http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
Faqja 4 - POLITIKE

Shtator 2, 2005

 
Shumica e drejtuesve tė partive vlerėsojnė largimin e Nanos si qytetarizėm politik
 
Berisha: U realizua premtimi pėr pension tė parakohshėm

 

Dy kundėrshtarėt mė tė fortė tė Nanos e kanė parė me indiferentizėm largimin e kryetarit tė PS nga drejtimi i partisė. Ndėrsa Berisha tha se kishte plotėsuar preemtimin e tij pėr ta nxjerė nė pension tė parakohshshėm kryetarin e PS, Ilir Meta u shpreh se problemi i vėrtetė u PS nuk ėshtė thjėshtė Nano por Nanoizmi. Ndėrsa drejtuesit e partive tė tjera, tė majta dhe tė djathta nė pėrgjithėsi e pėrshėndesin dorėheqjen e Nanos. Tė pyetur dje nga "Gazeta" nė lidhje me largimin e Nanos, ata kanė reaguar nė mėnyra tė ndryshme. I pari ishte kryeministri i ri i mazhorancės sė djathtė.

Sali Berisha (PD)
Kryetari i PD, Sali Berisha, e ka komentuar dorėheqjen e Kryeministrit, Fatos Nano, si realizimin konkret tė premtimit tė bėrė gjatė fushatės elektorale pėr ta nxjerrė kryesocialistin nė pension tė parakohshėm politik. "Votimet larguan nga skena njėrin nga personazhet mė tė zeza tė historisė kombėtare tė shqiptarėve. Nuk ėshtė axhenda ime qytetari dhe deputeti Fatos Nano, ndonėse e mori mandatin me tapi", ka komentuar Berisha. "Eshtė nė tė drejtėn legjitime tė PS tė zgjedhin personin qė duan.

Ilir Meta (LSI)
Kryetari i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim Ilir Meta i pyetur dje nė lidhje me largimin e Nanos nga drejtimi i Partisė Socialiste tha se "problemi i PS nuk ėshtė thjeshtė Nano, por Nanoizmi".

Skėnder Gjinushi (PSD)
E pėrshė-ndes vendimin e Fatos Nanos pėr tė dhėnė dorė-heqjen nga drejtimi i partisė si njė veprim qytetarie. Kjo do tė thotė se tani bashkėpunimi midis forcave tė majta do tė ketė njė ristrukturim dhe nuk do tė zhvillohet mbi parime tė vjetra por mbi parime reale tė reja. Por nga ana tjetėr dorėheqja e Nanos ėshtė njė apel pėr kreun e PD-sė Sali Berishėn i cili prej njė periudhė tė gjatė ka vėrtetuar dėshtimin e tij si politikan qė ka pasur njė ndikim negativ edhe nė politikėn e majtė. E them kėtė pasi nė rast se opozita e drejtuar nga Berisha do tė kishte qenė njė opozitė e fortė nuk do ta kishte lejuar PS-nė qė tė bėnte ato gabime qė ka bėrė gjatė qeverisjes sė saj. Tani ėshtė koha qė edhe e djathta tė ēlirohet nga politikani i dėshtuar Sali Berisha, i cili edhe nė fitore tė marrė rastėsisht kėrkon tė bėjė "Gjeorgji".

Genc Pollo (PDR)
Kryetari i PDR, Genc Pollo, e ka komentuar dorėheqjen e Fatos Nanos si mbajtje tė fjalės sė dhėnė prej tij publikisht. Sipas Pollos, e rėndėsishme ėshtė qė premtimet sole-mne dhe publike tė mbahen. "Nėse ndodh ndryshe kultivohet ideja e rreme dhe e gabuar se politika ėshtė njė lloj arti mashtrimi", ka nėnvizuar Pollo.

Neritan Ceka (PAD)
Nano me vendimin e marrė bėri njė veprim qytetarie qė mbyll njė drejtim nė mėnyrė revolucionare tė PS. Nėn drejtimin e Nanos PS-ja ka pėsuar njė transformim nga njė forcė politike konservative nė njė forcė politike progresiste.

Dashamir Shehi (LZHK)
Kreu egzekutiv i LZHK, Dashmir Shehi, shpreson se dorėhqja e Kryetari tė PS, Fatos Nano, tė jetė akti i fundit i dorėheqjeve tė tij. Sipas tij, sjelljet politike ku drejtuesit e partive "dalin nga dera dhe hyn prap nė parti nga penxherja", janė tė palezetshme politikisht.

Arjan Starova (BLD)
Drejtuesi i liberaldemokratėve vlerėson se dorėheqja e Nanos hap njė periudhė tė re pėr PS. Sipas tij, rruga pėr gjetjen e pasuesit tė Nanos mund tė jetė pak e gjatė, por ajo do t'i shėrbej kėsaj force politike pėr tė hyrė nė njė proces serioz reformimi. "Gjykoj se ėshtė njė dorėheqje qė pritej prej kohėsh", deklaron Starova.

Neritan Alibali (PR)
Nėnkryetari i PR, Neritan Alibali, e ka vlerėsuar si "fundin llo-gjik tė njė humbėsi", dorėhqejen e kryesocialistit. Sipas Alibalit, Nano la tė kuptohet se shumica e sotme do tė pėrballet me njė opozitė mjaft tė ashpėr nė Kuvend. "Dėshėroj tė nėnvizoj se shumica qeverisėse duhet tė krijojė hapėsirat e duhura qė parasheh njė shtet demokratik, qė opozita tė ushtrojė funksionet e saj. Megjithė deklaratėn e Nanos, mbetet ende pėr tė parė se cilat do tė jenė zhvillimet e mėvonshme brenda PS", nėnvizon Alibali.

Lufter Xhuveli (PAA)
Mendoj se ėshtė nė tė drejtėn e vetė Fatos Nanos qė tė marrė njė vendim tė tillė nėse do tė jetė mė nė krye tė Partisė Socialiste apo jo. Megjithatė mendoj se nisur nga rezultati pėrfundimtar i proēesit zgjedhor kjo ishte njė nga veprimet mė tė mira qė ai mund tė bėnte. Nuk duhet harruar se ky rezultat zgjedhor ka ardhur nga zbatimi i njė Kodi Zgjehdor i cili ėshtė kontestuar pothuaj nga tė gjitha forcat politike tė vogla.

Nikollė Lesi (PDK)
"Fatos Nano bėri mirė qė dha dorėheqjen. nė fund tė fundit, ai manifestoi me kėtė rast edhe njė gjest civilizimi politik".

Paskal Milo (PDS)
"Dorėheqja e Nanos ėshtė njė veprim qė pritej si vijim i asaj deklarate qė ai bėrė para fushatės zgjedhore. Tregoi njė kulturė qytetare duke manifestuar aktin e dorėheqjes dhe duke lėnė kėhstu rrugėn e hapur pėr njė aletrnative tė re. Njė kjo pikpamje duhet tė vlerėsohet pasi ėshtė njė veprim i cili nuk bėhet shpesh pėr tė mos thėnė asnjėherė, madje edhe kur politikanėt kanė dėshtuar. Por unė dua tė theksoj se nė apologjinė e dėshtimit tė PS-sė nė zgjedhje Nano nuk ishte duke dhėnė arsyet objektive qė sollėn realisht humbjen. Njė nga kėto arsye ishte konsumimi i tejskajshėm i qeverisjes problematike socialsite dhe sodomos imazhi i keq qė krijuan disa nga figurat e kėsaj qeverieje me sjelljen e tyre politike dhe me aferat korruptive tė cilat nuk u pėrgėnjeshtruan asnjėherė. Nano duhet tė ishte mė konkret kur foli pėr aleatėt. Tė tregonte se kujt i dha besim tė tepruar ishin pikėrisht ata qė kėrkuan tė dorėheqje Nanos.

 

http://www.panorama.com.al/
 

qeveria e re

Kryeministėr Sali Berisha
Zv.kryeministėr Ilir Rusmali
Ministėr i Jashtėm A.Bumēi, B.Mustafaj
Ministėr i Brendshėm Sokol Olldashi
Ministėr i Financave Ritvan Bode
Ministėr i Ekonomisė Genc Ruli
Ministėr i Mbrojtjes Fatmir Mediu
Ministėr i Arsimit Genc Pollo
Ministėr i Bujqėsisė J.Gjana, G. Juka
Ministėr i Transporteve L.Basha, B. Aliaj
Ministėr i Drejtėsisė Arenca Trashani
Ministėr i Mjedisit Lufter Xhuveli
Ministėr i Integrimit Aldo Bumēi
Ministėr i Shėndetėsisė ` Maksim Cikuli
Ministėr i Punės Thoma Miēa
Ministėr i Turizmit e Kulturės Bujar Leskaj
Kryetare Parlamenti Jozefina Topalli
Kryetar i Grupit Parlamentar Bamir Topi

 


 http://www.panorama.com.al/
Faqe 6/7 - Politikė

zgjedhjet e 3 korrikut
kqz
 

Pas rreth dy muajsh gjashtė anėtarėt e KQZ votojnė pro rezultatit tė 3 korrikut

 

Celibashi shpall emrat: Zgjedhjet e lira, por jo tė ndershme

 

 
Bledar Hoti

Pas rreth dy muajsh nga zhvillimi i zgjedhjeve, Komisioni Qendror i Zgjedhjeve shpall rezultatet pėrfundimtare tė 3 korrikut, duke publikuar tė 140 emrat e deputetėve tė Kuvendit tė ri tė Shqipėrisė.

“Epopeja” e gjatė e shpalljes sė fituesve tė zgjedhjeve parlamentare tė 3 korrikut ka marrė fund dje vetėm pas 58 ditėsh, ku kreu i KQZ-sė, Ilirian Celibashi, bėri publike tė 40 emrat e proporcionalit dhe 100 emrat e maxhoritarit. Komisioni Qendror i Zgjedhjeve ka votuar me gjashtė vota pro shpalljen e tyre, duke vulosur njėkohėsisht edhe mbylljen e tė gjithė kėtij procesi. Celibashi, Zguri, Varfi, Gjata, Subashi dhe Prenga kanė votuar pro, ndėrsa Tomorr Malaj nuk ka qenė i pranishėm nė mbledhjen e djeshme.

Deklarata pėr zgjedhjet
Kreu i KQZ-sė, Celibashi, e ka cilėsuar procesin zgjedhor tė 3 korrikut tė kėtij viti si mė tė rregullt dhe tė lirė, duke vlerėsuar njėkohėsisht edhe mbėshtetjen e marrė nga organizmat ndėrkombėtarė. “KQZ vlerėson maksimalisht tė gjitha organizatat vendase dhe institucionet ndėrkombėtare tė pėrfshira nė zgjedhjet pėr Kuvendin e Shqipėrisė 2005, nė veēanti misionin e vėzhgimit tė zgjedhjeve tė OSBE / ODIHR, pėr kontributin mjaft tė rėndėsishėm nė synimin e pėrhershėm tė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve nė pėrmbushjen dhe arritjen e standardeve ndėrkombėtare tė zgjedhjeve. Nuk mund tė themi se zgjedhjet e 3 korrikut kanė qenė tė ndershme, sepse mendoj se nė asnjė vend nė botė nuk mund tė flitet pėr zgjedhje tė ndershme”, theksoi Celibashi.

Berisha dhe Brokaj, “senatorėt” e pėrjetshėm
Kreu i PD-sė, Sali Berisha, dhe Sabit Brokaj i LSI-sė mund tė cilėsohen si senatorėt e Kuvendit tė Shqipėrisė. Qė tė dy janė deputetėt qė janė pėrfaqėsuar nė Kuvend qė nga viti 1991, nė legjislaturėn XII parlamentare. Mė pas nga viti 1992, e mbrapa vijnė Namik Dokle, Ermelinda Meksi, Ndre Legisi, Ilir Meta, Pandeli Majko, Kastriot Islami. Ndėrsa kreu i PS-sė, Fatos Nano, ėshtė zgjedhur deputet qė nė vitin 1991. Por mandati i tij u ndėrpre nė vitin 1994, pasi u arrestua pėr t’u rizgjedhur mė pas nė zgjedhjet e vitit 1997. Nė legjislaturėn e re parlamentare tė 2005-2009, deputeti mė i vjetėr nė moshė i Kuvendit ėshtė kreu i PAA-sė, 64 vjeē, Lufter Xhuveli, ndėrsa mė i riu, 28 vjeē, Taulant Balla i PS-sė. Nė bazė tė rezultateve tė nxjerra nga ana e KQZ-sė, PD-ja do tė ketė tė vetėt 56 deputetė, ndėrsa PS-ja do tė ketė 42 deputetė. Ndėrsa pesė deputetė do tė ketė Lėvizja Socialiste pėr Integrim dhe me shtatė deputetė do tė pėrfaqėsohet Partia Socialdemokrate. Partia Republikane do tė ketė 11 deputetė nė Kuvend, ku pėrveē kreut tė saj, Fatmir Mediu, tė gjithė tjerėt do tė ulen pėr herė tė parė nė karrigen e deputetit. Sė bashku me aleatėt e saj, PD ka njė maxhorancė parlamentare qė shkon nė 81 deputetė. KQZ-ja ka hedhur poshtė pretendimet e Ferdinand Ibrahimit dhe tė Pajtim Bellos pėr listėn e proporcionalit. Tė 81 deputetėt e Kuvendit janė larguar nga “skena politike” dhe 59 deputetė janė rizgjedhur nė zgjedhjet parlamentare. Vetėm Servet Pėllumbi dhe Teodor Laēo nuk kanė rikandiduar nė zgjedhjet e 3 korrikut, ndėrsa Genc Ruli dhe Spartak Ngjela i rikthehen Kuvendit si deputetė.

 

Deputetėt mė tė vjetėr

Sali Berisha qė nga ‘91
Sabit Brokaj qė nga ‘91
Neritan Ceka qė nga ‘91
Kastriot Islami qė nga ‘91
Namik Dokle qė nga ‘92
Pandeli Majko qė nga ‘92
Ilir Meta qė nga ‘92
Musa Ulqini qė nga ‘92
Ermelinda Meksi qė nga ‘92
Skėnder Gjinushi qė nga ‘92
Ndre Legisi qė nga ‘92

 

Fullani: Fushata nė qershor nxori paratė nga bankat

Votat janė “blerė” me para nė dorė. Gjatė muajit qershor, muaji i fushatės elektorale, sasi e parave jashtė bankave ėshtė ritur ndjeshėm. Ky efekt negativ i zbuluar nga banka e shqipėrisė nė raportin e saj tė fundit, mendohet tė ketė ndikuar edhe nė uljen e parave gjendje nė bankat e nivelit tė dytė. Pėr herė tė parė kėtė vit, Banka e Shqipėrisė ka shkelur edhe objektivat e veta. “Nė muajin qershor rritja vjetore e parasė jashtė bankave arriti nė 14.9 pėr qind nga 11.6 pėr qind nė muajin maj, kryesisht nėn ndikimin e faktorėve tė pėrkohshėm. Kjo rritje ka shtuar nevojat pėr likuiditet tė sistemit bankar, tė cilat janė pėrballuar nėpėrmjet uljes sė nivelit tė likuiditeteve tė tepėrta tė bankave. Si pasojė nė muajin qershor ėshtė tejkaluar objektivi pėr mjetet e brendshme neto tė Bankės sė Shqipėrisė.” Por duket se premtimet qė kanė rritur sasinė e prave jashtė bnkave kanė tė gjithė origjinė qeveritare. Banka vėren se rritj e ofertės monetar u pėrshpejtua gjatė qershorit edhe i rezultat i rritje sė kėrkesės pėr para nga qeveria. Efektet e hedhje sė parave nė rrugė gjatė kohės sė fushatės pritet tė ndihen nė kohėt nė vazhdim. Nga ana tjetėr ulja e parave jashtė bankav ka qenė njė kusht i fortė i FMN dhe Bankės Botėrore. Por fekti mė negativ i fushtės sė qeveriė nė qershor ėshtė munges e prave nė buxhet. Shpenzimet e tepėrta gjatė muajit qerhjor kanė bėrė qė rka e shtetit tė mos ketė mė balncat e parashikuara. Nė kushte tė tilla qeveri ėshtė detyrur tė thithė mė shumė pre nga bonot e thesari. Si rezultat i rritjesė sė kėrkeė pėr bono ėshtė rritur edhe interesi i tyre. “Nė muajin korrik, nė tregun ndėrbankar dhe nė atė primar tė letrave me vlerė tė qeverisė, normat e interesit kanė shfaqur rritje tė lehtė.”. Ky ėshtė konstatimi i Bankės sė Shqipėrisė e cila nuk tregon qartė efektet e rritje sė normės sė interesit.

 

140 DEPUTET

PD
ASTRIT BUSHATI
RAMIZ ĒOBAJ
GILMAN BAKALLI
ARENCA TRASHANI
JOZEFINA TOPALLI
TOM DOSHI
REXHEP UKA
ALEKSANDER BIBERAJ
JEMIN GJANA
FATOS HOXHA
ALDO BUMĒI
PREĒ ZOGAJ
GJOVALIN PRENGA
GJOKE VUKSANI
PAL DAJCI
IDRIZ XHOMARA
SALI SHEHU
RAHIM KALECI
SHKELQIM ZIRI
NDRIĒIM BABASI
SAMI GJERGJI
SOKOL OLLDASHI
FLORI BAJRAMAJ
GAZMEND OKETA
GENC JUKA
BAMIR TOPI
BESNIK MUSTAFAJ
LULZIM BASHA
BUJAR NISHANI
YLLI PANGO
MAJLINDA BREGU
GEZIM KARAPICI
SPARTAK NGJELA
SAFET SULAJ
ASTRIT PATOZI
LEONARD DEMI
BAKI SHEHI
SALI BERISHA
ENGJELL CARA
LUAN SKUQI
DASHNOR SULA
AUREL BYLYKBASHI
BLERIM ĒELA
MEVLAN XHINDOLI
ILIR BANO
MEHMET XHEKA
RIDVAN BODE
ILIR RUSMAJLI
EDMOND SPAHO
BESNIK JAĒELLI
MEHMET HOXHA
GENC RULI
BUJAR LESKAJ
ARDIAN KOLLOZI

PS
PAULIN STERKAJ
QEMAL MINXHOZI
SADRI ABAZI
ERMELINDA MEKSI
ANDIS HARASANI
SHPETIM IDRIZI
MUSA ULQINI
DURIM LAMAJ
DURIM HUSHI
TAULANT DEDJA
BUKUROSH STAFA
VALENTINA LESKAJ
NAMIK DOKLE
NDRIĒIM HYSA
ELMAZ SHERIFI
TAULANT BALLA
RRAPUSH TOLA
ARTA DADE
ALBERT ĒAĒI
PETRO KOĒI
FATMIR XHINDI
YLLI BUFI
BLENDI KLOSI
FATOS BEJA
RAJMONDA STEFA
KASTRIOT ISLAMI
ERION BRAĒE
MARKO BELLO
LUAN MEMUSHI
BASHKIM FINO
BEN BLUSHI
PANDELI MAJKO
FATMIR XHAFAJ
ALFRED DALIPI
FLAMUR HOXHA
GRAMOZ RUĒI
VANGJEL TAVO
ARBEN MALAJ
ARBEN ISARAJ
BESNIK DERVISHI
FATOS NANO
STEFAN ĒIPA

PR
FATMIR MEDIU
ALBERT FARUKU
HAJRULLA PARURI
ARTUR HASANBELLIU
LEJLA PERNASKA
ARJAN MADHI
ALFRED GEGA
BESNIK BISHA
GENC SHARKU
PARID TEFERCI
GALIP RAMADHI

PSD
SKENDER GJINUSHI
ENGJELL BEJTAJ
ALBERT DIVJAKA
GEZIM MUSABELLIU
DIANA ĒULI
ANGJELINA KOLA
PILO KERI

LSI
ILIR META
PELLUMB XHUFI
SABIT BROKAJ
NDRE LEGISI
DRITAN PRIFTI

PDR
GENC POLLO
TRITAN SHEHU
FRROK GJINI
JAK NOKAJ
NARD NDOKA
FERDINAND XHAFERRI

PAA
LUFTER XHUVELI
PETRIT GJONI
NIKOLLAQ NERANXI
YMER TOLA

PAD
NERITAN CEKA
PASHKO UJKA
PIRO LUTAJ

PBDNJ
VANGJEL DULE
LEONARD SOLIS
SPIRO PEĒI,(PAVARUR)

PDS
PASKAL MILO
HAMIT KOSTA

PDK
NIKOLLE LESI
NDUE SHPANI

PBLD
ARIAN STAROVA

 

Kreu i OSBE, Rupel: Vlerėsojmė rolin e presidentit nė tė gjithė procesin

Moisiu: Sot, Kuvendi i ri
Pas takimit me Celibashin firmos dekretin

Kreu i shtetit, Alfred Moisiu, nuk ka pritur as mė pak e as mė shumė se pesė orė nga shpallja e rezultatit pėrfundimtar tė zgjedhjeve nga KQZ-ja pėr tė urdhėruar mbledhjen e Kuvendit tė ri, pėr sot nė orėn 18:00.

Presidenti i vendit, Moisiu, ka ndėrmarrė kėtė veprim menjėherė pasi kreu i KQZ-sė, Ilirjan Celibashi i ka depozituar nė zyrėn e tij vendimin pėr shpalljen e 140 emrave tė deputetėve tė Kuvendit tė ri. Ai nuk ka pritur as ndonjė ankim tė mundshėm nga ana e partive politike nė rrugė legale tė vendimit pėrfundimtar tė KQZ-sė nė Kolegj apo nė Gjykatėn Kushtetuese, nisur nga fakti se rezultati zyrtar u depozitua nga kreu i KQZ-sė nė zyrėn e tij. Kreu i shtetit, duket se e ka hedhur njė hap tė tillė edhe pasi ka dėgjuar dy liderėt e forcat kryesore tė partive politike, Sali Berishės sė PD-sė dhe Fatos Nanos sė PS-sė, tė cilėt mbajtėn qėndrim zyrtar dhe publik menjėherė pas shpalljes zyrtare tė rezultatit nga ana e KQZ-sė. Mbledhja e Kuvendit mė datėn 2 shtator u paralajmėrua dy ditė mė parė nga gazeta “Panorama”. Kreu i shtetit, nisur nga fakti se 3 shtatori si afati i fundit i mbledhjes sė Kuvendit tė ri i binte ditė e shtunė, ka urdhėruar menjėherė mbledhjen e legjislativit mė datėn 2 shtator. Duke shmangur kėshtu edhe ndonjė shkelje kushtetuese apo dhe ligjore. Ndėrkohė qė zėdhėnėsja e presidentit, Afėrdita Sokoli, shpjegoi dje pėr median arsyet se pse Moisiu ndėrmori kėtė veprim. “Presidenti i Republikės i bindur nė domosdoshmėrinė e funksionimit tė plotė dhe normal tė institucioneve kushtetuese, nė respektimin e vullnetit tė qytetarėve tė shprehur me votė tė lirė e demokratike, nė funksionimin e debatit politik nė rrugė institucionale, nė mėse njė rast ka shprehur publikisht vullnetin e tij politik, qė menjėherė pas shpalljes sė rezultatit pėrfundimtar tė zgjedhjeve nga KQZ, tė shkurtojė nė maksimum afatin 20 ditor tė pėrcaktuar nė Kushtetutė”, deklaroi Sokoli. Sipas saj, njė veprim i tillė bazohet nė shpalljen tashmė nga KQZ tė rezultatit pėrfundimtar tė zgjedhjeve tė pėrgjithshme dhe nė mbėshtetje tė nenit 67 tė Kushtetutės sė Shqipėrisė, pika 1. Vendimi i menjėhershėm i presidentit ėshtė mirėpritur dje nga ana e kreut tė radhės sė OSBE-sė, ministrit tė Jashtėm tė Sllovenisė, Dimitri Rupel. “Unė vlerėsoj rolin e presidentit Moisiu nė tė gjithė procesin dhe uroj Kuvendin e ri. Shpresoj nė bashkėpunimin me qeverinė e re qe do tė drejtohet nga fituesi i zgjedhjeve dhe shpresoj se do tė jetė i aftė tė marrė sė shpejti detyrėn e tij”, tha kreu i OSBE. Rupel, i cili ka ndjekur procesin zgjedhor me shumė vėmendje theksoi se “pas dy muajsh pune tė madhe tė institucioneve zgjedhore shqiptare, kompozimi i Kuvendit tė ri ėshtė i njohur tashmė dhe i gatshėm pėr t’u mbledhur”. Gjithashtu parashikohet edhe krijimi i sekretarisė qė pėrbėhet nga tre deputetė tė rinj nė moshė, si dhe ngritja e komisionit tė pėrkohshėm tė mandateve, strukturė e cila duhet tė verifikojė brenda dy ditėve mandatet e dhėna nga KQZ-ja pėr 140 deputetėt e legjislaturės XVII. Pas kėtij procesi, deputetėt duhet tė betohen. Nė kėtė seancė, pritet tė zgjidhen edhe drejtuesit e rinj qė janė kryetari dhe dy nėnkryetarėt e Kuvendit qė do tė drejtojnė kėtė institucion pėr katėr vitet e ardhshme. Drejtuesit e rinj priten tė zgjidhen nė seancėn e dytė ose tė tretė, ndėrsa sipas burimeve, Moisiu mund tė mbajė sė shpejti njė mesazh pėrpara Parlamentit tė ri.

