http://www.panorama.com.al/  
viti IV, Nr:11021
E Martė 8 Nėntor 2005

Faqe 18/19 - Speciale

pronat e zogut
rikthimi
 

Reportazh/ Ja ēfarė ka mbetur pas 67 vjetėsh...

 

Pallati mbretėror dhe rikthimi nė pronat e gjyshes

 

 
Rezarta Delisula

Lavdia e dikurshme ka mbetur e instaluar vetėm nė mozaikėt me ngjyra tė dyshemesė. Ka shumė pak referenca pėr pallatin mbretėror, kaldajat qė kanė mbetur tė njėjta dhe vendi i vaskės.

Koha ka mbuluar kujtimet e sė shkuarės. Pallati mbretėror, nė tė cilin mė pas u vendos Komiteti Ēentral i Partisė dhe Pallati i Pionierėve, pas 67 vjetėsh iu kthye trashėgimtarit tė fronit, Leka Zogut. Ka qenė i sapolindur kur ėshtė larguar me familjen e tij nga Shqipėria, dhe pas afro 60 vjetėsh kur u kthye nė vendlindje preku ato ēka prindėrit i kishin treguar. Ndėrkaq, princi Leka e ka marrė vesh lajmin pėr vendimin e qeverisė qė iu ktheu ish-pallatin mbretėror, vetėm nėpėrmjet telefonit, pasi i riu ndodhet nė Angli. Megjithatė shumė shpejt at e bir do tė kenė mundėsi tė jetojnė nė pallatin e vetėm mbretėror tė Shqipėrisė.

Akullsia
Fillimi i stinės sė dimrit dhe mungesa e njerėzve e ftohin edhe mė shumė atmosferėn nė ish-pallatin mbretėror. Mermeri dhe dėrrasa tė kalbura. Ky ėshtė binomi i sė tashmes. Qė prej disa vitesh pallati mbretėror u copėtua. Njė pjesė i kaloi Drejtorisė Arsimore tė qytetit tė Tiranės, ndėrsa pjesėn kryesore e administronte instituti i monumenteve, i cili qė prej disa ditėsh ka ndėrruar destinacion. Eshtė ditė e hėnė. Nė pallatin mbretėror s’ka kėmbė njeriu. Dera kryesore ėshtė e mbyllur me ēelės. Shenjat e jetės vijnė nga Drejtoria Arsimore, e cila vazhdon tė jetė e vendosur nė kėtė godinė. Njė ditė mė parė, mė 6 nėntor, dhjetėra inxhinierė e specialistė ndėrtimi u mblodhėn tė gjithė pėr tė vendosur qė t’i kthejnė pallatit shkėlqimin e dikurshėm. “Kėtu ka qenė shtrati bashkėshortor, kėtu dhoma e ndenjies, vaska...”. Vetėm nė kėtė mėnyrė e krahasojnė tė shkuarėn me tė sotmen.

Pallati
Tė gjithė kanė pasur mundėsi tė futen gjatė kėtyre viteve nė ish-pallatin e Pionierėve, kinema “Milenium 2” apo nė Drejtorinė Arsimore tė Tiranės. Nė derėn e madhe prej hekuri shfaqet hyrja qė dikur i pėrkiste pallatit mbretėror, ndėrtuar nė pronat e Toptanasve, derė nga e cila ishte nėna mbretėreshė. Nė kėtė pallat jetoi pėr afro njė vit mbreti Zogu I dhe mbretėresha Geraldinė, tė cilėt kurorėzuan martesėn e tyre mė 27 prill 1938. Ngjitur me hyrjen mbretėrore nė vendin ku ėshtė sistemuar Drejtoria Arsimore ka qenė e vendosur administrata e mbretit tė shqiptarėve. Njė pallat i gjelbėruar me shumė lėvizje dhe njė sallė tė madhe argėtimi me palestėr, bilardo ping-pong... nė vendin ku sot ėshtė vendosur kinema “Milenium”. Pėr fat tė keq mbreti nuk mundi tė shijojė gjatė pallatin e tij mbretėror, pasi nė prill tė vitit 1939 u largua nga Shqipėria bashkė me mbretėreshėn dhe djalin e sapolindur. Pas Ēlirimit pallati mbretėror u kthye nė Komitetin Ēentral (Qendror) tė Partisė dhe mė pas mori funksione tė tjera.

Na ishte njė herė
Njė rrugė, e tėra mbretėrore, rruga “Karnavon”. Nė vitin 1923 u ndėrtua Lulishtja Popullore me njė sipėrfaqe prej 2700 metra katror e rrethuar me gardh hekuri. Kjo lulishte kishte vetėm njė derė dhe njė rojė. Pėr tė zgjeruar dhe modeluar Lulishten Popullore, e cila ndodhej pranė institucioneve tė rėndėsishme tė Tiranės sė viteve ‘30 u shpenzuan 8000 franga ari. Nga ky park mund tė kundroje pallatin mbretėror. Lulishtja shtrihej nė anė tė djathtė tė rrugės “Karnavon”, apo rruga qė sot ka marrė emrin “Punėtorėt e Rilindjes”. Ndryshe rrugėn mund ta cilėsojmė si Rruga Mbretėrore, pasi godinat mė tė rėndėsishme tė qeverisjes nė atė kohė ngriheshin aty. Adjutantura Mbretėrore, pallati i Princeshave, Legata Italiane, Departamenti Ushtarak si dhe vetė pallati i mbretit Zog kishin zaptuar rrugėn “Karnavon”. Nė fund tė rrugės ndodhej biblioteka, e cila u ndėrtua nė vitin 1925 me fondet e dhuruara nga Lady Carnarvon. Punimet pėr zgjerimin e rrugės “Karnavon” nisėn nė vitin 1925 dhe pėrfunduan mė 1934, pasi kėto investime kėrkuan edhe shpronėsimin e disa prej kopshteve dhe shtėpive tė banorėve anė rrugės ekzistuese. Shuma totale e ndėrtimit tė rrugės ishte 26974 franga.

