OBORRI MBRETEROR SHQIPTAR                                                          ROYAL COURT OF ALBANIA

Rezidenca: Vishnje, Petrelė                               TEL/FAX: 00355 4 271 191                       P.Box. Kutia postare Nr.8170,

Tiranė, SHQIPĖRI                                    E-mail royalcourt@albaniaonline.net                                       Tirana, ALBANIA

 

Tiranė, 10 gusht 2004

 

 

Me besa-besė me tė gjithė shqiptarėt nė Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar

-Njoftim pėr Shtyp-

 

Nė Rezidencėn e Familjes Mbretėrore nė datėn 10 gusht u zhvillua njė Mbledhje e Zgjeruar pėr ecurinė e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Mbredhjen e drejtoi NMT Leka I. Ishin tė ftuar specialistė tė fushave tė politikės, ekonomisė, arsimit, kulturės, rinisė, ēėshtjeve sociale, medias, shėndetėsisė, financės, etj. Nė mbledhje NMT Leka I parashtroi disa ēėshtje pėr vazhdimin e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, si njė Lėvizje, qė i drejtohet ndėrgjegjes sė ēdo shqiptari, qė kėrkon drejtėsi dhe zhvillim, dinjitet dhe pėrparim. Mbreti Leka kėrkoi, qė me fisnikėri dhe me pėrgjegjėsi kombėtare tė analizohen alternativat konkrete pėr tė gjitha fushat, ku po vuan populli ynė, qė ėshtė populli mė i mirė nė botė. Mbreti Leka I theksoi: “Ne tė gjithė, sėbashku duhet t’i hedhim sytė pėrpara, nė kėrkim tė sė ardhmes pėr tė gjithė shqiptarėt. Na duhet tė gjejmė rrugėt mė tė mira qė do tė ngremė dinjitetin e Atdheut tonė tė pėrbashkėt. Ky ėshtė thelbi i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Me njė besa-besė me tė gjithė shqiptarėt, me njė kushtrim pėr ata qė kanė pėrgjegjėsi dhe bashkohen qė “Shqipėrinė ta shpėtojmė tė gjithė sėbashku”. Kėshtu ne do tė realizojmė qėllimin tonė: Tė garantojmė zhvillimin dhe pėrparimin tonė kombėtar.”

Gjatė Mbledhjes u shprehėn mendime nga shumė pjesėmarrės, duke theksuar se Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar nuk ėshtė aq e re: Tė gjithė ata njerėz patriotė e tė mėnēur qė kanė bėrė historinė tonė me jetėn dhe veprėn e tyre, i kanė shėrbyer kėsaj Levizjeje. LZHK pėrfaqėson njė ideal historik, ende tė parealizuar pėr shqiptarėt, qė jetojnė tė ndarė, edhe me keq - tė pėrēarė, tė varfėr, tė pėrbuzur, tė nėpėrkėmbur dhe tė pazhvilluar.

Nė kėtė mbledhje u diskutua pėr tė pėrcaktuar problematikėn kryesore, qė ka ardhur si njė reagim i popullit pėr njė politikė ndryshe, me moral dhe ideal kombėtar. Diskutantėt u pėrqėndruan nė kėto ēėshtje kryesore:

Shqipėria sot nuk pėrfaqėsohet me dinjitet dhe vazhdon tė jetė njė vend i izoluar edhe pse historikisht e gjeografikisht ėshtė njė prej korridoreve mė me rėndėsi nė shkėmbimet ekonomike dhe pozicionet gjeostartegjike.Shtetasi shqiptar nuk mbrohet as brėnda shtėpise sė tij. Interesat ekonomike janė vėnė nė ankand nga cilido shtetar i rradhės. Ekonomia kombėtare gjendet nė njė krizė totale. Kjo rrezikon tė thellohet nė muajt e ardhshėm, me afrimin e periudhės elektorale. Tė gjithė vlerėsojnė se ekonomia shqiptare ėshtė shndėrruar nė satelit tė ekonomive fqinje. Shqipėria ėshtė kthyer nė njė piramidė kombėtare.

Varfėria po thellohet me shpejtėsi, ndėrsa investimet serioze Europiane dhe botėrore nuk kanė asnjė motiv pėr zbatuar projekte me interes tė pėrbashkėt. Tė gjithė e kanė thėnė shkakun: Klasa politike ėshtė e lidhur me mafian dhe ekonominė e zezė. Tė gjithė pėrmendin korrupsionin, presionin shtetėror, monopolet dhe sundimin politik tė personave tė dyshimtė, qė janė pasuruar brenda natės dhe janė tė mbėshtetur me Ligje dhe akte administrative favorizuese.

