E Marte, 11 Janar 2005 http://www.korrieri.com/
Kuvend, PS-PD miratojne Kodin Zgjedhor
Deputetet socialiste dhe demokrate votojne te pashqetesuar ndryshimet ne Kodin Zgjedhor, pavaresisht kundershtimeve te LSI dhe LZHK. Meta akuzon: "Po shkaterrohet procesi i votimeve". OSBE: "Zbatimi korrekt, sfida me e rendesishme". Nderhyrja e Moisiut dhe lista e plote e ndryshimeve

Renato KALEMI

Kuvendi i Shqiperise ka miratuar dje, me nje shumice te dukshme votash, te gjitha ndryshimet ne Kodin Zgjedhor, duke i dhene fund, ne kete menyre, rruges se gjate te hartimit te reformes zgjedhore ne vendin tone. Ashtu sic edhe pritej, pjesa me e madhe e ligjvenesve shqiptare, mbajten qendrimin "pro" amendamenteve te propozuara nga Grupi i Eksperteve Teknike te OSBE-se dhe Komisioni Parlamentar dypalesh per reformen zgjedhore, te cilet punuan per kete ceshtje, per me shume se 4 muaj rresht.

Megjithate, edhe pse konsensusi mes dy partive me te medha ne vend nuk mungoi per asnje cast, perseri pati deputete, qe preferuan te tregonin kartonat "abstenim" apo "kunder" ndryshimeve te Kodit Zgjedhor. Kesaj rradhe, Partise Socialiste dhe Partise Demokratike i'u kundervune Levizja Socialiste per Integrim dhe Levizja per Zhvillim Kombetar, te cilat bene propozime per nene te vecanta, por asnje prej tyre nuk u pranua nga deputetet e pranishem ne salle.

Ceshtja qe ngjalli debatin me te madh gjate seances se djeshme te jashtezakonshme, ishte e drejta e seciles partie politike per te pasur nga nje perfaqesues ne Grupet e Numerimit te votave. Me ndryshimet qe i'u bene Kodit Zgjedhor, perfaqesues ne keto grupe do te kene vetem ato parti qe kane anetare ne Komisionet e Zonave Zgjedhore. Kjo u kundershtua mjaft nga pothuajse te gjitha partite e vogla, si te pozites, ashtu edhe te opozites, te cilat pretendonin se medoemos u takonte nga nje perfaqesues politik ne Grupet e Numerimit te votave. Sipas tyre, ky ishte nje hap prapa ne ndryshimet qe po i beheshin Kodit Zgjedhor, por ky qendrim nuk u mor parasysh.

Keshtu, pas debateve dhe replikave disamujore mes partive politike shqiptare, kalvarit "te mundimshem" te ndryshimeve ne Kodin Zgjedhor, i erdhi fundi me miratimin e tyre ne sallen e Kuvendit te Shqiperise. Gjithcka nisi ne muajin korrik kur PS dhe PD nenshkruan nje marreveshje dypaleshe per ngritjen e nje komisioni te posacem parlamentar qe do te merrej me Kodin Zgjedhor. Ne baze te kesaj marreveshjeje, u arrit te ndryshohej edhe perberja aq shume e perfolur e Komisionit Qendror te Zgjedhjeve.

Megjithate, konsensusi mes PS dhe PD u karakterizua edhe nga luhatje te medha mosmarreveshjesh, si ne Kuvend ashtu edhe ne Komisionin Parlamentar. Mosmarreveshja me e madhe u vu re ne fund te vitit 2004, kur qendrimet e dy forcave politike u ndane per ceshtjen e zonave zgjedhore, duke bllokuar keshtu, edhe ndryshimet ne Kod. Ne kete pike, u desh nje tjeter marreveshje e dyte mes PS dhe PD per ceshtjen e ndarjes se zonave, e cila pritet te zgjidhet ne mesin e muajit shkurt nga nje grup i posacem ekspertesh, i ngritur dje, me shumice votash nga Kuvendi.

