http://gazetametropol.com/

Kėrkohet unitet nė udhėheqjen e re tė Kosovės

 

15 Shkurt  Ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, takohet me Rais

Ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, ėshtė takuar dje nė Amerikė, nė Departamentin e Shtetit dhe me Kondoleza Rais. Ndėrkohė qė para saj ai sė bashku me ministrat e Punėve tė Jashtme tė Maqedonisė dhe Kroacisė patėn njė takim tė pėrbashkėt me Kėshilltarin e Presidentit Bush pėr Ēėshtjet e Sigurisė Kombėtare, Steven Hadley, i cili ka zėvendėsuar nė kėtė detyrė znj.Kondoleza Rais. Nė kėtė takim merrte pjesė gjithashtu dhe zėvendėsi i tij dr. J.D.Crouch II. Takimi u zhvillua nė Shtėpinė e Bardhė, West Wing nė Dhomėn Ruzvelt. Nė kėtė takim u bisedua pėr ēėshtjet e anėtarėsimit tė tre vendeve nė NATO, ku u theksua se nė Samitin e NATO-s tė vitit 2006 do tė diskutohet pėr transformimin e NATO-s, ndėrsa nė vitin 2008 pėr zgjerimin e kėsaj organizate me tre vendet nėnshkruese tė Kartės sė Adriatikut. Hadley theksoi rėndėsinė e faktit qė tė tre vendet konsiderohen qė tani si aleate tė NATO-s. Nė bisedėn e posaēme qė zhvilloi ministri Mustafaj me kėshilltarin Hadley u diskutua pėr zhvillimet mė tė fundit nė rajon dhe mė konkretisht nė lidhje me pėrcaktimin e statusit tė Kosovės brenda vitit, qėndrimet dhe mesazhet e Shqipėrisė nė lidhje me Kosovėn si dhe pėr situatėn e referundumit nė Mal tė Zi. Tė dy bashkėbiseduesit kishin mirėkuptim tė plotė pėr faktin se pėrcaktimi i statusit tė Kosovės duhet tė jetė i pranueshėm pėr tė dyja palėt si dhe transmetuan nevojėn pėr unitet nė udhėheqjen e re tė Kosovės. Nga ana e tij, ministri Mustafaj ritheksoi pozicionin e moderuar tė Shqipėrisė nė lidhje me zhvillimet nė Kosovė dhe nė rajon.


 

E Shtune, 11 Shkurt 2006 http://www.kohajone.com/

HETIMET PER ZGJEDHJET, DY RAPORTE NE KUVEND

Partia Demokratike nuk voton pretendimet e manipulimeve zgjedhore ne raportin e pakices

Edlira Prenga

Komisioni hetimor per zgjedhjet e 3 korrikut ka mbyllur dje ciklin e punes se tij te shtyre dy here. Mbyllja e ciklit hetimor, ashtu sic eshte bere tradite ne punen e ketyre komisioneve, do te transmetoje ne sallen e Kuvendit dy raporte, nje te mazhorances dhe nje te opozites. Raporti i paraqitur dje nga kryetari i ketij komisioni qe i perket opozites, Arben Isaraj, nuk eshte votuar nga deputetet e se djathtes, duke i hedhur ne kete menyre poshte pretendimet e opozites parlamentare mbi manipulimin e verejtur gjate zgjedhjeve te pergjithshme. Nw mbledhjen e djeshme, e cila shenoi dhe fundin e punes se ketij komisioni, kryetari Arben Isaraj paraqiti raportin perfundimtar tw punes mbi 3-mujore, duke e lexuar ate perpara anwtarwve. Raporti prej 23 faqesh wshtw miratuar nga tw gjitha partite opozitare nw kwtw komision: PS-ja, PSD-ja, LSI-ja dhe PAD-ja, por mungonte ne mbledhjen e djeshme kreu i PDS-sw, Paskal Milo.
Mazhoranca kuvendore nuk votoi raportin e paraqitur duke e rrezuar ate me 9 vota. Puna e ketij komisioni nxori serish ne pah nevojen per pasjen e dy raporteve perfundimtare, ku i djeshmi u kthye ne nje raport te pakices.

Raporti i se majtes

"Komisioni hetimor nw kwtw raport provon me shifra dhe me fakte se zgjedhjet e Kuvendit tw mbajtura mw 3 korrik 2005 u pwrputhwn, vetem pjeserisht, me angazhimet e OSBE-sw dhe standardet e tjera ndwrkombwtare pwr zgjedhje demokratike", thuhet nw kwtw raport.

Nw kwtw raport jepen shifrat nw tw cilwn faktohen vjedhjet e votes nw sistemin proporcional, ku mw tw demtuarat kanw dalw partite LSI, LZhK dhe PDS. Nw kwtw raport theksohet se shqetesues ka qenw mungesa e informacioneve nga ana e institucioneve shteterore, e cila shpeshhere ka qenw bllokuese dhe sabotuese pwr punw.
Pwr kwtw arsye mungojne 11 informacione tw kerkuara nga ana e komisionit. Nw 28 zona zgjedhore jepen shifra pwr levizje tw votave nga njw parti nw njw tjetwr. Pwr keto levizje, opozita nw raportin e saj ka parashikuar kallezim penal pranw prokurorisw, pwr fillimin e hetimit tw ketyre anwtarwve tw KZZ-ve qw kanw falsifikuar rezultatet e votave.

Puna e komisionit

Komisioni hetimor edhe pse ka funksionuar me hapa shume te ngadalte, pati nje tendence per te zbardhur skemen e Dushkut te perdorur nga dy forcat e medha politike per perfitime elektorale ne zgjedhjet e fundit. Pas shume seancash pune ne kete komision, vetem ne mbledhjet e fundit te tij u moren ne shqyrtim prova te cilat faktojne favorizimin e disa partive ne sistemin proporcional dhe diskriminimin e disa te tjerave me ane te manipulimeve. Mbi bazen e provave te dorezuara ne dy zona elektorale jane konstatuar parregullsi te cilat vertetojne skemen e "Dushkut" te perdorur masivisht ne zgjedhjet e 3 korrikut.

Denoncimi

Ne komisionin hetimor parlamentar per zgjdhjet e pergjithshme parlamentare te 3 korrikut u dorezuan prova konkrete per zonat elektorale 38 dhe 43 ku jane konstatuar parregullsi ne tabelat e rezultateve. Per here te pare gjate punes se tij, komisioni ka pranuar te administroje prova te cilat faktojne perdorimin e skemes se "Dushkut", nga e cila jane favorizuar disa forca politike dhe jane demtuar disa te tjera. Nga dokumentet e paraqitura per keto dy zona elektorale mesohet se gjate numerimit te votave jane favorizuar parti si PR-ja, PAA-ja, PSD-ja, favorizime keto qe kane demtuar forcat e tjera politike si LSI-ja, PDK-ja si dhe LZHK-ja.
Nga keto proces-verbale rezultuan tregues te ndryshem. Nuk ka perputhje te listes se votuesve me numrin e fleteve te votimit. Keshtu ne zonen 38 rezultojne 390-400 vota diference ne favor te PAA-se, ndersa ne zonen 43, 700 vota. Nje fakt i tille eshte pranuar dhe nga kryetari i KQZ-se i cili ishte ne nje seance pyetjesh ne kete komision.

Komisioni nisi punen ne 8 nentor

Komisioni parlamentar hetimor per zgjedhjet e 3 korrikut e nisi punen e tij me 8 nentor te vitit te kaluar. Edhe pse kishte kaluar me shume se dy jave nga miratimi i tij ne Parlament, puna e tij nisi vetem ne kete date. Qe ne nisjen e punes, dy palet e medha politike hodhen akuza te ndersjella per punen qe priste ne komision. Nga njera ane, socialistet akuzonin mazhorancen e re dhe strukturat e saj nw qeverisje qe kishin bere te pamundur afrimin prane ketij komisioni te dokumenteve qe nevojiten per kryerjen e ketij hetimi. Ndersa nga ana tjeter, demokratet akuzonin per neglizhence kryetarin e ketij komisioni, i cili kishte si detyre qe te mblidhte komisionin. Ndersa dje ka marre fund puna e tij, duke shenuar dy raporte e asgje konkrete.

 


 Ky lajm ėshtė publikuar: 10/02/2006 http://www.ballkan.com/

Ēamėt: Mos prekni pronat tona nė Greqi
Gjykata e Lartė lejoi shitjen e pronave tė konfiskuara nė vitin 1940, mes tyre edhe ato ēame 

