http://www.kohajone.com/ E Marte, 06 Dhjetor 2005
PLL: DY VENDE NE KLD PER DHOMEN E AVOKATISE

Partia Levizja e Legalitetit duke mbeshtetur nismen e qeverise per shmangien e konfliktit te interesit ne Keshillin e Larte te Drejtesise kerkon qe dy vendet bosh te vihen ne dispozicion te Dhomes se Avokatise. Me ane te nje deklarate per mediat, PLL-ja ben te ditur se pasi ka ndjekur me vemendje zhvillimet parlamentare ku deshtoi seanca e nje jave me pare per miratimin e amendimeve te KLD-se e konsideron kete akt politik ne parlament, jo thjesht si nje prishje e ekuilibrave te brishte brenda maxhorances, apo mosdhenie e "natyrshme" e miratimit nga trupa legjislative per nje projektligj kaq te nevojshem per t'u shnderruar ne ligj, por ajo e vlereson ate si kundervenie e hapur e segmenteve te inkriminuar te politikes, qe kane inkriminuar dhe manipulojne edhe pushtetin gjyqesor, ku nderthuren interesa te krimit me politiken dhe pushtetet. Sipas legalisteve, ky reagim i trupes zgjedhore eshte vertetim indirekt i konfliktit te interesave dhe i synimit kriminal per ta penguar drejtesine ne luften kunder korrupsionit ne Shqiperi. "Legalistet i kerkojne z.Moisiu, si kryetar i KLD-se dhe znj. Topalli, si kryetare e Kuvendit, qe, ne bashkepunim nderinstitucional, pas largimit te gjyqtareve te KLD-se me motivacionin "konflikt interesash", t'i rikthejne Dhomes se Avokatise dy postet e dikurshme, te lena vakant nga z. Perparim Sanxhaku e Dashamir Kore, vende te cilat maxhoranca socialiste i plotesoi padrejtesisht me kontigjente te klienteles se saj politike ne drejtesi, me ane te dhunes se kartonave", thuhet ne njoftimin per mediat te PLL-se.

M.B

http://www.gazeta55.net/home.jsp  Data: 06/12/2005, ora

PLL kėrkon reformim tė thellė tė sistemit tė drejtėsisė  
 
Si parti legjitimiste, pėr tė cilėn ligji ka rėndėsi vendimtare pėr ecurinė e demokracisė dhe fatet e vendit, PLL e konsideron tė domosdoshėm reformimin e thellė tė sistemit tė drejtėsisė dhe, nė kėtė kuadėr, veēanėrisht tė ligjit organik pėr funksionimin e KLD, si aksion i drejtpėrdrejtė politiko-ligjor pėr luftė pa kompromis me konfliktin e interesave dhe korrupsionin e ngritur nė sistem nė pushtetin tonė gjyqėsor. PLL e pėrcolli me shqetėsim tė thellė dėshtimin pėr miratimin e draftit qeveritar pėr KLD-nė, javėn e shkuar dhe shmagien e konfliktit tė interesave nė kėtė institucion me rėndėsi vendimtare nė luftėn kundėr korrupsionit nė drejtėsi. PLL e konsideron kėtė akt politik nė parlament, jo thjesht si njė prishje e ekuilibreve tė brishtė brenda mazhorancės, apo mosdhėnie e  natyrshme  e miratimit nga trupa legjislative pėr njė projektligj kaq tė nevojshėm pėr t’u shndėrruar nė ligj, por ajo e vlerėson atė si kundėrvėnie e hapur e segmenteve tė inkriminuar tė politikės, qė kanė inkriminuar dhe manipulojnė edhe pushtetin gjyqėsor, ku ndėrthuren interesa tė krimit me politikėn dhe pushtetet. Ky reagim i trupės zgjedhore, ėshtė vėrtetim indirekt i konfliktit tė interesave dhe i synimit kriminal pėr ta penguar drejtėsinė nė luftėn kundėr korrupsionit nė Shqipėri. Fakti qė afro 40 % e proceseve gjyqėsore nė Shkallėn e Parė, rikthehen pėr rishqyrtim dhe rigjykim nga Gjykata e Apelit  pėr shkelje proceduriale; pėr motivime tė pasakta dhe antiligjore nė arsyetimin e vendimeve; pėr favorizime tė hapura dhe dėnime tė zbutura pėr krime tė rėnda dhe kriminelė recidivistė; pėr vendime tė pambėshtetura nė ligj, apo tė padrejta nė ēėshtjet civile..., etj. , ėshtė dėshmia mė e qartė e korrupsionit, pandershmėrisė nė gjykim, papėrgjegjshmėrisė dhe paaftėsisė sė gjyqtarėve dhe eprorėve tė tyre. Legalistėt u kėrkojnė z.Moisiu, si kryetar i KLD dhe znj.Topalli, si kryetare e Kuvendit, qė, nė bashkėpunim ndėrinstitucional, pas largimit tė gjyqtarėve tė KLD me motivacionin  konflikt interesash , t’i rikthejnė Dhomės sė Avokatisė dy postet e dikurshme, tė lėna vakant nga Pėrparim Sanxhaku e Dashamir Kore, tė cilat mazhoranca socialiste i plotėsoi padrejtėsisht me kontigjente tė klientelės sė saj politike nė drejtėsi, me anė tė dhunės sė kartonėve.  PLL ėshtė e bindur se korrupsioni dhe politizimi I njė pjese tė konsiderueshme tė gjyqtarėve, ėshtė pjesė e skemės sė ndėrtimit tė njė shteti kriminal pseudoligjor, ku krimi politik e korrupsioni mbeten tė pandėshkuar dhe diktatura e oligarkisė politiko-financiare mund tė mbulohet me retorikė dhe  standarde  pėr  demokraci dhe shtet ligjor .
 


http://pages.albaniaonline.net/rd/  06/12/2005

PLL kėrkon reformim tė thellė tė sistemit tė Drejtėsisė

Legalistwt e konsiderojnw tė domosdoshėm reformimin e thellė tė sistemit tė Drejtėsisė dhe, nė kėtė kuadėr, veēanėrisht tė ligjit organik pėr funksionimin e KLD, si aksion i drejtpėrdrejtė politiko-ligjor pėr luftė pa kompromis me konfliktin e interesave dhe korrupsionin e ngritur nė sistem nė Pushtetin tonė Gjyqėsor.

