http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php
 
 
12/01/2007 - 08:42  Selami: Nano-Berisha? Takimi nuk vlen


Takimi mes Berishės dhe Nanos ėshtė njė e drejtė e tyre pėr tė dhėnė kontributin pėr zgjidhjen e krizės, por zgjidhja duhet tė vendoset vetėm nė tryezėn e Presidentit. Ky ishte komenti i bėrė dje nga ish-kryetari i PD-sė, Eduart Selami, gjatė njė interviste dhėnė pėr VOA. Ai u shpreh se nė arritjen e kompromisit luan rol besimi mes palėve, dhe njė gjė e tillė duhet tė arrihet pėr tė mos penguar integirmin e vendit nė strukturat euroatlantike.
Pas tryezės sė bėrė nga Moisiu dhe mosarritjes sė njė kompromisi mes palėve, Kryeministri fton nė njė takim ish-kryeministrin Fatos Nano, si do ta komentonit ju kėtė zhvillim?
Nė radhė tė parė pėrshėndes iniciativėn e Presidentit Moisiut pėr t’i dhėnė fund njė krize tė tillė dhe njėkohėsisht edhe vullnetin e tė gjitha palėve, pėr t’u ulur dhe pėr ta zgjidhur nė mėnyrė institucionale kėtė krizė. Unė mendoj se kjo ėshtė e vetmja rrugė pėr ta kthyer kėtė krizė nė njė arritje tė zgjidhjes pėrfundimtare tė problemit tė zgjedhjeve tė lira dhe tė ndershme nė Shqipėri. Ndėrsa, pavarėsisht nga pėrmasat e tij, takimi mes zotit Berisha dhe zotit Nano ėshtė njė e drejtė e tyre, pėr tė dhėnė kontributin e tyre pėr zgjidhjen. Por pėr mendimin tim personal, aty ku po vendosen pikėrisht gjėrat, ėshtė pikėrisht tryeza e Presidentit dhe forcat politike; mendoj se duhet tė vazhdojnė kėtė rrugė tė kompromisit dhe tė bashkėpunimit me njėri- tjetrin, pėr tė gjetur njė zgjidhje tė kėsaj ēėshtjeje, qė unė mendoj se do tė jetė shumė e afėrt.
Si e shpjegoni ju mosarritjen e njė kompromisi mes palėve?
Demokracia nuk ėshtė forma mė e lehtė e qeverisjes, por ėshtė forma mė e suksesshme dhe nė kėtė aspekt, pėrderisa tė gjitha forcat politike kanė shprehur angazhimin e tyre pėr demokracinė, duhet tė respektojnė edhe rregullat e lojės. Nė demokraci nuk shkohet me luftė, prita, pusi dhe me diversione, por shkohet me respekt pėr idetė ndryshe, shkohet me bashkėpunim, shkohet me njė besim reciprok.
A mendoni se niveli politik i tė gjitha palėve ėshtė nė nivelin e interesave qė ka vendi?
Unė nuk dua qė tė bėj njė kritikė tė sipėrfaqshme. Shqipėria ėshtė e vėshtirė, por unė mendoj se politikanėt duhet tė vendosin prioritetet atje ku janė. Unė mendoj se prioritetet kanė ndėrruar, pra nuk duhet parė interesi personal apo familjar, pro kur merr pėrsipėr njė pozicion pėr tė drejtuar punė publike ji shėrbėtor i publikut i procesit qė ti beson dhe nė kėtė mėnyrė, duhet parė se interesi i vendit i procesit demokratik dhe interesa tė tjera, janė mė tė rėndėsishme se interesat personale.
A mendoni se kriza aktuale zgjedhore i ka cenuar aspiratat e vendit pėr t’u integruar nė Evropė?
Unė nuk mendoj se kjo krizė ėshtė e pakuptimtė, nė sensin qė problemi i zgjedhjeve nuk ėshtė njė problem nė Shqipėri. Nėse mendohet se kjo ėshtė njė gjė qė mund tė zgjidhjet lehtė, kjo ėshtė e vėrtetė. Po tė ndahen gjėrat politike nga gjėrat teknike, zgjidhja ėshtė e lehtė pasi tė dyja palėt si pozita ashtu edhe opozita janė pėr zgjedhje tė lira dhe tė ndershme. Kėshtu, si kėrkesa e opozitės pėr tė pasur zgjedhje tė tilla, ashtu edhe kėrkesa e pozitės pėr t’i bėrė kėto zgjedhje brenda afateve tė caktuara, janė plotėsisht tė drejta.

 
 

http://www.panorama.com.al/

Ish-kreu i PD-sė deklaron se ėshtė i gatshėm t’i rihyjė politikės

Selami: Zgjidhja duhet tė vijė nga tryeza e Moisiut
“Takimi mes Berishės dhe Nanos ėshtė njė e drejtė e tyre”

Ish-kryetari i PD-sė, Eduart Selami, nė njė intervistė dhėnė pėr VOA-n e vlerėson takimin Berisha me Nanon, por vlerėson se kompromisi duhet tė gjendet nė tryezėn e presidentit Moisiu.

Pas tryezės sė partive me Moisiun dhe mosarritjes sė njė kompromisi mes palėve, kryeministri fton nė njė takim ish- kryeministrin Fatos Nano, si do ta komentonit ju kėtė zhvillim?
Nė radhė tė parė pėrshėndes iniciativėn e presidentit Moisiu pėr t’i dhėnė fund njė krize tė tillė dhe njėkohėsisht edhe vullnetin e tė gjitha palėve pėr t’u ulur dhe pėr ta zgjidhur nė mėnyrė institucionale kėtė krizė. Unė mendoj se kjo ėshtė e vetmja rrugė pėr ta kthyer kėtė krizė nė njė arritje tė zgjidhjes pėrfundimtare tė problemit tė zgjedhjeve tė lira dhe tė ndershme nė Shqipėri. Ndėrsa pavarėsisht nga pėrmasat e saj takimi mes zotit Berisha dhe zotit Nano ėshtė njė e drejtė e tyre pėr tė dhėnė kontributin e tyre pėr zgjidhjen. Por pėr mendimin tim, aty ku po vendosen gjėrat ėshtė pikėrisht tryeza e presidentit dhe forcat politike mendoj se duhet tė vazhdojnė kėtė rrugė tė kompromisit dhe tė bashkėpunimit me njėra-tjetrėn pėr tė gjetur njė zgjidhje tė kėsaj ēėshtjeje, qė mendoj se do tė jetė shumė e afėrt.

Si e shpjegoni ju mosarritjen e njė kompromisi mes palėve?
Eshtė e vėrtetė qė po shpenzohet mjaft energji pėr tė pasur njė mėnyrė bashkėpunimi. Natyrisht qė demokracia nuk ėshtė forma mė e lehtė e qeverisjes, por ėshtė forma mė e suksesshme dhe nė kėtė aspekt, pėrderisa tė gjitha forcat politike kanė shprehur angazhimin e tyre pėr demokracinė, duhet tė respektojnė edhe rregullat e lojės. Nė demokraci nuk shkohet me luftė, prita e pusi dhe me diversione, por shkohet me respekt pėr idetė ndryshe, shkohet me bashkėpunim, shkohet me njė besim reciprok. Kur mungon besimi, atėherė dyshimi zė vend e shtohet dhe tė gjitha gjėrat bėhen mė tė vėshtira, ndaj edhe arritjet janė edhe mė tė vogla. Unė mendoj se shqetėsimi i komuniteti ndėrkombėtar ėshtė i drejtė se duhet njė frymė e re dhe kjo vjen me njė bashkėpunim dhe mirėkuptim mes tė gjitha palėve.

