La
représentation de la famille Royale d'Albanie ą Paris
Résolution
sur la question ēame
Le
5 novembre 2008
Monsieur
le Président de la République et Président de l'Union européenne, Nicolas
Sarkozy
55,
rue du faubourg Saint-Honoré
75008 Paris
Considérant
le sort de la population ēame,
Rappelant
les interventions antérieures suivantes :
-
Condamnations du génocide ēame par le Roi des Albanais Zog Ier
et le gouvernement royal albanais,
- Memorandum du Cham Anti-Fascist Committee adressé ą l'ONU le 11 janvier
1946,
- Memorandum du Cham Anti-Fascist Committee adressé ą l'ONU en 1947,
-
Résolution UNPO UNPOGA4/1995/12 du 20-26 janvier 1995,
- Memorandum de la Ēameria National Political Association du 15 novembre 1998,
- Projet de résolution sur le problčme de la minorité ēame déposé au
parlement albanais en septembre 2003 par M. Ekrem Spahija (PLL - Parti de La Légalité)
et par M. Uran Metko (Balli Kombetar) soutenus par 53 députés albanais,
- Memorandum intitulé "Les Chams en Grčce doivent jouir des mźmes droits
dont jouit la minorité grecque en Albanie" envoyé par 6 eurodéputés au
chef de la Commission des Affaires étrangčres, Chris Patten, en 2004,
Rendant
hommage
aux efforts déployés,
Constatant
avec inquiétude et regrets que les préjudices subit par la population ēame
perdurent,
Faisant
suite
ą la récente lettre de nos compatriotes ēames d'Amérique du 30 septembre
2008,
Nous
avons l'honneur de solliciter votre haute bienveillance en attirant votre
attention sur l'injustice que subit, depuis trop longtemps, au coeur de
l'Europe, la population ēame.
Rappelant que le 10 novembre 1940, le parlement grec a approuvé la loi n°
2636/1940, proclamant létat de guerre contre lAlbanie alors que les
troupes italiennes envahissaient la Grčce (Paradoxalement, la Grčce a proclamé
l'état de guerre avec l'Albanie alors que celle-ci, victime des fascistes, était
occupée militairement par l'Italie). Une conséquence directe du décret royal
du 10 novembre 1940 a été que toutes les richesses albanaises en Grčce ont été
saisies par lÉtat grec, qui les détient toujours...
Les
Ēames sont les Albanais du Nord de la Grčce, chassés aprčs la fin de la
deuxičme Guerre mondiale. Ils étaient, en 1940, considérés comme des
citoyens grecs puis furent déchus de leur citoyenneté (Or, l'article 15.2 de
la Déclaration Universelle des Droits de lHomme affirme que "personne
ne peut źtre privé de sa citoyenneté") et contraints dabandonner
leurs propriétés pour trouver refuge en Albanie, en 1944, pour fuir les persécutions
grecques (alors que le protocole n°4 de la Convention européenne (clause 3)
stipule que "personne ne peut źtre persécuté d'une faēon individuelle
ou collective"). Les Ēames perdirent ainsi tous leurs autres droits tandis
que lAlbanie leur a fourni un abri.
Considérant
votre souhait d'źtre "le Président dune France qui se sente solidaire
de tous les proscrits, de tous ceux qui sont menacés de mort par les dictatures
et par les fanatismes" et votre volonté de "défendre les droits de
lHomme partout oł ils sont méconnus ou menacés",
Demandons
instamment
de faire pression sur le gouvernement grec :
- pour abroger l'état de guerre.
Comment
peut-on accepter qu'un Etat européen soit encore en guerre avec son voisin
depuis la seconde Guerre mondiale ?
-
pour que les Ēames en Grčce puissent jouir des mźmes droits dont jouit la
minorité grecque en Albanie .
Comment
peut-on accepter qu'un Etat de l'Union européenne ne respecte pas les droits de
l'Homme ?
-
pour ouvrir des négociations ą propos du recouvrement des droits de propriété
de la population ēame. Les autorités grecques doivent permettent une rétrocession
ou une compensation des biens spoliés. Selon lInternational Crisis Group, la
valeur totale des propriétés des Ēames, ą la fin de la deuxičme Guerre
mondiale, était de 340 millions $US, et léchange est aujourdhui estimé
ą 2,5 milliard $US.
Comment
peut-on accepter que la Grčce n'assume pas ces actions passées alors que
l'Italie a versé des réparations ?
Parce
que vous pensez que "les droits de l'homme sont, pour toutes les démocraties
du monde, ą la fois un point de départ et un horizon qui se déploie toujours
devant eux" et que vous vous źtes engagé ą "ne passer jamais sous
silence les atteintes aux droits de lHomme", nous avons grand espoir en
votre intervention et vos actions en faveur de la population ēame.
Nous
vous prions de croire, Monsieur le Président de l'Union européenne, en
l'assurance de notre considération distinguée.
SKENDER ZOGU
Porte-parole de la représentation de la famille Royale
Cmdt.
HYLLE SPAHIJA
A.D.C
de Sa Majesté Leka I Roi des Albanais
Patrice
NAJBOR
Conseiller
du Bureau de Paris de la représentation de la famille Royale
________________________________________________
Service de Presse de la Maison Royale d'Albanie
albania.institute@online.fr
http://albania.dyndns.org/
Fax
: 01 42 07 57 34
________________________________________________
ENGLISH
VERSION
The
Representation of the Royal Family of Albania in Paris
Resolution of the Cham issue
November 5 2008
President of the Republic and President of the European Union, Nicolas Sarkozy
55, Rue du Faubourg Saint-Honore
75008 Paris
Considering the plight of the Cham people,
Recalling the previous interventions including:
- Condemnation of the Cham genocide by King Zog I of the Albanians and the
Royal Government of Albania,
- Memorandum of Cham Anti-Fascist Committee sent to the United Nations on 11
January 1946
- Memorandum of Cham Anti-Fascist Committee sent to the United Nations in
1947,
- Resolution of UNPOGA4/1995/12 UNPO 20-26 January 1995
- Memorandum of the National Political Association Cameria of 15 November 1998
- Draft resolution on the issue of minority came Albanian tabled in parliament
in September 2003 by Mr. Ekrem Spahija (PLL - The Legality Party) and Mr. Uran
Metko (Balli Kombetar) supported by 53 members of Albania,
- Memorandum entitled "Chams in Greece should enjoy the same rights
enjoyed by the Greek minority in Albania" by 6 (European) MEPs sent to
the head of the Committee on Foreign Affairs, Chris Patten, in 2004,
Paying tribute to the efforts,
Noting with concern and regret that the harm suffered by the Cham people still
persists,
Following the recent letter of our Cham compatriots in America on September 30
2008
We have the honor to request your high benevolence by drawing your attention
to the injustice suffered for too long at the heart of Europe, to the people
of Chameria.
Recalling that on 10 November 1940, the Greek parliament approved the Law No.
2636/1940, proclaiming a state of war against Albania, while Italian troops
invaded Greece (Paradoxically, Greece has declared a state of war with Albania,
while the latter, a victim of fascism, was militarily occupied by Italy). A
direct consequence of the Royal Decree of November 10 1940 was that all
Albanians wealth in Greece was seized by the Greek State, which is currently
still in effect.
The Chams are Albanians of northern Greece, hunted after World War II. In
1940, they were regarded as Greek citizens and were stripped of their
citizenship (However, Article 15.2 of the Universal Declaration of Human
Rights states that "nobody can be deprived of his citizenship") and
forced 'abandon their properties to find refuge in Albania in 1944 to escape
persecution Greek (when the Protocol 4 of the European Convention (clause 3)
provides that "no one can be persecuted by an individual or
collective" ). Chams also lost all their other rights while Albania
provided them with shelter.
Considering your desire to be "the President of a France that feels
solidarity with all oppressed, all those who are threatened with death by
dictatorships and fanaticism" and your willingness to "defend human
rights wherever they are ignored or threatened,
We urge you to press the Greek government the following:
- To repeal the state of war.
How can we accept that a European state is still at war with its neighbor
since the Second World War?
- That the Chams in Greece to enjoy the same rights enjoyed by the Greek
minority in Albania.
How can we accept a state of the European Union does not respect human rights?
- To open negotiations about the recovery of the property rights of the people
of Chameria. The Greek authorities must allow a return or compensation for
confiscated property. According to the International Crisis Group, the total
value of Cham properties at the end of the Second World War, was U.S. $ 340
million, and the exchange is now estimated at U.S. $2.5 billion.
How can we accept that Greece does not have these past actions while Italy has
paid reparations?
Because you think that "human rights are for all democracies in the
world, both a starting point and a horizon that always unfolds before them,"
and that you are committed to "never go under silence for violations to
human rights", we have great hope in your intervention and your actions
to help the Cham people.
Please accept the assurance of my highest consideration Mr. President of the
European Union.
Skender ZOGU
Spokesman of the Representation of the Royal Family
Comd. Spahija HYLLE
A.D.C of His Majesty King Leka I of the Albanians
PATRICE NAJBOR
Adviser to the Paris office of the representation of the Royal Family
http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=54617
Lettre au Président Nicolas Sarkozy des ēames d'Amérique
New
York, September 30, 2008
His
Excellency President of France,
Mr. Nicolas Sarkozy
Very honorable Mr. President,
With
the most humble greetings for your democratic activities in Europe and
elsewhere, we, 25 Albanians born
as Greek citizens in the Albanian region of martyred Chameria, who today live
and work in the US are directing this letter to your Excellency.
Mr.
President, Chameria (today called Thesprotia by Greece),is one of the most
ethnic Albanian regions. The Albanian dialect spoken in Chameria is the oldest
of the Albanian language (in this dialect, the Orthodox Bishop in Chameria was
compelled to translate the New Testament in 1877, because the Orthodox
religion followers would not understand mass in the Greek language), and not
coincidently after 500 years, this dialect is still spoken today by our
descendants even in Calabria's region of Italy.
Due
to the protests and determination of the regions populace, the Congress of
Berlin in 1879 annulled its previous decision and thus did not separate
Chameria from Albania. The border was established at the bay of Ambracia (Arta
of today). For this patriotic activity a Cham gentleman from Lopesi, Abedin
Pasha Dino was appointed at the time Minister of Foreign Policy. However in
1913, regardless of the Cham
populations outcry, in accordance with the decisions of the Conference of
Ambassadors in London, unfairly, this region was annexed to Greece. Regardless
of the promise to respect the rights of the Albanian population, the Greek
administration started restricting, discriminating and stopping the Albanian
language from being taught in schools. Greeks continued with the confiscation
of property from this population. In 1925, due to the resistance of this
populace which was backed by the Albanian government of that time and the
United Nations, the exchange of the Albanian population in Greece with the
Greeks in Turkey was not allowed.
Nevertheless,
the denial of the most basic human rights for this population continued. The
confiscation of property, Albanian schools being outlawed, the imprisonment of
Albanian men and discrimination never stopped. When Albanian men would be
drafted in the army, weapons would not be given to them, instead axes and
shovels were handed out so they could do manual labor. Furthermore, in the eve
of the Italian-Greek war, all men above 13 years of age were exiled in the
remote Greek islands. While in exile as a result of the continued mistreatment,
some hundreds of them would lose their lives.
During
the 1944-1945 period, after the inhuman massacres of approximately 2900
innocent people who were mainly women, children and the elderly, 30000 Cham
Albanians were forcefully removed from their ethnic lands where they had been
living for thousands of years and were sent toward
Albania. Today there are over 600000 Chams, from whom 100000 live in
Greece, over 200000 in Albania and also over 200000 others live in Turkey.
Dear
Mr. President,
With
deep sorrow, we are revealing to you that at a time when our Albanian brothers
of the same blood, welcomed us with open arms and abundant love regardless of
their grave economic state at the end of World War II and with a precious aid
given to us from the UNRA mission; the communist government of E. Hoxha in
1949 exiled 900 Cham men because they refused to fight against the Greek
government in the name of communism. Unfortunately discrimination toward Cham
population would continue even in Albania. The worst of this discrimination
would occur in 1953 when the Albanian communist government imposed to all the
Cham refugees Albanian citizenship, thus forcefully dropping their Greek
citizenship. Those who refused would be imprisoned. This illegal activity,
unheard of before, happened because the Albanian communist government wanted
to guarantee its power without
any problems from the Greek government.
The
history of our discrimination and denial would not finish and would continue
even further. After the establishment of diplomatic ties with Greece in 1971,
the Albanian ambassador in Athens informs the Albanian Ministry of Foreign
Affairs that during his visit in Gumenica, the capital of Chameria (Thesprotia),
the mayor of the city talks Albanian to him, admits that there are 40 villages
in the area that speak Albanian. Some of this population, he added, especially
the elderly, do not even know any Greek. Unfortunately, all this important
information would become known only in 2002.
The
discrimination against the Cham people continues even today. The Greek
government through its embassy in
Tirana continuously refuses visas to Cham born people with the absurd reason
that they were born in Greece. Actually these Chams simply want to visit the
villages where they were born and bring a bouquet of flowers to the graves of
their ancestors. Hence, how can you claim your human rights, especially your
property rights when you are not even given the right to enter lawfully in
Greece?
Mr. Sarkozy,
We
are writing to you as the President of France, the country which holds the
European Union presidency this
year. The European Union is a symbol of democracy and protector of human
rights for all the inhabitants of Europe. We are also writing to you as a
friend of the USA, a country who just like France has opened its doors to
thousands of Albanian immigrants who have suffered under the inhuman communist
regime in Albania.
We
are referring to you, as the head of a European country which has showed great
consideration for a democratic amity between the countries of the
Mediterranean, toward a brighter and peaceful future between the different
races and people. With the democratic European culture inspired by De Gol, we
are asking you to please interfere that the Cham issue, a human rights issue,
which has been even recognized from the European Council, to get finally
resolved.
Mr.
Sarkozy,
We
are writing to you for a very special issue. Although you have solved the
property rights of your grandfather
in Greece, over there circulates a book by J. Margarit: Unwanted
Compatriots Chams and Jews, that reflects the xenophobia of the Greeks
against the Chams. The Greeks would treat us worse than second class citizens,
although we were born autochthons in our land as Greek citizens (attached
please find my Certificate of Birth issued in 1998).
We
are not asking for any change of the borders. We are simply asking for the
recognition of our rights as
follows:
-
the punishment of the Cham Genocide issued by the Greeks;
-
the recognition of our citizenship, language, property, tradition and culture;
-
the compensation that for over sixty years our property and lands have been
illegally taken advantage of.
Mr.
Sarkozy,
We have complete faith that only with the empathy from the European democracy,
the Balkan mentality of hate and animosity can be defeated. The Balkans does
not have to be known as A barrel of gunpowder, but as a significant part
of the united democratic Europe.
With our deepest respect,
- Kadrije Pronjo born in Paramithi me 1920, lives in NY
- Safet Rojba Margellic 1927 Cikago
- Rasim Bebo Konispol 1927 Cikago
- Eqrem Beqiri Vrohona 1927, Filadelfia
- Rexhep Llaias Filat 1927 Jaksonville
- Mehmet Zenelaj Picar 1934 Boston,
- Tahir Tare Paramithi 1935 Detroit
- Latif Zenelaj Picar 1935 Boston
- Beqir Bako Paramithi 1935 Boston
- Habibe Beqiri Mazreke 1936 Filadelfia,
- Rahmi Telushi Varfanje 1936 Filadelfia
- Fadil Delli Margellic 1936 Filadelfia,
- Sali Bollati Paramithi 1937 NY,
- Abedin Teme Mazreke 1937 Filadelfia,
- Nijazi Teme Mazreke 1938 Filadelfia
- Hetem Baki Paramithi 1938 Boston
- Qerime Hyseni Paramithi 1940 Jaksonville
- Nurije Teme Skopjan 1940 Filadelfia
- Hajrije Xhemali Arpice 1940 Filadelfia,
- Hava Zenelaj Gllobocar 1940 Boston
- Aferdita Llaias Konispol 1940 Jaksonville
- Hane Hima Kalibaq 1941 Boston,
- Rafete Bako Paramithi 1941 Boston,
- Nurije Zenelaj Grikohor 1941 Boston,
- Afete Xhemali Arpice 1941 Florida
- Bule Bollati Paramithi 1944 NY
Coordinator
Sali Bollati
Human Rights Activist
Adress: Sali Bollati, 48 Mc.Farland Ave, Staten Island, NY 10305. USA
Phone; 718 447 0436, e-mail s_bollati @yahoo.com
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=51978
21/10/2008
Ēamėt nė SHBA: Greqia tė na njohė
pronat
Ēėshtja ēame shkon nė Pallatin "Elysee".
