Faqja 5 - POLITIKE

Nentor 2, 2005
 

Debat nė Parlament pėr hartimin e njė rezolute nė lidhje me Kosovėn. Pas PS, edhe PD paraqet njė projekt

Statusi i Kosovės, shfaqet rezoluta 2

Mustafaj ngulmon: I qėndroj “pavarėsisė me kusht”

Rozeta Rapushi

Socialistėt e demokratėt janė pėr plasur dje nė Kuvend nė lidhje me ēėshtjen e statusit tė pavarėsisė sė Kosovės. Ndėrsa kishin thirur ministrin e Jashtėm Besnik Mustafaj tė dėshmonte nė lidhje me qėndrimin e tij pėr “pavarėsinė e kushtėzuar”, ėshtė paraqitur njė variant i dytė i njė rezolute pėr Kosovėn nga ana e mazhorancės sė djathtė nė njė kohė kur socialistėt kishin paraqitur njė tė tillė. Mes deputetėve tė majtė dhe tė djathtė ėshtė zhvilluar njė debat i gjatė qė nuk ka dhėnė asnjė zgjidhje ēėshtjes. Demokratėt kėrkonin qė tė tė krijohej njė komision pėr tė hartuar tekstin e rezolutės nė fjalė, por kėrkesa nuk u pranua nga ana e socialistėve.

“Pavarėsia e kushtėzuar”
Ministri i Jashtėm Besnik Mustafaj, vazhdon t’i qėndrojė pėrkufizimit; “pavarėsi e kushtėzuar” pėr Kosovėn. Megjithatė pas deklaratės sė Presidentit tė Republikės, kryeministrit dhe kryetares sė Kuvendit se Shqipėria ėshtė pėr njė Kosovė tė pavarur, kryediplomati zbuti disi tonet gjatė raportimit tė djeshėm nė Komisionin parlamentar tė politikės sė jashtme. Ndryshe nga herėt e tjera, mėsohet se Mustafaj shpjegoi lapsusin qė ka bėrė me “pavarėsi tė kushtėzuar”, por pa u tėrhequr. Kryediplomati tha nė mbledhje, se pavarėsia jepet duke shtruar disa kėrkesa e kushte. “Respektimi i minoritet serb, zbutja dhe mos ndryshimi i kufijve, dhe njė pavarėsi qė pėrcillet nga njė prani e ndėrkombėtarėve. Kėto janė tre kushtet qė vendos komuniteti ndėrkombėtar”, mėsohet se ka sqaruar Mustafaj nė komision.

Debati
Qėndrimi i ministrit tė Jashtėm Mustafaj, ėshtė i pajustifikueshėm pėr opozitėn. Sėrish Arta Dade dhe ish-ministri i Jashtėm Kastriot Islami, u treguan dje tė ashpėr ndaj deklaratės sė Mustafajit pėr Kosovėn. Me gjithė sqarimin e bėrė prej tij, se ēfarė do tė thotė me fjalėn “Kushtėzuar”, Dade tha se pėrcaktimi i ministrit bie ndesh me atė tė presidentit dhe kryeministrit. “Nuk mund tė jetė serioze qė nė njė shtet ministri i jashtėm tė dalė me qėndrime personale. Shqipėria nuk ka pse tė ulė kėrkesat kur Kosova ėshtė nė prag tė nisjes sė bisedimeve”, - theksoi Dade. Pas kėsaj deklarate Mustafaj reagoi me ironi duke thėnė se e mirėkupton opozitėn dhe kėrkon qė tė jetė mė profesionale.

2 rezoluta
Siē ndodh pėrherė edhe dje pozita dhe opozita nuk ranė dakord pėr tė hartuar njė rezolutė tė pėrbashkėt pėr Kosovėn. Kryetari i Komisionit tė Politikės sė Jashtme, Preē Zogaj tha dje se pavarėsisht qėndrimeve tė kundėrta, ėshtė ngritur njė grup pune qė do tė punojė pėr bashkimin e tyre. “Javėn e ardhshme shpresojmė qė tė dalim me njė rezolutė”, - tha Zogaj. Pozita dhe opozita nuk kanė rėnė dakord qė tė kenė njė rezolutė tė pėrbashkėt pėr t’ia dorėzuar Kuvendit. Sipas deklaratave tė socialistėve, duket se vota kundėr rezolutės sė komisionit tė jashtėm pėr Kosovėn erdhi si ndėshkim i deklaratės sė ministrit tė Jashtėm Besnik Mustafaj pėr njė pavarėsi tė kushtėzuar nė Kosovė. Kjo ēoi qė Partia Socialiste tė hartojė njė rezolutė tė veēantė, qė tė paraqesė qėndrimin e saj pėr statusin e Kosovės. Tė jetė e pavarur dhe demokratike. Tė dyja do i kalojnė pėr votim seancės plenare.

Reagimet
Nuk ishin vetėm socialistėt ata qė kritikuan qėndrimin e palėkundur tė kryediplomatit pėr t’i mėshuar termit “Pavarėsi e Kushtėzuar”. Kryetari i Partisė Demokracia Sociale Paskal Milo tha dje se pavarėsisht sqarimeve qė bėri ministri se ēfarė do tė thotė me kėtė term, ai u deklarua nė momentin e papėrshtatshėm.
“Duhet tė jemi nė sinkron me faktorin ndėrkombėtar. Deklarata e Mustafajit ka shkaktuar komente jo vetėm nė Kosovė por edhe nė Shqipėri”, - tha Milo. Sipas tij qeveria duhet tė kishte qenė mė e kujdesshme nė deklaratat e saj pėr statusin e Kosovės. “Qeveria para se tė fillojnė negociatat shfaqi nė mėnyrė zyrtare pozicionin e vet, qė ka qenė e panevojshme ta bėnin nė atė moment”, - theksoi Milo.

Kur e tha Mustafaj
Pėr herė tė parė ministri i Jashtėm Besnik Mustafaj, tha se Kosova duhet tė ketė njė, pavarėsi tė Kushtėzuar nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara. Mustafaj tha se ai shihte “pavarėsinė e kushtėzuar pėr Kosovėn qė vepron pak a shumė si qeverisja ndėrkombėtare nė Bosnjė, pėrveē faktit se mė shumė pushtet duhej t’i jepej autoriteteve lokale”.

 

REAGIMI

Dade, Mustafajt: Ministri, qėndrim personal

Arta Dade i sugjeroi ministrit tė Jashtėm tė pėrgatitet mė mirė kur tė paraqitet nė komision pėr raportim. Duke kundėrshtuar ashpėr qėndrimin e tij pėr Kosovėn, Dade tha pas mbledhjes se Kosova duhet tė zgjidhė sa mė shpejt statusin e saj dhe se nė union, opozita ėshtė pėr njė Kosovė tė pavarur. “Me njė status, pavarėsi tė kushtėzuar, edhe nė mbyllje tė bisedimeve, Kosova nuk mund tė pėrfaqėsohet nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara apo nė Kėshillin e Evropės dhe organizma tė tjera ndėrkombėtare”, -tha Dade. Sipas saj grupi i PS-sė ka vendosur qė tė depozitojė nė Kuvend njė rezolutė tė tij pėr ēėshtjen e Kosovės ku tė shprehė publikisht qėndrimin dhe se nuk pajtohet me deklaratėn e kryediplomatit. “Nuk mund tė jetė serioze qė nė njė shtet ministri i Jashtėm tė dalė me qėndrime personale. Shqipėria nuk ka pse tė ulė kėrkesat kur Kosova ėshtė nė prag tė nisjes sė bisedimeve. Ministri duhet tė pėrputhė qėndrimet me mazhorancėn”, - nėnvizoi Dade.

 
 

DEKLARATA

Milo: Jemi pėr pavarėsi tė plotė

Forcat politike shqiptare janė pėr njė Kosovė tė pavarur, pavarėsisht debateve qė kanė lindur pėr deklaratėn e ministrit tė jashtėm Besnik Mustafaj pėr njė Kosovė me pavarėsi tė kushtėzuar. Edhe kryetari i Partisė Demokracia Sociale, Paskal Milo tha pas mbledhjes sė komisionit parlamentar pėr politikėn e jashtme se nuk mund tė ketė qėndrim tjetėr pėr Kosovėn, pėrveē pavarėsisė. Ai theksoi se qėndrimet e “ndryshme” qė ka dhėnė ministri i Jashtėm Besnik Mustafaj pėr kėtė ēėshtje, janė komentuar jo vetėm nė Kosovė por edhe nė Shqipėri. Ministri nuk zgjodhi momentin e posaēėm pėr tė bėrė deklaratėn nė lidhje me pavarėsinė e kushtėzuar. Jo se ėshtė Shqipėria faktori ndėrkombėtar qė pėrcakton statusin e Kosovės, por se duke qenė vendi qė ka njė afinitet duhej tė ishim mė pranė tyre pėr tė ardhmen e Kosovės”, - u shpreh Milo. Sipas tij, qėndrimi i Shqipėrisė duhet tė jetė nė sinkron me atė tė faktorit ndėrkombėtar.
 
 http://www.panorama.com.al/
 
 
Faqe 7 - Politikė

statusi i kosoves
debati
 

Deputetėt socialistė nė komisionin e Politikės sė Jashtme kundėr tezės sė ministrit: Pavarėsi e kushtėzuar
 

Kosova, PS kundėrshton Mustafajn

PS dhe PD paraqitėn nga njė projektrezolutė pėr statusin
 
Bledar Hoti

Ēėshtja e statusit tė Kosovės ndan pėrfundimisht nė dy kampe pozitėn dhe opozitėn parlamentare.

Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, ka raportuar sot nė komisionin e politikės sė Jashtme, pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, ku qėndrimi i tij ka qenė pėr njė pavarėsi tė kushtėzuar. Iniciatorė pėr thirrjen e ministrit tė Jashtėm nė mbledhjen e komisionit kanė qenė socialistėt, tė cilėt kanė dėnuar qėndrimin e Mustafajt pėr “njė pavarėsi tė kushtėzuar tė Kosovės”. Ai e ka cilėsuar kėtė qėndrim tė drejtė, ku si primare pėrfshihet pavarėsia e Kosovės. Ndėrsa anėtarėt socialistė nė kėtė komision e kanė cilėsuar si jo tė drejtė qėndrimin e Mustafajt, i cili vazhdon t’i pėrmbahet tezės pėr njė pavarėsi tė kushtėzuar, por qė nuk ėshtė nė union me qėndrimet e politikės shqiptare dhe tė institucioneve si presidenti i vendit. Socialistėt shprehen pėr njė pavarėsi tė plotė tė Kosovės, duke hequr termin e “kushtėzuar” qė parashtrohet nga ana e ministrit tė Jashtėm dhe maxhorancės parlamentare nė kėtė komision. Ndėrsa ministri ka kėrkuar qė opozita tė luajė mirė rolin e saj. “Mendoj se po kapėrcehet momenti, ku loja e debatit bėhej nė nivel gjuhėsor dhe po kalohej te thelbi, dhe nė thelb tė gjithė ishin pak a shumė tė njė mendjeje. Unė e thashė edhe nė komision, dhe e pėrsėris. Unė mirėkuptoj opozitėn dhe kam vetėm pretendimin qė ajo tė jetė mė profesionale”, tha kryediplomati.

Dy projektrezolutat
Nė komisionin parlamentar kanė mbėrritur dy projektrezoluta, tė cilat kanė tė bėjnė me statusin e Kosovės, por me qėndrime tė ndryshme. Njėra u pėrket socialistėve. Nė dokumentin e tyre kėrkojnė qė Kuvendi i Shqipėrisė tė shprehet pėr njė pavarėsi tė plotė dhe pa kushte tė Kosovės. Dokumenti i dytė i pėrket PD-sė, e cila shpreh qėndrimin pėr njė pavarėsi tė kushtėzuar tė Kosovės, tė lidhur me respektimin e pakicave serbe dhe tė tjera nė kėtė krahinė. Komisioni ra dakord qė tė ngrihet njė komision me deputetėt Zogaj, Starova, Milo dhe Dokle pėr shkrirjen e dy rezolutave nė njė tė vetme dhe pėr ta paraqitur pėr votim nė Kuvend. Kryekomisioneri Zogaj nė lidhje me debatet nė komision u shpreh, se tė gjitha qėndrimet e deputetėve kanė tė bėjnė me njė fakt qė ėshtė pėr pavarėsinė e Kosovės.

 

  • Preē Zogaj
    Politika e MPJ ose e qeverisė ėshtė njė politikė, e cila ka njė koherencė me politikėn e ndjekur nga Parlamenti nėpėr vite, qė mbėshtet pavarėsinė e Kosovės me kushtet apo dhe kėrkesat qė vendos bashkėsia ndėrkombėtare dhe qė unė i pėrmenda pak mė lart. Nė komision u kėrkua qė tė ketė mė shumė sinkronizim dhe bashkėpunim nė nivel ndėrinstitucional, gjė qė u mirėprit edhe nga ministri. Komisioni kėrkoi qė tė bėhen pėrpjekje qė tė shkohet drejt qėndrimeve unike, midis forcave politike, jo mes institucioneve.
  • Arta Dade
    Ministri vazhdon t’i pėrmbahet kėtij pėrcaktimi, i cili bie ndesh me pėrcaktimin qė vet kryeministri i maxhorancės Berisha ka dhėnė, bie ndesh me vet pėrcaktimin qė ka dhėnė presidenti Moisiu. Pra, ata janė shprehur pėr pavarėsinė e plotė. Gjithashtu bie ndesh edhe me pėrcaktimin qė ka dhėnė zonja Topalli si kryetare e Kuvendit ditėn qė kryeministri i Kosovės, Kosumi, ka vizituar Shqipėrinė. Kemi njė papėrputhshmėri nė qėndrime tė opozitės, tė kryeministrit, tė Presidentit tė Republikės dhe tė Kuvendit dhe kemi njė zė mė vete, tė cilin ministri i Jashtėm e quan qėndrim personal dhe qė nuk mund tė jetė serioze qė ministri i Jashtėm tė dalė me qėndrime personale.
  • Paskal Milo
    Nė emėr tė PDS, ne shfaqėm mendimin tonė nė komisionin e Jashtėm, duke theksuar qė momenti pėr tė bėrė deklaratėn nė lidhje me pavarėsinė e kushtėzuar nuk ka qenė i pėrshtatshėm, jo se ėshtė Shqipėria faktori ndėrkombėtar qė pėrcakton statusin e ardhshėm tė Kosovės, por se duke qenė vendi qė ka njė afrimitet nacional tė njohur me shqiptarėt e Kosovės, ne duhej tė ishim mė solidarė dhe mė pranė opsioneve tė aspiratave tė shprehura tashmė publikisht nga shqiptarėt e Kosovės pėr tė ardhmen e shtetit tė tyre. Duhet
    tė bėjmė pėrpjekje qė tė sinkronizohemi sa mė shumė me faktorėt ndėrkombėtarė, tė cilėt nė fund tė fundit do tė pėrcaktojnė atė qė quhet statusi i ardhshėm i Kosovės.

 

Diplomatiket, 2/3 e personave e kanė jo sipas ligjit
Ministri: Do tė ndryshojmė ligjin pėrkatės pėr pajisjen me pasaportė

Nė mbledhjen e djeshme tė komisionit parlamentar tė Politikės sė Jashtme ėshtė diskutuar edhe nė lidhje me ēėshtjen e pasaportave diplomatike. Pėr ēėshtjen e tyre, kėrkesa nė adresė tė ministrit tė Jashtėm ėshtė bėrė nga ana e anėtarėve demokratė nė kėtė komision. Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, ka bėrė tė ditur se pas skandalit tė ndodhur nė Itali, ku njė i ri u kap me njė sasi droge dhe me pasaportė diplomatike, menjėherė ėshtė marrė masa administrative pėr pezullimin e punonjėses sė kėtij institucionit, qė ėshtė nėna e personit tė ndaluar. “Dhashė njė informacion tė detajuar nė lidhje me kėtė. Nga drejtoria konsullore janė 2449 pasaporta diplomatike tė emetuara nga viti 1997 e kėndej, nga tė cilat 2/3 janė nė duart e njerėzve qė nuk u takon ligjėrisht t’i pėrdorin. Dhe kam vėnė nė dijeni tė komisionit me masat qė kemi marrė, tė cilat janė tė karakterit administrativ”, theksoi Mustafaj. Nė mbledhjen e komisionit, ai ka paraqitur edhe nismėn pėr ndryshimin e ligjit pėr “pajisjen e shtetasve me pasaporta shėrbimi”. “Kam paraqitur njė studim pėr tė rishikuar legjislacionin e vendimet pėr tė pėrdorur pasaportė diplomatike. E gjithė kjo shihet edhe si pjesė e pėrgjithshme e reformės dhe qė ka tė bėjė me njė aspekt tė rėndėsishėm me negociatat tona me Brukselin”, theksoi Mustafaj. Nė bazė tė tė dhėnave pritet qė tė reduktohet nė maksimum numri i pasaportave diplomatike, duke bėrė qė ato tė mos lėshohen pa kriter, por vetėm pėr njė numėr tė konsiderueshėm tė diplomatėve dhe jo pėr personat e tjerė tė familjes sė tyre.
 
