L'ONU condamne l'attaque contre le président du Kosovo

xinhua 15 mars 2005

L'envoyé de l'ONU pour le Kosovo a condamné mardi l'attaque ą la bombe contre le président du Kosovo, Ibrahim Rugova, estimant que de tels actes n'avaient pas le soutien de la majorité des Kosovars.

Le représentant spécial du secrétaire général de l'ONU pour le Kosovo, Soren Jessen-Petersen, a fermement condamné l'attaque ą l'explosif qui visait le convoi du président du Kosovo, Ibrahim Rugova, ą Pristina, capitale de cette province de Serbie et Monténégro, mardi matin, a-t-on appris d'un communiqué de la Mission d'administration intérimaire des Nations Unies au Kosovo ( MINUK).

M. Jessen-Petersen a souligné que de telles actions constituent une attaque contre les institutions démocratiques du Kosovo, exprimant sa confiance dans le fait que les récents exemples de maturité politique au Kosovo révélaient une détermination qui permettrait aux institutions du Kosovo de surmonter de tels actes de violence.

Dans sa déclaration, le représentant spécial a affirmé que de tels actes n'ont pas le soutien de la majorité de la population du Kosovo et qu'ils ne parviendraient pas ą faire dérailler les progrčs du Kosovo vers la mise en oeuvre des normes et des pourparlers sur le statut final.

Une forte explosion a frappé le convoi du président du Kosovo mardi matin, ą son passage ą Pristina. Le président kosovar a été transféré sain et sauf dans un autre véhicule et a quitté les lieux.

Le Kosovo est administré par l'ONU depuis juin 1999, aprčs que les forces de sécurité serbes eurent été chassées de cette province ą majorité albanaise aprčs des bombardements de l'Otan.

 

 
Kosovo : L'envoyé de l'ONU condamne l'attaque ą la bombe contre le Président Rugova

Patrouille de la police ONU au Kosovo
15 mars 2005 – L'Envoyé de l'ONU pour le Kosovo a condamné aujourd'hui l'attaque ą la bombe qui visait le Président du Kosovo, Ibrahim Rugova, estimant que de tels actes n'avaient pas le soutien de la majorité des Kosovars.

Le Représentant spécial du Secrétaire général pour le Kosovo, Sųren Jessen-Petersen, a « fermement condamné aujourd'hui l'attaque ą l'explosif qui visait le convoi du Président du Kosovo, Ibrahim Rugova, ą Pristina ce matin », indique un communiqué de la Mission d'administration intérimaire des Nations Unies au Kosovo (MINUK).

Le Représentant spécial a souligné que « de telles actions constituent une attaque contre les institutions démocratiques du Kosovo », exprimant sa confiance dans le fait que les récents exemples de maturité politique au Kosovo révélaient une détermination qui permettraient aux institutions du Kosovo de surmonter de tels actes de violence ».

Sųren Jessen-Petersen faisait ainsi référence ą la démission, la semaine derničre, du Premier ministre Ramush Haradinaj, qui s'est rendu au Tribunal pénal international pour l'ex-Yougoslavie ( TPIY ) qui l'accuse de crimes contre l'humanité et de crimes de guerre commis en 1998 en sa qualité de commandant de l'UCK (voir notre dépźche du 11 mars 2005).

Dans sa déclaration, le Représentant spécial a affirmé que « de tels actes n'ont pas le soutien de la majorité de la population du Kosovo et qu'ils ne parviendraient pas ą faire dérailler les progrčs du Kosovo vers la mise en oeuvre des normes et des pourparlers sur le statut final ».

Les « Normes pour le Kosovo » sont huit objectifs qui visent ą rétablir la confiance entre la majorité albanaise et la minorité serbe, tels que des institutions démocratiques, la garantie du droit des minorités et un systčme juridique impartial, qui doivent źtre atteints avant que ne s'ouvrent les pourparlers sur le statut final de la province serbe.