Sot
Ekzistojnė godinat e vjetra, tė cilat nėn ndryshimet e shpeshta tė kryeqytetit duken si hije tė sė shkuarės. Askush nuk ka vėnė dorė pėr t’i restauruar, qoftė pėr tė thėnė se dikur kjo rrugė, quhej rruga mbretėrore. Pallatet shumėkatėshe u bėjnė hije godinave, dikur mbretėrore. Historia e fshirė nga zhvillimi. Zona pėrreth ish-pallatit tė Pionierėve ėshtė pronė e hershme e Toptansave nga ishte vajzė edhe nėna e Zogut. Shumė institucione shtetėrore janė vendosur nė kėto prona, por aktualisht qeveria ka vendosur t’i kthejė Lekės vetėm njė pjesė. Sipas zėdhėnėsit tė oborrit mbretėror, Fluturak Gėrmenji, po merren tė gjitha masat qė familja mbretėrore tė vendoset shpejt nė pallatin qė i takon, madje pretendimi ėshtė qė festa kombėtare t’i gjejė aty. Por duke parė rrėnimin e pallatit mbretėror restaurimi nuk mund tė bėhet nė njė kohė kaq tė shkurtėr. Hyrja e pallatit ėshtė menduar tė jetė siē ka qenė nga kinema “Milenium”, ndėrsa kėta tė fundit u duhet tė gjejnė njė hyrje tė dytė.

 

  • Mesazhet
    Mbreti i Anglisė, George VI, i shkruan Zogut I: “Me rastin e gėzueshėm tė martesės sė Lart Madhėrisė Suaj Mbretėresha bashkohet tė dėrgojė L.M. Suaj edhe bashkėshortes Suaj pėrgėzimet Tona mė tė pėrzemėrta dhe urimet Tona mė tė mira pėr lumturinė edhe mbarėvajtjen e Lart Madhėrisė Suaj”. Ndėr shumė mesazhe renditet edhe ai i presidentit turk, Kemal Ataturk, i cili shėnon: “Me rastin e evenimentit tė lumtur qė u festua prej Shqipėrisė Mike, i lutem Lart Madhėrisė Suaj tė pranoni Pėrgėzimet e Mia tė gjalla edhe urimet shumė tė sinqerta qė formoj pėr lumturinė Tuaj personale edhe pėr atė tė Familjes Mbretėrore.
  • Dhuratat
    Gazeta italiane “Messaggero”, nuk kishte si tė mos shkruante pėr martesėn e bujshme mbretėrore dhe pėr dhuratat qė liderėt e botės nė atė kohė i dėrguan mbretit shqiptar. Duke iu referuar kėtyre shkrimeve mbreti i Italisė, Viktor Emanueli, i dhuroi Geraldinės njė palė vathė dhe njė unazė xhevahirėsh, si dhe statujėn e njė dragoi. Musolini i solli ēiftit mbretėror katėr vazo tunxhi me origjinė napoleonike, Konti Ciano dhuroi njė tavolinė tė madhe argjendi, qeveria greke 3 tapete tė ēmuara persiane ndėrsa qeveria hungareze i dhuroi ēiftit njė pajton me katėr kuaj tė bardhė. Dhurata mė e shtrenjtė nė kėtė dasmė ėshtė bėrė nga Hitleri, i cili i dhuroi Zogut njė automobil.

 

 

Vendosja pėr martesė nė moshėn 43-vjeēare dhe leja qė iu mor Parlamentit pėr zgjedhjen e bėrė

Zogu e Geraldina, pak muaj nė pallat
Martesa e mbretit tė shqiptarėve, dėshmitarėt dhe festimet

Ishte nė moshėn 43-vjeēare kur vendosi tė martohet. Nuk ra pre e propozimeve politike dhe sugjerimeve tė bėra pėr tė “mirėn e tė gjithėve”, por tė dashurisė pėr konteshėn Geraldine Apony.

Parlamenti shqiptar, mė 31 janar 1938, me kėrkesė tė mbretit Zog aprovoi projektin e martesės sė tij me konteshėn. Dasma u vendos tė bėhej me 27 prill 1938. Martesa u krye me ritin civil, duke ruajtur secili nga bashkėshortėt fenė e vet. Nė ceremoninė martesore Zogu kishte dėshmitarė kunatin e tij princ Habid dhe kontin Ciano, ndėrsa Geraldina kishte dėshmitar ambasadorin hungarez nė Shqipėri dhe njė kushėrirėn e vet.

