ATDHEU"
Gazete e Partise Levizja e Legalitetit Kryeredaktor
: Astrit
Kola ___________________________ 3 Korrik 2005 Intervistė me Dr.Patrice Najbor, drejtor i Institutit
Shqiptar nė Francė Patrice Najbor: Duhet njė rinovim i thellė i pushtetit Ju e njihni politikėn shqiptare prej mė shumė se 15 vitesh. Si mund tė
na e pėrshkruani atė nga kėndvėshtrimi i njė analisti politik francez? Shqipėria njohu nė fillim njė zhvillim tė vrullshėm qė nisi si njė
fazė anarshie. Pra, njohu njė fillim "demokratik", por kjo shpėrfaqi
njėherazi edhe difektet e hapjes shqiptare. Ai shtet qė u ndėrtua pas rrėzimit
tė diktaturės, nxori nė pah mangėsitė e sistemit tė pas 90-ės, i cili u
rrėzua me krizėn e parė serioze qė pati. Pavarėsisht kėtyre, falė
vrullit dhe energjisė sė forcave tė reja shqiptare, vendi ka njohur njė
ndryshim qė duket edhe me sy. Por, praktikisht, problemi qėndron tek
konfiskimi i politikės pushtetare nga dy partitė e mėdha dhe sherri ndėrmjet
dy krerėve tė tyre. Dhe kjo padyshim, frenon ēlirimin e energjive tė
forcave tė tjera politike dhe tė ideve tė ndryshme politike. Sot duhet njė
rinovim i thellė i pushtetit, i cili ėshtė i domosdoshėm pėr njė
zhvillim tė vėrtetė. Si i komentoni zgjedhjet e datės 3 korrik 2005 pėr parlamentin shqiptar? Faza e tranzicionit ka vazhduar shumė gjatė dhe tani Shqipėria duhet tė
marrė njė drejtim tjetėr politik. Nėse zgjedhėsit do tė reflektonin para
kutisė sė votimit, ata do tė kishin dy opsione: njėra ėshtė tė zgjedhin
me mbajtė nė pushtet dyshen e partive qė kanė qeverisur deri mė sot, ndėrsa
opsioni tjetėr ėshtė tė zgjedhin njė forcė tė re si LZHK-ja, qė udhėhiqet
nga Mbreti Leka I. Tė gjitha institucionet ndėrkombėtare po ndjekin me
kujdes procesin, pėr t'u dhėnė fund manipulimeve tė zgjedhjeve qė tashmė
janė tė njohura nė Shqipėri. Nga zhvillimi i kėtyre zgjedhjeve do tė
mvaret nė njė masė tė konsiderueshme procesi i integrimit nė BE i shtetit
shqiptar. Sa konsideroni forcėn e LZHK-sė nė kėto zgjedhje, pasi ju jeni njohės
i mirė i saj? Ideja e krijimit tė LZHK-sė ėshtė njė ide e shkėlqyeshme, pasi ajo
synon tė bashkojė disa forca e grupime me frymėzime kombėtare e
tradicionale. Mbreti edhe sot vazhdon tė punojė pėr bashkimin e shqiptarėve
siē ka bėrė historikisht. Sa i pėrket LZHK-sė, mendoj se ajo ka kandidatė tė zotė dhe tė pėrgatitur
dhe besoj se kjo forcė politike ka meritėn kryesore qė ka afruar nė radhėt
e veta, njerėz shumė tė aftė nga shoqėria civile dhe jo aparatēikė si
partitė qė kemi parė deri mė sot. Pėr fat tė keq, shohim njė dallim tė
madh nė mjetet e pėrdorura, ndėrmjet kėsaj force tė re dhe dy partive
kryesore, tė cilat kam pėrshtypjen se shpenzojnė jashtėzakonisht me
reklama, spote, media etj. Duket se buxheti i tyre ėshtė shumė herė mė i
madh se ai i kėsaj force tė re. Nė Francė, p.sh., tė gjitha partitė kanė
kohė tė barabarta nė transmetimet televizive, kurse kėtu shohim "ēudira".
Ėshtė shumė e vėshtirė pėr njė forcė tė re politike pėr t'u impozuar
fuqishėm nė elektorat, menjėherė pas krijimit tė saj. Ēfarė mendoni pėr sondazhet qė bėhen nė Shqipėri? Kam dėgjuar, madje i ndjek me kujdes sondazhet qė publikohen nė Shqipėri,
jo se besoj te ato, por pėr tė verifikuar fakte tė njohura sesi manipulohet
opinioni publik. Mendoj se sondazhet e publikuara deri mė sot, janė kundra
rregullave tė bėrjes sė njė sondazhi. Kėtu sondazhet nuk reflektojnė
aspak atė qė mendon zgjedhėsi, por atė qė dėshirojnė ata qė porosisin
sondazhet. Ne nė Francė kemi disa shprehje pėr sondazhet, e njėra prej
tyre thotė: "Ruhuni nga diktatura e sondazheve". A shihni pika tė pėrbashkėta mes LZHK-sė dhe Lėvizjes Kombėtare tė
Simeonit II nė Bullgari? LZHK-ja e Mbretit Leka dhe Lėvizja e Mbretit Simeon, tė dyja nisen nga
ideja e bashkimit tė disa grupimeve politike pėr t'i dhėnė popullit njė
alternativė tė re. Tė dyja kanė qėllim pėrmirėsimin e jetės sė
popujve respektivė, por kanė edhe dallime thelbėsore, pasi ajo e Mbretit
Simeon ėshtė njė forcė partiake e mirėfilltė, ndėrsa LZHK e Mbretit
Leka ėshtė njė koalicion. LZHK ėshtė njė forcė politike qė ka si
prioritet ēėshtjen e pazgjidhur kombėtare tė shqiptarėve, kurse nė
Bullgari ēėshtja kombėtare nuk ėshtė prioritare, se pėrgjithėsisht i ka
mbyllur kėto probleme. LZHK-ja mbron pavarėsinė e Kosovės, tė drejtėn e Ēamėrisė dhe
probleme tė tjera tė pazgjidhura tė ēėshtjes shqiptare. Pėrmbledhtazi, ėshtė e vėrtetė qė tė dyja kėto lėvizje kanė si tė
pėrbashkėta monarkėt udhėheqės, por ndryshojnė nė prioritetet
programore, si edhe nė strukturimin e tyre. Ju jeni njė studiues i historisė shqiptare dhe veēanėrisht i Dinastisė
Zog. Ēfarė mund tė na thoni pėr publikimet e projektet e tua, nė lidhje
me kėtė ēėshtje? Nė tezėn time tė doktoraturės "La bicephalite du politique
albanaise dans les relations internationale contemporaine", kam shpjeguar
pėrpjekjet e Mbretit Leka pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga regjimi komunist,
si dhe kam folur edhe pėr nevojėn e pavarėsimit tė Kosovės (1992). Mbas
asaj kohe, kam bėrė shumė kėrkime historike pėr tė shkruar librin tim
mbi dinastinė Zog (La dynastie des Zogu). Nė atė libėr jam pėrpjekur tė
shpjegoj qė Mbreti Zog ka qenė themelues i vėrtetė i shtetit modern
shqiptar. Aktualisht po punoj pėr redaktimin e njė libri tė dytė qė
titullohet "L'histoire de la Maison Royale d'Albanie", nė tė cilėn
analizoj rolin pozitiv tė Familjes Mbretėrore Zogu nė historinė e Shqipėrisė.
