La représentation de la famille Royale d'Albanie ą Paris 

Résolution sur la question ēame

 Le 5 novembre 2008

Monsieur le Président de la République et Président de l'Union européenne, Nicolas Sarkozy
55, rue du faubourg Saint-Honoré
75008 Paris

Considérant le sort de la population ēame,

 

Rappelant les interventions antérieures suivantes :

- Condamnations du génocide ēame par le Roi des Albanais Zog Ier et le gouvernement royal albanais,
- Memorandum du Cham Anti-Fascist Committee adressé ą l'ONU le 11 janvier 1946,
- Memorandum du Cham Anti-Fascist Committee adressé ą l'ONU en 1947,

- Résolution UNPO UNPOGA4/1995/12 du 20-26 janvier 1995,
- Memorandum de la Ēameria National Political Association du 15 novembre 1998,
- Projet de résolution sur le problčme de la minorité ēame déposé au parlement albanais en septembre 2003 par M. Ekrem Spahija (PLL - Parti de La Légalité) et par M. Uran Metko (Balli Kombetar) soutenus par 53 députés albanais,
- Memorandum intitulé "Les Chams en Grčce doivent jouir des mźmes droits dont jouit la minorité grecque en Albanie" envoyé par 6 eurodéputés au chef de la Commission des Affaires étrangčres, Chris Patten, en 2004,

 

Rendant hommage aux efforts déployés,

 

Constatant avec inquiétude et regrets que les préjudices subit par la population ēame perdurent,
 
 

Faisant suite ą la récente lettre de nos compatriotes ēames d'Amérique du 30 septembre 2008,


Nous avons l'honneur de solliciter votre haute bienveillance en attirant votre attention sur l'injustice que subit, depuis trop longtemps, au coeur de l'Europe, la population ēame.


Rappelant que le 10 novembre 1940, le parlement grec a approuvé la loi n° 2636/1940, proclamant l’état de guerre contre l’Albanie alors que les troupes italiennes envahissaient la Grčce (Paradoxalement, la Grčce a proclamé l'état de guerre avec l'Albanie alors que celle-ci, victime des fascistes, était occupée militairement par l'Italie). Une conséquence directe du décret royal du 10 novembre 1940 a été que toutes les richesses albanaises en Grčce ont été saisies par l’État grec, qui les détient toujours...

 

Les Ēames sont les Albanais du Nord de la Grčce, chassés aprčs la fin de la deuxičme Guerre mondiale. Ils étaient, en 1940, considérés comme des citoyens grecs puis furent déchus de leur citoyenneté (Or, l'article 15.2 de la Déclaration Universelle des Droits de l’Homme affirme que "personne ne peut źtre privé de sa citoyenneté") et contraints d’abandonner leurs propriétés pour trouver refuge en Albanie, en 1944, pour fuir les persécutions grecques (alors que le protocole n°4 de la Convention européenne (clause 3) stipule que "personne ne peut źtre persécuté d'une faēon individuelle ou collective"). Les Ēames perdirent ainsi tous leurs autres droits tandis que l’Albanie leur a fourni un abri.

 

Considérant votre souhait d'źtre "le Président d’une France qui se sente solidaire de tous les proscrits, de tous ceux qui sont menacés de mort par les dictatures et par les fanatismes" et votre volonté de "défendre les droits de l’Homme partout oł ils sont méconnus ou menacés",

 

Demandons instamment de faire pression sur le gouvernement grec :
- pour abroger l'état de guerre.

Comment peut-on accepter qu'un Etat européen soit encore en guerre avec son voisin depuis la seconde Guerre mondiale ?

- pour que les Ēames en Grčce puissent jouir des mźmes droits dont jouit la minorité grecque en Albanie .

Comment peut-on accepter qu'un Etat de l'Union européenne ne respecte pas les droits de l'Homme ?

- pour ouvrir des négociations ą propos du recouvrement des droits de propriété de la population ēame. Les autorités grecques doivent permettent une rétrocession ou une compensation des biens spoliés. Selon l’International Crisis Group, la valeur totale des propriétés des Ēames, ą la fin de la deuxičme Guerre mondiale, était de 340 millions $US, et l’échange est aujourd’hui estimé ą 2,5 milliard $US.

Comment peut-on accepter que la Grčce n'assume pas ces actions passées alors que l'Italie a versé des réparations ?

 

Parce que vous pensez que "les droits de l'homme sont, pour toutes les démocraties du monde, ą la fois un point de départ et un horizon qui se déploie toujours devant eux" et que vous vous źtes engagé ą "ne passer jamais sous silence les atteintes aux droits de l’Homme", nous avons grand espoir en votre intervention et vos actions en faveur de la population ēame.

 

Nous vous prions de croire, Monsieur le Président de l'Union européenne, en l'assurance de notre considération distinguée.

 

  SKENDER ZOGU
Porte-parole de la représentation de la famille Royale

 

Cmdt. HYLLE SPAHIJA
A.D.C de Sa Majesté Leka I Roi des Albanais

 

Patrice NAJBOR
Conseiller du Bureau de Paris de la représentation de la famille Royale

 

 

________________________________________________

Service de Presse de la Maison Royale d'Albanie

albania.institute@online.fr
http://albania.dyndns.org/

Fax  : 01 42 07 57 34 

________________________________________________

 

ENGLISH VERSION




The Representation of the Royal Family of Albania in Paris

Resolution of the Cham issue



November 5 2008



President of the Republic and President of the European Union, Nicolas Sarkozy
55, Rue du Faubourg Saint-Honore
75008 Paris

Considering the plight of the Cham people,

Recalling the previous interventions including:

- Condemnation of the Cham genocide by King Zog I of the Albanians and the Royal Government of Albania,
- Memorandum of Cham Anti-Fascist Committee sent to the United Nations on 11 January 1946
- Memorandum of Cham Anti-Fascist Committee sent to the United Nations in 1947,
- Resolution of UNPOGA4/1995/12 UNPO 20-26 January 1995
- Memorandum of the National Political Association Cameria of 15 November 1998
- Draft resolution on the issue of minority came Albanian tabled in parliament in September 2003 by Mr. Ekrem Spahija (PLL - The Legality Party) and Mr. Uran Metko (Balli Kombetar) supported by 53 members of Albania,
- Memorandum entitled "Chams in Greece should enjoy the same rights enjoyed by the Greek minority in Albania" by 6 (European) MEPs sent to the head of the Committee on Foreign Affairs, Chris Patten, in 2004,

Paying tribute to the efforts,

Noting with concern and regret that the harm suffered by the Cham people still persists,

Following the recent letter of our Cham compatriots in America on September 30 2008

We have the honor to request your high benevolence by drawing your attention to the injustice suffered for too long at the heart of Europe, to the people of Chameria.

Recalling that on 10 November 1940, the Greek parliament approved the Law No. 2636/1940, proclaiming a state of war against Albania, while Italian troops invaded Greece (Paradoxically, Greece has declared a state of war with Albania, while the latter, a victim of fascism, was militarily occupied by Italy). A direct consequence of the Royal Decree of November 10 1940 was that all Albanians wealth in Greece was seized by the Greek State, which is currently still in effect.

The Chams are Albanians of northern Greece, hunted after World War II. In 1940, they were regarded as Greek citizens and were stripped of their citizenship (However, Article 15.2 of the Universal Declaration of Human Rights states that "nobody can be deprived of his citizenship") and forced 'abandon their properties to find refuge in Albania in 1944 to escape persecution Greek (when the Protocol 4 of the European Convention (clause 3) provides that "no one can be persecuted by an individual or collective" ). Chams also lost all their other rights while Albania provided them with shelter.

Considering your desire to be "the President of a France that feels solidarity with all oppressed, all those who are threatened with death by dictatorships and fanaticism" and your willingness to "defend human rights wherever they are ignored or threatened,

We urge you to press the Greek government the following:

- To repeal the state of war.

How can we accept that a European state is still at war with its neighbor since the Second World War?

- That the Chams in Greece to enjoy the same rights enjoyed by the Greek minority in Albania.

How can we accept a state of the European Union does not respect human rights?

- To open negotiations about the recovery of the property rights of the people of Chameria. The Greek authorities must allow a return or compensation for confiscated property. According to the International Crisis Group, the total value of Cham properties at the end of the Second World War, was U.S. $ 340 million, and the exchange is now estimated at U.S. $2.5 billion.

How can we accept that Greece does not have these past actions while Italy has paid reparations?

Because you think that "human rights are for all democracies in the world, both a starting point and a horizon that always unfolds before them," and that you are committed to "never go under silence for violations to human rights", we have great hope in your intervention and your actions to help the Cham people.

Please accept the assurance of my highest consideration Mr. President of the European Union.



Skender ZOGU
Spokesman of the Representation of the Royal Family

Comd. Spahija HYLLE
A.D.C of His Majesty King Leka I of the Albanians

PATRICE NAJBOR
Adviser to the Paris office of the representation of the Royal Family

 

 

 

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=54617

 
Presidenti frances njihet me ēėshtjen ēame
BEQIR SINA
20/10/2008  Shkėlqesisė sė Tij Z. Nikolas Sarkozy

President i Republikės Franceze

Shumė i nderuar Z, President

Me pėrshėndetjet mė tė sinqerta pėr veprimtarinė tuaj aq demokratike evropiane dhe mė gjerė, po ju drejtohemi ne 25 shqiptarė tė lindur shtetas grekė nė krahinėn shqiptare tė Ēamėrisė martire qė sot jetojmė e punojmė nė SHBA.

Z. President, Ēamėria (sot Thesprotia nė VP tė Greqisė), ėshtė njė nga krahinat mė vitale shqiptare Dialekti shqip i ēamėrishtes ėshtė mė i vjetri nė gjuhėn shqipe (nė kėtė dialekt Dhespoti i Ēamėrisė detyrohet tė pėrkthejė Dhjatėn e Re mė 1877, se besimtarėt e krishterė nuk e kuptonin meshėn nė gjuhėn greke), dhe jo pėr ēudi edhe mbas mbi 500 vjetėve flitet ende sot nga pasardhėsit tanė edhe nė Kalabri tė Italisė.

Ne sajė tė protestave e kėmbėnguljes sė popullsisė sė vendit, Kongresi i Berlinit mė 1879, anuloi vendimin e tij tė mėparshėm, duke mos e shkėputur nga trungu shqiptar, deri me Gjirin e Ambrakisė ( Arta e sotme). Pėr kėtė vepėr atdhetare u emėrua Ēami nga Lopesi, Abedin Pasha Dino-Ministėr i Jashtėm i Perandorise Osmane.

Por mė 1913, pavarėsisht luftės sė popullsisė ēame; nė bazė tė vendimeve tė Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr, padrejtėsisht, kjo krahinė shqiptare ju aneksua Greqisė.

Nė kundėrshtim me premtimet pėr respektimin e tė drejtave tė kėsaj popullate shqiptare administrata greke filloi raprezaliet, diskriminimin, ndalimin e gjuhės shqipe dhe konfiskimin e pasurive tė shqiptarėve tė Ēamėrisė. Mė 1925 nė saj te rezistencės sė kėsaj popullsie tė mbėshtetur edhe nga qeveria shqiptare e asaj kohe pranė Lidhjes sė Kombeve, u ndalua dėbimi si shkėmbim me grekėt e dėbuar nga Turqia.

Megjithatė mohimi i tė drejtave elementare si konfiskimi i pronave, mos hapja e shkollave nė gjuhėn amtare, raprezaliet, burgosjet dhe diskriminimi total nuk u ndėrprenė asnjėherė.

Djemėve ēamė kur thėrriteshin nė ushtri nuk u jepeshin armė, por vetėm kazma e lopata pėr tė punuar. Pėr mė tepėr, nė prag tė luftės Italo-Greke, u internuan tė gjithė meshkujt mbi 13 vjeēare nė ishujt e Egjeut. Atje nga keqetrajtimi vdiqėn disa qindra prej tyre.

Ndėrsa mė 1944-45, mbas masakrave ēnjerėzore e vrasjeve tė mė se 2900 njerėzve tė pafajshėm kryesisht gra, fėmijė e pleq u pėrzunė me dhunė pėr nė Shqipėri mbi 30.000 ēamė qė jetonim nė trojet tona etnike prej mijėra vjetėsh.

Sot vetėm nė Shqipėri jetojnė mbi 200.000 shqiptarė tė ardhur ose me prejardhje nga Ēamėria.

Shkėlqesia e Juaj,

Me keqeardhje ju themi se nė njė kohė qė vėllezėrit e njė gjaku, na pritėn krahė hapur e me shumė dashuri; pavarėsisht se tė shkatėrruar e tė varfėruar nga lufta (ndihmė tė ēmueshme na u dha edhe nga Misioni i UNRA-s), qeveria komuniste e E.Hoxhės me 1949, internoi 900 burra ēamė sepse kėta refuzuan tė bėheshin mish pėr top qė sipas kėrkesės sė Partisė Komuniste Greke, tė luftonin nė Greqi kundėr qeverisė sė ligjshme greke.

Kėshtu qė diskriminimi i jonė, megjithėse tė kombėsisė shqiptare, vazhdoi edhe nė Atdheun nėnė. Dhe kulmi i kėtij diskriminimi ndodhi mė 1953. Qeveria komuniste e komanduar nga E.Hoxha na imponoi, tė gjithė refugjateve ēame, shtetėsinė shqiptare nė bllok?! Ata qė refuzuan u burgosėn dhe u internuan. Ky veprim anti ligjor, i pa parė ndonjėherė. u bė pėr tė vetmen arsye qė ajo klikė komuniste antishqiptare, tė siguronte pushtetin, pa krijuar telashe me qeverinė greke.

Dhe ēudia e mohimit dhe diskriminimit tonė nuk mbaroi, vazhdoi edhe mė vonė. Mbas vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike nė 1971; ambasadori shqiptar nė Athinė, informon ministrinė e jashtme shqiptare se gjatė vizitės nė Gumenicė, kryeqendrėn e Ēamėrisė (Thesprotisė), Kryetari i Bashkisė i flet shqip, duke pohuar se ka mbi 40 fshatra nė kėtė krahinė qė flasin shqip. Bile shumė prej tyre, kryesisht pleq, nuk dinė greqisht!!

Kėto informacione kuptimplotė, i bėhen tė njohura publikut tė gjerė, vetėm mė 2002!!

Diskriminimi ndaj popullsisė ēame, vazhdon edhe sot. Qeveria greke, nėpėrmjet Ambasadės sė saj nė Tiranė, vjet u refuzoi vizat e hyrjes 26 ēamėve me banim nė Shqipėri me arsyen e mos arsyes se kanė lindur nė Greqi. Ata faktikisht kėrkonin tė vizitonin vatrat ku kishin lindur dhe tė vendosnin njė tufė me lule nė vendet ku kanė qenė varrezat e tė parėve tė tyre.

Aq mė tepėr, si mund tė pretendosh pėr respektimin e tė drejtave njerėzore, veēanėrisht pėr tė drejtėn e pronės, kur nuk tė jepet e drejta pėr tė hyrė legalisht nė Greqi?!

Shkėlqesi,

Po ju drejtohemi juve si president i Francės si edhe vendit qė mban Presidencėn e radhės nė BE-simbol i demokracisė dhe mbrojtjes sė tė drejtave njerėzore pėr tė gjithė banorėt e atij Unioni Shumėkombėsh, i cili ėshtė mishėrim i qyteterimit mė tė lartė dhe traditave demokratike tė gjithė vendeve qė pėrfshihen nė tė.

Po ju drejtohemi Juve Shkėlqesi, njė dashamirėsi dhe miku tė SHBA, shtet ku ne jetojmė, shtet ashtu si Franca, kanė hapur krahėt pėr mijėra emigrantė shqiptarė, tė vuajtur nga regjimi komunist antinjerėzor, tė punojmė dhe tė gjejmė e tė respektojmė veten tonė.

Po ju drejtohemi Juve Shkėlqesi si Kryetar i njė vendi Evropian hartues dhe respektues i njė afrimi demokratik tė gjithė vendeve tė Mesdheut, pėr njė tė ardhme paqėsore dhe vėllazėrore midis popujve dhe racave tė ndryshme njerėzore; qė me kulturėn demokratike evropiane tė frymėzuar dhe realizuar nga i Madhi De Gol, tė ndėrhyni qė Ēėshtja Came, si problem i tė drejtave tė njeriut ( veē tė tjerave, njohur edhe nga Kėshilli i Evropės), tė marri zgjidhjen e duhur.

Neve nuk kėrkojmė ndryshimin e kufijve, por kėrkojmė tė njihen tė drejtat tona;

- dėnimin e genocidit grek tė ushtruar ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė;

- njohjen e tė drejtave si shtetėsinė, gjuhėn, pronėn, traditave dhe kulturėn;

- kompensimin prej mbi 60 vjeēarė tė shfrytėzimit tė padrejtė tė shtėpive, pronave dhe pasurive tė tjera nga pronarėt e paligjshėm

Shkėlqesi, kemi besim tė plotė se vetėm me mirqkuptimin dhe demokracinq evropiane dhe Tuajėn nė veēanti do tė mundet ai mentalitet ballkanik i urrejtjes dhe mosrespektimit tė njeri-tjetrit. Ballkani nuk duhet tė quhet mė “fuēi baruti”, por pjesė e Evropės sė Bashkuar Demokratike.

Me shumė respekt:

Kadrije Pronjo lindur Paramithi mė 1920, banon NY

Safet Rojba Margellic 1927 Cikago

Rasim Bebo Konispol 1927 Cikago

Eqrem Beqiri Vrohona 1932 Filadelfia

-Rexhep Llaias Filat 1927 Jaksonville

- Mehmet Zenelaj Pica 1934 Boston,

Tahir Tare Paramithi 1935 Detroit

Latif Zenelaj Picar 1936 Boston

Beqir Bako Paramithi 1935 Boston

-Habibe Beqiri Mazreke 1936 Filadelfia,

Rahmi Telushi Varfanje 1936 Filadelfia

-Fadil Delli Margellic 1936 Filadelfia,

Sali Bollati Paramithi 1937 NY,

-Abedin Teme Mazreke 1937 Filadelfia,

-Nijazi Teme Mazreke 1938 Filadelfia

-Hetem Baki Paramith 1938 Boston

-Qerime Hyseni Paramithi 1940 Jaksonville

Nurije Teme Skopjan 1940 Filadelfia

Hajrije Xhemali Arpice 1940 Filadelfia,

Hava Zenelaj Gllobocar 1940 Boston

Aferdita Llaias Konispol 1940 Jaksonville

Hane Hima Kalibaq 1941 Boston,

Rafete Bako Paramithi 1941 Boston,

Nurije Zenelaj Grikohor 1941 Boston,

-Afete Xhemali Arpice 1941 Florida

Bule Bollati Paramithi 1944 NY
 
 

Lettre au Président Nicolas Sarkozy des ēames d'Amérique 

New York, September 30, 2008

His Excellency President of France,
Mr. Nicolas Sarkozy

Very honorable Mr. President,

With the most humble greetings for your democratic activities in Europe and elsewhere, we, 25  Albanians born as Greek citizens in the Albanian region of martyred Chameria, who today live and work in the US are directing this letter to your Excellency.

Mr. President, Chameria (today called Thesprotia by Greece),is one of the most ethnic Albanian regions. The Albanian dialect spoken in Chameria is the oldest of the Albanian language (in this dialect, the Orthodox Bishop in Chameria was compelled to translate the New Testament in 1877, because the Orthodox religion followers would not understand mass in the Greek language), and not coincidently after 500 years, this dialect is still spoken today by our descendants even in Calabria's region of Italy.

Due to the protests and determination of the region’s populace, the Congress of Berlin in 1879 annulled its previous decision and thus did not separate Chameria from Albania. The border was established at the bay of Ambracia (Arta of today). For this patriotic activity a Cham gentleman from Lopesi, Abedin Pasha Dino was appointed at the time Minister of Foreign Policy. However in 1913,  regardless of the Cham population’s outcry, in accordance with the decisions of the Conference of Ambassadors in London, unfairly, this region was annexed to Greece. Regardless of the promise to respect the rights of the Albanian population, the Greek administration started restricting, discriminating and stopping the Albanian language from being taught in schools. Greeks continued with the confiscation of property from this population. In 1925, due to the resistance of this populace which was backed by the Albanian government of that time and the United Nations, the exchange of the Albanian population in Greece with the Greeks in Turkey was not allowed.

Nevertheless, the denial of the most basic human rights for this population continued. The confiscation of property, Albanian schools being outlawed, the imprisonment of Albanian men and discrimination never stopped. When Albanian men would be drafted in the army, weapons would not be given to them, instead axes and shovels were handed out so they could do manual labor. Furthermore, in the eve of the Italian-Greek war, all men above 13 years of age were exiled in the remote Greek islands. While in exile as a result of the continued mistreatment, some hundreds of them would lose their lives.

During the 1944-1945 period, after the inhuman massacres of approximately 2900 innocent people who were mainly women, children and the elderly, 30000 Cham Albanians were forcefully removed from their ethnic lands where they had been living for thousands of years and were sent toward  Albania. Today there are over 600000 Chams, from whom 100000 live in Greece, over 200000 in Albania and also over 200000 others live in Turkey.

 

Dear Mr. President,

With deep sorrow, we are revealing to you that at a time when our Albanian brothers of the same blood, welcomed us with open arms and abundant love regardless of their grave economic state at the end of World War II and with a precious aid given to us from the UNRA mission; the communist government of E. Hoxha in 1949 exiled 900 Cham men because they refused to fight against the Greek government in the name of communism. Unfortunately discrimination toward Cham population would continue even in Albania. The worst of this discrimination would occur in 1953 when the Albanian communist government imposed to all the Cham refugees Albanian citizenship, thus forcefully dropping their Greek citizenship. Those who refused would be imprisoned. This illegal activity, unheard of before, happened because the Albanian communist government wanted to  guarantee its power without any problems from the Greek government.

The history of our discrimination and denial would not finish and would continue even further. After the establishment of diplomatic ties with Greece in 1971, the Albanian ambassador in Athens informs the Albanian Ministry of Foreign Affairs that during his visit in Gumenica, the capital of Chameria (Thesprotia), the mayor of the city talks Albanian to him, admits that there are 40 villages in the area that speak Albanian. Some of this population, he added, especially the elderly, do not even know any Greek. Unfortunately, all this important information would become known only in 2002.

The discrimination against the Cham people continues even today. The Greek government through its  embassy in Tirana continuously refuses visas to Cham born people with the absurd reason that they were born in Greece. Actually these Chams simply want to visit the villages where they were born and bring a bouquet of flowers to the graves of their ancestors. Hence, how can you claim your human rights, especially your property rights when you are not even given the right to enter lawfully in Greece?

Mr. Sarkozy,

We are writing to you as the President of France, the country which holds the European Union  presidency this year. The European Union is a symbol of democracy and protector of human rights for all the inhabitants of Europe. We are also writing to you as a friend of the USA, a country who just like France has opened its doors to thousands of Albanian immigrants who have suffered under the inhuman communist regime in Albania.

We are referring to you, as the head of a European country which has showed great consideration for a democratic amity between the countries of the Mediterranean, toward a brighter and peaceful future between the different races and people. With the democratic European culture inspired by De Gol, we are asking you to please interfere that the Cham issue, a human rights issue, which has been even recognized from the European Council, to get finally resolved.

Mr. Sarkozy,

We are writing to you for a very special issue. Although you have solved the property rights of your  grandfather in Greece, over there circulates a book by J. Margarit: “Unwanted Compatriots Chams and Jews”, that reflects the xenophobia of the Greeks against the Chams. The Greeks would treat us worse than second class citizens, although we were born autochthons in our land as Greek citizens (attached please find my Certificate of Birth issued in 1998).

We are not asking for any change of the borders. We are simply asking for the recognition of our  rights as follows:

- the punishment of the Cham Genocide issued by the Greeks;

- the recognition of our citizenship, language, property, tradition and culture;

- the compensation that for over sixty years our property and lands have been illegally taken advantage of.

Mr. Sarkozy,

We have complete faith that only with the empathy from the European democracy, the Balkan mentality of hate and animosity can be defeated. The Balkans does not have to be known as “A barrel of gunpowder”, but as a significant part of the united democratic Europe.
With our deepest respect,

- Kadrije Pronjo born in Paramithi me 1920, lives in NY
- Safet Rojba Margellic 1927 Cikago
- Rasim Bebo Konispol 1927 Cikago
- Eqrem Beqiri “ Vrohona 1927, Filadelfia
- Rexhep Llaias Filat 1927 Jaksonville
- Mehmet Zenelaj Picar 1934 Boston,
- Tahir Tare Paramithi 1935 Detroit
- Latif Zenelaj Picar 1935 Boston
- Beqir Bako Paramithi 1935 Boston
- Habibe Beqiri Mazreke 1936 Filadelfia,
- Rahmi Telushi Varfanje 1936 Filadelfia
- Fadil Delli Margellic 1936 Filadelfia,
- Sali Bollati Paramithi 1937 NY,
- Abedin Teme Mazreke 1937 Filadelfia,
- Nijazi Teme Mazreke 1938 Filadelfia
- Hetem Baki Paramithi 1938 Boston
- Qerime Hyseni Paramithi 1940 Jaksonville
- Nurije Teme Skopjan 1940 Filadelfia
- Hajrije Xhemali Arpice 1940 Filadelfia,
- Hava Zenelaj Gllobocar 1940 Boston
- Aferdita Llaias Konispol 1940 Jaksonville
- Hane Hima Kalibaq 1941 Boston,
- Rafete Bako Paramithi 1941 Boston,
- Nurije Zenelaj Grikohor 1941 Boston,
- Afete Xhemali Arpice 1941 Florida
- Bule Bollati Paramithi 1944 NY

Coordinator
Sali Bollati
Human Rights Activist
Adress: Sali Bollati, 48 Mc.Farland Ave, Staten Island, NY 10305. USA
Phone; 718 447 0436, e-mail s_bollati @yahoo.com


 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=51978 21/10/2008

Ēamėt nė SHBA: Greqia tė na njohė pronat

Ēėshtja ēame shkon nė Pallatin "Elysee". Popullsia nga zona e Ēamėrisė, qė jetojnė e punojnė nė SHBA, i kanė shkruar njė peticion Presidentit tė Francės, Nikolas Sarkozi, duke kėrkuar dėnimin e gjenocidit grek tė ushtruar ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė. Peticioni, i firmosur nga 25 shqiptarė tė lindur shtetas grekė, nė krahinėn shqiptare tė Ēamėrisė, nuk ka si synim ndryshimin e kufijve, por realizimin e tė drejtave tė tyre, si shtetėsinė, gjuhėn, pronėn, traditat dhe kulturėn. Nga ana e tyre, kėrkohet gjithashtu edhe kompensimi i shfrytėzimit tė padrejtė tė shtėpive, pronave dhe pasurive tė tjera nga pronarėt e paligjshėm. Motivi, pse ēamėt e Amerikės i shkruajnė Presidentit Sarkozi dhe jo qeverisė shqiptare, lidhet me besimin qė ky komunitet ka nė demokracinė evropiane pėr tė mposhtur mentalitetin ballkanik tė urrejtjes dhe mosrespektimit tė njėri-tjetrit. "Ballkani nuk duhet tė quhet mė ‘fuēi baruti‘, por pjesė e Evropės sė Bashkuar Demokratike", citohet nė letrėn drejtuar Sarkozi. Diskriminimi ndaj popullsisė ēame vazhdon edhe sot. Qeveria greke, nėpėrmjet ambasadės sė saj nė Tiranė, vjet u refuzoi vizat e hyrjes 26 ēamėve me banim nė Shqipėri, me arsyen e mosarsyes se kanė lindur nė Greqi. Ata faktikisht kėrkonin tė vizitonin vatrat ku kishin lindur dhe tė vendosnin njė tufė me lule nė vendet ku kanė qenė varrezat e tė parėve tė tyre. Komuniteti ēam nė SHBA shpreh shqetėsimin se si mund tė pretendohet qė tė respektohen tė drejtat njerėzore, veēanėrisht e drejta e pronės, kur nuk tė jepet e drejta pėr tė hyrė legalisht nė Greqi. Duke i bėrė njė pėrshkrim tė historisė sė ēėshtjes ēame, nė letrėn drejtuar Presidentit francez theksohet se,

nė kundėrshtim me premtimet pėr respektimin e tė drejtave tė kėsaj popullate shqiptare, administrata greke filloi reprezaljet, diskriminimin, ndalimin e gjuhės shqipe dhe konfiskimin e pasurive tė shqiptarėve tė Ēamėrisė.