Kwmbnguljen e opozitws pwr mosmiratimin e draftit qeveritar pėr KLD dhe shmagien e konfliktit tė interesave nė kėtė institucion me rėndėsi vendimtare nė luftėn kundėr korrupsionit nė Drejtėsi kretwt legalistwt e konsiderojnw si kundėrvėnie tw hapur tw segmenteve tė inkriminuar tė politikės, qė kanė inkrimunuar dhe manipulojnė edhe pushtetin gjyqėsor, ku ndėrthuren interesa tė krimit me politikėn dhe pushtetet.

"Ky reagim i trupės zgjedhore, ėshtė vėrtetim indirekt i konfliktit tė interesave dhe i synimit kriminal pėr ta penguar Drejtėsinė nė luftėn kundėr korrupsionit nė Shqipėri.

Fakti qė afro 40 % e proceseve gjyqėsore nė Shkallėn e Parė, rikthehen pėr rishqyrtim dhe rigjykim nga Gjykata e Apelit "pėr shkelje proceduriale; pėr motivime tė pasakta dhe antiligjore nė arsyetimin e vendimeve; pėr favorizime tė hapura dhe dėnime tė zbutura pėr krime tė rėnda dhe kriminelė recidivistė; pėr vendime tė pambėshtetura nė ligj, apo tė padrejta nė ēėshtjet civile..., etj.", ėshtė dėshmia mė e qartė e korrupsionit, pandershmėrisė nė gjykim, papėrgjegjshmėrisė dhe paaftėsisė sė gjyqtarėve dhe eprorėve tė tyre",-shprehet kryetari i PLL Eqerem Spahiu.

Legalistėt u kėrkojnė z.Moisiu, si kryetar i KLD dhe znj. Topalli, si kryetare e Kuvendit, qė, nė bashkėpunim ndėrinstitucional, pas largimit tė gjyqtarėve tė KLD me motivacionin "konflikt interesash", t'i rikthejnė Dhomės sė Avokatisė dy postet e dikurshme, tė lėna vakant nga zz. Pėrparim Sanxhaku e Dashamir Kore, tė cilat maxhoranca socialiste i plotėsoi padrejtėsisht me kontigjente tė klientelės sė saj politike nė Drejtėsi, me anė tė dhunės sė kartonave.

PLL ėshtė e bindur se korrupsioni dhe politizimi i njė pjese tė konsiderueshme tė gjyqtarėve, ėshtė pjesė e skemės sė ndėrtimit tė njė shteti kriminal pseudoligjor, ku krimi politik e korrupsioni mbeten tė pandėshkuar dhe diktatura e oligarkisė politiko-financiare mund tė mbulohet me retorikė dhe "standarde" pėr "demokraci dhe shtet ligjor".


http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
 

Faqja 5 - POLITIKE

Dhjetor 4, 2005

 

Ndryshimi i miratuar nga qeveria do votohet nė Kuvend vetėm nė shkurt

 

“Ligji i pronave” shtyhet nė 2006

Shkak edhe pakėnaqėsitė e PR me projektin

 

Rozeta Rapushi

Amendamentet pėr ligjin e “Kthimit dhe Kompensimin e Pronave”, do tė diskutohen nė Kuvend vetėm nė fillim tė muajit shkurt tė vitit tė ardhshėm. Me gjithė shpejtėsinė e madhe tė qeverisė demokratike pėr tė mbyllur brenda 100 ditėshit tė parė tė qeverisė tė paktėn ēėshtjen e pronės, amendamentet e reja do tė jenė objekt debati i sesionin tė ardhshėm tė Kuvendit. Shkaku i zvarritjes sė projektligjit tė kabinetit tė kryeministrit Berisha pėr pronėn, ėshtė dorėzimi nė Kuvend i projektbuxhetit tė qeverisė i cili do tė zėrė tė gjithė kohėn e komisioneve. Por nga ana tjetėr, shkas pėr shtyrje ka qenė dhe acarimi i marrėdhėnieve mes Partisė Demokratike dhe njė prej aleatėve tė saj kryesor, Partisė Republikane e cila u shpreh kundėr projektligjit tė qeverisė pėr pronėn. Ky pushim do tė shėrbejė pėr reflektim dhe pse jo, pėr qetėsim tė marrėdhėnieve mes aleatėve. Pėr republikanėt, projekti i qeverisė, nuk ėshtė nė favor tė ish-pronarėve dhe nuk kthen 100 pėr qind tokėn tek i zoti. Qeveria ėshtė nė pėrpjekje tė gjetjes sė konsensusit nė mėnyrė qė tė mos ndodhin surpriza gjatė votimit nė Kuvend.

Shtyrja
Kalendari i punimeve pėr kėtė muaj, nuk parashikon nė asnjė pikė tė tij diskutimet nė komisione pėr projektligjin e qeverisė pėr kthimin e pronės. E gjithė axhenda, ėshtė e zėnė me shqyrtimin e projektbuxhetit i cili ka ardhur me shumė vonesė e duhet diskutuar me ngut. Pėr rrjedhojė, amendamentet e qeverisė do tė flenė pėr thuajse dy muaj nė sirtarėt e kryeministrisė, deri nė hapjen e sesionit tė parė parlamentar tė vitit tė ardhshėm.

Strategjia
Zvarritja e diskutimit dhe votimit tė amendamenteve tė pronės, nuk ėshtė aq e paqėllimtė sa duket. Koha e gjatė nė dispozicion deri nė shkurt tė vitit tė ardhshėm, do t’i japė kohė qeverisė tė pėrmirėsojė marrėdhėniet me njė nga aleatėt e saj kryesorė, republikanėt, tė cilėt janė kategorikisht kundėr amendamenteve tė miratuara. Gjatė kėsaj periudhe qetėsie, Partia Demokratike do tė ketė tė gjithė kohėn e nevojshme pėr tė zbutur situatėn me republikanėt, 11 votat e tė cilėve i nevojiten pėr tė kaluar dhe njė nga projektligjet mė tė rėndėsishme nė Kuvend; buxhetin e shtetit, i cilėsuar si njė nga projektligjet qė teston maxhorancėn parlamentare.