Nė kėtė libėr unė theksoj qė pėr tė kuptuar mė mirė tė tashmen e kėtij
vendi, duhet tė njohim shumė mirė tė shkuarėn e tij, sidomos tė
shekullit XX. Pėrmes kėtij libri, unė pėrpiqem t'u jap francezėve dhe
europianėve disa tė vėrteta tė shmangura dhe tė fshehura nga botimet e
derisotme. Intervistoi: Neritan Kolgjini Intervistė e z.Skėnder Zogu, nipi i
Mbretit Zog dhėnė gazetės "Panorama" Skėnder Zogu: LZHK do tė thyejė
duopolin PS-PD Blerina Sinani Skėnder Zogu, njė nga pinjollėt e Familjes mbretėrore shqiptare,
ish-drejtor shtypi i Oborrit mbretėror ka ardhur nga Parisi nė Shqipėri pėr
t'u gjendur pranė njeriut tė tij mė tė afėrt, Leka Zogut, i cili kryeson
formacionin e ri politik, LZHK. Nė njė intervistė pėr "Panorama" Skėnder Zogu shprehet se
nga 3 korriku shpreson njė thyerje tė bipolaritetit politik PD-PS, tė cilėt,
sipas tij vijnė nga e njėjta bazė komuniste dhe se LZHK e LSI do tė jenė
dy forca tė reja qė do tė krijojnė njė hapėsirė reale demokratike.
Lidhur me ēėshtjen kombėtare, Zogu thekson se as PD dhe as PS nuk e kanė
shpallur qėndrimin e tyre pro pavarėsisė sė Kosovės. Cilat janė motivet qė ju kanė risjellė nė Shqipėri? Unė jam kushėriri i mbretit Leka, jam nipi i mbretit Ahmet Zog. Kam
ardhur nga Franca pėr tė marrė pjesė nė fushatėn e LZHK-sė, si dhe pėr
tė takuar familjen e gjithė miqtė nė Shqipėri. Me kėtė rast kam pasur dėshirė
tė takoj sa mė shumė bashkatdhetarė, pėr tė biseduar me ta pėr ēėshtjen
kombėtare. Nė kėtė fushatė unė personalisht si dhe disa tė tjerė qė
kanė ardhur nga SHBA-ja, Belgjika dhe Franca pėr tė pėrkrahur Lekėn, dėshirojmė
tė japim kontributin tonė moral, pėr tė shprehur dėshirėn dhe shpresėn
tonė se ka pėr tė ndodhur njė ndryshim i madh nė Shqipėri pas zgjedhjeve. Cili do tė jetė kontributi juaj konkret nė fushatėn e LZHK-sė? Kontributi im do tė jetė nė faktin se do t'i tregoj popullit shqiptar se
ne jemi pėr ndryshim, shqiptarėt qė jetojnė dhe punojnė jashtė atdheut
kanė dėshirė pėr ndryshim, se jemi bashkė me ata qė mendojnė se shteti
ka nevojė pėr ndryshim. Kjo ėshtė fjala jonė. Si e keni vlerėsuar krijimin e LZHK-sė? Unė e kam vlerėsuar krijimin e LZHK-sė si njė rrugė tė tretė
politike, ose si njė mundėsi e re pėr popullin shqiptar, si njė shpresė tė
re, sepse deri tani politikanė tė kėtij shteti, tė atdheut tonė, kanė dėshtuar
dhe nuk kanė punuar pėr interesat e popullit shqiptar, por pėr interesat e
tyre personale. Pėr shembull, pėr ēėshtjen e pronave, ligji i pronave ende
nuk ėshtė zbatuar, padrejtėsitė kanė vazhduar, shteti shqiptar kritikohet
edhe nga ndėrkombėtarėt, sepse nė 15 vite reformat nuk janė bėrė si
duhet. Nė kėtė situatė LZHK-ja ėshtė njė lėvizje e re. Mbreti Leka ka
vepruar gjithmonė pėr tė mirėn e popullit shqiptar dhe ai ėshtė njė
figurė nė politikė. Nuk ka pasur probleme nė Shqipėri apo dhe jashtė
atdheut. Ka bėrė gjithmonė sakrifica pėr tė mirėn e popullit tonė dhe
ka mbrojtur interesat kombėtare pėr Kosovėn apo shqiptarėt e Maqedonisė.
Kam dėgjuar nė fushatė qė dy partitė e mėdha sot nė Shqipėri, PS dhe
PD nuk e kanė pėrmendur asnjėherė pavarėsinė e Kosovės dhe as e kanė nė
program. LZHK-ja kėtė pikė e ka nė programin e saj dhe ka marrė parasysh
se do tė veprohet pėr pavarėsinė e Kosovės, dhe ėshtė detyra e ēdo
shqiptari ta mbėshtesė kėtė formulė. Mbreti Leka kėtu ėshtė nė
atdheun e tij, por nuk ka i kanė dhėnė njė shtėpi. E kanė lėnė tė
paguajė qira dhe nuk ia kanė dhėnė tė gjithė pasurinė e babait tė tij.
