http://www.balkanweb.com/
Partia Lėvizja e Legalitetit i kėrkon Presidentit Moisiu tė mos e dekretojė
'ligjin pėr kthimin e pronave'

Lajmi i ores 4:35 PM

  TIRANE (9 Qershor) - Partia Lėvizja e Legalitetit (PLL) i kėrkoi tė
Mėrkurėn Presidentit Alfred Moisiu, tė mos e dekretojė ligjin "pėr kthimin
dhe kompesimin e pronave". Nė njė konferencė pėr shtyp, kryetari i PLL-sė,
Ekrem Spahia, i sugjeroi kreut tė shtetit qė ta kthejė ligjin nė fjalė pėr
rishqyrtim nė Kuvendin e Shqipėrisė,pasi ai nuk e zgjidh ēėshtjen e pronave.
"PLL, nė qėndrimin e saj pėr zgjidhjen e problemit tė pronave, ka refuzuar
spekullimet politike, duke synuar kthimin realisht tė saj tek pronari
legjitim', theksoi Spahia. Njė ditė mė parė, Kuvendi miratoi projektligjin
'pėr kthimin dhe kompensimin e pronave' me 64 vota pro, 5 kundėr dhe 4
abstenim. bm/bm(BalkanWeb)


Mercredi, Juin 9, 2004 Signalé: 5:05 PM

Le PLL demande au Président Moisiu de ne pas décréter la loi pour la
"restitution des propriétés"

TIRANA, 9 juin /ATA-Anila Struga/ Le Parti le Mouvement de la Légalité (PLL)
a demandé mercredi au Président albanais, Alfred Moisiu, de ne pas décréter
la loi pour "la restitution et
la compensation des propriétés".
Lors d'une conférence de presse, le chef du PLL, Ekrem Spahia, a suggéré au
Président Moisiu la réexamination de cette loi par l'Assemblée d'Albanie,
parce qu'elle ne résolue pas la question des propriétés".
L'Assemblée a approuvé hier le projet de loi pour "la restitution et la
compensation des propriétés" avec 64 votes "pour", 5 "contre" et 4
"abstention".


Mercredi, Juin 9, 2004 Signalé: 1:55 PM

Le Parlement albanais met un terme au débat sur le projet de loi "pour la
restitution des propriétés et la compensation des propriétaires"

TIRANA, 9 juin /ATA/ Par Anila Struga/ - Le Parlement albanais a adopté hier
sans la présence de l'opposition le projet de loi "sur la restitution des
propriétés et la compensation des propriétaires". Aprčs les discussions lors
de plusieurs séances pléničres, le Parlement a mis un terme ą l'adoption
d'une des lois les plus importantes et les plus contestables de cette
législature.
L'opposition a boycotté les travaux du Parlement et n'a pas participé au
vote. Pourtant, aux députés de la majorité il a fallu beaucoup de temps pour
adopter les trois articles restés de
la loi auxquels étaient ajoutés certains amendements. Lors de la séance de
la veille, il a été décidé que le plafond pour la restitution de la terre
agricole sera jusqu'ą 60 ha, bien qu'il
ait été proposé que ce plafond atteigne 100 ha.
Le projet de loi adopté hier, a été discuté durant environ trois semaines au
Parlement. Au début des discussions, les députés républicains et de certains
petits partis de la droite se
sont pronconcés contre ce projet de loi, car, il viole les droits des
anciens propriétaires. En mźme temps, les députés socialistes ont adopté les
14 premiers articles de cette loi en consensus avec les députés du Parti
démocratique. La suppression de l'article 4 "sur l'impōt extraordinaire"
était la principale condition du PD pour l'adoption de cette loi.
Mais, le consensus politique entre les deux parties a été rompu lundi quand
la majorité a adopté l'article pour la nomination du président du Comité
public pour la Restitution des
Propriétés et de la Compensation des Propriétaires. L'opposition prétendait
qu'il devait źtre nommé par le président, alors que la majorité prétendait
que sa nomination devait źtre faite par le Premier ministre. Aprčs de longs
débats, les socialistes ont adopté leur variante.
Le vice-président du PD, Bamir Topi, a préavisé la veille du boycot du vote
de la loi sur les propriétés par les démocrates. En mźme temps, le PD a
annoncé son détachement du
processus de la restitution des propriétés, car, selon les députés du PD, ce
processus ne sera pas transparent./klod/JDE



http://www.balkanweb.com/
Pronat, Reagon OSBE: Do monitorojmė zbatimin e ligjit

Lajmi i ores 6:50 PM


Osmo Liponnen
 TIRANE (9 Qershor) -Pas miratimit tė ligjit pėr kthimin dhe kompensimin e
pronave mbrėmjen e sė martės nė kuvend, ka reaguar sot dhe shefi i misionit
tė OSBEsė nė Tiranė, Osmo Liponnen. Sipas News24, OSBE nėpėrmjet njė
deklarate pėr shtyp ka shprehur keqardhje pėr prishjen e konsensusit tė
arritur nė seancat e mėparshme tė parlamentit ndėrmjet dy partive mė tė
mėdha politike nė vend. Pakti PS-PD, mbi heqjen e nenit mbi tatimin e
jashtėzakonshėm, u prish nga njė debat tjetėr qė lindi mes dy partive mbi
emėrimin e kryetarit tė Komitetit tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave. Nga
ana e tij Liponen, shprehu me keqardhje se nuk u respektuan parimet kryesore
dhe ėshtė vėnė nė rrezik besimi dhe zbatimi i ligjit. Kompetencat e shumta
qė ju dhanė Komitetit tė kthimit dhe kompensimit tė pronave dhe ndryshimet
me vonesė nga ana e tyre sollėn vonesa nė debatet e zhvilluara nė parlament.
Nė deklaratėn e tij shefi i OSBE-sė nė Tiranė, vlerėsoi bashkėpunimin pėr
pėrgatitjen e draftit nga ana e deputetėve Ylli Bufi, Spartak Braho, Emin
Gjana dhe tė tjerė. Nė fund tė deklaratės sė tij Liponen theksoi me forcė se
nga ana e OSBE-sė do tė vazhdojė monitorimi i zbatimit tė ligjit. bm/bm
(BalkanWeb)


