http://gazetametropol.com/
 E Merkure, 27 Korrik 2005
LSI dhe LZHK tėrhiqet nga kandidimi nė zonėn 64 dhe 2
ARMAND MAHO
27 Korrik  Lėvizja Socialiste pėr Integrim nuk do tė marrė pjesė nė pėrsėritjen e zgjedhjeve qė do tė bėhen nė zonėn elektorale numėr 2 dhe 64. Kėshtu do tė veprojė dhe Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar. Pas vendimit tė KQZ-sė pėr pėrsėritje tė zgjedhjeve, pėrfaqėsues tė LSI-sė kanė konfirmuar pėr "Metropol“ tėrheqjen e kandidatėve tė tyre nga gara elektorale. Ndėrkohė qė dje, KQZ-ja ka vendosur qė nė zonėn elektorale numėr 64 do tė zhvillojė sėrish votime, pėr tė nxjerrė se kush do tė jetė deputeti qė do ta pėrfaqėsojė nė Kuvendin e ardhshėm. KQZ-ja, pas ankimimit tė dy kandidatėve pėr deputetė nė kėtė zonė, atij tė PD-sė, Ilir Bano dhe tė PS-sė, Et’hem Ruka, pėr pavlefshmėri tė procesit, ka vendosur me 5 vota pro dhe 2 kundėr pėrsėritje tė zgjedhjeve. Kundėr pėrsėritjes sė zgjedhjeve janė shprehur anėtarėt e KQZ-sė, Pandeli Varfi dhe Tomor Malaj. KQZ-ja ende nuk ka konfirmuar datėn se kur do tė mbahen zgjedhjet nė kėtė zonė, por ka miratuar se do tė votohet vetėm nė mazhoritar. Gjatė shqyrtimit nė mbledhjen e djeshme tė ankimimeve, KQZ-ja ka kontrolluar 6 kuti votimi tė zonės 64, ku ka konstatuar parregullsi tė shumta nė mėnyrėn se si ėshtė zhvilluar procesi zgjedhor. Ndėrkohė qė nė njė qendėr votimi procesi i 3 korrikut nuk ėshtė zhvilluar fare. Sipas kreut tė KQZ-sė, Ilirian Celibashi, “nga dokumentacioni qė KQZ-ja administron, ka thyerje tė ligji,t qė ēojnė nė pavlefshmėri”. Ndėrsa edhe pse ka kontestuar procesin zgjedhor nė zonėn 64, kandidati socialist, Ruka, ka shprehur rezervat e tij pėr vendimin e KQZ-sė. Sipas tij, “situata e zgjedhjeve nė zonėn 64 ka kaluar me presion ndaj anėtarėve, komisionerėve dhe fėmijėve tė tyre, KQZ-ja bėn mirė qė e kalon zonėn nė rizgjedhje, por pa kaluar kėto defekte atje nuk do tė bėhen zgjedhje tė lira dhe rezultati ėshtė i paragjykuar“. Nė kėtė mėnyrė, KQZ-ja ka vendosur aktualisht pėrsėritjen e zgjedhjeve nė dy zona elektorale, asaj numėr 2, nė Qarkun e Shkodrės dhe 64 nė Qarkun e Fierit. Po dje, KQZ-ja ka rrėzuar kėrkesėn pėr pavlefshmėri tė zgjedhjeve nė zonėn 90, ku kandidion Makbule Ēeēo dhe Genc Ruli, duke nxjerė fitues kėtė tė fundit. Votimi 4 pro dhe 3 kundėr tė Zgurit, Gjatės dhe Prengės nuk ka siguruar kuorumin e nevojshėm pėr t'i cilėsuar zgjedhjet tė pavlefshme
 

DONNES AU SUJET DE LA PROCEDURE ELECTORALE DU 3 JUILLET DANS LES CIRCONSCRIPTIONS ELECTORALES  2, 64 ET 73

     TIRANA, 27 juil (ATA-M.Marini-M.Duro).-A la conclusion du processus des plaintes pour invalidité des législatives du 3 juillet  2005 dans certaines circonscriptions, la Commission centrale électorale (KQZ) a décidé la répétition des élections dans les circonscriptions électorales 2 et 64. Entre-temps, on attend le dépouillement des bulletins de vote dans deux urnes de la circonscription 73.
 
     - A la circonscription  2  de la préfecture de Shkodra sont en lice:
Pal Lera du Parti Socialiste (PS)
Astrit Bushati du Parti démocratique (PD)
Ridvan Hebaj du Mouvement socialiste pour l'Intégration (LSI)

     La  KQZ a décidé la répétition des élections au majoritaire parce que dans 19 bureaux de vote le processus électoral ne s'est pas déroulé.
Le LSI a déclaré qu'elle retirera son candidat du douxičme tour des élections
     - A la circonscription 64 , de la préfecture de Fieri, sont notamment en lice: 
 Et'hem Ruka du Parti socialiste
Ilir Bano du  Parti  démocratique
Maksim Meēo du Mouvement socialiste pour l'Intégration 
     La KQZ a décidé la répétition des élections dans cette la circonscription  puisque dans un bureau de vote le processus électoral a été suspendu pendant plus de 7 heures.  
     Le LSI  a déclaré hier que son candidat se retirera durant la répétitition des élections dans cette la circonscription .

     - A la circonscription 73,  ą la préfecture de Fieri sont en lice:
Kastriot Islami (PS)
Artur Shehu (PD)    
Fatos Klosi (LSI), etc.
 
     Pour cette circonscription on s'attend au redépouillement des bulletins de vote de deux urnes. 
 
     Aux élections législatives de 2001,  ą la circonscription 2, ont été en lice Lekė Ēukaj (PS), qui a été déclaré gagnant avec 50,7 % des votes, Mark Kroqi (PD +Union pour la Victoire), qui avait obtenu 42,3 % des votes. La participation au vote a été au niveau de 62,1 % .
     
     Tandis qu' ą la circonscription 64 ont été en lice Petro Koēi (PS), qui a été déclaré gagnant avant avec  61,7 % des votes,  Agron Xoxa (PD+Union pour la Victoire, qui a obtenu  29,7 % des votes. La participation au vote était 47,9 %.

     A la circonscription 73 ont été en lice Mustafa Muēi (PS), déclaré gagnant avec  57,2 % des votes, Neim Durdia (PD+Union pour la Victoire), qui a obtenu 32, 7 % des votes , tandis que la participation au vote a été au niveau de 48,33 %.
/klod/rimi/tt/

 

http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm

 