 
 http://gazetametropol.com/
E Merkure, 02 Nentor 2005
Kuvendi do votojė rezolutėn pėr Kosovėn
DARINA TANUSHI
2 Nentor  Zogaj: Minoriteti, kufijtė dhe pavarėsia me praninė ndėrkombėtare, pikat qė duhen respektuar

Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, sqaron qėndrimin e tij pėr statusin pėrfundimtar

Debatet pėr statusin final tė Kosovės janė ringjallur sėrish dje, nė Komisionin parlamentar tė Politikės sė Jashtme. Replikat kanė vijuar mes ministrit tė Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj dhe deputetes socialiste, Arta Dade. Nga kjo e fundit ėshtė kėrkuar shpjegim pėr deklaratat e ministrit, nė lidhje me qėndrimin e tij se zgjidhja pėr Kosovėn ėshtė pavarėsi e kushtėzuar. Ndėrsa nga ministri Mustafaj janė cilėsuar si qėndrime personale. Por, mė nė fund ai qė ka dhėnė shenjėn e konsensusit pėr kėtė ēėshtje ka qenė kryetari i komisionit, Preē Zogaj, i cili ėshtė shprehur edhe pas mbledhjes se, "pavarėsia e Kosovės ėshtė njė nocion i panegociueshėm". Por, tha ai, "nė lidhje me procesin e bisedimeve, sigurisht qė pavarėsia jepet duke shtruar disa kushte qė janė tre: respektimi i minoritetit serb dhe minorancave tė tjera nė vend, mosndryshimi i kufijve dhe sė treti, njė pavarėsi qė pėrcillet nga njė prani ndėrkombėtare civile dhe ushtarake". Kėto janė tre kushtet qė vendos komuniteti ndėrkombėtar, vendet mike dhe partnere dhe nuk flitet pėr kushte qė vendosin Serbia, apo vende qė kanė dėshmuar qėndrime kundėr pavarėsisė sė Kosovės.

Replikat

Ministri Mustafaj tha pas mbledhjes se, "po tė kapėrcehet momenti kur loja e debati bėhen nė nivel gjuhėsor dhe po kalohet te thelbi, nė tė cilin tė gjithė ishim pak a shumė tė njė mendje, gjithēka ėshtė mė e kuptueshme. Unė e mirėkuptoj opozitėn dhe kam vetėm pretendimin qė tė jetė pak mė shumė profesionale". Ndėrsa Dade tha se, "ministri vazhdon t'i pėrmbahet kėtij pėrcaktimi, i cili bie ndesh me pėrcaktimin qė vetė Kryeministri i mazhorancės sė tanishme, Berisha, ka dhėnė, bie ndesh me vet pėrcaktimin qė Presidenti Moisiu ka dhėnė, pra ata janė shprehur pėr pavarėsinė e plotė, gjithashtu bie ndesh me pėrcaktimin qė zonja Topalli, si Kryetare e Kuvendit ka dhėnė ditėn qė Kryeministri i Kosovės, Kosumi, ka vizituar Shqipėrinė". Kemi njė paputhshmėri nė qėndrime tė opozitės, tė Kryeministrit, tė Presidentit tė Republikės dhe tė Kuvendit dhe kemi njė zė mė vete, tė cilin ministri i Jashtėm e quan qėndrim personal dhe qė nuk mund tė jetė serioze qė ministri i Jashtėm tė dalė me qėndrime personale", theksoi Dade. Sipas saj, ministri nuk ka tė qartė qė me pavarėsi tė kushtėzuar nuk do tė thotė qė Kosova tė plotėsojė kushtet, sepse pėr plotėsim kushtesh padyshim qė edhe ne i inkurajojmė autoritetet e Kosovės tė krijojnė mė shumė hapėsira pėr minoritetet.

Pasaportat

Ministri Mustafaj ėshtė pyetur nė komision edhe lidhur me pėrdorimet e pasaportave diplomatike. "Shifra e pėrgjithshme ėshtė 2449 pasaporta diplomatike tė dhėna nga viti 1997 e nė vazhdim, nga tė cilat afėrsisht 2/3 janė nė duart e njerėzve qė nuk u takon mė me ligj tė kenė tė drejtėn qė tė pėrdorin pasaportė diplomatike", sqaroi Mustafaj. Ai vuri nė dijeni komisionin lidhur me masat qė janė marrė dhe tha se po kryhet njė studim qė do t'i paraqitet Qeverisė pėr tė rishikuar tėrėsisht legjilacionin dhe vendimet e KM qė ka tė bėjė me tė drejtėn pėr tė pėrdorur pasaportė diplomatike.

Dy qėndrime pėr caktimin e statusit

Dy rezoluta pėr statusin final tė Kosovės, njėra e mazhorancės dhe tjetra e opozitės janė paraqitur dje nė komisionin parlamentar tė politikės sė jashtme. Edhe nė kėtė rast, kur faktori politik shqiptar duhet tė jetė unik pėr sa i pėrket ēėshtjes sė Kosovės, demokratė dhe socialistė ende nuk po gjejnė gjuhėn e pėrbashkėt. Socialistėt ishin tė parėt qė propozuan hartimin e njė rezolute pėr kėtė ēėshtje nė parlament, ndėrsa opozita ka depozituar dje, njė rezolutė mė vete. Komisioni i Politikės sė Jashtme ngriti njė grup pune pėr tė parė tė dyja rezolutat dhe pėr t'i bashkuar nė njė tė vetme. Rezoluta pėrfundimtare pritet tė miratohet javėn qė vjen nė seancė plenare. Sipas Arta Dades, rezoluta e socialistėve shprehet nė mbėshtetje tė aspiratave dhe tė vullnetit tė lirė tė popullit tė Kosovės, tė cilėt tashmė janė artikuluar pėr pavarėsinė e plotė. "Shqipėria nuk ka pse tė ulė kėrkesat kur shqiptarėt e Kosovės janė nė prag tė nisjes sė bisedimeve. Ne duhet tė vazhdojmė tė mbėshtesim ato ē'ka ata dėshirojnė tė arrijnė dhe sigurisht pa shpėrfillur dhe pa lėnė mėnjanė faktorin ndėrkombėtar, me tė cilin mazhoranca socialiste ka bashkėpunuar dhe ka artikuluar qėndrime qė janė nė favor edhe tė ēėshtjes shqiptare, nė favor tė vendit dhe tė kombit", tha ajo.

 
http://www.sot.com.al/
 
Greeks pressure the official Tirana
The meeting between the Albanian President Alfred Moisiu and his Greek counterpart was cancelled as a reason of a peaceful protest undertaken by the “Cham” community.After this action, the spokesman of the President reacted immediately. ‘The President expresses his deep regret after this hasty and unexplained decision of the Greek delegation, based on misinformation despite assurances given by the Albanian side, that this was just a peaceful demonstration in inconsiderable scale and under full security measures. The President Moisiu wants to stress that Albania believes in the Albanian-Greek relations and it will remain committed in developing the relations through reciprocal trust and tolerance in the interest of countries, peace and stability in the region, despite this unprecedented and undesirable incident,’-was stressed in the presidential notice. Following this year’s meeting in Jonina between the Presidents of Greece and Albania, the greek president arrived yesterday in Albania with the invitation of our president for an informal meeting in Saranda. This meeting, following the previous one, in which President Papoulias estimated the relations between the countries as excellent and model of the regional cooperation, while the Albanian side estimated it as another opportunity to step up the relations between our friend countries in the good of peace and regional development. ‘Surprisingly, after a stop in the greek consulate in Gjirokastra, the greek side decide to cancel the meeting communicating the return to Greece, all this under the unjustified pretext of a peaceful demonstration of a small group of “Chameria” association in the boulevard near the hotel where the meeting was supposed to be held,’ declared the spokesman of the president. Greek President Papoulias cancelled the meeting because the Greece’s plan to pressure Albania to forget the Chameria cause was revealed. For the actual Greece politics, Chameria case is almost turned into an obsession for the simplest reason that cham community is actually defending the truth which Greeks despoil it for more than a half-century. Papoulias reaction toward Chams was similar with the reaction of the murderer with the victim. This sensitivity of Greece’s politics augmented especially after the support that USA and other western countries gave to Cham people who are demanding only the right over their properties.

 

 
http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
Faqja 7 - POLITIKE

Nentor 1, 2005
 
LZHK prezanton projektin para gjithė forcave politike dhe organizatave ndėrkombėtare
 

“Legalizimet vetėm pas urbanizimit”

LZHK: Ligji aktual ligjėron vjedhjen e pronės

Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar ka hedhur piketat pėr njė projekt mbi bazėn e tė cilit duhet tė realizohet procesi i legalizimit tė zonave informale. Ndėrkohė LZHK-ja ka kritikuar projektin e ri tė hartuar nga qeveria demokratike, duke e cilėsuar atė si njė projekt i cili legalizon zaptimet e paligjshme. Ky draft i ėshtė dėrguar tė gjitha forcave politike, si dhe organizatave ndėrkombėtare qė asistojnė nė vendin tonė.

