E Diele, 09 Janar 2005 http://www.korrieri.com/
PLL: PS- PD te reflektojne per ndryshimet
Drejtuesit me te larte legaliste paralajmerojne se nese PS dhe PD, do te vazhdojne te vendosin edhe ne seancen plenare per reformen elektorale nepermjet vetos se tyre, si ne Komisionin e Posacem parlamentar, ashtu edhe ne Komisionin e Ligjeve, mund te thuhet pa frike se zgjedhjet jane te komprometuara qe tani. Kryetari i PLL, Eqerem Spahiu, ka deklaruar dje gjate nje takimi me median se, legalistet shpresojne qe gjate shqyrtimit dhe miratimit te projekt-ligjit per reformen zgjedhore, qe do te behet diten e hene, me date 10 janar 2005, do te merren parasysh nga parlamentaret amendamentet e pregatitura prej PLL, si dhe do te merren parasysh sugjerimet e kreut te shtetit Alfred Moisiu dhe ato te nderkombetareve.

"Kuvendi i Shqiperise do te mblidhet ne nje seance te jashtezakonshme per te shqyrtuar dhe miratuar projekt-ligjin per Kodin zgjedhor. Shpresojme qe te behet nje hap pozitiv ne drejtim te sigurimit ne vend te zgjedhje te lira dhe te barabarta per te gjitha subjektet pjesemarrese ne zgjedhje. Nese nuk do te behet kjo, atehere seanca ne fjale, do te ngelet ne memorien e shqiptareve, si nje seance e jashtezakonshme per te varrosur zgjedhjet", ka deklaruar Spahiu.

A.M

 

E Diele, 09 Janar 2005 http://www.kohajone.com/

SPAHIA: SEANCA E JASHEZAKONSHME VARROS ZGJEDHJET

"Nese PS dhe PD diten e hene do te vendosin veton e tyre, si ne Komisionin e Posacem parlamentar, ashtu edhe ne Komisionin e Ligjeve, mund te themi se zgjedhjet jane te komprometuara qysh tani". Ky ishte qendrimi i mbajtur dje nga kryetari i PLL-se, Ekrem Spahia, pas miratimit ne komisionin e ligjeve te kodit zgjedhor. Duke ju referuar faktit qe amendamentet e partive te vogla u hodhen poshte nga shumica si socialiste dhe demokrate, Spahia beri te ditur se nese kjo do te ndodhe dhe neser ne seancen e jashtezakonshme, atehere procesi zgjedhor ka marre fund. "Te shpresojme se gjate shqyrtimit dhe miratimit te projekt-ligjit, do te merren parasysh amendamentet e pergatitura prej nesh, do te merren parasysh sugjerimet e kreut te shtetit, Alfred Moisiu dhe ato te nderkombetareve. Ne te kunderten kjo seance do te ngelet ne memorien e shqiptareve si nje seance e jashtezakonshme per te varrosur zgjedhjet", u shpreh Spahia, duke cilesuar keshtu se procesi po kontestohet qe ne krye.


Letra e Zogut per Mehdi beun: Do shkruaj historine e Shqiperise

Lajmi i ores 9:30 AM
TIRANE (8 Janar) -Kam fillue pregaditjen e memoarve, natyrisht kam shenime, porre dot' me pelqente: nje Autoritet qi ka ndodhe ne c'ashtjet mbrenda, te me jape sa shpjegime ma te gjona. Pra' ne asht se do te keni mundesi te me jepni se hollesina mbi keto pika qe po ju rendoj ma poshte?Keto ne ka posibilitetin t'mi shkrueni gjanesishte se, dot dishroshe qi nji personalitet qi i ka dhane Shqipnis sherbime te shkelqyeshme". Keshtu shkruhet ne mes te tjerash ne nje nga letrat e panjohura te Mbretit Zog, qe mban daten 20 janar te vitit 1960, kur ai kalonte muajt e fundit te jetes se tij ne qytetin Kane te Frances, e cila i drejtohet ish-kryeministrit te Shqiperise, Mehdi bej Frasherit, qe asokohe jetonte si azilant politik ne kryeqytetin italian Rome. Sic del edhe nga letrat e Mehdi Frasherit, ne ate kohe Mbreti Zog kishte vendosur qe te shkruante kujtimet e tij ne lidhje me disa nga ngjarjet me kryesore te historise se Shqiperise. Por, per te bere ate pune, Zogut i duheshin deshmi e te dhena te ndryshme nga persona qe kishin qene vete aktore kryesore ne ato ngjarje, dhe nje prej tyre ishte dhe Mehdi Frasheri, i cili, pervecse kishte mbajtur postin e kryeministrit te Shqiperise per disa vjet, kishte perfaqesuar qeverine shqiptare ne Komisionin Nderkombetar te Kufijve ne vitin 1914. Po cfare shkruhet me tej ne ate leter te Mbretit Zog dhe cfare i kerkon ai Mehdi beut? Per te gjitha keto behet fjale ne nje sere letrash e dokumentesh origjinale qe jane pjese e korrespondences se plote ne mes tyre, te cilat jane ruajtur me kujdes ne arkivin familjar te Mehdi bej Frasherit ne Rome. Duke u nisur nga rendesia qe paraqesin ato letra e dokumente (te cilat nuk ndodhen ne arkivat e shtetit shqiptar), ku flitet per disa nga ngjarjet me te perfolura te historise se Shqiperise, si: Protokolli i Korfuzit ne 1914, veprimet e Komisionit Nderkombetar te Lidhjes se Kombeve ne Shqiperine e Jugut, veprimet e Komisionit Nderkombetar te Kontrollit te Kufijve, vrasja e Gjeneral Telinit etj., nje pjese te tyre ne po i botojme te plota ne kete shkrim, duke i sjelle ne gjuhen e sotme, pa e prekur fare brendine e tyre. . bm/bm (GazetaShqiptare/BalkanWeb)

 http://www.shekulli.com.al/

Kryetari i PD-sė, dje nė njė takim me simpatizantėt nė Durrės

Berisha: Klika Nano-Moisiu po rehabiliton Enver Hoxhėn

Ll. Kallēo

Lėvizja e selisė blu “Ditėt e Shpresės”, ėshtė ndalur dje nė Durrės, ku mbėshtetėsit dhe anėtarėsia e PD-sė lokale, janė mbledhur pėr tė festuar 14-vjetorin e themelimit tė degės. Kreu demokrat Sali Berisha, ėshtė ndalur sėrish dje nė debatin e ditėve tė fundit lidhur me ēėshtjen e dhėnies sė statusit tė veteranit ish -diktatorit Enver Hoxha, duke akuzuar klikėn nė pushtet se po pėrpiqet ta rehabilitojė atė. “Plot 14 vjet mė parė iu kthyem shpresat me ardhjen e demokracisė, pasi shqiptarėt jetonin si skllevėr tė nomeklaturės sė kuqe. Klika Nano -Moisiu po kėrkon qė tė rehabilitojė Enver Hoxhėn”, -tha Berisha. Duke bėrė njė krahasim mes arritjeve nė vitet e demokracisė dhe rrėnimit qė qeveritė Nano po i bėjnė vendit, ai tha se “nė 4 vjet nė vitet e demokracisė shndėrruam nė pronar toke 460 mijė familje fshatare. 220 mijė familje nė qytet i bėmė pronarė shtėpish. Liberalizuam ēmimet, kursin e kėmbimit, katėrfishuam tė ardhurat pėr frymė, 75% tė prodhimit u nxitėn nga sektori privat pa trafiqe tė pista dhe garantuam njė rritje mesatare prej 9%”. Mė tej ai shtoi se pas ardhjes me dhunė nė pushtet tė ish -komunistėve shqiptarė, Nano zėvendėsoi sistemin e demokracisė me sistemin e kleptokracisė. Berisha e ka konsideruar Nanon si kryeministrin e vetėm nė Europė qė “publikisht pranon ryshfete nė mijėra euro, makina dhe pallate”. Sipas Berishės kreu i qeverisė, ėshtė kumarxhiu mė i madh nė Europė, qė menaxhon kompanitė e transportit ajror dhe tokėsor tė drogės dhe ėshtė njeriu qė feston mbi zinė e kombit tė tij dhe shpenzon ēdo ditė miliona. Ndėrkaq duke ju referuar bashkėpunimit tė Nanos me kryetarin e Bashkisė sė Durrėsit Lefter Koka, Berisha tha se klani i Zemunit bėn kontrabantė nė ēdo moment. “Kryetari i Bashkisė sė Durrėsit mban peng kryeministrin e vendit, ai e ka mbyllur kryeministrin nė garazh dhe e mban aty prej disa vitesh. Nė garazhet e Terit flenė krimet e kryeministrit, por i them se do ta nxjerrim nga garazhi”, -tha Berisha . Sipas tij demokratėt qė pėrmbysėm diktaturėn mė tė egėr, do tė ndryshojnė Shqipėrinė duke e ēliruar nga klanet e drogės.

-----------------

Metodika e Komitetit tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave pėrcakton njė ēmim qesharak pėr tokėn

Pronat, ja ēmimet e kompensimit

Gjergj Erebara

Njė studim i ekspertėve tė qeverisė parashikon njė ēmim kompensimi prej 416 lekė pėr metėr katror, pėr tokėn mė tė mirė bujqėsore nė zonėn e Beratit. Pėr tokat urbane, ėshtė llogaritur se toka nė qendėr tė Tiranės, te “Blloku”, do tė kushtojė jo mė shumė se 525 USD pėr metėr katror.
Udhėtimet e famshme tė Guliverit, paraqesin rastin e njė populli matematicienėsh, tė cilėve, pikėrisht pėr shkak tė veprimeve matematikore, i rrinin rrobat qė vishnin, jashtėzakonisht keq.
Nė tė njėjtėn situatė duket se po hyn Shqipėria si pasojė e njė dokumenti qė synon tė vlerėsojė tokėn pėr efekt tė kompensimit nė kuadėr tė ligjit tė ri pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave. Metodika i hap rrugėn njė numri tė pafund kompensimesh nė para dhe nė natyrė, me njė numėr tė madh llogaritjesh tė vlerės sė tokės sė shpronėsuar dhe tė pronės sė pėrfituar nga kompensimi.

Vlerėsim, jo treg
Neni 41 i Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė, thotė se pronat private mund tė shpronėsohen, por vetėm kundrejt njė kompensimi tė drejtė. Gjatė viteve tė fundit, me anė tė njė ligji tė posaēėm janė kryer disa shpronėsime, kryesisht pėr ndėrtim rrugėsh. Formula ligjore ėshtė mesatarja e ēmimit tė shitjes sė pronės nė zonėn pėrkatėse, e regjistruar kjo nė zyrat kadastrale. Kjo nėnkupton ēmimin qė tregu do tė jepte pėr tė njėjtėn pronė. Mirėpo, kjo formulė duket se nuk i ka pėlqyer aspak qeverisė. Enti qeveritar qė po shqyrton mundėsinė e kthimit dhe kompensimit tė pronave nė bazė tė shtojcės ligjore qė pritet tė paraqitet nė fund tė janarit nė Kuvend, ka gjetur njė formulė tjetėr: Jo mė matje tė tregut nė bazė tė tė dhėnave nga zyrat kadastrale, por vlerėsim. Kjo fjalė magjike nėnkupton njė numėr tė madh formulash qė rreken tė marrin parasysh tė gjithė faktorėt pozitivė dhe negativė pėr tokėn, por qė nisen para sė gjithash nga parimi se ēmimi i tokės varet nga fitimet qė kjo tokė nxjerr. Nė kushtet hipotetike kur shitėsit dhe blerėsit janė tė gjithė profesorė tė shkencave ekonomike, ky do tė ishte ēmimi ideal. Vetėm se shqiptarėt nuk shquhen pėr njė gjė tė tillė, ndėrsa ekspertėt e qeverisė, tė cilėt kanė kryer njė punė tė lavdėrueshme shkencore pėr tė arritur tek formulat qė po shqyrtohen, nuk janė pėrballur ende me asnjė oponencė pėr metodikėn e pėrdorur, mėnyrėn e kryerjes sė llogarive dhe rezultatin. Teorikisht, fjala vlerėsim, mund tė pėrmbushė kushtin kushtetues tė “shpėrblimit tė drejtė”. Por zakonisht dihet se shpronėsimi kryhet mbi vlerėn e tregut. Mjafton tė themi se njė metėr katror tokė bujqėsore e kategorisė sė parė nė Berat ėshtė vlerėsuar pėrfundimisht me 416 lekė pėr metėr katror, ndėrsa toka e shpronėsuar gjatė viteve tė fundit pėr ndėrtim rrugėsh, ėshtė paguar me 1 mijė lekė pėr metėr katror.
Me disa formula tė tjera, qeveria ka zbuluar se toka mė e shtrenjtė nė Tiranė, nė zonėn e Bllokut, kushton 525 USD pėr metėr katror. Nė tė njėjtėn zonė, sot ēmimi i njė apartamenti kushton jo mė pak se 700 euro pėr metėr katror.

Vėshtirėsitė e ēmimit tė tregut
Natyrisht, teorikisht do tė ishte mė mirė qė nė vlerėsimin e pronave pėr t’u kompensuar, tė merren parasysh shitblerjet e regjistruara nė hipoteka dhe kadastra, por nė realitet duket se nuk ėshtė aspak kėshtu: Pronat ekzistuese nė Shqipėri, tė gatshme pėr shitje dhe blerje me vlerė legale, janė pothuajse inekzistente. Nė kushtet kur tapitė e para tė kohės sė komunizmit nuk mund tė shėrbejnė pėr shkak tė kufizimeve nė kthimin e pronave, dhe njėkohėsisht, nė kohėn kur procesi i kalimit tė tokės arė nga pronėsia shtetėrore tek ajo private ėshtė bllokuar, shitblerjet e rregullta tė tokave janė shumė tė pakta, tė pamjaftueshme pėr tė nxjerrė pėrfundime mbi mesataren. Pra nė njė vend ku nuk ka treg toke, nuk mund tė ketė as ēmim tregu. Vetėm njė sasi e vogėl toke bujqėsore i ėshtė kthyer pronarėve tė vjetėr nė bazė tė amendimeve tė kryera nga qeveria e viteve ‘92-‘96 tė ligjit ekzistues “Pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave”.
Njė gjė ėshtė shumė e vėrtetė: pėr tokėn bujqėsore ėshtė e pamundur qė tė nxirret njė ēmim tregu me vlerė ligjore sipas metodikės ekzistuese tė ligjit “Pėr Shpronėsimet Publike”.
Metodika merr nė shqyrtim edhe ēmimin e trojeve, tokave nė qytet. Janė pikėrisht kėto prona qė do tė kompensohen dhe qė zėnė njė pjesė tė rėndėsishme tė kostos sė pėrgjithshme tė kompensimit. Metodika pėrpiqet tė zbulojė ēmimin nisur nga pėrfitimet qė do tė kishte pronari i tokės duke e ofruar pronėn e vet si truall ndėrtimi. Kjo ėshtė jashtėzakonisht e rėndėsishme pėr disa mijėra pronarė, tokat e tė cilėve janė urbanizuar gjatė viteve tė regjimit komunist dhe qė sot ekzistojnė pallate pesėkatėshe.


Box
Pėr kompensim apo pėr t’u kompensuar, ēmimi mbetet i ulėt

Nė njė vėshtrim tė parė, vėrehet se tė gjitha ēmimet e zbuluara nga metodika, janė mesatarisht 10 herė mė tė ulėta sesa ēmimi real i ofruar nga tregu. Pėrsa i pėrket kompensimit nė natyrė, kjo nuk paraqet ndonjė shqetėsim tė madh, pasi pronarėt do tė japin tokė me ēmim 10 herė mė tė lirė se tregu nė kėmbim tė njė toke gjithashtu dhjetė herė mė tė lirė, por problemi qėndron nė faktin se ligji i miratuar nė Kuvend ka pėrjashtuar nė masė tė gjerė nga kompensimi tokat nė bregdet, ka kushtėzuar afėrsi gjeografike tė tokave tė shpronėsuara me ato tė kompensuara, si dhe ka lėnė nė fuqi ligjin “Pėr zonat qė kanė prioritet zhvillimin e turizmit”, gjė qė rrjedhimisht ka kufizuar pronėn publike tė lirė. Sipas njė raporti paraprak, vetėm 2400 hektarė tokė nė bregdet konsiderohet e lirė dhe e gatshme pėr t’u kompensuar, tokė kjo qė nuk mjafton as pėr tė kompensuar vetėm tokat e shtrenjta tė zėna nė kryeqytet. Kryeqyteti ka sot shtrirje prej 3500 hektarėsh, pjesa dėrrmuese e ndėrtuar nė toka private. Ēmimi i tokės nė kryeqytet ėshtė vlerėsuar 20 deri nė 100 herė mė shumė sesa ēmimi i tokės nė bregdet. Ndonėse zyrtarėt e qeverisė deklaruan se ekzistojnė kushtet qė 70 % e pronave tė kompensohen nė natyrė dhe vetėm 30 % nė para. Duket se njė pjesė mė e madhe e kompensimit do tė kryhet, (gjithmonė nėse do tė jetė e mundur financiarisht), nė para dhe me ēmime dhjetė herė mė tė ulėta sesa tregu.
Fundi i faqes 6

Toka mė e mirė urbane vlerėsohet nė 525 dollarė
Sipas metodikės, formulat e kompensimit vlerėsojnė tokėn tek ish-Blloku me 525 dollarė pėr m2

Vlerėsimi i tokės urbane bazohet nė dy faktorė bazė: Koeficienti i ndėrtimit, qė rrjedh si pasojė e ligjit “Pėr Urbanistikėn”, si dhe ēmimet mesatare tė shitjeve pėr banesat. Pėr kėto tė fundit, tė dhėnat nuk mungojnė pėr tė gjithė vendin pasi qė nga viti 1993, Shqipėria ka njė treg tė fortė shitblerjesh banesash. Komisioni ka vendosur tė marrė nė mėnyrė joracionale pėr bazė marrėveshjen ndėrmjet Shoqatės sė Ndėrtuesve dhe Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Tatimeve dhe Taksave, “Pėr ēmimet minimale tė shitjes sė apartamenteve tė banimit”. Marrėveshja e nėnshkruar dy vite mė parė e ka ndarė Tiranėn nė 11 zona sipas ēmimit tė shitjes sė apartamenteve. Ajo nuk lejon shitjen fiskale tė apartamenteve nėn kėtė ēmim.
Raporti thekson se nė bazė tė ligjit “Pėr Urbanistikėn” nė zonat ku lejohet shfrytėzimi i tokės urbane pėr ndėrtim nė masėn 50 %, koeficienti i dhėnė varion nga 1.2 deri nė 1.8 metra katror ndėrtim pėr metėr katror truall. Pėr qendrat e qyteteve, koeficienti i shfrytėzimit rritet deri nė 75 %. Nė bazė tė kėsaj logjike, toka ofron deri nė 2.5 metėr katror ndėrtim pėr metėr katror tokė dhe sipas praktikave tė deritanishme, pronari i tokės merr 15 deri nė 30 % tė ndėrtesės. Metodika del nė mėnyrė shumė abuzive nė rezultatin se ēmimi i tokės nė Tiranė varion nga 54 USD nė periferi, nė 525 USD nė qendėr. Natyrisht, vendimtarja pėr ēmimin e tokės nė kryeqytet sot ėshtė ndėrtueshmėria e saj. Por kryesisht, pėr ndėrtim jepen sipėrfaqe qė variojnė nga 400 deri nė 1000 metra dhe nė kėtė rast, pronarėt marrin mesatarisht sipėrfaqe apartamentesh sa dyfishi i tokės sė dhėnė nė dispozicion. Rrjedhimisht, ēmimi i tokės, tė paktėn pėr qendrėn e Tiranės, mund tė nisė nga 1000 euro pėr metėr katror.
Toka nė zonat turistike dhe ēmimi i saj
Ekspertėt e qeverisė kanė marrė nė shqyrtim pesė zona turistike tė vendit ku u vlerėsua ēmimi i tokės bujqėsore, si dhe tokės truall. Pesė zonat ishin: Velipojė, Gjiri i Lalzit, Golem, Orikum dhe Ksamil. Sipas studimit, ēmimi minimal pėr tokėn bujqėsore rezulton 200 lekė pėr metėr katror, ndėrsa ai maksimal, 550 lekė pėr metėr katror. Pėr tokėn truall, ēmimi minimal rezulton 3.000 lekė pėr metėr katror, ndėrsa ai maksimal 7.000 lekė pėr metėr katror. Kėto ēmime do tė ndryshojnė nga studimet mė tė hollėsishme, tė cilat do tė marrin parasysh faktorė tė tjerė tė rėndėsishėm, duke pėrfshirė cilėsinė e peizashit, aksesin e tokės ndaj infrastrukturės, si dhe perspektivėn e zhvillimit. Gj. Erebara

Shumė pronarė mund tė kompensohen dy herė
Si pasojė e mosnjohjes sė tapive tė vjetra, shumė pronarė qė kanė marrė tokat sipas kufijve tė vjetėr, por nė bazė tė ligjit 7501, u lind e drejta e kompensimit pėr tė njėjtėn tokė

Sipas tė dhėnave tė vitit 1939, tė furnizuara nga arkivat italiane, toka bujqėsore nė pronėsi private ishte 250 mijė hektarė, ndėrsa shteti zotėronte edhe 50 mijė hektarė tė tjera tokė bujqėsore. Toka bujqėsore pėrbėnte vetėm 8.7 % tė territorit tė vendit. Me tharjen e kėnetave dhe shpyllėzimin, gjatė kohės sė regjimit komunist, fondi i tokės bujqėsore u rrit deri nė 660 mijė hektarė. Nga viti 1991, me zbatimin e standardeve tė ekonomisė sė tregut, rreth 133 mijė hektarė tokė u konsideruan me rentabilitet tė ulėt dhe studimet zbuluan se investimi nė kėto toka pėr qėllime bujqėsore ishte joefikas. Ndonėse gjatė kohės sė komunizmit ėshtė theksuar fakti se toka ishte zaptuar nga bejlerėt dhe agallarėt, shifrat e ofruara nga arkivat italiane flasin krejtėsisht ndryshe: Sipas tyre, 89 % e shqiptarėve kishin nė pronėsi tokė bujqėsore. Rreth 60 % e shqiptarėve klasifikohej si pronarė tė vegjėl dhe tė mesėm dhe zotėronin ngastra nga 1 deri nė 3 hektarė. Latifondistėt e mėdhenj, shtatė familje, zotėronin vetėm 3.67 % tė tokės, mesatarisht 2 mijė hektarė pėr familje. Pėr mė tepėr, 76 % e tokave punohej nga vetė pronarėt dhe nė to nuk kishte marrėdhėnie bujkrobėrie. Nė kėtė ndarje sociale, diferenca mes tė pasurve dhe tė varfėrve nuk mund tė konsiderohet si shumė problematike, pavarėsisht faktit se nė vitin 1929, qeveria e mbretit Zog I filloi reformat nė bujqėsi, tė cilat pėrfshinin edhe shpronėsime, me qėllim, punimin e tokės me mjete moderne dhe investimet pėr tė rritur efikasitetin e saj. Nė kėtė situatė, qeveria komuniste e vitit 1947, e pa tė arsyeshme tė shpronėsonte pa shpėrblim, mė saktė, tė konfiskonte, vetėm 40 % tė tokės.
Por nė vitin 1991, Parlamenti i parė pluralist u tregua mė komunist se qeveria e vitit ‘45. Ajo e konsideroi tė gjithė tokėn bujqėsore si pronė publike dhe iu shpėrnda fshatarėve fillimisht nė pėrdorim, me perspektivėn pėr t’ia kaluar nė pronėsi. Nė bazė tė ligjit 7501, ėshtė shpėrndarė e gjithė toka prej rreth 400 mijė hektarėsh. Sipas tė dhėnave tė ndryshme, nė njė pjesė tė konsiderueshme tė vendit, kryesisht nė zonat kodrinore-malore, tokat bujqėsore u shpėrndanė sipas tapive tė vjetra nė mirėkuptim ndėrmjet fshatarėve, por qė ligjėrisht, ato janė shpėrndarė nė bazė tė ligjit nr. 7501. Pėr kėtė arsye, teorikisht tė gjithė shqiptarėve qė kanė tapi tė para vitit 1945, i takon tė kėrkojnė kompensim, pavarėsisht se shumė prej tyre e kanė marrė tokėn qė kanė pasur. Ndryshe ndodhi nė zonat ku toka kishte origjinė pronėsie shtetin, ku pronat u shpėrndanė nė bazė tė ligjit nr. 7501 dhe qė sot nuk ka konflikte pronėsie.
Problemi mė i madh u krijua me tokat nė pronėsi tė shtetit nė bregdet, ku nė bazė tė ligjeve tė ndryshme, bizneset private dhe qeveritare morėn me qira qesharake, apo me anė tė koncesioneve, sipėrfaqe tė mėdha toke pėr qėllime tė zhvillimit tė turizmit. Pėr kėto lloj arsyesh, mazhoranca sot refuzon tė prekė ligjet ekzistuese, tė cilat favorizojnė kėto lloj abuzimesh.



Elementet qė ulin vlerėn (si pasojė e largėsisė nga tregu)
-Deri nė dhjetė kilometra larg tregut koeficienti ėshtė 1.000
-Nga 10 deri nė 20 kilometra koeficienti ėshtė 0.985
-Nga 20 deri nė 30 kilometra koeficienti ėshtė 0.970
-Mbi 30 kilometra koeficienti ėshtė 0.930

Koeficienti i zhvillimit (Perspektiva. Parashikon mundėsinė e investimeve nė tokat bujqėsore pėr qėllimin e zhvillimit tė kapacitetit agroprodhues.
-Pėr qarqet Fier, Berat, Tiranė, koeficienti ėshtė 1.00
-Pėr qarqet Vlorė, Gjirokastėr, Durrės koeficienti ėshtė 0.97
-Pėr qarqet Shkodėr, Lezhė, Dibėr, koeficienti ėshtė 0.95
-Pėr qarqet Korēė, Kukės, Elbasan, koeficienti ėshtė 0.93

Formula e llogaritjes sė vlerės: Ēmimi = [fitim neto vjetor*100)8] * [koeficienti i cilėsisė sipas klasifikimit] * [koeficienti i ujitjes] * [koeficienti i distancės] * [koeficienti i zhvillimit].
-----------

Shembull: Tokė e cilėsisė sė tretė, pa ujitje, 23 kilometra larg qytetit tė Shėngjinit (Lezhė). Sa ėshtė ēmimi i 1 ha tokė?
1. Fitimi neto i njė toke bujqėsore e cilėsisė sė parė nė Lezhė llogaritet sot nė 394.500 lekė nė vit. Pėr kėtė arsye, ēmimi do tė jetė: (100*394.500)/8=4.931.250 lekė pėr hektar.
2. Toka e kategorisė sė tretė shumėzohet me koeficientin 0.65. (4.931.250 * 0.65) = 3.205.312 lekė/ha.
3. Pėr efekt tė ujitjes, ēmimi duhet tė shumėzohet me 0.8, = 2.564.250
4. Meqė toka ndodhet 23 kilometra larg qytetit, ēmimi do tė shumėzohet me koeficientin e largėsisė nga tregu, 0.970: 2.564.250 * 0.970 = 2.487.383 lekė/ha.
5. Lezha klasifikohet me koeficient zhvillimi 0.95: 2.487.383 * 0.95 = 2.362956 lekė/ha.
6. Toka ndodhet nė zonė turistike, prandaj ēmimi i llogaritur deri tani duhet tė shumėzohet me koeficientin 2.00: 2.362956 * 2.00 = 4.725.913 lekė/ha.
Shėnim: Formula e mėsipėrme ėshtė marrė nga raporti i Komitetit Shtetėror pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave ish-Pronarėve. (Metodikė pune, faza e dytė). Metodika u pėrgatit vitin e kaluar. Ka njė gabim bazė logjik, pasi njė tokė me vlera turistike nuk ka asnjė arsye ekonomike qė tė trajtohet fillimisht si tokė bujqėsore dhe t’i nėnshtrohet korrigjimeve si e tillė.


----------

Sipas metodikės sė pėrgatitur nga Komisioni i Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave, toka bujqėsore nuk do tė kompensohet sipas ēmimit tė tregut, por sipas llogaritjes sė pėrfitueshmėrisė sė saj

Qeveria publikon studimin e vlerėsimit tė tokės. Toka mė e mirė bujqėsore do tė kompensohet me vetėm 416 lekė pėr metėr katror, toka mė e mirė urbane me 525 USD pėr metėr katror. Nė zonat turistike, ēmimi minimal i tokės bujqėsore do tė jetė 200 lekė pėr metėr katror dhe ai maksimal 550 lekė pėr metėr katror. Nė tokėn truall nė bregdet ēmimi do tė variojė nga 3.000 nė 7.000 lekė pėr metėr katror

Ka njė diferencė tė fortė mes vlerėsimit tė qeverisė dhe ēmimit tė tregut. Ekspertėt e qeverisė e kanė nėnvlerėsuar dhjetė herė ēmimin e tė gjitha kategorive tė tokės tė ofruar nga tregu

Me njė pafundėsi formulash, qeveria mendon tė vlerėsojė tokėn bujqėsore dhe truallin, duke mos u nisur nga tregu, por nga tė mirat ekonomike tė llogaritshme financiarisht. Janė llogari tė cilat po kryhen nė mėnyrė krejtėsisht tė njėanshme dhe pa pranuar asnjė lloj oponence nga grupet e interesit

09/01/2005


 http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm

Faqja 7 - POLITIKE

Janar 9, 2005

 
"Mban pėrgjegjėsi pėr krimet 50-vjeēare"
 
Kadare: Enver Hoxha veteran? Nė asnjė mėnyrė

 

xNė asnjė mėnyrė nuk duhet tė jepet statusi i veteranit pėr Enver Hoxhėn. Ky ėshtė mendimi i shkrimtarit Ismail Kadare. Shkrimtari ndodhet aktualisht nė Francė dhe prej andej ka ndjekur debatin qė zhvillohet nė Tiranė nė lidhje me dhėnien apo jo tė statusit tė veteranit tė Luftės Antifashiste Enver Hoxhės. Shkrimtari i njohur jep edhe arsyet pse sipas tij Enver Hoxha nuk e meriton qė tė shpallet veteran i luftės, pėr tė gjitha ato qė ai ka bėrė mbi kėtė vend pas Luftės sė Dytė Botėrore. "Lufta antifashiste e popullit shqiptar nuk nderohet duke i dhėnė Enver Hoxhės statusin e veteranit, pėrkundrazi", thotė Kadare. Ai ėshtė nė dijeni tė qėndrimeve tė mbajtura sė fundi nė lidhje me kėtė ēėshtje. I pyetur nga gazeta se pėrse ai ishte kundėr dhėnies sė statusit tė veteranit tė luftės pėr ish-diktatorin, Kadare thotė se arsyeja duhet kėrkuar te krimet, gjenocidi pėr 50 vjet mbi gjithė popullin shqiptar. "Nuk mund tė harrohen ata qė u dėnuan nė kėtė diktaturė mė tė egėr", shton ai. Pėr shkrimtarin, Enver Hoxha ėshtė pėrgjegjės pėr varfėrinė ekstreme tė planifikuar pėr 50 vjet nė Shqipėri. Pėrgjegjės pėr diktaturėn e vendosur nė kėtė vend", thotė Kadare, duke mbyllur mendimin e tij me fjalėt se asgjė nuk mund tė harrohet dhe se Lufta Antifashiste nuk nderohet aspak duke shpallur Enver Hoxhėn veteran tė luftės.
Njė tjetėr shkrimtar, Dritėro Agolli, i pyetur nga Gazeta dy ditė mė parė, shprehu mendimin e tij se Enver Hoxha e meriton statusin e veteranit tė luftės. "Atė qė ia jep historia, nuk mund t'ia heqė dot askush. Enveri ka luftuar me pushkė nė krah pėr tė ēliruar vendin dhe kjo nuk mund t'i mohohet pėr shkak tė faktit se mė pas u bė njė diktator", tha Dritėro Agolli. Ndėrsa kryetari i Organizatės sė Bashkuar tė Veteranėve tė Luftės, Rahman Parrllaku, gjeneral leitnant, thotė se "Enver Hoxha duhej tė gjykohej me akuzėn pėr gjenocid ndaj popullit tė tij, sepse pas Pol Potit Enver Hoxha ishte i vetmi qė bėri gjenocid ndaj popullit tė tij. As Hitleri s'e bėri njė gjė tė tillė ndaj popullit tė vet, por vetėm ndaj popujve tė tjerė", pėrfundon mendimin Parllaku.


Deklarata e Godos

"Enver Hoxha nuk e meriton statusin"
Politikani, shkrimtari si dhe historiani Sabri Godo gjatė deklarimeve tė dhėna prej tij nė NEĖS 24 ėshtė shprehur kundėr dhėnies sė statusit tė veteranit tė luftės ish-diktatorit Enver Hoxha. Sipas tij ai nuk e meriton tė jetė i tillė pėr shkak tė pėrgjegjėsive qė mban pėr vendosjen e diktaturės. Godo shton se shumė ish-komandatė batalioesh e formacionesh ushtarake partizane janė persekutuar pas luftės. Atyre u ėshtė hequr statusi e janė burgosur. "Ata qė mendojnė pėr njė proces tė tillė (dhėnien e statusit) duhet tė na shpjegojnė, do t'i japin statusin kėtij personi dhe t'ua mohojnė gjithė tė tjerėve. Sabri Godo e quan tė pavend kėtė nismė tė re pėr rivlerėsimin e figurės sė ish-diktatorit Enver Hoxha. Sipas tij kjo nuk ėshtė aspak e drejtė dhe duhet qė tė mos i jepet asnjė status sepse ai (Enver Hoxha) nuk e meriton.


Majko rrėzoi vendimin pėr statusin

Ministri i Mbrojtjes Pandeli Majko rrėzoi si tė parregullt vendimin e marrė nga ana e Komitetit tė Statusit tė Veteranit tė Luftės pėr dhėnien e kėtij statusi ish-diktatorit Enver Hoxha. Arsyeja e kėtij vendimi, sipas Ministrisė sė Mbrojtjes, ėshtė mosrespektimi i procedurave pėr mėnyrėn e dhėnies sė kėtij statusi pėr tė gjithė veteranėt e luftės.


Komiteti i Veteranėve: Enver Hoxha e meriton statusin

Kryesia e Komitetit tė Veteranėve tė Luftės, nė njė deklaratė hartuar dje pas mbledhjes sė tij, shprehet pro dhėnies sė statusit tė veteranit Enver Hoxhės. "Ėshtė fakt i njohur botėrisht dhe i gjithėpranuar se Enver Hoxha ka qenė udhėheqėsi kryesor i Ushtrisė Nacionalēlirimtare dhe i luftės sė popullit shqiptar pėr ēlirim kombėtar e shoqėror, nga fillimi i Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare deri nė fund tė saj. Kjo luftė e renditi popullin e vendin tonė nė krah tė forcave tė aleancės antifashiste botėrore. Kėto vėrtetohen nga dokumente tė pakundėrshtueshme tė arkivave shtetėrore, nga studime e punime tė ndryshme tė historianėve vendas e tė huaj dhe, ēka ėshtė mė e rėndėsishme, nga veteranėt, dėshmitarėt e gjallė tė kėsaj lufte tė lavdishme nacionalēlirimtare". Mė tej nė deklaratė thuhet se: kryesia e Komitetit Kombėtar tė Veteranėve tė LANĒL-sė e konsideron tė bazuar ligjėrisht, tė drejtė e objektiv vendimin e Komisionit Qendror pranė Ministrisė sė Mbrojtjes pėr dhėnien e statusit tė veteranit tė LANĒL Enver Hoxhės, pavarėsisht nga ndonjė mangėsi teknike qė ka tė bėjė me paraqitjen formale tė njė kėrkese nga ana e familjes Hoxha. Kryesia e Komitetit Kombėtar tė Veteranėve tė LANĒL-sė e konsideron tė padrejtė e keqdashės ēfarėdo polemizimi ekstrem rreth pohimit apo mohimit tė pjesėmarrjes aktive tė Enver Hoxhės nė Luftėn Nacionalēlirimtare nga fillimi deri nė kurorėzimin e saj me fitoren e plotė mbi pushtuesit nazifashistė dhe veglat e tyre.


 http://www.panorama.com.al/ 
© 2003 Gazeta Panorama
 

LZHK-ja kėrkon tė shmanget kompromentimi i zgjedhjeve
Spahiu: Rehabilitimi i Enverit, fyerje pėr shqiptarėt