Faqja 24 - OPINION

Korrik 26, 2005

Misioni i pamundur i LZHK

Nga Rezear XHAXHIU


Pėr Leka Zogun pėrralla zgjati fare pak dhe pati njė pėrfundim tė trishtė. Ajo mbeti larg rrėfimeve me mbretėr dhe funde tė lumtura. Me rezultatin modest tė 3.6%. Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar mbeti pėrfundimisht jashtė oborrit tė politikės duke zhgėnjyer ideatorėt dhe mbėshtetėsit e saj. Kur njė vit mė parė pretendenti pėr fron inicioi Lėvizjen qė "do tė kthente shtetin e vėrtetė" shumė kush u entuziazmua nga risia e platformės politike si dhe nga idetė e ekuilibruara qė buronin nga "shqetėsimi i madh pėr fatet e vendit tonė". Por ėndrra pėr 10% tė votave u shkėrmoq nė njė natė vere ditėn e zgjedhjeve kur LZHK-ja edhe u vodh edhe nuk u votua, herė u abstenua e herė u tradhėtua. Edhe pse rreshtohem pėrkrah zotit Dashamir Shehi dhe analistėve tė tjerė tė Obrorrit pėr atė qė ata e cilėsojnė si kasaphanė tė votave nė dėm tė LZHK-sė mendoj se arėsye tė tjera edhe mė substanciale ēuan nė disfatėn politike tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar.
E krijuar njė vit mė parė me ambicien pėr ta transformuar politikėn shqiptare, LZHK-ja dhe ideatorėt e saj nuk arritėn tė konsolidonin pjesė tė tėra tė projektit politik tė Leka Zogut, i cili pėr hir tė sė vėrtetės nė njė vend tjetėr normal do tė intrigonte dhe do tė ēonte drejt kutive tė votimit tė paktėn 40 pėrqind tė votuesve. Nga ana tjetėr LZHK nė mė shumė se njė vit ekzistencė nuk mundi tė ristrukturohej sikundėr e bėri kėtė nė mė pak kohė Lėvizja Socialiste pėr Integrim. Projekti politik i pėrpunuar nga Leka Zogu dhe ideologė tė tjerė tė Oborrit u hodh nė tregun elektoral pėrmes njė ushtrie kandidatėsh qė nė pjesėn dėrrmuese nuk i besonin as vetė ato qė mbronin. Duke pėrjashtuar pėrfaqėsimin ekselent gjatė fushatės tė Dashamir Shehit si dhe zbėrthimin brilant qė ai i bėri pėrmbajtjes sė projektit tė LZHK-sė moria tjetėr e kandidatėve ripėrsėrisnin hutueshėm nėpėr mitingje e studio televizive frazėn bajate "ne dimė tė bėjmė shtet" pa patur ndoshta edhe vetė minimumin e njohurive mbi atė qė quhet shtet i sė drejtės. Brenda kėsaj ēoroditje elektorale edhe vetė lidershipi i LZHK-sė u shfaq i fragmentizuar dhe i pėrfaqėsuar pothuajse vetėm me figurėn e zotit Shehi, i cili nuk mund tė mbante gjithsesi peshėn dhe gafat e herpashershme tė tė tijėve. Vetė Leka i Parė erdhe pse nė ato pak dalje tė tij nė publik e media rezatoi fisnikėri e maturitet politik nuk arriti tė pėrcjellė forcė e besim tek ajo pjesė e elektoratit tė djathtė tė mėsuar me superadrenalinėn e Doktor Berishės.
I dobėt fizikisht, i lodhur dhe pa nerv, Zogu i Parė edhe pse hodhi mbi tapetin politik idetė e platformės sė lėvizjes nuk mundi ta amplifikojė atė me strategjinė elektorale duke e specifikuar sipas preferencave te elektoratit. Ē'ka mė pas gjithēka mbeti brenda sallave tė mbyllura duke mos prekur sensibilitetet e zgjedhėsve tė djathtė apo tė abstenuesve permanentė. Po ta shikojmė mė hollė disa koncepte politike mbi idealin e vetėm, dinjitetin e rrėzuar tė shqiptarit dhe ndryshimin real tė imazhit tė vendit duke bėrė shtet etj etj.,ishin puthuajse tė njėjtat karta qė katėr vjet mė parė e bėnė fitues mbretin Simeon tė Bullgarisė. Por Shqipėria duket se nuk ėshtė Bullgari. Parashikimi i obortarėve tė Lekės ,mbi "etjen e pritshme popullore pėr njė politikė tjetėr" rezultoi njė pėrrallė me mbret. Edhe pse nė fillim u duk se tregu elektoral shqiptar do tė ofronte njė mundėsi pozitive pėr tė realizuar projektin politik tė LZHK-sė skemat u pėrmbysėn rrugės. Tė gjitha tė dhėnat e mėpasme treguan se Lėvizja si njė krijesė e eksperimentuar nė epruvetė dėshtoi duke thyer vetė qelqin dhe duke mbetur njė kopje e keqe e asaj ēka Simeoni implementoi nė skakierėn politike tė vendit ballkanik. Por kėtu tek ne nuk ka skakiera, por arena politike pa rregulla loje, madje me rregulla primitive, tė cilat nxjerrin jashtė ēdo lloj lėvizje qė tenton tė sjellė njė dimension ndryshe nė njė pseudodemokraci pluraliste tė kryqėzuar nga dy forcat politike qė nuk po duan tė mbartin ndryshimin e vėrtetė, atė qė cilėsohet si politika ndryshe e progresit dhe e rregullave bazė. Ja pėrse fluturimi i Zogut u ndėrpre mė 3 korrik duke rėnė mbi pellgun e politikės shqiptare tė ujit tė ndenjur.

