----------------------------------
Le Kosovo est ą la recherche de son futur drapeau. Léquipe unitaire de négociation a lancé une compétition internationale, offrant un prix de 10.000 euros au lauréat. Beaucoup de questions se posent : que doit représenter ce drapeau ? Quels sont les écueils ą éviter ? Comment symboliser la multiethnicité ? Une seule chose est certaine : toute représentation dun aigle bicéphale, qui figure dans les emblčmes de lAlbanie et de la Serbie, est interdite.
Mercredi dernier, léquipe unitaire de négociation, réunissant les principaux responsables politiques chargé de la définition du statut du Kosovo, a annoncé louverture dun concours international pour la création du drapeau et des emblčmes du futur État indépendant du Kosovo.
La commission créée par léquipe unitaire a déclaré que le drapeau et lemblčme devraient źtre composés dun motif et dun agencement de couleur simples, sans mots, slogans ou devises. Les critčres stipulent que les symboles étatiques devront źtre « uniques, originaux, facilement identifiables et propres ą refléter le désir du peuple kosovar dintégrer les institutions européennes et atlantiques ».
Dans une déclaration publiée par léquipe unitaire, il est clairement spécifié qu« aucune proposition ne devra représenter ou ressembler au drapeau ou ą lemblčme dun autre État, dun parti politique, dun mouvement ou dune institution du Kosovo, ni impliquer une allégeance ą une communauté ethnique particuličre du Kosovo ».
Cette déclaration précise mźme que « le symbole de laigle ne devra pas źtre utilisé, car il rappellerait le symbole dautres États, tout comme les agencements des couleurs rouge et noir ou des couleurs rouge, blanche et bleu ». Le but : distinguer le futur drapeau du Kosovo de ceux de ses deux voisins, lAlbanie et la Serbie.
Le drapeau de lAlbanie représente un aigle bicéphale noir sur un fond rouge. Le drapeau de la Serbie est composé de trois rayures horizontales rouge, blanche et bleue, et ses armoiries représentent un aigle bicéphale blanc.
Formellement, le Kosovo reste une partie de la Serbie, bien que 90% de sa population soit dorigine ethnique albanaise. LONU administre le Kosovo depuis 1999, date ą laquelle lOTAN a cessé les attaques lancées afin de stopper le nettoyage ethnique présumé des Albanais du Kosovo par la Serbie.
Le plan de lONU pour lindépendance du Kosovo, ébauché par lenvoyé spécial Martti Ahtisaari, est bloqué par la Russie, membre permanent du Conseil de sécurité, et rejeté par la Serbie.
Daprčs le plan Ahtisaari, le futur drapeau du Kosovo, ainsi que son sceau et son hymne, devront refléter le caractčre multiethnique du territoire.
Toute personne désirant participer ą cette compétition est éligible. La personne dont la proposition sera retenue recevra un prix de 10.000 euros, les deuxičme et troisičme lauréats obtenant respectivement 7.000 et 5.000 euros.
----------------------------------
http://gazetametropol.com/forumlexomesazh.php?id=1335
Emri Mbiemri: Skender Zogu |
Data: E Enjte, 14 Qershor 2007 |
Shteti: France |
Subjekti: Flamuri i Kosovės |
Si mbasė lajmet ngėrkesa me i largue simbolėt kombėtarė kuqė e zi me shqipojėn dy krenarė,nė krijimin e flamurit shtetit kosovarė,ashtė njė gabim i madhė historik. Fakti qé Shqiptarėt tė Kosovės jane idhėtarėt tė identitetit kombetarė dhe pėrfaqsojnė ma tepėr se 95% popullsisė nukė duhet tė pranohet propozimi i BE. Pamvarsija shtetit kosovarė meriton njė flamurė "kuqe e zi" pėr shembull me fondin kuqė dhe me stemėn e zi Skenderbeut si mbas, pėr shembell, busti i heroit tonė tė Odhise Paskali té vjetit 1937. Simbolet tė kombėsisė nukė ndėrshojnė pėr ēeshtje prezencės minoritetve. Rroftė Kosova. |
Le fait de vouloir supprimer les symboles nationaux albanais du futur drapeau de l'Etat de Kosova, (l'aigle ą deux tźtes sur fond rouge et noir) serait une faute grave commise contre l'ethnicité albanaise. Dans aucun pays souverain le drapeau national prend en compte l'existence de minorités.
Les Albanais de Kosova représentent plus de 95% de la population et, et si l'on recherche une distinction entre le nouvel Etat et l'Albanie, le drapeau du Kosova devrait źtre doté du casque jaune de notre héros national, Skenderbej, entouré d'un cercle noir le tout sur fond rouge. On peut envisager de faire figurer le buste noir de Skenderbej sur fond rouge (d'apres celui de Odhise Paskali 1937).
Il ne fait aucun doute que la volonté de porter atteinte ą l'histoire de la nation albanaise est une visée de nos ennemis serbo-grecs et il est dommage de constater le manque de courage de l'Union Européenne pour assumer les droits fondamentaux d'un peuple qui lutte pour recouvrir sa liberté, sa dignité et son indépendance.
La Nation albanaise est unie par son origine, par le mźme lien de sang, par une mźme langue dont l'histoire est témoin. Nous resteront fidčles ą nos symboles et toucher ą notre drapeau serait une offense ą tous ceux qui ont donné leur vie pour sauvegarder notre identité nationale. Le Kosovo a été donné injustement par les grandes Puissances ą l'époque ą l'ex-Yougoslavie, qui n'existe plus. Les ex-républiques de la fédération yougoslave ont choisi librement leur drapeau et il devrait en źtre de mźme pour le Kosovo."
----------------------------------
xinhua - Albanie : l'opposition menace de boycotter la présidentielle
|
Les partis d'opposition albanais ont annoncé lundi qu'ils
boycotteraient le premier tour des élections présidentielles du
fait qu'il n'y a pas de consensus sur les candidats pour le poste du
président.
Source: xinhua |
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076
Me rastin e pėrfundimit tė vizitės sė suksesshme tė presidentit Bush, PLL me anė tė kėsaj deklarate u bėn tė ditur mediave vlerėsimin dhe konsideratat e saj tė cituara prej kryetarit Ekrem Spahiu.
Tiranė, mė 11 qershor 2007
Deklaratė pėr mediat
Bilanci i shkėlqyer i vizitės sė Presidentit Bush, konfirmoi katėrcipėrisht dhe nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme saktėsinė e pozicionimit proamerikan tė themeluesve tė PLL dhe lidershipit tė saj nė tė gjitha kohėrat, si dhe pėrzgjedhjen e pėrkryer tė SHBA-ve si aleat strategjik nė mbėshtetje tė kauzės sė shqiptarizmės, si model politiko-qeverisės dhe i demokracisė pėr popullin dhe kombin shqiptar
Qėndrimi konsekuent dhe vendosmėria e palėkundur e Presidentit Bush dhe SHBA-ve pėr pavarėsimin e padiskutueshėm tė Kosovės shqiptare, pėrmbushi aspiratat e shqiptarėve, pėr tė cilat ne legalistėt kemi tė drejtė tė ndjehemi tė lumtur, ngaqė po realizohet objektivi ynė mė i rėndėsishėm programor.
Mesazhi i presidentit Bush pėr anėtarėsimin e afėrt tė Shqipėrisė nė NATO, ėshtė treguesi mė i qartė i drejtėsisė sė kauzės sonė pėr krijimin dhe mbėshtetjen e aleancave strategjike, nė funksion tė mbrojtjes ushtarake dhe politike tė kombit dhe popullit shqiptar nė rajon.
Vlerėsimi i Presidentit Bush ndaj qeverisė shqiptare pėr luftėn e saj kundėr korrupsionit dhe pėrkushtimin pėr realizimin e reformave, ėshtė mbėshtetje e fuqishme pėr qeverinė Berisha dhe maxhorancėn e dalė nga zgjedhjet e 3 korrikut 2005.
Mesazhet e Presidentit Bush janė inkurajim pėr tė gjithė klasėn politike shqiptare nė rrugėn pa kthim drejt demokratizimit dhe zhvillimit tė Shqipėrisė, dhe njėkohėsisht janė detyrim pėr bashkėpunimin e gjithė spektrit politik pėr zgjidhjen hap pas hapi tė ēėshtjes kombėtare, shpejtimin e proceseve integruese nė strukturat euroatlantike dhe reformat e duhura, pėr kompensimin e kohės sė humbur.
----------------------------
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 106, Part II, 11 June 2007
G8 MEETING ENDS WITHOUT AGREEMENT ON KOSOVA... The
leaders of the
world's leading industrialized states, the Group of Eight (G8),
failed at their summit in Heiligendamm, Germany, to agree on how to
proceed in efforts to resolve the final status of Kosova,
international media reported on June 8, at the end of the three-day
summit. The closing communique said that there were "different views
on substance and on the way forward" regarding Kosova's future, while
the summit's host, German Chancellor Angela Merkel, said at the
closing conference that talks on Kosova were "constructive" but not
"easy," adding that while "time is pressing." the G8 leaders
want a
"consensus-based solution." Russia appears to have reiterated in
private, as it has in public in recent weeks, that it is prepared to
veto a UN Security Council resolution that imposes a solution on
Serbia. Asked on June 8 if Russia threatened to use a veto, French
President Nicolas Sarkozy said, "I think one could say it like that."
The outcome of the meeting disproved claims carried by Reuters on
June 7 that the G8 leaders had agreed to a proposal by Sarkozy that
Belgrade and Prishtina should return to the negotiating table for six
months, at the end of which, in the absence of any agreement, the UN
would adopt the Ahtisaari plan (see "RFE/RL Newsline," June 8, 2007).
The summit communique gave no indication of the course of
discussions, but Sarkozy's late attempt to broker an agreement --
which broke with the previous French position that there is no reason
to delay a decision -- not only dominated reports on the summit, but
also appeared to be the focal point of diplomatic efforts, with
Sarkozy saying that "sherpas" -- diplomats -- and the "political
directors" of the eight countries' foreign ministries "worked for
several hours overnight on Kosovo." Sarkozy's own comments raise
doubts about the prospect of Russia accepting his proposal. "We
cannot have a delay to let Belgrade and Pristina hold talks unless
all the actors, notably the Russians, consider that the independence
of Kosovo is an inevitable outcome," he said. Russia has given no
indication that it is prepared to accept independence for Kosova. AG
..PROMPTING FRUSTRATION IN KOSOVA, MIXED REACTION IN SERBIA. Kosovar
Albanian politicians responded to the apparent lack of progress at
the G8 summit with a chorus of calls for Kosova to be granted
independence immediately, according to reports in the Kosovar and
international media. "We cannot wait forever," Kosovar Prime Minister
Agim Ceku told AP on June 8. "Give us clarity, give us freedom, and
let us go." According to AP on June 8, Veton Surroi, a key member of
Prishtina's negotiating team, said, "Kosova cannot be kept hostage by
a veto threat," while the region's main opposition figure, Hashim
Thaci, said that "the time for independence is now. Every day that is
wasted is bad, it could cause new dilemmas." The head of the UN
Mission in Kosova (UNMIK), Joachim Ruecker, told local journalists
after meeting with Kosovar Albanian leaders on June 8 that they
responded very calmly to Sarkozy's proposal, the news service
KosovaLive reported the same day. In Serbia, comments by political
leaders focused on French President Sarkozy's suggestion of a
time-limited return to the negotiating table. The speaker of Serbia's
parliament, Oliver Dulic, said a delay would be good because it would
present "an attempt to move forward the negotiating process," AP
reported on June 8. That upbeat assessment was not shared by Slobodan
Samardzic, the minister for Kosovo-Metohija, as Serbs call the
province. Samardzic told Radio-Television Serbia on June 8 that the
Kosovar Albanian leaders would simply slow down talks if the Sarkozy
process were adopted. "Why should the Albanian delegation negotiate
with Belgrade at all, if it seems that, should an agreement not be
reached within six months, it would gain independence for
Kosovo-Metohija?" he asked. AG
RUSSIAN, SERBIAN LEADERS PLEASED AT G8 SUMMIT... Russian President
Vladimir Putin and Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica both
expressed satisfaction at the course of the G8's discussions about
Kosova when they met on June 9 in St. Petersburg. According to the
Russian news agency RIA Novosti, Putin said that "the impression I
had was that our G8 colleagues were receptive to our arguments." He
offered no details. Kostunica was fulsome in his appreciation of
Russia's support, saying that "it was only thanks to Russia's
principled position that the intention of the Security Council to
pass a resolution, which would have been a direct negation of the UN
Charter, was thwarted," Radio-Television Serbia reported. Kostunica
argued that Russia's stance "has preserved the most basic principles
on which the whole, contemporary international order is based."
Before the meeting, Serbian media said Kostunica would discuss new
ideas intended to lead to a compromise solution, but neither leader
revealed how that the summit had affected their views. Instead, they
repeated their joint stance that the future of Kosova should be
decided by Serbs and Kosovar Albanians alone in open-ended talks
mediated by a new UN envoy. According to the Serbian broadcaster B92,
Serbian President Boris Tadic said on June 9 that no one he has met
in his "innumerable international meetings" has been able "to
predict
what might happen in the UN Security Council with respect to Kosovo."
AG
..AND SERBIA PROMISES 'BIGGER' OPPORTUNITIES FOR RUSSIAN BUSINESS.
During his meeting with the Russian president, which took place on
the sidelines of an international business forum in St. Petersburg,
Serbian Prime Minister Kostunica urged Russian businesses to invest
in Serbia, with Reuters quoting him as saying Serbia will offer them
"opportunities much bigger" than at present. Kostunica appears to
have offered no explanation, but a slew of recent articles in the
Serbian media have highlighted the growing interest of Russian
business in Serbia. Since the formation of a new government in
mid-May, Belgrade has invited Russian investment in the energy,
metallurgical, and financial industries. Belgrade rebuffed previous
Russian efforts to enter those sectors. The Russian carrier Aeroflot
is currently in pretender talks to buy the Serbian national carrier
JAT, and the owners of Moscow's Sheremetyevo Airport have expressed
an interest in buying Belgrade airport, the Russian daily
"Kommersant" reported on June 4. According to Reuters on May 30,
Deputy Prime Minister Bozidar Djelic promised the same day that
Russian investors would receive "special attention," specifically
linking this to Russia's stance on Kosova. Djelic stressed, however,
that this would be special assistance in preparing tenders rather
than special consideration in the decision-making process. A recent
report indicated that in at least one arms deal, Serbia has based its
decisions on Russia's stance (see "RFE/RL Newsline," May 29, 2007). A
separate aspect of economic cooperation relates to Russia's
Soviet-era debt to the former Yugoslavia, which Russia has been
settling in recent months. In Serbia's case, the agreement includes a
Russian commitment to modernize a Serbian power plant and write off
part of Serbia's gas bill (see "RFE/RL Newsline," May 2, 2007). The
daily "Danas" wrote on June 5 that the "doors have started to
open"
to Russian investors "only of late." It cited official figures that
indicate that Russian businesses invested a little over $40 million
in Serbia since 2000 and spent another $257 million in four
privatization deals. This compares with foreign investment totaling
$4.1 billion in 2006 alone. AG
U.S. PRESIDENT MAKES HISTORIC TRIP TO ALBANIA... Albanians gave an
enthusiastic reception to George W. Bush, who on June 10 became the
first U.S. president to visit Albania, local and international media
reported the same day. Local media say that 15,000 law-enforcement
officers were involved in security efforts, but Bush appeared to
throw security concerns aside during a walkabout in the small town of
Fushe Kruje, during which he was kissed numerous times. Commentators
and politicians alike have described Albania as the most pro-American
state in the world (see "RFE/RL Newsline," April 27, and May 17, 25,
and 30, and June 1, 2007). Reports indicate an influx of visitors
from the countryside and other towns into Tirana, and the daily
"Gazeta Shqiptare" reported on June 10 that some 2,000 Kosovar
Albanians crossed the border to greet Bush. At a press conference,
Albanian Prime Minister Sali Berisha touched on three factors that
commentators typically give to explain Albanians' enthusiasm: the
United States as a symbol of democracy for a country seeking to
distance itself from its communist past; an appreciation of the U.S.
role in neighboring Kosova; and the United States' recognition of
Albanian statehood 85 years ago and its efforts to quell claims on
its territory. Berisha hailed the United States as "a great friend of
my nation," the trip as a "beautiful...historic day," and Bush as
"the greatest and most distinguished guest we have ever had in all
times." In one of many demonstrations of public and political
enthusiasm for the visit, Tirana's city council renamed a street near
parliament after Bush. In a poll released on June 4 and cited by the
newspaper "Tema" on June 7, 61 percent described the United States as
the best defender of Albanian interests in the world and two-thirds
said they believe Washington will soon recognize Kosova as an
independent state. Commentaries were not all positive: Washington's
stringent security demands met with some resentment, while the
government's welcome of the U.S. president was seen by some as an
appropriation of the visit (see "RFE/RL Newsline," June 1, 2007). A
commentator in "Gazeta Shqiptare" on June 8 said ministers are no
longer just "incompetents" and "morons," but also "sycophants,"
adding that the government decked Tirana out with as many flags as
the communist regime had for a visit by Soviet leader Nikita
Khrushchev. AG
..AND REITERATES SUPPORT FOR KOSOVA'S INDEPENDENCE... In his most
important public comments, Bush said that, in Washington's policy on
Kosova, "independence is the goal. That's what the people of Kosovo
need to know." The U.S. president told a news conference that EU
leaders "hope that there is some way that we can reach an
accommodation with a variety of interests, so that the transition to
independence will be as smooth and easy as possible. But if it's
apparent that that's not going to happen in a relatively quick period
of time, in my judgment, we need to put forward the resolution.
Hence, deadline." Bush added that "sooner rather than later, you've
got to say enough's enough: Kosovo's independent." He continued:
"There just cannot be continued drift, because I'm worried about
expectations not being met in Kosovo.... And, therefore, we'll push
the process," which he said should end "now." In an interview
given
to Albanian television on May 31, Bush said the visit was intended to
show Albanians that "America knows that you exist," and that he views
Albania as an example of a "Muslim people who can live in peace."
Bush reiterated the message during his trip, calling Albania "a model
of religious tolerance," and Albania sought to underscore his view by
presenting him with an 18th-century Orthodox icon featuring the
Madonna and the baby Jesus flanked by two mosques. The size of
Albania's Christian communities is unclear, but is thought to be a
little over 30 percent. A recent claim by the head of the Albanian
Orthodox Church that Albania "is no longer a typically Muslim nation"
was angrily dismissed by some politicians as "an expression of
ignorance" (see "RFE/RL Newsline," May 2, 2007). AG
..AND MEETS LEADERS OF WOULD-BE NATO MEMBERS. U.S. President Bush
also met with the prime ministers of Albania, Croatia, and Macedonia,
whose countries all hope to receive invitations to join NATO in April
2008. Bush gave no public promises about an admission date, saying in
his press conference with Albanian Prime Minister Berisha that "I
look forward to welcoming you someday into NATO." However, he
reiterated Washington's support for their bids. The Macedonian news
agency MIA on June 10 quoted Macedonian Prime Minister Nikola
Gruevski as saying Bush was "very positive" and strongly supportive
of the three countries' bids, while, according to the Croatian news
agency Hina, Croatian Prime Minister Ivo Sanader said, "NATO
membership is in the offing." Albania has contributed troops to
international missions in Afghanistan, Bosnia-Herzegovina, and Iraq,
and "The New York Times" on June 9 quoted Albanian President Alfred
Moisiu as saying that "they will continue to be deployed [in Iraq] as
long as the Americans are there." Bush acknowledged Albania's
contribution to those missions by decorating some of its servicemen.
Albania's cooperation with Washington has also extended to the offer
of asylum, currently being processed, for five Uyghurs detained for
years at Guantanamo Bay, and its decision not to sign an agreement
with the International Criminal Court to extradite suspected war
criminals (see "RFE/RL Newsline," March 8 and May 21, 2007). "The
New
York Times" reported on June 10 that China has been seeking the
Uyghurs' expulsion from Albania. Tirana refused, but has also refused
to accept more Uyghur detainees from Guantanamo Bay. AG
ALBANIA WRAPS UP LOCAL ELECTIONS. Sixteen weeks after Albanians first
went to the polls, Albania's Central Election Commission on June 8
issued the final results of local elections, local media reported the
same day. Prime Minister Berisha initially hailed the February 18
elections as "the best ever held in Albania," even though election
day had been set back by a month because, according to the
Organization for Security and Cooperation in Europe's (OSCE) final
election report, the electoral process was "frequently stalled and
seemed to be close to the point of collapse on repeated occasions"
(see "RFE/RL Newsline," February 21, 2007). Berisha's assessment was
swiftly cooled by OSCE monitors, who found that, despite some
"measurable improvement," the elections fell short of international
standards, with 23 percent of the vote counts being classified as
"bad" or "very bad." The Central Election Commission was
obliged to
sift through numerous complaints, some of them caused by provisions
in the deal that saved the elections from collapse in January. After
the vote, some members of the opposition Socialist Party called for
early parliamentary elections, and in late April threatened to form a
"human barricade" to prevent a fresh poll in one particularly
contentious constituency, Elbasan. In one contested area, in a
district of Tirana, the winner was decided by a lottery. More
commonly, in 20 of Albania's 384 electoral constituencies, elections
were reheld on May 6 and -- in two cases -- on June 3. The reruns,
which involved over 100,000 of the country's roughly 2.9 million
voters, did not affect the overall result, with the Socialists
winning most of the seats for councilors and mayors in the largest
urban areas. Albania's parliament is due to elect the country's
president soon. The run-up to those elections has also been
contentious, with some members of the opposition calling for early
parliamentary elections (see "RFE/RL Newsline," April 25, and May 4,
7, and 11, 2007). AG
MACEDONIAN GOVERNMENT WINS VOTE OF CONFIDENCE... The Macedonian
government on June 7 survived a vote of no confidence brought against
it by the country's leading opposition party, local media reported
the same day. The Social Democratic Union (SDSM) argued that, since
winning power in July 2006, the government has lost the country's
confidence for reasons that include its alleged failure to keep
promises relating to foreign investments, its handling of Macedonia's
bids for membership of the EU and NATO, its tax policy, its reform of
the judiciary, and a deal struck with the largest ethnic-Albanian
party, the Democratic Union for Integration (BDI), which in late May
ended a boycott of parliament after securing major concessions (see
"RFE/RL Newsline," May 31, 2007). The motion mustered 43 votes out of
120, well below the 65 cast for the government. According to the news
agency Makfax, supporters of the government called the motion a "stab
in the back" and an "antistate project" as it came ahead of a
June 10
meeting with U.S. President Bush in neighboring Albania, a meeting
that could be a crucial moment in Macedonia's bid for NATO
membership. AG
..AND REJECTS MINISTER'S RESIGNATION. Macedonian Prime Minister
Nikola Gruevski on June 8 refused to accept the resignation of his
interior minister, Refet Elmazi, the MIA news agency reported the
same day. Elmazi tendered his resignation amid a controversy over a
police raid on an ethnic-Albanian border village in which a search
for illegal arms yielded just two rifles and scores of bullets.
Villagers accused the police of physically abusing members of one
family. The raid, which was conducted on May 23, aggravated tensions
between ethnic-Albanian political parties and the government, which
had just expanded to include a second ethnic-Albanian party (see
"RFE/RL Newsline," May 22, 2007). Elmazi himself said the raid "cast
a shadow on the exceptional successes" of his party, the Democratic
Party of Albanians (PDSh), and accused elements in the Interior
Ministry that "do not want the PDSh to take the credit for
establishing order and peace in areas where ethnic Albanians live" of
setting up "a number of obstacles and traps." On June 6, Gruevski
said that his party, the Internal Macedonian Revolutionary
Organization (VMRO-DPMNE), and the PDSh have largely cleared up past
"misunderstandings," MIA reported the same day. Makfax reported on
June 7 that the Tanusevci raid was also cited by the deputy head of
the SDSM, Igor Ivanovski, as a factor in the vote of no confidence
brought against the government, which was also accused of
politicizing the Interior Ministry. AG
Zogu Vs. Noli dhe monedha e pajtimit |
ASTRIT LULUSHI, SHBA |
10
Qershor Thuhet se Banka e Shqipėrisė po pėrgatitet
tė nxjerrė nė qarkullim njė kartėmonedhė tė re me pamjet e saj
tė kundėrta tė mbizotėruara nga dy figura historikisht kundėrshtare.
Ahmet Zogu dhe Fan Noli thuhet se janė personalitetet mė tė
spikatura tė historisė shqiptare tė periudhės midis dy luftėrave.
Ngjarjet qė ata u dhanė formėn, do tė bėheshin pėrcaktuese pėr
historinė e mėpastajme shqiptare. Por ishin zhvillimet e vitit 1924
qė e drejtuan vėmendjen e tė gjithėve nė rivalitetin midis tyre;
nė ēėshtjet qė i ndajnė ata mė shumė se sa i afrojnė. Mė 1924, midis Zogut dhe Nolit zhvillohej luftė, e cila nga larg dukej si njė garė mes tė mirės e tė keqes. Fan Noli simbolizonte dijen, demokracinė e pėrparimin; Ahmet Zogu pėrfaqėsonte padijen, autokracinė e reaksionin. Konkursin e fitoi mė i keqi, shkruante dikush nė shtypin shqiptar tė diasporės nė atė kohė. (J.Tomes) Gabuam, Gurakuq! mendohet tė kenė qenė fjalėt e fundit tė Nolit nė tokėn shqiptare.(P.Tako) Pas pak, anija me tė dhe ministrin Luigj Gurakuqi nė bord do ti largohej me nxitim brigjeve shqiptare. Forcat e Zogut po afroheshin. Revolucioni i Qershorit kishte dėshtuar. Noli kishte humbur. Megjithėse arsyet e dėshtimit dihen, duket se nga kjo humbje Noli kuptoi se njė politikan e ka mė tė lehtė tė tregohet idealist kur ndodhet nė opozitė, por ndryshe ai vepron kur ndeshet me realitetin e ashpėr tė drejtimit tė pushtetit. Kėtė, Noli duket se e mėsoi nga pėrvoja. Pas kėsaj ai kurrė nuk u mor mė me politikė. Zogu e Noli janė gjykuar, rigjykuar e do tė vazhdojnė tė rigjykohen. Kjo ėshtė natyra e historisė; ēdo brez dėshiron ta shkruajė atė siē e sheh vetė, nga kėndvėshtrimi i kohės qė jeton dhe jo siē e kanė parė tė tjerėt para tij, nga perspektiva e kohės sė tyre.(R. G. Collingwod) Zhvillime tė tilla, ashtu si objektet e mėdha, mund tė shikohen mė mirė e marrin kuptim vetėm kur shikohen larg, pasi nga afėr ato duken pa kuptim. Gjykime ndaj Zogut e Nolit nuk kanė dhėnė vetėm historianėt. Akuzat e dėnimet e rrepta ata nuk ia kursyen as njėri-tjetrit. Noli e dėnoi tradhtarin, tė shiturin te serbėt me vdekje nė mungesė, ndėrsa Zogu e dėnoi agjentin e Moskės, bishorin e kuq me syrgjyn gjallė .. Por pėrveē fatit tė njėjtė, njė pjesė tė jetės dhe vdekjes nė mėrgim, Zogu e Noli kishin edhe gjėra tė tjera tė pėrbashkėta. Fatkeqėsia ishte se si dy shqiptarė ata nuk arritėn tė bashkėpunonin. Ashtu si Zogu, edhe Noli erdhi nė pushtet me mjete jokushtetuese. Kabineti i tij kurrė nuk iu nėnshtrua shqyrtimit nė parlament dhe pėr sa kohė nė pushtet, zgjedhjet kurrė nuk u zhvilluan. Mania e tyre se shpėtimi do tė vinte vetėm nga jashtė, bėri qė ata tė humbitnin bazėn e pushtetit. Shumė prej periudhės 6-mujore tė qėndrimit nė pushtet, Noli e kaloi jashtė vendit, pranė Lidhjes sė Kombeve, nė kėrkim tė ndihmave financiare dhe njohjes diplomatike.(O. Pearson) Kur ai u kthye nė tetor, ēdo gjė ishte pėrfshirė nga kaosi, ndėrsa mbėrritja nė dhjetor e pėrfaqėsisė sovjetike e tronditi atė. Megjithėse nuk pranoi tė takohej me pėrfaqėsuesit sovjetikė, prania e tyre qoftė edhe disaditėshe vulosi fatin e qeverisė dhe tė vetė Nolit si politikan. Nga ana tjetėr, kthimi i Zogut nė pushtet me ndihmėn e trupave serbe me 1924, bėri qė shumė vetė ta shihnin me dyshim atdhetarizmin e tij. Vetėdija pėr kėtė gabim, apo pėr tė provuar se ai nuk ishte vegėl serbe, e shtyu Zogun tė hidhej plotėsisht nė krahėt e Italisė, qė nė atė kohė pėrpiqej pėr hegjemoni, synime qė binin ndesh me interesat dhe pretendimet serbe e greke ndaj trojeve shqiptare. Pak ėshtė theksuar se Noli e Zogu, fillimisht ishin nė aleancė, e cila mendohet se nisi nė krye tė viteve 1920, kur Zogu u bė njė nga nxitėsit dhe pėrkrahėsit kryesorė pėr krijimin e njė kishe autoqefale ortodokse shqiptare, tė cilėn ai e shikonte si faktor forcues e bashkues tė kombit. (J. Tomas) Nė vitin 1921, A. Zogu luftonte pėr shtypjen e trazirave dhe sigurimin e qeverisė provizore; ai ishte ministėr i Brendshėm. Noli bėnte ēishte e mundur pėr pėrmirėsimin e imazhit tė Shqipėrisė nė arenėn ndėrkombėtare; ai ishte ministėr i Jashtėm nė tė njėjtin kabinet tė Xhaferr Ypit. Gjithashtu, ata ishin edhe anėtarė tė tė njėjtit grupim politik, Partisė Popullore. Por, ndėrsa Zogu i pėrkiste krahut konservator, Noli bėnte pjesė nė krahun liberal tė kėsaj partie. Dhe ashtu si nė ministritė qė drejtonin, Zogu konservator pėrpiqej pėr ruajtjen e gjendjes/rendit, ndėrsa Noli liberal synonte pėrmirėsimin e gjendjes nėpėrmjet ndryshimit tė imazhit tė vendit nė botė. Noli ishte pėrfaqėsues i diasporės nė parlament. Shqiptarėt e Bostonit dhe mijėra tė tjerė tė kthyer nga Amerika nė fillim tė viteve 1920, ishin pasuesit e tij. Pėrkrahės tė tij ishin edhe intelektualėt e arsimuar nė Perėndim, tė cilėt ishin kundėr mbizotėrimit tė jetės sė vendit nga bejlerė dhe udhėheqės fisnorė, tė cilėt Zogu i pėrfaqėsonte. Nė vitin 1920-1922, kėta dy burra ndodheshin krah pėr krah dhe megjithėse bashkėpunimi i tyre ishte i shkurtėr, ndikimet pozitive tė punės sė tyre do tė ndiheshin pėr shumė kohė. Gjatė kėsaj periudhe, Zogu si ministėr i Brendshėm korri sukses dhe arriti tė vendoste rendin e qetėsinė, herė me forcė e herė me pajtimin mes fiseve, ndėrsa Noli si ministėr i Jashtėm, i krijoi vendit njė imazh tė ri bashkėkohor nė arenėn ndėrkombėtare. Mund tė thuhet se ishte kjo periudhė bashkėpunimi Zogu-Noli, kur shteti shqiptar u bė anėtar i Lidhjes sė Kombeve (1920) dhe filloi tė gėzojė njohje ndėrkombėtare, pėrfshi njohjen zyrtarisht nga ana e Shteteve tė Bashkuara, nė tetor 1922 kur ambasadori amerikan Ulisses Grant Smith mbėrriti nė Tiranė pėr tė paraqitur letrat kredenciale pranė Kėshillit tė Lartė tė Regjencės. Nuk dihet sa i vėrtetė ėshtė lajmi se Banka e Shqipėrisė po shqyrton emetimin e njė kartėmonedhe me kėto dy figura, por duket se deri tani mjaft ėshtė vonuar ti jepen Qesarit ato qė janė tė Qesarit, edhe Perėndisė ato qė janė tė Perėndisė (UngjillI sipas Llukajt 20:20-26). |
Bush shprehet per pavaresi te sigurt per Kosoven, pavaresisht se
si ecin negociatat. Deklarata e Presidentit te SHBA-ve, sipas te
ciles, Kosova do te marr pavaresine ne fund te diskutimeve per
statusin, pavaresisht kundershtimeve qe mund te shprehen, ka
qene padyshim mesazhi me i rendesishem qe Bush percolli gjate
vizites ne Shqiperi. Me nje gjuhe te qarte, qe nuk linte vend
per keqkuptime, Presidenti Xhorxh W. Bush theksoi se nuk ka
asnje rruge tjeter per statusin perfundimtar te Kosoves, perveē
pavaresise. Duke supozuar edhe nje kundershtim te mundshem te
Rusise ne Keshillin e Sigurimit per pavaresine e Kosoves,
Presidenti Bush theksoi se SHBA do te veproj me ēdo menyre per
te arritur kete qellim. Kosova duhet te jete e pavarur dhe
Shtetet e Bashkuara e mbeshtesin kete status. Duam te qartesojme
se pavaresia eshte rezultati i fundit i procesit te diskutimeve
per ēeshtjen e statusit te Kosoves. Duam qe Serbia te degjoje
qe Amerika mbeshtet pavaresine e Kosoves, deklaroi Presidenti
Bush, gjate konferences se perbashket me Kryeministrin Berisha.
Presidenti amerikan theksoi per kete ēeshtje se e rendesishme
eshte qe te ngrihet nje grup pune me diplomate te SHBA-ve, te
Rusise dhe te Evropes ne menyre qe te gjithe qendrimet te
unifikohen per ēeshtjen e statusit perfundimtare te Kosoves.
Ne duhet te punojme me vendet e BE-se per te gjetur nje
menyre qe te gjitha palet te jene dakord per Kosoven. Ky vend
duhet te marre statusin qe meriton, theksoi Presidenti Bush,
duke vendosur si rruge te pare per kete ēeshtje diplomacine.
Por, duke pritur edhe nje refuzim konstant te Rusise, ne lidhje
me pavaresine e Kosoves, Presidenti Bush theksoi se, nese nuk
do te kete progres diplomatik per Kosoven, SHBA-ve do ti
duhet te veproje ne rruge te tjera. Presidenti Bush la te
kuptohej gjate konferences se nuk ishte e udhes qe percaktimi i
statusit perfundimtar te Kosoves te shtyhej, duke u nisur nga
kerkesa e Presidentit te Frances, Nikolas Sarkozi. Por, sipas
Bush, shtyrja mund te sherbente vetem per zgjidhjen e
diferencave mes paleve ne qendrim. Megjithese propozimin e
bere per SHBA-ne eshte e qarte se ne fund te procesit eshte e
sigurt qe do te jete pavaresia, theksoi ai. Ne te njejten
linje ka qene dhe Presidenti Moisiu gjate takimit me Bush. Nga
ana e tij, Kryeministri Berisha, gjate konferences se perbashket,
theksoi se Presidenti Bush eshte shume i qarte per pasojat qe
mund te kete zgjatja e percaktimit te statusit perfundimtar te
Kosoves dhe kjo zgjatje do te mund te evitohet.
Berisha, negociator per qetesimin e kosovareve
Kryeministri Berisha do te luaje rolin e nje negociatori per te
bindur lidershipin e Kosoves qe te ruaje qetesine deri ne
perfundimin e plote te negociatave per zgjidhjen e statusit
perfundimtar te Kosoves. Kjo u deklarua nga Presidenti amerikan,
Bush, gjate konferences se perbashket per shtyp me Kryeministrin
Berisha. Bush theksoi se politika kosovare duhet te jete e
duruar per faktin se ne fund te bisedimeve, Kosova do te arrije
pavaresine e saj te shumepritur. Nga ana tjeter, Kryeministri
Berisha theksoi se ne javet ne vazhdim do te kete takime dhe
diskutime me lidershipin kosovar ne lidhje me kete ēeshtje.
Une do t'i keshilloj vetem gjakftohtesi dhe durim, pasi
projekti i tyre eshte plotesisht ne mendjen dhe zemren e
Presidentit amerikan, deklaroi Kryeministri Berisha.
E Hene, 11 Qershor 2007
Sapo ka shkelur ne token shqiptare, Bush eshte perballur me
shtrengimin e balancuar te dores nga ana e blloqeve politike
shqiptare. Me ne krye shefin e ri te diplomacise, Lulzim Basha,
kreret e grupeve parlamentare te PD dhe te PS, perkatesisht
Bamir Topi dhe Ben Blushi, kane qene te paret ata qe i kane
uruar mireseardhjen Presidentit amerikan, Xhorxh Bush. Thirrjes
per nje bashkepunim mes forcave politike ne funksion te
integrimit te Shqiperise ne strukturat euroatlantike, nuk ia
eshte shmangur as Presidenti amerikan, Bush, i cili qofte ne
takimin me Presidentin Moisiu, qofte ne takimin dhe ne
konferencen e perbashket per mediat me Kryeministrin Berisha, e
ka cilesuar primare. Dhe si per te dhene nje pergjigje konkrete
ndaj thirrjes se nderkombetareve, ka qene Presidenti Moisiu ai
qe ka mbledhur ne Pallatin e Brigadave te gjithe kreret e
politikes shqiptare, si dhe kreret e te gjitha institucioneve te
pavarura shqiptare. Vizita e Presidentit te SHBA, Bush, ka bere
qe per here te pare, pas kaq muajsh, te shkele ne Pallatin e
Brigadave ne nje ceremoni te drejtuar nga Moisiu edhe Kryetarja
e Kuvendit, Jozefina Topalli, e shquar per akuzat dhe sulmet e
drejtperdrejta ne drejtim te kreut te shtetit. Nderkohe qe kane
qene dhe kreret e partive opozitare, duke filluar me kryetarin
socialist, Edi Rama, kreun e LSI, Ilir Meta, Gjinushi, Ceka dhe
Milo, si dhe kryetaret e te gjitha partive parlamentare te
mazhorances. Nuk kane munguar as Kryeprokurori Sollaku, kryetari
i Gjykates se Larte, Thimio Kondi, kreu i KLSH, Ēeku, Avokati i
Popullit, Dobjani. Por ajo qe ka rene ne sy ka qene mungesa e
ish-kreut socialist, Fatos Nano, aspiranti kryesor per postin e
kreut te shtetit. Ende mbetet enigme mosvajtja e tij, duke qene
se eshte politikani qe e ka takuar dy here Presidentin Bush.
Mungese ka pasur dhe ish-kryeministri Pandeli Majko, i cilesuar
si Kryeministri i Luftes se Kosoves. Duke ndjekur te
njejten gjatesi vale ne lidhje me kujdesin e treguar per tu
paraqitur para Presidentit Bush sa me te bashkuar, politika
shqiptare ka shkuar me tej, teksa ne dreken e punes, ne Vilen
30, rezidenca qeveritare e ish-kryeministri komunist, Mehmet
Shehu, ka qene dhe nenkryetari socialist i Parlamentit, Ylli
Bufi. Pikerisht neper keto piketa ka kaluar politika shqiptare,
per tu paraqitur sa me e bashkuar perpara Presidentit
amerikan, ndoshta per te bere nje pauze perpara perplasjes se
madhe, qe pritet te shpertheje me pas, kur te fillojne
procedurat per zgjedhjen e Presidentit te Republikes, procedura
te cilat qe tani kane nisur me sensin e deshtimit. Por qe ka
qene serish Bush, ai qe ka bere thirrje per bashkepunim. S.P
Bush-Moisiu: Shqiperia, demokraci e brishte
Nuk kane kaluar pa komente nga ana e Presidentit amerikan dhe
marredheniet mes klases politike shqiptare, duke i cilesuar te
rendesishme keto marredhenie. Shqiperia eshte nje vend me
demokraci te brishte, mesohet se eshte shprehur Presidenti
Xhorxh Bush, ne takimin koke me koke me homologun shqiptar,
Alfred Moisiu, ne Pallatin e Brigadave. Bush e ka vleresuar
rolin e Moisiut ne forcimin e institucioneve shqiptare.
Presidenti amerikan vleresoi ndryshimet pozitive ne vendin tone,
progresin dhe punen e bere deri tani, qe duhet te vijoje dhe ne
te ardhmen per zhvillimin dhe konsolidimin e metejshem te
demokracise. Ai theksoi rendesine qe ka per vendin bashkepunimi
mes kraheve te politikes, sidomos per ēeshtje madhore, si ato
te integrimit e te tjera.
Pallati i Brigadave, Nano e Majko mungojne
Ish-kryeministri socialist, Fatos Nano, nuk ka munguar ta
shprehur tere vleresimin e tij per viziten e Presidentit
amerikan, Bush, pavaresisht se nuk ka qene pjese e ceremonise se
pritjes ne Pallatin e Brigadave. Ai eshte shprehur se
marredheniet e partneritetit me SHBA-ne i sigurojne Shqiperise
dhe rajonit te ardhmen euroatlantike. Kjo vizite shenon nje
begraund historik dhe politik jashtezakonisht te dobishem per
ecurine e kombit shqiptar, veēanerisht vitet e fundit, kur
eshte afirmuar roli global i SHBA-se dhe referencat jane per te
gjitha interesat madhore qe bashkojne aktualisht shqiptaret me
njeri-tjetrin, me Evropen e Bashkuar me NATO-n, dhe sigurisht me
gjithe rajonin, tha Nano, duke nenvizuar se Shqiperia eshte
treguar nje partner i denje i SHBA.
http://www.shekulli.com.al/news/49/ARTICLE/11315/2007-06-11.html
Bush: Ėshtė koha pėr pavarėsinė e Kosovės
11-06-2007
|
||||
Presidenti amerikan i ka bėrė thirrje Berishės
tė bashkėpunojė me udhėheqėsit e Kosovės, pėr tė
ruajtur gjakftohtėsinė gjatė fazave pėrfundimtare
tė procesit tė statusit tė Kosovės
Bush: "Nė fund tė ēdo procesi, pavarėsia do tė jetė e sigurt" TIRANĖ- Presidenti amerikan Xhorxh W. Bush i
dha fund hamendjeve pėr Kosovėn, kur nga Tirana pėrcolli
mesazhin e fortė se nėse nuk arrihet nė asnjė lloj
marrėveshje, atėherė do tė thuhet: "Mjaft,
Kosova ėshtė e pavarur!". "Unė jam njė
mbėshtetės i fortė i Planit tė Ahtisarit. E thashė
dje nė Romė, se koha ėshtė tani. Dikush mė pyeti
se kur do tė pėrfundojė kjo? Kur do tė marrė fund
ky proces? I thashė se koha e duhur ėshtė tani. Me
fjalė tė tjera, bėra tė qartė dy gjėra: sė
pari, se duhet tė lėvizim dhe, sė dyti, rezultati pėrfundimtar
ėshtė pavarėsia. Bush: Pse erdha nė Shqipėri TIRANĖ- "Mirėdita!", ka pėrshėndetur
nė shqip presidenti amerikan, George W. Bush, nė
fillim tė konferencės sė djeshme pėr shtyp me
kryeministrin Sali Berisha. Duke u shprehur se ndihej
krenar qe ishte Presidenti i parė amerikan qė
vizitonte Shqipėrinė, presidenti Bush ka sqaruar
edhe arsyen se pse ai ndodhej ne Shqipėri. "Arsyeja
qė jemi kėtu, ėshtė se mė pėlqen tė vizitoj
vendet qė po punojnė shumė pėr ngritjen e
institucioneve tė domosdoshme pėr forcimin e
demokracisė. Veēanėrisht, jam i lumtur qė jam kėtu
nė Shqipėri, nė njė vend qė ka flakur tej
vargonjtė e njė shoqėrie shtypėse dhe tani po i dėshmon
botės ēfarė ėshtė e mundur. |
Ora 17: 17 Ka perfunduar vizita
e presidentit Xhorxh Bush ne Shqiperi. Tashme ai eshte drejtuar nga aeroporti
i Rinas-it se bashku me te shoqen e tij Laura Bush. Gjate
largimit te tij Bush e ka pershendetur me dore nga Rinasi dhe eshte larguar
per ne Bullgari.
Ora 14:40 Bush Perqafime me qytetaret e Fushe-krujes
Momente shume emocionuese, ndoshta me emocionueset e takimit te sotem
ne Shqiperi. I
liruar nga veshja e tij zyrtare presidenti amerikan Bush ka hequr dore nga
protokolli ne oren e fundit te vizites ne token shqiptare, duke u futur
ne mes te turmes se njerezve qe e kane pritur me brohoritje, dhe eshte
perqafuar perzemersisht me ta dhe me pas u ka dhuruar puthje me dore.
Presidenti Bush ne viziten disa minuteshe ne Fushe Kruje, qendroi ne nje
bar-restorant, ku u takua me nje grup biznesmenesh. Bush
duke falenderuar nga afer te gjithe qytetaret e Fushkrujes te cilet
I kane bere nje pritje spektakolare presidentit amerikan.
Shume entuziast presidenti Bush ka shtrenguar duart, eshte perqafuar e nuk ka
ngurruar te beje edhe foto, madje ka dhene edhe autografin e tij nje qytetari.
Pronari i njerit prej lokaleve ne Fushe Kruje ka patur gjate kesaj dite te
vecante klinetin e tij me te rralle, presidentin Bush i cili ka qendruar per
disa minuta ne kete lokal presidenti Bush gjate vizites ne Fushe Kruje eshte
nderuar me titullin qytetar nderi i ketij qyteti ndersa ka vizituar nje
projekt te fondacionit prestigjoz USAID ne Fushe Kruje. Mes kersherise se
qytetareve, Bush shume miqesisht eshte takuar dhe ka biseduar me disa
biznesmene te zones te cilet jane fitues te projekteve amerikane ne vendin
tone. Kjo ishte ndalesa e fundit e Presidentit te SHBA-se ne
viziten e tij ne Shqiperi, vizite e cila nisi ne oren 09:40
Ora 16: 00 Bush, "Qytetar Nderi" i
Fushe Krujes
Presidenti i Shteteve te Bashkuara te Amerikes, Xhorxh W. Bush, eshte
shpallur sot gjate vizites se tij ne Fushe- Kruje: "Qytetar Nderi" i
qytetit. Vetem pak minuta perpara se Presidenti Bush te vizitonte kete qytet,
kryetari i Bashkise se Fushe- Krujes, Ismet Mavriqi, u shpreh se Keshilli
Bashkiak e ka shpallur Presidentin e SHBA-se "Qytetar Nderi te
Fushe-Krujes". Me pas kryebashkiaku Mavriqi tha se "Kjo eshte nje
vizite historike per popullin shqiptar dhe akoma me e rendesishme eshte kjo
vizite per banoret dhe qytetin e Fushe Krujes. Me nje vendim te Keshillit
Bashkiak, Presidenti Bush eshte shpallur "Qytetar Nderi i qytetit.
Presidenti Bush eshte mik i madh per gjithe shqiptaret".
Ora 15:45 Berisha, Sanader dhe Gruevski -
Konference te perbashket pas takimit me Bush
Tre Kryeministrat e kartes se Adriatikut, Sali Berisha, kroati Ivo
Sanader dhe Nikola Gruevski kane dale pak me pare ne nje konference te
perbashket per shtyp. Ata kane raportuar se takimi me presidentin amerikan
Xhorxh Bush, ishte i nje rendesie te vecante, ku teme kryesore ishte projekti
me kryesor i Shqiperise, Kroacise dhe Maqedonise: Anetaresimi ne NATO.
Kryeministrat kane raportuar mbeshtetjen e fuqishme qe Bush u ka dhene tri
vendeve ne kete aspirate.
Gjate fjales se tij ne konferencen e tre kryeministrave, Berisha u shpreh: "Ne Shtepine e Bardhe, presidentin Bush e kemi mbeshtetesin me te fuqishem. Takimi i sotem konkludohet me lajme shume te mira dhe ne vendosem te bashkepunojme me njeri-tjetrin dhe te plotesojme te gjitha kerkesat dhe pikat e planit per anetaresin dhe bashkarisht te meritojme ftesen ne samitin e Bukureshtit".
Pasi ka vleresuar shume punen dhe angazhin e kryeminstrit Berisha per takin e sotem eme presidentin Bush, kryeministri Korat Ivo Sanader, ka cmuar gjithashtu dhe mbeshtetjen e presidentit amerikan e lidhje me aspiratat e ketyre tre vendeve jo vetem per anetaresim ne NATO por edhe ne Bashkimin Evropian. "Ne diskutuam me Bush edhe per ceshtjen e situates ne rajon dhe i deklaruam atij se jemi per zgjidhjen e ceshtjeve te mbetura ne rajon. Ai na informoi ne per bisedimet e tij me ministrat e G8-es. Mesazhi me i mire ishte mbeshtetja per vendet tona per hyrje ne NATO. Ne aspirojme jo vetem qe te jemi anetare te Natos por edhe ne Bashkimit Europian por te tre vendet tona kane nje angazhim te ndryshem per kete. Dhe per me teper takimi yne i sotem eshte nje hap me shume per anetaresimin tone ne vitit 2008 ne NATO", tha kryeministri kroat Ivo Senader.
Kryeministri Berisha mori pergezime te perzemerta edhe nga Nikola Gruevski i cili cili gjate fjlaes se tij ne konferencen e tre kryeministrave jo vetem e falenderoi por edhe e cmoi shume pune e kryeministrit tone ne lidhje me masat e marra per realizimin e plote te vizites se presidentit te amerikes George W. Bush. Gruevski u shpreh: "Kjo eshte mundesia me e mire per ne per tu anetaresuar ne Nato, por edhe per te vene ne dijeni presidentin Bush, me problemet tona. Ne takimin me te ne biseduarm jo vetem per anetaresimin ne vitin 2008 por edhe per eddhe per probleme te tjera si psh: situata ne Kosove, politikat ekonomike, lufta kunder korrupsionit, etj. Ne gjithashtu biseduam edhe per prepjekjet tona te perbashketa per te luftuar terrorrizmin", perfundoi ne fjalen e tij kryeministri Gruevski .
Ora 13.28 Bush niset per ne Fushe-Kruje
Duke u larguar nga Tirana, per ne Fushe Kruje, Presidenti Bush
pershkoi me eskorten e tij sheshin " Skenderbej" dhe bulevardin
" Deshmoret e Kombit", mijera qytetare shqiptare qe e kane pritr ne
shesh me flamuj shqiptare dhe amerikane ne duar. Gjate krejt paradites se
sotme, kur Presidenti Bush zhvillonte takimet zyrtare me kreret me te larte te
shtetit shqiptar, mijra banore kishin mbushur rruget dhe sheshet e veshura me
flamuj amerikane dhe shqiptare, ne shenje mirenjohjeje per viziten, per here
te pare ne Shqiperi, te nje Presidenti te SHBA
Ora 14:52 Bush shetitje ne sheshin
Skenderbej
Pas drekes se punes ne vilen qeveritare nr. 30 ne Tirane me
kryeministrat e e vendeve te Kartes se Adriatikut (A3), Sali Berishen;
kryeministrin kroat, Ivo Sanader dhe ate maqedonas, Nikola Gruevski,
Presidenti Bush do te beje nje shetitje ne sheshin Skenderbej. Shetitja
qe ne fakt eshte e pa planifikuar, do te behet rreth ores 15:00-16:00.
Ora 14:12 Bush dreke pune me kryeministrat e
kartes se Adriatikut
Presidenti amerikan, Xhorxh W. Bush, pas takimeve me Presidentin
Alfred Moisiu dhe Kryeministrin Sali Berisha, pati sot nje dreke pune me
Kryeministrat e vendeve te Kartes se Adriatikut, Sali Berishen; kryeministrin
kroat, Ivo Sanader dhe ate maqedonas, Nikola Gruevski. Dreka u shtrua ne vilen
qeveritare nr. 30 ne Tirane
Ora 13:35 Pavaresi e sigurt per Kosoven
Duam te qartesojme se pavaresia eshte rezultati i fundit i procesit
te diskutimeve per ceshtjen e statusit te Kosoves. Kjo ka qene deklarata e
presidentit amerikan Xhorxh Bush ne konferencen e perbashket per shtyp me
kryeministrin shqiptar Sali Berisha. "Duhet te qartesoj dy pika: se pari
duhen bere perparime ne bisedimet per ceshtjen e Kosoves dhe se dyti rezultati
perfundimtar eshte pavaresia. Duam qe Serbia te degjoje qe Amerika mbeshtet
pavaresine e Kosoves" ka thene Bush duke shtuar se "nese nuk do te
kete progres diplomatik per Kosoven do te na duhet te veprojme".
Presidenti amerikan u shpreh me tej se ka nxitur kryeminsitrin shqiptar te
bashkepunoje me kreret dhe udheheqesit kosovare qe te mbajne qetesine ne keto
hapa te fundit.
Nga ana tjeter Berisha tha se ne biseden me Bush ka konstatuar vetedijen e presidentit amerikan per pasojat e zgjatjes se pajustifikueshme te procesit te percaktimit te statusit e Kosoves. "Ne kete konekst dua te jem shume i qarte se presidenti eshte i vetedijshem per keto pasoja dhe nuk i deshiron ato" tha Berisha.
Ora 13:15 Bush: SHBA mbeshte plotesisht
Shqiperine ne rrugen drejt NATO
Amerika eshte e perkushtuar per te ndihmuar Shqiperine ne rrugen e
saj drejt anetaresimit ne strukturat euro-atlantike. Kjo ishte deklarata e
bere pak me pare ne ambjentet e kryeministrise presidenti amerikan Xhorxh
Bush. Ne te paren konference per shtyp qe nje president amerikan ben ne token
shqiptare, Shqiperia mori mbeshtetjen e plote te Amerikes per rrugen e saj
drejt NATO-s dhe BE-se, por nen porosine e vazhdimit te reformave, luftes
kunder korrupsionit dhe bashkepunimit mes partive politike. "E pergezova
Shqiperine per reformat qe ka bere, te nevojshme per tu anetaresuar ne NATO.
Ka disa standarte per te hyre ne NATO dhe une shpreha deshiren time qe
Shqiperia te hyje ne NATO, une jam perkrahes i kesaj deshire. Por per kete
nevojiten reforma te tjera politike dhe ushtarake, te behet me shume per te
luftuar korrupsioni. Duhet te kuptoni qe politikanet duhet te punojne sebashku
per te realizuar standartet, ndaj i bej thirrje politikaneve te marrin te
gjitha hapat e duhura per ta ndihmar Shqiperine te hyje ne NATO" tha
Bush.
Nderkaq kryeminsitri shqiptar, duke falenderuar presidentin Bush per kete vizite, qe ai e quajti historike, ka thene se eshte krenar per miqesine me SHBA. Ai e vleresoi viziten e Bush ne Shqiperi, si ngjarjen me kulmore ne marredheniet mes dy vendeve dhe e ka siguruar presidenbtin amerikan se Shqiperia "me krenari do te jete gjithnje aleate e SHBA-se, e predispozuar per te dhene ndihmesen e saj sa here te jete e nevojshme".
"Vendi yne eshte sot vendi i pluralizmit te konsoliduar politik dhe i tolerances se shkelqyer mes besimeve fetare, demokracise qe funksionon, eshte vendi i rritjes ekonomike, ku 80% e prodhimit te brendshem vjen nga sektori privat, ndersa te ardhurat per fryme jane rritur 20 here. E njoha presidentin Bush me reformat qe qeveria ka ndermarre, forcimin e shtetit ligjor, luften kunder krimit te organizuar, luften kunder korrupsionit dhe ndihmesen e nje sere projekteve ne shume sektore, reformat per kthimin e Shqiperise ne nje vend atraktiv per te tjeret. Nje vend te vecante zuri ceshtja e anetaresimit te Shqiperise ne NATO, ne kete kontekst kemi vendosur rritjen e GDP per pajisjet ushtarake, rritjen e forcave ushtarake ne Afganistane e Irak. Shqiperia do te vijoje te mbeshtese me trupa ushatarake misionet paqeruajtese, qe i kontribuojne luftes kunder terrorizmit nderkombetar.Ne do te vazhdojme te jemi me ju, per te dhene ndihmesen tone te vogel e modeste, ku te jete nevoja, per te kontribuar ne luften kunder terrorizmit nderkombetar" tha Berisha.
Ora 12:04 Ka perfunduar ne kryeministri takimi me dyer te mbyllura mes Presidentit amerikan Xhorxh Bush dhe Kryeministrit shqiptar, Sali Berisha dhe tashme pritet nga momenti ne moment te mbahet konferenca e perbashket per shtyp
Ora 11:30 Presidenti amerikan ka mberritur pak me pare ne godinen e kryeministrise ku edhe ka nisur takimi me kryeministrin shqiptar Sali Berisha. Ai pritet te garantoje kryeministrin Sali Berisha se mbeshtetja e Washingtonit per pavaresine e Kosoves vazhdon te jete e fuqishme, pavaresisht nga kundershtimi i Moskes. Nderkaq sipas zedhenesit te kryeministrise, ne takimin dypalesh, qe do te zhvillohet pa pranine e mediave, do te diskutohet per anetaresimin e Shqiperise ne NATO dhe reformat e qeverise shqiptare.
Ora 11:10 Ka perfunduar takimi mes presidentit amerikan Xhorxh Bush dhe presidentit shqiptar Alfred Moisiu. Pas daljes nga Pallati i Brigadave, Bush dhe Moisiu jane pershendetur ne menyre miqesore mes tyre. Pas ketij takimi, eskorta e presidentit Bush eshte nisur drejt godines se kryeministrise ku presidenti i SHBA do te takohet me kreun e qeverise, zotin Sali Berisha. Ne takimin mes tyre do te jene te pranishem edhe ministra te kabinetit qeveritar. Nderkaq pas takimit Berisha e Bush do te japin nje konference te perbashket per shtyp.
Ora 10:15 Ka nisur takimi mes presidentit Moisiu dhe Presidentit Bush. Takimi mes personaliteteve do te realizohet pa pranine e medias. Nderkaq ceremonia e mberritjes se presidentit Bush ne Shqiperi eshte transmetuar edhe nga mediat e huaja.
Ora 10:10 Ka mberritur ne Pallatin e Brigadave presidenti amerikan Xhorxh Bush. Ai eshte pritur nga homologu shqiptar Alfred Moisiu dhe se bashku kane degjuar hymnet e Shqiperise dhe SHBA-se. E pranishme ne ceremonine e pritjes se Bush ka qene edhe ambasadorja amerikane ne Shqiperi Marsi Ris si dhe shume personalitete te tjera. Gjate takimit Moisiu ka dekoruar presidentin Bush me "Urdhrin e Flamurit". Dekorimi i Presidentit Bush u be me motivacionin: "aleat i madh te Shqiperise dhe shqiptareve - ne shenje mirenjohjeje te thelle per rolin historik ne mbrojtje te lirise, demokracise dhe te drejtave kombetare, ne te mire te kombit shqiptar dhe mbare rajonit. Per kontributin e ēmuar dhe mbeshtetjen e vendosur te qeverise dhe popullit amerikan ne zhvillimin e proēeseve demokratike dhe te integrimit te Shqiperise ne strukturat euro-atlantike".
Ora 9:50 Pas mberritjes ne aeroportin "Nene tereza", eksorta e presidentit amerikan eshte nisur drejt Pallatit te Brigadave, ku do te zhvillohet edhe ceremonia zyrtare e pritjes per Bushin. Ne Pallatin e Kongreseve do te jene te pranishem personalitete nga fusha e politikes, kultures dhe shoqerise civile. Takimin e pare presidenti i SHBA do ta zhvilloje me kreun e shtetit shqiptar, Alfred Moisiu.
Ora 9:30 Mberrin ne Shqiperi presidenti Amerikan Xhorxh W. Bush. Avioni presidencial Air Force One, me te cilin udhetonte presidenti i SHBA i shoqeruar nga bashkeshortja e tij Laura, eshte ulur para pak minutash ne aeroportin "Nene Tereza". Kjo eshte vizita e pare, njekohesisht historike, e nje presidenti amerikan ne Shqiperi. Bush dhe bashkeshortja e tij kane shkelur token shqiptare rreth ores 9:30. Ata jane pritur nga ambasadoret, Marsi Ris dhe Aleksander Sallabanda, si dhe nga ministri i jashtem Lulezim Basha, dhe kreret e grupeve parlamentare te Partise Demokratike dhe asaj Socialiste, Bamir Topi dhe Ben Blushi.
Vizita 7 oreshe shoqerohet me masa te larta sigurie. Rreth 10 500 punonjes policie jane angazhuar per te garantuar sigurine, ndersa snajperistet do te pozicionohen ne kullat me te larta ne Tirane.
Nderkaq gazetare nga e gjithe bota kane mberritur ne Tirane per te ndjekur nga afer viziten 7-oreshe te presidentit amerikan, Xhorxh Bush.
Faqe 2/3 - Aktualitet |
|
vizita e bush |
siguria
|
Ja oraret dhe rrugėt ku ndalohet qarkullimi |
Vizita e Bush, Tirana nė karantinė mbyllen dhe dyqanet |
|
Trashgim Sokolaj
|
Tirana do tė jetė sot pėr disa orė, qyteti mė i fortifikuar nė botė. Shkaku pėr masat e rrepta tė sigurisė ėshtė ndalesa 8-orėshe nė kryeqytetin shqiptar e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Presidenti Bush do tė zhvillojė vizitėn nė Shqipėri nė kuadėr tė turit evropian pas takimit tė G8-ės nė Gjermani. Hapėsirat kryesore tė kryeqytetit shqiptar do tė jenė tė monitoruara nė ēdo moment, pjesa mė e madhe e rrugėve do tė jenė tė ndaluara pėr qarkullim, ndėrsa rreth 7 mijė forca sigurie janė angazhuar nė operacionin e ruajtjes sė sigurisė. Lėvizja nė drejtim tė Durrėsit dhe tė Rinasit do tė bėhet vetėm nė orė tė pėrcaktuara dhe nė akse tė veēanta. Dyqanet, qendrat tregtare dhe pikat ambulante qė ndodhen pranė rrugėve ku do tė kalojė eskorta e Presidentit amerikan, do tė mbyllen. Nė rrugėt dhe bulevardet ku do tė kalojė eskorta presidenciale, ėshtė ndaluar qė dje nė mbrėmje parkimi i makinave, qėndrimi apo aktiviteti tregtar i qytetarėve. Janė vendosur qė nė orėt e mbrėmjes sė djeshme kufizime edhe nė parkimin e makinave dhe nė lėvizjen me mjete motorike nė zona tė caktuara brenda kryeqytetit. Nėse mbrėmė pas orės 20:00 keni lėnė tė parkuar makinėn nė zonat e ndaluara, atėherė automjetin duhet ta kėrkoni nė polici, pasi forcat e rendit duke filluar nga mbrėmja e djeshme kanė hequr makinat. Qendrat tregtare, dyqanet apo edhe kioskat ambulante, do tė jenė tė mbyllura pėrgjatė itinerarit tė lėvizjes sė eskortės sė Presidentit Bush. Dje nė mbrėmje policia ka hequr makinat e parkuara nė bulevard. Policė tė shumtė nga rrethet janė vendosur nė aksin Tiranė-Fushė-Krujė. Rreth mesnatės u vendosėn edhe shiritat e zonave tė kufizuara. Kufizimet Parkimi Lėvizja Festimet
trafiku ne tirane
Vizita e Bush, tė dėnuarit e ndjekin nė TV Tiranė - Vizita e presidentit amerikan Xhorxh Bush ka vėnė sot burgjet shqiptare nė gatishmėri. Lajmin e pohojnė burime zyrtare nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Burgjeve, tė cilėt shtojnė se nėpėr tė gjithė institucionet e paraburgimit dhe vuajtjes sė dėnimit do tė ketė nė dispozicion nga dy furgonė policie, ndėrsa nė mėngjes gjithė administrata do tė jetė nė punė si nė njė ditė zakonshme. Kėto masa do tė merren pas urdhrit tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Burgjeve. Tė burgosurve shqiptarė do u jepet mundėsia ta ndjekin nėpėrmjet televizorit vizitėn e presidentit amerikan. Pėr tiu mundėsuar kėtė, Drejtoria e Burgjeve ka urdhėruar qė tė bashkohen nėpėr qeli tė pėrbashkėta tė burgosurit qė nuk kanė televizorė nė qelitė e tyre, por ky numėr nuk duhet tė kalojė mbi 10 vetė. Pas pėrfundimit tė veprimeve tė mėngjesit nėpėr burgje, efektivėt e shėrbimit tė brendshėm do tė lėvizin nėpėr qelitė e pėrbashkėta tė gjithė tė burgosurit qė do shfaqin dėshirėn pėr tė ndjekur nėpėrmjet televizorit vizitėn e presidentit amerikan. Masat e sigurisė do tė nisin nėpėr burgje nė orėn 06.00 tė mėngjesit dhe do vazhdojnė deri nė orėn 19.00 tė mbrėmjes, pasi presidenti amerikan tė ketė pėrfunduar vizitėn dhe tė jetė larguar nga Shqipėria. Efektivėt specialė tė Policisė sė Burgjeve do tė qėndrojnė nė gatishmėri nė kryeqytet. Masat merren pėr dy arsye, e para, pėr tiu dhėnė mundėsinė tė dėnuarve tė ndjekin nėpėrmjet televizorit vizitėn e Presidentit amerikan nė Shqipėri, ndėrsa arsyeja e dytė ėshtė pėr tė shmangur ndonjė incident tė mundshėm mes tė dėnuarve. fa.ma.
Tė dhėnat te qendra e komandės sė operacionit TIRANE Njė skuadėr helikopterėsh specialė amerikanė Black Hawk, zhvilloi dje seancėn e fundit tė kontrolleve dhe patrullimeve nė Tiranė. Pėr mė shumė se 45 minuta, helikopterėt amerikanė patrulluan mbi Tiranė, duke ndjekur kryesisht itinerarin e lėvizjes sė Presidentit Bush nė kryeqytetin shqiptar. Mėngjesin e sotėm zhurma e helikave tė fuqishme tė helikopterėve amerikanė do tė ndjehet sėrish mė shumė se njė orė para mbėrritjes sė shefit tė Shtėpisė sė Bardhė nė Tiranė. Helikopterėt ushtarakė do tė vėzhgojnė me rreze infra tė gjitha banesat, godinat tregtare dhe hapėsirat nė anėt e rrugėve ku ėshtė pėrcaktuar tė kalojė presidenti amerikan. Mė pas rezultatet e monitorimeve tė bėra nga helikopterėt amerikanė do ti komunikohen grupit komandues tė operacionit tė sigurisė sė Presidentit Bush dhe mė pas do tė vendoset pėr rrugėn qė do tė ndjekė eskorta pėr tė mbėrritur fillimisht nė Pallatin e Brigadave dhe mė pas nė selinė e Qeverisė shqiptare. Avionėt Black Hawk pėrmes rrezeve infra kanė aftėsinė tė identifikojnė zonat ku ka lėndė eksplozive dhe armė zjarri.
trafiku ne tirane
|
Faqe 4/5 - Politikė |
|
vizita e bush |
takimet
|
Ministri i Jashtėm, Basha, bėn publike takimet e shefit tė Shtėpisė sė Bardhė nė vendin tonė |
Axhenda, 8 orėt e Bush nė Shqipėri |
Pritja nga Basha, Blushi e Topi, mė pas dekorata nga Moisiu
|
Adi Shkembi
|
Vizita e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Xhorxh Bush, nė vendet e ish-Bllokut komunist, do tė nisė nė orėn 09:30 minuta tė mėngjesit tė sotėm, kur avioni i tij do tė prekė pistėn e aeroportit ndėrkombėtar tė Rinasit. Ministri i Jashtėm, Lulėzim Basha, ka bėrė publike dje axhendėn
e vizitės sė shefit tė Shtėpisė sė Bardhė nė vendin tonė.
Vizita e tij nė Shqipėri do tė fillojė nė orėn 09.30 minuta, ndėrkohė
qė nė Rinas do tė dalin pėr ta pritur ministri i Jashtėm, Basha,
kryetari i Grupit Parlamentar tė Partisė Demokratike, Bamir Topi dhe
kryetari i Grupit Parlamentar tė Partisė Socialiste, Ben Blushi. Pas
pritjes nė Rinas, Presidenti Bush do tė takohet me homologun e tij
shqiptar, Presidentin Alfred Moisiu, nė Pallatin e Brigadave, ku do tė
dekorohet me Urdhrin e Flamurit nga Presidenti i Republikės. Nė
takimin e kreut tė shtetit do tė marrin pjesė tė gjithė krerėt e
institucioneve mė tė larta tė vendit si dhe krerėt e partive
parlamentare. Mė pas, Presidenti Bush do tė shkojė nė selinė e Kėshillit
tė Ministrave, ku do tė zhvillohen bisedimet me Kryeministrin e
Shqipėrisė, Sali Berisha dhe ku do tė jenė tė pranishėm edhe anėtarė
tė tjerė tė qeverisė. Sipas ministrit Basha, bisedimet do tė
fokusohen nė marrėdhėniet e shkėlqyera dypalėshe dhe perspektivėn
e zhvillimit tė tyre, reformat nė Shqipėri dhe rezultatet e tyre, pėrpjekjet
tona dhe mbėshtetja e SHBA-sė pėr anėtarėsim nė NATO,
stabiliteti dhe bashkėpunimi rajonal, ēėshtja e zgjidhjes sė
statusit pėrfundimtar tė Kosovės, si dhe bashkėpunimi nė luftėn
kundėr terrorizmit ndėrkombėtar. Pas pėrfundimit tė bisedimeve,
Presidenti Bush dhe Kryeministri Berisha do tė kenė njė konferencė
tė pėrbashkėt pėr shtyp, nė tė cilėn do tė bėjnė njė
deklaratė pėr shtyp si dhe do ti pėrgjigjen pyetjeve tė gazetarėve
tė huaj dhe vendas. Mė pas, Kryeministri Berisha do tė shtrojė njė
drekė pėr nder tė vizitės sė Bush, ku tė ftuar do tė jenė edhe
Kryeministri i Kroacisė dhe ai i Maqedonisė. Ministri Basha informoi
se, secili prej kryeministrave miq, si dhe Kryeministri Berisha dhe
Presidenti Bush, shoqėrohen nė kėtė drekė nga njė delegacion i pėrbėrė
nga 5 veta. Nga pala shqiptare do tė jenė tė pranishėm Kryetarja e
Kuvendit, Jozefina Topalli, nėnkryetari i Kuvendit, Ylli Bufi,
zv.kryeministri Gazmend Oketa, ministri i Jashtėm dhe ministri i
Mbrojtjes. Mė pas shefi i Shtėpisė sė Bardhė do tė udhėtojė
pėr nė Fushė-Krujė, ku do tė zhvillojė takime me qytetarėt. Ndėrsa
bashkėshortja e Kryeministrit Bush, Laura Bush, gjatė vizitės sė
saj nė Shqipėri do tė shoqėrohet nga bashkėshortja e
Kryeministrit, Liri Berisha, e cila do tė shtrojė njė drekė pėr
nder tė Zonjės sė Parė dhe gjithashtu sė bashku do tė vizitojnė
maternitetin e Tiranės.
430 gazetarė tė akredituar pėr vizitėn e Bush Numri i madh i gazetarėve qė do tė jenė tė angazhuar pėr vizitėn tetorėshe tė Presidentit Bush nė vendin tonė, ka bėrė qė autoritetet qeveritare tė ngrenė njė zyrė shtypi nė Pallatin e Kongreseve. Sipas drejtorit tė kėsaj zyre, Flamur Gashi, mėsohet se ajo do tė ketė nė dispozicion tė gazetarėve 60 kompjuterė dhe disa ekrane televizivė, pėr tu dhėnė mundėsi gazetarėve pėr tė ndjekur live tė gjitha veprimtaritė e Presidentit Bush. Gashi bėn tė ditur se numri i gazetarėve qė janė akredituar pėr tė ndjekur kėtė vizitė ėshtė rreth 430, tė cilėt kanė marrė karta hyrėse pėr secilėn prej aktiviteteve tė shefit tė Shtėpisė sė Bardhė nė vendin tonė. Ekskluzivitetin pėr ta transmetuar direkt vizitėn e Presidentit Bush nė Shqipėri e kanė TVSH dhe CBS.
Vizita e Bush tė shėrbejė si shtysė pėr
politikėn pėr tė punuar mė mirė Krerėt mė tė lartė tė shtetit do tė jenė sot pėrkrah presidentit Alfred Moisiu nė ceremoninė qė do tė zhvillohet nė Pallatin e Brigadave pėr nder tė ardhjes nė Tiranė tė Presidentit tė SHBA-ve, Xhorxh Bush. Kėshtu, kreu i shtetit ka pėrshirė nė protokollin e tij tė
gjithė krerėt e institucioneve tė vendit pėr tė treguar edhe njėherė
se e gjithė klasa politike shqiptare ėshtė e bashkuar pėrballė njė
evenimenti tė tillė historik pėr vendin tonė. Burime pranė
Presidencės bėnė tė ditur dje pėr gazetėn Panorama se nė
kėtė ceremoni do tė jenė tė ftuar kryeministri Berisha, kryetarja
e Kuvendit, Topalli, kryetari i Gjykatės Kushtetuese, Vladimir Kristo,
nėnkryetari i Kuvendit, Fatos Beja, kryetari i Gjykatės sė Lartė,
Thimio Kondi, Avokati i Popullit, Ermir Dobjani, guvernatori i Bankės
sė Shqipėrisė, Ardian Fullani, prokurori i Pėrgjithshėm,
Theodhori Sollaku, kryetari i SHISH-it, Bahri Shaqiri, kryetari i
KLSH-sė, Robert Ēeku, shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė,
Luan Hoxha, kryetarja e ILDKP-sė, Fatmira Laska dhe tė gjithė krerėt
e partive parlamentare tė vendit. Kjo ėshtė hera e parė pas rreth
njė viti e gjysmė qė kryeministri Berisha nuk takohet me
presidentin e vendit, ku nė kėtė periudhė janė dekretuar disa
prej ministrave tė kabinetit Berisha 2 dhe Berisha 3. E
njėjta gjė ėshtė edhe pėr kryetaren e Kuvendit, e cila prej kohėsh
nuk ka marrėdhėnie tė mira me presidentin Moisiu.
Zyrtarėt e ftuar nga presidenti Moisiu Kryeministri Sali Berisha
Ceremoni pėr rrugėn George Bush Nga dita e sotme rruga Punėtorėt e Rilindjes do tė mbajė emrin e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės George W. Bush. Me kėtė rast u zhvillua njė ceremoni zyrtare, ku morėn pjesė ambasadorja e SHBA-sė nė Tiranė, Marci Ries, kryetari i Kėshillit Bashkiak tė Tiranės, Sokol Dervishaj, qytetarė, etj. Ambasadorja Ries dhe Dervishaj zbuluan dhe pllakatėn e rrugės me emrin e presidentit amerikan. Nė fjalėn e saj ambasadorja Ries falėnderoi anėtarėt e Kėshillit Bashkiak pėr kėtė vendim tė marrė dje, nė prag tė vizitės nė Tiranė tė presidentit amerikan, George W. Bush. Pasi vizita tė ketė ndodhur dhe flamujt tė jenė hequr, vėrtet do tė mbetet njė pėrkujtesė e mrekullueshme e kėsaj vizite historike, tha znj. Ries, duke iu referuar emėrtimit tė ri tė kėsaj rruge nė qendėr tė Tiranės. Ajo theksoi se vizita e presidentit Bush dhe kjo ceremoni janė vėrtet tregues i njė lidhjeje tė fortė miqėsore mes tė dy vendeve.
Pėr nder tė vizitės sė Presidentit Bush TIRANE Tre qytetarė nga Kosova, tė cilėt kanė mbėrritur nė
Tiranė mbrėmjen e tė premtes, nuk mund tė mos bėheshin personazhe
tė mediave botėrore qė kanė sjellė nė Shqipėri pėrfaqėsuesit
e tyre pėr tė ndjekur nga afėr vizitėn e Presidentit amerikan,
Xhorxh Bush. Tė tre kosovarėt, nga qyteti i Gjakovės, janė nisur tė
enjten me biēikleta nė drejtim tė Shqipėrisė dhe kanė mbėrritur
nė Tiranė mbrėmjen e tė premtes. Ata mėsohet se kanė sfiduar
edhe klimėn e keqe me shi kur kanė kaluar kufirin dhe kanė hyrė nė
Shqipėri nga Kukėsi dhe mė pas kanė pėrshkuar itinerarin deri nė
Tiranė. Pasi kanė mbėrritur nė kryeqytetin shqiptar, tre kosovarėt
janė shprehur se kishin ardhur nė Shqipėri pėr nder tė
Presidentit amerikan Xhorxh Bush, me qėllim pėr tė pėrshėndetur
eskortėn presidenciale gjatė lėvizjeve tė saj nė rrugėt e Tiranės.
Mėsohet se tre personat qė kanė mbėrritur me biēikleta nė Tiranė,
janė tė moshės rreth 50 vjeē. Dhjetėra qytetarė tė tjerė tė
Kosovės kanė paralajmėruar se do tė jenė nė Tiranė gjatė vizitės
sė Presidentit amerikan, me qėllim pėr tė shprehur vlerėsimin e
tyre pėr qėndrimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės lidhur me
Kosovėn. Policia shqiptare ka tė dhėna se numri i kosovarėve qė
do tė vijnė nė Tiranė, veēanėrisht mėngjesin e sotėm, pėr
tu kthyer po sot nė Kosovė do tė jetė shumė i madh. Autoritete
shqiptare kanė marrė masa qė ata tė mbėrrijnė nė Tiranė nė
kohė pėr tė pėrshėndetur vizitėn e presidentit amerikan.
Medalja Presidenti Moisiu pritet ti akordojė sot medaljen Urdhri i Flamurit Kombėtar presidentit tė shteteve tė bashkuara tė amerikės, Xhorxh W. Bush. Kjo medalje akordohet nga kreu i shtetit pėr kontribut tė madh pėr vendin tonė. Medalja Urdhri i Flamurit Kombėtar ėshtė njė medalje, tė cilėn e ka futur nė protokollin e institucionit tė presidentit nė vitin 1992 ish- presidenti i asaj kohe, Sali Berisha. Ndėrkohė kėtė medalje mė parė e ka marrė ish-Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Bill Klinton nga ish-presidenti Rexhep Mejdani dhe pas vdekjes i ėshtė akorduar ish-presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova nga presidenti Moisiu. |
Kryeredaktor Astrit Patozi |
|
Pas takimit me biznesmenėt e ndihmuar nga USAID, kreu i Shtėpisė sė Bardhė falėnderon shqiptarėt nė mėnyrėn e tij
Puthjet e Fushė-Krujės, surpriza e Bushit
Presidenti amerikan thyen rregullat e sigurisė, duke iu afruar turmės
Tė gjithė u habitėn, kur tri ditė mė parė u mėsua
se nė axhendėn e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, tė
datės 10 qershor, ishte planifikuar edhe njė vizitė nė Fushė-Krujė. E vėshtirė
tė gjeje njė arsye, pėrse njeriu mė i fuqishėm nė botė duhet tė
vizitonte kėtė qytet tė vogėl e tė varfėr, qė shqiptarėt e njohin mė
sė shumti pėr pluhurin dhe rrėmujėn e tregut dhe qė e vizitojnė me
detyrim, kur shkojnė nė Krujė.
Nė forumet e internetit, disa e konsideruan kėtė vizitė si njė pasqyrim tė
paaftėsisė sė qeverisė nė hartimin e njė protokolli tė denjė pėr
vizitėn shtatėorėshe tė Presidentit amerikan.
Por, vizita nė qytezėn e pluhurosur, qė nė fakt ndryshon shumė pak nga
dhjetėra qyteza tė tjera anembanė vendit, nuk ishte njė ide e qeveritarėve
tanė. Kishin qenė kėshilltarėt e Xhorxh Uollter Bushit ata qė kishin pėrcaktuar
Fushė-Krujėn si njė stacion tė Presidentit, ndoshta pa e parashikuar se
aty, kreu i Shtėpisė sė Bardhė do tė thyente masat e sigurisė, duke vėnė
nė vėshtirėsi ushtrinė e truprojave qė i rrinin rrotull.
Presidenti Bush, qė u shpall "Qytetar Nderi" i Fushė-Krujės, qėndroi
dje pėr disa minuta nė njė nga kafenetė e qytetit, nė "Kafe Ēela",
e cila sot e tutje, patjetėr qė do tė quhet "Kafe Xhorxh Bush".
Ai takoi atje disa pronarė tė biznesit tė vogėl, projektet e tė cilėve
financohen nga njė program mikrokredie i USAID-it. "Ėshtė njė nga
momentet emocionuese tė vizitės sonė nė Shqipėri", tha Presidenti
Amerikan, nė fillim tė takimit me biznesmenėt e vegjėl nė "Kafe Ēela",
ndėrsa nuk harroi tė falėnderonte kryebashkiakun pėr nderimin dhe
mikpritjen.
Pas kėtij takimi tė shkurtėr, pa kurrfarė protokolli, Presidenti i
Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės u zhyt nė mes tė turmės entuziaste tė
fushėkrujasve, pa xhaketėn e tij tė zezė dhe me mėngėt e kėmishės tė
pėrveshura. Ai i pėrqafoi dhe i puthi tė gjithė ata qė i dolėn pėrpara,
ashtu si nuk veprojnė as edhe liderėt mė popullorė shqiptarė nė fushata
elektorale.
Analistėt nė Tiranė e konsideruan njė gjest domethėnės rrotullimin qė
Presidenti bėri me makinė nė sheshin "Skėnderbej", duke pėrshėndetur
nga brenda xhamitė tė errėt qytetarėt.
Por, kur Bush u shkri me turmėn nė Fushė-Krujė, tė gjithė mbetėn pa
fjalė. I pėrqafuar me njerėzit, Presidenti amerikan pozoi pėr disa ēaste
pėrpara fotoreporterėve dhe kameramanėve tė agjencive mė tė mė mėdha tė
botės. Ai u ngjit mbi makinė, pėr tė pėrshėndetur qytetarėt, edhe kur
truprojat e detyruan tė largohej nga pėrqafimet. Fotot bėnė xhiron e botės
brenda pak minutash dhe Bush tregoi se vizita e tij nė Shqipėri ishte diēka
pėrtej diplomacisė. Nėse disa media amerikane i konsideruan shqiptarėt si
popullin mė proamerikan tė Evropės, Xhorxh Bush i falėnderoi ata dje, nė
mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme. Mbėshtetja e pavarėsisė sė Kosovės,
e thėnė fort nė Tiranė, u bė shumė mė e besueshme, pasi Bushi puthi
njerėzit e pluhurosur nė Fushė-Krujė.
Bush shpall pavarėsinė e Kosovės
Qeveria merr edhe "kritika": Skeni arritur ende standardet pėr nė NATO, duhen mė shumė reforma
Xhorxh Bush, Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė
Amerikės, pasi ka pėrshėndetur tė gjithė shqiptarėt nė gjuhėn e tyre
me njė "Mirėdita" tė pastėr, ka "shpallur" pavarėsinė
e Kosovės, nga kryeqendra e shtetit shqiptar, Tirana. Pikėrisht, mė 10
qershor, nė pėrvjetorin e Lidhjes sė Prizrenit, kur u shpall shteti autonom
shqiptar nga perandoria osmane, nga oborri i selisė sė qeverisė sė Shqipėrisė,
Presidenti i SHBA-sė, Bush, ka folur qartė dhe prerė: "Ėshtė koha qė
Kosova tė marrė pavarėsinė dhe kjo do tė arrihet me ēdo kusht". Nė
konferencėn e pėrbashkėt pėr shtyp me Kryeministrin Sali Berisha, kreu i
Shtėpisė sė Bardhė ka pėrforcuar mesazhin qė dha njė ditė mė parė nė
Romė, duke i siguruar krerėt e shqiptarėve tė Kosovės, se Amerika jo vetėm
nuk i ka braktisur ata, por e ka vendosur madje edhe rrugėn e veprimeve tė mėtejshme
pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės. "Ne do tė
punojmė me diplomatėt rusė dhe tė BE-sė pėr tė gjetur njė zgjidhje (pėr
Kosovėn). Nėse kjo nuk do tė ndodhė, atėherė ne do tė themi: Mjaft,
Kosova do tė jetė e pavarur!". Kėshtu deklaroi Presidenti i SHBAāsė,
i cili pothuajse tė gjithė konferencėn pėr shtyp e fokusoi pikėrisht me
kryeēėshtjen e momentit pėr tė gjithė diplomacinė botėrore, Kosovėn.
Presidenti Bush theksoi dje se Uashingtoni do tė punojė diplomatikisht pėr
kėtė ēėshtje pėr tė bindur Moskėn, si dhe pėr tė rakorduar qėndrimet
me Bashkimin Evropian. Kreu i Shtėpisė sė Bardhė e theksoi jo vetėm njė
herė qė vendet e BE-sė tashmė janė afruar shumė me Uashingtonit, sepse
ata pėrkrahin planin "Ahtisaari", i cili parashikon pavarėsi tė
mbikėqyrur pėr Kosovėn. Qė do tė thotė se puna bindėse e diplomacisė
"sekrete" do tė jetė pikėrisht me Moskėn. Por Presidenti i
Shteteve tė Bashkuara e bėri shumė tė qartė se Amerika nuk do tė presė
shumė. Nė ditėt e para tė muajit tė ardhshėm, Presidenti Bush do tė
takohet me kreun e Kremlinit, Vladimir Putin, nė shtėpinė e prindėrve tė
tij nė qytetin Kennebunkport, nė verilindje tė SHBA-sė, pėr tė bėrė
tentativėn e fundit qė ta bindė Rusinė qė tė votojė pro pavarėsisė sė
Kosovės. Por nėse Moska nuk do ta pranojė sėrish ofertėn e Uashingtonit,
Presidenti Bush e bėri tė qartė se nuk do tė pritet asnjė sekondė.
Kosova do tė shpallet si htet i pavarur dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės
do tė jenė vendi i parė qė do ta njohė kėtė pavarėsi. Qėndrimin
zyrtar Presidenti Bush e ka bėrė tė ditur dje nga Tirana dhe kjo nuk ishte
e rastėsishme. Njė axhendė e Uashingtonit qė nis shumė herėt, kur SHBA
kundėrshton heqjen e autonomisė sė Kosovės nga Millosheviēi dhe arrin
kulmin nė luftėn e NATO-s nėn udhėheqjen e SHBA-sė dhe Presidentit tė atėhershėm,
Bill Klinton, qė solli ēlirimin e Kosovės nga zgjedha e Millosheviēit dhe
heqjen e tė drejtės sė Beogradit pėr tė qeverisur Kosovėn, ku jetojnė mė
se 90% shqiptarė. Deklarata e djeshme e Presidentit Bush nė Tiranė zbuloi
dhe thelbin e vizitės sė parė tė njė Presidenti amerikan nė Shqipėri.
Vizitė qė nė qendėr tė saj kishte "shpalljen" politike tė
pavarėsisė sė Kosovės. Njė qėndrim politik javėn e fundit nisi nė
qytetin verilindor tė Gjermanisė, Heiligendamm, ku u mbajt samiti i liderėve
tė tetė vendeve mė tė industrializuara tė botės, u pėrforcua nė Romė
dhe iu vu vula dje nė mesditė nė kryeqytetin shqiptar, Tiranė. Por
Presidenti i SHBA i ka bėrė thirrje liderėve tė Kosovės, qė tė jenė tė
duruar dhe tė respektojnė tė gjitha standardet e kėrkuara. Njė ftesė pėr
qetėsi, e cila erdhi pas njė sinjali tė Prishtinės pėr humbjen e durimit.
Bush: Nuk janė plotėsuar standardet pėr nė NATO
Shefi i Shtėpisė sė Bardhė, Xhorxh Bush, ka pėrcjellė mesazhin e
Uashingtonit nė Tiranė, se Shqipėria duhet tė vazhdojė mė tej reformat pėr
tu anėtarėsuar nė NATO. Dje, nė kryeqytetin shqiptar ėshtė dhėnė njė
sinjal i fuqishėm pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė strukturat e NATO-s,
megjithėse gjithmonė ky sinjal ka mbrapa tij njė "por", ēka nėnkupton
se duhet bėrė mė shumė pėr ti gjetur dyert e NATO-s tė hapura nė
samitin e 2008-ės, i cili do tė zhvillohet nė kryeqytetin rumun, Bukuresht.
Pėr kėtė duhet tė pėrgjigjet politika, e cila duhet tė bashkėpunojė pėr
tė ēuar vendin drejt rrugės sė integrimit. "Shqipėria ka nevojė pėr
reformat politike dhe ato ushtarake", ėshtė shprehur Presidenti Bush, i
cili ka theksuar se SHBA-ja mbėshtet anėtarėsimin, por qė nė kėtė
drejtim duhet tė plotėsohen standardet e kėrkuara. Lidhur me aspiratat e
Shqipėrisė pėr tu bėrė pjesė e NATO-s, Presidenti amerikan ka pėrgėzuar
Kryeministrin Berisha pėr reformat qė ka ndėrmarrė nė kuadėr tė
reformimit tė forcave tė mbrojtjes. "Shpreha dėshirėn time tė thellė
qė Shqipėria tė hyjė nė NATO dhe unė jam pėrkrahės i kėsaj dėshire",
tha Presidenti Bush. Sipas tij, duhet tė ketė reforma tė tjera politike e
ushtarake dhe duhet tė bėhet mė shumė pėr tė eliminuar korrupsionin. Nė
kėtė aspekt, Presidenti i SHBA-sė vuri nė dukje se ka marrė garancinė e
plotė tė Kryeministrit Berisha, si dhe pėrkushtimin pėr ti arritur kėto
standarde. "Ėshtė shumė e rėndėsishme pėr lirinė e kėtij vendi qė
tė kuptoni se politikanėt duhet tė punojnė sė bashku pėr tė arritur kėto
standarde, pra duhet ti lini mėnjanė diferencat politike dhe tė pėrqendroheni
nė pėrparėsitė e shqiptarėve", tha Presidenti amerikan. Vizita e
Presidentit mė tė fuqishėm tė botės, nė njė vend tė vogėl si Shqipėria,
do tė thotė shumė pėr Shqipėrinė. Nėse duam tė hyjmė nė NATO,
mesazhi i Presidentit Bush ishte mė shumė se i qartė: "Duhet tė
arrihen standardet". "U bėj thirrje gjithė politikanėve nė Shqipėri,
duke pėrfshirė edhe opozitėn, qė tė marrin tė gjitha hapat e duhura pėr
tė ndihmuar Shqipėrinė pėr tė hyrė nė NATO", tha Presidenti Bush.
"Jam shumė i impresionuar me dėshirėn e qeverisė pėr tė luftuar
korrupsionin dhe pėr tė dhėnė mesazhin e qartė se qeveria vjen nga
populli dhe ka besimin e popullit", tha shefi i Shtėpisė sė Bardhė.
Gjithashtu, Presidenti i SHBA-sė ka deklaruar se ėshtė i lumtur qė Shqipėria
ka njė tolerancė fetare dhe qė ėshtė njė nga aleatet mė tė forta tė
Amerikės. "Ndaj dhe sot unė dua ti jap njė mesazh popullit shqiptar,
qė ju tė shpresoni pėr pėrkrahjen e Amerikės", vijoi ai. Presidenti
amerikan e ka cilėsuar Shqipėrinė si njė vend qė ka hedhur poshtė
prangat e shoqėrisė shtypėse.
Historiku pėr NATO-n
Integrimi nė NATO i Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė ishte njė nga
arsyet e shumta pėrse Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, vizitoi Shqipėrinė
dhe takoi nė Tiranė kryeministrat e tri vendeve. Historiku i mbėshtetjes sė
Presidentit Bush pėr tri vendet e Ballkanit filloi katėr vjet mė parė, kur
Shqipėria, Kroacia e Maqedonia firmosėn nė Tiranė dokumentin e bashkėpunimit
rajonal pėr tu bėrė nė tė ardhmen anėtare tė Aleancės sė
Atlantikut tė Veriut. Dokumenti njihet si "Karta Adriatik 3" dhe u
firmos duke pasur si garant pėr arritjen e kėtij qėllimi Shtetet e
Bashkuara tė Amerikės. Mė 2 maj 2003, "Karta Adriatik 3" u firmos
nė Tiranė nga sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell, ministri i Jashtėm
i Shqipėrisė nė atė kohė, Ilir Meta, ministri i Jashtėm kroat, Antonio
Pikula, dhe ministrja e Jashtme maqedonase, Ilenka Mitreva. Atėherė
Presidenti Bush e mirėpriti nismėn e Adriatikut si njė kontribut tė fortė
drejt vizionit tė tij pėr njė Evropė tė plotė, tė lirė dhe nė paqe,
duke theksuar mbėshtetjen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr "Derėn
e Hapur" tė Aleancės dhe duke vėnė nė dukje synimin e integrimit tė
plotė tė Shqipėrisė, Kroacisė e Maqedonisė nė institucionet
euroatlantike. Kėtė mesazh pėrcolli mė 2 maj 2003 nė Tiranė edhe
sekretari i Shtetit, Kolin Pauell. Karta e Adriatikut ka tri angazhime
kryesore: ndihmėn e Shteteve tė Bashkuara pėr tri vendet pėr zbatimin e
reformave tė nevojshme, ku theksohet se ēdo vend aspirant do tė gjykohet nė
mėnyrė individuale nė lidhje me pėrparimin e tij drejt pėrmbushjes sė
standardeve pėr anėtarėsim nė NATO; pėrkushtimin e pėrbashkėt politik tė
palėve pėr tė forcuar institucionet demokratike, shoqėrinė civile,
sundimin e ligjit, ekonomitė e tregut, si edhe ushtri qė pėrputhen me
NATO-n pėr tė luftuar korrupsionin dhe krimin; si edhe pėr tė ruajtur tė
drejtat e njeriut dhe liritė civile pėr tė gjithė qytetarėt e Shqipėrisė,
Kroacisė, Maqedonisė dhe vendeve tė tjera tė Evropės Juglindore.
