Tiranė, mė 22 nėntor 2006

 

Informacion pėr Mediat

Forumi rinor i partisė "Lėvizja e Legalitetit", me rastin e 63 vjetorit tė Kongresit tė Zall-Herrit organizoi njė mbrėmje festive, ku tė pranishėm ishin edhe drejtuesit kryesorė tė PLL Ekrem Spahiu, Murat Basha, Artan Tujani dhe Novruz Ndregjoni.

 

Kėtė takim e nderoi me praninė e vet edhe Lartėsia e tij Princ Leka duke i dhėnė kėshtu mbrėmjes njė atmosferė edhe mė festive.

 

Takimin e hapi zonjusha Armira Kapxhiu e cila ndėr te tjera tha se rinia legaliste ėshtė trashėguese e vlerave mė tė mira dhe bartėse e interesave tė larta. Ajo me njė vision tė ri pėr tė ardhmen u bėri thirrje tė gjithė tė rinjve qė shprehin interest e tyre dhe tė kontribojnė nė fushatėn e pritshme zgjedhore.

 

Nė kėtė mbrėmje rinore foli edhe kryetari  i PLL z.Ekrem Spahiu, i cili ndėr tė tjera tha se: Ky takim i mrekullueshėm me rininė legaliste zhvillohet jo vetėm pėr tė festuar sė bashku 63 vjetorin e Kongresit tė Zall-Herrit qė ėshtė ngjarja mė e rėndėsishme politike pėr PLL, por zhvillohet edhe nė kuadrin e pėrgatitjeve tė strukturave tė PLL pėr zgjedhjedhjet vendore.

 

Nė fjalėn pėrshėndetėse, Lartėsia e Tij Princ Leka tha se ndjehej i lumtur qė merrte pjesė nė njė festim tė tillė, si dhe pėrgėzoi organizatorėt pėr mėnyrėm e organizimit duke e konsideruar atė si njė ndėr aktivitetet mė  tė mira tė organizuar nga rinia legaliste.

  

Zėdhėnėsi i PLL

 


 

https://www.korrieri.com/
PLL feston 63 vjetorin e Kongresit te Zall-Herrit
E Hene, 20 Nentor 2006
Partia Levizja e Legalitetit organizoi nje takim te zgjeruar ku merrnin pjese drejtuesit e partise dhe pushtetaret e saj vendor nga i gjithe vendi, takim qe shenoi edhe fillimin e fushates elektorale te PLL per zgjedhjet vendore. Takim i cili perkon me nje date historike per PLL-ne. Keshtu dita e djeshme shenonte 63 vjetorin e kongresit te Zall-Herrit, ne te cilen moren pjese Kryetari i Zyres se Oborrit Mbreteror Shqiptar Ali Ohri, si dhe kryetari i Senatit te Veteraneve te Legalitetit, i cili i solli te pranishmeve nje pershendetje nga NMT Leka I, Mbret i Shqiptareve. “Refuzimi i plote i ultimatumit te Italise fashiste dhe deklarimi i Mbreti Zog me 5 prill 1939 per te luftuar kunder pushtuesit fashist, rezistenca e ushtrise shqiptare me 7 prill 1939, jo vetem qe shenuan rezistencen e pare antifashiste ne Ballkan, por bene te mundur qe Shqiperia te rreshtohej ne nje front me aleatet e saj te natyrshem anglo-amerikane.... Duke u nisur se lufta kunder pushtuesve po degjeneronte per faj te komunisteve ne lufte vellavrasese mes dy formacioneve republikane, se cila prej tyre do ta merrte pushtetin pas luftes, lindi si domosdoshmeri riorganizimi i mbreteroreve ne Organizaten Kombetare te Levizjes se Legalitetit (OKLL)”, u shpreh Kryetari i legalisteve Ekrem Spahia gjate fjales se tij.

Ndersa persa i perket i zgjedhjeve te pritshme vendore, Spahiu tha se “keto jane zgjedhjet e para qe zhvillohen mbas nenshkrimit te MSA dhe kuptohet qe do te jemi nen monitorimin e rrepte te nderkombetareve per arritjen e standardeve ne zhvillimin e zgjedhjeve te lira, te ndershme dhe transparente”. Sipas tij, me keto zgjedhje do te rikonfirmohet maxhoranca aktuale qeverisese e cila ne nje periudhe 14 mujore ka arritur suksese te dukshme dhe te prekshme nga shqiptaret por edhe te vleresuara nga nderkombetaret.

 


 

 

  Tiranė, mė 19 nėntor 2006

 

Deklaratė pėr Mediat

Me rastin e 63 vjetorit tė kongresit tė Zall-Herrit dhe nė vigjilje tė zfhedhjeve vendore, partia "Lėvizja e Legalitetit" organizoi sot njė takim tė zgjeruar ku merrnin pjesė drejtuesit e Partisė dhe pushtetarėt e saj vendor nga i gjithė vendi, takim qė shėnoi edhe fillimin e fushatės elektorale tė PLL pėr zgjedhjet vendore.

Takimin e PLL e nderoi me pjesėmarrjen e tij edhe z.Ali Ohri, Kryetar i Zyrės sė Oborrit Mbretėror Shqiptar dhe njėkohėsisht dhe kryetar i Senatit tė Veteranėve tė Legalitetit, i cili I solli tė pranishmėve njė pėrshėndetje tė ngrohtė nga NMT Leka I, Mbret I Shqiptarėve.

Takimin e hapi Sekretari i Pėrgjithshėm Artan Tujani, i cili duke e cilėsuar historinė e PLL si tė mundimshme por tė lavdishme dhe filozofinė e saj si filozofi tė provuar shtet-formuese dhe shtet-ndėrtuese tha se "Nuk ėshtė gjė e pakėt pėr ne, qė, tek Partia "Lėvizja e Legalitetit" janė bashkuar njėherazi historia dhe filozofia. Tė dyja tė shkėlqyera, qė lartėsohen mė shumė, aq herė sa historiografia komuniste, e vjetėr apo e re, mundohet dėshpėrueshėm t'i pėrbaltė."

 

Kryetari i PL Ekrem Spahiu duke ju referuar ngjarjeve historike ju drejtua tė pranishmėve duke thėnė:

"Refuzimi i plotė i ultimatumit tė Italisė fashiste dhe deklarimi i Mbreti Zog me 5 prill 1939 pėr tė luftuar kundėr pushtuesit fashist, rezistenca e ushtrisė shqiptare me 7 prill 1939, jo vetėm qė shėnuan rezistencėn e parė antifashiste nė Ballkan, por bėnė tė mundur qė Shqipėria tė rreshtohej nė njė front me aleatėt e saj tė natyrshėm anglo-amerikanė…

…Duke u nisur se lufta kundėr pushtuesve po degjeneronte pėr faj tė komunistėve nė luftė vėllavrasėse mes dy formacioneve republikane, se cila prej tyre do ta merrte pushtetin pas luftės, lindi si domosdoshmėri riorganizimi i mbretėrorėve nė Organizatėn Kombėtare tė Lėvizjes sė Legalitetit (OKLL).

Kjo u realizua me 21 Nėntor 1943 nga major Abaz Kupi nė Zall-Herr  nė atė qė ka hyrė nė histori si kongresi i Zall-Herrit.

Respekt tė thellė dhe mirėnjohje tė pėrjetshme pėr gjithė legalistėt qė sakrifikuan dhe kontribuan pėr Mbret e Atdhe."

Ai vazhdoi duke theksuar se sot, mbas 63 vjetėsh nga kongresi i Zall-Herrit, ne jemi krenarė qė jemi vazhdues nė rrugėn e idealit kombėtar tė udhėhequr nėn moton e Mbretit Zog I "Atdheu mbi tė gjitha".

Duke u ndalur nė situatė aktuale politke, z.Spahiu tha se: "Aktualisht PLL ėshtė jashtė parlamentit dhe qeverisjes qendrore  jo se ajo nuk e meritonte dhe nuk kishte mbėshtetje elektorale, por pėr arsye qė tashmė dihen."

Pėrsa i pėrket zgjedhjeve tė pritshme vendore, z.Spahiu tha se : "Kėto janė zgjedhjet e para qė zhvillohen mbas nėnshkrimit tė MSA dhe kuptohet qė do tė jemi nėn monitorimin e rrepte tė ndėrkombėtarėve pėr arritjen e standarteve nė zhvillimin e zgjedhjeve tė lira,  tė ndershme dhe transparente.

Me kėto zgjedhje do tė rikonfirmohet maxhoranca aktuale qeverisėse e cila nė njė periudhė 14 mujore ka arritur suksese tė dukshme dhe tė prekshme nga shqiptarėt por edhe tė vlerėsuara nga ndėrkombėtarėt.

Fitorja e zgjedhjeve  vendore prej koalicionit tė qendrės sė djathtė do tė rikthejė tek zgjedhėsit edhe atė pjesė tė pushtetit vendor qė deri tani ėshtė shpėrdoruar prej tė zgjedhurve socialisė.

Fitorja e zgjedhjeve vendore do tė bėjė edhe mė tė sigurt vazhdimin dhe thellimin e reformave tė nisura prej qeverisė Berisha, qė shqiptarėt tė kenė njė mirėqenie nė rritje, si dhe Shqipėria nėpėrmjet proceseve integruese t'i afrohet sa mė shumė strukturave euro-atlantike.

edhe pėr PLL kėto zgjedhje janė po aq tė rėndėsishme, sepse pėrmes tyre, ne presim jo vetėm tė rikonfirmojmė mbėshtetjen e vėrtetė qė gėzojmė nė elektorat, por edhe tė dėshmojmė vlerat tona nė qeverisjen vendore.

Kėto zgjedhje janė njė shans edhe pėr opozitėn qė ajo tė dėshmojnė se ėshtė shkėputur nga origjina e saj politike dhe tė kontribojnė pėr njė proces zgjedhor sa mė demokratik e tė respektojnė verdiktin e sovranit.

Fatkeqėsisht, deri tani, po shikojmė njė opozitė bllokuese, bojkotuese dhe agresive, duke kėrcėnuar nė ēdo moment me destabilitet.

Bllokimi i reformės zgjedhore prej opozitės nuk mund tė shėrbejė si alibi pėr bojkotimin e zgjedhjeve apo humbjen e saj, sepse, nė pamundėsi tė arritjes sė konsensusit, zgjedhjet do tė zhvillohen edhe me kodin aktual zgjedhor i cili ėshtė miratuar po prej saj gjatė legjislaturės sė kaluar."

Z.Spahiu nė prani tė strukturave drejtuese tė PLL dhe tė tė zgjedhurve vendor qė pėrfaqėsojnė Legalitetin, deklaroi fillimin e fushatės elektorale tė PLL pėr zgjedhjet vendore tė 21 janarit 2007

Ndryshe nga zgjedhjet e viteve 2003 dhe 2005, nė zgjedhjet e pritshme vendore, PLL do tė dalė nė koalicion me PD dhe partitė e tjera aleate.

Ky bashkėpunim nuk ka ardhur nė mėnyrė tė sforcuar por krejt natyrshėm. Kontributi i legalistėve ka qenė i padiskutueshėm nė gjithė procesin demokratik, nė fitoren e PD mė 22 mars 1992, e sidomos mbas vitit 1997 ku legalistėt, duke dėshmuar vlerat e tyre, kanė mbėshtetur PD nė vitet mė tė vėshtira tė egzistencės sė saj.

Nė fjalėn e tij, Nėnkryetari i PLL Murat Basha, duke u pėrqėndruar nė platformėn e PLL dhe kandidatėt e saj pėr zgjedhjet vendore tha se: "PLL shpalos vizionin e saj pragmatist dhe modern, i cili e sheh pushtetin si instrument nė shėrbim tė komunitetit dhe vendit. Motoja e saj bazohet mbi vizionin e Mbretit Zog i Parė "Atdheu mbi tė gjitha", sepse Ai dhe ne nė gjurmėt e Tij, kemi ditur dhe dimė ta duam Shqipėrinė."

Gjithashtu ai tha se "Nisur nga fakti qė e Djathta nuk ėshtė ideologji por pragmatizėm, ne mendojmė se duke ndėrtuar politika racionale dhe efiēiente nė shėrbim tė komunitetit, do tė ndikojmė pėr tė pėrmirėsuar jetesėn e tij.

Si pika tė veēanta z.Basha pėrmendi:

Krijimin e qendrave pėr ndihmėn e tė moshuarve tė vetmuar, ku tė pėrgatiten infermierė qė t'u shėrbejnė atyre nė shtėpi.

Ngritjen e qendrave, ku me fondet e pushtetit vendor, ose nėpėrmjet donacioneve, tė krijohen mensa popullore, ku tė paktėn tė hanė njė vakt njerėzit nė nevojė

Pėrgjysmimi i taksave pėr njė periudhė 1 vjeēare, pėr bizneset qė hapin vende tė reja pune.

Krijimin e fondeve ose donacioneve qė pushteti lokal tė aktivizojė dhe paguajė mjekė dhe dentistė, pėr tė kuruar falas njerėzit me tė ardhura tė pamjaftueshme, apo edhe grupet shoqėrore tė cilat ndodhen nė gjendje tė vėshtirė ekonomike, si pensionistėt, tė papunėt dhe familjet e pėrfshira nė skemėn e ndihmės ekonomike

Rritjen e nivelit tė jetesės sė antarėve tė komunitetit, duke krijuar kushte pėr punėsim nėpėrmjet politikave fiskale qė pėrgjysmojnė taksat pėr kompanitė ose individėt tė cilėt krijojnė mundėsi pėr punėsim dhe hapjen nė perspektivė, tė vendeve tė reja tė punės.

Zedhenesi i PLL


 

Shekulli 22/11/2006 http://www.shekulli.com.al/

Ish-kryetari i PD-sė, Eduart Selami, bėri publike synimet e tij, kontaktet e para, si dhe pėrshtypjet pėr kryeministrin Sali Berisha

Selami: Do futem nė politikė, nė kohėn e duhur

 


TIRANĖ- Ish-kryetari i Partisė Demokratike, Eduart Selami, nė ditėn e dytė tė vizitės sė tij nė Shqipėri, nuk u ėshtė shmangur interesimit tė medieve. Nė intervistat qė Selami tha dje pėr disa televizione, theksoi se vizita e tij ishte thjesht private, e nuk kishte njė axhendė tė pėrcaktuar pėr takime me politikanė, edhe pse ka pranuar se shumė miq tė tij nė Shqipėri janė tė tillė. Ai ka pohuar se njė ndėr miqtė e tij tė vjetėr politikanė, ėshtė edhe kryeministri Sali Berisha, por duke sqaruar se nuk ka pėrcaktuar njė takim me tė. Ish kreu i selisė blu, nėnvizon se pėrshtypjet e para qė ka marrė nga rikthimi nė atdhe, janė pozitive.
Z. Selami, mund tė na thoni diēka pėr arsyet e vizitės suaj nė Shqipėri?
Ju faleminderit pėr interesimin, siē thashė, jam pėr njė vizitė private, pėr tė takuar familjen, prindėrit dhe miqtė e mi. Ėshtė njė kohė e gjatė, ėshtė vendi im, kėshtu qė kam ardhur pėr t’u takuar me prindėrit, pėr t’u ēmallur me ta, me vendin dhe shokėt qė kam.
Cilat ishin pėrshtypjet e para, kur udhėtuat nga Rinasi drejt kryeqytetit?
Ndryshime, ndryshime pozitive. Ka lėvizje, ka energji. Impresionet e para ishin tė mira. Jam nė ditėn e parė tė kthimit, kėshtu qė nuk jam thjesht pėr vlerėsime politike, ėshtė thjesht pėr arsye private.
Do tė qėndroni gjatė, do tė takoheni me shumė njerėz?
Do tė qėndroj njė javė dhe jam takuar me miq tė vjetėr, dhe thjesht janė gjėra qė ngelen private.
Do tė ketė takime me politikanėt nė axhendėn tuaj?
Njė pjesė e miqve tė mi janė politikanė, kėshtu qė unė nuk mund t’i pėrjashtoj.
Edhe me kryeministrin Berisha?
Ėshtė patjetėr njė nga miqtė e mi. Nuk kam asnjė takim tani pėr tani. Momenti nuk ėshtė i zgjedhur politikisht, ėshtė thjesht njė vizitė private. Para shumė pak kohėsh kemi kontaktuar, nuk kemi njė takim tė programuar, por ai ėshtė njė nga miqtė e mi tė vjetėr.
Nuk mbani kontakte me bashkėpunėtorėt tuaj politikė nė PD?
Njė pjesė e miqve tė mi janė edhe nė PD, unė kam mbajtur dhe mbaj kontakte tė vazhdueshme. Por nuk janė vetėm kontakte politike, ka dhe njerėz tė tjerė qė janė jashtė politikės.
Jeni gati tė ktheheni nė jetėn politike nė Shqipėri, nė PD?
I qėndroj edhe njėherė mendimit, se unė asnjėherė nuk e kam harruar dhe nuk do ta harroj Shqipėrinė. Sot pėr sot, nuk shikoj hapėsirė, por gjithsesi gjėrat lėvizin dhe unė jam gati pėr tė ndihmuar, pėr tė kontribuar pėr Shqipėrinė, nė momentin qė unė e gjej mė tė pėrshtatshėm.

Historia, kush ishte Eduard Selami

 

Shekulli

TIRANĖ- Eduard Selami ka qenė dy vjet Kryetar i Partisė Demokratike nė vitin 1992-‘94. Dėshtimi i Referendumit tė vitit 1994, iu faturua kreut tė demokratėve, Eduard Selami. Gjatė njė konference tė jashtėzakonshme, ai u pėrjashtua nga partia. Pėr herė tė fundit, ish-kryetari i Partisė Demokratike, Eduard Selami, ka ardhur nė Tiranė nė shkurt tė vitit 1997, njė muaj para vendosjes sė Gjendjes sė Jashtėzakonshme nė vend, ku nuk zhvilloi asnjė takim me Presidentin e asaj kohe, Sali Berisha. Por, gjatė viteve tė mėpasshme, Selami ka ruajtur marrėdhėnie tė mira me drejtuesit e lartė tė Partisė Demokratike, kontakte kėto, qė vazhdon t’i ketė edhe sot. Ndėrkohė, nė vitin 2001, demokratėt kėrkuan rikthimin nė vend tė Selamit, pėr tė ndihmuar Partinė Demokratike pėr tė marrė pushtetin. Nė zgjedhjet e vitit 2001, Selami u pėrfol si kryeministėr i ardhshėm i vendit, nėse demokratėt do tė fitonin zgjedhjet, ndėrkohė qė nė zgjedhjet lokale tė dy viteve mė vonė, ai ishte njė nga emrat e demokratėve pėr Bashkinė e Tiranės. Por, Selami e ka refuzuar ftesėn e drejtuesve mė tė lartė tė demokratėve, pėr shkak tė angazhimeve tė shumta profesionale nė Amerikė. Selami iu rikthye jetės politike nė vitin 2005, kur mori pjesė nė njė seancė dėgjimore tė Komisionit Amerikan tė Helsinkit, lidhur me situatėn nė Shqipėri, nė prag tė zgjedhjeve tė pėrgjithshme.


 

 
Shekulli 22/11/2006 http://www.shekulli.com.al/

“Zona te Pallati i Brigadave, tė pėrjashtohet nga legalizimi”

 

Eltion Hoxha

Nė mbledhjen e djeshme tė KRRTRSH-sė, ėshtė propozuar qė njė zonė pėrgjatė Rrugės sė Elbasanit, tė pėrjashtohet nga procesi i legalizimit. Arkitekti, Pėllumb Dervishi kėrkoi nga Kėshilli i Rregullimit tė Territorit tė Republikės sė Shqipėrisė, tė pėrjashtojė nga procesi i legalizimit, zonėn e cila nis nga konsullata italiane, pranė vilave gjermane, deri tek Pallati i Brigadave. Sipas Dervishit, kjo zonė me njė gjerėsi rreth 50 metra, duhet tė dalė jashtė procesit, pasi nuk mund tė pranohet, qė tek Pallati i Brigadave tė ketė motele. Kryeministri Berisha, nė cilėsinė e kreut tė KRRTRSH-sė, u shpreh se nuk mund tė prononcohej pėr kėtė ēėshtje, pa u konsultuar mė parė me ekspertėt.

 


http://www.balkanweb.com/gazeta/gazeta.htm
Berisha-Selami, takim nė Kryeministri

22/11/2006 - 12:35
• Lorenc Vangjeli

Tirane-Po! Eduard Selami do tė takohet me kryeministrin Berisha’. Njė burim i rezervuar pohon me siguri atė qė vetė Selami kėrkon ta mbajė fshehur. Dhe qė ndodhi ekzaktėsisht nė mbasditen e djeshme. ‘Nuk kam njė takim tė programuar me kryeministrin’, tha dje nė mesditė ish-kryetari i partisė demokratike qė u largua nga Shqipėria pikėrisht mbas njė armiqėsie tė shpallur me ish-presidentin Sali Berisha. Takimi i zhvilluar nė selinė e Kryeministrisė ėshtė mbajtur i fshehtė dhe ka zgjatur sa njė takim i zakontė protokollar i shefit tė qeverisė, por pėr tė mungoi njė njoftim zyrtar. Po dje mbasdite, Selami pati njė takim dhe me shkrimtarin Ismail Kadare nė njė lokal nė shumėkatėshin e Vodafone tek ish-Blloku.
11 vjet mbas dorėheqjes sė imponuar tė tij qė ai dha nė Konferencėn e Jashtėzakonshme tė Partisė Demokratike, nė 5 mars 1995, armiqėsia ėshtė harruar dhe ėshtė hedhur pas krahėve. ‘Kam kontaktuar me Kryeministrin pak kohė mė parė, ai ėshtė njė nga miqtė e mi’, tha po dje Selami duke dashur tė dėrgojė njė sinjal paraprak nė zyrėn e katit tė dytė tė Kėshillit tė Ministrave. Duke tentuar tė luajė mė shumė me heshtjen sesa me fjalėt qė do tė shpjegonin ardhjen e tij pėr herė tė parė qė nga janari i vitit 1997. Atėherė kur pėr arsye krejt tė ndryshme nuk mundi tė takohet me zotin Berisha, ndėrsa sot qėndron nė pritje pėr t’u takuar me tė. Nė njė takim mes ‘armiqve-miq’ qė pavarėsisht mohimit tė Selamit, u zhvillua dje mbasdite. Takimi ėshtė paraprirė nga ndėrhyrja e disa personave qė janė pranė tė dy palėve dhe qė kanė bindur veē e veē Berishėn e Selamin tė takohen mbas mė shumė se 12 vjetėsh mėri.
Ish-kryetari i PD-sė Selami e shpjegoi arsyen e rikthimit tė tij nė Shqipėri me arsye sentimentale, Atdheu, takimi me prindėrit dhe miqtė, njė pjesė e tė cilėve ‘kanė qenė dhe janė pjestarė tė PD-sė’. Por ajo ēka ai refuzoi ta thotė, ėshtė qė tė paktėn, nė rastin mė tė keq, vizita e tij nė Tiranė mund tė quhet njė nga ato rrugė qė rreken tė mbyllin dy punė. Nuk dihen me siguri rrethanat e tjera qė e sollėn Selamin nė Tiranė, por burime tė besueshme pranė PD-sė konfirmojnė se atij i ėshtė kėrkuar qė tė afrojė sėrish kontribut nė partinė qė e drejtoi pėr pak kohė nė fillimvitet ’90, mbas largimit prej saj tė Sali Berishės qė atė kohė mbante postin e kreut tė shtetit. E sigurt ėshtė vetėm qė propozimet pėr llojin dhe natyrėn e kėtij kontributi tė zotit Selami nuk gjetėn paraprakisht edhe aprovimin e tij. ‘Nuk e kam harruar Shqipėrinė, por sot pėr sot nuk shoh hapėsirė’, pranoi dje Selami duke lėnė tė zbuluar faktin se hapėsirėn qė ju afrua, ai vetė duhet ta ketė konsideruar si tė papėrshtatshme. Njė burim i besueshėm nė PD pohon se emri i Selamit ėshtė pėrmendur dhe si njė nga rivalėt e mundshėm tė Edi Ramės pėr postin e kryeqytetarit tė Tiranės. Por zgjedhja e Berishės ishte e padikutuar; ai vendosi t’i besojė karizmės sė Olldashit pėrpara kujtimit tė mirė tė mbetur ende nė Tiranė tė Selamit. ‘Jam gati tė kontribuoj pėr tė ndihmuar vendin tim’, shprehet pamėdyshje ai, siē duket nė pritje tė njė oferte konkrete. Duke nėnvizuar edhe se ka vazhduar tė gjithė kėtė kohė tė mbajė kontakte me miqtė dhe ish-kolegėt e tij tė PD-sė, me dy nga tė cilėt, dy ish-zėvendėskryeministrat e qeverisjes sė djathtė Kopliku dhe Shehu ka folur nė telefon qė ditėn e rikthimit tė tij nė Tiranė. I pari, Kopliku, njė kritik i ashpėr i qeverisjes sė sotme tė zotit Berisha, i dyti, Shehu, njė mik i shndėrruar nė armik dhe tani aleat nė maxhorancėn e sotme qeverisėse. Mbas daljes nga takimi nė Kryeministri me Berishėn, Selami ka pasur njė takim tė gjatė dhe me shkrimtarin Ismail Kadare, me tė cilin e lidh njė njohje e vjetėr qė daton qė nga koha kur ai ishte pedagog i estetikės nė Universitetin e Tiranės.
Po dje Selami ka patur njė takim edhe me dy herė ish-kryeministrin demokrat Aleksandėr Meksi. Nuk bėhen tė ditura rrethanat dhe arsyet e takimit, por nė marsin e largėt tė ’95, pėrplasja qė ata patėn pėr idenė e unifikimit tė postit tė kryetarit tė qeverisė me atė tė kryetarit tė PD-sė pėrfundoi me largimin e Selamit jo vetėm nga politika, por dhe nga Shqipėria. Njė largim qė parashihte njė kthim tė herėpashershėm, por qė ndodhi vetėm 12 vjet mė pas. Me njė kėmbė qė kėrkohet tė hidhet sėrish nė politikė. ‘Pėr tė afruar kontributin tim’, siē thotė dhe vetė Selami.

‘Rikthehem nė politike po tė gjej hapėsirėn e duhur’

Eduard Selami dje ka thyer heshtjen, por duke lėnė nė heshtje pėrgjigjen e pyetjes kryesore tė cilės ju bė, Do tė rikthehet nė politikė dhe a do tė thotė rikthimi nė Shqipėri, njė hap drejt derės qė ju mbyll 12 vjet mė parė. Nė njė intervistė pėr NEWS 24, ish-kryetari i PD-sė shpjegoi se arsyet qė e sollėn nė Tiranė ishin private dhe mohoi madje edhe njė takim tė mundshėm me zotin Berisha. Ai tha se ishte i gatshėm tė kontribuonte nė Shqipėri, por se pėr momentin nuk gjente hapėsirėn qė mendonte, por gjithashtu pa shpjeguar nėse i ishte afruar ndonjė hapėsirė e tillė dhe cila ishte ajo apo thjesht ishte nė pritje tė krijimit tė saj.
Zoti Selami cila ėshtė arsyeja pėr tė cilėn ju keni ardhur nė Shqipėri?
Ėshtė njė kohė e gjatė pa ardhur. Ėshtė vendi im. Kėshtu qė kam ardhur kėtu pėr tu takuar me prindėrit, pėr tu ēmallur me ta, me vendin dhe shokėt e miqtė qė kam.
Vazhdoni tė ruani kontaktet me bashkėpunėtorėt tuaj politikė qė janė nė PD?
Njė pjesė e miqve tė mi janė nė PD dhe unė kam mbajtur kontakte dhe mbaj kontakte tė vazhdueshme por nuk janė vetėm kontaktet politike kam edhe njerėz tė tjerė qė janė jashtė politikės
Zoti Selami, a jeni gati ti riktheheni nė jetėn politike nė PD dhe nė Shqipėri?
Unė i qendroj mendimit qė e kam shprehur edhe mė parė, qė unė as e kam harruar dhe as do ta harroj Shqipėrinė. Sot pėr sot nuk shoh hapėrisė, por gjithsesi, gjėrat lėvizin dhe unė jam gati pėr tė ndihmuar dhe pėr tė kontribuuar nė Shqipėri, nė momentin qė do tė gjej vend mė tė pėrshtatshėm.
Ardhja juaj zoti Selami ėshtė thjesht njė koecidencė apo ėshtė njė moment i zgjedhur mirė nga ana juaj?
Ėshtė thjesht koecidencė, pavarsisht cfarė mund tė flitet, ėshtė njė takim privat sic thashė edhe unė jam kėtu thjesht pėr arsye private.
A e keni takuar kryeministrin Sali Berisha gjatė kėtyre dy ditėve?
Shumė para pak kohėsh ne kemi kontaktuar. Nuk kemi njė takim tė programuar por ai ėshtė njė nga miqtė e mi.
Pas nėntė vjetėsh qė ktheheni nė Shqipėri cila ėshtė pėrshtypja juaj?
Ėshtė e vėshtirė pasi ėshtė dita ime e parė pėr tė dhėnė njė mendim, por shoh ndryshime dhe ndryshime pozitive por do tė kem mundėsi tė shpreh mendimin tim pas pėrfundimit tė vizitės

 

 


http://www.panorama.com.al/

Kryeministri dhe ish-kryetari i PD-sė janė takuar dje nė zyrėn e Berishės pa 11 vitesh

Berisha-Selami, 90 minuta takim
Ish-kreu i PD-sė, takime nė Tiranė. Edhe me Meksin e Shehun

Dita e dytė e qėndrimit nė Tiranė tė ish-kryetarit tė Partisė Demokratike, Eduard Selami, ka qenė me njė axhendė mjaft tė ngjeshur.

Deri nė orėt e vota tė darkės Selami ka zhvilluar takime me kryeministrin Sali Berisha, nėnkryetarin e Partisė Demokrate tė Re, Tritan Shehu, si dhe ish-kryeministrin nė kohėn e qeverisjes sė parė tė demokratėve, Aleksandėr Meksi.

Takimi me Berishėn
Ish-kryetari i Partisė Demokratike, Selami, pavarėsisht deklaratave tė tij nė media se nuk ka planifikuar asnjė takim me kryeministrin Berisha, ėshtė parė dje nė zyrėn e shefit tė qeverisė nė orėn 18:00. Kėtė takim e ka konfirmuar dje edhe babai i zotit Selami, i cili nė njė prononcim pėr gazetėn “Panorama” bėri tė ditur se i sapokthyer nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Selami ka zhvilluar dy takime tė rėndėsishme gjatė ditės sė djeshme, ku njėri prej tyre ishte me kryeministrin Berisha. Burime pranė kreut tė qeverisė bėnė tė ditur dje se Selami ka qėndruar nė zyrėn e zotit Berisha pėr rreth 90 minuta, ndėrkohė qė ende nuk bėhen tė ditura detaje tė kėtij takimi. Ky ėshtė takimi i parė i zotit Selami me kryeministrin Berisha pas 11 vjetėsh. Pėr herė tė fundit Selami dhe Berisha janė takuar nė vitin 1995, kur Selami u pėrjashtua nga Partia Demokratike, pėr t’u larguar pėrfundimisht nė Shtetet e Bashkuara. Emri i zotit Selami ka qenė i pari nė listėn e Partisė Demokratike si presidenti konsensual nė vitin 2002. Ndėrkohė kryeministri Berisha e ka ftuar zyrtarisht Selamin nė vitin 2003 pėr tė kandiduar pėr kryetar tė Bashkisė sė Tiranės, ndėrkohė qė njė ftesė e njėjtė erdhi edhe nė mars tė vitit tė kaluar, kur Selami tha gjatė njė interviste pėr “Zėrin e Amerikės”, se PD-ja tani ėshtė fare pranė pushtetit.

Takimet e tjera
Selami ka pasur dje njė axhendė jashtėzakonisht tė ngjeshur, ku veē takimeve familjare ai ka zhvilluar takime edhe me figura tė njohura tė jetės politike nė vend. Kėshtu, mėsohet se Selami ėshtė takuar dje paradite me nėnkryetarin e Partisė Demokrate tė Re, Tritan Shehu, si dhe me ish-kryeministrin e periudhės ‘92 -‘96, Aleksandėr Meksin. Ky ėshtė takimi i parė pas largimit nga Shqipėria tė Selamit, pas debateve tė ashpra tė vitit 1994 mes drejtuesve tė lartė tė partisė ku Selami kėrkoi dorėheqjen e Meksit dhe shkrirjen e postit tė kryetarit tė partisė me atė tė kryeministrit. Gjithashtu mėsohet se para takimit me kryeministrit Berisha, ish-kreu i PD-sė, Selami, ka pirė njė kafe me shkrimtarin e njohur Ismail Kadare. Njė gjė e tillė konfirmohet gjithashtu edhe nga babai i zotit Selami.
Miqtė e tij konfirmuan dje pėr gazetėn se nga biseda me Selamin, ai ka shprehur dėshirėn pėr t’u angazhuar nė politikė, por ėshtė nė njė moment kur po pret se ēfarė do t’i ofrohet zyrtarisht dhe pėr kėtė ėshtė ende i pavendosur.
Selami erdhi dy ditė mė parė nė Tiranė, me njė linjė prej linjave Austri-Shqipėri dhe do tė qėndrojė njė javė.

 

Perplasjetme Berishen

Kryetar i PD-sė nė vitin 1994, kur dėshtoi referendumi, Selami kritikoi drejtimin e partisė me autoritarizėm dhe mungesė demokracie brenda saj. Ai kėrkoi edhe zbatimin e statutit, sipas tė cilit posti i kryetarit tė partisė duhej tė njehsohej me atė tė kryeministrit, por ky propozim nuk u pranua. Ndėrkohė ish-kreu i PD-sė, Eduard Selami, ka qenė njė nga kandidatėt konsensualė tė ofruar nga Partia Demokratike pėr president nė vitin 2002, por nė fund fitoi Alfred Moisiu, i cili u votua pėr katėr vitet e ardhshme.

 

“Tani pėr tani nuk shikoj ndonjė hapėsirė”
Selami: Do tė kontribuoj kur ta shoh tė pėrshtatshme

Eduard Selami tha dje se tani pėr tani nuk shikon hapėsira pėr t’u pėrfshirė nė jetėn politike nė vend, por e ka lėnė tė hapur njė gjė tė tillė pėr tė ardhmen. Nė njė prononcim pėr mediat, nė ditėn e dytė tė qėndrimit nė Tiranė, Selami tha se pėr momentin nuk e mendon rikthimin nė politikė, aty ku e la nė vitin 1995, por shton se gjėrat lėvizin dhe njė rikthim i tij mund tė merret nė konsideratė. “I qėndroj edhe njėherė mendimit qė kam shprehur, se unė as nuk e kam harruar dhe as nuk e harroj Shqipėrinė. Veēse sot pėr sot nuk shikoj hapėsirė, por gjithsesi gjėrat lėvizin dhe unė jam gati pėr tė ndihmuar dhe kontribuar nė Shqipėri nė momentin qė unė e gjykoj mė tė pėrshtatshėm”, tha dje Selami. Megjithėse shprehet se kjo vizitė nė Tiranė, qė pas shkurtit tė vitit 1997, ėshtė tėrėsisht private, ai thotė se do tė zhvillojė takime edhe me figura politike, pasi siē shton, shumė prej tyre i ka edhe miq. “Unė jam thjesht pėr njė vizitė private, pėr tė takuar familjen, prindėrit dhe miqtė e mi tė vjetėr dhe tė rinj qė kam kėtu”, shprehet Selami. Lidhur me impresionet e para pas kthimit nė atdhe, ish-kreu i PD-sė shprehte se: “Ndryshime pozitive, ka lėvizje, ka energji, ėshtė diēka pozitive. Impresionet e para ishin tė mira”. Selami do tė qėndrojė pėr rreth njė javė nė Tiranė. Pėr herė tė fundit ai ka ardhur nė Shqipėri nė vitin 1997, njė muaj para vendosjes sė gjendjes sė jashtėzakonshme nė vend. Nė atė kohė u tha se Selami ka ardhur nga SHBA-ja me njė mesazh tė Departamentit tė Shtetit pėr presidentin e asaj kohe, Berisha, por qė nuk u takua me tė.

 

 

Eduart Selami erdhi. Po pastaj?

 

 
Mark Marku
Nuk besoj tė ketė ndonjė vend kur kthimi i njė njeriu nė shtėpinė e vet tė ketė shkaktuar mė tepėr bujė se kthimi i Eduart Selamit. Njė zhurmė kaq e madhe pėr kthimin e njė njeriu nuk besoj tė jetė bėrė as pėr kthimin e Napoleon Bonopartit. E pra, ai tash ėshtė kthyer, ėshtė mu kėtu nė Tiranė, pasi ka puthur tokėn e mėmėdheut nė Rinas dhe sapo ka marrė telefonatat e para nga disa ish-miq tė tij. Mendoni, telefonatėn e parė ia ka bėrė, me aq sa kujtoj nga shtypi i ditės, Tritan Shehu. Po, po vetė Tritani. Tė dytėn mė duket se ia ka bėrė… ah! E dyta nuk mė kujtohet. Gjithsesi ai ka pasur njė telefonatė tė dytė dhe mesa duket edhe njė tė tretė dhe tė katėrt e kėshtu me radhė. Ai ėshtė kėtu, nė Tiranė, merr telefonata dhe flet, ha dhe bėn shumė gjėra qė mė vonė do tė regjistrohen nė atė pjesė tė historisė qė do tė quhet kthimi i Eduart Selamit nė Tiranė. Po pastaj? - do tė pyeste ndonjė naiv, - pastaj ē’do tė ndodhė? Pikėrisht kėtu qėndron problemi: Pastaj nuk do tė ndodhė asgjė. Pastaj Eduart Selami mund tė riniset prapė pėr SHBA. Ose mund tė qėndrojė kėtu. Eshtė e sigurt se nėse niset mė parė do tė dalė edhe tek “Opinioni” i Fevziut. Gjithsesi as njėra as tjetra nuk do tė pėrbėnte problem.
Rikthimi i tij nė Tiranė pas 12 vitesh pėrbėn lajm pėr shtypin, por njė hiperbolizim i tillė i kėsaj vizite tė thjeshtė ėshtė nė tė vėrtetė fyerje pėr publikun. Eshtė e vėrtetė se Eduart Selami ėshtė njė figurė e rėndėsishme e viteve tė para tė demokracisė shqiptare. Madje, pėr autorin e kėtij shkrimi ai mbetet njė figurė politike simpatike me njė profil politik tė kėndshėm qė e bėnte dhe partinė qė drejtonte tė pranueshme pėr publikun. Eshtė e vėrtetė se ai u largua nga PD-ja nė momente kur kjo parti kishte ende shumė sharm si partia e parė, qė solli pluralizmin dhe nisi reformat e ekonomisė sė tregut. Por ama ėshtė e vėrtetė qė pas ikjes sė tij nga PD-ja, e cila gjithsesi mbetet njė ikje dinjitoze, ai nuk bėrė asgjė pėr tė pasur sadopak vėmendje politike ndaj tij. Ka qenė nė SHBA pėr 12 vjet, ka bėrė jetėn e tij dhe tani kthehet. Kthehet pas 12 vjetėsh dhe ėshtė i mirėpritur, sidomos nga ata qė kanė njėfarė lidhjeje me periudhėn romantike tė atyre viteve. Por vetėm kaq. Kthimi i tij ėshtė po aq dinjitoz sa edhe ikja e tij, pasi ėshtė kthimi i njė njeriu qė nuk i ka shkaktuar asnjė dėm vendit tė tij, pėrkundrazi. Por kthimi i tij nuk ėshtė se do tė ndryshojė shumė gjėra. Madje, nėse kthimi i tij ėshtė politik dhe po tė gjykojmė nė mėnyrė racionale, do tė duhej ta vinim nė dyshim dobishmėrinė politike tė kėtij kthimi. Nėse ai do tė marrė pjesė nė politikė natyrisht do konsiderohej si njė akt normal, por ama nuk do tė shėnonte ndonjė tronditje pėr politikėn shqiptare. Madje atij do t’i duhej ta fillonte atė nga fillimi. Sepse askush nuk do tė ishte i gatshėm tė krijonte njė hapėsirė pėr tė.
Ngado ta shohėsh kthimin e tij, ai tė duket normal. Anormale ėshtė vetėm zhurma e tepruar mediatike rreth tij.

 

 

 

http://gazetametropol.com/
Selami nuk pėrjashton takimin me Berishėn
22 Nentor  "Berisha ėshtė patjetėr njė nga miqtė e mi"

Ish-kryetari i Partisė Demokratike, Eduart Selami, ėshtė rikthyer nė Tiranė vetėm njė ditė mė parė, pas rreth 9 vjetėsh. Megjithėse vizita e tij pėrkon me njė situatė politike paraelektorale nė Shqipėri, vetė Selami ka hedhur poshtė hamendjet pėr njė lidhje tė mundshme tė rikthimit tė tij me politikėn. Ndėrsa mėsohet se as dje ai nuk ka zhvilluar njė takim me shkrimtarin Kadare, ndėrsa ka qėndruar nė shoqėrinė e disa tė afėrmve tė tij. Ish-kreu i PD tha dje se qėllimi i vizitės sė tij ėshtė thjeshtė private. Megjithatė ai bėn tė ditur se gjatė javės nė Shqipėri do tė zhvillojė shumė takime me miq politikanė, ku nuk pėrjashton edhe Berishėn.

Vizita

Ditėn e hėnė, ish-kryetari i PD-sė, Selami, ka rishkelur nė tokėn shqiptare, ku ka vendosur tė qėndrojė vetėm njė javė, gjatė tė cilės nė qendėr tė axhendės sė tij do tė jenė takimet e shumta me miq dhe tė afėrm. “Siē thashė edhe pak mė parė, unė jam thjeshtė pėr njė vizitė private, pėr tė takuar familje, prindėrit dhe miqtė e mi, tė vjetėr dhe tė rinj qė kam kėtu. Pra, ėshtė thjeshtė njė vizitė private”, ėshtė shprehur Selami. Ai mė tej ka bėrė tė ditur se midis emrave tė miqve tė tij janė edhe shumė politikanė, me tė cilėt do tė zhvillojė takime gjatė kėsaj jave. “Do tė qėndroj pėr njė javė. Jam takuar me miq tė vjetėr dhe thjeshtė janė gjėra mė shumė private se sa zyrtare. Njė pjesė e miqve tė mi janė politikanė, kėshtu qė unė nuk mund t’i pėrjashtoj”, ėshtė shprehur ish-demokrati Selami. Ndėrsa pėrsa i pėrket njė takimi tė mundshėm edhe me Kryeministrin Sali Berisha, Selami bėn tė ditur se ende nuk e ka planifikuar njė takim tė tillė, megjithėse konfirmon se Berisha vazhdon tė mbetet njė nga miqtė e tij. “Ėshtė patjetėr njė nga miqtė e mi, nuk kam asnjė komente tani, nuk kam asnjė takim tani pėr tani”, ka bėrė tė ditur Selami, duke theksuar edhe njėherė faktin se vizita e tij nuk ka lidhje me politikėn, pavarėsisht situatės parazgjedhore. “Momenti nuk ėshtė i zgjedhur politikisht, ėshtė thjeshtė njė vizitė private”, ka sqaruar Selami.

Impresioni

Pas nėntė vitesh larg Tiranės, Selami shprehet se janė bėrė shumė ndryshime pozitive nė vend. Sipas tij, vendi ka njė lėvizje dhe njė energji, ēka ėshtė pozitive. Megjithatė, ai sėrish ka theksuar se dėshiron t’i qėndrojė larg komenteve politike.

“Ndryshime, ndryshime pozitive, ka lėvizje, ka energji, ėshtė diēka pozitive dhe impresionet e para ishin tė mira. Jam nė ditėn e parė tė vizitės dhe nuk janė pėr vlerėsime politike, janė thjesht pėr njė vizitė private”, ka vlerėsuar Selami.

 


 

http://www.sot.com.al/ Monday, 20 November 2006 

PD e Shkodrės kundėr kandidaturės sė Topallit

Image Deputeti demokrat, Gilman Bakalli ėshtė njė ndėr emrat mė tė propozuar pėr kandidatin e PD-sė qė do tė garojė pėr Bashkinė e Shkodrės nė zgjedhjet e ardhshme vendore. Pavarėsisht se jo zyrtarisht, duket se dega e Partisė Demokratike nė Shkodėr po i kundėrvihet Kryetares sė Kuvendit, Jozefina Topalli, e cila ėshtė dhe deputete nė njė nga zonat zgjedhore tė Shkodrės. Kjo pasi, Topalli nuk mbėshtet kandidimin e Bakallit pėr kryetar nė Bashkinė e Shkodrės, por ėshtė pro kandidimit tė Lorenc Lukės, ish kryetar i Partisė Demokratike nė Shkodėr.Lidhur me procesin e pėrzgjedhjes sė kandidaturave vihet re njė mungesė transparence nga grupi i punės qė kryesohet nga, Arenca Trashani, deputetėt e Shkodrės dhe disa anėtarė tė kryesisė sė PD-sė. Gjithsesi, nėndega apo grupseksioni, ku kryetar ėshtė Qarqif Hoxha, ėshtė e vetmja qė ka takime tė pėrditshme, nė orare tė caktuara dhe ėshtė e hapur pėr mediat. Nga kjo nėndegė ka dalė edhe emri i deputetit tė zonės numur 4 nė Shkodėr, Gilman Bakalli. Ky i fundit, pasi ka pranuar se mund tė kandidojė, ka theksuar se ai kėtė gjė e bėn nė qoftė se partia pranon kandidimin e tij pėr kreun e Bashkisė sė Shkodrės. Ky prononcim ka qenė risi pėr tė gjithė kėto 15-tė vite demokraci nė qytetin ku PD-ja ka fituar gjithmonė. Pėrveē kėsaj, ėshtė risi dhe prononcimi i tillė, i cili nuk ka qenė zakon politik nė Shkodėr. Por, Bakalli kandidimin e tij e ka shoqėruar me kritika tė ashpra kundrejt Kėshillit Bashkiak dhe pėrzgjedhjeve tė kėshilltarėve. Duke pasur parasysh kėshillin aktual, Bakalli ka deklaruar se do tė jetė person, i cili do tė kalojė aty ku ai mendon, nė njė sitė shumė tė imėt propozimet edhe pėr kėshilltar. Ai ka bėrė tė qartė se, me kėshilltarė pa integritet moral edhe vetė kreu i Bashkisė ėshtė i humbur. Nga kjo nėndegė, emri i deputetit ėshtė ēuar deri nė sferat e larta tė PD-sė nė Tiranė. Nė rastin e Bakallit kemi njė propozim dhe njė pranim nga ana e anėtarėve dhe tė propozuarit dhe kėshtu ky kandidat potencial mund tė quhet me cikėl tė mbyllur dhe vetėm ndoshta problemi i ndonjė “pengese e tipit nuk ėshtė i pėrshtatshėm se lėviz mė shumė poshtė se lart” do ta anashkalonte si kandidaturė.
Kandidatė tė tjerė
Kandidaturė e pėrfolur, por jo e shpallur zyrtarisht, ėshtė Lorenc Luka, kryetar aktual e qarkut. Luka ėshtė pjesė e kahershme e strukturave tė PD-sė dhe ish kryetar i saj. Opinioni pėr kreun e qarkut, i biseduar nė rangjet e poshtme, ėshtė se ai mund tė jetė i preferuari i Topallit. Por, nga disa anėtarė tė tjerė tė rėndėsishėm tė PD-sė nė Shkodėr, kandidimi i Lukės duket krejt ireal pėr vetė pozicionin komod qė ka ai si kryetar i qarkut tė Shkodrės, tė cilin mund ta mbajė me lehtėsi edhe njė herė. Pranim tjetėr pėr kandidim ėshtė Voltana Ademi, e cila ėshtė aktualisht nėn/kryetare e Bashkisė sė Shkodrės dhe e vetmja femėr, e cila ka pranuar tė kandidojė pėr PD-nė. Tjetėr emėr ėshtė edhe Sabri Bushati, aktualisht drejtor i Telekomit, dhe nga burimet e brendshme tė partisė mėsohet se ėshtė njė kandidaturė qė Berishės do t’i shkojė mbi tavolinė. Ekziston mundėsia qė Shkodra kandidatin e PD-sė do ta ketė vetėm ditėn e fundit para se tė fillojė fushata elektorale. Klanizimi dhe fraksionet me interesat e mėdha, tė cilat janė zhvilluar shumė nė Kėshillin Bashkiak dhe Bashkinė e Shkodrės, bėjnė presion deri lart dhe qė dikush tė kandidojė duhet tė jepet OK nga lart, pasi deri tani, duke pėrdorur “stėrkėmbėshat” dhe brrylat nuk lejojnė asnjė njeri tė jetė kandidat i “drejtpėrdrejtė”. Koncepti i lidhjeve tė tilla me “sheshe ndėrtimi”, klane religjoze dhe pushtet tė vazhdueshėm e tė pamerituar nė PD-nė e Shkodrės janė mė se tė qarta dhe njė kryetar Bashkie, gjithmonė do tė jetė midis zjarreve.
 

Gazeta Shqiptare

Faqja 7 - EKONOMI

Nentor 5, 2006

 

 

“Nė 3 korrik na vodhėn”

 

Shehi: LZHK do dalė vetėm nė zgjedhje

 

 

Kreu i LZHK-sė, Dashamir Shehi ka zhvilluar dje njė takim tė zgjeruar me anėtar dhe simpatizantė tė kėsaj lėvizjeje nė qytetin e Fierit. “Ne jemi njė parti me qėllime dhe objektiva tė djathta. Nė kėtė fushatė zgjedhore, LZHK-ja do tė pėrfaqėsohet nė tė gjitha nivelet pėr kryetar komunash, bashkish dhe kėshilltarė”, - ėshtė shprehur gjatė takimit Shehi. Nė lidhje me koalicionet e mundshme, jemi tė gatshėm dhe tė sinqertė pėr ēdo ofertė normale qė do tė na vijė nga spektri i djathtė i politikės, - theksoi ai. Ka ardhur koha qė fushatat zgjedhore nė Shqipėri tė kenė njė tjetėr fizionomi, duke shmangur ekstremitetet pa vlerė, duke i mėshuar kėshtu vetėm alternativave qeverisėse nė shėrbim, jo vetėm tė forcave politike, por mbarė zgjedhėsve shqiptarė”. LZHK-ja dėshiron, – tha Shehi, - tė mos pėrsėriten mekanizmat e Megadushkut, por vota e qytetarėve nė fund tė procesit zgjedhor tė shkojė pranė vullnetit tė tyre. Forcės sonė politike, – vijoi mė tej Shehi, – nė zgjedhjet e shkuara parlamentare, pėr shkak tė numėrimit tė gabuar dhe tė qėllimshėm tė votave, iu vodhėn tė paktėn 4 deputetė. Ne jemi pėr njė strategji bashkėpunimi ndėrpartiak brenda spektrit tė djathtė, duke respektuar normat mė elementare tė demokracisė, siē ėshtė numėrimi i votės. LZHK-ja vlerėson nėnshkrimin e marrėveshjes me PDK-nė, pėr njė etikė zgjedhore gjatė fushatės. Nė lidhje me kandidaturat pėr rrethin e Fierit, Shehi tha se: “do tė pėrfaqėsohemi nė tė gjitha nivelet”, por nė kėtė takim nuk u parashtruan emra konkret.


http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=5208

1 novembre

Rrėzohet padia e Lekės: Nuk ka letra pėr truallin te Galeria e Arteve

Gjykata: Pro ndėrtimit tė rrugės sė re te hotel "Dajti". Zogu nuk ka hipotekė

Fatos Mahmutaj

Leka Zogu nuk ėshtė pronar me dokumente i truallit tė Galerisė sė Arteve dhe si i tillė nuk mund tė kėrkojė pezullimin e punimeve rregulluese nė atė zonė". Me kėtė pėrfundim ka dalė dje gjyqtarja Rezarta Vigani nė Gjykatėn e Tiranės, e cila rrėzoi kėrkesėn e familjes mbretėrore pėr ndalimin e punimeve nga firma "Fusha" sh.p.k, qė po restauron truallin rreth Galerisė sė Arteve. Kėrkesa u paraqit nė gjykatėn e kryeqytetit njė javė mė parė, pasi firma e ndėrtimeve nisi tė ndėrtonte njė rrugė nė kufirin midis truallit tė Galerisė sė Arteve dhe hotel "Dajtit". Me pretendim se trualli i galerisė, ai i hotel Dajtit dhe kalaja janė pronė e familjes mbretėrore, pėrfaqėsuesit ligjorė tė kėsaj familjeje i kėrkuan gjykatės pezullimin e punimeve pėr ndėrtimin e rrugės. Sipas tyre, pezullimi i punimeve duhej tė merrej si masė paraprake, ndėrsa mė vonė gjykatės do t‘i duhet tė vendosė pėr kthimin e gjithė pronės familjes mbretėrore. Gjyqtarja Rezarta Vigani argumentoi dje se familja mbretėrore veē kėrkesės pėr pezullimin e punimeve nuk kishte paraqitur nė gjykatė asnjė provė qė tė vėrtetonte se ishte pronare e vendit ku po kryhen ndėrtime. Sipas saj, familja mbretėrore duhet tė siguronte fillimisht dokumentin e pronėsisė sė truallit, nga hipoteka, dhe pastaj tė kėrkonte lirimin e tij, apo edhe moskryerjen e punimeve nga subjekte tė tjera. Disa muaj mė parė sapo nisėn punimet pėr rikonstruksionin e oborrit dhe lulishtes rreth Galerisė sė Arteve, u shėnuan disa incidente midis rojeve tė familjes mbretėrore. Mė pas firma "Fusha" sh.p.k. vazhdoi punimet, derisa pėrfundoi rregullimin e gjithė lulishtes dhe oborrit, ndėrsa mbeti ndėrtimi i rrugės qė lidh pjesėn e prapme tė galerisė me bulevardin kryesor. Kjo rrugė shkon deri tė muri rrethues i pallatit mbretėror. Pikėrisht kjo ishte arsyeja e procesit tė djeshėm. Pasi familja mbretėrore kėrkon qė kjo rrugė t‘i pėrkasė asaj dhe jo galerisė. Brime nga gjykata pohojnė se familja mbretėrore pritet qė tė depozitojė nė gjykatė, njė kėrkesė-padi, me anėt tė sė cilės pretendon rimarrjen e tė gjithė truallit, qė ka blerė nė vitet ‘30, mbreti Ahmet Zogu. Njė vit mė parė, pas njė deklarate tė qeverisė pėr privatizimin e hotel "Dajtit", familja mbretėrore pretendoi se trualli, ku ėshtė ndėrtuar ky hotel, ėshtė pronė e tyre.

 


Gazeta Shqiptare

Faqja 11 - AKTUALITET

Tetor 27, 2006

 

 

Shtyhet edhe pėr njė javė varrimi i kufomės sė Zall Herrit. Kėrkohet sėrish kohė pėr identifikimin

 

Vajza mister, hetim maniakut tė LZHK

Ekspertėt nė dilemė, krutani kishte metodė tjetėr agresioni

 

Gazmend Janku
g.janku@gazetashqiptare.com

TIRANE

Ekspertėt e Mjekėsisė Ligjore kanė kėrkuar shtyrjen e varrimit tė vajzės sė gjetur tė masakruar nė liqenin e Zall-Herrit, rreth njė javė mė parė. Burime tė gazetės janė shprehur se ekspertėt kanė kėrkuar edhe njė javė kohė pėr ekzaminimin e imtėsishėm tė pjesėve tė trupit tė gjetura, pasi ekspertiza mjekoligjore shikohet si mundėsia e vetme pėr tė shkuar drejt zbardhjes sė kėtij krimi makabėr. Gjithashtu, gjatė kėsaj periudhe kohe, trupi i viktimės do tė mund tė shikohet nga persona tė ndryshėm, qė vijnė e interesohen me shpresėn e identifikimit tė saj. Nėse edhe gjatė javės sė ardhshme nuk do tė mundėsohet identifikimi i viktimės, atėherė ajo do tė varroset nga Bashkia, me mbishkrimin e paidentifikuar.
Dyshimi
Burime tė Gazetės janė shprehur se Artan Lleshi, autori i plagosjes me pesė thika tė sekretares sė LZHK-sė dy ditė mė parė, ishte njė nga personat e dyshuar pėr vrasjen makabre tė vajzės ende tė paidentifikuar. Dyshimet ndaj tij u ngritėn, pasi karakteristikat fizike tė pėrshkruara nga dėshmitarė okularė, tregonin se Lleshi ishte autor i disa krimeve terrorizuese me pasoja tė rėnda ndaj femrave; tė gjitha kėto tė kryera nė ambiente publike dhe qė tregonin qartė paqėndrueshmėrinė e tij mendore. Por pas arrestimit tė Lleshit dhe kryerjes sė verifikimeve tė para, rezultoi se ai nuk kishte tė bėnte me masakrimin e vajzės sė gjetur tė copėtuar nė ujėrat e liqenit tė Zall-Herrit.
Hetimi
Hetimet e deritanishme pėr njė nga ngjarjet e konsideruar si nga mė tė rėndat tė ndodhura ndonjėherė, janė ende nė fazėn e konstatimeve. Burime pranė organit tė akuzės janė shprehur se akti pėrfundimtar i mjekėve ligjorė pritet tė hedhė mė shumė dritė mbi kėtė ngjarje sa makabre aq edhe misterioze. Kėshtu nga tė dhėnat e para, grupi i hetimit ka konstatuar se autori apo autorėt e krimit, e kanė copėtuar trupin e vajzės pothuajse nė pjesė tė barabarta, ku ēdo pjesė ishte 33 centimetra. Ndėrkohė, burimet e lartpėrmendura edhe pse kanė pranuar se kanė dyshime mbi identitetin e vajzės dhe autorėt e mundshėm, nuk kanė pranuar t'i bėjnė ato publike, duke i konsideruar si detaje mjaft tė rėndėsishme tė hetimit.

 


 

Gazeta Shqiptare

Faqja 11 - AKTUALITET

Tetor 26, 2006

 

 

Nė tre muajt e fundit kishte sulmuar edhe tre gra tė tjera nė zyra. I qėllonte dhe i zhvishte

 

Maniaku sulmon nė zyrė sekretaren e LZHK

Arrestohet pas pak orėsh. Pohimi: Po tė kisha thikė, do e masakroja

 

Gerti Xhaja
g.xhaja@gazetashqiptare.com

TIRANE

I kapte nė befasi, u pėrplaste kokėn pas mureve apo dyshemesė deri sa humbnin ndjenjat dhe mė pas i grabiste dhe i zhvishte. Policia ka arrestuar njė maniak 24-vjeēar, vetėm pak ēaste pasi kishte shėnuar "viktimėn" e tretė nė tre muaj. "Po, unė e kam bėrė. Nuk kisha thikė, por do ta e kisha bėrė qė tė mos e njihnit!". As qė ka tentuar ta kundėrshtojė akuzėn nė momentin e arrestimit nga policia. Por me njė qetėsi qė i ka ēuditur oficerėt e policisė tė ardhur nga Tirana, Artan Lleshi ka pohuar se deri ku mund tė shkonte ēmenduria e tij. Maniaku vinte gati ēdo ditė nga Fushė-Kruja nė kryeqytet, ku piketonte dhe studionte vajzat apo gratė qė do tė ishin preja e tij e radhės. Sipas policisė, 24-vjeēari ėshtė personi qė mesditė e djeshme sulmoi Miranda Allėn, sekretaren e kryetarit tė LZHK-sė, Dashamir Shehi, nė zyrėn e saj nė bulevardin Zhan d'Ark. Nė xhep mbante ende 90 mijė lekėt qė ia kishte marrė Allės, mė momentin qė ajo ishte rrėzuar pa ndjenja nė dysheme si pasojė e goditjeve tė 24-vjeēarit. Nė shtėpi i ėshtė gjetur edhe njė automatik tip Kallashnikov dhe fishekė qė i mbante pa leje.
Tre viktimat
Por Alla nuk ishte viktima e vetme e tij. Nė 14 gusht ai kishte sulmuar punonjėsen e njė studio regjistrimesh pėr audio-kaseta pranė stadiumit "Dinamo". Kurse nė 29 shtator, punonjėsen me iniciale B.M, tė njė shoqate shqiptaro-hungareze pranė pallateve Agimi. Tė treja "viktimat" e maniakut krutan janė sulmuar nė tė njėjtėn mėnyrė. U hynte nė zyrė duke pėrfituar nga dera e hapur, duke i zėnė nė befasi. I kapte me dhunė dhe u pėrplaste kokėn nė mure dhe nė dysheme. Pasi i grabiste, i zhvishte lakuriq dhe largohej duke i lėnė pa ndjenja. Burime policore shprehen se tė gjitha kėto vajza dhe gra kanė pėsuar trauma tė vėrtetė psikike, veē dėmtime tė shumta fizike qė kanė pasur.
Arrestimi
E kanė pritur nė stacionin e furgonėve nė Fushė-Krujė dhe i kanė hedhur prangat sapo ka zbritur. Oficerėt e policisė kriminale nuk e kanė pasur tė vėshtirė pėr tė identifikuar Lleshin si autor tė sulmit ndaj sekretares Alla. Ai ishte nė kėrkim pėr dy ngjarje tė njėjta tė ndodhura dy muajt fundit, madje vetėm pak ditė mė parė policia kishte rėnė nė gjurmėt e tij, por pa mundur ta ndalojė. Lleshi, fill pas ngjarjes ishte larguar nga Tirana me furgon nė drejtim tė Fushė-Krujės. Ai ėshtė shoqėruar nė pranga, fillimisht nė rajonin e policisė sė qytezės, dhe mė pas ėshtė transferuar pėr nė ambientet e izolimit tė Komisariatit numėr 3 tė Policisė sė Tiranės. Sipas policisė, Lleshit i janė bllokuar edhe 90 mijė lekė qė ia kishte grabitur sekretares Alla. Kontrolli nė banesė i ka shtuar edhe njė akuzė tjetėr 24-vjeēarit, atė tė armėmbajtjes pa leje. Shėrbimet e policisė i kanė sekuestruar njė automatik tip "Kallashnikov" dhe 370 fishekė, qė i mbante pa leje. Nė fakt, Leshi rezulton i dėnuar mė parė pėr vjedhje, ndėrsa ishte proceduar edhe pėr ngjarje tė tjera tė dhunshme nė Fushė-Krujė.


 26 octobre Panorama

Faqe 15 - Aktualitet

 

 

Arrestohet autori nė afėrsi tė Fushė-Krujės. Rendi: Eshtė ndaluar disa herė pėr vjedhje

 

Grabitet nė zyrė sekretarja e LZHK

Policia: Lleshi, i sėmurė mendor, tentoi pėrdhunimin e 53-vjeēares

 

 

I sėmuri mendor sulmon nė zyrė sekretaren e Partisė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar.

Miranda Alla, 53 vjeēe, sekretare e kryetarit tė LZHK-sė, Dashamir Shehi, ėshtė sulmuar dje dhunshėm nga njė person nė zyrat pranė bllokut tė pallateve te Shallvaret. Pasi ka dėshtuar pėr tė gjetur dhe grabitur paratė, autori i ngjarjes ka qėlluar dhe dhunuar fizikisht, e madje duke tentuar tė kryejė edhe veprime seksuale ndaj sekretares sė LZHK-sė. Vetėm pak minuta mė vonė, bazuar nė pėrshkrimet e dėshmitarėve, policia arrestoi tė dyshuarin si autor i ngjarjes, Artan Lleshi, 24 vjeē, banues nė Fushė-Krujė. Ai u prangos nga policia e komisariatit nr.3, ndėrsa drejtohej pėr tek stacioni i furgonėve qė nisen pėr Fushė-Krujė. Sekretarja e LZHK-sė, Miranda Alla, ėshtė gjetur nė korridorin e zyrave tė partisė nga Afėrdita Numani, sekretare e Pėrgjithshme e kėtij subjekti politik. E dėmtuara ėshtė dėrguar nė Spitalin Ushtarak, ku pas ndihmės sė parė tė marrė nė sallėn e urgjencės, ajo i ėshtė nėnshtruar njė operacioni nė kokė dhe nė trup, pėr shkak tė plagėve tė marra nga dhuna e ushtruar. Pas ndalimit tė autorit tė ngjarjes, ai mėsohet se ka pranuar krimin, ndėrsa si provė materiale paraprakisht policia pohon se i ka gjetur edhe rrobat qė kishte tė veshura nė trup, tė cilat ishin tė gjakosura, tė cilat janė sekuestruar nga policia nė cilėsinė e provave materiale. Autori i dyshuar ėshtė i skeduar dhe i arrestuar edhe herė tė tjera, pėr veprėn penale tė vjedhjes sė banesave. Ndėrkaq pohohet se mė parė, nė tė njėjtėn zonė, vetėm rreth 100 metra mė poshtė, i njėjti person sipas policisė dyshohet se ka kryer veprime tė dhunshme. Zyrat e LZHK-sė, ku ndodhi ngjarja e djeshme janė bllokuar pėr arsye hetimi pėr dy ditė.

Ngjarja
Ka qenė ora rreth 09:00, kur Miranda Alla, 53 vjeēe, banuese nė rrugėn “Ali Demi” nė Tiranė ka ardhur nė zyrėn e saj, normalisht si ēdo ditė. Sapo ka hyrė nė zyrėn e punės ai ėshtė shkėmbyer me sekretaren e Pėrgjithshme tė partisė, Afėrdita Numani, me tė cilėn ėshtė ndarė pasi ėshtė pėrshėndetur pėr njė moment. Sekretarja e Dashamir Shehit ka hyrė nė zyrė dhe pak sekonda mė pas aty ėshtė shfaqur Artan Lleshi, 24 vjeēari nga Fushė-Kruja, i cili fillimisht i ka kėrkuar asaj t’i jepte ca para. Menjėherė pas refuzimit tė gruas, autori ka nisur ta qėllojė dhe dhunojė fizikisht atė. Si e ka goditur me se tė mundte, ai i ka shkaktuar asaj plagė tė rėnda nė kokė dhe plagė tė tjera nė trup. Mė pasi ka mundur tė marrė rreth 90 mijė lekė tė vjetra nga portofoli i gruas. Madje jo vetėm kaq, por pas kėtyre veprimeve ai ka tentuar tė kryejė edhe marrėdhėnie me 55-vjeēaren, e cila ka mbetur pa ndjenja pėr rreth 30 minuta. Menjėherė pasi ka marrė paratė, Artan Lleshi ėshtė nisur nė drejtim tė shtėpisė sė tij nė qytetin e Fushė-Krujės, pėr t’i shpėtuar policisė. Ndėrkaq Miranda ėshtė gjetur nė gjendje thuajse tė pashpresė e shtrirė dhe gjakosur nė dysheme nga Afėrdita Numani, e cila menjėherė ka lajmėruar Armando Ruēon, anėtar i kryesisė sė LZHK-sė. Ky i fundit mė pas ka lajmėruar policinė, e cila ka mbėrritur nė vendin e ngjarjes dhe pas pyetjes sė dėshmitarėve e banorėve, ka identifikuar si autor tė mundshėm tė dyshuar tė ngjarjes 24-vjeēarin Lleshi, banues nė Fushė-Krujė. Menjėherė njė grup i gatshėm ėshtė nisur nė drejtim tė qytetit tė Fushė-Krujės, ndėrsa ėshtė ngritur njė postbllok policie pranė kėtij qytetit. Gjatė njė kontrolli rutinė ai ėshtė kapur dhe mė pas ėshtė dėrguar nė ambientet e policisė sė komisariatit nr.3. re.kr

 

Dėshmia nė polici: E bėra pėr tė marrė paratė

TIRANE - Artan Lleshi disa orė pas arrestimit ka pranuar tė gjithė skemėn e krimit tė djeshėm, pėr tė cilin ai ėshtė prangosur. Sipas policisė, i arrestuari fillimisht ka tentuar tė fshihet dhe tė mohojė veprimet e tij, por mė pas ėshtė vėnė pėrpara faktit tė kryer. Ai, pohohet se ka pranuar veprimet e kryera, ndėrsa gjatė kontrollit tė bėrė nga policia atij i ėshtė gjetur edhe shuma prej 90 mijė lekėsh tė vjetra, tė cilėn ia kishte grabitur punonjėses sė LZHK-sė nė pallatin e Shallvareve. Kontrolli i kryer nė banesėn e autorit tė ngjarjes ka zbuluar njė automatik dhe njė sasi prej 370 fishekėsh pa leje. Tė gjitha kėto janė sekuestruar nga policia nė cilėsinė e provave materiale, ndėrsa bashkė me to mėsohet se janė bllokuar edhe disa nga rrobat e tė dyshuarit, tė cilat ishin tėrėsisht tė gjakosura pėr shkak tė pėrleshjes me 53-vjeēaren, Miranda Alla. Gjatė pyetjes sė Artan Lleshit, ai ka pohuar se kishte vjedhur paratė dhe se kishte ushtruar dhunė ndaj gruas nė zyrėn e saj tė punės. I dyshuari ka thėnė se edhe mė parė kishte hyrė nė ambientet e kėtyre zyrave, ku edhe kėrkonte para nė mėnyrė tė pėrsėritur, duke lypur. Po kėshtu edhe dje, ndėrsa ka pohuar se fillimisht nuk kishte pasur qėllim tė kryente veprime tė dhunshme ndaj saj, por mė pas kishte vėnė re se ajo kishte para. Policia nė vendin e ngjarjes ka vėnė re se gjithēka ishte e rrėmujė dhe e pėrhapur nė mėnyrė tė parregullt, duke krijuar edhe mė shumė pėrshtypjen e njė pėrleshjeje pėr hetuesit.

 

Vendimi: Trajtimi financiar deri nė shtatė vjet, ja kushtet
Qeveria: Shpėrblim bashkėshortėve tė ish-punonjėsve tė SHIK-ut

TIRANE – Qeveria miratoi dje vendimin pėr trajtimin e veēantė financiar tė bashkėshortit ose bashkėshortes sė punonjėsve tė Shėrbimit Informativ Kombėtar, ku pėrfshihen edhe ata qė kanė ikur nga puna. Nė vendimin e djeshėm tė Kėshillit tė Ministrave, pėrcaktohet se bashkėshorti ose bashkėshortja e punonjėsit tė SHIK-ut trajtohet me pagesė tė veēantė financiare nė rast se: ndėrron vendbanim sė bashku me familjen, tė vėrtetuar me certifikatė familjare, pėr rastet e emėrimit brenda vendit, ndėrsa pėr rastet e emėrimit jashtė vendit, tė vėrtetuar nga njėsia ku punon, humbet vendin e punės, nuk ka mundėsi punėsimi nė vendbanimin e ri, nuk ushtron veprimtari fitimprurėse, nuk trajtohet me ndihmė ekonomike, nuk trajtohet mė me pagesė papunėsie. Trajtimi i veēantė financiar jepet nė emėr tė bashkėshortit/es tė papunė, nė qendrėn e punės sė punonjėsit tė Shėrbimit Informativ tė Shtetit. Sipas vendimit tė djeshėm tė qeverisė, masa e trajtimit financiar do tė jetė: 100 pėr qind e pagesės sė papunėsisė nė shkallė vendi, tė miratuar nga Kėshilli i Ministrave, kur bashkėshorti/ja e papunė ka vjetėrsi pune nga 1 deri nė 10 vjet dhe 120 pėr qind e pagesės sė papunėsisė nė shkallė vendi, tė miratuar nga Kėshilli i Ministrave, kur bashkėshorti/ja e papunė ka vjetėrsi pune mbi 10 vjet. Nė vendimin e qeverisė thuhet se bashkėshorti/ja e punonjėsit tė SHISH-it, pėr tė fituar trajtim tė veēantė financiar, duhet tė paraqesė kėrkesėn pėr punė nė zyrat e punės dhe njė kopje tė kėrkesės nė qendrėn e punės sė punonjėsit tė SHISH-it. Trajtimi i veēantė financiar sipas vendimit tė djeshėm tė qeverisė jepet pėr pėrfituesit deri nė njė afat kohor prej shtatė vjetėsh. Sipas pikės nr.8 tė vendimit tė djeshėm, bashkėshorti/ja e punonjėsit tė SHISH e pėrfiton trajtimin financiar edhe nė rast se: punonjėsi i SHISH-it nxirret nė lirim, si i paaftė pėrgjithmonė nga ana shėndetėsore, tė vėrtetuar me vendim tė komisionit mjekėsor, bėhen shkurtime, nė kuadėr tė ristrukturimit, nuk mund tė sistemohet nė njė vend tjetėr pune, brenda kėtij shėrbimi ose vdes. t.s

 

Pėrfitojnė ata qė:

a)ndėrrojnė vendbanim bashkė me familjen

b) humbasin vendin e punės

c) nuk kanė mundėsi punėsimi nė vendbanimin e ri

ē) nuk ushtrojnė veprimtari fitimprurėse

d) nuk trajtohen me ndihmė ekonomike

dh)nuk trajtohen mė me pagesė papunėsie

 


 29 octobre Panorama

Faqe 10 - Aktualitet

 

 

Prokuroria: Ekspertizė psikike Artan Lleshit, pas sulmit me dhunė ndaj Miranda Allas

 

“Rraha sekretaren e LZHK, se mė shau”

I sėmuri mendor Lleshi: Nuk desha ta pėrdhunoj 53-vjeēaren

 

Keti Banushi

“E kam rrahur sekretaren e Partisė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, sepse mė ka sharė”. Kjo ka qenė deklarata e Artan Lleshit dje nė Gjykatėn e Faktit nė Tiranė, ku 24-vjeēari ėshtė paraqitur pėr caktimin e masės sė sigurisė.

Ai u arrestua tri ditė mė parė me akuzėn se nė zyrat e Partisė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar kishte ushtruar dhunė, grabitur dhe kishte tentuar tė pėrdhunonte sekretaren, Miranda Alla. Prokuroria e Tiranės, e cila po heton ēėshtjen kėrkoi qė i arrestuari tė mbyllej nė psikiatri, derisa ndaj tij tė bėhet njė ekspertizė psikike pėr shkak tė gjendjes sė rėnduar. Gjykata e Shkallės sė Parė nė Tiranė, gjatė seancės sė djeshme mori nė pyetje tė arrestuarin. Artan Lleshi tha se nuk ka kryer asnjė veprim tė turpshėm ndaj sekretares sė LZHK-sė, por e ka rrahur atė, pasi ajo e ka sharė. I arrestuari ka pohuar se e kishte dhunuar fizikisht 53-vjeēaren, duke thėnė se nuk e kishte pėrdhunuar tė dėmtuarėn, madje as nuk e kishte pasur qėllim njė gjė tė tillė. I akuzuari nga policia si person me probleme mendore i ėshtė pėrgjigjur edhe pyetjes nėse atė ditė kur hyri nė zyrat e LZHK-sė kishte thikė me vete. Ai ka thėnė se nuk ka pasur thikė dhe se nuk ka ushtruar dhunė.

Dėshmia nė gjykatė
“Ia hoqa rrobat, por kėtė nuk ia bėra pėr ta pėrdhunuar, por pėr tė shfryrė inatin qė mė kishte kapur pas ofendimeve qė mė bėri”, kjo ka qenė deklarata qė beri dje nė gjykatė 24-vjeēari, Artan Lleshi. Ai tha se kishte qenė vetė e dėmtuara ajo qė me fjalėt ofenduese qė i ka thėnė e kishte detyruar tė kryente ato veprime. Sipas tė arrestuarit, 53-vjeēarja e kishte sharė, duke i thėnė se ai ishte njė hajdut dhe njeri me tė meta mendore. “Kjo gjė mė bėri ta qėlloja fort, pasi nuk ishte hera e parė qė mė thoshte tė tilla fjalė”, tha 24-vjeēari. Ndėrsa ka pohuar dhunėn qė ka ushtruar mbi Miranda Allan, duke treguar me imtėsi ēdo veprim qė kishte kryer ndaj saj, i pandehuri ka mohuar nė mėnyrė kategorike faktin se kishte tentuar ta pėrdhunonte. “Nuk desha ta pėrdhunoja dhe nuk mė shkoi asnjėherė mendja pėr tė kryer kėtė gjė, por rrobat ia kam hequr nga inati”, u shpreh ai dje nė gjykatė, gjatė deklarimeve tė tij. Lleshi mbrohej nga avokatja Nevila Pushi, qė u caktua kryesisht nga gjykata, e cila pohoi se ishte dakord me masėn e kėrkuar nga prokurori Armand Gurakuqi.

Ngjarja
Krimi pėr tė cilėn akuzohet Artur Lleshi ndodhi tri ditė mė parė, nė zyrat e Partisė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar nė Tiranė. Sipas policisė, 53-vjeēarja, e cila punonte si sekretare e kryetarit Dashamir Shehu ėshtė bėrė pre e dhunės sė 24-vjeēarit, Artur Lleshi, i cili sipas policisė fillimisht kishte tentuar ta grabiste sekretaren, por rezistencės sė gruas ai i ėshtė pėrgjigjur me dhunė, duke e goditur me sende tė forta qė i kanė shkaktuar plage tė rėnda nė kokė dhe nė disa pjesė tė trupit. Sipas policisė, autori ka tentuar tė kryejė marrėdhėnie me 53-vjeēaren, tė cilės i ka grisur edhe disa rroba. Menjėherė pas njoftimit policia arrestoi 24-vjeēarin, i cili dje u paraqit nė gjykatė pėr masėn e sigurisė.

 

Prokurori: Kėrkojmė izolimin deri pas vizitės
Gjykata e Tiranės: Tė mbyllet nė psikiatri i sėmuri mendor

TIRANE - Prokurori i ēėshtjes krahas kėrkesės pėr vendosjen e masės sė sigurisė, “shtrim i detyruar nė spitalin e burgut nė seksionin e tė sėmurėve mendor”, ka sjellė nė gjykatė edhe njė kėrkesė pėr kryerje tė ekspertizės psikike pėr tė pandehurin Artur Lleshi. Edhe kjo kėrkesė u pranua dje nga gjykata, e cila vendosi qė Prokuroria tė caktojė grupin e ekspertėve pėr tė pėrcaktuar se nga ē’sėmundje vuan 24-vjeēari dhe nėse ai vėrtet ėshtė njė njeri me probleme psikike. Ndėrkohe qė prej ditės sė djeshme ai u dėrgua nė spitalin psikiatrik tė burgut, duke iu bashkuar edhe tė sėmurėve tė tjerė qė ndodhen nė kėtė spital. Ndėrkohė, pėrcaktimi qė do tė kryhet nga mjekėt ekspertė tė caktuar nga Prokuroria do tė vendosė pėr fatin e tė pandehurit nėse do tė qėndrojė nė paraburgim, apo do tė vazhdojė tė qėndrojė i shtruar nė spitalin e burgut. Nėse do tė vėrtetohet se i pandehuri vuan me tė vėrtetė nga probleme psikike, atėherė ai nuk do tė dėgjohet nė gjykatė pėr veprat penale pėr tė cilat akuzohet nga Prokuroria. Ky ėshtė rasti i tretė brenda pak javėve qė gjykata dėrgon nė spitalin psikiatrik persona, tė cilėt me veprimet qė kanė kryer kanė ngritur dyshime pėr ērregullime mendore. Ka qenė organi i akuzės ai qė ka kėrkuar vendosjen e kėsaj masė si detyruese dhe mė pas gjykata ka pranuar kėrkesėn e akuzės. k.b

 

Avokati i familjes sė Remzi Hoxhės me plagė nė fytyrė

“Njeriu misterioz provokoi Tomė Gashin”
Dėshmitari: Nuk e kishim parė kurrė, na bėri presion

PRISHTINE - Avokati i familjes sė Remzi Hoxhės, menjėherė pas lirimit nga paraburgimi nė Prishtinė ėshtė shprehur se arrestimi i tij ka qenė i organizuar dhe i urdhėruar. Me shenja tė dukshme tė dhunės nė fytyrė, avokati i njohur nė Kosovė ėshtė shprehur se nuk kishte shkaktuar asnjė incident dhe se nė lokalin ku ndodhi ngjarja kishte mė pak se dy minuta qė kishte hyrė, kur mbėrriti policia. Juristi, Tomė Gashi, i cili ėshtė angazhuar sė fundi nė ēėshtjen e zbardhjes sė fatit tė Remzi Hoxhės, ėshtė shprehur nė njė takim me shtypin, se veprimet e policisė ndaj tij kanė tė bėjnė me dosjen ku ai ėshtė angazhuar. Megjithatė avokati Gashi edhe pėr shkak tė gjendjes sė rėnduar tė shėndetit, nuk ka preferuar tė japė hollėsi pėr cilėn ēėshtje bėhet fjalė. Tomė Gashi, Avni Zogiani dhe gazetari Lorik Pustina janė lėnė tė lirė rreth orės 16:00. Ndėrprerja e arrestit iu komunikua atyre nė Prokurorinė rajonale tė Prishtinės. Pas lirimit nga qelitė e paraburgimit, me plagė tė dukshme nė anėn e djathtė tė fytyrės, avokati Tomė Gashi doli bashkė me dy tė arrestuarit e tjerė nė takim me mediat. Ata thanė se nuk kishin qėlluar mbi policinė, por kjo e fundit kishte vepruar, duke rrėzuar pėrtokė avokatin Gashi. Avni Zogiani, drejtues i organizatės “Ēohu”, njėri nga tre tė arrestuarit ka treguar edhe mėnyrėn si ka ndodhur ngjarja. “Dėshiroj tė sqaroj se nuk ka pasur dhunė, por vetėm konflikt me fjalė. Ne kemi shkuar nė lokal dhe jemi provokuar nga njė person, tė cilin kurrė mė parė nuk e kemi njohur apo takuar”, ka thėnė Zogiani. Sipas tij, personi misterioz “ka qenė nė tavolinėn tjetėr dhe ka filluar duke bėrė presion ndaj nesh me fjalė”.

 


26/10/2006 shekulli
KATEGORIA: Krah qytetarit

 

Artan Lleshi u arrestua 20 minuta mė vonė, rrugės pėr nė Fushė-Krujė. Kishte sulmuar 3 gra brenda pak javėsh

Manjaku seksual masakron sekretaren 53-vjeēare tė LZHK

Aleksandra Bogdani

TIRANĖ- I veshur keqaz e i ēekuilibruar, ai projektonte viktimėn e ardhshme rrugėve tė Tiranės. Ngjiste shkallė tė errėta pallatesh e futej vjedhurazi nėpėr zyra institucionesh, nė kėrkim tė grave tė vetmuara e nė pritje tė ēastit tė pėrshtatshėm pėr sulm. Endja bash nė qendėr tė Tiranės e manjakut agresiv nga Fushė-Kruja kishte alarmuar prej javėsh punonjėsit e policisė, tė cilėt kishin marrė tė njėjtin pėrshkrim nga tre gra tė dhunuara brenda njė kohe tė shkurtėr. E siē ndodh rėndom nė raste tė tilla, policia mbeti njė hap pas tij..
***
Pa e ditur se vėzhgohej prej ditėsh nga njė i ri me probleme mendore, Miranda Alla, sekretare e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar ka mbėrritur si zakonisht nė zyrė, aty nga ora 9.00 e mėngjesit. Nuk dihet me saktėsi koha kur 24-vjeēari Artan Lleshi ka hyrė nė selinė e zbrazur tė LZHK-sė, tek pallatet e Shallvareve, por rreth orės 11.00, njė tjetėr sekretare me emrin Afėrdita ka zbritur me ulėrima shkallėt, duke kėrkuar ndihmėn e kolegėve tė saj, tė ulur tek kafeneja ngjitur. Dėshmitarė nė vendngjarje tregojnė pėr “Shekullin” se punonjėsja e LZHK-sė e kishte gjetur 53-vjeēaren Miranda Alla pa ndjenja e mes njė pellgu gjaku, tė shtrirė nė sallėn e konferencave. Nėna e dy fėmijėve tė rritur mendohet tė jetė sulmuar nga manjaku, nė momentin qė ndodhej e vetme nė zyrė. Nė tentativė pėr ta dhunuar, ai e ka tėrhequr zvarrė deri nė sallėn e konferencave. Rezistencės sė saj i ėshtė pėrgjigjur me thikė, duke e goditur disa herė nė kokė e nė trup sekretaren e LZHK-sė. Pasi e ka lėnė pėrtokė pa ndjenja, i akuzuari Artan Lleshi ka hapur ēantėn e viktimės sė tij, prej nga ka marrė 90 mijė lekė e ėshtė larguar mes njerėzve tė shumtė qė ndodheshin nė lokalet aty pranė, pa u vėnė re nga askush.
***
“Ishte fat qė kolegia jonė, Afėrdita kishte punė nė sallėn e konferencave. Ne u ulėm nė kafe, ndėrsa ajo u ngjit lart, por zbriti e tmerruar vetėm pak sekonda mė vonė, duke bėrtitur. E kishte gjetur Mirandėn tė gjakosur e pa ndjenja. Unė lajmėrova policinė, e cila erdhi ca mė vonė dhe e dėrgoi Mirandėn nė spitalin ushtarak”,-tregon nėnkryetari i Lėvizjes Kombėtare pėr Zhvillim, Armando Ruēo. i tronditur nga ajo qė ka ndodhur, Ruēo nuk mund tė tregojė kohėn e saktė se kur ėshtė sulmuar sekretarja 53-vjeēare, por shton se autori i kėtij krimi ishte parė tė hynte ditėt e fundit nė zyrat e LZHK-sė. Ndėrkaq, policia e Tiranės njoftoi mbrėmė se Artan Lleshi u kap rrugės pėr nė Fushė-Krujė, rreth 20 minuta pasi plagosi Miranda Allėn. Fill pas sulmit tė tij tė radhės, 24-vjeēari i ishte drejtuar zonės ku ndodhet stacioni i furgonėve pėr nė qytetin e tij e kishte hipur nė njėrin prej tyre. “Autori i dyshuar u kap afėrsisht pas 20 minutash nė afėrsi tė Fushė Krujės, nė tentativė duke u larguar nga Tirana. Ai rezulton tė jetė shtetasi Artan Lleshi, 24- vjeē, i proceduar mė parė pėr “vjedhje”-njoftoi mbrėmė zėdhėnėsja Alma Katragjini.
***
Pas arrestimit, Artan Lleshi ėshtė dėrguar nė mjediset e komisariatit numėr 3 tė Tiranės, ndėrkohė qė njė grup policėsh janė nisur nė drejtim tė shtėpisė sė tij nė Fushė-Krujė. “Nė cilėsinė e provės materiale, autorit iu gjetėn nė banesė njė automatik, rreth 370 fishkė si dhe shuma e parave prej 90 mijė lekėsh, tė cilat ia kish vjedhur me dhunė Miranda Allės. Gjatė thellimit tė hetimeve u arrit nė pėrfundimin se ky shtetas ėshtė autor i marrėdhėnies seksuale tė mbetur nė tentativė tė njė gruaje, gjė pėr tė cilėn policia ka siguar tė gjitha provat e duhura ligjore”,-tha zėdhėnėsja e Policisė sė Tiranės. Sipas saj, mė datė 14 gusht 2006, Lleshi ka sulmuar njė tjetėr femėr nė afėrsi tė stadiumit “Dinamo” dhe mė 29 shtator ai ka vjedhur me dhunė vajzėn me inicialet B.M nė bulevardin “Bajram Curri”. Tashmė, 24-vjeēari Lleshi akuzohet pėr vjedhje me dhunė, marrėdhėnie seksuale me dhunė me tė rritura, me pasoja tė rėnda pėr shėndetin dhe armėmbajtje pa leje.

26/10/2006

 

KATEGORIA: Kronike nga Tirana

 

Nėna e dy fėmijėve lufton me vdekjen. Pak siguri pėr jetėn e saj

Miranda Alla, nė gjendje kome

A.B

TIRANĖ- Mjekėt e spitalit Ushtarak nuk japin asnjė siguri pėr jetėn e Miranda Allės. Sipas tyre, gruaja 53- vjeēare ndodhet nė gjendje kome, edhe pse i ėshtė nėnshtruar ndėrhyrjes kirurgjikale. “Deri nė momentin qė sekretarja e LZHK-sė do tė jetė nė gjendje kome, nuk mund tė flitet pėr jetėn e saj. E shtruar nė sallėn e reanimacionit, nėna e dy fėmijėve po lufton me vdekjen, ndėrkohė qė tė afėrmit e saj thonė dhimbshėm se mjekėt kanė hequr ēdo shpresė pėr mbijetesėn e saj. Pėr shkak tė goditjeve tė marra paraditen e djeshme, Miranda Alla ka pėsuar hemorragji cerebrale, ndėrkohė qė nė fytyrė ka pėsuar hematoma tė rėnda, kryesisht nė pjesėn e syve. Megjithėse operacioni ka pėrfunduar me sukses, mjekėt ende nuk garantojnė jetėn e sekretares sė dhunuar nga njė person me tė meta mendore nė zyrėn e saj. Ndėrsa tė afėrmit e Miranda Allės tė thonė se nuk kanė asnjė informacion mbi ngjarjen e ndodhur. “Po tė mos ishin shoqet e saj, tashmė do tė ishte e vdekur. Por dhe mjekėt kanė hequr ēdo shpresė jete. Ky ėshtė shteti qė kemi. Njė njeri, edhe pse ėshtė kapur pėr krim, mjafton tė deklarojė se ėshtė i ēmendur dhe tė nesėrmen do tė dalė, ndėrsa ne nuk dimė nėse Miranda do tė jetė nesėr gjallė.”- thotė kunati i Miranda Allės. L.Ēela

 

Gjykata izolon nė spitalin psikiatrik 24-vjeēarin Artan Lleshi. Ėshtė i paqėndrueshėm mendėrisht

“Sekretaren e godita se mė tha budalla”

Artan Lleshi goditi pas koke nė zyrėn e saj, sekretaren e LZHK-sė

Flamur Vezaj

Gjykata e Shkallės sė Parė nė Tiranė vendosi masėn e sigurisė “shtrim tė detyrueshėm nė Spitalin Psikiatrik” pėr Artan Lleshin, i arrestuar tre ditė mė parė si autor i plagosjes me thikė tė 53-vjeēares qė punonte si sekretare e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar (LZHK) pranė Shallvareve. Teksa priste fillimin e shqyrtimit tė kėrkesės pėr caktimin e masės sė sigurisė, nė katin e katėrt tė gjykatės, 24-vjeēari i shoqėruar nga pesė punonjės tė Drejtorisė sė Policisė dukej i ēekuilibruar, pasi herė pas here fliste pėrēart dhe pa kuptim. Qė nė fillim tė seancės, sipas burimeve nga gjykata, 24-vjeēari ka shprehur acarimin e tij, duke i detyruar punonjėsit e policisė tė qėndrojnė afėr tij pėr tė evituar ēdo tė papritur nga 24-vjeēari i papėrgjegjshėm. Menjėherė pas hapjes sė seancės gjyqėsore, organi i akuzės lexoi kėrkesėn pėr vleftėsim tė masės sė sigurisė, duke kėrkuar nga gjykata kryerjen e njė akt-ekspertimi psikiatrik pėr tė arrestuarin, Artan Lleshi dhe shtrimin e tij tė detyrueshėm nė Spitalin Psikiatrik, duke ngritur ndaj tij akuzėn e “marrėdhėnieve seksuale me dhunė”. Sipas akuzės, “24-vjeēari pėrbėn rrezikshmėri tė lartė shoqėrore po tė lihet i lirė, pasi edhe vepra pėr tė cilėn dyshohet se e ka kryer pėrbėn rrėzikshmėri pėr shoqėrinė, duke shtuar se ėshtė i papėrgjegjshėm pėr veprimet e tij”,-tha prokurori i ēėshtjes. Vetė i arrestuari i tre ditėve mė parė, 24-vjeēari Lleshi, para togave tė zeza, duke u munduar tė sqarojė veprimin e tij para gjykatės, mohoi akuzėn e kryerjes sė “marrėdhėnieve seksuale me dhunė”. “Nuk kam kryer marrėdhėnie seksuale dhe nuk kisha si qėllim tė kryeja. Se po tė doja kam plot vajza tė reja rrugėve. Por, unė vetėm ia godita kokėn pėr tavoline dhe mė pas e qėllova me shkelma nė tė gjithė trupin. Kėtė goditje ia kam dhėnė pasi mė tha “hajdut dhe budalla”. Unė e hapa derėn ku ndodhej ajo, dhe sapo mė pa, mė tha “dil jashtė hajdut, t’i mė ke vjedhur lekėt, ik tutje budalla”. Mua mė erdhi inat dhe hyra e qėllova, pasi unė nuk jam hajdut dhe as budalla”,-mėsohet tė ketė thėnė 24-vjeēari para gjykatės. 53-vjeēarja vazhdon tė kurohet nė Spitalin Ushtarak tė kryeqytetit nga plagėt e marra prej 24-vjeēarit, Lleshi. Sipas akuzės, ai ėshtė me probleme mendore dhe duhet tė shtrohet nė Qendrėn Spitalore tė Burgut nė Tiranė. Sipas prokurorisė, 24-vjeēari Artan Lleshi ka hyrė nė selinė e zbrazur tė LZHK-sė, tek pallatet e Shallvareve, rreth orės 11:00, ku edhe e ka goditur sekretaren. Ka qenė njė sekretare tjetėr e cila ka zbritur me ulėrima shkallėt, duke kėrkuar ndihmėn e kolegėve tė saj, tė ulur tek kafeneja ngjitur. Nėna e dy fėmijėve tė rritur mendohet tė jetė sulmuar nga manjaku, nė momentin qė ndodhej e vetme nė zyrė. Nė tentativė pėr ta dhunuar, ai e ka tėrhequr zvarrė deri nė sallėn e konferencave, ku e ka goditur duke e lėnė pėrtokė pa ndjenja. Rreth 30-minuta pas ngjarjes, policia e Komisariatit nr.2 tė kryeqytetit nė bashkėpunim me atė tė Fushė-Krujės arrestuan 24-vjeēarin Lleshi, tė cilit nė momentin e arrestimit iu gjet dhe sekuestrua njė automatikė dhe njė shumė parash. Mbi 24-vjeēarin, prokuroria ka ngritur akuza edhe pėr disa vepra penale tė ndodhura kohė mė parė nė kryeqytet. Dyshohet se 24-vjeēari ka tentuar tė kryejė marrėdhėnie seksuale me dhunė edhe me njė vajzė tjetėr nė afėrsi tė Stadiumit “Dinamo” me 14 gusht. Mė 29 shtator dyshohet se ai ka vjedhur me dhunė vajzėn me inicialet B.M nė bulevardin “Bajram Curri” nė kryeqytet. F.Vezaj




31/10/2006 Shekulli
KATEGORIA: Unė njoh njė njeri

 

Pretendenti pėr fron, Leka Zogu, ka kėrkuar nė Gjykatėn e Tiranės pezullimin e punimeve nė rrugėn mes Galerisė e Dajtit

Pronat, Gjykata e Tiranės rrėzon Leka Zogun

Gjykata: Leka Zogu nuk ka dokumentuar se ėshtė pronar i truallit tė Galerisė sė Arteve

Flamur Vezaj

TIRANĖ- Ndėrtimi i njė rruge mes Galerisė sė Arteve dhe hotel Dajtit ka vėnė nė lėvizje pretendentin pėr fron, Leka Zogu, i cili pak ditė mė parė kishte dorėzuar njė kėrkesė-padi nė Gjykatėn e Tiranės pėr pezullimin e punimeve. Paraditen e djeshme, Gjykata ka rrėzuar kėrkesėn e Leka Zogut, si tė pambėshtetur nė ligj. “Leka Zogu nuk ka dokumentuar se ėshtė pronar i truallit tė Galerisė sė Arteve dhe si i tillė, nuk mund tė kėrkojė pezullimin e punimeve rregulluese nė atė zonė”-ka pohuar dje gjyqtarja e ēėshtjes, Rezarta Vigani, nė arsyetimin e vendimit tė sigurimit tė padisė. Ky vendim rrėzoi kėrkesėn e Familjes Mbretėrore pėr ndalimin e punimeve nga firma ndėrtuese qė po restauron truallin rreth Galerisė sė Arteve. Kėrkesa pėr sigurimin e padisė u paraqit pranė Gjykatės sė kryeqytetit njė javė mė parė, pasi firma e ndėrtimit nisi tė ndėrtonte njė rrugė nė kufirin midis truallit tė Galerisė sė Arteve dhe hotel Dajtit.
***
Juristėt e Leka Zogut kanė prenduar para gjykatės se: “trualli ku ėshtė ndėrtuar Galeria e Arteve, ish-hotel Dajti dhe Kalaja janė pronė e familjes mbretėrore”. Me kėtė pretendim ata kanė kėrkuar pezullimin e punimeve pėr ndėrtimin e rrugės, punime kėto qė po bėhen nė kuadrin e “Rikonstruktimit tė Parkut tė Madh tė Tiranės” rreth zonės sė Galerisė sė Arteve, me financimin e Bashkisė sė Tiranės. Sipas juristėve tė familjes mbretėrore, pezullimi i punimeve duhej tė merrej si masė paraprake, derisa togat e zeza tė vendosin pėr kthimin e gjithė pronės Leka Zogut I. Pas debatit gjyqėsor, ku tė dyja palėt paraqiten pretendimet e tyre, gjyqtarja Rezarta Vigani vendosi rrėzimin e kėrkesės sė juristėve tė Familjes Mbretėrore, duke argumentuar se: “veē kėrkesės pėr pezullimin e punimeve, juristėt nuk kanė paraqitur nė gjykatė asnjė provė qė tė vėrtetojnė se janė pronarė tė vendit ku po kryhen ndėrtime”.
***
Sipas vendimit, familja mbretėrore duhet tė siguronte fillimisht dokumentin e pronėsisė sė truallit nga Hipoteka dhe pastaj tė kėrkonte lirimin e tij apo edhe mos kryerjen e punimeve nga subjekte tė tjera. Disa muaj mė pare, sapo nisėn punimet pėr rikonstruksionin e oborrit dhe lulishtes rreth Galerisė sė Arteve, u shėnuan disa incidente midis rojeve tė familjes mbretėrore dhe punėtorėve. Mė pas, firma fituese e punimeve vazhdoi punėn, derisa pėrfundoi rregullimin e gjithė lulishtes dhe oborrit, ndėrsa mbeti ndėrtimi i rrugės qė lidh pjesėn e mbrapme tė Galerisė me bulevardin kryesor. Ndėrkohė, burime nga gjykata pohojnė se familja mbretėrore pritet qė tė depozitojė pranė togave tė zeza, njė kėrkesė-padi me anė tė cilės do tė kėrkojnė rimarrjen e tė gjithė truallit, qė ėshtė blerė sipas tyre nė vitet 1930 nga mbreti Ahmet Zogu.


01/11/2006 Shekulli
KATEGORIA: Kronike nga Tirana

 

Shehi kandidon pėr Bashkinė e Tiranės

Shekulli



TIRANĖ- Kryetari i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, do tė garojė sėrish pėr postin e kryetarit tė Bashkisė sė Tiranės. Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, njoftoi dje se Shehi do tė garoje nė emėr tė kėsaj lėvizje. Ndėrkohe, burime nga PD kanė bėrė tė ditur pėr Shekullin se kryetari i LZHK-sė, Dashamir Shehi, i ka dėrguar njė shkresė zyrtare pėr kandidimin e tij edhe kryeministrit Sali Berisha , duke kėrkuar nga ky i fundit mbėshtetjen pėr kandidaturėn. Ndėrkohė gjatė kėtyre dy ditėve, kryetari i LZHK-sė ka zhvilluar takime dhe ka pasur kontakte edhe me kryetarin e PDK-sė, Nard Ndoka. Sot nė mesdite pritet qė mes tyre tė ketė njė takim zyrtar, nga ku mund tė mėsohet nėse PDK do ta mbėshtesė ose jo kandidaturėn e Shehit. Pak ditė mė parė, Kryetari i PDK-sė, Nard Ndoka, u shpreh se strukturat e partisė qė ai drejton, ishin tė gatshme qė tė propozonin njė kandidaturė tė denjė pėr postin e Bashkisė sė Tiranės, nė rast se Partia Demokratike nuk do tė vendoste qė tė lidhte njė marrėveshje bashkėqeverisje me PDK-nė. Nė anėn tjetėr, kryetari i LZHK-sė nė njė intervistė televizive ėshtė shprehur hapur pro kandidimit, nė rast se do tė kishte edhe njė mbėshtetje nga dy partitė PDK dhe PBDNJ. Pėr Dashamir Shehin, kjo ėshtė gara e dytė pėr Tiranėn. Tre vite mė parė, ai garoi nė emėr tė Partisė Demokrate tė Re. 


03/11/2006  Shekulli
KATEGORIA: Politike

 

“Mjerimi ka gjetur shesh…”

Artan Kasa

Duket sikur keta te PD-sė jetuan ne Hėnė deri ne 1990 dhe, as dinin as kishin degjuar apo pare gje, ne ate rregjim! Duket sikur ata nuk punuan, jetuan, dhe bene karriere ne ate kohe e per ate Enver, sikur ata kurre nuk brohoriten per te dhe sikur sot nuk udhehiqen nga nje 25 vjet ish-sekretar partie… Me duket mua, se opozita e sotme sido qe te jete, ka pasur 2 kryeministra studente dhjetori, qe pikerisht ne ate dhjetor kishin mbi supe po aq vite sa Berisha kishte si sekretar partie… Nejse, pyetja ime ėshtė: Rrihet ne pushtet valle, duke u kujtuar shqiptareve historite e ndarjes dhe konfliktit, duke gjetur e lakuar sherrin dhe negativen e jo te perbashkten, duke pare mbrapa e duke menduar mbrapsht? Pikerisht sot, qe identiteti shqiptar duhet te reflektoje unitet ne kuader te pavaresise se Kosoves, Parlamenti miraton rezoluta distancimi mes ketij apo atij lideri (qe ne dhe vetem ne, e mbajtem ne pushtet), kesaj apo asaj periudhe. Ēfare do bejme tjeter, pse nuk bejme nje rezolute anti-Zog p.sh., dhe t’ia nxjerrim flaken atij vendi me kete mentalitet? Ka nga ata qe kane vuajtur edhe nga Zogu. Ndoshta edhe nje anti-Berishe, pasi gjate 5 viteve te tij si president, pikerisht nga intoleranca dhe destabilizimi i brendshem jane vrare 5 here me shume shqiptare per vit (mesatarisht 500), sesa gjate periudhes se Hoxhes (mesatarisht 120), dhe shqiptaret u rrenuan shume here me keq ekonomikisht se gjate qeverisjes se Hoxhes… Mjaft u sollem si spurdhiake qe kemi frike nga vetja. Ne ishim dje, ne! Dhe ne jemi sot! Ne e mbajtem ne kembe, dhe ne i thurem lavde, por sillemi sikur s'kemi pare e s'kemi degjuar gje, sikur s'kemi jetuar kurre ne ate kohe, ne ate vend. Kur do ta shikojme ndonjehere realitetin e veten ne sy ashtu siē jemi, te marrim mbi supe pergjegjesite historike, e te themi “PO, fajtor ishte Enveri, por fajtor ishim dhe ne! Por sot, do perpiqemi t’ia dalim mbane ne progres e mireqenie”. Besoj se ka me shume dinjitet ne pergjegjesi e faj kur je i ndergjegjshem per te, sesa ne sherre te tilla perverte. Ja keshtu do vazhdojme t’i ndajme shqiptaret, keshtu, ne ca te nenes e ca te njerkes, ca te bardhe e ca te zinj, ca te pelqyer e ca te urryer. Ne nje ambient te tille mjerimi, do ulet kembekryq per shume, shume kohe...


04/11/2006 Shekulli
KATEGORIA: Politike

Shehi: PDK-sė i takon njė vend nė qeveri

N.Perndoj

TIRANĖ- Kryetari i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, i ėshtė bashkuar zėrave politikė tė mazhorancės, se PDK duhet tė jetė pjesė e qeverisė sė ardhshme. Shehi ka deklaruar pas takimit tė zhvilluar me kryetarin e PDK-sė, Nard Ndoka, se koha pėr ndryshime nė qeveri ka ardhur dhe madje ka kaluar. “Shumė prej atyre kolegėve tė mi qė janė nė qeveri, nuk po veprojnė si njė skuadėr politike”,- ėshtė shprehur ai ndėr tė tjera, duke shtuar se PDK-sė i takon njė ministėr nė qeveri. Dashamir Shehi ka shpallur tashmė kandidaturėn pėr Bashkinė e Tiranės, ndėrkohė qė demokristianėt janė shprehur tė gatshėm qė ta mbėshtesin, por vetėm nė rast se mes tyre dhe PD-sė nuk do tė ketė njė marrėveshje tė shkruar bashkė-qeverisėse. Vetė Shehi ka kėrkuar mbėshtetjen e gjithė forcave politike tė djathta, pėr tė garuar pėr Bashkinė e Tiranės. Ndėrsa kryetari i PDK-sė, Nard Ndoka u shpreh se takimi i zhvilluar, vjen nė kuadrin e negociatave qė PDK po zhvillon pėr reformėn zgjedhore dhe zgjedhjet vendore me tė gjitha partitė e spektrit tė djathtė. Nė kėtė drejtim ai konfirmoi se, PDK mbetet e hapur pėr tė bashkėpunuar edhe me PD-nė duke zbutur nė kėtė mėnyrė tonet e deritanishme ndaj demokratėve. Duke vlerėsuar rėndėsinė e kėtyre negociatave, Ndoka u shpreh, se “LZHK nuk pati mundėsinė e pėrfaqėsimit nė Parlament, por me negociatat e zhvilluara sot, PDK do tė bėhet pėrkthyesja e atyre ideve dhe alternativave qė LZHK do tė ndėrmarrė nė politikėn shqiptare me nismat e saj”. Lidhur me reformėn zgjedhore, Kryetari i PDK-sė theksoi se duhen ndėrmarrė hapa konkretė pėr pėrmirėsimin dhe zhbllokimin e reformės zgjedhore, nė mėnyrė qė tė krijohet mundėsia, qė ēdo parti tė ketė tė drejtėn e pėrfaqėsimit nė tė gjitha nivelet e komisioneve. Nė kėtė mėnyrė, Ndoka ka bėrė tė qartė kėrkesėn e demokristianėve, pėr t’u pėrfaqėsuar nė tė gjitha nivelet e komisioneve nė zgjedhjet e ardhshme vendore.

 


Shekulli

Intervistė me shkrimtarin dhe pėrkthyesin, Lek Pervizi

Gjėrat e ndaluara tė Lek Pervizit

Gjovalin Kola

Bruksel
Lek Pervizi (1929), djali i gjeneralit Prenk Pervizi (1897-1977), bashkėpunėtorit tė afėrt tė mbretit Zog, kaloi gjysmė shekulli nėpėr kampe e internime pėr shkak tė origjinės. Por, fatmirėsisht, ai e arriti rėnien e komunizmit dhe vendosi ta kalojė pjesėn tjetėr tė jetės nė Belgjikė, ku kishte jetuar e vdekur si emigrant politik edhe babai i tij. Vitet e kėtushme janė njė rilindje pėr tė dhe familjen e tij. Megjithėse erdhi nė njė moshė qė shumica heqin dorė nga ēdo aktivitet, pėrveē dominove, Pervizi iu pėrvesh punės si botues, me revistėn “Kuq e Zi”, i vetmi botim shqip nė Bruksel, pas “Albanisė” sė Konicės; si poet, historian, pėrkthyes e piktor. Tani ai ėshtė autor i njė sėrė librave tė botuar edhe frėngjisht, italisht. Nė Shqipėri, sapo ėshtė botuar libri “Veprat e lavdishme tė Skėnderbeut” i Dhimitėr Frėngut i pėrkthyer nga italishtja nga Lek Pervizi. Njė libėr tjetėr i Eduard Shnaiderit pėr Pellazgėt i vitit 1893 ėshtė shqipėruar prej tij nga frėngjishtja. Nė studio janė gati libra tė tjerė dhe autori i tyre nuk do t’ia dijė pėr 77 vjetėt e tij.

Meqė ėshtė hera e parė qė flasim pėr krijimtarinė tuaj, a mund tė na thoni se ku e ka burimin ajo? A besoni se do t’i realizoni projektet e parashikuara?
Krijimtaria ime duhet kėrkuar nė jetėn qė kam kaluar nėpėr kampe e internime, nė izolim tė plotė nga shoqėria e jeta aktive kulturore, kur na ishte mohuar shprehja e mendimit tė lirė. Dihet se njė pjesė e rėndėsishme e shtresės intelektuale qė ishte formuar nė shkollat dhe universitetet e Europės u zhduk, u burgos e u internua. Ndėr ta kishte shkrimtarė tė afirmuar, me tė cilėt kam ndarė vuajtjet.
Nė ato kushte ishte e pamundur krijimtaria faktike e shkruar nė letėr dhe unė merresha me krijimtari mendore, domėthėnė planifikoja me vete se ē’duhet tė bėja kur tė fitoja lirinė. Dhe pikėrisht ato frymėzime arrita t’i realizoj kur fitova lirinė nė Belgjikė. Por m’u desh fillimisht tė shprehem me poezinė, pėr tė fiksuar mbresat qė kisha stivosur nė kujtesė. Kurse tablotė qė kisha pėrfytyruar mbetėn pa u realizuar, sepse nuk mund t’iu pėrgjigjesha tė dy prirjeve njėkohėsisht. Por me pikturėn tani merret djali im, Leonardi, i cili, me sa duket, do t’i realizojė edhe ato qė unė nuk munda t’i realizoj nė kushtet e diktaturės.
Ju mė pyesni se a do tė mund t’i realizoj projektet e mia krijuese? Unė besoj se po. Liria ėshtė frymėzuesja mė e madhe pėr krijimtarinė njerėzore.

Njė poete belge e ka quajtur poezinė tuaj “njė kėngė plot dritė qė vjen nga errėsira, disa nota shprese qė vallėzojnė mbi terrorin”. Si keni mundur ta ruani kėtė ndiesi nė atė kohė, kur edhe sot njerėzit kanė stres e zymtėsi? A ka ndonjė sekret kėtu?
Poetja belge, siē duket, ka ditur t’i lexojė vjershat e mia, meqė ka arritur nė kėtė pėrfundim. Sepse, pavarėsisht se vargjet e mia pėrmbajnė denoncimin dhe mallkimin ndaj njė diktature mizore, siē ishte ajo e komunizmit nė Shqipėri, ato shprehin njėkohėsiht shpresėn e shpėtimit qė mbetej si njė flakėz e pashuar nė ato katakombe tė mynxyrshme tė shekullit XX. Meqė pėrmende fjalėn sekret, unė mendoj se ai qėndron nė forcėn e shpirtit e tė mendjes, nė kurajon pėr tė qėndruar mbi rrethanat banale tė asaj jete monotone, siē mund tė jetė jeta e njerėzve tė mbyllur nė vathė si bagėtia.
Por ato qė pėrbėjnė jetėn tonė janė ngjarjet e jashtėzakonshme. Ato konkretizojnė procesin evolutiv tė njerėzimit dhe tė botės sė vogėl tė ēdo individi. Unė mund tė them se e kam pėrjetuar tė jashtėzakonshmen dhe jam pjesė e historisė sė individit, sepse vazhdoj tė jetoj me tė jashtėzakonshmen, qė ėshtė krijimtaria.

Cilėn doni mė shumė pikturėn apo poezinė? A gjeni ndonjė gjė tė pėrbashkėt mes kėtyre arteve? Cilėt janė piktori dhe poeti juaj i preferuar?
Leonardo da Vinēi i vinte nė njė plan pikturėn me poezinė. Sipas tij ēdo tablo pikture pėrmban njė frymėzim poetik e ēdo poezi pėrmban njė vepėr piktorike. Po tė flas pėr veten time, kur jam i pėrqėndruar nė njė tablo, humb fare nga jeta reale dhe ndiej po atė kėnaqėsi qė mė jep frymėzimi pėr njė poezi. Ashtu si piktura qė tė ngjall ndjenja e tė le mbresa tė thella me anė tė shikimit, edhe poezia tė vė po nė atė gjendje emotive me anė tė fjalės e mendimit.
Da Vinēi qė ka qenė pėr mua njė pikė referuese, si artist i madh dhe i pakalueshėm, por njėkohėsisht si njė gjeni i krijimtarisė universale. Kurse poeti im i preferuar mbetet Dante Aligeri.

Pas njė jete tė tėrė me ngjyrat, pas shkollimit nė Itali, a keni menduar pėr njė ekspozitė retrospektive pėr 60-vjetorin e pikturės suaj, ose tė pėrbashkėt me djalin tuaj, Leonardin, qė tani ėshtė njė piktor i njohur nė Belgjikė?
Eksperienca ime nė pikturė, mbetet njė problem i koklavitur, sepse nė ato kushte tė kufizuara nuk mund tė krijoja ato qė doja. Nė pamundėsi materiale, nė copa letrash tė ēfarėdoshme kisha vizatuar jetėn e njerėzit nė kampe e burgje. Por nga frika se mos m’i gjenin, m’u desh t’i digjja tė gjitha, bashkė me shumė shkrime, kryesisht poezi.
Por nėse poezia ngulitet nė kujtesė, vizatimet e pikturat mbeten vegime tė largėta tė pakapshme. Nga gjithė ajo kohė kanė shpėtuar vetėm disa vizatime e portrete tė ndonjė bashkėvuajtėsi, siē e thashė, nė letra dosido, e disa portrete tė fėmijėve, nėnės, vėllait, gruas si dhe ndonjė autoportret. Pata filluar njė tablo tė madhe (288 x 160 cm) mbi njė betejė tė Skėnderbeut nė Kurbin, qė quhet beteja e Fushė Kuqes, poshtė Milotit. E kisha vėnė nė njė faqe muri tė dhomės sė vetme qė na kishin dhėnė dhe herė pas here merresha me tė. Kėtė tablo pata fatin ta marr me vete dhe e mbaj aty nė mur, siē e mbaja dikur, mė tepėr si njė kujtim e dėshmi tė asaj epoke.
Sigurisht qė njė ekzpozitė retrospektive do tė ishte mirė tė hapej. Kjo do tė ishte pėrmbushje e njė dėshirė qė nuk munda ta realizoj nė rininė time.

Jeni shumė i interesuar pėr historinė. Kėtė e tregon libri qė keni shkruar frėngjisht, “Albanie, pays ą connaītre” (Shqipėria, vend pėr t’u njohur), por edhe pėrkthimi i Frėngut, i Pellazgėve etj. Pėrse ky rikthim tek e kaluara?
Kur erdha nė Belgjikė, qė nė fillim vėrejta njė mosnjohje e mospėrfillje pėr vendin tonė. Atėherė iu pėrvesha punės pranė bibliotekave e arkivave. Gjuhėt e huaja nuk mė pengonin, duke filluar nga latinishtja. Libri qė kam shkruar ka vlerė informative pėr ēėshtjen gjuhėsore e historinė e shqiptarėve, nga zanafilla deri ne ditėt tona, si pėrshkrim pėrmbledhės dhe si njė sfidė ndaj moskokėēarjes sė tė huajve, por edhe tė shqiptarėve, ndaj problemit historik tonit, jo vetėm i harruar, por edhe i deformuar e i falsifikuar nga tė huajt e nga vetė shqiptarėt. Librin e hartova frėngjisht, pikėrisht qė ta lexojnė tė huajt, sepse shqiptarėt, mirė apo keq e njohin historinė e tyre mė mirė se historianėt. Kjo mė shtyu tė pėrkthej edhe librin “Pellazgėt e pasardhėsit e tyre” tė Eduard Shnaiderit, qė ka njėfarė lidhjeje me librin tim pėrsa i pėrket lashtėsisė sė shqiptarėve dhe tė gjuhės shqipe, si gjuhė themelore e paraardhėse e gjuhėve tė tjera. Kurse pėr librin mbi Skėnderbeun tė shkruar latinisht nga At Dhimitėr Frėngu mė 1478-80 dhe i pėrkthyer me dhjetėra herė radhazi nė Venedik, u nisa nga fakti se Frėngu nuk ishte pėrkthyer shqip dhe nuk ishte vlerėsuar fare si i pari shqiptar qė shkruajti pėr Princin e Madh. Librin e tij e zbulova rastėsisht nė njė bibliotekė italiane dhe vendosa ta pėrkthej nga italishtja e vjetėr. At Dhimitėr Frėngu, kushėri i Pal Engjėllit e nip i Skėnderbeut qė e shoqėroi atė nė beteja, si kėshilltar, arkėtar, pėrkthyes e sekretar, por edhe luftėtar (sepse klerikėt luftonin si tė tjerėt), na jep biografinė e saktė tė Gjergj Kastriotit. Pėr mendimin tim, ai mbetet burimi i historisė sė Skėnderbeut, nga ku morėn tė gjithė shkrimtarėt pasardhės, duke ia pėrvetėsuar veprėn e meritėn.

Sapo ėshtė botuar Fjalori i ri Enciklopedik Shqiptar. A besoni se aty ka gjetur vend edhe figura e babait tuaj, gjeneral Prenk Pervizit?
Jam shumė skeptik pėr kėtė fjalor ku dyshoj se do tė vėrehen mungesa tė mėdha, si nė tė parin. Duke pasė parasysh fjalorin e 1985-s, nuk besoj se ky fjalor i dytė, i hartuar nga tė njėjtėt njerėz, do tė pėrmbushė plotėsisht misionin e tij, pėrveē faktit qė do tė vulosė dezinformime e falsifikime tė tjera. Do tė ketė paragjykime, mohime vlerash, njerėzish e ngjarjesh. Sa pėr prindin tim, unė mund tė them se ai ka qenė njė figurė historike, i cili, si ushtarak i lartė, ka luajtur rolin e tij nė mėkėmbjen e shtetit shqiptar nė periudhėn e Mbretėrisė e mė pas. Njerėz si ai kanė vend nė ēdo fjalor enciklopedik Nėse ai nuk do tė figurojė aty, atėherė ēfarė kishit pėr tė thėnė ju?

Ju e vizitoni shpesh Shqipėrinė, Laēin e Kurbinin e tė parėve tuaj. Ēfarė ndryshimesh keni konstatuar apo ēfarė ju bėn mė shumė pėrshtypje?
Me pėlqeu qė rinia ishte dhanė pas shkollave dhe pas aktiviteteve kulturore, nėn udhėheqjen e arsimtarėve. Njė grup intelektualėsh pėrpiqej tė zhvillonte aktivitete tė ndryshme. Kishte pėrpjekje pėr tė rikrijuar historinė e Kurbinit, e cila kishte mbetur jetime prej njė gjysmė shekulli. Dallova se ajo kohė kishte ndikuar nė harresėn e historisė dhe tė traditave tė krahinės. Ajo qė mė bėri pėrshtypje, ishte devocioni pėr vendin e shenjtė tė Shna Ndout ku vėrshonin ēdo tė martė me mijėra njerėz nga tė gjithė anėt e Shqipėrisė.
Mė nė fund, shqiptarėt e ndienin veten tė lirė. Kjo ishte kėnaqėsia mė e madhe pėr mua, kur pashė vendasit e mi tashmė tė vetėdijshėm se kishin fituar lirinė dhe e ēmonin atė. Dante ka shkruar nė “Komedinė Hyjnore” se lirinė aq tė shtrenjė e kėrkon vetėm ai qė pėr tė ka vuajtur gjithė jetėn!”

24/10/2006


 

Jashte rrezikut sekretarja e masakruar brenda LZHK

E Premte, 27 Tetor 2006 KORRIERI

Permiresohet gjendja shendetesore e sekretares se Partise Levizja per Zhvillim Kombetar, e cila u godit barbarisht dhe u tentua te perdhunohej dy dite me pare nga nje maniak seksual. Nga spitalit mesohet se gjate dites se djeshme, 53-vjecarja Miranda Alla eshte permiresuar ndjeshem, pas nderhyrjeve mjekesore. Nderkohe, autori i kesaj ngjarjeje qe ndodhi paraditen e se merkures ne zyrat e Partise Levizja per Zhvillim Kombetar, eshte 24-vjecari Artan Lleshi, i cili u arrestua vetem pak ore pasi dhunoi sekretaren. Pritet qe sot Lleshi te dale para trupit gjykues, i cili do te vendose masen e sigurise per te. Ne sallen e gjyqit Lleshi pritet te tregoje shkakun e dhunes se tij. Pas arrestimit, 24-vjecari u shpreh para oficereve te Policise Kriminale, se sekretarja e Dashamir Shehit, kryetarit te LZHK-se, e kishte share dhe ai ndaj e dhunoi. I arrestuari akuzohet edhe per dy ngjarje te ngjashme qe kane ndodhur pak dite me pare ne kryeqytet. K.K


 

Kontroll psikik per Leshin: “Me ofendoi”

E Diele, 29 Tetor 2006 KORRIERI

Dhunuesi i Miranda Alles, sekretares se kryetarit te LZHK-se, deshmon ne dhenien e mases nga gjykata. Artan Lleshi deklaron se nuk deshi ta perdhunoje. Gjykata jep vendimin “per shtrim te detyruar ne spitalin psikiatrik”

“Me ofendoi, prandaj ushtrova dhune ndaj Miranda Alles. Kjo ka qene pergjigja gjate deshmise se Artan Lleshit, ne seancen gjyqesore te dites se djeshme ne Gjykaten e Tiranes, e cila dha masen e sigurise “shtrim i detyruar ne spitalin psikiatrik”. Keshtu, i pandehuri Artan Lleshi eshte perballur dje me togat e zeza, ku ka kerkuar dhe qe gjykata t’i caktoje nje avokate femer. Lleshi duhet te pergjigjet per veprat penale te marredhenie seksuale me dhune me te rritura, me pasoja te renda per shendetin, vjedhje me dhune dhe armembajtje pa leje. Gjate seances se djeshme, prokurori i ceshtjes, Armand Gurakuqi, i kerkoi gjykates qe te cilesoje si te vlefshem ndalimin e tij dhe qe i arrestuari te shtrohej ne spitalin psikiatrik, ku me pas do t’u nenshtrohet ekzaminimeve per te kontrolluar shendetin e tij mendor, duke qene se dyshohet te kete probleme mendore. Keshtu, gjykata pasi degjoi deklarimet e vete te te pandehurit dhe pretendimet e mbrojtjes, vendosi shtrimin e detyrueshem per Artan Lleshin, i perfolur si maniak seksual, ne spitalin psikiatrik.

Deshmia

I pandehuri eshte ngritur ne kembe, duke u mbajtur ne hekurat e qelise se salles se gjyqit dhe nisur te tregoje me kerkese te gjykates te gjithe historine per te cilen akuzohet. “Eshte e vertete qe une pak dite me pare une kam hyre ne seline e LZHK-se, tek pallatet e “Shallvareve”, por nuk kam pasur ndonje qellim te keq. Njera nga punonjeset sapo me pa, me filloi duke u ankuar e bertitur, duke me akuzuar sikur une isha hajdut. Keshtu qe u nxeha dhe fillova t’i thosha qe nuk jam hajdut, por ajo insistonte. Me hipen nervat dhe nuk pashe me. Nisa ta godisja. Fillimisht e godita dy here ne koke me nje thike qe mu gjend rastesisht me vete, pasi ajo nuk po pushonte dhe me pas edhe ne pjese te tjera te trupit.
Shume kane thene se ia hoqa veshmbathjet per ta perdhunuar, por nuk eshte e vertete. Une thjesht isha i nxehur edhe doja ta rrihja, nuk kisha asnje qellim ta detyroja per te kryer marredhenies seksuale, ose me mire, ta perdhunoja”. Kjo eshte deshmia qe ka dhene i pandehuri perpara gjykates, variant i cili eshte mbeshtetur edhe nga avokatja e tij mbrojtese, e cila eshte perzgjedhur nga gjykata. Kjo nuk ka qene hera e pare qe Lleshi po perballet me gjykaten, pasi ai eshte proceduar edhe nje here tjeter per vjedhje.

Ngjarja

Diten e merkure, 53-vjecarja Miranda Alla, sekretare e Levizjes per Zhvillim Kombetar, ka mberritur si zakonisht ne zyre, aty nga ora 9.00 e mengjesit.
Po ashtu, ne ate paradite sipas akuzes, mendohet qe ne seli te kete qene edhe i pandehuri. Nderkohe, rreth ores 11.00, nje tjeter sekretare me emrin Aferdita ka zbritur me ulerima shkallet, duke kerkuar ndihmen e kolegeve te saj, te ulur tek kafeneja ngjitur. Sipas prokurorise, Alla eshte gjendur pa ndjenja ne mes te nje pellgu gjaku, e shtrire ne sallen e konferencave. Nena e dy femijeve te rritur mendohet te jete sulmuar nga maniaku, ne momentin qe ndodhej e vetme ne zyre. Sipas hetimeve te deritanishme, ne tentative per ta dhunuar, ai e ka terhequr zvarre deri ne sallen e konferencave. Rezistences se saj i eshte pergjigjur me thike, duke e goditur disa here ne koke e ne trup. Pasi e ka lene pertoke pa ndjenja, i akuzuari Artan Lleshi ka hapur canten e viktimes se tij, prej nga ka marre 90 mije leke e eshte larguar. Ai u kap afersisht pas 20 minutash, ne afersi te Fushe-Krujes, ne tentative duke u larguar nga Tirana.

 


Masaker ne seline e LZHK

E Merkure, 01 Nentor 2006 KORRIERI

Ne mes te dites, ne qender te Tiranes, nje zyrtare masakrohet dhe bie viktime e abuzimit seksual ne zyren e saj, krejtesisht e pambrojtur. Per me teper, Miranda A., 53 vjece, ishte viktima e radhes e 24-vjecarit Artan Lleshi. Policia pranoi se i dyshuari po vezhgohej dhe hetohej per disa ngjarje te tjera te ngjashme, te ndodhura ne ditet pararendese. Ngjarja e rende ndodhi ne mjediset e Partise se Levizjes per Zhvillim Kombetar, ku sekretarja e kesaj partie ra viktime e krimit te rende dhe grabitjes. Lleshi, proceduar me pare per vjedhje, u kap pas pak oresh ne Fushe-Kruje, ne arrati dhe iu gjeten arme zjarri, si dhe 90 mije leke qe i kishte vjedhur me dhune Mirandes. Nderkohe, gjate thellimit te hetimeve u konkludua se 24-vjecari eshte autor i marredhenies seksuale te mbetur ne tentative te nje shtetaseje, gje per te cilen policia kishte siguruar te gjitha provat e duhura ligjore, pasi gjeti nje bluze dhe nje pale pantallona, ku dalloheshin qarte njollat e gjakut te shkaktuara viktimes. Sakaq, Lleshi ne afersi te stadiumit "Dinamo", me 14 gusht 2006, kishte abuzuar me nje tjeter qytetare. Po keshtu, i riu maniak rezulton se eshte autor edhe i dhunimit te qytetares B.M. dhe i vjedhjes me dhune te saj, te ndodhur me 29 shtator 2006, ne bulevardin "Bajram Curri". Policia pas masakres ne LZHK, tha se Lleshi "ndiqej ne procedim policor, me qellim dokumentimin me prova te aktivitetit te tij kriminal". Por kjo nuk evitoi ngjarjen e rende qe ndodhi ne zyren e partise monarke.

 


Ndoka takon Shehin: Do ju perfaqesojme ne Parlament

E Shtune, 04 Nentor 2006 KORRIERI

Kryetari i Partise Demokrsitianeve Nard Ndoka ka zhvilluar nje takim me kryetarin e Levizjes per Zhvillim Kombetar, Dashamir Shehi. Gjate ketij takimi ata kane diskutuar mbi bashkepunimin per zgjedhjet e ardhshme vendore. Kreu demokristian Ndoka saktesoi se ky takim vjen ne kuadrin e negociatave qe PDK po zhvillon per reformen zgjedhore dhe zgjedhjet vendore me te gjitha partite e spektrit te djathte. “LZHK nuk pati mundesine e perfaqesimit ne Parlament, por me negociatat e zhvilluara sot PDK do te behet perkthyesja e atyre ideve dhe alternativave qe LZHK do te ndermarre ne politiken shqiptare me nismat e saj”, konstatoi Ndoka. Ndersa kreu i LZHK-se, Shehi i pyetur per ndryshime ne qeveri u shpreh se “ka ardhur koha per ndryshime edhe pse nuk mund te themi se kjo qeveri i ka bere te gjitha punet keq”.

 


Gazeta Metropol -

I sėmuri mendor plagos sekretaren e LZHK-sė

MARIGLEN MULLAI

26 Tetor  Arrestohet autori, tentoi ta pėrdhunonte, pasi i kėrkoi para

Plagoset rėndė sekretarja e kreut tė LZHK-sė. Dje, pak pas mesditės, njė person ka plagosur rėndė me grushta dhe shkelma sekretaren e kreut tė LZHK-sė, Dashamir Shehi. Miranda Alla 53 vjeēe, e cila punon si sekretare nė selinė e LZHK-sė ėshtė plagosur dje dhe ngjarja ka ndodhur pikėrisht nė ambientetet e punės sė saj, tek “Shallvaret”, teksa njė person me tė meta mendore e sulmoi me thikė. Ai tentoi edhe tė kryente marrėdhėnie seksuale me dhunė, por policia e ka arrestuar, teksa ishte duke ikur pėr nė shtėpi. E plagosura ėshtė ēuar menjėherė nė gjendje tė rėndė nė Spitalin Ushtarak, ndėrsa atentatori u arrestua nga polica.
Nga hetimet paraprake rezultoi, se personi quhet Artan Lleshi dhe njihet si person me tė meta mendore. Pas krimit, ai u pėrpoq tė largohej nė drejtim tė Fushė-Krujės, por pa rezultat, pasi policia e cila ishte sinjalizuar pėr ngjarjen ka prangosur Lleshin, pranė vendit ku nisen makinat pėr nė Fushė-Krujė.

Shkaku

Pasi morėn deklarimet nga personat qė e kishin parė ngjarjen dhe tė autorit tė plagosjes, policia ka arritur nė pėrfundimin se Lleshi ka qenė me tė meta mendore. Fillimisht, ai ka hyrė nė brendėsi tė zyrės qendrore tė LZHK-sė dhe i ka kėrkuar para sekretares Alla. Pas marrjes sė pėrgjigjes negative, ashtu siē kishte ndodhur edhe disa herė tė tjera, Lleshi ka filluar njė breshėri goditjesh nė bark, kokė e gjymtyrė. Por, ai nuk ėshtė mjaftuar me kaq. Pas kėtyre veprimeve, ai ka tentuar tė kryente marrdhėnie sekuale me dhunė me Allėn.

Arrestimi

Burimet policore, thanė se rasti i Lleshit ishte i pėrsėritur, pasi ai kishte shkuar edhe herė tė tjera nė kėtė zyrė, ku kėrkonte lekė herė pas here. Policia e kishte skeduar si person me tė meta mendore. Pas sinjalizimit pėr kėtė ngjarje, uniformat blu kanė koordinuar punėn dhe njė nga makinat e grupit policor, ėshtė nisur pėr nė stacionin e autobusave pėr nė Fushė-Krujė. Leshi ka disa vite qė vuan nga ērregullimet mendore. Jetim prej disa vitesh, ai bredh nė rrugėt e Tiranės, ku ka shkaktuar edhe trazira tė tjera, por tashmė ai rrezikon disa vite burgu, pasi rėndojnė dy akuza, ajo e “tentativės pėr marrdhėnie seksuale me dhunė” dhe “plagosje e rėndė me dashje”.

 


Gazeta Metropol -

Shehi deklaron kandidaturėn pėrballė PD, PDK vendos kushte

 

4 Nentor  Ndoka nis koalicionin me LZHK e Shehit

Kryetari i Partisė Demokristiane, Nard Ndoka, ka zhvilluar dje njė takim me kryetarin e Partisė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, me synim bashkėpunimin nė zgjedhjet e ardhshme vendore. Megjithėse gjatė kėtij takimi, Ndoka u shpreh se i qėndron bashkėpunimit me Partinė Demokratike, ai la tė kuptohej se nė rast se nuk do tė ketė marrėveshje me PD-nė, atėherė PDK do tė mbėshtesė kandidaturėn e Dashamir Shehit nė Tiranė. Takimi mes Ndokės dhe Shehit ėshtė mbajtur nė selinė e LZHK-sė dhe ėshtė diskutuar mbi bashkėpunimin pėr zgjedhjet e ardhshme vendore. Ndoka u shpreh se ky takim vjen nė kuadrin e negociatave qė PDK po zhvillon pėr reformėn zgjedhore dhe zgjedhjet vendore me tė gjitha partitė e spektrit tė djathtė, dhe nė kėtė drejtim konfirmoi se PDK mbetet e hapur pėr tė bashkėpunuar edhe me PD-nė. “Partia Demokristiane vazhdon t’i qėndrojė vendimit se do tė bashkėpunojmė me Partinė Demokratike, nė rast se merren parasysh kėrkesat tona”, ėshtė shprehur Ndoka. Duke vlerėsuar rėndėsinė e kėtyre negociatave, Ndoka u shpreh se, LZHK nuk pati mundėsinė e pėrfaqėsimit nė Parlament, por me negociatat e zhvilluara PDK do tė bėhet pėrkthyesja e atyre ideve dhe alternativave qė LZHK do tė ndėrmarrė nė politikėn shqiptare me nismat e saj. Lidhur me reformėn zgjedhore, Ndoka u shpreh se duhen ndėrmarrė hapa konkretė pėr pėrmirėsimin e kėsaj reforme dhe pėr zhbllokimin e saj, qė tė krijohet mundėsia qė ēdo parti tė ketė tė drejtėn e pėrfaqėsimit nė tė gjitha nivelet e komisioneve. Nga ana e tij, Shehi ka mbėshtetur kėrkesat e PDK-sė pėr ndryshime nė qeveri, duke shtuar mė tej se kėto ndryshime duhet tė ishin ndėrmarrė mė parė. "Jo vetėm qė ka ardhur koha pėr ndryshime nė qeveri, por edhe ka kaluar, edhe pse nuk mund tė themi se kjo qeveri i ka bėrė tė gjitha punėt keq", ėshtė shprehur Shehi.

 

 

Topalli: S“ka ndryshime nė Qeveri, ėshtė efiēente

ELJONA BALLHYSA

4 Nentor  Kryetarja e Kuvendit kundėr kėrkesave tė PDK dhe PBDNJ

Kryetarja e Kuvendit, njėkohėsisht dhe numri dy i Partisė Demokratike, Jozefina Topalli, ka qenė mė e prerė ndaj kėrkesave pėr ndryshime nė qeveri, duke i kundėrshtuar ato. Gjatė njė prononcimi pėr mediat, Topalli u shpreh dje se qeveria aktuale ėshtė qeveria mė efiēente qė ka pasur deri mė sot Shqipėria. Sipas saj, puna e qeverisė ndihet tashmė nė njė sėrė prej arritjeve tė saj, ku ndėr mė tė rėndėsishmet Topalli veēon nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Asociim-Stabilizimit.

"Qeveria aktuale ėshtė mė seriozja dhe efiēentja qė ka pasur Shqipėria nė 15 vitet e fundit. Kjo ka qenė qeveria mė serioze dhe mė efiēente e 15 viteve tė fundit, sepse ka pasur kurajė dhe ka dalė me shumė sukses nė reformat mė tė vėshtira dhe mė komplekse. Kjo ndihet edhe nė autputet qė ka pasur nė nėnshkrimin e MSA-sė, nė buxhetet shtesė, me shtimin e pensioneve, me shtimin e rrogave etj.", ėshtė shprehur Kryetarja e Kuvendit, Topalli.

Debati

Nė lidhje me kėrkesat pėr ndryshime nė qeveri, reagoi njė ditė mė parė edhe Kryeministri i vendit, Sali Berisha, i cili u shpreh se, tashmė PD ndodhet nė fushatė elektorale, duke nėnkuptuar se nuk do tė ketė ndryshime para zhvillimit tė zgjedhjeve lokale. Nga ana tjetėr, ai theksoi se vazhdon tė ketė dialog konstant me aleatėt, deklaratė kjo qė ra ndesh me prononcimin e kreut tė Grupit Parlamentar tė Partisė Demokratike, Bamir Topi. Ky i fundit la tė kuptohet se deklaratat pėr ndryshime nė qeveri vijnė pėr shkak tė njė mungese dialogu mes Kryeministrit dhe partive aleate. Sipas Topit, gjithēka do tė normalizohet nėse zhvillohet njė tryezė e institucionalizuar midis partive aleate tė koalicionit tė djathtė. Por kjo, sipas Topit, ėshtė nė dorė tė Kryeministrit tė vendit, i cili ėshtė njėkohėsisht dhe kryetari i koalicionit qeverisės.

Kėrkesa

Kėrkesa pėr ndryshime nė qeveri ka ardhur fillimisht nga Kryetari i Partisė Demokristiane, Nard Ndoka. Ky i fundit ka mbledhur 8 deputetė nga parti tė ndryshme politike, duke krijuar njė grup tė fuqishėm parlamentar. Me rritjen e numrit tė deputetėve, Ndoka ka theksuar kėrkesėn pėr bashkėqeverisje me PD-nė, duke e arsyetuar kėtė me pėrfaqėsimin e partive tė tjera aleate me poste nė qeveri, tė cilat kanė mė pak deputetė se PDK. Deklaratave tė Ndokės i ėshtė shtuar ditėt e fundit edhe deklarata e sekretarit tė pėrgjithshėm tė PBDNJ-sė, Leonard Solis, i cili bėri tė ditur se, kėrkesa e Ndokės ėshtė e drejtė dhe se PDK duhet tė pėrfaqėsohet nė Kuvend. Sipas Solis, me ndryshimin e konfiguracionit nė Kuvend duhet tė ndryshojė sa mė parė dhe fytyra e qeverisė. Ndryshime nė qeveri ka kėrkuar dhe kreu i LZHK-sė, Dashamir Shehi, i cili ka shpallur kandidaturėn pėr kreun e Bashkisė sė Tiranės, duke kėrkuar mbėshtetjen e tė djathtėve.

 


Gazeta Balkan 

Lajme nga Lajmi i dites

Plagoset sekretarja e kreut tė LZHK-sė
Policia arreston autorin, Artan Lleshi. Akuzohet pėr vrasje tė mbetur nė tentativė

 

Autori i Lajmit: Artan Cena
Njė i sėmurė mendor ka tentuar tė pėrdhunojė njė 53-vjeēare dhe mė pas e ka qėlluar atė mė thikė, duke i shkaktuar plagė tė rėnda. Ngjarja e rėndė ka ndodhur mesditėn e djeshme, nė qendėr tė kryeqytetit, nė selinė e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Miranda Alla, ėshtė plagosur rėndė dhe mė pas ėshtė dėrguar nė spital nė gjendje tė rėndė, nėn mbikėqyrjen e mjekėve. Ndėrkohė qė policia ka ndaluar nė afėrsi tė Fushė- Krujės, autorin e kėsaj plagosjeje tė rėndė, Artan Lleshin, qė sipas tė dhėnave, ėshtė njė i sėmurė mendor. Policia bėn tė ditur se deri mė tani arsyet e plagosjes janė ende tė paqarta, por pritet tė zbardhen pas marrjes nė pyetje tė tė ndaluarit.
Ngjarja
Sekretarja e kreut ekzekutiv tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, 53-vjeēarja Miranda Alla, ėshtė sulmuar me thikė nė zyrėn e saj mesditėn e djeshme dhe pėr pasojė ka marrė plagė tė rėnda. E plagosura ėshtė dėrguar menjėherė nė spitalin ushtarak dhe, sipas konfirmimeve nga mjekėt e tij, gjendja e saj ėshtė mjaft kritike. Pas marrjes sė njoftimit, forca tė policisė sė Tiranės si dhe autoritetet e kėsaj drejtorie kanė shkuar menjėherė nė vendngjarje dhe kanė filluar punėn pėr hetimin e kėsaj ēėshtjeje. Motivet e agresionit nga i arrestuari ndaj sekretares sė LZHK-sė janė ende tė panjohura pėr uniformat blu, por mėsohet se Artan Lleshi mund tė jetė njė manjak seksual. Mbi tė ėshtė ngritur akuza e vrasjes sė mbetur nė tentativė. Dėshmitarja e parė e ngjarjes ka qenė sekretarja e pėrgjithshme e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Bashkė me tė ka qenė edhe nėnkryetari i LZHK-sė, Armando Ruēo, i cili tregon si e morėn vesh ngjarjen dhe kush njoftoi policinė. Ruēo tha se e plagosura ishte mjaft korrekte nė punė, ndėrsa shtoi se krimi mund tė ketė ndodhur qė nė kohėn kur ajo ka hyrė nė zyrė.
Arrestimi
Artan Lleshi, ishte larguar menjėherė pasi kishte goditur me thikė 53-vjeēaren Alla. Por ai nuk ka mundur tė shkojė deri nė Fushė- Krujė, pėr edhe ku ishte nisur. Uniformat blu, pasi ishin njoftuar nga anėtarėt e LZHK-sė, pėr ngjarjen, kanė shpallur nė kėrkim autorin pas dėshmive tė mbledhura nė vendin e ngjarjes. Kėshtu janė lajmėruar tė gjitha patrullat e policisė, qė tė arrestonin Lleshin. Kėshtu kolegėt e Krujės, u kanė dhėnė njė dorė atyre tė Tiranės, duke bėrė arrestimin e autorit tė plagosjes sė sekretares sė kreut tė LZHK-sė, Dashamir Shehi. Mbi tė arrestuarin Artan Lleshi, nga policia ėshtė ngritur akuza e vrasjes sė mbetur nė tentativė.

53 vjeēe ėshtė viktima e njė tė sėmuri mendor, gjatė ditės sė djeshme

1 person ėshtė arrestuar si autor i plagosjes sė sekretares sė kreut tė LZHK-sė

Ky lajm ėshtė publikuar: 26/10/2006

 


Gazeta Balkan

Lajme nga Pozita

Shehi zyrtarizon garimin pėr kreun e Bashkisė

 

Autori i Lajmit: Red.
Kryetari i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, do tė garojė sėrish pėr postin e kryetarit tė Bashkisė sė Tiranės. Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, njoftoi dje se Shehi do tė garojė nė emėr tė kėsaj lėvizjeje. Ndėrkohė, burime nga PD-ja pohojnė se kryetari i LZHK-sė, Dashamir Shehi, i ka dėrguar njė shkresė zyrtare pėr kandidimin e tij edhe kryeministrit Sali Berisha, duke kėrkuar nga ky i fundit mbėshtetjen pėr kandidaturėn. Ndėrkohė, gjatė kėtyre dy ditėve, kryetari i LZHK-sė ka zhvilluar takime dhe ka pasur kontakte edhe me kryetarin e PDK-sė, Nard Ndoka. Dje, pas takimit midis tyre, kreu demokristian u shpreh se ky takim vjen nė kuadrin e negociatave qė PDK po zhvillon pėr Reformėn Zgjedhore dhe zgjedhjet vendore me tė gjitha partitė e spektrit tė djathtė dhe nė kėtė drejtim konfirmoi se "PDK mbetet e hapur pėr tė bashkėpunuar edhe me PD".
Duke vlerėsuar rėndėsinė e kėtyre negociatave, Ndoka u shpreh se "LZHK nuk pati mundėsinė e pėrfaqėsimit nė Parlament, por me negociatat e zhvilluara, PDK-ja do tė bėhet pėrkthyesja e atyre ideve dhe alternativave qė LZHK-ja do tė ndėrmarrė nė politikėn shqiptare me nismat e saj.


Pak ditė mė parė, Kryetari i PDK-sė, Nard Ndoka, u shpreh se strukturat e partisė qė ai drejton, ishin tė gatshme qė tė propozonin njė kandidaturė tė denjė pėr postin e Bashkisė sė Tiranės, nė rast se Partia Demokratike nuk do tė vendoste qė tė lidhte njė marrėveshje bashkėqeverisjeje me PDK-nė. Nė anėn tjetėr, kryetari i LZHK-sė, nė njė intervistė televizive, ėshtė shprehur hapur pro kandidimit, nė rast se do tė kishte edhe njė mbėshtetje nga dy partitė PDK dhe PBDNJ. Pėr Dashamir Shehin kjo ėshtė gara e dytė pėr Tiranėn. Tre vite mė parė, ai garoi nė emėr tė Partisė Demokrate tė Re.

Ky lajm ėshtė publikuar: 04/11/2006