L'ONU, par l'intermédiaire de la MINUK, gčre le Kosovo depuis que l'Organisation du Traité de l'Atlantique Nord (OTAN) a chassé les troupes yougoslaves dans un contexte de graves violations des droits de l'homme lors des combats entre Albanais et Serbes, en 1998 et 1999. Les Albanais constituent environ 90% de la population du Kosovo.


 
http://www.balkans.eu.org/article5234.html
ZĖRI
Attentat manqué contre Ibrahim Rugova : le Kosovo entre dans une zone de turbulence
TRADUIT PAR BELGZIM KAMBERI

Publié dans la presse : 16 mars 2005
Mise en ligne : mercredi 16 mars 2005

Sur la Toile

Le Président du Kosovo a échappé ą une tentative d’attentat mardi 15 mars. Cette attaque, qui n’a pas été revendiquée, est un signe inquiétant pour l’avenir. Le Kosovo va-t-il entrer dans une période de vide et d’incertitude politique ?

 

Les surprises se succčdent au Kosovo. Aprčs les bonnes, les mauvaises surprises sont aussi ą l’ordre du jour. Les bonnes - comme tout le monde peut le penser - ont rapport avec la faēon dont a été géré la publication de l’acte d’accusation du Tribunal de La Haye contre Ramush Haradinaj, l’ancien Premier ministre du Kosovo, le 8 mars dernier.

Tout d’abord, en raison du comportement mźme de Ramush Haradinaj, la société kosovare a réussi ą transformer l’essai de La Haye. Lors des deux derniers jours qu’il a passé au Kosovo avant son départ pour La Haye, Ramush Haradinaj a su gérer la crise prévue depuis des mois, en conséquence de l’acte d’accusation du Tribunal pour les crimes de guerre de l’ex-Yougoslavie. Ainsi, contrairement ą toutes les craintes, non seulement il n’y a pas eu de grands problčmes mais, au contraire, le Kosovo a amélioré sa position internationale, comme cela a été constaté dans le pays et dans toutes les capitales occidentales.

Quelques jours seulement aprčs cet examen trčs difficile pour le Kosovo, qui sera sūrement pris en compte lors de l’évaluation générale du processus de réglement final du statut, les explosions de Pristina et de Mitrovica ont créé des problčmes inattendus.

L’attentat le plus dangereux est celui de mardi matin. La cible de l’explosion était la voiture du Président du Kosovo, Ibrahim Rugova. La semaine derničre, la stabilité a été assurée par le mérite du Premier ministre Haradinaj, cette fois-ci tout dépendait de la chance et du hasard. On peut imaginer ce qui aurait pu se dérouler au Kosovo, si la vie du Président Rugova avait réellement été mise en danger.

Dans les circonstances actuelles, on peut seulement spéculer sur les responsabilités des derničres explosions. Sont-elles toutes liées entre elles ? Qui a attaqué le président Rugova ? Quelles sont les objectifs de l’attaque du mardi 15 mars et puis quelles sont les rapports entre ces explosions et les événements de La Haye ainsi qu’avec le gouvernement du Kosovo ? Tout comme lors des cas similaires dans le passé, il n’est pas difficile d’identifier la partie la plus lésée, ą savoir la société kosovare. Ces explosions vont remettre en cause les succčs de la semaine passée. Le retentissements des explosions de Pristina se fait maintenant entendre, pour le plus grand mal du Kosovo, au contraire des appels des hommes politiques du Kosovo, en premier lieu celui de Ramush Haradinaj, la semaine passée, qui réunissait la rationalité et le pragmatisme politique.

Quoi qu’il en soit, la premičre chose qui nous vient ą la pensée, comme réponse ą la surprise de ces explosions est que la question du gouvernement du Kosovo, aprčs le départ de Ramush Haradinaj ą La Haye, doit se refermer le plus vite possible. Peut-źtre que les derniers incidents n’ont aucune liaison avec cette question. Mais tant que la question sera ouverte, tant que le gouvernement du Kosovo, quel qu’il soit, en se basant sur un accord entre les partis politiques, n’aura pas reēu ą nouveau la confiance du Parlement du Kosovo, ce vide, cet inconnu, peuvent źtre exploités par tout le monde. Indépendamment des motifs des uns et des autres, cela met en danger l’avenir du Kosovo. 