 

  • Kreu i Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, Ilirjan Celibashi, shpall rezultatin pėrfundimtar tė zgjedhjeve pas vendimit tė marrė me gjashtė vota pro tė anėtarėve.
  • Kreu i PS-sė, Fatos Nano, pas shpalljes sė rezultatit pėrfundimtar tė zgjedhjeve bėri publike dorėheqjen e tij si kryetar i partisė, duke ia lėnė kompetencat Ruēit.
  • Kreu i PD-sė nė konferencėn pėr shtyp deklaron se me fitoren e zgjedhjeve realizoi misionin e tij pėr kėto zgjedhje, qė ishte nxjerrja nė pension politik tė kundėrshtarit 13-vjeēar, Nanos.
  • Pas njė takimi me kreun e KQZ-sė, presidenti i vendit, Moisiu firmos dekretin pėr mbledhjen e Parlamentit tė ri mė datėn 2 shtator, duke mos pritur afatin 20 ditor qė ia jep Kushtetuta.


E Premte, 02 Shtator 2005 http://www.kohajone.com/

KQZ: MAZHORANCA KA 81 DEPUTETE

Markel Bejdo

Komisioni Qendror i Zgjedhjeve shpalli dje rezultatin perfundimtar te zgjedhjeve parlamentare te 3 Korrikut duke i dhene fund keshtu procesit zgjedhor. Ne mbledhjen e kerkuar dje nga kryetari Ilirian Celibashi dhe anetari i KQZ-se Dode Prenga ky komision ka marre vendimin per shpalljen e rezultatit perfundimtar te zgjedhjeve duke miratuar me 6 vota pro dhe anje kunder vendimin nr. 1680 "Per shpalljen e rezultatit perfundimtar te Zgjedhjeve per Kuvendin e Shqiperise te vitit 2005 dhe vendimit nr. 1681 "Per shpalljen e kandidateve fitues nga listat shumeemerore per deputete te partive politike per Zgjedhjet per Kuvendin e Shqiperise te dates 3 Korrik 2005, duke deklaruar te mbyllur kete proces zgjedhor. Ky vendim u mos pasi nga anetaret e Komisionit Qendror te Zgjedhjeve i kane cilesuar te perfunduara procedurat ligjore te parashikuara ne Kodin Zgjedhor te Republikes se Shqiperise, duke shpallur zyrtarisht 100 kandidatet per deputete, si edhe numrin e vendeve te fituara nga secila prej partive politike dhe koalicioneve qe perfitojne nga ndarja e mandateve plotesuese ne zgjedhjet per Kuvendin e Shqiperise. Gjithashtu, KQZ-ja shpalli dhe emrat e kandidateve fitues nga listat shumeemerore per deputete te partive politike ku PAD-ja ka 3 deputete, PBLD-ja 1 deputet, PDR-ja 4 deputete, PDK-ja 2 deputete, PR-ja 11 deputete, PBDNJ-ja 2 deputete, LSI-ja 4 deputete, PDS-ja 2 deputete, PSD-ja 7 deputete si dhe PAA-ja 4 deputete. Ne perfundim te procesit Komisioni Qendror i Zgjedhjeve ka vleresuar bashkepunimin me anetaret e Komisioneve te Zonave Zgjedhore, Komisioneve te Qendrave te Votimit si dhe me partite politike shqiptare, sidomos perfaqesuesit e tyre ne KQZ, per kontributin e dhene per mbarevajtjen e procesit zgjedhor. KQZ-ja ka vleresuar dhe bashkepunimin me te gjitha organizatat vendase dhe institucionet nderkombetare te perfshira ne zgjedhjet per Kuvendin e Shqiperise 2005, ne vecanti Misionin e Vezhgimit te Zgjedhjeve te OSBE / ODIHR, per kontributin mjaft te rendesishem ne synimin e perhershem te Komisionit Qendror te Zgjedhjeve ne permbushjen dhe arritjen e standarteve nderkombetare te zgjedhjeve. Shpallja e rezultatit perfundimtar te zgjedhjeve erdhi pas nje debati mbi daten e shpalljes se tij bazuar ne afatet qe percaktonte Kodi Zgjedhor. Per kete KQZ-ja deklaroi se do te shpallte kete rezultat vetem me daten dy shtator, deklarate kjo qe u kundershtua nga Koalicioni i djathte i kryesuar nga Partia Demokratike si dhe nga dy anetaret e KQZ-se, Prenga dhe Gjata. Per kete ceshtje nje delegacion i ketij koalicionit te djathte i kerkoi Presidentit Moisiu thirrjen e Kuvendit brenda dates 3 shtator date ne te cilen mbaron dhe afati i legjislatures 2001-2005. Presidenti Moisiu pasi degjoi kerkesen e koalicionit fitues zhvilloi nje takim pune me kreun KQZ-se Celibashi ku rane dakort per shpalljen e rezultatit diten e djeshme duke i hapur keshtu rruge thirrjes se Kuvendit te ri.