Popullsia nga zona e Ēamėrisė, qė jetojnė e punojnė nė SHBA, i kanė
shkruar njė peticion Presidentit tė Francės, Nikolas Sarkozi, duke kėrkuar
dėnimin e gjenocidit grek tė ushtruar ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė.
Peticioni, i firmosur nga 25 shqiptarė tė lindur shtetas grekė, nė krahinėn
shqiptare tė Ēamėrisė, nuk ka si synim ndryshimin e kufijve, por
realizimin e tė drejtave tė tyre, si shtetėsinė, gjuhėn, pronėn,
traditat dhe kulturėn. Nga ana e tyre, kėrkohet gjithashtu edhe kompensimi i
shfrytėzimit tė padrejtė tė shtėpive, pronave dhe pasurive tė tjera nga
pronarėt e paligjshėm. Motivi, pse ēamėt e Amerikės i shkruajnė
Presidentit Sarkozi dhe jo qeverisė shqiptare, lidhet me besimin qė ky
komunitet ka nė demokracinė evropiane pėr tė mposhtur mentalitetin
ballkanik tė urrejtjes dhe mosrespektimit tė njėri-tjetrit. "Ballkani
nuk duhet tė quhet mė fuēi baruti, por pjesė e Evropės sė Bashkuar
Demokratike", citohet nė letrėn drejtuar Sarkozi. Diskriminimi ndaj
popullsisė ēame vazhdon edhe sot. Qeveria greke, nėpėrmjet ambasadės sė
saj nė Tiranė, vjet u refuzoi vizat e hyrjes 26 ēamėve me banim nė
Shqipėri,
me arsyen e mosarsyes se kanė lindur nė Greqi. Ata faktikisht kėrkonin tė
vizitonin vatrat ku kishin lindur dhe tė vendosnin njė tufė me lule nė
vendet ku kanė qenė varrezat e tė parėve tė tyre. Komuniteti ēam nė
SHBA shpreh shqetėsimin se si mund tė pretendohet qė tė respektohen tė
drejtat njerėzore, veēanėrisht e drejta e pronės, kur nuk tė jepet e
drejta pėr tė hyrė legalisht nė Greqi. Duke i bėrė njė pėrshkrim tė
historisė sė ēėshtjes ēame, nė letrėn drejtuar Presidentit francez
theksohet se,
nė kundėrshtim me premtimet pėr respektimin e tė drejtave tė kėsaj
popullate shqiptare, administrata greke filloi reprezaljet, diskriminimin,
ndalimin e gjuhės shqipe dhe konfiskimin e pasurive tė shqiptarėve tė
Ēamėrisė.
Megjithatė, mohimi i tė drejtave elementare si konfiskimi i pronave, mos
hapja e shkollave nė gjuhėn amtare, reprezaljet, burgosjet dhe diskriminimi
total nuk u ndėrprenė asnjėherė.
Djemve ēamė kur thėrriteshin nė ushtri nuk u jepeshin armė, por vetėm
kazma e lopata pėr tė punuar. Pėr mė tepėr, nė prag tė luftės
italo-greke, u internuan tė gjithė meshkujt mbi 13-vjeēarė nė ishujt e
Egjeut. Atje nga keqtrajtimi vdiqėn disa qindra prej tyre. Ndėrsa me
1944-45, mbas masakrave ēnjerėzore e vrasjeve tė mė se 2900 njerėzve tė
pafajshėm, kryesisht gra, fėmije e pleq, u pėrzunė me dhunė pėr nė
Shqipėri mbi 30 mijė ēamė, qė jetonin nė trojet tona etnike prej mijėra
vjetėsh.
Letra
Nju Jork
Shkėlqesisė sė Tij, z.Nikolas Sarkozi
President i Republikės Franceze
Shumė i nderuar z. President!
Me pėrshėndetjet mė tė sinqerta pėr veprimtarinė tuaj demokratike
evropiane dhe mė gjerė, po ju drejtohemi ne, 25 shqiptarė tė lindur
shtetas grekė nė krahinėn shqiptare tė Ēamėrisė martire, qė sot jetojmė
e punojmė nė SHBA.
Z. President, Ēamėria (sot Thesprotia nė VP tė Greqisė), ėshtė njė nga
krahinat mė vitale shqiptare. Dialekti shqip i ēamėrishtes ėshtė mė i
vjetri nė gjuhėn shqipe (nė kėtė dialekt Dhespoti i Ēamėrisė detyrohet
tė pėrkthejė Dhiatėn e Re mė 1877, se besimtarėt e krishterė nuk e
kuptonin meshėn nė gjuhėn greke), dhe jo pėr ēudi edhe mbas mbi 500 vjetėve
flitet ende sot nga pasardhėsit tonė edhe nė Kalabri tė Italisė. Sot vetėm
nė Shqipėri jetojnė mbi 200000 shqiptarė tė ardhur ose me prejardhje nga
Ēamėria.
Shkėlqesi,
Po ju drejtohemi juve si president i Francės si edhe vendit qė mban
Presidencėn e radhės nė BE - simbol i demokracisė dhe mbrojtjes sė tė
drejtave njerėzore pėr tė gjithė banorėt e atij Unioni Shumėkombėsh, i
cili ėshtė mishėrim i qytetėrimit mė tė lartė dhe traditave demokratike
tė gjithė vendeve qė pėrfshihen nė tė. Po ju drejtohemi Juve Shkėlqesi,
si Kryetar i njė vendi evropian hartues dhe respektues i njė afrimi
demokratik tė gjithė vendeve tė Mesdheut, pėr njė tė ardhme paqėsore
dhe vėllazėrore midis popujve dhe racave tė ndryshme njerėzore; qė me
kulturėn demokratike evropiane tė frymėzuar dhe realizuar nga i Madhi De
Gol, tė ndėrhyni qė ēėshtja "Ēame", si problem i tė drejtave
tė njeriut tė marrė zgjidhjen e duhur.
Ne nuk kėrkojmė ndryshimin e kufijve, por kėrkojmė tė njihen tė drejtat
tona;
- dėnimin e gjenocidit grek tė ushtruar ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė;
- njohjen e tė drejtave si shtetėsinė, gjuhėn, pronėn, traditave dhe
kulturėn;
- kompensimin prej mbi 60-vjeēarė tė shfrytėzimit tė padrejtė tė
shtėpive,
pronave dhe pasurive tė tjera nga pronarėt e paligjshėm.
Shkėlqesi, kemi besim tė plotė se vetėm me mirėkuptimin dhe demokracinė
evropiane dhe Tuajėn nė veēanti do tė mundet ai mentalitet ballkanik i
urrejtjes dhe mosrespektimit tė njėri- tjetrit. Ballkani nuk duhet tė quhet
mė "fuēi baruti", por pjesė e Evropės sė Bashkuar Demokratike.
Pėr afro gjysmė shekulli me radhė, nga viti 1945 e deri
nė fillimin e viteve 90-tė, propaganda zyrtare dhe historiografia e
regjimit komunist tė Enver Hoxhės, nė tė gjitha tekstet dhe botimet e saj,
ndėrmjet shumė e shumė akuzave nga mė absurdet tė hedhura nė adresė tė
Mbretit Zog dhe regjimit tė tij, ishte edhe ajo ku ndėrmjet tė tjerash
thuhej se: "Gjatė gjithė periudhės sė qeverisjes sė Zogut dhe asaj tė
Monarkisė, nga viti 1925 deri nė vitin 1939, Mbreti Zog dhe tė gjitha
qeveritė e tij nuk e ngritėn asnjėherė zėrin nė mbrojtje tė popullsisė
shqiptare autoktone tė Kosovės dhe Ēamėrisė, pėr arsye se qeveritė e
Beogradit dhe Athinės, e ndihmuan atė pėr riardhjen e tij nė pushtet nė
dhjetorin e vitit 1924. Dhe si rezultat i kėsaj, nė shenjė mirėnjohje,
Zogu nuk u ndie dhe nuk protestoi kurrė pėr fatin e bashkatdhetarėve tanė
qė jetonin prej shekujsh nė trojet e tyre etnike nė Greqi dhe Jugosllavi.
Madje jo vetėm kaq, por Mbreti Zog kishte bėrė edhe marrėveshje tė
fshehta me kėto dy vende fqinje, pėr tė mos kėrkuar tė drejtat e shqiptarėve
qė jetonin nė ato dy shtete". Po a qėndrojnė nė tė vėrtetė kėto
akuza qė i atribuoheshin Mbretit Zog dhe regjimit tė tij?
A e ka kėrkuar Zogu Kosovėn dhe Ēamėrinė?
Pėrgjigja rreth kėsaj ėshtė mė se e qartė dhe ato akuza bien poshtė si
tėrėsisht tė pavėrteta. Pėr tė vėrtetuar kėtė gjė, pa hyrė fare nė
analet diplomatike qė gjenden nė arkivat e shtetit shqiptar, si dhe atyre tė
vendeve fqinje ku kanė jetuar dhe vazhdojnė tė jetojnė bashkatdhetarėt
tanė, por vetėm po ti hedhim njė sy shtypit periodik tė periudhės sė
qeverisjes sė Mbretit Zog, (nga janari i vitit 1924 e deri nė prillin e
1939-ės), do tė vėmė re se nė gazetat e asaj kohe janė botuar me dhjetėra
e dhjetėra shkrime, analiza, polemika, reportazhe dhe kronika, ku jo vetėm
hidhet dritė mbi fatin tragjik tė bashkatdhetarėve tanė tė Kosovės dhe
Ēamėrisė qė jetonin nėn njė shtypje e dhunė tė paparė. Ajo vinte jo
vetėm nga qarqe shoviniste tė kėtyre vendeve, por edhe si rezultat i
politikės zyrtare tė qeverive tė Athinės e Beogradit. Madje jo vetėm kaq,
por nė shtypin e asaj kohe janė botuar edhe komunikata zyrtare e nota
proteste tė qeverive tė Monarkisė sė Zogut, ku denoncohej dhuna dhe
shtypja e egėr qė ushtrohej ndaj bashkatdhetarėve tanė nė Greqi e
Jugosllavi. Pėr tė vėrtetuar kėtė gjė, ashtu siē thamė edhe pak mė
lart, pa pasur nevojė tė konsultohemi me dokumentet arkivore tė periudhės
sė Monarkisė sė Zogut, faktin qė Mbreti Zog dhe regjimi i tij e kanė
ngritur zėrin nė mbrojtje tė tė drejtave dhe lirive tė shqiptarėve tė
Kosovės dhe Ēamėrisė, na e dėshmon fare qartė edhe kjo foto historike qė
kemi botuar nė faqet e kėtij shkrimi, e cila bėhet publike pėr herė tė
parė dhe deri mė sot ka qenė fare e panjohur.
Manifestimi i protestės pėr Kosovėn dhe Ēamėrinė nė vitin 1936
Kjo foto ėshtė ruajtur pėr vite me radhė nė familjen e Beqir Zenelit (me
origjinė nga fshati Tėrnovė i Dibrės), njėrit prej ish-ushtarakėve qė
patėn shėrbyer nė Gardėn Mbretėrore tė Zogut, i cili duket nė plan tė
parė saj me uniformėn ushtarake (grand-uniforma e ceremonialit), dhe gradat
e togerit (xhaketė dhe kapele e bardhė, pantallona dhe ēizme tė zeza),
duke i prirė bandės frymore tė shtetit shqiptar tė asaj kohe, tė cilat po
ashtu janė veshur me uniformėn ushtarake. Ashtu siē duket edhe nga foto,
banda frymore ėshtė duke parakaluar nė njė nga rrugėt kryesore tė
kryeqytetit shqiptar, e cila sot mban emrin "Punėtorėt e Rilindjes",
apo mė saktė, pikėrisht pėrpara ndėrtesės ku edhe sot gjendet selia tė
Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė. Po kėshtu duket qartė se tė gjithė
pjesėtarėt e bandės frymore, tė cilėt janė vendosur nė kuadrat dhe duke
parakaluar sipas rregullores sė ceremonialit tė shtetit, janė duke
ekzekutuar pjesė tė ndryshme me veglat dhe instrumentet e tyre. Nė sfond tė
tyre, ndonėse jo shumė qartė, pėrveē flamurit tonė kombėtar, dallohen
edhe dy pankarta apo banderola tė mėdha tė lyera me ngjyrė tė bardhė, ku
me germa kapitale ėshtė shkruar; Kosova dhe Ēamėria. Ndonėse nga fotoja
nuk duket qartė, nė se personat qė mbajnė banderolat ku ėshtė shkruar
"Kosova dhe Ēamėria", janė me veshje ushtarake po civilė, njė
gjė ėshtė mė se e sigurtė; aty kemi tė bėjmė me njė manifestim zyrtar
tė organizuar nga regjimi monarkist i Zogut dhe kuadrati i bandės frymore tė
shtetit dhe ato qė e ndjekin pas, janė duke shkuar pėr nė qendėr tė
kryeqytetit, drejt sheshit "Skėnderbej". Sipas disa dėshmive, nė
atė kohė u organizua edhe mitingu dhe manifestimi i madh i protestės nė
mbrojtje tė bashkatdhetarėve tanė tė Kosovės dhe Ēamėrisė, nė tė cilėn
morėn pjesė me mijėra e mijėra banorė tė Tiranės dhe tė rretheve tė
vendit tė ardhur atė ditė enkas pėr atė gjė. Po sipas kėtyre dėshmive
tė mbledhura nga tė moshuar qė e kanė jetuar atė kohė, nė atė
manifestim proteste e morėn fjalėn shumė oratorė. Nė fjalėn e tyre, ata
u ndalėn gjatė dhe folėn pėr kushtet e mjerueshme ku ndodheshin vėllezėrit
tanė tė njė gjaku nė anėn tjetėr tė kufirit, nė Kosovė e Ēamėri, e
cila vinte si shkak i politikės diskriminuese qė ndiqnin qeveritė e
Beogradit dhe Athinės ndaj tyre.
Polemikat me gazetėn "Politika" tė Beogradit
Vija e politikės zyrtare qė ndiqte regjimi monarkist i Mbretit Zog nė
mbrojtje tė bashkatdhetarėve tanė nė Kosovė dhe Ēamėri, si dhe
polemikat e shumta tė shtypit tė Tiranės ndaj shpifjeve dhe akuzave tė
pabaza qė hidhte herė pas here shtypi i Beogradit dhe ai i Athinės nė
adresė tė shtetit shqiptar, shihen qartė edhe nga shtypi i kohės i periudhės
sė Monarkisė, ku mjaft gazeta e revista, pėrcillnin ēdo gjė qė ndodhte nė
anėn tjetėr tė kufirit ku jetonin shqiptarė. Njė prej tyre ishte dhe
"BESA" e Fiqri Rusit qė dilte nė Tiranė, e cila nė njė nga
numrat e saj tė vitit 1936, midis tė tjerash shkruante: "Fletorja
Politika e Belgradit, mė 30 tė Marsit, duke gjetur si pretekst lidhjet
e akordeve tė fundit finacjare dhe tregtare italo-shqiptare dhe duke shtytur
prej njė fantazije thellėsisht tė sėmurė, i ka konsakruar shtylla tė
plota marrėdhėnievet tė Shtetit tonė me Italinė, dhe nuk ka lėnė tė
mbetet asnjė fakt pa u shtrembėruar dhe pa u deformuar. Kjo fletore edhe ca
ditė mė parė kishte botuar njė varg komentesh tendencioze mbi marrėveshtjet
e reja tona. Kėto shėnime mjerisht, i ribotoj edhe njė pjesė e shtypit
tė huaj. Vetėm, duke theksuar me gjithė rėndėsinė qė meriton, se, pėr
shkak tė eksperiencave tė hidhura nė tė kaluarėn, kur ēdo lajm i lanēuar
prej kėsaj fletorje, si edhe prej simotrave tė saja aq tendencioze dhe tė
pabesueshme, kėt rradhė nė riprodhimin e kėtyre lajmeve, kan, mė shumė
prudencė, nėnvizuar se kėto lajme i merrshin nga fletorja "Politika"
e Belgradit. Pėr kėndonjėsit tanė do tė japim njė shkurtim tė botimeve
tė "Politikė"-s pėr tė shfaqur se sa arsyeshėm ėshtė
indinjimi i ynė dhe por ta bėrė tė kuptuarshme pėrgjigjien, qė duam
ti japim nė shtyllat e fletores sonė. Thėniet e "Politikės"
janė kto: Pasi titullon artikullin e saj se regjimi e paska "shitur"
Shqipėrinė, fletorja me lot krokodili trajton kėtė "krim" dhe me
njė shpirt abnegacioni (1?) tė habitshėm pėrmėnd se motivi i blegėrimit
tė saj qenka fakti se "nė mes asht njė shembull tradhėtije kombėtare,
qė nuk ėshtė parė nė historinė". Dhe sado qė Pakti i Tiranės i
1926-ės, si pohon "Politika" e Belgradit vetė, nuk ėshtė pėrsėritur,
ky akord qenka vėnė nė zbatim pėrsėri dhe bile dispozitat e tij qenkan
zgjeruar. Me anė tė marrėdhėnieve tė reja Shqipėria qenka skllavėruar
dhe mbas gjykimit tė mėndėsisė patologjike tė fletores beligradase ja ku
janė argumentimet e saja jo vetėm absurde, por edhe me tė vėrtetė
karakteristike tė njė mentaliteti krejtėsisht denigrues.