Eshtė turp qė sot tė mos i japin tė birit tė Ahmet Zogut, qė krijoi
shtetin shqiptar, as njė shtėpi tė vogėl nė tė cilėn tė mund tė jetojė
me dinjitet. Kjo tregon se politikanėt e sotėm kanė qėllime tė tjera,
duan ta fusin nė njė situatė tė tillė ku Mbreti Leka tė mos ketė mundėsi
tė veprojė gjerėsisht dhe tė ketė njė jetė familjare normale. Por,
jashtė atdheut shqiptarėt nga diaspora besojnė se do tė bėhet ndryshimi nė
Shqipėri. Edhe ne kemi shumė shpresė se populli shqiptar kėtė herė ka pėr
tė votuar nė njė drejtim tjetėr. Unė u bėj thirrje tė gjithėve tė mos
abstenojnė. Ka akuza ndaj LZHK-sė pėr orientimin e saj politik? Unė e shoh LZHK-nė si njė forcė tė djathtė tė vėrtetė dhe akuzat,
sipas sė cilave kjo parti bėn lojėn e Fatos Nanos ose tė ndonjė tjetri,
janė akuza tė pavend. Po tė shihet dhe lista e kandidatėve tė LZHK, 50 pėr
qind e tyre vijnė nga shoqėria civile, gjė qė nuk ka ndodhur asnjėherė
deri mė sot nė Shqipėri. 25% janė tė Partisė sė Legalitetit dhe njė pėrqindje
tjetėr nga parti tė tjera. Kjo argumenton se LZHK-ja ėshtė njė forcė e
djathtė e vėrtetė, ndaj ta akuzosh kėsisoj, ėshtė njė gjė e pavend.
Kur krijohet njė lėvizje si Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, njė lėvizje
e pavarur dhe pa ndihmė nga shteti, nuk bėhen traktate parazgjedhore. Pas
nxjerrjes sė rezultatit tė zgjedhjeve, LZHK-ja do tė ulet nė tavolinė dhe
do tė vendosė pėr njė koalicion paszgjedhor pėr interesin e kombit. Mendoni se LZHK-ja do tė marrė vota aq sa pėr t'u bėrė njė faktor pas
zgjedhjeve? Unė mendoj se si njė forcė e re ka pėr tė hyrė nė Parlament. Ky ėshtė
hapi i parė dhe s'mund tė them mė tepėr, pasi nuk kam jetuar kėtu kohėt
e fundit, por jam i bindur se LZHK-ja ėshtė njė forcė qė do t'i japė njė
drejtim tė ri qeverisjes shqiptare nė kėtė shtet me Mbretin Leka I nė
krye. LZHK-ja do tė sjellė njė ndryshim tė vėrtetė politik, por ardhjen
e saj nė pushtet e kanė nė dorė vetėm votuesit. Ne u bindemi atyre dhe
kemi shpresė se njė rezultat pozitiv do tė dalė nė kėto zgjedhje. Si e vlerėsoni ju situatėn politike, duke pasur parasysh krijimin e
LZHK-sė dhe LSI-sė si forca tė reja politike? Unė mendoj se tė dyja partitė kryesore politike sot nė vend, PD dhe PS
kanė dalė nga njė vend, nga komunizmi. E djathta dhe e majta nė Shqipėri,
qė kanė qenė nė pushtet, nuk kanė bėrė reformat qė duheshin pėr
popullin, i cili ėshtė lėnė nė mjerim dhe shumė politikanė janė
pasuruar nė mėnyrė tė menjėhershme. Kjo tregon se ka pasur korrupsion dhe
padrejtėsi ndaj popullit. Ne na vjen shumė keq qė tė rinjve sot u duhet tė
largohen nga Shqipėria pėr tė sigurur tė ardhmen e tyre. Besoj se dy
partitė kanė pėrgjegjėsi tė mėdha ndaj popullit. Ndoshta njė ditė ato
mund ta ndryshojnė sjelljen e tyre, por unė nuk kam aspak besim te PS-ja dhe
mė vjen keq qė ajo nuk ka mbrojtur interesat kombėtare, qoftė pėr Kosovėn,
qoftė pėr Ēamėrinė. Edhe PD-ja heshti kur u shtrua ēėshtja e Ēamėrisė
nė Parlament. Mendoni se kėto forca politike mund ta ēojnė vendin drejt integrimit? Qė ta ēojnė vendin drejt integrimit kėto forca duhet tė plotėsojnė
kushtet qė ka vėnė Europa. Mos harroni se deri mė sot Europa e ka
kritikuar qeverinė shqiptare pėr mosplotėsimin e standardeve tė kėrkuara.
Vetėm kur tė plotėsohen kėto standarde mund tė integrohemi nė Europė.
Tani ėshtė koha qė tė bėhen reformat dhe tė plotėsohen kushtet pėr tė
hyrė nė Europė. Si i vlerėsoni zhvillimet politike nė 15 vite demokraci? Unė nuk besoj se vendi ka hyrė nė rrugėn e demokracisė sė vėrtetė.
Pse? Sepse drejtėsia nuk ka ecur mirė, ēėshtja e pronave ėshtė ende e
pazgjidhur. Zgjedhjet janė manipuluar. Ēėshtja e referendumit, qė u bė nė
vitin 1997, fitoi monarkia, dhe e kanė manipuluar nėn presionin e tė huajve
mė duket. Unė besoj se nė kėto 15 vite ėshtė humbur shumė kohė dhe
tranzicioni ka vazhduar shumė gjatė, janė bėrė shumė padrejtėsira. Marrė nga gazeta "Panorama" 26 qershor 2005 Takime tė z.Skėnder Zogu nė Skrapar dhe Berat, nė kuadėr tė fushatės
zgjedhore Skraparllinjtė i japin besėn Mbretit dhe LZHK Legalistėt, mbretėrorėt dhe simpatizantėt e LZHK tė Skraparit, i kanė
rezervuar njė pritje tė shkėlqyer njė grupi miqsh dhe mysafirėsh tė
nderuar, tė ardhur enkas nga Tirana, nė mbėshtetje tė fushatės sė
kandidatit tė LZHK nė kėtė zonė, z.Pėrparim Hidershaj. Kėshtu ditėn e
shtunė, mė datė 25 qershor 2005, kushėriri i Mbretit Leka I, z.Skėnder
Zogu, i shoqėruar nga Sekretari i Senatit tė Veteranėve tė PLL z.Seit
Preni, nga anėtari i Komitetit Drejtues tė PLL dhe nėnkryetari i Degės sė
PLL Tiranė z.Hamit Kurti, nga nėnkryetarja e Forumit tė Grave Legaliste
znj.Flutura Pėrleka dhe biografi e miku i Familjes Mbretėrore Shqiptare
z.Patrice Najbor, zhvilluan takime tė rėndėsishme pune nė kuadėr tė
fushatės zgjedhore nė rrethin e Skraparit, organizuar nga Dega e PLL dhe