----------------
11 Janar 2005 http://www.kohajone.com/

KUVENDI MIRATON KODIN E RI ZGJEDHOR

Edlira Prenga

Me 92 vota pro, 10 kunder dhe 5 abstenime, dje ne seancen e jashtezakonshme parlamentare i eshte dhene udhe Kodit te ri Zgjedhor qe do te jete i vlefshem per zgjedhjet parlamentare te ketij viti. Edhe pse i kontestuar nga partite e vogla parlamentare, ishin te mjaftueshme votat e maxhorances dhe opozites qe ky kod te kishte shumicen e mjaftueshme te votave per te qene i vlefshem tashme ne funksion te procesit. Duke qene se ky kod ishte nenshkruar paraprakisht mes dy forcave te medha politike, asnjeri nga lideret e partive, Fatos Nano dhe Sali Berisha, nuk ishin ne momentin e votimit. Deputetet e te dy partive nuk kane patur ndonje verejtje per kodin, ku i gjithe kontestimi ka ardhur vetem nga perfaqesuesit e partive te vogla parlamentare, qe ne nene te ndryshme kishin dhe perkrahjen dhe votat e aleateve socialiste. Megjithate amendamentet e paraqitura nga LSI-ja dhe LZHK-ja nuk moren asnjeri votat e mjaftueshme per te marre fuqine ligjore. I gjithe debati parlamentar i paradites ishte tek keto amendamente. Deputetet e LSI-se kerkuan qe te kishte me shume perfaqesues te partive ne procesin e numerimit te votave. Kryetari i kesaj partie, Ilir Meta, u shpreh dje gjate seances se kete kod nuk mund ta pranoje askush si nje hap perpara per zgjedhje te lira dhe te ndershme ne Shqiperi. "Ky proces zgjedhor do te tensionoje klimen politike ne vend kur i kemi te gjitha mundesite te bejme zgjedhje te lira dhe te ndershme. Votat e qytetareve shqiptare qe do te jene te LSI-se, ju siguroj juve dhe te gjitheve qe do t'i numeroje dhe mbroje vete LSI-ja", cilesoi Meta lidhur me propozimet e bera nga partia e tij, qe u rrezuan me shumicen e votave. Perkrahje te ketyre amendimeve kishte dhe nga aleatet e PS-se, sidomos ne piken e pjesemarrjes se emigranteve ne votime. Kryetari i PBDNJ-se, Vangjel Dule, vuri ne dukje se "do te doja te mbeshtesja kerkesen e grupit parlamentar te LSI-se per ceshtjen e emigranteve. PS-ja dhe PD-ja serish marrin persiper pergjegjesine politike te lene mbi 1/3 e popullsise aktive me dinamike dhe krijuese jashte proceseve vendimmarrese ne shoqerine tone". Po i kesaj linje ishte dhe Apostoli i PSD-se, mendim te cilin e shprehu dhe me voten abstenuese te miratimit te ligjit ne teresi. "Nisur nga morali i sotem i politikes dhe nga vullneti i shfaqur per te realizuar zgjedhje te pakundershtuara, nisur dhe nga piramida e demagogjise se dyfishte, shoqeria shqiptare duhet te jete e vemendshme ndaj nje evazioni elektoral teper te mundshem ne zgjedhjet parlamentare, i cili krijon bazen e evazionit te te ardhurave pavaresisht nga drejtimi i ditur apo i paditur nga ata shkojne", cilesoi Apostoli. Ndersa Dashamir Shehi ne emer te grupit parlamentar te LZHK-se kerkoi nga ligjvenesit e Kuvendit qe te mos marrin persiper "kete lloj aventure te kote, keto arnime pa asnje lloj vlere, pa asnje lloj morali dhe qe nga ana praktike do te jene te veshtira per t'u zbatuar. Mos mendoni se ky kod shpeton ndonje cep xhakete te ndonj-_puteti. Kryetaret e partive te juaja e kane bere gati listen, kush do te ike, kush do te qendroje ne kete dava. Dhe ky kod nuk bene gje tjeter, vetem u jep kryetareve te tuaj dhe nje pushtet tjeter". Megjithate keto propozime u rrezuan me 46 vota kunder, 17 pro dhe 19 abstenim. Kurse ne parim Kuvendi miratoi Kodin Zgjedhor me 99 vota pro, 0 kunder dhe vetem 9 abstenime. Kreu i shtetit shqiptar menjehere pas miratimit ne parlament i ka dhene fuqi dekretuese duke hyre keshtu ne fuqi menjehere. Ky kod qe sapo mori miratimin ne parlament eshte i vlefshem vetem per keto zgjedhje, pasi per kete do te ngrihet nje komision i posacem ku do te beje ndryshimet e duhuara ne sistemi elektoral, qofte dhe duke nderruar Kushtetuten.

THANE NE PARLAMENT

Ilir Meta

"Votat e qytetareve shqiptare qe do te jene te LSI-se ,ju siguroj juve dhe te gjitheve qe do t'i numeroje dhe mbroje vete LSI-ja"

Vangjel Dule

"PS-ja dhe PD-ja serish marrin persiper pergjegjesine politike te lene mbi 1/3 e popullsise aktive me dinamike dhe krijuese jashte proceseve vendimmarrese ne shoqerine tone".

Gaqo Apostoli

"Shoqeria shqiptare duhet te jete e vemendshme ndaj nje evazioni elektoral teper te mundshem ne zgjedhjet parlamentare, i cili krijon bazen e evazionit te te ardhurave pavaresisht nga drejtimi i ditur apo i paditur nga ata shkojne"

Dashamir Shehi

"Kryetaret e partive te juaja e kane bere gati listen, kush do te ike, kush do te qendroje ne kete dava. Dhe ky kod nuk ben gje tjeter, vetem u jep kryetareve tuaj dhe nje pushtet tjeter"

Elmaz Sherifi

"Nuk eshte zgjidhur problemi i perfaqesuesve qe do te kontrollojne procesin e numerimit"

Ekrem Spahia

"Do te hyjme ne votime dhe ju nuk keni nxjerre formulen per te nxjerre mandatet shtese te listes proporcionale"

