zgjedhjet parlamentare |
lzhk
|
|
LZHK zhvillon analizėn pėr situatėn
paszgjedhore me kandidatėt pėr deputetė
|
|
Shehi: Do riorganizojmė strukturat
|
Leka Zogu: Na vodhėn votat se spatėm komisionerė
|
|
Eva Gjura
|
Pretendenti i fronit mbretėror, Leka I Zogu, i
cili drejton Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar, ka denoncuar
dje publikisht vjedhjen e votave qė iu bė kėsaj lėvizjeje
nė zgjedhjet e 3 korrikut.
Leka Zogu e ka dėnuar kėtė akt, duke theksuar se dėmton
stabilitetin e qeverisė. Kurse kryetari i Kėshillit
Ekzekutiv, Dashamir Shehi, ėshtė shprehur se LZHK-ja nuk
do tė marrė pjesė nė pėrsėritjen e zgjedhjeve nė
zonat nr. 2 dhe 64 dhe se do tė rishikohet mundėsia e njė
riorganizimi tė kėsaj lėvizjeje.
Pretendenti pėr fron
Tė 100 kandidatėt pėr deputetė tė Lėvizjes pėr
Zhvillim Kombėtar janė takuar dje me drejtuesin e kėsaj
lėvizjeje,
Leka I Zogu. Gjatė takimit ėshtė bėrė njė analizė e
situatės paszgjedhore, ku ėshtė theksuar fakti se kėsaj
lėvizjeje i janė vjedhur votat gjatė numėrimit, pėr
shkak se nuk ka pasur komisionerėt e saj nė grupet e numėrimit
tė fletėve tė votimit. Gjithashtu, Leka Zogu ėshtė
shprehur se vjedhja e votave qė u bė nė zgjedhjet e 3
korrikut ėshtė njė akt qė dėmton stabilitetin e qeverisė
sė re. Kjo vjedhje votash do ta dėmtojnė stabilitetin
e qeverisė dhe tė shtetit shqiptar. Do tė ketė njė pėrgjegjėsi
mė tė madhe kombėtare, ėshtė shprehur Leka Zogu.
LZHK-ja humbi nė zgjedhjet e 3 korrikut, duke mos arritur tė
kalonte 4% pėr tė hyrė nė Parlament, pasi mori vetėm
3.8%. Pretendenti pėr fronin mbretėror, Leka Zogu, nuk i
ka fajėsuar kandidatėt pėr deputetė tė Lėvizjes pėr
Zhvillim Kombėtar, duke u shprehur se ju ka mbėshtetur
populli, por problemi ishte te numėrimi i votave qė u vodhėn
nga komisionerėt e dy partive tė mėdha. Ndėrsa
kryetari i Kėshillit Ekzekutiv, Dashamir Shehi, ėshtė
shprehur se LZHK-ja nuk ka marrė votat e duhura pėr tė
hyrė nė Parlament dhe sipas tij nė sistemin e
proporcionalit ėshtė abuzuar nė mėnyrė masive. Kėtu
funksionoi njė mega-Dushk, i cili dėmtoi nė radhė tė
parė ato parti qė nuk kishin komisionerė dhe ato parti, tė
cilat hynė ballė hapur nė zgjedhje dhe jo nė rreshtat e
dy partive tė mėdha, ėshtė shprehur Dashamir Shehi. Mė
tej Shehi ka theksuar se, megjithėse LZHK-ja ka humbur nė
zgjedhjet e 3 korrikut, ajo nuk do tė shihet si formacion
politik, por pėrkundrazi, tha ai, do tė punohet qė tė
shtohet edhe mė tej formacioni politik. Shehi i ka bėrė
ftesė Partisė sė Lėvizjes sė Legalitetit, duke u
shprehur se, megjithėse kjo forcė politike ėshtė
larguar nga koalicioni i LZHK-sė, ajo mund tė kthehet kur
tė dojė pranė tyre, pasi ėshtė njė forcė e rėndėsishme
politike brenda kėsaj lėvizjeje. Gjithashtu, kryetari i
Kėshillit Ekzekutiv tė LZHK-sė ėshtė shprehur se kjo lėvizje
do tė vazhdojė punėn e saj pėr riorganizimin e punės nė
disa struktura, ku drejtuesit e LZHK-sė mendojnė se kanė
pasur mangėsi, tė cilat janė vėnė re edhe gjatė fushatės
sė zgjedhjeve tė 3 korrikut.
Kolegji Zgjedhor rrėzon kėrkesat
e 4 socialistėve
Kolegji Zgjedhor pranė Gjykatės sė Apelit ka rrėzuar
dje katėr kėrkesat e kandidatėve tė Partisė Socialiste,
pėr pavlefshmėri tė zgjedhjeve nė zonat elektorale nr.
5, 86, 81, 96, pėrkatėsisht nė Shkodėr, Korēė dhe Vlorė.
Kolegji Zgjedhor e ka shpallur vendimin pasi ka marrė nė
shqyrtim kėrkesat pėr pavlefshmėri tė zgjedhjeve nga ana
e subjektit tė Partisė Socialiste pėr zonat ku kandidonin
pėr deputetė Ramadan Hasanaj, ish-drejtor i pėrgjithshėm
i Burgjeve dhe Maqo Lakrori, ish-ministėr nė kabinetin e
majtė qeveritar, Ahmet Hoxhallari dhe kandidati socialist i
zonės nr. 96 nė qytetin e Vlorės. Kolegji Zgjedhor pranė
Gjykatės sė Apelit argumentoi se nė zonėn elektorale nr.
5 nė Shkodėr nuk ka pasur shkelje tė atilla qė tė
realizohet anulimi i rezultatit tė votimit dhe zgjedhje tė
reja pėr kandidatin e PS-sė, Ramadan Hasanaj, ish-prefekt
i Shkodrės, ndaj kandidates sė PD-sė, Arenca Trashani, i
cila mori mandatin e deputetit. Ndėrkohė qė vetė
kandidati socialist ka pretenduar para gjyqtarėve tė
Kolegjit Zgjedhor se, nė zonėn ku ai kandidonte ishin
gjetur mė shumė fletė votimi sesa zgjedhės. Por ky
pretendim u hodh poshtė nga Kolegji, i cili e cilėsoi si tė
paargumentuar me prova dhe rrjedhimisht kėrkesėn pėr
pavlefshmėri tė zgjedhjeve si tė pambėshtetur nė ligj.
I njėjti argument ėshtė dhėnė edhe pėr zonėn
elektorale nr. 86 tė qytetit tė Korēės, ku kandidati i
PS-sė Maqo Lakrori ishte pėrballė atij tė PD-sė, Besnik
Jaceli, i cili u shpall nga KQZ fitues i zgjedhjeve nė kėtė
zonė. Kurse kėrkesa e kandidatit socialist tė zonės nr.
81 nė Korēė, Ahmet Hoxhallari, u shqyrtua nė orėt e
pasdites. Hoxhallari kėrkonte pavlefshmėri tė rezultatit
tė zgjedhjeve nė zonėn e tij, ku nga KQZ-ja ishte
shpallur fitues kandidati i Partisė Demokratike, Ridvan
Bode. Edhe ky pretendim ėshtė rrėzuar nga Kolegji
Zgjedhor. I njėjti vendim i formės sė prerė ėshtė marrė
edhe pėr kontestimin e Partisė Socialiste nė proporcional
nė zonėn nr. 96, ku kandidonin Bashkim Habibaj pėr PS dhe
Ardian Kollozi pėr PD. Sot dhe nesėr pritet qė Kolegji tė
shqyrtojė kėrkesėpaditė e kandidatit Spartak Poēi,
Arben Ahmetaj, Anastas Angjeli, Dritan Prifti dhe Luan Rama.
Ekrem Spahiu
Do tė jemi vetėm si forcė politike
Partia Lėvizja e Legalitetit ka reaguar dje duke
theksuar se PLL-ja do tė jetė parti jashtė koalicionit
politik tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Njė vendim i
tillė ėshtė marrė disa ditė mė parė nga strukturat e
kėsaj partie politike, e cila kėrkoi shkėputje nga
strofulla mbretėrore, duke kėr-kuar njėkohėsisht
edhe bashkėpunimin me PD-nė, e cila tashmė ka fituar mė
shumė mandate nė zgjedhjet e 3 korrikut. Drejtues tė
PLL-sė e kanė cilėsuar tė kotė ftesėn e bėrė dje nga
ana e Shehit tė LZHK-sė, pasi njė vendim pėr shkėputje
ėshtė marrė tashmė nga forumet e kėsaj partie. Shehi, nė
takimin e djeshėm tha qė PLL tė mos shkėputet nga ky
koalicion, edhe pse ėshtė jashtė Parlamentit, por tė
punojnė sė bashku nė rritjen e peshės politike e
elektorale. Shehi u bėri thirrje edhe partive tė tjera
politike qė tė bashkohen me kėtė formacion politik.
