E Enjte, 23 Mars 2006  http://www.kohajone.com/

MUSTAFAJ: RATIFIKIMI I MSA, BRENDA 2 VJETESH.

Minstri i Jashtem, Besnik Mustafj, ka deklaruar pas kthimit nga Brukseli se nuk kishte pasur asnje keqkuptim nga ana e nderkombetareve lidhur me deklaratat e tij. I pyetur nga media, kryediplomati shqiptar ka theksuar se qendrimi i mbajtur nga perfaqesuesit e BE se ne Bruksel tregoi edhe nje here se deklaratat e tij u nxoren nga konteksti i tyre per te spekuluar.

“E verteta eshte se jane bere perpjekje per ta instrumentalizuar shpjegimin tim ne nje televizion por une ju siguroj se ne Bruksel, qofte ne Komisionin Europian, qofte ne Presidencen Europiane, qofte edhe ne Sekretariatin e BE se, asgje nuk funksiononmbi bazen e spekulimit.
Gjithcka ishte e sqaruar shume dite perpara dhe ne qofte se une vete nuk do ta kisha hapur kete teme, ajo nuk do te ishte hapur fare gjate bisedimeve. Megjithate, sic e tha edhe perfaqesuesi i Komisionit Europian, sic e tha edhe presidenti i radhes, nuk ka asnje keqkuptim ne dallimin midis atyre institucioneve qe ushqejne nje enderr per nje Shqiperi te Madhe dhe meje si perfaqesues i Qeverise Shqiptare”, u shpreh Mustafaj.

Gjithashtu, ministri i Jashtem ka informuar median rreth zhvillimit te raundit te radhes se dialogut politik qe Shqiperia mban me BE ne. Kryediplomati Mustafaj beri te ditur edhe nje here lajmin se Komisioni Europian kishte marre vendimin per t’ia kaluar Marreveshjen e Stabilizim Asocimit per t’u firmosur ne Keshillin e Ministrave te Bashkimit Europian. Nje vendim i tille, sipas Mustafajt, erdhi si pasoje e ecurise se qeverise dhe shtetit shqiptar ne perputhje me rekomandimet e dhena nga ana e Komisionit Europian.

“Nje ore perpara se te celeshin bisedimet tona, Komisioni Europian mori vendimin perfundimtar qe Marreveshja per Asocim Stabilizimin t’i kaloje per firmosje Keshillit te Ministrave te BE se. Ky eshte nje lajm shume i rendesishem sepse tregon qe edhe pas shqyrtimeve teknike nga sektori juridik dhe sektore te tjere te Komisionit Europian, marreveshja konsiderohet plotesisht e denje per Shqiperine, pra qe ajo te jete e pranueshme edhe per te gjitha vendet anetare te BE se. Gjithashtu, ne kete vendim, dhe ky eshte nje element shume i rendesishem, tregohet se Komisioni Europian, duke analizuar ne detaje, deri dje, te gjitha zhvillimet ne Shqiperi, qe nga momenti qe Partia Demokratike ka marre drejtimin e Qeverise se Koalicionit, pra te gjitha zhvillimet perputhen me angazhimet qe kerkon nga ne Komisioni Europian”, u shpreh Mustafaj.

Nderkohe, lidhur periudhen kohore te ratifikimit te MSA se nga vendet e BE se, ministri Mustafaj ka theksuar se po punohet qe kjo periudhe te jete me shume se dy vjet. Duke u ndalur ne kete pike, kryediplomati shqiptar ka bere te ditur se nga ana e Ministrise se Jashtme eshte ndermarre nje nisme per zhvillimin e takimeve me perfaqesues te vendeve europiane per te marre mbeshtetjen e plote per ratifikimin e marreveshjes.

Lidhur me kete nisme, Mustafaj ka theksuar se ndihmen e tij po jep dhe Parlamenti Shqiptar nepermjet Komisionit Parlamentar te Politikes se Jashtme. “Koha me e shkurter nga eksperienca e vendeve paraardhese, ne kohen kur ishin vetem 15 vende, ka qene 2 vjet. Ne te gjitha prononcimet e komisionit dje, edhe te Presidences si dhe nga te gjitha bisedimet tona, ne shpresojme qe te mos shkoje me shume se dy vjet.
Ministria e Jashtme dhe une personalisht kam ndermarre qe nga fillimi i ketij viti nje turne te madh europian brenda vendeve te BE se ku mund te kuptohet ardhja e ministrave te Jashtem ne Shqiperi. Nuk jemi te paduruar per te paraqitur kandidaturen, ne jemi te paduruar per te transformuar Shqiperine.

Pra, rruga diplomatike qe ne po ndermarrim me te gjithe anetaret e BE se per ta trajtuar edhe ne nivel bilateral problemin, synon pikerisht shpejtimin e procedurave te ratifikimit. Se dyti, Parlamenti Shqiptar, kryetarja e Parlamentit, Komisioni i Jashtem dhe ai i Integrimit jane perfshire ne kete proces te madh shpjegimi me parlamentet anetare te BE se”, u shpreh Mustafaj.
M.Bejdo

 

E Enjte, 23 Mars 2006

NE MBYLLJE TE MITINGUT NE SHESHIN “POLITIKA”, RRETH DEKLARATES SE Z. MUSTAFAJ

Deklarata e ministrit te Jashtem shqiptar, z.Besnik Mustafaj, bere ne stacionin televiziv ALSAT, si pergjigje ndaj pyetjeve te gazetarit, tashme eshte bere shume e njohur. E njohur dhe e perfolur. Cili eshte komenti juaj, jo per deklaraten, por per zhurmen qe po behet?

Duke filluar qe nga 17 marsi te gjitha gazetat ditore te Tiranes, qe nuk jane pak por afer 20, i kushtonin jehone dhe komente te ndryshme kesaj deklarate. Ne keto lajme, korrespondenca, komente e analiza, me dhjetra e dhjetra njerez, qe nga politikanet e deri tek analistet e ndryshem, kane percjelle lloj lloj mendimesh, konsiderata, sharje, fyerje, inate per kete deklarate. E gjithe kjo i ka ngjare nje mitingu ne sheshin “Politika” (ku shqiptaret nuk mungojne asnjehere per arsye nga me te ndryshmet), nje mitingu qe eshte organizuar vetem per nje deklarate.

Fjalen ne kete miting e ka marre edhe shkrimtari i shquar Ismail Kadare, apo jo?
Po, e ka marre edhe zoti Kadare, i cili edhe pse ka qene ne nje ngjarje artistike per te nderuar emrin dhe krijimtarine e tij, ka gjetur kohen dhe menyren qe te prononcohet per deklaraten e Mustafajt. Pastaj fjalen ne miting e kane marre edhe te tjere si Edi Rama, Paskal Milo, Ilir Meta, Ben Blushi, Arta Dade dhe te tjere.

Po, se c’kane thene, ju ose i dini ose i merrni me mend. Ne rast se Rama eshte treguar i kulturuar duke e quajtur “lajthitje”, Ben Blushi e ka quajtur “skandal historik” dhe “thirrje per lufte”. Me interesante ka qene fjala e shoqes Arta, e cila ka thene: “Ministrit te Jashtem i duket vetja si nje Don Zhuan, i cili shprehet se ka patur nje bisede miqesore me zonjen Ilinka, ashtu sikurse mendon se ka pasur ndjenja te tilla miqesie apo te simpatise me gra apo me shoqe te tjera, qe zotin minister e kane rrethuar edhe ne kohen kur ai pinte caj me klor, kur ishte nxenes ne shkolle”.

Po me ben pershtypje nje gje: Pse e vecuat nga te tjeret dhe e late kaq gjate fjalen e zonjes Dade?
E vecova sepse me ka bere shume pershtypje angazhimi dhe egersia e kesaj zonje ne kete miting. Ju i dini qe shoqja Arta ka qene ministre e Jashtme per disa kohe. Asaj, jo thjesht si grua, por ne radhe te pare si ministre, do t’i shkonte t’i bente nje kritike apo analize serioze gabimit te Mustafajt, ne rast se do ta quante te tille.

Ndersa ajo, c’ben? Ben fyerje, ben shantazh. Ne vend te ndonje argumenti, perdor donzhuanet dhe uje me klor, sikur te jete nje grua ne ekstaze edhe kur flet per politike, edhe pse nuk e ka moshen per kete ekstaze. Po flas me kete gjuhe, sepse gjate gjithe ketyre diteve kam patur durimin te lexoj gati gati te gjitha komentet qe jane shkruar ne shtypin shqiptar per deklaraten e Mustafajt.

Me kane lene pershtypje te mira per seriozitetin disa persona si Mentor Nazarko ne nje oment te “Shekullit”, apo Ilir Kulla ne “Gazeta Shqiptare” apo Henri Cili te “Standard”. Dhe kam pyetur veten: More, minister i Jashtem ka qene Nazarko apo shoqja Dade? Ka qene Kulla apo zonja Arta?”

Meqenese po merremi me emra te pervecem, si ju duket fjala e Fatos Tarifes ne kete miting?
I turpshem! As me logjike diplomatike, as me argumente te tilla, por me nje inat fshatari. Ne vend qe te jape llogari per ato qe ka bere ne Amerike, kerkon llogari ketu. Ne te vertete Fatos Tarifa nuk eshte i vetmi qe e mori fjalen ne kete miting nga pozita inati, egoiste, fshatareske. Ka edhe plot te tjere.

Po Abdi Baleta?
Baleta e beri si burrat. Ne rast se kishte dy tre numra me pare ne gazeten e tij “Rimekembja” qe e kritikonte ministrin e Jashtem, numrin e fundit te kesaj gazete ja kushtoi qendrimit pozitiv te Mustafajt, duke e pergezuar. Megjithate per disa gjera te tjera, do t’ia jap pergjigjen Baletes pas nje muaj, kur te rihapet gazeta ime private “Antena” ditore.

Edhe zonja Doris Pak, se c’tha nje fjale?
Zonja Pak, ka kohe qe eshte bere pak shqiptare, ne kuptimin e huqeve dhe te nxitimit. Edhe kjo eshte nje teme e vecante.
Tani, le t’i leme zoterinjte e mesiperm. Cili eshte mendimi juaj per kete deklarate dhe zhurmen rreth saj?

U bene shume vite, gati sa vete tranzicioni, qe politika shqiptare, ne forma te ndryshme, ka keqperdorur dhe keqperdor deklaratat apo raportet zyrtare, si te institucioneve te brendshme, por vecanerisht te nderkombetareve. Jane jo te pakta rastet kur pale te ndryshme politike, kane zgjedhur nga keto raporte ato pjese apo paragrafe qe u kane interesuar politikisht, jashte kontekstit real dhe te pergjithshem, duke ngritur keshtu zhurma te kota, “furtune neper gota”.

Largimi apo spostimi i nje copeze nga konteksti i vertete eshte edhe sot nje semundje apo zakon i keq i politikes shqiptare. Ajo i ka sjelle jo pak andralla, gjyqe dhe imazh te pamerituar demokracise sone dhe Shqiperise. Eshte kjo arsyeja, qe ne keto vite Shqiperia ka patur nevoje kaq shume per arbitra, per perkthyes dhe interpretues te ketyre materialeve, dokumenteve e situatave te ndryshme. Eshte koha dhe vendi ketu te permend ate qe po ndodh aktualisht ne Parlamentin Shqiptar qysh prej tre javesh, ku ne qender eshte vene nje rregullore, e shkruar shqip, e shkruar nga vete socialistet, por qe tani, ne opozite, ata duan dhe kembengulin ta lexojne ndryshe.

Edhe sugjerimet e Komisionit te Venecias qe erdhen keto dite, perseri po lexohen ne menyra te ndryshme, si nga opozita edhe nga mazhoranca, kur Komisioni i Venecias e tha cope, tre te pestat. E shoh te tepert te permend shembuj e raste te tjera.
Pikerisht kjo ndodhi edhe me deklaraten e zotit Mustafaj, qe ka bere kete zhurme. U shfaq i njejti fenomen, e njejta semundje e politikes sone: Largim nga e tera, nga permbajtja, nga konteksti. Mos valle edhe per kete “zhurme” duhen perkthyes, interpretues dhe negociatore te rinj?
Degjo, ti s’ben mire qe i del kaq afer ne krah Besnik Mustafajt, dhe e ben kete sepse e ke patur shok te vjeter, qysh nga gazeta.

Po, eshte e vertete qe e kam patur shok. Dhe, meqenese e njoh qe heret, atehere degjo nje histori te tij. Ka nga ata shoke apo “analiste” se ia permendin e ligesi qe ai ka punuar atehere edhe ne Institutin e Studimeve Marksiste Leniniste. Po, eshte e vertete, ka punuar per pak kohe edhe atje. Por a e dini se si ka ikur qe andej? Ansambli “Tropoja” do te dilte jashte vendit.

Do ta shoqeronte edhe Besniku. Nje dite, ne nje mbledhje te Institutit, ku ishte edhe drejtoresha Nexhmie Hoxha, ngrihet Besniku dhe thote: “Edhe per ne, qe punojme ketu, u dashkan marre 14 firma? Edhe per ne, duhet pyetur operativi i zones?”. Te gjithe ulen koken, nuk bene ze, megjithese e dinin qe ky djale i ri po thoshte nje gje te vertete, por qe s’duhej thene, pra e verteta se te gjithe kontrolloheshin. Ne ate moment u degjua vetem zeri i drejtueses se mbledhjes: “C’thote ky keshtu, more?”. Po djali i ri e perseriti ate qe tha. Jo me larg, por te nesermen zv/drejtori i Institutit mori porosine: “Harrilla, coje ate djale atje ku e morem, ne Lidhjen e Shkrimtareve.

I thuaj Driteroit nga ana ime qe po u dergojme ate qe na dergove”. Harrilla Papajorgji, i cili ma ka treguar kete histori ne vitin 1991, i pyetur nga une, ma konfirmoi edhe keto dite marsi te vitit 2006. Ai me tha: “Po, keshtu eshte e verteta. As kam hequr, as kam shtuar gje. Madje, me kujtohet qe kur e cova te nesermen Besnikun tek Lidhja, me ka bere pershtypje ky detaj: Ai, me nje qetesi jashte moshes, me vuri krahun dhe me tha qe te pinim nje kafe”.

Ja, kjo eshte historia. E tregova kete jo per t’i bere qejfin Besnikut, sic mund te mendoje dikush, por me qellim qe ta njohin me mire edhe nje pjese e shqiptareve, edhe nje pjese e nderkombetareve. Vec qetesise se dukshme, ky djale apo burre, qe sot eshte minister i Jashtem, ka dhe nje zakon: Ai e thote te verteten qe ndoshta e dine edhe te tjeret, por qe ngurrojne ta thone per njeren arsye a tjetren. Te ky njeri, mendimi dhe gjuha nuk jane larg, por afer.

Cfare do te thuash ti me te?
Me kete dua te them se “zhurma” qe u krijua ne Tirane e jashte saj e ka bazen jo vetem tek fakti se fjalet e tij u nxoren jashte kontekstit te intervistes, sic e shpjeguam me siper, por edhe per faktin tjeter se ai tha nje te vertete, qe disave nuk u pelqeu. Ai tha ne esence se Shqiperia nuk behet garante, ne rast se ndahet Kosova. Ndoshta kjo e fundit ishte promotori i vertete i zhurmes.
C’do te thuash me tej me kete ti?

Dua te them se diplomacia e nje vendi vertet ne permbajtje perfaqeson vijen zyrtare te qeverise e te shtetit, por ne forme ka te drejten te marre edhe nga tiparet e shefit te diplomacise. Eshte si puna e nje gazete, qe merr fytyren e kryeredaktorit. Me kete dua te them se duhet pranuar qe Besnik Mustafaj po sjell dicka te re ne fytyren e diplomacise sone. Kam mendimin se edhe ne te ardhmen ajo do te thote perseri gjera te verteta, te njohura, por qe te tjeret, ose per atavizem diplomatik, ose per arsye te tjera, nuk i thone ose nuk duan t’i thone. Eshte koha kur ministri po zbardh ne praktike ate qe ka premtuar: “Diplomaci aktive”.

Tani, ne perfundim te kesaj historie dhe te kesaj zhurme, c’emer mund t’i veme kesaj qe ndodhi?
Kjo histori ka disa emra. Ministri i Jashtem e ka quajtur, me duket, keqkuptim. Me duket, ky term u perdor edhe ne takimin e Brukselit te para pak diteve. Per mendimin tim, ky episod ka disa emra. Edhe keqkuptim eshte ky, por edhe “pak” atentat ndaj minisrit te Jashtem, ndaj qeverise, ndaj mazhorances.

E verteta eshte se kohet e fundit, opozita aktuale ka filluar te mendoje per disa “atentate” politike ndaj qeverise aktuale dhe kryeministrit aktual. Keto po ngjajne tamam si atentate, ku fjala “doreheqje” eshte kryefjale, por ne fund “granata” nuk shperthen. Ne te vertete, ne kete vizion dhe perfytyrim, me cuan keto dite jo vetem zhurma e stermadhe rreth deklarates se ministrit te Jashtem, por edhe nje koincidence tjeter: Disa organe shtypi njoftuan daljen nga burgu te Ilir Cetes, te atij djali 25 vjecar qe ne qershor te vitit 1997 ne Shkallnuer te Durresit beri atentatin ndaj kreut te opozites se atehereshme, Sali Berisha, duke hedhur granaten, e cila nuk shpertheu dot. Por, ne rast se do ta pranojme kete analogji, atehere gjerat duhet t’i themi deri ne fund, jo pergjysme. Dhe ngjarja vazhdon keshtu: Ilir Ceta e mori dhe e kreu denimin, ai ka patur nje sjellje shembullore ne institucionet e riedukimit, qysh ne fillim i ka kerkuar falje publikisht Sali Berishes dhe familjes se tij.

Me kete dua te them se zyrtarisht tani historia me Besnik Mustafajn mund te quhet e mbyllur, por moralisht jo, perderisa ne sallen e Parlamentit, socialistet i kane kerkuar ministrit te Jashtem te thote “me fal”, kur morali kerkon te kunderten. Megjithate, le ta leme deri ketu, sepse, me sa shoh, historite me granata te pashperthyera do te vazhdojne ne jeten politike shqiptare.

Tani me sa kuptuam, me keto fjale qe the, edhe ti hyre ne kete “miting”, ne sheshin “Politika”.
Po, hyra. Edhe une jam shqiptar, si gjithe te tjeret. Edhe une e frekuentoj kete shesh, sheshin “Politika”. S’ke c’i ben!
Atehere, mbaje edhe ti, si gjithe te tjeret fjalimin tend.
“Te dashur zoterinj, pse vazhdoni t’i merrni disa nga fjalet e zotit Mustafaj jashte te teres, jashte kontekstit dhe pse nuk orientoheni nga kjo e fundit? Zoterinj, ne rast se nje gazetar ju pyet me “ne qofte se”, ju a nuk do t’i pergjigjeshit me “atehere”?

Zoterinj kolege, si shpjegohet qe asnje nga gazetat shqiptare nuk e zbardhi te plote intervisten e ministrit te Jashtem ne ALSAT, po mori vetem nje paragraf te saj? Zoterinj te nderuar te oratorise politike apo te penes, ne fund te fundit, pse nuk orientoheni dhe nuk mbeshteteni tek puna e madhe, e kualifikuar dhe e vleresuar qe ben Ministria e Jashtme per problemin e Kosoves, te kontributi i njohur qe ajo jep ne qetesimin e rajonit, por bazoheni tek 2 3 fjale, qe, edhe pse mund te formulohen me mire, perseri nuk perfaqesojne as kontekstin e vertete te mendimit te ministrit, as kontekstin e punes reale qe ben institucioni qe ai perfaqeson?”.

Prandaj, nga keto pozita, ju bej thirrje qe te hiqni dore nga kjo loje politike bajate, qe t’i japim fund luftes me fragmente te shkeputura deklaratash dhe raportesh zyrtare, qe t’i japim fund kerkeses per te na arbitruar dhe interpretuar te tjeret.
Le ta bejme kete, sepse do te fillojme te tregojme seriozitetin dhe emancipimin tone, sepse do te tregojme se dime te lexojme”.

Shenim: Ndersa perfundova fjalimin tim ne miting dhe prisja duartrokitje nga turma, veshi me kapi disa britma te disa njerezve qe thoshnin:
Edhe ai eshte tradhtar!
Edhe ai eshte luftenxites!
Ose te jape doreheqje, si Besnik Mustafaj, ose te shkarkohet!
Ne moment e mblodha veten dhe nga “tribuna e mitingut” thirra me ze te larte:
Mos me cani koken, s’keni c’te me shkarkoni, sepse jam i pavarur!


Nga Astrit Nuri *

 

http://www.shekulli.com.al/

 

Ministri i Jashtėm tha se ai e kishte hapur vetė nė Bruksel ēėshtjen e deklaratės pėr ndryshimin e kufijve

Mustafaj: BE, synojmė qė pėr 2 vjet tė marrim statusin e kandidatit pėr nė BE

 

Anila Rama

TIRANĖ- Ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, tha dje strukturat pėrkatėse tė Bashkimit Evropian ishin sqaruar ditė mė parė lidhur me deklaratėn e bėrė prej tij pėr mundėsinė e ndryshimit tė kufijve mes Kosovės e Shqipėrisė, nė rast tė ndarjes sė Kosovės. I kthyer pas pjesėmarrjes nė raundin politik tė radhės me zyrtarėt e BE-sė, Mustafaj tha se kishte qenė ai vetė qė e kishte hapur kėtė ēėshtje dhe jo zyrtarėt e BE-sė, me tė cilėt ai u takua. “E vėrteta ėshtė se janė bėrė pėrpjekje pėr ta instrumentalizuar shpjegimin tim nė njė televizion, por unė ju siguroj se nė Bruksel, qoftė nė Komisioni Evropian, qoftė nė Presidencėn Evropiane, qoftė edhe nė Sekretariatin e BE-sė, asgjė nuk funksionon mbi bazėn e spekulimit. Gjithēka ishte e sqaruar shumė ditė pėrpara dhe n.q.s unė vetė nuk do ta kisha hapur kėtė temė, ajo nuk do tė ishte hapur fare gjatė bisedimeve. Megjithatė, siē e tha edhe pėrfaqėsuesi i KE-sė, siē e tha edhe presidenti i radhės, nuk ka asnjė keqkuptim nė dallimin midis atyre institucioneve qė ushqejnė njė ėndėrr pėr njė Shqipėri tė madhe dhe meje, si pėrfaqėsues i qeverisė shqiptare”, - tha shefi i diplomacisė dje nė njė konferencė pėr shtyp. Ai e ka konsideruar tė suksesshėm takimin nė fjalė, duke e vėnė theksin se axhenda e kėtij raundi politik vjetor ishte pėrcaktuar qė nė nėntor tė vitit tė kaluar. Ajo qė ministri Mustafaj e konsideroi si lajmin mė tė mirė tė dalė gjatė vizitės sė tij nė Bruksel, ishte vendimi i marrė nga KE-ja, qė Marrėveshja e Stabilizim Asociimit, e negociuar mes BE-sė dhe Shqipėrisė, t’i kalojė pėr nėnshkrim Kėshillit tė Ministrave tė BE-sė. “Kjo tregon qė edhe pas shqyrtimeve teknike nga sektori juridik dhe sektorė tė tjerė tė KE-sė, marrėveshja konsiderohet plotėsisht e denjė pėr Shqipėrinė, pra qė ajo tė jetė e pranueshme edhe pėr tė gjitha vendet anėtare tė BE-sė. Kėshtu, KE-ja, duke analizuar nė detaje, deri dje, tė gjitha zhvillimet nė Shqipėri, qė nga momenti qė PD-ja ka marrė drejtimin e qeverisė, pra tė gjitha zhvillimet pėrputhen me angazhimet qė kėrkon nga ne KE-ja. Njė aspekt tjetėr i rėndėsishėm qė u theksua nga KE-ja, qėndron nė faktin se i bėri thirrje tė hapur Kėshillit tė Ministrave qė marrėveshja tė nėnshkruhet brenda pranverės. Pra, ne, pėr herė tė parė, kemi njė kalendar tė qartė pėr ecurinė tonė dhe shpallja e kėtij kalendari nė procesin e afrimit me BE-nė tregon se KE-ja ka besim tė plotė te reformat qė kemi ndėrmarrė, te vullneti me tė cilin ne po i zhvillojmė kėto reforma dhe te pėrmbajtja e tyre”, - tha Mustafaj.
Afati
Ndėrkohė, ministri Mustafaj ėshtė shprehur se afati optimal dhe mė i mundshėm qė do tė pėrpiqet diplomacia jonė tė vėrė nė jetė, ratifikimin e MSA-sė nga 25 vendet anėtare, do tė jetė 2 vjet. “Koha mė e shkurtėr nga eksperienca e vendeve paraardhėse, nė kohėn kur ishin vetėm 15 vende, ka qenė 2 vjet. Nė tė gjitha prononcimet e KE-sė dje, edhe tė presidencės si dhe nga tė gjitha bisedimet tona, ne shpresojmė qė tė mos shkojė mė shumė se dy vjet. Ministria e Jashtme dhe unė personalisht kam ndėrmarrė qė nga fillimi i kėtij viti njė turne tė madh evropian brenda vendeve tė BE-sė. Qėllimi ynė dhe mėnyra se si po veprojmė ėshtė shpjegimi nė nivel bilateral i nevojės qė ndjejmė ne pėr njė ratifikim tė shpejtė. Ne kemi njė qasje realiste pėr hapat qė duhet tė ndėrmarrė Shqipėria. Nėnshkrimi i MSA-sė ėshtė pėr ne fillimi i punės sonė dhe MSA-ja do tė na shėrbejė ne si njė hartė pėr tė gjitha reformat qė do tė bėjmė gjatė kėsaj periudhe, nė mėnyrė qė tė arrijmė ato standarde qė na nevojiten pėr tė hyrė nė BE. Nuk jemi tė paduruar pėr tė paraqitur kandidaturėn, ne jemi tė paduruar pėr tė transformuar Shqipėrinė. Pra, rruga diplomatike qė ne po ndėrmarrim me tė gjithė anėtarėt e BE-sė pėr ta trajtuar edhe nė nivel bilateral problemin, synon pikėrisht shpejtimin e procedurave tė ratifikimit. Sė dyti, Parlamenti shqiptar, kryetarja e Parlamentit, Komisioni i Jashtėm dhe ai i Integrimit janė pėrfshirė nė kėtė proces tė madh shpjegimi me parlamentet anėtare tė BE-sė”, - pėrfundoi Mustafaj.


23/03/2006

 http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm

Faqja 8 - POLITIKE

Mars 23, 2006
 
Ministri i Jashtėm pas kthimit nga Brukseli: Pėr “Kufijtė” ata ishin tė sqaruar
 

Asocimi, ratifikimi, shpresė pėr 2 vjet

Mustafaj: Tur pėr lobing nė gjithė vendet e BE

Artemida Ēollaku
a.collaku@gazetashqiptare.com

Koha mė e shkurtėr pėr ratifikimin e Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit, nga tė gjitha vendet anėtare tė Bashkimit Evropian, ėshtė periudha 2-vjeēare. Ministri i Jashtėm i vendit tonė, Besnik Mustafaji gjatė njė konference pėr shtyp pas kthimit nga Brukseli u shpreh se, “ne shpresojmė qė tė mos shkojė mė shumė se dy vjet”. Shefi i diplomacisė shqiptare ka bėrė tė ditur strategjinė qė do tė ndiqet nė vazhdim, nga dikasteri qė ai drejton, nė funksion tė ratifikimit sa mė tė shpejtė tė kėsaj marrėveshjeje nga parlamentet e vendeve tė BE-sė. “Ministria e Jashtme dhe unė personalisht, kam ndėrmarrė qė nga fillimi i kėtij viti njė turne tė madh evropian, brenda vendeve tė BE-sė dhe do tė kem njė vizitė zyrtare shumė shpejt edhe nė Gjermani. Me filozofinė qė nuk ka vende tė parėndėsishme, unė, nė fillim tė javės do tė bėj njė turne tre ditor nė dy nga tre vendet Baltike, Letoni dhe Estoni”, - tha Mustafaji. Shefi i diplomacisė bėri tė ditur se qėllimi i kėsaj mėnyre veprimi, ėshtė shpjegimi nė nivel bilateral i nevojės qė ka Shqipėria pėr njė ratifikim tė shpejtė. Por, kjo ministri nuk do tė jetė e vetme nė arritjen e kėtij qėllimi. Mustafaji bėri tė ditur se Parlamenti Shqiptar, Kryetarja e Parlamentit, Komisioni i Jashtėm dhe ai i Integrimit janė pėrfshirė nė kėtė proces tė madh shpjegimi me parlamentet anėtare tė BE-sė. “Pra, rruga diplomatike qė ne po ndėrmarrim me tė gjithė anėtarėt e BE-sė, pėr ta trajtuar edhe nė nivel bilateral problemin, synon pikėrisht shpejtimin e procedurave tė ratifikimit”, - nėnvizoi ai.
Vlerėsimet
Vendimi i KE-sė pėr dėrgimin e MSA-sė, pėr firmosje nė Kėshillin e Ministrave si dhe thirrja qė iu bė kėtij Kėshilli pėr nėnshkrimin e marrėveshjes brenda pranverės, ėshtė interpretuar si vendosje e “njė kalendari tė qartė pėr ecurinė e zhvillimit tė vendit tonė”, nga ministri Mustafaji. “Shpallja e kėtij kalendari nė procesin e afrimit me BE-nė, tregon se Komisioni Evropian ka besim tė plotė tek reformat qė kemi ndėrmarrė, tek vullneti me tė cilin ne po i zhvillojmė kėto reforma dhe tek pėrmbajtja e kėtyre reformave”, - deklaroi Mustafaji. Sipas tij, ky vendim tregon qė edhe pas shqyrtimeve teknike nga sektori juridik dhe sektorė tė tjerė tė Komisionit Evropian, marrėveshja konsiderohet plotėsisht e denjė pėr Shqipėrinė, pra qė ajo tė jetė e pranueshme edhe pėr tė gjitha vendet anėtare tė BE-sė. Ndėrkohė, Mustafaji e ka vlerėsuar si mjaft pozitiv rikonfirmimin nga ana e Komisionit, nga ana e Presidencės austriake dhe asaj tė ardhshme finlandeze, pėr vėmendjen e plotė tė BE-sė ndaj Ballkanit Perėndimor. “Ky ėshtė njė lajm i gėzueshėm, natyrisht pėr tė gjithė rajonin dhe ne marrim pjesėn qė na takon”, - tha ai.
Diskutimet
Temat e diskutuara, gjatė takimit tė zhvilluar mes ministrit Mustafaji dhe Trojkės evropiane, kishin tė bėnin me reformat qė janė ndėrmarrė deri mė tani nga qeveria, si dhe me pėrmbushjen e angazhimeve pėr luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar. Diskutimet janė pėrqendruar edhe nė situatėn nė rajon, nė zhvillimet e pritshme nė Kosovė dhe Mal tė Zi. I pyetur, lidhur me sqarimet pėr deklaratėn e bėrė disa ditė mė parė, nga ministri pėr kufijtė, nė rast se do tė ketė ndarje tė Kosovės, Mustafaji u shpreh se “gjithēka ishte sqaruar shumė ditė pėrpara dhe nuk ka asnjė keqkuptim. “Nė qoftė se unė vetė nuk do ta kisha hapur kėtė temė, ajo nuk do tė ishte hapur fare gjatė bisedimeve”, - tha Mustafaji.
 
 
Dje deklarata e Presidentit Cervenkovski
 

“Autoritetet shqiptare tė hedhin poshtė qėndrimin e Mustafajt”

Tė dėmshme dhe tė rrezikshme vazhdon ta quajė Maqedonia deklaratėn e Ministrit tonė tė jashtėm Besnik Mustafaj pėr ndryshimin e kufijve nė Rajon. Kėsaj here fjalėt janė tė presidentit Maqedonas Branko Cervenkovski, pas shpjegimit tė djeshėm tė Mustafajt, se deklarata mbi kufijtė ėshtė keqkuptuar dhe keqinterpretuar dhe se Shqipėria nuk ėshtė pėr ndryshimin e kufijve mes vendeve ku banojnė shqiptarė. “Uroj qė autoritetet shqiptare tė jenė seriozė nė hedhjen poshtė tė deklaratės si tė pavlefshme dhe tė dėmshme pėr Shqipėrinė dhe fqinjėt e saj”, ka komentuar Cervenkovski gjatė festimeve pėr ditėn e verės. Nuk ėshtė koincidencė qė rreagime tė forta mbėrritėn nga Brukseli, vendet antare tė BE dhe nga fqinjėt, ka vazhduar ai. Problemi bėhet akoma me serioz, sipas tij, “sepse Mustafaj ėshtė minister i Jashtėm i Shqipėrisė, duke folur nga brendėsia e Qeverisė Shqiptare”.
 
Faqja 21 - RAJON
 

Urdhėr-arresti ishte paraqitur nga qeveria e Serbisė qė gjatė kohės sė luftės me UĒK
 

Petersen: Jo arrest Ēekut dhe Thaēit

Kėrkesa e shefit tė UNMIK pėr Interpol
 

Ina Koxha

Prishtinė-Interpoli duhet tė heqė urgjentisht urdhėr-arrestin pėr kryeministrin e Kosovės Agim Ēeku dhe kreun e PDK-sė Hashim Thaēi, urdhėr-arrest ky i bėrė nga Serbia. Kėtė kėrkesė e ka bėrė shefi i UNMIK-ut, Soren Jesen Petersen nė njė letėr dėrguar vendeve perėndimore, ku i kėrkon tė injorojnė kėtė urdhėr-arresti ndėrkombėtar tė iniciuar nga Serbia kundėr Agim Ēekut dhe Hashim Thaēit dhe ish-luftėtarėve tė tjerė. Jesen Petersen ka sqaruar nė letėr se Kosova administrohet nga Kombet e Bashkuara dhe urdhėr-arreste tė tilla thyejnė ligjet. “Duke pasur parasysh nevojėn qė kryeministri Agim Ēeku dhe Hashim Thaēi tė lėvizin lirshėm, pėrfshi dhe pjesėmarrjen nė takimet pėr statusin, ėshtė e rėndėsishme qė Interpoli ta heqė kėtė urdhėr arresti sa mė shpejt qė tė jetė e mundur”, ka shkruar Jessen Petersen nė kėrkesėn drejtuar vendeve perėndimore.
Solana-Ēeku
Kryeministri i Prishtinės Agim Ceku kėrkoi dje njė ndėrhyrje mė aktive tė Bashkimit Eropian nė fushėn e investimeve nė Kosovė nė energji e infrastrukturė. Gjatė njė takimi me pėrfaqėsuesin e lartė tė BE-sė pėr politikėn e jashtme dhe tė sigurisė, Havier Solana, nė Bruksel, Cceku tha se “Hapja e njė zyre ndėrlidhėse nė BE do tė pėrshpejtonte procesin e integrimeve evropiane pėr Kosovėn”. Kryeministri i Kosovės i shprehu besimin nė angazhimin dhe aftėsitė e tij pėr t’u pėrballur me sfidat e kohės. Gjatė pasdites, ai u takua edhe me drejtorin pėr ēėshtje tė sigurisė nė Bashkimin Europian, Pedro Serrano de Haro. Tė dy palėt biseduan pėr praninė e ardhshme europiane nė Kosovė dhe e vunė theksin nė fushėn e sigurisė.
Mekshejn: Serbia duhet ta lerė Kosovėn
“Shpresoj qė Beogradi tė arrijė tė kuptojė se Serbia duhet ta lėrė Kosoven dhe tė bjerė dakord me mbrojtje pėr serbėt qė jetojnė atje, ta lėrė Kosovėn tė bėhet njė shtet i pavarur. Mendoj se ky do tė jetė njė hap i rėndėsishėm pėrpara nė 2006”. Kėshtu ėshtė shprehur nė njė intervistė pėr BBC-nė, ish-ministri britanik pėr Evropėn Denis Mekshejn. Duke u pėrgjigjur pozitivisht nė njė pyetje retorike “qė Kosova duhet tė jetė krejtėsisht e pavarur”, Mekshejn tha se “ministrja e jashtme zvicerane Mishelin Kalmi Rej ka dalė hapur dhe ka thėnė se Kosova duhet tė ketė status tė pavarur si njė shtet sovran”, pėr tė shtuar se “ėshtė e pazakontė qė njė vend si Zvicra tė udhėheqė nė fushėn diplomatike”. Pasi i jep tė drejtė ministres zvicerane qė kėtė e thotė me “zė tė lartė”, Mekshejn tha gjatė kėsaj interviste se “ēdo ministėr i jashtėm nė Evropė dhe nė Shtetet e Bashkuara dhe nė komunitetin ndėrkombėtar po e thotė privatisht se ne nuk duan tė vazhdojnė me Kosovėn si njė protektorat i Kombeve tė Bashkuara, e drejtuar nga UNMIK-un nė mėnyrė jo efikase”. “Kosova ka nevojė pėr mė pak ushtarė dhe mė shumė policė, dhe Kosova si njė shtet i pavarur sovran, e varfėr, me burime tė pamjaftueshme, me tė gjitha vėshtirėsitė qė ka, do tė mund tė marrė mė shumė pėrgjegjėsi pėr vendimet e veta dhe nuk do tė bllokojė mė integrimin e Serbisė nė BE sepse ky ėshtė ēmimi i madh”, thotė Mekshejn.
Nderkaq, duke komentuar sintagmen “pavaresi e kushtezuar” per Kosoven, Mekshejn shprehet se edhe te gjitha shtetet europiane kane pavaresi te kushtezuar, pasi ato kane dorezar nje pjese te sovranitetit te tyre ne Bashkimin Europian.
“Keshtu ne Evropen moderne, pavaresia e kushtezuar eshte ndoshta cilesimi korrekt, por ne duam ta shohim Kosoven me autoritetin e nje shteti qe eshte ne gjendje te marre kredi, qe eshte ne gjendje te vendose marredhenie me institucionet nderkombetare, te kete pergjegjesi per sigurine e vet, per policine e vet dhe te pranoje pergjegjesi per minoritetet qe jetojne brenda kufijve te saj”.
 
