http://www.shekulli.com.al/ 12/05/2006
Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, rrėfen pėrvojėn e tij tė shkurtėr nė krye tė qeverisė sė Kosovės. Mbyll njė herė e pėrgjithmonė karrierėn ushtarake, por pranon se nuk ndihet ende njė figurė politike e mirėfilltė
Agim Ēeku: Shqipėria, rol mė aktiv pėr statusin e Kosovės
Blendi Fevziu
TIRANĖ - Nuk ndihet ende njė kryeministėr, si figurė
politike e mirėfilltė, pasi nuk ka dalė nga zgjedhjet, por as ushtarak nuk do
tė jetė mė. Nė kėtė intervistė dhėnė gazetarit Blendi Fevziu pėr
emisionin Opinion, kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, rrėfen jetėn e
tij tė re kryeministrore, si u fut nė politikė dhe pse e ka mbyllur karrierėn
ushtarake. Qeverisja e vėshtirė nė mungesė tė kompetencave dhe roli mė
aktiv qė kryeministri Ēeku kėrkon nga Shqipėria nė lidhje me statusin e
Kosovės, duke i dėrguar bashkėsisė ndėrkombėtare mesazhe pozitive.
Pse vendosėt tė hyni nė politikė?
Agim Ēeku: Ka vetėm njė motiv dhe asnjė tjetėr. Motivi pėr tė shėrbyer.
A nuk shėrbenit mjaft me drejtimin e TMK-sė?
Agim Ēeku: Po, kam shėrbyer me drejtimin e TMK-sė, por kur kam ardhur nė
Kosovė, mė kanė pyetur tėrė kohėn se a mendon qė tė hysh nė politikė.
Unė kėtu kam ardhur qė tė shėrbej, tė ndihmoj popullin tim, tė ndihmoj
Kosovėn me ato mundėsi qė kam dhe gjithmonė do tė bėj atė qė kėrkohet
nga unė. Gjithmonė e kam bėrė atė qė ėshtė kėrkuar nga unė, edhe kur e
kam pranuar detyrėn e shefit tė Shtabit tė UĒK-sė, edhe tė komandantit tė
TMK-sė, edhe tė tjera gjėra. Tani nga unė ėshtė kėrkuar qė tė bėhem
kryeministėr i Kosovės. Kam pasur shumė hamendje, por vendimin e kam marrė nė
bazė tė kėtij parimi.
Kush ju propozoi. Cilat ishin kulisat qė kanė lėvizur?
Presidenti i Kosovės mė ka emėruar, sepse nė bazė tė Kornizės Kushtetuese....
Po cilat ishin kulisat qė luajtėn. Pse u zgjodhėt ju pėr kryeministėr tė
Kosovės?
Ka pasur sidomos nga faktori vendor, edhe ai ndėrkombėtar, qė kanė menduar qė
...
I cili kėrkonte njė kryeministėr mė autoritar nė Kosovė?
Ata kėrkonin... mendonin qė ėshtė koha. Ndoshta qė unė nė kėtė kohė do
tė jem mė i pėrshtatshmi, mė i dobishmi. Unė nuk mendoj se jam mė i miri qė
mund tė ndihmoj mė sė shumti. Por tė tjerėt kanė menduar ashtu dhe unė
nuk do ti zhgėnjej ata qė kanė menduar kėshtu dhe jam duke bėrė pėrpjekje
qė tė bėj atė qė kam mundėsi qė qeveria tė jetė e suksesshme.
Cilat janė pasionet tuaja jashtė politikės, jashtė ushtrisė?
Jam i dhėnė tėrėsisht pas punės, kohė tė lirė kam shumė pak, sidomos
tani. Por pėrpiqem qė zakonisht tė dielėn ta kem pėr vete, pėr familjen,
shokėt. Kam dėshirė tė eci nė Bjeshkėt e Rugovės. Nga Kroacia e kam sjellė
njė ves, pasionin e verės. Kam njė koleksion verėrash nė fshatin tim, bėj
shkėmbime tė verėrave tė ndryshme me shokėt, miqtė.
Kjo qeveri qė ju drejtoni ėshtė qeveri qė ju e keni zgjedhur, apo ėshtė
kompromis mes dy partive tė koalicionit?
Ėshtė kompromis mes dy partive tė koalicionit. Unė, fatkeqėsisht, nuk kam
pasur aspak ndikim. Ėshtė formulė e koalicionit tė cilin unė e kam trashėguar.
Kam ardhur nė krye tė kėsaj qeverie dhe e drejtoj kėtė koalicion, por nuk
kam pasur...
A e vėshtirėson kjo punėn tuaj si kryeministėr?
Po, e vėshtirėson. Nuk mund tė jetė njė qeveri e suksesshme, nė qoftė se
nė krye tė saj nuk ėshtė njė kryetar partie i cili ka fituar zgjedhjet, ka
njė mazhorancė tė mjaftueshme qė tė bėjė koalicion. Suksesi kishte me qenė
shumė mė i madh dhe puna e qeverisė do tė ishte shumė mė e suksesshme, nė
rast se do tė kishim njė figurė politike.
Cilėt janė sektorėt tė cilėt ju mendoni se janė duke funksionuar mė mirė?
Pothuajse janė tė gjithė njėsoj. Nuk jam i kėnaqur me asnjėrin tė them tė
vėrtetėn. Unė mendoj se mė shumė duhet bėrė. Ka hapėsirė, por nganjėherė
jemi shumė tė kufizuar nga buxheti. Kemi njė buxhet shumė tė vogėl, i cili
nuk iu lė hapėsirė ministrave pėr implementimin e ideve, vizioneve tė tyre
dhe kryesisht projektet qė ata i bėjnė janė shumė tė vogla dhe nuk bėjnė
ndryshime tė mėdha nė jetėn e qytetarėve.
Tutela ndėrkombėtare e pengon funksionimin normal tė qeverisė?
Po, mungesa e kompetencave po. Nuk jemi qeveri nė kuptimin e plotė tė fjalės,
nuk i kemi as kompetencat, as pėrgjegjėsitė. Shpeshherė qytetarėt na bėjnė
neve pėrgjegjės pėr diēka qė nuk jemi pėrgjegjės. Ne nuk kemi kompetenca
qė tė ndėrhyjmė nė fusha tė ndryshme. Ato i ka UNMIK-u dhe kjo ėshtė njė
vėshtirėsi, por nė anėn tjetėr ne nuk duhet tė jemi jokorrekt ndaj bashkėsisė
ndėrkombėtare. Ajo ka ndihmuar dhe ėshtė duke ndihmuar nė ndėrtimin e
kapaciteteve edhe tė qeverisė, tė gjitha ministrive. Kishte me qenė shumė mė
i vėshtirė menaxhimi i ministrive pa praninė e UNMIK-ut dhe ekspertėve jo
vetėm tė UNMIK-ut, por edhe ekspertė ndėrkombėtarė nga organizata tė
ndryshme, nga OSBE-ja, USAID-i e shumė organizata tjera, tė cilat me ekspertė
i ndihmojnė ministritė nė ngritjen e kapaciteteve.
Ka njė shqetėsim se nė rast largimi tė ndėrkombėtarėve, ekziston rreziku
qė krimi i organizuar dhe trafiqet tė mund tė fusin duart nė shumė segmente
tė drejtimit tė shtetit nė Kosovė?
Unė nuk mendoj se vetėm bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė duke e mbrojtur
Kosovėn nga kėto rreziqe. Ėshtė obligim i yni, ėshtė pėrgjegjėsi e jona,
e institucioneve tė Kosovės. Ne nuk jemi nė favor tė tėrheqjes sė bashkėsisė
ndėrkombėtare, ne kemi shprehur shumė qartė se edhe pas statusit, dėshirojmė
dhe e mirėpresim prezencėn e bashkėsisė ndėrkombėtare, kėshtu qė ajo do
tė ndodhė. Sidoqoftė, ne kemi mungesė tė pėrvojės sė menaxhimit tė
vendit tonė. Deri para 7 vjetėsh e ka administruar, e ka drejtuar, dikush tjetėr
i padėshirueshėm, dhe i papranueshėm, serbėt. Shqiptarėt e Kosovės nuk kanė
qenė tė pėrfshirė nė to dhe tani jemi duke i vuajtur pasojat e kėsaj. Pėr
kėtė arsye, ėshtė e nevojshme edhe pėr njė kohė prezenca e bashkėsisė
ndėrkombėtare.
Ēdo tė thotė pėr ju Kosova e pavarur?
Kosova e pavarur, pėr mua, ėshtė qė ne tė kemi atė qė e ka ēdo popull,
atė ēka na takon dhe e meritojmė dhe tė jemi ne vetė zot tė kėtij vendi,
ta menaxhojmė, ta administrojmė, ta udhėheqim.
A mund tė mbijetojė ekonomikisht Kosova me 2 milionė banorė dhe nė zemėr tė
Ballkanit?
Kemi shumė shembuj qė shtete edhe mė tė vogla mbijetojnė ekonomikisht.
Absolutisht nuk ėshtė ndonjė sfidė e madhe, apo qė tė vėrė nė pikėpyetje
pavarėsinė e Kosovės pėr shkak tė mbijetesės ekonomike. Ne kemi resurse
edhe nėntokėsore, edhe mbitokėsore tė mėdha. Nėntokėsore kemi xehet e
ndryshme, ndėrsa mbi tokė kemi njė popullsi shumė tė re, tė mirė dhe tė
vullnetshme pėr ta administruar vendin.
Ka papunėsi tė madhe?
Papunėsi ka, por me pavarėsinė e Kosovės do tė hapet njė perspektivė e
jashtėzakonshme.
Cili do tė jetė drejtimi bazė ekonomik i Kosovės sė pavarur?
Ne e kemi proklamuar: njė nga motot e kėsaj qeverie ėshtė 3E-ja; ekonomia,
energjia, edukimi. Unė mendoj se energjia ėshtė baza mė e fortė ekonomike.
Kosova ka potencial tė prodhojė energji jo vetėm pėr Kosovėn, por edhe pėr
eksport dhe energjia do tė jetė edhe lehtėsuese pėr tė gjitha degėt tjera.
A besoni se Kosova ėshtė e pjekur pėr pavarėsinė?
Po, unė besoj.
A besoni se Kosova mund tė jetė njė shtet multietnik me fitimin e pavarėsisė
se saj?
Kosova mund tė jetė, do tė jetė dhe duhet tė jetė ashtu si ka qenė. Nė
atė strukturė si ka qenė ėshtė e mundshme, e nevojshme dhe e domosdoshme pėr
pavarėsinė e Kosovės. Njė kėrkesė e kohės, njė standard i kohės, pėr
ne si i tillė ėshtė e pranueshme.
Ju jeni politikani i parė kosovar qė u jeni drejtuar serbėve nė gjuhėn e
tyre, nė Parlamentin e Kosovės, gjė qė ka bėrė pėrshtypje nė komunitetin
ndėrkombėtar. Doja tiu pyesja se a mundeni ju tu garantoni serbėve tė
Kosovės qė ata tė mund tė jetojnė si qytetarė normalė tė kėtij vendi
pas shpalljes sė pavarėsisė?
Po. Ne kėto garanci ua kemi dhėnė dhe i kemi garantuar. Ne jemi shumė seriozė,
tė sinqertė dhe zemėrgjerė. Shumė herė kemi thėnė se ne nuk kemi luftuar
kundėr qytetarėve serbė tė Kosovės, por kundėr pushtetit. Nuk kemi pasur pėr
qėllim pastrimin e serbėve tė Kosovės. Ata janė qytetarė tė Kosovės, ne
e respektojmė pronėn, e respektojmė tė drejtėn e tyre, kulturėn, traditėn,
trashėgimin e tyre kulturore dhe kėtė gjė do tė jemi tė gatshėm ta bėjmė.
Do ta respektojmė dhe kėtė do tua garantojmė. Edhe si qytetarė tė Kosovės
ne jemi tė detyruar si qeveri, si institucione qė tė kujdesemi pėr ta. E kam
pėrdorur gjuhėn e tyre qė tė mė kuptojnė mė mirė edhe tu tregoj se
kemi respekt pėr ta si qytetarė tė Kosovės.
A ėshtė e mundur bashkėjetesa e serbėve dhe shqiptarėve mė pas?
Ėshtė e mundur. Serbėt sado qė janė nė Kosovė sa kanė qenė, nuk
paraqesin ndonjė rrezik pėr Kosovėn, edhe popullata shumicė shqiptare e
kupton kėtė. Nė fund tė fundit, ne jemi fitues dhe nuk kemi asnjė arsye qė
tė ndihemi tė rrezikuar nga serbėt. Jeni tė mirėseardhur tė punoni, tė
jetoni, ne ju garantojmė tė gjitha tė drejtat, ju ofrojmė siguri, por edhe
ata duhet ta pranojnė Kosovėn si vendin e tyre, domethėnė tė respektojnė
ligjin, rendin, institucionet. Atėherė do tė na detyrojnė edhe neve, por
edhe qytetarėt shumicė qė tė bashkėjetojmė me ta.
Si e gjykoni njė bashkim tė mundshėm tė Kosovės dhe Shqipėrisė nė rast
se Kosova e fiton pavarėsinė. A do tė jetė i mundur?
Tani kemi vetėm njė bashkim e ai ėshtė BE-sė. Me tu inkuadruar nė BE,
na bashkohen edhe kufijtė, edhe interesat, edhe neve, edhe Shqipėrisė.
Gjithsesi, a ka predispozitė pėr njė bashkim tė mundshėm?
Kjo predispozitė, nė qoftė se ka, duhet tė vijė nga Shqipėria.
Ju mendoni se Shqipėrisė i mungon?
Se kam dėgjuar ende.
Zyrtarisht apo privatisht?
As zyrtarisht, as privatisht. Ne nuk mund tė imponohemi, ne duhet tė ftohemi.
Njė Kosovė e pavarur mund tė krijojė destabilizim tė Maqedonisė qė edhe
atje shqiptarėt tė kėrkojnė krijimin e shtetit tė tyre?
Vetėm pavarėsia e Kosovės mund tė krijojė stabilitet nė rajon. Ky ėshtė
ēelėsi i krijimit tė stabilitetit nė Ballkan. Pavarėsia e Kosovės do ta
ndihmojė stabilitetin, edhe paqen nė rajon.
Marrėdhėniet Shqipėri - Kosovė si janė aktualisht?
Tė mira, nė trend pozitiv tė zhvillimit.
Nė ēdrejtim?
Nė tė gjitha drejtimet. Nuk ka drejtim ku ne nuk jemi tė interesuar dhe nuk
kemi marrėdhėnie tė mira, sidomos nė fushėn e kulturės, artit etj. Ne dėshirojmė
qė duke bashkėpunuar nė kėto fusha, ta ruajmė identitetit tonė shqiptar nė
kohėn e globalizimit, integrimeve, nė kohėn e imponimeve tė vlerave dhe
standardeve tė ndryshme.
Cila do tė jetė gjėja mė e rėndėsishme qė ju do tė kėrkonit nga Shqipėria
pėr tju ndihmuar, nėse mundet ta bėjė kėtė?
