ALBANIANS IN SOUTHERN SERBIA PRESS FOR GREATER AUTONOMY. Albanians
in
the southern Serbian towns of Bujanovac, Presevo, and Medvedje plan
to seek greater autonomy within Serbia, B92 reported on 27 December.
Ragmi Mustafa, head of the Albanian Democratic Party and President of
the Presevo City Council, said that Albanians in southern Serbia
support the aspirations of Kosova Serbs for greater autonomy, adding
that Albanians in Serbia should be granted similar rights. A working
group from the southern Serbian towns is planning to meet in
Prishtina with Veton Suroij, a member of Kosova's negotiating team in
the UN-sponsored final-status talks, to press their case. Serbia and
Montenegro's Foreign Minister Vuk Draskovic said the Albanians should
address their concerns to Belgrade, not Prishtina. "They can go to
Pristina, but the address of the place where they have to talk about
their disputes is not located in Pristina, but Belgrade," he said. BW
Berisha: Koka dhe Kulla,
kreret e mafies
|
E Merkure, 28 Dhjetor 2005 |
Ne
analizen e 100 diteve te qeverise, Kryeministri Sali Berisha ka
perfshire goditjen e klaneve Koka dhe Kulla, te cilat i ka cilesuar
si klanet mafioze me te rrezikshme te vendit, si dhe ka rrefyer se
po pergatiten dhjetera dosje per goditjen e krimit. Berisha: 100
ditet, realizimi 130% "Jane goditur dy klanet mafioze me te rrezikshme te vendit: klani KOKA dhe ai KULLA dhe nje numer organizatash dhe grupesh kriminale trafiqesh, droge, vizash, armesh, makinash", ka perfshire ne analizen e 100 diteve te para te qeverise, Kryeministri Berisha, ne lidhje me luften kunder krimit te organizuar. Ai i ka cilesuar keshtu si dy kreret e me te rrezikshem te mafies shqiptare, Koken dhe Kullen. "Klani i Zemunit eshte nje nga klanet me te rrezikshme te Ballkanit. Kam patur bindjen me te thelle, te bazuara ne dokumente te panumerta. Fakti qe nje anetar i tyre perballet me drejtesine sot eshte nje vendim shume i drejte", ka plotesuar Kryeministri me tej, gjate konferences per shtyp. Ne te njejten kohe, Sali Berisha ka rrefyer se po pergatiten dhe jane ne proces hartimi me dhjetera dosje te tjera, te cilat nuk ka preferuar t'i numeroje, po ne lidhje luften kunder krimit. "Organizatat te tjera kriminale jane ne daren qe po ngushtohet cdo dite te organeve te zbatimit te ligjit", ka lexuar ai ne lidhje me kete fenomen. Nderkohe, gjate analizes te gjate te 100 diteve, kjo ka qene vetem nje pjese e punes se qeverise dhe ne lidhje me nje nga prioritetet qe i kishte vene vetes qeveria e re. Berisha ka bere dje nje permbledhje te te gjithe arritjeve te kryera nga kabineti i tij. Per kete, Kryeministri ka prefuar gazetaret, pasi sipas tij keto te fundit kane ndjekur me lupe premtimet elektorale por edhe ato gjate prezantimit te programit ne ditet e para. Kryeministri e ka cilesuar si nje maratone te dyte 100 diteshin e pare, pas asaj te zgjedhjeve. "Ne mengjesin e dites se 101 te qeverisjes, kam perjetuar me te njejten ndjenje qetesie si dhe daten 2 korrik te perfundimit te fushates elektorale", ka treguar Kryeministri, duke theksuar se ka qene i bindur, me 2 korrik per fitoren e zgjedhjeve, ndersa ne diten e 101 per realizimin e premtimeve. "Rezulton se jo vetem jane mbajtur nje per nje te gjitha premtimet, por, sic provojne analizat e ministrive te linjes keto 100 dite, jane realizuar se paku 30 perqind me shume se cfare ishte premtuar", ka vleresuar Berisha, i cili me pas ka lexuar pike per pike analizat e bera publike javet e fundit nga te gjitha ministrite. "Respekt per institucionin e Presidentit" Pas leximit te analizes, i pyetur nese ka refuzuar ndonje takim me Presidentin e Republikes, Berisha ka thene se nuk eshte e vertete te kete refuzuar takim. "Jam i hapur dhe respektues ndaj institucionit. Nuk e di si mund te imagjinohet qe une te refuzoj takim me Presidentin e Republikes, kategorikisht. Ai e ka te drejten kushtetuese te kerkoje informim nga te gjitha institucionet e tjera, perfshi ketu kryetarin e qeverise te vendit", deklaroi kryeministri. "Vlera e Nanos, politika rajonale" Ai eshte shtrenguar nga gazetaret te beje vleresimin e tij per ish-Kryeministrin Fatos Nano, per te cilin ka cilesuar se te flasesh per sukses me te madh ne rastin konkret Nanos eshte shume jorealiste. "Por nuk mund te injoroj se ka patur nje politike rajonale korrekte, duke mos mohuar nje fare diletantizmi te pashmangshem, te justifikuar ne nje fare menyre, te tij ne politike", ka vleresuar Kryeministri aktual per para-ardhesin. "Opozita, ne krize te thelle" Per opoziten shqiptare, Berisha ka perseritur vleresimet e para disa diteve, se sipas tij ajo eshte ne krize te thelle. "Me ate te parin (Fatos Nanon) nuk eshte se s'kishte krize autoriteti. Kurse me kete drite-fikesin (Edi Ramen), ju garantoj se e votuan vetem per nje aresye. Sepse u tha qe "ne humbje e tere pergjegjesia eshte e vetem nje njeriu". Eureka, dhe e votuan, ndersa tani opozita ka probleme", gjykoi Berisha. "Prokurori fle akoma mbi dosje e krimit" Sipas Kryeministrit, Institucioni i akuzes eshte nje histori tragjike ne kete vend, dhe eshte nje histori shume e dhimbshme. "Ky institucion ka fjetur dhe flen mbi dosjet e korrupsionit, ka nevoje per reforme te thelle", ka perseritur Berisha, i cili ka theksuar serish se nuk ka asgje personale ndaj askujt. "Eshte i vetmi mandat 'a vie', me mandat te perjetshem. Nuk ka asnje vend pervec Shqiperise. Keto jane harresa kushtetuese. Po ta drejtoje sic duhet, te rrije edhe dy jete", ka dekluar Kryeministri, i cili ka nenvizuar se per shkarkimet, procedura e tyre eshte e percaktuar ne Kushtetute. "Me Bashkine, mardhenie korrekte" Ne lidhje me konflikin me Bashkine, Berisha ka treguar se, sipas tij, mardheniet me Kryetarin e Bashkise Tirane jane absolutish mardhenie korrekte. "Ka nje muaj qe vazhdojne punimet rrugeve akoma nuk ka zbardhur dy leje. Nis punime te medha sic eshte Zogu i Zi, do t'jua bej publike materialet qe kam", ka paralajmeruar Berisha. Sipas tij, as Edi Rama dhe as Kryeministri vete nuk qendrojne mbi ligjet. Duke argumentuar se nuk ka asnje tendence politike, kreu i qeverise ka nenvizuar se rritja e grantit prej 37%, eshte bere pasi eshte vleresuar se investimet publike jane realizuar c'do vit me mire nga qeverisja vendore. "Skafet, sakrifice per levizjen e lire" Ne lidhje me moratorium-in per skafe, Kryeministri ka pranuar publikisht se e ka shtyre nje interes me i madh kombetar, qe te tregohet jo i drejte me nje numer qytetaresh shqiptare, te cilet skafet i kane hobe dhe qe s'kane asgje te perbashket me trafikantet. "Ky interes ka te beje pikerisht me levizjen e lire. Pas nenshkrimi te MSA-se egziston nje mundesi reale e premtuar qe mund te celet drita jeshile per grupe te tera studentesh dhe biznesmenesh, qe te qarkullojne lirshem ne hapesiren europiane, por dhe per te permiresuar imazhin e vendit", ka bere te ditur Kryeministri. "Pa ekipin aktual, nuk ishin mbajtur premtimet" Berisha ka vleresuar lart punen e ekipit dhe te minstrave te tij, megjithese nuk e kishte harruar skepticizmin e tre muajve me pare. "Nuk mund te mohoet se eksperienca eshte nje gje e cmuar. Nga ana e tjeter, nje i ri i mireshkolluar ka bashkekohesi. Nuk do ta c'beja ne asnje menyre. Nuk besoj se pa keta anetare ekipi dhe pa keta eksperte, do te kisha mundur te konkretizoja premtimet e marra. Koha e ka provuar te drejte", ka vleresuar Kryeministri. "Do shqyrtohet gjoba per Rakipin" Ylli Rakipi, botuesi i Gazetes "Albania", i ka dorezuar dje, gjate konferences per shtyp, ne dore kryeministrit dokumentet sipas te cilave qeveria kishte shkelur ligjin. "Ne menyre selektive keni filluar, jo ne mbrotje te ligjit, te sulmoni nje pjese te rendesishme te biznesit shqiptar, duke gjobitur", ka akuzuar Rakipi gjate konferences per shtyp, ndersa ka deftuar se shtesa qe eshte ne pronesine e tij, eshte gjobitur me gjysem miliard leke, pa asnje shkak dhe ne menyre arbitrare. Pasi i ka dorezuar dosjen, Kryeministri Berisha ka premtuar se ankesa e paraqitur nga Rakipi do shqyrtohet me seriozitet te plote. Rakipi ka akuzuar edhe se Berisha po sulmon ato biznesmene qe nuk ndjekin "vallen" e qeverise. "Te siguroj se nuk ka asnje lloj diskriminimi politik dhe asnje favorizim", eshte pergjigjur Sali Berisha. |
