Tiranė, mė 22 nėntor 2006
Informacion pėr Mediat
Forumi rinor i partisė "Lėvizja e Legalitetit", me rastin e 63 vjetorit tė Kongresit tė Zall-Herrit organizoi njė mbrėmje festive, ku tė pranishėm ishin edhe drejtuesit kryesorė tė PLL Ekrem Spahiu, Murat Basha, Artan Tujani dhe Novruz Ndregjoni.
Kėtė takim e nderoi me praninė e vet edhe Lartėsia e tij Princ Leka duke i dhėnė kėshtu mbrėmjes njė atmosferė edhe mė festive.
Takimin e hapi zonjusha Armira Kapxhiu e cila ndėr te tjera tha se rinia legaliste ėshtė trashėguese e vlerave mė tė mira dhe bartėse e interesave tė larta. Ajo me njė vision tė ri pėr tė ardhmen u bėri thirrje tė gjithė tė rinjve qė shprehin interest e tyre dhe tė kontribojnė nė fushatėn e pritshme zgjedhore.
Nė kėtė mbrėmje rinore foli edhe kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, i cili ndėr tė tjera tha se: Ky takim i mrekullueshėm me rininė legaliste zhvillohet jo vetėm pėr tė festuar sė bashku 63 vjetorin e Kongresit tė Zall-Herrit qė ėshtė ngjarja mė e rėndėsishme politike pėr PLL, por zhvillohet edhe nė kuadrin e pėrgatitjeve tė strukturave tė PLL pėr zgjedhjedhjet vendore.
Nė fjalėn pėrshėndetėse, Lartėsia e Tij Princ Leka tha se ndjehej i lumtur qė merrte pjesė nė njė festim tė tillė, si dhe pėrgėzoi organizatorėt pėr mėnyrėm e organizimit duke e konsideruar atė si njė ndėr aktivitetet mė tė mira tė organizuar nga rinia legaliste.
Zėdhėnėsi i PLL
PLL feston 63 vjetorin e Kongresit te Zall-Herrit |
E Hene, 20 Nentor 2006 |
Partia
Levizja e Legalitetit organizoi nje takim te zgjeruar ku merrnin pjese
drejtuesit e partise dhe pushtetaret e saj vendor nga i gjithe vendi,
takim qe shenoi edhe fillimin e fushates elektorale te PLL per
zgjedhjet vendore. Takim i cili perkon me nje date historike per
PLL-ne. Keshtu dita e djeshme shenonte 63 vjetorin e kongresit te
Zall-Herrit, ne te cilen moren pjese Kryetari i Zyres se Oborrit
Mbreteror Shqiptar Ali Ohri, si dhe kryetari i Senatit te Veteraneve
te Legalitetit, i cili i solli te pranishmeve nje pershendetje nga NMT
Leka I, Mbret i Shqiptareve. Refuzimi i plote i ultimatumit te
Italise fashiste dhe deklarimi i Mbreti Zog me 5 prill 1939 per te
luftuar kunder pushtuesit fashist, rezistenca e ushtrise shqiptare me
7 prill 1939, jo vetem qe shenuan rezistencen e pare antifashiste ne
Ballkan, por bene te mundur qe Shqiperia te rreshtohej ne nje front me
aleatet e saj te natyrshem anglo-amerikane.... Duke u nisur se lufta
kunder pushtuesve po degjeneronte per faj te komunisteve ne lufte
vellavrasese mes dy formacioneve republikane, se cila prej tyre do ta
merrte pushtetin pas luftes, lindi si domosdoshmeri riorganizimi i
mbreteroreve ne Organizaten Kombetare te Levizjes se Legalitetit (OKLL),
u shpreh Kryetari i legalisteve Ekrem Spahia gjate fjales se tij. Ndersa persa i perket i zgjedhjeve te pritshme vendore, Spahiu tha se keto jane zgjedhjet e para qe zhvillohen mbas nenshkrimit te MSA dhe kuptohet qe do te jemi nen monitorimin e rrepte te nderkombetareve per arritjen e standardeve ne zhvillimin e zgjedhjeve te lira, te ndershme dhe transparente. Sipas tij, me keto zgjedhje do te rikonfirmohet maxhoranca aktuale qeverisese e cila ne nje periudhe 14 mujore ka arritur suksese te dukshme dhe te prekshme nga shqiptaret por edhe te vleresuara nga nderkombetaret. |
Tiranė, mė 19 nėntor 2006
Deklaratė pėr Mediat
Me rastin e 63 vjetorit tė kongresit tė Zall-Herrit dhe nė vigjilje tė zfhedhjeve vendore, partia "Lėvizja e Legalitetit" organizoi sot njė takim tė zgjeruar ku merrnin pjesė drejtuesit e Partisė dhe pushtetarėt e saj vendor nga i gjithė vendi, takim qė shėnoi edhe fillimin e fushatės elektorale tė PLL pėr zgjedhjet vendore.
Takimin e PLL e nderoi me pjesėmarrjen e tij edhe z.Ali Ohri, Kryetar i Zyrės sė Oborrit Mbretėror Shqiptar dhe njėkohėsisht dhe kryetar i Senatit tė Veteranėve tė Legalitetit, i cili I solli tė pranishmėve njė pėrshėndetje tė ngrohtė nga NMT Leka I, Mbret I Shqiptarėve.
Takimin e hapi Sekretari i Pėrgjithshėm Artan Tujani, i cili duke e cilėsuar historinė e PLL si tė mundimshme por tė lavdishme dhe filozofinė e saj si filozofi tė provuar shtet-formuese dhe shtet-ndėrtuese tha se "Nuk ėshtė gjė e pakėt pėr ne, qė, tek Partia "Lėvizja e Legalitetit" janė bashkuar njėherazi historia dhe filozofia. Tė dyja tė shkėlqyera, qė lartėsohen mė shumė, aq herė sa historiografia komuniste, e vjetėr apo e re, mundohet dėshpėrueshėm t'i pėrbaltė."
Kryetari i PL Ekrem Spahiu duke ju referuar ngjarjeve historike ju drejtua tė pranishmėve duke thėnė:
"Refuzimi i plotė i ultimatumit tė Italisė fashiste dhe deklarimi i Mbreti Zog me 5 prill 1939 pėr tė luftuar kundėr pushtuesit fashist, rezistenca e ushtrisė shqiptare me 7 prill 1939, jo vetėm qė shėnuan rezistencėn e parė antifashiste nė Ballkan, por bėnė tė mundur qė Shqipėria tė rreshtohej nė njė front me aleatėt e saj tė natyrshėm anglo-amerikanė
Duke u nisur se lufta kundėr pushtuesve po degjeneronte pėr faj tė komunistėve nė luftė vėllavrasėse mes dy formacioneve republikane, se cila prej tyre do ta merrte pushtetin pas luftės, lindi si domosdoshmėri riorganizimi i mbretėrorėve nė Organizatėn Kombėtare tė Lėvizjes sė Legalitetit (OKLL).
Kjo u realizua me 21 Nėntor 1943 nga major Abaz Kupi nė Zall-Herr nė atė qė ka hyrė nė histori si kongresi i Zall-Herrit.
Respekt tė thellė dhe mirėnjohje tė pėrjetshme pėr gjithė legalistėt qė sakrifikuan dhe kontribuan pėr Mbret e Atdhe."
Ai vazhdoi duke theksuar se sot, mbas 63 vjetėsh nga kongresi i Zall-Herrit, ne jemi krenarė qė jemi vazhdues nė rrugėn e idealit kombėtar tė udhėhequr nėn moton e Mbretit Zog I "Atdheu mbi tė gjitha".
Duke u ndalur nė situatė aktuale politke, z.Spahiu tha se: "Aktualisht PLL ėshtė jashtė parlamentit dhe qeverisjes qendrore jo se ajo nuk e meritonte dhe nuk kishte mbėshtetje elektorale, por pėr arsye qė tashmė dihen."
Pėrsa i pėrket zgjedhjeve tė pritshme vendore, z.Spahiu tha se : "Kėto janė zgjedhjet e para qė zhvillohen mbas nėnshkrimit tė MSA dhe kuptohet qė do tė jemi nėn monitorimin e rrepte tė ndėrkombėtarėve pėr arritjen e standarteve nė zhvillimin e zgjedhjeve tė lira, tė ndershme dhe transparente.
Me kėto zgjedhje do tė rikonfirmohet maxhoranca aktuale qeverisėse e cila nė njė periudhė 14 mujore ka arritur suksese tė dukshme dhe tė prekshme nga shqiptarėt por edhe tė vlerėsuara nga ndėrkombėtarėt.
Fitorja e zgjedhjeve vendore prej koalicionit tė qendrės sė djathtė do tė rikthejė tek zgjedhėsit edhe atė pjesė tė pushtetit vendor qė deri tani ėshtė shpėrdoruar prej tė zgjedhurve socialisė.
Fitorja e zgjedhjeve vendore do tė bėjė edhe mė tė sigurt vazhdimin dhe thellimin e reformave tė nisura prej qeverisė Berisha, qė shqiptarėt tė kenė njė mirėqenie nė rritje, si dhe Shqipėria nėpėrmjet proceseve integruese t'i afrohet sa mė shumė strukturave euro-atlantike.
edhe pėr PLL kėto zgjedhje janė po aq tė rėndėsishme, sepse pėrmes tyre, ne presim jo vetėm tė rikonfirmojmė mbėshtetjen e vėrtetė qė gėzojmė nė elektorat, por edhe tė dėshmojmė vlerat tona nė qeverisjen vendore.
Kėto zgjedhje janė njė shans edhe pėr opozitėn qė ajo tė dėshmojnė se ėshtė shkėputur nga origjina e saj politike dhe tė kontribojnė pėr njė proces zgjedhor sa mė demokratik e tė respektojnė verdiktin e sovranit.
Fatkeqėsisht, deri tani, po shikojmė njė opozitė bllokuese, bojkotuese dhe agresive, duke kėrcėnuar nė ēdo moment me destabilitet.
Bllokimi i reformės zgjedhore prej opozitės nuk mund tė shėrbejė si alibi pėr bojkotimin e zgjedhjeve apo humbjen e saj, sepse, nė pamundėsi tė arritjes sė konsensusit, zgjedhjet do tė zhvillohen edhe me kodin aktual zgjedhor i cili ėshtė miratuar po prej saj gjatė legjislaturės sė kaluar."
Z.Spahiu nė prani tė strukturave drejtuese tė PLL dhe tė tė zgjedhurve vendor qė pėrfaqėsojnė Legalitetin, deklaroi fillimin e fushatės elektorale tė PLL pėr zgjedhjet vendore tė 21 janarit 2007
Ndryshe nga zgjedhjet e viteve 2003 dhe 2005, nė zgjedhjet e pritshme vendore, PLL do tė dalė nė koalicion me PD dhe partitė e tjera aleate.
Ky bashkėpunim nuk ka ardhur nė mėnyrė tė sforcuar por krejt natyrshėm. Kontributi i legalistėve ka qenė i padiskutueshėm nė gjithė procesin demokratik, nė fitoren e PD mė 22 mars 1992, e sidomos mbas vitit 1997 ku legalistėt, duke dėshmuar vlerat e tyre, kanė mbėshtetur PD nė vitet mė tė vėshtira tė egzistencės sė saj.
Nė fjalėn e tij, Nėnkryetari i PLL Murat Basha, duke u pėrqėndruar nė platformėn e PLL dhe kandidatėt e saj pėr zgjedhjet vendore tha se: "PLL shpalos vizionin e saj pragmatist dhe modern, i cili e sheh pushtetin si instrument nė shėrbim tė komunitetit dhe vendit. Motoja e saj bazohet mbi vizionin e Mbretit Zog i Parė "Atdheu mbi tė gjitha", sepse Ai dhe ne nė gjurmėt e Tij, kemi ditur dhe dimė ta duam Shqipėrinė."
Gjithashtu ai tha se "Nisur nga fakti qė e Djathta nuk ėshtė ideologji por pragmatizėm, ne mendojmė se duke ndėrtuar politika racionale dhe efiēiente nė shėrbim tė komunitetit, do tė ndikojmė pėr tė pėrmirėsuar jetesėn e tij.
Si pika tė veēanta z.Basha pėrmendi:
Krijimin e qendrave pėr ndihmėn e tė moshuarve tė vetmuar, ku tė pėrgatiten infermierė qė t'u shėrbejnė atyre nė shtėpi.
Ngritjen e qendrave, ku me fondet e pushtetit vendor, ose nėpėrmjet donacioneve, tė krijohen mensa popullore, ku tė paktėn tė hanė njė vakt njerėzit nė nevojė
Pėrgjysmimi i taksave pėr njė periudhė 1 vjeēare, pėr bizneset qė hapin vende tė reja pune.
Krijimin e fondeve ose donacioneve qė pushteti lokal tė aktivizojė dhe paguajė mjekė dhe dentistė, pėr tė kuruar falas njerėzit me tė ardhura tė pamjaftueshme, apo edhe grupet shoqėrore tė cilat ndodhen nė gjendje tė vėshtirė ekonomike, si pensionistėt, tė papunėt dhe familjet e pėrfshira nė skemėn e ndihmės ekonomike
Rritjen e nivelit tė
jetesės sė antarėve tė komunitetit, duke krijuar kushte pėr punėsim nėpėrmjet
politikave fiskale qė pėrgjysmojnė taksat pėr kompanitė ose individėt tė
cilėt krijojnė mundėsi pėr punėsim dhe hapjen nė perspektivė, tė vendeve
tė reja tė punės.
Zedhenesi i PLL
Ish-kryetari i PD-sė, Eduart Selami, bėri publike synimet e tij, kontaktet e para, si dhe pėrshtypjet pėr kryeministrin Sali Berisha
Selami: Do futem nė politikė, nė kohėn e duhur
TIRANĖ- Ish-kryetari i Partisė Demokratike, Eduart
Selami, nė ditėn e dytė tė vizitės sė tij nė Shqipėri, nuk u ėshtė
shmangur interesimit tė medieve. Nė intervistat qė Selami tha dje pėr disa
televizione, theksoi se vizita e tij ishte thjesht private, e nuk kishte njė
axhendė tė pėrcaktuar pėr takime me politikanė, edhe pse ka pranuar se shumė
miq tė tij nė Shqipėri janė tė tillė. Ai ka pohuar se njė ndėr miqtė e
tij tė vjetėr politikanė, ėshtė edhe kryeministri Sali Berisha, por duke
sqaruar se nuk ka pėrcaktuar njė takim me tė. Ish kreu i selisė blu, nėnvizon
se pėrshtypjet e para qė ka marrė nga rikthimi nė atdhe, janė pozitive.
Z. Selami, mund tė na thoni diēka pėr arsyet e vizitės suaj nė Shqipėri?
Ju faleminderit pėr interesimin, siē thashė, jam pėr njė vizitė private, pėr
tė takuar familjen, prindėrit dhe miqtė e mi. Ėshtė njė kohė e gjatė, ėshtė
vendi im, kėshtu qė kam ardhur pėr tu takuar me prindėrit, pėr tu ēmallur
me ta, me vendin dhe shokėt qė kam.
Cilat ishin pėrshtypjet e para, kur udhėtuat nga Rinasi drejt kryeqytetit?
Ndryshime, ndryshime pozitive. Ka lėvizje, ka energji. Impresionet e para ishin
tė mira. Jam nė ditėn e parė tė kthimit, kėshtu qė nuk jam thjesht pėr
vlerėsime politike, ėshtė thjesht pėr arsye private.
Do tė qėndroni gjatė, do tė takoheni me shumė njerėz?
Do tė qėndroj njė javė dhe jam takuar me miq tė vjetėr, dhe thjesht janė
gjėra qė ngelen private.
Do tė ketė takime me politikanėt nė axhendėn tuaj?
Njė pjesė e miqve tė mi janė politikanė, kėshtu qė unė nuk mund ti pėrjashtoj.
Edhe me kryeministrin Berisha?
Ėshtė patjetėr njė nga miqtė e mi. Nuk kam asnjė takim tani pėr tani.
Momenti nuk ėshtė i zgjedhur politikisht, ėshtė thjesht njė vizitė private.
Para shumė pak kohėsh kemi kontaktuar, nuk kemi njė takim tė programuar, por
ai ėshtė njė nga miqtė e mi tė vjetėr.
Nuk mbani kontakte me bashkėpunėtorėt tuaj politikė nė PD?
Njė pjesė e miqve tė mi janė edhe nė PD, unė kam mbajtur dhe mbaj kontakte
tė vazhdueshme. Por nuk janė vetėm kontakte politike, ka dhe njerėz tė tjerė
qė janė jashtė politikės.
Jeni gati tė ktheheni nė jetėn politike nė Shqipėri, nė PD?
I qėndroj edhe njėherė mendimit, se unė asnjėherė nuk e kam harruar dhe
nuk do ta harroj Shqipėrinė. Sot pėr sot, nuk shikoj hapėsirė, por
gjithsesi gjėrat lėvizin dhe unė jam gati pėr tė ndihmuar, pėr tė
kontribuar pėr Shqipėrinė, nė momentin qė unė e gjej mė tė pėrshtatshėm.
Historia, kush ishte Eduard Selami
Shekulli
TIRANĖ- Eduard Selami ka qenė dy vjet Kryetar i Partisė
Demokratike nė vitin 1992-94. Dėshtimi i Referendumit tė vitit 1994, iu
faturua kreut tė demokratėve, Eduard Selami. Gjatė njė konference tė jashtėzakonshme,
ai u pėrjashtua nga partia. Pėr herė tė fundit, ish-kryetari i Partisė
Demokratike, Eduard Selami, ka ardhur nė Tiranė nė shkurt tė vitit 1997, njė
muaj para vendosjes sė Gjendjes sė Jashtėzakonshme nė vend, ku nuk zhvilloi
asnjė takim me Presidentin e asaj kohe, Sali Berisha. Por, gjatė viteve tė mėpasshme,
Selami ka ruajtur marrėdhėnie tė mira me drejtuesit e lartė tė Partisė
Demokratike, kontakte kėto, qė vazhdon ti ketė edhe sot. Ndėrkohė, nė
vitin 2001, demokratėt kėrkuan rikthimin nė vend tė Selamit, pėr tė
ndihmuar Partinė Demokratike pėr tė marrė pushtetin. Nė zgjedhjet e vitit
2001, Selami u pėrfol si kryeministėr i ardhshėm i vendit, nėse demokratėt
do tė fitonin zgjedhjet, ndėrkohė qė nė zgjedhjet lokale tė dy viteve mė
vonė, ai ishte njė nga emrat e demokratėve pėr Bashkinė e Tiranės. Por,
Selami e ka refuzuar ftesėn e drejtuesve mė tė lartė tė demokratėve, pėr
shkak tė angazhimeve tė shumta profesionale nė Amerikė. Selami iu rikthye
jetės politike nė vitin 2005, kur mori pjesė nė njė seancė dėgjimore tė
Komisionit Amerikan tė Helsinkit, lidhur me situatėn nė Shqipėri, nė prag tė
zgjedhjeve tė pėrgjithshme.
Zona te Pallati i Brigadave, tė pėrjashtohet nga legalizimi
Eltion Hoxha
Nė mbledhjen e djeshme tė KRRTRSH-sė, ėshtė
propozuar qė njė zonė pėrgjatė Rrugės sė Elbasanit, tė pėrjashtohet nga
procesi i legalizimit. Arkitekti, Pėllumb Dervishi kėrkoi nga Kėshilli i
Rregullimit tė Territorit tė Republikės sė Shqipėrisė, tė pėrjashtojė
nga procesi i legalizimit, zonėn e cila nis nga konsullata italiane, pranė
vilave gjermane, deri tek Pallati i Brigadave. Sipas Dervishit, kjo zonė me njė
gjerėsi rreth 50 metra, duhet tė dalė jashtė procesit, pasi nuk mund tė
pranohet, qė tek Pallati i Brigadave tė ketė motele. Kryeministri Berisha, nė
cilėsinė e kreut tė KRRTRSH-sė, u shpreh se nuk mund tė prononcohej pėr kėtė
ēėshtje, pa u konsultuar mė parė me ekspertėt.
22/11/2006
- 12:35
Lorenc Vangjeli
Tirane-Po! Eduard Selami do tė takohet me kryeministrin
Berisha. Njė burim i rezervuar pohon me siguri atė qė vetė Selami kėrkon
ta mbajė fshehur. Dhe qė ndodhi ekzaktėsisht nė mbasditen e djeshme. Nuk
kam njė takim tė programuar me kryeministrin, tha dje nė mesditė
ish-kryetari i partisė demokratike qė u largua nga Shqipėria pikėrisht mbas
njė armiqėsie tė shpallur me ish-presidentin Sali Berisha. Takimi i zhvilluar
nė selinė e Kryeministrisė ėshtė mbajtur i fshehtė dhe ka zgjatur sa njė
takim i zakontė protokollar i shefit tė qeverisė, por pėr tė mungoi njė
njoftim zyrtar. Po dje mbasdite, Selami pati njė takim dhe me shkrimtarin
Ismail Kadare nė njė lokal nė shumėkatėshin e Vodafone tek ish-Blloku.
11 vjet mbas dorėheqjes sė imponuar tė tij qė ai dha nė Konferencėn e
Jashtėzakonshme tė Partisė Demokratike, nė 5 mars 1995, armiqėsia ėshtė
harruar dhe ėshtė hedhur pas krahėve. Kam kontaktuar me Kryeministrin pak
kohė mė parė, ai ėshtė njė nga miqtė e mi, tha po dje Selami duke
dashur tė dėrgojė njė sinjal paraprak nė zyrėn e katit tė dytė tė Kėshillit
tė Ministrave. Duke tentuar tė luajė mė shumė me heshtjen sesa me fjalėt qė
do tė shpjegonin ardhjen e tij pėr herė tė parė qė nga janari i vitit
1997. Atėherė kur pėr arsye krejt tė ndryshme nuk mundi tė takohet me zotin
Berisha, ndėrsa sot qėndron nė pritje pėr tu takuar me tė. Nė njė
takim mes armiqve-miq qė pavarėsisht mohimit tė Selamit, u zhvillua dje
mbasdite. Takimi ėshtė paraprirė nga ndėrhyrja e disa personave qė janė
pranė tė dy palėve dhe qė kanė bindur veē e veē Berishėn e Selamin tė
takohen mbas mė shumė se 12 vjetėsh mėri.
Ish-kryetari i PD-sė Selami e shpjegoi arsyen e rikthimit tė tij nė Shqipėri
me arsye sentimentale, Atdheu, takimi me prindėrit dhe miqtė, njė pjesė e tė
cilėve kanė qenė dhe janė pjestarė tė PD-sė. Por ajo ēka ai
refuzoi ta thotė, ėshtė qė tė paktėn, nė rastin mė tė keq, vizita e tij
nė Tiranė mund tė quhet njė nga ato rrugė qė rreken tė mbyllin dy punė.
Nuk dihen me siguri rrethanat e tjera qė e sollėn Selamin nė Tiranė, por
burime tė besueshme pranė PD-sė konfirmojnė se atij i ėshtė kėrkuar qė tė
afrojė sėrish kontribut nė partinė qė e drejtoi pėr pak kohė nė
fillimvitet 90, mbas largimit prej saj tė Sali Berishės qė atė kohė
mbante postin e kreut tė shtetit. E sigurt ėshtė vetėm qė propozimet pėr
llojin dhe natyrėn e kėtij kontributi tė zotit Selami nuk gjetėn
paraprakisht edhe aprovimin e tij. Nuk e kam harruar Shqipėrinė, por sot pėr
sot nuk shoh hapėsirė, pranoi dje Selami duke lėnė tė zbuluar faktin se
hapėsirėn qė ju afrua, ai vetė duhet ta ketė konsideruar si tė papėrshtatshme.
Njė burim i besueshėm nė PD pohon se emri i Selamit ėshtė pėrmendur dhe si
njė nga rivalėt e mundshėm tė Edi Ramės pėr postin e kryeqytetarit tė
Tiranės. Por zgjedhja e Berishės ishte e padikutuar; ai vendosi ti besojė
karizmės sė Olldashit pėrpara kujtimit tė mirė tė mbetur ende nė Tiranė
tė Selamit. Jam gati tė kontribuoj pėr tė ndihmuar vendin tim,
shprehet pamėdyshje ai, siē duket nė pritje tė njė oferte konkrete. Duke nėnvizuar
edhe se ka vazhduar tė gjithė kėtė kohė tė mbajė kontakte me miqtė dhe
ish-kolegėt e tij tė PD-sė, me dy nga tė cilėt, dy ish-zėvendėskryeministrat
e qeverisjes sė djathtė Kopliku dhe Shehu ka folur nė telefon qė ditėn e
rikthimit tė tij nė Tiranė. I pari, Kopliku, njė kritik i ashpėr i
qeverisjes sė sotme tė zotit Berisha, i dyti, Shehu, njė mik i shndėrruar nė
armik dhe tani aleat nė maxhorancėn e sotme qeverisėse. Mbas daljes nga
takimi nė Kryeministri me Berishėn, Selami ka pasur njė takim tė gjatė dhe
me shkrimtarin Ismail Kadare, me tė cilin e lidh njė njohje e vjetėr qė
daton qė nga koha kur ai ishte pedagog i estetikės nė Universitetin e Tiranės.
Po dje Selami ka patur njė takim edhe me dy herė ish-kryeministrin demokrat
Aleksandėr Meksi. Nuk bėhen tė ditura rrethanat dhe arsyet e takimit, por nė
marsin e largėt tė 95, pėrplasja qė ata patėn pėr idenė e unifikimit tė
postit tė kryetarit tė qeverisė me atė tė kryetarit tė PD-sė pėrfundoi
me largimin e Selamit jo vetėm nga politika, por dhe nga Shqipėria. Njė
largim qė parashihte njė kthim tė herėpashershėm, por qė ndodhi vetėm 12
vjet mė pas. Me njė kėmbė qė kėrkohet tė hidhet sėrish nė politikė.
Pėr tė afruar kontributin tim, siē thotė dhe vetė Selami.
Rikthehem nė politike po tė gjej hapėsirėn e duhur
Eduard Selami dje ka thyer heshtjen, por duke lėnė nė heshtje pėrgjigjen e
pyetjes kryesore tė cilės ju bė, Do tė rikthehet nė politikė dhe a do tė
thotė rikthimi nė Shqipėri, njė hap drejt derės qė ju mbyll 12 vjet mė
parė. Nė njė intervistė pėr NEWS 24, ish-kryetari i PD-sė shpjegoi se
arsyet qė e sollėn nė Tiranė ishin private dhe mohoi madje edhe njė takim tė
mundshėm me zotin Berisha. Ai tha se ishte i gatshėm tė kontribuonte nė
Shqipėri, por se pėr momentin nuk gjente hapėsirėn qė mendonte, por
gjithashtu pa shpjeguar nėse i ishte afruar ndonjė hapėsirė e tillė dhe
cila ishte ajo apo thjesht ishte nė pritje tė krijimit tė saj.
Zoti Selami cila ėshtė arsyeja pėr tė cilėn ju keni ardhur nė
Shqipėri?
Ėshtė njė kohė e gjatė pa ardhur. Ėshtė vendi im. Kėshtu qė kam
ardhur kėtu pėr tu takuar me prindėrit, pėr tu ēmallur me ta, me vendin dhe
shokėt e miqtė qė kam.
Vazhdoni tė ruani kontaktet me bashkėpunėtorėt tuaj politikė qė
janė nė PD?
Njė pjesė e miqve tė mi janė nė PD dhe unė kam mbajtur kontakte dhe
mbaj kontakte tė vazhdueshme por nuk janė vetėm kontaktet politike kam edhe
njerėz tė tjerė qė janė jashtė politikės
Zoti Selami, a jeni gati ti riktheheni nė jetėn politike nė PD dhe nė
Shqipėri?
Unė i qendroj mendimit qė e kam shprehur edhe mė parė, qė unė as e kam
harruar dhe as do ta harroj Shqipėrinė. Sot pėr sot nuk shoh hapėrisė, por
gjithsesi, gjėrat lėvizin dhe unė jam gati pėr tė ndihmuar dhe pėr tė
kontribuuar nė Shqipėri, nė momentin qė do tė gjej vend mė tė pėrshtatshėm.
Ardhja juaj zoti Selami ėshtė thjesht njė koecidencė apo ėshtė njė
moment i zgjedhur mirė nga ana juaj?
Ėshtė thjesht koecidencė, pavarsisht cfarė mund tė flitet, ėshtė njė
takim privat sic thashė edhe unė jam kėtu thjesht pėr arsye private.
A e keni takuar kryeministrin Sali Berisha gjatė kėtyre dy ditėve?
Shumė para pak kohėsh ne kemi kontaktuar. Nuk kemi njė takim tė programuar
por ai ėshtė njė nga miqtė e mi.
Pas nėntė vjetėsh qė ktheheni nė Shqipėri cila ėshtė pėrshtypja
juaj?
Ėshtė e vėshtirė pasi ėshtė dita ime e parė pėr tė dhėnė njė
mendim, por shoh ndryshime dhe ndryshime pozitive por do tė kem mundėsi tė
shpreh mendimin tim pas pėrfundimit tė vizitės
Kryeministri dhe ish-kryetari i PD-sė janė takuar dje nė zyrėn e Berishės pa 11 vitesh
Berisha-Selami, 90 minuta takim
Ish-kreu i PD-sė, takime nė Tiranė. Edhe me Meksin e Shehun
Dita e dytė e qėndrimit nė Tiranė tė ish-kryetarit tė Partisė Demokratike, Eduard Selami, ka qenė me njė axhendė mjaft tė ngjeshur.
Deri nė orėt e vota tė darkės Selami ka zhvilluar takime me kryeministrin Sali Berisha, nėnkryetarin e Partisė Demokrate tė Re, Tritan Shehu, si dhe ish-kryeministrin nė kohėn e qeverisjes sė parė tė demokratėve, Aleksandėr Meksi.
Takimi me Berishėn
Ish-kryetari i Partisė Demokratike, Selami, pavarėsisht deklaratave tė tij nė
media se nuk ka planifikuar asnjė takim me kryeministrin Berisha, ėshtė parė
dje nė zyrėn e shefit tė qeverisė nė orėn 18:00. Kėtė takim e ka
konfirmuar dje edhe babai i zotit Selami, i cili nė njė prononcim pėr gazetėn
Panorama bėri tė ditur se i sapokthyer nga Shtetet e Bashkuara tė
Amerikės, Selami ka zhvilluar dy takime tė rėndėsishme gjatė ditės sė
djeshme, ku njėri prej tyre ishte me kryeministrin Berisha. Burime pranė kreut
tė qeverisė bėnė tė ditur dje se Selami ka qėndruar nė zyrėn e zotit
Berisha pėr rreth 90 minuta, ndėrkohė qė ende nuk bėhen tė ditura detaje tė
kėtij takimi. Ky ėshtė takimi i parė i zotit Selami me kryeministrin Berisha
pas 11 vjetėsh. Pėr herė tė fundit Selami dhe Berisha janė takuar nė vitin
1995, kur Selami u pėrjashtua nga Partia Demokratike, pėr tu larguar pėrfundimisht
nė Shtetet e Bashkuara. Emri i zotit Selami ka qenė i pari nė listėn e
Partisė Demokratike si presidenti konsensual nė vitin 2002. Ndėrkohė
kryeministri Berisha e ka ftuar zyrtarisht Selamin nė vitin 2003 pėr tė
kandiduar pėr kryetar tė Bashkisė sė Tiranės, ndėrkohė qė njė ftesė e
njėjtė erdhi edhe nė mars tė vitit tė kaluar, kur Selami tha gjatė njė
interviste pėr Zėrin e Amerikės, se PD-ja tani ėshtė fare pranė
pushtetit.
Takimet e tjera
Selami ka pasur dje njė axhendė jashtėzakonisht tė ngjeshur, ku veē
takimeve familjare ai ka zhvilluar takime edhe me figura tė njohura tė jetės
politike nė vend. Kėshtu, mėsohet se Selami ėshtė takuar dje paradite me nėnkryetarin
e Partisė Demokrate tė Re, Tritan Shehu, si dhe me ish-kryeministrin e periudhės
92 -96, Aleksandėr Meksin. Ky ėshtė takimi i parė pas largimit nga
Shqipėria tė Selamit, pas debateve tė ashpra tė vitit 1994 mes drejtuesve tė
lartė tė partisė ku Selami kėrkoi dorėheqjen e Meksit dhe shkrirjen e
postit tė kryetarit tė partisė me atė tė kryeministrit. Gjithashtu mėsohet
se para takimit me kryeministrit Berisha, ish-kreu i PD-sė, Selami, ka pirė njė
kafe me shkrimtarin e njohur Ismail Kadare. Njė gjė e tillė konfirmohet
gjithashtu edhe nga babai i zotit Selami.
Miqtė e tij konfirmuan dje pėr gazetėn se nga biseda me Selamin, ai ka
shprehur dėshirėn pėr tu angazhuar nė politikė, por ėshtė nė njė
moment kur po pret se ēfarė do ti ofrohet zyrtarisht dhe pėr kėtė ėshtė
ende i pavendosur.
Selami erdhi dy ditė mė parė nė Tiranė, me njė linjė prej linjave
Austri-Shqipėri dhe do tė qėndrojė njė javė.
Perplasjetme Berishen
Kryetar i PD-sė nė vitin 1994, kur dėshtoi referendumi, Selami kritikoi drejtimin e partisė me autoritarizėm dhe mungesė demokracie brenda saj. Ai kėrkoi edhe zbatimin e statutit, sipas tė cilit posti i kryetarit tė partisė duhej tė njehsohej me atė tė kryeministrit, por ky propozim nuk u pranua. Ndėrkohė ish-kreu i PD-sė, Eduard Selami, ka qenė njė nga kandidatėt konsensualė tė ofruar nga Partia Demokratike pėr president nė vitin 2002, por nė fund fitoi Alfred Moisiu, i cili u votua pėr katėr vitet e ardhshme.
Tani pėr tani nuk shikoj ndonjė hapėsirė
Selami: Do tė kontribuoj kur ta shoh tė pėrshtatshme
Eduard Selami tha dje se tani pėr tani nuk shikon hapėsira pėr tu pėrfshirė nė jetėn politike nė vend, por e ka lėnė tė hapur njė gjė tė tillė pėr tė ardhmen. Nė njė prononcim pėr mediat, nė ditėn e dytė tė qėndrimit nė Tiranė, Selami tha se pėr momentin nuk e mendon rikthimin nė politikė, aty ku e la nė vitin 1995, por shton se gjėrat lėvizin dhe njė rikthim i tij mund tė merret nė konsideratė. I qėndroj edhe njėherė mendimit qė kam shprehur, se unė as nuk e kam harruar dhe as nuk e harroj Shqipėrinė. Veēse sot pėr sot nuk shikoj hapėsirė, por gjithsesi gjėrat lėvizin dhe unė jam gati pėr tė ndihmuar dhe kontribuar nė Shqipėri nė momentin qė unė e gjykoj mė tė pėrshtatshėm, tha dje Selami. Megjithėse shprehet se kjo vizitė nė Tiranė, qė pas shkurtit tė vitit 1997, ėshtė tėrėsisht private, ai thotė se do tė zhvillojė takime edhe me figura politike, pasi siē shton, shumė prej tyre i ka edhe miq. Unė jam thjesht pėr njė vizitė private, pėr tė takuar familjen, prindėrit dhe miqtė e mi tė vjetėr dhe tė rinj qė kam kėtu, shprehet Selami. Lidhur me impresionet e para pas kthimit nė atdhe, ish-kreu i PD-sė shprehte se: Ndryshime pozitive, ka lėvizje, ka energji, ėshtė diēka pozitive. Impresionet e para ishin tė mira. Selami do tė qėndrojė pėr rreth njė javė nė Tiranė. Pėr herė tė fundit ai ka ardhur nė Shqipėri nė vitin 1997, njė muaj para vendosjes sė gjendjes sė jashtėzakonshme nė vend. Nė atė kohė u tha se Selami ka ardhur nga SHBA-ja me njė mesazh tė Departamentit tė Shtetit pėr presidentin e asaj kohe, Berisha, por qė nuk u takua me tė.
Eduart Selami erdhi. Po pastaj? |
|
Mark Marku
|
Nuk besoj tė ketė ndonjė vend kur
kthimi i njė njeriu nė shtėpinė e vet tė ketė shkaktuar mė tepėr
bujė se kthimi i Eduart Selamit. Njė zhurmė kaq e madhe pėr kthimin
e njė njeriu nuk besoj tė jetė bėrė as pėr kthimin e Napoleon
Bonopartit. E pra, ai tash ėshtė kthyer, ėshtė mu kėtu nė Tiranė,
pasi ka puthur tokėn e mėmėdheut nė Rinas dhe sapo ka marrė
telefonatat e para nga disa ish-miq tė tij. Mendoni, telefonatėn e parė
ia ka bėrė, me aq sa kujtoj nga shtypi i ditės, Tritan Shehu. Po, po
vetė Tritani. Tė dytėn mė duket se ia ka bėrė
ah! E dyta nuk mė
kujtohet. Gjithsesi ai ka pasur njė telefonatė tė dytė dhe mesa
duket edhe njė tė tretė dhe tė katėrt e kėshtu me radhė. Ai ėshtė
kėtu, nė Tiranė, merr telefonata dhe flet, ha dhe bėn shumė gjėra
qė mė vonė do tė regjistrohen nė atė pjesė tė historisė qė do
tė quhet kthimi i Eduart Selamit nė Tiranė. Po pastaj? - do tė
pyeste ndonjė naiv, - pastaj ēdo tė ndodhė? Pikėrisht kėtu qėndron
problemi: Pastaj nuk do tė ndodhė asgjė. Pastaj Eduart Selami mund tė
riniset prapė pėr SHBA. Ose mund tė qėndrojė kėtu. Eshtė e sigurt
se nėse niset mė parė do tė dalė edhe tek Opinioni i Fevziut.
Gjithsesi as njėra as tjetra nuk do tė pėrbėnte problem. Rikthimi i tij nė Tiranė pas 12 vitesh pėrbėn lajm pėr shtypin, por njė hiperbolizim i tillė i kėsaj vizite tė thjeshtė ėshtė nė tė vėrtetė fyerje pėr publikun. Eshtė e vėrtetė se Eduart Selami ėshtė njė figurė e rėndėsishme e viteve tė para tė demokracisė shqiptare. Madje, pėr autorin e kėtij shkrimi ai mbetet njė figurė politike simpatike me njė profil politik tė kėndshėm qė e bėnte dhe partinė qė drejtonte tė pranueshme pėr publikun. Eshtė e vėrtetė se ai u largua nga PD-ja nė momente kur kjo parti kishte ende shumė sharm si partia e parė, qė solli pluralizmin dhe nisi reformat e ekonomisė sė tregut. Por ama ėshtė e vėrtetė qė pas ikjes sė tij nga PD-ja, e cila gjithsesi mbetet njė ikje dinjitoze, ai nuk bėrė asgjė pėr tė pasur sadopak vėmendje politike ndaj tij. Ka qenė nė SHBA pėr 12 vjet, ka bėrė jetėn e tij dhe tani kthehet. Kthehet pas 12 vjetėsh dhe ėshtė i mirėpritur, sidomos nga ata qė kanė njėfarė lidhjeje me periudhėn romantike tė atyre viteve. Por vetėm kaq. Kthimi i tij ėshtė po aq dinjitoz sa edhe ikja e tij, pasi ėshtė kthimi i njė njeriu qė nuk i ka shkaktuar asnjė dėm vendit tė tij, pėrkundrazi. Por kthimi i tij nuk ėshtė se do tė ndryshojė shumė gjėra. Madje, nėse kthimi i tij ėshtė politik dhe po tė gjykojmė nė mėnyrė racionale, do tė duhej ta vinim nė dyshim dobishmėrinė politike tė kėtij kthimi. Nėse ai do tė marrė pjesė nė politikė natyrisht do konsiderohej si njė akt normal, por ama nuk do tė shėnonte ndonjė tronditje pėr politikėn shqiptare. Madje atij do ti duhej ta fillonte atė nga fillimi. Sepse askush nuk do tė ishte i gatshėm tė krijonte njė hapėsirė pėr tė. Ngado ta shohėsh kthimin e tij, ai tė duket normal. Anormale ėshtė vetėm zhurma e tepruar mediatike rreth tij. |
Selami nuk pėrjashton takimin me Berishėn |
22
Nentor "Berisha ėshtė patjetėr njė nga
miqtė e mi" Ish-kryetari i Partisė Demokratike, Eduart Selami, ėshtė rikthyer nė Tiranė vetėm njė ditė mė parė, pas rreth 9 vjetėsh. Megjithėse vizita e tij pėrkon me njė situatė politike paraelektorale nė Shqipėri, vetė Selami ka hedhur poshtė hamendjet pėr njė lidhje tė mundshme tė rikthimit tė tij me politikėn. Ndėrsa mėsohet se as dje ai nuk ka zhvilluar njė takim me shkrimtarin Kadare, ndėrsa ka qėndruar nė shoqėrinė e disa tė afėrmve tė tij. Ish-kreu i PD tha dje se qėllimi i vizitės sė tij ėshtė thjeshtė private. Megjithatė ai bėn tė ditur se gjatė javės nė Shqipėri do tė zhvillojė shumė takime me miq politikanė, ku nuk pėrjashton edhe Berishėn. Vizita Ditėn e hėnė, ish-kryetari i PD-sė, Selami, ka rishkelur nė tokėn shqiptare, ku ka vendosur tė qėndrojė vetėm njė javė, gjatė tė cilės nė qendėr tė axhendės sė tij do tė jenė takimet e shumta me miq dhe tė afėrm. Siē thashė edhe pak mė parė, unė jam thjeshtė pėr njė vizitė private, pėr tė takuar familje, prindėrit dhe miqtė e mi, tė vjetėr dhe tė rinj qė kam kėtu. Pra, ėshtė thjeshtė njė vizitė private, ėshtė shprehur Selami. Ai mė tej ka bėrė tė ditur se midis emrave tė miqve tė tij janė edhe shumė politikanė, me tė cilėt do tė zhvillojė takime gjatė kėsaj jave. Do tė qėndroj pėr njė javė. Jam takuar me miq tė vjetėr dhe thjeshtė janė gjėra mė shumė private se sa zyrtare. Njė pjesė e miqve tė mi janė politikanė, kėshtu qė unė nuk mund ti pėrjashtoj, ėshtė shprehur ish-demokrati Selami. Ndėrsa pėrsa i pėrket njė takimi tė mundshėm edhe me Kryeministrin Sali Berisha, Selami bėn tė ditur se ende nuk e ka planifikuar njė takim tė tillė, megjithėse konfirmon se Berisha vazhdon tė mbetet njė nga miqtė e tij. Ėshtė patjetėr njė nga miqtė e mi, nuk kam asnjė komente tani, nuk kam asnjė takim tani pėr tani, ka bėrė tė ditur Selami, duke theksuar edhe njėherė faktin se vizita e tij nuk ka lidhje me politikėn, pavarėsisht situatės parazgjedhore. Momenti nuk ėshtė i zgjedhur politikisht, ėshtė thjeshtė njė vizitė private, ka sqaruar Selami. Impresioni Pas nėntė vitesh larg Tiranės, Selami shprehet se janė bėrė shumė ndryshime pozitive nė vend. Sipas tij, vendi ka njė lėvizje dhe njė energji, ēka ėshtė pozitive. Megjithatė, ai sėrish ka theksuar se dėshiron ti qėndrojė larg komenteve politike. Ndryshime, ndryshime pozitive, ka lėvizje, ka energji, ėshtė diēka pozitive dhe impresionet e para ishin tė mira. Jam nė ditėn e parė tė vizitės dhe nuk janė pėr vlerėsime politike, janė thjesht pėr njė vizitė private, ka vlerėsuar Selami. |
http://www.sot.com.al/ Monday, 20 November 2006PD e Shkodrės kundėr kandidaturės sė Topallit |
Deputeti demokrat, Gilman Bakalli ėshtė njė ndėr emrat mė tė
propozuar pėr kandidatin e PD-sė qė do tė garojė pėr Bashkinė e
Shkodrės nė zgjedhjet e ardhshme vendore. Pavarėsisht se jo
zyrtarisht, duket se dega e Partisė Demokratike nė Shkodėr po i kundėrvihet
Kryetares sė Kuvendit, Jozefina Topalli, e cila ėshtė dhe deputete nė
njė nga zonat zgjedhore tė Shkodrės. Kjo pasi, Topalli nuk mbėshtet
kandidimin e Bakallit pėr kryetar nė Bashkinė e Shkodrės, por ėshtė
pro kandidimit tė Lorenc Lukės, ish kryetar i Partisė Demokratike nė
Shkodėr.Lidhur me procesin e pėrzgjedhjes sė kandidaturave vihet re
njė mungesė transparence nga grupi i punės qė kryesohet nga, Arenca
Trashani, deputetėt e Shkodrės dhe disa anėtarė tė kryesisė sė
PD-sė. Gjithsesi, nėndega apo grupseksioni, ku kryetar ėshtė Qarqif
Hoxha, ėshtė e vetmja qė ka takime tė pėrditshme, nė orare tė
caktuara dhe ėshtė e hapur pėr mediat. Nga kjo nėndegė ka dalė
edhe emri i deputetit tė zonės numur 4 nė Shkodėr, Gilman Bakalli.
Ky i fundit, pasi ka pranuar se mund tė kandidojė, ka theksuar se ai kėtė
gjė e bėn nė qoftė se partia pranon kandidimin e tij pėr kreun e
Bashkisė sė Shkodrės. Ky prononcim ka qenė risi pėr tė gjithė kėto
15-tė vite demokraci nė qytetin ku PD-ja ka fituar gjithmonė. Pėrveē
kėsaj, ėshtė risi dhe prononcimi i tillė, i cili nuk ka qenė zakon
politik nė Shkodėr. Por, Bakalli kandidimin e tij e ka shoqėruar me
kritika tė ashpra kundrejt Kėshillit Bashkiak dhe pėrzgjedhjeve tė kėshilltarėve.
Duke pasur parasysh kėshillin aktual, Bakalli ka deklaruar se do tė
jetė person, i cili do tė kalojė aty ku ai mendon, nė njė sitė
shumė tė imėt propozimet edhe pėr kėshilltar. Ai ka bėrė tė qartė
se, me kėshilltarė pa integritet moral edhe vetė kreu i Bashkisė ėshtė
i humbur. Nga kjo nėndegė, emri i deputetit ėshtė ēuar deri nė
sferat e larta tė PD-sė nė Tiranė. Nė rastin e Bakallit kemi njė
propozim dhe njė pranim nga ana e anėtarėve dhe tė propozuarit dhe kėshtu
ky kandidat potencial mund tė quhet me cikėl tė mbyllur dhe vetėm
ndoshta problemi i ndonjė pengese e tipit nuk ėshtė i pėrshtatshėm
se lėviz mė shumė poshtė se lart do ta anashkalonte si kandidaturė. Kandidatė tė tjerė Kandidaturė e pėrfolur, por jo e shpallur zyrtarisht, ėshtė Lorenc Luka, kryetar aktual e qarkut. Luka ėshtė pjesė e kahershme e strukturave tė PD-sė dhe ish kryetar i saj. Opinioni pėr kreun e qarkut, i biseduar nė rangjet e poshtme, ėshtė se ai mund tė jetė i preferuari i Topallit. Por, nga disa anėtarė tė tjerė tė rėndėsishėm tė PD-sė nė Shkodėr, kandidimi i Lukės duket krejt ireal pėr vetė pozicionin komod qė ka ai si kryetar i qarkut tė Shkodrės, tė cilin mund ta mbajė me lehtėsi edhe njė herė. Pranim tjetėr pėr kandidim ėshtė Voltana Ademi, e cila ėshtė aktualisht nėn/kryetare e Bashkisė sė Shkodrės dhe e vetmja femėr, e cila ka pranuar tė kandidojė pėr PD-nė. Tjetėr emėr ėshtė edhe Sabri Bushati, aktualisht drejtor i Telekomit, dhe nga burimet e brendshme tė partisė mėsohet se ėshtė njė kandidaturė qė Berishės do ti shkojė mbi tavolinė. Ekziston mundėsia qė Shkodra kandidatin e PD-sė do ta ketė vetėm ditėn e fundit para se tė fillojė fushata elektorale. Klanizimi dhe fraksionet me interesat e mėdha, tė cilat janė zhvilluar shumė nė Kėshillin Bashkiak dhe Bashkinė e Shkodrės, bėjnė presion deri lart dhe qė dikush tė kandidojė duhet tė jepet OK nga lart, pasi deri tani, duke pėrdorur stėrkėmbėshat dhe brrylat nuk lejojnė asnjė njeri tė jetė kandidat i drejtpėrdrejtė. Koncepti i lidhjeve tė tilla me sheshe ndėrtimi, klane religjoze dhe pushtet tė vazhdueshėm e tė pamerituar nė PD-nė e Shkodrės janė mė se tė qarta dhe njė kryetar Bashkie, gjithmonė do tė jetė midis zjarreve. |
Gazeta Shqiptare
Faqja 7 - EKONOMI |
Nentor 5, 2006 |
|
Nė 3 korrik na vodhėn |
|
Shehi: LZHK do dalė vetėm nė zgjedhje |
|
|
|
Kreu
i LZHK-sė, Dashamir Shehi ka zhvilluar dje njė takim tė zgjeruar me
anėtar dhe simpatizantė tė kėsaj lėvizjeje nė qytetin e Fierit. Ne
jemi njė parti me qėllime dhe objektiva tė djathta. Nė kėtė
fushatė zgjedhore, LZHK-ja do tė pėrfaqėsohet nė tė gjitha
nivelet pėr kryetar komunash, bashkish dhe kėshilltarė, - ėshtė
shprehur gjatė takimit Shehi. Nė lidhje me koalicionet e mundshme,
jemi tė gatshėm dhe tė sinqertė pėr ēdo ofertė normale qė do tė
na vijė nga spektri i djathtė i politikės, - theksoi ai. Ka ardhur
koha qė fushatat zgjedhore nė Shqipėri tė kenė njė tjetėr
fizionomi, duke shmangur ekstremitetet pa vlerė, duke i mėshuar kėshtu
vetėm alternativave qeverisėse nė shėrbim, jo vetėm tė forcave
politike, por mbarė zgjedhėsve shqiptarė. LZHK-ja dėshiron,
tha Shehi, - tė mos pėrsėriten mekanizmat e Megadushkut, por vota e
qytetarėve nė fund tė procesit zgjedhor tė shkojė pranė
vullnetit tė tyre. Forcės sonė politike, vijoi mė tej Shehi,
nė zgjedhjet e shkuara parlamentare, pėr shkak tė numėrimit tė
gabuar dhe tė qėllimshėm tė votave, iu vodhėn tė paktėn 4
deputetė. Ne jemi pėr njė strategji bashkėpunimi ndėrpartiak
brenda spektrit tė djathtė, duke respektuar normat mė elementare tė
demokracisė, siē ėshtė numėrimi i votės. LZHK-ja vlerėson nėnshkrimin
e marrėveshjes me PDK-nė, pėr njė etikė zgjedhore gjatė fushatės.
Nė lidhje me kandidaturat pėr rrethin e Fierit, Shehi tha se: do
tė pėrfaqėsohemi nė tė gjitha nivelet, por nė kėtė takim
nuk u parashtruan emra konkret. |
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=5208
1 novembre
Rrėzohet padia e Lekės: Nuk ka letra pėr truallin te Galeria e Arteve
Gjykata: Pro ndėrtimit tė rrugės sė re te hotel "Dajti". Zogu nuk ka hipotekė
Fatos Mahmutaj
Leka Zogu nuk ėshtė pronar me dokumente i truallit tė Galerisė sė Arteve dhe si i tillė nuk mund tė kėrkojė pezullimin e punimeve rregulluese nė atė zonė". Me kėtė pėrfundim ka dalė dje gjyqtarja Rezarta Vigani nė Gjykatėn e Tiranės, e cila rrėzoi kėrkesėn e familjes mbretėrore pėr ndalimin e punimeve nga firma "Fusha" sh.p.k, qė po restauron truallin rreth Galerisė sė Arteve. Kėrkesa u paraqit nė gjykatėn e kryeqytetit njė javė mė parė, pasi firma e ndėrtimeve nisi tė ndėrtonte njė rrugė nė kufirin midis truallit tė Galerisė sė Arteve dhe hotel "Dajtit". Me pretendim se trualli i galerisė, ai i hotel Dajtit dhe kalaja janė pronė e familjes mbretėrore, pėrfaqėsuesit ligjorė tė kėsaj familjeje i kėrkuan gjykatės pezullimin e punimeve pėr ndėrtimin e rrugės. Sipas tyre, pezullimi i punimeve duhej tė merrej si masė paraprake, ndėrsa mė vonė gjykatės do ti duhet tė vendosė pėr kthimin e gjithė pronės familjes mbretėrore. Gjyqtarja Rezarta Vigani argumentoi dje se familja mbretėrore veē kėrkesės pėr pezullimin e punimeve nuk kishte paraqitur nė gjykatė asnjė provė qė tė vėrtetonte se ishte pronare e vendit ku po kryhen ndėrtime. Sipas saj, familja mbretėrore duhet tė siguronte fillimisht dokumentin e pronėsisė sė truallit, nga hipoteka, dhe pastaj tė kėrkonte lirimin e tij, apo edhe moskryerjen e punimeve nga subjekte tė tjera. Disa muaj mė parė sapo nisėn punimet pėr rikonstruksionin e oborrit dhe lulishtes rreth Galerisė sė Arteve, u shėnuan disa incidente midis rojeve tė familjes mbretėrore. Mė pas firma "Fusha" sh.p.k. vazhdoi punimet, derisa pėrfundoi rregullimin e gjithė lulishtes dhe oborrit, ndėrsa mbeti ndėrtimi i rrugės qė lidh pjesėn e prapme tė galerisė me bulevardin kryesor. Kjo rrugė shkon deri tė muri rrethues i pallatit mbretėror. Pikėrisht kjo ishte arsyeja e procesit tė djeshėm. Pasi familja mbretėrore kėrkon qė kjo rrugė ti pėrkasė asaj dhe jo galerisė. Brime nga gjykata pohojnė se familja mbretėrore pritet qė tė depozitojė nė gjykatė, njė kėrkesė-padi, me anėt tė sė cilės pretendon rimarrjen e tė gjithė truallit, qė ka blerė nė vitet 30, mbreti Ahmet Zogu. Njė vit mė parė, pas njė deklarate tė qeverisė pėr privatizimin e hotel "Dajtit", familja mbretėrore pretendoi se trualli, ku ėshtė ndėrtuar ky hotel, ėshtė pronė e tyre.
Gazeta Shqiptare
Faqja 11 - AKTUALITET |
Tetor 27, 2006 |
|
Shtyhet
edhe pėr njė javė varrimi i kufomės sė Zall Herrit. Kėrkohet sėrish
kohė pėr identifikimin |
|
Vajza
mister, hetim maniakut tė LZHK |
Ekspertėt nė dilemė, krutani kishte metodė tjetėr
agresioni |
|
|
Gazmend
Janku TIRANE Ekspertėt
e Mjekėsisė Ligjore kanė kėrkuar shtyrjen e varrimit tė vajzės sė
gjetur tė masakruar nė liqenin e Zall-Herrit, rreth njė javė mė parė.
Burime tė gazetės janė shprehur se ekspertėt kanė kėrkuar edhe njė
javė kohė pėr ekzaminimin e imtėsishėm tė pjesėve tė trupit tė
gjetura, pasi ekspertiza mjekoligjore shikohet si mundėsia e vetme pėr
tė shkuar drejt zbardhjes sė kėtij krimi makabėr. Gjithashtu, gjatė
kėsaj periudhe kohe, trupi i viktimės do tė mund tė shikohet nga
persona tė ndryshėm, qė vijnė e interesohen me shpresėn e
identifikimit tė saj. Nėse edhe gjatė javės sė ardhshme nuk do tė
mundėsohet identifikimi i viktimės, atėherė ajo do tė varroset nga
Bashkia, me mbishkrimin e paidentifikuar. |
Gazeta Shqiptare
Faqja 11 - AKTUALITET |
Tetor 26, 2006 |
|
Nė tre muajt e fundit kishte sulmuar edhe tre gra tė tjera nė zyra. I
qėllonte dhe i zhvishte |
|
Maniaku
sulmon nė zyrė sekretaren e LZHK |
Arrestohet pas pak orėsh. Pohimi: Po tė kisha thikė, do
e masakroja |
|
|
Gerti
Xhaja TIRANE
I
kapte nė befasi, u pėrplaste kokėn pas mureve apo dyshemesė deri sa
humbnin ndjenjat dhe mė pas i grabiste dhe i zhvishte. Policia ka
arrestuar njė maniak 24-vjeēar, vetėm pak ēaste pasi kishte shėnuar
"viktimėn" e tretė nė tre muaj. "Po, unė e kam bėrė.
Nuk kisha thikė, por do ta e kisha bėrė qė tė mos e njihnit!".
As qė ka tentuar ta kundėrshtojė akuzėn nė momentin e arrestimit
nga policia. Por me njė qetėsi qė i ka ēuditur oficerėt e policisė
tė ardhur nga Tirana, Artan Lleshi ka pohuar se deri ku mund tė
shkonte ēmenduria e tij. Maniaku vinte gati ēdo ditė nga Fushė-Kruja
nė kryeqytet, ku piketonte dhe studionte vajzat apo gratė qė do tė
ishin preja e tij e radhės. Sipas policisė, 24-vjeēari ėshtė
personi qė mesditė e djeshme sulmoi Miranda Allėn, sekretaren e
kryetarit tė LZHK-sė, Dashamir Shehi, nė zyrėn e saj nė bulevardin
Zhan d'Ark. Nė xhep mbante ende 90 mijė lekėt qė ia kishte marrė
Allės, mė momentin qė ajo ishte rrėzuar pa ndjenja nė dysheme si
pasojė e goditjeve tė 24-vjeēarit. Nė shtėpi i ėshtė gjetur edhe
njė automatik tip Kallashnikov dhe fishekė qė i mbante pa leje. |
26
octobre Panorama
Faqe 15 - Aktualitet |
|
|
Arrestohet
autori nė afėrsi tė Fushė-Krujės. Rendi: Eshtė ndaluar disa herė
pėr vjedhje |
|
Grabitet nė
zyrė sekretarja e LZHK |
Policia: Lleshi, i
sėmurė mendor, tentoi pėrdhunimin e 53-vjeēares |
|
|
I
sėmuri mendor sulmon nė zyrė sekretaren e Partisė Lėvizja pėr
Zhvillim Kombėtar. Miranda
Alla, 53 vjeēe, sekretare e kryetarit tė LZHK-sė, Dashamir Shehi, ėshtė
sulmuar dje dhunshėm nga njė person nė zyrat pranė bllokut tė
pallateve te Shallvaret. Pasi ka dėshtuar pėr tė gjetur dhe grabitur
paratė, autori i ngjarjes ka qėlluar dhe dhunuar fizikisht, e madje
duke tentuar tė kryejė edhe veprime seksuale ndaj sekretares sė
LZHK-sė. Vetėm pak minuta mė vonė, bazuar nė pėrshkrimet e dėshmitarėve,
policia arrestoi tė dyshuarin si autor i ngjarjes, Artan Lleshi, 24 vjeē,
banues nė Fushė-Krujė. Ai u prangos nga policia e komisariatit nr.3,
ndėrsa drejtohej pėr tek stacioni i furgonėve qė nisen pėr Fushė-Krujė.
Sekretarja e LZHK-sė, Miranda Alla, ėshtė gjetur nė korridorin e
zyrave tė partisė nga Afėrdita Numani, sekretare e Pėrgjithshme e kėtij
subjekti politik. E dėmtuara ėshtė dėrguar nė Spitalin Ushtarak, ku
pas ndihmės sė parė tė marrė nė sallėn e urgjencės, ajo i ėshtė
nėnshtruar njė operacioni nė kokė dhe nė trup, pėr shkak tė plagėve
tė marra nga dhuna e ushtruar. Pas ndalimit tė autorit tė ngjarjes,
ai mėsohet se ka pranuar krimin, ndėrsa si provė materiale
paraprakisht policia pohon se i ka gjetur edhe rrobat qė kishte tė
veshura nė trup, tė cilat ishin tė gjakosura, tė cilat janė
sekuestruar nga policia nė cilėsinė e provave materiale. Autori i
dyshuar ėshtė i skeduar dhe i arrestuar edhe herė tė tjera, pėr
veprėn penale tė vjedhjes sė banesave. Ndėrkaq pohohet se mė parė,
nė tė njėjtėn zonė, vetėm rreth 100 metra mė poshtė, i njėjti
person sipas policisė dyshohet se ka kryer veprime tė dhunshme. Zyrat
e LZHK-sė, ku ndodhi ngjarja e djeshme janė bllokuar pėr arsye hetimi
pėr dy ditė. Ngjarja Dėshmia nė
polici: E bėra pėr tė marrė paratė TIRANE
- Artan Lleshi disa orė pas arrestimit ka pranuar tė gjithė skemėn e
krimit tė djeshėm, pėr tė cilin ai ėshtė prangosur. Sipas policisė,
i arrestuari fillimisht ka tentuar tė fshihet dhe tė mohojė veprimet
e tij, por mė pas ėshtė vėnė pėrpara faktit tė kryer. Ai, pohohet
se ka pranuar veprimet e kryera, ndėrsa gjatė kontrollit tė bėrė
nga policia atij i ėshtė gjetur edhe shuma prej 90 mijė lekėsh tė
vjetra, tė cilėn ia kishte grabitur punonjėses sė LZHK-sė nė
pallatin e Shallvareve. Kontrolli i kryer nė banesėn e autorit tė
ngjarjes ka zbuluar njė automatik dhe njė sasi prej 370 fishekėsh pa
leje. Tė gjitha kėto janė sekuestruar nga policia nė cilėsinė e
provave materiale, ndėrsa bashkė me to mėsohet se janė bllokuar edhe
disa nga rrobat e tė dyshuarit, tė cilat ishin tėrėsisht tė
gjakosura pėr shkak tė pėrleshjes me 53-vjeēaren, Miranda Alla. Gjatė
pyetjes sė Artan Lleshit, ai ka pohuar se kishte vjedhur paratė dhe se
kishte ushtruar dhunė ndaj gruas nė zyrėn e saj tė punės. I
dyshuari ka thėnė se edhe mė parė kishte hyrė nė ambientet e kėtyre
zyrave, ku edhe kėrkonte para nė mėnyrė tė pėrsėritur, duke lypur.
Po kėshtu edhe dje, ndėrsa ka pohuar se fillimisht nuk kishte pasur qėllim
tė kryente veprime tė dhunshme ndaj saj, por mė pas kishte vėnė re
se ajo kishte para. Policia nė vendin e ngjarjes ka vėnė re se gjithēka
ishte e rrėmujė dhe e pėrhapur nė mėnyrė tė parregullt, duke
krijuar edhe mė shumė pėrshtypjen e njė pėrleshjeje pėr hetuesit. Vendimi: Trajtimi
financiar deri nė shtatė vjet, ja kushtet TIRANE
Qeveria miratoi dje vendimin pėr trajtimin e veēantė financiar tė
bashkėshortit ose bashkėshortes sė punonjėsve tė Shėrbimit
Informativ Kombėtar, ku pėrfshihen edhe ata qė kanė ikur nga puna. Nė
vendimin e djeshėm tė Kėshillit tė Ministrave, pėrcaktohet se bashkėshorti
ose bashkėshortja e punonjėsit tė SHIK-ut trajtohet me pagesė tė veēantė
financiare nė rast se: ndėrron vendbanim sė bashku me familjen, tė vėrtetuar
me certifikatė familjare, pėr rastet e emėrimit brenda vendit, ndėrsa
pėr rastet e emėrimit jashtė vendit, tė vėrtetuar nga njėsia ku
punon, humbet vendin e punės, nuk ka mundėsi punėsimi nė vendbanimin
e ri, nuk ushtron veprimtari fitimprurėse, nuk trajtohet me ndihmė
ekonomike, nuk trajtohet mė me pagesė papunėsie. Trajtimi i veēantė
financiar jepet nė emėr tė bashkėshortit/es tė papunė, nė qendrėn
e punės sė punonjėsit tė Shėrbimit Informativ tė Shtetit. Sipas
vendimit tė djeshėm tė qeverisė, masa e trajtimit financiar do tė
jetė: 100 pėr qind e pagesės sė papunėsisė nė shkallė vendi, tė
miratuar nga Kėshilli i Ministrave, kur bashkėshorti/ja e papunė ka
vjetėrsi pune nga 1 deri nė 10 vjet dhe 120 pėr qind e pagesės sė
papunėsisė nė shkallė vendi, tė miratuar nga Kėshilli i Ministrave,
kur bashkėshorti/ja e papunė ka vjetėrsi pune mbi 10 vjet. Nė
vendimin e qeverisė thuhet se bashkėshorti/ja e punonjėsit tė
SHISH-it, pėr tė fituar trajtim tė veēantė financiar, duhet tė
paraqesė kėrkesėn pėr punė nė zyrat e punės dhe njė kopje tė kėrkesės
nė qendrėn e punės sė punonjėsit tė SHISH-it. Trajtimi i veēantė
financiar sipas vendimit tė djeshėm tė qeverisė jepet pėr pėrfituesit
deri nė njė afat kohor prej shtatė vjetėsh. Sipas pikės nr.8 tė
vendimit tė djeshėm, bashkėshorti/ja e punonjėsit tė SHISH e pėrfiton
trajtimin financiar edhe nė rast se: punonjėsi i SHISH-it nxirret nė
lirim, si i paaftė pėrgjithmonė nga ana shėndetėsore, tė vėrtetuar
me vendim tė komisionit mjekėsor, bėhen shkurtime, nė kuadėr tė
ristrukturimit, nuk mund tė sistemohet nė njė vend tjetėr pune,
brenda kėtij shėrbimi ose vdes. t.s Pėrfitojnė
ata qė: a)ndėrrojnė
vendbanim bashkė me familjen b)
humbasin vendin e punės c)
nuk kanė mundėsi punėsimi nė vendbanimin e ri ē)
nuk ushtrojnė veprimtari fitimprurėse d)
nuk trajtohen me ndihmė ekonomike dh)nuk
trajtohen mė me pagesė papunėsie |
29
octobre Panorama
Faqe 10 - Aktualitet |
|
|
Prokuroria:
Ekspertizė psikike Artan Lleshit, pas sulmit me dhunė ndaj Miranda
Allas |
|
Rraha sekretaren e LZHK, se mė shau |
I sėmuri mendor Lleshi: Nuk desha ta pėrdhunoj
53-vjeēaren |
|
Keti
Banushi |
E kam rrahur sekretaren e Partisė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar,
sepse mė ka sharė. Kjo ka qenė deklarata e Artan Lleshit dje nė
Gjykatėn e Faktit nė Tiranė, ku 24-vjeēari ėshtė paraqitur pėr
caktimin e masės sė sigurisė. Ai
u arrestua tri ditė mė parė me akuzėn se nė zyrat e Partisė Lėvizja
pėr Zhvillim Kombėtar kishte ushtruar dhunė, grabitur dhe kishte
tentuar tė pėrdhunonte sekretaren, Miranda Alla. Prokuroria e Tiranės,
e cila po heton ēėshtjen kėrkoi qė i arrestuari tė mbyllej nė
psikiatri, derisa ndaj tij tė bėhet njė ekspertizė psikike pėr
shkak tė gjendjes sė rėnduar. Gjykata e Shkallės sė Parė nė Tiranė,
gjatė seancės sė djeshme mori nė pyetje tė arrestuarin. Artan
Lleshi tha se nuk ka kryer asnjė veprim tė turpshėm ndaj sekretares sė
LZHK-sė, por e ka rrahur atė, pasi ajo e ka sharė. I arrestuari ka
pohuar se e kishte dhunuar fizikisht 53-vjeēaren, duke thėnė se nuk e
kishte pėrdhunuar tė dėmtuarėn, madje as nuk e kishte pasur qėllim
njė gjė tė tillė. I akuzuari nga policia si person me probleme
mendore i ėshtė pėrgjigjur edhe pyetjes nėse atė ditė kur hyri nė
zyrat e LZHK-sė kishte thikė me vete. Ai ka thėnė se nuk ka pasur
thikė dhe se nuk ka ushtruar dhunė. Dėshmia nė gjykatė Ngjarja Prokurori: Kėrkojmė izolimin deri pas vizitės TIRANE
- Prokurori i ēėshtjes krahas kėrkesės pėr vendosjen e masės sė
sigurisė, shtrim i detyruar nė spitalin e burgut nė seksionin e tė
sėmurėve mendor, ka sjellė nė gjykatė edhe njė kėrkesė pėr
kryerje tė ekspertizės psikike pėr tė pandehurin Artur Lleshi. Edhe
kjo kėrkesė u pranua dje nga gjykata, e cila vendosi qė Prokuroria tė
caktojė grupin e ekspertėve pėr tė pėrcaktuar se nga ēsėmundje
vuan 24-vjeēari dhe nėse ai vėrtet ėshtė njė njeri me probleme
psikike. Ndėrkohe qė prej ditės sė djeshme ai u dėrgua nė spitalin
psikiatrik tė burgut, duke iu bashkuar edhe tė sėmurėve tė tjerė qė
ndodhen nė kėtė spital. Ndėrkohė, pėrcaktimi qė do tė kryhet nga
mjekėt ekspertė tė caktuar nga Prokuroria do tė vendosė pėr fatin
e tė pandehurit nėse do tė qėndrojė nė paraburgim, apo do tė
vazhdojė tė qėndrojė i shtruar nė spitalin e burgut. Nėse do tė vėrtetohet
se i pandehuri vuan me tė vėrtetė nga probleme psikike, atėherė ai
nuk do tė dėgjohet nė gjykatė pėr veprat penale pėr tė cilat
akuzohet nga Prokuroria. Ky ėshtė rasti i tretė brenda pak javėve qė
gjykata dėrgon nė spitalin psikiatrik persona, tė cilėt me veprimet
qė kanė kryer kanė ngritur dyshime pėr ērregullime mendore. Ka qenė
organi i akuzės ai qė ka kėrkuar vendosjen e kėsaj masė si
detyruese dhe mė pas gjykata ka pranuar kėrkesėn e akuzės. k.b Avokati i familjes sė Remzi Hoxhės
me plagė nė fytyrė Njeriu misterioz provokoi Tomė Gashin PRISHTINE - Avokati i familjes sė Remzi Hoxhės, menjėherė pas
lirimit nga paraburgimi nė Prishtinė ėshtė shprehur se arrestimi i
tij ka qenė i organizuar dhe i urdhėruar. Me shenja tė dukshme tė
dhunės nė fytyrė, avokati i njohur nė Kosovė ėshtė shprehur se
nuk kishte shkaktuar asnjė incident dhe se nė lokalin ku ndodhi
ngjarja kishte mė pak se dy minuta qė kishte hyrė, kur mbėrriti
policia. Juristi, Tomė Gashi, i cili ėshtė angazhuar sė fundi nė
ēėshtjen e zbardhjes sė fatit tė Remzi Hoxhės, ėshtė shprehur nė
njė takim me shtypin, se veprimet e policisė ndaj tij kanė tė bėjnė
me dosjen ku ai ėshtė angazhuar. Megjithatė avokati Gashi edhe pėr
shkak tė gjendjes sė rėnduar tė shėndetit, nuk ka preferuar tė japė
hollėsi pėr cilėn ēėshtje bėhet fjalė. Tomė Gashi, Avni Zogiani
dhe gazetari Lorik Pustina janė lėnė tė lirė rreth orės 16:00. Ndėrprerja
e arrestit iu komunikua atyre nė Prokurorinė rajonale tė Prishtinės.
Pas lirimit nga qelitė e paraburgimit, me plagė tė dukshme nė anėn
e djathtė tė fytyrės, avokati Tomė Gashi doli bashkė me dy tė
arrestuarit e tjerė nė takim me mediat. Ata thanė se nuk kishin qėlluar
mbi policinė, por kjo e fundit kishte vepruar, duke rrėzuar pėrtokė
avokatin Gashi. Avni Zogiani, drejtues i organizatės Ēohu, njėri
nga tre tė arrestuarit ka treguar edhe mėnyrėn si ka ndodhur ngjarja.
Dėshiroj tė sqaroj se nuk ka pasur dhunė, por vetėm konflikt me
fjalė. Ne kemi shkuar nė lokal dhe jemi provokuar nga njė person, tė
cilin kurrė mė parė nuk e kemi njohur apo takuar, ka thėnė
Zogiani. Sipas tij, personi misterioz ka qenė nė tavolinėn tjetėr
dhe ka filluar duke bėrė presion ndaj nesh me fjalė. |
26/10/2006 shekulli
KATEGORIA:
Krah
qytetarit
Artan
Lleshi u arrestua 20 minuta mė vonė, rrugės pėr nė Fushė-Krujė. Kishte
sulmuar 3 gra brenda pak javėsh
Manjaku
seksual masakron sekretaren 53-vjeēare tė LZHK
Aleksandra
Bogdani
TIRANĖ- I veshur keqaz
e i ēekuilibruar, ai projektonte viktimėn e ardhshme rrugėve tė Tiranės.
Ngjiste shkallė tė errėta pallatesh e futej vjedhurazi nėpėr zyra
institucionesh, nė kėrkim tė grave tė vetmuara e nė pritje tė ēastit tė
pėrshtatshėm pėr sulm. Endja bash nė qendėr tė Tiranės e manjakut
agresiv nga Fushė-Kruja kishte alarmuar prej javėsh punonjėsit e policisė,
tė cilėt kishin marrė tė njėjtin pėrshkrim nga tre gra tė dhunuara
brenda njė kohe tė shkurtėr. E siē ndodh rėndom nė raste tė tilla,
policia mbeti njė hap pas tij..
***
Pa e ditur se vėzhgohej prej ditėsh nga njė i ri
me probleme mendore, Miranda Alla, sekretare e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar
ka mbėrritur si zakonisht nė zyrė, aty nga ora 9.00 e mėngjesit. Nuk dihet
me saktėsi koha kur 24-vjeēari Artan Lleshi ka hyrė nė selinė e zbrazur tė
LZHK-sė, tek pallatet e Shallvareve, por rreth orės 11.00, njė tjetėr
sekretare me emrin Afėrdita ka zbritur me ulėrima shkallėt, duke kėrkuar
ndihmėn e kolegėve tė saj, tė ulur tek kafeneja ngjitur. Dėshmitarė nė
vendngjarje tregojnė pėr Shekullin se punonjėsja e LZHK-sė e kishte
gjetur 53-vjeēaren Miranda Alla pa ndjenja e mes njė pellgu gjaku, tė
shtrirė nė sallėn e konferencave. Nėna e dy fėmijėve tė rritur mendohet
tė jetė sulmuar nga manjaku, nė momentin qė ndodhej e vetme nė zyrė. Nė
tentativė pėr ta dhunuar, ai e ka tėrhequr zvarrė deri nė sallėn e
konferencave. Rezistencės sė saj i ėshtė pėrgjigjur me thikė, duke e
goditur disa herė nė kokė e nė trup sekretaren e LZHK-sė. Pasi e ka lėnė
pėrtokė pa ndjenja, i akuzuari Artan Lleshi ka hapur ēantėn e viktimės sė
tij, prej nga ka marrė 90 mijė lekė e ėshtė larguar mes njerėzve tė
shumtė qė ndodheshin nė lokalet aty pranė, pa u vėnė re nga askush.
***
Ishte fat qė kolegia jonė, Afėrdita kishte punė
nė sallėn e konferencave. Ne u ulėm nė kafe, ndėrsa ajo u ngjit lart, por
zbriti e tmerruar vetėm pak sekonda mė vonė, duke bėrtitur. E kishte
gjetur Mirandėn tė gjakosur e pa ndjenja. Unė lajmėrova policinė, e cila
erdhi ca mė vonė dhe e dėrgoi Mirandėn nė spitalin ushtarak,-tregon nėnkryetari
i Lėvizjes Kombėtare pėr Zhvillim, Armando Ruēo. i tronditur nga ajo qė
ka ndodhur, Ruēo nuk mund tė tregojė kohėn e saktė se kur ėshtė sulmuar
sekretarja 53-vjeēare, por shton se autori i kėtij krimi ishte parė tė
hynte ditėt e fundit nė zyrat e LZHK-sė. Ndėrkaq, policia e Tiranės
njoftoi mbrėmė se Artan Lleshi u kap rrugės pėr nė Fushė-Krujė, rreth
20 minuta pasi plagosi Miranda Allėn. Fill pas sulmit tė tij tė radhės,
24-vjeēari i ishte drejtuar zonės ku ndodhet stacioni i furgonėve pėr nė
qytetin e tij e kishte hipur nė njėrin prej tyre. Autori i dyshuar u kap
afėrsisht pas 20 minutash nė afėrsi tė Fushė Krujės, nė tentativė duke
u larguar nga Tirana. Ai rezulton tė jetė shtetasi Artan Lleshi, 24- vjeē,
i proceduar mė parė pėr vjedhje-njoftoi mbrėmė zėdhėnėsja Alma
Katragjini.
***
Pas arrestimit, Artan Lleshi ėshtė dėrguar nė
mjediset e komisariatit numėr 3 tė Tiranės, ndėrkohė qė njė grup policėsh
janė nisur nė drejtim tė shtėpisė sė tij nė Fushė-Krujė. Nė cilėsinė
e provės materiale, autorit iu gjetėn nė banesė njė automatik, rreth 370
fishkė si dhe shuma e parave prej 90 mijė lekėsh, tė cilat ia kish vjedhur
me dhunė Miranda Allės. Gjatė thellimit tė hetimeve u arrit nė pėrfundimin
se ky shtetas ėshtė autor i marrėdhėnies seksuale tė mbetur nė tentativė
tė njė gruaje, gjė pėr tė cilėn policia ka siguar tė gjitha provat e
duhura ligjore,-tha zėdhėnėsja e Policisė sė Tiranės. Sipas saj, mė
datė 14 gusht 2006, Lleshi ka sulmuar njė tjetėr femėr nė afėrsi tė
stadiumit Dinamo dhe mė 29 shtator ai ka vjedhur me dhunė vajzėn me
inicialet B.M nė bulevardin Bajram Curri. Tashmė, 24-vjeēari Lleshi
akuzohet pėr vjedhje me dhunė, marrėdhėnie seksuale me dhunė me tė
rritura, me pasoja tė rėnda pėr shėndetin dhe armėmbajtje pa leje.
KATEGORIA:
Kronike
nga Tirana
Nėna
e dy fėmijėve lufton me vdekjen. Pak siguri pėr jetėn e saj
Miranda
Alla, nė gjendje kome
Gjykata
izolon nė spitalin psikiatrik 24-vjeēarin Artan Lleshi. Ėshtė i
paqėndrueshėm mendėrisht
Sekretaren
e godita se mė tha budalla
Artan
Lleshi goditi pas koke nė zyrėn e saj, sekretaren e LZHK-sė
31/10/2006
Shekulli
KATEGORIA:
Unė
njoh njė njeri
Pretendenti
pėr fron, Leka Zogu, ka kėrkuar nė Gjykatėn e Tiranės pezullimin e
punimeve nė rrugėn mes Galerisė e Dajtit
Pronat,
Gjykata e Tiranės rrėzon Leka Zogun
Gjykata:
Leka Zogu nuk ka dokumentuar se ėshtė pronar i truallit tė Galerisė sė
Arteve
Flamur
Vezaj
TIRANĖ- Ndėrtimi i njė
rruge mes Galerisė sė Arteve dhe hotel Dajtit ka vėnė nė lėvizje
pretendentin pėr fron, Leka Zogu, i cili pak ditė mė parė kishte dorėzuar
njė kėrkesė-padi nė Gjykatėn e Tiranės pėr pezullimin e punimeve.
Paraditen e djeshme, Gjykata ka rrėzuar kėrkesėn e Leka Zogut, si tė pambėshtetur
nė ligj. Leka Zogu nuk ka dokumentuar se ėshtė pronar i truallit tė
Galerisė sė Arteve dhe si i tillė, nuk mund tė kėrkojė pezullimin e
punimeve rregulluese nė atė zonė-ka pohuar dje gjyqtarja e ēėshtjes,
Rezarta Vigani, nė arsyetimin e vendimit tė sigurimit tė padisė. Ky vendim
rrėzoi kėrkesėn e Familjes Mbretėrore pėr ndalimin e punimeve nga firma
ndėrtuese qė po restauron truallin rreth Galerisė sė Arteve. Kėrkesa pėr
sigurimin e padisė u paraqit pranė Gjykatės sė kryeqytetit njė javė mė
parė, pasi firma e ndėrtimit nisi tė ndėrtonte njė rrugė nė kufirin
midis truallit tė Galerisė sė Arteve dhe hotel Dajtit.
***
Juristėt e Leka Zogut kanė prenduar para gjykatės
se: trualli ku ėshtė ndėrtuar Galeria e Arteve, ish-hotel Dajti dhe
Kalaja janė pronė e familjes mbretėrore. Me kėtė pretendim ata kanė kėrkuar
pezullimin e punimeve pėr ndėrtimin e rrugės, punime kėto qė po bėhen nė
kuadrin e Rikonstruktimit tė Parkut tė Madh tė Tiranės rreth zonės
sė Galerisė sė Arteve, me financimin e Bashkisė sė Tiranės. Sipas juristėve
tė familjes mbretėrore, pezullimi i punimeve duhej tė merrej si masė
paraprake, derisa togat e zeza tė vendosin pėr kthimin e gjithė pronės
Leka Zogut I. Pas debatit gjyqėsor, ku tė dyja palėt paraqiten pretendimet
e tyre, gjyqtarja Rezarta Vigani vendosi rrėzimin e kėrkesės sė juristėve
tė Familjes Mbretėrore, duke argumentuar se: veē kėrkesės pėr
pezullimin e punimeve, juristėt nuk kanė paraqitur nė gjykatė asnjė provė
qė tė vėrtetojnė se janė pronarė tė vendit ku po kryhen ndėrtime.
***
Sipas vendimit, familja mbretėrore duhet tė
siguronte fillimisht dokumentin e pronėsisė sė truallit nga Hipoteka dhe
pastaj tė kėrkonte lirimin e tij apo edhe mos kryerjen e punimeve nga
subjekte tė tjera. Disa muaj mė pare, sapo nisėn punimet pėr
rikonstruksionin e oborrit dhe lulishtes rreth Galerisė sė Arteve, u shėnuan
disa incidente midis rojeve tė familjes mbretėrore dhe punėtorėve. Mė
pas, firma fituese e punimeve vazhdoi punėn, derisa pėrfundoi rregullimin e
gjithė lulishtes dhe oborrit, ndėrsa mbeti ndėrtimi i rrugės qė lidh pjesėn
e mbrapme tė Galerisė me bulevardin kryesor. Ndėrkohė, burime nga gjykata
pohojnė se familja mbretėrore pritet qė tė depozitojė pranė togave tė
zeza, njė kėrkesė-padi me anė tė cilės do tė kėrkojnė rimarrjen e tė
gjithė truallit, qė ėshtė blerė sipas tyre nė vitet 1930 nga mbreti
Ahmet Zogu.
01/11/2006
Shekulli
KATEGORIA:
Kronike
nga Tirana
Shehi
kandidon pėr Bashkinė e Tiranės
Shekulli
TIRANĖ- Kryetari i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar,
Dashamir Shehi, do tė garojė sėrish pėr postin e kryetarit tė Bashkisė sė
Tiranės. Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, njoftoi dje se Shehi do tė garoje nė
emėr tė kėsaj lėvizje. Ndėrkohe, burime nga PD kanė bėrė tė ditur pėr
Shekullin se kryetari i LZHK-sė, Dashamir Shehi, i ka dėrguar njė shkresė
zyrtare pėr kandidimin e tij edhe kryeministrit Sali Berisha , duke kėrkuar
nga ky i fundit mbėshtetjen pėr kandidaturėn. Ndėrkohė gjatė kėtyre dy
ditėve, kryetari i LZHK-sė ka zhvilluar takime dhe ka pasur kontakte edhe me
kryetarin e PDK-sė, Nard Ndoka. Sot nė mesdite pritet qė mes tyre tė ketė
njė takim zyrtar, nga ku mund tė mėsohet nėse PDK do ta mbėshtesė ose jo
kandidaturėn e Shehit. Pak ditė mė parė, Kryetari i PDK-sė, Nard Ndoka, u
shpreh se strukturat e partisė qė ai drejton, ishin tė gatshme qė tė
propozonin njė kandidaturė tė denjė pėr postin e Bashkisė sė Tiranės, nė
rast se Partia Demokratike nuk do tė vendoste qė tė lidhte njė marrėveshje
bashkėqeverisje me PDK-nė. Nė anėn tjetėr, kryetari i LZHK-sė nė njė
intervistė televizive ėshtė shprehur hapur pro kandidimit, nė rast se do tė
kishte edhe njė mbėshtetje nga dy partitė PDK dhe PBDNJ. Pėr Dashamir Shehin,
kjo ėshtė gara e dytė pėr Tiranėn. Tre vite mė parė, ai garoi nė emėr tė
Partisė Demokrate tė Re.
03/11/2006
Shekulli
KATEGORIA:
Politike
Mjerimi
ka gjetur shesh
04/11/2006
Shekulli
KATEGORIA:
Politike
Shehi:
PDK-sė i takon njė vend nė qeveri
N.Perndoj
TIRANĖ- Kryetari i Lėvizjes
pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, i ėshtė bashkuar zėrave politikė tė
mazhorancės, se PDK duhet tė jetė pjesė e qeverisė sė ardhshme. Shehi ka
deklaruar pas takimit tė zhvilluar me kryetarin e PDK-sė, Nard Ndoka, se koha
pėr ndryshime nė qeveri ka ardhur dhe madje ka kaluar. Shumė prej atyre
kolegėve tė mi qė janė nė qeveri, nuk po veprojnė si njė skuadėr
politike,- ėshtė shprehur ai ndėr tė tjera, duke shtuar se PDK-sė i
takon njė ministėr nė qeveri. Dashamir Shehi ka shpallur tashmė kandidaturėn
pėr Bashkinė e Tiranės, ndėrkohė qė demokristianėt janė shprehur tė
gatshėm qė ta mbėshtesin, por vetėm nė rast se mes tyre dhe PD-sė nuk do tė
ketė njė marrėveshje tė shkruar bashkė-qeverisėse. Vetė Shehi ka kėrkuar
mbėshtetjen e gjithė forcave politike tė djathta, pėr tė garuar pėr
Bashkinė e Tiranės. Ndėrsa kryetari i PDK-sė, Nard Ndoka u shpreh se takimi
i zhvilluar, vjen nė kuadrin e negociatave qė PDK po zhvillon pėr reformėn
zgjedhore dhe zgjedhjet vendore me tė gjitha partitė e spektrit tė djathtė.
Nė kėtė drejtim ai konfirmoi se, PDK mbetet e hapur pėr tė bashkėpunuar
edhe me PD-nė duke zbutur nė kėtė mėnyrė tonet e deritanishme ndaj
demokratėve. Duke vlerėsuar rėndėsinė e kėtyre negociatave, Ndoka u shpreh,
se LZHK nuk pati mundėsinė e pėrfaqėsimit nė Parlament, por me
negociatat e zhvilluara sot, PDK do tė bėhet pėrkthyesja e atyre ideve dhe
alternativave qė LZHK do tė ndėrmarrė nė politikėn shqiptare me nismat e
saj. Lidhur me reformėn zgjedhore, Kryetari i PDK-sė theksoi se duhen ndėrmarrė
hapa konkretė pėr pėrmirėsimin dhe zhbllokimin e reformės zgjedhore, nė mėnyrė
qė tė krijohet mundėsia, qė ēdo parti tė ketė tė drejtėn e pėrfaqėsimit
nė tė gjitha nivelet e komisioneve. Nė kėtė mėnyrė, Ndoka ka bėrė tė
qartė kėrkesėn e demokristianėve, pėr tu pėrfaqėsuar nė tė gjitha
nivelet e komisioneve nė zgjedhjet e ardhshme vendore.
Shekulli
Intervistė
me shkrimtarin dhe pėrkthyesin, Lek Pervizi
Gjėrat
e ndaluara tė Lek Pervizit
Gjovalin
Kola
Bruksel
Lek Pervizi (1929), djali i gjeneralit Prenk Pervizi
(1897-1977), bashkėpunėtorit tė afėrt tė mbretit Zog, kaloi gjysmė
shekulli nėpėr kampe e internime pėr shkak tė origjinės. Por, fatmirėsisht,
ai e arriti rėnien e komunizmit dhe vendosi ta kalojė pjesėn tjetėr tė jetės
nė Belgjikė, ku kishte jetuar e vdekur si emigrant politik edhe babai i tij.
Vitet e kėtushme janė njė rilindje pėr tė dhe familjen e tij. Megjithėse
erdhi nė njė moshė qė shumica heqin dorė nga ēdo aktivitet, pėrveē
dominove, Pervizi iu pėrvesh punės si botues, me revistėn Kuq e Zi, i
vetmi botim shqip nė Bruksel, pas Albanisė sė Konicės; si poet,
historian, pėrkthyes e piktor. Tani ai ėshtė autor i njė sėrė librave tė
botuar edhe frėngjisht, italisht. Nė Shqipėri, sapo ėshtė botuar libri
Veprat e lavdishme tė Skėnderbeut i Dhimitėr Frėngut i pėrkthyer nga
italishtja nga Lek Pervizi. Njė libėr tjetėr i Eduard Shnaiderit pėr Pellazgėt
i vitit 1893 ėshtė shqipėruar prej tij nga frėngjishtja. Nė studio janė
gati libra tė tjerė dhe autori i tyre nuk do tia dijė pėr 77 vjetėt e
tij.
Meqė ėshtė hera e parė qė flasim pėr krijimtarinė
tuaj, a mund tė na thoni se ku e ka burimin ajo? A besoni se do ti realizoni
projektet e parashikuara?
Krijimtaria ime duhet kėrkuar nė jetėn qė kam
kaluar nėpėr kampe e internime, nė izolim tė plotė nga shoqėria e jeta
aktive kulturore, kur na ishte mohuar shprehja e mendimit tė lirė. Dihet se njė
pjesė e rėndėsishme e shtresės intelektuale qė ishte formuar nė shkollat
dhe universitetet e Europės u zhduk, u burgos e u internua. Ndėr ta kishte
shkrimtarė tė afirmuar, me tė cilėt kam ndarė vuajtjet.
Nė ato kushte ishte e pamundur krijimtaria faktike e
shkruar nė letėr dhe unė merresha me krijimtari mendore, domėthėnė
planifikoja me vete se ēduhet tė bėja kur tė fitoja lirinė. Dhe pikėrisht
ato frymėzime arrita ti realizoj kur fitova lirinė nė Belgjikė. Por mu
desh fillimisht tė shprehem me poezinė, pėr tė fiksuar mbresat qė kisha
stivosur nė kujtesė. Kurse tablotė qė kisha pėrfytyruar mbetėn pa u
realizuar, sepse nuk mund tiu pėrgjigjesha tė dy prirjeve njėkohėsisht.
Por me pikturėn tani merret djali im, Leonardi, i cili, me sa duket, do ti
realizojė edhe ato qė unė nuk munda ti realizoj nė kushtet e diktaturės.
Ju mė pyesni se a do tė mund ti realizoj projektet
e mia krijuese? Unė besoj se po. Liria ėshtė frymėzuesja mė e madhe pėr
krijimtarinė njerėzore.
Njė poete belge e ka quajtur poezinė tuaj njė kėngė
plot dritė qė vjen nga errėsira, disa nota shprese qė vallėzojnė mbi
terrorin. Si keni mundur ta ruani kėtė ndiesi nė atė kohė, kur edhe sot
njerėzit kanė stres e zymtėsi? A ka ndonjė sekret kėtu?
Poetja belge, siē duket, ka ditur ti lexojė
vjershat e mia, meqė ka arritur nė kėtė pėrfundim. Sepse, pavarėsisht se
vargjet e mia pėrmbajnė denoncimin dhe mallkimin ndaj njė diktature mizore,
siē ishte ajo e komunizmit nė Shqipėri, ato shprehin njėkohėsiht shpresėn
e shpėtimit qė mbetej si njė flakėz e pashuar nė ato katakombe tė
mynxyrshme tė shekullit XX. Meqė pėrmende fjalėn sekret, unė mendoj se ai qėndron
nė forcėn e shpirtit e tė mendjes, nė kurajon pėr tė qėndruar mbi
rrethanat banale tė asaj jete monotone, siē mund tė jetė jeta e njerėzve tė
mbyllur nė vathė si bagėtia.
Por ato qė pėrbėjnė jetėn tonė janė ngjarjet e
jashtėzakonshme. Ato konkretizojnė procesin evolutiv tė njerėzimit dhe tė
botės sė vogėl tė ēdo individi. Unė mund tė them se e kam pėrjetuar tė
jashtėzakonshmen dhe jam pjesė e historisė sė individit, sepse vazhdoj tė
jetoj me tė jashtėzakonshmen, qė ėshtė krijimtaria.
Cilėn doni mė shumė pikturėn apo poezinė? A gjeni
ndonjė gjė tė pėrbashkėt mes kėtyre arteve? Cilėt janė piktori dhe poeti
juaj i preferuar?
Leonardo da Vinēi i vinte nė njė plan pikturėn me
poezinė. Sipas tij ēdo tablo pikture pėrmban njė frymėzim poetik e ēdo
poezi pėrmban njė vepėr piktorike. Po tė flas pėr veten time, kur jam i pėrqėndruar
nė njė tablo, humb fare nga jeta reale dhe ndiej po atė kėnaqėsi qė mė
jep frymėzimi pėr njė poezi. Ashtu si piktura qė tė ngjall ndjenja e tė le
mbresa tė thella me anė tė shikimit, edhe poezia tė vė po nė atė gjendje
emotive me anė tė fjalės e mendimit.
Da Vinēi qė ka qenė pėr mua njė pikė referuese,
si artist i madh dhe i pakalueshėm, por njėkohėsisht si njė gjeni i
krijimtarisė universale. Kurse poeti im i preferuar mbetet Dante Aligeri.
Pas njė jete tė tėrė me ngjyrat, pas shkollimit nė
Itali, a keni menduar pėr njė ekspozitė retrospektive pėr 60-vjetorin e
pikturės suaj, ose tė pėrbashkėt me djalin tuaj, Leonardin, qė tani ėshtė
njė piktor i njohur nė Belgjikė?
Eksperienca ime nė pikturė, mbetet njė problem i
koklavitur, sepse nė ato kushte tė kufizuara nuk mund tė krijoja ato qė doja.
Nė pamundėsi materiale, nė copa letrash tė ēfarėdoshme kisha vizatuar jetėn
e njerėzit nė kampe e burgje. Por nga frika se mos mi gjenin, mu desh
ti digjja tė gjitha, bashkė me shumė shkrime, kryesisht poezi.
Por nėse poezia ngulitet nė kujtesė, vizatimet e
pikturat mbeten vegime tė largėta tė pakapshme. Nga gjithė ajo kohė kanė
shpėtuar vetėm disa vizatime e portrete tė ndonjė bashkėvuajtėsi, siē e
thashė, nė letra dosido, e disa portrete tė fėmijėve, nėnės, vėllait,
gruas si dhe ndonjė autoportret. Pata filluar njė tablo tė madhe (288 x 160
cm) mbi njė betejė tė Skėnderbeut nė Kurbin, qė quhet beteja e Fushė
Kuqes, poshtė Milotit. E kisha vėnė nė njė faqe muri tė dhomės sė vetme
qė na kishin dhėnė dhe herė pas here merresha me tė. Kėtė tablo pata
fatin ta marr me vete dhe e mbaj aty nė mur, siē e mbaja dikur, mė tepėr si
njė kujtim e dėshmi tė asaj epoke.
Sigurisht qė njė ekzpozitė retrospektive do tė
ishte mirė tė hapej. Kjo do tė ishte pėrmbushje e njė dėshirė qė nuk
munda ta realizoj nė rininė time.
Jeni shumė i interesuar pėr historinė. Kėtė e
tregon libri qė keni shkruar frėngjisht, Albanie, pays ą connaītre
(Shqipėria, vend pėr tu njohur), por edhe pėrkthimi i Frėngut, i Pellazgėve
etj. Pėrse ky rikthim tek e kaluara?
Kur erdha nė Belgjikė, qė nė fillim vėrejta njė
mosnjohje e mospėrfillje pėr vendin tonė. Atėherė iu pėrvesha punės pranė
bibliotekave e arkivave. Gjuhėt e huaja nuk mė pengonin, duke filluar nga
latinishtja. Libri qė kam shkruar ka vlerė informative pėr ēėshtjen gjuhėsore
e historinė e shqiptarėve, nga zanafilla deri ne ditėt tona, si pėrshkrim pėrmbledhės
dhe si njė sfidė ndaj moskokėēarjes sė tė huajve, por edhe tė shqiptarėve,
ndaj problemit historik tonit, jo vetėm i harruar, por edhe i deformuar e i
falsifikuar nga tė huajt e nga vetė shqiptarėt. Librin e hartova frėngjisht,
pikėrisht qė ta lexojnė tė huajt, sepse shqiptarėt, mirė apo keq e njohin
historinė e tyre mė mirė se historianėt. Kjo mė shtyu tė pėrkthej edhe
librin Pellazgėt e pasardhėsit e tyre tė Eduard Shnaiderit, qė ka njėfarė
lidhjeje me librin tim pėrsa i pėrket lashtėsisė sė shqiptarėve dhe tė
gjuhės shqipe, si gjuhė themelore e paraardhėse e gjuhėve tė tjera. Kurse pėr
librin mbi Skėnderbeun tė shkruar latinisht nga At Dhimitėr Frėngu mė
1478-80 dhe i pėrkthyer me dhjetėra herė radhazi nė Venedik, u nisa nga
fakti se Frėngu nuk ishte pėrkthyer shqip dhe nuk ishte vlerėsuar fare si i
pari shqiptar qė shkruajti pėr Princin e Madh. Librin e tij e zbulova rastėsisht
nė njė bibliotekė italiane dhe vendosa ta pėrkthej nga italishtja e vjetėr.
At Dhimitėr Frėngu, kushėri i Pal Engjėllit e nip i Skėnderbeut qė e shoqėroi
atė nė beteja, si kėshilltar, arkėtar, pėrkthyes e sekretar, por edhe luftėtar
(sepse klerikėt luftonin si tė tjerėt), na jep biografinė e saktė tė
Gjergj Kastriotit. Pėr mendimin tim, ai mbetet burimi i historisė sė Skėnderbeut,
nga ku morėn tė gjithė shkrimtarėt pasardhės, duke ia pėrvetėsuar veprėn
e meritėn.
Sapo ėshtė botuar Fjalori i ri Enciklopedik Shqiptar.
A besoni se aty ka gjetur vend edhe figura e babait tuaj, gjeneral Prenk
Pervizit?
Jam shumė skeptik pėr kėtė fjalor ku dyshoj se do tė
vėrehen mungesa tė mėdha, si nė tė parin. Duke pasė parasysh fjalorin e
1985-s, nuk besoj se ky fjalor i dytė, i hartuar nga tė njėjtėt njerėz, do
tė pėrmbushė plotėsisht misionin e tij, pėrveē faktit qė do tė vulosė
dezinformime e falsifikime tė tjera. Do tė ketė paragjykime, mohime vlerash,
njerėzish e ngjarjesh. Sa pėr prindin tim, unė mund tė them se ai ka qenė
njė figurė historike, i cili, si ushtarak i lartė, ka luajtur rolin e tij nė
mėkėmbjen e shtetit shqiptar nė periudhėn e Mbretėrisė e mė pas. Njerėz
si ai kanė vend nė ēdo fjalor enciklopedik Nėse ai nuk do tė figurojė aty,
atėherė ēfarė kishit pėr tė thėnė ju?
Ju e vizitoni shpesh Shqipėrinė, Laēin e Kurbinin e
tė parėve tuaj. Ēfarė ndryshimesh keni konstatuar apo ēfarė ju bėn mė
shumė pėrshtypje?
Me pėlqeu qė rinia ishte dhanė pas shkollave dhe pas
aktiviteteve kulturore, nėn udhėheqjen e arsimtarėve. Njė grup intelektualėsh
pėrpiqej tė zhvillonte aktivitete tė ndryshme. Kishte pėrpjekje pėr tė
rikrijuar historinė e Kurbinit, e cila kishte mbetur jetime prej njė gjysmė
shekulli. Dallova se ajo kohė kishte ndikuar nė harresėn e historisė dhe tė
traditave tė krahinės. Ajo qė mė bėri pėrshtypje, ishte devocioni pėr
vendin e shenjtė tė Shna Ndout ku vėrshonin ēdo tė martė me mijėra njerėz
nga tė gjithė anėt e Shqipėrisė.
Mė nė fund, shqiptarėt e ndienin veten tė lirė.
Kjo ishte kėnaqėsia mė e madhe pėr mua, kur pashė vendasit e mi tashmė tė
vetėdijshėm se kishin fituar lirinė dhe e ēmonin atė. Dante ka shkruar nė
Komedinė Hyjnore se lirinė aq tė shtrenjė e kėrkon vetėm ai qė pėr
tė ka vuajtur gjithė jetėn!
Jashte
rrezikut sekretarja e masakruar brenda LZHK |
E Premte, 27 Tetor 2006 KORRIERI |
Permiresohet
gjendja shendetesore e sekretares se Partise Levizja per Zhvillim Kombetar,
e cila u godit barbarisht dhe u tentua te perdhunohej dy dite me pare nga
nje maniak seksual. Nga spitalit mesohet se gjate dites se djeshme,
53-vjecarja Miranda Alla eshte permiresuar ndjeshem, pas nderhyrjeve
mjekesore. Nderkohe, autori i kesaj ngjarjeje qe ndodhi paraditen e se
merkures ne zyrat e Partise Levizja per Zhvillim Kombetar, eshte
24-vjecari Artan Lleshi, i cili u arrestua vetem pak ore pasi dhunoi
sekretaren. Pritet qe sot Lleshi te dale
para trupit gjykues, i cili do te vendose masen e sigurise per te. Ne
sallen e gjyqit Lleshi pritet te tregoje shkakun e dhunes se tij. Pas
arrestimit, 24-vjecari u shpreh para oficereve te Policise Kriminale, se
sekretarja e Dashamir Shehit, kryetarit te LZHK-se,
e kishte share dhe ai ndaj e dhunoi. I arrestuari akuzohet edhe per dy
ngjarje te ngjashme qe kane ndodhur pak dite me pare ne kryeqytet. K.K |
Kontroll psikik per Leshin: Me ofendoi |
E Diele, 29 Tetor 2006 KORRIERI |
Dhunuesi i Miranda Alles, sekretares se kryetarit te LZHK-se,
deshmon ne dhenien e mases nga gjykata. Artan Lleshi deklaron se nuk deshi
ta perdhunoje. Gjykata jep vendimin per shtrim te detyruar ne spitalin
psikiatrik |
Masaker ne seline e LZHK |
E Merkure, 01 Nentor 2006 KORRIERI |
Ne
mes te dites, ne qender te Tiranes, nje zyrtare masakrohet dhe bie viktime
e abuzimit seksual ne zyren e saj, krejtesisht e pambrojtur. Per me teper,
Miranda A., 53 vjece, ishte viktima e radhes e 24-vjecarit Artan Lleshi.
Policia pranoi se i dyshuari po vezhgohej dhe hetohej per disa ngjarje te
tjera te ngjashme, te ndodhura ne ditet pararendese. Ngjarja e rende
ndodhi ne mjediset e Partise se Levizjes per Zhvillim Kombetar, ku
sekretarja e kesaj partie ra viktime e krimit te rende dhe grabitjes.
Lleshi, proceduar me pare per vjedhje, u kap pas pak oresh ne Fushe-Kruje,
ne arrati dhe iu gjeten arme zjarri, si dhe 90 mije leke qe i kishte
vjedhur me dhune Mirandes. Nderkohe, gjate thellimit te hetimeve u
konkludua se 24-vjecari eshte autor i marredhenies seksuale te mbetur ne
tentative te nje shtetaseje, gje per te cilen policia kishte siguruar te
gjitha provat e duhura ligjore, pasi gjeti nje bluze dhe nje pale
pantallona, ku dalloheshin qarte njollat e gjakut te shkaktuara viktimes.
Sakaq, Lleshi ne afersi te stadiumit "Dinamo", me 14 gusht 2006,
kishte abuzuar me nje tjeter qytetare. Po keshtu, i riu maniak rezulton se
eshte autor edhe i dhunimit te qytetares B.M. dhe i vjedhjes me dhune te
saj, te ndodhur me 29 shtator 2006, ne bulevardin "Bajram Curri".
Policia pas masakres ne LZHK,
tha se Lleshi "ndiqej ne procedim policor, me qellim dokumentimin me
prova te aktivitetit te tij kriminal". Por kjo nuk evitoi ngjarjen e
rende qe ndodhi ne zyren e partise monarke. |
Ndoka takon Shehin: Do ju perfaqesojme ne Parlament |
E Shtune, 04 Nentor 2006 KORRIERI |
Kryetari i Partise Demokrsitianeve Nard Ndoka ka zhvilluar nje takim me kryetarin e Levizjes per Zhvillim Kombetar, Dashamir Shehi. Gjate ketij takimi ata kane diskutuar mbi bashkepunimin per zgjedhjet e ardhshme vendore. Kreu demokristian Ndoka saktesoi se ky takim vjen ne kuadrin e negociatave qe PDK po zhvillon per reformen zgjedhore dhe zgjedhjet vendore me te gjitha partite e spektrit te djathte. LZHK nuk pati mundesine e perfaqesimit ne Parlament, por me negociatat e zhvilluara sot PDK do te behet perkthyesja e atyre ideve dhe alternativave qe LZHK do te ndermarre ne politiken shqiptare me nismat e saj, konstatoi Ndoka. Ndersa kreu i LZHK-se, Shehi i pyetur per ndryshime ne qeveri u shpreh se ka ardhur koha per ndryshime edhe pse nuk mund te themi se kjo qeveri i ka bere te gjitha punet keq. |
Gazeta Metropol -
I sėmuri mendor plagos sekretaren e LZHK-sė |
MARIGLEN MULLAI |
26 Tetor Arrestohet
autori, tentoi ta pėrdhunonte, pasi i kėrkoi para |
Gazeta Metropol -
Shehi deklaron
kandidaturėn pėrballė PD, PDK vendos kushte |
|||
|
|||
4 Nentor Ndoka
nis koalicionin me LZHK e Shehit
|
Gazeta Balkan
|
|
Autori i Lajmit: Artan Cena Ky lajm ėshtė publikuar: 26/10/2006 |
Gazeta Balkan
|
|
Autori i Lajmit: Red. Ky lajm ėshtė publikuar: 04/11/2006 |