Njė problem tjetėr i rėndėsishėm, qė u diskutua ishte kriza e pėrfaqėsimit. Pėr kėtė u paraqitėn kėto konkluzione: Shqiptarėt nuk kanė pėrfaqėsuesit e tyre legjitimė nė institucionet shtetėrore, qė nga parlamenti dhe Komisioni Qendror i Zgjedhjeve. Nė kėto vite tė gjoja “demokracisė pluraliste” kemi deputetė apo pushtetarė qė nuk janė votuar as nga gjysma e zonės sė tyre. Rreht 60 – 70 % nuk shkojnė tė votojnė. Balotazhet, gjyqet apo votimet deri nė pesė raunde kanė krijuar kėtė klasė politike, qė nė fakt, as me vota, nuk e pėrfaqėson popullin shqiptar. Kėtu ka filluar humbja e besimit nga populli. Kėtu ėshtė edhe mungesa e shpresės. Mbreti Leka I dhe diskutantėt e pėrqėndruan vėmendjen edhe nė njė problem tjetėr, tė cilin Mbledhja e vlerėsoi si shumė tė rėndėsishėm: Ėshtė krijuar njė shtresė shumė e madhe e popullatės, qė nuk shkon nė votime. Ajo mund tė prodhojė ose ndryshimin politik me anėn e votės, po tė ishim nė kushtet e njė demokracie normale ose kaosin dhe diktaturėn e turmave tė komanduara, siē ndodhi me piramidat e vitit 1997. Dhe kjo duhet tė mbahet parasysh me shumė seriozitet, sepse mund tė keqpėrdorohet politikisht fakti qė Shqipėria ėshtė kthyer nė njė piramidė tė madhe.

Mbreti Leka I theksoi: “Tė mos harrojmė se prej ngjarjeve tė dhunshme tė vitit 1997, roli i faktorėve politikė kryesorė nė tė gjitha krahinat e Shqipėrisė ėshtė ulur nė kuotat minimale, rreth 15 – 30 %. Nuk u besohet mė premtimeve tė shumė politikanėve. Edhe imazhi i tyre mbarėkombėtar dhe ndėrkombėtar ka rėnė shumė poshtė. Shqiptarėt, nėnat dhe motrat tona, sidomos rinia nuk u besojnė mė shumė prej tyre. Ju e shikoni edhe kėto kohėt e fundit. Si nė palament, ashtu dhe nė media apo nė mbledhje tė shumta e me bujė mediatike, debati mbi idetė dhe alternativat ėshtė zhvendosur nė debate pėr njerėzit qė drejtojnė, madje edhe mė pak se kaq. Palėt pranė pushtetit tani bėjnė garė qė tė vlerėsojnė se cili grup ėshtė mė i pasur, pėr tė ruajtur tė drejtėn e qeverisjes sė vendit. Qėllimi ėshtė pasurimi i tyre i mėtejshėm.”

Diskutantėt theksuan se nga shumė politikanė vazhdon njė demagogji tipike pėr tė ruajtur pushhtetin, apo pėr t’u ricikluar nė pushtet. Mes premtimeve tė tyre dhe realizimit konkret, mes elektoratit dhe partive sunduese ėshtė krijuar njė hendek shumė i madh. Kjo ka krijuar kushte favorizuese pėr rrjetet kriminale dhe korrupsionin e jashtėzakonshėm. qė tashmė komandojnė politikėn dhe pushtetin. Shpesh ata bashkohen nė kompromise tė dyshimta pėr pronat, pėr tė persekutuarit politikė, pėr Kodin Elektoral. Kėshtu bėjnė edhe kur caktojnė shpėrblimet pėr deputetėt apo pėr shtetarėt e tjerė.

Nė diskutimet pėr programet e LZHK, shumė diskutantė theksuan se partitė e mėdha i kanė reduktuar platformat e tyre politike nė pėrpjekje tė dėshpėruara pėr tė siguruar partnerė ndėrkombėtarė elektoralė. Pėrpiqen tė blejnė ftesa pėr vizita dhe pėr tė bėrė  deklarime publike, pėr tė gėnjyer votuesit shqiptarė. E gjithė kjo, - theksuan disa diskutantė - ka zhvlerėsuar vlerat e demokracisė dhe rolin e verdiktit tė popullit, si sovrani i vetėm. Vazhdojnė tė bėhen plane dhe kompromise qė “votuesit”, tė shihen vetėm si njėsi politike vendim-marrėse, pasi “votat” e tyre mendojnė se do t’i numėrojnė specialistėt e manipulimeve, siē ėshtė bėrė nė tė gjitha rastet e votimeve nė Shqipėri. Pėr kėto u bėnė propozime konkrete pėr organizimin e LZHK nė tė gjithė krahinat, duke filluar nga ēdo komunė.

