E Merkure, 05 Prill 2006 http://www.kohajone.com/

ALEANCA FRANCEZE, E PRANISHME NE SHQIPERI

Ministri i Puneve te Jashtme, Besnik Mustafaj, zhvilloi dje nje takim me sekretarin e Pergjithshem te Aleances Franceze, Jean Claude Jacq. Ne takim u diskutua per pranine gjithnje e me aktive te Aleances Franceze ne Shqiperi, si nje nga aleancat e para ne Ballkan, ne ndihme te perhapjes se gjuhes dhe kultures franceze ne Shqiperi. Ministri i Puneve te Jashtme e ka njohur sekretarin e Pergjithshem te Aleances Franceze me hapat e ndermarra nga qeveria shqiptare ne te mire te zgjerimit te bashkepunimit kulturor me Francen dhe vendet e tjera frankofone, si nje prerogative per thellimin e shkembimeve me agjencite e bashkepunimit teknik dhe profesional, me boten e biznesit, universitetet.


E Merkure, 05 Prill 2006 http://www.kohajone.com/

LZHK DHE ISH PRONARET: "NUK KA REPUBLIKANE"

Nderkaq, ministria e Bujqesise nis fazen e dyte te evidentimit te tokave bujqesore per kompensim.Ish pronaret, pervecse te pashprese per te perfituar nga pronat e tyre, tani ndihen edhe te tradhetuar nga Partia qe perhere ka dale ne mbrojtje te tyre. Kreu i LZHK se Dashamir Shehi, tha dje per median se ne Shqiperi nuk ka me republikane.

Eglantina Nasi
Tashme pervecse te pashprese, ndihen edhe te tradhetuar. Ish pronaret jane deklaruar dje se nuk kane me ne krahun e tyre as partine qe dikur i mbronte. Sipas drejtuesve te Shoqates "Pronesi me Drejtesi", Partia Republikane e tregoi se krahun e kujt mbante ne te vertete pas votimit ne parlament. Keta perfaqesues te ish pronareve pohojne se tani jane pa asnje mbeshtetje dhe se nuk u ka mbetur gje tjeter vecse te ankimohen sipas procedurave ligjore te caktuara.

Nje dite pas votimit ne Kuvend me 76 vota te ligjit te legalizimeve, drejtuesit e "Pronesi me Drejtesi" kane deklaruar se ata tani do t'i drejtohen Gjykates Kushtetuese. "Dhe pasi te marrim vendimin e saj, do te ankohemi edhe me tej, ne Gjykaten e te Drejtave te Njeriut ne Strasburg" pohon kryetari i saj Vorpsi. Sipas tij, kjo e drejte e ankimimit te tyre eshte legjitime dhe mbetet rruga e fundit per te vene ne vend te drejten e pronesise se tyre.

E drejte qe sipas ish pronareve, u shkel diten qe Kuvendi votoi ligjin e legalizimeve, i cili per ta sinjifikon zaptimin e tokave te tyre nga banoret e ardhur prej rretheve. Ish pronaret paraqiten teper te shqetesuar ne lidhje me realizimin e procesit te legalizimit. Pasi ne ligjin e qeverise, nuk gjejne asgje te qarte se kush do t'i kompensoje ata. Megjithese ekziston premtimi se ata do te kompensohen financiarisht dhe me toke, aty ku te jete e mundur. Por ata nuk arrijne ta besojne dot se qeveria do te gjeje dot aq leke sa te mundesohet kompensimi i tyre financiar.

LZHK: "Ne Shqiperi, nuk ka republikane"
Por per kete ceshtje nuk ka ndenjur pa reaguar as Levizja per zhvillim Kombetar. Drejtuesi i saj Dashamir Shehi, eshte shprehur nje dite pas votimit te ligjit te legalizimeve ne vend, se republikanet e vertete nuk ekzistojne. "Nuk ka republikane" ka qene shprehja qe ka zgjedhur per kete fakt Shehi. Duke shtuar ne lidhje me kete, se grupi i republikaneve ne parlament, ne fakt eshte i disa deputeteve demokrate te cilet jane bashkuar me ata pak republikane qe jane.

Dhe qe sipas Shehit, nuk arriten te mbrojne te drejten legjitime te kategorise se ish pronareve, ate te pronesise mbi token e tyre. Te drejte qe shteti ua shkeli duke ua dhene te ardhurve. "Nuk ka nje mbrojtje ndaj kesaj kategorie" thote per median nder te tjera drejtuesi i Levizjes per Zhvillim Kombetar, Dashamir Shehi, i cili ishte shprehur gjate gjithe kesaj periudhe per zgjidhje me kushte te procesit te legalizimit te zonave informale.

Pas ligjit, banoret informale nuk duan te paguajne
Por duket se miratimi i ligjit te legalizimeve nuk do te mundet ta zgjidhe njehere e mire problemin ne fjale pasi njera nga pengesat jane edhe vete banoret e zonave informale, te cilet shprehen se nuk mund te paguajne me cmimin e tregut truallin mbi 500 metra/katrore. Dhe per kete arsye, ata kerkojne nga qeveria qe t'u jape kredi te zbutura afatgjata ne menyre qe te jene ne gjendje te paguajne per truallin e zene sipas ligjit te ri te legalizimeve. Sikunder ka edhe banore te zonave informale te cilet jane gati te paguajne, edhe me cmim tregu, vetem e vetem qe te legalizohen sa me pare.

Nis faza e dyte e evidentimit te tokave bujqesore
Ministria e Bujqesise dhe Ushqimit, ka nisur fazen e dyte te evidentimit te tokave bujqesore, te cilat do te sherbejne per kompensimin e ish pronareve. Tashme eshte gati nje harte ne te cilen pasqyrohen 57 mije hektare toke bujqesore e lire, e cila do te vihet ne dispozicion te kompensimit te ish pronareve.

Por jane edhe shume institucione te tjera si ministria e Bujqesise, te cilet do te nisin evidentimin e zonave te lira. Nderkaq, ligji per kthimin dhe kompensimin e pronave, parashikon qe ish pronaret e tokes, do te perfitojne se pari nga tokat shteterore te lira si dhe nga aksionet qe shteti ka ne ndermarrjet private. Ligji parashikon qe kompensimi financiar te jete forma e fundit e kompensimit te pronareve. Per kete qeveria do te parashikoje nje fond te posacem.

Sipas te dhenave, per gjysmen e pare te ketij viti, eshte parashikuar per Komitetin e Kompensimit te Pronave, nje fond prej 3 milione dollaresh, i cili do te vihet ne dispozicion te kategorise se ish promareve. Nderkaq, qeveria ka deklaruar se ne gjysmen e dyte te vitit 2006 do te kete dhe nje tjeter fond per kompensimin e pronareve. Qeveria nga ana e saj, ka premtuar se ne daten 31 maj do te paraqese harten e plote te tokave te lira, per efekt te kompensimit te pronareve.

Ne fillim te ketij viti, kryeministri Berisha u kerkoi ministrive kryesore qe per efekt te ligjit "Per kompensimin e ish pronareve", te bejne inventarin e brendshem te pronave jopublike, te paluajtshme te shtetit, ne administrim te seciles ministri dhe institucione varesie, si dhe teparaqesin prane Keshillit te Ministrave, brenda dates 31 maj2006, listen e pronave te propozuara per t'u perfshire ne kete fond, ne perputhje me shkronjat "a" dhe "b" te nenit 11te ligjit.

Ne listen e pronave jopublike te paluajtshme teshtetit, per krijimin e fondit per kompensimin fizik do perfshihen te gjitha pronat shteterore qe: nuk u jane dhene me emfiteoze ose koncension te treteve; nuk jane asete a pjese te ndermarrjeve publike apo shoqerive tregtare shteteore te perfshira ne sektorin strategjik; nuk jane pjese e inventarit te pronave te paluajtshme te shtetit, te cilat u jane transferuar ne pronesi ose perdorim, njesive te qeverisjes vendore, ndodhen jashte kufirit te territoreve te shpallura zona me perparesi turizmin, nuk jane zene me ndertime pa leje, jane troje publike. Te dhenat do te paraqiten cdo tre muaj ne Komitetin Shteteror te Kthimit dhe Kompensimit te Pronave.

Si do te zbatohet konkretisht ligji?

Ne baze te ndryshimeve, qe u miratuan tashme ne seance plenare brenda ligjit te ri te ndryshuar te legalizimeve, dy muaj pas hyrjes ne fuqi te ligjit do te filloje ngritja e zyrave te legalizimit dhe prane tyre qytetaret qe kane ndertuar pa leje do te paraqiten per te plotesuar formularet. Pasi keta persona te permbushin te gjitha detyrimet sipas ligjit do te paisen me nje dokument qe quhet "leje legalizimi".

Me kete dokument, keta persona do te paraqiten ne zyrat e regjistrimit te pasurive te paluajtshme, te cilat ne cdo 3 muaj plotesojne listen e personave, te cilat jane paraqitur te zyra per legalizim. Kjo liste cdo tre muaj shkon ne Keshillin e Ministrave. Sipas ligjit, kjo procedure do te vazhdoje deri sa te perfundoje i gjithe procesi i legalizimit.

Pikerisht ligji parashikon qe me daten 1 dhjetor 2006 zyrat e regjistrimit te pasurive do t'i dergojne Keshillit te Ministrave listen e personave, te cilet kane marre lejet e legalizimit. Qeveria deri me date 31 dhjetor do te marre vendim per percaktimin e afatit dhe pagesen qe do kryhet ne favor te pronareve per trojet, te cilat jane zene nga personat qe kane permbushur detyrimin per legalizim. Fondi i qeverise per procesin e legalizimit dhe tatimit mbi pasurine e paluajshtme vetem, per keto objekte shkon 520 milion dollare. Ky fond do vihet ne dispozicion te demshperblimit te pronareve. Kjo fature do te perftohet nga legalizimi i banesave ne tokat shteterore.

Shifrat e projektit

200 mije ndertime pa leje ne gjithe vendin

2 000 USD mesatarja minimale e pageses per legalizim trualli

400 mil USD do mblidhen nga pagesat sipas shumes se mesiperme

320 mil USD do shkojne per kompensimin e ish pronareve

80 mil USD do shkojne per vendoret mbi nevojat e procesit

3 mld USD eshte vlera e 200 mije ndertimeve pa leje

30 mil USD, vlera e takses se ndikimit ne infrastrukture


http://www.gazeta55.net/home.jsp

 
Data: 05/04/2006, ora 

 Mustafaj: Tė interesuar pėr thellimin e bashkėpunimit kulturor me Francėn

Mustafaj: Tė interesuar pėr thellimin e bashkėpunimit kulturor me Francėn

 

Qeveria shqiptare ėshtė e angazhuar pėr zgjerimin e bashkėpunimit kulturor me Francėn. Ėshtė ky mesazhi qė i pėrcolli dje Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Aleancės Franceze, Jean-Claude Jacq gjatė njė takimi qė zhvilloi dje me tė.
Nė takim u diskutua pėr praninė gjithnjė e mė aktive tė Aleancės Franceze nė Shqipėri, si njė nga Aleancat e para nė Ballkan, nė ndihmė tė pėrhapjes sė gjuhės dhe kulturės franceze nė Shqipėri. Ministri Mustafaj, informoi bashkėbiseduesin mbi hapat e ndėrmarra nga qeveria shqiptare nė tė mirė tė zgjerimit tė bashkėpunimit kulturor me Francėn dhe vendet e tjera frankofone, si njė prerogativė pėr thellimin e shkėmbimeve me agjencitė e bashkėpunimit teknik dhe profesional, me botėn e biznesit, universitetet, etj. Ndėkohė qė nga ana e tij, Sekretari i Pėrgjithshėm i Aleancės Franceze, Jacq, konstatoi se zhvillimet e Frankofonisė nė Shqipėri janė mbresėlėnėse jo vetėm nė nivelin e elitės politike dhe intelektuale tė vendit, por edhe nė njė shkallė mė tė gjerė tė mėsimdhėnies dhe jetės publike nė pėrgjithėsi. “Bazuar nė traditėn dhe situatėn e tanishme tė Frankofonisė, kandidatura e Shqipėrisė pėr anėtarėsim me tė drejta tė plota nė Samitin e Bukureshtit ėshtė tėrėsisht e justifikuar dhe e merituar”-deklaroi ai. Po ashtu, ky i fundit shtroi nevojėn e nxitjes sė shkėmbimeve e veprimtarive frankofone edhe nė kontekstin e vendeve tė rajonit. Jacq propozoi gjithashtu organizimin nė vitin 2007 tė Javės sė Shqipėrisė nė Francė, nė kuadėr tė veprimtarive tė pėrvitshme qė Aleanca Franceze zhvillon nė Paris, me lajtmotivin ”Kulturat e Botės”.

 

 
http://www.sot.com.al/
Berisha dismisses Ngjela from party’s functions
The conflict between Prime Minister Berisha and democrat deputy Spartak Ngjela deepened. After the debate of one day before, where both of them requested each other’s resignation from the posts they hold, Berisha decided to freeze his membership in the party for an undefined time, as well as to dismiss him form the post of secretary for public relations. This decision was argued with the fact that, according to Berisha, Ngjela is the cause of the systematic blocking of works in the commission of laws in Parliament. He was expressed against the legalisations law, but it was taken as a stance against the program of the ruling majority. He had also abandoned the Parliament’s hall when the Moratorium was to be voted. The decision in question is attributed to DP’s small chairmanship, which, as was informed, was gathered on Monday, with participation of Berisha, Topalli, Beja, Topi, Bode, Rusmajli and Ngjela. Indeed, the frozen of Ngjela’s membership came after the publication in media of the discussion between Berisha and Ngjela in the chairmanship meeting, which was hold without media’s presence, before the meeting of the Democratic Party’s Parliamentary Group. Berisha, through DP’s spokesman Gazmend Oketa, has accused Ngjela as responsible for the publication of this discussion. “For all these stands against the majority, Ngjela witnessed to have come not as discusser, but as spy, and as only argument he has used an old immoral habit, from which we wish he frees one day,” said the DP’s spokesman in press conference. Oketa informed yesterday that the DP’s small chairmanship has decided to freeze Ngjela’s membership in DP and requested his resignation from the post of chairman of commission of laws in parliament. After this, also the allies of the Democratic Party like Nikolle Lesi and Fatmir Mediu reacted, opposing the decision taken by the Democratic Party in relation to Ngjela. But Ngjela’s reaction was immediate, declining to have registered the discussion with Berisha and for making it public. Ngjela said if we would have want, he would have registered and published the discussion, but stressed the situation shows lack of balance from the side of Prime Minister Berisha, who, according to Ngjela has misinformed the public opinion. In relation to his dismissal from the party, the advocate said he is elected by the forums, so no one can expel me.
 
Rama-Ngjela organized Topalli’s dismissal
Sources within the Democratic Party confirm the last action undertaken by Berisha against Ngjela came as result of intrigues that latter was playing on back of his political line-up.The case of the spying the discussion that “advocate” did, and its selling in media controlled by the head of socialists Rama, exhausted Berisha’s patience. Still according to sources within the DP, Ngjela’s intrigues in DP had some time that had started. Showing discontent over doctor’s non-estimation to assign him important post in government, Ngjela has concretized this discontent, openly collaborating with Rama’s people. Almost all recent crises in the actual ruling majority bear Ngjela’s signature. The latter has often called on socialists to organize to overthrow Berisha. One of the reasons Berisha was not overthrown-according to him- was the opposition’s weak state. The last initiative related to Topalli’s dismissal- according to sources within DP- was taken by him in collaboration with Edi Rama, where, with her dismissal, a large crisis within the ruling majority would have been created. His frequent contacts with Rama’s people, as well as the harsh game played by the latter to overthrow Berisha, creating artificial conflicts in parliament and using Ngjela as player, imply his involvement in the created parliamentary crisis. Still, according to sources, Ngjela pretended to have with him about 18 deputies, ranking also some reformers and Nikolle Lesi, who would have created the premises for Berisha’s overthrow in order to establish a new governing configuration without Berisha. Ngjela’s collaborations for dismissing Topalli, synchronized with Rama’s game advanced also in opposing almost all draft-laws the government had submitted in parliament. But, yesterday’s approval of all draft-laws, as well as the return of other opponents to his shelter, made the plan Ngjela-Rama to fail. The fact that Rama refused the compromise offered by Berisha shows the head of socialists was guaranteed for Berisha’s failure in voting the draft-laws in parliament. Passing of draft-laws in parliament showed that Ngjela was definitely abandoned by his supporters.

E Hene, 03 Prill 2006  http://www.kohajone.com/

REVOLTA E ISH PRONAREVE: NA TRADHETOI PARTIA REPUBLIKANE!

Shoqata: "Fatmir Mediu ka 24 ore kohe per te ndryshuar qendrim per ligjin e Legalizimeve".
Dje arriti kulmin pakenaqesia e ish pronareve kundrejt Partise Republikane, e cila njihej gjate ketyre 15 viteve, si mbrojtesja dhe zedhenesja e interesave te ish pronareve. Meqenese kryetari i grupit parlamentar te PR se dhe me pas edhe zoti Mediu ne nje deklarate shtypi pohuan se "do te miratojne variantin e qeverise Berisha per Legalizimet me ndonje ndryshim te vogel" ka qene i menjehershem reagimi i ish pronareve.

Ata sulmuan kryesine e PR se per "tradhti te interesave te tyre "dhe pohuan se ne zgjedhjet e ardhshme lokale kjo parti nuk do te kete me votat e ish pronareve, te cilat i ka marre prej 15 viteve rresht. Pas kthimit te ligjit per Legalizimet nga presidenti Moisiu pati njefare shprese prej ish pronareve se presioni i 11 votave te PR se ndaj projektit qeveritar do ta bente ligjin te miratueshem ne Kuvend, pasi PD ja ka vetem 55 vota.

Si rregull duhen 71 deputete qe te jene prezent ne sallen e Kuvendit ne menyre qe seanca te jete e ligjshme. Ndaj, duke ditur se opozita per arsyet e veta kundrejt kryeministrit Berisha, do t'a bojkonte prezencen ne sallen e parlamentit, atehere mbetej qe votat e PR se te ishin bllokuese. Pas kthimit te ligjit te Legalizimeve nga Presidenti i Republikes u rriten shpresat e ish pronareve se Partia Republikane ose partia e tyre, sic e quanin ata tashme prej 15 vite, do te vendoste te bente presion kunder ketij ligji deri ne miratimin e nje ligji bashkekohor e konforme Kushtetutes.

Arian Madhi, kreu i grupit parlamentar te PR, deklaroi se "po paraqesim disa amendime, te cilat e zgjidhin problemin". Reaguan shoqata e ish pronareve dhe avokatet e tyre te cilet deklaruan se "nuk eshte kjo zgjidhja". Menjehere hyri ne loje kryetari i PR se zoti Fatmir Mediu aktualisht minister i Mbrojtjes ne kabinetin Berisha i cili hodhi akuzen se "ish pronaret nuk e kane lexuar projektin tone republikan".

Nuk vonoi dhe pardje e dje perseri u mblodhen ish pronaret ne Tirane ne nje takim urgjent ku kerkuan qe Partia Republikane te mbroje interesat e tyre sipas Kushtetutes dhe te Drejtes Nderkombetare. Prape nga selia e PR se, heshtje per kerkesat e tyre dhe aprovim i asaj qe do te kaloje perseri qeveria e Berishes, me nje modifikim te vogel ligjor, por qe nuk zgjidhet kerkesa e ish pronareve. Ne mes dy zjarreve, atij te Berishes, pasi zoti Mediu eshte minister dhe atij te ish pronareve, te cilet e kane votuar prej 15 vitesh, duket se Partia Republikane ka zgjedhur kryeministrin Berisha dhe kesisoj i ka hequr vetes dhjetra mijera vota te ish pronareve.

Ne gjuhen praktike politike kjo deklarate e ish pronareve kunder PR se si "tradhtare e interesave te tyre" jep sinjalin se humbin nga e djathta mbi 100 mije vota kombetare. Ish pronaret e kishin si aleat dhe parti te tyren Partine Republikane, por zhgenjimi i tyre mund te jete fatal per kuotat e kesaj partie e cila ne zgjedhjet e fundit parlamentare doli partia e pare me mbi 20 per qind te votave kombetare e kjo ne saje te deklarates se Berishes para 3 korrikut se "Votoni vetem PR ne!".

Numri 11 i deputeteve qe ka kjo parti ne Kuvend eshte nje numer jashtezakonisht i madh dhe bllokon cdo vendim qeveritar, nese zoti Mediu deshiron te jete ze i forte per ish pronaret ne Kuvend. Me 11 vota rrezohet edhe qeveria, nese zoti Mediu e mendon naten nje gje te tille e jo me qe te miratoje nje ligj qe shkon krah interesave te saj politike e platformes se saj 15 vjecare.

Ne politike kur flitet per parti me nje baze sociale solide mund te themi se republikanet kane pikerisht ish pronaret si shtrese qe e mbeshtesin. Nese nje partie i heq shtresen sociale ne te cilen ajo mbeshtetet, atehere kuotat e saj shkojne drejt minusit elektoral, duke ditur se me 3 korrik 2005 PR ja mori mbi 20 per qind te votave kombetare. Nje pikepyetje te madhe ka shtruar heshtja e njeriut qe krijoi Partine Republikane, e zotit Sabri Godo. Ai as nuk po hedh poshte qendrimin e fundit republikan pro qeverise per ligjin e Legalizimeve, por as nuk thote asnje fjale ne mbeshtetje te ish pronareve, pasi edhe vete mbetet nje ish pronar nga gruaja.

Zakonisht zoti Godo flet e pozicionohet edhe per rajone te Maqedonise fqinje kur kane probleme konfliktesh, apo per mos dorezimin e Karagjicit ne Hage,porse per ceshtjen me te madhe te partise se tij qe lidhet me pronat, nuk po del e te thote se paku nje fjale. Zoti Godo duhet te thote nese duhet ose jo, qe deputetet e PR se ta votojne ligjin e Legalizimeve.
Nga dje, ish pronaret nuk e njohin me Partine Republikane si parti e cila eshte shpresa e tyre, apo qe i perfaqeson. Eshte alarm i madh per nje parti e cila ka patur si busull te sajen KTHIMIN E PRONAVE, ish pronareve.


 http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm

 

LSI dhe LZHK kundėr shtrenjtimit tė energjisė

Partitė politike kundėrshtojnė rritjen 17% tė ēmimit tė energjisė elektrike. Lėvizja Socialiste pėr Integrim (LSI) dhe Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar (LZHK), kėrkuan dje qė ēmimet e energjisė pėr konsumatorėt tė mos rriten, pasi tė ardhurat e tyre s’mund t’i pėrballojnė. “Qeveria duhet tė gjejė njė zgjidhje urgjente pėr daljen nga kriza tė KESH-it, sepse rritja e ēmimit bėhet vetėm qė kjo korporatė tė mbulojė dėmtimet e saj”, - tha nėnkryetarja e LSI-sė, Filloreta Kodra. Ndėrsa njė prej anėtarėve tė kryesisė sė LZHK-sė, Gėzim Luli tha se kjo rritje vjen si pasojė e paaftėsisė sė institucionit. “Rritja e ēmimit tė energjisė pėr konsumatorėt familjarė duhet tė jetė hapi i fundit qė duhet tė marrė KESH-i aktualisht, gjė e cila kur shikohet e pashmangshme duhet tė argumentohet ekonomikisht”, - tha Luli. Tė dy pėrfaqėsuesit politikė vunė nė dukje faktin se njė veprim i tillė mund tė rrisė edhe mospagimin e energjisė, pasi penalizohen edhe ata banorė qė e paguajnė atė rregullisht. “Rritja e ēmimit tė energjisė elektrike nuk ėshtė e justifikueshme, mbasi nuk ėshtė deklaruar asnjė pėrmirėsim nė menaxhimin e shėrbimeve tė kėtij konsumi”, -tha Kodra.


 

http://www.panorama.com.al/ 
E Diel 2 Prill 2006
Faqe 4/5 - Politikė

reformat e qeverise
deklarata
 

Kryeministri shprehet i vendosur pėr miratimin e moratoriumit tė skafeve

 

Berisha: Krimi i organizuar po pengon reformat nė vend

 

 
Armand Maho

Askush nuk mund tė ndalė qeverinė nė realizimin e reformave dhe nė luftėn kundėr krimit tė organizuar.

Kryeministri Sali Berisha ka mbajtur kėtė qėndrim pas debateve tė shumta tė ndodhura nė Shqipėri pėr ēėshtjen e mbledhjes sė KLD-sė, vendimit tė Gjykatės Kushtetuese. Berisha, duke folur nė Romė pas takimit tė partive popullore evropiane, u shpreh se qeveria ėshtė e vendosur nė miratimin e moratoriumit pėr skafet, si pjesė e masave tė qeverisė pėr goditjen e krimit tė organizuar dhe trafiqeve. Sipas tij, kėto masa ekstreme tė qeverisė kanė gjetur edhe mirėkuptimin e plotė edhe nga ana e partnerėve ndėrkombėtar. “Moratoriumi do tė kalojė, sepse moratoriumi i skafeve ėshtė njė nga detyrimet tona pėr tė luftuar kundėr krimit tė organizuar. Nė qoftė se ne duam tė lėvizim lirisht me dinjitet si qytetarė evropianė, ne duhet t’i pėrcjellim Evropės mesazhin e duhur, ne duhet tė jemi tė gatshėm tė paguajmė ēmimin e duhur, nė mėnyrė qė tė meritojmė lėvizjen e lirė”, theksoi Berisha.

Lufta ndaj krimit
Kryeministri u shpreh dje se ka marrė njė pėrkrahje nga partnerėt e tij tė djathtė nė kėtė takim pėr reformat e shpallura nga PD-ja dhe asgjė nuk mund ta tėrheqė nga kjo rrugė, ku synimi kryesor ėshtė lufta kundėr krimit tė organizuar. “Ka njė vlerėsim tė madh dhe ju e dėgjuat edhe mbėshtetjen qė presidenti i PPE shprehu ndaj qeverisė dhe pėrpjekjeve tė saj pėr zgjidhjen e problemeve tė mėdha, me tė cilat ajo po pėrballet. Nuk mund t’i shmangemi problemit tė krimit tė organizuar. Problemi i krimit tė organizuar ėshtė problemi mė shqetėsues sot, sepse ka tė bėjė me sigurinė e qytetarėve shqiptarė dhe qytetarėve tė rajonit”, deklaroi Berisha. Nė kėtė kontekst, sipas tij, tė gjitha masat qė qeveria ka marrė pa pėrjashtim, pėrfshi edhe moratoriumin pėr skafet si njė masė kundėr trafikut, kanė gjetur mirėkuptim dhe mbėshtetje tė plotė te partnerėt evropianė.

Pengesa nė reforma
Berisha ka pranuar se nė kėtė proces reformash po hasen pengesa nga mė tė ndryshmet. Ai nuk ka akuzuar nė mėnyrė direkte me emra, por ka theksuar se asgjė nuk i ndal reformat e nisura. “Unė jam njė njeri qė presistoj nė qėllimet e mia. Siē kam deklaruar dhe deklaroj prapė, se do tė jetė zero toleranca ndaj krimit tė organizuar. Do tė dėshtojnė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė mbrojtur krimin, nepotizmin, konfliktin e interesit. Kėto janė pėrpjekje tė dėshtuara tė segmenteve tė njė sistemi qė damkosi dhe nxiu faqen, emrin dhe dinjitetin e Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve. Kėto janė pėrpėlitje, tė cilat duan me ēdo kusht tė mbajnė elementė tė kėtij sistemi”, theksoi Berisha. Sipas liderit tė PD-sė, kėto segmente duan qė jo ligji, por krimi tė sundojė, duan tė mbrojnė shkurt ekonominė e tyre kriminale tė krijuar mbi kėtė bazė, pėrfitimet qė kanė fituar nė bashkėpunim me krimin. “Por dua tė siguroj qytetarėt shqiptare se kjo ėshtė kohė e shkuar, se reformat do tė progredojnė, se ato nuk synojnė asgjė tjetėr, veēse konsolidimin e institucioneve tė pavarura, se ato synojnė ēlirimin e segmenteve tė kėtyre institucioneve tė kapura nga krimi i organizuar”, pėrfundoi Berisha.

 

Per krimin e organizuar
“Nuk mund t’i shmangemi ne problemit tė krimit tė organizuar. Problemi i krimit tė organizuar ėshtė problemi mė shqetėsues sot, sepse ka tė bėjė me sigurinė e qytetarėve shqiptarė dhe qytetarėve tė rajonit. Nė kėtė kontekst, tė gjitha masat qė qeveria ka marrė, pa pėrjashtim, pėrfshi edhe moratoriumin pėr skafet, si njė masė kundėr trafikut, kanė gjetur mirėkuptim dhe mbėshtetje tė plotė te partnerėt evropianė”.

Moratoriumin e skafeve
“Moratoriumi do tė kalojė, sepse moratoriumi i skafeve ėshtė njė nga detyrimet tona pėr tė luftuar kundėr krimit tė organizuar. Nė qoftė se ne duam tė lėvizim lirisht me dinjitet si qytetarė evropianė, ne duhet t’i pėrcjellim Evropės mesazhin e duhur, ne duhet tė jemi tė gatshėm tė paguajmė ēmimin e duhur, nė mėnyrė qė tė meritojmė lėvizjen e lirė. Masat qė ka marrė qeveria kanė gjetur mirėkuptim tė plotė nga partnerėt ndėrkombėtarė”.

Per bllokimin e reformes
Do tė dėshtojnė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė mbrojtur krimin, nepotizmin, konfliktin e interesit. Kėto janė pėrpjekje tė dėshtuara tė segmenteve tė njė sistemi qė damkosi dhe nxiu faqen, emrin dhe dinjitetin e Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve. Kėto janė pėrpėlitje, tė cilat duan me ēdo kusht tė mbajnė elementė tė kėtij sistemi. Ato duan qė jo ligji, por krimi tė sundojė, duan tė mbrojnė shkurt ekonominė e tyre kriminale tė krijuar mbi kėtė bazė, pėrfitimet qė kanė fituar nė bashkėpunim me krimin”.

 

Kryeparlamentarja vlerėson mbėshtetjen e marrė
Topalli: Jemi tė vendosur pėr reformėn nė KLD

Kryetarja e Kuvendit, njėkohėsisht nėnkryetare e PD-sė, Jozefina Topalli, ka deklaruar se maxhoranca e sotme ėshtė e vendosur pėr tė kryer reformat nė sistemin e drejtėsisė dhe nė luftėn kundėr krimit tė organizuar. Pėr debatet politike tė ndodhura prej disa ditėsh nė Kuvend pėr vendimet mė tė fundit tė KLD-sė, Topalli u shpreh se “qeveria po pėrballet me kėto sfida tė pėrditshme”. “Nuk janė tė lehta, gjejnė rezistencė dhe ne e ndjekim kėtė me ēfarė po ndodh nė Kėshillin e Lartė tė Drejtėsisė, me ēfarė po ndodh nė Parlament, nė problemet me gjykatės pa integritet dhe mbėshtetja qė na japin tė gjithė kėta kryeministra ėshtė gjėja mė e mirė, motivimi mė i mirė pėr t’iu pėrgjigjur as qė ne jemi tė vendosur pėr tė vazhduar nė kėtė rrugė”, deklaroi Topalli. Sipas kryeparlamentares, njė nga arsyet qė PD-ja dhe aleatėt e saj kanė ardhur nė pushtet mė 3 korrik janė premtimet e reformave nė vend, tė luftės kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit. “Ne nuk jemi nė koalicion vetėm me aleatėt tanė, por jemi nė koalicion edhe me popullin shqiptar, i cili na besoi mė 3 korrik. Kjo ėshtė arsyeja qė ne jemi tė vendosur pėr t’i dhėnė pėrgjigje kėtij koalicioni tė madh qė kemi marrė”, theksoi Topalli. Ajo vlerėsoi mbėshtetjen e dhėnė ndaj qeverisė dhe kryeministrit Berisha nga kryeministrat e pranishėm nė takimin e partive tė djathta. Kryeparlamentarja ndėrhyri ditė mė parė nė bllokimin e njė prej kandidaturave tė paraqitura nga ana e presidentit Moisiu, si anėtarė tė KLD-sė, atė tė Gjinovefa Gabės. Topalli ndėrhyri pas reagimeve tė medias mbi kėtė kandidaturė. Nisur nga kėto fakte ajo kėrkoi skanimin e kėsaj kandidature, duke e kthyer edhe njė herė nė komisionin e Ligjeve pėr shqyrtim. “Nuk do tė kaloj pėr votim asnjė kandidaturė pa u skanuar mė parė dhe kaluar tė gjitha filtrat e mundshėm”, kishte deklaruar nė media kohė mė parė Topalli, duke shpjeguar arsyet e bllokimit tė kandidaturės sė Gabės.

 

 

Nė mbledhjen e fundit qeveria ka vendosur qė pėr njė vit kėto institucione tė pėrdoren

Objektet qeveritare tė jepen me qira
Nuk ka asnjė pėrjashtim nga grupi i objekteve tė shtetit

Qeveria ka lejuar Drejtorinė e Shėrbimeve Qeveritare qė tė japė me qira pėr njė vit tė gjitha objektet qė ky shėrbim ka nė varėsi, nėse do ta cilėsojė tė domosdoshme.

Me propozim tė Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, ėshtė hequr kufizimi pėr dhėnien me qira tė objekteve me sipėrfaqe mė shumė se 200 metra katror, ēka do tė thotė se rreth 100 objekte qė ka nė listėn e saj Drejtoria e Shėrbimeve Qeveritare tashmė, mund tė jepen me qira tė gjitha vilat qeveritare, pavarėsisht sipėrfaqes sė tyre. Nė listėn e Drejtorisė sė Shėrbimeve qeveritare bėn pjesė edhe Pallati i Brigadave, Vila 31, banesa e ish-diktatorit Hoxha, vilat e konvaleshencės nė Durrės, vilat e Pogradecit, Korēės, Sarandės Gjirokastrės, Shkodrės, Elbasanit, shtėpia e Pritjes nė Divjakė tė Lushnjės, shtėpia e pritjes nė Sarandė etj.

Gjendja
Por specialistė tė Drejtorisė sė Shėrbimeve Qeveritare shprehen pėr gazetėn "Panorama" se pas kontrolleve tė bėra, shumica e godinave, sidomos e vilave qeveritare janė nė gjendje alarmante, deri nė shembje. Nė kėtė kategori bėjnė pjesė vilat e Pogradecit, disa nga vilat nė Vlorė e Dhėrmi etj. Sipas tyre, nė rast se nuk ndėrhyhet pėr rikonstruksionin e tyre, atėherė as nuk mund tė bėhet fjalė qė kėto objekte tė lėshohen me qira nė atė gjendje. Sipas tyre, dhe kur persona tė ndryshėm janė afruar pėr tė marrė ndonjė nga vilat, apo objektet e tjera, nė mė tė shumtėn e rasteve kanė ofruar shuma tė papėrfillshme, ndėrkohė qė nė bazė tė vendimit tė ministrave tė vitit 2003, ēmimi i dhėnies me qira tė kėtyre objekteve varion nga 150 deri nė 400 lekė pėr metėr katror nė muaj. Njė problem tjetėr, sipas specialistėve tė kėsaj drejtorie, janė dhe konfliktet e mėdha tė pronėsisė qė ka shteti me pronarėt e kėtyre objekteve.

Qiratė
Nė listėn e Drejtorisė sė Shėrbimeve Qeveritare janė rreth 100 objekte, tė cilat nė mė tė shumtėn e rasteve kanė njė sipėrfaqe mė tė madhe se 200 metra katror, aq sa e lejonte dhe vendimi i mėparshėm i qeverisė. Pėr shembull, vetėm kompleksi i vilave gjermane nė Tiranė ėshtė rreth 2000 metra katror dhe sė bashku me territorin sipėrfaqja shkon nė 2565 metra katror. Vila e ish-mbretit Zog, nė kodrėn e Durrėsit, edhe kjo nė varėsi tė Drejtorisė sė Shėrbimeve Qeveritare, ka njė sipėrfaqe territoriale prej 3500 metra katror. Nė bazė tė vendimit tė qeverisė tė vitit 2003, objektet qė ndodheshin brenda vijės sė verdhė nė Bashkinė Durrės, nuk mund tė lėshohen mė pak se 150 lekė metėr katror, ēfarė do tė thotė se vlera e qirasė pėr kėtė objekt nuk mund tė jetė nėn 500 mijė lekė nė muaj. Ndėrkohė me sipėrfaqe tė konsiderueshme shfaqen thuajse tė gjitha vilat e konvaleshencės nė Durrės, apo vilat nė Pogradec dhe Vlorė.

 

Elsa Meksi: Flas kur ta shoh
Drejtoresha: Vendimi, s'kam dijeni pėr tė

Drejtoresha e Drejtorisė sė Shėrbimeve Qeveritare, Elsa Meksi, e kontaktuar nga gazeta, u shpreh se nuk kishte dijeni pėr vendimin mė tė fundit tė qeverisė. "Mua nuk mė ka ardhur akoma nė dorė ky vendim, kur tė njihem me tė mund tė jap njė mendim", tha Meksi. Drejtoria e Shėrbimeve Qeveritare, aktualisht funksionon me ligjin e vitit 1992, kur pėr herė tė parė u aplikua dhe dhėnia me qira e ambienteve qeveritare, tė cilat deri nė atė kohė ishin monopol i ish-qeveritarėve komunistė. Burime nė qeveri shprehen se lista e objekteve tė hartuara nė momentin qė i kaluan kėsaj drejtorie, e cila varet direkt nga kryeministri, ka qenė shumė herė mė e gjatė se aktualja. Njė pjesė e madhe e tyre u kanė kaluar ish-pronarėve, por nuk kanė qenė tė pakta dhe rastet kur me kėto objekte janė kryer dhe abuzime tė shumta. Duhet thėnė se ka qenė pikėrisht viti 1992, kur u aplikua pėr herė tė parė dhe dhėnia me qira e Pallatit tė Kongrese, nga i cili shteti merr nė njė vit qira 29.5 milionė lekė nga aktivitetet e ndryshme qė kryhen atje. Ky objekt ka njė sipėrfaqe pret 2.2 hektarė dhe ėshtė ndėrtuar nė vitin 1983 dhe ishte planifikuar qė nė tė tė zhvilloheshin aktivitetet e mėdha tė PPSH, madje dhe origjina e emrit tė tij vjen pikėrisht nga kongreset qė komunistėt zhvillonin nė kėtė godinė.

 

Disa prej objekteve nė varėsi tė DSHQ

  • Pallati i Brigadave, Tiranė 6405 m2
  • Shtėpia e Pritjes nr. 4, Tiranė 690 m2
  • Pallati i Kongreseve, Tiranė 6500 m2
  • Vila nr. 30, Tiranė 1840 m2
  • Vila nr 31, (Shtėpia e Enver Hoxhės) 1840 m2
  • Grupi i Vilave Gjermane Tiranė 2565 m2
  • Shtėpia e Pritjes nr. 1, Dajt 985 m2
  • Shtėpia e Pritjes nr. 2, Dajt 591 m2
  • Vila Kodėr, Durrės 3500 m2
  • 10 vilat e konvaleshencės Durrės, 38 ha
  • 6 vila nė Pogradec 4.3 ha
  • 4 vila nė Vlorė, 15 ha
  • Vila nė Dhėrmi 1281 m2
 
 
http://gazetametropol.com/
 
Zogu, i kėrkuari i veshur si frat i shėrbeu kafenė ndjekėsve tė tij
MARK GJERGJI
2 Prill  Si u strehua mbreti nė Kishėn e Rubikut nė kohėn e pėrndjekjes nga austriakėt

Nė tė hyrė tė qytetit tė Rubikut, prej disa shekujsh qėndron nė kėmbė njėri prej monumenteve mė tė spikatur tė kulturės dhe historisė sonė kombėtare. Bėhet fjalė pėr kishėn e Rubikut, e cila pėrveē tė tjerash, gjithmonė ka tėrhequr vėmendjen pėr pozicionin e saj tė rrallė, nė majėn e njė guri gjigand.

Ndoshta ka qenė kjo arsyeja qė edhe komunistėt e pas ‘67-ės nuk kanė vėnė dorė mbi tė, por e kanė ruajtur tė paprekur nėn emėtimin “monument kulture”.

Pikėrisht nėn “strehėn” e kėsaj kishe, ka qenė i ndėrtuar edhe kuvendi i fretėrve, (gjimnaz katolik) degė e kuvendit franēeskan tė Shkodrės. Nė kėto godina tė njė stili tė veēantė, qė sot prezantohet vetėm me rrėnojat e tij, nė kėto dhoma tė gurta, ėshtė strehuar pėr njė kohė tė gjatė edhe kolonel Ahmet Zogu, qė mė vonė do tė bėhej mbret i shqiptarėve.

Njė pohim i tillė vjen edhe nga njė prift polak, i cili rezidencėn e tij e ka nė qytetin e Laēit.

Prifti polak, njė studiues i zellshėm i historisė kishtare, i cili e ka gjetur njė fakt tė tillė nė librat e tij, nuk ka ngurruar ta deklarojė kėtė fakt pėrpara qytetarėve rubikas, disa ditė mė parė gjatė zhvillimit tė aktivitetit me titull “Rubiku pėr njė ndryshim ekologjik”.

Ndėrsa njeriu i Zotit pohon njė fakt tė tillė, tė zbuluar nė dokumentet kishtare, janė edhe dėshmitarė tė tjerė qė nuk mungojnė tė sjellin nė kujtesė njė fakt tė tillė, pothuajse tė harruar.

Njėri prej tyre, Ndue Ndoci, nė moshėn 86-vjeēare rrėfen detaje qė, sipas tij, kanė qenė tė ditura, por qė me sulmin qė bėri historiografia komuniste, ky fakt i rėndėsishėm nė marrėdhėniet ndėrfetare nė Shqipėri u anashkalua deri nė harrim.

Ndue Z.Ndoci, i larguar nga Shqipėria qė nė vitin 1951, kėto detaje i ka bėrė tė ditura dhe pėr gazetėn “Metropol”.

Ēfarė dini rreth faktit tė strehimit tė Zogut nė kishėn e Rubikut?

Po, ėshtė e vėrtetė dhe kjo ėshtė e pasqyruar nė dokumente. Ka qenė koha e pushtimit austriak nė Shqipėri, por edhe nė Mirditė. Asokohe komandati ushtarak austriak pėr zonėn e Mirditės, e ndoshta edhe pėr mė gjerė, ishte hutman (kapidan) Zari. Ky i fundit kishte rėnė nė gjurmė tė kolonel Ahmet Zogut, i cili nė atė kohė ishte nė kėrkim pėr t’u vrarė nga austriakėt, pasi ai shihej si njė kundėrshtar i politikės sė austriakėve, sidomos nė zonat e Veriut. Rrethimi i Zogut po bėhej gjithnjė e mė i ngushtė, e nė kėto kushte ky i fundit i drejtohet pėr ndihmė kishės sė Rubikut, ku shėrbente si prift padėr Pal Doda. Padėr Pal Doda nuk ngurron aspak, por menjėherė i jep strehim kolonel Ahmet Zogut. Pas shumė kėrkimesh Hutman Zari i drejtohet pėr ndihmė padėr Pal Dodės, pa e ditur se gjahu i tij strehohej pikėrisht aty. Austriaku Zari shpresonte pėr ndihmėn e padėr Dodės, duke menduar se do tė ishin kundėrshtitė fetare ato qė do tė shėrbenin nė kėtė mes.

Ēfarė ndodhi mė pas?

Padėr Pal Doda e ftoi Zarin nė fillim pėr kafe e mė pas pėr tė biseduar pėr ēėshtjen. Ka qenė vetė Ahmet Zogu qė ka servirur kafenė pėr armikun e tij, e kuptohet pasi ai ishte veshur me rrobat e fretėrve. Kjo ngjarje u mbajt nė sekret tė plotė, derisa austriakėt u larguan nga Mirdita dhe Shqipėria. Me t’u larguar ata, fjala mori dhenė dhe nuk mbeti njeri pa e mėsuar njė fakt tė tillė.

Pasi Zogu u shpall mbret, cili qe qėndrimi ndaj shpėtimtarit tė tij, padėr Pal Dodės?

Ēuditėrisht, pasi Zogu bėhet mbret, ka lėshuar njė urdhėr pėr mbylljen e tė gjitha gjimnazeve tė fretėrve dhe tė jezuitėve. Dihet qė nė kėto kuvende zhvillohej mėsim pėr nxėnėsit e zonave. Aty mėsonin tė shkruanin, tė lexonin, pra aty pregatiteshin kuadro pėr shumė fusha, dhe jo vetėm pėr teologjinė. Njė urdhėr i tillė nuk ka zgjatur shumė, pasi ka qenė Lidhja e Kombeve, e cila me presionin e saj ndaj Zogut, bėri qė kėto kuvende tė rifillonin pėrsėri aktivitetin.

30 Prill 1905

Sot jam kthyer me gjithė ēfarė kisha nga Alessio (Lezha). Ethet e malaries mė kishin lodhur shumė kohėt e fundit. Gjatė rrugės m’u desh tė ndalesha dhe tė pushoja dy herė dhe kur arrita kėtu dridhesha aq shumė, saqė nuk e kontrolloja dot veten... Tė gjithė njerėzit qė takoja gjatė rrugės mė pėrshėndetnin me respekt... Njė grua e re me njė fėmijė nė krah, e cila gjatė rrugės qėndronte pranė meje, mė tha me zė tė lartė: “Zotėri, rri tek ne, ajri i Kriezezit do t’ua largojė ethet e sėmundjes”. Edhe unė e besoja kėtė...

4 Maj 1905

Sa e varfėr ėshtė famullia. Sigurisht qė as Lezha nuk mė ka pėrkėdhelur, madje, edhe komforti mė i vogėl qė mė kanė dhėnė atje, kėtu mė mungon tėrėsisht. Gjatė natės sė sotme ka rėnė shi dhe mua m’u desh ta ndėrroja katėr herė vendin e fjetjes, pasi pikonte nė tė gjithė dhomėn time. Mė nė fund nuk mė mbeti asgjė tjetėr, veēse tė mbėshtillesha nė mushemanė time. Kėshtu mė zuri gjumi dhe kur u ēova isha terėsisht i lagur. Gjėja mė e kėndshme ėshtė zjarri qė ndodhet nė kuzhinė dhe qė mbahet ndezur gjatė gjithė kohės...

5 Maj 1905

Dje u ankova pėr kushtet nė banesėn time dhe kjo nuk ėshtė aspak e drejtė, pasi Zoti nuk ka falur nė Kryezez diēka mė tė mirė. Sa e varfėr ėshtė kisha kėtu! Katėr mure tė vjetra dhe mbi to njė ēati e keqe e papėrfunduar me pllaka guri dhe pėrveē kėsaj mungon dhe tavani. Altari ėshtė si njė kub muri, ku pėr tė hipur tek ai, duhet tė kalosh mbi dy shkallė, tė murosura dhe kėto. Mbi altar nė mur ėshtė varur njė pamje e mjerė, e pikturuar nė dru. Ka vetėm dy mbajtėse qirinjsh prej druri, tė cilave u mungojnė dhe kėmbėt...

15 Maj 1905

Sot kam bėrė vizitėn time tė parė pranė njė tė sėmuri. Mė thirrėn te njė burrė i vjetėr qė po vdiste... Unė e dėgjova rrėfimin e tij dhe m’u duk sikur kėsaj here kisha bėrė mjaft. Ai donte qė unė t’i bėja dhe vajimin e fundit... Ai mė tregoi pėr kohėt e shkuara dhe mė dukej se i kishte vėnė qėllim vetes tė mė tregonte vetėm gjėrat negative qė kishte bėrė gjatė gjithė jetės sė tij. Por qėllimi qė i kishte vėnė vetes nuk pati sukses... Pasi folėm rreth njė gjysmė ore me njėri-tjetrin, ai hoqi cigaren nga goja, u shtri nė tokė, mė mori dorėn dhe pas disa frymėmarrjeve tė zgjatura, vdiq.

17 Maj 1905

Prekem shpirtėrisht kur shoh se si pėrkujdesen njerėzit pėr mua. Mė sjellin ēdo gjė qė mund tė mė ofrojnė nga varfėria e tyre, si djathė, vezė dhe gjalp. Javėn e kaluar mė ishin mbaruar rezervat e miellit, qė kishim sjellur me vete nga Alessio. Komshinjtė mėsuan pėr kėtė nga shėrbėtorėt dhe po atė ditė mė erdhen burra e gra dhe mė sollėn miell. Ato mėsuan se unė kafenė nė mėngjes e pi vetėm me qumėsht dhe duke qenė se unė nuk kisha njė lopė, i kishin venė detyrė vetes tė mė sillnin rregullisht qumėsht.

21 Maj 1905

Pėrsėri njė vizitė te njė i sėmurė. Kėtė herė ishte njė djalė i ri, i cili vuante nga njė infeksion akut i mushkėrive dhe nuk kishte asnjė shpresė pėr t’u shėruar... Ai po mė vėshtronte i trishtuar dhe m’u lut: “Jam kaq i ri. Tė lutem mos e bėj”. Nė fillim nuk e kuptova, pėrse ky burrė kaq besimtar, po kundėrshtonte kėtė sakrament. Vetėm nga bisedat e mėpasshme e kuptova, se ai kishte frikė se mos shėrohej pėrsėri. Shqiptarėt besojnė se kur marrin vajimin e fundit janė tė destinuar pėr tė shkuar nė qiell dhe pėr kėtė nuk lejohet tė bėjnė mekate tė tjera...

26 Maj 1905

Ai djali i ri, tek i cili kam qenė dje pėr vizitė, ka vdekur. Oh, sa mė dhemb shpirti, kur shoh se si vdes njė gjak i ri. Sigurisht qė ai do tė kishte shpėtuar, po tė kishte pasur mjek dhe ilaēe. Nė dhomėn e tė vdekurit, mora vendimin qė tė zėvendėsoja atė qė mungonte dhe tė bėhesha vetė mjek. Sikur kėto letra tė bien njė ditė nė duar tė huaja do tė qeshin pėr optimizmin me tė cilin po shkruaj, nė lidhje me kėtė qėllim qė i kam venė vetes. Tė bėhem mjek, kur nuk kam as shkollė, as dije, as pėrvojė... Kėtė do ta bėj...

21 Gusht 1905

Sa shpesh kam menduar me frikė dhe ankth, pėr herėn e parė qė do tė mė duhej t’i bėja ritin e fundit fetar, njė tė vrari. Dhe diēka tjetėr ėshtė tė kesh pėrpara syve njė burrė tė lodhur e tė zbehur, tė cilin e kėrcėnon ngadalė vdekja, derisa t’i dalė shpirti dhe mė e keqja, njė trup gjithė plagė tė gjakosura, jeta e tė cilit pėrpėlitet nė goditjet e dhunshme tė plagėve... Nė tokė shtrihej Ndreka i mjerė... Unė u pėrkula mbi trupin pothuajse pa jetė, derisa buzėt e mia prekėn lehtė veshin e tij dhe i fola, “Ndrekė, a do e falėsh vrasėsin tėnd?”...

7 Nėntor 1905

Sot lejova Mark Palin tė vinte tek unė. Ai ėshtė prej kohėsh nė gjak me familjen Kovaēi. Dikush nga familja Kovaēi kishte vrarė birin e tij. Kjo kishte ndodhur para shtatė viteve. Unė doja tė ndėrhyja dhe pėr kėtė iu luta me fjalė bindėse, qė tė falte dhe tė harronte. Pėr se tė vlen urrejtja?... Kur u ēua tė ikte, bėra njė copė rrugė me tė. Duhej tė kalonim nga varrezat. Papritmas u ndal aty, bėri me dorė nga njė varr, pastaj nga njė tjetėr dhe mė tha, kėtu nėna e fėmijės tim ka shkulur flokėt e kokės, kėtu duhet tė shkulė flokėt e kokės dhe nėna e vrarėsit.

31 Dhjetor 1905

Eshtė rregull qė ēdo tregtar tė sjellė nė fund tė vitit librin e arkės, pėr tė dhėnė llogari mbi vitin e kaluar; nėse tė duhet dhe tė kesh kanė tė njėjtėn peshė, apo njėra peshon mė rėndė se tjetra. Tė tillė gjė kam bėrė dhe sot dhe pėr tė qetėsuar veten mund tė them, qė kam dhuruar njė vit, njė vit tė tėrė tė rinisė sime mė tė mirė, me tė gjithė forcėn e trupit dhe tė shpirtit, dhe e gjithė kjo ia ka vlejtur. Ka pasur mjaft interes, interes, jashtė ēdo norme. Kaq dashuri dhe vėmendje nuk mė ėshtė kushtuar dhe s’e kam merituar kurrė mė pėrpara...

2 Shkurt 1906

Njė histori e pazakontė. Para tri ditėsh, burri i Dilės ėshtė zhdukur pa lėnė gjurmė. Nė shtėpi nuk i kishte thėnė askujt, se ku donte tė shkonte. Dje u duk pėrsėri dhe unė mora vesh nga njė njeri i besueshėm, qė ai ishte nisur pėr nė… - nuk mė bie ndėrmend emri i kėtij vendi - tek njė hoxhė, i cili ishte i njohur pėr pėrgatitjen e hajmalive shėruese, pėr tė bėrė dhe njė pėr gruan e tij tė sėmurė. Ai mori njė hajmali tė tillė, tė cilėn e pagoi me njė gjysmm Napoleoni. Kėshtu pra, lajmėtari im... Kėtė s’mund ta lija tė kalonte nė heshtje. Unė kam qenė gjithnjė kundėr ritit tė hajmalive...

10 Shkurt 1906

Sot jam kthyer nga Kallmeti. Kam qėndruar gjithė javėn pėr tė lyer kapelėn e manastirit. Kur u ktheva nė shtėpi, m’u dha njė lajm i trishtueshėm. Para tri ditėve kishte qenė kėtu njė gabel i varfėr... Marku i kishte dhėnė njė copė bukė dhe njė tas me fasule, tė cilat i kollofiti si i ēmendur. Pastaj ishte larguar dhe sot nė mėngjes e kanė gjetur nė Velė si njė qen tė ngordhur. Viktimė e bestytnive. Njerėzit, tė cilėt e kishin dėnuar me vdekje, mund tė kenė menduar, qė mbase ishte ndonjė shpirt i keq ose ndonjė djall...

2 Mars 1906

Sot mė ka bėrė pėrshtypje shumė tė madhe jeta e lumtur e njė familjeje. Isha te Pėr Gjoka. Ē’rrezatim dielli nė kėtė kasolle tė varfėr. Familja pėrbėhet nga burri, gruaja, tre fėmijė, nga tė cilėt dy prej tyre janė vajza, ndėrsa djali mund tė jetė dymbėdhjetė vjeē. Vajza mė e madhe ėshtė fejuar nė Manati. Tani mund tė jetė 17 vjeēe. Fėmija mė i vogėl ėshtė e vogla Sefa, katėr vjeēe, njė krijesė shumė e komunikueshme dhe mjaft e zgjuar, e cila me atė mimikėn e saj, qė shpreh shumė zgjuarsi, dhe e cila ėshtė kaq e ėmbėl si te ēdo fėmijė, di tė mė tregojė shumė gjėra...

Pas 100 vjetėsh

Ditari i priftit qė erdhi nga Austria

Nė atė vend tani qė kanė filluar 13 tė martat e Shenandojt shkojnė qindra njerėz, ashtu siē shkojnė te kisha mbi qytetin e Laēit. Kisha ėshtė riparuar dhe nė tė vijojnė tė bėhen mesha, ndėrsa ngjitur me tė janė rrėnojat ku ka qenė kuvendi franēeskan (gjimnazi i kohės).

Kjo godinė vijon tė mbetet ashtu, e ēuditėrisht nuk ėshtė bėrė asnjė riparim, ndonėse mbart nė vetvete ngjarje dhe histori tė rralla.

Kjo konfirmohet edhe nga njė ditar i gjetur dhe i botuar nė njė libėr.

Ditari i pėrket njė prifti austriak, i cili ka shėrbyer nė atė kishė plot 100 vite mė parė. Nė atė ditar qė i korrespondon disa ditėve nė vitet 1905- 1906, tregohet jeta qė bėnin banorėt e 100 viteve mė parė nė Rubik.

Ditari nė fjalė nė Mirditė ėshtė sjell para njė viti nga njė prift austriak, i cili e ka gjetur kėtė ditar nė njė revistė kishtare tė kohės, botuar nė Austri.

Austriaku ka shėrbyer nė famullinė e Kryezesit nga 1905. Pėrballja me urinė, vrasjen, vjedhjen

Ditari i njė famullitari nė Rrėshenin e 100 viteve mė parė

Njė zonė e mbyllur, e rreptė, me “ligje” tė shkruara e tė pashkruara vjen e gjallė nga kujtimet e njė famullitari tė huaj. Nė dėshminė e zbuluar sė fundmi nga ditari i njė famulltari, i cili ka shėrbyer nė kishėn e Rubikut nė vitin 1905 e nė vijim, zona e Mirditės, Lezhės nuk shfaqen vetėm bardhė e zi, por me tė gjitha ngjyrat e mundshme. I shruar e zezė mbi tė bardhė, ditari i famullitarit austriak ėshtė njė dėshmi rrėngjethėse e Mirditės sė 100 viteve mė parė. Ēdo gjė qė i ka bėrė pėrshtypje ėshtė nė ditarin e njeriut tė perėndisė. Varfėria ekstreme e zonės, varfėria e famullisė, rropatjet e tij pėr mbijetesė e pėr tė ndihmuar tė sėmurėt, apo dhe pėr tė ndihmuar nė faljen e gjaqeve. Famullitari austriak ka hedhur kujtime nė ditar pėr mė shumė se njė vit, duke dhėnė dėshmi shumė origjinale. Kujtimet e tij tė plota janė pėrkthyer nga gjermanishtja dhe janė botuar sė fundmi nė Mirditė.

http://www.korrieri.com/
 
 
Leka i pranon doreheqjen e Germenjit
E Merkure, 29 Mars 2006
Me rastin e vendosjes se Familjes Mbreterore Shqiptare ne Pallatin e vjeter Mbreteror dhe ne kuader te ndryshimeve te fundit qe kane ndodhur, Naltmadhnia e Tij, Mbreti Leka I ka vendosur qe te pranoje doreheqjen e z. Fluturak Germenji nga cdo funksion qe ky i fundit ka pasur deri tani prane Zyres se Oborrit. Kjo eshte doreheqja e pare qe behet nga ana titullareve te Oborritut Mbreteror.
 

Mars 30, 2006  http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm

 
Gėrmeni: S’kam dhėnė dorėheqje
Fluturak Gėrmeni ka pėrgėnjeshtruar njoftimin e shpėrndarė dje nė median e shkruar sipas tė cilit “Naltamadhnia e Tij Mbreti Leka I-rė ka vendosur qė tė pranojė dorėheqjen e Fluturak Gėrmeni nga ēdo funksion qė ky i fundit ka patur deri tani pranė Zyrės sė Oborrit”. “Pėr mua ėshtė e qartė se, deklarata e djeshme ėshtė pjesė e njė lufte tė nisur me kohė ndaj meje nga individė tė caktuar qė, pėrmes shpifjeve, ndėr tė tjera, kanė pėr qėllim “inkriminimin” e personit tim”, shprehet kryetari i Zyrės sė Oborrit Mbretėror Fluturak Gėrmėni nė pėrgėnjėshtimin e tij. Sipas tij qėllimi i shpėrndarjes sė kėtij njoftimi ėshtė dobėsimi i pozitave tė tij para Mbretit Leka I, “duke kėrkuar, si edhe u pa qartazi nė deklaratėn e djeshme, zėvendėsimin tim”.
 

 
http://www.gazeta55.net/home.jsp
 
Data: 30/03/2006, ora 

 PLL pėrshėndet vendimin e qeverisė pėr dėmshpėrblimin e ish-tė pėrndjekurve politikė

Kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu, vazhdon turin e takimeve nėpėr rrethe. Takimi i radhės u zhvillua me strukturat lokale tė Legalitetit nė degėn e Krujės. Qėllimi i takimit ishte pėrgatitja e strukturave tė PLL pėr zgjedhjet e ardhshme vendore. Nė kėtė takim, z.Spahiu pėrshėndeti vendimin e qeverisė pėr nisjen e hartimit tė projektligjit pėr dėmshpėrblimin e ish‑tė burgosurve dhe tė pėrndjekurve politikė dhe shprehu besimin se, kėsaj here,

dėmshpėrblimi do tė jetė real e nė respektim tė tė gjitha tė drejtave ndėrkombėtare, ligjeve shqiptare dhe nė veēanti, “Kodit Penal” aktual. Mė tej, duke folur pėr reformėn zgjedhore, z.Spahiu tha se, “PLL shpreh shqetėsimin e saj pėr vonesat nė reformėn zgjedhore dhe kėrkon nga Kuvendi i Shqipėrisė dhe nė veēanti, nga mazhoranca parlamentare, qė tė fillojnė sa mė parė nga puna pėr pėrmirėsimet e domosdoshme nė “Kodin Zgjedhor”, me qėllimin e vetėm qė zgjedhjet e ardhshme vendore tė jenė tė lira dhe tė

ndershme”.

 

 

 
http://gazetametropol.com/
26 Mars  7 years ago NATO began bombing Serbia

Seven years after NATO air attacks on Serbia-Montenegro, defense and interior ministry buildings in central Belgrade are still in ruins.

Belgrade authorities cannot agree whether to leave the damaged buildings in memory of the attacks, or repair and turn them into hotels, private radio B-92 reported Friday.

The bombardment heavily damaged the country's roads, railways, bridges, electric power plants, radio and television stations, and other structures. Some 43 unexploded missiles remain strewn across Serbia.

Belgrade authorities say that between 1,200 and 2,500 people died in the aerial assaults.

On March 24, 1999, the U.S.-led NATO forces began a 78-day bombardment in an effort to stop Serbian forces from driving ethnic Albanians out of the southern province of Kosovo to bordering Macedonia and Albania.

At the time, the country was ruled by the former President Slobodan Milosevic, dubbed as the "Butcher of the Balkans."

The three months of steady air attacks ended in withdrawal of Milosevic's forces from Kosovo, where NATO troops were deployed and a U.N. administration installed in the province.

 

Le mardi 21 mars 2006

L'Albanie va faire un pas dans sa longue marche vers l'UE

Amélie Bottollier-Depois

Agence France-Presse

Bruxelles

L'Albanie devrait faire un pas en direction de l'Union européenne en signant au printemps un accord de stabilisation et d'association, mźme si Tirana est trčs loin d'źtre acceptée comme candidate officielle par les 25.

La Commission européenne a recommandé mardi aux États membres de signer cet accord, premičre marche vers l'UE. Cette signature pourrait intervenir «au printemps», a indiqué un haut responsable de l'Élargissement ą la Commission européenne.

«Les négociations sont terminées et maintenant la signature et la ratification sont imminentes», a renchéri le secrétaire d'État autrichien aux Affaires étrangčres Hans Winkler, dont le pays assure la présidence tournante de l'UE.

Tirana, qui négociait cet accord depuis janvier 2003, devra maintenant mettre en oeuvre les réformes en cours et tenir ses engagements «avant que les prochaines étapes dans le rapprochement avec l'UE puissent źtre envisagées», a-t-il continué.

Isolée jusqu'en 1990 par un régime communiste qui a duré prčs de cinquante ans, l'Albanie a encore de «nombreux problčmes» ą résoudre.

«2006 sera une année oł l'Albanie aura encore ą faire des progrčs importants dans les réformes, en particulier dans la lutte contre la corruption et le crime», a ainsi souligné M. Winkler aprčs une rencontre ą Bruxelles avec le ministre des Affaires étrangčres albanais Besnik Mustafaj.

Dans son rapport annuel publié en novembre, la Commission avait noté une augmentation des poursuites pour corruption contre des responsables publics dans ce pays de 3 millions d'habitants (171 en 2004, contre 76 en 2003 et 58 en 2002).

Mais elle réclamait encore des «résultats concrets» en matičre de lutte contre ce fléau qui ronge le systčme judiciaire d'un pays oł il est courant de verser des pots-de-vin pour gagner un procčs.

Bruxelles avait également demandé des efforts dans le contrōle des frontičres, la lutte contre le trafic de drogue, le blanchiment d'argent et le crime organisé.

«Beaucoup de réformes doivent źtre poursuivies. Nous avons clairement besoin de voir une amélioration de la culture politique, notamment dans le travail parlementaire et les relations entre les partis politiques au pouvoir et d'opposition», a ajouté lundi le haut responsable de la Commission.

«Nous considérons la signature de cet accord comme le début de notre plus grand travail, c'est-ą-dire le travail de mise en oeuvre de tous nos engagements, qui représentent des réformes trčs importantes qui vont transformer tout le pays», a répondu le ministre albanais des Affaires étrangčres.

«Notre pays n'a pas d'autre ambition plus importante que l'adhésion européenne», a ajouté M. Mustafaj.

Les 25 ministres des Affaires étrangčres de l'UE, réunis le 11 mars ą Salzbourg (Autriche), ont assuré les pays des Balkans, dont l'Albanie, de leur avenir européen. Mais «l'objectif final» d'adhésion reste complčtement indéfini dans le temps.

Lorsque l'accord d'association avec l'Albanie sera signé, il devra encore źtre ratifié par Tirana, par le Parlement européen et par les 25 États membres de l'UE.

Ce processus, pendant lequel Tirana devrait bénéficier de mesures commerciales intérimaires, peut prendre «deux ans ou plus», selon la Commission, qui voit ce délai comme une «sorte de période d'essai pour prouver que le pays peut continuer ą faire des efforts».

Avant de devenir éventuellement membre ą part entičre, l'Albanie devra ensuite franchir d'autres étapes, dans un contexte d'opposition croissante ą l'élargissement dans l'Union européenne.

Il faut d'abord faire une demande officielle de candidature, qui doit źtre acceptée par l'UE. La Macédoine a obtenu ce statut officiel de candidat ą l'adhésion en décembre.

Il faut ensuite ouvrir des négociations d'adhésion, comme les 25 l'ont fait avec la Turquie et la Croatie en octobre.

 


Iliria Post - http://balkans.courriers.info/article6538.html

Kosovo : Ramush Haradinaj fait son retour officiel en politique
Traduit par Nerimane Kamberi
Publié dans la presse : 21 mars 2006
Mise en ligne : lundi 27 mars 2006
Sur la Toile
logo MOT 675

Aprčs un an de silence, Ramush Haradinaj, inculpé de crimes contre l’humanité par le TPI de La Haye, a de nouveau le droit d’źtre actif sur la scčne politique du Kosovo. Son mandat de Premier ministre a été la période la plus dynamique d’une bonne gouvernance, estiment les analystes du Kosovo. Mźme si Haradinaj est resté dans l’ombre ces douze derniers mois, son influence est toujours restée forte.

Par Arben Ahmeti

Aprčs un an et huit jours de silence et de dilemme, l’ancien Premier ministre du Kosovo revient enfin officiellement ą la vie politique. Dans sa premičre déclaration publique, il a estimé positifs les derniers changements intervenus sur la scčne politique et institutionnelle du Kosovo. « On attendait ces changements depuis le début de l’année. Ils sont faits et ont apporté une dynamique trčs utile aux processus que traverse actuellement le Kosovo », a déclaré Ramush Haradinaj aprčs sa rencontre avec le chef de la MINUK, Soren Jessen Petersen. Il s’agissait de la premičre rencontre officielle de Haradinaj aprčs la décision de la Haye. Comme on le sait, cette décision, communiquée le 10 mars, permet ą Haradinaj de mener ą nouveau une activité politique et de faire des apparitions publiques.

« Nous avons d’abord parlé des processus qui se développent au Kosovo et du soutien de la MINUK ą ces processus, ainsi que la poursuite du transfert des conpétences aux institutions locales. Nous avons aussi discuté des développements dans les institutions, qui ont suivi la mort du Président Rugova. Ces dévelopements et la dynamique actuelle sont porteurs d’espoir. Nous avons évidemment parlé aussi de l’économie », a déclaré Haradinaj aprčs la rencontre.

L’ancien premier Ministre a expliqué qu’il ne prendrait pas un rōle quelconque dans l’équipe unitaire de négociation ni dans les groupes de travail, mais que sa contribution serait continue, sous différentes formes. « Je ne prétends pas ą un quelconque rōle dans l’équipe unitaire, mais je donnerai mon soutien ainsi que ma contribution, puisque c’est aussi mon obligation en tant que président d’un parti politique ».

Aprčs les derničres élections tenues au Kosovo en octobre 2004, l’Alliance pour l’Avenir du Kosovo (AAK), troisičme parti par le nombre de voix, est entré en coalition avec le principal parti du Kosovo, la Ligue Démocratique du Kosovo. La coalition AAK-LDK a nommé Ramush Haradinaj Premier ministre du Kosovo. Mais, aprčs trois mois de gouvernement, considéré comme une réussite tant par les observateurs locaux que par les internationaux, le 8 mars 2004, le Tribunal de la Haye a inculpé Haradinaj pour crimes de guerre au Kosovo.

Ramush Haradinaj a démissioné et s’est rendu volontairment aux autorités de la Haye, ce qui a suscité de nombreux commentaires positifs dans la diplomatie occidentale. Ą l’automne, Haradinaj a été placé en liberté conditionnelle. Cependant, sa liberté de circulation est restée limitée ainsi que sa participation publique ą la vie politique. Aprčs de nombreuses péripéties, le 10 mars, le Tribunal de la Haye a définitivement retiré une partie de ces obligations, ce qui a permis ą Haradinaj de revenir sur la scčne politique.