http://www.gazeta55.net/home.jsp Data: 06/12/2005, ora
PLL kėrkon reformim tė thellė tė
sistemit tė drejtėsisė
Si parti legjitimiste, pėr tė cilėn ligji ka rėndėsi vendimtare pėr
ecurinė e demokracisė dhe fatet e vendit, PLL e konsideron tė domosdoshėm
reformimin e thellė tė sistemit tė drejtėsisė dhe, nė kėtė kuadėr, veēanėrisht
tė ligjit organik pėr funksionimin e KLD, si aksion i drejtpėrdrejtė
politiko-ligjor pėr luftė pa kompromis me konfliktin e interesave dhe
korrupsionin e ngritur nė sistem nė pushtetin tonė gjyqėsor. PLL e pėrcolli
me shqetėsim tė thellė dėshtimin pėr miratimin e draftit qeveritar pėr
KLD-nė, javėn e shkuar dhe shmagien e konfliktit tė interesave nė kėtė
institucion me rėndėsi vendimtare nė luftėn kundėr korrupsionit nė drejtėsi.
PLL e konsideron kėtė akt politik nė parlament, jo thjesht si njė prishje
e ekuilibreve tė brishtė brenda mazhorancės, apo mosdhėnie e
natyrshme e miratimit nga trupa legjislative pėr njė projektligj kaq tė
nevojshėm pėr tu shndėrruar nė ligj, por ajo e vlerėson atė si kundėrvėnie
e hapur e segmenteve tė inkriminuar tė politikės, qė kanė inkriminuar dhe
manipulojnė edhe pushtetin gjyqėsor, ku ndėrthuren interesa tė krimit me
politikėn dhe pushtetet. Ky reagim i trupės zgjedhore, ėshtė vėrtetim
indirekt i konfliktit tė interesave dhe i synimit kriminal pėr ta penguar
drejtėsinė nė luftėn kundėr korrupsionit nė Shqipėri. Fakti qė afro 40
% e proceseve gjyqėsore nė Shkallėn e Parė, rikthehen pėr rishqyrtim dhe
rigjykim nga Gjykata e Apelit pėr shkelje proceduriale; pėr motivime tė
pasakta dhe antiligjore nė arsyetimin e vendimeve; pėr favorizime tė hapura
dhe dėnime tė zbutura pėr krime tė rėnda dhe kriminelė recidivistė; pėr
vendime tė pambėshtetura nė ligj, apo tė padrejta nė ēėshtjet
civile..., etj. , ėshtė dėshmia mė e qartė e korrupsionit, pandershmėrisė
nė gjykim, papėrgjegjshmėrisė dhe paaftėsisė sė gjyqtarėve dhe eprorėve
tė tyre. Legalistėt u kėrkojnė z.Moisiu, si kryetar i KLD dhe znj.Topalli,
si kryetare e Kuvendit, qė, nė bashkėpunim ndėrinstitucional, pas largimit
tė gjyqtarėve tė KLD me motivacionin konflikt interesash , ti
rikthejnė Dhomės sė Avokatisė dy postet e dikurshme, tė lėna vakant nga
Pėrparim Sanxhaku e Dashamir Kore, tė cilat mazhoranca socialiste i plotėsoi
padrejtėsisht me kontigjente tė klientelės sė saj politike nė drejtėsi,
me anė tė dhunės sė kartonėve. PLL ėshtė e bindur se korrupsioni
dhe politizimi I njė pjese tė konsiderueshme tė gjyqtarėve, ėshtė pjesė
e skemės sė ndėrtimit tė njė shteti kriminal pseudoligjor, ku krimi
politik e korrupsioni mbeten tė pandėshkuar dhe diktatura e oligarkisė
politiko-financiare mund tė mbulohet me retorikė dhe standarde pėr
demokraci dhe shtet ligjor .
PLL kėrkon reformim tė thellė tė sistemit tė Drejtėsisė
Legalistwt e konsiderojnw tė domosdoshėm reformimin e thellė tė sistemit tė Drejtėsisė dhe, nė kėtė kuadėr, veēanėrisht tė ligjit organik pėr funksionimin e KLD, si aksion i drejtpėrdrejtė politiko-ligjor pėr luftė pa kompromis me konfliktin e interesave dhe korrupsionin e ngritur nė sistem nė Pushtetin tonė Gjyqėsor.
