E Enjte, 25 Dhjetor 2003 Copyright ? KOHA JONE
Diten e hene deputetet e PD, PR, PLL, PAA, PDR, PDK, PAD, PBL si dhe deputetet Karamelo, Goxhi dhe Dade nuk do te marrin pjese ne Parlament, cka kryeministri nuk siguron hapjen e seances
KABINETI I RI I KRYEMINISTRIT NANO
Kryeminister Fatos Nano
Zv/kryeminister Namik Dokle
Minister i Jashtem Kastriot Islami
Minister i Drejtesise Fatmir Xhafa
Minister i Brendshem Igli Toska
Minister i Mbrojtjes Pandeli Majko
Minister i Financave Arben Malaj
Minister i Ekonomise Anastas Angjeli
Minister i Turizmit Bashkim Fino
Minister i Transporteve Spartak Poci
Minister i Energjitikes Viktor Doda
Minister i Pushtetit Lokal Ben Blushi
Ministre e Integrimit Ermelinda Meksi
Minister i Punes Engjell Bajtaj
Minister i Shendetesise Leonard Solis
Minister Shteti Marko Bello
Ministre e Kultures Saemira Pino
Minister i Mjedisit Et'hem Ruka
Minister i Arsimit Luan Memushi
Minister i Bujqesise Agron Duka
Faqja 5 - POLITIKE |
Dhjetor25, 2003 |
DJE MIRATIMI NE KUVEND I PROJEKTIT
|
Buxheti, edhe metistėt votojnė pro
|
Mungon Ilir Meta, Berisha: Buxheti i varfėrisė
|
|
Artemida Ēollaku
Socialistėt u deklaruan pro project-buxhetit tė vitit tė ardhshėm. Kryetari i grupit parlamentar tė Partisė Socialiste Gramoz Ruēi tha dje nė Parlament se qeveria shqiptare ka punuar me pėrgjegjėsi pėr tė pėrmbushur tė gjitha detyrimet. Ai tha se ky project buxhet ėshtė njė mundėsi shumė e mirė pėr tė vazhduar dhe thelluar reformat qė kanė ndėrmarrė socialistėt, ndėrsa ka shtuar se nė kėtė buxhet e gjejnė veten tė pasqyruar tė gjitha shtresat e vendit. Zoti Ruēi u bėri thirrje tė gjithė deputetėve qė tė votojnė projektin e paraqitur nga qeveria, ndėrkohė qė mė parė njė vendim i tillė ishte marrė edhe nė grupin parlamentar tė PS. Ruēi tha se ky ėshtė buxheti i perspektivės.
"Do tė mbaj qėndrim pozitiv, ndaj kėtij projekt-buxheti nė rast se nė buxhet plotėsohen kėrkesat qė unė kam parashtruar pėr sistemin e drejtėsisė". Kjo ishte deklarata e deputetit socialist Spartak Braho, mbėshtetės i Metės, bėrė gjatė diskutimit tė tij pėr tė. Sipas Brahos, sistemi i drejtėsisė ka nevojė pėr njė shtim fondesh sidomos pėr prokurorinė. Ndėrsa socialisti Bashkim Fino kritikoi shpėrndarjen e njė sasie fondesh tė konsiderusheme pėr agjensi, tė cilat nuk vihen nė pėrdorim duke nėnvizuar ATSH-nė. Megjithatė Fino shprehu votėn e tij pro, projekt-buxhetit.Ndėrsa nė mbrėmjen e djeshme nuk morėn pjesė nė votimin nė Kuvend, ish-kryeministri Ilir Meta e Monika Kryemadhi.
Partia Demokratike dhe partitė opozitare dhanė dje votėn kundėr project-buxhetit tė vitit 2004. Edhe pse nė sallė gjendej gjithė qeveria demokratėt, nėpėrmjet kryetarit tė grupit parlamentar dhanė votėn e tyre kundėr buxhetit. Sipas tyre, ky buxhet nuk zgjidh asnjė nga problemet e Shqiptarėve ndėrkohė qė ėshtė njė buxhet qė do tė shkatėrrojė ekonominė shqiptare. Njė gjė e tillė u mbrojt me forcė edhe nga grupet e tjera opozitare, qoftė nga Teodor Laēo ashtu edhe nga Ekrem Spahia. Kėshtu, ndėrsa qėndruan nė sallėn e kuvendit, opozitarėt votuan kundėr projektit. Bamir Topi tha gjatė fjalės sė tij se opozita nuk i jep votėn njė buxheti qė nuk investon pėr bujqėsinė.