 

 
Rugova dhe pasardhesi i Haradinajt
E Merkure, 16 Mars 2005
Javier Solana permendi fjalen "gjithperfshirje". Soren Jessen-Petersen mendon ndryshe. Mbetet e pazgjidhur dilema se cfare Qeverie i duhet Kosoves.

Dikur e ka pasur shef, por me nuk vazhdon t'i pergjigjet njesoj, kushdo qe te jete Javier Solana. Duke dashur ta ruaj pavaresine e vet, Soren Jessen- Petersen ka rene ne konflikt te hapur me shefin e diplomacise europiane. Qe te dy kane qendrime te kunderta rreth asaj se cfare Qeverie duhet ta kete Kosova pas doreheqjes dhe udhetimit ne Hage te Ramush Haradinajt.

Bashkimi Europian eshte deklaruar me kohe se parapelqen nje qeveri ku do te ishin te perfaqesuar 'te gjithe'. Danezi ne krye te UNMIK, nderkaq, ka me teper simpati per nje Qeveri si kjo aktuale. Edhe me heret u deklarua se nuk ka nevoje te ndryshohet vetem per 'hir te disa lidereve'.

Vleresimet se kush e ka me mire jane te ndryshme, por keto qendrime mund ta vonojne konstituimin e Qeverise se re. Ka te ngjare qe kjo pune te mos shpejtohet as pas kthimit se Solanas ne Bruksel. Nderkohe, presionet nderkombetare mbi kryeadministratorin Petersen sa shkojne e shtohen.

"BE do ta mbeshtesw zoterinw ne krahun tim te djathte", tha Javier Solana dje ne Prishtine, duke folur per Petersenin. Ky i fundit tha per Solanen se eshte nje mik i Kosoves dhe i tij personal. Mirepo, duket sikur kjo marredhenie mes dy diplomateve nuk mund ta zbuse konfliktin e ndersjelle te kendveshtrimeve mbi Qeverine e re te Kosoves. Ky konflikt, te henen ne Prishtine, u transferua edhe para mediave.

"Sinqerisht mendoj se nje proces gjithperfshires do te jete me i miri. Kemi nje proces te rendesishem para vetes dhe kemi nevoje per konsensus. Per kete eshte e domosdoshme qe secili te jete ne Qeveri dhe ne procesin e diskutimit te statusit", tha Solana gjate takimit me media. Duke e qartesuar qendrimin e vet ai shtoi se pergjegjesia per zgjedhjen e lidereve eshte tek zgjedhesit, jo tek ai.

"Por, natyrisht, mendoj se kemi te drejte te japim keshilla", insistoi. Deklaratat e Solanes, pikerisht ne krahun e majte te Petersenit, duket ta kishin nervozuar pak danezin. I pyetur nese mendon njesoj si Solana per nje qeveri te koalicionit te gjere, Jessen-Petersen eshte bere kinse-s'po-merr-vesh.

"Nuk e degjova z.Solana duke folur per nje qeveri te gjere. E degjova duke folur per nje proces gjithperfshires, i cili do te udheheq deri ne krijimin e Qeverise. Pajtohem se duhet kete nje proces te tille dhe se nuk kemi kohe per te humbur", tha.

Edhe nje numer komunikimesh me diplomate te huaj dhe bisedat me disa lidere kosovare kane lene te kuptohet se Petersen ne thelb ka qendrim te kundert me Javier Solanen. Me te perfunduar konferenca per gazetaret, Petersen diskutoi rreth 15 minuta me keshilltaret e Solanas.

Aspak me i lehte se sa i Kryeadministratorit ishte edhe takimi i Kryetarit te Kosoves, Ibrahim Rugova me shefin e diplomacise se BE. Ne te, Rugova eshte obliguar qe shume shpejt t'i takoje te gjithe lideret politike kosovare per ta diskutuar konstituimin e Qeverise. "Rugova me ka premtuar se do te takohet me te gjithe lideret. Jam i kenaqur te shoh se do t'i takoje dhe se do te jete kryetar i te gjitheve", konstatoi Solana. Me kete u pajtua dje edhe Rugova.