A mendoni se niveli politik i tė gjitha palėve ėshtė nė nivelin e interesave qė ka vendi?
Unė nuk dua tė bėj njė kritikė tė sipėrfaqshme. Shqipėria ėshtė e vėshtirė, por mendoj se politikanėt duhet tė vendosin prioritete atje ku janė. Prioritetet kanė ndryshuar, pra nuk duhet parė interesi personal apo familjar, pro kur merr pėrsipėr njė pozicion pėr tė drejtuar punė publike, ji shėrbėtor i publikut, i procesit qė ti beson dhe nė kėtė mėnyrė duhet parė se interesi i vendit, i procesit demokratik dhe interesa tė tjera janė mė tė rėndėsishme se ato personale. Mendoj se nėse do shihen nė kėtė mėnyrė, atėherė do jetė shumė mė e lehtė pėr tė ecur para.

Kohėt e fundit vizituat Shqipėrinė, a do t’i ktheheni sėrish asaj?
Ka qenė gjithmonė e qartė pėr mua. Jam larguar vetėm fizikisht nga vendi dhe asnjėherė shpirtėrisht. Nėse ka pasur thirrje pėr pozicione tė ndryshme, tė cilave nuk u jam pėrgjigjur, kjo ka tė bėjė thjesht me faktin qė s’e shoh kthimin nė Shqipėri si njė kthim karriere, por si njė kthim pėr tė kontribuuar nė vendin tim. E quaj fat tė madh qė kam pasur mundėsi tė jap njė kontribut modest dhe nuk do tė ketė dėshirė mė tė madhe pėr mua tė kem edhe njėherė mundėsinė tė kontribuoj pėr vendin tim.

Ju ėshtė bėrė njė ftesė zyrtare pėr t’u kthyer nė politikėn shqiptare?
Ka pasur ftesa tė mėparshme, por nuk bėhet fjalė pėr njė ftesė konkrete. Ndoshta e kam stepur pak, pasi e shoh kėtė punė ndryshe. Duke i falėnderuar gjithmonė shoh se si do tė ishte kontributi mė i madh pėr tė ndihmuar vendin. Ēdo njeri ka raporte personale me vendin e tij. Kur ta ndiej qė kjo i shėrben vendit, patjetėr qė do tė kthehem.

 

 

http://www.gazetametropol.com/

 
Takimi Nano-Berisha pėr zgjidhjen e situatės
12 Janar  Intervista Eduard Selami

Eduart Selami ka pėrshėndetur dje takimin mes Berishės dhe Nanos. Ndėrsa ėshtė shprehur se zgjidhja do tė vijė shumė shpejt nė tryezėn e Presidentit. Gjithsesi ai tėrheq vėmendjen pėr mungesėn e bashkėpunimit mes palėve.

Si e vlerėsoni takimin mes Kryeministrit Berisha dhe ish-kryeministrit Nano?

Takimi mes Nanos dhe Berishės ėshtė njė e drejtė qė ata e kanė pėr tė kontribuar pėr vendin e tyre. Aty gjėrat po vendosen te tryeza e nisur nga Presidenti i Republikės, po zhvillohen negociata dhe mendoj se shumė shpejt kjo ēėshtje do tė marrė zgjidhje.

Faktori ndėrkombėtar i ka vėnė si kusht Shqipėrisė bashkėpunimin mes forcave politike. Si e komentoni ju kėtė mungesė bashkėpunimi mes pozitės dhe opozitės?

Ėshtė e vėrtetė, ėshtė pėr tė ardhur keq. Kėtu shpenzohet njė energji e madhe, por gjithsesi vihet re njė mungesė pėr kėtė lloj bashkėpunimi dhe mirėkuptimi. Natyrisht qė demokracia nuk ėshtė forma mė e lehtė, por ėshtė forma mė e suksesshme. Nė kėtė aspekt, pėrderisa tė gjithė politikanėt nė Shqipėri kanė shprehur angazhimin e tyre pėr demokracinė, duhet tė respektojnė rregullat e lojės. Nė demokraci nuk shkohet me luftė, me prita, me pusira dhe me diversione, por shkohet me respekt pėr idetė ndryshe, shkohet me bashkėpunim, shkohet me mirėbesim reciprok. Kur mungon besimi, atėherė dyshimi zė vend, dyshimi sa vjen e shtohet dhe tė gjitha gjėrat bėhen mė tė vėshtira, prandaj edhe arritjet janė tė vogla. Unė mendoj se shqetėsimi i ndėrkombėtarėve ėshtė i drejtė, qė duhet njė frymė tjetėr. Duhet vėrtet njė frymė e re dhe kjo vjen me njė bashkėpunim dhe mirėkuptim tė tė gjithė palėve.

Mendoni se niveli i politikanėve aktualė qė ka Shqipėria ėshtė nė nivelin e interesave qė ka Shqipėria?

Pyetje e vėshtirė. Kam qenė nė politikė nė Shqipėri dhe ėshtė shumė lehtė, sidomos nė pozicionin e tanishėm ku janė politikanėt, pėr t’i kritikuar. Dhe unė nuk dua ta pėrdor kėtė rast pėr njė kritikė tė sipėrfaqshme. Shqipėria ėshtė njė vend i vėshtirė, por edhe politikanėt duhet t’i vendosin prioritetet aty ku janė. Unė mendoj se prioritetet kanė ndėrruar pak. Nuk duhet parė thjesht interesi personal apo interesi i ngushtė familjar. Por kur merr pėrsipėr pėr tė drejtuar punė publike, je shėrbėtor i publikut, je shėrbėtor i kėtij procesi qė beson. Dhe nė kėtė mėnyrė duhet parė qė interesi i vendit, qė interesi i demokracisė dhe interesa tė tjera mė tė rėndėsishme se interesat personale. Unė mendoj se nėse shihet nga ky plan, atėherė shumė gjėra zgjidhen mė mirė dhe ka mjaft politikanė nė Shqipėri, qė janė tė arsyeshėm, qė janė patriotė dhe unė mendoj qė i kanė forcat pėr ta ndėrruar kėtė klimė dhe pėr ta kthyer Shqipėrinė nė rrugėn mė tė mbarė.

Z.Selami, analistė dhe zyrtarė tė ndryshėm ndėrkombėtarė i kanė cilėsuar tė pakuptimta marrėveshjet mes pozitės dhe opozitės nė kėto kushte, a mendoni se kriza aktuale zgjedhore i ka cenuar interesat e vendit dhe sidomos aspiratat e tij pėr t’u integruar nė Evropė?