PS miraton ligjin pėr pronat, PD braktis kuvendin

Lajmi i ores 8:45 AM

 TIRANE (9 Qershor) - Ligjvėnėsit miratuan mbrėmė ligjin pėr kthimin dhe
kopmensimin e pronės, pa konsensus, pasi opozita nuk ishte e pranishme.
Ligji kufizon kthimin e pronės deri nė 60 hektarė, ndėrkohė qė nė raste tė
dhėnies sė zonave turistike hapėsira mbėshtetėse ėshtė deri nė 70 hektarė.
Socialistėt me 64 vota pro, 5 kundėr dhe 4 abstenime, pėrfshi 10 ministra, e
miratuan ligjin, i cili pėrveēse nuk mori konsensusin, kufizon kthimin e
pronės deri nė 60 hektarė, sikurse kishte vendosur nė mesditė grupi
parlamentar i tyre. Votuan kundėr Maksim Begeja, Bahri Kollēaku, Sadedin
Balla, Nard Ndoka, Qazim Tepshi dhe abstenuan Mustafa Muēi, Vangjel Dule,
Zyhdi Pepa dhe Limoz Dizdari. Parlamenti u mblodh fillimisht pėr seancėn,
por kur u votua pėr prezencė me elektornikė, dolėn 71 deputetė, 61 plus 10
ministra. Ligoraq Karamelo i PBDNJ-sė, kundėrshtoi dhe tha se numri nuk
ishte i saktė, pasi ishin 44 dhe jo 61 deputetė. Paskėsaj, Kryetari
Kuvendit, Servet Pėllumbi kėrkoi rifillimin e punimeve nė 19.30. Pavarėsisht
se ora mblodhi deputetėt, ata nuk shprehėn ndonjė shenjė pajtimi pėr t'i
hapur rrugė shtyrjes sė kėrkuar sėrish nga Karamelo, tė seancės me
argumentin se nė sallė mungonte opozita. I pranishėm gjatė punimeve ishte
shefi i Pranisė sė OSBE-sė, Osmo Liponen, i cili pas seancės tha se nuk i
kishte pėlqyer bojkoti i opozitės. Po ashtu Liponen pasi vlerėsoi
bashkėpunimin midis komisioneve parlamentarė me ekspertėt, shtoi se ky
bashkėpunim duhet tė kishte vazhduar deri nė fund. Kufizim tė sė drejtės pėr
kthimin e pronės e kanė quajtur kufirin e 60 hektarėve deputeti republikan
Maksim Begeja dhe ai socialst Meza Malaj. Begeja kundėrshtoi pėr dhėnien
ish-pronarėve tė 60 hektarėve, duke e quajtur gjithashtu si "turp" faktin qė
indvidivėt e stimuluar tė kenė marrė nga 70 hektarė, ndėrsa pronarėt 60.
Sipas Begesė, duhet tė qartėsohej se si do tė veprhej me kėto toka tė dhėna
me qera pėr personat stimuluar, qė i kanė marrė nė fshatrat turistikė. Mezan
Malaj mbėshteti Begenė duke shtuar se nuk ėshtė e drejtė qė pronarėve t'u
kthehen 60 hektarė dhe njė kategorie tjetėr t'i jepen 70. Nė tėrėsi Begeja,
Karamelo dhe Gaqo Apostoli kanė kėrkuar shpjegime. Socialdemokrati Apostoli
ka kėrkuar qė pėr tė gjitha propzoimet e bėra duhet tė kishte shpjegime
juridike, sepse sipas tij, nė rastin e heqjes sė qerasė, ajo ēfarė ka
saktėsuar komisioni i ligjeve (koncension dhe qera) ka mė shumė baza
juridike dhe ishte mė e vlefshme pėr t'iu miratuar. Mustafa Muēi kundėrshtoi
qėndrimin e Bufit, se me heqjen e qerave, invenstitorėt do tė ishin mė tė
sigurtė dhe nuk do tė kishin probleme me ish-pronarėt duke u lidhur me
shtetin. Pėr kėtė Muēi tha se ishte nonsens, sepse ligji pėr koncensionin
nuk krijon marrėdhėnie koncensionale mes shtetit dhe pronarit, por
marrėdhėnie koncensionale vetėm me ndėrtesėn, pra jo me truallin dhe kjo
duhet tė shoqėrohet me njė kontratė shit-blerjeje. ro/ro
(GazetaShqiptare/BalkanWeb)



09/06/2004 http://www.shekulli.com.al/

"Do tė kthehen deri nė 60 ha tokė dhe pronarėt e fshatrave turistikė do tė
blejnė tokėn tek ish-pronarėt"

PS miraton ligjin e pronave pa PD

PD bojkot seancės. PS me 67 vota pro, 4 kundėr dhe 5 abstenime kalon tre
nenet e fundit


Darina Tanushi

TIRANĖ - Deputetėt socialistė kanė miratuar dje, pa praninė e opozitės
ligjin "Pėr kthimin e kompensimin e pronave" . Me 67 vota pro, 4 abstenim
dhe 5 vota kundėr, Parlamenti ka mbyllur kėshtu historinė e miratimit tė njė
prej ligjeve mė tė rėndėsishme, por edhe tepėr tė debatueshme. Megjithė
pakėnaqėsitė e deputetėve republikanė dhe shoqatave tė ish-pronarėve,
deputetėt socialistė kanė kaluar mbrėmė tre nga nenet e prapambetura, pėr tė
cilat ishin bėrė edhe propozime. Kėshtu, pėrfundimisht ėshtė vendosur qė
tavani pėr kthimin fizik tė tokės bujqėsore tė jetė deri nė 60 ha,
megjithėse ishte propozuar qė kjo tė shkonte deri nė 100 ha. Kjo ėshtė
vendosur edhe nė mbledhjen e paradites tė grupit parlamentar socialist dhe
ėshtė pėrkrahur nga shumica e deputetėve. Deputetėt kanė miratuar edhe njė
ndryshim nė pikėn 4 tė nenit 8, i cili pėrcaktonte se "nė rastet e
ndėrtimeve tė ligjshme tė bėra nė truallin e dhėnė nga shteti me qira ose
koncesion, pronari i ndėrtesės pas mbarimit tė kontratės me shtetin mund tė
paguajė vlerėn e truallit mbi tė cilin ėshtė bėrė ndėrtesa sipas ēmimeve tė
tregut. Ndėrsa tani fjala ėshtė vetėm pėr "rastet e ndėrtimeve tė ligjshme
tė bėra nė truallin e dhėnė nga shteti me koncesion, pėr tė cilat ligji i
miratuar dje i jep mundėsinė pronarit tė ri (fshatrat turistikė) tė blejė
truallin tek ish-pronari me ēmimet e tregut, nėse ky i fundit vendos pėr
shitjen. Pronarit tė vjetėr i njihen tė gjitha tė drejtat e pronėsisė qė
deri para hyrjes nė fuqi tė ligjit i gėzonte shteti". Kryetari i komisionit
parlamentar tė Ekonomisė Ylli Bufi ka shpjeguar se bėhet fjalė pėr kontrata
afatgjata tė shtetit me ndėrtuesit e fshatrave turistike dhe kjo ėshtė
arsyeja pse mbėshteten, tha ai. Por ka ardhur kundėrshtimi i deputetit
socialist Mustafa Muēi. Ai ėshtė shprehur se "ajo qė ka thėnė Bufi ėshtė
nonsens juridik, pasi ligji mbi koncesionet nuk lejon marrėdhėnie me tokėn.
Kėto, sipas tij, janė marrėdhėnie tė tjera. Deputeti Ligoraq Karamelo ka
kėrkuar mė pas mosmiratimin e ligjit, pa praninė e opozitės, por edhe pa
praninė e kryeministrit Nano, sepse sipas tij, ky ėshtė njė ligj i
rėndėsishėm dhe duhet tė ketė vėmendje mė tė madhe. "Nė bregdet janė tė
lidhura interesat e pushtetarėve. Nėse do ta miratoni kėtė ligj, tha
Karamelo, ky do tė kthehet nė njė ligj interesash dhe qė po fundos
ish-pronarėt".
Mė pas diskutimet kanė vijuar pėr pak kohė edhe me debate mes vetė
socialistėve siē ka qenė ai midis deputetit Zyhdi Pepa dhe kryetarit tė
grupit Gramoz Ruēi. nė kėto debate e sipėr zv/kryeministri Namik Dokle ėshtė
shprehur se "nėse opozita po bėn bojkot, disa kėtu bėjnė kot". Deputeti
republikan Maksim Begeja, ndėrsa ka kundėrshtuar disa herė miratimin e
ligjit, ėshtė shprehur se kėshtu i hapet rruga korrupsionit dhe pastrimit tė
parave tė pista, qė zoti Bufi po mundohet t'i mbyllė nė komisionin e
Ekonomisė, u shpreh Begeja. Begeja ėshtė shprehur edhe nė mbyllje tė
seancės, pas pėrfundimit tė votimit se "pronarėt nuk e marrin atė ē'ka ėshtė
e tyre". Ai ka kritikuar edhe pozicionin e PD-sė, e cila nuk ishte e
pranishme nė kėtė seancė, por edhe pėr mirėkuptimin, qė sipas Begesė ajo ka
arritur me PS-sė pikėrisht pėr kthimin deri nė 60 ha tė tokės. Deputetėt
Zyhdi Pepa, Limoz Dizdari, Mustafa Muēi dhe Vangjel Dule kanė abstenuar,
ndėrsa 5 deputetėt e tjerė, Maksim Begeja, Nard Ndoka, Bahri Kollēaku,
Sadedin Balla dhe Qazim Tepshi kanė votuar kundėr ligjit pėr kthimin dhe
kompensimin e pronave.

