Tiranė, mė 16 shtator 2006
 
Deklaratė pėr mediat
 
PLL, si parti me detyrime programore dhe ndjeshmėri ndaj zhvillimeve nė raport me ēėshtjen kombėtare, shpreh shqetėsimin dhe indinjatėn e saj tė thellė pėr qėndrimet dhe deklaratat e pėrsėritura tė krerėve mė tė lartė tė Serbisė dhe atyre tė partive ekstremiste nė media e sė fundmi edhe nė parlamentin serb, lidhur me statusin e ardhshėm tė Kosovės.
Legalistėt janė tė shqetėsuar pėr faktin se nė parlamentin serb u kėrkua deri edhe futja e ushtrisė serbe nė Kosovė dhe pėrfshirja e saj si pjesė integrale e Serbisė nė kushtetutėn e re tė kėtij shteti.
Duke i vlerėsuar kėto qėndrime edhe bashkėlidhur me deklaratėn e fundit tė presidentit tė Rusisė Putin, PLL i konsideron ato si: tejet tė rrezikshme pėr paqen dhe zhvillimet e ardhshme nė rajon; si pjesė tė strategjisė sė tensionimit tė situatės dhe raporteve ndėretnike; si pėrpjekje e bashkėrenduar pėr t’iu kundėrvėnė procesit tė pavarėsimit tė Kosovės dhe mbarė investimit politik, strategjik e financiar tė bashkėsisė ndėrkombėtare pėr njė zgjidhje paqėsore dhe nė pėrputhje me vullnetin e popullit tė Kosovės.
PLL pėrshėndet konkluzionet e fundit tė z.Ahtisaari pėr pėrmbylljen e bisedimeve dhe formulimin e draftit pėrfundimtar drejt pavarėsisė sė Kosovės, qė ai sė shpejti do t’ia paraqesė OKB-sė.
Pėrballė kėtyre zhvillimeve tė reja, PLL i kėrkon parlamentit shqiptar qė tė hartojė dhe miratojė sa mė shpejt njė rezolutė pėr Kosovėn, ku tė shprehet qartė pėrkrahja pėr pavarėsimin e saj, nė mbėshtetje tė vullnetit tė popullit tė Kosovės pėr vendvendosje dhe si kundėrpėrgjigje direkte ndaj qėndrimeve antishqiptare tė parlamentit dhe drejtuesve mė tė lartė tė Serbisė.
 
PLL aktualisht ėshtė pėrfshirė nė fazėn pėrfundimtare tė punės pėr pėrgatitjen e infrastrukturės zgjedhore nė funksion tė zgjedhjeve tė ardhshme vendore, nė bashkėrendim me strukturat drejtuese nga qendra nė bazė.
 
PLL tashmė ėshtė nė pikun e punės pėr pėrzgjedhjen e kandidaturave pėr tė gjitha nivelet e pushtetit vendor, me synim kryesor arritjen e njė rezultati sa mė tė lartė zgjedhor.
 
PLL po ndjek me vėmendje tė veēantė punėn e Komisionit tė Posaēėm Parlamentar pėr Reformėn Zgjedhore.
Sikurse jeni nė dijeni, PLL ka formuluar dhe bėrė tė ditur edhe qėndrimin e saj tė palėkundur pėr tė patur anėtarė nė komisionet zgjedhore, si njė e drejtė e pamohueshme ligjore.
Pėr kėtė qėllim kemi marrė dhe jemi nė vazhdim tė kontakteve me drejtuesit mė tė lartė tė institucioneve shqiptare, partive politike, Trupit diplomatik dhe organizmave monitoruese.
 
Mė datė 30 shtator, mblidhet Komiteti Drejtues i PLL, ku ndėr tė tjera do tė marrė edhe njė vendim politik, nėse nuk do tė mbėshteten pėrpjekjet tona pėr tė patur anėtarė nė komisionet zgjedhore.     

 


Faqja 5 - POLITIKE

Shtator 16, 2006

Shtator 16, 2006

 

Kryeministri kėrkon hartim tė nismės qė po kthehet nė slogan elektoral

 

Berisha: Fabrika duke paguar 1 euro

Pas vėrejtjes sė FMN, “detajimi brenda shtatorit”

 

Armando Meta
a.meta@gazetashqiptare.com

Investitorėt vendas e tė huaj mund tė ndėrtojnė fabrikat e uzinat, tė punojnė tokėn bujqėsore, tė marrin minierat pėr shfrytėzim, tė ndėrtojnė hidrocentrale dhe tė ngrenė banka, duke paguar vetėm 1 euro. Kėtė parashikon nė vija tė pėrgjithshme projekti i Kryeministrit Sali Berisha,: “Shqipėria 1 euro”. Kėtij projekti ai i ėshtė rikthyer edhe njė herė dje nė mbledhjen e Kėshillit tė Ministrave. Kryeministri Berisha nė fjalėn e tij u pėrqendrua kryesisht nė pėrgatitjen e paketės ligjore pėr konkretizimin e nismės “Shqipėria njė euro”. Berisha ėshtė pėrpjekur tė sqarojė se nisma “Shqipėria 1 euro”, nuk nėnkupton se edhe vlera e kapitalit qė mendohet se do tė investohet do tė jetė nė vlerėn e sloganit “Shqipėria 1 euro”, i cili pėr hir tė realitetit, deri tani ngjason mė shumė me njė slogan elektoral, sesa me njė mekanizėm, i cili realisht do tė mundėsojė njė frymėmarrje pėr ekonominė shqiptare. Sipas Kryeministrit, pėr tė hapur njė bankė, njė kompani sigurimesh apo njė minierė, do tė jenė kapitalet qė do tė vihen nė dispozicion, ato qė do tė pėrcaktojnė se kush do tė pėrfitojė nga kontrata 1 euro.
Afati
Kryeministri ka nėnvizuar se ėshtė e domosdoshme qė brenda muajit shtator tė hartohen tė gjitha kriteret e pėrshtatjes sė nismės “Shqipėria njė euro”. “Listėn e ofertės pėr “Shqipėria njė euro” e kemi hartuar dhe grupi i punės qė merret me reformėn e tregut dhe tė biznesit, po punon mbi tė. E rėndėsishme ėshtė qė kėtė nismė ta vendosim mbi bazėn ligjore tė transparencės sė plotė dhe respektit tė konkurrencės sė lirė e tė ndershme. Pėr kėtė, ajo duhet tė shndėrrohet nė ligj, tė cilin duhet ta vendosė Parlamenti i Shqipėrisė”, - ka theksuar Berisha. Sipas tij, vetėm nė kėtė mėnyrė nisma fiton tė gjithė vlerat e mėdha qė ka dhe shndėrrohet realisht, sė bashku me faktorėt e tjerė, nė njė platformė qė inkurajon, nxit dhe e shndėrron Shqipėrinė nė vendin mė tėrheqės pėr investitorėt vendas e tė huaj.
Pėrtej sloganit
Kryeministri Berisha shprehet me mjaft entuziazėm pėr nismėn “Shqipėria 1 euro”, duke arritur deri aty sa e shesh si mjetin mė optimal pėr tė nxjerrė vendin nga kriza e thellė ekonomike qė lėngon prej dhjetėra vjetėsh. Por pėrtej kėtij entuziazmi, kanė dalė nė pah mjaft probleme, tė cilat jo vetėm qė zbehin nismėn nė fjalė, por e bėjnė atė dhe mjaft tė kompromentuar. Praktikisht, vendi vijon tė jetė i zhytur nė krizė tė thellė politike. Mungesa e stabilitetit politik, si pasojė e luftės sė egėr politike PD-PS, nuk parathotė asgjė tė mirė pėr tė ardhmen e vendit madje ngre shumė pikėpyetje tė frikshme. Paqja sociale ėshtė e kėrcėnuar. Pėrpos kėsaj, “ēėshtja Albatros”, ka bėrė tė qartė ndėrhyrjen politike ndaj biznesit pėr interesa tė Kryeministrit. Fakti qė zyrtarė tė lartė tė administratės i bėjnė shantazh deri dhe Presidentit tė Republikės, qartėson se asnjė shtetas, investitorė apo tregtar, nuk ėshtė i sigurt pėrballė ekzekutivit. Nga ana tjetėr, vendimi pėr tė lėnė nė fuqi kontratėn pėr shitjen e “Albtelekom”, duke i bėrė disa rregullime ligjore, ka hedhur pikėpyetje serioze pėr funksionimin e shtetit ligjor, si dhe tė ekonomisė sė tregut. Vetė Kryeministri Berisha sė bashku me ministrat e tij kryesor, e pati bėrė “copė” kontratėn e shitjes sė “Albtelekom” duke e etiketuar si “aferė korruptive”. Fakti qė biznesi politik dominon mbi rregullat e tregut dhe mbi ligjin, aėshtė njė tjetėr arsye qė tė kemi para syve njė peizazh mjeran tė kredibilitetit tė qeverisė. Sė fundmi ėshtė edhe afera e re qė po duket nė horizont, ku rezultojnė tė pėrfshirė qeveritarė tė lartė tė kabinetit Berisha, qė ka tė bėjė me dhėnien me qira mjaft tė ulėt tė ambienteve tė Spitalit Ushtarak, njė firme turko-shqiptare pėr tė ushtruar aktivitet privat.
Optimizmi
Por pėrtej kėtij realiteti tė errėt e mjaft problematik, Kryeministri e percepton nismėn e tij si “njė shkėndijė qė do tė ndezė motorėt e interesit real”. Sipas tij, ka padurim nė botėn e biznesit pėr ta parė tė konkretizuar kėtė nisėm. “Pyetja qė mė shtrohen nė tė gjitha takimet, ėshtė se kur do tė jetė ajo e disponueshme. Kjo pyetje mu shtrua nė Fiera del Levante, nė Athinė, Stamboll e Ankara. Ajo u shtrua edhe nė konferencėn e “The Economist” pėr investimet nė Shqipėri”, - ka informuar Berisha. Ai u ka kėrkuar ministrave tė tij qė tė bėjnė pėrpjekjet maksimale pėr tė pėrcaktuar kriteret mė tė qarta tė aplikimit dhe rregullat e ndershme tė saj dhe t’i paraqesim ato nė Parlament si njė detyrim i qeverisė, nė mėnyrė qė nisma tė bėhet e disponueshme pėr tė gjithė.

