http://www.ballkan.com/ Data e Publikimit: 01/10/2004
Foto e Lajmi i Pare
 

Leka Zogu kompozon “qeveri-hije”, ja skema


Vila Vishnje ėshtė rezidenca e fundit e Leka Zogut pėr tė vendosur disa ura me elektoratin shqiptar

Autori i Lajmit: Dukagjin Hata

Pasi lė pas Urėn e Peshkatarit, para tė shfaqet fshati Vishnje, zhytur nė gjelbėrimin e errėt vjeshtor, ku gjendet vila e Leka Zogut dhe stafit tė tij. Kjo ėshtė rezidenca e tretė e tė birit tė Monarkut Shqiptar, Leka Zogut, qysh kur ai erdhi pėr tė jetuar pėrgjithmonė nė Shqipėri, nė fundprillin e vitit 2001.
Ishte ardhja e tretė e tij, pas dy ardhjeve tė dėshtuara, nė njėrėn prej tė cilave nuk i mbushi nė vendin e tij as njėzet e katėr orė, ndėrsa nė tjetrėn, u detyrua tė largohet fill pas dėshtimit tė referendumit dhe akuzės sė ngritur ndaj tij nga prokuroria shqiptare pėr grusht shteti, pas zgjedhjeve tė qershorit ’97, qė sollėn nė pushtet socialistėt. Nė fillim, sapo erdhi, kėtė herė, pėrgjithmonė nė vendin e tij, u vendos pranė Radiotelevizionit Shqiptar, nė njė seli qė i kushtonte mijėra dollarė nė muaj qera dhe ku stafi i tij jetonte mes komoditetit dhe luksit tė denjė pėr nėnpunėsit e njė Mbreti, edhe pse ky i yni, ka vetėm oborrin tė tillė, pra njė Oborr Mbreti. Aty shėrbeheshin kafe gratis tre herė nė ditė dhe, pėr pjesėn e stafit qė punonte deri vonė, me orė tė zgjatura, edhe dreka. Ishin ditė tė bukura dhe shpresat e Leka Zogut pėr tė ndikuar nė jetėn politike shqiptare, ishin nė zenit tė tyre…
Mė vonė, ndoshta pėr shkak tė shumave tė kripura qė i duhej tė paguante ēdo muaj dhe qė, siē duket, ia holluan rėndshėm xhepat Lekės, ky e zhvendosi ekipin e tij kompakt dhe tė denjė pėr axhentat mbretėrore nė periferi tė Tiranės, diku nė Autostradė… Ishte koha kur kryeministri Nano, nė kompensim tė votės sė Legalistėve nė Parlament (njė marrėveshje e pashkruar, por e nėnkuptuar), urdhėroi organet kompetente tė ekzekutivit t’i kthenin pronat Familjes Mbretėrore. Vila Vishnje ėshtė, me sa duket, rezidenca e fundit, mė komodja e Leka Zogut, pėrgjatė kėrkimit tė tij pėr tė vendosur disa ura me elektoratin shqiptar. Nuk thonė kot: e treta, e vėrteta. Kjo, edhe pėr faktin, se tani, pas kaq kohėsh ngurrimi dhe pritjejeje, trashėgimtari nė ekzil i Fronit Mbretėror, ka hyrė nė politikėn shqiptare me njė ide tė qartė dhe me njė formacion politik qė synon tė marrė pushtetin e keqpėrdorur nga dy luanėt e politikės sė Tiranės.
“Vizionet premordiale Mbretėrore”
Dita e punės e Leka Zogut dhe ekipit tė tij, nis nė orėn nėntė tė mėngjesit. Shpura mbretėrore zbret nga makinat, duke i bėrė rrugė Shefit qė ta udhėheqė, ashtu i gjatė dhe i pėrqėndruar, si nė njė kumt budist. Nė fakt, qetėsia dhe pėrqėndrimi i tij, edhe pse gjėrat nė kėtė vend nuk shkojnė siē do tė dėshironte Ai dhe shumica e shqiptarėve, seē kanė diēka budiste, edhe pse vetė Leka Zogu ka deklaruar se ėshtė njė musliman i thekur, ndėrkohė qė nė familjen e tij, jo thjesht pėr njė rastėsi ekzotike, pėrzihen dhe ndėrthuren nė njė harmoni perfekte tre besimet dhe religjionet… Stafi i tij bėhet gjithė–gjithė nja dhjetė–dymbėdhjetė vetė, tė paraprirė nga dy-tre bodigardė, qė i bėjnė sytė katėr dhe nuk lejojnė qė t’u shpėtojė as qimja nga sytė. Thonė se Mbreti ka patur pikė tė dobėt njėrin nga dy bodigardėt zezakė, qė para disa muajve u largua pėr nė vendin e tij, pas njė sėmundje tė rėndė, qė nuk mund tė shėrohej nė “vendin e shqipeve”, etj.
Ndėrkohė, nė Vilė ka nisur puna dy orė para mbėrritjes sė Mbretit: pastrueset, rojet, disa nėnpunės dhe mbikqyrės tė vegjėl, shkurt njė gjysmėduzine njerėzish tė “dorės sė dytė”, e kanė nisur me ngazėllim ditėn e re tė punės… Para nė shesh, turmat e ngazėllyera tė kurshtarėve dhe adhuruesėve, presin, siē presin besimtarėt predikuesin. Shumica kanė ardhur nga larg, kryesisht nga disa zona tė Veriut dhe i lidh me Oborrin e Lekės kujtimi i baballarėve dhe gjyshėrve nė shėrbim tė Naltmadhnisė sė tij, Zogut tė Parė tė Shqiptarėve.
Njėri prej tyre, njė plak rreth tė tetėdhjetave, qė ia thonė emrin Hasan, ka ardhur nga fshati Lis i rrethit tė Matit dhe lyp me ēdo kusht tė takojė Leka Zogun. Plaku e ka patur babain kapiten xhandarmėrie nė Tiranė, nė kohėn e Mbretit dhe mendon se i biri, Leka, mund tė bėjė diēka pėr Matin, “qė po farohet pėrditė nga e papasmja dhe gjakmarrja”, siē thotė ai. Vetė ai ka qėnė partizan me ēetėn e Haxhi Lleshit, por kjo nuk e pengon tė thotė se, “vetėm Leka Zogu mund ta nxjerrė kėtė vend nga thonjtė e tė keqes qė e kap pėr fyti e s’po don me e lėshue”.
Por ka edhe tė tjerė, burra tė fismė me borsalina tė llojllojshme, tė cilėt flasin njė shqipe tė moēme dhe thonė se kanė ardhur qė nga Amerika dhe diaspora tjetėr e largėt shqiptare, thjesht pėr ta takuar Lekėn dhe “pėr t’i dhanė do amanete pėr Nanėn Shqipni”. Kjo pjesė idealistėsh e kanė paguar idenė e tyre legaliste dhe atė tė baballarėve me vite tė gjata burgu, me dhunė dhe persekutime tė gjithėfarshme; koha nuk i ka fshirė gjurmėt e kėsaj transhendence, edhe pse tani nė “tokėn amė” njerėzit janė tė zėnė me punė tė tjera dhe pakkush e ka mendjen tek “vizionet premordiale mbretėrore”, siē mund tė thoshte psikologu zvecerian nė njė rast tė tillė, K.G.Jung.
