Faqja 4 - POLITIKE

Shkurt 19, 2006

 

Zbardhet qėndrimi qė do tė mbahet tė hėnėn nė Vjenė

 

Platforma e shqiptarėve: Kosova shtet multietnik

Pavarėsia, 6 argumentat e Prishtinės

 

 

Gazeta Shqiptare ka arritur tė sigurojė nė mėnyre eskluzive edhe dokumentin e plotė tė platformės sė delegacionit kosovar qė do tė parqitet nesėr nė Vienė nė raundin e parė tė bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, tė cilat do tė mbahen nė kryeqytetin e Austrisė. Plani nė fjalė ėshtė pėrgatitur qė nė datėn 15 janar dhe ka kaluar tė gjitha hallkat e analizės dhe mė tej ka marrė edhe ok-in e tė gjithė qeverisė si dhe tė gjithė Grupit negociator kosovar. Mėsohet gjithashtu se ky plan ka qenė edhe nė qendėr tė bisedimeve qė Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė z Besnik Mustafaj ka zhvilluar nė Uashington disa ditė mė parė nė Departamenin e Shtetit.

Pikat e Planit
Plani ėshtė i bazuar nė gjashtė shtylla kryesore tė cilat njėra pas tjetrės plotėsojnė arsyetimin llogjik tė kėsaj platforme, qė ėshtė shtet multietnik i qytetarėve tė Kosovės. Shtylla e parė pėrbėhet nga objektivat e kėsaj marrėveshje, marėdhėniet ndėretnike si dhe pėrfituesit qė janė qytetarėt e Kosovės, tė cilėt janė edhe subjekti real i reforėm sė decentralizimit. Nė shtyllėn e dytė shtjellohet Organizimi Territorial i Kosovės, i cili nė thelb do tė ketė pėrgatitjen e Ligjit mbi Kufinjtė e Komunave dhe Bashkive tė Kosovės. Nė kėtė shtyllė platforma i pėrmbahet parimeve tė grupit tė kontaktit pėr shoqėri multietnike dhe ruajtjen e Integritetit Territorial tė Kosovės. Shtylla e tretė e kėtij plani sqaron kompetencat e subjekteve tė admistrimit vendor ato vetjake dhe ato tė deleguara, pėrfaqsimin nė to, emėrimin e zyrtarėve si dhe financat publike tė pushtetit vendor. Shtylla e katėrt ka tė bėjė me garancitė pėr mbrojtjen e minoriteteve, mekanizmat e tyre pėr votim, pėrdorimin e gjuhės amtare, edukimin, lirinė e shtypit dhe tė Medias, Pėrdorimin e simboleve fetare dhe kombėtare, lirinė e shprehjes si dhe tė grupimit politik apo social. Nė shtyllėn e pestė plani pėrmban bashkėpunimin ndėrbashkiak, atė ndėrkufitar, bashkėpunimin ndėrkombėtar tė njėsive vendore si dhe mbikqyrjen e ligjore dhe institucionale nė shtetin e Kosovės. Nė shtyllėn e fundit platforma sqaron edhe njėherė se Perspektiva e Kosovės do tė jetė Evropiane, do tė respektohet parimi i Reciprocitetit, do tė ruhet identiteti kombėtar i qytetarėve tė vet, garantohet qė do tė jenė ndėrkombėtarėt ata qė do ta monitorojnė dhe do tė ndihmojnė nė Implemetimin e kėsaj marrėveshje. i.k.

 

 

 

DOKUMENTI

Platforma e kosovarėve pėr pavarėsin

 