Kreu i PLL-sė, Eqrem Spahiu, e konsideroi dje fillimin e vitit 2005 me nota tejet negative. Spahiu konsideroi si tė qėllimshėm nga ana e tė majtėve hedhjen nė treg tė emrit tė Enverit. “PS-ja, nė mėnyrė tė kamufluar, ka hedhur nė tregun politik dhe mediatik, figurėn e Enver Hoxhės, pėr tė testuar opinionin se si do tė reagojė nėse do tė fillojė rehabilitimin zyrtar tė diktatorit komunist. Ne theksojmė se kjo aventurė ėshtė e rrezikshme pėr shoqėrinė shqiptare”, tha Spahiu, duke rreshtuar pėrpara publikut edhe disa nga shifrat e viktimave. “Tė ekzekutuar – 5577 burra dhe 450 gra; tė burgosur – 26768 burra dhe 7367 gra; tė vdekur nė burgje – 977 burra dhe 7 gra; kanė humbur aftėsinė mendore nė burgje – 308 persona; tė internuar – 48217 burra dhe 10792 gra; tė vdekur nė internim – 7022. Ky ėshtė gjenocidi i Enverit ndaj shqiptarėve”, tha Spahiu, duke u kėrkuar autoriteteve tė heqin dorė nga ideja pėr rehabilitimin e ish-diktatorit. Ndėrkohė, si tė keqen e dytė tė vitit, Spahiu ka konsideruar marrėveshjen PS-PD pėr Kodin Elektoral. “Nėse PS-ja dhe PD-ja ditėn e hėnė do tė vendosin veton e tyre, si nė Komisionin e Posaēėm Parlamentar, ashtu edhe nė Komisionin e Ligjeve, mund tė themi se zgjedhjet janė tė kompromentuara qysh tani”, tha Spahiu, duke i bėrė thirrje deputetėve tė mos votojnė njė reformė zgjedhore qė mund tė rrezikojė paraprakisht gjithė procesin zgjedhor. Ai kėrkoi qė tė hėnėn deputetėt tė votojnė amendamentet qė ka propozuar LZHK-ja pėr reformėn zgjedhore, si dhe kėrkesėn e Moisiut pėr kėtė ēėshtje.

----------------

Faqe 7 - Politikė

legalizimi i banesave
intervista
 

Kreu i Komisionit tė Integrimit, Fatmir Mediu, kujton kushtet e BE-sė pėr zbatimin e ligjit

 

“Legalizimet, kosto nė kurriz tė pronarėve”

Kryerepublikani kundėrshton shifrėn e qeverisė pėr kompensimin

 
Juli Prifti

Kryetari i Komisionit pėr Integrimin, kryerepublikani Fatmir Mediu, nė intervistėn e tij thekson se, ligji i legalizimeve do tė ketė njė kosto qė po bie nė kurriz tė pronarėve tė ligjshėm tė tokave.

Sipas tij, “ky proces ėshtė mė tepėr demagogjik, sepse nuk mund tė zgjidhen nė radhė tė parė legalizimet, pa zgjidhur mė parė problemin e pronarėve legjitim”.

Z.Mediu, ē’rol ka pasur Komisioni i Integrimit gjatė legjislaturės parlamentare qė kaloi?
Komisioni i Integrimit e ka zhvilluar dhe do ta zhvillojė veprimtarinė e saj, nė kuadėr tė angazhimeve qė ka marrė Shqipėrija drejt anėtarėsimit nė strukturat euratlantike, duke monitoruar vazhdimisht ligjet. Pėrmirėsimi i ligjeve dhe pėrafrimi i tyre me legjislacionin evropian ėshtė njė moment, ndėrsa momenti shtesė, pėrsa i takon implementimit, ka tė bėjė me atė qė Bashkimi Evropian nė mėnyrė konkrete i ka pėrfshirė nė task-forcė dhe qė kanė tė bėjnė me zgjedhjet, korrupsionin, me pronat e kėshtu me radhė. Dua tė theksoj se, funksionimi i komisionit nė raport me ekzekutivin dhe Parlamentin ėshtė shumė i ndėrvarur nga vullneti i mazhorancės pėr tė kuptuar se pavarėsia e institucioneve dhe barazia e marrėdhėnieve ėshtė njė domosdoshmėri. Ajo qė ėshtė pozitive ėshtė se ne kemi njė marrėdhėnie tashmė tė vendosur mes pozitės dhe opozitės, pėrsa i takon ēėshtjes sė integrimit, njė bashkėpunim si nė aspektin zgjedhor, por edhe nė aspekte tė tjera.

Qeveria duket se ėshtė gjendur ngushtė pėrballė kėrkesave tė Bashkimit Evropian, pėrsa i takon ēėshtjes sė pronave. Si mendoni ju se do tė procedojė kjo ēėshtje?
Qė tė flas fare qartė, unė mendoj se nė dy pika nuk ka pėr tė pasur implementim tė ligjit, pasi drafti i miratuar nė Parlament ėshtė njė ligj tėrėsisht absurd qė hap shtigje tė reja pėr abuzime dhe korrupsion tė ri. Ai ka legjitimuar vjedhjen qė i ėshtė bėrė pronės private dhe pronės sė shtetit nė Shqipėri. Ėshtė njė ligj qė nuk ka njė faturė financiare dhe nuk ka institucione qė e detyrojnė nė zbatimin e kėtij ligji. Komiteti Shtetėror i Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave do tė jetė jo vetėm njė komision, i cili vetėm do tė futet nė mbledhjen e tė dhėnave dhe jo nė implementimin e ligjit, ky ėshtė gjykimi im. Unė gjykoj se ėshtė njė ligj qė nuk pėrshtatet me realitetin social e ekonomik nė vend dhe pėr mė tepėr nuk plotėson detyrimet nė raport me tė drejtėn e pronės private.

Si do ta komentoni ju debatin e fundit mbi legalizimet, ku qeveria ka dhėnė vetėm 2 milionė dollarė pėr kompensimin e pronės private pėr ish-pronarėt?
Unė e thashė gjatė diskutimit qė bėra nė buxhet se problemi ėshtė i tillė qė, nėse ne realisht do tė funksionojmė me ato fonde tė parashikuara nga buxheti i shtetit, i bie qė kompensimi i pronave tė pronarėve tė realizohet pėr rreth 500 vjet, pra qė ėshtė njė absurditet dhe shifra qė vendos qeveria ėshtė qesharake. Nga ana tjetėr, unė mendoj se duhet njė diskutim mė i thellė pėr tokat e lira, pėr mundėsinė e kompensimit fizik, pėr njė rishikim tė legjislacionit, siē ėshtė diskutuar edhe nė mbledhjen e fundit tė Parlamentit Evropian, me qėllim shmangien e tė gjitha abuzimeve dhe korrupsionin tė lidhura me kėtė ēėshtje.

