Faqja 5 - POLITIKE

Dhjetor2, 2003

PLL kėrkon daljen nga kriza

Spahia: Tė marrim pushtetin
Partia Levizja e Legalitetit e konsideron tė zymtė situatėn nė tė cilėn festat e Nėntorit e kanė gjetur vėndin. Kreu legalist Spahia u shpreh dje nė njė konferencė pėr shtyp se kongresi i PS-sė ka gjasa ta thellojė mė shumė krizėn nė tė cilėn ka hyrė vendi, gjė e cila sipas tij i bėn zgjedhjet tė pashmangshme. Legalistėt theksuan se vota e tyre ka pėr tė qėnė kategorikisht kundėr dekretimeve tė Presidentit pėr ministrat e kabinetit Nano. Kryetari Spahia tha se "kongresi i PS-sė ka paralizuar punėn qeverisė, ka bllokuar parlamentin dhe miratimin e projektligjeve shumė tė rėndėsishėm". Spahiu i ka bėrė thirrje partive opozitare qė tė analizojnė rrezultatin e zgjedhjeve tė tetorit dhe sa mė shpejt tė unifikojnė qėndrimet e tyre nė njė platėformė e cila do ti shėrbente kthimit tė opozitės nė pushtet dhe daljes nga kriza. Asnjė tentativė e Nanos, tha Spahia, nuk mund ta nxjėrri vendin nga kriza pa kthim qė e ka futur vetė qeverisjen socialiste dhe pėr rrjedhojė ėshtė nė krizė e gjithė Shqipėria.


 
Faqja 17 - GAZETA E TIRANES

Dhjetor2, 2003

 

Rruga qė ka "nun" familjen Fortuzi
Si ka ndryshuar kjo pjesė e Tiranės ndėr vite
 

Rezarta Delisula

TIRANE

Ajo e ka marrė emrin nga familja e njohur tiranase, Fortuzi. Pothuaj nė tė gjithė kryeqytetin e njė shekulli mė parė grupimet e familjeve nė njė zonė tė caktuar "pagėzonin" edhe rrugėn me mbiemrin e tyre. Kėshtu Rruga e Bogdanėve, Tafajve, Fortuzit… kanė marrė emėrtimin pikėrisht nga familjet e vjetra tiranase. Rruga e Fortuzit. Ajo ėshtė njohur kėshtu prej shumė e shumė vitesh, edhe pse emėrtimi zyrtar i tyre ka ndyshuar gjatė kohėrave. Kjo rrugė e ka rifituar emrin e dikurshėm dhe ėshtė legjitimuar nė vitin 2000 me njė vendim tė Kėshillit Bashkiak tė kryeqytetit. "Gjeneral Alberto Pariani", kėshtu ėshtė quajtur nė kohėn e Zogut ky aks qė mjaft i rėndėsishėm, nisur nga rėndėsia. Anės saj ka pasur vila tė cilat jepeshin me qira pėr shoqėri tė ndryshme vendase e tė huaja. Nė vitin 1935 nisi zgjerimi i "Gjeneral Alberto Parianit", pra i tė quajturės sot Rruga e Fortuzit. Aksi ka pasur njė gjerėsi prej 15 metrash me njė kurbė qė lidh bulevardin "Zogu I" me rrugėn "Gjon Bue Shpata" dhe atė tė "Nėnės Mbretėreshė". Rruga "Gjin Bue Shpata" ėshtė sot rruga "Mine Peza". Rruga u pajis me kanalizime qė kishin njė diametėr 0.60 dhe gjatėsi 375 metra linear. Pėr zgjerimin e rrugės, e cila kishte mjaft kėpshtie, u shpenzua njė shumė prej 4 600 franga ari. Rruga nuk ka ndryshuar shumė nė krahasim me shumė vjet mė parė, megjithatė elementet e reja siē janė pallatet kanė mbirė edhe kėtu. Vilat vazhdojnė tė jenė tipike tė kohės sė Italisė, ndėrtime tė bėra nė fund tė viteve '20. Vila mė karakteristike ėshtė ajo ku sot ėshtė vendosur selia e Partisė Social Demokrate. Duke iu kthyer edhe njė herė sė shkuarės: rruga "Gjeneral Alberto Pariani" ka qenė me trotuare, ku anash tyre ishin mbjellė pemė ligustra. Po kėshtu nė tėrėsinė e saj nuk mungonte as ndriēimi rrugor, i cili ka nisur tė ndėrtohet si sistem pikėrisht nė kohėn e Zogut. Nė periudhėn e socializmit rruga mori emrin e Heroit tė Popullit "Asim Vokshi", ndėrsa tė gjithė kryeqytetasit atė e njihnin me emrin Rruga e Fortuzit, emėrtim qė e rifioi nė vitin 2000.

 

Faqe 7 - Politikė

2Dhjetor 2003

Kongresi
 
Kreu i PSD ka sqaruar qėndrimin pas vendimit tė grupit parlamentar socialist pėr rikompozim me aleatėt
 
“Hyrja nė qeveri? Presim Kongresin”
Gjinushi: Mbledhja e grupit tė PS, njė parodi e radhės e Nanos
 

Luljeta Progni

I pozicionuar kundėr kryeministrit aktual Fatos Nano dhe idesė sė propozuar prej tij pėr rikompozim tė qeverisė, kryetari i PSD-sė Gjinushi, deklaron se partia e tij do tė jetė e gatshme tė bashkėpunojė vetėm me atė palė nė PS qė ėshtė pėr bashkimin e sė majtės.

Ai vlerėson tė vonuar rikompozimin e qeverisė dhe qė duhet tė ishte bėrė menjėherė pas zgjedhjeve lokale. Gjinushi e ka quajtur mbledhjen e fundit tė grupit parlamentar socialist, si njė parodi dhe njė lojė tė Nanos pėr tė treguar se gjoja ėshtė i shqetėsuar bashkė me grupin e tij mbėshtetės pėr zgjidhjen e krizės qeveritare. Kreu i socialdemokratėve gjithashtu, ka quajtur servile, qėndrimet e anėtarėve tė kryesisė sė PS-sė, ndaj kryetarit Nano nė mbėshtetjen e idesė pėr atė qė, kryeministri e ka quajtur rifreskim tė qeverisė. Njė ndėr pikat e dobėta tė marrėdhėnieve tė Gjinushit me socialistėt, mbetet ajo e aleancave me partitė e majta.

Sa mendoni se mund tė funksionojė propozimi i Nanos pėr rikompozim tė qeverisė momentalisht?
Koha pėr rikompozim ishte menjėherė pas zgjedhjeve, qoftė pėr problemet e brendshme nė PS, qoftė pėr rikrijimin dhe konsiderimin e aleancave, pasi kryeministri duhet tė jepte patjetėr, mesazhin se ai e ka pėrsėri mazhorancėn parlamentare dhe shumicėn elektorale pas zgjedhjeve tė 12-tetorit. Kėto duhet t“i rikonfirmonte me anė tė rikompozimit qė duhet tė kishte tė bėnte me mėnyrat e qeverisjes dhe me mėnyrėn e programit tė qeverisjes, aq mė shumė qė kjo periudhė lidhej edhe me pėrgatitjen e buxhetit tė 2004-ės.

Ēfarė roli do tė ketė mbledhja e fundit tė grupit parlamentar socialist nė krizėn qeveritare?
Kjo mbledhje e grupit dėshmoi se nuk ka asnjė ndryshim para kongresit, kryeministri e pa edhe njė herė qė ėshtė i bllokuar pėr tė arritur njė gjė tė tillė. Ndėrkohė, edhe kryesia e kėsaj partie dėshmoi qė bėri njė mbėshtetje servile, ndaj kryeministrit dhe siē u pa, ajo ishte njė parodi, pra ishte njė mbledhje vetėm pėr tė fituar kohė dhe pėr tė krijuar idenė se tė gjithė janė tė shqetėsuar pėr zgjidhjen e krizės.

Aty ėshtė folur edhe pėr cėshtjen e aleancave?
Ne do tė presim zhvillimet e kongresit dhe do tė bashkpunojmė me ato pjesė qė janė pėr ribashkimin e sė majtės dhe me ata qė mendojnė qė e majta tė mos ta dorėzojė pushtetin, njė tė djathtė shumė mė tė ēarė, apo dhe njė tė djathtė tepėr destruktive.

 

Fatmir Mediu
“Jo nė Qeveri me tė majtėn”

Kreu i republikanėve u shpreh dje prerė se nuk mund tė flitet pėr bashkėpunim me tė majtėt, pėr situatėn aktuale, e cila ka vetėm njė zgjidhje, zhvillimin e zgjedhjeve tė parakohshme. “Qytetarėt shqiptarė pėrjetojnė krizėn mė tė rėndė social-ekonomike, e cila ka vetėm njė fajtor, qeverinė socialiste. Por, kėtė krizė, e cila po shkatėrron vendin, ėshtė dėnuar dhe njohur edhe nga faktori ndėrkombėtar”, tha ai. Mediu shtoi se ėshtė detyrė e opozitės tė krijojė njė platformė tė qartė pėr tė realizuar fitoren e sė djathtės.

 

Rroqi: S’bėhemi bashkėfajtorė me PS

Kreu i Ballit Kombėtar, Roqi, deklaroi dje se thirrja e dalė nga drejtuesit e PS pėr njė bashkėpunim me forcat e djathta, pėrjashtuar PD-nė, ėshtė absurde. “Kjo kėrkesė ėshtė e pakuptimtė dhe nuk i shėrben aspak zgjidhjes sė krizės. Ne nuk mund tė pranojmė tė jemi bashkėfajtorė nė kėtė situatė, e cila, ka vetėm njė zgjidhje, zgjedhje tė parakohshme”.