 

 
 
25/07/2005
   LA KQZ - ENCORE SEPT PLAINTES ELECTORALES A EXAMINER
   
     TIRANA, 25 juillet /ATA/ Par A.Struga/ - La commission électorale centrale doit examiner encore sept plaintes électorales portant sur l'invalidité des législatives du 3 juillet, a indiqué aujourd'hui le porte-parole de cette commission, Erton Sinani.      
      "Les décisions concernant ces plaintes doivent źtre prises dans cette semaine, pour commencer ensuite les préparatifs en vue du scrutin dans la circonscription 2 ą Malesi e Madhe. Le résultat définitif des législatifs sera annoncé ą l'issue du scrutin dans cette circonscription ou dans une autre oł il a eu des problčmes", a dit M.Sinani.
/lola/bv/  
 
 
 
25/07/2002
LA KQZ DECIDE DE LA REPETITION DU SCRUTIN DANS LA CIRCONSCRIPTION NO.2, MAIS, ELLE N'A PAS ENCORE FIXE LA DATE

     TIRANA, 25 juillet (ATA) - La Commission centrale électorale (KQZ) a décidé lundi de la répétition du scrutin dans la cirsconscription No.2, ą la préfecture de Shkodra, mais, elle n'a pas encore fixe la date.
     Cette décision a été prise, car, le 3 juillet, le vote n'a pas eu lieu dans 19 bureaux de vote de cette circonscription, par conséquent, aucun matériel électoral n'a été remis ą la KQZ. La KQZ fixera la date du scrutin lors de sa prochaine réunion.
    Quelques jours auparavant, la KQZ a limogé et a déféré ą la justice les membres de la Commission zonale électorale (KZZ) de la circonscription No.2 oł ont posé les candidatures Pal Leraj pour le Parti socialiste et Astrit Bushati pour le Parti démocratique./m.d/klod/rimi/JDE/

 

http://www.balkanweb.com/

Apeli vendos qe Leka Zogu te rimarre armet e bllokuara 3 vjet me pare ne Aeroportin e Rinasit

Lajmi i ores 8:50 AM
TIRANE (25 Korrik) -Leka Zogu do e rimarre koleksionin me arme te bllokuar tre vjet me pare ne Aeroportin e Rinasit. Ky ishte vendimi i Gjykates se Apelit se kryeqytetit i pak diteve me pare, qe la ne fuqi vendimin e Faktit duke i dhene forme te prere. Avokati perfaqsues i Familjes Mbreterore ne gjyq, pohoi se sipas ketij vendimi nuk i mbetet gje tjeter vecse t'i drejtohet permbarimit per te ekzekutuar kete vendim te formes se prere. Sipas mbrojtesit rruga me e shkurter per te rimarre armet Familja Mbreterore, do te ishte nese Prokuroria e Tiranes pasi te njihej me vendimin e formes se prere te urdheronte heqjen e mases se bllokimit. Ndryshe nga perfaqsuesi i Familjes Mbreterore, prokuroria e kryeqytetit tha dje se vendimi i gjykates urdheronte organin e akuzes te riniste edhe njehere kete ceshtje per te vendosur nese keto arme do i ktheheshin Familjes Mbreterore apo do i sekuestroheshin dhe do kalonin ne favor te shtetit. Gjate procesit perfaqsuesi i Familjes Mbreterore kerkoi qe te prishej vendimi i prokurorise per bllokimin e armeve, ndersa ne baze te ligjit per statusin e Familjes Mbreterore, ketyre u lind e drejta e mbajtjes se koleksioneve te ndryshme te armeve, natyrisht duke u regjistruar me pare ne organet kompetente. Ndersa prokurori i kerkoi gjykates rrezimin e kerkeses me pretendimin se ajo ishte bere jashte afatit kohor dhe se ceshtja nuk eshte kompetence e kesaj gjykate per t'u shqyrtuar. Ndryshe nga kjo gjykata pohoi se njoftimi i kerkuesit eshte bere brenda ligjit, nderkohe per kompetencen cmon se Gjykata e Tiranes eshte kompetente per te gjykuar kundershtimet e vendimeve te pushimit te prokurorise se kryeqytetit. Ne fund te vendimit gjykata pohon shprehimisht se: "Pranon kerkesen e Familjes Mbreterore duke prishur vendimin e pushimit te procedimit penal numer 1243 date 29 korrik 2002, persa i perket pikes per sendet e sekuestruara. Prokuroria duhet te siguroje nje grup ekspertesh per te vleresuar keto sende, si dhe per te urdheruar se cfare do te behet me keto sende, nese do t'i kthehen te zotit apo do kalojne ne favor te shtetit". db/db (NEWS24/BalkanWeb)

