Tiranė, mė 18 dhjetor 2006

Informacion pėr mediat 

Spahiu nė prezantimin e  kandidatėve  nė Kukės:

Pėr opozitėn e majtė po afron ora e sė vėrtetės.

 

PLL ka hyrė nė fazėn e rėndėsishme tė prezantimit tė kandidatėve tė saj qė do tė konkurrojnė nėn siglėn e koalicionit qeverisės. Kryetari i saj Ekrem Spahiu sė bashku me drejtuesit lokalė tė partisė demokratike tė degės Kukės prezantuan kandidatėt Kujtim Gjoka, Vesel Shehu e Xhevat Toda pėrkatėsisht nė komunat Bushtricė, Grykė-Ēajė dhe Kolsh.

 

Pėrzgjedhja e kėtyre kandidaturave ėshtė bėrė nė funksion tė vlerave tė tyre dhe shanseve fituese dhe, duke qenė tė tilla, ata janė vlerėsuar dhe pranuar nga partitė aleate si dhe gėzojnė mbėshtetjen e plotė tė strukturave lokale tė koalicionit qeverisės.

 

Kryetari I PLL Spahiu zhvilloi edhe disa takime me strukturat e tij partiake sepse Legaliteti ėshtė nė fazėn e regjistrimit tė partisė pėr kandidatėt dhe kėshillat vendore. Spahiu porositi strukturat legaliste tė Kukėsit qė tė punojnė bashkėrisht me partitė e tjera aleate pėr tė siguruar fitoren jo vetėm tė tre kandidatėve legalistė por tė gjithė kandidaturave tė koalicionit.

 

Duke folur pėr situatėn politike z.Spahiu tha se po afron ora e sė vėrtetės, orė nė tė cilėn opinioni i brendshėm dhe ai ndėrkombėtar do tė mėsojė se pretendimet e opozitės pėr procesin zgjedhor janė thjesht pretekste pėr tė mos marrė pjesė nė zgjedhje dhe pėr tė krijuar destabilitet politik. Mazhoranca qeverisėse, - vijoi z.Spahiu, ėshtė e gatshme qė, pa shkelur dekretin e Presidentit, t'i  ofrojė opozitės njė mundėsi mė shumė, jo se standardet e zgjedhjeve vendore janė tė dyshimta, por pėr t'i krijuar asaj rastin e nevojshėm qė tė shkėputet nga udha pa krye ku e ka futur veten. Kjo pėr faktin se ne besojmė se opozita ėshtė e nevojshme pėr vendin. Mbetet nė dorėn e saj pėr ta vlerėsuar kėtė shans, - ka pėrfunduar z.Spahiu.

 

Zėdhėnėsi i PLL

 
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

 

 


Tiranė, mė 16 dhjetor 2006

Informacion pėr mediat

 

Kryetari i Spahiu takohet me  legalistėt nė Peqin.

Spahiu: Opozita mund tė ndryshojė qėndrim sa ende ka kohė.

 

Nė njė takim me legaliste tė Peqinit ku ishte i pranishėm nė kuadrin e pėrgatitjeve pėr fillimin zyrtar  tė fushatės pėr zgjedhjet vendore, kryetari i Partisė Legalitetit Ekrem Spahiu u shpreh se: "nė koalicionin e qendrės sė djathtė egziston njė frymė e pėrbashkėt dhe vendosmėri e lartė pėr tė zhvilluar zgjedhje tė lira, tė ndershme dhe transparente, duke respektuar kėshtu tė gjitha standardet e kėrkuara jo vetėm nga detyrimet ligjore, por edhe nga rekomandimet e ndėrkombėtarėve."

 

Gjithashtu z.Spahiu tha se njė vullnet i tillė, tė paktėn deri mė tani, mungon plotėsisht nė kampin e opozitės sė majtė, e cila duke qenė e pazonja pėr njė pėrballje tė ndershme  elektorale, ka zgjedhur pėr momentin, rrugėn e bojkotit tė zgjedhjeve vendore tė 20 janarit.

 

Spahiu u shpreh se nėse ekziston edhe vullneti politik i opozitės, maxhoranca ėshtė e gatshme tė dialogojė me tė pėr tė gjitha pretendimet qė ajo i ngre gjoja nė emėr tė standardeve. Kjo do tė mėnjanonte atė barrierė, qė tė paktėn siē ėshtė deklaruar, e mban opozitėn larg procesit zgjedhor.

Z.Spahiu e ftoi opozitėn qė tė kuptojė se qėndrimi i saj intransigjent ėshtė krejt jashtė realitetit dhe se ajo duhet tė ndryshojė qėndrimin ndaj pjesėmarrjes nė zgjedhje sa ėshtė ende nė kohė. Pėr kėtė qėllim, z.Spahiu tha se maxhoranca ėshtė e gatshme pėr ti dhėnė opozitės konsensusin pėr rregullimin e afateve ligjore tė regjistrimit tė saj nė KQZ dhe KQZV, afate qė tashmė janė tė kapėrcyera po prej saj.

 

 Zedhenesi i PLL

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

 

 

 

http://www.gazeta-shqip.com/© Gazeta Shqip - 2006  
17/12/2006

Kur komandantėt e famshėm partizanė denonconin krimet e PKSH-sė

Gazeta "Shqip" publikon dokumente tė panjohura tė Arkivit Qendror tė Shtetit pėr periudhėn e luftės

 

Edhe pse kanė kaluar plot 16 vjet nga shembja e regjimit komunist diktatorial tė Enver Hoxhės nė Shqipėri dhe gjatė kėsaj periudhe kohe kanė dalė nė dritė me qindra e qindra dokumente tė ndryshme arkivore, si dhe mjaft dėshmi tė tjera nga dhjetėra e dhjetėra pjesėmarrės e aktorė kryesorė tė Luftės Antifashiste, ende nuk i ėshtė dhėnė njė pėrgjigje e saktė pyetjes, se: Nė vitet 1939-1944, nė Shqipėri ka pasur njė Luftė Antifashiste Nacionalēlirimtare, apo njė luftė civile!? Kėsaj ēėshtje, e cila si duket do tė vazhdojė tė bėhet objekt sherri edhe pėr shumė kohė nė mes historianėve dhe dy krahėve kryesorė tė politikės sė sotme, mendojmė se kushdo mė mirė i jep pėrgjigje zbardhja e dokumenteve arkivore tė asaj periudhe kohe. Tė cilat, pėr arsye qė tashmė janė tė njohura, nuk janė bėrė kurrė publike, ose njė pjesė e tyre janė botuar tė censuruara e tė manipuluara. Nė kontekst tė kėtij problemi dhe nė vazhdim tė publikimit tė kėtyre dokumenteve arkivore qė ka ndėrmarrė prej kohėsh gazeta "Shqip", nė shkrimin e sotėm, po botojmė tė plota e pa asnjė shkurtim, disa prej trakteve tė nėnshkruara nga Xhelal Staravecka, Mestan Ujaniku, Agron Corati, Sadik Mbolani dhe Qani Laro, ish-komandantė tė famshėm partizanė dhe eksponentė tė shquar komunistė, tė cilėt nė vitet 1943-‘44, denoncuan krimet qė ndėrmerrnin forcat partizane, tė urdhėruara nga krerėt mė tė lartė tė Partisė Komuniste Shqiptare. Kwto trakte, u pwrmblodhwn nga Komiteti Qwndror i "Ballit Kombwtar" nw vitin 1944, dhe u botuan nw njw broshurw tw veēantw, nga e cila ne kemi pėrzgjedhur kėto qw po botojmė nw kwtw shkrim.


Trakti i Xhelal Staraveckės

Xhelal Staravecka, njėri prej komunistėve tė parė qė filloi aksionet kundra italianėve, ikėn prej Partisė, sepse kjo ndodhet nė duart e tė huajve. Po ribotojmė traktin qė kryetari i njė ēete veterane partizane me shumė rėndėsi, i mirėnjoftuni Xhelal Staravecka, ka shpėrnda kėto ditė nė Jugė. Kėtij trakti nuk duem t‘i bajmė asnjė koment; themi vetėm se Shqipnija uron qi prej tij tė marrin shėmbėll tė gjithė komunistat me mėnd nė krye e me gjak shqiptari nė deje. Qe trakti: Shokė tė inkuadruar nė Partinė Komuniste tė Dushanoviēit dhe Miladinoviēit, tė dy Serėbėr me sytė e tyre tė zgurdulluar tė kuq me gjak shqiptarėsh tė pafajshėm, filluan tė ngopin stomakun e tyre tė pangopur sa na hodhėn nė kėtė kataklizmi qė nuk ka parė historia Shqiptare. Shokė! Partisė Komuniste neve tė rinjtė i dhamė jetėn dhe rritėm, forcuam si njė diktatori tė arsyeshme, mirėpo ajo parti sapo ndjeu veten pak tė fortė filloi diktaturėn mė tė shėmtuar qė tė rėngjethet mishtė. Kujtoni shokė, tė 65 (gjashtėdhjetepesė) katundarėt tė pafajshėm pėrpara nesh tė marrė nga Hamit Matjani dhe nga Isa Manastirliu qė nuk zbrazėn pushkė kundra partizanėve por u dorėzuan, kėta tė shkretė u pushkatuan pa pikėn e mėshirės prej Neron Dushan Serbjanit, Jovenės sė Dytė tė Napolit, Mehmet Shehut (Isa Toska i dytė) dhe gorrillės Tahir Kadareja. Shokė! Kujtoni viktimat e masakruara nga kėta tė katėr barbarė qė therrėn me thikė e i hodhėn tė gjallė nė zjarr banorėt e Mallakastrės tė asaj Mallakastre qė u bė gėrmadhė nga reaksioni fashist...Ah! sa mjerim, gėrmadhat e Mallakastrės sot po vaditen me gjak tė pafajshmish tė atij vendi nga duart katile tė Dushanit. Shokė, e dini pse u prish bashkimi i Kongresit tė Mukajt, ja sepse: N‘atė kongres ishte shėnuar fjala Shqipni etnike, domosdo pėr Kosovėn. Mirėpo, Dushani dhe Meladini banorė tė Metohisė, fushė Kosovės, nuk durojnė qė Kosova t‘i hiqej Jugosllavisė. Pėr kėto o shokė u prish bashkimi i Mukajt, jam ndodhur vetė me shumė shokė tė Qendrorit, nė krye tė cilėvet ishte Drazha Miladini, kur me njė postė tė jashtėzakonshme arrijti prokllamata e Bashkimit tė Mukajt. E hapėm prokllamatėn dhe e kėnduam nė fytyrėn e lexuesit, shndriti rrezeja e gėzimit pėr sihariq tė bashkimit, tė gjithė u gėzuam. Mė vonė e mora atė prokllamata dhe duke e shpjeguar gjysėm shqip gjysėm Serbisht, pse unė nuk e di serbishten, por edhe ai nuk e di Shqipen, por sido i varfėr nga serbishtja ia shpjegova dhe ai kuptoi, nė fytyrėn e tij menjėherė hipi njė cergė e zezė dhe filloi tė thotė: "Nuk pranohet ky bashkim, neve tani qė po forcohemi do tė fillojmė nga spata dhe jo tė bėjmė lidhje me qentė, pastaj Skiperi etnike-jobentimajku-neve qemė tėrė gaz pėr bashkimin por menjėherė fytyrat t‘ona muarėn ngjyrėn serioze duke thėnė: "Po kėta pyzevėngėr nacionalistė do tė shohin tashti sa tė organizohemi dhe pak ditė se shpatėn do t‘u vėmė, e sa e sa tė tjera duke thėnė dashkan Shqipėri etnike...Ju e kuptoni se fytyrat tona ndėrronin sipas asaj tė Drazhes. Nė Berat vramė e premė pa hak pėr t‘u marrė paratė njerėzve, Beratin e bėmė shtetrrethim qė nuk e bėri as fashizmi; filluam e kontrolluam brekėt e grave nėpėr shtėpija, duke i rrethuar shtėpitė e Beratit me mitraloza; dualėm e bėmė ēarmatimin e Nahijes, nė katundin Perisenka zumė gratė nga sisėt e nga shalėt, e ku e di unė sa tė tjera. Pėrpara kėtyre poshtėrsive qė do tė shihni nė dokumenta, mora vendimin e largimit nga kjo PARTI E FĖLLIQUR. Sot ndodhemi shumė shokė dhe do tė organizohemi nė njė parti koshjente dhe jo rebele dhe nuk do tė jenė larg ditėt e shkallmimit prej themelit tė partisė gjakatare me Serbjanėt gjakpirsa e kriminelė nė krye. JU O SHOKĖ SHPEJTONI TĖ LIDHEMI DORĖ MĖ DORĖ, RRETH E RROTULL SI KURDOHERĖ. Rroftė bashkimi i popullit shqiptar! Poshtė terrori dhe vėllavrasja! Nga Shqipėria e Lirė 20.XI.1943

Xhelal Staravecka d.v

Trakti i Mestan Ujanikut

Mbas Xhelal Staraveckės, Mestan Ujaniku, Plaku i maleve tė Jugės, ma i pari dhe ma i madhi prej Komandantave tė ēetave komuniste tė Shqipnis, ikėn prej Partisė Komuniste, sepse kjo kėrkon tė rrėnojė themelet e Kombit Shqiptar. Me gėzim ma tė math, po lajmojmė sot popullin shqiptar se kryekomandanti i ēetave partizane tė Berat-Skraprit, i famshmi Mestan Ujaniku, ka dalė prej Partisė Nacjonal-Shkatėrrimtare, bashkė me ēetėn e vet tė pėrbame prej afėr 600 vetėsh, dhe ka hyrė nė marrėveshje me njė prej antarėve t‘onė me randėsi, pėr t‘u rradhitė nė Ushtrin‘ e "Ballit Kombėtar". Po botojmė letrėn e tij integralisht pa ndryshue asnjė fjalė: I dashur popull vėlla shqiptar. Pėrpara tmerrit, komploteve, pusive dhe ēfarėdo tė keqeje, ne me mish e me shpirt u munduam tė zhduknim duke mos kursyer as pikėn e fundit tė gjakut, pėr t‘i dhėnė popullit atė qė me tė kotė i paskemi premtuar: "Lirinė". Mirėpo sado qė kishim bėrė tė pamundurėn, duke heshtur e duke bėrė sehir me mundime mė tė mėdhaja qė punėt ishallah tė rregulloheshin, por kjo nuk u vėrtetua se ēdo ditė qė kalonte tmerri bėhej dhe mė i egėr dhe mė i pa-duruar. Me fjalė tė tjera sot ndodhemi pėrpara njė kohe mė tė shėmtuar, ku vėllavrasja ėshtė bėrė gjėja mė e zakonshme. Mjerė populli shqiptar dhe sidomos Toskėrija e shkretė ē‘do tė heqė nė rast se ne do tė flemė. Andaj kemi vendosur tė bėjmė njė bashkim tė popullit tė Skraparit dhe tė popullit tė Dėshnicės, dhe ishallah tė gjithė popullit shqiptar, pa ideologji dhe gjėra tė komunizmit terrorist qė po vret popullin e shkretė pa faj. Erdhi koha e shpėtimit, shpejtoni tė bėjmė bashkimin kombėtar se ndodhemi nė rrezik nga komunizmi i Serbjanit Dushanoviē qė nuk ngopet me gjakderdhje tė popullit Shqiptar, fatkeqė qė ka rėnė nė duart e tė huajve. Unė bashkė me Xhelalė (Xhelal Staravecka) u larguam nga terrori i komunizmit tė Dushanoviēit. Lajmėro nė tė gjitha anėt, lajmėroni Baba Xhaferr Pėrmetin e tė tjerė qė diti pėr tė hedhur themel tė shėndoshė kombit qė i ėshtė hapur varri nga Sėrbjanėt. Jemi tė larguar me gjithė fuqitė t‘ona dhe kėto do t‘i shumojmė sa tė shkatėrrojmė qė nga themelet vdekje-prurėsit e popullit Shqiptar. Presim sa mė shpejt. 14.XI.943 Ndodhemi nė... Mestan Ujaniku d.v.

Trakti i Sadik Mbolanit

Edhe Sadik Mbolani, njė nga krerėt ushtarakė tė Partisė Komuniste, komandant i zonės sė Shpiragut, hero i kaq luftėrave kundėr okupatorit fashist, u shkėput nga partija anarshiste terroriste dhe u bashkua me organizatėn t‘onė nacionaliste "Balli Kombėtar". Sadik Mbolani u paraqit mė 12 Dhjetor 1943 nė Komandėn e "Ballit" tė Zonės sė Berat-Mallakastrės dhe u betua se do tė luftoj krah pėr krah nacionalistėve kundėr kuqalashėve anarshistė terroristė, tė cillėt hodhėn vendin nė greminė dhe nė vėlla-vrasje. Njė zėmėr Shqipėrije qė rreh me dashuri pėr Shqipėrinė, por qė ka qenė e mashtruar nga Nacionalēlirimtarja, nuk mund tė durojė mė lodrat e anarshistėve terroristė, shkatėrrimtarė e gjakėsorė, tė bėra pėr llogarinė dhe shtytjen e tė huajve. Njė nga kėto zėmra shqiptare tė gabuara ka qenė edhe Sadik Mbolani, luftėtar i shquar dhe nacionalist i mirė , i cili me tė marrė vesh mashtrimin e kuqalashėve, u nda prej tyre siē u ndanė edhe do tė ndahen edhe shumė tė tjerė. Shqiptarė Atdhe-dashės! Organizata "Balli Kombėtar" ėshtė gati tė shtijė dorėn vėllazėrore tė gjithė atyre qė tė gabuar ose tė mashtruar, bashkėpunuan me varrė-gėrmonjėsit e vendit t‘onė. Pra, bashkohuni sa mė parė me vėllezėrit t‘uej rreth flamurit tė shenjtė pėr shpėtimin e Shqipėrisė dhe mirėqenies sė popullit. Kufijtė e Shqipėrisė dhe demokracia popullore sigurohet vetėm me djersėn, mundimet dhe gjakun e tė gjithė Shqiptarėvet t‘vėrtetė! Rroftė Shqipėrija Ethnike e Demokratike! Rroftė Bashkimi i Popullit Shqiptar! Rrofshin tė gjithė vėllezėrit qė kthehen nė stanin nga i cili dualė! Rrofshin Shqiptarėt e vėrtetė! Rroftė e qoftė Shqipėria! 22 dhjetor 1943

Trakti i Qani Laros

Qani Laro, ish-kryetar i Kėshillit Nacionalēlirimtar tė qytetit tė Beratit kthehet nė gjinin t‘onė.

(Kėtu poshtė po botojmė tekstualisht fjalimin qė mbajti mė 16 Dhjetor pėrpara Popullit tė Beratit, z. Qani Laro, ish kryetar i kėshillit Nacionalēlirimtar tė qytetit tė Beratit. Popull‘ i Beratit. E mbani mėnd se aty pėrpara, kur qyteti ishte nė duart e anarshistėve terroristė, unė nėnshkrova njė proklamatė si kryetar i Kėshillit Nacionalēlirimtar tė Beratit, proklamatė e cila ka qenė nga kreu deri nė fund njė fyemje njė varg akuzash tė padrejta kundėr organizatės Nacionaliste "Balli Kombėtar" dhe kundėr patriotėsh tė shquar e tė kulluar, qė pėrpiqen pėr tė mirėn e Atdheut e tė popullit. Kėtė proklamatė e nėnshkrova vetėm nga frika e gjak-pirėsve Gjin Markut me shokė, tė cilėt mė shtrėnguan me tmerr, duke mė thėnė "ose koburen nė kokė, ose firmėn nė proklamatė", nga tė dyja kėto propozime unė pranova atė tė dytė, mbasi e pashė siē e ka parė sigurisht edhe i gjithė populli i Beratit se kisha tė bėja jo me njerėz, por me egėrsira qė e kapėrcejnė njėqind herė tradhtarin Isa Toska. U kuptua mė nė fund se pseudo komunistėt s‘janė gjė tjetėr veēse anarshistė terroristė tė shitur nė tė huej tek Dushani e Meladini, qė janė bėrė xhelatė tė popullit tė mjerė Shqiptar. Kėtė njerėz s‘bėjnė gjė tjetėr veēse t‘i hapin varrin Shqipėrisė, duke mashtruar me poshtėrsitė e tyre edhe mjaft nacionalistė, viktima tė Nacional-Gėnjeshtares. Popull i Beratit. E mbani mėnd fare mirė se ishin vetė pseudo komunistėt anarqėistė qė ēelėn kėtu nė Berat luftėn kundėr "Ballit Kombėtar", duke vrarė me pusia tė ndyra dhe tė poshtra ushtarėt e tij, qė udhėtonin me automobil brenda nė qytet. Mallkimi i Kombit dhe i historisė rėndon mbi kėta tradhtar, pseudo komunistė, pseudo-ēlirimtarė, varrė gėrmonjės t‘Atdheut dhe vegla tė tė huajve. Unė jam i lumtur qė u shkėputa nga shokėt e Isa Toskės, Gjin Markut etj, shkaktar tė vėlla-vrasjes e tė anarqisė. Me mua janė shkėputur edhe tė tjerė, midis tė cilėve pėrmend kėtu Sadik Mbolanin dhe Sefe Iljazin, dy nacionalistė dhe luftėtarė tė njohur. E bashkė me ta do tė shkėputen edhe shumė tė tjerė, sepse kush e kupton tradhėtin, bėn tradhti mė tė madhe po ta pasoj akoma. Poshtė klika tradhtare vėlla-vrasėse! Poshtė tė shiturit Gjin Marku me shokė! Rroftė Shqipėrija e Lirė etnike dhe demokratike popullore. Rroftė Flamuri Kombėtar. Qani Laro d.v. Rrofshin tė gjithė vėllezėrit qė kthehen nga stani nga i cili dualnė, rrofshin tė gjithė shqiptarėt e vėrtetė! Rroftė e qoftė Shqipėria. 22 Dhjetor 1943.

Trakti i Agron Coratit

Rini Shqiptare! Ti e njeh fort mirė Agron Coratin, shokun trim qė ka qenė i pari ndėr tė parė, njė nga udhėheqėsit e ēdo lėvizjeje kundra pushtuesit. Ndigjo tashti thirrjen e tij tė zjarrtė qė tė bėn pėr tė shpėtuar Atdheun. Rini Shqiptare! Ndigjio Agron Coratin: Shokė! Kam vepruar si aktivist nė Partinė Komuniste qysh nga themelimi i saj, duke besuar se bėnim nė realitet luftėn pėr ēlirimin e Atdheut, dhe pėr mėkėmbjen e njė Shqipėri me tė vėrtet Etnike. E nė fakt kjo ėshtė aspirata e rinisė dhe e popullit Shqiptar. Sot ndėrsa shumica e popullit po mundohet tė rindėrtojė Shqipėrinė mbi gėrmadhat e regjimit tė kaluar, pakica e drejtuar nga Partia Komuniste i ka dalė pėr zot ēėshtjes antishqiptare, terrorit, anarkisė, vėlla-vrasjes. Edhe unė, si mijėra tė rinj shqiptarė tė vendit t‘onė, i dhashė fund veprimtarisė antishqiptare pėr tė ndjekur rrugėn e re tė rimėkėmbjes, tė krijimit tė njė Shqipėrije zonjė mbi zonjat. Sot gjendja ka dalė e kjartė nė sy tė kujtdo kush e don vėrtet Shqipėrinė nuk ka veēse tė zgjedhė rrugėn e arsyes dhe tė Shqiptarizmit kundėr anarkisė terroriste me markė tė huaj. Ftoj tė gjithė shokėt tė rreshtohemi me patriotėt e vjetėr nė Organizatėn dobiprurėse Balli Kombėtar. Organizata e Ballit Kombėtar nuk ėshtė ashtu siē na paraqitej prej drejtuesve tė Partisė Komuniste; shikoje sė afėrmi, vėreje qėllimet e metodat e saj dhe do tė bindesh pėr tė vėrtetėn. Megjithėse nė kondita tė vėshtira, kjo organizatė ėshtė e para qė filloi me ndėrgjegje e kėmbėngulje t‘i shėrbejė Atdheut. Balli Kombėtar kudo e sido, ėshtė dhe mbetet shėrbyesja besnike e interesave t‘Atdheut; faktet na tregojnė se po shkon drejt zbatimit konkret tė parimeve tė Dekallogut Historik. Agron Corati d.v. Fruer, 1944





Ndėshkimi


Nėnshkruesit e trakteve pas ‘45-ės u ekzekutuan apo u burgosėn


Hakmarrja e PKSH-sė ndaj Ujanikut, Coratit, Mbolanit e Laros


Denoncimi i hapur publik me anė tė trakteve dhe thirrjeve tė ndryshme qė bėnė nė adresė tė Partisė Komuniste Shqiptare, disa prej komandantėve tė famshėm tė ēetave partizane dhe eksponentė tė shquar komunistė, si Xhelal Staravecka, Mestan Ujaniku, Sadik Mbolani, Qani Laro, Agron Corati etj., (pėr politikėn kriminale qė po ndiqte ajo) do t‘u kushtonte rėndė atyre. Edhe pse Ujaniku apo Corati vazhduan tė qėndronin nė radhėt e Frontit e Partisė Komuniste (si rezultat i presioneve dhe kėrcėnimeve). edhe pasi e denoncuan atė, e deri nė fund tė luftės, krerėt e lartė tė PKSH-sė nuk ua harruan atyre traktet denoncuese dhe akuzat qė ata kishin bėrė nė adresė tė tyre. Vetėm pak kohė pas mbarimit tė luftės, (nė vitin 1946). nėnkolonel Mestan Ujaniku, komandanti i tė parės ēetė partizane tė Shqipėrisė, (qė kishte luftuar sė bashku me tre djemtė e tij) u arrestua duke u akuzuar si pjesėmarrės me "Grupin e Deputetėve", qė donin tė formonin njė opozitė brenda radhėve tė Frontit. Ujaniku vdiq gjatė torturave nė hetuesi pa dalė nė gjyq, ndėrsa djemtė e tij (ish-partizanė) pėrfunduan burgjeve e internimeve deri nė shembjen e regjimit komunist. Po tė njėjtin fat pati edhe ish-komunisti i famshėm, Agron Corati, i cili vuajti vite tė tėra nė burgje dhe i internuar nė kampin e Zvėrnecit, ku Enver Hoxha kishte izoluar disa prej kundėrshtarėve mė potencialė tė tij. Fati tragjik i Ujanikut dhe Coratit ndoqi edhe eksponentėt e tjerė tė ēetave partizane, si Sadik Mbolani, Qani Laro etj., tė cilėt kishin denoncuar krimet e Partisė Komuniste gjatė periudhės sė luftės. Dėnimit pėr krimet qė kishin bėrė partizanėt gjatė luftės, nuk u shpėtoi as Xhelal Staravecka, i cili nė fundin e vitit 1944 u largua nga Shqipėria. Kur ishte azilant politik nė Itali, Staravecka u dėnua me 12 vjet burg nga Gjykata Ndėrkombėtare pėr Krimet e Luftės, i akuzuar pėr vrasjen e 130 robėrve italianė, kur ky kishte qenė komandant i lartė i partizanėve pranė shtabit tė Enver Hoxhės.


Dezertimet

Me qindra partizanė u larguan pėr krimet e Dushanit e Miladinit


Braktisja masive e radhėve partizane dhe aderimi me "Ballin"


Xhelal Staravecka, Mestan Ujaniku, Agron Corati, Sadik Mbolani dhe Qani Laro nuk ishin tė vetmit komandantė tė famshėm tė ēetave partizane dhe eksponentė tė shquar komunistė qė denoncuan publikisht me anė tė trakteve krimet e Partisė Komuniste, qė, sipas tyre, ishte shndėrruar nė njė vegėl kriminale e dy emisarėve jugosllavė, Dushan Mugosha dhe Miladin Popoviē. Sipas dokumenteve tė organizatės nacionaliste "Balli Kombėtar", tė cilat gjenden nė Arkivin Qendror tė Shtetit, si dhe prej shumė dėshmive tė pjesėmarrėsve aktivė tė Lėvizjes Antifashiste nė vitet 1941-‘44, gjatė asaj periudhe kohe, nga radhėt partizane dhe nga Partia Komuniste pati braktisje e dezertime masive tė qindra e qindra partizanėve. Pjesa mė e madhe e tė larguarve u bashkuan mė pas me ēetat nacionaliste tė Ballit Kombėtar. (Nė njė botim special tė Komitetit Qendror tė Ballit Kombėtar tė vitit 1944, janė pėrmbledhur tė gjitha kėto trakte, ku denoncohen krimet ēnjerėzore tė komunistėve). Kjo gjė shihet edhe nė disa prej trakteve dhe komunikatave tė nxjerra nga Qarkori i "Ballit Kombėtar" tė Beratit nė vitin 1943, ku midis tė tjerash shkruhet: "KTHEHEN NĖ GJIRIN E ATDHEUT (Titulli i traktit) Ndėrmjet muajve Dhjetor-Kallnor janė dorėzuar pranė komandave tė ndryshme tė "Ballit Kombėtar" tė Qarkut tė Beratit disa qindra partizanė, tė dezertuar nga radhėt e brigadave e batalioneve tė organizuar nga Meladini e Dushani. Qė tė gjithė tė dorėzuarit kanė shfaqur pendimin e tyre tė plotė, mbasi u kuptua nė fund haptazi se ata nuk i shėrbenin mė idealit kombėtar, po shėrbenin pėr interesat e tė huajve nė dėm tė Shqipėrisė. "Neve-dekllaruan pėrgjithėsisht tė dorėzuarit-i muarmė armėt pėr lirinė e Shqipėrisė dhe luftuam vetėm si nacionalistė. Mirėpo, kur pamė se lufta jonė u tradhėtua dhe u kthye nė luftė vėlla-vrasėse nga krerėt t‘anė, vegla tė Serbjanėve Dushan e Meladin, u shkėputėm nga ta fshehurazi dhe sot vihemi krejtėsisht nė dispozicion tė Atdheut e tė atdhetarizmės shqiptare. Dhe qindra shokė tė tjerė e kanė kuptuar tė vėrtetėn dhe duan tė ikin, por gjer sot s‘kanė mundur tė dezertojnė nga frika e komisarėve politikė qė i ruajnė kėmba kėmbės. Tė ikurit, pasi dorėzuan armėt, u lanė tė lirė tė shkojnė nė banesat e veta dhe tė shikojnė punėt e tyre. Jemi tė bindur se shpejt a vonė do tė dorėzohen tė gjithė ata qė bėjnė pjesė nė radhėt e bandave terroriste, me pėrjashtim tė disa krerėve qė janė damkosur nga populli me vulėn e kriminalitetit e tė tradhėtisė.

NJĖ NDĖRHYRJE PARTIZANĖSH (Titulli i traktit tjetėr) Para disa ditėsh njė ēetė partizane u avit nė zonėn e Shpiragut, me qėllim tė shtrėngonte popullin me forcė qė tė merrte pjesė nė partinė nacional-gėnjeshtare! Mirėpo populli nė fjalė, qė qėndron i patundur nė idealin nacionalist dhe ka nė dorė armėt nė shumė luftėra heroike kundėr okupatorit italian, u vuri pushkėn terroristėve anarqistė. Ndėrkohė, u vė nė ndjekje tė ēetės nė fjalė, fatosi plak i maleve, Sadik Mbolani, komandant i batalionit nacionalist "Shpiragu", bashkė me nėnkomandantėt trima, Sofo Iljazi dhe Ali Muharremi. Batalioni i mėsipėrm zuri rob edhe tre partizanė, tė cilėt i shoqėroi pėr nė komandėn e qarkut tė ‘Ballit‘. Kjo, pasi i ēarmatosi, i la tė lirė".


 
http://www.balkanweb.com/gazetav4/ 16/12/2006
Mediu pret Princin Leka Zogu II, pas vlerėsimit maksimal nė Angli
 
Ministri i Mbrojtjes Fatmir Mediu, pret nė zyrėn e tij, princin Leka Zogu. Qėllimi i ftesės pėr vizitė ishte pėrgėzimi pėr Princin Leka, lidhur me vlerėsimin maksimal nė pėrfundim tė studimeve tė Akademisė Ushtarake tė Mbretėrisė sė Bashkuar, ku nė pėrfundim tė tyre, ai ėshtė vlerėsuar si “studenti i huaj mė i mirė i Akademisė”. Nė takim, ku merrte pjesė dhe atasheu ushtarak i Britanisė sė Madhe nė Tiranė, Mark Vickers, ministri i Mbrojtjes Mediu e pėrgėzoi Leka Zogun pėr rezultatet e arritura, duke theksuar se “diploma tė tilla dėshmojnė vullnetin dhe kėmbėnguljen e madhe tė studentėve shqiptarė pėr kualifikime tė mėtejshme”. Mė pas, ai falėnderoi Britaninė e Madhe pėr ndihmėn e ēmuar qė ka dhėnė dhe vazhdon tė japė pėr studentėt shqiptarė dhe Forcat tona tė Armatosura, veēanėrisht nė fushėn e arsimimit dhe kualifikimit profesional. Nga ana e tij, Leka Zogu falėnderoi ministrin Mediu pėr pritjen e rezervuar dhe qė pati mirėsinė pėr t’i bėrė tė njohur rezultatet nė pėrfundim tė Akademisė. “Ju falėnderoj pėr ftesėn dhe vlerėsimin, - i ka thėnė princi Leka Zogu, ministrit Mediu, duke u shprehur se me kėto arritje, ai kishte pėrfaqėsuar denjėsisht shtetin shqiptar dhe Shqipėrinė”.

 
 
http://gazetametropol.com/
Princi Leka, studenti mė i mirė i huaj nė Akademinė Mbretėrore
16 Dhjetor  Ministri Mediu dorėzon certifikatėn e Akademisė Ushtarake

Leka Zogu II ėshtė vlerėsuar si studenti i huaj mė i mirė nė Akademinė Ushtarake Mbretėrore tė Britanisė sė Madhe. Princi Leka pėr kėtė arritje ka marrė dhe vlerėsimet e ministrit shqiptar tė Mbrojtjes, Fatmir Mediu, i cili e priti nė njė takim zyrtar Leka Zogun e II. Qėllimi i vizitės ishte pėr t’i bėrė tė njohur dhe pėr ta pėrgėzuar Leka Zogun pėr vlerėsimin maksimal nė pėrfundim tė studimeve tė Akademisė Ushtarake tė Mbretėrisė sė Bashkuar. Nė pėrfundim tė tyre ai ėshtė vlerėsuar si “Studenti i huaj mė i mirė i Akademisė”. Nė takim merrte pjesė edhe atasheu ushtarak britanik nė Tiranė, Mark Vickers. Ministri i Mbrojtjes e pėrgėzoi Leka Zogun e II pėr rezultatet e arritura, duke theksuar se diploma tė tilla dėshmojnė vullnetin dhe kėmbėnguljen e madhe tė studentėve shqiptarė pėr kualifikime tė mėtejshme. Mė pas, ai falėnderoi Britaninė e Madhe pėr ndihmėn e ēmuar qė ka dhėnė dhe vazhdon tė japė pėr studentėt shqiptarė dhe Forcat tona tė Armatosura, veēanėrisht nė fushėn e arsimimit dhe kualifikimit profesional. Nga ana e tij, Leka Zogu falėnderoi ministrin Mediu pėr pritjen e rezervuar dhe qė pati mirėsinė pėr t’i bėrė tė njohur rezultatet nė pėrfundim tė Akademisė, duke theksuar se me kėto arritje ai kishte pėrfaqėsuar denjėsisht shtetin shqiptar dhe Shqipėrinė.
 
 
 
 
Gazeta Shqip - 2006 http://www.gazeta-shqip.com/index.php
 

Londėr

Princi Leka, mė i miri i Akademisė Ushtarake

 

Ministri i Mbrojtjes, Fatmir Mediu, ia ka dhėnė lajmin e mirė dje Princit Leka, gjatė njė takimi zyrtar, pėr shpalljen e tij si studenti mė i mirė i Akademisė Ushtarake nė Britani. Mediu i bėri tė njohur Leka Zogut II vlerėsimin maksimal nė pėrfundim tė studimeve tė Akademisė Ushtarake tė Mbretėrisė sė Bashkuar, nė pėrfundim tė tė cilave, ai ėshtė vlerėsuar si "Studenti i huaj mė i mirė i Akademisė". Nė takim merrte pjesė edhe atasheu ushtarak britanik nė Tiranė, Mark Vickers. Ministri Mediu pėrgėzoi Leka Zogun II pėr rezultatet e arritura, duke theksuar se diploma tė tilla dėshmojnė vullnetin dhe kėmbėnguljen e madhe tė studentėve shqiptarė pėr kualifikime tė mėtejshme. Mė pas, ai falėnderoi Britaninė e Madhe pėr ndihmėn e ēmuar qė ka dhėnė dhe vazhdon tė japė pėr studentėt shqiptarė dhe Forcat tona tė Armatosura, veēanėrisht nė fushėn e arsimimit dhe kualifikimit profesional. Princi Leka, i cili studion nė tė njėjtėn akademi ku mėsojnė edhe dy djemtė e princeshės sė ndjerė Diana, falėnderoi ministrin e Mbrojtjes pėr pritjen e rezervuar dhe qė pati mirėsinė t‘i bėjė tė njohur rezultatet nė pėrfundim tė Akademisė.

 
 
 
 
 

Mustafaj nė Kosovė, mision pajtimi nė LDK

Ministri i Jashtėm: Ne, gjithēka pėr pavarėsinė

 

Mjegulla e dendur mbi Kosovė duket se nuk ka qenė shumė e favorshme pėr vizitėn e parė zyrtare tė shefit tė diplomacisė shqiptare, ashtu sikurse dhe moti i keq i krijuar prej tij kur deklaroi se Kosova do tė fitonte pavarėsi tė kushtėzuar. Moti politik ndaj tij, tashmė ėshtė pėrmirėsuar, ndėrsa ai i natyrės jo. Besnik Mustafajt iu desh tė udhėtojė me helikopter, pėr tė ardhur deri nė Prishtinė. Si pasojė, takimi me shefin e UNMIK-ut dėshtoi, por gjithēka duket se ėshtė kompensuar nė darkėn zyrtare me krerėt kryesorė tė Kosovės, vendorė dhe ndėrkombėtarė.

Rusia, e hapur

Pas takimit tė zhvilluar me Presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha se Rusia ėshtė e hapur pėr tė gjitha opsionet e statusit tė Kosovės. Ai pėrmendi katėr takime me shefin e diplomacisė ruse, Sergei Lavrov. "Qėndrimi i Rusisė ka evoluar nė lidhje me statusin", u shpreh Mustafaj pa folur konkretisht pėr ēfarė evoluimi bėhet fjalė. Mustafaj tha se pėrpjekjet e qeverisė shqiptare nė kėtė fazė nuk do tė rreshtin. Ai u shpreh se gjithmonė kishte qenė pėr pavarėsi tė Kosovės, por tashmė, dihet se do te kėtė njė prezencė ndėrkombėtare pėr njė faze kalimtare.

Sejdiu, legjitim

Mustafaj nuk iu pėrgjigj pyetjes nėse kishte ardhur nė Kosovė pėr tė ndihmuar edhe nė zgjidhjen e krizės politike nė partinė mė tė madhe nė vend. "Lidhja demokratike ėshtė partia qė ne si Parti Demokratike kemi preferenca, tha ai, dhe kjo parti ka pėrgjegjėsinė kryesore edhe nė lidhje me statusin. Sipas tij, lufta politike brenda partive, askund nuk ėshtė njė fushė mė lule. Mustafaj theksoi disa herė, se zgjedhja e Sejdiut ėshtė e ligjshme. Ndėrkohė, burime pranė krahut tė Dacit, por edhe nga zyra e Shqipėrisė nė Kosovė, bėnė tė ditur se Mustafaj do tė takohet edhe me rivalin e Sejdiut, Nexhat Daci. Madje, me kėtė tė fundit, ata janė miq tė ngushtė. Mustafaj pritet tė takohet gjatė ditės sė sotme me ish-kryetarin e Kuvendit.

"S‘i prishim punė Kosovės"

Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, pas takimit me nėnkryetarin e PDK-sė, Fatmir Limaj, duke iu pėrgjigjur pyetjes sė gazetės "Shqip" tha se zhvillimet politike tė ditėve tė fundit qė ndodhin nė Shqipėri nuk janė aspak tė disfavorshme pėr Kosovėn. Sipas tij, fakti qė pakoja e Ahtisarit pėr statusin hapet vetėm disa ditė pas zgjedhjeve nė Shqipėri nuk ka ndonjė ndikim. "Lidhur me Kosovėn ka rėndėsi qė gjithēka nė Shqipėri zhvillohet brenda Parlamentit dhe nuk kemi asnjė element qė bie ndesh apo largon vėmendjen e opinionit publik ndėrkombėtar ose opinionit diplomatik ndėrkombėtar nga Kosova. Sipas Mustafajt, nė Shqipėri zhvillohen zgjedhje lokale, qė nuk janė problem rajonal dhe po tė duan nuk mund t‘i prishin punė Kosovės. Mustafaj, gjatė ditės sė tij tė dytė nė Kosovė, do tė zhvillojė takime edhe me Kryeministrin Agim Ēeku, Kryetarin e Parlamentit, Kolė Berisha, Veton Surroin dhe pėrfaqėsuesit e minoritetit serb, si dhe pėrfaqėsues tė partive politike shqiptare e serbe ne Kosovė. Gjithashtu, Mustafaj do tė zhvillojė takime me shefat e zyrave tė Grupit tė Kontaktit nė Kosovė, nė Universitetin e Prishtinės, me pėrfaqėsues tė pakicave etj. Vizita e ministrit Mustafaj nė Kosovė, zhvillohet nė kuadėr tė intensifikimit tė mėtejshėm tė marrėdhėnieve dypalėshe mes Shqipėrisė e Kosovės, nė kontekstin e bashkėpunimit ndėr-rajonal, si dhe pėr tė shkėmbyer informacione dhe mendime pėr ecurinė e proceseve politike qė po zhvillohen nė Kosovė, nė periudhėn mė tė rėndėsishme kur pritet qė kryenegociatori Ahtisari tė bėjė tė njohura rekomandimet e tij pėr statusin final tė vendit.

 
 
 
Rilindja Demokratike http://pages.albaniaonline.net/rd/
 Spahiu: Strategjia e bojkotit po diskretitohet dita-ditės

 

Nė njė takim nė qytetin e Kavajės nė kuadrin e pėrgatitjeve qė PLL po bėn pėr zgjedhjet vendore tė datės 20 janar, kryetari i saj Ekrem Spahiu, u shpreh se strategjia e bojkotimit tė zgjedhjeve vendore prej opozitės sė majtė po diskreditohet dita-ditės si nė planin e brendshėm ashtu edhe nė atė ndėrkombėtar. "Ēdo ditė qė kalon po nxjerr gjithnjė e mė shumė nė dritė se arsyeja e mospjesėmarrjes sė tyre nė zgjedhje nuk qėndron nė pseudopretekstet qė ato ngrenė, qė megjithėse tė tilla, janė gati tė plotėsohen nga maxhoranca qeverisėse. Prapa bojkotit tė majtė fshihen qėllime tė caktuara pėr krijimin e njė krize institucionale, ashpėrsimin e konfliktit politik, sabotimin e reformave dhe tė integrimit euroatlantik tė Shqipėrisė", u shpreh Spahiu. Sipas tij, refuzimi i vazhdueshėm i ftesės sė maxhorancės pėr miratimin me konsensus tė ndryshimeve ligjore tė parashikuara nė marrėveshjen e 30 gushtit, ėshtė njė vetdiskretitim i paparė, i cili nuk ka se si tė mos bjerė nė sy tė qytetarėve shqiptarė dhe opinionit tė interesuar ndėrkombėtar.

"Ėshtė kjo arsyeja qė bojkoti i opozitės sė majtė ka shkaktuar njė zhgėnjim tė thellė, deri edhe tek pėrkrahėsit e saj. Nė kėto kushte, duke u ndjerė dhe qenė realisht pa pėrkrahje, lidershipi i majtė ka zgjedhur si varkė shpėtimi rrugėn e bojkotit, njė veprim ky sa i papėrgjegjshėm aq edhe i rrezikshėm", tha Spahiu.

Nė situatėn e krijuar, kreu i PLL shprehet se, zgjidhja duhet gjetur brenda institucioneve, ndaj ėshtė detyra e organeve tė shtetit pėr tė siguruar dhe realizuar zgjedhjet e 20 janarit, pavarėsisht dėshirės sė opozitės.

 

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 10, No. 230, Part II, 14 December 2006
  
SERBIAN PRESIDENT SAYS IT'S TIME TO BECOME EUROPEANS. Campaigning in
Zemun Polje for his Democratic Party (DS) on December 12, Boris Tadic
said it is time for Serbia to become an open and democratic European
country, B92 and Beta reported the next day. "Serbia must be an open
society in order to enter competition with countries around us,"
Tadic said. "Serbia must be a society that accepts competition as a
standard of European behavior and that is how we will become a
European society." Tadic added that when he visits EU countries, he
sees energy for change, reform, and learning that is often absent in
Serbia. The January 21 parliamentary elections, he said, "are
elections in which we need to send a strong message that Serbia must
enter the 21st century, that people must be prepared for new jobs,
and people must learn new skills, to prepare the entire generation
for the competition that is awaiting our nation in the 21st century."
BW

SERBIAN FOREIGN MINISTER SEEKS ELUSIVE COMPROMISE ON KOSOVA.
Campaigning in Kraljevo for his Serbian Renewal Movement (SPO) on
December 13, Vuk Draskovic called for a compromise on Kosova that
respects Serbia's territorial integrity, B92, Beta, and FoNet
reported the same day. "We see that the solution is somewhere in
between our demand to maintain territorial integrity and the Albanian
demand to receive full independence," Draskovic said. "We are looking
for international guarantees for the protection of Serbs, Serbian
property, Serbian monasteries in Kosovo, and we are insisting that no
borders be changed." BW

SERBIA SLOW IN FILLING AMBASSADOR POSTS.
Six months after the breakup
of the union of Serbia and Montenegro, Serbia has still not filled
all its ambassadorial posts around the world, B92 and Beta reported
on December 13. Serbia is expected to send ambassadors to its
embassies in Great Britain, Italy, and Montenegro after the January
21 elections. Embassies in Albania, Slovenia, Poland, Denmark,
Finland, Argentina, Myanmar, and Iran are also working without
ambassadors. Belgrade has announced ambassadorial appointments for
Russia, Belgium, Canada, Spain, Slovakia, the UN Mission in New York,
and the Organization for Security and Cooperation in Europe. BW

 

 

http://balkans.courriers.info/article7443.html
 
Express - 10/12/2006 : Kosovo : pugilat général au congrčs des « non-violents » de la LDK
Traduit par Nerimane Kamberi
Publié dans la presse : 10 décembre 2006
Mise en ligne : mardi 12 décembre 2006
Sur la Toile
logo MOT 633

Fatmir Sejdiu, le Président du Kosovo, a été élu samedi ą la tźte de la LDK, succédant ainsi ą Ibrahim Rugova. Mais il ne l’a emporté que d’une courte tźte sur son adversaire Nexhat Daci, et une véritable bataille rangée a éclatée ą la fin du congrčs entre les partisans des deux hommes. La LDK, qui demeure le premier parti du Kosovo, ressort plus divisée que jamais de ce congrčs.

Par Berat Buzhala et Leonard Kerquki

Les échanges verbaux entre les délégués au congrčs de la Ligue démocratique du Kosovo (LDK) se sont achevés vers 21 heures 30. Ensuite, a commencé un autre genre de débat. Ą coups de chaises. La Salle au Palais de la jeunesse et des sports de Prishtina s’est brusquement transformé en une arčne ensanglantée. Les adversaires, pourtant membres du mźme parti, n’ont pas réussi ą résoudre par les mots leurs différends et ont donc choisi d’employer les méthodes fortes. Cet épisode est désespérant pour le plus grand parti du Kosovo.

Un peu plus tōt dans la soirée, seule la présidence de travail de l’assemblée électorale de la LDK pouvait faire semblant de croire que l’atmosphčre dans la Salle Rouge était normale et que l’assemblée se terminerait sans incident. Le président du Kosovo Fatmir Sejdiu, qui venait d’źtre élu président du parti, a qualifié de « débat » une situation qui échappait pourtant ą tout contrōle et ne cessait de se dégrader.

Cette situation a progressivement dégénéré jusqu’ą ce que le ministre Agim Veliu et le délégué Gani Geci [1], partisan de Nexhat Daci, n’engagent un « débat » entre eux. Gani Geci a juré que personne ne voterait pour les représentants du parti au comité directeur. Le ministre Veliu lui a répondu : « Vas-y, essaie de nous empźcher ». Geci a répondu « Ferme-lą, toi l’espion de Ramė Mara [2] ».

Un autre membre de la famille Geci qui se trouvait dans la salle a traité le ministre Veliu de « voleur ». Ą partir de ce moment-lą, la salle a sombré dans le chaos, les délégués se lanēant les chaises sur la tźte. Les nombreux gardes du corps armés des importantes personnalités présentes dans la salle ont contribué ą envenimer la situation.

On entendait les cris et les rāles de délégués aprčs les coups que les uns et les autres se rendaient. La police a eu recours aux gaz lacrymogčnes pour essayer de calmer ce chaos, empźchant les délégués de respirer. Plusieurs personnes se sont écroulées, laissant des traces de sang sur le sol.

Cette issue tragique de l’assemblée de ce parti est la conséquence des protestations de la fraction de Nexhat Daci contre la liste proposée pour le Comité directeur par le nouveau président du parti, Fatmir Sejdiu. Les partisans de Daci étaient absolument opposés ą la liste proposée par Sejdiu, qui ne leur accordait que trčs peu de représentants. Le comité directeur de la LDK aurait du źtre composé de 81 personnes pour lesquelles l’Assemblée électorale devait voter. Le président du parti avait le droit de proposer 70 noms, tandis que les 30 autres noms étaient proposés par les présidents des branches locales de la LDK. La fraction de Nexhat Daci était doublement handicapée, puisque la majorité des présidents de branche du parti étaient partisans de Fatmir Sejdiu. En signe de protestation, certains des partisans de Daci ont quitté la salle. C’est ainsi qu’ont agi une partie des délégués de Ferizaj, de Gjilan et de Peja. Les représentants de la diaspora étaient aussi mécontents de la composition du Comité directeur, principalement ceux des États-Unis et de Suisse.

Gani Geci était le seul ą insister pour que les travaux de l’assemblée soient interrompus ou reportés ą une semaine. Cette proposition a été rejetée, mais les représentants de la présidence de travail se sont montrés généreux en acceptant les noms de trois représentants de la diapora pour le Comité : un des États-Unis, un de Suisse et un du Benelux. Mais cette offre n’a pas encore satisfait les demandes de la fraction Daci.

Les représentants de cette fraction ont protesté contre le manque de représentation des branches locales de la LDK dans lesquelles ils sont majoritaires. En signe de complet désaccord, les quelques représentants de la fraction Daci ont refusé de figurer dans le nouveau Comité directeur. Nexhat Daci a agi de la sorte. Lulzim Zeneli, qui a parlé en son nom, a expliqué que Nexhat Daci se retirait de la liste, et que les autres représentants de la fraction allaient agir de mźme.

Cette atmosphčre pleine de tension a débouché dans la violence et le sang, situation que seule l’intervention de la police a calmé. La police a procédé ą des arrestations. Les journalistes qui suivaient l’assemblée ont dū quitter la salle, et la séance a continué avec les délégués qui restaient dans la salle. Ces derniers, avec une procédure rapide, en violant les statuts du parti, ont élu les représentants de la LDK au comité directeur. Les statuts de ce parti disent en effet que le comité directeur doit źtre élu par un vote ą bulletins secrets.

Sejdiu l’emporte avec 29 voix d’avance

Fatmir Sejdiu a été élu président de la LDK, avec seulement 29 voix d’avance sur Nexhat Daci. Aprčs sa victoire, Fatmir Sejdiu a promis qu’il allait conserver l’unité de la LDK. Nexhat Daci a reconnu sa défaite, et a déclaré qu’il allait continuer ą donner sa contribution pour la LDK et pour le Kosovo.

Ses partisans ont commencé ą embrasser Fatmir Sejdiu avant mźme que les résultats définitifs des votes ne soit proclamés. Ses hommes comptaient les voix, tandis qu’un délégué annonēait les résultats, vote aprčs vote. Quoiqu’avec une bien faible différence, Fatmir Sejdiu est arrivé ą battre son adversaire, l’ancien président du parlement Nexhat Daci, devenant ainsi le deuxičme président de la LDK, depuis la fondation de ce parti en 1989.

Pendant trois mois, les deux candidats mené fait une campagne sans merci - en public et dans les coulisses - pour emporter le poste du président du principal parti au Kosovo. La sixičme assemblée électorale de la LDK, samedi 9 décembre, a mis fin ą cette campagne en ouvrant un nouveau chapitre : celui de la division du parti. Parmi les 353 délégués présents, 189 ont voté pour Fatmir Sejdiu, 160 pour Nexhat Daci, tandis que deux votes n’étaient pas valides. Les deux autres candidats pour le poste de président de la LDK, Alush Gashi et Ali Lajēi n’ont pu se lancer dans la course parce qu’au début de la séance, l’assemblée électorale a décidé de reconnaītre comme une rčgle statutaire l’obligation de réunir 100 signatures de soutien aux candidats pour poste du chef du parti. Cette décision a tout de suite éliminé Alush Gasi et Ali Lajēi, qui n’ont pas voulu présenter ces signatures, en prétendant que ce n’était pas une rčgle prévue par les statuts. Aprčs son élection, Fatmir Sejdiu a déclaré que le parti avait fait un grand travail et avait prouvé que la campagne avait été démocratique. Il a assuré de son engagement pour diriger la LDK en se basant sur le programme du parti et la vision de feu Ibrahim Rugova. Nexhat Daci a reconnu sa défaite et a félicité Fatmir Sejdiu, lui souhaitant du succčs dans son travail.

Discours ennuyeux

L’assemblée a débuté au son de l’hymne national albanais et de l’hymne de la Dardanie. Ensuite ont commencé les discours ennuyeux des deux candidats au poste de président du parti. Les deux candidats avaient concentré leurs discours sur la reconstruction des chemins de fer et la résolution des problčmes d’eau. Ils n’ont eu que quelques mots pour expliquer pourquoi les délégués devaient voter pour eux. Fatmir Sejdiu a remercié les délégués qui lui ont donné la possibilité d’źtre candidat pour le poste de président de la LDK, du parti qui, selon lui, était l’espoir et la « besa » [3] du peuple du Kosovo. Durant plus d’une décennnie et demi, la LDK a initié et a réussi ą źtre ą la tźte des grands processus démocratiques, des grands processus de libération, du grand processus de l’indépendance.

« C’est pour cela que je dois dire, en tant que candidat, que si je gagne votre soutien pour diriger ce puissant parti, je suivrais la vision et la philosophie tracée par le grand président Ibrahim Rugova, qui ne sera jamais oublié par les générations futures », a déclamé Fatmir Sejdiu.

Dans son discours, Nexhat Daci s’est aussi présenté comme le continuateur de l’œuvre de l’ancien président Ibrahim Rugova. « J’œuvre pour une LDK rugovienne et européenne du Kosovo, pour un parti de l’unification démocratique. Pour un parti digne, qui développe cette fierté nationale » a-t-il déclaré.

Ensuite, les 353 délégués ont voté. Le vote était secret, conformément aux statuts de la LDK. Tous les bulletins ont été dépouillés en plein milieu de la salle par un délégué qui annonēait chaque vote. Le résultat final a été destructeur pour Nexhat Daci qui, pendant toute la campagne, a été suyivi par l’Auditeur Général, ą cause des accusations de corruption pendant son mandat de président de l’assemblée du Kosovo. Le président Fatmir Sejdiu a eu pendant cette période une position plus favorable, en menant les négociations sur le statut du Kosovo, et ne s’exprimant pas publiquement sur la campagne pour la présidence de la LDK. Au moment de l’annonce des résultats, les délégués se sont mis debout et ont applaudi le président Sejdiu. Un des premiers ą le féliciter a été Nexhat Daci. Pour l’ancien président de l’Assemblée, tout s’est déroulé dans les rčgles et il n’y a eu aucune irrégularité. Mais il n’a pas voulu commenter les raisons de sa défaite ni ses discours oł il se présentait comme le futur président de la LDK.

Fatmir Sejdiu a déclaré qu’il allait travailler avec tous pour une LDK unifiée et pour l’édification d’un Kosovo indépendant.

Le cadre constitutionnel ne permet pas d’occuper les deux postes de président du parti et de président du Kosovo. Interrogé pour savoir lequel des deux lequel il va choisir, Fatmir Sejdiu a répondu : « On verra ». Normalement, il devrait renoncer ą l’une des deux charge, mais il est possible qu’il « gčle » celle de président de la LDK durant la durée de son mandat de Président du Kosovo.

[1] ancien combattant originaire du village de Llaushė, en Drenica.

[2] Chef de l’IHPSO, les « services de renseignement » occultes de la LDK.

[3] la parole donnée.