Artemida Ēollaku

Lėvizja pėr zhvillim Kombėtar ka hartuar njė skemė pėr hapat qė duhet tė hidhen nga qeveria pėr tė realizuar procesin e legalizimit tė zonave informale. Hapi i parė qė duhet tė hidhet sipas skemės sė LZHK-sė, ėshtė krijimi i planit urbanistik. Shteti sė pari duhet tė paracaktojė akset e rrugėve, sheshet e nevojshme pėr objekte social-kulturore, hapėsirat e gjelbra dhe nė fund konturimi i zonave tė cilat do tė legalizohen. LZHK-ja mendon se pėrshpejtimi i procesit tė legalizimit do tė shoqėrohet me njė kosto tė madhe financiare, kjo pėr faktin se nė projektin e qeverisė parashikohet nė fillim legalizimi e mė pas urbanizimi. Pikėrisht procesit i urbanizimit do t’i kushtojė shtetit, pasi do tė kėrkohet shpronėsimi financiar i sipėrfaqeve tė sapolegalizuara pėr interes publik.

Ish- pronarėt
Nė skemėn pėr legalizimin e ndėrtimeve pa leje, LZHK-ja propozon qė ish-pronarėt tė kompensohen vetėm pėr sipėrfaqet e tokės qė do tė legalizohen dhe jo pėr ato qė do tė pėrdoren pėr interesa publike. Kompensimi financiar i ish-pronarėve sipas LZHK-sė, do tė bėhet me ēmimin e tregut dhe paratė duhet tė paguhen nga pronarėt e ndėrtimeve pa leje, pėr njė periudhė nga 7 deri nė 10 vjet. Me kėtė skemė LZHK-ja pretendon se pronarėt e ligjshėm tė sipėrfaqeve tė zėna, pėrfitojnė vlerėn e vėrtetė tė pronės sė tyre, ndėrsa shteti zhvishet nga detyrimet gjigande kolosale qė parashikohet tė ketė nė rast se zbatohet projekti i ri i sjellė nga qeveria.

Avantazhet
Skema pėr legalizimin e zonave informale e hartuar sė fundmi nga LZHK-ja, mendohet se e fut nė rrugė kushtetuese procesin e legalizimit tė zonave informale. Kjo pasi nė kėtė skemė respektohet neni 41 i Kushtetutės, sipas tė cilit prona fitohet nėpėrmjet dhurimit, trashėgimit dhe blerjes.

Drafti i qeverisė
Ministria e Transportit ka hartuar njė draft me anė tė tė cilit synon qė ti japė zgjidhje problemit tė legalizimeve tė ndėrtimeve pa leje. Ky draft parashikon uljen e masės sė sipėrfaqes pėr zonat qė do tė konsiderohen informale. Drafti pėrcakton se ēmimi i legalizimeve pėr banesat do tė luhatet nga 100 mijė deri nė 400 mijė lekė.

Urbanizimi
Nė skemėn pėr legalizimin e zonave informale tė hartuar nga LZHK-ja, parashikohet si hap i parė hartimi i njė plani urbanistik

Kompensimi
Sipėrfaqet qė janė objekt i legalizimit do paguhen nga pronarėt e ndėrtimeve pa leje me ēmimin e tregut, pėr njė periudhė nga 7-10 vjet

Detyrimet
Pronari i ndėrtimit pa leje paguan pėr sipėrfaqen e tokės qė ka zėnė, ndėrsa sipėrfaqja e pėrdorur pėr urbanizim paguhet nga shteti

Bashkėpunimi
LZHK-ja kėrkon nga tė gjitha forcat politike qė tė bashkėpunojnė me tė pėr pėrsosjen e kėsaj skeme, pasi ato tė jenė njohur me pikat e saj

 

 
Faqja 7 - POLITIKE

Nentor 1, 2005
 
Protesta nė Sarandė nė prag tė vizitės sė presidentit grek
 

Pronat e ēamėve, ja urdhėri i kryeprokurorit grek pėr shpronėsim

Shteti grek ka tė drejtė qė tė shesė pronat e ēamėve nė territorin e tij, tė cilat i ka konfiskuar nė vitin 1940, pasi pronarėt e kėtyre pasurive nuk janė interesuar pėr to pėr mė shumė se 27 vjet. Kjo ėshtė “teoria” e mbrojtur nga kryeprokurori grek para trupės sė Gjykatės sė Lartė greke. Nė datėn 21 tetor, Kryeprokurori grek Dimitris Linos, deklaroi para tė gjithė trupės sė Gjykatės sė Lartė greke se shteti grek ka tė drejtė tė shesė tė gjitha ato prona tė ashtuquajtura “Prona armike “ tė grekėve, tė cilėt jetojnė nė Shqipėri dhe kanė nėnshtetėsi shqiptare (tė vorio-epiriotėve), pėrderisa vetė shteti ka pėrvetėsuar pronėsinė e tyre dhe pėrderisa pronarėt e tyre kanė mbetur pasivė ndaj tyre pėr njė periudhė kohore mbi 27 vjet. Linos thekson se shteti grek ka tė drejtė tė pėrvetėsojė tė drejtėn e zotėsisė sė pronės sipas Ligjit tė Detyruar me numėr 2636 ndaj atyre, qė nė tė kaluarėn janė quajtur si persona qė kanė luftuar ose kanė qenė kundėrshtarė tė shtetit grek, apo kanė qenė ndėrmjetės tė pasurive tė kėtyre kundėrshtarėve. Pas kėtij pėrvetėsimi, shteti grek ka edhe tė drejtė qė ti shesė kėto prona. Kryeprokurori grek nėnvizoi se gjykata e Selanikut veproi shumė drejt nė rastin e njė ēėshtjeje tė tillė kur me vendim tė saj hodhi poshtė njė gjyq vorio-epiriotėsh, sepse pėr mė shumė se 27 vjet ishin pasivė ndaj pasurisė sė tyre. Sipas disa burimeve avokatore, ky ėshtė propozimi qė Kryeprokurori Linos i bėri Gjykatės sė Lartė greke nė datėn 21 tetor, pėr arsye se nė Greqi po pėrfundon ligji i ri i pronėsimit. Nė njė nen tė kėtij ligji trajtohen pasuritė e vorio-epiriotėve. Gjykata greke nuk ka marrė asnjė vendim tani pėr tani, por pritet qė ta shqyrtojė dhe ta aprovojė deri nė fund tė muajit nėntor. Si shembull pėr tė ilustruar idenė e tij, kryeprokurori grek jep rastin kur njė vorio-epiriot bleu nė vitin 1930 njė pasuri tė patundshme nė rrugėn G.Palama nė Selanik. Nė vitin 1940, nė bazė tė ligjit 2636/1940, kjo pasuri pėrfshihet tek pasuritė e ashtuquajtura armike. Pronari vdiq nė vitin 1967 dhe pasurinė e trashėguan fėmijėt e tij. Nė vitin 1993 shteti grek shet kėtė pasuri dhe nė tė ndėrtohen tre pallate. Vitin mė pas trashėgimtarėt e hodhėn nė gjyq shtetin grek, por gjykata jua hodhi poshtė kėrkesėn. Kėshtu qė ēėshtja ka shkuar nė Gjykatėn e Lartė greke.

Protesta
Takimi i paradites qė do tė zhvillohet sot nė Sarandė mes presidentit Alfred Moisiu dhe homologut tė tij grek Karolos Papulias, do tė shoqėrohet nga njė protestė paqėsore e komunitetit ēam nė kėtė qytet. Burime tė Shoqatės “Ēamėria” thanė pėr Gazetėn se “Protesta ėshtė njė tubim paqėsor qė po organizohet para sheshit tė hotelit “Butrinti”, ku do tė takohen presidentėt e tė dy vendeve dhe ka lidhje me ēėshtjen ēame.