|
|
Kriza bullgare si leksion pėr Shqipėrinė
|
|
|
Arben Ēejku
|
Dje, pėr herė tė parė nė
historinė e pluralizmit politik nė Bullgari, parlamenti i
ri mori njė vendim me tė cilin i hoqi nga dora mandatin e
qeverisjes partisė qė kishte fituar zgjedhjet. Kabineti i
Kryeministrit tė mandatuar nuk mori votat e duhura dhe
Sergei Stanishev i ktheu mbrapsht mandatin presidentit
Parvanov, vetėm disa orė pasi ai vetė kishte fituar me njė
votė plus nė parlament. Ai humbi pėr dy vota. Presidenti
ka filluar ndėrkohė konsultimet me krahun e djathtė tė
kryesuar nga ish-mbreti Simeon II pėr krijimin e njė
qeverie tė re qė tė kalojė provėn e mazhorancės nė
parlament. Paralelizmi i Shqipėrisė me Bullgarinė lidhur
me zhvillimet politike, nuk ėshtė krejt i saktė,
megjithatė, elementėt e krizės, kanė tė njėjtin burim;
zgjedhjet. Ajo qė po i bashkon kėtė herė dy realitetet
postelektorale ėshtė vonesa e njė kabineti qeverisės. Tė
dy kryeqytetet nuk kanė njė qeveri tė pas zgjedhjeve tė
reja dhe tė dy vendet kanė bllokuar reformat. Presidenti
shqiptar nuk e bėri gabimin qė tė dekretojė njė
kryeministėr pa mazhorancė tė qartė nė parlament, por
nga ana tjetėr, mungesa e pajustifikueshme e kryeministrit
Nano, ka vėnė nė pikėpyetjen pushtetin e tij kushtetues
ndaj braktisėsit tė detyrės. Nga ana tjetėr, vihet re se
ėndrra pėr barazim tė rezultatit PS-PD u rrėzua pėr
shkak se mazhoranca e djathtė ėshtė e qartė. Njė
barazim i tillė, (70 me 70) do tė sillte tek ne po atė
krizė qė po pėrjeton sot Bullgaria. Megjithatė, vetė
fituesi i zgjedhjeve shqiptare (ish-presidenti Berisha) po
sigurohet akoma mė shumė duke zgjeruar numrin e aleatėve
nga qendra e majtė. Ajo qė po ndodh nė Bullgari, duhet tė
inkurajojė faktorėt politikė dhe institucional shqiptarė,
qė brenda tė gjitha normave ligjore dhe politike tė pėrshpejtojnė
institucionalizimin e pėrgjegjėsisė qeverisėse.
Gjithsesi, duke u rikthyer tek zhvillimet politike nė
Bullgari, mund tė themi se ato kanė hyrė nė njė krizė,
e cila mund tė ēojė deri nė zgjedhje tė parakohshme.
Asnjėra nga partitė dhe blloqet aleate nuk formojnė dot
mazhorancė pėr tė garantuar votėn e njė kabineti tė
caktuar. Partia Socialiste e Bullgarisė e kryetarit
Stanishev, nė zgjedhjet e 25 qershorit, fitoi mė shumė
vota sesa partia e djathtė nė qeverisje e ish-mbretit
Simeon II. Kjo parti mori 34.2 pėrqind tė votave, kundrejt
21.9 qė mori partia e kryeministrit aktual Saxkouburgst.
Megjithėse me njė diferencė prej gati 20 pėrqind, blloku
i majtė i kryesuar nga Stanishev, dje u detyrua tė dorėzojė
pushtetin pa e marrė akoma atė. Pėr 240 vendet e
parlamentit bullgar garuan njė numėr i madh partish, tė
cilat u grupuan nė disa koalicione, por aktualisht, asnjėra
palė nuk krijon dot shumicė. Nė thelb, pra, zgjedhjet
bullgare nuk kanė fitues. Zgjedhjet e 25 qershorit sollėn
mjaft befasi. Partia Socialiste Bullgare fitoi, por nuk
arriti shumicė absolute qė tė krijojė qeveri me vete.
Ish pushtetarėt nga Lėvizja Kombėtare Simeoni II, qė
fituan nė zgjedhjet para katėr vjetėve me mbėshtetje tė
madhe mbetėn me mė shumė se 20 pėr qind prapa
socialistėve.
Partia e turqve bullgarė, Lėvizja pėr tė Drejta dhe Liri,
ish partneri i koalicionit nė qeverinė e mėparshme,
arriti rezultat rekord (13.7 pėrqind) nė krahasim me pjesėmarrjen
e mėparshme nė zgjedhjet parlamentare, duke u radhitur nė
vendin e tretė. Tre formacionet e djathta nė personin e
koalicioneve Forca tė Bashkuara Demokratike (8.4 pėrqind),
Bashkimi Popullor Bullgar (5.7 pėrqind) dhe Demokratėt pėr
Bullgarinė e Fortė (7 pėrqind) janė nė parlament, por
me rezultat relativisht modest. Kėshtu, pėr herė tė parė
nga historia e re demokratike parlamenti bullgar ėshtė i pėrbėrė
nga shtatė parti politike. Por befasia e madhe edhe pėr
elitėn politike, edhe pėr vėzhguesit ishte hyrja nė
parlament e formacionit tė ri ultra tė majtė Ataka
(Sulmi), qė u krijua nė prill tė kėtij viti dhe qė
mori 9 pėrqind. Kjo parti ėshtė kundėr procesit
integrues tė vendit.
Vetė kryeministri Stanishev u zgjodh pėr kryeministėr me
njė votė, ndėrkohė qė kabineti i tij humbi pėr tre
vota. Ai vetė mori 120 vota, kundrejt 119 votave kundėr.
Mbledhjet e parlamentit u zhvilluan me shumė dramatizėm,
bojkot nga ana e opozitės, dhe njė sėrė procedurash dhe
dyshimesh nė kushtetutshmėrinė e vendimeve tė marra. Por,
nė tė gjitha rastet, vota e parlamentit tregoi qartazi, se
koalicioni i propozuar drejtues midis Partisė Socialiste
Bullgare dhe Lėvizjes pėr tė Drejta dhe Liri nuk ka njė
mirėbesim tė mjaftueshėm. Nė fakt, sipas analistėve
vendas, kriza e pėrvijuar politike mund tė ishte
parashikuar qė nė fund tė javės sė kaluar, kur centristėt
deri tani qeverisės nga Lėvizja Kombėtare Simeoni II
refuzuan tė marrin pjesė nė njė koalicion tė gjerė
drejtues me Partinė Socialiste Bullgare dhe me Lėvizjen pėr
tė Drejta dhe Liri. Kryeministri i rrėzuar dje, Stanishev,
kishte shpresėn e gabuar se do tė merrte votėn e lėkundur
nga forcat e tjera parlamentare, jashtė koalicionit tė tij.
Mirėpo, kjo shpresė u venit, ndėrsa humbėsi i zgjedhjeve,
Simeon II, pritet tė marrė mandatin pėr krijimin e
kabinetit tė ri qeverisės. Edhe ai, pritet tė hasė tė
njėtat vėshtirėsi qė kaloi lideri socialist, Stanishev.
E djathta, sė ciliės do ti drejtohet sot Simeon II, ėshtė
ende e pėrēarė. Ata nuk bashkohen nė idenė qė
presidenti tė mandatojė pėr herė tė dytė Simeonin II,
por tė ketė njė qeveri tė djathtė pa ish-mbretin. Dy
nga formacionet e djathta Demokratėt pėr Bullgari tė
Fortė dhe Bashkimi Popullor Bullgar janė shprehur pėr njė
kabinet ekspertėsh me kryeministėr njė figurė
mbipartiake. Kurse Lėvizja Kombėtare Simeoni II vėshtirė
mund tė bjerė dakord tė nxjerrė kabinet me mandat tė
vet, i cili tė jetė me kryeministėr jashtė partisė.
Mbetet edhe njė variant, tė cilin e ofroi ish presidenti
Zhelju Zhelev pėr njė qeveri programore (teknike), e cila
tė realizojė reformat e domosdoshme pėr hyrjen e
Bullgarisė nė Bashkimin Evropian. Rrugėdalja nga situata
e krijuar politike ėshtė mjaft e paqartė dhe mungesa e
stabilitetit politik nė Bullgari po forcohet, duke shqetėsuar
faktorin vendas dhe atė ndėrkombėtar. Brukseli, nė
vjeshtė mund tė shtyjė pėr njė vit aderimin e Bullgarisė
nė BE, pėr shkak tė vonesave nė reforma dhe krizės
politike nė vend. |
LE
DILEMME SUR LE PROCHAIN GOUVERNEMENT, UNE ROTATION TRANQUILLE OU LA
BOITE DE PANDORE?
- Commentaire -
TIRANA, 29 juil (ATA - M.Duro) - Le
long marathon de l'examen des plaintes par la Commission centrale électorale
(KQZ) semble źtre en train de se terminer, mais, la couronne
de laurier pour honorer le vrai gagnant de la lice électorale du 3
juillet attendra encore. Une schématisation triangulaire caractérise
toute la vie politique. Un indice significatif est l'orientation des
informations des médias écrits et visuels sur trois directions
principales.
- L'activité de la KQZ et du Tribunal électoral
Immédiatement aprčs la terminaison
des processus du vote et du dépouillement du scrutin par les
Comissions zonales électorales (KZZ), les forces électorales
ont présenté auprčs de la KQZ 107 demandes pour nullité du
scrutin dans différentes circonscriptions sur tout le
territoire du pays. Leur examen par cette commission a commencé dčs
le 14 juillet. Parmis les décisions prises par la KQZ, il vaut
souligner la répétition du scrutin au systčme majoritaire dans
les circonscriptions No.2, ą la préfecture de Shkodra, et No. 64,
ą la préfecture de Fier. Quand au Collčge électoral, il
n'a fait aucun changement aux décisions de la KQZ et ą
la série des demandes rejetées par la KQZ.
- Les négociations de la droite sur la formation du gouvernement
Le leader du Parti démocratique, Sali
Berisha, invite officiellement les alliés de la gauche: le Parti la
Démocratie sociale (PDS), le Parti agraire environnementaliste et
le Parti l'Union pour le Droits de l'Homme (PBDNJ) ą coopérer
pour la formation du prochain gouvernement. Cette "alliance
stratégique" du PD a provoqué des contestations par
certains alliés de la droite, mais, qui sont en voie d'évanouissement.
Ainsi, M.Berisha, non plus tard d'hier, a communiqué la décision
qu'au sein du nouveau cabinet gouvernemental, un membre du PBDNJ
aura le poste de ministre du Travail et des Affaires sociales. En
aucun cas, le Parti démocratique réformateur (PDR) et le Parti démocrate-chrétien
albanais (PDK) n'ont pas manqué de souligner "le maintien de
promesses préélectorales par le PD" et d'exiger avec une éloquence
politique admirable des postes importants au sein du prochain
gouvernemental.
- Les mouvements au sein de la gauche, y compris l'activité du
gouvernement
C'et une piste si suivie que la premičre,
mais, intrigante, plus qu'intéressante. Peut-źtre, cela est lié
au fait que la principale figure de la gauche, Fatos Nano, est la moins
exposée. Le sičge du Parti socialiste (PS) semble plongé dans un
mystčre paralysant dans une certaine mesure: quelque fois, ses
dimensions sont égales ą celles du parti au
pouvoir. Les derniers développements tels que les déclarations du
Secrétaire général du PS, Gramoz Ruēi, soulignant "des résultats pas
encore définitifs" des élections législatives du 3
juillet, son appel aux alliés de la gauche de ne "pas s'unir
ą Berisha" et la déclaration de Petro Koēi, membre de la présidence
du PS, pour "mettre en efficacité toutes les structures du
parti", ainsi que sa constatation que "la gauche a obtenu
la majorité des voix des citoyens albanais, mais, cela n'a pas été
reflété dans le procčs-verbal", rendent plus crédible
l'opinion sur une certaine étourdissement au sein du PS.
Et, la position des alliés de la gauche semble n'źtre point
du tout favorisante. Le Parti social-démocrate (PSD) est de toute
maničre plus ą son aise entre les accusations et les résultats définitifs
des élections. Bien que le Parti la Démocratie sociale refuse
l'invitation de Berisha, elle critique les principales forces
politiques de la gauche. Encore plus discutée est la position du
Mouvement socialiste d'Intégration (LSI), qui, graduellement, de déterminante
est devenue supplémentaire.
Qui dirigera l'Albanie lors des quatre
prochaines années?! Mźme si plusieurs réponses ont été données
ą cette demande, elle reste encore posée et en attente. La répétition
du scrutin dans deux circonscriptions et les déclarations préalables
sur la participation ou l'orientation de l'électorat lors de ce
deuxičme tour, a mis en oeuvre une autre campagne qui a pris
ou prendra, aprčs la fixation de la date, une configuration plus
claire avec des objectifs déterminés. Ses résultats et, par
conséquent, les résultats définitifs semblent avoir bloqué la
formation du cabinet gouvernemental, alors qu'on a commencé ą
discuter des délais de la convocation du Parlement. En mźme temps,
les réponses en ce qui concerne le fonctionnement de la démocratie
en Albanie et les standards requis pour son futur européen sont en
suspens. Ainsi, aux discussions les plus ouvertes et actives sur une
rotation politique tranquille dans le pays, actuellement, on
peut coordonner la question "ou la boīte de Pandore?"./klod/JDE/
|