Tė ftuarit
80 tė ftuar specialė, mes tė cilėve Dinastia Mbretėrore Italiane e Savojės, duka i Bergamos, ambasadorėt e Belgjikės, Rusisė, Japonisė dhe Iranit, tė cilėt nuk kishin seli diplomatike nė kryeqytet, mes shumė tė pranishmėve tė tjerė dhe dhuratave speciale, morėn pjesė nė ceremoninė martesore tė mbretit tė shqiptarėve. Mbreti Zog kremtoi martesėn e tij me konteshėn Geraldine Apony nė Tiranė. Ministri gjerman i dorėzoi mbretit tė shqiptarėve dhuratėn e Hitlerit, qė ishte mė e shtrenjta ndėr tė tjerat, njė Benz luksoz. Mbretėrit e Italisė, Anglisė, Egjiptit, Norvegjisė, Suedisė dhe Duka i madh i Luksemburgut i dėrguan mbretit tė shqiptarėve dhuratat dhe urimet pėr kėtė martesė. Vetė presidenti amerikan, Ruzvelt, ngarkoi ambasadorin e tij nė Tiranė pėr t’i komunikuar mbretit mesazhin e martesės. Jugosllavėt sollėn nė Tiranė dirigjentin e njohur Balohoviē, i cili udhėhoqi njė koncert tė posaēėm me kėtė rast.

Festimet
Festimet pėr martesėn e mbretit tė shqiptarėve zgjatėn disa ditė. Darkat e shtruara me rastin e martesės ishin tė shumta. Pėr nder tė gazetarėve kryeministri Koēo Kota shtroi njė darkė nė hotel “Internacional”, njė prej hoteleve mė tė mira tė kohės. Veē gazetarėve vendės, tė ftuar ishin tė gjithė ata gazetarė tė huaj qė pėrfaqėsonin agjenci dhe gazeta tė njohura. Njė tjetėr darkė u shtrua pėr arsimtarėt, darka tė cilat u ndanė nė dy net, pasi arsimtarėt e kryeqytetit ishin tė shumtė nė numėr. Njėra darkė u shtrua nė hotel “Adriatik”, ndėrsa tjetra nė hotel “Bristol”. Festimet mė tė mėdha i pėrjetuan qyteti i Tiranės dhe i Durrėsit, ku mbreti shkoi pėr vizitė njė ditė pas martesės sė tij. Sipas fotove tė kohės, sheshi para Bashkisė sė vjetėr tė Tiranės, ku sot ndodhet Muzeu Historik Kombėtar, ishte mbushur me njerėz tė veshur mirė, qė festonin martesėn e mbretit. Po kėshtu nė Durrės, teksa mbreti Zog dhe mbretėresha Geraldinė udhėtonin me njė makinė tė hapur, populli priste duke duartrokitur e sigurisht kurioz pėr tė parė mbretėreshėn e re tė shqiptarėve. Njė tjetėr dhuratė iu bė mbretit me rastin e martesės. Dhoma e Tregtisė italo-orientale vendosi qė studentit shqiptar qė mbaronte me nota shumė tė mira Universitetin e Barit t’i jepej njė ēmim prej 500 lirash.

 
 
Tuesday, 08 November 2005 
 
http://www.sot.com.al/
Moisiu decrees the new ambassadors
The head of the Albanian state Alfred Moisiu decreed yesterday the Prime Minister’s proposal for the appointment of the new Albanian ambassadors in Greece and Switzerland.According to presidency sources, it was decreed the removal from office of the Albanian ambassador in Greece, Bashkim Zeneli and also the Albanian ambassador in the Confederation of Switzerland, Leontjev Cuci. President Moisiu decreed as ambassador in Greece, the former head of the Democratic Party’s branch of Tirana Vili Minarolli whereas Mehmet Elezi was appointed and decreed as the representative of the Albanian state in Switzerland. In the meantime, it was informed the presidency got also the proposals to appoint Edit Harxhi in our Embassy in USA, Tatjana Kongoli in Austria and Lublin Dilja in UN. But the president is going to thoroughly examine these proposals and he is collecting information considering the strong oppositions toward Edit Harxhi’s candidature for inexperience in foreign diplomacy and toward Lublin Dilja who according to some facts in the media was protagonist of an incident happened while he was the deputy-chief of the Albanian Mission in UN. Meanwhile diplomatic sources informed yesterday that Lubin Dilja asked not to take in consideration his candidature for the chief of the Albanian Mission in UN. Dilja presented his decision to the Prime Minister Berisha. According to Dilja, he cannot take over this post after the denigration campaign undertaken against him, meanwhile his health conditions played an important role in the decision as well. After explaining the reasons of his refusal, Dilja said he wishes this action of him would serve for good.
 
