Artemida Ēollaku
Do tė vazhdojė lufta pėr kushtetuetshmėrinė
nė parlament nga Partia Demokratike por kėsaj radhe me mė shumė
pėrforcime. Kėshtu krerėt e opozitės u shprehėn pėr Gazetėn
se janė tė vendosur pėr tė mbėshtetur protestėn pėr mbrojtjen
e kushtetutės.
LAJMI
Opozita duket e bashkuar nė protestėn "pėr
mbrojtjen e Kushtetutės", nisur nga Partia Demokratike nė
Parlament. Kėshtu nėnkryetari tė Partisė Demokratike dhe njėkohėsisht
edhe kryetari i grupit parlamentar, Bamir Topi u shpreh dje pėr
Gazetėn se deputetėt e PD-sė kanė mbėshtetjen e tė tė gjitha
grupeve tė tjera parlamentare tė opozitės. Kėtė gjė e
konfirmuan edhe krerėt e tjerė tė partive mė tė vogla opozitare.
Kryetari Partisė Lėvizja e Legalitetit Eqrem Spahia u shpreh pėr
Gazetėn se ai dhe deputetėt e tij janė tė vendosur qė tė mbėshtesin
protestėn e iniciuar nga PD-ja "deri nė vendosjen e tė drejtės
kushtetuese". "Ne jemi tė vendosur pėr tė kėrkuar tė
drejtėn tonė pėr tė folur dhe pėr tė diskutuar jo vetėm pėr
projektligjet, tė cilat duhet tė miratohen, por edhe pėr krizėn
qė ka mbėrthyer vendin dhe institucionet", tha Spahia. Ndėrkohė
qė pėr mėnyrėn se si u miratuan projektligjet e ditės sė enjte
kreu i legalisėtve u shpreh se "mėnyra e veprimit nga Pėllumbi
i dha njė nga goditjet mė tė forta parlamentarizmit nė Shqipėri.
Po kėshtu kreu i Ballit Kombėtar, Shpėtim Rroqi u shpreh pėr
Gazetėn se ai dhe deputetėt e kėsaj partie do tė jenė tė
vendosur pėr tė debatuar pėr krizėn qė ka pėrfshirė jo vetėm
qeverinė por tashmė edhe parlamentin. Sipas tij, kjo gjė do tė
vazhdojė deri nė momentin qė nė parlament dhe nė shetin
shqiptar tė kthehet kushtetuetshmėria. Ndėrkohė reformatorėt
shprehen disi mė tė matur. Sipas kreut tė grupit parlamentar tė
PDR-sė Nard Ndoka mė e rėndėsishmja pas gjithė asaj qė ndodhi
ėshtė qetėsimi i situatės sė krijuar nė parlament duhet tė
realizohet me kontributin tė tė dyja palėve si Partisė
Demokratike ashtu dhe kryetarit tė Parlamentit, Servet Pėllumbi.
Sipas mėnyra se si u votua ditėn e enjte nuk ishte aspak e drejtė
pasi "nuk u realizuan porcedurat qė duhet ishin ndjekur".
Protesta: KQZ ėshtė komitet qendror
Berisha i kėrkon
Lipponenit ribėrjen e listave nė Tiranė
"Vendosmėria pėr tė ripėrjashtuar pėr sė dyti dhjetra dhe
mijėra qytetarė nga e drejta e votės nė Tiranė ėshtė dėshmia
mė e qartė e karakterit politik tė kėtij pėrjashtimi". Kėshtu
deklaroi dje kryetari i Partisė Demokartike Sali Berisha gjatė njė
takimi qė pati dje me Ambasadorin e OSBE-sė nė Tiranė, Osmo
Lipponen. Kreu i opozitės e siguroi Lipponen se Partia Demokratike
mbetet e angazhuar pėr shqyrtimin e problemeve zgjedhore tė
pazgjidhura por qė janė tė sanksionuara nė marrėveshjen ndėrpartiake.
Ndėrkohė sekretari pėr ēėshtjet ligjore nė PD Ilir Rusmaili e
quajti kryetarin e Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve Ilirjan
Celibashin si personi kryesor i cili ka dhunuar listat e zgjedhėsve.