Duke e marrė fjalėn gjatė diskutimeve tė shumta Mbreti Leka I theksoi se tė gjithė pjesėmarrėsit ishin nė njė mendje se “Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar duke marrė pėrgjegjėsinė kombėtare pėr tė realizuar ndryshimin, qė kėrkon Kombi Shqiptar, ėshtė kėrkesė mbarėkombėtare pėr njė frymė tė re Kombėtare. Qysh nė ditėn e parė tė saj, Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar pati pėr mision tė ringjallė besimin e humbur tek e ardhmja dhe tek njėri-tjetri, duke vendosur shtetin e sė drejtės, zbatimin e ligjit, pronėn private, rendin dhe sigurinė e seicilit. Lėvizja do tė sigurojė pavarėsinė dhe reformimin e pushtetit gjyqėsor, forcimin rrėnjėsor tė sigurisė kombėtare. Fjala vjen, ne kemi nevojė urgjente pėr shtetin ligjor, me drejtėsi tė besueshme, me ekonomi tregu tė qėndrueshme dhe njė qeverisje tė urtė. Kėto janė nė qendėr tė lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Ju specialistėt jeni Kėshillat e Politikave  tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar.”

Nga diskutantėt u pėrqėndruan mendimet dhe propozimet pėr t’u mbėshtetur nė profesionalizėm dhe nė shqiptarizmin, pasi kjo rrugė ėshtė vazhdim i traditės dhe ndihmon nė zhvillimin e kulturės sonė, pa cėnuar kulturat dhe pėrparimin e kujtdo qė jeton pranė nesh apo brenda territoreve tona. U theksua se: “Ne kemi nevojė pėr kėtė shqiptarizėm – patriotizmi ynė historik, jo pėr mjetet e dhunės. Ne dėshirojmė tė mirėn e Atdheut tonė. Historikisht, jo vetėm pėr ne, por nė tė gjithė botėn, kjo do tė thotė qė t’i besh nder edhe fqinjit. Pėr kėtė pati propozime konkrete dhe u theksua se grupet e punės do tė planifikojnė masa konkrete pėr tė vazhduar rrugėn e nisur nė kėtė drejtim, nė tė gjitha krahinat ku jetojnė shqiptarėt. Pėr kėtė problem Mbreti Leka I theksoi: “Respekti qe ne kemi ditur dhe dimė ta tregojmė pėr tė tjerėt, pėr pakicat kombėtare apo kulturore, ėshtė rruga mė e sigurt pėr tė kėrkuar dhe garantuar respektimin e tė drejtave tė shqiptarėve kudo ku ata ndodhen.”

Diskutantėt, pėrfaqėsues edhe tė rinisė dhe tė shtresave tė ndryshme sociale theksuan se aspirata shqiptare Euro-Atlantike ėshtė e ligjshme dhe jetike pėr fatin e sė ardhmes. Ndryshe nga deri mė sot, shqiptarėt kanė mė shumė pėrgjegjėsi ndaj kėtij procesi, i cili do tė fshijė kufinjtė ndarės mes shqiptarėve duke i dhėnė fund padrejtėsive historike dhe tė kaluarės sė errėt tė Ballkanit.

Pėr kėtė problem u shprehėn disa propozime, pėr tė cilat Mbreti Leka I theksoi: “Duke gjykuar mbi situatėn politike aktuale, unė vlerėsoj se pritshmėria popullore pėr njė “politikė ndryshe” ėshtė dhe mbetet e madhe. Ne duhet, qė tė gjithė sėbashku duhet tė punojmė qė nė Shqipėri tė realizohet kėrkesa ndėrkombėtare dhe mbarėkombėtare qė tė ketė zgjedhje tė lira dhe tė ndershme, qė kėrkojnė si parakusht njė infrastrukturė zgjedhore demokratike dhe ne mbėshtesim ēdo pėrpjekje qė afron kėtė realitet. Ne nuk duhet tė lejojmė kompromiset, manipulimet. Verdikti i popullit duhet tė zbatohet. Ky ėshtė shansi historik pėr ta bėrė Shqipėrinė njė shtet tė fortė. Kėshtu shteti amė do tė ndihmojė fuqimisht nė zgjidhjen e Ēėshtjes sonė Kombėtare.”

Nė Mbledhje u konkludua, qė sė shpejti, LZHK, duke u mbėshtetur edhe nė kėrkesėn e shumė subjekteve politike e juridike, personaliteteve publike e shkencore, pėrfaqėsuesėve nga tė gjitha krahinat e vendit, do tė paraqesė publikisht platformėn dhe programet konkrete politike, ekonomike dhe sociale, si njė Bashkim Kombėtar, qė do tė rregjistrohet pėr tė marrė pjesė nė zgjedhjet e ardhshme, si Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar.

 

Zyra e Shtypit