Deputetet e Proporcionalit

1. Partia Aleanca Demokratike

Neritan Hasan Ceka

Pashko Luc Ujka

Piro Dano Lutaj

2. Partia Bashkimi Liberal Demokrat

Arian Avni Starova

3. Partia Demokrate e Re



Genc Stefan Pollo

Tritan Masar Shehu

Frrok Gjin Gjini

Jak Gjon Ndokaj

4. Partia Demokristiane e Shqiperise

Nikolle Pal Lesi

Ndue Gege Shpani

5. Partia Republikane

Fatmir Ali Mediu

Albert Kamber Faruku

Hajrulla Osman Paruri

Artur Dervish Hasanbelliu

Lajla Ylber Pernaska

Arjan Mustafa Madhi

Alfred Perparim Gega

Besnik Xhemal Bisha

Genc Skender Sharku

Parid Lirim Teferici

Galip Riza Ramadhi

6. Levizja Socialiste per Integrim

Pellumb Muharrem Xhufi

Sabit Laze Brokaj

Ndre Zef Legisi

Dritan Vlash Prifti

7. Partia Bashkimi per te Drejtat e Njeriut

Vangjel Jorgji Dule

Leonard Foto Solis

8. Partia Demokracia Sociale

Paskal Koco Milo

Hamit Ramazan Kosta

9. Partia Socialdemokrate

Skender Ethem Gjinushi

Engjell Nimet Bejtaj

Albert Loni Divjaka

Gezim Estref Musabelliu

Diana Jorgo Culi

Angjelina Loni Kola

Pilo Kristaq Keri

10.Partia Agrare Ambientaliste e Shqiperise

Lufter Nexhip Xhuveli

Petrit Preng Gjoni

Nikollaq Mihal Neranxi

Ymer Ramazan Tola


http://www.shekulli.com.al/ 1 Shtator 2005
 
Qeveria

Kryeministėr Sali Berisha
Zv.kryeministėr Ilir Rusmali
Ministėr i Jashtėm Aldo Bumēi, Besnik Mjustafaj
Ministėr i Brendshėm Sokol Olldashi
Ministėr i Financave Ritvan Bode
Ministėr i Ekonomisė Genc Ruli
Ministėr Mbrojtjes Fatmir Mediu
Ministėr i Arsimit Genc Pollo
Ministėr Bujqėsisė Genc Juka Jemin Gjana
Ministėr i Transporteve Lulzim Basha
Ministėr i Drejtėsisė Arenca Troshani
Ministėr i Mjedisit Lufter Xhuveli
Ministėr i Integrimit Besnik Mustafaj Aldo Bumēi
Ministėr i Shėndetėsisė Maksim Cikuli
 
 

Pėrcaktohen postet qė do tė kenė dy nėnkryetarėt aktualė tė PD-sė. Bumēi e Mustafaj pėr diplomacinė

Topalli kryetare Kuvendi,Topi mbetet nėnkryetar i PD-sė

 

A.R

TIRANE - Dy nėnkryetarėt e PD-sė, Jozefina Topalli dhe Bamir Topi, nuk do tė kenė portofole ministrore. Zhvillimet e fundit nė PD pak ditė para se emrat e kabinetit qeveritar “Berisha” t’i pėrcillen kreut tė shtetit, kanė zhvendosur Topallin dhe Topin nė detyra tė tjera. Sipas burimeve nga seliba blu, Topalli pritet qė tė jetė kryetarja e Kuvendit tė ri, duke qenė e para grua drejtuese e legjislativit shqiptar. Ndėrkohė emri i saj ishte pėrfolur disa herė si kandidate e mundshme pėr postin e ministres sė Punėve tė Jashtme apo edhe si zv.kryeministre. Nga ana tjetėr edhe Bamir Topi pritet tė mbajė tė njėtat detyra si edhe nė legjislaturėn e shkuar, kryetar grupi parlamentar dhe nėnkryetar i PD-sė. Pėr Topin gjatė kėsaj kohė paszgjedhore ishte diskutuar se do tė merrte drejtimin e Ministrisė sė Bujqėsisė. Por me sa duket, tashmė do tė vendoset qė ai tė mbetet drejtuesi i grupit parlamentar. Por me sa duket, Topi, njė nga njerėzit mė tė vlerėsuar nė PD dhe nė opinionin publik, do tė jetė njeriu mė i rėndėsishėm nė PD, pas kalimit tė Berishės nė godinėn e Kryeministrisė. Kėto pozicione duket se janė pėrfundimtare pėr Topin dhe Topallin, pasi u shqyrtua gjatė pėr vendet e tyre nė qeverisjen e ardhshme.

Qeveria
Ndėrkohė, pėr shkak tė sqarimit tė pozicioneve tė tė dy nėnkryetarėve tė PD-sė dhe njerėzve mė tė rėndėsishėm nė PD, pas Berishės, duket se po vjen duke u konturuar edhe pėrbėrja e kabinetit tė ri qeveritar.Posti i zv.kryeministrit duket tashmė i vendosur dhe do tė drejtohet nga Ilir Rusmali, Sekretar pėr Ēėshtjet Ligjore nė PD. Kėshtu postet e ministrit tė Jashtėm dhe atij tė Integrimit duket se do t’i ndajnė Besnik Mustaj dhe Aldo Bumēi, njė emėr i ri ky nga shoqėria civile qė iu bashkangjit PD-sė me KOP-in. Ende nuk ėshtė e qartė pozicioni i saktė i secilit prej tyre. Emėr tė papėrcaktuar ka ende Ministria e Drejtėsisė, ku kandidatura e pėrfolur sė fundmi ėshtė ajo e Arenca Troshanit, deputete e PD-sė nė Shkodėr. Pėr postin e ministrit tė Brendshėm vazhdon tė mbetet e palėkundur kandidatura e Sokol Olldashit. Po ashtu tė sigurt mbeten Ritvan Bode si ministėr i Financave dhe Genc Ruli si ministėr i Ekonomisė dhe Energjetikės. Pėr postin e ministrit tė Rregullimit tė Territorit dhe Transporteve kandidatura mė e pėrfolur ėshtė ajo e Lulzim Bashės, ndėrsa pėr postin e ministrit tė Turizmit dhe Kulturės ajo e Preē Zogaj dhe deputetit nga Vlora Bujar Leskaj. Ndėrsa pėr postin e ministrit tė Bujqėsisė lakohen emrat e Genc Jukės dhe njė prej politikanėve mė tė vjetėr nė PD, Jemin Gjanės. Nė postin e ministrit tė Shėndetėsisė, emri mė i mundshėm ėshtė ai i Maksim Cikulit.
Nga ana tjerėr, ashtu siē dihet Ministria e Arsimit do tė mbahet nga reformatorėt, sipas marrėveshjes dypalėshe mes PD-sė dhe PDR-sė. Ajo do tė drejtohet pikėrisht nga kryetari Genc Pollo. Ministria e Mbrojtjes do tė drejtohet nga Fatmir Mediu, Ministria e Punės dhe Ēėshtjeve Sociale, nga Thoma Miēo i PBDNJ, ajo e Mjedisit nga kreu i PAA-sė, Lufter Xhuveli. Kabineti i ri qeveritar qė do tė dekretohet sė shpejti nga presidenti Moisiu, do tė ketė 4 ministri mė pak se qeveria aktuale.