 
 
25/07/2005 http://www.shekulli.com.al/

Ismail Kadare

Shkrimtari i njohur Ismail Kadare flet pėr zgjedhjet e tre Korrikut. Mesazhet e tij pėr qeverinė dhe opozitėn e re

Kadare: Mesazhi im pėr Qeverinė

“Me njė korrupsioin tė tillė Shqiperia nuk mund tė quhet as vend i lirė e as vend sovran”

Robert Rakipllari

Pyetje: Ju sapo keni botuar njė letėrkėmbim tė njohur pėr lexuesin me ish-Presidentin Alia nė vitin ’90. Pėrse ky libėr botohet pikėrisht tani?
Pėrgjigje: Pse pikerisht tani? E kuptoj fare mirė pyetjen tuaj. Ka kohė qė nė Shqipėri shumė gjėra, duke pėrfshirė edhe kohėn e botimit tė njė libri, zgjojnė dyshime. Po tė ndodhė njė botim pėrpara zgjedhjeve do tė dyshohet, pėrse pėrpara? Po tė jetė pas, do tė thuhet pėrse pas? Po tė qėlloje nė njė kohė pa ngjarje do tė thuhet se kėrkon tė bėhet ngjarje, e po tė jetė paralelisht me njė ngjarje tjetėr, do tė thonė se kėrkon tė tėrheqė vėmendjen prej saj, e kėshtu me radhė, po tė ndodhė nė dimėr, nė verė, nė zheg apo nė acar. Ju siguroj se nuk fshihet asnjė qėllim nė kohėn e botimit. Ka qėlluar thjesht nė muajin korrik, fjalė qė nė shqip vjen nga korrja e grurit, e nė shumė gjuhė nga emri i Jul Qezarit...Dhe prapė ju siguroj se nuk ka ndonjė aludim pėr "korrje tė fitores" apo "tė disfatės", e aq me pak me ndonjė Jul Qezar tė hamendėsuar vendas.
Pyetje: Zgjedhjet e tre Korrikut ishin vėnė kusht nga Evropa pėr integrimin, mendoni se Shqipėria e kaloi kėtė sfidė?
Pėrgjigje: Me keto zgjedhje Shqipėria u vu pėrpara njė prove tepėr delikate. Kushti pėr zgjedhje normale, pėr hapjen e rrugės pėr nė Europė ishte i drejtė nė thelb. Ishte njė trysni qė bėhej pėr tė mirėn e vendit. Por nga ana tjetėr, ishte jo pa rrezik. Shqipėria, ashtu si njė qenie qė zbulon pikėn e dobėt, apo si njė ngrehinė , qė i gjendet pika ku mund tė rrėzohet, u gjend e zbuluar pėrpara atyre forcave qė nuk do ta donin, pėr arsye tė ndryshme, hyrjen e saj nė familjen evropiane. Populli shqiptar, shoqėria shqiptare e pranon trysninė ndaj klasės sė tij politike. Nė kėtė pikė ai bashkohet me komunitetin euro-atlantik. Por, ndonėse ka pėrgjegjėsi pėr politikanėt e vet, nuk ėshtė e drejtė qė ky popull tė ndėshkohet pėr shkak tė tyre. Ndaj njė qasje tjetėr mė gjakftohtė dhe realiste mund tė gjendet.
Pyetje: Ka dy mendime tė kundėrta qė pak a shumė u shfaqėn pėr keto zgjedhje: njėri mė negativ e tjetri mė pozitiv.
Pėrgjigje: Mendoj se pavarėsisht nga gjithė mungesat, bezditė, shėmtitė etj.,etj. , pėr tė cilat ne jemi tė ndėrgjegjshėm, diēka e mirė, njė hap i drojtur por i qartė pėrpara ndodhi, megjithatė. E para, rrotacioni u krye. Jo aq i fismė sa ē'do ta kishim dashur, por sidoqofte, u krye. Dhe s'duhet harruar qė ėshtė hera e parė nė historinė e vendit. E dyta, korrupsioni u denua njėzeri dhe shqiptarėt u bėnė tė ndergjegjshėm se me njė korrupsion tė tillė Shqipėria nuk mund tė quhet as vend i lirė e as vend sovran. Nė kėtė kah vota e tyre, mė shumė se politike ishte, ndoshta, morale.
