OBORRI MBRETEROR SHQIPTAR
ROYAL
COURT OF ALBANIA
Rezidenca: Vishnje, Petrelė
TEL/FAX: 00355 4 271 191
P.Box. Kutia postare Nr.8170,
Tiranė, SHQIPĖRI
E-mail
royalcourt@albaniaonline.net
Tirana, ALBANIA
Tiranė,
10 gusht 2004
Me
besa-besė me tė gjithė shqiptarėt nė Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar
Nė
Rezidencėn e Familjes Mbretėrore nė datėn 10 gusht u zhvillua njė Mbledhje
e Zgjeruar pėr ecurinė e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Mbredhjen e
drejtoi NMT Leka I. Ishin tė ftuar specialistė tė fushave tė politikės,
ekonomisė, arsimit, kulturės, rinisė, ēėshtjeve sociale, medias, shėndetėsisė,
financės, etj. Nė mbledhje NMT Leka I parashtroi disa ēėshtje pėr vazhdimin
e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, si njė Lėvizje, qė i drejtohet ndėrgjegjes
sė ēdo shqiptari, qė kėrkon drejtėsi dhe zhvillim, dinjitet dhe pėrparim.
Mbreti Leka kėrkoi, qė me fisnikėri dhe me pėrgjegjėsi kombėtare tė
analizohen alternativat konkrete pėr tė gjitha fushat, ku po vuan populli ynė,
qė ėshtė populli mė i mirė nė botė. Mbreti Leka I theksoi: Ne tė
gjithė, sėbashku duhet ti hedhim sytė pėrpara, nė kėrkim tė sė
ardhmes pėr tė gjithė shqiptarėt. Na duhet tė gjejmė rrugėt mė tė mira
qė do tė ngremė dinjitetin e Atdheut tonė tė pėrbashkėt. Ky ėshtė
thelbi i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Me njė besa-besė me tė gjithė
shqiptarėt, me njė kushtrim pėr ata qė kanė pėrgjegjėsi dhe bashkohen qė
Shqipėrinė ta shpėtojmė tė gjithė sėbashku. Kėshtu ne do tė
realizojmė qėllimin tonė: Tė garantojmė zhvillimin dhe pėrparimin tonė
kombėtar.
Gjatė
Mbledhjes u shprehėn mendime nga shumė pjesėmarrės, duke theksuar se Lėvizja
pėr Zhvillim Kombėtar nuk ėshtė aq e re: Tė gjithė ata njerėz patriotė e
tė mėnēur qė kanė bėrė historinė tonė me jetėn dhe veprėn e tyre, i
kanė shėrbyer kėsaj Levizjeje. LZHK pėrfaqėson njė ideal historik, ende tė
parealizuar pėr shqiptarėt, qė jetojnė tė ndarė, edhe me keq - tė pėrēarė,
tė varfėr, tė pėrbuzur, tė nėpėrkėmbur dhe tė pazhvilluar.
Nė
kėtė mbledhje u diskutua pėr tė pėrcaktuar problematikėn kryesore, qė ka
ardhur si njė reagim i popullit pėr njė politikė ndryshe, me moral dhe ideal
kombėtar. Diskutantėt u pėrqėndruan nė kėto ēėshtje kryesore:
Shqipėria
sot nuk pėrfaqėsohet me dinjitet dhe vazhdon tė jetė njė vend i izoluar
edhe pse historikisht e gjeografikisht ėshtė njė prej korridoreve mė me rėndėsi
nė shkėmbimet ekonomike dhe pozicionet gjeostartegjike.Shtetasi shqiptar nuk
mbrohet as brėnda shtėpise sė tij. Interesat ekonomike janė vėnė nė
ankand nga cilido shtetar i rradhės. Ekonomia kombėtare gjendet nė njė krizė
totale. Kjo rrezikon tė thellohet nė muajt e ardhshėm, me afrimin e periudhės
elektorale. Tė gjithė vlerėsojnė se ekonomia shqiptare ėshtė shndėrruar nė
satelit tė ekonomive fqinje. Shqipėria ėshtė kthyer nė njė piramidė kombėtare.
Varfėria
po thellohet me shpejtėsi, ndėrsa investimet serioze Europiane dhe botėrore
nuk kanė asnjė motiv pėr zbatuar projekte me interes tė pėrbashkėt. Tė
gjithė e kanė thėnė shkakun: Klasa politike ėshtė e lidhur me mafian dhe
ekonominė e zezė. Tė gjithė pėrmendin korrupsionin, presionin shtetėror,
monopolet dhe sundimin politik tė personave tė dyshimtė, qė janė pasuruar
brenda natės dhe janė tė mbėshtetur me Ligje dhe akte administrative
favorizuese.