Nga Michingani nė Oborrin e Mbretit pėr Mbretėrshėn Suzanė
Rifat Prenēi, 66 vjeē, me origjinė nga Reēi i Dibrės, shqiptaro–amerikan me banim nė SHBA, ka ardhur para dy mujash nė Tiranė, qė nga Michingeni i largėt, pėr tė ngushėlluar Lekėn pėr humbjen e Mbretėreshės Suzana. “E mora nė telefon qė nga Michingeni, thotė Rifati, por nuk mund tė rrija pa ardhur pėr ta ngushėlluar Mbretin. Babai im ka derdhur gjak pėr Monarkinė, ndaj pėr mua ajo ėshtė e shenjtė”, rrėfen ai.
I ati i Rifatit, Tahir Prenēi, ka qėnė njė monarkist i thekur dhe, nė emėr tė monarkisė, pas ēlirimit tė vendit, doli maleve dhe pėrfundoi nė Gjermani dhe SHBA. U pėrgatit nė kompaninė e famshme 4000 nga instrukturė tė shėrbimeve sekrete perėndimore dhe u dėrgua nė Shqipėri, bashkė me njė duzinė desantėsh tė tjerė, pėr tė rrėzuar regjimin komunist tė Hoxhės. Por, tė tradhtuar nga agjenti i rusėve, qė kishte depėrtuar nė shėrbimet sekrete gjermane, Kim Fillbd, shumica e tyre, u kapėn nė malet shqiptare dhe u pushkatuan nga komunistėt. Tahiri, nė vitin 1952, gjatė njė tentative pėr t’iu shpėtuar agjentėve tė Sigurimit, qėllohet pėr vdekje prej tyre dhe akoma, edhe sot pas kaq kohėsh, i biri nuk ia ka gjetur eshtrat dhe ky luftėtar i Mbretit ėshtė pa njė varr ku tė prehet.
“Vetėm Monarkia dhe Leka Zogu mund ta shpėtojnė Shqipėrinė”, thotė Rifati, i cili ka marrė rrugėn nga SHBA nė Tiranė, pėr tė marrė pjesė nė ceremonialin mortor tė bashkėshortes sė Lekės, Mbretėreshės Suzanė, qė mbylli sytė disa kohė pas “Trėndafilit tė Budapestit”, Nėnės Mbretėreshė, Geraldinės.
Pasionet e Lekės
Vetė Leka Zogu, edhe pse disi i lodhur nga zhurma dhe moskomoditeti i gjithēkaje nė kėtė vend, herė duket energjik dhe kėmbėngulės nė punėn e tij. I zhytur nė tymin e cigareve, ashtu me njė gjuhė tė vjetėr, qė duket sikur vjen qė nga koha e Budit dhe Bogdanit, pret e pėrcjell ēdo ditė qindra vizitorė dhe admirues tė Monarkisė. I rrethuar nga dhjetėra marka cigaresh tė shtrenjta dhe purosh tė gjithėfarshme, (Camel, Malboro, Dunhill, Merita, puro Havane, etj), ai noton nė njė mjegull blu dhe duket tepėr enigmatik. Qentė e tij tė famshėm, njė racė e zgjedhur, tė cilėt i ka sjellė qė nga Afrika e Jugut, i rrinė rreth e pėrqark, sikur presin ndonjė shenjė tė tė zotit. Pas pasionit tė koleksionistit tė armėve, qė pėr pak e dėrgoi si tė akuzuar pėr terrorist nė rajonin e policisė, sapo shkeli pėr herė tė fundit tokėn shqiptare, pasioni pėr qentė ėshtė mė i qėndrueshmi nė jetėn e Leka Zogut.
“Mbreti i ka shumė pėr zemėr kontaktet e gjalla me njerėzit”, thotė njėri nga anėtarėt e stafit, “ata janė informacioni mė i besueshėm pėr tė dhe nuk i humbet kurrė lidhjet me to”, shton ai. I ulur nė poltronin e butė, me lėkurė tė shndėrritshme, me gotėn e uiskit me akull nė njėrėn dorė dhe cigaren e radhės nė tjetrėn, me pamje tė shkujdesur e babaxhane, Leka Zogu, mė tepėr se njė pretendent pėr Fronin mbretėror, duket si njė si njė kaubojs i rėnė nga vakti.
Kontakte tė pėrditshme Leka mban me bashkėpunėtorėt e tij politikė, qė i janė bashkėngjitur Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, ku janė rreshtuar shumė intelektualė tė njohur dhe politikanė qė vijnė kryesisht nga PD dhe…
Qeveria Hije
Kėto ditė, thuhet se Leka Zogu dhe njerėzit e tij mė tė afėrt, i kanė dhėnė dorėn e fundit, qeverisė hije, qė do tė shpallet menjėherė, nėse ai dhe pėrfaqėsimi i tij politik, fiton nė zgjedhjet e ardhshme. Emri mė i pėrfolur pėr kryeministėr, nėse nuk do tė zbatohet skema bullgare dhe nuk do tė ulet vetė Leka nė kolltukun e kreut tė ekzekutivit, ėshtė ai i Maksim Begesė, ish-republikanit tė vendosur qė iku nga grupi parlamentar republikan, pėr njė dashuri tė re dhe tanimė tė shpallur publikisht, asaj ndaj Monarkisė. Nė krye tė SHISH-it, mendohet tė jetė ish-kryetari i parė i Komitetit Ekzekutiv Pluralist tė Tiranės, demokrati Tomorr Malasi. Nė krye tė Ministrisė Financave do tė ulet ish-Guvernatori i Bankės Shqiptare nė kohėn e Berishės, zoti Eduard Ypi. Postin e Ministrit tė Jashtėm do ta mbaj Idriz Basha. Tepėr intersetant duket varianti qė pėshpėritet pėr postin e Ministrit tė Rendit Publik, ku duket se do tė ulet kriptolegalisti Neritan Ceka, i cili jo njė herė, ka deklaruar afeksionin dhe lidhjet e familjes sė tij me familjen Mbretėrore dhe ditėt e fundit po shfaq njė soj rebelimi virtual ndaj Nanos. Thuhet, se kolltukun e Minstrit tė Kulturės, Mbreti ia ka ofruar ballistit Shpėtim Roqit, i cili, gjithashtu, braktisi grupin e tij parlamentar pėr hir tė Lėvizjes sė Mbretit. Ndėrsa ministėr i Informacionit, shėnohet Ramiz Lusha, i cili ka botuar disa monografi pėr Familjen e Zogut