 

Spahia: Kemi program tė kundėrt

Kryetari i PLL, Spahia hodhi poshtė dje, kėrkesėn e mazhorancės mbi njė bashkėpunim me opozitėn, pėr njė rikompozim tė Qeverisė. “Kjo ėshtė qesharake pėr faktin e thjeshtė se ne si parti kemi qenė dhe do tė jemi njė parti me programe dhe platformė tė kundėrt me socialistėt. S’ka bashkėpunim, kur kjo mazhorancė tashmė, ėshtė e dėshtuar.

 

Pollo reagon pas vendimit tė Nanos
“Nė qeveri, me kusht zgjedhje tė parakohshme“

Kryetari i reformatorėve ka ripėrsėritur qėndrimin e tij se ėshtė i gatshėm tė jetė pjesė e qeverisjes nė koalicion me PS-nė, nė rast se do tė pėrgatitet situata pėr zgjedhje tė parakohshme parlamentare.

Si i shikoni zhvillimet mė tė fundit mes grupeve nė PS?
PS ėshtė nė krizė tė plotė dhe pėr mendimin tim tė pakthyeshėm. Nuk mė duket se kongresi i tyre mund tė sjellė ndonjė mrekulli e tė shpėtojė partinė nga situata e krizės sė fortė qė mbizotėron sot brenda saj.

Cili do tė jetė qėndrimi juaj nė rast tė pėrsėritjes sė kėrkesės nga ana e Nanos?
PS e bashkuar, ose e pėrēarė, me grup deputetėsh nė njėsh apo nė dysh, me pak Gjinush, apo me shumė Gjinush, ka humbur forcėn politiko-morale, por edhe numerike pėr tė mbajtur Qeverinė.

Pra, vendit i duhen formula politike qė tė risjellin ekuilibrin politik dhe kėto janė zgjedhjet e parakohshme. Zgjatja e jetės sė qeverisė socialiste, apo ndryshe tmerrit tė pafund, ėshtė njė ushtrim i pakuptimtė. Nė kėtė sens, ia vlen tė veprosh po qe se del nevoja dhe dikton aritmetika. Por, pėr kėto do tė shohim udheheqjen ( njė por ndoshta dhe dy) e PS qė do tė dalė nė mes tė dhjetorit, por kuptohet edhe faktorė tė tjerė nė opozitė.

 

Pjesėmarrja, pėr herė tė parė sė bashku
Nano dhe Rama sot pėrballė nė konferencėn e Shkodrės

Pėr herė tė parė nė fushatėn parakongresuale, Nano dhe Rama sot, do tė pėrplasen nė konferencėn e PS-sė sė Shkodrės. Nė pozicionin e kandidatėve pėr kryetar tė PS-sė Edi Rama dhe Fatos Nano, do t“i drejtohen sot, socialistėve shkodranė me alternativat e tyre pėr kreun e PS-sė. Ndėrkohė qė Nano e ka tė sigurtė pritjen e tij nė kėtė konferencė, nuk dihet nėse socialistėt shkodranė do tė pranojnė nė konferencėn e tyre, kandidatin pėr kryetar tė kėsaj partie Edi Rama, edhe pse nė momente tė caktuara, shkodranėt kanė shprehur simpatinė e tyre pėr Ramėn, si njė drejtues i suksesshėm i pushtetit vendor. Sidoqoftė, pritet qė sot, tė ketė pėrplasje mes dy figurave tė PS-sė, qė kohėt e fundit kanė shfaqur kundėrshti tė hapura mes tyre. Ndėrkohė qė Nano do tė vazhdojė turin e tij pas Shkodrės, nė Kukės dhe Vlorė, mund tė ndodhė qė nė kėto rrethe, apo edhe nė tė tjerė tė pėrplaset sėrish me Ramėn, ndėrsa Meidani do tė vazhdojė fushatėn e tij nė bazė, jashtė konferencave tė partisė. Ndėrsa, pritet qė tre kandidatėt pėr kreun e PS-sė tė pėrplasen nė konferencėn e socialistėve tė Tiranės. Konferenca e PS-sė Tiranė, do tė ketė brenda saj alternativėn pėr drejtimin e PS-sė, tė anėtarit mė tė ri tė saj Edi Rama, tė ish-presidentit Meidani, anėtar i PS-sė sė kėtij rrethi dhe tė kryeministrit Fatos Nano. Pritet qė nė kėtė konferencė, tė ketė debat tė ashpėr pasi prania e tre kandidatėve do tė jetė e sigurtė, pasi Rama nuk mund tė mos pranohet nga socialistėt e Tiranės, tė cilėt dhe e kanė mbėshtetur fuqishėm nė kandidimin pėr postin e kryetarit tė Bashkisė, ndėrkohė qė Nano dhe Meidani e kanė fituar kėtė tė drejtė sipas rregullave statuore.

 
© 2003 Gazeta Panorama