"Politika" tė shohė krimet qė bėhen ndaj kosovarėve
Pėrshtypja e ngjarjeve nė vjetėt e kaluar hala nuk janė harruar prej
popullit shqiptar - nė tė cilat permėnden kujtime plot hidhėrime tė
vuajtjeve nga shtete, qė sot na dalin mė tė pėrkujdesur pėr interesat
vitale kombėtare tonat, se sa na vetė. A nuk ėsht, vallė, rasti qė
edhe kėta shtet tė veprojnė pėr tu gjegjur miqėsisė sė dėshiruar
prej nesh? "Politika", nė vėnd qė tė derdh lotė mbi "kobin"
qė e gjen popullin e lirė shqiptar, me akordet e sotme, a nuk e kishte pėr
detyrė tė ngrente makari njė herė zanin kundra mizorive dhe padrejtėsive,
qė pėr ditė u punohen kosovarėve shqiptarė? Malazesė instalohen me forcė
nė pronat e pasura tė bashkėkombasve tanė kosovarė. Nė kėtė mes
shkelen tė drejta, persekutohen dhe vriten ata, qė i kundėrshtojnė masat e
padrejta dhe arbitrare. Njė shembull shumė tė hidhur kemi pasur tash vonė
nė katundet e Gjilanit. Delegata tė shpeshta venė nė Belgrad, ku ministrat
premtojnė ruejtjen e jetės dhe tė pasurisė sė kosovarėve. Pas grabitjes
sė tokave tė tyre, shqiptarėt e shkretė me njė mijė mėnyrė detyrohen tė
emigrojnė nė Turqi. Pėrse, pra, Politika e Belgradit dhe simotrat e
saj as nuk i permėndin fare kėto ngjarje tragjike?! E pėrse vallė, kėtyre
heshtjeve, u pėrgjigjen me lot e vajtime mbi veprimet e Qeverisė sė lirė tė
shtetit tė lirė shqiptar? Apo qė Shqipėria tė mos konsolidohet e tė
mbetet gjithmonė e dobėt dhe e pa zhvilluar? Kujtojmė se pa tjetėr edhe njė
detyrė dirigjuesėve tė shtetit jugosllav qė ta ndalojė kėtė fushatė
denigrimi tė shtypit jugosllav, qė ėshtė erė qė nuk fryn mirė pėr
asnjeri".
Nė vitin 1920, serbo-malazezėt i kishin djegur shtėpinė nė Tėrnovė
Beqir Zeneli, dibrani qė kryesoi mitingun pėr Kosovėn
Sipas dėshmive tė Enver Zenelit, ish-togeri i Oborrit Mbretėror tė Zogut,
Beqir Zeneli, i cili nė vitin 1936 udhėhoqi manifestimin e protestės qė u
zhvillua nėpėr rrugėt e kryeqytetit shqiptar, pėr sensibilizimin e
opinionit botėror dhe kancelarive mė tė rėndėsishme tė fuqive tė mėdha
tė asaj kohe nė lidhje me ēėshtjen e Kosovės dhe Ēamėrisė, lindi nė
fshatin Tėrnovė tė Dibrės nė vitin 1912. Babai i tij, Hysni Zeneli dhe e
ėma, Zonja, qė ishte bijė nga fisi i Koēajve tė Okshtunit tė Vogėl tė
Dibrės, pėrveē Beqirit qė ishte i dyti pėr nga radha e fėmijėve, kishin
edhe dy djem e njė vajzė: Bajramin, Asllanin dhe Sermien. Aty nga viti 1920,
forcat serbo-malazeze ia dogjėn shtėpinė familjes Zeneli, pėr shkak se vėllai
i babait tė Beqirit, Hoxhė Osman Zeneli dhe vėllai Bajram Hysen Zeneli,
kishin formuar ēetėn e tyre nė fshatin Tėrnovė qė nė vitin 1912 dhe
luftonin kundra forcave serbe, tė cilat herė pas here sulmonin dhe digjnin
fshatra tė tėra nė atė krahinė, duke vrarė dhe masakruar edhe popullsinė
e pambrojtur gjė gjenin aty. Si pasojė e djegies sė shtėpisė, Beqir Hysni
Zeneli dhe njerėzit e familjes sė tij, u shpėrngulėn nga fshati i tyre dhe
u vendosėn nė Tiranė, duke mbetur pėr shumė kohė rrugėve si muhaxhirė
me plaēka nė kurriz. Pas vendosjes nė Tiranė, nėn kujdesin e vėllait mė
tė madh, Bajramit, dhe mikut tė familjes, Ramiz Dacit (ish-deputet nė
periudhėn e Monarkisė sė Zogut), Beqiri u shkollua fillimisht nė Medresenė
e Tiranės dhe mė pas nė njė kurs ushtarak pėr oficerė, tė cilat i
mbaroi me rezultate tė larta. Pas kėsaj, gjithnjė nėn kujdesin e vėllait
mė tė madh, Bajramit, si dhe me ndihmėn e disa miqve tė familjes, Beqiri
shkoi pėr studime tė mėtejshme nė Itali, duke ndjekur Akademinė Ushtarake
nė Napoli. Gjatė periudhės sė studimeve nė Itali, ai sė bashku me dy
shokėt mė tė ngushtė tė tij shqiptarė, Mark Pjetėr Doēin nga Shebja e
Mirditės dhe Rustem Kuckėn nga Dibra, dolėn me flamurin shqiptar nė njė
manifestim tė madh proteste, gjė e cila solli dhe arrestimin e tyre nga
autoritetet italiane. Por ata u liruan mė pas dhe nuk patėn pasoja, pasi ndėrhyri
dhe doli garant pėr ta, vetė komandanti i Akademisė, i cili kishte
konsiderata tė larta pėr tė tre studentėt shqiptarė. Pas mbarimit tė
Akademisė Ushtarake nė Itali, tė cilėn Beqiri e pėrfundoi me rezultate tė
larta, ai u kthye nė Shqipėri dhe me dekret tė Mbretit Zog, u emėrua si
oficer nė Oborrin Mbretėror. Nė kėtė detyrė ai u ndodh edhe nė vitin
1936, kur udhėhoqi manifestimin e protestės qė u organizua asokohe
zyrtarisht nga regjimi mbretėror pėr tė sensibilizuar opinionin botėror
dhe kancelaritė mė tė rėndėsishme tė shteteve evropiane pėr Kosovėn
dhe Ēamėrinė, tė cilat i ishin shkėputur padrejtėsisht trungut mėmė,
Shqipėrisė, qė nė vitin 1913 nga Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr.
Beqir Zeneli shėrbeu si ushtarak i karrierės nė Oborrin Mbretėror tė
Zogut deri nė prillin e vitit 1939, kur Italia fashiste e Benito Musolinit
pushtoi ushtarakisht Shqipėrinė. Nė atė kohė, ashtu si edhe mjaft
ushtarakė tė tjerė besnikė tė Mbretit Zog, Beqir Zeneli e shoqėroi atė
deri nė Greqi, por mė pas, me kėrkesėn e vetė Mbretit, ai dhe shumė
ushtarakė tė tjerė u kthyen nė Shqipėri. Gjatė periudhės sė pushtimit
tė vendit, 1939-1944, Beqir Zeneli mori pjesė aktive nė Lėvizjen
Antifashiste dhe nė majin e vitit 1944, ishte si komandant i vendit nė Tiranė.
Pėr kėtė shkak, nė atė kohė ai u arrestua nga forcat gjermane sė bashku
me vėllanė e dr. Zymės, Musa Agollin etj. dhe u internuan nė kampin e
Prishtinės. Nga kampi, Beqiri u lirua nė fundin e vitit 1944, (pak ditė pas
pushkatimit tė 104 robėrve shqiptarė qė mbaheshin aty), dhe u kthye nė
Tiranė pranė familjes. Lirimi i Beqirit dhe i disa tė internuarve shqiptarė
tė tjerė, si: Llazar Siliqi, Kristo Budo. Luigj Filipi etj., u bė i mundur
vetėm pas ndėrhyrjes sė Xhelal Mitrovicės pranė forcave gjermane. Pas
vitit 1944, Beqiri nuk shėrbeu mė si ushtarak, por punoi si punėtor krahu nė
Ndėrmarrjen e Ujėsjellėsit dhe Kanalizimeve tė Tiranės, ku dhe doli nė
pension.
Zogu nuk pranoi kryepeshkop grek nė
kėmbim tė pronave tė ēamėve
Vendosur: 31/07/2007 - 10:59
Ahmet
Zogu kundėrshtoi ofertėn e Athinės pėr tė marrė pronat e sekuestruara
nė kėmbim tė emėrimit tė kryepeshkopit tė kishės autoqefale shqiptare
nga radhėt e klerikėve grekė.
Afrim Imaj
Pėr shefin e arkivave tė komunitetit bektashi, Nuri Ēuni, ky moment
historik, pėr arsye nga mė tė ndryshmet, ka mbetur nė hije dhe pak i
njohur nga opinioni shqiptar. Po kėshtu, vė nė dukje ai, qeveria e
Zogut refuzoi edhe ofertėn tjetėr tė Athinės pėr ta mbyllur kėtė ēėshtje
me kthimin e pronave vetėm pėr zyrtarėt e lartė tė administratės sė
tij. Nė vazhdim tė intervistės pėr gazetėn Panorama historiani
i kryegjyshatės sjell tė tjera fakte dhe dokumente autentike qė plotėsojnė
profilin e genocidit tė fqinjit jugor tė vendit tonė ndaj komunitetit tė
shqiptarėve tė Ēamėrisė. Sipas Ēunit, ėshtė shumė e rėndėsishme
zbardhja e plotė e kronikės sė kėsaj tragjedie, pasi, siē shprehet ai,
mjaft herė nė opinion kur bėhet fjalė pėr genocidin ndaj ēamėve
parakuptohet vetėm dėbimi i dhunshėm i tyre gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.
Kreu i arkivave tė kryegjyshatės botėrore sqaron fillesat e kėtij dėbimi
masiv, qė starton qysh me periudhėn e shpalljes sė pavarėsisė dhe tė pėrcaktimit
tė kufijve tė Shqipėrisė, mėnyrėn e sekuestrimit tė pronave tė
shqiptarėve jo ortodoks tė Ēamėrisė, pėrpjekjet e kishės greke pėr
tu mbivendosur nė objektet e komunitetit bektashian, dėbimin masiv tė
shqiptarėve nga trojet e tyre pas Luftės sė Dytė Botėrore etj. Nė rrėfimin
e Ēunit, pėr herė tė parė hidhet dritė mbi pėrpjekjet e fshehta tė
shtetit komunist shqiptar pėr zhbllokimin e pasurive tė komunitetit
bektashi pas ligjit pėr ndalimin e fesė nė vendin tonė...
Faza e parė e shpronėsimit tė komunitetit tė bektashinjve i pėrket
periudhės sė monarkisė sė Ahmet Zogut. Cili ka qenė reagimi zyrtar i
shtetit shqiptar?
E vėrteta historike flet pėr spastrime etnike tė shqiptarėve nga Greqia
mė herėt nga koha kur nė Shqipėri erdhi nė fuqi Zogu. Pėrzėniet e
para janė bėrė pas pėrcaktimit tė kufijve tė shtetit shqiptar nga
Konferenca e Ambasadorėve, ndėrkohė qė vijuan rrėmbyeshėm gjatė dhe
pas Luftės sė Parė Botėrore.
Ahmet Zogu erdhi nė krye tė monarkisė shqiptare nė kulmin e genocidit qė
u bėhej shqiptarėve pas Traktatit tė Lozanės. Reagimi i tij dhe i
qeverisė qė kryesonte ka qenė energjik dhe i papajtueshėm me kėtė
spastrim etnik tė pėrgjakshėm. Ka mjaft dėshmi e dokumente zyrtare qė
konfirmojnė pėrpjekjet zyrtare tė shtetit shqiptar tė asaj periudhe pėr
tė ndalur kėtė revansh genocidist...
Ndėrkaq, cila ka qenė pėrgjigjja e autoriteteve tė Athinės?
Autoritetet e Athinės nė asnjė rast nuk e morėn nė konsideratė qėndrimin
kritik tė shtetit shqiptar dhe gjatė gjithė kohės reaguan sipas njė
strategjie qė e zgjaste pa fund zgjidhjen e ēėshtjes.
Edhe kėmbėngulja e Zogut pėr tė apeluar pranė Lidhjes sė Kombeve dhe nė
Gjykatėn e Hagės nuk shėnoi ndonjė ecuri pėr procesin. Gjithsesi, tė
gjendur pėrballė njė presioni nė rritje, autoritetet greke provuan ta
zvarritin zgjidhjen me rrugė djallėzore.
Nė kulmin e denoncimit tė shtetit shqiptar nė institucionet ndėrkombėtare,
qarqet zyrtare tė Athinės ofruan njė lloj dėmshpėrblimi vetėm zyrtarėt
e administratės sė Zogut dhe pėr disa nga pronarėt qė do tė pėrzgjidheshin
nga oborri mbretėror, me bindjen se pala shqiptare do tė tundohej e do tė
pranonte, po nuk ndodhi kėshtu. Nė asnjė rast autoritetet e Tiranės nuk
u joshėn nga kjo zgjidhje dhe e denoncuan atė si tė pamoralshme dhe
antikombėtare. Kėtė qėndrim mbajti administrata e Zogut edhe kur pala
greke premtoi kthimin e plotė tė pronave nė shkėmbim tė emėrimit tė
kreut tė kishės autoqefale shqiptare nga Athina. Pėr monarkun shqiptar
kjo do tė ishte tradhti kombėtare, prandaj edhe e shpėrfilli kėtė kusht,
madje pa kurrfarė hezitimi.
Kėto janė fakte e dokumente historike pak tė njohura, po gjithsesi tė vėrteta...
Nė kėtė periudhė, siē dihet, u mbyllėn edhe objektet e kultit tė
komunitetit bektashi nė zonėn e Ēamėrisė. Cili ishte reagimi i klerikėve
shqiptarė qė shėrbenin nė to?
Klerikėt bektashi qė shėrbenin nė kėto objekte nė zonėn e Ēamėrisė
kanė qenė njerėz atdhetarė dhe tė njohur pėr veprimtarinė e tyre nė
shėrbim tė ēėshtjes kombėtare. Pėr ta mbyllja e dhunshme e objekteve tė
kultit fetar ishte njė dramė e madhe qė cenonte mė shumė se interesat e
komunitetit bektashi vetė ēėshtjen shqiptare nė njė periudhė mjaft
kritike. Ata nuk u pajtuan nė asnjė rast me barbarinė qė ushtroi shteti
grek mbi teqetė dhe pronat e tyre nė zonėn e Ēamėrisė. Reagimet e para
nė shenjė proteste i bėnė me autoritetet helene qė urdhėruan
arbitrarisht mbylljen e objekteve tė kultit bektashi. Kur askush nuk po u
jepte pėrgjigje, kėrkuan ndihmėn e zyrtarėve tė Tiranės. Duhet
vepruar shpejt, ndryshe humbėm ēdo gjė!. Ky ishte apeli i tyre nė
adresė tė organeve shqiptare.
A dispononi dokumente pėr kėtė fushatė denoncuese tė klerikėve
bektashianė?
Tė gjithė klerikėt pa pėrjashtim kanė pėrcjellė shqetėsimin e tyre
pranė autoriteteve tė Tiranės dhe kanė kėrkuar kėmbėnguljen e tyre pėr
tė frenuar revanshin e shtetit grek mbi kėto objekte dhe prona tė
komunitetit bektashi nė territoret helene. Kėtė dokumentacion e disponojmė
sė fundi edhe nė arkivin e kryegjyshatės. Mjafton tė zbardhim njėrin
prej tyre. Eshtė njė telegram me siglėn urgjent qė babai i teqesė sė
Konicės, Hajdar Tekiu, ja drejton mbretit Zog dhe kryegjyshit nė Tiranė.
Ja ēfarė shkruhet nė tė: Lutemi tė demarshoni ku e lyp nevoja pėr
me u pėrjashtu teqja dhe pasuria e saj nga okupimi grek, pasi ajo sot ėshtė
konfisku tue u konsiderue si teqe dhe pasuri turke kur kjo ėshtė ngref
prej shqipėtarėve tė Konicės, Leskovikut dhe Kolonjės. Tė tilla kėrkesa
nė atė periudhė janė bėrė gati nga tė gjithė klerikėt bektashianė
qė shėrbenin nė kėto objekte kulti. Edhe aq sa kanė mundur tė
mbijetojnė nga pronat e komunitetit bektashian nė Greqi ka qenė presioni
dhe kontributi i tyre. Pa kėtė qėndrim tė klerikėve padyshim qė ato do
tė ishin tjetėrsuar.
A pati tendenca pėr mbivendosjen e objekteve tė kishės ortodokse mbi
truallin e teqeve tė bektashinjve nė kėtė kohė?
Nuk bėhet fare fjalė pėr tendenca, por pėr njė strategji qė doli
haptas. Synimi i ekspansionit tė kishės ortodokse pėr tė zaptuar pronat
e komunitetit bektashian, u ndje pėr njė periudhė tė gjatė. Me pėrpjekje
e manipulime tė shumta mjaft nga autoritetet e kishės kėmbėngulėn pėr
tu bėrė pronarė nė trojet e komunitetit bektashian. Kėmbėngulja e
klerikėve shqiptarė dhe e administratės sė Tiranės bėri tė mundur
frenimin e kėtij oreksi pėr ti gllabėruar ato. Gjithsesi, dėbimi i
dhunshėm i shqiptarėve tė Ēamėrisė i la kėto objekte nė gjendje tė
braktisur dhe pa zot.
Ēfarė ndodhi pas Luftės sė Dytė Botėrore me pronat e komunitetit
bektashian?
Nė vitin 1944 gati e gjithė popullsia jo ortodokse e Ēamėrisė u bė
viktimė e njė masakre tė pėrgjakshme. Sipas dokumenteve zyrtare rreth
2500 banorė tė kėtyre viseve u vranė, ndėrkohė qė pjesa tjetėr,
rreth 30 mijė tė tjerė, u dėbuan me dhunė nga tokat e tyre etnike. I
gjithė ky genocid vetėm me akuzėn e bashkėpunimit me pushtuesin gjerman.
Kjo masakėr ēnjerėzore mbi komunitetin e shqiptarėve tė Ēamėrisė qė
vijoi me valėn e dyndjeve gjatė luftės civile nė Greqi shėnoi mbylljen
e ciklit tė spastrimit etnik tė realizuar nga shteti grek me skenarė tė
pėrgjakshėm. Edhe objektet dhe pasuritė e komunitetit bektashi nė kėtė
zonė do tė pėsonin tė njėjtin fat, duke mbetur tė braktisura dhe mall
pa zot. Tragjedia e popullsisė sė eksoduar do tė pėrjetohej edhe nga
komuniteti i klerikėve fetarė shqiptarė jo ortodoksė.
Flasim pėr prona e pasuri tė komunitetit bektashi qė vazhdojnė tė
mbahen tė bllokuara nė Greqi. A ka njė inventar tė tyre arkivi i
kryegjyshatės dhe pėr ēfarė vlerash bėhet fjalė?
Sipas dokumenteve zyrtare, rezulton qė teqeja e parė shqiptare qė ėshtė
ndėrtuar nė Greqi ėshtė ajo e Turballi Sulltan nė Farsala, e cila
figuron aty qysh nė vitin 1490. Ajo ka qenė njė teqe e madhe dhe me prona
tė rėndėsishme. Ndėrkaq, dokumentet autentike qė posedon arkivi ynė vėrtetojnė
se nė Greqi janė edhe 49 teqe tė tjera tė komunitetit bektashi. Ndėr to
mund tė pėrmendim atė nė Farsalla, nė Elasson, nė Ekaterinė, Selanik,
Kastoria, Odra, Vodhorinė, Boudjaq, Djuma, Baghtone, Kotēana, Konica,
Janina, Preveza, Kretė (dy teqe), Trikalla, Makri etj.
Diēka pėr vlerat qė u pėrkasin kėtyre pronave...
Turballi Sulltan nė Farsalla ka nė pronėsi 31.000 dynym tokė dhe disa
objekte tė ndryshme. Me prona tė rėndėsishme nė bregdet ėshtė edhe
teqeja nė Ekaterinė. Po kėshtu teqeja e Selanikut qė nė njė hapėsirė
230 hektarė ka mjaft objekte e ndėrtesa. Tė tilla pasuri ka nė hipotekė
teqeja e Konicės, Janinės, Kretės etj.
Me sa dimė procesi pėr kthimin e kėsaj pasurie ka filluar me negociatat pėr
teqenė e Turballi Sulltan...
Pėr ēėshtjen e Turballi Sulltanit ka njė korrespondencė midis dy
shteteve (Shqipėri dhe Greqi) me protagonist kryesor Kryegjyshatėn Botėrore
Bektashiane me qendėr nė Tiranė. Odiseja e kėtyre pėrpjekjeve nis me
dokumentin zyrtar tė avokatit Vangjel A. Qirko nė Athinė Promemorie
Suplementare e shtetit shqiptar kundėr ministrit tė Financave tė Greqisė
tė datės 8 qershor 1977 ku kėrkohet tė anulohet shkresa nr. 23582/203 mė
25 .02.1975 e Kontabilitetit tė Pėrgjithshėm tė Shtetit (Drejtoria D II/GOE),
si dhe refuzimi i ministrit tė Financave pėr tė revokuar sekuestrimin
konservativ tė kundėrligjshėm tė vendosur mbi pasurinė tonė, si
edhe ēdo veprim eventual apo neglizhencė relative.
Pra, kėrkohej rrėzimi i vendimit tė shtetit grek qė e mbante nė gjendje
sekuestro konservative teqenė mė tė madhe tė bektashinjve nė tokėn
helene...
E vėrteta ėshtė se kjo teqe mė herėt ėshtė njohur edhe nga pala greke
si pronė shqiptare. Pėr kėtė nė arkivin e kryegjyshatės ka njė sėrė
dokumentesh. Kemi p.sh shkresėn e vitit 1932, Nr. 78/24, me nėnshkrimin e
ambasadorit shqiptar nė Greqi qė pohon pronėsinė shqiptare tė kėtij
objekti kulti. Kemi ndėrkaq urdhrin e kryegjyshit tė bektashinjve tė 23
prillit 1943, pėr emėrimin e baba Seit Vėndrezhės administrator tė
pasurisė sė luajtshme dhe tė paluajtshme tė Turballi Sulltanit. (Baba
Seiti ndėrroi jetė nė vitin 1972.) Po kėshtu posedojmė njė sėrė
dėshmish autentike shkresore si vendimin nr.1666, viti 1957, atė me
nr.1199, viti 1958, vendimin nr.78, viti 1959 e tė tjera, ku shprehet
verdikti i gjykatave greke, tė cilat konfirmojnė qė teqeja Turballi
Sulltan ėshtė pronėsi shqiptare.
Mbas vdekjes sė baba Seitit mė 1972, shteti komunist shqiptar ka pasur njė
interesim tė posaēėm pėr kthimin e kėsaj pasurie ose tė ardhurave qė
vileshin prej saj. Por, pala greke i ka kundėrshtuar pretendimet e shtetit
shqiptar mbi pronat nė fjalė me arsyetimin se ajo nuk mund tė njohė
ligjin shqiptar tė vitit 1967 mbi shtetėzimin e pasurive fetare dhe akoma
mė shumė, nuk njihte veprimin jashtė vendit (ekstraterritorialitetin) tė
kėtij ligji...
http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=50449
|
KĖRKESAT E ATDHETARĖVE KOSOVARĖ, DIBRANĖ
E ĒAMĖ, TĖ PARAQITURA NGA BEDRI PEJANI NĖ GJENEVĖ MĖ 1921*
|
|
MAREGLEN VERLI
|
|
29/03/2008 Nga 1-10 shtator tė
vitit 1921, nė Kongresin Ndėrkombėtar pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė
Popujve, tė mbledhur nė Gjenevė, prof. Bedri Pejani paraqiti njė
promemorie si pėrfaqėsues i Komiteteve tė Bashkuara tė Shqiptarėve
Irredentistė.
Prof. Bedri Pejani, i cili pėrfaqėsonte njė
nga figurat e spikatura tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare tė kohės,
me aktivitet intensiv qysh nė etapėn e fundit tė Rilindjes Kombėtare,
nė segmentin kohor 1918-1921 ishte figurė qendrore nė njėrėn nga
organizatat mė tė fuqishme e mė tė organizuara atdhetare tė kohės,
pikėrisht nė komitetin Mbrojtja Kombėtare e Kosovės, ku
kryente detyrėn e sekretarit. Dihet kontributi i ēmuar i kėsaj
organizate pėr mbrojtjen dhe konfirmimin e rezultateve tė arritura mė
1912-1913, pra pėr shpėtimin e shtetit shqiptar, si edhe nė arenėn
ndėrkombėtare pėr ruajtjen e karakterit shqiptar tė kėtyre viseve,
pėr kufizimin e dhunės serbe atje e deri pėr korrigjimin e padrejtėsive
qė i ishin bėrė nė tė kaluarėn kombit shqiptar pėr ēėshtjen e
kufijve.
Memoria e botuar integralisht mė poshtė, e
paraqitur nga B. Pejani nė Gjenevė mė 1921, nė gjuhėn frėnge, ėshtė
njė dokument i rėndėsishėm, mjaft i argumentuar, prandaj edhe pati
jehonė, duke ndikuar nė marrjen e disa vendimeve nga Kongresi pėr
Mbrojtjen e tė Drejtave tė Popujve dhe nė hartimin e miratimin prej
tij tė njė rezolute nė favor tė Shqipėrisė irredentiste, tė
cilat iu komunikuan telegrafisht Lidhjes sė Kombeve dhe Konferencės sė
Ambasadorėve. Memoria iu ofrua, bashkėngjitur me fakte tė shumta pėr
gjendjen e shqiptarėve nė Jugosllavi, edhe opinionit ndėrkombėtar,
duke synuar sensibilizimin e tij pėr ēėshtjen shqiptare tė vėnė nė
ato momente nė diskutim nga Fuqitė e Mėdha. Duke pasur parasysh punėn
e madhe qė bėnte aso kohe B. Pejani sė bashku me Hoxha Kadriun,
kryetarin e komitetit MKK, pėr hartimin e promemorieve,
deklaratave dhe dokumenteve tė tjera tė ngjashme, tė destinuara pėr
forumet ndėrkombėtare, kancelaritė dhe personalitetet mė nė zė tė
shteteve evropiane dhe tė SHBA-sė, nuk ka dyshim se B. Pejani nuk
ishte thjesht lexuesi i memories, nė fjalė, por, sė paku, edhe
ndėr hartuesit kryesorė tė saj.
Nė memorien e B. Pejanit jepet nė mėnyrė
impresionuese, koncize e tė argumentuar gjendja e shqiptarėve nė robėri,
mbėshtetur nė kartat ndėrkombėtare tė miratuara. Aty kėrkohen tė
drejtat qė u takonin atyre etj., madje, me mjaft guxim, brenda normave
tė etikės diplomatike, nė memorie u bėhet e qartė fqinjėve, Fuqive
tė Mėdha dhe gjithė opinionit publik se pavarėsisht nga vėshtirėsitė
qė duheshin pėrballuar, ēėshtja shqiptare kėrkonte njė zgjidhje tė
drejtė dhe pėrfundimtare. Pa njė zgjidhje tė tillė Ballkani dhe mė
gjerė nuk mund tė kishin qetėsi.
Pasi shpjegon qartė se ekzistenca e njė
Shqipėrie irredentiste vjen pėr shkak tė copėtimit tė padrejtė
e krejt tė gabuar, B. Pejani argumenton, pėrmes njė vėshtrimi nė
sensin etnik dhe historik mbi Kosovėn, pėrse kėto vise nuk mund ti
pėrkasin Serbisė.
Njė vėmendje e veēantė nė memorien nė fjalė
i kushtohet edhe situatės sė shqiptarėve tė lėnė nėn sundimin
serb nė fillim tė viteve 20. B. Pejani i informon delegatėt e
Kongresit pėr tė Drejtat e Popujve se do tu vihej nė dispozicion
edhe njė broshurė me dokumente e dėshmi tė pakundėrshtueshme,
shpesh tė burimeve jugosllave, mbi dhunėn dhe terrorin e Serbisė, pėr
tė konfirmuar vėrtetėsinė e deklarimeve tė komiteteve tė bashkuara
tė shqiptarėve irredentistė, hartues tė promemories. Pėrmes kėtyre
tė dhėnave, bėhet e qartė se ēdo reagim i shqiptarėve, duke pėrfshirė
edhe qėndresėn e tyre tė armatosur, ėshtė thjesht vetėmbrojtės,
ndaj edhe plotėsisht i justifikuar. Nė kėtė plan duket se kjo
memorie e vitit 1921 nuk e ka humbur aktualitetin as sot, kur ndėrsa nė
botė mbizotėron fryma e zgjidhjes sė ēėshtjeve tė kontestueshme
politike ose territoriale pa dhunė dhe bėhen pėrpjekje pėr qėndrime
konstruktive nga tė gjitha palėt nė konflikte, Serbia ka shpėrthyer
kundėr shqiptarėve nė Kosovė luftėn etnike pa precedent.
Nė memorien e paraqitur nga B. Pejani, njė syth
i veēantė i kushtohet gjendjes sė shqiptarėve nė Maqedoni dhe nė
Ēamėri. Nė kėtė pjesė hidhet ideja gjithashtu aktuale nė qarqe tė
ndryshme politike, pėr njė Maqedoni tė pavarur, tė organizuar me
forma politike si Zvicra.
Nė konkluzionet e memories shėnohet kėrkesa e
njohjes tė sė drejtės sė vetėvendosjes pėr Shqipėrinė
irredentiste dhe ndėrmarrja e pėrēapjeve imponuese pranė qeverive
tė Beogradit dhe tė Athinės pėr ti detyruar tė heqin dorė nga dėbimi
i shqiptarėve.
Mė poshtė po jepet e plotė memoria e komentuar.
MEMORIE
PARAQITUR NGA DELEGACIONI I SHQIPTARĖVE
IRREDENTISTĖ NĖ KONGRESIN NDĖRKOMBĖTAR
PĖR TĖ DREJTAT E POPUJVE
Shqipėria e pavarur dhe Shqipėria irredentiste
Zoti President,
Zonja e Zotėrinj,
Ju keni dėgjuar tė flitet shpesh pėr Shqipėrinė,
sidomos nė vitet e para dhe pas Luftės Ballkanike. Diplomacia e lartė
mė 1913, e quajtur koncert evropian, u mor me kėtė ēėshtje, nė
fakt me njė nervozizėm qė shpeshherė e bėri botėn tė kujtojė se
ndodhej nė prag tė njė konflikti tė pėrgjithshėm.
Po, Zonja e Zotėrinj, ėshtė folur, flitet e do
tė flitet pėr Shqipėrinė.
Dhe
a mund tė marrė fund kjo gjė? Le tė shpresojmė. Le tė jemi,
qoftė edhe fare pak optimistė. Por, sidoqoftė, jo pa parashikuar vėshtirėsi
shumė tė mėdha pėr tia arritur realizimit tė njė zgjidhjeje pėrfundimtare
dhe rrėnjėsore.
Mė lejoni tė deklaroj qė kjo ēėshtje, e
ashtuquajtur shqiptare, pėr shkak tė njė mendėsie tė pakuptueshme qė
mbretėron nė sferat e larta diplomatike tė shek. XX, po kthehet pak
nga pak nė njė nyje tė vėrtetė gordiane. Ajo mbetet e pazgjidhshme
dhe delikate, sepse aftėsia e kontinentit tonė nuk i gėzon ato cilėsi
tė larta morale tė Ngadhėnjyesit tė Madh maqedonas. Ky ėshtė njė
labirint, Zonja e Zotėrinj, sepse ajo qė nga viti 1913, datė qė pėrfundon
me numrin e mallkuar, falė mendėsisė sė epokės politike nė tė cilėn
ne jetojmė, pėrbėn njė strumbullar konspiracioni dhe intrigash.
Le tė shpjegohemi pak mė qartė: Problemi
shqiptar, pėr nga vetė natyra e pozitės gjeografike tė Shqipėrisė,
lidhet ngushtė me dy probleme tė tjera tė rėndėsisė mė tė lartė,
pėr dijeni: ai i Ballkanit dhe ai i Adriatikut. Dhe gjithnjė ėshtė
folur pėr njė ekuilibėr adriatik pa qenė nevoja gjithashtu tė
flitet pėr nevojėn e padiskutueshme pėr njė ekuilibėr ballkanik.
U krijua
njė Shqipėri. Jo, mos e besoni kėtė, Zonja e Zotėrinj. E vėrteta
ėshtė qė mė 1913 u nda Shqipėria mė dysh: njėra pjesė pėr ti
shėrbyer si gjah imperializmit qesharak serbo-grek dhe tjetra, e
quajtur e pavarur, nė mėnyrė mistifikuese, pėr tė qenė njė
casus-belli pėr njė luftė tė ardhshme, botėrore ose tė pjesshme.
Kėtu, kam misionin e shenjtė tė mbroj kėtė
Shqipėri tė parė fatkeqe kundėr zgjedhės serbo-greke qė, pėr
poshtėrsinė e vet tė pabesueshme, pėrbėn sot njė kryevepėr turpi
dhe shpifjesh pėr shekullin e Tolstojve dhe tė Markonėve.
Sa pėr tė dytėn, jam i sigurt se ajo do tė
mbrohet ndershmėrisht dhe energjikisht kundėr kujtdo, nga
bashkatdhetarėt e mi trima, tė cilėt me njė luftė tė ashpėr prej
6 vjetėsh ia dolėn mbanė pėr tė thithur ajrin e lirė tė maleve
tonė tė bukura me armė nė dorė, i vetmi mjet qė kurrė nuk i ka
tradhtuar interesat e larta tė shqiptarėve e tė Shqipėrisė.
*
* *
Vėshtrim etnik dhe historik i Kosovės
Tani, mė lejoni, Zonja e Zotėrinj, tė pėrmbledh
vėshtrimin etnik dhe historik tė kėsaj Shqipėrie, tė cilėn
bashkatdhetarėt e mi e kanė quajtur Shqipnia e robnueme.
Pjesa mė e rėndėsishme e kėsaj Shqipėrie pėrbėhet
nga njė krahinė e quajtur Kosovė, qė serbėt e pagėzuan aty nga
viti 1353 me emrin Stara Srbia(Serbia e Vjetėr) e qė sot e quajnė
Serbia Jugore. Ėshtė pjesa lindore e Ilirisė sė vjetėr, e ndarė
nga Maqedonia prej maleve tė Sharrit (Scardus) ose malet ilirike sipas
Strabonit, Ptolemeut dhe Bogdanit. Nė tė banojnė 800 000 shqiptarė
kundrejt 60 000 serbėve. Emrat gjeografikė tė rajoneve qė ajo pėrfshin
pėsuan njė serbizim pothuajse tė plotė gjatė sundimit tė pėrgjakshėm
dhe tė pėrkohshėm tė serbėve nė shekujt XIII dhe XIV, por falė njė
sundimi pothuajse fiktiv tė turqve, tiparet e saj etnike mbetėn ilire,
d.m.th. shqiptare.
Hartografia
e shekujve XV, XVI, XVII e XVIII, nuk na flet fare pėr emrin Serbia
e vjetėr.
Megjithatė, letėrsia e huaj e mori dhe e pėrgjithėsoi
kėtė emėr ireal, pa e gjykuar dhe pa dokumente, duke mos njohur
faktin se ajo u shėrbente synimeve imperialiste tė rusėve dhe tė
serbėve tė shekullit XIX.
Falė bujarisė financiare tė Peterburgut, serbėt
pėrfituan jashtė mase nga ky emėr pėr tė shfrytėzuar dhe magjepsur
mendėsinė naive tė Perėndimit, duke e mbytur me broshura dhe duke i
kėnduar kudo e gjatė mė se njė gjysmė shekulli kėsaj Serbie
legjendare me njė histori tė sajuar, me heronj qė skanė qenė
kurrė dhe me njė sėrė teorish qesharake.
Islamizim dhe shqiptarizim i serbėve tė
Serbisė sė Vjetėr!
.
E vėrteta ėshtė se Kosova ishte dhe ėshtė
ende shqiptare. Sundimi i vjetėr serb la aty disa kisha dhe ai turk
rreth 100 xhami dhe varreza me epitafe turke ose arabe.
E robėruar nominalisht nga turqit, kjo krahinė
drejtohej faktikisht nga ligjet shqiptare dhe guvernatorėt shqiptarė,
pasardhėsit e tė cilėve jetojnė ende nė Kosovė. Dhe kur Turqia e
sulltanėve, nė fillim tė shekullit XIX, nėn pretekstin e futjes sė
reformave dhe nė fakt pėr konsolidimin e sundimit osman nė Shqipėri,
provonte ti jepte fund mbretėrimit tė familjeve shqiptare, ajo hasi
nė njė kundėrvėnie kombėtare tė drejtuar nga Mustafa Pasha, Vezir
i Shkodrės, i cili e ndoqi ushtrinė e shpartalluar tė sulltanit deri
nė Filipopol.
Nga ana tjetėr, historia serbe nuk mund tė pėrmendė,
pas betejės sė parė tė Kosovės mė 1389, qė rrėzoi Perandorinė e
Car Dushanit, asnjė lėvizje kombėtare serbe qė tė ketė mundur tė
zhvillohet nė Kosovė kundėr sundimit turk.
Pėrkundrazi, historia osmane ka shėnuar 54
kryengritje tė mėdha shqiptare tė komanduara dhe drejtuara nė pjesėn
mė tė madhe nga shqiptarėt e Kosovės.
Ku ishin pra, kėta serbė tė Serbisė sė Vjetėr,
kur shqiptarėt zhvillonin njė veprimtari kombėtare kaq tė madhe?
E pėr mė tepėr, perandoria e themeluar nga i
famshmi Car Dushan, qė zotėroi Shqipėrinė mė 1345, u prish mė 1389
nė vijim tė njė beteje tė vetme tė humbur dhe kjo ndodhi nė njė
periudhė kur sundimi turk nė Ballkan ishte ende shumė i dobėt.
Pėrkundrazi, shqiptarėt iu kundėrvunė po kėsaj
perandorie osmane, madje nė kohėn kur zotėronte Kostandinopojėn dhe
kėrcėnonte Evropėn mbarė, duke i shkaktuar ushtrive tė Muratit tė
Dytė dhe tė Mehmet Pushtuesit, me qėndresėn e tyre mė se 25-vjeēare,
22 humbje nė beteja tė njėpasnjėshme.
Serbėt e propaganduan dhe e shfrytėzuan disfatėn
e Kosovės dhe bindėn mendėsinė perėndimore se fusha e Kosovės,
vendi ku qe varrosur Fuqia serbe e shek XIV, nuk ka qenė e nuk mund tė
jetė veēse njė vend serb.
Njė teori me tė vėrtetė e ēiltėr dhe e hollė!
Por e vėrteta ėshtė se fusha e Kosovės, qoftė pėr nga pozita e saj
gjeografike, qoftė pėr artin ushtarak tė epokės nė fjalė, pėrbėnte
njė vend takimi tė mrekullueshėm pėr ushtrinė turke dhe ato tė
kryqtarėve.
Sė fundi, a ėshtė dėgjuar ndonjėherė tė
flitet, qoftė edhe pėr njė vitalitet minimal tė serbėve tė Kosovės,
gjatė shekujve dhe nė vitet para 1912-s? Jo, dhe kjo pėr arsyen e
vetme qė Kosova ėshtė njė pjesė pėrbėrėse e atdheut shqiptar
qysh nga kohėrat para-historike.
Pėrkundrazi, shqiptarėt e Kosovės drejtuan tė
famshmen Lidhje tė Prizrenit mė 1880-n dhe iu kundėrvunė me armė
neneve tė Traktatit tė Berlinit, qė parashikonte copėtimin e Shqipėrisė
nė favor tė grekėve dhe tė malazezėve.
Nga ana tjetėr, ata luftuan kundėr ushtrive tė
Sulltanit tė Kuq gjatė gjithė sundimit tė tij, dhe e detyruan mė
1908, nė pėrputhje me vendimin e Asamblesė plotėsisht kombėtare tė
Ferizajt (23 korrik 1908), tė shpallte Kushtetutėn Osmane. Sė fundi,
duke parė se ishin tradhtuar nga xhonturqit, ata filluan njė luftė tė
pėrgjakshme kundėr regjimit tė tyre shtypės dhe i mundėn mė 1912,
duke pushtuar Shkupin nė krye tė njė ushtrie revolucionare prej 25
000 vetėsh dhe duke i diktuar kėrkesat e tyre Portės sė Lartė.
Ku ishin pra, kėta serbė tė Serbisė sė Vjetėr
kur shqiptarėt e Kosovės, duke paguar me lumenj gjaku, pėrgatisnin
ngadalė por tė sigurt ēlirimin e tė gjithė elementėve ballkanikė,
tė nėnshtruar nga zgjedha e sulltanėve tė Konstandinopojės?
Po, Zonja e Zotėrinj, serbė kishte. Por
jo nė Kosovė. Dhe ata qė ishin pėrtej kufijve tanė tė asaj kohe,
duke i shpallur luftė Turqisė u hodhėn tradhtisht mbi ne, duke
luftuar kundėr Shqipėrisė dhe tėrėsisė tokėsore shqiptare.
Dhe kjo gjė ndodhi pikėrisht nė kohėn kur ne
sapo kishim fituar nė fakt mėvetėsinė dhe ishim nė lartėsinė e
duhur pėr tė fituar edhe atė tė Maqedonisė.
Shqiptarėt e Kosovės, me gjithė fatkeqėsitė
e pėsuara gjatė Luftės Ballkanike(1912-1913), morėn pjesė gjallėrisht
nė ngritjen e Shqipėrisė, tė quajtur tė lirė, pėrgatitėn nė
pjesėn mė tė madhe Kongresin e Vlorės, qė shpalli nėn zjarrin e
bombardimeve tė flotės greke pavarėsinė e Shqipėrisė (28 nėntor
1912), mbrojtėn Mbretėrinė e Shqipėrisė mė 1914 dhe u larguan nga
kryeqyteti shqiptar vetėm pas nisjes sė mbretit tė tyre, iu kundėrvunė
energjikisht dėshirave imperialiste tė ēastit tė austriakėve mė
1916, 1917 dhe 1918, dhe, mė sė fundi, dhanė ndihmesėn e tyre pėr
ta bėrė tė pamundur copėtimin e Shqipėrisė mė 1920, duke pėrforcuar
Kongresin Kombėtar tė Lushnjės, duke komanduar shtypjen e
kryengritjes sė esadistėve dhe duke marrė pjesė nė ēlirimin e Vlorės.
Tė gjithė kėsaj, mė lejoni ti shtoj edhe
njė fakt historik, qė duhet tė ketė njė rėndėsi krejt tė veēantė.
Mė 1918, Kosova u pushtua nga trupat franceze tė
paraprira nga kryengritėsit tanė, qė luftonin kundėr pushtimit
austro-bullgar qysh nga 1916. Pėr tė qetėsuar demonstratat e
armatosura kombėtare tė 21 tetorit 1918, komandanti francez u detyrua
ta pėrfundonte fjalimin e tij duke thirrur nga lartėsia e ballkonit tė
bashkėsisė sė Pejės: Rroftė Shqipėria e Madhe!
.
Kėto trupa kėrkuan mė kot serbėt e Serbisė sė
Vjetėr(!) dhe ushtria e tė vėrtetės Serbi e Vjetėr guxoi tė
kryente rivendosjen e saj nė Kosovė vetėm disa javė mė vonė, nėn
mbrojtjen e trupave dhe tė topave francezė.
*
* *
Situata aktuale dhe regjimi serb nė Shqipėrinė
irredentiste
Le tė kthehemi tani nė gjendjen aktuale tė kėsaj
krahine fatkeqe:
Nė broshurėn qė kam nderin tu jap, do tė
gjeni dokumente tė mizorive qė do tė bėnin tė dridheshin Neronėt nė
varret e tyre.
Ka shumė tė tjerė qė mungojnė aty. Asnjė
zmadhim, pėrkundrazi, unė mund tju siguroj qė ka mijėra viktima,
tė masakruara ose tė djegura tė gjallė, pėr tė cilėt ne spatėm
mundėsi tė mėsonim emrat pėr ti regjistruar.
Ja disa dokumente tė tjera pakundėrshtimisht
autentike, pėrderisa ato janė riprodhuar tekstualisht nga shtypi
jugosllav.
Mos u habisni Zonja dhe Zotėrinj nga ky numėr i
gazetės Hak, i hartuar nė turqisht dhe ku gjendet e regjistruar
njė pjesė e masakrimeve nė Prishtinė.
Ėshtė hartuar nė turqisht sepse kultura kombėtare
shqiptare, pėrfshirė aty edhe gjuha, na ėshtė ndaluar rreptėsisht
nga regjimi shovinist serb.
Kėtu shihet njė dėshmi shumė karakteristike e
natyrės sė misionit gjoja qytetėrues tė serbėve nė Shqipėrinė
irredentiste. Sidoqoftė, e vėrteta qėndron ashtu siē ėshtė, dhe kėta
njerėz tė cilėve ju u shikoni emrat dhe mbiemrat, janė masakruar nga
serbėt e shekullit XX.
Ja tani se ēthotė gazeta Pravda nė njė
kryeartikull tė shkruar nga pena e Z
dhe botuar nė nr. 91, mė 5
prill 1920.
Duke e njohur shumė mirė situatėn, unė
mund tė pohoj pa asnjė hezitim se bandat rebele nė Malin e Zi dhe nė
Serbinė Jugore janė 90% pjellė e administratės sė keqe, e paaftėsisė
sė nėpunėsve tanė ose e abuzimeve qė ata bėjnė nė pėrmbushjen e
funksioneve tė tyre. Sekretari mė i rėndomtė prej kėtyre nėpunėsve
ėshtė i bindur se askush smund ti bėjė gjė pėr sa kohė qė
ai ka njė mbrojtės tė lidhur me ēfarėdo parti politike
.
Unė mund tė siguroj, vijon artikulli, zotėrinjtė
Pashiē dhe Drashkoviē, se ata nuk do tė mundnin tė bėnin asgjė nėse
do tė kishin nėn urdhrat e tyre nėpunės tė ngjashėm me ata tė
Serbisė sė Jugut.
Po ashtu, dhe pa asnjė zmadhim, unė mund tė
siguroj zotėrinjtė Pashiē dhe Drashkoviē, qė, nėse rastėsisht ata
do tė kishin fatkeqėsinė tė jetonin nė Malin e Zi dhe nė Serbinė
e Jugut, do tė ishin tė detyruar tė ngjiteshin nė male dhe tė
luftonin kundėr nesh!
.
Nga ana tjetėr, ja njė pjesė e shkėputur nga
gazeta Epoka, botuar nė Beograd:
Tė mos dėnohen pohimet tona: Tė lejohen qė
tė lindin pyetje spontanisht, tė fshehėsh tė vėrtetėn e tė mos
tregosh qė populli i kėsaj zone ėshtė nė revoltė tė plotė, pėrbėjnė
tė kėqija tė mėdha. Po, neve na duhet tė bindemi se nė Serbinė e
Vjetėr, nė Metohi e nė Sanxhak, populli ėshtė revoltuar, sepse atje
qeveria ėshtė lėshuar mbi popullin.
Nė Kosovė, vazhdon artikulli, ne kemi mė
tepėr xhandarė se sa Turqia mbante dikur aty. Gjithsesi, deri mė 1915
nuk kishte asnjė bandė nė kėto zona.
Numri
i tė revoltuarve rritet pėrpjesėtimisht me numrin e xhandarėve. Ne e
vėrejmė kėtė duke parė humbjet e pėsuara nga xhandarmėria jonė.
Pėr pasojė, arrin nė pėrfundim artikulli,
ne duhet tė bindemi se arsyeja e vetme qė populli, sidomos shqiptarėt,
u revoltuan, vjen nga abuzimet e nėpunėsve tanė.
Vėshtrim mbi shqiptarėt e Maqedonisė dhe tė
Ēamėrisė
Mė mbetet tė deklaroj qė asnjė konflikt nuk
ka midis shqiptarėve irredentistė dhe elementėve tė tjerė tė
Maqedonisė, pėrjashto serbėt dhe grekėt.
Zonja dhe Zotėrinj, unė konfirmoj deklaratat e
mia tė djeshme dhe deklaroj edhe njė herė qė bashkatdhetarėt e mi
mbėshtesin me tė gjitha mjetet e tyre ēėshtjen maqedonase, idenė e
njė Maqedonie tė pavarur nė kufijtė e vet etnikė e duke patur tė
njėjtat forma politike si Zvicra.
Kufijtė e ardhshėm shqiptaro-maqedonas janė njė
ēėshtje qė u pėrket vetėm shqiptarėve tė Shqipėrisė
irredentiste, dhe maqedonasve. Pėr mė tepėr, ėshtė njė ēėshtje,
qė pėr nga vetė natyra e saj, nuk paraqet asnjė vėshtirėsi.
Pėr sa i pėrket konfliktit shqiptaro-malazez,
mund tė deklaroj qė shqiptarėt irredentistė janė gati tė merren
vesh me malazezėt mbi bazėn e njė plebishiti nė zonat e Malit tė Zi
tė vitit 1914. Deklaroj nga ana tjetėr qė ne mbėshtesim me tė
gjitha mjetet tona pavarėsinė e Malit tė Zi.
Pėr grekėt, fola mjaft dje me rastin e
diskutimit tė ēėshtjes sė Smirnės dhe tė konfliktit turko-grek.
Unė ju tregova tė gjitha tė kėqijat qė na
kanė bėrė mė 1914 dhe qė vazhdojnė tė na bėjnė.
Nė kėtė broshurė, ju do tė gjeni detaje mė
tė plota mbi konfliktin shqiptarogrek.
Mė mbetet vetėm tė shtoj qė Shqipėria
irredentiste nuk do tė heqė kurrė dorė nga Ēamėria e bukur dhe do
tė kėrkojė gjithnjė kthimin te mėmėdheu.
Konkluzion
I lutem kongresit tė votojė rezolutėn e mėposhtme:
a) Tė kėrkohet e drejta e vetėvendosjes pėr
Shqipėrinė irredentiste.
b) Tė bėhen pėrēapje pranė qeverive tė
Beogradit dhe Athinės pėr tu imponuar heqjen dorė nga dėbimi i
shqiptarėve.
Profesor Bedri Pejani
Pėrfaqėsues i Komitetit tė Bashkuar tė
shqiptarėve irredentistė
Shtator 1921
Gjenevė
|
| Historianėt
grekė gjejnė provat pėr luftėn: Ēamėt sna tradhtuan |
| »
Vendosur:
01/10/2008 - 06:56 |
Marko Caka/Athinė
Roli i ēamėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ka hapur njė debat tė
fortė nė Greqi. Kėtė radhė, ēamėt, ndryshe nga sa trumbetohej
mediatikisht dhe ndoshta politikisht, janė vlerėsuar pozitivisht nga
historianėt grekė. Sipas fakteve tė reja historike, roli i tyre gjatė
luftės italo-greke nuk pėrkufizohet mė me tradhti, duke i dhėnė njė
ngjyrė tjetėr tė gjithė historisė. Gjithēka ka nisur nga dokumentari i
televizionit "SKY". Pėr herė tė parė ky televizion ka zbardhur
me pamje filmime dhe dokumente tė pazbuluar, historinė e vėrtetė tė
luftėrave tė Greqisė qė nga viti 1897 deri nė luftėn italo-greke tė
vitit 1940. Televizioni kombėtar i profilizuar te dokumentarėt ka bėrė
njė pėrmbledhje me fakte dhe dėshmi tė pazbuluara ndonjėherė nga dėshmitarė
okularė dhe historianė tė rėndėsishėm, nė serialin "Ne grekėt".
Bėhet fjalė pėr dokumente qė zbardhen pėr herė tė parė me dėshmi,
rrėfime dhe komente tė personazheve tė kėtyre ngjarjeve dhe studiues tė
historisė. Kryeredaktori i televizionit, Mihalis Kacigiras, qė ndėrtoi
dokumentarin e parė historik tė Greqisė, tregon disa nga zbulimet kyēe.
"Materialet e grumbulluara dhe qė do t'i shfaqen pėr herė tė parė
publikut grek nga televizioni mė i madh pėr filmat dokumentarė (i ngjashėm
me Discovery) janė marrė nė vendet ku kanė ndodhur ngjarjet historike,
mbėshtetur nga faktet e dėshmitė dhe jo nga hamendjet qė janė publikuar
deri tani tė prodhuara nė bazė tė interesave tė caktuara nė periudha tė
caktuara". Nė lidhje me kėto hamendėsime, Mihalis Kacigiras shprehet
ekskluzivisht pėr "Panorama", se "nė bazė tė zbulimeve tė
reja dhe materialeve tė grumbulluara nė dokumentar pėr periudhėn e
pushtimit grek nga fashistėt italianė dhe nazistėt gjermanė, ēamėt nuk
pėrmenden si tradhtarė tė vendit. Kjo tregon qė kamera e "Sky"
e ndodhur nė vendet ku janė zhvilluar kėto ngjarje, ka filmuar tė gjitha
rrėfimet e personazheve qė kanė marrė pjesė nė kėtė histori si dhe
studimet e historianėve mė tė shquar grekė dhe qė nuk e kanė cilėsuar
nė asnjė vend se ēamėt ishin bashkėpunėtorė tė okupatorit".
Sipas Kacigiras: "Teleshikuesit grekė do tė kenė mundėsinė tė
ndjekin pėr herė tė parė tė vėrtetėn e historisė sė luftėrave
greke gjatė periudhės 1897-1940 nėpėrmjet dokumentarit tė titulluar 'Ne
grekėt' tė pėrmbledhur nė 12 episode". Premiera qė nisi qė mė
datė 29 shtator dhe qė do shfaqet ēdo tė hėnė, ka disa javė qė ėshtė
vėnė nė publicitet nė televizion dhe nė radiot greke, si njė eveniment
ku teleshikuesit do tė mėsojnė pėr herė tė parė historinė e vėrtetė
tė kėtyre periudhave qė kanė shėnuar historinė e Greqisė. Sipas
Kacigiras, qė shprehet pėr herė tė parė pėr njė media shqiptare,
"dokumentari do tė publikojė pėr herė tė parė dhe fotografi tė
rralla, dhe filmime tė papublikuara ndonjėherė, tė cilat tė ndihmuara
nga pėrdorimi i teknologjisė bashkėkohore do tė zbardhin tė vėrtetėn
mbi atė qė ndodhi nė Greqi gjatė periudhės sė Luftės sė Dytė Botėrore,
ku deri tani ēamėt janė cilėsuar si bashkėpunėtorė tė okupatorit dhe
nė dokumentar cilėson tė kundėrtėn". Ndihmuesit e kėtij seriali tė
rrallė dokumentar janė disa studiues tė rėndėsishėm tė historisė
moderne greke, tė cilėt garantojnė historinė e vėrtetė si dhe
zbardhjen e shumanshme tė ngjarjeve tė paraqitura. Sipas tyre, dokumentari
shfaq periudha tė rrėqethshme me plot fitore heroike, me humbje shkatėrruese
dhe me pėrplasje diplomatike, ku nė disa raste e ēojnė Greqinė nė
histori tė errėta, nė buzėt e shkatėrrimit dhe nė momente tė tjera qė
shkruan pėr faqet e ndritshme tė historisė sė saj. Por pėr nacionalistėt
grekė, ky dokumentar ėshtė kthyer nė njė herezi. Nė shumė faqe
interneti ka reagime nga qarqe nacionaliste ekstremiste greke, qė pėr t'iu
kundėrvėnė tė vėrtetės sė kėtij dokumentari tė rrallė, tė bazuar
me fakte kanė krijuar faqe web me parulla patriotike. Nė kėto faqe
shprehen hapur mendimet antishqiptare dhe thirrje tė forta pėr
Vorio-Epirin. Ky dokumentar vjen pas simpoziumit tė parė nė muajin shkurt
tė kėtij viti nė Universitetin e Athinės, ku pėr herė tė parė
historianėt e njohur grekė dhe pedagogė tė historisė sė Fakultetit tė
Padios, pranuan publikisht gjenocidin ndaj ēamėve dhe se minoritarėt
ishin bashkėpunėtorė tė okupatorit dhe jo ēamėt.
Ēamėt: Duam njė memorial pėr
viktimat nė Greqi
Kėrkesa pėr ministrin e Jashtėm, Lulzim
Basha
Rikthehet ēėshtja e nxehtė e varrezave greke mes
diplomacisė greke dhe asaj shqiptare, ēka ka shkaktuar pėr herė tė parė
reagimin nė mėnyrė zyrtare tė PDI, Shoqatės "Ēamėria" dhe
Institutin e Studimeve pėr Ēamėrinė, tė cilėt i kanė dorėzuar njė kėrkesė
zyrtare Ministrisė sė Jashtme. Ēamėt kėrkojnė tu pėrgjigjen grekėve
me tė njėjtėn monedhė, duke kėrkuar nėpėrmjet rrugėve diplomatike
ngritjen e njė varreze pėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė
Greqi, ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė gjatė
gjenocidit mbi popullatėn ēame. Skandali i Kosinės dhe konflikti qė ajo
shkaktoi, kur nė maj 2006 u zhvarrosėn eshtrat e banorėve tė zonės, me
pretekstin e gjetjes sė varreve tė ushtarėve grekė, nuk e kanė ndalur,
siē shihet, projektin e Athinės pėr tė krijuar varreza ushtarėsh nė
disa lokalitete tė Jugut. Pėr kėtė arsye, komuniteti ēam kėrkon nė mėnyrė
zyrtare qė qeveria "Berisha" ti paraqes palės greke nė mėnyrė
zyrtare dy nga pikat e kėrkuara nga ēamėt, ku njėra ėshtė ndėrtimi i
njė lapidari nė Paramithi tė Greqisė dhe ndėrtimin e njė varreze pėrkujtimore
pėr ēamėt, qė u vranė gjatė gjenocidit. Kėtė zhvillime delikate
duket se s`do tė jenė aspak tė lehta pėr diplomacinė shqiptare, e cila
ka dhėnė shenja qė prej kohėsh ndodhet nėn presionin e qeverisė
greke. Qeveria shqiptare prej kohėsh mban njė linjė tė butė ndaj Athinės
zyrtare, tė drejtuar nga qeveria e djathtė e Karamanlis. Qeveria shqiptare
ka rėnė dakord pėr marrėveshjen qė do tė lejojė ngritjen e njė
varreze greke nė Shqipėri, ēka solli mjaft debate nė opinion publik, dy
vjet mė parė me incidentin e Kosinės. Nė incidentin e zhvarrimeve
abuzive tė Kosinės u pėrfshi edhe Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė,
ku nė vend tė ushtarėve grekė u zbuluan eshtra fėmijėsh. Pretendimet e
qeverisė greke janė qė varrezat e ushtarėve grekė tė ndėrtohen nė Kėlcyrė,
Ersekė, Ēiflik tė Korēės dhe Bularat. Shoqėria "Ēamėria",
Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe
Integrim, nė letrėn drejtuar Ministrisė sonė tė Jashtme, shprehin
bindjen se popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė, duke ndėrtuar sė
pari Faljen, duke respektuar ata qė ranė pėr njė kauzė tė
ndershme. "Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė
ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve,
nderohen ata", citohet nė letrėn drejtuar Ministrisė sė Jashtme.
Duke kėrkuar njė bashkėpunim mes palėve, nė letėr theksohet se Shoqėria
"Ēamėria", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr
Drejtėsi dhe Integrim nuk janė institucione tė specializuar mendim-dhėnėse
as pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave, as pėr vendvendosjen e tyre nė
truallin shqiptar dhe as pėr sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato.
"Ėshtė shteti shqiptar, ai qė ka tagrin, tė drejtėn dhe detyrėn tė
ēmojė arsyet, qėllimet dhe pasojat pėr ngritjen e varrezave nė kujtim tė
tė rėnėve grekė gjatė luftės italo-greke". Nė fund tė mesazhit
tė pėrfaqėsuesve ēam drejtuar instancave tė larta tė diplomacisė sonė,
theksohet se "ne besojmė se tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e
tyre, lypset tė nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė
huaj".
Skandali i Kosinės
Qeveria greke u distancua nga ky skandal
Si nisi incidenti i zhvarrimeve nė Pėrmet
Skandali i zhvarrimeve tė Kosinės nisi me bllokimin e eshtrave tė 137
skeleteve nė fshatin Kosinė, tė Pėrmetit. Dhe mė pas, me 69 kutitė e
eshtrave qė ndodheshin nė kishėn e Shėn Mėhillit tė Kutalit.
Zhvarrimet nisėn tė bėheshin nė fshatin Piskovė dhe mė pas nė fshatin
Kosinė, me argumentin se ka pasur varre tė ushtarėve helenė tė rėnė
gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Gjatė vizitės sė kreut tė shtetit
grek, Stefanopulos, u diskutua ideja e ngritjes sė njė memoriali tė
ushtarėve grekė, tė vrarė nė Luftėn e Dytė Botėrore kundėr ushtrisė
italiane. Memoriali do tė ngrihej nė qytezėn e Kėlcyrės, nėn
kujdestarinė e Kishės Ortodokse. Pas prezantimit tė projektit, pėr tė
cilėn mėsohet tė kėtė edhe njė marrėveshje, pala greke ka filluar punė
pėr gjetjen e vendeve, ku dyshohej se ishin varrosur trupat e ushtarėve
grekė. Pala greke pretendon se janė tė paktėn 8 mijė ushtarė grekė, qė
janė vrarė nė Shqipėri gjatė Luftės I dhe II Botėrore. Nė lidhje me
kėtė ēėshtje, Ministria e Jashtme greke dhe zyrat konsullore kanė
deklaruar distancimin dhe faktin se nuk janė tė pėrziera nė ēėshtjen e
zhvarrimeve tė bėra nė kishėn e Kosinės dhe asaj tė Kutalit nė Pėrmet.
Diplomacia
Zanafilla e varrezave greke nisi nė 2005-ėn
Krisja e marrėdhėnieve diplomatike Shqipėri-Greqi
Krisja e marrėdhėnieve diplomatike mes Greqisė dhe Shqipėrisė nisi fill
nė nėntor tė vitit 2005-sė, ku ministri i Mbrojtjes nė atė kohė,
Fatmir Mediu, dhe homologu i tij grek, Spilios Spiliotopoulos, ranė dakord
parimisht pėr marrėveshjen e kėrkimeve tė varreve greke nė Shqipėri.
Pas largimit tė Spiliotopoulos nga qeveria greke, vendin e tij e zuri
Evangelos Meimarakis nė maj tė vitit 2006-tė. Ky i fundit i lėshoi
ultimatumin qeverisė shqiptare pėr tė miratuar nė mbledhjen e qeverisė
marrėveshjen, pėr tė cilėn kishte biseduar Mediu me Spiliotopoulos pėr
varret greke nė Shqipėri. Kryeministri Berisha nuk ra dakord me urdhrin e
qeverisė greke, duke krijuar nė kėtė mėnyrė njė krisje, qė zgjati
afro tre muaj mes Shqipėrisė dhe Greqisė. Rezultati i kėsaj krisjeje
ishte edhe anulimi i njė sėrė vizitash tė zyrtarėve grekė nė vendin
tonė. Skandali i Kosinės ishte ēėshtja e radhės qė solli turbullirėn
e situatės pėr hapjen e varreve greke, ku nė vend tė ushtarėve tė rėnė
gjatė Luftės sė Dytė Botėrore u gjetėn nė varret e hapura eshtra
grash dhe fėmijėsh. Ky skandal solli edhe reagimin publik tė
Kryeministrit Berisha, i cili u shpreh se "zhvarrosja ėshtė e
paautorizuar dhe pėrbėn njė vepėr penale, pėr tė cilėn nga tė gjitha
njohuritė e mia po zhvillohet njė hetim nga ana e policisė gjyqėsore dhe
autoriteteve antikriminale".