Neni 6

Tavani pėr kthimin fizik tė tokės bujqėsore ish-pronarėve tė jetė deri 60 ha

Neni 8 Trualli
Pika 4
"Nė rastet e ndėrtimeve tė ligjshme tė bėra nė truallin e dhėnė nga shteti
me (qira ose- hiqet fjala qira) koncesion, subjektit tė shpronėsuar i
rinjihet pronėsia dhe i kalojnė tė gjitha tė drejtat pronėsore qė deri me
hyrjen nė fuqi tė kėtij ligji i gėzon shteti, me kusht qė ai tė respektojė
kontratėn e nėnshkruar. Nė pėrputhje me Kodin Civil, pas pėrfundimit tė
kontratės, subjekti i shpronėsuar vendos vetė pėr marrėdhėniet e mėtejshme
me tė tretėt. Subjektet e shpronėsuara kanė tė drejtė tė heqin dorė nga
prona e tyre kundrejt kompensimit, sipas nenit 11 tė kėtij ligji".


Neni 17/ Komisionet Vendore pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave

1. Komisionet Vendore pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave krijohen dhe
ushtrojnė veprimtarinė aty ku funksionojnė qarqet. Kompetencat tokėsore pėr
secilin komision shtrihen nė tė gjithė territorin e mbuluar nga qarku. (KL:
anėtarėt e opozitės propozojnė qė: fjala "prefekti" tė bėhet "Kėshilli i
qarkut" dhe tė shtohet fjalia "Tė paktėn dy kandidatė pėrzgjidhen nga
propozimet e pakicės nė kėshillin e qarkut")
2. Komisionet Vendore pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave tė Paluajtshme
pėrbėhen nga 5 anėtarė tė cilėt propozohen nga prefekti dhe emėrohen nė
detyrė nga Komiteti Shtetėror i Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave.
3. Anėtar i Komisioneve Vendore pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave mund
tė emėrohet shtetasi shqiptar i cili: a) ka mbaruar shkollėn e lartė pėr
jurist, ekonomist, agronom, pedagog ose nė fushat inxhinierike qė kanė
lidhje me procesin e kthimit dhe kompensimit tė pronave; b) nuk ėshtė dėnuar
me vendim gjyqėsor tė formės sė prerė pėr kryerjen e njė krimi; c) ka jo mė
pak se 5 vjet pėrvojė pune nė profesion; d) nuk ėshtė marrė masė disiplinore
e shkarkimit nga puna; nėse ka punuar nė administratėn publike; (hiqen KL)
e) ka zotėsi tė plotė pėr tė vepruar; f) nuk ėshtė nė konflikt interesash me
detyrėn e anėtarit tė Komisionit Vendor.
4. Anėtarėsia nė Komisionin Vendor tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave
ėshtė e papajtueshme me ēdo veprimtari tjetėr shtetėrore ose politike.



PD: Pronat, pėrgjegjėsia pėr ligjin i mbetet PS-sė

N.Perndoj

TIRANE- Nėnkryetari i PD-sė Bamir Topi deklaroi dje se fatura e
pėrgjegjėsisė pėr ligjin e pronave do t'i mbetet vetėm maxhorancės. Duke
marrė shkas nga debati i dy netėve mė parė, ku u rrėzua me shumicė votash
kėrkesa e opozitės pėr emėrimin nga presidenti tė Komitetit Shtetėror tė
Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave si dhe vendimi pėr tė bojotuar seancėn e
djeshme ku PS miratoi pėrfundimisht ligjin nėnkryetari i demokratėve shtoi
se konsensusi mes PD-sė dhe PS-sė tashmė ėshtė prishur. Kėrkesa e opozitės
mbėshtetej plotėsisht nė variantin fillestar tė OSBE-sė, sipas sė cilės,
kryetari i kėtij komisioni duhet tė zgjidhej nga presidenti dhe jo nga
kryeministri. "Ka qenė njė moment delikat pėr tė cilin ka qenė e nevojshme
edhe njė pozicionim i qartė i OSBE-sė. Ju e dini se ky projekligj ka qenė nė
ēdo hap tė tij nė supervizionin e OSBE-sė pasi fillimisht kanė qenė
pozicione shumė tė polarizuar politike, gjė qė nuk ofron asnjė lloj shansi
qė ky projektligj tė miratohej me njė pėrqindje disi mė tė gjerė sesa
vullenti i maxhorancės, tė cilėt realisht kanė numrin e mjaftueshėm tė
kartonave pėr tė votuar projekligjin sipas vullnetit tė tyre. Unė ju them se
dje ėshtė prishur ajo klimė e bashkėpunimit, por ju them se ėshtė spekuluar
me kėtė term "konsensus" se nuk ishte konsensus dhe nuk mendoj se do tė kemi
konsensus, pėrdersa pozicionet e PD-sė dhe tė PS-sė janė jashtėzakonisht
larg edhe pėr problemet e pronave", -tha dje Topi. Ai shpjegoi arsyet se pse
kryetari i komisionit pėr pronat nuk duhet tė emėrohej nga kryeministri. "Sė
pari, ka tė bėjė me njė komision, i cili duhet t'i shkėputet praktikave tė
ekzekutivit shqiptar, qė edhe sot e kėsaj dite ka ndarė tokėn dhe trojet nė
mėnyrė abuzive nė zonat qė janė menduar pėr kompensimin e ish-pronarėve. Sė
dyti, nuk mund t'i lihet nė dorė emėrimi i njė pozicioni kaq tė rėndėsishėm
njė njeriu si Nano, qė ka humbur totalisht kredibilitetin. Sė treti ka tė
bėjė me iniciativėn presidenciale, sepse pėr njė ēėshtje kaq tė rėndėsishme
kėrkojmė drejtėsi. Eshtė presidenti qė mori njė iniciativė, por nga ana
tjetėr ka dhe aksesin e nevojshėm nė tėrė hallkat e sistemit tė drejtėsisė.
Kemi njė nen 94 tė Kushtetutės qė i jep presidentit atributet nė nene tė
veēanta tė ligjeve qė Parlamenti ia ngarkon atij", -tha Topi.




