|
Faqja 24 - OPINION |
Korrik 26, 2005 |
|
Misioni i pamundur i LZHK
|
|
Nga Rezear XHAXHIU
|
25/07/2002
LA KQZ DECIDE DE LA REPETITION
DU SCRUTIN DANS LA CIRCONSCRIPTION NO.2, MAIS, ELLE N'A
PAS ENCORE FIXE LA DATE
TIRANA, 25 juillet (ATA) - La Commission centrale électorale (KQZ) a décidé lundi de la répétition du scrutin dans la cirsconscription No.2, ą la préfecture de Shkodra, mais, elle n'a pas encore fixe la date. Cette décision a été prise, car, le 3 juillet, le vote n'a pas eu lieu dans 19 bureaux de vote de cette circonscription, par conséquent, aucun matériel électoral n'a été remis ą la KQZ. La KQZ fixera la date du scrutin lors de sa prochaine réunion. Quelques jours auparavant, la KQZ a limogé et a déféré ą la justice les membres de la Commission zonale électorale (KZZ) de la circonscription No.2 oł ont posé les candidatures Pal Leraj pour le Parti socialiste et Astrit Bushati pour le Parti démocratique./m.d/klod/rimi/JDE/ |
Apeli vendos qe Leka Zogu te rimarre armet e bllokuara 3 vjet me pare ne Aeroportin e Rinasit |
||||
|
||||
TIRANE (25 Korrik) -Leka Zogu do e rimarre koleksionin me arme te bllokuar tre vjet me pare ne Aeroportin e Rinasit. Ky ishte vendimi i Gjykates se Apelit se kryeqytetit i pak diteve me pare, qe la ne fuqi vendimin e Faktit duke i dhene forme te prere. Avokati perfaqsues i Familjes Mbreterore ne gjyq, pohoi se sipas ketij vendimi nuk i mbetet gje tjeter vecse t'i drejtohet permbarimit per te ekzekutuar kete vendim te formes se prere. Sipas mbrojtesit rruga me e shkurter per te rimarre armet Familja Mbreterore, do te ishte nese Prokuroria e Tiranes pasi te njihej me vendimin e formes se prere te urdheronte heqjen e mases se bllokimit. Ndryshe nga perfaqsuesi i Familjes Mbreterore, prokuroria e kryeqytetit tha dje se vendimi i gjykates urdheronte organin e akuzes te riniste edhe njehere kete ceshtje per te vendosur nese keto arme do i ktheheshin Familjes Mbreterore apo do i sekuestroheshin dhe do kalonin ne favor te shtetit. Gjate procesit perfaqsuesi i Familjes Mbreterore kerkoi qe te prishej vendimi i prokurorise per bllokimin e armeve, ndersa ne baze te ligjit per statusin e Familjes Mbreterore, ketyre u lind e drejta e mbajtjes se koleksioneve te ndryshme te armeve, natyrisht duke u regjistruar me pare ne organet kompetente. Ndersa prokurori i kerkoi gjykates rrezimin e kerkeses me pretendimin se ajo ishte bere jashte afatit kohor dhe se ceshtja nuk eshte kompetence e kesaj gjykate per t'u shqyrtuar. Ndryshe nga kjo gjykata pohoi se njoftimi i kerkuesit eshte bere brenda ligjit, nderkohe per kompetencen cmon se Gjykata e Tiranes eshte kompetente per te gjykuar kundershtimet e vendimeve te pushimit te prokurorise se kryeqytetit. Ne fund te vendimit gjykata pohon shprehimisht se: "Pranon kerkesen e Familjes Mbreterore duke prishur vendimin e pushimit te procedimit penal numer 1243 date 29 korrik 2002, persa i perket pikes per sendet e sekuestruara. Prokuroria duhet te siguroje nje grup ekspertesh per te vleresuar keto sende, si dhe per te urdheruar se cfare do te behet me keto sende, nese do t'i kthehen te zotit apo do kalojne ne favor te shtetit". db/db (NEWS24/BalkanWeb) |
Shkrimtari i njohur Ismail Kadare flet pėr zgjedhjet e tre Korrikut. Mesazhet e tij pėr qeverinė dhe opozitėn e re
Kadare: Mesazhi im pėr Qeverinė
Me njė korrupsioin tė tillė Shqiperia nuk mund tė quhet as vend i lirė e as vend sovran
Robert Rakipllari
Pyetje: Ju sapo keni botuar njė letėrkėmbim tė
njohur pėr lexuesin me ish-Presidentin Alia nė vitin 90. Pėrse ky libėr
botohet pikėrisht tani?
Pėrgjigje: Pse pikerisht tani? E kuptoj fare mirė pyetjen tuaj. Ka kohė qė
nė Shqipėri shumė gjėra, duke pėrfshirė edhe kohėn e botimit tė njė
libri, zgjojnė dyshime. Po tė ndodhė njė botim pėrpara zgjedhjeve do tė
dyshohet, pėrse pėrpara? Po tė jetė pas, do tė thuhet pėrse pas? Po tė
qėlloje nė njė kohė pa ngjarje do tė thuhet se kėrkon tė bėhet ngjarje,
e po tė jetė paralelisht me njė ngjarje tjetėr, do tė thonė se kėrkon tė
tėrheqė vėmendjen prej saj, e kėshtu me radhė, po tė ndodhė nė dimėr,
nė verė, nė zheg apo nė acar. Ju siguroj se nuk fshihet asnjė qėllim nė
kohėn e botimit. Ka qėlluar thjesht nė muajin korrik, fjalė qė nė shqip
vjen nga korrja e grurit, e nė shumė gjuhė nga emri i Jul Qezarit...Dhe
prapė ju siguroj se nuk ka ndonjė aludim pėr "korrje tė fitores"
apo "tė disfatės", e aq me pak me ndonjė Jul Qezar tė hamendėsuar
vendas.
Pyetje: Zgjedhjet e tre Korrikut ishin vėnė kusht nga Evropa pėr integrimin,
mendoni se Shqipėria e kaloi kėtė sfidė?
Pėrgjigje: Me keto zgjedhje Shqipėria u vu pėrpara njė prove tepėr
delikate. Kushti pėr zgjedhje normale, pėr hapjen e rrugės pėr nė Europė
ishte i drejtė nė thelb. Ishte njė trysni qė bėhej pėr tė mirėn e
vendit. Por nga ana tjetėr, ishte jo pa rrezik. Shqipėria, ashtu si njė
qenie qė zbulon pikėn e dobėt, apo si njė ngrehinė , qė i gjendet pika
ku mund tė rrėzohet, u gjend e zbuluar pėrpara atyre forcave qė nuk do ta
donin, pėr arsye tė ndryshme, hyrjen e saj nė familjen evropiane. Populli
shqiptar, shoqėria shqiptare e pranon trysninė ndaj klasės sė tij politike.
Nė kėtė pikė ai bashkohet me komunitetin euro-atlantik. Por, ndonėse ka pėrgjegjėsi
pėr politikanėt e vet, nuk ėshtė e drejtė qė ky popull tė ndėshkohet pėr
shkak tė tyre. Ndaj njė qasje tjetėr mė gjakftohtė dhe realiste mund tė
gjendet.
Pyetje: Ka dy mendime tė kundėrta qė pak a shumė u shfaqėn pėr keto
zgjedhje: njėri mė negativ e tjetri mė pozitiv.
Pėrgjigje: Mendoj se pavarėsisht nga gjithė mungesat, bezditė, shėmtitė
etj.,etj. , pėr tė cilat ne jemi tė ndėrgjegjshėm, diēka e mirė, njė
hap i drojtur por i qartė pėrpara ndodhi, megjithatė. E para, rrotacioni u
krye. Jo aq i fismė sa ē'do ta kishim dashur, por sidoqofte, u krye. Dhe
s'duhet harruar qė ėshtė hera e parė nė historinė e vendit. E dyta,
korrupsioni u denua njėzeri dhe shqiptarėt u bėnė tė ndergjegjshėm se me
njė korrupsion tė tillė Shqipėria nuk mund tė quhet as vend i lirė e as
vend sovran. Nė kėtė kah vota e tyre, mė shumė se politike ishte, ndoshta,
morale.
Natyrisht, Shqipėria nuk mund tė kėnaqet me kaq. E megjithatė, duhet ta
pranojmė se, me sa duket, shpina e njė vendi qė ka pėrjetuar me tė egrėn
diktaturė staliniste nė Evropė, nuk mbante tani pėr tani me tepėr.
Shqipėria, sado qė tė mundohet, nuk bėhet dot model. (Njė herė qė
kujtoi se u bė model i socializmit, nė tė vėrtetė u bė gazi i botes!).
Veē kesaj, e gjitha kjo kėrkon njė gjykim gjakftohtė brenda kuadrit
ballkanik. Serbisė p.sh. po i vihet njė kusht shume mė i lehte: kapja e njė
krimineli. Me qė ra fjala, nuk besoj se problemi i kulturės sė krimit ndėretnik,
qė u bė zotėruese nė Serbi mbi dhjetė vjet, zgjidhet me arrestimin e njė
krimineli.
Pyetje: A mund tė na thoni diēka pėr amulline qė u krijua pas zgjedhjeve,
ku PD shpalli fitoren, ndėrsa PS vazhdon tė mos e njohė humbjen?
Pėrgjigje: Amullia qė u krijua pas zgjedhjeve krijoi pėrshtypjen se disa
nga partite politike shqiptare u penduan pėr atmosferėn e parė tė qete dhe
shpejtuan tė kthehen nė zakonet e vjetra. Dhe zakonet e vjetra tė tyre
dihen: acarim, militantizem, mospranim tė rezultateve tė njė pjese tė
kandidatėve, dėshirė pėr prishje. Njerėzit kanė tė drejtė tė mendojnė
se disa forca politike nė Shqipėri nuk kanė dashur zgjedhje normale, por
tjetėr gjė. Kėshtu normalitetin e kanė perjetuar si njė fare torture, njė
fare "kemishe tė forces". Dhe mezi ē'kane pritur rastin ta flakin
ate kemishe shtrenguese dhe tė kthehen nė gjendjen e meparshme. E keqja ėshtė
se ndersa kjo gjendje qė ėshtė normale pėr ta, ėshtė anormale pėr
vendin.
Pyetje: Ē'mesazh do t'ju jepnit ju forcave politike tė sotme?
Pėrgjigje: Nuk besoj se mesazhi im ndryshon nga ai i shumices se qytetarėve
shqiptarė: tė mos e prishim ate ēka u arrit. (Aq sa u arrit). Kanė
shansin e fundit tė bėjne njė gjest qytetar, republikan, demokratik, njerėzor.
Akti thelbėsor i rendit demokratik, qė ėshtė kalimi (rrotacioni) i
pushtetit me votim, nuk mund tė kuptohet pa humbjen e njerit dhe fitoren e
tjetrit. Humbja dhe fitorja prodhojnė kėshtu bashkėrisht demokracine.
Demokracia shqiptare qė mėton tė kthehet nė demokraci europiane, nuk mund
tė zhvillohet ndryshe.
Focat kryesore politike shqiptare janė ende larg emancipimit. Doza e lartė e
militantizmit, (lexo: sejmenizmit, trashėgim i kohės otomaniste kur sejmeni
nuk njihte as komb, as shoqėri, as atdhe, por njihte veē shefin e vet tė
klanit) , ėshtė njė ndėr pengesat e shumta. qė kėndej rrjedh himnizimi i
dalldisur i partisė, (trashėgimi kjo nga komunizmi shqiptar me tipare
feudale) , e nga "partishmeri" e keqe, rrjedh mosrespekti ndaj
vlerave demokratike e republikane, ndaj institucioneve e ligjeve. Si shembull
mund tė shėrbejnė raportet e partive kryesore me presidentin. Ishte njė
akt emancipues zgjedhja e presidentit konsensual, zotit Alfred Moisiu. Por
sjellja e partive me tė ishte, nė shumė raste, meskine. Here njėra palė e
herė tjetra, varnin turinjtė e zemėroheshin e pėrpiqeshin ta fyenin sa herė
qė iu dukej se presidenti u behej pengesė. (Ē'ka dėshmonte nė tė vertete
paanėsinė e tij).