Megjithatė, mohimi i tė drejtave elementare si konfiskimi i pronave, mos hapja e shkollave nė gjuhėn amtare, reprezaljet, burgosjet dhe diskriminimi total nuk u ndėrprenė asnjėherė.

Djemve ēamė kur thėrriteshin nė ushtri nuk u jepeshin armė, por vetėm kazma e lopata pėr tė punuar. Pėr mė tepėr, nė prag tė luftės italo-greke, u internuan tė gjithė meshkujt mbi 13-vjeēarė nė ishujt e Egjeut. Atje nga keqtrajtimi vdiqėn disa qindra prej tyre. Ndėrsa me 1944-45, mbas masakrave ēnjerėzore e vrasjeve tė mė se 2900 njerėzve tė pafajshėm, kryesisht gra, fėmije e pleq, u pėrzunė me dhunė pėr nė Shqipėri mbi 30 mijė ēamė, qė jetonin nė trojet tona etnike prej mijėra vjetėsh.


Letra

Nju Jork


Shkėlqesisė sė Tij, z.Nikolas Sarkozi

President i Republikės Franceze


Shumė i nderuar z. President!

Me pėrshėndetjet mė tė sinqerta pėr veprimtarinė tuaj demokratike evropiane dhe mė gjerė, po ju drejtohemi ne, 25 shqiptarė tė lindur shtetas grekė nė krahinėn shqiptare tė Ēamėrisė martire, qė sot jetojmė e punojmė nė SHBA.

Z. President, Ēamėria (sot Thesprotia nė VP tė Greqisė), ėshtė njė nga krahinat mė vitale shqiptare. Dialekti shqip i ēamėrishtes ėshtė mė i vjetri nė gjuhėn shqipe (nė kėtė dialekt Dhespoti i Ēamėrisė detyrohet tė pėrkthejė Dhiatėn e Re mė 1877, se besimtarėt e krishterė nuk e kuptonin meshėn nė gjuhėn greke), dhe jo pėr ēudi edhe mbas mbi 500 vjetėve flitet ende sot nga pasardhėsit tonė edhe nė Kalabri tė Italisė. Sot vetėm nė Shqipėri jetojnė mbi 200000 shqiptarė tė ardhur ose me prejardhje nga Ēamėria.

Shkėlqesi,

Po ju drejtohemi juve si president i Francės si edhe vendit qė mban Presidencėn e radhės nė BE - simbol i demokracisė dhe mbrojtjes sė tė drejtave njerėzore pėr tė gjithė banorėt e atij Unioni Shumėkombėsh, i cili ėshtė mishėrim i qytetėrimit mė tė lartė dhe traditave demokratike tė gjithė vendeve qė pėrfshihen nė tė. Po ju drejtohemi Juve Shkėlqesi, si Kryetar i njė vendi evropian hartues dhe respektues i njė afrimi demokratik tė gjithė vendeve tė Mesdheut, pėr njė tė ardhme paqėsore dhe vėllazėrore midis popujve dhe racave tė ndryshme njerėzore; qė me kulturėn demokratike evropiane tė frymėzuar dhe realizuar nga i Madhi De Gol, tė ndėrhyni qė ēėshtja "Ēame", si problem i tė drejtave tė njeriut tė marrė zgjidhjen e duhur.

Ne nuk kėrkojmė ndryshimin e kufijve, por kėrkojmė tė njihen tė drejtat tona;

- dėnimin e gjenocidit grek tė ushtruar ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė;

- njohjen e tė drejtave si shtetėsinė, gjuhėn, pronėn, traditave dhe kulturėn;

- kompensimin prej mbi 60-vjeēarė tė shfrytėzimit tė padrejtė tė shtėpive, pronave dhe pasurive tė tjera nga pronarėt e paligjshėm.

Shkėlqesi, kemi besim tė plotė se vetėm me mirėkuptimin dhe demokracinė evropiane dhe Tuajėn nė veēanti do tė mundet ai mentalitet ballkanik i urrejtjes dhe mosrespektimit tė njėri- tjetrit. Ballkani nuk duhet tė quhet mė "fuēi baruti", por pjesė e Evropės sė Bashkuar Demokratike.

 


 

Kur Mbreti Zog zhvillonte protesta pėr Kosovėn dhe Ēamėrinė
02/02/2008 http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=35896

 Dossier

Kur Mbreti Zog zhvillonte protesta pėr Kosovėn dhe Ēamėrinė

Pėr afro gjysmė shekulli me radhė, nga viti 1945 e deri nė fillimin e viteve ‘90-tė, propaganda zyrtare dhe historiografia e regjimit komunist tė Enver Hoxhės, nė tė gjitha tekstet dhe botimet e saj, ndėrmjet shumė e shumė akuzave nga mė absurdet tė hedhura nė adresė tė Mbretit Zog dhe regjimit tė tij, ishte edhe ajo ku ndėrmjet tė tjerash thuhej se: "Gjatė gjithė periudhės sė qeverisjes sė Zogut dhe asaj tė Monarkisė, nga viti 1925 deri nė vitin 1939, Mbreti Zog dhe tė gjitha qeveritė e tij nuk e ngritėn asnjėherė zėrin nė mbrojtje tė popullsisė shqiptare autoktone tė Kosovės dhe Ēamėrisė, pėr arsye se qeveritė e Beogradit dhe Athinės, e ndihmuan atė pėr riardhjen e tij nė pushtet nė dhjetorin e vitit 1924. Dhe si rezultat i kėsaj, nė shenjė mirėnjohje, Zogu nuk u ndie dhe nuk protestoi kurrė pėr fatin e bashkatdhetarėve tanė qė jetonin prej shekujsh nė trojet e tyre etnike nė Greqi dhe Jugosllavi. Madje jo vetėm kaq, por Mbreti Zog kishte bėrė edhe marrėveshje tė fshehta me kėto dy vende fqinje, pėr tė mos kėrkuar tė drejtat e shqiptarėve qė jetonin nė ato dy shtete". Po a qėndrojnė nė tė vėrtetė kėto akuza qė i atribuoheshin Mbretit Zog dhe regjimit tė tij?

A e ka kėrkuar Zogu Kosovėn dhe Ēamėrinė?

Pėrgjigja rreth kėsaj ėshtė mė se e qartė dhe ato akuza bien poshtė si tėrėsisht tė pavėrteta. Pėr tė vėrtetuar kėtė gjė, pa hyrė fare nė analet diplomatike qė gjenden nė arkivat e shtetit shqiptar, si dhe atyre tė vendeve fqinje ku kanė jetuar dhe vazhdojnė tė jetojnė bashkatdhetarėt tanė, por vetėm po t‘i hedhim njė sy shtypit periodik tė periudhės sė qeverisjes sė Mbretit Zog, (nga janari i vitit 1924 e deri nė prillin e 1939-ės), do tė vėmė re se nė gazetat e asaj kohe janė botuar me dhjetėra e dhjetėra shkrime, analiza, polemika, reportazhe dhe kronika, ku jo vetėm hidhet dritė mbi fatin tragjik tė bashkatdhetarėve tanė tė Kosovės dhe Ēamėrisė qė jetonin nėn njė shtypje e dhunė tė paparė. Ajo vinte jo vetėm nga qarqe shoviniste tė kėtyre vendeve, por edhe si rezultat i politikės zyrtare tė qeverive tė Athinės e Beogradit. Madje jo vetėm kaq, por nė shtypin e asaj kohe janė botuar edhe komunikata zyrtare e nota proteste tė qeverive tė Monarkisė sė Zogut, ku denoncohej dhuna dhe shtypja e egėr qė ushtrohej ndaj bashkatdhetarėve tanė nė Greqi e Jugosllavi. Pėr tė vėrtetuar kėtė gjė, ashtu siē thamė edhe pak mė lart, pa pasur nevojė tė konsultohemi me dokumentet arkivore tė periudhės sė Monarkisė sė Zogut, faktin qė Mbreti Zog dhe regjimi i tij e kanė ngritur zėrin nė mbrojtje tė tė drejtave dhe lirive tė shqiptarėve tė Kosovės dhe Ēamėrisė, na e dėshmon fare qartė edhe kjo foto historike qė kemi botuar nė faqet e kėtij shkrimi, e cila bėhet publike pėr herė tė parė dhe deri mė sot ka qenė fare e panjohur.

Manifestimi i protestės pėr Kosovėn dhe Ēamėrinė nė vitin 1936

Kjo foto ėshtė ruajtur pėr vite me radhė nė familjen e Beqir Zenelit (me origjinė nga fshati Tėrnovė i Dibrės), njėrit prej ish-ushtarakėve qė patėn shėrbyer nė Gardėn Mbretėrore tė Zogut, i cili duket nė plan tė parė saj me uniformėn ushtarake (grand-uniforma e ceremonialit), dhe gradat e togerit (xhaketė dhe kapele e bardhė, pantallona dhe ēizme tė zeza), duke i prirė bandės frymore tė shtetit shqiptar tė asaj kohe, tė cilat po ashtu janė veshur me uniformėn ushtarake. Ashtu siē duket edhe nga foto, banda frymore ėshtė duke parakaluar nė njė nga rrugėt kryesore tė kryeqytetit shqiptar, e cila sot mban emrin "Punėtorėt e Rilindjes", apo mė saktė, pikėrisht pėrpara ndėrtesės ku edhe sot gjendet selia tė Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė. Po kėshtu duket qartė se tė gjithė pjesėtarėt e bandės frymore, tė cilėt janė vendosur nė kuadrat dhe duke parakaluar sipas rregullores sė ceremonialit tė shtetit, janė duke ekzekutuar pjesė tė ndryshme me veglat dhe instrumentet e tyre. Nė sfond tė tyre, ndonėse jo shumė qartė, pėrveē flamurit tonė kombėtar, dallohen edhe dy pankarta apo banderola tė mėdha tė lyera me ngjyrė tė bardhė, ku me germa kapitale ėshtė shkruar; Kosova dhe Ēamėria. Ndonėse nga fotoja nuk duket qartė, nė se personat qė mbajnė banderolat ku ėshtė shkruar "Kosova dhe Ēamėria", janė me veshje ushtarake po civilė, njė gjė ėshtė mė se e sigurtė; aty kemi tė bėjmė me njė manifestim zyrtar tė organizuar nga regjimi monarkist i Zogut dhe kuadrati i bandės frymore tė shtetit dhe ato qė e ndjekin pas, janė duke shkuar pėr nė qendėr tė kryeqytetit, drejt sheshit "Skėnderbej". Sipas disa dėshmive, nė atė kohė u organizua edhe mitingu dhe manifestimi i madh i protestės nė mbrojtje tė bashkatdhetarėve tanė tė Kosovės dhe Ēamėrisė, nė tė cilėn morėn pjesė me mijėra e mijėra banorė tė Tiranės dhe tė rretheve tė vendit tė ardhur atė ditė enkas pėr atė gjė. Po sipas kėtyre dėshmive tė mbledhura nga tė moshuar qė e kanė jetuar atė kohė, nė atė manifestim proteste e morėn fjalėn shumė oratorė. Nė fjalėn e tyre, ata u ndalėn gjatė dhe folėn pėr kushtet e mjerueshme ku ndodheshin vėllezėrit tanė tė njė gjaku nė anėn tjetėr tė kufirit, nė Kosovė e Ēamėri, e cila vinte si shkak i politikės diskriminuese qė ndiqnin qeveritė e Beogradit dhe Athinės ndaj tyre.

Polemikat me gazetėn "Politika" tė Beogradit

Vija e politikės zyrtare qė ndiqte regjimi monarkist i Mbretit Zog nė mbrojtje tė bashkatdhetarėve tanė nė Kosovė dhe Ēamėri, si dhe polemikat e shumta tė shtypit tė Tiranės ndaj shpifjeve dhe akuzave tė pabaza qė hidhte herė pas here shtypi i Beogradit dhe ai i Athinės nė adresė tė shtetit shqiptar, shihen qartė edhe nga shtypi i kohės i periudhės sė Monarkisė, ku mjaft gazeta e revista, pėrcillnin ēdo gjė qė ndodhte nė anėn tjetėr tė kufirit ku jetonin shqiptarė. Njė prej tyre ishte dhe "BESA" e Fiqri Rusit qė dilte nė Tiranė, e cila nė njė nga numrat e saj tė vitit 1936, midis tė tjerash shkruante: "Fletorja ‘Politika‘ e Belgradit, mė 30 tė Marsit, duke gjetur si pretekst lidhjet e akordeve tė fundit finacjare dhe tregtare italo-shqiptare dhe duke shtytur prej njė fantazije thellėsisht tė sėmurė, i ka konsakruar shtylla tė plota marrėdhėnievet tė Shtetit t‘onė me Italinė, dhe nuk ka lėnė tė mbetet asnjė fakt pa u shtrembėruar dhe pa u deformuar. Kjo fletore edhe ca ditė mė parė kishte botuar njė varg komentesh tendencioze mbi marrėveshtjet e reja t‘ona. Kėto shėnime mjerisht, i ribotoj edhe njė pjesė e shtypit tė huaj. Vetėm, duke theksuar me gjithė rėndėsinė qė meriton, se, pėr shkak tė eksperiencave tė hidhura nė tė kaluarėn, kur ēdo lajm i lanēuar prej kėsaj fletorje, si edhe prej simotrave tė saja aq tendencioze dhe tė pabesueshme, kėt rradhė nė riprodhimin e kėtyre lajmeve, kan, mė shumė prudencė, nėnvizuar se kėto lajme i merrshin nga fletorja "Politika" e Belgradit. Pėr kėndonjėsit tanė do tė japim njė shkurtim tė botimeve tė "Politikė"-s pėr tė shfaqur se sa arsyeshėm ėshtė indinjimi i ynė dhe por ta bėrė tė kuptuarshme pėrgjigjien, qė duam t‘i japim nė shtyllat e fletores s‘onė. Thėniet e "Politikės" janė kto: Pasi titullon artikullin e saj se regjimi e paska "shitur" Shqipėrinė, fletorja me lot krokodili trajton kėtė "krim" dhe me njė shpirt abnegacioni (1?) tė habitshėm pėrmėnd se motivi i blegėrimit tė saj qenka fakti se "nė mes asht njė shembull tradhėtije kombėtare, qė nuk ėshtė parė nė historinė". Dhe sado qė Pakti i Tiranės i 1926-ės, si pohon "Politika" e Belgradit vetė, nuk ėshtė pėrsėritur, ky akord qenka vėnė nė zbatim pėrsėri dhe bile dispozitat e tij qenkan zgjeruar. Me anė tė marrėdhėnieve tė reja Shqipėria qenka skllavėruar dhe mbas gjykimit tė mėndėsisė patologjike tė fletores beligradase ja ku janė argumentimet e saja jo vetėm absurde, por edhe me tė vėrtetė karakteristike tė njė mentaliteti krejtėsisht denigrues.

"Politika" tė shohė krimet qė bėhen ndaj kosovarėve

Pėrshtypja e ngjarjeve nė vjetėt e kaluar hala nuk janė harruar prej popullit shqiptar - nė tė cilat permėnden kujtime plot hidhėrime tė vuajtjeve nga shtete, qė sot na dalin mė tė pėrkujdesur pėr interesat vitale kombėtare t‘onat, se sa na vetė. A nuk ėsht, vallė, rasti qė edhe kėta shtet tė veprojnė pėr t‘u gjegjur miqėsisė sė dėshiruar prej nesh? "Politika", nė vėnd qė tė derdh lotė mbi "kobin" qė e gjen popullin e lirė shqiptar, me akordet e sotme, a nuk e kishte pėr detyrė tė ngrente makari njė herė zanin kundra mizorive dhe padrejtėsive, qė pėr ditė u punohen kosovarėve shqiptarė? Malazesė instalohen me forcė nė pronat e pasura tė bashkėkombasve t‘anė kosovarė. Nė kėtė mes shkelen tė drejta, persekutohen dhe vriten ata, qė i kundėrshtojnė masat e padrejta dhe arbitrare. Njė shembull shumė tė hidhur kemi pasur tash vonė nė katundet e Gjilanit. Delegata tė shpeshta venė nė Belgrad, ku ministrat premtojnė ruejtjen e jetės dhe tė pasurisė sė kosovarėve. Pas grabitjes sė tokave tė tyre, shqiptarėt e shkretė me njė mijė mėnyrė detyrohen tė emigrojnė nė Turqi. Pėrse, pra, ‘Politika‘ e Belgradit dhe simotrat e saj as nuk i permėndin fare kėto ngjarje tragjike?! E pėrse vallė, kėtyre heshtjeve, u pėrgjigjen me lot e vajtime mbi veprimet e Qeverisė sė lirė tė shtetit tė lirė shqiptar? Apo qė Shqipėria tė mos konsolidohet e tė mbetet gjithmonė e dobėt dhe e pa zhvilluar? Kujtojmė se pa tjetėr edhe njė detyrė dirigjuesėve tė shtetit jugosllav qė ta ndalojė kėtė fushatė denigrimi tė shtypit jugosllav, qė ėshtė erė qė nuk fryn mirė pėr asnjeri".



Nė vitin 1920, serbo-malazezėt i kishin djegur shtėpinė nė Tėrnovė


Beqir Zeneli, dibrani qė kryesoi mitingun pėr Kosovėn


Sipas dėshmive tė Enver Zenelit, ish-togeri i Oborrit Mbretėror tė Zogut, Beqir Zeneli, i cili nė vitin 1936 udhėhoqi manifestimin e protestės qė u zhvillua nėpėr rrugėt e kryeqytetit shqiptar, pėr sensibilizimin e opinionit botėror dhe kancelarive mė tė rėndėsishme tė fuqive tė mėdha tė asaj kohe nė lidhje me ēėshtjen e Kosovės dhe Ēamėrisė, lindi nė fshatin Tėrnovė tė Dibrės nė vitin 1912. Babai i tij, Hysni Zeneli dhe e ėma, Zonja, qė ishte bijė nga fisi i Koēajve tė Okshtunit tė Vogėl tė Dibrės, pėrveē Beqirit qė ishte i dyti pėr nga radha e fėmijėve, kishin edhe dy djem e njė vajzė: Bajramin, Asllanin dhe Sermien. Aty nga viti 1920, forcat serbo-malazeze ia dogjėn shtėpinė familjes Zeneli, pėr shkak se vėllai i babait tė Beqirit, Hoxhė Osman Zeneli dhe vėllai Bajram Hysen Zeneli, kishin formuar ēetėn e tyre nė fshatin Tėrnovė qė nė vitin 1912 dhe luftonin kundra forcave serbe, tė cilat herė pas here sulmonin dhe digjnin fshatra tė tėra nė atė krahinė, duke vrarė dhe masakruar edhe popullsinė e pambrojtur gjė gjenin aty. Si pasojė e djegies sė shtėpisė, Beqir Hysni Zeneli dhe njerėzit e familjes sė tij, u shpėrngulėn nga fshati i tyre dhe u vendosėn nė Tiranė, duke mbetur pėr shumė kohė rrugėve si muhaxhirė me plaēka nė kurriz. Pas vendosjes nė Tiranė, nėn kujdesin e vėllait mė tė madh, Bajramit, dhe mikut tė familjes, Ramiz Dacit (ish-deputet nė periudhėn e Monarkisė sė Zogut), Beqiri u shkollua fillimisht nė Medresenė e Tiranės dhe mė pas nė njė kurs ushtarak pėr oficerė, tė cilat i mbaroi me rezultate tė larta. Pas kėsaj, gjithnjė nėn kujdesin e vėllait mė tė madh, Bajramit, si dhe me ndihmėn e disa miqve tė familjes, Beqiri shkoi pėr studime tė mėtejshme nė Itali, duke ndjekur Akademinė Ushtarake nė Napoli. Gjatė periudhės sė studimeve nė Itali, ai sė bashku me dy shokėt mė tė ngushtė tė tij shqiptarė, Mark Pjetėr Doēin nga Shebja e Mirditės dhe Rustem Kuckėn nga Dibra, dolėn me flamurin shqiptar nė njė manifestim tė madh proteste, gjė e cila solli dhe arrestimin e tyre nga autoritetet italiane. Por ata u liruan mė pas dhe nuk patėn pasoja, pasi ndėrhyri dhe doli garant pėr ta, vetė komandanti i Akademisė, i cili kishte konsiderata tė larta pėr tė tre studentėt shqiptarė. Pas mbarimit tė Akademisė Ushtarake nė Itali, tė cilėn Beqiri e pėrfundoi me rezultate tė larta, ai u kthye nė Shqipėri dhe me dekret tė Mbretit Zog, u emėrua si oficer nė Oborrin Mbretėror. Nė kėtė detyrė ai u ndodh edhe nė vitin 1936, kur udhėhoqi manifestimin e protestės qė u organizua asokohe zyrtarisht nga regjimi mbretėror pėr tė sensibilizuar opinionin botėror dhe kancelaritė mė tė rėndėsishme tė shteteve evropiane pėr Kosovėn dhe Ēamėrinė, tė cilat i ishin shkėputur padrejtėsisht trungut mėmė, Shqipėrisė, qė nė vitin 1913 nga Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr. Beqir Zeneli shėrbeu si ushtarak i karrierės nė Oborrin Mbretėror tė Zogut deri nė prillin e vitit 1939, kur Italia fashiste e Benito Musolinit pushtoi ushtarakisht Shqipėrinė. Nė atė kohė, ashtu si edhe mjaft ushtarakė tė tjerė besnikė tė Mbretit Zog, Beqir Zeneli e shoqėroi atė deri nė Greqi, por mė pas, me kėrkesėn e vetė Mbretit, ai dhe shumė ushtarakė tė tjerė u kthyen nė Shqipėri. Gjatė periudhės sė pushtimit tė vendit, 1939-1944, Beqir Zeneli mori pjesė aktive nė Lėvizjen Antifashiste dhe nė majin e vitit 1944, ishte si komandant i vendit nė Tiranė. Pėr kėtė shkak, nė atė kohė ai u arrestua nga forcat gjermane sė bashku me vėllanė e dr. Zymės, Musa Agollin etj. dhe u internuan nė kampin e Prishtinės. Nga kampi, Beqiri u lirua nė fundin e vitit 1944, (pak ditė pas pushkatimit tė 104 robėrve shqiptarė qė mbaheshin aty), dhe u kthye nė Tiranė pranė familjes. Lirimi i Beqirit dhe i disa tė internuarve shqiptarė tė tjerė, si: Llazar Siliqi, Kristo Budo. Luigj Filipi etj., u bė i mundur vetėm pas ndėrhyrjes sė Xhelal Mitrovicės pranė forcave gjermane. Pas vitit 1944, Beqiri nuk shėrbeu mė si ushtarak, por punoi si punėtor krahu nė Ndėrmarrjen e Ujėsjellėsit dhe Kanalizimeve tė Tiranės, ku dhe doli nė pension.

 

 


 

 

 

http://www.panorama.com.al
 
“Zogu nuk pranoi kryepeshkop grek nė kėmbim tė pronave tė ēamėve”
 
Vendosur: 31/07/2007 - 10:59
• “Ahmet Zogu kundėrshtoi ofertėn e Athinės pėr tė marrė pronat e sekuestruara nė kėmbim tė emėrimit tė kryepeshkopit tė kishės autoqefale shqiptare nga radhėt e klerikėve grekė”.

Afrim Imaj

Pėr shefin e arkivave tė komunitetit bektashi, Nuri Ēuni, ky moment historik, pėr arsye nga mė tė ndryshmet, ka mbetur nė hije dhe pak i njohur nga opinioni shqiptar. “Po kėshtu, vė nė dukje ai, qeveria e Zogut refuzoi edhe ofertėn tjetėr tė Athinės pėr ta mbyllur kėtė ēėshtje me kthimin e pronave vetėm pėr zyrtarėt e lartė tė administratės sė tij”. Nė vazhdim tė intervistės pėr gazetėn “Panorama” historiani i kryegjyshatės sjell tė tjera fakte dhe dokumente autentike qė plotėsojnė profilin e genocidit tė fqinjit jugor tė vendit tonė ndaj komunitetit tė shqiptarėve tė Ēamėrisė. Sipas Ēunit, ėshtė shumė e rėndėsishme zbardhja e plotė e kronikės sė kėsaj tragjedie, pasi, siē shprehet ai, mjaft herė nė opinion kur bėhet fjalė pėr genocidin ndaj ēamėve parakuptohet vetėm dėbimi i dhunshėm i tyre gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Kreu i arkivave tė kryegjyshatės botėrore sqaron fillesat e kėtij dėbimi masiv, qė starton qysh me periudhėn e shpalljes sė pavarėsisė dhe tė pėrcaktimit tė kufijve tė Shqipėrisė, mėnyrėn e sekuestrimit tė pronave tė shqiptarėve jo ortodoks tė Ēamėrisė, pėrpjekjet e kishės greke pėr t’u mbivendosur nė objektet e komunitetit bektashian, dėbimin masiv tė shqiptarėve nga trojet e tyre pas Luftės sė Dytė Botėrore etj. Nė rrėfimin e Ēunit, pėr herė tė parė hidhet dritė mbi pėrpjekjet e fshehta tė shtetit komunist shqiptar pėr zhbllokimin e pasurive tė komunitetit bektashi pas ligjit pėr ndalimin e fesė nė vendin tonė...
 Faza e parė e shpronėsimit tė komunitetit tė bektashinjve i pėrket periudhės sė monarkisė sė Ahmet Zogut. Cili ka qenė reagimi zyrtar i shtetit shqiptar?
E vėrteta historike flet pėr spastrime etnike tė shqiptarėve nga Greqia mė herėt nga koha kur nė Shqipėri erdhi nė fuqi Zogu. Pėrzėniet e para janė bėrė pas pėrcaktimit tė kufijve tė shtetit shqiptar nga Konferenca e Ambasadorėve, ndėrkohė qė vijuan rrėmbyeshėm gjatė dhe pas Luftės sė Parė Botėrore.
Ahmet Zogu erdhi nė krye tė monarkisė shqiptare nė kulmin e genocidit qė u bėhej shqiptarėve pas Traktatit tė Lozanės. Reagimi i tij dhe i qeverisė qė kryesonte ka qenė energjik dhe i papajtueshėm me kėtė spastrim etnik tė pėrgjakshėm. Ka mjaft dėshmi e dokumente zyrtare qė konfirmojnė pėrpjekjet zyrtare tė shtetit shqiptar tė asaj periudhe pėr tė ndalur kėtė revansh genocidist...
Ndėrkaq, cila ka qenė pėrgjigjja e autoriteteve tė Athinės?
Autoritetet e Athinės nė asnjė rast nuk e morėn nė konsideratė qėndrimin kritik tė shtetit shqiptar dhe gjatė gjithė kohės reaguan sipas njė strategjie qė e zgjaste pa fund zgjidhjen e ēėshtjes.
Edhe kėmbėngulja e Zogut pėr tė apeluar pranė Lidhjes sė Kombeve dhe nė Gjykatėn e Hagės nuk shėnoi ndonjė ecuri pėr procesin. Gjithsesi, tė gjendur pėrballė njė presioni nė rritje, autoritetet greke provuan ta zvarritin zgjidhjen me rrugė djallėzore.
Nė kulmin e denoncimit tė shtetit shqiptar nė institucionet ndėrkombėtare, qarqet zyrtare tė Athinės ofruan njė lloj dėmshpėrblimi vetėm zyrtarėt e administratės sė Zogut dhe pėr disa nga pronarėt qė do tė pėrzgjidheshin nga oborri mbretėror, me bindjen se pala shqiptare do tė tundohej e do tė pranonte, po nuk ndodhi kėshtu. Nė asnjė rast autoritetet e Tiranės nuk u joshėn nga kjo zgjidhje dhe e denoncuan atė si tė pamoralshme dhe antikombėtare. Kėtė qėndrim mbajti administrata e Zogut edhe kur pala greke premtoi kthimin e plotė tė pronave nė shkėmbim tė emėrimit tė kreut tė kishės autoqefale shqiptare nga Athina. Pėr monarkun shqiptar kjo do tė ishte tradhti kombėtare, prandaj edhe e shpėrfilli kėtė kusht, madje pa kurrfarė hezitimi.
Kėto janė fakte e dokumente historike pak tė njohura, po gjithsesi tė vėrteta...
Nė kėtė periudhė, siē dihet, u mbyllėn edhe objektet e kultit tė komunitetit bektashi nė zonėn e Ēamėrisė. Cili ishte reagimi i klerikėve shqiptarė qė shėrbenin nė to?
Klerikėt bektashi qė shėrbenin nė kėto objekte nė zonėn e Ēamėrisė kanė qenė njerėz atdhetarė dhe tė njohur pėr veprimtarinė e tyre nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare. Pėr ta mbyllja e dhunshme e objekteve tė kultit fetar ishte njė dramė e madhe qė cenonte mė shumė se interesat e komunitetit bektashi vetė ēėshtjen shqiptare nė njė periudhė mjaft kritike. Ata nuk u pajtuan nė asnjė rast me barbarinė qė ushtroi shteti grek mbi teqetė dhe pronat e tyre nė zonėn e Ēamėrisė. Reagimet e para nė shenjė proteste i bėnė me autoritetet helene qė urdhėruan arbitrarisht mbylljen e objekteve tė kultit bektashi. Kur askush nuk po u jepte pėrgjigje, kėrkuan ndihmėn e zyrtarėve tė Tiranės. “Duhet vepruar shpejt, ndryshe humbėm ēdo gjė!”. Ky ishte apeli i tyre nė adresė tė organeve shqiptare.
A dispononi dokumente pėr kėtė fushatė denoncuese tė klerikėve bektashianė?
Tė gjithė klerikėt pa pėrjashtim kanė pėrcjellė shqetėsimin e tyre pranė autoriteteve tė Tiranės dhe kanė kėrkuar kėmbėnguljen e tyre pėr tė frenuar revanshin e shtetit grek mbi kėto objekte dhe prona tė komunitetit bektashi nė territoret helene. Kėtė dokumentacion e disponojmė sė fundi edhe nė arkivin e kryegjyshatės. Mjafton tė zbardhim njėrin prej tyre. Eshtė njė telegram me siglėn urgjent qė babai i teqesė sė Konicės, Hajdar Tekiu, ja drejton mbretit Zog dhe kryegjyshit nė Tiranė. Ja ēfarė shkruhet nė tė: “Lutemi tė demarshoni ku e lyp nevoja pėr me u pėrjashtu teqja dhe pasuria e saj nga okupimi grek, pasi ajo sot ėshtė konfisku tue u konsiderue si teqe dhe pasuri turke kur kjo ėshtė ngref prej shqipėtarėve tė Konicės, Leskovikut dhe Kolonjės”. Tė tilla kėrkesa nė atė periudhė janė bėrė gati nga tė gjithė klerikėt bektashianė qė shėrbenin nė kėto objekte kulti. Edhe aq sa kanė mundur tė mbijetojnė nga pronat e komunitetit bektashian nė Greqi ka qenė presioni dhe kontributi i tyre. Pa kėtė qėndrim tė klerikėve padyshim qė ato do tė ishin tjetėrsuar. 
A pati tendenca pėr mbivendosjen e objekteve tė kishės ortodokse mbi truallin e teqeve tė bektashinjve nė kėtė kohė?
Nuk bėhet fare fjalė pėr tendenca, por pėr njė strategji qė doli haptas. Synimi i ekspansionit tė kishės ortodokse pėr tė zaptuar pronat e komunitetit bektashian, u ndje pėr njė periudhė tė gjatė. Me pėrpjekje e manipulime tė shumta mjaft nga autoritetet e kishės kėmbėngulėn pėr t’u bėrė pronarė nė trojet e komunitetit bektashian. Kėmbėngulja e klerikėve shqiptarė dhe e administratės sė Tiranės bėri tė mundur frenimin e kėtij oreksi pėr t’i gllabėruar ato. Gjithsesi, dėbimi i dhunshėm i shqiptarėve tė Ēamėrisė i la kėto objekte nė gjendje tė braktisur dhe pa zot.
Ēfarė ndodhi pas Luftės sė Dytė Botėrore me pronat e komunitetit bektashian?
Nė vitin 1944 gati e gjithė popullsia jo ortodokse e Ēamėrisė u bė viktimė e njė masakre tė pėrgjakshme. Sipas dokumenteve zyrtare rreth 2500 banorė tė kėtyre viseve u vranė, ndėrkohė qė pjesa tjetėr, rreth 30 mijė tė tjerė, u dėbuan me dhunė nga tokat e tyre etnike. I gjithė ky genocid vetėm me akuzėn e bashkėpunimit me pushtuesin gjerman. Kjo masakėr ēnjerėzore mbi komunitetin e shqiptarėve tė Ēamėrisė qė vijoi me valėn e dyndjeve gjatė luftės civile nė Greqi shėnoi mbylljen e ciklit tė spastrimit etnik tė realizuar nga shteti grek me skenarė tė pėrgjakshėm. Edhe objektet dhe pasuritė e komunitetit bektashi nė kėtė zonė do tė pėsonin tė njėjtin fat, duke mbetur tė braktisura dhe mall pa zot. Tragjedia e popullsisė sė eksoduar do tė pėrjetohej edhe nga komuniteti i klerikėve fetarė shqiptarė jo ortodoksė.
Flasim pėr prona e pasuri tė komunitetit bektashi qė vazhdojnė tė mbahen tė bllokuara nė Greqi. A ka njė inventar tė tyre arkivi i kryegjyshatės dhe pėr ēfarė vlerash bėhet fjalė?                
Sipas dokumenteve zyrtare, rezulton qė teqeja e parė shqiptare qė ėshtė ndėrtuar nė Greqi ėshtė ajo e Turballi Sulltan nė Farsala, e cila figuron aty qysh nė vitin 1490. Ajo ka qenė njė teqe e madhe dhe me prona tė rėndėsishme. Ndėrkaq, dokumentet autentike qė posedon arkivi ynė vėrtetojnė se nė Greqi janė edhe 49 teqe tė tjera tė komunitetit bektashi. Ndėr to mund tė pėrmendim atė nė Farsalla, nė Elasson, nė Ekaterinė, Selanik, Kastoria, Odra, Vodhorinė, Boudjaq, Djuma, Baghtone, Kotēana, Konica, Janina, Preveza, Kretė (dy teqe), Trikalla, Makri etj.
Diēka pėr vlerat qė u pėrkasin kėtyre pronave...
Turballi Sulltan nė Farsalla ka nė pronėsi 31.000 dynym tokė dhe disa objekte tė ndryshme. Me prona tė rėndėsishme nė bregdet ėshtė edhe teqeja nė Ekaterinė. Po kėshtu teqeja e Selanikut qė nė njė hapėsirė 230 hektarė ka mjaft objekte e ndėrtesa. Tė tilla pasuri ka nė hipotekė teqeja e Konicės, Janinės, Kretės etj.
Me sa dimė procesi pėr kthimin e kėsaj pasurie ka filluar me negociatat pėr teqenė e Turballi Sulltan...
Pėr ēėshtjen e Turballi Sulltanit ka njė korrespondencė midis dy shteteve (Shqipėri dhe Greqi) me protagonist kryesor Kryegjyshatėn Botėrore Bektashiane me qendėr nė Tiranė. Odiseja e kėtyre pėrpjekjeve nis me dokumentin zyrtar tė avokatit Vangjel A. Qirko nė Athinė “Promemorie Suplementare e shtetit shqiptar kundėr ministrit tė Financave tė Greqisė tė datės 8 qershor 1977 ku kėrkohet tė anulohet shkresa nr. 23582/203 mė 25 .02.1975 e Kontabilitetit tė Pėrgjithshėm tė Shtetit (Drejtoria D II/GOE), si dhe refuzimi i ministrit tė Financave pėr tė revokuar sekuestrimin konservativ tė  kundėrligjshėm tė vendosur mbi pasurinė tonė, si edhe ēdo veprim eventual apo neglizhencė relative”.
Pra, kėrkohej rrėzimi i vendimit tė shtetit grek qė e mbante nė gjendje “sekuestro konservative” teqenė mė tė madhe tė bektashinjve nė tokėn helene...
E vėrteta ėshtė se kjo teqe mė herėt ėshtė njohur edhe nga pala greke si pronė shqiptare. Pėr kėtė nė arkivin e kryegjyshatės ka njė sėrė dokumentesh. Kemi p.sh shkresėn e vitit 1932, Nr. 78/24, me nėnshkrimin e ambasadorit shqiptar nė Greqi qė pohon pronėsinė shqiptare tė kėtij objekti kulti. Kemi ndėrkaq urdhrin e kryegjyshit tė bektashinjve tė 23 prillit 1943, pėr emėrimin e baba Seit Vėndrezhės administrator tė pasurisė sė luajtshme dhe tė paluajtshme tė Turballi Sulltanit. (Baba Seiti ndėrroi jetė nė vitin 1972.) Po kėshtu posedojmė  njė sėrė dėshmish autentike shkresore si vendimin nr.1666, viti 1957, atė me nr.1199, viti 1958, vendimin nr.78, viti 1959 e tė tjera, ku shprehet verdikti i gjykatave greke, tė cilat konfirmojnė qė teqeja Turballi Sulltan ėshtė pronėsi shqiptare. 
Mbas vdekjes sė baba Seitit mė 1972, shteti komunist shqiptar ka pasur njė interesim tė posaēėm pėr kthimin e kėsaj pasurie ose tė ardhurave qė vileshin prej saj. Por, pala greke i ka kundėrshtuar pretendimet e shtetit shqiptar mbi pronat nė fjalė me arsyetimin se ajo nuk mund tė njohė ligjin shqiptar tė vitit 1967 mbi shtetėzimin e pasurive fetare dhe akoma mė shumė, nuk njihte veprimin jashtė vendit (ekstraterritorialitetin) tė kėtij ligji...
 

 


 

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=50449

 

KĖRKESAT E ATDHETARĖVE KOSOVARĖ, DIBRANĖ E ĒAMĖ, TĖ PARAQITURA NGA BEDRI PEJANI NĖ GJENEVĖ MĖ 1921*

MAREGLEN VERLI

29/03/2008  Nga 1-10 shtator tė vitit 1921, nė Kongresin Ndėrkombėtar pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Popujve, tė mbledhur nė Gjenevė, prof. Bedri Pejani paraqiti njė promemorie si pėrfaqėsues i “Komiteteve tė Bashkuara tė Shqiptarėve Irredentistė”.

Prof. Bedri Pejani, i cili pėrfaqėsonte njė nga figurat e spikatura tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare tė kohės, me aktivitet intensiv qysh nė etapėn e fundit tė Rilindjes Kombėtare, nė segmentin kohor 1918-1921 ishte figurė qendrore nė njėrėn nga organizatat mė tė fuqishme e mė tė organizuara atdhetare tė kohės, pikėrisht nė komitetin “Mbrojtja Kombėtare e Kosovės”, ku kryente detyrėn e sekretarit. Dihet kontributi i ēmuar i kėsaj organizate pėr mbrojtjen dhe konfirmimin e rezultateve tė arritura mė 1912-1913, pra pėr shpėtimin e shtetit shqiptar, si edhe nė arenėn ndėrkombėtare pėr ruajtjen e karakterit shqiptar tė kėtyre viseve, pėr kufizimin e dhunės serbe atje e deri pėr korrigjimin e padrejtėsive qė i ishin bėrė nė tė kaluarėn kombit shqiptar pėr ēėshtjen e kufijve.

Memoria e botuar integralisht mė poshtė, e paraqitur nga B. Pejani nė Gjenevė mė 1921, nė gjuhėn frėnge, ėshtė njė dokument i rėndėsishėm, mjaft i argumentuar, prandaj edhe pati jehonė, duke ndikuar nė marrjen e disa vendimeve nga Kongresi pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Popujve dhe nė hartimin e miratimin prej tij tė njė rezolute nė favor tė “Shqipėrisė irredentiste”, tė cilat iu komunikuan telegrafisht Lidhjes sė Kombeve dhe Konferencės sė Ambasadorėve. Memoria iu ofrua, bashkėngjitur me fakte tė shumta pėr gjendjen e shqiptarėve nė Jugosllavi, edhe opinionit ndėrkombėtar, duke synuar sensibilizimin e tij pėr ēėshtjen shqiptare tė vėnė nė ato momente nė diskutim nga Fuqitė e Mėdha. Duke pasur parasysh punėn e madhe qė bėnte aso kohe B. Pejani sė bashku me Hoxha Kadriun, kryetarin e komitetit “MKK”, pėr hartimin e promemorieve, deklaratave dhe dokumenteve tė tjera tė ngjashme, tė destinuara pėr forumet ndėrkombėtare, kancelaritė dhe personalitetet mė nė zė tė shteteve evropiane dhe tė SHBA-sė, nuk ka dyshim se B. Pejani nuk ishte thjesht lexuesi i “memories”, nė fjalė, por, sė paku, edhe ndėr hartuesit kryesorė tė saj.

Nė memorien e B. Pejanit jepet nė mėnyrė impresionuese, koncize e tė argumentuar gjendja e shqiptarėve nė robėri, mbėshtetur nė kartat ndėrkombėtare tė miratuara. Aty kėrkohen tė drejtat qė u takonin atyre etj., madje, me mjaft guxim, brenda normave tė etikės diplomatike, nė memorie u bėhet e qartė fqinjėve, Fuqive tė Mėdha dhe gjithė opinionit publik se pavarėsisht nga vėshtirėsitė qė duheshin pėrballuar, ēėshtja shqiptare kėrkonte njė zgjidhje tė drejtė dhe pėrfundimtare. Pa njė zgjidhje tė tillė Ballkani dhe mė gjerė nuk mund tė kishin qetėsi.

Pasi shpjegon qartė se ekzistenca e njė “Shqipėrie irredentiste” vjen pėr shkak tė copėtimit tė padrejtė e krejt tė gabuar, B. Pejani argumenton, pėrmes njė vėshtrimi nė sensin etnik dhe historik mbi Kosovėn, pėrse kėto vise nuk mund t’i pėrkasin Serbisė.

Njė vėmendje e veēantė nė memorien nė fjalė i kushtohet edhe situatės sė shqiptarėve tė lėnė nėn sundimin serb nė fillim tė viteve ‘20. B. Pejani i informon delegatėt e Kongresit pėr tė Drejtat e Popujve se do t’u vihej nė dispozicion edhe njė broshurė me dokumente e dėshmi tė pakundėrshtueshme, shpesh tė burimeve jugosllave, mbi dhunėn dhe terrorin e Serbisė, pėr tė konfirmuar vėrtetėsinė e deklarimeve tė komiteteve tė bashkuara tė shqiptarėve irredentistė, hartues tė promemories. Pėrmes kėtyre tė dhėnave, bėhet e qartė se ēdo reagim i shqiptarėve, duke pėrfshirė edhe qėndresėn e tyre tė armatosur, ėshtė thjesht vetėmbrojtės, ndaj edhe plotėsisht i justifikuar. Nė kėtė plan duket se kjo memorie e vitit 1921 nuk e ka humbur aktualitetin as sot, kur ndėrsa nė botė mbizotėron fryma e zgjidhjes sė ēėshtjeve tė kontestueshme politike ose territoriale pa dhunė dhe bėhen pėrpjekje pėr qėndrime konstruktive nga tė gjitha palėt nė konflikte, Serbia ka shpėrthyer kundėr shqiptarėve nė Kosovė luftėn etnike pa precedent.

Nė memorien e paraqitur nga B. Pejani, njė syth i veēantė i kushtohet gjendjes sė shqiptarėve nė Maqedoni dhe nė Ēamėri. Nė kėtė pjesė hidhet ideja gjithashtu aktuale nė qarqe tė ndryshme politike, pėr njė Maqedoni tė pavarur, tė organizuar me “forma politike si Zvicra”.

Nė konkluzionet e memories shėnohet kėrkesa e njohjes tė sė drejtės sė vetėvendosjes pėr “Shqipėrinė irredentiste” dhe ndėrmarrja e pėrēapjeve imponuese pranė qeverive tė Beogradit dhe tė Athinės pėr t’i detyruar tė heqin dorė nga dėbimi i shqiptarėve.

Mė poshtė po jepet e plotė memoria e komentuar.

MEMORIE

PARAQITUR NGA DELEGACIONI I SHQIPTARĖVE IRREDENTISTĖ NĖ KONGRESIN NDĖRKOMBĖTAR

PĖR TĖ DREJTAT E POPUJVE

Shqipėria e pavarur dhe Shqipėria irredentiste

Zoti President,

Zonja e Zotėrinj,

Ju keni dėgjuar tė flitet shpesh pėr Shqipėrinė, sidomos nė vitet e para dhe pas Luftės Ballkanike. Diplomacia e lartė mė 1913, e quajtur koncert evropian, u mor me kėtė ēėshtje, nė fakt me njė nervozizėm qė shpeshherė e bėri botėn tė kujtojė se ndodhej nė prag tė njė konflikti tė pėrgjithshėm.

Po, Zonja e Zotėrinj, ėshtė folur, flitet e do tė flitet pėr Shqipėrinė.

Dhe a mund tė marrė fund kjo gjė? Le tė shpresojmė. Le tė jemi, qoftė edhe fare pak optimistė. Por, sidoqoftė, jo pa parashikuar vėshtirėsi shumė tė mėdha pėr t’ia arritur realizimit tė njė zgjidhjeje pėrfundimtare dhe rrėnjėsore.

Mė lejoni tė deklaroj qė kjo ēėshtje, e ashtuquajtur shqiptare, pėr shkak tė njė mendėsie tė pakuptueshme qė mbretėron nė sferat e larta diplomatike tė shek. XX, po kthehet pak nga pak nė njė nyje tė vėrtetė gordiane. Ajo mbetet e pazgjidhshme dhe delikate, sepse aftėsia e kontinentit tonė nuk i gėzon ato cilėsi tė larta morale tė Ngadhėnjyesit tė Madh maqedonas. Ky ėshtė njė labirint, Zonja e Zotėrinj, sepse ajo qė nga viti 1913, datė qė pėrfundon me numrin e mallkuar, falė mendėsisė sė epokės politike nė tė cilėn ne jetojmė, pėrbėn njė strumbullar konspiracioni dhe intrigash.

Le tė shpjegohemi pak mė qartė: Problemi shqiptar, pėr nga vetė natyra e pozitės gjeografike tė Shqipėrisė, lidhet ngushtė me dy probleme tė tjera tė rėndėsisė mė tė lartė, pėr dijeni: ai i Ballkanit dhe ai i Adriatikut. Dhe gjithnjė ėshtė folur pėr njė ekuilibėr adriatik pa qenė nevoja gjithashtu tė flitet pėr nevojėn e padiskutueshme pėr njė ekuilibėr ballkanik.

U krijua njė Shqipėri. Jo, mos e besoni kėtė, Zonja e Zotėrinj. E vėrteta ėshtė qė mė 1913 u nda Shqipėria mė dysh: njėra pjesė pėr t’i shėrbyer si gjah imperializmit qesharak serbo-grek dhe tjetra, e quajtur e pavarur, nė mėnyrė mistifikuese, pėr tė qenė njė casus-belli pėr njė luftė tė ardhshme, botėrore ose tė pjesshme.

Kėtu, kam misionin e shenjtė tė mbroj kėtė Shqipėri tė parė fatkeqe kundėr zgjedhės serbo-greke qė, pėr poshtėrsinė e vet tė pabesueshme, pėrbėn sot njė kryevepėr turpi dhe shpifjesh pėr shekullin e Tolstojve dhe tė Markonėve.

Sa pėr tė dytėn, jam i sigurt se ajo do tė mbrohet ndershmėrisht dhe energjikisht kundėr kujtdo, nga bashkatdhetarėt e mi trima, tė cilėt me njė luftė tė ashpėr prej 6 vjetėsh ia dolėn mbanė pėr tė thithur ajrin e lirė tė maleve tonė tė bukura me armė nė dorė, i vetmi mjet qė kurrė nuk i ka tradhtuar interesat e larta tė shqiptarėve e tė Shqipėrisė.

*

* *

Vėshtrim etnik dhe historik i Kosovės

Tani, mė lejoni, Zonja e Zotėrinj, tė pėrmbledh vėshtrimin etnik dhe historik tė kėsaj Shqipėrie, tė cilėn bashkatdhetarėt e mi e kanė quajtur “Shqipnia e robnueme”.

Pjesa mė e rėndėsishme e kėsaj Shqipėrie pėrbėhet nga njė krahinė e quajtur Kosovė, qė serbėt e pagėzuan aty nga viti 1353 me emrin “Stara Srbia”(Serbia e Vjetėr) e qė sot e quajnė Serbia Jugore. Ėshtė pjesa lindore e Ilirisė sė vjetėr, e ndarė nga Maqedonia prej maleve tė Sharrit (Scardus) ose malet ilirike sipas Strabonit, Ptolemeut dhe Bogdanit. Nė tė banojnė 800 000 shqiptarė kundrejt 60 000 serbėve. Emrat gjeografikė tė rajoneve qė ajo pėrfshin pėsuan njė serbizim pothuajse tė plotė gjatė sundimit tė pėrgjakshėm dhe tė pėrkohshėm tė serbėve nė shekujt XIII dhe XIV, por falė njė sundimi pothuajse fiktiv tė turqve, tiparet e saj etnike mbetėn ilire, d.m.th. shqiptare.

Hartografia e shekujve XV, XVI, XVII e XVIII, nuk na flet fare pėr emrin “Serbia e vjetėr”.

Megjithatė, letėrsia e huaj e mori dhe e pėrgjithėsoi kėtė emėr ireal, pa e gjykuar dhe pa dokumente, duke mos njohur faktin se ajo u shėrbente synimeve imperialiste tė rusėve dhe tė serbėve tė shekullit XIX.

Falė bujarisė financiare tė Peterburgut, serbėt pėrfituan jashtė mase nga ky emėr pėr tė shfrytėzuar dhe magjepsur mendėsinė naive tė Perėndimit, duke e mbytur me broshura dhe duke i kėnduar kudo e gjatė mė se njė gjysmė shekulli kėsaj Serbie legjendare me njė histori tė sajuar, me heronj qė s’kanė qenė kurrė dhe me njė sėrė teorish qesharake.

“Islamizim dhe shqiptarizim i serbėve tė Serbisė sė Vjetėr!…”.

E vėrteta ėshtė se Kosova ishte dhe ėshtė ende shqiptare. Sundimi i vjetėr serb la aty disa kisha dhe ai turk rreth 100 xhami dhe varreza me epitafe turke ose arabe.

E robėruar nominalisht nga turqit, kjo krahinė drejtohej faktikisht nga ligjet shqiptare dhe guvernatorėt shqiptarė, pasardhėsit e tė cilėve jetojnė ende nė Kosovė. Dhe kur Turqia e sulltanėve, nė fillim tė shekullit XIX, nėn pretekstin e futjes sė reformave dhe nė fakt pėr konsolidimin e sundimit osman nė Shqipėri, provonte t’i jepte fund mbretėrimit tė familjeve shqiptare, ajo hasi nė njė kundėrvėnie kombėtare tė drejtuar nga Mustafa Pasha, Vezir i Shkodrės, i cili e ndoqi ushtrinė e shpartalluar tė sulltanit deri nė Filipopol.

Nga ana tjetėr, historia serbe nuk mund tė pėrmendė, pas betejės sė parė tė Kosovės mė 1389, qė rrėzoi Perandorinė e Car Dushanit, asnjė lėvizje kombėtare serbe qė tė ketė mundur tė zhvillohet nė Kosovė kundėr sundimit turk.

Pėrkundrazi, historia osmane ka shėnuar 54 kryengritje tė mėdha shqiptare tė komanduara dhe drejtuara nė pjesėn mė tė madhe nga shqiptarėt e Kosovės.

Ku ishin pra, kėta serbė tė Serbisė sė Vjetėr, kur shqiptarėt zhvillonin njė veprimtari kombėtare kaq tė madhe?…

E pėr mė tepėr, perandoria e themeluar nga i famshmi Car Dushan, qė zotėroi Shqipėrinė mė 1345, u prish mė 1389 nė vijim tė njė beteje tė vetme tė humbur dhe kjo ndodhi nė njė periudhė kur sundimi turk nė Ballkan ishte ende shumė i dobėt.

Pėrkundrazi, shqiptarėt iu kundėrvunė po kėsaj perandorie osmane, madje nė kohėn kur zotėronte Kostandinopojėn dhe kėrcėnonte Evropėn mbarė, duke i shkaktuar ushtrive tė Muratit tė Dytė dhe tė Mehmet Pushtuesit, me qėndresėn e tyre mė se 25-vjeēare, 22 humbje nė beteja tė njėpasnjėshme.

Serbėt e propaganduan dhe e shfrytėzuan disfatėn e Kosovės dhe bindėn mendėsinė perėndimore se fusha e Kosovės, vendi ku qe varrosur Fuqia serbe e shek XIV, nuk ka qenė e nuk mund tė jetė veēse njė vend serb.

Njė teori me tė vėrtetė e ēiltėr dhe e hollė! Por e vėrteta ėshtė se fusha e Kosovės, qoftė pėr nga pozita e saj gjeografike, qoftė pėr artin ushtarak tė epokės nė fjalė, pėrbėnte njė vend takimi tė mrekullueshėm pėr ushtrinė turke dhe ato tė kryqtarėve.

Sė fundi, a ėshtė dėgjuar ndonjėherė tė flitet, qoftė edhe pėr njė vitalitet minimal tė serbėve tė Kosovės, gjatė shekujve dhe nė vitet para 1912-s? Jo, dhe kjo pėr arsyen e vetme qė Kosova ėshtė njė pjesė pėrbėrėse e atdheut shqiptar qysh nga kohėrat para-historike.

Pėrkundrazi, shqiptarėt e Kosovės drejtuan tė famshmen Lidhje tė Prizrenit mė 1880-n dhe iu kundėrvunė me armė neneve tė Traktatit tė Berlinit, qė parashikonte copėtimin e Shqipėrisė nė favor tė grekėve dhe tė malazezėve.

Nga ana tjetėr, ata luftuan kundėr ushtrive tė Sulltanit tė Kuq gjatė gjithė sundimit tė tij, dhe e detyruan mė 1908, nė pėrputhje me vendimin e Asamblesė plotėsisht kombėtare tė Ferizajt (23 korrik 1908), tė shpallte Kushtetutėn Osmane. Sė fundi, duke parė se ishin tradhtuar nga xhonturqit, ata filluan njė luftė tė pėrgjakshme kundėr regjimit tė tyre shtypės dhe i mundėn mė 1912, duke pushtuar Shkupin nė krye tė njė ushtrie revolucionare prej 25 000 vetėsh dhe duke i diktuar kėrkesat e tyre Portės sė Lartė.

Ku ishin pra, kėta serbė tė Serbisė sė Vjetėr kur shqiptarėt e Kosovės, duke paguar me lumenj gjaku, pėrgatisnin ngadalė por tė sigurt ēlirimin e tė gjithė elementėve ballkanikė, tė nėnshtruar nga zgjedha e sulltanėve tė Konstandinopojės?

Po, Zonja e Zotėrinj, serbė kishte.
Por jo nė Kosovė. Dhe ata qė ishin pėrtej kufijve tanė tė asaj kohe, duke i shpallur luftė Turqisė u hodhėn tradhtisht mbi ne, duke luftuar kundėr Shqipėrisė dhe tėrėsisė tokėsore shqiptare.

Dhe kjo gjė ndodhi pikėrisht nė kohėn kur ne sapo kishim fituar nė fakt mėvetėsinė dhe ishim nė lartėsinė e duhur pėr tė fituar edhe atė tė Maqedonisė.

Shqiptarėt e Kosovės, me gjithė fatkeqėsitė e pėsuara gjatė Luftės Ballkanike(1912-1913), morėn pjesė gjallėrisht nė ngritjen e Shqipėrisė, tė quajtur tė lirė, pėrgatitėn nė pjesėn mė tė madhe Kongresin e Vlorės, qė shpalli nėn zjarrin e bombardimeve tė flotės greke pavarėsinė e Shqipėrisė (28 nėntor 1912), mbrojtėn Mbretėrinė e Shqipėrisė mė 1914 dhe u larguan nga kryeqyteti shqiptar vetėm pas nisjes sė mbretit tė tyre, iu kundėrvunė energjikisht dėshirave imperialiste tė ēastit tė austriakėve mė 1916, 1917 dhe 1918, dhe, mė sė fundi, dhanė ndihmesėn e tyre pėr ta bėrė tė pamundur copėtimin e Shqipėrisė mė 1920, duke pėrforcuar Kongresin Kombėtar tė Lushnjės, duke komanduar shtypjen e kryengritjes sė esadistėve dhe duke marrė pjesė nė ēlirimin e Vlorės.

Tė gjithė kėsaj, mė lejoni t’i shtoj edhe njė fakt historik, qė duhet tė ketė njė rėndėsi krejt tė veēantė.

Mė 1918, Kosova u pushtua nga trupat franceze tė paraprira nga kryengritėsit tanė, qė luftonin kundėr pushtimit austro-bullgar qysh nga 1916. Pėr tė qetėsuar demonstratat e armatosura kombėtare tė 21 tetorit 1918, komandanti francez u detyrua ta pėrfundonte fjalimin e tij duke thirrur nga lartėsia e ballkonit tė bashkėsisė sė Pejės: “Rroftė Shqipėria e Madhe!…”.

Kėto trupa kėrkuan mė kot serbėt e Serbisė sė Vjetėr(!) dhe ushtria e tė vėrtetės Serbi e Vjetėr guxoi tė kryente rivendosjen e saj nė Kosovė vetėm disa javė mė vonė, nėn mbrojtjen e trupave dhe tė topave francezė.

*

* *

Situata aktuale dhe regjimi serb nė Shqipėrinė irredentiste

Le tė kthehemi tani nė gjendjen aktuale tė kėsaj krahine fatkeqe:

Nė broshurėn qė kam nderin t’u jap, do tė gjeni dokumente tė mizorive qė do tė bėnin tė dridheshin Neronėt nė varret e tyre.

Ka shumė tė tjerė qė mungojnė aty. Asnjė zmadhim, pėrkundrazi, unė mund t’ju siguroj qė ka mijėra viktima, tė masakruara ose tė djegura tė gjallė, pėr tė cilėt ne s’patėm mundėsi tė mėsonim emrat pėr t’i regjistruar.

Ja disa dokumente tė tjera pakundėrshtimisht autentike, pėrderisa ato janė riprodhuar tekstualisht nga shtypi jugosllav.

Mos u habisni Zonja dhe Zotėrinj nga ky numėr i gazetės “Hak”, i hartuar nė turqisht dhe ku gjendet e regjistruar njė pjesė e masakrimeve nė Prishtinė.

Ėshtė hartuar nė turqisht sepse kultura kombėtare shqiptare, pėrfshirė aty edhe gjuha, na ėshtė ndaluar rreptėsisht nga regjimi shovinist serb.

Kėtu shihet njė dėshmi shumė karakteristike e natyrės sė misionit gjoja qytetėrues tė serbėve nė Shqipėrinė irredentiste. Sidoqoftė, e vėrteta qėndron ashtu siē ėshtė, dhe kėta njerėz tė cilėve ju u shikoni emrat dhe mbiemrat, janė masakruar nga serbėt e shekullit XX.

Ja tani se ē’thotė gazeta “Pravda” nė njė kryeartikull tė shkruar nga pena e Z… dhe botuar nė nr. 91, mė 5 prill 1920.

“Duke e njohur shumė mirė situatėn, unė mund tė pohoj pa asnjė hezitim se bandat rebele nė Malin e Zi dhe nė Serbinė Jugore janė 90% pjellė e administratės sė keqe, e paaftėsisė sė nėpunėsve tanė ose e abuzimeve qė ata bėjnė nė pėrmbushjen e funksioneve tė tyre. Sekretari mė i rėndomtė prej kėtyre nėpunėsve ėshtė i bindur se askush s’mund t’i bėjė gjė pėr sa kohė qė ai ka njė mbrojtės tė lidhur me ēfarėdo parti politike…”.

Unė mund tė siguroj, vijon artikulli, zotėrinjtė Pashiē dhe Drashkoviē, se ata nuk do tė mundnin tė bėnin asgjė nėse do tė kishin nėn urdhrat e tyre nėpunės tė ngjashėm me ata tė Serbisė sė Jugut.

Po ashtu, dhe pa asnjė zmadhim, unė mund tė siguroj zotėrinjtė Pashiē dhe Drashkoviē, qė, nėse rastėsisht ata do tė kishin fatkeqėsinė tė jetonin nė Malin e Zi dhe nė Serbinė e Jugut, do tė ishin tė detyruar tė ngjiteshin nė male dhe tė luftonin kundėr nesh!…”.

Nga ana tjetėr, ja njė pjesė e shkėputur nga gazeta “Epoka”, botuar nė Beograd:

“Tė mos dėnohen pohimet tona: Tė lejohen qė tė lindin pyetje spontanisht, tė fshehėsh tė vėrtetėn e tė mos tregosh qė populli i kėsaj zone ėshtė nė revoltė tė plotė, pėrbėjnė tė kėqija tė mėdha. Po, neve na duhet tė bindemi se nė Serbinė e Vjetėr, nė Metohi e nė Sanxhak, populli ėshtė revoltuar, sepse atje qeveria ėshtė lėshuar mbi popullin”.

“Nė Kosovė, vazhdon artikulli, ne kemi mė tepėr xhandarė se sa Turqia mbante dikur aty. Gjithsesi, deri mė 1915 nuk kishte asnjė bandė nė kėto zona”.

“Numri i tė revoltuarve rritet pėrpjesėtimisht me numrin e xhandarėve. Ne e vėrejmė kėtė duke parė humbjet e pėsuara nga xhandarmėria jonė”.

“Pėr pasojė, arrin nė pėrfundim artikulli, ne duhet tė bindemi se arsyeja e vetme qė populli, sidomos shqiptarėt, u revoltuan, vjen nga abuzimet e nėpunėsve tanė”.

Vėshtrim mbi shqiptarėt e Maqedonisė dhe tė Ēamėrisė

Mė mbetet tė deklaroj qė asnjė konflikt nuk ka midis shqiptarėve irredentistė dhe elementėve tė tjerė tė Maqedonisė, pėrjashto serbėt dhe grekėt.

Zonja dhe Zotėrinj, unė konfirmoj deklaratat e mia tė djeshme dhe deklaroj edhe njė herė qė bashkatdhetarėt e mi mbėshtesin me tė gjitha mjetet e tyre ēėshtjen maqedonase, idenė e njė Maqedonie tė pavarur nė kufijtė e vet etnikė e duke patur tė njėjtat forma politike si Zvicra.

Kufijtė e ardhshėm shqiptaro-maqedonas janė njė ēėshtje qė u pėrket vetėm shqiptarėve tė Shqipėrisė irredentiste, dhe maqedonasve. Pėr mė tepėr, ėshtė njė ēėshtje, qė pėr nga vetė natyra e saj, nuk paraqet asnjė vėshtirėsi.

Pėr sa i pėrket konfliktit shqiptaro-malazez, mund tė deklaroj qė shqiptarėt irredentistė janė gati tė merren vesh me malazezėt mbi bazėn e njė plebishiti nė zonat e Malit tė Zi tė vitit 1914. Deklaroj nga ana tjetėr qė ne mbėshtesim me tė gjitha mjetet tona pavarėsinė e Malit tė Zi.

Pėr grekėt, fola mjaft dje me rastin e diskutimit tė ēėshtjes sė Smirnės dhe tė konfliktit turko-grek.

Unė ju tregova tė gjitha tė kėqijat qė na kanė bėrė mė 1914 dhe qė vazhdojnė tė na bėjnė.

Nė kėtė broshurė, ju do tė gjeni detaje mė tė plota mbi konfliktin shqiptaro–grek.

Mė mbetet vetėm tė shtoj qė Shqipėria irredentiste nuk do tė heqė kurrė dorė nga Ēamėria e bukur dhe do tė kėrkojė gjithnjė kthimin te mėmėdheu.

Konkluzion

I lutem kongresit tė votojė rezolutėn e mėposhtme:

a) Tė kėrkohet e drejta e vetėvendosjes pėr Shqipėrinė irredentiste.

b) Tė bėhen pėrēapje pranė qeverive tė Beogradit dhe Athinės pėr t’u imponuar heqjen dorė nga dėbimi i shqiptarėve.

Profesor Bedri Pejani

Pėrfaqėsues i Komitetit tė Bashkuar tė shqiptarėve irredentistė

Shtator 1921

Gjenevė

 


 

 

 

http://www.panorama.com.al/index.php?id=19620
 
Historianėt grekė gjejnė provat pėr luftėn: Ēamėt s’na tradhtuan
» Vendosur: 01/10/2008 - 06:56
•  

Marko Caka/Athinė

Roli i ēamėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ka hapur njė debat tė fortė nė Greqi. Kėtė radhė, ēamėt, ndryshe nga sa trumbetohej mediatikisht dhe ndoshta politikisht, janė vlerėsuar pozitivisht nga historianėt grekė. Sipas fakteve tė reja historike, roli i tyre gjatė luftės italo-greke nuk pėrkufizohet mė me tradhti, duke i dhėnė njė ngjyrė tjetėr tė gjithė historisė. Gjithēka ka nisur nga dokumentari i televizionit "SKY". Pėr herė tė parė ky televizion ka zbardhur me pamje filmime dhe dokumente tė pazbuluar, historinė e vėrtetė tė luftėrave tė Greqisė qė nga viti 1897 deri nė luftėn italo-greke tė vitit 1940. Televizioni kombėtar i profilizuar te dokumentarėt ka bėrė njė pėrmbledhje me fakte dhe dėshmi tė pazbuluara ndonjėherė nga dėshmitarė okularė dhe historianė tė rėndėsishėm, nė serialin "Ne grekėt". Bėhet fjalė pėr dokumente qė zbardhen pėr herė tė parė me dėshmi, rrėfime dhe komente tė personazheve tė kėtyre ngjarjeve dhe studiues tė historisė. Kryeredaktori i televizionit, Mihalis Kacigiras, qė ndėrtoi dokumentarin e parė historik tė Greqisė, tregon disa nga zbulimet kyēe. "Materialet e grumbulluara dhe qė do t'i shfaqen pėr herė tė parė publikut grek nga televizioni mė i madh pėr filmat dokumentarė (i ngjashėm me Discovery) janė marrė nė vendet ku kanė ndodhur ngjarjet historike, mbėshtetur nga faktet e dėshmitė dhe jo nga hamendjet qė janė publikuar deri tani tė prodhuara nė bazė tė interesave tė caktuara nė periudha tė caktuara". Nė lidhje me kėto hamendėsime, Mihalis Kacigiras shprehet ekskluzivisht pėr "Panorama", se "nė bazė tė zbulimeve tė reja dhe materialeve tė grumbulluara nė dokumentar pėr periudhėn e pushtimit grek nga fashistėt italianė dhe nazistėt gjermanė, ēamėt nuk pėrmenden si tradhtarė tė vendit. Kjo tregon qė kamera e "Sky" e ndodhur nė vendet ku janė zhvilluar kėto ngjarje, ka filmuar tė gjitha rrėfimet e personazheve qė kanė marrė pjesė nė kėtė histori si dhe studimet e historianėve mė tė shquar grekė dhe qė nuk e kanė cilėsuar nė asnjė vend se ēamėt ishin bashkėpunėtorė tė okupatorit". Sipas Kacigiras: "Teleshikuesit grekė do tė kenė mundėsinė tė ndjekin pėr herė tė parė tė vėrtetėn e historisė sė luftėrave greke gjatė periudhės 1897-1940 nėpėrmjet dokumentarit tė titulluar 'Ne grekėt' tė pėrmbledhur nė 12 episode". Premiera qė nisi qė mė datė 29 shtator dhe qė do shfaqet ēdo tė hėnė, ka disa javė qė ėshtė vėnė nė publicitet nė televizion dhe nė radiot greke, si njė eveniment ku teleshikuesit do tė mėsojnė pėr herė tė parė historinė e vėrtetė tė kėtyre periudhave qė kanė shėnuar historinė e Greqisė. Sipas Kacigiras, qė shprehet pėr herė tė parė pėr njė media shqiptare, "dokumentari do tė publikojė pėr herė tė parė dhe fotografi tė rralla, dhe filmime tė papublikuara ndonjėherė, tė cilat tė ndihmuara nga pėrdorimi i teknologjisė bashkėkohore do tė zbardhin tė vėrtetėn mbi atė qė ndodhi nė Greqi gjatė periudhės sė Luftės sė Dytė Botėrore, ku deri tani ēamėt janė cilėsuar si bashkėpunėtorė tė okupatorit dhe nė dokumentar cilėson tė kundėrtėn". Ndihmuesit e kėtij seriali tė rrallė dokumentar janė disa studiues tė rėndėsishėm tė historisė moderne greke, tė cilėt garantojnė historinė e vėrtetė si dhe zbardhjen e shumanshme tė ngjarjeve tė paraqitura. Sipas tyre, dokumentari shfaq periudha tė rrėqethshme me plot fitore heroike, me humbje shkatėrruese dhe me pėrplasje diplomatike, ku nė disa raste e ēojnė Greqinė nė histori tė errėta, nė buzėt e shkatėrrimit dhe nė momente tė tjera qė shkruan pėr faqet e ndritshme tė historisė sė saj. Por pėr nacionalistėt grekė, ky dokumentar ėshtė kthyer nė njė herezi. Nė shumė faqe interneti ka reagime nga qarqe nacionaliste ekstremiste greke, qė pėr t'iu kundėrvėnė tė vėrtetės sė kėtij dokumentari tė rrallė, tė bazuar me fakte kanė krijuar faqe web me parulla patriotike. Nė kėto faqe shprehen hapur mendimet antishqiptare dhe thirrje tė forta pėr Vorio-Epirin. Ky dokumentar vjen pas simpoziumit tė parė nė muajin shkurt tė kėtij viti nė Universitetin e Athinės, ku pėr herė tė parė historianėt e njohur grekė dhe pedagogė tė historisė sė Fakultetit tė Padios, pranuan publikisht gjenocidin ndaj ēamėve dhe se minoritarėt ishin bashkėpunėtorė tė okupatorit dhe jo ēamėt.
 

 


 

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=50563 27 September 2008
 

Ēamėt: Duam njė memorial pėr viktimat nė Greqi

Kėrkesa pėr ministrin e Jashtėm, Lulzim Basha

Rikthehet ēėshtja e nxehtė e varrezave greke mes diplomacisė greke dhe asaj shqiptare, ēka ka shkaktuar pėr herė tė parė reagimin nė mėnyrė zyrtare tė PDI, Shoqatės "Ēamėria" dhe Institutin e Studimeve pėr Ēamėrinė, tė cilėt i kanė dorėzuar njė kėrkesė zyrtare Ministrisė sė Jashtme. Ēamėt kėrkojnė t‘u pėrgjigjen grekėve me tė njėjtėn monedhė, duke kėrkuar nėpėrmjet rrugėve diplomatike ngritjen e njė varreze pėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė Greqi, ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė gjatė gjenocidit mbi popullatėn ēame. Skandali i Kosinės dhe konflikti qė ajo shkaktoi, kur nė maj 2006 u zhvarrosėn eshtrat e banorėve tė zonės, me pretekstin e gjetjes sė varreve tė ushtarėve grekė, nuk e kanė ndalur, siē shihet, projektin e Athinės pėr tė krijuar varreza ushtarėsh nė disa lokalitete tė Jugut. Pėr kėtė arsye, komuniteti ēam kėrkon nė mėnyrė zyrtare qė qeveria "Berisha" t‘i paraqes palės greke nė mėnyrė zyrtare dy nga pikat e kėrkuara nga ēamėt, ku njėra ėshtė ndėrtimi i njė lapidari nė Paramithi tė Greqisė dhe ndėrtimin e njė varreze pėrkujtimore pėr ēamėt, qė u vranė gjatė gjenocidit. Kėtė zhvillime delikate duket se s`do tė jenė aspak tė lehta pėr diplomacinė shqiptare, e cila ka dhėnė shenja qė prej kohėsh ndodhet nėn ‘presionin‘ e qeverisė greke. Qeveria shqiptare prej kohėsh mban njė linjė tė butė ndaj Athinės zyrtare, tė drejtuar nga qeveria e djathtė e Karamanlis. Qeveria shqiptare ka rėnė dakord pėr marrėveshjen qė do tė lejojė ngritjen e njė varreze greke nė Shqipėri, ēka solli mjaft debate nė opinion publik, dy vjet mė parė me incidentin e Kosinės. Nė incidentin e zhvarrimeve abuzive tė Kosinės u pėrfshi edhe Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė, ku nė vend tė ushtarėve grekė u zbuluan eshtra fėmijėsh. Pretendimet e qeverisė greke janė qė varrezat e ushtarėve grekė tė ndėrtohen nė Kėlcyrė, Ersekė, Ēiflik tė Korēės dhe Bularat. Shoqėria "Ēamėria", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, nė letrėn drejtuar Ministrisė sonė tė Jashtme, shprehin bindjen se popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė, duke ndėrtuar sė pari ‘Faljen‘, duke respektuar ata qė ranė pėr njė kauzė tė ndershme. "Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve, nderohen ata", citohet nė letrėn drejtuar Ministrisė sė Jashtme. Duke kėrkuar njė bashkėpunim mes palėve, nė letėr theksohet se Shoqėria "Ēamėria", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nuk janė institucione tė specializuar mendim-dhėnėse as pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave, as pėr vendvendosjen e tyre nė truallin shqiptar dhe as pėr sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato. "Ėshtė shteti shqiptar, ai qė ka tagrin, tė drejtėn dhe detyrėn tė ēmojė arsyet, qėllimet dhe pasojat pėr ngritjen e varrezave nė kujtim tė tė rėnėve grekė gjatė luftės italo-greke". Nė fund tė mesazhit tė pėrfaqėsuesve ēam drejtuar instancave tė larta tė diplomacisė sonė, theksohet se "ne besojmė se tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre, lypset tė nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė huaj".

Skandali i Kosinės


Qeveria greke u distancua nga ky skandal


Si nisi incidenti i zhvarrimeve nė Pėrmet


Skandali i zhvarrimeve tė Kosinės nisi me bllokimin e eshtrave tė 137 skeleteve nė fshatin Kosinė, tė Pėrmetit. Dhe mė pas, me 69 kutitė e eshtrave qė ndodheshin nė kishėn e Shėn Mėhillit tė Kutalit. Zhvarrimet nisėn tė bėheshin nė fshatin Piskovė dhe mė pas nė fshatin Kosinė, me argumentin se ka pasur varre tė ushtarėve helenė tė rėnė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Gjatė vizitės sė kreut tė shtetit grek, Stefanopulos, u diskutua ideja e ngritjes sė njė memoriali tė ushtarėve grekė, tė vrarė nė Luftėn e Dytė Botėrore kundėr ushtrisė italiane. Memoriali do tė ngrihej nė qytezėn e Kėlcyrės, nėn kujdestarinė e Kishės Ortodokse. Pas prezantimit tė projektit, pėr tė cilėn mėsohet tė kėtė edhe njė marrėveshje, pala greke ka filluar punė pėr gjetjen e vendeve, ku dyshohej se ishin varrosur trupat e ushtarėve grekė. Pala greke pretendon se janė tė paktėn 8 mijė ushtarė grekė, qė janė vrarė nė Shqipėri gjatė Luftės I dhe II Botėrore. Nė lidhje me kėtė ēėshtje, Ministria e Jashtme greke dhe zyrat konsullore kanė deklaruar distancimin dhe faktin se nuk janė tė pėrziera nė ēėshtjen e zhvarrimeve tė bėra nė kishėn e Kosinės dhe asaj tė Kutalit nė Pėrmet.

Diplomacia


Zanafilla e varrezave greke nisi nė 2005-ėn


Krisja e marrėdhėnieve diplomatike Shqipėri-Greqi


Krisja e marrėdhėnieve diplomatike mes Greqisė dhe Shqipėrisė nisi fill nė nėntor tė vitit 2005-sė, ku ministri i Mbrojtjes nė atė kohė, Fatmir Mediu, dhe homologu i tij grek, Spilios Spiliotopoulos, ranė dakord parimisht pėr marrėveshjen e kėrkimeve tė varreve greke nė Shqipėri. Pas largimit tė Spiliotopoulos nga qeveria greke, vendin e tij e zuri Evangelos Meimarakis nė maj tė vitit 2006-tė. Ky i fundit i lėshoi ultimatumin qeverisė shqiptare pėr tė miratuar nė mbledhjen e qeverisė marrėveshjen, pėr tė cilėn kishte biseduar Mediu me Spiliotopoulos pėr varret greke nė Shqipėri. Kryeministri Berisha nuk ra dakord me urdhrin e qeverisė greke, duke krijuar nė kėtė mėnyrė njė krisje, qė zgjati afro tre muaj mes Shqipėrisė dhe Greqisė. Rezultati i kėsaj krisjeje ishte edhe anulimi i njė sėrė vizitash tė zyrtarėve grekė nė vendin tonė. Skandali i Kosinės ishte ēėshtja e radhės qė solli turbullirėn e situatės pėr hapjen e varreve greke, ku nė vend tė ushtarėve tė rėnė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore u gjetėn nė varret e hapura eshtra grash dhe fėmijėsh. Ky skandal solli edhe reagimin publik tė Kryeministrit Berisha, i cili u shpreh se "zhvarrosja ėshtė e paautorizuar dhe pėrbėn njė vepėr penale, pėr tė cilėn nga tė gjitha njohuritė e mia po zhvillohet njė hetim nga ana e policisė gjyqėsore dhe autoriteteve antikriminale".
LETRA



KĖRKESĖ


Drejtuar:Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė;



Pėr Dijeni: Kryetarit tė Kėshillit tė Ministrave tė Republikės sė Shqipėrisė


Kėrkues:

1. Shoqėria "ĒAMĖRIA"

2. Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė

3. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim



Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nėpėrmjet kėsaj kėrkese ripėrsėrisin bashkėrisht njė kėrkesė drejtuar Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė edhe mė 6 tetor 2007.

Nėpėrmjet kėsaj kėrkese risjellim nė vėmendje tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė se i qėndrojmė kėrkesės sė bėrė tek Ju nga Shoqėria "ĒAMĖRIA".

Ne kėrkojmė qė MPJ e Shqipėrisė t‘i paraqesė palės respektive tė Republikės sė Greqisė kėrkesėn tonė pėr:

1. Ndėrtimi nė Paramithi, Greqi, tė njė obelisku nė pėrkujtim tė masakrės sė Paramithisė;

2. Ndėrtimi i njė varreze pėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė Greqi aty ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė dhe nuk mundėn tė kalonin kėtė urė, gjatė gjenocidit mbi popullatėn ēame.

Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim shprehin bindjen se popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė, duke ndėrtuar sė pari ‘Faljen‘, duke respektuar ata qė ranė pėr njė kauzė tė ndershme.

Ne jemi tė bindur se tė rėnėt ēamė, rreth 2800 tė tillė, u masakruan nė kauzėn e tyre tė shenjtė pėr tė lindur fėmijėt e tyre nė tokė tė baballarėve.

Ne jemi tė bindur se tė masakruarit, rreth 400 tė tillė, vetėm gjatė njė dite nė Paramithi, ranė nė tokė tė tyre, pa u gjykuar, u vranė. Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve, nderohen ata.

Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim ndjekin me vėmendje pėrkushtimin disavjeēar tė zyrtarėve tė shtetit fqinj, Greqisė; nė aplikim tė dėshirės sė tyre pėr ngritjen e varrezave memoriale nė kujtim tė tė rėnėve grekė gjatė luftės italo-greke.

Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nuk janė institucione tė specializuar mendim-dhėnėse as pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave, as pėr vendvendosjen e tyre nė truallin shqiptar dhe as pėr sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato.

Ėshtė shteti shqiptar, ai qė ka tagrin, tė drejtėn dhe detyrėn tė ēmojė arsyet, qėllimet dhe pasojat.

Ne kėrkojmė qė nė zbatim tė parimit tė mirėnjohur tė reciprocitetit midis shteteve miq, tė ngrihet prej Jush dhe tė shqyrtohet kjo kėrkesė e jona gjatė bisedimeve me pėrfaqėsues tė shtetit grek. Ne besojmė nė drejtėsinė e kėrkesės sonė, ne besojmė se respekti qė shfaqet pėr tė rėnėt nuk do tė jetė i ndryshėm, pavarėsisht kombėsisė sė ndryshme tė tė rėnėve.

Ne besojmė se tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre, lypset tė nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė huaj.



1. Shoqėria "ĒAMĖRIA"

Kryetari

Ardian TANA



2. Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė

Drejtori Ekzekutiv

Ahmet MEHMETI


3. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim

Kryetari

Tahir MUHEDINI


 

 
http://www.sot.com.al/index.php?option=com_content&task=view&id=79318&Itemid=1&lang=
 

Ēamėt, Berishės: U lejove varrezė grekėve, duam obelisk nė Greqi

Friday, 26 September 2008
Njė vit pasi Partia qė pėrfaqėson komunitetin ēam PDI dhe shoqata Ēamėria i bėn kėrkesė Ministrisė sonė tė Jashtme dhe Kryeministrit Berisha pėr tė ndėrhyrė te Greqia pėr njė varrezė pėrkujtimore, nuk ka asnjė hap zyrtar, ose reagim. Shoqėria “Ēamėria”, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, me letėr zyrtare i kujton pėrsėri ministrisė atė kėrkesė qė i ka drejtuar mė 6 Tetor 2007. “Ne kėrkojmė qė MPJ e Shqipėrisė t’i paraqesė palės respektive tė Republikės sė Greqisė kėrkesėn tonė pėr ndėrtimin nė Paramithi, Greqi, tė njė obelisku nė pėrkujtim tė masakrės sė Paramithisė dhe ngritjen e njė Varrezepėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė Greqi, aty ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė dhe nuk mundėn tė kalonin kėtė urė, gjatė genocidit mbi popullatėn ēame”-thuhet nė letrėn zyrtare qė ēamėt i kanė nisur Ministrit Basha. Shoqėria “Ēamėria”, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim deklaron se “popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė duke ndėrtuar sė pari “faljen”, duke respektuar ata qė ranė pėr njė kauzė tė ndershme”. “Ne jemi tė bindur se tė rėnėt ēamė, rreth 2800 persona, u masakruan nė kauzėn e tyre tė shenjtė pėr tė lindur fėmijėt e tyre nė tokė tė baballarėve. Ne jemi tė bindur se tė masakruarit, rreth 400 persona vetėm gjatė njė dite nė Paramithi, ranė nė tokė tė tyre, pa u gjykuar, u vranė”-kėmbėngulin nė kėrkesėn e tyre PDI dhe Shoqata e Ēamėrisė. “Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve, nderohen ata”- arsyetohet nė kėtė memorje drejtuar Ministrit tė Jashtėm. Shoqėria “ĒAMĖRIA”, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim duan tė vėnė njė barazpeshė me rastin e Pėrmetit ku qeveria jonė lejoi ngritjen e varrezave tė ushtarėve grekė nė Pėrmet. “Ndjekim me vėmendje pėrkushtimin disavjeēar tė zyrtarėve tė Greqisė pėr ngritjen e varrezave memoriale nė kujtim tė tė rėnėve grekė gjatė luftės italo-greke dhe kėrkojmė reciprocitet”-thuhet nė deklaratėn e tyre. Shoqėria “ĒAMĖRIA”, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim vėren se duhet tė ēmohen arsyet, qėllimet dhe pasojat nga institucionet e specializuar pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave greke, vendvendosjen e tyre nė truallin shqiptar dhe pėr sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato. “Ne kėrkojmė qė nė zbatim tė parimit tė mirėnjohur tė reciprocitetit midis shteteve miq, tė ngrihet prej Jush dhe tė shqyrtohet kjo kėrkesė e jona gjatė bisedimeve me pėrfaqėsues tė shtetit grek”-pėrkufizon kėrkesėn e vet komuniteti ēam. Ata shprehen se kėrkesa e tyre ėshtė e drejtė dhe se respekti qė shfaqet pėr tė rėnėt nuk mund tė jetė i ndryshėm, pavarėsisht kombėsisė sė ndryshme tė tė rėnėve. Tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre, lypset tė nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė huaj”- pėrfundon letra e komunitetit ēam drejtuar Ministrisė sė Jashtme.
 
 
 

 

 


 

5 Tetor 2008 http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=9419
 
Ēamėria, krahu i ndarė, por jo i tharė i trupit Shqiptar

Nga Azgan Haklaj

Pa dashur tė proklamoj pamflete politike, apo tė bėhem pjesė e ndonjė parade folklorike nacionaliste, me sinqeritet kėrkoj t’i qasem njė shqetėsimi mbarėkombėtar, njė pjesė dhimbjeje por edhe krenarie, Ēamėrisė. Ēamėria, fati i saj i kobshėm i mbi 6 dekadave mė parė edhe sot rėnkon e apelon. E sidomos tani, kėtė fillimshekull kur bota demokratike pėrballet me terrorizmin. E pėr t’i bėrė ballė kėsaj gjėme qė kėrcėnon kozmosin duket se refleksioni shkon mė tutje nė histori tek rrėnjėt, tek ngjarjet. E nė kėtė kujtesė s’ka si tė mos kthehet Ēamėria, terrori shtetėror me tė cilin u pėrball popullsia e saj shqiptare, terror e genocid qė pėr nga makabėriteti konkuron edhe kryqėzatat. Askush s’mund ta mohojė kontributin e komunitetit tė sotėm ēam pėr ndriēimin dhe sensibilizimin deri nė instanca tė njohura ndėrkombėtare me genocidin shtetėror grek ndaj popullsisė sė pafajshme ēame. Por kam qenė dhe vazhdoj tė jem i mendimit qė ēėshtja ēame nuk mund tė jetė vetėm shqetėsim i popullsisė ēame. Ky problem jo vetėm qė ėshtė i pėrmasave mbarėshqiptare por duhet tė kthehet me emergjencė nė axhendė agresive diplomatike, politike e shtetėrore. Ėshtė me tė vėrtet dominim nga kompleksi i infioritetit nga ana shtetėrore shqiptare qė ky problem-plagė ose trajtohet nėn zė e parcialish pse anashkalohet, aty ku duhbet tė shtrohet e gjykohet. Ėshtė me tė vėrtetė e pafalshme qė sot nė kėtė ēėshtje nuk ngrihet zėri tė paktėn sa nė vitet 20-tė, kur Ministri i asaj kohe Mehdi Frashėri arrinte tė vinte nė lėvizje deri Lidhjen e Kombeve nė lidhje me deportimin qė po i bėhej popullsisė ēame nė Turqi e gjetkė. Natyrisht nuk mund tė jemi aq infantinė sa tė mos e kuptojmė pozicionin e vendit tonė dhe interesat nė kėto procese integruese. Por sot jetojmė nė njė botė e mjedis demokratik dhe nuk duhet nguruar kur bėhet fjalė pėr cenim skandaloz tė tė drejtave e lirive themelore tė njė pjese tė rėndėsishme tė kombit tėnd. E pėr mė tepėr kur sensibilizimi ndėrkombėtar pėr Ēamėrinė ka marrė pėrmasa jo tė vogla. Por ky sensibilizim nuk duhet t’i lihet okazionit, por tė kthehet nė strategji shtetėrore. Problemi ēam, deri dje tabu nė Greqi, sot edhe nė mjediset e intelektualėve helenė ka filluar tė shihet me realizėm. Nė shkurt tė kėtij viti maniakėt e nacional-shovinizimit grek u tėrbuan dhe reaguan ashpėr, teksa nė njė simpozium tė rėndėsishėm nė Universitetin e Athinės nga profesorė tė Fakultetit tė Padios u pranua botėrisht genocidi shtetėror grek ndaj popullsisė ēame. Po ashtu u tha hapur e vėrteta se masakra ndaj ēamėve padrejtėsisht u kamuflua me teorinė e kolaboracionit ēam me fashistėt italianė gjatė luftės italo-greke. “Minoritarėt grekė dhe jo ēamėt ishin kolaboratorė”, konkluduan vetė historianėt helenė. Mė tutje njė tjetėr eveniment mediatik po trondit kokat e nxehta tė “MEGALDHESĖ” nė Greqi. Njė dokumentar i rėndėsishėm historik shumėserialėsh qė rrok periudhėn 1897-1940 me fakte realiste i ėshtė qasur pėr herė tė parė problemit ēam. Drejtuesi i emisionit tė prodhuar nga televizioni reputativ “SKY”, kryeredaktori Mihalis Kacigiras argumenton me dokumenta tė pakontestueshėm se nuk ėshtė e vėrtet teoria e kolaboracionit ēam me fashizmin. Faktikisht kjo teori ka veshur pėr shumė kohė justifikimin e genocidit grek ndaj popullsisė ēame. Pra jemi nė kohė, kur vetė faktorė tė rėndėsishėm brenda Greqisė po ngrenė zėrin pėr kėtė problem. Kėsisoj heshtja jonė shtetėrore, politike, diplomatike por edhe Akademike ėshtė paradoksale. Ne duhet t’i rikonfirmojmė botės por edhe vetvehtes se problemi ēam nuk ėshtė problem maltretimi i ndonjė enklave. Aspak! Ēamėt nė Greqi kanė jetuar nė trojet e tyre prej prehistorisė, biles tė gjithė historografėt e besueshėm dėshmojnė se paraardhėsit e shqiptarėve aty (nė Greqi) datojnė tė jenė vendosur para grekėrve. Nėse dikush tenton tė faktojė tė kundėrtėn, atėherė nuk tė lėn tempulli parailir i Dodonės dhe orakulli i tij i famshėm. Kėtė e ka dėshmuar edhe Skymni (shek III-II para erės sė re) apo Pouqueville nė fillim shekullin e 19-tė. Shqiptarėt e Ēamėrisė me ēdo akt, normė apo konventė ndėrkombėtare duhet tė rikthehen nė tokėn e pronėn e tyre, sepse ata s’ishin as barbarė si sllavė, as ardhacakė dhe okupatorė. Jo! Popullsia ēame ka rrėnjėt e veta etnike atje. Jo vetėm kaq, por shteti dhe kisha greke duhet tė kėrkojnė falje publike pėr genocidin dhe menjėherė tė fillojnė dėmshpėrblimin. Sot ėshtė epoka e internetit dhe jo e prostitutave greke qė flinin dhe joshnin delegatėt e Konferencės sė Paqes nė Paris (1919) nė mėnyrė qė Venizellosi me shokė tė triumfonin ndaj tė drejtave tė shqiptarėve. E thėnė shqip ėshtė koha e shqiptarėve pėr tė vėnė nė vend njė pjesė tė rėndėsishme tė padrejtėsive tė bėra ndaj tyre. Dhe pa dyshim pjesė nga mė thelbėsoret, mė tė freskėtat dhe mė makabret ėshtė Ēamėria. Ēdo vonesė, kompleks, hezitim pėr profite fallso politike ėshtė i palejueshėm dhe tepėr i kushtueshėm. Lėvizja nė kohė e kontekst ėshtė rezultative. Unė e pranoj idenė paranojake, shoveno-nacionaliste qė sundon shumė qarqe e lobe politike e religjioze nė Greqi dhe jashtė saj. Por njėkohėsisht jam po aq i informuar dhe i ndėrgjegjshėm se pozita e kėtyre qarqeve ėshtė nė rėnie pikiatė. Gjithshka ėshtė drejt dekonspirimit tė sė vėrtetės. Por edhe nėna thuhet, se s’e ushqen fėmijėn e vetė, po nuk qau. Kjo fjalė popullore nuk na fton drejt qaravitjes, por drejt konsistimit strategjik pėr tė drejtat tona legjitime. Kosova, lufta, liria, pamvarėsimi i saj treguan se jo vetėm koha ėshtė primare, por sė pari insistimi sistematik nė tė drejtėn tėnde. Sot ēėshtja shqiptare e pėr rrjedhim ajo ēame nuk janė pa zė nė botė. Multiplikativiteti ka mbaruar. Ėshtė njė botė qė synon tė afrojė ditėt e tė vėrtetave tė mėdha qė tė qetėsohet pėrfundimisht. E pėr ne shqiptarėt sot, pėrkundėr faktit nga jemi e ku jetojmė Ēamėria ėshtė plagė nė trupin tonė qė pret medikament tė shėrohet pėrpara se tė gangrenizohet. Ėshtė ēmenduri tė imagjinosh njė popullsi nė glob, tė cilės i mungojnė varrezat e tė parėve. E pra kjo ėshtė Ēamėria. Shqipėria pa Ēamėrinė ėshtė njė trup me krah tė ndarė. Unė jam optimist nė ngjitjen e kėtij krahu qė trupi ynė kombėtar tė funksionojė normalisht. Falė Zotit, ku krah i ndarė ka siguruar mbijetesėn dhe nuk ėshtė tharė.



 
 
To Vima
Grčce : ces minorités nationales qui n’ont toujours pas droit de cité
Traduit par Laurelou Piguet
Publié dans la presse : 17 septembre 2008
Mise en ligne : dimanche 5 octobre 2008
Sur la Toile

La querelle du nom de la Macédoine a rouvert le dossier des minorités nationales en Grčce. Athčnes ne reconnaīt officiellement qu’une minorité confessionnelle, les musulmans de Thrace, mais le gouvernement grec est de plus en plus souvent dénoncé pour son refus de ratifier les conventions européennes en la matičre. Récemment, une experte des Nations Unies est allée rencontrer les Macédoniens de la région de Florina, suscitant de vives réactions politiques en Grčce.

Par Angelos Athanasopoulos

JPEG - 62.3 ko
Rassemblement devant une église de Florina, 1910

 

 

 

 

 

 

 

Le Président macédonien Branko Crvenkovski a qualifié de positive la derničre série d’idées formulées par le médiateur spécial de l’ONU. « Je peux dire que, globalement, il y a dans la derničre proposition de M. Nimitz une prise en compte de certaines positions de principe formulées par la République de Macédoine », a-t-il souligné. De cette faēon, Branko Crvenkovski met assez clairement la pression sur Athčnes laquelle, selon les informations actuellement disponibles, désapprouve certains points essentiels des idées formulées ą New York, en particulier ceux qui font référence ą « l’identité et ą la langue macédonienne ».

C’est aussi dans ce cadre que s’est inscrite la visite en Grčce, du 8 au 16 septembre, de Mme Gay Mcdougal, experte indépendante des Nations Unies chargée des questions des minorités. La décision de Mme Macdougal de visiter non seulement la Thrace – oł vit la seule minorité reconnue en Grčce – mais aussi Florina, oł elle a rencontré des représentants de la minorité qui s’est autobaptisée « macédonienne » (par exemple l’organisation « Arc en ciel »), soulčve ą juste titre de nombreuses questions quant au but de sa visite. C’est ce qu’a relevé le secrétaire national chargé de la politique étrangčre au PaSoK, M. A. Loverdos, dans une question posée ą la ministre des Affaires étrangčres Dora Bakoyannis. Il a demandé que la Commission parlementaire compétente sur ces questions apporte des informations sur la visite de Mme Mcdougal.

Dans une conférence de presse ą Athčnes, Mme Mcdougal, qui soumettra son rapport au Conseil des droits de l’homme de l’ONU en mars 2009, s’est montrée trčs prudente dans ses déclarations. Cependant, elle n’a pas hésité ą dire qu’« il y a un vrai dialogue en Grčce sur la question de l’existence de minorités » dans la région de Florina.


Découvrez notre cahier « Minorités nationales et petits peuples des Balkans »


Selon nos informations, le fait qu’elle ait manifesté un grand intérźt pour les « Slavomacédoniens » au cours de ses discussions avec de hauts responsables du ministčre des Affaires étrangčres révčle ą quel point le sujet est important ą ses yeux.

Notre journal lui a demandé quels étaient les critčres sur lesquels elle s’appuyait pour sélectionner ses interlocuteurs dans les pays qu’elle visite. Mme Mcdougal a fait référence, de faēon vague et imprécise, ą des organismes internationationaux dont les travaux lui servaient de référence. On se demande bien sūr si, parmi ces organismes, se trouve le Comité européen de lutte contre le racisme (ECRI), qui doit aussi envoyer une délégation dans notre pays. Rappelons que dans son dernier rapport sur la Grčce, l’ECRI fait trčs clairement référence aux « Macédoniens » et aux « Turcs » qui vivent en Grčce.

 

 


 

 

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=10152  30/08/2008  
 
Ēamėri; Bashkitė greke, qė ende flasin ... shqip
ARDIT BIDO
Athina zyrtare vazhdon tė shprehet se ēėshtja ēame nuk ekziston, por me njė kėrkim tė thjeshtė nė internet, mund tė vėresh se ajo ėshtė mjaft mirė e dokumentuar. Faqet zyrtare tė bashkive greke nė rrethet e Thesprotisė dhe Prevezės, e mbarė Qarkut tė Epirit. Nė pjesėn e historisė sė tyre, kėto bashki e komuna, jo vetėm qė pranojnė ekzistencėn e ēamėve nė ato troje, pėrpara vitit 1944, por nė shumė raste pranojnė se ēamėt ishin shumicė dėrrmuese



Ardit Bido

arditbido@journalist.com



Mund tė duket si imagjinatė, por nė Ēamėri ende sot, nėn sundimin grek, jo vetėm qė ka shqiptarė qė flasim shqip, por disa bashki kanė shumicė shqiptarėsh. Athina zyrtare vazhdon tė shprehet se ēėshtja ēame nuk ekziston, por me njė kėrkim tė thjeshtė nė internet, mund tė vėresh se ajo ėshtė mjaft mirė e dokumentuar. Faqet zyrtare tė bashkive greke nė rrethet e Thesprotisė dhe Prevezės, e mbarė Qarkut tė Epirit. nė pjesėn e historisė sė tyre, kėto bashki e komuna, jo vetėm qė pranojnė ekzistencėn e ēamėve nė ato troje, pėrpara vitit 1944, por nė shumė raste pranojnė se ēamėt ishin shumicė dėrrmuese. Edhe pse me ton negativ ndaj shqiptarėve, tė cilėt i quajnė nė shumė raste turko-ēam, kėto faqe pasqyrojnė nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme elementin shqiptar qė ka ekzistuar nė Greqi.

Por jo vetėm ēamėt pėrbėjnė pjesė nė historinė e kėtyre trevave, edhe shqiptarėt ortodoks kanė prezencėn e tyre nė sajtet e bashkive greke. Madje, nė shumė raste ata “zhduken” krejt papritur pėrgjatė historisė. Nė raste tė tjera, nė bashkitė ku sot fshatrat shqipfolėse pėrbėjnė shumicėn e fshatrave tė zonės, nuk ekziston asnjė faqe pėr historinė e zonave e as pėrkatėsia gjuhėsore e tyre.

Prania ēame

Disa bashki e thonė qartė se kanė qenė tė populluara nga popullsi shqiptare, si rasti i bashkisė sė Parapotamosit (Varfanj), qė ėshtė njė nga shtatė baskitė e rrethit tė Thesprotisė. Historia e kėsaj bashkie nis “Parapotamos ishte e banuar nga turko-shqiptar mysliman deri nė vitin 1944, tė cilėt u dėbuan nga rebelėt (e pėr tė cilėt dihet se bashkėpunuan me pushtuesit). Zona u ripopullua nga refugjatė nga zona tė tjera tė Epirit dhe Greqisė”.

Por bashki tė tjera duket se e kanė tė vėshtirė tė thonė pėrkatėsinė e tyre pėrpara vitit 1944. Bashkia e Igumenicės (Gumenicės), qyteti kryesor nė rrethin e Thesprotisė, pėrmend thjesht ekzistencėn e ēamėve nė kėtė zonė, pa thėnė se sa ata pėrbėnin. Por nė tė njėjtėn kohė, bie nė kontradiktė me vetveten, pasi nė seksionin e historisė shkruhet se megjithėse “nė bashki u vendosėn refugjatė nga Azia e Vogėl, qė mė pėrpara jetonin nė Trakė, popullsia u zvogėlua nga 3566 banorė nė vitin 1936, nė 3.268 banorė nė vitin 1951”. Ndėrkohė qė nė tė njėjtin paragraf shkruhet se “dėbimi i tyre (ēamėve) pas ēlirimit solli ndryshime dhe popullsi tė reja nga zonat malore tė Thesprotisė, por edhe pjesė tė tjera tė Greqisė, tė cilėt rritėn numrin e popullsisė sė Gumenicės”.

Ndėrkohė, bashkia e Sajadhės, e pėrmend vetėm njėherė ekzistencėn e ēamėve, duke thėnė se pas shkatėrrimit tė zonės gjatė Luftės sė Dytė Botėrore “nga viti 1950 me qendėr pak shtėpi qė ndėrtoi shteti, u krijua njė fshat i ri nė afėrsi tė detit, nė fushėn, qė kaloi nga duart e ēamėve nė duart e refugjatėve tė tjerė nga Epiri”.

Ndėrkohė, nė rastin e fshatit Sivota (Murto), “zhdukja” e ēamėve ndodh nė mėnyrė tė ēuditshme. “Nė vitin 1850 nė kėtė fshat jetonin 40 familje turko-ēame” – thotė nė paragrafin e dytė, duke vazhduar – “Quhej Murto dhe emri kishte ardhur nga njė taksidar qė kontrollonte anijet e zonės. Sot, banohet nga grekė qė zbritėn nga fshatrat malore tė Epirit”.

Studimet e Paramithisė: Shqiptarėt, shumicė?

Mė shumė me ēėshtjen ēame merret faqja zyrtare e baskisė sė Paramithisė, nė tė cilėn janė botuar njė sėrė studimesh, qė sipas tyre, hedhin dritė mbi “gjenocidin e kryer” nga shqiptarėt “nazistė”. Por, nė kėto studime, duket se dalin nė dritė fakte interesante pėr praninė e shqiptarėve nė Ēamėri. Nė njė studim tė hollėsishėm tė njė autori grek, i cili del nė konkluzionin se ēamėt s`kanė tė drejta pėr tė kėrkuar pronat e tyre, ai nxjerr nė pah se shqiptarėt mysliman nė kėtė Ēamėri ishin 1/3 e popullsisė, ndėrkohė qė ata ortodoks, sipas tė vetmit numėrim popullsie tė kryer janė po 1/3 e popullsisė, duke lėnė grekėt nė pakicė.

“Nė vitin 1923 nė Ēamėri jetonin 20.139 mysliman qė kishin si gjuhė amtare shqipen. Nė vitin 1925 qeveria shqiptare deklaroi se numri i tyre ishte 25 mijė. Nga numėrimi i popullsisė i vitit 1928, doli se nė Epir jetonin 17.008 myslimanė shqipfolės. Nė vitin 1938 u deklaruan 17.311 shqiptaro-mysliman nė zonė. Ndėrkohė qė llogaritja e popullsisė tė vitit 1940 nuk u pėrfundua por sipas njė burimi ata ishin 16.661. ndėrkohė, njė tjetėr burim, mė i besueshėm deklaron se ata ishin 21-22 mijė. Nė fund italianėt llogaritėn se nė vitin 1941, nė kėtė zonė jetonin 26 mijė ortodoksė shqiptar dhe 28 mijė mysliman shqiptar, kundrejt 20 mijė grekėve.” – thotė autori, Jorgos Kristaqis.

Vlen tė theksohet se numri total i popullsisė nė zonėn e Ēamėrisė nė vitin 1923 ishte 61.000, sipas institutit grek tė statistikave, 4.000 prej tė cilėve ishin refugjatė grekė nga Azia e Vogėl, 20.139, shqiptarė mysliman dhe pjesa tjetėr shqiptarė dhe grekė ortodoks.

Shqiptarėt e Konicės, qė u bėn turq

Por, nė shumė raste bashkitė greke janė konfuze. Njė herė i paraqesin myslimanėt e zonave tė tyre si shqiptarė, pastaj, shqiptarėt zhduken nė mėnyrė tė ēuditshme dhe nė vend tė tyre dalin turq mysliman. Rasti mė i mirė ėshtė ai i baskisė sė Konicės, qė nė fillim thotė se shqiptarėt myslimanė ishin shumica nė kėtė zonė e mė pas se turqit u dėbuan dhe nė vend tė tyre erdhėn grekė.

“Nė shekujt e 17 dhe tė 18, pėrhapet nė zonė, nėpėrmjet shqiptarėve tė islamizuar, sekti i bektashinjve, qė e gjen shumicėn myslimane tė Konicės tė gatshėm pėr ta pėrqafuar.” – shkruan nė seksionin e historisė, faqja zyrtare e baskisė sė Konicės, por kur kalojnė vitet dhe shkojmė nė shkėmbimin e popullsisė Greqi-Turqi, qėndrimi historik ndryshon dhe shqiptarėt e “zhdukur”, kthehen nė turq. “Pas shkėmbimit tė popullsive, nė vitin 1925, shumica e familjeve myslimane shkuan nė Turqi dhe nė vendin e tyre u vendosėn banorė tė Kapadokisė (nga Turqia e sotme)”.

“Zhdukja” e shqiptarėve tė Janinės

Njė tjetėr zhdukje bėhet pėr shqiptarėt e Janinės, tė cilėt nė seksionin e historisė nė faqen zyrtare tė baskisė sė qytetit, zėnė njė pjesė tė rėndėsishme tė tekstit. Nė kėtė mėnyrė, ata paraqiten pėr herė tė parė, sipas faqes nė vitin 1335, kur me ndihmėn e pushtimit serb zbresin dhe kolonizojnė zonėn. Mė pas, ata kthehen nė udhėheqės tė Epirit, me Gjin Bue Shpatėn dhe Gjin Zenebishtin, tė cilėt nė faqe pranohet se janė shqiptarė.

Gjatė gjithė seksionit tė historisė nga kjo periudhė e mė tutje, fjala shqiptarė zė mė shumė vend se fjala grekė, e gjithė kjo deri nė vitin 1917. nė kėtė vit shkruhet “Nė fundin e Luftės sė Dytė Ballkanike, ushtria greke hynė nė Janinė nga lindja, ndėrkohė qė italianėt hyjnė nga perėndimi, nė tentativė pėr t`i dhėnė mė shumė rėndėsi shqiptarėve tė zonės”. Mė tej, fjala shqiptar, nuk pėrmendet nė kėtė seksion, nė asnjė ēast tjetėr.

Shqipfolėsit ortodoks, sot, nė Ēamėri

Por, ajo qė ėshtė mė e habitshme ėshtė ekzistenca e shqipfolėsve sot nė Ēamėri, tė cilėt nuk identifikohen nė kėto faqe si arvanitas, apo ēam, por si grekė. Dy baskitė, qė sot kanė shumicė fshatrash shqipfolėse nuk kanė seksion historie. Bėhet fjalė pėr baskitė e Fanarit (Frarit) dhe Peridikės (Arpicės), tė cilat, sipas komitetit grek tė Helsinkit kanė shumicė shqipfolėsish, qė vetėdeklarohen grekė.

Por, bashkia e tretė me shumicė shqipfolėsish, ajo e Thesprotikosė (Lelovės) ka njė seksion historie, e cila edhe pse nuk ka seksion historie, lė tė kuptohet mbi gjuhėn qė flitet nė kėtė zonė. Faqja zyrtare rreshton emrat zyrtare tė fshatrave dhe emrat me tė cilėn iu thėrrasin vendasit. Kėshtu, sipas faqes, fshatit Galatas (qė nė greqisht do tė thotė shpėrndarėsi i qumėshtit), banorėt i thėrrasin Bulmet, fshatit Elea, i thėrrasin Dara, fshatit Stefani, Ganxha dhe fshatit Thesprotiko, Lelovė. Pėr mė tepėr, shkruesit e sajtit na kėrkojnė qė tė vizitojmė pjesė tė rėndėsishme kulturore tradicionale tė zonės, si “Ēuka Podgora”, “Vrima e Ēaushit”, dhe vargmalin “Ballėsi”, tė gjitha tė shkruara nė shqip me alfabet grekė.

Sipas raportit tė Komitetit Grek tė Helsinkit, sot nė zonėn e Ēamėrisė, ekzistojnė tre bashki me shumicė shqipfolėse dhe dy tė tjera me pakicė shqipfolėse, tė gjithė ortodoksė, qė deklarohen grekė. Zona e Ēamėrisė ėshtė e ndarė nė dy rrethe (Thesprotia dhe Preveza) dhe nė 17 bashki e komuna, prej tė cilave 9 nuk kanė faqe zyrtare dhe 6 pranojnė ekzistencėn e popullsisė ēame nė trojet e tyre.

 

 


 

 

   

 
Genocidi i paparė helen ndaj banorėve tė Ēamėrisė nė vitin 1944-1945

Historia e shqiptarėve etnikė nė Ēamėri ėshtė mbushur padyshim me njė varg datash tragjike, tė ruajtura nė kujtesė si akte tė dhimbjes kulmore. Por historiografia jonė e ka pranuar se nėse nė vitet 1913-1943 genocidi helen ndaj shqiptarėve ēamė ka patur njė pėrshkallėzim, po ashtu ėshtė pranuar qė pranvera dhe vera e vitit 1944, pėrbėjnė apogjeun e barbarisė greke ndaj popullsisė sė pambrojtur tė shqiptare. Ky genocid do tė provonte edhe njė herė qėndrimin e palėkundur tė Athinės, e cila kėrkonte jo vetėm largimin e shqiptarėve nga trojet e tyre stėrgjyshore, por edhe rrėnimin e plotė tė kjtimeve mbi ekzistencėn aty tė racės sonė.

Nė muajt gusht-shtator 1943, vlen tė thuhet se rezistenca e atdhetarėve ēamė ishte organizuar mė sė miri. Ndonėse nė thelb, kjo rezistencė u organizua kundėr okupatorit, nė tė pati edhe element tė mbrojtjes vendore, ēka do tė thoshte ruajtja e shtėpive dhe popullsisė sė pambrojtur ndaj andartėve grekė. Atdhetarė tė tillė si Isuf Izeti, Xhafer Ēafuli, Musa Demi, Dervish Dojaka, Braho Karasani, Sami Alushi e dhjetėra tė tjerė u pėrpoqėn qė kėtė front tė rezistencės ta mbanin tė ndezur edhe nėpėrmjet zhvillimit tė disa betejave kundėr gjermanėve, duke parė sigurisht qė kėto beteja tė mos i jepnin mundėsinė kundėrshtarit qė tė bėnte raprezalje.

 Kėshtu nė ditėt e fundit tė shtatorit 1943 dhe deri nė fillim tė nėntorit tė kėtij viti, efektivat e batalionit “Ēamėria” tė ndihmuar edhe nga vullnetarėt e zonės pėrreth, zhvilluan betejėn e famshme tė Konispolit, e cila zgjati 55 ditė. Nė tė vėrtetė, nė kėtė betejė, muarėn pjesė shqiptarė nga tė dy anėt e kufirit politik dhe ky fakt u pėrcoll jo pa shqetėsim nė qarqet shovene tė Athinės. Ky bashkėpunim i ngushtė i shqiptarėve brenda shtetit amė me vėllezėrit e tyre ēamė, pamvarėsisht se ata luftuan kundėr okupatorit gjerman, u kuptua si njė rrezik i madh pėr vorioepirotėt dhe qėllimet e tyre.

 Ndėrkaq efektivat e batalionit “Ēamėria” nė bashkėpunim edhe me komandėn nacionaliste tė forcave tė jugut zhvilluan luftime edhe nė zonat e Gjirokastrės, Tepelenės dhe Delvinės. Sipas dokumentave gjermanė qė gjenden nė Arkivin e Institutit tė Historisė nė Tiranė, kėto luftime u karakterizuan nga disa prita tepėr tė rrezikshme ku kanė gjetur vdekjen dhjetėra ushtarė dhe oficerė gjermanė. Nė kėto luftime qoftė atdhetarėt e Ēamėrisė, qoftė nacionalistėt e jugut tė Shqipėrisė, patėn marrė krahė sidomos “nga deklarata e Uinston Ēėrēillit, sipas tė cilit kufiri shtetėror i Shqipėrisė do tė rishqyrtohej menjėherė pas mbarimit tė luftės.” (Gazeta “Atdheu” Tiranė 20 tetor 1943.)

 Gjithashtu mendoj se nuk mund tė lihet nė heshtje fakti qė nacionalistėt e Ēamėrisė, iu kundėrvunė disa ēetave komuniste shqiptare, tė cilat patėn krijuar lidhje tė ngushta me Partinė Komuniste greke. Kėto ēeta, tė udhėhequra nga disa filogrekė tė njohur nė Ēamėri, trumbetonin me tė madhe se vetėm lufta e tyre e pėrbashkėt me grekėt do t’i sillte “lumturinė” Ēamėrisė. Ata nuk mund tė kuptonin dot se ēfarė tragjedie po pėrgatitej nė Athinė dhe ishte vetėm prezenca gjermane qė e vononte pikėrisht kėtė tragjedi. Njė nyjė e ēuditshme lidhte nė kėtė rast atė grusht komunistėsh tė Ēamėrisė, me klikėn e Tiranės, e cila po ashtu pretendonte se komunizmi do tė ishte liria e ėndėrruar e gjithė popujve.

 Nė kėto momente tejet tė ndėrlikuara, Athina zyrtare si kurdoherė u orientua drejt politikave tė saj antishqiptare. Pėr kėtė qėllim ajo shfrytėzoi njė marrėveshje tė Partisė Komuniste tė Greqisė me klikėn e Dushan Mugoshės dhe Enver Hoxhės nė Tiranė, sipas tė cilės, nė fshatrat me minoritet grek nė Shqipėri, mund tė shkonin pėrfaqėsues komunist grekė dhe tė bėnin propagandė dhe organizime pėr tė luftuar okupatorin. Komunistėt grekė qė ngarendėn nė jugun e Shqipėrisė, nxituan tė bėnin propagandė pėr idetė panhelene tė Vorio Epirit dhe brenda pak javėve , nė kuvendin e organizuar nė vendin e quajtur Akrovjan, pėrfaqėsues tė kėtij minoriteti brenda kufijve tė shtetit amė shqiptar, kėrkuan me forcė qė “duam tė jemi njė Greqi, qoftė kjo komuniste apo e djallit, vetėm tė jemi nė Greqi.” Nėnteksti ishte i qartė, kufijtė e Shqipėrisė duheshin shtyrė akoma mė tej, duke i rrudhur tinėzisht ata.

 Njė rol jo pak tė rėndėsishėm, nė pranverėn e vitit 1944 do tė luanin edhe atdhetarėt nacionalistė tė Ēamėrisė. Kėta me propagandėn e tyre, por edhe me veprime tė hapura aspironin bashkimin e trojeve ēame me Shqipėrinė. Kėtė lėvizje e drejtonte njė Kėshill Krahinor me organizmat e tij, tė shtrirė nė nėnprefekturė e deri nė fshatrat mė tė largėt. Mendoj se ėshtė me vend tė kuptohet se pikėrisht nė muajt e parė tė vitit 1944, ndryshe nga ēfarė ėshtė publikuar deri mė sot, autoriteti gjerman ka dashur tė luaj njė rol amortizuesi apo frenuesi tė mėrive tė vjetra greko-shqiptare. Kėshtu, nė njė dokument tepėr sekret qė komanda gjermane nė Ēamėri, i dėrgon komandės sė lartė ushtarake tė Athinės, midis tė tjerave shkruan tekstualisht: “Gjendja nė krahinėn e Ēamėrisė ėshtė pėrkeqėsuar, sidomos nė kėto javė tė fundit. Deri afėr fundit tė vitit 1943, shqiptarėt mjaftoheshin me ushtrimin e zotėrimeve tė tyre nė disa zona influence pa marrė pėrsipėr tė administrojnė vendin. Tashmė ata kanė bėrė hapa pėrpara duke forcuar pozitėn e tyre nėpėrmjet krijimit tė disa organeve administrative. Marrja e kėtyre masave motivohet pėr shkak tė administratės greke, e cila ka falimentuar plotėsisht dhe pa ndėrhyrjen e shqiptarėve rendi dhe qetėsia rrezikohen totalisht. Pėr zbatimin e organizimit administrativ ata kanė ngritur njė Kėshill Kombėtar Shqiptar tė Ēamėrisė.” (Arkivi i Institutit tė Historisė Tiranė. Dokumente gjermane. Dok. 23/44 sekret, datė 10 janar 1944)

 Veprimtaria e lartpėrmendur e Kėshillit Kombėtar, nė asnjė mėnyrė nuk mund tė pranohej prej qarqeve shovenė tė Athinės. Pėr kėtė shkak qeveria greke, me njė telegram tė posaēėm, iu drejtua ministrit gjerman pėr Evropėn Juglindore, Nojbaherit ku midis tė tjerave i kėrkonin tė rivendosej sa mė shpejt pushteti helen, pasi ndikimi i nacionalizmit shqiptar do tė ishte me pasoja tė mėdha pėr fatet e nesėrme tė shtetit grek. Nga ana tjetėr nė krah tė dy mijė forcave tė komanduara nga gjenerali famėkeq Napolon Zerva u vu edhe Divizioni i Dhjetė i komanduar nga krimineli Vasil Kamara, i cili do tė ishte i destinuar nė luftė mizore kundėr banorėve tė Ēamėrisė.

 Nė ditėt e para tė qershorit tė vitit 1944, nė zyrėn e gjeneral Zervės nė Janinė, andartėt grekė dėrgojnė njė tė quajtur Harallamb Kallojeri, kinse pati furnizuar me armė batalionin  Ēamėria. Ky me lot nė sy e mohoi kėtė fakt dhe ngase ishte grek nuk pėsoi gjė. Por vlen tė sjellim kėtu fjalėt me tė cilat e pėrcolli Zerva. Gjeneral Zerva duke shtrėnguar nofullat kishte vazhduar: “Po dolėn tė vėrteta ato qė mė kanė thėnė se ti u shet ēamėve armė, ta dish se jo vetėm ty, por gjithė fisin tėnd do ta djeg me benzinė sė gjalli, nė mes tė fshatit qė tė lemerisen tė gjithė.” Pastaj ai u  drejtua tė gjithė tė pranishmėve duke shtuar: “Ēamėrve duhet t’u afrohemi dhe t’i marrim me tė mirė, qė tė mos na ikin nga duart deri sa tė zemė kufirin. Pasi t’i kemi mbyllur si bagėtitė nė vathė, jo vetėm njerėz qė nuk do tė lemė tė gjallė, por edhe macet e tyre do t’i shkojmė nė thikė. (I.D.Hoxha “Viset kombėtare nė shtetin grek” Tiranė 2000, faqe 356)

 Preja e parė e dhunės makabre helene, do tė ishte krahina e Paramithisė, e cila u pati bėrė ballė shpesh herė, me armė nė dorė, hordhive tė andartėve grekė. Nė mesnatėn e 26 qershorit 1944, ata iu afruan Paramithisė nga tė katėr anėt. Nė agun e 27 qershorit, disa atdhetarė ēamė ranė nė pritėn e zervistėve dhe lufta filloi e fuqishme. Por dinakėria greke nuk vonoi tė funksiononte sėrish. Komanda e lartė zerviste vrapoi te myftiu i Paramithisė Sali Hafizi duke i mbushur mendjen atij se nuk kishin punė me ēamėt ndaj kėta tė ulnin armėt dhe tė rrinin tė qetė nė shtėpitė e tyre. Sali Hafizi u besoi nga ana e tij dhe nė njė kuvend tė shkurtėr burrash dha porosi tė pritej lufta.

 Mė pas komanda zerviste e udhėhequr nga majori famėkeq Kranjani dhe antishqiptari i tėrbuar Kristo Stavropulli shkuan nė mitropoli dhe bėnė planet kokė mė kokė me dhespotin grek. Me tė mbaruar takimin me dhespotin, disa ushtarė grekė u shpėrndanė nėpėr rrugė dhe sheshe duke njoftuar me zė tė lartė: “Urdhėrihen tėrė ata qė kanė armė, t’i dorėzojnė menjėherė se qetėsinė dhe rendin do ta mbajė ushtria. Askush tė mos frikėsohet! Kėdo e quajmė vėlla. Duam tė bashkėpunojmė dhe tė ndihmojmė njeri-tjetrin.” (Gazeta “Bashkimi” Tiranė, 7 mars 1947) por kjo s’mund tė ishte tjetėr, veēse gėnjeshtra e radhės e helenėve pėr tė arritur nė planet makabre tė gjeneral Zervės.

 Vite mė pas, nė dėshmitė qė Asllan Myftari dhe Sadete Katiu do tė dėrgonin nė OKB pėrmes Komitetit tė Mbrojtjes sė Ēamėrisė, midis tė tjerave do tė kujtonin: :Rreth mesditės, kur ende muk kishte mbaruar dorėzimi i armėve, zervistėt grupe-grupe... tė udhėhequr nga oficerė u derdhėn egėrsisht mbi popullatėn. Me tė dėgjuar krismat e armėve njerėzit lanė shitoret dhe ja dhanė vrapit nga tė mundnin. Mė tė shumtėt vrapuan drejt anės perėndimore tė qytetit ku mendohej qė shtegu nuk ishte mbyllur akoma. Pati raste qė familja u nda mė dysh, dikush ēau gardhin e kriminelėve dhe dikush tjetėr jo.

 Meqė rrethi u mbyll nė mėnyrė tė hekurt njerėzia vraponin nė qytet tė ndjekur nga vrasėsit si egėrsira prej gjahtarit. Vritej kushdo qė hasej pėrpara. Rrugėt dhe sheshet u mbushėn me tė vrarė... kur zervistėt u turrėn nė njė shtėpi tė thernin njė djalė 6 muajsh dhe e jėma e mbuloi djepin me trupin e vet, ata i ngulėn gruas thikat nė kurriz. Mė pas ata therėn me thikė djalin tjetėr tė shtėpisė dhe tė zotin e saj. Motrėn e Hasan Belulit, 3 djemtė e Asim Dinos, dy ēupat dhe tė shoqen e Rexhep Malit, i mbėrthyen me gozhdė pėrpara murit tė shtėpisė. Pasi vranė Mulla Ēenin, argėtoheshin me tė bijėn. Aty pranė vranė edhe 12-13 fqinjė tė Mullait. Nė tėrė Paramithinė dėgjoheshin kujet dhe vajet rrėnqethės, tė pleqve, tė rinjve dhe fėmijėve qė shuanin shpresat e fundit nėn krismat e plumbave apo presat e thikėve e sopatave.”

 Masakra e Napolon Zervės ndaj banorėve tė pambrojtur tė Ēamėrisė, do t’ia kalonte pėr nga egėrsia e saj edhe dėnimeve tė inkuizicioneve mesjetare. Asnjė lloj pengese nuk do tė haste ky kriminel i lindur dhe gjithė taborri i tij, nė barbarinė e pashembullt. Dėshmitė e dhimbshme vazhdojnė: “Poshtė xhamisė sė Prronjatėve dergjeshin sa e sa kufoma. Dalluam nusen e Ibrahim Bollatit, motrėn e Muharrem Bakos, djalin e saj, Mit’hatin 10 vjeēar, Harun Mezanin 14 vjeēar ndėrsa tė tjerėt nuk i njohėm, sepse ishin prishur nė fytyrė. Ndėrsa Estref Ilmiu tregon se kur atė dhe disa tė burgosur tė tjerė i shpunė tė varrosnin trupat gjysėm tė prishur pranė kishės sė Shėn Jorgjit, njohu vetėm katėr prej trupave, ndėrsa dhjetėra tė tjera nuk mundi t’i njihte pasi fytyrat ishin gjymtuar nė mėnyrė tė llahtarshme prej vrasėsve.” (Gazeta “Bashkimio” Tiranė 4 prill 1947)

 Sigurisht epshet shtazore tė Zervės me kompani, nuk mund tė preheshin vetėm me kasaphanėn e Paramithisė. Ata u derdhėn dy ditė mė pas nė fshatrat Grikė, Kacjan, Karbunarė dhe nė njė varg fshatrash tė Ēamėrisė sė Mesme. Nėse gjenin gjė tė gjallė (njerėzia dhe bagėtia ishin barazuar tragjikisht) andartėt dhe zervistėt e thernin menjėherė. Nė ato shtėpi ku njerėzit qenė larguar nxitimthi, komandot ushtarake ushtronin kontroll tė imėt duke vjedhur e plaēkitur gjithēka, deri edhe pajat e vajzave fatkeqe tė Ēamėrisė. Nė fshatrat Luar dhe Karbunarė, po ashtu edhe nė qytezėn e Margėlliēit, nė tė vėrtetė u organizua njė qėndresė e vogėl, disa orėshe. Por pėrballė 25-30 burrave tė kėtyre fshatrave, Athina dėrgoi Regjimentin e Dyzetė tė komanduar nga major Angora, i cili pas 1700 ushtarėve dhe oficerėve, kishte nė p[ėrbėrje tė vet edhe njė kontigjent prej 40 kriminelėsh grekė, tė cilėt patėn “fituar” lirinė nga burgjet greke, vetėm e vetėm pėr tė therur sa mė shumė shqiptarė etnikė tė Ēamėrisė.

Kjo epėrsi numerike nė njerėz, kjo shpejtėsi ēoroditėse nė arritjen e qėllimeve, ky brutalitet i pashembullt, kishin tė bėnin sa me vrasjet e ēamėve aq edhe me heshtjen qė do tė shoqėronte ky terror. Madje megjithė fshehjen misterioze qė Athina i ka bėrė nė decenie kėsaj tragjedie, diplomacia evropiane do tė shėnonte nė analet e saj: “Duke shkelur nė mėnyrė tė qėllimshme Marrėveshjen e Kazertės, trupat e Divizionit tė Dhjetė, njėsitė e dy divizioneve tė E.DH.E.S-it, ato tė regjimenteve 100, 110 dhe 40, po mėyjnė mizorisht territoret e pambrojtura tė Ēamėrisė.” (Arkivi Qendror i Shtetit-Tiranė. “Ēėshtja e Ēamėrisė” Fondi 251, dosja 14, fleta 143)

 Tanimė atdhetarėt e Ēamėrisė e kishin plotėsisht tė qartė se Athina kėrkonte zhdukjen pėrfundimtare tė shqiptarėve etnikė. Rrethanat nė verėn e vitit 1944 kishin favorizuar Athinėn, e cila duk marrė edhe pėrkrahjen e aleatėve shekullorė tė saj Anglisė dhe Francės, kryente njėhersh dėbimin e ēamėve dhe popullimin e trojeve tė tyre me tė krishterė tė jugut helen. Nė kėtė mėnyrė, krahas organizimit tė njėsiteve tė vegjėl pėr shpėtimin e popullsisė, kėta atdhetarė u pėrpoqėn tė sinjalizonin rreth masakrės edhe diplomacinė evropiane. Ndėrsa lidhjet me shtetin amė nuk u ndėrorenė pėr asnjė moment. Kėshtu nė telegramin e firmosur prej disa burrave tė Ēamėrisė dhe dėrguar kryeministrit shqiptar nė gushtin e vitit 1944, midis tė tjerave shkruhet tekstualisht: “Nuk kanė tė munėruar as vrasjet, as grabitjet dhe as pėrdhunimet e kriminelėve tė Zervės. Madje, ajo pjesė e popullsisė qė akoma nuk ka rėnė ndėnė thikat e zervistėve, po ikėn e tmerruar drejt Shqipėrisė duke humbur gjithēka.” (Arkivi Qėndror i Shtetit-Tiranė. Fondi 251, dosja 179, fleta 2)

 Ndėrkaq propaganda shovene helene vazhdonte me ritme akoma mė tė mėdha t’u binte tam-tameve tė Vorio-Epirit. Kėshtu, nė mbrėmjen e 1 tetorit 1944, Radio Kajroja shpėrndante nė eter mesazhin e ministrit grek tė informacionit, Kartallit pėr kinse revoltė tė vorioepirotėve nė Gjirokastėr e Sarandė, tė cilėt kėrkonin bashkimin e trojeve tė tyre me ato tė shtetit amė, Greqisė. Duke pretenduar se kėto troje ishin plotėsiht greke, Athina madje me anė tė emisarėve tė fshehtė tė saj, nisi tė shpėrndante nė jugun e Shqipėrisė fletushka duke u thėnė shqiptarėve etnikė aty se nuk ishte e largėt dita kur fshatrat e tyre do t’i bashkoheshin Greqisė. Madje ndikimi i Athinės u shtri deri nė komandėn e lartė gjermane, duke e fshehur realitetin dhe duke e afruar Zervėn sa mė shumė me kėtė komandė. Aq i thellė ka qenė ky ndikim saqė komanda gjermane pėrpiqej tė ruante indiferencėn pėrpara masakrės qė ndodhte me ēamėt. Kėshtu, nė njė informacion dėrguar RAIHUT TĖ TRETĖ, lidhur me njė protestė tė atdhetarėve tė Ēamėrisė, midis tė tjerave, komanda gjermane e Filatit spjegonte” “Kėrkesat e parashtruara lidhur me evakuimin e popullsisė shqiptare qė nuk ėhtė nė gjendje tė mbrohet, nuk ka asnjė bazė. Ushtria gjermane ka marrė pėrsipėr mbrojtjen dhe sigurimin e paqes dhe tė rregullit nė zonat e okupuara prej saj.” (Arkivi i Institutit tė Historisė- Tiranė. Dok.gjerman nr. T 314-1458)

Vala tjetėr e spastrimeve tė shqiptarėve etnikė, nga trojet e tyre nė Ēamėri, iu besua sėrish gjeneralit famėkeq Zerva, nė marsin e vitit 1945. kėsaj radhe do tė goditej, digjej e shkretohej pikėrisht Filati, ēerdhja e qėndresės kulmore tė banorėve tė Ēamėrisė. Ndonėse burrat e Filatit ishin larguar, tė mobilizuar nė njėsite tė vogla vullnetarėsh, drejt Filatit u derdh me egėrsi tė paprė makina luftarake e Zervės. Nuk munguan me kėtė rast as vrasjet, as therjet, as djegiete njerėzve dhe shtėpive. Krimet ishin pothuaj tė papara. Nė informacionin qė koloneli britanik Vuthaus i dėrgonte Londrės nė fundmarsin e vitit 1945, midis tė tjerave shkruante tekstualisht: “Nisur nga Misioni Aleat qė drejtova, ju bėj me dije se Zerva i nxorri jashtė ēamėt nga shtėpitė e tyre mė 1944, shumica e tė cilėve mundėn tė gjenin strehė nė Shqipėri. Dėbimi i tyre u krye sigurisht pėrmes njė gjakderdhjeje tė madhe. Veprimi i Zervės u ndoq mė pas nė marsin e vitit 1945 nga njė masakėr akoma mė e madhe, siē ishte kjo e marsit, nė Filat, e cila nuk mund tė falet.” (Arkivi i Institutit tė Historisė- Tiranė. Fondi Zyra e jashtme britanike PRO FO Nr 371 48094)

 Sipas Memorandumit tė emigrantėve ēamė nė Shqipėri, i cili u paraqit jo vetėm nė kancelaritė evropiane por deri nė SHBA, nė peiudhėn qrshor 1944-mars 1945, janė vrarė gjithsej 2771 civilė tė pambrojtur. Gjatė kėsaj peiudhe gjithashtu u dogjėn dhe plaēkitėn 68 fshatra me rreth 5800 shtėpi. Nė humbjet e tjera materiale llogariten 110 mijė krerė bagėti tė imta, 2400 gjedhė, 80 mijė kuintalė vaj ulliri, 21 mijė kuintalė grurė pa llogaritur dramėn e madhe tė shkombėtarizimit tė kėtyre trojeve. Njė pjesė e konsiderueshme e politikės greke gjatė viteve tė Luftės sė Ftohtė si edhe lakejtėq e historisė sė tyre, kanė mbrojtur dhe vazhdojnė tė mbrojnė tezėn absurde sipas sė cilės shqiptarėt e Ēamėrisė janė larguar me vullnetin e tyre nga trojet stėrgjyshorė, kinse kanė qenė tė lidhur me Gjermaninė, pra kundėrshtaren e Greqisė. Kėto teza justifikuese sidoqoftė nuk mundėn tė shuajnė gjurmėt e pėrgjakura tė atij gjenocidi biblik.

 Sa pėr pronat e banorėve tė Ēamėrisė, fillimisht ato iu shpėrndanė kolonėve grekė tė ardhur nga Pireu, tė cilėt nuk vonuan tė thellojnė krimet edhe kundėr atyre shqiptarėve ortodoksė qė patėn mbetur nė kėtė trevė. Mė pas, me urdhėr mbretėror U.B. 2185152 dhe me vendim 278154, pasuria e shqiptarėve etnikė nė Ēamėri iu konfiskua kėtyre pėr t’ia falur apo shitur me ēmime qesharake vullnetarėve grekė qė linin jugun e vendit, pėr t’u ndeshur “trimėrisht” me ndonjė shqiptar tė vetmuar ortodoks nė kėto vise. Njė proces i tillė i paprecedent nė rrafsh tė Kartės sė tė Drejtave tė Njeriut, ndodh edhe sot nė milleniumin e ri dhe me gjithė zhurmėn mediatike, Athina vazhdon tė verė nė jetė ēdo ditė e mė shumė, planet e veta aneksioniste ndaj Shqipėrisė.

Eugen SHEHU/ 25 10 2004/F.F.



 

Drama Ēame pėrmes diplomacisė sė Mithat Frashėrit

Drama shqiptare ishte ideuar nė tryezat e „zeza“ tė Londrės. Ajo do tė luhej me tėrė reptėsinė e vet sidomos nė Jugun tonė ku pėralla Vorioepirote do tė ngulmonte pėr tė hyrė nė zyrat diplomatike tė kohės si njė e vėrtetė servuar. Kėmbanat e mortės kombėtare kishin filluar tė ndėgjohen . Dhimbja e shkėputjes sė njė gjymtyre skishte mundėsi pėrshkrimi , e sidomos kobi i mėtejm.

Camėria ose thėnė Thesprotia e Lashtė , erdhi deri nė vitet e para tė kėtij shekulli me ato tipare unike , tė ēarta e domethėnėse , sociale , kulturore , humane . E shtrirė nė pjesė tė konsiderueshme nė brigjet e detit jon , njerėzit e kėtyre viseve tė ngjan sėmuarėn thellėsinė dhe bukurinė e kėtij deti por edhe zemėrimin e tij atėherė kur nė troje shfaqej armiku . Pėr hir tė sė vėrtetės duhet thėnė se veēmas nė kohėn qė sundoi Ali Pashė Tepelena , krahina e ēamėrisė u shqua pėr nivele tė mėdha shkėmbimesh ekonomike , potenciale ushtarake dhe rritje tė dukshme tė nivelit tė jetesės .
Pukvil , Lik dhe Bajron nė shėnimet e tyre pėr kėto treva shqiptare , dėshmojnė veē tjerave edhe pėr trimėrinė dhe aftėsitė luftarake tė popullit tonė . Natyrisht kėto virtyte tė shqiptarėve do tė pėrcilleshin nga brezi nė brez duke ngjallur njėherazi sėmirėn dhe panik tė kėqinjėt.
Sipas statistikave Turke tė vitit 1910 , sanxhaku i ēamėrisė , kishte nė vetvehte rreth 61000 shqiptarė (ortodoks dhe musliman ) dhe vetėm njė mijė grekė . Ndėrkaq nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr , Grekėt pohojnė nėse kanė nė Thesproti vetėm 26000 mijė shqiptarė , numėr ky i cili korespondon me shqiptarėt musliman . Ndėrsa pėr pjesėn tjetėr tė shqiptarėve ortodoks u luajt paturpėsisht me historinė dhe etninė duke i konsideruar ata pa tė keq dhe pa asnjė bazė e kriter shkencorė se ishin grekė . Vitet qė pėsuan coptimin e trojeve shqiptare u suallėn egėrsisht me ēamėt dhe ēamėrinė.
Veēmas me shqiptarėt muslimanė , qeveritarėt grekė ja nisėn planeve pėr ēfarosjen masive duke kombinuar saktėsisht dinakėrinė Helene me forcėn e pushkėve apo gjuhėt e flakėve . Janė dhjetra e dhjetra fshatra tė djegura , tė shkretuara nga rrėnjėt , janė mijėra shqiptarė tė dėbuar dhunshėm prej trojeve stėrgjyshore drejtė shkretirave aziatike. :Ndėr.kaq .to.kat. .d.he shtėpitė qė u shpėtonin fl.akėve ap.o rrėbesheve tė gjyl.eve , ktheheshin sa hapė e m.byl.l. sytė si nė pėral.l.at e l.ashta arabe nė prona tė hel.enėve pushtues Drama ēame tani kishte hyrė nė rrjedhėn e historisė duke u kujtuar se veē tjerave , shqiptarėve matanė kufirit se ato flakė po tė rriteshin mė tej do tė ishin sigurisht tė papėrgjegjshėm nė lakminė dhe tėrbimin e tyre . Ėshtė kjo arsyeja qė qeveria shqiptare dėrgon si pėrfaqsues tė saj nė Athinė atdhetarin , trimin , eruditin dhe diplomatin e pėrmasave tė mėdha Mit’hat Frashėrin. Kjo nismė e qeverisė sė asaj kohe nuk kaloi nė heshtje prej atdhetarėve tė kohės tė cilėt shihnin tek personaliteti i birit tė Abdyl Frashėrit , sintezėn e trimėrisė , atdhedashurisė dhe zgjuarsisė tė emrave tė shquar tė Frashėrllive . Nė njė letėr qė mban datėn 25.shkurt.1923 shkruhet ;
„ Bregu i deti (fsh.Vuno) z.Mit’hat Frashėri .Atenė. - Ndonėse fytyrisht nuk nihemi , mjafton porsa qė na lidh ideali kombėtar , andaj marim guximin tju shkruajmė gjėra , tė cilat , i dini vetė mė mirė se kushdo,por simpatia e arsyeshme na shtyn tiu shfaqim mendimin tonė.Neve tė rinjtė,ose brezi i ri,
jemi gėzu pėr emėrimin tuaj si ambasador i shtetit shqiptar , i atij Kombi qė pak vjetė mė parė dėshirojshim ti shihnim flamurin tė valonte mbi ndonjė gėrxhė, e sot e shohėm tė valojė ... nėpėr kryeqytetet e kombeve qė na kanė luftu sistematikisht e tėrbimėsisht . Juvej , mė tepėr se ambasador do tė ini burimi i pėrhapjes sė ndjenjave kombėtare nė nxėnesit dhe studentėt shqiptarė qė ndodhen aty , tė cilėt tė helmuem me ėndrat elene (!) janė gabu,e tash juve do ti pėrmblidhni nė gjirin tuaj e do ti ndritoni tue i xhveshur ndjenjat e hueja ... „ Miq tė tuaj ; Klanti Spiro , Halim Xhelo. (Arkivi qendror i shtetit viti 1923 , dosja 142 . Fq.1-2 ).
Pėrpjekjet e atdhetarit dhe eruditit Mit’hat Frashėri janė tė frytshme qė nė hapat e para diplomatike.
Falė zgjuarsisė sė tij,njohjes sė disa gjuhėve por edhe natyrės prej me.ndimatri , i biri i Frashėrllijve do tė bėhej shum shpejt zėdhėnėsi i aspiratave liridashėse dhe demokratike tė shqiptarėve tė nėperkėmbur keqas nga europa . Jan me qindra takimet , bisedat , protestat , fjalėt nė konferenca solemne si dhe korespondenca e Mit’hatit me diplomatėt grekė ku , fal njohjes sė thellė e nė detaje tė historisė tė vjetėr e moderne tė dy popujve fqinjė , ai mundi tė hedhi piketat e para tė marėdhėnieve tė reja diplomatike . Natyrishtė , me aq sa kemi mundur tė hulomtojmė nė kėta pesė gjashtė vitet e fundit rreth universit diplomatik tė Mit’hatit , nuk ėshtė e vėshtirė tė vėzhgohet se kryetema e bisedave tė tijė , plaga e hapur e pa shėruar qė reth gjak , ėshtė pikėrisht Camėria e Kosova .Mė dy nėntorė.1925 , nė njė letėr drejtuar ministrit tė punėve tė jashtme Hysen Vrionit , midis tė tjerave , Mit’hat Frashėri , duke treguar bisedėn qė ka bėrė me zyrtarin e lartė grek Pangallo ai shkruan ; „... Tėre duke falenderuar Pangallon i thashė se vuajtjet e ēamėve po durojnė qe tre vjet dhe nėqoftėse qė greqia ka nė mėnd me kėto masa ti bėjė ēamėtė qė tė ikinė , atėherė mė mirė tė na e thonė qė tani dhe tė marim masa pėr kėmbimin e tyre me grekofilėt e shqipėrisė , gjė qė do tė jetė mė tepėr afrė njerzisė se nga mėnyra e sotme . Po mar lirinė , z. Ministėr , tė pėrsėrit akoma njėherė , atė qė e kam thėnė mė teprė se dyqinherė gjer mė sot ; Duhet tė dimė tė mprojmė vehten tonė.Ėshtė e vėrtetė se z.Pangallo ka dispozita tė mira . Lipset qė tė jemi tė zotėt tė pėrfitojmė nga kėto dispozita.Pėr kėtė qėllim lutem :
1- Tė emėrohetė me urgjencė nė Gjenevė pranė shoqėrisė sė kombeve njė nėpunės i zoti qė tė na ndjekė punėt tona.
2- Ti propozohetė zyrtarishtė greqisė qė tė kėmbejmė grekofonėt tanė me ēamėt e Epirit .
3- Tė zihetė qė tani dhe tė shkruhetė pasuria e tunshme dhe e pa tunshme e grekofonėve dhe tė ndalohetė pėrkohėsishtė shitja e tyre.
4- Kėto masa do tė kenė kėto dy efekte ;
a) - Do ta bėjnė greqinė tė ndėrojė sjelljet e saj pėrkundrejt ēamėvet
b) - Do tė dėgjohenė nė Epir dhe do tu japė kurajo dhe shpirtė ēamėvet tė cilėt do tė kuptojnė qė shqipėrija u interesueka pėr ta ...“
Nė sfandin e trazuar tė historisė sonė tė atyre viteve kuptohet se zgjidhja e menjėhershme e problemit ēam ishte pothuaj e pamundur . Kėrkesat e vazhdueshme pėr konēesione tė Italisė nė njėrėn anė dhe sulmet e herpas hershme tė serbėve dhe malazezėve nė zonat veriore rritnin vetiu marinė e shqetsimeve shqiptare tė ngjizuara nė konceptin e ruajtjes sė paku tė kufijėve tė vitit 1913,tė. Nėse do tju shtosh kėtyre lakmive djallėzorte tė fqinjėve tanė historik edhe kaosin e mbrendshėm politik dhe luftėn e shqiptarėve mes vetit , aherė bindesh nė moment pėr veshin e shurdhėr qeveritar nė tė cilin nuk kish se si tė dėgjohej daullja qė binte prej Athine . Sidoqoftė , ngulmuese , tepėr i merakosur pėr ēamėrinė , Mit’hati i shkruan ministrit Vrioni , mes tė tjerave mė 5.nėntorė . 1925. „..... Prej njė letre qė mora nga konsulli i Korfuzit , mė datėn 29.tetorė . lajmėrohem se delegati grek nė komisionin Mikst tė Gumenicės , z. Floridi , propozon qė tė merenė shqiptarėtė nga nėntė katunde dhe tė qohen nė Turqi.Kėto katunde qėnkan ;Koskė , Lopėz , Smarė, Spatar , Versel , Galibaq , Varfanj dhe Filat .... d.m.th. me njė popullsi totale 7500 vetash . Nuk ka dyshim se propozimi i delegatit grek ka pėr qėllim tė zbrazi kufinė greko - shqiptar. Po nėqoftėse miret njė i vetėm ēam , rrojtja e tė gjithė ēamėve do tė bėhetė e pa mundur , nga shkatėrimi qė do tė vijė te jeta e tyre dhe nga fuqia qė do tė marė greqia pėr tė pėrzėnė ēamėt e tjerė duke i shtėrnguar“
Po kėshtu duke ndjekur nė ritmikėn pėrpjekjet e djallėzuara pėr greqizimin e jugut shqiptar , Mit’hati takohet edhe me Kolo Kotronin ku bisedon qetėsishtė dhe me argumente lidhur me problemin e pretendimeve tė grekėrve pėr shkollat greke nė shqipėri . Mė 7.nėntorė.1925 , midis tjerave ,Mit’hati i tėrheq vėmendjen ministrit z. Vrioni ;
„.... Si mbarova kėto kuvende , si pa dashurė e sulmė fjalėnė mbi situatėn e shqiptarėve nė greqi , mbi shtėrngimet qė vuajnė , mbi mėnyrėn me tė cilin qeveria greke ndalon qė tė rojnė , ose i shtėrngon qė tė ikinė , mbi programin sistematik qe ndiqetė nga ana e qeverisė qendrore greke pėr kėto sjellje me gjithė deklaratat e bėra nė Lozanė dhe Gjenevė mbi tė pėrzėnėt e 35000 shqipatrėvet tė Kosturit dhe Fllorinėsė , qysh tani ata tė mjherėt vijnė nė shqipėri.Edhe konkludova ; padyshim gjėja mė e mirė pėr Shqipėrinė do tė jetė tė pėrzėrė ata 20000 grekofonėt qė janė nė Shqipėri , po prapė greqia do tė na ketė hua edhe nja 40000 mijė frymė tė tjera meqėnėse gjer mė tani janė pėrzėnė me pahir me dru dhe me tė rrahur mė tepėr se 60000 mij shqiptarė „.
Vitet 1921-1925 , si rrjedhojė e luftės sė klaneve brėnda pėrbrėnda shqipėrisė do tė ēorientonin disi tendencėn dhe pėrpjekjet e nacionalistėve shqiptarė pėr njė konvergim real tė shpresės lidhur me kufijtė e rrezikuara tė vitit 1912. Thirja e kohėve mė parė nė Gjirokastėr tė gjeneral Fereros pėr protektorat Italian si dhe kundėr pėrgjigje e dhėnė prej Austriakėve pėr legjitimitetin e sundimit tė tyre nė Shkodėr , padyshim qė nuk mund tė pajtoheshin me synimet e fqinjėvet nė veri - lindje dhe Jug e pėr mė tepėr as me interesat e fuqive tė mėdha Europiane qė luanin me karta tė mbylluara pas fqinjėvet. Sidoqoftė ishin lufta dhe pėrpjekjet e disa nacionalistėve tė ndershėm shqiptarė tė cilėt duke paraparė rrezikun e tkurjes sė mėtejshme fizike tė kufijve tė atdheut kėmbėngulėn nė Konferencėn e Ambasadorėve qė Europa tė merrej konkretisht me problemet dhe ndėrhyrjet kufitare nė shqipėrinė e mbetur gati pėrgjysėm prej Londrės sė vitit 1913. Kėsisoj nė komisionin e posaqėm i pėrbėrė nga pėrfaqsues tė sėrbisė , greqisė , shqipėrisė , anglisė , freancės dhe italisė , muarėn detyrėn tė vendosnin normalitetet mbi kufirin shqiptar duke patur parasysh edhe zhvillimet tė fundme tė proēeseve historike. Puna e kėtij komisioni mbrėnda harkut kohorė tė viteve 1923 - 1925 u ndėrpre disa herė pėr shkaqe tė ndryshme . Gjithsesi shqiptarėt nuk i kanė haruar veprimet ku dinake dhe ku shtazarake tė grekėrve tė cilėt u paraprinin pjestarėve tė komisionit nė gjdo fshat , lagje e shtėpi tė Jugut shqiptar. Aty ku nuk mbaronte punė paraja , hynte Feja (o Zot,zoti i lashtė i grekėrve mashtronte ) dhe aty ku zbėnte do punė as fjala ungjillore , thika godiste pas shpine shqiptarėt e ndershėm por tė pambrojtur prej shtetit tė tyre vetėm e vetėm pse ata hapnin portat e shtėpive dhe flisnin gjuhėn e tyre tė bukur shqipe e ardhur prej lashtėsisė. Brenda kėsaj ideje shovene pėr Helenizimin e Jugut Shqiptar , ishin sigurisht shpėrnguljet masive tė ēamėrve prania e tė cilėve nė tokat e veta stėrgjyshrore jo vetėm gjykonte por dhe akuzonte grekėrit prej forcave pėrparimtare tė kohės . Sepse afėr mendjes pėrpjekjet e tyre pėr Korēėn dhe Gjirokastrėn do tė ishin latante nė diplomaci pėrderisa qindra kilometra mėtej nė jugun e tyre , shekujt flisnin pėr shqiptarė autokton me gjuhė ,zakonet , traditėn , kėngėt dhe vallet e tyre arbėrore . Ende pa u shkėputur prej nėntorit tė vitit 1925,me datė 17 tė kėtij muaji , duke i raportuar pėr pėrpjekjet e bėra Mit’hat Frashėri vė nė dijen z.Vrionin,ministėr i punėve tė jashtme ,se ;
„..... z.Ministėr po e shoh se greqia ka njė politikė me ne.Pasi Shqipėria i dha sėrbisė Shėn Naumin edhe greqia kėrkon qė tė sigurojė njė situatė mė venome nė shqipėri tė jugės.(kėtė gjė e kisha paraparė dhe pata nderin tua telegrafoj me datė 12.tetorė.me lutje qė telegrafi im ti komunikohetė Senatit dhe Parllamentit gjė e cila nuk u bė ).Kėrkon tani,duke shtėrnguarė ēamėt ose qė kėta tė ikinė dhe greqia tė ketė njė fitim moral dhe material ose tė na bindnjė qė tė pranojmė gjdo gjė pėr tė forcuar helenizmėn nė Korēė dhe Gjirokastėr.Mė lartė bėra fjalė pėr idenė e z.Kaftangjogllu lidhur me tė drejtat e Turqisė mbi ēamėt.Drejtori i pėrgjithshėm mė kishte rrėfyerė se Xhevat Beu pėrfaqsues i Angorasė (Ankarasė) qėnka ankuarė se Shqipėria pėrzihetė nė punėt e atyre muslimanėve qė hynin nė kėmbim ... Kjo mė shtėrngon edhe njėherė tju lutem qė tė shpejtoni vajtjen e pėrfaqsonjėsit diplomatik shqipatrė nė Turqi ... mjerishtė ne , gjer mė sot kemi punuar si armiq tė kombit dhe shtetit : As nė Turqi kemi dashur tė ēojmė njeri , as nė Gjenevė , as qė edhe masa reciproke s’kemi dashur qė tė marim kundėr grekofonėve.Nuk di , kjo qė po bėjmė gjer mė sot , politikė ėshtė apo tradhėti kundėr mėmėdheut „.
Tonet e ashpra dhe polemiste tė kėtyre letrave tė Mit’hat Frashėrit besoj se nuk kanė nevojė pėr koment . Njėherazi kėto pėrpjekje diplomatike ky At i Nacionalizmit Shqiptar i ka bėrė tė dukshme jo vetėm nė kancelaritė e qeverisė shqipatre por mė me forcė dhe intonacione dramatike nė lidhjen e Kombeve nė Gjenevė.Ėshtė pėr tė ardhur keq por zori i kėtij atdhetari pėr dramėn kombėtare ka rramun kurdoherė nė vesh tė shrdhėr.Nacionalizmi shqiptarė nė fillimet e kėtij shekulli ishte ende fėminorė.Ai kurrė nuk pati dėshirė krenarishtė tė vėhej nė krahasim me nacional shovenizmin greko-serb tė lindur nė shekullin e kaluar dhe tė sendėrtuar nė vorbullėn e luftėrave Ballkanike.
Edhe pasi e ep dorėheqjen si ambasador i shqipėrisė nė Athinė , Mit’hat Frashėri nuk mund tė mbyllė sytė e aq mė tepØr tė heshtė tek sa Turqia e grekėt masakrojnė krejt fshatrat nė trevėn autoktone tė ēamėrisė . Nė kalendarin „Kombijar“ tė viti 1926 fq.40 - Mit’hati ka shkruar ;
„..... Pas dhjetė muaj pėrpjekje dhe mundime nga fundi i korrikut i viti 1925 mezi aritnė qė tė dali nė shqipėri 160 shqiptarė nga tė Vinanit dhe 40 nga tė Rrėmbit , qė qenė dėrguar nė ezine afėr Dardaneleve , ku ,ata tė Vinanit lanė 37 tė vdekur. Ditėn qė hypėn vaporit pėr tė vajtur nė Sarandė , uvdiq rishtazi njė grua lehonė dhe kur aritmė nė pire nxuarmė kufomėn e njė gruaje tjetėr. Ishin tė gėzuar dhe aritnė nė tokėn armbnore si nė truall shpėtimi.Po pasuria e tyre , shtėpitė,aratė,vreshtratė , bagėtia kishte rrėnė nė dorė tė qeverisė greke „.
Njė epilog i dhimbshėm dhe gadi makabėr iu rezervua dramės ēame nė vitin 1944 . Janė dhjetra mijra shqiptarė qė u ndoqėn , vranė e prenė prej grekėrve nė mėnyra nga mė t’barabrtė . Ata qė mundėn tė shpėtojnė kaluan nė shqipėri duke lėnė pas tyre historinė e trojeve ku lindėn dhe u ritėn : Sidoqoftė vlerat e diplomacisė dhe pėrpjekjeve tė Mit’hat Frashėrit lidhur me shqiptarėt e ēamėrisė , ende sot janė nė nivele tė papėrsėritshme.

Eugen SHEHU/ 11 10 2004/F.F.


Konferenca e Londrės 1913, fillimi i tragjedisė kulmore tė Ēamėrisė

Nė vėshtrim nė thellėsi tė viteve, nė historinė e brigjeve shqiptare tė Ēamėrisė, anipse i shpejtė, na bėn me dije rreth luftėrave shekullore, midis shqiptarėve dhe grekėrve, nė jugun e ballkanit. Dy kombet e ardhur tė parėt aty, ndonėse kanė patur edhe periudha paqeje, nuk u janė shmangur dot mėrive ballkanase, me ē’rast janė prodhuar konflikte. Veēanėrisht nė periudhėn e mesjetės kur princėrit shqiptarė u bėnė zot tė trojeve amtare, kėto beteja nuk u shmangėn dot. Njė ogur i bardhė pėr viset e Ēamėrisė dhe krejt ato shqiptare, paralajmėroi sigurisht Lidhja Shqiptare e Prizrenit e vitit 1878. Duke u vėnė nėn mbrojtjen politike dhe ushtarake tė kėsaj Lidhjeje, trevat shqiptare po shpallnin pėrpara Portės sė Lartė, synimet e qarta tė tyre, jetesėn e viseve arbėrore, si unitet tokėsor, etnik dhe historik. Ndonėse ne e dimė se si u shtyp lėvizja e fuqishme kombėtare e inicuar prej Rilindasve tanė, rėndėsia e saj arrin disa dimensione. Dhe mendoj se pikėrisht, pėrkitazi me problemin e Ēamėrisė, burrat e Shqipėrisė sė asaj kohe dhanė njė kontribut tė pakrahasuar.



I marrė nė konsideratė prej Portės sė Lartė si edhe fuqive tė tjera tė mėdha evropiane, nė Konferencėn e II tė Stambollit, nė prill tė vitit 1881, problemi i viseve tė Ēamėrisė u trajtua gjėrėsisht. Falė emrave tė shquar tė shqiptarėve, tė cilėt kishin ndikim tė madh nė Stamboll, kjo konferencė njohu si pjesė tė Vilajetit tė Janinės, krejt brigjet nga veriu i Gjirit tė prevezės deri nė perėndim tė lumit Araht, duke shkėputur sigurisht disa toka tė pakta, me ē’rast iu aneksuan Greqisė. Ndonėse kjo e fundit bėri pėrpjekje tė mėdha nė Stamboll, pėr tė shkėputur deri edhe Janinėn, viset shqiptare shpėtuan prej aneksimit tė fqinjit jugor tė saj. Ndėrkaq, pėr shqiptarėt e tė katėr vilajeteve, viti 1912 do shpaloste pėrgjegjėsinė emadhe historike pėr t’u dalė zot fateve tė vendit tė tyre. Kjo pėrgjegjėsi u pasqyrua nė tė dy kahjet e lėvizjes kombėtare si nė ate politike ashtu edhe nė rrėmbimin e armėve pėr t’u pėrballur me rreziqet. E vėrteta ėshtė se kėto rreziqe ( kur pikėrisht Turqia lėngonte nė shtratin e vdekjes sė Perandorisė) po u vinin shqiptarėve nga fqinjėt e tyre ballaknik, tė cilėt sidomos nė vitin 1912, patėn hartuar njė sėrė planesh tė fshahtė pėr coptimin mesvedit tė trojeve autoktone shqiptare.

Kėshtu qeveria greke, dėrgoi nė dhjetorin e vitit 1912, nė Londėr ( aty ku do tė diskutoheshin kufijtė e rinj tė shteteve) njė promemorje tjetėr tė gjatė dhe cinike lidhur me kufijtė e saj nė kurriz tė Shqipėrisė. Nė krahinat shqiptare qė ata kėrkonin, hynin pos Ēamėria, edhe Saranda, Pėrmeti, Korēa, Pogradeci, Manastiri e deri nė vlorė. Mbi bazėn e njė plani strategjik, plan i grekėrve dhe sllavėve, synonte kėto troje duke paraparė si tė mundshėm coptimin e krejt tokave shqiptare dhe mosegzistimin fare tė racės shqiptare e cila pėr ta, nuk ishte e aftė tė ndėrtonte shtet dhe tė vetqeverisej. Natyrisht kėtij qėndrimi cinik, iu pėrgjegj menjėherė Qeveria e dalė nga Kuvendi historik i Vlorės i 28 nėndorit 1912. Nė ditėt e para tė janarit 1913, pėrfaqsuesit e kėsaj Qeverie, Rasim Dino, Mehmet Konica dhe Filip Noga, i paraqitėn Eduard Greit, ministėr i punėve tė jashtme njė propozim konkret lidhur me kufijtė jugorė tė Shqipėrisė. Nė parashikimin qė burrat e Shqipėrisė u bėnin kėrkesave tė tyre nė londėr, natyrisht sundonte logjika e fshahtė. Nėqoftėse Shqipėria nuk ka mundur tė shkojė pas kombeve perėndimore, shpreheshin ata, arsyet duhen tė kėrkohen nė kushtet e pafavorshme qė e rrethonin ate. Historia e popullit shqiptar ėshtė e mbushur me luftėra tė pėrgjakshme qė i ėshtė dashur tė bėjė pėr ruajtjen e integritetit tė tij. Nė asnjė kohė tė egzistencės sė saj kombėtare, Shqipėria nuk ka hequr dorė nga sovraniteti i saj, prandaj nė kohėn e diskutimit tė kufijve ballaknike, shqiptarėt kanė tė drejtė tė ngrenė zėrin pėr t’u kėrkuar Fuqive Evropiane, bashkė me tė drejtėn pėr tė jetuar edhe mundėsinė pėr t’u zhvilluar nė paqė si krejt kombet e tjerė. Nisur nga deklarimet e fqinjėve tanė, parashtresa e burrave tė Shqipėrisė, nė Londėr deklaronin nėse zgjedhja pėrfundimtare e problemit tė popujve ballkanik imponohej me forcė, populli shqiptar nuk mund tė duronte qė tė drejtat e tij tė sakrifikoheshin pjesėrisht dhe pėr mė tej nuk mund tė pėrfundohet paqja e plotė e gadishullit, derisa kufijtė qė i janė njohur ēdo etniteti politik, s’do tė frymėzoheshin prej caqeve gjeografike dhe etnografike tė ēdo shteti. Vetėm dhėnia e njė konfigurimi homogjen Shqipėrisė, do tė mund tė bėjė tė vendoset paqja dhe qetėsia nė ballkan, vazhdonte kjo parashtresė. Ndėrsa sa u pėrket kufijve, deklarimi i pėrfaqsuesve tė Qeverisė sė Vlorės ishte tejet i vendosur :

“Kufijtė qė ne kėrkojmė, janė ata qė duhen shėnuar duke ndjekur njė vijė ndarėse, duke u nisur nga kufijtė e sotėm tė Mbretėrisė Malazeze dhe duke pėrfshirė veēanėrisht, me gjithė rrethinat pėrkatėse, qytetet e Pejės, Mitrovicės, Prishtinės, Shkupit dhe Manastirit deri nė meēovė, duke ruajtur u ruajtur kėtyre kufijve e sotėm deri nė Prevezė. Duke kėrkuar kėtė caktim kufijsh, populli shqiptar synonte vetėm qėllimin pėr tė mbajtur me fqinjėt e vet marrėdhėnie sa mė tė pėrzemėrta aq edhe tė qėndrueshme. Pamvarsisht nga ēėshtjet etnike gjeografike dhe historike qė ndikojnė nė favor tė kėtij caktimi tė arsyeshėm, ėshtė e nevojshėm se duke e zvogluar atė dhe duke engushtuar pėrtej kufijve tė natyrshėm tė saj, Evropa do tė rrezikonte vėnien e shtetit shqiptar nė njė pamundėsi materiale pėr tėrė jetėn e vet, duke mos pasur kėshtu, nė pikpamje ekonomike burimet e domosdoshme pėr zhvillimin e tij normal”(A. Q i shtetit-Tiranė, Fondi 245, viti 1913, dosja 11-19 , fleta 34 ).

Mė poshtė, pėrfaqsuesit e shtetit shqiptar nė Londėr e bėnin me dije Evropėn se kombi shqiptar edhe nė tė kaluarėn, ka dhėnė prova tė mjaftueshėm pėr bujarinė ekoncepteve tė tija politike. Tek shqiptarėt interesi kombėtar ėshtė paravendosur gjithmonė mbi terren sa dhe sa konflikteve dhe luftėrave fetare. Nė mbyllje tė kėsaj parashtrese thuhej tekstualisht :”Populli shqiptar ėshtė i lindur, qe nė rregullimin e konfliktit tė sotėm, Fuqitė e Mėdha nuk do tė lėnė pas dore shqyrtimin e pikave tė ngritura nė kėtė Memorandum dhe nuk do tė jenė aspak tė pavėmendshėm kundrejt kėrkesave tė drejta tė njė kombi tė denjė pėr njė fat mė tė mirė. . . ”(A. Q. SH. Tiranė-fondi 245, viti 1913, dosja 11-19, fleta 34 )

Siē dihet nė konferencėn e ambasadorėve nė Londėr, Rusia cariste kishte dominancė tejet tė madhe, falė shpartallimit tė plotė tė perandorisė Osmane. Nė kėtė rrafsh, pozicionet strategjike tė saja kėrkonin tė arrinin deri nė ujėrat e Adriatikut dhe pėr arritjen e kėtij qėllimi ajo kėrkonte tė pėrkrahte tė krishterėt sllav, malazez dhe grekė, duke dashur tė ringrerė lavdinė e shkuar tė carėve, nėpėrmjet orekseve shovene tė ortodoksizmit sllav. Kufijtė e Shqipėrisė tė kėrkuara prej qeverisė ruse nė Londėr, ishin krejt qesharake, disa qindra kilometra tokė ( kryesisht fushė) e pambrojtur e palidhur me trevat e tjera shqiptare, e pazhvilluar ekonomikisht dhe tek e mbramja e gatshme pėr tu bėrė pre e ēdo fqinji grabitēar, qė do tė sumonte me 700-800 ushtarė. Me dallime shumė tė vogla, i tillė ishte nė Londėr edhe qėndrimi i qeverisė Franceze dhe asaj Angleze, tė cilat kėrkonin me ēdo kusht tė meteshin aleatė tė tyre ballkanikė, duke u paraprirė interesave tė veta, tė ardhme. Ndėrsa nė kundėrshim mė kėto, pėrfaqsuesi i qeverisė austro-hungareze, Mensendorf, deklaronte se do tė sihte jo vetėm nė tė mirė tė Shqipėrisė, por krejt ballkanit, qė mbrenda territorit tė shtetit shqiptar, tė pėrfshiheshin ; Janina, Konica, Korēa, Follorina, Ohri, Gostivari, Tetova, Prizreni, Gjakova, Peja dhe Shkodra. Nė thelb tė kėsaj kėrkese, Mesendorf, arsyetonte se vetėm njė shtet i fortė dhe i pavarur shqiptar, do tė shuante zjarret nė Ballkan.

Pa dashur tė zgjateimi nė skenat dhe prapaskenat e kėsaj konference, ndonėse nė drejtim tė kryetarit tė saj, Eduart Greit, nuk munguan qindra telegrame, memorandume dhe peticione prej gjithė trevave shqiptare nė katėr vilajetet, por dihet tanimė qėndrimi pėrfundimtar i saj ndaj fateve tė Shqipėrisė. Nė mėnyrė tejet tė koncetruar, kėtė akt makabėr tė Fuqive tė Mėdha , ndaj Shqipėrisė dhe shqiptarėve, e pėrshkruan mendimtari i shquar, Mid’hat Frashėri, nė librin e vet “Shqiptarė dhe Sllavė” ku pos tė tjerave shkruan tekstualisht ; “A mund tė merret me mend qė Shqipėria e kufizuar nga Konferenca e londrės mė 1913, tė jetė njė Shqipėri e shėndoshė dhe solide ? Asaj i janė privuar tokat mė tė mira qė kishte, fushat mė tė bukura, qendrat mė tė rėndėsishme dhe i janė shkėputur dy tė tretat e popullsisė. Tokat pjellore tė Janinės dhe Prevezės, kullat e famshme tė Ēamėrisė, iu dhanė Greqisė. . . ”(Mid’hat Frashėri”Shqiptarė dhe Sllavė” botuar nė frengjisht nė Lozanė-Zvicėr mė 119, dhe nė shqip nė Tiranė 1997, faqe 61 ).

Kundėr kėtij vednimi kaq tė padrejtė, reaguan jo vetėm pėrfaqsuesit e shtetit shqiptar nė Londėr por krejt diplomacia shqiptare. Nė krye tė burrave shqiptar, printe plaku i urrtė Ismail Qemal Vlora, i cili duke njohur prapaskenat e Fuqive tė Mėdha tė Evropės, e ngriti lartė zėrin nė mbrojtje tė atdheut tė vet. Ai do tė mbante gjithashtu lidhje kurdoherė tė ngushta me atdhetarėt e Ēamėrisė, duke i vėnė nė dije pėr gjithshka qė Qeveria e Vlorės po bėnte nė mbrojtje tė interesave tė popullsisė sė kėsaj krahine. E vėrteta ėshtė se me tė marrė vesh lajmin e aneksimit tė Ēamėrisė prej andartėve grek, drejt Londrės vėrshaun dhjetra telegrame e peticione ku konferenca bėhej me dije se tokat pjellore tė Ēamėrisė, prej shekujsh ishin shqiptare dhe s’mund t’i bashkangjiteshin tanimė njė shteti tė huaj. Protesta tė tilla u dėrguan nga prefekturat e njohura tė Janinės, Filatit, Prevezės, Paramithisė etj, por nuk munguan edhe protesta nga ato krahina tė tjera tė shkėputura nga shteti amė, por edhe ata tė mbetura nė mbrendsi tė kufijve politik. Kėshtu nė njė protestė qė populli i Lushnjės, i dėrgonte Ser Eduard Greit, nė ato momente, pos tė tjerave thuhej : “Nga gazetat merret vesh se nė ēamėri, e cila si nga pikpamja e gjuhės ashtu edhe nga traditat kombėtare dhe sidomos nga pikpamja e jetesės si dhe pozita historike dhe gjeografike ėshtė padyshim Shqiperi, po caktohet njė kufi qė nuk ėshtė nė interes tė dy qeverive dhe do tė shkaktojė shkatėrimin dhe zhdukjen e kėtij vendi. . . Tė drejtat e Shqipėrisė qė egzistojnė brez pas brezi nė kėtė vend nuk mund tė mohohen dhe nuk ėshtė e drejtė qė populli i ēamėrisė tė zhvishet dhe tė veēohet nga vedni ku e lidh gjaku dhe gjuha. Kjo gjė godit rėndė popullin e Shqipėrisė sė Jugut dhe natyrisht do tė shkaktojė ngatėresa tė pėrhershme, tė cilat Fuqitė e Mėdha kėrkojnė t’i evitojnė. Nėn pėrshtypjen e keqe tė kėtij lajmi, populli i madh e i vogėl padyshim feje, sot u mblodh nė njė miting dhe i drejtohet konferencės , duke iu lutur me lot zie nė sy, qė Ēamėria e cila banon njė pjesė me rėndėsi tė Shqiptarėve dhe qė sot po vajton nėn kėmbėt e dėrmuese tė armikut, tė lihet brenda nė kufi tė Shqipėrisė sė Jugut”(Arkivi Qendror i shtetit -Tiranė. Fondi 245, dosja 11-19, faqe 67 ).

Por protestat e tilla tė shqiptarėve, kurdoherė ranė nė vesh tė shurdhur. Tanimė nė pejsėn mė tė madhe tė tyre, kufijtė ishin pėrcaktuar dhe pėr probleme tė vogla qė do tė dilnin nė pėrcaktimin e disa fshatrave pa rėndėsi tė madhe, u vendos tė krijohej njė Komision Ndėrkombėtar. Sipas Nenit 5, tė rregullores sė kėtij komisioni, pėrcaktimi i kufirit nė kėto fshatra do tė bėhej sipas konstatimeve etnografike, ku do tė hartohej gjuha amtare e folur e vendasve:komisioni gjithashtu parashihte tė mos merrte anėn e manifetsimeve tė ndryshme politike tė etnive. Ende pa u tharė boja e kėtij vendimi tė marrė nė Londėr, (mė 11 gusht 1913) qeveria greke e cila kish shkuar me rreth 12 mijė ushtarė tė rregullt nė Gjirokastėr e Korēė, filloi masakrėn e madhe tė djegjes sė fshatrave. Nė mėnyrė krejt barbare, nė verėn dhe vjeshtėn e vitit 1913, nė jugun e shtetit amė, u dogjėn rreth 12 mijė shtėpi tė shqiptarėve mysliman. Burrat u ndoqėn deri nė majat e shpateve mė tė egra, ndėrsa gratė dhe foshnjat u therrėn me thika pėr tė kursyer plumbat. Ende pa arritur, pėrfaqsuesit e komisionit Ndėrkombėtar tė caktimit tė kufijve, nė shumė fshatra autoktone shqiptare u suallėn familje greke, iu dhanė atyre shtėpi e tokė tė konfiskuara nga shqiptarėt dhe u porositėn qė nė rast se do tė merreshin nė pyetje prej ndėrkombėtarėve tė kufirit, tė pohonin se jetonin prej shekujsh aty. Ndėrsa me shqiptarėt e krishterė nė vise tė Sarandės, Kolonjės, Gjirokastrės e Korēės, nuk lanė dredhi pa pėrdorur e premtim pa bėrė, kinse ata do tė deklaronin se donin tė jetonin nėn Greqi, ”mrekullitė” nuk do tė kishin tė maruar. E vėrteta ėshtė se propaganda, e ndėrthurur edhe me mjete tė tjera siē ishin paratė e dhėna disa krerėve filogrek, bėnė tė tyren. Nė ndonjė rast, siē ishte ai i parisė sė krishterė tė Korēės, u pranua qeverisja greke, por mekanizmi nuk funksiononte, falė atdhetarėve tė shquar tė kėsaj treve si : Mihal Grameno, Sali Butka, Qamil Panariti, Shahin Matraku, motrat Qiriazi, Papa Kristo Negovani etj. Bnadat e andartėve greke, shkuan deri aty sa tė vrisnin shqiptarė tė pafajshėm tė cilėt refuzuan tė mbanin nė dritaret e tyre flamujt grek, me ē’rast do tė mashtroheshin pjestarėt e kėtij komisioni Ndėrkombėtar tė Kufijve. Jo rrallė, nė sytė e tyre, pjestarėt e kėtij komisioni, vėrenin se ishin me qindra shtėpi tė djegura nė kėto fshatra, tė cilat nė mėnyrė tė ēuditshme kishin tė parrezikuara nga zjarri, vetėm me ndonjė flamur grek. Pėr mė tej, trupat e rregullta tė suhtrisė sė Veneziellosit, nuk nguruan tė lyenin edhe vetė, nė ngjyrat e flamurit grek, mjaft shtėpi shqiptarėsh, nė ato zona ku do tė kalonin pėrfaqsuesit e komisionit nė fjalė. Mbas shumė peripecish, Komisioni Ndėrkombėtar i Kufijve, mundi tė krijojė idenė e saktė mbi ato fshatra qė pėrshkoi. Natyrisht, nė ēdo ditė tė punės sė vet, ai u gjend pėrballė presionit tė qeverisė greke tė Venezellosit, si edhe dhunimeve e masakrave qė kryenin nė kėto vende, andartėt grek. Nė fund tė vitit 1913, ky komision pasi kishte verifikuar shumė prej kėtyre fshatrave, mundi tė pėrcaktojė njė vijė kufitare definitive, e cila u kontestua menjėherė nga qeveria greke. Por dy muaj mė pas sigurisht nėn presionin ndėrkombėtar tė Fuqive tė Mėdha, Veneziellosi me shkresė tė veēantė, pranonte kufijtė e vendosur nga komisioni. Nė ditėt e para tė marsit 1914, ndėrsa pėrfaqsuesi i ushtrisė shqiptare dhe ai i komisionit Ndėrkombėtar tė Kufijve, nėnshkruanin marrveshjen sipas sė cilės trupat e rregullta tė ushtrisė greke do tė largoheshin menjėherė nga Qarku i Korēės dhe ai i Gjorokastrės, pikėrisht atėherė u thirr nga leshtėsia, dinakėria tradicionale helene. Njė varg luftėrash tė gjata shpėrthyen midis 2-3 mijė shqiptarėve tė paarmatodur siē duhet dhe rreth 15 mijė trupave greke tė ushtrisė sė rregullt nė bashkėpunim me andartėt. Kėto luftėra ku u dogjėn rreth 250 fshatra, mijėra shtėpi, u vranė gra e fėmijė tė pafajshėm, pėrkojnė me deklaratėn e kriminelit Venizellos, i cili jo pa cinizėm u ish drejtuar mė 1913 miqve tė tij, duke thėnė se edhe nėse do tė tėrhiqemi nga tokat shqiptare brenda kufijve londineze, ne nuk do tė lėmė gjė tjetėr prapa veē zjarr dhe hi. Ndėrkaq urat e zjarreve ishin dezur edhe nė tokat e bukura e pjellore tė Ēamėrisė. Ndėrsa, pėrfaqsuesi i qeverisė osmane, nė Athinė, duke nėnshkruar mbarimin e luftės midis atyre dy shteteve, pėrcaktonte qartė edhe qėndrimin qė duhej tė mbante qeveria greke, me etnitė etjera, pas rivlersimit tė kufijve prej Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr. Banorėt eshkėputur prej trungjeve amė, ndonėse njihnin pėr juridiksion shtetin grek, kishin tė drejta tė barabarta me grekėrit dhe pėr mė tej, do tė mbanin nė ēdo kohė edhe nėnshtetėsinė turke. Nė mėnyrė tekstuale, lidhur me pronat, nė kėto marrveshje tė nėnshkruar nė Athinė, thuhej pos tė tjerave ;”Askujt nuk mund t’i merret prona e vet pjesėrisht apo tėrėsisht, drejtėpėrsėdrejti apo nė mėnyrė tė tjera”. (A. Q. SH. -Tiranė. Fondi 251. dosja. 83. fleta 173).

Ende pa u ratifikuar marrveshja, ushtarėt dhe andartėt grek, vepruan me turma zjarri nė duar t’u vėnė flakėn, shtėpive dhe atdhetarėve mė tė shquar tė Ēamėrisė. Nė Janinė e Filat, nė Paramithi e Lekures, agjntė tė fshehtė grekė rrethonin shtėpitė e atdhetarėve shqiptarė dhe me njė shpejtėsi tė jashtėzakonshme nisėn tė rrėmbejnė ara, vreshta dhe sipėrfaqe tė tėra ullinjėsh, pėr t’ua bėrė dhuratė kolonėve grekė tė ardhur enkas nga juglindja e Greqisė. Mendoj se ėshtė e udhės tė sjell kėtu, dėshmi autentike tė hulumtuara nė terren prej studiuesit tė njohur tė Ēamėrisė, Ibrahim Hoxha. Lidhur vetėm me njė pjesė tė vogėl tė rrėmbimit tė pasurive ēamė, nė vitet 1913-1914, ai kumton ;

“Rexhep Osman Ēaparit iu pėrlanė pronat qė zotėronte nė fshtrat Goricė e Harce, kurse Seit Ēaparit iu morrėn tokat qė i pėrkisnin nė fshatin Lije dhe nė vendin e quajtur Kucura. Tėrė pronat e qytetit dhe tė fshatrave tė rrethit tė Paramithisė u zhveshėn nga gjithēka zotėronin nė fusha dhe fshatra tė ndryshėm tė Frarit, nė Camofshtra, nė malėsinė lindore tė Paramithisė e gjetkė nder ta ishin edhe Prronjatet, Dinenjte, Bollatatet, Bakot, Muhtenjtė, Kalenjtė etj. Kėshtu p. sh, vėllezėrve ;Qemal. Mazar e Nuri Jusufi, Sulejman Dino, vėllezėrve Sulejman, Hetem e Hasan , Suhbi Sulejman Dino si dhe vėllezėrve Abedin e Eqrem Haqif Sulejman Dino iu perpinė pronat e shumta qė kishin nėpėr fshtarat e Frarit lindor, nė Camofshatrat lindorė e gjetkė. Agako (metli) Pronjės, trashigimtarėve tė Fuad Prronjos dhe Prronjatėve tė tjerė iu morrėn pronat qė kishin nė fshatin Shamete, nė Lefterhuar, nė Llabanice, nė Popovė, nė Selam, nė Plakė, nė Lumare tė Janinės etj. Abedin Bakos, Ahmet Bullatit, Haxhi Shehut, Omer Manopullit, Zeqirja Shehut, Tahir Bakos u morėn jo vetėm arrat, por edhe bahēet dhe bostanet qė kishin nė afėrsi tė shtėpive, pa zėnė nė gojė pastaj tokat dhe kullotat dimėrore, ndėr ata qė patėn mė tepėr humbje nė kėtė drejtim ishte edhe Riza Nexhip Kali, tė cilit iu grabit edhe tėrė kullota dimėrore e quajtur Delvic. Nuk ishin tė paktė edhe pronarėt prej fshatrave tė rrethit tė Paramithisė qė u lanė lakuriq. Ndėr ta ishin edhe Mulla Salihu e Murat Isufi nga fshati Dhormi, Balinjtė e Kapolitet nga fshati Gardhiq etj. Ndėr Karbunaritet qė u lanė me gisht nė gojė ishin edhe tėrė mali Line ( kullotė dimėrore) dhe kullota Bravar si edhe shumė hektar toke buke, iu morėn edhe 3 mijė krerė bagėti tė imta(dhen) 650-700 krerė lope dhe po aq kuaj. Tefik Qemal Haxhiu dhe Xhemajve iu gllabėruan kullotat dimėrore qė ndodheshin nė vendin e quajtur Gurovalat”. (I. Hoxha “Viset kombėtare shqiptare nė shtetin Grek” faqe 89 ).

Mė tej tragjedia ēame, do tė thellohej edhe nė jugun esaj, nė fshatrat e bukur tė Prevezės, e cila sidoqoftė kishte treguar me fjalė e vepra se nuk mund t’iu nėnshtrohej synimeve shoveniste tė Athinės. Duke u grabitur nė pik dite, nėn mbikqyrjen e andartėve, banorėt shqiptarė tė fshatrave :Sheshevė, Strevine, Ēaprazli, Flamur, Dhuvjan, Strangjil, Lisar, Rrenjos etj, nė tė vėrtetė u merrej atyre pasuria e fundit, u rrrėmbehej buka e gojės e fėmijėve dhe pėr rrjedhojė krejt ardhmėria. Nė pėrpjekjen e tyre pėr tė mbrojtur me ēdo kusht kėto pasuri atėrore, dhjetra trima tė Ēamėrisė u ndėshkuan nga inkuizitorėt e Athinės, duke djegur nė turrėn e drurėre.

Tanimė jo vetėm pėr shqiptarėt e Ēamėrisė, por krejt ata qė nė mėnyrė tė dhunshme iu shkėputėn prej trungut amė, ishte e qartė se do tė luftonin pafundėsisht me pushkė, me pendė, me shkronja e dinjitet pėr tė mos u asimiluar prej fqinjėve grabitqar. Ata do tė duhej tė ecnin pėrmes sfidave tė reja pėr mbijetesėn e racės sė tyre. Nė mėnyrė shumė tė pėrmbledhur, nė librin e vet “Shqiptarėt”, lidhur me precedentin e copėtimit tė Shqipėrisė nė Londėr, Villiams tė tė shprehej ;”Diplomacia mendjelehtė evropiane, duke marrė tokat e shqiptarėve nė Veri. Lindje dhe Jug dhe duke ua dhėnė ato fqinjėve tė tyre, nė fakt do tė shkaktojnė luftėra tė pėrditshme ndaj atyre shteteve”. (G. Villiams “shqipatrėt”-Tiranė 1934 , faqe 37 ).

Tragjedia pat nisur. Rrjedhat e saj do tė shndrroheshin nė gjak shqiptarėsh tė pafajshėm, ajo ende vazhdon nė ditėt e sodit, , nga mėkatet e “civilizimit europian”Ēamėria ėshtė shqiptare.



Eugen SHEHU/ 07 10 2004/F.F.