http://www.gazeta55.com/
Fati i pronave, nė dorė tė kasapit tė qeverisė

Pėrfaqėsues tė opozitės deklaruan dje, para miratimit pėrfundimtar tė ligjit
pėr pronat se, nuk mund t'i lihej procesi nė dorė njė njeriu si Nano, qė ka
humbur kredibilitetin e qė s'provon dot as ndershmėrinė e pronės sė vet

Nėnkryetari i Partisė Demokratike, z.Bamir Topi, ka sqaruar dje para shtypit
qėndrimin e grupit parlamentar tė PD, njė ditė mė parė, nė seancėn
parlamentare, kur po diskutohej ēėshtja e projektligjit pėr pronat. Topi,
gjatė deklarimit tė tij ėshtė shprehur se "ne u futėm pėr tė diskutuar nė
seance parlamentare, mbasi ramė dakord ta votonim projektligjin nė parim,
pėr t'i hapur mė pas rrugė diskutimit nen pėr nen dhe praktikisht, pati njė
debat tė gjerė lidhur me nenin 15 tė kėtij projektligji,  pikėrisht me atė
qė ndan pozicionet nė mėnyrė tė qartė, me ate te mazhorancės dhe Partisė
Demokratike". Nėnkryetari demokrat ka sqaruar nenin 15 qė, sipas tij, ka tė
bėjė me kompozimin dhe funksionimin e komisionit pėr njohjen, kthimin dhe
kompesimin e pronave. Ka qene nje moment delikat pėr tė cilin ka qene i
nevojshem edhe nje pozicionim i qartė  i OSBE-sė. Topi ka sqaruar se ky
projektligj ka qene nė ēdo hap tė tij, nė supervizionin e OSBE-sė, pasi
fillimisht, kanė qenė pozicione shume tė polarizuara politike, gjė qė nuk
ofron asnjė lloj shansi qė ky projektligj tė miratohej me nje perqindje disi
mė tė gjerė sesa vullneti i mazhorancės, tė cilėt realisht kanė numrin e
mjaftueshem tė kartonėve, pėr tė votuar projektligjin, sipas vullnetit tė
tyre. Sipas demokratėve, me menyrėn e trajtimit tė seances sė nje dite mė
parė, nga mazhoranca socialiste, ėshtė prishur ajo klimė e bashkėpunimit,
por ju them se ėshtė spekuluar me atė term konsensusi, se nuk ishte
konsensus dhe nuk mendoj se do tė kemi konsensus, tha Topi, pėrderisa
pozicionet e PD dhe tė PS  janė jashtėzakonisht larg, edhe pėr problemet e
pronave. PD sqaron mė tej se, ka qene nje inisiative e presidentit Moisiu,
pėr tė mbledhur krerėt e partive parlamentare per t'u informuar atyre nje
zgjidhje konsensusi tė gjerė, ēka do tė thotė pėr problemin nė fjalė qė, do
tė thotė, palet ne fjale pėr qėndrime te ndryshme pėr problemin nė fjale, tė
ofronin njė zgjidhje, jo mė pėr tė kenaqur interesat dhe vullnetet politike,
por pėr t'i dhene nje zgjidhje me interes tė shtresave te gjera tė
popullsisė shqiptare, ku ish-pronarėt nuk ishin tė trajtuar, natyrisht tė
pakėnaqur me ligjin 7501, fillimisht tė aprovuar nė vitin '91 dhe pastaj, me
disa amendamente te vitit '92. Topi shprehet se, neni  15 ėshtė i
rendesishėm, sepse komisionin do ta drejtonte nje njeri i zgjedhur
drejtpėrdrejt nga Nano, ndėrsa PD thoshte qė ai person qė do tė drejtonte
kete komision, tė zgjidhet nga presidenti. Arsyet pse e kontestuam variantin
e mazhorances, tha nėnkryetari demokrat jane disa,

sė pari, ka tė bėjė me nje komision, i cili duhet t'i shkėputet praktikave
te ekzekutivit shqiptar qė, edhe sot e kėsaj dite ka ndarė toke dhe troje ne
menyrė abuzive, ne zonat qė janė menduar pėr kompensimin  e ish-pronareve.
Sė dyti, nuk mund t'i lihet nė dorė emerimi i njė pozicioni kaq tė
rėndėsishem, nje njeriu si Nano, qė ka humbur totalisht kredibilitetin, pasi
jemi ne kulmin e diskutimeve qė Nano ka humbur kredibilitetin edhe per
deklarimin e pasurisė sė tij.

Sė treti, ka tė bėjė me inisiativen presidenciale, sepse pėr nje ēeshtje kaq
tė rėndėsishme, kerkojme drejtėsi. Eshtė presidenti qė mori nje inisiative,
por nga ana tjetėr, ka dhe aksesin e nevojshem ne tere hallkat e sistemit tė
drejtesisė. Sipas Topit, PD kerkon qė ky komision tė ishte ne paritet tė
plotė, pėrsa i pėrket kompozimit nga forca politike, por personi i pestė tė
ishte jashtė kampeve politike. Topi tha se, ne kishim kerkuar qė ky komision
te raportonte ne komisione nje here ne tre muaj dhe para parlamentit, nje
here ne gjashte muaj. Nuk behet fjale pėr nje komision qė do tė vazhdoje
pafundesisht, por ėshtė njė komision, qė e ka jeten te shkurtėr, pasi pjesa
mė e madhe e trojeve dhe pronave, jane ndarė. Por per disa prona dhe troje,
duhet nje shmangie nga njerezit e veshur me pushtet".

Eva Gjura


http://www.panorama.com.al/ © 2003 Gazeta Panorama

Faqe 10 - Opinion
9 Qershor 2004

opinioni i lexuesit

Pronat

Dhjetėra letra pėr rubrikėn e re "Opinioni i lexuesit"

Ashtu siē kishim lajmėruar para disa ditėve, gazeta "Panorama", pėr tė qenė
mė pranė lexuesit tė saj tė nderuar, ka vendosur tė hapė njė rubrikė tė re
me opinionet e vetė lexuesve. Rubrika qė fillon sot, me titull "Opinionet e
lexuesit", do tė jetė e pėrqėndruar nė temat qė pėrzgjedhim ne si redaksi,
duke pasur nė vėmendje ēėshtjet mė tė diskutueshme tė momentit. Tema qė
tashmė ėshtė e hapur, dhe qė lexuesit tanė tė nderuar i kanė dėrguar
mendimet e veta, ėshtė ajo e PRONĖS. Ne kemi vendosur qė tė botojmė vetėm
mendimet e lexuesve nė kėtė rubrikė, pasi lajmet dhe komentet tona mbi kėtė
temė apo tema tė tjera, ne i`a transmetojmė lexuesit ēdo ditė.

Ndėrkohė, duke qenė se gjatė kėtyre ditėve nė redaksi kanė ardhur shumė
letra, qoftė nėpėrmjet postės elektronike, qoftė edhe nė zarfe nė adresėn e
gazetės, ne nuk kemi mundėsi t'i botojmė tė gjitha njėherėsh, por kemi
pėrzgjedhur disa prej tyre, qė ngrenė probleme tė mprehta pėr Pronėn.
Ndėrkohė, ne ju lutemi lexuesve qė tė vazhdojnė tė na shkruajnė nė adresat

e-mail: letra_panorama@hotmail.com letra_panorama@yahoo.com

posta: Gazeta "Panorama", Rruga "Gjin Bue Shpata"
pranė shkollės "Emin Duraku", Tiranė


Pse ėshtė i papranueshėm ligji aktual i pronave

Klasa aktuale politike shqiptare (dy bandat rivale te shkatėrrimit tė
Shqipėrisė), mė sė fundi e hoqi maskėn dhe ja arriti qėllimit tė pėrfundimit
tė misionit tė tyre nė zbatimin e pėrkryer tė strategjisė famėkeqe tė
Katovicės. Ligji i Kthimit dhe Kompesimit tė Pronave qė po gatuhet nė
Parlament aq sa i padrejtė ėshtė absolutisht i papranueshėm pr pronarėt
legjitimė tė Shqipėrisė, sepse:

Ky ligj shkel hapur dhe nė mėnyrė flagrante Kushtetutėn e Shqipėrisė (Nenin
41 dhe 181) dhe Kartėn Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut, detyrimisht e
zbatueshėm pėr vendet nėnshkruese ku ėshtė dhe Shqiperia.
Me kėtė ligj abuzohet rėndė dhe mashtrohet hapur opinioni i brendshėm dhe ai
ndeėrkombėtar, nga njėra anė, sikur vihet nė vend e drejta e pronės e mohuar
nga sistemi totalitar dhe nga ana tjetėr duke lėnė nė fuqi Ligjin famėkeq
7501 dt.19.07.1991 "PĖR TOKĖN", Ligjin 8053 e tė tjera ligje; zbaton
urrejtjen patologjike tė luftės sė klasave nė kushte tė reja,tė cilėn e
servir si zgjidhjen mė tė mirė tė mundshme kur nė fakt ėshtė zgjidhja mė e
keqe e mundshme, sepse mohon trashėgiminė pronėsore, si njė ligj i
pacėnueshėm dhe i pėrbotshėm.
Nė kėtė ligj legalizohen tė gjitha abuzimet, vjedhjet dhe korrupsioni i bėrė
me pronat nė kėto katėrmbėdhjetė vjet tė sė ashtuquajtur "Demokraci", duke
zhveshur nga e drejta e pronės legjitime nė breza njė pjesė tė shqiptarėve,
pėr t“ua dhėnė falas pjesės tjetėr, duke e veshur me petkun e reformės, nėn
termin absurd "Shpronėsim pėr nevoja publike", por qė nė fakt janė interesa
private me qėllime tė pėrcaktuara politike dhe elektorale.
Ligji qė po aprovohet nga ky Parlament i vitit 2004, ėshtė shumė mė i keq
edhe se Ligji 108 i "Reformes Agrare" tė Enver Hoxhės i vitit 1946, qė u
linte pronarėve nga 20 deri 40 ha nga prona e tyre, kurse ky ligj nuk jep
asnjė pėllėmbė, sepse shteti nuk ka nė pronėsi tokė eficente sipas
pėrqindjes respektive pėr kthim fizik 70 %, dhe as 10 miliardė dollarė tė 30
% tė kompesimit financiar.
Ky ligj nuk vendos nė vend tė drejtėn e pronės sė grabitur nga sistemi
diktatorial, por pėrkundrazi, e varros kėtė tė drejtė; nuk qetėson gjendjen
sociale, por pėrkundrazi e acaron edhe mė shumė atė dhe pėr mė tepėr do
gjenerojė tension social tė ri; nuk krijon premisa pėr zhvillim shoqėror tė
Shqipėrisė, por pėrkundrazi e pengon at; nuk nxit e ndihmon nė integrimin e
Shqipėrisė, por e bllokon pėrfundimisht atė.
Ky ligj, jo vetėm qė nuk ka konsensusin e forcave politike pjesėmarrėse nė
Parlament, por pėr mė tepėr ka kundėrshimin kategorik tė pronarėve
legjitimė, nė kurriz tė tė cilėve bie kjo tragjedi tė cilėt janė zotėr tė
vėrtetė me legjitimitet tė plotė kushtetues, si trashėgimtarė autoktonė.
Me kėtė ligj bandat politike nė Parlament legjitimojnė pėrfundimisht
vendimin antikushtetues tė dhunimit tė sė drejtės sė pronės tė trashėguar nė
breza, me "bekimin" e plotė tė OSBE-sė, gjė qė e vė nė pozicion
kompromentues direkt kėtė institucion tė madh europian, tek i cili
shqiptarėt janė ende tė detyruar tė "besojnė".
Me aprovimin e kėtij ligji Parlamenti zyrtarisht me vetėdije shkel
Kushtetutėn, duke humbur kėshtu legjitimitetin dhe pronarėt legjitimė tė
Shqipėrisė nuk e njohin kėtė Parlament, sepse precedenti i shkeljes sė
Kushtetutės nga institucioni mė i lartė, ėshtė tragjik pėr njė popull.
- Ju bėjmė thirrje ēdo parlamentari tė pėrgjegjshėm dhe ēdo politikani
patriot tė reflektojnė menjėherė;

I bėjmė thirrje Presidentit tė Republikės tė mos e dekretojė kėtė ligj, si
garant i Kushtetutės dhe unitetit tė popullit.

I bėjmė thirrje tė gjithė intelektualėve dhe opinionit publik, qė duan
Shqipėrinė dhe shqiptarėt, qetėsinė dhe zhvillimin, pėrparimin dhe
integrimin e Shqipėrisė nė familjen e madhe Europiane, tė reagojne, sepse
jeta dhe prona kanė karakter hyjnor.

U bėjmė thirrje institucioneve europiane dhe ndėrkombėtare tė mos e lejojnė
kėtė tragjedi tė vjetėr nė kohėt moderne, si gjithmonė nė kurriz tė
Shqipėrisė dhe shqiptarėve.

Ferdinand SULAJ
Vlorė



A zotėroni ndonjė faturė-pagese takse pėr pronėn?

Ēėshtja e pronės ėshtė bėrė e mprehtė nė Shqipėri. Por ende nuk ėshtė
arritur tė bėhen dallime midis pronės si pasuri kombėtare, pronės si pasuri
shtetėrore dhe pronės private. Mė qartė, historikisht, kėto dallime i ka
bėrė kapitalizmi gjatė rrugės sė gjatė tė zhvillimit. Kėtė trashėgimi
historike, pėr fatin e mirė e gėzon edhe Shqipėria. Pėr tė qenė sa mė
konkretė, le tė ecim nė rrugėn e shembujve:

Prona nė shfaqjen e saj, nė drejtim vertikal, pėrmban sipėrfaqe si nė rastin
e njė prone tė paluajtshme toke, si fond bujqėsor, tokė si truall apo pasuri
nė formė ndėrtese me ēfarė ka brenda. Sipėr saj, vjen atmosfera; nėn tė vjen
nėntoka. Kuptohet, qė nėntoka ka qenė dhe mbetet gjithnjė jo thjesht pasuri
kombėtare, por edhe pronė shtetėrore e pėrcaktuar nė njė shkallė thellėsie;
mbetet gjithashtu pronė shtetėrore edhe atmosfera nė njė lartėsi tė caktuar
mbi sipėrfaqen dhe lartėsinė e objektit, si tė thuash ajri dhe pastėrtia e
tij ose mbrojtja nga ndotės industrialė, pavarėsisht nga subjekti qė i sjell
ato, qoftė dhe ndotje elektronike.
Nė pikėpamje tė regjistrimit, nė kohėt e para deri para kolektivizimit
socialist nė fshat e qytet, pronat ishin tė regjistruara PĖR EFEKT TAKSE OSE
DETYRIMI NĖ NATYRĖ NDAJ SHTETIT. Pikėrisht, njė dokument i tillė ka
vėrtetuar me metėr nė dorė ose masė tjetėr ekzakte, se cila ka qenė madhėsia
dhe veprimtaria mbi njė pronė me tė vėrtetė private, e njohur botėrisht si e
pėrcakton Kushtetuta, Kodi Civil dhe Kodi i Procedurės Civile i ēdo vendi,
edhe i Shqipėrisė.
Sot nė fshat e qytet, ėshtė nė veprim Ligji i Regjistrimit tė Pronave tė
Paluajtshme. Sipas kėtij ligji tė ri e modern, pronat nė tri format, si
pasuri kombėtare, si pronė shtetėrore dhe pronė private, ndahen nė prona me
titull dhe prona pa titull. Ligjet tona dhe tė pėrbotshme, pronat pa titull
ose ato me titull tė shuar, pėr faqe ose arsye tė ish-pronarit, qė i ka
poseduar nė tė vėrtetė dhe me ligj, kalojnė nė pronė shtetėrore, por
gjithnjė me vendim gjykate.
Sipas dallimeve tė mėsipėrme, pėr fatin tonė tė keq, diskutimi i
deritanishėm pėr pronat nė tė gjitha nivelet e shtetit, duke pėrfshirė edhe
Kuvendin e Shqipėrisė e gjykatat, janė tepėr konfuze. Prandaj ndodh qė tė
pretendohen e shpallen prona private deri burime uji e brigje deti e
sipėrfaqe tė tij; qiell e nėntokė, duke penguar investime shtetėrore. Ky
konfuzion dėmton sot edhe ende mė rėndė shkatėrron tė ardhmen e shoqėrisė e
tė krejt vendit. Kėtė e sqaron dhe e parandalon kjo: Unė, shteti, ta njoh
pronėn si pronė private pėr aq sa pėr tė cilėn ke paguar taksa. Mė tutje,
nuk mund tė shkosh zotėri! Pra, mė jep, krahas tapisė, edhe faturėn e taksės
kur tė ėshtė njohur si burim prone. Dihet, qė informacioni tė jetė i
besueshėm, duhet tė ketė, sė paku, dy burime. Kjo tezė vlen edhe pėr pronėn
e kujtdoqoftė.
Nga Osman Allkja
Ekonomist
Tiranė



Edhe ne, tė shpronėsuarit, duam dėmshpėrblim

Jam njė trashėgimtar i shumė pronave, si nė qytet ashtu edhe nė fshat.
Nėpėrmjet jush dua tė pyes se a mundet shteti tė na japė edhe para pėr kohėn
qė kėto prona janė shfrytėzuar nga ai vetė, duke pėrfituar gjatė 60 vjetėve
shumė tė mira, si nė ndėrtim ashtu edhe nė prodhim. Shteti shqiptar mori
miliona dallarė nga pasuritė e pronave tona. Ashtu si tė pėrndjekurit po
marrin paratė e burgut, edhe ne tė shpronėsuarit duam dėmshpėrblim, pėrveē
pronės qind pėr qind, pasi unė vetė, jam i tatuar edhe me tatimin e Luftės
me 1,989,800 franga ari tė asaj kohe. Ju lutem, shkruani e komentoni diēka
pėr kėtė problem.

Andi Shkodra
Shkodėr


Faqe 11 - Politikė


9Qershor 2004

Mazhoranca miraton pėrfundimisht Ligjin pėr Pronat. Kritika nga shefi i
zyrės sė OSBE

Liponen: PS shmangu konsensusin

Opozita bojkoton. Votimi me numrin minimal tė deputetėve


Nikolin Todolli

Kuvendi ka miratuar dje nė tėrėsi projektligjin pėr kthimin dhe kompensimin
e pronave me 64 vota pro, 5 kundėr dhe 4 abstenime.

Gjithēka ka ndodhur pasi i ėshtė dhėnė fund marrėveshjes sė fillimit me
opozitėn, e cila nuk ka qenė e pranishme, pas njė paralajmėrimi qė kishte
bėrė nė mesditė pėr bojkot. Ndėrkohė, kreu i OSBE-sė nė Tiranė, Osmo
Liponen, menjėherė pas votimit nė Parlament, ėshtė shprehur me tone negative
pėr debatin e pronave. Ai ka deklaruar pėr "Panorama" se nuk i ka pėlqyer
bojkoti i djeshėm i opozitės. Pasi njė takimi me kryeparlamentarin Pėllumbi
dhe me kryetarin e grupit parlamentar tė PS-sė Ruēi, kreu i OSBE-sė ka
kritikuar mazhorancėn se nuk ka arritur dot konsesusin pėr miratimin e kėtij
projektligji. Sipas tij, debati pėr pronat nė parlamentin shqiptar nisi
mirė, duke qenė edhe opozita e pranishme, por fryma e konsesusit duhet tė
kishte vazhduar deri nė miratimin e ligjit. Liponeni e ka quajtur ndėrkohė
tė pamjaftueshėm bashkėpunimin e komisioneve parlamentare me njėri-tjetrin
dhe me ekspertėt pėr hartimin e draftit pėr pronat. "Por, pėr fat tė keq,
bashkėpunimi nuk vazhdoi deri nė fund", tha Liponeni.

Debati nė seancė
Ligji pėr Pronat, edhe pse i votuar thuajse qė njė natė mė parė, ėshtė
rikthyer pėr miratimin e disa neneve tė kapėrcyer gjatė seancave tė kaluara.
Shumica parlamentare ka miratuar me shumicė votash amendamentin e paraqitur
nga Komisioni i Ekonomisė, sipas tė cilit, toka e pazėnė duhet t'i kthehet
ish-pronarit. Ky i fundit duhet tė kompensohet ndėrkaq pėr tokėn e zėnė nga
njė palė e tretė. Deputetėt e PS-sė kanė miratuar gjithashtu propozimin e
deputetit Ndriēim Hysa, qė toka buqjėsore tė kompensohet deri nė 60 ha,
ndėrkohė qė ėshtė hedhur poshtė varianti i Ylli Bufit, sipas tė cilit,
tavani i kompensimit tė ishte 100 ha. Pas debatesh mes deputetėve tė PS-sė,
Kuvendi ka miratuar gjithashtu variantin e Komisionit tė Ekonomisė pėr pikėn
4 tė nenit 8. Kėshtu, personat qė kanė marrė me kontratė koncesioni njė
sipėrfaqe toke nė zona turistike dhe nė bregdet, kanė tė drejtė ta blejnė
atė me vlerėn e tregut, ndėrkohė qė ish pronarėt do tė kompensohen nga
shteti. Por, kėtė pikė e ka kundėrshtuar republikani Maksim Begeja, sipas tė
cilit, KKRT-ja u ka dhėnė firmave tė ndryshme sipėrfaqe ndėrtimi dhe
pėrdorimi deri nė 70 ha nė bregdet, ndėrkohė qė ligji i sapomiratuar e
kufizon pronarin e ligjshėm qė tė kompensohet deri nė 60 ha. Variantin e
tokės sė lėshuar me koncesion e ka kundėrshtuar edhe socialisti Mustafa
Muēi, anėtar i Komisionit tė Ligjeve, sipas tė cilit, personi qė e ka marrė
tokėn me koncesion ka tė drejtė vetėm mbi ndėrtimin dhe jo mbi tokėn.
Pavarėsisht nga kėto vėrejtje, deputetėt e PS-sė e kanė miratuar variantin e
propozuar nga kryetari i Komisionit tė Ekonomisė, Ylli Bufi.

