Tiranė, mė 18 dhjetor 2006
Informacion pėr mediat
Spahiu nė prezantimin e kandidatėve nė Kukės:
Pėr opozitėn e majtė po afron ora e sė vėrtetės.
PLL ka hyrė nė fazėn e rėndėsishme tė prezantimit tė kandidatėve tė saj qė do tė konkurrojnė nėn siglėn e koalicionit qeverisės. Kryetari i saj Ekrem Spahiu sė bashku me drejtuesit lokalė tė partisė demokratike tė degės Kukės prezantuan kandidatėt Kujtim Gjoka, Vesel Shehu e Xhevat Toda pėrkatėsisht nė komunat Bushtricė, Grykė-Ēajė dhe Kolsh.
Pėrzgjedhja e kėtyre kandidaturave ėshtė bėrė nė funksion tė vlerave tė tyre dhe shanseve fituese dhe, duke qenė tė tilla, ata janė vlerėsuar dhe pranuar nga partitė aleate si dhe gėzojnė mbėshtetjen e plotė tė strukturave lokale tė koalicionit qeverisės.
Kryetari I PLL Spahiu zhvilloi edhe disa takime me strukturat e tij partiake sepse Legaliteti ėshtė nė fazėn e regjistrimit tė partisė pėr kandidatėt dhe kėshillat vendore. Spahiu porositi strukturat legaliste tė Kukėsit qė tė punojnė bashkėrisht me partitė e tjera aleate pėr tė siguruar fitoren jo vetėm tė tre kandidatėve legalistė por tė gjithė kandidaturave tė koalicionit.
Duke folur pėr situatėn politike z.Spahiu tha se po afron ora e sė vėrtetės, orė nė tė cilėn opinioni i brendshėm dhe ai ndėrkombėtar do tė mėsojė se pretendimet e opozitės pėr procesin zgjedhor janė thjesht pretekste pėr tė mos marrė pjesė nė zgjedhje dhe pėr tė krijuar destabilitet politik. Mazhoranca qeverisėse, - vijoi z.Spahiu, ėshtė e gatshme qė, pa shkelur dekretin e Presidentit, t'i ofrojė opozitės njė mundėsi mė shumė, jo se standardet e zgjedhjeve vendore janė tė dyshimta, por pėr t'i krijuar asaj rastin e nevojshėm qė tė shkėputet nga udha pa krye ku e ka futur veten. Kjo pėr faktin se ne besojmė se opozita ėshtė e nevojshme pėr vendin. Mbetet nė dorėn e saj pėr ta vlerėsuar kėtė shans, - ka pėrfunduar z.Spahiu.
Zėdhėnėsi i PLL
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076
Tiranė, mė 16 dhjetor 2006
Informacion pėr mediat
Kryetari i Spahiu takohet me legalistėt nė Peqin.
Spahiu: Opozita mund tė ndryshojė qėndrim sa ende ka kohė.
Nė njė takim me legaliste tė Peqinit ku ishte i pranishėm nė kuadrin e pėrgatitjeve pėr fillimin zyrtar tė fushatės pėr zgjedhjet vendore, kryetari i Partisė Legalitetit Ekrem Spahiu u shpreh se: "nė koalicionin e qendrės sė djathtė egziston njė frymė e pėrbashkėt dhe vendosmėri e lartė pėr tė zhvilluar zgjedhje tė lira, tė ndershme dhe transparente, duke respektuar kėshtu tė gjitha standardet e kėrkuara jo vetėm nga detyrimet ligjore, por edhe nga rekomandimet e ndėrkombėtarėve."
Gjithashtu z.Spahiu tha se njė vullnet i tillė, tė paktėn deri mė tani, mungon plotėsisht nė kampin e opozitės sė majtė, e cila duke qenė e pazonja pėr njė pėrballje tė ndershme elektorale, ka zgjedhur pėr momentin, rrugėn e bojkotit tė zgjedhjeve vendore tė 20 janarit.
Spahiu u shpreh se nėse ekziston edhe vullneti politik i opozitės, maxhoranca ėshtė e gatshme tė dialogojė me tė pėr tė gjitha pretendimet qė ajo i ngre gjoja nė emėr tė standardeve. Kjo do tė mėnjanonte atė barrierė, qė tė paktėn siē ėshtė deklaruar, e mban opozitėn larg procesit zgjedhor.
Z.Spahiu e ftoi opozitėn qė tė kuptojė se qėndrimi i saj intransigjent ėshtė krejt jashtė realitetit dhe se ajo duhet tė ndryshojė qėndrimin ndaj pjesėmarrjes nė zgjedhje sa ėshtė ende nė kohė. Pėr kėtė qėllim, z.Spahiu tha se maxhoranca ėshtė e gatshme pėr ti dhėnė opozitės konsensusin pėr rregullimin e afateve ligjore tė regjistrimit tė saj nė KQZ dhe KQZV, afate qė tashmė janė tė kapėrcyera po prej saj.
Zedhenesi
i PLL
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076
Kur komandantėt e famshėm partizanė denonconin krimet e PKSH-sė
Gazeta "Shqip" publikon dokumente tė panjohura tė Arkivit Qendror tė Shtetit pėr periudhėn e luftės
Edhe pse kanė kaluar plot 16 vjet nga shembja e regjimit
komunist diktatorial tė Enver Hoxhės nė Shqipėri dhe gjatė kėsaj periudhe
kohe kanė dalė nė dritė me qindra e qindra dokumente tė ndryshme arkivore,
si dhe mjaft dėshmi tė tjera nga dhjetėra e dhjetėra pjesėmarrės e aktorė
kryesorė tė Luftės Antifashiste, ende nuk i ėshtė dhėnė njė pėrgjigje e
saktė pyetjes, se: Nė vitet 1939-1944, nė Shqipėri ka pasur njė Luftė
Antifashiste Nacionalēlirimtare, apo njė luftė civile!? Kėsaj ēėshtje, e
cila si duket do tė vazhdojė tė bėhet objekt sherri edhe pėr shumė kohė nė
mes historianėve dhe dy krahėve kryesorė tė politikės sė sotme, mendojmė
se kushdo mė mirė i jep pėrgjigje zbardhja e dokumenteve arkivore tė asaj
periudhe kohe. Tė cilat, pėr arsye qė tashmė janė tė njohura, nuk janė bėrė
kurrė publike, ose njė pjesė e tyre janė botuar tė censuruara e tė
manipuluara. Nė kontekst tė kėtij problemi dhe nė vazhdim tė publikimit tė
kėtyre dokumenteve arkivore qė ka ndėrmarrė prej kohėsh gazeta "Shqip",
nė shkrimin e sotėm, po botojmė tė plota e pa asnjė shkurtim, disa prej
trakteve tė nėnshkruara nga Xhelal Staravecka, Mestan Ujaniku, Agron Corati,
Sadik Mbolani dhe Qani Laro, ish-komandantė tė famshėm partizanė dhe
eksponentė tė shquar komunistė, tė cilėt nė vitet 1943-44, denoncuan
krimet qė ndėrmerrnin forcat partizane, tė urdhėruara nga krerėt mė tė
lartė tė Partisė Komuniste Shqiptare. Kwto trakte, u pwrmblodhwn nga Komiteti
Qwndror i "Ballit Kombwtar" nw vitin 1944, dhe u botuan nw njw
broshurw tw veēantw, nga e cila ne kemi pėrzgjedhur kėto qw po botojmė nw
kwtw shkrim.
