Vendredi, Septembre 10, 2004 Signalé: 2:33 PM
 Rugova - gerbe de fleurs au pied du mémorial de Skanderbeg
Rugova - gerbe de fleurs au pied du mémorial de Skanderbeg

LEZHE, 10 sept /ATA/ Par M.Malja/ - Le président de la
Kosova, Ibrahim Rugova, a déposé aujourd'hui un gerbe de fleurs
au pied du mémorial du héros national d'Albanie, Georges
Castriota Skanderbeg, ą Lezhe.
"Devant le mémorial de notre héros national, Skanderbeg,
j'ai un sentiment de fierté pour la nation albanaise, pour son
avenir au sein de la grande famille européenne et l'indépendance
de la Kosova", a déclaré Rugova ą la suite de cette cérémonie.
---------------------------------------------------------------------------------

 

Data e Publikimit: 10/09/2004 http://www.ballkan.com/
Foto e Lajmi i Pare

Berisha-Rugova: Pavarėsia, zgjidhja e vetme


Kreu i PD-sė shpreh bindjen se me aktivizimin e tė gjitha palėve, kosovarėt do tė jenė qytetarė evropianė

Autori i Lajmit: Klodiana Bufi
TIRANĖ – Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova dhe kryetari i Partisė Demokratike, Sali Berisha, kanė qenė nė tė njėjtin mendim se pavarėsia e krahinės do t’i shėrbejė tė gjithė rajonit. Nė mėnyrė tė hapur, kreu kosovar ka marrė mbėshtetjen nga partia mė e madhe opozitare e Shqipėrisė nė rrugėn drejt finalizimit tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.
Gjatė ditės sė dytė tė vizitės sė tij nė Shqipėri, presidenti i Kosovės, Rugova, nderohet me titullin e dhėnė nga universiteti i Tiranės “Honoris Causa”, dhe nis herėt vizitėn e tij tė parė nė selinė PD-sė, ku takohet me kreun e saj, Sali Berisha.
PD-ja mbėshtet pavarėsinė
“Partia Demokratike mbėshtet pėrpjekjet e Kosovės pėr njohjen e pavarėsisė”, kėshtu ka deklaruar dje, fill pas takimit me Presidentin e Republikės sė Kosovės, Ibrahim Rugova, kryetari i Partisė Demokratike, Berisha. Mbas takimit, tė dy bashkėbiseduesit kanė ndarė tė njėjtin mendim pėr progresin e viteve tė fundit nė Kosovė dhe nė Shqipėri. Gjatė fjalės sė tij, kreu i selisė blu, Berisha, theksoi se “nė njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, problemi mė themelor janė liritė dhe tė drejtat e pakicave, respektimi i tė cilave ėshtė i rėndėsishėm edhe pėr rajonin”. Berisha, gjatė fjalės sė tij, e vuri theksin te bashkėpunimi i plotė qė duhet tė ndėrmarrin tė dy vendet mbi pakicat etnike. Gjithashtu ai shprehu besim tė plotė nė pėrkushtimin politik tė Qeverisė sė Kosovės pėr garantimin e tė drejtave tė pakicave. Ndėr tė tjera, Berisha deklaroi se “Kosova, me vullnetin e qytetarėve tė saj dhe ndihmėn e komunitetit ndėrkombėtar, do tė jetė njė shtet i lirė e demokratik, ku tė gjithė palėt, pavarėsisht nga pėrkatėsia etnike, do tė jetojnė si qytetarė evropianė”. Takimi midis dy liderėve ka qenė i tė njėjtit mendim pėr progresin e viteve tė fundit nė Kosovė dhe Shqipėri. Ndėrkohė nga ana tjetėr, Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, ka falenderuar liderin demokrat pėr mikpritjen e ngrohtė mbas 7 vjetėsh mungesė, nė Shqipėri.
“Me mendje kam
qenė nė Shqipėri”
“Kam qenė larg me veprimtari, por me mendje, si tė gjithė kosovarėt, jam me Shqipėrinė dhe shqiptarėt”, ėshtė shprehur presidenti Rugova, gjatė bisedės me kreun e PD-sė, Berisha. Mė pas, Rugova ka falenderuar kryetarin e PD-sė, pa harruar kėtu dhe tė gjitha forcat politike nė Shqipėri, pėr pėrkrahjen qė i kanė dhėnė Kosovės nė pėrpjekjet pėr demokraci, paqe dhe integrim nė NATO dhe Bashkimin Evropian. Gjatė vizitės sė tij nė vendin tonė, presidenti Rugova ka marrė titullin “Honoris Causa”, tė dhėnė dje nga rektori i universitetit tė Tiranės, Shezai Rrokaj. Mbas takimit, qė ka patur para dy ditėsh me presidentin Moisiu dhe kryeministrin Nano, presidenti Rugova ėshtė shprehur se ardhja e tij nė Shqipėri nuk ėshtė fushatė elektorale. Megjithatė vetėm njė muaj i ndan kosovarėt nga zgjedhjet pėr kreun mė tė ri tė shtetit. Takimet e presidentit Rugova janė shtrirė dhe mė gjerė me forcat e tjera politike. Po kėshtu, presidenti Rugova ėshtė takuar dhe me kreun e Partisė Republikane, Fatmir Mediu, si dhe me atė Reformator, Genc Pollo, ku kanė diskutuar gjatė mbi zhvillimet opozitare dhe synimet e tyre, pa lėnė mėnjanė dhe statusin e Kosovės. Sot pritet qė presidenti Rugova tė largohet nga vendi ynė, duke mbyllur kėshtu vizitėn e tij zyrtare triditore nė Tiranė.

---------------------------------------------------------------------------

ATDHEU - 09/09/2004 - Kryetari i PLL Spahiu takon presidentin Ibrahim Rugova

Spahiu: PLL do tė vazhdojė tė kontribuojė nė maksimumin e saj pėr Pavarėsinė e Kosovės

Presidenti i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova zhvilloi mė 9 shtator njė takim pune nė Rezidencėn e Familjes Mbretėrore me Mbretin Leka I-rė, ku tė pranishėm ishin Princi Leka, kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu dhe deputetėt e Grupit parlamentar tė LZHK. Kryelegalisti Spahiu nė fjalėn e tij u shprehu mirėseardhjen z.Rugova dhe anėtarėve tė delegacionit qė e shoqėron, si dhe bėri vlerėsimet dhe urimet pėr vizionin e tij dhe qendrimin konsekuent pėr pavarėsimin e Kosovės. Spahiu theksoi se PLL ka qenė, ėshtė dhe do tė jetė e vendosur pėr t'i kontribuar Ēeshtjes kombėtare dhe nė veēanti pavarėsimit tė Kosovės.

"Ne kemi patur njė kosto jo tė vogėl politike pėr qėndrimet tona pėrsa u pėrket trojeve etnike, por megjithatė nuk mund tė pranojmė qė tė shkelen pafundėsisht tė drejtat e shqiptarėve, nė emėr tė stabilitetit tė kėtij rajoni", - u shpreh z.Spahiu. "Ne jemi tė bindur se, sa mė shpejt tė arrihet Pavarėsia e Kosovės, aq mė shumė do tė ndihmonte nė stabilitetin e rajonit".

Spahiu u ndal edhe nė zgjedhjet e ardhshme nė Kosovė. Ai tha se ato janė tė njė rėndėsie tė veēantė, si pėr shqiptarėt e Kosovės, ashtu edhe pėr ndėrkombėtarėt. "Realisht ne kemi se ē'mėsojmė nga Kosova pėrsa u pėrket zgjedhjeve, pasi zgjedhjet e zhvilluara deri tani nė Kosovė, si pėr pushtetin qendror edhe pėr atė vendor, kanė qenė brenda standardeve demokratike dhe tė pranuara nga tė gjitha palėt konkurruese", ėshtė shprehur z.Spahiu. "Madje, - i ka ndėrmendur z.Rugova se, - ju keni qenė mjaft bujar edhe me partitė e tjera, kur i keni bėrė thirrje popullit tė mos votojnė vetėm pėr LDK, por edhe pėr partitė e tjera". "Fatkeqėsisht, nė Shqipėri ngjet e kundėrta. Kėtu votat manipulohen dhe pėr rrjedhojė nuk dalin pushtete legjitime".

"Por nisma dhe drejtimi i LZHK nga vetė Mbreti Leka I, - ka thėnė Spahiu - ėshtė mirėpritur nga shumica e shqiptarėve, dhe na jep shpresė qė edhe nė Shqipėri, mbas zgjedhjeve parlamentare, tė kemi njė qeveri tė dalė si produkt i votės sė lirė".

Spahiu ka nėnvizuar se "kjo do tė ishte shumė e dobishme jo vetėm pėr Shqipėrinė, por edhe pėr Kosovėn e hapėsirėn tjetėr shqiptare". "Sepse sa mė i fortė tė jetė shteti shqiptar, aq mė me ndikim do tė jetė ky nė procesin e pavarėsimit tė Kosovės".

Z.Rugova nė fjalėt e tij ka shprehur vlerėsimet e qendrimeve politike tė Legalitetit, si brenda vendit edhe nė diasporė.

"Atdheu"

------------------------------------------------------------------

Data e Publikimit: 09/09/2004 http://www.ballkan.com/

Foto e Lajmi i Pare
 
Lajme nga Speciale

Rugova-Moisiu: Pa Kosovė s’ka Shqipėri
Nga Tirana, kreu i Kosovės u bėn thirrje serbėve qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet e tetorit

Autori i Lajmit: Teuta Metra
TIRANĖ – Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, kėrkon nga Tirana zyrtare qė tė shfrytėzojė tė gjitha kanalet e saj diplomatike pėr tė arritur nė pėrcaktimin e statusit pėrfundimtar tė krahinės. Kreu i shtetit kosovar, i cili viziton Shqipėrinė pas shtatė vjetėsh, mendon se ka ardhur momenti mė i mirė qė autoritetet e larta shqiptare nė tė dyja anėt e kufirit tė bashkėrendojnė punėn pėr tė ardhmen e Kosovės.
Ibrahim Rugova, i cili qėndron pėr dy ditė nė Tiranė, ka zhvilluar takimin e parė me homologun e tij, Alfred Moisiu.
Statusi, tema
kryesore e takimeve
Problemi i statutit tė Kosovės ka qenė nė qendėr tė vėmendjes nė takimin e zhvilluar dje mes kreut tė shtetit, Moisiu dhe Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova. Nga tė dy presidentėt janė vlerėsuar marrėdhėniet e ngushta mes Shqipėrisė dhe Kosovės. Sipas Moisiut, Kosova, nėn drejtimin e Rugovės, ka arritur rezultate pozitive, ku po bėhen pėrpjekje pėr njė shoqėri multietnike. Ndėrsa pėr Presidentin e Kosovės, rruga mė e mirė qė Kosova tė arrijė statutin e saj, ėshtė rruga e drejtpėrdrejtė, por nuk do tė hiqet mundėsia dhe pėr njė rrugė tjetėr qė ka tė bėjė me tubimet ndėrkombėtare. Rugova thotė se “Dhėnia sa mė shpejt e pavarėsisė sė Kosovės do tė qetėsonte kėtė pjesė tė Evropės dhe tė botės”. Duke pėrfituar nga rasti, Presidenti i Kosovės i bėn thirrje qė nga Tirana, tė gjitha grupeve etnike qė jetojnė nė Kosovė, tė marrin pjesė nė zgjedhjet e ardhshme, duke i siguruar se nga 120 vende qė ka parlamenti pėr grupet etnike, rezervohen 20 vende dhe 2 ministri. Rugova thotė se “jemi ndėr vendet e rralla nė Evropė qė i ofrojmė kėto gjėra pėr grupet etnike”. Zgjedhjet e lira tė 23 marsit do t’i shėrbejnė imazhit tė Kosovės, tha Rugova. Nga ana e tij, presidenti Moisiu ka bėrė tė qartė se “Problemi i Kosovės ėshtė kuptuar akoma mė mirė dhe nga komuniteti ndėrkombėtar”.
Moisiu: Statusi i Kosovės, sa mė shpejtė
Pėrsa i pėrket zgjidhjes pėrfundimtare tė statutit tė Kosovės, pėr Moisiun, duhet tė bėhet sa mė shpejt, pasi vetėm nė kėtė mėnyrė do tė mund tė shmangen rreziqet nga ekstremistėt. Ai shton se funksionarė tė lartė tė shtetit shqiptar kanė kėrkuar vazhdimisht pranė organizmave ndėrkombėtare qė dhėnia e statusit tė Kosovės tė mos zgjatet mė shumė”. Gjithashtu Moisiu thotė se “Nuk mund tė ketė zhvillim nė Shqipėri, nėse do tė kemi probleme nė Kosovė”. Tani, thotė presidenti Moisiu, ėshtė koha qė paralelisht tė filloj procesi i dhėnies dhe zgjerimit tė kompetencave pushtetit vendor, si njė nga kėrkesat pėr pėrmbushjen e standarteve. Pėrsa i pėrket faktit se sa e ka ndihmuar Shqipėria Kosovėn dhe anasjelltas, Rugova thotė se “kemi patur njė bashkėpunim politik qė nga viti ’90. Tani presim qė tė ndihmojė planin diplomatik dhe ndėrkombėtar, pėrsa i pėrket statutit tė Kosovės.” Kjo ēėshtje duhet tė pėrfundojė ashtu si do populli kosovar, ėshtė shprehur Rugova. Nė fjalėn e tij ka konfirmuar se “Midis Shqipėrisė dhe Kosovės ekziston njė bashkėpumin nė tė gjitha fushat e jetės”. Tė dy personalitetet patėn tė njėjtin mendim se Kosova, gjatė 5 viteve tė fundit, ka arritur njė progres tė dukshėm. Sipas tyre, situata atje ėshtė konsoliduar mjaft, pas ngjarjeve tė marsit tė kėtij viti, tė cilat tronditėn Kosovėn. Presidenti i Kosovės shprehet optimist pėr ndryshimet qė po ndodhin nė Shqipėri dhe nė Kosovė, duke thėnė se “atje, kudo qė janė shqiptarėt po ndėrtohet”.


RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 8, No. 172, Part II, 9 September 2004

IS A REFORMULATION OF INTERNATIONAL POLICY ON KOSOVA IN THE OFFING?

Leading diplomats from the international Contact Group on Kosova --
which consists of the United States, United Kingdom, Germany, France,
Russia, and Italy -- will issue a policy declaration during the
upcoming session of the UN General Assembly, Munich's "Sueddeutsche
Zeitung" reported from Berlin on 9 September. The move comes in
response to increasing UN and Western criticism of the current
"standards before status" policy, which many feel has turned into a
dogma leading to frustration among Kosova's ethnic Albanian majority
and complacency or arrogance within the UN civilian administration in
Kosova (UNMIK). On 7 September, German Defense Minister Peter Struck
told his parliament's defense committee that the time has come to
move more quickly on resolving the status question, a view that has
gained strength in the United States, the United Kingdom, and among
some top-ranking UN diplomats in the wake of the 17-18 March violence
in Kosova. The "Frankfurter Allgemeine Zeitung" wrote on 9
September that Struck's comments reflect frustration in the Defense
Ministry and the military at being given a thankless task in Kosova
while the Foreign Ministry pursues allegedly ineffective and
unimaginative policies. PM

KOSOVA'S PRESIDENT STRESSES STABILIZING EFFECT OF INDEPENDENCE.
Speaking on a visit to Tirana on 8 September, Kosova's President
Ibrahim Rugova urged that Kosova become independent "as soon as
possible," dpa reported. "This would bring peace to this part of
Europe and the world," he said, adding that independence "would bring
peace to the Albanians in the Southeast European region." Rugova
noted that continuing delays in defining Kosova's final status
promote instability and play into the hands of unnamed "extremists"
among Serbs and ethnic Albanians alike (see "RFE/RL Balkan Report,"
19 December 2003 and 20 August 2004). PM


STIRRINGS OVER KOSOVA
By Patrick Moore

German Defense Minister Peter Struck told his parliament's
defense committee on 7 September that the time has come for the West
to reconsider its policy toward Kosova. He is not alone in his views.
Support has grown recently among some key UN Security Council
members -- such as the United States and Britain -- for accelerating
the handover of some authorities to ethnic Albanian-led institutions
in Kosova while maintaining pressure for key reforms. A recent report
by Norwegian diplomat Kai Eide to Secretary-General Kofi Annan and
several statements by Danish diplomat Soren Jessen-Petersen, who is
the new head of the UN's civilian administration in Kosova (UNMIK),
indicate that the UN is moving in a similar direction.
These are not the only signs that some changes in the
international community's policy toward Kosova might be in the
offing. Struck argued that the international community's "standards
before status" policy on Kosova "is not the only solution" regarding
the final status of the province.
He did not elaborate but questioned the efficacy of several
aspects of current international policy in Kosova. He noted, for
example, that it takes much money and many troops to protect often
small and isolated settlements inhabited primarily by elderly members
of ethnic minorities. Struck suggested that the current "security
policy has failed," adding that time has come to consider
establishing "more consolidated" Serbian enclaves.
Struck also promised a "thorough investigation" into the role
of the German KFOR troops during the 17-18 March violence. German and
some other European KFOR troops have recently come in for heavy
criticism from nongovernmental organizations and the German military
for their performance during the March unrest.
The minister himself is no stranger to controversy, including
charges that he has not always done his homework. Against this
background, it is not clear whether Struck's statements on 7
September were carefully planned or not.
His latest remarks nonetheless appear striking because in
another part of Berlin from where Struck was speaking, Foreign
Minister Joschka Fischer was telling a gathering of Germany's
diplomats posted around the world that the current international
policy in Kosova is working.
The discrepancy was noted by the "Frankfurter Allgemeine
Zeitung," as well as by German parliamentary deputy Rainer Stinner of
the opposition Free Democratic Party (FDP), which advocates making
Kosova a protectorate of the EU with the U.S. role limited to KFOR
peacekeeping. Addressing the parliament on 8 September, Stinner said
that Struck's remarks showed that at least one member of the
government recognizes that the current policy on Kosova is at a dead
end, and that time has come to develop new ideas. Stinner called on
the parliament to discuss the matter in a full session.
Only a few days before Struck spoke, former German General
Klaus Reinhardt was quoted by the "Stuttgarter Zeitung" on 2
September as saying that new policy options for Kosova must be
developed by the EU and the United States. He charged that too much
emphasis has been placed on the military aspects of the situation in
the province and on the "standards before status" formula. He
recommended that the West develop a new strategy for the region as a
whole, suggesting that the lack of a clear plan for the final status
of Kosova is a big part of the problem.
U.S. Ambassador to Serbia and Montenegro Michael Polt told
regional media of 6 September that the United States agrees with
Norwegian diplomat Eide that more progress needs to be made toward
clarifying Kosova's final status. Polt stressed that "standards
before status" remains Washington's official policy, adding, however,
that policy should be linked to action and not to "slogans."
Daniel Serwer of the United States Institute of Peace has
also said that resolving the status issue is essential for improving
the overall situation in Kosova. Indeed, many Balkan experts have
long argued that failure to resolve the status question will only
fuel instability, and that the violence of 17-18 March 2004 was a
wakeup call for the international community to act.

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
               Copyright (c) 2004 RFE/RL, Inc.
                     All rights reserved.
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 8, No. 172, Part II, 9 September 2004

FORMER MACEDONIAN PRESIDENT CALLS FOR NATIONAL UNITY
. Kiro Gligorov,
who was Macedonia's president when it declared independence from
Yugoslavia in 1991, said on 8 September in a speech marking the 13th
anniversary of the independence referendum that the country's
political leaders must preserve and protect national unity, MIA news
agency reported. "Regardless of how small, poor, and pressured it is,
Macedonia is our one and only fatherland. We do not have another
fatherland," Gligorov said. In a clear allusion to claims that
government plans to cut the number of administrative districts could
lead to a polarization of Macedonia along ethnic lines, Gligorov said
that citizens must not allow new divisions to arise because history
showed that every time Macedonia was divided it suffered defeats (see
"RFE/RL Newsline," 1 September and "RFE/RL Balkan Report," 13 and 27
August and 3 September 2004). In his speech before political leaders,
former and current members of parliament, and foreign diplomats,
Gligorov said that foreign support is always welcome but added, "We
must show that we are a state and that we are able to make decisions
for a better future on our own." UB