"Do ta caktoj me kohe Kryeministrin e ri dhe nuk do te kete krize institucionale. Gjendja eshte stabile dhe qeveria po e vazhdon punen. Jemi te perqendruar ne aspektin e sigurise dhe kjo eshte rregulluar shume, pas marsit te vitit te kaluar", tha Rugova.

Javier Solana ka thene se edhe Rugoves, njesoj si te gjithe lidereve te tjere, u ka dhene mesazhin e qarte se 'procesi duhet te jete gjithperfshires' dhe se ka shume pune per t'u bere, porse pak kohe. Kjo, nderkohe, mbetet nderhyrja me e madhe c'prej kohes kur kishin filluar debatet mbi krijimin e qeverise se re.

Perderisa opozita kishte shprehur deshiren te hyje ne pushtet, partite qe aktualisht bashkeqeverisin, me me deshire shprehen se do te vazhdonin keshtu. Nderkohe, gjithashtu merret vesh se tash e sa dite po hasin ne qendrime te ndryshme brenda kryesive te veta. Asgje nuk duket te jete zgjidhur as me viziten e djeshme te Solanes ne Prishtine. Ne fakt, duket se dilemat dhe paqartesite vetem sa jane thelluar tutje. Ibrahim Rugova tani eshte ne hall edhe me te madh, meqe duhet te vendose.

Por, per Bajram Kosumin, te propozuarin e postit te Kryeministrit ketu nuk ka dic te re. Keto qendrime tashme dihen. Ne fakt, sipas tij nuk ka qendrime te prera nga askush pos partnereve te koalicionit. "I thashe z. Solana se me te vertete besojme qe per procesin eshte me mire qe sa me shpejt, te mos humbet asnje dite dhe te vazhdohet me formimin e qeverise se re, me formulen e koalicionit AAK- LDK", ka thene Kosumi.

Mbetet te shihet nese vullneti i shumices se ketyre dy partive do te jetesohet, karrshi presioneve. Lideret e opozites nderkaq vetem sa jane trimeruar ne perpjekjet e tyre per te fituar nje vend ne mandantin e Qeverise qe pritet te jete e kohes vendimtare per te ardhmen e vendit.

"Me kete rast, Solana beri te qarte qendrimin e tij te mirenjohur, i cili eshte edhe qendrim i mbare bashkesise nderkombetare- se ne keto caste Kosoves i duhet uniteti, konsensusi dhe veprimi i perbashket institucional e politik per permbushjen e standardeve dhe hapjen e procesit te zgjidhjes se statusit politik te Kosoves", thuhet ne nje komunikate te liderit te PDK-se, Hashim Thaci.

Perndryshe, eshte e qarte se Thaci synon postin e Kryeministrit permes ndonje koalicioni te mundshem me LDK. "Qendrimi yne eshte se duhet ta kemi nje Qeveri efikase e cila jo vetem qe vazhdon dinamiken e imponuar nga Haradinaj personalisht, por qe i zgjeron disa prej ketyre ceshtjeve. Njekohesisht, jemi angazhuar, sikur edhe ne nentor, qe disa prej ceshtjeve ne Kosove te jene konsensuale", u shpreh per kete teme lideri i ORA, Veton Surroi.

Pervec koncepteve te ndryshme per Qeverine, Solana dhe Jessen- Petersen kane permendur edhe muaj te ndryshem per negociatat per statusin. Anipse nuk ka permendur asnjehere emrin e ish- kryeministrit, Ramush Haradinaj, zgjedhjen e se cilit nuk e kishte pershendetur asnjehere, Solana ne viziten e tij Kosoves, njohu punen e qeverise ne permbushjen e standardeve.

Ai tha se kjo pune duhet vazhduar, meqe, sipas tij, ne shtator ka gjasa te fillojne bisedat per statusin e vendit. "Deshirojme ta shohim nje proces gjithperfshires, ku te gjithe do te marrin pjese ne Qeveri; duam ta shohim edhe ekipin i cili do ta perfaqesoje Kosoven ne kete proces", u shpreh Solana.

Edhe shefi i UNMIK-ut, Soren Jessen-Petersen, tha se 100 ditet e ardhshme jane kruciale per Kosoven dhe ato do te vendosin nese bisedat per statusin do te fillojne se shpejti. Por, ai permendi nje muaj tjeter - nentorin.

Pasi e ka kaluar nje nate te tere ne Kosove duke argumentuar qendrimin e tij, Javier Solana eshte kthyer ne Bruksel dje pasdite duke lene parapa ne Prishtine, nje dileme te madhe.

Artan Mustafa


 
http://www.panorama.com.al/ Faqe 4/5 - Aktualitet   16 Mars 2005

presidenti rugova
atentati
 

Plagoset njė truprojė dhe njė kalimtar i rastit. Prishtina e blinduar nga policia

 

Minė e telekomanduar kundėr presidentit Rugova

 
Arben Ēejku

Presidenti i Kosovės, Dr.Ibrahim Rugova i ka shpėtuar dje njė atentati vdekjeprurės me minė tė telekomanduar, ndėrsa ai po shkonte nė njė takim me shefin e politikės sė jashtme tė BE-sė, Havier Solana.

Prishtina ėshtė tronditur, kur nė orėn 08.20, njė minė e telekomanduar ka shpėrthyer kur eskorta e presidentit ka kaluar fare pranė saj nė rrugėn prapa Teatrit Kombėtar. Si pasojė e shpėrthimit tė fuqishėm, qė ka dalė nga njė kazan plehrash, makina e presidentit ėshtė dėmtuar, por vetė zoti Rugova nuk pėsoi gjė.

Atentati
Njė dorė profesionisti, mesa duket ka pėrgatitur materialin shpėrthyes, me qėllim ekzekutimin e kreut tė Kosovės. Zyrtarėt e sigurimit thanė se lėnda plasėse ishte aktivizuar me telekomandė, ndėrkohė qė makina e Rugovės i ėshtė afruar kazanit tė plehrave. Organizatorėt e atentatit kanė patur dijeni tė plotė pėr intinerarin, qė do tė ndiqte presidenti pėr tė shkuar nga zyra e tij pėr nė selinė ku e priste Solana. Njėkohėsisht, ata kanė qenė tė informauar edhe pėr axhendėn e zotit Rugova dhe kohėn kur ai do tė kalonte ekzaktėsisht nė atė vend. Sipas burimeve policore, hetimet paraprake dėshmojnė se lėnda plasėse ėshtė vendosur nė kazanin e plehrave gjatė natės ose nė orėt e para tė mėngjesit, pasi kazanėt janė pastruar dhe kishte siguri qė ato nuk do tė prekeshin deri nė kohėn kur do tė kryhej shpėrthimi.

Hetimi
Ekspertėt kriminalistė tė policisė vendore dhe UNMIK-ut, kanė mbėrritur menjėherė nė vendngjarje dhe kanė ekspertuar gjithė zonėn, qė e kanė mbajtur tė bllokuar pėr disa orė. Nė vendngjarje janė marrė provat e para materiale, si kazani i plehrave, grimca tė materialit shpėrthyes dhe thėrrime metalike tė materialeve tė tjera qė janė gjendur nė zonėn e shpėrthimit. Po kėshtu ėshtė ekspertuar edhe makina e zotit Rugova dhe makinat e tjera tė eskortės dhe ka nisur marrja nė pyetje e dėshmitarėve tė parė.
Deri nė orėt e vona tė mbrėmjes sė djeshme, sipas policisė askush nuk ka marrė pėrgjegjėsinė pėr shpėrthimin. Zėdhėnėsja e policisė, Sabrije Kamberi, tha se policia ka bllokuar menjėherė vendngjarjen dhe se po heton rastin.