Wednesday, 28 December 2005 http://www.sot.com.al/
Nano-Berisha alliance reappears |
In 100 days, we have fought the organized crime and destroyed two most dangerous mafia groups in Albania, Koka and Kulla clans. It was declared yesterday by the Albanian Prime Minister Sali Berisha during a press conference, where he presented the 100 days governments analysis. During the Governments first 100 days, the electoral promises are transformed into a reality. He particularly stressed the request to independent institutions to cut their expenses. I came to power after years in opposition and the first one hundred days are an extremely important test, firstly in the moral context. Berisha mentioned as important achievements of this government the reforms already undertaken and those to be undertaken, stressing further expenses cuts are expected to be carry out in the state administration. General Prosecution Office keeps sleeping over the corruptions files therefore, it is required a deep reform to this institution. I am not saying a procedure has already been defined over the General Prosecution Office, but I notice the Prosecution Office needs a deep reformation and it should undergo it, because it cannot function as an Italian or French example. The Albanian State has already a Prosecution Office and it has therefore no intention to establish a parallel one. The Commission of Venice will assist us in a relevant model for the Prosecution. We also invite the opposition to collaborate if it has the willing. We want to carry out this step altogether, because we want a depoliticised prosecution, an institution to protect the citizens rights, Berisha said. While, regarding the relations with the President of Republic, he said I will respect this institution and I do not have problems with it. He declined to have refused any invitation or meeting the President Moisiu has asked. Asked about any estimation in relation to the socialist former Prime Minister Fatos Nano, Berisha said I rather estimate the authority of the former of the Socialist Party leader Fatos Nano compared to the actual one Edi Rama. In this context, Berisha was declared to estimate the correct regional politics of the former Prime Minister. We should better not mention him a lot and leave him in the isolation he himself has chosen- he said. Related to Kosovo matter, Berisha said the present stand of the Albanian government is already clear: Independence, where the minorities and Serbs rights are respected. Only this kind of status would produce peace and stability- the Prime Minister Berisha declared. |
Rikthehet aleanca Nano-Berisha |
Aleanca
e vjetėr e kryeministrit me ish-kryeministrin ėshtė rishfaqur dhe
Berisha ka vlerėsuar Nanon, pikėrisht nė pjesėn mė tė
diskutueshme tė tij. Qėndrimi i Nanos pėr Kosovėn ka qenė njė
rast kur Berisha ka treguar se asnjeri prej tė dyve nuk qeverisė
dot pa pasur tjetrin nė krye tė opozitės. Fabula e Fantit
spathi, kur dy kokat e figurės nuk funksionojnė dot pa njera-
tjetrėn ėshtė vėrtetuar edhe njėherė dje, kur lideri demokrat
ka vlerėsuar Nanon, mė tepėr sesa Ramėn dhe aleanca midis dy
kundėrshtarėve ėshtė rizgjuar ashtu si disa vite mė parė
kur flisnin nė telefon pėr tė vendosur mbi qėndrimet kryesore nė
politikė. Pėrveē kėsaj, Berisha trajtoi dje edhe shumė probleme
qė kanė tė bėjnė me zhvillimet aktuale nė politikėn e sotme tė
qeverisjes.Nė 100 ditė kemi luftuar krimin e organizuar dhe
kemi shkatėrruar dy grupet mafioze mė tė rrezikshme nė Shqipėri,
klanin Koka e Kulla. Kėshtu ka deklaruar dje, nė njė
konferencė pėr shtyp kryeministri Sali Berisha, ku ka prezantuar
analizėn 100-ditore tė qeverisė. Gjatė 100 ditėve tė para tė
qeverisė, premtimet e bėra gjatė fushatės zgjedhore u bėnė
realitet. Ai theksoi nė veēanti kėrkesėn qė institucionet e
pavarura tė shkurtojnė shpenzimet. Vij nė pushtet pas vitesh e
vitesh opozitė, 100 ditėt e para janė njė provė tejet e rėndėsishme,
sė pari nė rrafshin moral. Dua tu them se 100 ditėt qė shkuan
kanė qenė maratona e dytė e vitit 2005, nisem nga fakti se gjatė
kėtyre 100 ditėve kam qenė nė njė maratonė pėr tė pėrmbushur
premtimet e mia, maratonė e qeverisė, tha Berisha, duke numėruar
njė sėrė realizimesh tė premtimeve, qė sipas tij u bėnė gjatė
fushatės elektorale e gjetėn realizim nė 100 ditėt e qeverisė.
Berisha nuk la pa pėrmendur tė gjithė sektorėt e ndryshėm nė
vend, reformat e ndėrmarra, ato qė priten tė ndėrmerren sė
shpejti, duke theksuar shkurtimet e mėtejshme qė priten nė
administratėn shtetėrore. Prokuroria fle mbi dosjet e korrupsionit Prokuroria po vazhdon tė flejė mbi dosjet e korrupsionit, dhe Prokurorisė i nevojitet njė reformė e thellė. Kėshtu u shpreh kryeministri, i pyetur se ēdo tė bėhet nė tė ardhmen me Prokurorinė e Pėrgjithshme, pėr tė cilėn qeveria ka shprehur shpesh kritika tė ashpra. Unė nuk them se ėshtė pėrcaktuar njė procedurė pėr Prokurorinė e Pėrgjithshme. Por konstatoj se Prokurorisė i nevojitet njė reformim i thellė dhe ajo duhet ta pėsojė njė tė tillė, pasi nuk mund tė funksionojė si njė shembull francez, italian etj. Shteti shqiptar ka njė Prokurori dhe nuk ka ndėrmend tė krijojė njė Prokurori paralele. Komisioni i Venecias do tė na ndihmojė pėr njė model tė pėrshtatshėm pėr Prokurorinė. Ftojmė edhe opozitėn tė bashkėpunojė nėse ajo ka vullnet. Duam ta bėjmė kėtė sė bashku, pasi duam njė Prokurori tė depolitizuar, institucion akuze qė tė mbrojė tė drejtat e qytetarėve- tha Berisha. Do jem korrekt me Presidentin Presidentin e Republikės kam ndėrmend ta respektoj dhe nuk kam probleme. Kjo ishte pėrgjigjja e kryeministrit, lidhur me marrėdhėniet qeveri-presidencė. Ai theksoi se nuk ka refuzuar asnjė ftesė apo takim tė kėrkuar nga presidenti Moisiu. Nanon e vlerėsoj pėr politikėn rajonale I pyetur pėr njė vlerėsim ndaj ish-kryeministrit socialist Fatos Nano, Berisha tha se vlerėsoj mė mirė autoritetin e liderit tė mėparshėm tė Partisė Socialiste, Fatos Nano kundrejt atij aktual, Edi Rama. Nė kėtė kontekst Berisha deklaroi se vlerėsonte politikėn korrekte rajonale tė ish-kryeministrit Fatos Nano. Mė mirė tė mos e pėrmendim shumė, le ta lėmė nė atė izolimin qė ka zgjedhur vet- tha ai. Qėndrimi ndaj Kosovės Kryeministri Berisha, tha sot se qėndrimi i qeverisė shqiptare lidhur me Kosovėn tashmė ėshtė i qartė: pavarėsi ku tė respektohen tė drejtat e serbėve dhe tė minoriteteve. Vetėm ky lloj statusi do tė prodhonte paqe e stabilitet, ka deklaruar kryeministri Berisha. Janė kėto, pikėpamjet qė vlerėsohen dhe nuk shoh ndonjė pėrpjekje pėr t'i imponuar Shqipėrisė ndonjė qėndrim tjetėr, por fjalėn e fundit do ta thotė Grupi i Kontaktit- tha ai. |
Tuesday, 27 December 2005 http://www.sot.com.al/
Candidatures for
ambassador in USA and UN still undecided
|
Albanian Foreign Minister declared yesterday this ministry is not carrying out any political appointment regarding the ambassadors.He rejected the oppositions accusations in relation to the appointments, stressing it has not still been decided on candidatures for ambassador in the USA and UN. Appointments that are being carrying out in the diplomatic field do not have political character. The calculations of the SP chairman Edi Rama and the socialist deputy Arta Dade over the diplomatic appointments are not accurate, said Mustafaj yesterday during a press conference, analysing the first 100 days performance. On the other hand, one of the achievements that Muatafaj pointed out related to his first 100 days office is the fact that according to him, no career diplomat has been removed from the diplomacy for political reasons. During the analyses, Mustafaj focused on the matter of providing visa for Albanian citizens, about which, he said the Albanian diplomacy has undertaken maximal approaches for facilitating this process not only regarding EU member countries, but also beyond. This is a delicate issue, where not everything is depended on Albania. But, I want to stress that until now, no country has hindered the measures of visas issuing process for Albanian citizens, Mustafaj said. Kosovo issue and its status has been one of the main topics the Foreign Minister treated yesterday during the press conference. Mustafaj said Kosovo status remains a priority for the albanian foreign politics, stressing the Albanian government supports Kosovo independence, but associated with internationals presence. According to Minister Mustafaj, Albanian government has confirmed its active role ion Kosovo matter, through constant contacts with international institutions, in international forums and in bilateral contacts with participant countries in the process, with the political and institutional Kosovo factor, UNMIK and with the UN General Secretarys special envoy, Ahtisaari. Mustafaj also stressed an important role in achieving the independence status will play the protection of minority rights and the construction of the democratic and legal state. |
http://www.kohajone.com/ 27 Dhjetor 2005
MUSTAFAJ: DIPLOMATET E KARRIERES S'PUSHOHEN NGA PUNA
Markel Bejdo
"Asnje diplomat i karrieres nuk eshte pushuar nga puna". Keshtu eshte
shprehur dje ministri i Jashtem, Besnik Mustafaj, gjate prezantimit te
rezultateve te arritura nga ana e institucionit te tij ne 100 ditet e para te
punes. Duke e cilesuar si nje premtim te mbajtur, ministri i Jashtem theksoi dje
se te gjithe ambasadoret e karrieres gezojne nga kjo ministri mbrojtjen per te
kryer me sukses punen e tyre ne perfaqesite diplomatike shqiptare. Sipas
Mustafajt, pavaresisht ndryshimit te pushtetit dhe zhvillimit te reformes
strukturore ne institucionin qe drejton, nuk este prekur asnje prej diplomateve
shqiptare ne detyre te cilet gezojne statusin e tyre. Madje ministri deklaroi se
reforma strukturore ne Ministrine e Jashtme do te vazhdoje ende. "Kemi
premtuar ta mbrojme trupin diplomatik nga tronditjet e ndryshimit te pushtetit
politik. Dhe e kemi mbajtur premtimin. Kemi premtuar te bejme nje reforme te
thelle strukturore te MPJ. Dhe jemi ne perfundim te kesaj reforme", u
shpreh Mustafaj.
Kosova
Nje ceshtje tjeter e permendur nga ana e ministrit te Jashtem ishte mbeshtetja e
dhene Kosoves ne percaktimin e statusit final te saj. Duket se Ministria e
Jashtme dhe shteti shqiptar kane dhene ndihmesen e tyre duke mbeshtetur procesin
e negociatave dhe duke u shprehur se statusi final i Kosoves duhet te vendoset
ne perputhje me aspiratat e popullit si dhe me respektimin e te drejtave te
pakicave ne vend. Edhe pse shpeshhere ka pasur debate politike mbi qendrimin e
qeverise mbi statusin e Kosoves, ministri Mustafaj theksoi dje se eshte mbajtur
premtimi per mbeshtetjen e pavaresise se saj bazuar ne negociatat qe pritet te
nisin se shpejti.
"Kemi premtuar te mbeshtesim fuqimisht procesin per percaktimin e statusit
final te Kosoves, e qe duhet te jete pavaresia. Dhe e kemi mbajtuar premtimin",
u shpreh Mustafaj.
MPJ, rol aktiv
Nderkohe duket se eshte arritur te mbahet premtimi i dhene ne programin 100
ditor te qeverise "Berisha" per t'i dhene politikes se jashtme nje rol
me aktiv ne arenen nderkombetare. Rritja e rolit te politikes se jashtme
shqiptare ka per qellim pershpejtimin e integrimit te Shqiperise ne strukturat
euro-atlantike.
"Arritem shume shpejt te percaktojme menyren e veprimit tone ne kete proces
qe eshte: Shqiperia do te jete aktive por jo aktore.
Kemi premtuar ta kthejme Tiranen ne nje adrese te rendesishme te veprimit
diplomatik nderkombetar per rajonin. Dhe po e mbajme premtimin. Ardhja ne Tirane
e te gjithe aktoreve nderkombetare per te shkembyer mendimet me ne gjate kesaj
periudhe, deshmon se mendimi yne eshte koherent dhe me ndikim pozitiv per paqen
e stabilitetin e rajonit", u shpreh Mustafaj.
Integrimi
Ministria e Jashtme ne 100 ditet e punes se saj ka intensifikuar kontaktet per
te bere te mundur pershpejtimin e procedurave per anetaresimin e Shqiperise ne
Bashkimin Europian dhe NATO. Duke i konsideruar si prioritete ne programin
100-ditor, Ministria e Puneve te Jashtme ka arritur te ngreje dialogun dhe
diskutimet ne nivele te larta si dhe ka bere te mundur hartimin e disa
dokumenteve te rendesishme. Per ceshtjen e integrimit, ministri i Jashtem,
Mustafaj, theksoi se eshte arritur te diskutohet ne nivelet me te larta te
Komisionit Europian dhe zyrtare te tjere te BE-se. "Kishim premtuar
mbeshtetje te fuqishme te procesit te integrimit europian, nepermjet
intensifikimit te dialogut politik me Bashkimin Europian me qellim mbylljen sa
me shpejt te negociatave per Marreveshjen e Stabilizim-Asocimit. Dhe e kemi
mbajtur premtimin, duke e zhvilluar kete dialog ne nivelet me te larta edhe me
Komisionin Europian, edhe me Presidencen e radhes, qe eshte Britania e Madhe,
edhe me Presidencen qe fillon me 1 janar 2006, qe eshte Austria", u shpreh
Mustafaj. Gjate punes se tij 100-ditore ne drejtimin e diplomacise shqiptare,
ministri Mustafaj ka pasur nje axhende te ngjeshur takimesh ku nder te tjera
spikasin ato me figura te rendesishme te Komisionit Europian. Keshtu, inistri i
Jashtem shqiptar ka zhvilluar bisedime lidhur me integrimin e Shqiperise dhe
mbylljen e negociatave te Asociim-Stabilizimit me komisionerin per Zgjerimin,
zotin Olli Rehn, me perfaqesuesin e Larte te Bashkimit Europian per Politiken e
Jashtme dhe Sigurine, Havier Solana, me sekretarin britanik te Shtetit per
ceshtjet europiane, Dagllas Alexander, me te cilin eshte biseduar mbi qendrimet
e presidences britanike ndaj hapave qe duhet te ndermarre qeveria e re shqiptare
lidhur me negociatat per Marreveshjen e Stabilizim-Asocimit si dhe me ministren
e Puneve te Jashtme te Austrise, Ursula Plasnik, ku ne qender te takimeve ka
qene ndertimi i strategjive te bashkepunimit gjate presidences austriake, me
qellim per te arritur jo vetem mbylljen e negociatave per MSA, por edhe
nenshkrimin e saj nga ana e Shqiperise.