---------------------

11/01/2005 http://www.shekulli.com.al/

Rrėzohen tė gjitha amendimet e LSI dhe tė LZHK-sė

Kuvendi, PS e PD miratojnė ndryshimet nė Kodin Zgjedhor

A.Rama

TIRANE- Konsensusi politik mes dy partive mė tė mėdha PS e PD pėr ēėshtjet parazgjedhore, ėshtė finalizuar dje nė Parlament me miratimin e amendimeve tė Kodit Zgjedhor. Ndonėse seanca e jashtėzakonshme plenare e thirrur jashtė radhės, ka zgjatur disa orė, debatet dhe polemikat nuk kanė sjellė ndonjė surprizė nė rezultatin e votimit, qė ishte paravendosur qė me nėnshkrimin e protokollit dypalėsh tė 30 dhjetorit. Kėshtu me 92 vota pro, 10 kundėr dhe 5 abstenime, Kuvendi miratoi paketėn ligjore mė tė diskutuar tė sesionit tė shkuar parlamentar, hartuar nga komisioni i posaēėm parlamentar pėr reformėn zgjedhore. Ndėrkaq, nė bazė tė propozimit tė bėrė nga kryetari i grupit parlamentar socialist Gramoz Ruēi dhe pėlqimit tė dhėnė nga presidenti Alfred Moisiu me anė tė njė dekreti tė posaēėm me nr. 4448, nė nenin e fundit u pėrcaktua qė ligji i miratuar hyn nė fuqi menjėherė. Dekreti i presidentit pėr hyrjen nė fuqi menjėherė tė ligjit, shkurtoi procedurat administrative tė botimit nė fletoren zyrtare, duke kaluar menjėherė pėr dekretimin pėrfundimtar tė ligjit po tek kreu i shtetit qė sot. Deputeti i LSI-sė Spartak Braho, kėrkoi qė Kuvendi tė mos votonte pa ardhur dekreti i presidentit, duke i tėrhequr vėrejtje kreut tė seancės Pėllumbi pėr tė zbatuar procedurat parlamentare dhe jo tė mjaftohej me komunikim telefonik me kreun e shtetit. Ashtu siē pritej amendamentet kryesore tė Kodit Zgjedhor u kundėrshtuan nga pėrfaqėsuesit e partive tė vogla parlamentare, tė cilėt akuzuan PS-nė dhe PD-nė se po bėnin pazar me zgjedhjet parlamentare pėr interesat e tyre. Ndėrkohė, siē ndodhi gjatė shqyrtimit nė komisionin e Ligjeve, edhe dje gjatė votimit nen pėr nen u rrėzuan tė gjitha amendamentet e paraqitura nga LSI dhe LZHK, qė lidheshin me tė drejtėn e pėrfaqėsimit tė tyre nė Komisionet e Zgjedhjeve Zonale dhe nė KQZ, si dhe nė grupet e numėrimit. U pranua vetėm amendamenti qė u jep tė drejtė vėzhguesve tė partive parlamentare nė KZZ qė tė marrin kopje tė procesverbalit. Njė ndėr amendamentet kryesore tė LSI-sė, parashikonte qė emigrantėve shqiptarė t’u krijohet mundėsia tė votojnė nė shtetet ku punojnė, kodi aktual dhe ndryshimet qė po i bėhen u mohojnė tė drejtėn e tyre legjitime pėr tė zgjedhur. Kreu i LSI-sė Ilir Meta, tha se, amendamentet e LSI-sė, shėrbenin pėr marrjen e masave administrative, me qėllim qė procesi zgjedhor tė mos kompromentohej si gjatė transportimit tė kutive tė votimit, ashtu edhe gjatė numėrimit tė votave nė KZZ. Ai akuzoi PS dhe PD se me marrėveshjen e nėnshkruar mes tyre, jo vetėm qė nuk plotėsoheshin standardet e kėrkuara pėr pėrgatitjen zgjedhore, por i gjithė procesi zgjedhor ishte vėnė nė rrezik. Nga ana tjetėr deputeti i PLL-sė Ekrem Spahia, tha se amendimet e kodit zgjeronin fenomenin e Dushkut pėr zgjedhjet e pritshme.

--------

Kreu i Komisionit tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave flet pėr metodikėn e vlerėsimit tė tokave

Sina: Pronat, 75% kompensim fizik

“Po shikohet qėllimi i pėrdorimit tė tokės, forma qė ajo ka patur mė parė dhe po bazohemi nė eksperiencat botėrore ”