Precedenti
Atentati i djeshėm ndaj presidentit tė Kosovės ėshtė sulmi i dytė kriminal, qė drejtohet kundėr jetės sė Rugovės brenda pak mė shumė se njė viti. Sipas disa burimeve zyrtare tė institucioneve tė Kosovės theksohet se “shpėrthimi i sotėm ishte drejtuar hapur ndaj makinės, nė tė cilėn gjendej presidenti Rugova, i shoqėruar nga kėshilltari i tij lartė politik, Skėnder Hyseni, nė rrugė drejt zyrės sė tij para takimit me Pėrfaqėsuesin e Lartė tė BE-sė, Havier Solana. Atentati i sotėm ndaj presidentit Rugova forcon edhe mė shumė bindjen se Kosova ka nevojė tė ketė strukturė tė plotė sigurie, si ēdo shtet funksional, qė nėnkupton forca policie tė specializuara, shėrbim inteligjence si dhe sistem kontrolli tė plotė tė kufijve dhe pikės sė aeroportit, pėr tė ditur kush hyn e kush del nė kėtė vend”. Pak ditė mė parė, afėr selisė sė UNMIK-ut, njė bombė dore shpėrtheu, duke shkaktuar plagosjen e njė 15-vjeēari, por policia tha se ky ishte njė incident qė nuk lidhej me situatėn nė vend.

 

Reagimet

Kryeministri Adem Salihaj
“Qeveria e Kosovės dėnon sulmin kundėr presidentit Rugova dhe thekson se ky akt drejtohej kundėr proceseve politike nė Kosovė dhe kundėr interesave tė vendit nė dobi tė destabilizimit. Ne vlerėsojmė se SHPK-ja, KFOR-i dhe tė gjithė ata qė janė kompetentė, duhet tė bėjnė njė punė shumė mė tė madhe dhe shumė mė kėmbėngulėse, qė tė zbulohen ata qė bėnė kėtė sulm terrorist”.

Bajram Kosumi
Kandidati i nominuar pėr kryeministėr tė ri tė Kosovės, Bajram Kosumi, aktualisht ministėr i Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor tha: “Pėrderisa tė mos i kemi institucionet e duhura tė shtetit tė Kosovės, qendrat qė janė tė interesuara ta destabilizojnė Kosovėn mund tė ndėrmarrin veprime tė tilla. Unė kėtė e konsideroj njė akt tė pastėr terrorist, njė akt me prapavijė shumė tė rėndė, me prapavijė pėr ta destabilizuar Kosovėn”.

Ashkalinjtė
Autorėt e kėtyre veprave kanė pėr qėllim destabilizimin e situatės nė Kosovė dhe nxitjėn e dhunės, e cila nuk mund tė ndodhė, pėr shkak qė do tė dėmtonte proceset pozitive qė Kosova ka arritur deri mė tani.

Partia AAK
Kryesia e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės e dėnon ashpėr aktin e shpėrthimit tė sotėm nė Prishtinė, ku u lėnduan disa qytetarė, nė kohėn kur andej po kalonte edhe eskorta e presidentit tė Kosovės. AAK konsideron se shpėrthimi i sotėm ėshtė i adresuar kundėr punės dhe angazhimit tė insitucioneve tė Kosovės, kundėr paqes dhe stabilitetit nė vend dhe se ka qenė i organizuar nga qarqe qė nuk ia duan tė mirėn Kosovės.

