RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 146, Part II, 9 August 2007

TALKS OF PARTITION 'COULD' END KOSOVA TALKS... Kosova's prime minister, Agim Ceku, warned on August 8 that Kosovar Albanian leaders could abandon upcoming negotiations on the future of the UN-administered regions if the possibility of partitioning the region is raised, the news agency KosovaLive reported. Both Prishtina and Belgrade have ruled out partition as a solution to the impasse about Kosova's status, but the concentration of Kosovar Serbs in the north of the nominally Serbian province has prompted speculation that Kosovar leaders might be willing to sacrifice land for independence or that Serbian leaders might accept partition. However, Skender Hyseni, a spokesman for the Kosovar Albanian negotiating team, on August 7 told AFP that "we believe it is extremely dangerous if you touch any borders.... If you do that you set a very dangerous precedent that will trigger changes of borders elsewhere in the Balkans, and that is a very dangerous game with far-reaching consequences." Opposition to the notion of partition was also expressed on August 6 by the deputy leader of Kosova's second-largest party, the Democratic Party of Kosova (PDK), Fatmir Limaj, who said, according to Kosovar broadcasters, that discussion about "separation or the creation of new artificial creatures is harmful and all those who try to do so should consider the region's map." A new phase of talks is due to begin on August 9, when the talks' mediators -- diplomats from the EU, Russia, and the United States -- will meet in London. Expectations of success are low, though one member of Serbia's negotiating team, Slobodan Samardzic, said on August 3 that Belgrade is now willing to consider greater compromises than it has envisaged in the past (see "RFE/RL Newsline," August 6, 2007). However, Belgrade continues to rule out independence for Kosova, while Kosovar leaders rule out anything but independence. One of Prishtina's five negotiators, Veton Surroi, told the Kosovar daily "Express" on August 8 that "no room remains for compromise." AG

...WHILE PRESEVO ALBANIANS WANT MERGER WITH KOSOVA DISCUSSED... An ethnic-Albanian party in the southern Serbian region of Presevo on August 6 urged others in the Albanian community to join forces to convince the international community to consider the possibility of the Presevo Valley becoming part of Kosova, the Kosovar Albanian news service Kosovapress reported. The National Democratic Party (PDK) said the refusal to consider the status of the Presevo Valley is turning the area -- which it referred to as "Eastern Kosova" -- into a "crisis hotspot." The PDK also indicated that, if the international community fails to grant Kosova independence, it "will support the initiative for the declaration of the autonomy of eastern Kosova in accordance with the will of the people expressed in the referendum of March 1 and 2, 1992." The chief architect of that referendum, which was not recognized by Belgrade, Riza Halimi, has since entered the Serbian parliament and rejects secessionist efforts, but his influence has waned in recent years (see "RFE/RL Newsline," March 15, April 24, and June 8, 2007). A number of commentaries published in recent days in Serbian papers have suggested that a clash with an unknown armed group in the Presevo Valley on August 4 was designed to send a signal of support to Kosovar Albanians and of intimidation to Serbs (see "RFE/RL Newsline," August 7, 2007). AG

...AMID FURTHER VIOLENCE IN PRESEVO VALLEY. Three ethnic Albanians were killed on August 7 in two separate incidents in the Presevo Valley, Serbia's Interior Ministry announced on August 8, local media reported. Two of the victims were killed late in the day in the town of Presevo. "We believe that the suspect has already fled to Kosovo, but the reasons for the killings are not political but related with unresolved personal affairs," a police official in Presevo was quoted by the news service Balkan Insight as saying. The news agency FoNet reported on August 7 that the victims, two brothers, were attacked by three gunmen. Earlier in the day, another man was killed in an exchange of gunfire in a neighboring town, Bujanovac. "This killing also has nothing to do with politics," Balkan Insight quoted a police official as saying. The police have arrested one man. FoNet reported that the suspect and victim were business partners. AG

KOSOVAR SERBS SPLIT ON BOYCOTT OF ELECTIONS. The Kosovar Serbs' political leaders once again appear divided about whether to participate in elections scheduled for November, according to Kosovar and Serbian media. A moderate leader, Oliver Ivanovic, told the Kosovar Albanian newspaper "Express" on August 5 that "we should take part in this year's elections because the boycott of 2004 did us no good. Such a move only isolates us." However, the Serbian daily "Politika" on August 4 quoted the leader of more hard-line members of the community, Milan Ivanovic, as saying that "Serbs have already given the [Kosovar] Albanian assembly legitimacy in two terms of office. Such a mistake must not be repeated again this time." Oliver Ivanovic predicted that "the level of Serbian participation will greatly depend on messages sent by Belgrade." So far, though, Serbia's governing coalition appears divided. "Politika" on August 4 quoted Dusan Prorokovic, an official in Serbia's ministry for Kosovar affairs and a member of the Democratic Party of Serbia (DSS), as saying a decision to participate is more a question for Kosovar Serb parties than for Belgrade. However, Jelena Markovic, a spokeswoman for the Democrats, the coalition's largest party, told "Politika" that a decision should be made within the broader context of Kosova's status talks and should be made by Serbia's president, government, and negotiating team. Fewer than 1 percent of the ethnic-Serbian electorate voted in the last elections, in October 2004, despite calls by Serbia's president and senior ministers to participate. The local and parliamentary elections were originally due to be held in November 2006 but they were postponed amid concern that they could disrupt negotiations about Kosova's final status. Joachim Ruecker, who oversees the region on behalf of the UN, has made the elections subject to a review of their possible impact on security and the continuing status talks (see "RFE/RL Newsline," July 30, 2007). Oliver Ivanovic argued that the elections should be held. "The status talks will go on for years," he predicted, "so I do no see that they will interfere with regular elections." AG

OSCE CRITICIZES KOSOVAR DAILY. The Organization for Security and Cooperation in Europe (OSCE) on August 7 issued a damning condemnation of a Kosovar Albanian newspaper, "Infopress," for a series of articles in which the paper named Kosovar Serbs allegedly involved in war crimes during the separatist conflict in 1998-99. In articles published in March and May, the paper published lists of ethnic Serbs purportedly guilty of crimes in the town of Gracanica, "Serbian massacres in the Mitrovica region," and "the organization of Serbian forces" in Istok. "These lists have caused significant concern among the minority population and within the Press Council of Kosovo, which paid a visit to the media outlet to draw its attention to the potentially dangerous consequences such irresponsible reporting might have," the OSCE said. Despite the warnings, the paper published further lists of Serbs in late July and early August. "Infopress" reportedly defended the articles as "an attempt to support the judiciary," a justification dismissed by the OSCE. A survey conducted in June by a local polling agency, GIMEK, found that "Infopress" was the fifth-most-popular daily, with 5.6 percent of the population saying it was their paper of choice. The most popular was "Koha ditore" (21.6 percent), followed by "Kosova sot" (12.2 percent), "Zeri" (8.1 percent), and "Bota sot" (6.3 percent). AG

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 145, Part II, 8 August 2007

ALBANIA REOPENS PROBE INTO 1997 KILLINGS. Albanian police have arrested three men in connection with the killing of six National Guardsmen in the town of Cerrik in May 1997, the daily "Albania" reported on August 5. The arrests follow the reported emergence of new evidence over the past six months. Six members of the elite force were killed and another dozen injured when Sali Berisha, the country's president at the time and currently its prime minister, dispatched special forces to search for arms in central Cerrik as part of a broader effort to end months of anarchy. Prosecutors have reportedly also announced plans to reopen investigations into violence in a range of other cities in 1997. "It is never too late to see that justice is done," Majlinda Bregu, a government spokeswoman, told reporters. The unrest in 1997 was prompted by the collapse of a series of financial pyramid schemes in which a vast number of Albanians had invested. During the resulting breakdown in law and order, bandits roamed the countryside, ordinary Albanians stormed arms depots, and armed gangs seized a number of cities. In response, Berisha imposed a state of emergency and the United Nations sent in troops to help direct relief efforts and support police efforts. Berisha was voted of power in elections that summer. AG

 

 
http://www.balkanweb.com/gazetav4/
 
Shehi, fushatė pa “lejen” e Berishės
 

07/08/2007 - 07:07
• Gilmana Bushati


Dashamir Shehi filloi dje zyrtarisht fushatėn e tij elektorale pėr zonėn zgjedhore numėr 31 kėtu nė Tiranė. Edhe pse ėshtė kryetar i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, ai takoi dje simpatizantė edhe tė Partisė Demokratike, e cila ka njė pėrkrahje tė madhe nė kėtė zonė, e cila qė prej dy legjislaturash ka votuar pėr Bamir Topin si deputet. Shehi bėri tė ditur se “fushata elektorale ka filluar prej kohėsh, u takova me simpatizantėt e mi nė kėtė zonė”. Ai shprehet se pavarėsisht vendimit qė do tė marrė kryetari i PD-sė, Berisha, lidhur me kėrkesėn e tij pėr ta mbėshtetur si deputet nė kėtė zonė, ėshtė i vendosur tė kandidojė. Gjithsesi, Shehi shprehet se pret njė pėrgjigje nga PD-ja dhe kryetari i saj, sigurisht njė pėrgjigje pozitive. Pa e pritur kėtė pėrgjigje, Shehi filloi dje kontaktet me njerėzit e zonės, duke shėtitur nėpėr disa lagje tė zonės 31. Para disa ditėsh, kryetari i LZHK-sė, pas kėrkesės publike qė i bėri Berishės lidhur me kandidimin e tij nė kėtė zonė, i shkroi edhe njė letėr zyrtare, ndaj tė cilės ende nuk ka marrė pėrgjigje. Pritet qė Presidenti Topi tė dekretojė zgjedhjet nė kėtė zonė, qė tė fillojnė debatet nė partitė parlamentare lidhur me kandidatėt nė kėtė zonė. Aktualisht, PD-ja nuk ka pėrcaktuar ende njė emėr, pasi pritet qė tė zhvillohet njė mbledhje kryesie, e cila do tė dalė nė njė pėrfundim, pra ose me njė kandidat tė PD-sė, ose tė mbėshtesė Dashamir Shehin si kandidaturė. Nėse do ta mbėshtesė kėtė tė fundit, atėherė do tė kemi njė zgjerim tė maxhorancės dhe me njė parti tjetėr, qė ėshtė ajo e LZHK-sė, por burimet nuk bėjnė tė ditur nėse ky zgjerim do tė shtrihet edhe nė qeverisje. Bashkėpunimi i fundit i PD-sė me kėtė parti ishte gjatė zgjedhjeve lokale. Berisha dhe Shehi firmosėn njė marrėveshje bashkėpunimi, e cila parashikonte qė Shehi tė ishte nėnkryetar i Bashkisė sė Tiranės, nėse kėtė bashki do ta fitonte Sokol Olldashi, kandidati i PD-sė. Njė gjė e tillė nuk ndodhi, kėshtu qė Shehi kėrkon sėrish njė bashkėpunim institucional me demokratėt. Shehi njihet se ka qenė njė ish-funksionar i PD-sė, si nė parti ashtu dhe gjatė qeverisjes sė saj, ku ka pasur pozicionin e zėvendėskryeministrit. Kandidimin e tij nuk e pranojnė disa aleatė tė Berishės, tė cilėt me kėto zgjedhje kėrkojnė qė tė shtojnė numrin e deputetėve, gjithnjė nėse garantohet mbėshtetja e PD-sė. Shehi ka kandiduar dhe herė tė tjera nė zona tė ndryshme zgjedhore nė kryeqytet dhe pa mbėshtetjen e PD-sė dhe tė koalicionit tė djathtė, ai ka marrė mjaft vota. Presidenti Topi pritet tė dekretojė zhvillimin e zgjedhjeve tė parakohshme nė zonėn zgjedhore 31 tė kryeqytetit, pasi me zgjedhjen e tij nė postin e kryetarit tė shtetit, ai ka dorėzuar automatikisht mandatin e tij si deputet.

 

 

http://www.sot.com.al/

Shehi konkurron me PD pėr zonėn 31

Monday, 06 August 2007
ImageLėvizja pėr Zhvillim Kombėtar ka shpallur zyrtarisht kandidatin e saj pėr deputet nė zonėn 31, deputet i sė cilės ka qenė Bamir Topi. Kandidatura e Dashamir Shehit mesa duket nuk ka gjetur konsensus pėr tė dalė si njė kandidaturė e vetme e mazhorancės ndaj kjo parti ka shpallur zyrtarisht kėtė kandidaturė tė sajėn. Ditė mė parė me anė tė Sekretares sė Pėrgjithshme tė kėsaj partie ėshtė bėrė e ditur se kjo parti do tė kėrkonte konsensusin pėr kandidaturėn e Dashamir Shehit kryetar i LZHK. Duket se PD ka ambiciet e saj pėr kėtė zonė dhe nuk ka pranuar tė dalė me kandidaturėn e Shehit.Pėr pasojė ditėn e djeshme duke bėrė tė ditur se do tė dalė e vetme nė zgjedhjet e pjesshme tė kėsaj zone Dashamir Shehi ka shpallur kandidaturėn zyrtare. Zgjedhjet e pjesshme tė cilat do tė zhvillohen nė zonėn 31 si pasojė e shpalljes President tė deputetit tė kėsaj zone priten qė ashtu si tė gjitha zhvillimet e tjera, qoftė partiake, qoftė institucionale tė zhvillohen nė shtator. Mospranimi nga ana e Partisė Demokratike ashtu siē pritej ka krijuar fraksionizmin e parė tė koalicionit tė djathtė e pėr pasojė rrjedhje tė votave tė elektoratit tė djathtė. Kjo pasi LZHK ėshtė njė parti e cila ka njė elektorat tė sajin dhe pėr mė tepėr qė Dashamir Shehi ka kandiduar edhe mė parė nė kėtė zonė ku ka akumuluar njė sasi tė madh votash. LZHK nuk ka pėrfaqėsues nė parlament dhe ky ėshtė njė shans pėr tė arritur kėtė qėllim. Kjo parti e ka bazuar mbėshtetjen ndaj kandidatit tė saj Dashamir Shehi nė cilėsitė e tij si njė figurė me integritet moral dhe me njė eksperiencė tė konsiderueshme politike. Nė kėto kushte PD do t’i duhet tė konkurrojė me kandidatin e saj pėrballė kandidatit Shehi i cili tradicionalisht ėshtė njė aleat i koalicionit tė djathtė. Nga ana tjetėr edhe partia Lėvizja e Legalitetit ka ofruar krerėt e saj si kandidatė tė mundshėm pėr deputet nė zonėn 31 nė Tiranė. Ndryshe nga LZHK kjo parti ka premtuar se do tė respektojė vendimin unik tė mazhorancės dhe nuk do tė dalė me kandidaturė tė vetme tė sajėn nė kėto zgjedhje tė pjesshme.
 
 
 
http://www.korrieri.com/
PLL do zonen e Bamirit
E Diele, 05 Gusht 2007
Zgjedhjet e pjesshme parlamentare ne zonen 31 ne kryeqytet po shnderrohen ne “mollen e sherrit” mes mazhorances dhe aleateve tradicionale te saj. Pas Lezivjes per Zhvillim Kombetar tani eshte Partia Levizja e Legalitetit ajo qe kerkon perkrahjen e mazhorances per te kandiduar ne kete zone. Kreu i PLL-se Ekrem Spahia tha se zgjedhjet e pjesshme ne kete zone jane shume te rendesishme per kete force, jo vetem per perfaqesimin dinjitoz te elektoratit te asaj zone dhe aspiratave qe ai misheron, por edhe per rikonfirmimin e fitores se te djathtes e te qendres se djathte. PLL si parti e djathte autentike e tradicionale,-vijoi Spahiu- shpreh qendrimin e saj se, ne funksion te fitores se zgjedhjeve ne zonen 31, te gjitha partite politike te spektrit tone duhet te unifikojne qendrimet e te dalim ne keto zgjedhje me nje kandidat te vetem, duke siguruar mbeshtetjen e te gjithe subjekteve tona. Zgjedhja e nje deputeti nga e djathta ne kete zone nuk do te thote vetem rikonfirmim numrash ne parlament por duhet te jete njekohesisht edhe avancim i frymes se djathte ne politiken shqiptare qe duhet te kete si synim edhe perfaqesimin e plote ne Kuvendin e Shqiperise te ketij spektri. Spahiu pershendeti edhe zgjedhjen e Bamir Topit ne krye te shtetit shqiptar dhe shprehu bindjen se Topi do te dije te sjelle nje fryme te re ne politiken shqiptare. E.P
 
 

 

http://www.korrieri.com/

Kosova dhe Hiresia e Tij, Janullatos
E Diele, 05 Gusht 2007
Si i shihni zhvillimet ne Kosove?

Problemet qe lidhen me Kosoven jane bere vertet shqetesuese qe nga momenti qe filloi nje shtyrje e vazhdueshme e percaktimit te statusit, i cili nderkohe qe brenda dhjetorit 2006 duhet te kishte perfunduar. Fatkeqesisht plani Ahtisari qe do te ishte kompromisi me i besueshem dhe me i pranueshem nga te gjitha palet po spostohet. U hodh ideja qe te kete zgjatje te bisedimeve, per te cilat dihet tashme perse do flitet se ceshtja e statusit eshte percaktuar qe do jete jete pavaresia. Do behen bisedime qe do te zgjasin 120 dite ne fund te te cilave nuk eshte e qarte se cfare do te ndodhe. Kalimi i perkujdesit te bisedimeve nga keshilli i sigurimit te grupi i kontaktit eshte gjithashtu gjykoj nje lajm jo i mire per sa kohe qe KS identifikohej me planin Ahtisari. Kjo le te dyshosh qe bisedimet do te tentohen te pakten nga pala serbe te anashkalohet plani Ahtisari gje te natyrisht eshte e papranueshme nga pala shqiptare. Problemet qe lidhen me te drejtat e minoriteteve jane trajtuar ne menyre te drejte dhe jane sqaruar ne planin Ahtisari, duke u lene edhe privilegje qe nuk i ka asnje minorance edhe ne vendet me te zhvilluara te Europes. Rezultati nuk do te jete spektakolar. Nuk do te kete ndonje ndryshim te madh ne raport me me rezultatet e arritura ne Vjene dhe problemet do te rishfaqen pas 120 ditesh. Por ajo qe shqeteson eshte qe do te mund te gjendet edhe pas kesaj ndonje pretekst do te kenaqen edhe njehere kerkesat e pales serbe sic ka ndodhur ne keto 8-9 muajt e fudnit dhe do te mund te kaloj problemi ne vitin 2008, kur jane zgjedhjet ne SHBA, Angli, zgjedhjet presidenciale ne Rusi, te cilat jane tre vende qe kane nje rol kyc ne vendimarrje dhe qe paralizimi i tyre per arsye te brendshme mund te perkthehej edhe ne nje shtyrje te metejshme gje qe natyrisht krijon nje shqetesim tek shqiptaret e Kosoves dhe me te drejte sepse ndihen te anashkaluar ndersa u ishte premtuar ne menyre solemne perfundimi i statusit qe brenda vitit 2006. Shtyrja krijon probleme jo vetem te karakterit psikologjik, por edhe probleme ekonomike, funksionimin e institucioneve. Per pavaresine, mund te jemi me te qete sepse edhe kudnershtaret me te forte e kane te qarte qe nuk ka me mundesi per t’u kthyer mbrapa. E qarte eshte gjithashtu qe kjo gjendje “stand bye” nuk mund te vazhdoje me gjate. Ka pasur raste me pak dramatike se Kosova jane zgjidhur pa zhurme dhe pa ndonje problem te madh kujtoj rastin e Timorit Lindor, ose Libanit te Jugut edhe ndonje rast tjeter me i paperfillshem ne raport me problematiken e Kosoves. Keshtu qe te gjithe keto faktore bejne te konkludosh qe shtyrja e metejshme jo vetem qe nuk zbut qendrimet e kundershtareve Rusise dhe Serbise, por keta madje duke pare pikerisht pavendosmerine e komunitetit nderkombetar i ngurtesojne dhe ashpersojne qendrimet e tyre. Ky fitim kohe nuk eshte ne fitim jo vetem te ceshtjes se Kosoves por edhe ne favor te zgjidhjes se problemit.

Do ta mbeshtesni pavaresine e njeanshme?

Kjo do te ndodhe nese Rusia do te pengoje me veton e saj percaktimin e statusit te Kosoves sic eshte projektuar nga Ahtisari, atehere do te duhet te procedohej me rruge te tjera sic eshte njohja nga shtete dhe grup shtetesh te vecanta duke filluar nga SHBA, BE, vende jashte Europes. Pra do te ecej me kete rruge te terthorte qe ne nuk do ta uronim, por qe do te ishte rrugedalja e vetme.

C’raporte duhet te kete Shqiperia me Kosoven pas shpalljes se pavaresise?

Ka nje specifike qe eshte e kote te mbulohet, qe qofte banoret e Shqiperise dhe ata te shtetit te ri te Kosoves jane gjenetikisht dhe etnikisht te te njejtes race, jane shqiptare. Kjo percakton edhe raporte te vecanta mes dy shteteve. Shkembeimet ekonomike, kulturore, shkencore, universitare, bashkepunimi jo thjesht luajal por vellazeror te njerit per tjetrin, natyrisht keto jane disa ceshtje te kuptueshme. Bashkimi per ceshtje lidhur me marredheniet me jashte.

A mund te bashkohen dy shtetet sic kerkojne nje pjese e popullates?

Kufiri do te kete dy funksione. Do te jete nje pengese per depertimin e krimit dhe trafiqeve. Ketu s’do te kete tolerance. Ne kete rast kufijte nuk do te jene transparence, por pengese. Ne aspektin tjeter te shkembimeve tregetare ne qe tani kemi nje marreveshje per kete ku nuk ka tatimeapo rregulla doganore qe ekzistonin dikur.

Po por a mund te shkoje deri ne bashkim?

Nese flasim ne bashkimin e gjithe trojeve shqiptare, pra Shqiperise se Madhe sic flitej ne kohen e Rilindjes, natyrisht nuk eshte momenti. Jetojme ne nje realitet tjeter. Erdhem ne kete kohe moderne per fat te keq te ndare ne disa shtete dhe nuk eshte ne as angazhimi as qellimi i shtetit shqiptar dhe gjitha qeverive per te luftuar per nje bashkim mekanik te ketyre trojeve dhe popullsive. Por, ne jemi fare te qete sepse jetojme ne kohe krejt te reja. Por, intesifikimi i shkembimeve, berja e kufijve sa me transparente dhe ne fund te fundit konvergimi jone me Kosoven dhe vendet e tjera drejt BE-se do te ishte nje zgjidhje e problemit ne menyren me ideale me te pranueshme me pozitive qofte per ne shqiptaret e Shqiperise, te Kosoves, por edhe te shteteve te tjera. Ajo qe ju pyetet, shqiptaret do te bashkohen me Europen e Bashkuar dhe me shtetet e tjera te rajonit per shkembime dhe bashkepunim shume me intensive se c’e kemi sot.

Me nje flamur qe duket se do te ndryshoje per Kosoven. Po qeveria e Tiranes?

Sigurisht qe nje shtet i ri sic eshte Kosova, pavaresisht nga perberja e popullsise dhe historia e tyre me popullsine shqiptare sigurisht do te kete nuanca te njejta persa i perket shenjave dalluese qe jane normale qe te ndodhin. Mund te ruhen edhe pika takimi me shtetin shqiptar gje qe dhe justifikohet edhe kjo eshte e pranueshme. Ne i kemi bere te qarta rezervat qe kur qeveria thoshte se do luante nje rol te ulet pa qene faktor ne zgjidhjen e statusit. Me tej kur hidhte teza ose ide shpesh edhe te huazuara nga guzhina te huaja per fat te keq, sic ishte edhe ajo e pavaresise se kushtezuar apo akoma me keq teza e percaktimit te statusit pa ndryshuar kufijte nderkombetarisht te njohur te rajonit gje qe e ka thene vetem diplomacia jone dhe ajo serbe. Apo tjetra si ajo e mospasjes se dy shteteve shqiptare ne Ballkan.

Po Greqia, marredheniet me te? Ka incidente si Kosina, ushtaret greke, emigrantet.

Ketu eshte ai kompleksi i inferioritetit qe na ndjek me shtete te rendesishme dhe sidomos me shtete si Greqia qe ka nje vend me vote ne procesin e integrimit, por politika e jashtme nuk duhet te harroje detyren kryesore ate te mbrojtjes se interesave te vendit. Ka pasur perzierje ne punet e brendshme tonat nga shteti Helen sic ka qene ajo e varrezave, hapjes se disa shkollave greke ku jane bere dhe deklarata te papranueshme shoviniste nga zyrtare te larte qe qeverise greke. Ka pasur edhe qenrime nga strukturat e shtetit, si ushtria qe reflektojne nje politike armiqesore. Po ashtu edhe rasti i keqtrajtimit te emigranteve nga policia. Keto jane teresisht te papranueshme dhe qeveria duhet te mbante qendrim. Raste te tilla mbjellin nje fare konfuzioni helmi ne marredheniet shqiptaro-greke dhe duhet qe ministria ne menyre luajale, me dinjitet, duhet t’ia parashtroje problemet dhe pervoja ka treguar se kur ka pasur reagim korrekt nga ne edhe nga pala greke ka qene i tille. Ne te kunderten kur heshtet ose kur tentohet te behet e zeza e bardhe sic ben ndonjehere diplomacia jone atehere sigurisht pala tjeter do te kerkoje te arrije kufij te tjere, te pamundururen. Eshte faji i te gjitheve qe shpesh zgjedhin heshtjen.

Keni qene nje nder kritiket kryesore ndaj Hiresise se Tij, Anastas Janullatos. Duhet te ike?

Kam gjithnje qene i mendimit qe kapja e kishes nga nje klerik i larte qofte ky nje njeri i pregatitur intelektual sic eshte Janullatos ka qene nje dhune qe i eshte bere kishes shqiptare. Autoqefalia ka qene nje nga rritjet me te medha te Rilindjes, akti i dyte i emancipimit te kombit shqiptar pas shpalljes se pavaresise. Per fat te keq ardhja e Janullatosit ishte nje goditje, mohimi i historise dhe perpjekjeve qe kane perballuar eterit tane te medhenj, duke filluar nga Fan Noli. Pervecse nje akt i palejueshem institucionalisht qe nuk perputhet dhe me vete kanunet e kishes edhe aktiviteti i Janullatos nuk ka qene ne linjen e duhur dhe forcimit te harmonise nderfetare, por ka kerkuar te ngreje barriera me komunitetet e tjera katlike apo musliman. Hiresia e tij ka kaluar edhe kufijte qe i ka misioni i tij pastoral dhe eshte bere pjese e qendrimeve politike me heshtjen apo me deklaratat e tij. Nuk mund ta quaj normale qe masakrimin dhe tentativat per spastrim etnik ndaj vellezerve tane te Kosoves ne vitin 1999 kaloi ne heshtje nga kreu i kishes. S’do ta quaj normale, qe fatkeqesite historike te shqiptareve apo problemet qe perballojne nje pjese e kombesise se popullit shqiptar, sic eshte ceshtja came, injorohet teresisht nga ai. Aq me pak nuk me duket normale qe impenjohet edhe personalisht ne disa ceshtje qe kane te bejne me ceshtje laike mes dy shteteve, sic eshte rasti i varrezave ne Kosine. Aty Janullatos ka nderhyre prane atutoriteteve lokale ne qender dhe baze per te lejuar hapjen e varrezave. Solidarizimi qofte dhe ne heshtje me batakcij te tille si prifti Thomollari, protagonist i nje ngjarje makaber. Heshtja dhe aq me shume promovimi i ketij prifti vagabond, me te kaluar te dyshimte dhe me te tashme akoma me te dyshimte tregon qe hiresia e tij nuk ngurron shpesh here te rreshtohet me te keqen per te arritur synime qe ne rastin me te mire do t’i konsideroja te errta. Gjykoj qe zoti Janullatos do te duhet qe te lere detyren e tij, aq me shume qe sot ka edhe peshkope te pregatitur qe mund ta marrin ne dore drejtimin e kishes.

A ka ndonje detyrim?

Natyrisht nga momenti i pare kur u lejua, dhe atehere mund te parandalohej ardhja e Janulatosit, heqja e tij eshte bere gjithnje e me e veshtire. Ai arriti te ngreje sinodin e shenjte me njerez te besuar te tij dhe sipas kanunit do te ishte ne dore te ketij sinodi ta vendose. Por, edhe shteti shqiptar ka te drejtat e tij. Por shteti shqiptar nuk ka bere as minimalen, as nje ligj per fete i cili sigurisht do te vendoste disa kritere e disa kufij per te mos kaluar kompetencat.

A duhet t’ia jape presidenti i ri i vendit Bamir Topi, kombesine shqiptare At Janullatosi?

Do ta konsideroja sigurisht me ligj mund ta marre. Ligji thote qe thote qe pas nje periudhe kohe mund te marre edhe nenshtetesi shqiptare, por sigurisht ne kete rast nuk mund te procedohet keshtu. Ketu kemi te bejme me nje rast te vecante. Nuk eshte nje rast dosido qe meriton nje trajtim te vecante. Me nje fjale te mos t’i jepet nenshtetesia shqiptare hiresise se tij.

saqellari@korrieri.com

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 144, Part II, 7 August 2007

UN HALTS RETURN OF PROPERTY IN KOSOVA... The head of the UN Mission in Kosova (UNMIK), Joachim Ruecker, on August 2 ordered a temporary halt to the return of 350 properties in the region. The UNMIK gave no specific reason for the decision, but UNMIK spokeswoman Myriam Dessables, reportedly stressed that "the validity of these decisions in these cases is not under question, but the suspension only affects their implementation." Although Dessables said the decision is not aimed at any ethnic community in Kosova, Vuko Antonijevic, a senior Kosovar Serb politician, said in an interview published on August 5 by the Serbian daily "Politika" that "this is a well-conceived move, because if there is no return of property, which is one of the inalienable human rights, then there is also no return" by refugees. A senior official in Serbia's ministry for Kosovar affairs, Dusan Prorokovic, on August 5 described Ruecker's decision as "one of the most scandalous in UNMIK's eight-year history," local media reported. The Serbian news agency Tanjug speculated on August 6 that Ruecker may have been responding to reports alleging that local authorities in the town in Klina had illegally seized property belonging to ethnic Serbs. Property rights and the plight of returnees are issues consistently highlighted by Serbian negotiators in talks about the future of Kosova, and a report issued in late July by the Organization for Security and Cooperation in Europe (OSCE) found that "the fact that returns remain a priority eight years after the conflict reflects the reality that all mechanisms and strategies developed were not successful in providing adequate protection of the rights of returnees." It also stated that "more than 20,000 claims...are currently suspended and pending an adequate solution," and called for stronger safeguards for property rights and more extensive measures to protect returnees (see "RFE/RL Newsline," August 2, 2007). AG

...WHILE SERBIA ADMITS WITHHOLDING PROPERTY DETAILS... The head of land-registry issues in Serbia's ministry for Kosovar affairs, Slavica Radomirovic, told the Serbian daily "Vecernje novosti" on August 5 that Serbia took the original documentation out of Kosova and continues to refuse to hand over the registry to the UNMIK "because, while the originals are with us, Serbia has proof what is its property.... What would happen if the originals were with them? Seizures would be legalized [and] what is Serbian would become Albanian." "Vecernje novosti" noted that the Serbian state, ethnic Serbs, and the Serbian Orthodox Church have legal title to 59 percent of Kosova's land. The late-July OSCE report also stressed the need for Serbia to "help ensure the return of cadastral and judicial records originating or pertaining to Kosovo which are currently located in Serbia proper." AG

...AND KOSOVAR PREMIER URGES ALBANIANS NOT TO SELL. Kosova's prime minister, Agim Ceku, has urged ethnic Albanians in the ethnically divided city of Mitrovica to demonstrate "greater national consciousness" by not selling property. Ceku, who made his call on August 1, said via the local media that would-be sellers should hold off until Kosova's status is resolved. On July 31, members of the Kosovar parliament claimed that the Serbian authorities are buying Albanian properties at high prices and constructing high-rise apartment blocks on them. Mitrovica is one of the most combustible areas of Kosova, and two bomb blasts in Mitrovica in March occurred near or on a site where two residential apartment blocks are being built with funds from the Serbian government (see "RFE/RL Newsline," March 28, 2007). AG

ONE DEAD IN POLICE CLASH NEAR KOSOVA. Serbian police late on August 4 killed one man in a 20-minute exchange of fire with gunmen near the border with Kosova, Serbian Interior Minister Dragan Jocic said on August 5. Jocic told Serbian and international reporters that the police were called in after reports that a group of "at least" 10 gunmen was attacking cars on a road leading toward the border. Jocic said the motive for the attack appeared to be robbery, but noted that "their attack and defense was professional, conducted with almost military knowledge and experience." The men wore balaclavas and black uniforms and were armed with automatic rifles and rocket-propelled grenades, Jocic said. The Kosovar daily "Koha ditore" reported on August 6 that there are some indications that the gunmen were targeting the cars of ethnic Albanians heading to Kosova for holidays. It did not disclose the source of this information. The incident occurred in the Presevo Valley, a region of southern Serbia predominantly populated by ethnic Albanians and the site of an insurgency between 1999 and November 2001. This is the first such incident in the region this year, but there is concern that any violence prompted by the dispute over Kosova's status could spill over into the Presevo Valley. That unease has also been fueled by efforts by some local politicians to put the possibility of unification with Kosova back on the agenda (see "RFE/RL Newsline," June 8, 2007). One of those leading calls for secession, Jonuz Musliu, was among those attacked by the armed group, "Koha ditore" and Serbian national television reported. Musliu is a deputy mayor of one of the region's three towns, Bujanovac, and is a former political leader of the region's now-disbanded separatist militia. AG

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 143, Part II, 6 August 2007

UN WANTS REPORT ON KOSOVA TALKS IN DECEMBER... UN Secretary-General Ban Ki-moon on August 1 welcomed pending talks on the future of Kosova instigated by the UN's leading powers. In a statement, Ban asked for the negotiating teams to submit a report to him by December 10. However, Ban did not indicate whether talks should end by that date, confining himself to repeating his oft-stated view that there needs to be a "timely" solution because "the status quo is not sustainable." Talks on Kosova's status were transferred to the UN in March, but failed to lead to a breakthrough in the face of a possible Russian veto, prompting Brussels and Washington to change the forum of diplomatic efforts to the Contact Group and bilateral talks between Kosova and Serbia. The talks will be mediated by Russian, U.S., and EU diplomats (see "RFE/RL Newsline," August 1 and 2, 2007). Ban said the Contact Group informed him about "the modalities for further negotiations between Pristina and Belgrade," but gave no details. Nor did he state when the talks will start. Radio-Television Serbia on August 1 quoted Ban's spokesman, Alex Sernilia, as saying that a decision on the date for the start of talks lies in the hands of the Contact Group. EU High Representative for Common Foreign and Security Policy Javier Solana has said they should begin in mid-August (see "RFE/RL Newsline," August 2, 2007). AG

...BUT DISPUTE CONTINUES OVER DEADLINE FOR TALKS. While UN Secretary-General Ban did not say that talks on Kosova's future should end by December 10, the UN official who currently administers Kosova, Joachim Ruecker, told the Serbian daily "Vecernje novosti" on August 2 that he believes 120 days is long enough for additional talks. The United States indicated on August 1 that it views the report's submission as marking the end of talks on Kosova. According to AFP, U.S. State Department spokesman Tom Casey said that talks could not be "open-ended," and that "we believe Kosovo's status needs to be clarified promptly" after the report is passed to Ban. Casey called the upcoming talks a "serious, final attempt to reach an agreement between the parties." In an interview with RFE/RL's South Slavic and Albanian Languages Service on August 3, the U.S. envoy to the talks, Frank Wisner, said that "we should be able to reach a decision on final status at the end of 120 days." A similar position was adopted by Brussels, the Kosovar daily "Zeri" reported on August 4, quoting EU High Representative Solana as calling on "Belgrade and Pristina to be actively and constructively engaged in this final round of negotiations." Similar wording was used by a spokeswoman for the Kosovar government, Ulpiana Lama, who called the December date a "final time frame," "Zeri" reported on August 2. However, a variety of Serbian and Russian officials have since August 1 stressed that there should be no time limits imposed on the talks and the report to the UN will not necessarily mark the conclusion of negotiations between Belgrade and Prishtina. AG

SERBIA SKETCHES OUT POSSIBLE CONCESSIONS... Serbian Foreign Minister Vuk Jeremic on August 2 amplified Serbia's long-standing offer of broad autonomy for Kosova, mentioning in an interview with the BBC several "sovereign prerogatives" that Serbia would be willing to offer. Jeremic said that an autonomous Kosova within Serbia would be able to forge independent relationships with international financial institutions -- such as the World Bank and the International Monetary Fund -- and to establish "some kind of representation abroad." Jeremic said Kosova could be given "the widest possible autonomy in the world" and that Serbia's government is "prepared to give up a lot of things, but [Kosovar Albanian leaders] also need to be prepared to give up something." Serbian leaders have not previously mentioned specific concessions they might be willing to make, and Slobodan Samardzic, the Serbian government's minister for Kosova, on August 3 acknowledged to Serbian reporters that Jeremic's stance reflects a willingness within the Serbian cabinet to offer broader autonomy to Kosova than it had previously envisaged. Jeremic's proposal was in part echoed on August 4 by Serbia's ambassador to Russia, Stanimir Vukicevic, who told the Moscow radio station Svetionik that Belgrade is now willing for Kosova to sign agreements with international financial institutions directed at development of the province. However, Vukicevic also said that Kosova would not be able to open diplomatic offices, which he said is solely the right of sovereign states. AG

...AND SETS CONDITIONS FOR KOSOVA TALKS. Serbia has put forward six conditions for talks on the future of Kosova, Serbian media reported on August 3-4. It wants the talks to relate directly to Kosova's status, to be face-to-face with Kosovar Albanian leaders, to be open-ended, to not include any mechanism that would trigger a predetermined result, to abandon a UN proposal made in March to grant Kosova "supervised independence," and to put any outcome of the talks to a vote in the UN Security Council. Western members of the Contact Group believe the talks cannot be open-ended and should use the UN proposal plan as their base. They have also not committed themselves to returning the issue of Kosova's future to the UN. Serbia's reference to a "predetermined" result relates to a proposal once made but subsequently dropped by Western powers that, in the event of talks failing, Kosova should be free to declare independence. The Serbian daily "Vecernje novosti" also reported on August 4 that Serbia's delegation to the talks may also include members of two nationalist parties, the Radicals and the Socialist Party, which was founded by the late Slobodan Milosevic, Yugoslavia's president during the 1998-99 conflict. AG

SERBIA INSISTS EU SUGGESTED CONFEDERATION WITH KOSOVA
. Serbia's minister for Kosova, Slobodan Samardzic, on August 3 insisted that the EU is contemplating the possibility of Serbia forming a confederation with Kosova. Samardzic was speaking to the Serbian "Vecernje novosti," which ran a report on July 31 that quoted unnamed EU diplomats as saying some in Brussels believe a confederation could be a possible means of resolving the dispute over Kosova's future (see "RFE/RL Newsline," August 2, 2007). The spokeswoman for the EU High Representative Solana, Cristina Gallach, said on July 31 that she has no knowledge of such a proposal. Samardzic said that "two weeks ago, Javier Solana himself mentioned confederation as a solution," and that it was "certain that the idea is being considered and denials by [Gallach] cannot annul that." Samardzic said that "over the past 10 days, we have received from Europe and official Brussels circles certain semi-official and discrete proposals to consider the creation of a confederation of Serbia and Kosovo," an option that, he said, "is absolutely unacceptable" to Belgrade. AG

SERBIAN DEPUTY PREMIER PREDICTS EU MEMBERSHIP BY 2014. Deputy Prime Minister Bozidar Delic told FoNet in an interview that Serbia will become an EU member in 2014, perhaps on June 28. June 28 is Vidovdan, an ominous date in Serbian history: it marks the day when a medieval Serbian army was defeated in Kosova by the invading Ottomans, while in 2014 it will be the 100th anniversary of the assassination of the heir to the Habsburg throne, Archduke Francis Ferdinand, by a Serbian nationalist in Sarajevo, which touched off the events that led to World War I. Delic said Serbia's accession will represent "a symbolic end of the 20th century," according to FoNet on August 5. Delic expects a Stabilization and Association Agreement with Brussels -- typically a first step on the way to membership -- to be signed by the end of 2007 if Serbia meets the key remaining precondition, full cooperation with the International Criminal Tribunal for the former Yugoslavia in The Hague. "We could get a green light even without [Bosnian Serb wartime commander Ratko] Mladic in The Hague, though the best proof of cooperation remains extradition," he said. Delic warned, however, that the Serbian parliament needs to accelerate its reform drive. "The heart of European integrations beats in parliament," he said, "and unless something changes we will suffer a heart attack." TV

KOSOVAR NEGOTIATOR BEGINS 'LONG WALK.' One of the five Kosovar Albanian politicians involved in talks on Kosova's status, Veton Surroi, began a 24-day walk across Kosova on August 1, local media reported. Surroi, who will be sleeping in a tent each night, said he is "trying to establish an intensive dialogue with Kosova's citizens about the basic questions related to the Kosova status issue, and I would like to personally hear what they think about the problem." Surroi, who began his walk in the rain, said he expects the walk to be difficult, with ups and downs, heat and cold -- just like Kosova's path toward independence. Kosovar broadcasters reported that Surroi, who heads an opposition party, denied that the march marks the start of his party's campaign for local and parliamentary elections scheduled for November (see "RFE/RL Newsline," August 1, 2007). AG

___________________________

 Deklaratė pėr Mediat 04/08/2007

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

Zgjedhja e z. Bamir Topi nė postin e lartė tė Kryetarit tė Shtetit ka sjellė njė frymė tė re nė gjithė politikėn shqiptare. Ne shpresojmė dhe besojmė se rezultatet do tė jenė tė shpejta dhe tė dukshme.

Gjithashtu nė rend tė ditės ka dalė edhe zhvillimi i zgjedhjeve tė pjesshme parlamentare nė zonėn 31 Tiranė ku z. Bamir Topi ka qenė i zgjedhur si deputet.

PLL i konsideron zgjedhjet e pjesshme parlamentare nė zonėn 31 Tiranė si shumė tė rėndėsishme jo vetėm pėr pėrfaqėsimin dinjitoz tė elektoratit tė asaj zone dhe aspiratave qė ai mishėron, por edhe pėr rikonfirmimin e fitores sė tė djathtės e tė qendrės sė djathtė.

PLL si parti e djathtė autentike e tradicionale, shpreh qėndrimin e saj se, nė funksion tė fitores sė zgjedhjeve nė zonėn 31, tė gjitha partitė politike tė spektrit tonė duhet tė unifikojnė qėndrimet e tė dalim nė kėto zgjedhje me njė kandidat tė vetėm, duke siguruar mbėshtetjen e tė gjithė subjekteve tona.

Zgjedhja e njė deputeti tė djathtė nė kėtė zonė nuk konsiderohet prej nesh thjesht si konfirmim dhe ruajtje e raporteve numerike ne parlament, por ajo duhet tė jetė njėkohėsisht edhe avancim i frymės sė djathtė nė politikėn shqiptare qė duhet tė ketė si synim edhe pėrfaqėsimin e plotė nė Kuvendin e Shqipėrisė  tė kėtij spektri.

Nė kėtė kontekst, Partia "Lėvizja e Legalitetit", duke u angazhuar me seriozitet dhe pėrgjegjėsi maksimale, krahas mbėshtetjes dhe kontributit nė fushatėn zgjedhore, i ofron koalicionit tė djathtė kandidaturat e veta mė tė mira duke pėrfshirė edhe drejtuesit mė tė lartė tė partisė.

 ___________________________

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 140, Part II, 1 August 2007

KOSOVAR ALBANIANS ACCEPT FURTHER STATUS TALKS... Kosova's parliament on July 30 gave its backing for further talks on the region's final status, local and international media reported. However, the assembly and Kosovar President Fatmir Sejdiu made clear the bilateral talks with Belgrade will be Prishtina's last attempt to win international support for independence and that Kosovar leaders will not renounce the region's claim to statehood. Sejdiu did not indicate whether Kosova will declare independence unilaterally if the talks lead nowhere. Kosovar leaders are debating when to declare independence, but they have said they will not act unilaterally (see "RFE/RL Newsline," July 24, 2007). Austrian President Heinz Fischer said on July 30 that a unilateral declaration of independence by Kosova would be the "worst solution," Kosovar and international media reported on July 31. The EU, which will mediate the negotiations together with the United States and Russia, wants the negotiations to be limited to 120 days (see "RFE/RL Newsline," July 30, 2007). An unnamed EU diplomatic source quoted by Reuters on July 31 said the talks are expected to start "this week, next week, very soon," while AFP quoted Russian Foreign Ministry spokesman Mikhail Kamynin as saying "status talks could start very soon, of course under the condition that there is careful preparation by the Contact Group." Kamynin also reiterated Russia's opposition to an "artificial time limit" on the talks. AG

...WHILE SERBIA REJECTS NOTION OF CONFEDERATION. Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica dismissed as "nonsensical" the possibility of Serbia forming a confederation with Kosova, the Serbian broadcaster B92 and the Italian news agency AKI reported. Kostunica's comments came after a Serbian daily, "Vecernje Novosti," wrote on July 31 that unnamed EU sources had told it the EU is considering floating the idea of a confederation between Serbia and Kosova. Kostunica reiterated Serbia's position that it is prepared to offer Kosova "the best measure of autonomy," arguing that all European states seek to accommodate their minorities' interests by offering various degrees of autonomy and that Kosova's ethnic Albanians "cannot be a special and unique minority to whom universal rules of international law do not apply." Given that ethnic Albanians are overwhelmingly the demographic majority in Kosova and strongly back independence, the creation of a confederation would in all likelihood lead eventually to a referendum on independence. EU leaders have, like U.S. leaders, stated that they believe independence is the best and "inevitable" solution for Kosova. AG

 

http://www.panorama.com.al
 
 “Zogu nuk pranoi kryepeshkop grek nė kėmbim tė pronave tė ēamėve”
 
Vendosur: 31/07/2007 - 10:59
• “Ahmet Zogu kundėrshtoi ofertėn e Athinės pėr tė marrė pronat e sekuestruara nė kėmbim tė emėrimit tė kryepeshkopit tė kishės autoqefale shqiptare nga radhėt e klerikėve grekė”.

Afrim Imaj

Pėr shefin e arkivave tė komunitetit bektashi, Nuri Ēuni, ky moment historik, pėr arsye nga mė tė ndryshmet, ka mbetur nė hije dhe pak i njohur nga opinioni shqiptar. “Po kėshtu, vė nė dukje ai, qeveria e Zogut refuzoi edhe ofertėn tjetėr tė Athinės pėr ta mbyllur kėtė ēėshtje me kthimin e pronave vetėm pėr zyrtarėt e lartė tė administratės sė tij”. Nė vazhdim tė intervistės pėr gazetėn “Panorama” historiani i kryegjyshatės sjell tė tjera fakte dhe dokumente autentike qė plotėsojnė profilin e genocidit tė fqinjit jugor tė vendit tonė ndaj komunitetit tė shqiptarėve tė Ēamėrisė. Sipas Ēunit, ėshtė shumė e rėndėsishme zbardhja e plotė e kronikės sė kėsaj tragjedie, pasi, siē shprehet ai, mjaft herė nė opinion kur bėhet fjalė pėr genocidin ndaj ēamėve parakuptohet vetėm dėbimi i dhunshėm i tyre gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Kreu i arkivave tė kryegjyshatės botėrore sqaron fillesat e kėtij dėbimi masiv, qė starton qysh me periudhėn e shpalljes sė pavarėsisė dhe tė pėrcaktimit tė kufijve tė Shqipėrisė, mėnyrėn e sekuestrimit tė pronave tė shqiptarėve jo ortodoks tė Ēamėrisė, pėrpjekjet e kishės greke pėr t’u mbivendosur nė objektet e komunitetit bektashian, dėbimin masiv tė shqiptarėve nga trojet e tyre pas Luftės sė Dytė Botėrore etj. Nė rrėfimin e Ēunit, pėr herė tė parė hidhet dritė mbi pėrpjekjet e fshehta tė shtetit komunist shqiptar pėr zhbllokimin e pasurive tė komunitetit bektashi pas ligjit pėr ndalimin e fesė nė vendin tonė...
 Faza e parė e shpronėsimit tė komunitetit tė bektashinjve i pėrket periudhės sė monarkisė sė Ahmet Zogut. Cili ka qenė reagimi zyrtar i shtetit shqiptar?
E vėrteta historike flet pėr spastrime etnike tė shqiptarėve nga Greqia mė herėt nga koha kur nė Shqipėri erdhi nė fuqi Zogu. Pėrzėniet e para janė bėrė pas pėrcaktimit tė kufijve tė shtetit shqiptar nga Konferenca e Ambasadorėve, ndėrkohė qė vijuan rrėmbyeshėm gjatė dhe pas Luftės sė Parė Botėrore.
Ahmet Zogu erdhi nė krye tė monarkisė shqiptare nė kulmin e genocidit qė u bėhej shqiptarėve pas Traktatit tė Lozanės. Reagimi i tij dhe i qeverisė qė kryesonte ka qenė energjik dhe i papajtueshėm me kėtė spastrim etnik tė pėrgjakshėm. Ka mjaft dėshmi e dokumente zyrtare qė konfirmojnė pėrpjekjet zyrtare tė shtetit shqiptar tė asaj periudhe pėr tė ndalur kėtė revansh genocidist...
Ndėrkaq, cila ka qenė pėrgjigjja e autoriteteve tė Athinės?
Autoritetet e Athinės nė asnjė rast nuk e morėn nė konsideratė qėndrimin kritik tė shtetit shqiptar dhe gjatė gjithė kohės reaguan sipas njė strategjie qė e zgjaste pa fund zgjidhjen e ēėshtjes.
Edhe kėmbėngulja e Zogut pėr tė apeluar pranė Lidhjes sė Kombeve dhe nė Gjykatėn e Hagės nuk shėnoi ndonjė ecuri pėr procesin. Gjithsesi, tė gjendur pėrballė njė presioni nė rritje, autoritetet greke provuan ta zvarritin zgjidhjen me rrugė djallėzore.
Nė kulmin e denoncimit tė shtetit shqiptar nė institucionet ndėrkombėtare, qarqet zyrtare tė Athinės ofruan njė lloj dėmshpėrblimi vetėm zyrtarėt e administratės sė Zogut dhe pėr disa nga pronarėt qė do tė pėrzgjidheshin nga oborri mbretėror, me bindjen se pala shqiptare do tė tundohej e do tė pranonte, po nuk ndodhi kėshtu. Nė asnjė rast autoritetet e Tiranės nuk u joshėn nga kjo zgjidhje dhe e denoncuan atė si tė pamoralshme dhe antikombėtare. Kėtė qėndrim mbajti administrata e Zogut edhe kur pala greke premtoi kthimin e plotė tė pronave nė shkėmbim tė emėrimit tė kreut tė kishės autoqefale shqiptare nga Athina. Pėr monarkun shqiptar kjo do tė ishte tradhti kombėtare, prandaj edhe e shpėrfilli kėtė kusht, madje pa kurrfarė hezitimi.
Kėto janė fakte e dokumente historike pak tė njohura, po gjithsesi tė vėrteta...
Nė kėtė periudhė, siē dihet, u mbyllėn edhe objektet e kultit tė komunitetit bektashi nė zonėn e Ēamėrisė. Cili ishte reagimi i klerikėve shqiptarė qė shėrbenin nė to?
Klerikėt bektashi qė shėrbenin nė kėto objekte nė zonėn e Ēamėrisė kanė qenė njerėz atdhetarė dhe tė njohur pėr veprimtarinė e tyre nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare. Pėr ta mbyllja e dhunshme e objekteve tė kultit fetar ishte njė dramė e madhe qė cenonte mė shumė se interesat e komunitetit bektashi vetė ēėshtjen shqiptare nė njė periudhė mjaft kritike. Ata nuk u pajtuan nė asnjė rast me barbarinė qė ushtroi shteti grek mbi teqetė dhe pronat e tyre nė zonėn e Ēamėrisė. Reagimet e para nė shenjė proteste i bėnė me autoritetet helene qė urdhėruan arbitrarisht mbylljen e objekteve tė kultit bektashi. Kur askush nuk po u jepte pėrgjigje, kėrkuan ndihmėn e zyrtarėve tė Tiranės. “Duhet vepruar shpejt, ndryshe humbėm ēdo gjė!”. Ky ishte apeli i tyre nė adresė tė organeve shqiptare.
A dispononi dokumente pėr kėtė fushatė denoncuese tė klerikėve bektashianė?
Tė gjithė klerikėt pa pėrjashtim kanė pėrcjellė shqetėsimin e tyre pranė autoriteteve tė Tiranės dhe kanė kėrkuar kėmbėnguljen e tyre pėr tė frenuar revanshin e shtetit grek mbi kėto objekte dhe prona tė komunitetit bektashi nė territoret helene. Kėtė dokumentacion e disponojmė sė fundi edhe nė arkivin e kryegjyshatės. Mjafton tė zbardhim njėrin prej tyre. Eshtė njė telegram me siglėn urgjent qė babai i teqesė sė Konicės, Hajdar Tekiu, ja drejton mbretit Zog dhe kryegjyshit nė Tiranė. Ja ēfarė shkruhet nė tė: “Lutemi tė demarshoni ku e lyp nevoja pėr me u pėrjashtu teqja dhe pasuria e saj nga okupimi grek, pasi ajo sot ėshtė konfisku tue u konsiderue si teqe dhe pasuri turke kur kjo ėshtė ngref prej shqipėtarėve tė Konicės, Leskovikut dhe Kolonjės”. Tė tilla kėrkesa nė atė periudhė janė bėrė gati nga tė gjithė klerikėt bektashianė qė shėrbenin nė kėto objekte kulti. Edhe aq sa kanė mundur tė mbijetojnė nga pronat e komunitetit bektashian nė Greqi ka qenė presioni dhe kontributi i tyre. Pa kėtė qėndrim tė klerikėve padyshim qė ato do tė ishin tjetėrsuar. 
A pati tendenca pėr mbivendosjen e objekteve tė kishės ortodokse mbi truallin e teqeve tė bektashinjve nė kėtė kohė?
Nuk bėhet fare fjalė pėr tendenca, por pėr njė strategji qė doli haptas. Synimi i ekspansionit tė kishės ortodokse pėr tė zaptuar pronat e komunitetit bektashian, u ndje pėr njė periudhė tė gjatė. Me pėrpjekje e manipulime tė shumta mjaft nga autoritetet e kishės kėmbėngulėn pėr t’u bėrė pronarė nė trojet e komunitetit bektashian. Kėmbėngulja e klerikėve shqiptarė dhe e administratės sė Tiranės bėri tė mundur frenimin e kėtij oreksi pėr t’i gllabėruar ato. Gjithsesi, dėbimi i dhunshėm i shqiptarėve tė Ēamėrisė i la kėto objekte nė gjendje tė braktisur dhe pa zot.
Ēfarė ndodhi pas Luftės sė Dytė Botėrore me pronat e komunitetit bektashian?
Nė vitin 1944 gati e gjithė popullsia jo ortodokse e Ēamėrisė u bė viktimė e njė masakre tė pėrgjakshme. Sipas dokumenteve zyrtare rreth 2500 banorė tė kėtyre viseve u vranė, ndėrkohė qė pjesa tjetėr, rreth 30 mijė tė tjerė, u dėbuan me dhunė nga tokat e tyre etnike. I gjithė ky genocid vetėm me akuzėn e bashkėpunimit me pushtuesin gjerman. Kjo masakėr ēnjerėzore mbi komunitetin e shqiptarėve tė Ēamėrisė qė vijoi me valėn e dyndjeve gjatė luftės civile nė Greqi shėnoi mbylljen e ciklit tė spastrimit etnik tė realizuar nga shteti grek me skenarė tė pėrgjakshėm. Edhe objektet dhe pasuritė e komunitetit bektashi nė kėtė zonė do tė pėsonin tė njėjtin fat, duke mbetur tė braktisura dhe mall pa zot. Tragjedia e popullsisė sė eksoduar do tė pėrjetohej edhe nga komuniteti i klerikėve fetarė shqiptarė jo ortodoksė.
Flasim pėr prona e pasuri tė komunitetit bektashi qė vazhdojnė tė mbahen tė bllokuara nė Greqi. A ka njė inventar tė tyre arkivi i kryegjyshatės dhe pėr ēfarė vlerash bėhet fjalė?                
Sipas dokumenteve zyrtare, rezulton qė teqeja e parė shqiptare qė ėshtė ndėrtuar nė Greqi ėshtė ajo e Turballi Sulltan nė Farsala, e cila figuron aty qysh nė vitin 1490. Ajo ka qenė njė teqe e madhe dhe me prona tė rėndėsishme. Ndėrkaq, dokumentet autentike qė posedon arkivi ynė vėrtetojnė se nė Greqi janė edhe 49 teqe tė tjera tė komunitetit bektashi. Ndėr to mund tė pėrmendim atė nė Farsalla, nė Elasson, nė Ekaterinė, Selanik, Kastoria, Odra, Vodhorinė, Boudjaq, Djuma, Baghtone, Kotēana, Konica, Janina, Preveza, Kretė (dy teqe), Trikalla, Makri etj.
Diēka pėr vlerat qė u pėrkasin kėtyre pronave...
Turballi Sulltan nė Farsalla ka nė pronėsi 31.000 dynym tokė dhe disa objekte tė ndryshme. Me prona tė rėndėsishme nė bregdet ėshtė edhe teqeja nė Ekaterinė. Po kėshtu teqeja e Selanikut qė nė njė hapėsirė 230 hektarė ka mjaft objekte e ndėrtesa. Tė tilla pasuri ka nė hipotekė teqeja e Konicės, Janinės, Kretės etj.
Me sa dimė procesi pėr kthimin e kėsaj pasurie ka filluar me negociatat pėr teqenė e Turballi Sulltan...
Pėr ēėshtjen e Turballi Sulltanit ka njė korrespondencė midis dy shteteve (Shqipėri dhe Greqi) me protagonist kryesor Kryegjyshatėn Botėrore Bektashiane me qendėr nė Tiranė. Odiseja e kėtyre pėrpjekjeve nis me dokumentin zyrtar tė avokatit Vangjel A. Qirko nė Athinė “Promemorie Suplementare e shtetit shqiptar kundėr ministrit tė Financave tė Greqisė tė datės 8 qershor 1977 ku kėrkohet tė anulohet shkresa nr. 23582/203 mė 25 .02.1975 e Kontabilitetit tė Pėrgjithshėm tė Shtetit (Drejtoria D II/GOE), si dhe refuzimi i ministrit tė Financave pėr tė revokuar sekuestrimin konservativ tė  kundėrligjshėm tė vendosur mbi pasurinė tonė, si edhe ēdo veprim eventual apo neglizhencė relative”.
Pra, kėrkohej rrėzimi i vendimit tė shtetit grek qė e mbante nė gjendje “sekuestro konservative” teqenė mė tė madhe tė bektashinjve nė tokėn helene...
E vėrteta ėshtė se kjo teqe mė herėt ėshtė njohur edhe nga pala greke si pronė shqiptare. Pėr kėtė nė arkivin e kryegjyshatės ka njė sėrė dokumentesh. Kemi p.sh shkresėn e vitit 1932, Nr. 78/24, me nėnshkrimin e ambasadorit shqiptar nė Greqi qė pohon pronėsinė shqiptare tė kėtij objekti kulti. Kemi ndėrkaq urdhrin e kryegjyshit tė bektashinjve tė 23 prillit 1943, pėr emėrimin e baba Seit Vėndrezhės administrator tė pasurisė sė luajtshme dhe tė paluajtshme tė Turballi Sulltanit. (Baba Seiti ndėrroi jetė nė vitin 1972.) Po kėshtu posedojmė  njė sėrė dėshmish autentike shkresore si vendimin nr.1666, viti 1957, atė me nr.1199, viti 1958, vendimin nr.78, viti 1959 e tė tjera, ku shprehet verdikti i gjykatave greke, tė cilat konfirmojnė qė teqeja Turballi Sulltan ėshtė pronėsi shqiptare. 
Mbas vdekjes sė baba Seitit mė 1972, shteti komunist shqiptar ka pasur njė interesim tė posaēėm pėr kthimin e kėsaj pasurie ose tė ardhurave qė vileshin prej saj. Por, pala greke i ka kundėrshtuar pretendimet e shtetit shqiptar mbi pronat nė fjalė me arsyetimin se ajo nuk mund tė njohė ligjin shqiptar tė vitit 1967 mbi shtetėzimin e pasurive fetare dhe akoma mė shumė, nuk njihte veprimin jashtė vendit (ekstraterritorialitetin) tė kėtij ligji...
 

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 139, Part II, 31 July 2007

SLOVENIA WANTS TO OFFER SERBIA EU-KOSOVA DEAL... Slovenia hopes that when it assumes the EU's rotating Presidency it will be able to end the impasse over Kosova's future by offering Serbia EU-candidate status, the "Financial Times" reported on July 30. The newspaper cited "officials in Ljubljana" as its source but also quoted Slovenian Foreign Minister Dimitrij Rupel as saying, "I have never felt as confident as I feel now dealing with my colleagues from Serbia." It did not say whether Rupel's confidence relates to the possibility of a breakthrough in talks on Kosova. The EU on July 29 appointed a German diplomat, Wolfgang Ischinger, to mediate for the EU in upcoming talks on Kosova's final status (see "RFE/RL Newsline," July 30, 2007). However, Slovenia will be in a position to exert a critical influence on EU policy from January 2008, when it assumes the leadership of the EU next year. Failure to decide on Kosova's future before Slovenia assumes the EU Presidency would be a disappointment for Western powers and for Prishtina: the EU hopes an imminent round of talks will last just 120 days and will result in a decision; the United States says it wants a resolution this year; and Kosovar leaders are currently discussing the possibility of declaring independence in November or December. AG

...WHILE HUNGARIAN PREMIER SAYS EU MAY RECOGNIZE KOSOVA'S INDEPENDENCE WITHOUT UN. Hungary's prime minister, Ferenc Gyurcsany, said on July 30 that the EU and NATO may have no choice but to circumvent the United Nations and recognize Kosova as an independent state, local and international media reported. "If Kosovar Albanians lose hope of independence in the near future, then we will be faced with a crazy security challenge within a week," warned Gyurcsany, who reiterated the views of EU, U.S., and NATO leaders that "the emancipation of Kosovo is an unstoppable process." UN Secretary-General Ban Ki-moon has issued similar warnings of instability. Gyurcsany, who met Russian President Vladimir Putin in mid-July, said that "frankly...we [the EU] are not going to have an agreement" with Russia about Kosova's future. Russia has been Serbia's strongest ally and its opposition to Kosovar statehood prompted the EU's leading powers and the United States in mid-July to abandon hopes of a UN resolution (see "RFE/RL Newsline," July 23, 2007). Since then, comments by the United States and EU states have focused on upcoming bilateral talks between Belgrade and Prishtina, while stressing longer-standing views that Kosova should be independent and that a decision may need to be made outside the UN Security Council. Possible divisions emerged on July 25, when, according to Serbian media, Austrian Chancellor Alfred Gusenbauer told the Austrian daily "Kurier" that he advised "caution," saying that a decision on the status of Kosova should be made by the UN Security Council. AG

 

http://www.shqip.al//index.php?option=com_content&task=view&id=50&Itemid=70 30/07/2007
 
Korrespondenca e Mbretit Zog me Mehdi Bej Frasherin
Dossier


Mbreti Zog


Nga Dashnor Kaloci

“Kam fillue pregaditjen e memoarve, natyrisht kam shėnime, porė dot’ mė pėlqente: njė Autoritet qė ka ndodhė nė ē’ashtjet mbrenda, tė mė japė sa shpjegime ma tė gjona. Pra’ nė asht se do tė keni mundėsi tė mė jepni sė hollėsina mbi kėto pika qė po ju rendoj ma poshtė’ Kėto nė ka posibilitetin t’mi shkrueni gjanėsishtė se, dot dishroshe qė nji personalitet qė i ka dhanė shqipnis shėrbime tė shkėlqyeshme”.