Darina Tanushi

TIRANĖ – Kryetari i Komitetit Shtetėror tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave Sokrat Sina deklaroi dje, se ēmimi i tokave nuk do tė jetė larg ēmimeve qė kemi publikuar, por pa saktėsuar se ky ēmim do tė jetė afėr apo shumė larg vlerės sė tregut. Ai i ėshtė pėrmbajtur idesė sė deklaruar edhe mė parė se me atė sipėrfaqe tė tokės bujqėsore tė deklaruar si tė lirė mund tė arrihet rreth 70-75% kompensim fizik pėr ish-pronarėt, ndėrsa u shpreh se pritet njė rivlerėsim tjetėr pėr sipėrfaqet e tokave tė lira.
Zoti Sina, komiteti ėshtė duke diskutuar kėto ditė rreth metodikės sė vlerėsimit tė tokave. Mund tė na thoni se deri ku kanė arritur kėto diskutime dhe a mund tė thoni tashmė se nė ēfarė shifrash do tė luhatet vlera e kompensimit pėr lloje tė ndryshme tė tokės?
Kini parasysh qė metodika u pėrgatit vitin e kaluar nga grupi i punės i ngritur nga kryeministri nėn drejtimin tim. Grupi i punės pėrgatiti njė material qė u quajt pėr atė periudhė final, i cili pasi kaloi nė recensa tė ndryshme u ripa edhe njė herė dhe mori miratimin e komitetit tė vjetėr. Ideja ishte pėr tė kaluar nė Kėshillin e Ministrave. Por mė pas u gjet mendimi i pėrbashkėt edhe me kryeministrin qė tė kalonte nė Parlament nė mėnyrė qė tė merrte forcė mė tė madhe dhe tė kalonte akoma mė tej nė njė fazė tjetėr diskutimi, i cili do tė ishte Parlamenti dhe tė bėhej shtojcė e ligjit. Kėshtu qė u la si detyrė e komitetit tė ri, i cili do tė diskutojė mbi bazėn e kėsaj metodike tashmė tė hartuar. Edhe nė mbledhjen e parė qė bėmė me komitetin e ri, diskutuam fazėn e vlerėsimit tė tokave bujqėsore. Pati debat konstruktiv. Vėrejtjet qė dolėn nga debatet iu lanė detyrė anėtarėve tė grupit tė punės qė kanė punuar pėr kėtė pjesė tė metodikės, nė mėnyrė qė tė reflektojnė mbi kėto vėrejtje dhe nė njė datė tė afėrt tė diskutojnė pėrsėri lidhur me variantin pothuajse pėrfundimtar, pėr tokat bujqėsore gjithmonė. Ndėrsa u diskutua edhe pėr problemin e vlerėsimit tė trojeve nė qytete apo nė zona industriale dhe atė tė zonave turistike, por u la qė tė diskutoheshin mė nė detaje tė dyja kėto probleme nė dy mbledhje veē e veē tė komitetit. Nesėr, (sot) konkretisht, anėtari i grupit tė punės, i cili ka pėrgatitur kriteret pėr vlerėsimin e trojeve tė qyteteve industriale do tė diskutojė sė bashku me anėtarėt e komitetit probleme tė ndryshme qė mund tė kenė dalė, ose qė mund tė dalin nga diskutimi pėr kėtė fazė dhe pasnesėr ėshtė i ftuar zv/ministri i Turizmit, i cili ka pėrgatitur variantin pėr zonat turistike. Tė gjitha kėto diskutime bėhen qė komiteti tė dalė me njė mendim tė pėrbashkėt. Ideja ėshtė qė pjesėn tonė ta pėrfundojmė deri nė fund tė muajit dhe pastaj ta dėrgojmė nė Parlament, pėr tė ndjekur rrugėn klasike nėpėr komisione deri nė seancė. Eshtė premtuar nga zoti Pėllumbi dhe nga Ylli Bufi qė tė kalohet me njė formulė tė pėrshpejtuar, nė mėnyrė qė metodika tė na vijė nė ndihmė gjatė procesit tė kompensimit, sepse nuk mund tė bėhet kompensim pa patur metodikėn.
A ka gjė tė pėrafėrt mes atyre shifrave qė janė publikuar ditėt e fundit, toka bujqėsore 416 lekė pėr m2 nė Berat apo 525$ nė qendėr tė Tiranės..?
Kriteret bazė kam pėrshtypjen qė nuk do tė ndryshojnė. Kėto do tė jenė kriteret e vlerėsimit qė njė tokė bujqėsore, do tė vlerėsohet pėr tokė bujqėsore, pra do tė kihet parasysh qėllimi i pėrdorimit tė saj dhe tė kuptohemi drejt kur bėhet fjalė pėr ēmimin e tregut. Mundet qė pėr njė arsye apo pėr njė tjetėr njė copė tokė bujqėsore nė afėrsi tė autostradės Tiranė-Durrės pėr shembull tė jetė shitur me ēmim tė lartė pėr qėllime tė tjera, por kjo ėshtė tokė bujqėsore, nėse nuk ka ndėrruar zėrin kadastral, nga tokė bujqėsore nė tokė truall, atėherė ajo do tė vlerėsohet si tokė bujqėsore dhe ēmimi qė ai i ka shtitur atij personi ėshtė fiktiv nė krahasim me vlerėn qė ajo ka vetė si tokė bujqėsore pėr tė prodhuar domate, grurė, misėr, etj. Kėshtu qė ēmimet qė ne kemi dhėnė dhe ēmimet qė do tė dalin nė pėrfundim tė hartimit tė metodikės nuk do tė kenė ndonjė ndryshim tė madh, nuk do tė jenė shumė larg ēmimeve qė ne kemi publikuar. Do tė ketė korrigjime, plus minuse tė caktuara, por ai “standard-deviation” siē quhet, nuk ėshtė shumė i madh sa mendohet tė shumėzohet apo pjesėtohet me 2.
Sa do tė jetė ndryshimi me vlerėn e tregut. Mendoni se nuk do tė krijohen pakėnaqėsi nė shtresėn e ish-pronarėve?
Shpresoj tė na mirėkuptojnė tė gjithė nė filozofinė dhe logjikėn qė po pėrdorim lidhur me kėtė metodikė. Nuk ka absolutisht asnjė qėllim, veēse vlerėsimit sa mė objektiv tė pronės, qė ėshtė prona bujqėsore, truall apo tė gjitha.
Cilat janė kriteret kryesore pėr tė pėrcaktuar edhe vlerėn?
Pėr tė pėrcaktuar kriteret grupit tė punės i ėshtė dashur njė vit punė. Ka shfrytėzuar mijėra dhe mijėra faqe. Janė shfrytėzuar eksperienca ndėrkombėtare dhe kombėtare dhe kriteret nuk mund tė deklarohen nė njė bisedė. Ato janė punuar dhe ka njė mendim shumė profesional dhe teknik prapa tyre qė tė jemi tė sigurtė, qė ėshtė vėshtirė tė punohet dhe tė bėhen mė mirė. Nuk ka kritere subjektive, pasionante. Ka kritere teknike, profesionale dhe shkencore. Kėshtu qė tė jeni tė sigurtė qė janė pėrzgjedhur eksperienca mė e mirė botėrore dhe ajo e vendit nė pėrcaktimin e kėtyre kritereve. Ato do tė dalin nė metodikė dhe nuk mund tė angazhohem unė t’i them. Por nė filozofinė e metodikės ėshtė pasur parasysh ajo qė u thashė pėr tė vlerėsuar njė pronė, shikohet qėllimi i pėrdorimit tė saj, formėn qė ajo ka patur mė parė dhe pėr pėrcaktimin e kritereve ėshtė patur parasysh eksperienca mė e mirė botėrore dhe e jona.
Aktualisht sa sipėrfaqe e tokės bujqėsore mund tė thuhet se ėshtė e lirė?
Aktualisht nuk kemi ndonjė shifėr tė re. Ka thashetheme qė mund tė ketė ndryshuar kjo sipėrfaqe. Mund tė mos jenė 100% tė vėrteta ato shifra qė ne kemi deklaruar, pasi gjatė kėtij viti ka patur ndryshime. Ky ėshtė edhe njė objektiv tjetėr i komitetit qė tė bėjė azhornimin e shifrave qė ne kemi deklaruar nė pėrfundim tė studimit nė muajit mars tė vitit tė kaluar. Me komisionet e reja vendore qė do tė krijohen sė shpejti do tė pėrpiqemi tė krijojmė edhe realitetin e kėtyre shifrave.
Te kjo sipėrfaqe qė konsiderohet e lirė futet edhe ajo tokė nė zonat informale qė mund tė jetė zėnė nga pronarė tė rinj ende tė palegalizuar?
Tė gjitha sipėrfaqet e tokave, tė cilat zyrtarisht kanė qenė tė padeklaruara me pronarė privatė apo shtetėrorė quhen tė lira. Pra ne kemi pėrdorur dokumentacionin zyrtar. Ato qė janė zėnė nė mėnyrė tė paligjshme, kuptohet qė ne i quajmė tė lira. Tani se sa pėrbėjnė ato dhe se si do tė zgjidhet problemi i tyre, kjo ėshtė e komplikuar paksa, por do tė pėrpiqemi tė sqarojmė mirė se sa ėshtė edhe sipėrfaqja e tyre.
A ėshtė toka e mjaftueshme pėr kompensim?
Po t‘u referohemi atyre shifrave tė para njė viti do tė thosha qė duhet tė jemi optimistė pėr tė realizuar njė proces korrekt. Kjo sipėrfaqe do tė pėrballonte njė faturė shumė tė rėndėsishme tė procesit nė tėrėsi, sepse unė e kam deklaruar rreth 70 apo 75% tė faturės totale, po tė jetė gjithmonė qė ato shifra janė ende aktule, jo vetėm pėr tokėn bujqėsore, por sidomos pėr tokėn turistike, e cila ėshtė bazė e kompensimit tė pronarėve qė janė nė kėto zona.
A mund tė bėjmė njė llogaritje se pėr sa vjet mund tė pėrfundojė kompensimi financiar dhe fizik?
Po shkojmė shumė larg. Nuk ėshtė kollaj qė tė jap unė njė shifėr sot dhe tė qetėsoj gjithė njerėzit. Eshtė e vėshtirė. Duhet tė bėjmė kėto gjėra qė jemi duke bėrė, tė saktėsojmė metodikėn, tė saktėsojmė pėrfundimisht shifrat qė kemi publikuar vitin e kaluar dhe tė bllokojmė kėto shifra nė atė nivel qė janė, nė mėnyrė qė ato t’i pėrdorim pėr efekt kompensimi, t’i shikojmė tė gjitha burimet e tjera qė do tė pėrdorim pėr efekt kompensimi, tė shikojmė disponibilitetin e shtetit shqiptar sa do tė ofrojė para kesh pėr kompensim dhe tė gjithė kėto pastaj bėjnė numrin e viteve 3, 4 apo 5 vjet. Nėse shteti akordon 1 miliard menjėherė bėhet nė njė vit apo 2. Kėto 2 milionė dollarė qė janė dhėnė janė si hap i parė, janė njė shenjė pozitive qė tregon vlerėsim serioz tė problemit, duke qenė se ne ende nuk i kishim krijuar kushtet mirė. 2 milionė dollarė kuptohet janė pak, por ėshtė njė hap pozitiv qė tregon bonsens.
Njė ish-pronar qė ka dokumentacion pėr njė pronė tė caktuar ēfarė hapash duhet tė ndjekė pėr tė marrė kompensimin qoftė atė fizik, qoftė atė nė para?
Me aktet nėnligjore, dokumentacionin ligjor qė ne jemi duke pėrgatitur janė pėrcaktuar tė gjitha kriteret dhe dokumentet e nevojshme qė njė pronar duhet tė prezantojė nė Komisionin Vendor tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave. Pėrsa kohė ai do tė pėrcaktojė kėto dokumente dhe komisioni do t’i gjejė kėto dokumente tė vėrteta do t’i japė atij titullin e pronarit, do t’i njohė atij tė drejtėn e pronės dhe pastaj do ta kompensojė, nėse prona ėshtė e zėnė do ta kompensojė me njė nga format qė janė tė pėrcaktuara me ligj. Kėtu janė qartėsuar tė gjitha dokumentet qė pronarėt duhet tė paraqesin nė komisionin vendor. Komisioni vendor bėn verifikimin e kėtyre dokumenteve, merr njė vendim njohje apo kthim kur sipėrfaqja ėshtė e lirė, por kur ėshtė fjala pėr kompensim merr vendimin pėr tė njohur pronėn dhe pastaj pėrcakton format e kompensimit.