 
 
Faqe 23 - Rajon

kryeministri i kosoves
takimet
 

“Minoriteti serb nė Kosovė duhet tė shohė Prishtinėn e jo Beogradin si kryeqytetin e tyre tė vėrtetė”
 

Ēeku: S’kam kryer apo urdhėruar krime

Atmosferė miqėsore nė takimin e parė zyrtar tė kryeministrit
 

Kryeministri kosovar, Agim Ēeku, gjatė kėtyre ditėve ka kryer vizitėn e tij tė parė zyrtare jashtė vendit.

Ai ishte nė Vjenė dhe nė Bruksel, ku ėshtė takuar me pėrfaqėsues tė lartė politike dhe ka diskutuar mbi negociatat dhe statusin e Kosovės. Gjatė takimit me Solanėn nė Bruksel, ky i fundit ėshtė shprehur: “Ndoqa me kuj-des fjalimin tuaj para Parlamentit. Do tė jeni njė kryeministėr i mirė pėr Kosovėn. Qeveria deri tani ka pasur shumė fjalė, por shumė pak veprime. Besoj se ėshtė koha pėr ta kthyer kėtė pozicion, tė flasim mė pak dhe tė veprojmė mė shumė. Unė kėmbėngul shumė se kjo ėshtė parėsore”. Ndėrsa ministres sė Jashtme austriake, Plassnik Ēeku i tha se: “Duhet tė forcojmė kontaktet me pakicėn serbe nė Kosovė. Ne duhet t’u dėrgojmė atyre sinjale se jemi shumė seriozė kur kėrkojmė qė serbėt tė rrinė nė Kosovė dhe ta ndjejnė veten kėtu tė lirė dhe tė sigurt”. Pas takimit, Ēeku ėshtė intervistuar nga gazetėn austriake “Kurier”, ku ėshtė shprehur se vendi i tij duhet tė fitojė pavarėsinė brenda kėtij viti. “Nuk ka asnjė perspektivė tjetėr, pėrveē pavarėsisė pėr ne”, deklaroi Ēeku. Bisedimet e drejtpėrdrejta ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit kanė filluar nė Vjenė muajin e kaluar dhe pritet tė pėrfundojnė brenda kėtij viti. Ēeku tha se ka gjėra qė kanė ende nevojė tė ndryshojnė pėr serbėt e Kosovės. Ai akuzoi Beogradin se po abuzon me minoritetin, me qėllim pėr tė ruajtur njė lloj kontrolli. Qeveria serbe po pengonte serbėt e Kosovės qė tė merrnin pjesė nė jetėn politike tė vendit. Por serbėt e Kosovės duhet tė angazhohen nė jetėn politike tė vendit, nė institucione dhe tė marrin pėrgjegjėsitė. Ata duhet tė shikojnė “Prishtinėn dhe jo Beogradin si kryeqytetin e tyre”. “Ne duhet t’u tregojmė atyre se kanė tė ardhme nė Kosovė”, deklaroi Ēeku. Ai beson se njė shtet i pavarur do tė jetė me shanse ekonomike. Ka shumė tė rinj dhe vendi ka burime natyrore, tė cilat nuk janė shfrytėzuar ende. Ka potencial ekonomik nė agrikulturė, miniera, turizėm dhe nė sektorin energjik, edhe pse Kosova tani nuk ka shfrytėzime tė mjaftueshme”, tha Ēeku. Ndėrsa ėshtė pyetur nga gazetarėt austriakė mbi akuzat e serbėve se kryeministri i zgjedhur ėshtė njė kriminel lufte dhe duhet tė shkojė nė Hagė dhe se zgjedhja e tij ishte provokim i hapur nga ana e Kosovės, Ēeku ėshtė pėrgjigjur i qetė se “asnjėherė nuk kam kryer apo urdhėruar krime, por e kam mbrojtur atdheun tim dhe kam ndėrgjegjen e pastėr”, ka deklaruar kryeministri Ēeku pėr “Kurier”. Ndėr tė tjera ai ka thėnė se shqiptarėve lufta “u ėshtė imponuar” nga vetė serbėt dhe se ai ka bėrė atė qė duhet, ka mbrojtur atdheun. “Jam krenar pėr kėtė. Ndėrsa nė Bruksel, njė atmosferė shumė e pėrzemert dhe miqėsore u vu re ndėrmjet shefit tė diplomacisė europiane, Havier Solanės dhe kryeministrit tė Kosovės, Agim Ēekut. Havier Solana theksoi se e njihte kryeministrin e Kosovės prej shumė vitesh dhe se kishte krijuar pėrshtypje tė mira pėr tė nga puna e lavdėrueshme qė ai kishte bėrė kur drejtonte Trupat Mbrojtėse tė Kosovės.

 

Ursula Plassnik

“Nė Kosovė duhet krijuar njė mjedis, i cili u lejon tė gjitha grupeve etnike, veēanėrisht atyre qė janė mė tė diskutuar, minoritetit serb tė Kosovės, qė tė jetojnė nė siguri dhe dinjitet. Tani nuk flas vetėm nė emėr tė Austrisė, po edhe tė Bashkimit Evropian. Kosova do tė vlerėsohet nė bazė tė gatishmėrisė pėr tė krijuar kėtė mjedis tani dhe nė vazhdim tė negociatave pėr statusin. Ky ėshtė problemi mė i rėndėsishėm pėr tė zgjidhur gjatė negociatave”.

 

Zėvendėsja e ndihmėssekretarit tė SHBA: Nuk lejojmė eksodin e serbėve
Di Karlo: Kosova e pavarur s’mund tė bashkohet me asnjė vend tjetėr

Rozmari di Karlo, zėvendėse e ndihmėssekretarit amerikan tė Shtetit pėr Evropėn dhe Evroazinė, ėshtė shprehur se “nė rast tė pavarėsisė sė Kosovės, ne nuk mbėshtesim bashkimin eventual tė Kosovės me cilindo vend tjetėr apo me njė pjesė tė vendit tjetėr”. Deklarimi i Di Karlos vjen pas reagimeve tė anėtarėve tė qeverisė serbe mbi deklaratėn e ministrit tė Jashtėm shqiptar dhe skandalin e krijuar mbi “ndryshimin kufijve”, e cila u sqarua mė pas se ishte njė keqinterpretim. Pas reagimeve tė kundėrta nga tė gjitha shtetet e Ballkanit, ministri shqiptar i Jashtėm, Mustafaj, ka bėrė njė deklaratė pėrpara BE mbi intervistėn e tij dhe ka siguruar se media e ka keqinterpretuar citimin e tij mbi pikėn e kufijve. Serbėt kanė deklaruar menjėherė tė revoltuar se Shqipėria nuk ka hequr dorė nga ideja e saj pėr formimin e njė “Shqipėrie tė madhe”, gjė qė do tė shkaktonte trazira nė rajon. Ndėrsa lidhur me ēėshtjen e statusit tė Kosovės, pėr tė cilin SHBA-ja shpreson qė do tė zgjidhet deri nė fund tė kėtij vitit, Rozmari di Karlo vuri nė dukje se pala serbe dhe shqiptare tashmė kanė pasur dy takime produktive pėr decentralizimin nė Kosovė dhe kanė gjetur disa pika tė pėrbashkėta. Mediat amerikane njoftojnė se nė njė takim me gazetarė nė Departamentin e Shtetit, Di Karlo ka thėnė se “ēfarėdo zgjidhjeje t’i jepet statusit tė Kosovės, kjo duhet tė rrisė stabilitetin e rajonit, ndėrkaq dhuna nė kėtė proces nuk do tė tolerohet. Kur procesi tė fillojė, ai nuk do tė tė ndėrpritet. Status kuoja nuk ėshtė e pranueshme dhe tė gjitha palėt pajtohen me kėtė”, ka thėnė Di Karlo, duke pėrsėritur qėndrimin e Uashingtonit se Kosova duhet tė mbetet multietnike. “Nuk lejojmė nė mėnyrė absolute eksodin e serbėve”, tha ajo, “tė drejtat e tyre duhet tė mbrohen”.

 

Denis Macshane: Beogradi duhet ta lėrė Kosovėn

Ish-ministri britanik pėr Evropėn, Denis Macshane, tha se Ballkani ose do tė evropianizohet ose do tė pėrballemi me ballkanizimin e Evropės. Vendimet e mėdha kėtė vit janė sė pari pėr statusin e Kosovės. “Shpresoj qė Beogradi mund ta kuptojė se Serbia duhet ta lėrė Kosovėn tė pavarur dhe tė bjerė dakord me mbrojtjen pėr serbėt qė jetojnė atje. Mendoj se problemi tjetėr ėshtė se ka shumė krim, por nuk ka kapitalizėm tė mjaftueshėm nė Ballkanin Perėndimor. Kosova ka nevojė pėr mė pak ushtarė dhe mė shumė policė”, tha ai.
 
 http://www.ballkan.com/
 
Ēeku vlerėsohet si kryeministėr nė Bruksel
  Solana: Bashkėsia ndėrkombėtare ka nevojė pėr njerėz seriozė nė vendet e rėndėsishme, ashtu si Ēeku

Autori i Lajmit: Red.
Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ėshtė pritur mjaft mirė nė Bruksel. Vizita e tij e parė si kryetar qeverie ka rezultuar mjaft pozitive, duke realizuar njė sėrė takimesh tė rėndėsishme, qė nga Ahtisari, Rohan, Solana dhe Scheffer.
Nė tė gjitha kėto takime, tema e pėrbashkėt ka qenė statusi e Kosovės dhe garantimi i tė drejtave tė pakicave serbe. Veē rekomandimeve, Ēeku ėshtė vlerėsuar pėr ditėt e tij si kryeministėr dhe pėr fjalimin qė ka mbajtur me kėtė rast nė Kuvendin e Kosovės.
Takimi me Solana-n
Njė atmosferė shumė e pėrzemėrt dhe miqėsore u vu re ndėrmjet shefit tė diplomacisė evropiane, Havier Solana, dhe Kryeministrit tė Kosovės, Agim Ēeku. Havier Solana theksoi se e njihte kryeministrin e Kosovės qė prej shumė vitesh dhe se kishte krijuar pėrshtypje tė mira pėr tė nga puna e lavdėrueshme, qė ai kishte bėrė kur drejtonte Trupat Mbrojtėse tė Kosovės. Solana pohoi se ai kishte ndjekur dhe vlerėsuar edhe fjalimin shumė tė mirė qė Ēeku kishte mbajtur para Parlamentit tė Kosovės gjatė emėrimit tė tij si kryeministėr, qė e kishte vlerėsuar jo vetėm pėr pėrmbajtjen, por edhe pėr mėnyrėn se si u shqiptua. Ai shprehu besimin se Ēeku do tė jetė njė kryeministėr shumė i mirė pėr Kosovėn dhe kjo ėshtė diēka shumė e mirė, sidomos tani qė bashkėsia ndėrkombėtare ka nevojė atje per njerėz seriozė nė vendet e rėndėsishme. “Dhe, shpresoj se Ēeku do tė jetė i tillė”, tha Solana.
Rekomandimet pėr qeverinė
Mė pas, shefi i diplomacisė evropiane iu referua procesit tė sapofilluar nė Vjenė, i cili, sipas tij ka nisur tė ecė pėrpara. Ai theksoi se qeveria e re ka nevojė tė punojė me forcė nė vėnien nė jetė tė standarteve, si dhe nė mbrojtjen e pakicave. Por Solana nėnvizoi se ai tani pret nga qeveria e re dhe nga kryeministri jo vetėm fjalė, por nė radhė tė parė vepra, tė cilat kanė rėndėsi themelore nė pėrcaktimin e statusit. Mė pas, ai foli pėr rolin dhe angazhimin e Bashkimit Evropian nė Kosovė sot dhe nė tė ardhmen. Nga ana e tij, Kryeministri Ēeku nėnvizoi se Kosova ndodhet nė Evropė dhe se integrimi i saj nė Bashkimin Evropian dhe institucionet Euro-Atlantike mbetet njė pėrparėsi jo vetėm e qeverisė sė tij, por edhe e mbarė popullit. “Axhenda jonė pėr zhvillimin ėshtė e lidhur ngushtė me axhendėn pėr integrimin nė BE”, deklaroi Kryeministri i Kosovės.
Pakicat serbe
Kryeministri Ēeku e ka vėnė theksin nė njė aspekt tė ndjeshėm pėr diplomacinė evropiane: atė tė respektimit tė tė drejtave tė pakicave nė Kosovė. Ai tha se ka mbetur shumėēka pėr t’u bėrė nė Kosovė, sidomos pėrsa i takon pikėrisht respektimit tė tė drejtave tė pakicave. “Duhet tė forcojmė kontaktet me pakicėn serbe nė Kosovė, pėr tė krijuar njė mjedis sa mė tė favorshėm pėr tė gjithė. Ne duhet t’u dėrgojmė atyre sinjale se jemi shumė seriozė kur kėrkojmė qė serbėt tė rrinė nė Kosovė dhe ta ndjejnė veten kėtu tė lirė dhe tė sigurt”, tha kryeministri, duke nėnvizuar se edhe pakica serbe duhet ta konsiderojė dhe ta dojė Kosovėn si vendin e saj.

Tiranė-Prishtinė, firmosin pėr energjinė Ēeku e Beli
Ministri i Energjisė dhe Minierave, Et’hem Ēeku, priti dje drejtorin gjeneral tė Koorporatės Elektroenergjetike tė Shqipėrisė, Andi Beli, ku u diskutua lidhur me gjendjen e pėrgjithshme tė energjisė nė Kosovė dhe Shqipėri. Biseda u fokusua nė gjetjen e rrugėve mė tė mira tė mundshme pėr shtimin dhe institucionalizimin e bashkėpunimit tė dy vendeve, Kosovės e Shqipėrisė, nė fushėn e energjisė elektrike, nė kuadėr edhe tė Traktatit pėr komunitetin e Evropės Juglindore. Palėt ranė dakord qė ka mjaft vend pėr tė rritur shkėmbimin e energjisė nė mes tė dy vendeve mbi bazat e interesit reciprok, posaēėrisht rreth linjės 400 kilovatėshe. Po ashtu, njė temė e rėndėsishme e bisedės sė djeshme ishte edhe bashkėrendimi mė i mirė i planifikimit dhe shkėmbimeve tė energjisė, midis dy koorporatave vendore elektroenergjetike, me synim tė pėrballimit mė tė mirė tė situatės pėr furnizim me energji nė periudhėn e dimrit 2006-2007.

Di Carlo: Duhet parandaluareksodi masiv i serbėve
Zėvendėsndihmėsja e sekretares sė Shtetit pėr Evropėn dhe Azinė, Rosmari Di Carlo, deklaroi se Uashingtoni shpreson qė negociatat pėr statusin e Kosovės do tė pėrfundojnė nga fundi i vitit. “Kur procesi tė fillojė, ai nuk do tė ndėrpritet, sepse status quo-ja nuk ėshtė e pranueshme dhe tė gjithė janė dakord me kėtė”, tha Di Carlo. Lidhur me fillimin e bisedimeve Prishtinė-Beograd, ajo theksoi se decentralizimi nuk ėshtė vetėm ēėshtje e qeverisjes mė tė mirė, por ai bėhet qė pakicave t’u mundėsohet tė kenė zėrin e tyre nė qeveri. Sipas saj, qėllimi i Uashingtonit ėshtė qė Kosova tė mbetet shumėetnike, nuk duhet tė ndodhė eksodi i serbėve, kurse tė drejtat e tyre duhet tė mbrohen. Mė tej, pėrfaqėsuesja e Departamentit Amerikan tė Shtetit shtoi se, “nė rast tė pavarėsisė sė Kosovės ne nuk mbėshtesim bashkimin eventual tė Kosovės me ndonjė vend tjetėr apo pjesė tė vendi tjetėr”.

Kosova do tė pėrdorė modelin maqedonas tė decentralizimit
Ministrat e Pushtetit Lokal tė Maqedonisė dhe Kosovės thellojnė bashkėpunimin. Zėvendėskryeministri i Kosovės dhe njėkohėsisht edhe ministėr i Pushtetit Lokal, Lutfi Haziri, gjatė njė takimi, qė pati dje nė Shkup me homologun e tij Rizan Sylejmani, kanė firmosur njė memorandum pėr bashkėpunim ndėrministror. Ky protokoll parashikon mbėshtetjen e bashkėpunimit nė tė gjitha sferat e pushtetit lokal mes dy vendeve, qė nėnkupton kėmbimin e informatave, kuadrit dhe ekspertėve, si dhe bashkėpunimin ndėrkufitar mes komunave tė Maqedonisė dhe Kosovės. Pėr mė tepėr, Haziri tha se, “modeli i decentralizimit nė Maqedoni ka treguar se ka patur sukses nė zbatim dhe jemi tė interesuar t’u referohemi pikave tė caktuara, pėr t’iu larguar ēdo lloj modeli tjetėr, qė bllokon jetėn e qytetarėve, integrimin e komuniteteve etnike dhe qė nuk ėshtė i efektshėm”.

Ky lajm ėshtė publikuar: 23/03/2006

 http://www.sot.com.al/

 
CP to demolish 87 houses in Golem
The decision for demolition of illegal construction in Golem Zone has highly irritated the inhabitants.Gather in a protest, they declared they will not allow the Construction Police to destroy their houses. Just three months ago, a family remained under open sky, because the forces of Construction Police demolished its house. “We are not illegal, said citizen L.Gj, because we have bought the land and built the houses in accordance to all regulations and with a construction permit.” There are 87 dwelling houses are to be demolished on March 25, because, according to the law, it falls in discordance to the urban planning. These 87 families are to suffer from the mistakes of those that issued the construction permits. During the protest, they considered the decision as arrogant. The coastal town of Durres is the most problematic regarding housing. And with the demolition of these houses, other 87 families are added to the homeless list. “I have no intention to move from my house, says inhabitant Z.H.” The inhabitants thinking that their complains to responsible institutions could avoid houses’ demolishing are very few. Meanwhile the Construction Police Durres branch is determined to carry out all decisions. Sources from this branch inform for “SOT” newspaper that all constructions like bar-restaurants or houses built across the coast, which harm the urban planning, are to be demolished. In relation to this matter, the chairman of Durres Construction Police Besnik Meca said nothing that is against the law would be tolerated.

25 vendet e BE kanė nisur procesin e ratifikimit tė Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit me Shqipėrinė

BE: Bilanc pozitiv i qeverisė "Berisha"

Pėrfaqėsuesit e lartė tė BE-sė kanė pėrgėzuar qeverinė shqiptare pėr progresin e shpejtė qė po bėn veēanėrisht nė fushėn e reformave, duke e cilėsuar periudhėn e fundit njė periudhė pune dhe angazhimesh me njė bilanc pozitiv. Kėto qėndrime inkurajuese pėr Shqipėrinė, drejtuesit e lartė europianė i shprehėn gjatė takimit vjetor qė patėn me ministrin e Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, nė Bruksel, ku u vlerėsuan pėrpjekjet e qeverisė shqiptare pėr tė pėrmbushur angazhimet e saj pėr pėrshpejtimin e procesit tė integrimit. Gjatė njė konference pėr shtyp, ministri Mustafaj, i sapokthyer nga ky takim, deklaroi se pėrfaqėsuesit e BE-sė shfaqėn njė vlerėsim shumė pozitiv dhe inkurajim tė hapur pėr tė gjitha qėndrimet e Shqipėrisė, ndėrkohė qė pėrshėndetėn tė gjitha zhvillimet e fundit nė vendin tonė. Sipas kreut tė diplomacisė shqiptare, kėto struktura tė BE-sė vlerėsuan njėzėri se Shqipėria po bėn progres me shpejtėsi dhe se qeveria ėshtė e angazhuar nė pėrpjekje tė mėdha pėr tė realizuar objektivat e saj. "Nė pėrgjithėsi, mund t'ju them me kėnaqėsi qė pati njė vlerėsim shumė pozitiv, njė inkurajim shumė tė hapur pėr tė gjitha qėndrimet e Shqipėrisė dhe zhvillimet nė Shqipėri gjatė kėsaj periudhe, e cila ka qenė njė periudhė pune, angazhimesh dhe sfidash tė mėdha, por edhe njė periudhė me njė bilanc mjaftueshmėrisht pozitiv. Unė nuk jam euforik, prandaj po insistoj tek fjala mjaftueshmėrisht pozitiv, megjithėse tė gjitha kėto struktura tė BE-sė ishin nė njė zė nė vlerėsimin se Shqipėria po bėn progres me shpejtėsi, se qeveria po bėn pėrpjekje tė mėdha pėr tė pėrmbushur angazhimet e saj, se shoqėria shqiptare ėshtė njė shoqėri qė po ecėn mirė nė drejtim tė standartizimit dhe modernizimit tė saj", u shpreh Mustafaj. Ai tha se takimi u fokusua nė tema qė kanė tė bėjnė me reformat qė vendi ynė ka ndėrmarrė gjatė kėsaj periudhe, kryesisht nė pėrmbushjen e detyrimeve nė luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar. Megjithatė, Mustafaj nėnvizoi se u diskutua edhe pėr reforma nė fusha tė tjera, si dhe situata nė rajon, duke u pėrqėndruar veēanėrisht nė zhvillimet nė Kosovė dhe Mal tė Zi. "Temat e diskutuara nė kėtė dialog kishin tė bėnin me reformat qė ne kemi ndėrmarrė gjatė kėsaj periudhe, kryesisht reformat pėr pėrmbushjen e atyre angazhimeve qė kemi nė luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar, por edhe reformat nė fusha tė tjera, situata nė rajon ku kryesisht analiza u pėrqėndrua nė zhvillimet e pritshme nė Kosovė dhe Mal tė Zi, njė temė qė rrallė diskutohet, qė ėshtė angazhimi dhe puna e qeverisė shqiptare gjatė njė viti, pra qė pėrfshin edhe qeverinė paraardhėse socialiste, edhe qeverinė tonė, pėr tė zbatuar programet pėr shkatėrrimin e armėve tė lehta dhe tė vogla", tha kreu i diplomacisė shqiptare. Ai e cilėsoi kėtė takim si njė moment mjaft tė rėndėsishėm, edhe pėr faktin se pėrbėn rastin e vetėm ku njė vend aspirant, nė rastin konkret Shqipėria, dėgjon Trojkėn Europiane gjatė diskutimit tė problemeve tė saj. Sipas Mustafajt, kjo pėrbėn njė sens barazie nė dialog, e cila ėshtė nė filozofinė e BE-sė pėr t`i trajtuar kėto vende mė shumė si partnere nė pėrcaktimin e njė fati tė pėrbashkėt. "Ky ėshtė njė rast shumė i rėndėsishėm dhe nė njė aspekt tjetėr. Ėshtė i vetmi rast ku secili nga vendet aspirante, nė rastin konkret Shqipėria, dėgjon edhe BE-nė, pra qoftė Presidencėn, qoftė Sekretariatin, qoftė Komisionin, tė flasė pėr hallet e veta dhe ky sens barazie nė dialog ėshtė nė filozofinė e nevojshme qė ka BE-ja pėr t'i trajtuar si vende, edhe mė shumė se partnere nė procesin e ndėrtimit tė njė realiteti paqeje dhe prosperiteti tė pėrbashkėt nė Europė, nė pėrcaktimin e njė fati tė pėrbashkėt", vlerėsoi ministri i Jashtėm shqiptar.

 

- Zoti Mustafaj, pas nėnshkrimit, firmosjes sė marrėveshjes nė pranverė, sa kohė merr ratifikimi nga tė gjitha vendet anėtare tė BE-sė dhe cila ėshtė rruga mė e mirė qė ka menduar Ministria jonė e Jashtme pėr t'i bindur kėto vende?

Koha mė e shkurtėr nga eksperienca e vendeve paraardhėse, nė kohėn kur ishin vetėm 15 vende, ka qenė 2 vjet. Nė tė gjitha prononcimet e Komisionit dje, edhe tė presidencės si dhe nga tė gjitha bisedimet tona, shpresojmė qė tė mos shkojė mė shumė se 2 vjet. Ministria e Jashtme dhe unė personalisht kam ndėrmarrė qė nga fillimi i kėtij viti njė turne tė madh europian brenda vendeve tė BE-sė, ku mund tė kuptohet qoftė ardhja e ministrave tė Jashtėm nė Shqipėri, qoftė vajtja ime nė vendet e mėdha tė BE-sė si, nė Francė, Britaninė e Madhe, kam pritur kėtu ministrin e Jashtėm tė Spanjės, kam pritur shumė ministra tė Jashtėm tė vendeve tė tjera, tė cilat nuk po i pėrmend, do tė kem njė vizitė zyrtare shumė shpejt edhe nė Gjermani, dhe me filozofinė qė nuk ka vende tė parėndėsishėm, unė, nė fillim tė javės, do tė bėj njė tur tre ditor nė dy nga tre vendet Balltike, Letoni dhe Estoni. Qėllimi ynė dhe mėnyra se si po veprojmė, ėshtė shpjegimi nė nivel bilateral i nevojės qė ndjejmė ne pėr njė ratifikim tė shpejtė. Ne kemi njė qasje realiste pėr hapat qė duhet tė ndėrmarrė Shqipėria. Nėnshkrimi i MSA ėshtė pėr ne fillimi i punės sonė dhe MSA do tė na shėrbejė ne si njė hartė pėr tė gjitha reformat qė do tė bėjmė gjatė kėsaj periudhe, nė mėnyrė qė tė arrijmė ato standarte qė na nevojiten pėr tė hyrė nė BE. Nuk jemi tė paduruar pėr tė paraqitur kandidaturėn, por jemi tė paduruar pėr tė transformuar Shqipėrinė. Pra, rruga diplomatike qė ne po ndėrmarrim me tė gjithė anėtarėt e BE-sė pėr ta trajtuar edhe nė nivel bilateral problemin, synon pikėrisht shpejtimin e procedurave tė ratifikimit. Sė dyti, Parlamenti shqiptar, Kryetarja e Parlamentit, Komisioni i Jashtėm dhe ai i Integrimit janė pėrfshirė nė kėtė proces tė madh shpjegimi me parlamentet anėtare tė BE-sė.

- Zoti ministėr, vizita juaj ėshtė komentuar nė shtyp si njė dhėnie llogarie pėr njė deklaratė tuajėn dhėnė nė njė televizion shqiptar. A mund tė na thoni diēka pėr kėtė?

E vėrteta ėshtė se janė bėrė pėrpjekje pėr ta instrumentalizuar shpjegimin tim nė njė televizion, por unė ju siguroj se nė Bruksel, qoftė nė Komisionin Europian, qoftė nė Presidencėn Europiane, qoftė edhe nė Sekretariatin e BE-sė, asgjė nuk funksionon mbi bazėn e spekullimit. Gjithēka ishte e sqaruar shumė ditė pėrpara dhe nėqoftėse unė vetė nuk do ta kisha hapur kėtė temė, ajo nuk do tė ishte hapur fare gjatė bisedimeve. Megjithatė, siē e tha edhe pėrfaqėsuesi i Komisionit Europian, siē e tha edhe presidenti i radhės, nuk ka asnjė keqkuptim nė dallimin midis atyre institucioneve qė ushqejnė njė ėndėrr pėr njė Shqipėri tė Madhe dhe meje si pėrfaqėsues i qeverisė shqiptare.

Ylber Drazhi

 

 
 
E Mėrkurė 22 Mars 2006  http://www.panorama.com.al/
 
Faqe 12/13 - Speciale

intervista V
 

Jonuz Mersini, ish-drejtori i Zbulimit Politik tė Shtetit tregon misionin sekret: Ministri i Brendshėm kėrkoi helmimin e tij nga agjentėt tanė nė Paris
 

"Kadri Hazbiu mė urdhėroi tė eliminoja Ahmet Zogun"

 
 
Manjola Bregasi

Njė urdhėr tė ēuditshėm dhe tė rrezikshėm do tė merrte njėshi i Zbulimit tė Shtetit gjatė kohės qė drejtonte njė nga zyrat mė enigmatike tė Ministrisė sė Brendshme. Jonuz Mersini nuk e ka menduar qė nė atė kohė, vetė ministri i Punėve tė Brendshme, Kadri Hazbiu, do t’i kėrkonte tė shihte mundėsitė pėr tė eliminuar Ahmet Zogun, qė jetonte nė Francė sė bashku me familjen.

Pavarėsisht karakterit sekret qė kishte veprimtaria e zyrės sė Zbulimit dhe agjentura e shtetit shqiptar nė tė gjithė botėn, deri atėherė drejtuesit e saj nuk kishin marrė kurrė mė parė urdhra me karakter tė atillė. Detyra e Zbulimit Politik kishte qenė mė tepėr me natyrė informative dhe nuk kishte arritur deri nė eliminimin e personaliteteve kaq tė larta. Duke menduar tė gjitha kėto, drejtori Politik, Mersini, e ka kundėrshtuar ministrin, i cili me sa dukej ishte i vendosur, ndaj ka kėrkuar patjetėr shikimin e mundėsive pėr tė vepruar. Ky ishte urdhėr dhe drejtori i Zbulimit tė Shtetit duhej ta zbatonte. Gjithēka filloi nė zyrėn e Ministrisė sė Brendshme pėr t’u pėrcjellė pėrmes shifrave tek zbuluesit e shtetit shqiptar nė Francė. Por cila ishte pėrgjigja qė dhanė agjentėt shqiptarė nė metropolin francez? A i kishin ata mundėsitė pėr tė vepruar? Ēfarė do tė ndodhte mė pas? Cilėt ishin njerėzit e gatshėm pėr tė zhdukur mbretin e shqiptarėve? Si mundi Ahmet Zogu tė shpėtonte nga njė eliminim i mundshėm? Dėshmitar i njė urdhri tepėr tė rrallė, Jonuz Mersini tregon me detaje gjithė momentet e urdhrit tė pazakontė. Cilat ishin realisht qėndrimet e shtetit shqiptar ndaj familjes mbretėrore nė emigrim dhe gjithė pėrkrahėsve zogistė. Drejtues pėr njė kohė tė gjatė i veprimtarive zbuluese nėpėr Evropė, Mersini rrėfen veprimtarinė agjenturore nė kryeqytetin francez. Ēfarė i kishte treguar agjenti ynė “Ēika”, zbuluesit Mersini nė lidhje me Leka Zogun? Si e kishte njohur ai trashėgimtarin e fronit Mbretėror dhe ēfarė dinte konkretisht pėr veprimtarinė e tij jashtė vendit?
Zoti Mersini, vitet e fundit para se tė dilnit nė pension ju keni drejtuar njė nga drejtoritė mė enigmatike tė Ministrisė sė Brendshme, atė tė Zbulimit Politik. Ē’mund tė na thoni sot pėr qėllimin e punės sė kėsaj drejtorie?
Sikurse e kam thėnė edhe mė parė, qėllimi ynė kryesor ishte qė tė zbulonim ēdo lloj veprimtarie antishqiptare dhe pėr pasojė njohja nė kohė e ēdo plani armiqėsor kundėr nesh, nga cilado anė qė tė vinte.
Ku ishte mė tepėr e fokusuar kjo veprimtari, ose mė saktė kush ishin armiqtė qė e rrezikonin vendin tonė?
Duke qenė se veprimtaria ime nė detyra zbuluese ka nisur qė nė vitet e para tė ēlirimit, mund tė them se nė etapa tė ndryshme rreziku paraqitej i ndryshėm, ndaj edhe puna zbuluese ka qenė e fokusuar nė drejtime tė ndryshme.
Dhe cilat ishin mė konkretisht kėto drejtime?
Nė vitet e para tė krijimit tė sektorit zbulues, me tė drejtė pati pėrqendrim nė veprimtarinė e emigrantėve shqiptarė, sidomos tė grupeve nacionaliste dhe mbėshtetėsve tė Zogut, tė cilėt kishin ikur nga Shqipėria gjatė luftės, por qė veprimtarinė kundėr vendit tė tyre nuk e kishin ndėrprerė edhe nė vendet ku kishin shkuar. Nė kėto vite synimi dhe qėllimi ynė ishte krijimi i rrjeteve agjenturore, sidomos nė vendet fqinje me Shqipėrinė dhe nė vendet e Evropės perėndimore, ku kishte informacione pėr pėrgatitje bandash. Mė pas, puna e agjenturave u shtri edhe nė drejtim tė veprimtarisė sė politikave tė vendeve tė ndryshme nė drejtim tė Shqipėrisė, duke zgjedhur pėr qėllime informimi edhe vetė funksionarė tė lartė tė shteteve tė ndryshme, siē e kam thėnė edhe nė shkrimet e mėparshme.
A keni marrė informacione tė vlefshme nė atė periudhė dhe a ka pasur vėrtet synime diversionistėsh pėr tė pėrmbysur pushtetin popullor nė Shqipėri?
Po sigurisht. Dėrgimi i bandave diversioniste dhe asgjėsimi i tyre ėshtė njė realitet i njohur.
Pėrbėnin ato rrezik real pėr pushtetin e atėhershėm?
Nė fakt pushteti nė Shqipėri nuk mund tė pėrmbysej me anė tė bandave diversioniste, por ato duke vrarė aktivistė dhe duke ushtruar terror e bėnin jetėn e qytetarėve tė pasigurt dhe e paraqitnin Shqipėrinė tė paaftė pėrpara popullit. Mė shumė nga kaq ato nuk mund tė bėnin. Megjithatė kishte edhe informacione qė vinin tė pasakta.
Cilat ishin shtetet ku kjo veprimtari diversive ishte mė e zhvilluar?
Nė atė kohė rreziku mė i madh vinte nga vendet fqinje, sepse prej tyre ishte mė e lehtė pėr tė penetruar nė Shqipėri, megjithatė nuk pėrjashtoheshin as shtetet e tjera tė Evropės. Nė kohėn qė kalova nė drejtorinė e zbulimit politik, shpesh nga rezidentura jonė nė Paris vinin sinjale se zbulimi i disa shteteve nė bashkėpunim me mbretin Zog dhe Partinė e Legalitetit qė vepronte nė mėrgim, duke pėrdorur simpatizantėt e tyre nė radhėt e emigracionit shqiptar tė arratisur nė shtetet e perėndimit, ishin duke organizuar njė grup diversionist pėr tė zbarkuar nga ajri ose kufiri shtetėror.
Dhe si vepruat nė kėtė rrethanė?
Vendosėm qė duhet tė gjenim dikė pėr ta arratisur dhe penetruar nė radhėt e kėsaj organizate dhe ta na njoftonte mbi pėrgatitjet e mundshme tė kėtij grupi. Nga ana e zbulimit tonė u studiuan kontingjentėt qė kishin pasur lidhje me anėtarė dhe simpatizantė tė Legalitetit gjatė kohės sė luftės. U mendua si i pėrshtatshėm njė simpatizant i Abaz Kupit qė jetonte nė qytetin e Vlorės. Pas disa bisedave qė bėmė me tė, ai pranoi tė vepronte duke u “arratisur”, edhe pse kishte familje. Ai u arratis nėpėrmjet kufirit tė Greqisė dhe do tė komunikonte me ne me pseudonimin “Ēika”. Pas pak kohėsh arriti tė vendoste lidhje e miqėsi me familjen mbretėrore, e cila nė atė kohė jetonte nė Francė.
A u pėrgatit fizikisht agjenti pėrpara se tė largohej me mision?
Sigurisht. Ēdo agjent pėrpara se tė nisej nė njė mision tė caktuar pėrgatitej nė mėnyrė tė fshehtė nga instruktorėt tanė pėr njė periudhė tė shkurtėr kohe dhe merrte orientimet e duhura nė varėsi tė detyrės.
Po mė pas si u bė kalimi i tij pėr nė Francė?
Zakonisht agjentė tė tillė largoheshin pėrmes “arratisjes”. Kėshtu do tė ikte edhe Ēika. Ai “u arratis” njė natė dhe mbėrriti nė Francė si emigrant politik.
Cilat ishin informacionet qė morėt nga Ēika?
Unė e takova personalisht Ēikėn disa herė nė Francė. Qė nė takimin e parė qė pata me tė, mė tha se nga sa kishte marrė vesh ai nė kontakte me anėtarė tė Legalitetit qė kur kishte vajtur nė Francė, nuk vėrtetohej e dhėna se po pėrgatitej njė grup diversantėsh nga anėtarėt e Legalitetit pėr t’u hedhur nė Shqipėri. Por tashmė pėr ne ishte e qartė. E dhėna e parė e zbulimit tonė nga Franca nuk vėrtetohej, sepse qė nga ai informacion kishin kaluar shumė muaj dhe ajo e dhėnė nuk ishte vėrtetuar. Njė grup i tillė nuk kishte zbarkuar nė Shqipėri.
Po gjatė takimeve tė tjera me kėtė agjent, ēfarė informatash ju dha ai pėr familjen mbretėrore?
Sa kohė e pata nė lidhje, gjatė takimeve agjenti Ēika qėndronte korrekt i angazhimeve qė kishte marrė para se tė “arratisej”. Ai u shpreh gjithashtu i kėnaqur pėr trajtimin e mirė qė i bėnim familjes sė tij. Nė kėto takime, Ēika mė dha mjaft informata nė drejtim tė familjes sė Ahmet Zogut dhe tė organizatės sė Legalitetit qė vepronte nė mėrgim. Madje mė kujtohet njė herė, nė njė takim qė pata me tė nė njė kafene tė Parisit, duke diskutuar pėr familjen e Ahmet Zogut, agjenti mė tha se djali i tij Leka, ishte “njė pykė mbi dy metra i gjatė qė nuk merrte vesh fare nga politika”. “Nuk besoj, - i thashė, - ai ėshtė djalė i shkolluar dhe i rritur nė perėndim”.
“Po tė duash ta provosh se ēfarė gdhėje ėshtė, mund tė tė lidh menjėherė me tė”, mė tha agjenti. Pranova tė flisja me Lekėn. Ēika i telefonoi nga telefoni i kafenesė dhe bisedoi me tė nė mėnyrė shumė miqėsore. Mė pas ma kaloi telefonin mua. Nė anėn tjetėr tė receptorit dėgjova tė flitej shqip. E pėrshėndeta bashkėfolėsin. Menjėherė me pyeti cili isha.
“Jam emigrant shqiptar, i arratisur nga Shqipėria”, iu pėrgjigja. “Jam mik i “Ēikės” dhe jetoj nė Belgjikė. Mė pyeti nėse doja ndonjė ndihmė prej tij, por iu pėrgjigja se nuk kisha nevojė pėr asgjė”. Me aq e mbyllėm bisedėn. Nuk mė la pėrshtypje tė keqe.
Keni pasur kontakte tė tjera me Leka Zogun gjatė asaj periudhe?
Jo. Ajo ishte hera e parė dhe e vetme qė unė bisedova me tė.
Sa e interesuar ishte qeveria shqiptare e asaj kohe pėr veprimtarinė e legalistėve dhe sidomos tė Ahmet Zogut nė atė periudhė? A e ndjente veten tė rrezikuar prej tij?
E thashė edhe mė sipėr qė sidomos nė vitet e para tė pasēlirimit, por edhe mė pas shteti shqiptar ishte shumė i vėmendshėm ndaj veprimtarisė sė emigrantėve shqiptarė jashtė dhe sidomos ndaj veprimtarisė sė kundėrshtarėve politikė tė shtetit komunist. Njė kundėrshtar i tillė potencialisht ishte edhe Ahmet Zogu, sepse duhet tė kemi parasysh qė veprimtaria e tij vazhdonte edhe nė mėrgim. Madje duhet tė them qė ndoshta pėr kėtė arsye qeveria shqiptare mendoi ta eliminonte fizikisht Ahmet Zogun.
Dhe kur ndodhi kjo? Ēfarė dini ju personalisht pėr kėtė fakt?
Nė atė kohė unė isha drejtor i Zbulimit nė Drejtorinė e rikrijuar nė vitin 1972 dhe njė urdhėr tė tillė e kam marrė personalisht nga Kadri Hazbiu, ish-ministėr i Brendshėm, nga i cili varej Drejtoria e Zbulimit. Ministri mė thirri nė zyrė dhe mė tha se “mund tė shtrohej eliminimi fizik i Ahmet Zogut, prandaj duheshin studiuar dhe duheshin gjetur mėnyrat e zbatimit tė kėsaj detyre, nėse na jepet. Shikoni mė shumė mundėsinė me anė tė helmimit”. Nė atė kohė familja mbretėrore shqiptare jetonte nė Francė.
Si iu pėrgjigjėt ju kėsaj kėrkese?
I thashė ministrit se ne nuk e kemi aplikuar asnjėherė kėtė metodė, sidomos ndaj personaliteteve. Ky ka qenė njė parim i paprekshėm. Megjithatė, meqenėse mė jepni detyrė, unė po i studioj mundėsitė e njė veprimi tė tillė. I kėrkova kohė pėr t’u konsultuar me shokėt e rezidenturės sonė nė Paris, pėr tė parė nėse ata ishin nė gjendje tė ndėrmerrnin kėtė hap. Dhe kėshtu bėra. Menjėherė nėpėrmjet ndėrlidhjes kontaktova me shokėt tanė zbulues nė Francė dhe i pyeta se ēfarė zgjidhjeje mund tė gjenin pėr tė realizuar kėtė mision.
Dhe cila ishte pėrgjigja qė erdhi nga Franca?
Edhe ata mė thanė se u duhej kohė pėr ta studiuar problemin dhe pėr tė parė mundėsitė e ndėrhyrjes deri nė familjen mbretėrore.
Si vepruat mė pas?
Atyre u thashė se do tė lidhesha sėrish dhe tė mos ndėrmerrnin asnjė veprim konkret, pėrveē studimit tė situatės. Si njė zbulues i vjetėr unė e dija qė nė asnjė nga detyrat tona nuk pėrfshihej eliminimi i personaliteteve. E dija qė njė veprim i tillė i palogjikshėm do tė shkaktonte njė stuhi akuzash kundėr nesh dhe do tė na ēonte nė njė izolim edhe mė tė madh ndėrkombėtar. Prandaj edhe pas disa ditėsh kur e takova rastėsisht, ia pėrmenda edhe njė herė ministrit, por nuk m’u pėrgjigj. Siē dukej kjo gjė nuk ishte nė kompetencė tė tij.
Vazhduat tė interesoheshit pėr kėtė ēėshtje?
Jo. Unė e lashė nė heshtje pėr sa kohė qė ministri nuk mė kėrkoi. Ishte krejt nė kundėrshtim me punėn tonė dhe unė personalisht nuk isha aspak dakord qė tė vazhdohej nė kėtė drejtim. Pas ca ditėsh mė thirri sėrish Kadri Hazbiu, por ēuditėrisht ministri kishte hequr dorė. Ndoshta fjala ime kishte gjetur mirėkuptim.
“Lėreni nė harresė kėtė porosi”, ma ktheu ai.
Jua dha arsyet e kėtij vendimi tė dytė?
Jo nuk mė dha asnjė arsye, veēse shtoi qė njė veprim i tillė ishte i palejueshėm .
A ėshtė e vėrtetė kjo?
Po kjo ėshtė e vėrtetė. Detyrat tona zbuluese nuk praktikonin kurrė eliminimin e personaliteteve, megjithatė nga pėrgjigja qė mė dha ministri mė la tė kuptoja qė ai kishte marrė urdhėr nga lart pėr anulimin e njė veprimi tė tillė.

 

Si e vodhėn zbuluesit shqiptarė shifrėn e ambasadės perėndimore nė Tiranė

Marrja e shifrės sė ambasadave tė huaja pėr zbulimin shqiptar pėrbėnte njė ngjarje tepėr domethėnėse, sepse nė kėtė mėnyrė ata do tė kishin mundėsi tė kontrollonin gjithė komunikimet e selisė diplomatike me qendrėn e vet. Pėr kėtė arsye, kur pastruesja e ambasadės, e cila ishte njė prej agjenteve tė infiltruara nė kėtė seli, njoftoi se kishte mundėsi tė merrte ēelėsin e shifrės, Zbulimi Shqiptar u vu nė lėvizje. Pasi morėn aprovimin nga lart agjentėt nisėn punėn. Nė mbrėmje vonė, kur shifrantin e kishte zėnė gjumi, pastruesja-agjente, (e cila gjithashtu flinte nė ambasadė) me hapa tė lehtė hyri nė dhomėn e diplomatit. Me kujdes nxori nga xhepi i pantallonave tė tij ēelėsat e zyrės dhe tė kasafortės. Ēelėsat kaluan mė pas nė duart e agjentėve tė tjerė, tė cilėt menjėherė i kopjuan ata nė dyllė dhe ia kthyen pastrueses me porosinė pėr t’i ēuar pėrsėri nė vendin e mėparshėm. Mė pas specialistėt e Ministrisė sė Brendshme bėnė kopjimin ekzakt tė ēelėsave. Tashmė detyra e Zbulimit ishte vetėm veprimi. Pasi u bėnė pėrgatitjet e duhura, pėr kėtė mision u caktuan zbuluesit me pėrvojė: Zaim Myftari dhe Jonuz Mersini. Do tė veprohej pas mesnatės. Pėrsėri agjentja e brendshme do tė ishte pjesė e lojės. Ajo do tė linte pak hapur xhamin e dritares si dhe grilėn e zyrės sė shifrės, e cila nė kundėrshtim me rregulloren nė kėtė ambasadė ishte e vendosur nė katin pėrdhes. Familja qė banonte ngjitur me ambasadėn atė natė u largua nga shtėpia, duke e lėnė banesėn nė dispozicion tė Zbulimit Shqiptar. Nė kėtė shtėpi, e cila ndahej vetėm me njė mur prej ambasadės, shkuan fshehtazi specialistėt e Ministrisė sė Brendshme me aparaturat pėrkatėse tė fotokopjimit tė shifrės. Ndėrkohė tė dy zbuluesit, Zaim Myftari dhe Jonuz Mersini hynė nė oborrin e ambasadės. I pari nga dritarja e hapur kaloi nė zyrėn e shifrės, ku njė nga njė mori tė gjitha dosjet, tė cilat ia kaloi kolegut tė tij. Dhe ky i fundit i ēonte nė shtėpinė ngjitur. Edhe pse me pajisje tė vjetra, gjatė gjithė natės specialistėt e ministrisė i kopjuan dosjet e shifrės. Nė mėngjes gjithēka ishte nė vendin e vet. Pas kėtij momenti Ministria e Brendshme dhe qeveria, nėpėrmjet deshifrimeve kontrollonin tė gjitha komunikimet e ambasadės me qendrėn e vet.
 

 

E Hene, 20 Mars 2006 http://www.korrieri.com/

PROJEKT-REZOLUTE
Kuvendi i Shqiperise

Duke konsideruar shqetesuese dhe me efekte negative deklaraten e Ministrit te Jashtem lidhur me ndryshimin e kufijve ne disa vende te rajonit dhe te ekzistences se programeve e dosjeve ne kete funksion;

Duke vleresuar se kjo deklarate bie ndesh me qendrimin konsekuent te Republikes se Shqiperise perkundrejt zhvillimeve ne rajon dhe pozicionin e saj tashme te moderuar e kontribuues per sigurimin e stabilitetit, paqes dhe prosperitetit te rajonit, ne kuader te proceseve integruese, evropiane dhe euroatlantike;

Duke synuar te eliminoje te gjithe keqkuptimet, perceptimet dhe mesazhet e paqarta, vecanerisht ne momentin e rendesishem kur zhvillohen negociatat per statusin perfundimtar te Kosoves dhe kur pergatitet nenshkrimi i MSA se Shqiperise me BE;

Perserit angazhimin serioz per respektimin e te gjithe rezolutave dhe parimeve te njohura te institucioneve nderkombetare, ku Shqiperia eshte pale aktive dhe per nje kontribut pozitive ne funksion te stabilitetit, paqes dhe zhvillimit te rajonit;

Riafirmon qendrimet e saj te shprehura ne rezolutat e meparshme, per nje Kosove te pavarur, te pandare e shumetnike, konform vullnetit te popullit te Kosoves e ne perputhje me parimet e bashkesise nderkombetare dhe si rezultat i negociatave e bisedimeve aktuale;

Riperserit qendrimin konsekuent te Shqiperise ne respekt te integritetit, stabilitetit e prosperitetit te Maqedonise dhe intensifikimit te marredhenieve te bashkepunimit shumeplanesh me kete vend e te gjithe rajonin, duke mbetur kontribuuese aktive e sigurise, paqes dhe zhvillimit te rajonit ne kuader te proceseve integruese evropiane e euroatlantike;

Siguron bashkesine nderkombetare dhe te gjithe fqinjet e vendit tone, se qendrimet e Republikes se Shqiperise, publike e transparente, do te mbeten ne perputhje me interesat shteterore e vleresimet e qendrimet e institucioneve nderkombetare ne funksion te realizimit te synimit strategjik, anetaresimit ne NATO dhe Bashkesine Evropiane.
 
 
 

E Hene, 20 Mars 2006 http://www.kohajone.com/

MOISIU MUSTAFAJ, KOKE ME KOKE PER KOSOVEN.

Presidenti Moisu dhe ministri i Jashtem, Besnik Mustafaj, jane takuar dje ne ambientet e Presidences. Kreu i shtetit mesohet te kete diskutuar me ministrin e Jashtem lidhur me deklaraten e tij me te fundit per mossigurimin e kufijve me shtetet fqinje ne rast se do te kishte nje ndarje te Kosoves.
Burime prane Presidentit bejne te ditur se kreu i shtetit dhe kryediplomati shqiptar kane diskutuar rreth kesaj ceshtjeje ku dhe kane arritur ne nje konkluzion te perbashket.
Takimi i Presidentit Moisiu dhe ministrit te Jashtem, Mustafaj, vjen dy dite para se ky i fundit te niset per nje takim zyrtar ne Bruksel per nje raund dialogu politik midis Shqiperise dhe Bashkimit Europian.

Gjithashtu, mesohet se gjate takimit Presidenti Moisiu dhe ministri i Jashtem, Mustafaj, kane diskutuar dhe rreth kandidaturave te paraqitura per ambasador te cilat nuk kane pare miratimin e kreut te shtetit. Rasti me i fundit eshte ai kandidatures se Lisjen Bashkurtit, i cili u propozua si ambasador ne Maqedoni.

Deklarata e Mustafajt
Nje jave me pare, ministri i Jashtem shqiptar, Besnik Mustafaj, deklaroi ne nje televizion se Shqiperia nuk mund te siguronte mosndryshimin e kufijve ne rast se do te kishte nje ndarje te Kosoves. Deklarata e kreut te diplomacise shqiptare ngjalli mjaft reagime, si brenda, ashtu edhe jashte vendit. Ish ministri i Jashtem, Ilir Meta, njekohesisht dhe kryetar i Partise Levizja Socialiste per Integrim, e cilesoi deklaraten e kreut te diplomacise shqiptare si te pamatuar.

Sipas Metes, teza e hedhur per nje ndarje te territoreve sipas etnive nuk gjen mbeshtetje ne arenen nderkombetare, nderkohe qe nje gje e tille mund te sjelle destabilizim ne Ballkan. “Ndarja e ketij rajoni sipas etnive nuk gjen mbeshtetje askund dhe cenon stabilitetin e rajonit te Ballkanit”, u shpreh Meta. Nderkohe, deklaraten e ministrit te Jashtem, Mustafaj, se Shqiperia nuk mund te garantoje mosndryshimin e kufijve ne rast se Kosova do te ndahej, kryetari i Partise Demokracia Sociale, Paskal Milo, e ka cilesuar si teper befasuese per vete momentin kur diskutohet statusi i Kosoves.

Qendrimi i serbeve
Lidhur me kete deklarate ka reaguar dhe nje nga anetaret e ekipit negociator te Beogradit per statusin e Kosoves. Goran Bogdanovic ka theksuar se qendrimi i kreut te diplomacise shqiptare shpreh qarte se shqiptaret nuk kane hequr dore nga Shqiperia e madhe.
“Kjo deklarate eshte nje provokacion qe tregon edhe per aspiratat e pashuara te shqiptareve ne Ballkan. Ata llogarisin se domino efekti do te bartet nga Kosova ne Maqedoni, gje qe eshte jashtezakonisht e rrezikshme dhe kercenon tere rajonin”.

Reagimi i MPJ se
Ministria e Jashtme i cilesoi si spekulime deklaratat lidhur me qendrimin e ministrit Mustafaj per kufijte. Zedhenesja e Ministrise se Jashtme, Desada Metaj, deklaroi se deklarata e ministrit te Jashtem shqiptar eshe plotesisht ne koherence me politiken e qeverise shqiptare lidhur me statusin e ardhshem te Kosoves, i cili duhet te jete pavaresia, si opsioni i vetem realist dhe qe prodhon stabilitet dhe qetesi per te gjithe rajonin. Kete, sipas zedheneses, e tregon dhe deklarata e bere ne nje nga televizionet. “Sot dhe ne u qendrojme angazhimeve qe kemi perpara komunitetit nderkombetar dhe para shqiptareve. Ne kontribuojme me te gjitha energjite tona per pavaresine e Kosoves, si nje shtet fqinj me ne”, eshte shprehur ministri Mustafaj ne deklaraten e tij te disa diteve me pare.
Markel Bejdo

 
 
20/03/2006 http://www.shekulli.com.al/

PS-ja do tė paraqesė sot njė projektrezolutė, ku cilėsohet shqetėsuese deklarata e ministrit tė Jashtėm

PS-ja, rezolutė kundėr deklaratės sė Mustafajt: Jo ndryshim kufijsh

 

Shekulli

PS-ja do tė paraqesė sot nė seancė plenare njė projektrezolutė qė dėnon deklaratat e ministrit tė Jashtėm, Besnik Mustafaj, dhe qė synon njėkohėsisht tė shmangė ēdo keqkuptim qė ka rrjedhur prej tyre. Projektrezoluta besohet tė paraqitet nė seancė plenare pasi tė kalojė, sipas burimeve nė PS, nė mbledhjen e grupit tė ligjvėnėsve tė saj. Projekti thotė qė nė fillim se i konsideron „shqetėsuese“ qėndrimet e ministrit pėr ndryshimin e kufijve me disa vende tė rajonit dhe, po kėshtu, tė pranisė sė programeve apo dosjeve nė kėtė funksion. „Duke vlerėsuar se kjo deklaratė bie ndesh me qėndrimin konseguent tė Republikės sė Shqipėrisė pėrkundrejt zhvillimeve nė rajon dhe pozicionin e saj tashmė tė moderuar e kontribues pėr sigurimin e stabilitetit, paqes dhe prosperitetit tė rajonit, nė kuadėr tė proceseve integruese, evropiane dhe euroatlantike“, „Duke synuar tė eliminojė tė gjitha keqkuptimet, perceptimet dhe mesazhet e paqarta, veēanėrisht nė momentin e rėndėsishėm kur zhvillohen negociatat pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės dhe kur pėrgatitet nėnshkrimi i MSA-sė sė Shqipėrisė me BE-nė“ dhe „Pėrsėrit angazhimin serioz pėr respektimin e tė gjitha rezolutave dhe parimeve tė njohura tė institucioneve ndėrkombėtare, ku Shqipėria ėshtė palė aktive dhe pėr njė kontribut pozitive nė funksion tė stabilitetit, paqes dhe zhvillimit tė rajonit“, janė tri pikat parėsore tė projektrezolutės sė hartuar nga PS-ja. Ajo kėrkon gjithashtu qė tė riafirmohen qėndrimet pėr njė Kosovė tė pavarur, tė pandashme dhe shumetnike.

http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm

Faqja 4 - POLITIKE

Mars 20, 2006
 

Ministria e Jashtme pėrpiqet tė minimizojė qėllimin e udhėtimit tė Mustafait

 

Brukseli? MPJ: Njė mision rutinė

Trojka, interesim pėr deklaratėn e kufijve
 

 

Armando Meta
a.meta@gazetashqiptare.com

Ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaji pritet tė ketė nė fillimjavė pėrballjen mė tė vėshtirė me zyrtarėt e lartė tė Brukselit qė nga marrja e postit. Atij do t’i duhet tė japė sqarime tė hollėsishme pėr deklaratat e bėra pak ditė mė parė pėr ēėshtjen e lėvizjes sė kufijve nė Ballkan. Ndonėse Kryeministri Berisha u pėrpoq qė barrėn e pėrgjegjėsisė sė deklaratave tė ministrit tė tij t’ia ngarkonte medias, duket se Brukseli nuk e shikon pėrgjegjėsinė e deklaratave tė shefit tė diplomacisė shqiptare tek mediat, por tek vetė Mustafaji. Ky i fundit duhet tė japė shpjegime tė hollėsishme, pasi deklaratat e tij kanė ngritur shumė temperaturėn politike si nė rajon ashtu edhe nė zyrat e Brukselit. Ministri Mustafaji, duket do tė kalojė njė provim tė vėshtirė pėrballė Trojkės sė Brukselit, qė pėrfshin presidencėn austriake tė BE-sė, Presidencėn pasardhėse finlandeze, Kėshillin Evropian dhe Komisionin Evropian.
Prioriteti
Sqarimet rreth deklaratave mė tė fundit pėr ēėshtjen e kufijve nė Ballkan, ministri i Punėve tė Jashtme, Mustafaji pritet t’i japė tė martėn gjatė raundit tė dialogut politik BE – Shqipėri. Programi parashikonte trajtimin e disa ēėshtjeve me karakter ekonomik, por ai pritet tė ketė ndėr prioritetet e axhendės edhe deklaratat e vetė Mustafajit, tė cilat kanė ngjallur jo pak shqetėsim si nė kancelaritė e Brukselit, por edhe nė Prishtinė, Shkup e Beograd. Kjo ēėshtje pritet tė jetė nė listėn e ceshtjeve qė do diskutohen nė takim, po tė kihet parasysh se rendi i ditės sė seancės sė Dialogut Politik ėshtė pėrcaktuar paraprakisht nga BE-ja dhe do tė ketė diskutime lidhur me zhvillimet nė vendin tonė e nė BE, progresin e vendit tonė nė procesin e Stabilizim-Asociimit, si dhe situatėn nė rajon. Fakti qė deklaratat e Mustafajit pėr kufijtė nė rajon u bėnė dy ditė pėrpara takimit tė grupit negociator pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, e kanė bėrė akoma mė tė theksuar shqetėsimin e Brukselit.
Zhveshja
Ndėrkaq, Ministria e Jashtme shqiptare ėshtė pėrpjekur ta zhveshė takimin BE - Shqipėri nga konteksti i deklaratave tė Mustafajit, duke e paraqitur kėtė takim si njė “takim rutinė”. Sipas Ministrisė sė Jashtme shqiptare, takimi ėshtė nė pėrputhje me kalendarin e veprimtarive tė parashikuara nga Presidenca austriake e Bashkimit Evropian, ndaj dhe ky takim ėshtė njė “raund i zakonshėm i dialogut politik BE – Shqipėri”. Ministria e Jashtme bėn tė ditur se nė qendėr tė kėtij takimi, do tė jetė zhvillimi i njė dialogu Shqipėri - BE, i cili pėrfshihet nė Marrėveshjen e Bashkėpunimit Ekonomik e Tregtar midis vendit tonė e BE-sė, qė ėshtė nė fuqi qė prej muajit maj tė vitit 1992. Sqarimet e rrumbullakosura tė Ministrisė sonė tė Jashtme, duket se janė njė pėrpjekje e saj pėr tė larguar ēdo hije dyshimi se ministri Mustafaji ėshtė thirrur me urgjencė nė Bruksel, pėr tė sqaruar deklaratat e bėra pėr ēėshtjen e kufijve nė Ballkan.
Pavarėsisht nga piruetat dhe thjeshtėzimi qė Ministria jonė e Jashtme i bėn takimit Shqipėri - BE, ėshtė e qartė se pėr Mustafajin ky takim nuk do jetė i lehtė. Kjo sepse ai do tė jetė nė vėshtirėsi pėrballė diplomatėve perėndimorė me karrierė, tė cilėt kur vjen puna pėr politikė, nuk shquhen pėr letėrsi.

 

Takimi nė Bruksel

BE pret shpjegime nga Mustafaj
Shefi i diplomacisė shqiptare, Besnik Mustafaj, do tė raportojė tė martėn nė Bruksel lidhur me deklaratėn e disa ditėve mė parė, sipas tė cilės Shqipėria s’garanton mosndryshimin e kufijve, nėse Kosova ndahet. Situata nė Shqipėri dhe deklarata e fundit e shefit tė diplomacisė e kanė bėrė Brukselin zyrtar edhe mė tė vėmendshėm ndaj vendit tonė. Pėrfaqėsuesi i Presidencės sė Bashkimit Europian, ambasadori austriak, Gregor Ėoschnagg, konfirmoi dy ditė mė parė se “me pėrfaqėsuesit e qeverisė shqiptare do tė diskutohet pėr tė gjitha problemet e brendshme nė vend, situatėn nė rajon si dhe ecurinė e marrėdhėnieve dypalėshe”, sipas radios gjermane, “Deutche Ėelle”. Burimet nuk kanė bėrė tė ditura hollėsi tė tjera lidhur me kėtė takim tė rėndėsishėm. Ministri Mustafaj do tė kryesojė delegacionin shqiptar nė Bruksel, ndėrsa nga apala europiane nė takim do tė jenė tė pranishėm pėrfaqėsuesi i BE-sė pėr politikėn e jashtme, Havier Solana, Komisioneri pėr Zgjerimin, Olli Rehn dhe Ministrja e jashtme e Austrisė, Ursula Plassnik.

 

 
Faqja5 - POLITIKE
 

Reagimi i ashpėr i kryetares sė delegacionit pėr Europėn Juglindore nė Parlamentin Europian

Pack: Deklarata e Mustafait, ēmenduri
“Turp qė ministri i Jashtėm shpreh ide tė tilla”

 

Elira Ēanga
e.ēanga@gazetashqiptare.com

Eshtė treguar e drejtpėrdrejtė dhe shpartalluese Doris Pack nė komentin qė ka bėrė pėr deklaratat e ministrit Mustafaj pėr rrezikun e ndryshimit tė kufijėve nė Ballkan. “Kjo ėshtė njė ēmenduri, ėshtė ēmenduri”, tha dje Doris Pack, “ėshtė turp qė njė ministėr i Jashtėm shpreh njė ide tė tillė”. Kėshtu deklaroi dje kryetarja e delegacionit pėr Europėn Juglindore nė Parlamentin Europian, Doris Pack, nė njė pronocim pėr televizionin “Top Channel”.
Reagimi i europarlamentares erdhi menjėherė pas deklaratės sė shefit diplomacisė shqiptare, Besnik Mustafaj, pėr mosgarantimin e kufijve nė Ballkan, nėse Kosova ndahet, gjė qė ka nxitur reagime tė ashpra edhe BE dhe Parlamentin Europian. “Nėse atje do tė ketė pavarėsi, gjithmonė e kam thėnė se ajo duhet tė jetė e kushtėzuar dhe kushti mė i madh qė duhet tė firmoset nė Kėshillin e Sigurimit, ėshtė tė ketė asnjė ndryshim kufinjsh, as nė Maqedoni, as nė Shqipėri dhe madje as nė Luginėn e Preshevės nė Serbi”, theksoi Pack. “Pra mendoj se duhet tė jetė e qartė se kjo s’ka pėr tė ndodhur, sepse pėrndryshe nuk do tė pranoja asnjė rezultat pėr pavarėsinė, pasi kjo s’ėshtė e pamundur”, shtoi ajo.
“Nėse duam paqe nė rajon, duhet tė mbajmė Maqedoninė, kėshtu siē ėshtė, Shqipėrinė, kėshtu siē ėshtė dhe Serbinė e Malin e Zi ashtu siē janė”, deklaroi kryetarja e delegacionit tė Parlamentit Europian pėr Europėn Juglindore.
Ky ėshtė komenti mė i ashpėr qė i ėshtė bėrė deri mė tani deklaratės qė ministrit tė Punėve tė Jashtme Besnik Mustafaj. Mė parė ka folur edhe zėdhėnėsja e Havier Solanės, e cila ėshtė shprehur negativisht nė lidhje me kėtė qėndrim tė mbajtur nga ministri i jashtėm shqiptar. Ndėrsa nė rajon reagimi i parė ka ardhur nga Maqedonia, e cila nėpėrmjet ministrisė sė Jashtme ka deklaruar se kufijtė e kėtij vendi i garanton vetė qeveria maqedonase dhe s’ka se pse tė japė garanci Shqipėria. Harta ėshtė zgjeruar mė pas me qėndrimin e mbajtur nga Beogradi zyrtar i cili e ka cilėsuar si “rikthim tė Shqipėrisė sė Madhe”.
Deklarata e Mustafajt
Mė 14 mars gjatė njė interviste pėr Alsat bėri deklaratėn qė mė pas shkaktoi njė tėrmet tė vėrtetė diplomatik. Mustafaj i pyetur nė lidhje me pasojat qė mund tė vinin nga coptimi i mundshėm i Kosovės tha se “Tirana ėshtė e gatshme pėr ēfarėdo rasti edhe nėse Kosova ndahet, Shqipėria nuk jep garanci pėr mosndryshimin e kufijve jo vetėm me Shqipėrinė por edhe me pjesėn shqiptare tė Maqedonisė. Kjo ėshtė njė ēėshtje qė qeveria shqiptare e ka analizuar nė tė gjitha obsionet e veta. Unė dua t’ju siguroj se nė asnjė rrethanė nuk zihemi nė befasi”. Kaq ka mjaftuar qė kjo deklaratė tė kthehej nė ēėshtjen e ditės jo vetėm nė Shqipėri por edhe mė gjėrė. Nė listėn e reagimeve ishte edhe Greqia, ndėrsa shtypi grek komentonte “Do zoti s’ėshtė e vėrtetė” duke aluduar se deklarata e Mustafajt lidhet me tė ashtuquajturėn “Shqipėri e Madhe”. Reagimet brenda kufijėve arritėn deri nė kėrkesat pėr dorėheqjen

 

http://www.panorama.com.al/

 
Faqe 4 - Politikė

 

Opozita paraqet sot nė Parlament njė rezolutė ndaj ministrit tė Jashtėm
 

“Deklarata e Mustafajt, ndesh me qėndrimin e Shqipėrisė”

 
 
Aristir Lumezi

Partitė opozitare do tė paraqesin sot nė Parlament njė rezolutė ndaj deklaratave tė fundit tė ministrit tė Jashtėm, Besnik Mustafaj, pėr ndryshim kufijsh nė rajon.

Kėtė gjė e ka anonēuar para dy ditėsh dhe sekretarja e Marrėdhėnieve me Jashtė nė PS, Arta Dade, e cila deklaroi se do t’i kėrkohet kryeministrit tė vendit lirimi i Mustafajt nga pozicioni i ministrit tė Jashtėm. Partitė opozitare e konsiderojnė shqetėsuese dhe me efekte negative deklaratėn e Mustafajt, pėr ndryshimin e kufijve nė disa vende tė rajonit dhe tė ekzistencės sė programeve dhe dosjeve nė kėtė funksion. Sipas tyre, deklarata e ministrit tė Jashtėm, Mustafaj, bie ndesh me qėndrimin konsekuent tė Shqipėrisė ndaj zhvillimeve nė rajon, si dhe kontributin e saj si kontribuues i paqes dhe sigurisė nė rajon. Nėpėrmjet kėsaj rezolute, partitė opozitare kėrkojnė tė eliminohen tė gjitha keqkuptimet, perceptimet dhe mesazhet e paqarta, qė lindin nga deklarata e Mustafajt, veēanėrisht nė momentin kur nė Vjenė zhvillohen negociatat pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės dhe kur Shqipėria ndodhet nė pragun e nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit. Partitė opozitare, tė cilat kanė formuluar rezolutėn, pavarėsisht deklaratės sė Mustafajt, pėrsėrisin angazhimin serioz pėr respektimin e tė gjitha rezolutave dhe parimeve tė njohura tė institucioneve ndėrkombėtare, ku Shqipėria ėshtė palė aktive. Rezoluta, e cila pritet tė votohet nga Parlamenti shqiptar, do tė kėrkojė tė rikonfirmojė qėndrimet e Shqipėrisė tė shprehura nė rezolutat e mėparshme pėr njė Kosovė tė pavarur, tė pandarė e multietnike, konform vullnetit tė popullit tė Kosovės e nė pėrputhje me parimet e bashkėsisė ndėrkombėtare, dhe si rezultat i negociatave e bisedimeve aktuale.

 

  • Fqinjėt
    Ripėrsėrit qėndrimin konsekuent tė Shqipėrisė nė respekt tė integritetit, stabilitetit e prosperitetit tė Maqedonisė dhe intensifikimit tė marrėdhėnieve tė bashkėpunimit shumėplanėsh me kėtė vend e tė gjithė rajonin.
  • Ndėrkombėtarėt
    Siguron bashkėsinė ndėrkombėtare se qėndrimet e Republikės sė Shqipėrisė do tė mbeten nė pėrputhje me interesat shtetėrore, vlerėsimet e qėndrimet e institucioneve ndėrkombėtare nė funksion tė realizimit tė synimit strategjik, anėtarėsimit nė NATO dhe BE.

 

Kreu i LSI merr pjesė nė konferencėn e degės sė Athinės
Meta: Emigrantėt tė votojnė nė zgjedhjet e ardhshme

Kryetari i LSI-sė, Ilir Meta i cili mori pjesė nė Konferencėn e Degės sė LSI-sė nė Greqi, shpėrndau kartėn e anėtarėsisė sė LSI-sė rreth 60 anėtarėve tė rinj. Nė kėtė takim, Meta u shpreh se “LSI do tė insistojė me forcė, nė vecanti tani qė jemi nė prag tė Reformės sė re Zgjedhore, qė tė garantohet e drejta juaj pėr tė votuar kėtu ku banoni dhe jetoni nė pėrputhje me sistemin mė tė pėrshtatshėm zgjedhor”. Meta u shpreh se LSI ishte e vetmja forcė politike e cila paraqiti njė vit mė parė amendamentin ligjor mbi bazėn e tė cilit shteti tė garantojė tė drejtėn e votės tė emigrantėve shqiptarė, kudo ku ata banojnė dhe jetojnė. Por, sipas tij, kjo iniciativė u votua kundėr nga PS-PD. “Edhe PS dhe PD kohėt e fundit janė shprehur pėr tė drejtėn e votės tuaj, por tė shohim nga realizimi i Reformės Zgjedhore se sa serioze do tė jenė nė realizimin e kėtij premtimi qė kanė bėrė pėr emigrantėt”, tha Meta. Duke iu drejtuar emigrantėve shqiptarė nė Greqi, kreu i LSI-sė u shpreh se “ju jeni forca mė aktive qė mban gjallė ekonominė e vendit, dhe shumicėn e familjeve shqiptare, ndaj dhe duhet tė jeni pjesė e vendimmarrjes politike, nė mėnyrė qė asnjė qeveri dhe institucion shtetėror, tė mos guxojė tė nėnvleftėsojė tė drejtat tuaja”. Duke vazhduar mė tej me problemet dhe shqetėsimet qė kanė emigrantėt shqiptarė, Meta u shpreh se “ne jemi tė shqetėsuar dhe do tė kėrkojmė zgjidhjen e disa prej problemeve mė tė rėndėsishme qė ballafaqohet emigracioni edhe kėtu nė Greqi, siē ėshtė realizimi i marrėveshjes pėr njohjen dhe transferimin e sigurimeve shoqėrore, marrėveshja pėr njohjen e dokumentave tė udhėtimit midis dy vendeve”.
 
 http://gazetametropol.com/
Tė majtėt rezolutė ndaj Mustafajt
DARINA TANUSHI
20 Mars  Aleatėt e PS miratojnė strategjinė pėr Kuvendin

Tė majtėt do tė paraqesin sot nė Kuvend njė projektrezolutė kundėr Ministrit tė Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj. Veprimi i tė majtėve vjen, pas deklaratės sė fundit tė ministrit Mustafaj lidhur me kufijtė e Kosovės. Projektrezoluta ėshtė pėrgatitur dje, nga drejtuesit socialistė nė selinė e partisė, ku ka qenė i ftuar edhe pse ditė e dielė edhe kryetari i PSD-sė Skėnder Gjinushi. Projektrezoluta do tė depozitohet sot nė Kuvend dhe do tė kėrkohet qė ministri tė japė llogari pėr ato qė ka thėnė. Megjithėse ministri Mustafaj, ka sqaruar se "ndėr kushtet apo garancitė qė duhet tė shoqėrojnė pavarėsinė e Kosovės, detyrimisht qė duhet tė pėrfshihet edhe mosndryshimi i kufijve tė Kosovės, qoftė me Shqipėrinė, qoftė edhe me pjesė tė ndonjė shteti tjetėr". Por nga ana e socialistėve, dhe nga sekretarja ndėrkombėtare e PS-sė Arta Dade, deklarata e ministrit Mustafaj ėshtė cilėsuar si destabilizuese pėr rajonin. Nė kėtė projektrezolutė thuhet gjithashtu se, deklarata dėmton imazhin e vendit tonė. Pas takimit sekretarja ndėrkombėtare e PS-sė Arta Dade tha se, "shqetėsimi ėshtė i drejtė, sepse deklaratat e ministrit tė Jashtėm mund tė ēojnė edhe nė destabilizim tė rajonit", tha ajo. "Shqipėria tashmė ėshtė vėnė pėrsėri nė fokus, si njė vend qė ka nė potencial krijimin e krizave. Askujt nuk i falet po tė kujtojmė praktikat e kaluara qė vet Shqipėria ka pasur kur vet Berisha ishte president, ndėrhyrjen e faktorit ndėrkombėtar dhe madje edhe tė trupave ushtarake", nėnvizoi Dade.

Ndėrkaq PS pritet tė vendosė sot, nė mbledhjen e grupit parlamentar se ēfarė qėndrimi do tė mbajė nė seancėn parlamentare tė pasdites. Rama, Majko, Dokle, Dade, e tė tjerė drejtues socialistė, nė prani edhe tė Gjinushit kanė vlerėsuar se mazhoranca ėshtė tallur me kėrkesėn e tyre pėr garantimin e votės sė fshehtė, duke e futur atė thjeshtė pėr diskutime nė punimet e komisioneve tė Kuvendit dhe jo nė rendin e ditės sė seancės sė ditės sė hėnė. Socialistėt do tė presin se ēfarė vendimi do tė marrė Konferenca e kryetarėve, e cila do tė mblidhet paradite dhe nė varėsi tė saj do tė vendoset edhe se si do tė veprohet nė seancėn e pasdites. Nė rast tė neglizhencės sė mazhorancės pėr ta futur nė kalendarin e seancave plenare diskutimin e ndryshimit tė rregullores sė Kuvendit pėr votimin e fshehtė me kuti, opozita e majtė do tė vazhdojė tė bllokojė punimet e Kuvendit. Por, tashmė kėrkesa pėr ndryshimin e rregullores nuk mund tė kalohet me procedurė tė pėrshpejtuar, pasi Kuvendi e rrėzoi atė nė njė nga seancat e fundit, megjithėse kjo nuk u pranua nga opozita. Gjithēka pritet tė saktėsohet sot, nėse do tė ketė ndonjė kompromis dhe zgjidhje tė situatės apo do tė vazhdojė tensioni i mėparshėm.
Dekreti i Moisiut si do tėndikojė nė ligjin e kompesimit tė pronave
20 Mars  Rrapo Danushi

Ligji i legalizimeve dhe amndimet e ligjit te pronave i sherbejne njeri tjetrit dhe jane antikushtetues

Neni 13 per ndryshimin e nenit 28:

Heqja e nenit 28 “Pėr tokat qė janė nė pronėsi tė shtetit, organet kompetente tė administratės publike ndalohen tė lidhin kontrata posedimi a pronėsie me tė tretė deri nė pėrfundim tė procesit tė kthimit dhe kompensimit tė pronave”, ėshtė dėshmia mė e qartė pėr tė legalizuar dhe ligjėruar ēdo abuzim, ēdo privatizim, ēdo dhėnie me qira dhe ēdo lloj tjetėrsimi tė pronave tė pronarėve nga 1991 e deri mė sot, nė njė kohė kur Kėshilli Europės ka kėmbėngulur pėr njė hetim tė rreptė tė moszbatimit tė kėtij neni deri mė sot.

Ky ndryshim ėshtė pa asnjė vlerė dhe pėrdoret vetėm pėr tė mbuluar fshirjen nga ligji tė nenit 28 ekzistues qė ėshtė bėrė pengesė pėr Qeverinė dhe pushtetin lokal pėr tė vazhduar tjetėrsimin e tokave tona, qė u janė dhėnė tė tretėve dhe sidomos ligjit tė lagalizmmeve, ku parashikohen qė sipėrfaqe tė mėdha tokash tė zėna me kėto ndėrtime t’u hiqen pronarėve nė favor tė shkelėsave tė ligjit. Kjo ėshtė njė shkelje e hapur e Kushtetutės, nenet 41 dhe 17 i cili parashikon mėnyrėn se si fitohet njė pronė dhe vetėm arsyen e shpronėsimit publik si kusht pėr shpronėsim. E gjejmė me vend tė pėrmendim dhe nenin 175 tė Kushtetutės i cili pėrcakton se neni 41, pika 1, 2 dhe 3 nuk mund tė kufizohen edhe gjatė gjendjes sė luftės ose gjendjes sė jashtėzakonshme.

Neni 14 shtesa e nenit 28/a “Dispozita kalimtare”

Ky nen tregon qėllimim kryesor e tė vėretetė tė kėtyre amandamente. Kalimi i ēėshtjes sė pronave si njė ēėshtje tė dorės sė dytė, duke bllokuar procesin e kthimit dhe kompensimit tė pronave deri sa tė pėrfundojė procesi i legalizimit tė ndėrtimeve tė paligjėshme. Pra tė pa ligjshmit do pėrfitojnė para tė ligjėshmėve sepse kėshtu e do politika. Ka 15 vjet qė zgjidhja e problemit tė pronėsisė shtyhet e shtyhet pa fund duke rritur kurdoherė faturėn financiare. Ky nen i amendamenteve ėshtė shkelje e hapur e Kushtetutės dhe Konventave Ndėrkombėtare sepse e vė Shtetin mbi ēdo gjė, sepse Shteti me ligj ka tė drejtė tė shpronėsojė dikė pėr t’ja dhuruar dikujt tjetėr. Pas kėsaj shumica parlamentare, me siguri mbas legalizimeve, do tė bėjė njė amendament tjetėr ku tė cilėsohet qė pronarėt tė mos marrin asgjė sepse e fusin vendin nė krizė financiare. Kjo situatė ėshtė shumė e rrezikshme pėr njė vend demokratik sepse i jep tė drejtė oligarkisė nė pushtet qė me ligj tė heqė e tė dhurojė prona kujt tė dojė e si tė dojė. Fali toka mė 1991, po fal toka mė 2006, po pas disa vjetėsh ēfarė do falin??!!

Shoqata Pronėsi me Drejtėsi

Edmond Spaho

Ndryshimi i njėrit ligj ndikon nė tjetrin

Nuk e kam parė ende dekretin e Presidentit, pasi nuk na e kanė sjellė akoma. Por, natyrisht tė dy ligjet si ai i legalizimeve tė zonave informale dhe ai i kthim kompensimit tė pronave, janė tė lidhura bashkė. Ligji i pronave ėshtė nė proces shqyrtimi nga komisionet parlamenztare, ndėrsa ai i legalizimeve do tė diskutohet nė seancė plenare, pas vendimit tė Presidentit. Unė nuk mund tė them nėse do tė bėhen ndryshime ose jo nė ligjin e legalizimeve tė zonave informale, por kjo ėshtė nė dorė dhe nė vullnetin e shumicės parlamentare. Nėse do tė ketė impakt apo jo kthimi i ligjit pėr legalizimet nė draftin pėr kthimin dhe kompensimin e pronave nuk mund tė flas pa parė mė dekretin e Presidentit tė Republikės. Por tė dy ligjet janė tė lidhura, pasi kanė tė bėjnė me pronėsinė mbi tokėn. Natyrisht nė gjykimin apriori mund tė them se nėse do ketė efekte nė njėrin prej ligjeve, ka impakt edhe tek ligji tjetėr. Kjo pasi tė dy ligjet nė thelb tė tyre kanė tė drejtėn mbi tokėn dhe zgjidhjen e situatės sė krijuar. Draftet janė tė lidhur nė kėtė formė nė njėri tjetrin. Megjithatė njė gjykim mė i plotė mund tė jepet pasi tė shihen arsyet qė ka dhėnė Presidenti i Republikės nė kthimin e ligjit pėr legalizimin e ndėrtimeve tė paligjshme.

Aleksandėr Biberaj

Draftet tė diskutohen paralelisht nė komisione

Nuk shoh asnjėlloj problemi mbi kthimin e draftit pėr legalizimet dhe pėr diskutimin e projektligjit, pėr kthimin dhe kompensimin e pronave. Madje mendoj se mund tė shqyrtohen tė dy ligjet paralelisht nė komisionet parlamentare. Mendoj se ndryshimet qė mund tė bėhen nė njėrin ligj mund tė pėrmirėsojnė dhe plotėsojnė ligjin tjetėr. Kjo pasi thelbi i ligjit pėr legalizimin e ndėrtimeve tė paligjshme dhe ai i kompensimit tė pronave ėshtė i pėrbashkėt. Besoj se kjo nuk shfaq asnjėlloj problemi nė kėtė kontekst. Ndaj jam i mendimit se mund tė startojė dhe diskutimi paralelisht nė komisione i tė dy draftet. Dua tė shtoj se ėshtė seanca ajo qė do tė vendosė mbi dekretin, kur do tė vendoset dhe rishikimi i ligjit nė komisionet parlamentare.

Filloreta Kodra

Duhet gjetur njė zgjidhje konsensuale

Presidenti pėrfaqėson institucionin qė bashkon kombin, ruan ekuilibrat e mbi tė gjitha respekton kushtetutėn e vendit. Kthimi i njė ligji tė rėndėsishėm pėr rishqyrtim, do tė thotė qė arsye tė forta e kanė detyruar tė bėjė kėtė veprim, gjithashtu tregon qė janė prishur disa ekuilibra tė rėndėsishėm qė kanė tė bėjnė me njė ēėshtje thelbėsore pėr qetėsinė sociale, respektin ndaj pronės, e mbi tė gjitha pėr zhvillimin aq tė dėshiruar ekonomik tė vendit.

Me veprimin e tij Presidenti ka vėnė nė vend njė veprim tė munguar tė kryeministrit tė vendit, qė nuk pranoi tė merrte nė konsideratė, nė kohėn e duhur, para kalimit tė ligjit nė seancė plenare tė vėrejtjeve tė bėra nga grupet e interesuara pėr kėtė ligj, pronarėt e tokės, por as reagimet e kundėrshtitė e opozitės duke miratuar kėtė Ligj nė njė seance tė ndezur parlamentare. Kalimi i njė ligji tė rėndėsishėm me shumicėn e thjeshtė nuk krijon premisa pėr vazhdimėsi e qetėsi sociale, qė do tė thotė mosbesim dhe e ardhme e pasigurtė si pėr krijimin e tregut tė tokės, ashtu edhe pėr invetime. Tashmė ėshtė bėrė e zakonshme mbrojtja me pasion nga kryeministri tė veprimeve tė gabuara tė qeverisė, por gjithashtu nė kėto gjashtė muaj u mėsuam tė shikojmė tėrheqjen e heshtur tė tij nga shumė ēėshtje, por vetėm mbas reagimit tė fortė tė opozitės, shoqėrisė civile e grupeve tė ndryshme tė interesit. Kjo tėrheqje nuk nėnkupton reflektim, por mesa duket njė taktikė qė nuk po lejon funksionimin normal tė institucioneve e qė po pengon zhvillimin e vendit. Edhe deklarata e kryeministrit, se i ka votat pėr ta kaluar ligjin nė Parlament, ėshtė shprehje e kėsaj taktike qė nuk premton as tolerancė e as dėshirė pėr dialog e zgjidhje konsensuale. Duket se nė Shqipėri vetėm kryeministri i vendit nuk e ka kuptuar qė nė tetė vjetėt e fundit me gjithė problemet, demokracia nė vend ka ecur pėrpara dhe ėshtė bėrė e qartė se ēdo institucion ushtron nė mėnyrė tė pavarur kompetencat qė i jep ligji.

Ligji pėr kthimin e kompensimin e pronave ėshtė njė ligj qė ka shėnuar zhvillimin e vendit kėto 15 vjetėt e fundit. Diskutimet e kundėrshtitė pėr ligjin e legalizimeve janė njė sinjal mė tepėr pėr qeverinė qė tė jetė e kujdesėshme, tė ulet dhe tė ulė nė tavolinė tė gjithė grupet e interesuara pėr tė diskutuar, negociuar e gjetur njė zgjidhje konsensuale pėr ligjin e pronave. Duhet tė kemi parasysh qė rregullimet nė ligjin pėr pronat dhe zgjidhja e problemit tė pronave nė Shqipėri ka qenė njė kėrkesė konstante dhe kusht i vazhdueshėm i vėnė nga Komisioni Europian pėr nėnshkrimin e marrėveshjes sė stabilizim asociimit me BE. Tashmė tė gjithė shqiptarėt e kanė tė qartė se pikėrisht problemet me pronat kanė penguar investitorėt e huaj, tė investojnė, por gjithashtu problemet me pronat kanė shkaktuar edhe konflikte tė shumta sociale deri edhe humbje jetė njerėzish. Me zgjidhjen konsensuale tė ēėshtjes sė pronave pėr Shqipėrinė do tė krijohet stabiliteti i nevojshėm social e ekonomik qė do tė mundėsojė zhvillimin e ekonomisė, e punėsimin aq tė kėrkuar nga shqiptarėt.

Skėnder Gjinushi

PD bėri sikur miratoi njė ligj pėr tė marrė flamurin e legalizimeve

Sigurisht qė tė dy draftet, ai pėr legalizimin e ndėrtimeve tė paligjshme dhe i kthimit dhe kompensimit tė pronave, janė tė lidhur me njėri tjetrin. Pro ēėshtja mbetet te vullneti pėr tė zgjidhur kėtė problem. Partia Demokratike me miratimin e draftit pėr legalizimet, qė tashmė ėshtė kthyer nga Presidenti me tė drejtė, donte tė krijonte idenė sikur po bėnte njė ligj tė ri. Por, nė fakt e ribėri njė ligj pėr legalizimin e ndėrtimeve tė paligjshme qė tė marrė gjoja flamurin e legalizimit tė zonave informale. Dhė nė fakt nė kėtė pikė gaboi pasi nuk mori parasysh kėrkesat e dhėna pėr respektimin e kushtetutės dhe pėr njė ligj tė plotė qė tė sillte realisht legalizimin. Ndaj kjo ēoi nė ekstrem duke e detyruar Presidentin e Republikės qė tė kthejė ligjin. Ndaj dhe nė rishqyrtimin e kėtij drafti duhet tė studiohen realisht zgjidhjet dhe tė miratohet njė ligj qė tė sjellė zgjidhjen e kėsaj ēėshtje qė pėr vite po sjell debate nė Shqipėri.

Agim Cani

Ligji tė miratohet sa mė shpejt, ndryshe do ketė protesta

Unė dje kam zhvilluar njė takim vetėm me banorėt e Kamzės, ndėrsa sot kam takuar pėrfaqėsi nga zona tė tjera informale, siē janė banorė nga Lapraka, Kėneta e Durrėsit, Vora e shumė zona tė tjera, ku ėshtė diskuar mbi dekretin e presidentit pėr legalizimet.

Kėrkesat e banorėve janė taksative. Ata kėrkuan nga unė qė tė takoj kryeministrin, Sali Berisha, dhe ti parashtroj atij qėndrimin e kėtyre banorėve qė nėse mazhoranca nuk e miraton kėtė projektligj ata do tė bėjnė protesta tė dhunshme. Pėr banorėt nuk ka mė kohė. Ky ligj duhet tė fillojė tė zbatohet sa mė shpejt.

Ne mendojmė se tashmė ka mbaruar funksioni i presidentit pėr kėtė ēėshtje. Ai e kapėrceu kompetencėn e tij kushtetuese duke e kthyer pėr shqyrtim nė kuvend. Tani i gjithė projektligji ėshtė nė dorėn e mazhorancės, nėse do ta rivotojė sėrisht apo jo, pa humbur kohė.

Ndryshimet nė ligj zgjasin shumė nė kohė. Nuk e di kush luan me kėto banorė. Kjo ėshtė njė lojė shumė e rrezikshme politike. Nuk ka individė qė tė qetėsojnė kėta njerėz. Janė 15 vjet qė djemtė dhe vajzat e tyre punojnė jashtė vendit pėr tė ndėrtuar njė shtėpi. Njė dorė e rrezikshme po pėshtjellon kaos.

Opozita duhet tė ketė njė bashkėpunim me qeverinė. Pėr herė tė parė duhet tė tregojė se i shėrben vėrtetė vendit.

Neni 41 i Kushtetutės, dhe nė kompensimin e pronarėve

Brahim Shima

Neni 41 i Kushtetutės sė Shqipėrisė ėshtė bėrė pika lidhėse mes ligjit pėr kthimin dhe kompensimin e pronave dhe tė legalizimit tė zonave informale. Nė kėtė nen tė Kushtetutės, pėrcaktohet se prona mund tė kufizohet vetėm kundrejt njė shpėrblimi tė drejtė. Por, nė ligjin pėr legalizimet u parashikua qė toka t’u merret pronarėve dhe mė pas t’i kalojė pushtetit vendor me qėllim nisjen e legalizimeve. Ndėrsa, pėr pronarėt e truallit kompensimi parashikohej sipas njė tjetėr ligji nė njė kohė tė dytė. Kjo nuk u lejua prej presidentit tė Republikės, ndėrsa ēėshtja lind nė miratimin ose jo tė ligjit pėr kompensimin e pronarėve. Kjo pėr vetė faktin se nė njė prej neneve tė kėtij drafti, parashikohet kufizimi i kthimit apo kompensimit tė tokės bujqėsore deri nė 100 ha. Nėse njė pronar ka mė shumė tokė nga kjo sipėrfaqe, ai nuk merr asnjė lloj shpėrblimi.

Pėr kėtė ēėshtje Gjykata Kushtetuese ka dhėnė mendimin se kufizimi ėshtė i drejtė. Kjo edhe pse nuk do tė ketė njė kompensim. Ndėrsa nė vitin 2004, ligji pėr kthimin dhe kompensimin e pronave ėshtė miratuar me kufizimin e tokės bujqėsore deri nė 60 ha tokė.

Por, situata pas vendimit tė kreut tė shtetit, i cili ka dalė nė mbrojtje tė pronarėve, duket se ka sjellė njė kthim tė situatės. Kjo pasi Moisiu argumenton qė nuk mund tė ketė njė cėnim tė pronės. Nė kėtė situatė, dhe debati pėr ligjin e kthimit dhe kompensimit tė pronave do tė marrė pėrmasa tė tjera. Kjo do tė mbetet pėr tu parė mė nė vijimėsi, pasi vetė deputetėt do tė reflektojnė mė mirė nė nenin 41 tė Kushtetutės sė Shqipėrisė.

Deputetėt dhe ligji i pronėsisė

Deputetėt janė shprehur tė bindur se dekreti i Presidentit tė Republikės pėr ligjin e legalizimit tė ndėrtimeve tė paligjshme do tė sjellė pasoja nė diskutimin pėr ligjin e kthimit dhe kompensimit tė pronave. Madje pėrfaqėsuesit e mazhorancės kanė shprehur gatishmėrinė qė si kompensimi dhe legalizimi tė diskutohet paralelisht nė komisionet prlamentare. Ndėrsa, deptetėt e opozitės kanė pėrfituar nga opozita pėr tė kėrkuar diskutime sa mė konkrete tė ēėshtjeve. Sipas tyre draftet duhet tė ndryshohen dhe miratohen me konsensusin sa mė tė gjerė tė partive.

Pronarėt e vėrtetė kanė shprehur mbėshtetje pėr Presidentin, nė vendimin qė ai ka marrė pėr pronat. Por nga ana tjetėr, kėrkojnė qė forca politike nė vendimet qė do tė mrrin tė respektojnė kushtetutėn.
 

 

Koha Ditore

Kosovo : Besnik Mustafaj veut-il la Grande Albanie ?
Traduit par Belgzim Kamberi
Publié dans la presse : 17 mars 2006
Mise en ligne : mardi 21 mars 2006
Sur la Toile
logo MOT 25

Le Ministre des Affaires étrangčres d’Albanie Besnik Mustafaj a déclaré : « Si le Kosovo est divisé, alors nous ne garantissons plus ni l’intégrité des frontičres avec l’Albanie, ni celles avec la partie albanaise de la Macédoine. C’est un dossier dont nous discutons ouvertement avec nos partenaires internationaux ».

Par Bashkim Muēa

Pareille déclaration aurait dū źtre faite il y a dix ans au moins par la diplomatie albanaise, alors que Belgrade avait rédigé un plan sans équivoque concernant la partition du Kosovo.

En effet, les Accords de Dayton avaient mis fin ą la guerre de Bosnie-Herzégovine et concédé aux Serbes une république intérieure instaurée par le sang. Cette expansion territoriale serbe avait généré des conditions telles que les Albanophones du Kosovo ont créé des structures parallčles aux structures gouvernementales de Belgrade et préparé la résistance armée.

Car ą l’époque, le plan de partition du Kosovo était considéré comme l’alternative la plus probable dans les plus hautes sphčres serbes. Néanmoins, au mźme moment en Albanie, on ne parlait que du respect des frontičres - par la force si nécessaire - en on promettait ą la communauté internationale que le pays renonēait ą élargissement de son territoire.

Mais voilą. La diplomatie albanaise a toujours eu plusieurs pas de retard sur les développements régionaux qui concernaient les Albanais au premier chef. Le baromčtre diplomatique ą Tirana ne bouge seulement qu’une fois que les principales chancelleries occidentales se sont prononcées - juste pour leur faire plaisir, dirait-on.

Ce type de diplomatie se satisfait de la conviction chez ses partenaires internationaux que l’Albanie joue un rōle « constructif » dans la région. Un rōle « constructif » signifie que la diplomatie albanaise évite ą tout prix de déclarer ouvertement que l’Albanie soutient l’indépendance du Kosovo, mźme depuis sa libération.

Personne n’ose affirmer que le statut des Albanophones de Macédoine doit źtre révisé avant que la guerre n’éclate lą-bas. Cette diplomatie n’a pas non plus le courage de défendre les droits des Albanophones déportés de force de leurs territoires en Grčce (les Ēams), territoires pourtant clairement délimité sur les cartes géographiques. Cette diplomatie ne parle pas assez et parle mal en faveur des droits des Albanophones du Monténégro et de ceux des Albanophones de la Vallée de Presevo. Et ainsi de suite.

Chaque citoyen d’Albanie qui se rappelle ces faits peut se poser la question suivante : qu’a donc gagné l’Albanie ą cette politique régionale dite « constructive », comparativement ą certains pays voisins ayant souvent choisi une politique qualifiée de « destructive et entźté » pour défendre leurs droits ?

Pour donner une réponse courte et claire, il suffit de souligner le fait que sur le chemin de l’intégration ą l’Europe, l’Albanie se retrouve aujourd’hui dans le peloton de queue des pays des Balkans occidentaux. Dans un tel contexte, la déclaration de Mustafaj a au moins le mérite de secouer la poussičre de la diplomatie albanaise, étouffée par les « S’il vous plaīt » et les « Comme vous dites ». La déclaration citée présente une vision globale et avertit de ce qui pourrait arriver avec le Kosovo si l’on proposait une solution identique ą celle que souhaitent les Serbes - quoique complčtement différente aux yeux des groupes de contacts...

En Albanie, il existe une tendance ą user de la diplomatie plus qu’il ne le faut, surtout chez certains personnages ayant autrefois piloté cette diplomatie et qui refusent maintenant de se faire oublier en étant systématiquement contre toute initiative. Il existe aussi une autre tendance, dans la presse cette fois, qui est celle d’interroger les adversaires d’un politicien pour commenter ses déclarations plutōt que des commentateurs.

Ces deux tendances ont surtout ą voir avec le désir de reconquérir un capital politique justement perdu pour n’avoir pas fait ce qu’il fallait en moment opportun et pour clientélisme. Bon nombre des politiciens de l’opposition actuelle qui poussent les hauts cris jusqu’ą qualifier la déclaration de Mustafaj de « déclaration de guerre » sont précisément ceux qui n’ont jamais laissé de trace dans la diplomatie.

La question dont discutent certains membres de l’opposition et des commentateurs mécontents, proches de la majorité, est bien mieux connue ą Bruxelles, ą Washington, et mźme ą Moscou. Les implications d’une éventuelle partition du Kosovo ont été analysées sous tous les angles, que ce soit dans la presse occidentale ou albanophone.

Les réactions de la Serbie - bizarrement, Belgrade n’a pratiquement pas bronché, malgré une réaction de la part d’un des dirigeants des Serbes du Kosovo - et de la Macédoine étaient prévisibles dans les circonstances, bien que les voisins orientaux de l’Albanie continuent de considérer ces territoires comme leur propriété. Les Albanophones de Macédoine n’ont exprimé aucune opposition aux déclarations de Mustafaj. Au contraire, il y ont vu un pronostic réaliste.

Quant ą la diplomatie slavo-macédonienne, en voulant jouer le jeu de la force, elle a eu un effet contraire. Car la Macédoine est un pays uni seulement en raison de l’entente entre les Macédoniens et les Albanophones, et non pas en raison de la capacité des Slavos-Macédoniens ą assurer leurs frontičres, comme l’on soutenu les deux plus grandes dames de Skopje. Les Slavos-Macédoniens seraient bien incapables non seulement d’assurer la sécurité ą leurs frontičres, mais pas mźme celle de Skopje en tant que capitale commune (comme on l’a vu lors du conflit de 2001).

La réaction de Bruxelles en faveur du maintien des frontičres était naturelle. Si les Albanophones ont dū exprimer leur reconnaissance ą la communauté internationale pour son aide au Kosovo, il faudrait que la mźme reconnaissance s’exprime ą l’égard des Albanophones pour leur coopération dans le maintien d’une Macédoine unie.

La premičre conséquence de la partition du Kosovo serait sans aucun doute la désintégration de la Macédoine, ce qui impliquerait une reconfiguration des Balkans occidentaux. Si l’on admet cette éventualité qui n’intéresse pas seulement les Serbes, il est normal que la communauté internationale tente d’assurer la stabilité et l’intégrité de la Macédoine plus que celles du Kosovo.

Qu’y a-t-il donc de si mauvais pour la diplomatie albanaise ą prendre position afin de soutenir que l’option de l’indépendance du Kosovo représente la seule solution viable qui stabiliserait définitivement la région ? L’inquiétude qui apparaīt chaque fois qu’une polémique semblable surgit est liée au fait que le Ministčre des Affaires étrangčres de l’Albanie continue d’źtre une institution qui délivre des visas, des indemnités et des permis de visites - quand ce n’est pas des permis de séjour - pour les pays occidentaux en échange de la politique « constructive » actuelle. Ou bien va-t-on enfin commencer ą user de la diplomatie dans le but d’améliorer les rapports de l’Albanie avec ses voisins et le reste de l’Europe ?

(Correction : Stéphane Surprenant)

 
 

http://balkans.courriers.info/article6516.html

Panorama

Albanie - Kosovo : Tirana milite-t-il pour la « Grande Albanie » ?
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 16 mars 2006
Mise en ligne : dimanche 19 mars 2006
Sur la Toile
logo MOT 504

Le ministre des Affaires étrangčres d’Albanie, Besnik Mustafaj, a créé un grand émoi en se prononēant en faveur d’une modification des frontičres - une possible union entre le Kosovo et l’Albanie - si le Kosovo était partagé en cantons serbes et albanais. Il explique sa position.

Propos recueillis par Ilir Babaramo

Le ministre des Affaires Etrangčres, Besnik Mustafaj a commenté sur la chaīne Vizion+ sa déclaration sur le changement des frontičres entre le Kosovo et ses voisins, et les malentendus qui en ont résulté.

Ilir Babaramo (IB) : Votre déclaration a provoqué un vif émoi...

Besnik Mustafaj (BM) : Comme je l’ai déją dit, si le Kosovo est divisé, nous ne garantissons pas un non changement des frontičres, je parle de celles du Kosovo, avec l’Albanie, la Macédoine et le Monténégro.

I.B : Pourquoi adoptez-vous cette attitude, alors que les discussions ą Vienne posent comme condition de ne pas changer les frontičres ?

B.M : Un journaliste me demandait s’il existait une possibilité de changer les frontičres entre le Kosovo et l’Albanie. J’ai répondu dans le contexte de l’époque, en octobre dernier, quand les négociations n’avaient pas commencé sur le statut du Kosovo. Aujourd’hui, le rapport de l’ambassadeur Kei Eide et l’option articulée autour de la position du gouvernement serbe et de quelques clans ou lobbies spécifiques serbes, penchent vers la partition. Aucun ministre albanais ne pourrait accepter ni hier, ni aujourd’hui la partition du Kosovo.

I.B : Votre déclaration était peut-źtre un avertissement pour le gouvernement serbe ?

B.M : Non pas du tout. La diplomatie moderne ne se construit pas sur des avertissements, je n’ai fait que répondre sincčrement ą une question sincčre. La sincérité caractérise les fondements de la diplomatie en temps de paix et je parlais en temps de paix. J’expliquais comment le gouvernement auquel je participe, et dont je partage l’opinion sur le danger que représente une partition de cette région, voit la stabilité qu’amčnerait une autonomie conditionnelle. Dans ce sens je précise une fois de plus, que je persiste ą croire, mźme si ce n’est plus ą l’ordre du jour, dans la possibilité d’une partition du Kosovo. Dans ce cas, je ne me porterais pas garant de la sécurité de la frontičre.

I.B : De quelles frontičres ?

B.M : De celles entre l’Albanie et le Kosovo.

I.B : Donc, vous sous-entendez une union de l’Albanie au Kosovo ?

B.M : Je sous-entends surtout le danger que représente la partition du Kosovo, car cela suggčre non seulement la destruction de la frontičre avec l’Albanie avec la partie qui resterait du Kosovo, mais aussi un effet domino sur tous les Balkans. Nous avons exprimé notre position favorable ą une autonomie conditionnelle sous condition de ne pas toucher aux frontičres. De plus, le travail du ministčre des Affaires Etrangčres et la politique du gouvernement albanais ne s’improvisent pas. Nous suivons attentivement tous les événements dans la région. Nous avons aussi exprimé notre souhait que le Monténégro, notre voisin, fasse preuve d’une transparence maximale pendant le référendum. Nous voudrions que le résultat soit accepté par toutes les parties et nous conseillons ą la minorité albanaise du Monténégro de se montrer mesurée et de résoudre les conflits dans le cadre des institutions constitutionnelles.

Albanais du Monténégro : pas de consigne de vote

I.B : Que recommandez-vous aux Albanais du Monténégro, qu’ils votent pour la séparation entre la Serbie et le Monténégro ?

B.M : Qu’ils fassent preuve de maturité, qu’ils revendiquent leurs droits de maničre légale et constitutionnelle et non dans la rue. Deuxičmement, qu’ils participent au référendum et qu’ils votent selon leur conviction. Il n’y a pas de vote collectif, mais individuel, et je respecte l’individualité de tout citoyen monténégrin appartenant ą l’ethnie albanaise.

I.B : Revenons ą votre déclaration et les polémiques qu’elle a déclenchées.

B.M : Les polémiques ne sont pas si nombreuses, Edi Rama et Paskal Milo, de la gauche, n’entraīnent pas grand monde derričre eux.

Les relations avec Skopje restent bonnes

I.B : Il y a aussi votre homologue macédonienne Ilinka Mitreva...

B.M : J’ai eu une conversation téléphonique avec Mme Mitreva, nos relations sont trčs amicales. Ma position sur la conservation de frontičres est cependant quelque peu différente de la sienne. Je pense que la question des frontičres est une affaire commune, non spécifique ą un pays. Toute la sécurité des frontičres des Balkans, repose sur la contribution commune de préservation et de consolidation de la frontičre vue plus comme un moyen d’union que de séparation. En ce qui nous concerne, nous ne reviendrons pas sur notre position dont j’ai fait par ą Mme Mitreva.

I.B : Est-ce que vous avez subi une pression de Skopje sur la question du Kosovo ?

B.M : Les pressions n’ont rien ą avoir dans l’affaire. Je suis un diplomate qui croit ą l’explication des possibilités et de la situation. Toute tentative de mettre en parallčle la situation en Macédoine et au Kosovo n’a jamais existé car la Macédoine est un pays unitaire.

I.B : Vous avez dit que la diplomatie et le gouvernement albanais se sont préparés ą toute option.

B.M : Je ne me livrerai pas ą des suppositions sans importances. C’est la solution qui importe, le dossier est sur mon bureau, le ministčre des Affaires étrangčres est constitutionnellement contraint d’étudier toutes les éventualités et les déstabilisations ou événements qui peuvent se produire. Autrement, nous ne ferions pas notre travail.

La gauche albanaise critique le ministre

Edi Rama, le chef du Parti socialiste a qualifié d’alarmante la déclaration du Ministre des Affaires Etrangčres, Besnik Mustafaj, sa position immuable sur les frontičres du Kosovo témoigne, selon le chef socialiste, d’une absence de vision prospective de ce gouvernement pour l’Albanie.

Ilir Meta, ancien Premier ministre et leader du mouvement pour l’intégration, a réagi en insistant sur la nécessité d’une politique albanaise orientée vers des Balkans sans frontičres et une intégration de toute la région en Europe.

Paskal Milo, ancien ministre socialiste des Affaires étrangčres et leader du parti Démocratie Sociale, a jugé la déclaration de Besnik Mustafaj d’extrźmiste, et contraire ą la position de la communauté internationale sur la question du statut du Kosovo. Selon lui, ces propos auront un écho considérable dans les chancelleries occidentales.

Le leader du Parti démocratique des Albanais de Macédoine (PDSH) Arben Xhaferri a considéré la déclaration de Besnik Mustafaj comme sérieuse et responsable. Elle exprime objectivement, selon lui, la réalité existante dans la région ą propos du problčme albanais. Le gouvernement albanais devrait se poser en partenaire et non en vassal de la communauté internationale, souligne Arben Xhaferri.

L’Union Européenne, la Macédoine et la Serbie ont publiquement pris position contre la déclaration du ministre Mustafaj. Selon les Serbes, les Albanais affichent ouvertement leur objectif de la Grande Albanie. Le gouvernement albanais n’a cependant jamais pris officiellement position pour la Grande Albanie. Les hauts fonctionnaires de l’Union Européenne se sont opposés ą un changement de frontičres dans les Balkans, hormis ceux qui seront décidés avec le statut du Kosovo et ceux actualisés en avril prochain aprčs le référendum au Monténégro. L’Union Européenne est absolument contre tout changement de frontičres dans le voisinage immédiat du Kosovo.