------------------------------------------------------------------------------

Jeudi, Septembre 30, 2004 Signalé: 10:14 PM http://www.ata-al.net/index.aspx?lang=f

 

L'UE considčre les élections de 2005 comme décisives pour le
progrčs de l'Albanie

TIRANA, 30 sept/ATA/ La présidence néerlandaise de l'Union
européenne a publié jeudi une déclaration en réponse au rapport
du président de la Mission de l'OSCE, l'ambassadeur Osmo
Lipponen.
A la fin de sa mission en Albanie, M.Lipponen a présenté
aujourd'hui son dernier rapport devant le Conseil permanent de
l'OSCE ą Vienne pour les développements en Albanie.
Dans sa position sur ce rapport, l'UE approuve les
conclusions de ce dernier qui confirment les évaluations inclues
dans la déclaration de l'UE pour l'Albanie données le 14
septembre, ainsi que dans la lettre du commissionnaire Patten
envoyée au Premier ministre Fatos Nano le 19 juillet.
La déclaration de l'UE exprime l'inquiétude pour le progrčs
insuffisant dans l'application des réformes dans le pays,
surtout dans des domaines qui sont vitaux pour l'avenir de
l'Albanie et pour la réussite de son intégration. Elle attache
une attention particuličre aux questions de la réforme
électorale. L'UE considčre les élections parlementaires de 2005
"comme décisives pour les aspirations de l'Albanie en vue du
progrčs dans le processus de stabilisation-association".
Dans ce cadre, la déclaration constate que "la classe
politique doit répondre aux expectatives et montrer sa
disposition de corriger les manquements identifiés par l'ODIHR
aux élections locales de 2003".
Nous encourageons puissamment tous les politiciens albanais
ą appliquer les recommandations de l'ODIHR également concernant
le Code électoral.
Dans ce sens on constate qu'"une question-clef demeure
l'amélioration des listes électorales, qui demandera une bonne
volonté, considérable, de la part de toutes les parties
interesses. Nous faisons également appel au progrčs dans la
composition de la Commission électorale centrale (KQZ).
La déclaration de l'UE fait appel aux dirigeants politiques
albanais de dépasser les inimitiés personnelles et de se mettre ą
travailler pour des questions fondamentales et le développement
économique et social de l'Albanie.
Appuyant le rapport de l'ambassadeur Lipponen, l'UE partage
son opinion, selon laquelle "la lutte contre la corruption et la
criminalité doit continuer avec insistance et détermination",
est-il indiqué dans la déclaration.
Tout de mźme, elle salue l'adoption par le parlement de
lois importantes, comme celle de la Restitution des propriétés et
la Compensation des propriétaires. Dans le mźme temps, l'UE fait
appel ą tous les partis politiques d'aboutir ą un accord pour la
nomination du président du Comité étatique de la Restitution des
propriétés et de la Compensation des Propriétaires, comme l'une
des principales conditions pour l'application immédiate de cette
loi. /nila/klod/tt
 
------------------------------------------------------------------------------
http://www.panorama.com.al/ © 2003 Gazeta Panorama
 
Faqe 19 - Bota

Robert Klose rrėfen rastėsitė e tij me librin pėr shqiptarin
 

“Si e zbuluan 4 amerikanė historinė e mbretit Zog”

 

 

Pusullat pėr tė nuk ishin hobi. Madje, nėpėrmjet tyre ai do tė zbulonte edhe emrin e personit tė parė, njė studente e tij, qė kishte lexuar njė libėr mbi historinė dhe jetėn e mbretit shqiptar Zog.