----------------

http://www.panorama.com.al/ © 2003 Gazeta Panorama

 
Faqe 5 - Politikė

 

Kuvendi miraton Kodin Zgjedhor me 92 vota pro, 10 kundėr dhe 5 abstenime

 

Afati, zgjedhjet e reja deri mė 19 qershor

Amendamentet e LSI dhe LZHK votohen edhe nga aleatėt e PS

 
Bledar Hoti

Zgjedhjet e reja parlamentare mund tė mbahen nė 15 ditėshin e dytė tė muajit qershor tė kėtij viti.

Votimi mė i fundit nė Parlament i Kodit Zgjedhor, i ka vėnė si detyrim ligjor Presidentit tė Republikės qė tė caktojė datėn e zgjedhjeve deri mė 19 qershor, si afati maksimal pėr mbajtjen e tyre. Nė ndryshimet e realizuara theksohet se pika 3 e nenit 7 tė Kodit Zgjedhor theksohet se “Presidenti i Republikės cakton datėn e zgjedhjeve pėr Kuvendin jo mė vonė se 75 ditė para mbarimit tė mandatit tė Kuvendit. Me vendim tė Kuvendit, mbyllja e legjislaturės dhe shpėrndarja e tij bėhen jo mė shpejt se 45 ditė para datės sė caktuar pėr zgjedhjet dhe jo mė vonė se 3 ditė para kėsaj date”. Nė bazė tė kėsaj pėrllogaritjeje, Kuvendi i dalė nga zgjedhjet e fundit parlamentare ėshtė mbledhur mė 3 shtator tė vitit 2001 dhe 75 ditė i bie qė zgjedhjet tė mbahen nga 18 qershori. Nisur nga eksperienca qė zgjedhjet nė Shqipėri zhvillohen ditėn e dielė, ato mund tė mbahen mė 19 qershor. Deputeti i PD-sė, nėnkryetari i Komisionit tė Ligjeve, Fatos Beja, theksoi dje pėr “Panoramėn” se “data e zgjedhjeve i takon Presidentit tė Republikės, por limiti i fundit pėr shpalljen e zgjedhjeve i bie qė tė jetė 18 qershori”. “Kreu i shtetit mund ta shpallė edhe mė herėt kėtė datė, por ky ėshtė afati i fundit ligjor pėr mbajtjen e tyre”, thekson Beja.

