http://www.ballkan.com/
Spahia, opozita tė heqė dorė nga skenaret destruktivė
 

Autori i Lajmit: Red.
Kryetari i Partisė Lėvizja e Legalitetit, Ekrem Spahia, ka deklaruar se “e majta shqiptare duhet tė kuptojė se rotacioni i pushtetit mund tė bėhet vetėm pėrmes zgjedhjeve”. Gjatė takimeve tė zhvilluara me strukturat dhe simpatizantėt e PLL-sė nė qarkun e Korēės, Spahia theksoi se “pėr PLL-nė primare pėr zgjedhjet e ardhshme vendore mbetet fitorja e kandidatėve tė koalicionit tė djathtė”. Duke i cilėsuar si destruktive qėndrimet dhe kėrkesat e opozitės ndaj procesit zgjedhor, Spahia tha se “tė majtėt nuk do tė kenė sukses nė kėtė skenar dhe siguroi pėr pėrparėsinė absolute tė mazhorancės dhe angazhimin e saj konstant pėr realizimin e zgjedhjeve tė lira e tė ndershme”. “Socialistėt janė tė paaftė tė ndeshen nė njė proces tė ndershėm elektoral dhe pėr tė shmangur kėtė po pėrpiqen tė sigurojnė lloj-lloj alibish”, - pohoi kreu i PLL-sė. Ai ftoi opozitėn qė tė heqė nga mendja dhe planet e tyre ēdo skenar tjetėr, qė nė mėnyrė iluzive i bėn tė shpresojnė pėr rotacionin e pushtetit me mjete tė tjera pėrveē votės sė lirė. Gjatė takimit, kreu legalist kėrkoi nga strukturat e PLL-sė qė tė bashkėrendojnė tė gjitha veprimet me partitė e tjera tė koalicionit tė djathtė, nė mėnyrė qė fitorja nė zgjedhje tė jetė e sigurt.


Ky lajm ėshtė publikuar: 11/12/2006
 
 
 
Pronarėt, kompesimi finaciar deri nė 600 euro m2
 

Autori i Lajmit: Red.
Kompesimi i ish-pronarėve do tė nisė nė muajin janar Agjensia e Kthimit tė Pronave ka miratuar hartėn me vlerėn e pronės pėr zonėn e Kavajės dhe tė Tiranės dhe aktualisht ėshtė nė tryezėn e qeverisė pėr miratim.Zv/drejtori i Pėrgjithshėm i AKKP-sė, Genci Ēelo, shprehet se harta me vlerėn e pronės tashmė ndodhen nė qeveri, ndėrkohė qė pritet vendimi pėrfundimtar. Mbledhja e qeverisė javėn e ardhshme pritet tė marrė vendimin, nėse do tė pranojė vlerat e paraqitura nga AKKP-ja apo do t i ndryshojė ato. Sipas burimeve, mėsohet se vlera maksimale e kompensimit financiar tė ish-pronarėve ėshtė rreth 600 euro/m2. Ndėrsa pėr zonėn e Kavajės pritet tė shkojė deri nė 150-200 euro/m2. Ēelo deklaroi se “nėse qeveria miraton hartėn me vlerėn e tokės, AKKP-ja nga 15 dhjetori pritet tė shpallė fituesit me vlerat pėrkatėse”. Dy ditė mė parė ėshtė mbyllur edhe procesi i dorėzimit tė dokumetacionit tė nevojshmėm nga ana e ish-pronarėve pranė AKKP-sė, tė cilėt presin tė kompesohen nga fondi prej 300 milionė dollarėsh.
pėrfitimi
Sipas strategjisė sė paraqitur nga Agjencia Shtetėrore e Kthimit dhe e Kompensimit tė Pronave, diskutimi pėr dosjet do tė jetė nė prezencė tė ish-pronarėve. Pritet qė nė Tiranė ku janė dhėnė 240 milionė USD, tė pėrfitojnė rreth 30 ish pronarė, pėr shkak tė ēmimeve tė larta tė tokės, ndėrsa nė Kavajė ku janė dhėnė 60 mijė USD rreth 10 pronarė. Burimet zyrtare bėjnė tė ditur se janė rreth 180 persona qė kanė kėrkuar tė kompensohen pėr tokėn, tė cilėn shteti ua konfiskoi edhe gjatė regjimit komunist. Sipas procedurės, duke nisur nga dita e hėnė do tė fillojė shqyrtimi i kėrkesave pėr tė pėrfituar nga fondi prej 300 milionė dollarėsh, qė qeveria ka akorduar pėr vitin 2007. Procedura e pėrzgjedhjes sė fituesve do tė pėrfundojė brenda muajit dhjetor. Gjithashtu do tė ketė eliminim tė tė gjithė subjekteve qė kanė pėrfituar mė parė nga ligjet pėr kompensimin e pronave.Pėr vitin 2007, qeveria ka dhėnė 500 milionė lekė, tė cilat, sipas ligjit, do tė duhet tė ndahen brenda gjashtėmujorit tė parė tė vitit. Mė pas do tė veprohet me kthimin dhe kompensimin fizik tė pronave.

 
 
 
 
http://www.panorama.com.al/   11 Dhjetor 2006
 

Pėrcaktohen 1/3 e kandidatėve pėr kryetar tė bashkive dhe komunave

 

PD rikandidon 9 kryetarė kandidatė nė Himarė e Poliēan

 

 
Adi Shkėmbi

Partia Demokratike ka pėrcaktuar 26 kandidatėt pėr kryetar tė bashkive tė vendit, si dhe 100 kandidatė pėr komuna.