Kwmbnguljen e opozitws pwr mosmiratimin e draftit qeveritar pėr KLD dhe shmagien e konfliktit tė interesave nė kėtė institucion me rėndėsi vendimtare nė luftėn kundėr korrupsionit nė Drejtėsi kretwt legalistwt e konsiderojnw si kundėrvėnie tw hapur tw segmenteve tė inkriminuar tė politikės, qė kanė inkrimunuar dhe manipulojnė edhe pushtetin gjyqėsor, ku ndėrthuren interesa tė krimit me politikėn dhe pushtetet.
"Ky reagim i trupės zgjedhore, ėshtė vėrtetim indirekt i konfliktit tė interesave dhe i synimit kriminal pėr ta penguar Drejtėsinė nė luftėn kundėr korrupsionit nė Shqipėri.
Fakti qė afro 40 % e proceseve gjyqėsore nė Shkallėn e Parė, rikthehen pėr rishqyrtim dhe rigjykim nga Gjykata e Apelit "pėr shkelje proceduriale; pėr motivime tė pasakta dhe antiligjore nė arsyetimin e vendimeve; pėr favorizime tė hapura dhe dėnime tė zbutura pėr krime tė rėnda dhe kriminelė recidivistė; pėr vendime tė pambėshtetura nė ligj, apo tė padrejta nė ēėshtjet civile..., etj.", ėshtė dėshmia mė e qartė e korrupsionit, pandershmėrisė nė gjykim, papėrgjegjshmėrisė dhe paaftėsisė sė gjyqtarėve dhe eprorėve tė tyre",-shprehet kryetari i PLL Eqerem Spahiu.
Legalistėt u kėrkojnė z.Moisiu, si kryetar i KLD dhe znj. Topalli, si kryetare e Kuvendit, qė, nė bashkėpunim ndėrinstitucional, pas largimit tė gjyqtarėve tė KLD me motivacionin "konflikt interesash", t'i rikthejnė Dhomės sė Avokatisė dy postet e dikurshme, tė lėna vakant nga zz. Pėrparim Sanxhaku e Dashamir Kore, tė cilat maxhoranca socialiste i plotėsoi padrejtėsisht me kontigjente tė klientelės sė saj politike nė Drejtėsi, me anė tė dhunės sė kartonave.
PLL ėshtė e bindur se korrupsioni dhe politizimi i njė pjese tė konsiderueshme tė gjyqtarėve, ėshtė pjesė e skemės sė ndėrtimit tė njė shteti kriminal pseudoligjor, ku krimi politik e korrupsioni mbeten tė pandėshkuar dhe diktatura e oligarkisė politiko-financiare mund tė mbulohet me retorikė dhe "standarde" pėr "demokraci dhe shtet ligjor".
Faqja 5 - POLITIKE |
Dhjetor 4, 2005 |
Ndryshimi i miratuar nga qeveria do votohet nė Kuvend vetėm nė shkurt |
Ligji i pronave shtyhet nė 2006 |
Shkak edhe pakėnaqėsitė e PR me projektin |
Rozeta Rapushi Amendamentet pėr ligjin e Kthimit dhe Kompensimin e Pronave,
do tė diskutohen nė Kuvend vetėm nė fillim tė muajit shkurt tė
vitit tė ardhshėm. Me gjithė shpejtėsinė e madhe tė qeverisė
demokratike pėr tė mbyllur brenda 100 ditėshit tė parė tė
qeverisė tė paktėn ēėshtjen e pronės, amendamentet e reja do tė
jenė objekt debati i sesionin tė ardhshėm tė Kuvendit. Shkaku i
zvarritjes sė projektligjit tė kabinetit tė kryeministrit Berisha pėr
pronėn, ėshtė dorėzimi nė Kuvend i projektbuxhetit tė qeverisė
i cili do tė zėrė tė gjithė kohėn e komisioneve. Por nga ana
tjetėr, shkas pėr shtyrje ka qenė dhe acarimi i marrėdhėnieve mes
Partisė Demokratike dhe njė prej aleatėve tė saj kryesor, Partisė
Republikane e cila u shpreh kundėr projektligjit tė qeverisė pėr
pronėn. Ky pushim do tė shėrbejė pėr reflektim dhe pse jo, pėr
qetėsim tė marrėdhėnieve mes aleatėve. Pėr republikanėt,
projekti i qeverisė, nuk ėshtė nė favor tė ish-pronarėve dhe nuk
kthen 100 pėr qind tokėn tek i zoti. Qeveria ėshtė nė pėrpjekje
tė gjetjes sė konsensusit nė mėnyrė qė tė mos ndodhin surpriza
gjatė votimit nė Kuvend. Kthimi Legalizimi |
E Shtune, 03 Dhjetor 2005 http://www.korrieri.com/
|
Mustafaj: Per Kosoven, asnje kompromis te imponuar |
E Shtune, 03 Dhjetor 2005 |
Shqiperia
mbeshtet cdo lloj kompromisi qe do te jete i pranueshem nga faktori
negociator shqiptar per zgjidhjen e ceshtjes se statusit te Kosoves.
Eshte ky qendrimi i rradhes qe ministri i Puneve te Jashtme, Besnik
Mustafaj shfaqi ne takimin e djeshem te ministrave te jashtem te vendeve
te Ballkanit Perendimor me ministren e Puneve te Jashtme te Austrise,
Ursula Plasnik, te zhvilluar ne Oher. Duke theksuar mbeshtejen per
kerkesen per nje zgjidhje kompromisi, kryediplomati ka theksuar se ky
kompromis nuk mund t'i kerkohet as komunitetit nderkombetar dhe as
Shqiperise. "Asnje kompromis i imponuar nuk mund te prodhoje
stabilitet ne Kosove dhe ne rajon", vijoi dje, Mustafaj. Nderkaq,
ai kerkoi mbeshtetjen e Bashkimit Evropian per zgjidhjen e problemit te
energjise ne rajon dhe ne menyre te vecante ne Shqiperi. "Puna nen
presion e ben problemin e energjise nje problem politik, qe rrezikon
stabilitetin e vendit dhe mbart problemin e korrupsionit", iu
drejtua Mustafaj, ministres se Austrise Plasnik. Ne perfundim te takimit,
ministrat e Jashtem miratuan nje deklarate te perbashket, ku u shpreh
vendosmeria e vendeve te rajonit per te plotesuar kushtet per
liberalizimin e regjimit te vizave nga BE. Austria eshte vendi i rradhes
qe do te marre e Presidencen e BE per 6 mujorin e ardhshem. R. K |
Mustafaj ēon nė Kuvend kandidaturat pėr ambasadorė
Anila Rama
TIRANĖ- Amdasadat shqiptare tė mbetura pa drejtues,
por edhe disa tė tjera ku do tė ketė lėvizje tė ambasadorėve, pritet qė
javėn qė vjen tė mėsojnė kandidaturat pėr ambasadorė qė do tė
propozojė ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj. Burimet nga Ministria e Punėve
tė Jashtme konfirmuan dje se disa nga emrat qė janė diskutuar pėr njė kohė
tė gjatė dhe tė pėrzgjedhur pas konsultimeve tė vazhdueshme me
kryeministrin Sali Berisha, do tė pėrcillen kėto ditė drejt Komisionit
parlamentar tė Politikės sė Jashtme, ku do tė zhvillohet seanca dėgjimore,
siē ėshtė parashikuar nė ligjin Pėr shėrbimin e jashtėm. Nė krye
tė listės do tė jenė emrat e amdasadorėve dhe misioneve tė mbetura pa
drejtues, pėr shkak tė vetėlargimit tė ndonjė ambasadori pėr arsye tė
ndryshme. Njė kandidaturė pėr shef misioni do tė jetė pėr misionin tone
nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara, pasi ambasadori Agim Nezho ka njė
kohė tej limiteve tė parashikuara qė qėndron nė atė detyrė, pėrkatėsisht
gati 7 vjet. Por ndėrkohė ai qė prej 6 muajsh po vazhdon tė kryejė edhe
detyrėn e ambasadorit tonė nė Uashington, pas shkarkimit nga kjo detyrė e
ish- ambasadorit Fatos Tarifa. Pėr kreun e misionit shqiptar nė OKB,
ministri Mustafaj propozoi gati dy muaj mė parė kandidaturėn e Ljublin
Diljes. Por Dijla kėrkoi dorėheqjen e parevokueshme nga kandidimi, pėr
shkak tė publikimit nė media tė njė incidenti qė atij i kishte ndodhur nė
vitin 2004. Po kėshtu, edhe misioni ynė diplomatik nė Danimarkė ka mbetur
pa drejtues, pėr shkak tė dorėheqjes sė tė ngarkuarit me punė, Bardhyl
Agasi, i cili ishte i emėruar politik nė kėtė detyrė. Edhe pėr kėtė
mision pritet tė ketė njė kandidaturė nė listėn qė kryediplomati
Mustafaj do tė pėrcjellė nė Kuvend. Ashtu siē ėshtė thėnė, mund tė
ketė lėvizje edhe nė disa ambasada tė tjera tė rėndėsishme, ku
gjithashtu ka tė emėruar politikė apo misioni diplomatik i ambasadorėve ka
pėrfunduar me kohė. Ndėrkohė pjesa tjetėr e emėrimeve tė reja pėr
admasadorėt e selive tona diplomatike do tė realizohet gjatė muajve tė parė
tė vitit, kur thuajse i gjithė trupi diplomatik do tė jetė ripėrtėrirė.
Kjo konsiderohet si koha mė e pėrshtatshme pėr lėvizjen e ambasadorėve,
nisur edhe nga fakti qė aktualisht njė pjesė e tyre kanė fėmijėt nė
shkollė. Lista e re me emėrimet e ambasadorėve pritet tė shkojė nė
Kuvend nė njė kohė kur presidenti bėhet gati tė mos dekretojė kandidaten
pėr ambasadore nė SHBA, Edit Harxhi. Burimet nga Ministria e Jashtme pohuan
se presidenti duhet tė motivojė mosdekretimin e tij pėr kandidaten Harxhi.
MUSTAFAJ: JO KOMPROMIS I IMPONUAR PER STATUSIN E KOSOVES
Markel Bejdo
"Ne mbeshtesim cdo kompromis qe do te jete i pranueshem nga faktori
negociator shqiptar i Kosoves. Asnje kompromis i imponuar nuk mund te
prodhoje stabilitet ne Kosove dhe ne rajon". Kjo ishte deklarata e bere
nga ministri i Puneve te Jashtme, Besnik Mustafaj, ne takimin qe kishte me
homologet e tij ne Oher. Ministri i Puneve te Jashtme, Besnik Mustafaj, mori
pjese ne takimin informal te Ministrave te Jashtem te vendeve te Ballkanit
Perendimor, te perfshira ne Procesin e Stabilizimit dhe Asocimit me
ministren e Puneve te Jashtme te Austrise, Ursula Plasnik, qe u zhvillua ne
Oher te Maqedonise. Takimi i inicuar nga ministrja e Jashtme maqedonase,
Mitreva, kishte si qellim thellimin e bashkepunimit rajonal per ceshtje me
interes te perbashket, vecanerisht per procesin e integrimit evropian te
vendeve te rajonit, ne kuadrin e marrjes se presidences se BE-se nga Austria
ne janar te vitit te ardhshem. Ne fjalen e tij, ministri Mustafaj
pershendeti progresin e secilit nga vendet e rajonit, te shprehur edhe ne
vleresimet dhe rekomandimet e Komisionit Evropian ne Raportin e Progresit te
vitit 2005, duke shprehur kenaqesine qe ne kete takim ishin te pese
ministrat e Jashtem te vendeve te Ballkanit Perendimor. Ministri i Jashtem
shqiptar gjithashtu shprehu besimin se Presidenca austriake e BE-se, ne
6-mujorin e ardhshem, do te rifokusoje edhe njehere ne menyre thelbesore
vemendjen e BE-se ndaj rajonit, nderkohe qe ka kerkuar mbeshtetje nga ana e
Bashkimit Evropian per zgjidhjen e problemit te energjise ne rajon dhe ne
menyre te vecante ne Shqiperi. Ministri theksoi ne takim se puna nen presion
e ben problemin e energjise njeproblem politik, qe rrezikon stabilitetin
politik te vendit dhe mbart problemin e korrupsionit. Nje ceshtje e trajtuar
nga ana e ministrit te Jashtem, Mustafaj, ishte dhe ajo e Kosoves ku pasi
mbeshteti kerkesen per nje zgjidhje kompromisi te shtruar edhe nga ministri
i Jashtem i Serbise dhe Malit te Zi, Vuk Drashkovic, theksoi se ky kompromis
nuk mund t'i kerkohet as komunitetit nderkombetar dhe as Shqiperise.
"Ne mbeshtesim cdo kompromis qe do te jete i pranueshem nga faktori
negociator shqiptar i Kosoves. Asnje kompromis i imponuar nuk mund te
prodhoje stabilitet ne Kosove dhe ne rajon", u shpreh Mustafaj.
Gjithashtu ministri Mustafaj siguroi te pranishmit dhe Bashkimin Evropian
nepermjet ministres se Austrise, si vendi qe do te kete Presidencen e
Unionit, se qeveria shqiptare do te luaje nje rol konstruktiv ne rajon, duke
nxitur edhe shqiptaret ne Maqedoni te jene aktive per realizimin e te
drejtave te tyre ne kuadrin e zbatimit te Marreveshjes se Ohrit. Ne
perfundim te takimit, ministrat e Jashtem miratuan nje deklarate te
perbashket, ku u shpreh nder te tjera vendosmeria e vendeve te rajonit per
te plotesuar kushtet per liberalizimin e regjimit te vizave nga BE-ja, duke
theksuar se me gjithe rregullat rigoroze te sistemit te Shengenit,
ekzistojne rruge per te lehtesuar udhetimin e qytetareve te vendeve tona ne
BE. Ne deklarate u shpreh gjithashtu deshira qe ne asistencen e BE-se per
vendet e rajonit, ne kuadrin e Perspektives Financiare 2007-2013 te BE-se,
vendet e rajonit te perfshihen ne objektivat e kohezionit ekonomik dhe
social te BE-se.
M.Bejdo
Ambasada, Moisiu rrėzon Harxhin
N.Perndoj
TIRANĖ- Kandidatura e Edit Harxhit pėr postin e
ambasadores nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, drejt refuzimit nga ana e
Presidentit Moisiu. Burime diplomatike treguan dje se presidenti e ka
vendosur tashmė, qė tė mos firmosė mbi dekretin qė e ēon Harxhin
ambasadore nė SHBA, dhe shpallja e kėtij vendimi ėshtė vetėm ēėshtje
ditėsh. Nė fakt me shumė rezerva kjo ėshtė pranuar edhe nga Ministri i
Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, nė njė intervistė tė dhėnė pak
ditė mė parė, nė njė tė pėrditshme. Ministri i Jashtėm ėshtė
shprehur se Moisiu ka shprehur rezervat pėr moshėn e re tė Harxhit dhe pėr
mungesėn e pėrvojės sė saj nė diplomaci. Ndėrkohė, Mustafaj nė njė
prononcim televiziv qė dha dje, u shpreh se Ministria e Punėve tė Jashtme,
nuk ka asnjė kandidaturė zėvendėsuese sepse ėshtė ajo e znj.Harxhi.
Nuk kam asnjė kandidaturė zėvendėsuese, sepse kandidatura e zonjės
Harxhi i plotėson tė gjitha kushtet,- tha Mustafaj. Kreu i diplomacisė
shqiptare shtoi se ai po pret nga Presidenti Moisiu qė ta dekretojė, edhe
pse vetė Moisiu nė dy takime qė ka zhvilluar, i ka paraqitur atij vėrejtjet
e mėsipėrme. Ndėrkohė, burime nga Presidenca kanė pranuar vetėm faktin
se ata i kanė shprehur rezervat e tyre Ministrit tė Jashtėm, lidhur me
kandidaturėn nė fjalė. Nė intervistėn e dhėnė, Ministri i Punėve te
Jashtme, Bensik Mustafaj, ka deklaruar se presidenti Moisiu ka pasur
pretendime tė ndryshme rreth personit tė propozuar si titullar diplomatik
nė SHBA. Nė disa takime qė kam pasur deri tani me z.Moisiu, ai nuk mė
ka dhėnė argument tjetėr pėrveēse ėshtė shumė e re dhe ėshtė e
denjė pėr tė qenė diku tjetėr, por jo nė Shtetet e Bashkuara tė
Amerikės,- ėshtė shprehur Mustafaj. Sipas deklarimit tė ministrit tė
Jashtėm, ka pasur dhe ka njė debat konkret rreth listės sė ambasadorėve
qė ka dėrguar pėr dekretim kryeministri Berisha, e ky debat prek para sė
gjithash emrin e Edit Harxhit. Prej disa kohėsh, Presidenca nuk ka pranuar
tė prononcohet publikisht se cilat janė motivet e mosnxjerrjes sė
dekreteve tė mbetura nga lista e ambasadorėve. E njėjta gjė mund tė
thuhet edhe pėr kandidaturėn tjetėr, Tatjana Kongoli, pėr tė cilėn
Presidenti Moisiu nuk ka vendosur ende nėse do ta dekretojė ose jo nė
postin e ambasadores sė Shqipėrisė nė Vjenė. Deri me tani, kreu i
shtetit ka dekretuar vetėm dy emra ambasadorėsh, atė tė Greqisė,
Minarollin dhe Zvicrės, Mehmet Elezin. Emrat e Edit Harxhit dhe Tatjana
Kongolit, pasi kanė marrė miratimin e maxhorancės nė komisionin e poltikės
sė jashtme, kanė mė shumė se njė muaj qė janė depozituar nė
Presidencė pėr tu dekretuar. Mbajtja pėr njė kohė kaq tė gjatė, e
kėtyre propozimeve kur dy kandidaturat e tjera, ato tė Vili Minarollit dhe
Mehmet Elezit u dekretuan nė kohė normale, nga zėra tė ndryshėm ėshtė
lidhur me njė lėvizje tė Presidentit, ku ai synonte qė nė shkėmbim tė
dekretimit tė dy kandidaturave pėr ambasadorė, maxhoranca e PD-sė ti
miratonte atij nė Kuvend katėr propozimet pėr anėtarė tė Gjykatės sė
Lartė. Por duket se kjo lėvizje nuk ka rezultuar e suksesshme, pasi gjėrat
nuk kanė ndryshuar si pėr emėrimet e dy ambsadoreve dhe pėr kalimin nė
Kuvend tė anėtarėve tė Gjykatės sė Lartė.