stafi i kandidatit LZHK nė kėtė zonė. Nė kėto takime ata u angazhuan dhe
morėn pjesė drejtpėrsėdrejti nė aktivitetet e zhvilluara nė kuadėr tė
fushatės zgjedhore tė kandidatit tė LZHK pėr rrethin e Skraparit, z.Pėrparim
Hidėrshaj. Gjatė gjithė pranisė sė tyre nė kėtė rreth me tradita
monarkiste tė njohura dhe lidhje tė fuqishme me Mbretin Zog I dhe Familjen
Mbretėrore Shqiptare, mysafirėt e nderuar u shoqėruan nga drejtuesit
kryesorė tė Degės sė PLL Skrapar dhe tė stafit tė fushatės sė z.Hidėrshaj,
si z.Kenan Hysa kryetar i Degės sė PLL, z.Nivazi Drita, zonja Liri Hidėrshaj,
z.Agron Alia, z.Hidajet Cana, z.Ēlirim Ēela, z.Fatos Alia dhe shumė
legalistė dhe mbretėrorė tė tjerė tė njohur nė kėtė rreth pėr
origjinėn, kontributet familjare atdhetare dhe lidhjet me PLL, Mbretin Zog e
Mbretin Leka. Nė takimin e zhvilluar me legalistė, simpatizantė tė LZHK nė kėtė
rreth dhe zgjedhės tė shumtė tė interesuar, zhvilluar nė qytetin e Poliēanit,
nė ambjentet e zyrave elektorale tė kandidatit tė LZHK, ndėrmjet tė tjerėve
e mori fjalėn edhe z.Skėnder Zogu, i cili foli pėr rėndėsinė e madhe tė
zgjedhjve tė 3 korrikut 2005 pėr afirmimin e alternativės zgjedhore tė
LZHK, ndėrmarrė dhe udhėhequr personalisht nga NMT Leka I - Mbret i
Shqiptarėve. Nė fjalėn e tij emocionuese, e qė u ndoq me interes tė veēantė nga tė
pranishmit, z.Skėnder Zogu theksoi se "... LZHK nė kėtė fushatė po
shpalos para shqiptarėve alternativėn mė serioze politike, qė nė thelb pėrmban
dhe pėrfaqėson ide dhe programe konkrete politike dhe qeverisėse pėr
zhvillimin e vendit dhe tė mbarė hapėsirės shqiptare, sidomos nė kushtet
kur Ēeshtja kombėtare shqiptare ndodhet nė kulmin e zhvillimeve intensive
tepėr tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e kombit dhe nė njė kohė kur
kriza totale qė ka pėrfshirė Shqipėrinė administrative dhe nė tėrėsi
shtetin shqiptar, po reflektohet me forcė dhe me tė gjitha pasojat negative
mbi zgjidhjet e sė ardhmes sė afėrt tė Ēėshtjes sonė kombėtare". Duke zbėrthyer mė pas rėndėsinė e zgjedhjeve dhe zgjidhjeve politike qė
do tė pasojnė, z.Skėnder Zogu theksoi se "... alternativa e LZHK hap
perspektiva tė shkėlqyera pėr zhvillimin ekonomik dhe politik tė vendit,
si dhe tė integrimit tė mbarė hapėsirės shqiptare, tė pėrafrimit ideor
tė mbarė subjekteve politike atdhetare tė kėtė hapėsirė, duke u dhėnė
impulse tė reja zhvillimeve nė rajon dhe mė gjerė dhe duke e afruar
zgjidhjen e aspiratave tona kombėtare. Eshtė pikėrisht kjo arsyeja e
sensibilizimit tė mbarė shqiptarėve nga kjo alternativė dhe e mirėpritjes
qė ka shoqėruar LZHK gjatė gjithė aksionit politik dhe zgjedhor tė saj. Sot LZHK, e udhėhequr me largpamėsi nga Mbreti Leka dhe e pėrfaqėsuar
nga individė tė spikatur tė forcave politike tė kėtij koalicioni dhe shoqėrisė
civile, jo vetėm ėshtė e aftė tė konkurrojė denjėsisht nė kėtė
fushatė tė rėndėsishme, por nė programin e saj janė sintetizuar
zgjidhjet mė realiste dhe konkrete tė problematikės sė ndėrlikuar tė
trashėguar nga e kaluara dhe nga papėrgjegjshmėria e klsės sonė politike. LZHK premton zhvillim dhe zgjidhje tė problemit tė pronėsisė e tė kėrkesave
tė drejta tė Ish tė Burgosurve dhe Pėrndjekurve Politikė pėr kompensimin
e tyre tė merituar pėr punėn e papaguar nė burgjet dhe kampet e diktaturės
komuniste. Ajo premton zgjidhje tė ngėrēit dhe bllokimit tė qėllimtė tė
reformave tė thella strukturore e politike, nė funksion tė zhvillimit tė
gjithanshėm dhe ēlirimit tė energjive tė mėdha qė zotėron populli dhe
kombi shqiptar, e qė janė fashitur nga keq-qeverisjet dhe sabotimi i qėllimtė
i zhvillimit ekonomik dhe Ēėshtjes sonė kombėtare nga qeverisjet
kolaboracioniste antishqiptare, qė e kanė shndėrruar vendin nė placdarmė
tė mafias ndėrkombėtare dhe fushė veprimi e monopoleve tė lidhura me
interesat ekonomike antishqiptare tė fqinjėve tė Jugut dhe Veriut, qė
vazhdojnė tė programojnė veprimtaritė e tyre kundėr kombit tonė. Pas zgjedhjeve, LZHK si pjesė e qeverisjes sė vendit, do tė dėshmojė
vizionin e saj tė lartė dhe pėrkushtimin e shumėpritur pėr ēbllokimin e
proceseve tė zhvillimit dhe ēmontimin e platformave retrograde antishqiptare. Me modelin e shkėlqyer tė shtetformimit dhe konsolidimit tė
institucioneve, trashėguar nga periudha e ndritur e Mbretit Zog dhe filozofia
e Zogizmit, LZHK do tė kontribuojė fuqimisht nė kapėrcimin e krizės
aktuale dhe futjen e vendit nė rrugėn e sigurt tė zhvillimit. LZHK zotėron kapacitete tė shkėlqyera intelektuale, profesionale dhe
politiko-atdhetare pėr kėtė mision tė rėndėsishėm, si dhe ka
sintetizuar nė programin e saj modelet dhe praktikat shtetėrore mė efektive,
qė do t'i sigurojnė suksesin e ardhshėm qeverisės. Unė jam i bindur se edhe kėtu nė Skrapar LZHK ka mbėshteje tė gjerė,
falė kujtesės historike dhe lidhjeve tė fuqishme qė Mbreti Zog, Zogizmi
dhe Familja Mbretėrore kanė me kėtė trevė me tradita tė mėdha atdhetare.