 
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 9, No. 209, Part II, 7 November 2005
 
MONTENEGRO PREPARES FUNDING FOR INDEPENDENCE VOTE. Milan Dabovic, who
is a top official of Montenegro's Finance Ministry, announced in
Podgorica on 4 November that the government has appropriated about $6
million to fund the referendum on independence expected to be held in
April 2006 and the local elections slated for the following October,
RFE/RL's South Slavic and Albanian Languages Service reported (see
"RFE/RL Balkan Report," 11 February 2005). But in Brussels on 7
November, unnamed diplomatic sources told RFE/RL that the EU will
soon warn the Montenegrin govenment against preparing a referendum
for the time being. The Podgorica daily "Vijesti" reported recently
that Britain, which currently holds the rotating EU presidency, has
undertaken the initiative aimed at dissuading the Montenegrin
authorities from holding a referendum. PM

 
  Albanien: Thronprätendent erhält ehemaligen königlichen Palast zurück
Monarchisten unterstützen Berisha-Regierung
Trennlinie
  Tirana - Die albanische Regierung von Ministerpräsident Sali Berisha hat beschlossen, den ehemaligen königlichen Palast in der Hauptstadt Tirana der Familie des Thronprätendenten Leka Zogu zurückzugeben. Das gab der Vorsitzende der Monarchisten-Partei "Legaliteti" (LMP), Ekrem Spahia, am Montag bekannt. Spahia sprach von einem "wichtigen zivilisierten Akt gegenüber dem Königshaus" und brachte zugleich die Unterstützung der LMP für die Regierung zum Ausdruck.

 

Von Ahmed Zogu errichtet

Der Palast war von Ahmed Zogu errichtet worden, der 1928 als Staatschef die Republik abgeschafft und den Königstitel angenommen hatte. Wenige Tage nach der Geburt seines einzigen Sohnes Leka überfielen im April 1939 italienische Truppen das Balkanland, die Königsfamilie musste flüchten. Nach dem Krieg lebte sie in Frankreich, Spanien und Südafrika. Nach dem Tod seines Vaters im französischen Exil 1961 hatte sich Leka in einem Pariser Hotel selbst zum "König der Albaner" gekrönt. Unter der kommunistischen Herrschaft war der Palast Sitz der KP-Jugendverbände.

Die albanischen Royalisten hatten 1998 das Referendum über die Staatsform angefochten, bei dem 66,7 Prozent der Bürger für die Republik und 33,3 Prozent für die Wiedererrichtung der Monarchie gestimmt hatten. Gegen Leka war damals Haftbefehl erlassen worden, weil er eine "illegale und bewaffnete" Kundgebung gegen die Wahlkommission in Tirana organisiert haben soll. 2002 ließ er sich auf Einladung des albanischen Parlaments mit seiner Familie definitiv in Tirana nieder. In Saranda wurde inzwischen eine von einer Schwester König Zogus erbaute Moschee, die 1967 zerstört worden war, wieder errichtet. Dort wurde auch ein Platz nach Königin Geraldine benannt. Die Zogu-Witwe, eine geborene Gräfin Apponyi aus Ungarn, war 2002 in Tirana verstorben. (APA/ATA)


Lundi, 07/11/2005 http://www.tageblatt.lu/edition/article.asp?ArticleId=41979

L'électricité sévčrement rationnée, l'Albanie au bord de la paralysie

 L'Albanie était lundi au bord de la paralysie alors que les autorités ont décidé de restreindre au maximum la fourniture d'électricité pour faire face ą une crise énergétique, sans précédent depuis dix ans.

Les autorités albanaises ont pris de sévčres mesures de rationnement en décidant de ne fournir de l'électricité que quatre ą huit heures par jour, alors que plusieurs mois de sécheresse ont pratiquement paralysé la production des centrales hydroélectriques, seule source d'énergie du pays.

»Le pays est au bord d'une grave crise énergétique», a dit ą l'AFP le ministre de l'Economie Genc Ruli.

Dans les villes, les coupures d'électricité doivent désormais dépasser 15 ą 18 heures par jours tandis qu'ą la campagne les restrictions pourraient źtre encore plus sévčres.

La capitale Tirana était lundi, comme depuis plusieurs jours, envahie pas le bruit des générateurs qui dégageaient une fumée bleue stagnant au dessus de la ville.

Les hōpitaux, les boulangeries industrielles, les institutions gouvernementales et les ambassades, continuaient toutefois, pour la plupart, d'źtre alimentés en électricité.

»Le pays est au bord de l'asphyxie. Si les coupures persistent, il connaītra une grave crise économique», a déclaré Luan Bregasi, responsable de la chambre de commerce qui a estimé ą plus de 800 millions de dollars les pertes que le secteur privé risque d'enregistrer.

Selon la Banque nationale, cette crise, la plus grave depuis dix ans, va entraīner une importante baisse de la production et des revenus dans tout le pays.

La sécheresse qui sévit depuis plusieurs mois en Albanie et la vétusté d'infrastructures datant de l'époque communiste, apparaissent comme les principales raisons de la crise.

Mais le gouvernement de centre-droit du Premier ministre Sali Berisha, entré en fonction en septembre dernier, a également mis en cause la mauvaise gestion de son prédécesseur socialiste.

»Le gouvernement précédent nous a fait un cadeau empoisonné», a dit le ministre des Affaires étrangčres, Besnik Mustafaj

»Le gouvernement fait l'impossible pour pouvoir assurer l'achat d'énergie dans d'autres pays», a souligné de son cōté le ministre de l'Economie, Genc Ruli. »Nous discutons avec la Grčce et la Serbie pour pouvoir utiliser leur réseau et acheminer l'energie achetée notamment en Ukraine, Bulgarie et Roumanie», a-t-il expliqué.