Ai u shpreh se ligji e ngarkon KQZ-nė me detyrėn pėr tė nxjerrė
akte nėnligjore pėr rreguillimin e procesit tė rregjistrimit tė
votuesve. "Ky akt do tė detyrojė strukturat pėrgjegjėse pėr
hartimin e listave tė vihen menjėherė nė punė dhe tė realizojnė
korrigjimin e tyre", tha Rusmajli. Sipas tij KQZ-ja duhet tu kėrkojė
KZQV-ve qė tė pranojnė kėrkesat e subjekteve politike pėr
korrigjimet e nevojshme. Ndėrpritet faza e dytė e protestave tė
Partisė Demokratike, pėr tė rinisur me njė tjetėr faza ditėn e
mėrkurė tė javės qė vjen. Edhe dje protesta e demokratėve u pėrqėndrua
para Komisionit Qėndror tė Zgjedhjeve. "Kjo ndėrtesė do tė
kthehet nė karton pėr ne, nė rast se KQZ-ja do tė provojė tė
shkelė sėrisht tė drejtėn e votės sė lirė". Ky ishte kėrcėnimi
i radhės i shprehur dje nga kandidati i PD-sė pėr kryebashkik
Spartak Ngjela nė mitingun e organizuar para selisė sė KQZ-sė.
Ngjela u shpreh se nuk ėshtė turp pėr qytetarėt e Tiranės qė tė
kėrkojnė dorėheqjen e Celibashit por "turp duhet tu vijė
atyre qė e emėruan nė kėtė post". Ngjela u shpreh se nė
rats se do tė pėrsėritet situatat e 12 tetorit atėherė "ata
qė janė brenda kėsaj ndėrtese nuk do tė jenė njerėz pėr ne
dhe kėta qė po i ruajnė do tė jenė lepuj para protestuesve tanė".
Ndėrkohė qė deputeti i PD-sė njėkohėsisht ish-bashkėkryetari
i Komisiont Bipartizan i cili hartoi Kodin Zgjedhor, Jemin Gjana u
shpreh se veprimet e kryera nga KQZ-ja e kanė kthyer atė nga KQZ nė
njė "Komitet Qėndror tė Zgjedhjeve". Ai u shpreh se nuk
do tė lejohet mė qė "Celibashi tė vendosė pėr ata qė
duhet tė votojnė". Gjana i kėrkoi kryetarit tė KQZ-sė qė
tė jo vetėm tė japė dorėheqjen por ai duhet tė kėrkojė edh
efalje publike pėr krimin qė ka bėrė me tė drejtėn e votės sė
lirė. Ai u bėri thirrje qytetarėve tė Tiranės qė tė jenė tė
vendosur nė luftėn pėr "rikthimin e votės sė lirė".
Vendimi i KQZ
Nė 28 dhjetor zgjedhjet nė Tiranė
Komisioni Qendror i Zgjedhjeve vendosi ditėn e djeshme tė shpallė
zgjedhjet nė qytetin e Tiranės nė 130 qendra votimi. Tre ditė
para se tiranasit tė festojnė ndėrrimin e viteve do tė duhet tė
shkojnė pėrpara kutive tė votimit. Data 28 dhjetor ėshtė
vendosur si data kur do tė mbahen zgjedhjet nė kryeqytet.
Sipas njė njoftimi pėr shtyp tė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve,
ky komision do tė marrė tė gjitha masat organizative tė
nevojshme pėr administrimin e kėtij procesi zgjedhor tė pėrsėritur.
Ndėrkohė qė KQZ i ka dėrguar njė kėrkesė zyrtare Kolegjit
Zgjedhor pėr tė marrė nė dorėzim vendimin e arsyetuar tė datės
2.12.2003. "Deri tani Komisioni Qendror i Zgjedhjeve ka marrė
vetėm shkurtimin e vendimit tė kolegjit zgjedhor. Sipas Kodit
Zgjedhor zgjedhjet duhet tė pėrsėriten brenda katėr javėsh nga
shpallja e pavlefshmėrisė sė tyre", thuhet nė njoftimin pėr
shtyp tė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve.
Madje ky komision ka bėrė tė qartė se nė numėr votuesish,
zgjedhjet do tė pėrsėriten pėr rreth njė tė tretėn e votuesve.
"Numri i zgjedhėsve i pėrfshirė nė qendrat e votimit ku do
tė pėrsėriten zgjedhjet ėshtė 136.432 nga totali i zgjedhėsve
tė pėrfshirė nė tė gjithė njėsinė zgjedhore tė Bashkisė
Tiranė ku janė 371.329 zgjedhės", thuhet nė shkresėn
zyrtare tė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve.