RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 110, Part II, 15 June 2007
 
RUSSIA ANGERED AT 'SECRET' TALKS ON KOSOVA... Russia's Foreign
Ministry on June 13 expressed anger that Russian delegates were not
invited to attend a meeting with Western powers about Kosova, saying
in a statement that these "secret discussions rather suggest that
unilateral scenarios for Kosovo's independence are being prepared."
The meeting in Paris on June 12 brought together diplomats from
Britain, France, Germany, Italy, and the United States, all of whom
are members of the international Contact Group leading efforts to
find a solution to the crisis over Kosova's future. Russia is also a
member of the Contact Group and the only one opposed to a UN
resolution that would enable Kosova to gain independence from Serbia.
"Russia was not invited to the meeting," the Russian Foreign Ministry
stated. "This fact in no way matches partners' declarations on
readiness to continue a search for compromise solutions." AG

..WHILE ITALY SAYS 'NO HURRY' ON KOSOVA DECISION. Italy's foreign
minister, Massimo D'Alema, on June 14 said that time is not a crucial
factor in deciding the future of Kosova, international media
reported. D'Alema told journalists in Rome that the international
community has "not abandoned" hope of a solution based on
international law and sanctioned by the United Nations. "We're not
worried by the fact that this might need some time," he said. "We are
not in a particular hurry. It is something that should be done, above
all, well. And if 'soon' and 'well' don't go together, 'well' should
win out over 'soon.'" U.S. President George W. Bush on June 10 called
for a decision "now" on Kosova's future, while French President
Nicholas Sarkozy is proposing six more months of bilateral talks
between Belgrade and Prishtina (see "RFE/RL Newsline," June 11,
2007). Like Bush and Sarkozy, D'Alema said the notion that Serbia
might enjoy sovereignty over Kosova is "unthinkable." Kosova has been
under UN administration since NATO troops intervened in 1999 to halt
fighting between Serbian forces and Kosovar Albanian separatists. AG

SERBIA LINKS EU BID WITH KOSOVA ISSUE. Serbian Prime Minister
Vojislav Kostunica on June 13 welcomed the EU's decision, made the
same day, to resume talks with Serbia on a Stabilization and
Accession Agreement (SAA), but stated that "at the same time we
strongly insist on the EU respecting our internationally recognized
borders and the fact that Kosovo is an inalienable and integral part
of Serbia's territory" (see "RFE/RL Newsline," June 14, 2007). The
resumption of preaccession talks "offers a good opportunity for the
EU to show clearly that it looks on Serbia as a partner, which means
full respect for the sovereignty and territorial integrity of
Serbia," Kostunica said in a statement, international and local media
reported. Kostunica did not indicate how Belgrade would react if the
EU's members of the UN Security Council were to back independence for
Kosova. EU Enlargement Commissioner Olli Rehn told journalists on
June 13 that the EU views the accession process as unrelated to the
status of Kosova. Rehn also warned Serbia against forging overly
close ties with Russia, the chief champion of Serbia's opposition to
independence for Kosova. Everyone wants good relations with Moscow,
Rehn said, "but it is important to recall that one has to be careful
that when hugging even a friendly big bear, one wouldn't be
suffocated." The U.S. ambassador to Serbia, Michael Polt, on June 13
described recent comments by Serbia about Kosova as "truly
disappointing, for we never used such rhetoric when it comes to
Serbia," local media reported the same day. "We respect Serbia's
stance over Kosovo, but we simply do not agree with it," Polt stated.
AG

KOSOVA OPENS COMPETITION FOR NEW FLAG. Kosovar Albanian leaders on
June 13 launched a competition for a flag for an independent Kosova,
local media reported the same day. Under the rules of the
competition, which reflect stipulations made in a UN proposal that
paves the way for Kosova's independence, proposals "should reflect a
commitment to a common future in a spirit of respect and tolerance in
Kosova." The terms of the competition state that proposals must not
feature an eagle, or use only the colors of the Albanian flag (black
and red) or the Serbian flag (red, white and blue). The rules
therefore prohibit the adoption of a black double-headed eagle on a
red background -- the flag of Albania and the flag under which
Kosovar separatists fought in 1998-99. Since 1999, when the UN
assumed responsibility for the region, the UN's flag has served as
Kosova's flag. Proposals must be submitted within two weeks. The
winner will receive 10,000 euros ($13,300). The process of deciding
on the symbols, the constitution, and the passport of the putative
state has so far been fitful and tense (see "RFE/RL Newsline," March
13, April 23, and May 21 and 30, 2007). AG
 
 

----------------------------------

http://balkans.courriers.info/article8459.html
BIRN - 14/06/2006 : Quel drapeau pour le Kosovo ?
Traduit par Benoīt Frogerais
Publié dans la presse : 14 juin 2007
Mise en ligne : vendredi 15 juin 2007
Sur la Toile
logo MOT 658

Le Kosovo est ą la recherche de son futur drapeau. L’équipe unitaire de négociation a lancé une compétition internationale, offrant un prix de 10.000 euros au lauréat. Beaucoup de questions se posent : que doit représenter ce drapeau ? Quels sont les écueils ą éviter ? Comment symboliser la multiethnicité ? Une seule chose est certaine : toute représentation d’un aigle bicéphale, qui figure dans les emblčmes de l’Albanie et de la Serbie, est interdite.

Mercredi dernier, l’équipe unitaire de négociation, réunissant les principaux responsables politiques chargé de la définition du statut du Kosovo, a annoncé l’ouverture d’un concours international pour la création du drapeau et des emblčmes du futur État indépendant du Kosovo.

La commission créée par l’équipe unitaire a déclaré que le drapeau et l’emblčme devraient źtre composés d’un motif et d’un agencement de couleur simples, sans mots, slogans ou devises. Les critčres stipulent que les symboles étatiques devront źtre « uniques, originaux, facilement identifiables et propres ą refléter le désir du peuple kosovar d’intégrer les institutions européennes et atlantiques ».

Dans une déclaration publiée par l’équipe unitaire, il est clairement spécifié qu’« aucune proposition ne devra représenter ou ressembler au drapeau ou ą l’emblčme d’un autre État, d’un parti politique, d’un mouvement ou d’une institution du Kosovo, ni impliquer une allégeance ą une communauté ethnique particuličre du Kosovo ».

Cette déclaration précise mźme que « le symbole de l’aigle ne devra pas źtre utilisé, car il rappellerait le symbole d’autres États, tout comme les agencements des couleurs rouge et noir ou des couleurs rouge, blanche et bleu ». Le but : distinguer le futur drapeau du Kosovo de ceux de ses deux voisins, l’Albanie et la Serbie.

Le drapeau de l’Albanie représente un aigle bicéphale noir sur un fond rouge. Le drapeau de la Serbie est composé de trois rayures horizontales rouge, blanche et bleue, et ses armoiries représentent un aigle bicéphale blanc.

Formellement, le Kosovo reste une partie de la Serbie, bien que 90% de sa population soit d’origine ethnique albanaise. L’ONU administre le Kosovo depuis 1999, date ą laquelle l’OTAN a cessé les attaques lancées afin de stopper le nettoyage ethnique présumé des Albanais du Kosovo par la Serbie.

Le plan de l’ONU pour l’indépendance du Kosovo, ébauché par l’envoyé spécial Martti Ahtisaari, est bloqué par la Russie, membre permanent du Conseil de sécurité, et rejeté par la Serbie.

D’aprčs le plan Ahtisaari, le futur drapeau du Kosovo, ainsi que son sceau et son hymne, devront refléter le caractčre multiethnique du territoire.

Toute personne désirant participer ą cette compétition est éligible. La personne dont la proposition sera retenue recevra un prix de 10.000 euros, les deuxičme et troisičme lauréats obtenant respectivement 7.000 et 5.000 euros.

----------------------------------

http://gazetametropol.com/forumlexomesazh.php?id=1335

Emri Mbiemri: Skender Zogu
Data: E Enjte, 14 Qershor 2007
Shteti: France
Subjekti: Flamuri i Kosovės
Si mbasė lajmet ngėrkesa me i largue simbolėt kombėtarė kuqė e zi me shqipojėn dy krenarė,nė krijimin e flamurit shtetit kosovarė,ashtė njė gabim i madhė historik. Fakti qé Shqiptarėt tė Kosovės jane idhėtarėt tė identitetit kombetarė dhe pėrfaqsojnė ma tepėr se 95% popullsisė nukė duhet tė pranohet propozimi i BE. Pamvarsija shtetit kosovarė meriton njė flamurė "kuqe e zi" pėr shembull me fondin kuqė dhe me stemėn e zi Skenderbeut si mbas, pėr shembell, busti i heroit tonė tė Odhise Paskali té vjetit 1937. Simbolet tė kombėsisė nukė ndėrshojnė pėr ēeshtje prezencės minoritetve. Rroftė Kosova.

Le fait de vouloir supprimer les symboles nationaux albanais du futur drapeau de l'Etat de Kosova, (l'aigle ą deux tźtes sur fond rouge et noir) serait  une faute grave commise contre l'ethnicité albanaise. Dans aucun pays souverain le drapeau national prend en compte l'existence de minorités. 

Les Albanais de Kosova représentent plus de 95% de la population et,  et si l'on recherche une distinction entre le nouvel Etat et l'Albanie, le drapeau du Kosova devrait źtre doté du casque jaune de notre héros national, Skenderbej, entouré d'un cercle noir le tout sur fond rouge. On peut envisager de faire figurer le buste noir de Skenderbej sur fond rouge (d'apres celui de Odhise Paskali  1937). 

Il ne fait aucun doute que la volonté de porter atteinte ą l'histoire de la nation albanaise est une visée de nos ennemis serbo-grecs et il est dommage de constater le manque de courage de l'Union Européenne pour assumer les droits fondamentaux d'un peuple qui lutte pour recouvrir sa liberté, sa dignité et son indépendance. 

La Nation albanaise est unie par son origine, par le mźme lien de sang, par une mźme langue dont l'histoire est témoin. Nous resteront fidčles ą nos symboles  et toucher ą notre drapeau serait une offense ą tous ceux qui ont donné leur vie pour sauvegarder notre identité nationale. Le Kosovo a été donné injustement par les grandes Puissances ą l'époque ą l'ex-Yougoslavie, qui n'existe plus. Les ex-républiques de la fédération yougoslave ont choisi librement leur drapeau et il devrait en źtre de mźme pour le Kosovo."



----------------------------------

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 108, Part II, 13 June 2007
 
ALBANIAN OPPOSITION TO BOYCOTT FIRST ROUND OF PRESIDENTIAL VOTE. Edi
Rama, the leader of Albania's opposition Socialist Party, said on
June 11 that five opposition parties intend to boycott the first
round of presidential elections, local media reported on June 11-12.
The president is elected by parliament and requires a two-thirds
majority, which is impossible to achieve without the support of the
five parties. The election can run to five rounds. Rama said the
opposition believes the ruling coalition wants to impose Bamir Topi,
the chief of the coalition's leading parliamentary party, the
Democrats, rather than search for a consensus candidate. The
election, the first round of which is scheduled for June 20, has
already proven contentious and there has been little enthusiasm about
the expressed willingness of President Alfred Moisiu to stand as a
consensus candidate, as he did in 2002 (see "RFE/RL Newsline," March
9 and April 11, 2007). Albania has already had one highly divisive
set of elections this year, for mayoralties and local councils. The
Socialists won that election with just over 50 percent of the total
(see "RFE/RL Newsline," June 11, 2007). AG
 
 
 
 
12.06.2007 17h00
xinhua - Albanie : l'opposition menace de boycotter la présidentielle

Les partis d'opposition albanais ont annoncé lundi qu'ils boycotteraient le premier tour des élections présidentielles du fait qu'il n'y a pas de consensus sur les candidats pour le poste du président.

Le gouvernement, dirigé par les Démocrates, a choisi le chef adjoint du parti démocratique Bamir Topi comme candidat, alors que l'opposition, dirigée par les Socialistes, insiste pour élire un prochain président issu de son bloc, mais refuse d'approuver la nomination de l'ancien dirigeant socialiste, Fatos Nano.

Le président albanais est élu par une majorité des trois cinquičmes au Parlement comptant 140 sičges, celui-ci doit organiser le 20 juin prochain le premier des cinq tours pour choisir un successeur afin de remplacer le président en exercice, Alfred Moisiu, dont le mandat expire le 24 juin.

Si l'opposition boycotte toute la procédure du vote, l'échec de l'élection d'un président pourrait entraīner des élections générales anticipées dans le pays.

George W. Bush, le premier président américain ą se rendre en visite en Albanie, a appelé dimanche le gouvernement et l'opposition albanais ą faire le nécessaire pour que le pays puisse adhérer ą l'OTAN, ce ą quoi l'Albanie aspire depuis longtemps.

 

Source: xinhua

 

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

Me rastin e pėrfundimit tė vizitės sė suksesshme tė presidentit Bush, PLL me anė tė kėsaj deklarate u bėn tė ditur mediave vlerėsimin dhe konsideratat e saj tė cituara prej kryetarit Ekrem Spahiu.

Tiranė, mė 11 qershor 2007

Deklaratė pėr mediat

Bilanci i shkėlqyer i vizitės sė Presidentit Bush, konfirmoi katėrcipėrisht dhe nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme saktėsinė e pozicionimit proamerikan tė themeluesve tė PLL dhe lidershipit tė saj nė tė gjitha kohėrat, si dhe pėrzgjedhjen e pėrkryer tė SHBA-ve si aleat strategjik nė mbėshtetje tė kauzės sė shqiptarizmės, si model politiko-qeverisės dhe i demokracisė pėr popullin dhe kombin shqiptar

Qėndrimi konsekuent dhe vendosmėria e palėkundur e Presidentit Bush dhe SHBA-ve pėr pavarėsimin e padiskutueshėm tė Kosovės shqiptare, pėrmbushi aspiratat e shqiptarėve, pėr tė cilat ne legalistėt kemi tė drejtė tė ndjehemi tė lumtur, ngaqė po realizohet objektivi ynė mė i rėndėsishėm programor.

Mesazhi i presidentit Bush pėr anėtarėsimin e afėrt tė Shqipėrisė nė NATO, ėshtė treguesi mė i qartė i drejtėsisė sė kauzės sonė pėr krijimin dhe mbėshtetjen e aleancave strategjike, nė funksion tė mbrojtjes ushtarake dhe politike tė kombit dhe popullit shqiptar nė rajon.

Vlerėsimi i Presidentit Bush ndaj qeverisė shqiptare pėr luftėn e saj kundėr korrupsionit dhe pėrkushtimin pėr realizimin e reformave, ėshtė mbėshtetje e fuqishme pėr qeverinė Berisha dhe maxhorancėn e dalė nga zgjedhjet e 3 korrikut 2005.

Mesazhet e Presidentit Bush janė inkurajim pėr tė gjithė klasėn politike shqiptare nė rrugėn pa kthim drejt demokratizimit dhe zhvillimit tė Shqipėrisė, dhe njėkohėsisht janė detyrim pėr bashkėpunimin e gjithė spektrit politik pėr zgjidhjen hap pas hapi tė ēėshtjes kombėtare, shpejtimin e proceseve integruese nė strukturat euroatlantike dhe reformat e duhura, pėr kompensimin e kohės sė humbur.    

----------------------------

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 106, Part II, 11 June 2007

G8 MEETING ENDS WITHOUT AGREEMENT ON KOSOVA... The leaders of the
world's leading industrialized states, the Group of Eight (G8),
failed at their summit in Heiligendamm, Germany, to agree on how to
proceed in efforts to resolve the final status of Kosova,
international media reported on June 8, at the end of the three-day
summit. The closing communique said that there were "different views
on substance and on the way forward" regarding Kosova's future, while
the summit's host, German Chancellor Angela Merkel, said at the
closing conference that talks on Kosova were "constructive" but not
"easy," adding that while "time is pressing." the G8 leaders want a
"consensus-based solution." Russia appears to have reiterated in
private, as it has in public in recent weeks, that it is prepared to
veto a UN Security Council resolution that imposes a solution on
Serbia. Asked on June 8 if Russia threatened to use a veto, French
President Nicolas Sarkozy said, "I think one could say it like that."
The outcome of the meeting disproved claims carried by Reuters on
June 7 that the G8 leaders had agreed to a proposal by Sarkozy that
Belgrade and Prishtina should return to the negotiating table for six
months, at the end of which, in the absence of any agreement, the UN
would adopt the Ahtisaari plan (see "RFE/RL Newsline," June 8, 2007).
The summit communique gave no indication of the course of
discussions, but Sarkozy's late attempt to broker an agreement --
which broke with the previous French position that there is no reason
to delay a decision -- not only dominated reports on the summit, but
also appeared to be the focal point of diplomatic efforts, with
Sarkozy saying that "sherpas" -- diplomats -- and the "political
directors" of the eight countries' foreign ministries "worked for
several hours overnight on Kosovo." Sarkozy's own comments raise
doubts about the prospect of Russia accepting his proposal. "We
cannot have a delay to let Belgrade and Pristina hold talks unless
all the actors, notably the Russians, consider that the independence
of Kosovo is an inevitable outcome," he said. Russia has given no
indication that it is prepared to accept independence for Kosova. AG

..PROMPTING FRUSTRATION IN KOSOVA, MIXED REACTION IN SERBIA. Kosovar
Albanian politicians responded to the apparent lack of progress at
the G8 summit with a chorus of calls for Kosova to be granted
independence immediately, according to reports in the Kosovar and
international media. "We cannot wait forever," Kosovar Prime Minister
Agim Ceku told AP on June 8. "Give us clarity, give us freedom, and
let us go." According to AP on June 8, Veton Surroi, a key member of
Prishtina's negotiating team, said, "Kosova cannot be kept hostage by
a veto threat," while the region's main opposition figure, Hashim
Thaci, said that "the time for independence is now. Every day that is
wasted is bad, it could cause new dilemmas." The head of the UN
Mission in Kosova (UNMIK), Joachim Ruecker, told local journalists
after meeting with Kosovar Albanian leaders on June 8 that they
responded very calmly to Sarkozy's proposal, the news service
KosovaLive reported the same day. In Serbia, comments by political
leaders focused on French President Sarkozy's suggestion of a
time-limited return to the negotiating table. The speaker of Serbia's
parliament, Oliver Dulic, said a delay would be good because it would
present "an attempt to move forward the negotiating process," AP
reported on June 8. That upbeat assessment was not shared by Slobodan
Samardzic, the minister for Kosovo-Metohija, as Serbs call the
province. Samardzic told Radio-Television Serbia on June 8 that the
Kosovar Albanian leaders would simply slow down talks if the Sarkozy
process were adopted. "Why should the Albanian delegation negotiate
with Belgrade at all, if it seems that, should an agreement not be
reached within six months, it would gain independence for
Kosovo-Metohija?" he asked. AG

RUSSIAN, SERBIAN LEADERS PLEASED AT G8 SUMMIT... Russian President
Vladimir Putin and Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica both
expressed satisfaction at the course of the G8's discussions about
Kosova when they met on June 9 in St. Petersburg. According to the
Russian news agency RIA Novosti, Putin said that "the impression I
had was that our G8 colleagues were receptive to our arguments." He
offered no details. Kostunica was fulsome in his appreciation of
Russia's support, saying that "it was only thanks to Russia's
principled position that the intention of the Security Council to
pass a resolution, which would have been a direct negation of the UN
Charter, was thwarted," Radio-Television Serbia reported. Kostunica
argued that Russia's stance "has preserved the most basic principles
on which the whole, contemporary international order is based."
Before the meeting, Serbian media said Kostunica would discuss new
ideas intended to lead to a compromise solution, but neither leader
revealed how that the summit had affected their views. Instead, they
repeated their joint stance that the future of Kosova should be
decided by Serbs and Kosovar Albanians alone in open-ended talks
mediated by a new UN envoy. According to the Serbian broadcaster B92,
Serbian President Boris Tadic said on June 9 that no one he has met
in his "innumerable international meetings" has been able "to predict
what might happen in the UN Security Council with respect to Kosovo."
AG

..AND SERBIA PROMISES 'BIGGER' OPPORTUNITIES FOR RUSSIAN BUSINESS.
During his meeting with the Russian president, which took place on
the sidelines of an international business forum in St. Petersburg,
Serbian Prime Minister Kostunica urged Russian businesses to invest
in Serbia, with Reuters quoting him as saying Serbia will offer them
"opportunities much bigger" than at present. Kostunica appears to
have offered no explanation, but a slew of recent articles in the
Serbian media have highlighted the growing interest of Russian
business in Serbia. Since the formation of a new government in
mid-May, Belgrade has invited Russian investment in the energy,
metallurgical, and financial industries. Belgrade rebuffed previous
Russian efforts to enter those sectors. The Russian carrier Aeroflot
is currently in pretender talks to buy the Serbian national carrier
JAT, and the owners of Moscow's Sheremetyevo Airport have expressed
an interest in buying Belgrade airport, the Russian daily
"Kommersant" reported on June 4. According to Reuters on May 30,
Deputy Prime Minister Bozidar Djelic promised the same day that
Russian investors would receive "special attention," specifically
linking this to Russia's stance on Kosova. Djelic stressed, however,
that this would be special assistance in preparing tenders rather
than special consideration in the decision-making process. A recent
report indicated that in at least one arms deal, Serbia has based its
decisions on Russia's stance (see "RFE/RL Newsline," May 29, 2007). A
separate aspect of economic cooperation relates to Russia's
Soviet-era debt to the former Yugoslavia, which Russia has been
settling in recent months. In Serbia's case, the agreement includes a
Russian commitment to modernize a Serbian power plant and write off
part of Serbia's gas bill (see "RFE/RL Newsline," May 2, 2007). The
daily "Danas" wrote on June 5 that the "doors have started to open"
to Russian investors "only of late." It cited official figures that
indicate that Russian businesses invested a little over $40 million
in Serbia since 2000 and spent another $257 million in four
privatization deals. This compares with foreign investment totaling
$4.1 billion in 2006 alone. AG

U.S. PRESIDENT MAKES HISTORIC TRIP TO ALBANIA... Albanians gave an
enthusiastic reception to George W. Bush, who on June 10 became the
first U.S. president to visit Albania, local and international media
reported the same day. Local media say that 15,000 law-enforcement
officers were involved in security efforts, but Bush appeared to
throw security concerns aside during a walkabout in the small town of
Fushe Kruje, during which he was kissed numerous times. Commentators
and politicians alike have described Albania as the most pro-American
state in the world (see "RFE/RL Newsline," April 27, and May 17, 25,
and 30, and June 1, 2007). Reports indicate an influx of visitors
from the countryside and other towns into Tirana, and the daily
"Gazeta Shqiptare" reported on June 10 that some 2,000 Kosovar
Albanians crossed the border to greet Bush. At a press conference,
Albanian Prime Minister Sali Berisha touched on three factors that
commentators typically give to explain Albanians' enthusiasm: the
United States as a symbol of democracy for a country seeking to
distance itself from its communist past; an appreciation of the U.S.
role in neighboring Kosova; and the United States' recognition of
Albanian statehood 85 years ago and its efforts to quell claims on
its territory. Berisha hailed the United States as "a great friend of
my nation," the trip as a "beautiful...historic day," and Bush as
"the greatest and most distinguished guest we have ever had in all
times." In one of many demonstrations of public and political
enthusiasm for the visit, Tirana's city council renamed a street near
parliament after Bush. In a poll released on June 4 and cited by the
newspaper "Tema" on June 7, 61 percent described the United States as
the best defender of Albanian interests in the world and two-thirds
said they believe Washington will soon recognize Kosova as an
independent state. Commentaries were not all positive: Washington's
stringent security demands met with some resentment, while the
government's welcome of the U.S. president was seen by some as an
appropriation of the visit (see "RFE/RL Newsline," June 1, 2007). A
commentator in "Gazeta Shqiptare" on June 8 said ministers are no
longer just "incompetents" and "morons," but also "sycophants,"
adding that the government decked Tirana out with as many flags as
the communist regime had for a visit by Soviet leader Nikita
Khrushchev. AG

..AND REITERATES SUPPORT FOR KOSOVA'S INDEPENDENCE... In his most
important public comments, Bush said that, in Washington's policy on
Kosova, "independence is the goal. That's what the people of Kosovo
need to know." The U.S. president told a news conference that EU
leaders "hope that there is some way that we can reach an
accommodation with a variety of interests, so that the transition to
independence will be as smooth and easy as possible. But if it's
apparent that that's not going to happen in a relatively quick period
of time, in my judgment, we need to put forward the resolution.
Hence, deadline." Bush added that "sooner rather than later, you've
got to say enough's enough: Kosovo's independent." He continued:
"There just cannot be continued drift, because I'm worried about
expectations not being met in Kosovo.... And, therefore, we'll push
the process," which he said should end "now." In an interview given
to Albanian television on May 31, Bush said the visit was intended to
show Albanians that "America knows that you exist," and that he views
Albania as an example of a "Muslim people who can live in peace."
Bush reiterated the message during his trip, calling Albania "a model
of religious tolerance," and Albania sought to underscore his view by
presenting him with an 18th-century Orthodox icon featuring the
Madonna and the baby Jesus flanked by two mosques. The size of
Albania's Christian communities is unclear, but is thought to be a
little over 30 percent. A recent claim by the head of the Albanian
Orthodox Church that Albania "is no longer a typically Muslim nation"
was angrily dismissed by some politicians as "an expression of
ignorance" (see "RFE/RL Newsline," May 2, 2007). AG

..AND MEETS LEADERS OF WOULD-BE NATO MEMBERS. U.S. President Bush
also met with the prime ministers of Albania, Croatia, and Macedonia,
whose countries all hope to receive invitations to join NATO in April
2008. Bush gave no public promises about an admission date, saying in
his press conference with Albanian Prime Minister Berisha that "I
look forward to welcoming you someday into NATO." However, he
reiterated Washington's support for their bids. The Macedonian news
agency MIA on June 10 quoted Macedonian Prime Minister Nikola
Gruevski as saying Bush was "very positive" and strongly supportive
of the three countries' bids, while, according to the Croatian news
agency Hina, Croatian Prime Minister Ivo Sanader said, "NATO
membership is in the offing." Albania has contributed troops to
international missions in Afghanistan, Bosnia-Herzegovina, and Iraq,
and "The New York Times" on June 9 quoted Albanian President Alfred
Moisiu as saying that "they will continue to be deployed [in Iraq] as
long as the Americans are there." Bush acknowledged Albania's
contribution to those missions by decorating some of its servicemen.
Albania's cooperation with Washington has also extended to the offer
of asylum, currently being processed, for five Uyghurs detained for
years at Guantanamo Bay, and its decision not to sign an agreement
with the International Criminal Court to extradite suspected war
criminals (see "RFE/RL Newsline," March 8 and May 21, 2007). "The New
York Times" reported on June 10 that China has been seeking the
Uyghurs' expulsion from Albania. Tirana refused, but has also refused
to accept more Uyghur detainees from Guantanamo Bay. AG