Moisiu-Bush, 10 minuta kokė mė kokė
Presidenti amerikan vlerėsoi punėn dhe rolin e Presidentit shqiptar
Xhorxh Bush ka hapur dje zyrtarisht vizitėn e tij nė Shqipėri me tė shkelur nė Pallatin e Brigadave. Njė takim i zhvilluar me kreun e shtetit shqiptar ka mjaftuar pėr tė shkėmbyer vlerėsimet reciproke pėr njė sėrė ēėshtjesh tė rėndėsishme, forma mė e shkėlqyer pėr Alfred Moisiun pėr tė mbyllur njė mandat nė drejtim tė vendit. Bushi mėsohet tė ketė vlerėsuar jo pak rolin e Moisiut dhe punėn e bėrė prej tij. Sakaq, nė fjalėn e tij Moisiu vlerėsoi vizitėn e Presidentit tė SHBA-sė nė Shqipėri si vizitė historike. Ai u shpreh se kjo ditė e madhe ėshtė pritur nga tė gjithė shqiptarėt kudo qė ndodhen me njė gėzim tė veēantė. "Pėr arsye historike dhe bashkėkohore, Shqipėria dhe shqiptarėt kanė njė ndjenjė tė lartė mirėnjohjeje dhe respekti pėr shtetin dhe popullin amerikan", theksoi Moisiu. Kryetari i Shtetit ēmoi mbėshtetjen e SHBA-sė pėr vendin tonė pėr anėtarėsimin nė NATO, theksoi rėndėsinė e pėrmbushjes sė standardeve pėr anėtarėsimin nė kėtė organizatė, si dhe vuri nė dukje rolin qė ka politika shqiptare pėr kėtė ēėshtje. Moisiu rikonfirmoi qėndrimin e shtetit shqiptar, se ne vijojmė tė jemi aleati i palėkundur i SHBA-ve nė luftėn kundėr terrorizmit, duke vėnė theksin nė pikėpamjen shqiptare se lufta kundėr terrorizmit ėshtė e drejtė dhe mbart vlera tė veēanta pėr mbarė njerėzimin. Duke u ndalur nė zhvillimet e brendshme, Presidenti i Republikės vuri nė dukje arritjet dhe progresin e bėrė gjatė kėtyre viteve tė pluralizmit nė zhvillimin e proceseve demokratike nė Shqipėri, sidomos pėr sa i pėrket forcimit tė shtetit tė sė drejtės, ekonomisė sė tregut, si dhe konsolidimit tė rolit tė shoqėrisė civile. Presidenti Moisiu nėnvizoi se e vlerėson vizitėn e Presidentit Bush nė vendin tonė edhe si njė ftesė pėr biznesmenėt dhe firmat prestigjioze amerikane pėr tė investuar nė vendin tonė. Njė temė qė u trajtua me theks tė veēantė pėr shkak tė rėndėsisė sė saj ishte ēėshtja e statusit tė Kosovės. Dy presidentėt ndanė tė njėjtin mendim se Kosova, si problemi i fundit i pazgjidhur nė rajonin e Ballkanit, meriton pavarėsinė dhe duke iu referuar kėtij pėrcaktimi tė statusit pėrfundimtar, Presidenti Bush u shpreh se "koha ėshtė tani". Ata shprehėn mbėshtetjen pėr Planin Ahtisari si njė bazė realiste pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė problemit. Moisiu, duke iu referuar zhvillimeve progresive nė Ballkan, klimės sė dialogut dhe tė bashkėpunimit nė rritje, vuri nė dukje se faktori shqiptar do tė vijojė tė luajė rolin moderator dhe konstruktiv tė deritanishėm pėr ruajtjen e paqes dhe tė stabilitetit rajonal. Presidenti i SHBA-sė, Xhorxh Bush, shprehu mirėnjohjen pėr pritjen e ngrohtė tė popullit dhe shtetit shqiptar. Presidenti amerikan vlerėsoi ndryshimet pozitive nė vendin tonė, progresin dhe punėn e bėrė deri mė tani, qė duhet tė vijojė dhe nė tė ardhmen pėr zhvillimin dhe konsolidimin e mėtejshėm tė demokracisė. Ai shprehu besimin nė njė tė ardhme tė sigurt pėr Shqipėrinė. Presidenti Bush vlerėsoi gjithashtu punėn dhe rolin e Presidentit Moisiu. Ai theksoi rėndėsinė qė ka pėr vendin bashkėpunimi mes krahėve tė politikės, sidomos pėr ēėshtje madhore si ato tė integrimit e tė tjera. Mirėnjohje dhe vlerėsim tė veēantė Presidenti i SHBA-sė shprehu pėr mbėshtetjen e madhe tė Shqipėrisė dhe angazhimin e saj nė misionet paqeruajtėse nė Irak dhe Afganistan, si dhe pėr kontributin e saj pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon.
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
http://balkans.courriers.info/article8422.html
Nicolas Sarkozy a créé un petit événement jeudi soir au Sommet du G8, en proposant de repousser de six mois ladoption de toute résolution sur le statut du Kosovo. Pour le Président franēais, lessentiel est déviter un veto russe au Conseil de sécurité. Toutefois, cette proposition na gučre convaincu : Georges Bush et Angela Merkel restent favorables ą un accčs rapide ą lindépendance, que Moscou rejette toujours catégoriquement.
Par Berat Buzhala
Un mois aprčs son élection, le Président franēais Nicolas Sarkozy, a présenté au Sommet du G8, une nouvelle proposition pour le statut du Kosovo, par laquelle il espčre ajourner de six mois un drame international, quitte ą prolonger dautant un drame local.
La discussion dune heure et demie entre les véritables éléphants de notre plančte sest apparemment soldée par un accord pour repousser de six mois ladoption dune résolution du Conseil de sécurité sur le statut du Kosovo.
Selon lagence Reuters, les conseillers diplomatiques des dirigeants des pays les plus industrialisés du monde devaient encore travailler toute la nuit, sur la base du document de Ahtisaari, pour mettre sur papier cet accord.
Le Président franēais Sarkozy sest exprimé jeudi soir vers 19 heures devant les journalistes, évoquant pour la premičre fois du statut du Kosovo, alors que les autres dirigeants nont jamais évoqué cette question lors des autres conférences de presse.
« Nous devons étudier sérieusement la situation, afin déviter le veto russe au Conseil de Sécurité », a déclaré Nicolas Sarkozy. Il a ajouté quil serait impossible, pour le moment, de faire voter le Conseil de Sécurité sur la proposition de Martti Ahtisaari sans rencontrer le veto russe.
Nicolas Sarkozy a attiré lattention sur le fait que la communauté internationale se trouvait devant une situation compliquée, car beaucoup dÉtats seraient prźts ą reconnaītre immédiatement lindépendance, mais dautres qui ne le feraient pas. « Cest pourquoi nous devons agir rapidement afin déviter un conflit ».
Le Président franēais a ajouté quil avait informé les autres dirigeants du G8 de sa proposition. « Pendant cette période de six mois, le Président Poutine comprendra que la perspective de lindépendance est inéluctable », a ajouté Nicolas Sarkozy.
On ne sait pas bien comment cet accord sera mis en uvre. Nicolas Sarkozy a cependant fait comprendre que cette période de six mois devrait permettre darriver ą un accord. « Il faut pousser Belgrade et Prishtina ą discuter et ą dialoguer ensemble. Au bout de six mois, soit Belgrade et Pristina ont trouvé une meilleure solution, soit ce sera celle dAhtisaari qui sappliquera ».
Le Président franēais a déclaré que cette période supplémentaire permettra ą Vladimir Poutine davoir plus de temps ą sa disposition, quelle obligera les Albanais et les Serbes ą discuter et quelle permettra ą la communauté internationale de ne pas źtre affaiblie par des divergences majeures.
Sarkozy a déclaré ą la presse que cette proposition avait été discutée avec le Président américain Bush, le Premier ministre britannique Tony Blair et avec le Président russe Poutine.
« Nous avons discuté de la proposition et nous lavons analysée. Chacun a émis ses réserves. Je pense que ma proposition est interéssante, mais certes pas parfaite. Cest seulement comme cela que nous pourrons surmonter les divergences », a expliqué Nicolas Sarkozy.
Il a répété ą plusieurs reprises que ce délai donnerait ą Vladimir Poutine la possibilité danalyser et de réfléchir ą lindépendance du Kosovo. « Et cette proposition peut garantir un bon équilibre pour toute la région ».
Selon lagence Reuters, « il a été convenu que, pour un certain temps la Résolution sur le statut final du Kosovo, ne soit pas soumise au vote du Conseil de Sécurité ». Lagence AP a cité le porte-parole du Président Poutine, qui assure que « certains progrčs ont été faits » sur la question du Kosovo, sans préciser lesquels.
Dossier
Reforma Agrare e 1946-ės, qė i mori tokat pronarėve
Qė me ardhjen e saj nė pushtet nė fundin e vitit 1944,
ndėrmjet shumė premtimesh tė tjera, qeveria komuniste e kryesuar prej
gjeneral-kolonel, Enver Hoxhės, shpalli me tė madhe si njė nga prioritetet
kryesore tė saj: Reformėn Agrare. Tė cilėn ajo e kishte propaganduar qė nė
Kongresin e Pėrmetit nė majin e vitit 1944, kur Kėshilli Antifashist
Nacional-Ēlirimtar, mori atributet e njė Qeverie Provizore. Nė kėtė kuadėr,
mė 29 gusht tė vitit 1945, qeveria e kryeministrit Enver Hoxhės, shpalli
ligjin mbi Rėformėn Agrare, i cili u plotėsua edhe me njė shtojcė tjetėr,
qė u shpall zyrtarisht afo njė vit mė vonė, nė majin e 1946-ės. Ligji
mbi Reformėn Agrare si dhe tė gjitha shtojcat e saj, u hartuan nė bazė tė
sugjerimeve dhe asistencės teknike tė specialistėve jugosllavė, tė cilėt
pėrveē ministrisė sė Bujqėsisė dhe Pyjeve, asokohe ishin tė atashuar
edhe nė tė gjitha ministritė e dikasteret e tjera tė shtetit shqiptare. Ndėrsa
nga pala shqiptare, nė grupin e punės pėr hartimin dhe zbatimin e asaj
reforme, u angazhuan dhe punuan deri nė fund tė saj, vetė ministri i Bujqėsisė,
Dr. Gaqo Tashko dhe Stavri Marjani, i cili ishte ngarkuar me atributet e
Drejtorit tė Reformės Agrare. Po si u konsiderua ajo reformė nga propaganda
zyrtare e qeverisė komuniste tė asaj kohe, cfarė sanksiononte ligji i
hartuar pėr kryerjen e asaj reforme agrare, cila ishte ndihma qė dhanė
jugosllavėt pėr zbatimin e saj, si do tė kryhej shpronėsimi i tokave ndaj
pronarėve tė ligjshėm tė cilėt regjimi nė fuqi i konsideronte si kulakė
dhe ēifligarė, sa tokė do tu jepej fshatarėve dhe sa toka do tė
mbeteshin pronė e shtetit?
Qeveria: "Reforma Agrare, sihariqi mė i madh i fshatarėve"
Qeveria komuniste e Enver Hoxhės i bėri njė jehonė tė madhe shpalljes sė
Reformės Agrare nė vitin 1945, duke i dhėnė asaj njė hapsirė tė madhe nė
tė gjitha mjetet propagandistike qė dispononte dhe duke shfrytėzuar
Radio-Tiranėn dhe tė gjithė shtypin (gazeta, revista, buletine etj), qė
ajo kishte asokohe. Nė kėtė kuadėr, nė revistėn "Bujku" (Revistė
Bujqėsore-Ekonomike qė botohej nga Ministria e Bujqėsisė dhe Pyjeve), tė
tetorit 1945, nėn titullin e madh: "Reforma Agrare, sihariq mė i madh i
fshatarsisė", midis tė tjerash thuhej: "Mė nė fund ėndrra e
fshatarėve po bėhet e gjallė. Ligja e Reformės Agrare dolli. Marrėdhėniet
skllavėronjėse nė mes pronarėve latifondistė dhe buqėve mbarojnė njėherė
e mirė. Nė vėndin tonė nė tokėn e larė me gjak sdo tė ketė mė
skllav. Ēėshtė Reforma Agrare pėr fshatarin shqiptar? Ēdo gjė.
Reforma Agrare ėshtė baza, ėshtė themeli mbi tė cilin do tė ngrihet
krejt e ardhmja e tij ekonomike, shoqėrore dhe kulturave. Reforma Agrare i
siguron fshatarit njė jetė me nder dhe dignitet, njė jetė njerėzore.
Fshatari shqiptar i Vurkut dhe i Myzeqesė; i ēifliqeve tė Vrinonasve, tė Vėrlacėve
dhe Biēakēinjėve me shokė, vetėm sot mund tė thotė se ėshtė shqiptar
dhe njeri. Reforma Agrare i vė kazmėn sistemit feudal, ēduk pėr jetė tė
jetėve ēifliqet e mėdha, shkakėtarėt e mjerimit dhe tė varfėrisė, tė
sėmundjeve dhe tė babėzisė, shkakėtarėt e fatkeqėsive tė krejt
popullit. Pa ēlirimin ekonomik, pa pėrmbysjen e feudalizmit, ēlirimi
politik nuk do tė kishte kuptim. Qeveria e Enver Hoxhės i dha fjalėn
popullit dhe e mbajti. Fshtarė e gėzofshi pėr jetė tokėn, tokėn tuaj,
tokėn qė spranon patronė dhe tiranė, vėndas dhe tė huaj".
Ministria e Bujqėsisė pėrgatiti ligjet dhe teknikėt pėr Reformėn
Pėrpara se tė fillonte zbatimi i Reformės Agrare, Ministria e Bujqėsisė
dhe Pyjeve e cila nė atė kohė kishte si titullar Dr. Gaqo Tashko (zv/
ministr ishte Haki Toska), pėrveē kuadrit tė nevojshėm ligjor, pėrgatiti
edhe teknikėt e specialistėt shqiptarė qė do tė punonin nė zyra dhe
terren pėr mbarėvajtjen e asaj reforme. Lidhur me kėtė, bėn fjalė edhe
njė shkrim i botuar nė revistėn "Bujku i Ri" i asaj kohe, ku
midis tė tjerash thuhet: "Pėrpara ca kohėsh nė Ministrinė tonė u
bė njė mbledhje e gjerė ku morėn pjesė tė gjithė teknikėt e Dikasterit.
Pasi u paraqit puna qė ėshtė bėrė deri mė sot pėr Reformėn Agrare, nga
ana e qeveris sonė dhe pasi u theksuan mungesat e hasura, si dhe karakteri
urgjent i zbėrthimit tė kėtij problemi jetik pėr shtresat e gjėra tė
fshatarėsisė shqiptare, tė cilat vazhdimisht dhe me insistim, kėrkojnė
zbatimin e Reformės Agrare; Ministri ftoi tė gjithė teknikėt qė tė japin
mejtimet dhe tė bėjnė sugjerimet e tyre rreth pikave kryesore qė
propozohen pėr tė bėrė Ligjin e Reformės Agrare. Tė gjitha pikat
kryesore tė Ligjit mbi reformėn Agrare u diskutuan gjallėrisht. U theksua
gjithashtu se ēsasi toke do tu lirohet pronarėve qė do tė merren me
bujqėsi; si do tė konsiderohen ēifliqet qė janė pronė e pandarė "kondomine"
e shumė vetėve. Si do tė konsiderohen kullotat qė nuk do tė kthehen nė
tokė buke, pasi tė jenė plotėsuar nevojat e bujqve pėr kullotat; si do tė
zgjidhet problemi i ullinjve. Ēqėndrim do tė mbahet kundrejt buqėve tė
Shtetit dhe atyre qė kanė qenė tė instaluar nė kohėn e "Reformės
Agrare" tė kohės sė Zogut, por qė kanė braktisur tokat. Cilat toka pėrjashtohen
nga ēpronėsimi; kush pėrfiton prej ndarjes sė tokave; si krahasohen tokat
dhe ēsasi toke buke dhe kullote do ti jepet ēdo fshatari. Ēdo tė
bėhet pėr tė pėrballuar shpenzimet e ēpronėsimit; ēfarė kontributi do
tė japė Shteti nė pėrballimin e kėtyre shpenzimeve etj". Nė atė
mbledhje e cila u zhvillua pėr katėr ditė me rradhė, (nga data 1 deri mė
4 korrik 1945), sipas direktivave tė dhėna nga qeveria, u mor angazhim qė
Reforma Agrare tė pėrfundonte nė afatin e caktuar, brenda muajit nėntor tė
vitit 1946.
Ministri, Tashko dhe Drejtori i Reformės, Marjani, nė ceremoninė e
organizuar nė Lushnje
Pas hartimit tė kuadrit tė nevojshėm ligjor i cili u miratua nga Kryesia e
Kėshillit tė Pėrgjithshėm Nac-Ēlirimtar (nė atė kohė nuk kishte
Parlament), i cili ishte njė organ legjislativ qė nė njė farė mėnyrė zėvėndėsonte
Parlamentin, qeveria shqiptare deklaroi fillimin e zbatimit tė Reformės
Agrare duke zhvilluar dhe ceremonitė e rastit pothuaj nė tė gjitha rrethet
e vendit. Njė prej kėtyre ceremonive ishte dhe ajo qė u mbajt mė 4 shtator
tė vitit 1945 nė fshatrat e rrethit tė Lushnjes, ku merrte pjesė edhe
ministri i Bujqėsisė dhe Pyjeve, Dr. Gaqo Tashko, i cili shoqėrohej edhe
nga disa prej drejtuesėve kryesorė tė asaj ministrie. Nė fjalėn e tij pėrpara
qindra fshatarėve myzeqarė dhe autoriteteve partiake e atyre tė pushtetit
lokal, midis tė tjerave, ministri Tashko u shpreh: "Shokė fshatarė dhe
shokė teknikė. Po ju pėrshėndes me sihariqin e madh tė Reformės Agrare qė
po vėmė nė zbatim sot. Tė gjithė ju kanė gėnjyer nė tė kaluarėn,
premtimet pėr reformėn agrare nė kohėn e Zogut skanė qenė veēse
premtime, dhe smund tė ndodhte ndryshe. Pushteti ynė demokratik po i pėrmbush
premtimet e tij. Dikush mund tė preket prej kėtyre ligjeve dhe reformave tė
mėdha, por edhe ata tė paktė duhet tė kuptojnė njėherė e mirė se
interesi i pėrbashkėt ėshtė mbi tė gjitha, prandaj dhe ata duhet tė
sakrifikojnė diēka. Ligji i kanaleve i jep katundarėve nė dorė fatin e
tokės. Ligji mbi zbritjen e qirave bujqėsore u vjen nė ndihmė fshatarėve
qė u dogjnė dhe u poqnė nė kėtė luftė". Nė reportazhin e revistės
"Bujku i Ri", ku ėshtė pasqyruar gjerėsisht ajo ceremoni e
zhvilluar nė periferi tė qytetit tė Lushnjes, midis tė tjerave thuhet:
"Dhe kėshtu shoku Ministėr vazhdoi tė theksojė rezultatet ekonomike
dhe shoqėrore tė kėtyre ligjeve popullore, ndihmėn qė duhet tė japė
populli eksaktėrisht, dhe pėrpjekjet qė duhet tė bėjnė pėr ti
kuptuar dhe zbatuar kėto ligje. Ministri nuk harroi tė theksoj nenet qė
parashikon ligji pėr sabotatorėt, shkelėsit e kėtyre ligjeve, qofshin kėta
teknikė apo fshatarė, qofshin bujq apo feudalė. Mė sė fundi shoku Ministėr
theksoi dy qėndrimet kryesore qė synon zbatimi i Reformės Agrare. 1) Qė
popullit ti epet e drejta qė ai qė e punon tokėn ta ketė tė tijnė
dhe 2) qė me anė tė Reformės Agrare, bujqėsia jonė tė lartėsohet nė
ēdo pikėpamje. Dhe kėshtu z. Gaqo Tashko, pėrfundoi duke iu kujtuar
fshatarėve detyrėn qė ata kanė pėr tė ndihmuar njėri-tjetrin, sidomos
fshatarėt e Jugut, qė sakrifikuan ēdo gjė gjatė kėsaj lufte tė pėrgjakėshme.
Mbas Z. Tashko e mori fjalėn Drejtori i Reformės Agrare z. Stavri Marjani, i
cili theksoi disa pika me rėndėsi qė pėrmban ligji mbi zbatimin e Reformės
Agrare dhe qė i prekupojnė kaq shumė fshatarėt. 1) Katundarėve iu jepet
toka falas. 2) Ēdo familje i jepet tokė sa pėr tė siguruar njė jetė sa mė
tė mirė dhe mė njerėzore. 3) Pėr mjetet e ēfrytėzimit tė tokės,
pushteti ka parashikuar ēdo pėrkrahje, si vegla, farė, tė holla etj.
Fjalimin e shokut Marjani e ndoqėn njė seri pyetjesh qė u ngritnė prej
katundarėve dhe premtimet e tyre pėr ndihmėn qė do tė japin nė kėtė
punė. Nė fund duartrokitjet dhe brohoritjet buēitni nga tė katra anėt e
sallės, ndėrsa hareja dhe gazi, qė pasqyrohej nė fytyrat e fshatarėve,
krijonte njė atmosferė gėzimi dhe pėrzėmėrsije tė papėrshkrueshme.
Manifestimi mori fund me kėngė e valle, ndėrsa nė drekėn e shtruar pėr
nder tė mysafirėve ngriheshin gotat pėr lumturinė e popullit dhe Pushtetin
e tij".
Komitetet e Fshatarėve tė Varfėr pėr zbatimin e Reformės
Nė zbatimin e Reformės Agrare qė filloi qė nė vjeshtėn e vitit 1945, morėn
pjesė edhe tė ashtuquajturat "Komitete tė Fshatėrve tė Varfėr",
tė cilat u zyrtarizuan nė bazė tė njė urdhėrese (Nr.5. datė 20.V.1945),
tė nxjerrė nga Ministria e Ekonomisė sė asaj kohe. Lidhur me kėtė, nė
njė nga shkrimet e revistės "Bujku i Ri" tė asaj kohe, midis tė
tjerash thuhet: "Elementat qė do tė zgjidhen nė kėtė Komitet duhen tė
jenė nė rradhė tė parė nga mė tė varfėrit e fshatit dhe qint pėr qint
tė lidhur me frymėn e re tė Qeveris sonė; tė jenė tė ndershėm dhe tė
ushqejnė simpathinė e tė gjithė fshatarėve tė varfėr. Nė rast se pranė
ndonjė Komiteti Ekzekutiv do tė mungojnė teknikėt e bujqėsisė, si tė
deleguar tatij seksioni nė Komitetet Fshatare munt tė marrin pjesė
teknikėt e Veterinarisė ose Pyjeve. Komitetet do tė fillojnė menjėherė
nga puna duke plotėsuar formularėt sipas fletė-instruksioneve tė dėrguara,
duke regjistruar tė gjithė ēifliqet e Shtetit, ēifliqet e konfiskuara tė
tarratisurve politikė, tė tradhėtarėve ose tė pronarėve qė u ėshtė
konfiskuar pasuria pėr arsye tė ndryshme. Komitetet e Fshatarėve tė Varfėr,
pėrveē pasurive tė shtetit dhe pasurive tė tradhėtarėve, do tė mbledhin
informata edhe pėr pronat e mėdha private duke shėnuar sasinė e tokės dhe
frymėt qė e kanė, nėse pronari punon vetė, ose nė qoftė se punon me
bujq, duke shėnuar edhe emrin e bujkut, frymėt e sasinė e tokės. Urdhėresa
nuk bėn fjalė pėr pronat private, por Komitetet kanė pėr tė vepruar edhe
pėr ato si pėr ēifliqet e Shtetit dhe tė tradhėtarėve. Tė gjithė
teknikėt e Zyrave tė Bujqėsis, Veterinarisė dhe Pyjeve duhen tė vihen nė
dispozicion tė kėtyre Komiteteve pėr tė kryer veprimet sa mė shpejt dhe mė
saktė. Komitetet duhet tė fillojnė nga puna sa mė parė, duke filluar mė
parė atje ku ka toka mė shumė pėr tu ndarė. Me urgjencė duhet tė
veprohet edhe nė vendet mė tė dėmtuara nga lufta dhe qė dihet me siguri
se kanė pėr tu bėrė shpėrngulje parciale si p.sh. Kurvelesh, Skrapar,
Opar, Leskovik, Martanesh, Mirditė etj. Duke qenė se sot pėr sot nuk ėshtė
e mundur tu jepet toka gjithė buqjėve tė malėsive qė nuk kanė tokė tė
mjaftueshme, prandaj nė kėto vende duhet tė jenė shumė tė matur dhe tė
regjistrojnė ata fshatarė qė nuk kanė asnjė mudnėsi jetese nė fshatin e
tyre, duke preferuar gjithnjė tė dėmtuarit nga lufta. Tė gjithė Komitetet
Ekzekutive tė Kėshillave Nacional-Ēlirimtare, Komitetet e Fshatarėve tė
Varfėr dhe tė gjithė teknikėt janė pėrgjegjės pėr kėtė barrė qė po
u ngarkohet. Nė rast neglizhence ose abuzimesh do ti drejtohen Gjyqit
Ushtarak dhe do tė dėnohen si sabotatorė".
Specialistė dhe gjeometėr jugosllavė pėr Reformėn
Nė zbatimin e Reformės Agrare, pėrveē shumė e shumė mungesave, qeveria
komuniste e Enver Hoxhės u pėrball edhe me mungesėn e madhe tė teknikėve
gjeometėr, tė cilėt do tė duheshin pėr matjet e tokave nė terren. Nisur
nga ky fakt, Tirana zyrtare i kėrkoi ndihmė qeverisė sė Beogradit, e cila
solli nė Shqipėri njė numėr tė madh specialistėsh dhe teknikėsh gjeometėr.
Lidhur me kėtė, nė njė shkrim tė botuar nė gazetėn "Bashkimi"
tė fillimit tė dhjetorit 1945, midis tė tjerash thuhet: "Pėr tė bėrė
qė punimet tė vazhdonin me njė ritėm tė shpejtė, Qeverija jonė i kishte
paraqitur njė kėrkesė Qeverisė Demokratike tė Jugosllavisė, me anė tė
sė cilės i kėrkonte dėrgimin e disa gjeometrave. Qeverija Jugosllave pėrveēse
dhjetė gjeometrave qė dėrgoi mė pėrpara, tė cilėt vazhdojnė tė punojnė
nė Myzeqe, kėto ditė dėrgoi edhe 20 tė tjerė. Kėta mbasi u pajisėn me
tė gjitha mjetet e nevojshme u nisėn dje pėr nė Elbasan qė tė fillojnė
menjėherė punimet pėr zbatimin me tė ēpejtė dhe tė pėrpiktė tė
reformės agrare nė tė gjitha fushat e kėtij qarku. Kėta do tė kenė
ndihmesė shumė teknikė shqiptarė, tė cilėt duke bėrė punė praktike do
tė fitojnė edhe eksperiencėn e duhur, pėr tė kryer punėra tė ndryshme mė
vonė nėpėr qėndra dhe sektorė me rėndėsi tė vendit tonė".
Enver Hoxha ndan tapitė e para nė Gorre tė Lushnjes
Ashtu siē ishte parashikuar dhe kishte marrė zotimin, qeveria komuniste e
Enver Hoxhės, arriti qė tė pėrfundonte nė kohė zbatimin e Reformės
Agrare, duke e mbaruar atė nė shkallė vendi nė muajin tetor tė vitit
1946. Pėrfundimi i asaj reforme u parapri me njė propagandė tė madhe nga e
gjithė propaganda zyrtare dhe shtypi i kohės, tė cilėt e konsideronin atė
si njė prej sukseseve dhe arritjeve mė tė mėdha qė kishte parė ndonjėherė
fshatari shqiptar. Pak muaj pėrpara se tė deklarohej pėrfundimi i Reformės
Agrare, nė fillimin e vjeshtės sė vitit 1946, kryeministri,
gjeneral-kolonel, Enver Hoxha, shkoi vetė nė fshatin Gorre tė Lushnjes pėr
tė ndarė tapitė e para fshatarėve myzeqarė tė asaj zone. Nė atė vizitė,
Enver Hoxha shoqėrohej edhe nga pjesa mė e madhe e ministrave tė kabinetit
tė tij, si: zv/ kryeministri, gjeneral-kolonel, Myslym Peza, ministri i Byjqėsisė,
Dr. Gaqo Tashko etj. Pėrveē autoriteteve tė larta partiake dhe shtetėrore
tė asaj kohe, nė ceremoninė e ndarjes sė tapive pėr fshatarėt e Gorresė
sė Lushnjes, asistonin edhe disa prej kėshilltarėve jugosllavė dhe
sovjetikė qė ishin atashuar pranė dikastereve kryesore tė qeverisė
shqiptare tė asaj kohe. Ceremonia e dhėnies sė tapive nė atė fshat tė
Myzeqesė, u pasqyrua gjerėsisht nė shtypin e asaj kohe, ku pėrveē fjalės
sė plotė tė kryeministrit Enver Hoxha, u dhanė edhe mjaft reportazhe nga
gazetarėt dhe korespodentėt qė e ndoqėn nga afėr atė eveniment. Nga
gazetat qė i bėnė jehonė mė tė madhe asaj ngjarje, ishte gazeta "Bashkimi",(organ
i Frontit Demokratik qė kryesohej nga Enver Hoxha), me gazetarin e saj, Petro
Marko, i cili ishte i ngarkuar posaēėrisht pėr tė ndjekur nga afėr tė
gjitha aktivitet dhe veprimtaritė e udhėheqjes sė lartė nė ndarjen e
tapive nė Myzeqe.
Reforma e 1945-ės, shpronėsoi pa shpėrblim 172.659 ha. tokė
Reforma Agrare e vitit 1945, ėshtė pasqyruar edhe nė Fjalorin Enciklopedik
tė vitit 1982, ku ndėrmjet tė tjerash shkruhet: "Reforma Agrare ishte
Revolucioni i parė nė marrėdhėniet ekonomiko-shoqėrore tė fshatit qė
kreu diktatura e proletariatit nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė. Ajo
shėnoi shndėrrimin demokratik tė marrėdhėnieve tė pronėsisė mbi tokėn,
zhdukjen pėrfundimisht tė mbeturinave tė feudalizmit nė ekonomi dhe tė
klasės sė ēifligarėve, si dhe kufizimin e thellė tė sė drejtės sė
pronės private mbi tokėn. Sipas ligjit u shpronėsuan dhe u tjetėrsuan me
detyrim e pa shpėrblim tokat pronė e shtetit ēifligaro-borgjez, prona e ēifligarėve
dhe e institucioneve fetare, e gjithė toka private qė kalonte madhėsinė e
parashikuar prej ligjit (mbi 5 ha.) Pjesa mė e madhe e tokės sė shpronėsuar
iu shpėrnda falas fshatarsisė punonjėse sipas parimit "Toka i pėrket
atij qė e punon". Pjesa tjetėr e tokės u shpall tokė shtetėrore dhe
mbi bazėn e saj u krijuan ndėrrmarrje shtetėrore".
Sipas dokumenteve zyrtare mbi Reformėn Agrare tė vitit 1945, nga zbatimi i
saj u shpronėsuan pa asnjė lloj shpėrblimi, 172.659 ha. tokė, 474.227 rrėnjė
ullinj e 5.923 kafshė pune. Lidhur me kėtė, nė Fjalorin Enciklopedik,
midis tė tjerash thuhet: "Bashkė me Reformėn Agrare u morėn masa
ligjore qė tė ndalonin shitblerjen, dhėnien me qira, tjetėrsimin dhe lėnien
trashėgim tė tokės si dhe pėrdorimin e saj pėr qėllime shfrytėzimi. Me
kėto masa u kufizua shumė shpėrbėrja e fshatarsisė dhe zhvillimi i lirė
i kapitalizmit nė bujqėsi. Pas Reformės Agrare shumica e ekonomive tė
fshatarėve tė varfėr nga pikėpamja e sasisė sė tokės u ngrit nė
nivelin e fshatarėve tė mesėm". Sipas shifrave zyrtare tė shpallura
publikisht nga regjimi komunist nė fillimin e viteve 80-tė, nga tokat qė
u shpronėsuan prej Reformės Agrare tė filluar nė vitin 1946, pėrfituan
disa kategori familjesh. Kėshtu: 48.667 familje tė varfra dhe 21.544 familje
pa tokė, pėrfituan 155.159 ha. tokė, 238.727 rrėnjė ullinj dhe 5.923
kafshė pune. Ndėrsa sektori shtetėror, pėrfitoi: 17.500 ha. tokė dhe
235.500 rrėnjė ullinj.
Pasojat e Reformės Agrare tė 1946-ės
Ndryshe nga propaganda zyrtare e regjimit komunist tė para viteve 90-tė,
e cila shprehej se: "Reforma Agrare krijoi kushtet paraprake pėr shndėrrimin
socialist tė bujqėsisė. Pikėrisht nė kėtė periudhė nisi edhe ngritja e
kooperativave tė para bujqėsore nė fshat. Reforma Agrare shėrbeu pėr tė
forcuar aleancėn e klasės punėtore me fshatarėsisė punonjėse u krye nėpėrmjet
njė lufte tė ashpėr klasore, me pjesėmarrjen e gjėrė dhe aktive tė
masave e sidomos tė komiteteve tė fshatarėve tė varfėr", nė tė vėrtetė
ajo reformė e cila mė pas i la vėndin kolektivizimit me dhunė tė bujqėsisė,
i solli mjaft pasoja negative vendit tonė. Madje efektet negative tė saj po
vazhdojnė tė ndjehen edhe sot, ku njė pjesė e madhe e tokave dhe pronave qė
u shpėrndanė nga ajo refomė, akoma nuk janė marrė nga pronarėt e ligjshėm
tė tyre.
Historia
Nė 1928, Zogu emėroi komisionin prej katėr vetėsh pėr studimin
Ideja e Reformės Agrare qė nė vitin 1924 nga Noli
Sipas njė shkrimi tė bėrė nga ing, Jovan Adhamit, i cili ėshtė botuar nė
vitin 1945 nė revistėn "Bujku i Ri", (shkrimi cili nuk ėshtė shkėputur
dot nga fryma e regjimit komunist dhe indoktrinimi i tejskajshėm i asaj
kohe), ēifliqet e Perandorisė Osmane nė Shqipėri, tė cilat mė vonė u
transkriptuan nė emėr tė listės civile tė Sulltanit dhe tė Valide
Sulltanės, pas Shpalljes sė Pavarsisė sė Shqipėris mė 1912, u shpronėsuan
dhe u bėnė bėnė pasuri tė shtetit shqiptar. Sipas ing. Adhamit, ideja e
Reformės Agrare u zhvillua shumė kohė mbas Luftės sė Pėrė Botėrore dhe
nė Ballkan hyri nga Rusia. Nė Shqipėri idenė e Reformės Agrare e hapi
seriozisht qeveria e Fan Nolit mė 1924, por pasi kjo qeveri nuk pati jetė tė
gjatė, nuk e zbatoi dot atė. Ahmet Zogu e la pėr njė periudhė prej katėr
vjetėsh kėtė ide dhe vetėm mė 1928 emėroi njė komision prej Mehdi Frashėrit,
Agjah Libohovės, Maliq Bushatit dhe Dr. Vavakos, pėr ta studiuar ēėshtjen.
Mė 1931, u formua Drejtoria e Pėrgjithshme e Reformės Agrare dhe ajo e
vazhdoi punėn e saj deri nė vitin 1939. Edhe pse veprimet e kėsaj drejtorie
u shtrinė mbi ēpronėsimin e disa ēifligjeve privatė dhe shtetėrorė,
reforma pėrgjithėsisht nuk u zbatua deri nė fund. Si rezultat, mjaft nga
pronarėve tė mėdhenj iu lihej pėrsėri shumė tokė dhe shumė bujqėve i
jepej pak tokė. Bujqve iu lihej 5 dynymė tokė pėr frymė, pa marrė
parasysh llojin e tokės bujqėsore tė cilėn ata do tė pėrfitonin. Sipas
shkrimit nė fjalė tė Ing. Adhamit, me gjithėse vetėm 1/9 e sipėrfaqes sė
Shqipėrisė ėshtė fushė (behet fjalė pėr vitin 1945, kur ėshtė botuar
shkrimi i Ing. Adhamit), po tė pjesėtohej si duhej kjo sipėrfaqe, jo vetėm
qė do tė sigurohej buka e popullit, dhe jo vetėm qė Shqipėria nuk do tė
kishte nevojė tė importonte milona fr. ari drithrash nė vit, por do tė
tepronte edhe njė sasi e madhe pėr eksport. Lidhur me kėtė nė shkrimin e
tij, Ing. Jovan Adhami, midis tė tjerash shprehet: "Prej pjesėtimit tė
keq tė tokave bujqėsore tė Myzeqesė, prej braktisjes sė ēdo punimi
racional dhe nga infektimet e fushave prej malaries, nė ato fusha tani jetojnė
vetėm 40-50 veta pėr ēdo km. katrore, kurse po tė ishin konditat e
favorshme mund tė jetonin 150-200 veta pėr ēdo km. katrore dhe ajo do tė bėhej
siē thonė disa tė huaj: "Hambari i Ballkanit Perėndimor". Mė
pas, nė mbyllje tė shkrimit tė tij, duke sugjeruar punėn qė duhej bėrė
pėr fillimin e Reformės Agrare, Ing. Adhami ndėrmjet tė tjerash shprehet:
"Pjestimi i arsyeshėm i tokave bujqėsore nė ēifligjet e shtetit dhe nė
ato privatet, bonifikimi i kėtyre tokave dhe punimi racional, duhet tė jenė
bazat e njė Reforme Agrare ndėr ne. Kjo reformė duhet tė fillojė sa mė
parė dhe mbi baza tė gjera. Nė vėndin tonė kemi 100.000 frymė qė
skanė tokė tė mjaftė dhe 200.000 qė skanė aq tokė sa tė bėjnė
bukėn e vjetit. Me zbatimin e kėsaj reforme, ēpopullarizimi ndėr fshatra
pakėsohet, bujqvet iu ngjallet dashuria pėr punėn dhe pėr tokėn,
emigracioni e varfėria ēduken, bujku e ndjen veten mė tė lirė e
indipendent nė truallin e tij".