 

Faqja 19 - BOTA

Nentor 1, 2005
Karamanlis mbėshtet Koshtunicėn. “Statusi nuk i imponohet Serbisė”

Statusi i Kosovės, Athina mbėshtet Beogradin


ATHINĖ

Athina zyrtare mbėshtet Serbinė nė negociatat pėr statusin e Kosovės. Njė fushatė e gjerė diplomatike e ka ēuar dje nė Greqi kryeministrin serb pėr tė diskutuar nė lidhje me situatėn nė rajon dhe zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. Kryeministrat e Greqisė dhe Serbisė deklaruan dje se statusi i Kosovės nuk duhet t’i imponohet Beogradit, por duhet tė arrihet pėrmes negociatave. “Zgjidhja duhet tė jetė rezultat i dialogut dhe kjo kėrkon kompromise dhe lėshime nga tė dyja palėt”, tha kryeministri serb Koshtunica, pas bisedimeve me homologun e tij grek, Kostas Karamanlis. Ky i fundit ka shtuar se “ne duam tė shohim njė Kosovė shumė kulturore qė respekton plotėsisht tė drejtat e grupeve etnike dhe kjo ėshtė kyēe pėr stabilitetin nė Ballkan”. Vizita e Koshtunicės nė Greqi zhvillohet vetėm njė javės pas vendimit tė OKB-sė pėr tė hapur negociatat lidhur me statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Javėn e kaluar, shefi i diplomacisė serbomalazeze, Vuk Drashkoviē zhvilloi njė vizitė tė rėndėsishme nė Kinė, ku siguroi mbėshtetjen e Pekinit lidhur me qėndrimin serb pėr statusin e Kosovės. Zyrtarėt serbė kanė siguruar edhe mbėshtetjen e Moskės lidhur me ēėshtjen e Kosovės, duke pasur nė anėn e tyre dy anėtarė tė Kėshillit tė Sigurimit me tė drejtė vetoje. Bisedimet pėr statusin e Kosovės pritet tė nisin nė fillim tė muajit nėntor, dhe komunitetit ndėrkombėtar i ka nisur pėrgatitjet lidhur me kėtė. Por, ndėrsa Kosova i ka bėrė tė ditura strategjitė e saj dhe pėrbėrjen e grupit negociator, Beogradi i ka mbajtur tė fshehta synimet dhe pėrgatitjet e tij. Por, nga ana tjetėr ka nisur njė fushatė diplomatike qė ka pėr qėllim sigurimin e mbėshtetjes sė disa faktorėve kyē ndėrkombėtarė lidhur me kėtė.

Kėshilla amerikane
Ambasadori amerikan nė Kosovė, Filip Golberg, kėshilloi dje anėtarėt e Grupit Negociator qė tė kenė qėndrim unik lidhur me propozimet pėr ēėshtjen e statusit. “Ėshtė koha qė njerėzit tė bashkohen rreth propozimeve dhe ideve tė pėrbashkėta”, -theksoi ai.
 

Haga: Jo Haradinajt nė politikė gjatė gjyqit


HAGĖ – Gjykata e Hagės, zgjat afatin pėr pezullimin e vendimit lidhur me pjesėmarrjen nė politikė tė ish-kryeministrit kosovar, Ramush Haradinaj. Trupi gjykues urdhėroi dje qė ish-lideri kosovar tė mos merret me politikė deri nė njė vendim tė dytė. Zyrtarėt thanė se gjithēka mund tė ndryshojė mė 12 tetor, kur zyra e apelit tė marrė vendimin pėrfundimtar lidhur me kėtė ēėshtje. Gjykata vendosi t’i lejojė Haradinajt pjesėmarrjen nė politikė, por kjo u kundėrshtua nga kryeprokurorja e Gjykatės sė Hagės, Carla del Ponte, e cila kėrkoi rishikim tė menjėhershėm tė vendimit.
Tuesday, 01 November 2005
http://www.sot.com.al/
Berisha against veterans for 29 november
Albanians are going to change the country’s liberation date for the third time, because the political struggle in the 2006 Parliament seems to be more unappeasable than World War II.Berisha seems convinced to change the liberation date, regardless the cul-de-sac that he keeps following. In this absurd battle, the Albanian premier is surrounded by the historians’ carefulness that keep reminding that historical dates can displace anytime that changes the model of prime ministry’s carpet. Albania is sunk into darkness and while the Fierza lake warns tragic days, on the contrary, the reservoir of the Albanian government keeps revealing new facts over the history of the last german withdrawal beyond Shkodra lake. So the prime minister ordered the governing banquet for the liberation day, on November 28, while the war veterans have decided to get gathered the next day to celebrate it singing partisan songs, in memory of freedom. On the other hand, Bamir Topi warned the majority would approve every government’s proposal, while the opposition has already declared its “NO” vote. Berisha himself has absolutely the main responsibility for this chaotic situation, which is nothing but regress, or in the best of cases a waste of time. All this movement that Berisha has undertaken, which is old in its essence, seems to trigger a new and too long debate with war veterans. The heroes cannot speak, whereas the veterans that have embodied a collection of wounds, now they are going to suffer from another wound that the parliament is causing meanwhile the unemployed pseudo-historians will run toward the prime ministry to devour the honorariums of the new historical dates. The liberation date has been a hot topic between the opposition and the majority for fifteen years of the transition period, involving also historians’ commissions to clarify when the last german withdrew from the country. The socialist party reacted harshly toward this matter, declaring that cannot be played with the moral and the contribution of the war veterans. ‘If there is any irony of the albanian parliament, is that it got engaged in the history’s books more than it should, it got engaged in writing the history in the most possible ironic way therefore I wish that this story ends now, leaving calm the people who otherwise their reaction will be extremely severe,’ – Majko said.
 

 

"Kosova, bashkim me Shqiperine"
E Hene, 31 Tetor 2005 http://www.korrieri.com/
INTERVISTA Flet Arben Xhaferri: Kosova s'mund te jete shtet funksional me 2 milione banore. Duhet bashkuar me Shqiperine. Ata qe deklarohen ndryshe - behen te moderuar pa nevoje

Arlinda Desku

Berat Buzhala

Keshilli i Sigurimit ka vendosur qe negociatat per statusin e Kosoves te fillojne, ndersa Kofi Anan ka permendur "pavaresine" dhe "autonomine" si opsione ne tavolinen e bisedimeve. A duhet te kete frike nga "pavaresia e kushtezuar", nese me kete nenkuptohet kompromisi?

"Cdo politikan duhet te flase dicka per dukurite qe jane vetvetiu atraktive. Ne fillim fjalite, zakonisht, jane te buta, plot politesa e diplomaci. Por, stili, menyra e te shprehurit vetvetiu nuk mund te ofroje zgjidhje, prandaj duhen perdorur fjali pa ekuivoke. Vleresoj se per ceshtjen e Kosoves nuk mund te kete zgjidhje tjeter, pos pavaresise. Zgjidhjet e tjera krijojne konflikte. Deri me tash, ceshtja e pazgjidhur e Kosoves ka sjelle konflikte. Nese nuk deshirojme te vazhdohet me konflikte, duhet qe Kosoves t'i jepet statusi i shtetit te pavarur. Kosova ka ekzistuar si ceshtje per shkak te shqiptareve, jo per shkak te serbeve. Po te kishte pasur 90 per qind serbe ne Kosove, s'do te kishim kauze kosovare, do te ishte vetvetiu nje ceshtje e zgjidhur. Kosova eshte nje ceshtje e rendesishme politike e nderkombetare per shkak te kerkesave te shqiptareve per liri dhe per krijim te shtetit te tyre - si garance per mireqenien e tyre. Kosova nuk eshte ceshtje per shkak te rezolutave. Rezolutat jane pasoje te ceshtjes se pazgjidhur te saj. Nese kjo eshte e sakte, atehere nuk mendoj se ne OKB do te flijohet ceshtja e Kosoves, sic paralajmerojne disa pesimiste. Ne OKB duhet te zgjidhet kjo ceshtje. Paradoksalisht del qe OKB funksionon si nje akusheri politike ku lindin shtete te reja. Ne fillim kur u themelua Liga e Kombeve, ne bote ekzistonin 50 shtete te pranuara, nderkaq sot jane 185. Politikanet serbe cuditerisht edhe kete realitet nuk e shohin.

Pra, Kombet e Bashkuara jane krijuar si institucion nderkombetar per ta menaxhuar sa me mire procesin e clirimit te kombeve te ndryshme nga zgjedha e huaj dhe procesin e dekolonizimit. Kosova hyn ne kategorine e dekolonizimit, prandaj OKB duhet te marre kete pergjegjesi dhe ta dekolonizoje Kosoven, duke ia dhene statusin e shtetit te pavarur. Ne OKB merren vendime per nderrimin e kufijve, prandaj nuk quhet kote Organizate e KOMBEVE te Bashkuara dhe jo e shteteve. Te ishte e shteteve, atehere nuk do te mundej te ndryshoheshin kufijte dhe organizata nuk do te kishte mision moral dhe njerezor... Me nderrimin e kufijve clirohen popujt nga zgjedha dhe padrejtesite, prandaj edhe me kete rast argumenti serb per mosndryshim te kufijve ne thelb behet i pakuptimte."