Trakti i Xhelal Staraveckės
Xhelal Staravecka, njėri prej komunistėve tė parė qė filloi aksionet kundra
italianėve, ikėn prej Partisė, sepse kjo ndodhet nė duart e tė huajve. Po
ribotojmė traktin qė kryetari i njė ēete veterane partizane me shumė rėndėsi,
i mirėnjoftuni Xhelal Staravecka, ka shpėrnda kėto ditė nė Jugė. Kėtij
trakti nuk duem ti bajmė asnjė koment; themi vetėm se Shqipnija uron qi
prej tij tė marrin shėmbėll tė gjithė komunistat me mėnd nė krye e me
gjak shqiptari nė deje. Qe trakti: Shokė tė inkuadruar nė Partinė Komuniste
tė Dushanoviēit dhe Miladinoviēit, tė dy Serėbėr me sytė e tyre tė
zgurdulluar tė kuq me gjak shqiptarėsh tė pafajshėm, filluan tė ngopin
stomakun e tyre tė pangopur sa na hodhėn nė kėtė kataklizmi qė nuk ka parė
historia Shqiptare. Shokė! Partisė Komuniste neve tė rinjtė i dhamė jetėn
dhe rritėm, forcuam si njė diktatori tė arsyeshme, mirėpo ajo parti sapo
ndjeu veten pak tė fortė filloi diktaturėn mė tė shėmtuar qė tė rėngjethet
mishtė. Kujtoni shokė, tė 65 (gjashtėdhjetepesė) katundarėt tė pafajshėm
pėrpara nesh tė marrė nga Hamit Matjani dhe nga Isa Manastirliu qė nuk zbrazėn
pushkė kundra partizanėve por u dorėzuan, kėta tė shkretė u pushkatuan pa
pikėn e mėshirės prej Neron Dushan Serbjanit, Jovenės sė Dytė tė Napolit,
Mehmet Shehut (Isa Toska i dytė) dhe gorrillės Tahir Kadareja. Shokė! Kujtoni
viktimat e masakruara nga kėta tė katėr barbarė qė therrėn me thikė e i
hodhėn tė gjallė nė zjarr banorėt e Mallakastrės tė asaj Mallakastre qė
u bė gėrmadhė nga reaksioni fashist...Ah! sa mjerim, gėrmadhat e Mallakastrės
sot po vaditen me gjak tė pafajshmish tė atij vendi nga duart katile tė
Dushanit. Shokė, e dini pse u prish bashkimi i Kongresit tė Mukajt, ja sepse:
Natė kongres ishte shėnuar fjala Shqipni etnike, domosdo pėr Kosovėn. Mirėpo,
Dushani dhe Meladini banorė tė Metohisė, fushė Kosovės, nuk durojnė qė
Kosova ti hiqej Jugosllavisė. Pėr kėto o shokė u prish bashkimi i Mukajt,
jam ndodhur vetė me shumė shokė tė Qendrorit, nė krye tė cilėvet ishte
Drazha Miladini, kur me njė postė tė jashtėzakonshme arrijti prokllamata e
Bashkimit tė Mukajt. E hapėm prokllamatėn dhe e kėnduam nė fytyrėn e
lexuesit, shndriti rrezeja e gėzimit pėr sihariq tė bashkimit, tė gjithė u
gėzuam. Mė vonė e mora atė prokllamata dhe duke e shpjeguar gjysėm shqip
gjysėm Serbisht, pse unė nuk e di serbishten, por edhe ai nuk e di Shqipen,
por sido i varfėr nga serbishtja ia shpjegova dhe ai kuptoi, nė fytyrėn e tij
menjėherė hipi njė cergė e zezė dhe filloi tė thotė: "Nuk pranohet
ky bashkim, neve tani qė po forcohemi do tė fillojmė nga spata dhe jo tė bėjmė
lidhje me qentė, pastaj Skiperi etnike-jobentimajku-neve qemė tėrė gaz pėr
bashkimin por menjėherė fytyrat tona muarėn ngjyrėn serioze duke thėnė:
"Po kėta pyzevėngėr nacionalistė do tė shohin tashti sa tė
organizohemi dhe pak ditė se shpatėn do tu vėmė, e sa e sa tė tjera duke
thėnė dashkan Shqipėri etnike...Ju e kuptoni se fytyrat tona ndėrronin sipas
asaj tė Drazhes. Nė Berat vramė e premė pa hak pėr tu marrė paratė
njerėzve, Beratin e bėmė shtetrrethim qė nuk e bėri as fashizmi; filluam e
kontrolluam brekėt e grave nėpėr shtėpija, duke i rrethuar shtėpitė e
Beratit me mitraloza; dualėm e bėmė ēarmatimin e Nahijes, nė katundin
Perisenka zumė gratė nga sisėt e nga shalėt, e ku e di unė sa tė tjera. Pėrpara
kėtyre poshtėrsive qė do tė shihni nė dokumenta, mora vendimin e largimit
nga kjo PARTI E FĖLLIQUR. Sot ndodhemi shumė shokė dhe do tė organizohemi nė
njė parti koshjente dhe jo rebele dhe nuk do tė jenė larg ditėt e
shkallmimit prej themelit tė partisė gjakatare me Serbjanėt gjakpirsa e
kriminelė nė krye. JU O SHOKĖ SHPEJTONI TĖ LIDHEMI DORĖ MĖ DORĖ, RRETH E
RROTULL SI KURDOHERĖ. Rroftė bashkimi i popullit shqiptar! Poshtė terrori dhe
vėllavrasja! Nga Shqipėria e Lirė 20.XI.1943
Xhelal Staravecka d.v
Trakti i Mestan Ujanikut
Mbas Xhelal Staraveckės, Mestan Ujaniku, Plaku i maleve tė Jugės, ma i pari
dhe ma i madhi prej Komandantave tė ēetave komuniste tė Shqipnis, ikėn prej
Partisė Komuniste, sepse kjo kėrkon tė rrėnojė themelet e Kombit Shqiptar.
Me gėzim ma tė math, po lajmojmė sot popullin shqiptar se kryekomandanti i ēetave
partizane tė Berat-Skraprit, i famshmi Mestan Ujaniku, ka dalė prej Partisė
Nacjonal-Shkatėrrimtare, bashkė me ēetėn e vet tė pėrbame prej afėr 600
vetėsh, dhe ka hyrė nė marrėveshje me njė prej antarėve tonė me randėsi,
pėr tu rradhitė nė Ushtrin e "Ballit Kombėtar". Po botojmė
letrėn e tij integralisht pa ndryshue asnjė fjalė: I dashur popull vėlla
shqiptar. Pėrpara tmerrit, komploteve, pusive dhe ēfarėdo tė keqeje, ne me
mish e me shpirt u munduam tė zhduknim duke mos kursyer as pikėn e fundit tė
gjakut, pėr ti dhėnė popullit atė qė me tė kotė i paskemi premtuar:
"Lirinė". Mirėpo sado qė kishim bėrė tė pamundurėn, duke
heshtur e duke bėrė sehir me mundime mė tė mėdhaja qė punėt ishallah tė
rregulloheshin, por kjo nuk u vėrtetua se ēdo ditė qė kalonte tmerri bėhej
dhe mė i egėr dhe mė i pa-duruar. Me fjalė tė tjera sot ndodhemi pėrpara
njė kohe mė tė shėmtuar, ku vėllavrasja ėshtė bėrė gjėja mė e
zakonshme. Mjerė populli shqiptar dhe sidomos Toskėrija e shkretė ēdo tė
heqė nė rast se ne do tė flemė. Andaj kemi vendosur tė bėjmė njė bashkim
tė popullit tė Skraparit dhe tė popullit tė Dėshnicės, dhe ishallah tė
gjithė popullit shqiptar, pa ideologji dhe gjėra tė komunizmit terrorist qė
po vret popullin e shkretė pa faj. Erdhi koha e shpėtimit, shpejtoni tė bėjmė
bashkimin kombėtar se ndodhemi nė rrezik nga komunizmi i Serbjanit Dushanoviē
qė nuk ngopet me gjakderdhje tė popullit Shqiptar, fatkeqė qė ka rėnė nė
duart e tė huajve. Unė bashkė me Xhelalė (Xhelal Staravecka) u larguam nga
terrori i komunizmit tė Dushanoviēit. Lajmėro nė tė gjitha anėt, lajmėroni
Baba Xhaferr Pėrmetin e tė tjerė qė diti pėr tė hedhur themel tė shėndoshė
kombit qė i ėshtė hapur varri nga Sėrbjanėt. Jemi tė larguar me gjithė
fuqitė tona dhe kėto do ti shumojmė sa tė shkatėrrojmė qė nga
themelet vdekje-prurėsit e popullit Shqiptar. Presim sa mė shpejt. 14.XI.943
Ndodhemi nė... Mestan Ujaniku d.v.
Trakti i Sadik Mbolanit
Edhe Sadik Mbolani, njė nga krerėt ushtarakė tė Partisė Komuniste,
komandant i zonės sė Shpiragut, hero i kaq luftėrave kundėr okupatorit
fashist, u shkėput nga partija anarshiste terroriste dhe u bashkua me organizatėn
tonė nacionaliste "Balli Kombėtar". Sadik Mbolani u paraqit mė
12 Dhjetor 1943 nė Komandėn e "Ballit" tė Zonės sė
Berat-Mallakastrės dhe u betua se do tė luftoj krah pėr krah nacionalistėve
kundėr kuqalashėve anarshistė terroristė, tė cillėt hodhėn vendin nė
greminė dhe nė vėlla-vrasje. Njė zėmėr Shqipėrije qė rreh me dashuri pėr
Shqipėrinė, por qė ka qenė e mashtruar nga Nacionalēlirimtarja, nuk mund tė
durojė mė lodrat e anarshistėve terroristė, shkatėrrimtarė e gjakėsorė,
tė bėra pėr llogarinė dhe shtytjen e tė huajve. Njė nga kėto zėmra
shqiptare tė gabuara ka qenė edhe Sadik Mbolani, luftėtar i shquar dhe
nacionalist i mirė , i cili me tė marrė vesh mashtrimin e kuqalashėve, u nda
prej tyre siē u ndanė edhe do tė ndahen edhe shumė tė tjerė. Shqiptarė
Atdhe-dashės! Organizata "Balli Kombėtar" ėshtė gati tė shtijė
dorėn vėllazėrore tė gjithė atyre qė tė gabuar ose tė mashtruar, bashkėpunuan
me varrė-gėrmonjėsit e vendit tonė. Pra, bashkohuni sa mė parė me vėllezėrit
tuej rreth flamurit tė shenjtė pėr shpėtimin e Shqipėrisė dhe mirėqenies
sė popullit. Kufijtė e Shqipėrisė dhe demokracia popullore sigurohet vetėm
me djersėn, mundimet dhe gjakun e tė gjithė Shqiptarėvet tvėrtetė!
Rroftė Shqipėrija Ethnike e Demokratike! Rroftė Bashkimi i Popullit Shqiptar!
Rrofshin tė gjithė vėllezėrit qė kthehen nė stanin nga i cili dualė!
Rrofshin Shqiptarėt e vėrtetė! Rroftė e qoftė Shqipėria! 22 dhjetor 1943
Trakti i Qani Laros
Qani Laro, ish-kryetar i Kėshillit Nacionalēlirimtar tė qytetit tė Beratit
kthehet nė gjinin tonė.
(Kėtu poshtė po botojmė tekstualisht fjalimin qė mbajti mė 16 Dhjetor pėrpara
Popullit tė Beratit, z. Qani Laro, ish kryetar i kėshillit Nacionalēlirimtar
tė qytetit tė Beratit. Popull i Beratit. E mbani mėnd se aty pėrpara, kur
qyteti ishte nė duart e anarshistėve terroristė, unė nėnshkrova njė
proklamatė si kryetar i Kėshillit Nacionalēlirimtar tė Beratit, proklamatė
e cila ka qenė nga kreu deri nė fund njė fyemje njė varg akuzash tė
padrejta kundėr organizatės Nacionaliste "Balli Kombėtar" dhe kundėr
patriotėsh tė shquar e tė kulluar, qė pėrpiqen pėr tė mirėn e Atdheut e
tė popullit. Kėtė proklamatė e nėnshkrova vetėm nga frika e gjak-pirėsve
Gjin Markut me shokė, tė cilėt mė shtrėnguan me tmerr, duke mė thėnė
"ose koburen nė kokė, ose firmėn nė proklamatė", nga tė dyja kėto
propozime unė pranova atė tė dytė, mbasi e pashė siē e ka parė sigurisht
edhe i gjithė populli i Beratit se kisha tė bėja jo me njerėz, por me egėrsira
qė e kapėrcejnė njėqind herė tradhtarin Isa Toska. U kuptua mė nė fund se
pseudo komunistėt sjanė gjė tjetėr veēse anarshistė terroristė tė
shitur nė tė huej tek Dushani e Meladini, qė janė bėrė xhelatė tė
popullit tė mjerė Shqiptar. Kėtė njerėz sbėjnė gjė tjetėr veēse
ti hapin varrin Shqipėrisė, duke mashtruar me poshtėrsitė e tyre edhe
mjaft nacionalistė, viktima tė Nacional-Gėnjeshtares. Popull i Beratit. E
mbani mėnd fare mirė se ishin vetė pseudo komunistėt anarqėistė qė ēelėn
kėtu nė Berat luftėn kundėr "Ballit Kombėtar", duke vrarė me
pusia tė ndyra dhe tė poshtra ushtarėt e tij, qė udhėtonin me automobil
brenda nė qytet. Mallkimi i Kombit dhe i historisė rėndon mbi kėta tradhtar,
pseudo komunistė, pseudo-ēlirimtarė, varrė gėrmonjės tAtdheut dhe vegla
tė tė huajve. Unė jam i lumtur qė u shkėputa nga shokėt e Isa Toskės,
Gjin Markut etj, shkaktar tė vėlla-vrasjes e tė anarqisė. Me mua janė shkėputur
edhe tė tjerė, midis tė cilėve pėrmend kėtu Sadik Mbolanin dhe Sefe
Iljazin, dy nacionalistė dhe luftėtarė tė njohur. E bashkė me ta do tė shkėputen
edhe shumė tė tjerė, sepse kush e kupton tradhėtin, bėn tradhti mė tė
madhe po ta pasoj akoma. Poshtė klika tradhtare vėlla-vrasėse! Poshtė tė
shiturit Gjin Marku me shokė! Rroftė Shqipėrija e Lirė etnike dhe
demokratike popullore. Rroftė Flamuri Kombėtar. Qani Laro d.v. Rrofshin tė
gjithė vėllezėrit qė kthehen nga stani nga i cili dualnė, rrofshin tė
gjithė shqiptarėt e vėrtetė! Rroftė e qoftė Shqipėria. 22 Dhjetor 1943.
Trakti i Agron Coratit
Rini Shqiptare! Ti e njeh fort mirė Agron Coratin, shokun trim qė ka qenė i
pari ndėr tė parė, njė nga udhėheqėsit e ēdo lėvizjeje kundra pushtuesit.
Ndigjo tashti thirrjen e tij tė zjarrtė qė tė bėn pėr tė shpėtuar
Atdheun. Rini Shqiptare! Ndigjio Agron Coratin: Shokė! Kam vepruar si aktivist
nė Partinė Komuniste qysh nga themelimi i saj, duke besuar se bėnim nė
realitet luftėn pėr ēlirimin e Atdheut, dhe pėr mėkėmbjen e njė Shqipėri
me tė vėrtet Etnike. E nė fakt kjo ėshtė aspirata e rinisė dhe e popullit
Shqiptar. Sot ndėrsa shumica e popullit po mundohet tė rindėrtojė Shqipėrinė
mbi gėrmadhat e regjimit tė kaluar, pakica e drejtuar nga Partia Komuniste i
ka dalė pėr zot ēėshtjes antishqiptare, terrorit, anarkisė, vėlla-vrasjes.
Edhe unė, si mijėra tė rinj shqiptarė tė vendit tonė, i dhashė fund
veprimtarisė antishqiptare pėr tė ndjekur rrugėn e re tė rimėkėmbjes, tė
krijimit tė njė Shqipėrije zonjė mbi zonjat. Sot gjendja ka dalė e kjartė
nė sy tė kujtdo kush e don vėrtet Shqipėrinė nuk ka veēse tė zgjedhė
rrugėn e arsyes dhe tė Shqiptarizmit kundėr anarkisė terroriste me markė tė
huaj. Ftoj tė gjithė shokėt tė rreshtohemi me patriotėt e vjetėr nė
Organizatėn dobiprurėse Balli Kombėtar. Organizata e Ballit Kombėtar nuk ėshtė
ashtu siē na paraqitej prej drejtuesve tė Partisė Komuniste; shikoje sė afėrmi,
vėreje qėllimet e metodat e saj dhe do tė bindesh pėr tė vėrtetėn.
Megjithėse nė kondita tė vėshtira, kjo organizatė ėshtė e para qė filloi
me ndėrgjegje e kėmbėngulje ti shėrbejė Atdheut. Balli Kombėtar kudo e
sido, ėshtė dhe mbetet shėrbyesja besnike e interesave tAtdheut; faktet na
tregojnė se po shkon drejt zbatimit konkret tė parimeve tė Dekallogut
Historik. Agron Corati d.v. Fruer, 1944
Ndėshkimi
Nėnshkruesit e trakteve pas 45-ės u ekzekutuan apo u burgosėn
Hakmarrja e PKSH-sė ndaj Ujanikut, Coratit, Mbolanit e Laros
Denoncimi i hapur publik me anė tė trakteve dhe thirrjeve tė ndryshme qė bėnė
nė adresė tė Partisė Komuniste Shqiptare, disa prej komandantėve tė famshėm
tė ēetave partizane dhe eksponentė tė shquar komunistė, si Xhelal
Staravecka, Mestan Ujaniku, Sadik Mbolani, Qani Laro, Agron Corati etj., (pėr
politikėn kriminale qė po ndiqte ajo) do tu kushtonte rėndė atyre. Edhe
pse Ujaniku apo Corati vazhduan tė qėndronin nė radhėt e Frontit e Partisė
Komuniste (si rezultat i presioneve dhe kėrcėnimeve). edhe pasi e denoncuan atė,
e deri nė fund tė luftės, krerėt e lartė tė PKSH-sė nuk ua harruan atyre
traktet denoncuese dhe akuzat qė ata kishin bėrė nė adresė tė tyre. Vetėm
pak kohė pas mbarimit tė luftės, (nė vitin 1946). nėnkolonel Mestan Ujaniku,
komandanti i tė parės ēetė partizane tė Shqipėrisė, (qė kishte luftuar sė
bashku me tre djemtė e tij) u arrestua duke u akuzuar si pjesėmarrės me
"Grupin e Deputetėve", qė donin tė formonin njė opozitė brenda
radhėve tė Frontit. Ujaniku vdiq gjatė torturave nė hetuesi pa dalė nė
gjyq, ndėrsa djemtė e tij (ish-partizanė) pėrfunduan burgjeve e internimeve
deri nė shembjen e regjimit komunist. Po tė njėjtin fat pati edhe
ish-komunisti i famshėm, Agron Corati, i cili vuajti vite tė tėra nė burgje
dhe i internuar nė kampin e Zvėrnecit, ku Enver Hoxha kishte izoluar disa prej
kundėrshtarėve mė potencialė tė tij. Fati tragjik i Ujanikut dhe Coratit
ndoqi edhe eksponentėt e tjerė tė ēetave partizane, si Sadik Mbolani, Qani
Laro etj., tė cilėt kishin denoncuar krimet e Partisė Komuniste gjatė
periudhės sė luftės. Dėnimit pėr krimet qė kishin bėrė partizanėt gjatė
luftės, nuk u shpėtoi as Xhelal Staravecka, i cili nė fundin e vitit 1944 u
largua nga Shqipėria. Kur ishte azilant politik nė Itali, Staravecka u dėnua
me 12 vjet burg nga Gjykata Ndėrkombėtare pėr Krimet e Luftės, i akuzuar pėr
vrasjen e 130 robėrve italianė, kur ky kishte qenė komandant i lartė i
partizanėve pranė shtabit tė Enver Hoxhės.
Dezertimet
Me qindra partizanė u larguan pėr krimet e Dushanit e Miladinit
Braktisja masive e radhėve partizane dhe aderimi me "Ballin"
Xhelal Staravecka, Mestan Ujaniku, Agron Corati, Sadik Mbolani dhe Qani Laro nuk
ishin tė vetmit komandantė tė famshėm tė ēetave partizane dhe eksponentė
tė shquar komunistė qė denoncuan publikisht me anė tė trakteve krimet e
Partisė Komuniste, qė, sipas tyre, ishte shndėrruar nė njė vegėl kriminale
e dy emisarėve jugosllavė, Dushan Mugosha dhe Miladin Popoviē. Sipas
dokumenteve tė organizatės nacionaliste "Balli Kombėtar", tė cilat
gjenden nė Arkivin Qendror tė Shtetit, si dhe prej shumė dėshmive tė pjesėmarrėsve
aktivė tė Lėvizjes Antifashiste nė vitet 1941-44, gjatė asaj periudhe
kohe, nga radhėt partizane dhe nga Partia Komuniste pati braktisje e dezertime
masive tė qindra e qindra partizanėve. Pjesa mė e madhe e tė larguarve u
bashkuan mė pas me ēetat nacionaliste tė Ballit Kombėtar. (Nė njė botim
special tė Komitetit Qendror tė Ballit Kombėtar tė vitit 1944, janė pėrmbledhur
tė gjitha kėto trakte, ku denoncohen krimet ēnjerėzore tė komunistėve).
Kjo gjė shihet edhe nė disa prej trakteve dhe komunikatave tė nxjerra nga
Qarkori i "Ballit Kombėtar" tė Beratit nė vitin 1943, ku midis tė
tjerash shkruhet: "KTHEHEN NĖ GJIRIN E ATDHEUT (Titulli i traktit) Ndėrmjet
muajve Dhjetor-Kallnor janė dorėzuar pranė komandave tė ndryshme tė "Ballit
Kombėtar" tė Qarkut tė Beratit disa qindra partizanė, tė dezertuar nga
radhėt e brigadave e batalioneve tė organizuar nga Meladini e Dushani. Qė tė
gjithė tė dorėzuarit kanė shfaqur pendimin e tyre tė plotė, mbasi u kuptua
nė fund haptazi se ata nuk i shėrbenin mė idealit kombėtar, po shėrbenin pėr
interesat e tė huajve nė dėm tė Shqipėrisė. "Neve-dekllaruan pėrgjithėsisht
tė dorėzuarit-i muarmė armėt pėr lirinė e Shqipėrisė dhe luftuam vetėm
si nacionalistė. Mirėpo, kur pamė se lufta jonė u tradhėtua dhe u kthye nė
luftė vėlla-vrasėse nga krerėt tanė, vegla tė Serbjanėve Dushan e
Meladin, u shkėputėm nga ta fshehurazi dhe sot vihemi krejtėsisht nė
dispozicion tė Atdheut e tė atdhetarizmės shqiptare. Dhe qindra shokė tė
tjerė e kanė kuptuar tė vėrtetėn dhe duan tė ikin, por gjer sot skanė
mundur tė dezertojnė nga frika e komisarėve politikė qė i ruajnė kėmba kėmbės.
Tė ikurit, pasi dorėzuan armėt, u lanė tė lirė tė shkojnė nė banesat e
veta dhe tė shikojnė punėt e tyre. Jemi tė bindur se shpejt a vonė do tė
dorėzohen tė gjithė ata qė bėjnė pjesė nė radhėt e bandave terroriste,
me pėrjashtim tė disa krerėve qė janė damkosur nga populli me vulėn e
kriminalitetit e tė tradhėtisė.
NJĖ NDĖRHYRJE PARTIZANĖSH (Titulli i traktit tjetėr) Para disa ditėsh njė
ēetė partizane u avit nė zonėn e Shpiragut, me qėllim tė shtrėngonte
popullin me forcė qė tė merrte pjesė nė partinė nacional-gėnjeshtare! Mirėpo
populli nė fjalė, qė qėndron i patundur nė idealin nacionalist dhe ka nė
dorė armėt nė shumė luftėra heroike kundėr okupatorit italian, u vuri
pushkėn terroristėve anarqistė. Ndėrkohė, u vė nė ndjekje tė ēetės nė
fjalė, fatosi plak i maleve, Sadik Mbolani, komandant i batalionit nacionalist
"Shpiragu", bashkė me nėnkomandantėt trima, Sofo Iljazi dhe Ali
Muharremi. Batalioni i mėsipėrm zuri rob edhe tre partizanė, tė cilėt i
shoqėroi pėr nė komandėn e qarkut tė Ballit. Kjo, pasi i ēarmatosi,
i la tė lirė".
Princi Leka, studenti mė i mirė i huaj nė Akademinė Mbretėrore |
16
Dhjetor Ministri Mediu dorėzon certifikatėn e
Akademisė Ushtarake
Leka Zogu II ėshtė vlerėsuar si studenti i huaj mė i mirė nė Akademinė Ushtarake Mbretėrore tė Britanisė sė Madhe. Princi Leka pėr kėtė arritje ka marrė dhe vlerėsimet e ministrit shqiptar tė Mbrojtjes, Fatmir Mediu, i cili e priti nė njė takim zyrtar Leka Zogun e II. Qėllimi i vizitės ishte pėr ti bėrė tė njohur dhe pėr ta pėrgėzuar Leka Zogun pėr vlerėsimin maksimal nė pėrfundim tė studimeve tė Akademisė Ushtarake tė Mbretėrisė sė Bashkuar. Nė pėrfundim tė tyre ai ėshtė vlerėsuar si Studenti i huaj mė i mirė i Akademisė. Nė takim merrte pjesė edhe atasheu ushtarak britanik nė Tiranė, Mark Vickers. Ministri i Mbrojtjes e pėrgėzoi Leka Zogun e II pėr rezultatet e arritura, duke theksuar se diploma tė tilla dėshmojnė vullnetin dhe kėmbėnguljen e madhe tė studentėve shqiptarė pėr kualifikime tė mėtejshme. Mė pas, ai falėnderoi Britaninė e Madhe pėr ndihmėn e ēmuar qė ka dhėnė dhe vazhdon tė japė pėr studentėt shqiptarė dhe Forcat tona tė Armatosura, veēanėrisht nė fushėn e arsimimit dhe kualifikimit profesional. Nga ana e tij, Leka Zogu falėnderoi ministrin Mediu pėr pritjen e rezervuar dhe qė pati mirėsinė pėr ti bėrė tė njohur rezultatet nė pėrfundim tė Akademisė, duke theksuar se me kėto arritje ai kishte pėrfaqėsuar denjėsisht shtetin shqiptar dhe Shqipėrinė. Londėr Princi Leka, mė i miri i Akademisė Ushtarake
Ministri i Mbrojtjes, Fatmir Mediu, ia ka dhėnė lajmin e mirė dje Princit Leka, gjatė njė takimi zyrtar, pėr shpalljen e tij si studenti mė i mirė i Akademisė Ushtarake nė Britani. Mediu i bėri tė njohur Leka Zogut II vlerėsimin maksimal nė pėrfundim tė studimeve tė Akademisė Ushtarake tė Mbretėrisė sė Bashkuar, nė pėrfundim tė tė cilave, ai ėshtė vlerėsuar si "Studenti i huaj mė i mirė i Akademisė". Nė takim merrte pjesė edhe atasheu ushtarak britanik nė Tiranė, Mark Vickers. Ministri Mediu pėrgėzoi Leka Zogun II pėr rezultatet e arritura, duke theksuar se diploma tė tilla dėshmojnė vullnetin dhe kėmbėnguljen e madhe tė studentėve shqiptarė pėr kualifikime tė mėtejshme. Mė pas, ai falėnderoi Britaninė e Madhe pėr ndihmėn e ēmuar qė ka dhėnė dhe vazhdon tė japė pėr studentėt shqiptarė dhe Forcat tona tė Armatosura, veēanėrisht nė fushėn e arsimimit dhe kualifikimit profesional. Princi Leka, i cili studion nė tė njėjtėn akademi ku mėsojnė edhe dy djemtė e princeshės sė ndjerė Diana, falėnderoi ministrin e Mbrojtjes pėr pritjen e rezervuar dhe qė pati mirėsinė ti bėjė tė njohur rezultatet nė pėrfundim tė Akademisė. Mustafaj nė Kosovė, mision pajtimi nė LDK Ministri i Jashtėm: Ne, gjithēka pėr pavarėsinė
Mjegulla e dendur mbi Kosovė duket se nuk ka
qenė shumė e favorshme pėr vizitėn e parė zyrtare tė shefit tė
diplomacisė shqiptare, ashtu sikurse dhe moti i keq i krijuar prej
tij kur deklaroi se Kosova do tė fitonte pavarėsi tė kushtėzuar.
Moti politik ndaj tij, tashmė ėshtė pėrmirėsuar, ndėrsa ai i
natyrės jo. Besnik Mustafajt iu desh tė udhėtojė me helikopter,
pėr tė ardhur deri nė Prishtinė. Si pasojė, takimi me shefin e
UNMIK-ut dėshtoi, por gjithēka duket se ėshtė kompensuar nė
darkėn zyrtare me krerėt kryesorė tė Kosovės, vendorė dhe ndėrkombėtarė. |
Nė njė takim nė qytetin e Kavajės nė kuadrin e pėrgatitjeve qė PLL po bėn pėr zgjedhjet vendore tė datės 20 janar, kryetari i saj Ekrem Spahiu, u shpreh se strategjia e bojkotimit tė zgjedhjeve vendore prej opozitės sė majtė po diskreditohet dita-ditės si nė planin e brendshėm ashtu edhe nė atė ndėrkombėtar. "Ēdo ditė qė kalon po nxjerr gjithnjė e mė shumė nė dritė se arsyeja e mospjesėmarrjes sė tyre nė zgjedhje nuk qėndron nė pseudopretekstet qė ato ngrenė, qė megjithėse tė tilla, janė gati tė plotėsohen nga maxhoranca qeverisėse. Prapa bojkotit tė majtė fshihen qėllime tė caktuara pėr krijimin e njė krize institucionale, ashpėrsimin e konfliktit politik, sabotimin e reformave dhe tė integrimit euroatlantik tė Shqipėrisė", u shpreh Spahiu. Sipas tij, refuzimi i vazhdueshėm i ftesės sė maxhorancės pėr miratimin me konsensus tė ndryshimeve ligjore tė parashikuara nė marrėveshjen e 30 gushtit, ėshtė njė vetdiskretitim i paparė, i cili nuk ka se si tė mos bjerė nė sy tė qytetarėve shqiptarė dhe opinionit tė interesuar ndėrkombėtar.
"Ėshtė kjo arsyeja qė bojkoti i opozitės sė majtė ka shkaktuar njė zhgėnjim tė thellė, deri edhe tek pėrkrahėsit e saj. Nė kėto kushte, duke u ndjerė dhe qenė realisht pa pėrkrahje, lidershipi i majtė ka zgjedhur si varkė shpėtimi rrugėn e bojkotit, njė veprim ky sa i papėrgjegjshėm aq edhe i rrezikshėm", tha Spahiu.
Nė situatėn e krijuar, kreu i PLL shprehet se, zgjidhja duhet gjetur brenda institucioneve, ndaj ėshtė detyra e organeve tė shtetit pėr tė siguruar dhe realizuar zgjedhjet e 20 janarit, pavarėsisht dėshirės sė opozitės.
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
Fatmir Sejdiu, le Président du Kosovo, a été élu samedi ą la tźte de la LDK, succédant ainsi ą Ibrahim Rugova. Mais il ne la emporté que dune courte tźte sur son adversaire Nexhat Daci, et une véritable bataille rangée a éclatée ą la fin du congrčs entre les partisans des deux hommes. La LDK, qui demeure le premier parti du Kosovo, ressort plus divisée que jamais de ce congrčs.
Par Berat Buzhala et Leonard Kerquki
Les échanges verbaux entre les délégués au congrčs de la Ligue démocratique du Kosovo (LDK) se sont achevés vers 21 heures 30. Ensuite, a commencé un autre genre de débat. Ą coups de chaises. La Salle au Palais de la jeunesse et des sports de Prishtina sest brusquement transformé en une arčne ensanglantée. Les adversaires, pourtant membres du mźme parti, nont pas réussi ą résoudre par les mots leurs différends et ont donc choisi demployer les méthodes fortes. Cet épisode est désespérant pour le plus grand parti du Kosovo.
Un peu plus tōt dans la soirée, seule la présidence de travail de lassemblée électorale de la LDK pouvait faire semblant de croire que latmosphčre dans la Salle Rouge était normale et que lassemblée se terminerait sans incident. Le président du Kosovo Fatmir Sejdiu, qui venait dźtre élu président du parti, a qualifié de « débat » une situation qui échappait pourtant ą tout contrōle et ne cessait de se dégrader.
Cette situation a progressivement dégénéré jusquą ce que le ministre Agim Veliu et le délégué Gani Geci [1], partisan de Nexhat Daci, nengagent un « débat » entre eux. Gani Geci a juré que personne ne voterait pour les représentants du parti au comité directeur. Le ministre Veliu lui a répondu : « Vas-y, essaie de nous empźcher ». Geci a répondu « Ferme-lą, toi lespion de Ramė Mara [2] ».
Un autre membre de la famille Geci qui se trouvait dans la salle a traité le ministre Veliu de « voleur ». Ą partir de ce moment-lą, la salle a sombré dans le chaos, les délégués se lanēant les chaises sur la tźte. Les nombreux gardes du corps armés des importantes personnalités présentes dans la salle ont contribué ą envenimer la situation.
On entendait les cris et les rāles de délégués aprčs les coups que les uns et les autres se rendaient. La police a eu recours aux gaz lacrymogčnes pour essayer de calmer ce chaos, empźchant les délégués de respirer. Plusieurs personnes se sont écroulées, laissant des traces de sang sur le sol.
Cette issue tragique de lassemblée de ce parti est la conséquence des protestations de la fraction de Nexhat Daci contre la liste proposée pour le Comité directeur par le nouveau président du parti, Fatmir Sejdiu. Les partisans de Daci étaient absolument opposés ą la liste proposée par Sejdiu, qui ne leur accordait que trčs peu de représentants. Le comité directeur de la LDK aurait du źtre composé de 81 personnes pour lesquelles lAssemblée électorale devait voter. Le président du parti avait le droit de proposer 70 noms, tandis que les 30 autres noms étaient proposés par les présidents des branches locales de la LDK. La fraction de Nexhat Daci était doublement handicapée, puisque la majorité des présidents de branche du parti étaient partisans de Fatmir Sejdiu. En signe de protestation, certains des partisans de Daci ont quitté la salle. Cest ainsi quont agi une partie des délégués de Ferizaj, de Gjilan et de Peja. Les représentants de la diaspora étaient aussi mécontents de la composition du Comité directeur, principalement ceux des États-Unis et de Suisse.
Gani Geci était le seul ą insister pour que les travaux de lassemblée soient interrompus ou reportés ą une semaine. Cette proposition a été rejetée, mais les représentants de la présidence de travail se sont montrés généreux en acceptant les noms de trois représentants de la diapora pour le Comité : un des États-Unis, un de Suisse et un du Benelux. Mais cette offre na pas encore satisfait les demandes de la fraction Daci.
Les représentants de cette fraction ont protesté contre le manque de représentation des branches locales de la LDK dans lesquelles ils sont majoritaires. En signe de complet désaccord, les quelques représentants de la fraction Daci ont refusé de figurer dans le nouveau Comité directeur. Nexhat Daci a agi de la sorte. Lulzim Zeneli, qui a parlé en son nom, a expliqué que Nexhat Daci se retirait de la liste, et que les autres représentants de la fraction allaient agir de mźme.
Cette atmosphčre pleine de tension a débouché dans la violence et le sang, situation que seule lintervention de la police a calmé. La police a procédé ą des arrestations. Les journalistes qui suivaient lassemblée ont dū quitter la salle, et la séance a continué avec les délégués qui restaient dans la salle. Ces derniers, avec une procédure rapide, en violant les statuts du parti, ont élu les représentants de la LDK au comité directeur. Les statuts de ce parti disent en effet que le comité directeur doit źtre élu par un vote ą bulletins secrets.
Sejdiu lemporte avec 29 voix davance
Fatmir Sejdiu a été élu président de la LDK, avec seulement 29 voix davance sur Nexhat Daci. Aprčs sa victoire, Fatmir Sejdiu a promis quil allait conserver lunité de la LDK. Nexhat Daci a reconnu sa défaite, et a déclaré quil allait continuer ą donner sa contribution pour la LDK et pour le Kosovo.
Ses partisans ont commencé ą embrasser Fatmir Sejdiu avant mźme que les résultats définitifs des votes ne soit proclamés. Ses hommes comptaient les voix, tandis quun délégué annonēait les résultats, vote aprčs vote. Quoiquavec une bien faible différence, Fatmir Sejdiu est arrivé ą battre son adversaire, lancien président du parlement Nexhat Daci, devenant ainsi le deuxičme président de la LDK, depuis la fondation de ce parti en 1989.
Pendant trois mois, les deux candidats mené fait une campagne sans merci - en public et dans les coulisses - pour emporter le poste du président du principal parti au Kosovo. La sixičme assemblée électorale de la LDK, samedi 9 décembre, a mis fin ą cette campagne en ouvrant un nouveau chapitre : celui de la division du parti. Parmi les 353 délégués présents, 189 ont voté pour Fatmir Sejdiu, 160 pour Nexhat Daci, tandis que deux votes nétaient pas valides. Les deux autres candidats pour le poste de président de la LDK, Alush Gashi et Ali Lajēi nont pu se lancer dans la course parce quau début de la séance, lassemblée électorale a décidé de reconnaītre comme une rčgle statutaire lobligation de réunir 100 signatures de soutien aux candidats pour poste du chef du parti. Cette décision a tout de suite éliminé Alush Gasi et Ali Lajēi, qui nont pas voulu présenter ces signatures, en prétendant que ce nétait pas une rčgle prévue par les statuts. Aprčs son élection, Fatmir Sejdiu a déclaré que le parti avait fait un grand travail et avait prouvé que la campagne avait été démocratique. Il a assuré de son engagement pour diriger la LDK en se basant sur le programme du parti et la vision de feu Ibrahim Rugova. Nexhat Daci a reconnu sa défaite et a félicité Fatmir Sejdiu, lui souhaitant du succčs dans son travail.
Discours ennuyeux
Lassemblée a débuté au son de lhymne national albanais et de lhymne de la Dardanie. Ensuite ont commencé les discours ennuyeux des deux candidats au poste de président du parti. Les deux candidats avaient concentré leurs discours sur la reconstruction des chemins de fer et la résolution des problčmes deau. Ils nont eu que quelques mots pour expliquer pourquoi les délégués devaient voter pour eux. Fatmir Sejdiu a remercié les délégués qui lui ont donné la possibilité dźtre candidat pour le poste de président de la LDK, du parti qui, selon lui, était lespoir et la « besa » [3] du peuple du Kosovo. Durant plus dune décennnie et demi, la LDK a initié et a réussi ą źtre ą la tźte des grands processus démocratiques, des grands processus de libération, du grand processus de lindépendance.
« Cest pour cela que je dois dire, en tant que candidat, que si je gagne votre soutien pour diriger ce puissant parti, je suivrais la vision et la philosophie tracée par le grand président Ibrahim Rugova, qui ne sera jamais oublié par les générations futures », a déclamé Fatmir Sejdiu.
Dans son discours, Nexhat Daci sest aussi présenté comme le continuateur de luvre de lancien président Ibrahim Rugova. « Juvre pour une LDK rugovienne et européenne du Kosovo, pour un parti de lunification démocratique. Pour un parti digne, qui développe cette fierté nationale » a-t-il déclaré.
Ensuite, les 353 délégués ont voté. Le vote était secret, conformément aux statuts de la LDK. Tous les bulletins ont été dépouillés en plein milieu de la salle par un délégué qui annonēait chaque vote. Le résultat final a été destructeur pour Nexhat Daci qui, pendant toute la campagne, a été suyivi par lAuditeur Général, ą cause des accusations de corruption pendant son mandat de président de lassemblée du Kosovo. Le président Fatmir Sejdiu a eu pendant cette période une position plus favorable, en menant les négociations sur le statut du Kosovo, et ne sexprimant pas publiquement sur la campagne pour la présidence de la LDK. Au moment de lannonce des résultats, les délégués se sont mis debout et ont applaudi le président Sejdiu. Un des premiers ą le féliciter a été Nexhat Daci. Pour lancien président de lAssemblée, tout sest déroulé dans les rčgles et il ny a eu aucune irrégularité. Mais il na pas voulu commenter les raisons de sa défaite ni ses discours oł il se présentait comme le futur président de la LDK.
Fatmir Sejdiu a déclaré quil allait travailler avec tous pour une LDK unifiée et pour lédification dun Kosovo indépendant.
Le cadre constitutionnel ne permet pas doccuper les deux postes de président du parti et de président du Kosovo. Interrogé pour savoir lequel des deux lequel il va choisir, Fatmir Sejdiu a répondu : « On verra ». Normalement, il devrait renoncer ą lune des deux charge, mais il est possible quil « gčle » celle de président de la LDK durant la durée de son mandat de Président du Kosovo.