Pyetje: A do tė donit ta uronit qeverinė e re qė, me sa duket, do tė jete
e se djathtės demokratike? Ē'dėshirė tuajėn do tė donit t'i transmetonit?
Pėrgjigje: Natyrisht qė me gjithė zemer do t'i uroja punė tė mbarė
qeverisė sė re tė djathtė shqiptare. Do ta bėja kėtė pėr ēdo qeveri tė
votuar nga populli shqiptar. Do tė shtoja kėtu se njė dėshirė tė
ngjashme do t'ia shprehja edhe opozites nė gjuhėn tonė, ashtu si ėshtė nė
shumicėn e gjuhėve, urimi "punė e mbarė" gjendet vetėm nė
kahun pozitiv dhe jo nė tė kundėrten, ta zemė "sherr tė mbarė!"
ose "shkopinj tė mbarė nė rrota!". Pėr fat tė keq, kronika
shqiptare ėshtė e mbushur me sjellje tė tilla tė opozitave.
Ēfare do tė doja t'i transmetoja qeverise se re? Nė radhe tė parė, njė
program dhe psikologji ndėrtuese, pozitive. Ajo do tė ishte shėndoshėse jo
vetem lėndėrisht, por edhe shpirtėrisht pėr vendin. Sė dyti, njė
qeverisje nėpėrmjet njė ekipi tė aftė e tė qytetėruar, ku tė
perjashtohej diēka tradicionalisht e dėmshme tek ne, prirja tribale. Kjo
prirje ėshtė e vendeve tė prapambetura e totalitare, ku shefi emėron nė
poste kyēe ministra "tė besuar" nga klani apo krahina e vet. Do tė
ishte afishimi i parė i keq i qeverisė shqiptare pėrpara komunitetit ndėrkombėtar,
i cili me aq vėmendje ndjek zhvillimet e fundit nė Shqipėri.
Pyetje: Jashtė problemit tė zgjedhjeve si e shikoni gjendjen e pergjithshme
tė Shqipėrise e tė popullit shqiptar?
Pėrgjigje: Parė nė njė vizion tė pėrgjithshėm, mendoj se Shqipėria
ndodhet nė fazėn e fundit tė njė procesi qė ka nisur mbi njė shekull e
gjysmė mė parė. Nė atė kohe, ende nėn pushtimin otoman, u shpall
programi i rilindasve shqiptarė pėr lirinė dhe demokracinė shqiptare.
Thelbi i kėtij programi, themeli dhe kurora e tij ishte: liria e Shqipėrisė,
kthimi i saj nė familjen europiane. Siē e shihni, pas pengesash monstruoze,
populli shqiptar gjendet mė nė fund, nė prag tė kėsaj ėndrre. Rrugėtimi
i tij ka qenė i vėshtirė, por aspak fatkeq. Disa nga sėmundjet e mėdha tė
kontinentit ai i kaloi nė formėn e tyre mė tė rėndė, siē ishte
komunizmi i tipit stalinist, por pati tė tjera nga tė cilat, pėr fat tė
mir, nuk u prek, siē ishte antisemitizmi. Tė tjera drama, si ajo e fesė, u
pėrjetuan nga shqiptarėt nė trajtė kundėrthėnėse: nga njė anė ndalimi
i fesė, si njė pervojė e errėt turpėruese, nga ana tjeter, harmonia midis
besimeve, si diēka e lakmuar. Kėshtu ecin popujt.
Mendoj se s'ka arsye pėr ligėshtim. Mendoj se energjia pozitive e shqiptarėve
e ka kohėn e vet pėrpara.