Ministri i jashtėm tha se po punohet qė Shqipėria tė jetė kandidat pėr Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė
Mustafaj: Ambasadori nė SHBA, po konsultohemi me Berishėn
Anila Rama
TIRANĖ- Pėrzgjedhja e kandidaturės pėr ambasador, nė
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe e shefit tė misionit nė Organizatėn e
Kombeve tė Bashkuara, duket se ka hyrė nė fazėn pėrfundimtare. Pas
refuzimit zyrtar nga presidenti Alfred Moisiu tė kandidaturės sė Edit Harxhit,
ministri Besnik Mustafaj dhe kryeministri Sali Berisha, janė duke shqyrtuar tė
gjitha emrat e mundshėm pėr tė tjerė kandidat nė tė dy selitė tona
diplomatike. Kryediplomati Mustafaj, tha dje se janė nė shqyrtim e sipėr disa
kandidatura, prej tė cilėve do tė dalin emrat qė do tė pėrcillen pėr
shqyrtim nga komisioni Parlamentar i Politikės sė Jashtme, e mė pas pėr
dekretim tek presidenti Moisiu. Mustafaj tha se ai ėshtė duke u konsultuar me
kryeministrin Berisha, pėr tė pėrzgjedhur kandidatėt mė tė mirė si pėr
ambasadėn tonė nė SHBA, ashtu edhe pėr misionin tonė nė SHBA. Burimet nga
ministria e Jashtme pohuan se ndėr emrat qė janė duke u pėrfolur, ka edhe
diplomatė karriere si dhe ndonjė emėr qė vjen nga politika. Gjithsesi pritet
qė kandidatura pėrfundimtare pėr ambasador nė Ėashington, tė zyrtarizohet
nė janar. Kandidatura e parė ajo e Edit Harxhit, aktualisht e emėruar zėvendėsministre
e Punėve tė Jashtme, u refuzua nga presidenti Moisiu, pėr shkak mungesės sė
pėrvojės diplomatike dhe moshės sė saj tė re. Nga ana tjetėr ministri
Mustafaj i ka hedhur poshtė pretendimet e opozitės se emėrimet e zyrtarizuara
deri tani si ambasadorė, apo konsuj tė pėrgjithshėm, janė tė gjitha
politike dhe kanė pėrmbushur 20 pėrqindėshin e lejuar pėr kėto lloj emėrimesh
nė Ligjin pėr shėrbimin e jashtėm. Opozita ka mėnyrėn e vet tė
llogaritjes, por ne mund tė themi se do tė respektojmė ligjin pėr tė gjitha
emėrimet qė do tė kryejmė. Qoftė znj. Dade, qoftė z.Rama, nuk kanė dhėnė
ndonjė provė se i kanė llogaritė mirė, - tha Mustafaj. Ai konfirmoi se
gjatė 100 ditėve tė drejtimit tė kėsaj ministre, asnjė diplomat karriere
nuk ishte larguar nga puna. Shefi i ministrisė sė Jashtme, tha se kemi
premtuar se do tė bėjmė njė reformė tė thėllė strukturore, e cila ėshtė
nė pėrfundim e sipėr. Sipas tij struktura e re pėr riorganizimin e ministrisė
i ėshtė pėrcjellė Departamentit tė Administratės Publike pėr miratim. Ndėrsa
pėr ēėshtjen e lehtėsimit tė vizave, ministri Mustafaj tha se po punohet pėr
tė realizuar kėtė proces, pėr disa kategori tė caktuara qytetarėsh. Ai
theksoi se pala italiane kuishte njė program ku ofronte 1500 viza nė vit, pėr
grupe tė ndryshme qytetarėsh , program ky qė sipas ministrit Mustafaj dy
vitet e fundit ka qenė i bllokuar. Ndėr prioritet e afėrta tė diplomacisė
shqiptare, ministri pėrmendi faktin qė vendi ynė po punon pėr tė qenė
kandidat pėr Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė. Ai pėrmendi si njė hap tė rėndėsishėm
drejt vėnies nė efiēensė tė diplomacisė ekonomke, nėnshkrimin
memorandumit me Inspektoriatin e Lartė tė Deklarimit dhe Kontrollit tė
Pasurive, i cili u krijon mundėsi ambasadave shqiptare dhe stafit tė tyre qė
tė kėrkojnė verifikimin e llogarive bankare tė politikanėve dhe zyrtarėve
tė lartė tė shtetit
Intervistė e presidentit tė Republikės, Alfred Moisiu, me gazetarin e televizionit Arbėria, Mentor Nazarko
Moisiu: Pse refuzova Harxhin
Harxhi ka brumė intelektual dhe nė tė ardhmen mund tė bėhet njė diplomate shumė e mirė, por ēdo gjė do kohėn e saj
M. Nazarko
Kur ka reforma, ka edhe mendime. Po nuk pati pėrplasje
mendimesh, nuk mund tė pretendosh se ke bėrė zgjedhjen mė tė mirė.
TIRANĖ- Presidenti Alfred Moisiu nė njė intervistė tė dhėnė pėr TVA-nė
pak ditė mė parė tregon pėr marrėdhėniet me kryeministrin Berisha dhe
nivelin e tyre aktual pas mosdekretimit tė Edit Harxhit si ambasadore nė SHBA.
Moisiu, pėr herė tė parė, flet pėr shkaqet e mosdekretimit tė saj, duke
nxjerrė nė plan tė parė moshėn e saj tė re. Kreu i shtetit, i pyetur pėr
lėvizjet e fundit tė maxhorancės pėr ndryshimin e procedurave pėr
shkarkimin e titullarėve tė organeve Kushtetuese, thekson se institucionet
duhet tė lihen tė punojnė dhe se emėrimi apo shkarkimi i tyre duhet tė
bazohet vetėm nė Kushtetutė.
Zoti President, nuk ėshtė sekret qė marrėdhėniet tuaja me kryeministrin nuk
janė mė tė mirat e mundshme. Rasti i fundit i pėrplasjes apo i fėrkimit pėr
kėdo qė ėshtė vėzhgues i vėmendshėm i marrėdhėnieve institucionale
ishte refuzimi i dy ambasadorėve. Zoti president, si arritėm nė kėtė
ngjarje? A pati bisedime paraprake midis jush apo gjithēka ndodhi papritur?
Sė pari, do tju korrigjoj juve, sepse unė jam tre vjet e gjysmė nė kėtė
detyre. Nė tė kaluarėn kam pasur kontakte me tė dy ish-kryeministrat; me
zotin Majko njė periudhė tė shkurtėr dhe pastaj mė gjatė me zotin Nano dhe
tani, me ndryshimin e pushtetit, me zotin Berisha. Siē ka presidenti veēoritė
e tij, po ashtu kanė edhe kryeministrat. Kushtetuta jonė ėshtė ajo qė ka
qenė, ligjet po ato, pavarėsisht nga ndryshimet qė mund tė pėsojnė. Unė
nuk mund tė them qė kėto marrėdhėnie janė intensive, pasi ato kushtėzohen
nga puna qė bėjmė dhe pėrgjegjėsitė institucionale qė pėrballojmė. Edhe
nė njė zyrė me kolegun nuk i ke marrėdhėniet gjithnjė njėlloj. E rėndėsishme
ėshtė qė puna tė ecė dhe ndryshimet tė mos kenė kosto tė lartė. Me
kryeministrin, unė kam pasur qė nė fillim, marrėdhėnie nė periudhėn
parazgjedhore, megjithėse ai nė atė kohė kishte shqetėsimet e tij si
kryetar i opozitės. Unė, si president i Republikės dhe si pėrfaqėsues i
unitetit tė popullit isha i detyruar dhe i interesuar qė ēdo gjė tė shkonte
mirė, aq mė tepėr qė kėto zgjedhje kishin njė rėndėsi tė veēantė,
ishin vendimtare pėr tė ardhmen e Shqipėrisė. Ne ishim nė teleobjektivin e
institucioneve tė ndryshme ndėrkombėtare dhe qė ēdo hap i hedhur duhej
menduar mirė, nė mėnyrė qė popullit ti ēelej njė perspektivė e tė
shihte njė dritė jeshile nė fund tė tunelit.
Do tė flasim edhe pėr zgjedhjet
Ska gjė, kėto gjėra nuk mund tė ndahen. Lidhur me problemin e ambasadorėve,
nė Kushtetutė shkruhet qartė se si pėrcaktohen ambasadorėt: Propozon
kryeministri, dekreton presidenti. Nė pėrmbushjen e kėtij funksioni
kushtetues tashmė kemi edhe njė pėrvojė tė gjatė zgjidhjeje. Kjo ėshtė
krijuar nga presidentėt para meje, por edhe gjatė periudhėn sime prej tre
vjet e gjysmė. Unė mendoj se kėsaj metode pune dhe pėrcaktimi kushtetues
presidenti duhet ti pėrmbahet. Nuk ėshtė mirė qė gjėrat tė bėhen
publike para se tė diskutohen.
E di qė etika institucionale nuk ma lejon, por unė do tė guxoj ta provokoj atė:
A kishte ndopak ndėrhyrje tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė kėtė
zgjedhje qė u bė, duke refuzuar kandidaturėn e ambasadores sė Shqipėrisė nė
atė vend?
Kėto janė problemet tona. Ma merr mendja qė asnjė shtet nuk pėrzihet nė
punėt tona tė brendshme, jo Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, qė janė
modeli i demokracisė. Ēdo shtet vepron sipas dokumenteve dhe ligjeve qė ka.
Njė pyetje principale: Shqipėria nuk ka njė klasė diplomatėsh tė karrierės.
Pėr kėtė post nuk kishte kandidatura politike; kėshtu qė emrat mund tė
vinin dhe duhet tė vinin nga teknicienė shqiptarė tė formuar nė Perėndim.
Nuk ju duket se jeni treguar pak i ashpėr pėr zonjėn nė fjalė?
Kėto gjėra nuk shihen nė prizmin personal asnjėherė. Ju e thatė shumė mirė
qė ne diplomacinė jemi duke e krijuar, sepse janė kėto 14-15 vjet qė po
punohet pėr kėtė. Kam biseduar me tė gjithė kryeministrat e mėparshėm,
por edhe me ministrat e Jashtėm qė ne duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm.
Kemi hyrė nė pluralizėm dhe normalisht, ēdo katėr apo tetė vjet, kjo varet
nga votuesit shqiptarė si dhe puna qė bėhet me zgjedhėsit, do tė ketė
ndryshime, por nuk mund tė thuhet qė patjetėr ēdo katėr apo tetė vjet tė
bėjmė ndryshime radikale. Prandaj, ligjvėnėsi me tė drejtė pėrcakton qė
njė numėr tė caktuar njerėzish duhet tė vijnė nga politika dhe pjesa tjetėr
e tyre duhet tė vijnė nga radhėt e diplomatėve, nė mėnyrė qė ata tė
vijnė nė rritje. Uashingtoni, jo vetėm pėr ne, por pėr tė gjithė Evropėn
dhe botėn, pėrfaqėson vendin qė zakonisht pėrfaqėsuesi i shtetit pėrzgjidhet
nga pikėpamja e aftėsive kandidatura mė e pėrshtatshme qė disponohet. Unė
mendoj se ka kandidatura. Nuk kam asgjė me zonjėn Harxhi, e vlerėsoj. Kam
ndjekur deklaratat dhe intervistat e saj dhe e shoh qė ajo ka brumė
intelektual dhe nė tė ardhmen mund tė bėhet njė diplomate shumė e mirė,
por ēdo gjė do kohėn e saj.
A mendoni se ky refuzim i ambasadorėve si dhe pakėnaqėsia juaj publike pėr
reformėn e ekzekutivit nė SHISH apo dhe ndonjė shkak tjetėr i ngjashėm ka
sjellė pėrkeqėsimin e marrėdhėnieve tuaja me kryeministrin Berisha?
Kur ka reforma, ka edhe mendime. Po nuk pati pėrplasje mendimesh, nuk mund tė
pretendosh se ke bėrė zgjedhjen mė tė mirė.
Ndoshta jam i pasaktė, por mund tė mė korrigjoni ju. Ju, nė njė farė mėnyre
jeni kandidaturė e Presidentit i ardhur nga e djathta; megjithatė kam pėrshtypjen
se kundėrshtitė e shprehura, tė cilat janė normale nė komunikimin midis
presidentit dhe kryeministrit, kundėrshtitė e shprehura nga kryeministri
Berisha duket sikur janė mė shumė nga ato tė shprehura nga zoti Nano.
Nuk jam dakord me kėto qė thoni ju. Jeta e drejtuesve ka shumė momente, tė
cilat mbeten brenda caqeve tė caktuara. Mund tė them se ėshtė e vėrtetė qė
jam zgjedhur president i Republikės, i propozuar nga zoti Berisha; jam pranuar
nga e majta pas njė kandidature qė u tėrhoq. Qė nė momentin qė mė ftuan tė
vė kandidaturėn time, megjithėse tė them tė drejtėn, isha i papėrgatitur,
u thashė se kam njė formim familjar, kam dhe njė formim profesional, por nuk
pranoj ndėrhyrje. Pėr mua tė parat janė Kushtetuta dhe ligjet.
Kalojmė nė njė aspekt tjetėr: Kryeministri Berisha, i cili vjen nė pushtet
pas tetė vjetėsh, duket se nuk ka marrėdhėnie tė mira edhe me institucione
tė tjera, tė cilat se sa ai i mazhorancave; pra, qoftė me prokurorin e pėrgjithshėm,
qoftė me Kontrollin e Lartė tė Shtetit, qoftė edhe me kreun e Shėrbimit
Informativ Shtetėror, tė cilėve ju duket se u keni dhėnė njė mbrojtje,
derisa keni thėnė se u ndėrrua pushteti, por jo shteti. Cili ėshtė gjykimi
juaj pėr funksionimin apo pėr drejtimin e kėtyre institucioneve? A ja keni bėrė
tė qartė ju kėtė zotit Berisha?
Nėse ju kujtohet, nė rast se kujtohet, mė 6 shtator kam dhėnė njė mesazh
para Kuvendit tė Shqipėrisė, ku kam thėnė qė rotacioni i pushtetit nuk ėshtė
rotacioni i shtetit, sepse institucionet e pavarura kushtetuese kanė mandate
kushtetuese; edhe ato qė janė pa mandate kushtetuese kanė rregulla pėr mėnyrėn
si zgjidhen dhe si largohen. Duket qė gjėrat janė shumė tė qarta. Ato, pėr
mendimin tim, janė tė pėrcaktuara jo keq. Mund tė ketė ndonjė nevojė pėr
ndonjė plotėsim, por kjo ėshtė gjė tjetėr. Nė ēdo konkluzion mund tė
arrihet pas njė vlerėsimi dhe pas njė analize dhe asgjė nuk mund tė
zgjidhet apriori. Institucionet kushtetuese, tė pėrcaktuar nga Kushtetuta pikėrisht
pėr kėtė janė bėrė, pėr tė pasur atė qė quhet Chek and Balance,
ndryshe ėshtė vėrtetuar qė pėrqendrimi i pushtetit ėshtė i dėmshėm pėr
zhvillimin e vendit, jo vetėm tė vendin tonė por tė ēdo vendi.
Ekziston njė rrezik i tillė, zoti president?
Jo, unė nuk thashė se ekziston njė rrezik i tillė, por pėrqendrimi i
pushtetit gjithmonė ėshtė i dėmshėm. Sigurisht, ka gjėra qė bėhen mirė,
ka gjėra qė jo. Ato qė nuk bėhen mirė, duhet ti korrigjojmė. Mėnyrat e
korrigjimit janė nga mė tė ndryshmet qė nga kontrollet, analizat; nė qoftė
se njeriu pėrkatės nuk ėshtė i pėrshtatshėm, pastaj Kuvendi dhe Kushtetuta
parashikon dhe se si mund tė zėvendėsohet X apo Y. Institucionet duhet tė
lihen qė tė punojnė.
Ja keni shprehur zotit Berisha kėtė? Kur ka qenė kontakti tuaj i fundit, zoti
president?
Kontaktet janė nga mė ndryshmet: Ka kontakte telefoni, personale, nėpėrmjet
mesazheve tė ndryshme; nuk mund tė thuash se kontakt quhet ai kur takohen
personalisht dy individė pėr njė problem tė caktuar.
Megjithatė, shtypi sot po fliste pėr njė pėrpjekje tė mazhorancės pėr tė
kufizuar e reduktuar mandatet kushtetuese tė kėtyre institucioneve nėpėrmjet
shkarkimit me votim tė hapur. Ėshtė njė ndryshim procedure dhe shprehje e
vullneti tė qartė pėr tė ndryshuar kėto institucione. Cili ėshtė qėndrimi
juaj pėr kėtė?
Nuk jam i informuar akoma pėr kėtė problem, kėshtu qė ėshtė e vėshtirė
tė flas pėr kėtė problem. Unė e thashė pak mė parė se si mund tė bėhen
ndryshimet. Pa analiza, kontrolle e konkluzione ėshtė vėshtirė tė arrish njė
pėrfundim tė caktuar.
Me njė pjesė tė kėtyre institucioneve ju keni dhe njė bashkėpunim pėr
shkak tė rolit tuaj, keni kompetenca emėruese qoftė me prokurorin e pėrgjithshėm,
qoftė me Kontrollin e Lartė tė Shtetit. Si ju ėshtė dukur bashkėpunimi me
kėto institucione?
Sigurisht, bashkėpunimi ėshtė i pėrcaktuar. Siē thashė edhe nė fillim, unė
jam i vendosur pėr tė zbatuar Kushtetutėn dhe ligjet. Nuk bėj asnjė lėshim
dhe as njė tėrheqje, me kėdo qoftė.
Zoti president, ju jeni zgjedhur nė kėtė detyrė tė lartė me votat e dy
partive kryesore, votat e tė gjithė spektrit politik shqiptar dhe me frymėzimin,
nė njė farė mėnyre, tė tė dy liderėve kryesorė politikė tė Shqipėrisė,
zotit Berisha dhe zotit Nano. Me cilin keni bashkėjetuar nė fakt dhe rolin
president-kryeministėr? Mund tė na thoni, aq sa ju lejon etika institucionale
nė qoftė se ka dallime nė bashkėpunimin tuaj me gjithsecilin, megjithėse ėshtė
ende herėt?
Mendoj se nuk ėshtė vendi pėr tė folur pėr kėto gjėra.