FMN: Djalli fshihet nė detaje
Fondi Monetar Ndėrkombėtar nuk ka ende detaje pėr nismėn “Shqipėria 1 euro”. “Ne e kemi dėgjuar kėtė iniciative dhe do tė marrin detajet, pasi ėshtė njė shprehje qė djalli fshihet nė detaje”, - ka deklaruar tre ditė mė parė Istvan Szekely, shef i misionit tė FMN-sė nė Shqipėri. Qė kjo nismė tė funksionojė, qeveria shqiptare duhet tė tregohet transparente dhe tė deklarojė kostot. Gjithashtu, ajo duhet t’u garantojė investitorėve tė huaj kushtet e nevojshme, si ujė, energji elektrike dhe rrugė, sepse pa kėto realizimi i kėsaj nisme do tė jetė i vėshtirė.

Jehona
Sipas Berishės, qė nga rrėzimi i diktaturės e deri mė sot, nisma “Shqipėria njė euro” ka qenė mesazhi ekonomik mė i rėndėsishėm dhe mė i mirėpritur qė qeveritė i kanė dėrguar komunitetit ndėrkombėtar tė biznesit. “Jehona e kėsaj nisme ka qenė jashtėzakonisht e madhe. Ajo ka ushtuar nė tė gjitha mediat e mėdha nė katėr anėt e planetit”, - ka deklaruar Kryeministri

 

 http://www.gazeta55.net/home.jsp
 
Data: 16/09/2006, ora 

 Berisha: “Shqipėria - 1 euro”, nė fund tė shtatorit kalon nė Kuvend
 

Qeveria, deri nė fund tė muajit shtator, ėshtė angazhuar tė pėrgatisė paketėn ligjore pėr konkretizimin e nismės “Shqipėria - 1 euro”. Kryeministri bėri tė ditur se institucionet pėrkatėse do tė pėrfundojnė, brenda muajit shtator, hartimin e gjithė kritereve tė ofrimit tė saj, pėr ta bėrė tė zbatueshme pėr biznesin

Dje nė mesditė u zhvillua mbledhja e radhės e Kėshillit tė Ministrave. Nė hapje tė saj, kryeministri Berisha u pėrqendrua nė pėrgatitjen e paketės ligjore pėr konkretizimin e nismės “Shqipėria - njė euro”. Kryeministri bėri tė ditur se institucionet pėrkatėse do tė pėrfundojnė, brenda muajit shtator, hartimin e tė gjitha kritereve tė ofrimit tė saj pėr ta bėrė tė zbatueshme pėr biznesin. Kryeministri theksoi se paketa, me tė gjitha propozimet, do tė marrė miratimin e parlamentit, nė mėnyrė qė tė shndėrrohet nė njė platformė ligjore qė inkurajon, nxit dhe e shndėrron Shqipėrinė nė vendin mė tėrheqės pėr investitorėt vendas e tė huaj. “Po e risjell nė vėmendjen tuaj kėtė problem, sepse ėshtė e domosdoshme qė brenda muajit shtator, tė hartoni tė gjitha kriteret e pėrshtatjes sė nismės “Shqipėria - njė euro”. Listėn e ofertės pėr “Shqipėria - njė euro” e keni hartuar dhe, grupi i punės qė merret me reformėn e tregut dhe tė biznesit, po punon mbi tė. E rėndėsishme ėshtė qė kėtė nismė ta vendosim mbi bazėn ligjore tė transparencės sė plotė dhe respektit tė konkurrences sė lirė e tė ndershme. Pėr kėtė, ajo duhet tė shndėrrohet nė ligj, tė cilin duhet ta vendosė parlamenti i Shqipėrisė. Vetėm nė kėtė mėnyrė, ajo fiton gjithė vlerat e mėdha qė ka dhe shndėrrohet realisht, bashkė me faktorėt e tjerė, nė njė platformė qė inkurajon, nxit dhe e shndėrron Shqipėrinė nė vendin mė tėrheqės pėr investitorėt vendas e tė huaj”, deklaroi Berisha. Sipas tij, kjo nismė, bashkė me pėrpjekjet e tjera, u shndėrrua nė njė shkėndijė qė ndezi motorėt e interesit tė biznesmenėve tė huaj nė Shqipėri. “Gjatė vizitės nė Bari, sė bashku me ministrin e Ekonomisė, konstatuam se pavioni i vetėm mė i madh, 2500 metra katrorė, nė panairin Fiera Del Levante, i ishte kushtuar Shqipėrisė. Kjo, me qėllimin e vetėm pėr t’u ofruar biznesmenėve italianė dhe pjesėmarrėsve tė tjerė, potencialet e Shqipėrisė. Ne sapo jemi kthyer nga njė vizitė tė shkėlqyer nė Greqi, pėr tė cilėn u shpreh mirėnjohje mikpritėsve tė mi. Vizita, nė ēdo hap u dominua nga fryma e miqėsisė dhe bashkėpunimit midis qeverive dhe institucioneve tė tjera tė vendit. Po kaq dashamirėsi dhe interes gjetėm tek bota e biznesit grek, pėr tė ardhur dhe investuar nė Shqipėri. Nė Bari, kryeministri Prodi shtroi domosdoshmėrinė e zgjerimit tė lidhjeve me Shqipėrinė. Korridori 8, zgjerimi i porteve shqiptare si porte jashtėzakonisht tė rėndėsishme, tashmė, jo vetėm pėr Shqipėrinė, Italisė e rajonit nė tėrėsi, por edhe pėr BE-nė, pas anėtarėsimit tė Bullgarisė e Rumanisė. Ky bashkėpunim dhe shqyrtimi i mundėsisė sė lidhjeve hekurudhore pėr tė intensifikuar shkėmbimet mes dy vendeve, u diskutua edhe me Presidentin Papulias e kryeministrin Karamanlis”, pohoi Berisha.


 

ONU (Communiqués de presse)

Conseil de sécurité : l'envoyé de l'ONU souhaite un progrčs des négociations sur le Kosovo

13 septembre 2006 – Le Représentant spécial du Secrétaire général pour le Kosovo, Joachim Rücker, a estimé aujourd'hui devant le Conseil de sécurité qu'il faudrait se débarrasser des incertitudes sur l'avenir de la province serbe, souhaitant que les négociations ne prennent pas de retard.

« Le sentiment général est qu'un nouveau chapitre dans l'histoire du Kosovo est sur le point de s'ouvrir », a déclaré le Représentant spécial lors de la présentation du dernier rapport du Secrétaire général sur le Kosovo au Conseil de sécurité.

« Parallčlement au processus de détermination du statut final du Kosovo, il faut continuer d'offrir une bonne gouvernance au peuple du Kosovo et ą lui fournir des services de base », a-t-il insisté.

S'agissant de l'économie, le Représentant spécial a souligné la nécessité d'accentuer le développement du secteur privé pour sortir le Kosovo du cercle vicieux du chōmage, de la croissance faible et du déficit extérieur.

« Le PIB continue cependant de progresser au rythme de 3% par an, tandis que la privatisation se maintient ą un rythme accéléré et la libéralisation du marché se poursuit. Mais la croissance économique de la province dépendra d'un investissement renforcé dans les secteurs économiques les plus importants. Une clarification du statut du Kosovo ne ferait que faciliter une telle dynamique », a souligné le Représentant spécial.

L'envoyé de l'ONU et chef de la Mission d'administration intérimaire des Nations Unies au Kosovo (MINUK) a par ailleurs estimé « particuličrement préoccupante » la situation dans le nord-est du Kosovo, aprčs des incidents largement médiatisés et qualifiés par certains dirigeants serbes du Kosovo d'agressions ą caractčre ethnique.

Ces incidents, a affirmé le Représentant spécial, ont été instrumentalisés par les municipalités locales pour suspendre la coopération avec les autorités de Pristina, ce qui a conduit la MINUK ą renforcer sa présence dans la région.

Conscient de l'influence que Belgrade continue d'avoir sur les Serbes du Kosovo, le Représentant spécial a déclaré qu'il attendait un signal clair des autorités de Belgrade en direction de cette communauté.

Oui, a-t-il reconnu, les Serbes du Kosovo sont dans une situation difficile et ils ne savent plus ą qui faire confiance. Ils ont été empźchés de participer pendant deux ans et demi aux travaux de l'Assemblée du Kosovo ou du Gouvernement. Mais c'est l'intégration et non l'isolement qui est une solution, a tenu ą rappeler M. Rücker.

M. Rücker a conclu en précisant que la MINUK avait commencé ą planifier la fin de son mandat et le transfert de ses pouvoirs et de ses activités aux autorités compétentes dans le cadre de la transition. Mais, a-t-il conclu, les tensions ne seraient que plus grandes si le processus sur le statut venait ą prendre du retard.


http://www.kohajone.com/ E Marte 12  Shtator  2006     
Nano ik! Berisha ik!
Shkruar nga Administrator   

Dy njerėzit qė na shkatėrruan jetėn nė kėto 15 vite po bashkėpunojnė  prapė fshehtas

 Nano ik! Berisha ik!

 “Ikni zoti Berisha sa mė shpejt tė jetė e mundur , pasi ėshtė mė mirė pėr PD dhe vendin. Largohuni zoti Nano se kėshtu i bėni mirė PS”

 Nga Alma Gjikondi Studente nė SHBA
Tė gjorėt shqiptarė ē’kanė hequr dhe ē’po heqin nga Fatos Nano dhe Sali Berisha. Berishėn e kanė kryetar tė qeverisė sė tyre dhe duan apo nuk duan u duhet tė rrojnė me tė dhe pak muaj. Por Nanon, vallė ēfarė e duan mė? Nė njė kohė kur Nanon thuajse tė gjithė e kishin harruar, dėgjohet lajmi se ėshtė kthyer nė politikė dhe do shkėputet nga Partia Socialiste, partia tė cilėn e drejtoi pėr 15 vjet me radhė pėr tė krijuar njė lėvizje “tė tijėn”, ashtu siē bėri Ilir Meta dy vjet mė parė me krijimin e LSI-sė.

Por ndėrsa Meta krijoi njė lėvizje, e cila synon integrimin e Shqipėrisė nė Evropė, lėvizja e re nanoiste nuk mund tė ketė tjetėr rezultat veēse ē’integrimin e mėtejshėm tė Shqipėrisė jo vetėm nga Evropa, por edhe nga vetja e saj.

Kush janė kasnecėt qė e sollėn “haberin” e kėsaj lėvizjeje tė re tė Fatos Nanos pėr njė “katarsis” tė ri nė tė majtėn shqiptare? Ata janė disa individė pėrkrahės tė ish kryeministrit Fatos Nano nė parlamentin shqiptar. Emrat e tyre janė:


 

Andis Harasani, njė ish-drejtor KESH-i, i cili i detyrohet popullit shqiptar miliona euro pėr paratė e vjedhura nga shpėrdorimi i energjisė elektrike, tė cilat nuk u depozituan asnjėherė nė buxhetin e shtetit . Pjesa mė e madhe e kėtyre  eurove shkuan nė xhepat e Fatos Nanos kur ky ishte kryeministėr dhe u shpenzuan e vazhdojnė tė shpenzohen nga ky i fundit nėpėr kazinot e Evropės, nė udhėtimet luksoze tė “Magelanit” Nano dhe nė garderobėn qindramijėdollarėshe tė bashkėshortes sė tij, tė cilėn do ta kishte pasur zili edhe vetė Imelda Markos, gruaja famėkeqe e diktatorit famėkeq tė Filipeneve Ferdinand Markos. Kėshtu ka deklaruar Sali Berisha gjithnjė ,por ka heshtur tani nė pushtet.

Shpėtim Idrizi, njė tjetėr ish-drejtor i Pėrgjithshėm i kohės sė Fatos Nanos, tė cilit ish kryeministri Nano i kishte besuar vjeljen e tatimeve tė bizneseve shqiptare dhe tė tė ardhurave nga doganat, prej nga dhjetra milionė euro nuk u depozituan kurrė nė buxhetin e shtetit. Sot edhe ky ėshtė anėtar i Parlamentit tė Shqipėrisė. Edhe ky ia detyron karriken dhe imunitetin e deputetit ish padronit tė tij Fatos Nano. Kėshtu ka thėnė Sali Berisha pėr kėtė person.

Taulant Balla, ish ndihmėsi i kryeministrit Nano pėr gruan e tij (apo, siē thuhet, kujdestari i Xhoanės i ngarkuar me protokollin e aktiviteteve tė saj dhe me argėtimin e saj). Ish kryeministri socialist Fatos Nano e futi nė listat e kandidatėve pėr deputet tė partisė sė tij, pa qenė asnjėherė aktiv nė politikė dhe pa dhėnė asnjėherė as mė tė voglin kontribut nė pėrpjekjet e Partisė Socialiste.

Tė tre kėta anėtarė tė Parlamentit shqiptar, siē kanė qenė deri dje janė edhe sot, madje sot ca mė shumė, shėrbėtorė tė bindur tė ish kryeministrit Nano. Pse? Ēfarė vazhdon t’i mbajė ata tė lidhur me ish kryeministrin e humbur dhe ēfarė i detyron ata tė mbajnė krahun e tij si individ dhe jo atė tė Partisė Socialiste, si deputetė tė sė cilės populli u ka dhėnė votėn e tij?  Prej tyre Fatos Nano u pasurua si asnjė shqiptar tjetėr. Me duart e tyre Fatos Nano vodhi sa asnjė politikan tjetėr, sic ka akuzuar para 3 korrikut zoti Berisha, por tani qė kryeministri Sali ėshtė nė krye tė pushtetit nuk po  akuzon mė dhe as nuk po e heton. Tamam vellėzėr siamezė janė tė dy !

Pėrmes kėtyre Fatos Nano fshehu dhe mori nė mbrojtje krimin ekonomik dhe vagabondazhin politik nė Shqipėri. Me anė tė tyre Fatos Nano favorizoi miqtė e tij dhe plotėsoi tekat e gruas sė tij, Xhoanės, e cila do tani postin e Gruas sė Parė tė Shqipėrisė, duke bėrė Fatosin President Republike. U mundua edhe nė kohėn qė ishte kryeministėr zoti Nano tė bėnte ( dhe e bėri) njė vendim qeverie qė gruaja e kryeministrit ( nėnkupto: Xhoana Nano) tė jetė  First Lady. Tani Fatosi del nė skenė pėr t’u bėrė President duke pėrēarė tė majtėn shqiptare dhe pėr tė hipur nė kolltukun e Presidentin. Jo mė pėr tė majtėn apo pėr Kombin, por pėr gruan e tij dhe qejfet e tij personale. Ndaj nxori nė skenė pėr ta ngatėrruar edhe njėherė tė majtėn deputetėt nė fjalė.

Njerėz tė tillė i detyrohen pėrjetėsisht ish padronit tė tyre dhe mbeten tė detyruar edhe sot e kėsaj dite ndaj tij. Fatos Nano ua di tė gjitha “bėmat” njerėzve si Harasani dhe Idrizi dhe kėta i trėmben Nanos si dreqit. Nano i ka ata nė dorė, siē ka nė dorė edhe Taulantin e vogėl, Ballėn e Librazhdit, apo ndonjė deputet tjetėr socialist. Kėta bėjnė ēfarė thotė Nano dhe nuk ua mban tė thonė apo tė bėjnė ndryshe.

Ata janė gati tė votojnė edhe pėr Berishėn nėse kėtė ua kėrkon Fatos Nano. Kėta tre personazhe  me votat e tyre dhe tė vetė ish kryeministrit socialist Fatos Nano bėjnė katėr vota nė vathėn e Berishės. Votat e tyre mjaftojnė pėr ta bėrė Nanon (tė propozuar nga Berisha dhe me votat unanime tė partisė sė Berishės dhe aleatėve tė saj tė vegjėl), President tė Shqipėrisė. Ndonėse nuk dihet ende mendimi i saktė i Ngjelės , Ndokės dhe Lesit  pėr emrin e Nanos, pasi mundet  t’iu diktojė Berisha si anėtarė tė mazhorancės. Por kam ende besim qė tė tre janė tė pavarur nė vendimet e tyre kur flitet pėr rikthimin e Nanos si President me dorėn e Saliut.

Nėse kjo ndodh Berisha ka venė nė krye tė shtetit “armikun” e tij pėr tė zgjatur edhe dy vjet pushtetin e tij si kryeministėr. Nėse Nano e bėn kėtė ai ka fyer dhe menderosur Partinė Socialiste, pjesėn mė tė madhe tė anėtarėve tė saj dhe pjesėn mė tė madhe tė popullit shqiptar qė ka votuar jo pėr tė bėrė Fatos Nanon President tė Shqipėrisė, por pėr tė mos e lėnė  ( deri nė vitin 2007) Shqipėrinė nė duart e kryeministrit Berisha.

Nano President do tė jetė tradhėtia mė e madhe jo vetėm ndaj elektoratit socialist, por edhe ndaj pjesės mė tė madhe tė popullit shqiptar qė ėshtė ngopur me aventurat dhe kusėritė e Fatos Nanos dhe pret me shpresė ditė mė tė mira, saktėsisht pa Fatos Nanon dhe Sali Berishėn.

Nano President do tė thotė “Rroftė Berisha” dhe “Rroftė Berisha” do tė thotė fundi i ėndrės dhe i shpresės sė shumicės sė shqiptarėve pėr tė shijuar frytet e vėrteta tė demokracisė dhe pėr tė zenė vendin e merituar nė Evropė. Imagjinoni tė dashur shqiptarė sikur Fatos Nano tė bėhet President vitin e ardhshėm me votat e Sali Berishės nė emėr “ tė stabilitetit tė Shqipėrisė” (!).

Do ti kemi prapė nė krye tė vendit edhe nja 10 vite tė tjera, sė paku ! 15 vjet i mbajtėm dhe ti mbajmė edhe 10 vite tė  tjera nė kurriz kėto dy politikanė kjo ėshtė vetvrasje pėr Shqipėrinė dhe futjen e saj nė Bashkimin Europian. 25 vjet me Nano e Berishėn  ėshtė njė tmerr kur e mendon dhe jo jo ta provosh ! Njė jetė ka njeriu dhe 25 vite janė epoka qė bėn njė njeri brenda lumturisė sė tij.

Unė jam studente nė SHBA dhe mund tė stabilizohem kėtu nė kėtė vend tė mrekullueshėm, pra tė mos kthehem nė Shqipėri. Por dua tė vijė atje tė punoj pėr Atdheun tim. Si unė janė qindra e qindra djem e vajza. Janė mijėra emigrantė tė cilėt shpresojnė pėr njė ditė tė bardhė pėr rikthimin e tyre nė Shqipėri. Por prapė tė vijmė duke patur Saliun e Nanon mbi krye qė vendosin fatet tona?! Jo, nuk mundet. Ndaj duhet tė gjithė bashkė , me metodat e demokracisė, t’i largojmė nga skena politike.

Na kanė lodhur dhe mjeruar. Mund tė kenė bėrė , nė momente tė caktuara vendime positive pėr vendin, por nė shumicėn e rasteve kanė futur konfliktin dhe sherrin mes popullit pėr karrierėn e tyre personale e familjare. Nuk ka asnjė vend tjetėr tė Europės Juglindore, si vende ish-komuniste, tė cilėt tė kenė prapė nė kėto 15 vite tė njėjtėt politikanė nė krye. Vetėm nė Shqipėri.

Laj – thaj janė prapė nė krye tė lojės politike tė njėjtėt si nė vitin 1991 : Sali Berisha, Fatos Nano, Skėnder Gjinushi, Lufter Xhuveli, Neritan Ceka e ndonjė tjetėr. Por dhe Edi Rama t’i udhė emrave VIP nga PS si Ben Blushi, Blendi Klosi etj e jo disa emrave qė tė vjen ndot kur i sheh nė TV.

 

Shqipėtarė, jini vigjilentė!

 Nėse doni mirėqėnien tuaj dhe njė tė ardhme mė tė mirė pėr Shqipėrinė, pėr vete dhe pėr fėmijėt tuaj, bashkohuni me lėvizjen “Mjaft mė me Nanon e Berishėn !” dhe mos lejoni tė bėhen pėrsėri bashkė Berisha dhe Nano, dy njerėzit qė politikisht e kanė lėnė Shqipėrinė tonė tė gjorė sot, mė 2006, pothuasje atje ku ishte mė 1991.

“Nano ik!” ėshtė njė thirrje qė tingėllon po aq aktuale sot sa edhe dy vjet mė parė kur ai ishte kryeministėr.

“Nano ik!” ėshtė njė thirrje qė ka po atė kuptim sot sa edhe thirrja “Berisha ik!”. Nėse praktikisht njėrėzit duan progres dhe politikė tjetėr duhet tė dalin nė protestėn e madhe qytetare: “Nano ik ! Berisha ik !”

Ti Fatos ashtu siē i ke i trėmbur e me bisht ndėr shalė me 14 shtator 1998 kur tė trembi Saliu tek dera e kryeministrisė me njė arkivol tė hapur. Ndėrsa ti Sali, largohu vullnetarisht nga ai pushtet, tė cilin ke treguar se nuk di ta administrosh, por vetėm abuzon me tė, duke krijuar vetėm konflikte tamam siē ke karakterin. Ti Sali  nuk rri dot pa sherre dhe konflikte.

Ti vdes nėse nuk fillon me sherr mėngjezin dhe tė flesh nėn sherr  gjithė natėn ! Nėse dikur mund tė mendohej se si Presidenti i parė shqiptar i zgjedhur me votėn e lirė tė popullit juve z. Berisha mund tė kishit merituar ngritjen e njė monumenti tani keni vetėm njė shpresė qė tė mbaheni mend pėr mirė nė historinė moderne tė popullit shqiptar:

Tė largoheni nga politika pas eksperimenteve tė dėshtuara qė keni bėrė me tė duke uruar qė liderėt e rinj tė Shqipėrisė tė mos pėrsėrisin mė as gabimet tuaja tė vjetra, as gabimet e reja tė Fatos Nanos. Ka plot nė PD qė mund tė tė zėvėndėsojnė si Bamir Topi apo Jozefina Topalli, Sokol Olldashi apo Genc Ruli. Po tė duash dhe Lulzim Bashėn, pasi edhe ai, e drejton mė mirė se sa ti Partinė Demokratike. Ik Sali sa nuk ėshtė vonė !

Uroj tė ndodhė vėrtet ajo qė shkruante “Koha jonė” disa ditė mė parė se nga njė rikthim i zhurmshėm dhe nė dukje shkatėrrimtar, rikthimi i Nanos “me shpatė nė dorė” tė shndėrrohet nė njė kthim komik dhe tallės. Atėherė do tė kemi arsye tė qeshim dhe tė tallemi tė gjithė me “kryertarin Nano”, me “socialistin Nano”, me “magelanin Nano”.

Dhe kjo mund tė jetė e qeshura e fundit me hidhėsinė e vuajtjes pėrpara se tė nisim punėn e madhe transformuese pėr vendin tonė tė vogėl dhe tė shtrenjtė.

 
 
 -----------------
 
“Shqipėria 1 euro”, e vėrtetė
Shkruar nga Administrator   

Mendime rreth nismės sė qeverisė “Berisha”. Sa e realizueshme ėshtė dhe ē’do tė pėrfitojnė shqiptarėt prej saj?

 Sami Gjergji: A jemi tė gjithė tė interesuar pėr ta bėrė Shqipėrinė tėrheqėse pėr investime? Nėse po, le tė themi idetė tona.

 

Nisma e Qeverisė Berisha “Shqipėria 1 euro” ka ngjallur njė diskutim tė gjerė nė tė gjitha nivelete shoqėrisė shqiptare. Nė intervistėn e mėposhtėme, deputeti Sami Gjergji, doktori i shkencave, jep mendimet e tij rreth kėsaj ideje, duke iu pėrgjigjur kėshtu pyetjeve tė gazetarit tonė. 

 


Si e konceptoni ju nismėn e kryeministrit Berisha: “Shqipėria, njė euro”?

 

Zakonisht kėtyre pyetjeve u jepet pėrgjigje e drejtpėrdrejtė, por, pėr hir tė komenteve tė ndryshme nė media, do tė desha tė bėj njė koment, ku mė shumė se sa opinioni im pėrfaqėsohet programin e Qeverisė Berisha, nė lidhje me investimet e reja, ku, nė mėnyrė tė arsyeshme, pėrparėsi u jepet investimeve tė huaja direkte, por po aq dhe investimeve direkte vendase.

Nė kėtė kontekst “Shqipėria, njė euro” ėshtė njė simbolikė logjike e pėrdorur nga kryeministri Berisha dhe aspak njė sllogan elektoral, qė nėnkupton sė pari, krijimin e njė klime biznesi, ku pengesat burokratike tė  administratės do tė shmangen deri nė pamundėsi pėr tė zvarritje dhe, sė dyti, disa mungesa tė tilla, si energjia, uji industrial, rrugėt etj, probleme tė cilat nuk mund tė zgjidhen me “njė tė rėnė tė lapsit” do tė kompensohen pikėrisht nga eleminimi i barrierave administrative dhe tarifat e vogla nė lidhje me qiratė, pėrqindjet mė tė vogla tatimore dhe, padyshim, njė vullnet politik pėr tė ngritur mė lart nivelin e besimit tė investitorėve.

Duke filluar nga lufta kundėr korrupsionit, kriminalitetit dhe informalitetit ne ekonomi. Ndonjė opinioni qė ka lindur nga keqkuptimi i idesė “Shqipėria, njė euro”, do t’i pėrgjigjesha me pyetjen e mėposhtme: a janė tė gjithė tė interesuar pėr ta bėrė Shqipėrinė njė vend tėrheqės pėr investime tė huaja dhe vendase? Nėse po, le tė thonė idetė e tyre, nė tė kundėrt mė duhet tė them se nė shekullin e XXI nuk ka mė vend pėr mitin e Rozafės  ku “ditėn” dikush ndėrton dhe “natėn” dikush tjetėr shpreson qė ajo qė ėshtė ndėrtuar tė rrėzohet. Ka ardhur koha qė kėtyre atavizmave tė njė mentaliteti tė vjetėruar t’u themi lamtumirė duke filluar nga viti 2007.

 

Edhe herė tė tjera gjatė kėtyre viteve tė tranzicionit ėshtė folur pėr zona tė lira, pėr lehtėsi ndaj kapitaleve tė huaja, tė cilat synojnė tė investojnė nė Shqipėri, por arritjet kanė qenė tė papėrfillshme. Kėtė herė qeveria e Zotit Berisha duket se ia ka hyrė seriozisht realizimit tė kėsaj ideje, keni bindjen se do t’ia dalė mbanė?

 Do t’ia nis nga fundi. Po, kam bindjen se do t’ia dalė mbanė, mbasi strategjinė e saj qeveria “Berisha” e ka ndėrtuar, duke shmangur gabimeve qė bėnė qeveritė socialiste nė tetė vitet e shkuara. Gjithashtu mė duhet t’ju kujtoj se unė jam njė prej atyre njerėzve qė nė politikė kam ardhur  nga fusha  e biznesit,dhe gjatė kėtyre viteve  kam pasur sukses nė bashkėpunimin  me kapitalin e huaj dhe, nė kėtė kuptim, njoh mirė se ēfarė kėrkon kapitali i huaj pėr tė investuar.

Mė tej do tė shtoja se investimet e huaja direkte dhe ato vendase nuk priren mė nga pushimet tatimore (tax holidays), ose nė tė shmangurit e pagimit tė tatimit mbi fitimin pėr disa vite rradhazi pėr njė veprimtari ekonomike nė fushėn e prodhimit pėr mė shumė se sa dhjetė vjet rresht, por nga fakti se ēfarė e bėn tėrheqės njė investitor tė huaj direkt pėr tė investuar nė njė vend si Shqipėria. Nė rast se nė kėtė kontekst do tė merrnim si shembull zonat e lira ekonomike, nuk duhet harruar fakti se njė vend i vogėl si Shqipėria nuk ėshtė njė treg i lakmueshėm, ose njė vend me burime natyrore tė shfrytėzueshme me investime tė vogla.

Shqipėria ka njė pozicion gjeografik qė tė ēon nė zemėr tė Europės mė shpejt dhe me kosto mė tė vogėl se sa nė rastin e vendeve fqinjė ballkanikė; ka gjithashtu njė pozicion tė favorshėm gjeografik pėr interesat e dy vendeve antare tė Komunitetit Europian: Italisė dhe Greqisė nė prirjet e tyre pėr t’i zgjeruar marrėdhėniet e tyre tregtare nė gadishullin e Ballkanit, ēka nėnkupton faktin se Shqipėria mund tė shėrbejė si njė “ujėmbledhės” i mallrave dhe shėrbimeve qė kanė pėr destinacion vendet e Komunitetit Europian.

Le tė merret nė konsideratė dhe tė analizohet ideja e zonave tė lira ekonomike nė kuadėr tė kėtij sfondi, pa harruar idenė “Shqipėria, njė euro”. Nuk dua tė le mėnjanė me kėtė rast njė tė vėrtetė domethėnėse dhe kuptimplote: tė gjitha vendet e Ballkanit pėrpiqen tė jenė sa mė tėrheqėse pėr investitorėt e huaj, duke e ngritur edhe mė lart shkallėn e konkurrencės.

Njė studim i bėrė vitet e fundit nga njė firmė konsulente nga Mbretėria e Bashkuar, e autorizuar nga OECD-ja, vėrtetoi se investimet e huaja direkte, nė vendimmarrjen e tyre nuk ndikohen nga ato faktorė qė tregojnė studimet, por interesat e tyre ekonomike, qė mesa duket shprehin ndikimin vendimtar tė faktorėve tė panjohur dhe tė pamatshėm. Nė kėtė kuptim, “Nisma e Adriatikut”, iniciativė italiane qė i ėshtė besuar Rajonit tė Markes nė Itali, mund tė jetė njė prej shanseve nė lidhje me zonat e lira nė lidhje me depėrtimin e kapitalit Italian nė tregun ballkanik.

 

A mund tė sillni diēka nga pėrvoja juaj, pėrsa i pėrket bashkėpunimit me investitorėt e huaj?

 “FLORYHEN” SH.P.K., ėshtė njė shembull jetik i bashkėpunimit me investitorėt italianė, por ka edhe raste tė tjera sidomos nė industrinė e pėrpunimit aktiv pėr eksport, mė saktė pėr rieksport.

 

Sa e aftė ėshtė ekonomia jonė pėr t’u integruar nė tregun evropian nė kuadrin e globalizimit?

 Tregu europian si ēdo treg rajonal, ka qoshet e tij (nitch markets), tė cilat mund tė mbushen me produkte tradicionale si edhe me produkte tė veēanta. Industria e pėrpunimit aktiv pėr eksport (rieksport) e ka vėrtetuar njė gjė tė tillė, por mendoj se nė rastin e pyetjes tuaj, pėrgjigja ime personale do tė ishte mė e gjėrė sidomos kur bėhet fjalė pėr produkte tė agroindustrisė.