Unė besoj se z.Hidėrshaj do tė korrė njė rezultat impresionues mė 3
korrik dhe LZHK paskėtaj do tė hedhė e konsolidojė baza tė fuqishme mbėshtetjeje
nė rrethin e Skraparit...", - vijoi mė tej z.Skėnder Zogu, duke e
mbyllur fjalėn e tij me thirrjen: "Ju uroj skraparllinjve suksese nė kėto
zgjedhje dhe u drejtoj atyre besimin dhe shpresėn se do ta mbėshtesin LZHK
dhe Mbretin Leka, nė vazhdėn e traditave tė baballarėve dhe pėr tė mirėn
e tyre e tė mbarė shqiptarėve. Edhe njėherė, urime z.Hidėrshaj pėr
rezultat sa mė tė lartė...". Pas z.Skėnder Zogu e mori fjalėn sekretari i Senatit tė Veteranėve tė
PLL z.Seit Preni, i cili pasi falenderoi tė pranishmit pėr pjesėmarrjen,
interesin dhe respektin e treguar ndaj mysafirėve tė nderuar, i konsideroi
ato si tregues tė mbėshtetjes sė gjerė tė skraparllinjve ndaj NMT Mbretit
Leka dhe LZHK. Nė vazhdim tė fjalės sė tij z.Preni u shpreh: "Unė
jam i bindur se LZHK edhe kėtu nė Skrapar ka depėrtuar me mesazhet e mėdha
atdhetare nė zemrat tuaja fisnike dhe se ju keni pėrzgjedhur dhe do ta
votoni masivisht LZHK dhe z.Hidėrshaj, qė ėshtė njėri nga djemtė mė tė
mirė tė Skraparit. Urime pėr suksesin tuaj dhe tė LZHK nė Skrapar dhe nė
mbarė Shqipėrinė", - e mbylli fjalėn e tij z.Preni, pėr t'ia lėnė
mė pas atė z.Hamit Kurti, i cili me emocion tha: "LZHK ėshtė vazhdim
i alternativės zogiste nė politikėn shqiuptare dhe si e tillė meriton mbėshtetjen
tuaj, tė cilėn ju po e dėshmoni edhe sot, duke pritur me respekt tė veēantė
njė pjestar tė shquar tė Familjes Mbretėrore siē ėshtė z.Skėnder Zogu,
ashtu siē keni mbėshtetur dikur edhe Mbretin Zog gjatė gjithė rrugės dhe
angazhimit tė tij politik. Z.Skėnder Zogu ka ardhur posaēėrisht pėr t'ju
mbėshtetur nė kėtė fushatė dhe qė nė fillim shprehu dėshirėn pėr tė
ardhur kėtu mes jush, nė Skrapar. Rroftė NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve.
Rroftė LZHK-ja, kjo shpresė e shqiptarėve. Rrofshin kandidatėt e saj, qė
janė ndėr djemtė mė tė mirė tė kėtij vendi dhe urime pėr fitoren e
LZHK e tė z.Hidėrshaj edhe kėtu nė Skrapar", - e mbylli fjalėn e tij
z.Kurti. Pas tij e morėn fjalėn edhe kryelegalisti i Skraparit z.Kenan Hysa dhe
kandidati pėr deputet i LZHK z.Pėrparim Hidėrshaj, tė cilėt u shprehėn
me fjalėt mė tė pėrzemėrta pėr Mbretin Leka, Familjen Mbretėrore
Shqiptare dhe mysafirėt e nderuar, duke e konsideruar vizitėn e kėtyre tė
fundit dhe angazhimin e tyre nė kėtė fushatė si njė eveniment tė rėndėsishėm
dhe inkurajim tė drejtpėrdrejtė pėr fushatėn e kandidatit dhe strukturave
legaliste e tė LZHK nė kėtė zonė zgjedhore. Mė pas, pėr nder tė tė pranishmėve dhe mysafirėve, mikpritėsit
vendas shtruan njė banket nė njė nga lokalet mė luksozė dhe mė tė
njohur tė krahinės, me emrin e famshėm "Bogova", ndėrtuar me
mjeshtėri dhe arkitekturė karakteristike, nė grykėn madhėshtore tė Bogovės.
Kėtu pjesėmarrėsit kaluan momente tė mrekullueshme e tė paharruara, ku u
ngritėn edhe dollitė tradicionale pėr shėndetin e Mbretit Leka, Familjes
Mbretėrore, mysafirėve tė nderuar dhe mikpritėsve. Korresp. i "Atdheu" Skėnder Zogu dhe Dr.Patrice Najbor, nga Parisi nė Mat, pėr fushatėn
e z.Murat Basha Murat Basha: "Kujto tė djeshmen, ndėrto tė ardhmen!" Murat Basha, takime entuziaste me elektoratin. I pranishėm edhe nipi i
Mbretit Zog, Skėnderi Murat Basha ka zhvilluar takime intensive nė ditėt e fundit tė fushatės
nė tė gjithė zonėn e tij elektorale, por njė ndėr mė tė rėndėsishmit
ka qenė ai i zhvilluar nė bashkinė Klos, ku morėn pjesė personalitete nga
diaspora dhe disa veteranė tė PLL. Kėshtu mė datė 26 qershor 2005 z.Murat
Basha organizoi njė tubim me anėtarėt dhe simpatizantėt e saj nė Klos tė
Matit (Zona Elektorale Nr.19) ku nderonin me pjesėmarrjen e tyre z.Skėnder
Zogu nip i Mbretit Zog, z.Patrice Najbor drejtor i Albanian Institute nė
Paris, si dhe veteranėt legalistė z.Hamit Kurti dhe z.Seit Preni. Nė fjalėn e tij prezantuese, z.Basha falenderoi pjesėmarrėsit e shumtė
nė kėtė takim dhe parashtroi shkurtimisht platformėn elektorale tė LZHK-sė,
duke theksuar rolin qė ka shteti nė tė ardhmen e njė vendi si dhe nevojėn
pėr njė politikė kombėtare nė tė gjitha fushat e jetės. "Nė bėjmė shtet" nuk ėshtė njė sllogan elektoral qė mbaron
mė 4 korrik, por njė qėndrim politik qė fillon menjėherė pas kėsaj
date"- tha mes tė tjerash kandidati pėr deputet nė zonėn 19 tė Matit
z.Murat Basha. Zhvillimi dhe pėrparimi i zonave rurale, kėrkon njė politikė
pragmatiste dhe politikanė tė ndershėm dhe idealistė, dhe legalistėt e
kanė treguar prej kohėsh se janė tė aftė pėr tė marrė mbi shpatullat e
tyre pėrgjegjėsitė pėr njė qeverisje tė ndershme dhe me ligje tė forta,
theksoi ai. Kandidati pėr deputet i LZHK-sė e mbylli fjalėn e tij me mesazhin "Kujto
tė djeshmen dhe ndėrto tė ardhmen", duke theksuar se legalistėt
shqiptarė e kanė shembullin e tyre tė ndėrtimit tė shtetit tek figura e
vetme nė historinė e Shqipėrisė qė bėri shtet, Ahmet Zogu. "Ne, si trashėgimtarėt politikė tė qeverisjes sė Ahmet Zogut,
kemi tashmė mes nesh birin e tij, njeriu qė ėshtė garanti i shtetit qė do
tė ndėrtojmė pas 3 korikut, e ku forcat e djathta dhe nacionaliste, do tė
jenė shtylla kurrizore e qeverisjes anti-Nano". Mė pas e mori fjalėn z.Skėnder Zogu, qė falenderoi tė gjitha pjesėmarrėsit,
duke u shprehur se ishte nder dhe krenari pėr tė qė i jepej mundėsia tė
bashkėbisedonte me vėllezėrit e vet. Ai shprehu besimin e tij se tė dy
kandidatėt e LZHK-sė nė Mat do tė ishin nė parlamentin e ardhshėm
shqiptar, nėse zgjedhjet do tė bėheshin realisht tė lira dhe tė ndershme.