Debati
Vetėm pak javė mė parė, koalicioni i djathtė pėr qeveri pėsoi njė krisje. Projektligji i hartuar nga kabineti Berisha i cili thoshte se tokat bujqėsore kthehen deri nė 100 hektarė, hasi kundėrshtimin e menjėhershėm tė aleatėve republikanė qė nė statutin e tyre, kanė tė nėnvizuar kthimin maksimal tė tokės tek i zoti. Menjėherė pas publikimit tė amendamenteve, kryetari i PR-sė, Fatmir Mediu deklaroi se krahas tyre, republikanėt do tė ēojnė njė projektligj tė tyre, qė flet pėr kthim tė plotė tė tokės. Mediu nuk kurseu dhe votėn kundėr ndaj projektligjit tė qeverisė nė tė cilėn dhe ai bėn pjesė, nėse nuk do tė merren nė konsideratė kėrkesat e PR-sė pėr pronat.

Premtimi
Me shtyrjen e projektligjit pėr pronėn, qeveria shkel njė nga premtimet e saj tė nėnvizuara nė programin e 100 ditėve tė para tė qeverisjes. Nė dokumentin e qeverisė sė prezantuar publikisht nė Kuvend, thuhet se qeveria e re merr pėrsipėr t’i japė zgjidhje ēėshtjes sė tokės brenda vitit 2005. Por jo vetėm kaq. Nė program thuhet se kabineti merr pėrsipėr qė tė bėjė njė pėrllogaritje tė saktė tė kostos financiare dhe programit tė kompensimit. Por nė realitet projektligji i qeverisė nuk ka njė faturė financiare. “Fillimi i zbatimit tė procesit tė kthimit dhe kompensimit tė pronave do tė bėhet brenda vitit 2005”, thuhet nė programin e shkelur.

Projektligji i PD
Sipėrfaqja

Kthimi i sipėrfaqes sė tokės bujqėsore do tė bėhet deri nė 100 hektarė, nga 60 qė ėshtė parashikuar nė ligjin aktual pėr “Kthimin dhe Kompensimin e Pronave”.

Kthimi
Do tė njihen dhe kompensohen tė gjitha pasuritė e paluajtshme tė krijuara para luftės, viti 1939. Nuk kthehen pronat e luajtshme si ari i konfiskuar

Legalizimi
Kthimi fizik nuk zbatohet pa pėrfunduar procesi i legalizimit tė objekteve nė zona informale. Nė pėrfundim tė legalizimit, zbatohet, aty ku ėshtė e mundur, kthimi fizik i pronės ose kompensimi.

Banesat
Pėr tė marrė banesėn e tyre, ish-pronarėt duhet t’u gjejnė shtėpi me qira atyre qė ua kanė zėnė. Mundėsisht brenda tė njėjtės zonė dhe me tė njėjtėn sipėrfaqe.

Zvarritja
Amendamentet e qeverisė pėr ndryshimin e ligjit pėr “Kthimin dhe Kompensimin e Pronave”, do tė diskutohen nė muajin shkurt nė sesionin e ardhshėm tė Kuvendit.


E Shtune, 03 Dhjetor 2005 http://www.korrieri.com/

 
LZHK: Presidenti Moisiu na perjashtoi nga tryeza
Levizja per Zhvillim Kombetar proteston per mosperfshirjen e saj ne tavolinen e diskutimeve politike per reformen zgjedhore, e nismuar nga Presidenti i Republikes, Alfred Moisiu. Ne nje deklarate per shtyp, drejtues te kesaj force politike kane shprehur keqardhjen per kete, duke e cilesuar si nje veprim te pajustifikueshem e te pamoralshem. Sipas tyre, perpjekjet per t'i dhene fund te ashtuquajturit "Dushk i Madh", po fillojne me legalizimin e tij, duke perjashtuar diskutimet per reformen zgjedhore LZHK. "Gjykojme se ky process duhet te jete gjitheperfshires dhe jo perjashtues. Institucioni i Presidentit duhet te perfaqesoje unitetin dhe jo mekanizmat e percarjes se formacioneve politike dhe nuk duhet te bjere nen presionin e forcave te ndryshme, qofshin keto edhe ne qeveri", citohet ne deklaraten per shtyp te LZHK-se. Reagimi i drejtuesve te kesaj force ka ardhur pas nje letre te Presidentit Moisiu, drejtuar kryetarit te LZHK, Dashamir Shehi. Ne kete leter, kreu i shtetit i kerkonte Shehit informim me shkrim per pikepamjet e LZHK mbi reformen zgjedhore, meqenese ajo s'mund te merrte pjese ne tryeze per shkak se nuk perfaqesohet si force politike ne Kuvend. Kjo ka detyruar LZHK t'i beje thirrje Presidentit te rishikoje vendimin e tij, dhe te zgjeroje e demokratizoje tavolinen e perbashket qe pritet te mbahet me 7 dhjetor.

R. K

Mustafaj: Per Kosoven, asnje kompromis te imponuar
E Shtune, 03 Dhjetor 2005
Shqiperia mbeshtet cdo lloj kompromisi qe do te jete i pranueshem nga faktori negociator shqiptar per zgjidhjen e ceshtjes se statusit te Kosoves. Eshte ky qendrimi i rradhes qe ministri i Puneve te Jashtme, Besnik Mustafaj shfaqi ne takimin e djeshem te ministrave te jashtem te vendeve te Ballkanit Perendimor me ministren e Puneve te Jashtme te Austrise, Ursula Plasnik, te zhvilluar ne Oher. Duke theksuar mbeshtejen per kerkesen per nje zgjidhje kompromisi, kryediplomati ka theksuar se ky kompromis nuk mund t'i kerkohet as komunitetit nderkombetar dhe as Shqiperise. "Asnje kompromis i imponuar nuk mund te prodhoje stabilitet ne Kosove dhe ne rajon", vijoi dje, Mustafaj. Nderkaq, ai kerkoi mbeshtetjen e Bashkimit Evropian per zgjidhjen e problemit te energjise ne rajon dhe ne menyre te vecante ne Shqiperi. "Puna nen presion e ben problemin e energjise nje problem politik, qe rrezikon stabilitetin e vendit dhe mbart problemin e korrupsionit", iu drejtua Mustafaj, ministres se Austrise Plasnik. Ne perfundim te takimit, ministrat e Jashtem miratuan nje deklarate te perbashket, ku u shpreh vendosmeria e vendeve te rajonit per te plotesuar kushtet per liberalizimin e regjimit te vizave nga BE. Austria eshte vendi i rradhes qe do te marre e Presidencen e BE per 6 mujorin e ardhshem.