Miratimi i kodit
Nė seancėn e jashtėzakonshme gjatė votimit tė Kodit Zgjedhor, deputetėt e PS-sė dhe PD-sė kanė rrėzuar amendamentet e paraqitura nga LSI-ja dhe LZHK-ja pėr tė pasur tė drejtėn e anėtarėve nė KQV, KZZ dhe nė grupin e numėrimit tė votave, si dhe qė tė votojnė emigrantėt. E veēanta nė kėto amendamente ėshtė se, pro tyre votuan aleatėt e majtė tė PS-sė, si PSD-ja, PAA-ja, PBDNJ-ja, ndėrsa pjesa mė e madhe e demokratėve kanė abstenuar. LSI-ja dhe LZHK-ja do tė kenė tė drejtėn e vetėm tė njė pėrfaqėsuesi si vėzhgues.

Dekreti i presidentit
Kodi Zgjedhor ka marrė menjėherė fuqi ligjore vetėm falė dekretit qė paraqiti presidenti Moisiu. Pėr realizimin e kėtij procesi u desh qė seanca tė shtyhej deri nė pasditen e djeshme, deri sa kreu i shtetit tė jepte pėlqimin pėr nenin 119, duke u hapur rrugė kėshtu edhe krijimit tė komisionit pėr ndarjen e zonave zgjedhore. Ndėrkohė qė dekreti i presidentit pritet tė firmoset kėto ditė.

Zonat zgjedhore
Kuvendi ka marrė njė vendim dje, pėr krijimin e komisionit tė posaēėm parlamentar pėr ndarjen e re tė 100 zonave zgjedhore, nė pėrbėrje tė tė cilit do tė jenė deputetėt e PS-sė dhe tė PD-sė, si dhe ekspertėt e OSBE-sė. Me konsensus ėshtė miratuar pėrbėrja e kėtij komisioni me emrat e Elmaz Sherifit dhe tė Ylli Bufit pėr PS-nė, si dhe tė Jemin Gjanės dhe tė Ilir Rusmajlit pėr PD-nė. Afati i kėtij komisioni ėshtė deri mė 5 shkurt.

 

Meta: Votat e LSI-sė do t’i numėrojmė vetė

Kreu i LSI-sė, Ilir Meta, gjatė diskutimit tė tij nė Kuvend pėr ēėshtjen e Kodit Zgjedhor, u ka bėrė tė ditur dy partive tė mėdha PS-sė dhe PD-sė, tė cilat bllokuan amendamentet e kėsaj force politike, se “nė kėto votime parlamentare votat e LSI-sė do t’i numėrojė vetė LSI-ja”, duke i paralajmėruar dy forcat e mėdha tė mos tentojnė tė manipulojnė zgjedhjet. Kodi i ri zgjedhor ėshtė njė hap prapa nė krahasim me zgjedhjet e tjera. Ky kod nuk i plotėson standardet e kėrkuara, por vetėm interesat e ulėta elektorale tė dy partive. Kėmbėngulja e dy partive, aktualisht tė quajtura tė mėdha, ka bėrė qė qėllimisht janė barazuar disa parti parlamentare me forca qė sapo janė regjistruar nė gjykatė”, deklaroi Meta. Kreu i LSI-sė theksoi se, “janė kėto dy forca politike qė po tensionojnė klimėn politike nė vend, duke rrezikuar qė zgjedhjet e ardhshme tė mos jenė sipas standardeve tė kėrkuara”.

Kuvendi, njė minutė heshtje pėr viktimat e cunamit

Seanca e jashtėzakonshme e Kuvendit ka nisur dje, me mbajtjen e njė minutė heshtje nė nderim tė viktimave tė shkaktuar nga tėrmeti i cunamit. Kryetari i Kuvendit, Servet Pėllumbi, kėrkoi mbajtjen e njė minute heshtje nė nderim tė viktimave tė tėrmetit cunami, qė preku disa nga vendet e Azisė Juglindore. Nė kėtė seancė ishte i pranishėm edhe ambasadori i OSBE-sė, Pavel Vaēek.

 

OSBE mirėpret miratimin e Kodit
Vaēek: Sfida kryesore, zbatimi korrekt i ligjit

Prezenca e OSBE-sė nė Shqipėri mirėpret miratimin e amendamenteve nė Kodin Zgjedhor nga Kuvendi i Republikės sė Shqipėrisė, me 92 vota pro dhe 10 kundėr. “Miratimi i amendamenteve nė Kodin Zgjedhor nga Kuvendi dėshmon vullnetin politik pėr tė pėrmbushur rekomandimet e OSBE-sė/ODIHR dhe Kėshillit tė Evropės, si dhe vullnetin pėr tė pėrmbushur standardet demokratike nė zgjedhjet e vitit 2005”, tha ambasadori Pavel Vaēek. Kreu i prezencės sė OSBE-sė theksoi se “gjithsesi, megjithėse miratimi i amendamenteve ėshtė njė hap pozitiv, sfida mė e rėndėsishme mbetet zbatimi korrekt dhe i plotė i dispozitave. Nuk ka mjete teknike ose ligjore qė tė mund tė zėvendėsojnė vullnetin politik dhe pėrkushtimin nga ana e tė gjitha partive, kandidatėve dhe tė gjithė zyrtarėve pėrgjegjės pėr mbajtjen e zgjedhjeve e qė tė jenė tė besueshme, tė pakundėrshtueshme dhe nė pėrputhje me standardet ndėrkombėtare”, theksoi Vaēek.

