http://www.shekulli.com.al/ 12/05/2006

Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, rrėfen pėrvojėn e tij tė shkurtėr nė krye tė qeverisė sė Kosovės. Mbyll njė herė e pėrgjithmonė karrierėn ushtarake, por pranon se nuk ndihet ende njė figurė politike e mirėfilltė

Agim Ēeku: Shqipėria, rol mė aktiv pėr statusin e Kosovės

 

Blendi Fevziu

TIRANĖ - Nuk ndihet ende njė kryeministėr, si figurė politike e mirėfilltė, pasi nuk ka dalė nga zgjedhjet, por as ushtarak nuk do tė jetė mė. Nė kėtė intervistė dhėnė gazetarit Blendi Fevziu pėr emisionin “Opinion”, kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, rrėfen jetėn e tij tė re kryeministrore, si u fut nė politikė dhe pse e ka mbyllur karrierėn ushtarake. Qeverisja e vėshtirė nė mungesė tė kompetencave dhe roli mė aktiv qė kryeministri Ēeku kėrkon nga Shqipėria nė lidhje me statusin e Kosovės, duke i dėrguar bashkėsisė ndėrkombėtare mesazhe pozitive.

Pse vendosėt tė hyni nė politikė?
Agim Ēeku: Ka vetėm njė motiv dhe asnjė tjetėr. Motivi pėr tė shėrbyer.

A nuk shėrbenit mjaft me drejtimin e TMK-sė?
Agim Ēeku: Po, kam shėrbyer me drejtimin e TMK-sė, por kur kam ardhur nė Kosovė, mė kanė pyetur tėrė kohėn se a mendon qė tė hysh nė politikė. Unė kėtu kam ardhur qė tė shėrbej, tė ndihmoj popullin tim, tė ndihmoj Kosovėn me ato mundėsi qė kam dhe gjithmonė do tė bėj atė qė kėrkohet nga unė. Gjithmonė e kam bėrė atė qė ėshtė kėrkuar nga unė, edhe kur e kam pranuar detyrėn e shefit tė Shtabit tė UĒK-sė, edhe tė komandantit tė TMK-sė, edhe tė tjera gjėra. Tani nga unė ėshtė kėrkuar qė tė bėhem kryeministėr i Kosovės. Kam pasur shumė hamendje, por vendimin e kam marrė nė bazė tė kėtij parimi.

Kush ju propozoi. Cilat ishin kulisat qė kanė lėvizur?
Presidenti i Kosovės mė ka emėruar, sepse nė bazė tė Kornizės Kushtetuese....

Po cilat ishin kulisat qė luajtėn. Pse u zgjodhėt ju pėr kryeministėr tė Kosovės?
Ka pasur sidomos nga faktori vendor, edhe ai ndėrkombėtar, qė kanė menduar qė ...

I cili kėrkonte njė kryeministėr mė autoritar nė Kosovė?
Ata kėrkonin... mendonin qė ėshtė koha. Ndoshta qė unė nė kėtė kohė do tė jem mė i pėrshtatshmi, mė i dobishmi. Unė nuk mendoj se jam mė i miri qė mund tė ndihmoj mė sė shumti. Por tė tjerėt kanė menduar ashtu dhe unė nuk do t’i zhgėnjej ata qė kanė menduar kėshtu dhe jam duke bėrė pėrpjekje qė tė bėj atė qė kam mundėsi qė qeveria tė jetė e suksesshme.

Cilat janė pasionet tuaja jashtė politikės, jashtė ushtrisė?
Jam i dhėnė tėrėsisht pas punės, kohė tė lirė kam shumė pak, sidomos tani. Por pėrpiqem qė zakonisht tė dielėn ta kem pėr vete, pėr familjen, shokėt. Kam dėshirė tė eci nė Bjeshkėt e Rugovės. Nga Kroacia e kam sjellė njė ves, pasionin e verės. Kam njė koleksion verėrash nė fshatin tim, bėj shkėmbime tė verėrave tė ndryshme me shokėt, miqtė.

Kjo qeveri qė ju drejtoni ėshtė qeveri qė ju e keni zgjedhur, apo ėshtė kompromis mes dy partive tė koalicionit?
Ėshtė kompromis mes dy partive tė koalicionit. Unė, fatkeqėsisht, nuk kam pasur aspak ndikim. Ėshtė formulė e koalicionit tė cilin unė e kam trashėguar. Kam ardhur nė krye tė kėsaj qeverie dhe e drejtoj kėtė koalicion, por nuk kam pasur...

A e vėshtirėson kjo punėn tuaj si kryeministėr?
Po, e vėshtirėson. Nuk mund tė jetė njė qeveri e suksesshme, nė qoftė se nė krye tė saj nuk ėshtė njė kryetar partie i cili ka fituar zgjedhjet, ka njė mazhorancė tė mjaftueshme qė tė bėjė koalicion. Suksesi kishte me qenė shumė mė i madh dhe puna e qeverisė do tė ishte shumė mė e suksesshme, nė rast se do t’ė kishim njė figurė politike.

Cilėt janė sektorėt tė cilėt ju mendoni se janė duke funksionuar mė mirė?
Pothuajse janė tė gjithė njėsoj. Nuk jam i kėnaqur me asnjėrin tė them tė vėrtetėn. Unė mendoj se mė shumė duhet bėrė. Ka hapėsirė, por nganjėherė jemi shumė tė kufizuar nga buxheti. Kemi njė buxhet shumė tė vogėl, i cili nuk iu lė hapėsirė ministrave pėr implementimin e ideve, vizioneve tė tyre dhe kryesisht projektet qė ata i bėjnė janė shumė tė vogla dhe nuk bėjnė ndryshime tė mėdha nė jetėn e qytetarėve.

Tutela ndėrkombėtare e pengon funksionimin normal tė qeverisė?
Po, mungesa e kompetencave po. Nuk jemi qeveri nė kuptimin e plotė tė fjalės, nuk i kemi as kompetencat, as pėrgjegjėsitė. Shpeshherė qytetarėt na bėjnė neve pėrgjegjės pėr diēka qė nuk jemi pėrgjegjės. Ne nuk kemi kompetenca qė tė ndėrhyjmė nė fusha tė ndryshme. Ato i ka UNMIK-u dhe kjo ėshtė njė vėshtirėsi, por nė anėn tjetėr ne nuk duhet tė jemi jokorrekt ndaj bashkėsisė ndėrkombėtare. Ajo ka ndihmuar dhe ėshtė duke ndihmuar nė ndėrtimin e kapaciteteve edhe tė qeverisė, tė gjitha ministrive. Kishte me qenė shumė mė i vėshtirė menaxhimi i ministrive pa praninė e UNMIK-ut dhe ekspertėve jo vetėm tė UNMIK-ut, por edhe ekspertė ndėrkombėtarė nga organizata tė ndryshme, nga OSBE-ja, USAID-i e shumė organizata tjera, tė cilat me ekspertė i ndihmojnė ministritė nė ngritjen e kapaciteteve.

Ka njė shqetėsim se nė rast largimi tė ndėrkombėtarėve, ekziston rreziku qė krimi i organizuar dhe trafiqet tė mund tė fusin duart nė shumė segmente tė drejtimit tė shtetit nė Kosovė?
Unė nuk mendoj se vetėm bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė duke e mbrojtur Kosovėn nga kėto rreziqe. Ėshtė obligim i yni, ėshtė pėrgjegjėsi e jona, e institucioneve tė Kosovės. Ne nuk jemi nė favor tė tėrheqjes sė bashkėsisė ndėrkombėtare, ne kemi shprehur shumė qartė se edhe pas statusit, dėshirojmė dhe e mirėpresim prezencėn e bashkėsisė ndėrkombėtare, kėshtu qė ajo do tė ndodhė. Sidoqoftė, ne kemi mungesė tė pėrvojės sė menaxhimit tė vendit tonė. Deri para 7 vjetėsh e ka administruar, e ka drejtuar, dikush tjetėr i padėshirueshėm, dhe i papranueshėm, serbėt. Shqiptarėt e Kosovės nuk kanė qenė tė pėrfshirė nė to dhe tani jemi duke i vuajtur pasojat e kėsaj. Pėr kėtė arsye, ėshtė e nevojshme edhe pėr njė kohė prezenca e bashkėsisė ndėrkombėtare.

Ē’do tė thotė pėr ju Kosova e pavarur?
Kosova e pavarur, pėr mua, ėshtė qė ne tė kemi atė qė e ka ēdo popull, atė ēka na takon dhe e meritojmė dhe tė jemi ne vetė zot tė kėtij vendi, ta menaxhojmė, ta administrojmė, ta udhėheqim.

A mund tė mbijetojė ekonomikisht Kosova me 2 milionė banorė dhe nė zemėr tė Ballkanit?
Kemi shumė shembuj qė shtete edhe mė tė vogla mbijetojnė ekonomikisht. Absolutisht nuk ėshtė ndonjė sfidė e madhe, apo qė tė vėrė nė pikėpyetje pavarėsinė e Kosovės pėr shkak tė mbijetesės ekonomike. Ne kemi resurse edhe nėntokėsore, edhe mbitokėsore tė mėdha. Nėntokėsore kemi xehet e ndryshme, ndėrsa mbi tokė kemi njė popullsi shumė tė re, tė mirė dhe tė vullnetshme pėr ta administruar vendin.

Ka papunėsi tė madhe?
Papunėsi ka, por me pavarėsinė e Kosovės do tė hapet njė perspektivė e jashtėzakonshme.

Cili do tė jetė drejtimi bazė ekonomik i Kosovės sė pavarur?
Ne e kemi proklamuar: njė nga motot e kėsaj qeverie ėshtė 3E-ja; ekonomia, energjia, edukimi. Unė mendoj se energjia ėshtė baza mė e fortė ekonomike. Kosova ka potencial tė prodhojė energji jo vetėm pėr Kosovėn, por edhe pėr eksport dhe energjia do tė jetė edhe lehtėsuese pėr tė gjitha degėt tjera.

A besoni se Kosova ėshtė e pjekur pėr pavarėsinė?
Po, unė besoj.

A besoni se Kosova mund tė jetė njė shtet multietnik me fitimin e pavarėsisė se saj?
Kosova mund tė jetė, do tė jetė dhe duhet tė jetė ashtu si ka qenė. Nė atė strukturė si ka qenė ėshtė e mundshme, e nevojshme dhe e domosdoshme pėr pavarėsinė e Kosovės. Njė kėrkesė e kohės, njė standard i kohės, pėr ne si i tillė ėshtė e pranueshme.

Ju jeni politikani i parė kosovar qė u jeni drejtuar serbėve nė gjuhėn e tyre, nė Parlamentin e Kosovės, gjė qė ka bėrė pėrshtypje nė komunitetin ndėrkombėtar. Doja t’iu pyesja se a mundeni ju t’u garantoni serbėve tė Kosovės qė ata tė mund tė jetojnė si qytetarė normalė tė kėtij vendi pas shpalljes sė pavarėsisė?

Po. Ne kėto garanci ua kemi dhėnė dhe i kemi garantuar. Ne jemi shumė seriozė, tė sinqertė dhe zemėrgjerė. Shumė herė kemi thėnė se ne nuk kemi luftuar kundėr qytetarėve serbė tė Kosovės, por kundėr pushtetit. Nuk kemi pasur pėr qėllim pastrimin e serbėve tė Kosovės. Ata janė qytetarė tė Kosovės, ne e respektojmė pronėn, e respektojmė tė drejtėn e tyre, kulturėn, traditėn, trashėgimin e tyre kulturore dhe kėtė gjė do tė jemi tė gatshėm ta bėjmė. Do ta respektojmė dhe kėtė do t’ua garantojmė. Edhe si qytetarė tė Kosovės ne jemi tė detyruar si qeveri, si institucione qė tė kujdesemi pėr ta. E kam pėrdorur gjuhėn e tyre qė tė mė kuptojnė mė mirė edhe t’u tregoj se kemi respekt pėr ta si qytetarė tė Kosovės.

A ėshtė e mundur bashkėjetesa e serbėve dhe shqiptarėve mė pas?
Ėshtė e mundur. Serbėt sado qė janė nė Kosovė sa kanė qenė, nuk paraqesin ndonjė rrezik pėr Kosovėn, edhe popullata shumicė shqiptare e kupton kėtė. Nė fund tė fundit, ne jemi fitues dhe nuk kemi asnjė arsye qė tė ndihemi tė rrezikuar nga serbėt. Jeni tė mirėseardhur tė punoni, tė jetoni, ne ju garantojmė tė gjitha tė drejtat, ju ofrojmė siguri, por edhe ata duhet ta pranojnė Kosovėn si vendin e tyre, domethėnė tė respektojnė ligjin, rendin, institucionet. Atėherė do tė na detyrojnė edhe neve, por edhe qytetarėt shumicė qė tė bashkėjetojmė me ta.

Si e gjykoni njė bashkim tė mundshėm tė Kosovės dhe Shqipėrisė nė rast se Kosova e fiton pavarėsinė. A do tė jetė i mundur?

Tani kemi vetėm njė bashkim e ai ėshtė BE-sė. Me t’u inkuadruar nė BE, na bashkohen edhe kufijtė, edhe interesat, edhe neve, edhe Shqipėrisė.

Gjithsesi, a ka predispozitė pėr njė bashkim tė mundshėm?
Kjo predispozitė, nė qoftė se ka, duhet tė vijė nga Shqipėria.

Ju mendoni se Shqipėrisė i mungon?
S’e kam dėgjuar ende.

Zyrtarisht apo privatisht?
As zyrtarisht, as privatisht. Ne nuk mund tė imponohemi, ne duhet tė ftohemi.

Njė Kosovė e pavarur mund tė krijojė destabilizim tė Maqedonisė qė edhe atje shqiptarėt tė kėrkojnė krijimin e shtetit tė tyre?
Vetėm pavarėsia e Kosovės mund tė krijojė stabilitet nė rajon. Ky ėshtė ēelėsi i krijimit tė stabilitetit nė Ballkan. Pavarėsia e Kosovės do ta ndihmojė stabilitetin, edhe paqen nė rajon.

Marrėdhėniet Shqipėri - Kosovė si janė aktualisht?
Tė mira, nė trend pozitiv tė zhvillimit.

Nė ē’drejtim?
Nė tė gjitha drejtimet. Nuk ka drejtim ku ne nuk jemi tė interesuar dhe nuk kemi marrėdhėnie tė mira, sidomos nė fushėn e kulturės, artit etj. Ne dėshirojmė qė duke bashkėpunuar nė kėto fusha, ta ruajmė identitetit tonė shqiptar nė kohėn e globalizimit, integrimeve, nė kohėn e imponimeve tė vlerave dhe standardeve tė ndryshme.

Cila do tė jetė gjėja mė e rėndėsishme qė ju do tė kėrkonit nga Shqipėria pėr t’ju ndihmuar, nėse mundet ta bėjė kėtė?
Varėsisht nga koha. Tani ne kemi nevojė qė Shqipėria tė luajė njė rol aktiv nė procesin e statusit, t’i dėrgojė mesazhe pozitive edhe bashkėsisė ndėrkombėtare, e cila nuk duhet t’i frikėsohet pavarėsisė sė Kosovės.

Jeni tė kėnaqur me mėnyrėn si po e bėn kėtė?
Jam i kėnaqur.

Ēfarė mund tė bėjė Kosova pėr pėrmirėsimin ose shtimin e turistėve kosovarė nė Shqipėri qė ėshtė njė resurs i rėndėsishėm pėr ne?

Unė mendoj se nuk ka nevojė tė bėjė shumė. Qytetarėt e Kosovės janė shumė tė orientuar dhe shkojnė pėr pushime nė Shqipėri e Shqipėria ėshtė duke i mirėpritur dhe duke iu ofruar lehtėsime tė ndryshme.

Ju vetė do tė vini pėr pushime nė Shqipėri?
Unė vij shumė shpesh nė Shqipėri, sė paku 3 deri nė 4 herė nė vit. Vij edhe pėr pushime, edhe pėr punė. Mendoj se nė fund tė muajit do ta vizitoj edhe zyrtarisht. Shqipėria ėshtė njė vend shumė i dashur pėr mua dhe e dua bregdetin shqiptar.

Cila besoni se do tė jetė karriera juaj?
Unė njė karrierė e kam pėrfunduar.

Atė ushtarake?
Po, atė ushtarake.

Jeni sigurt se nuk ktheheni mė?
Unė nuk kthehem pas. Asnjėherė nuk jam kthyer prapa, as nuk mendoj tė kthehem prapa, por prapė nėse kėrkohet, unė do ta bėj atė qė kėrkohet. Unė nuk ndikoj nė karrierėn time, unė vetėm shėrbej dhe dikush tjetėr e vlerėson kontributin tim dhe dėshiroj qė me mua tė udhėheqė sistemi dhe qė nė kėtė pėrpjekje tė krijoj karrierėn time. Tani jam kėtu, nuk kam ambicie pėr tė mbetur, sepse punėn time nuk e bėj pėr tė mbetur kryeministėr, por pėr t’i ndryshuar gjėrat.


Vijesti
Monténégro : L’assemblée nationale a adopté la Loi sur les minorités
Traduit par Jasna Andjelic
Publié dans la presse : 11 mai 2006 http://balkans.courriers.info/article6714.html
Mise en ligne : vendredi 12 mai 2006
Sur la Toile
logo MOT 27

Aprčs un débat de quatre heures, dimanche 10 mai, l’assemblée nationale du Monténégro a adopté une loi sur les droits et les libertés des minorités qui “garantira la pleine intégration des minorités dans la société monténégrine”. L’adoption de cette loi, attendue depuis plus de trois ans par le Monténégro, a été soutenue par le chef du Parti libéral, Miodrag Zivkovic. Arrivé au parlement cinq minutes avant le vote, il a assuré ainsi la majorité nécessaire aux représentants du pouvoir, tandis que deux députés du DPS étaient absents de la séance...

Le président de l’Union démocratique des Albanais, Ferhat Dinosa n’était pas présent ą la séance de l’assemblée nationale. Les huit représentants du SNP et du NS, présents ą la séance, se sont abstenus. Le député du Parti citoyen, Krsto Pavicevic était le seul ą voter contre et les membres du parti populaire serbe ne sont mźme pas entrés dans la salle. Alors qu’il avait annoncé qu’il ne soutiendrait pas la loi, Mehmet Bardhi de l’Alliance démocratique des Albanais, a quitté la salle quelques minutes avant le vote. Le vice-président du parlement, Dragan Kujovic ne lui avait pas permis de répondre au député Ferhat Dinosa, car un tel acte contredit le « respect du rčglement. »

Les députés des partis de l’opposition ont fait savoir que le pouvoir adoptait « une Loi si importante » pour se donner une bonne image publicitaire, « ą la veille du référendum et sans la présence des médias. » Le ministre pour la protection des Droits des Minorités, Gzim Hajdinaga a précisé que la nouvelle loi interdisait toute sorte de discrimination ethnique : « La loi va sauvegarder l’identité nationale des minorités, les défendre de l’assimilation et leur permettre une participation permanente et effective ą la vie publique. »

Suivant le principe de l’action affirmative, la loi garantira une augmentation du nombre de députés représentant les minorités. Par ailleurs, elle stipule que « les minorités qui représentent entre un et cinq pour-cent de la population monténégrine auront droit ą un mandat parlementaire par l’intermédiaire du représentant élu de la liste électorale des minorités. Quant aux minorités qui constituent plus de cinq pour-cent de la population, elles auront droit ą trois mandats parlementaires. »

Une loi qui divise l’Assemblée

Ces dispositions gźnent le député SNP, Vasilije Lalosevic, qui accuse le gouvernement de créer une confusion entre la législation électorale et celle des minorités, ą cause du référendum. Le député Momčilo Vucetic (SNP) estime quant ą lui que les deux premiers articles de la loi qui définissent le terme de minorités, « créaient une telle anarchie qu’il est impossible d’interpréter la loi ». Et ą Vasilije Lalosevic de rajouter : « Le recensement est formel. Les 200 000 Serbes du Monténégro constituent plus de 30 % de la population. Ce n’est pas une minorité. »

Les députés des partis de l’opposition sont unanimes. Ils demandent que la loi distingue les minorités autochtones, les peuples minoritaires et les minorités ethniques. Par ailleurs, ils souhaitent que la loi définisse la minorité comme tout groupe de citoyens de la République, moins importante en nombre certes, mais qui a des caractéristiques ethniques, religieuses ou linguistiques communes.