 

http://www.sot.com.al/ 

Moisiu negociata me PD-nė pėr datėn 5 shtator

ImageParlamenti i ri duket sa ka tė gjitha mundėsitė tė mblidhet me 5 shtator. Kėto janė tė gjitha shanset e deritanishme tė diskutuara pasditet e djeshme. Burime pranė PD-sė, bėjnė tė ditur se, pasditen e djeshme ka patur takime mes kryetarit tė shtetit dhe eksponentėve tė rėndėsishėm tė kėsaj partie nė mundėsinė e mbledhjes sė Kuvendit ditėn e hėnė me 5 shtator. Demokratėt janė shprehur se, do tė mbledhin vetė Kuvendin mė 3 shtator, por bisedimet e djeshme mėsohet tė kenė qenė rezultative. Koalicioni i djathtė duket se do tė heqė dorė nga ideja pėr tė mbledhur Kuvendin nė fund tė kėsaj jave por duke pritur dekretin presidencial, i cili do tė thėrrasė Kuvendin e ri mė 5, pra ditėn e hėnė.Kryetari i KQZ-sė shpall listėn nė mazhoritar dhe proporcional ditėn e sotme dhe pas kėsaj do tė jetė Moisiu, ai qė do tė vendosė pėr ditėn, se kur do tė thėrrasė deputetėt e zgjedhur nga vullneti i sovranit mė 3 korrik tė kėtij viti. Nė fillim tė kėsaj jave, ishte njė grup i koalicionit tė djathtė, qė kėrkoi takim me kreun e shtetit pėr ta njoftuar pėr vendimin e tyre. Por, kryetari i shtetit iu pėrgjigj atyre me qetėsi, duke u shprehur se nė ēdo rast do tė respektojė ligjin themeltar, Kushtetutėn dhe do tė jetė garant i tij dhe ka kėrkuar njėkohėsisht nga mazhoranca e ardhshme tė pėrgjigjet nė kėtė mėnyrė, pra tė respektojė Kushtetutėn. “Nė bazė tė Kushtetutės dhe ligjit, do tė bėjė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė gjetur rrugėt dhe mundėsitė pėr zgjidhjen sa mė parė tė ēėshtjes sė thirrjes sė Kuvendit tė ri tė dalė nga zgjedhjet e 3 korrikut”, - qe shprehur Moisiu. Ndėrkohė, pjesėmarrėsit nė takim qenė shprehur se, afati i fundit i mbledhjes sė kuvendit ėshtė 3 shtatori, duke iu referuar gjithnjė Kushtetutės dhe nuk ka asnjė arsye qė tė shtyhen mė tej afatet e mbledhjes sė tij. Pėr kėtė ata u shprehėn se, kanė vėnė nė dijeni kreun e shtetit pėr nismėn e deputetėve pėr mbledhjen e Kuvendit dhe se kreu i shtetit ka mirėpritur sugjerimin e tyre, duke u shprehur se nė ēdo rast do tė respektojė ligjin me tė gjitha alternativat e mundshme, qė afron ai.
Demokratėt mė 3 shtator do tė mblidhnin Kuvendin
Nėnkryetarja e PD-sė, Jozefina Topalli vuri nė dukje pas takimit tė sė hėnės se, duke iu referuar ligjit nga data 3 ora 17.00, vendi ėshtė vetėm me presidentin e Republikės, nuk ka qeveri nuk ka as parlament. “Nuk ka ndodhur ndonjėherė, qė vendi nė 25 vitet e fundit tė qėndrojė me president dhe pa parlament, qė ėshtė institucioni i vėrtetė, qė mban sovranitetin dhe pa qeveri”, - u shpreh Topalli, ku sipas saj, neni 65 pika 1 dhe pika 3 e bėjnė ultimative thirrjen e parlamentit, i cili duhet tė mblidhet nė bazė tė kėtij ultimatumi kushtetues, qė e jep gėrma dhe neni 65 pika 1 dhe pika 3 pikėrisht nė datėn 3 ora 17.00. “Ēdo orė e shtyrė ėshtė antikushtetuese dhe do tė jemi nė njė situatė, jo vetėm jokushtetuese, sepse nė njė situatė jokushtetuese, jemi prej gati njė muaji, por jemi nė njė situatė, kur vendi ėshtė vetėm me njė president tė zgjedhur nga parlamenti i kaluar, pa qeveri dhe pa atė, qė ėshtė mbartėsi i sovranitetit, i pėrfaqėsimit dhe i besimit tė shqiptarėve”, - vlerėsoi ajo. Por, qė nga ajo ditė, demokratėt duket se janė tėrhequr nga ideja e tyre, pėr tė lėnė kreun e shtetit tė zbatojė detyrimin e tij kushtetues. Duket se e djathta ka vendosur tė mos bėjė njė nisje tė dobėt me ardhjen e saj nė pushtet. Edhe pse vendi ėshtė republikė parlamentare, presidenti ka tė drejtėn Kushtetuese, tė thėrrasė Kuvendin e ri. Kjo ka bėrė qė, me sa duket demokratėt tė reflektojnė nė zbatim tė kėtij detyrimi pėr tė mos e shkelur atė me vetėm dy ditė, e duke shėnuar kėshtu njė nisje tė “vogėl” tė pushtetit tė tyre.
Lista e deputetėve
Tashmė ėshtė pėrvijuar nė mėnyrė pėrfundimtare lista e 140 deputetėve dhe sot do tė shpallet nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve. Burime nga ky institucion bėjnė me dije se, kreu i shtetit e ka patur qė mbrėmė nė tryezėn e tij kėtė listė, nė pritje tė shpalljes sė sotme tė vendimit tė komisionit dhe mė pas vetėm firmosjes sė dekretit. E gjitha kjo odise e gjatė e zgjedhjeve tė kėtij viti, duket se do tė marrė fund sot me shpalljen e rezultateve dhe firmosjen e dekretit presidencial pėr mbledhjen e Kuvendit me 5 shtator.

http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
Faqja 6 - POLITIKE

Gusht 31, 2005

 
"Qeveria e re, personazhe groteske"
 
Shehi: Shumica e re, karshillėk Presidentit

a.m.