 

Votimi

  • Kodi Zgjedhor u votua me 92 vota pro, 10 kundėr dhe 5 abstenime
  • Kundėr Kodit votuan deputetėt e LSI-sė dhe LZHK-sė
  • Abstenuan Ligoraq Karamelo PDNJ, Vangjel Tavo dhe Stefan Ēipa tė PS-sė, Arian Starova dhe Teodor Laēo tė PBL-sė.

 

Hartohet peticioni qė shqiptarėt jashtė vendit tė votojnė nė kėto zgjedhje
Emigrantėt: Duam tė votojmė aty ku punojmė

Emigrantėt kėrkojnė qė tė votojnė nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare tė kėtij viti. Me anė tė njė peticioni tė hapur, drejtuar partive politike nė Shqipėri, kėrkohet qė tė krijohet mundėsia qė edhe emigrantėt tė votojnė nė kėto zgjedhje parlamentare si njė e drejtė legjitime dhe kushtetuese. Njė kėrkesė e tillė u bė pas mbledhjes qė zhvilloi komiteti drejtues i LSI-sė pėr diasporėn nė Belgjikė. Nė kėtė mbledhje, sipas njoftimit pėr shtyp, ky komitet reagoi ndaj marrjes nėpėr kėmbė tė sė drejtės pėr tė votuar, e drejtė mė se legjitime qė gėzon ēdo qytetar i njė kombi. “Vota ėshtė principi bazė nga ku fillojnė themelet e ndėrtimit tė njė demokracie, qė nė Shqipėri fatkeqėsisht pėr 15 vjet nuk ėshtė instaluar kurrė”, u tha nė kėtė takim. Nė kėtė peticion qė i drejtohet tė gjithė emigrantėve nėpėr botė, kėrkohet qė tė bashkohen me kėtė kėrkesė mjaft legjitime. “Ne jemi shtetas tė Shqipėrisė dhe duam qė qeveria e shtetit shqiptar tė na mundėsojė tė drejtėn pėr tė thėnė fjalėn tonė me votė e pėr kėtė ne kėrkojmė tė na jepet e drejta dhe tė na krijohen kushtet pėr tė votuar kėtu ku jetojmė. Tė gėzosh tė drejtėn pėr tė votuar nuk do tė thotė tė kėnaqėsh dėshirėn e dikujt, por tė shėrbesh nė interesin e tė gjithėve”, thuhet nė kėtė peticion drejtuar tė gjithė shqiptarėve ku jetojnė nėpėr botė. Nė kėtė theksohet se “janė plot 15 vjet qė shqiptarėt enden rrugėve tė botės me shpresėn e njė jete mė tė mirė; 15 vjet ku pėr ēdo ditė shqiptarėt lėnė vendin e tyre duke e rritur konsiderueshėm numrin e emigrantėve nėpėr botė, i cili vetėm nė fund tė vitit tė kaluar ėshtė vlerėsuar nė njė milion. Pra, njė e katėrta e popullit tonė gjendet jashtė territorit tė Republikės Shqiptare”.

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 9, No. 6, Part II, 11 January 2005

SOUTHEASTERN EUROPE

ETHNIC ALBANIANS DEMONSTRATE IN SOUTHERN SERBIA...
About 5,000 ethnic
Albanians demonstrated in Presevo near the borders with Kosova and
Macedonia on 10 January to protest the recent killing of 16-year-old
Dashnim Hajrullahu, an ethnic Albanian, by a Serbian border guard,
RFE/RL's South Slavic and Albanian Languages Service reported (see
"RFE/RL Newsline," 10 January 2005). Some speakers called for
international troops to replace Serbian soldiers and police in the
region. Presevo's Mayor Riza Halimi said that "if it is the desire of
the state to defend its integrity and sovereignty by murdering a
child, then such a state has no chance of survival," Reuters
reported. In Nis, the District Court established that one soldier
shot Hajrullahu about 500 meters from the Macedonian border. The
teenager had reportedly visited relatives on the Macedonian side of
the border and was returning home when he was shot under still
unexplained circumstances. Local Albanians were used to visiting
relatives and friends throughout the region in Yugoslav times and
still often disregard the relatively new frontier boundaries. PM

...AS FATAL INCIDENT ANGERS ETHNIC ALBANIANS ELSEWHERE... In
Prishtina, several Kosovar dailies on 10 January called for
international peacekeepers to be sent to the Presevo valley area
following the killing of Hajrullahu by a Serbian soldier. In
Podgorica, Nikola Gegaj, who is an ethnic Albanian deputy in the
parliament of Serbia and Montenegro for Montenegro's governing
Democratic Party of Socialists (DPS), told RFE/RL's South Slavic and
Albanian Language Service that he was expressing his views and not
those of the DPS when he recently said that the killing of the
teenager was not accidental. Gegaj argued that the shooting reflects
what he called Belgrade's policy of killing Albanians rather than
including them in the political system and its institutions. PM