Pėr Berishėn
Me kryeministrin, unė kam pasur qė nė fillim, marrėdhėnie nė periudhėn
parazgjedhore, megjithėse ai nė atė kohė kishte shqetėsimet e tij si
kryetar i opozitės. Unė, si president i Republikės dhe si pėrfaqėsues i
unitetit tė popullit isha i detyruar dhe i interesuar qė ēdo gjė tė shkonte
mirė, aq mė tepėr qė kėto zgjedhje kishin njė rėndėsi tė veēantė,
ishin vendimtare pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.
Pėr Harxhin
Uashingtoni, jo vetėm pėr ne, por pėr tė gjithė Evropėn dhe botėn, pėrfaqėson
vendin qė zakonisht pėrfaqėsuesi i shtetit pėrzgjidhet nga pikėpamja e aftėsive
kandidatura mė e pėrshtatshme qė disponohet. Unė mendoj se ka kandidatura.
Nuk kam asgjė me zonjėn Harxhi, e vlerėsoj. Kam ndjekur deklaratat dhe
intervistat e saj dhe e shoh qė ajo ka brumė intelektual dhe nė tė ardhmen
mund tė bėhet njė diplomate shumė e mirė, por ēdo gjė do kohėn e saj
Pėr Institucionet Kushtetuese
Nė ēdo konkluzion mund tė arrihet pas njė vlerėsimi dhe pas njė analize
dhe asgjė nuk mund tė zgjidhet apriori. Institucionet kushtetuese, tė pėrcaktuar
nga Kushtetuta pikėrisht pėr kėtė janė bėrė, pėr tė pasur atė qė
quhet Chek and Balance, ndryshe ėshtė vėrtetuar qė pėrqendrimi i
pushtetit ėshtė i dėmshėm pėr zhvillimin e vendit, jo vetėm tė vendin tonė
por tė ēdo vendi.
viti
IV, Nr:1172
|
E
Martė 27 Dhjetor 2005
|
Faqe 6 - Politikė |
|
Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, paraqet arritjet pėr 100 ditėt e punės sė tij nė krye tė diplomacisė shqiptare |
Katėr kandidatė pėr ambasador nė SHBA |
Kosova, jemi pėr pavarėsi me praninė e ndėrkombėtarėve |
|
Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, ka bėrė tė ditur se, ka gati 4 emra si kandidatura pėr postin e ambasadorit nė SHBA. Gjatė prezantimit tė 100 ditėve tė punės sė dikasterit qė ai drejton, kryediplomati ka folur edhe nė lidhje me lėvizjet e fundit nė pėrfaqėsitė diplomatike shqiptare nėpėr shtete tė ndryshme. Ne kemi katėr kandidatura pėr postin e ambasadorit tė SHBA-sė. Kėto emra do tė konsultohen me kryeministrin Berisha dhe sigurisht, dhe me faktorė tė tjerė qė kanė ndikim nė kėtė ēėshtje, deklaroi Mustafaj. Ministri i Jashtėm bėri tė ditur se, tė gjithė emrat e paraqitur pėr ambasadorė nė shtete tė ndryshme, presidenti vetėm pėr Edit Harxhin nuk ka firmosur. Kandidaturat e tjera presin firmėn e Moisiut. Zyrtarisht ėshtė refuzuar nga Presidenti vetėm zonja Harxhi si kandidate pėr ambasadore nė SHBA. Pėr zonjėn Kongoli unė nuk kam zyrtarisht asnjė refuzim nga Presidenti. Ambasada jonė nė Austri gjatė kėtij gjashtėmujori fitoi njė rėndėsi tė madhe. Ambasadorja e deritanishme ėshtė kthyer nė atdhe para disa ditėsh. Pra, jemi pa ambasador edhe nė Vjenė, theksoi Mustafaj. Ai bėri tė ditur se, nuk ka pasur lėvizje tė madhe nė trupin diplomatik shqiptar. Kemi premtuar ta mbrojmė trupin diplomatik nga tronditjet e ndryshimit tė pushtetit politik. Dhe e kemi mbajtur premtimin. Asnjė diplomat i karrierės nuk ėshtė pushuar nga puna, deklaroi Mustafaj. Kosova, pavarėsi e plotė Integrimi dhe MSA
100 ditet e Mustafajt Takimet
Marrėveshjet
Berisha raporton pėr 100 ditėt Kryeministri Sali Berisha do tė raportojė pėr 100 ditėt e qeverisjes sė tij. Nė ora 17.00 kryeministri do tė japė njė konferencė pėr shtyp ku do tė paraqesė tė gjithė realizimin e objektivave tė tij tė parashikuara nė programin qeveritar. Tė githė ministrat e kabinetit qeveritar kanė zhvilluar konferenca nė lidhje me punėn e tyre qė kanė bėrė gjatė 100 ditėve qė janė ulur nė karriget drejtuese. Kreu i Ekzekutivit ka preferuar siē duket tė presė tė pėrfundojė njė proces i tillė, dhe mė pas tė dalė nė fund vetė pėrpara medias. Berisha pritet tė flasė edhe nė lidhje me nismėn e fundit tė PD-sė pėr ndryshimin e Rregullores sė Kuvendit, nė tė cilėn parashikohet largimi i drejtuesve tė institucioneve tė pavarura.
Kreu i shtetit tek Shqip: Nuk e dekretoj ligjin
pėr KLD Kreu i shtetit Alfred Moisiu nuk do tė dekretojė ligjin pėr Kėshillin e Lartė tė Drejtėsisė, ndryshimet e tė cilit u miratuan nė kuvend me 84 vota. Presidenti i Republikės i ka bėrė kėto komente gjatė njė interviste tė regjistruar pėr emisionin Shqip tė Top-Channel. Eshtė marrė me ligjin pėr KLD nė kėtė intervistė, por ėshtė ndalur edhe nė problemet konfliktuale mes institucionit tė Presidencės dhe kryeministrisė, duke kujtuar se po vėren elemente tė partisė shtet, tek Partia Demokratike. Sa pėr ligjin pėr KLD ai shprehu pakėnaqėsinė pėr ndryshimet e tij, qė nuk janė aspak nė pėrputhje me Kushtetutėn. Nga ana tjetėr, komenton edhe gjendjen nė Partinė Demokratike. Kam dy vjet e gjysėm qė e shikoj problemin. Jam ndalur pėr kėtė punė derisa nė fund tė shtatorit dhe nė fillim tė tetorit ky problem u rihap thotė Moisiu nė kėtė intervistė duke shtuar se nė PD ka vėrejtur konflikt interesash. Duke iu rikthyer ligjit pėr KLD ai tha se ka biseduar me ish ministra dhe tė gjithė janė shprehur se ky ligj duhet tė rishikohet. Mė vjen mirė qė qeveria e mori kėtė nismė pėrsipėr, por unė jam i qėndrimit qė ligji duhet tė bėhet nė atė mėnyrė qė tė zgjidhė probleme dhe jo qė tė krijojė thotė Presidenti. Lidhur me pėrplasjen qė ekziston mes qeverisė dhe Presidencės, Moisiu thotė se kjo ndodh pėr ato qeveri qė kanė sindromėn e partisė-shtet. Ndodh sepse nuk kritikojnė kryeministrin e tyre, por presidentin. Presidenti nuk ėshtė i pakritikueshėm, por politika e ka njė fare etike akuzon nė kėtė intervistė presidenti zyrtarėt e qeverisė. Media |
E Marte, 27 Dhjetor 2005 |
Pėr Kosovėn, Shqipėria aktive jo aktore | ||
DARINA TANUSHI | ||
Marrėdhėniet mes Beogradit dhe Tiranės nuk do tė kushtėzohen Ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, deklaroi dje, nė analizėn e 100 ditėve tė punės sė dikasterit qė drejton se Shqipėria do tė mbėshtesė procesin pėr pėrcaktimin e statusit final tė Kosovės e qė duhet tė jetė pavarėsia. Por, ai theksoi nė procesin e negociatave "Shqipėria do tė jetė aktive, por jo aktore". Qeveria shqiptare ka dalė nga pozicioni pritės, duke shprehur mendimin e vet dhe ka theksuar se Shqipėria do tė jetė aktive, dhe jo aktore nė zgjidhjen e problemit tė Kosovės, theksoi Mustafaj. Diplomacia shqiptare ėshtė shprehur pėr njė pavarėsi tė shoqėruar nga prania e komunitetit ndėrkombėtar, civile e ushtarake, e cila do tė sigurojė mbrojtjen e tė drejtave tė minoriteteve dhe ndėrtimin e shtetit ligjor e demokratik nė Kosovė. "Kemi premtuar ta kthejmė Tiranėn nė njė adresė tė rėndėsishme tė veprimit diplomatik ndėrkombėtar pėr rajonin. Dhe po e mbajmė premtimin. Ardhja nė Tiranė e tė gjithė aktorėve ndėrkombėtarė pėr tė shkėmbyer mendimet me ne gjatė kėsaj periudhe, dėshmon se mendimi ynė ėshtė koherent dhe me ndikim pozitiv pėr paqen e stabilitetin e rajonit", theksoi ministri Mustafaj. Kreu i diplomacisė shqiptare tha, "ne e konsiderojmė si pjesė tė aktivitetit tonė nė kėtė periudhė edhe intensifikimin e marrėdhėnieve me Beogradin". "Ne synojmė tė pėrgatisim dhe tė nėnshkruajmė njė seri marrėveshjesh qė mungojnė tė karakterit diplomatik, konsullor edhe kulturor pse jo me Beogradin, me qėllim qė tė provojmė qė njė vend i tretė siē ėshtė Kosova nuk mund tė kondicionojė marrėdhėniet midis dy vendeve sovrane qė ėshtė Beogradi dhe Tirana", deklaroi Mustafaj. Po ashtu, tha ai, do tė intensifikojmė marrėdhėniet me institucionet dhe qeverinė e Prishtinės. "Ka 17 marrėveshje, nė mos gaboj, mund tė ketė edhe mė shumė tė nėnshkruara tė karakterit