 

Granatė dore nė rezidencėn nė Prishtinė
Rugova u qėllua edhe njė vit mė parė

Mė datė 12 mars 2004 rreth orės 5.20 persona tė panjohur hodhėn njė mjet shpėrthyes nė drejtim tė residencės sė presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova, nė lagjen e Velanisė nė Prishtinė. Nga shpėrthimi i bombės askush nuk u plagos. “Nė momentin e sulmit presidenti Rugova ndodhej nė shtėpi, por pėrveē dėmeve materiale nuk ka pasur dėme tė tjera. Ky ėshtė njė sulm ndaj institucioneve tė Kosovės, theksoi zėdhėnėsi Hamiti. Ndėrkaq, zėdhėnėsit i SHPK-sė, Refki Morina, pati deklaruar se, “nė bazė tė informacioneve qė kemi marrė, shpėrthimi te rezidenca e presidentit Rugova ėshtė bėrė me njė granatė dore. Policia Rajonale dhe Kriminalistike janė nė vendin e ngjerjes, duke u marrė me rastin dhe pėr momentin policia ėshtė nė veprim prandaj ende ėshtė herėt qė tė thuhet se a ka tė dyshuar apo tė arrestuar”. Nga ky atentat, pavarėsisht hetimeve, askush nuk doli pėrgjegjės, ndėrkohė qė dje njė tjetėr sulm mė i sofistikuar pėr pak sa nuk i ka marrė jetėn presidentit Rugova.

 

  • Qeveria shqiptare
    Ministria e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė priti me shqetėsim lajmin pėr sulmin e mėngjesit tė sotėm ndaj autokolonės sė presidentit tė Kosovės, z. Ibrahim Rugova. Kėto veprime tė dhunshme janė tė papranueshme, jo vetėm sepse cėnojnė figurėn e presidentit dhe institucionin qė ai pėrfaqėson, por edhe sepse synojnė tė destabilizojnė gjendjen e sigurisė nė Kosovė
  • Besnik Mustafaj
    PD e dėnon ashpėr kėtė akt tė rėndė kriminal dhe e konsideron atė tė qėllimshėm dhe tė organizuar nga forca tė errėta, qė veprojnė brenda dhe jashtė Kosovės, tė cilat synojnė shkatėrrimin e procesit tė nisur nga Kosova nė bashkėpunim tė ngushtė me komunitetin ndėrkombėtar pėr plotėsimin e standardeve tė nevojshme pėr ndėrtimin e shtetit ligjor dhe arritjen e pavarėsisė nė kėtė vend.

 

Pak ēaste pas atentatit, presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, ėshtė pėrpjekur tė ruajė gjakftohtėsinė, por njėkohėsisht e ka dėnuar sulmin ndaj tij me gjuhėn mė tė ashpėr.

Pa e fshehur tronditjen pėr sulmin ku pėr pak sa nuk humbi jetėn, presidenti Rugova ka paralajmėruar se sulmi ndaj tij kishte nė fakt si objektiv destabilizimin e Kosovės, pas qėndrimit shembullor qė ajo mbajti pas vetėdorėzimit nė Hagė tė ish-kryeministrit Haradinaj. “Falė zotit shpėtova edhe njė herė”, - mėsohet tė jetė shprehur Rugova. Si president i Kosoves, e gjykoj kėtė rast dhe kėrkoj qė tė pengohen ata njerėz qė kanė pėr qėllim tė bėjnė vepra tė tilla. Ata duhet tė marrin dėnimin e merituar, sepse nuk mund t’i lejojmė qė tė vėnė nė rrezik jetėn e qytetarėve tė Kosovės”,- tha presidenti Rugova. Si president i Kosovės, e gjykoj kėtė rast dhe kėrkoj qė ata njerėz qė kanė pėr qėllim tė bėjnė vepra tė tilla tė pengohen. Ata duhet ta marrin dėnimin e merituar, sepse nuk mund t’i lejojmė qė tė vėnė nė rrezik jetėn e qytetarėve tė Kosovės”,- theksoi presidenti Rugova. Presidenti Rugova kėrkoi qė tė merren masa pėr shtimin e kontrollit tė kufijve dhe tė aeroportit. Ai tha se policia e Kosovės duhet tė specializohet dhe duhet tė jetė e pranishme aty ku mund tė rrezikohet jeta e qytetarėve, sidmos kėto ditė kur qytetarėt kanė treguar njė pjekuri dhe njė maturi shumė tė madhe. Po ashtu presidenti Rugova tha se ende ka elementė qė dėshirojnė destabilizimin e Kosovės. “Pėr fat tė keq, ende ka elementė, ende ka njerėz qė dėshirojnė ta destabilizojnė Kosovėn”, tha ai, duke shtuar se situata e sigurisė nė Kosovės ėshtė pėrgjithėsisht e mirė. “Kosovarėt janė tė aftė tė mbrojnė stabilitetin nė vend, stabilitetin nė kėtė pjesė tė Evropės dhe tė botės”,- theksoi presidenti Rugova, pas takimit me Havier Solanėn. Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, nė bisedėn me Havier Solanėn foli pėr situatėn e pėrgjithshme nė Kosovė, si dhe pėr situatėn e krijuar pas dorėheqjes sė kryeministrit Ramush Haradinaj. Presidenti Rugova vlerėsoi se situata nė Kosovė ėshtė stabile dhe se institucionet tani janė pėrqendruar mė shumė nė gjendjen e sigurisė. “Kėto ditė, unė do t’i konsultoj tė gjitha pėrtitė politike dhe me kohė do ta caktoj kryeministrin e ri”,- tha presidenti Rugova dhe shtoi se qeveria aktuale ėshtė duke kryer detyrat dhe obligimet e saj.

 

Solana: Presidenti ka pėrkrahjen e BE-sė

“Aktet e tilla nuk mund t’i tolerojmė dhe nuk do tė tolerohen dhe mendoj se ky mesazh do tė kuptohet drejt nga tė gjithė. Shpresoj se forcat paqeruajtėse dhe organet e rendit do ta menaxhojnė situtatėn nė mėnyrė qė akte tė tilla tė mos ndodhin mė. Unė i them presidentit se e ka pėrkrahjen e BE-sė nė ēėshtjen qė ėshtė shumė me rėndėsi pėr ne, qė tė gjithė kosovarėt kanė njė ndjenjė bashkėpunimi, njė ndjenjė dhe njė qėllim tė pėrbashkėt drejt orientimit tė pėrbashkėt. Presidenti Rugova ka pėrgjegjėsi pėr tė takuar liderėt politikė e pastaj ka pėrgjegjėsi qė tė ndėrtohet qeveria e re. Strukturat vendore, pėrfshirė qeverinė, presidentin dhe institucionet e tjera kanė punuar shumė mirė dhe kjo periudhė kohore ėshtė kaluar pa ndonjė vėshtirėsi dhe secili nė Kosovė ėshtė sjellė nė mėnyrė konstruktive”.

 

Partia Ora
”Ky akt qyqar ėshtė i drejtuar jo vetėm ndaj figurės sė presidentit dhe institucionit tė cilin ai pėrfaqėson, por ėshtė edhe njė tjetėr pėrpjekje qė tė destabilizohet situata nė Kosovė, pas provimit tė madh tė pjekurisė qė dhanė qytetarėt e Kosovės tė prirė nga shembulli i respektimit tė sundimit tė ligjit nga ish-kryeministri z. Ramush Haradinaj”.

Krasniqi, PSHDK
“Ky atentat ėshtė edhe njė pėrpjekje e atyre qė janė kundėr pavarėsisė sė Kosovės. Ky atentat ėshtė drejtuar kundėr personalitetit mė tė shquar, mė tė lartė dhe mė tė nderuar tė popullit tė Kosovės. Presidenti Ibrahim Rugova ėshtė simbol i lirisė e i pavarėsisė sė Kosovės. Ai ėshtė zgjedhur me votėn e lirė tė popullit tė Kosovės”.

Presidenti Tadiē
Presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, ka dėnuar me forcė sulmin e djeshėm ndaj presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova, duke vlerėsuar se fjala ėshtė pėr “aktin e dhunės”. Tadiē i ka ftuar tė “gjithė qytetarėt e Kosovės dhe Metohisė pėr tė qenė tė kujdesshėm dhe tė pėrmbajtur, qė njė situatė e tillė tė mos i destabilizojė rrethanat nė vendin tonė dhe nė rajon”.