Varėsisht nga koha. Tani ne kemi nevojė qė Shqipėria tė luajė njė rol
aktiv nė procesin e statusit, ti dėrgojė mesazhe pozitive edhe bashkėsisė
ndėrkombėtare, e cila nuk duhet ti frikėsohet pavarėsisė sė Kosovės.
Jeni tė kėnaqur me mėnyrėn si po e bėn kėtė?
Jam i kėnaqur.
Ēfarė mund tė bėjė Kosova pėr pėrmirėsimin ose shtimin e turistėve
kosovarė nė Shqipėri qė ėshtė njė resurs i rėndėsishėm pėr ne?
Unė mendoj se nuk ka nevojė tė bėjė shumė. Qytetarėt e Kosovės janė
shumė tė orientuar dhe shkojnė pėr pushime nė Shqipėri e Shqipėria ėshtė
duke i mirėpritur dhe duke iu ofruar lehtėsime tė ndryshme.
Ju vetė do tė vini pėr pushime nė Shqipėri?
Unė vij shumė shpesh nė Shqipėri, sė paku 3 deri nė 4 herė nė vit. Vij
edhe pėr pushime, edhe pėr punė. Mendoj se nė fund tė muajit do ta vizitoj
edhe zyrtarisht. Shqipėria ėshtė njė vend shumė i dashur pėr mua dhe e dua
bregdetin shqiptar.
Cila besoni se do tė jetė karriera juaj?
Unė njė karrierė e kam pėrfunduar.
Atė ushtarake?
Po, atė ushtarake.
Jeni sigurt se nuk ktheheni mė?
Unė nuk kthehem pas. Asnjėherė nuk jam kthyer prapa, as nuk mendoj tė
kthehem prapa, por prapė nėse kėrkohet, unė do ta bėj atė qė kėrkohet.
Unė nuk ndikoj nė karrierėn time, unė vetėm shėrbej dhe dikush tjetėr e
vlerėson kontributin tim dhe dėshiroj qė me mua tė udhėheqė sistemi dhe qė
nė kėtė pėrpjekje tė krijoj karrierėn time. Tani jam kėtu, nuk kam
ambicie pėr tė mbetur, sepse punėn time nuk e bėj pėr tė mbetur kryeministėr,
por pėr ti ndryshuar gjėrat.
Aprčs un débat de quatre heures, dimanche 10 mai, lassemblée nationale du Monténégro a adopté une loi sur les droits et les libertés des minorités qui garantira la pleine intégration des minorités dans la société monténégrine. Ladoption de cette loi, attendue depuis plus de trois ans par le Monténégro, a été soutenue par le chef du Parti libéral, Miodrag Zivkovic. Arrivé au parlement cinq minutes avant le vote, il a assuré ainsi la majorité nécessaire aux représentants du pouvoir, tandis que deux députés du DPS étaient absents de la séance...
Le président de lUnion démocratique des
Albanais, Ferhat Dinosa nétait pas présent ą la séance de lassemblée
nationale. Les huit représentants du SNP et du NS, présents ą la séance,
se sont abstenus. Le député du Parti citoyen, Krsto Pavicevic était le seul
ą voter contre et les membres du parti populaire serbe ne sont mźme pas entrés
dans la salle. Alors quil avait annoncé quil ne soutiendrait pas la
loi, Mehmet Bardhi de lAlliance démocratique des Albanais, a quitté la
salle quelques minutes avant le vote. Le vice-président du parlement, Dragan
Kujovic ne lui avait pas permis de répondre au député Ferhat Dinosa, car un
tel acte contredit le « respect du rčglement. »
Les députés des partis de lopposition ont
fait savoir que le pouvoir adoptait « une Loi si importante » pour
se donner une bonne image publicitaire, « ą la veille du référendum
et sans la présence des médias. » Le ministre pour la protection des
Droits des Minorités, Gzim Hajdinaga a précisé que la nouvelle loi
interdisait toute sorte de discrimination ethnique : « La loi va
sauvegarder lidentité nationale des minorités, les défendre de
lassimilation et leur permettre une participation permanente et effective
ą la vie publique. »
Suivant le principe de laction affirmative,
la loi garantira une augmentation du nombre de députés représentant les
minorités. Par ailleurs, elle stipule que « les minorités qui représentent
entre un et cinq pour-cent de la population monténégrine auront droit ą un
mandat parlementaire par lintermédiaire du représentant élu de la liste
électorale des minorités. Quant aux minorités qui constituent plus de cinq
pour-cent de la population, elles auront droit ą trois mandats
parlementaires. »
Une loi qui divise lAssemblée
Ces dispositions gźnent le député SNP,
Vasilije Lalosevic, qui accuse le gouvernement de créer une confusion entre
la législation électorale et celle des minorités, ą cause du référendum.
Le député Momčilo Vucetic (SNP) estime quant ą lui que les deux
premiers articles de la loi qui définissent le terme de minorités, « créaient
une telle anarchie quil est impossible dinterpréter la loi ». Et
ą Vasilije Lalosevic de rajouter : « Le recensement est formel.
Les 200 000 Serbes du Monténégro constituent plus de 30 % de la population.
Ce nest pas une minorité. »
Les députés des partis de lopposition
sont unanimes. Ils demandent que la loi distingue les minorités autochtones,
les peuples minoritaires et les minorités ethniques. Par ailleurs, ils
souhaitent que la loi définisse la minorité comme tout groupe de citoyens de
la République, moins importante en nombre certes, mais qui a des caractéristiques
ethniques, religieuses ou linguistiques communes.
Le représentant du gouvernement, Orhan
Sahmanovic a estimé que tous ceux qui le souhaitent et en ressentent le
besoin pourront réaliser leurs droits de minorité et que la loi en question
ne définissait pas la position autochtone ou pas de la population. « Le
terme de la minorité ethnique est large et il na pas de définition
unique. Celle de notre loi est reprise de la Charte sur les droits de minorités, »
dit ahmanovic, en faisant référence au document adopté avec la Charte
constitutionnelle de la Serbie-et-Monténégro.
Adoptée ą cause du référendum
Le député NS, Savo Djurdjevac estime que
ladoption de la loi représente une transaction commerciale entre le
gouvernement et les minorités ą cause du vote du référendum. Il
sattendait ą ce que les minorités refusent ces propositions :
« Nous regrettons le fait que la loi est adoptée maintenant, ą cause
du référendum. Cest contraire ą la réalisation des droits des minorités. »
Le vice-président de lassemblée, Rifat
Rastoder considčre que ladoption de la Loi est un des pas les plus
importants dans la construction démocratique du Monténégro. Srdjan Milic a
estimé que la Cour constitutionnelle pouvait rejeter cette loi quand elle le
souhaiterait, aprčs avoir appris quaucun organisme parlementaire na
analysé la proposition de loi ą cause du manque de quorum.
Lassemblée a rejeté hier 12 amendements
de Mehmet Bardhi, qui a demandé que ladoption de la loi soit reportée aprčs
le référendum. Il a estimé que la Constitution garantissait aux Albanais
plus de droits que de la proposition de Loi. Ferhat Dinosa a dit que la Loi
représentait un pas en avant vers un véritable partenariat du pouvoir et des
minorités, et que son adoption fournissait « un bon soutien logistique
aux futures intégrations européennes et atlantiques dun Monténégro indépendant. »
La séance parlementaire devrait reprendre la
semaine prochaine.
Les bosniaques du Monténégro
sont satisfaits
« Par ladoption de la Loi sur les minorités, le Monténégro a montré son orientation européenne et sa capacité de se présenter dans la société des peuples et Etats européens en tant quEtat indépendant, » a déclaré hier le parti bosniaque. Le communique du parti souligne que les peuples autochtones, les minorités ethniques et les autres communautés minoritaires obtiennent un cadre légal qui redéfinit leur statut et introduit les instruments de protection.
Le référendum du 21 mai nest quune étape. Avec quel projet politique et de développement le Monténégro pourra-t-il construire son indépendance ? Le Prince Nicolas Petrovic Njegos explique pourquoi il choisit lindépendance. Il lance un appel ą la réconciliation de tous les Monténégrins et ą la définition de nouvelles relations avec la Serbie.
Propos recueillis par Jean-Arnault Dérens et Lejla Sadovic
Le Courrier des Balkans (CdB) : Le référendum va-t-il représenter un moment historique pour le Monténégro ?
Nicolas Petrovitch Njegosh (NPN) : Oui, bien sūr, cest un moment historique, mźme si la période nest pas bonne, mźme si le Monténégro est épuisé par la longue descente aux enfers de lancienne Yougoslavie, mźme si les citoyens ne sont peut-źtre pas dans la meilleure position pour prendre des décisions sereines. Je crains fort que lenjeu de ce référendum ne soit parasité par dautres questions qui nont rien ą voir avec celui-ci : la situation économique et sociale, la mauvaise gestion de crise de la part de la Serbie, qui na pas su exploiter le crédit énorme dont elle jouissait ą la chute de Milosevic pour aller de lavant...La question du Kosovo va aussi beaucoup influencer, dans un sens ou dans lautre, le référendum monténégrin. Je déplore le manque de projets davenir, dans un camp comme dans lautre. Les gens vont émettre en bonne part un vote négatif : contre lunion avec la Serbie, ou bien contre la séparation. Ce qui minquičte également, cest la dimension sentimentale et émotionnelle de ce vote, qui ramčne les citoyens ą des réflexes hérités du passé, aux clivages entre le nord et le sud du pays, aux souvenirs de la Seconde Guerre mondiale et des affrontements entre tchétniks et partisans. Ce référendum prend lallure dune catharsis nationale, mais cette confusion est mal venue quand il sagit de décider en toute conscience et en toute sérénité de lavenir du pays. Cependant, les référendums sont toujours convoqués dans des périodes de crise !
CdB : Croyez-vous que des risques de division menacent le pays ?
NPN : La société monténégrine est divisée, et le référendum exacerbe ces divisions. Comment le Monténégro va-t-il se réveiller aprčs ce match sans pitié ? Je crois que le pays possčde un instinct de survie suffisamment fort pour surmonter la crise, mais tout dépendra de ce qui se passera aprčs le référendum. Si les indépendantistes gagnent, il faudra quils comprennent que lavenir du pays passe aussi par la reconstruction des bonnes relations traditionnelles avec la Serbie. Si les unionistes lemportent, il ne faudra pas que leur victoire entraīne la disparition pure et simple du Monténégro, mźme si celui-ci naura plus aucune chance dexister sur la scčne internationale. Les dirigeants politiques actuels du Monténégro sont tous danciens communistes, pourtant ils nont pas appris la dialectique : ils ne comprennent pas que la question essentielle est de savoir répondre ą la moitié des citoyens qui ne pensent pas comme eux.
CdB : Vous voterez naturellement pour lindépendance ?
NPN : Je suis pour lindépendance du Monténégro depuis léclatement de lancienne Yougoslavie, en 1991. Du moment que cette Yougoslavie nexiste plus, notre seule carte ą jouer, cest le Monténégro. Lautre raison politique, stratégique, pragmatique, qui me fait préférer lindépendance est la suivante : deux États indépendants peuvent choisir de collaborer, voire de sunir. Ils peuvent choisir de réunir partiellement ou totalement un certain nombre dinstitutions et de compétences. Dčs lors que le Monténégro sera indépendant, on pourra envisager de nouvelles formes dassociation avec la Serbie, mais étant enfin débarrassés du boulet des quinze années de guerre et de nationalisme serbe, des wagons de cadavres... Une union sur de nouvelles bases peut devenir possible, avec une nouvelle Serbie, qui aura enfin digéré le conflit et les échecs quelle a accumulé. Lindépendance nest pas la fin de lhistoire. Au contraire, elle peut ouvrir une čre nouvelle. Aujourdhui, le maintien de lunion ferme les portes de lavenir, tandis que lindépendance ouvre des voies nouvelles.
CdB : Et lindépendance va-t-elle lemporter ?
NPN : Je le crois. Je crois que tous les Monténégrins, quand ils seront dans lisoloir, vont se retrouver en face deux-mźmes : sont-ils prźts ą voter pour la disparition de leur pays ?
CdB : Quest-ce que le Monténégro pourrait et devrait faire de son indépendance ?
NPN : Le Monténégro est officiellement un « État écologique » : quil joue donc cette carte ! Cest le seul projet intelligent pour un petit pays comme le nōtre. Il y a deux possibilités pour le Monténégro : devenir un nouveau paradis de la mafia et de largent sale, ou bien sorienter vers ce projet de développement durable auquel tout le monde rźve sur la plančte. Un Monténégro de 600 000 habitants, qui redevient un État, qui surgit comme une edelweiss sur la scčne internationale a beaucoup datouts ą mettre en valeur en ce sens. Il pourrait devenir un laboratoire intéressant le monde entier. En sengageant entičrement dans un projet de ce type, le Monténégro pourrait retrouver sa fierté, les Monténégrins pourraient redevenir combatifs et héroļques ! Encore faut-il quil y ait une véritable politique qui aille en ce sens, et cest ce qui manque cruellement durant cette campagne référendaire. Personne ne parle des vrais enjeux, dun projet pour lavenir du pays. Lindépendance nest pas un but en soi, cest un pari quil faudra réussir dans la durée.
CdB : Un projet de ce type peut-il źtre porté par les dirigeants actuels du Monténégro ?
NPN : Pourquoi pas ? Ils peuvent avoir lintelligence de sentir le potentiel qui existe dans le pays. Bien sūr, leur vision est trop enfermée dans les limites du Monténégro. Ils narrivent pas ą penser ą léchelle mondiale, mais ils peuvent comprendre quil y a une carte énorme ą jouer. Le Monténégro compte 35000 policiers. Cela pouvait se comprendre ą lépoque de Milosevic, quand il fallait que le Monténégro puisse se défendre, mais aujourdhui, cest injustifiable. Cependant, bien sūr, on ne peut pas licencier ces policiers du jour au lendemain. Par contre, on pourrait en transformer la moitié en gardiens de lenvironnement, qui recevraient une formation ad hoc, créer une police verte... Le Monténégro naura jamais de grandes Universités de médecine ou de sciences, mais il pourrait avoir un Institut de lenvironnement qui deviendrait une référence mondiale. Des projets pertinents de ce type pourraient trouver le soutien du PNUD, de la Banque mondiale... Nous ne sommes plus en guerre, nous ne sommes plus sous embargo, il faut passer ą une nouvelle étape, celle dune vraie normalisation basée sur lÉtat de droit et sur des projets innovants. Je ne sais pas si nos dirigeants actuels sont capables de mener de tels projets, mais ils peuvent déléguer. Les jeunes générations qui sont désoeuvrées, qui rźvent de partir ą létranger malgré leur attachement viscéral au pays, pourraient sengager dans de tels projets. Lindépendance peut donner loccasion de construire un Monténégro qui deviendra un modčle ą léchelle mondiale.
CdB : Dans un Monténégro indépendant, quelle place doit-elle revenir aux Petrovic Njegos ?
NPN : Que le Monténégro soit indépendant ou pas, jestime y avoir ma place. Quelle que soit lorientation qui lemportera, la dynastie des Petrovic Njegos doit źtre présente. Cest une part essentielle du patrimoine du pays. Je travaille et je continuerai ą travailler pour que la dynastie ait toute sa place au Monténégro, pour aider le pays. Je ne veux pas laisser une situation bancale ą mes enfants. Cest dans ce sens que jai entamé auprčs du gouvernement une démarche de réhabilitation de la dynastie qui a été injustement bannie en 1918 et privée de tous ses droits. Cest dans ce sens également que jai récemment réanimé lordre dynastique de Danilo... Cet ordre est le seul héritage, spirituel, qui na pas pu źtre confisqué. Jaimerais également mettre mes compétences professionnelles darchitecte au service de mon pays. En effet lenvironnement, lurbanisme, larchitecture, le paysage, sont des enjeux vitaux pour un pays qui na comme richesse que la beauté de sa nature.
CdB : Dans les jours ą venir, vous allez źtre beaucoup sollicité par les médias monténégrins, quel message allez-vous faire passer ?
NPN : Ne vous divisez pas ! Le référendum se soldera par un résultat qui sera forcément difficile ą accepter pour les uns ou pour les autres. Mais je pense que le scrutin sera honnźte, et il faudra donc accepter ce résultat, quel quil soit. Aprčs le référendum, lenjeu majeur sera celui de la réconciliation de toute la population. Je vais dire cela aux Monténégrins : arrźtez de vous diviser, car vous gaspillez votre énergie. Mais je dirai aussi que lindépendance ne ferme aucune porte. Au contraire, elle ouvre toutes les portes de lavenir. Quand la Serbie et le Monténégro étaient deux États alliés mais indépendants, ils ont gagné toutes les guerres. Par contre, réunis, ils ont perdu toutes les batailles. Je vais dire aux Monténégrins quils seront tous trčs tristes si nous perdons notre Monténégro, si nous le faisons disparaītre. Sil ny a plus de Monténégro, on ne pourra mźme plus sengueuler entre nous ! Regardons ensemble vers lavenir, pas vers le passé.
Biēaku, kameramani i mbretit
Martesa e Leka Zogut, dasma qė pushtoi Madridin
Kujtim Boriēi
Edhe nė kėtė numėr tė gazetės vazhdojnė
kujtimet e Adil Biēakut, mėsuesit tė arratisur nė moshėn 25-vjeēare, qė
nga miqėsia e tij me Leka Zogun, kontributi nė Oborrin Mbretėror,
persekutimi i familjes, pėrpjekjet pėr sensibilizimin e shteteve evropiane,
incidenti me Ansamblin Shtetėror tė Kėngėve e Valleve Popullore, kėrcėnimi
nga Sigurimi i Shtetit, deri te pjesėmarrja nė dasmėn e Lekės sė Parė,
ku Biēaku ishte kameraman e fotograf.
(vijon nga numri i kaluar)
Falė pėrpjekjeve tė vazhdueshme tė Leka Zogut e Oborrit Mbretėror nė mėrgim,
si dhe shtimit tė radhėve me nacionalistė e kundėrshtarė tė komunizmit
shqiptar, kujton Adil Biēaku, nė vitet 70 tė shekullit tė kaluar e mė
pas, u arrit jo vetėm tė rritet sensibilizimi i komunitetit ndėrkombėtar nė
mbėshtetje tė misionit, por pati edhe njė sėrė aktivitetesh tė
organizuara e demonstratash kundėr regjimit komunist nė Shqipėri. Njė prej
tyre, ku protagonist ka qenė edhe Biēaku, ėshtė protesta e shndėrruar nė
incidente tė rėnda, ku Ansambli Shtetėror i Kėngėve e Valleve Popullore tė
Shqipėrisė, nė nėntor 1976, u detyrua tė ndėrpresė koncertin nė
Stokholm tė Suedisė. Por njė nga ngjarjet mė tė shėnuara tė jetės
sime mbetet dasma madhėshtore e martesės sė Lekės I, me mbi 1 200 tė
ftuar, nė tė cilėn unė pata nderin qė tė jem i vetmi shqiptar qė
filmova me kamera dhe fiksova nė aparat evenimente nga kjo martesė, -tregon
pėr Shekullin, Biēaku.
Mik e bashkėpunėtor i Oborrit
Fillimisht, sipas Biēakut, nė Suedi e Spanjė kishte pak shqiptarė, ndėrsa
pas Luftės sė Dytė Botėrore, me largimet e shumta pikėqėndrime masive tė
tyre u bėnė edhe Belgjika e Spanja. Por ka qenė vetė njohja me mbretin
Leka I, me nėnėn mbretėreshė, Geraldina, me mbretėreshėn Suzan, me
adjutantin e fundit tė mbretit Zog I, me besnikun, kolonel Hysen Selmani, i
cili mė pas punoi edhe pėr Oborrin Mbretėror tė mbretit Leka I, me
kapitenin Qazim Preni, me ministrin e Oborrit Mbretėror shqiptar, Abedin
Mulosmanaj, me dr. Athanas Gegaj qė ishte sekretar i Oborrit Mbretėror
shqiptar, me Isuf Begėn, Xhaferr Elezin, Ismail Shpatėn etj., qė mė kanė
pėrgatitur e mėsuar pėr kryerjen e misionit si dhe mė kanė dhėnė mundėsinė
pėr tė pėrgatitur e botuar monografinė Jeta dhe veprimtaria e mbretit
Zog pėr Shqipėrinė! - pohon pėr gazetėn Biēaku. Mes aktiviteteve tė
shumta nacionalistėt kujtojnė edhe njė mbledhje qė bėri Leka I nė vitin
1972 nė Madrid me tė gjithė krerėt e partive politike nė mėrgim. Nė kėtė
mbledhje, tepėr tė rėndėsishme, ku morėn pjesė patriotė tė njohur si
Abaz Kupi, i cili qe i pari pėr Partinė e Legalitetit, Kadri Cakrani i
Partisė sė Ballit; Hasan Dostit, Fuat Myftija, Isa Ndreu dhe Lec Shllaku, njė
doktor nga Partia e Vėrlacit, Xhaferr Deva etj, tregon mė tej Biēaku,
mbreti theksoi nevojėn e shtimit tė radhėve e njė bashkim mė tė fuqishėm.
Incidenti me Ansamblin nė Stokholm
Nė nėntor tė vitit 1976 nė Stokholm, kujton Biēaku, erdhi Ansambli shtetėror
i Kėngėve e Valleve Popullore nga Shqipėria. Rrethet nacionaliste, sipas
tij, kishin informacion se repertori i kėtij ansambli ishte krejtėsisht i
politizuar, i thurte himne komunizmit e Enver Hoxhės, ndaj ne nuk mund tė
rrinim duarkryq pa demaskuar kėtė fasadė. Kėshtu, nė bėmė njė
organizim. Unė mblodha tė gjithė shqiptarėt, mė parė pata shkruar njė
mesazh pėr ardhjen e Ansamblit, pėr propagandėn mashtruese qė sillte me
repertorin e tij, e morėm masa pėr ta demaskuar, -shton Biēaku. Nė
momentin e fillimit tė koncertit, nisin incidentet e rėnda, grindje e sherre
me pasoja. Pėr kėto incidente qė ēuan deri nė dėshtimin e aktivitetit,
Biēaku qė ishte njė ndėr protagonistėt e organizimit, fajėson disa
komunistė shqiptarė dhe tė huaj nga Amerika Latine (spektatorė), por shumėkush
nė atė incident flet pėr tė kundėrtėn. Biēaku tregon se protesta e tyre
nuk dėshironin tė dilte jashtė kontrollit, por kjo gjė nuk u evitua. Ne
e kishim me regjimin komunist tė Enver Hoxhėn dhe propagandėn qė ky ansambėl
bėnte pėr tė, jo me artistėt, pasi disa prej tyre dhe i njihnim nga afėr,
si Selim Kuqin nga Shkodra etj., - vazhdon tė tregoj Biēaku. Mė tej ai
kujton: Njėri prej tyre, nga artistėt, na quajti "fashistė"
dhe aty nisi pėrleshja, duke u hedhur shishe e mjete tė tjera; u prish gjithēka.
Nuk ishte mendimi tė ndodhte kjo, sepse unė iu kisha thėnė se do ta bėjmė
tė qetė kėtė aktivitet, por sharjet qė erdhėn nga skena u shoqėruan me
tė bėrtitura nga tė gjithė ne me parulla si poshtė Enver Hoxha, poshtė
komunizmi, rroftė mbreti!. Nė ēast, pas kėtij incidenti tė rėndė,
ansambli shqiptar mori autobusin dhe iku, ndėrsa nga pala protestuese u
arrestuan tre veta, qė u mbajtėn rreth njė orė nė polici. Por nga kjo
ngjarje e rėndė, dy ditė mė pas, mėsuesi i arratisur Biēaku, merr njė
telegram nga Shqipėria. Nė tė shkruhej: Hiq dorė nga veprimtaria armiqėsore,
sepse thirrja juaj atje ndikon mbi ne!" Ky telegram, tregon pėr gazetėn
ai, ishte nėnshkruar nga nėna e tij, nga vėllai dhe xhaxhai. Kėtė
telegram origjinal e ruaj ende atje nė Stokholm, -pėrfundon tregimin e
tij rreth incidentit tė nėntorit 1976 nė Stokholm, i arratisuri Adil Biēaku
Dasma e Leka Zogut
Adil Biēaku thotė se mbresa mė e paharruar nė jetėn e tij do tė mbetet
dasma mbretėrore, kur mbreti Leka I u martua me zonjėn Susan Cullenvard.
Ishte njė dasmė madhėshtore, ku merrnin pjesė mbi 1 200 vetė, nga tė
pesė kontinentet, nga shumė familje mbretėrore tė Evropės, diplomatė tė
huaj etj., -kujton Adil Biēaku, kameramani shqiptar dhe fotografi i saj.
Ai kujton se gazetat e huaja shkruanin ato ditė tė dasmės se "Madridi
ishte i shqiptarėve". Kėtė eveniment historik, vazhdon mė tej ai, e
kam pėrjetėsuar edhe nė fokusin e operatorit, por nga kjo dasmė ka edhe
shumė fotografi, tė cilat sot i ka ruajtur me shumė kujdes. Njėra nga kėto
foto i takon njė grupi arbėresh qė erdhi nė kėtė dasmė dhe mes tyre
gjeti vend e pozoi sė bashku me ta edhe bashkėshortja ime, Julita, e veshur
me kostum kombėtar, -kujton kameramani Biēaku. Duke qenė njė njohės i
mirė edhe i Spanjės, Biēaku sjell edhe faktin se Shqipėria me mbretin Zog
ishte i pari vend qė e njohu Spanjėn si shtet me gjeneralismin Francisco
Franco pas Luftės Civile nė kėtė vend. Kėtė, sipas tij, nuk e harroi
kurrė Franco, i cili nuk mori dot pjesė personalisht nė kėtė dasmė, pėr
shkak ishte i sėmurė dhe disa javė mė pas vdiq. Por, Franco, sipas tij, e
ka respektuar vazhdimisht mbretin Leka, tė cilin e pranoi nė Spanjė pas
vitit 1961 dhe i krijoi tė gjitha hapėsirat pėr njė veprimtari efektive pėr
Shqipėrinė etnike.
Miqėsinė me pretendentin Leka I tė Oborrin Mbretėror, nacionalisti i
dikurshėm, Biēaku, e ka ruajtur gjatė, e ruan edhe sot, duke punuar me sa
mundet pėr realizimin e dėshirės sė pėrbashkėt qė ende nuk ėshtė
realizuar, por miqėsitė me mbretin e nacionalistėt nė mėrgim, e veēanėrisht
pjesėmarrja dhe qenia kameraman e fotograf nė dasmėn e Lekės I, mbeten gjėrat
mė tė pashlyeshme tė jetės sė tij.
Njė jetė e mundimshme nėn komunizėm, njė kalvar torturash pas
arratisjes, pėr mua ishte me fat mundėsia lidhja e puna pėr oborrin e
nacionalizmin, ndėrsa prania nė dasmėn e Lekės sė parė, e qenia si
kameraman e fotograf, ishin njė privilegj!, -pėrfundon Adil Biēaku.
(Fund)
Pjeter Arbnori to leave the Democratic Party |
Pjeter Arbnori is preparing to quit all functions in the Democratic Party.Arbnoris possible removal, to be soon finalised with resignation from all functions in the Democratic Party, has also been the political sensational news in Shkodras all local media. Albanias Mandela and Former Speaker of Albanian Assembly during the 92-97 DP ruling has not participated in DPs political actions for a long time, and his contacts with DPs high leadership are almost zero. His presence on the occasion of April 2 in Shkodra, has been meaningful for a man that has given much to the Democratic Party, but who is now left in its remote periphery in governance and policy-making. Media emphasise sources close to the man, symbol of democracy with 28-years in prison on his back. According to them, the extreme decision comes as result of several objections regarding his candidature for MP Malesia e Madhe in the July 3 elections, as well as regarding DPs 8-month ruling. Defeat in the elections, although Arbnori made a model electoral campaign, difficult for his age, brought also his isolation and exclusion of his candidature for ambassador in Vatican. Official resignation of the person symbol of democracy is a matter of time. According to the same sources, Arbnori tried to meet with DP head and Prime Minister Sali Bersha, but the latter ignored that. Arbnori is member of DP chairmanship and National Council. There were some actions and decisions taken during the eight-month ruling that did not impress Arbnori, like appointment and hiring of many people that gave a large contribution in DPs defeat in this zone during the July 3 elections. Avoidance and circumvention of such person with outstanding contribute to the Democratic Party falls in an extremely chaotic environment in Shkodra, where the DP local office plays no role, apart from the directives coming from Tirana. However, some DP members think that Arbnoris movement could bring out any last minute appointment. |
Pjetėr Arbnori drejt largimit nga Partia Demokratike
Pjetėr Arbnori pėrgatit dorėheqjen nga tė gjitha funksionet nė
Partinė Demokratike. Largimi i mundshėm i Arbnorit, i cili pritet tė
finalizohet shumė shpejt me dorėheqjen nga tė gjitha funksionet e
PD-sė, ka qenė edhe lajmi politik sensacion nė mediat lokale tė
Shkodrės. Mandela i Shqipėrisė dhe ish Kryetari i Kuvendit tė
periudhės sė qeverisjes sė PD-sė nė vitet 92-97 ka kohė qė nuk
ėshtė pjesmarrės nė lėvizjet e PD-sė dhe kontaktet e tij me
lidershipin e lartė tė saj janė pothuaj zero. Prania e tij nė me
rastin e 2 Prillit nė Shkodėr ishte njė pėrfaqėsim dinjitoz
i njė njeriu qė i ka dhėnė tepėr PD-sė, por qė tani ėshtė nė
periferinė e largėt tė saj nė qeverisje dhe politikėbėrje.Mediat
theksojnė burime tė besueshme pranė njeriut simbol tė demokracisė
me 28-tė vite burgu mbi supe. Sipas tyre, vendimi ekstrem vjen si
rezultat i akumulimit tė rezervave tė mėdha tė para 3 korrikut nė
kandidimin e tij nė Malėsi tė Madhe, dhe po ashtu edhe pėr 8-tė
muaj qeverisjeje tė PD-sė. Peshė tė madhe nė kėtė vendim tė
Arbnorit ka edhe largimi i tij nga zona ku ai kishte kandiduar
vazhdimisht dhe kandidimi i tij nė Malėsi ku PD-ja ishte totalisht e
pėrēarė me njerėz tė saj tė cilėt kishin arritur tė
ballafaqohen ashpėrsisht edhe me Berishėn nė zyrėn e tij. Humbja e
zonės, megjithėse Arbnori bėri njė fushatė model dhe tė vėshtirė
pėr moshėn, solli edhe izolimin e tij dhe pėrjashtimin nga
kandidatura e ambasadorit nė Vatikan. Paraqitja zyrtare e dorėheqjes
duket ēėshtje kohe pėr njė person figurė e pluralizmit nė Shqipėri.