...AND SERBIA ANNOUNCES A CHANGE. Serbia and Montenegro's Defense
Minister Prvoslav Davinic said in Belgrade on 11 January that police
will soon replace soldiers in the border area in the Presevo region,
Reuters reported. He also promised to increase the number of legal
border crossing points there. On 10 January, Serbia and Montenegro's
Minister for Human Rights and Minority Rights Rasim Ljajic, and
Nebojsa Covic, who is Belgrade's point man for southern Serbia and
Kosova, paid separate visits to the Presevo region, each warning
unnamed people against "misusing" Hajrullahu's death for political
purposes, RFE/RL's South Slavic and Albanian Languages Service
reported. In Belgrade, representatives of Kosova's Serbian minority
met with Serbian President Boris Tadic, saying in a declaration that
independence for Kosova is "unacceptable" (see "RFE/RL Balkan
Report," 7 January 2005). Elsewhere, Tadic and Prime Minister
Vojislav Kostunica attended a televised fund-raising benefit for the
Serbian minority, which was chaired by Serbian Orthodox Patriarch
Pavle. PM

ALBANIA GETS ELECTORAL REFORM LAW. Ninety-nine of the 140 members of
Albania's parliament voted on 10 January in favor of an electoral
reform package drafted with OSCE help and aimed at eliminating past
irregularities in preparing voters' lists, counting votes, and
determining electoral districts, Reuters reported. Members of the
opposition Democratic Party and the Socialist Integration Movement of
former Prime Minister Ilir Meta, who split from the ruling
Socialists, have promised to launch Ukrainian-style protests if they
feel that Prime Minister Fatos Nano is trying to steal the mid-2005
elections. PM

NO TIME TO WASTE IN KOSOVA

By Patrick Moore

Two prominent NGO activists -- one from Prishtina and the
other from Belgrade -- have warned that it is dangerous to delay
action on resolving the final status of Kosova any longer. They
stress that acting soon is necessary not only for Kosova's sake but
also for that of the democratization of Serbia.
Veteran Kosovar student activist Albin Kurti and Sonja
Biserko of Belgrade's Helsinki Committee for Human Rights in Serbia
(HCHRS) wrote in Dublin's "The Irish Times" of 5 January that time
has come to resolve the status of Kosova.
They argue that the province "is in a state of political
turmoil and economic stagnation due to the insistence by the
international community on deferring consideration of its final
political status until it is deemed that a satisfactory level of
political 'standards' has been achieved. While this may appear to
represent a responsible policy in theory, in practice it is quite the
opposite: it ignores realities on the ground, exacerbates
intercommunal tensions, and prevents any effective inward investment.
In reality it represents a failure of nerve by the international
community and a desire simply to play for time and defer difficult
decisions."
The authors note that the interethnic violence of 17-18 March
in Kosova played into the hands of those in Serbia and the
international community who, for whatever reasons, are reluctant to
grant Kosova's 90 percent ethnic Albanian majority self-determination
and majority rule. "Much is made of the outbreak of violence in March
as an example of Kosova's unpreparedness for self-determination: in
reality it is the economic crisis precipitated by Kosova's unresolved
status that is the root cause of intercommunal tensions and resultant
instability," Kurti and Biserko argue.
They also hold that the root of the instability in the region
lies in Serbia, and that the democratization of Serbia is the central
problem that must be faced if peace and prosperity are to come to the
western Balkans.
"The roots of the recent Yugoslav tragedy lay in the
resurgence of extreme nationalism in Serbia. This found its initial
outlet in the brutal suppression of Kosova, especially from 1987
[under Serbian President Slobodan Milosevic], which in turn
galvanized the movements for independence in Slovenia and Croatia,"
the two NGO officials believe. They also stress that "today it is
Serbia's continued designs both on Bosnia and on Kosova and the
unwillingness of the international community to deal with these in a
determined and proactive manner, particularly regarding Kosova, which
is the primary source of instability in the region."
Kurti and Biserko believe that "the problems of Kosova are
inextricably linked with the continued ascendancy of the
ultranationalist agenda within Serbia, which manipulates the Serbian
minority in Kosova in pursuit of its own agenda, while the current
policies of the EU have the effect of encouraging aspirations in
Belgrade towards the ethnic partition of Kosova."
In addition, they argue, "the flashpoints of instability --
Serbia and Montenegro, Kosova, Bosnia-Herzegovina, and Macedonia --
all have their origins in the as yet incomplete process of
disintegration of Yugoslavia and the undefined borders of Serbia,
particularly concerning the status of Montenegro and Kosova. Hence a
democratic transformation within Serbia is essential for regional
stability. Unfortunately, the anti-Milosevic coup of 2000 did not
fulfill whatever tentative promise it held in this regard."
In fact, the authors believe, much of Serbian political
culture remains stuck in the Milosevic era. "Milosevic's Greater
Serbia policies are being resurrected, typified by [Belgrade's]
policy towards Montenegro, Vojvodina, Kosova, and the Republika
Srpska, by the renewed dominant influence of promoters of
ultranationalism -- in, for instance, academia and the [Serbian]
Orthodox Church -- and by Serbia's continuing state of denial
regarding its primary responsibility for war crimes. Meanwhile, the
army continues as a redoubt of extreme nationalism," Kurti and
Biserko argue.
The authors add that Prime Minister Vojislav Kostunica's
Serbia is playing no useful role regarding Kosova. "Belgrade's policy
towards Kosova is entirely negative: essentially to prevent
participation of Serbs in Kosova's institutions, to undermine
international engagement, and to demonize Albanians. [This is] a
policy that has to date been successful, and that can only lead
ultimately to the partition of Kosova, which would have disastrous
consequences for the wider region."
Kurti and Biserko believe that the stakes are too high for
the international community to delay any longer. "Only through
concerted EU-U.S. action in support of Kosova's self-determination,
Prishtina and Belgrade may agree upon a mutually acceptable solution
subsequently endorsed by the [UN] Security Council: that is the only
way to stabilize the Balkans. However, without a more proactive
engagement by the EU, the political dynamics of Serbia will continue
to thwart the best intentions of the EU in this direction," they
maintain.

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
               Copyright (c) 2005 RFE/RL, Inc.
                     All rights reserved.
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx