Copyright ? KOHA JONE E Diele, 14 Shtator 2003

BALLI TERHEQ KANDIDATIN

Partia e Ballit Kombetar terheq kandidaturen e kandidatit per Bashkine e Tiranes. Adriatik Alimadhi deklaroi dje terheqjen nga gara duke kerkuar qe te gjithe mbeshtetesit e PBKse te votonin per kandidatin e Partise Demokratike Spartak Ngjela. Alimadhi e beri kete terheqje ne mitingun hapes te fushates elektorale te PBKse dje ne Tirane. “E bej kete terheqje nga gara si tregues i perhershem i vullnetit te BKse per te bashkepunuar me forcat e tjera opozitare te spektrit politik te djathte per te lehtesuar fitoren e kandidatit te partise kryesore te opozites, Spartak Ngjela” tha Alimadhi. Tashme Ngjela do te kete si rivale vetem dy kandidatet e opozites, Robert Papa dhe Kreshnik Collaku, pa lene menjane edhe kandidatin kryesor te PSse, Edi Rama. Por ne te gjithe njesite bashkiake te kryeqytetit PBKja do te kete kandidatet e saj. Balli Kombetar per here te pare ka paraqitur kandidatura ne te gjithe vendin. Kryetari i PBKse Shpetim Rroqi, tha se synimi kryesor i partise ishte qe te merrte votat e mbeshtetesve te saj.


http://www.gazeta55.com/
Balli Kombėtar tėrheq kandidaturėn nė Tiranė, nė mbėshtetje tė Ngjelės

Partia e Ballit Kombėtar ēeli dje fushatėn elektorale nė sallėn e Teatrit tė Operas, nė praninė e qindra anėtarėve dhe simpatizantėve. "Ėshtė hera e parė nė kėto 12 vite tė pseudodemokracisė shqiptare, qė Balli Kombėtar ėshtė i pranishėm nė 100% tė territorit tė Republikės, pėr tė konkurruar me kandidatė dhe lista pėr kėshilltarė pėr pushtetin vendor", tha kryetari i kėsaj partie, Shpėtim Roqi. "Synimi ynė, vijoi z.Roqi, ėshtė tė marrim votat tona, duke ofruar programin tonė, me sloganin "Sė bashku pėr Shqipėrinė". PBK synon tė afirmohet si alternativa e tretė politike nė vend. Kulmi i kėsaj ceremonie, arriti kur kandidati pėr kryetar bashkie i kryeqytetit dhe kryetar i degės sė Ballit Kombėtar pėr kryeqytetin, Adriatik Alimadhi, shpalli dorėheqjen nga kandidimi pėr postin e kryebashkiakut tė Tiranės. "E bėj kėtė tėrheqje, theksoi z.Alimadhi, si tregues i pėrhershėm i vullnetit tė Ballit Kombėtar, pėr tė bashkėpunuar me forcat e tjera opozitare tė spektrit politik tė djathtė dhe pėr tė lehtėsuar fitoren e kandidatit tė partisė kryesore tė opozitės, Spartak Ngjela"Gjithashtu, PBK do tė pėrfaqėsohet nė njėsitė bashkiake tė kryeqytetit dhe nė njėsitė e tjera vendore tė rrethit tė Tiranės, me kandidatėt e saj pėr kryetarė bashkish e komunash. Udhėheqėsit e PBK-sė u bėnė thirrje votuesve kryeqytetas, tė votojnė nė nivelin proporcional pėr partinė e Ballit, qė sikurse deri tani, kjo tė vazhdojė tė marrė pjesė nė institucionin vendim-marrės tė bashkisė sė Tiranės.  

 
Faqja 16 - GAZETA E TIRANES

Shtator 14, 2003

 

RUBRIKA/ TIRANA SI ISHTE, SI ESHTE
 
"Zogu I" kushtoi 1,4 milion franga ari
Bulevardi e rifitoi emrin nė vitin 2000
 

Rezarta Delisula

TIRANE

Bulevardi Zogu I ka filluar tė zgjeroeht dhe tė rikonstruktohet nė vitin 1930. Pėr nder tė mbretit Zog ky bulevard mori emrin e tij. Dimensionet e bulevardit Zogu I nė atė kohė kanė qenė 35 metra i gjerė dhe 800 metra i gjatė. Pėr tė ndėrtuar kėtė bulevard, i cili fillon nga ish "Bashkia e vjetėr", sot Muzeu Kombėtar, dhe deri tek stacioni i trenit ėshtė bėrė edhe shpronėsimi i banorėve, tė cilėt kishin prona nė tė dyja anėt e rrugės. Shpronėsimi ka kushtuar 559776 franga ari, ndėrsa ndėrtimi dhe zgjerimi i rrugės ka kushtuar 810 000 franga ari. Totalisht shpenzimet e rrugės kanė shkuar 1369726 franga ari. Bulevardi ka pasur nė tė dyja anėt vila dy dhe tre katėshe, katet e para tė tė cilave knė qenė dyqane dhe lokale. Ashtu si rruga Mussolini, qė sot quhet Rruga e Kavajės, ky bulevard ka pasur njė trotuar mesi pėr ecjen e kalimtarėve tė mbjellė me pemė nė formė lulishteje.

Ndryshimi i emrit
Gjatė kohės sė regjimit komunist nė Shqipėri bulevardi Zogu i Parė u quajt Dėshmorėt e Kombit, aks i cili fillonte qė nga Universiteti i Tiranės deri te stacioni i trenit. Vetėm nė vitin 2000, Bashkia e Tiranės qė nė atė kohė drejtohej nga ish-kreybashkiaku Brojka, mori inisiativėn qė rrugėve tė kryeqytetit ti kthente emėrtimet e vjetra. Kėshtu aortės kryesore tė Tiranės iu kthye emri Zogu I. Nė inagurimin e riemėrtimit tė aksit nuk mundi tė vinte trashėgimtari i fronit mbretėror, Leka Zogu ndėrsa ishte e pranishme motra e tė ndjerės, mretėreshės Zheraldinė e cila erdhi nga Franca vetėm pėr kėtė inagurim.
Tashmė bulevardi Zogu I ka ndryshuar totalisht pamjen. Disa ndėrtesa tė herėshme mbahen ende nė kėmbė, por godina e 15-katėshit si dhe pallatet e larta i kanė dhėnė njė pamje tjetėr rrugės tregėtare. Nė kėtė rrugė Bashkia ka investuar vetėm rindėrtimin e trotuarit tė mesit me disa ndryshime nga projekti i kohės sė Zogut si dhe lyerjen e fasadave.


HISTORIA

- Ndėrtimi i Bulevardit Zogu I ka nisur tė ndėrtohet dhe tė zgjerohet nė vitin 1930
- Pėr nder tė mbretit Zog ky bulevardi mori emrin e tij.
- Dimensionet e bulevardit Zogu I nė atė kohė kanė qenė 35 metra i gjerė dhe 800 metra i gjatė
- Shpronėsimi i pronarėve anės trotuareve ka kushtuar 559776 franga ari Ndėrtimi dhe zgjerimi i rrugės ka kushtuar 810000 franga ari Totalisht shpenzimet e rrugės kanė shkuar 1369726 franga ari
- Nė bulevard i kanė rezistuar kohės vetėm disa prej vilave tri katėshe
- Nė kohėn e rregjimit komunist kjo rrugė mori emrin "Dėshmorėt e Kombit"
- Rivendosja e emėrtimit Zogu I u bė nė vitin 2000 nga Bashkia e Tiranės


Korridori i 8-tė, Italia do tė mbrojė projektet

Lajmi i ores 8:10 AM

Korridori i 8-tė

TIRANE (13 Shtator) - Italia do t'i paraqesė projektet e Korridorit i 8-te tek autoritetet e Bashkimit Europian si projekte tė vetat nė mėnyrė qė ato tė merren parasysh dhe tė konsiderohen si prioritare. Kryeministri Berluskoni do tė diskutojė pėr kėtė ēėshtje sot nė Bari tė Italisė me homologun shqiptar, Fatos Nano. Arben Malaj, ministri i Ekonomisė do nėnshkruajė njė marrėveshje pėr Koridorin i 8-te me presidentin e rajonit tė Pulias Rafale Fito nė prani tė Nanos e Berluskonit. Ndėrkohė zėvendėspresidenti i Kėshillit tė Ministrave tė Italisė, Xhanfranko Fini, i premtoi zėvendėskryeministres Ermelinda Meksi se nė kohėn qė BE-ja drejtohet nga Italia, Shqipėria dhe Ballkani do tė shihen me prioritet. dxh/dxh (GazetaShqiptare/BalkanWeb)

14/09/2003 Korrieri

Berluskoni-Nano: Korridori 8, projekt strategjik
Kryeministrat e Italise dhe Shqiperise takohen ne Bari dhe shprehin mbeshtetje per projektin panevropian. Berluskoni, biznesmeneve italiane: Investoni ne Shqiperi, per te realizuar sa me shpejte Korridorin 8. Nano: Shume shpejt ai do te behet nje realitet

Elton METAJ

Kryeministrat e Italise e Shqiperise, Silvio Berluskoni dhe Fatos Nano, i dhane mbeshtetje Korridorit 8, duke e cilesuar ate si nje projekt strategjik. Shefat e qeverive te Romes e Tiranes jane takuar dje ne Bari, ne kuader te Fiera del Levante, por jane perqendruar ndjeshem ne projektin e Korridorit 8. Me nisje nga porti italian i Barit, ky projekt parashikon te preke Shqiperine, Maqedonine e Bullgarine, per te perfunduar ne portet e Detit te Zi, Burgas e Varna.

Ne ceremonine e celjes se panarit, Presidenti i Rajonit te Puglias, Rafaele Fito, ne fjalen e tij, i kerkoi Kryeministrit Berluskoni vemendje maksimale per Korridorin 8, si projekt qe do te coje ne zhvillimin e jugut te Italise dhe vendeve te rajonit. Ka qene i menjehershem reagimi i Kryeministrit italian. Ne fjalen e tij, Berluskoni u pergjigj, se Italia e ka Korridorin 8 nje impenjim strategjik. Ai tha, se marredheniet shume te mira dhe miqesia personale qe ka me drejtues te qeverive ne rajon, do te ndihmoje ne pershpejtimin e realizimit te projektit paneuropian. Gjithashtu, shefi i qeverise se Romes u kerkoi biznesmeneve italiane te pranishem ne kete ceremoni, te shohin me dashamiresi investimet ne vendin fqinj, ne funksion te realizimit sa me te shpejte te projektit te Korridorit 8.

Kryeministrat Nano dhe Berluskoni kane patur te njejtin mendim edhe ne takimin e zhvilluar mes tyre, se ky eshte nje projekt strategjik dhe qe kerkon mbeshtetjen dhe bashkepunimin ndermjet te gjitha vendeve te perfshira ne te. Pas ketij takimi, Kryeministri Nano, duke iu pergjigjur interesimit te gazetareve eshte shprehur se, Korridorin 8 ne e gjetem si te mirenjohur dhe te pranuar per partneritet nga autoritetet italiane, jo vetem ne Puglia, por edhe si Presidence e Bashkimit Europian. Ky Korridor, - tha Nano, - do te behet ne te ardhmen e afert nje realitet. Korridori 8 nuk eshte vetem nje rruge a hekurudhe qe ka filluar ne pjesen shqiptare te territorit, por ai shume shpejt, brenda muajve te pare te vitit te ardhshem, do te arrije ne Qafe-Thane, me financime te bashkepunimit italian, krahas modernizimit te hekurudhes Durres-Pogradec. Per shefin e qeverise shqiptare, ai nuk eshte thjesht nje korridor telekomunikacioni, apo levizjesh te njerezve, por eshte nje korridor i zhvillimit. Eshte nje korridor politik dhe korridor i integrimit, ka vleresuar Nano. Ai eshte shprehur i bindur se me kete vullnet europian qe po manifestojne te gjitha vendet e Ballkanit qe pershkon Korridori 8, ai do te realizohet. Korridori 8 do te jete nje realitet. Ai nuk eshte thjeshte nje mundesi apo propabilitet, por eshte nje fakt qe impenjon nje vullnet politik qe ekziston ne te gjitha vendet te cilave u intereson Korridori 8, tha Kryeministri. Ai ka shtuar se nga bisedimet me Kryeministrin italian dhe autoritetet e tjera gjeti partneritet dhe mbeshtetje per realizimin e ketij korridori.

Disa media italiane dhe shqiptare u shpreh pak dite me pare se financimet per projektin e Korridorit 8 ishin shtyre nga Bashkimi Evropian pas vitit 2020. Por Italia, qe Presidencen e rradhes se BE, ka nxituar menjehere te shprehet se Korridori 8 mbetej nje projekt prioritar.


Spahiu: Partizani, tjeter fytyre krahasuar me Lushnjen
-Z.Spahiu, a jeni i kenaqur nga loja e Partizanit ne Durres?

Loja, mes nesh dhe Teutes, kishte dy pjese te ndryshme. Ne pjesen e pare, ndeshja ishte me e ekuilibruar dhe te dyja ekipet paten disa mundesi per te rrezikuar. Ndersa, ne te dyten, ne ishim me te fresket fizikisht dhe e kontrolluam me mire lojen, sidomos pas pesimit te golit.

-A keni pretendime ndaj penalltise?

Une nuk dua te merrem me keto gjera, sepse ende nuk kam pare filmimet ne televizor (intervista ishte menjehere pas ndeshjes. Shen. i Korr.). Lojtaret e mi reaguan ashper pas dhenies se saj. Nga reagimi i tifozeve kam pershtypjen se nuk ishte penallti, por kete e them me rezerva, sepse nuk kam informacion sa duhet.

-Pas 1-1, ju kishit raste per te fituar &

Edhe Teuta kishte. U krijua nje situate e ndezur ku u harruan detyrat taktike nga te dyja ekipet. Nuk dihej se ku ishte mbrojtesi im dhe sulmuesi i tyre. Mund te kishte ndodhur gjithcka.

-A mund ta fitonit kete ndeshje?

Po, them se jane dy pike te humbura. Por krahasuar me ndeshjen ndaj Lushnjes, kemi permiresim ne loje. Skuadra ishte me e gjalle, me kerkuese. Por ne duhet te vazhdojme te pergatitemi fort, sidomos ne anen fizike. Na kane ardhur disa elemente shume te mire, por qe nuk kane pergatitjen e duhur fizike &.

-Bylykbashi, Bejzade, apo jo?

Nuk dua te flas me emra. Por te gjithe si ekip kemi nevoje per pergatitje sa me te larte fizike. Duhet te mesohemi te vrapojme 90 minuta. Edhe momenti kur pesuam penalltine ishte nje pakujdesi e jona ne kthimin e topit prapa. Sepse mungesa e pergatitjes se duhur fizike shihet jo vetem te vrapimi, por edhe te shpejtesia e mendimit te lojtarit.

-Si e parashikoni derbin me Dinamon?

Per ate po mendoj. Ndeshja eshte e veshtire dhe ne duhet te pergatitemi sa me mire.


Faqja 4 - POLITIKE

Shtator 14, 2003

 vv

NANO ME KRYEMINISTRIN ITALIAN NE BARI
 
Berluskoni: Korridori VIII strategjik
"Investime italiane pėr realizimin e projektit"

\Kryeministri italian Silvio Berluskoni ka deklaruar se Italia e ka Korridorin VIII njė impenjim strategjik si dhe u ka kėrkuar investitorėve italianė qė tė tė shohin investimet nė vendin fqinj, nė funksion tė realizimit sa mė tė shpejt tė kėtij projekti. Nė ceremoninė e hapjes sė sesionit tė 67-tė tė panairit tė Fiera del Levante, nė Bari, kanė marrė pjesė kryeministri shqiptar Fatos Nano, kryeministri italian, Silvio Berluskoni dhe autoritete tė rajonit tė Pulias. Presidenti i kėtij rajoni Rafaele Fito, gjatė hapjes sė ceremonisė i ka kėrkuar kryeministrit Berluskoni vemendjen maksimale pėr Korridorin VIII, projekt qė do tė ēojė nė zhvillimin e jugut tė Italisė dhe tė rajonit. "Korridorin VIII e gjetėm si tė mirėnjohur dhe tė pranuar pėr partneritet nga autoritetet italiane jo vetėm nė Pulia, por edhe si presidencė e Bashkimit Europian", ėshtė shprehur Nano, i cili ndėr tė tjera ka theksuar se brenda mujave tė parė tė vitit tė ardhshėm Korridori do tė arrijė nė Qafė- Thanė me financime tė bashkėpunimit italian. Berluskoni dhe Nano kanė ndarė tė njėjtin mendim se ky ėshtė njė projekt strategjik dhe qė kėrkon mbėshtetjen dhe bashkėpunimin ndėrmjet tė gjitha vendeve tė pėrfshira nė kėtė projekt. "Jma i bindur qė mė kėtė vullnet europian qė po manifestojnė tė gjitha vendet e Ballkanit qė pėrshkon Korridori, ai do tė realizohet", ka dekluarar kryeministri Nano. Gjatė ceremonisė sė hapjes tė panairit, tė dy kryeministrat kanė zhvilluar njė takim nė pavionin e rezervuar ku kanė diskutuar ēėshtjet e riaktivizimit tė procesit tė negociatave pėr Marrėveshjen e Stabilizim Asociimit tė Shqipėrisė nė Bashkimin Europian. Ndėr tė tjera, Berluskoni ka siguruar Nanon se Italia do tė vazhdojė tė jetė "avokat i Shqipėrisė" nė procesin e integrimit drejt Europės. Gjithashtu gjatė kėtij takimi tė dy kryeministrat kanė biseduar rreth procesit tė privatizimit nė Shqipėri dhe hapave konkretė pėr pjesėmarrjen e investitorėve italianė nė privatizimin e sektorėve strategjikė. Kryeministri italian ka pėrshėndetur marrėveshjen e nėnshkruar ndėrmjet ministrit tė Ekonomisė Arben Malaj dhe presidentit tė Rajonit tė Pulias Rafaele Fito, duke rikonfirmuar dė-shirėn pėr tė pasur me Shqipėrinė njė raport gjithnjė e mė tė ngushtė. Berluskoni ka theksuar se qeveria qė ai drejton ėshtė duke ndjekur politika qė i ēojnė tė dy vendet nė njė bashkėpunim mė intesiv nė fusha tė ndryshme tė vendit.


Malaj e Fino nėnshkruajnė paktin qė zgjat tre vjet

Marrėveshje me Italinė edhe pėr rrugėn Durrės-Kukės-Prishtinė
BARI - Italia angazhohet edhe nė ndėrtimin e aksit rrugor Durrės-Kukės-Prishtinė. Kjo ėshtė pėrcaktuar nė marrėveshjen nėnshkruar dje nė Pulia mes Shqipėrisė dhe kėtij rajoni. Nė kėtė marrėveshje palėt angazhohen qė tė bashkėpunojnė nė zhvillimin ekonomik, shėrbimet publike dhe nė infrastrukturė. Nė kuadėr tė programeve Interreg e Cards Shqipėria dhe Italia, veēanėrisht rajoni i Pulias do tė mbėshtesin ndėrtimin e Koridorit paneuropian VIII si dhe tė rrugės sė rėndėsishme drejt Prishtinės. Marrėveshja e nėnshkruar dje pėrfshin njė sėrė fushash qė shkojnė deri ek shėrbimet shėndetėsore, shkėmbimet kulturore, shkėmbimet ekonomike. Parashikohet ndėrtimi i njė grupi pune i cili cdo vit do tė shikojė se cilat janė interesat e ardhshmė tė tė dyja palėve. Kjo marrėveshje nėnshkruar dje mes Shqipėrisė dhe Italisė, kjo e fundit e pėrfaqėsuar nga rajoni i Pulias do zgjasė tre vjet. Kėshtu pėrcaktohet nė termat e marrėveshjes e cila ėshtė zbardhur dje nga ANSA.