Sipas po tė njėjtave burime Arbnori ka kėrkuar tė takohet me kreun
e PD-sė dhe Kryeministrin e vendit Berisha, por ky i fundit nuk e ka
bėrė tė mundur kėtė gjė. Arbnori ėshtė anėtar i kryesisė dhe
kėshillit kombėtar tė PD-sė dhe me sa duket kėto do tė jenė
edhe vėndet nga ku ai mendohet dhe thuhet se do tė japė dorėheqjen.
Pėr kėto 8-tė muaj qeverisje janė shumė emėrime tė cilat nuk i
kanė pėlqyer njeriut tė qetė dhe shpesh herė shuajtės
konfliktesh dhe mbajtės ekuilibrash nė PD. Pikėrisht nė Malėsinė
e Madhe po punėsohen njerėz qė kanė dhėnė njė kontribut tė
madh pėr humbjen e tij nė zgjedhjet e 3 korrikut tė 2005. Mėnjanimi
dhe anashkalimi nga detyrat dhe kontributi i mundshėm i njė personi
kaq tė rėndėsishėm pėr PD-nė nė situatat mė tė komplikuara tė
saj bije nė njė mjedis politik tej mase tė ēoroditur nė Shkodėr,
ku PD-ja tashmė nuk luan asnjė rol tė qėnėsishėm pėrveē
direktivave qė merren nga Tirana nė zgjidhjen e problemeve tė
qeverisjes qėndrore. Megjithatė brenda anėtarėve tė PD-sė nė
Shkodėr po bisedohet se kjo lėvizje e Arbnorit ka mundėsi tė
nxjerrė ndonjė emėrim tė tij tė momentit tė fundit.
http://balkans.courriers.info/article6711.html
LAlbanie pourrait devenir un carrefour important pour lénergie européenne. Un projet colossal est prévu pour se raccorder au réseau international du gaz et se rapprocher du géant russe Gazprom. Silence, en revanche, sur limpact environnemental...
Par Indrit Maraku
Le gouvernement de centre droit de Tirana se
prépare ą une vraie révolution énergétique en souvrant au gaz
provenant de la Russie. Selon lambassadrice américaine ą Tirana, Marcie
Ries, le projet ferait de lAlbanie, seul état des Balkans ą ne pas źtre
relié au réseau international du gaz, « un pillier important du
domaine de lénergie en Europe. » Pour cela, les autorités
albanaises ont souscrit un « pacte de collaboration » sur la réalisation
dun terminal de regazéification destiné ą satisfaire les besoins du
pays. Ce projet serait aussi bénéfique ą lItalie et devrait mobiliser un
investissement important sélevant ą 1.9 milliards de dollars.
Le gouvernement albanais a entammé des
pourparlers avec la société russe Gazprom, le principal fournisseur de gaz
en Europe, afin de raccorder lAlbanie au réseau russe. Toutefois, ces
discussions devraient se faire au détriment dun autre projet important,
appelé « Ambo ». Ce dernier prévoit la réalisation dun oléoduc
reliant le port bulgare de Burgas ą lAdriatique, en passant par la Macédoine
et lAlbanie mais il ne semble pas convaincre le Premier ministre albanais,
Sali Berisha.
« Ambo » :
un projet condamné ?
En mars dernier, le projet « Ambo »
est présenté par le vice-ministre de lÉnergie, Gjergj Bojaxhi qui le définit
comme « un simple projet de construction dun oléoduc qui relierait
la Mer Noire ą lAdriatique ». Il a suscité ainsi une vive réaction
des médias et des experts, conscients que le projet « Ambo » représente
bien plus de choses quun simple oléoduc. En effet, la consctruction
dune telle installation permetterait le transport du brut américain,
argument qui suffit ą priori pour faire plier les autorités albanaises. Par
ailleurs, la consctruction de cet oléoduc qui devait réunir divers pays des
Balkans est attendue depuis plusieurs années. Ces derniers ont déją tout préparé
pour commencer les travaux et lancien gouvernement socialiste albanais de
Fatos Nano avait donné son plein accord au projet.
La construction de loléoduc était sur le
point de commencer. Elle avait suscité un investissement de 1.2 milliards de
dollars. Selon certaines estimations, 35 millions de tonnes de brut
passeraient par an entre le port de Burgas en Bulgarie et celui de Vlora en
Albanie. Et cest lą que le bas blesse. Le gouvernement précédent avait
pensé construire un parc énergétique colossal (dont « Ambo »
devait faire partie) prčs de la ville cōtičre. Cependant, lors de sa
campagne électorale, Sali Berisha avait promis quune fois au pouvoir, il
metterait un terme au projet pour préserver la zone, qui devient un des
points forts du tourisme albanais.
Aussitōt dit, aussitōt fait. Il y a quelques
semaines, les autorités albanaises ont demandé aux réalisateurs du projet
de trouver un autre endroit pour lembouchure du terminal, ce qui pose de
gros problčmes ą ces derniers. En effet, le port de Vlora, est le seul de la
zone ą posséder les caractéristiques adéquates selon les experts. Sa
profondeur exceptionnelle permettrait aux bateaux de sancrer plus
facilement.
Go Est... la chasse au
gaz
Peu de temps aprčs avoir écarté le projet
« Ambo », Gjergj Bojaxhi a révélé les intentions de Tirana,
expliquant que : « Le gouvernement considčre comme un désavantage
historique le fait que lAlbanie soit le seul pays des Balkans ą ne pas źtre
raccordé au réseau de gaz. Etant donné que le principal fournisseur de lEurope
et des Balkans est Gazprom, le gouvernement albanais est en train de mettre en
place des contacts pour réaliser un réseau aussi en Albanie ».
Les autorités semblent pressées par le
temps. Le 21 avril dernier, le gouvernement de Tirana a signé un « pacte
de collaboration » qui prévoit la construction dun terminal de regazéification
et dune centrale thermoélectique ą Fier. Le projet pour lequel 1.9
milliards de dollars seront investis devra źtre réalisé par la société
italienne « Saipem », la société américaines « Black
& Veatch » et la société suisse « ASG ».
« Il sagit du plus gros
investissement jamais réalisé dans les Balkans et qui fera de lAlbanie un
pillier important dans le domaine énergétique en Europe », affirmait
lambassadrice américaine Marcie Ries. Le Premier ministre, Sali Berisha,
en revanche, a assuré que son gouvernement « soutiendra de toutes ses
forces la réalisation du projet ».
Le terminal de regazéification sera capable
de transformer 10 milliards de mčtres cubes de gaz par an. Quant ą la
centrale thermoélectrique, elle sera conēue en trois blocs de 400 mégawatt
chacun. La structure entičre sera construite prčs de lembouchure du
fleuve Seman sur un espace de 120 hectares. Elle sera ensuite reliée ą lItalie
grāce ą un conduit souterrain.
Et lenvironnement ?
Le changement des plans de Tirana dans sa
politique énergétique a été suivi avec la plus grande attention par les médias
locaux. Comme ą leur habiture, les médias ont suscité de nombreuses réactions
et les commentaires sont venus de tout bords. Toutefois, la question
environnementale na pas attisé de débats. Ni les responsables politiques,
ni les associations de protection de lenvironnement ne se sont donné la
peine dexpliquer quelles seraient les répercussions sur lenvironnement
dun projet de telle envergure. Concernant le projet « Ambo »,
les associations et le gouvernement se sont mis daccord pour revendiquer
léloignement de loléoduc de Vlora. Mais quand il est question du
terminal de regazéification de Fier, les deux partis restent terrés dans le
silence, un silence inexpliqué car les deux villes ne sont séparées que par
une trentaine de kilomčtres.
Si la question de lénergie a trouvé des
interlocteurs passionnés dans les diplomaties, la capitale albanaise ne
semble pas vraiment sen occuper et ce malgré la visite de plusieurs pays
des Balkans de la secrétaire dEtat américaine, Condoleezza Rice. Les 24
et 25 avril dernier, Condoleezza Rice aurait demandé ą Athčnes et ą Ankara
de refuser loffre émannant de la société russe Gazprom qui se propose de
participer ą la construction en cours du gazoduc reliant les deux pays. Elle
a surtout demandé aux deux capitales de diminuer leur dépendance au gaz
russe. Aprčs avoir rencontré son homologue grecque, la secrétaire dEtat
américaine a clairement mentionné le « danger » que puisse se créer
« un monopole de provision dune seule source, la Russie ».
Or, les sonnettes dalarme tirées par Condoleezza Rice nont pas trouvé décho ą Tirana. Les gouvernements albanais et macédoniens continuent pour le moment ą montrer leur intérźt au géant russe du gaz, avec un nombre toujours croissant de lettres de sympathie, signées par les ministres de lEnergie des deux pays. Le danger de se trouver un jour en plein milieu dun combat de titans est pour linstant ignoré.
06/05/2006
http://www.ballkan.com/
NJE
MINISTRE DHE NJE PRINC
E Diele, 07 Maj 2006 https://www.korrieri.com/
PS fton ish-ambasadoret
|
||
Selia
roze afron nje sere figurash te rendesishme, perfshire edhe
ish-perfaqesuesit diplomatike te Tiranes Dardan Malaj Partia Socialiste "zyrtarizon" afrimin e ish-ambasadoreve te qeverisjes se saj prane strukturave qendrore. Pak kohe pasi kane lene detyren si pasoje e reformes ne sherbimin e jashtem prej nderrimit te pushteteve, disa prej diplomateve ne karriere jane ftuar te atashohen prane selise roze. Komisioni i politikes se jashtme prane Komitetit te Pergjithshem Drejtues, ka nisur zyrtarisht ftesat per ish-ambasadoret. Por lista e socialisteve nuk mbetet me kaq, pasi pjese e suportit ne seline roze jane ftuar te behen edhe nje numer i madh figurash nga shoqeria civile dhe bota akademike. Kryetari i ketij komisionit, Kastriot Islami, deklaron se eshte bere nje pune voluminoze ne drejtim te thithjes se te gjithe elementeve me vlera. "Pjese e komisionit tone do te jene nje sere figurash te rendesishme, mes tyre edhe ish-ambasadoret tane te akredituar ne vende te huaja qe u larguan pas 3 korrikut", nenvizon Islami. Ndersa burimet partiake rrefejne se, gjasat me te medha jane qe keto personalitete te kthejne pergjigje pozitive, duke sherbyer si force mbeshtetese e KPD-se. Keshtu, pritet te jene anetare komisionit te jashtem prane KPD-se emra te tille si Fatmir Kumbaro, ish-ambasador ne Maqedoni e Bullgari. Ndersa te njejtin fat mund te kete edhe Leontiev Cuci, ish- ambasador ne Itali e Zvicer. Kesaj liste i shtohet Bashkim Zeneli, ish-ambasador ne Gjermani e Greqi, Bashkim Rama, ish-perfaqesues i Shqiperise ne Kosove dhe Agim Nesho ish-ambasador ne Nju-Jork ne Organizaten e Kombeve te Bashkuara. Prurjet e reja nga shoqeria civile, qe do ftohen ashtu sikurse ish-ambasadoret, perkatesisht ne komisione te ndryshme te Komitetit te Pergjithshem Drejtues, do te jene kontingjenti paresor qe mund t'i bashkengjiten kesaj strukture. Si pasoje e ndryshimeve, ne statutin e partise do kerkohet shtimi i numrit te anetareve te KPD-se, dhe emrat e rinj mund te jene pikerisht keta te "ardhur" ne komisione nga shoqeria civile dhe bota akademike. Te ftuarit Fatmir Kumbaro Ish-ambasador ne Maqedoni e Bullgari Leontiev Cuci Ish-ambasador ne Itali e Zvicer Bashkim Zeneli Ish-ambasador ne Gjermani e Greqi Bashkim Rama Ish-perfaqesues i Shqiperise ne Kosove Agim Nesho Ish- ambasador i Shqiperise ne OKB, SHBA |
"Tōt aujourd'hui (vendredi), le gouvernement albanais a accepté
d'accueillir comme réfugiés cinq Ouļgours de nationalité chinoise qui étaient
détenus par le département de la défense sur la base de Guantanamo ą
Cuba", a indiqué le porte-parole du département d'Etat Sean McCormack.
Les autorités militaires ont admis au printemps 2005 que ces Chinois
musulmans, capturés selon leurs avocats par des "chasseurs de
prime" au Pakistan, n'étaient pas des "combattants ennemis".
Ces cinq Ouļgours, turcophones et musulmans originaires de la province du
Xinjiang (au nord-ouest de la Chine), oł existe un important courant séparatiste,
sont arrivés en juin 2002 sur la base américaine de Guantanamo ą Cuba.
Le gouvernement américain refusait de renvoyer les Ouļgours en Chine, oł
ils risquent des mauvais traitements, et assurait qu'ils seraient libérés dčs
qu'un pays d'accueil aura été trouvé. (ATS)
2006-05-08 09:23:23 cri © Radio Chine Internationale | |||
Dick Cheney termine sa tournée dans les Balkans et les pays Baltes en soutenant l'intégration de l'Albanie, la Croatie et la Macédoine au sein de l'Otan. Le vice-président américain était ą Dubrovnik en Croatie oł il s'est réuni avec les Premier ministres de ces 3 pays. Il a estimé également comprendre le désir de ces nations de vouloir intégrer l'Union européenne. |
Washington est pour l'élargissement de l'OTAN
7 mai 2006 22:10 TSR.ch
BERNE - Le vice-président américain Dick Cheney a affirmé soutenir la Croatie, la Macédoine et l'Albanie dans leur volonté d'adhérer ą l'OTAN. Il ne s'est toutefois pas engagé sur une date précise quant ą leur intégration au sein de l'Alliance.
|
ZAGREB - Dick Cheney a affirmé soutenir le souhait de la Croatie, de la Macédoine et de l'Albanie d'adhérer ą l'OTAN. Il s'est entretenu en Croatie avec les chefs de gouvernement de ces pays, aprčs une recontre samedi avec le président croate.
"Les pays de la 'Charte adriatique' ont exprimé leur souhait d'intégrer la communauté transatlantique et nous soutenons cette démarche", a déclaré M. Cheney en présence des Premiers ministres croate, Ivo Sanader, macédonien Vlado Buckovski et albanais Sali Berisha, réunis ą Dubrovnik, sur la cōte croate.
Ces trois pays ont signé en mai 2003 avec les Etats-Unis cette "Charte adriatique" destinée ą faciliter leur intégration au sein de l'Alliance atlantique. En vertu de ce document, Washington s'est engagé ą les aider ą adhérer ą l'OTAN.
"Il s'agit d'un important pas en avant et nous apprécions beaucoup le fait que vous źtes tous déją engagés aux cōtés de l'OTAN et des forces américaines dans des endroits comme l'Afghanistan et l'Irak", a poursuivi M. Cheney.
"Nous comprenons votre souhait d'intégrer l'OTAN et la communauté européenne et il est important ą la fois pour l'Otan et l'Union européenne d'intégrer de nouveaux membres", a-t-il ajouté.
Zagreb, Skopje et Tirana souhaitent vivement intégrer l'Alliance atlantique en 2008. Les trois pays sont ą des stades différents de rapprochement de l'UE, avec en tźte du peloton la Croatie, qui a entamé des négociations d'adhésion avec Bruxelles en octobre 2005.
La présence de M. Cheney en Croatie traduit une embellie dans les relations bilatérales depuis l'arrivée au pouvoir ą Zagreb, fin 2003, du premier ministre conservateur Ivo Sanader.
Les relations entre Zagreb et Washington s'étaient refroidies sous le précédent gouvernement social-démocrate en raison notamment de ses critiques de l'intervention militaire américaine en Irak et du refus croate de signer un accord sur l'immunité des ressortissants américains face ą d'éventuelles poursuites devant la Cour pénale internationale (CPI).
M. Mesic a précisé n'avoir pas abordé avec M. Cheney ce sujet, toujours en suspens.
(ats / 07 mai 2006 12:10)ZAGREB - L'élargissement de l'OTAN et la lutte contre le terrorisme ont dominé samedi l'entretien du président croate Stipe Mesic avec le Dick Cheney. La visite du vice-président américain traduit une embellie dans les relations entre Zagreb et Washington.
"J'ai évoqué les réformes que nous avons mises en place, celles que nous sommes en train de réaliser, et j'ai expliqué ą M. Cheney ce que nous souhaitons dans notre région", c'est-ą-dire l'adhésion la plus rapide possible ą l'Union européenne (UE) et ą l'OTAN, a déclaré M. Mesic ą des journalistes.
M. Cheney, qui devait initialement quitter Dubrovnik lundi, partira pour les Etats-Unis dimanche. Avant de dīner dans la soirée avec le Premier ministre croate Ivo Sanader, M. Cheney a affirmé le fort soutien de Washington aux ambitions de Zagreb d'adhérer ą l'UE et ą l'OTAN.
"Nous, les Américains, sommes trčs impressionnés par les progrčs réalisés par la Croatie ces derničres années", a-t-il ajouté. Alors qu'un récent sondage fait apparaītre qu'en Croatie, 54% de la population rejette l'adhésion ą l'OTAN, soutenue par seulement 29%, M. Mesic a assuré qu'il s'agissait d'une "situation passagčre".
La présence de M. Cheney en Croatie traduit une embellie dans les relations bilatérales depuis l'arrivée au pouvoir ą Zagreb, fin 2003, du premier ministre conservateur Ivo Sanader.
Les relations entre Zagreb et Washington s'étaient refroidies sous le précédent gouvernement social-démocrate en raison notamment de ses critiques de l'intervention militaire américaine en Irak et du refus croate de signer un accord sur l'immunité des ressortissants américains face ą d'éventuelles poursuites devant la Cour pénale internationale (CPI).
M. Mesic a précisé n'avoir pas abordé avec M. Cheney ce dernier sujet, toujours en suspens.
(ats / 07 mai 2006 03:08)Kryeministrat e Shqipėrisė, Kroacisė e Maqedonisė
diskutojnė pėr anėtarsimin e
Cheney: SHBA do mbėshtesė pėrpjekjet pėr nė NATO
SHBA do mbėshtesė pėrpjekjet e Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė
pėr anėtarėsim nė NATO, pėrpjekje, tė cilat konsiderohen mbresėlėnėse.
Kėshtu u shpreh zėvendėspresidenti amerikan, Dick Cheney, i cili mori pjesė
nė takimin e Dubrovnikut tė Kroacisė, ku kryeministrat e tre vendeve
ballkanike diskutuan rreth pėrpjekjeve tė tyre pėr tė qenė anėtarėt e
aleancės euroatlantike dhe sfidat e ardhshme tė tyre. Pėrkushtimi dhe pėrpjekjet
e tė tre vendeve pėr anėtarėsim nė NATO janė mbresėlėnėse dhe SHBA do
tė mbėshtesė pėrpjekjet e tyre pėr anėtarėsim nė Aleancė, u shpreh
Cheney. Pjesėmarrja e zėvendėspresidentit Cheney nė takim dha mesazhin
domethėnės, duke rikonfirmuar edhe njė herė mbėshtetjen qė SHBA i jep anėtarėsimit
nė NATO tė vendeve tė Kartės sė Adriatikut. Zėvendėspresidenti amerikan
theksoi rėndėsinė e jashtėzakonshme tė futjes sė gjakut tė ri nė NATO,
nė mėnyrė qė aleanca tė pėrballojė rreziqet e reja. Gjithashtu Cheney
theksoi se tė tre vendet duhet tė bėjnė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė pėrmbushur
tė gjitha kriteret dhe standardet e nevojshme pėr anėtarėsim. Si dhe herė
tė tjera, kur pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė qeverisė amerikane kanė
vlerėsuar pėrpjekjet e vendeve tė Kartės sė Adriatikut, pėr tė luftuar
terrorizmin ndėrkombėtar, edhe zėvendėspresidenti amerikan, Cheney, nuk
harroi ta vėrė nė dukje njė gjė tė tillė, duke mbėshtetur tre vendet
ballkanike. Zėvendėspresidenti Cheney shprehu mirėnjohjen e qeverisė
amerikane pėr aleancėn e ngushtė dhe mbėshtetjen e tė tre vendeve nė
luftėn kundėr terrorizmit dhe veēanėrisht mbėshtetjen dhe pjesėmarrjen e
tyre nė misionet ushtarake pėr vendosjen e paqes dhe demokracisė nė vende
tė ndryshme tė botės. Nė takimin e Dubrovnikut, tre kryeministrat Ivo
Sanader, i Kroacisė, Vlado Buēkovski i Maqedonisė dhe Sali Berisha, si
vende anėtare tė Kartės sė Adriatikut, nėn shoqėrinė e zėvendėspresidentit
amerikan, Cheney, rikonfirmuan aspiratat e vendeve tė Kartės sė Adriatikut
pėr anėtarėsim nė NATO. Nė diskutimet e tyre, tre kryeministrat pasqyruan
pėrpjekjet e bėra prej tyre pėr tė pėrmbushur standardet e anėtarėsimit,
rolin e SHBA-sė nė kėtė proces, zhvillimet nė rajon, si dhe bashkėpunimin
midis tė tre vendeve nė kuadrin e integrimit nė NATO dhe BE. Nė mėnyrė tė
veēantė kryeministrat e tė tre vendeve theksuan rėndėsinė qė ka pėr
paqen, stabilitetin dhe zhvillimin nė rajon anėtarėsimi i tyre nė NATO.
Ata shprehėn besimin se nė zgjerimin e parė tė NATO-s, tė tre vendet do tė
ftohen ti bashkohen Aleancės. Anėtarėsimi i tyre nė NATO, u shprehėn
kryeministrat, do tė zvogėlojė ndjeshėm zonėn e pasigurisė nė rajon.
Standardet e NATO-s, tė cilat priten tė plotėsohen nga vendet qė aspirojnė
futjen nė NATO, janė konsideruar nga kryeministrat e tre vendeve ballkanike,
si sfida mė e rėndėsishme e tyre pėr tu anėtarėsuar nė aleancėn
euroatlantike. Kryeministrat riafirmuan pėrkushtimin e tyre pėr tė vazhduar
pėrpjekjet pėr pėrmbushjen e standardeve tė anėtarėsimit, duke theksuar
se anėtarėsimi duhet tė jetė njė proces i merituar nga tė tre vendet.
http://www.shekulli.com.al/ 04/05/2006
Kryeinspektorja Fatmira Laska pohon pėr Shekullin se me firmosjen e memorandumit ėshtė e mundur zbulimi i parave tė fshehura jashtė shtetit nga politikanėt shqiptarė
Laska: Dyshime pėr pronat e kandidatit pėr ambasador nė Shkup
Ened Janina
TIRANĖ- Ekzistojnė mundėsitė reale pėr tė zbuluar
pasuri tė fshehura tė zyrtarėve shqiptarė jashtė shtetit. Kėshtu shprehet
nė njė intervistė pėr Shekullin kryeinspektorja e ILDKP, Fatmira
Laskaj. Ajo komenton qėllimin e memorandumit tė firmosur pak ditė mė parė
me Drejtorinė e Parandalimit dhe Pastrimit tė Parave si dhe procesin e dorėzimit
tė deklaratave tė pasurisė nga zyrtarėt shqiptarė pėr vitit 2005. Laskaj
pohon se ėshtė caktuar njė grup i pavarur ekspertėsh edhe pėr tė
verifikuar pasuritė e diplomatit Lisien Bashkurti, pas njė kallėzimi tė mbėrritur
nė adresė tė tij pėr mashtrim nė shuma tė mėdha parash.
Zonja Laska, nė fund tė javės sė kaluar, firmosėt njė Memorandum Bashkėpunimi
me Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Parandalimit tė Pastrimit tė Parave. Ēdo
tė thotė njė hap i tillė? A ekzistojnė me tė vėrtetė mundėsitė reale pėr
tė zbuluar, nė rast se ka, pasuri tė fshehura tė politikanėve shqiptarė?
Firmosja e Memorandumit tė Bashkėpunimit ndėrmjet Inspektoratit tė Lartė tė
Deklarimit e Kontrollit tė Pasurive dhe Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė
Parandalimit e Pastrimit tė Parave ėshtė njė hap shumė i rėndėsishėm nė
realizimin sa mė tė plotė tė atij detyrimi, pėr tė cilin ėshtė krijuar
institucioni ynė; verifikimit dhe kontrollit tė pasurive tė luajtshme e tė
paluajtshme tė subjekteve qė mbartin detyrim pėr deklarim nė bazė tė
ligjit. Me iniciativėn e ILDKP, e cila gjeti mbėshtetjen e plotė nga
drejtuesit e DPPPP-sė dhe Ministrisė sė Financave, tashmė institucioni ynė
do tė ketė mundėsi mė tė mėdha pėr verifikim dhe hetim tė interesave
pasurore tė zyrtarėve jashtė territorit tė Republikės sė Shqipėrisė. Kjo
do tė arrihet falė pėrdorimit tė kanaleve tė komunikimit qė ka Drejtoria e
Pėrgjithshme e Parandalimit tė Pastrimit tė Parave me zyrat e saj homologe nė
shtete tė tjera. Ky memorandum vijon nė mėnyrė pozitive marrėveshjen qė
ILDKP nėnshkroi me Ministrinė e Jashtme nė nėntor tė vitit 2005 pėr
hetimin e pasurive tė luajtshme e tė paluajtshme tė subjekteve jashtė
vendit. Dua tė theksoj se nuk ėshtė e lehtė pėr tė kryer verifikimin dhe
hetimin e pasurive tė zyrtarėve qė gjenden jashtė territorit tė Shqipėrisė,
pasi, nė radhė tė parė, duhet koordinuar kuadri ynė ligjor me atė tė
vendeve ku do tė zhvillohen hetime. Megjithatė, e shpreh me bindje se
ekzistojnė mundėsitė reale pėr tė zbuluar, nėse ka, pasuri tė fshehura
jashtė nga zyrtarėt shqiptarė. Kjo kėrkon njė impenjim maksimal tė tė
gjitha strukturave shtetėrore qė kanė si objekt tė punės sė tyre luftėn
kundėr korrupsionit. Gjithsesi, nga bashkėpunimi i deritanishėm i ILDKP me
institucione tė tjera, vihet re njė qėndrim pozitiv nga tė gjithė pėr tė
pėrballuar kėtė sfidė.
Meqenėse jemi te ēėshtja e hetimeve pėr pasuritė e zyrtarėve jashtė Shqipėrisė,
jemi nė dijeni se ndaj Lisien Bashkurtit, kandidaturė e propozuar pėr postin
e Ambasadorit tė Shqipėrisė nė Shkup, ėshtė dorėzuar nė prokurori e mė
tej ka pasur njė kallėzim nė gjykatė pėr mashtrim me shuma tė mėdha
parash ndaj njė shtetasi, nė kohėn kur ai ka qenė ambasador nė Pragė.
Sipas kėtij denoncimi, Bashkurti kur ėshtė kthyer nė Shqipėri ka ndėrtuar
shtėpi e lokal. Ju si institucion, keni kryer kontroll mbi pasuritė e tij?
Gjatė procedurės normale tė verifikimit tė pasurive tė zyrtarėve, pak kohė
mė parė jemi hasur edhe me ēėshtjen qė ju parashtroni. Pas korrespondencės
zyrtare qė kemi pasur me Prokurorinė e Rrethit Gjyqėsor Tiranė e mė pas me
Gjykatėn e Faktit e Gjykatėn e Apelit Tiranė, rezulton se ēėshtja penale
ndaj subjektit Lisien Bashkurti ėshtė pezulluar. Gjithsesi, trajtimi i kallėzimit
penal ndaj kėtij zyrtari nuk ėshtė objekt i punės sė Inspektoratit. Ajo qė
na pėrket ne si institucion ėshtė fakti se nė kallėzimin penal ėshtė pėrmendur
se z. Bashkurti pasi ėshtė kthyer nė Shqipėri ka ndėrtuar shtėpi e bar/lokal,
tė cilat, sipas denoncuesit, janė ndėrtuar me para qė janė pėrfituar me anėn
e mashtrimit. Pikėrisht, kėtė do tė verifikojė ILDKP-ja. Duke mos u nisur
aspak nga pozicione dyshuese, por thjesht duke iu pėrmbajtur pėrcaktimeve
ligjore, do tė kryejmė procedurat normale tė kontrollit dhe hetimit, njėlloj
siē veprojmė pėr tė gjithė subjektet qė mbartin detyrim pėr deklarim. Pėr
tė sqaruar sa mė mirė kėtė rast, ILDKP ka vendosur qė nė verifikimin e
pasurisė sė deklaruar nga subjekti Lisien Bashkurti, tė caktojė ekspertė tė
licensuar, tė cilėt, sipas nenit 29 tė ligjit nr.9049, dt.10.4.2003 Pėr
deklarimin dhe Kontrollin e Pasurive tė tė zgjedhurve dhe tė disa nėpunėsve
publikė, nė zbatim tė autorizimit tė Inspektorit tė Pėrgjithshėm tė
ILDKP janė tė detyruar tė sigurojnė gjatė ekspertimit tė dhėna dhe mbajnė
pėrgjegjėsi sipas dispozitave tė Kodit Penal pėr ekspertim tė rremė.
Ju thoni se nė rastin e z. Bashkurti do tė merrni grup ekspertėsh. Atėherė,
po nė rastin e Artan Gjermenit pse nuk e shfrytėzuat kėtė hapėsirė ligjore
pėr marrjen e ekspertėve tė pavarur. Njė ndėr
pretendimet e anėtarit tė KLD-sė ndaj institucionit tuaj ka qenė fakti se ju
keni bėrė vlerėsim dhe jo kontroll tė pasurisė sė tij?
Rasti i z. Bashkurti ėshtė i ndryshėm nga rasti tjetėr, pasi do tė duhet qė
tė kryhen verifikime nė terren, psh. pėr matje sipėrfaqeje, etj. Pėr kėtė
arsye, Inspektoratit i nevojitet ekspertim specialistėsh tė fushės. Ndėrsa nė
rastin e z. Gjermeni, Inspektorėt e Lartė qė shqyrtuan dosjen konstatuan
tepricė nė balancim, pra vlera e aseteve tė deklaruara prej tij nuk pėrputhej
me tė ardhurat ose burime qė kanė krijuar kėtė pasuri. Trajtimi i kėsaj
ēėshtjeje kėrkonte ekspertė ligjorė e ekonomikė, tė cilėt gjenden nė
stafin e Inspektorėve tė Lartė tė ILDKP. Por duhet theksuar edhe njė fakt
tjetėr; jo nė ēdo rast ILDKP e ka luksin, domethėnė mundėsitė
buxhetore, pėr tė marrė ekspertė tė licensuar tė pavarur. Ekspertėt, nė
rastin mė tė mirė, kėrkojnė njė tarifė pėr shėrbim nė vlerėn 30-40
mijė lekė tė reja, ndėrkohė qė buxheti i Inspektoratit pėr marrjen e tyre
ėshtė nė total 200 mijė lekė tė reja nė vit. Pra, duke u bazuar nė njė
matematikė tė thjeshtė, me buxhetin aktual, ILDKP mund tė trajtojė me
ekspertė tė pavarur 5-6 raste nė vit, ndėrkohė qė numri i subjekteve tė
cilėve u verifikohet e kontrollohet pasuria ėshtė shumė herė mė i lartė.
Pėr kėtė arsye, duke shfrytėzuar nė maksimum kapacitetet dhe aftėsitė e
stafit, mundohemi qė tė reduktojmė sa mė shumė tė jetė e mundur pėrfshirjen
e ekspertėve, duke e menaxhuar mė drejt fondin e planifikuar pėr kėtė zė.
Nė kėtė problem, e kemi parė tė arsyeshme tė respektojmė kompetencat e
organeve tė specializuara qė kanė po tė njėjtin qėllim, luftėn kundėr
korrupsionit. Ēka do tė thotė mė qartė qė ILDKP, nė mėnyrėn e punės
institucionale e tė detyrimeve ligjore qė ka, mjafton tė konstatojė e tė
njoftojė organet pėrkatėse pėr parregullsitė e deklarimit tė kryer nga X
zyrtar. Kėto organe janė tė lira e nė mundėsi ligjore e buxhetore pėr tė
marrė e rimarrė ekspertė tė fushave tė ndryshme.
Zonja Laska, sapo ka pėrfunduar afati i dorėzimit tė deklaratave tė pasurisė
pėr vitin 2005. Si ka rezultuar ky proces?
Detyrimin pėr deklarimin tė interesave private periodike/vjetore pranė
Inspektoratit tė Lartė tė Deklarimit dhe Kontrollit tė Pasurive e mbartin
zyrtarė tė 506 institucioneve publike qendore e lokale. Nė total, pėr vitin
2005, duhet tė dorėzonin deklaratėn e pasurisė: 4044 subjekte (nė kėtė
numėr nuk pėrfshihen deklarimet e familjarėve tė zyrtarėve qė kanė tė
regjistruara mė vete nė regjistrat publikė interesa tė ndryshme private). Nė
pėrfundim tė procesit tė administrimit tė dokumentacionit tė mbėrritur nga
Autoritetet Pėrgjegjėse, rezulton se kanė dorėzuar deklaratėn e pasurisė
3874 subjekte. Deri mė 28 prill 2006, rezulton se nuk e kanė dorėzuar
dokumentin deklaratė e interesave private periodike/vjetore 170 subjekte.
Pas rakordimeve tė kryera, tashmė kanė nisur tė vendoset masa administrative
gjobė pėr tė gjithė subjektet qė kanė shkelur afatet pa shkaqe tė
arsyeshme ligjore. Duhet theksuar fakti se pėr vitin 2005, me pėrjashtim tė
disa nėpunėsve, tė gjithė zyrtarėt e lartė shtetėrorė e kanė plotėsuar
nė kohė detyrimin ligjor tė deklarimit tė pasurisė. Kjo ėshtė natyrisht
meritė e stafit tė Inspektorėve tė Lartė tė ILDKP, tė cilėt kanė kėmbėngulur
nė ndėrgjegjėsimin e zyrtarėve qė mbartin detyrim pėr deklarim tė pasurisė.
Nė periudhėn shkurt-mars 2006, Inspektorati ka zhvilluar njė seri takimesh me
autoritetet pėrgjegjėse tė tė gjithė institucioneve qendrore e lokale, nė
tė cilat ėshtė theksuar rėndėsia e pėrmbushjes sė detyrimit brenda
afateve tė pėrcaktuara ligjore.
MEMORANDUMI
Shpreh me bindje se ekzistojnė mundėsitė reale pėr tė zbuluar, nėse ka,
pasuri tė fshehura jashtė nga zyrtarėt shqiptarė. Kjo kėrkon njė impenjim
maksimal tė tė gjitha strukturave shtetėrore qė kanė si objekt tė punės sė
tyre luftėn kundėr korrupsionit
DIPLOMATI
ILDKP ka vendosur qė nė verifikimin e pasurisė sė deklaruar nga subjekti
Lisien Bashkurti, tė caktojė ekspertė tė licensuar, tė cilėt janė tė
detyruar tė sigurojnė gjatė ekspertimit tė dhėna dhe mbajnė pėrgjegjėsi
pėr ekspertim tė rremė
EKSPERTĖT
Ekspertėt, nė rastin mė tė mirė, kėrkojnė njė tarifė pėr shėrbim nė
vlerėn 30-40 mijė lekė tė reja, ndėrkohė qė buxheti i Inspektoratit pėr
marrjen e tyre ėshtė nė total 200 mijė lekė nė vit. Me buxhetin aktual,
ILDKP mund tė trajtojė me ekspertė tė pavarur 5-6 raste nė vit
DEKLARATAT
Deri mė 28 prill 2006, rezulton se nuk e kanė dorėzuar dokumentin deklaratė
e interesave private periodike/vjetore 170 subjekte. Pas rakordimeve tė kryera,
tashmė kanė nisur tė vendoset masa administrative gjobė pėr tė gjithė
subjektet
Maj 4, 2006 |
Moisiu dekreton ambasadorin nė Riad |
Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu ka dekretuar dje Admirim Banajn, Ambasador i Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė i Republikės sė Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Arabisė Saudite, si Ambasador tė Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė jorezident tė Republikės sė Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Bahreinit, nė Kuvajt, nė Sulltanatin e Omanit, nė Katar dhe nė Emiratet e Bashkuara Arabe. Emri i Banajt u propozua pak kohė mė parė nga Ministri i Punėve tė Jashtme dhe u miratua nga Kryeministri Sali Berisha. Po kėshtu, kandidatura e Banajt u diskutua edhe nė komisionin e politikės sė jashtme, pėrpara se tė shkonte si propozim tek Presidenti i Republikės. |
Faqe 5 - Politikė |
|
koalicioni i pd-se |
marreveshja
|
Dy ditė mė parė u zhvillua takimi: Tepshi shkon ambasador, ndėrsa Berzani drejtor i Pėrgjithshėm |
PDR merr njė drejtor e njė ambasador |
Ndoka: Berisha na kėrkoi falje pėr mungesėn e bashkėpunimit |
|
Demokratėt dhe reformatorėt duket se e kanė gjetur zgjidhjen pėr bashkėpunimin. Dy ditė mė parė, kryetari i PDR-sė, Genc Pollo, dhe kryetari i grupit parlamentar tė kėsaj partie, Nard Ndoka, u takuan nė zyrėn kryeministrore me kryetarin e PD, Sali Berisha, dhe sekretarin e Pėrgjithshėm tė PD, Ritvan Bode. Ishte njė takim nė tė cilin u zgjidhėn disa prej problemeve dhe kontradiktave qė ishin krijuar mes dy forcave tona politike. Ne mendojmė se tashmė problemet e bashkėpunimit do tė gjejnė rrugėn e zgjidhjes tha dje pėr Panorama kryetari i grupit parlamentar tė PDR-sė Nard Ndoka. Takimi Koncesioni
|
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 10, No. 81, Part II, 4 May 2006
EU SUSPENDS TALKS WITH SERBIA AND MONTENEGRO. The European Union on
May 3 announced that it is suspending talks on a Stabilization and
Association Agreement with Serbia and Montenegro due to Belgrade's
failure to arrest war crimes suspect Ratko Mladic, Serbian and
international news agencies reported. EU Enlargement Commissioner
Olli Rehn said the talks could be restarted "only if there is
dramatic improvement in cooperation" with the International Criminal
Tribunal for former Yugoslavia (ICTY). "Serbia must show that nobody
is above the law and that anybody indicted for serious crimes will
face justice," Rehn said, adding that Serbian forces looking for
Mladic "must be fully under democratic control." BW
SERBIAN PRIME MINISTER ATTACKS EU... Prime Minister Vojislav
Kostunica assailed the EU move on May 3, calling it unfair, Serbian
and international news agencies reported. Kostunica said his
government has "done absolutely everything in its power" to capture
Mladic and extradite him to the ICTY. "His entire network has been
uncovered. Mladic is now hiding all alone," he said in a statement.
Kostunica also called on Mladic to surrender for the good of Serbia.
"Never in our history has the entire state and nation been made to
suffer because of one officer," he said. "By hiding, Ratko Mladic is
inflicting enormous damage to our state and national interests." BW
..WHILE DEPUTY PRIME MINISTER RESIGNS. Serbian Deputy Prime
Minister Miroljub Labus, who led Belgrade's EU negotiations, resigned
on May 3, B92 and FoNet reported the same day. "I am handing in my
resignation as deputy prime minister of Serbia. Today, the EU has
suspended discussions regarding the Stabilization and Association
Agreement because our government, despite its explicit promise to do
so, has not secured the necessary political conditions for continuing
the discussions," Labus wrote in a letter to Prime Minister
Kostunica. "With this we have betrayed one of the most important
interests of the nation and the citizens of Serbia. As deputy prime
minister and chief of the discussions team for EU association, I do
not wish to participate in such politics." In tendering his
resignation, Labus also recommended that other ministers from his G17
Plus party leave the government. The party will make the decision at
a meeting on May 13. BW
HAGUE PROSECUTOR SHARPLY CRITICIZES SERBIA. ICTY chief prosecutor
Carla Del Ponte slammed Serbia on May 3, saying that Belgrade knew
Mladic's location 10 days ago but failed to arrest him, B92 and FoNet
reported. "The Serbian government could have arrested Ratko Mladic 10
days ago," Del Ponte said. She added that she also has information
that he may be hiding in Belgrade and has been moving from one
apartment to another. AP quoted Del Ponte as saying she doubts
Belgrade has a "focused and coordinated plan" for Mladic's arrest and
called Serbia's handling of the case "unprofessional." She also said
she "was misled when I was told at the end of March that the arrest
of Mladic was a matter of days or weeks." BW
SERBIA TO REJECT KOSOVAR ALBANIAN DECENTRALIZATION PROPOSAL. Serbia's
negotiating team said on May 4 that it will reject a decentralization
offer from Kosovar Albanians, dpa reported. The ethnic Albanian
delegation said in April that it would propose the formation of four
new municipalities in areas where ethnic Serbs are the majority (see
"RFE/RL Newsline," April 19, 2006). "We will by no means accept
what
the Albanians are offering," Sanda Raskovic-Ivic, head of Serbia's
council for Kosovo, Beta reported. Raskovic-Ivic said Belgrade will
seek at least 16 new municipalities in Serbian majority areas, and
one municipality each for ethnic Turkish, Romany, and Goranci
minorities. BW
http://balkans.courriers.info/article6672.html
Les dirigeants européens ont décidé mercredi matin de suspendre les négociations de rapprochement de la Serbie. Carla Del Ponte assure que lon savait oł se trouvait Ratko Mladic il y a dix jours. Le vice-Premier ministre Mirolub Labus a présenté sa démission. Lopposition pro-européenne demande également la démission de Vojislav Kostunica.
Aprčs un entretien téléphonique avec Carla Del Ponte, le Commissaire européen ą lélargissement Olli Rehn a déclaré quil devait exprimer sa déception que la Serbie nait pas pu localiser, arrźter et transférer ą La Haye Ratko Mladic. « Ą cause de cela, la Commission doit suspendre les négociations de stabilisation et dassociation. La Commission est prźte ą reprendre les discussions dčs que la Serbie fera preuve dune pleine coopération avec le TPI. La Serbie doit montrer que personne nest au-dessus de la loi, et que toutes les personnes inculpées de lourds crimes de guerre se retrouveront devant le tribunal. Lestimation du Parquet de La Haye est négative, et lUnion européenne doit suspense les discussions de rapprochement », a déclaré Olli Rehn.
Carla Del Ponte a communiqué sa position ą Ollie Rehn, et il a aussitōt annoncé la suspension des négociations dassociation et de stabilisation. Dans une conférence de presse, Carla Del Ponte a déclaré quil y a dix jours encore, Ratko Mladic était localisé, et quil y a deux semaines, il se trouvait mźme ą Belgrade, et que prétendre quil serait bientōt ą La Haye était clairement une tromperie.
Lambassadeur des USA ą Belgrade Michael Polt a déclaré quą cause de son manque de coopération avec La Haye, la Serbie risquait dźtre privée de laide américaine, qui doit źtre ą nouveau approuvée par le Congrčs. Il a ajouté que la position était claire et que lancien commandant de larmée de Republika Srspka devrait źtre depuis longtemps déją ą La Haye. Le Congrčs doit examiner laide américaine ą la Serbie ą la fin du mois de mai, et la Secrétaire dÉtat Condoleeza Rice annoncera alors des mesures ą cause du manque de coopération avec le TPI. Selon Michael Polt, ces mesures seraient des sanctions financičres.
Kostunica sest adressée ą la nation
Dans sa déclaration, le Premier ministre Vojislav Kostunica, qui avait promis que Mladic serait ą La Haye dici le début du mois de mai, a expliqué : « Nous sommes maintenant bloqués parce que Ratko Mladic nest pas ą La Haye. Cest la seule raison pour laquelle les discussions européennes sont interrompues. Cette interruption est lourde de conséquences pour le gouvernement de Serbie et pour notre pays, aprčs toutes les difficultés que nous avons traversées. Cela implique une nouvelle perte de temps au moment oł chaque jour et chaque semaine nous sont précieux. Les citoyens de Serbie doivent savoir que le gouvernement a fait absolument tout ce qui était en son pouvoir pour que Ratko Mladic parte ą La Haye. Les tribunaux ont déją infligé des peines de plusieurs mois de prison aux assistants de Mladic. Puisque tout le réseau qui le soutenait est désormais mis ą jour, Ratko Mladic se cache désormais tout seul. Reste donc la question technique de découvrir lendroit oł il se cache », a déclaré Vojislav Kostunica.
« Il serait mieux que Ratko Mladic suive lexemple des officiers qui se sont rendus ą La Haye. Jamais dans notre histoire, lÉtat et le peuple nont été sanctionnés ą cause dun seul officier », a ajouté le Premier ministre. « Au contraire, tous nos officiers, ą quelque époque que ce soit et de quelque idéologie quils se prévalent, ont toujours fait passer au-dessus les intérźts de lÉtat et de la nation. En se cachant, Ratko Mladic occasionne des préjudices sérieux aux intérźts de lÉtat et de la nation ».
« Puisque le gouvernement de Serbie a fait tout ce qui était possible, mon avis est quil aurait mieux valu ne pas interrompre les discussions. Avec cette décision, les intérźts de tout un pays sont mis en péril pour un seul homme, ce qui nest pas naturel. Mais puisque cette décision est prise, nous prendrons nos responsabilités dans cette situation difficile. Cest une obligation que nous allons remplir », a déclaré Vojislav Kostunica.
Le ministre des investissements capitaux Velimir Ilic a été le premier membre du gouvernement a commenté la décision. « Tout le monde travaille. Beaucoup de témoins, de gens ont été écoutés, ont donné des informations, on a découvert des refuges oł il se trouvait il y a peu mais quil a abandonné. Tout est localisé, tout est connu, mais il nest pas lą. Cest maintenant le problčme. Ses gardes du corps ont été arrźtés, toutes les personnes impliquées dans laffaire. Mais il nest pas lą, et on ne peut rien faire... Attention, des gens lont suivi, mais on a perdu sa trace. Voilą oł lon en est, cest bien embźtant », a déclaré Velimir Ilic.
Vuk Draskovic : la Serbie est victime
Le ministre des Affaires étrangčres de Serbie et Monténégro, Vuk Draskovic, a déclaré depuis Thessalonique, oł il participe ą un sommet des pays impliqués dans le processus de coopération de lEurope du sud-est, que la Serbie et le peuple serbe étaient les plus grandes victimes du fait que quelques individus inculpés par le Tribunal de La Haye ne soient toujours présentes devant ce tribunal. Il a expliqué que ces quelques personnes ont pris en otage toute la Serbie, que les perspectives européennes de lUnion dÉtats de Serbie et Monténégro se referment ą cause delles. Le chef de la diplomatie a déclaré aux journalistes quą son avis, ne non-respect des obligations envers La Haye naurait pas dū remettre en cause les potentialités européennes, démocratiques et économiques de la Serbie et du Monténégro, qui sont grandes selon lui.
« Le nouveau round de négociations, qui devait commencer dans quelques jours, est repoussé, et les discussions sont gelées, mises au frigo, et elles y resteront tant que nos obligations envers La Haye ne seront pas remplies. Rien dautre ne peut satisfaire lEurope que larrestation des inculpés », a déclaré Vuk Draskovic.
Labus démissionne
Le vice-Premier ministre Miroljub Labus a annoncé dans une conférence de presse mercredi aprčs-midi quil présentait sa démission ą cause de linterruption des discussions européennes. Il demandera également aux autres membres du gouvernement issu de son parti, le G17+ de démissionner. Cependant, le G17+ devrait, selon Miroljub Labus, continuer dapporter un soutien parlementaire au gouvernement, pour éviter sa chute immédiate.
SDU : le cynisme de Kostunica
LUnion social-démocrate (SDU) estime que la déclaration du Premier ministre selon laquelle larrestation de Ratko Mladic ne serait quune « question technique » est plus que cynique, le jour oł lUnion européenne a suspendu les discussions avec la Serbie. « Au lieu de prendre ses responsabilités pour lévolution catastrophique des événements, le Premier ministre continue de prononcer le genre de phrases qui nous ont mené ą cette situation. Pour la premičre fois depuis octobre 2000, la Serbie est bloquée dans son intégration européenne, et le gouvernement de Serbie est le seul responsable de cette situation, et il serait peut-źtre bon que Kostunica sorte de son entourage habituel, car des gens qui ont longtemps protégé Mladic font partie de cet entourage », a déclaré la SDU.
Le Parti libéral-démocratique (LDP) estime que : « la déclaration que le gouverment nbe peut pas arrźter Mladic est inacceptable, parce quil sagit en vérité dune volonté politique de Kostunica de ne pas larrźter. Les citoyens de Serbie sont les otages dune telle politique. Kostunica joue aujourdhui avec les citoyens, tout comme Milosevic a longtemps joué avec eux ». Le LDP demande que les représentants de lélite serbe assume leurs responsabilités, notamment certains secteurs de lAcadémie serbe des Arts et des Sciences, de lÉglise orthodoxe serbe et les partis qui sont aujourdhui au pouvoir. Le LDP estime que la moindre des choses serait que Vojislav Kostunica, Miroljub Labus et Mladjan Dinkic présente leur démission.
Faqja 7 - POLITIKE |
Maj 3, 2006 |
Diskutimi pėr reformėn |
|
Moisiu takohet me drejtuesit e LZHK |
|
|
Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu, priti dje nė njė takim nė Presidencė, pėrfaqėsues tė partisė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, me tė cilėt diskutoi pėr ēėshtje tė reformės zgjedhore nė vend. Gjatė bisedės u shpreh shqetėsimi i pėrbashkėt pėr vonesat nė reformėn zgjedhore, qė me pėrfundimin e tryezės sė partive politike tė mbledhur nė muajin dhjetor nga Presidenti Moisiu, si dhe u nėnvizua se ende nuk janė hedhur hapat e parė nė pėrmbushje tė angazhimeve tė marra nga partitė politike nė kėtė tryezė. Pėrfaqėsuesit e LZHK-sė i parashtruan Presidentit Moisiu, kėrkesėn pėr tė qenė pjesė e kontributit parazgjedhor pėrmes pjesėmarrjes nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve, si dhe nė komisionin parlamentar pėr reformėn zgjedhore. Duke vėnė nė dukje rėndėsinė qė ka shkėmbimi i pikėpamjeve mbi kėtė temė tė rėndėsishme, kreu i shtetit rikonfirmoi qėndrimin e tij pėr ushtrimin e detyrės konform Kushtetutės dhe ligjeve qė ka vendi. Presidenti Moisiu vlerėsoi procesin e ardhshėm zgjedhor, si njė parametėr shumė i rėndėsishėm pėr integrimin euroatlantik tė Shqipėrisė. |
EU POISED TO CUT OFF TALKS WITH SERBIA. Speaking at a news
conference
in Brussels on May 2, EU Enlargement Commissioner Olli Rehn said it
appears that Brussels has no alternative but to halt talks with
Serbia on a Stabilization and Association Agreement, Reuters reported
the same day. "The current facts are clear enough," he said. "We
don't see Ratko Mladic in The Hague and, to our understanding, there
is no full cooperation with the Hague tribunal. That means that we
don't seem to have any other options than calling off the
negotiations with Serbia on the Stabilization and Association
Agreement." Serbia failed to meet an April 30 EU deadline for
arresting and extraditing war crimes fugitive Ratko Mladic (see
"RFE/RL Newsline," May 2, 2006). Rehn said he will consult with the
Hague tribunal's chief prosecutor, Carla Del Ponte, before making a
formal decision. BW
FORMER UN AMBASSADOR SAYS SERBIA HAS 'LOST' KOSOVA. Former U.S.
Ambassador to the United Nations Richard Holbrooke said on May 2 that
Serbia has lost Kosova and needs to accept that fact, B92 reported
the same day. "I believe that Kosovo should receive independence but
with absolute guarantees for property, and religious and cultural
freedoms for minorities, firstly for the Serbs," Holbrooke said in an
interview with B92. "The truth is that Serbia has lost Kosovo. It
lost Kosovo because of the politics of [former Yugoslav President]
Slobodan Milosevic and it is best for it to recognize this reality,"
he added, stressing that Belgrade needs to choose between trying to
keep Kosova or joining the European Union. Holbrooke also said that
the current Kosovar authorities are incapable of protecting the
Serbian minority and that an international peacekeeping force will
need to remain in the province. BW
MONTENEGRIN PRESIDENT SAYS OPPOSITION WILL ACCEPT INDEPENDENCE. Filip
Vujanovic said on May 2 that should a majority of voters opt for
independence in the May 21 referendum, then the opposition will
accept the result, FoNet and B92 reported. "The opposition will
absolutely accept the referendum result and everyone will turn to
focusing on building a democratic and prosperous Montenegro,"
Vujanovic said (see "RFE/RL Newsline," April 25, 26, and 27, 2006).
Vujanovic also praised his Serbian counterpart Boris Tadic, an
opponent of Montenegrin independence. Tadic's "stance is clear, he
prefers the preservation of the federal union. The ways in which he
states his arguments for the union are understandable and his
position is correctly displayed," Vujanovic said. BW
BALKAN FOREIGN MINISTERS MEET IN GREECE. Foreign ministers from 10
countries kicked off a two-day meeting in Thessaloniki, Greece, on
May 3 to discuss ways of bringing the Balkans closer to the EU, AP
and dpa reported. Opening the summit, Greek Foreign Minister Dora
Bakoyannis stressed that Balkan countries need to cooperate to move
closer to the EU. She also praised an agreement, slated to be signed
on May 4, to improve rail service in the region. "The agreement will
improve our railways, ameliorating transport," she said. Attending
the meeting of the Southeast European Cooperation Process were
representatives from Albania, Bosnia-Herzegovina, Bulgaria, Croatia,
Greece, Macedonia, Romania, Serbia and Montenegro, and Turkey.
Moldova has observer status in the organization. Japan, which has
contributed extensively to Balkan reconstruction projects, is a guest
at the summit and is represented by Deputy Foreign Minister Akiko
Yamanaka. BW
Faqja 8 - POLITIKE |
Prill 30, 2006 |
Dje takimi informal i Presidentėve tė vendeve tė rajonit nė
plazhin e Durrėsit
|
Moisiu-Tadiē pėrplasje pėr Kosovėn |
Presidenti serb: Jemi kundėr pavarėsisė
|
|
Darina Tanushi Shtatė presidentė tė rajonit janė takuar dje, nė
Durrės. Gjatė njė takimi informal pune, kryetarėt e shteteve tė
Evropės Juglindore, kanė diskutuar pėr ēėshtjet qė shqetėsojnė
rajonin dhe i kanė bėrė thirrje BE-sė, tė shikojė mundėsinė pėr
anėtarėsimin e vendeve tė kėtij rajoni. Bashkė me presidentėt,
Moisiu dhe Stipe Mesiē, nė kėtė takim morėn pjesė edhe Presidenti
i Bullgarisė, Georgi Parvanov, Presidenti i Maqedonisė, Branko
Cervenkovski, Presidenti i Rumanisė, Traian Basesku, Presidenti i Malit
tė Zi, Filip Vujanoviē dhe Presidenti i Serbisė, Boris Tadiē. Kosova
|
Faqe 7 - Politikė |
|
samiti i presidenteve |
debatet
|
Zhvillohet takimi informal me krerėt e shteteve tė Ballkanit Juglindor. Mungon presidenti i Bosnjė-Hercegovinės |
Katėr presidentė pro AMBO-s |
Presidenti rumun dhe serb, skeptikė pėr zgjidhjen e Kosovės |
Oert Ulqini/ durres
|
Pavarėsinė e Kosovės e mbėshtet vetėm presidenti kroat, Stipe Mesiē, ndėrsa pesė presidentėt e tjerė nuk japin qėndrime pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar. Qėndrimi i presidentit shqiptar, Alfred Moisiu, nė takimin informal mes presidentėve tė rajonit tė Ballkanit, u kundėrshtua nga presidenti serb, Boris Tadiē. Nė kėtė takim ka rėnė nė sy mungesa e presidentit tė Bosnjė-Hercegovinės, Sulejman Tihiē. Disa ditė mė parė ai e kishte paralajmėruar pjesėmarrjen nė kėtė samit informal. Ai ka munguar pėr shkak tė situatės sė trazuar politike qė ka nė parlamentin e Bosnjė-Hercegovinės dhe nė kėtė klimė politike nė vendin e tij nuk mund tė shkėputej. Ky ėshtė argumenti zyrtar i dhėnė pėr mungesėn e presidentit tė BIH. Ftesa e munguar e Presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu, mėsohet se nuk ka shkaktuar asnjė reagim nė Prishtinė, pasi pėrmes njė telefonate tė gjatė Alfred Moisiu i ka shpjeguar homologut kosovar detajet e takimit informal. Ēėshtja e Kosovės Korridori 8 dhe AMBO
Propozon tė hyjė nė fillim Kroacia Gjermania ka thėnė nė samitin informal tė ministrave tė Jashtėm tė NATO-s se Kroacia duhet tė hyjė mė shpejt nė NATO sesa Shqipėria dhe Maqedonia, bėjnė tė ditur agjenci tė huaja tė lajmeve ,sipas burimeve brenda kėtij takimi. Ēėshtja e zgjerimit tė ardhshėm tė NATO-s ishte njė ndėr pikat e debatit sipas sekretarit tė Pėrgjithshėm tė NATO, Jaap Hoop de Scheffer. Por pavarėsisht se tre vendet kėrkojnė tė aderojnė sė bashku nė kėtė organizatė, duket se vende tė ndryshme brenda saj mendojnė nė mėnyrė tė ndryshme. Nėse Kroacia shkėputet dukshėm nga dy vendet Shqipėri dhe Maqedoni, kjo do tė thotė se pas shkėputjes sė Kroacisė do tė bėhet akoma mė shumė i vėshtirė integrimi i kėtyre dy shteteve nė strukturat euroatlantike. Por sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s i ka mbyllur tė gjitha debatet duke deklaruar se mė shumė pėr zgjerimin e kėsaj organizate do tė diskutohet gjatė samitit zyrtar tė Rigės. Nė kėtė samit, vendet e kartės A-3 presin qė tė marrin njė ftesė pėr anėtarėsim, pėr tė hyrė nė 2008 nė NATO. Por duke parė fillimin e zėrave kundėr, njė gjė e tillė duket e vėshtirė.