Deputeti reformator Qazim Tepshi kritikoi varėsinė ndaj FMN-sė sė qeverisė shqiptare. "Qeveria nuk bėri asgjė pėr tė argumentuar FMN-sė se sa e nevojshme ishte ulja e TVSH-sė", tha Tepshi. Mė pas ai vuri nė dukje mangėsitė nė shėrbimet sociale si dhe mungesat e investimeve. "Kėto janė dy shtyllat kryesore tė njė vendi dhe tė tjerat lihen mėnjanė", tha Tepshi. Gjithashtu ai kritikoi edhe mospėrfshirjen e zėrave tė veēantė pėr kompensimin e ish tė pėrndjekurve politikė dhe pronarėve. Nga ana tjetėr, grupi parlamentar i PDR deklaroi votėn kundėr projekt-buxhetit nė njė kohė qė kryetari i grupit parlamentar i PDR-sė Nard Ndoka tėrhoqi diskutimin e tij.
Kryetari i grupit parlamentar i Partisė Socilademokrate Engjėll Bejtaj e shprehu votėn e deputetėtve tė tij, pro buxhetit pa bėrė asnjė lloj komenti ndaj tij. Ndėrkohė qė megjithė votėn pro kėtij buxheti grupi parlamentar i PBDNJ-sė, pėrfaqsuar nga Kristo Goēi, u ngritėn disa kritika pėr fondet e pėrcaktuara nė zonat ku kjo parti ka fituar. "Paratė pėr zonat ku ne kemi fituar janė dhėnė si pėr "fėmijėt e njerkės", tha Goēi. Ai u shpreh se buxheti ka edhe shumė mangėsi tė tjera nė shpėrndarjen e fondeve nė fusha tė tjera. Duke paraqitur rritjen ekonomike tė qytetarėve shqiptarė, e cila ėshtė 100 dollarė nė vit, Goēi u shpreh se Shqipėrisė do t'i duhen 250 vjet pėr tė kapur standartet europiane. |
|
PROMOVOHET NE MINISTRINE E KULTURES
|
120 perla tė "Marubit" nė njė album fotografik
|
mi.ho. TIRANE Realizimi i albumit "Marubi 2003" bėhet
i mundur pas njė periudhe kohore gati dy dekadash, nga botimi i
fundit i albumit tė fundit tė kėtij lloji. Albumi i ri pėrfshin
rreth 120 fotografi tė karakterit historik, social, portrete tė
familjeve tė mėdha tė qytetit tė Shkodrės, njerėz tė zakonshėm
e fisnikė, luftėtarė e filozofė, dijetarė e diplomatė. Pjesa mė
e madhe e tyre botohen pėr herė tė parė. Ato janė marrė nė
arkivin e fototekėn "Marubi" nė Shkodėr, e cila pėrmban
rreth gjysmė milionė negativė, nga kėto 150.000 tė familjes
Marubi, 70.000 tė familjes Pici, 50.000 tė familjes Jakova, 3000 tė
familjes Raboshta dhe 230.000 tė familjes Nenshati. Kujtojmė se
nga familja Marubi dolėn tri emra tė mėdhenj si Pjetėr Marubi,
Kel Marubi dhe Geg Marubi. |
25Dhjetor
2003 Elisabeta Ilnica Pas njė seance maratonė, kalon nė
parlament Buxheti i vitit 2004. Me 81 vota pro dhe 50 kundėr, deputetėt
e mbledhur nė minutat e fundit kanė miratuar shpenzimet dhe tė
ardhurat e shtetit pėr vitin e ri. Grupi i Metės, edhe pse ka kritikuar ashpėr buxhetin,
nė fund ka votuar pro. Pėr herė tė parė nė historinė
parlamentare, deputetė tė djathtė e tė majtė, kanė shfrytėzuar
seancėn 14-orėshe pėr tė kėrkuar mė shumė fonde nga Buxheti i
Shtetit pėr zonat tė tyre. Edhe ata deputetė qė nuk e kishin hapur
gojėn ndonjėherė, dje janė dėgjuar tė ngrejnė zėrin pėr mė