Ai vlerėsoi si shumė tė vlefshme pozicionin qė kishte marrė vetė Leka I
Zogu, duke qenė ideatori dhe promotori i njė lėvizjeje, e cila ka synime tė
mirėpėrcaktuara nė politikėn mbarėshqiptare. Mė tej ai foli pėr aktivitetin dhe personalitetin e Mbretit Leka, duke u
treguar bashkėpatriotėve tė tij, episode mjaft interesante tė jetės sė
tij. Mandej z.Skėnder Zogu ia dha fjalėn z.Patris Najbor, i cili evidentoi pėrparėsitė
qė ka formacioni politik LZHK, pėr njė qeverisje tė mbėshtetur nė njė
legjislacion bashkėkohor, si dhe vlerat e pakrahasueshme qė ofrojnė
kandidatėt e saj, nė zbatimin e politikave shtetėrore mbi pronėn, politikėn
e jashtme dhe nė perspektivat vėrtetėsisht integruese nė strukturat
euro-atlantike. "Kandidatėt e LZHK janė mė tė mirėt mes konkurrentėve jo veē pėr
shkak tė aftėsive tė tyre, por edhese ata kandidojnė pėr njė formacion
politik qė dallon dukshėm nga formacionet e tjera politike, nė ndershmėri,
stabilitet politik, idealizėm dhe mbi tė gjitha nė frymėn atdhetare"
- tha ai nė mbyllje tė fjalės sė tij. Nė fjalėn e tyre pėrshėndetėse, veteranėt e Legalitetit, z.Hamit
Kurti dhe z.Seit Preni, falenderuan nga zemra zotėrinjtė Skėnder Zogun dhe
Patrice Najbor, pėr praninė e tyre, duke u shprehur se e ndienin veten
krenarė qė kishin mes tyre pinjollin e derės sė Ahmet Zogut. Mė tej e morėn fjalėn kryetari i PLL-sė Mat, z.Besnik Murati, i cili i
bėri njė pėrmbledhje tė shkurtėr fushatės zgjedhore nė zonė, duke pėrshkruar
aktivitetin dhe strategjinė e ndjekur pėr tė arritur nė fitoren e dėshiruar
nga tė gjithė anėtarėt dhe simpatizantėt LZHK-sė nė zonė. Nė emėr tė tė dėnuarve politikė foli z.Ramazan Spahiu, i cili vlerėsoi
punėn e bėrė nga dega e PLL-sė, pėr tė arritur rezultatet sa mė tė
larta nė zgjedhje e 3 korrikut, ndėrsa z.Besnik Doda, gjeti rastin tė
falenderojė zotėrinjtė Skėnder Zogu dhe Patrice Najbor, tė cilėt treguan
njė respekt tė lartė pėr politikėn dhe personalitetin e Mbretit Zog dhe
Mbretit Leka I, udhėheqėsi i LZHK-sė. Nė Derjan, bastionin e antikomunistėve Nga zona e Klosit, aktiviteti i kėtij grupi promovues tė LZHK-sė, tė
shoqėruar nga kryetari i degės Mat z.Besnik Murati, u zhvendos nė fshatin e
famshėm antikomunist Derjan tė Matit. Pjesėmarrėsit nė kėtė tubim vlerėsuan
qėndrimin nacionalist tė kėsaj zone, ndėrsa z.Hamit Kurti u shpreh qė kjo
krahinė ka njė karakteristikė tė veēantė nga tė tjerat, pasi qė prej
vitit 1945 e deri mė sot nuk i ėshtė nėnshtruar komunizmit dhe forcave
politike qė pėrfaqėsojnė edhe sot atė ideologji antikombėtare dhe
antidemokratike. Ndoshta kjo vjen, pėr shkak tė sakrificave tė kėsaj zone
- u shpreh ai duke treguar mė tej se: - pesė vetė nga Derjani si
Abdurrahman Mati me dy djemtė e tij, Qazim Preni e Bajram Neli kanė vdekur nė
mėrgim pranė tė madhit Ahmet Zogu. Gjithashtu, tha z.Kurti, nga ky fshat
kanė dhėnė jetėn kundėr komunizmit shumė burra si Sali Llani, Abaz Dylja,
Ismail Doda me vėllezėr, Haziz Kasemi, Kurt Hidrej, Isa Xhetani, Bilal
Xhetani etj., dhe kam bindjen e plotė se vota e Derjanit nė votimet e 3
korrikut, do tė jetė votė pėr LZHK-nė - tha veterani Hamit Kurti. Nė
vijim, grupi i kryesuar nga Skėnder Zogu bėri njė vizitė nė shkollėn e
mesme tė Derjanit qė mban emrin "Nėna Mbretėresha Geraldinė". Skėnder Zogu, tur nė tė gjithė Shqipėrinė Gjatė kėtyre ditėve z.Skėnder Zogu dhe Dr.Patrice Najbor kanė
zhvilluar takime nė shumė rrethe tė vendit. Kėshtu ata kanė zhvilluar
veprimtari pranė kandidatėve tė "LZHK-Leka I Zogu" si Shpėtim
Roqi (Tiranė), Hamdi Gėrlica (Elbasan), nė Berat me disa prej kandidatėve,
nė Skrapar me z.Pėrparim Hidėrshaj, nė Mat me z.Murat Basha, nė Tiranė
me z.Blerim Kamberi, dhe nė Mamurras me z.Artan Tujani. Po ashtu ata kanė pasur njė aktivitet tė ngjeshur nė disa zona tė
Tiranės, si dhe kanė qenė tė pranishėm nė media tė ndryshme. Nė ditėn
e parė tė vizitės sė tyre nė Shqipėri, ata kanė zhvilluar njė takim tė
pėrzemėrt me Mbretin Leka nė selinė e tij nė Tiranė. Dy zotėrinjtė qė
erdhėn enkas nga Franca pėr kėtė fushatė, u larguan nga atdheu nė fund tė
afatit zyrtar tė mbylljes sė saj. "Atdheu" 25