Ishin vetėm disa pusulla qė u vendoseshin librave qė merreshin hua nga lexuesit, nė tė cilat shėnohej emri i huamarrėsit. Robert Klose rrėfen pėr njė tė pėrditshme amerikane rastėsitė e tij me pusullat e librave. “Disa vite mė parė, nė libraritė publike pothuasje ndodhi njė revolucion i vėrtetė. Ato pusullat e vogla qė vendoseshin mbrapa librave, nė tė cilat ishin shtypur emrat dhe adresat e lexuesve qė merrnin librat hua, filluan tė mos pėrdoreshin mė. Pyeta njė miken time librashitėse nė lidhje me kėtė ēėshtje. Pėrgjigjja e saj e shkurtėr ishte: “Ēėshtje privatėsie”, rrėfen Klose. Emrin e njė studenteje tė tij do ta haste gjatė kohės sė studimit nė libraritė publike. E pikėrisht, nė katėr libra ai kishte gjetur po tė njėjtin emėr. A ishte kjo njė rastėsi, apo njė shije e pėrbashkėt pėr letėrsinė. Nuk e konsideroj veten person qė fut hundėt gjithandej, por pjesa mė e bukur dhe e kėnaqshme, ėshtė kur huaja libra, dhe kur shikoja emrat e personave tė cilėt i kishin lexuar ato vepra para meje. Nė njė rast u ndesha me njė emėr shumė tė njohur. Pėr shembull, vite mė parė unė mora librin e #. H. Audenit, tė titulluar “Letra nga Islanda”, aty pashė nė pusullėn mbrapa librit emrin e njė studentes sime, e cila e kishte marrė mė parė kėtė libėr. Njė ditė unė e ngrita atė nė mėsim dhe i thashė “Ty tė kuptoj si Audenin”. Ajo m’u pėrgjigj: “Nga e dinit?” Informacionet pėr busullat qarkulluese gjithashtu pėrbėjnė njė interes tė veēantė pėr mua, si dhe pėr shijet e mia tė leximit.

Tė dy, tė ēmendur pas mbretit Zog
Historinė e mbretit shqiptar Zog do ta mėsonin nėpėrmjet sė njėjtės vepėr. Dhe pikėrisht, ishte sėrish pusulla e huave, qė e vėrtetoi kėtė gjė, si dhe preferencat e tyre. Sėrish Robert Klose do tė shihte tė shėnohej nė pusullėn pas librit emrin e studentes sė tij. Ishte hera e katėrt pėr tė. “Dua tė them se kush tjetėr mund ta lexojė historinė e mbretit Zog tė Shqipėrisė? Kėshtu, pasi e ktheva librin nė fund, pashė se ky libėr pėrveē se nga ajo dhe unė qe lexuar edhe nga katėr persona tė tjerė. Por i fundit qė kishte marrė librin e kishte bėrė kėtė nė vitin 1944, kėshtu qė do tė ishte shumė e vėshtirė qė t’i gjeja kėta persona. E, megjthatė, u pėrpoqa tė vija nė punė imagjinatėn time. Imagjinova njė nga kėta katėr persona, i cili tėrheq nga libraria vėllimin e kėtij libri nė njė mbrėmje dimri, teksa nxiton tė futet nė shtėpi (nė njė mbrėmje me shumė dėborė), pėr t’u ulur mė pas nė karrigen pranė zjarrit, pėr t’u njohur mė pas me mbretėrinė e Zogut tė Parė. Pavarėsisht se pėrdorimi i tė ashtuquajturave karta qarkullimi u ndėrpre, ato pėr disa arsye tė ndryshme nuk u hoqėn nga librat”, e pėrfundon Klose shkrimin e tij.

 
© 2003 Gazeta Panorama
 
-------------------------------------------------------------------------
Faqe 12/13 - Speciale

1Tetor 2004

dossier
 
Qemal Ataturk
Ministri i luftės Mahmut Pasha thirri Mustafa Qemalin, njė ndėr gjeneralėt mė tė pėrgatitur e i ngarkoi hartimin e planit tė operacioneve nė 1910-1911
 

Beteja e panjohur e Ataturkut pėr tė shtypur kryengritjen shqiptare

 

NIKOLLĖ LOKA

Kur flasim pėr Mustafa Qemalin kemi parasysh njė njeri tė jashtėzakonshėm. Ai hyn ndėr tė paktėt liderė botėrorė qė kanė ndikuar thellėsisht nė fatin e vendit tė tyre. Dhe nė dallim prej kėtyre liderėve, tek ai u bashkuan njė gjeneral i madh, politikani largpamės dhe burrėshtetasi energjik. Turqit e quajtėn Ataturk, (babai i turqėve) dhe e kthyen nė simbol tė kombit tė tyre.

Por Ataturku nuk ishte vetėm turk, tė paktėn nga ana e nėnės. Sado i vėshtirė tė duket ky pohim pėr veshėt e turqėve, nė fakt ėshtė i vėrtetė. Ataturku mund tė ketė gjak shqiptar edhe nga babai, ndonėse vetė ka pohuar publikisht se «para shumė e shumė vitesh stėrgjyshėrit e tij nga Anatolia qenė vendosur ne Ballkan». Nuk mund tė ndodhte ndryshe me personin, qė nė emėr tė interesave tė larta kombėtare i ftoi turqit tė shkėmbenin nacionalizmin e vjetėruar otoman me nacionalizmin e ri turk. Mė e rėndėsishme ėshtė se ai i deshi me gjithė zemėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Rezervat e shprehura ndaj Ahmet Zogut, kur Shqipėria ndryshoi formėn e regjimit nė monarki justifikohen me bindjet e tij thellėsisht republikane. Ndėrsa, pėrsa i pėrket qėndrimit ndaj afrimit tė mbretit tonė me Italinė historia i dha tė drejtė.

Babai i turqėve me gjak shqiptar
Mustafa Qemali lindi nė Selanik nė dimrin e vitit 1880. Gjyshi i tij quhej Ahmet Hafiz Efendi.(Titulli Efendi do tė thotė njė person qė e ka mėsuar pėrmendėsh kuranin”. E shoqja quhej Aishe. Ata patėn tre djem: Ali Rizain, Mehmetin, Emin dhe Nimetin. Familja ishte e lidhur shumė me traditėn dhe fėmijėt u arsimuan nė shkolla fetare. Nė fakt, shėrbimi civil otoman me reformėn e vitit 1900, u mbėshtet tek klerikėt. Ali Rizai, babai i Mustafa Qemalit, e filloi karrierėn si nėpunės i vogėl; nė fillim ishte kontrollor i fondacioneve bamirėse (vakėfeve), qė ishin tė shpėrndarė kudo nėpėr perandori. Nė vitet 1876-1877 shėrbeu si vullnetar nė luftėn ruso-turke. Martohet pas pėrfundimit tė saj me Zybeiden, njėzet vjet mė e re, origjina shqiptare e sė cilės nuk vihet nė dyshim. Babai i saj, Safuzade Abdullah Aga e nxirrte jetesėn prej bujqėsisė dhe tregtisė nė qytetin e vogėl Langaza (Langatha) nė lindje tė Selanikut. Mbante titullin Aga, ndonėse nuk fitonte shumė nga toka. Nuk dihet nėse ishte vetė pronari, apo zėvendės i tij. Ndėrsa i biri, Hysen Aga, ishte vėrtetė pronar tokash. Familja vinte prej Vodine (Ethesa) nė Maqedoninė Perėndimore. Xhemil Bozak, djali i Sali Bozak, kushėririt dhe bashkėpunėtorit tė afėrt tė Ataturkut shkruan se “tė dy familjet kishin lidhje gjaku. Gjyshi im, Safer Efendi, ishte me origjinė shqiptare”. Ky pohim mund tė ketė rėndėsi pėr tė njohur origjinėn e Mustafa Qemalit. Ndėrsa vetė Sali Bozak pohon se “me Mustafa Qemalin tė dy rrjedhin prej gjyshėrve tė njėjtė atėror dhe mėmėsor, qė ai i quan Haxhi Islam Aga dhe Haxhi Sali Aga”. Megjithatė, Bozak mund tė ketė folur pėr njė brez mė tė largėt, sepse gjyshi atėror i Mustafa Qemalit, siē kemi thėnė edhe mė lart quhej Ahmet. Nė kujtimet e tij, Eqerem Bej Vlora, bashkėmoshatar i Ataturkut shkruan se “i ati i Mustafa Qemalit ishte shpėrngulur nga Leskovici dhe fillimisht qe vendosur nė Prishtinė….

Nga djalė i njė familje tė thjeshtė nė babai i tė gjithė turqėve
Gjeneral i betejave tė fituara dhe burrė shteti i pėrmasave botėrore, themeluesi i Turqisė moderne. E quajtėn Mustafa Qemal Pasha deri nė vitin 1934 dhe prej kėtij viti deri nė fund tė jetės Ataturk, domethėnė babai i tė gjithė turqėve. Rrallė mund tė gjendet njė komb tjetėr qė ta ketė vlerėsuar aq lart prijėsin e vet. Por nga ana tjetėr, janė tė rrallė ata udhėheqės qė kanė luajtur njė rol shpėtimtar sa Ataturku pėr Turqinė. Mustafa Qemali u kalit nė luftėn kundėr regjimit tė Abdyl Hamitit II. Nė vitin 1905, formoi nė Damask shoqėrinė sekrete tė turqėve tė rinj me qendėr nė Selanik. Nė vitet 1908-1909, mori pjesė nė revolucionin xhonturk qė rrėzoi sulltanin Abdyl Hamiti II nga froni. Dallohet nė luftėn kundėr italianėve nė Libi mė 1911. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore u gjend nė fronte tė ndryshme. Mė 1915, si lejtnant kolonel komandoi njė division trupash nė gadishullin e Galipolit. Nė betejėn e Dardanelėve shkėlqeu pėr vendosmėrinė dhe aftėsitė e jashtėzakonshme qė e lartėsuan nė kulm, duke e bėrė praktikisht gjeneralin numėr njė tė Turqisė. Sukseset e tij bėnė qė opinioni publik ta quajė “Heroi i Galipolit”. Nuk pati marrėdhėnie tė mira me aleatėt gjermanė. Kundėrshtoi gjithashtu projektet islamiste tė Enver Pashės. Megjithatė, deri nė atė periudhė nuk pati mosmarrėveshje me sulltanin e ri Vahdetin, i cili e emėroi inspektor tė pėrgjithshėm pėr shtypjen e trazirave nė Detin e Zi.

Lufta e Parė Botėrore pati pasoja katastrofike pėr perandorinė otomane, e cila u nda nė mes tė shteteve fituese: Anglisė, Francės, Italisė dhe Greqisė. Shteti i pavarur turk qė do tė krijohej do tė shtrihej nė njė territor tė vogėl nė Azi. Pjesa evropiane dhe shumica e territoreve aziatike i morėn tė huajt. Nė kėtė situatė tė pashpresė Mustafa Qemali kaloi nė Anadoll dhe krijoi njė qeveri kombėtare nė Ankara mė 11 shtator 1919. Asambleja e Madhe Kombėtare e zgjodhi president tė vendit. Traktati i Sevrės qė ligjėronte ndarjen e territoreve tė perandorisė provokoi zemėrim tė madh dhe pėr rrjedhojė nuk u nėnshkrua prej Sulltanit. Aleatėt nuk kishin forca tė mjaftueshme pėr luftė, sepse pjesa mė e madhe e trupave tė tyre ishin ēmobilizuar. Vetėm grekėt ishin tė motivuar tė luftonin deri nė pikėn e fundit, sepse kuptuan se ishte shansi i fundit pėr tė marrė territoret greqisht folėse tė Azisė sė Vogėl dhe Konstandinopojėn. Ushtritė greke dhe turke me rreth 300 mijė vetė secila u ndeshėn nė atė qė ėshtė quajtur ”beteja e shekullit”. Ushtria turke e komanduar nga Mustafa Qemali doli fituese dhe rimori me shpejtėsi territoret. Nė anėn e turqėve ishin vendosur rusėt. Njė aleancė ruso-turke ishte shumė e dėmshme pėr interesat afatgjata tė Perėndimit. Diplomacia britanike hyri pėrsėri nė lojė, duke i afruar Mustafa Qemalit bashkėpunim kundėr vendit tė sovjetėve. Rreshtimi i Turqisė nė anėn perėndimore ishte veprim i menēur e me ndikim pozitiv nė zhvillimet e ardhshme. Forcat ēlirimtare turke hynė nė Stamboll dhe nė fillim e izoluan sulltanin, pastaj e hoqėn nga froni. Pas njė tradite tė gjatė mijėra vjeēare, u hoq regjimi monarkik. Shpėrbėrja e Perandorisė ishte njė fakt i kryer. Nacionalizmi otoman u zėvendėsua me nacionalizmin e ri turk qė i ftonte tė gjithė qytetarėt qė jetonin nė territorin e Turqisė tė bashkoheshin rreth vlerave tė pėrbashkėta: gjuhės, historisė dhe kulturės turke. Vetė Mustafa Qemali u bė ideatori dhe realizuesi kryesor i krijimit tė identitetit kombėtar turk. Me shpalljen e Republikės e deri nė vdekjen e tij, Mustafa Qemali ishte presidenti i shtetit tė parė turk.

Ideator i evropianizimit dhe modernizimit tė vendit.
Turqia ėshtė sot i vetmi vend laik, nė njė vend ku shumica dėrrmuese e popullsisė i pėrket besimit islam. Meritėn kryesore pėr kėtė e ka Mustafa Qemali, i cili duke parė progresin e Perėndimit vendosi ta pėrshtasė qytetėrimin evropian nė kushtet e Turqisė. Vetė ai ka deklaruar shpesh besnikėrinė ndaj fesė islame, por kėrkoi nga shoqėria turke qė ta shohė fenė si ēėshtje personale tė individėve. Ndėr masat kryesore tė tij ishin heqja e kalifatit, ndalimi i pėrdorimit tė ferexheve dhe i veshjeve orientale, pakėsimi i shkollave fetare, zvogėlimi i rolit tė klerit nė arsimimin e popullsisė. Arsimi u unifikua dhe u modernizua. U realizua rinovimi i programeve shkollore qė ato t’u pėrgjigjeshin mė mirė nevojave tė vendit; u hapėn universitete tė reja. Kodet civile dhe penale tė vendit u hartuan sipas modeleve tė shteteve tė pėrparuara tė Evropės. Roli i grave nė jetėn ekonomike dhe politike tė vendit u rrit shumė. Qė nė vitin 1934, gratė fituan tė drejtėn e votės dhe tė pėrfaqėsimit nė Parlament. Turqia ėshtė ndėr vendet e para nė botė ku grave iu dha e drejta elektorale. Nė vitin 1926, hyri nė pėrdorim kalendari gregorian dhe mė 1 nėntor 1928, edhe alfabeti latin, ndėrkohė qė pėrdorimi i alfabetit arab u ndalua me ligj. U hoq nga kalendari e premtja si ditė pushimi dhe u zėvendėsua me tė dielėn si nė vendet e tjera evropiane. Nė fushėn ekonomike, Turqia siguroi ritme tė larta tė zhvillimit. U ndėrtuan rrugė, ura, hidrocentrale, shkolla dhe spitale. Deviza e Ataturkut ishte “Paqe brenda vendit, paqe nė botė” si lajmotiv i politikės sė tij tė jashtme.

Kushtetuta e re e Turqisė theksonte themelet laike dhe republikane tė shtetit dhe ushtria merrte rolin e garantit tė zbatimit tė saj. Por, reformat e ndėrmarra u zhvilluan nė kushtet e opozitės sė fortė islamike nė vend dhe u karakterizuan nga pėrdorimi i grushtit tė hekurt pėr tė shtypur veprimtarinė e saj. Ataturku vdiq mė 10 nėntor 1938, nė Ankara. Mijėra statuja, buste dhe foto tė tij janė tė shpėrndara nė tė gjithė vendin. Emri i tij u ėshtė dhėnė institucioneve publike, ndėrtesave, parqeve, rrugėve, e tė tjera. Tė huajt vėrejnė jo pa habi se si turqit janė tė dhėnė shumė pas udhėheqėsit qė ka vdekur rreth 6 dekada e gjysėm mė parė. Veprimi i tij realist e transformoi dhe e pėrtėriu vendin, duke e shndėrruar Perandorinė e vjetėr otomane nė Republikėn e re Turke.

Mustafa Qemali nė Shqipėri 1910-1912
Nė vitin 1910, nė Shqipėri shpėrtheu njė kryengritje e madhe. Ministri i Luftės, Mahmut Shefqet Pasha, u angazhua personalisht nė shtypjen e saj. Pėr kėtė qėllim vendosi tė thėrrasė nė shtabin e tij tė luftės Mustafa Qemalin qė njihej si njėri ndėr gjeneralėt mė tė pėrgatitur dhe i ngarkoi atij hartimin e planit tė operacioneve. Mustafai nė kėtė kohė gjendej nė Shtabin e Armatės sė Pestė nė Selanik. Operacionet luftarake tė hartuara prej kėtij gjenerali tė aftė, nė fakt siguruan shtypjen e kryengritjes. Dhuna e pėrdorur ndaj kryengritėsve ishte aq e madhe sa shefi i kancelarisė sė Sulltanit Lutfi Simavi do tė shkruante: «Ishte dhunė e panevojshme e njė qeverie qė nuk di ēfarė bėn dhe po e ēon vendin drejt katastrofės». Kur mori pėrgėzimet pėr fitoren e arritur ndaj kryengritėsve shqiptarė, Mustafa Qemali u pėrgjigj se «ky ėshtė vetėm fillimi, krahasuar me atė qė do tė bėjmė nė tė ardhmen». Por Shqipėria nuk u gjunjėzua. Nė vitin 1911, plasi kryengritja tjetėr. Pastaj e treta mė 1912. Programet e kryengritjeve ishin politike dhe dukej se fuqi tė huaja qėndronin pas luftėtarėve. Edhe furnizimet me armė vinin nga jashtė. Mustafa Qemali nuk u pėrqendrua tek problemet politike tė shqiptarėve. Si gjeneral i interesonin mė tepėr ēėshtjet ushtarake. Sipas njė raporti, ai kaloi fshehurazi nė Bosnjė me ndihmėn e njė oficeri otoman tė quajtur Ferit Ēakmak, qė shėrbente nė kufirin me Austro-Hungarinė, tė cilin kur u bė president e emėroi shef Shtabi tė Ushtrisė turke. Nė tė vėrtetė, nė kryengritjen e vitit 1912, Mustafa Qemali ndonėse u mor me ēėshtjen shqiptare nuk qe i angazhuar drejtpėrdrejt nė luftime. Pse pjesmarrja e Mustafa Qemalit nė operacionet luftarake kundėr kryengritėsve shqiptarė ka kaluar nė heshtje?

Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė. Siē ndodh zakonisht gjatė njė lufte, edhe sot luftimet, betejat dhe fitoret personalizohen me emrin e komandantit tė ushtrisė. Tė tjerėt, pėrfshirė edhe gjeneralėt e mėdhenj, mbetėn disi nė hije. Edhe nė luftėn shqiptare, si nė tė tjerat tė zhvilluara brenda territoreve tė Turqisė sė sotme, apo gjetkė nė perandorinė otomane, ai veproi si ushtarak, duke zbatuar urdhėrat, pavarėsisht nėse ishte dakort apo jo me luftėn e bėrė. Domethėnė, nuk dihet nėse Mustafa Qemali e dėshironte sinqerisht kėtė luftė. Vullnetin e tij, ai do ta shprehte vite mė vonė, atėherė kur u vu nė diskutim vetė ekzistenca e shtetit otoman dhe krijimi i njė shteti turk nė tė gjithė territoret ku banonin turqit dukej gati i pamundur.

 

Kronologjia e jetės sė Ataturkut

  • 1881
    Lindi nė Selanik Mustafa Qemali
  • 1893
    Vazhdoi shkollėn e mesme ushtarake nė qytetin e lindjes.
  • 1899
    Vazhdoi studimet nė Kolegjin e Luftės nė Stamboll.
  • 1902
    Pėrfundon studimet dhe gradohet lejtnant
  • 1905
    Emėrohet nė Armatėn V tė Damaskut.
  • 1907
    Transferohet nė Armatėn III tė Selanikut.
  • 1908
    Merr pjesė nė organizatėn e turqėve tė rinj qė kėrkonin rrėzimin e sulltan Abdyl Hamitit II.
  • 1911
    Kalon nė Shtabin e Ushtrisė nė Konstandinopojė.
  • 1913
    Emėrohet atashe ushtarak nė Sofie.
  • 1914
    Gradohet lejtnant kolonel. Turqia hyn nė aleancė me Gjermaninė; Rusia, Britania dhe Franca i deklarojnė luftė.
  • 1916
    Ngarkohet me organizimin e divizionit IX nė Trakė. Sulm i pasuksesshėm aleat nė Dardanele. Mustafa Qemali gradohet kolonel dhe emėrohet komandant i korpusit 16-tė tė ushtrisė. Aleatėt tėrhiqen nga gadishulli i Galipolit. Mustafa Qemali transferohet nė fronin e Kaukazit dhe gradohet gjeneral e merr titullin Pasha.
  • 1917
    Kthehet nė Stamboll.
  • 1919
    Emėrohet nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė nė Stamboll.
  • 1921
    Betejat kundėr armiqėve tė ndryshėm. I jepen titujt “Ghazi“ dhe “Marshall”. Rimerret Izmiri. Shpallet heqja e sulltanatit.
  • 1923
    Traktati i Lozanės. Ankaraja bėhet kryeqytet. Shpallet Republika e Turqisė. Mustafa Qemali martohet me Latifen nė Izmir.
  • 1934
    I jepet emri Ataturk «babai i turqėve».
  • 1938
    Vdekja e Mustafa Qemal Ataturkut. Ismet Inonu e pason nė postin e kreut tė shtetit.

 

Shqiptarėt e shquar bashkėpunėtorė, ose bashkėkohės tė Ataturkut

Shqiptarėt gjithmonė kishin dominuar prej shekujsh nė jetėn politike tė shtetit otoman. Nuk ishte pėrkėdhelja e sovranit turk qė e bėri kėtė. Nė fillim, ata kishin pozitė tė njėjtė me tė gjithė popullsitė e tjera tė nėnshtruara dhe nė dallim prej tyre luftuan dhe u sakrifikuan mė shumė pėr liri, domethėnė qenė tė armiqėsuar mė shumė me turqit. Nė rrethanat historike tė krijuara dhe falė forcės sė tyre, ata arritėn tė bėhen ndėr shtyllat kryesore tė perandorisė. Trimėria e jashtėzakonshme nė luftė dhe dėshira pėr pushtet i ngjiti nė majat e pushtetit otoman. Falė tyre, shqiptarėt qė banojnė nė Turqi gėzojnė respekt tė veēantė prej popullsisė turke.

Si edhe mė parė, nė kohėn e Mustafa Qemalit, Ataturkut, nė Turqi kishte njė elitė politike shqiptare me ndikim nė jetėn politike tė vendit. Disa prej kėtyre personaliteteve ishin miq tė tij, ndėrsa tė tjerėt kundėrshtarė, siē ndodh zakonisht nė jetėn politike tė njė vendi.

Ahmet Izet Pasha, (1864-1937)
Ahmet Izet Pasha ishte ushtarak e burrė shteti. Kishte punuar me kėshilltarin ushtarak gjerman, Von der Galtz dhe qe trajnuar disa herė nė Gjermani. Mori pjesė nė luftėn turko-greke tė vitit 1897, pastaj shėrbeu nė Siri dhe Jemen, ku e gjeti shpėrthimi i Luftės sė Parė Botėrore. Kthehet nė Stamboll me detyrat e shefit tė shtabit, pastaj edhe tė ministrit tė Luftės. Bėhet Vezir i Madh pėr 25 ditė me propozimin e Mustafa Qemalit, ndonėse nuk e pėrfshiu gjeneralin e shquar nė kabinet. Ata e kishin njohur njėri-tjetrin nė Juglindje tė Turqisė, ku Izet Pasha kishte qenė epror i Mustafa Qemalit. Disa vjet mė vonė, mė 1926, kur Mustafa Qemali ishte president dhe Izet Pasha thjeshtė pensionist, pati deklaruar: “Pasi Mustafa Qemali i pati propozuar sovranit qė unė tė bėhesha kryeministėr, unė i gjeta tė gjitha tė tjerat tė parapėrgatitura mbi tavolinė“.

Sali Bozak
Ishte kushėriri i Ataturkut, anėtar i Komitetit Union dhe Progres. Shėrbeu nė gardėn e bejlerbeut nė Stamboll, kur sulltani i larguar nga froni u transferua pėr nė Selanik. Nė vitet 1913-1914, ishte me Mustafa Qemalin nė Siri dhe pas tre viteve kthehen sė bashku nė Stamboll pėr tė kaluar pėrsėri sė bashku nė Ankara nė vitin 1920. U bė anėtar i Parlamentit turk. Qėllon veten ditėn e vdekjes sė Ataturkut. I mbijetoi fatkeqėsisė. Tėrhiqet nė pension e vdes mė 1941.

Fuad Qyprili
I fundit ndėr tė mėdhenjtė e familjes sė famshme tė Qyprilinjėve. Lindi nė vitin 1890. Mori edukim tė zgjedhur. U tėrhoq pas kulturės perėndimore, letėrsisė otomane dhe asaj evropiane. Fliste disa gjuhė: turqisht, frėngjisht, greqisht, persisht dhe arabisht. Nė fillim nuk pati marrėdhėnie tė mira me Mustafa Qemalin, por pastaj u bėnė miq. Me ftesėn e tij, gjenerali mori pjesė nė debatet intelektuale qė zhvilloheshin nė atė kohė rreth tė ardhmes sė perandorisė. Fuad Qypriliu u bė njėri ndėr intelektualėt mė tė shquar tė Turqisė. Ai shkroi njė lumė artikujsh dhe 65 libra. Me kalimin e kohės iu pėrkushtua mė shumė politikės. Nė vitin 1947, krijoi Partinė Demokratike Turke, qė erdhi nė pushtet mė 1950. U bė deputet i Stambollit dhe ministėr i Jashtėm i Turqisė.

Fahretin Altai(1880-1974)
I lindur nė Shqipėri. Diplomohet nė Kolegjin Ushtarak tė Stambollit. Ishte komandant kalorėsie nė luftėn e pavarėsisė. Mori pjesė nė operacionet kundėr kurdėve dhe pastaj qe komandant i tyre nė beteja tė ndryshme. Udhėhoqi njė repart vullnetarėsh kurdė kundėr bullgarėve nė vitin 1913. Nė Luftėn e Parė Botėrore kreu detyrat e komandantit tė divizionit dhe tė korpusit. Pas pėrfundimit tė luftės, u emėrua komandant i divizionit 12 nė Konia, ku u dallua nė rezistencėn kundėr grekėve. Nė fillim hezitoi ta lėshonte sulltanin, por pastaj bėhet me Mustafa Qemalin. Luajti rol parėsor nė fitoren mbi grekėt. Ishte i pari komandant turk qė rifitoi Izmirin mė 1922. Mustafa Qemali e pati emėruar inspektor nė Armatėn e dytė dhe pastaj komandant tė Armatės sė parė.

Mehmet Ferid Pasha (1853-1923)
U njoh fillimisht si “damad”, dhėndėrri i sulltan Abdyl Hamitit II dhe kunati i sulltanit tė fundit Vahdetin. Pėr shumė vite ishte ambasador otoman nėpėr Evropė. Kundėrshtarė i vendosur i Komitetit Union dhe Progres. Pak i njohur para Luftės sė Parė Botėrore. Formoi pesė qeveri pas pėrfundimit tė saj. Kur Stambolli ishte nėn pushtimin aleat u lidh me anglezėt, sepse mendonte se njė rezistencė e mundshme ishte e kotė dhe do tė shoqėrohej me humbjen pėrfundimtare tė kryeqytetit. Nėnshkroi Traktatin e Sevrės. Ky ishte shėrbimi i fundit qė u bėnte aleatėve para largimit nga pushteti. Pėr kėtė veprim qė u konsiderua tradhėti kombėtare, Asambleja e Madhe e shtetit i hoqi atij dhe bashkėpunėtorėve tė vet shtetėsinė otomane. Vdiq nė azil nė Francė nė prag tė shpalljes sė Republikės sė Turqisė.

Mehmet Ferid Pashė Vlora (1851-1914)
Pinjoll i njėrės prej familjeve mė tė pasura dhe mė tė fuqishme tė Shqipėrisė sė Jugut. Kishte kryer detyra tė rėndėsishme nė administratė. U bė i mirėnjohur si guvernator i suksesshėm i Konias. Tregoi talent nė luftėn kundėr banditėve dhe nė ndėrtimin e rrugėve, urave, shkollave, spitaleve, ujėsjellėsve, si dhe nė restaurimin dhe ruajtjen e monumenteve tė vjetra historike, duke e bėrė Konian njė qytet model. Pėr tė qetėsuar kėrkesat politike tė shqiptarėve, Abdyl Hamiti II e bėri Vezir tė Madh. Ndoshta nuk qe i aftė pėr tė kontrolluar vullnetin politik tė bashkė atdhetarėve. Pasi u njoh me kėrkesat politike tė popullatės shqiptare u shpreh se “ato nuk janė tė popullit tė atjeshėm dhe se tė tjerė qėndrojnė pas tyre”. Megjithatė, besnikėria e tij ndaj Sulltanit mbeti e dyzuar. Thonė se kur mori vesh pėr kryengritjen qė shpėrtheu nė Ferizaj u shpreh nė shqip “mirė po ia bėni djema”, shprehje e cinizmit zbavitės tė njė politikani me pėrvojė. Pėr shkak tė moskontrollit tė revoltės shqiptare shkarkohet nga detyra mė 22 korrik 1908 dhe kalon nė funksione tė rangut tė mesėm deri nė vitin 1913, kur Komiteti Union dhe Progres monopolizoi pushtetin. Pastaj shkoi nė Egjipt, ku kaloi ditėt e fundit tė jetės.

Mehmet Said Pasha (1863-1921)
Anėtar i dinastisė mbretėrore shqiptare tė Egjiptit. Bashkėpunoi me Komitetin Union dhe Progres qė mė 1906. U bė senator nė Stamboll mė 1908, kryetar i Senatit mė 1912, ministėr i Brendshėm, pastaj Vezir i Madh mė 1913. Nuk pati dijeni, kur Enver Pasha e futi Turqinė si aleate tė Gjermanisė nė Luftėn e Parė Botėrore. Qėndroi si figurė qendrore e politikės otomane deri nė vitin 1917. Pastaj emigroi nė Maltė. Gjatė njė qėndrimi nė Itali u vra prej njė armeni mė 1921.