Deklarata Ministri i Rendit Publik tė Greqisė ka votuar kundėr vendimit tė Kėshillit tė Ministrave tė BE pėr rritjen e kostos sė marrjes sė vizave nga 35 nė 60 euro pėr vendet e Ballkanit Perėndimor. Propozimi nė fakt u bė nga Franca dhe vetėm tre vende, Greqia, Suedia dhe Hungaria kanė votuar kundėr kėtij propozimi francez. Gjatė takimit tė Luksemburgut, ditėn e enjte, ministri grek u shpreh kundėr duke kėrkuar mosrėndimin e qytetarėve tė kėtyre vendeve pėr tė paguar mė shumė tė ardhura. Megjithatė, me shumicė votash, kėshilli vendosi pėr rritjen e kėsaj tarife. Ministri i Rendit Publik tė Greqisė ,Vyron Polydoras, tha ndėr tė tjera se politika e Bashkimit Evropian lidhur me kėtė ēėshtje duhet tė jetė mė elastike dhe tė bėjė pėrjashtime pėr vendet e interesit tė veēantė pėr BE-nė, si pėrshembull, vendet kandidate pėr anėtare tė BE-sė, vendet e Ballkanit Perėndimor si dhe partnerėt strategjikė, sikurse Rusia dhe Ukraina. Gjithashtu ministri i Rendit grek ka kėrkuar vendime tė shpejta pėr ēėshtjet teknike, ligjore dhe tė tjera qė lidhen me sistemin e informacionit Shengen II. Vetėm pak ditė mė parė, koordinatori i Paktit tė Stabilitetit, Erhard Busek, i dėrgoi njė letėr kancelarit austriak Shysel dhe ministres sė Jashtme, Plassnik, ku u thoshte se kjo masė do tė ndikonte tek kėto vende, qė nė fakt, kanė miratuar edhe marrėveshjet e ripranimit me BE-nė.
Tadiē: Kosova e pavarur destabilizon Serbinė Presidenti serb pėr median ka dhėnė arsyet se pse ėshtė kundėr krijimit tė njė Kosove tė pavarur. Sipas tij, krijimi i Kosovės sė pavarur do tė ishte kundėrproduktiv dhe destabilizues. Nuk mund tė destabilizojmė Serbinė pėr tė zgjidhur Kosovėn, ka deklaruar Tadiē. Sipas tij, Serbia do tė bėjė ēėshtė e mundur nė mėnyrė qė tė gjendet njė kompromis i pranueshėm nga shqiptarėt, serbėt dhe pakicat e tjera. I pyetur se cili do tė jetė reagimi serb nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė sė Republikės sė Malit tė Zi, Tadiē deklaroi se marrėdhėniet mes Beogradit dhe Podgoricės nuk do tė jenė mė ato tė parat. Kemi pasur shumė probleme nė tė shkuarėn, tė cilėn duhet ta lėmė pas, theksoi Tadiē. Aspiratat evropiane nė Ballkan po realizohen tė parat nga Bullgaria dhe Rumania, tė cilat vitin e ardhshėm do tė jenė pjesė e Evropės sė bashkuar, u shpreh mė tej Boris Tadiē. Gjatė takimit me dyer tė mbyllura bėhet e ditur se presidenti i Malit tė Zi, Filip Vujanoviē, ėshtė shprehur se vendi i tij me sovranitet tė plotė ekonomik do ti tregojė vlerat e veta nė njė shtet tė pavarur. Vujanoviē mėsohet se ka insistuar edhe nė ngritjen e njė segmenti modern tė infrastrukturės gjatė Adriatikut dhe Jonit. |
Faqe 24 - Rajon |
- |
statusi i kosoves |
qendrimi
|
Kosova, nuk ka mundėsi pėr marrėveshje me serbėt |
Ēeku: Statusin do ta vendosė rezoluta e re e OKB-sė |
|
|
Kryeministri i Kosovės dje ka bėrė njė deklaratė tė rėndėsishme, e cila duket si njė sekret i nxjerrė nga diskutimet me ndėrkombėtarėt. Kosova do tė bėhet e pavarur me rezolutė tė re tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara e jo nė bazė tė njėfarė marrėveshjeje, deklaroi Ēeku gjatė njė interviste pėr televizionin e Sofjes Nova. Ēeku tha se pret qė rezoluta, e cila do tė zėvendėsojė 1244-ėn pret tė miratohet nė fund tė vitit, e cila ėshtė brenda kohės, qė ka pėrcaktuar Grupi i Kontaktit pėr vendosjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Kosova tashmė ėshtė e vendosur, do tė pranojė vetėm pavarėsinė. Ky ėshtė zėri i pėrbashkėt i politikanėve kosovarė nė pozitė dhe opozitė dhe mbase edhe e vetmja pikė lidhėse e tyre. Duke komentuar gjatė intervistės sė tij pėr rezolutėn nė fjalė, Ēeku ka shtuar se me rezolutėn e re tė Kėshillit tė Sigurimit, Kosova do tė ketė sovranitet tė plotė. Madje, ai shkon edhe mė tej. Kosova do tė jetė anėtare e KB-ve, tha ai. Ēeku, ka shtuar se edhe mė tutje do tė ketė prani ndėrkombėtare nė Kosovė me qėllim qė tė kontrollohet zbatimi i obligimeve tė marra pėrsipėr, vendim ky i marrė edhe nga NATO gjatė samitit nė Sofje. Ēeku u shpreh se zhvillimi i kėtillė i ngjarjeve ėshtė nė pėrputhje me tre pėrcaktimet themelore tė Grupit tė Kontaktit, ndėrsa propozimin e rezolutės do ta dorėzojė ndėrmjetėsuesi Marti Ahtisari, komenton agjencia Bgnes. Sipas sė njėjtės agjenci, ndėrmjetėsuesi i Kombeve tė Bashkuara, Marti Ahtisari, deri tani asnjėherė nuk ka dhėnė shenjė pėr njė zhvillim tė tillė tė ngjarjeve. Por Ēeku ka argumentuar komentin e tij, se ai nuk mbėshtetet posaēėrisht mbi deklaratat, apo pozicionet e Ahtisarit, por drejtimi politik qė kanė marrė negociatat e pėrbashkėta mes Kosovės dhe Serbisė dhe mospėrputhjet nė asnjė pikė tė platformave tė tyre dhe mbi tė gjitha qėndrimi pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, nuk ka asnjė gjasė qė tė ēojė drejt njė marrėveshjeje mes vendeve. Drejt pavarėsisė sė Kosovės me rezolutė tė posaēme tė Kėshillit tė Sigurimit tė KB-ve ēon edhe pozicioni i Serbisė, deklaroi Ēeku. Ai shtoi se po krijohet pėrshtypje se pozicioni serb ėshtė nė qorrsokak dhe se pret qė bashkėsia ndėrkombėtare ta imponojė zgjidhjen pėr Kosovėn. Ndėrkohė, qė tė gjithė zyrtarėt serbė janė shprehur absolutisht kundėr pavarėsisė sė Kosovės. Mė 4 maj pėrfundon faza e parė e punės sė Ahtisarit, ndėrkohė qė faza e dytė do tė vijojė nė korrik, ku do tė konfirmohen hapat e mėtejshėm pėr procesin e statusit pėrfundimtar tė Kosovės.
Ēeku: Maqedonia, partneri strategjik i Kosovės Pas reagimeve tė zyrtarėve maqedonas, ndėr tė cilėt edhe reagimi negativ i presidentit Cėrvenkovski dhe ai i kryeministrit tė Maqedonisė, Buēkovski, mbi deklaratėn e tij pėr demarkacionin e kufirit, Ēeku ėshtė shprehur se kjo ēėshtje po dramatizohet mė shumė nga ēduhet. Ne e shikojmė Maqedoninė si njė partner strategjik tė Kosovės dhe nuk duam tė destabilizojmė vendin, tha dje Ēeku. Maqedonia dhe Kosova kanė njė ēėshtje tė pazgjidhur ende me kufirin, qė me sa duket po fryhet qėllimisht, tha Ēeku duke shtuar se kjo ēėshtje ėshtė imponuar nga Serbia. Meqė Kosova ėshtė nėn administrimin juridik tė Kombeve tė Bashkuara, qė nė vitin 1999, vendi ynė nuk e njeh marrėveshjen e kufirit tė shėnuar ndėrmjet Shkupit dhe Beogradit nė vitin 2001. Askush nuk mund tė nėnshkruajė marrėveshje nė kurriz tė Kosovės, tha Ēeku.
Pėrfundoi takimi i NATO-s. Vazhdon mandati nė Kosovė Dje pėrfundoi samiti 2 ditor i ministrave tė Jashtėm tė NATO-s nė Sofje tė Bullgarisė. Njė ndėr temat e diskutimit tė shefave tė diplomacisė ishte dhe Kosova, si dhe roli i aleancės nė Kosovėn e pas-statusit, gjė e cila u kėrkua nga Britania e Madhe, Turqia dhe Sllovenia. Franca dhe Gjermania kanė kėrkuar domosdoshmėrinė e ruajtjes sė numrit aktual tė trupave nė Kosovė, mbase edhe pas statusit. Spanja ka kėrkuar tė bėhet kujdes dhe tė mos diskutohet roli i NATO-s pėrpara pėrfundimit tė procesit pėr statusin. Nė samit u ra dakord dhe pėr dyfishimin e trupave tė aleancės nė Afganistan, nga 9 mijė aktualisht nė 16 mijė, pėr shkak tė tensionit nė rritje nė kėtė vend. Sa pėr procesin e zgjerimit pėr anėtarėt e rinj tė NATO-s, Scheffer, duke shmangur detaje mbi kohėn se kur do tė integrohen Kroacia, Maqedonia, Shqipėria, Ukraina dhe Gjeorgjia tha se ky ėshtė njė diskutim, i cili do tė fillojė tani nė Sofje. |
Autori i Lajmit: Red. |
Ky lajm ėshtė publikuar: 29/04/2006
Lajme nga Koment
KRYEMINISTRI SHQIPTAR FRANCA DHE KOSOVA |
Autori i Lajmit: Ylli Polovina |
ONU
(Communiqués de presse) -
LE NOUVEAU REPRÉSENTANT DE LALBANIE PRÉSENTE SES LETTRES DE CRÉANCE
Le nouveau Représentant permanent de lAlbanie auprčs des Nations Unies, M. Adrian Neritani, a présenté aujourdhui ses lettres de créance au Secrétaire général de lONU, M. Kofi Annan.
Avant cette nomination, M. Neritani était avocat dans le secteur privé pour le cabinet davocats Cullison & Cullison basé ą Chicago, poste quil occupait depuis 2003. De 2000 ą 2001, il travaillait ą Chicago comme conseiller indépendant sur les questions liées ą limmigration dans le contexte du commerce et des échanges internationaux.
M. Neritani est entré en 1991 au Ministčre des affaires étrangčres oł il était spécialiste des États-Unis, puis de la Chine et de lExtrźme-Orient de 1993 ą 1997. De 1997 ą 1998, il occupait la fonction de Chargé daffaires et de Premier Secrétaire ą lAmbassade dAlbanie en Chine.
Diplōmé en sciences politiques et en droit de lUniversité de Tirana en Albanie, M. Neritani a également obtenu une maītrise en diplomatie de lAcadémie méditerranéenne détudes diplomatiques de lUniversité de Malte. Il est en outre titulaire dun Master of Laws (LLM) en droit commercial international de John Marshall School of Law ą Chicago, Illinois. Il est inscrit au Barreau de Chicago.
Né le 26 octobre 1967 ą Lunshnja en Albanie, M. Neritani est marié et pčre de deux enfants.
Le chef de la diplomatie serbo-monténégrine, Vuk Draskovic, ą lheure oł dimportantes discussions sont engagées entre Belgrade et lUnion européenne, doit avoir mal ą son nationalisme grand-serbe tout droit hérité de la monarchie, son obsession. LUE a donné jusquą ce dimanche ą Belgrade pour arrźter Ratko Mladic, ancien chef militaire des Serbes de Bosnie inculpé en 1995 de crimes de guerre et de crimes contre lhumanité par le Tribunal international de La Haye, menaēant dans le cas contraire de ne pas reprendre début mai des négociations de rapprochement avec la Serbie. Invariablement, Vuk (« loup » en langue serbe) a dit « je ne sais pas oł est le général Mladic », et de passage mercredi ą Paris il sest fendu dun « je ne peux dire quand il sera arrźté. Je ne le sais pas », laissant ą supposer par lą que le fugitif était tout de mźme ą portée de main des autorités serbes. Mais lą nest pas l« essentiel » pour le pygmalion du Mouvement du renouveau serbe, plus préoccupé par le statut du Kosovo que lUE entend contribuer ą faire évoluer, dans un sens voulu par la majorité albanaise, cest-ą-dire lindépendance. Ą Paris, Draskovic a estimé quune telle proclamation constituerait un « obstacle » autrement plus sérieux au rapprochement européen de la Serbie que les petits contretemps dans larrestation des Mladic et autres Karadzic recherchés pour leurs crimes par le TPI de La Haye. « Ce qui peut menacer la voie européenne, cest la proclamation dun État albanais sur le territoire serbe », a dit Draskovic. Non seulement elle ouvrirait une čre de « turbulences » dans la région mais elle serait « une humiliation », le Kosovo étant « le berceau spirituel » des Serbes. Le ministre, qui fut lauteur du Couteau et le zélateur de la Grande Serbie, est passé en quelques mois du refus total dindépendance au Kosovo ą une « autonomie totale pour la province », comprenez « une sorte dindépendance interne » réelle mais limitée... Car pour lheure il nest toujours pas question de « souveraineté étatique ». Lhomme est versatile, son parcours public tortueux et un seul de ses traits na pas changé : sa barbe. Sagissant du Monténégro oł le référendum sur lindépendance est prévu le 21 mai, Draskovic a estimé que « le résultat du vote ne va rien changer aux liens exceptionnels » avec la Serbie. Mźme si cette derničre préférerait naturellement que lunion avec le Monténégro « perdure ». Ą croire que le loup du nationalisme grand-serbe est devenu un doux et inoffensif agneau.
Bernard Duraud
La Serbie doit livrer Mladic d'ici mercredi
BELGA
La Serbie et l'UE doivent normalement reprendre leurs négociations le 11 mai prochain.
Si la Serbie-Montenegro souhaite poursuivre les négociations avec l'Union européenne en vue d'une plus grande collaboration et une éventuelle accession, celle-ci doit livrer le général Ratko Mladic d'ici mercredi au tribunal pénal international, a indiqué vendredi le commissaire européen en charge de l'élargissement Olli Rehn.
Présent vendredi ą Bruxelles, le ministre serbe des Affaires étrangčres Vuk Draskovic a estimé pour sa part qu'il était peu probable que l'ancien militaire soit arrźté prochainement.
"S'il n'est pas livré dans les prochains jours, ce sera une victoire des forces anti-européennes", a jugé le ministre, précisant que ceux-ci auraient alors gagné "une bataille, mais pas la guerre".
Devant Olli Rehn, il a promis que le gouvernement en place ą Belgrade démobiliserait les éléments pro-Milosevic encore en place au sein de l'armée et des services secrets serbes.
"Nous avions cru que nous pourrions les rééduquer, mais nous savons ą présent que nous devons les éliminer", a-t-il dit.
La Serbie et l'UE doivent normalement reprendre leurs négociations le 11 mai prochain. Olli Rehn décidera si cette réunion a bien lieu mercredi aprčs concertation du procureur du TPIY, Carla Del Ponte.