Le représentant du gouvernement, Orhan Sahmanovic a estimé que tous ceux qui le souhaitent et en ressentent le besoin pourront réaliser leurs droits de minorité et que la loi en question ne définissait pas la position autochtone ou pas de la population. « Le terme de la minorité ethnique est large et il n’a pas de définition unique. Celle de notre loi est reprise de la Charte sur les droits de minorités, » dit Šahmanovic, en faisant référence au document adopté avec la Charte constitutionnelle de la Serbie-et-Monténégro.

Adoptée ą cause du référendum

Le député NS, Savo Djurdjevac estime que l’adoption de la loi représente une transaction commerciale entre le gouvernement et les minorités ą cause du vote du référendum. Il s’attendait ą ce que les minorités refusent ces propositions : « Nous regrettons le fait que la loi est adoptée maintenant, ą cause du référendum. C’est contraire ą la réalisation des droits des minorités. »

Le vice-président de l’assemblée, Rifat Rastoder considčre que l’adoption de la Loi est un des pas les plus importants dans la construction démocratique du Monténégro. Srdjan Milic a estimé que la Cour constitutionnelle pouvait rejeter cette loi quand elle le souhaiterait, aprčs avoir appris qu’aucun organisme parlementaire n’a analysé la proposition de loi ą cause du manque de quorum.

L’assemblée a rejeté hier 12 amendements de Mehmet Bardhi, qui a demandé que l’adoption de la loi soit reportée aprčs le référendum. Il a estimé que la Constitution garantissait aux Albanais plus de droits que de la proposition de Loi. Ferhat Dinosa a dit que la Loi représentait un pas en avant vers un véritable partenariat du pouvoir et des minorités, et que son adoption fournissait « un bon soutien logistique aux futures intégrations européennes et atlantiques d’un Monténégro indépendant. »

La séance parlementaire devrait reprendre la semaine prochaine.

Les bosniaques du Monténégro sont satisfaits

« Par l’adoption de la Loi sur les minorités, le Monténégro a montré son orientation européenne et sa capacité de se présenter dans la société des peuples et Etats européens en tant qu’Etat indépendant, » a déclaré hier le parti bosniaque. Le communique du parti souligne que les peuples autochtones, les minorités ethniques et les autres communautés minoritaires obtiennent un cadre légal qui redéfinit leur statut et introduit les instruments de protection.

 
Le Courrier des Balkans http://balkans.courriers.info/article6709.html
Monténégro : « l’indépendance ouvre toutes les portes »
Mise en ligne : mercredi 10 mai 2006

Le référendum du 21 mai n’est qu’une étape. Avec quel projet politique et de développement le Monténégro pourra-t-il construire son indépendance ? Le Prince Nicolas Petrovic Njegos explique pourquoi il choisit l’indépendance. Il lance un appel ą la réconciliation de tous les Monténégrins et ą la définition de nouvelles relations avec la Serbie.

Propos recueillis par Jean-Arnault Dérens et Lejla Sadovic

Le Courrier des Balkans (CdB) : Le référendum va-t-il représenter un moment historique pour le Monténégro ?

Nicolas Petrovitch Njegosh (NPN) : Oui, bien sūr, c’est un moment historique, mźme si la période n’est pas bonne, mźme si le Monténégro est épuisé par la longue descente aux enfers de l’ancienne Yougoslavie, mźme si les citoyens ne sont peut-źtre pas dans la meilleure position pour prendre des décisions sereines. Je crains fort que l’enjeu de ce référendum ne soit parasité par d’autres questions qui n’ont rien ą voir avec celui-ci : la situation économique et sociale, la mauvaise gestion de crise de la part de la Serbie, qui n’a pas su exploiter le crédit énorme dont elle jouissait ą la chute de Milosevic pour aller de l’avant...La question du Kosovo va aussi beaucoup influencer, dans un sens ou dans l’autre, le référendum monténégrin. Je déplore le manque de projets d’avenir, dans un camp comme dans l’autre. Les gens vont émettre en bonne part un vote négatif : contre l’union avec la Serbie, ou bien contre la séparation. Ce qui m’inquičte également, c’est la dimension sentimentale et émotionnelle de ce vote, qui ramčne les citoyens ą des réflexes hérités du passé, aux clivages entre le nord et le sud du pays, aux souvenirs de la Seconde Guerre mondiale et des affrontements entre tchétniks et partisans. Ce référendum prend l’allure d’une catharsis nationale, mais cette confusion est mal venue quand il s’agit de décider en toute conscience et en toute sérénité de l’avenir du pays. Cependant, les référendums sont toujours convoqués dans des périodes de crise !

Oser la réconciliation nationale

CdB : Croyez-vous que des risques de division menacent le pays ?

NPN : La société monténégrine est divisée, et le référendum exacerbe ces divisions. Comment le Monténégro va-t-il se réveiller aprčs ce match sans pitié ? Je crois que le pays possčde un instinct de survie suffisamment fort pour surmonter la crise, mais tout dépendra de ce qui se passera aprčs le référendum. Si les indépendantistes gagnent, il faudra qu’ils comprennent que l’avenir du pays passe aussi par la reconstruction des bonnes relations traditionnelles avec la Serbie. Si les unionistes l’emportent, il ne faudra pas que leur victoire entraīne la disparition pure et simple du Monténégro, mźme si celui-ci n’aura plus aucune chance d’exister sur la scčne internationale. Les dirigeants politiques actuels du Monténégro sont tous d’anciens communistes, pourtant ils n’ont pas appris la dialectique : ils ne comprennent pas que la question essentielle est de savoir répondre ą la moitié des citoyens qui ne pensent pas comme eux.

CdB : Vous voterez naturellement pour l’indépendance ?

NPN : Je suis pour l’indépendance du Monténégro depuis l’éclatement de l’ancienne Yougoslavie, en 1991. Du moment que cette Yougoslavie n’existe plus, notre seule carte ą jouer, c’est le Monténégro. L’autre raison politique, stratégique, pragmatique, qui me fait préférer l’indépendance est la suivante : deux États indépendants peuvent choisir de collaborer, voire de s’unir. Ils peuvent choisir de réunir partiellement ou totalement un certain nombre d’institutions et de compétences. Dčs lors que le Monténégro sera indépendant, on pourra envisager de nouvelles formes d’association avec la Serbie, mais étant enfin débarrassés du boulet des quinze années de guerre et de nationalisme serbe, des wagons de cadavres... Une union sur de nouvelles bases peut devenir possible, avec une nouvelle Serbie, qui aura enfin digéré le conflit et les échecs qu’elle a accumulé. L’indépendance n’est pas la fin de l’histoire. Au contraire, elle peut ouvrir une čre nouvelle. Aujourd’hui, le maintien de l’union ferme les portes de l’avenir, tandis que l’indépendance ouvre des voies nouvelles.

CdB : Et l’indépendance va-t-elle l’emporter ?

NPN : Je le crois. Je crois que tous les Monténégrins, quand ils seront dans l’isoloir, vont se retrouver en face d’eux-mźmes : sont-ils prźts ą voter pour la disparition de leur pays ?

Le développement durable pour rendre sa fierté au Monténégro

CdB : Qu’est-ce que le Monténégro pourrait et devrait faire de son indépendance ?

NPN : Le Monténégro est officiellement un « État écologique » : qu’il joue donc cette carte ! C’est le seul projet intelligent pour un petit pays comme le nōtre. Il y a deux possibilités pour le Monténégro : devenir un nouveau paradis de la mafia et de l’argent sale, ou bien s’orienter vers ce projet de développement durable auquel tout le monde rźve sur la plančte. Un Monténégro de 600 000 habitants, qui redevient un État, qui surgit comme une edelweiss sur la scčne internationale a beaucoup d’atouts ą mettre en valeur en ce sens. Il pourrait devenir un laboratoire intéressant le monde entier. En s’engageant entičrement dans un projet de ce type, le Monténégro pourrait retrouver sa fierté, les Monténégrins pourraient redevenir combatifs et héroļques ! Encore faut-il qu’il y ait une véritable politique qui aille en ce sens, et c’est ce qui manque cruellement durant cette campagne référendaire. Personne ne parle des vrais enjeux, d’un projet pour l’avenir du pays. L’indépendance n’est pas un but en soi, c’est un pari qu’il faudra réussir dans la durée.

CdB : Un projet de ce type peut-il źtre porté par les dirigeants actuels du Monténégro ?

NPN : Pourquoi pas ? Ils peuvent avoir l’intelligence de sentir le potentiel qui existe dans le pays. Bien sūr, leur vision est trop enfermée dans les limites du Monténégro. Ils n’arrivent pas ą penser ą l’échelle mondiale, mais ils peuvent comprendre qu’il y a une carte énorme ą jouer. Le Monténégro compte 35000 policiers. Cela pouvait se comprendre ą l’époque de Milosevic, quand il fallait que le Monténégro puisse se défendre, mais aujourd’hui, c’est injustifiable. Cependant, bien sūr, on ne peut pas licencier ces policiers du jour au lendemain. Par contre, on pourrait en transformer la moitié en gardiens de l’environnement, qui recevraient une formation ad hoc, créer une police verte... Le Monténégro n’aura jamais de grandes Universités de médecine ou de sciences, mais il pourrait avoir un Institut de l’environnement qui deviendrait une référence mondiale. Des projets pertinents de ce type pourraient trouver le soutien du PNUD, de la Banque mondiale... Nous ne sommes plus en guerre, nous ne sommes plus sous embargo, il faut passer ą une nouvelle étape, celle d’une vraie normalisation basée sur l’État de droit et sur des projets innovants. Je ne sais pas si nos dirigeants actuels sont capables de mener de tels projets, mais ils peuvent déléguer. Les jeunes générations qui sont désoeuvrées, qui rźvent de partir ą l’étranger malgré leur attachement viscéral au pays, pourraient s’engager dans de tels projets. L’indépendance peut donner l’occasion de construire un Monténégro qui deviendra un modčle ą l’échelle mondiale.

« Nous serions tous trop tristes si le Monténégro disparaissait »

CdB : Dans un Monténégro indépendant, quelle place doit-elle revenir aux Petrovic Njegos ?

NPN : Que le Monténégro soit indépendant ou pas, j’estime y avoir ma place. Quelle que soit l’orientation qui l’emportera, la dynastie des Petrovic Njegos doit źtre présente. C’est une part essentielle du patrimoine du pays. Je travaille et je continuerai ą travailler pour que la dynastie ait toute sa place au Monténégro, pour aider le pays. Je ne veux pas laisser une situation bancale ą mes enfants. C’est dans ce sens que j’ai entamé auprčs du gouvernement une démarche de réhabilitation de la dynastie qui a été injustement bannie en 1918 et privée de tous ses droits. C’est dans ce sens également que j’ai récemment réanimé l’ordre dynastique de Danilo... Cet ordre est le seul héritage, spirituel, qui n’a pas pu źtre confisqué. J’aimerais également mettre mes compétences professionnelles d’architecte au service de mon pays. En effet l’environnement, l’urbanisme, l’architecture, le paysage, sont des enjeux vitaux pour un pays qui n’a comme richesse que la beauté de sa nature.

CdB : Dans les jours ą venir, vous allez źtre beaucoup sollicité par les médias monténégrins, quel message allez-vous faire passer ?

NPN : Ne vous divisez pas ! Le référendum se soldera par un résultat qui sera forcément difficile ą accepter pour les uns ou pour les autres. Mais je pense que le scrutin sera honnźte, et il faudra donc accepter ce résultat, quel qu’il soit. Aprčs le référendum, l’enjeu majeur sera celui de la réconciliation de toute la population. Je vais dire cela aux Monténégrins : arrźtez de vous diviser, car vous gaspillez votre énergie. Mais je dirai aussi que l’indépendance ne ferme aucune porte. Au contraire, elle ouvre toutes les portes de l’avenir. Quand la Serbie et le Monténégro étaient deux États alliés mais indépendants, ils ont gagné toutes les guerres. Par contre, réunis, ils ont perdu toutes les batailles. Je vais dire aux Monténégrins qu’ils seront tous trčs tristes si nous perdons notre Monténégro, si nous le faisons disparaītre. S’il n’y a plus de Monténégro, on ne pourra mźme plus s’engueuler entre nous ! Regardons ensemble vers l’avenir, pas vers le passé.


 
http://www.shekulli.com.al/ 10/05/2006

 Biēaku, kameramani i mbretit

Martesa e Leka Zogut, dasma qė “pushtoi” Madridin

 

Kujtim Boriēi

Edhe nė kėtė numėr tė gazetės vazhdojnė kujtimet e Adil Biēakut, mėsuesit tė arratisur nė moshėn 25-vjeēare, qė nga miqėsia e tij me Leka Zogun, kontributi nė Oborrin Mbretėror, persekutimi i familjes, pėrpjekjet pėr sensibilizimin e shteteve evropiane, incidenti me Ansamblin Shtetėror tė Kėngėve e Valleve Popullore, kėrcėnimi nga Sigurimi i Shtetit, deri te pjesėmarrja nė dasmėn e Lekės sė Parė, ku Biēaku ishte kameraman e fotograf.

(vijon nga numri i kaluar)
Falė pėrpjekjeve tė vazhdueshme tė Leka Zogut e Oborrit Mbretėror nė mėrgim, si dhe shtimit tė radhėve me nacionalistė e kundėrshtarė tė komunizmit shqiptar, kujton Adil Biēaku, nė vitet ‘70 tė shekullit tė kaluar e mė pas, u arrit jo vetėm tė rritet sensibilizimi i komunitetit ndėrkombėtar nė mbėshtetje tė misionit, por pati edhe njė sėrė aktivitetesh tė organizuara e demonstratash kundėr regjimit komunist nė Shqipėri. Njė prej tyre, ku protagonist ka qenė edhe Biēaku, ėshtė protesta e shndėrruar nė incidente tė rėnda, ku Ansambli Shtetėror i Kėngėve e Valleve Popullore tė Shqipėrisė, nė nėntor 1976, u detyrua tė ndėrpresė koncertin nė Stokholm tė Suedisė. ”Por njė nga ngjarjet mė tė shėnuara tė jetės sime mbetet dasma madhėshtore e martesės sė Lekės I, me mbi 1 200 tė ftuar, nė tė cilėn unė pata nderin qė tė jem i vetmi shqiptar qė filmova me kamera dhe fiksova nė aparat evenimente nga kjo martesė”, -tregon pėr “Shekullin”, Biēaku.
Mik e bashkėpunėtor i Oborrit
Fillimisht, sipas Biēakut, nė Suedi e Spanjė kishte pak shqiptarė, ndėrsa pas Luftės sė Dytė Botėrore, me largimet e shumta pikėqėndrime masive tė tyre u bėnė edhe Belgjika e Spanja. “Por ka qenė vetė njohja me mbretin Leka I, me nėnėn mbretėreshė, Geraldina, me mbretėreshėn Suzan, me adjutantin e fundit tė mbretit Zog I, me besnikun, kolonel Hysen Selmani, i cili mė pas punoi edhe pėr Oborrin Mbretėror tė mbretit Leka I, me kapitenin Qazim Preni, me ministrin e Oborrit Mbretėror shqiptar, Abedin Mulosmanaj, me dr. Athanas Gegaj qė ishte sekretar i Oborrit Mbretėror shqiptar, me Isuf Begėn, Xhaferr Elezin, Ismail Shpatėn etj., qė mė kanė pėrgatitur e mėsuar pėr kryerjen e misionit si dhe mė kanė dhėnė mundėsinė pėr tė pėrgatitur e botuar monografinė “Jeta dhe veprimtaria e mbretit Zog pėr Shqipėrinė!” - pohon pėr gazetėn Biēaku. Mes aktiviteteve tė shumta nacionalistėt kujtojnė edhe njė mbledhje qė bėri Leka I nė vitin 1972 nė Madrid me tė gjithė krerėt e partive politike nė mėrgim. Nė kėtė mbledhje, tepėr tė rėndėsishme, ku morėn pjesė patriotė tė njohur si Abaz Kupi, i cili qe i pari pėr Partinė e Legalitetit, Kadri Cakrani i Partisė sė Ballit; Hasan Dostit, Fuat Myftija, Isa Ndreu dhe Lec Shllaku, njė doktor nga Partia e Vėrlacit, Xhaferr Deva etj, tregon mė tej Biēaku, mbreti theksoi nevojėn e shtimit tė radhėve e njė bashkim mė tė fuqishėm.
Incidenti me Ansamblin nė Stokholm
Nė nėntor tė vitit 1976 nė Stokholm, kujton Biēaku, erdhi Ansambli shtetėror i Kėngėve e Valleve Popullore nga Shqipėria. Rrethet nacionaliste, sipas tij, kishin informacion se repertori i kėtij ansambli ishte krejtėsisht i politizuar, i thurte himne komunizmit e Enver Hoxhės, ndaj ne nuk mund tė rrinim duarkryq pa demaskuar kėtė fasadė. “Kėshtu, nė bėmė njė organizim. Unė mblodha tė gjithė shqiptarėt, mė parė pata shkruar njė mesazh pėr ardhjen e Ansamblit, pėr propagandėn mashtruese qė sillte me repertorin e tij, e morėm masa pėr ta demaskuar”, -shton Biēaku. Nė momentin e fillimit tė koncertit, nisin incidentet e rėnda, grindje e sherre me pasoja. Pėr kėto incidente qė ēuan deri nė dėshtimin e aktivitetit, Biēaku qė ishte njė ndėr protagonistėt e organizimit, fajėson disa komunistė shqiptarė dhe tė huaj nga Amerika Latine (spektatorė), por shumėkush nė atė incident flet pėr tė kundėrtėn. Biēaku tregon se protesta e tyre nuk dėshironin tė dilte jashtė kontrollit, por kjo gjė nuk u evitua. “Ne e kishim me regjimin komunist tė Enver Hoxhėn dhe propagandėn qė ky ansambėl bėnte pėr tė, jo me artistėt, pasi disa prej tyre dhe i njihnim nga afėr, si Selim Kuqin nga Shkodra etj.”, - vazhdon tė tregoj Biēaku. Mė tej ai kujton: ”Njėri prej tyre, nga artistėt, na quajti "fashistė" dhe aty nisi pėrleshja, duke u hedhur shishe e mjete tė tjera; u prish gjithēka. Nuk ishte mendimi tė ndodhte kjo, sepse unė iu kisha thėnė se do ta bėjmė tė qetė kėtė aktivitet, por sharjet qė erdhėn nga skena u shoqėruan me tė bėrtitura nga tė gjithė ne me parulla si poshtė Enver Hoxha, poshtė komunizmi, rroftė mbreti!”. Nė ēast, pas kėtij incidenti tė rėndė, ansambli shqiptar mori autobusin dhe iku, ndėrsa nga pala protestuese u arrestuan tre veta, qė u mbajtėn rreth njė orė nė polici. Por nga kjo ngjarje e rėndė, dy ditė mė pas, mėsuesi i arratisur Biēaku, merr njė telegram nga Shqipėria. Nė tė shkruhej: ”Hiq dorė nga veprimtaria armiqėsore, sepse thirrja juaj atje ndikon mbi ne!" Ky telegram, tregon pėr gazetėn ai, ishte nėnshkruar nga nėna e tij, nga vėllai dhe xhaxhai. “Kėtė telegram origjinal e ruaj ende atje nė Stokholm”, -pėrfundon tregimin e tij rreth incidentit tė nėntorit 1976 nė Stokholm, i arratisuri Adil Biēaku
Dasma e Leka Zogut
Adil Biēaku thotė se mbresa mė e paharruar nė jetėn e tij do tė mbetet dasma mbretėrore, kur mbreti Leka I u martua me zonjėn Susan Cullenvard. “Ishte njė dasmė madhėshtore, ku merrnin pjesė mbi 1 200 vetė, nga tė pesė kontinentet, nga shumė familje mbretėrore tė Evropės, diplomatė tė huaj etj.”, -kujton Adil Biēaku, kameramani shqiptar dhe fotografi i saj. Ai kujton se gazetat e huaja shkruanin ato ditė tė dasmės se "Madridi ishte i shqiptarėve". Kėtė eveniment historik, vazhdon mė tej ai, e kam pėrjetėsuar edhe nė fokusin e operatorit, por nga kjo dasmė ka edhe shumė fotografi, tė cilat sot i ka ruajtur me shumė kujdes. “Njėra nga kėto foto i takon njė grupi arbėresh qė erdhi nė kėtė dasmė dhe mes tyre gjeti vend e pozoi sė bashku me ta edhe bashkėshortja ime, Julita, e veshur me kostum kombėtar”, -kujton kameramani Biēaku. Duke qenė njė njohės i mirė edhe i Spanjės, Biēaku sjell edhe faktin se Shqipėria me mbretin Zog ishte i pari vend qė e njohu Spanjėn si shtet me gjeneralismin Francisco Franco pas Luftės Civile nė kėtė vend. Kėtė, sipas tij, nuk e harroi kurrė Franco, i cili nuk mori dot pjesė personalisht nė kėtė dasmė, pėr shkak ishte i sėmurė dhe disa javė mė pas vdiq. Por, Franco, sipas tij, e ka respektuar vazhdimisht mbretin Leka, tė cilin e pranoi nė Spanjė pas vitit 1961 dhe i krijoi tė gjitha hapėsirat pėr njė veprimtari efektive pėr Shqipėrinė etnike.
Miqėsinė me pretendentin Leka I tė Oborrin Mbretėror, nacionalisti i dikurshėm, Biēaku, e ka ruajtur gjatė, e ruan edhe sot, duke punuar me sa mundet pėr realizimin e dėshirės sė pėrbashkėt qė ende nuk ėshtė realizuar, por miqėsitė me mbretin e nacionalistėt nė mėrgim, e veēanėrisht pjesėmarrja dhe qenia kameraman e fotograf nė dasmėn e Lekės I, mbeten gjėrat mė tė pashlyeshme tė jetės sė tij.
“Njė jetė e mundimshme nėn komunizėm, njė kalvar torturash pas arratisjes, pėr mua ishte me fat mundėsia lidhja e puna pėr oborrin e nacionalizmin, ndėrsa prania nė dasmėn e Lekės sė parė, e qenia si kameraman e fotograf, ishin njė privilegj!”, -pėrfundon Adil Biēaku.
(Fund)


http://www.sot.com.al/

Pjeter Arbnori to leave the Democratic Party
Pjeter Arbnori is preparing to quit all functions in the Democratic Party.Arbnori’s possible removal, to be soon finalised with resignation from all functions in the Democratic Party, has also been the political sensational news in Shkodra’s all local media. “Albania’s Mandela” and Former Speaker of Albanian Assembly during the 92-97 DP ruling has not participated in DP’s political actions for a long time, and his contacts with DP’s high leadership are almost zero. His presence on the occasion of “April 2” in Shkodra, has been meaningful for a man that has given much to the Democratic Party, but who is now left in its remote periphery in governance and policy-making. Media emphasise sources close to the man, symbol of democracy with 28-years in prison on his back. According to them, the extreme decision comes as result of several objections regarding his candidature for MP Malesia e Madhe in the July 3 elections, as well as regarding DP’s 8-month ruling. Defeat in the elections, although Arbnori made a model electoral campaign, difficult for his age, brought also his “isolation” and exclusion of his candidature for ambassador in Vatican. Official resignation of the person symbol of democracy is a matter of time. According to the same sources, Arbnori tried to meet with DP head and Prime Minister Sali Bersha, but the latter ignored that. Arbnori is member of DP chairmanship and National Council. There were some actions and decisions taken during the eight-month ruling that did not impress Arbnori, like appointment and hiring of many people that gave a large contribution in DP’s defeat in this zone during the July 3 elections. Avoidance and circumvention of such person with outstanding contribute to the Democratic Party falls in an extremely chaotic environment in Shkodra, where the DP local office plays no role, apart from the directives coming from Tirana. However, some DP members think that Arbnori’s movement could bring out any last minute appointment.

Pjetėr Arbnori drejt largimit nga Partia Demokratike

Image Pjetėr Arbnori pėrgatit dorėheqjen nga tė gjitha funksionet nė Partinė Demokratike. Largimi i mundshėm i Arbnorit, i cili pritet tė finalizohet shumė shpejt me dorėheqjen nga tė gjitha funksionet e PD-sė, ka qenė edhe lajmi politik sensacion nė mediat lokale tė Shkodrės. “Mandela i Shqipėrisė” dhe ish Kryetari i Kuvendit tė periudhės sė qeverisjes sė PD-sė nė vitet 92-97 ka kohė qė nuk ėshtė pjesmarrės nė lėvizjet e PD-sė dhe kontaktet e tij me lidershipin e lartė tė saj janė pothuaj zero. Prania e tij nė me rastin e “2 Prillit” nė Shkodėr ishte njė pėrfaqėsim dinjitoz i njė njeriu qė i ka dhėnė tepėr PD-sė, por qė tani ėshtė nė periferinė e largėt tė saj nė qeverisje dhe politikėbėrje.Mediat theksojnė burime tė besueshme pranė njeriut simbol tė demokracisė me 28-tė vite burgu mbi supe. Sipas tyre, vendimi ekstrem vjen si rezultat i akumulimit tė rezervave tė mėdha tė para 3 korrikut nė kandidimin e tij nė Malėsi tė Madhe, dhe po ashtu edhe pėr 8-tė muaj qeverisjeje tė PD-sė. Peshė tė madhe nė kėtė vendim tė Arbnorit ka edhe largimi i tij nga zona ku ai kishte kandiduar vazhdimisht dhe kandidimi i tij nė Malėsi ku PD-ja ishte totalisht e pėrēarė me njerėz tė saj tė cilėt kishin arritur tė ballafaqohen ashpėrsisht edhe me Berishėn nė zyrėn e tij. Humbja e zonės, megjithėse Arbnori bėri njė fushatė model dhe tė vėshtirė pėr moshėn, solli edhe “izolimin” e tij dhe pėrjashtimin nga kandidatura e ambasadorit nė Vatikan. Paraqitja zyrtare e dorėheqjes duket ēėshtje kohe pėr njė person figurė e pluralizmit nė Shqipėri. Sipas po tė njėjtave burime Arbnori ka kėrkuar tė takohet me kreun e PD-sė dhe Kryeministrin e vendit Berisha, por ky i fundit nuk e ka bėrė tė mundur kėtė gjė. Arbnori ėshtė anėtar i kryesisė dhe kėshillit kombėtar tė PD-sė dhe me sa duket kėto do tė jenė edhe vėndet nga ku ai mendohet dhe thuhet se do tė japė dorėheqjen. Pėr kėto 8-tė muaj qeverisje janė shumė emėrime tė cilat nuk i kanė pėlqyer njeriut tė qetė dhe shpesh herė “shuajtės konfliktesh” dhe mbajtės ekuilibrash nė PD. Pikėrisht nė Malėsinė e Madhe po punėsohen njerėz qė kanė dhėnė njė kontribut tė madh pėr humbjen e tij nė zgjedhjet e 3 korrikut tė 2005. Mėnjanimi dhe anashkalimi nga detyrat dhe kontributi i mundshėm i njė personi kaq tė rėndėsishėm pėr PD-nė nė situatat mė tė komplikuara tė saj bije nė njė mjedis politik tej mase tė ēoroditur nė Shkodėr, ku PD-ja tashmė nuk luan asnjė rol tė qėnėsishėm pėrveē direktivave qė merren nga Tirana nė zgjidhjen e problemeve tė qeverisjes qėndrore. Megjithatė brenda anėtarėve tė PD-sė nė Shkodėr po bisedohet se kjo lėvizje e Arbnorit ka mundėsi tė nxjerrė ndonjė emėrim tė tij tė momentit tė fundit.

 


http://balkans.courriers.info/article6711.html

Osservatorio sui Balcani
Tirana attirée par le gaz russe
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 8 mai 2006
Mise en ligne : mercredi 10 mai 2006
Sur la Toile
logo MOT 455

L’Albanie pourrait devenir un carrefour important pour l’énergie européenne. Un projet colossal est prévu pour se raccorder au réseau international du gaz et se rapprocher du géant russe Gazprom. Silence, en revanche, sur l’impact environnemental...

Par Indrit Maraku

Le gouvernement de centre droit de Tirana se prépare ą une vraie révolution énergétique en s’ouvrant au gaz provenant de la Russie. Selon l’ambassadrice américaine ą Tirana, Marcie Ries, le projet ferait de l’Albanie, seul état des Balkans ą ne pas źtre relié au réseau international du gaz, « un pillier important du domaine de l’énergie en Europe. » Pour cela, les autorités albanaises ont souscrit un « pacte de collaboration » sur la réalisation d’un terminal de regazéification destiné ą satisfaire les besoins du pays. Ce projet serait aussi bénéfique ą l’Italie et devrait mobiliser un investissement important s’élevant ą 1.9 milliards de dollars.

Le gouvernement albanais a entammé des pourparlers avec la société russe Gazprom, le principal fournisseur de gaz en Europe, afin de raccorder l’Albanie au réseau russe. Toutefois, ces discussions devraient se faire au détriment d’un autre projet important, appelé « Ambo ». Ce dernier prévoit la réalisation d’un oléoduc reliant le port bulgare de Burgas ą l’Adriatique, en passant par la Macédoine et l’Albanie mais il ne semble pas convaincre le Premier ministre albanais, Sali Berisha.

« Ambo » : un projet condamné ?

En mars dernier, le projet « Ambo » est présenté par le vice-ministre de l’Énergie, Gjergj Bojaxhi qui le définit comme « un simple projet de construction d’un oléoduc qui relierait la Mer Noire ą l’Adriatique ». Il a suscité ainsi une vive réaction des médias et des experts, conscients que le projet « Ambo » représente bien plus de choses qu’un simple oléoduc. En effet, la consctruction d’une telle installation permetterait le transport du brut américain, argument qui suffit ą priori pour faire plier les autorités albanaises. Par ailleurs, la consctruction de cet oléoduc qui devait réunir divers pays des Balkans est attendue depuis plusieurs années. Ces derniers ont déją tout préparé pour commencer les travaux et l’ancien gouvernement socialiste albanais de Fatos Nano avait donné son plein accord au projet.

La construction de l’oléoduc était sur le point de commencer. Elle avait suscité un investissement de 1.2 milliards de dollars. Selon certaines estimations, 35 millions de tonnes de brut passeraient par an entre le port de Burgas en Bulgarie et celui de Vlora en Albanie. Et c’est lą que le bas blesse. Le gouvernement précédent avait pensé construire un parc énergétique colossal (dont « Ambo » devait faire partie) prčs de la ville cōtičre. Cependant, lors de sa campagne électorale, Sali Berisha avait promis qu’une fois au pouvoir, il metterait un terme au projet pour préserver la zone, qui devient un des points forts du tourisme albanais.

Aussitōt dit, aussitōt fait. Il y a quelques semaines, les autorités albanaises ont demandé aux réalisateurs du projet de trouver un autre endroit pour l’embouchure du terminal, ce qui pose de gros problčmes ą ces derniers. En effet, le port de Vlora, est le seul de la zone ą posséder les caractéristiques adéquates selon les experts. Sa profondeur exceptionnelle permettrait aux bateaux de s’ancrer plus facilement.

Go Est... la chasse au gaz

Peu de temps aprčs avoir écarté le projet « Ambo », Gjergj Bojaxhi a révélé les intentions de Tirana, expliquant que : « Le gouvernement considčre comme un désavantage historique le fait que l’Albanie soit le seul pays des Balkans ą ne pas źtre raccordé au réseau de gaz. Etant donné que le principal fournisseur de l’Europe et des Balkans est Gazprom, le gouvernement albanais est en train de mettre en place des contacts pour réaliser un réseau aussi en Albanie ».

Les autorités semblent pressées par le temps. Le 21 avril dernier, le gouvernement de Tirana a signé un « pacte de collaboration » qui prévoit la construction d’un terminal de regazéification et d’une centrale thermoélectique ą Fier. Le projet pour lequel 1.9 milliards de dollars seront investis devra źtre réalisé par la société italienne « Saipem », la société américaines « Black & Veatch » et la société suisse « ASG ».

« Il s’agit du plus gros investissement jamais réalisé dans les Balkans et qui fera de l’Albanie un pillier important dans le domaine énergétique en Europe », affirmait l’ambassadrice américaine Marcie Ries. Le Premier ministre, Sali Berisha, en revanche, a assuré que son gouvernement « soutiendra de toutes ses forces la réalisation du projet ».

Le terminal de regazéification sera capable de transformer 10 milliards de mčtres cubes de gaz par an. Quant ą la centrale thermoélectrique, elle sera conēue en trois blocs de 400 mégawatt chacun. La structure entičre sera construite prčs de l’embouchure du fleuve Seman sur un espace de 120 hectares. Elle sera ensuite reliée ą l’Italie grāce ą un conduit souterrain.

Et l’environnement ?

Le changement des plans de Tirana dans sa politique énergétique a été suivi avec la plus grande attention par les médias locaux. Comme ą leur habiture, les médias ont suscité de nombreuses réactions et les commentaires sont venus de tout bords. Toutefois, la question environnementale n’a pas attisé de débats. Ni les responsables politiques, ni les associations de protection de l’environnement ne se sont donné la peine d’expliquer quelles seraient les répercussions sur l’environnement d’un projet de telle envergure. Concernant le projet « Ambo », les associations et le gouvernement se sont mis d’accord pour revendiquer l’éloignement de l’oléoduc de Vlora. Mais quand il est question du terminal de regazéification de Fier, les deux partis restent terrés dans le silence, un silence inexpliqué car les deux villes ne sont séparées que par une trentaine de kilomčtres.

Si la question de l’énergie a trouvé des interlocteurs passionnés dans les diplomaties, la capitale albanaise ne semble pas vraiment s’en occuper et ce malgré la visite de plusieurs pays des Balkans de la secrétaire d’Etat américaine, Condoleezza Rice. Les 24 et 25 avril dernier, Condoleezza Rice aurait demandé ą Athčnes et ą Ankara de refuser l’offre émannant de la société russe Gazprom qui se propose de participer ą la construction en cours du gazoduc reliant les deux pays. Elle a surtout demandé aux deux capitales de diminuer leur dépendance au gaz russe. Aprčs avoir rencontré son homologue grecque, la secrétaire d’Etat américaine a clairement mentionné le « danger » que puisse se créer « un monopole de provision d’une seule source, la Russie ».

Or, les sonnettes d’alarme tirées par Condoleezza Rice n’ont pas trouvé d’écho ą Tirana. Les gouvernements albanais et macédoniens continuent pour le moment ą montrer leur intérźt au géant russe du gaz, avec un nombre toujours croissant de lettres de sympathie, signées par les ministres de l’Energie des deux pays. Le danger de se trouver un jour en plein milieu d’un combat de titans est pour l’instant ignoré.


 
06/05/2006 http://www.ballkan.com/
 
NJE MINISTRE DHE NJE PRINC

Autori i Lajmit: Ylli Polovina
Pak ditė mė pare, nė njė ekspozitė tė ēelur nė Galerinė e Arteve nė Tiranė, ku njėri nga nismėtarėt ishte Delegacioni i Komisionit Evropian, mes mjaft pjesėmarrėsve na ranė nė sy tri gjėra: njė grup i madh diplomatėsh tė huaj, njė ministre e kabinetit aktual qeveritar dhe nipi i vetėm i Ahmet Zogut, ai qė mė sė shumti thirret si princi Leka. Veprimtaria mbartte edhe karakteristika tė tjera, ajo ishte e mirorganizuar dhe interesante, por ne po qėndrojmė njė ēast pikėrisht tek tri pamjet e mėsipėrme. Me kėtė rast i rievidentojmė ato: shumė diplomatė tė huaj, njė ministre dhe njė princ.

Pėrfaqėsuesit e huaj ishin njerėz tė sjellshėm, pėrpiqeshin tė mos binin fort nė sy dhe linin tė dukej hapėt vetėm gėzimin qė kishin pėr simbolikėn e asaj ekspozite. Ajo ishte hapur nė shenjė nderimi tė bashkėsisė evropiane dhe nė shprehje tė dėshirės sė pėrbashkėt qė edhe proēesi i eurointegrimit tė Shqipėrisė tė ketė kėmbė tė mbarė qė kėtė vit, nė fund tė kėsaj pranvere. Pėr tė konfirmuar kėtė simbolikė tė veēantė nė aktivitet ishte e pranishme edhe ministrja e Eurointegrimit, zonja Trashani. Elegant, i pazhurmshėm dhe i sjellė gjendej edhe princi Leka. Kultura qė kishte pėrvetėsuar jashtė vendit e bashkonte natyrshėm me atė ekspozitė, po ashtu e lidhte me tė edhe njė strategji e qartė e tij e kohėve tė fundit pėr tė qenė mediatikisht sa mė tepėr i dukshėm. Ai ėshtė njė politikan i ri dhe nuk e pengon kush qė, pak nga pak, tė pjekė kushtet e rrethanat kur mund tė hyjė nė lojėn e pėrgjithshme tė konkurrimit pėr pushtet.

Krahas shumė artistėve, gazetarėve, amatorėve tė artit dhe dy autorėve tė ekspozitės, diplomatėve tė huaj me nė krye vetė kryetarin e Delegacionit tė Komisionit Evropian, z. Salzmann, prania e ministres dhe e princit i kishin hije ekspozitės. Mirėpo, nėse paska qėnė kėshtu, atėhere ku gjendet problemi? Nė fakt nuk ka asnjė problem, por njė temė pėr reflektim na duket se ėshtė. Nė atė atmosferė ku sallėn e madhe e mbushnin mjaft njerėz qė dėshironin me qetėsi tė shijonin pikturat, gjithsecili pėrpiqej tė mos pengonte rrjedhėn e vizitorėve. Kėshtu secili pjesėmarrės e kishte tė lehtė tė kalonte brinjas dhe, madje, fare ngjitur me diplomatėt e huaj si edhe vetė kryetarin Lutz Salzmann. Pa as mė tė voglin problem mund tė anashkaloje, gjithnjė duke kundruar pikturat, edhe pranė euroministres shqiptare. Veē nuk mund ta kishe kėtė “fat” pranė princit tė ri Leka. Atė e shoqėronin tre truproja shtatlartė. Duke qenė se truprojet, me mbrojtjen e tyre tė detyruar pėr nipin e Ahmet Zogut, kėrkonin profesionalisht njė hapėsirė minimale tė nevojshme, nė njė nga pjesėt e ngushta tė sallės, ndėrsa princi po shihte pikturat, nuk mund tė kaloje aspak lehtėsisht. Truprojat tė vinin duart me kujdes para trupit dhe tė kėrkonin tė prisje pak ose tė shtyheshe mėnjanė. Megjithėse kėtė punė ata nė formė e bėnin qytetarisht, nė thelb nuk mund tė mos ndiheshe keq. Ata nuk tė fyenin aspak, madje pėrkujdeseshin qė kjo gjė tė mos ndodhte kurrė, por autori i kėtyre radhėve, tek ndjeu dy herė nė trup pėllėmbėn frenuese tė njėrit nga badiguardėt provoi njė zemėrim. Ishte inat i lehtė, kalimtar, tė cilin menjėherė mund ta fashitje duke arsyetuar se truprojat ishin paguar pėr ta ruajtur njė njeri dhe doemos qė, nė pėrgjigje pėr kėtė mbrojtje, do tė bėnin gjithēka tė nevojshme.

Me princin e ri dhe truprojėn e tij, thjesht pėr njė rastėsi, u desh sėrish tė “pėrplaseshim” nė ikje. Pėrsėri rojet e tij, duke zbatuar rregullat normale tė vetėmbrojtjes, me shenja duarsh apo edhe duke t’i vendosur nė trup lehtėsisht pėllėmbėt, hapėn energjikisht rrugėn. E pata edhe kėsaj radhe “fatin” tė mė preknin butaz. Leka i ri nxitonte, sepse kishte njė punė tjetėr tė ngutshme apo sepse truproja e bėnte nxitimin duke zbatuar njė nga rregullat e sigurisė sė njė personi, kjo ishte njė punė tjetėr. Ajo qė nuk shkonte nė tė gjithė kėtė ku u bėmė dėshmitarė nė njė ekspozitė me shenjė inkurajuese Evropėn, nuk ishin tre badiguardėt si persona, as princi vetė si individ. Ajo qė mund tė duket jo plotėsisht e pranueshme ishte se nė tė njėjtėn sallė, ku tė paktėn tre persona ishin tė rendėsisė sė veēantė politike, kėtė “status” publikisht e gėzoi vetėm djaloshi Leka. Nuk morėm vesh nė kishte ndonjė truprojė kryetari i Delegacionit tė Komisionit Evropian nė Tiranė, porse qė ministrja Trashani nuk kishte asnjė, kėtė gjė e pamė me sytė tanė, sepse qėlluam fare afėr saj. Madje euroministrja ndenji gjithė kohėn e ceremonisė sė ēeljes sė veprimtarisė nė skajin mė tė largėt tė gjysmėharkut tė madh tė pjesėmarrėsve dhe organizatorėve tė parė tė aktivitetit iu desh ca si shumė kohė pėr ta diktuar e thirrur tė rrinte atje ku i takonte.

Protokolli ėshtė njė nga mė tė thjeshtėt elementė tė njė shoqėrie qė thotė se ka shtet. Trashani ėshtė ministre e shtetit shqiptar dhe nė respekt e detyrim pėr kėtė status tė saj e tė kujtdo tjetėr qė ėshtė pėrfaqėsues i lartė i tij, njė sekretar-truprojė pėr tė (adjutant i kanė thėnė shumė dekada tė mėparshme), tė paktėn ato ēaste dinjiteti protokollar duhej tė kishte pranė. Por qė tė mos e ngasim shumė idenė se dinjitetin e njė funksionari tė lartė brenda apo jashtė vendit mund ta masim vetėm me truproja apo shpurė shoqėruesish, ēka nuk duket pėrherė rrugėzgjidhja mė e arsyeshme, pėrse pėrdor kėtė truprojė tė madhe nė mes tė veprimtarive zyrtare njė djalosh, tė cilit deri tani nuk i ka ngjarė asnjė incident edhe nė rrugė? Fillikat e nė mos “me duar nė xhepa”, shpenguar, nėpėr sheshet kryesore tė Tiranės ecin politikanė shumė aktivė e qė japin e pėsojnė pėrditė trysni tė madhe publike.

Apo Leka i ri, pėrpos ndonjė meraku prindėror se mos i ndodh gjė, vijon njė kulturė familjare, ku rregullat e “oborrit” prej dhjetėra vitesh janė tepėr tė fryra e strikte? Apo mbase kjo trupė me tre roje shtatlartė, mbase e arsyeshme nė rrugė, nė mes tė njė aktiviteti zyrtar i duhet edhe pėr mė tepėr dukshmėri? Apo e gjithė kjo histori lidhet thjesht me faktin se pėrderisa princi ka mundėsi financiare t’i paguajė mund edhe t’i mbajė gjithkund? Shoqėrimi me truproja nuk ėshtė veprimtari e ndaluar, financiarisht kėtė gjė mund ta bėjė pėr shembull, ēdo biznesmen. Mirėpo nė publik, tė paktėn nė njė veprimtari me simbole zyrtare, gjithsecili ruan disa rregulla harmonizimi dhe respekti dukshmėrie tė ndėrsjelltė me tė tjerėt.

Ndoshta nė kėtė kuptim mes princit tė i ri me tre truproje dhe euroministres sė ndrojtur ndaj publicitetit, shkruesit tė kėtyre radhėve thellė-thellė i bėri pėrshtypje tė mirė kjo sjellje e fundit.


 

 
 
 
  
E Diele, 07 Maj 2006 https://www.korrieri.com/
PS fton ish-ambasadoret
Selia roze afron nje sere figurash te rendesishme, perfshire edhe ish-perfaqesuesit diplomatike te Tiranes

Dardan Malaj

Partia Socialiste "zyrtarizon" afrimin e ish-ambasadoreve te qeverisjes se saj prane strukturave qendrore. Pak kohe pasi kane lene detyren si pasoje e reformes ne sherbimin e jashtem prej nderrimit te pushteteve, disa prej diplomateve ne karriere jane ftuar te atashohen prane selise roze. Komisioni i politikes se jashtme prane Komitetit te Pergjithshem Drejtues, ka nisur zyrtarisht ftesat per ish-ambasadoret. Por lista e socialisteve nuk mbetet me kaq, pasi pjese e suportit ne seline roze jane ftuar te behen edhe nje numer i madh figurash nga shoqeria civile dhe bota akademike.

Kryetari i ketij komisionit, Kastriot Islami, deklaron se eshte bere nje pune voluminoze ne drejtim te thithjes se te gjithe elementeve me vlera. "Pjese e komisionit tone do te jene nje sere figurash te rendesishme, mes tyre edhe ish-ambasadoret tane te akredituar ne vende te huaja qe u larguan pas 3 korrikut", nenvizon Islami. Ndersa burimet partiake rrefejne se, gjasat me te medha jane qe keto personalitete te kthejne pergjigje pozitive, duke sherbyer si force mbeshtetese e KPD-se. Keshtu, pritet te jene anetare komisionit te jashtem prane KPD-se emra te tille si Fatmir Kumbaro, ish-ambasador ne Maqedoni e Bullgari. Ndersa te njejtin fat mund te kete edhe Leontiev Cuci, ish- ambasador ne Itali e Zvicer. Kesaj liste i shtohet Bashkim Zeneli, ish-ambasador ne Gjermani e Greqi, Bashkim Rama, ish-perfaqesues i Shqiperise ne Kosove dhe Agim Nesho ish-ambasador ne Nju-Jork ne Organizaten e Kombeve te Bashkuara.

Prurjet e reja nga shoqeria civile, qe do ftohen ashtu sikurse ish-ambasadoret, perkatesisht ne komisione te ndryshme te Komitetit te Pergjithshem Drejtues, do te jene kontingjenti paresor qe mund t'i bashkengjiten kesaj strukture. Si pasoje e ndryshimeve, ne statutin e partise do kerkohet shtimi i numrit te anetareve te KPD-se, dhe emrat e rinj mund te jene pikerisht keta te "ardhur" ne komisione nga shoqeria civile dhe bota akademike.

Te ftuarit

Fatmir Kumbaro Ish-ambasador ne Maqedoni e Bullgari

Leontiev Cuci Ish-ambasador ne Itali e Zvicer

Bashkim Zeneli Ish-ambasador ne Gjermani e Greqi

Bashkim Rama Ish-perfaqesues i Shqiperise ne Kosove

Agim Nesho Ish- ambasador i Shqiperise ne OKB, SHBA
 
 
 
6 mai 2006 01:27

WASHINGTON - Washington a annoncé vendredi la libération de cinq Chinois ouļgours détenus ą Guantanamo et indiqué qu'ils allaient s'installer en Albanie. Les autorités américaines ont admis au printemps 2005 déją que ces cinq hommes n'étaient pas des "ennemis".


"Tōt aujourd'hui (vendredi), le gouvernement albanais a accepté d'accueillir comme réfugiés cinq Ouļgours de nationalité chinoise qui étaient détenus par le département de la défense sur la base de Guantanamo ą Cuba", a indiqué le porte-parole du département d'Etat Sean McCormack.

Les autorités militaires ont admis au printemps 2005 que ces Chinois musulmans, capturés selon leurs avocats par des "chasseurs de prime" au Pakistan, n'étaient pas des "combattants ennemis".

Ces cinq Ouļgours, turcophones et musulmans originaires de la province du Xinjiang (au nord-ouest de la Chine), oł existe un important courant séparatiste, sont arrivés en juin 2002 sur la base américaine de Guantanamo ą Cuba.

Le gouvernement américain refusait de renvoyer les Ouļgours en Chine, oł ils risquent des mauvais traitements, et assurait qu'ils seraient libérés dčs qu'un pays d'accueil aura été trouvé. (ATS)

 


 Les Etats-Unis soutiennent l'intégration de l'Albanie, la Croatie et la Macédoine au sein de l'Otan (Cheney)
 
2006-05-08 09:23:23 cri  © Radio Chine Internationale

Dick Cheney termine sa tournée dans les Balkans et les pays Baltes en soutenant l'intégration de l'Albanie, la Croatie et la Macédoine au sein de l'Otan.

Le vice-président américain était ą Dubrovnik en Croatie oł il s'est réuni avec les Premier ministres de ces 3 pays. Il a estimé également comprendre le désir de ces nations de vouloir intégrer l'Union européenne.

 
 
 
 

Washington est pour l'élargissement de l'OTAN

7 mai 2006 22:10  TSR.ch

BERNE - Le vice-président américain Dick Cheney a affirmé soutenir la Croatie, la Macédoine et l'Albanie dans leur volonté d'adhérer ą l'OTAN. Il ne s'est toutefois pas engagé sur une date précise quant ą leur intégration au sein de l'Alliance.


"Les pays de la 'Charte adriatique' ont exprimé leur souhait d'intégrer la communauté transatlantique et nous soutenons cette démarche", a déclaré M. Cheney en présence des Premiers ministres croate, Ivo Sanader, macédonien Vlado Buckovski et albanais Sali Berisha, réunis ą Dubrovnik, sur la cōte croate.

Ces trois pays ont signé en mai 2003 avec les Etats-Unis cette "Charte adriatique" destinée ą faciliter leur intégration au sein de l'Alliance atlantique. En vertu de ce document, Washington s'est engagé ą les aider ą adhérer ą l'OTAN.

"Il s'agit d'un important pas en avant et nous apprécions beaucoup le fait que vous źtes tous déją engagés aux cōtés de l'OTAN et des forces américaines dans des endroits comme l'Afghanistan et l'Irak", a poursuivi M. Cheney.

"Nous comprenons votre souhait d'intégrer l'OTAN et la communauté européenne et il est important ą la fois pour l'OTAN et l'Union européenne (UE) d'intégrer de nouveaux membres", a-t-il ajouté.

Pour leur part, MM. Sanader, Berisha et Buckovski ont souligné que l'adhésion ą l'OTAN représentait un "objectif stratégique" pour leur pays. Zagreb, Skopje et Tirana souhaitent vivement intégrer l'Alliance atlantique en 2008.

Le premier ministre croate, Ivo Sanader a dit espérer "recevoir un message fort quant ą nos progrčs sur la voie de l'adhésion, lors du prochain sommet de l'OTAN, ą Riga, en novembre".

La présence de M. Cheney en Croatie a marqué une embellie dans les relations bilatérales depuis l'arrivée au pouvoir ą Zagreb, fin 2003, du gouvernement conservateur de M. Sanader.

Les relations entre Zagreb et Washington s'étaient refroidies sous le précédent gouvernement social-démocrate en raison notamment de ses critiques de l'intervention militaire américaine en Irak et du refus croate de signer un accord sur l'immunité des ressortissants américains face ą d'éventuelles poursuites devant la Cour pénale internationale (CPI). (ATS)

 
 
 
Romandie.com - 7 mai 2006
Visite de Dick Cheney en Croatie: élargissement de l'OTAN au menu

ZAGREB - Dick Cheney a affirmé soutenir le souhait de la Croatie, de la Macédoine et de l'Albanie d'adhérer ą l'OTAN. Il s'est entretenu en Croatie avec les chefs de gouvernement de ces pays, aprčs une recontre samedi avec le président croate.

"Les pays de la 'Charte adriatique' ont exprimé leur souhait d'intégrer la communauté transatlantique et nous soutenons cette démarche", a déclaré M. Cheney en présence des Premiers ministres croate, Ivo Sanader, macédonien Vlado Buckovski et albanais Sali Berisha, réunis ą Dubrovnik, sur la cōte croate.

Ces trois pays ont signé en mai 2003 avec les Etats-Unis cette "Charte adriatique" destinée ą faciliter leur intégration au sein de l'Alliance atlantique. En vertu de ce document, Washington s'est engagé ą les aider ą adhérer ą l'OTAN.

"Il s'agit d'un important pas en avant et nous apprécions beaucoup le fait que vous źtes tous déją engagés aux cōtés de l'OTAN et des forces américaines dans des endroits comme l'Afghanistan et l'Irak", a poursuivi M. Cheney.

"Nous comprenons votre souhait d'intégrer l'OTAN et la communauté européenne et il est important ą la fois pour l'Otan et l'Union européenne d'intégrer de nouveaux membres", a-t-il ajouté.

Zagreb, Skopje et Tirana souhaitent vivement intégrer l'Alliance atlantique en 2008. Les trois pays sont ą des stades différents de rapprochement de l'UE, avec en tźte du peloton la Croatie, qui a entamé des négociations d'adhésion avec Bruxelles en octobre 2005.

La présence de M. Cheney en Croatie traduit une embellie dans les relations bilatérales depuis l'arrivée au pouvoir ą Zagreb, fin 2003, du premier ministre conservateur Ivo Sanader.

Les relations entre Zagreb et Washington s'étaient refroidies sous le précédent gouvernement social-démocrate en raison notamment de ses critiques de l'intervention militaire américaine en Irak et du refus croate de signer un accord sur l'immunité des ressortissants américains face ą d'éventuelles poursuites devant la Cour pénale internationale (CPI).

M. Mesic a précisé n'avoir pas abordé avec M. Cheney ce sujet, toujours en suspens.

(ats / 07 mai 2006 12:10)
 

Cheney en Croatie: élargissement de l'OTAN au menu

ZAGREB - L'élargissement de l'OTAN et la lutte contre le terrorisme ont dominé samedi l'entretien du président croate Stipe Mesic avec le Dick Cheney. La visite du vice-président américain traduit une embellie dans les relations entre Zagreb et Washington.

"J'ai évoqué les réformes que nous avons mises en place, celles que nous sommes en train de réaliser, et j'ai expliqué ą M. Cheney ce que nous souhaitons dans notre région", c'est-ą-dire l'adhésion la plus rapide possible ą l'Union européenne (UE) et ą l'OTAN, a déclaré M. Mesic ą des journalistes.

M. Cheney, qui devait initialement quitter Dubrovnik lundi, partira pour les Etats-Unis dimanche. Avant de dīner dans la soirée avec le Premier ministre croate Ivo Sanader, M. Cheney a affirmé le fort soutien de Washington aux ambitions de Zagreb d'adhérer ą l'UE et ą l'OTAN.

"Nous, les Américains, sommes trčs impressionnés par les progrčs réalisés par la Croatie ces derničres années", a-t-il ajouté. Alors qu'un récent sondage fait apparaītre qu'en Croatie, 54% de la population rejette l'adhésion ą l'OTAN, soutenue par seulement 29%, M. Mesic a assuré qu'il s'agissait d'une "situation passagčre".

La présence de M. Cheney en Croatie traduit une embellie dans les relations bilatérales depuis l'arrivée au pouvoir ą Zagreb, fin 2003, du premier ministre conservateur Ivo Sanader.

Les relations entre Zagreb et Washington s'étaient refroidies sous le précédent gouvernement social-démocrate en raison notamment de ses critiques de l'intervention militaire américaine en Irak et du refus croate de signer un accord sur l'immunité des ressortissants américains face ą d'éventuelles poursuites devant la Cour pénale internationale (CPI).

M. Mesic a précisé n'avoir pas abordé avec M. Cheney ce dernier sujet, toujours en suspens.

(ats / 07 mai 2006 03:08)
 
 
http://www.panorama.com.al/  8 Maj 2006
 

Kryeministrat e Shqipėrisė, Kroacisė e Maqedonisė diskutojnė pėr anėtarsimin e
Cheney: SHBA do mbėshtesė pėrpjekjet pėr nė NATO

“SHBA do mbėshtesė pėrpjekjet e Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė pėr anėtarėsim nė NATO, pėrpjekje, tė cilat konsiderohen mbresėlėnėse”. Kėshtu u shpreh zėvendėspresidenti amerikan, Dick Cheney, i cili mori pjesė nė takimin e Dubrovnikut tė Kroacisė, ku kryeministrat e tre vendeve ballkanike diskutuan rreth pėrpjekjeve tė tyre pėr tė qenė anėtarėt e aleancės euroatlantike dhe sfidat e ardhshme tė tyre. “Pėrkushtimi dhe pėrpjekjet e tė tre vendeve pėr anėtarėsim nė NATO janė mbresėlėnėse dhe SHBA do tė mbėshtesė pėrpjekjet e tyre pėr anėtarėsim nė Aleancė”, u shpreh Cheney. Pjesėmarrja e zėvendėspresidentit Cheney nė takim dha mesazhin domethėnės, duke rikonfirmuar edhe njė herė mbėshtetjen qė SHBA i jep anėtarėsimit nė NATO tė vendeve tė Kartės sė Adriatikut. Zėvendėspresidenti amerikan theksoi rėndėsinė e jashtėzakonshme tė futjes sė gjakut tė ri nė NATO, nė mėnyrė qė aleanca tė pėrballojė rreziqet e reja. Gjithashtu Cheney theksoi se tė tre vendet duhet tė bėjnė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė pėrmbushur tė gjitha kriteret dhe standardet e nevojshme pėr anėtarėsim. Si dhe herė tė tjera, kur pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė qeverisė amerikane kanė vlerėsuar pėrpjekjet e vendeve tė Kartės sė Adriatikut, pėr tė luftuar terrorizmin ndėrkombėtar, edhe zėvendėspresidenti amerikan, Cheney, nuk harroi ta vėrė nė dukje njė gjė tė tillė, duke mbėshtetur tre vendet ballkanike. Zėvendėspresidenti Cheney shprehu mirėnjohjen e qeverisė amerikane pėr aleancėn e ngushtė dhe mbėshtetjen e tė tre vendeve nė luftėn kundėr terrorizmit dhe veēanėrisht mbėshtetjen dhe pjesėmarrjen e tyre nė misionet ushtarake pėr vendosjen e paqes dhe demokracisė nė vende tė ndryshme tė botės. Nė takimin e Dubrovnikut, tre kryeministrat Ivo Sanader, i Kroacisė, Vlado Buēkovski i Maqedonisė dhe Sali Berisha, si vende anėtare tė Kartės sė Adriatikut, nėn shoqėrinė e zėvendėspresidentit amerikan, Cheney, rikonfirmuan aspiratat e vendeve tė Kartės sė Adriatikut pėr anėtarėsim nė NATO. Nė diskutimet e tyre, tre kryeministrat pasqyruan pėrpjekjet e bėra prej tyre pėr tė pėrmbushur standardet e anėtarėsimit, rolin e SHBA-sė nė kėtė proces, zhvillimet nė rajon, si dhe bashkėpunimin midis tė tre vendeve nė kuadrin e integrimit nė NATO dhe BE. Nė mėnyrė tė veēantė kryeministrat e tė tre vendeve theksuan rėndėsinė qė ka pėr paqen, stabilitetin dhe zhvillimin nė rajon anėtarėsimi i tyre nė NATO. Ata shprehėn besimin se nė zgjerimin e parė tė NATO-s, tė tre vendet do tė ftohen t’i bashkohen Aleancės. Anėtarėsimi i tyre nė NATO, u shprehėn kryeministrat, do tė zvogėlojė ndjeshėm zonėn e pasigurisė nė rajon. Standardet e NATO-s, tė cilat priten tė plotėsohen nga vendet qė aspirojnė futjen nė NATO, janė konsideruar nga kryeministrat e tre vendeve ballkanike, si sfida mė e rėndėsishme e tyre pėr t’u anėtarėsuar nė aleancėn euroatlantike. Kryeministrat riafirmuan pėrkushtimin e tyre pėr tė vazhduar pėrpjekjet pėr pėrmbushjen e standardeve tė anėtarėsimit, duke theksuar se anėtarėsimi duhet tė jetė njė proces i merituar nga tė tre vendet.


http://www.shekulli.com.al/ 04/05/2006

 

Kryeinspektorja Fatmira Laska pohon pėr “Shekullin” se me firmosjen e memorandumit ėshtė e mundur zbulimi i parave tė fshehura jashtė shtetit nga politikanėt shqiptarė

Laska: Dyshime pėr pronat e kandidatit pėr ambasador nė Shkup

 

Ened Janina

TIRANĖ- Ekzistojnė mundėsitė reale pėr tė zbuluar pasuri tė fshehura tė zyrtarėve shqiptarė jashtė shtetit. Kėshtu shprehet nė njė intervistė pėr “Shekullin” kryeinspektorja e ILDKP, Fatmira Laskaj. Ajo komenton qėllimin e memorandumit tė firmosur pak ditė mė parė me Drejtorinė e Parandalimit dhe Pastrimit tė Parave si dhe procesin e dorėzimit tė deklaratave tė pasurisė nga zyrtarėt shqiptarė pėr vitit 2005. Laskaj pohon se ėshtė caktuar njė grup i pavarur ekspertėsh edhe pėr tė verifikuar pasuritė e diplomatit Lisien Bashkurti, pas njė kallėzimi tė mbėrritur nė adresė tė tij pėr mashtrim nė shuma tė mėdha parash.
Zonja Laska, nė fund tė javės sė kaluar, firmosėt njė Memorandum Bashkėpunimi me Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Parandalimit tė Pastrimit tė Parave. Ē’do tė thotė njė hap i tillė? A ekzistojnė me tė vėrtetė mundėsitė reale pėr tė zbuluar, nė rast se ka, pasuri tė fshehura tė politikanėve shqiptarė?
Firmosja e Memorandumit tė Bashkėpunimit ndėrmjet Inspektoratit tė Lartė tė Deklarimit e Kontrollit tė Pasurive dhe Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Parandalimit e Pastrimit tė Parave ėshtė njė hap shumė i rėndėsishėm nė realizimin sa mė tė plotė tė atij detyrimi, pėr tė cilin ėshtė krijuar institucioni ynė; verifikimit dhe kontrollit tė pasurive tė luajtshme e tė paluajtshme tė subjekteve qė mbartin detyrim pėr deklarim nė bazė tė ligjit. Me iniciativėn e ILDKP, e cila gjeti mbėshtetjen e plotė nga drejtuesit e DPPPP-sė dhe Ministrisė sė Financave, tashmė institucioni ynė do tė ketė mundėsi mė tė mėdha pėr verifikim dhe hetim tė interesave pasurore tė zyrtarėve jashtė territorit tė Republikės sė Shqipėrisė. Kjo do tė arrihet falė pėrdorimit tė kanaleve tė komunikimit qė ka Drejtoria e Pėrgjithshme e Parandalimit tė Pastrimit tė Parave me zyrat e saj homologe nė shtete tė tjera. Ky memorandum vijon nė mėnyrė pozitive marrėveshjen qė ILDKP nėnshkroi me Ministrinė e Jashtme nė nėntor tė vitit 2005 pėr hetimin e pasurive tė luajtshme e tė paluajtshme tė subjekteve jashtė vendit. Dua tė theksoj se nuk ėshtė e lehtė pėr tė kryer verifikimin dhe hetimin e pasurive tė zyrtarėve qė gjenden jashtė territorit tė Shqipėrisė, pasi, nė radhė tė parė, duhet koordinuar kuadri ynė ligjor me atė tė vendeve ku do tė zhvillohen hetime. Megjithatė, e shpreh me bindje se ekzistojnė mundėsitė reale pėr tė zbuluar, nėse ka, pasuri tė fshehura jashtė nga zyrtarėt shqiptarė. Kjo kėrkon njė impenjim maksimal tė tė gjitha strukturave shtetėrore qė kanė si objekt tė punės sė tyre luftėn kundėr korrupsionit. Gjithsesi, nga bashkėpunimi i deritanishėm i ILDKP me institucione tė tjera, vihet re njė qėndrim pozitiv nga tė gjithė pėr tė pėrballuar kėtė sfidė.
Meqenėse jemi te ēėshtja e hetimeve pėr pasuritė e zyrtarėve jashtė Shqipėrisė, jemi nė dijeni se ndaj Lisien Bashkurtit, kandidaturė e propozuar pėr postin e Ambasadorit tė Shqipėrisė nė Shkup, ėshtė dorėzuar nė prokurori e mė tej ka pasur njė kallėzim nė gjykatė pėr “mashtrim me shuma tė mėdha parash” ndaj njė shtetasi, nė kohėn kur ai ka qenė ambasador nė Pragė. Sipas kėtij denoncimi, Bashkurti kur ėshtė kthyer nė Shqipėri ka ndėrtuar shtėpi e lokal. Ju si institucion, keni kryer kontroll mbi pasuritė e tij?
Gjatė procedurės normale tė verifikimit tė pasurive tė zyrtarėve, pak kohė mė parė jemi hasur edhe me ēėshtjen qė ju parashtroni. Pas korrespondencės zyrtare qė kemi pasur me Prokurorinė e Rrethit Gjyqėsor Tiranė e mė pas me Gjykatėn e Faktit e Gjykatėn e Apelit Tiranė, rezulton se ēėshtja penale ndaj subjektit Lisien Bashkurti ėshtė pezulluar. Gjithsesi, trajtimi i kallėzimit penal ndaj kėtij zyrtari nuk ėshtė objekt i punės sė Inspektoratit. Ajo qė na pėrket ne si institucion ėshtė fakti se nė kallėzimin penal ėshtė pėrmendur se z. Bashkurti “pasi ėshtė kthyer nė Shqipėri ka ndėrtuar shtėpi e bar/lokal”, tė cilat, sipas denoncuesit, janė ndėrtuar me para qė janė pėrfituar me anėn e mashtrimit. Pikėrisht, kėtė do tė verifikojė ILDKP-ja. Duke mos u nisur aspak nga pozicione dyshuese, por thjesht duke iu pėrmbajtur pėrcaktimeve ligjore, do tė kryejmė procedurat normale tė kontrollit dhe hetimit, njėlloj siē veprojmė pėr tė gjithė subjektet qė mbartin detyrim pėr deklarim. Pėr tė sqaruar sa mė mirė kėtė rast, ILDKP ka vendosur qė nė verifikimin e pasurisė sė deklaruar nga subjekti Lisien Bashkurti, tė caktojė ekspertė tė licensuar, tė cilėt, sipas nenit 29 tė ligjit nr.9049, dt.10.4.2003 “Pėr deklarimin dhe Kontrollin e Pasurive tė tė zgjedhurve dhe tė disa nėpunėsve publikė”, nė zbatim tė autorizimit tė Inspektorit tė Pėrgjithshėm tė ILDKP janė tė detyruar tė sigurojnė gjatė ekspertimit tė dhėna dhe mbajnė pėrgjegjėsi sipas dispozitave tė Kodit Penal pėr ekspertim tė rremė.
Ju thoni se nė rastin e z. Bashkurti do tė merrni grup ekspertėsh. Atėherė, po nė rastin e Artan Gjermenit pse nuk e shfrytėzuat kėtė hapėsirė ligjore pėr marrjen e ekspertėve tė pavarur. Njė ndėr
pretendimet e anėtarit tė KLD-sė ndaj institucionit tuaj ka qenė fakti se ju “keni bėrė vlerėsim dhe jo kontroll tė pasurisė sė tij”?
Rasti i z. Bashkurti ėshtė i ndryshėm nga rasti tjetėr, pasi do tė duhet qė tė kryhen verifikime nė terren, psh. pėr matje sipėrfaqeje, etj. Pėr kėtė arsye, Inspektoratit i nevojitet ekspertim specialistėsh tė fushės. Ndėrsa nė rastin e z. Gjermeni, Inspektorėt e Lartė qė shqyrtuan dosjen konstatuan tepricė nė balancim, pra vlera e aseteve tė deklaruara prej tij nuk pėrputhej me tė ardhurat ose burime qė kanė krijuar kėtė pasuri. Trajtimi i kėsaj ēėshtjeje kėrkonte ekspertė ligjorė e ekonomikė, tė cilėt gjenden nė stafin e Inspektorėve tė Lartė tė ILDKP. Por duhet theksuar edhe njė fakt tjetėr; jo nė ēdo rast ILDKP e ka “luksin”, domethėnė mundėsitė buxhetore, pėr tė marrė ekspertė tė licensuar tė pavarur. Ekspertėt, nė rastin mė tė mirė, kėrkojnė njė tarifė pėr shėrbim nė vlerėn 30-40 mijė lekė tė reja, ndėrkohė qė buxheti i Inspektoratit pėr marrjen e tyre ėshtė nė total 200 mijė lekė tė reja nė vit. Pra, duke u bazuar nė njė matematikė tė thjeshtė, me buxhetin aktual, ILDKP mund tė trajtojė me ekspertė tė pavarur 5-6 raste nė vit, ndėrkohė qė numri i subjekteve tė cilėve u verifikohet e kontrollohet pasuria ėshtė shumė herė mė i lartė. Pėr kėtė arsye, duke shfrytėzuar nė maksimum kapacitetet dhe aftėsitė e stafit, mundohemi qė tė reduktojmė sa mė shumė tė jetė e mundur pėrfshirjen e ekspertėve, duke e menaxhuar mė drejt fondin e planifikuar pėr kėtė zė. Nė kėtė problem, e kemi parė tė arsyeshme tė respektojmė kompetencat e organeve tė specializuara qė kanė po tė njėjtin qėllim, luftėn kundėr korrupsionit. Ēka do tė thotė mė qartė qė ILDKP, nė mėnyrėn e punės institucionale e tė detyrimeve ligjore qė ka, mjafton tė konstatojė e tė njoftojė organet pėrkatėse pėr parregullsitė e deklarimit tė kryer nga X zyrtar. Kėto organe janė tė lira e nė mundėsi ligjore e buxhetore pėr tė marrė e rimarrė ekspertė tė fushave tė ndryshme.
Zonja Laska, sapo ka pėrfunduar afati i dorėzimit tė deklaratave tė pasurisė pėr vitin 2005. Si ka rezultuar ky proces?
Detyrimin pėr deklarimin tė interesave private periodike/vjetore pranė Inspektoratit tė Lartė tė Deklarimit dhe Kontrollit tė Pasurive e mbartin zyrtarė tė 506 institucioneve publike qendore e lokale. Nė total, pėr vitin 2005, duhet tė dorėzonin deklaratėn e pasurisė: 4044 subjekte (nė kėtė numėr nuk pėrfshihen deklarimet e familjarėve tė zyrtarėve qė kanė tė regjistruara mė vete nė regjistrat publikė interesa tė ndryshme private). Nė pėrfundim tė procesit tė administrimit tė dokumentacionit tė mbėrritur nga Autoritetet Pėrgjegjėse, rezulton se kanė dorėzuar deklaratėn e pasurisė 3874 subjekte. Deri mė 28 prill 2006, rezulton se nuk e kanė dorėzuar dokumentin “deklaratė e interesave private periodike/vjetore 170 subjekte. Pas rakordimeve tė kryera, tashmė kanė nisur tė vendoset masa administrative “gjobė” pėr tė gjithė subjektet qė kanė shkelur afatet pa shkaqe tė arsyeshme ligjore. Duhet theksuar fakti se pėr vitin 2005, me pėrjashtim tė disa nėpunėsve, tė gjithė zyrtarėt e lartė shtetėrorė e kanė plotėsuar nė kohė detyrimin ligjor tė deklarimit tė pasurisė. Kjo ėshtė natyrisht meritė e stafit tė Inspektorėve tė Lartė tė ILDKP, tė cilėt kanė kėmbėngulur nė ndėrgjegjėsimin e zyrtarėve qė mbartin detyrim pėr deklarim tė pasurisė. Nė periudhėn shkurt-mars 2006, Inspektorati ka zhvilluar njė seri takimesh me autoritetet pėrgjegjėse tė tė gjithė institucioneve qendrore e lokale, nė tė cilat ėshtė theksuar rėndėsia e pėrmbushjes sė detyrimit brenda afateve tė pėrcaktuara ligjore.

MEMORANDUMI

“Shpreh me bindje se ekzistojnė mundėsitė reale pėr tė zbuluar, nėse ka, pasuri tė fshehura jashtė nga zyrtarėt shqiptarė. Kjo kėrkon njė impenjim maksimal tė tė gjitha strukturave shtetėrore qė kanė si objekt tė punės sė tyre luftėn kundėr korrupsionit”

DIPLOMATI

ILDKP ka vendosur qė nė verifikimin e pasurisė sė deklaruar nga subjekti Lisien Bashkurti, tė caktojė ekspertė tė licensuar, tė cilėt janė tė detyruar tė sigurojnė gjatė ekspertimit tė dhėna dhe mbajnė pėrgjegjėsi pėr ekspertim tė rremė

EKSPERTĖT

Ekspertėt, nė rastin mė tė mirė, kėrkojnė njė tarifė pėr shėrbim nė vlerėn 30-40 mijė lekė tė reja, ndėrkohė qė buxheti i Inspektoratit pėr marrjen e tyre ėshtė nė total 200 mijė lekė nė vit. Me buxhetin aktual, ILDKP mund tė trajtojė me ekspertė tė pavarur 5-6 raste nė vit

DEKLARATAT

Deri mė 28 prill 2006, rezulton se nuk e kanė dorėzuar dokumentin “deklaratė e interesave private periodike/vjetore 170 subjekte. Pas rakordimeve tė kryera, tashmė kanė nisur tė vendoset masa administrative “gjobė” pėr tė gjithė subjektet

 

 http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm

Maj 4, 2006

 

Moisiu dekreton ambasadorin nė Riad

Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu ka dekretuar dje Admirim Banajn, Ambasador i Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė i Republikės sė Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Arabisė Saudite, si Ambasador tė Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė jorezident tė Republikės sė Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Bahreinit, nė Kuvajt, nė Sulltanatin e Omanit, nė Katar dhe nė Emiratet e Bashkuara Arabe. Emri i Banajt u propozua pak kohė mė parė nga Ministri i Punėve tė Jashtme dhe u miratua nga Kryeministri Sali Berisha. Po kėshtu, kandidatura e Banajt u diskutua edhe nė komisionin e politikės sė jashtme, pėrpara se tė shkonte si propozim tek Presidenti i Republikės.

 

 http://www.panorama.com.al/
 
Faqe 5 - Politikė

koalicioni i pd-se
marreveshja
 

Dy ditė mė parė u zhvillua takimi: Tepshi shkon ambasador, ndėrsa Berzani drejtor i Pėrgjithshėm

 

PDR merr njė drejtor e njė ambasador

Ndoka: Berisha na kėrkoi falje pėr mungesėn e bashkėpunimit

 

Demokratėt dhe reformatorėt duket se e kanė gjetur zgjidhjen pėr bashkėpunimin.

Dy ditė mė parė, kryetari i PDR-sė, Genc Pollo, dhe kryetari i grupit parlamentar tė kėsaj partie, Nard Ndoka, u takuan nė zyrėn kryeministrore me kryetarin e PD, Sali Berisha, dhe sekretarin e Pėrgjithshėm tė PD, Ritvan Bode. “Ishte njė takim nė tė cilin u zgjidhėn disa prej problemeve dhe kontradiktave qė ishin krijuar mes dy forcave tona politike. Ne mendojmė se tashmė problemet e bashkėpunimit do tė gjejnė rrugėn e zgjidhjes” tha dje pėr “Panorama” kryetari i grupit parlamentar tė PDR-sė Nard Ndoka.

Takimi
Dy forcat politike kėrkuan takimin mes tyre menjėherė pas njė reagimi tė bazės reformatore pėr moszbatim tė marrėveshjes mes PD e PDR sidomos nė bazėn e partisė, nė rrethe. Shqetėsimi erdhi nga dega e kryesisė sė PDR-sė Fier, tė cilėt nė peticionin e tyre kėrkonin madje edhe rishikimin e marrėveshjes mes palėve. Por duket se gjėrat janė zgjidhur pėr zyrtarėt lart nė qendėr. “Berisha kėrkoi falje pėr mosfunksionimin e koalicionit gjatė kėtyre muajve. Ai tha se praktika tė tilla nuk do tė ndodhin mė mes PD e PDR-sė. Ne gjetėm mirėkuptim, ngritėm problemet tona dhe morėm garancinė e zbatimit tė marrėveshjes” tha Ndoka.

Koncesioni
Sipas Ndokės nė marrėveshjen e arritur para dy ditėve mes PD e PDR-sė ka qenė edhe marrja e detyrave pėr disa zyrtarė tė lartė tė reformatorėve. Kėshtu, sipas marrėveshjes, Qazim Tepshi, ish-deputeti reformator do tė marrė postin e ambasadorit nė Pragė, ndėrsa ish-deputeti tjetėr reformator, Ilirjan Berzani, do tė marrė postin e njė drejtori i Pėrgjithshėm, nė njė institucion qė do ta vendosė vetė kreu i qeverisė, Sali Berisha. Ky i fundit ka dhėnė garanci pėr emėrimet e reja qė do tė marrin reformatorėt. Por pėr Berzanin, nuk ėshtė vendosur akoma se ē’post drejtori tė Pėrgjithshėm do tė marrė. Ēėshtja e drejtorit tė Pėrgjithshėm, ishte njė gjė e parashkruar qė nė marrėveshjen e bėrė mes palėve dhe qė ende, sipas reformatorėve, nuk ėshtė zbatuar.

 

Nard Ndoka
Ne folėm me krerėt e lartė tė PD pėr zbatimin e marrėveshjes dhe morėm garancinė qė Qazim Tepshi tė marrė postin e ambasadorit dhe Ilirjan Berzani post drejtori tė Pėrgjithshėm

Sali Berisha
E kuptoj se bashkėpunimi mes forcave tona politike ka ēaluar ndonjėherė dhe pėr vendime tė rėndėsishme nuk ėshtė mbledhur koalicioni, por kjo praktikė do tė rregullohet

 

  • Genc Pollo
    Kryetari i PDR-sė, Genc Pollo, duket se nuk ėshtė shumė aktiv nė kėrkesat pėr liderin e PD Sali Berisha. Kjo edhe pėr faktin se kryetari i PDR mban postin e ministrit tė arsimit nė qeverinė Berisha, ēka e pengon atė tė dalė nė linjėn e ashpėr.
  • Nard Ndoka
    Forca e PDR-sė duket se ėshtė pėrqėndruar tek kryetari i grupit parlamentar Nard Ndoka. Ky i fundit, pėr disa ligje tė rėndėsishme ka dhėnė votėn e tij kundėr nė kuvend, dhe nė ndonjė rast ka ēuar edhe nė mungesėn e kuorumit pėr kalimin e ligjit.