June 2005 http://www.panorama.com.al/
Flet
Skėnder Zogu, nipi i mbretit, kryesues i grupit nga diaspora<?xml:namespace
prefix = o /> LZHK
ėshtė rruga e tretė politike Zogu:
Turp qė birit tė mbretit nuk i dhanė njė shtėpi tė vogėl Blerina
Sinani Skėnder
Zogu, njė nga pinjollėt e familjes mbretėrore shqiptare,
ish-drejtor shtypi i oborrit mbretėror ka ardhur nga Parisi nė Shqipėri
pėr tu gjendur pranė njeriut tė tij mė tė afėrt, Leka Zogut,
i cili kryeson formacionin e ri politik, LZHK. Skėnder
Zogu gjithashtu kryeson grupin e mbėshtetėsve tė LZHK-sė qė kanė
ardhur nga diaspora. Nė njė intervistė pėr Panorama Skėnder
Zogu shprehet se, nga 3 korriku shpreson njė thyerje tė
bipolaritetit politik PD-PS, tė cilėt, sipas tij vijnė nga e njėjta
bazė komuniste dhe se LZHK e LSI do tė jenė dy forca tė reja qė
do tė krijojnė njė hapėsirė reale demokratike. Lidhur me ēėshtjen
kombėtare, Zogu thekson se as PD dhe as PS nuk e kanė shpallur qėndrimin
e tyre pro pavarėsisė sė Kosovės. Cilat
janė motivet qė ju kanė risjellė nė Shqipėri? Cili
do tė jetė kontributi juaj konkret nė fushatėn e LZHK-sė? Si
e keni vlerėsuar krijimin e LZHK-sė? Ka
akuza ndaj LZHK-sė pėr orientimin e saj politik? Mendoni
se LZHK-ja do tė marrė vota aq sa pėr tu bėrė njė faktor pas
zgjedhjeve? Si
e vlerėsoni ju situatėn politike, duke pasur parasysh krijimin e
LZHK-sė dhe LSI-sė si forca tė reja politike? Mendoni
se kėto forca politike mund ta ēojnė vendin drejt integrimit? Si
i vlerėsoni zhvillimet politike nė 15 vite demokraci? Dashamir
Shehi hedh poshtė akuzat e Berishės LZHK-ja
ka shprehur dje shqetėsimin e saj nė lidhje me problemin ku, sipas
saj, nė shumė zona elektorale kandidatėve pėr deputetė tė kėsaj
lėvizjeje nuk iu ofrohen listat e zgjedhėsve nga autoritetet lokale.
Pėr kėtė ēėshtje, pėrfaqėsues tė kėsaj lėvizjeje janė
ankuar pranė KQZ-sė. Nga ana tjetėr, drejtori ekzekutiv i fushatės
elektorale tė LZHK-sė, Dashamir Shehi, u ėshtė pėrgjigjur akuzave
tė kreut demokrat, Berisha dhe tė disa aventurierėve dhe tė
korruptuarve, sipas tij, se LZHK-ja nuk tėrhiqet nga aspiratat e saj
politike pėr tė ndėrtuar njė tė djathtė tė vėrtetė nė vend,
njė shtet serioz dhe me dinjitet pėr shqiptarėt. Reagimet e
Berishės nuk janė gjė tjetėr veē se shenja nervozizmi se LZHK-ja
ėshtė njė realitet i madh politik dhe se kundėrshtarėt e Fatos
Nanos janė drejtuesit e LZHK-sė, ndėrsa aleatėt dhe bashkėpunėtorėt
e Nanos, ndodhen brenda listave tė PD-sė, tha dje Shehi.
Gjithashtu ai theksoi se elektorati i djathtė shqiptar po e kupton
gjithnjė e mė shumė se qeverinė socialiste e rrėzojnė vetėm
votat e LZHK-sė dhe se votat pėr aleatėt e PD-sė janė vetėm vota
pėr tė futur nė Parlament persona, tė cilėt, sipas tij, Berisha i
ka konsideruar si trafikantė, paterica tė Nanos dhe kriminelė
politikė. Nga ana tjetėr Shehu, duke iu drejtuar rivalit tė tij nė
zonėn zgjedhore 40, kandidatit tė PD-sė, Gėzim Karapici, i kėrkoi
tė mbajė qėndrim korrekt politik, tė mos ofendojė ndėrgjegjen
dhe dinjitetin e qytetarėve tė Tiranės, nė shėrbim tė njerėzve
qė nuk kanė asnjė lidhje dhe respekt pėr komunitetin tiranas.
versioni 'on line' i gazetes "Atdheu"
Webmaster
: Ibrahim Koka
&Neritan
Kolgjini
levizja_legalitetit@yahoo.com
___________________________
Unė jam kushėriri i mbretit Leka, jam nipi i mbretit Ahmet Zog. Kam
ardhur nga Franca pėr tė marrė pjesė nė fushatėn e LZHK-sė, si
dhe pėr tė takuar familjen e gjithė miqtė nė Shqipėri. Me kėtė
rast kam pasur dėshirė tė takoj sa mė shumė bashkatdhetarė, pėr
tė biseduar me ta pėr ēėshtjen kombėtare. Nė kėtė fushatė unė
personalisht si dhe disa tė tjerė qė kanė ardhur nga SHBA-ja,
Belgjika dhe Franca pėr tė pėrkrahur Lekėn, dėshirojmė tė japim
kontributin tonė moral, pėr tė shprehur dėshirėn dhe shpresėn
tonė se ka pėr tė ndodhur njė ndryshim i madh nė Shqipėri pas
zgjedhjeve.
Kontributi im do tė jetė nė faktin se do ti tregoj popullit
shqiptar se ne jemi pėr ndryshim, shqiptarėt qė jetojnė dhe punojnė
jashtė atdheut kanė dėshirė pėr ndryshim, se jemi bashkė me ata
qė mendojnė se shteti ka nevojė pėr ndryshim. Kjo ėshtė fjala
jonė.