Nė kėtė kuptim nuk mund ta kuptoj shpejtėsinė e “breshkės” me tė cilėn u zvarritėn qeveritė socialiste nė tetė vitet e shkuara, por vazhdon edhe sot Ministria e Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit. Flasim pėr mundėsitė e prodhimit tė produkteve “bio” qė ka Shqipėria, por ende jemi larg me pėrpjekjet tona me Brukselin nė lidhje me standardet dhe ēertifikatat e domosdoshme pėr t’u hapur rrugėn eksporteve shqiptare dhe pėr tė parė nė raportet e Bankės sė Shqipėrisė prirjen e dėshiruar tė rritjes sė eksporteve kundrejt importeve. Pritmėria nė kėtė rast ėshtė e pajustifikueshme, madje vrasėse.

Po institucionet shtetėrore a janė plotėsisht tė pėrgatitura pėr ta mbėshtetur dhe pėr ta mbrojtur me njė kuadėr ligjor sipas kėrkesave tė kohės kėtė veprimtari jetike?

 

Gjithmonė kam qenė pėr parimin: noti mėsohet nė ujė. Mė lart shpreha pikpamjen time nė lidhje me atė qė duhet tė bėjė Ministria e Bujqėsisė, Ushqimit dhe e Mbrojtjes sė Konsumatorit, ēka nėnkupton se tė qenit i pėrgatitur, nėnkupton faktin se a ke guxim tė hidhesh pėr tė notuar. Unė kam notuar me kohė dhe prandaj kam bindjen se jemi tė pėrgatitur.

 

Objektivi “Shqipėria, njė euro” po diskutohet gjėrėsisht nė qarqe tė ndryshme politikanėsh, biznesmenėsh, nė media dhe tek njerėzit qė presin pėrmirėsimin e jetesės. Kėtė lėvizje opozita e ka parė me njė lloj skepticizmi, madje shpesh ajo e sheh tė parealizueshėm kėtė objektiv. Ē’mendoni pėr kėtė qėndrim?

 

Njė koment tė shkurtėr. Le tė bėjmė njė kompromis: nė rast se “Shqipėria, njė euro” konceptohet edhe si ide edhe si objektiv, kjo mė gėzon nė lidhje me diskutimin qė po i bėhet pėr arsye se i ngjan asaj pemės plot qė i gjuajnė me gurė dhe qėndrimi i opozitės nė kėtė sfond mė duket me vend sepse bėn detyrėn e saj, me dyshimin e vetėm se koha do tė tregojė kush kishte tė drejtė. Pėr njė gjė jam i bindur qėndrimi i opozitės duhet marrė me seriozitet, mbasi informacioni qė siguron debate dhe diskutimi ndihmon shumė nė sqarimin e shumė ēėshtjeve, aq mė shumė kur pėr njė ēėshtje me kaq rėndėsi mbajnė qėndrim ata qė dėshtuan me politikat e tyre tė gabuara. Pėsimi bėhet mėsim.

 

Meqė jemi tek opozita. Si e gjykoni qėndrimin e saj gjatė kėsaj periudhe?

 

Ėshtė normale pėr njė person tė pozitės tė mos pajtohet me qėndrimin e opozitės, mbasi nė parashikimet tona llogaritjet janė bėrė pa menduar se do tė shpenzonim energji dhe kohė pėr ēėshtje tashmė tė njohura. Besoj si gjithnjė se ėshtė koha ajo qė do t’ia verė “vulėn” sė vėrtetės. Personalisht nuk jam pėr atė qė ēdo qėndrim i opozitės ėshtė i gabuar, sidomos kur si rezultat kemi njė zgjidhje dhe qetėsim tė opinionit nga tė papriturat qė shkaktojnė krizat politike. Kjo do tė ishte pikėpamja mė e pranuar me rastin e zgjidhjes qė iu dha krizės politike kohėt e fundit.

 

Jemi nė njė periudhė, kur Qeveria Demokratike ka shpallur investime tė rėndėsishme nė tė gjithė vendin. Si e parashikoni realizimin e tyre, sidomos nė zonėn tuaj elektorale?

 

Nė qoftė se nuk do tė vlerėsohet si njė shmangie nga kjo pyetje direkte, do tė desha tė pėrqendrohesha te investimet nė infrastrukturėn rrugore. Nė kėtė kontekst do tė desha tė ilustroj se si mund tė kuptohet strategjia e Qeverisė Demokratike nė lidhje me kėto investime, nė rastin konkret tė zonės elektorale qė mė solli nė karrigen e deputetit. Ka filluar nga asfaltimi rruga Sukth-Manėz, qė nėnkupton mundėsi pėr zgjerimin e veprimtarisė sė agrobiznesit brenda zonės dhe nė drejtim tė tregut tė Tiranės dhe Durrėsit.

E njėjta gjė mund tė thuhet pėr fillimin e asfaltimit tė rrugės Sukth-Hidrovor, duke shtuar kėtu se kemi tė bėjmė me njė mundėsi tjetėr tė agrobisnesit dhe shėrbimeve turistike. Po pėrfundon studimi i fizibilitetit pėr rrugėn Maminas-Shėn Pjetėr, qė bėn tė mundur njė mundėsi tė veprimtarisė ekonomike tė shėrbimeve turistike nė njė perlė si bregdeti nė zonėn e Shėn – Pjetrit.

Do tė fillojė hyrja dhe dalja nė tė dy krahėt nė autostradėn Tiran- Durrės, duke ia shkurtuar rrugėn veprimtarisė ekonomike tė agrobiznesit nė drejtim tė tregut tė Tiranės dhe Durrėsit e pse jo edhe nė drejtim tė plazheve, qė pėrmenda mė lart. Rrugėt nėnkuptojnė zhvillim tė veprimtarisė ekonomike dhe pėr kėtė arsye po punohet pėr ujėsjellėsa, linja tė energjisė elektrike, kabina elektrike etj.

                                                                                    Intervistoi: Dritan Sina

 

 
 
http://www.shekulli.com.al/

Berati nė Paris, ē’mbetet pėr t’u bėrė

 

s.g

Iniciativat pėr hyrjen nė UNESCO

Berat - Nė 5 shtator nė selinė e UNESCO-s, nė Paris u organizuan “Ditėt e Trashėgimisė Kulturore tė Beratit”, nėn kujdesin e qeverisė shqiptare dhe me angazhimin e drejtpėrdrejtė tė Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė UNESCO-s Koļchiro Matsuura dhe ambasadores shqiptare nė kėtė organizėm, Tatjana Gjonaj. Po kėshtu krahas pėrfaqėsuesve tė pushtetit vendor tė Beratit si kreu i bashkisė Fadil Nasufi, Prefekti i Qarkut Roland Bejko dhe pėrfaqėsues tė kulturės nė Berat. Lidhur me aktivitetin e zhvilluar nė Paris me qėllim prezantimin e vlerave kulturore, artistike, arkeologjike dhe historike tė qytetit kandidat pėr t’u pranuar nė vlerat kulturore botėrore UNESCO, Kryetari i Bashkisė Fadil Nasufi dje rreth orės 10.00 dha njė konferencė pėr shtypin ku midis tė tjerash pėrcolli mesazhin qė vinte nga drejtori i pėrgjithshėm Matsuura: “Qytetin e Beratit ne e konsiderojmė si njė ndėr qėndrat urbane mė tė lashta tė Evropės Juglindore. E veēanta ėshtė se nė Berat kanė kaluar dhe janė kryqėzuar periudha historike tė Krishtėrimit, Bizantit dhe perandorisė otomane. Ky qytet ėshtė simbol i diversitetit kulturor dhe i bashkekzistences fetare si dhe ėshtė i njohur nė arenėn botėrore edhe nga veprat e piktorit tė famshėm Onufri dhe shkollės qė ai themeloi.” Gjithashtu Matssuura ka deklaruar se nė njė tė ardhme te afėrt do tė dėrgohen nė Berat ekspertė tė UNESCO-s pėr tė bėrė mė shumė pėr kėtė kėtė qytet. Tė pranishmit nė kėtė aktivitet vizituan ekzpozitėn me pesė ikona nga Muzeu Ikonografik “Onufri” dhe 30 fotografi tė rralla nga zona historike muzeale e Beratit, nga objektet e kultit, foto tė kodikėvė tė shek.VI e IX si dhe DVD, CD, libra dhe botime pėr Beratin. Mė pas nė sallėn qendrore te UNESCO-s pėr tė pranishmit ka dhėnė njė koncert sopranoja me famė botėrore Inva Mula e shoqėruar nga kuarteti Gaundi i drejtuar nga violonēelisti Arben Skėnderi, koncert i cili ėshtė ndjekur nga 1500 pjesėmarrės. Delegacioni shqiptar ka patur takime tė shumta edhe me personalitete tė UNESCO-s, ICOMOS-it. Sipas kryebashkiakut Nasufi, nė fund tė kėtij viti do tė organizohet nė Berat njė konferencė ndėrkombėtare pėr tė parė mė nga afėr vlerat kulturore tė njėrit prej qyteteve mė tė vjetėr nė Evropė. Dosja e Beratit pėr t’u pranuar nė UNECO do tė diskutohet nė vitin 2007 nė Zelandėn e Re e cila ka radhėn e Presidencės sė Komitetit tė Trashgimisė Kulturore Botėrore.

12/09/2006


 
http://www.sot.com.al/
Nano’s plan for SP
The Socialist Party is to undergo the catharsis movement II. This movement holds the name of the former head of the Socialist Party Fatos Nano.Sources close the former head confirmed for “SOT” newspaper that Nano’s movement has over twenty deputies, while it is expected the approach of ten others who have appeared undecided. The Fatos Nano’s group decided last night to freeze relations with the actual chief socialist Edi Rama, chairmanship of the Socialist Party and the chairmanship of the parliamentary group. It was told that today Nano will hold meetings with all undecided deputies about coming movements within the party. SOT newspaper managed to secure the list of the names of those to back Fatos Nano’s movement. The list consists of Taulant Dedja, Andis Harasani, Taulant Balla, Shpetim Idrizi, Alfred Dalipi, Sadri Abazi, Durim Lamaj, Durim Hushi, Flamur Hoxha, Stefan Cipa, Rajmonda Stefa, whereas the undecided names, although publicly were expressed in favour of Fatos Nano are Ben Blushi, Arben Malaj, Pandeli Majko, Kastriot Islami, Ermelinda Meksi, Musa Ulqini, Petro Koci, Namik Dokle, Valentina Leskaj. Meanwhile, the socialist MPs supporting Rama are Arta Dade, Ylli Bufi, Fatmir Xhafa, Marko Bello, Blendi Klosi, Gramoz Ruci, Erjon Brace, Ndricim Hysa. Nano is to start up its movement with a new programme, which aims at changing the party to the foundations and especially to make a different opposition to the ruling majority. Some of the chief objectives of this movement are; the revitalisation of the Socialist Party, creation of new spaces and to avoid party’s closure, resolution of internal conflicts, removal of the party from extra conflicts with the ruling majority, drawing up of new alternatives for the party, new way of doing opposition to Berisha, opening of the party to new figures, removal of people that damage SP’s image, end the arrogance created with Rama’s mounting, refreshing of the party etc.
 
 
 
 
http://www.gazeta-shqip.com/
 

Historiani Marenglen Verli harton veprėn e parė biografike, me figurat historike tė Kosovės

Heronj - kaēakė apo kaēakė - heronj?!

"Ju rrėfej pėr dy anėt e burrave tė Kosovės"

 

Pėr historianin e njohur, Marenglen Verli, as qė ka ekzistuar ndonjėherė ndonjė ndarje historike, shoqėrore apo qoftė dhe virtuale mes Kosovės dhe Shqipėrisė. I specializuar si historian i asaj treve qė konsiderohet ndryshe si "plaga" e kombit, ai e ka parė gjithnjė tė unifikuar historinė e dy pjesėve tė ndara, jo vetėm nga ekzigjencat intelektuale tė njė studiuesi prestigjioz me njė vandak veprash kushtuar Kosovės, por dhe lidhjet e shumta determinate qė kanė kushtėzuar ngjarjet dhe rrjedhat nė dy anėt e kufirit, nė atė qė po unifikueshėm, quhet histori e kombit shqiptar. Veprėn e radhės, Verli ua ka kushtuar figurave mė tė shquara tė Kosovės, jo vetėm atyre qė njohim nga historiografia tradicionale qė ka pasur vend dhe nė tekstet shkollore, por dhe tė atyre figurave pak ose aspak tė njohura deri mė sot, qė pėr arsye ndoshta tė trajtimeve tė mangėta nė historiografinė e deri sotme, nuk kanė gjetur hapėsirė ose kontekste tė domosdoshme pėr t‘u trajtuar. Njė tjetėr linjė e trajtimit tė shumė figurave, ėshtė ajo e identitetit tė tyre tė dyfishtė. Ndryshe, si hero dhe si kaēakė. Nė historiografi ose nė letėrsinė historike, fjala kaēakė, ka njė vokacion negativ qė shkon kah tė quajturit cub, njė emėrtesė e cila u dedikohet njerėzve kokėshkretė, tė dhunshėm, ndonėse diku-diku, shfaqen tė mbrujtur me njė lloj ideali. Robin Hudi, fjala vjen, ėshtė personazhi qė e pėrfaqėson njė profil tė tillė njerėzore qė shfaqet nė ēdo kohė. Dhe duke iu referuar historisė shqiptare, tė tillėt nuk ka qenė tė pakėt. Mė tė trajtuar, janė ato tė periudhės para dhe pas shpalljes sė pavarėsisė, ndonėse nuk janė quajtur drejtpėrdrejt kaēakė, por sipas njė veshjeje folklorike mė tepėr sesa faktike, ata janė quajtur rėndom, heronj dhe patriotė. Nė fakt, shumė prej tyre jo se nuk e kanė merituar tė cilėsohen kėshtu, por kjo ėshtė vetėm njėra anė. Nga tjetra, nga ajo anė e ēmistifikuar, ata kanė qenė po aq pragmatikė e reale. Tė tillė, fjala vjen janė vėllezėrit Halit e Sali Bajēinofci, qė namin e kanė pasur si kaēakė, por qė nė kontekstin e kontributeve qė kanė dhėnė nė luftė me serbėt, duhet tė njihen dhe me statusin e patriotėve. Biografia e Feriz Sallkut ėshtė shoqėruar dhe me foto tė rralla, tė cilat pėrbėjnė dhe njė tjetėr pasuri nė veprėn e historianit Verli. Tjetėr biografi e trajtuar nė dy aspekte ėshtė ajo e Feriz Sallkut. Duke trajtuar kėtė figurė, historiani Verli paralajmėron qė nė titull, anėn tjetėr tė personalitetit tij, si pasojė e disa incidenteve nė qytetin e Fierit, si dhe mėnyrės se si u ekzekutua me atentat nga njė bashkatdhetar: "Feriz Sallku, - Dritėhijet e njė luftėtari". Edhe pse mban titullin pėr "Veprimtari patriotike tė klasit tė parė" dhėnė nga ish-presidenti Berisha nė vitin 1993 me propozim tė shoqatės "Kosova", autori e ka trajtuar atė nė pozita tė "ftohta", duke iu referuar ngjarjeve tė pazakonta qė shoqėruan aktivitetin e tij luftarak. Sallku i pėrket komunitetit tė kosovarėve qė u vendosėn nė Fier nė fillim tė shekullit tė kaluar, ashtu si familja e vėllezėrve Bajēinofci. Duke qėndruar brenda komunitetit kosovar tė zonės sė Fierit, ėshtė trajtuar dhe njė tjetėr figurė e rrallė e kėtij komuniteti, qė ndryshe ėshtė njohur si kaēak. Ai ėshtė Adem Iljaz Reēaku, qė njihej dhe me nofkėn si Qorri i Iljazit. Pėr tė, autori Verli, ka shfrytėzuar dokumentacionin nė Arkivin e Shtetit dhe ato tė dhėna tė marra nė rrugė jozyrtare, duke e shoqėruar emrin e tij, me titullin "Adem Ilaz Reēaku - Fundi tragjik i njė kryengritėsi kombėtar", ngase ai u vra nga forca zogiste. Shumė figura i pėrkasin pikėrisht kėsaj periudhe dhe duke qenė se ajo ėshtė karakterizuar nga trazira tė shumta, pakte politike tė dyshimta, lėvizje diplomatike tė prapaskenuara, kjo ka ndikuar nė fatin e shumė eksponentėve tė kohės, tė klasifikuar si thjesht luftėtarė (me gjasė kaēakė) apo politikanė, varėsisht nga niveli arsimor dhe intelektual. Kjo dallohet qartazi ngaqė shumė prej tyre, kanė pasur vdekje prej atentatesh, vdekje misterioze dhe vdekje nė pėrplasje tė armatosura, ku shumė prej tyre, kanė qenė konfrontime shqiptaro-shqiptare. Por kėto tė dhėna, nė biografitė e tyre, nuk e kanė zbehur kurrsesi rolin dhe stigmėn e tyre patriotike dhe atdhetare, sidomos kundėr forcave serbe. Fjala vjen, nė biografinė e njė prej djemve tė Isa Boletinit, Ademit, vdekja e tij si viktimė e njė gabimi, nė fund tė titullit ka njė pikėpyetje (?), qė do tė thotė se vdekja e tij ishte misterioze, pėr mė tepėr qė ndodhi nė njė ndėr rrugėt e Shkodrės. Adem Boletini u vra mė 3 nėntor tė 1943-it, me atentat nga njėsiti gueril i qytetit. Komunistėt thanė se e kishin ekzekutuar gabimisht, por historiani Verli, nė trajtimin e kėtij ekzekutimi, aludon pėr dorė serbo-malazeze. Tani, duke pasur parasysh pleksjet politike mes komunistėve shqiptarė dhe atyre serbė, mbetet e hapur njė pistė dyshimesh se ē‘fshihte "gabimi" i njėsitit gueril. Edhe nė rastin e figurave tė tjera, jo kaq tė larme sa ajo e Adem Boletinit, autori ėshtė treguar i hapur ndaj ēdo tė dhėne, duke marrė nė konsideratė dhe ato qė e bėjnė tė deheroizuar njė figurė historike nė njė moment tė caktuar, pėr t‘i shkuar sa mė afėr vėrtetėsisė sė njė realiteti tė caktuar dhe tė portretit tė caktuar njerėzor me njė pėshtjellim tė ndėrsjellė. Tė kujtojmė se nė vitin ‘97, njė eksponent i trazirave nė jug tė vendit, pėr njė poet tė madh shqiptar ishte hero...si dhe pak kaēak, ndėrsa pėr qeverisjen e asaj periudhe, ishte njė kriminel! E nė tė tillė "laborator", analizues e faktues, i pėrfshin historiani Verli figurat mė nė zė tė Kosovės, tė njohur e pak tė njohur.

Vepra i pėrgjigjet saktėsisht jo titullit eufemik "Nga Kosova, pėr Kosovėn", por atij praktik, "Profile Biografike". Autori Verli, siē ėshtė shprehur dhe nė parathėnie, i ka ndeshur figurat e pėrzgjedhura pėr trajtim nė njė vepėr tė veēantė, gjatė punės studiuese dhe hulumtuese pėr tematika tė tjera. E kur ka parė se i ishin mbledhur tė dhėna pėrreth 70 figura, tė njohura dhe tė panjohura, atėherė ka vendosur t‘u kushtojė njė vepėr tė vetme, duke u orientuar sipas rendit alfabetik. Vėllimi i parė pėrfshin germėn "A" deri te germa "I" dhe janė gjithsej 33 biografi tė figurave dhe heronjve qė ai ka zgjedhur t‘i bėjė tė njohura me tė gjitha tė dhėnat, detajet dhe dokumentet e poseduara. Ndėr ata mė tė njohurit, tė cilėt, siē e thamė njihen nga historiografia tradicionale janė: Ali Pashė Gucia, Asim Vokshi, Azem Galica, Bajram Curri, Dedė Gjoluli, Emin Duraku, Hasan Prishtina, Idriz Ferri, Hasan Prishtina, Ismail Qemali, Isa Boletini e tė tjerė. Por, edhe pėr kėto figura, ndonėse tė njohura, autori ka pasuruar biografitė e tyre mė tė dhėna tė reja, pėrfshirė gjithmonė fotot qė janė pasuri mė vete nė vepėr. Njė e tillė, ėshtė ajo e Beqir Vokshit tė vrarė mė 22 janar tė vitit 1923. Po ashtu, ndėr dokumentet e rralla, ėshtė dhe ajo e kopjes sė diplomės sė Hoxhė Kadri Prishtinės, njė ndėr personalitetet mė tė mėdha tė pas periudhės sė pavarsisė.