Njė
problem tjetėr i rėndėsishėm, qė u diskutua ishte kriza e pėrfaqėsimit. Pėr
kėtė u paraqitėn kėto konkluzione: Shqiptarėt nuk kanė pėrfaqėsuesit e
tyre legjitimė nė institucionet shtetėrore, qė nga parlamenti dhe Komisioni
Qendror i Zgjedhjeve. Nė kėto vite tė gjoja demokracisė pluraliste
kemi deputetė apo pushtetarė qė nuk janė votuar as nga gjysma e zonės sė
tyre. Rreht 60 70 % nuk shkojnė tė votojnė. Balotazhet, gjyqet apo
votimet deri nė pesė raunde kanė krijuar kėtė klasė politike, qė nė fakt,
as me vota, nuk e pėrfaqėson popullin shqiptar. Kėtu ka filluar humbja e
besimit nga populli. Kėtu ėshtė edhe mungesa e shpresės. Mbreti Leka I dhe
diskutantėt e pėrqėndruan vėmendjen edhe nė njė problem tjetėr, tė cilin
Mbledhja e vlerėsoi si shumė tė rėndėsishėm: Ėshtė krijuar njė shtresė
shumė e madhe e popullatės, qė nuk shkon nė votime. Ajo mund tė prodhojė
ose ndryshimin politik me anėn e votės, po tė ishim nė kushtet e njė
demokracie normale ose kaosin dhe diktaturėn e turmave tė komanduara, siē
ndodhi me piramidat e vitit 1997. Dhe kjo duhet tė mbahet parasysh me shumė
seriozitet, sepse mund tė keqpėrdorohet politikisht fakti qė Shqipėria ėshtė
kthyer nė njė piramidė tė madhe.
Mbreti
Leka I theksoi: Tė mos harrojmė se prej ngjarjeve tė dhunshme tė vitit
1997, roli i faktorėve politikė kryesorė nė tė gjitha krahinat e Shqipėrisė
ėshtė ulur nė kuotat minimale, rreth 15 30 %. Nuk u besohet mė
premtimeve tė shumė politikanėve. Edhe imazhi i tyre mbarėkombėtar dhe ndėrkombėtar
ka rėnė shumė poshtė. Shqiptarėt, nėnat dhe motrat tona, sidomos rinia nuk
u besojnė mė shumė prej tyre. Ju e shikoni edhe kėto kohėt e fundit. Si nė
palament, ashtu dhe nė media apo nė mbledhje tė shumta e me bujė mediatike,
debati mbi idetė dhe alternativat ėshtė zhvendosur nė debate pėr njerėzit
qė drejtojnė, madje edhe mė pak se kaq. Palėt pranė pushtetit tani bėjnė
garė qė tė vlerėsojnė se cili grup ėshtė mė i pasur, pėr tė ruajtur tė
drejtėn e qeverisjes sė vendit. Qėllimi ėshtė pasurimi i tyre i mėtejshėm.
Diskutantėt
theksuan se nga shumė politikanė vazhdon njė demagogji tipike pėr tė
ruajtur pushhtetin, apo pėr tu ricikluar nė pushtet. Mes premtimeve tė
tyre dhe realizimit konkret, mes elektoratit dhe partive sunduese ėshtė
krijuar njė hendek shumė i madh. Kjo ka krijuar kushte favorizuese pėr
rrjetet kriminale dhe korrupsionin e jashtėzakonshėm. qė tashmė komandojnė
politikėn dhe pushtetin. Shpesh ata bashkohen nė kompromise tė dyshimta pėr
pronat, pėr tė persekutuarit politikė, pėr Kodin Elektoral. Kėshtu bėjnė
edhe kur caktojnė shpėrblimet pėr deputetėt apo pėr shtetarėt e tjerė.
Nė
diskutimet pėr programet e LZHK, shumė diskutantė theksuan se partitė e mėdha
i kanė reduktuar platformat e tyre politike nė pėrpjekje tė dėshpėruara pėr
tė siguruar partnerė ndėrkombėtarė elektoralė. Pėrpiqen tė blejnė ftesa
pėr vizita dhe pėr tė bėrė deklarime
publike, pėr tė gėnjyer votuesit shqiptarė. E gjithė kjo, - theksuan disa
diskutantė - ka zhvlerėsuar vlerat e demokracisė dhe rolin e verdiktit tė
popullit, si sovrani i vetėm. Vazhdojnė tė bėhen plane dhe kompromise qė
votuesit, tė shihen vetėm si njėsi politike vendim-marrėse, pasi
votat e tyre mendojnė se do ti numėrojnė specialistėt e
manipulimeve, siē ėshtė bėrė nė tė gjitha rastet e votimeve nė Shqipėri.
Pėr kėto u bėnė propozime konkrete pėr organizimin e LZHK nė tė gjithė
krahinat, duke filluar nga ēdo komunė.