"Indiferenca" e deputetėve
Nė votimin e djeshėm mazhoranca mezi ka arritur tė plotėsojė prezencėn e
mjaftueshme prej 71 deputetėsh pėr tė votuar projektligjin. Pėllumbi ėshtė
detyruar tė ndėrpresė pėr 30 minuta votimin e projektligjit derisa deputetėt
e PS-sė dhe tė partive tė tjera tė majta tė mblidheshin nė njė numur tė
mjaftueshėm. Me rifillimin e votimit, ėshtė vėnė re prania e 15 ministrave,
ndėrkohė qė ka munguar kryeministri Nano, ish-kryeministri Meta dhe deputetė
tė tjerė tė PS-sė. Kėshtu, pas njė debati brenda pėr brenda grupit tė PS-sė,
por me ndėrhyrje tė republikanit Begeja, Kuvendi ka miratuar, pa praninė e
opozitės, ligjin e ri pėr kthimin dhe kompensimin e pronave. Pėr kėtė ligj
kanė votuar kundėr deputetėt Kollēaku, Ndoka, Begeja, Balla dhe Tepshi,
ndėrsa kanė abstenuar deputetėt Dule, Dizdari, Pepa dhe Muēi.



Votimi
Pepa kundėr grupit tė PS dhe Ruēit

Deputetėt e PS-sė kanė qenė tė pėrēarė nė mendime gjatė votimit pėrfundimtar
tė ligjit pėr kthimin dhe kompensimin e pronave. Zydi Pepa ka dalė madje
edhe kundėr kryetarit tė grupit tė PS-sė dhe shumicės sė deputetėve tė tjerė
kolegė tė tij, duke theksuar se miratimi i projektligjit pėr pronat u bė nė
shkelje flagrante tė rregullores sė Kuvendit. "Ju e kufizoni kompensimin e
pronave nė 60 ha, duke e rritur kėshtu shumė herė faturėn financiare tė
kompensimit tė pronave", tha Pepa. Por tė pakėnaqur janė dukur edhe Braho
dhe Bizhga, tė cilėt nuk kanė arritur dot tė bindin grupin e tyre pėr tė
miratuar amendamentin, sipas tė cilit familjet qė rrinė me qira nė shtesat e
kateve tė kenė tė drejtėn e blerjes sė tyre.



Topi: PS humbi shansin pėr kompromise tė tjera

Mazhoranca e hodhi vetė tutje shansin pėr kompromis. Kėshtu ėshtė shprehur
dje nėnkryetari demokrat Bamir Topi, duke deklaruar se, votimi i ligjit tė
pronave sipas variantit tė mazhorancės, pa pėrfillur as OSBE-nė, vė nė
dyshim edhe mundėsinė pėr marrėveshje tė tjera mes forcave politike. Sipas
drejtuesve tė PD-sė, dredhimi i socialistėve ve nė dyshim jo vetėm
kompromisin qė u arrit nė fillim tė diskutimit tė ligjit, por edhe tryezat e
pritshme pėr Kodin Zgjedhor. Vetėm disa ditė mė parė, aleatėt e PD-sė i bėnė
thirrje Berishės tė mos votojė ligjin e pronave dhe tė mos pėrqafojė asnjė
tolerancė tė mazhorancės, pasi gjithēka do tė ishte nė kurriz tė tė
djathtėve. "Unė ju them se dje ėshtė prishuar ajo klimė e bashkėpunimit, por
ju them se ėshtė spekulluar me atė term konsensues, se nuk ishte konsensus
dhe nuk mendoj se do tė kemi konsensus pėrdersa pozicionet e PD-sė dhe tė
PS-sė janė jashtėzakonisht larg", tha Topi. Sipas tij, nė rastin e ligjit tė
pronave, mazhoranca kishte nxjerrė jashtė tė gjithė pėrpjekjeve pėr
kompromis jo vetėm OSBE-nė por edhe Presidentin Moisiu, i cili gjatė gjithė
ditėve tė fundit, pati apeluar pėr zbulimin e rrugėve qė do tė ēonin nė
gjetjen e kompromisit.



Flet Fatos Beja
Pse u larguan pėrfundimisht demokratėt

"Ne jemi tė vendosur qė tė mos marrim pjesė nė seancat plenare. Nuk do tė
bėhemi pjesė e kėtyre monopolizimeve qė tentohen tė bėhen nė lidhje me
projektligjin e pronave. Socialistėt kanė forcėn e kartonit dhe le ta
kalojnė atė, ne nuk do tė pajtohemi kurrė". Kėshtu u shpreh dje anėtari
demokrat i Komisionit tė Ligjeve, Fatos Beja, duke sulmuar socialistėt se
kishin programuar tė nxirrnin jashtė loje jo vetėm opozitėn por edhe
OSBE-nė, e cila kishte theksuar qė anėtari i pestė nė Komisionin e Kthimit
tė Pronave, i cili ėshtė njėkohėsisht edhe kryetari, tė emėrohet nga
Presidenti. "Ne kemi pasur takime me OSBE-nė dhe ata e mbėshtesnin kėtė
 pikė", tha Beja, duke kujtuar se edhe disa socialistė, si rasti i Brahos, e
kishin kundėrshtuar kėtė variant, qė sipas tij kėrkon tė lėrė nė fuqi
dhėnien e fshatrave turistikė firmave tė mbėshtetura nga qeveria.

 © 2003 Gazeta Panorama


http://www.zeripopullit.com/
Pronat/neni 15/ Komiteti I Pronave, 3 anetare te caktohen nga maxhorana, 3
anetare nga opozita, anetari I shtate te caktohet nga Parlamenti


1. Pėr zbatimin e kėtij ligji krijohet Komiteti Shtetėror pėr Kthimin dhe
Kompensimin e Pronave. Komiteti Shtetėror pėrbehet nga 5 anėtare tė cilėt
emėrohen dhe shkarkohet nga Kuvendi. Njė anėtar propozohet nga Kėshilli i
Ministrave, dy anėtare propozohen nga pozita dhe dy anėtare nga opozita
parlamentare. Anėtari i propozuar nga Kėshilli i Ministrave ėshtė Kryetar i
Komitetit Shtetėror pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave.

2. Anėtari i Komitetit Shtetėror pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave mund
tė emėrohet shtetasi shqiptar i cili:

a) ka mbaruar arsimin e lartė pėr jurist, ekonomist, agronom apo nė fushėn
inxhinierike qė ka lidhje me procesin e kthimit dhe kompensimit tė pronave;

b) ka jo mė pak se 7 vjet pėrvoje pune nė profesion;

c) gėzon reputacion tė mirė dhe aftėsi profesionale tė spikatura nė fushėn e
tij;

d) nuk ėshtė anėtar i organeve drejtuese tė ndonjė partie politike;

e) nuk ėshtė dėnuar me vendim gjyqėsor tė formės sė prerė pėr kryerjen e njė
krimi;

f) nuk ėshtė marrė masė disiplinore e shkarkimit nga detyra; nėse ka punuar
nė administratėn publike; (hiqen KL)

g) ka zotėsi tė plotė pėr tė vepruar;

h) nuk ėshtė nė konflikt interesash me detyrėn e anėtarit tė Komitetit.

