Copyright
2002 Shekulli
14 Qershor, 2003
|
Kosova katėr vjet pas
Nga Veton Surroi
1.
Kosova e ka mbėrritur, pas katėr vjetėsh ēlirimi nga forcat serbe fundin e
rrugės sė vet administrative, si fryt i interpretimit tė deritanishėm tė
Rezolutės 1244. Rezoluta qė bėrė pėr tė blerė kohė tė nevojshme, pikėsėpari,
nė mėnyrė qė tė ndėrtohet procesi demokratik nė Kosovė dhe tė aftėsohet
popullata pėr tė marrė vendime lidhur me jetėn e vet tė pėrditshme dhe tė
ardhmen afatgjatė. Shikuar kėshtu, Rezoluta i ka pėrmbushur disa prej
prioriteteve tė veta. Kosova e ka filluar rrugėn e vet tė demokracisė
zgjedhore, i ka kryer dy xhiro tė suksesshme elektorale, duke krijuar
institucione nominale demokratike qė pritet mėpastaj ta zhvillojnė rrugėn
e vet, jetėn e vet demokratike. Asnjė gjė nuk ėshtė mė e njėjtė si
para ēlirimit, por tashmė kosovarėt nuk mund ta masin ardhmėrinė e vet me
atė periudhė. Kėtu, duhet tė bėhet prerja konceptuale: kaherė ka ardhur
koha qė tė mos e krahasojmė jetėn tonė me atė qė ishte para luftės,
por me atė ēka synojmė tė jetė. Shikuar nga kjo prerje, rruga e tanishme
administrative e Kosovės nuk ka ēka mė tė ofrojė; mund tė kalojmė vite,
madje edhe dhjetėvjetėsh, duke bėrė pazar se cila kompetencė cilit
institucion i takon, a ėshtė kompetencė e kryeadministratorit apo jo, a ka
ardhur koha qė kosovarėt ta marrin kėtė apo jo, a janė kosovarėt
kompetentė pėr kėtė punė apo jo...
Ndėrkohė, pėrshkrimi mė i shkurtėr i Kosovės, nga njė perspektivė,
bile, rajonale ėshtė ky:
- njė protektorat provizor ku nuk ėshtė etabluar sundimi i ligjit, jo vetėm
pėr shkak tė mungesės sė institucioneve ekzekutive e ligjore, por pėr vet
faktin se nuk ekziston njė kornizė e rrumbullakėsuar ligjore kosovare (ne
ende sundohemi nga njė Rezolutė e OKB-sė, rregulla administrative tė
UNMIK-ut, ligje tė socializmit vetėqeverisės, ligje tė Parlamentit tė
Kosovės e nė njė pjesė tė Kosovės edhe nga sundimi i drejtpėrdrejtė i
Beogradit)
-njė mungesė vizioni pėr ardhmėrinė e kėtij protektorati, qoftė brenda
institucioneve tė UNMIK-ut , qoftė brenda jetės politike kosovare, duke e
kufizuar jetėn tonė politike pak a shumė nė konflikt parullash (standardet
para statusit, njohja formale e pavarėsisė, etj.)
-mungesė e konceptit tė zhvillimit ekonomik dhe parakushteve ligjore pėr tė
2
Kosova ka demonstruar mungesė kapaciteti politik prijės, e madje nė disa
raste edhe dilentantizėm e folklor, gjė qė janė ndoshta sėmundjet e fėmijėrisė
sė ēdo demokracie por , po ti lėmė anash kėto, do tė shohim se arsyet
e stagnimit tė shoqėrisė sonė janė pak a shumė strukturore. Ja njė listė
tė dobėsive konceptuale:
a)Dallimi mes formės dhe pėrmbajtjes. Na thuhet se Kosova ka institucione,
por nuk na thuhet se ēka bėjnė kėto institucione. Rezultati i punės sė
Parlamentit tė Kosovės, pėr shembull, janė 12 ligje tė aprovuara, e tė nėnshkruara
nga Kryeadministratori. Me njė mesatare tė thjeshtė aritmetike, kjo do tė
thotė se ligjvėnėsi kosovar ėshtė nė gjendje tė procesojė mė pak se
njė ligj nė muaj. Por, kjo nuk dukuri nuk ėshtė vetėm e kosovarėve.