L'Albanie importe déją prčs de cinq millions de kilowatts par an de Macédoine et de Grčce ce qui ne lui permet pas de couvrir ses besoins.

La situation est d'autant plus critique que les prix de l'énergie ont nettement augmenté sur le marché régional tandis que, selon des spécialistes, l'Albanie souffre, depuis une quinzaine d'années, d'un manque d'investissements aussi bien albanais qu'étrangers dans le secteur énergétique.

Largement obsolčte, le systčme énergétique albanais n'a pas permis de faire face ą l'augmentation de la consommation, alors que les besoins des ménages qui augmentent d'environ 6% par an, représentent 70 % de la demande totale.

D'autre part, quelque 30 % des foyers ne payent pas leurs factures ce qui rend encore plus difficile la tāche des autorités pour moderniser le secteur.

 
 

http://www.kohajone.com/ E Hene, 07 Nentor 2005

 
QEVERIA I KTHEN PRONEN LEKA ZOGUT

Qeveria ka vendosur t'i ktheje pretendentit te fronit mbreteror, Leka Zogi i Pare pronen e tij te trasheguar te njohur si Pallati i Princeshave. Burime prane pretendentit te fronit mbreteror bejne te ditur se kane pasur negociata te vazhdueshme me qeverine Berisha lidhur me kthimin e pronave, bisedime keto qe duket kane arritur ne nje rezultat pozitiv. Pallati i Princeshave, ose ndryshe zyrat e drejtorise se monumenteve te Kultures, tashme do ti kthehen pronarit te saj te vertete, i cili pas mberritjes ne Shqiperi ka kerkuar nga qeveria kthimin e pronave. Nje veprim i tille eshte pershendetur edhe nga Partia Levizja e Legalitetit, e cila ka qene zeri i pretendentit te fronit mbreteror. Kryetari i PLL-se Ekrem Spahia theksoi se akti i qeverise eshte i rendesishem, civilizues ne favor te Familjes Mbreterore pasi mundesoi kthimin legjitim te baneses me te cilen lidhet nje pjese e rendesishme e historise se Shqiperise. "Mbeshtetur ne principet e legjitimitetit, moralit, te Drejtave dhe Lirive Themelore te Njeriut dhe sistemit te bazuar mbi pronen private - kthimi i pronave te Familjes Mbreterore ka qene prioritet politik i PLL. Por mbi te gjitha, ky prioritet madhor politik bazohet ne filozofine e PLL si mbrojtese e drejtesise shoqerore, parimeve te larta te humanizmit dhe dinjitetit te cdo shtetasi shqiptar, per te cilin prona e trasheguar nuk eshte thjesht ajo cka na lane te paret, apo burim jetese dhe begatie, por eshte nje pjese e shenjte e Atdheut. Mbi kete filozofi eshte mbeshtetur edhe qendrimi koherent dhe i perhershem i PLL-se ne mbrojtje te kerkesave dhe te drejtave te pronareve legjitime", u shpreh Spahia.

M.Bejdo
 
http://www.panorama.com.al/ 07/11/2005
 
Faqe 6 - Politikė

pronat e zogut
reagimi
 

Agim Toro, anėtar i KSHKKP: Nuk janė pjesė e legjislacionit pėr kthimin dhe kompensimin e pronės

 

Pronat e Zogut, Komiteti: Nuk i japim ne

“Ligji merret vetėm me shpronėsimet pas ‘44 nga komunizmi”

 

Pronat e pretendentit tė Fronit Mbretėror Leka I nuk mund tė jepen bazuar nė Ligjin pėr kthimin dhe kompensimin e pronės.

Njė fakt tė tillė e pohoi dje pėr “Panorama” njė ndėr anėtarėt e Komitetit Shtetėror tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronės, Agim Toro. Edhe njė herė Komiteti i Pronave pranon se nuk ka dijeni pėr vendimin e qeverisė qė i kthen pretendentit tė fronit, Princit trashėgimtar Leka I ish-Pallatin e Pionierėve.Ndėrkaq, edhe sikur kėrkesa tė vinte nė kėtė komitet, ajo do tė kthehej pas nga ana e anėtarėve tė komitetit. “E drejta pėr tė fituar pronė nė bazė tė kėtij ligji, fillohet vetėm pėr subjektet e shpronėsuara qė kanė qenė pronarė nė 29 nėntor tė vitit 1944. Nė rastin e familjes dhe pronave tė ish-mbretit, ai ėshtė shpronėsuar pas vitit 1939, pra kur Shqipėria pati njė bashkim me Italinė. Pra nuk ėshtė pėrfshirė nė afatin qė duhet tė trajtohet nga ana e kėtij ligji”, tha dje pėr “Panorama” anėtari i Komitetit Shtetėror tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronės Agim Toro. Vetė ky i fundit nuk e mohon mundėsinė qė qeveria mund tė japė vendime pėr tė ndryshuar pronėsinė e njė objekti. Por sipas tij, nė asnjė rast njė gjė e tillė nuk duhet tė adresohet nė Komitetin Shtetėror tė Kthimit dhe Kompensimit tė pronės. “Kemi pasur edhe raste tė tjera tė tilla kėrkesash, si nė komitetin kėtu nė qendėr, por edhe nė komitetet vendore. Ka njerėz qė janė shpronėsuar para vitit 1944. Por nė bazė tė ligjit tė miratuar nė Parlament, ne kthejmė pėrgjigje vetėm pėr ato prona qė janė pas’ 44. Pėr tė tjerat kthejmė pėrgjigje qė nuk janė nė kompetencėn tonė”, tha Toro. Nė kėtė kuptim, sipas tij, nuk do tė ketė asnjė shqyrtim edhe pėr pronat e ish-mbretit dhe kėtė ia ka sqaruar edhe vetė pretendentit pėr fron, princit trashėgimtar Leka I, ashtu edhe avokatit tė kėsaj ēėshtjeje.