ALBANIA WRAPS UP LOCAL ELECTIONS. Sixteen weeks after Albanians first
went to the polls, Albania's Central Election Commission on June 8
issued the final results of local elections, local media reported the
same day. Prime Minister Berisha initially hailed the February 18
elections as "the best ever held in Albania," even though election
day had been set back by a month because, according to the
Organization for Security and Cooperation in Europe's (OSCE) final
election report, the electoral process was "frequently stalled and
seemed to be close to the point of collapse on repeated occasions"
(see "RFE/RL Newsline," February 21, 2007). Berisha's assessment was
swiftly cooled by OSCE monitors, who found that, despite some
"measurable improvement," the elections fell short of international
standards, with 23 percent of the vote counts being classified as
"bad" or "very bad." The Central Election Commission was obliged to
sift through numerous complaints, some of them caused by provisions
in the deal that saved the elections from collapse in January. After
the vote, some members of the opposition Socialist Party called for
early parliamentary elections, and in late April threatened to form a
"human barricade" to prevent a fresh poll in one particularly
contentious constituency, Elbasan. In one contested area, in a
district of Tirana, the winner was decided by a lottery. More
commonly, in 20 of Albania's 384 electoral constituencies, elections
were reheld on May 6 and -- in two cases -- on June 3. The reruns,
which involved over 100,000 of the country's roughly 2.9 million
voters, did not affect the overall result, with the Socialists
winning most of the seats for councilors and mayors in the largest
urban areas. Albania's parliament is due to elect the country's
president soon. The run-up to those elections has also been
contentious, with some members of the opposition calling for early
parliamentary elections (see "RFE/RL Newsline," April 25, and May 4,
7, and 11, 2007). AG

MACEDONIAN GOVERNMENT WINS VOTE OF CONFIDENCE... The Macedonian
government on June 7 survived a vote of no confidence brought against
it by the country's leading opposition party, local media reported
the same day. The Social Democratic Union (SDSM) argued that, since
winning power in July 2006, the government has lost the country's
confidence for reasons that include its alleged failure to keep
promises relating to foreign investments, its handling of Macedonia's
bids for membership of the EU and NATO, its tax policy, its reform of
the judiciary, and a deal struck with the largest ethnic-Albanian
party, the Democratic Union for Integration (BDI), which in late May
ended a boycott of parliament after securing major concessions (see
"RFE/RL Newsline," May 31, 2007). The motion mustered 43 votes out of
120, well below the 65 cast for the government. According to the news
agency Makfax, supporters of the government called the motion a "stab
in the back" and an "antistate project" as it came ahead of a June 10
meeting with U.S. President Bush in neighboring Albania, a meeting
that could be a crucial moment in Macedonia's bid for NATO
membership. AG

..AND REJECTS MINISTER'S RESIGNATION.
Macedonian Prime Minister
Nikola Gruevski on June 8 refused to accept the resignation of his
interior minister, Refet Elmazi, the MIA news agency reported the
same day. Elmazi tendered his resignation amid a controversy over a
police raid on an ethnic-Albanian border village in which a search
for illegal arms yielded just two rifles and scores of bullets.
Villagers accused the police of physically abusing members of one
family. The raid, which was conducted on May 23, aggravated tensions
between ethnic-Albanian political parties and the government, which
had just expanded to include a second ethnic-Albanian party (see
"RFE/RL Newsline," May 22, 2007). Elmazi himself said the raid "cast
a shadow on the exceptional successes" of his party, the Democratic
Party of Albanians (PDSh), and accused elements in the Interior
Ministry that "do not want the PDSh to take the credit for
establishing order and peace in areas where ethnic Albanians live" of
setting up "a number of obstacles and traps." On June 6, Gruevski
said that his party, the Internal Macedonian Revolutionary
Organization (VMRO-DPMNE), and the PDSh have largely cleared up past
"misunderstandings," MIA reported the same day. Makfax reported on
June 7 that the Tanusevci raid was also cited by the deputy head of
the SDSM, Igor Ivanovski, as a factor in the vote of no confidence
brought against the government, which was also accused of
politicizing the Interior Ministry. AG

 

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=42972
  
Zogu Vs. Noli dhe monedha e pajtimit
ASTRIT LULUSHI, SHBA
10 Qershor  Thuhet se Banka e Shqipėrisė po pėrgatitet tė nxjerrė nė qarkullim njė kartėmonedhė tė re me pamjet e saj tė kundėrta tė mbizotėruara nga dy figura historikisht kundėrshtare. Ahmet Zogu dhe Fan Noli thuhet se janė personalitetet mė tė spikatura tė historisė shqiptare tė periudhės midis dy luftėrave. Ngjarjet qė ata u dhanė formėn, do tė bėheshin pėrcaktuese pėr historinė e mėpastajme shqiptare. Por ishin zhvillimet e vitit 1924 qė e drejtuan vėmendjen e tė gjithėve nė rivalitetin midis tyre; nė ēėshtjet qė i ndajnė ata mė shumė se sa i afrojnė.

Mė 1924, midis Zogut dhe Nolit zhvillohej luftė, e cila nga larg dukej si njė garė mes tė mirės e tė keqes. “Fan Noli simbolizonte dijen, demokracinė e pėrparimin; Ahmet Zogu pėrfaqėsonte padijen, autokracinė e reaksionin. Konkursin e fitoi mė i keqi”, shkruante dikush nė shtypin shqiptar tė diasporės nė atė kohė. (J.Tomes)

“Gabuam, Gurakuq!” mendohet tė kenė qenė fjalėt e fundit tė Nolit nė tokėn shqiptare.(P.Tako) Pas pak, anija me tė dhe ministrin Luigj Gurakuqi nė bord do t’i largohej me nxitim brigjeve shqiptare. Forcat e Zogut po afroheshin. Revolucioni i Qershorit kishte dėshtuar. Noli kishte humbur. Megjithėse arsyet e dėshtimit dihen, duket se nga kjo humbje Noli kuptoi se njė politikan e ka mė tė lehtė tė tregohet idealist kur ndodhet nė opozitė, por ndryshe ai vepron kur ndeshet me realitetin e ashpėr tė drejtimit tė pushtetit. Kėtė, Noli duket se e mėsoi nga pėrvoja. Pas kėsaj ai kurrė nuk u mor mė me politikė.

Zogu e Noli janė gjykuar, rigjykuar e do tė vazhdojnė tė rigjykohen.

Kjo ėshtė natyra e historisė; ēdo brez dėshiron ta shkruajė atė siē e sheh vetė, nga kėndvėshtrimi i kohės qė jeton dhe jo siē e kanė parė tė tjerėt para tij, nga perspektiva e kohės sė tyre.(R. G. Collingwod) Zhvillime tė tilla, ashtu si objektet e mėdha, mund tė shikohen mė mirė e marrin kuptim vetėm kur shikohen larg, pasi nga afėr ato duken pa kuptim. Gjykime ndaj Zogut e Nolit nuk kanė dhėnė vetėm historianėt. Akuzat e dėnimet e rrepta ata nuk ia kursyen as njėri-tjetrit. Noli e dėnoi “tradhtarin, tė shiturin te serbėt” me vdekje nė mungesė, ndėrsa Zogu e dėnoi “agjentin e Moskės, bishorin e kuq” me “syrgjyn gjallė ….”.

Por pėrveē fatit tė njėjtė, njė pjesė tė jetės dhe vdekjes nė mėrgim, Zogu e Noli kishin edhe gjėra tė tjera tė pėrbashkėta. Fatkeqėsia ishte se si dy shqiptarė ata nuk arritėn tė bashkėpunonin. Ashtu si Zogu, edhe Noli erdhi nė pushtet me mjete jokushtetuese. Kabineti i tij kurrė nuk iu nėnshtrua shqyrtimit nė parlament dhe pėr sa kohė nė pushtet, zgjedhjet kurrė nuk u zhvilluan. Mania e tyre se shpėtimi do tė vinte vetėm nga jashtė, bėri qė ata tė humbitnin bazėn e pushtetit. Shumė prej periudhės 6-mujore tė qėndrimit nė pushtet, Noli e kaloi jashtė vendit, pranė Lidhjes sė Kombeve, nė kėrkim tė ndihmave financiare dhe njohjes diplomatike.(O. Pearson) Kur ai u kthye nė tetor, ēdo gjė ishte pėrfshirė nga kaosi, ndėrsa mbėrritja nė dhjetor e pėrfaqėsisė sovjetike e tronditi atė. Megjithėse nuk pranoi tė takohej me pėrfaqėsuesit sovjetikė, prania e tyre qoftė edhe disaditėshe vulosi fatin e qeverisė dhe tė vetė Nolit si politikan. Nga ana tjetėr, kthimi i Zogut nė pushtet me ndihmėn e trupave serbe me 1924, bėri qė shumė vetė ta shihnin me dyshim atdhetarizmin e tij.

Vetėdija pėr kėtė gabim, apo pėr tė provuar se ai nuk ishte vegėl serbe, e shtyu Zogun tė hidhej plotėsisht nė krahėt e Italisė, qė nė atė kohė pėrpiqej pėr hegjemoni, synime qė binin ndesh me interesat dhe pretendimet serbe e greke ndaj trojeve shqiptare. Pak ėshtė theksuar se Noli e Zogu, fillimisht ishin nė aleancė, e cila mendohet se nisi nė krye tė viteve 1920, kur Zogu u bė njė nga nxitėsit dhe pėrkrahėsit kryesorė pėr krijimin e njė kishe autoqefale ortodokse shqiptare, tė cilėn ai e shikonte si faktor forcues e bashkues tė kombit. (J. Tomas)

Nė vitin 1921, A. Zogu luftonte pėr shtypjen e trazirave dhe sigurimin e qeverisė provizore; ai ishte ministėr i Brendshėm. Noli bėnte ē’ishte e mundur pėr pėrmirėsimin e imazhit tė Shqipėrisė nė arenėn ndėrkombėtare; ai ishte ministėr i Jashtėm nė tė njėjtin kabinet tė Xhaferr Ypit. Gjithashtu, ata ishin edhe anėtarė tė tė njėjtit grupim politik, Partisė Popullore. Por, ndėrsa Zogu i pėrkiste krahut konservator, Noli bėnte pjesė nė krahun liberal tė kėsaj partie. Dhe ashtu si nė ministritė qė drejtonin, Zogu konservator pėrpiqej pėr ruajtjen e gjendjes/rendit, ndėrsa Noli liberal synonte pėrmirėsimin e gjendjes nėpėrmjet ndryshimit tė imazhit tė vendit nė botė.

Noli ishte pėrfaqėsues i diasporės nė parlament. Shqiptarėt e Bostonit dhe mijėra tė tjerė tė kthyer nga Amerika nė fillim tė viteve 1920, ishin pasuesit e tij. Pėrkrahės tė tij ishin edhe intelektualėt e arsimuar nė Perėndim, tė cilėt ishin kundėr mbizotėrimit tė jetės sė vendit nga bejlerė dhe udhėheqės fisnorė, tė cilėt Zogu i pėrfaqėsonte.

Nė vitin 1920-1922, kėta dy burra ndodheshin krah pėr krah dhe megjithėse bashkėpunimi i tyre ishte i shkurtėr, ndikimet pozitive tė punės sė tyre do tė ndiheshin pėr shumė kohė. Gjatė kėsaj periudhe, Zogu si ministėr i Brendshėm korri sukses dhe arriti tė vendoste rendin e qetėsinė, herė me forcė e herė me pajtimin mes fiseve, ndėrsa Noli si ministėr i Jashtėm, i krijoi vendit njė imazh tė ri bashkėkohor nė arenėn ndėrkombėtare. Mund tė thuhet se ishte kjo periudhė bashkėpunimi Zogu-Noli, kur shteti shqiptar u bė anėtar i Lidhjes sė Kombeve (1920) dhe filloi tė gėzojė njohje ndėrkombėtare, pėrfshi njohjen zyrtarisht nga ana e Shteteve tė Bashkuara, nė tetor 1922 kur ambasadori amerikan Ulisses Grant Smith mbėrriti nė Tiranė pėr tė paraqitur letrat kredenciale pranė Kėshillit tė Lartė tė Regjencės.

Nuk dihet sa i vėrtetė ėshtė lajmi se Banka e Shqipėrisė po shqyrton emetimin e njė kartėmonedhe me kėto dy figura, por duket se deri tani mjaft ėshtė vonuar “t’i jepen Qesarit ato qė janė tė Qesarit, edhe Perėndisė ato qė janė tė Perėndisė” (UngjillI sipas Llukajt 20:20-26).

 

 

http://www.kohajone.com/

Bush: Kosova, pavaresi e sigurt

Fatjona Mejdini
E Hene, 11 Qershor 2007


Bush shprehet per pavaresi te sigurt per Kosoven, pavaresisht se si ecin negociatat. Deklarata e Presidentit te SHBA-ve, sipas te ciles, Kosova do te marr pavaresine ne fund te diskutimeve per statusin, pavaresisht kundershtimeve qe mund te shprehen, ka qene padyshim mesazhi me i rendesishem qe Bush percolli gjate vizites ne Shqiperi. Me nje gjuhe te qarte, qe nuk linte vend per keqkuptime, Presidenti Xhorxh W. Bush theksoi se nuk ka asnje rruge tjeter per statusin perfundimtar te Kosoves, perveē pavaresise. Duke supozuar edhe nje kundershtim te mundshem te Rusise ne Keshillin e Sigurimit per pavaresine e Kosoves, Presidenti Bush theksoi se SHBA do te veproj me ēdo menyre per te arritur kete qellim. “Kosova duhet te jete e pavarur dhe Shtetet e Bashkuara e mbeshtesin kete status. Duam te qartesojme se pavaresia eshte rezultati i fundit i procesit te diskutimeve per ēeshtjen e statusit te Kosoves. Duam qe Serbia te degjoje qe Amerika mbeshtet pavaresine e Kosoves”, deklaroi Presidenti Bush, gjate konferences se perbashket me Kryeministrin Berisha. Presidenti amerikan theksoi per kete ēeshtje se e rendesishme eshte qe te ngrihet nje grup pune me diplomate te SHBA-ve, te Rusise dhe te Evropes ne menyre qe te gjithe qendrimet te unifikohen per ēeshtjen e statusit perfundimtare te Kosoves. “Ne duhet te punojme me vendet e BE-se per te gjetur nje menyre qe te gjitha palet te jene dakord per Kosoven. Ky vend duhet te marre statusin qe meriton”, theksoi Presidenti Bush, duke vendosur si rruge te pare per kete ēeshtje diplomacine. Por, duke pritur edhe nje refuzim konstant te Rusise, ne lidhje me pavaresine e Kosoves, Presidenti Bush theksoi se, “nese nuk do te kete progres diplomatik per Kosoven, SHBA-ve do t’i duhet te veproje ne rruge te tjera”. Presidenti Bush la te kuptohej gjate konferences se nuk ishte e udhes qe percaktimi i statusit perfundimtar te Kosoves te shtyhej, duke u nisur nga kerkesa e Presidentit te Frances, Nikolas Sarkozi. Por, sipas Bush, shtyrja mund te sherbente vetem per zgjidhjen e diferencave mes paleve ne qendrim. “Megjithese propozimin e bere per SHBA-ne eshte e qarte se ne fund te procesit eshte e sigurt qe do te jete pavaresia”, theksoi ai. Ne te njejten linje ka qene dhe Presidenti Moisiu gjate takimit me Bush. Nga ana e tij, Kryeministri Berisha, gjate konferences se perbashket, theksoi se Presidenti Bush eshte shume i qarte per pasojat qe mund te kete zgjatja e percaktimit te statusit perfundimtar te Kosoves dhe kjo zgjatje do te mund te evitohet.

Berisha, negociator per qetesimin e kosovareve

Kryeministri Berisha do te luaje rolin e nje negociatori per te “bindur” lidershipin e Kosoves qe te ruaje qetesine deri ne perfundimin e plote te negociatave per zgjidhjen e statusit perfundimtar te Kosoves. Kjo u deklarua nga Presidenti amerikan, Bush, gjate konferences se perbashket per shtyp me Kryeministrin Berisha. Bush theksoi se politika kosovare duhet te jete e duruar per faktin se ne fund te bisedimeve, Kosova do te arrije pavaresine e saj te shumepritur. Nga ana tjeter, Kryeministri Berisha theksoi se ne javet ne vazhdim do te kete takime dhe diskutime me lidershipin kosovar ne lidhje me kete ēeshtje. “Une do t'i keshilloj vetem gjakftohtesi dhe durim, pasi projekti i tyre eshte plotesisht ne mendjen dhe zemren e Presidentit amerikan”, deklaroi Kryeministri Berisha.

Bush bashkon politiken


E Hene, 11 Qershor 2007

Sapo ka shkelur ne token shqiptare, Bush eshte perballur me shtrengimin e balancuar te dores nga ana e blloqeve politike shqiptare. Me ne krye shefin e ri te diplomacise, Lulzim Basha, kreret e grupeve parlamentare te PD dhe te PS, perkatesisht Bamir Topi dhe Ben Blushi, kane qene te paret ata qe i kane uruar mireseardhjen Presidentit amerikan, Xhorxh Bush. Thirrjes per nje bashkepunim mes forcave politike ne funksion te integrimit te Shqiperise ne strukturat euroatlantike, nuk ia eshte shmangur as Presidenti amerikan, Bush, i cili qofte ne takimin me Presidentin Moisiu, qofte ne takimin dhe ne konferencen e perbashket per mediat me Kryeministrin Berisha, e ka cilesuar primare. Dhe si per te dhene nje pergjigje konkrete ndaj thirrjes se nderkombetareve, ka qene Presidenti Moisiu ai qe ka mbledhur ne Pallatin e Brigadave te gjithe kreret e politikes shqiptare, si dhe kreret e te gjitha institucioneve te pavarura shqiptare. Vizita e Presidentit te SHBA, Bush, ka bere qe per here te pare, pas kaq muajsh, te shkele ne Pallatin e Brigadave ne nje ceremoni te drejtuar nga Moisiu edhe Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli, e shquar per akuzat dhe sulmet e drejtperdrejta ne drejtim te kreut te shtetit. Nderkohe qe kane qene dhe kreret e partive opozitare, duke filluar me kryetarin socialist, Edi Rama, kreun e LSI, Ilir Meta, Gjinushi, Ceka dhe Milo, si dhe kryetaret e te gjitha partive parlamentare te mazhorances. Nuk kane munguar as Kryeprokurori Sollaku, kryetari i Gjykates se Larte, Thimio Kondi, kreu i KLSH, Ēeku, Avokati i Popullit, Dobjani. Por ajo qe ka rene ne sy ka qene mungesa e ish-kreut socialist, Fatos Nano, aspiranti kryesor per postin e kreut te shtetit. Ende mbetet enigme mosvajtja e tij, duke qene se eshte politikani qe e ka takuar dy here Presidentin Bush. Mungese ka pasur dhe ish-kryeministri Pandeli Majko, i cilesuar si “Kryeministri i Luftes se Kosoves”. Duke ndjekur te njejten gjatesi vale ne lidhje me kujdesin e treguar per t’u paraqitur para Presidentit Bush sa me te bashkuar, politika shqiptare ka shkuar me tej, teksa ne dreken e punes, ne Vilen 30, rezidenca qeveritare e ish-kryeministri komunist, Mehmet Shehu, ka qene dhe nenkryetari socialist i Parlamentit, Ylli Bufi. Pikerisht neper keto piketa ka kaluar politika shqiptare, per t’u paraqitur sa me e bashkuar perpara Presidentit amerikan, ndoshta per te bere nje pauze perpara perplasjes se madhe, qe pritet te shpertheje me pas, kur te fillojne procedurat per zgjedhjen e Presidentit te Republikes, procedura te cilat qe tani kane nisur me sensin e deshtimit. Por qe ka qene serish Bush, ai qe ka bere thirrje per bashkepunim. S.P

Bush-Moisiu: “Shqiperia, demokraci e brishte”

Nuk kane kaluar pa komente nga ana e Presidentit amerikan dhe marredheniet mes klases politike shqiptare, duke i cilesuar te rendesishme keto marredhenie. “Shqiperia eshte nje vend me demokraci te brishte”, mesohet se eshte shprehur Presidenti Xhorxh Bush, ne takimin koke me koke me homologun shqiptar, Alfred Moisiu, ne Pallatin e Brigadave. Bush e ka vleresuar rolin e Moisiut ne forcimin e institucioneve shqiptare. Presidenti amerikan vleresoi ndryshimet pozitive ne vendin tone, progresin dhe punen e bere deri tani, qe duhet te vijoje dhe ne te ardhmen per zhvillimin dhe konsolidimin e metejshem te demokracise. Ai theksoi rendesine qe ka per vendin bashkepunimi mes kraheve te politikes, sidomos per ēeshtje madhore, si ato te integrimit e te tjera.

Pallati i Brigadave, Nano e Majko mungojne

Ish-kryeministri socialist, Fatos Nano, nuk ka munguar ta shprehur tere vleresimin e tij per viziten e Presidentit amerikan, Bush, pavaresisht se nuk ka qene pjese e ceremonise se pritjes ne Pallatin e Brigadave. Ai eshte shprehur se marredheniet e partneritetit me SHBA-ne i sigurojne Shqiperise dhe rajonit te ardhmen euroatlantike. “Kjo vizite shenon nje begraund historik dhe politik jashtezakonisht te dobishem per ecurine e kombit shqiptar, veēanerisht vitet e fundit, kur eshte afirmuar roli global i SHBA-se dhe referencat jane per te gjitha interesat madhore qe bashkojne aktualisht shqiptaret me njeri-tjetrin, me Evropen e Bashkuar me NATO-n, dhe sigurisht me gjithe rajonin”, tha Nano, duke nenvizuar se Shqiperia eshte treguar nje partner i denje i SHBA.

 

http://www.shekulli.com.al/news/49/ARTICLE/11315/2007-06-11.html

Bush: Ėshtė koha pėr pavarėsinė e Kosovės


Nevila Perndoj
11-06-2007

 

Presidenti amerikan i ka bėrė thirrje Berishės tė bashkėpunojė me udhėheqėsit e Kosovės, pėr tė ruajtur gjakftohtėsinė gjatė fazave pėrfundimtare tė procesit tė statusit tė Kosovės

Bush: "Nė fund tė ēdo procesi, pavarėsia do tė jetė e sigurt"

TIRANĖ- Presidenti amerikan Xhorxh W. Bush i dha fund hamendjeve pėr Kosovėn, kur nga Tirana pėrcolli mesazhin e fortė se nėse nuk arrihet nė asnjė lloj marrėveshje, atėherė do tė thuhet: "Mjaft, Kosova ėshtė e pavarur!". "Unė jam njė mbėshtetės i fortė i Planit tė Ahtisarit. E thashė dje nė Romė, se koha ėshtė tani. Dikush mė pyeti se kur do tė pėrfundojė kjo? Kur do tė marrė fund ky proces? I thashė se koha e duhur ėshtė tani. Me fjalė tė tjera, bėra tė qartė dy gjėra: sė pari, se duhet tė lėvizim dhe, sė dyti, rezultati pėrfundimtar ėshtė pavarėsia.

Ne harxhuam shumė kohė duke diskutuar pėr kėtė ēėshtje kėtu",- deklaroi presidenti amerikan Xhorxh W. Bush, nė krah tė kryeministrit Sali Berisha, nė konferencėn e djeshme pėr shtyp tė zhvilluar nė ambientet e Kryeministrisė.Ai shtoi se, "ne besojmė fuqishėm nė pavarėsi. Lėvizjet diplomatike janė tė domosdoshme pėr ta arritur kėtė. Unė besoj se ėshtė e rėndėsishme qė ta ēojmė procesin pėrpara dhe koha ėshtė tani. Me kėtė unė dua tė them, se sekretarja Rice do tė punojė shumė pėr tė kuptuar nėse mund tė arrijmė njė marrėveshje pėr kėtė. Dhe nėse jo, ne duhet tė lėvizim. Pavarėsia ėshtė objektivi ynė". Presidenti Bush theksoi se, ajo qė ėshtė e rėndėsishme pėr popullin e Kosovės, ėshtė qė tė dinė se Shtetet e Bashkuara dhe Shqipėria e mbėshtesin me forcė pavarėsinė, siē bėnė shumica e pjesėmarrėsve nė Samitin e G8-ės. "Rekomandimi i Presidentit Sarkozy ishte qė tė pėrpiqej tė siguronte pak kohė, nė mėnyrė qė njerėzit tė sheshojnė diferencat.

Megjithatė, ajo qė do tė jetė e pranueshme pėr Shtetet e Bashkuara, dhe mendoj se shumica e anėtarėve tė G8-ės ishin me atė, qė nė fund tė ēdo procesi do tė jetė pavarėsia e sigurt", - tha ai. Presidenti amerikan shtoi se problemi ėshtė nėse do tė ketė dialog tė pafund, mbi njė ēėshtje pėr tė cilėn "ne e kemi ndarė mendjen". "Ne besojmė se Kosova duhet tė jetė e pavarur. Diskutimet e G8-ės synonin tė gjitha tė pėrcaktonin, nėse ka apo jo njė rrugė pėr ta bėrė kėtė tė pranueshme pėr Rusinė. Idealja do tė ishte qė Rusia tė thoshte po, ne e kuptojmė dhe e pranojmė kėtė pėrfundim. Siē duket, ata nuk janė nė kėtė pikė akoma. Prandaj, arsyeja pėrse unė thashė se ka nevojė pėr lėvizje, ėshtė se kjo ēėshtje nuk mund tė lihet nė dorė tė fatit, pasi jam i shqetėsuar pėr mospėrmbushjen e pritshmėrive nė Kosovė",- tha Bush, duke shtuar se procesi do tė ēohet pėrpara. Ai theksoi se edhe pozicioni i Bashkimit Evropian ėshtė nė mbėshtetje tė Planit tė Ahtisarit. "Ata shpresojnė se ekziston mundėsia pėr tė arritur njė marrėveshje nė njė sėrė interesash, kėshtu qė tranzicioni drejt pavarėsisė duhet tė jetė sa mė i lehtė dhe mė i butė qė tė jetė e mundur.