R. K

http://www.shekulli.com.al/

Mustafaj ēon nė Kuvend kandidaturat pėr ambasadorė

 

Anila Rama

TIRANĖ- Amdasadat shqiptare tė mbetura pa drejtues, por edhe disa tė tjera ku do tė ketė lėvizje tė ambasadorėve, pritet qė javėn qė vjen tė mėsojnė kandidaturat pėr ambasadorė qė do tė propozojė ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj. Burimet nga Ministria e Punėve tė Jashtme konfirmuan dje se disa nga emrat qė janė diskutuar pėr njė kohė tė gjatė dhe tė pėrzgjedhur pas konsultimeve tė vazhdueshme me kryeministrin Sali Berisha, do tė pėrcillen kėto ditė drejt Komisionit parlamentar tė Politikės sė Jashtme, ku do tė zhvillohet seanca dėgjimore, siē ėshtė parashikuar nė ligjin “Pėr shėrbimin e jashtėm”. Nė krye tė listės do tė jenė emrat e amdasadorėve dhe misioneve tė mbetura pa drejtues, pėr shkak tė vetėlargimit tė ndonjė ambasadori pėr arsye tė ndryshme. Njė kandidaturė pėr shef misioni do tė jetė pėr misionin tone nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara, pasi ambasadori Agim Nezho ka njė kohė tej limiteve tė parashikuara qė qėndron nė atė detyrė, pėrkatėsisht gati 7 vjet. Por ndėrkohė ai qė prej 6 muajsh po vazhdon tė kryejė edhe detyrėn e ambasadorit tonė nė Uashington, pas shkarkimit nga kjo detyrė e ish- ambasadorit Fatos Tarifa. Pėr kreun e misionit shqiptar nė OKB, ministri Mustafaj propozoi gati dy muaj mė parė kandidaturėn e Ljublin Diljes. Por Dijla kėrkoi dorėheqjen e parevokueshme nga kandidimi, pėr shkak tė publikimit nė media tė njė incidenti qė atij i kishte ndodhur nė vitin 2004. Po kėshtu, edhe misioni ynė diplomatik nė Danimarkė ka mbetur pa drejtues, pėr shkak tė dorėheqjes sė tė ngarkuarit me punė, Bardhyl Agasi, i cili ishte i emėruar politik nė kėtė detyrė. Edhe pėr kėtė mision pritet tė ketė njė kandidaturė nė listėn qė kryediplomati Mustafaj do tė pėrcjellė nė Kuvend. Ashtu siē ėshtė thėnė, mund tė ketė lėvizje edhe nė disa ambasada tė tjera tė rėndėsishme, ku gjithashtu ka tė emėruar politikė apo misioni diplomatik i ambasadorėve ka pėrfunduar me kohė. Ndėrkohė pjesa tjetėr e emėrimeve tė reja pėr admasadorėt e selive tona diplomatike do tė realizohet gjatė muajve tė parė tė vitit, kur thuajse i gjithė trupi diplomatik do tė jetė ripėrtėrirė. Kjo konsiderohet si koha mė e pėrshtatshme pėr lėvizjen e ambasadorėve, nisur edhe nga fakti qė aktualisht njė pjesė e tyre kanė fėmijėt nė shkollė. Lista e re me emėrimet e ambasadorėve pritet tė shkojė nė Kuvend nė njė kohė kur presidenti bėhet gati tė mos dekretojė kandidaten pėr ambasadore nė SHBA, Edit Harxhi. Burimet nga Ministria e Jashtme pohuan se presidenti duhet tė motivojė mosdekretimin e tij pėr kandidaten Harxhi.


http://www.kohajone.com/   E Shtune, 03 Dhjetor 2005

MUSTAFAJ: JO KOMPROMIS I IMPONUAR PER STATUSIN E KOSOVES

Markel Bejdo

"Ne mbeshtesim cdo kompromis qe do te jete i pranueshem nga faktori negociator shqiptar i Kosoves. Asnje kompromis i imponuar nuk mund te prodhoje stabilitet ne Kosove dhe ne rajon". Kjo ishte deklarata e bere nga ministri i Puneve te Jashtme, Besnik Mustafaj, ne takimin qe kishte me homologet e tij ne Oher. Ministri i Puneve te Jashtme, Besnik Mustafaj, mori pjese ne takimin informal te Ministrave te Jashtem te vendeve te Ballkanit Perendimor, te perfshira ne Procesin e Stabilizimit dhe Asocimit me ministren e Puneve te Jashtme te Austrise, Ursula Plasnik, qe u zhvillua ne Oher te Maqedonise. Takimi i inicuar nga ministrja e Jashtme maqedonase, Mitreva, kishte si qellim thellimin e bashkepunimit rajonal per ceshtje me interes te perbashket, vecanerisht per procesin e integrimit evropian te vendeve te rajonit, ne kuadrin e marrjes se presidences se BE-se nga Austria ne janar te vitit te ardhshem. Ne fjalen e tij, ministri Mustafaj pershendeti progresin e secilit nga vendet e rajonit, te shprehur edhe ne vleresimet dhe rekomandimet e Komisionit Evropian ne Raportin e Progresit te vitit 2005, duke shprehur kenaqesine qe ne kete takim ishin te pese ministrat e Jashtem te vendeve te Ballkanit Perendimor. Ministri i Jashtem shqiptar gjithashtu shprehu besimin se Presidenca austriake e BE-se, ne 6-mujorin e ardhshem, do te rifokusoje edhe njehere ne menyre thelbesore vemendjen e BE-se ndaj rajonit, nderkohe qe ka kerkuar mbeshtetje nga ana e Bashkimit Evropian per zgjidhjen e problemit te energjise ne rajon dhe ne menyre te vecante ne Shqiperi. Ministri theksoi ne takim se puna nen presion e ben problemin e energjise njeproblem politik, qe rrezikon stabilitetin politik te vendit dhe mbart problemin e korrupsionit. Nje ceshtje e trajtuar nga ana e ministrit te Jashtem, Mustafaj, ishte dhe ajo e Kosoves ku pasi mbeshteti kerkesen per nje zgjidhje kompromisi te shtruar edhe nga ministri i Jashtem i Serbise dhe Malit te Zi, Vuk Drashkovic, theksoi se ky kompromis nuk mund t'i kerkohet as komunitetit nderkombetar dhe as Shqiperise. "Ne mbeshtesim cdo kompromis qe do te jete i pranueshem nga faktori negociator shqiptar i Kosoves. Asnje kompromis i imponuar nuk mund te prodhoje stabilitet ne Kosove dhe ne rajon", u shpreh Mustafaj. Gjithashtu ministri Mustafaj siguroi te pranishmit dhe Bashkimin Evropian nepermjet ministres se Austrise, si vendi qe do te kete Presidencen e Unionit, se qeveria shqiptare do te luaje nje rol konstruktiv ne rajon, duke nxitur edhe shqiptaret ne Maqedoni te jene aktive per realizimin e te drejtave te tyre ne kuadrin e zbatimit te Marreveshjes se Ohrit. Ne perfundim te takimit, ministrat e Jashtem miratuan nje deklarate te perbashket, ku u shpreh nder te tjera vendosmeria e vendeve te rajonit per te plotesuar kushtet per liberalizimin e regjimit te vizave nga BE-ja, duke theksuar se me gjithe rregullat rigoroze te sistemit te Shengenit, ekzistojne rruge per te lehtesuar udhetimin e qytetareve te vendeve tona ne BE. Ne deklarate u shpreh gjithashtu deshira qe ne asistencen e BE-se per vendet e rajonit, ne kuadrin e Perspektives Financiare 2007-2013 te BE-se, vendet e rajonit te perfshihen ne objektivat e kohezionit ekonomik dhe social te BE-se.