LETRA
KĖRKESĖ
Drejtuar:Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė;
Pėr Dijeni: Kryetarit tė Kėshillit tė Ministrave tė Republikės sė
Shqipėrisė
Kėrkues:
1. Shoqėria "ĒAMĖRIA"
2. Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė
3. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim
Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nėpėrmjet kėsaj kėrkese ripėrsėrisin
bashkėrisht njė kėrkesė drejtuar Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė
Republikės sė Shqipėrisė edhe mė 6 tetor 2007.
Nėpėrmjet kėsaj kėrkese risjellim nė vėmendje tė Ministrisė sė Punėve
tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė se i qėndrojmė kėrkesės sė
bėrė tek Ju nga Shoqėria "ĒAMĖRIA".
Ne kėrkojmė qė MPJ e Shqipėrisė ti paraqesė palės respektive tė
Republikės sė Greqisė kėrkesėn tonė pėr:
1. Ndėrtimi nė Paramithi, Greqi, tė njė obelisku nė pėrkujtim tė
masakrės sė Paramithisė;
2. Ndėrtimi i njė varreze pėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė
Greqi aty ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė dhe nuk
mundėn tė kalonin kėtė urė, gjatė gjenocidit mbi popullatėn ēame.
Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė,
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim shprehin bindjen se popujt i lidhin urat
e tyre tė miqėsisė, duke ndėrtuar sė pari Faljen, duke respektuar
ata qė ranė pėr njė kauzė tė ndershme.
Ne jemi tė bindur se tė rėnėt ēamė, rreth 2800 tė tillė, u masakruan
nė kauzėn e tyre tė shenjtė pėr tė lindur fėmijėt e tyre nė tokė tė
baballarėve.
Ne jemi tė bindur se tė masakruarit, rreth 400 tė tillė, vetėm gjatė
njė dite nė Paramithi, ranė nė tokė tė tyre, pa u gjykuar, u vranė.
Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė ngrihen mbi
faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve, nderohen ata.
Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė,
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim ndjekin me vėmendje pėrkushtimin
disavjeēar tė zyrtarėve tė shtetit fqinj, Greqisė; nė aplikim tė dėshirės
sė tyre pėr ngritjen e varrezave memoriale nė kujtim tė tė rėnėve
grekė gjatė luftės italo-greke.
Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė,
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nuk janė institucione tė specializuar
mendim-dhėnėse as pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave, as pėr
vendvendosjen e tyre nė truallin shqiptar dhe as pėr sipėrfaqet qė
pritet tė zaptojnė ato.
Ėshtė shteti shqiptar, ai qė ka tagrin, tė drejtėn dhe detyrėn tė ēmojė
arsyet, qėllimet dhe pasojat.
Ne kėrkojmė qė nė zbatim tė parimit tė mirėnjohur tė reciprocitetit
midis shteteve miq, tė ngrihet prej Jush dhe tė shqyrtohet kjo kėrkesė e
jona gjatė bisedimeve me pėrfaqėsues tė shtetit grek. Ne besojmė nė
drejtėsinė e kėrkesės sonė, ne besojmė se respekti qė shfaqet pėr tė
rėnėt nuk do tė jetė i ndryshėm, pavarėsisht kombėsisė sė ndryshme
tė tė rėnėve.
Ne besojmė se tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre, lypset tė
nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė huaj.
1. Shoqėria "ĒAMĖRIA"
Kryetari
Ardian TANA
2. Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė
Drejtori Ekzekutiv
Ahmet MEHMETI
3. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim
Kryetari
Tahir MUHEDINI
Ēamėt, Berishės: U lejove varrezė grekėve, duam
obelisk nė Greqi
|
Friday, 26 September 2008 |
|
Njė vit pasi Partia qė pėrfaqėson komunitetin ēam PDI dhe
shoqata Ēamėria i bėn kėrkesė Ministrisė sonė tė Jashtme
dhe Kryeministrit Berisha pėr tė ndėrhyrė te Greqia pėr njė
varrezė pėrkujtimore, nuk ka asnjė hap zyrtar, ose reagim. Shoqėria
Ēamėria, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia
pėr Drejtėsi dhe Integrim, me letėr zyrtare i kujton pėrsėri
ministrisė atė kėrkesė qė i ka drejtuar mė 6 Tetor 2007.
Ne kėrkojmė qė MPJ e Shqipėrisė ti paraqesė palės
respektive tė Republikės sė Greqisė kėrkesėn tonė pėr ndėrtimin
nė Paramithi, Greqi, tė njė obelisku nė pėrkujtim tė masakrės
sė Paramithisė dhe ngritjen e njė Varrezepėrkujtimore pranė
Urės sė lumit Kalama, nė Greqi, aty ku prehen tė rėnėt e
pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė dhe nuk mundėn tė kalonin kėtė
urė, gjatė genocidit mbi popullatėn ēame-thuhet nė letrėn
zyrtare qė ēamėt i kanė nisur Ministrit Basha. Shoqėria Ēamėria,
Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe
Integrim deklaron se popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė
duke ndėrtuar sė pari faljen, duke respektuar ata qė ranė
pėr njė kauzė tė ndershme. Ne jemi tė bindur se tė rėnėt
ēamė, rreth 2800 persona, u masakruan nė kauzėn e tyre tė
shenjtė pėr tė lindur fėmijėt e tyre nė tokė tė baballarėve.
Ne jemi tė bindur se tė masakruarit, rreth 400 persona vetėm
gjatė njė dite nė Paramithi, ranė nė tokė tė tyre, pa u
gjykuar, u vranė-kėmbėngulin nė kėrkesėn e tyre PDI dhe
Shoqata e Ēamėrisė. Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi
tė bindur se miqėsitė ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet
falje tė rėnėve, nderohen ata- arsyetohet nė kėtė memorje
drejtuar Ministrit tė Jashtėm. Shoqėria ĒAMĖRIA,
Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe
Integrim duan tė vėnė njė barazpeshė me rastin e Pėrmetit ku
qeveria jonė lejoi ngritjen e varrezave tė ushtarėve grekė nė
Pėrmet. Ndjekim me vėmendje pėrkushtimin disavjeēar tė
zyrtarėve tė Greqisė pėr ngritjen e varrezave memoriale nė
kujtim tė tė rėnėve grekė gjatė luftės italo-greke dhe kėrkojmė
reciprocitet-thuhet nė deklaratėn e tyre. Shoqėria ĒAMĖRIA,
Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe
Integrim vėren se duhet tė ēmohen arsyet, qėllimet dhe pasojat
nga institucionet e specializuar pėr pėrcaktimin e numrit tė
varrezave greke, vendvendosjen e tyre nė truallin shqiptar dhe pėr
sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato. Ne kėrkojmė qė nė
zbatim tė parimit tė mirėnjohur tė reciprocitetit midis
shteteve miq, tė ngrihet prej Jush dhe tė shqyrtohet kjo kėrkesė
e jona gjatė bisedimeve me pėrfaqėsues tė shtetit grek-pėrkufizon
kėrkesėn e vet komuniteti ēam. Ata shprehen se kėrkesa e tyre
ėshtė e drejtė dhe se respekti qė shfaqet pėr tė rėnėt nuk
mund tė jetė i ndryshėm, pavarėsisht kombėsisė sė ndryshme
tė tė rėnėve. Tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre,
lypset tė nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė
tė huaj- pėrfundon letra e komunitetit ēam drejtuar
Ministrisė sė Jashtme.
|
Ēamėria, krahu i ndarė, por jo i tharė
i trupit Shqiptar
Nga Azgan Haklaj
Pa dashur tė proklamoj pamflete politike, apo tė bėhem pjesė e ndonjė
parade folklorike nacionaliste, me sinqeritet kėrkoj ti qasem njė shqetėsimi
mbarėkombėtar, njė pjesė dhimbjeje por edhe krenarie, Ēamėrisė. Ēamėria,
fati i saj i kobshėm i mbi 6 dekadave mė parė edhe sot rėnkon e apelon.
E sidomos tani, kėtė fillimshekull kur bota demokratike pėrballet me
terrorizmin. E pėr ti bėrė ballė kėsaj gjėme qė kėrcėnon
kozmosin duket se refleksioni shkon mė tutje nė histori tek rrėnjėt, tek
ngjarjet. E nė kėtė kujtesė ska si tė mos kthehet Ēamėria, terrori
shtetėror me tė cilin u pėrball popullsia e saj shqiptare, terror e
genocid qė pėr nga makabėriteti konkuron edhe kryqėzatat. Askush
smund ta mohojė kontributin e komunitetit tė sotėm ēam pėr ndriēimin
dhe sensibilizimin deri nė instanca tė njohura ndėrkombėtare me
genocidin shtetėror grek ndaj popullsisė sė pafajshme ēame. Por kam qenė
dhe vazhdoj tė jem i mendimit qė ēėshtja ēame nuk mund tė jetė vetėm
shqetėsim i popullsisė ēame. Ky problem jo vetėm qė ėshtė i pėrmasave
mbarėshqiptare por duhet tė kthehet me emergjencė nė axhendė agresive
diplomatike, politike e shtetėrore. Ėshtė me tė vėrtet dominim nga
kompleksi i infioritetit nga ana shtetėrore shqiptare qė ky problem-plagė
ose trajtohet nėn zė e parcialish pse anashkalohet, aty ku duhbet tė
shtrohet e gjykohet. Ėshtė me tė vėrtetė e pafalshme qė sot nė kėtė
ēėshtje nuk ngrihet zėri tė paktėn sa nė vitet 20-tė, kur Ministri i
asaj kohe Mehdi Frashėri arrinte tė vinte nė lėvizje deri Lidhjen e
Kombeve nė lidhje me deportimin qė po i bėhej popullsisė ēame nė Turqi
e gjetkė. Natyrisht nuk mund tė jemi aq infantinė sa tė mos e kuptojmė
pozicionin e vendit tonė dhe interesat nė kėto procese integruese. Por
sot jetojmė nė njė botė e mjedis demokratik dhe nuk duhet nguruar kur bėhet
fjalė pėr cenim skandaloz tė tė drejtave e lirive themelore tė njė
pjese tė rėndėsishme tė kombit tėnd. E pėr mė tepėr kur
sensibilizimi ndėrkombėtar pėr Ēamėrinė ka marrė pėrmasa jo tė
vogla. Por ky sensibilizim nuk duhet ti lihet okazionit, por tė kthehet
nė strategji shtetėrore. Problemi ēam, deri dje tabu nė Greqi, sot edhe
nė mjediset e intelektualėve helenė ka filluar tė shihet me realizėm. Nė
shkurt tė kėtij viti maniakėt e nacional-shovinizimit grek u tėrbuan dhe
reaguan ashpėr, teksa nė njė simpozium tė rėndėsishėm nė
Universitetin e Athinės nga profesorė tė Fakultetit tė Padios u pranua
botėrisht genocidi shtetėror grek ndaj popullsisė ēame. Po ashtu u tha
hapur e vėrteta se masakra ndaj ēamėve padrejtėsisht u kamuflua me
teorinė e kolaboracionit ēam me fashistėt italianė gjatė luftės
italo-greke. Minoritarėt grekė dhe jo ēamėt ishin kolaboratorė,
konkluduan vetė historianėt helenė. Mė tutje njė tjetėr eveniment
mediatik po trondit kokat e nxehta tė MEGALDHESĖ nė Greqi. Njė
dokumentar i rėndėsishėm historik shumėserialėsh qė rrok periudhėn
1897-1940 me fakte realiste i ėshtė qasur pėr herė tė parė problemit
ēam. Drejtuesi i emisionit tė prodhuar nga televizioni reputativ SKY,
kryeredaktori Mihalis Kacigiras argumenton me dokumenta tė pakontestueshėm
se nuk ėshtė e vėrtet teoria e kolaboracionit ēam me fashizmin.
Faktikisht kjo teori ka veshur pėr shumė kohė justifikimin e genocidit
grek ndaj popullsisė ēame. Pra jemi nė kohė, kur vetė faktorė tė rėndėsishėm
brenda Greqisė po ngrenė zėrin pėr kėtė problem. Kėsisoj heshtja jonė
shtetėrore, politike, diplomatike por edhe Akademike ėshtė paradoksale.
Ne duhet ti rikonfirmojmė botės por edhe vetvehtes se problemi ēam nuk
ėshtė problem maltretimi i ndonjė enklave. Aspak! Ēamėt nė Greqi kanė
jetuar nė trojet e tyre prej prehistorisė, biles tė gjithė historografėt
e besueshėm dėshmojnė se paraardhėsit e shqiptarėve aty (nė Greqi)
datojnė tė jenė vendosur para grekėrve. Nėse dikush tenton tė faktojė
tė kundėrtėn, atėherė nuk tė lėn tempulli parailir i Dodonės dhe
orakulli i tij i famshėm. Kėtė e ka dėshmuar edhe Skymni (shek III-II
para erės sė re) apo Pouqueville nė fillim shekullin e 19-tė. Shqiptarėt
e Ēamėrisė me ēdo akt, normė apo konventė ndėrkombėtare duhet tė
rikthehen nė tokėn e pronėn e tyre, sepse ata sishin as barbarė si
sllavė, as ardhacakė dhe okupatorė. Jo! Popullsia ēame ka rrėnjėt e
veta etnike atje. Jo vetėm kaq, por shteti dhe kisha greke duhet tė kėrkojnė
falje publike pėr genocidin dhe menjėherė tė fillojnė dėmshpėrblimin.
Sot ėshtė epoka e internetit dhe jo e prostitutave greke qė flinin dhe
joshnin delegatėt e Konferencės sė Paqes nė Paris (1919) nė mėnyrė qė
Venizellosi me shokė tė triumfonin ndaj tė drejtave tė shqiptarėve. E
thėnė shqip ėshtė koha e shqiptarėve pėr tė vėnė nė vend njė pjesė
tė rėndėsishme tė padrejtėsive tė bėra ndaj tyre. Dhe pa dyshim pjesė
nga mė thelbėsoret, mė tė freskėtat dhe mė makabret ėshtė Ēamėria.
Ēdo vonesė, kompleks, hezitim pėr profite fallso politike ėshtė i
palejueshėm dhe tepėr i kushtueshėm. Lėvizja nė kohė e kontekst ėshtė
rezultative. Unė e pranoj idenė paranojake, shoveno-nacionaliste qė
sundon shumė qarqe e lobe politike e religjioze nė Greqi dhe jashtė saj.
Por njėkohėsisht jam po aq i informuar dhe i ndėrgjegjshėm se pozita e kėtyre
qarqeve ėshtė nė rėnie pikiatė. Gjithshka ėshtė drejt dekonspirimit tė
sė vėrtetės. Por edhe nėna thuhet, se se ushqen fėmijėn e vetė, po
nuk qau. Kjo fjalė popullore nuk na fton drejt qaravitjes, por drejt
konsistimit strategjik pėr tė drejtat tona legjitime. Kosova, lufta, liria,
pamvarėsimi i saj treguan se jo vetėm koha ėshtė primare, por sė pari
insistimi sistematik nė tė drejtėn tėnde. Sot ēėshtja shqiptare e pėr
rrjedhim ajo ēame nuk janė pa zė nė botė. Multiplikativiteti ka mbaruar.
Ėshtė njė botė qė synon tė afrojė ditėt e tė vėrtetave tė mėdha
qė tė qetėsohet pėrfundimisht. E pėr ne shqiptarėt sot, pėrkundėr
faktit nga jemi e ku jetojmė Ēamėria ėshtė plagė nė trupin tonė qė
pret medikament tė shėrohet pėrpara se tė gangrenizohet. Ėshtė ēmenduri
tė imagjinosh njė popullsi nė glob, tė cilės i mungojnė varrezat e tė
parėve. E pra kjo ėshtė Ēamėria. Shqipėria pa Ēamėrinė ėshtė njė
trup me krah tė ndarė. Unė jam optimist nė ngjitjen e kėtij krahu qė
trupi ynė kombėtar tė funksionojė normalisht. Falė Zotit, ku krah i
ndarė ka siguruar mbijetesėn dhe nuk ėshtė tharė.
To Vima
Grčce : ces minorités nationales qui nont toujours pas
droit de cité
Traduit par Laurelou
Piguet
Publié dans la presse : 17 septembre 2008
Mise en ligne : dimanche 5 octobre 2008
Sur la Toile
La querelle du nom de la Macédoine a rouvert le dossier des minorités
nationales en Grčce. Athčnes ne reconnaīt officiellement quune
minorité confessionnelle, les musulmans de Thrace, mais le gouvernement
grec est de plus en plus souvent dénoncé pour son refus de ratifier les
conventions européennes en la matičre. Récemment, une experte des
Nations Unies est allée rencontrer les Macédoniens de la région de
Florina, suscitant de vives réactions politiques en Grčce.
Par Angelos Athanasopoulos
- Rassemblement
devant une église de Florina, 1910
Le Président macédonien Branko Crvenkovski a qualifié de positive la
derničre série didées formulées par le médiateur spécial de lONU.
« Je peux dire que, globalement, il y a dans la derničre
proposition de M. Nimitz une prise en compte de certaines positions
de principe formulées par la République de Macédoine », a-t-il
souligné. De cette faēon, Branko Crvenkovski met assez clairement la
pression sur Athčnes laquelle, selon les informations actuellement
disponibles, désapprouve certains points essentiels des idées formulées
ą New York, en particulier ceux qui font référence ą « lidentité
et ą la langue macédonienne ».
Cest aussi dans ce cadre que sest inscrite la visite en Grčce,
du 8 au 16 septembre, de Mme Gay Mcdougal, experte indépendante des
Nations Unies chargée des questions des minorités. La décision de Mme Macdougal
de visiter non seulement la Thrace oł vit la seule minorité reconnue
en Grčce mais aussi Florina, oł elle a rencontré des représentants
de la minorité qui sest autobaptisée « macédonienne »
(par exemple lorganisation « Arc en ciel »), soulčve ą
juste titre de nombreuses questions quant au but de sa visite. Cest ce
qua relevé le secrétaire national chargé de la politique étrangčre
au PaSoK, M. A. Loverdos, dans une question posée ą la ministre des
Affaires étrangčres Dora Bakoyannis. Il a demandé que la Commission
parlementaire compétente sur ces questions apporte des informations sur
la visite de Mme Mcdougal.
Dans une conférence de presse ą Athčnes, Mme Mcdougal, qui
soumettra son rapport au Conseil des droits de lhomme de lONU en
mars 2009, sest montrée trčs prudente dans ses déclarations.
Cependant, elle na pas hésité ą dire qu« il y a un vrai
dialogue en Grčce sur la question de lexistence de minorités »
dans la région de Florina.
Découvrez notre cahier « Minorités
nationales et petits peuples des Balkans »
Selon nos informations, le fait quelle ait manifesté un grand intérźt
pour les « Slavomacédoniens » au cours de ses discussions
avec de hauts responsables du ministčre des Affaires étrangčres révčle
ą quel point le sujet est important ą ses yeux.
Notre journal lui a demandé quels étaient les critčres sur lesquels
elle sappuyait pour sélectionner ses interlocuteurs dans les pays
quelle visite. Mme Mcdougal a fait référence, de faēon vague et
imprécise, ą des organismes internationationaux dont les travaux lui
servaient de référence. On se demande bien sūr si, parmi ces
organismes, se trouve le Comité européen de lutte contre le racisme (ECRI),
qui doit aussi envoyer une délégation dans notre pays. Rappelons que
dans son dernier rapport sur la Grčce, lECRI fait trčs clairement référence
aux « Macédoniens » et aux « Turcs » qui vivent
en Grčce.
| Ēamėri; Bashkitė
greke, qė ende flasin ... shqip |
 |
| ARDIT
BIDO |
|
Athina zyrtare vazhdon tė shprehet se ēėshtja
ēame nuk ekziston, por me njė kėrkim tė thjeshtė nė internet,
mund tė vėresh se ajo ėshtė mjaft mirė e dokumentuar. Faqet
zyrtare tė bashkive greke nė rrethet e Thesprotisė dhe Prevezės,
e mbarė Qarkut tė Epirit. Nė pjesėn e historisė sė tyre, kėto
bashki e komuna, jo vetėm qė pranojnė ekzistencėn e ēamėve nė
ato troje, pėrpara vitit 1944, por nė shumė raste pranojnė se ēamėt
ishin shumicė dėrrmuese
Ardit Bido
arditbido@journalist.com
Mund tė duket si imagjinatė, por nė Ēamėri ende sot, nėn
sundimin grek, jo vetėm qė ka shqiptarė qė flasim shqip, por
disa bashki kanė shumicė shqiptarėsh. Athina zyrtare vazhdon tė
shprehet se ēėshtja ēame nuk ekziston, por me njė kėrkim tė
thjeshtė nė internet, mund tė vėresh se ajo ėshtė mjaft mirė
e dokumentuar. Faqet zyrtare tė bashkive greke nė rrethet e
Thesprotisė dhe Prevezės, e mbarė Qarkut tė Epirit. nė pjesėn
e historisė sė tyre, kėto bashki e komuna, jo vetėm qė pranojnė
ekzistencėn e ēamėve nė ato troje, pėrpara vitit 1944, por nė
shumė raste pranojnė se ēamėt ishin shumicė dėrrmuese. Edhe
pse me ton negativ ndaj shqiptarėve, tė cilėt i quajnė nė shumė
raste turko-ēam, kėto faqe pasqyrojnė nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme
elementin shqiptar qė ka ekzistuar nė Greqi.
Por jo vetėm ēamėt pėrbėjnė pjesė nė historinė e kėtyre
trevave, edhe shqiptarėt ortodoks kanė prezencėn e tyre nė
sajtet e bashkive greke. Madje, nė shumė raste ata zhduken
krejt papritur pėrgjatė historisė. Nė raste tė tjera, nė
bashkitė ku sot fshatrat shqipfolėse pėrbėjnė shumicėn e
fshatrave tė zonės, nuk ekziston asnjė faqe pėr historinė e
zonave e as pėrkatėsia gjuhėsore e tyre.
Prania ēame
Disa bashki e thonė qartė se kanė qenė tė populluara nga
popullsi shqiptare, si rasti i bashkisė sė Parapotamosit (Varfanj),
qė ėshtė njė nga shtatė baskitė e rrethit tė Thesprotisė.
Historia e kėsaj bashkie nis Parapotamos ishte e banuar nga
turko-shqiptar mysliman deri nė vitin 1944, tė cilėt u dėbuan
nga rebelėt (e pėr tė cilėt dihet se bashkėpunuan me pushtuesit).
Zona u ripopullua nga refugjatė nga zona tė tjera tė Epirit dhe
Greqisė.
Por bashki tė tjera duket se e kanė tė vėshtirė tė thonė pėrkatėsinė
e tyre pėrpara vitit 1944. Bashkia e Igumenicės (Gumenicės),
qyteti kryesor nė rrethin e Thesprotisė, pėrmend thjesht
ekzistencėn e ēamėve nė kėtė zonė, pa thėnė se sa ata pėrbėnin.
Por nė tė njėjtėn kohė, bie nė kontradiktė me vetveten, pasi
nė seksionin e historisė shkruhet se megjithėse nė bashki u
vendosėn refugjatė nga Azia e Vogėl, qė mė pėrpara jetonin nė
Trakė, popullsia u zvogėlua nga 3566 banorė nė vitin 1936, nė
3.268 banorė nė vitin 1951. Ndėrkohė qė nė tė njėjtin
paragraf shkruhet se dėbimi i tyre (ēamėve) pas ēlirimit
solli ndryshime dhe popullsi tė reja nga zonat malore tė
Thesprotisė, por edhe pjesė tė tjera tė Greqisė, tė cilėt
rritėn numrin e popullsisė sė Gumenicės.
Ndėrkohė, bashkia e Sajadhės, e pėrmend vetėm njėherė
ekzistencėn e ēamėve, duke thėnė se pas shkatėrrimit tė zonės
gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nga viti 1950 me qendėr pak
shtėpi qė ndėrtoi shteti, u krijua njė fshat i ri nė afėrsi tė
detit, nė fushėn, qė kaloi nga duart e ēamėve nė duart e
refugjatėve tė tjerė nga Epiri.
Ndėrkohė, nė rastin e fshatit Sivota (Murto), zhdukja e ēamėve
ndodh nė mėnyrė tė ēuditshme. Nė vitin 1850 nė kėtė
fshat jetonin 40 familje turko-ēame thotė nė paragrafin e
dytė, duke vazhduar Quhej Murto dhe emri kishte ardhur nga
njė taksidar qė kontrollonte anijet e zonės. Sot, banohet nga
grekė qė zbritėn nga fshatrat malore tė Epirit.
Studimet e Paramithisė: Shqiptarėt, shumicė?
Mė shumė me ēėshtjen ēame merret faqja zyrtare e baskisė sė
Paramithisė, nė tė cilėn janė botuar njė sėrė studimesh, qė
sipas tyre, hedhin dritė mbi gjenocidin e kryer nga shqiptarėt
nazistė. Por, nė kėto studime, duket se dalin nė dritė
fakte interesante pėr praninė e shqiptarėve nė Ēamėri. Nė njė
studim tė hollėsishėm tė njė autori grek, i cili del nė
konkluzionin se ēamėt s`kanė tė drejta pėr tė kėrkuar pronat
e tyre, ai nxjerr nė pah se shqiptarėt mysliman nė kėtė Ēamėri
ishin 1/3 e popullsisė, ndėrkohė qė ata ortodoks, sipas tė
vetmit numėrim popullsie tė kryer janė po 1/3 e popullsisė, duke
lėnė grekėt nė pakicė.
Nė vitin 1923 nė Ēamėri jetonin 20.139 mysliman qė kishin si
gjuhė amtare shqipen. Nė vitin 1925 qeveria shqiptare deklaroi se
numri i tyre ishte 25 mijė. Nga numėrimi i popullsisė i vitit
1928, doli se nė Epir jetonin 17.008 myslimanė shqipfolės. Nė
vitin 1938 u deklaruan 17.311 shqiptaro-mysliman nė zonė. Ndėrkohė
qė llogaritja e popullsisė tė vitit 1940 nuk u pėrfundua por
sipas njė burimi ata ishin 16.661. ndėrkohė, njė tjetėr burim,
mė i besueshėm deklaron se ata ishin 21-22 mijė. Nė fund italianėt
llogaritėn se nė vitin 1941, nė kėtė zonė jetonin 26 mijė
ortodoksė shqiptar dhe 28 mijė mysliman shqiptar, kundrejt 20 mijė
grekėve. thotė autori, Jorgos Kristaqis.
Vlen tė theksohet se numri total i popullsisė nė zonėn e Ēamėrisė
nė vitin 1923 ishte 61.000, sipas institutit grek tė statistikave,
4.000 prej tė cilėve ishin refugjatė grekė nga Azia e Vogėl,
20.139, shqiptarė mysliman dhe pjesa tjetėr shqiptarė dhe grekė
ortodoks.
Shqiptarėt e Konicės, qė u bėn turq
Por, nė shumė raste bashkitė greke janė konfuze. Njė herė i
paraqesin myslimanėt e zonave tė tyre si shqiptarė, pastaj,
shqiptarėt zhduken nė mėnyrė tė ēuditshme dhe nė vend tė
tyre dalin turq mysliman. Rasti mė i mirė ėshtė ai i baskisė sė
Konicės, qė nė fillim thotė se shqiptarėt myslimanė ishin
shumica nė kėtė zonė e mė pas se turqit u dėbuan dhe nė vend
tė tyre erdhėn grekė.
Nė shekujt e 17 dhe tė 18, pėrhapet nė zonė, nėpėrmjet
shqiptarėve tė islamizuar, sekti i bektashinjve, qė e gjen shumicėn
myslimane tė Konicės tė gatshėm pėr ta pėrqafuar.
shkruan nė seksionin e historisė, faqja zyrtare e baskisė sė
Konicės, por kur kalojnė vitet dhe shkojmė nė shkėmbimin e
popullsisė Greqi-Turqi, qėndrimi historik ndryshon dhe shqiptarėt
e zhdukur, kthehen nė turq. Pas shkėmbimit tė popullsive,
nė vitin 1925, shumica e familjeve myslimane shkuan nė Turqi dhe nė
vendin e tyre u vendosėn banorė tė Kapadokisė (nga Turqia e
sotme).
Zhdukja e shqiptarėve tė Janinės
Njė tjetėr zhdukje bėhet pėr shqiptarėt e Janinės, tė cilėt
nė seksionin e historisė nė faqen zyrtare tė baskisė sė
qytetit, zėnė njė pjesė tė rėndėsishme tė tekstit. Nė kėtė
mėnyrė, ata paraqiten pėr herė tė parė, sipas faqes nė vitin
1335, kur me ndihmėn e pushtimit serb zbresin dhe kolonizojnė zonėn.
Mė pas, ata kthehen nė udhėheqės tė Epirit, me Gjin Bue Shpatėn
dhe Gjin Zenebishtin, tė cilėt nė faqe pranohet se janė shqiptarė.
Gjatė gjithė seksionit tė historisė nga kjo periudhė e mė
tutje, fjala shqiptarė zė mė shumė vend se fjala grekė, e gjithė
kjo deri nė vitin 1917. nė kėtė vit shkruhet Nė fundin e
Luftės sė Dytė Ballkanike, ushtria greke hynė nė Janinė nga
lindja, ndėrkohė qė italianėt hyjnė nga perėndimi, nė
tentativė pėr t`i dhėnė mė shumė rėndėsi shqiptarėve tė
zonės. Mė tej, fjala shqiptar, nuk pėrmendet nė kėtė
seksion, nė asnjė ēast tjetėr.
Shqipfolėsit ortodoks, sot, nė Ēamėri
Por, ajo qė ėshtė mė e habitshme ėshtė ekzistenca e shqipfolėsve
sot nė Ēamėri, tė cilėt nuk identifikohen nė kėto faqe si
arvanitas, apo ēam, por si grekė. Dy baskitė, qė sot kanė
shumicė fshatrash shqipfolėse nuk kanė seksion historie. Bėhet
fjalė pėr baskitė e Fanarit (Frarit) dhe Peridikės (Arpicės), tė
cilat, sipas komitetit grek tė Helsinkit kanė shumicė shqipfolėsish,
qė vetėdeklarohen grekė.
Por, bashkia e tretė me shumicė shqipfolėsish, ajo e Thesprotikosė
(Lelovės) ka njė seksion historie, e cila edhe pse nuk ka seksion
historie, lė tė kuptohet mbi gjuhėn qė flitet nė kėtė zonė.
Faqja zyrtare rreshton emrat zyrtare tė fshatrave dhe emrat me tė
cilėn iu thėrrasin vendasit. Kėshtu, sipas faqes, fshatit Galatas
(qė nė greqisht do tė thotė shpėrndarėsi i qumėshtit), banorėt
i thėrrasin Bulmet, fshatit Elea, i thėrrasin Dara, fshatit
Stefani, Ganxha dhe fshatit Thesprotiko, Lelovė. Pėr mė tepėr,
shkruesit e sajtit na kėrkojnė qė tė vizitojmė pjesė tė rėndėsishme
kulturore tradicionale tė zonės, si Ēuka Podgora, Vrima
e Ēaushit, dhe vargmalin Ballėsi, tė gjitha tė shkruara
nė shqip me alfabet grekė.
Sipas raportit tė Komitetit Grek tė Helsinkit, sot nė zonėn e Ēamėrisė,
ekzistojnė tre bashki me shumicė shqipfolėse dhe dy tė tjera me
pakicė shqipfolėse, tė gjithė ortodoksė, qė deklarohen grekė.
Zona e Ēamėrisė ėshtė e ndarė nė dy rrethe (Thesprotia dhe
Preveza) dhe nė 17 bashki e komuna, prej tė cilave 9 nuk kanė
faqe zyrtare dhe 6 pranojnė ekzistencėn e popullsisė ēame nė
trojet e tyre.
|
Eugen
SHEHU/ 25 10 2004/F.F.