Natyrisht, Shqipėria nuk mund tė kėnaqet me kaq. E megjithatė, duhet ta pranojmė se, me sa duket, shpina e njė vendi qė ka pėrjetuar me tė egrėn diktaturė staliniste nė Evropė, nuk mbante tani pėr tani me tepėr.
Shqipėria, sado qė tė mundohet, nuk bėhet dot model. (Njė herė qė kujtoi se u bė model i socializmit, nė tė vėrtetė u bė gazi i botes!).
Veē kesaj, e gjitha kjo kėrkon njė gjykim gjakftohtė brenda kuadrit ballkanik. Serbisė p.sh. po i vihet njė kusht shume mė i lehte: kapja e njė krimineli. Me qė ra fjala, nuk besoj se problemi i kulturės sė krimit ndėretnik, qė u bė zotėruese nė Serbi mbi dhjetė vjet, zgjidhet me arrestimin e njė krimineli.
Pyetje: A mund tė na thoni diēka pėr amulline qė u krijua pas zgjedhjeve, ku PD shpalli fitoren, ndėrsa PS vazhdon tė mos e njohė humbjen?
Pėrgjigje: Amullia qė u krijua pas zgjedhjeve krijoi pėrshtypjen se disa nga partite politike shqiptare u penduan pėr atmosferėn e parė tė qete dhe shpejtuan tė kthehen nė zakonet e vjetra. Dhe zakonet e vjetra tė tyre dihen: acarim, militantizem, mospranim tė rezultateve tė njė pjese tė kandidatėve, dėshirė pėr prishje. Njerėzit kanė tė drejtė tė mendojnė se disa forca politike nė Shqipėri nuk kanė dashur zgjedhje normale, por tjetėr gjė. Kėshtu normalitetin e kanė perjetuar si njė fare torture, njė fare "kemishe tė forces". Dhe mezi ē'kane pritur rastin ta flakin ate kemishe shtrenguese dhe tė kthehen nė gjendjen e meparshme. E keqja ėshtė se ndersa kjo gjendje qė ėshtė normale pėr ta, ėshtė anormale pėr vendin.
Pyetje: Ē'mesazh do t'ju jepnit ju forcave politike tė sotme?
Pėrgjigje: Nuk besoj se mesazhi im ndryshon nga ai i shumices se qytetarėve shqiptarė: tė mos e prishim ate ē’ka u arrit. (Aq sa u arrit). Kanė shansin e fundit tė bėjne njė gjest qytetar, republikan, demokratik, njerėzor. Akti thelbėsor i rendit demokratik, qė ėshtė kalimi (rrotacioni) i pushtetit me votim, nuk mund tė kuptohet pa humbjen e njerit dhe fitoren e tjetrit. Humbja dhe fitorja prodhojnė kėshtu bashkėrisht demokracine. Demokracia shqiptare qė mėton tė kthehet nė demokraci europiane, nuk mund tė zhvillohet ndryshe.
Focat kryesore politike shqiptare janė ende larg emancipimit. Doza e lartė e militantizmit, (lexo: sejmenizmit, trashėgim i kohės otomaniste kur sejmeni nuk njihte as komb, as shoqėri, as atdhe, por njihte veē shefin e vet tė klanit) , ėshtė njė ndėr pengesat e shumta. qė kėndej rrjedh himnizimi i dalldisur i partisė, (trashėgimi kjo nga komunizmi shqiptar me tipare feudale) , e nga "partishmeri" e keqe, rrjedh mosrespekti ndaj vlerave demokratike e republikane, ndaj institucioneve e ligjeve. Si shembull mund tė shėrbejnė raportet e partive kryesore me presidentin. Ishte njė akt emancipues zgjedhja e presidentit konsensual, zotit Alfred Moisiu. Por sjellja e partive me tė ishte, nė shumė raste, meskine. Here njėra palė e herė tjetra, varnin turinjtė e zemėroheshin e pėrpiqeshin ta fyenin sa herė qė iu dukej se presidenti u behej pengesė. (Ē'ka dėshmonte nė tė vertete paanėsinė e tij).
Pyetje: A do tė donit ta uronit qeverinė e re qė, me sa duket, do tė jete e se djathtės demokratike? Ē'dėshirė tuajėn do tė donit t'i transmetonit?
Pėrgjigje: Natyrisht qė me gjithė zemer do t'i uroja punė tė mbarė qeverisė sė re tė djathtė shqiptare. Do ta bėja kėtė pėr ēdo qeveri tė votuar nga populli shqiptar. Do tė shtoja kėtu se njė dėshirė tė ngjashme do t'ia shprehja edhe opozites nė gjuhėn tonė, ashtu si ėshtė nė shumicėn e gjuhėve, urimi "punė e mbarė" gjendet vetėm nė kahun pozitiv dhe jo nė tė kundėrten, ta zemė "sherr tė mbarė!" ose "shkopinj tė mbarė nė rrota!". Pėr fat tė keq, kronika shqiptare ėshtė e mbushur me sjellje tė tilla tė opozitave.
Ēfare do tė doja t'i transmetoja qeverise se re? Nė radhe tė parė, njė program dhe psikologji ndėrtuese, pozitive. Ajo do tė ishte shėndoshėse jo vetem lėndėrisht, por edhe shpirtėrisht pėr vendin. Sė dyti, njė qeverisje nėpėrmjet njė ekipi tė aftė e tė qytetėruar, ku tė perjashtohej diēka tradicionalisht e dėmshme tek ne, prirja tribale. Kjo prirje ėshtė e vendeve tė prapambetura e totalitare, ku shefi emėron nė poste kyēe ministra "tė besuar" nga klani apo krahina e vet. Do tė ishte afishimi i parė i keq i qeverisė shqiptare pėrpara komunitetit ndėrkombėtar, i cili me aq vėmendje ndjek zhvillimet e fundit nė Shqipėri.
Pyetje: Jashtė problemit tė zgjedhjeve si e shikoni gjendjen e pergjithshme tė Shqipėrise e tė popullit shqiptar?
Pėrgjigje: Parė nė njė vizion tė pėrgjithshėm, mendoj se Shqipėria ndodhet nė fazėn e fundit tė njė procesi qė ka nisur mbi njė shekull e gjysmė mė parė. Nė atė kohe, ende nėn pushtimin otoman, u shpall programi i rilindasve shqiptarė pėr lirinė dhe demokracinė shqiptare. Thelbi i kėtij programi, themeli dhe kurora e tij ishte: liria e Shqipėrisė, kthimi i saj nė familjen europiane. Siē e shihni, pas pengesash monstruoze, populli shqiptar gjendet mė nė fund, nė prag tė kėsaj ėndrre. Rrugėtimi i tij ka qenė i vėshtirė, por aspak fatkeq. Disa nga sėmundjet e mėdha tė kontinentit ai i kaloi nė formėn e tyre mė tė rėndė, siē ishte komunizmi i tipit stalinist, por pati tė tjera nga tė cilat, pėr fat tė mir, nuk u prek, siē ishte antisemitizmi. Tė tjera drama, si ajo e fesė, u pėrjetuan nga shqiptarėt nė trajtė kundėrthėnėse: nga njė anė ndalimi i fesė, si njė pervojė e errėt turpėruese, nga ana tjeter, harmonia midis besimeve, si diēka e lakmuar. Kėshtu ecin popujt.
Mendoj se s'ka arsye pėr ligėshtim. Mendoj se energjia pozitive e shqiptarėve e ka kohėn e vet pėrpara.