M.Bejdo


  
03/12/2005 http://www.shekulli.com.al/
Presidenti pritet qė tė mos dekretojė kandidaturėn e propozuar nga qeveria. Mustafaj: Nuk kam kandidaturė tjetėr

Ambasada, Moisiu rrėzon Harxhin

 

N.Perndoj

TIRANĖ- Kandidatura e Edit Harxhit pėr postin e ambasadores nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, drejt refuzimit nga ana e Presidentit Moisiu. Burime diplomatike treguan dje se presidenti e ka vendosur tashmė, qė tė mos firmosė mbi dekretin qė e ēon Harxhin ambasadore nė SHBA, dhe shpallja e kėtij vendimi ėshtė vetėm ēėshtje ditėsh. Nė fakt me shumė rezerva kjo ėshtė pranuar edhe nga Ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, nė njė intervistė tė dhėnė pak ditė mė parė, nė njė tė pėrditshme. Ministri i Jashtėm ėshtė shprehur se Moisiu ka shprehur rezervat pėr moshėn e re tė Harxhit dhe pėr mungesėn e pėrvojės sė saj nė diplomaci. Ndėrkohė, Mustafaj nė njė prononcim televiziv qė dha dje, u shpreh se Ministria e Punėve tė Jashtme, nuk ka asnjė kandidaturė zėvendėsuese sepse ėshtė ajo e znj.Harxhi. “Nuk kam asnjė kandidaturė zėvendėsuese, sepse kandidatura e zonjės Harxhi i plotėson tė gjitha kushtet”,- tha Mustafaj. Kreu i diplomacisė shqiptare shtoi se ai po pret nga Presidenti Moisiu qė ta dekretojė, edhe pse vetė Moisiu nė dy takime qė ka zhvilluar, i ka paraqitur atij vėrejtjet e mėsipėrme. Ndėrkohė, burime nga Presidenca kanė pranuar vetėm faktin se ata i kanė shprehur rezervat e tyre Ministrit tė Jashtėm, lidhur me kandidaturėn nė fjalė. Nė intervistėn e dhėnė, Ministri i Punėve te Jashtme, Bensik Mustafaj, ka deklaruar se presidenti Moisiu ka pasur pretendime tė ndryshme rreth personit tė propozuar si titullar diplomatik nė SHBA. “ Nė disa takime qė kam pasur deri tani me z.Moisiu, ai nuk mė ka dhėnė argument tjetėr pėrveēse ėshtė shumė e re dhe ėshtė e denjė pėr tė qenė diku tjetėr, por jo nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės”,- ėshtė shprehur Mustafaj. Sipas deklarimit tė ministrit tė Jashtėm, ka pasur dhe ka njė debat konkret rreth listės sė ambasadorėve qė ka dėrguar pėr dekretim kryeministri Berisha, e ky debat prek para sė gjithash emrin e Edit Harxhit. Prej disa kohėsh, Presidenca nuk ka pranuar tė prononcohet publikisht se cilat janė motivet e mosnxjerrjes sė dekreteve tė mbetura nga lista e ambasadorėve. E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr kandidaturėn tjetėr, Tatjana Kongoli, pėr tė cilėn Presidenti Moisiu nuk ka vendosur ende nėse do ta dekretojė ose jo nė postin e ambasadores sė Shqipėrisė nė Vjenė. Deri me tani, kreu i shtetit ka dekretuar vetėm dy emra ambasadorėsh, atė tė Greqisė, Minarollin dhe Zvicrės, Mehmet Elezin. Emrat e Edit Harxhit dhe Tatjana Kongolit, pasi kanė marrė miratimin e maxhorancės nė komisionin e poltikės sė jashtme, kanė mė shumė se njė muaj qė janė depozituar nė Presidencė pėr t’u dekretuar. Mbajtja pėr njė kohė kaq tė gjatė, e kėtyre propozimeve kur dy kandidaturat e tjera, ato tė Vili Minarollit dhe Mehmet Elezit u dekretuan nė kohė normale, nga zėra tė ndryshėm ėshtė lidhur me njė lėvizje tė Presidentit, ku ai synonte qė nė shkėmbim tė dekretimit tė dy kandidaturave pėr ambasadorė, maxhoranca e PD-sė t’i miratonte atij nė Kuvend katėr propozimet pėr anėtarė tė Gjykatės sė Lartė. Por duket se kjo lėvizje nuk ka rezultuar e suksesshme, pasi gjėrat nuk kanė ndryshuar si pėr emėrimet e dy ambsadoreve dhe pėr kalimin nė Kuvend tė anėtarėve tė Gjykatės sė Lartė.

Kongoli, kandidatura e harruar
TIRANĖ- Nė njė kohė kur po rihapet njė debat i ashpėr pėr kandidaturėn e Harxhit, kandidatura tjetėr e depozituar nė Presidencė, ajo e Tatjana Kongolit, ėshtė pothuasje e harruar. Nga Ministria e Punėve tė Jashtme, nuk kanė informuar asgjė rreth kandidaturės nė fjalė, pra nėse Presidenti Moisiu i ka dhėnė ndonjė pėrgjigje Mustafajt pėr Kongolin. Ndėrkohė qė as nga Presidenca nuk bėjnė tė ditur asgjė rreth kandidaturės nė fjalė, duke shtuar dyshimet se Presidenti do tė hedhė firmėn qė ajo tė bėhet ambasadorja e re e Shqipėrisė nė Austri. Edhe pėr kandidaturėn nė fjalė, Moisiu ka pasur hezitim nė fillim, nisur nga fakti qė Kongoli ka qėnė Drejtore e Pėrgjithshme e Doganave dhe ėshtė shkarkuar nga ky post nga ish-Kryeministri Fatos Nano. Me pas Kongoli iu bashkua politikave tė Partisė Demokratike, duke qenė anėtarja e re e KOP-it. Pas pėrfshirjes sė saj nė kėtė komitet, Kongoli ėshtė nė pritje tashmė tė emėrimit tė saj pėr njė post diplomatik.


 http://www.panorama.com.al/

Kreu i shtetit, i pavendosur pėr 2 emrat e paraqitur
Ambasadorėt, presidenti pret takimin me kryeministrin

Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu nuk do tė firmosė emrat pėr ambasadorė tė paraqitur nga ana e kryeministrit Berisha. Sipas burimeve pranė presidencės, shtyrja nė kohė tė gjatė tė emrave tė paraqitura nga qeveria pėr ambasadorėt, lidhet me njė refuzim pėr kandidaturat e paraqitura. Kreu i shtetit Moisiu ka lėnė prej mėse njė muaji pezull emrat: Edit Harxhi, e paraqitur si kandidate pėr ambasadore nė SHBA dhe Tatjana Kongoli, e propozuar si kandidate pėr ambasadore pėr nė Austri. Nė lidhje me kėtė vonesė, ditėt e fundit ka pasur edhe njė reagim publik nga ana e ministrit tė Jashtėm, Besnik Mustafaj. Kryediplomati shqiptar Mustafaj ka shprehur rezervat e tij nė lidhje me vonesat pėr emėrimin e ambasadorėve tė rinj, nė SHBA dhe nė Austri, tė Harxhit dhe Kongolit. Debatet pėr emėrimin e ambasadorėve, sipas burimeve, presidenti i cilėson kandidaturat tė propozuara nga ana e kryeministrit, e pret qė kjo ēėshtje mund tė zgjidhet nė mėnyrė institucionale. Kjo pėr shkak se, emėrimi pėr ambasador ndjek pikėrisht kėtė procedurė. Propozimet kryhen nga ana e kryeministrit dhe firmosen nga ana e presidentit. Presidenti Moisiu ka "bllokuar" edhe vendimet tė tjera pėr lirim ambasadorėsh, ku njė gjė e tillė mund tė jetė kėrkuar edhe nga ana qeverisė. Kreu i shtetit, sipas burimeve, kėrkon qė qeveria t'i jepte zgjidhje vendeve vakante qė kanė mbetur pezull. Pėr kėtė ēėshtje ai kėrkon qė nė tė gjitha kėto propozime tė reja duhet tė merret nė konsideratė kriteri ligjor, qė kandidaturat tė kenė njė eksperiencė nė shėrbimin diplomatik shqiptar. Vendimi i fundit i kreut tė shtetit pėr emėrim ambasadorėsh i pėrket datės 7 nėntor. Nė kėtė vendim Moisiu ka dhėnė viston pėr tė emėruar si ambasadorė Mehmet Elezin nė Zvicėr, Vili Minarollin nė Greqi. Kreu i shtetit, ndėrkohė mė datėn 15 nėntor ka liruar nga detyra ambasadorėt e tjerė nė Austri, Rusi, nė OKB dhe nė Bullgari. Vendi i ambasadorėve ka mbetur bosh dhe pritet qė kjo ēėshtje tė marrė zgjidhje. Emrat e firmosur nga ana e kryeministrit pėr ambasadorė ishin pesė: Harxhi, Minarolli, Kongoli, Dilja dhe ELezi. Kėto emra u paraqitėn pėr diskutim nė komisionin e Politikės sė Jashtme.



http://www.ballkan.com/
Mustafaj: Pafajėsia pėr Limajn rrit besimin te shqiptarėt
 

Autori i Lajmit: Red.
Shefi i diplomacisė shqiėptare, Besnik Mustafaj, ka pėrshėndetur nė emėr tė qeverisė vrendimin e Gjykatės sė Hagės pėr dhėnien e pafajėsisė ndaj ish-komandantit tė UĒK-sė, Fatmir Limaj. Nė deklaratėn e dhėnė pėr mediat, Mustafaj deklaroi: “Dua tė pėrshėndes vendimin e djeshėm tė Gjykatės sė Hagės lidhur me Fatmir Limajn dhe tė tjerėt. Konsideroj se ėshtė njė akt shumė i rėndėsishėm, qė do tė rrisė besimin e tė gjithė shqiptarėve tek Gjykata e Hagės, sepse kjo do tė shtojė bashkėpunimin e tė gjitha institucioneve nė Kosovė, dhe tė gjithė shoqėrisė nė Kosovė me Gjykatėn e Hagės. Nga ana tjetėr e pėrshėndes dhe uroj zotin Limaj dhe shpreh dėshirėn time dhe besimin tim se do tė rikthehet nė politikė, pėr tė luajtur rolin qė i takon nė kėtė periudhė decizive dhe vendimtare pėr tė ardhmen e Kosovės dhe me njė rėndėsi shumė tė madhe pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon. Nė lidhje me Haradinajt, ēėshtjet janė tė shkėputura nga njėra-tjetra. Unė kam pėrshėndetur vendimin e mėparshėm pėr lejimin e zotit Haradinaj pėr tė hyrė nė politikė, shpresoj se vendimi i ardhshėm do tė jetė nė tė njėjtėn linjė me vendimin e mėparshėm. Kosova po jeton njė periudhė intensive politike dhe historike, ka nevojė qė protagonistėt e kėsaj historie tė jenė prezent me filozofinė e tyre paqėsore, tė bashkėpunimit me Komunitetin Ndėrkombėtar, me realizmin e tyre se duhet negociuar ngushtė dhe sinqerisht edhe me Beogradin”.

Ky lajm ėshtė publikuar: 02/12/2005

 


http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
Faqja 12 - POLITIKE

Dhjetor2, 2005

 

Presidenti i pėrgjigjet pakėnaqėsisė sė ministrit pėr shtyrjen e emėrimit tė ambasadores nė SHBA

 

Moisiu-Mustafai, pėrplasje pėr Harxhin

“Pėr kėtė problem komunikoj vetėm me Berishėn”

 

Hija e Edit Harxhit, kandidates tė shumėdebatuar pėr kreun e misionit tonė diplomatik nė SHBA ėshtė futur sėrish mes Presidentit dhe Ministrit tė Jashtėm. Nė fakt duket se ajo s’ka ‘dalė’ kurrė prej andej, nėse shihen deklaratat e djeshme tė zotit Mustafai nė shtypin e pėrditshėm. Nė njė intervistė pėr gazetėn Albania, ministri Mustafai flet pėr vonesėn nga ana e presidentit, nė dekretimin e zonjės Haxhi si ambasadore tė Shqipėrisė nė Uashington, duke nėnvizuar se ajo “ėshtė njė kandidaturė e Ministrisė sė Jashtme dhe ėshtė mė e mira nga ato qė unė kam shqyrtuar”. Mustafai shprehet me kėtė rast se nuk pajtohet me arsyet qė presidenti ka dhėnė pėr shtyrjen e kėtij akti. Arsye tė cilat, sipas pohimeve tė vetė ministrit tė jashtėm, kanė tė bėjnė me hezitimin e presidentit pėr moshėn dhe faktin nėse ėshtė e denjė ose pėr t’u emėruar nė SHBA.
Nga ana tjetėr nuk vonoi dje pėrgjigja e Presidencės. Tė pyetur nga Gazeta Shqiptare, burime brenda selisė sė kryetarit tė shtetit thanė se nuk i kuptojnė insinuatat e zotit Mustafai dhe se i shohin deklarimet e tij si njė shkelje e hapur ligji. “Zoti ministėr duhet tė njohė dhe zbatojė Nenin 92, gėrma ‘V’ tė Kushtetutės, i cili pėrcakton qartė se Presidenti komunikon vetėm me kryeministrin, lidhur me ceshtje qė kanė tė bėjnė me emėrimet e titullarėve tė Trupit Diplomatik”, shprehen burimet e Presidencės, duke shtuar se nė asnjė rrethanė kjo praktikė nuk mund dhe nuk duhet shkelur, aq mė tepėr nga njė anėtar i qeverisė.
Replika e Moisiut ėshtė e destinuar tė hedhė benzinė nė njė zjarr qė javėt e fundit duket se u shua, pas fakteve kompromentuese qė shtypi botoi rreth aktivitetit tė zonjės Edit Harxhi, si dhe pas debatit politik qė vijoi mė pas. Prej asaj kohe, kur ka kaluar dicka mė shumė se njė muaj, lista me katėr emra e paraqitur me 26 tetor nga kryeministri Berisha nė Presidencė, ka marrė vetėm dy firma. Ato tė ambasadorėve nė Greqi e Zvicėr. E ndėrsa Lublin Dilja i OKB u tėrhoq, pėr Harxhin mesa duket do duhet pritur edhe mė tej.


http://pages.albaniaonline.net/rd/

Ministri i Jashtėm pėrshėndet lirimin e komandantėve tė UĒK-sė

Besnik Mustafaj: Vendimi rrit besimin tek Gjykata e Hagės

Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, pėrshėndeti dje vendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės pėr lirimin e Fatmir Limajt dhe shqiptarėve tė tjerė. Ai e cilėsoi kėtė si njė akt tė rėndėsishėm qė do tė rrisė besimin e shqiptarėve tek kjo gjykatė dhe do tė shtojė bashkėpunimin e institucioneve dhe shoqėrisė kosovare me tė. "Dėshiroj tė pėrshėndes vendimin e djeshėm tė Gjykatės sė Hagės lidhur me lirimin e Fatmir Limajt dhe tė tjerėve. Konsideroj se ėshtė njė akt shumė i rėndėsishėm qė do tė rrisė besimin e tė gjithė shqiptarėve tek Gjykata e Hagės, do tė shtojė bashkėpunimin e institucioneve nė Kosovė dhe tė gjithė shoqėrisė sė Kosovės me Gjykatėn e Hagės", deklaroi Mustafaj. Ai pėrshėndeti Fatmir Limajn dhe shprehu dėshirėn e tij qė ai t`i rikthehet jetės politike, pėr tė luajtur rolin qė i takon nė kėtė periudhė tė rėndėsishme pėr Kosovėn. "Nga ana tjetėr, e pėrshėndes dhe e uroj zotin Limaj, shpreh dėshirėn dhe besimin tim se do tė rikthet nė politikė pėr tė luajtur rolin qė i takon nė kėtė periudhė vendimtare pėr tė ardhmen e Kosovės, dhe me rėndėsi jashtėzakonisht tė madhe pėr gjithė paqen dhe stabilitetin nė rajon", vijoi mė tej ministri i Jashtėm. Ndėrsa duke u ndalur nė ēėshtjen e ish-kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinaj, ministri i Jashtėm shqiptar tha se ēėshtjet janė tė shkėputura nga njėra tjetra, por shprehu besimin se vendimi i Gjykatės sė Hagės nė tė ardhmen do tė jetė nė tė njėjtėn linjė me vendimin e mėparshėm. "Ēėshtjet janė tė shkėputura nga njėra-tjetra, unė kam pėrshėndetur vendimin e mėparshėm pėr lejimin e zotit Haradinaj pėr t'u rikthyer nė politikė. Shpresoj qė vendimi i ardhshėm do tė jetė nė tė njėjtėn linjė me vendimin e mėparshėm". Sipas Mustafajt, Kosova po pėrjeton njė periudhė intensive politike dhe historike, dhe ka nevojė qė protagonistėt e kėsaj historie tė jenė prezentė me filozofinė e tyre paqėsore, bashkėpunuese me komunitetin ndėrkombėtar, me realizimin e tyre. Ai nėnvizoi se duhet negociuar edhe me Beogradin, dhe duhet ndikuar nė mėnyrė vendimtare qė gjithēka tė zhvillohet brenda institucioneve, nė pėrputhje me standartet, pa tė cilat nuk mund tė ketė Kosovė tė pavarur.

Ylber Drazhi


http://www.kohajone.com/  E Enjte, 01 Dhjetor 2005

LEGALISTET KERKOJNE VERTETESI NE TEKSTE

Partia Levizja e Legalitetit duke mbeshtetur nismat e nderrmara nga ana e Ministrise se Arsimit kerkon ndryshimin e teksteve shkollore qe kane shtremberim te historise. Lidhur me kete ceshtje, nepermjet nje deklarate per mediat kryetari i PLL-se, Eqerem Spahia, kerkon ngritjen e grupeve te specializuara per kontrollin e teksteve dhe programeve ekzistuese shkollore, me qellim pastrimin e tyre nga indoktrinimi komunist, nga pasaktesite dhe interpretimet ideologjike e antikombetare, qe hedhin ne ere edukimin atdhetar qe synojme te rrenjosim nepermjet respektimit te simboleve kombetare. Gjithshtu ne kerkesen e saj theksohet se duhet ndaluar dhe hequr nga tekstet rrymat dhe pseudo-shkollat qe thjesht perfaqesojne tendenca modash dhe shijesh te deformuara dhe jo shkolla qe rrenjosin dije te domosdoshme per kualifikimin e nxenesve dhe studenteve. Sipas PLL-se, tekstet dhe programet shkollore duhet te synojne kultivimin e dijeve mbi bazen e arsyetimit logjik dhe informacionit te sistemuar dhe jo te pseudo-njohurive me perfundime te gatshme, te imponuara, apo te shoqeruara me informacione, teza e hipoteza te paverifikuara shkencerisht, te huazuara nga disiplina gjoja moderne.


http://www.panorama.com.al/

Spahia komenton buxhetin
“Tė shtohen fondet pėr tė pėrndjekurit”

Buxheti i vitit 2006 duhet tė ketė mė shumė fonde pėr kompensimin e ish-pronarėve dhe dėmshpėrblimin e ish tė burgosurve dhe tė pėrndjekurve politikė. Kjo ėshtė deklarata e bėrė nga kreu i Lėvizjes sė Legalitetit, Spahia, gjatė njė konference tė djeshme pėr shtyp. Odiseja pėr tė pėrndjekurit politikė do tė vazhdojė edhe kėtė vit me dhėnien e fondeve pėr ta, aq mė tepėr qė Kuvendi ka miratuar njė ligj, edhe pse pa konsensusin e opozitės sė dikurshme, Partisė Demokratike, dhe tė pėrndjekurve. Edhe grupet e punės tė ngritura nga qeveria pėr tė nxjerrė numrin e saktė tė tė pėrndjekurve, rezultuan tė dėshtuara sepse tė pėrndjekurit nuk ranė dakord pėr numrin e tyre. Partia Lėvizja e Legalitetit shprehu dje kėtė qėndrim tė saj ndaj projektbuxhetit tė vitit tė ardhshėm, nėpėrmjet kryetarit tė saj, Eqerem Spahiu. Kreu i PLL-sė, qė tashmė funksionon si njė parti e ndarė nga Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar doli dje me njė deklaratė, ku pėrveē vėrejtjeve dhe sugjerimeve pėr buxhetin shprehu edhe mbėshtetjen pėr disa nisma tė Ministrisė sė Arsimit. Kėshtu, Spahiu pėrshėndeti vendimin pėr ngritjen e flamurit dhe kėndimin e himnit nėpėr shkolla dhe ndalimin e pėrdorimit tė pijeve alkoolike nė to.


 

L'Albanie n'enverra pas de nouvelles troupes en Irak (président)
  2005-11-30 15:45:20
 

      TIRANA, 29 novembre (XINHUANET) -- Le président albanais, Alfred  Moisiu, a indiqué mardi que son pays n'enverrait pas de troupes  supplémentaires en Irak, a rapporté Balkanweb. 

     M. Moisiu a annoncé cette nouvelle lors d'une réunion avec le  général John Abizaid, le chef du Commandement central américain et le général George W. Casey, le haut commandant américain en Irak,  qui participent ą une conférence des officiers supérieurs des 34  pays dont des troupes servent dans la coalition en Irak.  

     La conférence de deux jours fait partie des réunions réguličres de la coalition sur le statut actuel de ses opérations et les  futurs plans en Irak. 

     L'annonce de M. Moisiu est en contradiction avec les  propositions faites par le gouvernement albanais disant que le  pays balkanique était, ą n'importe quel moment, prźt ą envoyer  plus de troupes en Irak une fois que Washington l'aurait demandé.  

     La guerre internationale antiterroriste est "terrible" et le  sacrifie inévitable, a souligné le président albanais. L'Albanie  continuera ą faire tout son possible pour contribuer ą la lutte  contre le terrorisme, a-t-il conclu. 

     Un contingent de 70 militaires albanais a été envoyé en Irak en avril 2003 afin de patrouiller sur l'aéroport de Mossoul, dans le  nord de l'Irak, sous la direction du commandement central  américain. Le nombre de soldats albanais a augmenté ą 120 en avril 2005.  

     L'Albanie a également ouvert son espace aérien aux forces  coalisées dirigées par les Etats-Unis et leur a offert ses bases  militaires. Fin 

Copyright 2004: pour l'Agence de Presse Xinhua