Kontestim
Fjalori Enciklopedik: Klika zogiste ishte vetė pronare tokash
Regjimi komunist: Reforma agrare e Zogut, njė pseudoreformė
Ndėrsa propaganda e regjimit komunist tė Enver Hoxhės e konsideronte Reformėn
Agrare tė saj e cila filloi tė zbatohej nė vitin 1946, si njė nga arritjet
mė tė mėdha tė atij regjimi, atė qė kishte bėrė Mbreti Zog nė vitin
1930, e konsideronte njė pseudoreformė. Lidhur mė kėtė, nė Fjalorin
Enciklopedik tė vitit 1982, (fq. 910-911), shkruhet: Reforma Agrare Zogiste
(1930). Pseudoreformė e qeverisė sė Ahmet Zogut pėr tė zbutur luftėn
klasore tė fshatarsisė dhe pėr tė qetėsuar opinionin publik demokratik.
Lufta e fshatarsisė kundėr shfrytėzimit tė egėr ēifligar dhe detyrimeve
e taksave tė rėnda shtetėrore si dhe kėrkesat e rretheve pėrparimtare e tė
njė pjese tė borgjezisė shqiptare, pėr njė zhvillim mė tė shpejtė tė
vendit, kishin shtruar ēėshtjen e zbatimit tė njė reforme agrare
demokratike. Pėr tė mėnjanuar kėtė rrugė klasat reaksionare dhe regjimi
zogist pėrgatitėn njė pseudoreformė agrare qė u dekretua me ligj mė 3
maj. Sipas kėtij ligji, nga sasia e tokės qė kishte pronari, i liheshin pėr
familje 40 ha tokė, pjesa tjetėr ndahej nė 3 pjesė, ndėr tė cilat 2/3 i
liheshin po pronarit pėr ta shfrytėzuar si dhe mė parė dhe vetėm 1/3 u
ndahej fshatarėve pa tokė kundrejt pagesės. Familjes fshatare nuk i jepej mė
tepėr se 5 ha tokė sado frymė qė tė kishte. Por, edhe ky ligj gjysmak,
nuk u zbatua sepse klika zogiste e klasat sunduese ishin vetė pronarė
tokash. Reforma Agrare e Zogut e shpallur me bujė dėshtoi. Vetėm nė vitet
1934-1935 u prekėn fare pak toka moēalishte nga pronarėt e shtetit e tė
bejlerėve ēifligarė qė iu dhanė disa familjeve tė mėrguarish politikė
kosovarė dhe bujqish pa tokė, tė cilėt nė to gjetėn nė shumė raste
vdekjen. Pas Kryengritjes antizogiste tė Fierit, Reforma Agrare e Zogut u la
nė harresė, kurse konflikti midis fshatarėve dhe ēifligarėve u ashpėrsua
mė shumė".
http://balkans.courriers.info/article8349.html
Le processus de négociations diplomatiques sur le statut final du Kosovo sapproche de son terme - mais sans aucun accord en vue. La ferme opposition russe ą toute indépendance semble avoir eu raison de lagitation diplomatique occidentale. Aucun compromis nest envisageable. La question est donc de savoir quand les diplomates vont admettre publiquement que la solution au problčme kosovar doit źtre remise ą plus tard.
Par Tim Judah
Cest une image bien connue des dessins animés qui vient tout de suite ą lesprit. Un personnage court et termine sa course au-dessus dun précipice oł, durant une ou deux seconde, il reste en suspension au-dessus du vide, tandis que ses jambes sagitent furieusement en vain. Puis il tombe.
Ces derničres semaines, les déclarations des diplomates, de Washington ą Moscou, conjugées ą celles des politiciens de Belgrade et de Pristina, permettent de se demander si lon ne se trouve pas en ce moment dans une de ces scčnes de suspension temporaire tirées dun dessin animé.
En effet, au cours des derničres années, les diplomates occidentaux qui planchaient sur le Kosovo sétaient basés sur un postulat tactique ą propos de la Russie : celle-ci allait bien finir par dire ce quelle exigeait en échange de lindépendance du Kosovo, rendant ensuite possible la conclusion dun marché.
Cependant, bien que la Russie ait jusquici coopéré avec les États occidentaux impliqués au Kosovo et quelle ait soutenu sans équivoque la mission de Martti Ahtisaari - lancien Président finlandais nommé par lONU pour trouver une solution ą cette épineuse question -, maintenant quune décision doit źtre prise pour de bon, la mźme Russie se rebiffe.
Selon des sources généralement bien informées, la Russie aurait laissé entendre quelle pourrait coopérer avec les États-Unis sur le Kosovo en échange dun retrait du plan américain de bouclier anti-missile en Europe de lEst, auquel elle soppose déją ouvertement. On pense que ces discussions auraient eu lieu il y a une dizaine de jours ą Moscou, lors de la visite de la secrétaire du Département dÉtat américain, Condoleezza Rice. Lidée na pas donné de suite.
Depuis lors, les chances quun compromis diplomatique soit trouvé sur le Kosovo se sont considérablement réduites. Il y a quelques semaines, des diplomates avaient laissé planer lidée quune résolution de ce genre soit proposée aux Nations Unies. En théorie, le Conseil de sécurité aurait adopté une nouvelle résolution sur le Kosovo remplaēant la résolution 1244 déją existante, qui régit toujours le statut de ce territoire.
Cette résolution naurait pas ressemblé aux brouillons occidentaux qui, bien que dépourvus de mention explicite de lindépendance de la province ą majorité albanaise, ouvriraient la voie ą sa reconnaissance internationale. Ces brouillons misaient sur le principe que si la Russie sinterposait - et elle a clairement répété ces derničres semaines que ce serait le cas -, elle pourrait néanmoins accepter un compromis, ce ą quoi elle avait dailleurs ouvert la porte.
Ce scénario aurait plusieurs conséquences. La résolution intégrerait une bonne partie du plan élaboré par Ahtisaari, mais les sections relatives ą la souveraineté en seraient exclues ; la résolution stipulerait explicitement que cette question devrait źtre examinée ą nouveau lors dun processus dévaluation ultérieur.
La résolution mettrait également un terme au mandat de lactuelle mission de lONU au Kosovo et confierait ą lUE la police, la justice et les douanes, tandis que le Bureau civil international (ICO) serait placé sous la gouverne du Représentant civil international (ICR). Le travail de lICR serait similaire ą celui du Haut Représentant en Bosnie, cest-ą-dire ą celui dun gouverneur international tout-puissant.
Cette idée a apparemment suscité peu denthousiasme car, en dépit du fait quelle semble constituer un compromis logique, les responsables européens la rejettent parce que les Albanophones du Kosovo pourraient - non sans raison dailleurs - juger quil sagit simplement du statu quo dans un nouvel emballage. Dans ce cas, la mission pourrait fort bien déchouer et, pour cette raison précise, le risque ą prendre dans les circonstances apparaīt trop grand.
Mais pourquoi une résolution est-elle si importante ? Car sans résolution, la mission européenne et lICO ne peuvent pas prendre les commandes au Kosovo. La mission de lONU se prépare ą partir et sa crédibilité au sein de la société du Kosovo est épuisée.
Bon, alors, que nous reste-t-il ? Certains tablent sur la conclusion dun accord sur le Kosovo au sommet du G8 en Allemagne qui aura lieu dans deux semaines. Néanmoins, le voyage de Condoleezza Rice ą Moscou puis, il y a plus dune semaine, le sommet russo-américain de Samara - pourtant voué ą léchec - avaient suscité des espoirs semblables.
Pour ajouter aux complications, le Royaume-Uni exige de la Russie lextradition dun suspect dans laffaire du meurtre du dissident Alexander Litvinenko.
Dans une entrevue, diffusée vendredi par lONU dans son programme en langue serbe au Kosovo intitulé « Danas i Sutra » (« Aujourdhui et demain »), Andrey Dronov, chef du consulat russe ą Pristina, a réitéré que la Russie insisterait toujours pour que la solution au problčme kosovar soit acceptable ą la fois par la Serbie et par les Albanais du Kosovo. Il a ajouté : « La position de Moscou sur le statut du Kosovo reflčte avant tout les intérźts nationaux de la Russie ».
La Russie sest, dirait-on, mise dans une position oł nimporte quelle solution qui ouvrirait la porte ą lindépendance du Kosovo serait perēue comme une humiliation ; le résultat est que ses intérźts ne lui laissent plus le choix de continuer ą bloquer le processus. Ą linverse, les États-Unis répugnent maintenant ą lidée - dans le cas oł la Russie choisirait effectivement de faire obstruction - dencourager le Kosovo ą proclamer unilatéralement son indépendance pour ensuite la reconnaītre. Il devient de plus en plus évident quune telle initiative soulčverait beaucoup de problčmes. Les États de lUE pourraient trčs bien se diviser sur la question, et il est également possible que personne ne daigne suivre les États-Unis.
Dans tous les cas, sans une résolution du Conseil de sécurité de lONU, il serait impossible de remplacer lONU par lUE et lICO. Cest peut-źtre pour cela que les diplomates jugent prudent de laisser en place le systčme onusien, malgré ses faiblesses, jusquą ce que la question soit résolue.
Quand cela se produira-t-il ? Personne ne le sait. Et jusquą nouvel ordre, aucun diplomate nest préparé ą admettre le fait que la Russie a peut-źtre bel et bien réussi ą couler le plan Ahtisaari et, par la mźme occasion, ą faire plonger la région dans un nouveau cycle dinstabilité, sinon de violence.
Mais une chose au moins est certaine. Le Président russe Vladimir Poutine sest trouvé un curieux partenaire en la personne dAlbin Kurti, le chef du Mouvement pour lauto-détermination du Kosovo. Albin Kurti a toujours rejeté les négociations dAhtisaari parce que, disait-il, il est vain de sengager dans un processus qui a pour but de trouver un compromis, alors que les Albanais du Kosovo ne peuvent pas consentir ą un compromis sur lindépendance.
Vladimir Poutine donne donc raison ą Albin Kurti en réclamant précisément un compromis, mźme si aucun analyste, aucun diplomate et aucun politicien de la région - sauf en Serbie - na jamais entendu dire par quiconque quune telle chose était possible ou réaliste.
Bref, ą moins dune issue inattendue, la question est de savoir combien de temps les diplomates vont pouvoir agiter leurs jambes au-dessus du vide avant dadmettre que la solution au problčme kosovar devra źtre officiellement remise ą plus tard.
Aprčs la définition du statut, le Kosovo risque de connaītre de fortes turbulences politiques... Ces derničres semaines, les diplomates étrangers ont multiplié les efforts pour convaincre les partis albanais de conserver leur unité, au moins durant la période prévue de « transition » de 120 jours. Un accord a été signé au début du mois de mai ą New York en ce sens, mais depuis, les bagarres politiciennes ont déją repris.
Par Leonard Kerquki
Sur le conseil des diplomates américains ą New-York, les leaders des principaux partis albanais du Kosovo se sont mis daccord pour écarter pour le moment toute négociation sur un nouvel accord de coalition. Le Kosovo naura pas de gouvernement avant les prochaines élections, qui devraient źtre convoquées au terme de la phase de transition de 120 jours, prévue par le plan Ahtisaari.
Les dirigeants des partis politiques ont confirmé cette décision en signant laccord dit « de Pocantico », prčs de New-York Le but de cet accord est de prolonger le mandat du Groupe unitaire de négociations, qui soccupera des « grandes questions » liées au statut en mettant presque complčtement de cōté les tensions entre lopposition et le gouvernement.
Ainsi, du moins pour les 120 jours de la transition, personne ne pourra prétendre ą de nouveaux équilibres politiques. Durant cette période, la coalition actuelle entre la Ligue démocratique du Kosovo (LDK) et lAlliance pour lavenir du Kosovo (AAK) devrait fonctionner normalement. Quant au Parti démocratique du Kosovo (PDK) et au mouvement Ora, ils devront se mettre au service du gouvernement, en laidant ą appliquer laccord sur le statut proposé par Martti Ahtisaari.
Cependant, lopposition hésite encore ą reconnaītre publiquement cette entente, mźme si elle approuve les recommandations des diplomates étrangers. Hajredin Kuēi, vice-président du PDK affirme que cet accord a été passé dans le but de conserver lunité politique des Kosovars. Mais, selon lui, il y a des limites : « Lunité politique sentend jusquą la définition du statut final du Kosovo ».
Pour Hajredin Kuēi, la phase de transition prend fin dčs ladoption du statut. « Ensuite, les orientations politiques des différents partis reviendront au premier plan. Il ny aura plus dobjectif général comme aujourdhui ». Il affirme quaprčs lindépendance du Kosovo, toutes les options seront ouvertes, sans se prononcer sur loption privilégiée par lopposition dun gouvernement de grande coalition.
« Le PDK prend ses responsabilités pour respecter kes obligations quil a prises pendant les négociations, tandis que les relations entre la majorité et lopposition vont jouer leur rōle par la suite ». Au nom de lunité du pays, le porte-parole du mouvement ORA, Ylli Hoxha, explique que son parti va se montrer constructif.
« Nous sommes ą un tournant historique, cest pourquoi nous voulons contribuer ą la résolution de la question du statut du Kosovo et faire le maximum pour que ce processus soit résolu au plus vite. Les autres questions sont importantes, mais nous nous concentrons sur le statut ».
Le porte-parole évoque rōle de la majorité et de lopposition, soulignant que son parti va aider ą lapplication de laccord sur le statut. « La question du gouvernement appartient ą ceux qui ont obtenu la majorité des voix. Cest eux qui doivent évaluer sils sont ou non capables daffronter les défis au Kosovo. Pourtant, nous pensons que dans la période ą venir les défis vont źtre trčs grands et, avec un gouvernement comme celui que nous avons eu jusquą présent, il sera difficile dobtenir des résultats satisfaisants ą lavenir ».
Le porte-parole du groupe de négociations, Skender Hyseni, nous a déclaré que lopposition et la majorité allaient travailler ensemble durant la période de transition. « Les membres du groupe de négociation se sont engagés ą travailler ensemble pour lapplication du plan de Martti Ahtisaari, ą condition de régler tous les litiges avant cet accord ». Il semble donc bien que la rencontre de Pocantico a été décisive.
Comment donc lopposition a-t-elle accepter daider le gouvernement alors quelle réclamait auparavant la formation dun gouvernement de grande coalition, qui aurait été capable dappliquer cet accord ?
Le diplomate autrichien Wolfgang Petrisch explique ainsi les choses. « Ą New-York, nous avons discuté de notre rōle pendant les 120 premiers jours. Doit-il y avoir, comme dans chaque pays du monde, une opposition et une majorité ou bien doit-on prolonger la vie du Groupe unitaire de négociations, durant la période oł il faudra rédiger la Constitution et organiser les élections.
« Ą New York, lopinion des politiciens internationaux et des analystes était que le Groupe unitaire devait źtre maintenu mźme aprčs le vote de la Résolution, qui est un moment historique dune grande importance pour le Kosovo. Ensuite, les responsables politiques du Kosovo doivent soccuper ensemble de lapplication de laccord sur les 120 premiers jours. Aprčs ladoption de la loi sur les élections et aprčs les élections elles-mźmes, pourrra commencer la vie politique démocratique, avec un gouvernement et une opposition, comme partout dans le monde », ajoute Wolfgang Petrisch.
Selon lui, au début cela a été difficile ą accepter pour les leaders de lopposition, Hashim Thaqi et Veton Surroi, mais ils ont finalement acceptés, au nom de lunité dans cette période historique du Kosovo. Ainsi laccord sur le statut devrait-il źtre mis en oeuvre par tous les partis du Kosovo. Mais chacun avec des rōles différents. La LDK et lAAK au gouvernement. ORA et le PDK ą leur service.
Trčs engagé dans le dossier du Kosovo, le ministre des Affaires étrangčres dAlbanie, lécrivain Besnil Mustafa, a remis sa démission au Premier ministre Berisha. Les échéances politiques et diplomatiques des prochaines semaines sont pourtant essentielles, depuis lélection du nouveau Président albanais jusquau statut du Kosovo. Besnik Mustafaj explique sa décision par une « grande fatigue »...
Par Eljona Ballysha
Alors que la décision sur le statut final du Kosovo est imminente, le ministre albanais des Affaires étrangčres Besnik Mustafaj a présenté sa démission. Mźme sil était plus engagé que jamais dans le combat en faveur de lindépendance du Kosovo, le ministre na pas hésité ą présenter sa démission, au prétexte dune grande fatigue. Le Premier ministre Sali Berisha a accepté le principe de la démission, et les deux hommes se sont mutuellement remerciés pour leur collaboration durant cette période importante.
Immédiatement ą son retour de Macédoine, oł il sétait rendu en visite officielle, Besnik Mustafaj sest présenté chez le Premier ministre, demandant ą źtre reēu par Sali Berisha. La visite a duré deux heures, et les deux hommes ont discuté aussi bien des événements dans la région que des développements récents dans la politique intérieure albanaise. En sortant du bureau du Premier ministre, Besnik Mustafaj était toujours aussi décidé ą démissionner.
« Je vous communique ma décision de démissionner de mon poste de ministre des Affaires étrangčres, que jai déją annoncée au Premier ministre. Je voudrais souligner que la période oł jai occupé ce poste a été la période la plus extraordinaire de ma vie », a déclaré Besnik Mustafaj au cours dune conférence de presse. Il a justifié sa décision de quitter son poste par la fatigue dont il souffre depuis un moment.
Une période cruciale
Ainsi, alors que le Président de la République, désigné par consensus par le Parlement, doit źtre bientōt élu, de nouvelles tensions apparaissent. En plus des propositions connues des différents partis, les médias spéculent sur des candidats venus de la société civile, plus précisément des milieux littéraires, qui pourraient remplacer Alfred Moisiu ą la magistrature suprźme.
Ainsi, certaines déclarations de personnalités connues, les destructions de villas cōtičres et les séjours de lambassadeur albanais en Grčce, Vili Minarolli, ont provoqué des événements tout ą fait inattendus dans la diplomatie albanaise. Une telle situation exige un plus grand engagement pour affronter les imprévus. En effet, tout débordement ne serait pas sans conséquences pour le statut final du Kosovo. Les propositions émises par Besnik Mustafaj sur le Kosovo - ou bien lindépendance conditionnelle ou bien laffirmation quil ny aurait pas deux États albanais - ont orienté le débat sur le Kosovo vers lindépendance finale, qui est presque acquise.
Sali Berisha a exprimé son estime et ses remerciements ą Besnik Mustafaj pour la collaboration précieuse quils ont eue et sa contribution dans laccomplissement des objectifs du gouvernement.
Des sources proches du gouvernement et du Parti démocratique affirment que Sali Berisha aurait demandé au ministre de ne lui remettre sa démission quau mois de juillet, étant donné les impératifs diplomatiques auxquels le gouvernement albanais sera confronté dans le trimestre ą venir. Le plus important est bien sūr la question du statut définitif du Kosovo, dossier dans lequel Besnik Mustafaj était trčs impliqué.
De plus, une rencontre était prévue entre le ministre des Affaires Etrangčres albanais et la Secrétaire dEtat Américaine, Condoleeza Rice. Une visite importante est aussi prévue ą Tirana, celle du Président américain George Bush.
Malgré linsistance du Premier ministre, Sali Berisha, Besnik Mustafaj a rejeté loffre et nest pas revenu sur sa décision de quitter le poste quil occupait depuis le retour au pouvoir des Démocrates.