Por, nėse ėshtė e qartė se kjo nuk do tė ndodhė nė njė periudhė kohe relativisht tė shkurtėr, nė gjykimin tim, ne duhet tė gjejmė njė zgjidhje. Nė kėtė rast, afatin",- tha ai. Por nė tė njėjtėn kohė, Presidenti amerikan i ka bėrė thirrje kryeministrit Sali Berisha qė tė bashkėpunojė me udhėheqėsit e Kosovės, pėr tė ruajtur gjakftohtėsinė gjatė kėtyre fazave pėrfundimtare tė procesit tė statusit final tė Kosovės, kėrkesa e tė cilit gjeti mbėshtetje tė plotė tek Berisha. "Ajo qė unė mund t'ju transmetoj publikisht lidershipit dhe qytetarėve tė Kosovės, ėshtė se projekti i tyre ka mirėkuptimin e plotė dhe mbėshtetjen e plotė tė presidentit Bush. Nė kėtė kontekst, sikundėr dhe mė parė, edhe tani, as nuk pres dhe as nuk kėshilloj ndonjė lėvizje, pėrkundrazi, presistencė dhe gjakftohtėsi. Projekti i tyre ėshtė plotėsisht nė mendjen dhe zemrėn e Presidentit Bush. Desha tė shtoj, mė shumė pėr qytetarėt e Kosovės dhe udhėheqjen e saj, se nė diskutimin tim konstatova njė vetėdije tė plotė nga presidenti Bush, pėr pasojat e zgjatjes sė papranueshme, ose tė pajustifikueshme tė procesit. Nė kėtė kontekst, ata duhet tė jenė shumė tė qartė qė Presidenti ėshtė i vetėdijshėm pėr kėto pasoja dhe nuk i dėshiron ato",- siguroi kryeministri, Sali Berisha.

Bush: Pse erdha nė Shqipėri

TIRANĖ- "Mirėdita!", ka pėrshėndetur nė shqip presidenti amerikan, George W. Bush, nė fillim tė konferencės sė djeshme pėr shtyp me kryeministrin Sali Berisha. Duke u shprehur se ndihej krenar qe ishte Presidenti i parė amerikan qė vizitonte Shqipėrinė, presidenti Bush ka sqaruar edhe arsyen se pse ai ndodhej ne Shqipėri. "Arsyeja qė jemi kėtu, ėshtė se mė pėlqen tė vizitoj vendet qė po punojnė shumė pėr ngritjen e institucioneve tė domosdoshme pėr forcimin e demokracisė. Veēanėrisht, jam i lumtur qė jam kėtu nė Shqipėri, nė njė vend qė ka flakur tej vargonjtė e njė shoqėrie shtypėse dhe tani po i dėshmon botės ēfarė ėshtė e mundur.

Unė e pėrgėzoj popullin shqiptar dhe ju falėnderoj pėr pritjen e ngrohtė edhe nga njerėzit nė rrugė",- tha Bush. Presidenti amerikan, nuk hezitoi tė shprehej edhe pėr ato ēfarė kishte mėsuar me tepėr rreth Shqipėrisė. "Ne patėm njė diskutim shumė tė mirė. Mėsova shumė rreth vendit tuaj. Mėsova faktin, qė ky ėshtė njė vend qė pėrkrah tregjet dhe ėshtė angazhuar pėr tė bėrė reformat e nevojshme, pėr tė siguruar qė biznesmenėt e vegjėl tė mbijetojnė, qė sipėrmarrja tė jetė e fuqishme dhe qė sistemi i taksave tė jetė i drejtė. Jam i impresionuar me vendosmėrinė e qeverisė pėr tė luftuar korrupsionin, pėr tė bėrė tė qartė se qeveria ėshtė e njerėzve, se qeveria mund tė jetė e besueshme pėr popullin, duke larguar ata qė do tė pėrdornin postet e larta, pėr tė vjedhur taksapaguesit",- tha Bush.

 

 

 
http://www.balkanweb.com/sitev4/index.php
 
“Mirėdita” nga presidenti amerikan Bush: Nė politikė duhet konsensus

“Mirėdita” nga presidenti
 
Derguar me: 11/06/2007 - 07:01
• Asnjė datė pėr integrimin nė NATO, pak romantikė pėr marrėdhėniet historike dypalėshe, por nė fund shqiptarėt morėn atė qė deshėn: premtimin pėr njė Kosovė tė pavarur dhe konfirmimin se nė arenėn ndėrkombėtare nuk jemi jetimė. 

Mirėdita”, e nisi konferencėn pėr mediat, Xhorxh Bush. Pėrshėndetja e tij nė gjuhėn shqipe shkaktoi ilaritet tė pėrzier me admirim nė ambjentin e mbi 100 punonjėsve tė medias tė cilėt dėgjuan mesazhet e presidentit amerikan dhe tė kryeministrit Berisha. “Ju mund tė mbėshteteni tek ne, ne mund tė mbėshtetemi tek ju”, ishte sentenca mė e mirė prmbledhėse qė “heroi” pėrtej Atlantikut i bėri dhe mund t’i bėnte vizitės nė Shqipėri. Asnjė datė pėr integrimin nė NATO, pak romantikė pėr marrėdhėniet historike dypalėshe, por nė fund shqiptarėt morėn atė qė deshėn: premtimin pėr njė Kosovė tė pavarur dhe konfirmimin se nė arenėn ndėrkombėtare nuk jemi jetimė. Nė fund tė konferencės, presidenti bėri shaka: Jam shumė i lumtur qė jam presidenti i parė amerikan nė detyrė, qė jap njė konferencė pėr shtyp nė Shqipėri. Bush nuk e dinte se ky fakt, lumturoi tė tjerė mė shumė se ai.
TAKIMI ME BERISHEN
Pėrpara se tė dilnin nė konferencė pėr shtyp, presidenti amerikan dhe kryeministri Berisha u konsultuan pėr gati 20 minuta me stafet pėrkatėse. Pėrpara kėsaj, Berisha dhe Bushi diskutuan nė njė takim larg kamerave pėr ēėshtje tė ndryshme, qė nga Kosova, shtimi i trupave nė Irak dhe mundėsitė e anėtarėsimit nė NATO.
Para mediave, presidenti i SHBA-sė kėrkoi konsensus pozitė-opozitė pėr ēėshtjen e reformave. “Duhet tė ketė reforma tė tjera politike dhe ushtarake dhe duhet tė bėhet mė shumė pėr tė eliminuar korrupsionin”, tha Bushi. Presidenti amerikan vuri nė dukje se ka marrė garancinė e plotė tė Berishės si dhe pėrkushtimin pėr t’i arritur kėto standarde, si dhe garantoi gjithashtu pėr pėrkushtimin e SHBA-sė pėr tė ndihmuar Shqipėrinė nė kėtė drejtim. “Ėshtė shumė e rėndėsishme pėr lirinė e kėtij vendi qė tė kuptoni se politikanėt duhet tė punojnė sė bashku pėr tė arritur kėto standarde, pra duhet t’i lini mėnjanė diferencat politike dhe tė pėrqėndroheni nė pėrparėsitė e shqiptarėve. Nėse Shqipėria do tė hyjė nė NATO standardet duhet tė arrihen, pra i bėj thirrje gjithė politikanėve nė Shqipėri, duke pėrfshirė edhe opozitėn, qė tė marrin tė gjitha hapat e duhura pėr tė ndihmuar Shqipėrinė pėr tė hyrė nė NATO”, tha presidenti Bush.
Ai shtoi se ndihej shumė i impresionuar me bisedimet dhe pėrparimet e Shqipėrisė. “E di qė ju jeni shumė krenarė pėr pėrparimet tuaja historike. Zoti bekoftė popullin e Shqipėrisė dhe tė SHBA-sė”, tha Bush. Pėrsa i pėrket anėtarėsimit nė NATO, ai tha se SHBA-ja e mbėshtet anėtarėsimin e Shqipėrisė, por nė kėtė drejtim duhet tė plotėsohen standardet e kėrkuara. ”Jam shumė i impresionuar me dėshirėn e qeverisė pėr tė luftuar korrupsionin dhe pėr tė dhėnė mesazhin e qartė se qeveria vjen nga populli dhe ka besimin e popullit, si dhe i lufton ata qė shfrytėzojnė pozitėn e tyre pėr tė marr

Erl Murati
 
 
Fushe-Kruje, Bush perqafime te zjarrta me qytetaret
 
 
Derguar me: 10/06/2007 - 17:17
• I liruar nga veshja e tij zyrtare, presidenti amerikanBush ka hequr dore nga protokolli ne oren e fundit te vizites ne token shqiptare, duke u futur mes njerezve 

Ora 17: 17 Ka perfunduar vizita e presidentit Xhorxh Bush ne Shqiperi. Tashme ai eshte drejtuar nga aeroporti i Rinas-it se bashku me te shoqen e tij Laura Bush. Gjate largimit te tij Bush e ka pershendetur me dore nga Rinasi dhe eshte larguar per ne Bullgari. 

Ora 14:40 Bush Perqafime me qytetaret e Fushe-krujes
Momente shume emocionuese, ndoshta me emocionueset e takimit te sotem ne Shqiperi. I liruar nga veshja e tij zyrtare presidenti amerikan Bush ka hequr dore nga protokolli ne oren e fundit te vizites ne token shqiptare, duke u futur ne mes te turmes se njerezve qe e kane pritur me brohoritje, dhe eshte perqafuar perzemersisht me ta dhe me pas u ka dhuruar puthje me dore. Presidenti Bush ne viziten disa minuteshe ne Fushe Kruje, qendroi ne nje bar-restorant, ku u takua me nje grup biznesmenesh. Bush duke falenderuar nga afer te gjithe qytetaret e Fushkrujes te cilet I kane bere nje pritje spektakolare presidentit amerikan.
Shume entuziast presidenti Bush ka shtrenguar duart, eshte perqafuar e nuk ka ngurruar te beje edhe foto, madje ka dhene edhe autografin e tij nje qytetari. Pronari i njerit prej lokaleve ne Fushe Kruje ka patur gjate kesaj dite te vecante klinetin e tij me te rralle, presidentin Bush i cili ka qendruar per disa minuta ne kete lokal presidenti Bush gjate vizites ne Fushe Kruje eshte nderuar me titullin qytetar nderi i ketij qyteti ndersa ka vizituar nje projekt te fondacionit prestigjoz USAID ne Fushe Kruje. Mes kersherise se qytetareve, Bush shume miqesisht eshte takuar dhe ka biseduar me disa biznesmene te zones te cilet jane fitues te projekteve amerikane ne vendin tone. 
Kjo ishte ndalesa e fundit e Presidentit te SHBA-se ne viziten e tij ne Shqiperi, vizite e cila nisi ne oren 09:40

Ora 16: 00 Bush, "Qytetar Nderi" i Fushe Krujes
Presidenti i Shteteve te Bashkuara te Amerikes, Xhorxh W. Bush, eshte shpallur sot gjate vizites se tij ne Fushe- Kruje: "Qytetar Nderi" i qytetit. Vetem pak minuta perpara se Presidenti Bush te vizitonte kete qytet, kryetari i Bashkise se Fushe- Krujes, Ismet Mavriqi, u shpreh se Keshilli Bashkiak e ka shpallur Presidentin e SHBA-se "Qytetar Nderi te Fushe-Krujes". Me pas kryebashkiaku Mavriqi tha se "Kjo eshte nje vizite historike per popullin shqiptar dhe akoma me e rendesishme eshte kjo vizite per banoret dhe qytetin e Fushe Krujes. Me nje vendim te Keshillit Bashkiak, Presidenti Bush eshte shpallur "Qytetar Nderi i qytetit. Presidenti Bush eshte mik i madh per gjithe shqiptaret".

Ora 15:45 Berisha, Sanader dhe Gruevski - Konference te perbashket pas takimit me Bush
Tre Kryeministrat e kartes se Adriatikut, Sali Berisha, kroati Ivo Sanader dhe Nikola Gruevski kane dale pak me pare ne nje konference te perbashket per shtyp. Ata kane raportuar se takimi me presidentin amerikan Xhorxh Bush, ishte i nje rendesie te vecante, ku teme kryesore ishte projekti me kryesor i Shqiperise, Kroacise dhe Maqedonise: Anetaresimi ne NATO. Kryeministrat kane raportuar mbeshtetjen e fuqishme qe Bush u ka dhene tri vendeve ne kete aspirate.

Gjate fjales se tij ne konferencen e tre kryeministrave, Berisha u shpreh: "Ne Shtepine e Bardhe, presidentin Bush e kemi mbeshtetesin me te fuqishem. Takimi i sotem konkludohet me lajme shume te mira dhe ne vendosem te bashkepunojme me njeri-tjetrin dhe te plotesojme te gjitha kerkesat dhe pikat e planit per anetaresin dhe bashkarisht te meritojme ftesen ne samitin e Bukureshtit".

Pasi ka vleresuar shume punen dhe angazhin e kryeminstrit Berisha per takin e sotem eme presidentin Bush, kryeministri Korat Ivo Sanader, ka cmuar gjithashtu dhe mbeshtetjen e presidentit amerikan e lidhje me aspiratat e ketyre tre vendeve jo vetem per anetaresim ne NATO por edhe ne Bashkimin Evropian. "Ne diskutuam me Bush edhe per ceshtjen e situates ne rajon dhe i deklaruam atij se jemi per zgjidhjen e ceshtjeve te mbetura ne rajon. Ai na informoi ne per bisedimet e tij me ministrat e G8-es. Mesazhi me i mire ishte mbeshtetja per vendet tona per hyrje ne NATO. Ne aspirojme jo vetem qe te jemi anetare te Natos por edhe ne Bashkimit Europian por te tre vendet tona kane nje angazhim te ndryshem per kete. Dhe per me teper takimi yne i sotem eshte nje hap me shume per anetaresimin tone ne vitit 2008 ne NATO", tha kryeministri kroat Ivo Senader.

Kryeministri Berisha mori pergezime te perzemerta edhe nga Nikola Gruevski i cili cili gjate fjlaes se tij ne konferencen e tre kryeministrave jo vetem e falenderoi por edhe e cmoi shume pune e kryeministrit tone ne lidhje me masat e marra per realizimin e plote te vizites se presidentit te amerikes George W. Bush. Gruevski u shpreh: "Kjo eshte mundesia me e mire per ne per tu anetaresuar ne Nato, por edhe per te vene ne dijeni presidentin Bush, me problemet tona. Ne takimin me te ne biseduarm jo vetem per anetaresimin ne vitin 2008 por edhe per eddhe per probleme te tjera si psh: situata ne Kosove, politikat ekonomike, lufta kunder korrupsionit, etj. Ne gjithashtu biseduam edhe per prepjekjet tona te perbashketa per te luftuar terrorrizmin", perfundoi ne fjalen e tij kryeministri Gruevski .

Ora 13.28 Bush niset per ne Fushe-Kruje
Duke u larguar nga Tirana, per ne Fushe Kruje, Presidenti Bush pershkoi me eskorten e tij sheshin " Skenderbej" dhe bulevardin " Deshmoret e Kombit", mijera qytetare shqiptare qe e kane pritr ne shesh me flamuj shqiptare dhe amerikane ne duar. Gjate krejt paradites se sotme, kur Presidenti Bush zhvillonte takimet zyrtare me kreret me te larte te shtetit shqiptar, mijra banore kishin mbushur rruget dhe sheshet e veshura me flamuj amerikane dhe shqiptare, ne shenje mirenjohjeje per viziten, per here te pare ne Shqiperi, te nje Presidenti te SHBA

Ora 14:52 Bush shetitje ne sheshin ‘Skenderbej’
Pas drekes se punes ne vilen qeveritare nr. 30 ne Tirane me kryeministrat e e vendeve te Kartes se Adriatikut (A3), Sali Berishen; kryeministrin kroat, Ivo Sanader dhe ate maqedonas, Nikola Gruevski, Presidenti Bush do te beje nje shetitje ne sheshin ‘Skenderbej’. Shetitja qe ne fakt eshte e pa planifikuar, do te behet rreth ores 15:00-16:00.  

Ora 14:12 Bush dreke pune me kryeministrat e kartes se Adriatikut
Presidenti amerikan, Xhorxh W. Bush, pas takimeve me Presidentin Alfred Moisiu dhe Kryeministrin Sali Berisha, pati sot nje dreke pune me Kryeministrat e vendeve te Kartes se Adriatikut, Sali Berishen; kryeministrin kroat, Ivo Sanader dhe ate maqedonas, Nikola Gruevski. Dreka u shtrua ne vilen qeveritare nr. 30 ne Tirane

Ora 13:35 Pavaresi e sigurt per Kosoven
Duam te qartesojme se pavaresia eshte rezultati i fundit i procesit te diskutimeve per ceshtjen e statusit te Kosoves. Kjo ka qene deklarata e presidentit amerikan Xhorxh Bush ne konferencen e perbashket per shtyp me kryeministrin shqiptar Sali Berisha. "Duhet te qartesoj dy pika: se pari duhen bere perparime ne bisedimet per ceshtjen e Kosoves dhe se dyti rezultati perfundimtar eshte pavaresia. Duam qe Serbia te degjoje qe Amerika mbeshtet pavaresine e Kosoves" ka thene Bush duke shtuar se "nese nuk do te kete progres diplomatik per Kosoven do te na duhet te veprojme". Presidenti amerikan u shpreh me tej se ka nxitur kryeminsitrin shqiptar te bashkepunoje me kreret dhe udheheqesit kosovare qe te mbajne qetesine ne keto hapa te fundit.

Nga ana tjeter Berisha tha se ne biseden me Bush ka konstatuar vetedijen e presidentit amerikan per pasojat e zgjatjes se pajustifikueshme te procesit te percaktimit te statusit e Kosoves. "Ne kete konekst dua te jem shume i qarte se presidenti eshte i vetedijshem per keto pasoja dhe nuk i deshiron ato" tha Berisha.

Ora 13:15 Bush: SHBA mbeshte plotesisht Shqiperine ne rrugen drejt NATO
Amerika eshte e perkushtuar per te ndihmuar Shqiperine ne rrugen e saj drejt anetaresimit ne strukturat euro-atlantike. Kjo ishte deklarata e bere pak me pare ne ambjentet e kryeministrise presidenti amerikan Xhorxh Bush. Ne te paren konference per shtyp qe nje president amerikan ben ne token shqiptare, Shqiperia mori mbeshtetjen e plote te Amerikes per rrugen e saj drejt NATO-s dhe BE-se, por nen porosine e vazhdimit te reformave, luftes kunder korrupsionit dhe bashkepunimit mes partive politike. "E pergezova Shqiperine per reformat qe ka bere, te nevojshme per t’u anetaresuar ne NATO. Ka disa standarte per te hyre ne NATO dhe une shpreha deshiren time qe Shqiperia te hyje ne NATO, une jam perkrahes i kesaj deshire. Por per kete nevojiten reforma te tjera politike dhe ushtarake, te behet me shume per te luftuar korrupsioni. Duhet te kuptoni qe politikanet duhet te punojne sebashku per te realizuar standartet, ndaj i bej thirrje politikaneve te marrin te gjitha hapat e duhura per ta ndihmar Shqiperine te hyje ne NATO" tha Bush.

Nderkaq kryeminsitri shqiptar, duke falenderuar presidentin Bush per kete vizite, qe ai e quajti historike, ka thene se eshte krenar per miqesine me SHBA. Ai e vleresoi viziten e Bush ne Shqiperi, si ngjarjen me kulmore ne marredheniet mes dy vendeve dhe e ka siguruar presidenbtin amerikan se Shqiperia "me krenari do te jete gjithnje aleate e SHBA-se, e predispozuar per te dhene ndihmesen e saj sa here te jete e nevojshme".

"Vendi yne eshte sot vendi i pluralizmit te konsoliduar politik dhe i tolerances se shkelqyer mes besimeve fetare, demokracise qe funksionon, eshte vendi i rritjes ekonomike, ku 80% e prodhimit te brendshem vjen nga sektori privat, ndersa te ardhurat per fryme jane rritur 20 here. E njoha presidentin Bush me reformat qe qeveria ka ndermarre, forcimin e shtetit ligjor, luften kunder krimit te organizuar, luften kunder korrupsionit dhe ndihmesen e nje sere projekteve ne shume sektore, reformat per kthimin e Shqiperise ne nje vend atraktiv per te tjeret. Nje vend te vecante zuri ceshtja e anetaresimit te Shqiperise ne NATO, ne kete kontekst kemi vendosur rritjen e GDP per pajisjet ushtarake, rritjen e forcave ushtarake ne Afganistane e Irak. Shqiperia do te vijoje te mbeshtese me trupa ushatarake misionet paqeruajtese, qe i kontribuojne luftes kunder terrorizmit nderkombetar.Ne do te vazhdojme te jemi me ju, per te dhene ndihmesen tone te vogel e modeste, ku te jete nevoja, per te kontribuar ne luften kunder terrorizmit nderkombetar" tha Berisha.

Ora 12:04 Ka perfunduar ne kryeministri takimi me dyer te mbyllura mes Presidentit amerikan Xhorxh Bush dhe Kryeministrit shqiptar, Sali Berisha dhe tashme pritet nga momenti ne moment te mbahet konferenca e perbashket per shtyp

Ora 11:30 Presidenti amerikan ka mberritur pak me pare ne godinen e kryeministrise ku edhe ka nisur takimi me kryeministrin shqiptar Sali Berisha. Ai pritet te garantoje kryeministrin Sali Berisha se mbeshtetja e Washingtonit per pavaresine e Kosoves vazhdon te jete e fuqishme, pavaresisht nga kundershtimi i Moskes. Nderkaq sipas zedhenesit te kryeministrise, ne takimin dypalesh, qe do te zhvillohet pa pranine e mediave, do te diskutohet per anetaresimin e Shqiperise ne NATO dhe reformat e qeverise shqiptare.

Ora 11:10 Ka perfunduar takimi mes presidentit amerikan Xhorxh Bush dhe presidentit shqiptar Alfred Moisiu. Pas daljes nga Pallati i Brigadave, Bush dhe Moisiu jane pershendetur ne menyre miqesore mes tyre. Pas ketij takimi, eskorta e presidentit Bush eshte nisur drejt godines se kryeministrise ku presidenti i SHBA do te takohet me kreun e qeverise, zotin Sali Berisha. Ne takimin mes tyre do te jene te pranishem edhe ministra te kabinetit qeveritar. Nderkaq pas takimit Berisha e Bush do te japin nje konference te perbashket per shtyp.

Ora 10:15 Ka nisur takimi mes presidentit Moisiu dhe Presidentit Bush. Takimi mes personaliteteve do te realizohet pa pranine e medias. Nderkaq ceremonia e mberritjes se presidentit Bush ne Shqiperi eshte transmetuar edhe nga mediat e huaja.

Ora 10:10 Ka mberritur ne Pallatin e Brigadave presidenti amerikan Xhorxh Bush. Ai eshte pritur nga homologu shqiptar Alfred Moisiu dhe se bashku kane degjuar hymnet e Shqiperise dhe SHBA-se. E pranishme ne ceremonine e pritjes se Bush ka qene edhe ambasadorja amerikane ne Shqiperi Marsi Ris si dhe shume personalitete te tjera. Gjate takimit Moisiu ka dekoruar presidentin Bush me "Urdhrin e Flamurit". Dekorimi i Presidentit Bush u be me motivacionin: "aleat i madh te Shqiperise dhe shqiptareve - ne shenje mirenjohjeje te thelle per rolin historik ne mbrojtje te lirise, demokracise dhe te drejtave kombetare, ne te mire te kombit shqiptar dhe mbare rajonit. Per kontributin e ēmuar dhe mbeshtetjen e vendosur te qeverise dhe popullit amerikan ne zhvillimin e proēeseve demokratike dhe te integrimit te Shqiperise ne strukturat euro-atlantike".

Ora 9:50 Pas mberritjes ne aeroportin "Nene tereza", eksorta e presidentit amerikan eshte nisur drejt Pallatit te Brigadave, ku do te zhvillohet edhe ceremonia zyrtare e pritjes per Bushin. Ne Pallatin e Kongreseve do te jene te pranishem personalitete nga fusha e politikes, kultures dhe shoqerise civile. Takimin e pare presidenti i SHBA do ta zhvilloje me kreun e shtetit shqiptar, Alfred Moisiu.

Ora 9:30 Mberrin ne Shqiperi presidenti Amerikan Xhorxh W. Bush. Avioni presidencial Air Force One, me te cilin udhetonte presidenti i SHBA i shoqeruar nga bashkeshortja e tij Laura, eshte ulur para pak minutash ne aeroportin "Nene Tereza". Kjo eshte vizita e pare, njekohesisht historike, e nje presidenti amerikan ne Shqiperi. Bush dhe bashkeshortja e tij kane shkelur token shqiptare rreth ores 9:30. Ata jane pritur nga ambasadoret, Marsi Ris dhe Aleksander Sallabanda, si dhe nga ministri i jashtem Lulezim Basha, dhe kreret e grupeve parlamentare te Partise Demokratike dhe asaj Socialiste, Bamir Topi dhe Ben Blushi.

Vizita 7 oreshe shoqerohet me masa te larta sigurie. Rreth 10 500 punonjes policie jane angazhuar per te garantuar sigurine, ndersa snajperistet do te pozicionohen ne kullat me te larta ne Tirane.

Nderkaq gazetare nga e gjithe bota kane mberritur ne Tirane per te ndjekur nga afer viziten 7-oreshe te presidentit amerikan, Xhorxh Bush.

 

http://www.panorama.com.al/

 

Faqe 2/3 - Aktualitet

vizita e bush
siguria
 

Ja oraret dhe rrugėt ku ndalohet qarkullimi

 

Vizita e Bush, Tirana “nė karantinė” mbyllen dhe dyqanet

 
Trashgim Sokolaj

Tirana do tė jetė sot pėr disa orė, qyteti mė i fortifikuar nė botė. Shkaku pėr masat e rrepta tė sigurisė ėshtė ndalesa 8-orėshe nė kryeqytetin shqiptar e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.

Presidenti Bush do tė zhvillojė vizitėn nė Shqipėri nė kuadėr tė turit evropian pas takimit tė G8-ės nė Gjermani. Hapėsirat kryesore tė kryeqytetit shqiptar do tė jenė tė monitoruara nė ēdo moment, pjesa mė e madhe e rrugėve do tė jenė tė ndaluara pėr qarkullim, ndėrsa rreth 7 mijė forca sigurie janė angazhuar nė operacionin e ruajtjes sė sigurisė. Lėvizja nė drejtim tė Durrėsit dhe tė Rinasit do tė bėhet vetėm nė orė tė pėrcaktuara dhe nė akse tė veēanta. Dyqanet, qendrat tregtare dhe pikat ambulante qė ndodhen pranė rrugėve ku do tė kalojė eskorta e Presidentit amerikan, do tė mbyllen. Nė rrugėt dhe bulevardet ku do tė kalojė eskorta presidenciale, ėshtė ndaluar qė dje nė mbrėmje parkimi i makinave, qėndrimi apo aktiviteti tregtar i qytetarėve. Janė vendosur qė nė orėt e mbrėmjes sė djeshme kufizime edhe nė parkimin e makinave dhe nė lėvizjen me mjete motorike nė zona tė caktuara brenda kryeqytetit. Nėse mbrėmė pas orės 20:00 keni lėnė tė parkuar makinėn nė zonat e ndaluara, atėherė automjetin duhet ta kėrkoni nė polici, pasi forcat e rendit duke filluar nga mbrėmja e djeshme kanė hequr makinat. Qendrat tregtare, dyqanet apo edhe kioskat ambulante, do tė jenė tė mbyllura pėrgjatė itinerarit tė lėvizjes sė eskortės sė Presidentit Bush. Dje nė mbrėmje policia ka hequr makinat e parkuara nė bulevard. Policė tė shumtė nga rrethet janė vendosur nė aksin Tiranė-Fushė-Krujė. Rreth mesnatės u vendosėn edhe shiritat e zonave tė kufizuara.

Kufizimet
Masat e para pėr ndalimin e lėvizjes dhe vėzhgimin e shesheve dhe rrugėve tė Tiranės, pritet tė fillojnė mėngjesin e sotėm, rreth dy orė para mbėrritjes nė Rinas tė kreut tė Shtėpisė sė Bardhė. Vendosja e efektivave specialė tė policisė shqiptare dhe trupave KOMANDO, do tė bėhet rreth orės 07:00-07:30. Prej mėngjesit tė sotėm mbi qiellin e Tiranės do tė fluturojnė helikopterė ushtarakė amerikanė, qė do tė mbajnė nė mbikėqyrje “zonat e nxehta” ku mund tė ketė lėndė eksplozive ose armatim. Po kėshtu, akset rrugore e sheshet si dhe rrugėt dytėsore ku kalon eskorta presidenciale, do tė jenė tė siguruara jo vetėm nga toka, por edhe nga ajri me helikopterė dhe mjete tė tjera tė sigurisė. Pjesėn mė tė madhe tė ruajtjes sė sigurisė nė rrugė do ta mbulojnė skuadrat e snajperėve, qė janė tė vendosura nė ndėrtesat mė tė larta me sisteme vėzhgimi pėr tė mbajtur nė kontroll ēdo veprim. Edhe nė godinat pranė objekteve si Kryeministria dhe Pallati i Brigadave apo edhe Vila nr.30, ku do tė qėndrojė Presidenti Bush, do tė ketė tė vendosura ekipe snajperėsh qė do tė monitorojnė situatėn. Ndėrsa lart nė qiell, nė hapėsirėn ajrore shqiptare gjatė gjithė qėndrimit tė Presidentit Bush nė Tiranė do tė fluturojnė avionė specialė gjuajtės luftarakė amerikanė dhe tė NATO-s. Ata do tė monitorojnė, kontrollojnė dhe sigurojnė hapėsirėn ajrore shqiptare. Mėsohet se janė marrė masa edhe pėr kontrollimin e pjesėve dhe tuneleve nėntokėsore tė Tiranės, hyrjet dhe daljet e tė cilėve do tė jenė tėrėsisht nė kontroll.

Parkimi
Ata qė ditėn e djeshme kanė parkuar makinat nė bulevardin “Bajram Curri”, “Dėshmorėt e Kombit”, “Zhan D`Ark”, “Zogu i Parė”, “Gjergj Fishta”, rruga e Elbasanit, rruga e Durrėsit, rruga e Kavajės, Unaza e Re, autostrada Tiranė-Vorė-Tiranė, duhet t’i kenė hequr qė nė orėn 20:00 tė ditės sė djeshme, ose maksimalisht nė orėn 06:00 tė mėngjesit tė sotėm. Nėse nuk keni larguar makinat tuaja brenda kėtij orari nė zonat e mėsipėrme, atėherė automjetin rrezikoni ta gjeni nė ndonjė komisariat policie. Pėr shkak se forcat e rendit do tė heqin vetė tė gjitha automjetet e parkuara nė zonat ku parkimi ėshtė i ndaluar. Nė zonat e pėrmendura mė lart, sipas njoftimit tė policisė, ndalohet rreptėsishtė edhe qėndrimi apo aktiviteti tregtar qė prej orės 06:00 tė mėngjesit tė sotėm. Tė gjitha zonat ku ėshtė ndaluar qėndrimi, parkimi dhe aktiviteti tregtar, do tė jenė tė bllokuara deri nė pėrfundim tė vizitės sė Presidentit Bush nė Tiranė.

Lėvizja
Policia ka pėrsėritur dje se zonat e pėrmendura mė lart do tė jenė tė bllokuara, ndėrsa ka bėrė tė ditur se sense tė lira pėr lėvizjen me automjete tė qytetarėve janė pėrcaktuar: nga rruga e Durrėsit, kthesa e Kamzės, krahu i djathtė i autostradės Tiranė-Durrės, i cili nė momente tė caktuara do tė jetė i bllokuar. Akset ku mund tė bėhen lėvizje vijojnė me rrugėn Tiranė-Kamėz, rruga Tiranė–Kombinat–Ndroq-Plepa-Durrės. Kjo ėshtė rruga qė duhet tė ndjekin ata qytetarė qė ditėn e sotme duan ta kalojnė nė Durrės. Policia njoftoi dje se personat e interesuar pėr tė udhėtuar nėpėrmjet aeroportit tė Rinasit do tė lėvizin nėpėrmjet aksit rrugor Tiranė-Vorė-Rinas dhe anasjellas. Nėse qytetarėt do tė pėrballen me raste urgjencash, siē mund tė jenė tė sėmurėt, dėmtimet apo plagosjet, para se tė lėvizin dhe tė rrezikojnė tė ndalohen, duhet tė telefonojnė nė numrat 126 dhe 129 qė tė shoqėrohen nga forcat e rendit gjatė lėvizjes qė duan tė bėjnė. Duke telefonuar nė numrat 126 dhe 129, qytetarėt do tė mund tė kenė nė dispozicion shėrbimin e ambulancės, emergjencės apo zjarrfikėseve. Nė ēdo 200 metra tė rrugėve tė Tiranės do tė jenė tė vendosur grupe tė policisė me fenelina dhe automjete tė tjera, qė do tė kontrollojnė lėvizjet e kėmbėsorėve dhe automjeteve.

Festimet
Ata qytetarė qė duan tė festojnė apo tė pėrshėndesin autokolonėn me mbi 70 makina tė Presidentit amerikan, Xhorxh Bush, do tė kenė ambiente tė caktuara publike pėr ta bėrė kėtė. Drejtoria e Pėrgjithshme e Policisė njoftoi dje se ambiente pėr festimet e qytetarėve janė pėrcaktuar segmentet si mė poshtė: lulishtja “1 Maji”, trotuari nė krahun e djathtė tė bulevardit “Zhan D`Ark”, nga ura e Dajtit deri tek ura Teknologjike, trotuari i krahut tė djathtė i rrugės sė Durrėsit deri te kthesa e Kamzės, me sens drejtimi dalje nga Tirana, trotuari i krahut tė majtė i Unazės sė Re me sens drejtimi hyrje pėr nė Tiranė, trotuari i krahut tė majtė i bulevardit “Zogu I” me sens lėvizje nga qendra drejt Stacionit tė Trenit dhe trotuari i krahut tė majtė i rrugės sė Kavajės me sens lėvizje nga ura Teknologjike deri nė sheshin “Skėnderbej”.

 

trafiku ne tirane

  • akset e bllokuara
    Sot do tė ndalohet qarkullimi i automjeteve nė akset: Bulevardi “Bajram Cu-rri”,”Dėshmoret e Kombit”, “Zhan D’Ark”, “Zogu i Parė”, “Gjergj Fishta”, rruga e “Elbasanit”, rruga e “Durrėsit”, rruga e “Kavajės”, Unaza e Re, Autostrada Tiranė-Vore-Tiranė.
  • Parkimi i ndaluar
    Duke filluar nga dje, ora 20.00 ėshtė ndaluar, parkimi nė akset: Bulevardi “Bajram Curri”, “Dėshmoret e Kombit”, “Zhan D’Ark”, ”Zogu i Parė”, “Gjergj Fishta”, rruga e “Elbasanit”, rruga e “Durrėsit”, rruga e “Kavajės”, Unaza e Re, Autostrada Tiranė-Vorė-Tiranė.
  • Dyqanet e mbyllura
    Policia nuk do tė lejojė aktivitetin ekonomik tė akset: Bulevardi “Bajram Curri”, “Dėshmoret e Kombit”, “Zhan D’Ark”, “Zogu i Parė”, “Gjergj Fishta”, rruga e “Elbasanit”, rruga e “Durrėsit”, rruga e “Kavajės”, Unaza e Re, Autostrada Tiranė-Vorė-Tiranė.
  • rruga per ne Aeroport
    Personat qė do udhėtojnė nėpėrmjet Aeroportit tė Rinasit do tė lėvizin nėpėmjet aksit Rrugor Tiranė-Vorė-Rinas dhe anasjalltas.

 

Vizita e Bush, tė dėnuarit e ndjekin nė TV

Tiranė - Vizita e presidentit amerikan Xhorxh Bush ka vėnė sot burgjet shqiptare nė gatishmėri. Lajmin e pohojnė burime zyrtare nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Burgjeve, tė cilėt shtojnė se nėpėr tė gjithė institucionet e paraburgimit dhe vuajtjes sė dėnimit do tė ketė nė dispozicion nga dy furgonė policie, ndėrsa nė mėngjes gjithė administrata do tė jetė nė punė si nė njė ditė zakonshme. Kėto masa do tė merren pas urdhrit tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Burgjeve. Tė burgosurve shqiptarė do u jepet mundėsia ta ndjekin nėpėrmjet televizorit vizitėn e presidentit amerikan. Pėr t’iu mundėsuar kėtė, Drejtoria e Burgjeve ka urdhėruar qė tė bashkohen nėpėr qeli tė pėrbashkėta tė burgosurit qė nuk kanė televizorė nė qelitė e tyre, por ky numėr nuk duhet tė kalojė mbi 10 vetė. Pas pėrfundimit tė veprimeve tė mėngjesit nėpėr burgje, efektivėt e shėrbimit tė brendshėm do tė lėvizin nėpėr qelitė e pėrbashkėta tė gjithė tė burgosurit qė do shfaqin dėshirėn pėr tė ndjekur nėpėrmjet televizorit vizitėn e presidentit amerikan. Masat e sigurisė do tė nisin nėpėr burgje nė orėn 06.00 tė mėngjesit dhe do vazhdojnė deri nė orėn 19.00 tė mbrėmjes, pasi presidenti amerikan tė ketė pėrfunduar vizitėn dhe tė jetė larguar nga Shqipėria. Efektivėt specialė tė Policisė sė Burgjeve do tė qėndrojnė nė gatishmėri nė kryeqytet. Masat merren pėr dy arsye, e para, pėr t’iu dhėnė mundėsinė tė dėnuarve tė ndjekin nėpėrmjet televizorit vizitėn e Presidentit amerikan nė Shqipėri, ndėrsa arsyeja e dytė ėshtė pėr tė shmangur ndonjė incident tė mundshėm mes tė dėnuarve. fa.ma.

 

RRETHI I PARE
Rrethi i parė i trupave qė pėrbėjnė “zinxhirin mbrojtės” tė Presidentit amerikan Xhorxh Bush gjatė qėndrimit tė tij nė Tiranė, pėrbėhet tėrėsisht nga efektiva tė Agjencisė Qendrore tė Zbulimit, CIA dhe trupa ushtarake tė marinės amerikane. Ky kordon tėrėsisht me pėrbėrje amerikane do tė jetė mė pranė presidentit amerikan gjatė gjithė lėvizjeve tė tij nė Tiranė. Efektivat qė bėjnė pjesė nė rrethin e parė tė sigurisė do tė kujdesen pėr tė reaguar menjėherė nė mbrojtje tė kreut tė Shtėpisė sė Bardhė.

RRETHI I DYTE
Nė rrethin e dytė tė “zinxhirit” tė forcave qė do tė rrethojė Presidentin amerikan gjatė vizitės sė tij nė Tiranė, bėjnė pjesė efektiva specialė tė repartit RENEA dhe forca tė njėsive ushtarake shqiptare KOMANDO dhe snajperė. Kjo pjesė e kordonit qė do tė pėrkujdeset pėr sigurinė e Presidentit Xhorxh Bush, do tė jetė pėrgjegjėse edhe pėr reagimin dhe neutralizimin e ēdokujt qė thyen distancėn e vendosur, duke tentuar t’i afrohet eskortės presidenciale amerikane.

RRETHI I TRETE
Pjesa e tretė dhe e “jashtme” e rrethit tė sigurisė sė Presidentit amerikan do tė jetė me punonjės tė policisė shqiptare, ku bėjnė pjesė punonjės rendi, tė antiterrorist, ndėrhyrjes sė shpejtė dhe specialistė tė fushave tė ndryshme. Ata do tė jenė mė pranė qytetarėve qė grumbullohen nė vendet e pėrcaktuara pėr tė pėrshėndetur Presidentin amerikan dhe do tė kujdesen qė qytetarėt tė ruajnė pozicionin nė vendqėndrimet e caktuara nė planin e sigurisė.

BALLKONET
Policia ka kėshilluar qė banorėt e Tiranės tė evitojnė me ēdo kush qėndrimin nė ballkon ose nė dritare gjatė lėvizjes sė Presidentit amerikan Bush nė kryeqytetin shqiptar. Kreu i policisė shqiptare kėrkoi mirėkuptim nga banorėt e Tiranės, qė ata tė mos qėndrojnė nė dritare, tarraca apo nė ballkonet e shtėpive apo apartamenteve gjatė lėvizjes sė Presidentit Bush dhe eskortės sė tij. Nė ndonjė rast tė caktuar, qėndrimi nė dritare, ballkon apo nė tarracė mund tė shkaktojė reagimin e forcave tė sigurisė.

50 METRA LARG
Eshtė shumė e rėndėsishme qė tė gjithė qytetarėt, por edhe gazetarėt, kameramanė dhe fotografėt qė do tė ndjekin vizitėn e Presidentit amerikan nė Tiranė, tė mbajnė distancė tė paktėn 50 metra nga eskorta presidenciale amerikane. Cenimi i kėsaj distance, e cila do tė pėrcaktohet me vendosje shiritash kufizues ose forcash policie, mund tė shkaktojė reagimin e forcave tė sigurisė. Ēdo pėrpjekje pėr t’u afruar mė shumė se 50 metra do tė konsiderohet si incident qė cenon sigurinė e Presidentit Bush.

URGJENCA 126 ose 129
Banorėt e Tiranės, tė cilėt pėr shkaqe emergjence do tė jenė tė detyruar qė tė vėnė nė diskutim rregullat e sigurisė qė janė caktuar pėr ditėn e sotme, para se tė bėjnė ndonjė veprim, duhet qė tė telefonojnė nė dy numra qė ofrohen falas pėr publikun. Pas telefonatės nė numrat 126 ose 129, qytetarėt duhet tė lajmėrojnė policinė pėr vendndodhjen e tyre dhe problemin qė kanė dhe mė pas tė presin derisa policia tė shkojė aty dhe tė shoqėrojė lėvizjen e tyre deri nė destinacionin e duhur.

 

Tė dhėnat te qendra e komandės sė operacionit
Helikopterėt “Black Hawk”, patrullime vėzhguese mbi Tiranė me rreze infra

TIRANE – Njė skuadėr helikopterėsh specialė amerikanė “Black Hawk”, zhvilloi dje seancėn e fundit tė kontrolleve dhe patrullimeve nė Tiranė. Pėr mė shumė se 45 minuta, helikopterėt amerikanė patrulluan mbi Tiranė, duke ndjekur kryesisht itinerarin e lėvizjes sė Presidentit Bush nė kryeqytetin shqiptar. Mėngjesin e sotėm zhurma e helikave tė fuqishme tė helikopterėve amerikanė do tė ndjehet sėrish mė shumė se njė orė para mbėrritjes sė shefit tė Shtėpisė sė Bardhė nė Tiranė. Helikopterėt ushtarakė do tė vėzhgojnė me rreze infra tė gjitha banesat, godinat tregtare dhe hapėsirat nė anėt e rrugėve ku ėshtė pėrcaktuar tė kalojė presidenti amerikan. Mė pas rezultatet e monitorimeve tė bėra nga helikopterėt amerikanė do t’i komunikohen grupit komandues tė operacionit tė sigurisė sė Presidentit Bush dhe mė pas do tė vendoset pėr rrugėn qė do tė ndjekė eskorta pėr tė mbėrritur fillimisht nė Pallatin e Brigadave dhe mė pas nė selinė e Qeverisė shqiptare. Avionėt “Black Hawk” pėrmes rrezeve infra kanė aftėsinė tė identifikojnė zonat ku ka lėndė eksplozive dhe armė zjarri.

 

trafiku ne tirane

  • Emergjencat
    Nė rastet e urgjencave mjekėsore apo emergjencave tė tjera, nė akset e bllokuara, qytetarėt duhet tė jnoftojnė mė parė policinė nė numrat pa pagesė 126 dhe 129. Policia do tė marė pėrsipėr hapjen e rrugės pėr transportin.
  • vendet per tubim
    Lulishtja 1-Maj; Trotuari nė krahun e djathtė tė Bulevardit Zhan D’Ark nga Ura e Dajtit deri tek Ura Teknologjike; Trotuari i krahut tė djathtė i rrugės sė “Durrėsit” deri te Kthesa e Kamzės me sens drejtimi dalje nga Tirana; Trotuari i krahut tė majtė i Unazės sė Re me sens drejtimi hyrje pėr nė Tiranė; Trotuari i krahut tė majtė i Bulevardit “Zogu I” me sens lėvizje nga qendra drejt Stacionit tė Trenit; Trotuari i krahut tė majtė i rrugės sė “Kavajės” me sens lėvizje nga Ura Teknologjike deri nė sheshin “Skenderbej”.
  • akset e lira
    Sense tė lira pėr lėvizjen me mjete janė pėrcaktuar: Nga rruga e “Durrėsit”, Kthesa e Kamzės, krahu I djathtė i autostradės Tiranė-Durrės, i cili ne momente tė caktuara do tė jetė i bllokuar; Rruga Tiranė-Kamėz, Rruga Tiranė-Kombinat-Ndroq Plepa-Durrės.

 
Faqe 4/5 - Politikė

vizita e bush
takimet
 

Ministri i Jashtėm, Basha, bėn publike takimet e shefit tė Shtėpisė sė Bardhė nė vendin tonė

 

Axhenda, 8 orėt e Bush nė Shqipėri

Pritja nga Basha, Blushi e Topi, mė pas dekorata nga Moisiu
 
Adi Shkembi

Vizita e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Xhorxh Bush, nė vendet e ish-Bllokut komunist, do tė nisė nė orėn 09:30 minuta tė mėngjesit tė sotėm, kur avioni i tij do tė prekė pistėn e aeroportit ndėrkombėtar tė Rinasit.

Ministri i Jashtėm, Lulėzim Basha, ka bėrė publike dje axhendėn e vizitės sė shefit tė Shtėpisė sė Bardhė nė vendin tonė. Vizita e tij nė Shqipėri do tė fillojė nė orėn 09.30 minuta, ndėrkohė qė nė Rinas do tė dalin pėr ta pritur ministri i Jashtėm, Basha, kryetari i Grupit Parlamentar tė Partisė Demokratike, Bamir Topi dhe kryetari i Grupit Parlamentar tė Partisė Socialiste, Ben Blushi. Pas pritjes nė Rinas, Presidenti Bush do tė takohet me homologun e tij shqiptar, Presidentin Alfred Moisiu, nė Pallatin e Brigadave, ku do tė dekorohet me “Urdhrin e Flamurit” nga Presidenti i Republikės. Nė takimin e kreut tė shtetit do tė marrin pjesė tė gjithė krerėt e institucioneve mė tė larta tė vendit si dhe krerėt e partive parlamentare. Mė pas, Presidenti Bush do tė shkojė nė selinė e Kėshillit tė Ministrave, ku do tė zhvillohen bisedimet me Kryeministrin e Shqipėrisė, Sali Berisha dhe ku do tė jenė tė pranishėm edhe anėtarė tė tjerė tė qeverisė. Sipas ministrit Basha, “bisedimet do tė fokusohen nė marrėdhėniet e shkėlqyera dypalėshe dhe perspektivėn e zhvillimit tė tyre, reformat nė Shqipėri dhe rezultatet e tyre, pėrpjekjet tona dhe mbėshtetja e SHBA-sė pėr anėtarėsim nė NATO, stabiliteti dhe bashkėpunimi rajonal, ēėshtja e zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės, si dhe bashkėpunimi nė luftėn kundėr terrorizmit ndėrkombėtar”. Pas pėrfundimit tė bisedimeve, Presidenti Bush dhe Kryeministri Berisha do tė kenė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp, nė tė cilėn do tė bėjnė njė deklaratė pėr shtyp si dhe do t’i pėrgjigjen pyetjeve tė gazetarėve tė huaj dhe vendas. Mė pas, Kryeministri Berisha do tė shtrojė njė drekė pėr nder tė vizitės sė Bush, ku tė ftuar do tė jenė edhe Kryeministri i Kroacisė dhe ai i Maqedonisė. Ministri Basha informoi se, “secili prej kryeministrave miq, si dhe Kryeministri Berisha dhe Presidenti Bush, shoqėrohen nė kėtė drekė nga njė delegacion i pėrbėrė nga 5 veta. Nga pala shqiptare do tė jenė tė pranishėm Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli, nėnkryetari i Kuvendit, Ylli Bufi, zv.kryeministri Gazmend Oketa, ministri i Jashtėm dhe ministri i Mbrojtjes”. Mė pas shefi i Shtėpisė sė Bardhė do tė udhėtojė pėr nė Fushė-Krujė, ku do tė zhvillojė takime me qytetarėt. Ndėrsa bashkėshortja e Kryeministrit Bush, Laura Bush, gjatė vizitės sė saj nė Shqipėri do tė shoqėrohet nga bashkėshortja e Kryeministrit, Liri Berisha, e cila do tė shtrojė njė drekė pėr nder tė Zonjės sė Parė dhe gjithashtu sė bashku do tė vizitojnė maternitetin e Tiranės.

 

  • Ora 09:30
    Presidenti Xhorxh Bush sė bashku me bashkėshorten Laura do tė mbėrrijnė nė Rinas. Nė delegacionin qė do tė presė presidentin do tė jenė ministri i Jashtėm, Basha dhe kryetarėt e dy grupeve parlamentare tė PD-sė, Bamir Topi dhe grupit tė PS-sė, Ben Blushi.
  • Ora 10:00
    Presidenti Bush do tė pritet nė Pallatin e Brigadave nga Presidenti Moisiu dhe tė gjithė krerėt e vendit dhe krerėt e partive parlamentare. Presidenti Moisiu do t’i akordojė Presidentit Bush medaljen “Urdhri i Flamurit Kombėtar”.
  • Ora 11:45
    Shefi i Shtėpisė sė Bardhė do tė marrė pjesė nė njė ceremoni me 24 ushtarė shqiptarė qė kanė qenė nė Irak. Pjesė e kėtij takimi, sipas protokollit zyrtar do tė jetė edhe Presidenti Moisiu dhe ministri i Mbrojtjes, Fatmir Mediu.
  • Ora 12:10
    Bush do tė takohet me Kryeministrin Sali Berisha. Ndėrsa bashkėshortja e tij, Laura, sė bashku me bashkėshorten e Kryeministrit, Liri Berisha, do vizitojnė njė jetimore dhe maternitetin “Geraldinė”.
  • Ora 13:00
    Pas takimit mes dy delegacioneve, Presidenti Bush dhe Kryeministri Berisha do tė dalin para mediave pėr njė konferencė pėr shtyp. Ėshtė parashikuar qė gazetarėt t’u drejtojnė dy pyetje Presidentit Bush dhe Kryeministrit Berisha.
  • Ora 14:00
    Dreka nė Vilėn 30, ku do tė jenė tė ftuar edhe Kryeministri i Kroacisė dhe ai i Maqedonisė. Nė delegacionin shqiptar do jenė Topalli, Oketa, Bufi, Mediu e Basha. Bashkėshortja e Presidentit Bush do tė drekojė nė restorantin “Sofra e Ariut”, bashkė me bashkėshorten e Kryeministrit.
  • Ora 15:30
    Presidenti Bush do tė niset pėr nė Fushė-Krujė, ku ėshtė parashikuar tė zhvillojė takime me banorėt e kėtij qyteti dhe pėrfaqėsues tė fondacionit USAID. Aktiviteti pritet tė zgjasė rreth 60 minuta.
  • Ora 16:30
    Presidenti Bush sė bashku me bashkėshorten e tij Laura do tė udhėtojnė pėr nė Rinas, ku do tė takohen me familjarėt e zyrtarėve qė punojnė nė ambasadėn e SHBA-sė nė Tiranė. Aktiviteti ėshtė parashikuar tė zgjasė 30 minuta.
  • Ora 17:00
    Pas tetė orė vizite nė Shqipėri, Presidenti Bush i shoqėruar nga bashkėshortja e tij do tė lėnė Tiranėn dhe Shqipėrinė pėr t’iu drejtuar Bullgarisė.

 

430 gazetarė tė akredituar pėr vizitėn e Bush

Numri i madh i gazetarėve qė do tė jenė tė angazhuar pėr vizitėn tetorėshe tė Presidentit Bush nė vendin tonė, ka bėrė qė autoritetet qeveritare tė ngrenė njė zyrė shtypi nė Pallatin e Kongreseve. Sipas drejtorit tė kėsaj zyre, Flamur Gashi, mėsohet se ajo do tė ketė nė dispozicion tė gazetarėve 60 kompjuterė dhe disa ekrane televizivė, pėr t’u dhėnė mundėsi gazetarėve pėr tė ndjekur live tė gjitha veprimtaritė e Presidentit Bush. Gashi bėn tė ditur se numri i gazetarėve qė janė akredituar pėr tė ndjekur kėtė vizitė ėshtė rreth 430, tė cilėt kanė marrė karta hyrėse pėr secilėn prej aktiviteteve tė shefit tė Shtėpisė sė Bardhė nė vendin tonė. Ekskluzivitetin pėr ta transmetuar direkt vizitėn e Presidentit Bush nė Shqipėri e kanė TVSH dhe CBS.