Kėshtu shkruhet nė mes tė tjerash nė njė nga letrat e panjohura tė Mbretit Zog, qė mban datėn 20 janar tė vitit 1960, kur ai kalonte muajt e fundit tė jetės sė tij nė qytetin Canė tė Francės, e cila i drejtohet Mehdi bej Frashėrit, ish-kryeministrit tė shqipėrisė tė disa kabineteve qeveritare nė vitet e Monarkisė sė Zogut, qė asokohe jetonte si azilant politik nė kryeqytetin italian, romė. po ēfarė shkruhet mė tej nė atė letėr tė Mbretit Zog dhe ēfarė i kėrkon ai ish-kryeministrit tė shqipėrisė? Pėr tė gjitha kėto bėhet fjalė nė njė sėrė letrash e dokumentesh origjinale qė janė pjesė e korrespondencės sė plotė nė mes tyre, tė cilat janė ruajtur me fanatizėm dhe kujdes tė madh nė arkivin familjar tė Mehdi bej Frashėrit nė romė. Duke u nisur nga rėndėsia qė paraqesin ato dokumente (tė cilat nuk ndodhen nė arkivat e shtetit shqiptar), ku flitet pėr disa nga ngjarjet mė tė diskutuara dhe tė pėrfolura tė historisė sė Shqipėrisė, si: Protokolli i korfuzit nė 1914, Veprimet e komisionit Ndėrkombėtar tė Lidhjes sė kombėve nė shqipėrinė e Jugut, veprimet e Komisionit Ndėrkombėtar pėr pėrcaktimin e kufijve tė Shqipėrisė, vrasja e Gjeneral telinit, grindjet pėr shėn-Naumin e Vermoshin etj, falė dashamirėsisė sė nipit tė Mehdi beut, z. Tefik Ēelo i cili jeton nė tiranė dhe na i vuri ato nė dispozicion pėr revistėn “shqip”, njė pjesė tė tyre ne po i botojmė tė plota nė kėtė shkrim, duke mos i bėrė asnjė ndryshim nga ana gjuhėsore.

Zogu i shkruan Mehdi beut
“I dashtuni Mehdi Bej, Shpresoj se Juve, Nyre Hanmi, dhe e gjith Familja tė jeni me shėndet tė mirė, po edhe na tė gjith mirė jemi. Kam fillue pregaditjen e memoarve, natyrishtė, kam shenime, porrė dot’mė pėlqente; nji Autoritet qė ka ndodhė nė ē’ashtjet mbrenda, tė mė japė sa shpjegime ma tė gjona. pra’ n’ asht se do tė keni mundėsie tė mė jepni sa hollėsina mbi kėto pika qė po ju rendoj poshtė:

1- Veprimet e Komsionit Enternacional nė kerfuse nė 1914.
2- Mbi Dhenamet tė Himarės.
3- Veprimet e komisionit tė Lidhjes sė kombeve nė shqipnin e Jugut.
4- Veprimet e Komisionit Delimitationit tė Kufive.
5- Vrasja e General telinit.
6- Grindjet, dhe pėrfundimi i shėn-Naumit, dhe Vermoshit.

Kėto nė ka posibilitetin t’mi shkrueni gjanėsisht se, dot dishroshe qė nji personalitet qė i ka dhanė shqipnis shėrbime tė shkylqishme. tue ju urue shėndet, Juve, Nyre Hanmit, e gjith Familjen ju marrė grykė.
Canne-20 Janar 1960

Pėrgjigjia e Mehdi Frashėrit
“Madhni, Gėzohem qė M.J. e familja jeni mirė nga shėndeti, ne pėr fat tė keq akoma Nejren e kemi tė sėmund, me gjithė qė ka bae disa pėrmirėsime. Medihaja e djemt bajnė ēmos pėr t’i lehtėsue jetėn asaj e pėr me i gjetė udhėn e shėrimit. Kjo asht ngushullimi i madh i pleqėris t’ime nė mėrgim, i vetmi. Mėsoj me kėnaqsi tė madhe qė M.J. keni fillue shkrimin e kujtimeve. Jam i bindun se kėto janė tė domosdoshme pėr historinė e shqipnis; do tė drejtojnė shumė gabime tė ktyne 40 vjetėve tė fundit. Kėtu do tė gjeni gjegjet e pyetjeve qė M. J. mė drejtuet. shpresoj qė ju jeni tė nji utiliteti. Sido qoftė un jam kėtu, ēdo herė qė do tė paraqitet nevoja, me dhanė ēka dije, nė kėtė vepėr eksepsionalisht me randėsi qė M. J. keni fillu. Nė numrin pesė, vramjen e Gjeneral tellinit e kam pėrmbledh nė veprimet e komisionit tė Delimitacjoneve, kėsisoj gjegjet e mija pėrbajnė vetėm 5 numra. Tue Ju drejtue M.J, ndigjoj nevojėn t’i hedh nji sy tė shkurtėn situatės. Jam akoma i mendimit se shqipnija, e izolueme nga rusija nuk ka se si mos gjej herėt a vonė nji konjukturė politike ndėrkombėtare tė favorshme, qė t’i lejoj shqiptarėve me hedh kėtė zgjedhė, qė, nga tė gjitha ē’ka parė, asht sigurisht ajo ma e tmerrshmja. Mbetem me nderimt e mija ma tė thella pėr M. e J. dhe gjithė familjen mbretnore, nė tė cilat shoqnohet e gjithė familja jeme.
Mehdi Frashėri 31 Janar 1960, Romė”.


Protokolli i Korfuzit
Njė ndėr ēėshtjet qė Mbreti Zog i kėrkonte ish-kryeministrit Mehdi bej Frashėri pėr t’i sqaruar, ishte ajo ku bėhej fjalė pėr “Veprimet e Komisionit Internacional nė Korfuz, nė 1914”, apo siē njihet ndryshe nė historinė e Shqipėrisė, si “Protokolli i Korfuzit’. Lidhur me kėtė pikė, ndėrmjet tė tjerash nė letrėn e tij, Mehdi Frashėri i sqaron: “Nė Konferencėn e Londrės mė 1913, me qenė se ishte vendosur qė Korēa e Gjirokastra t’i mbeteshin Shqipėrisė, Greqia nuk mund t’i sulmonte hapur kėto dy prefektura, tė cilat i quante Epiri i Veriut. Prandaj ajo kėrkonte qė indirekt tė gjente njė shkak qė kėto vende, fillimisht t’i bėnte autonome, dhe mė vonė nė njė fazė tė dytė t’i aneksonte ato. Pėr kėtė qėllim guvernori grek i Janinės, mendonte qė deri sa ishin trupat greke atje, tė shtynte tė krishterėt orthodoks tė asaj krahine nė formėn e njė xhandarmėrie kryengritėse, qė kur tė tėrhiqeshin trupat greke, vendin e saj ta zinte xhandarmėria e cila do tė luftonte me xhandarmėrinė shqiptare po tė shkonte ajo atje.

Kjo fuqi kryengritėse me shpirt grek kish nevojė pėr nji qeveri qė ta quante veten epirote. Kėshtu njė person i quajtur, Gjergj Zografi, i biri Kristaq efendiut, nga Lunxhėria e Gjirokastrės, me tė kunatin e tij Karapanon, dhe nji oficer grek me origjinė shqiptare i quajtur Dhulis, formoji nji qeveri autonome tė Epirit tė Veriut. Nė kėtė kohė popullsia myslimane e kėtyre dy prefekturave shqiptare, i hapi luftė xhandarmėrisė epiriote. Nisur nga fakti se fuqia e xhandarmėrisė shqiptare ishte e pamjaftueshme dhe popullsia myslimane nuk ishte e organizuar, xhandarmėria epirote filloj tė digjte katundet myslimane, pėr tė detyruar atė popullsi qė tė linte vendin dhe aty tė mbeteshin vetėm orthodoksėt. Pėr kėtė ngjarje qeveria e Princ Widit me kryetar Turhan Pashėn, u detyrua t’i drejtohej Komisionit Ndėrkombėtar, qė pėrbėhej prej delegatėve e gjashtė fuqive tė mėdha ku bėnin pjesė: Britania Madhe, Franca, Italia, Gjermania, Austria dhe Rusia.

Pėr tė bashkėpunuar me kėtė komision, nga ana e Shqipėrisė ishte caktuar si delegat, Mehdi Frashėri. Nė kėtė kohė, nė Shqipėrinė e mesme, pjesa fanatike myslimane, filloi nji lėvizje nė favor tė Turqisė, duke thėnė: “Duam Baba Dovletin”. Nisur nga kjo gjė, Qeveria e Princ Widit mbeti nė nji pozitė shumė tė vėshtirė, pasi fanatikėt mysliman kėrkonin nė vendin e Princ Widit, nji princ nga Turqia. Pas kėsaj Komisioni i Kontrollit Ndėrkombėtar lajmėroi Zografon se do tė vinte nė Korfuz dhe do tė bisedonte me qeverinė epirote. Nė mbledhjen e Korfuzit delegatin shqiptar nuk e mbėshteti asnjė nga fuqitė e mėdha, nė mėnyrė qė ai ta detyronte Komisionin e Kontrollit pėr tė marrė vendime nė interes tė Shqipėrisė. Si rezultat i kėsaj, Komisioni Ndėrkombėtar vendosi qė prefekturat e Korēės e Gjirokastrės tė formonin njė qeveri autonome nėn juridiksionin e qeverisė shqiptare, ku oficerėt e xhandarmėrisė tė Epirit Autonom, do tė pėrbėheshin prej oficerėsh grekė me qenė se orthodoksėt shqiptarė tė vendit, nė kohėn e Turqisė, nuk kishin pasur oficera.

Kisha orthodokse e vendit do tė drejtohej prej klerit grek tė emėruar prej Patriakanės sė Stambollit. Gjuha e mėsimit nėpėr shkolla tė veēanta tė orthodoksve do tė ishte greqishtja. Siē shihet tė gjitha kėto masa parashikonin greqizimin e njė pjese tė madhe tė Shqipėrisė sė Jugut. Pas kėsaj vendimet e Konferencės sė Korfuzit, ju paraqitėn Konferencės sė Ambasadorėve nė Paris pėr t’u aprovuar. Nė kėtė kohė qeveria epirote e Zografos kishte bėrė njė pakt me myslimanėt fanatikė tė Shqipėrisė sė Mesme, gjė e cila e detyroi Princ Widin tė largohej nga Shqipėria. Nė kėtė kohė Epiriotėt e thyen armė-pushimin qė ishte lidhur midis fuqisė shqiptare dhe tyre, dhe vendin e qeverisė epirote tė Zografos, siē edhe parashikohesh e zuri Greqia. Kėto ngjarje pėrkuan me fillimin e Luftės sė Parė Botėrore. Nė kėtė kohė, Italia, me qenė se kishte rivendikime (pretendime) territoriale kundrejt Austrisė, me qėllim qė mė vonė tė hynte nė luftė, pushtoi Vlorėn dhe me forcat aleate firmosi njė traktat tė fshehtė ku thuhej:
Vlora me njė pjesė tė krahinave rreth saj do tė ishte drejt pėr sė drejti nė administrimin e Italisė dhe Shqipėria e Mesme (myslimane) nėn protektoratin e saj. Ndėrsa pėr Shkodrėn nė Veri dhe Korēėn e Gjirokastrėn nė Jug, nuk do
tė bėnte asnjė kundėrshtim, nė qoftė se Konferenca, Shkodrėn do tė ja jepte Serbisė dhe Korēėn e Gjirokastrėn Greqisė.
Mbasi Lufta e Parė Botėrore zgjati disa vjet dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės hynė nė luftė kundra Austro-Gjermanėve e nė favor tė aleatėve, Presidenti Wilson deklaroi se traktatet e fshehta nuk i njihte. Nė kėtė kuadėr, traktatin e fshehtė tė Italisė me aleatėt, nė Konferencėn e Paqes ai e quajti tė pa vlerė, por me gjithė kėtė, nė tratativat e Konferencės nė fjalė, ai propozoi qė Vlora t’i mbetej Italisė dhe ana nė jug tė lumit Vjosė t’i jepej Greqisė. Sa pėr pjesėn qė mbetej, njė zonė midis Vjosės e Liqenit tė Maliqit, do tė bėhej njė referendum dhe pėrfundimi i tij do tė ishte njė provė se kujt do t’i mbetej ajo zonė, Shqipėrisė apo Greqisė.

Me qenė se nė kėtė zonė shumicėn e pėrbėnin myslimanėt dhe midis orthodoksėve kishte edhe nacionalistė shqiptarė, shpresa ishte e madhe qė ajo tė mbetej nė Shqipėri. Sa pėr Shkodrėn nuk u bė fjalė sepse ajo ishte thjesht shqiptare. Nė vijim tė luftės aleatėt panė nevojėn qė nė Selanik tė zbarkonin njė ushtri pėr tė atakuar forcat Austro-Gjermane, duke pėrdorur dhe mbeturinat e ushtrisė serbe qė pėrbėhej prej 150.000 ushtarėsh, tė cilat nė Korfuz, aleatėt i kishin riorganizuar dhe armatosur mė sė miri. Aleatėt i propozuan dhe Greqisė qė ajo tė hynte nė luftė nė favorin e tyre, mirėpo, Mbreti Kostandin, ishte dhėndri i Kaiserit, (Mbretit tė Gjermanisė) dhe pėrveē Venizellozit, njė parti e madhe greke nuk dėshironte tė hynte nė luftė, vetėm nė qoftė se i jepnin Stambollin.

Kjo ishte njė punė qė nuk bėhej, pasi ajo pėrkonte me qėllimet e Rusisė. Nė kėtė kohė, francezėt filluan tė dyshojnė se mos Greqia ishte nė favor tė Austro-Gjermanėve, dhe pėr tė ndaluar kontaktin midis Greqisė dhe Austro- Gjermanėve, me ndėrmjetėsinė e naconalistit patriot, Themistokli Gėrmenji, Gjenerali Sarail, komandant i ushtrive aleate nė Selanik, dėrgoi edhe njė batalion ushtarėsh nė Korēė. Kjo forcė pėrzuri ushtrinė greke dhe formoi qeverinė e Korēės, Autonome Shqiptare, me Themistokli Gėrmenjin. Pas kėsaj ajo organizoi dhe dy batalione xhandarmėrie shqiptare. Nė kėtė kohė fuqitė franceze ishin vendosur deri nė katundin Selenicė tė Kolonjės. Ndėrsa territorin nga Selenica e deri nė Sarandė e pushtoi ushtria italiane. Kėshtu nė Korēė e Gjirokastėr nuk mbeti as ushtri dhe as qeveri greke. Nga zhvillimi i kėtyre ngjarjeve u bė e mundur qė nė Konferencėn ePaqes, francezėt tė kundėrshtonin rreptėsisht pėr Korēėn e Gjirokastrėn dhe vendimet e Korfuzit nuk ju morėn parasysh, pasi vetė Greqia e kishte prishur armėpushimin”.

Ēėshtja e Himarės
Dy nga pikat e tjera qė Mbreti Zog i kėrkonte sqarime Mehdi Frashėrit, ishin:
“Dhenomet (Privilegjet) e Himarės” dhe “Veprimet e Komisionit tė Lidhjes Kombeve nė Shqipėrinė e Jugut”, ēėshtje tė cilat edhe sot e kėsaj dite vazhdojnė tė krijojnė probleme. Lidhur me kėto, ishkryeministri Frashėri nė pėrgjigjen e tij pėr Zogun, shkruan:

“Privilegjet e Himarės janė po ato tė Korēės e Gjirokastrės, me ndryshimin se nė atė kohė, njė person i quajtur, Spiro Milo, nga Himara, kishte vėnė njė kryq tė madh nė kraharor dhe kishte shoqėruar Zografon. Spiro Milo kėrkoi njė flamur tė Himarės, gjė qė nuk kishte ndonjė rėndėsi, prandaj iu pranua nga Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit tė Kufijve. Po kėshtu nė atė kohė, nisur nga fakti se grekėt gjithmonė ankoheshin qė nė Shqipėri shkeleshin tė drejtat e pakicave greke, Lidhja e Kombeve vendosi tė dėrgonte nė Shqipėri njė komision tė posaēėm tė pėrbėrė prej: profesorit Siderholm (finlandez), Comte de Pourtales (francez), dhe njė oficeri norvegjez. Ky komision lėvizi nė tė gjithė Shqipėrinė, si nė Veri ashtu dhe nė Jug dhe nė fund, konstatoj se pakica greke kishte vetėm nė krahinėn e Dropullit nė Gjirokastėr dhe nė Vurgun e Delvinės, tė cilat nuk pėrbėnin ndonjė rėndėsi.
Ndėrsa pėr prefekturėn e Korēės, ata konstatuan se nuk kish as edhe njė grek tė vetėm. Si pėrfundim, komisioni konstatoi se grekėrit quanin grekė edhe shqiptarėt orthodoks. Pra siē shihet, ky komision nė raportin e vet tregoj tė vėrtetėn siē ndodhesh”.
Kėshtu e pėrfundon Mehdi Frashėri sqarimin e tij nė lidhje me pretendimet e grekėve pėr pakicat e tyre nė Shqiperi.

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 138, Part II, 30 July 2007

U.S., SERBIAN MINISTERS DISCUSS KOSOVA. After meeting on July 27 with U.S. Secretary of State Condoleezza Rice, Serbian Foreign Minister Vuk Jeremic told Serbian journalists that the two countries "have big differences when it comes to the future status of Kosovo" but have now reestablished a constructive dialogue. On July 23, Kosovar leaders met with Rice in Washington, during which, according to unconfirmed reports, Rice reiterated the United States' strong public support for Kosovar statehood (see "RFE/RL Newsline," July 24, 2007). Shortly before his meeting with Rice, Jeremic told Serbian and international media that talks with a number of leading members of the U.S. Congress convinced him that understanding for Serbia's position has increased. The day before the meeting, Jeremic told AP that he believes a growing number of European states "realize that the cost of imposing a solution outside the [UN] Security Council is high, and [are] therefore starting to think about whether there could be a more optimal solution." Jeremic, Serbia's government, and its presidency earlier all hailed a decision to abandon negotiations about Kosova in the UN as a victory for Serbia, but they insist that any decision on Kosova's future must be acceptable both to Serbia and the UN Security Council (see "RFE/RL Newsline," July 23, 2007). AG

GERMAN TO REPRESENT EU IN KOSOVA TALKS
. The European Union on July 29 appointed a German diplomat, Wolfgang Ischinger, to represent it in negotiations on the future status of Kosova, international media reported. Ischinger, currently Germany's ambassador to Britain, will be one of three diplomats leading efforts to broker an agreement between Belgrade and Prishtina on Kosova's future. Ischinger was active in German diplomacy during the 1998-99 conflict in Kosova and within the Contact Group, a grouping of six states that is now assuming responsibility for resolving Kosova's status. Ischinger will speak for the four European members of the Contact Group: Britain, France, Germany, and Italy. Another German diplomat, Joachim Ruecker, currently heads the UN Mission in Kosova. Ischinger's appointment confirms reports in the Kosovar media. The same reports have suggested that Russia will be represented by its ambassador to the UN, Vitaly Churkin, and the United States by its envoy to Kosova, Frank Wisner. AG

ETHNIC ALBANIANS ATTACKED IN KOSOVA.
A booby trap placed in a Serbian-dominated area of Kosova on July 27 damaged a bus but injured none of its 10 passengers, all of whom were ethnic Albanians. Local and international media reported that the trap triggered a hand grenade. Few details have been released, but the bus was traveling between three relatively isolated ethnic-Albanian villages: Koshtove, Bistrice, and Ceraje. There have been a number of bomb and grenade attacks in Kosova in recent months: the apartment of a policeman in Prishtina was firebombed in May; international forces in April defused a bomb placed under a bridge; a hand grenade exploded in March in a factory in another ethnic-Albanian village in the north; a spate of attacks occurred in the town of Mitrovica in March; a grenade was thrown at a Serbian Orthodox monastery in March; a student dormitory in Prishtina was attacked in February; and vehicles belonging to the UN and the Organization for Security and Cooperation in Europe (OSCE) have been attacked on several occasions (see "RFE/RL Newsline," February 20, 27, and 28, and March 28, 2007). However, commanders of the international forces in the region have consistently described the overall security situation in the contested region as "stable." AG

KOSOVA TO HOLD ELECTIONS IN NOVEMBER.
The head of the UN Mission in Kosova (UNMIK), Joachim Ruecker, decided on July 26 that the UN-administered region should hold local and parliamentary elections in November. Local media reported that Ruecker reached the decision after fresh talks with Kosovar politicians. November had long been chalked in as a date, but questions were asked about the advisability of holding the elections as scheduled given the ongoing uncertainty about the final status of Kosova. Similar concerns prompted Ruecker's predecessor, Soeren Jessen-Petersen, to abandon plans for the elections to be held last November. Ruecker indicated that a further postponement is possible, saying his decision might be reviewed if holding elections could impede negotiations on Kosova's future. The OSCE has said that more than four months are needed for the elections to be "good," and Kosovar law stipulates a six-month preparatory period for elections. Kosovar media reported that Ruecker intends to amend that law in August. AG

 

Vendosur: 28/07/2007 - 12:37 http://www.panorama.com.al/
Bamir Topi, i dyti tiranas autokton nė krye tė shtetit qė nga 1912-ta
 
• Bamir Topi ėshtė i vetmi tiranas autokton i zgjedhur nė krye tė shtetit por edhe qeverive qė nga 1912, pas Esat pashė Toptanit.

Rezarta Delisula

Historia e qeverisjes shėnon 41 kryeministra e drejtues shteti nė kėta 95 vjet, prej tė cilėve vetėm 2 janė tiranas autoktonė.

Vendin e parė nė drejtim e mbajnė gjirokastritėt qė kanė nxjerrė 10 koka shteti. Myfid bej Libohova nga fshati qė mban mbiemrin, Fejzi bej Alizoti, Eqerem bej Libohova, Enver Hoxha, Adil Ēarēani, Fatos Nano, Pandeli Majko, Aleksandėr Meksi, Bashkim Fino dhe Omer Nishani janė tė gjithė drejtuesit ndėr vite me origjinė gjirokastrite. Qyteti qė renditet i dyti ėshtė Berati me katėr drejtues dhe tė tjerėt me radhė. "Mė nė fund njė tironas nė krye tė shtetit". Kjo ka qenė fjalia mė e pėrdorur lagjeve kryeqytetase, pėr presidentin e ri Bamir Topi. ModeletEdhe pse njė vend i vogėl dhe pa traditė qeverisjeje Shqipėria ka provuar forma nga mė tė ndryshmet e sistemeve tė drejtimit. Qė nga krijimi i shtetit shqiptar mė 28 nėntor 1912, vendi ka qenė protektorat ndėrkombėtar, monarki, regjimin e partisė–shtet si dhe republikėn parlamentare. Gjatė kėsaj periudhe funksioni i Presidentit tė Republikės dhe i kryetarit tė shtetit ėshtė ushtruar nė forma tė ndryshme. Qė mė 1912 Ismail Qemali ka qenė nė krye tė qeverisė por kishte dhe kompetencat e kryetarit tė shtetit. Mė 6 shkurt 1914 Konferenca e Ambasadorėve emėroi princin Wilhelm Wied si kryetar tė shtetit shqiptar, ndėrsa pas ikjes sė tij e deri mė 1920 kreu i qeverisė bėnte dhe detyrėn e kreut tė shtetit. Format e qeverisjes varjojnė nė vitet mė pas nė formėn e Kėshillit tė Lartė qė luante rolin e presidencės. Fan Noli nė qeverisjen e tij tė shkurtėr ishte sėrish dhe kryetar shteti, ndėrsa mė 31 janar 1925 Asambleja Kombėtare miratoi shpalljen e Shqipėrisė republikė, kurse Ahmet Zogu ėshtė presidenti i parė nė kohėra. Pak vite mė vonė mė 1 shtator 1928 Shqipėria u shpall monarki dhe Ahmet Zogu u shpall mbret i shqiptarėve. Njė tjetėr mbret vjen pas tij, Viktor Emanueli, ndėrsa Shqipėria pjesėn mė tė madhe tė viteve tė qeverisjes i kaloi nė formėn shtet-parti. Qė pas 1925 mė 30 prill 1991, me zgjedhjen e Presidentit tė parė tė Republikės parlamentare nga ana e njė Parlamenti shumėpartiak, u krijua institucioni kushtetues i Presidentit tė Republikės. E nė vargun e gjatė tė drejtuesve tė shtetit dhe qeverive, Bamir Topi ėshtė i dyti tiranas autoktonė nė drejtim.

ParaardhėsiFigura e Esat pashė Toptanit mbetet edhe sot njė ndėr mė pikantet nė politikėn shqiptare. Ai ėshtė dominant qė nė krijimin e qeverisė sė parė shqiptare mė 1912 nė Vlorė. Menjėherė pas aktit tė madh Fuqitė e Mėdha morėn nė duar fatet e Shqipėrisė pas-osmane. Njė komision prej shtatė anėtarėsh pėrfaqėsues tė gjashtė Fuqive tė Mėdha dhe njė shqiptar u ngarkuan me detyrėn e administrimit tė Shqipėrisė. Ky komision duhej qė tė shpėrndante "autoritetet ekzistuese", ndėr tė tjera qeverinė e Vlorės, duhej tė pėrpunonte njė "statut organik" dhe pastaj tė organizonte njė forcė ndėrkombėtare xhandarmėrie pėr tė rivendosur rendin. Sunduesi i ri i Shqipėrisė do tė ishte njė princ i zgjedhur drejtpėrdrejt nga Fuqitė e Mėdha. Nė qershor 1913, trupat e fundit turke u larguan nga Shqipėria dhe vendi ngeli pa ndonjė qeveri reale. Qeveria e Vlorės nuk u njihte nga askush dhe diplomati francez Pol Kambon (Paul Cambon) e quante atė "ndėrmarrje austriake". Pushteti i Shqipėrisė nė kėto rrethana ishte ndarė nė dy zona kryesore. Ai i Durrėsit i udhėhequr nga Esat pashė Toptani dhe ai i Vlorės nga Ismail Bej Vlora.

Qarku i qeverisė sė Vlorės u pėrbėnte nga elemente pa ndonjė peshė ekonomike si Mihal Grameno, Luigj Gurakuqi, Terenc Toci, Qamil Haxhifeza ndryshe nga Qarku i Durrėsit qė pėrbėhej nga aristokracia e Shqipėrisė sė Mesme qė kishte forcė e pushtet.

Esat Pashė Toptani mė 12 tetor 1913 formoi Pleqėsinė e Shqipėrisė sė Mesme pėr tė administruar vendin dhe pėr t’i treguar Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit (KNK) qė po vinte pėr nė Shqipėri pėr tė caktuar fatet e vendit se kush ishte nė kontroll tė situatės.

Pleqėsia e Shqipėrisė sė Mesme pėrbehej nga personalitete si Mehdi Frashėri, Josif Bageri, Dervish Hima, Mithat Frashėri dhe Faik Konica. Kėshtu Esat Pasha u kthye shpejt nė lider, duke respektuar mendimin e tė huajve, por nga ana tjetėr duke nxitur popullin kundėr regjimit tė Vidit. Ai u bė lider i opozitės, qė i dha fund udhėheqjes sė Vidit nė Shqipėri dhe u vu si kryeministėr pėr njė vit pas ikjes sė princit. Ka qenė deputet i Shqipėrisė nė Parlamentin osman dhe u emėrua mbret nė Apsentia pėr pak ditė nė qershorin e vitit 1920, para vrasjes sė tij nė Francė.ShtetiVitet 1920 mund t’i quajmė periudha kur shteti shqiptar mori njė formė tė caktuar, pasi u vunė piketat pėr shumė probleme tė kohės. Nė janar tė 1920, Tirana u shpall kryeqytet i vendit dhe qeveria e dalė prej kongresit qė kryesohej nga Sulejman pashė Delvina u vendos nė Tiranė. Vitet ’20 shėnojnė njė destabilitet pėr sa i pėrket qeverisė deri nė vitin 1925, ku pati qėndrueshmėri. Pas qeverisjes relativisht tė shkurtėr tė Delvinės postin e mori Iljas bej Vrioni, i cili u pasua nga Pandeli Evangjeli, i zgjedhur kryeministėr mė 1921. Pikėrisht nė kėtė kohė pas ikjes sė tij formohet qeveria mė e shkurtėr e kohėrave, qeveria njėditore e Qazim Koculit. Po nė vitin 1921 emėrohet kryeministėr Hasan bej Prishtina dhe vetėm pas pak kohėsh nė krye tė detyrės ai u zėvendėsua nga Omer pashė Vrioni. Qeverisja e Xhafer Ypit pason lėvizjet e njėpasnjėshme, ndėrsa pas tij pushtetin e merr nė dorė Ahmet Zogu, qė qeveris pėr afro 2 vjet. Brenda vitit 1924 ndėrrohen pesė qeveri dhe 4 kryeministra, duke e nisur me Zogun, Shefqet Vėrlacin, Iljas bej Vrionin nė mandatin e tij tė dytė, Fan Nolin dhe pėrsėri Iljas bej Vrioni nė mandatin e tretė. Nė vitin 1925, pas revolucionit tė qershorit qeverinė e rimerr Ahmet Zogu, deri nė vitin 1928 kur Shqipėria u shpall mbretėri dhe Zogu mbret i shqiptarėve. Deri nė vitin 1939 ndėrrohen 4 qeveri dhe tre kryeministra. Kjo ėshtė njė histori e shkurtėr e kryetarėve tė shtetit dhe qeverive, ku tiranas autoktonė janė vetėm dy, Esat Pasha dhe Bamir Topi.

 

 

Ceremonia te Brigadat, batutat e Berishės nė vapėn e tmerrshme

Vendosur: 25/07/2007 - 11:39
• Pesė minuta mė vonė se protokolli ka mbėrritur nė Pallatin e Brigadave presidenti i ri i Shqipėrisė, Bamir Topi.

Rezarta Delisula

I pritur nga “Marshi i Takimit”, luajtur nga banda e ushtrisė, ka nisur ceremonia e marrjes sė detyrės nga presidenti i ri.Ndėrkaq deputetėt dhe tė pranishmit, tė gjithė tė djersitur nga vapa kanė pritur me duartrokitje ardhjen e Topit. I pranishėm ka qenė lideri socialist Edi Rama, lideri i LSI-sė Ilir Meta, Fatos Nano, Neritan Ceka e Paskal Milo. I vetmi qė ka munguar nė ceremoninė e marrjes sė detyrės sė presidentit ka qenė socialdemokrati Skėnder Gjinushi.
“Valeria”
Teksa nė Pallatin e Brigadave garda dhe banda e ushtrisė po bėnin provat pėr pritjen e presidentit tė ri Bamir Topit, nė sfond DJ (njeriu qė luan muzikė) kishte vėnė kėngėn e Elsa Lilės tė kėnduar nė Sanremo “Valeria”, ku shoqja i merr tė dashurin shoqes sė ngushtė. Pas njė lėvizje dore tė shefit tė protokollit nisi pėrgatitja e bandės sė ushtrisė dhe muzika u ndėrpre. Ora shėnon 18:45 dhe tė parėt qė mbėrrijnė nė Pallatin e Brigadave janė deputetė demokratė rebelė, Spartak Ngjela dhe Gilman Bakalli tė ndjekur disa minuta mė vonė nga Baba Reshat Bardhi dhe Blerim Ēela. Dy vajza nė hyrje ndajnė tė ftuarit sipas tribunave. Tek A janė vendosur trupi diplomatik, miqtė e presidentit tė ri, komunitetet fetare, ndėrsa te plateja B janė vendosur deputetėt e Parlamentit. Njerėzit e ligjeve, kreu i KQZ Ēlirim Gjata dhe Thimio Kondi vijnė sė bashku dhe pas tyre rreth orės 19:00 vjen familja e presidentit, gruaja, vajzat, babai, vėllezėrit dhe tė afėrmit e tjerė. E para qė mbėrrin nga deputetėt socialistė ėshtė Valentina Leskaj, e cila veshur me njė kostum tė hijshėm qėndron vetėm nė plate, teksa pėrshėndet nė mėnyrė tė vazhdueshme deputetėt e sapombėrritur tė PD-sė. Sipas protokollit, nė orėn 19:15 tė gjithė tė ftuarit duhej tė zinin vendet dhe ministrat e PD-sė erdhėn nė limitin maksimal. Pas Vali Leskajt erdhi njė nga njerėzit qė bėnė president Bamir Topin, Taulant Dedja i cili kishte marrė me vete dhe tė birin. Sigurisht qė vota e tij ka fituar simpatinė nė PD, e kjo duket nga mėnyra e pėrshėndetjeve tė pėrzemėrta mes tij dhe deputetėve tė djathtė. Edhe kryeprokurori i vendit, Theodhori Sollaku, ka qenė i pranishėm nė ceremoninė presidenciale dhe hyri nė tė njėjtėn kohė me ish-ministrin Sokol Olldashi. Sigurisht qė njė pjesė e deputetėve tė PD-sė u habitėn nga prania e tė ashtuquajturit “kurban bajrami presidencial”. Grupet e deputetėve duket se ishin vendosur rastėsisht ashtu. Musa Ulqini ishte afėr Preē Zogajt, ndėrsa Sollaku u afrua te Thimio Kondi. Ilir Meta me Majkon dhe Nanon ishin ngjitur, ndėrsa Taulant Dedja ndenji afėr Besnik Mustafajt. Nė ceremoni ishin ftuar dhe princi Leka, pasi mbreti Leka nuk mund tė ishte prezent pėr arsye shėndetėsore, ishin ftuar kontribuuesit e sport klub Tiranės, Lutfi Nuri, Shefikat Ngjela dhe lojtari Alban Tafaj si dhe shumė tė tjerė. Trupi diplomatik ishte mė i rregullti nė zbatimin e orareve protokollare. Pak pasi erdhėn deputetėt socialistė Ermelinda Meksi, Arta Dade, Besnik Dervishi, Pandeli Majko, Namik Dokle e Servet Pėllumbi nė Pallatin e Brigadave mbėrriti kreu i LSI-sė, Ilir Meta, i cili u kthye nga rruga pėr t’i dhėnė dorėn ish-presidentit Rexhep Mejdani. Mė pas ai takoi Lulzim Bashėn dhe zėvendėskryeministrin, Gazmend Oketa. Nė orėn 19:20 vjen lideri i PS-sė Edi Rama bashkė me Ben Blushin, tė cilėt u pozicionuan afėr disa deputetėve tė PS dhe kryebashkiakut tė Durrėsit Dako.
Batutat
Edhe kryeministri Berisha shkeli protokollin qė shkruante se nė orėn 19:15 do tė sistemoheshin tė gjithė tė ftuarit. I shoqėruar nga zonja Liri Berisha ai mbėrriti mė 19:20. Berisha takoi tė parin Ylli Bufin dhe zonjėn e tij pastaj u dha dorėn Meidanit, Metės dhe Dokles. “Ju paskan vėnė ēiftet mė elegantė nė krye”, lėshon batutėn kryeministri pėr Gazmend Oketėn, Fatos Bejėn, Lulzim Bashėn, Jozefina Topallin dhe Majlinda Bregun tė cilėt kishin ardhur tė shoqėruar nga bashkėshortėt respektivė. I fundit qė ka mbėrritur nga tė ftuarit ishte ish-kryeministri Fatos Nano. Ai kaloi para deputetėve qė kishte zėnė vend, ndėrsa Taulant Dedja i thotė: “Po ku je o yll bote”. E menjėherė pas kėsaj batute Edi Rama bashkė me Lul Bashėn e tė tjerėt nisėn tė qeshnin. Pak momente para se ish-presidenti Mojisiu tė futej nė Pallatin e Brigadave, familja e Bamirit u afrua nė platenė e rėndėsishme. Babai i Bamirit nė moshė tė madhe e i sėmurė mezi mbahej nė kėmbė. Mjeku i njohur Flamur Topi njėkohėsisht dhe vėllai i presidentit i jep dorėn i pari kryeministrit, por Berisha ia largon dhe ia zgjat babait sipas zakoneve shqiptare qė nė fillim takohen mė tė mėdhenjtė. Rregullat e ushtarakut duket se si ka harruar ish-presidenti i cili i shoqėruar nga katėr motoēikletat presidenciale erdhi njė minutė para orarit tė caktuar, pra mė 19:29. Alfred Mojisiu kaloi para deputetėve me kokėn drejt dhe nuk pėrshėndeti asnjė, ndėrsa mė 19:35 vjen presidenti i ri, Bamir Topi, pas komandės gjatė sė cilės pati dhe njė defekt audio. Gjatė ekzekutimit tė himnit tė flamurit i vetmi qė vuri dorėn nė zemėr ishte Gazmend Oketa. Sipas protokollit, i pari e mori fjalėn presidenti Alfred Mojsiu i cili do i dorėzonte detyrėn presidentit tė ri.
Tmerri
Teksa ka nisur fjalimin e tij Moisiu, plateja B pra ana e politikės ndjehej mė e vaposur sepse pėr mė shumė se 30 minuta ata qėndronin ngjitur me njėri-tjetrin. Kryeministri Berisha i dashur dhe i qeshur me gazetarėt i thotė se nuk ėshtė se ata s’kanė blloqe po nuk ua lejon protokolli tė bėjnė fresk. Gjendja u bė paksa alarmante pėr tė atin e Bamirit, i cili veē vapės nuk mbahej dot as mė kėmbė. Teksa Moisiu mbante fjalimin Berisha ia ka bėrė me shenjė njė rojėje pėr t’i afruar njė karrige plakut tė sėmurė. Dhe porosia e tij u zbatua menjėherė, ndėrsa babai i Bamirit tė paktėn u ul. Edhe pse s’ua lejonte protokolli njė pjesė e mirė e deputetėve hoqėn xhaketat, ndėrsa Berisha e vetmja tentativė qė bėri pėr dy-tri herė ishte hapja e kopsave tė xhaketės. Vapės sė padurueshme iu shtua dhe fjalimi qė sipas mėrmėrimave tė disa deputetėve, ishte paksa i gjatė, shtoi kėtė dhe pėrkthimin anglisht pėr trupin diplomatik. Pikėrisht nė kėtė situatė kryeministrit Berisha iu desh tė mbante qetėsinė sepse Jozefina Topalli qė ishte pranė tij herė pas here lėshonte ndonjė batutė qė e bėnte pėr tė qeshur, ndėrsa kryeministri kafshonte buzėn dhe i thoshte; shshshshshėėt. Nė momentin kur Bamir Topi mori fjalėn qetėsia u bė absolute e pėr fat fjalimi nuk ishte aq i gjatė. Pas largimit tė ish-presidentit Moisiu, Bamir Topi, presidenti i ri i vendit mori gruan dhe dy vajzat dhe u fut i pari nė Pallatin e Brigadave. Pas tij u afrua familja e tė gjithė tė ftuarit pėr tė marrė pjesė nė pritjen zyrtare. Referuar sėrish fjalės sė ish-presidentit Moisiu, kjo ishte ceremonia e dytė presidenciale e organizuar kaq mirė nė kėto vite demokraci.

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 137, Part II, 27 July 2007

ALBANIA'S SOCIALISTS EXPEL FORMER PREMIER... Fatos Nano, a three-time prime minister of Albania, was expelled on July 25 by the party he once led, the Socialist Party. Local media reported on April 25 and 26 that the party's current leader, Edi Rama, made the decision after Nano acknowledged that he had urged a handful of Socialist members of parliament to break ranks with their party and abandon a boycott of the presidential elections. Their rebellion proved decisive in ensuring that the deputy leader of the Socialists' chief rival, the Democrat Party, became Albania's president (see "RFE/RL Newsline," July 23, 2007). Bamir Topi needed 84 votes to secure election; with the support of the Socialist rebels, he won 85 votes. The Socialist Party had already expelled the other rebels. Nano himself ran for president in an earlier round despite the opposition of his own party (see "RFE/RL Newsline," April 11, May 14, and June 20, 2007). He won just three votes (see "RFE/RL Newsline," July 10, 2007). Nano has now reportedly said that he will form a new political party. The presidential vote has prompted a crisis within the Socialist Party, which emerged victorious from local elections held in February and had been preparing for general elections in the expectation that the presidential election would produce no victor (see "RFE/RL Newsline," June 11, 2007). AG

...AND BOYCOTTS PRESIDENT'S INAUGURATION. Albania's Socialist Party on July 24 boycotted the inauguration of Topi as the country's president. According to local media, the first people whose hands Topi shook after his swearing-in was those of Nano and other Socialist Party rebels whose decision to back Topi proved decisive to Topi's election. In his inaugural speech, Topi called for political unity in order to meet the "historic challenge" on its "irreversible path toward the Euro-Atlantic family" and membership of the EU. Topi underlined his call by making his speech under an EU flag. Topi also underscored Albania's support for the independence of neighboring Kosova, 90 percent of whose population is ethnic Albanian. "I am convinced that Kosovo's independence is a guarantee of peace and stability in the region," Topi said. Topi addressed "special thanks" to the United States, which he said "was the first to hail" his election. Reports immediately after Topi's election on July 20 indicated that the first foreign politician to congratulate Topi was Kosovar President Fatmir Sejdiu. Topi reached out to the opposition, saying: "I guarantee them that they will be given the necessary room to take part in reforms to consolidate and balance independent and constitutional institutions" and "I am inclined to believe and encourage the ruling political parties to...offer the opposition the democratic space necessary to implement reforms of our institutions, economy, and our social life." Topi said the focus of reform should be the judiciary. AG

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 136, Part II, 26 July 2007

CONTACT GROUP HOLDS TALKS ON ROAD MAP FOR KOSOVA. Diplomats from the six countries that have led international diplomatic efforts in the Balkans since the mid-1990s -- Britain, France, Germany, Italy, Russia, and the United States -- on July 25 agreed to start a new round of talks on the future of Kosova, but failed to agree on a deadline, according to unconfirmed reports in the international media. On July 20, Western powers abandoned efforts to forge a consensus in the UN Security Council, concluding that the Contact Group should take the diplomatic lead in searching for a solution (see "RFE/RL Newsline," July 23, 2007). The Contact Group reportedly concluded that a troika of mediators -- from the EU, Russia, and the United States -- should first embark on shuttle diplomacy between Belgrade and Prishtina and then, if possible, convene bilateral talks between Belgrade and Prishtina. Brussels and Washington had wanted talks to last for no more than 120 days, a demand reportedly rejected by Moscow. Russia rejected a similar suggestion during talks held within the framework of the United Nations. Media reports have suggested that direct talks between Kosovar and Serbian leaders could begin as early as August. The Contact Group's talks, which were held in Berlin, were preceded by a range of talks and signals: U.S. officials have reiterated their commitment to independence for Kosova, possibly by the end of the year; the Serbian parliament on July 24 promised to "respond immediately and energetically" if the United States and EU states recognize Kosova as independent without UN support; and Serbia and Russia have both welcomed the Contact Group's decision to lead diplomatic efforts, but insist that any final decision on Kosova's future must be made by the UN Security Council. U.S. doubts about the value of returning the question of Kosova's future to the UN were expressed on July 24 by the U.S. envoy to Kosova, Frank Wisner, who told reporters that "based on last week's experience, I simply don't think it [a return to Security Council] would be a useful path." AG

UN KOSOVA ENVOY SAYS HIS MISSION IS OVER
... The UN envoy who recommended that Kosova be granted independence, Martti Ahtisaari, told Finnish public broadcaster Yle on July 25 that he believes his "work is done," and that neither the UN nor the Contact Group have asked him to continue as a mediator. The former Finnish president said, however, that he would be willing to take on "a role as consultant" if asked. Ahtisaari also said he expects the issue of Kosova to return to the UN and that "everyone involved hopes there will be a resolution after these talks." Ahtisaari has consistently been attacked by Serbia and Russia since he presented the plan in early February, both for allegedly not acting as an honest broker and for his recommendations, which would end Serbia's nominal sovereignty over the UN-administered region. Some of those reservations were voiced again in recent days by Serbian Foreign Minister Vuk Jeremic, who told the July 24 edition of the Serbian daily "Vecernje novosti" that Ahtisaari "did not do his job well, as the solution was not the result of a compromise. I do not think it would be good to go on with the old envoy." Ahtisaari took up the role of UN envoy in November 2005, but failed to broker an agreement between Belgrade and Prishtina in the ensuing 14 months. The Contact Group did not name a successor to Ahtisaari when it met on July 25. AG

...BUT EU INSISTS AHTISAARI PLAN IS FRAMEWORK FOR KOSOVA SOLUTION
. However, the head of the European Commission, Jose Manuel Barroso, on July 24 became the latest of a series of European leaders and officials to insist that any solution for Kosova "should be found in the framework of the Ahtisaari plan," international media reported. U.S. Kosova envoy Wisner expressed a similar view, telling the Kosovar Albanian daily "Express" on July 25 that Washington would not agree to the reopening of key aspects of the Ahtisaari package -- "the provisions on the municipalities, churches, international civil supervision, the presence of NATO...." However, the paper reported that Wisner indicated there is room for talks on a number of issues, including the return of refugees and future relations between Kosova and Serbia. In the four months between Ahtisaari's submission of his recommendation and the failure of efforts to forge a consensus in the UN, Western powers have gradually softened their initially adamantine support for Ahtisaari's plans in a number of ways, agreeing, for instance, to a further fact-finding mission and then to additional bilateral talks on Kosova's future. According to Serbian media reports, during the debate that culminated in a resolution adopted by the Serbian parliament on July 24 in which it vowed never to cede sovereignty over Kosova, Prime Minister Vojislav Kostunica hailed the withdrawal of the UN resolution as a victory for Serbia after "a long, trench-like battle" and concluded that "Ahtisaari's era is finally over and his plan now belongs to the past." In his interview with "Vecernje novosti," Serbian Foreign Minister Jeremic was less definitive in his judgment, saying that there is a "diminishing degree of support" for the Ahtisaari plan. "Initially many countries supported that plan," he said. "Then we reached a stage in which they supported Ahtisaari's efforts, and now we have come to a situation of having Ahtisaari's efforts being used as a basis." AG

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 135, Part II, 25 July 2007

SERBIAN PARLIAMENT VOWS NOT TO GIVE UP KOSOVA. The Serbian parliament on July 24 overwhelmingly approved a government-sponsored resolution rejecting any move toward independence for Kosova, local and international media reported. Of the 232 lawmakers present, only 12 voted against the resolution, with another three abstaining. The resolution warns that unilateral recognition of Kosova's independence would have "unforeseeable consequences for regional stability," and calls on the government to respond "immediately and energetically" to such moves by any government. During the eight-hour debate leading up to the vote, Prime Minister Vojislav Kostunica told deputies that "any unilateral recognition would represent a policy of force and legal violence." The vote followed the withdrawal by the United States, the United Kingdom, and France of a draft UN Security Council resolution on Kosova's status, a move hailed by Kostunica as "an important victory for Serbia and a result of the joint policy of Serbia and Russia aimed at protecting the UN Charter and defending our state's sovereignty and territorial integrity" (see "RFE/RL Newsline," July 23, 2007). Kostunica went on to say that "an even more difficult battle" now lies ahead. The vote came on the eve of a meeting scheduled for July 25 in Vienna by representatives of the Contact Group, comprising Russia, the United States, and four EU countries. The Contact Group is now expected to be the main venue for diplomacy regarding Kosova in the coming months, following the withdrawal of the draft Security Council resolution. TV

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 134, Part II, 24 July 2007

KOSOVA REASSURES U.S. ON DECLARATION OF INDEPENDENCE. Kosova Prime Minister Agim Ceku on July 23 assured U.S. Secretary of State Condoleezza Rice that Kosova's political leadership will "remain close partners of both the United States and the European Union in bringing the independence process to a close," a Kosovar spokesman, Skender Hyseni, told international media. An unnamed senior U.S. official quoted by Reuters said Ceku stated that Kosova will not declare independence unilaterally in November and that Rice urged Kosovar leaders to be patient, while also underscoring Washington's commitment to Kosova's eventual independence. On July 20, Ceku said November 28 is his preferred date for independence (see "RFE/RL Newsline," July 23, 2007). Also on July 20, Western powers decided to move the focus of diplomatic efforts from the UN to the six-member Contact Group that has for the past decade spearheaded international efforts in the Balkans. The group comprises the United States, Russia, and four European states. The group is due to meet on July 25. EU foreign ministers discussed Kosova at a meeting on July 23, ahead of which ministers from a several countries stressed the need for European unity, international media reported. AG

SERBIA, KOSOVA SUFFER IN HEAT WAVE. The mayor of Prishtina, the Kosovar capital, on July 23 declared a state of emergency in response to fears that soaring temperatures could strain supplies of drinking water, local media reported. Reservoirs that feed the drinking-water system are reportedly 7-8 meters lower than usual. Temperatures of more than 40 degrees Celsius have produced scores of fires across the province in recent days, but only Prishtina has announced a state of emergency. Forest fires are also raging in central and eastern Serbia, prompting Defense Minister Dragan Sutanovac on July 22 to ask Bulgaria and Greece for help. However, both countries face similar challenges themselves: temperatures are at record highs across Bulgaria, while Greek authorities have ascribed at least 15 deaths to the heat, which also sparked a devastating forest fire near Athens. Sutanovac told local media that Serbia might ask Austria, Germany, and Russia for help. AG

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=23321   24/07/2007

Partia Demokratike pėrgatitet qė nė shtator tė bėjė lėvizjet nėpėr sekretariate dhe tė zėvendėsojė Topin brenda PD-sė

Biberaj: Nė shtator, ndryshime brenda PD-sė

Mustafaj, Imami, Patozi, Biberaj dhe Beja, mė favoritėt pėr poste

 

Shtatori do tė jetė muaji mė i "nxehtė" pėr Partinė Demokratike. Pas pushimeve tė gushtit, deputetėt e djathtė do i rikthehen deklaratės sė Kryeministrit Berisha pėr tė ndryshuar sekretariatin e partisė, por edhe pėr tė zėvendėsuar dy postet e lėna nga Bamir Topi si nėnkryetar i PD-sė dhe kryetar i grupit parlamentar. ‘Beteja‘ brenda partisė mė tė madhe pėr ndarjen e posteve partiake ėshtė konfirmuar se do tė zhvillohet nė shtator nga deputeti i PD-sė, Aleksandėr Biberaj. Fillimi i vjeshtės do tė jetė definitiv pėr ndarjen e mandateve partiake. Ende nė dilemė ėshtė ndarja e posteve ministrore nga ato partiake, ku rrezikojnė tė lėnė postet nė parti, ministrat, Bode dhe Rusmali. Dy emra kėto tė konsideruar si besnikė tė Kryeministrit Berisha.

Megjithėse ende nuk ka asgjė zyrtare se cilėt do tė jenė emrat qė do tė marrin funksionet e Topit nė Partinė Demokratike pas kalimit tė kėtij tė fundit drejt Presidencės, brenda selisė blu kanė qarkulluar emrat e parė qė do tė jenė pjesė e garės nė shtator, me qėllim mirėfunksionimin e partisė nė pushtet.

Kandidatėt

Tė privilegjuar pėr poste tė rėndėsishme brenda sekretariatit tė partisė mė tė madhe janė edhe ish-ministrat e larguar nga kabineti qeveritar, si Aldo Bumēi, Arenca Trashani dhe Bujar Leskaj. Ndėrsa emrat e tjerė brenda PD-sė pėr tė zėvendėsuar Topin dhe pėr tė marrė nė dorė sekretariatin e PD-sė janė Besnik Mustafaj, Arben Imami, Astrit Patozi, Fatos Beja dhe Aleksandėr Biberaj. Nėnkryetari i PD-sė do tė jetė zgjedhje ekskluzive e vet Kryeministrit Berisha, ndėrkohė qė pėr ndarjen e posteve nėpėr sekretariate do tė dėgjohet edhe mendimi i forumeve tė demokratėve.

Ndryshimet

"Tė kalojnė pushimet verore dhe nė muajin shtator Kuvendi rifillon punėn dhe vazhdojnė reformat, kėshtu qė kemi kohė", tha deputeti i PD-sė, Aleksandėr Biberaj, lidhur me ndryshimet brenda partisė nė pushtet. Demokratėt e shikojnė se PD-ja ka nevojė pėr ndryshime tė thella, megjithėse kėto lėvizje u paralajmėruan pas zgjedhjeve lokale tė 2007-ės, mė pas u lanė pas vizitės sė Presidentit amerikan, Xhorxh Bush, dhe tashmė pas pushimeve verore, nė fund tė shtatorit. Pas zgjedhjes sė Topit nė postin e Presidentit tė ri tė Republikės, ai ka paraqitur pasditen e tė dielės nė mbledhjen e Kryesisė sė PD-sė, dorėheqjen nga tė gjitha postet partiake, si dhe nga posti i kryetarit tė Grupit Parlamentar tė PD-sė dhe nėnkryetarit tė saj. "Ndryshimet nė sekretariatin e Partisė Demokratike, si dhe zgjedhja e nėnkryetarit tė partisė do tė bėhen gjatė muajit shtator", tha Biberaj.

Statuti

Duke iu referuar statutit tė Partisė Demokratike, ajo ka dy nėnkryetarė, tė cilėt zgjidhen sipas pėrcaktimeve tė nenit 41 tė statutit tė PD-sė. Nė mungesė tė zgjatur tė kryetarit dhe me autorizim tė tij, njeri prej tyre zėvendėson kryetarin. Nė mungesė tė kėtij autorizimi nė rast se kryetari dorėhiqet, sekretari i Pėrgjithshėm mbledh Kėshillin Kombėtar, i cili komandon nėnkryetarin qė do tė drejtojė partinė deri nė vendimin pėrfundimtar tė Kuvendit Kombėtar. Kryetari i grupit parlamentar ėshtė njėri prej tyre, ndėrsa nėnkryetari tjetėr ėshtė i deleguari i kryetarit. Ky statut mund tė rishikohet nga Kuvendi i partisė me shumicėn absolute tė anėtarėve tė tij, sipas propozimeve tė kryesisė sė partisė, sė njė tė katėrtės sė anėtarėve tė Kėshillit Kombėtar, pas mendimeve tė dhėna nga komisioni i pėrhershėm i statutit.


Tė privilegjuar pėr poste tė rėndėsishme brenda sekretariatit tė PD-sė janė edhe ish-ministrat e kabinetit qeveritar, si Aldo Bumēi, Arenca Trashani dhe Bujar Leskaj


"Beteja" brenda partisė mė tė madhe pėr ndarjen e posteve partiake ėshtė konfirmuar se do tė zhvillohet nė shtator nga deputeti i PD-sė, Aleksandėr Biberaj

 

 
Moisiu firmos rritjen nė detyrė tė 5 ambasadorėve
24/07/2007  Kandidati pėr President Zaimi, merr rritje nė gradė me propozim tė Berishės

Presidenti Alfred Moisiu njėkohėsisht dhe Komandat i Forcave tė Armatosura, Alfred Moisiu vetėm 4 ditė nga mbarimi i mandatit, ka firmosur ndryshimet mė tė fundit nė drejtimin e ushtrisė shqiptare. Me dekretin e tij ėshtė liruar nga detyra Gjeneral Brigade Ali Koēeku, ndėrsa kėtė gradė tashmė do ta mbajė Zija Zyber Bahja si dhe Agim Lala. Rritje nė gradė ka marrė dhe kandidati pėr President konsensual Arian Zaimi. Edhe pse nuk arriti tė votohej si president konsensual, Zaimi ka marrė gradėn e lartė Gjeberal Major.

Propozimet

Rreth dy javė mė parė kryeministri Berisha me propozim tė Ministrit tė Mbrojtjes Fatmir Mediu ka vendosur tė kėrkojė rritjen nė detyre tė pesė ushtaraėve madhorė. Ndėrsa emrat janė propozuar pėr dekretim, politika u pėrfshi nga debati pėr zgjedhjen e Presidentit tė Republikės. Ndėrsa dy muaj mė parė nė media u theksua dhe pengesa e dekretimit tė gjeneralėve pėr shkak tė pėrplasjeve mes ministrisė sė Mbrojtjes dhe Presidentit. Gjithsesi vendimi i Moisiut pėr tė firmosur rritjen nė detyrė tė 5 ushtarakėve tė lartė, ka shėnuar dje njė konsensus mes Berishės si kryeministėr dhe Moisiun si President. Kjo dhe pse nė ceremonialin e dekretimit nuk ka qenė Berisha, por vetėm ministri Mediu.

Kandidimi

Vetėm 20 ditė mė parė Moisiu dhe Zaimi kanė kandiduar mes tyre pėr postin e Presidentit tė Republikės. Konkurrim qė pėrfundoi me fitoren e gjeneral Zaimit, i cili ėshtė atashe i Shqipėrisė pranė NATO. Edhe pse partitė parlamentare ranė dakord mbi emrin e Zaimit, ka qenė kandidimi i Fatos Nanos qė ka kthyer konkurrimin pėr President sipas pėrcaktimeve tė Kushtetutės. Kėshtu pėrballja mes Nanos e Topit, i cili tashmė ėshtė zgjedhur si president i vendit, ka eliminuar konsensualin Zaimi. Megjithatė ky i fundit ka marrė njė gradė mė shumė duke shėnuar njė tjetėr arritje nė karrierėn e tij ushtarake.

Kolonel Zija Zyber Bahja, i jepet grada madhore Gjeneral Brigada

Kolonel Agim Beqir Lala, i jepet grada madhore Gjeneral Brigade

Gjeneral Brigade Shpėtim Faik Spahiu, i jepet grada madhore Gjeneral Major

Gjeneral Brigade Arian Zaimi, i jepet grada madhore Gjeneral Major.

Gjeneral Major Luan Ramiz Hoxha, i jepet grada madhore Gjeneral Lejtnant

Gjeneral Brigade Ali Koēeku, nxirret nė lirim

 

 

http://www.zemrashqiptare.net/article/shqiperia/CeshtjaKombetare/784/
Mentor Nazarko: Kemi edhe nje lufte te fundit me Greqine
He, 23-07-2007, 08:14pm (GMT+1)


Po. Ėshtė lufta e fundit. Mbase e fundit pėrballje me shtetin fqinj Greqinė. Njė pėrballje juridike e diplomatike, pėr tė fituar njė borxh tė pakthyer. Njė borxh qė kap vlerėn e disa miliarda eurove. Janė pronat e shqiptarėve nė Greqi. Prona tė pėrvetsuara nė njė hark tė gjerė kohorė, qė nga Lufta e Dytė Botėrore e nė vazhdim. Janė dhjetra sekrete nė mes, dokumente dhe detaje tė lėna nė harresė. Mbase qėllimisht. Marrveshje apo pragmarrveshje qė mbetėn tė tilla deri mė sot.
Mentor Nazarko publicist i diplomuar nė shkencat politike dhe drejtėsi merr pėrsipėr tė bėjė avokatinė e ēėshtjes sė pronave shqiptare nė Greqi qė flitet tė jenė 600 mijė hektarė nė vlerėsimet mė optimiste dhe mbi 100 mijė hektarė nė vlerėismin grek. Njė shqetėsim i hershėm i publicistit kjo ēėshtje, ku janė shtuar shumė argumente vit pas viti, u kthye nė lėndėn e njė libri titulluar “Lufta e fundit. Pronat e shqiptarėve nė Greqi”. Pėr shumė detaje tė panjohura qė fshihen nė kėtė libėr Mentor Nazarko na rrėfen nė kėtė intervistė menjėherė pas daljes sė qarkullim tė librit tė tij.

Keni ndėrtuar njė libėr, i cili ka historinė e tij. I titulluar “Lufta e fundit, pronat e shqiptarėve nė Greqi”, ėshtė njėkohėsisht libri juaj i parė. Si mbėrritėt nė kėtė formė tė re komunikimi me audiencėn, pas shumė editorialesh apo edhe leksionesh nė Universitet?
Libri siē mund tė imagjinohet ėshtė njė formė mė e qėndrueshme komunikimi ideor me atė qė ju e quani audiencė dhe pėr tė arritur tek kjo formė duhet sigurisht mė shumė punė, mė shumė studim. Qė do tė thotė mė shumė kohė pėrgatitje. Libri i nėnshtrohet njė verifikimi mė serioz, njė gjykimi mė kompetent ndėr vite. Veē asaj ky ėshtė konceptuar si njė libėr qė duhet tė rezistojė gjatė nė kohė dhe jo njė stinė apo disa stinė. Pėr pasojė jam i lumtur qė kam nxjerrė nė dritė tė paktėn njė libėr qė mendoj se do tė mbijetojė nė kohė dhe do tė hapė njė pistė tė rėndėsishme pėr libra tė reja mbi atė temė. Madje shpresoj dhe pėr veprim politik apo juridik. Jam i favorizuar dhe prej mbėshtetjes sė njė universiteti tė ri si Universiteti Europian i Tiranės, qė nxit kėrkimin shkencor qė nė vitet e para tė jetės sė tij. Drejtuesit e tij mė nxitėn tė botoj librin dhe vetė puna nė kėtė universitet, bashkė me pedagogėt e tij ėshtė me tė vėrtetė stimuluese.

Pra, jemi nė njė pėrballje tjetėr me Greqinė. Ju thoni se kemi ende edhe njė “Luftė tė fundit” me tė, zgjidhjen e ēėshtjes sė kėtyre pronave. Ējanė kėto prona? Mund tė pretendojmė ende pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtje, kur ka kaluar afro njė shekull?
Nė fakt njė pjesė e mirė e kėtyre pronave janė grabitur pas luftės sė parė botėrore; (ndarja e tokave tė Perandorisė otomane ku banonin shqiptarėt) midis viteve 20-30, (spastrimet apo shkėmbimet e popullsive; reformat e ndryshme agrare tė padrejta) gjatė luftės sė dytė botėrore me ligjin e luftės, dhe po ashtu pas luftės (pronat e ēamėve dhe tė kolonjarėve tė pėrzėnė gjatė luftės civile greke). Ju keni tė drejtė ndėrsa flisni pėr faktorin kohė si faktor qė dėmton apo mbyll perspektivėn e zgjidhjes. Por koha bėn dhe kapriēio: jemi nė njė kohė kur statusi i shqiptarėve si komb ka pėrparuar ndjeshėm. Janė disa luftėra qė ata po i fitojnė, nė Kosovė, nė Maqedoni, etj. Kemi nė anėn tonė si kurrė ndonjėherė, mė qartėsisht se kurrė mė parė njė aleat tė madh si SHBA. Kur flasim pėr luftėn e fundit, atė pėr pronat nuk kemi ndėrmend luftė me armė zjarri, por njė betejė juridike, diplomatike qoftė nė kontakte dypalėshe, qoftė nė arenėn ndėrkombėtare. Bėhet fjalė pėr njė ēėshtje me faturė tė madhe, disa miliarda euro, qė grekėt e mbajnė padrejtėsisht, megjithėse e dinė se duhet tė na e kthejnė. Ka shumė ekspertė grekė qė kanė shkruar vitet e fundit pėr kėtė ēėshtje duke vėnė nė dukje padrejtėsinė qė qėndron mbrapa bllokimit tė kėsaj pasurie tė madhe tė shqiptarėve.

Nga njė vėshtrim i shpejtė vėmė re se i gjithė libri ėshtė nė fakt njė lloj mbrojtje juridike qė ju i bėni ēėshtjes sė pronave shqiptare nė Greqi. Ēdo tė thotė tė jesh avokati i njė ēėshtje tė tillė, plot udhėkryqe e tė fshehta mbajtur nė hije pėr shumė e shumė dekada?
Nė pikėpamje profesionale, nėse pėr kėto ēėshtje do tė zhvillohej ndonjėherė njė gjyq. Ndėrkombėtar do tė ishte padyshim gjyqi i jetės pėr avokatin qė do ta mbronte. Do tė ishte gjyq i fituar lehtėsisht, pasi dhe vetė juristėt grekė e pohojnė kėtė. Njė gjyq i ngjashėm me atė tė depozitave hebreje nė bankat zvicerane. Dhe nė planin individual mund tė fitoje shumė: financiarisht dhe jo financiarisht. Pėr fat tė keq nuk jemi nė kushte tė tilla kur mund tė zhvillojmė ndonjė gjyq tė ngjashėm megjithėse unė me librin tim pėrpiqem tė nxis vėmendje, angazhim shumė mė tė madh tė klasės politike dhe tė shoqėrisė shqiptare pėr tė shkuar nė njė formė apo nė njė tjetėr tė zgjidhjes sė kėsaj ēėshtje. Kemi njė klasė politike qė mė shumė ka heshtur, e korruptuar thellėsisht prej fqinjėve tanė qė kanė gjithė interesin pėr ta mbyllur kėtė ēėshtje me ndonjė gur tė rėndė si kapak. Nuk kemi patur as dhe interes tė tė ashtuquajturės shoqėri civile e rėnė nė njė apati tė madhe, tė specialistėve tanė mė tė mirė. Njė situatė shumė larg asaj tė shoqėrisė shqiptare apo politikės sonė nė qeverisjen e Zogut. Kishte mė shumė dinjitet atėherė, mė shumė kompetencė. Unė e evidentoj dhe kėtė zhvillim paralel nė librin tim. Nuk di nėse do tė preket dikush nga ndriēimi i kėsaj paralele historike qė vė nė njė dritė tė keqe, klasėn e sotme politike. Por unė e bėra timen.

Nė libėr janė pėrfshirė edhe shumė dokumneta tė papublikuara dhe dėshmi tė reja. Ku keni hulumtuar pėr to, dhe ēfarė faktesh servirin?
Kam parė arkivat shqiptare, tė ministrisė sė jashtme, Arkivin e Shtetit, tė disa institucioneve tė tjera si komuniteti bektashi, etj. Jo nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė kam shfrytėzuar dhe dokumenta greke, apo italiane. Duke kėrkuar kam gjetur libra apo studime qė e trajtonin gjerėsisht kėtė ēėshtje. Shikoni:tė aktualizosh libra dhe studime tė tilla ėshtė njėsoj sikur tė gėrmosh nėpėr arkiva, sakohė qė ato libra nuk shfrytėzoheshin dhe rrethoheshin nga njė heshtje e tipit arkival.
Ju mė pyesni ēfarė serviret prej tyre? E vėrteta e pasurive shqiptare nė Greqi, qė janė pėrvetėsuar nė mėnyrė sistematike dhe tė shėmtuar prej fqinjit tonė, me ligje tė padrejta, me arbitraritet tė dėnueshėm dhe mbi bazė ligjesh tė padrejta. Mund tė kuptosh sesi Greqia pėr tė bllokuar kėto pasuri i ėshtė kundėrvėnė dhe bashkėsisė ndėrkombėtare qė e ka shpallur Shqipėrinė si vend fitues tė luftės sė dytė botėrore. Duke lexuar kėtė libėr, mund tė kuptosh sesa paradoksale ėshtė sjellja e tyre, por dhe jona. Ne sillemi sikur t’u kemi borxh, kur nė fakt na kanė. Jetojmė madje nė njė situatė kur ndėrsa shkruan pėr njė problem tė tillė, kompleksohesh nga njė mjedis shoqėror gjoja kozmopolit, i blerė nga viza Shengen, nga favore tė tjera, i trysnuar nga individė, parti tė korruptuara po me paratė tona me tė cilat paguajmė shtrenjtė shėrbime telefonike, etj,. E gjitha kjo qė thashė dhe qė serviret nė kėtė libėr, ėshtė njė e vėrtetė e madhe apo jo?

Njė dokument ku do tė doja tė ndaleshim ėshtė ai i dėnimeve nė mungesė pėr rreth 2 000 ēamė. Ēfarė servir mė saktėsisht ky dokument?
Pasuritė e ēamėve, ligjet qė u morėn me to dhe me fatin e ēamėve nė pėrgjithėsi, me heqjen e shtetėsisė, etj, zėnė njė vend tė rėndėsishėm nė kėtė libėr. Nė kėtė kuadėr unė botoj nė libėr njė dokument tė rėndėsishėm tė cilin e gjeta nė ministrinė tonė tė jashtme dhe qė mjerisht nuk ėshtė pėrdorur asnjėherė nga diplomacia jonė. E kam kuptuar diplomacinė e Enver Hoxhės dhe frikėn e saj nga Greqia, por jo atė tė viteve tė demokracisė. Sipas kėtij dokumenti qė ėshtė shkresė e prokurorit tė Janinės Xhavellas, rezulton a) qė dosjet e gjyqit special tė Janinės sė 1944-1945 qė dėnuan rreth 2000 ēamė, thuajse tė gjithė kryefamiljarėt e komunitetit ēam mysliman, janė zhdukur me porosi tė qendrės, dmth tė shtetit grek. B), qė dėnimet e tyre me vdekje, janė parashkruar tė gjitha. Pra ēamėt edhe ata tė dėnuar si bashkėpunėtorė tė fashizmit kanė tė drejtė tė udhėtojnė tė lirė nė Greqi edhe sipas ligjeve greke. Janė dy pėrfundime tė rėndėsishme. I pari lidhet me zhdukjen e gjurmėve tė njė gjyqi tė padrejtė. Pse janė zhdukur dosjet e kėtyre gjyqeve qė lidhen me njė epokė tė tmerrshme tė pasluftės nė Greqi, epokė plot krime, para tė cilave spastrimi etnik i kosovarėve do tė dukej si lojė? E dyta, pse nuk lejohen tė lėvizin ēamėt, pse nuk lejohet tė rifitojnė tė drejtat e tyre, mbi bazė tė disa ligjeve qė ja dhanė kėto tė drejta ish bashkėpunėtorėve tė fashizmit, apo ish komunistėe, por vetėm nėse do tė kishin kombėsi greke?

Tė ndalemi nė njė pikė tjetėr. Cila ėshtė vėmendja ndėrkombėtare rreth problemit tė kėtyre pronave?
Falė angazhimit tė lobit shqiptaro-amerikan kemi patur njė seancė dėgjimi nė Komitetin e Helsinkit tė Senatit amerikan, madje me praninė e senatores Klinton qė me shumė gjasa mund tė jetė presidente e ardhshme e SHBA. Me angazhimin e PDI-sė, parti e ēamėve, me kontaktet e tyre nė Parlamentin Europian, kemi shtim tė ndjeshmėrisė sė politikės sė Brukselit pėr kėtė ēėshtje. Por kėto ngacmime duhet tė jenė permanente, duhet luftė mė e zgjuar diplomatike dhe politike. Tė paktėn nė nivelin e maqedonasve qė kanė patur pėr disa elementė fat tė ngjashėm: u pėrzunė nga Greqia si bashkėpunėtorė tė sė majtės, ju sekuestruan pasuritė, etj. Por ata nuk reshtin sė luftuari, madje dhe brenda Greqisė ku kanė krijuar parti. Ju botuat diēka pėr angazhimin e njė deputeti belg pėr njė rezolutė tė Kėshillit tė Europės pėr tė ndryshuar ligjet qė u mohojnė tė drejtat popullsisė sllavomaqedonase tė Greqisė tė rikthehet nė tokat e veta. E pse ne nuk duhet tė bėjmė tė njėjtėn gjė?

Nė fund tė librit janė pėrfshirė disa intervista qė ju i quani “tė rėndėsishme pėr fatin ne pasurive shqiptare”. Si janė realizuar dhe cili ėshtė qėllimi i pėrfshirjes sė tyre nė kėtė libėr?
Qė prej 2002 unė jam interesuar shumė pėr kėtė ēėshtje dhe kam bėrė shumė intervista qė ndriēojnė nė mėnyrė mė tė qartė dhe mė tė kuptueshme pėr tė gjithė fatin e pasurive dhe rrugėt pėr tė marrė njė shpagim tė drejtė pėr to. Siē e keni vėnė re vetė, janė vetė ekspertėt grekė qė e pranojnė padrejtėsinė e vendit tė tyre pėr kėtė ēėshtje. Njė ish zėvendėsambasador amerikan nė Greqi qė i sugjeron Greqisė tė kompensojė fqinjėt e vet, Shqipėrinė dhe Maqedoninė pėr pasuritė e sekuestruara dhe tė pėrvetėsuara. Pra ato shėrbejnė pėr tė bėrė mė tė kuptueshme pjesėn tjetėr tė librit qė ėshtė ndoshta diēka mė e specializuar.

Thoni diku se ky libėr synon tė japė njė udhėzues ndihmės pėr politikėn shqiptare qė tė dijė tė kėrkojė borxhet qė na kanė. Mendoni se ėshtė vetėm ēėshtje dije, apo nė politikėn shqiptare janė fshehur gjithmonė edhe shumė prapaskena, interesa tė momentin, apo afatgjata?
Janė tė gjitha: ėshtė dhe ēėshtje dije, por dhe ēėshtje korrupsioni politik dhe jo vetėm politik. Ėshtė miopi, ėshtė gjithēka. Por ndėrkohė dhe shoqėria duhet tė bėjė presion tek politika: para njė presioni tė shoqėrisė, politika do detyrohet tė lėvizė dhe ta rihapė kėtė ēėshtje nė kontaktet e veta me palėn greke apo dhe ta ndėrkombėtarizojė. Heshtja e shoqėrisė, e specialistėve, e grupeve tė interesit si deri mė tani i shėrbente si justifikim politikės pėr mosveprimin e saj. Ndėrkohė dhe institucionet tona po humbin gjithnjė e mė shumė softuerin, dmth njerėzit e ditur, patriotė, me eksperiencė qė i japin qėndrueshmėri veprimit ndėrkombėtar tė politikės sonė. Krejt ndryshe ndodh nė vendet serioze, apo tek fqinji ynė qė ka institute tė specializuara dhe ku politika e jashtme lėviz fare pak nga boshtet e paracaktuara qė me pavarėsinė e tyre nė 1821.

Kur mendoni se mund tė nisė zgjidhja e kėsaj ēeshtjeje, pra tė nisė kjo “luftė e fundit” juridike dhe diplomatike?
Kjo luftė ka filluar dhe libri ėshtė kontribut nė kėtė drejtim. Po krijohen shoqata pronarėsh shqiptarė nė Greqi, janė ofruar studio avokatore tė rėndėsishme. Ka deputetė tė partive tė mėdha si pėrshembull Shpėtim Idrizi, qė duan tė angazhohen pėr ndėrkombėtarizimin e ēėshtjes, pėr njė rezolutė qė do tė impononte politikėn zyrtare tė mbante qėndrim tė fortė pėr kėtė ēėshtje. Pak kohė mė parė as qė mund tė mendohej pėr kėto hapa. Dhe mbi tė gjitha kemi njė koniunkturė ndėrkombėtare shumė mė tė favorshme. Kemi aleatė tė fortė dhe koha punon pėr shqiptarėt nė rajon.

Ēfarė pėrmban libri?

Nė njė kalim tė shpejtė nė tė gjithė kapitujt e librit “Lufta e fundit, pronat e shqiptarėve nė Greqi” mund tė veēojmė shumė tema mes tė cilave: “Problemet e trashėguara nga Konferenca e Paqes sė Parisit tė 1919”, “Pushtimi italian i Shqipėrisė dhe vendosja atje e njė qeverie shqiptare kukull”, “Sulmi italian mbi Greqinė”, “Tė dhėna historiko-gjeografike mbi Ēamėrinė”, ku pėrfshihen gjeografia, popullsia, shtetėsia, origjina kombėtare, reagimi grek kundrejt Shqipėrisė, pėrzėnia mbi bazė etnike e shtetasve me origjinė shqiptare. Mė tej renditen njė varg ngjarjesh tė tjera tė rėndėsishme nė marrėdhėniet midis dy vendeve deri nė ditėt e sotme si dhe problematika juridike brenda marrėdhėnieve greko-shqiptare. Njė ēėshtje qė vlen tė veēohet ėshtė “Kuadri juridik i pasurive shqiptare nė Greqi, para Luftės sė Dytė Botėrore”, ku jepen shumė tė dhėna pėr pasuritė e ēamėve dhe shqiptarėve tė tjerė nė Maqedoni dhe Epir si dhe pasuritė e shtetasve shqiptarė.
Nė kapitullin e tretė tė librit autori flet pėr perspektivat e zgjidhjes sė problemit tė pasurive tė sekuestruara, si dhe rivendikimet e shtetasve shqiptarė mbi pronat e vendosura nė shtetin grek, ku shtrohen ēėshtjet pėr pasuritė shqiptare, pėr njė vendim tė 12 janarit 2006 tė Aeropagos, Gjykatės sė Lartė tė Greqisė, vlerėsimi i ēėshtjes nėn dritėn e Paktit tė Kombeve tė Bashkuara pėr tė Drejtat Civile dhe Politike, parashikimet e Konventės Europiane mbi tė drejtat e njeriut nė lidhje me gėzimin e lirė tė pronės pėrfundime pėr pasuritė shqiptare, pronat e mbetura pa pronar, apo tė braktisura, etj dhe nė fund ide pėr njė zgjidhje diplomatike.
Dhe nė fund tė librit pas bibliografisė dy shtojca mjaft tė rėndėsishme plotėsojnė kuadrin e kėtij libri. Nė shtojcėn e parė jepen njė varg ligjesh pėrmes tė cilave u pėrvetėsuan pasuritė, si “Ligjet e luftės 2636 dhe 2637/1940”, “Traktati i Paqes me Italinė nė 1946”, “Ligji mbi kadastrėn kombėtare”,etj. Po ashtu nė kėtė shtojcė janė pėrfshirė vendime gjyqėsore greke mbi pronat e shqiptarėve si dhe lista e pronarėve shqiptarė qė kanė aplikuar pranė Shoqėrisė Komisionare deri nė vitin 1990 pėr pronat e tyre nė Greqi. Ndėrsa nė shtojcėn dy njė varg intervistash tė rėndėsishme mbi fatin e shqiptarėve si ajo me gazetarin e njohur tė kanalit MEGA dhe studiuesin grek Tassos Teloglu, me Profesor James Pettifer, njeri nga ekspertėt britanikė mė tė njohur tė Ballkanit, njė intervistė e Tasos Teloglu me ish Presidentin Alia nė lidhje me ligjin e luftės, ejt.

Admirina Peēi
 
 
 
22/07/2007 - 08:29 http://balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=17444
 
Mentor Nazarko: Kemi edhe nje lufte te fundit me Greqine

• Admirina Peēi


Po. Ėshtė lufta e fundit. Mbase e fundit pėrballje me shtetin fqinj Greqinė. Njė pėrballje juridike e diplomatike, pėr tė fituar njė
borxh tė pakthyer. Njė borxh qė kap vlerėn e disa miliarda eurove. Janė pronat e shqiptarėve nė Greqi. Prona tė pėrvetsuara nė njė hark tė gjerė kohorė, qė nga Lufta e Dytė Botėrore e nė vazhdim. Janė dhjetra sekrete nė mes, dokumente dhe detaje tė lėna nė harresė. Mbase qėllimisht. Marrveshje apo pragmarrveshje qė mbetėn tė tilla deri mė sot.
Mentor Nazarko publicist i diplomuar nė shkencat politike dhe drejtėsi merr pėrsipėr tė bėjė avokatinė e ēėshtjes sė pronave shqiptare nė Greqi qė flitet tė jenė 600 mijė hektarė nė vlerėsimet mė optimiste dhe mbi 100 mijė hektarė nė vlerėismin grek. Njė shqetėsim i hershėm i publicistit kjo ēėshtje, ku janė shtuar shumė argumente vit pas viti, u kthye nė lėndėn e njė libri titulluar “Lufta e fundit. Pronat e shqiptarėve nė Greqi”. Pėr shumė detaje tė panjohura qė fshihen nė kėtė libėr Mentor Nazarko na rrėfen nė kėtė intervistė menjėherė pas daljes sė qarkullim tė librit tė tij.

Keni ndėrtuar njė libėr, i cili ka historinė e tij. I titulluar “Lufta e fundit, pronat e shqiptarėve nė Greqi”, ėshtė njėkohėsisht libri juaj i parė. Si mbėrritėt nė kėtė formė tė re komunikimi me audiencėn, pas shumė editorialesh apo edhe leksionesh nė Universitet?
Libri siē mund tė imagjinohet ėshtė njė formė mė e qėndrueshme komunikimi ideor me atė qė ju e quani audiencė dhe pėr tė arritur tek kjo formė duhet sigurisht mė shumė punė, mė shumė studim. Qė do tė thotė mė shumė kohė pėrgatitje. Libri i nėnshtrohet njė verifikimi mė serioz, njė gjykimi mė kompetent ndėr vite. Veē asaj ky ėshtė konceptuar si njė libėr qė duhet tė rezistojė gjatė nė kohė dhe jo njė stinė apo disa stinė. Pėr pasojė jam i lumtur qė kam nxjerrė nė dritė tė paktėn njė libėr qė mendoj se do tė mbijetojė nė kohė dhe do tė hapė njė pistė tė rėndėsishme pėr libra tė reja mbi atė temė. Madje shpresoj dhe pėr veprim politik apo juridik. Jam i favorizuar dhe prej mbėshtetjes sė njė universiteti tė ri si Universiteti Europian i Tiranės, qė nxit kėrkimin shkencor qė nė vitet e para tė jetės sė tij. Drejtuesit e tij mė nxitėn tė botoj librin dhe vetė puna nė kėtė universitet, bashkė me pedagogėt e tij ėshtė me tė vėrtetė stimuluese.
Pra, jemi nė njė pėrballje tjetėr me Greqinė. Ju thoni se kemi ende edhe njė “Luftė tė fundit” me tė, zgjidhjen e ēėshtjes sė kėtyre pronave.
Ējanė kėto prona? Mund tė pretendojmė ende pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtje, kur ka kaluar afro njė shekull?
Nė fakt njė pjesė e mirė e kėtyre pronave janė grabitur pas luftės sė parė botėrore; (ndarja e tokave tė Perandorisė otomane ku banonin shqiptarėt) midis viteve 20-30, (spastrimet apo shkėmbimet e popullsive; reformat e ndryshme agrare tė padrejta) gjatė luftės sė dytė botėrore me ligjin e luftės, dhe po ashtu pas luftės (pronat e ēamėve dhe tė kolonjarėve tė pėrzėnė gjatė luftės civile greke). Ju keni tė drejtė ndėrsa flisni pėr faktorin kohė si faktor qė dėmton apo mbyll perspektivėn e zgjidhjes. Por koha bėn dhe kapriēio: jemi nė njė kohė kur statusi i shqiptarėve si komb ka pėrparuar ndjeshėm. Janė disa luftėra qė ata po i fitojnė, nė Kosovė, nė Maqedoni, etj. Kemi nė anėn tonė si kurrė ndonjėherė, mė qartėsisht se kurrė mė parė njė aleat tė madh si SHBA. Kur flasim pėr luftėn e fundit, atė pėr pronat nuk kemi ndėrmend luftė me armė zjarri, por njė betejė juridike, diplomatike qoftė nė kontakte dypalėshe, qoftė nė arenėn ndėrkombėtare. Bėhet fjalė pėr njė ēėshtje me faturė tė madhe, disa miliarda euro, qė grekėt e mbajnė padrejtėsisht, megjithėse e dinė se duhet tė na e kthejnė. Ka shumė ekspertė grekė qė kanė shkruar vitet e fundit pėr kėtė ēėshtje duke vėnė nė dukje padrejtėsinė qė qėndron mbrapa bllokimit tė kėsaj pasurie tė madhe tė shqiptarėve.
Nga njė vėshtrim i shpejtė vėmė re se i gjithė libri ėshtė nė fakt njė lloj mbrojtje juridike qė ju i bėni ēėshtjes sė pronave shqiptare nė Greqi. Ēdo tė thotė tė jesh avokati i njė ēėshtje tė tillė, plot udhėkryqe e tė fshehta mbajtur nė hije pėr shumė e shumė dekada?
Nė pikėpamje profesionale, nėse pėr kėto ēėshtje do tė zhvillohej ndonjėherė njė gjyq. Ndėrkombėtar do tė ishte padyshim gjyqi i jetės pėr avokatin qė do ta mbronte. Do tė ishte gjyq i fituar lehtėsisht, pasi dhe vetė juristėt grekė e pohojnė kėtė. Njė gjyq i ngjashėm me atė tė depozitave hebreje nė bankat zvicerane. Dhe nė planin individual mund tė fitoje shumė: financiarisht dhe jo financiarisht. Pėr fat tė keq nuk jemi nė kushte tė tilla kur mund tė zhvillojmė ndonjė gjyq tė ngjashėm megjithėse unė me librin tim pėrpiqem tė nxis vėmendje, angazhim shumė mė tė madh tė klasės politike dhe tė shoqėrisė shqiptare pėr tė shkuar nė njė formė apo nė njė tjetėr tė zgjidhjes sė kėsaj ēėshtje. Kemi njė klasė politike qė mė shumė ka heshtur, e korruptuar thellėsisht prej fqinjėve tanė qė kanė gjithė interesin pėr ta mbyllur kėtė ēėshtje me ndonjė gur tė rėndė si kapak. Nuk kemi patur as dhe interes tė tė ashtuquajturės shoqėri civile e rėnė nė njė apati tė madhe, tė specialistėve tanė mė tė mirė. Njė situatė shumė larg asaj tė shoqėrisė shqiptare apo politikės sonė nė qeverisjen e Zogut. Kishte mė shumė dinjitet atėherė, mė shumė kompetencė. Unė e evidentoj dhe kėtė zhvillim paralel nė librin tim. Nuk di nėse do tė preket dikush nga ndriēimi i kėsaj paralele historike qė vė nė njė dritė tė keqe, klasėn e sotme politike. Por unė e bėra timen.
Nė libėr janė pėrfshirė edhe shumė dokumneta tė papublikuara dhe dėshmi tė reja. Ku keni hulumtuar pėr to, dhe ēfarė faktesh servirin?
Kam parė arkivat shqiptare, tė ministrisė sė jashtme, Arkivin e Shtetit, tė disa institucioneve tė tjera si komuniteti bektashi, etj. Jo nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė kam shfrytėzuar dhe dokumenta greke, apo italiane. Duke kėrkuar kam gjetur libra apo studime qė e trajtonin gjerėsisht kėtė ēėshtje. Shikoni:tė aktualizosh libra dhe studime tė tilla ėshtė njėsoj sikur tė gėrmosh nėpėr arkiva, sakohė qė ato libra nuk shfrytėzoheshin dhe rrethoheshin nga njė heshtje e tipit arkival.
Ju mė pyesni ēfarė serviret prej tyre? E vėrteta e pasurive shqiptare nė Greqi, qė janė pėrvetėsuar nė mėnyrė sistematike dhe tė shėmtuar prej fqinjit tonė, me ligje tė padrejta, me arbitraritet tė dėnueshėm dhe mbi bazė ligjesh tė padrejta. Mund tė kuptosh sesi Greqia pėr tė bllokuar kėto pasuri i ėshtė kundėrvėnė dhe bashkėsisė ndėrkombėtare qė e ka shpallur Shqipėrinė si vend fitues tė luftės sė dytė botėrore. Duke lexuar kėtė libėr, mund tė kuptosh sesa paradoksale ėshtė sjellja e tyre, por dhe jona. Ne sillemi sikur t’u kemi borxh, kur nė fakt na kanė. Jetojmė madje nė njė situatė kur ndėrsa shkruan pėr njė problem tė tillė, kompleksohesh nga njė mjedis shoqėror gjoja kozmopolit, i blerė nga viza Shengen, nga favore tė tjera, i trysnuar nga individė, parti tė korruptuara po me paratė tona me tė cilat paguajmė shtrenjtė shėrbime telefonike, etj,. E gjitha kjo qė thashė dhe qė serviret nė kėtė libėr, ėshtė njė e vėrtetė e madhe apo jo?
Njė dokument ku do tė doja tė ndaleshim ėshtė ai i dėnimeve nė mungesė pėr rreth 2 000 ēamė. Ēfarė servir mė saktėsisht ky dokument?
Pasuritė e ēamėve, ligjet qė u morėn me to dhe me fatin e ēamėve nė pėrgjithėsi, me heqjen e shtetėsisė, etj, zėnė njė vend tė rėndėsishėm nė kėtė libėr. Nė kėtė kuadėr unė botoj nė libėr njė dokument tė rėndėsishėm tė cilin e gjeta nė ministrinė tonė tė jashtme dhe qė mjerisht nuk ėshtė pėrdorur asnjėherė nga diplomacia jonė. E kam kuptuar diplomacinė e Enver Hoxhės dhe frikėn e saj nga Greqia, por jo atė tė viteve tė demokracisė. Sipas kėtij dokumenti qė ėshtė shkresė e prokurorit tė Janinės Xhavellas, rezulton a) qė dosjet e gjyqit special tė Janinės sė 1944-1945 qė dėnuan rreth 2000 ēamė, thuajse tė gjithė kryefamiljarėt e komunitetit ēam mysliman, janė zhdukur me porosi tė qendrės, dmth tė shtetit grek. B), qė dėnimet e tyre me vdekje, janė parashkruar tė gjitha. Pra ēamėt edhe ata tė dėnuar si bashkėpunėtorė tė fashizmit kanė tė drejtė tė udhėtojnė tė lirė nė Greqi edhe sipas ligjeve greke. Janė dy pėrfundime tė rėndėsishme. I pari lidhet me zhdukjen e gjurmėve tė njė gjyqi tė padrejtė. Pse janė zhdukur dosjet e kėtyre gjyqeve qė lidhen me njė epokė tė tmerrshme tė pasluftės nė Greqi, epokė plot krime, para tė cilave spastrimi etnik i kosovarėve do tė dukej si lojė? E dyta, pse nuk lejohen tė lėvizin ēamėt, pse nuk lejohet tė rifitojnė tė drejtat e tyre, mbi bazė tė disa ligjeve qė ja dhanė kėto tė drejta ish bashkėpunėtorėve tė fashizmit, apo ish komunistėe, por vetėm nėse do tė kishin kombėsi greke?
Tė ndalemi nė njė pikė tjetėr. Cila ėshtė vėmendja ndėrkombėtare rreth problemit tė kėtyre pronave?
Falė angazhimit tė lobit shqiptaro-amerikan kemi patur njė seancė dėgjimi nė Komitetin e Helsinkit tė Senatit amerikan, madje me praninė e senatores Klinton qė me shumė gjasa mund tė jetė presidente e ardhshme e SHBA. Me angazhimin e PDI-sė, parti e ēamėve, me kontaktet e tyre nė Parlamentin Europian, kemi shtim tė ndjeshmėrisė sė politikės sė Brukselit pėr kėtė ēėshtje. Por kėto ngacmime duhet tė jenė permanente, duhet luftė mė e zgjuar diplomatike dhe politike. Tė paktėn nė nivelin e maqedonasve qė kanė patur pėr disa elementė fat tė ngjashėm: u pėrzunė nga Greqia si bashkėpunėtorė tė sė majtės, ju sekuestruan pasuritė, etj. Por ata nuk reshtin sė luftuari, madje dhe brenda Greqisė ku kanė krijuar parti. Ju botuat diēka pėr angazhimin e njė deputeti belg pėr njė rezolutė tė Kėshillit tė Europės pėr tė ndryshuar ligjet qė u mohojnė tė drejtat popullsisė sllavomaqedonase tė Greqisė tė rikthehet nė tokat e veta. E pse ne nuk duhet tė bėjmė tė njėjtėn gjė?
Nė fund tė librit janė pėrfshirė disa intervista qė ju i quani “tė rėndėsishme pėr fatin ne pasurive shqiptare”. Si janė realizuar dhe cili ėshtė qėllimi i pėrfshirjes sė tyre nė kėtė libėr?
Qė prej 2002 unė jam interesuar shumė pėr kėtė ēėshtje dhe kam bėrė shumė intervista qė ndriēojnė nė mėnyrė mė tė qartė dhe mė tė kuptueshme pėr tė gjithė fatin e pasurive dhe rrugėt pėr tė marrė njė shpagim tė drejtė pėr to. Siē e keni vėnė re vetė, janė vetė ekspertėt grekė qė e pranojnė padrejtėsinė e vendit tė tyre pėr kėtė ēėshtje. Njė ish zėvendėsambasador amerikan nė Greqi qė i sugjeron Greqisė tė kompensojė fqinjėt e vet, Shqipėrinė dhe Maqedoninė pėr pasuritė e sekuestruara dhe tė pėrvetėsuara. Pra ato shėrbejnė pėr tė bėrė mė tė kuptueshme pjesėn tjetėr tė librit qė ėshtė ndoshta diēka mė e specializuar.
Thoni diku se ky libėr synon tė japė njė udhėzues ndihmės pėr politikėn shqiptare qė tė dijė tė kėrkojė borxhet qė na kanė. Mendoni se ėshtė vetėm ēėshtje dije, apo nė politikėn shqiptare janė fshehur gjithmonė edhe shumė prapaskena, interesa tė momentin, apo afatgjata?
Janė tė gjitha: ėshtė dhe ēėshtje dije, por dhe ēėshtje korrupsioni politik dhe jo vetėm politik. Ėshtė miopi, ėshtė gjithēka. Por ndėrkohė dhe shoqėria duhet tė bėjė presion tek politika: para njė presioni tė shoqėrisė, politika do detyrohet tė lėvizė dhe ta rihapė kėtė ēėshtje nė kontaktet e veta me palėn greke apo dhe ta ndėrkombėtarizojė. Heshtja e shoqėrisė, e specialistėve, e grupeve tė interesit si deri mė tani i shėrbente si justifikim politikės pėr mosveprimin e saj. Ndėrkohė dhe institucionet tona po humbin gjithnjė e mė shumė softuerin, dmth njerėzit e ditur, patriotė, me eksperiencė qė i japin qėndrueshmėri veprimit ndėrkombėtar tė politikės sonė. Krejt ndryshe ndodh nė vendet serioze, apo tek fqinji ynė qė ka institute tė specializuara dhe ku politika e jashtme lėviz fare pak nga boshtet e paracaktuara qė me pavarėsinė e tyre nė 1821.
Kur mendoni se mund tė nisė zgjidhja e kėsaj ēeshtjeje, pra tė nisė kjo “luftė e fundit” juridike dhe diplomatike?
Kjo luftė ka filluar dhe libri ėshtė kontribut nė kėtė drejtim. Po krijohen shoqata pronarėsh shqiptarė nė Greqi, janė ofruar studio avokatore tė rėndėsishme. Ka deputetė tė partive tė mėdha si pėrshembull Shpėtim Idrizi, qė duan tė angazhohen pėr ndėrkombėtarizimin e ēėshtjes, pėr njė rezolutė qė do tė impononte politikėn zyrtare tė mbante qėndrim tė fortė pėr kėtė ēėshtje. Pak kohė mė parė as qė mund tė mendohej pėr kėto hapa. Dhe mbi tė gjitha kemi njė koniunkturė ndėrkombėtare shumė mė tė favorshme. Kemi aleatė tė fortė dhe koha punon pėr shqiptarėt nė rajon.

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 133, Part II, 23 July 2007

KOSOVAR GOVERNMENT WANTS INDEPENDENCE IN NOVEMBER... Kosova's prime minister, Agim Ceku, on July 20 called for the region's parliament to support a declaration of independence on November 28, local and international media reported. Ceku made clear that this remains merely a proposal and, according to local media, said that other members of the team negotiating on Kosova's behalf in talks about its status have yet to back the proposal. November 28 is celebrated in neighboring Albania as its independence day. The negotiating team failed on July 18 to reach a consensus on whether to set a date for independence (see "RFE/RL Newsline," July 20, 2007). Ceku said a date should be set because "the UN has failed to act," but underlined that "in no way are we talking about a unilateral action." Instead, Kosova will coordinate its steps with the United States and the EU, he said. Washington indicated in mid-July that it is committed to helping Kosova secure its independence, hopefully by the end of the year (see "RFE/RL Newsline," July 20, 2007). European leaders have consistently urged Kosova not to declare independence unilaterally, while Washington has been more equivocal in its stance but now opposes a unilateral declaration. That position was reiterated on July 20 by the chief U.S. diplomat in Kosova, Tina Kaidanow, local media reported. AG

...WHILE WEST TAKES DIPLOMATIC EFFORTS OUTSIDE UN... The statement by the Kosovar government came as Western powers decided not to ask the UN Security Council to vote on a draft resolution calling for Kosova and Serbia to engage in four months of additional talks on Kosova's status, international and local media reported on July 21. The sponsors of the draft -- the United States, Britain, and France -- earlier seemed to be on the brink of putting the issue to the vote despite the near-certainty that Russia would veto it (see "RFE/RL Newsline," July 16, 17, 18, 19, and 20, 2007). The Western powers said they will now divert their diplomatic efforts away from the forum of the UN Security Council to the Contact Group, which consists of Russia and the United States, Britain, France, Germany, and Italy. The group is due to meet in Vienna on July 25. AG

...TO SATISFACTION OF RUSSIA AND SERBIA. The Russian Foreign Ministry on July 21 issued a statement that praised the decision to withdraw the resolution as "a move in the right direction," and said the withdrawal "indicates that the concerns expressed by Russia on this draft resolution have been taken into account by other members of the international community," the Russian news agency Interfax reported. Moscow also welcomed the Contact Group as a forum for debate, but said that the "final decision" on Kosova's status should be taken by the UN Security Council. Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica said in a statement that the decision not to press ahead with a resolution is "a significant victory" for "joint Serbian-Russian policies," a view echoed by Serbian President Boris Tadic. Both Tadic and Kostunica said a final decision on Kosova's status must be made by the UN. A hard-line leader of the Kosovar Serbs, Milan Ivanovic, told Serbian media that Ceku's call for a date for independence was evidence of his desire to avoid further talks on Kosova's future, while the news agency Beta on July 20 quoted a moderate leader of the community, Oliver Ivanovic, as saying that Ceku was seeking to strengthen his position in upcoming talks with U.S. Secretary of State Condoleezza Rice, and condemned Ceku's efforts as an attempt to block the negotiating process. AG

ALBANIAN PARLIAMENT SELECTS PRESIDENT... The Albanian parliament on July 20 elected Bamir Topi as the country's president, breaking a protracted deadlock that had threatened to trigger a snap general election. Parliament's choice of Topi means that the Democrat Party now holds the two most senior positions in Albanian politics: the presidency and the premiership, a post currently occupied by Sali Berisha. The Democrats, who head the ruling coalition, had been pushing for Topi for the post since March, but in previous rounds he secured fewer votes than the coalition commanded and roughly 10 fewer than those needed to gain the required three-fifths majority (see "RFE/RL Newsline," March 9 and 14 and May 4 and 14, 2007). He also withdrew his candidacy in early July to facilitate the election of a compromise candidate, but he re-entered the ring when a deal failed at the last moment (see "RFE/RL Newsline," July 16, 2007). The deadlock was broken in the fourth round when five members of the largest opposition party, the Socialists, decided to vote for Topi, ignoring a boycott intended to force Topi to withdraw once again. In all, Topi won 85 votes, one more than required. Topi's opponent, Neritan Ceka, garnered five votes. Ceka, the leader of a small party, the Democratic Alliance, emerged as a rival only in the third round of voting. As leader of a party with just three seats in parliament, Ceka would have needed to secure the backing of the 57 other members of the opposition and another 24 votes from governing parties; new elections were always seen as more probable than a victory for Ceka. Topi will be inaugurated on July 24. Failure to elect a president by that date would have necessitated early parliamentary elections. AG

...PROMPTING RECRIMINATIONS AMONG OPPOSITION.
The decision by five members of the Socialist Party to break ranks and back the government's candidate has prompted recriminations within the party and allegations of corruption, local media reported on July 20 and 21. The most immediate result was the resignation of the party's whip, Ben Blushi, who stepped down within minutes of the vote. The party's leader, Edi Rama, called the defections a "shameful act of corruption" and refused to congratulate Topi. "I would have wished to congratulate the new president of the republic, but he does not deserve the congratulations of the Socialist Party today, because he took part directly in building the shameful process of corruption that brought him to the president's post," Rama said in comments carried by the daily "Koha jone" on July 21. Rama continued, "He was not elected on the basis of consensus with the opposition; he was, rather, elected through the political -- and not only political -- corruption of a group of deputies who decided to walk out of the Socialist Party and save the government of Sali Berisha from its confrontation with the people's vote." Rama said after the third round of the potentially five-round election that his party was preparing for parliamentary elections (see "RFE/RL Newsline," July 16, 2007), and called on the rebels to resign from the party. One of the rebels, Durim Lamaj, on July 20 told the news agency ATA that "we gave a president to Albania so that the country can keep walking on the road toward integration into the EU and NATO." AG

NEW ALBANIAN PRESIDENT PROMISES RECONCILIATION. In his first comments as president-elect, Bamir Topi said one of his key tasks is to try to bridge the differences between the country's two leading political blocs, led by the governing Democrats and the opposition Socialists. "My fundamental pledge is to respect the constitution, establish a full balance in the Albanian political climate, and take the country ahead in its main two challenges -- integration into NATO and the European family," Topi added. The immediate prospects that Topi can ease tensions seem dim, given the acrimony of the dispute about his candidacy. The Socialists had demanded a compromise choice, arguing that when they were in power in 2002, they had allowed a compromise candidate, outgoing President Alfred Moisiu, to emerge. Topi's election does, though, forestall some of the damage that could have been done to Albania's bids for NATO and EU membership had snap elections been required. Albania hopes to be invited to join NATO in April 2008. Both the EU and the United States have underscored the importance of Albania avoiding further political destabilization. Topi, who is 50, left his original profession as a professor of biology in his mid-30s to become a member of parliament for the Democrats. He served as a minister of agriculture between 1996 and 1997, and has served twice both as a deputy leader of the Democrats and the party's chief whip. AG

BALKAN JOURNALISTS JOIN ALBANIAN MEDIA PROTEST. The Southeast Europe Media Organization (SEEMO), a network of editors, media executives, and leading journalists from the region, on July 18 joined Albanian media in protesting against the imposition of a 12 million euros ($16.6 million) fine on one of Albania's leading media groups, Top Media. The government fined Top Media for not paying taxes, but at public demonstrations on July 16, Albanian journalists accused the ruling Democrat Party of seeking to restrict freedom of speech. In a letter distributed on July 18, SEEMO said it believes "the government is using the taxation authorities as an instrument to attack media independence" and that "the fact that the fine is applied against a media organization that has criticized the government leads us to believe that the government is attempting to intimidate the Albanian media." The EU had earlier raised concerns, with the daily "Gazeta Shqiptare" on July 17 quoting a spokeswoman for EU Enlargement Commissioner Olli Rehn as saying that "press freedom is one of the most fundamental elements of human rights in a democratic society. We expect Albanian society to operate within the framework of the rule of law." Albanian governments have a long record of antagonism with the media, and Prime Minister Sali Berisha has accused the media of working with the mafia (see "RFE/RL Newsline," April 12 and 17, 2007). AG

 

 
Le Parlement albanais a élu un nouveau chef de l'Etat
  2007-07-21 10:34:41  

     TIRANA, 20 juillet (XINHUA) -- Le Parlement albanais a élu  vendredi soir Bamir Topi nouveau chef de l'Etat, a rapporté la  presse locale. 

     Bamir Topi, vice-président du Parti démocratique au pouvoir, a  remporté 85 voix alors que l'autre candidat en lice, Neritan Ceka  du Parti de l'alliance démocratique, n'a obtenu que cinq voix. 

     Le président albanais doit źtre élu par une majorité des trois  cinquičmes au Parlement, soit 84 sur les 140 sičges de la  législature. Le président a le pouvoir sur la justice et les  forces armées du pays. 

     M. Topi, āgé de 50 ans, est un expert en agriculture. Il a été  diplōmé d'un institut de l'agriculture avec un doctorat en science vétérinaire. 

     Il succčdera pour un mandat de cinq ans ą l'actuel président  Alfred Moisiu, dont le mandat prendra fin mardi prochain. 

 

 21/07/2007 - Le dossier du Kosovo échoue ą l'ONU. Le Kosovo pourrait proclamer son indépendance le 28 novembre

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 132, Part II, 20 July 2007

KOSOVA LEADER CALLS FOR INDEPENDENCE THIS YEAR... Veton Surroi, one of the five Kosovar Albanian leaders involved in talks on the future of Kosova, said on July 19 that the Serbian province should declare independence this year. Surroi, whose comments were reported by the local media, said "it is important that we set dates," a view echoed the same day by Kosovar Prime Minister Agim Ceku. The possibility of setting a specific date for a declaration was discussed by Surroi, Ceku, and the other members of the negotiating team -- known as the Unity Team -- when they met on July 18, the daily "Koha ditore" reported on July 19, citing a government spokeswoman, Ulpiana Lama. No agreement was reached at that meeting, however. A declaration of independence in December would fit the timeline currently emerging as the consensus view of Western powers. The United States, the EU, and Europe's veto-wielding members of the UN Security Council are currently calling for 120 more days of talks between Belgrade and Prishtina, with or without a UN resolution, and are on the verge of putting a resolution to the vote at the UN Security Council despite very strong indications that Russia will veto any proposal (see "RFE/RL Newsline," July 16, 17, 18, and 19, 2007). AG

...AS DOES U.S. OFFICIAL... Two days before Veton Surroi's comments, U.S. Undersecretary of State Nicholas Burns told the BBC that Kosova will gain its independence by the end of this year "either at the UN Security Council or through other mechanisms." The theme was reiterated on July 19 by Burns' boss, Secretary of State Condoleezza Rice, who told reporters that Kosova will gain its independence from Serbia "one way or another," adding that "the United States is absolutely committed to that." However, unlike Burns, Rice did not give any date. Burns told the BBC on July 17 that the United States will "keep the promise given to the people of Kosovo" that it will gain independence from Serbia. Washington "will not allow anyone to come in the way of Kosovo's independence," he continued. Burns was critical of Russia, the chief champion of Serbia's position, saying that the United States "has so far postponed the independence of Kosovo with the aim of accommodating Russia's concerns...but Russia has not been constructive." Burns refused to accept any connection between Kosova's status and other aspects of the currently fraught relationship between the West and Russia, and stressed that "the countries that have a vital interest in Kosovo are European countries and the U.S.; Russia has no troops on the ground and it hasn't had troops for several years now." Members of Kosova's Unity Team are reportedly due to meet with Rice for talks on July 23. AG

...WHILE SERBIA CRITICIZES U.S. COMMITMENT TO KOSOVA. An adviser to Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica, Vladeta Jankovic, dismissed the comments by U.S. Undersecretary of State Burns, telling Serbian national television on July 18 that "it is obvious that for him, being constructive means unconditional agreement with Washington and nothing else." Jankovic averred that the United States' only argument in support of Kosova's independence appears to be "the fact that the United States promised [independence] to the Albanians," a position which, he argued, could be highly destabilizing. "If all legal, political, and moral reasons can fall before some precarious, legally unfounded promises made by a major power, then the whole international order should be in fear," Jankovic said. On a similar note, Serbian Foreign Minister Vuk Jeremic told reporters on July 19 that "imposing the independence of Kosovo to Serbia outside the Security Council is a guarantee to destabilize the Western Balkans." Jeremic was speaking during a trip to Lisbon that coincided with a visit to the Portuguese capital by U.S. Secretary of State Rice. The two did not meet. AG

 

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=9534
 
Gazeta Shqiptare
 
Hiqet “pėrgjimi” tek vila e Zogut
 
 19/07/2007 - 08:46
• 
Artur Korriku

Durres-Pas vendimit pėr kthimin e vilės sė Zogut, djalit tė tij Lekės, ėshtė vėnė nė pikėpyetje aktiviteti pėrgjimor i bėrthamave tė policive ndėrkombėtare, tė cilat ushtrojnė aktivitetin e tyre nė vendin tonė. Mbi kėtė vilė janė tė vendosura aparatet e pėrgjimit tė disa misioneve tė rėndėsishme ndėrkombėtare, kėtu pėrmenden ato tė NATOS, tė GF-sė, tė INTERFORCA-s, ICITAP-it, PAMECA-s si dhe tė policisė sonė. Kėto misione kanė qenė shumė tė suksesshme disa vite mė parė, duke zbuluar disa aktivitete kriminale, kryesisht trafiku i drogės e klandestinėve. Grupet kriminale bisedonin pa shumė kode, pasi nuk kishin dijeni pėr ekzistencėn e aparateve tė pėrgjimit nė distancė. Tashmė, kėto aparatura do tė vendosen nė ndonjė pikė tjetėr stra-tegjike, ku dhe mos tė ketė interferencė valėsh.
ANTENAT
Prej disa ditėsh, specialistė policie tė huaj dhe vendas tė sektorit tė ndėrlidhjes janė parė tė ngjiten nė kodrėn e Durrėsit, nė majė tė sė cilės, nė lartėsinė 160 metra ndodhet vila e Zogut. Pas vendimit tė institucioneve tona pėr rikthimin e saj familjes mbretėrore shqiptare, specialistėt janė vėnė nė siklet, pasi nė tarracėn e vilės janė instaluar rreth 60 antena tė llojeve tė ndryshme, tė cilat do tė zhvendosen qė aty. Antenat shėrbejnė pėr tė pėrgjuar valėt e radiove, pėr tė ndjekur itineraret e anijeve dhe tė mjeteve tė tjera lundruese dhe njė pjesė pėr tė pėrforcuar sinjalet e radiove dhe tė televizioneve.
PERGJIMI
Duke nisur qė nga viti 1997, tarraca e vilės ndonėse u grabit nga falangat e hajdutėve, u kthye nė njė vend “pelegrinazhi” pėr policitė ndėrkombėtare, tė cilat nisėn tė vendosen nė vendin tonė, por gjithashtu edhe pėr forcat ushtarake tė huaja. Mbi vilė kanė vendosur aparatet e tyre tė pėrgjimit misionet e NATO-s, tė GF-sė, tė INTERFORCA-s, ICITAP-it, PAMECA-s, si dhe tė policisė sonė. Objekti ruhet me ushtarė tė Gardės, pasi gjatė gjithė kėtyre viteve ėshtė nėn administrimin e Rezidencės Qeveritare. Duke qenė nė pikėn mė dominante tė Durrėsit, misionet policore tė huaja si dhe ato ushtarake, kanė mundur tė regjistrojnė me mijėra biseda dhe kanė arritur tė zbulojnė me dhjetėra raste tė trafiqeve tė paligjshme, si tė klandestinėve dhe tė drogės. Vitet e para, kur grupet kriminale nuk kishin dijeni pėr ekzistencėn e aparateve tė pėrgjimit nė distancė, komunikonin me njėri-tjetrin pa doreza. Ato kanė qenė edhe vitet mė tė suksesshme tė kėtyre misioneve. Ata arritėn qė tė bllokonin mbi 20 anije me klandestinė, si dhe sasi tė mėdha droge tė nisura me skafe e gomone.
INSTALIMI
Por tashmė, kjo pikė pėrgjimi do tė zhvishet nga aparaturat dhe po studiohet vendi alternativ se ku do tė transferohen tė gjitha kėto aparatura.
Te vila, veē ruajtjes sė tyre me ushtarė aktivė, ishte i garantuar edhe furnizimi me energji elektrike non-stop, pasi sigurohej nga linja, me anė tė sė cilės merr energji Fari, e ku ajo nuk mungon kurrė.
Po shikohet mundėsia e instalimit tė tyre te pika e vrojtimit e flotės, qė quhet PSV e qė ndodhet nė njė kuotė tjetėr tė lartė, por ku mungon rruga automobilistike, e cila do ta vėshtirėsonte kontrollin e teknikės.
 
 
 
Princi: Politika shqiptare s’ka arritur ende njė maturi
 
18/07/2007 - 08:54
• 
Summer Pages

E ka shprehur shqetėsimin e tij pėr ēėshtjen e statusit tė Kosovės nė shumė takime, me drejtues tė shtetit Kosovar, por edhe nė deklarata pėr media nė Shqipėri duke qėndruar "Pro planit tė Ahtisaarit". "Pėr situatėn nė Kosovė ne si familje mbrėetėrore jemi shumė tė shqetėsuar. Shtyrja e pavarsisė sė Kosovės ėshtė njė shtyrje qė lejojnė hapėsira pėr njė konflikt qė mund tė vazhdojė edhe nė tė ardhmen. Dhe kuptohet qė ne jemi nė mbėshtetje tė planit tė Ahtisaarit, dhe kam besim tė plotė tė zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės, si e vetmja mėnyrė pėr tė sjellė stabilitet nė rajon dhe paqe edhe zhvillimin e shtetit tė pavarur shqiptar nė Kosovė".
Ēėshtja e
Presidentit
Asnjė moshatar i tij nuk do tė fliste me kėtė autoritet dhe kompetencė pėr ēėshtjen mė delikate tė vendit, siē ėshtė zgjedhja e Presidentit. Por ai ėshtė Princ Leka dhe mendimi i tij ka rėndėsinė e vet nė kėtė situatė tė tensionaur politike. "Unė jam takuar dhe kemi biseduar pėr kėtė situatė shpesh me Mbretin. Ėshtė shumė e rėndė dhe e ka dėmtuar shumė imazhin e Shqipėrisė, dhe po dėmton edhe mundėsinė e hyrjes sė vendit tonė nė Nato. Duke treguar se politika nuk ka arritur ende njė maturi tė caktuar. Ne nuk jemi pro zgjedhjeve tė parakohshme. Nė Shqipėri ka njė bllokim politik, qė ekziston nė dy vitet e fundit. Por mė e keqja sipas situatės qė ekziston plitikanėt kanė interes pėr karrigen dhe kur vihet nė lojė drejtimi i shtetit krijohen pengesa. Kemi nevojė pėr njė opozitė qė ėshtė e fuqishme, qė bashkėpunon pėr kėtė ēėshtje pėr tė mirėn e popullit shqiptar, sesa pėr njė luftė tė vazhdueshme tė karriges. Ne nuk jemi pro asnjė kandidati tė caktuar jemi pėr zgjedhjen sa mė shpejt tė situatės", komenton situatėn Princ Leka.
Problemet
nė Shqipėri

Sipas Princ Lekės nė Shqipėri ka njė jokoordinim tė problemeve tė ndryshme. Nuk shihen problemet me hollėsi. "Janė problemet bazė, qė nga rroga e policėve qė ėshtė vetėm 200 euro nė muaj, me tė cilat nuk mund tė blejnė dot njė apartament, ose edhe tė jetojnė me qera. Sot pėr sot ėshtė e ditur qė ekonominė tonė nė plan tė parė janė interesat personale". Por ajo qė thekson Princ Leka ėshtė fakti se sa herė nė Kosovė ka probleme Shqipėria ėshtė duke kaluar njė krizė. "Nėse ne do tė kemi sukses nė elementin e punės do tė dimė se si tė ndryshojmė ekonominė, duhet tė punojmė qė nėse do tė kemi sukses nė luftėn kundėr korrupsionit duhet tė synojmė, qė edhe ligji qė ėshtė mbėshtetur dhe krijon mirėbesim tek tė huajt dhe ēdo njeri qė ka dėshirė tė investojė nė Shqipėri nuk duhet tė pėrballet me mosbesimin e ligjit. Kjo ėshtė njė situatė e ndėrlikuar edhe pėr familjen time. Kjo jashtė interesit personal, nėse nuk zgjidhet ēėshtja e pronės nuk krijohen hapėsira ekonomike pėr investime nga tė huajt. Kjo ėshtė diēka qė duhet tė zgjidhet", shpjegon ai.
Lidhjet e Princit me Kosovėn
Vizitat e shpeshta nė Kosovė tė Princ Lekės janė ndjekur me kuriozitet tė madh nga tė gjithė. Nė fakt ai gėzon njė lidhje tė veēantė, qė e tejkalon interesin politik. "Unė jam me fat qė kam emrin shqiptar qė ėshtė emri pėr tė gjithė popullin shqiptar si nė Shqipėri edhe nė Kosovė, pa asnjė dallim. Kryesisht si djalė i ri i familjes mbretėrore unė kam dėshirėn time tė shkoj atje, tė ndihmoj shtetin tim pa asnjė interes politik dhe fatmirėsisht kam shumė miq, nga tė dy krahėt politik si me Haradinaj edhe me Thaēin, si dhe me presidentin Fatmir Sejdiu". Ajo pėr tė cilėn Princ Leka ndihet keq, ėshtė se "nuk mund tė bėj mė tepėr pėr Kosovėn nė lidhjet qė kemi brenda dhe jashtė Shqipėrisė. Ne kemi ndėrtuar njė universitet nė Kosovė qė ėshtė universiteti mbretėror "Iliria" qė kemi mundėsi pėr t'ju dhėnė bursa studentėve. Vitin e kaluar kemi dhėnė 15 bursa me studentė nga e gjithė Shqipėria nga universitet tė ndryshme, qė kanė pasur shumė suksese. Vazhdojmė tė kemi lidhje me personalitetet dhe kam qenė i pranishėm nė mjaft aktivitetet aty siē ėshtė Video Festi, ku i kam dhėnė ēmimin e parė Vesa Lumės, si edhe nė evente tė ndryshme", rrėfen Princi duke. Sapo ėshtė kthyer nga Kosova nė fakt, ku u ka shpėrndarė diplomat 500 studentėve, tė universitetit "Iliria". Na tregon emocionet qė ka marrė nga kjo ceremoni, qė padyshim ka qenė e jashtėzakonshme. "Kanė qenė rreth 6 mijė veta me gjithė familjarėt dhe tė afėrmit e tyre. Njė organizim i mrekullueshėm dhe kam pasur mjaft emocione, sepse ishin gjithė personalitetet e shtetit para meje, por kemi kaluar shumė mirė dhe ėshtė njė sukses i vazhdueshėm", pėrfundon Princi.
 
 
Princ Leka mes enigmės sė tė dashurės dhe jetės sė Tiranės
 

18/07/2007 - 08:56
• Nga Ilda Lumani

Ka tėrhequr vėmendjen e tė gjithėve, qysh kur ka mbėrritur nė ato ditė tė para nė Shqipėri. Ėshtė 25 vjeē dhe thirret Princ. Titulli qė mban e bėn edhe mė misterioz. Princ Leka, jeta e tė cilit tashmė ėshtė e kontrolluar nga emri qė e rrethon, por edhe nga vėmendja e medias dhe e gjithė njerėzve. Vjen nė njė rrėfim ndryshe. Pėr herė tė parė pėr Gazetėn ai tregon pėr jetėn e tij nė Shqipėri, por gjithashtu shumė i kujdeshėm pėr tė mos pohuar asnjė gjė nga jeta e tij private. Emri, qė ka e "detyron" tė jetė shumė mė serioz se miqtė e tij, e megjithatė edhe ai zhvishet ndonjėherė prej tij.
Leka jashtė titullit
"Fakti ėshtė, qė kam ndenjur gjithė kohėn time jashtė Shqipėrisė dhe kam marrė njė pamje, qė ėshtė nė dukje jo njė djalė tipik shqiptar, megjithatė kam dėshirė qė tė martohem me njė vajzė shqiptare". Cilado vajzė qė do tė dėgjonte kėtė pohim do tė thurrte planin e saj pėr tė futur nė "grackė" Princin. Dhe nė fakt, janė tė lira ta bėjnė. Princi Leka do tė zgjidhte pėr jetėn e tij njė vajzė shqiptare. "Tė them tė drejtėn unė jam tip i hapur dhe jam serioz kur jam nė punė. Kur lėviz jam i hapur, nuk ka asnjė problem tė lėviz mes njerėzve. Kam miq, por janė nga shoqėri tė ndryshme. Nuk kam njė shoqėri tė kufizuar por kam shumė miq. Ndonėjherė mė ftojnė ata, ndonjėherė unė, e me radhė", vazhdon rrėfimin e tij ai. E pėlqen jetėn e natės nė kryeqytet edhe pse e frekuenton rrallė atė. "Unė e frkuentoj rrallė jetėn e natės, por ndonjėherė mė pėlqen qė nė momentet, kur jam i lirė tė dal. Nuk mė pėlqen shumė alkooli, mund tė pi diēka shuėm sociale, dhe nuk kam pasur asnjėherė ndonjė dėshirė tė pi pije alkoolike".
Vajzat shqiptare
Ka njė vlerėsim mjaft pozitiv pėr vajzat shqiptare, edhe pse tregohet shumė i kursyer pėr tė treguar diēka nga jeta e tij private. Njė femėr nė jetėn e tij? "Kjo ėshtė njė pyetje private, pėr tė cilėn nuk dua tė flas", duke i mbyllur kėshtu tė gjitha hapėsirat pėr tė zbuluar mė tej diēka rreth privacisė sė tij. Ndėrkohė qė tregon pėr veten e tij dhe pėr marrėdhėniet qė ka me mikeshat e tij nė Shqipėri. "Ēdo individ ėshtė njė person i veēantė dhe prandaj nuk mund tė jap njė pėrkufizim tė qartė pėr vajzat shqiptare. Kur njerėzit mė takojnė mua janė shumė serioz, shumė korrekt, por unė kam pėrshtypje shumė tė mira. Jam me fat, qė kam miq tė ndryshėm. Si djalė i ri, qė jam besoj se vera ėshtė koha mė e bukur pėr vajzat. Kėto i them me ndershmėri, por besoj kur ke njė shoqe tė mirė, ato janė tė hapura pėr tė mė njohur, ndonjėherė mė "shajnė" ndonjėherė bėjmė muhabet tė zakonshėm, siē vjen muhabeti. Vajzat shqiptare duhet tė shijojnė mė shumė kėtė kohė, pasi Shkodra ėshtė pothujse mentalitet i mbyllur dhe kėshtu nė tė gjithė qytetet sa kalon Tiranėn. Kurse vajzat tiranse janė si nė ēdo qytet tė ēdo shteti tjetėr. Kanė atė jetė nate, si kudo nė botė dhe qė ėshtė shumė bukur", tregon gjithė sinqeritet ai.
Pushimet dhe turizmi
Ato nuk janė tamam pushime, po ditė ose fundjava, qė Lartėsia e Tij Princ Leka preferon t'i kalojė mė sė shumti nė Vlorė, apo edhe nė Durrės. "Unė nuk kam planifikaur ndonjė pushim por kaloj dy tre ditė nė qytetin e Vlorės, pasi edhe Vlora ėshtė afėr nga Tirana. Ndonjėherė shkoj edhe nė ishujt nė jug tė saj, por edhe nė plazhin e Durrėsit". E nė kėtė rast pėrfiton pėr tė vėnė nė dukje mungesėn e investimeve nė turizėm nga ana e shtetit shqiptar. "Shteti duhet tė bėjė mė shumė, pėr shembull janė lėnė nė harresė, rrugėt jashtė Tiranės. Nuk po shihen pėrparėsitė. Nėse sheh rrugėt e Pukės, ku unė kaloj shpesh pėr nė Kosovė lėnė shumė pėr tė dėshiruar. Kemi monumente tė mrekullueshme qė pėr buxhetin tonė Ministria e Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe Sporteve jep vetėm njė buxhet prej 500 mijė euro nė vit. Prandaj duhet njė mirė koordinim i punės. Kjo ėshtė situata jonė, qė duhet t'i jepet pėrparėsi turizmit, qė ėshtė vetėm 6 muaj nė vit, duhet tė investohet mė shumė. Nė Kajro (Egjipt) ka rreth 10-15 milion vizitorė, nė Shqipėri kemi gjithė kėtė hapėsirė, kemi ujė kemi minerale tokėsore dhe nėntokėsore, kemi pasuri bujqėsore dhe jemi njė nga vendet mė tė bukura nė Ballkan, por mungon investimet e duhura".

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 130, Part II, 18 July 2007

EU WANTS TALKS ON KOSOVA EVEN WITHOUT UN RESOLUTION... The EU's foreign-policy chief, Javier Solana, said on July 17 that he expects Serbia and Kosova to hold talks even if efforts to resolve Kosova's final status move beyond the UN, international media reported. A draft resolution formally presented to members of the UN Security Council on July 17 includes a call for fresh talks, as Serbia and Russia have demanded, but Russia has indicated it would veto the resolution (see "RFE/RL Newsline," July 16 and 17, 2007). Serbia and Russia object to the time limits imposed on talks and the resolution's origin in a UN proposal to grant Kosova independence. Solana indicated that the resolution will nonetheless soon be put to the vote at the UN, saying that "I don't think we have a long time" to reach a resolution on Kosova's future within the UN. In New York, Western ambassadors on July 17 indicated that they will put a resolution to the vote at the UN Security Council "very soon," which Britain's deputy ambassador, Karen Pierce, told AFP means "within, let's say, the next 36 hours." Solana did not outline the format of the proposed talks, but said he expects EU diplomats will need to "shuttle between" Serbia and Kosova. That suggests the formal roundtable negotiations seen in earlier UN-brokered talks are unlikely in the initial phases of discussions. The Kosovar daily "Zeri" recently claimed that Western powers are considering holding an international conference on Kosova in September. AG

...BUT RUSSIA'S STANCE REMAINS UNCLEAR. The EU's Solana also said that talks with Serbia and Kosova will "probably" be "under the aegis of the Contact Group," an informal six-member group of countries that has sought to coordinate diplomatic efforts in the Balkans since the mid-1990s, AFP reported on July 17. "I'm sure there will be an agreement among members of the Contact Group to open a process of negotiations," Solana said. The transfer of responsibility for a solution from the UN, where Russia holds veto rights, to the Contact Group, where Russia has no veto, could offer Russia a diplomatic route out of the impasse. However, Russia's willingness to engage with other members of the Contact Group is increasingly open to question. British Deputy UN Ambassador Pierce told AFP on July 17 that "we used to have a very cooperative relationship with the Russians on the Balkans through the Contact Group," but she said the Russians "no longer seem to want to work through the Contact Group and bring this to a managed conclusion." The Contact Group is due to meet in Berlin on July 25. AG

KOSOVAR ALBANIANS SAY NEW APPROACH NEEDED. Kosova's president, Fatmir Sejdiu, said on July 17 that the UN should seek "alternative routes" to decide the future of the UN-administered Serbian province, local and international media reported. "If there is no solution through the UN Security Council -- a very quick solution -- alternative routes should be sought, but in cooperation with the international community," Sejdiu said. Another member of the five-member team negotiating the region's future on behalf of Kosovar Albanians, Hashim Thaci, indicated that he believes it is already time for an alternative approach, telling journalists on July 17 that the UN "has failed to find a solution for Kosova's status" and that "the role of the UN Security Council has been weakened." Neither commented on the prospect of further talks outside the UN, but they and other members of the negotiating team have in the past said they believe the previous UN-brokered talks exhausted the possibilities for compromise. Serbia has not indicated how it would react if the EU were to withdraw the issue of Kosova's future from the UN. But at a press conference held after a meeting with German Chancellor Angela Merkel, Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica said on July 17 that "any further talks between the Serbian government and representatives of the Albanian majority in the province [of Kosova] would not need a new resolution to take place." Kostunica repeated a recent refrain of Serbian diplomats, saying there is plenty of scope for "an unconventional solution in the form of a compromise," but he gave no hints as to what that compromise might be. AG

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 129, Part II, 17 July 2007

WEST APPEARS POISED TO ACT ON KOSOVA... French UN Ambassador Jean-Marc de la Sabliere indicated on July 16 that Western members of the UN Security Council will present for a vote a draft resolution on the future of Kosova despite Russia's objections. De la Sabliere said the latest draft "is our final attempt to try to reach agreement of all members," international media reported. "We went as far as we could to accommodate the concerns of some members," he said, adding that "we can improve the text, but we cannot change what is the core of the text." Western ambassadors to the UN have indicated they plan to push for a decision on the final status on Kosova within days, but the decision to press ahead has yet to be made by national governments. The U.S. ambassador to the UN, Zalmay Khalilzad, said on July 13 that the United States is "determined to move forward either within the [Security] Council or otherwise." Diplomats representing the six countries leading efforts to find a solution -- Britain, France, German, Italy, Russia, and the United States -- are due to meet in Berlin on July 25, AP reported. AG

...DESPITE RUSSIAN OPPOSITION. Russia made clear on July 16 that it will veto the UN resolution on Kosova in its current form, with Russian UN Ambassador Vitaly Churkin telling journalists on July 16 that the chances of Moscow approving the draft "are zero." "Almost the entire text and maybe particularly the annexes are permeated with the concept of independence for Kosovo," Churkin said. "That is not a concept that will solve the problem" of Kosova's status, he said, adding that the sponsors of the draft were on the "wrong track" by trying to keep some "gray areas." He did not specify what those gray areas were. Russia would not contribute to "drafting a document that does not provide a clue to the core problem," Churkin said in comments carried by the Russian news agency Interfax. An AP report cited Churkin as saying "the core of the matter is the Security Council must encourage the parties to continue negotiations, and those must be serious negotiations." Russia argues that any resolution of Kosova's status must be acceptable to Serbia and must be the result of open-ended bilateral talks between Belgrade and Prishtina. According to Radio-Television Serbia (RTS), the Chinese ambassador to the UN, Wang Guangjia, supports fresh talks -- as called for by the draft's sponsors -- but expressed skepticism about any imposed solution. RTS reported that the South African ambassador objects to the degree of responsibility passed from the UN to the EU in the proposal. Earlier on July 16, UN Secretary-General Ban Ki-moon urged the Security Council to vote soon on Kosova's future. "I am deeply concerned about the lack of progress," he told journalists, reiterating his view that any further delay is "not desirable, not only for Balkan states, but also for all European countries" and again stating that independence for Kosova would not be a precedent. AG

SERBIA ACCUSES EU OFFICIALS OF 'INDECENT OFFER
.' Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica said on July 16 that "many officials, many politicians" from EU countries have suggested that Serbia can only gain membership of the EU if Kosova is granted independence, Reuters reported the same day. "The offer is like this: if you want Europe, you can forget Kosovo; if you want Kosovo, you can forget Europe," Kostunica said. "Things cannot be like that. It's an indecent offer." Kostunica was speaking in Lisbon, where he was meeting with Portuguese Prime Minister Jose Socrates, whose country currently holds the EU's rotating Presidency. It is unclear whether Kostunica was including Portugal among the countries linking Serbia's EU future with Kosova's future status. EU officials have said publicly that Serbian membership is not contingent on Kosova's independence, but French Foreign Minister Bernard Kouchner on July 12 linked Serbia's EU prospects with stability in Kosova, saying "it is not possible to enter the EU with an ethnic conflict" (see "RFE/RL Newsline," July 12, 2007). Serbian Deputy Prime Minister Bozidar Djelic on July 13 said he hopes Serbia will join the EU between 2012 and 2014, Serbian media reported the same day. Serbian Foreign Minister Vuk Jeremic is visiting Slovenia, Austria, and Spain this week in an effort to secure European support for Serbia's case. AG

 

The Ney York Times : The Future of Kosovo

EDITORIAL/LETTERS TUESDAY, JULY 17, 2007

 
To the Editor :
   Re "U.S. Diplomat Hints at Delay for Kosovo Independence" (news article, July 9): Delaying the resolution of Kosovo's final status until next year is not just a "setback for Kosovo's ethnic Albanian leadership." The credibility of the United States is on the line.
   The December 2006 deadline set by Washington and Brussels for resolving Kosovo's final status was abandoned when Belgrade persuaded the West to wait for the results of Serbia's national elections in January. For America and Europe to propose now that the status quo must still be maintained in the hope that Moscow will drop its support for Belgrade's opposition to Kosovo's independence is beyond the pale.
   Russia has been threatening to exercise its veto in the United Nations Security Council since the NATO air strikes against Serbia ended eight years ago. Until the United States stands up to Russia, the European Union will remain divided, and Kosovo's status will not be resolved.
And until Kosovo becomes independent, like Serbia and the other juridical units of the former Yugoslavia, peace and stability in the Balkans will remain elusive.
    SHIRLEY CLOYES DIOGUARDI
     Ossining, N. Y., July 11, 2007
The writer is the Balkan affairs adviser to the Albanian American Civic League.

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 128, Part II, 16 July 2007
 
ALBANIAN PRESIDENTIAL ELECTION REACHES RUNOFF. Two candidates for the Albanian presidency will face off in two final rounds of voting after the latest vote on July 14, but neither appears likely to gain the support needed to become president unless the opposition's leading party, the Socialists, radically changes its position, local media reported. Although the ruling coalition commands 80 votes in parliament, Bamir Topi, the candidate of the ruling coalition's largest party, the Democrats, saw his vote count slump from 75 to 50 after the entry of Neritan Ceka, leader of the Democratic Alliance, an opposition grouping with three seats in parliament. Ceka won the backing of 32 members of parliament, substantially less than the 60 votes that a united opposition would be able to garner. Ceka's relatively low support reflected the decision of most of the 42 parliament members of the Socialists, the largest opposition party, to continue their boycott of the election. Three Socialists again broke ranks to vote for a former Socialist leader, Fatos Nano, who will now be unable to run for election. Under the constitution, if neither Topi nor Ceka secures 84 votes or is elected by July 24, Albania will face early parliamentary elections. The Socialists' leader, Edi Rama, on July 13 reiterated that his party is preparing for that possibility. The Socialists and the Democrats appeared close to a consensus in early July when they agreed that an official instrumental in advancing Albania's bid for NATO membership was a suitable candidate (see "RFE/RL Newsline," July 10, 2007). However, the deal collapsed after the Democrats demanded the opposition's support for a number of constitutional amendments, particularly relating to the position of the chief prosecutor. A poll published on July 12, reported by the Balkan Insight news service on July 13, indicates that 61 percent of Albanians oppose the prospect of early elections, with only 22 percent in favor. The survey by the Democratic Institute for International Issues and the research company Agenda found that Topi would be the president preferred by 40 percent of Albanians, while 27 percent believe the serving president, Alfred Moisiu, should stay in office for a second term. AG

ALBANIA BECOMES FIRST COUNTRY TO DESTROY CHEMICAL WEAPONS. Albania is the first country "completely and verifiably" to have destroyed its entire stockpile of chemical weapons, international media quoted the UN's Organization for the Prohibition of Chemical Weapons (OPCW) as saying on July 13. Albania is one of 182 countries to have signed a 1997 treaty giving signatories 15 years to destroy their stockpiles. Albania had 16,678 kilograms of banned chemical weapons, chiefly mustard gas. OPCW said that, in all, one-third of the world's declared stockpiles of 71,000 metric tons of chemical agents have been destroyed in the decade since the treaty. The signatories are due to destroy the remaining two-thirds by 2012, but the two countries with the largest stockpiles -- the United States and Russia -- are reportedly behind schedule. The United States funded and assisted the destruction of Albania's chemical weapons, which dated from the communist era. AG

 

http://www.kohajone.com/
 Presidenti, ja 32 kandidatet


E Shtune, 07 Korrik 2007
Fatjona Mejdini

Per gati tre ore me radhe, kreret e partive politike kane kaluar ne "reviste" nje numer shume te madh kandidaturash per President, por pa gjetur akordin per nje emer qe do te kenaqte te gjitha palet. Nderkohe qe, serish ka mbetur varur opsioni i kandidateve me profil te forte politik, duke mbetur ne loje emra te tille si Moisiu, Nano e Godo. Kryetaret e partive parlamentare te mazhorances dhe ata te opozites kane vijuar edhe dje te hedhin per diskutim emra te rinj, kryesisht ne fusha e diplomacise, por dhe nga fusha e drejtesise, por pa gjetur ende nje pike te perbashket per emrin qe do t'i jepte fund krizes presidenciale. Berisha dhe Rama kane refuzuar ne menyre elokuente gati te gjithe emrat, duke mos vene gishtin mbi personin e duhur per postin e kreut te shtetit dhe njekohesisht duke mos lene hapesire diskutimi per kreret aleate, te cilet kishin ne krah. Keshtu, blloku i mazhorances i perbere nga Berisha, Mediu dhe Ndoka kane paraqitur si kandidatura te tyre per President nje emer nga sistemi gjyqesor dhe dy te tjeter nga diplomacia, perfshi ketu dhe listen ekzistuese te pasuruar nga nje mjek, bashkepunetor i hershem i kreut te mazhorances. Shumica, ne krye te listes ka pasur dje shefin e Shtabit te Pergjithshem te Ushtrise, Luan Hoxha, nderkohe qe nuk eshte lene pa permendur dhe kryetari i Kushtetueses, Vladimir Kristo, i cili, sipas saj, plotesonte kushtet per detyren e Presidentit dhe garantonte nje reforme te thelle ne sistemin gjyqesor, sipas direktivave evropiane ne funksion te integrimit ne BE. Nderkohe qe nga diplomacia, mazhoranca ka zgjedhur si emra me te pershtatshem per kete detyre, sekretarin e Pergjithshem, aktual te Ministrise se Jashtme, Ferid Hoxha, ish-ambasadorin e Shqiperise ne SHBA, ne vitet 1992-1993, Roland Bimo. Por nuk kane munguar te paraqesin dhe mjekun e njohur, Mentor Petrela. Nga ana tjeter, drejtuesit e partive opozitare, Rama, Meta dhe Gjinushi, kane paraqitur si kandidature potenciale mjekun Halim Kosova, pa lene ne harrese as te propozuarin nga radhet e diplomacise, Qirjako Qirkon. Por gjate negociatave eshte vene re nje fluks i madh propozimesh femra per Presidente, nderkohe qe listes se diplomateve i eshte shtuar dhe nje liste e gjate akademikesh, emra keto qe kane vendosur dominancen ne listen e kandidateve te diskutuar dje.

Nga ana tjeter, palet i kane konsideruar si opsionale per perzgjedhje edhe listat fillestare te paraqitura nga mazhoranca dhe opozita, ku spikasnin emrat e politikaneve me te njohur ne vend. Ne rast se mazhoranca dhe opozita nuk gjejne konsensus per emra te ndryshem figurash publike jo nga fusha politike, gjasat jane te medha qe palet t'u kthehen listave fillestare, ku spikasin emra te njohur te politikes ne vend, si Fatos Nano, Sabri Godo, Neritan Ceka e Paskal Milo. Burime brenda grupit te negocimit bejne me dije se lista e kandidateve per president me profil te forte politik eshte nje opsion i mundshem dhe ka gjasa qe te perfitoje nga mungesa e njohjeve reciproke per figurat jopolitike te propozuara.



Emrat e diskutuar dje per President:



1 - Halim Kosova, mjek

2 - Luan Hoxha, shef i Shtabit te Pergjithshem Ushtrise

3 - Ferid Hoxha, sekretar i Pergjithshem i MPJ

4 - Spiro Koci, ambasador ne Beograd

5 - Elisabeta Gjoni, ekonomiste

6 - Agim Fagu, ish-ambasador ne Britani

7 - Xhezair Zagonjori, anetar i Gjykates Kushtetuese

8 - Qirjako Qirko, ambasador ne Holande

9 - Valentina Duka, pedagoge

10 - Shezai Rrokaj, rektor

11 - Zef Mazi, ambasador

12 - Valentina Leskaj, deputete

13 - Roland Bimo, ish-ambasador

14 - Mentor Petrela, mjek



Emra te tjere:

1 - Bashkim Zeneli, ish-ambasador

2 - Kastriot Robo, ambasador ne Britani

3 - Teuta Caka, juriste

4 - Vladimir Kristo, kryetar i Gjykates Kushtetuese

5 - Vjollca Mece, ish-anetare e Gjykates Kushtetuese

6 - Ilir Bocka, ish-ambasador ne NATO





Kandidatet me profil politik



Mazhoranca

1 - Halit Shamata, ish-minister

2 - Myqerem Tafaj, ish-minister

3 - Sabri Godo, president nderi i PR

4 - Arian Starova, kryetar i PBLD



Opozita

1 - Alfred Moisiu, Presidenti aktual

2 - Fatos Nano, ish-kryeminister

3 - Ylli Bufi, Ish-kryeminister

4 - Servet Pellumbi, ish-kryetar Kuvendi

5 - Namik Dokle, ish-kryetar Kuvendi

6 - Kastriot Islami, ish-kryetar Kuvendi

7 - Neritan Ceka, president i PAD

8 - Paskal Milo, kryetar i PDS


 

http://www.balkanweb.com/sitev4/index.php?id=5748
 
 
Presidenti, Ne 18.00, PD mbledh kryesine per te diskutuar per kandidatin Zaimi
 
 
Derguar me: 07/07/2007 - 16:16
• Shkelqim Cani, Ilir Bocka, Arjan Zaimi dhe Qirjako Qirko jane kater kandidaturat per te cilat pritet te diskutohet sot ne oren 19 ne seancen plenare. Pak me pare Mediu tha se sonte do te kete nje emer perfundimtar konsensual 

Ora 16:06 Kryetari I Partise Demokratike Sali Berisha, do te mbledhe ne oren 18.00, pra nje ore para tryezes se negociatave mes 6 partive, kryesine e PD-se per te shqyrtuar kandidaturen pėr president te Arjan Zaimit, I cili eshte emri mė favorit ndėr katėr emrat e mbetur ne gare per postin e Presidentit te ri. Arjan Zaimi eshte pėrfaqėsues ushtarak nė NATO

Ora 15:04 Sapo jane mesuar kater emrat qe do te diskutohen si kandidatura per President. Ato do te jene: Shkelqim Cani, ish-guvernatori i Bankes, Ilir Bocka ambasadori ne NATO, ish-minister I Jashtem, Arjan Zaimi, perfaqesues ushtarak ne NATO dhe Qirjako Qirko, diplomat karriere. Tryeza pritet te rimblidhet ne oren 19 ku te diskutoje sot kater emrat, ku pritet te dale me nje emer perfundimtar konsensual.  

Ora 13: 12 Ka perfunduar tryeza e rradhes per ceshtjen e presidentit te repubilkes. Do te jete mesa duket pasditja e sotme ajo qe do te percaktoje kandidatin konsensual per president. Raundi i trete i bisedimeve midis 6 kryetarte e partive kryesore parlamentare duket se ka ngushtuar edhe rrezen e emrave qe jane disktuar ne kete tryeze  per ti shkuara seances se te ciles me nje emer konkret per te cilin pretendohet te merret shumica e domosdoshme e votave.

 “Sigurisht qe behet fjale per nje emer te qenesishem dhe qe eshte marre me procesin e integrimit. Do te jete nje emer i njohur akademik” ka thene Mediu. Kurse Gjinushi pervec faktit qe ka dhene aprovimin  e tij ne lidhje Mediun, ka sqaruar se ky proces tashme eshte drejt lokalizimit por duke theksuar se “Askush pervec procesit konsensual nuk mund te vendose per presidneitn duke qene se voten e jep vendi kuvendi i detyruar nga kushteuta”. Pra mesa duket palet jane shume afer nje konsensusi edhe pse ende nuk ka nje kandidat konkret. Megjithate cdo gje mbetet per tryezen e ores 19: 00.

Ora 11: 50 Kreret e 6 partive partive parlamentare vazhdojne serish sot bisedimet per ceshtjen e Presidentit. Te gjithe jane ne pritje te nje emri konkret si kandidat per president, por deri tani kur jane realizuar dy raunde, kjo nuk ka ndodhur. Nderkohe qe ka 20 minuta qe ka filluar raundi i trete i bisedimeve por ne baze te komunikimeve mesohet se palet jane ende larg nje emri qe mund te jete kandidati konsensual i cili do te votohet neser ne oren 18: 00. Kjo te ben te mendosh qe nuk dihet se sa do te zgjasin punimet per te perfunduar me nje emer konkret konsensual. Nderkohe qe gjithmone e me shume po zvogelohet afati kohor i oreve te mbetura ne dispozicion per te kaluar tek nje emer konkret i votuar ne kuvendin e neserm. Tashme eshte mbledhur nje grup pune ekspertesh qe kryesohet nga Ilir Rusmaili dhe Islami, edhe per paketen e reformave qe pritet te miratohet. 

Ora 10: 50 K
ane hasur veshtiresi negociatat e 6 krereve te partive palrlamentare per zgjedhjen e preisdnetit te ri te vendit. Kjo eshte konfirmuar nga vete negociatoret pas perfundimit te raundit te dyte. Nje prej tyre Skender Gjinushi deklaroi per mediat se nuk eshte e lehte te zgjedhesh nje emer konsensual por ka konfirmuar se ne seancen e se dieles do te kete patjeter votim. Edhe kreu i Republikaneve Fatmir Mediu deklaroi se negociatat do te vazhdojne sot paradite ne oren 11 per te gjetur kandidatin konsensual.

Nderkohe qe dje janė diskutuar 20 kandidatura pėr postin e Presidentit tė Republikės, nga tė cilėt vetėm tetė janė lėnė pėr diskutime dhe negociata tė mėtejshme. Secila palė ka propozuar emrat e vet pėr kandidat pėr President, kandidatė qė janė nga fusha e diplomacisė, drejtėsisė, qė kanė kontribuar nė qeverisjen, por edhe jashtė saj. Ka pasur propozime tė kandidatėve nga mjekėsia, jo se nė negociata ėshtė i pranishėm ministri i Shėndetėsisė, Nard Ndoka, por pasi vetė Berisha ėshtė i kėsaj fushe dhe i njeh mirė mjekė tė tillė, si Halim Kosova apo Mentor Petrela. Momentalisht pritet qe te fillojne negociatat per ceshtjen e Presidentit.

Ora 8:25 Kanė qenė propozime edhe nga ushtria, si Luan Hoxha, shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, i propozuar nga e majta, apo dhe nga fusha akademike, si Gjovalin Kolombi, kandidat i cili ndėrthur botėn akademike me atė politike, pasi ai aktualisht ėshtė anėtarė i kėshillit bashkiak tė Shkodrės. Por emra tė rinj qė i janė shtuar sot listės sė gjatė tė negociuar mes palėve, janė Ferit Hoxha, i propozuar nga e djathta dhe Bashkim Zeneli dhe Pavli Zėri, i propozuar nga e majta. Qė tė tre kėta emra vijnė nga diplomacia.

Ndėr emra tė tjerė janė pėrmendur dhe ai i kryetarit aktual tė Gjykatės Kushtetuese, Vladimir Kristo, i cili mėsohet se ėshtė propozuar nga e majta. Emrat qė vazhdojnė t’i qėndrojnė negociatave duhet thėnė se janė Qirjako Qirko, Roland Bimo edhe kėta ambasadorė apo ish-ambasadorė, si dhe zyrtarė tė lartė gjatė qeverisjes sė Partisė Socialiste. Vetė Berisha, kėsaj liste i ka shtuar edhe emrin e dy zonjave, Tefta Zaka dhe Vjollca Meēe, qė janė tė fushės sė drejtėsisė. Qė herėt, komuniteti ndėrkombėtar kishte porositur mes tė tjerave, qė kandidati pėr President duhet tė jetė nga drejtėsia.

Nuk ka pasur njė argumentim nga ana e tyre se pse duhet tė jetė nga drejtėsia, por thuhet se ngaqė Shqipėria vazhdon tė marrė nota negative nė reformat nė drejtėsi nga raporte tė ndryshme tė ndėrkombėtarėve, njė President nga kjo fushė do ta lehtėsonte disi kėtė reformė, madje do tė jetė nė krye tė saj. Siē dihet, Presidenti, pėrveē shumė funksioneve tė tjera, ėshtė edhe kryetari i Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė. U fol se kandidaturė e pėlqyeshme mund tė ishte dhe Kristaq Traja, pėrfaqėsuesi i Shqipėrisė nė Gjykatėn e Strasburgut, pra edhe ky nga fusha e drejtėsisė.

Analistė dhe politikanė shqiptarė nuk janė shprehur pozitivisht qė kandidati pėr President tė vijė nga fusha e diplomacisė, megjithėse ka pasur njė numėr tė madh kandidaturash tė propozuara nga tė gjitha palėt, ambasadorė apo diplomatė karriere. Nga diplomacia janė Ferit Hoxha, Qirjako Qirko, Spiro Koēi, Roland Bimo, Bashkim Zeneli, Pavli Zėri, qė kanė kontribuar apo kontribuojnė nė politikėn e jashtme shqiptare.

Palėt janė kujdesur qė kandidatėt e propozuar tė ishin pėrfaqėsues tė lartė tė administratės shqiptare, pavarėsisht se cila parti ka qenė nė drejtim tė pushtetit. Ashtu si nė fakt ishte njė nga kushtet e para tė Partisė Socialiste, pra qė tė jetė njė pėrfaqėsues me integritet i administratės sė lartė dhe njė pjesė e madhe e tyre e plotėsojnė kėtė kusht. Gilmana Bushati
 
 
 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=22153

Njė diplomat nė postin e Presidentit tė Republikės

Krerėt e mazhorancės dhe opozitės kanė diskutuar kandidatė nga gjyqėsori dhe diplomacia

 

Kreu i ardhshėm i shtetit shqiptar po profilizohet drejt pozicionit tė diplomatit. Nė tryezėn e krerėve tė mazhorancės dhe opozitės, mėsohet se mes gjyqtarėve dhe ambasadorėve, duket se kanė fituar mė shumė terren kėta tė fundit. Njė listė e madhe me diplomatė janė rreshtuar nė letrat e shkruara shpejt e shpejt nga aktorėt e mėdhenj tė politikės shqiptare, tė cilėt kanė zhvilluar dje dy raunde diskutimesh pėr zgjedhjen e Presidentit tė ri tė Republikės. Pas disa debateve mes palėve nė lidhje me kriteret e profilit tė kreut tė shtetit, diplomatėt kanė gjetur njė pajtim mė tė gjerė nga gjashtė krerėt e partive politike kryesore tė vendit. Dhe nuk kanė qenė pak emrat e ambasadorėve mė tė njohur shqiptar qė kanė shėrbyer nė kryeqendrat kryesore tė Evropės, si pėrfaqėsues tė shtetit shqiptar. Diplomatė qė kanė shėrbyer nė disa qeveri, por edhe qė kanė dhėnė prova serioziteti dhe respektimi tė kontureve tė shtetit mė shumė se analet e politikės sė brendshme tė Tiranės. Nė listėn e emrave qė kanė qarkulluar nė tryezėn e djeshme figurojnė: Bashkim Zeneli, Roland Bimo, Ferit Hoxha, Qirjako Qirko, Zef Mazi, Spiro Koēi, si dhe tė tjerė, nga "armata" e diplomatėve. Nė shumicėn e rasteve, kandidatėt e hedhur nė negociata mes krerėve tė mazhorancės dhe opozitės janė kontaktuar mė parė se tė diskutohen nė tryezė, pasi kanė marrė edhe miratimin paraprak pėr "pėrgojimin e emrave tė tyre". Diplomatėt e diskutuar, nė fakt hyjnė nė radhėn e zyrtarėve "veteranė" tė shtetit tė pas vitit 1990, tė cilėt kanė shėrbyer nė kancelaritė kryesore tė Perėndimit. Bashkim Zeneli, njė nga emrat e lakuar nė tryezėn e tė mėdhenjve, ndryshe nga tė tjerėt, ka edhe njė pėrvojė politike jo tė shkurtėr pas shpatullave, ku ka qenė njė nga drejtuesit e Partisė Socialiste, deputet dhe nėnkryetar i Komisionit tė Jashtėm Parlamentar. Mė pas, ai punoi si ambasador i Shqipėrisė nė Gjermani dhe nė Greqi. Kandidaturat e diskutuara kanė qenė nė rezonancėn e njė pėlqimi tė pėrbashkėt si nga tė majtėt, ashtu dhe nga tė djathtėt dhe me njė reputacion dhe nga ndėrkombėtarėt, qė gjithsesi nuk kanė munguar nė dhėnien e konsideratave. Sekretari i Pėrgjithshėm i Ministrisė sė Jashtme, Ferit Hoxha, ka qenė ambasador i Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian si dhe nė Francė, ndėrkohė qė ka punuar si me qeveritė e Partisė Demokratike, ashtu dhe me ato tė Partisė Socialiste. Roland Bimo, ish-ambasadori i Shqipėrisė nė OSBE, ka qenė edhe sekretar i Pėrgjithshėm i Ministrisė sė Jashtme pėr njė kohė tė gjatė. Ndėrkaq, Qirjako Qirko ėshtė ambasadori aktual i Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Holandės. Spiro Koēi ėshtė aktualisht ambasador nė Beograd, kurse Zef Mazi ka qenė pėr njė kohė tė gjatė pėrfaqėsuesi i Shqipėrisė nė OSBE.

Gjykatėsit

Nė tryezėn e negociatave tė krerėve tė gjashtė partive kryesore tė vendit janė diskutuar edhe mundėsitė qė nė krye tė shtetit tė zgjidhet njė nga pėrfaqėsuesit mė tė njohur tė pushtetit gjyqėsor, nė mėnyrė qė tė jetė faktor nė ruajtjen e balancės mes pushteteve. Nė tryezėn e bisedimeve, ku nė njėrėn anė marrin pjesė: Kryeministri Berisha, kreu i PR-sė, Fatmir Mediu dhe kryetari i demokristianėve, Nard Ndoka, ndėrsa nė anėn tjetėr: kreu i socialistėve, Edi Rama, kryetari i LSI-sė, Ilir Meta dhe kreu i PSD-sė, Skėnder Gjinushi, janė propozuar emrat e disa nga gjykatėsve mė tė njohur tė vendit. Kryesisht emrat qė kanė qarkulluar mė shumė kanė qenė ata tė anėtarėve apo ish-anėtarėve tė Gjykatės Kushtetuese. Nė kėtė aspekt janė hedhur nė diskutim si kandidatura tė mundshme pėr postin e Presidentit tė Republikės, kreu aktual i Gjykatės Kushtetuese, Vladimir Kristo, anėtari i kėtij institucioni, Xhezair Zaganjori, anėtari tjetėr, Sokol Sadushi, por edhe ish-anėtarja e Kushtetueses, Tefta Zaka.

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=22166 

07/07/2007

Si lulėzoi epidemia e fajdeve nė Monarkinė e Zogut

 

Gjatė periudhės sė Monar
kisė sė Zogut, apo mė sak
tė diku aty nga viti 1935-
1936, kur ekonomia shqiptare po
bėnte hapa pėrpara dhe vendi po
ecte me ritme tė shpejta zhvillimi,
gjė e cila kushtėzohej edhe nga
legjislacioni tepėr modern e mjaft
i pėrparuar pėr kohėn, prej sė cilit
rridhnin edhe njė sėrė marrėveshjesh
ekonomike tė tregtisė
sė ndėrsjellėt tė Shqipėrisė me
Italinė dhe disa vende tė tjera,
tamam nė atė kohė u pėrhap me
njė shpejtėsi marramendėse njė
fenomen, apo mė mirė tė themi njė
epidemi tepėr negative: fajdetė.
Nga dėshira pėr t‘u pasuruar sa mė
shpejt, mjaft tregtarė, pronarė shtėpish,
dyqanesh apo fabrikash, si
dhe njerėz tė thjeshtė, morėn para
me fajde, duke nėnshkruar kontrata
noteriale, ku premtonin se do
t‘i lanin ato me interesa mjaft tė
larta shlyerjeje. Por pjesa mė e
madhe e tyre nuk mundi t‘i shlyejė
dot kurrė ato para dhe kėshtu qė
u detyruan t‘u kthenin fajdexhinjve
pronat, shtėpitė, dyqanet, fabrikat
e punishtet tė cilat i kishin
lėnė peng nė hipoteka. Ky fenomen,
pra epidemia e fajdeve, qė nė
atė kohė pati njė impakt tepėr
negativ nė ekonominė shqiptare,
pėrveē dhimbjes sė madhe qė shkaktoi
te shumė familje shqiptare
qė humbėn tė gjitha kursimet dhe
pronat e tyre, duke ua lėnė ato fajdexhinjve,
shkaktoi edhe njė tronditje
tė fortė nė klasėn politike tė
asaj kohe. Njė nga kritikuesit mė
tė mėdhenj tė asaj epidemie ishte
shtypi i kohės, ku mjaft gazeta pėrcollėn
nė faqet e tyre reagimet e
njerėzve tė thjeshtė, gjė e cila e
detyroi klasėn politike tė asaj kohe
dhe Parlamentin qė tė merrnin nė
shqyrtim idenė e njė moratoriumi,
ku tė ndalohej me ligj dhėnia e
parave me fajde. Pėr tė gjitha kėto,
nė shkrimin e mėposhtėm po publikojmė
disa nga artikujt e shtypit
tė asaj kohe, ku gazetarė tė guximshėm,
pėrveē analizave tė shumta
tė problemit tė fajdeve, kanė denoncuar
me fakte, shifra dhe argumente
edhe emrat e fajdexhinjve
qė po rripnin popullin e thjeshtė,
duke iu bashkangjitur atyre edhe
njė listė tė gjatė me emrat e viktimave
tė atij fenomeni negativ qė
shpėrtheu e lulėzoi me njė shpejtėsi
marramendėse nė vitet e
Monarkisė sė Zogut. Kėto shkrime
po i publikojmė duke mos iu bėrė
asnjė ndryshim dhe me gjuhėn
letrare tė asaj periudhe kur janė
shkruar.
Gazeta "ARBNIA": Si i
konsideron Amerika
fajdexhinjtė
Nė Amerikė, njerėzit qė janė
me pengime nė shoqėrinė njerėzore,
hajdutėt dhe kriminelėt, u
kanė vėnė nga njė numėr. Fjala
vjen, njė hajdut i quajtur Deliger,
nuk quhet mė me emrin e tij. I kanė
vėnė njė emėr: "Armiku i popullit
Nr. 1". Domethėnė, amerikanėt e
gjejnė si njė krim tė madh tė pėrmendėsh
emrin e njė hajduti dhe
nė vend qė tė thonė hajduti ose
grabitėsi Delinger, thonė "Armiku
i popullit Nr.1". Natyrisht, ky
Delinger ėshtė njė kriminel dhe
me ēdo tė drejtė amerikanėt e deklaruan
"armik tė popullit". Ē‘ka
bėrė ky? Ka zėnė njė pasanik dhe i
ka grabitur paratė, domethėnė
disa nga paratė, dhe pasaniku
edhe pas grabitjes ende vazhdon
tė jetė pasanik dhe rron nė kėtė
botė pėr bukuri. Por, nėse ata,
Delinger e shokė, u karakterizuan
ashtu, si duhen karakterizuar fajdexhinjtė
t‘anė? E thamė
Delingeri i grabiti njė pasaniku
disa tė holla, por pasaniku mund
tė jetojė. Fajdexhinjtė tanė, grabisin
popullin hallexhi, i marrin
edhe pasunin edhe lekun e fundit
edhe nderin e tij, e ēveshin dhe
e bėjnė njė tė vdekur tė gjallė, dhe
jo vetėm njė person, por tė gjithė
familjen e borxhliut, dhe ata tė
vegjlit qė nuk kanė asnjė faj...Pra
si duhet t‘i emėrojmė kėta? "Armiq
tė Popullit?" Dhe do t‘i vėmė nga
njė numėr, tamam sikundėr bėjnė
nė Amerikė pėr hajdutėt, grabitėsit,
kriminelėt. Pra fajdexhiu i
famshėm qysh sot do tė pėrmendet
si "armiku i popullit Nr.1" (Jeni
tė lirė ta pranoni ose jo kėtė vendim
t‘onin).
Tragjedi nė heshtje
Duhet tė jetė shumė i fortė njeriu
qė do tė guxojė tė hyjė nė vuajtjet
e kėtij populli. Do tė kuptojė
atje, tragjedia qė as fantazija nuk
mund t‘i kapė. Dhe sa tragjedia tė
kėtilla janė zhvilluar, nė kllasėn e
madhe tė popullit, nė hallexhinjtė.
Dhe kėto tragjedia zhvillohen nė
heshtje, nė heshtje tė plotė dhe
prandaj janė mė tė prekshme. Ēdo
zemėr preket pėrpara kėtyre
tragjedirave dhe vetėm zėmra e
gurtė e armiqve tė popullit mbetet
indiferente. Neroni kur shihte
se viktimat e tij copėtoheshin prej
egėrsirave, qeshte dhe pinte e dėfrente,
e gėrthiste: "Gjak, mė tepėr
gjak". Neronėt t‘onė, fajdexhinjtė,
armiqtė e popullit, kur shofin viktimat
e tyre, hallexjintė qė i kanė
vrarė pėr vdekje dhe i detyrojnė qė
tė rrojnė kėshtu tė vdekur, gėrthasin:
"Para, mė shumė para!" Dhe
qeshin dhe dėfrejnė...Shpirti i
tyre...Po s‘kanė shpirt. Ia kanė shitur
shejtanit shpirtin e tyre.
Jorgji Hobdari, para
me fajde pėr fabrikėn
e sapunit
(Njė ngjarje fantastike) Po njė
ngjarje fantastike, pse nuk na
mbushte mėndja se mund tė ket
ngjarė me tė vėrtetė. A mund tė
ekzistojnė nė kėtė tokė, e cila ka
njė famė pėr burrat e ndershėm qė
ka pjellė, a mund tė ekzistojnė
njerėz aq tė pashpirt? Mė 1931, ishte
koha e bollėkut dhe tė lėvizjes
sė madhe tregtare, Jorgji Hobdari,
kimist i mbaruar, dhe specialist nė
fabrikimin e sapunit, konstatoi se
njė fabrikė sapuni do tė punonte
mirė kėtu, duke i siguruar vetes sė
tij njė rrojte tė mirė dhe vendit pėrparim.
S‘kishte kapitalet e
nevojshme, nė tė holla, por kishte
pasuni. Kishte njė shtėpi ku ėshtė
Banka Kombėtare, e cila vlen mė
tepėr se 2500 napolona. I duheshin
pėr instalimin e fabrikės 900
napolona. Bėri hesapet e tij dhe
pėrfundoi se i dilte hesapi sikur
kėto tė holla t‘i merrte me fajde.
Shkoi kėtej shkoi andej dhe sė fundi
gjeti tre njerėz: Guljelm Luka,
Gjon Raskun dhe Krajan. Ata i jepnin
tė 900 napolonat dhe pėr dy
vjet tė paguante 1250. Si e kishte
bėrė hesapin? Ja se si: 900 napolona
pėr 18 %, pėr njė vit, bėhen 1062
dhe kėto pėr 18 %, pėr njė vit tjetėr
bėhen 1253. I falin 3 napolona dhe
mbeten 1250. Domethėnė i
muarėn fajde edhe mbi fajdenė.
Shumė e madhe pėr njė industri
kjo fajde. Por koha e bollėkut,
dėshira pėr tė krijuar, pėr tė pėrparuar,
e verboi Jorgjin tė pranojė
dhe akti u firmos. Jorgji mori tė
hollat dhe bėri fabrikėn. Erdh
1932-ja, viti fatal pėr gjithė botėn.
Ay s‘kish filluar mirė qė tė punonte.
Kriza qė u ēfaq atė vit tronditi
kollosa ekonomike. Jorgji Hobdari
nuk parashikoi kėtė krizėn, pse,
kush e parashikonte? Punėt nuk i
vanė mbarė dhe erdhi fund i afatit,
i cili e gjeti pa asnjė lek!
Kreditorėt i kėrkojnė
paratė Hobdarit
(Dhe iu vėrsulėn shtėpisė si
sorrat kufomės). Shkoi nė kreditorėt
dhe iu tha: Puna nuk mė eci,
mė akordoni edhe njė afat tjetėr.
Tė hollat nuk i humbisni, pse keni
shtėpinė qė vlen mė se 2.500
napolona, nga ana tjetėr do tė
marrė paradhėnje nga Banka 400
napolona dhe kėshtu pėr dy vjet
mund tė lahemi. Ata s‘pranuan.
Kėrkonin qė tė gjitha tė hollat. Si tė
pranonin? U vinte rasti tė merrnin
njė shtėpi 2.500 napoljonash pėr
900. Shpejt formalitetet dhe iu
vėrsulėn shtėpisė si sorrat kufomės.
(Dhe Banka shpirtmirė) I shkreti
Hobdari, lutet, vrapon andej,
vrapon kėtej. Asnjeri s‘i bėn derman.
Pėr njė ēast pėrfytyron lumturin
e tij dhe tė familjes sė tij tė
fluturojė, t‘i ndahet pėrgjithmonė,
hutohet, i
humbet...Kreditorėt s‘dėgjonin
kurgjė! Shkoi te Drejtori i Bankės:
"Aman tė ulė qeranė", shpėtomė,
nam njė paradhėnje pėr 6 vjet, qė
tė shpėtojė shtėpinė, nderin dhe
jetėn e familjes, kam 5 veta, tė vegjėl,
tė pazotė pėr punė...Dhe
Banka...Eh, Banka! Mund ta shpėtonte
nga duart e kreditorėve tė tij
lakmonjės, por s‘e bėri. "Banka
nuk ėshtė Institut bamirėsije"...Me
shumė lutje, me shumė pėrpjekje,
pranoi Banka Kombėtare t‘i japė
paradhėnje 400 napolona! Kreditorėt
i konfiskuan kėto tė holla dhe
vazhduan formalitetet e sekuestrimeve.
Hobdari s‘ka para, u
jep shtėpinė
kreditorėve tė tij
(Dhe fillojnė grabitjet ligjore).
Erdhi puna nė caktimin e vleftės
sė pronės. Sipas ligjės njė pronė
nuk shitet po mos tė realizojė Ā¾ e
vleftės sė saj. Njė tė katėrtėn, ligja
ja fal fajdexhiut! Ekspertėt me
shumė pėrpjekje dhe beriqaversėn,
se iu gjet njė burrė i
ndershėm dhe i ndėrgjegjshėm,
Ingj. Pashollari, e ēmuan pėr 2000
napolona. Hobdari i shkret e
kundėrshton ekspertimin me
shpresė qė tė fitonte pak kohė,
kushedi mund tė gjendesh njė
udhė shpėtimi. Dhe me kundėrshtmin
e Hobdarit, bėhet njė ekspertim
tjetėr dhe vlefta caktohet
1.700 napolona. Tashti duke pėrjashtruar
Ā¼ e vleftės, mbeten 1.275
napolona, tė cilėt kishin tė drejtė
nga ana ligjore qė tė ofronin kreditorėt
dhe ta marrin shtėpinė,
domethėnė pėr sa kishin aktin.
Dhe kėshtu u bė dhe u bėnė zotur
tė shtėpisė me ligjė!...Dhe pasi u
bėnė zotėr, inkasuan edhe 400
napoljonat qė kishin konfiskuar.
Pse ishin paradhėnje qiraja dhe
kishin tė drejtėn ligjore qė t‘i merrnin.
(Hesapi rrumbullak). Dhe
tashti le tė bėjmė hesapin. ZZ.
Guljelm Luka, Gjon Rasku dhe
Kraja, dhanė 900 napolona. Krye
dy vjetėsh muarrėn 400 napolona.
Mbetėn 500 napolona. Aqė ju
kushton shtėpia e Jorgj Hobdarit.
Njė shtėpi qė sot shitet kollaj pėr
2.500 napolona, pse merr 200
napolona nė vit qira tė parapaguar.
(Dhe tashti). Eh, tashti...Shkoni
nė fund tė rrugės Nana Mbretneshė?
Atje, njė njeri qė dallohesh
nė shoqėrinė e Tiranės si i matur,
si nikoqir, si intelektual, nė njė odė
tė ngushtė, ka mbledhur copacopa
familjen e tij e gėnjen me
shpresa se nuk ka humbur gjithēkanė.
Dhe shpreson i ngrati? Ēfarė?
Ta mėshirojnė ata qė i grabitėn
lumturinė pėr 500 napoljona?
Shpresė e kotė, ata nuk janė..."Po
z. Hobdari, i thamė kur mbaroi
bashkėfjalimin, shteti do t‘ju ndihmojė,
mos kini merak. Edhe shtypi
akoma. Dhe viktima e fajdexhiut,
na puthi!...Nė ke zemėr fol,
se nuk duhet moratorium, se nuk
duhen masa drakoniane!
Metoda e re e
fajdexhinjve: hua me
pakt-riblerjeje
(Fajdexhinjtė, njerėzit qė i kanė
shitur shpirtin e tyre shejtanit.
Pare dhe vetėm pare-Ē‘vuan
borxhliu). Fajdexhinjtė kishin frikė
tė jipnin me iphotekė ose kambial,
jo se kishin frikė se mos humbisnin
tė hollat e tyre, pse moratorium
nuk do me thėnė shtyemja e
borxhit, por sepse donin tė mos
humbisnin rastin e fajdesė sė
madhe. Dhe kėshtu na dolli nė
shesh "shitja me pakt ri-blemjeje"
Do para? Do mė shesėsh shtėpin
pėr shumėn e tė hollave qė tė jap
hua, me konditė qė pas njė viti tė
kesh tė drejtė qė tė marrėsh prapė
duke mė paguar paratė qė sot
merr, natyrisht tė shtuara me fajdenė
nga 35 deri mė 120 %. Tė
kėtilla akte sipas informatave qė
kemi janė bėrė: Viti 1932 fr. ari
400.000, viti 1933 fr. ari 200.000, viti
1934 fr. ari 300.000, viti 1935 fr. ari
130.000. Pėrgjithėsisht llogaritet
se gjatė kėtyre vjetėve janė shitur
400 prona.
Grumbullimi i pasurive
nga fajdexhinjtė
Kėto shuma qė pėrmėndėm
mė nalt janė vetėm nė Tiranė, le
s‘e ē‘ngjan nė Durrės, Vlorė dhe
Korēė. Dhe sikur kėto prona tė
kishin shkuar tė ndarė ndėr propietarė
tė shumtė, nuk do tė kishte
aq rėndėsi, por kėtu nė Tiranė kanė
shkuar nė duart e dy apo tri njerėzvet,
dhe nėse do tė postonte tė
themi 100 napolona, ka shkuar 30
napolona. Kėshtu u grumbullua,
veē parasė, edhe pasurina nė duart
e fajdexhinjve, dy tre persona
tė cilėt sot, i kanė edhe paratė qė
kishin, edhe pronat, kurse nga na
tjatėr pronarėt i humbėn pronat
pa pėrfituar nga vlefta e tyre, pse
edhe ata paratė qė muarrėn, ja
kthyen kreditorėev me dy herė nė
formė fajde.
800.000 fr. ari, hua me
kambiale
Veē shumave qė u pėrmėndėn
mė sipėr, janė edhe huanat nė
bazė kambialesh. Kemi konstatuar
se plaka e mėhallės qė kishte 5
napolona, i ka vendosur me kambial.
Kambjali ndėr ne nuk mbeti
njė efekt tregtije pėr lehtėsimin e
marrėdhėnieve tregtare, por u bė
efekt huaje dhe kėto tė holla qė
jepen me kambiale, kostojnė
shumė, kostojnė 150 fr. ari pėr
napolonė nė muaj, qė do tė thotė
90 %. Dhe kemi parė njė kambial
qė thotė se ...X-i ka marrė prej njė
plake 300 fr. ari nė...mall tregtije.
Shumat qė janė dhėnė me kambial
me gjithė kredinat e Bankės arrijnė,
nė bazė tė njė llogarije mesatare,
nė 800.000 fr. ari.
Cilėt janė
fajdexhinjtė?
Nė bazė tė njė studimi qė kemi
bėrė, kapitali qė jepet me kambial
pėr ēdo vit, arrin nė qindra mijėra
franga ari. Pjesėn mė tė madhe tė
fajdeve, rreth 60% e ka Banka Kombėtare
sė bashku me z. Petro
Danicka e tė tjerė, 25% nėpunės,
oficerė, zyrtarė dhe 15% plakat
dhe tregtarėt. (Banka Kombėtare)
Dhe tashti le tė marrim njė nga fajdexhinjtė
dhe, nė bazė tė fakteve,
t‘ia paraqesim publikut. Natyrisht
duhesh tė fillonim nga Banka.
Pse Banka ka dhėnė mjaft pare,
me fajde, siē thonė tiranasit, ose ka
akorduar kredira siē thotė ajo. Por
do tė na premtohet tė mos bėjmė
shumė fjalė pėr tė vetmen Bankėn
t‘onė, jo nga frika pse do tė na thotė
se...nuk jemin klientė tė saj, as pse
nuk ėshtė njė vero (i vėrtetė), fajdexhi,
por sepse fundi i fundit, fajdenė
e merr me marifet dhe, ėshtė
e vėrtetė se nuk thotė as faleminderit,
po tė paktėn ka edhe pak
shpirt dhe nuk jep tė holla drejt pėr
drejt me 16 %, por me 9 e 12 %, tė
cilat me komisione dhe shpenzime
arrijnė nė 16 %. Tashti jashtė
qarkullojnė shumė fjalė dhe
mund tė jenė edhe disa nga kėto
tė vėrteta, por neve hė pėr hė do
t‘a lėmė tė qetė, se kemi gjėra mė
tė bukura.
Pse nuk ndėrhyn
Kryeministri dhe
ministri i Ekonomisė?
(Njė propozim pėr ministrat
kompetentė) Nuk dijmė nė se kėto
i dinė Ministri i Ekonomisė Kombėtare
dhe Kryeministri si zav.
Ministėr i Drejtėsisė, po nė mos i
dijnė, le t‘i marrin vesh tashti. Le
tė marrin parasysh kėto zbulimet
t‘ona dhe tė ngarkojnė njė
nėpunės pėr vėrtetimin e kėtyre,
natyrisht jo sekretarin e pėrgjithshėm
tė Ministrisė, se zotėrija e tij,
ka shumė punė, siē do ta zbulojm
mė poshtė, dhe pastaj nė se ua
mban shpirti, le tė mos bėjnė njė
moratorium. Por, bile me njė nen,
qė tė urdhėrojnė rikqyrjen e... grabitjeve
qė janė bėrė...

Petro Dancika, fajdexhiu i famshėm qė u mori shtėpitė tiranasve


Pas shumė shkrimeve tė gazetės "ARBNIA", lidhur me
problemin e fajdeve, ajo publikoi edhe fajdexhiun kryesor
tė Tiranės, si dhe njė listė tė gjatė tė tregtarėve dhe pronarėve
tiranas qė humbėn pasuritė e tyre nė fajde. Nė atė
shkrim, midis tė tjerash thuhej: "Me rrogė, s‘bėhet njeriu
pasanik", thonė andej nga juga. Kjo nuk ėshtė aspak e
vėrtetė. Njeriu po tė jetė i matur dhe punėtor, i ndershėm
dhe nikoqir, mund tė fitojė para dhe tė bėhet i pasur. Shėmbėll
i gjallė ėshtė kavaljeri z. Petro Dancika. Zotėrija e tij mė
1915, siē thonė ata qė dijnė, kishte mbetur nė pikė tė hallit.
Edhe shtėpitė e tij akoma ishin djegur. Me ndihmėn e Zotit,
si njeri punėtor dhe i matur, zuri prapė njė legatė, u bė dhe
kavalier dhe me rrogėn e tij bėri njė pasuri kolosale dhe sot
ka ma tepėr se 10.000 napoljona ari me fajde dhe kushedi
se sa shtėpira kėtu nė Tiranė, veē tė hollave qė ka vet i zoti,
tė cilat nuk mund t‘i dijmė, pse "Paratė dhe Gjynahet,
vetėm, i zoti i di", thotė njė proverb, ndonėse njė proverb
tjetėr thotė se "Pasurija dhe Bukurija nuk fshihen". Ky zoti
kavalier, ndonjė llotari nuk ka fituar as ndonjė qyp me flori
nuk ka gjetur dhe gjysėm milioni franga ari qė mund tė ketė
sot, i ka fituar me djersėn e ballit dhe zotėsinė e tij. Tashti,
nė se, brenda 10-15 vjetėsh, sado qė tė djersijė njeriu, mund
tė fitojė aspo jo gjysėm milion, ky ėshtė njė hesap tjetėr. (Ku,
njeriu e humb toruan) Z. Petro Dancika, si personalisht ashtu
dhe me anėn e gruas sė tij, zonjės
Uranije, ka ndihmuar pa masė
hallexhinjtė shqiptarė dhe tė hollat
e tij i ka shpėrndarė nė kėtė mėnyrė:
(Me anėn e zonjės Uranije) a). Me ipotekė:
53.575 fr. ari b). Shitje pakt-riblemje:
26.000 fr. ari. Shuma 79.575
fr. ari. (vet ay). Me shitjen e 106.800
fr. ari, domethnė gjithsej fr. ari
186.435. Ka marrė kėto shtėpira, disa
prej tė cilave mund t‘i ketė shitur
pėrsėri: Nė lagjen Ali Bej: tė Mustafa
Seferit, pėr 3.000 fr. ari, Qamile Balvera,
etj. Pėr 4.000 fr. ari, Daut Prezės
2.000 fr. ari, 3 shtėpitė e Tokli Manastirliut
pėr 24.300 fr. ari, 4 shtėpitė e
Meremesė Kazazi pėr 6.000 fr. ari, Osman Muēos pėr 2.000
fr. ari, Faik Zepishtas pėr 2.300 fr. ari. Nė lagjen Ismail Efendi:
Daut e Ismail Peza pėr 7.000 fr. ari, Myrteza Gjaras pėr
2.000 fr. ari, 4 shtėpi tė Arif Cukas pėr 16.000 fr. ari, dy shtėpi
tė Xhafer Keta-s pėr 2.150 fr. ari, Dylber Kazazit etj, pėr 2.000
fr. ari, Hamdi Muēos pėr 4.000 fr. ari, Xhemal Reēit pėr 1955
fr. ari, Mahmut Kėllezit 1 shtėpi, furrė, 2 dyqane pėr 6.900 fr.
ari, Shefqet e Halit Peshkopisė pėr 4.000 fr. ari. Nė lagjen
Sulejman Pasha: Daut Barkaneshit pėr 2.000 fr. ari, Ramiz
Qyrlajt pėr 6.900 fr. ari, Hajrie Reēit pėr 1.200 fr. ari, Enver
Toptanit 1 trull me 2 dyqane pėr 5.450 fr. ari. Nė lagjen e re:
Ismajl Bylykut pėr 6.000 fr. ari, Hamdi Dashit 2 shtėpi pėr
4.000 fr. ari, Qazim Hitajt pėr 2.000 fr. ari, Sulejman Troplinit
pėr 2.000 fr. ari. Nė lagjen Abdulla bej: Jahja Dibrės pėr 6.000
fr. ari, Hafiz Gogoljės pėr 2.000 fr. ari, Abdullah Zajės pėr 600
fr. ari, Ymer Veliut pėr 4.000 fr. ari. Nė lagjen Xhami: Osman
Paturit 2 shtėpi pėr 7.000 fr. ari. Xhafer Zelkės pėr 2.000 fr.
ari, Mahmut Hasnajt pėr 4.000 fr. ari, Rexhep Tivarit pėr
2.000 fr. ari, Mustafa Seferi pėr 805 fr. ari. Nė Treg: dy dyqane
tė Mehmet Shehrit pėr 2.000 fr. ari dhe njė dyqan tė Beqir
Pazarit karshi Gjymnazit pėr 2.000 fr. ari. Patėm durimin qė
t;i vizitojmė, pothuaj qė tė gjitha kėto shtėpira. Dhe kemi
konstatuar se njė shtėpi qė sot me gjithė ēvleftėsimin e
mallit, ka njė vleftė prej 10.000 fr. ari dhe qė ka kostuar kur
u bė 15.000 fr. ari, Zoti kavalier e ka marrė pėr 2.000 fr. ari!
Dhe tashti qė po shkruajmė kėto rradhė, mė tha njė se shtėpinė
e Mustafa Ali Seferit m,e 2 oda, akēihane, oborr etj,
nė Kodrėn e Kuqe, e ka marrė pėr 640 fr. ari. Ē‘dreq e prej
karte t‘ishte kjo shtėpi, do tė vlente pak mė tepėr..."


Si ranė tregtarėt dhe pronarėt nė dorėn e fajdexhinjve

Nė vazhdėn e shkrimeve qė ndėrmori sh
typi i kohės pėr problemin e fajdeve
gjatė viteve tė Monarkisė sė Zogut, nė mjaft
gazeta pati edhe analiza ku gazetarė tė ndryshėm
rrekeshin tė shpjegonin arsyet se si u
pėrhap epidemia e fajdeve dhe si ranė pre e
saj shumė tregtarė dhe pronarė jo vetėm nga
Tirana, por edhe nga disa qytete tė tjera tė
vendit. Lidhur me kėtė, nė njė artikull editorial
tė saj, gazeta "ARBNIA" e vitit 1936, midis
tė tjerash shkruante: "Ishte koha e bollėkut
dhe e kėrkesės sė madhe. Bota kėrkonte me
shumicė edhe gjėra tė reja. Tregtari duhesh
ta zgjeronte fushėn e aktivitetit tė tij, por si i
matur prej natyre dhe pse i mungonte kapitali,
ecte me hapa tė ngadalshme. Ardhi Banka
Kombėtare. Ajo kish ēdo interes qė tė
zgjerohej tregtia dhe menjėhere filloi qė t‘i
shpėrndajė tregtarėve tė holla. Nė fillim
tregtari refuzonte ndihmėn, por pastaj duke
parė komshiun e tij, i cili kishte marrė pare
nga Banka dhe fitonte shumė, mori dhe ay.
Pėr pak kohė qė tė gjithė tregtarėt krijuan llogarina
me Bankėn dhe gjer sa ishte koha e
bollėkut, tė gjithė ishin nė rregull. Tregtari
mirrte tė holla dhe akordonte kredina nė
klientėt e tij. Vinte koha, inkasonte nga klienti
i tij dhe paguante Bankėn. Mirpo erdhi dhe
koha e lopėve tė dobėta. Shitja u pakėsua
dhe malli ngeli nė raft i pashitur. Klienti
s‘kishte me se ta paguante tregtarin. Afati pėr
tė paguar tregtari Bankėn erdhi dhe nė ēekmexhenė
e tregtarit s‘gjendesh njė lek. Banka
s‘priste. O paratė, o protesto, sekuestrim,
shitja nė mėzat tė mallit, ēnderim i tregtarit
shqiptar, i cili ballin e donte tė bardhė. -Aman
mė jep 20 napolona hua dhe pėr njė muaj tė
kthej 21 i tha fqiut qė dinte se kishte para dhe
fėt njė kambial. Shpėtoi nga Banka, por u fut
nė komshiun qė kishte para. Erdhi muaji dhe
tregtari donte tė paguante fqiun, i mungonin
10 napoljona pėr tė larė borxhin dhe 20
pėr tė paguar qiranė e shtrenjtė, taksat e rėnda
dhe tė tjera qė s‘kanė mbarim. Ish koha e
bollėkut dhe pėr njė shtėpi me dy dhoma,
paguhej 5 napoljona nė muaj qera. Dhe
s‘gjeje dot. Pronari Tiranas qė kishte ca tokė,
kėrkoi tė holla me fajde dhe mor me 25 %. Bėri
shtėpi tė madhe, e cila i kushtoi pėrmbi njėmijė
napolona. Kėto tė holla i kishte marrė nė
njė afat tre katėr vjetėsh. Nė vitin e parė
mundi qė tė pagunate kamatėn, shtėpinė e
kishte vendosur nė njerėz tė mirė dhe mirrte
njė qira tė mirė. Qiraja zuri tė ulet. Tė huajt
filluan tė ikin. Koha e krizės filloi. Erdhi afati
i pagesės dhe kishte vetėm 500 napolona.
Kreditori s‘pranonte gjė: O paratė o protesto,
mezat dhe tė tjera...Me zi e bindi qė tė pranonte
tė 500-tat dhe pėr kusurin i bėri njė akt
tjetėr, por jo pėr 500 napolona qė mbeti, por
pėr 850 napolona tė paguarshme pas dy
vjetėsh duke vėrė dhe faizin (kamatėn) brenda,
35 % nė vit?"

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

Spahiu : Qėndrimet dhe formulimet konceptuale dhe ideologjike tė z. Xhaferri, qė shkallmuan tė gjitha orvatjet e ish komunistėve tė djeshėm internacionalistė kundėr ideologjisė sonė kombėtare.

Strugė mė, 30 qershor 2007

 

Fjala pėrshėndetėse e kryetarit tė PLL Ekrem Spahiu nė Kongresin e IV tė Partisė Demokratike Shqiptare nė Maqedoni 

Kam nderin dhe kėnaqėsinė e veēantė tė marr pjesė si i ftuar nė kongresin tuaj, dhe nė emėr tė legalistėve shqiptarė t'u sjell juve, pėrfaqėsuesve mė tė lartė politikė tė Partisė Demokratike Shqiptare nė Maqedoni, pėrshėndetjet mė tė pėrzemėrta pėr arritjet e deritanishme dhe njėkohsisht t'u urojė suksese nė kongresin dhe sipėrmarrjen tuaj fisnike dhe atdhetare. 

Nė kushtet e reja dhe ndėr mė tė favorshmet qė po kalon populli dhe kombi shqiptar nė tė gjithė hapėsirėn shqiptare nė Ballkan, unė jam i bindur se ky kongres do tė bėjė bilancin e arritjeve pozitive tė partisė suaj dhe do tė pėrcaktojė objektiva tė reja politiko-qeverisėse nė dobi tė shqiptarėve, pėr konsolidimin e pozitave tė tyre si faktor i rėndėsishėm politk dhe garant i stabilitetit tė shtetit tė Maqedonisė. 

Gjithashtu jam i bindur se, ky kongres do tė formulojė qėndrime dhe objektiva tė reja madhore nė ndihmė tė konsolidimit tė mbarė faktorit shqiptar nė Ballkan, nė pėrputhje me aspiratat e bashkatdhetarėve tanė kudo qė ndodhen dhe me ideologjinė tonė kombėtare tė shqiptarizmės, tė formuluar nga Rilindja jonė kombėtare dhe tė formėsuar e jetėsuar nė krijimin e shtetit shqiptar me Mbretin Zog i Parė,pėr tė vazhduar deri nė ditėt e sotme

Me kėtė rast, mė lejoni tė dashur vėllezėr, tė shpreh urimet dhe falėnderimet mė tė ngrohta pėr kontributin madhor tė tė shquarit z. Arbėn Xhaferri, nė artikulimin e pėrkryer dhe pėrqasjen e shkėlqyer nė kohė tė synimit politikė tė shqiptarėve drejt bashkimit kombėtar.

Nė kushtet e trysnisė sė ashpėr tė teorive integruese dhe globaliste, ishin pikėrisht qėndrimet dhe formulimet konceptuale dhe ideologjike tė z. Xhaferri, qė shkallmuan tė gjitha orvatjet e ish komunistėve tė djeshėm internacionalistė kundėr ideologjisė sonė kombėtare, tė cilėt, me anė tė pseudoakuzave pėr anakronizėm dhe se gjoja shqiptarizma po i shkon ndesh proceseve integruese,  kėrkonin tė thonin se po i lėmė shqiptarėt pa aleatė strategjikė.

Pėrkundrejt kėryre pseudoakuzave, vizita e Presidentit Bush nė Tiranė dhe deklarimet e tij per Kosovėn, bėri tė qartė pėr tė gjithė se SHBA janė miku dhe aleati ynė strategjik tė cilėt janė tė angazhur drejtpėrdrejt nė mbrojtjen e ēėshtjes shqiptare nė Ballkan.

Mė lejoni me kėtė rast tė shpreh bindjen time tė thellė se ishte pikėrisht PDSH -ja, ajo qė formuloi politikisht, ndėrkombėtarizoi dhe kurorėzoi me sukses objektivat e afirmimit tė faktorit shqiptar nė Maqedoni, si garant i stabilitetit politik dhe qeverisės tė saj, objektiva kėto qė u pėrfshinė nė Marrėveshjen e Ohrit, qė ishte formėsimi mė i suksesshėm i aspiratave tė shqiptarėve pėr Maqedoni dhe baza e avancimit tė ēėshtjes sė shqiptarėve pėr tė ardhmen e tyre.

Qėndrimi dhe vizioni i partisė suaj, si dhe vetėpėrmbajtja e shqiptarėve nėn ndikimin tuaj, ishin shembulli dhe modeli mė i mirė pėr shembjen e akuzave antishqiptare tė armiqve tanė historikė dhe aleatėve tė tyre se gjoja shqiptarėt janė faktor destruktiv dhe destabilizues i paqes dhe proceseve integruese nė rajon.

Nė kėto bindje dhe qėndrime tė palėkundura pėr sa mė sipėr, ne legalistėt, pėrveēse nga ju vėllezėrit tanė, frymėzohemi edhe nga qėndrimet konsekuente tė Mbretit Leka, i cili ju mban gjithnjė nė zemėr, mendje dhe gojė pėr kontributet dhe sakrificat tuaja, pėr tė cilat z.Arbėn Xhaferri dhe z.Mendu Thaēi, si miq tė shtrenjtė tė Mbretit Leka, janė dėshmitarėt mė tė besueshėm. 

Me kėtė rast, mė lejoni tė dashur vėllezėr qė nė emėr tė Partisė 'Lėvizja e Legalitetit" tė shpreh besimin e plotė, se ky kongres do tė shėnojė arritje tė reja nė punėn tuaj dhe do tė kurorėzohet me sukses me zgjedhjen cilėsore tė forumeve tė reja drejtuese tė PDSH. 

Rroftė kombi shqiptar!

Ju faleminderit!  

 

 

 
Mise ą jour 29.06.2007 16h25
L'Albanie envoie des troupes en Afghanistan

L'Albanie a envoyé jeudi un nouveau contingent de 110 militaires en Afghanistan pour participer ą la mission de l'ISAF conduite par l'OTAN sur le terrain et cette décision répond ą la demande de l'OTAN d'une présence militaire accrue dans ce pays asiatique.

Le Premier ministre albanais Sali Berisha a informé lors de la cérémonie de départ du contingent que les soldats seraient en poste dans la province de Herat (ouest) et sous le commandement des forces italiennes.

"La mission de maintien de la paix est importante non seulement pour aider l'Afghanistan ą construire son avenir démocratique mais aussi pour l'ambition européenne de l'Albanie", a-t-il expliqué.

Lors d'une réunion ą Bruxelles le 15 juin, les ministres de la Défense des 26 pays de l'OTAN et de 11 autres pays dont l'armée est présente en Afghanistan, ont demandé davantage de troupes dans ce pays.

M. Berisha a affirmé que le gouvernement albanais ferait tous les efforts nécessaires pour obtenir une invitation ą devenir membre de l'OTAN lors du sommet de Bucarest en avril prochain.

L'Albanie veut depuis des années rejoindre l'OTAN et elle espčre un signal positif dans ce sens d'ici ą 2008. Le Premier ministre a souligné que l'Albanie était prźte ą payer le prix, réformes comprises, d'une adhésion ą l'alliance.

Lors de sa visite en Albanie le 10 juin, le président américain George W. Bush a dit que l'Albanie devait d'abord poursuivre ses réformes politiques et militaires pour que sa candidature soit étudiée.

22 soldats de la paix albanais sont déją en Afghanistan, sous commandement turc. L'Albanie a également envoyé 70 soldats en Bosnie et 120 en Irak.

Source: xinhua

 

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 112, Part II, 19 June 2007
  
FORMER U.S. PRESIDENT CLINTON TO VISIT ALBANIA. Just a week after
hosting U.S. President George W. Bush, the Albanian government has
invited Bush's predecessor, Bill Clinton, to visit Tirana, the
regional news service Balkan Insight reported on June 18. It cited a
statement from the office of Albanian Prime Minister Sali Berisha,
who met with Clinton during a recent visit to New York. Clinton has
reportedly accepted the invitation, though no date for a visit was
mentioned. Bush received an almost rapturous welcome during his June
10 visit to Albania, which regards the United States as a champion of
its emergence from the Ottoman Empire, of its bid for NATO
membership, and of neighboring Kosova's bid for independence (see
"RFE/RL Newsline," June 11, 2007). In Kosova, Clinton is particularly
revered, as it was during his presidency that NATO forces intervened
to halt the fighting between Serbian troops and Kosovar Albanian
separatists, which had triggered an exodus of more than 800,000
civilians. Authorities in Prishtina have named the central boulevard
in the Kosovar capital in his honor (see "RFE/RL Newsline," May 24,
2007). AG