Duke
e marrė fjalėn gjatė diskutimeve tė shumta Mbreti Leka I theksoi se tė
gjithė pjesėmarrėsit ishin nė njė mendje se Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar
duke marrė pėrgjegjėsinė kombėtare pėr tė realizuar ndryshimin, qė kėrkon
Kombi Shqiptar, ėshtė kėrkesė mbarėkombėtare pėr njė frymė tė re Kombėtare.
Qysh nė ditėn e parė tė saj, Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar pati pėr
mision tė ringjallė besimin e humbur tek e ardhmja dhe tek njėri-tjetri, duke
vendosur shtetin e sė drejtės, zbatimin e ligjit, pronėn private, rendin dhe
sigurinė e seicilit. Lėvizja do tė sigurojė pavarėsinė dhe reformimin e
pushtetit gjyqėsor, forcimin rrėnjėsor tė sigurisė kombėtare. Fjala vjen,
ne kemi nevojė urgjente pėr shtetin ligjor, me drejtėsi tė besueshme, me
ekonomi tregu tė qėndrueshme dhe njė qeverisje tė urtė. Kėto janė nė
qendėr tė lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Ju specialistėt jeni Kėshillat
e Politikave tė Lėvizjes pėr
Zhvillim Kombėtar.
Nga
diskutantėt u pėrqėndruan mendimet dhe propozimet pėr tu mbėshtetur nė
profesionalizėm dhe nė shqiptarizmin, pasi kjo rrugė ėshtė vazhdim i traditės
dhe ndihmon nė zhvillimin e kulturės sonė, pa cėnuar kulturat dhe pėrparimin
e kujtdo qė jeton pranė nesh apo brenda territoreve tona. U theksua se: Ne
kemi nevojė pėr kėtė shqiptarizėm patriotizmi ynė historik, jo pėr
mjetet e dhunės. Ne dėshirojmė tė mirėn e Atdheut tonė. Historikisht, jo
vetėm pėr ne, por nė tė gjithė botėn, kjo do tė thotė qė ti besh
nder edhe fqinjit. Pėr kėtė pati propozime konkrete dhe u theksua se grupet e
punės do tė planifikojnė masa konkrete pėr tė vazhduar rrugėn e nisur nė
kėtė drejtim, nė tė gjitha krahinat ku jetojnė shqiptarėt. Pėr kėtė
problem Mbreti Leka I theksoi: Respekti qe ne kemi ditur dhe dimė ta tregojmė
pėr tė tjerėt, pėr pakicat kombėtare apo kulturore, ėshtė rruga mė e
sigurt pėr tė kėrkuar dhe garantuar respektimin e tė drejtave tė shqiptarėve
kudo ku ata ndodhen.
Diskutantėt, pėrfaqėsues edhe tė rinisė dhe
tė shtresave tė ndryshme sociale theksuan se aspirata shqiptare Euro-Atlantike
ėshtė e ligjshme dhe jetike pėr fatin e sė ardhmes. Ndryshe nga deri mė
sot, shqiptarėt kanė mė shumė pėrgjegjėsi ndaj kėtij procesi, i cili do tė
fshijė kufinjtė ndarės mes shqiptarėve duke i dhėnė fund padrejtėsive
historike dhe tė kaluarės sė errėt tė Ballkanit.
Pėr
kėtė problem u shprehėn disa propozime, pėr tė cilat Mbreti Leka I theksoi:
Duke gjykuar mbi situatėn politike aktuale, unė vlerėsoj se pritshmėria
popullore pėr njė politikė ndryshe ėshtė dhe mbetet e madhe. Ne duhet,
qė tė gjithė sėbashku duhet tė punojmė qė nė Shqipėri tė realizohet kėrkesa
ndėrkombėtare dhe mbarėkombėtare qė tė ketė zgjedhje tė lira dhe tė
ndershme, qė kėrkojnė si parakusht njė infrastrukturė zgjedhore demokratike
dhe ne mbėshtesim ēdo pėrpjekje qė afron kėtė realitet. Ne nuk duhet tė
lejojmė kompromiset, manipulimet. Verdikti i popullit duhet tė zbatohet. Ky ėshtė
shansi historik pėr ta bėrė Shqipėrinė njė shtet tė fortė. Kėshtu shteti
amė do tė ndihmojė fuqimisht nė zgjidhjen e Ēėshtjes sonė Kombėtare.
Nė Mbledhje u konkludua, qė sė shpejti, LZHK, duke u mbėshtetur edhe
nė kėrkesėn e shumė subjekteve politike e juridike, personaliteteve publike
e shkencore, pėrfaqėsuesėve nga tė gjitha krahinat e vendit, do tė paraqesė
publikisht platformėn dhe programet konkrete politike, ekonomike dhe sociale,
si njė Bashkim Kombėtar, qė do tė rregjistrohet pėr tė marrė pjesė nė
zgjedhjet e ardhshme, si Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar.