ATDHEU" Gazete e Partise Levizja e Legalitetit
 versioni 'on line' i gazetes "Atdheu"

Kryeredaktor : Astrit Kola
Webmaster : Ibrahim Koka &Neritan Kolgjini
levizja_legalitetit@yahoo.com

___________________________

3 Korrik 2005
___________________________

Intervistė me Dr.Patrice Najbor, drejtor i Institutit Shqiptar nė Francė

Patrice Najbor: Duhet njė rinovim i thellė i pushtetit

Ju e njihni politikėn shqiptare prej mė shumė se 15 vitesh. Si mund tė na e pėrshkruani atė nga kėndvėshtrimi i njė analisti politik francez?

Shqipėria njohu nė fillim njė zhvillim tė vrullshėm qė nisi si njė fazė anarshie. Pra, njohu njė fillim "demokratik", por kjo shpėrfaqi njėherazi edhe difektet e hapjes shqiptare. Ai shtet qė u ndėrtua pas rrėzimit tė diktaturės, nxori nė pah mangėsitė e sistemit tė pas 90-ės, i cili u rrėzua me krizėn e parė serioze qė pati. Pavarėsisht kėtyre, falė vrullit dhe energjisė sė forcave tė reja shqiptare, vendi ka njohur njė ndryshim qė duket edhe me sy. Por, praktikisht, problemi qėndron tek konfiskimi i politikės pushtetare nga dy partitė e mėdha dhe sherri ndėrmjet dy krerėve tė tyre. Dhe kjo padyshim, frenon ēlirimin e energjive tė forcave tė tjera politike dhe tė ideve tė ndryshme politike. Sot duhet njė rinovim i thellė i pushtetit, i cili ėshtė i domosdoshėm pėr njė zhvillim tė vėrtetė.

Si i komentoni zgjedhjet e datės 3 korrik 2005 pėr parlamentin shqiptar?

Faza e tranzicionit ka vazhduar shumė gjatė dhe tani Shqipėria duhet tė marrė njė drejtim tjetėr politik. Nėse zgjedhėsit do tė reflektonin para kutisė sė votimit, ata do tė kishin dy opsione: njėra ėshtė tė zgjedhin me mbajtė nė pushtet dyshen e partive qė kanė qeverisur deri mė sot, ndėrsa opsioni tjetėr ėshtė tė zgjedhin njė forcė tė re si LZHK-ja, qė udhėhiqet nga Mbreti Leka I. Tė gjitha institucionet ndėrkombėtare po ndjekin me kujdes procesin, pėr t'u dhėnė fund manipulimeve tė zgjedhjeve qė tashmė janė tė njohura nė Shqipėri. Nga zhvillimi i kėtyre zgjedhjeve do tė mvaret nė njė masė tė konsiderueshme procesi i integrimit nė BE i shtetit shqiptar.

Sa konsideroni forcėn e LZHK-sė nė kėto zgjedhje, pasi ju jeni njohės i mirė i saj?

Ideja e krijimit tė LZHK-sė ėshtė njė ide e shkėlqyeshme, pasi ajo synon tė bashkojė disa forca e grupime me frymėzime kombėtare e tradicionale. Mbreti edhe sot vazhdon tė punojė pėr bashkimin e shqiptarėve siē ka bėrė historikisht.

Sa i pėrket LZHK-sė, mendoj se ajo ka kandidatė tė zotė dhe tė pėrgatitur dhe besoj se kjo forcė politike ka meritėn kryesore qė ka afruar nė radhėt e veta, njerėz shumė tė aftė nga shoqėria civile dhe jo aparatēikė si partitė qė kemi parė deri mė sot. Pėr fat tė keq, shohim njė dallim tė madh nė mjetet e pėrdorura, ndėrmjet kėsaj force tė re dhe dy partive kryesore, tė cilat kam pėrshtypjen se shpenzojnė jashtėzakonisht me reklama, spote, media etj. Duket se buxheti i tyre ėshtė shumė herė mė i madh se ai i kėsaj force tė re. Nė Francė, p.sh., tė gjitha partitė kanė kohė tė barabarta nė transmetimet televizive, kurse kėtu shohim "ēudira". Ėshtė shumė e vėshtirė pėr njė forcė tė re politike pėr t'u impozuar fuqishėm nė elektorat, menjėherė pas krijimit tė saj.

Ēfarė mendoni pėr sondazhet qė bėhen nė Shqipėri?

Kam dėgjuar, madje i ndjek me kujdes sondazhet qė publikohen nė Shqipėri, jo se besoj te ato, por pėr tė verifikuar fakte tė njohura sesi manipulohet opinioni publik. Mendoj se sondazhet e publikuara deri mė sot, janė kundra rregullave tė bėrjes sė njė sondazhi. Kėtu sondazhet nuk reflektojnė aspak atė qė mendon zgjedhėsi, por atė qė dėshirojnė ata qė porosisin sondazhet. Ne nė Francė kemi disa shprehje pėr sondazhet, e njėra prej tyre thotė: "Ruhuni nga diktatura e sondazheve".

A shihni pika tė pėrbashkėta mes LZHK-sė dhe Lėvizjes Kombėtare tė Simeonit II nė Bullgari?

LZHK-ja e Mbretit Leka dhe Lėvizja e Mbretit Simeon, tė dyja nisen nga ideja e bashkimit tė disa grupimeve politike pėr t'i dhėnė popullit njė alternativė tė re. Tė dyja kanė qėllim pėrmirėsimin e jetės sė popujve respektivė, por kanė edhe dallime thelbėsore, pasi ajo e Mbretit Simeon ėshtė njė forcė partiake e mirėfilltė, ndėrsa LZHK e Mbretit Leka ėshtė njė koalicion. LZHK ėshtė njė forcė politike qė ka si prioritet ēėshtjen e pazgjidhur kombėtare tė shqiptarėve, kurse nė Bullgari ēėshtja kombėtare nuk ėshtė prioritare, se pėrgjithėsisht i ka mbyllur kėto probleme.

LZHK-ja mbron pavarėsinė e Kosovės, tė drejtėn e Ēamėrisė dhe probleme tė tjera tė pazgjidhura tė ēėshtjes shqiptare.

Pėrmbledhtazi, ėshtė e vėrtetė qė tė dyja kėto lėvizje kanė si tė pėrbashkėta monarkėt udhėheqės, por ndryshojnė nė prioritetet programore, si edhe nė strukturimin e tyre.

Ju jeni njė studiues i historisė shqiptare dhe veēanėrisht i Dinastisė Zog. Ēfarė mund tė na thoni pėr publikimet e projektet e tua, nė lidhje me kėtė ēėshtje?

Nė tezėn time tė doktoraturės "La bicephalite du politique albanaise dans les relations internationale contemporaine", kam shpjeguar pėrpjekjet e Mbretit Leka pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga regjimi komunist, si dhe kam folur edhe pėr nevojėn e pavarėsimit tė Kosovės (1992). Mbas asaj kohe, kam bėrė shumė kėrkime historike pėr tė shkruar librin tim mbi dinastinė Zog (La dynastie des Zogu). Nė atė libėr jam pėrpjekur tė shpjegoj qė Mbreti Zog ka qenė themelues i vėrtetė i shtetit modern shqiptar. Aktualisht po punoj pėr redaktimin e njė libri tė dytė qė titullohet "L'histoire de la Maison Royale d'Albanie", nė tė cilėn analizoj rolin pozitiv tė Familjes Mbretėrore Zogu nė historinė e Shqipėrisė. Nė kėtė libėr unė theksoj qė pėr tė kuptuar mė mirė tė tashmen e kėtij vendi, duhet tė njohim shumė mirė tė shkuarėn e tij, sidomos tė shekullit XX. Pėrmes kėtij libri, unė pėrpiqem t'u jap francezėve dhe europianėve disa tė vėrteta tė shmangura dhe tė fshehura nga botimet e derisotme.

Intervistoi: Neritan Kolgjini

 

 

Intervistė e z.Skėnder Zogu, nipi i Mbretit Zog dhėnė gazetės "Panorama"

Skėnder Zogu: LZHK do tė thyejė duopolin PS-PD

Blerina Sinani

Skėnder Zogu, njė nga pinjollėt e Familjes mbretėrore shqiptare, ish-drejtor shtypi i Oborrit mbretėror ka ardhur nga Parisi nė Shqipėri pėr t'u gjendur pranė njeriut tė tij mė tė afėrt, Leka Zogut, i cili kryeson formacionin e ri politik, LZHK.

Nė njė intervistė pėr "Panorama" Skėnder Zogu shprehet se nga 3 korriku shpreson njė thyerje tė bipolaritetit politik PD-PS, tė cilėt, sipas tij vijnė nga e njėjta bazė komuniste dhe se LZHK e LSI do tė jenė dy forca tė reja qė do tė krijojnė njė hapėsirė reale demokratike. Lidhur me ēėshtjen kombėtare, Zogu thekson se as PD dhe as PS nuk e kanė shpallur qėndrimin e tyre pro pavarėsisė sė Kosovės.

Cilat janė motivet qė ju kanė risjellė nė Shqipėri?

Unė jam kushėriri i mbretit Leka, jam nipi i mbretit Ahmet Zog. Kam ardhur nga Franca pėr tė marrė pjesė nė fushatėn e LZHK-sė, si dhe pėr tė takuar familjen e gjithė miqtė nė Shqipėri. Me kėtė rast kam pasur dėshirė tė takoj sa mė shumė bashkatdhetarė, pėr tė biseduar me ta pėr ēėshtjen kombėtare. Nė kėtė fushatė unė personalisht si dhe disa tė tjerė qė kanė ardhur nga SHBA-ja, Belgjika dhe Franca pėr tė pėrkrahur Lekėn, dėshirojmė tė japim kontributin tonė moral, pėr tė shprehur dėshirėn dhe shpresėn tonė se ka pėr tė ndodhur njė ndryshim i madh nė Shqipėri pas zgjedhjeve.

Cili do tė jetė kontributi juaj konkret nė fushatėn e LZHK-sė?

Kontributi im do tė jetė nė faktin se do t'i tregoj popullit shqiptar se ne jemi pėr ndryshim, shqiptarėt qė jetojnė dhe punojnė jashtė atdheut kanė dėshirė pėr ndryshim, se jemi bashkė me ata qė mendojnė se shteti ka nevojė pėr ndryshim. Kjo ėshtė fjala jonė.

Si e keni vlerėsuar krijimin e LZHK-sė?

Unė e kam vlerėsuar krijimin e LZHK-sė si njė rrugė tė tretė politike, ose si njė mundėsi e re pėr popullin shqiptar, si njė shpresė tė re, sepse deri tani politikanė tė kėtij shteti, tė atdheut tonė, kanė dėshtuar dhe nuk kanė punuar pėr interesat e popullit shqiptar, por pėr interesat e tyre personale. Pėr shembull, pėr ēėshtjen e pronave, ligji i pronave ende nuk ėshtė zbatuar, padrejtėsitė kanė vazhduar, shteti shqiptar kritikohet edhe nga ndėrkombėtarėt, sepse nė 15 vite reformat nuk janė bėrė si duhet. Nė kėtė situatė LZHK-ja ėshtė njė lėvizje e re. Mbreti Leka ka vepruar gjithmonė pėr tė mirėn e popullit shqiptar dhe ai ėshtė njė figurė nė politikė. Nuk ka pasur probleme nė Shqipėri apo dhe jashtė atdheut. Ka bėrė gjithmonė sakrifica pėr tė mirėn e popullit tonė dhe ka mbrojtur interesat kombėtare pėr Kosovėn apo shqiptarėt e Maqedonisė. Kam dėgjuar nė fushatė qė dy partitė e mėdha sot nė Shqipėri, PS dhe PD nuk e kanė pėrmendur asnjėherė pavarėsinė e Kosovės dhe as e kanė nė program. LZHK-ja kėtė pikė e ka nė programin e saj dhe ka marrė parasysh se do tė veprohet pėr pavarėsinė e Kosovės, dhe ėshtė detyra e ēdo shqiptari ta mbėshtesė kėtė formulė. Mbreti Leka kėtu ėshtė nė atdheun e tij, por nuk ka i kanė dhėnė njė shtėpi. E kanė lėnė tė paguajė qira dhe nuk ia kanė dhėnė tė gjithė pasurinė e babait tė tij. Eshtė turp qė sot tė mos i japin tė birit tė Ahmet Zogut, qė krijoi shtetin shqiptar, as njė shtėpi tė vogėl nė tė cilėn tė mund tė jetojė me dinjitet. Kjo tregon se politikanėt e sotėm kanė qėllime tė tjera, duan ta fusin nė njė situatė tė tillė ku Mbreti Leka tė mos ketė mundėsi tė veprojė gjerėsisht dhe tė ketė njė jetė familjare normale. Por, jashtė atdheut shqiptarėt nga diaspora besojnė se do tė bėhet ndryshimi nė Shqipėri. Edhe ne kemi shumė shpresė se populli shqiptar kėtė herė ka pėr tė votuar nė njė drejtim tjetėr. Unė u bėj thirrje tė gjithėve tė mos abstenojnė.

Ka akuza ndaj LZHK-sė pėr orientimin e saj politik?

Unė e shoh LZHK-nė si njė forcė tė djathtė tė vėrtetė dhe akuzat, sipas sė cilave kjo parti bėn lojėn e Fatos Nanos ose tė ndonjė tjetri, janė akuza tė pavend. Po tė shihet dhe lista e kandidatėve tė LZHK, 50 pėr qind e tyre vijnė nga shoqėria civile, gjė qė nuk ka ndodhur asnjėherė deri mė sot nė Shqipėri. 25% janė tė Partisė sė Legalitetit dhe njė pėrqindje tjetėr nga parti tė tjera. Kjo argumenton se LZHK-ja ėshtė njė forcė e djathtė e vėrtetė, ndaj ta akuzosh kėsisoj, ėshtė njė gjė e pavend. Kur krijohet njė lėvizje si Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, njė lėvizje e pavarur dhe pa ndihmė nga shteti, nuk bėhen traktate parazgjedhore. Pas nxjerrjes sė rezultatit tė zgjedhjeve, LZHK-ja do tė ulet nė tavolinė dhe do tė vendosė pėr njė koalicion paszgjedhor pėr interesin e kombit.

Mendoni se LZHK-ja do tė marrė vota aq sa pėr t'u bėrė njė faktor pas zgjedhjeve?

Unė mendoj se si njė forcė e re ka pėr tė hyrė nė Parlament. Ky ėshtė hapi i parė dhe s'mund tė them mė tepėr, pasi nuk kam jetuar kėtu kohėt e fundit, por jam i bindur se LZHK-ja ėshtė njė forcė qė do t'i japė njė drejtim tė ri qeverisjes shqiptare nė kėtė shtet me Mbretin Leka I nė krye. LZHK-ja do tė sjellė njė ndryshim tė vėrtetė politik, por ardhjen e saj nė pushtet e kanė nė dorė vetėm votuesit. Ne u bindemi atyre dhe kemi shpresė se njė rezultat pozitiv do tė dalė nė kėto zgjedhje.

Si e vlerėsoni ju situatėn politike, duke pasur parasysh krijimin e LZHK-sė dhe LSI-sė si forca tė reja politike?

Unė mendoj se tė dyja partitė kryesore politike sot nė vend, PD dhe PS kanė dalė nga njė vend, nga komunizmi. E djathta dhe e majta nė Shqipėri, qė kanė qenė nė pushtet, nuk kanė bėrė reformat qė duheshin pėr popullin, i cili ėshtė lėnė nė mjerim dhe shumė politikanė janė pasuruar nė mėnyrė tė menjėhershme. Kjo tregon se ka pasur korrupsion dhe padrejtėsi ndaj popullit. Ne na vjen shumė keq qė tė rinjve sot u duhet tė largohen nga Shqipėria pėr tė sigurur tė ardhmen e tyre. Besoj se dy partitė kanė pėrgjegjėsi tė mėdha ndaj popullit. Ndoshta njė ditė ato mund ta ndryshojnė sjelljen e tyre, por unė nuk kam aspak besim te PS-ja dhe mė vjen keq qė ajo nuk ka mbrojtur interesat kombėtare, qoftė pėr Kosovėn, qoftė pėr Ēamėrinė. Edhe PD-ja heshti kur u shtrua ēėshtja e Ēamėrisė nė Parlament.

Mendoni se kėto forca politike mund ta ēojnė vendin drejt integrimit?

Qė ta ēojnė vendin drejt integrimit kėto forca duhet tė plotėsojnė kushtet qė ka vėnė Europa. Mos harroni se deri mė sot Europa e ka kritikuar qeverinė shqiptare pėr mosplotėsimin e standardeve tė kėrkuara. Vetėm kur tė plotėsohen kėto standarde mund tė integrohemi nė Europė. Tani ėshtė koha qė tė bėhen reformat dhe tė plotėsohen kushtet pėr tė hyrė nė Europė.

Si i vlerėsoni zhvillimet politike nė 15 vite demokraci?

Unė nuk besoj se vendi ka hyrė nė rrugėn e demokracisė sė vėrtetė. Pse? Sepse drejtėsia nuk ka ecur mirė, ēėshtja e pronave ėshtė ende e pazgjidhur. Zgjedhjet janė manipuluar. Ēėshtja e referendumit, qė u bė nė vitin 1997, fitoi monarkia, dhe e kanė manipuluar nėn presionin e tė huajve mė duket. Unė besoj se nė kėto 15 vite ėshtė humbur shumė kohė dhe tranzicioni ka vazhduar shumė gjatė, janė bėrė shumė padrejtėsira.

Marrė nga gazeta "Panorama" 26 qershor 2005

 

 

Takime tė z.Skėnder Zogu nė Skrapar dhe Berat, nė kuadėr tė fushatės zgjedhore

Skraparllinjtė i japin besėn Mbretit dhe LZHK

Legalistėt, mbretėrorėt dhe simpatizantėt e LZHK tė Skraparit, i kanė rezervuar njė pritje tė shkėlqyer njė grupi miqsh dhe mysafirėsh tė nderuar, tė ardhur enkas nga Tirana, nė mbėshtetje tė fushatės sė kandidatit tė LZHK nė kėtė zonė, z.Pėrparim Hidershaj. Kėshtu ditėn e shtunė, mė datė 25 qershor 2005, kushėriri i Mbretit Leka I, z.Skėnder Zogu, i shoqėruar nga Sekretari i Senatit tė Veteranėve tė PLL z.Seit Preni, nga anėtari i Komitetit Drejtues tė PLL dhe nėnkryetari i Degės sė PLL Tiranė z.Hamit Kurti, nga nėnkryetarja e Forumit tė Grave Legaliste znj.Flutura Pėrleka dhe biografi e miku i Familjes Mbretėrore Shqiptare z.Patrice Najbor, zhvilluan takime tė rėndėsishme pune nė kuadėr tė fushatės zgjedhore nė rrethin e Skraparit, organizuar nga Dega e PLL dhe stafi i kandidatit LZHK nė kėtė zonė. Nė kėto takime ata u angazhuan dhe morėn pjesė drejtpėrsėdrejti nė aktivitetet e zhvilluara nė kuadėr tė fushatės zgjedhore tė kandidatit tė LZHK pėr rrethin e Skraparit, z.Pėrparim Hidėrshaj. Gjatė gjithė pranisė sė tyre nė kėtė rreth me tradita monarkiste tė njohura dhe lidhje tė fuqishme me Mbretin Zog I dhe Familjen Mbretėrore Shqiptare, mysafirėt e nderuar u shoqėruan nga drejtuesit kryesorė tė Degės sė PLL Skrapar dhe tė stafit tė fushatės sė z.Hidėrshaj, si z.Kenan Hysa kryetar i Degės sė PLL, z.Nivazi Drita, zonja Liri Hidėrshaj, z.Agron Alia, z.Hidajet Cana, z.Ēlirim Ēela, z.Fatos Alia dhe shumė legalistė dhe mbretėrorė tė tjerė tė njohur nė kėtė rreth pėr origjinėn, kontributet familjare atdhetare dhe lidhjet me PLL, Mbretin Zog e Mbretin Leka.

Nė takimin e zhvilluar me legalistė, simpatizantė tė LZHK nė kėtė rreth dhe zgjedhės tė shumtė tė interesuar, zhvilluar nė qytetin e Poliēanit, nė ambjentet e zyrave elektorale tė kandidatit tė LZHK, ndėrmjet tė tjerėve e mori fjalėn edhe z.Skėnder Zogu, i cili foli pėr rėndėsinė e madhe tė zgjedhjve tė 3 korrikut 2005 pėr afirmimin e alternativės zgjedhore tė LZHK, ndėrmarrė dhe udhėhequr personalisht nga NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve.

Nė fjalėn e tij emocionuese, e qė u ndoq me interes tė veēantė nga tė pranishmit, z.Skėnder Zogu theksoi se "... LZHK nė kėtė fushatė po shpalos para shqiptarėve alternativėn mė serioze politike, qė nė thelb pėrmban dhe pėrfaqėson ide dhe programe konkrete politike dhe qeverisėse pėr zhvillimin e vendit dhe tė mbarė hapėsirės shqiptare, sidomos nė kushtet kur Ēeshtja kombėtare shqiptare ndodhet nė kulmin e zhvillimeve intensive tepėr tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e kombit dhe nė njė kohė kur kriza totale qė ka pėrfshirė Shqipėrinė administrative dhe nė tėrėsi shtetin shqiptar, po reflektohet me forcė dhe me tė gjitha pasojat negative mbi zgjidhjet e sė ardhmes sė afėrt tė Ēėshtjes sonė kombėtare".

Duke zbėrthyer mė pas rėndėsinė e zgjedhjeve dhe zgjidhjeve politike qė do tė pasojnė, z.Skėnder Zogu theksoi se "... alternativa e LZHK hap perspektiva tė shkėlqyera pėr zhvillimin ekonomik dhe politik tė vendit, si dhe tė integrimit tė mbarė hapėsirės shqiptare, tė pėrafrimit ideor tė mbarė subjekteve politike atdhetare tė kėtė hapėsirė, duke u dhėnė impulse tė reja zhvillimeve nė rajon dhe mė gjerė dhe duke e afruar zgjidhjen e aspiratave tona kombėtare. Eshtė pikėrisht kjo arsyeja e sensibilizimit tė mbarė shqiptarėve nga kjo alternativė dhe e mirėpritjes qė ka shoqėruar LZHK gjatė gjithė aksionit politik dhe zgjedhor tė saj.

Sot LZHK, e udhėhequr me largpamėsi nga Mbreti Leka dhe e pėrfaqėsuar nga individė tė spikatur tė forcave politike tė kėtij koalicioni dhe shoqėrisė civile, jo vetėm ėshtė e aftė tė konkurrojė denjėsisht nė kėtė fushatė tė rėndėsishme, por nė programin e saj janė sintetizuar zgjidhjet mė realiste dhe konkrete tė problematikės sė ndėrlikuar tė trashėguar nga e kaluara dhe nga papėrgjegjshmėria e klsės sonė politike.

LZHK premton zhvillim dhe zgjidhje tė problemit tė pronėsisė e tė kėrkesave tė drejta tė Ish tė Burgosurve dhe Pėrndjekurve Politikė pėr kompensimin e tyre tė merituar pėr punėn e papaguar nė burgjet dhe kampet e diktaturės komuniste. Ajo premton zgjidhje tė ngėrēit dhe bllokimit tė qėllimtė tė reformave tė thella strukturore e politike, nė funksion tė zhvillimit tė gjithanshėm dhe ēlirimit tė energjive tė mėdha qė zotėron populli dhe kombi shqiptar, e qė janė fashitur nga keq-qeverisjet dhe sabotimi i qėllimtė i zhvillimit ekonomik dhe Ēėshtjes sonė kombėtare nga qeverisjet kolaboracioniste antishqiptare, qė e kanė shndėrruar vendin nė placdarmė tė mafias ndėrkombėtare dhe fushė veprimi e monopoleve tė lidhura me interesat ekonomike antishqiptare tė fqinjėve tė Jugut dhe Veriut, qė vazhdojnė tė programojnė veprimtaritė e tyre kundėr kombit tonė.

Pas zgjedhjeve, LZHK si pjesė e qeverisjes sė vendit, do tė dėshmojė vizionin e saj tė lartė dhe pėrkushtimin e shumėpritur pėr ēbllokimin e proceseve tė zhvillimit dhe ēmontimin e platformave retrograde antishqiptare.

Me modelin e shkėlqyer tė shtetformimit dhe konsolidimit tė institucioneve, trashėguar nga periudha e ndritur e Mbretit Zog dhe filozofia e Zogizmit, LZHK do tė kontribuojė fuqimisht nė kapėrcimin e krizės aktuale dhe futjen e vendit nė rrugėn e sigurt tė zhvillimit.

LZHK zotėron kapacitete tė shkėlqyera intelektuale, profesionale dhe politiko-atdhetare pėr kėtė mision tė rėndėsishėm, si dhe ka sintetizuar nė programin e saj modelet dhe praktikat shtetėrore mė efektive, qė do t'i sigurojnė suksesin e ardhshėm qeverisės.

Unė jam i bindur se edhe kėtu nė Skrapar LZHK ka mbėshteje tė gjerė, falė kujtesės historike dhe lidhjeve tė fuqishme qė Mbreti Zog, Zogizmi dhe Familja Mbretėrore kanė me kėtė trevė me tradita tė mėdha atdhetare. Unė besoj se z.Hidėrshaj do tė korrė njė rezultat impresionues mė 3 korrik dhe LZHK paskėtaj do tė hedhė e konsolidojė baza tė fuqishme mbėshtetjeje nė rrethin e Skraparit...", - vijoi mė tej z.Skėnder Zogu, duke e mbyllur fjalėn e tij me thirrjen: "Ju uroj skraparllinjve suksese nė kėto zgjedhje dhe u drejtoj atyre besimin dhe shpresėn se do ta mbėshtesin LZHK dhe Mbretin Leka, nė vazhdėn e traditave tė baballarėve dhe pėr tė mirėn e tyre e tė mbarė shqiptarėve. Edhe njėherė, urime z.Hidėrshaj pėr rezultat sa mė tė lartė...".

Pas z.Skėnder Zogu e mori fjalėn sekretari i Senatit tė Veteranėve tė PLL z.Seit Preni, i cili pasi falenderoi tė pranishmit pėr pjesėmarrjen, interesin dhe respektin e treguar ndaj mysafirėve tė nderuar, i konsideroi ato si tregues tė mbėshtetjes sė gjerė tė skraparllinjve ndaj NMT Mbretit Leka dhe LZHK. Nė vazhdim tė fjalės sė tij z.Preni u shpreh: "Unė jam i bindur se LZHK edhe kėtu nė Skrapar ka depėrtuar me mesazhet e mėdha atdhetare nė zemrat tuaja fisnike dhe se ju keni pėrzgjedhur dhe do ta votoni masivisht LZHK dhe z.Hidėrshaj, qė ėshtė njėri nga djemtė mė tė mirė tė Skraparit. Urime pėr suksesin tuaj dhe tė LZHK nė Skrapar dhe nė mbarė Shqipėrinė", - e mbylli fjalėn e tij z.Preni, pėr t'ia lėnė mė pas atė z.Hamit Kurti, i cili me emocion tha: "LZHK ėshtė vazhdim i alternativės zogiste nė politikėn shqiuptare dhe si e tillė meriton mbėshtetjen tuaj, tė cilėn ju po e dėshmoni edhe sot, duke pritur me respekt tė veēantė njė pjestar tė shquar tė Familjes Mbretėrore siē ėshtė z.Skėnder Zogu, ashtu siē keni mbėshtetur dikur edhe Mbretin Zog gjatė gjithė rrugės dhe angazhimit tė tij politik. Z.Skėnder Zogu ka ardhur posaēėrisht pėr t'ju mbėshtetur nė kėtė fushatė dhe qė nė fillim shprehu dėshirėn pėr tė ardhur kėtu mes jush, nė Skrapar. Rroftė NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve. Rroftė LZHK-ja, kjo shpresė e shqiptarėve. Rrofshin kandidatėt e saj, qė janė ndėr djemtė mė tė mirė tė kėtij vendi dhe urime pėr fitoren e LZHK e tė z.Hidėrshaj edhe kėtu nė Skrapar", - e mbylli fjalėn e tij z.Kurti.

Pas tij e morėn fjalėn edhe kryelegalisti i Skraparit z.Kenan Hysa dhe kandidati pėr deputet i LZHK z.Pėrparim Hidėrshaj, tė cilėt u shprehėn me fjalėt mė tė pėrzemėrta pėr Mbretin Leka, Familjen Mbretėrore Shqiptare dhe mysafirėt e nderuar, duke e konsideruar vizitėn e kėtyre tė fundit dhe angazhimin e tyre nė kėtė fushatė si njė eveniment tė rėndėsishėm dhe inkurajim tė drejtpėrdrejtė pėr fushatėn e kandidatit dhe strukturave legaliste e tė LZHK nė kėtė zonė zgjedhore.

Mė pas, pėr nder tė tė pranishmėve dhe mysafirėve, mikpritėsit vendas shtruan njė banket nė njė nga lokalet mė luksozė dhe mė tė njohur tė krahinės, me emrin e famshėm "Bogova", ndėrtuar me mjeshtėri dhe arkitekturė karakteristike, nė grykėn madhėshtore tė Bogovės. Kėtu pjesėmarrėsit kaluan momente tė mrekullueshme e tė paharruara, ku u ngritėn edhe dollitė tradicionale pėr shėndetin e Mbretit Leka, Familjes Mbretėrore, mysafirėve tė nderuar dhe mikpritėsve.

Korresp. i "Atdheu"

 

 

 

Skėnder Zogu dhe Dr.Patrice Najbor, nga Parisi nė Mat, pėr fushatėn e z.Murat Basha

Murat Basha: "Kujto tė djeshmen, ndėrto tė ardhmen!"

Murat Basha, takime entuziaste me elektoratin. I pranishėm edhe nipi i Mbretit Zog, Skėnderi

Murat Basha ka zhvilluar takime intensive nė ditėt e fundit tė fushatės nė tė gjithė zonėn e tij elektorale, por njė ndėr mė tė rėndėsishmit ka qenė ai i zhvilluar nė bashkinė Klos, ku morėn pjesė personalitete nga diaspora dhe disa veteranė tė PLL. Kėshtu mė datė 26 qershor 2005 z.Murat Basha organizoi njė tubim me anėtarėt dhe simpatizantėt e saj nė Klos tė Matit (Zona Elektorale Nr.19) ku nderonin me pjesėmarrjen e tyre z.Skėnder Zogu nip i Mbretit Zog, z.Patrice Najbor drejtor i Albanian Institute nė Paris, si dhe veteranėt legalistė z.Hamit Kurti dhe z.Seit Preni.

Nė fjalėn e tij prezantuese, z.Basha falenderoi pjesėmarrėsit e shumtė nė kėtė takim dhe parashtroi shkurtimisht platformėn elektorale tė LZHK-sė, duke theksuar rolin qė ka shteti nė tė ardhmen e njė vendi si dhe nevojėn pėr njė politikė kombėtare nė tė gjitha fushat e jetės.

"Nė bėjmė shtet" nuk ėshtė njė sllogan elektoral qė mbaron mė 4 korrik, por njė qėndrim politik qė fillon menjėherė pas kėsaj date"- tha mes tė tjerash kandidati pėr deputet nė zonėn 19 tė Matit z.Murat Basha.

Zhvillimi dhe pėrparimi i zonave rurale, kėrkon njė politikė pragmatiste dhe politikanė tė ndershėm dhe idealistė, dhe legalistėt e kanė treguar prej kohėsh se janė tė aftė pėr tė marrė mbi shpatullat e tyre pėrgjegjėsitė pėr njė qeverisje tė ndershme dhe me ligje tė forta, theksoi ai.

Kandidati pėr deputet i LZHK-sė e mbylli fjalėn e tij me mesazhin "Kujto tė djeshmen dhe ndėrto tė ardhmen", duke theksuar se legalistėt shqiptarė e kanė shembullin e tyre tė ndėrtimit tė shtetit tek figura e vetme nė historinė e Shqipėrisė qė bėri shtet, Ahmet Zogu.

"Ne, si trashėgimtarėt politikė tė qeverisjes sė Ahmet Zogut, kemi tashmė mes nesh birin e tij, njeriu qė ėshtė garanti i shtetit qė do tė ndėrtojmė pas 3 korikut, e ku forcat e djathta dhe nacionaliste, do tė jenė shtylla kurrizore e qeverisjes anti-Nano".

Mė pas e mori fjalėn z.Skėnder Zogu, qė falenderoi tė gjitha pjesėmarrėsit, duke u shprehur se ishte nder dhe krenari pėr tė qė i jepej mundėsia tė bashkėbisedonte me vėllezėrit e vet. Ai shprehu besimin e tij se tė dy kandidatėt e LZHK-sė nė Mat do tė ishin nė parlamentin e ardhshėm shqiptar, nėse zgjedhjet do tė bėheshin realisht tė lira dhe tė ndershme. Ai vlerėsoi si shumė tė vlefshme pozicionin qė kishte marrė vetė Leka I Zogu, duke qenė ideatori dhe promotori i njė lėvizjeje, e cila ka synime tė mirėpėrcaktuara nė politikėn mbarėshqiptare.

Mė tej ai foli pėr aktivitetin dhe personalitetin e Mbretit Leka, duke u treguar bashkėpatriotėve tė tij, episode mjaft interesante tė jetės sė tij.

Mandej z.Skėnder Zogu ia dha fjalėn z.Patris Najbor, i cili evidentoi pėrparėsitė qė ka formacioni politik LZHK, pėr njė qeverisje tė mbėshtetur nė njė legjislacion bashkėkohor, si dhe vlerat e pakrahasueshme qė ofrojnė kandidatėt e saj, nė zbatimin e politikave shtetėrore mbi pronėn, politikėn e jashtme dhe nė perspektivat vėrtetėsisht integruese nė strukturat euro-atlantike.

"Kandidatėt e LZHK janė mė tė mirėt mes konkurrentėve jo veē pėr shkak tė aftėsive tė tyre, por edhese ata kandidojnė pėr njė formacion politik qė dallon dukshėm nga formacionet e tjera politike, nė ndershmėri, stabilitet politik, idealizėm dhe mbi tė gjitha nė frymėn atdhetare" - tha ai nė mbyllje tė fjalės sė tij.

Nė fjalėn e tyre pėrshėndetėse, veteranėt e Legalitetit, z.Hamit Kurti dhe z.Seit Preni, falenderuan nga zemra zotėrinjtė Skėnder Zogun dhe Patrice Najbor, pėr praninė e tyre, duke u shprehur se e ndienin veten krenarė qė kishin mes tyre pinjollin e derės sė Ahmet Zogut.

Mė tej e morėn fjalėn kryetari i PLL-sė Mat, z.Besnik Murati, i cili i bėri njė pėrmbledhje tė shkurtėr fushatės zgjedhore nė zonė, duke pėrshkruar aktivitetin dhe strategjinė e ndjekur pėr tė arritur nė fitoren e dėshiruar nga tė gjithė anėtarėt dhe simpatizantėt LZHK-sė nė zonė.

Nė emėr tė tė dėnuarve politikė foli z.Ramazan Spahiu, i cili vlerėsoi punėn e bėrė nga dega e PLL-sė, pėr tė arritur rezultatet sa mė tė larta nė zgjedhje e 3 korrikut, ndėrsa z.Besnik Doda, gjeti rastin tė falenderojė zotėrinjtė Skėnder Zogu dhe Patrice Najbor, tė cilėt treguan njė respekt tė lartė pėr politikėn dhe personalitetin e Mbretit Zog dhe Mbretit Leka I, udhėheqėsi i LZHK-sė.

Nė Derjan, bastionin e antikomunistėve

Nga zona e Klosit, aktiviteti i kėtij grupi promovues tė LZHK-sė, tė shoqėruar nga kryetari i degės Mat z.Besnik Murati, u zhvendos nė fshatin e famshėm antikomunist Derjan tė Matit. Pjesėmarrėsit nė kėtė tubim vlerėsuan qėndrimin nacionalist tė kėsaj zone, ndėrsa z.Hamit Kurti u shpreh qė kjo krahinė ka njė karakteristikė tė veēantė nga tė tjerat, pasi qė prej vitit 1945 e deri mė sot nuk i ėshtė nėnshtruar komunizmit dhe forcave politike qė pėrfaqėsojnė edhe sot atė ideologji antikombėtare dhe antidemokratike. Ndoshta kjo vjen, pėr shkak tė sakrificave tė kėsaj zone - u shpreh ai duke treguar mė tej se: - pesė vetė nga Derjani si Abdurrahman Mati me dy djemtė e tij, Qazim Preni e Bajram Neli kanė vdekur nė mėrgim pranė tė madhit Ahmet Zogu. Gjithashtu, tha z.Kurti, nga ky fshat kanė dhėnė jetėn kundėr komunizmit shumė burra si Sali Llani, Abaz Dylja, Ismail Doda me vėllezėr, Haziz Kasemi, Kurt Hidrej, Isa Xhetani, Bilal Xhetani etj., dhe kam bindjen e plotė se vota e Derjanit nė votimet e 3 korrikut, do tė jetė votė pėr LZHK-nė - tha veterani Hamit Kurti. Nė vijim, grupi i kryesuar nga Skėnder Zogu bėri njė vizitė nė shkollėn e mesme tė Derjanit qė mban emrin "Nėna Mbretėresha Geraldinė".

Skėnder Zogu, tur nė tė gjithė Shqipėrinė

Gjatė kėtyre ditėve z.Skėnder Zogu dhe Dr.Patrice Najbor kanė zhvilluar takime nė shumė rrethe tė vendit. Kėshtu ata kanė zhvilluar veprimtari pranė kandidatėve tė "LZHK-Leka I Zogu" si Shpėtim Roqi (Tiranė), Hamdi Gėrlica (Elbasan), nė Berat me disa prej kandidatėve, nė Skrapar me z.Pėrparim Hidėrshaj, nė Mat me z.Murat Basha, nė Tiranė me z.Blerim Kamberi, dhe nė Mamurras me z.Artan Tujani.

Po ashtu ata kanė pasur njė aktivitet tė ngjeshur nė disa zona tė Tiranės, si dhe kanė qenė tė pranishėm nė media tė ndryshme. Nė ditėn e parė tė vizitės sė tyre nė Shqipėri, ata kanė zhvilluar njė takim tė pėrzemėrt me Mbretin Leka nė selinė e tij nė Tiranė. Dy zotėrinjtė qė erdhėn enkas nga Franca pėr kėtė fushatė, u larguan nga atdheu nė fund tė afatit zyrtar tė mbylljes sė saj.

"Atdheu"

 

 

25 June 2005 http://www.panorama.com.al/

 

Flet Skėnder Zogu, nipi i mbretit, kryesues i grupit nga diaspora<?xml:namespace prefix = o />

 

“LZHK ėshtė rruga e tretė politike”

Zogu: Turp qė birit tė mbretit nuk i dhanė njė shtėpi tė vogėl

 

Blerina Sinani

Skėnder Zogu, njė nga pinjollėt e familjes mbretėrore shqiptare, ish-drejtor shtypi i oborrit mbretėror ka ardhur nga Parisi nė Shqipėri pėr t’u gjendur pranė njeriut tė tij mė tė afėrt, Leka Zogut, i cili kryeson formacionin e ri politik, LZHK.

Skėnder Zogu gjithashtu kryeson grupin e mbėshtetėsve tė LZHK-sė qė kanė ardhur nga diaspora. Nė njė intervistė pėr “Panorama” Skėnder Zogu shprehet se, nga 3 korriku shpreson njė thyerje tė bipolaritetit politik PD-PS, tė cilėt, sipas tij vijnė nga e njėjta bazė komuniste dhe se LZHK e LSI do tė jenė dy forca tė reja qė do tė krijojnė njė hapėsirė reale demokratike. Lidhur me ēėshtjen kombėtare, Zogu thekson se as PD dhe as PS nuk e kanė shpallur qėndrimin e tyre pro pavarėsisė sė Kosovės.

Cilat janė motivet qė ju kanė risjellė nė Shqipėri?
Unė jam kushėriri i mbretit Leka, jam nipi i mbretit Ahmet Zog. Kam ardhur nga Franca pėr tė marrė pjesė nė fushatėn e LZHK-sė, si dhe pėr tė takuar familjen e gjithė miqtė nė Shqipėri. Me kėtė rast kam pasur dėshirė tė takoj sa mė shumė bashkatdhetarė, pėr tė biseduar me ta pėr ēėshtjen kombėtare. Nė kėtė fushatė unė personalisht si dhe disa tė tjerė qė kanė ardhur nga SHBA-ja, Belgjika dhe Franca pėr tė pėrkrahur Lekėn, dėshirojmė tė japim kontributin tonė moral, pėr tė shprehur dėshirėn dhe shpresėn tonė se ka pėr tė ndodhur njė ndryshim i madh nė Shqipėri pas zgjedhjeve.

Cili do tė jetė kontributi juaj konkret nė fushatėn e LZHK-sė?
Kontributi im do tė jetė nė faktin se do t’i tregoj popullit shqiptar se ne jemi pėr ndryshim, shqiptarėt qė jetojnė dhe punojnė jashtė atdheut kanė dėshirė pėr ndryshim, se jemi bashkė me ata qė mendojnė se shteti ka nevojė pėr ndryshim. Kjo ėshtė fjala jonė.

Si e keni vlerėsuar krijimin e LZHK-sė?
Unė e kam vlerėsuar krijimin e LZHK-sė si njė rrugė tė tretė politike, ose si njė mundėsi e re pėr popullin shqiptar, si njė shpresė tė re, sepse deri tani politikanė tė kėtij shteti, tė atdheut tonė, kanė dėshtuar dhe nuk kanė punuar pėr interesat e popullit shqiptar, por pėr interesat e tyre personale. Pėr shembull, pėr ēėshtjen e pronave, ligji i pronave ende nuk ėshtė zbatuar, padrejtėsitė kanė vazhduar, shteti shqiptar kritikohet dhe nga ndėrkombėtarėt sepse nė 15 vite reformat nuk janė bėrė si duhet. Nė kėtė situatė LZHK-ja ėshtė njė lėvizje e re.
Mbreti Leka ka vepruar gjithmonė pėr tė mirėn e popullit shqiptar dhe ai ėshtė njė figurė nė politikė. Nuk ka pasur probleme nė Shqipėri apo dhe jashtė atdheut. Ka bėrė gjithmonė sakrifica pėr tė mirėn e popullit tonė dhe ka mbrojtur interesat kombėtare pėr Kosovėn apo shqiptarėt e Maqedonisė. Kam dėgjuar nė fushatė qė dy partitė e mėdha sot nė Shqipėri, PS dhe PD nuk e kanė pėrmendur asnjėherė pavarėsinė e Kosovės dhe as e kanė nė program. LZHK-ja kėtė pikė e ka nė programin e saj dhe ka marrė parasysh se do tė veprohet pėr pavarėsinė e Kosovės, dhe ėshtė detyra e ēdo shqiptari ta mbėshtesė kėtė formulė. Mbreti Leka kėtu ėshtė nė atdheun e tij, por nuk ka i kanė dhėnė njė shtėpi. E kanė lėnė tė paguajė qira dhe nuk ia kanė dhėnė tė gjithė pasurinė e babait tė tij. Eshtė turp qė sot tė mos i japin tė birit tė Ahmet Zogut, qė krijoi shtetin shqiptar, asnjė njė shtėpi tė vogėl nė tė cilėn tė mund tė jetojė me dinjitet. Kjo tregon se politikanėt e sotėm kanė qėllime tė tjera, duan ta fusin nė njė situatė tė tillė ku mbreti Leka tė mos ketė mundėsi tė veprojė gjerėsisht dhe tė ketė njė jetė familjare normale. Por, jashtė atdheut shqiptarėt nga diaspora besojnė se do tė bėhet ndryshimi nė Shqipėri. Edhe ne kemi shumė shpresė se populli shqiptar kėtė herė ka pėr tė votuar nė njė drejtim tjetėr. Unė u bėj thirrje tė gjithėve tė mos abstenojnė.

Ka akuza ndaj LZHK-sė pėr orientimin e saj politik?
Unė e shoh LZHK-nė si njė forcė tė djathtė tė vėrtetė dhe akuzat, sipas sė cilave, kjo parti bėn lojėn e Fatos Nanos ose tė ndonjė tjetri janė akuza tė pavend. Po tė shihet dhe lista e kandidatėve tė LZHK, 50 pėr qind e tyre vijnė nga shoqėria civile, gjė qė nuk ka ndodhur asnjėherė deri mė sot nė Shqipėri. 25% janė tė Partisė sė Legalitetit dhe njė pėrqindje tjetėr nga parti tė tjera. Kjo argumenton se LZHK-ja ėshtė njė forcė e djathtė e vėrtetė, ndaj ta akuzosh ėshtė njė gjė e pavend. Kur krijohet njė lėvizje si Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, njė lėvizje e pavarur dhe pa ndihmė nga shteti, nuk bėhen traktate parazgjedhore. Pas nxjerrjes sė rezultatit tė zgjedhjeve, LZHK-ja do tė ulet nė tavolinė dhe do tė vendosė pėr njė koalicion paszgjedhor pėr interesin e kombit.

Mendoni se LZHK-ja do tė marrė vota aq sa pėr t’u bėrė njė faktor pas zgjedhjeve?
Unė mendoj se si njė forcė e re ka pėr tė hyrė nė Parlament. Ky ėshtė hapi i parė dhe s’mund tė them mė tepėr pasi nuk kam jetuar kėtu kohėt e fundit, por jam i bindur se LZHK-ja ėshtė njė forcė qė do t’i japė njė drejtim tė ri qeverisjes shqiptare nė kėtė shtet me mbretin Leka I nė krye. LZHK-ja do tė sjellė njė ndryshim tė vėrtetė politik, por ardhjen e saj nė pushtet e kanė nė dorė vetėm votuesit. Ne u bindemi atyre dhe kemi shpresė se njė rezultat pozitiv do tė dalė nė kėto zgjedhje.

Si e vlerėsoni ju situatėn politike, duke pasur parasysh krijimin e LZHK-sė dhe LSI-sė si forca tė reja politike?
Unė mendoj se tė dyja partitė kryesore politike sot nė vend, PD dhe PS kanė dalė nga njė vend, nga komunizmi. E djathta dhe e majta nė Shqipėri, qė kanė qenė nė pushtet, nuk kanė bėrė reformat qė duheshin pėr popullin, i cili ėshtė lėnė nė mjerim dhe shumė politikanė janė pasuruar nė mėnyrė tė menjėhershme. Kjo tregon se ka pasur korrupsion dhe padrejtėsi ndaj popullit. Ne na vjen shumė keq qė tė rinjve sot u duhet tė largohen nga Shqipėria pėr tė sigurur tė ardhmen e tyre. Besoj se dy partitė kanė pėrgjegjėsi tė mėdha ndaj popullit. Ndoshta njė ditė ato mund ta ndryshojnė sjelljen e tyre, por unė nuk kam aspak besim te PS-ja dhe mė vjen keq qė ajo nuk ka mbrojtur interesat kombėtare, qoftė pėr Kosovėn, qoftė pėr Ēamėrinė. Edhe PD-ja heshti kur u shtrua ēėshtja e Ēamėrisė nė Parlament.

Mendoni se kėto forca politike mund ta ēojnė vendin drejt integrimit?
Qė ta ēojnė vendin drejt integrimit kėto forca duhet tė plotėsojnė kushtet qė ka vėnė Evropa. Mos harroni se deri mė sot Evropa e ka kritikuar qeverinė shqiptare pėr mosplotėsimin e standardeve tė kėrkuara. Vetėm kur tė plotėsohen kėto standarde mund tė integrohemi nė Evropė. Tani ėshtė koha qė tė bėhen reformat dhe tė plotėsohen kushtet pėr tė hyrė nė Evropė.

Si i vlerėsoni zhvillimet politike nė 15 vite demokraci?
Unė nuk besoj se vendi ka hyrė nė rrugėn e demokracisė sė vėrtetė. Pse? Sepse drejtėsia nuk ka ecur mirė, ēėshtja e pronave ėshtė ende e pazgjidhur. Zgjedhjet janė manipuluar. Ēėshtja e referendumit qė u bė nė vitin 1997, fitoi monarkia dhe e kanė manipuluar nėn presionin e tė huajve mė duket. Unė besoj se nė kėta 15 vjet ėshtė humbur shumė kohė dhe tranzicioni ka vazhduar shumė gjatė, janė bėrė shumė padrejtėsira.

 

Dashamir Shehi hedh poshtė akuzat e Berishės
“Nuk jemi paterica tė Nanos”

LZHK-ja ka shprehur dje shqetėsimin e saj nė lidhje me problemin ku, sipas saj, nė shumė zona elektorale kandidatėve pėr deputetė tė kėsaj lėvizjeje nuk iu ofrohen listat e zgjedhėsve nga autoritetet lokale. Pėr kėtė ēėshtje, pėrfaqėsues tė kėsaj lėvizjeje janė ankuar pranė KQZ-sė. Nga ana tjetėr, drejtori ekzekutiv i fushatės elektorale tė LZHK-sė, Dashamir Shehi, u ėshtė pėrgjigjur akuzave tė kreut demokrat, Berisha dhe tė disa aventurierėve dhe tė korruptuarve, sipas tij, se LZHK-ja nuk tėrhiqet nga aspiratat e saj politike pėr tė ndėrtuar njė tė djathtė tė vėrtetė nė vend, njė shtet serioz dhe me dinjitet pėr shqiptarėt. “Reagimet e Berishės nuk janė gjė tjetėr veē se shenja nervozizmi se LZHK-ja ėshtė njė realitet i madh politik dhe se kundėrshtarėt e Fatos Nanos janė drejtuesit e LZHK-sė, ndėrsa aleatėt dhe bashkėpunėtorėt e Nanos, ndodhen brenda listave tė PD-sė”, tha dje Shehi. Gjithashtu ai theksoi se elektorati i djathtė shqiptar po e kupton gjithnjė e mė shumė se qeverinė socialiste e rrėzojnė vetėm votat e LZHK-sė dhe se votat pėr aleatėt e PD-sė janė vetėm vota pėr tė futur nė Parlament persona, tė cilėt, sipas tij, Berisha i ka konsideruar si trafikantė, paterica tė Nanos dhe kriminelė politikė. Nga ana tjetėr Shehu, duke iu drejtuar rivalit tė tij nė zonėn zgjedhore 40, kandidatit tė PD-sė, Gėzim Karapici, i kėrkoi tė mbajė qėndrim korrekt politik, tė mos ofendojė ndėrgjegjen dhe dinjitetin e qytetarėve tė Tiranės, nė shėrbim tė njerėzve qė nuk kanė asnjė lidhje dhe respekt pėr komunitetin tiranas.