Autori i Lajmit: Juli Prifti
Shteti shqiptar tė ndėrhyjė pranė autoriteteve greke, kundėr vendimit tė Gjykatės sė Lartė tė shtetit fqinj qė lejon shitjen dhe tjetėrsimin e pronave tė ēamėve. Kjo kėrkesė u shpreh dje, nga shoqata “Ēamėria” e cila reagoi menjėherė pas vendimit tė Gjykatės sė Lartė greke. Kreu i shoqatės, Servet Mehmeti ka theksuar se ėshtė detyrė e shtetit shqiptar tė protestojė ndaj kėsaj shkelje tė tė drejtave tė njeriut, qė bėhet nga fqinjėt e sidomos nga njė vend qė ėshtė anėtar i Bashkimit Euoropian. Kėtė kėrkesė e kanė mbėshtetur dje, edhe eksponentė tė politikės shqiptare, si kreu Ekzekutiv i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, sipas tė cilit shteti shqiptar duhet tė ngrejė zėrin pėr padrejtėsitė ndaj popullsisė ēame.
Protesta e shoqatės
Shoqata “Ēamėria” kėrkon ndėrhyrjen e shtetit si mjetin mė efikas pėr tė protestuar ndaj vendimit tė padrejtė tė Gjykatės sė Lartė greke. Vetė shoqata do tė protestojė pranė organizmave europiane tė tė drejtave tė njeriut, por veprimin e parė dhe mė tė rėndėsishėm nga pikėmpamja e vėnies nė lėvizje tė mekanizmave shtetėrorė, e ka Qeveria. Kėshtu, kreu i shoqatės “Ēamėria”, Mehmeti kėrkoi ndėrhyrjen e shtetit shqiptar pranė Qeverisė greke pėr ēėshtjen e pronave tė ēamėve. Ai e cilėosi vendimin e Gjykatės sė Lartė greke si zbatim tė platformės sė Megalo-idesė kundėr Shqipėrisė. Mehmeti, nė tė njėjtėn kohė, i bėri thirrje Qeverisė shqiptare t’i drejtohet organizmave ndėrkombėtare pėr tė denoncuar veprimet e Qeverisė greke tė cilat sipas zotit Mehmeti bien ndesh me tė drejtat e njeriut. “Komuniteti ēam dhe strukturat e shoqėrisė politike atdhetare “Ēamėria” do tė kėrkojnė me forcė anulimin e ēdo veprimi qė kryhet nga shteti grek, ndaj shtėpive, pronave dhe pasurive tė tyre. Veprimet greke krijojnė njė klimė tensionimi, qė nuk i shėrbejnė miqėsisė midis dy vendeve si dhe paqes nė Ballkan. Ky ėshtė njė veprim i pashembullt nė botėn demokratike e aq mė tepėr nė njė vend tė BE-sė siē ėshtė Greqia”, theksoi Mehmeti, nė deklaratėn e shoqatės.
Incidenti me Papulias
Ishte pikėrisht koha kur pranė gjykatės sė Lartė greke u formulua kėrkesa pėr shkrirjen e pasurive tė ēamėve dhe lejimin e tyre pėr shitje, kur presidenti grek Papulias kishte planifikuar tė vizitonte Sarandėn nė njė takim me homologun shqiptar, Moisiu. Shoqata “Ēamėria” me anė tė aktivistėve tė saj zhvilloi njė protestė paqėsore nė shenjė kundėrshtimi ndaj tjetėrsimit tė pronave tė tyre nė Greqi dhe kaq mjaftoi qė presidenti grek, Papulias tė anulonte vizitėn dhe tė refuzonte presidentin Moisiu. Ky incident i cili u tejkalua me diplomaci nga tė dyja palėt, dha shenjėn e parė tė ndjeshmėrisė sė lartė tė qarqeve greke kundėr kėrkesave tė komunitetit ēam.


 

http://www.korrieri.com/ E Enjte, 09 Shkurt 2006

Ambasadorja ne Rome detyron opoziten te braktise Komisionin

Socialistet kerkojne prezencen e ministrit te Jashtem Mustafaj: Te jape shpjegime per largimin e ambasadorit Zeri. Eshte ne kundershtim me ligjin largimi brenda vitit

Socialistet braktisin Komisionin e Jashtem parlamentar. Shkak per largimin e perfaqesuesve te opozites ne kete komision ka qene diskutimi I propozimit te kandidates per ambasadore ne Rome, Meri Shahini dhe mosardhja e Ministrit te Jashtem Mustafaj per te bere shpjegimet e duhura per kete kandidature. Propozimi i Ministrise se Jashtme per ambasadore te Shqiperise ne Itali, Meri Shahini, ka gjetur kundershtimet e opozites se majte gjate mbledhjes se komisionit parlamentar te Politikes se Jashtme. Socialistet nuk kane artikuluar mospelqim ne menyre te vecante ndaj emrit te propozuar, por kane mbeshtetur oponencen e tyre ne faktin se nuk ka perse te zevendesohet ambasadori ekzistues, Pavli Zeri, ne momentin kur ai nuk ka mbushur vitin nga marrja e detyres, nderkohe qe kreu i shtetit, Presidenti Alfred Moisiu, nuk ka dekretuar shkarkimin e tij. Opozita ka dashur qe ne mbledhje te jete i pranishem ministri i Jashtem Besnik Mustafaj, per te dhene shpjegime rreth kesaj situate dhe mbi ndarjen e bere. Ish-ministri i Jashtem, Kastriot Islami, theksoi se askush nuk denjon te jape pergjigje se perse nuk parashtrohen arsyet e sjelljes se kandidatures se re per ambasador ne Itali, nderkohe qe nuk ka asnje te dhene se c'ndodh me perfaqesuesin tone aktual atje. Nga ana e saj, nenkryetarja e komisionit, deputetja socialiste, Arta Dade, ka komentuar se eshte mungese serioziteti e shtetit shqiptar, qe brenda nje viti te kerkohet agrementi prane nje vendi nje ambasador i dyte, duke mos pasur asnje arsye te qenesishme. Ajo ka kerkuar qe ministri Mustafaj te jape shpjegime se cilat jane arsyet e lirimit nga detyra te ambasadorit aktual ne Rome, Pavli Zerit.
Madje Dade ka theksuar se ne baze te ligjit nuk ka se si te nderrohen ambasadoret brenda viti. Ndersa perfaqesues te mazhorances kane theksuar se nuk ka asnje shkelje te ligjit dhe te praktikave per percaktimin e ambasadoreve. Madje, ne optiken e shumices se djathte, Ministria e Jashtme dhe Kryeministri nuk eshte i detyruar te jape shpjegime se perse ndermerr ndryshime ne perfaqesite e saj diplomatike. Pas debateve socialistet vendosen te degjojne vetem kandidatin per perfaqesues te vendit tone ne Austri, Valter Ibrahimi, per te cilin nuk kane pasur kundershtime. Nderkohe qe ne momentin kur nisi shqyrtimi i kandidatures se Shahinit per ne Rome, ata braktisen sallen e komisionit te Jashtem, duke argumentuar se me pare duan te njihen me sqarimet e ministrit te Jashtem, Besnik Mustafaj.

E. GJENCAJ

Kastriot Islami, PS:

"Behet fjale per largimin e nje ambasadori, per te cilin asnje nuk eshte ne gjendje te jape pergjigje perse sillet nje kandidature kur nuk dihet se c'behet me ambasadorin aktual".

Arjan Starova, PBLD:

"Ministri, por dhe kryeministri qe propozon nuk ka detyrim qe te jape shpjegime se perse e ben kete gje. Eshte pak a shume ekuivalente e asaj qe thote Konventa e Vjenes"


 

LZHK: Ne, trashegimtaret e koalicionit te Leka Zogut

E Enjte, 09 Shkurt 2006 http://www.korrieri.com

Kryesia e "Levizjes per Zhvillim Kombetar Leka I Zogu" ka bere me dije opinionin publik dhe ate politik se ajo eshte trasheguesja e ligjshme e koalicionit zgjedhor te paraqitur po me kete emer ne zgjedhjet e 3 korrikut, pamvaresisht terheqjes se Leka I Zogut nga jeta politike. Ky vendim eshte marre ne mbledhjen me te fundit te Kryesise se LZHK, cka pritet qe te konfirmohet dhe ne zhvillimet e metejshme ne kete force politike. Kryesia e LZHK ka krijuar profilin e saj qe nuk e lidh asgje as me ato qe ishin dje ne pushtet dhe as me keto qe jane sot, duke pretenduar se e djathta e vertete shqiptare eshte akoma e paperfaqesuar ne Parlament e qeveri. Kryesia e LZHK I cileson dashakeqe deklarimet qe vijne nga Partia e Legalitetit, sipas te cilave pretendon "perfundimin e misionit te LZHK qe me 3 korrik", apo perdorimi po prej saj i termit te "epruvetes se klonuar", kur edhe vete ka qene brenda ketij koalicioni.

"Ne do te deshironim te kishim nje bashkepunim te sinqerte me Partine e Legalitetit, por duket kjo eshte e pamunshme per aq kohe sa kjo parti do te vazhdoje bashkepunimin dhe negociatat e saj me pushtetin e PD ne kembim te perfitimeve partiake, qe mesa duket do te mberrijne deri ne pranimin e postit te Prokurorit te Pergjithshem qe Partia Demokratike i ka ofruar kryetarit te PLL. Sidoqofte dyert e LZHK-se do te vazhdojne te mbeten te hapura per gjithe shqiptaret e ndershem dhe patriote duke perfshire ketu edhe zogistet", shprehet kryesia e LZHK ne vendimin e saj.


E Enjte, 09 Shkurt 2006 http://www.kohajone.com/

NJE PERRALLE ME MBRET PER FEMIJET E KRYEQYTETIT

Nga Stefan Capaliku

Vladimir Prop, autor i librit "Morfologjia e perralles" na thote se nje prej tipologjive me te spikatura te perrallave ne te gjithe boten jane "perrallat me mbret". Edhe ne folklorin tone, gjithashtu. Zakonisht perrallat me mbret qe kemi degjuar kur ishim femije mbaronin me shprehjet: "...dhe mbreti ia fali jeten", "dhe mbreti i beri miq te vet", "...dhe mbreti i strehoi ne pallatin e vet", etj.

E gjitha kjo me erdhi ne mendje mbasi mesova lajmin se mbreti yne i dashur, Leka Zogu i Pare, duke marre me te drejte nje pjese te pronave te veta, e ka rregulluar me shtetin qe te nxjerre jashte mjediseve te veta Qendren Kombetare Kulturore te Femijeve.

Kjo me ben te mendoj se ne atdheun tone te dashur sa dhe mbreti, ne vitin 2006, nje perralle urbane tiranase mund te mbaroje kendej e mbrapa me shprehjen: "...dhe mbreti i shporri nga pallati".

Me pak fjale tani e mbrapa femijet e kryeqytetit nuk kane se ku te degjojne me nje perralle me mbret...

Nje lajm i trishtuar pas nje eksperience te lumtur...

Ne te vertete lajmi se Qendra Kombetare Kulturore e Femijeve eshte detyruar te braktise mjediset e veta erdhi te une vetem nje dite mbasi kisha vizituar ne Shkup te Maqedonise, Qendren Teatrore per Femije, nje iniciative private e disa aktoreve te shquar shqiptare, te cilet ia kishin dale te shnderronin nje kinema te vjeter pornografike te kryeqytetit ne nje salle te mrekullueshme teatri per femije. E gjitha ka ndodh mbasi qeveria ia kishte afruar kete hapesire kundrejt nje qiraje prej vetem 1 (nje) Euro ne muaj, si dhe mbas ndihmave te fonadcioneve te huaja qe kane inestuar ne riparime dhe teknologji.

Aktualisht nga pikepamja e teknologjise skenike dhe konfortit te brendshem, Qendra Teatrore per Femije mund te jete nje nder mjediset me te mire artistike ne te gjithe Maqedonine.



Mbreteria jone dikur...