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 10, No. 81, Part II, 4 May 2006

EU SUSPENDS TALKS WITH SERBIA AND MONTENEGRO. The European Union on
May 3 announced that it is suspending talks on a Stabilization and
Association Agreement with Serbia and Montenegro due to Belgrade's
failure to arrest war crimes suspect Ratko Mladic, Serbian and
international news agencies reported. EU Enlargement Commissioner
Olli Rehn said the talks could be restarted "only if there is
dramatic improvement in cooperation" with the International Criminal
Tribunal for former Yugoslavia (ICTY). "Serbia must show that nobody
is above the law and that anybody indicted for serious crimes will
face justice," Rehn said, adding that Serbian forces looking for
Mladic "must be fully under democratic control." BW

SERBIAN PRIME MINISTER ATTACKS EU...
Prime Minister Vojislav
Kostunica assailed the EU move on May 3, calling it unfair, Serbian
and international news agencies reported. Kostunica said his
government has "done absolutely everything in its power" to capture
Mladic and extradite him to the ICTY. "His entire network has been
uncovered. Mladic is now hiding all alone," he said in a statement.
Kostunica also called on Mladic to surrender for the good of Serbia.
"Never in our history has the entire state and nation been made to
suffer because of one officer," he said. "By hiding, Ratko Mladic is
inflicting enormous damage to our state and national interests." BW

..WHILE DEPUTY PRIME MINISTER RESIGNS. Serbian Deputy Prime
Minister Miroljub Labus, who led Belgrade's EU negotiations, resigned
on May 3, B92 and FoNet reported the same day. "I am handing in my
resignation as deputy prime minister of Serbia. Today, the EU has
suspended discussions regarding the Stabilization and Association
Agreement because our government, despite its explicit promise to do
so, has not secured the necessary political conditions for continuing
the discussions," Labus wrote in a letter to Prime Minister
Kostunica. "With this we have betrayed one of the most important
interests of the nation and the citizens of Serbia. As deputy prime
minister and chief of the discussions team for EU association, I do
not wish to participate in such politics." In tendering his
resignation, Labus also recommended that other ministers from his G17
Plus party leave the government. The party will make the decision at
a meeting on May 13. BW

HAGUE PROSECUTOR SHARPLY CRITICIZES SERBIA. ICTY chief prosecutor
Carla Del Ponte slammed Serbia on May 3, saying that Belgrade knew
Mladic's location 10 days ago but failed to arrest him, B92 and FoNet
reported. "The Serbian government could have arrested Ratko Mladic 10
days ago," Del Ponte said. She added that she also has information
that he may be hiding in Belgrade and has been moving from one
apartment to another. AP quoted Del Ponte as saying she doubts
Belgrade has a "focused and coordinated plan" for Mladic's arrest and
called Serbia's handling of the case "unprofessional." She also said
she "was misled when I was told at the end of March that the arrest
of Mladic was a matter of days or weeks." BW

SERBIA TO REJECT KOSOVAR ALBANIAN DECENTRALIZATION PROPOSAL.
Serbia's
negotiating team said on May 4 that it will reject a decentralization
offer from Kosovar Albanians, dpa reported. The ethnic Albanian
delegation said in April that it would propose the formation of four
new municipalities in areas where ethnic Serbs are the majority (see
"RFE/RL Newsline," April 19, 2006). "We will by no means accept what
the Albanians are offering," Sanda Raskovic-Ivic, head of Serbia's
council for Kosovo, Beta reported. Raskovic-Ivic said Belgrade will
seek at least 16 new municipalities in Serbian majority areas, and
one municipality each for ethnic Turkish, Romany, and Goranci
minorities. BW


http://balkans.courriers.info/article6672.html

B92
L’Europe ferme ses portes ą la Serbie, Miroljub Labus démissionne
Traduit par Jean-Arnault Dérens
Publié dans la presse : 3 mai 2006
Mise en ligne : mercredi 3 mai 2006
Sur la Toile
logo MOT 199

Les dirigeants européens ont décidé mercredi matin de suspendre les négociations de rapprochement de la Serbie. Carla Del Ponte assure que l’on savait oł se trouvait Ratko Mladic il y a dix jours. Le vice-Premier ministre Mirolub Labus a présenté sa démission. L’opposition pro-européenne demande également la démission de Vojislav Kostunica.

Aprčs un entretien téléphonique avec Carla Del Ponte, le Commissaire européen ą l’élargissement Olli Rehn a déclaré qu’il devait exprimer sa déception que la Serbie n’ait pas pu localiser, arrźter et transférer ą La Haye Ratko Mladic. « Ą cause de cela, la Commission doit suspendre les négociations de stabilisation et d’association. La Commission est prźte ą reprendre les discussions dčs que la Serbie fera preuve d’une pleine coopération avec le TPI. La Serbie doit montrer que personne n’est au-dessus de la loi, et que toutes les personnes inculpées de lourds crimes de guerre se retrouveront devant le tribunal. L’estimation du Parquet de La Haye est négative, et l’Union européenne doit suspense les discussions de rapprochement », a déclaré Olli Rehn.

Carla Del Ponte a communiqué sa position ą Ollie Rehn, et il a aussitōt annoncé la suspension des négociations d’association et de stabilisation. Dans une conférence de presse, Carla Del Ponte a déclaré qu’il y a dix jours encore, Ratko Mladic était localisé, et qu’il y a deux semaines, il se trouvait mźme ą Belgrade, et que prétendre qu’il serait bientōt ą La Haye était clairement une tromperie.

L’ambassadeur des USA ą Belgrade Michael Polt a déclaré qu’ą cause de son manque de coopération avec La Haye, la Serbie risquait d’źtre privée de l’aide américaine, qui doit źtre ą nouveau approuvée par le Congrčs. Il a ajouté que la position était claire et que l’ancien commandant de l’armée de Republika Srspka devrait źtre depuis longtemps déją ą La Haye. Le Congrčs doit examiner l’aide américaine ą la Serbie ą la fin du mois de mai, et la Secrétaire d’État Condoleeza Rice annoncera alors des mesures ą cause du manque de coopération avec le TPI. Selon Michael Polt, ces mesures seraient des sanctions financičres.

Kostunica s’est adressée ą la nation

Dans sa déclaration, le Premier ministre Vojislav Kostunica, qui avait promis que Mladic serait ą La Haye d’ici le début du mois de mai, a expliqué : « Nous sommes maintenant bloqués parce que Ratko Mladic n’est pas ą La Haye. C’est la seule raison pour laquelle les discussions européennes sont interrompues. Cette interruption est lourde de conséquences pour le gouvernement de Serbie et pour notre pays, aprčs toutes les difficultés que nous avons traversées. Cela implique une nouvelle perte de temps au moment oł chaque jour et chaque semaine nous sont précieux. Les citoyens de Serbie doivent savoir que le gouvernement a fait absolument tout ce qui était en son pouvoir pour que Ratko Mladic parte ą La Haye. Les tribunaux ont déją infligé des peines de plusieurs mois de prison aux assistants de Mladic. Puisque tout le réseau qui le soutenait est désormais mis ą jour, Ratko Mladic se cache désormais tout seul. Reste donc la question technique de découvrir l’endroit oł il se cache », a déclaré Vojislav Kostunica.

« Il serait mieux que Ratko Mladic suive l’exemple des officiers qui se sont rendus ą La Haye. Jamais dans notre histoire, l’État et le peuple n’ont été sanctionnés ą cause d’un seul officier », a ajouté le Premier ministre. « Au contraire, tous nos officiers, ą quelque époque que ce soit et de quelque idéologie qu’ils se prévalent, ont toujours fait passer au-dessus les intérźts de l’État et de la nation. En se cachant, Ratko Mladic occasionne des préjudices sérieux aux intérźts de l’État et de la nation ».

« Puisque le gouvernement de Serbie a fait tout ce qui était possible, mon avis est qu’il aurait mieux valu ne pas interrompre les discussions. Avec cette décision, les intérźts de tout un pays sont mis en péril pour un seul homme, ce qui n’est pas naturel. Mais puisque cette décision est prise, nous prendrons nos responsabilités dans cette situation difficile. C’est une obligation que nous allons remplir », a déclaré Vojislav Kostunica.

Le ministre des investissements capitaux Velimir Ilic a été le premier membre du gouvernement a commenté la décision. « Tout le monde travaille. Beaucoup de témoins, de gens ont été écoutés, ont donné des informations, on a découvert des refuges oł il se trouvait il y a peu mais qu’il a abandonné. Tout est localisé, tout est connu, mais il n’est pas lą. C’est maintenant le problčme. Ses gardes du corps ont été arrźtés, toutes les personnes impliquées dans l’affaire. Mais il n’est pas lą, et on ne peut rien faire... Attention, des gens l’ont suivi, mais on a perdu sa trace. Voilą oł l’on en est, c’est bien embźtant », a déclaré Velimir Ilic.

Vuk Draskovic : la Serbie est victime

Le ministre des Affaires étrangčres de Serbie et Monténégro, Vuk Draskovic, a déclaré depuis Thessalonique, oł il participe ą un sommet des pays impliqués dans le processus de coopération de l’Europe du sud-est, que la Serbie et le peuple serbe étaient les plus grandes victimes du fait que quelques individus inculpés par le Tribunal de La Haye ne soient toujours présentes devant ce tribunal. Il a expliqué que ces quelques personnes ont pris en otage toute la Serbie, que les perspectives européennes de l’Union d’États de Serbie et Monténégro se referment ą cause d’elles. Le chef de la diplomatie a déclaré aux journalistes qu’ą son avis, ne non-respect des obligations envers La Haye n’aurait pas dū remettre en cause les potentialités européennes, démocratiques et économiques de la Serbie et du Monténégro, qui sont grandes selon lui.

« Le nouveau round de négociations, qui devait commencer dans quelques jours, est repoussé, et les discussions sont gelées, mises au frigo, et elles y resteront tant que nos obligations envers La Haye ne seront pas remplies. Rien d’autre ne peut satisfaire l’Europe que l’arrestation des inculpés », a déclaré Vuk Draskovic.

Labus démissionne

Le vice-Premier ministre Miroljub Labus a annoncé dans une conférence de presse mercredi aprčs-midi qu’il présentait sa démission ą cause de l’interruption des discussions européennes. Il demandera également aux autres membres du gouvernement issu de son parti, le G17+ de démissionner. Cependant, le G17+ devrait, selon Miroljub Labus, continuer d’apporter un soutien parlementaire au gouvernement, pour éviter sa chute immédiate.

SDU : le cynisme de Kostunica

L’Union social-démocrate (SDU) estime que la déclaration du Premier ministre selon laquelle l’arrestation de Ratko Mladic ne serait qu’une « question technique » est plus que cynique, le jour oł l’Union européenne a suspendu les discussions avec la Serbie. « Au lieu de prendre ses responsabilités pour l’évolution catastrophique des événements, le Premier ministre continue de prononcer le genre de phrases qui nous ont mené ą cette situation. Pour la premičre fois depuis octobre 2000, la Serbie est bloquée dans son intégration européenne, et le gouvernement de Serbie est le seul responsable de cette situation, et il serait peut-źtre bon que Kostunica sorte de son entourage habituel, car des gens qui ont longtemps protégé Mladic font partie de cet entourage », a déclaré la SDU.

Le Parti libéral-démocratique (LDP) estime que : « la déclaration que le gouverment nbe peut pas arrźter Mladic est inacceptable, parce qu’il s’agit en vérité d’une volonté politique de Kostunica de ne pas l’arrźter. Les citoyens de Serbie sont les otages d’une telle politique. Kostunica joue aujourd’hui avec les citoyens, tout comme Milosevic a longtemps joué avec eux ». Le LDP demande que les représentants de l’élite serbe assume leurs responsabilités, notamment certains secteurs de l’Académie serbe des Arts et des Sciences, de l’Église orthodoxe serbe et les partis qui sont aujourd’hui au pouvoir. Le LDP estime que la moindre des choses serait que Vojislav Kostunica, Miroljub Labus et Mladjan Dinkic présente leur démission.


http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
 
Faqja 7 - POLITIKE

Maj 3, 2006

 

Diskutimi pėr reformėn

Moisiu takohet me drejtuesit e LZHK

Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu, priti dje nė njė takim nė Presidencė, pėrfaqėsues tė partisė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, me tė cilėt diskutoi pėr ēėshtje tė reformės zgjedhore nė vend. Gjatė bisedės u shpreh shqetėsimi i pėrbashkėt pėr vonesat nė reformėn zgjedhore, qė me pėrfundimin e tryezės sė partive politike tė mbledhur nė muajin dhjetor nga Presidenti Moisiu, si dhe u nėnvizua se ende nuk janė hedhur hapat e parė nė pėrmbushje tė angazhimeve tė marra nga partitė politike nė kėtė tryezė. Pėrfaqėsuesit e LZHK-sė i parashtruan Presidentit Moisiu, kėrkesėn pėr tė qenė pjesė e kontributit parazgjedhor pėrmes pjesėmarrjes nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve, si dhe nė komisionin parlamentar pėr reformėn zgjedhore. Duke vėnė nė dukje rėndėsinė qė ka shkėmbimi i pikėpamjeve mbi kėtė temė tė rėndėsishme, kreu i shtetit rikonfirmoi qėndrimin e tij pėr ushtrimin e detyrės konform Kushtetutės dhe ligjeve qė ka vendi. Presidenti Moisiu vlerėsoi procesin e ardhshėm zgjedhor, si njė parametėr shumė i rėndėsishėm pėr integrimin euroatlantik tė Shqipėrisė.


 RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 10, No. 80, Part II, 3 May 2006

EU POISED TO CUT OFF TALKS WITH SERBIA. Speaking at a news conference
in Brussels on May 2, EU Enlargement Commissioner Olli Rehn said it
appears that Brussels has no alternative but to halt talks with
Serbia on a Stabilization and Association Agreement, Reuters reported
the same day. "The current facts are clear enough," he said. "We
don't see Ratko Mladic in The Hague and, to our understanding, there
is no full cooperation with the Hague tribunal. That means that we
don't seem to have any other options than calling off the
negotiations with Serbia on the Stabilization and Association
Agreement." Serbia failed to meet an April 30 EU deadline for
arresting and extraditing war crimes fugitive Ratko Mladic (see
"RFE/RL Newsline," May 2, 2006). Rehn said he will consult with the
Hague tribunal's chief prosecutor, Carla Del Ponte, before making a
formal decision. BW

FORMER UN AMBASSADOR SAYS SERBIA HAS 'LOST' KOSOVA. Former U.S.
Ambassador to the United Nations Richard Holbrooke said on May 2 that
Serbia has lost Kosova and needs to accept that fact, B92 reported
the same day. "I believe that Kosovo should receive independence but
with absolute guarantees for property, and religious and cultural
freedoms for minorities, firstly for the Serbs," Holbrooke said in an
interview with B92. "The truth is that Serbia has lost Kosovo. It
lost Kosovo because of the politics of [former Yugoslav President]
Slobodan Milosevic and it is best for it to recognize this reality,"
he added, stressing that Belgrade needs to choose between trying to
keep Kosova or joining the European Union. Holbrooke also said that
the current Kosovar authorities are incapable of protecting the
Serbian minority and that an international peacekeeping force will
need to remain in the province. BW

MONTENEGRIN PRESIDENT SAYS OPPOSITION WILL ACCEPT INDEPENDENCE.
Filip
Vujanovic said on May 2 that should a majority of voters opt for
independence in the May 21 referendum, then the opposition will
accept the result, FoNet and B92 reported. "The opposition will
absolutely accept the referendum result and everyone will turn to
focusing on building a democratic and prosperous Montenegro,"
Vujanovic said (see "RFE/RL Newsline," April 25, 26, and 27, 2006).
Vujanovic also praised his Serbian counterpart Boris Tadic, an
opponent of Montenegrin independence. Tadic's "stance is clear, he
prefers the preservation of the federal union. The ways in which he
states his arguments for the union are understandable and his
position is correctly displayed," Vujanovic said. BW

BALKAN FOREIGN MINISTERS MEET IN GREECE. Foreign ministers from 10
countries kicked off a two-day meeting in Thessaloniki, Greece, on
May 3 to discuss ways of bringing the Balkans closer to the EU, AP
and dpa reported. Opening the summit, Greek Foreign Minister Dora
Bakoyannis stressed that Balkan countries need to cooperate to move
closer to the EU. She also praised an agreement, slated to be signed
on May 4, to improve rail service in the region. "The agreement will
improve our railways, ameliorating transport," she said. Attending
the meeting of the Southeast European Cooperation Process were
representatives from Albania, Bosnia-Herzegovina, Bulgaria, Croatia,
Greece, Macedonia, Romania, Serbia and Montenegro, and Turkey.
Moldova has observer status in the organization. Japan, which has
contributed extensively to Balkan reconstruction projects, is a guest
at the summit and is represented by Deputy Foreign Minister Akiko
Yamanaka. BW


http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm

 
Faqja 8 - POLITIKE

Prill 30, 2006

 
Dje takimi informal i Presidentėve tė vendeve tė rajonit nė plazhin e Durrėsit
 

Moisiu-Tadiē pėrplasje pėr Kosovėn

Presidenti serb: Jemi kundėr pavarėsisė

Darina Tanushi
redaksia@gazetashqiptare.com

Shtatė presidentė tė rajonit janė takuar dje, nė Durrės. Gjatė njė takimi informal pune, kryetarėt e shteteve tė Evropės Juglindore, kanė diskutuar pėr ēėshtjet qė shqetėsojnė rajonin dhe i kanė bėrė thirrje BE-sė, tė shikojė mundėsinė pėr anėtarėsimin e vendeve tė kėtij rajoni. Bashkė me presidentėt, Moisiu dhe Stipe Mesiē, nė kėtė takim morėn pjesė edhe Presidenti i Bullgarisė, Georgi Parvanov, Presidenti i Maqedonisė, Branko Cervenkovski, Presidenti i Rumanisė, Traian Basesku, Presidenti i Malit tė Zi, Filip Vujanoviē dhe Presidenti i Serbisė, Boris Tadiē.
Pas takimit nė njė deklarim pėr median, Presidenti shqiptar Moisiu tha se, “Bashkimi Evropian duhet ta shikojė mė mirė, mė saktė dhe nė mėnyrė mė korrekte tė ardhmen e Ballkanit Perėndimor”. “Kjo ėshtė nė pėrgjigje tė zėrave, se ka njėfarė skepticizmi nė Bashkimin Evropian, pėr sa i pėrket pranimit tė mėtejshėm tė anėtarėve nė BE. Dihet se Ballkani Perėndimor ėshtė pjesė e Evropės dhe si i tillė ai nuk mund tė ecė pėrveēse drejt saj”, - deklaroi Moisiu. Ai tha se ky takim nuk bie ndesh me takimet e tjera qė do tė zhvillohen nė rajon pėr integrimin. Pėrkundrazi, ai ėshtė njė mbėshtetje e arritjes sė atyre ideve, tė cilat parashikohen tė trajtohen nė takime tė tjera”, - pėrfundoi Moisiu. Krerėt e shteteve, nė takim, shprehėn bindjen se integrimi Euro-Atlantik ėshtė e vetmja rrugė e drejtė, e zgjedhur nga vendet tona, qė duhet tė bėhet realitet pa asnjė mėdyshje e lėkundje, pasi ajo lidhet me tė ardhmen e rajonit tonė si dhe ėshtė gjithashtu nė interes tė Bashkimit Evropian.
Sipas njoftimit pėr shtyp tė Presidencės, nė takim u theksua gjithashtu se fryma e dialogut, mirėkuptimit dhe bashkėpunimit qė ėshtė ndėrtuar deri mė sot, e ka bėrė rajonin tonė njė zonė mė tė qetė e paqėsore, qė shpie drejt njė stabiliteti tė pėrhershėm nė rajon dhe siguron perspektivėn e tij evropiane. Kjo pėrbėn pėrmbushjen e njė aspirate tė popujve tanė dhe po ashtu ėshtė njė kontribut pozitiv real pėr Evropėn”, - ėshtė vlerėsuar nga krerėt e shteteve. Ata shprehėn angazhimin e tyre, tė vendosur pėr implementimin e plotė tė instrumenteve qė u janė vėnė nė dispozicion, duke synuar luftėn kundėr krimit tė organizuar, korrupsionit, migrimit ilegal, konsolidimin e kapacitetit administrativ dhe tė sigurohet stabiliteti ekonomik.

Kosova
Deklarata tė ndryshme kanė patur dje, Presidenti shqiptar Moisiu dhe ai serb Tadiē. “Ne shohim me optimizėm edhe zgjidhjen e problemit tė Kosovės. Ne jemi tė inkurajuar nga fakti se nė bisedimet e filluara pėr pėrcaktimin e statusit tė saj, janė tė angazhuar Prishtina, Beogradi dhe faktori ndėrkombėtar”. Opinioni i pėrgjithshėm ėshtė se Kosova e pavarur, demokratike, qė garanton tė drejtat e plota tė minoriteteve dhe qė jeton nė paqe me fqinjėt e saj, veēse do ta forconte akoma mė shumė trendin e zhvillimeve europiane nė rajon”, - tha Moisiu. Ndėrsa Tadiē, u shpreh pėr mediat pas takimit se, “Serbia ėshtė kundėr pavarėsisė sė Kosovės”. Tadiē tha se “ne po negociojmė pėr Kosovėn, por zgjidhja duhet tė jetė e pranueshme pėr palėt”. “Serbia po pėrpiqet tė arrijė nė kompromise”, - u shpreh ai. Presidenti Tadiē tha gjithashtu, se Serbia ėshtė kundėr ndarjes sė kufijve dhe kundėr ndarjes sė saj nga Mali i Zi. “Ne nuk mund ta destabilizojmė Serbinė pėr shkak tė Kosovės, prandaj zgjidhja pėr Kosovėn duhet tė jetė e pranueshme pėr Serbinė”, - u shpreh Presidenti i Serbisė, Tadiē.

 

  • Mosiu
    Presidenti shqiptar, Moisiu tha se “Kosova e pavarur, demokratike, qė garanton tė drejtat e plota tė minoriteteve dhe qė jeton nė paqe me fqinjėt e saj, veēse do ta forconte akoma mė shumė trendin e zhvillimeve europiane nė rajon”.
  • Boris Tadiē
    Tadiē tha se “ne po negociojmė pėr Kosovėn, por zgjidhja duhet tė jetė e pranueshme pėr palėt”. “Serbia po pėrpiqet tė arrijė nė kompromise”, - u shpreh ai. “Serbia ėshtė kundėr ndarjes sė kufijve dhe kundėr ndarjes sė saj nga Mali i Zi”, - tha Tadiē.
  • Deklarata
    Krerėt e shteteve shprehėn angazhimin e tyre pėr tė luftuar krimin e organizuar, korrupsionin, migrimin ilegal, konsolidimin e kapacitetit administrativ dhe tė sigurohet stabiliteti ekonomik.
  • Bashkėpunimi
    Kryetarėt e Shteteve riafirmuan angazhimin e tyre nė forcimin e bashkėpunimit rajonal nė fusha me rėndėsi pėr Bashkimin Europian, duke synuar zhvillimin e partneritetit mes vendeve tė Ballkanit Perėndimor dhe BE-sė, duke arritur kėshtu sė fundi anėtarėsimin e plotė europian.

http://www.panorama.com.al/ 29/04/2006
 
Faqe 7 - Politikė

samiti i presidenteve
debatet
 

Zhvillohet takimi informal me krerėt e shteteve tė Ballkanit Juglindor. Mungon presidenti i Bosnjė-Hercegovinės

 

Katėr presidentė pro AMBO-s

Presidenti rumun dhe serb, skeptikė pėr zgjidhjen e Kosovės

 
Oert Ulqini/ durres

Pavarėsinė e Kosovės e mbėshtet vetėm presidenti kroat, Stipe Mesiē, ndėrsa pesė presidentėt e tjerė nuk japin qėndrime pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar.

Qėndrimi i presidentit shqiptar, Alfred Moisiu, nė takimin informal mes presidentėve tė rajonit tė Ballkanit, u kundėrshtua nga presidenti serb, Boris Tadiē. Nė kėtė takim ka rėnė nė sy mungesa e presidentit tė Bosnjė-Hercegovinės, Sulejman Tihiē. Disa ditė mė parė ai e kishte paralajmėruar pjesėmarrjen nė kėtė samit informal. Ai ka munguar pėr shkak tė situatės sė trazuar politike qė ka nė parlamentin e Bosnjė-Hercegovinės dhe nė kėtė klimė politike nė vendin e tij nuk mund tė shkėputej. Ky ėshtė argumenti zyrtar i dhėnė pėr mungesėn e presidentit tė BIH. “Ftesa e munguar” e Presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu, mėsohet se nuk ka shkaktuar asnjė reagim nė Prishtinė, pasi pėrmes njė telefonate tė gjatė Alfred Moisiu i ka shpjeguar homologut kosovar detajet e takimit informal.

Ēėshtja e Kosovės
Ndonėse nuk ishte pjesė e axhendės sė bisedimeve ēėshtja e Kosovės risolli nė Durrės pozicionet diametralisht tė kundėrta tė krerėve tė shtetit shqiptar dhe atij tė Serbisė. Pas takimit informal tė tetė presidentėve tė rajonit kreu i shtetit, Alfred Moisiu, ėshtė shprehur para mediave se “njė Kosovė e pavarur ėshtė e vetmja zgjidhje, qė prodhon stabilitet. Duke e cilėsuar si mjaft tė vyer respektimin e ftesave tė tetė krerėve tė shteteve ballkanike, presidenti shqiptar theksoi se kjo pjesėmarrje ėshtė shprehje e njė vullneti pozitiv nė rrugėn drejt integrimit euroatlantik tė rajonit. Por njė deklaratė e tillė u kundėrshtua nga presidenti Tadiē, i cili shtoi se “Kosova e pavarur do tė sillte njė destabilizim tė Serbisė, prandaj duhet njė zgjidhje afatgjatė e kėtij statusi”. Nė vijim, presidenti Moisiu rikonfirmoi qėndrimin e palės shqiptare lidhur me ēėshtjen e Kosovės, si dhe nėnvizoi faktin se rajoni duhet tė largohet nga e kaluara e tij konfliktuale dhe se takime tė tilla i shėrbejnė kėtij qėllimi tė pėrbashkėt.

Korridori 8 dhe AMBO
Presidenti Moisiu insistoi nė fjalėn e tij pėr tė vėnė nė jetė projektin e korridorit 8 dhe atė tė AMBO-s. Pėr kėtė ai kėrkoi ndihmėn e presidentėve tė vendeve tė rajonit tė Ballkanit. “Lidhur me pėrgjegjėsitė tona nė drejtim tė pėrmirėsimit tė bashkėpunimit ekonomik dhe turistik, mendoj se e rėndėsishme ėshtė hartimi dhe financimi edhe me ndihmėn e BE-sė, i projekteve tė pėrbashkėta rajonale dhe mė tej lidhja e tyre me korridoret panevropiane. Ne presim qė projektet e Korridorit 8, AMBO, apo tė krijimit tė njė rrjeti rajonal energjetik tė kenė efekte tė mėdha nė zhvillimin ekonomik tė vendeve tona, si dhe nė forcimin e mėtejshėm tė lidhjeve miqėsore dhe stabilitetit”, tha Moisiu nė fjalėn e tij. Ai theksoi se “nė njė kontekst mė tė gjerė, rajoni ynė ende “paguan” ēmimin e imazhit dhe tė sė kaluarės. Sfida jonė e ardhshme, por mendoj se edhe e vendeve fqinje, do tė jetė ndryshimi i kėtij imazhi dhe dhėnia e garancive tė duhura pėr nivelin e lartė tė sigurisė njerėzore e materiale pėr investitorėt dhe turistėt e interesuar”. Projekti AMBO dhe Korridori 8 u pėrkrahėn pa asnjė rezervė nga presidenti rumun, bullgar ai maqedonas, por edhe presidenti serb, prej tė cilit nė fakt nuk pritej njė mbėshtetje pėr kėto projekte, kanė dalė nė mbrotje tė korridorit naftėsjellės AMBO.
Ndėrkaq, qeveria shqiptare qė prej kohėsh ka kėrkuar nga firma qė ndėrton naftėsjellėsin tė ndryshojė gjurmėn. Vetė SHBA nga ana tjetėr ka dalė kundėr invazionit rus nė Ballkan dhe kėtė e bėri tė qartė shefja e diplomacisė amerikane Kondolezza Rice gjatė takimit qė kishte nė Greqi dhe Turqi nė kėtė fillim jave.

 

Propozon tė hyjė nė fillim Kroacia
Gjermania kundėr hyrjes sė Shqipėrisė nė NATO

Gjermania ka thėnė nė samitin informal tė ministrave tė Jashtėm tė NATO-s se Kroacia duhet tė hyjė mė shpejt nė NATO sesa Shqipėria dhe Maqedonia, bėjnė tė ditur agjenci tė huaja tė lajmeve ,sipas burimeve brenda kėtij takimi. Ēėshtja e zgjerimit tė ardhshėm tė NATO-s ishte njė ndėr pikat e debatit sipas sekretarit tė Pėrgjithshėm tė NATO, Jaap Hoop de Scheffer. Por pavarėsisht se tre vendet kėrkojnė tė aderojnė sė bashku nė kėtė organizatė, duket se vende tė ndryshme brenda saj mendojnė nė mėnyrė tė ndryshme. Nėse Kroacia shkėputet dukshėm nga dy vendet Shqipėri dhe Maqedoni, kjo do tė thotė se pas shkėputjes sė Kroacisė do tė bėhet akoma mė shumė i vėshtirė integrimi i kėtyre dy shteteve nė strukturat euroatlantike. Por sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s i ka mbyllur tė gjitha debatet duke deklaruar se mė shumė pėr zgjerimin e kėsaj organizate do tė diskutohet gjatė samitit zyrtar tė Rigės. Nė kėtė samit, vendet e kartės A-3 presin qė tė marrin njė ftesė pėr anėtarėsim, pėr tė hyrė nė 2008 nė NATO. Por duke parė fillimin e zėrave kundėr, njė gjė e tillė duket e vėshtirė.

 

Deklarata
Greqia kundėr rritjes sė ēmimit tė vizave

Ministri i Rendit Publik tė Greqisė ka votuar kundėr vendimit tė Kėshillit tė Ministrave tė BE pėr rritjen e kostos sė marrjes sė vizave nga 35 nė 60 euro pėr vendet e Ballkanit Perėndimor. Propozimi nė fakt u bė nga Franca dhe vetėm tre vende, Greqia, Suedia dhe Hungaria kanė votuar kundėr kėtij propozimi francez. Gjatė takimit tė Luksemburgut, ditėn e enjte, ministri grek u shpreh kundėr duke kėrkuar mosrėndimin e qytetarėve tė kėtyre vendeve pėr tė paguar mė shumė tė ardhura. Megjithatė, me shumicė votash, kėshilli vendosi pėr rritjen e kėsaj tarife. Ministri i Rendit Publik tė Greqisė ,Vyron Polydoras, tha ndėr tė tjera se politika e Bashkimit Evropian lidhur me kėtė ēėshtje duhet tė jetė mė elastike dhe tė bėjė pėrjashtime pėr vendet e interesit tė veēantė pėr BE-nė, si pėrshembull, vendet kandidate pėr anėtare tė BE-sė, vendet e Ballkanit Perėndimor si dhe partnerėt strategjikė, sikurse Rusia dhe Ukraina. Gjithashtu ministri i Rendit grek ka kėrkuar vendime tė shpejta pėr ēėshtjet teknike, ligjore dhe tė tjera qė lidhen me sistemin e informacionit Shengen II. Vetėm pak ditė mė parė, koordinatori i Paktit tė Stabilitetit, Erhard Busek, i dėrgoi njė letėr kancelarit austriak Shysel dhe ministres sė Jashtme, Plassnik, ku u thoshte se kjo masė do tė ndikonte tek kėto vende, qė nė fakt, kanė miratuar edhe marrėveshjet e ripranimit me BE-nė.

 

Tadiē: Kosova e pavarur destabilizon Serbinė

Presidenti serb pėr median ka dhėnė arsyet se pse ėshtė kundėr krijimit tė njė Kosove tė pavarur. Sipas tij, krijimi i Kosovės sė pavarur do tė ishte “kundėrproduktiv dhe destabilizues”. “Nuk mund tė destabilizojmė Serbinė pėr tė zgjidhur Kosovėn”, ka deklaruar Tadiē. Sipas tij, Serbia do tė bėjė ē’ėshtė e mundur nė mėnyrė qė tė gjendet njė kompromis i pranueshėm nga shqiptarėt, serbėt dhe pakicat e tjera. I pyetur se cili do tė jetė reagimi serb nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė sė Republikės sė Malit tė Zi, Tadiē deklaroi se marrėdhėniet mes Beogradit dhe Podgoricės nuk do tė jenė mė ato tė parat. “Kemi pasur shumė probleme nė tė shkuarėn, tė cilėn duhet ta lėmė pas”, theksoi Tadiē. “Aspiratat evropiane nė Ballkan po realizohen tė parat nga Bullgaria dhe Rumania, tė cilat vitin e ardhshėm do tė jenė pjesė e Evropės sė bashkuar”, u shpreh mė tej Boris Tadiē. Gjatė takimit me dyer tė mbyllura bėhet e ditur se presidenti i Malit tė Zi, Filip Vujanoviē, ėshtė shprehur se vendi i tij me sovranitet tė plotė ekonomik do t’i tregojė vlerat e veta nė njė shtet tė pavarur. Vujanoviē mėsohet se ka insistuar edhe nė ngritjen e njė segmenti modern tė infrastrukturės gjatė Adriatikut dhe Jonit.

 
 
Faqe 24 - Rajon

-

statusi i kosoves
qendrimi
 

Kosova, nuk ka mundėsi pėr marrėveshje me serbėt

 

Ēeku: Statusin do ta vendosė rezoluta e re e OKB-sė

 

 

Kryeministri i Kosovės dje ka bėrė njė deklaratė tė rėndėsishme, e cila duket si njė sekret i nxjerrė nga diskutimet me ndėrkombėtarėt.

“Kosova do tė bėhet e pavarur me rezolutė tė re tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara e jo nė bazė tė njėfarė marrėveshjeje”, deklaroi Ēeku gjatė njė interviste pėr televizionin e Sofjes “Nova”. Ēeku tha se pret qė rezoluta, e cila do tė zėvendėsojė “1244”-ėn pret tė miratohet nė fund tė vitit, e cila ėshtė brenda kohės, qė ka pėrcaktuar Grupi i Kontaktit pėr vendosjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Kosova tashmė ėshtė e vendosur, do tė pranojė vetėm pavarėsinė. Ky ėshtė zėri i pėrbashkėt i politikanėve kosovarė nė pozitė dhe opozitė dhe mbase edhe e vetmja pikė lidhėse e tyre. Duke komentuar gjatė intervistės sė tij pėr rezolutėn nė fjalė, Ēeku ka shtuar se me rezolutėn e re tė Kėshillit tė Sigurimit, Kosova do tė ketė “sovranitet tė plotė”. Madje, ai shkon edhe mė tej. “Kosova do tė jetė anėtare e KB-ve”, tha ai. Ēeku, ka shtuar se edhe mė tutje do tė ketė prani ndėrkombėtare nė Kosovė me qėllim qė tė kontrollohet zbatimi i obligimeve tė marra pėrsipėr, vendim ky i marrė edhe nga NATO gjatė samitit nė Sofje. Ēeku u shpreh se “zhvillimi i kėtillė i ngjarjeve ėshtė nė pėrputhje me tre pėrcaktimet themelore tė Grupit tė Kontaktit, ndėrsa propozimin e rezolutės do ta dorėzojė ndėrmjetėsuesi Marti Ahtisari”, komenton agjencia Bgnes. Sipas sė njėjtės agjenci, ndėrmjetėsuesi i Kombeve tė Bashkuara, Marti Ahtisari, deri tani asnjėherė nuk ka dhėnė shenjė pėr njė zhvillim tė tillė tė ngjarjeve. Por Ēeku ka argumentuar komentin e tij, se ai nuk mbėshtetet posaēėrisht mbi deklaratat, apo pozicionet e Ahtisarit, por drejtimi politik qė kanė marrė negociatat e pėrbashkėta mes Kosovės dhe Serbisė dhe mospėrputhjet nė asnjė pikė tė platformave tė tyre dhe mbi tė gjitha qėndrimi pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, nuk ka asnjė gjasė qė tė ēojė drejt njė marrėveshjeje mes vendeve. “Drejt pavarėsisė sė Kosovės me rezolutė tė posaēme tė Kėshillit tė Sigurimit tė KB-ve ēon edhe pozicioni i Serbisė”, deklaroi Ēeku. Ai shtoi se po krijohet pėrshtypje se pozicioni serb ėshtė nė “qorrsokak” dhe se pret qė bashkėsia ndėrkombėtare ta imponojė zgjidhjen pėr Kosovėn. Ndėrkohė, qė tė gjithė zyrtarėt serbė janė shprehur absolutisht kundėr pavarėsisė sė Kosovės. Mė 4 maj pėrfundon faza e parė e punės sė Ahtisarit, ndėrkohė qė faza e dytė do tė vijojė nė korrik, ku do tė konfirmohen hapat e mėtejshėm pėr procesin e statusit pėrfundimtar tė Kosovės.

 

  • 1244
    ėshtė rezoluta e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, e cila funksionon edhe tani si njė mandat marrėveshjeje mes Serbisė e Kosovės nė rajon. Pritet qė tė zėvendėsohet nga njė rezolutė e re
  • 2006 ėshtė viti,
    qė do tė pėrcaktojė statusin pėrfundimtar tė Kosovės, ndėrkohė qė SHBA dhe Britania e kanė shprehur hapur pozicionimin e tyre pro pavarėsisė sė vendit

 

Ēeku: Maqedonia, partneri strategjik i Kosovės

Pas reagimeve tė zyrtarėve maqedonas, ndėr tė cilėt edhe reagimi negativ i presidentit Cėrvenkovski dhe ai i kryeministrit tė Maqedonisė, Buēkovski, mbi deklaratėn e tij pėr demarkacionin e kufirit, Ēeku ėshtė shprehur se kjo ēėshtje po dramatizohet mė shumė nga ē’duhet. “Ne e shikojmė Maqedoninė si njė partner strategjik tė Kosovės dhe nuk duam tė destabilizojmė vendin”, tha dje Ēeku. “Maqedonia dhe Kosova kanė njė ēėshtje tė pazgjidhur ende me kufirin, qė me sa duket po fryhet qėllimisht”, tha Ēeku duke shtuar se kjo ēėshtje ėshtė imponuar nga Serbia. “Meqė Kosova ėshtė nėn administrimin juridik tė Kombeve tė Bashkuara, qė nė vitin 1999, vendi ynė nuk e njeh marrėveshjen e kufirit tė shėnuar ndėrmjet Shkupit dhe Beogradit nė vitin 2001. Askush nuk mund tė nėnshkruajė marrėveshje nė kurriz tė Kosovės”, tha Ēeku.

 

Pėrfundoi takimi i NATO-s. Vazhdon mandati nė Kosovė

Dje pėrfundoi samiti 2 ditor i ministrave tė Jashtėm tė NATO-s nė Sofje tė Bullgarisė. Njė ndėr temat e diskutimit tė shefave tė diplomacisė ishte dhe Kosova, si dhe roli i aleancės nė Kosovėn e pas-statusit, gjė e cila u kėrkua nga Britania e Madhe, Turqia dhe Sllovenia. Franca dhe Gjermania kanė kėrkuar domosdoshmėrinė e ruajtjes sė numrit aktual tė trupave nė Kosovė, mbase edhe pas statusit. Spanja ka kėrkuar tė bėhet kujdes dhe tė mos diskutohet roli i NATO-s pėrpara pėrfundimit tė procesit pėr statusin. Nė samit u ra dakord dhe pėr dyfishimin e trupave tė aleancės nė Afganistan, nga 9 mijė aktualisht nė 16 mijė, pėr shkak tė tensionit nė rritje nė kėtė vend. Sa pėr procesin e zgjerimit pėr anėtarėt e rinj tė NATO-s, Scheffer, duke shmangur detaje mbi kohėn se kur do tė integrohen Kroacia, Maqedonia, Shqipėria, Ukraina dhe Gjeorgjia tha se “ky ėshtė njė diskutim, i cili do tė fillojė tani nė Sofje”.

 
 

 http://www.ballkan.com/
 
Presidenti serb, Tadiē, i pėrgjigjet ftesės sė Moisiut

Autori i Lajmit: Red.


Presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, ka marrė pjesė dje nė takimin informal, tė zhvilluar nė Durrės me praninė edhe tė presidentėve tė vendeve tė rajonit tė Ballkanit. Prania e Tadiē ėshtė pritur me interesim dhe kjo ėshtė cilėsuar si hap me vlerė nė epokėn e nisur pas konfliktit tė armatosur nė Kosovė mes regjimit tė Beogradit dhe popullsisė shqiptare. Turizmi dhe zhvillimi i tij nė brigjet e Adriatikut ka qenė temė kryesore e shkėmbimit tė mendimeve, duke u ndaluar edhe tek klima e re nė marrėdhėniet historike rajonale. Nė takimin e Durėrsit ka marrė pjesė presidenti rumun, Trajan Basesku, ai i Malit tė Zi, Filip Vujanoviē, kryetari i shtetit kroat, Stipe Mesiē, dhe presidenti bullgar, George Parvanov. Moisiu ka vlerėsuar rolin e dhėnė nga Bashkimi Evropian, SHBA dhe alenaca e bllokut ushtarak tė NATO-s, pėr zhvillimet e qėndrueshme nė Ballkan, si dhe nė rritjen e standardeve demokratike pėr tė forcuar shtetin e sė drejtės. Pasi ka pėrshkruar lėnien pas tė konflikteve, luftrave dhe ndarjeve mes vendeve tė tė njėjtit rajon, ka kėrkuar mbėshtetjen e krerėve tė shteteve pėr tė dhėnė ndihmesėn e tyre nė liberalizimin e lėvizjes sė mallrave e njerėzve mes vendeve ballkanike. Ndėr ēėshtjet e shtruara pėr diskutim ka qenė edhe investimet e pėrbashėta pėr zbatimin e projekteve tė Korridorit 8, rrjetin energjitik, hartimin e strategjive pėr financimin e infrastrukturės, qė lidh kryeqendrat dhe zonat industriale e urbane tė Ballkanit. Presidenti Moisiu i ka ftuar homologėt tė ndihmojnė nė liberalizimin e vizave mes vendeve. Pėrsa i pėrket tė ardhmes sė Kosovės dhe statusit tė saj, Moisiu ka deklaruar se, “Kosova e pavarur e demokratike do tė garantojė tė drejta tė plota tė minoriteteve pėr tė jetuar nė paqe e fqinjėsi”.

Ky lajm ėshtė publikuar: 29/04/2006

http://www.ballkan.com/
Ky lajm ėshtė publikuar: 29/04/2006
 Lajme nga Koment

KRYEMINISTRI SHQIPTAR FRANCA DHE KOSOVA

Autori i Lajmit: Ylli Polovina
Ditėn e enjte, 27 prill, televizioni francez LCI transmentoi edhe njė koment rreth vizitės sė kryeministrit shqiptar nė Paris. Ishte njė paketė informative me dimensionin e 1 minute e 54 sekondave. Zoti Sali Berisha ndėrkohė i kishte dhėnė njė intervistė edhe tė pėrditshmes sė njohur tė Francės, po ashtu gazetė edhe me prestigj ndėrkombėtar, “Le Figaro”. Ditėn e premte, mė 28 prill, pėrmbajtjen e kėsaj interviste e bėnė tė njohur pėr publikun shqiptar disa nga tonat tė pėrditshme. Duke menduar se e rrisim edhe mė kuotėn e informacionit pėr publikun po qėndrojmė disa ēaste edhe nė komentin e medias elektronike LCI.

Ky kanal televiziv francez ėshtė tėrėsisht i karakterit informativ dhe punon njėzet e katėr orė pėr njėzet e katėr. Kryesisht struktura e tij programore ėshtė e thjeshtė: ēdo njė gjysmė ore pesėmbėdhjetė minuta janė lajme, pjesa tjetėr komente, debate dhe intervista. E veēanta e kėsaj medieje elektronike ėshtė se ēdo ngjarje e rendėsishme transmentohet “live”, pra nė vendin dhe kohėn reale. Kjo ėshtė edhe epėrsia e kėtij stacioni ndaj kanaleve televizive kolege si edhe arsyeja pėrse ndiqet vazhdimisht nga njė audiencė e rėndėsishme e opinionit publik francez. Karakteristika tė tilla e bėjnė me ndikim tė madh ēdo fjalė qė nė LCI formulohet nga stafi i tij shumė i specializuar nė cilėsinė e informacionit dhe tė analizės. Po ashtu e bėjnė shumė tė pėrfillshme influencėn e ēdo deklarate qė nė atė ekran jep njė person i ftuar. Parė nga ky kėnd, pėrballimi i njė interviste “live” me LCI nuk ėshtė aspak punė e lehtė. Para mikrofonit tė njė gazetari qė punon pėr njė tė pėrditshme ke mjaft kohė e gjen jo pak mėnyra tė saktėsosh, plotėsosh e korrigjosh. Para kamerės sė LCI ky “favor” ėshtė i pamundur. Ajo ėshtė njė makinė e madhe qė nuk ndalet as pėr tė marrė frymė.

Ndėrsa mė 27 prill ky televizion intensivisht informativ i kishte vėnė nė dispozicion Kryeministrit shqiptar njė minutė e pesėdhjetė e katėr sekonda, mė 11 mars tė kėtij viti, saktėsisht nė orėn 20.51, i kishte hapur vend vetėm pesė sekonda. Ishte dita kur bota mori vesh se Sllobodan Millosheviēi kishte vdekur nė burg nga njė infarkt nė zemėr. Televizioni LCI me kėtė rast citoi deklarimet e Havier Solanės, Xhek Strout, Ursula Plasnikut, Milan Kuēanit, Riēard Hollbrukut, Agim Ēekut, Azem Vllasit dhe ministrit tė Jashtėm tė Francės, Filip Duste-Blazi. Ajo qė stacioni televiziv LCI kishte veēuar nga deklarimet e kryeministrit shqiptar ishin futur nė frazėn “Nė Tiranė, kryeministri shqiptar Sali Berisha tha se “vdekja e xhelatit tė Ballkanit ėshtė njė lehtėsim pėr familjet e qindra mijėra viktimave tė barbarive tė tij”.

Pas njė muaji e gjysmė nga ky ēast, 1 minutė e 54 sekondat e tjera tė 27 prillit, nė qendėr tė tė cilave ishte shefi i kabinetit aktual qeveritar, folėn sėrish nė favorin mediatik tė tij dhe sidomos tė ēėshtjes sė statusit tė ardhshėm tė Kosovės. Pėrse komenti i dendur nė informacion i televizionit francez LCI mund tė mbahet shėnim si njė ngjarje mjaft pozitive nė imazhin e Shqipėrisė dhe tė politikės sė saj tė jashtme? Patjetėr jo vetėm pėr faktin se u tha qė Kryeministri ynė kishte ndėrmarrė nė Paris njė vizitė pėr tė bėrė lobing pėr vendin e tij si edhe pėr Kosovėn. Ky doemos ishte njė kumt mjaft i dobishėm. Patjetėr pozitiviteti i komentit intens tė LCI nuk ishte vetėm edhe tek ndonjė sekuencė e shpejtė pamjesh tė kontaktit tė kryetarit tė Qeverisė sonė me ndonjė personalitet tė spikatur publik tė Francės. Ndryshe nga “Le Figaro” qė e zgjeroi interesimin e saj pėr temėn e luftės kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit apo edhe me ēėshtjen e pėrmbushjes nga Shqipėria tė standardeve pėr t’u integruar nė Bashkimin Evropian, televizioni LCI vuri nė qendėr temėn e statusit tė ardhshėm tė Kosovės. Qė nė batutat e para gazetarja, e cila bėnte komentin, nėnvizoi se pa diskutim, qė nė atė vizitė nė Paris, kryeministri shqiptar Sali Berisha ishte bėrė avokati i parė i sė ardhmes sė bashkėsisė shqipfolėse. Nė vijim, telekomenti vuri nė dukje se pėrballė qendrimeve tė ministrit tė Jashtėm tė Serbi-Malit tė Zi, Vuk Drashkoviē, dhe numrit njė tė qeverisė shqiptare kishte mjaft distancė dhe se me kėtė rast Filip Duste-Blazi, ministri i Jashtėm i Francės, u kishte bėrė thirrje tė dyja palėve pėr mė shumė moderim nė qėndrimet e tyre. Deri kėtu gjithēka shkon nė rrjedhėn e informimit tė ekuilibruar dhe tė njoftimit tė faktit se Parisi kėrkon tė luajė njė rol konstruktiv pėr temėn e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Franca, tė paktėn qė prej vitit 1999, kur nė Rambuje u zhvilluan bisedimet e njohura, ka qenė njė vend prej tė cilit shqiptarėve u kanė ardhur lajme tė mira. Nė Paris, mes shumė tė tjerėve, ėshtė vendosur edhe Ismail Kadare, roli ndikues i tė cilit nė opinionin publik francez pėr pavarėsimin e Kosovės ėshtė tejet i madh. Pak ditė mė parė, nga Parisi shkrimtari ynė me reputacion tė gjėrė ndėrkombėtar i dha radios “Zėri i Amerikės” intervistėn e tij, ku argumentonte se dy shtete shqiptare nė Ballkan shkonin nė favor tė rritjes sė stabilitetit nė rajon.

Televizioni LCI, duke nėnvizuar ato ēaste largėsinė e madhe tė qėndrimeve mes Kryeministrit shqiptar dhe ministrit tė Jashtėm tė Serbi-Malit tė Zi, tė parit nė intervistim i ēeli vend zotit Berisha. Ky nė frėngjisht e fare qartė, qė nė batutėn e parė, deklaroi se “pėr mendimin tim ēėshtja e pavarėsisė sė Kosovės ėshtė e panegociueshme”. Menjėherė mė pas theksoi fjalinė e dytė: “Nuk ka zgjidhje tjetėr. Pavarėsia e Kosovės do ta ndihmojė shumė Sėrbinė tė shkėputet mė shpejt nga e kaluara e saj dhe tė ecė drejt sė ardhmes qė meriton”. Pėr baraspeshim informimi dhe pėr tė dėshmuar largėsinė e dy qėndrimeve, menjėherė nė vijim, televizioni LCI transmentoi intervistėn me Vuk Drashkoviēin. Ky paraqiti mendimin se “Kurrė shqiptarėt e Kosovės nuk do tė kenė njė vend nė Kombet e Bashkuara. Asnjėherė Serbia nuk do tė pranojė shpalljen nė Ballkan edhe tė njė shteti tjetė shqiptar. Nuk mund tė stabilizohet rajoni duke poshtėruar serbėt”. Pyetjes sė gazetares se mos bėhej fjalė me kėtė rast pėr tė vėnė nė jetė ėndrrėn e njė “Shqipėrie tė Madhe”, Kryeministri shqiptar iu pėrgjegj sėrish fare qartė se pavarėsimi i Kosovės ėshtė nė tė kundėrt tė idesė sė krijimit tė ndonjė “Shqipėrie tė Madhe”. Nė “Le Figaro” kryetari i Qeverisė aktuale kishte argumentuar nė mėnyrė lakonike se “Ideja e Shqipėrisė sė Madhe nuk ekziston. Shqiptarėt e Kosovės duan tė bashkohen me BE-nė, me Evropėn e jo me Shqipėrinė”.

Nė atė vetėm njė minutė e pesėdhjetė e katėr sekonda tė komentit tė televizionit francez LCI, drejtuesi i edicionit tė lajmeve njoftoi se revista e njohur e vendit tė tij “Politika Ndėrkombėtare” kishte botuar mė gjėrė njė intervistė me Kryeministrin shqiptar dhe se nė emisionin “Kioska” javėn e ardhshme autorėt qė kishin shkrime nė atė revistė do tė shkėmbenin mendime.

Eshtė njė rast jo aq i shpeshtė kur ndėrhyrja mediatike e njė qeveritari shqiptar pėr ēėshtjen e statusit tė ardhshėm tė Kosovės nė njė vend shumė tė rėndėsishėm tė Bashkimit Evropian, me lidhje historike tė natyrshme edhe me popullin serb, mbėrrin njė maksimum aq spektakolar tė rezultatit pozitiv. Nė 1 minutė e 54 sekonda tė dendura me informacion, epėrsia me figurė dhe fjalė e Sali Berishės pėrkundrejt palės tjetėr ishte mjaft e dukshme. Madje, Kryeministri shqiptar, duke kumtuar deklarimet e tij kombėtarisht mjaft tė palėkundura, ishte tejet i qetė dhe buzagaz, cilėsi qė kur gjendet nė Tiranė nuk e ka pėrherė.

 

ONU (Communiqués de presse) - 27 avr 2006

LE NOUVEAU REPRÉSENTANT DE L’ALBANIE PRÉSENTE SES LETTRES DE CRÉANCE


(Rédigée sur la base des informations transmises par le Bureau du protocole et de la liaison)

Le nouveau Représentant permanent de l’Albanie auprčs des Nations Unies, M. Adrian Neritani, a présenté aujourd’hui ses lettres de créance au Secrétaire général de l’ONU, M. Kofi Annan.

Avant cette nomination, M. Neritani était avocat dans le secteur privé pour le cabinet d’avocats Cullison & Cullison basé ą Chicago, poste qu’il occupait depuis 2003.  De 2000 ą 2001, il travaillait ą Chicago comme conseiller indépendant sur les questions liées ą l’immigration dans le contexte du commerce et des échanges internationaux.   

M. Neritani est entré en 1991 au Ministčre des affaires étrangčres oł il était spécialiste des États-Unis, puis de la Chine et de l’Extrźme-Orient de 1993 ą 1997.  De 1997 ą 1998, il occupait la fonction de Chargé d’affaires et de Premier Secrétaire ą l’Ambassade d’Albanie en Chine.

Diplōmé en sciences politiques et en droit de l’Université de Tirana en Albanie, M. Neritani a également obtenu une maītrise en diplomatie de l’Académie méditerranéenne d’études diplomatiques de l’Université de Malte.  Il est en outre titulaire d’un Master of Laws (LLM) en droit commercial international de John Marshall School of Law ą Chicago, Illinois.  Il est inscrit au Barreau de Chicago.

Né le 26 octobre 1967 ą Lunshnja en Albanie, M. Neritani est marié et pčre de deux enfants.

 
28 avril 2006.l'Humanité 
Vuk Draskovic, un loup ą la table des négociations

Le chef de la diplomatie serbo-monténégrine, Vuk Draskovic, ą l’heure oł d’importantes discussions sont engagées entre Belgrade et l’Union européenne, doit avoir mal ą son nationalisme grand-serbe tout droit hérité de la monarchie, son obsession. L’UE a donné jusqu’ą ce dimanche ą Belgrade pour arrźter Ratko Mladic, ancien chef militaire des Serbes de Bosnie inculpé en 1995 de crimes de guerre et de crimes contre l’humanité par le Tribunal international de La Haye, menaēant dans le cas contraire de ne pas reprendre début mai des négociations de rapprochement avec la Serbie. Invariablement, Vuk (« loup » en langue serbe) a dit « je ne sais pas oł est le général Mladic », et de passage mercredi ą Paris il s’est fendu d’un « je ne peux dire quand il sera arrźté. Je ne le sais pas », laissant ą supposer par lą que le fugitif était tout de mźme ą portée de main des autorités serbes. Mais lą n’est pas l’« essentiel » pour le pygmalion du Mouvement du renouveau serbe, plus préoccupé par le statut du Kosovo que l’UE entend contribuer ą faire évoluer, dans un sens voulu par la majorité albanaise, c’est-ą-dire l’indépendance. Ą Paris, Draskovic a estimé qu’une telle proclamation constituerait un « obstacle » autrement plus sérieux au rapprochement européen de la Serbie que les petits contretemps dans l’arrestation des Mladic et autres Karadzic recherchés pour leurs crimes par le TPI de La Haye. « Ce qui peut menacer la voie européenne, c’est la proclamation d’un État albanais sur le territoire serbe », a dit Draskovic. Non seulement elle ouvrirait une čre de « turbulences » dans la région mais elle serait « une humiliation », le Kosovo étant « le berceau spirituel » des Serbes. Le ministre, qui fut l’auteur du Couteau et le zélateur de la Grande Serbie, est passé en quelques mois du refus total d’indépendance au Kosovo ą une « autonomie totale pour la province », comprenez « une sorte d’indépendance interne » réelle mais limitée... Car pour l’heure il n’est toujours pas question de « souveraineté étatique ». L’homme est versatile, son parcours public tortueux et un seul de ses traits n’a pas changé : sa barbe. S’agissant du Monténégro oł le référendum sur l’indépendance est prévu le 21 mai, Draskovic a estimé que « le résultat du vote ne va rien changer aux liens exceptionnels » avec la Serbie. Mźme si cette derničre préférerait naturellement que l’union avec le Monténégro « perdure ». Ą croire que le loup du nationalisme grand-serbe est devenu un doux et inoffensif agneau.

Bernard Duraud


 

La Serbie doit livrer Mladic d'ici mercredi
BELGA

Mis en ligne le 28/04/2006 Libre Belgique

La Serbie et l'UE doivent normalement reprendre leurs négociations le 11 mai prochain.

Si la Serbie-Montenegro souhaite poursuivre les négociations avec l'Union européenne en vue d'une plus grande collaboration et une éventuelle accession, celle-ci doit livrer le général Ratko Mladic d'ici mercredi au tribunal pénal international, a indiqué vendredi le commissaire européen en charge de l'élargissement Olli Rehn.

Présent vendredi ą Bruxelles, le ministre serbe des Affaires étrangčres Vuk Draskovic a estimé pour sa part qu'il était peu probable que l'ancien militaire soit arrźté prochainement.

"S'il n'est pas livré dans les prochains jours, ce sera une victoire des forces anti-européennes", a jugé le ministre, précisant que ceux-ci auraient alors gagné "une bataille, mais pas la guerre".

Devant Olli Rehn, il a promis que le gouvernement en place ą Belgrade démobiliserait les éléments pro-Milosevic encore en place au sein de l'armée et des services secrets serbes.

"Nous avions cru que nous pourrions les rééduquer, mais nous savons ą présent que nous devons les éliminer", a-t-il dit.

La Serbie et l'UE doivent normalement reprendre leurs négociations le 11 mai prochain. Olli Rehn décidera si cette réunion a bien lieu mercredi aprčs concertation du procureur du TPIY, Carla Del Ponte.