Ndryshimi
Nėse ligjvėnėsi kėrkon sipas Toros, qė kjo ēėshtje tė kalojė nėpėrmjet Komitetit Shtetėror pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronės, ai detyrimisht duhet tė bėjė ndryshimet nė ligj. ”Nėse duan tė trajtojnė me prioritet kėtė ēėshtje, atėherė detyrimisht duhet tė bėhet njė ndryshim, apo depozitė tranzitore nė ligj, pėr tė trajtuar jo vetėm pronat e familjes mbretėrore, por edhe tė tjerave qė i pėrkasin kėsaj kategorie” tha Toro pėr “Panorama”. “Nė kėtė ligj qė kemi aktualisht, familja Mbretėrore nuk gjen hapėsira. Kjo mund tė ndodhė vetėm nėse ka njė vendim gjyqėsor, apo njė akt tjetėr normativ nga ana e ligjvėnėsit” tha Toro.

Vendimi
Qeveria vendosi dy ditė mė parė qė tė kthejė nė pronėsi tė Familjes Mbretėrore ish-Pallatin e Pionierėve, godinėn ku aktualisht ishte i vendosur Instituti i Monumenteve tė Kulturės. Sipas vendimit tė marrė nga qeveria, institucionet qė ishin vendosur nė kėtė godinė, do tė kalojnė nė vende tė tjera. Vendimi erdhi pas kėrkesave tė pėrsėritura tė familjes mbretėrore. Vetėm pak muaj mė parė, me vendim qeverie, Nano i kishte dhėnė familjes mbretėrore njė status nė protokollin e shtetit, duke i dhėnė nė tė njėjtėn kohė edhe pasaportat diplomatike. Po me njė tjetėr vendim qeverie, u vendos qė pretendenti pėr fronin, princi trashėgimtar Leka I, tė merrte edhe arsenalin e armėve qė iu sekuestrua nga shteti kur zbriti nė aeroport. Leka I deklaroi nė atė kohė se ato ishin koleksion dhe nuk mund tė klasifikoheshin si armė nė pėrdorim. Flitej se qeveria Nano do tė merrej edhe me pronat e Familjes Mbretėrore, por asnjėherė nuk u bė asgjė konkrete.

 

  • Spahia: Berisha mbajti premtimin
    Ekrem Spahia, kryetar i PLL, ka dalė dje nė njė konferencė pėr shtyp ku falėnderonte qeverinė dhe kryeministrin Sali Berisha, lidhur me vendimin e marrė pėr kthimin e ish-Pallatit tė Pionierėve pėr prentendentin pėr fronin, Leka I. “Ky ėshtė njė premtim i bėrė kohė mė parė nga kryeministri Berisha dhe ėshtė njė premtim i mbajtur. Pavarėsisht se ligji ėshtė miratuar qė nė vitin 2003, qeveria socialiste asnjėherė nuk ka ndėrmarrė asnjė hap pozitiv pėr Familjen Mbretėrore, ka akuzuar Spahia paraardhėsit nė pushtet. Kjo tregon, sipas tij, se qeveria e re e demokratėve dhe aleatėve tė tyre, kujdeset pėr pronat e familjes mbretėrore. PLL u bashkua pėrpara zgjedhjeve me LZHK e drejtuar nga Leka Zogu, e pėr pasojė nuk u pėrfshi nė koalicionin e partive opozitare tė drejtuara nga Berisha. Duke mos qenė pjesė e marrėveshjes, legalistėt mbetėn dhe jashtė qeverisė.
  • Pronat, objekte tė rėndėsishme
    Pretendenti pėr fronin mbretėror Leka I ka kėrkuar nga ana e shtetit kthimin e tė gjitha pronave tė tij. Madje kėtė kėrkesė e ka bėrė edhe pranė Komitetit Shtetėror pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronės. Bėhet fjalė pėr objekte tė tilla si Vila nė Durrės, Pallati i Brigadave, hotel “Dajti” etj. Tė gjitha kėto prona, aktualisht janė shtetėrore dhe nuk dihet se si do tė veprohet. Ekspertėt mendojnė se duhet ndoshta njė zgjidhje si nė Bullgari, ku mbreti Simeon, bėri marrėveshje me shtetin, sipas tė cilės, shteti i kthente Mbretit tė gjitha pronat e sekuestruara, ndėrsa vetė Mbreti, pak mė vonė, me anė tė njė akti dhurimi, pronat qė ishin pasuri kombėtare e shtetėrore, ia dhuronte sėrish shtetit. Edhe vetė Simeoni e pranoi marrėveshjen, por edhe pronat u pėrdorėn pėr qėllime shtetėrore.