 

“Vizita e Bush, mbėshtetje pėr Qeverinė”
Ministri i Punėve tė Jashtme, Lulėzim Basha, tha dje se vizita e Presidentit Bush nė vendin tonė ėshtė “njė mbėshtetje ndaj reformave tė gjithanshme qė ka ndėrmarrė qeveria, si dhe rezultateve konkrete tė arritura nė luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar”. “Nesėr (sot) mė datė 10 qershor 2007, Presidenti i SHBA-sė, Xhorxh Bush, do tė vizitojė Shqipėrinė. Nė emėr tė Qeverisė shqiptare pėrfitoj nga ky rast pėr t’i uruar Presidentit Bush, zonjės sė tij tė nderuar Laura Bush dhe bashkėpunėtorėve tė tij qė e shoqėrojnė, mirėseardhjen nė Shqipėrinė mike”, tha ministri Basha.

Dreka, menyja sekret deri nė fund
Zona e ish-Bllokut do tė jetė njė nga zonat e shumta tė kryeqytetit qė gjatė ditės sė sotme do tė jetė nė “karantinė”. Kėshtu, pas njė takimi kokė mė kokė mes Kryeministrit Berisha dhe Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe pas pėrballjes sė tyre me mediat, tė gjitha delegacionet do tė nisen drejt Vilės 30, aty ku Kryeministri Berisha do tė shtrojė njė drekė pėr nder tė vizitės historike pėr vendin tonė. Por rėndėsia e kėsaj vizite ka bėrė qė menyja e drekės sė sotme tė mbahet sekret deri nė fund.

 

“Vizita e Bush tė shėrbejė si shtysė pėr politikėn pėr tė punuar mė mirė”
Moisiu mbledh krerėt e shtetit nė dekorimin e Bush

Krerėt mė tė lartė tė shtetit do tė jenė sot pėrkrah presidentit Alfred Moisiu nė ceremoninė qė do tė zhvillohet nė Pallatin e Brigadave pėr nder tė ardhjes nė Tiranė tė Presidentit tė SHBA-ve, Xhorxh Bush.

Kėshtu, kreu i shtetit ka pėrshirė nė protokollin e tij tė gjithė krerėt e institucioneve tė vendit pėr tė treguar edhe njėherė se e gjithė klasa politike shqiptare ėshtė e bashkuar pėrballė njė evenimenti tė tillė historik pėr vendin tonė. Burime pranė Presidencės bėnė tė ditur dje pėr gazetėn “Panorama” se nė kėtė ceremoni do tė jenė tė ftuar kryeministri Berisha, kryetarja e Kuvendit, Topalli, kryetari i Gjykatės Kushtetuese, Vladimir Kristo, nėnkryetari i Kuvendit, Fatos Beja, kryetari i Gjykatės sė Lartė, Thimio Kondi, Avokati i Popullit, Ermir Dobjani, guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani, prokurori i Pėrgjithshėm, Theodhori Sollaku, kryetari i SHISH-it, Bahri Shaqiri, kryetari i KLSH-sė, Robert Ēeku, shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, Luan Hoxha, kryetarja e ILDKP-sė, Fatmira Laska dhe tė gjithė krerėt e partive parlamentare tė vendit. Kjo ėshtė hera e parė pas rreth njė viti e gjysmė qė kryeministri Berisha nuk takohet me presidentin e vendit, ku nė kėtė periudhė janė dekretuar disa prej ministrave tė kabinetit “Berisha 2” dhe “Berisha 3”. E njėjta gjė ėshtė edhe pėr kryetaren e Kuvendit, e cila prej kohėsh nuk ka marrėdhėnie tė mira me presidentin Moisiu.
Duke folur nė njė intervistė pėr “Zėrin e Amerikės”, kreu i shtetit u shpreh se vizita e presidentit Bush duhet tė shėrbejė si shtysė pėr tė angazhuar klasėn politike shqiptare pėr tė punuar mė mirė dhe mė drejt nė mėnyra demokratike pėr ecjen pėrpara me reformat qė kėrkon vendi. “Gjykoj se ardhja e presidentit Bush nė Shqipėri do tė jetė njė forcė shtytėse pėr ta angazhuar politikėn shqiptare pėr tė punuar mė mirė, pėr tė punuar mė drejt dhe nė mėnyra mė demokratike, pėr tė zgjidhur ēėshtjet qė duhen qė reformat tė ecin me hapin e duhur dhe ne ta meritojmė plotėsisht anėtarėsimin nė NATO. Unė shpresoj qė politika shqiptare do t’i vlerėsojė kėto pėrpjekje tė SHBA dhe kėtė ndihmė jo vetėm konkrete dhe reale, por tė sinqertė”, u shpreh presidenti Moisiu, i cili shprehu bindjen se vendi ynė do tė arrijė tė marrė vitin e ardhshėm ftesėn pėr t’u anėtarėsuar nė strukturat e NATO-s.

 

Zyrtarėt e ftuar nga presidenti Moisiu

Kryeministri Sali Berisha
Kryetarja e Kuvendit Jozefina Topalli
Kryetari i Gjykatės Kushtetuese Vladimir Kristo
Nėnkryetari i Kuvendit Fatos Beja
Kryetari i Gjykatės sė Lartė Thimio Kondi
Avokati i Popullit Ermir Dobjani
Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė Ardian Fullani
Prokurori i Pėrgjithshėm Theodhori Sollaku
Kryetari i SHISH Bahri Shaqiri
Kryetari i KLSH Robert Ēeku
Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Luan Hoxha
Kryetarja e ILDKP Fatmira Laska
Kryetari i PS Edi Rama
Kryetari i PR Fatmir Mediu
Kryetari i LSI Ilir Meta
Kryetari i PSD Skėnder Gjinushi
Kryetari i PDR Genc Pollo
Kryetari i PDK Nard Ndoka
Kryetari i PBDNJ Vangjel Dule
Kryetari i PAA Lufter Xhuveli
Kryetari i PBLD Arjan Starova
Kryetari i PAD Neritan Ceka
Kryetari i PDS Paskal Milo

 

Ceremoni pėr rrugėn “George Bush”

Nga dita e sotme rruga “Punėtorėt e Rilindjes” do tė mbajė emrin e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės “George W. Bush”. Me kėtė rast u zhvillua njė ceremoni zyrtare, ku morėn pjesė ambasadorja e SHBA-sė nė Tiranė, Marci Ries, kryetari i Kėshillit Bashkiak tė Tiranės, Sokol Dervishaj, qytetarė, etj. Ambasadorja Ries dhe Dervishaj zbuluan dhe pllakatėn e rrugės me emrin e presidentit amerikan. Nė fjalėn e saj ambasadorja Ries falėnderoi anėtarėt e Kėshillit Bashkiak pėr kėtė vendim tė marrė dje, nė prag tė vizitės nė Tiranė tė presidentit amerikan, George W. Bush. “Pasi vizita tė ketė ndodhur dhe flamujt tė jenė hequr, vėrtet do tė mbetet njė pėrkujtesė e mrekullueshme e kėsaj vizite historike”, tha znj. Ries, duke iu referuar emėrtimit tė ri tė kėsaj rruge nė qendėr tė Tiranės. Ajo theksoi se “vizita e presidentit Bush dhe kjo ceremoni janė vėrtet tregues i njė lidhjeje tė fortė miqėsore mes tė dy vendeve”.

 

Pėr nder tė vizitės sė Presidentit Bush
Tre kosovarė vijnė me biēikleta nė Tiranė

TIRANE – Tre qytetarė nga Kosova, tė cilėt kanė mbėrritur nė Tiranė mbrėmjen e tė premtes, nuk mund tė mos bėheshin personazhe tė mediave botėrore qė kanė sjellė nė Shqipėri pėrfaqėsuesit e tyre pėr tė ndjekur nga afėr vizitėn e Presidentit amerikan, Xhorxh Bush. Tė tre kosovarėt, nga qyteti i Gjakovės, janė nisur tė enjten me biēikleta nė drejtim tė Shqipėrisė dhe kanė mbėrritur nė Tiranė mbrėmjen e tė premtes. Ata mėsohet se kanė sfiduar edhe klimėn e keqe me shi kur kanė kaluar kufirin dhe kanė hyrė nė Shqipėri nga Kukėsi dhe mė pas kanė pėrshkuar itinerarin deri nė Tiranė. Pasi kanė mbėrritur nė kryeqytetin shqiptar, tre kosovarėt janė shprehur se kishin ardhur nė Shqipėri pėr nder tė Presidentit amerikan Xhorxh Bush, me qėllim pėr tė pėrshėndetur eskortėn presidenciale gjatė lėvizjeve tė saj nė rrugėt e Tiranės. Mėsohet se tre personat qė kanė mbėrritur me biēikleta nė Tiranė, janė tė moshės rreth 50 vjeē. Dhjetėra qytetarė tė tjerė tė Kosovės kanė paralajmėruar se do tė jenė nė Tiranė gjatė vizitės sė Presidentit amerikan, me qėllim pėr tė shprehur vlerėsimin e tyre pėr qėndrimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės lidhur me Kosovėn. Policia shqiptare ka tė dhėna se numri i kosovarėve qė do tė vijnė nė Tiranė, veēanėrisht mėngjesin e sotėm, pėr t’u kthyer po sot nė Kosovė do tė jetė shumė i madh. Autoritete shqiptare kanė marrė masa qė ata tė mbėrrijnė nė Tiranė nė kohė pėr tė pėrshėndetur vizitėn e presidentit amerikan.

 

Medalja
“Urdhri i Famurit Kombėtar” pėr Bush

Presidenti Moisiu pritet t’i akordojė sot medaljen “Urdhri i Flamurit Kombėtar” presidentit tė shteteve tė bashkuara tė amerikės, Xhorxh W. Bush. Kjo medalje akordohet nga kreu i shtetit pėr kontribut tė madh pėr vendin tonė. Medalja “Urdhri i Flamurit Kombėtar” ėshtė njė medalje, tė cilėn e ka futur nė protokollin e institucionit tė presidentit nė vitin 1992 ish- presidenti i asaj kohe, Sali Berisha. Ndėrkohė kėtė medalje mė parė e ka marrė ish-Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Bill Klinton nga ish-presidenti Rexhep Mejdani dhe pas vdekjes i ėshtė akorduar ish-presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova nga presidenti Moisiu.

 

 

http://pages.albaniaonline.net/rd/
 
Kryeredaktor Astrit Patozi

Politika

Ministri i Jashtėm e konsideron ardhjen e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara nė Shqipėri, njė moment historik

 

Basha: Vizita e Bush, mbėshtetje pėr reformat

 

Ministri i Jashtėm Lulėzim Basha deklaroi dje se vizita historike e Presidentit Bush zhvillohet nė njė nga momentet kur marrėdhėniet mes dy vendeve janė nė nivelin mė tė lartė tė zhvillimit tė tyre dhe kur Shqipėria po punon seriozisht pėr tė marrė ftesėn e anėtarėsimit nė NATO. Kreu i diplomacisė shqiptare e vlerėsoi vizitėn e Bush edhe si njė moment kyē pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės. Ai theksoi se qeveria shqiptare e konsideron kėtė vizitė si njė mbėshtetje pėr reformat e gjithanshme qė ka ndėrmarrė ekzekutivi.

"Vizita historike e Presidentit Bush zhvillohet nė momentet kur marrėdhėniet tona dypalėshe janė nė nivelin mė tė lartė tė zhvillimit tė tyre, nė njė moment kur Shqipėria po punon seriozisht pėr tė marrė ftesėn pėr anėtarėsim nė samitin e ardhshėm tė NATO-s dhe tė njė momenti kyē pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės. Ne e konsiderojmė kėtė vizitė si njė mbėshtetje tė reformave tė gjithanshme qė ka ndėrmarrė qeveria shqiptare dhe rezultateve konkrete tė arritura nė luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar. Kjo vizitė ėshtė gjithashtu njė vlerėsim pėr pjesėmarrjen dhe angazhimet e Shqipėrisė nė koalicionin global antiterror, tė udhėhequr nga SHBA, dhe kontributin e saj konkret me trupa nė Irak dhe Afganistan", u shpreh kreu i diplomacisė shqiptare, duke i uruar mirėseardhjen kreut tė Shtėpisė sė Bardhė dhe zonjės sė tij. Gjatė qėndrimit nė Shqipėri, Presidenti Bush do tė takohet me Presidentin Moisiu nė Pallatin e Brigadave, ku dhe do tė dekorohet me "Urdhrin e Flamurit" nga Presidenti i Republikės. Mė pas, Presidenti Bush do tė takohet nė selinė e Kėshillit tė Ministrave me Kryeministrin e Shqipėrisė, Sali Berisha, dhe ku do tė jenė tė pranishėm dhe anėtarė tė tjerė tė qeverisė. "Gjatė bisedimeve, temat qė priten tė trajtohen, do tė jenė marrėdhėniet e shkėlqyera dypalėshe dhe perspektiva e zhvillimit tė tyre, reformat nė Shqipėri dhe rezultatet e tyre, pėrpjekjet tona dhe mbėshtetja e Shteteve tė Bashkuara pėr anėtarėsim nė NATO, stabiliteti dhe bashkėpunimi rajonal, ēėshtja e zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės dhe bashkėpunimi nė luftėn kundėr terrorizmit ndėrkombėtar", bėri tė ditur ministri i Jashtėm. Ai theksoi se pas pėrfundimit tė bisedimeve, Presidenti Bush dhe kryeministri Berisha do tė kenė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp, nė tė cilėn do tė bėjnė njė deklaratė pėr shtyp dhe do t'u pėrgjigjen pyetjeve tė gazetarėve tė huaj dhe vendas. Pėr nder tė Presidentit Bush, kryeministri Berisha shtron njė drekė, nė tė cilėn, nė kuadėr tė bashkėpunimit tė Kartės sė "Adriatik A3" janė tė ftuar njė delegacion i qeverisė sė Kroacisė, i kryesuar nga Kryeministri Ivo Sanader, dhe njė delegacion i qeverisė sė Republikės sė Maqedonisė, i kryesuar nga Kryeministri Nikola Gruevski. "Ne jemi krenarė pėr kėtė vizitė dhe shprehim bindjen se kjo vizitė do tė realizojė tė gjitha qėllimet dhe aspiratat tona", tha numri njė i diplomacisė shqiptare njė ditė para mbėrritjes sė Bush nė Shqipėri.

Ylber Drazhi

 

 

Shqipėria, nė epiqendėr tė vėmendjes botėrore

 

Kryeqyteti i Shqipėrisė, Tirana, po pėrjeton qė prej njė jave momentet e saj mė tė lavdishme qė nga koha e ēlirimit tė vendit nga regjimi totalitar komunist, nė vitin 1990. Banderola gjigande nė tė cilat shprehet mirėseardhja pėr Presidentin amerikan, qė pritet tė shkelė sot nė tokėn shqiptare, dhe flamuj me pėrmasa tė stėrmėdha mbulojnė ēdo cep tė kryeqytetit dhe rrugėt nėpėr tė cilat do tė lėvizė Presidenti amerikan, nga aeroporti pėr nė Tiranė apo gjatė vizitės qė do tė zhvillojė nė qytezėn e vogėl tė Fushė-Krujės, vetėm pak kilometra larg kryeqytetit. Mijėra banorė tė kryeqytetit do tė mbajnė nė duar flamuj amerikanė dhe shqiptarė, dhe do tė shoqėrojnė eskortėn e Presidentit Bush nga tė dy anėt e Bulevardit qendror tė kryeqytetit. Njė ekspozitė qė dėshmon marrėdhėniet e hershme tė Shqipėrisė me Shtetet e Bashkuara qėndron e hapur prej dy javėsh nė qendrėn mė tė madhe kulturore, muret e jashtme tė sė cilės janė mbuluar nga flamuj amerikanė dhe shqiptarė. Nė hyrje tė saj ėshtė vendosur njė portret gjigand i Presidentit amerikan, sipėr tė cilit shkruhet "Welcome President Bush!". Vetėm pak metra larg selisė sė qeverisė, nė kullėn mė tė madhe nė Tiranė, njė tabelė gjigande elektronike nxjerr nė pah me shkronja tė mėdha e shumėngjyrėshe sloganet "Shqipėri-SHBA, krenarė qė jemi partnerė". Pallati i Operas dhe Baletit, nė qendėr tė Tiranės, dhe ndėrtesa e Universitetit shtetėror janė mbuluar me flamuj shqiptarė e amerikanė, si dhe banderola qė pėrcjellim mikpritjen e popullit shqiptar pėr drejtuesin e kombit amerikan.

"Vizita e Presidentit Bush, njė moment historik", shkruan me gėrma tė mėdha njė super-banderolė nė Sheshin "Nėnė Tereza". Pak orė para mbėrritjes sė Presidentit amerikan nė Tiranė, me propozim tė kėshilltarėve tė Partisė Demokratike nė pushtet, Kėshilli Bashkiak i Tiranės, pėr nder tė vizitės sė Bush, emėrtoi njė nga rrugėt kryesore me emrin e kreut tė Shtėpisė sė Bardhė. Qeveria ka shtuar nė mėnyrė tė ndjeshme masat e sigurisė, mė shumė se asnjėherė mė parė, ndėrsa policia ka kėshilluar qytetarėt tė mos qėndrojnė nė dritare apo ballkone nė kohėn kur eskorta e Presidentit amerikan do tė pėrshkojė rrugėn e Durrėsit dhe Bulevardin qendror pėr t'u takuar me drejtuesit mė tė lartė tė shtetit shqiptar, kryeministrin Berisha dhe Presidentin Moisiu. Forca tė shumta policie janė pėrqėndruar nė Tiranė dhe kanė intensifikuar kontrollet dhe patrullimet nė rrugė. Pėr rreth 9 orė, Shqipėria do tė jetė nė epiqendėr tė vėmendjes botėrore, pėrmes qindra gazetarėve tė akredituar pėr tė ndjekur vizitėn e Presidentit amerikan nė Tiranė. Sipas kryeministrit Sali Berisha, vizita e Presidentit amerikan nė Shqipėri, pėrveēse njė vizitė historike pėr vendin, pėrbėn njė mbėshtetje thelbėsore pėr reformat e suksesshme qė qeveria ka ndėrmarrė, me qėllim pėrshpejtimin e procesit tė integrimit nė BE dhe NATO. Shqipėria ka deklaruar hapur pritshmėrinė pėr tė marrė ftesėn pėr anėtarėsim nė NATO, nė Samitin e Bukureshtit, vitin e ardhshėm. Shumica e shqiptarėve besojnė se vizita e Presidentit Bush do tė ndikojė pozitivisht nė kėtė drejtim. Ministri i Jashtėm Lulzim Basha, gjatė njė konference pėr shtyp njė ditė para mbėrritjes sė Bush nė Tiranė, tha se kjo vizitė do tė ketė impaktet e saj pozitive, jo vetėm pėr procesin e integrimit tė Shqipėrisė nė NATO, por edhe pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Gjithashtu, ai tha se vizita e Presidentit amerikan ėshtė njė mbėshtetje pėr reformat e gjithanshme e tė suksesshme tė qeverisė.

 

 

PD, me aleatėt e saj, ka fituar 100 njėsi tė qeverisjes vendore mė shumė se PS, krahasuar me vitin 2003

 

Bogdani: Ėshtė rritur mbėshtetja pėr koalicionin e djathtė

 

Partia Demokratike pėrshėndeti dje qytetarėt shqiptarė qė nė zgjedhjet vendore tė 18 shkurtit votuan nė masėn 54% pėr koalicionin e djathtė. Zėdhėnėsi i partisė mė tė madhe nė vend, Gerti Bogdani, shprehu bindjen se mbėshtetja ndaj reformave tė qeverisė ėshtė edhe mė e madhe, pas njė seri suksesesh tė mazhorancės, siē janė kalimi i buxhetit tė dytė pas qershorit, implementimi efikas i Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit dhe ridimensionimit tė politikės sė jashtme. "Shqiptarėt votuan nė masėn 54% pėr koalicionin e djathtė, pėr mazhorancėn qeverisėse. Jemi tė bindur se kėto rezultate janė edhe mė tė larta, pas njė seri suksesesh qė ka prekur qeveria, pas buxhetit tė dytė qė do tė kalojė nė qershor, pas vazhdimit tė implementimit me sukses tė reformave tė Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit, dhe pas ridimensionimit tė rolit tė Shqipėrisė nė politikėn e saj tė jashtme", u shpreh Bogdani. Duke i krahasuar zgjedhjet e kėtij viti me ato tė vitit 2003, zėdhėnėsi i PD-sė tha se rritja e mbėshtetjes ndaj koalicionit tė djathtė ėshtė e dukshme. Partia Demokratike, sė bashku me aleatėt e saj, ka fituar 100 njėsi tė qeverisjes vendore mė shumė se Partia Socialiste, krahasuar me vitin 2003. "Nė zgjedhjet vendore tė 2007, PD fitoi nė 242 njėsi tė qeverisjes vendore, nga 143 tė fituara nė vitin 2003, ndėrsa PS ka fituar nė 128 njėsi, nga 202 qė kishte fituar nė vitin 2003", tha mė tej zėdhėnėsi i partisė mė tė madhe nė vend. Lidhur me rezultatet pėr anėtarėt e Kėshillave tė Njėsive tė Qeverisjes Vendore, Bogdani tha se nė 18 shkurt 2007, Partia Demokratike ka fituar 53.49 pėr qind, nga 43.4 pėr qind qė kishte fituar nė vitin 2003, ndėrsa PS ka fituar 43.7 pėr qind, nga 51.7 pėr qind qė kishte nė zgjedhjet vendore tė vitit 2003. Rritja e ndjeshme e mbėshtetjes elektorale ndaj Partisė Demokratike dhe aleatėve tė saj lidhet nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė me reformat efikase qė ka ndėrmarrė qeveria nė rritjen e pagave, pensioneve, hapjen e vendeve tė reja tė punės, duke e futur vendin nė hullinė e pėrmirėsimit tė jetės sė qytetarėve. Gjithashtu, arritjet e qeverisė nė politikėn e jashtme, ku tė gjitha raportet flasin me njė gjuhė pozitive pėr nismat e qeverisė, kanė rritur ndjeshėm besimin e qytetarėve tek njė proces i shpejtė dhe i sigurt drejt anėtarėsimit nė NATO dhe BE.

 

 

Vlerėsime pėr vizitėn historike tė Presidentit tė SHBA nė vendin tonė edhe nga Presidenti i Ligės Shqiptaro-Amerikane, DioGuardi

 

Federata "Vatra", letėr mirėnjohje Presidentit Bush

 

Federata Panshqiptare e Amerikės "Vatra" e konsideron tė njė rėndėsie historike vizitėn e Presidentit Bush nė vendin tonė. Drejtues tė kėsaj Federate shprehin bindjen, se kjo vizitė do tė forcojė besimin e popullit shqiptar tek mbėshtetja amerikane pėr pavarėsinė e Kosovės. Kėtė ata e kanė shprehur edhe nė njė letėr mirėnjohje qė i kanė dėrguar Presidentit Bush. Kryetari i "Vatrės", Agim Karagjozi, bashkė me vlerėsimin se shqiptarėt janė populli mė proamerikan i Evropės, i bėn tė ditur Presidentit Bush nė kėtė letėr nė emėr tė tyre se, "nga kjo vizitė historike qeveria dhe populli shqiptar, do tė marrin njė inkurajim tė madh pėr tė shtuar pėrpjekjet nė ndėrtimin e njė shoqėrie tė qėndrueshme dhe tė drejtė". Shqipėria, thuhet nė letrėn e Vatrės, mbėshtet pa lėkundje Shtetet e Bashkuara nė luftėn kundėr terrorizmit.

Edhe ish-Kongresmeni republikan, Xhosef DioGuardi, President i Ligės Qytetare Shqiptaro-Amerikane, dhe Kėshilltarja e Ēėshtjeve Ballkanike Shirli Klojes - DioGuardi, nėpėrmjet njė deklarate janė shprehur se, "Vizita historike e Presidentit Bush nė Shqipėri ėshtė njėherėsh vlerėsim pėr lidhjet e hershme dhe tė fuqishme mes popullit amerikan dhe popullit shqiptar. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nėn udhėheqjen e Presidentit Bush, janė duke udhėhequr dhe mbėshtetjen ndėrkombėtare pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO dhe Pavarėsinė e Kosovės, shtet i lirė, i pavarur dhe sovran, anėtare e plotė e Kombeve tė Bashkuara".

Beqir SINA

 

 

Njė grup deputetėsh propozojnė Nanon si kandidat pėr President

 

Njė grup deputetėsh tė Kuvendit tė Shqipėrisė, nė mbėshtetje tė nenit 87 tė Kushtetutes sė Shqipėrise, propozojnė emrin e Fatos Nanos, si kandidat pėr postin e Presidentit tė Republikės.

Nė njė deklaratė tė sotme (e Shtunė) tė zyrės sė shtypit tė ish-kryetarit tė PS-sė, Nano, thuhet se nisur nga "pėrgjegjėsitė pėrpara votuesve, interesave tė vendit dhe Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė, bazuar nė nenin 87 tė Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė, propozojmė zotin Fatos Nano, deputet i PSSH, si kandidat konsensual pėr President tė Republikės sė Shqipėrisė".

Mė tej nė deklaratė thuhet, se nė propozimin e kėtyre deputetėve mbahet parasysh "angazhimi politik i z. Nano qysh nė ditėt e para tė tranzicionit, ku Shqipėria vlerėsohet pėr njė tranzicion demokratik, duke pėrjashtuar kėshtu eksperiencat negative tė disa vendeve tė Europės Lindore, ku vetėm pėrmes gjakderdhjesh u arrit ajo ē'ka ne e mundėsuam paqėsisht".

Mė tej, deklarata citon disa nga kontributet personale tė kandidatit tė majtė pėr president, si "arritja e marrėveshjeve mbipartiake nė momentet kritike tė vendit, reformat thelbėsore nė zhvillimet ekonomike tė vendit me ndikime pozitive, kontributi i veēantė personal nė modernizmin e forcave tė majta, politikat e hapjes dhe integrimit tė Shqipėrisė nė realitetet euroatlantike, kalimin e parė paqėsor tė pushtetit pas zgjedhjeve te 2005-s, i cilesuar dhe pranuar nga tė gjithė si element thelbėsor i njė kulture tė re politike", etj.

"Ne jemi tė bindur se jo vetėm kualitetet e tija personale, por edhe eksperienca e tij drejtuese, pėrbėjnė njė garanci mė shumė pėr tė kultivuar njė klimė tė re europianiste nė politikėn tonė tė sė ardhmes euroatlantike. Propozimi ynė, mė shumė se njė mbėshtetje pėr njė person tė caktuar, ėshtė njė garanci politike pėr pėrgjegjėsitė qė Fatos Nano duhet tė marrė nė pėrdorimin me sa mė shumė efektivitet tė tė gjitha kapaciteteve pėr tė thelluar reformat e domosdoshme", citohet deklarata e firmėtarėve, qė propozojnė pėr President ish-kryetarin e PS-sė

 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=20374

Pas takimit me biznesmenėt e ndihmuar nga USAID, kreu i Shtėpisė sė Bardhė falėnderon shqiptarėt nė mėnyrėn e tij

Puthjet e Fushė-Krujės, surpriza e Bushit

Presidenti amerikan thyen rregullat e sigurisė, duke iu afruar turmės

 

Tė gjithė u habitėn, kur tri ditė mė parė u mėsua se nė axhendėn e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, tė datės 10 qershor, ishte planifikuar edhe njė vizitė nė Fushė-Krujė. E vėshtirė tė gjeje njė arsye, pėrse njeriu mė i fuqishėm nė botė duhet tė vizitonte kėtė qytet tė vogėl e tė varfėr, qė shqiptarėt e njohin mė sė shumti pėr pluhurin dhe rrėmujėn e tregut dhe qė e vizitojnė me detyrim, kur shkojnė nė Krujė.

Nė forumet e internetit, disa e konsideruan kėtė vizitė si njė pasqyrim tė paaftėsisė sė qeverisė nė hartimin e njė protokolli tė denjė pėr vizitėn shtatėorėshe tė Presidentit amerikan.

Por, vizita nė qytezėn e pluhurosur, qė nė fakt ndryshon shumė pak nga dhjetėra qyteza tė tjera anembanė vendit, nuk ishte njė ide e qeveritarėve tanė. Kishin qenė kėshilltarėt e Xhorxh Uollter Bushit ata qė kishin pėrcaktuar Fushė-Krujėn si njė stacion tė Presidentit, ndoshta pa e parashikuar se aty, kreu i Shtėpisė sė Bardhė do tė thyente masat e sigurisė, duke vėnė nė vėshtirėsi ushtrinė e truprojave qė i rrinin rrotull.

Presidenti Bush, qė u shpall "Qytetar Nderi" i Fushė-Krujės, qėndroi dje pėr disa minuta nė njė nga kafenetė e qytetit, nė "Kafe Ēela", e cila sot e tutje, patjetėr qė do tė quhet "Kafe Xhorxh Bush". Ai takoi atje disa pronarė tė biznesit tė vogėl, projektet e tė cilėve financohen nga njė program mikrokredie i USAID-it. "Ėshtė njė nga momentet emocionuese tė vizitės sonė nė Shqipėri", tha Presidenti Amerikan, nė fillim tė takimit me biznesmenėt e vegjėl nė "Kafe Ēela", ndėrsa nuk harroi tė falėnderonte kryebashkiakun pėr nderimin dhe mikpritjen.

Pas kėtij takimi tė shkurtėr, pa kurrfarė protokolli, Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės u zhyt nė mes tė turmės entuziaste tė fushėkrujasve, pa xhaketėn e tij tė zezė dhe me mėngėt e kėmishės tė pėrveshura. Ai i pėrqafoi dhe i puthi tė gjithė ata qė i dolėn pėrpara, ashtu si nuk veprojnė as edhe liderėt mė popullorė shqiptarė nė fushata elektorale.

Analistėt nė Tiranė e konsideruan njė gjest domethėnės rrotullimin qė Presidenti bėri me makinė nė sheshin "Skėnderbej", duke pėrshėndetur nga brenda xhamitė tė errėt qytetarėt.

Por, kur Bush u shkri me turmėn nė Fushė-Krujė, tė gjithė mbetėn pa fjalė. I pėrqafuar me njerėzit, Presidenti amerikan pozoi pėr disa ēaste pėrpara fotoreporterėve dhe kameramanėve tė agjencive mė tė mė mėdha tė botės. Ai u ngjit mbi makinė, pėr tė pėrshėndetur qytetarėt, edhe kur truprojat e detyruan tė largohej nga pėrqafimet. Fotot bėnė xhiron e botės brenda pak minutash dhe Bush tregoi se vizita e tij nė Shqipėri ishte diēka pėrtej diplomacisė. Nėse disa media amerikane i konsideruan shqiptarėt si popullin mė proamerikan tė Evropės, Xhorxh Bush i falėnderoi ata dje, nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme. Mbėshtetja e pavarėsisė sė Kosovės, e thėnė fort nė Tiranė, u bė shumė mė e besueshme, pasi Bushi puthi njerėzit e pluhurosur nė Fushė-Krujė.

 

Bush shpall pavarėsinė e Kosovės

Qeveria merr edhe "kritika": S‘keni arritur ende standardet pėr nė NATO, duhen mė shumė reforma

 

Xhorxh Bush, Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, pasi ka pėrshėndetur tė gjithė shqiptarėt nė gjuhėn e tyre me njė "Mirėdita" tė pastėr, ka "shpallur" pavarėsinė e Kosovės, nga kryeqendra e shtetit shqiptar, Tirana. Pikėrisht, mė 10 qershor, nė pėrvjetorin e Lidhjes sė Prizrenit, kur u shpall shteti autonom shqiptar nga perandoria osmane, nga oborri i selisė sė qeverisė sė Shqipėrisė, Presidenti i SHBA-sė, Bush, ka folur qartė dhe prerė: "Ėshtė koha qė Kosova tė marrė pavarėsinė dhe kjo do tė arrihet me ēdo kusht". Nė konferencėn e pėrbashkėt pėr shtyp me Kryeministrin Sali Berisha, kreu i Shtėpisė sė Bardhė ka pėrforcuar mesazhin qė dha njė ditė mė parė nė Romė, duke i siguruar krerėt e shqiptarėve tė Kosovės, se Amerika jo vetėm nuk i ka braktisur ata, por e ka vendosur madje edhe rrugėn e veprimeve tė mėtejshme pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės. "Ne do tė punojmė me diplomatėt rusė dhe tė BE-sė pėr tė gjetur njė zgjidhje (pėr Kosovėn). Nėse kjo nuk do tė ndodhė, atėherė ne do tė themi: Mjaft, Kosova do tė jetė e pavarur!". Kėshtu deklaroi Presidenti i SHBAā€”sė, i cili pothuajse tė gjithė konferencėn pėr shtyp e fokusoi pikėrisht me kryeēėshtjen e momentit pėr tė gjithė diplomacinė botėrore, Kosovėn. Presidenti Bush theksoi dje se Uashingtoni do tė punojė diplomatikisht pėr kėtė ēėshtje pėr tė bindur Moskėn, si dhe pėr tė rakorduar qėndrimet me Bashkimin Evropian. Kreu i Shtėpisė sė Bardhė e theksoi jo vetėm njė herė qė vendet e BE-sė tashmė janė afruar shumė me Uashingtonit, sepse ata pėrkrahin planin "Ahtisaari", i cili parashikon pavarėsi tė mbikėqyrur pėr Kosovėn. Qė do tė thotė se puna bindėse e diplomacisė "sekrete" do tė jetė pikėrisht me Moskėn. Por Presidenti i Shteteve tė Bashkuara e bėri shumė tė qartė se Amerika nuk do tė presė shumė. Nė ditėt e para tė muajit tė ardhshėm, Presidenti Bush do tė takohet me kreun e Kremlinit, Vladimir Putin, nė shtėpinė e prindėrve tė tij nė qytetin Kennebunkport, nė verilindje tė SHBA-sė, pėr tė bėrė tentativėn e fundit qė ta bindė Rusinė qė tė votojė pro pavarėsisė sė Kosovės. Por nėse Moska nuk do ta pranojė sėrish ofertėn e Uashingtonit, Presidenti Bush e bėri tė qartė se nuk do tė pritet asnjė sekondė. Kosova do tė shpallet si htet i pavarur dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės do tė jenė vendi i parė qė do ta njohė kėtė pavarėsi. Qėndrimin zyrtar Presidenti Bush e ka bėrė tė ditur dje nga Tirana dhe kjo nuk ishte e rastėsishme. Njė axhendė e Uashingtonit qė nis shumė herėt, kur SHBA kundėrshton heqjen e autonomisė sė Kosovės nga Millosheviēi dhe arrin kulmin nė luftėn e NATO-s nėn udhėheqjen e SHBA-sė dhe Presidentit tė atėhershėm, Bill Klinton, qė solli ēlirimin e Kosovės nga zgjedha e Millosheviēit dhe heqjen e tė drejtės sė Beogradit pėr tė qeverisur Kosovėn, ku jetojnė mė se 90% shqiptarė. Deklarata e djeshme e Presidentit Bush nė Tiranė zbuloi dhe thelbin e vizitės sė parė tė njė Presidenti amerikan nė Shqipėri. Vizitė qė nė qendėr tė saj kishte "shpalljen" politike tė pavarėsisė sė Kosovės. Njė qėndrim politik javėn e fundit nisi nė qytetin verilindor tė Gjermanisė, Heiligendamm, ku u mbajt samiti i liderėve tė tetė vendeve mė tė industrializuara tė botės, u pėrforcua nė Romė dhe iu vu vula dje nė mesditė nė kryeqytetin shqiptar, Tiranė. Por Presidenti i SHBA i ka bėrė thirrje liderėve tė Kosovės, qė tė jenė tė duruar dhe tė respektojnė tė gjitha standardet e kėrkuara. Njė ftesė pėr qetėsi, e cila erdhi pas njė sinjali tė Prishtinės pėr humbjen e durimit.

Bush: Nuk janė plotėsuar standardet pėr nė NATO


Shefi i Shtėpisė sė Bardhė, Xhorxh Bush, ka pėrcjellė mesazhin e Uashingtonit nė Tiranė, se Shqipėria duhet tė vazhdojė mė tej reformat pėr t‘u anėtarėsuar nė NATO. Dje, nė kryeqytetin shqiptar ėshtė dhėnė njė sinjal i fuqishėm pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė strukturat e NATO-s, megjithėse gjithmonė ky sinjal ka mbrapa tij njė "por", ēka nėnkupton se duhet bėrė mė shumė pėr t‘i gjetur dyert e NATO-s tė hapura nė samitin e 2008-ės, i cili do tė zhvillohet nė kryeqytetin rumun, Bukuresht. Pėr kėtė duhet tė pėrgjigjet politika, e cila duhet tė bashkėpunojė pėr tė ēuar vendin drejt rrugės sė integrimit. "Shqipėria ka nevojė pėr reformat politike dhe ato ushtarake", ėshtė shprehur Presidenti Bush, i cili ka theksuar se SHBA-ja mbėshtet anėtarėsimin, por qė nė kėtė drejtim duhet tė plotėsohen standardet e kėrkuara. Lidhur me aspiratat e Shqipėrisė pėr t‘u bėrė pjesė e NATO-s, Presidenti amerikan ka pėrgėzuar Kryeministrin Berisha pėr reformat qė ka ndėrmarrė nė kuadėr tė reformimit tė forcave tė mbrojtjes. "Shpreha dėshirėn time tė thellė qė Shqipėria tė hyjė nė NATO dhe unė jam pėrkrahės i kėsaj dėshire", tha Presidenti Bush. Sipas tij, duhet tė ketė reforma tė tjera politike e ushtarake dhe duhet tė bėhet mė shumė pėr tė eliminuar korrupsionin. Nė kėtė aspekt, Presidenti i SHBA-sė vuri nė dukje se ka marrė garancinė e plotė tė Kryeministrit Berisha, si dhe pėrkushtimin pėr t‘i arritur kėto standarde. "Ėshtė shumė e rėndėsishme pėr lirinė e kėtij vendi qė tė kuptoni se politikanėt duhet tė punojnė sė bashku pėr tė arritur kėto standarde, pra duhet t‘i lini mėnjanė diferencat politike dhe tė pėrqendroheni nė pėrparėsitė e shqiptarėve", tha Presidenti amerikan. Vizita e Presidentit mė tė fuqishėm tė botės, nė njė vend tė vogėl si Shqipėria, do tė thotė shumė pėr Shqipėrinė. Nėse duam tė hyjmė nė NATO, mesazhi i Presidentit Bush ishte mė shumė se i qartė: "Duhet tė arrihen standardet". "U bėj thirrje gjithė politikanėve nė Shqipėri, duke pėrfshirė edhe opozitėn, qė tė marrin tė gjitha hapat e duhura pėr tė ndihmuar Shqipėrinė pėr tė hyrė nė NATO", tha Presidenti Bush. "Jam shumė i impresionuar me dėshirėn e qeverisė pėr tė luftuar korrupsionin dhe pėr tė dhėnė mesazhin e qartė se qeveria vjen nga populli dhe ka besimin e popullit", tha shefi i Shtėpisė sė Bardhė. Gjithashtu, Presidenti i SHBA-sė ka deklaruar se ėshtė i lumtur qė Shqipėria ka njė tolerancė fetare dhe qė ėshtė njė nga aleatet mė tė forta tė Amerikės. "Ndaj dhe sot unė dua t‘i jap njė mesazh popullit shqiptar, qė ju tė shpresoni pėr pėrkrahjen e Amerikės", vijoi ai. Presidenti amerikan e ka cilėsuar Shqipėrinė si njė vend qė ka hedhur poshtė prangat e shoqėrisė shtypėse.

Historiku pėr NATO-n

Integrimi nė NATO i Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė ishte njė nga arsyet e shumta pėrse Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, vizitoi Shqipėrinė dhe takoi nė Tiranė kryeministrat e tri vendeve. Historiku i mbėshtetjes sė Presidentit Bush pėr tri vendet e Ballkanit filloi katėr vjet mė parė, kur Shqipėria, Kroacia e Maqedonia firmosėn nė Tiranė dokumentin e bashkėpunimit rajonal pėr t‘u bėrė nė tė ardhmen anėtare tė Aleancės sė Atlantikut tė Veriut. Dokumenti njihet si "Karta Adriatik 3" dhe u firmos duke pasur si garant pėr arritjen e kėtij qėllimi Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Mė 2 maj 2003, "Karta Adriatik 3" u firmos nė Tiranė nga sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell, ministri i Jashtėm i Shqipėrisė nė atė kohė, Ilir Meta, ministri i Jashtėm kroat, Antonio Pikula, dhe ministrja e Jashtme maqedonase, Ilenka Mitreva. Atėherė Presidenti Bush e mirėpriti nismėn e Adriatikut si njė kontribut tė fortė drejt vizionit tė tij pėr njė Evropė tė plotė, tė lirė dhe nė paqe, duke theksuar mbėshtetjen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr "Derėn e Hapur" tė Aleancės dhe duke vėnė nė dukje synimin e integrimit tė plotė tė Shqipėrisė, Kroacisė e Maqedonisė nė institucionet euroatlantike. Kėtė mesazh pėrcolli mė 2 maj 2003 nė Tiranė edhe sekretari i Shtetit, Kolin Pauell. Karta e Adriatikut ka tri angazhime kryesore: ndihmėn e Shteteve tė Bashkuara pėr tri vendet pėr zbatimin e reformave tė nevojshme, ku theksohet se ēdo vend aspirant do tė gjykohet nė mėnyrė individuale nė lidhje me pėrparimin e tij drejt pėrmbushjes sė standardeve pėr anėtarėsim nė NATO; pėrkushtimin e pėrbashkėt politik tė palėve pėr tė forcuar institucionet demokratike, shoqėrinė civile, sundimin e ligjit, ekonomitė e tregut, si edhe ushtri qė pėrputhen me NATO-n pėr tė luftuar korrupsionin dhe krimin; si edhe pėr tė ruajtur tė drejtat e njeriut dhe liritė civile pėr tė gjithė qytetarėt e Shqipėrisė, Kroacisė, Maqedonisė dhe vendeve tė tjera tė Evropės Juglindore.

 

Moisiu-Bush, 10 minuta kokė mė kokė

Presidenti amerikan vlerėsoi punėn dhe rolin e Presidentit shqiptar

 

Xhorxh Bush ka hapur dje zyrtarisht vizitėn e tij nė Shqipėri me tė shkelur nė Pallatin e Brigadave. Njė takim i zhvilluar me kreun e shtetit shqiptar ka mjaftuar pėr tė shkėmbyer vlerėsimet reciproke pėr njė sėrė ēėshtjesh tė rėndėsishme, forma mė e shkėlqyer pėr Alfred Moisiun pėr tė mbyllur njė mandat nė drejtim tė vendit. Bushi mėsohet tė ketė vlerėsuar jo pak rolin e Moisiut dhe punėn e bėrė prej tij. Sakaq, nė fjalėn e tij Moisiu vlerėsoi vizitėn e Presidentit tė SHBA-sė nė Shqipėri si vizitė historike. Ai u shpreh se kjo ditė e madhe ėshtė pritur nga tė gjithė shqiptarėt kudo qė ndodhen me njė gėzim tė veēantė. "Pėr arsye historike dhe bashkėkohore, Shqipėria dhe shqiptarėt kanė njė ndjenjė tė lartė mirėnjohjeje dhe respekti pėr shtetin dhe popullin amerikan", theksoi Moisiu. Kryetari i Shtetit ēmoi mbėshtetjen e SHBA-sė pėr vendin tonė pėr anėtarėsimin nė NATO, theksoi rėndėsinė e pėrmbushjes sė standardeve pėr anėtarėsimin nė kėtė organizatė, si dhe vuri nė dukje rolin qė ka politika shqiptare pėr kėtė ēėshtje. Moisiu rikonfirmoi qėndrimin e shtetit shqiptar, se ne vijojmė tė jemi aleati i palėkundur i SHBA-ve nė luftėn kundėr terrorizmit, duke vėnė theksin nė pikėpamjen shqiptare se lufta kundėr terrorizmit ėshtė e drejtė dhe mbart vlera tė veēanta pėr mbarė njerėzimin. Duke u ndalur nė zhvillimet e brendshme, Presidenti i Republikės vuri nė dukje arritjet dhe progresin e bėrė gjatė kėtyre viteve tė pluralizmit nė zhvillimin e proceseve demokratike nė Shqipėri, sidomos pėr sa i pėrket forcimit tė shtetit tė sė drejtės, ekonomisė sė tregut, si dhe konsolidimit tė rolit tė shoqėrisė civile. Presidenti Moisiu nėnvizoi se e vlerėson vizitėn e Presidentit Bush nė vendin tonė edhe si njė ftesė pėr biznesmenėt dhe firmat prestigjioze amerikane pėr tė investuar nė vendin tonė. Njė temė qė u trajtua me theks tė veēantė pėr shkak tė rėndėsisė sė saj ishte ēėshtja e statusit tė Kosovės. Dy presidentėt ndanė tė njėjtin mendim se Kosova, si problemi i fundit i pazgjidhur nė rajonin e Ballkanit, meriton pavarėsinė dhe duke iu referuar kėtij pėrcaktimi tė statusit pėrfundimtar, Presidenti Bush u shpreh se "koha ėshtė tani". Ata shprehėn mbėshtetjen pėr Planin Ahtisari si njė bazė realiste pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė problemit. Moisiu, duke iu referuar zhvillimeve progresive nė Ballkan, klimės sė dialogut dhe tė bashkėpunimit nė rritje, vuri nė dukje se faktori shqiptar do tė vijojė tė luajė rolin moderator dhe konstruktiv tė deritanishėm pėr ruajtjen e paqes dhe tė stabilitetit rajonal. Presidenti i SHBA-sė, Xhorxh Bush, shprehu mirėnjohjen pėr pritjen e ngrohtė tė popullit dhe shtetit shqiptar. Presidenti amerikan vlerėsoi ndryshimet pozitive nė vendin tonė, progresin dhe punėn e bėrė deri mė tani, qė duhet tė vijojė dhe nė tė ardhmen pėr zhvillimin dhe konsolidimin e mėtejshėm tė demokracisė. Ai shprehu besimin nė njė tė ardhme tė sigurt pėr Shqipėrinė. Presidenti Bush vlerėsoi gjithashtu punėn dhe rolin e Presidentit Moisiu. Ai theksoi rėndėsinė qė ka pėr vendin bashkėpunimi mes krahėve tė politikės, sidomos pėr ēėshtje madhore si ato tė integrimit e tė tjera. Mirėnjohje dhe vlerėsim tė veēantė Presidenti i SHBA-sė shprehu pėr mbėshtetjen e madhe tė Shqipėrisė dhe angazhimin e saj nė misionet paqeruajtėse nė Irak dhe Afganistan, si dhe pėr kontributin e saj pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon.

 

 

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 105, Part II, 8 June 2007
 
FRANCE PROPOSES SIX-MONTH HOLD ON KOSOVA VOTE... France's new
president, Nicolas Sarkozy, has proposed that the UN Security Council
should delay a decision on the future of Kosova for six months,
Reuters and Kosovar Albanian media reported on June 7-8. According to
Reuters, Sarkozy said the proposal he presented to other leaders of
the Group of Eight (G8) featured three points: firstly, that Russia
-- Serbia's chief ally -- should recognize "the inevitable prospect
of independence for Kosovo"; secondly, that there should be a
six-month review to determine the mandate for international forces in
Kosova; and, thirdly, that Belgrade and Prishtina should resume
face-to-face talks for six months after which, if they fail to reach
an agreement, the plan presented by the UN's envoy to the region,
Martti Ahtisaari, would be adopted. Sarkozy said his proposal was not
"perfect," but is a "middle way" that enables the international
community to avoid "the drama of a division" and to avoid the
uncertainty about the legal status of international troops that would
arise if some countries were to recognize Kosova's independence and
others were not to. Reuters cited a claim from "a source close to one
of the delegations" that the G8 leaders accepted the proposal. Kosova
did not feature in statements made by other leaders during the day.
Russia has previously called for Belgrade and Prishtina to resume
talks without a deadline and has underlined that no solution can be
imposed. Serbia is determined to retain sovereignty over Kosova but
has offered substantial autonomy. Sarkozy argued that his proposal
gives Russia "a little time" and obliges Belgrade and Prishtina to
discuss the future. France has previously insisted that there is no
reason to delay a decision. However, Britain's "Financial Times" on
June 8 quoted a French diplomat as saying: "This is not giving in to
Russia. It's about setting a precise time frame after which the
Ahtisaari plan would automatically apply." AG

..PROMPTING SPECULATION ABOUT GREATER ROLE FOR FRANCE. The Kosovar
daily "Koha ditore" on June 8 quoted sources who believe Sarkozy's
proposal, if accepted, could lead to a greater role for French
Foreign Minister Bernard Kouchner, a former head of the UN Mission in
Kosovo (UNMIK). The paper claimed, however, that the proposal has yet
to be fleshed out into a plan. "Zeri" indicated otherwise, quoting a
senior Western official as saying that the proposal would allow UNMIK
to begin withdrawing and the EU, as envisaged in the Ahtisaari plan,
to begin establishing a mission in the region. Kosovar media also
quoted predictions about the timeline for a solution made by two
senior European diplomats intimately involved in Kosova, though it is
not clear whether their comments preceded Sarkozy's statement.
Kosovar broadcasters on June 7 quoted Ahtisaari as saying he expects
an agreement to be reached at the G8 summit, while the June 8 edition
of the daily "Express" carries an interview with Soren
Jessen-Petersen in which the former UNMIK chief said U.S. President
George W. Bush and Russian President Vladimir Putin could reach
agreement when they meet in early July. AG

PRESEVO ALBANIANS DISAGREE OVER JOINING KOSOVA. A call for Serbia's
largely ethnic-Albanian-populated Presevo Valley to form a union with
Kosova has split the community's politicians, local media reported on
June 7. The Movement for Democratic Progress (PDP), a political
offspring of a separatist movement that fought with Serbian forces
until late 2001, on June 5 called for Albanian parties in the region
to form a joint council to urge secession from Serbia to Kosova (see
"RFE/RL Newsline," March 15 and April 24, 2007). The PDP's leader,
Jonuz Musliu, said that over the past six years "nothing has changed
in the political and economic sense, except that a multiethnic police
was formed," Serbian media reported on June 7. The head of the
Democratic Union for the Valley (DUD), Skender Destani, dismissed the
suggestion on June 6, saying, according to the news agency FoNet,
that it "is not worth my commenting on." The head of the Democratic
Party of Albanians (DPA) also rejected the call, though in less
forthright terms. The call for secession by Musliu, a former
political leader of the region's now-disbanded separatist militia,
and subsequent demands for a tough response by Serbian nationalist
parties add to the concerns about security in the region ahead of a
decision on Kosova's future. There are already seemingly unrelated
security concerns in one of the region's three towns, Bujanovac,
where Musliu is deputy mayor. The town's mayor, Nagip Arifi, told
FoNet on June 6 that he felt unable to leave the town after an
explosive device was thrown into the courtyard of his brother's house
on June 1, raising doubts that he will meet, as planned, with the
head of the Organization for Security and Cooperation in Europe
(OSCE) Mission in Serbia on June 8. FoNet reported that parties in
the town plan to demand the dismissal of the town's police chief. AG

 

 

http://balkans.courriers.info/article8422.html

Express - G8 : Sarkozy veut repousser de six mois la résolution du statut du Kosovo
Traduit par Nerimane Kamberi
Publié dans la presse : 8 juin 2007
Mise en ligne : samedi 9 juin 2007
Sur la Toile
logo MOT 633

Nicolas Sarkozy a créé un petit événement jeudi soir au Sommet du G8, en proposant de repousser de six mois l’adoption de toute résolution sur le statut du Kosovo. Pour le Président franēais, l’essentiel est d’éviter un veto russe au Conseil de sécurité. Toutefois, cette proposition n’a gučre convaincu : Georges Bush et Angela Merkel restent favorables ą un accčs rapide ą l’indépendance, que Moscou rejette toujours catégoriquement.

Par Berat Buzhala

Un mois aprčs son élection, le Président franēais Nicolas Sarkozy, a présenté au Sommet du G8, une nouvelle proposition pour le statut du Kosovo, par laquelle il espčre ajourner de six mois un drame international, quitte ą prolonger d’autant un drame local.

La discussion d’une heure et demie entre les véritables éléphants de notre plančte s’est apparemment soldée par un accord pour repousser de six mois l’adoption d’une résolution du Conseil de sécurité sur le statut du Kosovo.

Selon l’agence Reuters, les conseillers diplomatiques des dirigeants des pays les plus industrialisés du monde devaient encore travailler toute la nuit, sur la base du document de Ahtisaari, pour mettre sur papier cet accord.

Le Président franēais Sarkozy s’est exprimé jeudi soir vers 19 heures devant les journalistes, évoquant pour la premičre fois du statut du Kosovo, alors que les autres dirigeants n’ont jamais évoqué cette question lors des autres conférences de presse.

« Nous devons étudier sérieusement la situation, afin d’éviter le veto russe au Conseil de Sécurité », a déclaré Nicolas Sarkozy. Il a ajouté qu’il serait impossible, pour le moment, de faire voter le Conseil de Sécurité sur la proposition de Martti Ahtisaari sans rencontrer le veto russe.

Nicolas Sarkozy a attiré l’attention sur le fait que la communauté internationale se trouvait devant une situation compliquée, car beaucoup d’États seraient prźts ą reconnaītre immédiatement l’indépendance, mais d’autres qui ne le feraient pas. « C’est pourquoi nous devons agir rapidement afin d’éviter un conflit ».

Le Président franēais a ajouté qu’il avait informé les autres dirigeants du G8 de sa proposition. « Pendant cette période de six mois, le Président Poutine comprendra que la perspective de l’indépendance est inéluctable », a ajouté Nicolas Sarkozy.

On ne sait pas bien comment cet accord sera mis en œuvre. Nicolas Sarkozy a cependant fait comprendre que cette période de six mois devrait permettre d’arriver ą un accord. « Il faut pousser Belgrade et Prishtina ą discuter et ą dialoguer ensemble. Au bout de six mois, soit Belgrade et Pristina ont trouvé une meilleure solution, soit ce sera celle d’Ahtisaari qui s’appliquera ».

Le Président franēais a déclaré que cette période supplémentaire permettra ą Vladimir Poutine d’avoir plus de temps ą sa disposition, qu’elle obligera les Albanais et les Serbes ą discuter et qu’elle permettra ą la communauté internationale de ne pas źtre affaiblie par des divergences majeures.

Sarkozy a déclaré ą la presse que cette proposition avait été discutée avec le Président américain Bush, le Premier ministre britannique Tony Blair et avec le Président russe Poutine.

« Nous avons discuté de la proposition et nous l’avons analysée. Chacun a émis ses réserves. Je pense que ma proposition est interéssante, mais certes pas parfaite. C’est seulement comme cela que nous pourrons surmonter les divergences », a expliqué Nicolas Sarkozy.

Il a répété ą plusieurs reprises que ce délai donnerait ą Vladimir Poutine la possibilité d’analyser et de réfléchir ą l’indépendance du Kosovo. « Et cette proposition peut garantir un bon équilibre pour toute la région ».

Selon l’agence Reuters, « il a été convenu que, pour un certain temps la Résolution sur le statut final du Kosovo, ne soit pas soumise au vote du Conseil de Sécurité ». L’agence AP a cité le porte-parole du Président Poutine, qui assure que « certains progrčs ont été faits » sur la question du Kosovo, sans préciser lesquels.

 

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=19237   26/05/2007
 

Dossier

Reforma Agrare e 1946-ės, qė i mori tokat pronarėve

 

 

Qė me ardhjen e saj nė pushtet nė fundin e vitit 1944, ndėrmjet shumė premtimesh tė tjera, qeveria komuniste e kryesuar prej gjeneral-kolonel, Enver Hoxhės, shpalli me tė madhe si njė nga prioritetet kryesore tė saj: Reformėn Agrare. Tė cilėn ajo e kishte propaganduar qė nė Kongresin e Pėrmetit nė majin e vitit 1944, kur Kėshilli Antifashist Nacional-Ēlirimtar, mori atributet e njė Qeverie Provizore. Nė kėtė kuadėr, mė 29 gusht tė vitit 1945, qeveria e kryeministrit Enver Hoxhės, shpalli ligjin mbi Rėformėn Agrare, i cili u plotėsua edhe me njė shtojcė tjetėr, qė u shpall zyrtarisht afo njė vit mė vonė, nė majin e 1946-ės. Ligji mbi Reformėn Agrare si dhe tė gjitha shtojcat e saj, u hartuan nė bazė tė sugjerimeve dhe asistencės teknike tė specialistėve jugosllavė, tė cilėt pėrveē ministrisė sė Bujqėsisė dhe Pyjeve, asokohe ishin tė atashuar edhe nė tė gjitha ministritė e dikasteret e tjera tė shtetit shqiptare. Ndėrsa nga pala shqiptare, nė grupin e punės pėr hartimin dhe zbatimin e asaj reforme, u angazhuan dhe punuan deri nė fund tė saj, vetė ministri i Bujqėsisė, Dr. Gaqo Tashko dhe Stavri Marjani, i cili ishte ngarkuar me atributet e Drejtorit tė Reformės Agrare. Po si u konsiderua ajo reformė nga propaganda zyrtare e qeverisė komuniste tė asaj kohe, cfarė sanksiononte ligji i hartuar pėr kryerjen e asaj reforme agrare, cila ishte ndihma qė dhanė jugosllavėt pėr zbatimin e saj, si do tė kryhej shpronėsimi i tokave ndaj pronarėve tė ligjshėm tė cilėt regjimi nė fuqi i konsideronte si kulakė dhe ēifligarė, sa tokė do t‘u jepej fshatarėve dhe sa toka do tė mbeteshin pronė e shtetit?


Qeveria: "Reforma Agrare, sihariqi mė i madh i fshatarėve"

Qeveria komuniste e Enver Hoxhės i bėri njė jehonė tė madhe shpalljes sė Reformės Agrare nė vitin 1945, duke i dhėnė asaj njė hapsirė tė madhe nė tė gjitha mjetet propagandistike qė dispononte dhe duke shfrytėzuar Radio-Tiranėn dhe tė gjithė shtypin (gazeta, revista, buletine etj), qė ajo kishte asokohe. Nė kėtė kuadėr, nė revistėn "Bujku" (Revistė Bujqėsore-Ekonomike qė botohej nga Ministria e Bujqėsisė dhe Pyjeve), tė tetorit 1945, nėn titullin e madh: "Reforma Agrare, sihariq mė i madh i fshatarsisė", midis tė tjerash thuhej: "Mė nė fund ėndrra e fshatarėve po bėhet e gjallė. Ligja e Reformės Agrare dolli. Marrėdhėniet skllavėronjėse nė mes pronarėve latifondistė dhe buqėve mbarojnė njėherė e mirė. Nė vėndin tonė nė tokėn e larė me gjak s‘do tė ketė mė skllav. Ē‘ėshtė Reforma Agrare pėr fshatarin shqiptar? Ē‘do gjė. Reforma Agrare ėshtė baza, ėshtė themeli mbi tė cilin do tė ngrihet krejt e ardhmja e tij ekonomike, shoqėrore dhe kulturave. Reforma Agrare i siguron fshatarit njė jetė me nder dhe dignitet, njė jetė njerėzore. Fshatari shqiptar i Vurkut dhe i Myzeqesė; i ēifliqeve tė Vrinonasve, tė Vėrlacėve dhe Biēakēinjėve me shokė, vetėm sot mund tė thotė se ėshtė shqiptar dhe njeri. Reforma Agrare i vė kazmėn sistemit feudal, ēduk pėr jetė tė jetėve ēifliqet e mėdha, shkakėtarėt e mjerimit dhe tė varfėrisė, tė sėmundjeve dhe tė babėzisė, shkakėtarėt e fatkeqėsive tė krejt popullit. Pa ēlirimin ekonomik, pa pėrmbysjen e feudalizmit, ēlirimi politik nuk do tė kishte kuptim. Qeveria e Enver Hoxhės i dha fjalėn popullit dhe e mbajti. Fshtarė e gėzofshi pėr jetė tokėn, tokėn t‘uaj, tokėn qė s‘pranon patronė dhe tiranė, vėndas dhe tė huaj".


Ministria e Bujqėsisė pėrgatiti ligjet dhe teknikėt pėr Reformėn

Pėrpara se tė fillonte zbatimi i Reformės Agrare, Ministria e Bujqėsisė dhe Pyjeve e cila nė atė kohė kishte si titullar Dr. Gaqo Tashko (zv/ ministr ishte Haki Toska), pėrveē kuadrit tė nevojshėm ligjor, pėrgatiti edhe teknikėt e specialistėt shqiptarė qė do tė punonin nė zyra dhe terren pėr mbarėvajtjen e asaj reforme. Lidhur me kėtė, bėn fjalė edhe njė shkrim i botuar nė revistėn "Bujku i Ri" i asaj kohe, ku midis tė tjerash thuhet: "Pėrpara ca kohėsh nė Ministrinė t‘onė u bė njė mbledhje e gjerė ku morėn pjesė tė gjithė teknikėt e Dikasterit. Pasi u paraqit puna qė ėshtė bėrė deri mė sot pėr Reformėn Agrare, nga ana e qeveris s‘onė dhe pasi u theksuan mungesat e hasura, si dhe karakteri urgjent i zbėrthimit tė kėtij problemi jetik pėr shtresat e gjėra tė fshatarėsisė shqiptare, tė cilat vazhdimisht dhe me insistim, kėrkojnė zbatimin e Reformės Agrare; Ministri ftoi tė gjithė teknikėt qė tė japin mejtimet dhe tė bėjnė sugjerimet e tyre rreth pikave kryesore qė propozohen pėr tė bėrė Ligjin e Reformės Agrare. Tė gjitha pikat kryesore tė Ligjit mbi reformėn Agrare u diskutuan gjallėrisht. U theksua gjithashtu se ē‘sasi toke do t‘u lirohet pronarėve qė do tė merren me bujqėsi; si do tė konsiderohen ēifliqet qė janė pronė e pandarė "kondomine" e shumė vetėve. Si do tė konsiderohen kullotat qė nuk do tė kthehen nė tokė buke, pasi tė jenė plotėsuar nevojat e bujqve pėr kullotat; si do tė zgjidhet problemi i ullinjve. Ē‘qėndrim do tė mbahet kundrejt buqėve tė Shtetit dhe atyre qė kanė qenė tė instaluar nė kohėn e "Reformės Agrare" tė kohės sė Zogut, por qė kanė braktisur tokat. Cilat toka pėrjashtohen nga ēpronėsimi; kush pėrfiton prej ndarjes sė tokave; si krahasohen tokat dhe ē‘sasi toke buke dhe kullote do t‘i jepet ēdo fshatari. Ē‘do tė bėhet pėr tė pėrballuar shpenzimet e ēpronėsimit; ēfarė kontributi do tė japė Shteti nė pėrballimin e kėtyre shpenzimeve etj". Nė atė mbledhje e cila u zhvillua pėr katėr ditė me rradhė, (nga data 1 deri mė 4 korrik 1945), sipas direktivave tė dhėna nga qeveria, u mor angazhim qė Reforma Agrare tė pėrfundonte nė afatin e caktuar, brenda muajit nėntor tė vitit 1946.


Ministri, Tashko dhe Drejtori i Reformės, Marjani, nė ceremoninė e organizuar nė Lushnje

Pas hartimit tė kuadrit tė nevojshėm ligjor i cili u miratua nga Kryesia e Kėshillit tė Pėrgjithshėm Nac-Ēlirimtar (nė atė kohė nuk kishte Parlament), i cili ishte njė organ legjislativ qė nė njė farė mėnyrė zėvėndėsonte Parlamentin, qeveria shqiptare deklaroi fillimin e zbatimit tė Reformės Agrare duke zhvilluar dhe ceremonitė e rastit pothuaj nė tė gjitha rrethet e vendit. Njė prej kėtyre ceremonive ishte dhe ajo qė u mbajt mė 4 shtator tė vitit 1945 nė fshatrat e rrethit tė Lushnjes, ku merrte pjesė edhe ministri i Bujqėsisė dhe Pyjeve, Dr. Gaqo Tashko, i cili shoqėrohej edhe nga disa prej drejtuesėve kryesorė tė asaj ministrie. Nė fjalėn e tij pėrpara qindra fshatarėve myzeqarė dhe autoriteteve partiake e atyre tė pushtetit lokal, midis tė tjerave, ministri Tashko u shpreh: "Shokė fshatarė dhe shokė teknikė. Po ju pėrshėndes me sihariqin e madh tė Reformės Agrare qė po vėmė nė zbatim sot. Tė gjithė ju kanė gėnjyer nė tė kaluarėn, premtimet pėr reformėn agrare nė kohėn e Zogut s‘kanė qenė veēse premtime, dhe s‘mund tė ndodhte ndryshe. Pushteti ynė demokratik po i pėrmbush premtimet e tij. Dikush mund tė preket prej kėtyre ligjeve dhe reformave tė mėdha, por edhe ata tė paktė duhet tė kuptojnė njėherė e mirė se interesi i pėrbashkėt ėshtė mbi tė gjitha, prandaj dhe ata duhet tė sakrifikojnė diēka. Ligji i kanaleve i jep katundarėve nė dorė fatin e tokės. Ligji mbi zbritjen e qirave bujqėsore u vjen nė ndihmė fshatarėve qė u dogjnė dhe u poqnė nė kėtė luftė". Nė reportazhin e revistės "Bujku i Ri", ku ėshtė pasqyruar gjerėsisht ajo ceremoni e zhvilluar nė periferi tė qytetit tė Lushnjes, midis tė tjerave thuhet: "Dhe kėshtu shoku Ministėr vazhdoi tė theksojė rezultatet ekonomike dhe shoqėrore tė kėtyre ligjeve popullore, ndihmėn qė duhet tė japė populli eksaktėrisht, dhe pėrpjekjet qė duhet tė bėjnė pėr t‘i kuptuar dhe zbatuar kėto ligje. Ministri nuk harroi tė theksoj nenet qė parashikon ligji pėr sabotatorėt, shkelėsit e kėtyre ligjeve, qofshin kėta teknikė apo fshatarė, qofshin bujq apo feudalė. Mė sė fundi shoku Ministėr theksoi dy qėndrimet kryesore qė synon zbatimi i Reformės Agrare. 1) Qė popullit t‘i epet e drejta qė ai qė e punon tokėn t‘a ketė tė tijnė dhe 2) qė me anė tė Reformės Agrare, bujqėsia jonė tė lartėsohet nė ēdo pikėpamje. Dhe kėshtu z. Gaqo Tashko, pėrfundoi duke iu kujtuar fshatarėve detyrėn qė ata kanė pėr tė ndihmuar njėri-tjetrin, sidomos fshatarėt e Jugut, qė sakrifikuan ēdo gjė gjatė kėsaj lufte tė pėrgjakėshme. Mbas Z. Tashko e mori fjalėn Drejtori i Reformės Agrare z. Stavri Marjani, i cili theksoi disa pika me rėndėsi qė pėrmban ligji mbi zbatimin e Reformės Agrare dhe qė i prekupojnė kaq shumė fshatarėt. 1) Katundarėve iu jepet toka falas. 2) Ēdo familje i jepet tokė sa pėr tė siguruar njė jetė sa mė tė mirė dhe mė njerėzore. 3) Pėr mjetet e ēfrytėzimit tė tokės, pushteti ka parashikuar ēdo pėrkrahje, si vegla, farė, tė holla etj. Fjalimin e shokut Marjani e ndoqėn njė seri pyetjesh qė u ngritnė prej katundarėve dhe premtimet e tyre pėr ndihmėn qė do tė japin nė kėtė punė. Nė fund duartrokitjet dhe brohoritjet buēitni nga tė katra anėt e sallės, ndėrsa hareja dhe gazi, qė pasqyrohej nė fytyrat e fshatarėve, krijonte njė atmosferė gėzimi dhe pėrzėmėrsije tė papėrshkrueshme. Manifestimi mori fund me kėngė e valle, ndėrsa nė drekėn e shtruar pėr nder tė mysafirėve ngriheshin gotat pėr lumturinė e popullit dhe Pushtetin e tij".


Komitetet e Fshatarėve tė Varfėr pėr zbatimin e Reformės

Nė zbatimin e Reformės Agrare qė filloi qė nė vjeshtėn e vitit 1945, morėn pjesė edhe tė ashtuquajturat "Komitete tė Fshatėrve tė Varfėr", tė cilat u zyrtarizuan nė bazė tė njė urdhėrese (Nr.5. datė 20.V.1945), tė nxjerrė nga Ministria e Ekonomisė sė asaj kohe. Lidhur me kėtė, nė njė nga shkrimet e revistės "Bujku i Ri" tė asaj kohe, midis tė tjerash thuhet: "Elementat qė do tė zgjidhen nė kėtė Komitet duhen tė jenė nė rradhė tė parė nga mė tė varfėrit e fshatit dhe qint pėr qint tė lidhur me frymėn e re tė Qeveris s‘onė; tė jenė tė ndershėm dhe tė ushqejnė simpathinė e tė gjithė fshatarėve tė varfėr. Nė rast se pranė ndonjė Komiteti Ekzekutiv do tė mungojnė teknikėt e bujqėsisė, si tė deleguar t‘atij seksioni nė Komitetet Fshatare munt tė marrin pjesė teknikėt e Veterinarisė ose Pyjeve. Komitetet do tė fillojnė menjėherė nga puna duke plotėsuar formularėt sipas fletė-instruksioneve tė dėrguara, duke regjistruar tė gjithė ēifliqet e Shtetit, ēifliqet e konfiskuara tė t‘arratisurve politikė, tė tradhėtarėve ose tė pronarėve qė u ėshtė konfiskuar pasuria pėr arsye tė ndryshme. Komitetet e Fshatarėve tė Varfėr, pėrveē pasurive tė shtetit dhe pasurive tė tradhėtarėve, do tė mbledhin informata edhe pėr pronat e mėdha private duke shėnuar sasinė e tokės dhe frymėt qė e kanė, nėse pronari punon vetė, ose nė qoftė se punon me bujq, duke shėnuar edhe emrin e bujkut, frymėt e sasinė e tokės. Urdhėresa nuk bėn fjalė pėr pronat private, por Komitetet kanė pėr tė vepruar edhe pėr ato si pėr ēifliqet e Shtetit dhe tė tradhėtarėve. Tė gjithė teknikėt e Zyrave tė Bujqėsis, Veterinarisė dhe Pyjeve duhen tė vihen nė dispozicion tė kėtyre Komiteteve pėr tė kryer veprimet sa mė shpejt dhe mė saktė. Komitetet duhet tė fillojnė nga puna sa mė parė, duke filluar mė parė atje ku ka toka mė shumė pėr t‘u ndarė. Me urgjencė duhet tė veprohet edhe nė vendet mė tė dėmtuara nga lufta dhe qė dihet me siguri se kanė pėr t‘u bėrė shpėrngulje parciale si p.sh. Kurvelesh, Skrapar, Opar, Leskovik, Martanesh, Mirditė etj. Duke qenė se sot pėr sot nuk ėshtė e mundur t‘u jepet toka gjithė buqjėve tė malėsive qė nuk kanė tokė tė mjaftueshme, prandaj nė kėto vende duhet tė jenė shumė tė matur dhe tė regjistrojnė ata fshatarė qė nuk kanė asnjė mudnėsi jetese nė fshatin e tyre, duke preferuar gjithnjė tė dėmtuarit nga lufta. Tė gjithė Komitetet Ekzekutive tė Kėshillave Nacional-Ēlirimtare, Komitetet e Fshatarėve tė Varfėr dhe tė gjithė teknikėt janė pėrgjegjės pėr kėtė barrė qė po u ngarkohet. Nė rast neglizhence ose abuzimesh do t‘i drejtohen Gjyqit Ushtarak dhe do tė dėnohen si sabotatorė".


Specialistė dhe gjeometėr jugosllavė pėr Reformėn

Nė zbatimin e Reformės Agrare, pėrveē shumė e shumė mungesave, qeveria komuniste e Enver Hoxhės u pėrball edhe me mungesėn e madhe tė teknikėve gjeometėr, tė cilėt do tė duheshin pėr matjet e tokave nė terren. Nisur nga ky fakt, Tirana zyrtare i kėrkoi ndihmė qeverisė sė Beogradit, e cila solli nė Shqipėri njė numėr tė madh specialistėsh dhe teknikėsh gjeometėr. Lidhur me kėtė, nė njė shkrim tė botuar nė gazetėn "Bashkimi" tė fillimit tė dhjetorit 1945, midis tė tjerash thuhet: "Pėr tė bėrė qė punimet tė vazhdonin me njė ritėm tė shpejtė, Qeverija jonė i kishte paraqitur njė kėrkesė Qeverisė Demokratike tė Jugosllavisė, me anė tė sė cilės i kėrkonte dėrgimin e disa gjeometrave. Qeverija Jugosllave pėrveēse dhjetė gjeometrave qė dėrgoi mė pėrpara, tė cilėt vazhdojnė tė punojnė nė Myzeqe, kėto ditė dėrgoi edhe 20 tė tjerė. Kėta mbasi u pajisėn me tė gjitha mjetet e nevojshme u nisėn dje pėr nė Elbasan qė tė fillojnė menjėherė punimet pėr zbatimin me tė ēpejtė dhe tė pėrpiktė tė reformės agrare nė tė gjitha fushat e kėtij qarku. Kėta do tė kenė ndihmesė shumė teknikė shqiptarė, tė cilėt duke bėrė punė praktike do tė fitojnė edhe eksperiencėn e duhur, pėr tė kryer punėra tė ndryshme mė vonė nėpėr qėndra dhe sektorė me rėndėsi tė vendit t‘onė".


Enver Hoxha ndan tapitė e para nė Gorre tė Lushnjes

Ashtu siē ishte parashikuar dhe kishte marrė zotimin, qeveria komuniste e Enver Hoxhės, arriti qė tė pėrfundonte nė kohė zbatimin e Reformės Agrare, duke e mbaruar atė nė shkallė vendi nė muajin tetor tė vitit 1946. Pėrfundimi i asaj reforme u parapri me njė propagandė tė madhe nga e gjithė propaganda zyrtare dhe shtypi i kohės, tė cilėt e konsideronin atė si njė prej sukseseve dhe arritjeve mė tė mėdha qė kishte parė ndonjėherė fshatari shqiptar. Pak muaj pėrpara se tė deklarohej pėrfundimi i Reformės Agrare, nė fillimin e vjeshtės sė vitit 1946, kryeministri, gjeneral-kolonel, Enver Hoxha, shkoi vetė nė fshatin Gorre tė Lushnjes pėr tė ndarė tapitė e para fshatarėve myzeqarė tė asaj zone. Nė atė vizitė, Enver Hoxha shoqėrohej edhe nga pjesa mė e madhe e ministrave tė kabinetit tė tij, si: zv/ kryeministri, gjeneral-kolonel, Myslym Peza, ministri i Byjqėsisė, Dr. Gaqo Tashko etj. Pėrveē autoriteteve tė larta partiake dhe shtetėrore tė asaj kohe, nė ceremoninė e ndarjes sė tapive pėr fshatarėt e Gorresė sė Lushnjes, asistonin edhe disa prej kėshilltarėve jugosllavė dhe sovjetikė qė ishin atashuar pranė dikastereve kryesore tė qeverisė shqiptare tė asaj kohe. Ceremonia e dhėnies sė tapive nė atė fshat tė Myzeqesė, u pasqyrua gjerėsisht nė shtypin e asaj kohe, ku pėrveē fjalės sė plotė tė kryeministrit Enver Hoxha, u dhanė edhe mjaft reportazhe nga gazetarėt dhe korespodentėt qė e ndoqėn nga afėr atė eveniment. Nga gazetat qė i bėnė jehonė mė tė madhe asaj ngjarje, ishte gazeta "Bashkimi",(organ i Frontit Demokratik qė kryesohej nga Enver Hoxha), me gazetarin e saj, Petro Marko, i cili ishte i ngarkuar posaēėrisht pėr tė ndjekur nga afėr tė gjitha aktivitet dhe veprimtaritė e udhėheqjes sė lartė nė ndarjen e tapive nė Myzeqe.


Reforma e 1945-ės, shpronėsoi pa shpėrblim 172.659 ha. tokė

Reforma Agrare e vitit 1945, ėshtė pasqyruar edhe nė Fjalorin Enciklopedik tė vitit 1982, ku ndėrmjet tė tjerash shkruhet: "Reforma Agrare ishte Revolucioni i parė nė marrėdhėniet ekonomiko-shoqėrore tė fshatit qė kreu diktatura e proletariatit nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė. Ajo shėnoi shndėrrimin demokratik tė marrėdhėnieve tė pronėsisė mbi tokėn, zhdukjen pėrfundimisht tė mbeturinave tė feudalizmit nė ekonomi dhe tė klasės sė ēifligarėve, si dhe kufizimin e thellė tė sė drejtės sė pronės private mbi tokėn. Sipas ligjit u shpronėsuan dhe u tjetėrsuan me detyrim e pa shpėrblim tokat pronė e shtetit ēifligaro-borgjez, prona e ēifligarėve dhe e institucioneve fetare, e gjithė toka private qė kalonte madhėsinė e parashikuar prej ligjit (mbi 5 ha.) Pjesa mė e madhe e tokės sė shpronėsuar iu shpėrnda falas fshatarsisė punonjėse sipas parimit "Toka i pėrket atij qė e punon". Pjesa tjetėr e tokės u shpall tokė shtetėrore dhe mbi bazėn e saj u krijuan ndėrrmarrje shtetėrore".

Sipas dokumenteve zyrtare mbi Reformėn Agrare tė vitit 1945, nga zbatimi i saj u shpronėsuan pa asnjė lloj shpėrblimi, 172.659 ha. tokė, 474.227 rrėnjė ullinj e 5.923 kafshė pune. Lidhur me kėtė, nė Fjalorin Enciklopedik, midis tė tjerash thuhet: "Bashkė me Reformėn Agrare u morėn masa ligjore qė tė ndalonin shitblerjen, dhėnien me qira, tjetėrsimin dhe lėnien trashėgim tė tokės si dhe pėrdorimin e saj pėr qėllime shfrytėzimi. Me kėto masa u kufizua shumė shpėrbėrja e fshatarsisė dhe zhvillimi i lirė i kapitalizmit nė bujqėsi. Pas Reformės Agrare shumica e ekonomive tė fshatarėve tė varfėr nga pikėpamja e sasisė sė tokės u ngrit nė nivelin e fshatarėve tė mesėm". Sipas shifrave zyrtare tė shpallura publikisht nga regjimi komunist nė fillimin e viteve ‘80-tė, nga tokat qė u shpronėsuan prej Reformės Agrare tė filluar nė vitin 1946, pėrfituan disa kategori familjesh. Kėshtu: 48.667 familje tė varfra dhe 21.544 familje pa tokė, pėrfituan 155.159 ha. tokė, 238.727 rrėnjė ullinj dhe 5.923 kafshė pune. Ndėrsa sektori shtetėror, pėrfitoi: 17.500 ha. tokė dhe 235.500 rrėnjė ullinj.