Edhe pavaresia e kushtezuar do te prodhonte konflikte te reja, mendoni ju?

"Varet cfare kuptojme me "kushtezim". Konflikte te reja mund te sjelle vendimi qe Kosova serish te futet ne sistemin e serbeve, pa marre parasysh si do te perkufizohet ky sistem. Kushtezimet mund te jene te papranueshme, nese vene ne pikepyetje statusin e shtetit te pavarur. Por, nese faktori nderkombetar, ai qe i percakton proceset historike, do te insistoje ne nje pavaresi te kushtezuar, qe nuk e demton idene e pavaresise se plote te Kosoves, atehere problemi eshte i qarte dhe nuk ka nevoje per demagogji retorike."

Lideret kosovare kane hequr dore nga kerkesa e bashkimit me Shqiperine. Ata e kane deklaruar hapur nje gje te tille. Ju zhgenjen fakti se jeni i vetem ne idene e bashkimit?

"Te gjithe se bashku merremi me retorike, kerkojme pozicionime ne kuader te retorikes. Por, duhet te merremi me kerkesa, me probleme shume konkrete. Ose do te tregojme energji shtetformuese, ose nuk do ta kemi ate qe kerkojme. Argumentet qe e kontestojne idene e pavaresise se Kosoves, spikasin ceshtjen e mosfunksionimit te shtetit ligjor, e krimit te organizuar, e korrupsionit, e levizjeve integraliste fetare... Bashkimi i Kosoves me Shqiperine eshte nje kerkese e drejte, qe herdokure do te realizohet, per shkak se ekziston deshire dhe gatishmeri e madhe e qytetareve, qe keshtu te perfundoje ky proces historik. Mirepo, keto procese shkojne faza-faza. Po te kishim pasur kapacitete te medha financiare e ushtarake, moti do ta kryenim kete pune. Meqe nuk i kemi, duhen me doemos ta ndjekim trasene politike te caktuar nga faktori nderkombetar. Ne fazat e ardhshme, kur realitetet do te behen te natyrshme edhe per kundershtaret tane, kur interaksioni intra-shqiptar do te strukturohet, kur kolonizatoret do te konstatojne se s' kane me llogari nga kolonite e tyre, atehere kur do te kuptohet qarte se tendenca historike afirmon sistemet kompakte, kohezive dhe funksionale, kjo ide do te realizohet natyrshem. Por, mund te ndodhe edhe kunderta, nese ne do te rrime duarkryq, duke pritur mrekulline si peshqesh nga Zoti."

Sa per aletatet, nese e keni fjalen per ata nderkombetare, e kane bere te qarte qendrimin e tyre se jane kunder krijimit te shteteve etnike. Sa per qytetaret kosovare, nje hulumtim i fundit i opinionit ka treguar se vetem 10 per qind e tyre jane deklaruar ne favor te kesaj ideje...

"Varet kush i ka bere keto sondazhe dhe si ka parashtruar pyetjen. Shikuar realisht, Kosova nuk mund te pretendoje te jete shtet funksional me kete kapacitet ekonomik, me kete strukture te popullates, me kete sasi te taksapaguesve. Ndryshe funksionojne shtetet qe kane 7 milione banore, ndryshe funksionojne shtetet qe kane 2 milione banore.

Sa per deklarimet e bashkesise nderkombetare se jane kunder krijimit te shteteve etnike, mendoj se keto pohime jane ne funksion te preventives dhe te politikes ditore. Bashkesia nderkombetare me keto deklarata ne esence nuk do te marre pergjegjesine per ceshtje kaq dramatike dhe nuk do te paguaje koston per projekte qe nuk jane ne axhenden e tyre. Ajo zhvillon politike pragmatiste dhe reale. Nese nje popull tregon kapacitet per ndonje projekt, si bie fjala gjermanet per bashkim, ajo le qe nuk do ta kundershtoje kete, por do ta mbeshtese dhe e kunderta. Ne fillim te shfaqjes se krizes ne Jugosllavi, bashkesia nderkombetare e mbeshteti integritetin e saj, por kur u pa se forcat separatiste jane me te forta dhe reale, ajo filloi ta menaxhoje shperberjen e saj. Nga ana tjeter, duhet perkufizuar drejt modeli europian i shtetit. Europa eshte stabilizuar vetem ne saje te krijimit te shteteve etnike. Shikuar nga aspekti historik dhe shoqeror, telashet shfaqen, jo per shkak te shteteve etnike, por per shkak te atyre multietnike qe nuk funksionojne. Jugosllavia, pra, ishte nje shtet shume i lumtur multietnik, por sfiden e pare qe i dha Kosova, ne vitin 1981, nuk arriti ta mbijetoje.

Duke marre parasysh modelin europian te zgjidhjes se konflikteve nder-etnike, duke marre parasysh tendencen historike qe i afirmon formacionet kohezive dhe funksionale shoqerore, deklarata te tilla te faktoreve te ndryshem duhen trajtuar si pragmatike dhe utilitariste. Ne kete faze te zhvillimeve dramatike, ata nuk deshirojne te hapin probleme te tjera dhe me keto formula metojne ta kapercejne sa me qete kete krize momentale. Por, procesi historik, megjithate zhvillohet jashte vullnetit te politikaneve."

Mos eshte shume paragjykuese te thuhet se Kosova s'mund te jete shtet funksional - pa u bashkuar me Shqiperine? Ka shembuj ne bote ku ka pasur sukses funksionalizimi i shtetit edhe ne vende me banore me pak se Kosova...

"Vetem keshtu shteti shqiptar behet funksional. Ceshtja eshte shume objektive. Prej nga do t'i sigurojme mjetet per ta financuar arsimin, shendetesine, administraten, kulturen, institucionet e shumta joprofitabile? Nuk mund te merren vendime te prera politike pa i analizuar faktoret qe ndikojne ne funksionalitetin e formacioneve shoqerore, ngaqe ne kete menyre perjetesohet jostabiliteti i nje shteti. Ne Kosove gjithnje e me shpesh do te shfaqen protesta te arsimtareve, te mjekeve, te punetoreve, te institucioneve jo profitabile, per shkak se nuk ka kapacitete financiare per te funksionuar si shtet i pavarur.

Me kete rast kam parasysh se ne bote ka shembuj te shteteve te vogla funksionale. Por, ato funksionalitetin e arrijne fale interaksionit profitabil me shtet perreth. Luksemburgu funksionon si shtet i pavarur, ngaqe eshte ne interes edhe te shteteve fqinje. Kosova dhe shqiptaret jane te rrethuar me armiq, qe nuk na duan te miren, qofshin ata sllave, greke ose te tjere. Nuk mund te pretendojme ne nje dashamiresi te tille. Nese nuk do te kemi mbeshtetje te tille te rrethit ku jemi, atehere shteti i Kosoves do te jete fragjil, i brishte."

(Ne numrin e neserm dhene per gazeten "Express" ne Kosove, do te lexoni "Xhaferri: Gabimi i Mustafajt per Kosoven dhe roli i Maqedonise")
 
 
 
 
Au Conseil de sécurité, la Serbie favorise l'hypothčse de l'autonomie du Kosovo

carte du Kosovo
24 octobre 2005 – Lors d'une séance du Conseil de sécurité, la Serbie-et-Monténégro s'est déclarée aujourd'hui prźte ą accorder une autonomie substantielle au Kosovo, écartant l'hypothčse de l'indépendance.

 

 

Mźme si les positions des parties restent diamétralement opposées et mźme si les perspectives d'un véritable processus de réconciliation sont modestes, Kai Eide, Envoyé spécial pour un examen global du Kosovo, s'est déclaré aujourd'hui favorable au lancement des pourparlers sur le statut final, sans plus attendre, lors d'une séance publique du Conseil de sécurité.

Le Conseil était saisi du rapport remis par Kai Eide au Secrétaire général (voir notre dépźche du 21 octobre 2005).

• Retransmission de la séance du Conseil de sécurité [51mins]

Devant le Conseil de sécurité, l'Envoyé spécial a rappelé que « l'application des normes avait jusqu'ą présent été inégale » et indiqué que « si les progrčs réalisés dans la mise en place de nouveaux dispositifs institutionnels avaient été impressionnants, la question des relations interethniques restait préoccupante ».

« Ce processus au Kosovo est trčs différent des processus de paix mis en place dans d'autres parties de l'ex-Yougoslavie », a-t-il souligné.

« La communauté internationale aura besoin de force pour soutenir le processus de détermination du statut futur et mettre en œuvre ses résultats », a-t-il indiqué, expliquant qu'une reconfiguration de la présence internationale au Kosovo serait dčs lors nécessaire.