Kongoli, kandidatura e harruar
TIRANĖ- Nė njė kohė kur po rihapet njė debat i ashpėr pėr kandidaturėn
e Harxhit, kandidatura tjetėr e depozituar nė Presidencė, ajo e Tatjana
Kongolit, ėshtė pothuasje e harruar. Nga Ministria e Punėve tė Jashtme,
nuk kanė informuar asgjė rreth kandidaturės nė fjalė, pra nėse
Presidenti Moisiu i ka dhėnė ndonjė pėrgjigje Mustafajt pėr Kongolin.
Ndėrkohė qė as nga Presidenca nuk bėjnė tė ditur asgjė rreth
kandidaturės nė fjalė, duke shtuar dyshimet se Presidenti do tė hedhė
firmėn qė ajo tė bėhet ambasadorja e re e Shqipėrisė nė Austri. Edhe
pėr kandidaturėn nė fjalė, Moisiu ka pasur hezitim nė fillim, nisur nga
fakti qė Kongoli ka qėnė Drejtore e Pėrgjithshme e Doganave dhe ėshtė
shkarkuar nga ky post nga ish-Kryeministri Fatos Nano. Me pas Kongoli iu
bashkua politikave tė Partisė Demokratike, duke qenė anėtarja e re e
KOP-it. Pas pėrfshirjes sė saj nė kėtė komitet, Kongoli ėshtė nė
pritje tashmė tė emėrimit tė saj pėr njė post diplomatik.
Kreu i shtetit, i pavendosur pėr 2 emrat e paraqitur
Ambasadorėt, presidenti pret takimin me kryeministrin
Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu nuk do tė firmosė emrat pėr ambasadorė tė paraqitur nga ana e kryeministrit Berisha. Sipas burimeve pranė presidencės, shtyrja nė kohė tė gjatė tė emrave tė paraqitura nga qeveria pėr ambasadorėt, lidhet me njė refuzim pėr kandidaturat e paraqitura. Kreu i shtetit Moisiu ka lėnė prej mėse njė muaji pezull emrat: Edit Harxhi, e paraqitur si kandidate pėr ambasadore nė SHBA dhe Tatjana Kongoli, e propozuar si kandidate pėr ambasadore pėr nė Austri. Nė lidhje me kėtė vonesė, ditėt e fundit ka pasur edhe njė reagim publik nga ana e ministrit tė Jashtėm, Besnik Mustafaj. Kryediplomati shqiptar Mustafaj ka shprehur rezervat e tij nė lidhje me vonesat pėr emėrimin e ambasadorėve tė rinj, nė SHBA dhe nė Austri, tė Harxhit dhe Kongolit. Debatet pėr emėrimin e ambasadorėve, sipas burimeve, presidenti i cilėson kandidaturat tė propozuara nga ana e kryeministrit, e pret qė kjo ēėshtje mund tė zgjidhet nė mėnyrė institucionale. Kjo pėr shkak se, emėrimi pėr ambasador ndjek pikėrisht kėtė procedurė. Propozimet kryhen nga ana e kryeministrit dhe firmosen nga ana e presidentit. Presidenti Moisiu ka "bllokuar" edhe vendimet tė tjera pėr lirim ambasadorėsh, ku njė gjė e tillė mund tė jetė kėrkuar edhe nga ana qeverisė. Kreu i shtetit, sipas burimeve, kėrkon qė qeveria t'i jepte zgjidhje vendeve vakante qė kanė mbetur pezull. Pėr kėtė ēėshtje ai kėrkon qė nė tė gjitha kėto propozime tė reja duhet tė merret nė konsideratė kriteri ligjor, qė kandidaturat tė kenė njė eksperiencė nė shėrbimin diplomatik shqiptar. Vendimi i fundit i kreut tė shtetit pėr emėrim ambasadorėsh i pėrket datės 7 nėntor. Nė kėtė vendim Moisiu ka dhėnė viston pėr tė emėruar si ambasadorė Mehmet Elezin nė Zvicėr, Vili Minarollin nė Greqi. Kreu i shtetit, ndėrkohė mė datėn 15 nėntor ka liruar nga detyra ambasadorėt e tjerė nė Austri, Rusi, nė OKB dhe nė Bullgari. Vendi i ambasadorėve ka mbetur bosh dhe pritet qė kjo ēėshtje tė marrė zgjidhje. Emrat e firmosur nga ana e kryeministrit pėr ambasadorė ishin pesė: Harxhi, Minarolli, Kongoli, Dilja dhe ELezi. Kėto emra u paraqitėn pėr diskutim nė komisionin e Politikės sė Jashtme.
http://www.ballkan.com/
Mustafaj: Pafajėsia pėr Limajn rrit besimin
te shqiptarėt
Autori i Lajmit: Red. |
Faqja 12 -
POLITIKE
|
Dhjetor2, 2005 |
Presidenti i pėrgjigjet pakėnaqėsisė sė ministrit pėr shtyrjen e emėrimit tė ambasadores nė SHBA |
Moisiu-Mustafai, pėrplasje pėr Harxhin |
Pėr kėtė problem komunikoj vetėm me Berishėn
|
|
Hija e Edit Harxhit, kandidates tė shumėdebatuar pėr
kreun e misionit tonė diplomatik nė SHBA ėshtė futur sėrish mes
Presidentit dhe Ministrit tė Jashtėm. Nė fakt duket se ajo ska
dalė kurrė prej andej, nėse shihen deklaratat e djeshme tė
zotit Mustafai nė shtypin e pėrditshėm. Nė njė intervistė pėr
gazetėn Albania, ministri Mustafai flet pėr vonesėn nga ana e
presidentit, nė dekretimin e zonjės Haxhi si ambasadore tė Shqipėrisė
nė Uashington, duke nėnvizuar se ajo ėshtė njė kandidaturė e
Ministrisė sė Jashtme dhe ėshtė mė e mira nga ato qė unė kam
shqyrtuar. Mustafai shprehet me kėtė rast se nuk pajtohet me arsyet
qė presidenti ka dhėnė pėr shtyrjen e kėtij akti. Arsye tė cilat,
sipas pohimeve tė vetė ministrit tė jashtėm, kanė tė bėjnė me
hezitimin e presidentit pėr moshėn dhe faktin nėse ėshtė e denjė
ose pėr tu emėruar nė SHBA. |
http://pages.albaniaonline.net/rd/
Ministri i Jashtėm pėrshėndet lirimin e komandantėve tė UĒK-sė
Besnik Mustafaj: Vendimi rrit besimin tek Gjykata e Hagės
Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, pėrshėndeti dje vendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės pėr lirimin e Fatmir Limajt dhe shqiptarėve tė tjerė. Ai e cilėsoi kėtė si njė akt tė rėndėsishėm qė do tė rrisė besimin e shqiptarėve tek kjo gjykatė dhe do tė shtojė bashkėpunimin e institucioneve dhe shoqėrisė kosovare me tė. "Dėshiroj tė pėrshėndes vendimin e djeshėm tė Gjykatės sė Hagės lidhur me lirimin e Fatmir Limajt dhe tė tjerėve. Konsideroj se ėshtė njė akt shumė i rėndėsishėm qė do tė rrisė besimin e tė gjithė shqiptarėve tek Gjykata e Hagės, do tė shtojė bashkėpunimin e institucioneve nė Kosovė dhe tė gjithė shoqėrisė sė Kosovės me Gjykatėn e Hagės", deklaroi Mustafaj. Ai pėrshėndeti Fatmir Limajn dhe shprehu dėshirėn e tij qė ai t`i rikthehet jetės politike, pėr tė luajtur rolin qė i takon nė kėtė periudhė tė rėndėsishme pėr Kosovėn. "Nga ana tjetėr, e pėrshėndes dhe e uroj zotin Limaj, shpreh dėshirėn dhe besimin tim se do tė rikthet nė politikė pėr tė luajtur rolin qė i takon nė kėtė periudhė vendimtare pėr tė ardhmen e Kosovės, dhe me rėndėsi jashtėzakonisht tė madhe pėr gjithė paqen dhe stabilitetin nė rajon", vijoi mė tej ministri i Jashtėm. Ndėrsa duke u ndalur nė ēėshtjen e ish-kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinaj, ministri i Jashtėm shqiptar tha se ēėshtjet janė tė shkėputura nga njėra tjetra, por shprehu besimin se vendimi i Gjykatės sė Hagės nė tė ardhmen do tė jetė nė tė njėjtėn linjė me vendimin e mėparshėm. "Ēėshtjet janė tė shkėputura nga njėra-tjetra, unė kam pėrshėndetur vendimin e mėparshėm pėr lejimin e zotit Haradinaj pėr t'u rikthyer nė politikė. Shpresoj qė vendimi i ardhshėm do tė jetė nė tė njėjtėn linjė me vendimin e mėparshėm". Sipas Mustafajt, Kosova po pėrjeton njė periudhė intensive politike dhe historike, dhe ka nevojė qė protagonistėt e kėsaj historie tė jenė prezentė me filozofinė e tyre paqėsore, bashkėpunuese me komunitetin ndėrkombėtar, me realizimin e tyre. Ai nėnvizoi se duhet negociuar edhe me Beogradin, dhe duhet ndikuar nė mėnyrė vendimtare qė gjithēka tė zhvillohet brenda institucioneve, nė pėrputhje me standartet, pa tė cilat nuk mund tė ketė Kosovė tė pavarur.
Ylber Drazhi
LEGALISTET KERKOJNE VERTETESI NE TEKSTE
Partia Levizja e Legalitetit duke mbeshtetur nismat e nderrmara nga ana e
Ministrise se Arsimit kerkon ndryshimin e teksteve shkollore qe kane
shtremberim te historise. Lidhur me kete ceshtje, nepermjet nje deklarate
per mediat kryetari i PLL-se, Eqerem Spahia, kerkon ngritjen e grupeve te
specializuara per kontrollin e teksteve dhe programeve ekzistuese shkollore,
me qellim pastrimin e tyre nga indoktrinimi komunist, nga pasaktesite dhe
interpretimet ideologjike e antikombetare, qe hedhin ne ere edukimin
atdhetar qe synojme te rrenjosim nepermjet respektimit te simboleve
kombetare. Gjithshtu ne kerkesen e saj theksohet se duhet ndaluar dhe hequr
nga tekstet rrymat dhe pseudo-shkollat qe thjesht perfaqesojne tendenca
modash dhe shijesh te deformuara dhe jo shkolla qe rrenjosin dije te
domosdoshme per kualifikimin e nxenesve dhe studenteve. Sipas PLL-se,
tekstet dhe programet shkollore duhet te synojne kultivimin e dijeve mbi
bazen e arsyetimit logjik dhe informacionit te sistemuar dhe jo te
pseudo-njohurive me perfundime te gatshme, te imponuara, apo te shoqeruara
me informacione, teza e hipoteza te paverifikuara shkencerisht, te huazuara
nga disiplina gjoja moderne.
|
Spahia komenton buxhetin
Tė shtohen fondet pėr tė pėrndjekurit
Buxheti i vitit 2006 duhet tė ketė mė shumė fonde pėr kompensimin e ish-pronarėve dhe dėmshpėrblimin e ish tė burgosurve dhe tė pėrndjekurve politikė. Kjo ėshtė deklarata e bėrė nga kreu i Lėvizjes sė Legalitetit, Spahia, gjatė njė konference tė djeshme pėr shtyp. Odiseja pėr tė pėrndjekurit politikė do tė vazhdojė edhe kėtė vit me dhėnien e fondeve pėr ta, aq mė tepėr qė Kuvendi ka miratuar njė ligj, edhe pse pa konsensusin e opozitės sė dikurshme, Partisė Demokratike, dhe tė pėrndjekurve. Edhe grupet e punės tė ngritura nga qeveria pėr tė nxjerrė numrin e saktė tė tė pėrndjekurve, rezultuan tė dėshtuara sepse tė pėrndjekurit nuk ranė dakord pėr numrin e tyre. Partia Lėvizja e Legalitetit shprehu dje kėtė qėndrim tė saj ndaj projektbuxhetit tė vitit tė ardhshėm, nėpėrmjet kryetarit tė saj, Eqerem Spahiu. Kreu i PLL-sė, qė tashmė funksionon si njė parti e ndarė nga Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar doli dje me njė deklaratė, ku pėrveē vėrejtjeve dhe sugjerimeve pėr buxhetin shprehu edhe mbėshtetjen pėr disa nisma tė Ministrisė sė Arsimit. Kėshtu, Spahiu pėrshėndeti vendimin pėr ngritjen e flamurit dhe kėndimin e himnit nėpėr shkolla dhe ndalimin e pėrdorimit tė pijeve alkoolike nė to.
L'Albanie n'enverra pas de nouvelles troupes en Irak (président) | ||
2005-11-30 15:45:20 | ||
|