tepėr investime. Opozita Maxhoranca Relacioni ėshtė hartuar nga deputetė tė majtė e
tė djathtė 53 deputetė kanė firmosur njė relacion ku kėrkojnė
pėrcaktimin e njė zėri konkret nė buxhetin e shtetit pėr dėmshpėrblimin
e ish-tė burgosurve dhe tė pėrndjekurve politikė. Edhe pse kjo
nismė ishte e opozitės dhe drejtohej nga Pjetėr Arbnori, kėsaj
here kanė lėvizur edhe deputetė tė mazhorancės. Madje, qė nė
krye tė listės ka rėnė nė sy edhe emrat e dy dekreteve ministrore
qė u rrėzuan mė sė fundmi nė Kuvend. Marko Bello, Namik Dokle,
kanė dhėnė votėn e tyre pro ish-tė pėrndjekurve dhe tė
burgosurve politikė, ndėrkohė qė kėta po protestonin disa hapa
larg dyerve tė Kuvendit. Por, tė kėtij mendimi kanė qenė edhe
deputetė tė tjerė si Ēukaj, Pepa, Dule, Karamelo, Goxhi, Ndoka,
Tepshi etj. Kryetari i Komisionit tė tė Drejtave tė Njeriut, Pjetėr
Arbnori, teksa ka lexuar njė nga njė emrat qė kanė firmosur, u
shpreh se Nano ka vėnė gjyslykė tė zinj vetėm pėr tė mos
lexuar Kushtetutėn. Sipas tij, qindra e mijėra ish-tė burgosur
politikė, jo vetėm sot, por pothuajse ēdo ditė rrijnė nė erė e
shi, duke vuajtur pėr bukė e pėr strehė. Nuk duam qė ti
japim karakter politik kėsaj ēėshtje, por refuzimi i Kryeministrit
Nano e bėn tė tillė, tha ai. Deklaratat PUBLIKOHET ALBUMI I RRALLE
Faqe
7 - Politikė
Buxheti
Ashtu siē kishte deklaruar mė parė, opozita kundėrshtoi buxhetin
deri nė fund me votė kundėr. Lideri demokrat, Sali Berisha, u
shpreh se ky ėshtė buxheti i falimentimit tė biznesmenėve dhe i
papunėsisė sė qytetarėve. I ashpėr nė diskutime ka qenė edhe
nėnkryetari demokrat Bamir Topi, qė jo vetėm ka hedhur poshtė
buxhetin, por edhe i ka bėrė thirrje Kryeministrit Nano tė pėrballet
me hetimin parlamentar. Kurse, mė i saktė nė shifra ka qenė
sekretari i Pėrgjithshėm i PD-sė, Ridvan Bode, i cili ka analizuar
njė nga njė tė gjitha defektet e buxhetit tė ri. Republikanėt janė
ngulur pėr ēėshtjen e pronave, ndėrsa legalistėt pėr dėmshpėrblimin
e ish-tė pėrndjekurve dhe burgosurve politikė. Njė kthesė
nga ana e opozitės ka patur vetėm Dashamir Shehi, qė la njė shteg
tė hapur, nėse do tė merreshin parasysh propozimet e bėra prej tij.
Ndėrkohė qė, dy ditė mė parė, Kryeministri qėndroi deri nė
fund tė punėve plenare, dje ai ėshtė dukur nė sallė vetėm pėr
tė votuar. I zhdukur prej mėse 4 seancash radhazi ka qenė
edhe ish-kryeministri Ilir Meta dhe bashkėshortja Kryemadhi.
Gjithashtu ka munguar edhe shumica e grupit mbėshtetės tė Metės.
Por, kundėrshtimet pėr buxhetin gjatė diskutimeve, maxhoranca i ka
patur pikėrisht nga pjesa prezente e kėtij grupi. Nuk ka luftė
kundėr krimit tė organizuar e ordiner, nė qoftė se nuk stimulohet
sistemi i drejtėsisė. Ajo maxhorancė qė nuk i jep fonde drejtėsisė,
ėshtė e destinuar tė dėshtojė, tha Spartak Braho. Ndėrsa Koja
ka vendosur si kusht pėr votėn pro nėse pranohen sugjerimet tona
pėr tė shtuar 250 milionė lekė investime pėr onkologjikun.
Ministrat kanė avulluar gjatė gjithė diskutimeve, por janė
kthyer sė bashku me Nanon, rreth orės 22.00.
53 deputetė i kėrkojnė Islamit mė shumė fonde pėr tė pėrndjekurit
Jemi shumė mbrapa me buxhetin. Pėr vitin 2004, duhet qė nė
Ministrinė e Mbrojtjes tė ishin rritur tė ardhurat nė pėrmbushje
tė parametrave evropianė. Megjithatė, nėse buxheti do tė
mbulojė edhe shpenzimet pėr statusin e ushtarakėve, atėherė
ne do tė jemi pro tij edhe pse ka shumė difekte.
Si mund tė jepet njė votė pėr kėtė buxhet, qė me mungesė
investimesh ēon drejt denigrimit tė kulturės. Duhet tė kihet
parasysh se Integrimi vjen nė radhė tė parė nga kultura e njė
populli dhe nga ajo ēka investohet nė tė. Ndėrkohė, nė Shqipėri,
jo vetėm qė nuk po ndėrtohet kjo kulturė, pėrkundrazi po
shkatėrrohet.
Ky ėshtė buxheti fals. Si mund tė flitet pėr buxhet, kur
qeveria sapo shkeli afatin e saj qė kishte premtuar pėr
zgjidhjen e ēėshtjes sė pronave, ku ēdo ditė shtohen
konfliktet nė gjykata dhe aq mė tepėr qė nuk ka parashikuar
asnjė zė pėr kėtė vit. Ky ėshtė buxheti qė do tė ēojė nė
degjenerimin e vendit dhe jo nė integrim.
Buxheti i vitit 2004, nuk mund tė krahasohet as me buxhetin e
qeverisė sė parė komuniste, atė tė dalė nė 1945-ėn, nėn
drejtimin e Enver Hoxhės. Kjo, pasi edhe Hoxha mendoi nė atė
kohė pėr qytetarėt e tij, tė paktėn tė hanin njė copė bukė,
ndėrkohė qė Nano po mendon pėr varfėrinė e tyre dhe tua
heqė atė ēapė.
Ky projektbuxhet jo vetėm qė nuk pėrkrah interesat e biznesmenėve,
pėrkundrazi i shkel ato me kėmbė. Taksat nuk rriten me pėrqindje,
por me hapa. Pa kaluar as tri muaj, ky buxhet do tė ēojė
drejt falimentimit dhjetėra biznese, ēka do tė thotė mė shumė
punėtorė nė rrugė tė madhe.
Ēdo buxhet ka mangėsitė e veta, nė tė kundėrt nuk kishte pse
tė votohej ēdo vit. Kryesorja ėshtė se nuk ėshtė mė i keq
se i viteve tė kaluara. Madje, nga privatizimi i Bankės sė
Kursimeve, do tė arrihet qė tė zihen shumė vrima tė
hapura nga vitet e kaluara. Investimet nė shumė sektorė janė nė
rritje dhe synohet ulja e borxhit tė jashtėm.
Nuk ėshtė problemi njė votė mė tepėr pro apo kundėr kėtij
projektbuxheti. E rėndėsishme ėshtė qė tė diskutohet nga tė
gjithė dhe tė pėrmirėsohen defektet, pasi nga mėnyra se si do
tė korrigjohen gabimet varet edhe njė pjesė e mirė qė ka tė
bėjė me integrimin e Shqipėrisė nė strukturat euroatlantike.
Tė japėsh votėn pėr kėtė buxhet, do tė thotė ta bėsh
vendin qė tė ecė me hapa prapa e jo para. Gjatė gjithė
shqyrtimit tė projektbuxhetin, unė nuk kam vėrejtur qė tė jetė
pėrmbushur ndonjė nga kėrkesat qė ne kemi bėrė me kohė. Tė
pėrndjekurit politikė, janė lėnė duke u zvarritur pėr turp
edhe sot para Kuvendit.
Fotografia
Faqe 19 - Kulturė |
25Dhjetor 2003 |
Ribotohet pas njė dekade albumi me 90 fotografi tė reja
|
Shqipėria e vogėl nė nudot e Marubėve tė mėdhenj
|
Loziana Ibrahimi |
U desh njė dekadė qė tė rishihnim botimin e tretė tė albumit tė Ma-rubėve. Janė rreth 500 negativė qė shkelin rrugėn e historisė, e qė vėrtetojnė jetėn e tė parėve si dhe kulturėn e tyre tė pasur. Atė qė dinastia e Marubėve me dashuri pėr fotografinė do t'i "vidhnin" natyrės dhe shpirtit njerėzor, pėr t'ja dhuruar njerėzimit, duke shkruar historinė. "Janė rreth 90 negativa fotografish, tė cilat nuk janė botuar nė asnjė album tė mėparshėm tė Marubit", shpjegon fotografi Roland Tasho. Kuratori i parė i albumit tė promovuar dje nė ambientet e Ministrisė sė Kulturės, Tasho, rrėfen se vetėm teksa punonte nė fototekėn 'Marubi', "kur vėshtroja dhe prekja me dorė negativėt prej xhami 150-vjeēarė, arrita tė kuptoj magjinė e madhėshtisė sė tyre". Kėta janė Marubėt e mėdhenj tė kėsaj Shqipėrie tė vogėl, ata qė arritėn tė ngrinin njė piedestal nė artin e fotografisė. Botimi i parė i fotografive tė Marubit ėshtė bėrė nė vitin 1985 nė Tiranė, "Gjurmė tė historisė nė Fototekėn e Shkodrės" ndėrsa botimi i dytė i tij ėshtė bėrė nė vitin 1995 nė Paris, "Albanie visage des Balcans". Marubi i nudove Albumi i tretė Pak histori |
|
©
2003 Gazeta Panorama
|
NEXHMEDIN SPAHIU*
Kur para vajtjes nė takimin e Vjenės mes pėrfaqėsuesve
tė Prishtinės dhe Beogradit, kryeministri Bajram Rexhepi u deklarua se
do tė dialogojmė me Beogradin por atėherė kur ne duam dhe jo kur
duan tė tjerėt, pakkush ka mundur ta kuptojė kėtė. Nė fakt,
dinamika e proceseve politike nė Kosovė buron nė Mitrovicė dhe
modifikohet nė Prishtinė e tutje. Mitrovica ėshtė njė plagė e Kosovės
dhe sė kėndejmi edhe proceset politike kėtu janė mė tė zhveshura. Kėtu
edhe zė fill drejtpėrdrejtshmėria e kryeministrit Rexhepi si politikan
qė ka prodhuar pikėrisht ky mes. Zaten njė njeriu qė strategjitė dhe
teknikat e ndėrkombėtarėve nė problemet shqiptaro -serbe i ka sprovuar
me qindra herė nė lėkurėn e tij nuk i janė dashur shumė mend pėr ta
thėnė kėtė fjali magjike. E pėrmenda kėtė shembull nga politika pėr
tė dalė nė fushėn e shoqėrisė civile. Rruga tek pavarėsia e Kosovės
nuk ėshtė vetėm pėrpunimi i Uashingtonit dhe Brukselit pėr pėrkrahje
tė kėsaj ideje por edhe pėrpunimi i Tiranės, Shkupit, Podgoricės dhe
Beogradit, ku rol me rėndėsi nuk luan vetėm klasa politike por edhe
shoqėria civile. Para njė viti e gjysmė i kėrkova
ish-kryeadministratorit Shtajner qė tė mundėsojė ardhjen nė studion e
RTV Mitrovicės, ndaras nga njėri -tjetri, tė trashėgimtarit tė
fronit mbretėror shqiptar Leka Zogut dhe tė kryeministrit tė atėhershėm
tė Serbisė, Zoran Gjingjiē. Kjo kėrkesė iu duk shumė e ēuditshme.
Leka Zogu ishte jashtė vėmendjes sė UNMIK-ut ndėrsa Zoran Gjingjiē
nuk merrej me Kosovėn. Me Kosovėn merrej Ēoviq. Shtajner, mė pati
pyetur se pse pikėrisht Leka Zogu dhe pse pikėrisht Zoran Gjingjiē? Po,
Kosova nė rrugėn e saj tė pavarėsisė ka problem me atė vijė tė
Tiranės qė pretendon Shqipėrinė etnike dhe mėnyra mė e mirė e
sfidimit tė kėsaj ideje ėshtė ballafaqimi me tė. Ndėrsa, Zoran
Gjingjiē ėshtė politikani mė i guximshėm nė Beograd dhe Kosova duhet
tė pėrballet me tė dhe jo me prostituta politike. Gjingjiē si
politikani mė i shkathėt serb do ti kthehet patjetėr Kosovės- i
thashė. Shtajneri kurrė nuk mė ktheu pėrgjigjie burrash. Pėrmes zėdhėnėsit
tė tij, Haselock, ma bėri me dije se Leka Zogun nuk do ta lejonte tė
hynte nė Kosovė, por me nė fund prapė u detyrua ti lejonte hyrjen.
Vizita e Leka Zogut ia arriti qėllimit sepse ai deklaroi se ėshtė pėr
pavarėsinė e Kosovės, ndėrsa mė pak e rėndėsishme nė kontekstin e
qėllimit tė vizitės ishte se Leka Zogu i hėngri fjalėt dhe nuk erdhi
nė studion e RTV Mitrovicės nga frika se mos vrisnin serbėt
(studio nuk ka as 100 metra larg nga Ura e Ibrit). Ndėrsa, me Gjingjiēin,
Shtajneri u takua pas pak ditėsh (jashtė vėmendjes sė publikut) pėr
ti pėrkujtuar atij mė pas se ishin miq tė vjetėr. Gjingjiēi nuk
vonoi dhe iu kthye Kosovės me deklaratat e tij tė bujshme. Nė kohėn
kur ishim marrė vesh me Gjingjiēin pėr ardhjen e tij nė studion e
RTV Mitrovicės pėr pjesėmarrje nė emision tė drejtpėrdrejtė,
ndodhi vrasja e tij. Pas vrasjes sė Gjingjiēit, Serbia mbeti pa lider.
Tani pėr Kosovėn nuk vlen mė ballafaqimi me mė tė fuqishmin nė
Beograd sepse politikani i tillė nė Beograd pas Gjingjiēit akoma nuk
ėshtė krijuar, por vlen qė tė bisedohet me ata qė mund tė
bisedohet. E kėtu sigurisht bėn pjesė Lidhja Qytetare e Serbisė, e
cila edhe pse parti e vogėl, aktualisht mban tri funksione tė rėndėsishme
nė Beograd: atė tė presidentit dhe kryetarit tė Parlamentit tė Serbisė
(Natasha Miciq) dhe tė ministrit tė Jashtėm tė Unionit Serbi-Mali i Zi
(Goran Svillanoviq). U.d. Presidentja e Serbisė zonja Natasha Miciq,
shprehu gatishmėrinė qė tė marrė pjesė nė emisionin e drejtpėrdrejtė
Tribunė e Hapur nė TV Mitrovicė mė datė 22 dhjetor 2003 (qė
do tė thotė 6 ditė para zgjedhjeve kombėtare nė Serbi). Rėndėsia e
ballafaqimit tė u.d presidentes sė Serbisė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė
me publikun kosovar nė qytetin ku ėshtė plaga e Kosovės, pėr raportet
Beograd Prishtinė do tishte e shumėfishtė dhe e ndėrsjellė.
Kjo gjė do tė ndodhė sigurisht pas zgjedhjeve nė Serbi, por njė gjė
e tillė para zgjedhjeve do tė pėrshpejtonte proceset. Dialogu ėshtė nė
interes imediat edhe tė Prishtinės, edhe tė Beogradit. Ky dialog ėshtė
i vėshtirė pėr nga vetė natyra e problemit. Vetėm ata qė janė mė tė
guximshmit mund ta nisin atė.
Kjo ishte ajo ēfarė mund tė bėhet pėr tė ndihmuar klasėn politike tė
Kosovės. Por, UNMIK-u nuk e lejoi.
*Autori ėshtė analist politik dhe drejtor i RTV Mitrovicės