Sųren Jessen-Petersen, Représentant spécial du Secrétaire général et Chef de la Mission intérimaire des Nations Unies au Kosovo (MINUK), a lui estimé que « le rčglement du statut du Kosovo ne pourra avoir qu'un effet positif pour la Serbie, dans son ensemble ».

« Le statu quo ne saurait en aucun cas źtre une option valable », a-t-il insisté.

Toutefois, a-t-il prévenu, « le rčglement de la situation au Kosovo ne pourra se limiter ą la définition du statut et la MINUK a identifié six domaines prioritaires sur lesquels elle va se concentrer pendant les mois ą venir ».

Premičrement, poursuivre l'application des normes. « Cela exige en l'occurrence des efforts renforcés dans les domaines de la liberté de mouvement et du retour des personnes déplacées lors du conflit. Si on ne peut s'attendre ą un nombre élevé de retours tant que le statut ne sera défini, on peut néanmoins demander dčs ą présent un engagement ferme de Belgrade et des Serbes du Kosovo », a déclaré Sųren Jessen-Petersen.

En priorité, a-t-il poursuivi, il faut renforcer les efforts dans le domaine économique, en accélérant le processus de privatisation et la mise en place d'un systčme axé sur le marché. Le Fonds monétaire international (FMI) est d'ailleurs en train de renforcer les programmes de gestion budgétaire et de préparer une conférence des donateurs en décembre, pour régler les difficultés budgétaires, a-t-il précisé.

Deuxičmement, appuyer la réforme des institutions provisoires, sujet de discussion entre le ministre serbe des autorités locales et son homologue du Kosovo. « Il faut garantir aux minorités que leur avenir est bien ancré dans le mandat des autorités locales », a affirmé Sųren Jessen-Petersen.

Troisičmement, continuer ą se pencher sur la question de la sécurité et du transfert des compétences de la MINUK ą de nouveaux ministčres. « Le transfert des compétences dans les domaines de la police et de la justice est essentiel pour un lancement réussi du processus de définition du statut futur. En l'occurrence, tout transfert doit źtre progressif et transparent et mettre l'accent sur un refus de la politisation », a dit le Représentant.

Quatričmement, les institutions provisoires. La MINUK et les donateurs doivent faire davantage dans le domaine du renforcement des capacités, a affirmé Sųren Jessen-Petersen.

Cinquičmement, la restructuration de la Mission en prévision du lancement du processus de définition du statut. Le Représentant a précisé que cette restructuration se faisait en concertation avec l'OTAN et l'Union européenne.

Sixičmement, « le maintien d'un climat de sécurité pour tous ». « Aujourd'hui la situation sécuritaire est relativement stable mais ces conditions ne suffisent pas ą un bon processus de définition du statut futur », a fait savoir Sųren Jessen-Petersen.

Estimant que les débats sur le statut final offrira « une chance ą Belgrade et plus particuličrement aux Serbes du Kosovo de définir leur rōle et leur situation par rapport ą l'avenir du Kosovo », le Représentant a appelé ces derniers ą « faire entendre leur voix tant dans les pourparlers sur le statut futur que dans les institutions du Kosovo ».

« C'est l'occasion pour les Serbes du Kosovo de prendre place dans les institutions et de participer ą l'édification du Kosovo », a estimé Sųren Jessen-Petersen.

Pour sa part, Vojislav Koštunica, Premier ministre de la Serbie, prenant la parole au nom de la Serbie et Monténégro, a déclaré qu'il s'attendait ą ce que le Conseil de sécurité protčge « la souveraineté et l'identité territoriale de son pays, la Serbie-et-Monténégro, en ce qui touche ą la province du Kosovo et Metohija ».

« Le démantčlement d'un État démocratique et la modification de ses frontičres contre sa volonté ne sont pas des options ą envisager », a-t-il affirmé, soulignant que « cela constituerait non seulement un cas sans précédent tant en droit international que dans l'action des Nations Unies, mais aussi un précédent aux graves conséquences pour l'ordre international ».

« Cette question ne concerne pas exclusivement un État des Balkans, mais également les principes de base de l'ONU », a affirmé le Premier ministre de la Serbie et Monténégro.

« La Serbie-et-Monténégro est préparée ą assumer sa part de responsabilité dans le processus visant ą résoudre la question du Kosovo et de Metohija », a-t-il signalé, expliquant que son pays était disposé ą garantir une autonomie substantielle au Kosovo, au sein de l'État de Serbie-et-Monténégro.

Voir le compte-rendu de toutes les déclarations dans le communiqué de l'ONU

 

Kosovo : le Conseil de sécurité approuve le lancement des négociations sur le statut final
24 octobre 2005 – Dans une Déclaration présidentielle «historique», le Conseil de sécurité a entériné aujourd'hui les recommandations du Secrétaire général pour le lancement des négociations sur le statut final du Kosovo, région de la Serbie et Monténégro, administrée depuis six ans par les Nations Unies.

« Le Conseil de sécurité apporte son plein soutien au processus politique qui devrait déterminer le futur statut du Kosovo et réaffirme son engagement envers l'établissement d'un Kosovo multiethnique et démocratique qui devra renforcer la stabilité régionale », a affirmé aujourd'hui son président pour le mois d'octobre, l'ambassadeur de la Roumanie Mihnea Motoc, au nom de ses 15 membres.

« Le Conseil de sécurité convient qu'en dépit des difficultés auxquelles font face le Kosovo et la région, il est temps de passer ą la prochaine phase du processus politique », a souligné Mihnea Motoc dans cette déclaration présidentielle faite ą l'issue d'une réunion ą huis clos sur la question (voir sur cette réunion notre dépźche d'aujourd'hui).

Interrogé lors d'un point de presse ą l'issue de cette séance sur la « dureté » du ton de la Serbie Kai Eide, Envoyé spécial chargé d'un examen global du Kosovo, a indiqué que manifestement les parties avaient des vues diamétralement opposées et que le processus serait difficile.

Lors de son intervention au Conseil de sécurité ce matin, le Premier ministre de la Serbie a indiqué que la Serbie et Monténégro était prźte ą accorder une autonomie substantielle au Kosovo et Metohija au sein de son Etat, écartant l'hypothčse du « démantčlement d'un Etat démocratique », c'est-ą-dire de l'indépendance.

Prčs de 90% de la population du Kosovo est constituée d'Albanais du Kosovo, la population ethniquement serbe étant une minorité.

Kai Eide s'est néanmoins félicité du soutien des membres du Conseil de sécurité et de la bonne réception de son rapport tant ą Pristina qu'ą Belgrade, avant de souhaiter « bonne chance » au futur Envoyé spécial du Secrétaire général.

• Retransmission du point de presse de Kai Eide[2mins]

Kofi Annan a annoncé aujourd'hui qu'il nommerait bientōt son Envoyé spécial pour les pourparlers sur le statut final du Kosovo, vraisemblablement l'ancien président de la Finlande, Martti Ahtisaari, qui a négocié la fin du conflit avec la Serbie en 1999.

• Retransmission du point de presse du Secrétaire général[8mins]

Sųren Jessen-Petersen, Représentant spécial du Secrétaire général et Chef de la MINUK, a estimé aujourd'hui, lors d'une rencontre avec la presse, que ce jour était « historique » pour l'ONU, aprčs le lancement de la MINUK il y a six ans, mźme si personne « ne se fait d'illusion quant ą la difficulté du processus sur le statut final ».

Il a fait savoir que le futur Envoyé spécial fixerait le cadre des négociations et rappelé qu'aucun calendrier n'était fixé pour l'instant.

« Le futur Envoyé aura un bureau en Autriche, ce qui ne signifie pas que les pourparlers auront lieu en Autriche. Il devra sans doute commencer par une visite auprčs des différentes parties », a précisé Sųren Jessen-Petersen.

• Retransmission du point presse de Sųren Jessen-Petersen[9mins]

 

Le temps est venu de passer ą la phase de détermination du statut final du Kosovo – Kofi Annan

carte du Kosovo
21 octobre 2005 – « Mźme si l'application des normes pour le Kosovo a été inégale, il est temps de passer ą la prochaine phase du processus politique », estime le Secrétaire général qui approuve les conclusions du rapport de son Envoyé spécial chargé d'un examen global du Kosovo, afin de déterminer si le territoire est prźt pour des négociations sur son statut final.

« Il n'y aura pas de moment privilégié pour aborder la question du statut futur du Kosovo », car la question « demeurera particuličrement sensible » mais une évaluation d'ensemble porte ą conclure « qu'il est temps d'entamer ce processus », indique le rapport de l'Envoyé spécial du Secrétaire général chargé d'un examen global du Kosovo, transmis par Kofi Annan au Conseil de sécurité.

Dans sa lettre d'accompagnement, le Secrétaire général indique « accepter les conclusions » de son Envoyé, Kai Eide, de la Norvčge, et la nomination prochaine d'un Envoyé spécial pour mener les négociations sur le statut, sur la recommandation du rapport qui propose « d'envisager de nommer un haut représentant » ancré solidement dans l'Union européenne.

Comme le rappelle le rapport, « le Kosovo fait encore partie d'un État souverain [la Serbie et Monténégro] mais est provisoirement administré par l'ONU par l'intermédiaire d'institutions provisoires d'administration autonome ».

Le rapport estime « urgent que l'application des normes avance », en référence ą l'ensemble de rčgles imposées par la communauté internationale au Kosovo afin qu'il se dote d'institutions et d'infrastructures modernes et démocratiques.

« Il est peu probable qu'en retardant la définition du statut futur du Kosovo on obtienne de nouveaux résultats tangibles. Mais en entamant le processus de définition on risque de centrer l'attention sur le statut, au détriment des normes. Il faudra de grands efforts pour que l'application des normes ne se ralentisse pas ».

« Il y a désormais une attente commune, au Kosovo mźme, ą Belgrade et dans la région, de voir démarrer la définition du statut futur du Kosovo », indique le rapport qui rappelle que « toutes les parties, de surcroīt, ont besoin de certitudes » ą cet égard.

Quant au processus lui-mźme, Kai Eide souligne qu'il est « trčs important que le processus de détermination du statut futur ait lieu tandis que la communauté internationale est encore présente au Kosovo, avec des effectifs suffisants ».

« Le processus doit źtre mené avec précaution. Il faut réunir toutes les parties

– et les garder réunies – tout au long du processus. Il faut que le résultat final soit stable et viable. Il ne faut pas fixer artificiellement de dates butoirs ».

« Une fois le processus démarré, il ne devra pas źtre bloqué, et devra parvenir ą sa conclusion », indique l'Envoyé du Secrétaire général, qui préconise aussi de faire participer les pays voisins.

Dans ses modalités, « une feuille de route pour l'intégration aux structures internationales donnerait au Kosovo de réelles perspectives d'avenir. Il faudra aussi motiver Belgrade pour l'intégration aux cadres de coopération euro-atlantique », indique le rapport, qui estime que « l'ouverture par l'Union européenne de négociations avec la Serbie-et-Monténégro en vue d'un accord de stabilisation et d'association marque une étape ą cet égard ».

« L'ONU a accompli un travail crédible remarquable en s'acquittant de son mandat dans des conditions difficiles. Mais son poids au Kosovo va décroissant », souligne Kai Eide, qui croīt entrevoir une « lassitude sur la question du Kosovo » au sein de la communauté internationale.

Il préconise donc qu'ą court terme, l'Union européenne envisage de développer sa présence sur le terrain.

« Une fois que le statut aura été défini, elle aura ą jouer un rōle plus important, notamment en matičre de police et de justice, ainsi que pour contrōler et appuyer l'application des normes », précise-t-il.

L'Organisation du Traité de l'Atlantique Nord (OTAN) devra elle aussi maintenir sa présence. « Il est indispensable que les États-Unis étoffent la Force de paix au Kosovo (KFOR) de maničre ą y offrir une manifestation concrčte de leur engagement continu », souligne l'Envoyé du Secrétaire général.

« L'Organisation pour la sécurité et la coopération en Europe (OSCE) a des atouts appréciables, du fait de son expérience et de ses compétences de terrain. Sa présence continuera d'źtre nécessaire ».

http://www.balkans.eu.org/article6007.html

Koha Ditore
Kadaré : « J’espčre que l’histoire nous enseignera ą nous unir »
Traduit par Majlinda Sherifi

Publié dans la presse : 27 octobre 2005
Mise en ligne : dimanche 6 novembre 2005

Pour l’auteur albanais Ismail Kadaré, les négociations sur le statut du Kosovo offrent la possibilité de rompre avec l’habitude balkanique du désaccord. Renoncer ą l’unification albanaise est une bonne chose, mais l’indépendance conditionnelle serait un compromis trop lourd ą porter. Une interview réalisée par La Voix de l’Amérique, et partiellement publiée par Koha Ditore.

 

M. Kadaré, pensez-vous que les négociations seront difficiles ą cause des attitudes antagonistes des représentants serbes et des représentants albanais ?

Il est certain que le dialogue sera difficile. Nous sommes dans les Balkans, et les Balkans n’ont pas encore changé. La région va changer doucement. En attendant, je pense que le dialogue est plus difficile dans les Balkans que dans le reste de l’Europe. Mais il vaut mieux poursuivre le dialogue que l’arrźter, parce qu’on y a toujours une part de profit. Les albanais ont la possibilité de dépasser cette mauvaise tradition balkanique et, avec la pression de la famille européenne, je pense qu’il se produira quelque chose de bon dans ces négociations.

Dans le passé, vous vous źtes montré négatif envers la politique albanaise en Albanie et au Kosovo, en dénonēant le manque d’unité lors de prises de décisions importantes. Vous pensez que des attitudes similaires vont menacer le processus de dialogue pour le statut du Kosovo ?

Je pense que tous les albanais ont eu ce sentiment négatif. Quand il n’y a pas d’unité au sommet de l’Etat, les gens sont mécontents. Et, malheureusement, il s’agit d’une maladie traditionnelle en Albanie et au Kosovo. Il y a des désunions et des désaccords mźme quand c’est inutile. J’étais présent quand il y a eu ces hésitations sur le statut du Kosovo. Le Président s’est exprimé d’une certaine maničre. Le gouvernement s’est exprimé d’une autre maničre. J’espčre simplement que la maladie que je viens de mentionner passera, avec toutes les autres maladies que nous avons. J’espčre que le temps, les événements et l’histoire nous enseigneront qu’il faut nous unir.

Une partie des représentants internationaux ont demandé une solution de compromis pour le statut du Kosovo. Quel pourrait źtre ce compromis ?

Le mot compromis s’utilise beaucoup ces derniers temps. Je suis pour un compromis, quand on doit le faire, parce que c’est par le compromis que l’on progresse. Mais j’ai l’impression qu’il y a quelque chose que l’on oublie, ou que l’on ne mentionne pas ą propos du Kosovo. Les albanais ont déją fait un compromis sur le statut du Kosovo, et la communauté internationale doit en źtre consciente. Ce compromis est le fait que les Albanais d’Albanie et du ceux Kosovo ont renoncé ą l’idée que le Kosovo et l’Albanie doivent s’unir. C’est un grand compromis parce qu’il n’est pas normal pour un peuple de désirer vivre séparément. Au contraire, c’est naturel de vouloir vivre unis. Ce compromis a été fait consciemment, et cela doit źtre pris en considération. A présent, on demande d’autres compromis. Je ne suis pas contre. Mais ces derniers temps, on entend beaucoup le mot « indépendance conditionnelle » pour le Kosovo. Je pense qu’il s’agit d’une demande lourde pour un peuple. Attention, je ne veux pas źtre mal compris : le respect de la minorité serbe de la part des albanais est une loi sacrée. Il n’y a aucune hésitation ą avoir lą-dessus. Un peuple qui ne respecte pas les minorités, c’est un peuple qui se joue de son sens moral. Le peuple albanais n’y fait pas exception. Mais cela vaut pour tous les pays civilisés. Et c’est ą ce titre que lier une telle condition ą la liberté et ą l’indépendance d’un peuple revient ą demander beaucoup. Parce que l’indépendance d’un peuple, c’est sa liberté. L’indépendance avec une condition veut dire la liberté avec une condition, ēa veut dire une indépendance qui peut źtre reprise et une liberté qui peut źtre reprise. Je suis pour le respect des minorités de toutes les nationalités, mais on ne peut pas poser ce respect de maničre conditionnelle sans toucher le principe universel de liberté, ni sans retirer aux Albanais quelque chose qui est normal dans les autres pays. D’autres conditions peuvent źtre demandées, mais pas celle-lą. Un autre compromis concerne la présence d’une force armée internationale au Kosovo pour longtemps encore, y compris aprčs l’indépendance. Voilą un autre compromis particulier.

Qu’apportera aux Balkans un Kosovo indépendant et démocratique ?

Je suis convaincu que les Albanais vont se montrer dignes. Ils auront une gratitude pour la confiance qui aura été exprimée par la communauté internationale en leur donnant le feu vert. Les Albanais sauront juger ce geste ą sa juste valeur. Nous ne pouvons vivre autrement qu’en harmonie avec les peuples européens. Nous ne pouvons vivre sans nous unir contre le crime organisé. L’indépendance du peuple albanais apportera une harmonie aux Balkans.