E Merkure, 05 Prill 2006 http://www.kohajone.com/
ALEANCA FRANCEZE, E PRANISHME NE SHQIPERI
Ministri i Puneve te Jashtme, Besnik Mustafaj, zhvilloi dje nje takim me
sekretarin e Pergjithshem te Aleances Franceze, Jean Claude Jacq. Ne takim u
diskutua per pranine gjithnje e me aktive te Aleances Franceze ne Shqiperi, si
nje nga aleancat e para ne Ballkan, ne ndihme te perhapjes se gjuhes dhe
kultures franceze ne Shqiperi. Ministri i Puneve te Jashtme e ka njohur
sekretarin e Pergjithshem te Aleances Franceze me hapat e ndermarra nga qeveria
shqiptare ne te mire te zgjerimit te bashkepunimit kulturor me Francen dhe
vendet e tjera frankofone, si nje prerogative per thellimin e shkembimeve me
agjencite e bashkepunimit teknik dhe profesional, me boten e biznesit,
universitetet.
E Merkure, 05 Prill 2006 http://www.kohajone.com/
LZHK DHE ISH PRONARET: "NUK KA REPUBLIKANE"
Nderkaq, ministria e Bujqesise nis fazen e dyte te evidentimit te tokave
bujqesore per kompensim.Ish pronaret, pervecse te pashprese per te perfituar
nga pronat e tyre, tani ndihen edhe te tradhetuar nga Partia qe perhere ka
dale ne mbrojtje te tyre. Kreu i LZHK se Dashamir Shehi, tha dje per median se
ne Shqiperi nuk ka me republikane.
Eglantina Nasi
Tashme pervecse te pashprese, ndihen edhe te tradhetuar. Ish pronaret jane
deklaruar dje se nuk kane me ne krahun e tyre as partine qe dikur i mbronte.
Sipas drejtuesve te Shoqates "Pronesi me Drejtesi", Partia
Republikane e tregoi se krahun e kujt mbante ne te vertete pas votimit ne
parlament. Keta perfaqesues te ish pronareve pohojne se tani jane pa asnje
mbeshtetje dhe se nuk u ka mbetur gje tjeter vecse te ankimohen sipas
procedurave ligjore te caktuara.
Nje dite pas votimit ne Kuvend me 76 vota te ligjit te legalizimeve,
drejtuesit e "Pronesi me Drejtesi" kane deklaruar se ata tani do t'i
drejtohen Gjykates Kushtetuese. "Dhe pasi te marrim vendimin e saj, do te
ankohemi edhe me tej, ne Gjykaten e te Drejtave te Njeriut ne Strasburg"
pohon kryetari i saj Vorpsi. Sipas tij, kjo e drejte e ankimimit te tyre eshte
legjitime dhe mbetet rruga e fundit per te vene ne vend te drejten e pronesise
se tyre.
E drejte qe sipas ish pronareve, u shkel diten qe Kuvendi votoi ligjin e
legalizimeve, i cili per ta sinjifikon zaptimin e tokave te tyre nga banoret e
ardhur prej rretheve. Ish pronaret paraqiten teper te shqetesuar ne lidhje me
realizimin e procesit te legalizimit. Pasi ne ligjin e qeverise, nuk gjejne
asgje te qarte se kush do t'i kompensoje ata. Megjithese ekziston premtimi se
ata do te kompensohen financiarisht dhe me toke, aty ku te jete e mundur. Por
ata nuk arrijne ta besojne dot se qeveria do te gjeje dot aq leke sa te
mundesohet kompensimi i tyre financiar.
LZHK: "Ne Shqiperi, nuk ka republikane"
Por per kete ceshtje nuk ka ndenjur pa reaguar as Levizja per zhvillim
Kombetar. Drejtuesi i saj Dashamir Shehi, eshte shprehur nje dite pas votimit
te ligjit te legalizimeve ne vend, se republikanet e vertete nuk ekzistojne.
"Nuk ka republikane" ka qene shprehja qe ka zgjedhur per kete fakt
Shehi. Duke shtuar ne lidhje me kete, se grupi i republikaneve ne parlament,
ne fakt eshte i disa deputeteve demokrate te cilet jane bashkuar me ata pak
republikane qe jane.
Dhe qe sipas Shehit, nuk arriten te mbrojne te drejten legjitime te kategorise
se ish pronareve, ate te pronesise mbi token e tyre. Te drejte qe shteti ua
shkeli duke ua dhene te ardhurve. "Nuk ka nje mbrojtje ndaj kesaj
kategorie" thote per median nder te tjera drejtuesi i Levizjes per
Zhvillim Kombetar, Dashamir Shehi, i cili ishte shprehur gjate gjithe kesaj
periudhe per zgjidhje me kushte te procesit te legalizimit te zonave informale.
Pas ligjit, banoret informale nuk duan te paguajne
Por duket se miratimi i ligjit te legalizimeve nuk do te mundet ta zgjidhe
njehere e mire problemin ne fjale pasi njera nga pengesat jane edhe vete
banoret e zonave informale, te cilet shprehen se nuk mund te paguajne me
cmimin e tregut truallin mbi 500 metra/katrore. Dhe per kete arsye, ata
kerkojne nga qeveria qe t'u jape kredi te zbutura afatgjata ne menyre qe te
jene ne gjendje te paguajne per truallin e zene sipas ligjit te ri te
legalizimeve. Sikunder ka edhe banore te zonave informale te cilet jane gati
te paguajne, edhe me cmim tregu, vetem e vetem qe te legalizohen sa me pare.
Nis faza e dyte e evidentimit te tokave bujqesore
Ministria e Bujqesise dhe Ushqimit, ka nisur fazen e dyte te evidentimit te
tokave bujqesore, te cilat do te sherbejne per kompensimin e ish pronareve.
Tashme eshte gati nje harte ne te cilen pasqyrohen 57 mije hektare toke
bujqesore e lire, e cila do te vihet ne dispozicion te kompensimit te ish
pronareve.
Por jane edhe shume institucione te tjera si ministria e Bujqesise, te cilet
do te nisin evidentimin e zonave te lira. Nderkaq, ligji per kthimin dhe
kompensimin e pronave, parashikon qe ish pronaret e tokes, do te perfitojne se
pari nga tokat shteterore te lira si dhe nga aksionet qe shteti ka ne
ndermarrjet private. Ligji parashikon qe kompensimi financiar te jete forma e
fundit e kompensimit te pronareve. Per kete qeveria do te parashikoje nje fond
te posacem.
Sipas te dhenave, per gjysmen e pare te ketij viti, eshte parashikuar per
Komitetin e Kompensimit te Pronave, nje fond prej 3 milione dollaresh, i cili
do te vihet ne dispozicion te kategorise se ish promareve. Nderkaq, qeveria ka
deklaruar se ne gjysmen e dyte te vitit 2006 do te kete dhe nje tjeter fond
per kompensimin e pronareve. Qeveria nga ana e saj, ka premtuar se ne daten 31
maj do te paraqese harten e plote te tokave te lira, per efekt te kompensimit
te pronareve.
Ne fillim te ketij viti, kryeministri Berisha u kerkoi ministrive kryesore qe
per efekt te ligjit "Per kompensimin e ish pronareve", te bejne
inventarin e brendshem te pronave jopublike, te paluajtshme te shtetit, ne
administrim te seciles ministri dhe institucione varesie, si dhe teparaqesin
prane Keshillit te Ministrave, brenda dates 31 maj2006, listen e pronave te
propozuara per t'u perfshire ne kete fond, ne perputhje me shkronjat
"a" dhe "b" te nenit 11te ligjit.
Ne listen e pronave jopublike te paluajtshme teshtetit, per krijimin e fondit
per kompensimin fizik do perfshihen te gjitha pronat shteterore qe: nuk u jane
dhene me emfiteoze ose koncension te treteve; nuk jane asete a pjese te
ndermarrjeve publike apo shoqerive tregtare shteteore te perfshira ne sektorin
strategjik; nuk jane pjese e inventarit te pronave te paluajtshme te shtetit,
te cilat u jane transferuar ne pronesi ose perdorim, njesive te qeverisjes
vendore, ndodhen jashte kufirit te territoreve te shpallura zona me perparesi
turizmin, nuk jane zene me ndertime pa leje, jane troje publike. Te dhenat do
te paraqiten cdo tre muaj ne Komitetin Shteteror te Kthimit dhe Kompensimit te
Pronave.
Si do te zbatohet konkretisht ligji?
Ne baze te ndryshimeve, qe u miratuan tashme ne seance plenare brenda ligjit
te ri te ndryshuar te legalizimeve, dy muaj pas hyrjes ne fuqi te ligjit do te
filloje ngritja e zyrave te legalizimit dhe prane tyre qytetaret qe kane
ndertuar pa leje do te paraqiten per te plotesuar formularet. Pasi keta
persona te permbushin te gjitha detyrimet sipas ligjit do te paisen me nje
dokument qe quhet "leje legalizimi".
Me kete dokument, keta persona do te paraqiten ne zyrat e regjistrimit te
pasurive te paluajtshme, te cilat ne cdo 3 muaj plotesojne listen e personave,
te cilat jane paraqitur te zyra per legalizim. Kjo liste cdo tre muaj shkon ne
Keshillin e Ministrave. Sipas ligjit, kjo procedure do te vazhdoje deri sa te
perfundoje i gjithe procesi i legalizimit.
Pikerisht ligji parashikon qe me daten 1 dhjetor 2006 zyrat e regjistrimit te
pasurive do t'i dergojne Keshillit te Ministrave listen e personave, te cilet
kane marre lejet e legalizimit. Qeveria deri me date 31 dhjetor do te marre
vendim per percaktimin e afatit dhe pagesen qe do kryhet ne favor te pronareve
per trojet, te cilat jane zene nga personat qe kane permbushur detyrimin per
legalizim. Fondi i qeverise per procesin e legalizimit dhe tatimit mbi
pasurine e paluajshtme vetem, per keto objekte shkon 520 milion dollare. Ky
fond do vihet ne dispozicion te demshperblimit te pronareve. Kjo fature do te
perftohet nga legalizimi i banesave ne tokat shteterore.
Shifrat e projektit
200 mije ndertime pa leje ne gjithe vendin
2 000 USD mesatarja minimale e pageses per legalizim trualli
400 mil USD do mblidhen nga pagesat sipas shumes se mesiperme
320 mil USD do shkojne per kompensimin e ish pronareve
80 mil USD do shkojne per vendoret mbi nevojat e procesit
3 mld USD eshte vlera e 200 mije ndertimeve pa leje
30 mil USD, vlera e takses se ndikimit ne infrastrukture
http://www.gazeta55.net/home.jsp
Data: 05/04/2006, ora Mustafaj: Tė interesuar pėr thellimin e bashkėpunimit kulturor me Francėn |
Mustafaj:
Tė interesuar pėr thellimin e bashkėpunimit kulturor me Francėn Qeveria
shqiptare ėshtė e angazhuar pėr zgjerimin e bashkėpunimit
kulturor me Francėn. Ėshtė ky mesazhi qė i pėrcolli dje
Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, Sekretarit tė Pėrgjithshėm
tė Aleancės Franceze, Jean-Claude Jacq gjatė njė takimi qė
zhvilloi dje me tė. |
Berisha dismisses Ngjela from partys functions |
The conflict between Prime Minister Berisha and democrat deputy Spartak Ngjela deepened. After the debate of one day before, where both of them requested each others resignation from the posts they hold, Berisha decided to freeze his membership in the party for an undefined time, as well as to dismiss him form the post of secretary for public relations. This decision was argued with the fact that, according to Berisha, Ngjela is the cause of the systematic blocking of works in the commission of laws in Parliament. He was expressed against the legalisations law, but it was taken as a stance against the program of the ruling majority. He had also abandoned the Parliaments hall when the Moratorium was to be voted. The decision in question is attributed to DPs small chairmanship, which, as was informed, was gathered on Monday, with participation of Berisha, Topalli, Beja, Topi, Bode, Rusmajli and Ngjela. Indeed, the frozen of Ngjelas membership came after the publication in media of the discussion between Berisha and Ngjela in the chairmanship meeting, which was hold without medias presence, before the meeting of the Democratic Partys Parliamentary Group. Berisha, through DPs spokesman Gazmend Oketa, has accused Ngjela as responsible for the publication of this discussion. For all these stands against the majority, Ngjela witnessed to have come not as discusser, but as spy, and as only argument he has used an old immoral habit, from which we wish he frees one day, said the DPs spokesman in press conference. Oketa informed yesterday that the DPs small chairmanship has decided to freeze Ngjelas membership in DP and requested his resignation from the post of chairman of commission of laws in parliament. After this, also the allies of the Democratic Party like Nikolle Lesi and Fatmir Mediu reacted, opposing the decision taken by the Democratic Party in relation to Ngjela. But Ngjelas reaction was immediate, declining to have registered the discussion with Berisha and for making it public. Ngjela said if we would have want, he would have registered and published the discussion, but stressed the situation shows lack of balance from the side of Prime Minister Berisha, who, according to Ngjela has misinformed the public opinion. In relation to his dismissal from the party, the advocate said he is elected by the forums, so no one can expel me. |
Rama-Ngjela organized Topallis dismissal |
Sources within the Democratic Party confirm the last action undertaken by Berisha against Ngjela came as result of intrigues that latter was playing on back of his political line-up.The case of the spying the discussion that advocate did, and its selling in media controlled by the head of socialists Rama, exhausted Berishas patience. Still according to sources within the DP, Ngjelas intrigues in DP had some time that had started. Showing discontent over doctors non-estimation to assign him important post in government, Ngjela has concretized this discontent, openly collaborating with Ramas people. Almost all recent crises in the actual ruling majority bear Ngjelas signature. The latter has often called on socialists to organize to overthrow Berisha. One of the reasons Berisha was not overthrown-according to him- was the oppositions weak state. The last initiative related to Topallis dismissal- according to sources within DP- was taken by him in collaboration with Edi Rama, where, with her dismissal, a large crisis within the ruling majority would have been created. His frequent contacts with Ramas people, as well as the harsh game played by the latter to overthrow Berisha, creating artificial conflicts in parliament and using Ngjela as player, imply his involvement in the created parliamentary crisis. Still, according to sources, Ngjela pretended to have with him about 18 deputies, ranking also some reformers and Nikolle Lesi, who would have created the premises for Berishas overthrow in order to establish a new governing configuration without Berisha. Ngjelas collaborations for dismissing Topalli, synchronized with Ramas game advanced also in opposing almost all draft-laws the government had submitted in parliament. But, yesterdays approval of all draft-laws, as well as the return of other opponents to his shelter, made the plan Ngjela-Rama to fail. The fact that Rama refused the compromise offered by Berisha shows the head of socialists was guaranteed for Berishas failure in voting the draft-laws in parliament. Passing of draft-laws in parliament showed that Ngjela was definitely abandoned by his supporters. |
E Hene, 03 Prill 2006 http://www.kohajone.com/
REVOLTA E ISH PRONAREVE: NA TRADHETOI PARTIA REPUBLIKANE!
Shoqata: "Fatmir Mediu ka 24 ore kohe per te ndryshuar qendrim per ligjin
e Legalizimeve".
Dje arriti kulmin pakenaqesia e ish pronareve kundrejt Partise Republikane, e
cila njihej gjate ketyre 15 viteve, si mbrojtesja dhe zedhenesja e interesave
te ish pronareve. Meqenese kryetari i grupit parlamentar te PR se dhe me pas
edhe zoti Mediu ne nje deklarate shtypi pohuan se "do te miratojne
variantin e qeverise Berisha per Legalizimet me ndonje ndryshim te vogel"
ka qene i menjehershem reagimi i ish pronareve.
Ata sulmuan kryesine e PR se per "tradhti te interesave te tyre "dhe
pohuan se ne zgjedhjet e ardhshme lokale kjo parti nuk do te kete me votat e
ish pronareve, te cilat i ka marre prej 15 viteve rresht. Pas kthimit te
ligjit per Legalizimet nga presidenti Moisiu pati njefare shprese prej ish
pronareve se presioni i 11 votave te PR se ndaj projektit qeveritar do ta
bente ligjin te miratueshem ne Kuvend, pasi PD ja ka vetem 55 vota.
Si rregull duhen 71 deputete qe te jene prezent ne sallen e Kuvendit ne menyre
qe seanca te jete e ligjshme. Ndaj, duke ditur se opozita per arsyet e veta
kundrejt kryeministrit Berisha, do t'a bojkonte prezencen ne sallen e
parlamentit, atehere mbetej qe votat e PR se te ishin bllokuese. Pas kthimit
te ligjit te Legalizimeve nga Presidenti i Republikes u rriten shpresat e ish
pronareve se Partia Republikane ose partia e tyre, sic e quanin ata tashme
prej 15 vite, do te vendoste te bente presion kunder ketij ligji deri ne
miratimin e nje ligji bashkekohor e konforme Kushtetutes.
Arian Madhi, kreu i grupit parlamentar te PR, deklaroi se "po paraqesim
disa amendime, te cilat e zgjidhin problemin". Reaguan shoqata e ish
pronareve dhe avokatet e tyre te cilet deklaruan se "nuk eshte kjo
zgjidhja". Menjehere hyri ne loje kryetari i PR se zoti Fatmir Mediu
aktualisht minister i Mbrojtjes ne kabinetin Berisha i cili hodhi akuzen se
"ish pronaret nuk e kane lexuar projektin tone republikan".
Nuk vonoi dhe pardje e dje perseri u mblodhen ish pronaret ne Tirane ne nje
takim urgjent ku kerkuan qe Partia Republikane te mbroje interesat e tyre
sipas Kushtetutes dhe te Drejtes Nderkombetare. Prape nga selia e PR se,
heshtje per kerkesat e tyre dhe aprovim i asaj qe do te kaloje perseri qeveria
e Berishes, me nje modifikim te vogel ligjor, por qe nuk zgjidhet kerkesa e
ish pronareve. Ne mes dy zjarreve, atij te Berishes, pasi zoti Mediu eshte
minister dhe atij te ish pronareve, te cilet e kane votuar prej 15 vitesh,
duket se Partia Republikane ka zgjedhur kryeministrin Berisha dhe kesisoj i ka
hequr vetes dhjetra mijera vota te ish pronareve.
Ne gjuhen praktike politike kjo deklarate e ish pronareve kunder PR se si
"tradhtare e interesave te tyre" jep sinjalin se humbin nga e
djathta mbi 100 mije vota kombetare. Ish pronaret e kishin si aleat dhe parti
te tyren Partine Republikane, por zhgenjimi i tyre mund te jete fatal per
kuotat e kesaj partie e cila ne zgjedhjet e fundit parlamentare doli partia e
pare me mbi 20 per qind te votave kombetare e kjo ne saje te deklarates se
Berishes para 3 korrikut se "Votoni vetem PR ne!".
Numri 11 i deputeteve qe ka kjo parti ne Kuvend eshte nje numer
jashtezakonisht i madh dhe bllokon cdo vendim qeveritar, nese zoti Mediu
deshiron te jete ze i forte per ish pronaret ne Kuvend. Me 11 vota rrezohet
edhe qeveria, nese zoti Mediu e mendon naten nje gje te tille e jo me qe te
miratoje nje ligj qe shkon krah interesave te saj politike e platformes se saj
15 vjecare.
Ne politike kur flitet per parti me nje baze sociale solide mund te themi se
republikanet kane pikerisht ish pronaret si shtrese qe e mbeshtesin. Nese nje
partie i heq shtresen sociale ne te cilen ajo mbeshtetet, atehere kuotat e saj
shkojne drejt minusit elektoral, duke ditur se me 3 korrik 2005 PR ja mori mbi
20 per qind te votave kombetare. Nje pikepyetje te madhe ka shtruar heshtja e
njeriut qe krijoi Partine Republikane, e zotit Sabri Godo. Ai as nuk po hedh
poshte qendrimin e fundit republikan pro qeverise per ligjin e Legalizimeve,
por as nuk thote asnje fjale ne mbeshtetje te ish pronareve, pasi edhe vete
mbetet nje ish pronar nga gruaja.
Zakonisht zoti Godo flet e pozicionohet edhe per rajone te Maqedonise fqinje
kur kane probleme konfliktesh, apo per mos dorezimin e Karagjicit ne
Hage,porse per ceshtjen me te madhe te partise se tij qe lidhet me pronat, nuk
po del e te thote se paku nje fjale. Zoti Godo duhet te thote nese duhet ose
jo, qe deputetet e PR se ta votojne ligjin e Legalizimeve.
Nga dje, ish pronaret nuk e njohin me Partine Republikane si parti e cila
eshte shpresa e tyre, apo qe i perfaqeson. Eshte alarm i madh per nje parti e
cila ka patur si busull te sajen KTHIMIN E PRONAVE, ish pronareve.
http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
LSI dhe LZHK kundėr shtrenjtimit tė energjisė |
Partitė politike kundėrshtojnė rritjen 17% tė ēmimit tė energjisė elektrike. Lėvizja Socialiste pėr Integrim (LSI) dhe Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar (LZHK), kėrkuan dje qė ēmimet e energjisė pėr konsumatorėt tė mos rriten, pasi tė ardhurat e tyre smund ti pėrballojnė. Qeveria duhet tė gjejė njė zgjidhje urgjente pėr daljen nga kriza tė KESH-it, sepse rritja e ēmimit bėhet vetėm qė kjo korporatė tė mbulojė dėmtimet e saj, - tha nėnkryetarja e LSI-sė, Filloreta Kodra. Ndėrsa njė prej anėtarėve tė kryesisė sė LZHK-sė, Gėzim Luli tha se kjo rritje vjen si pasojė e paaftėsisė sė institucionit. Rritja e ēmimit tė energjisė pėr konsumatorėt familjarė duhet tė jetė hapi i fundit qė duhet tė marrė KESH-i aktualisht, gjė e cila kur shikohet e pashmangshme duhet tė argumentohet ekonomikisht, - tha Luli. Tė dy pėrfaqėsuesit politikė vunė nė dukje faktin se njė veprim i tillė mund tė rrisė edhe mospagimin e energjisė, pasi penalizohen edhe ata banorė qė e paguajnė atė rregullisht. Rritja e ēmimit tė energjisė elektrike nuk ėshtė e justifikueshme, mbasi nuk ėshtė deklaruar asnjė pėrmirėsim nė menaxhimin e shėrbimeve tė kėtij konsumi, -tha Kodra. |
http://www.panorama.com.al/
E
Diel 2 Prill 2006
Faqe 4/5 - Politikė
|
|
reformat e qeverise |
deklarata
|
Kryeministri shprehet i vendosur pėr miratimin e moratoriumit tė skafeve |
Berisha: Krimi i organizuar po pengon reformat nė vend |
|
Armand Maho
|
Askush nuk mund tė ndalė qeverinė nė realizimin e reformave dhe nė luftėn kundėr krimit tė organizuar. Kryeministri Sali Berisha ka mbajtur kėtė qėndrim pas debateve tė shumta tė ndodhura nė Shqipėri pėr ēėshtjen e mbledhjes sė KLD-sė, vendimit tė Gjykatės Kushtetuese. Berisha, duke folur nė Romė pas takimit tė partive popullore evropiane, u shpreh se qeveria ėshtė e vendosur nė miratimin e moratoriumit pėr skafet, si pjesė e masave tė qeverisė pėr goditjen e krimit tė organizuar dhe trafiqeve. Sipas tij, kėto masa ekstreme tė qeverisė kanė gjetur edhe mirėkuptimin e plotė edhe nga ana e partnerėve ndėrkombėtar. Moratoriumi do tė kalojė, sepse moratoriumi i skafeve ėshtė njė nga detyrimet tona pėr tė luftuar kundėr krimit tė organizuar. Nė qoftė se ne duam tė lėvizim lirisht me dinjitet si qytetarė evropianė, ne duhet ti pėrcjellim Evropės mesazhin e duhur, ne duhet tė jemi tė gatshėm tė paguajmė ēmimin e duhur, nė mėnyrė qė tė meritojmė lėvizjen e lirė, theksoi Berisha. Lufta ndaj krimit Pengesa nė reforma
Kryeparlamentarja vlerėson mbėshtetjen e marrė Kryetarja e Kuvendit, njėkohėsisht nėnkryetare e PD-sė, Jozefina Topalli, ka deklaruar se maxhoranca e sotme ėshtė e vendosur pėr tė kryer reformat nė sistemin e drejtėsisė dhe nė luftėn kundėr krimit tė organizuar. Pėr debatet politike tė ndodhura prej disa ditėsh nė Kuvend pėr vendimet mė tė fundit tė KLD-sė, Topalli u shpreh se qeveria po pėrballet me kėto sfida tė pėrditshme. Nuk janė tė lehta, gjejnė rezistencė dhe ne e ndjekim kėtė me ēfarė po ndodh nė Kėshillin e Lartė tė Drejtėsisė, me ēfarė po ndodh nė Parlament, nė problemet me gjykatės pa integritet dhe mbėshtetja qė na japin tė gjithė kėta kryeministra ėshtė gjėja mė e mirė, motivimi mė i mirė pėr tiu pėrgjigjur as qė ne jemi tė vendosur pėr tė vazhduar nė kėtė rrugė, deklaroi Topalli. Sipas kryeparlamentares, njė nga arsyet qė PD-ja dhe aleatėt e saj kanė ardhur nė pushtet mė 3 korrik janė premtimet e reformave nė vend, tė luftės kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit. Ne nuk jemi nė koalicion vetėm me aleatėt tanė, por jemi nė koalicion edhe me popullin shqiptar, i cili na besoi mė 3 korrik. Kjo ėshtė arsyeja qė ne jemi tė vendosur pėr ti dhėnė pėrgjigje kėtij koalicioni tė madh qė kemi marrė, theksoi Topalli. Ajo vlerėsoi mbėshtetjen e dhėnė ndaj qeverisė dhe kryeministrit Berisha nga kryeministrat e pranishėm nė takimin e partive tė djathta. Kryeparlamentarja ndėrhyri ditė mė parė nė bllokimin e njė prej kandidaturave tė paraqitura nga ana e presidentit Moisiu, si anėtarė tė KLD-sė, atė tė Gjinovefa Gabės. Topalli ndėrhyri pas reagimeve tė medias mbi kėtė kandidaturė. Nisur nga kėto fakte ajo kėrkoi skanimin e kėsaj kandidature, duke e kthyer edhe njė herė nė komisionin e Ligjeve pėr shqyrtim. Nuk do tė kaloj pėr votim asnjė kandidaturė pa u skanuar mė parė dhe kaluar tė gjitha filtrat e mundshėm, kishte deklaruar nė media kohė mė parė Topalli, duke shpjeguar arsyet e bllokimit tė kandidaturės sė Gabės.
Nė mbledhjen e fundit qeveria ka vendosur qė pėr njė vit kėto institucione tė pėrdoren Objektet qeveritare tė jepen me qira Qeveria ka lejuar Drejtorinė e Shėrbimeve Qeveritare qė tė japė me qira pėr njė vit tė gjitha objektet qė ky shėrbim ka nė varėsi, nėse do ta cilėsojė tė domosdoshme. Me propozim tė Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, ėshtė hequr kufizimi pėr dhėnien me qira tė objekteve me sipėrfaqe mė shumė se 200 metra katror, ēka do tė thotė se rreth 100 objekte qė ka nė listėn e saj Drejtoria e Shėrbimeve Qeveritare tashmė, mund tė jepen me qira tė gjitha vilat qeveritare, pavarėsisht sipėrfaqes sė tyre. Nė listėn e Drejtorisė sė Shėrbimeve qeveritare bėn pjesė edhe Pallati i Brigadave, Vila 31, banesa e ish-diktatorit Hoxha, vilat e konvaleshencės nė Durrės, vilat e Pogradecit, Korēės, Sarandės Gjirokastrės, Shkodrės, Elbasanit, shtėpia e Pritjes nė Divjakė tė Lushnjės, shtėpia e pritjes nė Sarandė etj. Gjendja Qiratė
Elsa Meksi: Flas kur ta shoh Drejtoresha e Drejtorisė sė Shėrbimeve Qeveritare, Elsa Meksi, e kontaktuar nga gazeta, u shpreh se nuk kishte dijeni pėr vendimin mė tė fundit tė qeverisė. "Mua nuk mė ka ardhur akoma nė dorė ky vendim, kur tė njihem me tė mund tė jap njė mendim", tha Meksi. Drejtoria e Shėrbimeve Qeveritare, aktualisht funksionon me ligjin e vitit 1992, kur pėr herė tė parė u aplikua dhe dhėnia me qira e ambienteve qeveritare, tė cilat deri nė atė kohė ishin monopol i ish-qeveritarėve komunistė. Burime nė qeveri shprehen se lista e objekteve tė hartuara nė momentin qė i kaluan kėsaj drejtorie, e cila varet direkt nga kryeministri, ka qenė shumė herė mė e gjatė se aktualja. Njė pjesė e madhe e tyre u kanė kaluar ish-pronarėve, por nuk kanė qenė tė pakta dhe rastet kur me kėto objekte janė kryer dhe abuzime tė shumta. Duhet thėnė se ka qenė pikėrisht viti 1992, kur u aplikua pėr herė tė parė dhe dhėnia me qira e Pallatit tė Kongrese, nga i cili shteti merr nė njė vit qira 29.5 milionė lekė nga aktivitetet e ndryshme qė kryhen atje. Ky objekt ka njė sipėrfaqe pret 2.2 hektarė dhe ėshtė ndėrtuar nė vitin 1983 dhe ishte planifikuar qė nė tė tė zhvilloheshin aktivitetet e mėdha tė PPSH, madje dhe origjina e emrit tė tij vjen pikėrisht nga kongreset qė komunistėt zhvillonin nė kėtė godinė.
Disa prej objekteve nė varėsi tė DSHQ
|
Zogu, i kėrkuari i veshur si frat i shėrbeu kafenė ndjekėsve tė tij |
MARK GJERGJI |
2
Prill Si u strehua mbreti nė Kishėn e Rubikut
nė kohėn e pėrndjekjes nga austriakėt Nė tė hyrė tė qytetit tė Rubikut, prej disa shekujsh qėndron nė kėmbė njėri prej monumenteve mė tė spikatur tė kulturės dhe historisė sonė kombėtare. Bėhet fjalė pėr kishėn e Rubikut, e cila pėrveē tė tjerash, gjithmonė ka tėrhequr vėmendjen pėr pozicionin e saj tė rrallė, nė majėn e njė guri gjigand. Ndoshta ka qenė kjo arsyeja qė edhe komunistėt e pas 67-ės nuk kanė vėnė dorė mbi tė, por e kanė ruajtur tė paprekur nėn emėtimin monument kulture. Pikėrisht nėn strehėn e kėsaj kishe, ka qenė i ndėrtuar edhe kuvendi i fretėrve, (gjimnaz katolik) degė e kuvendit franēeskan tė Shkodrės. Nė kėto godina tė njė stili tė veēantė, qė sot prezantohet vetėm me rrėnojat e tij, nė kėto dhoma tė gurta, ėshtė strehuar pėr njė kohė tė gjatė edhe kolonel Ahmet Zogu, qė mė vonė do tė bėhej mbret i shqiptarėve. Njė pohim i tillė vjen edhe nga njė prift polak, i cili rezidencėn e tij e ka nė qytetin e Laēit. Prifti polak, njė studiues i zellshėm i historisė kishtare, i cili e ka gjetur njė fakt tė tillė nė librat e tij, nuk ka ngurruar ta deklarojė kėtė fakt pėrpara qytetarėve rubikas, disa ditė mė parė gjatė zhvillimit tė aktivitetit me titull Rubiku pėr njė ndryshim ekologjik. Ndėrsa njeriu i Zotit pohon njė fakt tė tillė, tė zbuluar nė dokumentet kishtare, janė edhe dėshmitarė tė tjerė qė nuk mungojnė tė sjellin nė kujtesė njė fakt tė tillė, pothuajse tė harruar. Njėri prej tyre, Ndue Ndoci, nė moshėn 86-vjeēare rrėfen detaje qė, sipas tij, kanė qenė tė ditura, por qė me sulmin qė bėri historiografia komuniste, ky fakt i rėndėsishėm nė marrėdhėniet ndėrfetare nė Shqipėri u anashkalua deri nė harrim. Ndue Z.Ndoci, i larguar nga Shqipėria qė nė vitin 1951, kėto detaje i ka bėrė tė ditura dhe pėr gazetėn Metropol. Ēfarė dini rreth faktit tė strehimit tė Zogut nė kishėn e Rubikut? Po, ėshtė e vėrtetė dhe kjo ėshtė e pasqyruar nė dokumente. Ka qenė koha e pushtimit austriak nė Shqipėri, por edhe nė Mirditė. Asokohe komandati ushtarak austriak pėr zonėn e Mirditės, e ndoshta edhe pėr mė gjerė, ishte hutman (kapidan) Zari. Ky i fundit kishte rėnė nė gjurmė tė kolonel Ahmet Zogut, i cili nė atė kohė ishte nė kėrkim pėr tu vrarė nga austriakėt, pasi ai shihej si njė kundėrshtar i politikės sė austriakėve, sidomos nė zonat e Veriut. Rrethimi i Zogut po bėhej gjithnjė e mė i ngushtė, e nė kėto kushte ky i fundit i drejtohet pėr ndihmė kishės sė Rubikut, ku shėrbente si prift padėr Pal Doda. Padėr Pal Doda nuk ngurron aspak, por menjėherė i jep strehim kolonel Ahmet Zogut. Pas shumė kėrkimesh Hutman Zari i drejtohet pėr ndihmė padėr Pal Dodės, pa e ditur se gjahu i tij strehohej pikėrisht aty. Austriaku Zari shpresonte pėr ndihmėn e padėr Dodės, duke menduar se do tė ishin kundėrshtitė fetare ato qė do tė shėrbenin nė kėtė mes. Ēfarė ndodhi mė pas? Padėr Pal Doda e ftoi Zarin nė fillim pėr kafe e mė pas pėr tė biseduar pėr ēėshtjen. Ka qenė vetė Ahmet Zogu qė ka servirur kafenė pėr armikun e tij, e kuptohet pasi ai ishte veshur me rrobat e fretėrve. Kjo ngjarje u mbajt nė sekret tė plotė, derisa austriakėt u larguan nga Mirdita dhe Shqipėria. Me tu larguar ata, fjala mori dhenė dhe nuk mbeti njeri pa e mėsuar njė fakt tė tillė. Pasi Zogu u shpall mbret, cili qe qėndrimi ndaj shpėtimtarit tė tij, padėr Pal Dodės? Ēuditėrisht, pasi Zogu bėhet mbret, ka lėshuar njė urdhėr pėr mbylljen e tė gjitha gjimnazeve tė fretėrve dhe tė jezuitėve. Dihet qė nė kėto kuvende zhvillohej mėsim pėr nxėnėsit e zonave. Aty mėsonin tė shkruanin, tė lexonin, pra aty pregatiteshin kuadro pėr shumė fusha, dhe jo vetėm pėr teologjinė. Njė urdhėr i tillė nuk ka zgjatur shumė, pasi ka qenė Lidhja e Kombeve, e cila me presionin e saj ndaj Zogut, bėri qė kėto kuvende tė rifillonin pėrsėri aktivitetin. 30 Prill 1905 Sot jam kthyer me gjithė ēfarė kisha nga Alessio (Lezha). Ethet e malaries mė kishin lodhur shumė kohėt e fundit. Gjatė rrugės mu desh tė ndalesha dhe tė pushoja dy herė dhe kur arrita kėtu dridhesha aq shumė, saqė nuk e kontrolloja dot veten... Tė gjithė njerėzit qė takoja gjatė rrugės mė pėrshėndetnin me respekt... Njė grua e re me njė fėmijė nė krah, e cila gjatė rrugės qėndronte pranė meje, mė tha me zė tė lartė: Zotėri, rri tek ne, ajri i Kriezezit do tua largojė ethet e sėmundjes. Edhe unė e besoja kėtė... 4 Maj 1905 Sa e varfėr ėshtė famullia. Sigurisht qė as Lezha nuk mė ka pėrkėdhelur, madje, edhe komforti mė i vogėl qė mė kanė dhėnė atje, kėtu mė mungon tėrėsisht. Gjatė natės sė sotme ka rėnė shi dhe mua mu desh ta ndėrroja katėr herė vendin e fjetjes, pasi pikonte nė tė gjithė dhomėn time. Mė nė fund nuk mė mbeti asgjė tjetėr, veēse tė mbėshtillesha nė mushemanė time. Kėshtu mė zuri gjumi dhe kur u ēova isha terėsisht i lagur. Gjėja mė e kėndshme ėshtė zjarri qė ndodhet nė kuzhinė dhe qė mbahet ndezur gjatė gjithė kohės... 