ekonomik, konsullor, tė luftės kundėr krimit tė organizuar, kulturor gjithashtu. Nė konceptin tim, tha ministri Mustafaj, intensifikimi i shkėmbimeve me qeverinė e Kosovės, gjatė kėsaj periudhe ėshtė veēanėrisht i rėndėsishėm pėr tė treguar se Kosova, qeveria dhe institucionet e tjera kanė kapacitete qeverisėse, gjė qė ėshtė njė nga standardet qė ata duhet tė plotėsojmė pėr tė merituar pavarėsinė. Ministri i Punėve tė Jashtme kujtoi si njė nga aspektet pozitive tė 100 ditėve tė qeverisjes sė djathtė dhe tė pėrmbushjes sė detyrave nga Ministria e Punėve tė Jashtme edhe vizitat qė personalitetet shqiptare kanė kryer nė Prishtinė. "Do kemi gjatė tremujorit tė parė vizita nė Kosovė, unė dhe personalitete tė tjerė tė larta tė shtetit shqiptar, me qėllim qė tė kemi pėrveē komunikimit konfidencial edhe komunikimin publik me faktorėt shqiptarė atje, me qėllim qė tė kemi edhe njė komunikim tė drejtpėrdrejtė nė Prishtinė pėr tė inkurajuar negociatorėt shqiptarė tė jenė realistė, tė jenė tė qartė dhe tė jenė bashkėpunues me komunitetin ndėrkombėtar, siē edhe do tė jenė normalisht tė sinqertė nė negociomet me Beogradin". Ne po pėrpiqemi tė jemi tė dobishėm nė procesin, tha Mustafaj. Vizat Po bėhen marrėveshje me vendet e BE Po pėrpiqemi tė lehtėsojmė regjimin e vizave pėr kategori tė caktuara tė shqiptarėve, ka deklaruar dje, ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj. "E kemi shtruar nė tė gjitha nivelet diplomatike, qoftė nė marrėdhėniet dypalėshe me vendet e BE-sė, qoftė edhe nė Komisionin Evropian. Pasojė edhe e presionit tė zhvilluar nga ne, ėshtė fjalimi i zv.presidentit tė KE-sė, Fratini, i cili premton qė nė fillim tė vitit tė ardhshėm, Komisioni Evropian do tė kėrkojė nga vendet anėtare tė BE-sė lehtėsimin e ndjeshėm tė regjimit tė vizave pėr disa kategori tė caktuara, ku futen studentėt, biznesmenėt, njerėzit e kulturės, tė administartės, pėrfaqėsues tė politikės", bėri tė ditur Mustafaj. Pėr kėtė ēshtje, tha ai, ka edhe njė program dhuratė nga qeveria italiane pėr Shqipėrinė, e cila ka vėnė nė dispozicion njė numėr vizash prej 1500, tė cilat kanė qenė bllokuar dy vitet e fundit. "Ne tashmė kemi njė premtim shumė serioz, tė pakonkretizuar akoma, por qė ėshtė nė proces negociatash, porqė qeveria italiane ta zhbllokojė dhe qė ėshtė pėrsėri njė program preferencial qė qeveria italiane bėn pėr Shqipėrinė dhe qė adresohet ndaj kėtyre kategorive". Por negociatat po bėhen edhe me vende tė hapėsirės Shengen, me SHBA, Britaninė e Madhe e vende tė tjera tė rėndėsishme si destinacione pėr shqiptarėt pėr tė lehtėsuar regjimi i vizave si dhe me Bullgarinė. Pėr ambasadorėt janė respektuar kriteret Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, kundėrshtoi dje, deklaratat e opozitės, sipas tė cilės janė bėrė shumė emėrime politike nė radhėt e ambasadorėve. Ai tha se ėshtė duke menduar dhe duke diskutuar me Kryeministrin pėr emrat e ambasadorėve tė rinj nė Uashington dhe Nju Jork. "Opozita ka mėnyrė e vet tė llogaritjes dhe mua nuk mė preokupon ajo. E rėndėsishme ėshtė qė unė siguroj gjithė opinionin publik shqiptar se ne do tė respektojmė ligjin. As zoti Rama dhe as zonja Dade deri tani nuk kanė dhėnė ndonjė provė se dinė tė llogarisin mirė gjėrat. Kėshtu qė nė kėtė pikė ata bėjnė punėn e tyre dhe kjo nuk ėshtė njė shqetėsim pėr mua", ka deklaruar Mustafaj. I pyetur nga gazetarėt nė lidhje me refuzimin qė i bėri kandidaturave tė propozuara nga ai pėr ambasadorė si Harxhi apo Kongoli, Mustafaj tha, "zyrtarisht ėshtė refuzuar nga Presidenti vetėm zonja Harxhi si kandidate pėr ambasadore nė SHBA. Pėr zonjėn Kongoli, unė nuk kam zyrtarisht asnjė refuzim nga Presidenti. Ambasada jonė nė Austri gjatė kėtij gjashtėmujori, fitoi njė rėndėsi tė madhe. Ambasadorja e deritanishme ėshtė kthyer nė atdhe para disa ditėsh. Pra, jemi pa ambasador edhe nė Vjenė". Ne, tha ai, kemi disa emra kandidatėsh pėr amabsadorė nė Uashington dhe Nju Jork, por ende nuk kemi vėnė dorėn pėrfundimisht mbi njė kandidaturė, pra kėto gjėra janė nė konsultime midis Kryeministrit, meje dhe aktorėve tė tjerė qė propozojnė natyrisht. Ndėrkohė, gjatė fjalės sė tij, ministri tha se, "kemi premtuar ta mbrojmė trupin diplomatik nga tronditjet e ndryshimit tė pushtetit politik. Dhe e kemi mbajtur premtimin. Asnjė diplomat i karrierės nuk ėshtė pushuar nga puna". Ai bėri tė ditur se, ėshtė bėrė gati njė reformė e thellė strukturore e MPJ, e cila ka shkuar pėr miratim te Departamenti i Administratės Publike dhe Kryeministri. |
E Diele, 25 Dhjetor 2005 http://www.kohajone.com/ SPAHIA: TE RISHKRUHET HISTORIA
ADA Group: Lejet e fshatit
turistik
|
E Shtune, 24 Dhjetor 2005 http://www.korrieri.com/ |
Botuesit mazhoritare
te Televizionit "Klan", revistes "Klan" dhe
gazetes "Korrieri" publikojne dokumentat zyrtare per
investimin e tyre ne Golem, kunder 5 vilave te te cilit Kryeministri
Berisha ka urdheruar dergimin e rruspave
Vendimi i Policise Ndertimore per prishjen e 5 vilave ne fshatin turistik, prone e botuesve mazhoritare te TV "Klan", revistes "Klan" e gazetes "Korrieri", ka sensibilizuar median shqiptare. Duke e cilesuar kete vendim, si nje presion te qeverise se re kunder shtypit te lire. Por, gazeta "Tema" dje botonte lajmin; "Vendimi i Nanos: 13 vilat qe prishen ne Golem". Duke e shoqeruar kete me faksimilen e vendimit te qeverise Nano per gjobitjen e botuesve te mediave tona, me 2 milione USD. Se pari, ky vendim i dates 13 korrik 2005, eshte anulluar pak dite me pare nga strukturat e qeverise Berisha, si e paligjshme. Se dyti, Kryeministri Berisha, nje dite pas vendosjes se gjobes 2 milione USD nga qeveria "Nano", deklaroi se "pronareve te mediave 24 ore ne 24 ore i'u rrine fadromat, i'u rrine taksidaret dhe pronaret e mediave jane pengjet me kryesore te shoqerise sone". Por, si te mos mjaftoje kjo, ne fillim te kesaj jave Policia Ndertimore e Berishes urdheroi prishjen e 5 vilave te fshatit turistik, prone e ADA Group. Nje fshat qe ndryshe nga sa shkruajne koleget tane te gazetes "Tema" eshte me leje te rregullt nga KRRTRSH-ja, e qe mban daten 18 dhjetor 2004,- faksimilja e ketij dokumenti origjinal u botua 2 dite me pare ne "Korrieri". Gjithashtu, edhe 5 vilat,- jo 13 sic thote "Tema",- jane me leje, (ne faksmile) e vertetuar me vendimin e ministrit te Turizmit Bashkim Fino, date 8 mars 2004 dhe me harten e parceles Nr. 16/1 ne zonen turistike Golem, e miratuar me firmen e kreut te KRRTRSH-se, 9 muaj me vone. Shume shpejt mund te behet publike edhe kryeprova e gjithe kesaj historie: Perse Kryeministri Berisha eshte investuar personalisht ne kete histori, per te cilen ai cilesoi si te "cmendur dhe te droguar" paraardhesin e tij Fatos Nano. Sunday,
25 December 2005 |
Nano not president, but SP chairman |