Mbėshtetur nė qėndrimet e delegacionit tė Kosovės pėr Kosovėn shtet i pavarur dhe sovran, i cili i ėshtė dorėzuar Presidentit Martii Atihsaari mė 23 nėntor 2005, delegacioni i Kosovės tani parashtron njė sėrė parimesh themelore pėr reformimin e qeverisjes lokale nė Kosovė. Delegacioni i Kosovės i qaset bisedimeve pėr reformėn e pushtetit lokal duke u mbėshtetur nė qėndrimin e delegacionit tė Kosovės se nuk mund tė ketė marrėveshje pėr asnjė element tė pakos pėr zgjedhjen e statusit pėrfundimtar pėrderisa nuk ėshtė arritur marrėveshja pėr pakon nė tėrėsi. Detajet e parashruara nė kėtė propozim mund tė zbatohen nė tėrėsi vetėm pasi qė tė jetė arritur marrėveshja rreth njė pakoje tė pranueshme tė zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar.
Me propozimin e kėtyre parimeve themelore, delegacioni i Kosovės pranon rėndėsinė e dispozitave tė avancuara pėr mbrojtjen dhe promovimin e pakicave nė Kosovė nėpėrmjet qeverisjes lokale dhe pėr marrėdhėnie harmonike dhe stabile ndėrmjet komuniteteve etnike pėr tė cilin qėllim edhe janė zhvilluar kėto parime. Parimet e paashtruara nė kėtė dokument janė propozuar nė pajtim tė plotė me parimet e qeverisjes sė mirė, demokracisė, transparencės dhe sundimit tė ligjit siē zbatohen nė tėrė Europėn. Nė tė vėrtetė, shumė prej parimeve nė vazhdim janė pasqyrim i drejtpėrdrejtė i dispozitave relevante tė dokumenteve nė vijim:
Parimin e subsidiaritetit tė Bashkimit Evropian; Kartėn Evropiane pėr Vetėqeverisje Lokale (1985), Konventėn Kornizė pėr Mbrojtjen e Pakicave Kombėtare (1995), Skicėn e Konventės Evropiane pėr Bashkėpunimin Kufitar ndėrmjet Bashkėsive Territoriale ose Autoriteteve (1980), praktikat mė tė mira rajonale me referencė tė veēantė, Kornizėn mbi Marrėveshjen e Ohrit (2001), si dhe nė parimet e miratuara dhe tė zbatuara deri tani tė Dokumentit Kornizė pėr Reformėn e Pushtetit Lokal (2004), dhe Programit Punues 2005-2008 (2005) qė del nga Dokumenti Kornizė. Reforma e pushtetit lokal, pos tjerash, do tė ndihmojė procesin e integrimit tė Kosovės nė Bashkimin Evropian.
1. Objektivat, Pėrfituesit, Marrėdhėniet Ndėretnike
1.1. Kosova ėshtė angazhuar pėr njė reformė tė plotė tė pushtetit lokal, tė udhėhequr nga parimet e efektivitetit, funksionalitetit dhe stabilitetit tė saj, nga e cila do tė pėrfitojnė tė gjithė qytetarėt e Kosovės.
1.2. Reforma e pushtetit lokal do t’i sjell qytetarėt mė afėr vendim-marrjes, do tė ofrojė shėrbime mė tė mira nė nivelin lokal, do tė sigurojė qeverisje tė qėndrueshme, si dhe kushte jetese pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės, do tė kontribuojė nė integrimin e tė gjitha komuniteteve nė strukturat demokratike nė Kosovė dhe do tė konsolidojė institucionet lokale nė Kosovė. Njė pushtet lokal efektiv dhe i pėrgjegjshėm ėshtė thelbėsor pėr inkurajimin e qytetarėve pėr tė marrė pjesė nė jetėn demokratike.
1.3. Reforma e pushtetit lokal do tė kontribuojė pozitivisht nė raportet ndėr-etnike, do ta afirmojė respektin pėr identitetin etnik, kulturor, gjuhėsor dhe fetar tė komuniteteve dhe do tė mundėsojė njė zhvillim tė qetė dhe harmonik tė shoqėrisė civile nė tė tėrė Kosovėn
1.4. Reforma e pushtetit lokal do tė respektojė karakterin shumė-etnik tė shoqėrisė tė Kosovės. Ky karakter do tė reflektohet nė mėnyrė tė duhur nė nivelin komunal nėpėrmjet ekzistencės dhe formimit tė njėsive shumetnike tė vetėqeverisjes lokale
1.5. Reforma e pushtetit lokal do tė pėrfshijė dhe zbatohet nė tėrė Kosovėn dhe pėr tėrė qytetarėt e saj duke funksionuar brenda rendit tė pėrgjithshėm kushtetues dhe ligjor tė Kosovės.
2. Organizimi Territorial Komunal
2.1. Organizimi i tanishėm territorial do t’i nėnshtrohet rishqyrtimit, duke u bazuar nė kėto kritere siē janė: numri i banorėvfe, tiparet gjeografike, infrastruktura ekzistuese, qėndrueshmėria ekonomike dhe financiare, dhe veēoritė kulturore e gjuhėsore. Pėr ndryshimet e kufijve komunal, janė tė nevojshme edhe konsultimet paraprake me komunitetet lokale. Organizimi i ri territorial do tė pėrcaktohet me Ligjin mbi Kufijtė e Komunave.
2.2. Organizimi i ardhshėm territorial i Kosovės, vėmendje tė veēantė do t’i kushtojė interesave tė veēanta tė komuniteteve pakicė duke pėrfshirė komunitetin serb, duke respektuar dhe balancuar me tė gjitha palėt e pėrfshirė dhe duke marrė parasysh kriteret e lartpėrmendura pėrfshirė kapacitetet ekonomike dhe financiare. Do tė krijohet njė numėr shtesė edhe i komunave shumetnike me njė shumicė lokale tė pjesėtarėve tė komuniteteve pakicė.
2.3. Integriteti territorial i Kosovės dhe karakteri unitar i saj ėshtė i pacėnueshėm. Prandaj nė mėnyrė eksplicite pėrjashtohet ēdo kėrkesė me karakter territorial, si janė krijimi i korridoreve etnike, enklavave, apo kėrkesa territoriale qė synojnė ndarje territoriale pėrgjatė linjave etnike de jure apo de fakto.
2.4. Kufijtė e ri komunal do tė pėrcaktohen duke marrė parasysh rezultatet nga regjistrimi i ekonomive familjare dhe i popullsisė. Rezultatet nga regjistrimi i popullsisė janė tė rėndėsishme pėr tė pėrcaktuar masėn e nevojave, pavarėsisht etnicitetit, siē janė shėndetėsia dhe arsimi. Rishikimi i kufijve komunal do tė bėhet brenda njė viti pas pėrfundimit tė regjistrimit tė popullsisė. Regjistrimi i popullsisė dhe i ekonomive familjare do tė realizohet sipas standarteve evropiane dhe nėn mbikėqyrjen ndėrkombėtare.
2.5. Komunat janė njėsi bazė tė vetėqeverisjes lokale. Tė gjitha komunat e Kosovės janė subjekte tė barabarta juridike. Komunat urbane (qytetet) duke pėrfshirė edhe Mitrovicėn mund tė organizohen edhe nė njėsi nėn-komunale.
2.6. Kryeqyteti Prishtina dhe organizimi i saj i brendshėm territorial rregullohet me anė tė njė Ligji tė veēantė pėr Kryeqytetin Prishtinė.
2.7. Pas pėrfundimit tė organizimit tė brendshėm territorial tė Kosovės dhe pas freskimit tė listave tė votuesve, nė pajtim me organizimin e ri territorial, zgjedhjet e reja okale do tė mbahen duke u bazuar nė organizimin territorial tashmė tė caktuar, dhe nė pajtim me rregullat e specifikuara nė Ligjin mbi Zgjedhjet Lokale.
3. Kompetencat Vetanake dhe ato tė Deleguara, Emėrimi i Zyrtarėve tė Lartė, Pėrfaqėsimi i Barabartė, Financat Lokale
3.1. Kompetencat e komunave dhe njėsive nėn-komunale do tė specifikohen nė Ligjin pėr Vetėqeverisje Lokale.
3.2. Brenda kufijve tė saj dhe nė bazė tė ligjeve nė fuqi, ēdo komunė mund tė ushtrojė kompetencat e saj vetanake tė caktuara:
a) Pėrcaktimi i prioriteteve ekonomike lokale dhe avancimin e zhvillimit ekonomik lokal;
b) Planifikimin urban dhe rural dhe shfrytėzimin e tokės;
c) Lėshimin e lejeve pėr ndėrtim dhe zhvillimin e tokės;
d) Mbrojtjen lokale tė ambientit;
e) Zbatimin e rregullave tė ndėrtimit dhe kontrollimi i standarteve tė ndėrtimit;
f) Ofrimi i shėrbimeve publike lokale dhe tė infrastrukturės duke pėrfshirė; furnizimin me ujė, ujėsjellėsin dhe kanalizimin, pėrpunimin e ujėrave tė zeza; mirėmbajtjen e rrugėve lokale, transportin lokald he planet pėr ngrohtoret lokale;
g) Gatishmėrinė emergjente lokale dhe zjarrfikėsve;
h) Menaxhimin e pronės komunale;
i) Shkollimin parashkollor, fillor dhe tė mesėm;
j) Kujdesin primar shėndetėsor;
k) Shėrbimet sociale dhe strehimin;
l) Mbrojtjen e konsumatorėve dhe shėndetin publik;
m) Lėshimin e lejeve pėr shėrbime dhe pajisje, duke pėrfshirė argėtimin, ushqimin, tregjet, shitjet nė rrugė, transportin lokal publik dhe taksistėve, gjuetinė e peshkimin, restorantet dhe hotelet;
n) Panairet dhe tregjet;
o) Emėrtimin dhe riemėrimin e rrugicave, rrugėve dhe vendeve tė tjera publike;
p) Sigurimin dhe mirėmbajtjen e parqeve publike, hapėsirave tė hapura dhe varrezave;
q) Turizmin;
r) Aktivitetet kulturore;
s) Sportet dhe aktivitetet e lira;
t) Aktivitetet rinore;
u) Kujdesin ndaj fėmijėve
Kompetencat vetanake, po ashtu, do tė pėrfshijnė: caktimin e zyrtarėve tė lartė komunal nė fushat e lartpėrmendura. Komunat dhe njėsitė nėn-komunale do tė mund tė ushtrojnė edhe aktivitete tė tjera tė cilat janė tė nevojshme pėr administrim adekuat tė komunės dhe tė cilat nuk janė pėrcaktuar gjetiu me ligj.
3.3. Pėrveē kompetencave tė pėrshkruara mė lart, komunave dhe njėsive nėn-komunale mund t’u delegohen edhe kompetenca tė tjera (pėr zbatimin e rregulloreve qėndrore) qė do tė pėrfshijnė, por nuk do tė jenė me doemos tė kufizuara nė:
a) Librat e kadastrave;
b) Regjistrimi civil (regjistrimi dhe dokumentacioni)
c) Regjistrimi i votuesve;
d) Regjistrimi i bizneseve dhe lėshimi i lejeve;
e) Pagesa e ndihmės sociale;
f) Mbrojtjen e pyjeve.
Resurset adekuate duhet t’u ofrohen komunave nga autoritetet qėndrore pėr kėto qėllime. Kompetencat mund t’ju delegohen tė gjithave komunave apo njė numri tė kufizuar tė komunave tė mėdha.
3.4. Brenda kompetencave vetanake dhe atyre tė deleguara, komunat dhe njėsitė nėnkomunale duhet t’i respektojnė parimet e pėrfaqėsimit adekuat tė pėrbėrjes etnike nė administratėn publike komunale, duke respektuar rregullat qė kanė tė bėjnė me kompetencat dhe integritetin me tė cilat udhėhiqet administrata publike. Deri nė arritjen e njė niveli tė akorduar tė pėrfaqėsimit tė minoriteteve, do tė vazhdojė zbatimi i veprimeve afirmative dhe diskriminimi pozitiv, qė synon punėsimin e anėtarėve tė komuniteteve tė nėn-pėrfaqėsuara.
3.5. Kjo gjithashtu do tė aplikohet nė stacionet lokale tė policisė dhe nė drejtėsi. Kuvendi komunal, nga lista e tre kandidatėve tė propozuar nga Ministria e Brendshme, do tė zgjedh kryeshefat lokal tė policisė tė emėruar mė pas nga Ministria e Brendshme, tė cilėt rregullisht do tė komunikojnė me kuvendin. Ministria e Brendshme, nė pajtim me ligjin, do tė jetė e autorizuar pėr shkarkimin e kryeshefave lokal tė policisė. Ēdo njėsi policore, apo forcė sigurimi, qė vepron nė territorin e Kosovės, duhet tė jetė ekskluzivisht nėn kontrollin e Ministrisė sė Brendshme tė Kosovės, dhe do t’i nėnshtrohet njė strukture tė unifikuar komandimi.
3.6. Kosova do tė ketė gjyqėsi tė pavarur dhe uniforme, ku do tė sundojė ligji. Tė gjithė qytetarėt do tė jenė tė barabartė para ligjit.
3.7. Parimi i barazisė para ligjit zbatohet nė tė gjitha kompetencat e caktuara, apo qė do tė caktohen nė njėsitė e vetėqeverisjes lokale. Tė gjithė qytetarėt e Kosovės do tė kenė qasje tė barabartė nė shėrbimet publike dhe do t’i nėnshtrohen ligjeve dhe trajtimit tė njėjtė, pavarėsisht pėrkatėsisė sė tyre etnike, gjuhėsore dhe fetare.
3.8. Ligji i ri pėr Financa Lokale do tė sigurojė financim adekuat gjatė procesit tė bartjes sė pėrgjegjėsive qė do tė merren nė bazė tė Ligjit mbi Vetėqeverisjen Lokale. Njėsitė e vetėqeverisjes lokale do tė kenė qasje nė fondet e mbledhura nga tė hyrat e taksave, si dhe transferimin e njė pjese tė taksave tė ngritura nė nivelin qėndror, qė korrespondojnė me bartjen e kompetencave. Komunat, brenda kompetencave tė veta, do tė gėzojnė autonominė buxhetore. Njė skemė e barazimit financiar apo masa tė ngjashme do tė mbrojnė komunat mė tė dobėta financiarisht.
4. Mbrojtja e Minoriteteve: Mekanizmat pėr Votim, Pėrdorim i Gjuhės, Arsimimi, Liria e Asocimit, Liria e Shprehjes/Qasja nė Media, Pėrdorimi i Simboleve
4.1 Tė gjitha ligjet e lartpėrmendura dhe kėto nė vijim: (Ligji pėr Vetėqeverisje Lokale, Ligji pėr Financat Lokale, Ligji pėr Organizimin Territorial, Ligji mbi Kryeqytetin Prishtina, Ligji mbi Zgjedhjet Lokale, Ligji mbi Pėrdorimin e Gjuhės), do tė miratohen vetėm duke pėrfshirė shumicėn e Anėtarėve tė Kuvendit nga komunitetet pakicė. (“Shumica Badinter”). Nė rast se njė marrėveshje e tillė nuk arrihet, do tė aplikohen procedurat e specifikuara nė Kushtetutėn e Kosovės.
4.2. Aktet normative komunale, tė cilat nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt ndikojnė nė kulturėn, pėrdorimin e gjuhės, arsimin, dokumentet personale dhe pėrdorimin e simboleve, do tė jenė subjekt i “klauzolės sė interesit vital” (mekanizėm qė synon parandalimin e mbivotimit tė komunitetit pakicė nė atė komunė tė veēantė pėr ēėshtje qė ndikojnė direkt interesat etnike), qė tė specifikohet me Ligjin pėr Vetėqeverisje Lokale.
4.3. Pėrdorimi i gjuhės do tė rregullohet me Ligjin mbi Pėrdorimin e Gjuhėve. Gjuha serbe dhe alfabeti do tė vazhdojė tė mbetet njė gjuhė zyrtare nė tėrė territorin e Kosovės dhe nė tė gjitha nivelet administrative dhe gjyqėsore. Gjithashtu, gjuhėt e komuniteteve pakicė, qė fliten nga tė paktėn 5% e banorėve qė jeton nė njėsinė e vetėqeverisjes lokale, do tė jenė gjuhė zyrtare nė komunikim me autoritetet lokale brenda njėsive pėrkatėse.
4.4. Qasja nė arsim nė gjuhėn amtare do t’i garanohet tė gjithė fėmijėve pavarėsisht nėse gjuha e tyre amtare ėshtė apo jo gjuhė zytare nė njėsinė e qeverisjes lokale tė cilėn ata jetojnė. Gjithashtu, personat qė i pėrkasin njė komuniteti pakicė kanė tė drejtė tė krijojnė dhe menaxhojnė institucione private edukimi apo trajnimi nė bazė tė ligjeve tė aplikueshme nė Kosovė. Ushtrimi i kėsaj tė drejte nuk do tė pėrbėjė ndonjė detyrim financiar pėr autoritetet qėndrore ose komunale.
4.5 Tė gjitha komunitetet kanė tė drejtėn pėr tė krijuar institucione nė lėmin e kulturės, artit, shkencės dhe fesė si dhe shkolla dhe shoqata tė tjera pėr shprehjen, avancimin dhe zhvillimin e identitetit tė tyre.
4.6 Tė gjitha komunitetet dhe tė gjithė individėt gėzojnė Lirinė e shprehjes dhe qase nė media. Kjo pėrfshin lirinė pėr tė shprehur pikėpamje dhe pėr tė marrė informacion nė gjuhėt e minoriteteve pa ndėrhyrjen e autoriteteve publike qėndrore apo lokale. Licensimi dhe pėrdorimi i shtypit apo mediave elektronike do tė mbėshtetet bazuar nė ligjet nė fuqi.
4.7 Komunat do tė kenė tė drejtėn pėr pėrdorimin e simboleve tė veta: stemat, vulat, emblemat dhe flamujt pranė stemave, vulave, emblemave dhe flamurit tė Kosovės. (Ligji mbi Vetėqeverisjen Lokale). Simbolet duhet tė dallojnė nga ato tė komunave tė tjera dhe nga simbolet shtetėrore zyrtare tė shteteve tė tejra.
5. Bashkėpunimi Ndėr-komunal, Liria e Asocimit, Bashkėpunimi Ndėrkufitar, Bashkėpunimi Ndėrkombėtar, Mbikėqyrje Lekale Institucionale
5.1. Komunat do tė kenė tė drejtėn tė bashkėpunojnė dhe tė krijojnė partneritet me komunat e tjera tė Kosovės, qė tė kryhen detyrat e interesit tė pėrbashkėt. Gjithashtu, komunat mund tė themelojnė apo tė jenė pjesė e shoqatave tė Kosovės dhe ndėrkombėtare pėr mbrojtje dhe promovim tė interesave tė tyre tė pėrbashkėta. Shoqatat e Kosovės do tė kenė tė drejtėn, sipas kushteve tė pėrcaktuara me Ligjin mbi Vetėqeverisjen Lokale, tė bashkėpunojnė me shoqatat e vendeve tė tjera. (Neni 10 i Kartės Evropiane pėr Vetėqeverisje Lokale).
5.2. Bashkėpunimi ndėrkufitar ndėrmjet komunave, i disenjuar pėr tė pėrforcuar dhe avancuar marrėdhėnie fqinjėsore tė mira, nė fushat si ato fetare, zhvillimi rural dhe urban, mbrojtjen e ambientit dhe pėrmirėsimin e infrastrukturės publike, Kosova do tė lehtėsohet me anė tė lidhjes sė marrėveshjeve pėrkatėse me qėllim qė tė kontribuojė pėr pėrmirėsimin dhe zhvillimin e rajoneve kufitare.
5.3. Kosova ka pėr qėllim tė hyjė nė marrėveshje dypalėshe, tė dėshmuara dhe garantuara nga komuniteti ndėrkombėtar, ndėrmjet qeverive qėndrore tė Kosovės dhe Serbisė, respektivisht nė fushat me interes tė pėrbashkėt, veēanėrisht nė lėmitė e kulturės, arsimit dhe trashėgimisė kulturore. Nė pėrputhje me praktikat ndėrkombėtare pėr marrėveshjet (traktatet) bilaterale, obligime tė caktuara, qė janė pjesė e kėtyre marrėveshjeve do tė duhej tė ishin plotėsisht reciproke. Pėr kėtė qėllim do tė krijohen komisione tė pėrbashkėta qė pėrfaqėsojnė pėrkatėsisht institucione tė qeverisjes qėndrore tė Kosovės dhe Serbisė, si dhe komuna individuale aty ku ėshtė e dobishme dhe e nevojshme.
5.4. Ēdo ndihmė e huaj monetare ose jo-monetare pėr njėsitė e qeverisjes lokale duhet tė jetė kompatibil me integritetin territorial dhe sovranitetin e Kosovės dhe duhet tė kanalizohet nėpėrmjet Ministrisė pėr Administrimin e Qeverisjes Lokale tė Kosovės.
5.5. Monopoli i pushtetit ligjor dhe mbikėqyrja e komunave i mbetet vetėm institucioneve tė Kosovės. Tė gjitha institucionet paralele ekzistuese duhet tė shpėrbėhen dhe asnjė formė e institucionit paralel pėrjashta kontrollit tė Kosovės nuk mund tė ekzistojė apo tė ushtrojė kontroll nė ndonjė pjesė tė territorit tė Kosovės.
6. Identiteti, Pespektiva Evropiane, Parimet e Reciprocitetit, Garantuesit Ndėrkombėtar, Kushtetuta dhe Implementime
6.1. Gjatė Reformės sė Pushtetit Lokal, Kosova do ta respektojnė konceptin mbi tė drejtat civile, tė bazuar nė vlerat evropiane, qė synojnė krijimin e identitetit tė Kosovės ndėrsa ruan tė gjitha identitetet etnike, kulturore, gjuhėsore dhe fetare tė Kosovės.
6.2. Njė marrėveshje politike mbi pushtetin lokal nė Kosovė e siguruar brenda kornizės sė bisedimeve pėr status dhe do tė dėshmohet dhe do tė garantohet nga bashkėsia ndėrkombėtare. Tiparet kryesore tė saj do tė inkorporohen nė Kushtetutėn e Kosovės, si hap i parė i implementimit. Kushtetuta do tė garantojė tė gjitha tė drejtat e minoriteteve tė pėrmendura mė lart.
6.3. Kosova zotohet pėr bashkėpunim tė plotė pėr zbatimin e njė marrėveshje tė tillė me tė gjitha organizatat ndėrkombėtare relevante.
6.4. Reforma e pushtetit lokal ėshtė njė proces kompeks, e jo njė akt i pėrkohshėm; dhe kėrkon jo vetėm vullnetin e mirė tė gjithė tė pėrfshirėve, por edhe kohė pėr implementim. Duke marrė parasysh rėndėsinė, jo vetėm pėr pakicat, Kosova synon nė mėnyrė ambicioze implementimin e plotė tė pakos sė reformės deri nė vitin 2008, ose gjatė dy viteve pas pėrfundimit tė bisedimeve pėr status.


http://www.sot.com.al/ 19/02/2006

 
National Parks to be given back to ex-owners
All National Parks protected by the state are to be given back to the legitimate owners.After the Restitution and Compensation of Properties State Committee’s request, it seems the green light is opened for ex-owners for the recognition and restitution of properties. Sources from the Committee inform that this is problem raised by local commissions, as well as by the pressure of their legitimate owners. It was proposed to give back these parks to their legitimate owners, but the committee has not yet taken the final decision in relation to this matter. The restitution of parks would have enabled the implementation of the law on property rights; meanwhile, on the other hand, it restricts the owners regarding the use and exploitation. More concretely, the given back property cannot be used and exploited by the “real” owner, because he cannot use it for any kind of purpose. This sanction is enforced basing on the Law for National Parks and Forests Protection, which categorically proscribes any kind of possible alienation of forests and national parks. But, the Restitution and Compensation of Properties State Committee has undertaken such action to ease the state’s financial cost regarding the compensation process. But, such thing is not in favour of citizens that own these properties. This decision might match with the article 7 of the law 9235, which defines that “in case the immovable property is proposed for alienation, they are transferred to the expropriated subjects. Meanwhile, the physical restitution process is going to be completed by December 2006. The expropriated subjects are due to pursue the submitting of requests to local commissions. Immediately after this process should start the physical restitution process of properties, which is due to end within December 31 of this year. The procedure will follow up with the physical and financial compensation of properties. However, the process for the financial compensation seems to have entered the right path, after the completion of the financial compensation of 28 expropriated subjects in Tirana, in December of last year. This priority is important for the reduction of the financial compensation as much as possible, as the government’s financial potentials to confront such sums.
 
Albania signs the SAA with EU
Albania singed yesterday the technical part of the Stabilization-Association Agreement with the European Union.European Commission President Jose Manuel Barroso is in Tirana today for talks with Albanian Foreign Minister Besnik Mustafaj on Albania's progress toward greater integration into the European Union. Albania is expected to sign the Stabilization and Association Agreement, which is seen as the first step on the path to EU membership. Barroso is accompanied by EU Enlargement Commissioner Olli Rehn. The EU has told Albania that it must increase media freedom, ensure the independence of the judiciary, enforce property rights and take more effective measures to end corruption if it wants closer ties with the 25-member bloc. Afterwards European Commission President Jose Manuel Barroso held meetings with high-up state officials and deputies of Albanian Assembly. Barroso considered the signing of the Agreement as a historical moment for the integration of our country in European structures, stressing the real work starts now. He said Albania should show high performance during the agreement’s implementation to further approach the EU, as well as should show concrete results in the enforcement of all legal package and its aspects. The European Union President also stressed the government-opposition collaboration is chiefly important for Albania’s integration, while estimated the performance of all governments that have contributed in this Agreement. Considering the signing of the Agreement as a step forward in the path towards European Union, Barroso cited a saying of the great Albanian writer Ismail Kadare, who says, “from all Balkan countries, albanians are more interested in joining the Europe,”.
 
Government is in allies’ hands
Vangjel Dule has admitted that an agreement is coming out between the ally parties of the Democratic Party, intending their grouping and formation of Determinant Majority.The head of the Human Rights Union Party, being the initiator of this new movement within the governing majority line-ups said the agreement between the DP’s allies will not be determinant in terms of the coalition, but it aims the strengthening of the position of small parties. “The intention of this group is not to obstruct the government’s activity or to threaten it”, Dule said. On the other hand, the head of the Human Rights Union Party stressed another main scope of smalls’ grouping will be the better functioning and collaboration of the governing coalition. “The tendency and scope of this group is for a better functioning of the government, a more consequent, practical and fruitful collaboration between the political parties that are part of this coalition, in order to step up the reforms that should include all fields, like political, economic and social,” he said. The head of New Democratic Party Parliamentary admitted the other day the existence of an agreement, emerged after the Democratic Party takes decision in disfavour of small parties without consulting the governing ally parties. Dule informed also that 26 deputies will be compounded the Determinant Majority. These 26 deputies of this mini-coalition can block any kind of law if they united the votes. It seems the electoral reform matter has been the reason for setting up this new group within the majority, where the Democratic Party ignored the co-governing ally parties. The 26 deputies of this mini-coalition belong to right-wing parties of RP, NDP, EAP, CDP and LUP. This group is going to be chaired in rotation by all member parties.

 


 

17/02/2006 http://www.shekulli.com.al/

Mustafaj: Shqipėria do tė pėrcjellė mesazhe tolerance pėr rajonet muslimane

Shekulli

“Shqipėria do tė vazhdojė tė luajė rolin qė ka luajtur pėr tė pėrcjellė mesazhe tolerance nė pėrgjithėsi, edhe ndaj rajoneve myslimane”. Kėshtu u pėrgjigj ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, nė njė intervistė pėr “Zėrin e Amerikės”, lidhur me kėrkesėn e qeverisė spanjolle qė tė luajė njė rol nė Konferencėn Islamike pėr ēėshtjen e reagimit tė shkaktuar nga botimi i karikaturave tė profetit Muhamed. “Kjo temė u prek edhe nė bisedimet qė pata me nėnsekretarin e Shtetit, Burns, edhe me guvernatorin Bush, qė tė jem i sinqertė. Tė dy kanė njė perceptim, ēka do tė thotė qė administrata amerikane ka njė perceptim shumė tė drejtė mbi natyrėn sekulariste tė islamit shqiptar. Ne do tė vazhdojmė tė luajmė atė rol qė kemi luajtur pėr tė pėrcjellė mesazhe tolerance nė pėrgjithėsi, edhe ndaj rajoneve myslimane. Nuk ėshtė njė mision qė na ėshtė kėrkuar ne, por ėshtė njė shkėmbim opinioni, qoftė edhe nga miku im spanjoll, ministri i Jashtėm, Moratinos, dhe ne do tė vazhdojmė tė jemi pėrcjellės tė atij mesazhi qė pėrputhet me vetė natyrėn e shoqėrisė shqiptare qė pėrputhet me parimet tona kushtetuese, qė pėrputhet edhe me filozofinė e modernitetit me tė cilėn po synon tė hyjė Shqipėria”, - tha ai. Ministri i Jashtėm komentoi dje gjatė intervistės edhe vizitėn zyrtare nė SHBA nė kuadrin e takimit tė Kartės sė Adriatikut. Ndėr tė tjera, ai shtoi se takimi qė pati me kėshilltarin e presidentit Bush pėr Sigurinė Kombėtare, Stivėn Hadli, i jepte besim tė plotė se nė Samitin e 2008-ės Shqipėrisė do t’i vijė ftesa pėr anėtarėsim nė NATO, “ēka ėshtė njė kalendar realist edhe nė pėrputhje me ēka mbetet pėr t’u bėrė nė Shqipėri”. Mustafaj foli edhe pėr tė rejat e takimeve tė zhvilluara. “Atmosfera pritėse e Departamentit tė Shtetit dhe e institucioneve amerikane ishte shumė vlerėsuese nė pėrgjithėsi... Unė synova dhe jam shumė i lumtur tė pohoj se arrita qė kėsaj ardhjeje nė Ėashington, e cila ishte nė kuadrin e njė organizate shumėpalėshe, pra tė Kartės sė Adriatikut, t’i jepja edhe dimension bilateral, sepse pata edhe takime tė nivelit shumė tė lartė, qoftė nė Departamentin e Shtetit, qoftė nė Kongres, nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve, pata njė takim shumė tė ngrohtė dhe shumė tė dobishėm me Guvernatorin e Floridės, me zotin Xheb Bush. D.m.th. e reja ishte dimensioni bilateral”, - tha ai.


http://www.korrieri.com/

Mustafaj: Vetem pavaresi per Kosoven
E Premte, 17 Shkurt 2006
Ministri i Jashtem, Mustafaj, ka zhvilluar dje nje takim me Jeb Bush, Guvernator i Floridas: Opsioni i vetem dhe i dobishem per Kosoven eshte pavaresia e saj

Ministri i Jashtem, Besnik Mustafaj, ka vijuar viziten e tij ne SHBA, ku eshte shprehur edhe njehere per pavaresimin e plote te Kosoves, si dhe per vendosjen e nje bashkepunimi me te frytshem, perkrah atij ekonomik mes Shqiperise dhe SHBA-se. Ne nje interviste per "Zerin e Amerikes", Mustafaj eshte shprehur se, "Nuk ka asnje ndryshim as me deklaratat dhe as me qendrimet tona. Diplomacia shqiptare dhe Qeveria e saj, asnjehere nuk e ka vene ne dyshim ate qe opsioni i vetem dhe i dobishem per Kosoven eshte pavaresia e saj. Ajo jo vetem eshte zgjidhje e ceshtjes se Kosoves, por zgjidhja e kesaj ceshtje, e qe e "cliron" dhe Ballkanin Perendimor dhe krejt rajonin nga pasiguria, dhe e con perpara prosperitetin qe ka ky rajon". Shefi i diplomacise shqiptare, Mustafaj, ka nenvizuar se pavaresia e Kosoves eshte realisht nje qendrim dhe deklarim qe ne kuptimin e vertete te saj asgje nuk ka ndryshuar. "Ne do te perpiqemi te shpjegojme sa me qarte ate, se edhe gjate vizites sime ne SHBA-s, ceshtja e pavaresise se Kosoves ishte tema kryesore, si ne takimin me nensekretarin e shtetit, diplomatin Nikolla Berns, por edhe ne takimet e tjera, deri tek takimi i fundit me Governatorin -Kryeqeveritarin e Florides Jeb Bush", ka deklaruar ministri i Jashtem shqiptar, Mustafaj.

Sipas tij, ajo eshte nje pavaresi qe do te perbeje ne vetvete kompromise qe ne asnje menyre nuk prekin gjekundi thelbin e saj qe eshte pavaresia e plote e Kosoves. "Wshte, pikerisht ajo pavaresi, e cila percakton edhe nje seri kushtesh e garancish, te cilat jane mosndarja e Kosoves, mosbashkimi i saj me ndonje vend tjeter, realizimi ne praktike i te drejtave te minoriteteve dhe pakicave te tjera, ndertimi i nje shteti ligjor ne perputhje me standardet e Europes dhe te gjithe botes", tha Mustafaj. Per te, vete ceshtja e Kosoves dhe bisedimet kane hyre ne fazen e realizimit te tyre. Dhe si diplomaci shqiptare, per sa kohe te vazhdojne bisedimet do te kete kontiunitet ne qendrimet dhe deklarimet e saj. "Do te intensifikojme kontaktet tona ne kete drejtim edhe me Brukselin edhe me Uashingtonin per zgjidhjen e ceshtjes se Kosoves. Ne nuk do te ndalemi duke mbeshtetur dhe perkrahur aspiratat dhe vullnetin e popullit te Kosoves, se bashku me miqte tane, deri sa te arrihet ajo qe meriton ceshtja e Kosoves. Pra, me ate zgjedhje qe pasqyron realitetin, por qe ka nevoje edhe rajoni per stabilitet e siguri", tha Mustafaj ne SHBA..


RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 10, No. 31, Part II, 17 February 2006

 

OSCE CHIEF CALLS FOR CLEAR DECISIONS ON KOSOVA. Karel de Gucht,
chairman in office of the Organization for Security and Cooperation
in Europe (OSCE), called for a clear decision on Kosova's status
during a visit to Prishtina on 16 February, dpa reported the same
day. "It is very important that we should have an overall agreement,
not an agreement on status and afterward one on the implementation of
standards within the new Kosovan entity," de Gucht said after meeting
Kosova's newly elected president, Fatmir Sejdiu. De Gucht, who is
Belgium's foreign minister, also urged a clear decision on how much
authority would be decentralized to local communities, a key demand
of minority Serbs in Kosova. "We stand ready as the OSCE to stay for
longer terms in Kosovo and implement this, and assist the government
of Kosovo in establishing a clearly democratic and pluralistic
state," he said. BW

 

16/02/2006 http://www.shekulli.com.al/

Ministri i Jashtėm tha se qeveria ėshtė e vendosur tė mos lejojė eksportimin e krimit tė organizuar drejt Perėndimit

Mustafaj: Krimi, lufta do tė dėshtojė nėse nuk priten lidhjet me politikėn

 

Shekulli

TIRANĖ- Qeveria thotė se, nėse nuk do tė priten lidhjet e krimit me politikėn, lufta kundėr tij nuk do tė ketė sukses. Deklaratėn e ka bėrė nė Uashington ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, i cituar nga “Zėri i Amerikės”. Ministri ka thėnė qartė se kjo ėshtė ēėshtje parėsore, qė, sipas tij, ndėrlidh tė gjithė suksesin e qeverisė sė kryeministrit Sali Berisha, pėrputhtas gjithashtu me njė ndėr pėrparėsitė qė ish-opozita ka pėrcaktuar para se tė rikthehej nė pushtet, pėr herė tė parė, qė nga ngjarjet e vitit 1997. Pa iu shmangur asnjė pėrgjegjėsie pėr kėtė synim, ministri Mustafaj e ka mbėshtetur atė nė qenien e krimit tė organizuar apo trafiqeve si pikė kyēe gjithashtu nė marrėdhėniet e Shqipėrisė me Perėndimin. Pėr ministrin Mustafaj, “vendi ka njė sfidė edhe mė tė vėshtirė”: “Ėshtė sfida e luftės kundėr krimit tė organizuar. Ne jemi tė vendosur qė tė mos lejojmė qė Shqipėria tė tranzitojė apo tė eksportojė krimin e organizuar drejt vendeve demokratike. Lufta kundėr krimit tė organizuar nuk mund tė jetė e suksesshme, nėse nuk kėputen lidhjet e tij me politikėn”. Mustafaj ka qėndruar nė Uashington qė prej tri ditėsh dhe sot pritet tė kthehet, pasi mori pjesė nė takimin e pėrbashkėt tė vendeve tė kartės “Adriatik 3” pėr anėtarėsimin nė NATO, “dokument” i mbetur pas anėtarėsimit nė Aleancėn Veritalantike tė 7 prej dhjetė vendeve qė ishin pjesėtare tė grupimit “Vilnius 10”. Mustafaj ka renditur njė sėrė ēėshtjesh qė, sipas tij, pėrbėjnė pėrparėsi tė qeverisjes sė tė djathtės dhe qė pėrmbledhtas lidhen me integrimin e vendit qoftė nė NATO, qoftė nė BE, rolin nė rajon, pavarėsinė e panegociueshme dhe tė plotė pėr Kosovėn dhe nė politikat e brendshme, luftėn kundėr korrupsionit. Ai ka thėnė se qeveria e ka tė pėrqendruar vėmendjen e saj nė kėtė fushė, duke shtuar se “korrupsioni ėshtė njė problem kombėtar qė pengon zhvillimin”. Pėr NATO-n, Mustafaj ka marrė mbėshtetjen e SHBA-sė, shprehur nga nėnsekretari i Shtetit, Nikolas Bėrns. Sipas Bėrnsit, SHBA-ja shpreson qė “Shqipėria tė jetė nė gjendje qė tė plotėsojė kriteret pėr anėtarėsim nė NATO gjatė kėtij viti”. “Qeveria e Shqipėrisė po punon intensivisht. Ne e falėnderojmė qeverinė e Shqipėrisė pėr tė gjithė mbėshtetjen qė ka dhėnė pėr misionet ushtarake tė NATO-s dhe shpresojmė qė tė bėhet pėrparim i mjaftueshėm gjatė njė ose dy vjetėsh qė do tė na jepte mundėsinė qė tė kishim lajme edhe mė tė mira”, -ka thėnė nėnsekretari Bėrns. Kurse, Mustafaj ka thėnė, pas para firmosjes sė marrėveshjes sė stabilizimit dhe asociimit, se Shqipėria ėshtė e “sigurt qė brenda gjashtėmujorit tė parė ta nėnshkruajmė marrėveshjen dhe njėkohėsisht nė samitin e ardhshėm tė NATO-s tė ēelim mė qartė perspektivat e ftesės sė Shqipėrisė pėr nė NATO”.

“Kosova, pavarėsia, e panegociueshme”


 
http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
 
 
Faqja 6 - POLITIKE

Shkurt 16, 2006

 

 

Mustafaj: PO, pavarėsi pėr Kosovėn

Statusi, deklarata dje nė Washington

 

 

Ministri i Jashtėm Besnik Mustafaj, deklaron nga Ėashingtoni, se negociatat pėr statusin e Kosovės duhet tė mbyllen brenda vitit dhe se qėndrimi i Shqipėrisė ėshtė pėr pavarėsinė e plotė tė saj. Nė ditėn e tretė tė takimit mes vendeve tė kartės sė Adriatikut Mustafaj duke folur pėr Kosovėn shprehu bindjen e Shqipėrisė se statusi pėrfundimtar i saj do tė jetė pavarėsia. “Shqiptarėt si shumicė, duhet tė marrin pėrgjegjėsitė qė u takojnė dhe pėrgjegjėsia themelore ėshtė garantimi i tė drejtave tė serbėve dhe minoriteteve tė tjera, tė krijojė klimėn e nevojshme pėr kthimin e tė shpėrngulurve dhe objektet fetare tė ndjehen tė mbrojtura dhe tė garantuara.”. Ai shtoi se Kosova nuk duhet tė ndryshojė kufijtė, nuk duhet tė coptohet dhe duhet tė ketė njė prani ndėrkombėtare civile dhe ushtarake. Ndėrkohė duke folur pėr takimin Mustafaj ėshtė shprehur se pėr vendet qė aderojnė nė Kartėn e Adriatikut ėshtė njė moment fatlum, fakti qė metropoli i thėrret qė tė zgjerojė mė tepėr rrugėn e tyre drejt integrimit. Duke u ndalur nė problemet e vendit e Shqipėrisė Mustafaj tha se vėmendja kryesore e qeverisė ėshtė pėrqėndruar nė luftėn kundėr korrupsionit, qė ai e cilėsosi si njė problem kombėtar qė pengon zhvillimin.  “Ne jemi tė vendosur qė tė mos lejojmė qė Shqipėria tė tranzitojė, apo tė eksportojė krimin e organizuar drejt vendeve demokratike. Por lufta kundėr krimit tė organizuar, nuk mund tė jetė e suksesshme, nėse nuk kėputen lidhjet e tij me politikėn”,- ėshtė shprehur Mustafaj


Pavarėsia pėr Kosovėn ėshtė e panegociueshme ka thėnė Mustafaj nė konferencėn pėr gazetarė mė pas gjatė takimeve nė Uashington, ndėrsa ka kėrkuar qė Kosova tė njihet si shtet i pavarur. "Kosova ndodhet nė momentet vendimtare tė bisedimeve pėr statusin final tė saj… Nė mėnyrė qė njerėzit tė ndjehen tė sigurt pėr t'u kthyer nė rajon, do tė jetė pėrgjegjėsi fondamentale pėr ēdo qeveri nė Kosovė qė t'i ruajė tė drejtat e serbėve dhe objektet fetare”, -ka thėnė ministri Mustafaj, ndėrsa ka shtuar se Tirana nuk ėshtė pėr ndryshim kufijsh dhe as pėr krijimin e sė quajturės “Shqipėri e madhe”, qė do tė pėrfshinte Kosovėn. Pėr Mustafajn, negociatat pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės duhet tė mbyllen brenda kėtij viti dhe se Shqipėria rishpreh qėndrimin pėr pavarėsi tė plotė. Ministri ka pėrsėritur gjithashtu veē mosndryshimit tė kufijve edhe qė Kosova nuk duhet tė ndahet dhe se duhet tė ketė njė prani ndėrkombėtare civile dhe ushtarake.

Faqja 20 - BOTA

 

 

Intervista/Kryeministri i Kosovės ofron garanci pėr serbėt. “Mbledhja e Kėshillit solli reagime pozitive”

 

Statusi, Kosumi kundėr Tadiēit

“Vonimi i procesit pėr 20 vjet ėshtė bllokim i tij”

 

 

NJU JORK

Zgjatja e procesit tė statusit pėr 20 vjet ėshtė bllokim i ēėshtjes sė Kosovės. Kėshtu deklaroi dje kryeministri kosovar, Bajram Kosumi, duke kundėrshtuar ashpėr idenė e paraqitur nga presidenti serb, Tadiē, pėr tė vonuar procesin pėr 20 vjet. Nė njė intervistė dhėnė radios “Zėri i Amerikės”, Kosumi tha se kjo s’mund dhe s’duhet tė ndodhė dhe se zgjidhja e statusit do tė realizohet brenda vitit 2006. Ai ofroi garanci pėr serbėt e Kosovės dhe premtoi zbatimin e standardeve dhe njė procesi tė decentralizimit, qė bazohet nė konceptet europiane.
Kjo ėshtė hera e parė qė njė kryeministėr i Kosovės merr pjesė nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė. Cilat janė impresionet tuaja?
Ky ishte nje takim mjaft i mirė. Kjo ėshtė hera e parė qė njė kryeministėr i Kosovės merr pjesė nė kėtė mbledhje dhe ėshtė njė hap i vogėl pėrpara, por shumė i rėndėsishėm pėr Kosovėn. Kosova tani do tė prezantohet zyrtarisht nė Kėshillin e Sigurimit sa herė qė aty flitet pėr Kosovėn. Mund tė them se kjo ėshtė njė derė e vogėl pėr rendin e Kosovės nė OKB.
Nė fjalimin qė mbajti presidenti serb Boris Tadic propozoi qė tė shtyhet pėrcaktimi i statusit tė Kosovės pėr 20 vjet. Si e komentoni ju kėtė?
Dje pati reagime shumė pozitive nė Kėshillin e Sigurimit dhe unė do tė vlerėsoja se pėr herė tė parė nė kėtė kėshill ėshtė folur shumė hapur pėr pavarėsinė e Kosovės si njė opsion jo vetėm real, por qė duhet tė llogaritet gjithsesi. Pėr herė tė parė anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit e bėnė kėtė deklaratė nė Kėshillin e Sigurimit dhe kjo ka rėndėsi historike pėr procesin qė ėshtė duke ndodhur nė Kosovė. Presidenti serb nuk ofroi ndonjė mundėsi tė re, por prolongimi i procesit nuk ka mė ithtar, asnjė qendėr botėrore nuk ka kėtė ide. Vonimi i procesit ėshtė bllokim i tij, kjo ėshtė njė gjė qė s’mund dhe s’duhet tė ndodhė. Fatmirėsisht Grupi i Kontaktit e ka dhėnė mendimin e tij dhe zgjidhja e statusit duhet tė pėrfundojė nė vitin 2006.
Raporti i paraqitur nga sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė ishte kritik pėrsa i pėrket zbatimit tė standardeve dhe krijimit tė njė shtetit ligjor nė Kosovė. Me ēfarė masash konkrete do tė reflektojė qeveria e Kosovės nė pėrmbushjen e kėrkesave?
Unė jam takuar dje edhe me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė Kofi Anan dhe kemi diskutuar edhe pėr kėtė ēėshtje. Ka disa fusha ku ka vėshtirėsi nė plotėsimin e standardeve, por unė kam siguruar Sekretarin e Pėrgjithshėm se nė ato fusha do tė punojmė me pėrkushtim tė madh pėr tė arritur progres. Shteti ligjor nė Kosovė ėshtė ēdo ditė e mė i qėndrueshėm dhe ne kemi arritur qė pėr 6 vjet e pasluftės, nga njė vend i luftrave tė krijojmė njė vend normal, njė vend qytetar, ku sundon ligji, shteti, rendi. Dhe unė besoj se edhe nė takimet qė pata me anėtarė tė tjerė tė Kėshillit tė Sigurimit i kam siguruar se Kosova ėshgė e pėrgatitur tė hyjė nė njė fazė tė re dhe tė marrė tė gjitha pėrgjegjėsitė kushtetuese, ndėrkombėtare pėr tė funksionuar si shtet normal.
Nė rastin e njė Kosove tė pavarur, ēfarė garancish institucionale do tė siguroheshin pėr serbėt e Kosovės?
Ēėshtja e komunitetit serb ėshtė njė ēėshtje mbi tavolinė. Janė duke u shqyrtuar mundėsitė e garantimit afatgjatė tė tė drejtave tė tyre kushtetuese. Ne deri tani kemi ofruar garanca tė tillė nė dokumentat si Korniza Kushtetuese dhe ligje tė tjera, por edhe nė tė ardhnem jemi tė gatshėm dhe jemi duke punuar pėr tė ofruar edhe zgjidhje tė tjerė, garanca tė tjera dhe zbatimin e tė gjitha dokumentave ndėrkombėtare, veēanėrisht atyre tė Kopenhagės pėr minoritetet. Po ashtu shpresoj se gjatė procesit tė statusit, do tė arrijmė disa marrėveshje qė kanė lidhje edhe me komunitetin serb siē ėshtė ruajtja e trashėgimisė kulturore dhe fetare serbe, decentralizimi etj. Por, tė gjitha kėto me kusht qė zgjidhjet tė jenė pjesė e sistemit tė pushtetit dhe tė mos jenė pjesė e pengimit tė kėtij pushteti.
Njė nga ēėshtjet ku shqiptarėt e serbėt s’bien dakord ėshtė decentralizimi. Si do tė drealizohet nė praktikė ky proces?
Ėshtė e vėrtetė, ka dy koncepte, koncepti i Beogradit dhe ai i Prishtinės. Koncepti i Beogradit ėshė ai vjetri, ndarja e territoreve sipas vijės etnike, krijimi i qyteteve etnike, fshatrave etnike. Ky koncept ka sjellė disa luftra dhe ėshtė diskretituar. Pėrveē disa politikanėve nė Beograd askush tjetėr nuk e pėrkrah. Koncepti i Kosovės ėshtė koncept europian, ėshtė decentralizim i pushtetit lokal ku nė qendėr ėshtė qytetari dhe mundėsia qė qytetari me votėn e tij tė ndikojė mė shumė nė jetėn politike. Ky ėshtė koncepti do tė triumfojė, koncepti qė ka pėrkrahje dhe mendoj se procesi i decentralizimit edhe nė Kosovė do tė mbėshtetet mbi kėtė koncept europian, qė ėshtė kultivuar nė Prishtinė.


Propozimi i Tadiēit
Presidenti serb, Boris Tadiē, kėrkoi tė martėn nė mbledhjen Kėshillit tė Sigurimit, qė zgjidhja e statusit tė Kosovės tė shtyhet pėr 20 vjet. Ai kėrkoi qė zgjidhja tė bėhet sipas parimeve universale nė botė. “Nėse Kosova trajtohet si rast unik, kjo do tė shėrbente si precedent pėr shtetet e tjera”, shtoi Tadiē, nė njė deklaratė qė ka shkaktuar shumė reagime


http://www.panorama.com.al/

 

Mustafaj
“Sfida jonė, ndarja e krimit me politikėn”

Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, tha se sfida kryesore pėr qeverinė ėshtė lufta kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar. Ministri Mustafaj, i cili ndodhet kėto ditė nė Shtetet e Bashkuara pėr takimin e Kartės sė Adriatikut, falėnderoi angazhimin e Uashingtonit pėr integrimin euro-atlantik tė vendeve tė Ballkanit. Duke folur pėr Kosovėn, Mustafaj u shpreh se negociatat duhet tė mbyllen brenda vitit dhe se qėndrimi i Shqipėrisė ėshtė pėr pavarėsi plotė pėr Kosovėn. Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė e bėri tė qartė qė nė fillim se nga orientohet politika e jashtme e vendit tė tij. “Tani kemi kryeqytet Brukselin dhe Uashingtonin”. Mustafaj ndodhet nė Shtetet e Bashkuara sė bashku me homologet e tij nga Kroacia dhe Maqedonia, nė kuadėr tė bisedimeve pėr Kartėn e Adriatikut. “Mund t’ju them se ėshtė njė moment fatlum, sepse metropoli nuk na thėrret se jemi zėnė me njėri-tjetrin, pra nuk kemi luftė, por na thėrret qė tė na zgjerojė mė tepėr rrugėn drejt integrimit”.
Mustafaj vuri nė dukje bashkėpunimin e shkėlqyer midis Shqipėrisė dhe Shteteve tė Bashkuara, por shprehu dėshirėn qė ky bashkėpunim tė zgjerohet edhe nė fushėn ekonomike. Duke u ndalur nė problemet e vendit tė tij, kryediplomati tha, se vėmendja kryesore e qeverisė ėshtė pėrqendruar nė luftėn kundėr korrupsionit, qė ai e cilėsoi si njė problem kombėtar qė pengon zhvillimin. “Por krahas kėsaj”, shtoi ai, “vendi ka njė sfidė edhe mė tė vėshtirė. Eshtė sfida e luftės kundėr krimit tė organizuar. Ne jemi tė vendosur qė tė mos lejojmė qė Shqipėria tė tranzitojė, apo tė eksportojė krimin e organizuar drejt vendeve demokratike”. “Lufta kundėr krimit tė organizuar”, tha ai, “nuk mund tė jetė e suksesshme, nėse nuk kėputen lidhjet e tij me politikėn”. Ai shtoi se Kosova nuk duhet tė ndryshojė kufijtė, nuk duhet tė copėtohet dhe duhet tė ketė njė prani ndėrkombėtare civile dhe ushtarake.
(Marrė nga VOA)


http://gazetametropol.com/

 
Mustafaj pėrshėndet zgjedhjen e kandidatit pėr President
1 Shkurt  Shqipėria do mbėshtes negociatorėt e Kosovės

Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, ka pėrshėndetur vendimin e LDK pėr tė zgjedhur kandidatin pėr President tė Kosovės. Tashmė, Fatmir Seidiu ka marrė dhe mbėshtetjen e Shqipėrisė. Nė konferencėn e dhėnė dje, Mustafaj tha se Shqipėria do tė jetė nė krah tė delegacionit tė Kosovės, do tė jetė nė sinkron tė plotė me Grupin e Kontaktit dhe me Grupin Negociator nė mbėshtetjen pa rezerva pėr zotin Ahtisaari dhe tė gjithė ekipin e tij. Duke pėrshėndetur LDK, ai tha se “nuk ėshtė fjala kėtu pėr tė zėvendėsuar Presidentin Rugova. Ėshtė fjala pėr njė veprim politik dhe moral tė kėsaj force politike, e cila vihet nė lėvizje me njė pėrgjegjėsi tė thellė pėr tė mbushur vakuumin institucional tė krijuar nga largimi i parakohshėm i Presidentit Rugova” . Mustafaj shtoi se me kėtė shpejtėsi, me kėtė ndjenjė tė lartė pėrgjegjėsie, me kėtė vizion pėr specifikat qė ka ky moment historik, Lidhja Demokratike e Kosovės tregon se ėshtė njė trashėgimtare e denjė e mendimit politik dhe e veprimit politik tė Presidentit Rugova. “Unė e pėrshėndes kėtė veprim dhe shpreh bindjen time tė thellė dhe tė qeverisė shqiptare se personaliteti qė do tė nominohet pėr tė qenė kandidat i Lidhjes Demokratike tė Kosovės pėr t’u votuar nga Parlamenti i Kosovės si President i Kosovės do tė ketė mbėshtetjen e gjerė tė trupės parlamentare, do tė ketė gjithashtu nė vazhdim edhe mbėshtetjen e plotė pėr tė kryer detyrat e parashikuara nga korniza kushtetuese e Kosovės dhe nga zhvillimet historike nė tė cilat gjendet sot vendi”, tha Mustafaj. Ai shprehu bindjen se njeriu qė do tė zgjidhet pėr tė drejtuar Grupin Negociator do tė vazhdojė “me tė njėjtėn frymė siē ishte fryma e Presidentit Rugova pėr tė bashkėpunuar ngushtė me komunitetin nėrkombėtar, pėr tė mbrojtur me dinjitet dhe kompetencė tė lartė interesat e Kosovės, nė mėnyrė qė ky proces i rėndėsishėm tė zhvillohet sipas kalendarėve tė parashikuar qė nė tė gjallė tė Presidentit Rugova, tė mbyllet sa mė shpejt, brenda mandatit qė ka Presidenti Ahtisaari dhe tė konkludohet me realizimin e aspiratės sė madhe tė tė gjithė qytetarėve tė Kosovės dhe qė ėshtė pavarėsia”.

 
AKADEMIA: Ismail Kadare, kandidat pėr Nobelin 2006
16 Shkurt  Poet, prozator, eseist, Kadare ėshtė shkrimtari ynė mė i madh bashkėkohor shqiptar dhe pėrfaqėsuesi mė i shquar i kulturės sė re shqiptare nė botė. Vepra e tij ėshtė shprehje e pasurimit tė kulturės universale me traditat kombėtare artistike tė popujve tė vegjėl me qytetėrimin e lashtė

Akademia e Shkencave tė Shqipėrisė dhe Akademia e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, me rastin e 70-vjetorit tė lindjes sė shkrimtarit tonė tė njohur Ismail Kadare, kanė paraqitur pranė Komitetit pėr Ēmimin Nobel nė Akademinė e Suedisė kėrkesėn qė shkrimtari ynw tė merret nė konsideratė pėr kandidat kryesor pėr Nobelin e ardhshėm.

Nė pėrshkrimin e motivacionit tė dy akademive shqiptare, se pėrse Kadare duhet tė marrė kėtė ēmim, mes tė tjerash vlerėsohet se "Poet, prozator, eseist, Kadareja ėshtė shkrimtari ynė mė i madh bashkėkohor shqiptar dhe pėrfaqėsuesi mė i shquar i kulturės sė re shqiptare nė botė. Vepra e tij ėshtė shprehje e pasurimit tė kulturės universale me traditat kombėtare artistike tė popujve tė vegjėl me qytetėrimin e lashtė. Ajo paraqet njė enciklopedi artistike tė jetės shqiptare, njė afresk tė gjerė tė ngjarjeve historike dhe bashkėkohore, njė udhėtim nė hapėsirė, nė histori, dhe njė shpirt shqiptar. Pėr vlerat e saj, vepra e Kadaresė ėshtė pėrkthyer nė gjuhėt mė tė mėdha tė botės dhe jo mė kot ai ėshtė vlerėsuar nga kritika ndėrkombėtare si njė nga shkrimtarėt mė tė shquar tė kohės sonė dhe ka marrė disa ēmime tė rėndėsishme si dhe tituj tė ndryshėm nderi". Kjo ėshtė njė pjesė e letrės qė dy akademitė shqiptare i kanė pėrcjellė akademisė suedeze nė kėrkesėn e tyre.

Ismail Kadare lindi nė qytetin e Gjirokastrės. Atje ai kaloi fėmijėrinė dhe kjo la gjurmė tė thella nė gjithė jetėn dhe krijimtarinė e tij. Shkollėn e mesme e kreu nė gjimnazin "Asim Zeneli". Mė pas kreu studimet e larta nė Fakultetin e Historisė e tė Filologjisė nė Universitetin e Tiranės, pastaj nė Institutin "Gorki" tė Letėrsisė Botėrore nė Moskė. Kėto studime iu ndėrprenė pėr shkak tė krizės politike ndėrmjet Shqipėrisė dhe ish-Bashkimit Sovjetik. Kadareja ka punuar nė gazetėn "Drita", pastaj drejtoi revistėn "Les letres albanaises". Sė fundi punonte nė profesion tė lirė. Kadare ka qenė dhe ėshtė protagonist i jetės politike dhe i mendimit tė vendit qysh prej viteve '60. Ismail Kadare ėshtė njė nga personalitetet mė tė shquara tė kulturės shqiptare, ambasador i saj nė botė. Kadare ėshtė shkrimtari qė i ktheu mitet legjendare nė realitet, shkrimtari qė bėri histori prej prehistorisė; pa rėnė nė kundėrthėnie me vetveten dhe gjykimin modern, ai arsyetoi estetikisht nė mėnyrė tė pėrkorė dhe pėr kohėn absolute. Nė Shqipėrinė e ndodhur nė udhėkryq, vepra e Kadaresė ka qenė dhe mbetet njė shpresė apo njė ogur i bardhė pėr tė. Ismail Kadareja ėshtė autor i shumė veprave nė poezi e prozė, laureat i shumė ēmimeve kombėtare, kandidat i ēmimit Nobel pėr shumė vite me radhė, anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė dhe Anėtar i Akademisė Franceze tė Shkencave Morale. Vepra e Ismail Kadaresė ėshtė pėrkthyer nė 32 gjuhė tė huaja, duke arritur kėshtu njė rekord tė pėrhapjes nė tėrė botėn e qytetėruar.

Nė qershor tė vitit tė shkuar, shkrimtari i mirėnjohur Ismail Kadare ka fituar ēmimin inaugural ndėrkombėtar ‘Man Booker Prize’, duke mundur nė konkurrim autorėt britanikė Muriel Spark, Doris Lessing e Ian McEwan. Ky ēmim, qė jepet ēdo dy vjet, deri mė sot u ėshtė dhėnė vetėm shkrimtarėve anglishtshkrues.

e.kaēi
 
 
 
EU conditions, Albania signs 200 page document

After three years of opening negotiations, Albania signed the Stabilization and Association Agreement with the European Union. This is the first step for the agreement that focuses more in technical aspects. In its 13th meeting, the Albanian part was chaired by the Minister of Integration, Arenca Trashani, while Reinhard Priebe, European Commissionet for West Balkans, headed EU delegation. Trashani and Pribe signed the material of 200 pages where are written the conditions that Albania should meet in order to be part of the European community

 

 http://www.gazeta55.net/home.jsp
 
Data: 16/02/2006, ora

 Mustafaj: Kryeqytet kemi Brukselin dhe Uashingtonin
Ministri i Jashtėm i vendit, Besnik Mustafaj, tha se sfida kryesore pėr qeverinė ėshtė lufta kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar, ndėrsa ka bėrė tė qartė nga SHBA, se nga orientohet politika e jashtme e Shqipėrisė
 

Ministri  Mustafaj, i cili ndodhet kėto ditė nė

Shtetet e Bashkuara pėr takimin e Kartės sė

Adriatikut, falenderoi angazhimin e

Uashingtonit pėr integrimin euroatlantik tė

vendeve tė Ballkanit. Duke folur pėr Kosovėn,

zoti Mustafaj u shpreh se negociatat duhet tė

mbyllen brenda vitit dhe se qėndrimi i

Shqipėrisė ėshtė pėr pavarėsi tė plotė pėr

Kosovėn. Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė e bėri

tė qartė qė nė fillim se nga orientohet politika

e jashtme e vendit tė tij.  Tani kemi kryeqytet

Brukselin dhe Uashingtonin . Zoti Mustafaj

ndodhet nė Shtetet e Bashkuara, sė bashku me

homologet e tij nga Kroacia dhe Maqedonia,

nė kuadėr tė bisedimeve pėr Kartėn e

Adriatikut.  Mund t’ju them se ėshtė njė

moment fatlum, sepse metropoli nuk na thėrret

se jemi zėnė me njėri-tjetrin, pra nuk kemi

luftė, por na thėrret qė tė na zgjerojė mė tepėr

rrugėn drejt integrimit . Zoti Mustafaj vuri nė

dukje bashkėpunimin e shkėlqyer midis

Shqipėrisė dhe Shteteteve tė Bashkuara, por

shprehu dėshirėn qė ky bashkėpunim tė

zgjerohet edhe nė fushėn ekonomike.  Duke u

ndalur nė problemet e vendit tė tij, zoti

Mustafaj tha se vėmendja kryesore e qeverisė

ėshtė pėrqendruar nė luftėn kundėr

korrupsionit, qė ai e cilėsoi si njė problem

kombėtar qė pengon zhvillimin. Por, krahas

kėsaj, shtoi ai, vendi ka njė sfidė edhe mė tė

vėshtirė.  Ėshtė sfida e luftės kundėr krimit tė

organizuar. Ne jemi tė vendosur qė tė mos

lejojmė qė Shqipėria tė tranzitojė apo tė

eksportojė krimin e organizuar, drejt vendeve

demokratike .