Mbreteria jone dikur duke u pajtuar me pervojat me te mira te monarkive europiane kishte treguar interes te posacem per sportet dhe artet. Nepermjet princeshave, ajo kishte shpallur patronazhin e vet jo vetem per aktivitetet tradicionale, por edhe per ato te reja, nje pjese e te cilave ishin avanguarde edhe per Europen e qyteteruar. Mjaft te permendim ketu patronazhin e mbreterise shqiptare per levizjen e skautizmit.

E megjithate shteti...

E c'faj ka mbreti? Asgje, pervecse rasti e solli qe te perplaset me nje institucion kulturor, cenimi i te cilit mbrohet me ligj.

Mos ndoshta me vone e njejta situate do ndodhe edhe me kinema "Millenium 2" (Kinema "Millenium 1" nuk ekziston me)? Pse jo? Kryeqyteti atehere do kete nje "Royal Palace" me shume dhe dy institucione kulturore me pak.

Ne kete menyre nis e cenohet njera prej kater kolonave mbi te cilat mbeshtetet politika bashkekohore e kultures qe eshte nxitja e pjesemarrjes se te gjitheve ne jeten kulturore.


Ky lajm ėshtė publikuar: 09/02/2006 http://www.ballkan.com/

Opozita, kundėrshtime tė ashpra pėr ambasadoren nė Itali 

Autori i Lajmit: Red.
Komisioni i Jashtėm ka dhėnė miratimin pėr kandidatin pėr ambasador nė Austri, Vasil Brahimi, i cili pritet tė zėrė vendin e mbetur bosh prej disa kohėsh. Kandidatura e tij e pėrcjellė nė komisionin parlamentar tė Politikės sė Jashtme tė Kuvendit, nuk ka hasur nė kundėrshtime dhe vjen pas asaj tė Tatjana Kongolit, e cila u refuzua tė dekretohej nga presidenti Moisiu. Opozita, ndėrkohė, ka reaguar ashpėr nė lidhje me kandidaten e ministrisė sė Jashtme pėr ambasadore nė Romė, Meri Shahini e cila mendohet tė zėvendėsojė nė kėtė detyrė, ambasadorin shqiptar, aktualisht nė detyrė dhe jo i ē’dekretuar nga Presidenti, socialdemokratin Pavel Zėri. Mirėpo, nisur nga argumenti se duhet qė vendi pėr ambasador tė jetė bosh, ambasadori tė jetė ē’dekretuar nga presidenti Moisiu ose tė jetė vakant, qė komisioni tė marrė nė konsideratė kandidatėt e rinj, opozita socialiste ka refuzuar tė dėgjojė Shahinin. Sipas ish-ministres sė Jashtme, Arta Dade dikasteri i Diplomacisė ėshtė duke vepruar gabim, pasi nuk mund tė ndėrrohet njė ambasador qė nuk ka as njė vit qė ka nisur punėn nė shtetin pritės. Sipas saj, ėshtė jashtė etikės diplomatike njė veprim i tillė, dhe ministri Mustafaj duhet tė japė shpjegime pėrse ka kėkruar shkarkimin e ambasadorit Zėri. Ndėrkohė, sipas kreut tė komisionit tė Jashtėm, Preē Zogaj, komisioni duhet tė marrė nė shqyrtim kandidatėt e propozuar pėr ambasadorė, pavarėsisht nėse ambasadorėt aktualė janė nė detyrė apo nuk janė ē’dekretuar ende nga presidenti Moisiu.


E Merkure, 08 Shkurt 2006 http://www.kohajone.com/

RIKUJTIMI I TURPIT POLITIK


Vizita e ministrit te Jashtem spanjoll tronditi gjithe ata qe parashikonin "harrimin" e asaj qe kishte bere ish-presidenti Berisha me anetaresimin e Shqiperise ne nje Konference Islamike. Nje precedent apo nje parashenje e rrezikshme.

Nga Ndue Ukaj

Vizita e ministrit te Jashtem spanjoll tronditi gjithe ata qe parashikonin "harrimin" e asajqe kishte bere ish-presidenti Berisha me anetaresimin e Shqiperise ne nje Konference Islamike. Nje precedent apo nje parashenje e rrezikshme. Nje ironi apo nje dimension i vertete i botekuptimit perendimor ndaj Shqiperise. Sidoqofte, kjo ceshtje kerkon veprime emergjente. Te gabosh eshte njerezore, por te jetosh ne gabime eshte djallezore,- eshte nje mendim qe demothenes per kete teme-debat. Ne sfondin e kesaj, do te shtroja ironine tronditese, me te cilen u permbyll vizita e ministrit te Jashtem spanjoll ne Shqiperi, Miguel Angel Moratino, dhe rikujtimi trondites, ne momentet me delikate, permes nje mbamendjeje rrenqethese, se Shqiperia e cila synon te integrohet ne civilizimin perendimor, i perket Konferences Islamike. Mendimi i larteshkruar, nese ne parim u perket sferave etike, filozofike, ne kushte dhe rrethana te ndryshme, kur piketakohet me dimensione politike, mund te sherbeje si domethenese dhe orientues. Madje ne rrethana delikate, etika dhe politika gjithehere ne histori kane pasur piketakime, kane shtytur njera-tjetren dhe kane perplotesuar reciprokisht. Mbase nje kategori e ketille politike sot ka hyre ne axhenden perendimore.

Shqiperia, me gabime te shumta, madje absurde

Shqiperia pas lirimit nga komunizmi, ne perpelitjet e saj per te sheruar pasojat tragjike te kesaj ideologjie, ka bere gabime te shumta, madje edhe absurde. Kulimi i se cilit cuditerisht "triumfon" me aktin e turpshem te anetaresimit te Shqiperise ne Konferencen Islamike. Ky turp neper kohe u duk se eshte zhdukur, fale politikave properendimore qe u ndoqen nga Shqiperia. Por rikujtimi i ketij turpi trondites nga ministri i Jashtem spanjoll, pervec domosdose qe te reflektojme me reagime te mencura, duhet te na rikujtoje se te jetoje edhe me tutje me kete gabim qeveria shqiptare, eshte me teper se djallezore. Qeveria shqiptare, sidomos forcat perparimtare dhe perendimore, duhet te kerkojne urgjentisht qe Shqiperise t'i hiqet kjo njolle, e demshme dhe e panevojshme. Ne te kunderten, integrimi ne kete familje do te zgjatet. Ndersa retorika politike do te mbetet vetem retorike per konsum te brendshem ne suaza vetekenaqesie. E, Shqiperia do te vazhdoje te jetoje shkeputur Perendimit. Ngase keto dy bota jane te shkeputura teresisht, njera jeton ne mireqenie, prosperitet dhe liri, ndersa tjetra ne shkaterrime, erresire dhe urrejtje te pashfrenuar.

Vizita e Moratinos, mes debatesh

Tiranen zyrtare me 6 shkurt e vizitoi ministri i Jashtem spanjoll, Miguel Angel Moratino. Kjo vizite u zhvillua ne kohen kur ne boten perparimtare demokratike zhvillohen debate te shumta lidhur me publikimin e karikaturave perqeshese per Muhametin nga nje gazete e Danimarkes dhe te pasuar me ripublikime ne shumicen e mediave perendimore. Po ashtu, kjo vizite njeherit zhvillohet ne "thyerjet" me te medha qe kane perjetuar marredheniet mes civilizimit perendimor dhe lindor-islamik. Eshte kjo thyerje qe nga shume media perendimore eshte vleresuar si argumentim e asaj qe thote, qe me teper se nje dekade, studiuesi Amerikan Samuel Hantignton per perleshjen e civilizimeve ne shek. XXI dhe rregullimin e rendit te ri boteror nga ky kontekst. Nga vizita e ministrit spanjoll, ndodhi ajo qe askush s'do te deshironte te ndodhte. Pas nje kohe te gjate, nga gafa skandaloze e ish-presidentit te atehershem, Sali Berisha, ky moment paraqet nje precedent meparashenja te thella. Rikujtimi i ketij turpi politik dhe pertej politik, eshte nje sinjal ogurzi per Shqiperine, ne kohen kur ajo po ben "perpjekje" te vazhdueshme per integrim ne strukturat perendimore. Mbase parashenja e deklarates se ministrit spanjoll, qe Shqiperia duhet te angazhohet ne relaksimin e marredhenieve me boten islamike, eshte nje indikator rreqethes, qe ne esence korrespondon me opinionet e shumta perendimore karshi Shqiperise dhe integrimit te saj ne BE, integrim ky qe me keso deklaratash, sidomos kur vijne nga shtete te rendesishme si Spanja, mbetet me e larget. Po aq, sa ai i Turqise.

Rikujtimi dhe permendja e Konferences Islamike, ne nje rrethane shume te ndjeshme, duhet te reflektoje nje angazhim tjeterfare te spektrit politik shqiptar.
Duhet te ridiskutohet dhe te terhiqet sa me shpejt kjo njolle. Per kete ekzistojne njemije arsye. Madje edhe vete konstulacioni religjioz ne Shqiperi. Duke mos lene anash te kaluaren, kulturen; segmente qe kane formesuar kulturen shqiptare, qe absolutisht jane perendimore. Kjo lidhje, pervecse eshte absurde, jep edhe nje sinjal te demshem per fatet e Shqiperise ne keto rrethana te ndjeshme. Por edhe per fatet e gjithe shqiptareve.

Jemi deshmitare te nje prapambeturie ekstreme qe ka perfshire boten islame. Po ashtu, jemi deshmitar se religjioni i tyre, cdo dite e me teper po merr konotacione ideologjike. Dhe ne kete sens, deklarata e ministrit spanjoll duhet lexuar edhe ne aspekte tjera: Ju jeni ne nje organizem me ata qe nuk deshirojne as liri te shtypit, qe urrejne cdo gje perendimore, ju pra nuk jeni pjese e kultures sone perendimore. Ne kete rast, ministri Mustafaj duhej te demonstronte te verteten, se asgje s'ka te perbashket Shqiperia dhe shqiptaret me ata qe nuk njohin liri te shtypit, liri te njeriut, me ata qe per cdo gje dalin ne rruge dhe mund te vrasin cdokend. Shqiperia me keta s'ka asgje te perbashket.

Bota islamike eshte perfshire nga ekstremizmi

Bota islamike eshte perfshire nga ekstremizmi. Pertej nje rebelimi religjioz, ky ekstremizem ka nje parashenje me te thelle, mosdurimin qe shfaq kjo kulture dhe kjo mendesi ndaj te tjereve, ndaj lirise. Nje segment kaq shume i ndjeshem per boten perparimtare. Eshte kjo produkt i nje mendesie te zhytur ne primitivizem dhe erresire, nga e cila mendesi Shqiperia jeton e shkeputur. Andaj eshte me rendesi qe Parlamenti i Shqiperise, permes nje vullneti politik te shkeputet edhe formalisht nga ajo Konference. Ky veprim eshte imperativ, pas shume deklaratave te bera nga ish-ministrat Milo dhe Meta, si dhe lideri demokristian Lesi. Kjo ceshtje dhe kjo vello duhet te hiqet ne Parlament.

 

E Merkure, 08 Shkurt 2006

NUK KEMI NDIKIM NE KONFERENCEN ISLAMIKE

Ish-ministrat e Jashtem reagojne pas deklarates se kryediplomatit spanjoll

Shqiperia nuk ka nje ndikim kushedi se cfare ne Konferencen Islamike. Per t'i dhene asaj rolin e nje shteti neutralizues ne situatat e nxehta te krijuara.

Shqiperia nuk ka nje ndikim kushedi se cfare ne Konferencen Islamike. Per t'i dhene asaj rolin e nje shteti neutralizues ne situatat e nxehta te krijuara. Prandaj, ministri i Jashtem i Spanjes Miguel Angel Moratino, i dha nje rol mbivleresues Shqiperise kur i kerkoi homologut shqiptar Mustafaj qe ajo te percjelle mesazhe moderacioni ne Konferencen Islamike ku dhe eshte anetare. Te ketij mendimi jane shprehur dje dy ish-ministrat e Jashtem Arta Dade dhe Ilir Meta. Sipas tyre, nuk mund te supozohet qe vendi yne te kete nje pozicion kaq te favorshem ne kete Konference, saqe te pretendohet nderhyrja e Shqiperise ne situata konflikti te krijuara me vendet perendimore. "Mendoj se ministri i Jashtem i Spanjes e ka mbivleresuar rolin apo ndikimin qe Shqiperia mund te kete ne vendet arabe. Mendoj se Spanja ka shume me teper ndikim dhe lidhje tradicionale sesa Shqiperia" tha ne lidhje me kete, ish-ministri i Jashtem Ilir Meta. Nga ana tjeter, ish-kryediplomatja shqiptare Arta Dade, theksoi se "anetaresimi i Shqiperise ne organizaten e vendeve islamike eshte bere pa u miratuar ne parlament. Dhe sot e kesaj dite di qe parlamenti shqiptar nuk e ka ratifikuar kete anetaresim te Shqiperise ne Konferencen Islamike" thote Dade duke mos i dhene rendesi ne kete rast anetaresimit te Shqiperise ne kete Konference. Kjo edhe per arsye se sipas saj, "kjo ka qene nje nga argumentet qe opozita e atehershme, por dhe e tanishmja, qe Shqiperia nuk ka se te anetaresohet" perfundon ajo. Ndersa ministri i Jashtem spanjoll do te thoshte se "eshte e vertete se Shqiperia eshte nje vend me shumice popullsie myslimane dhe gjate bisedimeve kemi trajtuar edhe kete problematike te ekseseve qe po ndodhin ne boten arabe ndaj ketyre botimeve. I kam kerkuar kolegut tim shqiptar, si anetar i Konferences Islamike, qe te dergoje atje mesazhin e moderacionit".

PS - Arta Dade, ish-ministre e Jashtme

"Une mendoj qe anetaresimi i Shqiperise ne organizaten e vendeve islamike eshte bere pa u miratuar ne parlament. Dhe sot e kesaj dite, di qe parlamenti shqiptar nuk e ka ratifikuar kete anetaresim te Shqiperise ne Konferencen Islamike"

LSI - Ilir Meta, ish-minister i Jashtem

"Mendoj se ministri i Jashtem i Spanjes e ka mbivleresuar rolin apo ndikimin qe Shqiperia mund te kete ne vendet arabe. Mendoj se Spanja ka shume me teper ndikim dhe lidhje tradicionale sesa Shqiperia"

Konflikti, reagoi OKB dhe kryeministri danez

Edhe vete Organizata e Kombeve te Bashkuara nuk mundi te rrinte pa reaguar para nje konflikti te tille qe u shfaq papritur mes dy boteve: asaj perendimore dhe asaj myslimane. Vete sekretari i Kombeve te Bashkuara, Kofi Anan, u beri thirrje para tre diteve myslimaneve te pranojne ndjesen e shprehur nga nje gazete daneze per botimin e karikaturave te profetit Muhamed, te cilat kane shkaktuar fyerje. Zoti Anan u beri thirrje myslimaneve gjate nje konference shtypi ta lene menjane kontradikten dhe te pranojne ndjesen ne emer te Allahut te meshirshem. Karikaturat u publikuan se pari ne muajin shtator nga gazeta daneze Jyllands-Posten.

Nje nga karikaturat e paraqet Profetin Muhamed me nje callme ne formen e bombes. Botimi i karikaturave ka nxitur protesta ne shume vende myslimane si edhe denime nga zyrtare amerikane e britanike.

Gazeta ka kerkuar falje qe ka shkaktuar fyerje, por mbrojti vendimin e saj per te botuar karikaturat. Shume gazeta evropiane i ribotuan karikaturat kete jave ne shenje solidariteti per lirine e shtypit. Nga ana tjeter, kryeministri danez, ne nje mbledhje te posacme tha se ai kishte shkuar deri aty ku mund te shkonte qeveria daneze duke shpjeguar poziten e Danimarkes persa i perket lirise se fjales dhe shprehjes dhe pse qeveria e tij nga ana kushtetuese nuk ka mundesi te censuroje median. Tani tha ai kjo ishte ceshtje e diplomacise.


 

Spanja: Shqiperia, ndikim ne Konferencen Islamike

E Marte, 07 Shkurt 2006 http://www.korrieri.com

Ministri i Jashtem i Madridit kerkon nga Tirana si pjesetare e Konferences Islamike, te dergoje atje mesazhin e moderacionit, pas protestave te dhunshme ne mbare boten kunder karikaturave te profetit Muhamed. Hiqen vizat per pasaportat e diplomatike dhe te sherbimit

Spanja i kerkoi Shqiperise qe t'u transmetoje vendeve te Konferences Islamike mesazhin e moderacionit, pas dhunes se diteve fundit lidhur me karikaturat per profetin Muhamed. Gjate vizites se tij ne Tirane, Miguel Angel Moratinos, minister i Jashtem i Spanjes, deklaroi kerkesen e tij per autoritetet shqiptare, si vend anetar i Konferences Islamike.

"Eshte e vertete se Shqiperia eshte nje vend me shumice popullsie myslimane, dhe gjate bisedimeve kemi trajtuar edhe kete problematike te ekseseve qe po ndodhin ne Boten Arabe ndaj ketyre botimeve (te profetit Muhamed)", tha shefi i diplomacise se Madridit.

Ne konferencen e perbashket per shtyp me ministrin e Jashtem shqiptar, Besnik Mustafaj, Moratinos tha se i kishte kerkuar kolegut te tij shqiptar, "si anetar i Konferences Islamike, qe te dergoje atje mesazhin e moderacionit." "Keto dite kam pasur rastin te bisedoj me Sekretarin e Pergjithshem te Konferences Islamike, me Sekretarin e Pergjithshem te Liges Arabe, gjithashtu me ministrin e Jashtem te Arabise Saudite, dhe u kam transmetuar shqetesimin tone per cka po ndodh ne lidhje me dhunimet e ambasadave daneze dhe norvegjeze, dhe gjithashtu duke kerkuar nje respekt ne ndjeshmerine fetare dhe kulturore te vendeve arabe", tha Moratinos.

 


Moisiu largon ambasadorin ne Rumani

E Marte, 07 Shkurt 2006 http://www.korrieri.com/

Presidenti i Republikes, Alfred Moisiu ka dekretuar dje lirimin e Leonidha Mertirit nga detyra e ambasadorit te Shqiperise ne Rumani. Dekreti i Kreut te Shtetit erdhi pas kerkeses dhe propozimit te ministrit te Jashtem. Ne postin e kryediplomatit shqiptar ne Bukuresht, Mustafaj ka propozuar Dashnor Dervishin, nje nder diplomatet me me eksperience. Ai ka sherbyer ne shume detyra te rendesishme jashte vendit dhe se fundi si drejtues ne Ministrine e Puneve te Jashtme. Pak dite me pare, Moisiu dekretoi Bujar Skendon si ambasador ne Bullgari dhe Admirim Banajn, si ambasador ne Arabine Saudite.


06.02.06 http://pages.albaniaonline.net/rd/

Spahiu: Eksponentė tė LZHK kanė spekulluar nė emėr tė familjes mbretėrore

Thellohen kontradiktat mes LZHK e PLL

Thellohen kontradiktat mes Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar dhe Partisė Lėvizja e Legalitetit, pas tėrheqjes nga politika tė pretendentit pėr fronin mbretėror, Leka Zogu. Ndonėse qė tė dyja kėto kanė luftuar deri tani politikisht nė emėr tė familjes mbretėrore, duket se nuk do tė ketė asnjė tentativė pėr njė bashkėpunim mes tyre nė procesin mė tė afėrt zgjedhor. Vetėm dy ditė pas deklararės sė Leka Zogut pėr dorėheqje nga politika, kreu i PLL, Eqerem Spahiu, ka akuzuar ekspontetė tė LZHK pėr spekullime nė emėr tė familjes mbretėrore. "Pėr inerci tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, disa individė spekullonin nė emėr tė Mbretit dhe Familjes Mbretėrore shqiptare. Pas deklaratės sė fundit tė NMT Leka I, askush nuk ka tė drejtė tė vazhdojė tė spekullojė nė emėr tė tij", tha kryelegalisti Spahiu. I menjėhershėm ka qenė dhe reagimi i Dashamir Shehit nė emėr tė LZHK-sė. Duke u shprehur pėr deklaratėn e kreut tė PLL, Eqerem Spahiu, Shehi tha dje "e konsideroj koleg politik, PLL e konsideroj si parti tė qendrės sė djathtė, mė tej shumė gjėra varen prej tyre". Sipas Shehit, LZHK ka vendosur qė nė zgjedhjet lokale tė hyjė si forcė e pavarur.