Unė e kam vlerėsuar krijimin e LZHK-sė si njė rrugė tė tretė
politike, ose si njė mundėsi e re pėr popullin shqiptar, si njė
shpresė tė re, sepse deri tani politikanė tė kėtij shteti, tė
atdheut tonė, kanė dėshtuar dhe nuk kanė punuar pėr interesat e
popullit shqiptar, por pėr interesat e tyre personale. Pėr shembull,
pėr ēėshtjen e pronave, ligji i pronave ende nuk ėshtė zbatuar,
padrejtėsitė kanė vazhduar, shteti shqiptar kritikohet dhe nga ndėrkombėtarėt
sepse nė 15 vite reformat nuk janė bėrė si duhet. Nė kėtė
situatė LZHK-ja ėshtė njė lėvizje e re.
Mbreti Leka ka vepruar gjithmonė pėr tė mirėn e popullit shqiptar
dhe ai ėshtė njė figurė nė politikė. Nuk ka pasur probleme nė
Shqipėri apo dhe jashtė atdheut. Ka bėrė gjithmonė sakrifica pėr
tė mirėn e popullit tonė dhe ka mbrojtur interesat kombėtare pėr
Kosovėn apo shqiptarėt e Maqedonisė. Kam dėgjuar nė fushatė qė
dy partitė e mėdha sot nė Shqipėri, PS dhe PD nuk e kanė pėrmendur
asnjėherė pavarėsinė e Kosovės dhe as e kanė nė program.
LZHK-ja kėtė pikė e ka nė programin e saj dhe ka marrė parasysh
se do tė veprohet pėr pavarėsinė e Kosovės, dhe ėshtė detyra e
ēdo shqiptari ta mbėshtesė kėtė formulė. Mbreti Leka kėtu ėshtė
nė atdheun e tij, por nuk ka i kanė dhėnė njė shtėpi. E kanė lėnė
tė paguajė qira dhe nuk ia kanė dhėnė tė gjithė pasurinė e
babait tė tij. Eshtė turp qė sot tė mos i japin tė birit tė
Ahmet Zogut, qė krijoi shtetin shqiptar, asnjė njė shtėpi tė vogėl
nė tė cilėn tė mund tė jetojė me dinjitet. Kjo tregon se
politikanėt e sotėm kanė qėllime tė tjera, duan ta fusin nė njė
situatė tė tillė ku mbreti Leka tė mos ketė mundėsi tė veprojė
gjerėsisht dhe tė ketė njė jetė familjare normale. Por, jashtė
atdheut shqiptarėt nga diaspora besojnė se do tė bėhet ndryshimi nė
Shqipėri. Edhe ne kemi shumė shpresė se populli shqiptar kėtė herė
ka pėr tė votuar nė njė drejtim tjetėr. Unė u bėj thirrje tė
gjithėve tė mos abstenojnė.
Unė e shoh LZHK-nė si njė forcė tė djathtė tė vėrtetė dhe
akuzat, sipas sė cilave, kjo parti bėn lojėn e Fatos Nanos ose tė
ndonjė tjetri janė akuza tė pavend. Po tė shihet dhe lista e
kandidatėve tė LZHK, 50 pėr qind e tyre vijnė nga shoqėria
civile, gjė qė nuk ka ndodhur asnjėherė deri mė sot nė Shqipėri.
25% janė tė Partisė sė Legalitetit dhe njė pėrqindje tjetėr nga
parti tė tjera. Kjo argumenton se LZHK-ja ėshtė njė forcė e
djathtė e vėrtetė, ndaj ta akuzosh ėshtė njė gjė e pavend. Kur
krijohet njė lėvizje si Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, njė lėvizje
e pavarur dhe pa ndihmė nga shteti, nuk bėhen traktate
parazgjedhore. Pas nxjerrjes sė rezultatit tė zgjedhjeve, LZHK-ja do
tė ulet nė tavolinė dhe do tė vendosė pėr njė koalicion
paszgjedhor pėr interesin e kombit.
Unė mendoj se si njė forcė e re ka pėr tė hyrė nė Parlament. Ky
ėshtė hapi i parė dhe smund tė them mė tepėr pasi nuk kam
jetuar kėtu kohėt e fundit, por jam i bindur se LZHK-ja ėshtė njė
forcė qė do ti japė njė drejtim tė ri qeverisjes shqiptare nė
kėtė shtet me mbretin Leka I nė krye. LZHK-ja do tė sjellė njė
ndryshim tė vėrtetė politik, por ardhjen e saj nė pushtet e kanė
nė dorė vetėm votuesit. Ne u bindemi atyre dhe kemi shpresė se njė
rezultat pozitiv do tė dalė nė kėto zgjedhje.
Unė mendoj se tė dyja partitė kryesore politike sot nė vend, PD
dhe PS kanė dalė nga njė vend, nga komunizmi. E djathta dhe e majta
nė Shqipėri, qė kanė qenė nė pushtet, nuk kanė bėrė reformat
qė duheshin pėr popullin, i cili ėshtė lėnė nė mjerim dhe shumė
politikanė janė pasuruar nė mėnyrė tė menjėhershme. Kjo tregon
se ka pasur korrupsion dhe padrejtėsi ndaj popullit. Ne na vjen shumė
keq qė tė rinjve sot u duhet tė largohen nga Shqipėria pėr tė
sigurur tė ardhmen e tyre. Besoj se dy partitė kanė pėrgjegjėsi tė
mėdha ndaj popullit. Ndoshta njė ditė ato mund ta ndryshojnė
sjelljen e tyre, por unė nuk kam aspak besim te PS-ja dhe mė vjen
keq qė ajo nuk ka mbrojtur interesat kombėtare, qoftė pėr Kosovėn,
qoftė pėr Ēamėrinė. Edhe PD-ja heshti kur u shtrua ēėshtja e Ēamėrisė
nė Parlament.
Qė ta ēojnė vendin drejt integrimit kėto forca duhet tė plotėsojnė
kushtet qė ka vėnė Evropa. Mos harroni se deri mė sot Evropa e ka
kritikuar qeverinė shqiptare pėr mosplotėsimin e standardeve tė kėrkuara.
Vetėm kur tė plotėsohen kėto standarde mund tė integrohemi nė
Evropė. Tani ėshtė koha qė tė bėhen reformat dhe tė plotėsohen
kushtet pėr tė hyrė nė Evropė.
Unė nuk besoj se vendi ka hyrė nė rrugėn e demokracisė sė vėrtetė.
Pse? Sepse drejtėsia nuk ka ecur mirė, ēėshtja e pronave ėshtė
ende e pazgjidhur. Zgjedhjet janė manipuluar. Ēėshtja e
referendumit qė u bė nė vitin 1997, fitoi monarkia dhe e kanė
manipuluar nėn presionin e tė huajve mė duket. Unė besoj se nė kėta
15 vjet ėshtė humbur shumė kohė dhe tranzicioni ka vazhduar shumė
gjatė, janė bėrė shumė padrejtėsira.
Nuk
jemi paterica tė Nanos