"Lufta kundėr krimit tė organizuar, tha ai, nuk

mund tė jetė e suksesshme, nėse nuk kėputen

lidhjet e tij me politikėn. Duke folur pėr

Kosovėn, ministri Mustafaj shprehu bindjen e

Shqipėrisė se statusi pėrfundimtar i saj do tė

jetė pavarėsia. Shqiptarėt si shumicė, tha ai,

duhet tė marrin pėrgjegjėsitė qė u takojnė".

 Dhe pėrgjegjėsia themelore ėshtė garantimi i

tė drejtave tė serbėve dhe minoriteteve tė tjera,

tė krijojė klimėn e nevojshme pėr kthimin e tė

shpėrngulurve dhe objektet fetare tė ndjehen tė

mbrojtura dhe tė garantuara. Ky duhet tė jetė

njė nga kushtet qė duhet ta shoqėrojė

pavarėsinė e Kosovės . Ai shtoi se Kosova

nuk duhet tė ndryshojė kufijtė, nuk duhet tė

copėtohet dhe duhet tė ketė njė prani

ndėrkombėtare, civile dhe ushtarake.

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 10, No. 29, Part II, 15 February 2006

SERBIAN PRESIDENT'S PROPOSED 20-YEAR WAIT ON KOSOVA'S STATUS GETS
COOL RECEPTION IN SECURITY COUNCIL..
. Boris Tadic on 14 February
suggested a 20-year waiting period before Kosova's final status is
decided, Reuters reported the same day. Tadic's comments, made before
the UN Security Council, were rejected out of hand by Western powers
and by Kosova. "I believe that this is the appropriate moment where
we have to end and close the Kosova question," Kosovar Prime Minister
Bajram Kosumi said. "I do not think that we should leave room for
other periods to deal with the Kosova question. Simply, we need to
give the people of Kosova their chance to create their own lives and
live in freedom." Tadic and Andrei Denisov, Russia's ambassador to
the UN, both warned that independence for Kosova could influence the
resolution of other conflicts. Russian President Vladimir Putin has
said that if Kosova wins independence, then pro-Moscow breakaway
provinces, like Abkhazia and South Ossetia in Georgia, would be
justified in seeking independence as well (see "RFE/RL Newsline," 1
February 2005). BW

..AS UN, WESTERN OFFICIALS PRESS KOSOVA ON MINORITY RIGHTS. Also in
the Security Council on 14 February, UN envoy to Kosova Soren
Jessen-Petersen urged Kosovar Prime Minister Kosumi to take steps to
protect the rights of minority ethnic Serbs in the province, Reuters
reported the same day. "The message is clear. The sooner and the
faster that we institute in Kosovo implemented standards, the sooner
we will have a decision on the status in Kosovo," Jessen-Petersen
said. His comments were echoed by British envoy Adam Thompson. "Any
settlement should conclude during 2006. And it clearly cannot
disregard the aspirations of 90 percent of the population of Kosova,
so independence is a realistic option," Thompson said. But Kosovar
leaders, he added, "must understand they need to demonstrate they are
genuinely committed to minority rights." BW

ALBANIAN FOREIGN MINISTER CALLS FOR INDEPENDENT KOSOVA. Speaking at a
press conference in Washington on 14 February, Albanian Foreign
Minister Besnik Mustafaj called for an independent Kosova and
insisted that his government is not seeking to create a Greater
Albania in the process, dpa reported the same day. Saying that the
Kosova negotiations are in a "crucial time," Mustafaj added that in
order for people to return safely to the region it is essential that
Kosovar officials respect minority rights. Mustafaj was speaking in
Washington, where he was with the Croatian and Macedonian foreign
ministers for a meeting with U.S. Secretary of State Condoleezza
Rice. BW


RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 10, No. 27, Part II, 13 February 2006

NEW KOSOVAR PRESIDENT SAYS INDEPENDENCE 'NON-NEGOTIABLE.' Kosova's
President Sejdiu said on 10 February that independence for the
province is "non-negotiable" as the UN-backed talks on the province's
status approach, AP reported the same day. "For us it is very
important that this road to independence is a quick one," Sejdiu told
AP in an interview. In his acceptance speech before Kosova's
parliament, Sejdiu said he will continue late President Ibrahim
Rugova's policy of seeking an independent Kosova. He also pledged to
make the province a country that is "at peace with itself and its
neighbors," where all ethnic groups are guaranteed their rights and
freedoms. BW

SERBIAN PRESIDENT CRITICIZES FLAG BURNINGS AT CARTOON
DEMONSTRATIONS...
Boris Tadic on 12 February criticized Muslims in
the southern Serbian town of Novi Pazar for setting national flags on
fire during a demonstration, Hina reported the same day. Muslims in
Novi Pazar on 10 February held a protest against the publication of
cartoons of the Prophet Muhammad in European papers. During the
demonstration, protesters burned an Israeli, a Danish, and a Croatian
flag. The Islamic community in the Sandzak region has said that it
did not support the Novi Pazar demonstrations, Hina reported. In
Bosnia-Herzegovina, meanwhile, a planned protest in front of the
Danish Embassy was called off on 12 February after demonstrators
failed to get police approval. BW
..AND SAYS HE IS OPEN TO DIRECT TALKS WITH KOSOVAR PRESIDENT.
President Tadic said on 10 February that he is open to the idea of
direct talks with newly elected Kosovar President Fatmir Sejdiu, dpa
reported the same day. "My doors are open to you to start direct
talks. We must begin to solve the concrete living problems of the
citizens in Kosovo as soon as possible," Tadic said, according to a
press release from his office. Meanwhile, Kosovar Albanian political
parties from both the government and opposition have given the
go-ahead for senior politicians to participate in United
Nations-backed final-status talks, dpa reported on 13 February.
Kosova's negotiating team will be announced this week. There have
previously been no high-ranking politicians on the ethnic Albanian
team, which is to be led by Lutfi Haziri, who is minister for local
government affairs. BW

MONTENEGRIN OPPOSITION ASKS EU TO CLARIFY POSITION ON INDEPENDENCE
REFERENDUM.
Montenegrin opposition leader Predrag Bulatovic on 12
February asked the European Union to define what kind of majority is
necessary in a referendum on independence, AP reported the same day.
Bulatovic made his comments after Prime Minister Milo Djukanovic, who
favors independence, asked the EU to intervene in the dispute between
pro- and anti-independence forces. The pro-Serbia opposition is
insisting that at least half of Montenegro's 466,000 voters back
independence regardless of turnout, while independence advocates say
25-40 percent of all voters is sufficient. "We have been saying for
years that the necessary majority for independence is 50 percent plus
one vote," Bulatovic said "If the EU thinks otherwise, it will have
to say so." BW


RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 10, No. 26, Part II, 10 February 2006

KOSOVA'S PARLIAMENT ELECTS SEJDIU PRESIDENT. Kosova's parliament on
10 February elected Fatmir Sejdiu as Kosova's new president, Reuters
reported. The 120-seat parliament voted 80-12 in favor of Sejdiu,
just enough to meet the two-thirds majority necessary. Sejdiu, who is
widely considered a political moderate, was a longtime ally of
Kosova's deceased President Ibrahim Rugova and a senior member of the
Democratic League of Kosova. The election was originally scheduled
for 13 February but parliament decided on 9 February to move the date
forward. BW

KOSOVA STATUS TALKS SET TO START ON 20 FEBRUARY... Martti Ahtisaari,
the UN envoy to Kosova's final-status talks, has announced that
direct negotiations between Prishtina and Belgrade will begin on 20
February in Vienna, B92 reported on 9 February. The talks, originally
scheduled for late January, were postponed due to the death of
Kosova's President Ibrahim Rugova (see "RFE/RL Newsline," 23 January
2006). The first round of talks will focus on the issue of
decentralization in Kosova, Ahtisaari said. "The key is in the
question of minority circumstances, of Serbs and other minorities in
Kosovo. In any other event, discussing the final status is useless,"
he said. The Belgrade delegation met with EU official Stefan Lene on
9 February. In that meeting, Prime Minister Vojislav Kostunica said
comments by British diplomat John Sawers that the Contact Group has
already decided in favor of an independent Kosova are making a final
solution more difficult, B92 reported. BW

..AS SERBIAN RADICAL PARTY LEADER CALLS ON SERBIAN PRESIDENT, PRIME
MINISTER TO ADDRESS PUBLIC...
Serbian Radical Party leader Tomislav
Nikolic on 9 February called on Kostunica and President Boris Tadic
to address the public together regarding the Kosova status
discussion, Beta, FoNet, and B92 reported the same day. In light of
British official Sawers' comments, Nikolic said Tadic and Kostunica
must go on television together and tell the public how Serbia plans
to stop Kosova becoming independent. "It is not a question of whether
I will take to the streets if Kosovo is granted independence, nor
what some government official will do, it's about what Serbia, as a
nation, plans on doing," he said. BW

..AND PDK LEADER IN KOSOVA SAYS INDEPENDENCE ONLY OPTION,
GUARANTEES RIGHTS FOR SERBS.
Hashim Thaci, president of the
Democratic Party of Kosova (PDK), said on 9 February that "Serbia has
started to accept...reality, the necessity of Kosova independence,"
B92 reported the same day. Thaci added that independence is the only
realistic option for the province. "We must now be united, because we
can only achieve our goal, the independence of Kosova, if we work
together," he said. "We are prepared to guarantee all rights to the
Serbian community, as well as decentralization and freedom of
movement, but the international community must guarantee independence
for us." BW