3. Anėtaresia nė Komitetin Shtetėror ėshtė e barabartė me pagėn e
zėvėndesministrit ndėrsa ajo e Kryetarit 10 pėrqind mė e lartė se e
anėtarit.

Ruēi: Presidenti I Republikės nuk ka atribut kushteues qė tė caktojė
anėtarin e shtatė tė Komitetit shtetėror pėr kthimin dhe komopesimin e
pronave. Parlamenti s'mund t'I shtojė as t'I heqė kompetenca Presidentit,
ėshtė antikushtetuese



TIRANE- Debati mes maxhorancės dhe opozitės ka vijuar gjatė diskutimit dhe
miratimit tė projektligjit pėr njohjen, kthimin dhe komopesimin e pronave.
Dhe mė konkretisht gjithė debati I djeshėm nė Parlamenti ka qėnė pėr nenin
15 tė kėtij projektligji qė ka tė bėjė me miratimin e Komitetit Shtetėror
pėr Kthimin dhe Kompesimin e pronave. Debatet kanė qėnė me tė vėrtetė tė
ashpra dhe gati tė gjithė diskutantėt e opozitės kanė kėrkuar qė ėt jetė njė
komision I ballancuar, ku anėtarin e pesėt apo tė shtatė ta caktojė
Presidenti I republikės. Berisha, Topalli, Topi kanė deklaruar se edhe nė
bazė tė pėrgjigjies sė dhėnė nga ana e OSBE, ku ėshtė kėrkuar pėrvoja e
vendeve tė tjera me probleme tė kėtij lloji qė janė vendet e lindjes, duhej
njė Komitet I Balancuar, pavarėsisht nga ajo cka deklaroi Topalli asgjė nuk
lihej pėr tė kuptuar nė atė pėrgjigjie, pasi nuk ishte precizuar gjė
konkretisht. Kryetari I Komisionit parlamentar tė Ekonomisė, Ylli Bufi ka
deklaruar nė parlament se ėshtė mė se e domosdoshme qė kryetar I Komitetit
Shtetėror pėr kthimin dhe kompesimin e pronave tė jetė I caktuar nga
kryeministri. Ndėrkohė qė kryetari I grupit parlamentar ėt PS, nė replikė me
Topallin, nėnkryetaren e Parlamentit dhe tė PD, ėhstė shprehur se nisur nga
pėrvoja e vendeve tė tjera tė lindjes rezulton se Presidenti nė asnjė rast
nuk futet nė cėshtjene pronave. Konkretisht sipas Rucit, nė Hungari Komiteti
shtetėror quhet Zyra Qėndrore e kthimit dhe kompesimit tė pronave dhe varet
nga Ministria e Drejtėsisė. Drejtuesi I kėsaj zyre propozohet nga Ministri I
Drejtėsisėd he miratohet nga Kėshilli I Ministrave. Ndėrsa nė Cekui, pranė M
inistrisė sė Drejtėsisė dhe Ministrisė sė Finacave. Kurse nė Poloni meren
vetėm gjykatat dhe nuk ka fare Komitet Shtetėror pėr kthimin dhe kompesimin
e pronave. Kryetari I grupit parlamentar tė PSH, Gramoz Ruci ka deklaruar
prerė dhe qartė qė pronat nuk do t'I ndajnė partitė politike, pasi ky do tė
ishte njė absurditet dhe I pangjashėm me asnėj vend tjetėr tė lindjes
ish-komuniste qė ka kaluar tė njejtėn pėrvojė qė po kalojnė tashmė ne sot.
Ruci e ka konsideruar absurditet shmangjen e qeverisė nga drejtimi I
Komitetit shtetėror tė kthimit tė pronave. Nga ana tjetėr ai ka nėnvizuar se
I rėndėsishėm ėshtė fakti I bėrjes sė njė ligji tė zbatueshėm, tė
aplikueshėm qė do tė zgjidhė njėherė e mirė cėshtjen e pronave dhe pronarėve
nė Shqipėri. Pas ndėrhyrjes sė Berishės, sėrish Ruci ka deklaruar se I vetmi
shqetėism ėshtė miratimi I njė ligji pėr kushte e Shqipėrisė, miratimi I njė
ligji tė zbatueshėm pėr pronat. Ruci ka nėnvizuar se duhen analizuar nėse ka
kompetencė presidenti, parlamenti apo qeveria pėr caktimin e anėetarit tė
pestė apo tė shtatė tė Komiteit shtetėror pėr kthimin dhe kompesimin e
pronave. Ruci ka nėnvizuar se Presidenti nuk e ka tė drejtėn kushtetuese,
nuk e ka kompetencėn kushtetuese pėr kryerjen e njė veprimi tė tillė dhe
Parlamenti nuk mund t'I shtojė dhe as ti heqė kompetenca presidentit tė
Republikės. Ndėrkohė mbetet tashmė qė tė vendosė ose parlamenti ose qeveria
pėr anėtarin e pestė apo ėt shtatė tė Komitetit pėr kthimin e pronave.
Kryetari I grupit parlamentar tė PS, Gramoz Ruci ka propozuar qė Komiteti
Shtetėror pėr kthimin dhe kompesimin e pronave ėt pėrbėhet nga shtatė
anėtarė, tre anėtarė t'I propozojė maxhoranca, tre anėtarė t'I propozojė
opozita dhe anėtarin e shtatė ta caktojė Parlamenti. Ky ėshtė propozimi qė
ėhstė miratuar dje nė parlament, pavarėsishts e opozita ka kėrkuar qė ta
zgjedhė vetė anėtarin e shtatė tė Komitetit shtetėror pėr kthimin dhe
kompesimin e pronave. Ndėrkohė deputetėt e PD nė fund tė diskutimeve tė
projektligjit pėr kthimin dhe kompesimin e pronave janė larguar nga salla e
parlamentit duke dėshmuar edhe njėherė se as kanė qėnė, as janė dhe as do tė
jenė pėr njė ligj pėr kthimin dhe kompesimin e pronave, tregon mė sė miri se
Berisha dhe kamikazėt e tij kanė dashur vetėm zvarritjen e miratimit tė
kėtij projektligji, duke kėrkuar gjithnjė qė cėshtja e pronave tė mbetet e
pazgjidhur ashtu sec ka mbetur gjatė pesė viteve tė qeverises sė PD. Dhe nė
fund ata e kanė nxjerrė kokėn, teksa kanė deklaruar se miratimi i njė ligjit
pėr njohjen, kthimin dhe kompesimin e pronave do tė jetė njė suksesd i PSSH
dhe PD nuk ka se si ta njohė njė ligj tė tillė, pavarėsisht se nuk kanė
asnjė lloj kontestimi pėr ligjin, pėrpos fushatės elektorale qė janė munduar
tė bėjnė nėpėrmjet kėtij projektligji.

S.Vuciterna