Nė katėr mbledhjet e deritanishme tė qeverisė, demokratėt kanė pėrzgjedhur rreth 1/3 e kandidatėve, ndėrkohė qė nė ditėt nė vazhdim do tė zgjidhen edhe pjesa tjetėr e tyre. Kėshtu nga 30% e bashkive tė pėrcaktuara deri tani vetėm nė nėntė prej tyre Partia Demokratike ka vendosur tė kandidojė kryetarėt aktualė tė bashkive, ndėrkohė qė nė 17 bashki tė tjera tė pėrcaktuara janė zgjedhur kandidatė tė rinj. Bashkitė nė tė cilat do tė rikandidohen kryetarėt aktualė tė bashkive janė Saranda, Laēi, Peshkopia, Fushė-Kruja, Bulqiza, Kruma, Bilishti, Klosi dhe Kėlcyra. Burime pranė mbledhjeve tė fundit tė kryesisė sė PD-sė, nė bashkitė qė janė rikandiduar kryetarėt aktualė ėshtė vlerėsuar puna e tyre nė kėto tre vjet dhe ėshtė vendosur rikandidimi i tyre. Ndėrsa nė 17 bashki tė tjera tė pėrcaktuara deri tani PD-ja ka vendosur tė pėrzgjedhė figura tė reja nga jeta akademike dhe ekonomike e komunitetit. Pėrveē Olldashit, i cili do tė lėrė postin e ministrit tė Brendshėm dhe do tė kandidojė nė Tiranė, Armand Teliti do tė lėrė postin e zėvendėsministrit tė Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit dhe do tė kandidojė nė Durrės. Nė Elbasan PD-ja ka vendosur tė kandidojė pedagogun Luēiano Boēi, ndėrsa nė Lezhė pas diskutimesh tė gjata dy ditė mė parė nė mbledhjen e kryesisė ėshtė vendosur tė kandidohet piktori i njohur, Pashk Pėrvathi. Nė Bashkinė e Beratit, e cila drejtohet nga socialistėt, ėshtė vendosur tė kandidohet Sali Hoxha, kurse nė Pogradec, edhe kjo njė bashki e drejtuar nga socialistėt, do tė kandidojė Shpėtim Guxholli. Deri tani, vetėm nė njėrėn prej bashkive tė drejtuara nga demokratėt nuk do tė kandidojė kryetari aktual i bashkisė dhe kjo ėshtė Bashkia e Elbasanit, e cila nė kėto tre vjet ėshtė drejtuar nga Ardian Turku, ndėrkohė qė njė gjė e tillė pritet tė ndodhė edhe nė Korēė, ku Robert Damo nuk do tė kandidojė pėr njė mandat tė dytė. Gjithashtu nė mbledhjen e kryesisė ėshtė vendosur qė nė dy bashki tė drejtuara nga Partia Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut, Partia Demokratike nuk do tė zhvillojė negociata, por do tė kandidojė figurat e saja. Kjo do tė ndodhė nė Himarė, e cila aktualisht drejtohet nga Vasil Bollano dhe qė PD-ja ka vendosur tė kandidojė Dhimitėr Llazarin dhe nė Poliēan i cili drejtohet nga Adriatik Zotka, gjithashtu i PBDNJ-sė, dhe qė PD ka vendosur tė kandidojė Leonard Bodurrin. Gjithashtu, sipas zėdhėnėses sė fushatės elektorale tė partisė demokratike, Majlinda Bregu bėhet e ditur se nė katėr mbledhjet e kryesisė deri tani janė pėrcaktuar edhe kandidatėt pėr 100 komuna. Burime pranė kryesisė sė PD-sė, bėjnė tė ditur se paralelisht me pėrcaktimin e kandidatėve tė bashkive dhe komunave janė duke u shqyrtuar edhe kandidatėt e sjellė nga partitė aleate. Partia Demokratike ėshtė nė koalicion me PR-nė, PDK-nė, PDR-nė, PBK-nė, PLL-nė, PBKD-nė dhe LZHK-nė, ndėrkohė qė pritet tė nėnshkruajė edhe marrėveshje lokale me Partinė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut.

 

Kandidatėt e miratuar

Tiranė Sokol Olldashi
Durrės Armand Teliti
Elbasan Luēiano Boēi
Gjirokastėr Adrian Kokalari
Sarandė Edmond Gjoka
Lezhė Pashk Pėrvathi
Berat Sali Hoxha
Pogradec Shpėtim Guxholli
Kukės Hasan Halilaj
Laē Luigj Isufaj
Peshkopi Ilir Krosi
Krujė Lulzim Guni
Tepelenė Sevo Mici
Fushė-Krujė Ismet Mavriqi
Bulqizė Roland Keta
Memaliaj Pėllumb Bodeci
Krumė Bardhyl Peka
Bilisht Valter Miza
Maliq Adrian Shkėlqimi
Klos Bedri Hoxha
Delvinė Dhurim Alinani
Himarė Dhimitėr Llazari
Kėlcyrė Vasil Carka
Kuēovė Dashnor Ēela
Ēorovodė Ilir Kalemi
Poliēan Leonard Bodurri

 

 

http://www.panorama.com.al/ 9 Dhjetor 2006

Kreu i LZHK-sė tregon pėr takimet me ish-kryetarin e PD-sė

Spahiu: Qėndrimet e opozitės, destruktive
“Biseduam qė sherret tė mos ndihmojnė tė majtėn nė Tiranė”

Ish-kryetari i Partisė Demokratike deri nė vitin 1994, Eduard Selami, ka ndikuar nė negociatat e partive tė koalicionit tė djathtė pėr tė dalė sė bashku nė zgjedhjet e ardhshme lokale. Kėtė e konfirmoi dje pėr gazetėn “Panorama”, kryetari i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, i cili tha se Selami gjatė vizitės njėjavore nė Tiranė ka negociuar me tė gjithė tė larguarit nga Partia Demokratike. “Gjatė takimeve qė kemi pasur me zotin Selami kemi folur pėr situatėn politike nė vend nė prag tė zgjedhjeve lokale dhe pėr njė mundėsi bashkėpunimi, por nuk mund tė themi se ai ėshtė personi qė ka bėrė ndėrmjetėsimin. Ai ėshtė njeri qė ka ndikuar tė negociohet brenda PD sė vjetėr”, tha Shehi gjatė njė prononcimi pėr gazetėn. Ish-kreu i PD-sė, Selami, gjatė qėndrimit njėjavor nė Tiranė ėshtė takuar tri herė me kreun e LZHK-sė. Shehi thotė gjithashtu se Selami ėshtė shprehur se partitė e spektrit tė djathtė duhet tė jenė tė bashkuara pėr t’i rikthyer koalicionit tė djathtė pas gjashtė vjetėsh Bashkinė e Tiranės. Shehu thotė se: “Gjatė ardhjes nė Tiranė Selami mė takoi mua nė radhė tė parė. Nuk gjykoj se ka ardhur pėr negociata midis personave. Ne jemi takuar tri ditė me radhė. Kemi biseduar qė e djathta nė Tiranė tė mos ketė sherre dhe tė mos ndihmojmė tė majtėn tė mbajnė sėrish Bashkinė e Tiranės”, thotė Shehu. I pyetur nėse Selami ka ndikuar nė afrimin e LZHK-sė me PD-nė, Shehi tha se kjo forcė politike i kishte dėrguar njė letėr PD-sė pėr tė bashkėpunuar nė zgjedhjet lokale dhe firmosja e marrėveshjes ėshtė pikėrisht kthimi i pėrgjigjes nga ana e demokratėve. “Ne vendimet i marrim si kryesi e LZHK. Ne i kemi drejtuar PD njė letėr bashkėpunimi. Nuk ėshtė e vėrtetė qė ardhja e Selamit ka ndikuar nė nėnshkrimin e marrėveshjes”, u shpreh Shehi. Dy ditė mė parė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar dhe Partia Demokratike nėnshkruan marrėveshjen e bashkėpunimit pėr tė dalė sė bashku nė zgjedhjet e ardhshme lokale. Kėshtu, sipas marrėveshjes, LZHK-ja do tė marrė njė nėnkryetar tė Bashkisė sė Tiranės, nėse Olldashi do tė fitojė zgjedhjet pėrballė Ramės. “PD dhe LZHK bien dakord qė tė dalin me kandidatė tė pėrbashkėt pėr kryetar tė njėsive vendore (bashki e komunė). LZHK, nė mirėkuptim me PD, do tė propozojė kandidatė nė njė numėr njėsish lokale 8-10), tė cilėt do tė mbėshteten nga PD. LZHK do tė ketė tė drejtėn tė propozojė kandidaturat pėr nėnkryetarin e Bashkisė Tiranė dhe kryetari i bashkisė tė caktojė njėrėn prej tyre”, thuhet nė marrėveshje. Gjithashtu nė dokumentin e firmosur dje PD angazhohet qė me komisionerėt e saj tė garantojė ruajtjen dhe administrimin korrekt tė votave tė LZHK-sė.

 
 
http://pages.albaniaonline.net/rd/

Spahiu: Qėndrimet e opozitės, destruktive

Kryetari i Partisė Lėvizja e Legalitetit, Ekrem Spahiu, i kėrkoi dje opozitės tė largohet nga qėndrimet destruktive qė synojnė tė shkatėrrojnė procesin zgjedhor. Ai theksoi se socialistėt janė tė paaftė tė pėrballen me njė proces zgjedhor tė ndershėm dhe pėr tė shmangur njė gjė tė tillė, po pėrpiqen tė krijojnė alibi nga mė tė ndryshmet. Spahiu i ftoi socialistėt tė heqin nga mendja planet dhe ēdo skenar tjetėr, qė, nė mėnyrė iluzive, i bėn tė shpresojnė se mund tė vijnė nė pushtet me mjete tė tjera, pėrveē votės sė lirė. Megjithatė, kreu i PLL-sė siguroi se tė majtėt nuk do tė kenė sukses nė kėtė skenar dhe siguroi pėr pėrparėsinė absolute tė mazhorancės, si dhe angazhimin e saj konstant pėr realizimin e zgjedhjeve te lira e tė ndershme. "Kėrkesat dhe qėndrimet e opozitės ndaj procesit zgjedhor janė destruktive dhe kanė si qėllim tė vetėm shkatėrrimin e procesit zgjedhor. Socialistėt janė tė paaftė tė ndeshen nė njė proces tė ndershėm elektoral dhe pėr tė shmangur kėtė, po pėrpiqen tė sigurojnė lloj-lloj alibish. I ftoj ata qė tė heqin nga mendja dhe planet e tyre ēdo skenar tjetėr, qė nė mėnyrė iluzive i bėn tė shpresojnė pėr rotacionin e pushtetit me mjete tė tjera, pėrveē votės sė lirė", u shpreh kreu i legalistėve, Spahiu. Kryetari i PLL-sė i bėri kėto komente gjatė njė seri takimesh me drejtuesit dhe strukturat e partisė sė drejtuar prej tij nė Librazhd, Pogradec, Bilisht, Korēė dhe Ersekė. Spahiu u njoh nga afėr me pėrgatitjet e strukturave legaliste pėr zgjedhjet vendore tė datės 20 janar si dhe me shkallėn e organizimit dhe funksionimit tė koalicionit tė qendrės sė djathtė nė nivel lokal. Nė kėto takime, Spahiu tha se primare ngelet realizimi i fitores sė kandidatėve tė koalicionit tė qendrės sė djathtė dhe sigurimi i rezultatit elektoral tė PLL. Sipas tij, kjo do tė sigurohet pėrmes pėrpjekjeve tė pėrbashkėta tė tė gjitha partive aleate, ku siē dihet, PLL ka vendin e saj tė merituar.

 


 

Tiranė, mė 9 dhjetor 2006

Informacion pėr Mediat

Kryetar i PLL Ekrem Spahiu takohet me strukturat legaliste tė qarkut tė Korēės

Spahiu: Tė majtėt duhet tė kuptojnė se rotacioni  i pushtetit mund tė bėhet vetėm pėrmes zgjedhjeve.

 

Kryetari I PLL Ekrem Spahiu zhvilloi gjatė ditės sė sotme njė seri takimesh me drejtuesit dhe strukturat e partisė "Lėvizja e Legalitetit" nė Librazhd, Pogradec, Bilisht, Korēė dhe Ersekė.

Zoti Spahiu u njoh nga afėr me pėrgatitjet e strukturave legaliste pėr zgjedhjet vendore tė datės 20 janar si dhe me shkallėn e organizimit dhe funksionimit tė koalicionit tė qendrės sė djathtė nė nivel lokal.

Nė kėto takime zoti Spahiu tha se primare ngelet realizimi i fitores sė kandidatėve tė koalicionit tė qendrės sė djathtė dhe sigurimi i rezultatit elektoral tė PLL. Kjo do tė sigurohet pėrmes pėrpjekjeve tė pėrbashkėta tė tė gjithė partive aleate, ku siē dihet PLL ka vendin e saj tė merituar.

Duke ju referuar zhvillimeve politike tė ditės, Spahiu tha se kėrkesat dhe qėndrimet e opozitės ndaj procesit zgjedhor janė destruktive dhe kanė si qėllim tė vetėm shkatėrrimin e procesit zgjedhor. Ai siguroi se tė majtėt nuk do tė kenė sukses nė kėtė skenar dhe siguroi pėr pėrparėsinė absolute tė mazhorancės dhe angazhimin e saj konstant pėr realizimin e zgjedhjeve te lira e tė ndershme.

Socialistėt, -tha z.Spahiu, janė tė pa aftė tė ndeshen nė njė proces tė ndershėm elektoral dhe pėr tė shmangur kėtė po pėrpiqen tė sigurojnė lloj-lloj alibish. Ai i ftoi ato qė tė heqin nga mendja dhe planet e tyre ēdo skenar tjetėr, qė nė mėnyrė iluzive i bėn tė shpresojnė  pėr rotacionin e pushtetit me mjete tė tjera pėrveē votės sė lirė.

Zėdhėnėsi I PLL


Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

 

http://gazetametropol.com/
 
Shehi firmos me Berishėn paktin e bashkėpunimit
8 Dhjetor  Zgjerohet koalicioni i mazhorancės

Partia Demokratike dhe Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar kanė nėnshkruan dje nė nivel kryetarėsh marrėveshjen pėr bashkėpunim elektoral nė zgjedhjet vendore. Nė bazė tė marrėveshjes, LZHK-ja do tė propozojė kandidatė nė 8-10 njėsi vendore, tė cilėt do tė mbėshteten nga PD-ja. Gjithashtu, LZHK-ja do tė ketė tė drejtėn tė propozojė kandidaturat pėr nėnkryetarin e Bashkisė sė Tiranės dhe kryetari i Bashkisė do tė caktojė njė prej kėtyre kandidaturave. Ndėrkohė, marrėveshja parashikon konkurrim nė proporcional pėr kėshilltarėt e qeverisjes vendore me lista tė veēanta nga secila parti. Kryeministri Sali Berisha ka vlerėsuar se nėnshkrimi i marrėveshjes elektorale me LZHK-nė pėrbėn njė bazė solide pėr njė aleancė jo vetėm pėr zgjedhjet lokale, por pėr bashkėpunimin afatgjatė me kėtė forcė politike tė spektrit tė djathtė tė vendit. Berisha gjithashtu ka shprehur bindjen se, kjo marrėveshje ėshtė e hapur dhe e dobishme pėr tė dy forcat tona politike dhe tė gjithė spektrin tonė politik. Nė kėtė drejtim, Berisha garantoi se PD-ja ėshtė e angazhuar ta zbatojė pikė pėr pikė kėtė marrėveshje, sikundėr mbetet e zotuar tė bėjė ēdo pėrpjekje qė ēdo votė e LZHK-sė dhe e forcave politike tė vlerėsohet, numėrohet dhe administrohet me ndershmėri. Kryetari i LZHK-sė, Dashamir Shehi, nga ana e tij, u shpreh se para sė gjithash, kjo aleancė synon t'i kthejė
 
 
 
http://www.panorama.com.al/

LZHK do tė marrė nėnkryetarin e Bashkisė sė Tiranės
Selami negocion, Dashamir Shehi bashkohet me PD pėr Olldashin

Eduard Selami ka negociuar pėrfshirjen nė koalicionin e djathtė tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Burime nga Partia Demokratike bėnė tė ditur se nė takimin me kryeministrin Berisha ky i fundit i ka kėrkuar tė negociojė me kreun e LZHK-sė, Dashamir Shehi, pėr ta pėrfshirė kėtė parti nė koalicionin e djathtė pėr zgjedhjet e ardhshme lokale. Njė prej takimeve tė vizitės sė tij njėjavore nė Tiranė, Selami e ka pasur me Dashamir Shehin, tė cilin e ka bindur tė jetė pjesė e kėtij koalicioni.
Si rezultat i kėsaj marrėveshjeje, Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar do tė marrė njė nėnkryetar tė Bashkisė sė Tiranės, nėse Olldashi do tė fitojė zgjedhjet pėrballė Ramės. PD-ja dhe LZHK-ja nėnshkruan dje marrėveshjen paraelektorale pėr zgjedhjet lokale, ku Partia e Dashamir Shehit do tė ketė tė drejtėn tė propozojė kandidatėt e koalicionit tė djathtė nė 8-10 njėsi vendore nė tė gjithė vendin. “PD dhe LZHK bien dakord qė tė dalin me kandidatė tė pėrbashkėt pėr kryetar tė njėsive vendore (bashki e komunė). LZHK, nė mirėkuptim me PD, do tė propozojė kandidatė nė njė numėr njėsish lokale 8-10), tė cilėt do tė mbėshteten nga PD. LZHK do tė ketė tė drejtėn tė propozojė kandidaturat pėr nėnkryetarin e Bashkisė Tiranė dhe kryetari i bashkisė tė caktoje njėrėn prej tyre”, thuhet nė marrėveshje. Gjithashtu nė dokumentin e firmosur dje PD angazhohet qė me komisionerėt e saj tė garantojė ruajtjen dhe administrimin korrekt tė votave tė LZHK-sė. Nė pėrfundim tė nėnshkrimit tė marrėveshjes, kryetari i PD-sė, Berisha tha se: “mendoj se kjo aleancė, kjo marrėveshje qė nėnshkruam sot pėrbėn njė bazė solide pėr njė aleancė, jo vetėm pėr zgjedhjet lokale, por edhe njė bashkėpunim afatgjatė me kėtė forcė politike tė spektrit tė djathtė tė vendit”. Ndėrsa kryetari i LZHK-sė, Dashamir Shehi, tha se kjo aleancė do t’i rikthejė qendrės sė djathtė Bashkinė e Tiranės pas 6 vjetėsh. “Gjykojmė qė Tirana ėshtė keqqeverisur pėr shumė vite dhe ka ardhur dita qė ajo tė ndryshojė dhe t’ia kthejmė jo thjesht qendrės sė djathtė, por qytetarėve tė Tiranės”, u shpreh Shehi. Nė kėtė mėnyrė Shehi tėrhiqet nga kandidimi pėr kryetar tė Bashkisė sė Tiranės.

 
 
 
http://www.gazeta55.net/home.jsp
 
Data: 08/12/2006, ora

 Shehi: Tirana ėshtė keqqeverisur pėr shumė vite, t’ia kthejmė atė qytetarėve
 

Gjatė njė prononcimi pėr mediat, pas nėnshkrimit tė marrėveshjes, kryetari i LZHK-sė, Dashamir Shehi, u shpreh se “para sė gjithash, kjo aleancė synon t'i kthejė pushtetin lokal nė tė gjithė Shqipėrinė, qendrės sė djathtė”. “Gjykojmė se Tirana ėshtė keqqeverisur nė shumė vite, ndaj ka ardhur dita qė tė ndryshojmė dhe t'ia kthejmė, jo thjesht qendrės sė djathtė, por qytetarėve tė Tiranės”, tha Shehi. Nė bazė tė marrėveshjes, LZHK do tė propozojė kandidatė nė 8-10 njėsi vendore, tė cilėt do tė mbėshteten nga PD. Gjithashtu, LZHK do tė ketė tė drejtėn tė propozojė kandidaturat pėr nėnkryetarin e Bashkisė sė Tiranės dhe kryetari i Bashkisė do tė caktojė njė prej kėtyre kandidaturave. Ndėrkohė, marrėveshja parashikon konkurrim nė proporcional pėr kėshilltarėt e qeverisjes vendore, me lista tė veēanta nga secila parti.

 

 

Gazeta Shqiptare - 08/12/2006 - http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=2262

Ollbrajt, Prodi e Vranicki shpėtuan vendin nga revolt
 
08/12/2006 - 08:31
• 
Lorenc VANGJELI


Tirane-Bashkim Fino flet me pa sion pėr atė qė ka vite qė ėshtė bėrė pasioni i tij i vetėm, politikėn. Por ndėrsa flet pėr tė shkuarėn, ndėrsa thotė se urren mosmirėnjohjen, nuk harron t’u afrojė mirėnjohje tė gjithė bashkėpunėtorėve tė tij me tė cilėt qeverisi nė ato muaj pėrvėlues tė vitit 1997. Pėrmend dhe ish-kryetarin e partisė sė tij, Fatos Nano duke thėnė thjesht: U kėshillova dhe me Fatosin… Megjithė emrat e shumtė tė shqiptarėve, Fino zgjedh tė dėshmojė dhe pėr diēka tjetėr. Atė qė nė Shqipėri e quajnė faktori ndėrkombėtar. Nė rrėfimin e tij eskluziv pėr Gazeta Shqiptare vijnė dhe emra tė bujshėm tė politikės ndėrkombėtare, Sekretarja amerikane e Shtetit zonja Ollbrajt, kryeministri Italian Romano Prodi, i dėrguari i posaēėm i komunitetit ndėrkombėtar nė Shqipėri, Franc Vranicki e tė tjerė, qė u shndėrruan nė ēelėsat qė mbyllen nė kasafortė atė cikėl tė ri krize nė Tiranė, qė nė rast tė kundėrt do ta ēonte vendin drejt njė lufte civile tė pashmangshme. Sipas Finos, ndėrhyrja e tyre ka qenė vendimtare pėr tė shmangur njė tentativė pėr grusht shteti qė mund tė ndodhte nė Tiranė nė datėn 1 korrik. Nė fakt njė tentativė e tillė ndodhi njė ditė mė pas, por me njė protagonist tjetėr, pretendentin e fronit, Leka Zogu. ‘Po, mund tė thuhet se roli i tyre pėr vendin ishte shpėtimtar’, ngulmon Fino.
Bashkim Fino thotė se prania ndėrkombėtare, por dhe roli i saj nė qetėsimin e vendit tė pėrfshirė nga njė krizė totale ishte vendimtare. Ish-kryeministri socialist kishte bėrė ēfarė kishte mundur nė ato ditė tronditėse; kishte veshur madje edhe njė bluzė tė kombėtares shqiptare, kishte mbajtur nė shpinė numrin 10 dhe kishte zbritur nė fushėn e Qemal Stafės, si pėr tė dhėnė njė shembull se ku duhej tė ‘shfryheshin’ energjitė e pakontrolluara tė shqiptarėve dhe se nė atė mbretėri vdekjeje qė sillnin kallashnikovėt, jeta dhe besimi tek jeta ishte mė e fortė. Por provėn e jetės sė tij, Fino do ta jepte pikėrisht nė epilogun e mandatit tė qeverisė sė tij, menjehėrė mbas zgjedhjeve. Partia Socialiste dhe aleatėt e saj kishin fituar njė shumicė absolute nė Kuvend, ndėrsa ndėrrimi i pushtetit nisi tė dukej mė i komplikuar se kurrė. Paqja mes socialistit kryeministėr dhe presidentit demokrat pėsoi njė frakturė tė pandreqshme. Njė urdhėr pėr nxjerrjen e mjeteve tė blindura tė Berishės u kundėrshtua ashpėr nga Fino qė e konsideroi atė njė tentativė pėr grusht shteti dhe revoltė. Pak a shumė si nė njė skenė tė romanit ‘Koncert nė fund tė dimrit’ tė Kadaresė, por nė njė kohė tjetėr me personazhe krejt tė tjerė dhe me njė fund krejt tjetėr.
Ndėrsa sherri mes dy tė mėdhenjve tė politikės zhvillohej natėn, nė Tiranė, Fino i dha atij sherri njė pėrmasė tjetėr. Njė pėrmasė ndėrkombėtare qė ishte dhe njė nga kartat e tij fituese. Fino doli ‘jashtė’ Tiranės. Bashkėpunėtorėt e tij nė atė kohė kujtojnė se bashkėpunėtori mė i ngushtė i tij ishte pikėrisht shefi i tij nė linjė partiake, Fatos Nano. Fino pranon se ka shfrytėzuar tė gjitha kanalet diplomatike qė ka nė dispozicion njė kryeministėr dhe ka mundur tė flasė me Sekretaren amerikane tė Shtetit, zonjėn Ollbrajt, kryeministrin Italian Romano Prodi, tė dėrguarin special Vranicki e tė tjerė. U ka shpjeguar situatėn. Ndoshta u ka kėrkuar ndihmė. Nuk dihen hollėsi tė kėtyre bisedave. Dhe ka gjasa qė detajet e tyre tė mbeten tė errėt pėrgjithnjė. Vetė Fino nuk preferon tė flasė mė gjatė nė kėtė pikė, por sipas tij rezultati ishte i qartė dhe vetėm njė ditė mė pas, Berisha u tėrhoq. ‘Faktori ndėrkombėtar ndikoi fuqimisht, dua tė them, se tė nesėrmen Berisha u tėrhoq dhe nuk ndėrmori asnjė lloj veprimi tjetėr nė kėtė linjė. Po atė ditė kam dhėnė njė konferencė shtypi nė hotel Rogner duke thėnė se ēfarė kishte ndodhur ndėrsa pupulli shqiptar ishte nė gjumė dhe nuk e dinte se cfarė ndodhte me kreun e lartė tė shtetit. Theksova se policia, ushtria e SHIK-u ishin nė kontrollin e qeverisė, por konsiderova se shqetėsuese mbetej fakti i disa strukturave brenda kėtyre forcave qė ngjallin panik’, kujton ish-kryeministri Fino.
Vetėm njė orė mbasi Nano e Fino dalin nga Rogneri duke marrė me vete edhe sekretin e reagimit tė zonjės Ollbrajt, Prodit apo Vranickit, dyert e hotelit u hapėn pėr njė tjetėr konferencė shtypi. Presidenti Berisha, si asnjėherė mė parė, dha njė konferencė shtypi nė njė vend tė pafrekuentuar kurrė prej tij: Unė do tė iki! Do ta mbaj fjalėn e dhėnė!, paralajmėroi njeriu i fortė i PD-sė largimin e tij nga posti i kreut tė shtetit. Lajmi u pėrcoll menjėherė tek dy kundėrshtarėt e tij, Nano e Fino, por atėherė askush, as ata tė dy nuk e dinin se Berisha kishte lėnė diēka tjetėr pa thėnė: Premtimin pėr t’u rikthyer. Dhe Berisha e mbajti fjalėn, u rikthye fitimtar pikėrisht nė zyrėn qė e kishte provuar me rradhė edhe Fino, edhe Nano. U rikthye mbas tetė vjetėsh duke pritur tashmė dhe ish-besnikėt e tij qė atėherė e lanė vetėm nė atė qershor- korrik tė largėt e tė ftohtė.

 
Dy ditė mė pas monarkistė sulmuan me armė Komisionin e Zgjedhjeve
 
Katėr ditė pas zgjedhjeve tė 29 qershorit 1997, mbėshtetėsit e monarkisė organizuan njė protestė tė dhunshme pėrpara kryeministrisė dhe KQZ-sė, e cila degjeneroi nė shkėmbim zjarri me policinė, duke shkaktuar njė tė vdekur dhe tre tė plagosur. Nė mesditėn e 3 korrikut 1997, pretendenti pėr fronin e Mbretėrisė Shqiptare, Leka Zogu, i veshur me uniformė ushtarake dhe me njė pistoletė tė ngjeshur nė brez, i priu njė turme prej rreth 1000 simpatizantėsh. Demostrimi nisi nė sheshin “Skėnderbej” rreth orės 12.20. Brenda pak minutash turma, nė mesin e sė cilės kishte shumė persona tė armatosur, iu drejtua bulevardit “Dėshmorėt e Kombit”. Nė momentin qė turma mbėrriti pėrpara kryeministrisė u hodhėn parrulla kundėr qeverisė sė Pajtimit Kombėtar tė drejtuar nga kryeministri Fino dhe u qėllua me breshėri armėsh nė ajėr. Prej aty turma iu drejtua Pallatit tė Kongreseve ku ndodheshin zyrat e Komisionit Qėndror tė Zgjedhjeve. Leka Zogu dhe ministri i Oborrit Mbretėror, Abedin Mulosmani, kėrkuan qė tė hynin nė ambjentet e KQZ-sė me pretendimin se ishin falsifikuar rezultatet e referendumit popullor pėr Monarkinė. Rezistenca e policėve tė komisariatit nr.1 bėri qė turma ta humbiste durimin dhe tė dilte jashtė kontrollit. Persona tė armatosur, tė njohur pėr policinė pėr shkak tė sė kaluarės sė tyre problematike, apo qė ishin identifikuar si pjestarė tė eskortės sė ish-presidentit Berisha, hodhėn tre bomba ofensive dhe mė pas hapėn zjarr me armė automatike. Si rezultat i tė shtėnave tė pakontrolluara qė bėheshin nga ky grup personash, mbeti i vrarė protestuesi 25 vjeēar Agim Gjonpali dhe u plagosėn tre shtetas tė tjerė.


 
 
http://www.ballkan.com/index.php?page=shownews&newsID=41948
Lajme nga Speciale

Lidhja e Kombeve dhe problemi Ēam nė vitet 1923-1926

Autori i Lajmit: Prof. Dr. Fatmira RAMA
Nė harkun kohor tė viteve 1923-1926, ēka ku do tė ndalemi nė referimin tonė, shteti shqiptar, ēėshtja ēame dhe Lidhja e Kombeve, janė aq tė lidhura, sa nuk ėshtė e lehtė tė ndahen, duke formuar njė trinom tė dukshėm. Pamvarėsisht nga zhvillimet e brėndshme politike, krizat politike qė i pėrshkojnė ato, revoltat e kryengritjet, ndėrrimi i qeverive etj., ēėshtja ēame ėshtė parė nga shteti shqiptar me njė seriozitet dhe koherencė tė qartė, tė njė shkalle tė lartė, pėr vetė rėndėsinė qė ajo paraqiste, dramaticitetin dhe tragjizmin e saj, si dhe komplikacionet qė mund tė rridhnin pėr vetė popullsinė shqiptare nė Greqi, pėr gjithė kombin dhe shtetin shqiptar, pėr raportet me shtetin fqinj grek, ato aktuale dhe nė tė ardhmen.
Fazat e bashkėpunimit
Ky bashkėpunim pėrshkon disa faza, ku fillimet veēanėrisht i gjejmė qė nga fundi i vitit 1922, nė njė mbledhje tė veēantė tė Kėshillit Kombėtar, mė 18 dhjetor 1922. Mbas njė debati dhe analize tė thellė tė situatės nė Ēamėri, u porosit qeveria shqiptare, qė tė vepronte sa mė parė pranė Lidhjes sė Kombeve. Duhet vėnė nė dukje, qė dipllomacia shqiptare, veproi shpejt dhe me efikasitet pranė Lidhjes, ndėrkohė kur, nėn kujdesin e saj zhvillohej, Konferenca e Lozanės. U shquan konsulli i Shqipėrisė pranė Lidhjes sė Kombeve nė Gjenevė Benoid Blinishti dhe Mehdi Frashėri, i deleguari i qeverisė shqiptare nė Konferencė, si dhe tė gjithė pėrfaqėsuesit dipllomatikė shqiptarė nė Angli, Francė, Itali etj. Juridikisht qeveria shqiptare u mbėshtet nė detyrimet e qeverisė greke, pėr respektimin e tė drejtave tė popullsisė shqiptare, si nėnshtetase greke, bazuar nė kushtetutėn vėndase, dhe nė respektimin e tė drejtave si pakicė kombėtare garantuar prej saj, nė Traktatin e Sevrės, Greqi-Turqi, pėr pakicat, i cili nuk ishte ratifikuar akoma nė parlamentet pėrkatėse.
Ndėrlikimet
Ndėr tė tjera, pikėrisht mungesa e kėtij ratifikimi, pėr njė periudhė kohore tė caktuar, krijoi ndėrlikime serioze pėr popullsinė shqiptare myslimane nė Greqi, pėr shtetin shqiptar dhe ndjekjen e problemit nga vetė Lidhja e Kombeve, kur ndėrkohė, edhe Traktati i Lozanės, do tė ratifikohej me vonesė nga Fuqitė e Mėdha. Nė kėtė kontekst, qeveria greke, do t i pėrgjigjej demarsheve shqiptare se “deri sa tė ratifikohej ky traktat, nuk ishte e mundur tė njiheshin tė drejtat e minoriteteve”, duke shtuar se, “Statuti i Greqisė, i siguronte plotėsisht ato tė drejta”. U duk qartė se ajo synonte njė zgjidhje tė problemit tė shkėmbimit tė popullsive greko-turke, sa mė parė. Nė kėtė klimė ndėrhyrja e qeverisė shqiptare, pa u nėnshkruar Konventa e Lozanės pėr shkėmbimin e popullsive, qė u arrit nė 30 janar 1923, ishte e shpejtė dhe vendimtare. Nė pėrgjigje tė saj, kryetari i Sesionit tė Pakicave, Z. Montagna, i sugjeroi Konferencės rishikimin e formulimeve nė Konventė. Sipas tij, nė parim, shprehja “shtetas grekė tė fesė myslimane”, mund tė pėrdorej pėr shqiptarėt, se “kėta, patjetėr duhej tė pėrjashtoheshin”. Ai propozoi, pėr t i paraprirė kėtij rreziku tė mundshėm, qė ajo tė saktėsohej si mė poshtė: “shtetas grekė tė fesė turke myslimane”.
Kundėrshtimi
Ky propozim u kundėrshtua nga delegati grek me argumentin se pėr kėtė, do tė duheshin nė veēanti tė krijoheshin rregjistra tė posaēėm kombėsie, qė nuk ekzistonin. Megjithatė ky hap u kurorėzua me Deklaratėn e 19 janarit 1923, tė delegatit grek e turk, ku u theksua qartė, se pakicat shqiptare tė Greqisė dhe tė Turqisė, “ishin ligjėrisht dhe faktikisht tė pėrjashtuara nga shkėmbimi i popullsive”. Ky deklarim nuk u shpreh nė njė dispozitė tė posaēme, por u shėnua nė proēesverbalet e Konferencės, duke luajtur kėshtu rolin e njė deklarate zyrtare tė saj. Ajo shėrbeu si pikė referimi dhe si njė mjet i fortė pėr gjithė lėvizjen shqiptare ēame nė Greqi, pėr shtetin shqiptar dhe Lidhjen e Kombeve, nė mbrojtje tė ēėshtjes ēame.
Faza kulmore
Etapa e dytė, janar 1923 – dhjetor 1923, nė raportet e shtetit shqiptar me Lidhjen e Kombeve pėr ēėshtjen ēame, shėnon njė fazė kulmore nė mbledhjen e Kėshillit tė Lidhjes sė Kombeve, mė 17 dhjetor 1923, plot dy vjet pas pranimit tė Shqipėrisė nė kėtė organizėm ndėrkombėtar. Krahas zhvillimeve nė Ēamėri, ku popullsia shqiptare myslimane ishte shpallur e kėmbyeshme, shoqėruar me tė gjitha reperkusionet pėrkatėse, u rrit veprimtaria e qeverisė shqiptare nė Lidhjen e Kombeve, nė mbrojtje tė saj. Ajo i tėrhoqi vėmendjen disa herė qeverisė greke, e cila, u detyrua me anė tė pėrfaqėsuesve tė vetė, tė zotohej se do tė mbante premtimet.
Komision Mixt
Gjithashtu Lidhja e Kombeve, krijoi njė Komision Mixt, me njė pushtet tė plotė pėr shkėmbimin e popullsive, me tre anėtarė asnjanės, njė pėrfaqėsues grek e njė turk, me kryetar gjeneralin De Lara. Ky arriti nė Athinė nė vjeshtėn e vitit 1923. Por, Kėshilli i Lidhjes sė Kombeve nuk kishte asnjė pushtet juridik mbi Komisionin Mixt, dhe nuk merrte asnjė pėrgjegjėsi nė ekzekutimin e Konventės sė shkėmbimit tė popullsive. Nė kėto rrethana sigurisht mbrojtja e ēėshtjes ēame ndėrlikohej. Vetė Sekretariati i Lidhjes sė Kombeve, nė pėrgjigje tė ankesave shqiptare, i sugjeroi asaj njė hap dipllomatik, qė do tė rezultonte i suksesshėm. Ajo e kėshilloi atė qė problemi mund tė vihej nė rendin e ditės, vetėm sipas nenit 11, paragrafi 3 tė Traktatit tė Lidhjes sė Kombeve, tė cilit mund t i referoheshe, si mjet i fundit, kur rrethanat mes dy vendeve, rrezikonin ose turbullonin paqen a mirėkuptimin mes kombeve.
Kėrkesat ndaj grekėve
Pikėrisht, mbledhja e 17 dhjetorit 1923, u ndėrtua nė bazė tė kėtij neni. Pėrfaqėsuesi shqiptar, B. Blinshti, pasi parashtroi situatėn e rėndė tė kėsaj popullsie, kėrkoi qė qeveria greke tė zbatonte Deklaratėn e 19 janarit 1923 dhe qė tė shpjegonte se ē kuptonte me termin myslymanė “me prejardhje shqiptare”. Ai kėrkoi tė hartoheshin regjistra pėr myslymanėt e “racės shqiptare”, meqė tė tilla nuk gjendeshin nė Greqi. Debati ishte shumė i vėshtirė, mbasi u ndėrlikua, me shtrimin nga ana e qeverisė shqiptare, edhe tė ēėshtjeve tė pronėsisė. Megjithatė, Rezoluta e miratuar aty pėr problemin ēam, pėr mendimin tonė, pėrbėnte njė hap tė ri nė mbrojtje tė saj. Sė pari, Komisioni Mixt u ftua tė kujdesej pėr zbatimin e Deklaratės sė 19 janarit 1923, pra pėr “mosshkėmbimin e popullsisė shqiptare nė Greqi” dhe tė pėrcaktonte metodėn sesi. Sė dyti, i u dha e drejta qeverisė shqiptare tė shprehte nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė pikėpamjet e saj pėrpara Komisionit Mixt, duke u trajtuar nė mėnyrė tė tėrthortė si palė tė rėndėsishme nė kėtė proēes (megjithėse jo kontraktuese). Sė treti, mbetej rruga e hapur qė qeveria shqiptare tė parashtronte mė tej ēėshtjen nė Lidhjen e Kombeve, mbasi tė kishte grumbulluar tė dhėnat pėrkatėse nga Komisioni Mixt, kur kėto nuk pėrputheshin me realitetin nė vend. Nė thelb u ēel rruga pėr ngritjen e njė Komisioni tė ri hetimor, i cili do tė realizohej mė vonė.