After coming back from USA, Nano will resume the active politics to orientate a dynamic opposition, aiming gradually the post of Socialist Partys chairman.Nanos return in the daily public and parliamentary politics will be undertaken immediately after the first ten days of January, whereas the offensive to retake the leading of the rose centre will occur straight after the local elections. Despite the continuous request of Nanos supporters in socialist grassroots, which want Nanos return as soon as possible in top of the socialist cupola, Nano still preferred to wait until the next local elections in order to give the necessary opportunity to actual socialist leaders to test their platforms. At the same time the later scope of Nano is to retake the Prime Minister office. Because of this, he has left until now Berishas governing tranquil to avoid addressing premature critics. To achieve these goals, Nano has the support of socialist grassroots and parliamentary group, where he counts around 27-30 deputies on his side. On the other hand, due to the popularity the former Prime Minister has within the Socialist Partys forums, as well as among allies, there are published some declarations supposing Nano aims the President Office. These declarations were published to point out that exist a hidden cooperation between Nano and Berisha, which, according to them, has emerged from a long time and it might be reactivated again. But these declarations have been launched mainly from Nanos main opponents, who do not see any personal perspective within left-wing forces, in case of Nanos return. Meanwhile, sources close Nano inform he has not yet displayed any ambition for the presidential post, but the first aim is the SP leadership and the second the Prime Minister office, in case of success in the coming general parliamentary elections. There are two reasons he is aiming this. To show a constructive opposition during this time and then, after the elections, to show the socialist governing platforms will be effective. |
En dix ans, le territoire de Tirana a doublé, et la population de la capitale a triplé. Un exode rural massif chasse la population albanaise vers le « triangle métropolitain Tirana-Durrės-Kruja ». La grande majorité des constructions sont illégales, et la conurbation senfonce dans le chaos. Est-il encore temps dagir ? Peut-on encore essayer de réguler et daméliorer la situation ?
Par Belina Budi
Peut-on régénérer la métropole albanaise ? Ou le « triangle métropolitain Tirana-Durrės-Kruja », comme le définissent les urbanistes ? Des architectes et des urbanistes étrangers et Albanais se sont réunis ą Tirana pour un colloque sur ce thčme crucial, intitulé « La régénération des villes ». Le cadre est serré et, selon les experts, il ne sera pas facile de trouver une solution aux constructions abusives, ą un taux de pollution parmi les plus élevé dEurope, dans une capitale oł il y a plus de boue que dasphalte, dans une métropole oł la pollution sonore atteint des records ą cause des générateurs éelctriques, une ville oł il ny a pas ą proprement parler de trafic urbain, mais oł rčgne le chaos et limpossibilité de se déplacer normalement avec sa propre voiture. Il nest pas facile daborder le problčme, ni dun point de vue scientifique ni dun point de vue pratique.
Cependant, lurbaniste Besnik Aliaj, conseiller du Premier ministre pour le tourisme, le territoire et les propriétés, a cherché ą fournir une perspective optimiste sur la maničre dont on pourrait régénérer la capitale albanaise, en partant du principe que cette régénération est possible. Ses arguments se basaient sur les travaux effectués ces derničres années, principalement dans les zones « informelles », qui ont apporté certaines améliorations dans des quartiers de la périphérie, comme lautoroute qui a été ouverte parmi les constructions abusives des secteurs dAllias et de Bathore, ainsi que sur quelques exemples, comme les créations de parcs et de centres sportifs. Selon lurbaniste, ces exemples sont suffisants pour montrer et pour croire que les choses peuvent changer. Cependant, Besnik Aliaj lui-mźme pointe les coūts trčs élevés, qui tendent encore ą augmenter plus lon diffčre les interventions.
Un cyclone contre lequel on ne peut plus lutter
Loptimisme du premier intervenant a été immédiatement suivi par le pessimisme de larchitecte Maks Velo, ainsi que par les doutes exprimés par les experts étrangers sur une situation qui ne semble pas avoir connue daméliorations notables. Selon larchitecte Velo, les maux infligés aux villes albanaises, qui sont un résultat direct de leur mauvaise gestion, ont pris les dimensions dun cyclone que lon ne peut plus affronter : « le fait est que ce cyclone a été tolléré par tous les gouvernements. Ce sont les politiciens albanais eux-mźmes qui ont détruit tout le territoire. Il aurait fallu voter une loi interdisant les constructions sur les terrains agricoles. Maintenant, les dégāts sont irréparables, et je ne peux pas ne pas źtre pessimiste. Comment pourrait-on réorganiser Durrės ? Ou les périphéries de Tirana et de Saranda ? Comment faire ? »
Cependant, selon lurbaniste Aliaj, lexpérience des autres pays qui, ą certains moments de leur histoire, ont plus ou moins connus les mźmes problčmes que la capitale albanaise, montrent que lon peut espérer une amélioration. « Je partage lavis quune partie des responsabilités revient aux responsables politiques, mais il faut cependant admettre que cette situation est autant le résultat de laction des citoyens que des politiques, qui se mźlent dans un cercle vicieux dont il est difficile de sortir. Il est tout aussi vrai que nous navons pas été du tout rationnels et que le prix ą payer pour régler cette grave situation urbaine sera trčs élevé ».
« Les vertes banlieues de Tirana » ont été évoquées par Ardian Klosi, chercheur et dirigeant de lassociation culturelle albano-allemande Robert Schwarz. Selon lui, qui habite dailleurs dans la périphérie de Tirana, il faut noter la dévalorisation de la « Couronne verte » de la ville, dont les effets positifs ne sont pourtant pas seulement de nature décorative mais peuvent surtout limiter le taux de pollution, qui ne diminuera pas seulement avec les arbres plantés dans le centre de la ville. Ardian Klosi a illustré les dommages causés ą la Couronne verte de Tirana par des photographies de son épouse, la photographe allemande Jutta Benzenberg.
Dix ans dexode rural
Des cartes ont été montrées, illustrant le déplacement massif de lapopulationalbanaise vers le triangle métropolitain, dans lequel se concentre aussi leplus grandnombre dhabitations utilisant lénergie électrique pour le chauffage, alors quailleurs le boisprévaut sur lélectricité. Selon les experts, la ville de Tirana sest développée, entre 1990 et 1994, ą un rythme annuel de 7 ą 9%, ce qui représente le taux de croissance urbaine leplus élevé ą léchelle mondiale en cette péridoe. De 1991 ą 2001, leterritoire de Tirana a doublé et sa population a triplé.
Les statistiques sur les activités informelles sont encore plus inquiétantes, révélant lexistence de 500 entreprises illégales le long du seul fleuve Lana, représentant un investissement de lordre 8 ą 10 millions de dollars. Il faudrait trois ans et un investissement de 10 millions de dollars pour détruire les constructions et assainir cette zone, une facture bien salée aux yeux des spécialistes. Alors quen 1992, les données officielles ne faisaient état que de 50 000 familles en manque de logement, ces derničres années lurbanisation frénétique et lexode des campagnes et des petites villes de province vers la capitale ont gravement détérioré la situation.
Actuellement, on estime quil y aurait entre 200 et 220 000 constructions abusives, dune valeur totale de trois millions de dollars. Tel est le défi que doit relever la capitale albanaise, et qui sera évoqué dans dautres rencontres, aprčs celle-ci organisée par lInstitut Goethe et le Pacte de stabilité pour lEurope du sud-est. Des rencontres similaires ont aussi eu lieu ą Belgrade et ą Skopje.