Ju duket e drejtė ky pozicionim nga ana qeverisė me rastin e legalizimeve qė do tė bėhen tani pėr dėmshpėrblimin (kompensimin) e pronarėve tė truallit?
Unė mendoj se procesi i legalizimeve, ėshtė njė proces qė do ta shtojė akoma mė tej koston nė kurriz tė pronarėve. Ėshtė njė proces mė tepėr politik, i cili tė paligjshmes synon t’i japė ligjshmėri, ndėrsa tokėn e ligjshme nuk e respekton. Pėr mendimin tim edhe ky proces ėshtė mė tepėr demagogjik, sepse nuk ka zgjidhur nė radhė tė parė problemin e pronės dhe nuk mund tė shkojė qė tė zgjidhė mė parė problemin e pronarėve tė paligjshėm, pa zgjidhur problemin e pronarėve legjitim.

 

Pronarėt kundėrshtojnė vendimin e qeverisė pėr zonat informale
Toro: Jo legalizime, pa u kthyer prona e ligjshme

Shoqata “Pronėsi me Drejtėsi” kėrkon mosnisjen e procesit tė legalizimeve, pa u kryer mė parė procesi i kthimit dhe kompensimit tė pronave. Sekretari i Pėrgjithshėm i kėsaj shoqate, Agim Toro, tha dje pėr gazetėn “Panorama” se pa pėrfunduar procesi i kthimit tė pronave nuk ka se si tė nisė procesi i legalizimit tė zonave informale. “Ne si shoqatė nuk jemi kundėr procesit tė legalizimit, por unė mendoj se do tė ishte utopike, nėse bėhen mė parė kėto legalizime nė njė kohė kur nuk i ėshtė kthyer prona apo nuk i ėshtė kompensuar ajo, pronarėve tė ligjshėm. Pėr mua ky proces i legalizimit bie ndesh me ligjin e miratuar nė Kuvend, “Pėr kthimin dhe kompensimin e pronės”. Duhet tė kthehet prona mė parė dhe mė pas tė realizohen legalizimet. Pra ka konflikte ligjore midis ligjit tė pronave dhe atij tė legalizimeve. Kemi tė bėjmė me diēka utopike, pasi ligji i legalizimeve ia jep pronėn atij qė ka ndėrtuar nė mėnyrė tė paligjshme, ndėrsa nuk ia jep pronarit tė ligjshėm. Prandaj kėrkohet njė zgjidhje e ligjshme”, theksoi Toro. Ai shkon edhe mė tej, duke kėrkuar qė pas vetėdeklarimit tė shtėpive nė zonat informale, ky proces tė ngrijė deri sa tė realizohet procesi i kthimit dhe kompensimit tė pronės sė pronarėve legjitimė. “Kėrkesa e dytė e jona si shoqatė, ėshtė se ne kėrkojmė qė tokėn, e cila do tė na kompensohet, tė jetė me vlerėn e tregut dhe jo me njė ēmim qė do tė pėrcaktohet nga vendimi i Kėshillit tė Ministrave”, theksoi Toro. Ndėrsa pėr fondin prej 2 milionė dollarėsh amerikanė, i pėrcaktuar nga qeveria pėr kompensimin financiar tė pronave, sekretari i pėrgjithshėm i shoqatės shprehet se, ai ėshtė i pavlefshėm, pėrderisa nuk ka njė studim tė saktė mbi tokat e lira nė rang Republike. “Nuk ėshtė akoma i vlefshėm, pasi ne duhet tė shkojmė nė lidhje me mundėsitė e kthimit fizik tė pronės, pa pasur tė dhėna tė sakta statistikore dhe mbi nevojat qė duhet tė ketė pėr kthimin e pronave”, theksoi Toro. Shoqata “Pronėsi me Drejtėsi” ėshtė nė pritje tė metodologjisė qė do tė miratojė Komiteti Shtetėror pėr Kthimin e Pronave. Nė kėtė material pritet qė tė pėrcaktohet ēmimi i tokės pėr kompensimin financiar, sipas kategorive tė ndryshme. B.Hoti

 

Ē’kėrkojnė pronarėt

  • Procesi i legalizimit duhet tė fillojė menjėherė pas kthimit dhe kompensimit tė pronave
  • Kompensimi nė zonat informale tė realizohet mbi vlerėn e ēmimit tė tregut
  • Tė paraqitet studimi pėr tokat e lira qė shteti ka nė dispozicion pėr kompensimin fizik tė pronarėve
  • Fondi prej 2 milionė USD nuk ėshtė akoma i vlefshėm nėse bėhet publike studimi pėr tokat e lira

 

Vendimi i qeverisė
Procesi i legalizimit, procedurė pėr 2 vjet

Procesi i legalizimit tė zonave informale ėshtė parashikuar qė tė zgjasė rreth 2 vjet. Pas pėrfundimit tė fazės sė vetėdeklarimit nga qytetarėt pėr legalizimin e objektit tė paligjshėm, qeverisja vendore, brenda 6 muajsh, duhet tė pėrfshijė nė urbanistikė legalizimin e ndėrtesės sė paligjshme. Pas kėsaj faze, brenda njė periudhe 6-mujore, kėrkesa do tė merret nė shqyrtim nga Kėshilli i Rregullimit tė Territorit dhe Turizmit. Pas kalimit nė kėto faza, brenda 1 viti, KRRTRSH-ja do tė vendosė kryerjen e rishikimit tė studimit. Ndėrsa ēmimi i tokės do tė pėrcaktohet pėr secilėn zonė nė veēanti, pra ēmimi ėshtė i lidhur me zonėn. Kohėzgjatja qė banorėt duhet tė dinė pėr ēmimin ėshtė shumė mė e largėt se koha e miratimit tė ēmimit. Mėnyra sesi do tė pėrcaktohet ēmimi i tokės ėshtė e vendosur nga metodika e kthimit dhe kompensimit tė pronave.