Pasojat e Reformės Agrare tė 1946-ės

Ndryshe nga propaganda zyrtare e regjimit komunist tė para viteve ‘90-tė, e cila shprehej se: "Reforma Agrare krijoi kushtet paraprake pėr shndėrrimin socialist tė bujqėsisė. Pikėrisht nė kėtė periudhė nisi edhe ngritja e kooperativave tė para bujqėsore nė fshat. Reforma Agrare shėrbeu pėr tė forcuar aleancėn e klasės punėtore me fshatarėsisė punonjėse u krye nėpėrmjet njė lufte tė ashpėr klasore, me pjesėmarrjen e gjėrė dhe aktive tė masave e sidomos tė komiteteve tė fshatarėve tė varfėr", nė tė vėrtetė ajo reformė e cila mė pas i la vėndin kolektivizimit me dhunė tė bujqėsisė, i solli mjaft pasoja negative vendit tonė. Madje efektet negative tė saj po vazhdojnė tė ndjehen edhe sot, ku njė pjesė e madhe e tokave dhe pronave qė u shpėrndanė nga ajo refomė, akoma nuk janė marrė nga pronarėt e ligjshėm tė tyre.




Historia

Nė 1928, Zogu emėroi komisionin prej katėr vetėsh pėr studimin


Ideja e Reformės Agrare qė nė vitin 1924 nga Noli



Sipas njė shkrimi tė bėrė nga ing, Jovan Adhamit, i cili ėshtė botuar nė vitin 1945 nė revistėn "Bujku i Ri", (shkrimi cili nuk ėshtė shkėputur dot nga fryma e regjimit komunist dhe indoktrinimi i tejskajshėm i asaj kohe), ēifliqet e Perandorisė Osmane nė Shqipėri, tė cilat mė vonė u transkriptuan nė emėr tė listės civile tė Sulltanit dhe tė Valide Sulltanės, pas Shpalljes sė Pavarsisė sė Shqipėris mė 1912, u shpronėsuan dhe u bėnė bėnė pasuri tė shtetit shqiptar. Sipas ing. Adhamit, ideja e Reformės Agrare u zhvillua shumė kohė mbas Luftės sė Pėrė Botėrore dhe nė Ballkan hyri nga Rusia. Nė Shqipėri idenė e Reformės Agrare e hapi seriozisht qeveria e Fan Nolit mė 1924, por pasi kjo qeveri nuk pati jetė tė gjatė, nuk e zbatoi dot atė. Ahmet Zogu e la pėr njė periudhė prej katėr vjetėsh kėtė ide dhe vetėm mė 1928 emėroi njė komision prej Mehdi Frashėrit, Agjah Libohovės, Maliq Bushatit dhe Dr. Vavakos, pėr ta studiuar ēėshtjen. Mė 1931, u formua Drejtoria e Pėrgjithshme e Reformės Agrare dhe ajo e vazhdoi punėn e saj deri nė vitin 1939. Edhe pse veprimet e kėsaj drejtorie u shtrinė mbi ēpronėsimin e disa ēifligjeve privatė dhe shtetėrorė, reforma pėrgjithėsisht nuk u zbatua deri nė fund. Si rezultat, mjaft nga pronarėve tė mėdhenj iu lihej pėrsėri shumė tokė dhe shumė bujqėve i jepej pak tokė. Bujqve iu lihej 5 dynymė tokė pėr frymė, pa marrė parasysh llojin e tokės bujqėsore tė cilėn ata do tė pėrfitonin. Sipas shkrimit nė fjalė tė Ing. Adhamit, me gjithėse vetėm 1/9 e sipėrfaqes sė Shqipėrisė ėshtė fushė (behet fjalė pėr vitin 1945, kur ėshtė botuar shkrimi i Ing. Adhamit), po tė pjesėtohej si duhej kjo sipėrfaqe, jo vetėm qė do tė sigurohej buka e popullit, dhe jo vetėm qė Shqipėria nuk do tė kishte nevojė tė importonte milona fr. ari drithrash nė vit, por do tė tepronte edhe njė sasi e madhe pėr eksport. Lidhur me kėtė nė shkrimin e tij, Ing. Jovan Adhami, midis tė tjerash shprehet: "Prej pjesėtimit tė keq tė tokave bujqėsore tė Myzeqesė, prej braktisjes sė ēdo punimi racional dhe nga infektimet e fushave prej malaries, nė ato fusha tani jetojnė vetėm 40-50 veta pėr ēdo km. katrore, kurse po tė ishin konditat e favorshme mund tė jetonin 150-200 veta pėr ēdo km. katrore dhe ajo do tė bėhej siē thonė disa tė huaj: "Hambari i Ballkanit Perėndimor". Mė pas, nė mbyllje tė shkrimit tė tij, duke sugjeruar punėn qė duhej bėrė pėr fillimin e Reformės Agrare, Ing. Adhami ndėrmjet tė tjerash shprehet: "Pjestimi i arsyeshėm i tokave bujqėsore nė ēifligjet e shtetit dhe nė ato privatet, bonifikimi i kėtyre tokave dhe punimi racional, duhet tė jenė bazat e njė Reforme Agrare ndėr ne. Kjo reformė duhet tė fillojė sa mė parė dhe mbi baza tė gjera. Nė vėndin tonė kemi 100.000 frymė qė s‘kanė tokė tė mjaftė dhe 200.000 qė s‘kanė aq tokė sa tė bėjnė bukėn e vjetit. Me zbatimin e kėsaj reforme, ēpopullarizimi ndėr fshatra pakėsohet, bujqvet iu ngjallet dashuria pėr punėn dhe pėr tokėn, emigracioni e varfėria ēduken, bujku e ndjen veten mė tė lirė e indipendent nė truallin e tij".



Kontestim

Fjalori Enciklopedik: Klika zogiste ishte vetė pronare tokash


Regjimi komunist: Reforma agrare e Zogut, njė pseudoreformė



Ndėrsa propaganda e regjimit komunist tė Enver Hoxhės e konsideronte Reformėn Agrare tė saj e cila filloi tė zbatohej nė vitin 1946, si njė nga arritjet mė tė mėdha tė atij regjimi, atė qė kishte bėrė Mbreti Zog nė vitin 1930, e konsideronte njė pseudoreformė. Lidhur mė kėtė, nė Fjalorin Enciklopedik tė vitit 1982, (fq. 910-911), shkruhet: Reforma Agrare Zogiste (1930). Pseudoreformė e qeverisė sė Ahmet Zogut pėr tė zbutur luftėn klasore tė fshatarsisė dhe pėr tė qetėsuar opinionin publik demokratik. Lufta e fshatarsisė kundėr shfrytėzimit tė egėr ēifligar dhe detyrimeve e taksave tė rėnda shtetėrore si dhe kėrkesat e rretheve pėrparimtare e tė njė pjese tė borgjezisė shqiptare, pėr njė zhvillim mė tė shpejtė tė vendit, kishin shtruar ēėshtjen e zbatimit tė njė reforme agrare demokratike. Pėr tė mėnjanuar kėtė rrugė klasat reaksionare dhe regjimi zogist pėrgatitėn njė pseudoreformė agrare qė u dekretua me ligj mė 3 maj. Sipas kėtij ligji, nga sasia e tokės qė kishte pronari, i liheshin pėr familje 40 ha tokė, pjesa tjetėr ndahej nė 3 pjesė, ndėr tė cilat 2/3 i liheshin po pronarit pėr ta shfrytėzuar si dhe mė parė dhe vetėm 1/3 u ndahej fshatarėve pa tokė kundrejt pagesės. Familjes fshatare nuk i jepej mė tepėr se 5 ha tokė sado frymė qė tė kishte. Por, edhe ky ligj gjysmak, nuk u zbatua sepse klika zogiste e klasat sunduese ishin vetė pronarė tokash. Reforma Agrare e Zogut e shpallur me bujė dėshtoi. Vetėm nė vitet 1934-1935 u prekėn fare pak toka moēalishte nga pronarėt e shtetit e tė bejlerėve ēifligarė qė iu dhanė disa familjeve tė mėrguarish politikė kosovarė dhe bujqish pa tokė, tė cilėt nė to gjetėn nė shumė raste vdekjen. Pas Kryengritjes antizogiste tė Fierit, Reforma Agrare e Zogut u la nė harresė, kurse konflikti midis fshatarėve dhe ēifligarėve u ashpėrsua mė shumė".


 

 

 

 

 

http://balkans.courriers.info/article8349.html

BIRN - 24/05/2007 - Kosovo : une danse diplomatique au-dessus du vide
Traduit par Stéphane Surprenant
Publié dans la presse : 24 mai 2007
Mise en ligne : lundi 28 mai 2007
Sur la Toile
logo MOT 658

Le processus de négociations diplomatiques sur le statut final du Kosovo s’approche de son terme - mais sans aucun accord en vue. La ferme opposition russe ą toute indépendance semble avoir eu raison de l’agitation diplomatique occidentale. Aucun compromis n’est envisageable. La question est donc de savoir quand les diplomates vont admettre publiquement que la solution au problčme kosovar doit źtre remise ą plus tard.

Par Tim Judah

C’est une image bien connue des dessins animés qui vient tout de suite ą l’esprit. Un personnage court et termine sa course au-dessus d’un précipice oł, durant une ou deux seconde, il reste en suspension au-dessus du vide, tandis que ses jambes s’agitent furieusement en vain. Puis il tombe.

Ces derničres semaines, les déclarations des diplomates, de Washington ą Moscou, conjugées ą celles des politiciens de Belgrade et de Pristina, permettent de se demander si l’on ne se trouve pas en ce moment dans une de ces scčnes de suspension temporaire tirées d’un dessin animé.

En effet, au cours des derničres années, les diplomates occidentaux qui planchaient sur le Kosovo s’étaient basés sur un postulat tactique ą propos de la Russie : celle-ci allait bien finir par dire ce qu’elle exigeait en échange de l’indépendance du Kosovo, rendant ensuite possible la conclusion d’un marché.

Cependant, bien que la Russie ait jusqu’ici coopéré avec les États occidentaux impliqués au Kosovo et qu’elle ait soutenu sans équivoque la mission de Martti Ahtisaari - l’ancien Président finlandais nommé par l’ONU pour trouver une solution ą cette épineuse question -, maintenant qu’une décision doit źtre prise pour de bon, la mźme Russie se rebiffe.

Selon des sources généralement bien informées, la Russie aurait laissé entendre qu’elle pourrait coopérer avec les États-Unis sur le Kosovo en échange d’un retrait du plan américain de bouclier anti-missile en Europe de l’Est, auquel elle s’oppose déją ouvertement. On pense que ces discussions auraient eu lieu il y a une dizaine de jours ą Moscou, lors de la visite de la secrétaire du Département d’État américain, Condoleezza Rice. L’idée n’a pas donné de suite.

Depuis lors, les chances qu’un compromis diplomatique soit trouvé sur le Kosovo se sont considérablement réduites. Il y a quelques semaines, des diplomates avaient laissé planer l’idée qu’une résolution de ce genre soit proposée aux Nations Unies. En théorie, le Conseil de sécurité aurait adopté une nouvelle résolution sur le Kosovo remplaēant la résolution 1244 déją existante, qui régit toujours le statut de ce territoire.

Cette résolution n’aurait pas ressemblé aux brouillons occidentaux qui, bien que dépourvus de mention explicite de l’indépendance de la province ą majorité albanaise, ouvriraient la voie ą sa reconnaissance internationale. Ces brouillons misaient sur le principe que si la Russie s’interposait - et elle a clairement répété ces derničres semaines que ce serait le cas -, elle pourrait néanmoins accepter un compromis, ce ą quoi elle avait d’ailleurs ouvert la porte.

Ce scénario aurait plusieurs conséquences. La résolution intégrerait une bonne partie du plan élaboré par Ahtisaari, mais les sections relatives ą la souveraineté en seraient exclues ; la résolution stipulerait explicitement que cette question devrait źtre examinée ą nouveau lors d’un processus d’évaluation ultérieur.

La résolution mettrait également un terme au mandat de l’actuelle mission de l’ONU au Kosovo et confierait ą l’UE la police, la justice et les douanes, tandis que le Bureau civil international (ICO) serait placé sous la gouverne du Représentant civil international (ICR). Le travail de l’ICR serait similaire ą celui du Haut Représentant en Bosnie, c’est-ą-dire ą celui d’un gouverneur international tout-puissant.

Cette idée a apparemment suscité peu d’enthousiasme car, en dépit du fait qu’elle semble constituer un compromis logique, les responsables européens la rejettent parce que les Albanophones du Kosovo pourraient - non sans raison d’ailleurs - juger qu’il s’agit simplement du statu quo dans un nouvel emballage. Dans ce cas, la mission pourrait fort bien d’échouer et, pour cette raison précise, le risque ą prendre dans les circonstances apparaīt trop grand.

Mais pourquoi une résolution est-elle si importante ? Car sans résolution, la mission européenne et l’ICO ne peuvent pas prendre les commandes au Kosovo. La mission de l’ONU se prépare ą partir et sa crédibilité au sein de la société du Kosovo est épuisée.

Bon, alors, que nous reste-t-il ? Certains tablent sur la conclusion d’un accord sur le Kosovo au sommet du G8 en Allemagne qui aura lieu dans deux semaines. Néanmoins, le voyage de Condoleezza Rice ą Moscou puis, il y a plus d’une semaine, le sommet russo-américain de Samara - pourtant voué ą l’échec - avaient suscité des espoirs semblables.

Pour ajouter aux complications, le Royaume-Uni exige de la Russie l’extradition d’un suspect dans l’affaire du meurtre du dissident Alexander Litvinenko.

Dans une entrevue, diffusée vendredi par l’ONU dans son programme en langue serbe au Kosovo intitulé « Danas i Sutra » (« Aujourd’hui et demain »), Andrey Dronov, chef du consulat russe ą Pristina, a réitéré que la Russie insisterait toujours pour que la solution au problčme kosovar soit acceptable ą la fois par la Serbie et par les Albanais du Kosovo. Il a ajouté : « La position de Moscou sur le statut du Kosovo reflčte avant tout les intérźts nationaux de la Russie ».

La Russie s’est, dirait-on, mise dans une position oł n’importe quelle solution qui ouvrirait la porte ą l’indépendance du Kosovo serait perēue comme une humiliation ; le résultat est que ses intérźts ne lui laissent plus le choix de continuer ą bloquer le processus. Ą l’inverse, les États-Unis répugnent maintenant ą l’idée - dans le cas oł la Russie choisirait effectivement de faire obstruction - d’encourager le Kosovo ą proclamer unilatéralement son indépendance pour ensuite la reconnaītre. Il devient de plus en plus évident qu’une telle initiative soulčverait beaucoup de problčmes. Les États de l’UE pourraient trčs bien se diviser sur la question, et il est également possible que personne ne daigne suivre les États-Unis.

Dans tous les cas, sans une résolution du Conseil de sécurité de l’ONU, il serait impossible de remplacer l’ONU par l’UE et l’ICO. C’est peut-źtre pour cela que les diplomates jugent prudent de laisser en place le systčme onusien, malgré ses faiblesses, jusqu’ą ce que la question soit résolue.

Quand cela se produira-t-il ? Personne ne le sait. Et jusqu’ą nouvel ordre, aucun diplomate n’est préparé ą admettre le fait que la Russie a peut-źtre bel et bien réussi ą couler le plan Ahtisaari et, par la mźme occasion, ą faire plonger la région dans un nouveau cycle d’instabilité, sinon de violence.

Mais une chose au moins est certaine. Le Président russe Vladimir Poutine s’est trouvé un curieux partenaire en la personne d’Albin Kurti, le chef du Mouvement pour l’auto-détermination du Kosovo. Albin Kurti a toujours rejeté les négociations d’Ahtisaari parce que, disait-il, il est vain de s’engager dans un processus qui a pour but de trouver un compromis, alors que les Albanais du Kosovo ne peuvent pas consentir ą un compromis sur l’indépendance.

Vladimir Poutine donne donc raison ą Albin Kurti en réclamant précisément un compromis, mźme si aucun analyste, aucun diplomate et aucun politicien de la région - sauf en Serbie - n’a jamais entendu dire par quiconque qu’une telle chose était possible ou réaliste.

Bref, ą moins d’une issue inattendue, la question est de savoir combien de temps les diplomates vont pouvoir agiter leurs jambes au-dessus du vide avant d’admettre que la solution au problčme kosovar devra źtre officiellement remise ą plus tard.

 

 

Express - 11/05/2007 - Kosovo : comment maintenir l’unité des partis albanais aprčs le statut ?
Traduit par Nerimane Kamberi
Publié dans la presse : 11 mai 2007
Mise en ligne : vendredi 25 mai 2007
Sur la Toile
logo MOT 633

Aprčs la définition du statut, le Kosovo risque de connaītre de fortes turbulences politiques... Ces derničres semaines, les diplomates étrangers ont multiplié les efforts pour convaincre les partis albanais de conserver leur unité, au moins durant la période prévue de « transition » de 120 jours. Un accord a été signé au début du mois de mai ą New York en ce sens, mais depuis, les bagarres politiciennes ont déją repris.

Par Leonard Kerquki

Sur le conseil des diplomates américains ą New-York, les leaders des principaux partis albanais du Kosovo se sont mis d’accord pour écarter pour le moment toute négociation sur un nouvel accord de coalition. Le Kosovo n’aura pas de gouvernement avant les prochaines élections, qui devraient źtre convoquées au terme de la phase de transition de 120 jours, prévue par le plan Ahtisaari.

Les dirigeants des partis politiques ont confirmé cette décision en signant l’accord dit « de Pocantico », prčs de New-York Le but de cet accord est de prolonger le mandat du Groupe unitaire de négociations, qui s’occupera des « grandes questions » liées au statut en mettant presque complčtement de cōté les tensions entre l’opposition et le gouvernement.

Ainsi, du moins pour les 120 jours de la transition, personne ne pourra prétendre ą de nouveaux équilibres politiques. Durant cette période, la coalition actuelle entre la Ligue démocratique du Kosovo (LDK) et l’Alliance pour l’avenir du Kosovo (AAK) devrait fonctionner normalement. Quant au Parti démocratique du Kosovo (PDK) et au mouvement Ora, ils devront se mettre au service du gouvernement, en l’aidant ą appliquer l’accord sur le statut proposé par Martti Ahtisaari.

Cependant, l’opposition hésite encore ą reconnaītre publiquement cette entente, mźme si elle approuve les recommandations des diplomates étrangers. Hajredin Kuēi, vice-président du PDK affirme que cet accord a été passé dans le but de conserver l’unité politique des Kosovars. Mais, selon lui, il y a des limites : « L’unité politique s’entend jusqu’ą la définition du statut final du Kosovo ».

Pour Hajredin Kuēi, la phase de transition prend fin dčs l’adoption du statut. « Ensuite, les orientations politiques des différents partis reviendront au premier plan. Il n’y aura plus d’objectif général comme aujourd’hui ». Il affirme qu’aprčs l’indépendance du Kosovo, toutes les options seront ouvertes, sans se prononcer sur l’option privilégiée par l’opposition d’un gouvernement de grande coalition.

« Le PDK prend ses responsabilités pour respecter kes obligations qu’il a prises pendant les négociations, tandis que les relations entre la majorité et l’opposition vont jouer leur rōle par la suite ». Au nom de l’unité du pays, le porte-parole du mouvement ORA, Ylli Hoxha, explique que son parti va se montrer constructif.

« Nous sommes ą un tournant historique, c’est pourquoi nous voulons contribuer ą la résolution de la question du statut du Kosovo et faire le maximum pour que ce processus soit résolu au plus vite. Les autres questions sont importantes, mais nous nous concentrons sur le statut ».

Le porte-parole évoque rōle de la majorité et de l’opposition, soulignant que son parti va aider ą l’application de l’accord sur le statut. « La question du gouvernement appartient ą ceux qui ont obtenu la majorité des voix. C’est eux qui doivent évaluer s’ils sont ou non capables d’affronter les défis au Kosovo. Pourtant, nous pensons que dans la période ą venir les défis vont źtre trčs grands et, avec un gouvernement comme celui que nous avons eu jusqu’ą présent, il sera difficile d’obtenir des résultats satisfaisants ą l’avenir ».

Le porte-parole du groupe de négociations, Skender Hyseni, nous a déclaré que l’opposition et la majorité allaient travailler ensemble durant la période de transition. « Les membres du groupe de négociation se sont engagés ą travailler ensemble pour l’application du plan de Martti Ahtisaari, ą condition de régler tous les litiges avant cet accord ». Il semble donc bien que la rencontre de Pocantico a été décisive.

Comment donc l’opposition a-t-elle accepter d’aider le gouvernement alors qu’elle réclamait auparavant la formation d’un gouvernement de grande coalition, qui aurait été capable d’appliquer cet accord ?

Le diplomate autrichien Wolfgang Petrisch explique ainsi les choses. « Ą New-York, nous avons discuté de notre rōle pendant les 120 premiers jours. Doit-il y avoir, comme dans chaque pays du monde, une opposition et une majorité ou bien doit-on prolonger la vie du Groupe unitaire de négociations, durant la période oł il faudra rédiger la Constitution et organiser les élections.

« Ą New York, l’opinion des politiciens internationaux et des analystes était que le Groupe unitaire devait źtre maintenu mźme aprčs le vote de la Résolution, qui est un moment historique d’une grande importance pour le Kosovo. Ensuite, les responsables politiques du Kosovo doivent s’occuper ensemble de l’application de l’accord sur les 120 premiers jours. Aprčs l’adoption de la loi sur les élections et aprčs les élections elles-mźmes, pourrra commencer la vie politique démocratique, avec un gouvernement et une opposition, comme partout dans le monde », ajoute Wolfgang Petrisch.

Selon lui, au début cela a été difficile ą accepter pour les leaders de l’opposition, Hashim Thaqi et Veton Surroi, mais ils ont finalement acceptés, au nom de l’unité dans cette période historique du Kosovo. Ainsi l’accord sur le statut devrait-il źtre mis en oeuvre par tous les partis du Kosovo. Mais chacun avec des rōles différents. La LDK et l’AAK au gouvernement. ORA et le PDK ą leur service.

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article8208.html
Gazeta Metropol
Albanie : démission du ministre des Affaires étrangčres Besnik Mustafaj
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 25 avril 2007
Mise en ligne : mardi 1er mai 2007
Sur la Toile
logo MOT 604

Trčs engagé dans le dossier du Kosovo, le ministre des Affaires étrangčres d’Albanie, l’écrivain Besnil Mustafa, a remis sa démission au Premier ministre Berisha. Les échéances politiques et diplomatiques des prochaines semaines sont pourtant essentielles, depuis l’élection du nouveau Président albanais jusqu’au statut du Kosovo. Besnik Mustafaj explique sa décision par une « grande fatigue »...

Par Eljona Ballysha

Alors que la décision sur le statut final du Kosovo est imminente, le ministre albanais des Affaires étrangčres Besnik Mustafaj a présenté sa démission. Mźme s’il était plus engagé que jamais dans le combat en faveur de l’indépendance du Kosovo, le ministre n’a pas hésité ą présenter sa démission, au prétexte d’une grande fatigue. Le Premier ministre Sali Berisha a accepté le principe de la démission, et les deux hommes se sont mutuellement remerciés pour leur collaboration durant cette période importante.

Immédiatement ą son retour de Macédoine, oł il s’était rendu en visite officielle, Besnik Mustafaj s’est présenté chez le Premier ministre, demandant ą źtre reēu par Sali Berisha. La visite a duré deux heures, et les deux hommes ont discuté aussi bien des événements dans la région que des développements récents dans la politique intérieure albanaise. En sortant du bureau du Premier ministre, Besnik Mustafaj était toujours aussi décidé ą démissionner.

« Je vous communique ma décision de démissionner de mon poste de ministre des Affaires étrangčres, que j’ai déją annoncée au Premier ministre. Je voudrais souligner que la période oł j’ai occupé ce poste a été la période la plus extraordinaire de ma vie », a déclaré Besnik Mustafaj au cours d’une conférence de presse. Il a justifié sa décision de quitter son poste par la fatigue dont il souffre depuis un moment.

Une période cruciale

Ainsi, alors que le Président de la République, désigné par consensus par le Parlement, doit źtre bientōt élu, de nouvelles tensions apparaissent. En plus des propositions connues des différents partis, les médias spéculent sur des candidats venus de la société civile, plus précisément des milieux littéraires, qui pourraient remplacer Alfred Moisiu ą la magistrature suprźme.

Ainsi, certaines déclarations de personnalités connues, les destructions de villas cōtičres et les séjours de l’ambassadeur albanais en Grčce, Vili Minarolli, ont provoqué des événements tout ą fait inattendus dans la diplomatie albanaise. Une telle situation exige un plus grand engagement pour affronter les imprévus. En effet, tout débordement ne serait pas sans conséquences pour le statut final du Kosovo. Les propositions émises par Besnik Mustafaj sur le Kosovo - ou bien l’indépendance conditionnelle ou bien l’affirmation qu’il n’y aurait pas deux États albanais - ont orienté le débat sur le Kosovo vers l’indépendance finale, qui est presque acquise.

Sali Berisha a exprimé son estime et ses remerciements ą Besnik Mustafaj pour la collaboration précieuse qu’ils ont eue et sa contribution dans l’accomplissement des objectifs du gouvernement.

Des sources proches du gouvernement et du Parti démocratique affirment que Sali Berisha aurait demandé au ministre de ne lui remettre sa démission qu’au mois de juillet, étant donné les impératifs diplomatiques auxquels le gouvernement albanais sera confronté dans le trimestre ą venir. Le plus important est bien sūr la question du statut définitif du Kosovo, dossier dans lequel Besnik Mustafaj était trčs impliqué.

De plus, une rencontre était prévue entre le ministre des Affaires Etrangčres albanais et la Secrétaire d’Etat Américaine, Condoleeza Rice. Une visite importante est aussi prévue ą Tirana, celle du Président américain George Bush.

Malgré l’insistance du Premier ministre, Sali Berisha, Besnik Mustafaj a rejeté l’offre et n’est pas revenu sur sa décision de quitter le poste qu’il occupait depuis le retour au pouvoir des Démocrates.