 

Flet zėdhėnėsi, Fluturak Gėrmenji
“Nė pallatin e ri, do tė vijė Berisha”

Qeveria ka vendosur dy ditė mė parė qė Institutin e Monumenteve tė Kulturės t’ia kthejė vetė pretendentit tė fronit mbretėror Leka I. Vendimi ėshtė pritur mjaft mirė nga Familja Mbretėrore, e cila aktualisht ėshtė duke qėndruar nė njė shtėpi nė Petrelė. Nga ana tjetėr vetė zėdhėnėsi i familjes mbretėrore, Fluturak Gėrmenji ,tha dje pėr median se ky ėshtė njė vendim shumė pozitiv dhe se njė gjė e tillė pritej tė ndodhte jo vetėm pėr kėtė pronė, por edhe pėr tė tjerat. “Ne mendojmė qė familja mbretėrore tė shpėrngulet shumė shpejt kėtu, dhe pėr kėtė jemi duke marrė masat qė tė bėhen tė gjitha restaurimet e nevojshme brenda njė kohe tė shkurtėr. Madje Mbreti Leka I do tė dėshironte shumė qė gjithēka tė ishte gati pėr festėn kombėtare tani nė nėntor, ku pse jo mund tė ftonte edhe kryeministrin nė kėtė festė”, tha dje pėr mediat Fluturak Gėrmenji, duke komentuar nė tė njėjtėn mėnyrė edhe ambicien e vetė pretendentit pėr fronin Leka I. Ndėrkaq, ndėrsa u mor Pallati i Pionierit, janė edhe shumė prona tė tjera qė nė varėsi tė vendndodhjes presin qė tė kthehen apo kompensohen pėr familjen mbretėtore nga shteti shqiptar. Nuk dihet nėse njė vendim i tillė do tė merret nė bllok pėr tė gjitha pronat nga ana e qeverisė, sepse Komiteti Shtetėror pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronės nuk e merr pėrsipėr kėtė pėrgjegjėsi.


 

Pallati i Pionereve i kthehet Leka Zogut
E Diele, 06 Nentor 2005 http://www.korrieri.com/
Avokati i familjes mbreterore, Shefqet Dizdari, konfirmon se godina ku ndodhet Instituti i Monumenteve do te kaloje ne duart e Leka Zogut. Projekti parashikon vendosjen e Monumenteve ne Drejtorine e Ujrave

Qeveria shqiptare ka hedhur hapat konkrete per kthimin e pronave familjes mbreterore. Avokati i Leka Zogut, Shefqet Dizdari beri te ditur dje se ekzekutivi i drejtuar nga Berisha, ka miratuar kthimin familjes mbreterore te Zogut, te godines se Institutit te Monumenteve, i cili ne vitet '30-te ka qene pallati i motrave te mbretit Ahmet Zogu. Ne te njejten kohe, qeveria ka vendosur qe zyrat e Institutit te Monumenteve t'i transferoje ne Drejtorine e Ujrave. Per rrjedhoje, dje ne mesdite mjediset e Institutit te Monumenteve te Kultures ne Tirane jane liruar, per t'iu kthyer te familjes se Leka Zogut. Sistemimi i trashegimtareve te Familjes Mbreterore ne godinen e Pallatit te Pionereve, te quajtur me pare Pallati i Vjeter Mbreteror, u be nen kujdesin e Kryeministrit Berisha dhe stafit te tij.

Ne te njejten kohe, familja e Leka Zogut ka zoteruar edhe Pallatin e ri Mbreteror, ose te qujatur me vone Pallati i Brigadave. Por per shkak te specifikes aktuale te perdorimit te tij, si nje rezidence qeveritare, duket se do te jete e pamundur kthimi i nderteses ne pronesi te Zogolleve.

Ne vitin 2003 Parlamenti miratoi ligjin per statusin e Familjes Mbreterore, dhe trashegimtareve te saj, qe u jep te drejten atyre te disponojne pronat dhe cdo pasuri tjeter si cdo shtetas i Republikes. Ne kete ligj u percaktua e drejta e kesaj familjeje qe te mbaje edhe koleksionin e armeve qe u ishte sekuestruar, me mberritjen ne Rinas tre vjet me pare. Per keto te fundit gjykata ka marre vendim qe ato t'u kthehen pronareve, duke prishur vendimin e prokurorise per sekuestrimin e tyre.

Nderkaq Familja Mbreterore po vazhdon procedurat neper komisionet vendore te kthimit dhe kompensimit te pronave per njohjen kthimin dhe kompensimin e plote te te gjitha pronave. Eshte fjala per objekte te tilla si Vila e Durresit, Pallati i Brigadave ne Tirane dhe disa objekte te tjera, si prane Ures se Tabakeve ne kryeqytet. Qe nga kthimi i tij nga Afrika, trashegimtari i familjes mbreterore shqiptare Leka Zogu I se bashku me familjen e tij ka nderruar disa here banesen dhe tashme jeton ne nje shtepi ne fshatin Petrele rreth 25 km larg Tiranes.


 
http://www.balkans.eu.org/article6007.html
Koha Ditore
Kadaré : « J’espčre que l’histoire nous enseignera ą nous unir »
Traduit par Majlinda Sherifi

Publié dans la presse : 27 octobre 2005
Mise en ligne : dimanche 6 novembre 2005

Sur la Toile
logo mot 25http://www.koha.net/

Pour l’auteur albanais Ismail Kadaré, les négociations sur le statut du Kosovo offrent la possibilité de rompre avec l’habitude balkanique du désaccord. Renoncer ą l’unification albanaise est une bonne chose, mais l’indépendance conditionnelle serait un compromis trop lourd ą porter. Une interview réalisée par La Voix de l’Amérique, et partiellement publiée par Koha Ditore.

 

M. Kadaré, pensez-vous que les négociations seront difficiles ą cause des attitudes antagonistes des représentants serbes et des représentants albanais ?

Il est certain que le dialogue sera difficile. Nous sommes dans les Balkans, et les Balkans n’ont pas encore changé. La région va changer doucement. En attendant, je pense que le dialogue est plus difficile dans les Balkans que dans le reste de l’Europe. Mais il vaut mieux poursuivre le dialogue que l’arrźter, parce qu’on y a toujours une part de profit. Les albanais ont la possibilité de dépasser cette mauvaise tradition balkanique et, avec la pression de la famille européenne, je pense qu’il se produira quelque chose de bon dans ces négociations.

Dans le passé, vous vous źtes montré négatif envers la politique albanaise en Albanie et au Kosovo, en dénonēant le manque d’unité lors de prises de décisions importantes. Vous pensez que des attitudes similaires vont menacer le processus de dialogue pour le statut du Kosovo ?

Je pense que tous les albanais ont eu ce sentiment négatif. Quand il n’y a pas d’unité au sommet de l’Etat, les gens sont mécontents. Et, malheureusement, il s’agit d’une maladie traditionnelle en Albanie et au Kosovo. Il y a des désunions et des désaccords mźme quand c’est inutile. J’étais présent quand il y a eu ces hésitations sur le statut du Kosovo. Le Président s’est exprimé d’une certaine maničre. Le gouvernement s’est exprimé d’une autre maničre. J’espčre simplement que la maladie que je viens de mentionner passera, avec toutes les autres maladies que nous avons. J’espčre que le temps, les événements et l’histoire nous enseigneront qu’il faut nous unir.

Une partie des représentants internationaux ont demandé une solution de compromis pour le statut du Kosovo. Quel pourrait źtre ce compromis ?

Le mot compromis s’utilise beaucoup ces derniers temps. Je suis pour un compromis, quand on doit le faire, parce que c’est par le compromis que l’on progresse. Mais j’ai l’impression qu’il y a quelque chose que l’on oublie, ou que l’on ne mentionne pas ą propos du Kosovo. Les albanais ont déją fait un compromis sur le statut du Kosovo, et la communauté internationale doit en źtre consciente. Ce compromis est le fait que les Albanais d’Albanie et du ceux Kosovo ont renoncé ą l’idée que le Kosovo et l’Albanie doivent s’unir. C’est un grand compromis parce qu’il n’est pas normal pour un peuple de désirer vivre séparément. Au contraire, c’est naturel de vouloir vivre unis. Ce compromis a été fait consciemment, et cela doit źtre pris en considération. A présent, on demande d’autres compromis. Je ne suis pas contre. Mais ces derniers temps, on entend beaucoup le mot « indépendance conditionnelle » pour le Kosovo. Je pense qu’il s’agit d’une demande lourde pour un peuple. Attention, je ne veux pas źtre mal compris : le respect de la minorité serbe de la part des albanais est une loi sacrée. Il n’y a aucune hésitation ą avoir lą-dessus. Un peuple qui ne respecte pas les minorités, c’est un peuple qui se joue de son sens moral. Le peuple albanais n’y fait pas exception. Mais cela vaut pour tous les pays civilisés. Et c’est ą ce titre que lier une telle condition ą la liberté et ą l’indépendance d’un peuple revient ą demander beaucoup. Parce que l’indépendance d’un peuple, c’est sa liberté. L’indépendance avec une condition veut dire la liberté avec une condition, ēa veut dire une indépendance qui peut źtre reprise et une liberté qui peut źtre reprise. Je suis pour le respect des minorités de toutes les nationalités, mais on ne peut pas poser ce respect de maničre conditionnelle sans toucher le principe universel de liberté, ni sans retirer aux Albanais quelque chose qui est normal dans les autres pays. D’autres conditions peuvent źtre demandées, mais pas celle-lą. Un autre compromis concerne la présence d’une force armée internationale au Kosovo pour longtemps encore, y compris aprčs l’indépendance. Voilą un autre compromis particulier.

Qu’apportera aux Balkans un Kosovo indépendant et démocratique ?

Je suis convaincu que les Albanais vont se montrer dignes. Ils auront une gratitude pour la confiance qui aura été exprimée par la communauté internationale en leur donnant le feu vert. Les Albanais sauront juger ce geste ą sa juste valeur. Nous ne pouvons vivre autrement qu’en harmonie avec les peuples européens. Nous ne pouvons vivre sans nous unir contre le crime organisé. L’indépendance du peuple albanais apportera une harmonie aux Balkans.