LZHK dhe PLL pėrshėndetėn dje tėrheqjen e Leka Zogut nga politika, pėr tė mbajtur siē thanė ata, qėndrimin normal tė njė familjeje mbretėrore larg partive dhe nė mbėshtetje tė idealeve kombėtare.

H.R


http://www.ballkan.com/ Ky lajm ėshtė publikuar: 05/02/2006

LZHK, formacion politik edhe pas tėrheqjes sė Leka Zogut

Autori i Lajmit: Red.
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, e krijuar si njė nismė politike e pretendentit pėr fronin mbretėror, Leka I, nuk do tė shkrihet, pas vendimit tė tij, pėr tė lėnė politikėn. Kryetari Ekzekutiv i LZHK-sė, Dashamir Shehi tha dje, se kjo forcė politikė do tė vazhdojė tė qėndrojė nė skenėn shqiptare, duke ftuar tė gjitha forcat e tjera politike pėr bashkėpunim. Lėvizja per Zhvillim Kombėtar u krijua nė verėn e dy viteve mė parė, kur Leka Zogu takoi njė grup pėrfaqėsuesish tė jetės publike dhe intelektuale shqiptare pėr tė formėsuar kėtė lėvizje politike, me synime tė qarta elektorale. Pas dėshtimit nė zgjedhjet e 3 korrikut, LZHK pėsoi rrjedhje edhe brenda radhėve tė saj, me largimin e legalistėve tė kryesuar nga Eqerem Spahia. Ndėrsa, disa ditė mė parė, pretendenti i fronit mbretėror, Leka Zogu deklaroi tėrheqjen e tij nga jeta politike. LZHK shprehu dje, mirėkuptimin nė lidhje me vendimin e mbretit Leka Zogu I. Sipas kreut Ekzekutiv tė kėsaj lėvizjeje Dashamir Shehi, formacioni politik qė ai drejton do tė vazhdojė tė funksionojė me po tė njėjtin program dhe do tė japė kontributin e tij nė politikė. “LZHK mirėkupton pozicionin e Leka Zogut pėr t’u larguar nga politika e pėr tė qėndruar siē i takon tė gjitha familjeve mbretėrore nė tė gjithė Europėn, mbi partitė politike dhe nė mbrojtje tė interesave tė gjithė shqiptarėve LZHK vazhdon tė mbetet e hapur pėr bashkėpunim me tė gjitha partitė qė duan tė kontribuojnė nė ndėrtimin e njė politike moderne “, tha Shehi.


http://gazetametropol.com/ 5 fevrier 2006:

Leka Zogu retires from politics

The claimant to the throne, Leka Zogu, announced his retirement from the political party life. He said that he would leave the leading of the National Movement for Development. Zogu said a press statement that the stand on political parties “have served and will always serve to protect the interests of all Albanians, apart from their political ideals”. This stand has been tradition even for other European Royal Families. “NMD will continue to exist and will be led from the NDM National Assembly”, says the press statement.

 


E Premte, 03 Shkurt 2006 http://www.kohajone.com/

LEKA I I TERHIQET NGA POLITIKA

Leka Zogu i Pare terhiqet nga jeta politike partiake. Kjo zgjedhje eshte bere prej tij per t(u kthyer ne qendrimin e natyrshem te Familjes Mbreterore Shqiptare, e cila sipas tij "qendron jashte paleve dhe partive politike".
Nje lajm te tille e bene dje te ditur burime zyrtare prane familjes mbreterore. Sipas tyre, Leka Zogu i Pare e mori nje vendim te tille duke vleresuar situaten aktuale politike. "Kjo ka sherbyer dhe do te sherbeje gjithmone per te mbrojtur interesat e te gjithe shqiptareve, pavaresisht bindjeve te tyre politike", thuhet ne deklaraten perkatese per shtyp. Duke pohuar me pas, nje qendrim i tille eshte ne te njejtin tradite edhe me familjet mbreterore europiane. Por nderkaq, behet e ditur se Levizja per Zhvillim Kombetar do te vazhdoje misionin e saj per te cilin u themelua dhe do te drejtohet politikisht nga organet e zgjedhura prej Asamblese Kombetare te LZHK-se.


 

E Premte, 03 Shkurt 2006 http://www.korrieri.com/

Leka Zogu largohet nga LZHK

E Premte, 03 Shkurt 2006

Pretendenti i fronit mbreteror deklaron se do te kthehet ne qendrimin e natyrshem te Familjes Mbreterore Shqiptare, jashte paleve dhe partive politike

Pretendenti per Fronin Mbreteror, Leka Zogu deklaroi terheqjen e tij nga Levizja per Zhvillim Kombetar. "Naltmadhnia e Tij LEKA I ZOGU, duke vleresuar situaten aktuale politike, deklaron se ne sherbim te interesave me te larta te Atdheut dhe te Kombit Shqiptar, si dhe ne sherbim te tradites shteterore shqiptare, terhiqet nga jeta politike partiake, per t'u kthyer ne qendrimin e natyrshem te Familjes Mbreterore Shqiptare, e cila qendron jashte paleve dhe partive politike", thuhej dje ne nje deklarate te zyres se shtypit te Leka Zogut. Sipas njoftimit, Familja Mbreterore "ka sherbyer dhe do te sherbeje gjithmone per te mbrojtur interesat e te gjithe shqiptareve, pavaresisht bindjeve te tyre politike."
"Ky qendrim eshte ne te njejtin tradite edhe me Familjet Mbreterore Europiane", thuhet me tej ne deklarate.

Nderkohe, sipas zyres se shtypit te djalit te Ahmet Zogut, Levizja per Zhvillim Kombetar, do te vazhdoje misionin e saj per te cilin u themelua dhe do te drejtohet politikisht nga organet e zgjedhura prej Asamblese Kombetare te LZHK-se.

Levizja per Zhvillim Kombetar u krijua nga nje grup partish te aferta me Leka Zogun. Por ne zgjedhjet e fundit parlamentare, LZHK mori nje rezultat zhgenjyes, duke mosarritur te perfaqesohet ne Parlament. Leka Zogu ishte drejtuesi i Levizjes per Zhvillim Kombetar, duke u angazhuar edhe ne fushaten e saj elektorale. Me veprimin e tij, pretendenti per fronin mbreteror duket se do te shkeputet nga angazhimet partiake. Sic thuhet edhe ne deklarate, Leka Zogu do te vijoje te ndjeke jeten politike ne poziten e pretendentit per fronin mbreteror.

Nderkohe, familja Zogu eshte ne nje proces te rimarrjes se pronave te shtetezuara pas clirimit te vendit.
Pallati i Pionereve ne Tirane tashme po pergatitet per te qene prone e familjes Zogu.

A.L


 

03/02/2006 http://www.panorama.com.al/

Faqe 6 - Politikė

 

terheqja nga politika

leka I

 

Leka I Zogu deklaroi dje tėrheqjen nga jeta politike: LZHK do tė vazhdojė misionin pėr tė cilin u themelua

 

Pretendenti pėr fron kthehet nė Oborr

Shehi: Leka I largohet edhe pėr arsye shėndetėsore nga politika

 

Aristir Lumezi

Pretendenti pėr fronin mbretėror, Leka I Zogu, tėrhiqet nga skena politike. Kėtė vendim oborri mbretėror e bėri tė ditur nėpėrmjet njė deklarate zyrtare, ku thekson se kjo tėrheqje erdhi pas vlerėsimit tė situatės aktuale politike.

Oborri mbretėror deklaron se “Leka I ZOGU, nė shėrbim tė interesave mė tė larta tė atdheut dhe tė kombit shqiptar, si dhe nė shėrbim tė traditės shtetėrore shqiptare, tėrhiqet nga jeta politike partiake, pėr t’u kthyer nė qėndrimin e natyrshėm tė familjes mbretėrore shqiptare, e cila qėndron jashtė palėve dhe partive politike”. “Qėndrimin jashtė palėve dhe partive politike, oborri mbretėror e konsideron si shėrbesė pėr tė mbrojtur gjithmonė interesat e tė gjithė shqiptarėve, pavarėsisht bindjeve tė tyre politike”.
Kjo pėrbėn dhe traditėn e familjeve mbretėrore evropiane. “Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar do tė vazhdojė misionin e saj pėr tė cilin u themelua dhe do tė drejtohet politikisht nga organet e zgjedhura prej asamblesė kombėtare tė LZHK-sė”, theksohet nė deklaratėn zyrtare tė oborrit mbretėror. Drejtuesi i LZHK, Dashamir Shehi, e konsideroi dje kėtė tėrheqje tė Leka I Zogu “si zgjidhje tė njė problemi qė po zvarritej, pėr arsye shėndetėsore, politike pėr pozicionin qė ka mbreti”. Tėrheqja e pretendentit pėr fronin mbretėror ishte njė marrėveshje me dashamirėsi, e mirėkuptuar e cila e pozicionon atė nė krah tė LZHK-sė dhe pranė LZHK-sė”, u shpreh Shehi.

Mund tė krijohen probleme tė unitetit brenda LZHK-sė pas tėrheqjes sė pretendentit tė fronit mbretėror?
Nuk mendoj se do tė kemi probleme tė unitetit brenda lėvizjes sonė, pasi ka rreth 6-7 muaj qė angazhimet e pėrditshme i kryenin tė tjerė persona.
Kėshtu qė LZHK ka funksionuar normalisht me strategjinė e saj.

Mund tė ketė rrjedhje dhe largime tė simpatizantėve tuaj?
Mund tė ketė njerėz qė i lidhte familja, apo dhe tradita me familjen mbretėrore. Ne si LZHK nuk kemi qenė shumė tė zjarrtė pėr monarkinė, kjo ka tė bėjė me njė situatė praktike. Mund tė largohen persona fanatikė pėr monarkinė, por ka dhe shumė tė tjerė qė nuk pėlqenin tė afroheshin pėr shkak tė kėtij fanatizmi.
Ne ia dimė pėr faleminderit familjes mbretėrore pėr inspirimin e LZHK-sė.

Me largimin e Leka I Zogu, mund tė ketė ndryshime dhe nė strategjitė tuaja tė bashkėpunimit me partitė e tjera?
Ne i pėrkasim grupimit tė djathtė tė partive politike, por nuk do heqim dorė nga kritikat tona dhe pėr qeverisjen e djathtė. Aleancat e ardhshme janė ēėshtje praktike dhe do tė zhvillohen nė bazė tė dialektikės politike. Ne po pėrgatitemi tė hyjmė vetėm nė zgjedhjet vendore, por nuk pėrjashtohet dhe bashkėpunimi me PD si parti e krahut tė djathtė.

 

“Tėrheqja, zgjidhja e problemit qė po zvarritej”

Drejtuesi i LZHK-sė, Dashamir Shehu, vlerėson si inspirues tė kėsaj lėvizje pretendentin e fronit mbretėror, Leka I Zogu, i cili sapo u tėrhoq nga jeta aktive politike. Sipas tij, kjo ka ardhur pas njė marrėveshjeje me dashamirėsi, e cila e vendos Leka I Zogu nė krah tė LZHK-sė dhe pranė saj. largimi i Lekės mund tė sjellė nė gjirin e LZHK-sė dhe mjaft njerėz, tė cilėt nuk kanė aspirata monarkiste, por qė mbajnė dhe njė qėndrim kritik ndaj sė djathtės qeverisėse. “LZHK do tė jetė shtėpia e tyre, u shpreh Shehi, e cila do tė luajė rolin e saj kritik edhe ndaj tė djathtės”. Largimi i Lekės, sipas Shehit, erdhi si zgjidhje e njė problemi qė po zvarritej prej kohėsh, pėr shkaqe kryesisht shėndetėsore”.

 

Kthimi i familjes mbretėrore
Leka I, marrėdhėniet e tij me politikėn

Deklaron se do tė lėrė jetėn politike, por Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar do tė vazhdojė. Leka I, ėshtė djali i ish Mbretit Zog dhe u largua nga Shqipėria vetėm kur kishte dy ditė qė kishte lindur. Nė vitet e diktaturės komuniste qėndroi jashtė vendit dhe pėr herė tė parė u kthye nė Shqipėri nė nėntor tė 1993. Kthehej nė kėtė kohė pas 54 vitesh emigrimi. Berisha nuk e lejoi tė qėndronte as 24 orė nė vendin e tij. Hyri nė Shqipėri me njė avion Carter, bėri tė gjitha dokumentet nė Aeroport, pati njė deklaratė mirėserardhje pėr tė nga ministria e jashtme, por mė pas, menjėherė me vendosjen e tij nė Hotel Dajt, u kėrkua largimi i tij nga Shqipėria. Rikthimi i tij nė Shqipėri u bė vetėm nė vitin 1997, kur protestat e njerėzve pėr firmat piramidale rrėzuan Berishėn nga pushteti, pavarėsisht se ai qėndronte ende nė detyrėn e kreut tė shtetit. Nė 11 prill tė 1997 ai shkeli sėrish nė Rinas, por mė parė Guri Durollari, i PLL u kishte marrė leje tė gjitha forcave politike. Pas njė takimi qė pati me kryeministrin e asaj kohe Fino, ky i fundit e garantoi pretendentin pėr Fron se do tė bėhej edhe njė referendum ku populli tė shprehej pėr sistemin e qeverisjes, republikė parlamentare, apo monarki. Pas shpalljes sė rezultatit tė referendumit, ku monarkia nuk arriti tė merrte votat e nevojshme njė protestė e dhunshme e njerėzve qė e shoqėronin, qė degjeneroi deri nė gjakderdhje, ndodhi nė rrugėt e Tiranės. Kur pa se situata u acarua shumė, pretendenti pėr fronin Leka I deklaroi: pavarėsisht nga fitorja apo humbja e referendumit mė e rėndėsishme se gjithēka ėshtė Shqipėria”. Ai u largua nga vendi nė korrik tė ’97, por ndaj tij nisi njė proces penal i cili mė vonė u pushua. Pasi largohet pėr herė tė dytė, ai rikthehet familjarisht nė Shqipėri nė fund tė qershorit tė vitit 2002, ku u prit me popullaritet tė madh nė rrugėt e Tiranės.

 

PS akuzon Olldashin pėr punėn e policisė, ministri e hedh poshtė

Dade: Policėt ushtruan dhunė mbi banorėt
Ministri: Nuk ėshtė e vėrtetė, ne po i shpėtojmė ata

Deputetėt e opozitės kanė fajėsuar ministrin e Brendshėm, Sokol Olldashin, se ka urdhėruar ushtrimin e dhunės ndaj banorėve tė Divjakės. Deputetja e PS-sė, Arta Dade, ka deklaruar dje se “forcat e komisariatit tė policisė kanė ushtruar dhunė nė familjet e Divjakės, duke i terrorizuar banorėt e zonės”. “Kėto akte janė shumė tė dhunshme, jo vetėm pėr opinionin publik shqiptar, por edhe pėr atė ndėrkombėtar. Akte tė tilla janė kryer vetėm gjatė viteve 1992-1997. I kėrkojmė kryeministrit qė tė marrė masa pėr kėtė situatė”, deklaroi Dade nė seancėn e djeshme parlamentare. Pėr pėrdorimin e dhunės policore ka diskutuar edhe deputeti i PS-sė, Erion Braēe, duke pėrmendur njė rast nė zonėn e Kuēovės. “Ministri i Brendshėm duhet tė jetė i bindur se forcat policore nuk duhet tė veprojnė pa asnjė urdhėr, qė do tė thotė njė mandat nga ana e Prokurorisė pėr tė ushtruar kontroll nė familjet e qytetarėve”, deklaroi Braēe. Nė lidhje me kėto akuza, ministri Olldashi u shpreh, se “nuk ėshtė e vėrtetė qė forcat policore po terrorizojnė familjet e qytetit tė Lushnjės”. “Nė tė vėrtetė duhet thėnė e kundėrta pėr kėtė ēėshtje. Familjet e qytetit tė Lushnjės dhe tė Divjakės e dinė mirė se kanė qenė tė terrorizuar. Nuk ka asnjė ankesė nga ana e familjeve tė qytetit tė Lushnjės. Unė dua tė falėnderoj ata qytetarė pėr mirėkuptimin qė kanė treguar”, theksoi Olldashi. Por qėndrimi i tij ka sjellė reagimin e socialistes Dade, e cila ka deklaruar se “policia ka ushtruar dhunė dhe ka terrorizuar njerėzit dhe pėr kėtė duhet nxjerrė pėrgjegjėsia”.


http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm

Faqja 7 - POLITIKE

Shkurt 3, 2006

 

 

Deklarata: Do ndjekim traditėn e familjes mbretėrore. Shehi i LZHK: Ai do tė qėndrojė mbi palėt

 

Leka I Zogu mbyllet nė Oborr

Pretendenti i Fronit Mbretėror heq dorė nga Partitė

 

Altin Kreka
krekas@gazetashqiptare.com

Leka I Zogu largohet nga veprimtaria politike partiake. Me anė tė njė deklarate nė emėr tė oborrit mbretėror, kryetari i zyrės, Fluturak Gėrmenj ka njoftuar dje se “NMT LEKA I ZOGU duke vlerėsuar situatėn aktuale politike, deklaron se nė shėrbim tė interesave mė tė larta tė Atdheut dhe tė Kombit Shqiptar, si dhe nė shėrbim tė traditės shqiptare, tėrhiqet nga jeta politike partiake”. Gėrmenji nė deklaratėn e tij shkruan se qėllimi i kėtij largimi ėshtė pėr t’u kthyer nė qėndrimin e natyrshėm tė Familjes Mbretėrore Shqiptare, e cila qėndron jashtė palėve dhe partive politike. “Kjo ka shėrbyer edhe do tė shėrbejė gjithmonė pėr tė mbrojtur interesat e tė gjithė shqiptarėve, pavarėsisht bindjeve tė tyre politike”, thuhet nė deklaratė.

Fati i LZHK
Nė deklaratėn e Oborrit Mbretėror thuhet se pas kėtij vendimi “Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, do tė vazhdojė misionin e saj pėr tė cilin u themelua dhe do tė drejtohet politikisht nga organet e zgjedhura prej Asamblesė Kombėtare tė LZHK-sė”. Leka I Zogu ishte zgjedhur nė krye tė lėvizjes dhe gjatė zgjedhjeve kjo forcė politike u paraqit me siglėn LZHK Leka I Zogu. Kryetari ekzekutiv i kėsaj lėvizje politike dashamir Shehi, i cili mbetet i zgjedhuri mė i lartė nga Asambleja e LZHK gjatė njė interviste dhėnė NEĖS 24, ka shpjeguar situatėn qė krijohet pas kėtij largimi tė Leka I Zogu. Sipas tij, ky formalizim i kėtij pozicioni ėshtė bėrė pėr shumė arsye por mė shumė tė natyrės sė etikės politike. “Familja mbretėore nuk duhet tė jetė pjesė e politikės shqiptare por duhet tė ndjekė tarditata e saj. Mbreti nuk ėshėt mė nė krye tė lėvizjes por nė krah tė saj”, tha Shehi dje. “Njė gjė e tillė ėshtė konceptuar me mendimin e marrė edhe nga tė gjitha struktuart politike tė LZHK dhe me dashamirėsinė e mbretit Leka pėr besimin qė ka ndaj nesh”, tha kreu i LZHK dje. Lėvizja qė u krijua pėrreth pretendentit pėr fronin mbretėror tė Shqipėrisė dėshtoi nė zgjedhjet e fundit parlamentare duke marrė njė numėr votash tėrėsisht tė pamjaftueshėm pėr tė hyrė nė Parlament. Kjo bėri qė LZHK tė pėrfshihet nga kriza dhe si rrjedhim njė nga partitė pėrbėrėse tė saj PLL u shkėput pėr shkak se ishte shumė mė afėr PD-sė dhe nuk miratonte qėndrimin e drejtuesėve tė LZHK tė cilėt akuzonin PD dhe Berishėn, veēanėrisht pėr manovrat elektorale dhe zbatimin e sistemit tė Dushkut.

Pallati i vjetėr mbretėror
Deklarata e Oborrit Mbretėror ėshtė vulosur me njė vulė nė fėrngjisht ku shkruhet “Cour Royale D’Albanie”, mban si adresė Pallatin e Vjetėr Mbretėror Rr. M. Toptani, Tiranė. Kjo ėshtė pikėrisht adresa e rezidencės sė re tė familjes mbretėrore, e cila qė pas kthimit nga mėrgimi i gjatė qė prej vitit 1939 ka jetuar nė shumė rezidenca tė ndryshme edhe pas kthimit nė atdhe. Sė fundmi me vendim tė qeverisė sė kryeministrit Berisha kėsaj familje i ėshtė dhėnė pronėsia mbi njė nga ndėrtesat pėr tė cilat ajo pretendon se ėshtė trashėgimi e familjes. Ish-pallati i pionerėve, institutit tė monumenteve tė kulturės, ngjitur me Kinema Millenium II nė Tiranė ėshtė tashmė rezidenca e kėsaj familje. Prej ditrėsh aty po punohet pėr ta pėrgatitur ndėrtesėn pėr familjen mbretėrore. Ai njihet edhe si Pallati i Vjetėr Mbretėror ose si Pallati i Princeshave. Familjes mbretėrore i ishte premtuar prej kohėsh kthimi i disa prej ish-pronave tė saj. Menjėherė pas kthimit nė atdhe, ish-qeveria socialiste morri vendim pėr ti pajisur ata me pashaporta diplomatike si dhe premtoi se do tė kthente disa nga pronat e saj. Lista e tyre ishte shumė e gjatė por asnjė nga pronat nuk ju kthye, ashtu siē nuk u kthye as koleksioni i madh i armėve tė zjarrit qė kishte me vete Leka I Zogu. Vetėm pas ardhjes nė pushtet tė sė djathtės u mor njė vendim pėr tė dhėnė nė pronėsi tė kėsaj familje njė ndėrtesė nė qendėr tė Tiranės ndėrsa flitet se ajo do tė marrė edhe prona tė tjera.

Leka I Zogu nė krye tė LZHK
Pas krijimit tė kėsaj lėvizje Leka Zogu deklaroi se ai ishte nė krye tė LZHK dhe nisi edhe fushatėn elektorale nė disa zona tė vendit.

Largimi i PLL
Debatet brenda LZHK bėnė qė PLL e drejtuar nga Ekrem Spahia tė largohej nga kjo lėvizje duke shpallur koalicion me PD por sėrish mbeti jashtė Kuvendit.

Deklaratė e Oborrit Mbretėror Shqiptar
NMT LEKA I ZOGU, duke vlerėsuar situatėn aktuale politike, deklaron se nė shėrbim tė interesave mė tė larta tė Atdheut dhe tė Kombit shqiptar, si dhe nė shėrbim tė traditės shtetėrore shqiptare, tėrhiqet nga jeta politike partiake, pėr t’u kthyer nė qėndrimin e natyrshėm tė familjes mbretėrore shqiptare, e cila qėndron jashtė palėve dhe partive politike.
Kjo ka shėrbyer edhe do tė shėrbejė gjithmonė pėr tė mbrojtur interesat e tė gjithė shqiptarėve, pavarėsisht bindjeve tė tyre politike.
Ky qėndrim ėshtė nė tė njėjtėn traditė edhe me familjet mbretėrore europiane.
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, do tė vazhdojė misionin e saj pėr tė cilin u themelua dhe do tė drejtohet politikisht nga organet e zgjedhura prej asamblesė kombėtare tė LZHK-sė.

Rezidenca e re
Familja e re mbretėrore pas vendimit tė qeverisė pritet qė tė zhvendoset shumė shpejt nė rezidencėn e re nė pallatin e vjetėr mbretėror pranė kinema Millenium II nė Tiranė


http://gazetametropol.com/

Leka Zogu largohet nga politika

 

3 Shkurt  Pretendenti i fronit mbretėror Leka Zogu ka deklaruar dje tėrheqjen nga jeta politike partiake. Nė kėtė mėnyrė, ai ėshtė shprehur se do tė braktisė drejtimin e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, duke u kthyer pranė familjes mbretėrore. Nė deklaratėn e dhėnė dje pėr shtypin ėshtė theksuar se qėndrimi mbi partitė politike “ka shėrbyer dhe do tė shėrbejė gjithmonė pėr tė mbrojtur interesat e tė gjithė shqiptarėve, pavarėsisht bindjeve tė tyre politike”. Mė tej, nė deklaratė, thuhet se ky qėndrim ėshtė nė tė njėjtėn traditė edhe me Familjet Mbretėrore Evropiane. “LZHK do tė vazhdojė misionin e saj, pėr tė cilėn u krijua dhe do tė drejtohet politikisht nga organet e zgjedhura prej Asamblesė Kombėtare tė LZHK-sė”, thuhet nė deklaratėn e dhėnė pėr mediat.

 

LSI: Ja si u zhdukėn votat nė proporcional

DARINA TANUSHI

2 Shkurt  KQZ publikon dokumentet, partitė dalin mangėt nga qendrat e votimit nė KZZ

Lėvizja Socialiste pėr Integrim do tė kėrkojė nga organet e drejtėsisė hetimin e zgjedhjeve tė 3 korrikut. Nė njė mbledhje urgjente kryesie, drejtuesit e LSI-sė, bazuar edhe nė dokumentacionin e ardhur nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve kanė vėnė re humbje tė shumta tė votave tė LSI-sė nė proporcional. Nė disa prej zonave zgjedhore, prej tė cilave ka patur informacion, kjo parti ka vėnė re se votat nga qendrat e votimit nė KZZ-tė nuk rezultojnė tė jenė tė njėjta. Nė 7 prej zonave zgjedhore, prej nga ėshtė marrė informacioni, LSI rezulton tė ketė mangut rreth 623 vota. Duke parė tabelėn e disa rezultateve nė proporcional, rezulton qė LSI tė ketė marrė 355 vota nė zonėn nr.8, ndėrsa njė numėr mė i madh rezulton tė jetė fituar nga kjo forcė nga tabelat e qendrave tė votimit, 518 vota. E njėjta gjė ndodh me kėtė forcė edhe nė zonėn 14, ku, sipas qendrave tė votimit janė marrė 763 vota, ndėrsa nė KZZ kanė shkuar 609 vota. Nė zonėn 19 ka njė humbje prej 20 votash, duke vijuar me zonėn 25, ku ka njė diferencė me humbje prej 74 votash. Nė zonėn 49, LSI ka humbur nga transferimi, qendra votimi-KZZ rreth 49 vota. Nė zonėn 67 gjithashtu kjo parti ka humbje me 138 vota, duke pėrfunduar me 25 vota tė humbura nė proporcional nė zonėn 90. Kryesia e LSI-sė ka vendosur qė pėrveēse tė kėrkojė nga drejtėsia shqiptare verifikim dhe drejtėsi, do tė njoftojė tė gjitha institucionet ndėrkombėtare pėr kėtė humbje votash nė zgjedhjet e 3 korrikut. Problematike nga kėto dokumente tė marra nga KQZ paraqiten edhe partitė tė tjera, tė cilat kanė njė diferencė tė madhe votash nga ato qė kanė marrė nė mazhoritar me ato qė kanė marrė nė proporcional. Ndėrkohė me humbje votash nė proporcional rezultojnė edhe parti tė tjera si LZHK-ja, Aleanca Demokratike dhe ajo Socialiste. Vetėm nė zonat 25 dhe 37 Partia Demokratike rezulton tė ketė mangut pėrkatėsisht 143 vota dhe 1001 vota. Ndėrsa socialistėt kanė humbur vota nė 25, 37, 38 dhe 46 e 90, tė cilat tė gjitha sė bashku shkojnė nė 5 zona rreth 806 vota tė humbura. Ndėrkohė dje gjatė njė interviste pėr radion "Zėri i Amerikės", sekretari i Pėrgjithshėm i PS-sė, Pandeli Majko, tha se LSI-ja krijoi probleme pėr tė majtėn. "Ne e shohim me keqardhje qė LSI-ja vazhdon tė mbetet njė krizė e sė majtės, duke mos u orientuar drejt alternativės. Pra, ajo qė ne kemi nė pakėnaqėsinė tonė karshi LSI-sė ėshtė qė ne dėshirojmė tė bashkėpunojmė me kėtė parti duke e konsideruar atė pjesė tė sė majtės, pa asnjė lloj kushti", u shpreh Majko. Nėse dikush mendon qė mund t'i bėjė presion PS-sė duke orientuar krizėn brenda sė majtės, mendoj se kriza nuk ėshtė alternativė dhe tė gjithė njerėzit janė tė bindur se pėr tė ndryshuar situatėn e sotme, vota nė drejtim tė PS-sė ėshtė mė eficente, deklaroi Majko.


03.02.2006 http://pages.albaniaonline.net/rd/

Leka Zogu tėrhiqet nga politika

Pretendenti pėr Fronin Mbretėror, Leka I Zogu tėrhiqet nga politika. Sipas njė njoftimi qė shpėrndau dje zėdhėnėsi i oborrit Mbretėror "NMT LEKA I ZOGU, duke vlerėsuar situatėn aktuale politike, deklaron se nė shėrbim tė interesave mė tė larta tė Atdheut dhe tė Kombit Shqiptar, si dhe nė shėrbim tė traditės shtetėrore shqiptare, tėrhiqet nga jeta politike partiake, pėr t'u kthyer nė qėndrimin e natyrshėm tė Familjes Mbretėrore Shqiptare, e cila qėndron jashtė palėve dhe partive politike".

Kjo ka shėrbyer dhe do tė shėrbejė gjithmonė pėr tė mbrojtur interesat e tė gjithė shqiptarėve, pavarėsisht bindjeve tė tyre politike.

Ky qėndrim ėshtė nė tė njėjtėn traditė edhe me Familjet Mbretėrore europiane.

Ndėrsa, Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, do tė vazhdojė misionin e saj pėr tė cilin u themelua dhe do tė drejtohet politikisht nga organet e zgjedhura prej Asamblesė Kombėtare tė LZHK-sė.

03.02.2006


http://www.shekulli.com.al/ 01/02/2006


http://www.shekulli.com.al/

Mustafaj: Negociatat, Shqipėria nė krah tė delegacionit tė Kosovės

Shekulli

TIRANĖ- Ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, deklaroi dje se Shqipėria do ta ndjekė me vėmendje procesin e negociatave mes Prishtinės dhe Beogradit pėr vendosjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Ndėrsa ka pėrshėndetur, procesin e ndėrmarrė nga LDK-ja pėr pėrzgjedhjen kandidatit pėr postin e presidentit tė Kosovės, Mustafaj ka pohuar se “Shqipėria do tė jetė nė krah tė delegacionit tė Kosovės, do tė jetė nė sinkron tė plotė me Grupin e Kontaktit dhe me Grupin Negociator nė mbėshtetjen pa rezerva pėr grupin e Ahtisaarit dhe tė gjithė ekipin e tij”. Sipas tij, hapat qė ka ndėrmarrė Lidhja Demokratike e Kosovės nė pėrzgjedhjen e kandidatit qė do tė propozohet pėr postin e presidentit tė Kosovės, tregon se ajo ėshtė njė forcė politike tėrėsisht e pėrgjegjshme pėr fatin e saj historik dhe pėr detyrat qė ka nė situatėn qė po kalon vendi. “Nuk ėshtė fjala kėtu pėr tė zėvendėsuar presidentin Rugova. Ėshtė fjala pėr njė veprim politik dhe moral me njė pėrgjegjėsi tė thellė pėr tė mbushur vakuumin institucional tė krijuar nga largimi i parakohshėm i presidentit Rugova. Me kėtė shpejtėsi, me kėtė ndjenjė tė lartė pėrgjegjėsie, me kėtė vizion pėr specifikat qė ka ky moment historik, Lidhja Demokratike e Kosovės tregon se ėshtė njė trashėgimtare e denjė e mendimit politik dhe e veprimit politik tė Presidentit Rugova. E pėrshėndes kėtė veprim, kėtė shpejtėsi dhe ndjenjė tė lartė pėrgjegjėsie dhe shpreh bindjen time tė thellė dhe tė qeverisė shqiptare se personaliteti qė do tė nominohet pėr t’u zgjedhur pėr tė qenė kandidat i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, pėr t’u zgjedhur nga Parlamenti i Kosovės si president i Kosovės do tė ketė mbėshtetjen e gjerė tė trupės parlamentare tė Kosovės, do tė ketė gjithashtu nė vazhdim edhe mbėshtetjen e plotė pėr tė kryer detyrat e parashikuara nga korniza kushtetuese e Kosovės dhe nga zhvillimet historike nė tė cilat gjendet sot”, - tha Mustafaj. Sipas tij, njeriu qė do tė zgjidhet pėr tė drejtuar grupin negociator, do tė vazhdojė tė njėjtėn frymė si presidenti Rugova, duke bashkėpunuar me komunitetin ndėrkombėtar, pėr tė mbrojtur me dinjitet interesat e Kosovės. Ministri Mustafaj ka shmangur gjatė deklaratės sė djeshme, qėndrimin e tij tė mėparshėm pėr statusin e kushtėzuar tė Kosovės.

01/02/2006
KATEGORIA: Politike

http://gazetametropol.com/

Leon Rei, 82 vjet pas zbulimit tė ‘Parajsės mbi tokė’

 

1 Shkurt  Ishin vitet ’30, kur njė grup arkeologėsh francezė, drejtuar nga Leon Rei, nė kuadrin e njė marrėveshjeje midis qeverisė sė Zogut dhe asaj franceze, erdhėn nė qytetin e lashtė pėr tė kryer gėrmime. Misioni francez do tė zbulonte monumente tė rėndėsishme arkeologjike, por edhe interesante, si Agonotetet, simboli i Apolonisė, odeonin, bibliotekat, portikun etj.

Arkeologu francez qė i kushtoi jetėn e tij kėrkimeve dhe zbulimeve nė qytetin e lashtė, qė shtrihet midis lindjes dhe perėndimit tė diellit, Apolonisė, Leon Rei, ėshtė kujtuar dje gjatė njė takimi midis arkeologėve, organizuar nga Aleanca Franceze dhe Instituti i Arkeologjisė. 82 vjet pas zbulimit tė tij mė tė rėndėsishėm, francezi Rei do tė kujtohej dje “si arkeologu qė i dha frymėmarrje fushės arkeologjike shqiptare”’. Ishte ai qė do tė arrinte tė bėnte zbulimet mė interesante tė Apolonisė, 12 km larg Fierit tė sotėm, dhe do ta quante kėtė qytet si “parajsa mbi tokė”.

Djali i tij, Zhan Gabriel Rei, i pranishėm nė simpoziumin e zhvilluar dje nė Tiranė, u shpreh se “kujtimet e tim eti pėr Shqipėrinė dhe Apoloninė janė tė jashtėzakonshme dhe tė panumėrta. Ai e adhuronte atė qytet tė lashtė, tė cilin e quante edhe parajsa nė tokė”. Leon Rei ishte hulumtuesi qė bėri tė mundur njohjen dhe rimėkėmbjen e Apolonisė. Ai themeloi muezun arkeologjik nė Skelė tė Vlorės dhe i kushtoi pjesėn mė tė madhe tė studimeve tė tij, qytetit tė lashtė tė Apolonisė. Instituti i Arkeologjisė i ka kushtuar faqe tė tėra tė studimeve tė Reit nė revistėn e tyre “Iliria”, qė nga viti 1924, themelimi i muzeut tė Vlorės e deri nė Luftėn e Dytė Botėrore, periudhė nė tė cilėn ai u largua nga Shqipėria. I nderuar pas vdekjes me medaljen e artė “Naim Frashėri i Artė”, Leon Rei, do tė mbetet pėr arkeologjinė shqiptare njė nga pikat mė tė forta referuese.

Njė qytet i lashtė

Ishin vitet ’30, kur njė grup arkeologėsh francezė, drejtuar nga Leon Rei, nė kuadrin e njė marrėveshjeje midis qeverisė sė Zogut dhe asaj franceze, erdhėn nė qytetin e lashtė pėr tė kryer gėrmime. Nė vitin 1924, nė qytetin e lashtė tė Apolonisė u zbuluan vetėm dy banesa tė kohės romake. Vite mė pas, gėrmimet e misionit francez, qė shoqėrohej nga arkeologu shqiptar Hasan Ceka, do tė zbulonin monumente tė rėndėsishme arkeologjike, por edhe interesante, si Agonotetet, simboli i Apolonisė, odeonin, bibliotekat, portikun etj.

Nė qarqet shkencore, njihet dhe vlerėsohet kontributi i arkeologut francez Rei. Ai bėri nė Apoloni atė qė paralelisht bėnte arkeologu italian nė Butrint, Luixhi Ugolini. Eshtė Leon Rei ai qė hapi muzeun e parė arkeologjik shqiptar, nė Tiranė dhe atė tė Vlorės. Gjatė punimeve pranė tempullit tė mrekullueshėm tė Agonotetėve, Rei gjithashtu nxori nė dritė rreth 100 amfora me tė cilat pinin verė apolonasit, vendosur njė mbi njė, e qė mendohen tė jenė tė tipit greko-italik dhe i pėrkasin shek.IV-III para Krishtit. Qyteti i lashtė i Apolonisė, ndėr shekuj ka ngjallur kureshtjen. Ciceroni do ta quante Apoloninė “Magna urbs et gravis” - qytet i madh e i rėndėsishėm, njė nga 30 qytetet e botės antike kushtuar Perėndisė Apolon.

Njė nga tė parėt qė e pėrmend Apoloninė ėshtė Ekateu i Miletit, nė shek.VI-V p.e.s., Herodoti e mė pas Tukididi, qė pėrmend se ky qytet ishte koloni e Korintit. Burimet e periudhės helenistike, deri nė shekujt e parė tė erės sonė, janė mė tė shumta pėr shkak tė ngjarjeve historike. Perandori i parė Oktavian Augustin, i cili bashkė me Agripėn erdhėn nė studion nė Apoloni, njė qytet i lirė tashmė, ku artet, arkitektura ishin nė lulėzim, pėr tė admiruar bukurinė e Apolonisė.

e.kaēi


http://pages.albaniaonline.net/rd/ 01.02.2006

Mustafaj pėrshėndet kandidaturėn e Fatmir Sejdiut pėr postin e Presidentit tė Kosovės

Pasardhėsi i Rugovės, bashkėpunim tė ngushtė me ndėrkombėtarėt

Ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, pėrshėndeti dje kandidaturėn e Fatmir Sejdiut, aktualisht sekretar i Pėrgjithshėm i LDK-sė, i paraqitur njė ditė mė parė nga Lidhja Demokratike e Kosovės, pėr postin e Presidentit tė Kosovės.

"Qeveria shqiptare shpreh bindjen se njeriu, i cili do tė zgjidhet pėr tė drejtuar grupin negociator tė bisedimeve pėr statusin e Kosovės, do tė vazhdojė nė tė njėjtėn frymė me atė tė Presidentit Ibrahim Rugova. Ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, tha nė konferencėn e djeshme pėr shtyp, se pasuesi i Rugovės do tė vazhdojė bashkėpunimin e ngushtė me komunitetin ndėrkombėtar.

Gjatė njė konference pėr shtyp, shefi i diplomacisė shqiptare shprehu mbėshtetjen pėr pasuesin e Rugovės, i cili do tė kryesojė negociatat pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės.

"Ne jemi tė bindur se pasardhėsi i Presidentit Rugova do tė bashkėpunojė ngushtė me komunitetin ndėrkombėtar pėr mbrojtjen me dinjitet dhe kompetencė tė lartė tė interesave tė Kosovės", theksoi zoti Mustafaj.

"Shpresoj qė mbyllja e kėtyre bisedimeve tė bėhet brenda mandatit tė kryenegociatorit tė OKB-sė, Martti Ahtisaari dhe kėto bisedime tė realizojnė aspiratėn e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, qė ėshtė pavarėsia e saj", u shpreh zoti Mustafaj.

Duke vlerėsuar kandidaturėn e Fatmir Sejdiut, paraqitur njė ditė mė parė nga Lidhja Demokratike e Kosovės, pėr postin e Presidentit tė Kosovės, Mustafaj u shpreh se: "Kėtu nuk ėshtė fjala pėr tė zėvendėsuar Presidentin Rugova, por pėr njė veprim politik, moral dhe tė pėrgjegjshėm, me tė cilin LDK tregoi se ėshtė njė trashėgimtare e denjė e mendimit dhe e veprimit politik tė Rugovės".