"Janė shkurtuar financimet pėr ndėrtimin e Korridorit"

D'Alema akuzon Berluskonin: Qeveria italiane la pas dore Korridorin VIII
BARI - Fjalėt e Berluskonit duhen marrė nė pėrgjithėsi me shumė kujdes. Nėse shikohen faktet, konstatohet se maxhoranca qeverisėse ka lėnė mėnjanė impenjimin italian pėr Korridorin VIII", kėshtu tha dje presidenti i Demokracisė sė Majtė italiane, Masimo D'Alema, pėr realizimin e projektit transeuropian qė kalon nga Pulja drejt vendeve tė Ballkanit, i destinuar tė favorizojė flukset e transportit mes Adriatikut dhe Detit tė Zi. Pėr Korridorin VIII, vazhdon D'Alema, "ishte parashikuar njė investim prej 400 miliardė; deri mė tani janė parashikuar 50 miliardė qė besoj se mund tė shėrbejnė pėr tė financuar ndonjė projekt". Nė njė anė qeveria italiane mundi ta fusė kėtė projekt nė prioritetet europiane, por, nga ana tjetėr, ka prerė financimet italiane. Besoj se fjalėt e Berluskonit nuk kanė asnjė bazė konkrete". Mendoj se nė realitet, vazhdon D'Alema, "qeveria italiane e ka braktisur kėtė projekt dhe nuk e konsideron mė prioritar. Vetėm ka thėnė ndonjė fjalė tė mirė, por vetėm kaq", pėrfundon replikėn e tij me kryeministrin Berluskoni, drejtuesi i Demokracisė sė Majtė italiane, Masimo D'Alema. ANSA


image

EU, Russia Urge Belgrade, Pristina to Move Towards Talks



EU Foreign Affairs Commissioner Chris Patten (right) met with Serbia-Montenegro President Svetozar Marovic in Belgrade on Thursday. Earlier, Patten addressed the Kosovo Assembly in Pristina. [AFP]
(AFP, Reuters, RFE/RL, Seeurope.net, Radio B92, Makfax - 11/09/03; European Commission - 09/09/03)

 

 

Senior EU and Russian officials have separately urged Belgrade and Pristina to pursue dialogue, stressing that the issue of Kosovo's final status is not on the agenda yet. The EU has also called for a more constructive approach from both sides.

"I know that you are all concerned about final status," EU Foreign Affairs Commissioner Chris Patten said in an address to Kosovo's Assembly on Thursday (11 September). "That is not a subject for today although it is obviously not a subject which can be delayed indefinitely." He called for the sides to start a dialogue on the pressing problems which affect the people of Serbia-Montenegro. Ethnic tensions, Patten said, must not be allowed to hinder political and economic progress.

According to the new head of UNMIK, Harri Holkeri, talks could start within weeks. They would be the first between Belgrade and Pristina since the conflict ended in June 1999. The process was originally expected to begin this summer, but new ethnic tensions in Kosovo led to delays.

Kosovo's ethnic Albanian majority is seeking independence from Serbia. But Belgrade considers Kosovo to be part of its territory, and claims the UN has failed to ensure sufficient protection for the Kosovo Serb minority.

"Statements for or against independence will have no effect," Patten said. "Whatever its status would be, the future of Kosovo is in Europe."

Calling for full implementation of UN Security Council Resolution 1244, Western officials have said Kosovars need to embrace democratic values and support minority rights before the status issue appears on the agenda.

"We are strongly in favour of a direct dialogue between Belgrade and Pristina on concrete issues like safety and return of refugees," Russian Foreign Minister Igor Ivanov said in Belgrade on Thursday.

Echoing Patten's words, the Russian minister, whose country is one of the five permanent members of the Security Council, said Kosovo's status "should be discussed later, after conditions for that are met".

After talks with Serbian Prime Minister Zoran Zivkovic, Ivanov stressed the need for the full implementation of Resolution 1244. He said that any discussion of Kosovo's future status would begin only after the security issues and the problem of refugee returns have been resolved.

From Kosovo, Patten left for Belgrade, where he also met with Zivkovic and Serbia-Montenegro President Svetozar Marovic. The EU commissioner told reporters the Serbian authorities were ready to start talks with Holkeri as mediator.