UNMIK-u thotė se e administron Kosovėn. Kjo ėshtė formalisht e vėrtetė,
por ja dy raste qė tregojnė tė kundėrtėn: enklavat serbe administrohen
pak a shumė nga Beogradi, duke pėrfshirė nė kėtė administrim qė nga
pagat e mjekėve e deri te koordinimi i strukturave paralele tė sigurisė nė
Veri tė Mitrovicės. Apo rasti tjetėr, ai i menaxhimit tė pronės shoqėrore:
UNMIK-u kėtė nuk e bėn, e as institucionet kosovare, por pak a shumė
strukturat paralele (Kėshillat e punėtorėve, grupet e interesit tė
imponuara jo rrallė me dhunė, etj)
b) Forma si cak. I tėrė misioni i bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė
ėshtė definuar me dy formulime tė Rezolutės 1244: sustainable autonomy and
meaningful self-governance, qė do tė thotė, autonomi e pėrmbajtshme dhe
vetadministrim kuptimor (serioz, kuptimplotė). Do tė mund tė formuloheshin
edhe me dykuptimėsi tė tjera, por nė thelb, ato shprehin nocione metaforike
tė pamatshme. Nuk ekziston njė kut pėr autonomi, nuk ekziston njė kut pėr
atė se ēka ėshtė e pėrmbajtshme apo jo, nuk ekziston njė kut pėr
vetadministrim dhe nuk ekziston njė kut pėr atė se ēfarė do tė jetė
vetadministrimi kuptimor (pėr dallim prej atij jokuptimor). Definuar kėshtu,
administrimi kosovar ėshtė mė afėr definimeve poetike se sa politike, dhe
kėtė degėzim nuk e pėrmendi vetėm nė kuptimin aristotelian tė Poetikės
dhe Politikės. Duke qenė kėshtu, ecja kosovare nuk ka cak tė matshėm. E
vetmja gjė e matshme ėshtė forma: pra, ndėrtimi i institucioneve qė nė
njė moment tė caktuar, nga dikush do tė mund tė quhen si tė autonomisė
dhe vetadministrimit. Andaj, i tėrė funksionimi ynė shoqėror nė Kosovė,
me UNMIK e institucione kosovare, e arrin cakun e vet me vizatimin e formės.
Ēdo kryeadministrator mund tė thotė se Kosova ecėn pėrpara sepse ka
zgjedhur Parlamentin, dhe ēdo kryetar Parlamenti mund tė thotė se Kosova ecėn
pėrpara sepse Parlamenti mblidhet gati ēdo tė enjte. E tėra kjo ēon nė
mbajtjen e formės pėr shkak tė formės: UNMIK-u ekziston, nė masė tė
madhe, pėr shkak tė vetes, pra pėrmbushjes sė nevojave tė tė punėsuarve,
ndėrsa Parlamentit i Kosovės dhe institucionet e derivuara prej tij nė masė
tė madhe ekzistojnė pėr hir tė njerėzve qė janė nė tė, pėr hir tė pėrmbushjes
sė njė rituali demokratik.
c)Evoluimi i pa afat. Pėrveē mungesės sė kutit cilėsor pėr matjen e
ecjes kosovare, mungon edhe ai kohor. Koncepti i ndėrtimit tė institucioneve
nga zeroja do tė mund ti ngrisė ato nė njė moment, por ne nuk dimė nė
cilin dhe sa duhet tė paguajmė pėr tė. Ilustrimi mė i mirė gjendet nė
sferėn e sigurisė. Kemi kaluar katėr vjet pa njė shėrbim tė plotė
policor dhe nuk dimė kur saktėsisht do ta kemi njė tė tillė. Siguria jonė
e brendshme nuk varet nga nevojat pėr ta mbrojtur atė, por nga kapaciteti i
shkollės (duhet thėnė, tė suksesshme) nė Vushtri. Ndėrkohė, sfidat nė
ēėshtje tė sigurisė, (siē janė kontrabanda me narkotikė apo me njerėz)
janė nė rritje e sipėr e jo nė zvogėlim e sipėr, madje, kemi etablim
tashmė tė pėrpunuar tė krimit tė organizuar. Evoluimi i Kosovės, i
paafatizuar, i mbetet pėr interpretim kryeadministratorėve, apo demagogjisė
sė jetės sė brendshme politike.
d)Dualiteti mes absolutizmit dhe parlamentarizmit. Protektorati kosovar ėshtė
i ndėrtuar si njė sistem sui-generis, i llojit tė veēantė, ku bashkėjetojnė
parlamentarizmi dhe absolutizmi. Pėr dallim prej sistemit presidencial
amerikan apo monarkive kushtetuese, pozita e kryeadministratorit tė Kosovės
nuk ka kufizime kushtetuese nė relacion me institucionet e zgjedhura
parlamentare. Dhe, ndonėse, ēėshtė e vėrteta, Kosova ka pasur deri mė
tani tre guvernatorė tė cilėt kanė pasur, dikush mė pak a dikush mė shumė,
orientime prodemokratike, kapaciteti absolutist i pushtetit tė tyre ka lėnė
pasoja tė tėrthorta jodemokratike nė njė segment tė veēantė, te
llogaridhėnia. Nė momentin kur humbet vija e pėrcaktimit tė pėrgjegjėsive
e kompetencave pėr ato pėrgjegjėsi, po ashtu humbet edhe vija e pėrcaktimit
tė llogaridhėnies nėpėrmjet njė transparence demokratike.
Si qytetarė, ne nuk kemi prej kujt tė kėrkojmė as llogari pėr mungesė
rryme, apo korrupsion nė PTK. Si institucione, UNMIK-u fajėson ato kosovare
pėr mungesė talenti e pune (shumėherė me tė drejtė) , ndėrsa ato
kosovare fajėsojnė UNMIK-un ngase tėra kompetencat i ka vetė UNMIK-u (poashtu
shumėherė me tė drejtė)
E tėra kjo krijon njė situatė devalvimi tė demokracisė, gjė qė u pa
edhe nė zgjedhjet e kaluara lokale, ku nuk mori pjesė gati gjysma e
elektoratit.
3
Me kėso sistemi administrativ, ardhmėria e Kosovės ėshtė degraduese. Ėshtė
degraduese nė kuptim tė zvetėnimit tė mėtejmė tė nocionit tė jetės
institucionale, tė jetės demokratike nė pėrgjithėsi, nė jetėn tonė
ekonomike, nė jetėn tonė tė pėrditshme. Sot ėshtė shumė mė i madh i
njerėzve qė duan tė largohen nga Kosova se sa para katėr vjetėsh, menjėherė
pas ēlirimit. Kjo nuk ėshtė Kosova pėr tė cilėn u luftua. Nė situatėn
kur brenda Evropės ndodh njė revolucion i vėrtetė integrativ, njė
revolucion post-tranzicionit prej komunizmit, Kosova nuk ka mė kohė tė
merret me politikėn e evoluimit tė pa cak dhe tė pa afat. Nė kėtė
moment, i nevojitet ridefinimi i politikave, (apo mė mirė thėnė definimi,
ngase deri tani gjėrat janė zhvilluar pak a shumė me inercionin e gjendjes
sė emergjencės dhe nuk ka pasur definim politikash).
Nė kėtė ridefinim, nevojitet tė jepen pėrgjigje, jo pėr atė se sa
kompetenca do tė merren nė cilėn fazė, por pėrgjigje pėr tri ēėshtje
substanciale:
-definimin e rrugės dhe afateve pėr integrim nė Bashkimin Evropian (njė
rrugė dhe afate qė nuk shkojnė ndesh me shtetet fqinje, por nė harmoni me
trendin e pėrgjithshėm tė integrimit tė Ballkanit perėndimor)
-definimin e rrugės dhe afateve pėr zgjidhjen e statusit tė pėrhershėm nė
bazė tė vullnetit tė qytetarėve tė saj
-definimin e rrugės dhe afateve pėr realizimin e dy ēėshtjeve paraprake si
njė tėrėsi tokėsore-politike, pra jo si Kosovė e ndarė por si Kosovė e
bashkuar
Qė tė tri kėto synime janė tė nevojshme pėr definim, ngase nė pėrputhje
me cakun dhe me afatet do tė bėhet edhe rikompozimi i marrėdhėnieve tė
brendshme politike nė vendimmarrje.
Sa pėr ilustrim, Kosova, po tė dojė tė definojė cakun e vet integrativ
evropian pėr njė afat brenda dhjetė apo dymbėdhejtė vjetėsh, duhet qė
njėkohėsisht tė caktojė afatin e zgjidhjes sė statusit tė vet tė pėrhershėm
dhe ai tė jetė dy vjetė maksimalisht. Njė pėrcaktim i kėtillė kohor atėherė
duhet ta detyrojė shoqėrinė tonė tė merret edhe me politikat integrative
karshi minoriteteve, nė radhė tė parė serbėve, si edhe definimin e
kompetencave shtetėrore qė nevojiten pėr ti zbėrthyer tė gjitha kėto
detyra.
Por, kėto synime nuk arrihen as me strukturėn e tanishme tė interpretimit tė
mandatit tė Rezolutės 1244 nga ana e UNMIK-ut e as me politikat e ndjekura
nga partitė politike kosovare. Pra, periudha e cila na pret ose do tė bėjė
ridefinim tė brendshėm, pikėsėpari nė formulimin e politikave kosovare,
ose do tė vazhdojė me inercionin e tanishėm pėr tė na shpėnė pothuajse
askund.
4.
Brenda javėve dhe muajve qė vijnė vetėm sa do tė rritet presioni i jashtėm
qė kosovarėt tė kyēen nė diēka qė esencialisht do tė thotė rruga pėr
definim tė statusit. Ajo rrugė, e padefinuar nga kosovarėt, ėshtė ravijėzuar
pak a shumė me vizatimin e konceptit standardet para statusit. Tash do
ti shtohet edhe elementi tjetėr, ai i dialogut pėr ēėshtje teknike
me Beogradin. Fundi i kėtij viti dhe fillimi i vitit tė ardhshėm, me kėso
politikash tė UNMIK-ut e tė institucioneve kosovare, Kosovėn do ta gjejė tė
zhytur nė njė proces tė cilin as e ka inicuar vetė, as ka kontribuar nė
disenjin e tij, pra as qė ėshtė pronare politike e atij procesi. Me
vazhdimin e politikave tė tanishme, Kosova do tė jetė mė larg perspektivės
sė shoqėrisė bashkėkohore demokratike se ēishte nė mendjet tona mė
13 qershor tė vitit 1999, kur pėr herė tė parė nė historinė e kėsaj
treve nė rrugėt e Kosovės na erdhėn ushtarė tė njė civilizimi qė nuk
ishte armiqėsuar kundėr popujve tonė, por u kishte ardhur nė ndihmė.
Ndoshta aso kohe kishin shpresėn e naivitetit, por realiteti i kėtyre katėr
vjetėve tash rrezikon ta shndėrrojė shpresėn nė zhgėnjim, e zhgėnjimin
nė frikė nga e ardhmja.
http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
Faqja 19 - RAJO0N |
Qershor 14, 2003 |
Thaēi: Rexhepi-Zhivkoviē, takimi qė nxit dialogun
|
|
Muhamed Veliu LONDER Takimi midis kryeministrit kosovar dhe atij serb gjatė Samitit tė Selanikut ėshtė pjesė e procesit tė dialogut nė rajon". Kėshtu ka deklaruar kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, lidhur me takimin Rexhepi-Zhivkoviē, tė propozuar nga Shtajneri. Nė njė intervistė pėr Gazetėn Shqiptare, Thaēi konfirmon se takimi do tė zhvillohet gjatė ditėve tė supermbledhjes europiane nė Selanik. Kreu i PDK-sė ndodhet pėr njė vizitė zyrtare nė Britaninė e Madhe me ftesė zyrtare, gjatė sė cilės ėshtė takuar me sekretarin e Shtetit pėr marrėdhėniet me jashtė, Denis Mekshein, dhe me funksionarė tė lartė tė diplomacisė britanike pėr Ballkanin dhe Kosovėn. Edhe pse delegacioni i Kosovės ende nuk ėshtė pėrcaktuar, ai deklaron se nuk do ta refuzonte pjesėmarrjen nė tė. Kush do ta pėrfaqėsojė Kosovėn nė Samitin
e Selanikut? Personalisht, a do tė merrni pjesė nė kėtė
samit? Kryeadministratori Shtajner ka arritur tė bindė
kryeministrin Bajram Rexhepi qė nė Samitin e Selanikut tė takohet
me kryeministrin serb, Zoran Zhivkoviē. Mendoni se ėshtė momenti
i duhur pėr ta bėrė kėtė takim? Ngjarja e 4 qeshorit nė Obiliq ėshtė cilėsuar
nga komuniteti ndėrkombėtar si njė ngjarje shqetėsuese nė
lidhje me sigurinė e kthimit tė refugjatėve serbė nė Kosovė.
Ēfarė qėndron mbrapa kėtyre sulmeve? Sa e vėshtirė do tė jetė pėr shqiptarėt
bashkėjetesa me komunitetet e tjera joshqiptare? Sa i vėshtirė ėshtė bashkėpunimi midis
partive politike tė Kosovės, kur dihet qė divergjencat nga e
kaluara janė relativisht tė thella?
14 Qershor 2003 (Liria)
|