Kryetari Ekzekutiv i LZHK-sė, Dashamir Shehi, sheh si zgjatim tė dhunimit tė Kushtetutės nė zgjedhjet parlamentare tė 3 korrikut problemet qė kanė dalė sot rreth thirrjes sė Kuvendit. "Tė dyja palėt janė bashkėfajtore pėr kėtė situatė. Nėse Presidenti vendos ta mbledhė Kuvendin nė datėn 5, nuk besoj se kjo ėshtė njė hata e madhe. Nuk ka asnjė ndryshim nga 3 tek 5. Nė fakt, ėshtė shkelur e gjithė Kushtetuta, sepse 2 partitė e mėdha kanė nga 9% dhe kontrollojnė tė gjithė Kuvendin, ka deklaruar Shehi. Sipas tij, ultimatumet e PD-sė pėr thirrje tė Kuvendit me anė tė njė grupi deputetėsh tė saj, janė qartazi ushtrim presioni dhe njė lloj karshillėku qė shumica e sotme po pėrpiqet t'i bėjė Presidentit. Shehi komenton se, nėse PD-ja do tė donte tė fitonte kohė, mund ta kishte bėrė njė muaj pėrpara kėtė qė po bėn sot, pėrpara se "tė arnonte kėtė lloj shumice majtas, djathtas dhe qendre qė ka krijuar". "Pėr 24 orė nuk bėhet ndonjė punė e madhe edhe nė Parlamentin mė tė mirė tė botės", ka nėnvizuar Shehi. Ish-zv/kryeministri Shehi, mė shumė sesa defekte tek kryeministri Sali Berisha, sheh tek ekipi i ministrave qė ai ka ravijėzuar pėr nė kabinetin qeveritar. "Berisha nuk ka punuar Kryeministėr. Ai ka bėrė njė punė mė komode, sepse urdhėronte, por nuk firmoste. Nga kjo pikėpamje puna e tij si Kryeministėr do tė bėjė qė ai tė ketė pėrgjegjėsi mė tė madhe. Shoh si defekt disa personazhe nė qeverinė 'Berisha', pasi nė pėrbėrje ka dhe forca politike groteske", stigmatizon Shehi.


 http://www.sot.com.al/
 

Berisha nuk di tė jetė kryeministėr

{mosimage]Kryetari Ekzekutiv i LZHK, Dashamir Shehi, ėshtė shprehur dje se, Kushtetuta po dhunohet nė mėnyrė flagrante me zgjatjen e pafund tė procesit zgjedhor nė Shqipėri. Nė njė prononcim televiziv, Shehi ka qartėsuar se, zgjatja prej dy muajsh e procesit dhe mosthirrja e presidentit pėrbėn problem pėr vendin. Njė prononcim tė tillė, ai e konfimoi dhe pėr gazetėn tone, duke qartėsuar dhe idetė e tij pėr datėn e zgjedhjeve, si dhe duke dhėnė disa shpjegime, pėr mėnyrėn se si mund tė qeverisė kryeministri i ardhshėm. “Tė dy palėt janė bashkėfajtorė pėr kėtė situatė. Nėse Presidenti vendos ta mbledhė Kuvendin me datė 5, nuk besoj se kjo ėshtė njė hata e madhe.Nuk ka asnjė ndryshim nga 3 tek 5. Dikush mund tė thotė se, kėtu janė shkelur limitet e kushtetuetshmėrisė. Kėtu nė fakt ėshtė shkelur e gjithė Kushtetuta, sepse 2 partitė e mėdha kanė nga 9% dhe kontrollojnė tė gjithė Kuvendin. Gjatė kėtyre zgjedhjeve, Kushtetuta ka humbur shumė, pėr shkak tė shkeljeve brutale, qė i janė bėrė asaj nga dy forcat kryesore politike”, - u shpreh Shehi duke qartėsuar se zgjedhjet e fundit nxorėn nė pah njė Kushtetutė tė dhunuar nė shumė raste. Sipas tij, ultimatumet e PD-sė pėr thirrje tė Kuvendit me anė tė njė grupi deputetėsh tė saj, janė qartazi ushtrim presioni dhe njė lloj karshillėku, qė shumica e sotme po pėrpiqet t’i bėjė Presidentit. Shehi komenton se, nėse PD do tė donte tė fitonte kohė, mund ta kishte bėrė njė muaj pėrpara kėtė, qė po bėn sot, pėrpara se “tė arnonte kėtė lloj shumice majtas, djathtas dhe qendre, qė ka krijuar”. “Pėr 24 orė, nuk bėhet ndonjė punė e madhe, edhe nė parlamentin mė tė mirė tė botės”, - ka nėnvizuar Shehi. Shehi qė ka qenė dhe pjesė e kabineteve qeverisėse, nėnvizon dhe faktin se, ēfarė do tė sjellė Berisha nė pushtet. “Berisha nuk ka punuar kryeministėr. Ai ka bėrė njė punė mė komode, sepse urdhėronte, por nuk firmoste. Nga kjo pikėpamje, puna e tij si kryeministėr, do tė bėjė qė ai tė ketė pėrgjegjėsi mė tė madhe. Shoh si difekt disa personazhe nė qeverinė “Berisha”, pasi nė pėrbėrje ka dhe forca politike groteske”, - vlerėson Shehi, duke e parė me skepticizėm qeverinė e drejtuar nga Berisha.