 
© Gazeta Shqip - 2006

Monténégro: la coalition au pouvoir remporte le premier scrutin


http://balkans.courriers.info/article6980.html
Osservatorio sui Balcani
Nouveau gouvernement en Macédoine : priorité ą l’économie
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 31 aoūt 2006
Mise en ligne : mardi 5 septembre 2006

La Macédoine a un nouveau gouvernement. Il a été formé deux mois aprčs les élections qui ont signé la défaite des sociaux-démocrates, qui dirigeaient le pays depuis 2002. Le développement économique sera la priorité absolue du cabinet dirigé par Nikola Gruevski, le jeune dirigeant du VMRO-DPMNE, quitte ą faire passer au second plan les enjeux interethniques.

Par Risto Karajkov

« Une plus grande croissance économique, des investissements, une dépolitisation, une professionnalisation de l’administration publique, une réduction de la bureaucratie, et une guerre sans compromis contre la corruption », voici les promesses que le nouveau gouvernement macédonien a faites au peuple.

Aprčs une session qui a duré une journée et demie, le samedi 27 aoūt, le Parlement a donné son vote de confiance au nouveau Premier ministre, Nikola Gruevski. Ce dernier a promis un gouvernement honnźte et responsable qui gčrera efficacement les ressources publiques.

Le gouvernement est constitué de 21 membres provenant de six partis politiques différents. Il a obtenu 68 voix favorables au Parlement et 22 contre. Il n’y a eu aucune abstention.

Les députés de l’Union démocratique pour l’intégration (BDI) d’Ali Ahmeti et ceux du Parti de la prospérité démocratique - deux représentants de la communauté albanaise - n’ont pas participé ą la session parlementaire. Contrariés de ne pas avoir été invités ą participer au gouvernement, bien qu’ils aient obtenu la majorité des voix des électeurs albanais, ils ne reconnaissent pas la légitimité du nouveau gouvernement et continuent ą protester.

« Nous sommes prźts », a affirmé le Premier ministre Gruevski dans sa premičre allocution devant le Parlement. Il a confirmé sa confiance dans son équipe, en prévenant cependant qu’il était prźt ą remplacer quiconque trahirait cette confiance. « Nous sommes lancés dans une nouvelle čre et un nouveau défi », a-t-il déclaré aux membres de son propre parti.

La session parlementaire a été longue, comme le veut la tradition politique, avec un débat parfois électrique. L’ancien Premier ministre Vlado Buckovski (SDSM) a promis une opposition honnźte, mais il a aussi tenté de donner des conseils ą son successeur et a déją commencé ą critiquer ses actions. « Ce sera une opposition qui dira les choses directement. Nous ne travaillons jamais dans votre dos », a affirmé Vlado Buckovski, chef des sociaux-démocrates. Nikola Gruevski, de son cōté, a remercié le gouvernement précédent pour le travail accompli.

Vlado Buckovski a critiqué le choix de certains ministres par son successeur, notamment celui de Mihajlo Manevski, ministre de la Justice et ancien président de la Commission anti-corruption.

Nikola Gruevski a rebondi en affirmant que « si le développement de la Macédoine dépendait des paroles de bons orateurs, tout irait pour le mieux. Malheureusement ce n’est pas ainsi que les choses se passent ».

Le nouveau Premier ministre a promis une croissance économique annuelle de 6-8% pour les quatre prochaines années et des investissements qui représenteront, en 2010, l’équivalent de 25% du PIB. Il a aussi promis de réformer la dépense publique et de réduire les dépenses improductives. « Le nouveau gouvernement ne dépensera absolument rien en voitures ou en immobilier », a-t-il affirmé. Il a de plus promis une campagne trčs agressive pour attirer les investissements étrangers. Il a l’intention de profiter de la collaboration des 25 ou 30 conseillers mondiaux les plus connus pour parvenir ą ses objectifs.

Le Premier ministre Gruevski semble décidé ą faire les choses « de maničre internationale ». Immédiatement aprčs la victoire électorale, son parti a lancé l’idée d’avoir un étranger ą la tźte du Parquet général. Le motif : un étranger serait plus efficace pour combattre une corruption amplement diffusée. L’idée n’a toutefois pas vraiment plu et a été critiquée aussi bien par des juristes que par l’opposition. Le moins qu’on puisse dire c’est qu’elle est peu conventionnelle...

L’économie, oui, mais les tensions interethniques ?

La nouvelle opposition a souligné le fait que le Premier ministre a focalisé son attention sur l’économie, laissant de cōté les questions concernant les relations interethniques, qui sont au cœur de la stabilité du pays. « Il n’y aura pas d’investissements étrangers si l’on se trouve confronté ą un nouveau Kondovo », a affirmé Vlado Buckovski, en se référant ą la crise de sécurité advenue l’année derničre dans ce village albanais de la périphérie de Skopje.

Nikola Gruevski passe dans le pays pour un expert en économie et un « drogué du travail ». Il représentait la plus considérable (et peut-źtre unique) force réformatrice au sein du gouvernement de Ljubco Georgievski, entre 1998 et 2002. Il a incité des réformes ą large échelle comme l’introduction de la TVA, les privatisations, la réforme du systčme financier.

Lors de son premier rendez-vous, le gouvernement a réduit la TVA sur les produits mécaniques pour l’agriculture de 18 ą 5%. Une décision qui a été accueillie favorablement par les agriculteurs du pays.

« L’OTAN et l’UE sont nos objectifs », a rappelé le nouveau ministre des Affaires étrangčres, Antonio Milosevski. Ce dernier a aussi annoncé que le gouvernement sera beaucoup plus attentif aux minorités macédoniennes établies ą l’étranger. Une déclaration qui pourrait préoccuper certains États voisins.

« Nous avons trois objectifs » a affirmé crūment le ministre de la Défense, Lazar Elenovski : « L’OTAN, l’OTAN et encore l’OTAN ». La ministre de l’Intérieur, Gordana Jankulovska, a en revanche affirmé qu’elle donnerait la priorité ą la réforme de la législation inhérente aux forces de police.

Le vice-Premier ministre, Imer Selmani, du Parti démocratique des Albanais (PDSH), a promis une mise en oeuvre complčte des Accords d’Ohrid. « Le gouvernement précédent n’a pas eu le courage de mettre en œuvre certaines réformes nécessaires », a-t-il annoncé.

La politique du vide

Le nouveau Premier ministre a été accueilli dans un palais du gouvernement aux couloirs vides, sans connexion internet dans son propre bureau, et avec tous les ordinateurs vides. Signes typiques du passage d’un gouvernement ą l’autre en Macédoine.

L’équipe entičre du Premier ministre sortant, prčs de 60 personnes, a quitté les lieux avec Vlado Buckovski. L’administration publique, fondée sur le systčme de l’allégancee politique, subit des changements drastiques ą chaque changement de gouvernement.

Nikola Gruevski devra constituer sa propre équipe. Il apportera son ancienne secrétaire du ministčre des Finances, Lena Samardjieva. « Il y aura seulement plus de protocole ą suivre, mais rien d’autre ne change », a déclaré cette derničre, en ajoutant que presque tout le monde s’était déją habitué au style de gestion de Gruevski.

Une nouvelle époque s’ouvre pour le pays. Tout le monde est curieux de voir comment les choses vont évoluer. Les priorités ą suivre sont clairement posées. Le public veut que la situation économique s’améliore. Les gens veulent du travail, de nouveaux d’emplois. Le temps montrera si Nikola Gruevski réussira ą les créer.

 

 

http://balkans.courriers.info/article6990.html
Gazeta Shqiptare
Albanie : enfin un compromis politique entre Démocrates et Socialistes
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 31 aoūt 2006
Mise en ligne : lundi 11 septembre 2006

La majorité démocratique et l’opposition socialiste albanaise ont enfin réussi ą se mettre d’accord, sous l’égide de l’OSCE, pour mettre un terme ą la crise politique qui a paralysé le pays tout cet été. Les socialistes refusaient de reconnaītre la composition du du Conseil national de la radio-télévision ainsi que de la Commission centrale des élections. Les élections présidentielles devraient avoir lieu le 20 janvier 2007.

Par Valentina Madani

L’accord inclut les trois conditions posées par l’opposition socialiste, dont l’intégration de membres supplémentaires issus du PS dans les deux institutions qui surveillent les médias albanais. La majorité a accepté d’augmenter de 7 ą 9 le nombre des membres de la Commission Centrale des Elections. Il s’agit d’un représentant de la Ligue socialiste pour l’intégration, Ilir Meta, et d’un autre du Parti démocratique-chrétien, Nard Ndoka. Cette structure cruciale pour les élections sera aussi dirigée par deux présidents, représentant respectivement la majorité démocratique et l’opposition socialiste.

Dans l’accord signé par le Parti démocratique et le Parti socialiste, les deux forces politiques majeures se sont entendus sur les listes provisoires des électeurs, ce qui avait été un point majeur de contestation avancé par les socialistes. L’accord concerne aussi le déroulement des prochaines élections locales. Elles ne seront pas repoussées et le délai prévu par la Constitution sera respecté, les élections devraient donc avoir lieu, en principe, le 20 janvier 2007. Pour l’instant, cette date n’est pas définitive, elle sera arrźtée dans les jours ą venir par un accord entre les forces politiques albanaises.

L’accord préalable signé en présence du chef de la mission de l’OSCE, Pavel Vacek, sera rendu public rapidement. Le projet de consensus entre la majorité et l’opposition sera lu devant les députés du Parlement le 4 septembre, date d’ouverture de la rentrée parlementaire. Les internationaux avaient demandé aux démocrates et aux socialistes de parvenir ą un compromis et un accord de collaboration mutuelle pour mettre fin ą la crise, qui les opposait et qui a duré plusieurs semaines. La crise avait commencé ą cause des contestations des Socialistes au cours d’une séance du Parlement qui avait tourné ą la violence générale et avait provoqué la suspension de la session pléničre en cours.

Les négociations entre les deux partis ont duré plusieurs jours dans les bureaux de l’OSCE et de quelques ambassades de pays membres de l’UE, avant qu’ils aient pu se mettre d’accord sur les principaux points qui les opposaient. L’opposition campait sur les trois conditions qu’elle estimait incontournables, alors que la majorité déclarait ne pas vouloir revenir sur les réformes entreprises dans d’importantes institutions comme celle qui contrōle les médias albanais. Les socialistes ont continuellement refusé de reconnaītre la composition du Conseil Dirigeant de la Radio-Télévision, du Conseil National de la Radio-Télévision ainsi que de la Commission Centrale des Elections.

Les réformes dans les institutions de surveillance des médias du pays étaient pourtant soutenues par la mission de l’OSCE ą Tirana. Selon cette derničre, l’inclusion de représentants de la société civile dans ces deux institutions de contrōle est conforme aux standards occidentaux. L’opposition insistait cependant sur leur appartenance politique. Lors d’une rencontre avec l’équipe des médiateurs de l’OSCE, les socialistes ont proposé d’ajouter quelques-uns de leurs militants afin d’équilibrer la composition des instances dirigeantes de ces deux institutions.

Ą défaut, les socialistes étaient décidés ą continuer le blocage des séances pléničres parlementaires jusqu’ą ce qu’ils obtiennent satisfaction. Ces derniers jours, ils ont mźme proposé de repousser les élections présidentielles, ce ą quoi le Premier ministre, Sali Berisha s’est farouchement opposé. Le chef du gouvernement a annoncé que le délai prévu par la Constitution serait respecté.


 
http://balkans.courriers.info/article6973.html
Danas
Négociations sur le Kosovo et « responsabilité historique » : Belgrade vs. Ahtisaari
Traduit par Persa Aligrudic
Publié dans la presse : 30 aoūt 2006
Mise en ligne : vendredi 1er septembre 2006

« L’affaire Ahtisaari » a éclaté ą la fin de la semaine derničre lorsque l’équipe de négociation belgradoise a décidé, aprčs plusieurs semaines, d’informer l’opinion publique des propos offensants tenus par le médiateur au cours des négociations de Vienne sur le Kosovo. Celui-ci aurait déclaré qu’au Kosovo, « les Serbes sont coupables en tant que peuple ». La Serbie va-t-elle demander sa révocation ?

Par J. Tasic

Le gouvernement de Serbie convoquera une séance extraordinaire du parlement consacrée au Kosovo et Metohija, propablement aprčs le nouveau round de négociations prévues ą Vienne les 7 et 8 septembre.

Le premier ministre de Serbie a annoncé que, « dans la période qui est devant nous, nous expliquerons sūrement ce que signifie l’argument de Martti Ahtisaari qui prétend que les Serbes sont coupables en tant que peuple, ce qui justifieraitl’indépendance du Kosovo ». En commentant les explications du porte-parole de Kofi Annan, le ministre des Affaires étrangčres et membre de l’équipe de négociations Vuk Draskovic souligne que « l’obligation de l’émissaire spécial du Secrétaire général des Nations Unies est d’źtre un médiateur, un intermédiaire impartial qui cherche une solution de compromis, et non pas ą élaborer une problématique de la culpabilité et de la responsabilité collective de qui que ce soit ».

« Lorsque vous entendez cette déclaration, toutes les histoires et les élucubrations sur le contexte plus ou moins large dans lequel elle a été faite sont absurdes. Le peuple serbe sait bien quel est le seul contexte de ce cachet. C’est pourquoi il ne fait aucun doute que le gouvernement de Serbie et toute l’équipe de négociation vont « systématiquement et quotidiennement mener une action diplomatique afin que tous les acteurs internationaux soient au courant des lourds préjugés que Martti Ahtisaari manifeste envers le peuple serbe ». « Au cours des négociations de Vienne le 24 juillet, nous n’avons entendu aucun argument en faveur de l’indépendance du Kosovo et Metohija. Il ressort que le seul et unique argument favorable ą l’indépendance, pour le moment, est celui exposé par Martti Ahtisaari », a déclaré le Premier ministre Kostunica.

Le porte-parole du secrétaire général des Nations Unies, Brend Warm, a déclaré ą l’Agence Tanjug que Marti Ahtisaari « n’avait pas dépassé les limites ». Laissant planer l’hypothčse que les « paroles d’Ahtisaari ont peut-źtre été retirées de leur contexte », Brend Warm affirme que « Kofi Annan soutient Marrti Ahtisaari, en qui il a confiance pour sa grande expérience internationale, et qu’il ne pense pas le démettre de sa fonction », rapportent les médias.

Il n’y a pas de culpabilité collective

« La culpabilité collective, en fait, n’existe pas dans la communauté des nations, mais pour ce qui touche la responsabilité historique je ne m’oppose pas ą ce qu’elle soit établie si Ahtisaari obtient pour ce faire un mandat du Secrétaire général des Nations Unies et du Conseil de sécurité, en notant toutefois que la tragédie kosovare ne commence pas avec Slobodan Milosevic. Il est indubitable que le régime de Milosevic est responsable de nombreux crimes commis sur les Albanais kosovars, et la Serbie en a été durement sanctionnée. Cependant, qui assume la responsabilité historique des précédentes décennies et des sičcles de crime et de nettoyage ethnique contre les Serbes du Kosovo ? Aujourd’hui encore, au Kosovo, toutes les montagnes, les collines, les villages, les hameaux, les rivičres, tous les toponymes portent des noms serbes, alors que les Serbes y sont peu nombreux. Qui est responsable du fait qu’ą Srbica, il n’y ait plus de Serbes, qu’il n’y en ait plus dans le village de Devet Jugovica ? Qui porte la responsabilité pour les sičcles durant lesquels plus de 2000 églises et monastčres ont été détruits au Kosmet ? Enfin, qui est responsable du nettoyage ethnique des Serbes au cours des sept derničres années, qui est responsable des meurtres, des destructions d’églises, de l’incendie des foyers serbes et de l’usurpation des propriétés serbes ? », constate Vuk Draskovic, le ministre des Affaires étrangčres de Serbie.

Lors de la réunion de l’équipe de négociations, Vuk Draskovic a proposé que Belgrade « demande ą la communauté internationale de procéder ą une complčte investigation sur la responsabilité historique de la situation au Kosovo, mais de maničre totale et entičre, car l’histoire ne commence pas avec Slobodan Milosevic ».

« On m’a dit que j’avais raison mais, malheureusement, les représentants de la communauté internationale ne connaissent pas l’histoire du Kosovo. Je sais qu’ils ne la connaissent pas, mais ils n’ont qu’ą l’apprendre s’ils veulent parler de l’héritage et de la responsabilité historique », fait remarquer Vuk Draskovic.

Le coordinateur de l’équipe belgradoise de négociations, Slobodan Samardzic, estime que « le porte-parole de Kofi Annan n’a de toute évidence pas cité la principale phrase problématique de Martti Athisaari - Les Serbes sont coupables en tant que nation -, qui a bien été prononcée, car Ahtisaari ne l’a pas démentie bien qu’il ait eu des occasions de le faire ».

« Personne au monde ne pourrait assumer la responsabilité de ces paroles, et encore moins le secrétaire général des Nations Unies. Tout ce qui a trait ą la responsabilité historique est sujet ą différentes interprétations. Les Serbes sont accusés de ce qui s’est produit dans les années 1990, les Albanais en 2000, mais tout est une question de responsabilité historique. C’est une toute autre affaire que de proclamer un peuple coupable. Nous avons réagi dans une lettre adressée ą Martti Ahtisaari, et il n’y a plus rien ą en dire. Les officiels du Groupe de contact et de l’ONU devraient profondément réfléchir ą cette phrase d’Ahtisaari », estime Slobodan Samardzic.

La Serbie va-t-elle demander la révocation d’Ahtisaari ?

Questionné pour savoir quelles seraient les démarches que Belgrade a l’intention d’entreprendre ą la suite des propos de Martti Ahtisaari, Vuk Draskovic a répondu « qu’il y a des choses qui ne concernent pas les médias », et que « le ministčre des Affaires étrangčres, pas seulement en cette occasion, entreprend beaucoup de choses destinées ą l’adresse de ceux qui décident du destin du Kosovo et Metohija », mais « sans le faire savoir ą l’opinion publique », car cela ne menace pas l’intégrité territoriale de la Serbie. Slobodan Samardzic pense également qu’il n’est pas temps « d’informer le public ą l’avance sur les démarches qui seront suivies ».

« Pour l’heure, ce serait une conclusion trop hātive d’affirmer résolument que la Serbie va ou ne va pas demander la révocation d’Ahtisaari. Nous verrons ce que fera Ahtisaari lui-mźme, et aussi quels seront les résultats de notre action diplomatique », a déclaré Kostunica.

Le rédacteur de la revue « Nova srpska politcka misao, Djordje Vukadinovic, affirme qu’il est actuellement difficile de commenter la maničre dont se terminera le mécontentement de Belgrade dū ą l’attitude d’Ahtisaari qui, jusqu’ą présent, n’a suscité aucune action concrčte. Djordje Vukadinovic pense que « si l’idée d’écarter Ahtisaari de son poste de médiateur est toujours présente, le moment véritable a été manqué, car il aurait fallu le faire avant le début des négociations ».

« Belgrade aurait dū contester sa nomination car il y avait alors suffisamment d’indices dans son comportement pour adresser une demande ą l’ONU. Je pense avant tout ą sa position antiserbe, démontrée au cours des années 1990, non seulement comme participant aux négociations sur l’interruption des bombardements de l’OTAN, mais aussi en tant que président de la Finlande et que membre de l’International Crisis Group. Ce que l’on sait peu, c’est qu’Ahtisaari, en tant que Président finlandais, a été le seul dirigeant européen qui a publiquement soutenu l’action Tempźte en 1995. Ce sont les raisons qui auraient pu militer pour que le poste de médiateur dans les négociations sur le futur statut du Kosovo ne lui soit pas attribué, quoiqu’on peut se demander si la demande aurait été acceptée. Maintenant, les chances de l’écarter sont quasiment nulles. Je pense que Belgrade le sait trčs bien, et ce que la Serbie désire actuellement est de désavouer par avance le prochain rapport d’Ahtisaari, et de préparer ainsi l’opinion publique locale et étrangčre ą rejeter les conclusions et les éventuelles recommandations d’Ahtisaari », conclut Djordje Vukadinovic.