5 Maj 1905 Dje u ankova pėr kushtet nė banesėn time dhe kjo nuk ėshtė aspak e drejtė, pasi Zoti nuk ka falur nė Kryezez diēka mė tė mirė. Sa e varfėr ėshtė kisha kėtu! Katėr mure tė vjetra dhe mbi to njė ēati e keqe e papėrfunduar me pllaka guri dhe pėrveē kėsaj mungon dhe tavani. Altari ėshtė si njė kub muri, ku pėr tė hipur tek ai, duhet tė kalosh mbi dy shkallė, tė murosura dhe kėto. Mbi altar nė mur ėshtė varur njė pamje e mjerė, e pikturuar nė dru. Ka vetėm dy mbajtėse qirinjsh prej druri, tė cilave u mungojnė dhe kėmbėt... 15 Maj 1905 Sot kam bėrė vizitėn time tė parė pranė njė tė sėmuri. Mė thirrėn te njė burrė i vjetėr qė po vdiste... Unė e dėgjova rrėfimin e tij dhe mu duk sikur kėsaj here kisha bėrė mjaft. Ai donte qė unė ti bėja dhe vajimin e fundit... Ai mė tregoi pėr kohėt e shkuara dhe mė dukej se i kishte vėnė qėllim vetes tė mė tregonte vetėm gjėrat negative qė kishte bėrė gjatė gjithė jetės sė tij. Por qėllimi qė i kishte vėnė vetes nuk pati sukses... Pasi folėm rreth njė gjysmė ore me njėri-tjetrin, ai hoqi cigaren nga goja, u shtri nė tokė, mė mori dorėn dhe pas disa frymėmarrjeve tė zgjatura, vdiq. 17 Maj 1905 Prekem shpirtėrisht kur shoh se si pėrkujdesen njerėzit pėr mua. Mė sjellin ēdo gjė qė mund tė mė ofrojnė nga varfėria e tyre, si djathė, vezė dhe gjalp. Javėn e kaluar mė ishin mbaruar rezervat e miellit, qė kishim sjellur me vete nga Alessio. Komshinjtė mėsuan pėr kėtė nga shėrbėtorėt dhe po atė ditė mė erdhen burra e gra dhe mė sollėn miell. Ato mėsuan se unė kafenė nė mėngjes e pi vetėm me qumėsht dhe duke qenė se unė nuk kisha njė lopė, i kishin venė detyrė vetes tė mė sillnin rregullisht qumėsht. 21 Maj 1905 Pėrsėri njė vizitė te njė i sėmurė. Kėtė herė ishte njė djalė i ri, i cili vuante nga njė infeksion akut i mushkėrive dhe nuk kishte asnjė shpresė pėr tu shėruar... Ai po mė vėshtronte i trishtuar dhe mu lut: Jam kaq i ri. Tė lutem mos e bėj. Nė fillim nuk e kuptova, pėrse ky burrė kaq besimtar, po kundėrshtonte kėtė sakrament. Vetėm nga bisedat e mėpasshme e kuptova, se ai kishte frikė se mos shėrohej pėrsėri. Shqiptarėt besojnė se kur marrin vajimin e fundit janė tė destinuar pėr tė shkuar nė qiell dhe pėr kėtė nuk lejohet tė bėjnė mekate tė tjera... 26 Maj 1905 Ai djali i ri, tek i cili kam qenė dje pėr vizitė, ka vdekur. Oh, sa mė dhemb shpirti, kur shoh se si vdes njė gjak i ri. Sigurisht qė ai do tė kishte shpėtuar, po tė kishte pasur mjek dhe ilaēe. Nė dhomėn e tė vdekurit, mora vendimin qė tė zėvendėsoja atė qė mungonte dhe tė bėhesha vetė mjek. Sikur kėto letra tė bien njė ditė nė duar tė huaja do tė qeshin pėr optimizmin me tė cilin po shkruaj, nė lidhje me kėtė qėllim qė i kam venė vetes. Tė bėhem mjek, kur nuk kam as shkollė, as dije, as pėrvojė... Kėtė do ta bėj... 21 Gusht 1905 Sa shpesh kam menduar me frikė dhe ankth, pėr herėn e parė qė do tė mė duhej ti bėja ritin e fundit fetar, njė tė vrari. Dhe diēka tjetėr ėshtė tė kesh pėrpara syve njė burrė tė lodhur e tė zbehur, tė cilin e kėrcėnon ngadalė vdekja, derisa ti dalė shpirti dhe mė e keqja, njė trup gjithė plagė tė gjakosura, jeta e tė cilit pėrpėlitet nė goditjet e dhunshme tė plagėve... Nė tokė shtrihej Ndreka i mjerė... Unė u pėrkula mbi trupin pothuajse pa jetė, derisa buzėt e mia prekėn lehtė veshin e tij dhe i fola, Ndrekė, a do e falėsh vrasėsin tėnd?... 7 Nėntor 1905 Sot lejova Mark Palin tė vinte tek unė. Ai ėshtė prej kohėsh nė gjak me familjen Kovaēi. Dikush nga familja Kovaēi kishte vrarė birin e tij. Kjo kishte ndodhur para shtatė viteve. Unė doja tė ndėrhyja dhe pėr kėtė iu luta me fjalė bindėse, qė tė falte dhe tė harronte. Pėr se tė vlen urrejtja?... Kur u ēua tė ikte, bėra njė copė rrugė me tė. Duhej tė kalonim nga varrezat. Papritmas u ndal aty, bėri me dorė nga njė varr, pastaj nga njė tjetėr dhe mė tha, kėtu nėna e fėmijės tim ka shkulur flokėt e kokės, kėtu duhet tė shkulė flokėt e kokės dhe nėna e vrarėsit. 31 Dhjetor 1905 Eshtė rregull qė ēdo tregtar tė sjellė nė fund tė vitit librin e arkės, pėr tė dhėnė llogari mbi vitin e kaluar; nėse tė duhet dhe tė kesh kanė tė njėjtėn peshė, apo njėra peshon mė rėndė se tjetra. Tė tillė gjė kam bėrė dhe sot dhe pėr tė qetėsuar veten mund tė them, qė kam dhuruar njė vit, njė vit tė tėrė tė rinisė sime mė tė mirė, me tė gjithė forcėn e trupit dhe tė shpirtit, dhe e gjithė kjo ia ka vlejtur. Ka pasur mjaft interes, interes, jashtė ēdo norme. Kaq dashuri dhe vėmendje nuk mė ėshtė kushtuar dhe se kam merituar kurrė mė pėrpara... 2 Shkurt 1906 Njė histori e pazakontė. Para tri ditėsh, burri i Dilės ėshtė zhdukur pa lėnė gjurmė. Nė shtėpi nuk i kishte thėnė askujt, se ku donte tė shkonte. Dje u duk pėrsėri dhe unė mora vesh nga njė njeri i besueshėm, qė ai ishte nisur pėr nė - nuk mė bie ndėrmend emri i kėtij vendi - tek njė hoxhė, i cili ishte i njohur pėr pėrgatitjen e hajmalive shėruese, pėr tė bėrė dhe njė pėr gruan e tij tė sėmurė. Ai mori njė hajmali tė tillė, tė cilėn e pagoi me njė gjysmm Napoleoni. Kėshtu pra, lajmėtari im... Kėtė smund ta lija tė kalonte nė heshtje. Unė kam qenė gjithnjė kundėr ritit tė hajmalive... 10 Shkurt 1906 Sot jam kthyer nga Kallmeti. Kam qėndruar gjithė javėn pėr tė lyer kapelėn e manastirit. Kur u ktheva nė shtėpi, mu dha njė lajm i trishtueshėm. Para tri ditėve kishte qenė kėtu njė gabel i varfėr... Marku i kishte dhėnė njė copė bukė dhe njė tas me fasule, tė cilat i kollofiti si i ēmendur. Pastaj ishte larguar dhe sot nė mėngjes e kanė gjetur nė Velė si njė qen tė ngordhur. Viktimė e bestytnive. Njerėzit, tė cilėt e kishin dėnuar me vdekje, mund tė kenė menduar, qė mbase ishte ndonjė shpirt i keq ose ndonjė djall... 2 Mars 1906 Sot mė ka bėrė pėrshtypje shumė tė madhe jeta e lumtur e njė familjeje. Isha te Pėr Gjoka. Ērrezatim dielli nė kėtė kasolle tė varfėr. Familja pėrbėhet nga burri, gruaja, tre fėmijė, nga tė cilėt dy prej tyre janė vajza, ndėrsa djali mund tė jetė dymbėdhjetė vjeē. Vajza mė e madhe ėshtė fejuar nė Manati. Tani mund tė jetė 17 vjeēe. Fėmija mė i vogėl ėshtė e vogla Sefa, katėr vjeēe, njė krijesė shumė e komunikueshme dhe mjaft e zgjuar, e cila me atė mimikėn e saj, qė shpreh shumė zgjuarsi, dhe e cila ėshtė kaq e ėmbėl si te ēdo fėmijė, di tė mė tregojė shumė gjėra... Pas 100 vjetėsh Ditari i priftit qė erdhi nga Austria Nė atė vend tani qė kanė filluar 13 tė martat e Shenandojt shkojnė qindra njerėz, ashtu siē shkojnė te kisha mbi qytetin e Laēit. Kisha ėshtė riparuar dhe nė tė vijojnė tė bėhen mesha, ndėrsa ngjitur me tė janė rrėnojat ku ka qenė kuvendi franēeskan (gjimnazi i kohės). Kjo godinė vijon tė mbetet ashtu, e ēuditėrisht nuk ėshtė bėrė asnjė riparim, ndonėse mbart nė vetvete ngjarje dhe histori tė rralla. Kjo konfirmohet edhe nga njė ditar i gjetur dhe i botuar nė njė libėr. Ditari i pėrket njė prifti austriak, i cili ka shėrbyer nė atė kishė plot 100 vite mė parė. Nė atė ditar qė i korrespondon disa ditėve nė vitet 1905- 1906, tregohet jeta qė bėnin banorėt e 100 viteve mė parė nė Rubik. Ditari nė fjalė nė Mirditė ėshtė sjell para njė viti nga njė prift austriak, i cili e ka gjetur kėtė ditar nė njė revistė kishtare tė kohės, botuar nė Austri. Austriaku ka shėrbyer nė famullinė e Kryezesit nga 1905. Pėrballja me urinė, vrasjen, vjedhjen Ditari i njė famullitari nė Rrėshenin e 100 viteve mė parė Njė zonė e mbyllur, e rreptė, me ligje tė shkruara e tė pashkruara vjen e gjallė nga kujtimet e njė famullitari tė huaj. Nė dėshminė e zbuluar sė fundmi nga ditari i njė famulltari, i cili ka shėrbyer nė kishėn e Rubikut nė vitin 1905 e nė vijim, zona e Mirditės, Lezhės nuk shfaqen vetėm bardhė e zi, por me tė gjitha ngjyrat e mundshme. I shruar e zezė mbi tė bardhė, ditari i famullitarit austriak ėshtė njė dėshmi rrėngjethėse e Mirditės sė 100 viteve mė parė. Ēdo gjė qė i ka bėrė pėrshtypje ėshtė nė ditarin e njeriut tė perėndisė. Varfėria ekstreme e zonės, varfėria e famullisė, rropatjet e tij pėr mbijetesė e pėr tė ndihmuar tė sėmurėt, apo dhe pėr tė ndihmuar nė faljen e gjaqeve. Famullitari austriak ka hedhur kujtime nė ditar pėr mė shumė se njė vit, duke dhėnė dėshmi shumė origjinale. Kujtimet e tij tė plota janė pėrkthyer nga gjermanishtja dhe janė botuar sė fundmi nė Mirditė. |
Leka i pranon doreheqjen e Germenjit |
E Merkure, 29 Mars 2006 |
Me
rastin e vendosjes se Familjes Mbreterore Shqiptare ne Pallatin e
vjeter Mbreteror dhe ne kuader te ndryshimeve te fundit qe kane
ndodhur, Naltmadhnia e Tij, Mbreti Leka I ka vendosur qe te pranoje
doreheqjen e z. Fluturak Germenji nga cdo funksion qe ky i fundit ka
pasur deri tani prane Zyres se Oborrit. Kjo eshte doreheqja e pare qe
behet nga ana titullareve te Oborritut Mbreteror. |
|
|
|
Mars 30, 2006 http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
Data: 30/03/2006, ora PLL pėrshėndet vendimin e qeverisė pėr dėmshpėrblimin e ish-tė pėrndjekurve politikė |
Kryetari
i PLL, z.Ekrem Spahiu, vazhdon dėmshpėrblimi
do tė jetė real e nė respektim tė tė gjitha tė drejtave ndėrkombėtare,
ligjeve shqiptare dhe nė veēanti, Kodit Penal aktual. Mė tej,
duke folur pėr reformėn zgjedhore, z.Spahiu tha se, PLL shpreh
shqetėsimin e saj pėr vonesat nė reformėn zgjedhore dhe kėrkon
nga Kuvendi i Shqipėrisė dhe nė veēanti, nga mazhoranca
parlamentare, qė tė fillojnė sa mė parė nga puna pėr pėrmirėsimet
e domosdoshme nė Kodin Zgjedhor, me qėllimin e vetėm qė
zgjedhjet e ardhshme vendore tė jenė tė lira dhe tė ndershme.
|
Le mardi 21 mars 2006
L'Albanie va faire un pas dans sa longue marche vers l'UE
Amélie Bottollier-Depois
Agence France-Presse
Bruxelles
L'Albanie devrait faire un pas en direction de l'Union européenne
en signant au printemps un accord de stabilisation et d'association, mźme si
Tirana est trčs loin d'źtre acceptée comme candidate officielle par les 25.
La Commission européenne a recommandé mardi aux États membres de signer cet
accord, premičre marche vers l'UE. Cette signature pourrait intervenir «au
printemps», a indiqué un haut responsable de l'Élargissement ą la
Commission européenne.
«Les négociations sont terminées et maintenant la signature et la
ratification sont imminentes», a renchéri le secrétaire d'État autrichien
aux Affaires étrangčres Hans Winkler, dont le pays assure la présidence
tournante de l'UE.
Tirana, qui négociait cet accord depuis janvier 2003, devra
maintenant mettre en oeuvre les réformes en cours et tenir ses engagements «avant
que les prochaines étapes dans le rapprochement avec l'UE puissent źtre
envisagées», a-t-il continué.
Isolée jusqu'en 1990 par un régime communiste qui a duré prčs de cinquante
ans, l'Albanie a encore de «nombreux problčmes» ą résoudre.
«2006 sera une année oł l'Albanie aura encore ą faire des progrčs
importants dans les réformes, en particulier dans la lutte contre la
corruption et le crime», a ainsi souligné M. Winkler aprčs une rencontre ą
Bruxelles avec le ministre des Affaires étrangčres albanais Besnik Mustafaj.
Dans son rapport annuel publié en novembre, la Commission avait noté une
augmentation des poursuites pour corruption contre des responsables publics
dans ce pays de 3 millions d'habitants (171 en 2004, contre 76 en 2003 et 58
en 2002).
Mais elle réclamait encore des «résultats concrets» en matičre de lutte
contre ce fléau qui ronge le systčme judiciaire d'un pays oł il est courant
de verser des pots-de-vin pour gagner un procčs.
Bruxelles avait également demandé des efforts dans le contrōle des frontičres,
la lutte contre le trafic de drogue, le blanchiment d'argent et le crime
organisé.
«Beaucoup de réformes doivent źtre poursuivies. Nous avons clairement
besoin de voir une amélioration de la culture politique, notamment dans le
travail parlementaire et les relations entre les partis politiques au pouvoir
et d'opposition», a ajouté lundi le haut responsable de la Commission.
«Nous considérons la signature de cet accord comme le début de notre plus
grand travail, c'est-ą-dire le travail de mise en oeuvre de tous nos
engagements, qui représentent des réformes trčs importantes qui vont
transformer tout le pays», a répondu le ministre albanais des Affaires étrangčres.
«Notre pays n'a pas d'autre ambition plus importante que l'adhésion européenne»,
a ajouté M. Mustafaj.
Les 25 ministres des Affaires étrangčres de l'UE, réunis le 11 mars ą
Salzbourg (Autriche), ont assuré les pays des Balkans, dont l'Albanie, de
leur avenir européen. Mais «l'objectif final» d'adhésion reste complčtement
indéfini dans le temps.
Lorsque l'accord d'association avec l'Albanie sera signé, il devra encore źtre
ratifié par Tirana, par le Parlement européen et par les 25 États membres
de l'UE.
Ce processus, pendant lequel Tirana devrait bénéficier de mesures
commerciales intérimaires, peut prendre «deux ans ou plus», selon la
Commission, qui voit ce délai comme une «sorte de période d'essai pour
prouver que le pays peut continuer ą faire des efforts».
Avant de devenir éventuellement membre ą part entičre, l'Albanie devra
ensuite franchir d'autres étapes, dans un contexte d'opposition croissante ą
l'élargissement dans l'Union européenne.
Il faut d'abord faire une demande officielle de candidature, qui doit źtre
acceptée par l'UE. La Macédoine a obtenu ce statut officiel de candidat ą
l'adhésion en décembre.
Il faut ensuite ouvrir des négociations d'adhésion, comme les 25 l'ont fait
avec la Turquie et la Croatie en octobre.
Iliria Post - http://balkans.courriers.info/article6538.html
Aprčs un an de silence, Ramush Haradinaj, inculpé de crimes contre lhumanité par le TPI de La Haye, a de nouveau le droit dźtre actif sur la scčne politique du Kosovo. Son mandat de Premier ministre a été la période la plus dynamique dune bonne gouvernance, estiment les analystes du Kosovo. Mźme si Haradinaj est resté dans lombre ces douze derniers mois, son influence est toujours restée forte.
Par Arben Ahmeti
Aprčs un an et huit jours de silence et de dilemme, lancien Premier ministre du Kosovo revient enfin officiellement ą la vie politique. Dans sa premičre déclaration publique, il a estimé positifs les derniers changements intervenus sur la scčne politique et institutionnelle du Kosovo. « On attendait ces changements depuis le début de lannée. Ils sont faits et ont apporté une dynamique trčs utile aux processus que traverse actuellement le Kosovo », a déclaré Ramush Haradinaj aprčs sa rencontre avec le chef de la MINUK, Soren Jessen Petersen. Il sagissait de la premičre rencontre officielle de Haradinaj aprčs la décision de la Haye. Comme on le sait, cette décision, communiquée le 10 mars, permet ą Haradinaj de mener ą nouveau une activité politique et de faire des apparitions publiques.
« Nous avons dabord parlé des processus qui se développent au Kosovo et du soutien de la MINUK ą ces processus, ainsi que la poursuite du transfert des conpétences aux institutions locales. Nous avons aussi discuté des développements dans les institutions, qui ont suivi la mort du Président Rugova. Ces dévelopements et la dynamique actuelle sont porteurs despoir. Nous avons évidemment parlé aussi de léconomie », a déclaré Haradinaj aprčs la rencontre.
Lancien premier Ministre a expliqué quil ne prendrait pas un rōle quelconque dans léquipe unitaire de négociation ni dans les groupes de travail, mais que sa contribution serait continue, sous différentes formes. « Je ne prétends pas ą un quelconque rōle dans léquipe unitaire, mais je donnerai mon soutien ainsi que ma contribution, puisque cest aussi mon obligation en tant que président dun parti politique ».
Aprčs les derničres élections tenues au Kosovo en octobre 2004, lAlliance pour lAvenir du Kosovo (AAK), troisičme parti par le nombre de voix, est entré en coalition avec le principal parti du Kosovo, la Ligue Démocratique du Kosovo. La coalition AAK-LDK a nommé Ramush Haradinaj Premier ministre du Kosovo. Mais, aprčs trois mois de gouvernement, considéré comme une réussite tant par les observateurs locaux que par les internationaux, le 8 mars 2004, le Tribunal de la Haye a inculpé Haradinaj pour crimes de guerre au Kosovo.
Ramush Haradinaj a démissioné et sest rendu volontairment aux autorités de la Haye, ce qui a suscité de nombreux commentaires positifs dans la diplomatie occidentale. Ą lautomne, Haradinaj a été placé en liberté conditionnelle. Cependant, sa liberté de circulation est restée limitée ainsi que sa participation publique ą la vie politique. Aprčs de nombreuses péripéties, le 10 mars, le Tribunal de la Haye a définitivement retiré une partie de ces obligations, ce qui a permis ą Haradinaj de revenir sur la scčne politique.