Delegacioni i Nolit
Faza e tretė e marrėdhėnieve qeveri shqiptare, - ēėshtje ēame - Lidhja e Kombeve, do tė pėrfshinte periudhėn dhjetor 1923 – dhjetor 1924, ku njė moment delikat pėrbėn seanca e Kėshillit tė Lidhjes sė Kombeve mė 13 shtator 1924. Nė krye tė delegacionit shqiptar qėndronte kryeministri i qeverisė demokratike, F.S.Noli. Ishte periudha kur ishte arritur shpėrngulja e rreth 33.000 banorėve nga krahinat e Follorinės, Kosturit etj., dhe kur nė mėnyrė tė frikėshme, priteshin rezultatet e anketimeve nga nėnkomisionet pėrkatėse nė Ēamėri e gjetkė. Pėr mė tepėr, Komisioni Mixt, kishte deklaruar nė verėn e vitit 1924, nė mėnyrė kategorike, se “shumica dėrmuese e myslimanėve nė Shqipėri dhe Maqedoni, deklarohen pa ngurrim pėr prejadhjen turke dhe dėshiron tė pėrfshihet nė kėmbim”.
Situata kritike
Situata ishte mjaft kritike. Pėr tė dalė prej saj qeveria shqiptare kishte kėrkuar shqyrtimin e ēėshtjes ēame nga Lidhja e Kombeve, pikėrisht mbėshtetur nė nenin 11, paragrafi 2, pėr situata turbulluese midis dy vėndeve. F.S. Noli nė mėnyrė tė qartė, tė prerė, madje kategorike, e quajti deklarimin e Komisionit Mixt njė paradoks, kur “ishte njė e vėrtetė e padiskutueshme, se myslymanėt e Epirit ishin shqiptarė”. Ai stigmatizoi procedurat e ndjekura nga Komisioni Mixt, qė i quajti tė ndėrlikuara dhe fatale, dhe kėrkoi ndalimin e menjėhershėm tė shkėmbimit tė kėsaj popullsie. Ai shtoi se: “fakti i shkėmbimit kishte acaruar tej mase opinionin publik shqiptar”, dhe se kjo, “pėrbėnte njė rrezik pėr paqen dhe marrėdhėniet e mira mes dy palėve”.
Aroganca e delegatit grek
Delegati grek, Politisi, duke shfrytėzuar pozitėn delikate tė qeverisė sė Nolit nė plan ndėrkombėtar, u tregua mjaft arrogant nė fjalimin e tij. Ai shtroi pyetjen, se me ē tė drejtė qeveria shqiptare ndėrhynte kėtu, kur e drejta juridike e kontrollit i takonte vetėm Lidhjes sė Kombeve. Megjithatė arroganca e tij u zbeh, kur delegati spanjoll De Leone e quajti ēėshtjen shumė delikate dhe propozoi qė tė shqyrtohej pėr njė seancė tjetėr. Kėshilli i Lidhjes vendosi tė mbante ēėshtjen ēame nė rendin e ditės, por tashmė si ēėshtje nė zbatim tė Traktatit tė Lidhjes sė Kombeve pėr mbrojtjen e pakicave. Ai ngarkoi njė raportues tė tij pėr tė grumbulluar tė dhėnat pėrkatėse, pikėrisht Z. De Leone dhe vendosi t i kėrkonte palės greke tė merrte masat e duhura pėr tė ndaluar shkėmbimin e popullsisė myslymane shqiptare nė Ēamėri etj.
Hapar e reja
Nė bazė tė raportimit tė Quinones de Leone, mė 11 dhjetor 1924, i cili dėshmoi njė njohje tė thelluar tė situatės, dhe tė propozimeve tė tij, Lidhja e Kombeve hodhi hapa tė reja nė ēėshtjen ēame. Ajo ngriti njė komision tė ri, Mandatimi a Pėrfaqėsimi, me tre anėtarė asnjanjės, me nė krye Z. Extrand; ngarkoi pranė tij dhe dy nėnkomisioneve tė Komisionit Mikst, nė Epir dhe Maqedoni, nga njė personalitet shqiptar, si kėshillues dhe pėrkthyes etj. Ky Komision do tė ishte njė instrument nė duart e Kėshillit tė Lidhjes, pikėrisht me qėllim “mbrojtjen e pakicės shqiptare nė Greqi”.
Ritja e kontrollit
Nė fillimet e vitit 1925 deri nė janar 1926, ēėshtja ēame dhe ndjekja e saj nga qeveria shqiptare dhe Lidhja e Kombeve hyri nė fazėn e katėrt, nė njė stad tė ri cilėsor. Tashmė Lidhja e Kombeve e krijoi njė mekanizėm qė i lejonte asaj nga ana juridike, tė rriste kontrollin dhe ndikimin e saj, pėr njė zgjidhje nė favor tė elementit shqiptar. Megjithė vėshtirėsitė e tejskajshme, manipulimet e komisioneve, vazhdimin e shkėmbimeve tė popullsisė shqiptare myslimane, etj., pati individė si Karl Bratli, kryetar i Nėnkomisionit nė Epir, i cili u shpreh hapur pėr pėrkatėsinė shqiptare tė popullsisė ēame. Kjo shkaktoi njė fushatė tė egėr tė shtypit vėndas ndaj tij, skandaloze dhe diskriminuese, qė arriti deri nė pezullimin e komisionit, shkarkimin e tij dhe zėvendėsimin me njė tjetėr.
Faktet e Mehdi Frashėrit
Megjithatė e vėrteta nuk mund tė mbulohej. Faktet e sjella nga i deleguari shqiptar Mehdi Frashėri, nė dhjetor 1925, nė mbledhjen e posaēme pėr kėtė ēėshtje tė Kėshillit tė Lidhjes sė Kombeve, ishin tepėr impresionuese pėr tė gjithė. Megjithatė nuk ishin emocionet e ēastit qė shtynė Kėshillin e Lidhje sė Kombeve, tė merrte vendimin, pėr tė trajtuar ēėshtjen nė njė sesion tjetėr tė posaēėm, nė mars 1926, dhe t i tėrhiqej pėrsėri vėmendja qeverisė greke dhe Komisionit Mixt. Tashmė ishte mbushur kupa. Nė 9 mars 1926, Komisioni i Mandatimit nė njė raport dėrguar Sekretarit tė Pėrgjithshėm Eric Drummond theksonte se “ata e konsideronin popullsinė myslymane tė Ēamėrisė nė pėrgjithėsi me prejardhje shqiptare, dhe pėr pasojė, tė pashkėmbyeshme”, nė kundėrshtim me deklarimet e mėparshme tė Komisionit Mixt.
Nėnkomisioni i Epirit
Mbėshtetur edhe nė kėtė raportim, nė mesin e marsit 1926 qeveria greke deklaroi zyrtarisht, se shkėmbimi i popullsisė myslimane shqiptare kishte pėrfunduar dhe Nėnkomisioni i Epirit do tė shpėrndahej; se ēamėt myslymanė do tė konsideroheshin shqiptarė, me tė gjitha tė drejtat si subjektet greke, dhe tė gjitha masat e jashtėzakonshme qė ajo kishte zbatuar ndaj kėsaj popullsie, (pasi i shihte tė shkėmbyeshme), do tė hiqeshin”. Nė maj 1926 pėrfaqėsuesi i Shqipėrisė nė Athinė u informua zyrtarisht pėr kėtė qėndrim. Me kėto deklarata qeveria greke e quajti tė mbyllur ēėshtjen ēame dhe ndaloi vendosjen e mėtejshme tė refugjatėve grekė nė pronat e shqiptarėve.
Konkluzionet
Nga parashtrimi i mėsipėrm mund tė nxjerrim si konkluzion jo vetėm njė politikė nė thelb pozitive e konsistente tė Lidhjes sė Kombeve ndaj ēėshtjes ēame dhe vetė shtetit shqiptar nė kėtė periudhė. Vėrehet nė thelb gjithashtu njė akordancė nė veprimet e tyre. Tė gjitha hapat e hedhura tė qeverisė dhe dipllomacisė shqiptare, janė tė sugjeruara e tė propozuara nga Sekretariati i Lidhjes sė Kombeve, nga anėtarė tė veēantė tė Kėshillit tė Lidhjes sė Kombeve apo seksione tė ndryshme tė saj. Ka njė shkallėzim tė veprimeve, tė koordinuara nė mes tyre, pa praninė e palės greke, qė fliste pėr njė politikė tė caktuar ndaj shtetit shqiptar nė kėtė lėmė. Sigurisht nuk ėshtė vėndi kėtu pėr tė analizuar shkaqet e kėtij qėndrimi dhe ndėrveprimi, mbasi sigurisht vepronin faktorė tė shumtė, objektivė dhe mė pak subjektivė, qė buronin nga politikat e Fuqive tė Mėdha tė kohės, kryesisht tė Anglisė, lidėrshipi kryesor politik nė arenėn ndėrkombėtare, deri nė pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Ky lajm ėshtė publikuar: 08/12/2006