Varet se nga cili kėndvėshtrim e shikon. Unė nuk mendoj qė kjo krizė ėshtė njė e pakuptimtė nė sensin qė problemi i zgjedhjeve nuk ėshtė njė problem pėr Shqipėrinė. Mbase nuk kam parasysh deklarata konkrete, por nėse shikohet qė kėto janė gjėra qė nuk zgjidhen lehtėsisht, kjo ėshtė e vėrtetė. Po tė ndahen gjėrat politike nga ato teknike, atėherė edhe zgjidhja do tė jetė mė e lehtė, sepse si pozita, ashtu edhe opozita, janė pėr zgjedhje tė lira dhe tė ndershme. Kėshtu qė nė kėtė pikė, kėrkesa e opozitės, qė zgjedhjet tė jenė tė lira dhe tė ndershme, ėshtė njė kėrkesė legjitime e saj. Po kėshtu, edhe kėrkesa e pozitės, qė kėto zgjedhje tė bėhen nė mėnyrė ligjore dhe nė afatet e caktuara. Po tė shikojmė palėt, nuk janė edhe aq larg. Sugjerimi qė do mė lejohej tė jepja ėshtė qė tė mos u japim mė shumė se ē’duhet peshė gjėrave teknike, por tė shikohet nė planin e pėrgjithshėm pėr zgjedhje tė lira dhe tė ndershme, qė zgjedhjet e 2005-ės qė ishin njė hap pėrpara, tė shkojnė akoma mė pėrpara dhe ta afrojnė Shqipėrinė drejt integrimit euroatlantik dhe jo ta pengojnė. Zhgėnjimi i ndėrkombėtarėve pėr mendimin tim ėshtė legjitim, pasi ata kanė investuar dhe kanė dhėnė kaq shumė pėr Shqipėrinė dhe nuk janė dakord qė pėr gjėrat tė cilat mund t’i quash dhe jo tė rėndėsishme, por teknike, gjėrat tė shkojnė kaq larg. Por unė mendoj se klasa politike ka mėsuar nga kjo gjė. Fakti qė ata po ulen nė bisedime, fakti qė po punojnė ditė-natė pėr t’i dhėnė njė zgjidhje, ka qenė mėsim dhe mendoj se kjo do tė zgjidhet shumė shpejt. Pasi, kjo ėshtė nė interes tė qytetarėve shqiptarė, tė mos harrojmė qė ėshtė edhe nė interes tė ēėshtjes sė rėndėsishme tė Kosovės, i cili ėshtė pak ditė pėrpara zgjidhjes sė njė aspirate historike tė saj.

Mosmarrėveshja mė e fundit mes palėve ka tė bėjė me ēėshtjen e certifikatave. Disa analistė janė shprehur se ky ėshtė thjesht njė justifikim si i PD-sė, ashtu edhe i PS-sė. Nė kėto kushte, a mendoni ju qė problemi i certifikatave nuk mund tė zgjidhet, apo mendoni se ka njė zgjidhje pėr kėtė ēėshtje?

Atje ku ka njė vullnet pėr zgjidhje, ka edhe njė rrugė pėr zgjidhje. Unė nuk e njoh me detaje problemin e certifikatave dhe do tė rezervoja gjykimin tim pėr tė. Nuk mund ta quaj njė problem tė rėndėsishėm apo jo, sepse nuk e njoh si problem.

Mendoni se fshihen interesa tė partive pas certifikatave, apo ėshtė njė ēėshtje teknike e certifikatave?

Nė frymėn e asaj ēka unė u bėj thirrje atyre tė kem besim dhe mirėkuptim pėr njėri-tjetrin, unė nuk mund tė paragjykoj askėnd. Nuk mund tė paragjykoj shqetėsimin e opozitės qė kėto zgjedhje tė jenė tė lira dhe tė ndershme, apo tė paragjykoj detyrimin ose angazhimin qė ka dhėnė pozita pėr tė garantuar zgjedhje tė lira dhe tė ndershme. Kėshtu qė nė kėtė pikė, unė sėrish rezervoj mendimin tim. Pėrderisa ėshtė e rėndėsishme pėr njė palė, duhet trajtuar si e tillė e nuk duhet paragjykuar nė kėtė drejtim dhe tė kalohet nė zgjedhje tė lira dhe tė ndershme e mė pas me tė tjera probleme. Pasi ka shumė probleme tė trashėguara nga e kaluara, qė qytetarėt i vuajnė ēdo ditė. Pikėrisht pėr hir tė durimit qė kanė treguar dhe vėshtirėsive qė kanė qytetarėt shqiptarė, politikanėt shqiptarė duhet tė bėjnė njė hap mė tej, duhet tė shtrijnė bashkėpunimin te njėri-tjetri, me qėllim qė sa mė parė ta zgjidhin kėtė problem.

Kohėt e fundit ju vizituat Shqipėrinė dhe njė ndėr pyetjet e shumta qė ju bėnė atje ishte nėse ju do tė ktheheni pėrsėri nė jetėn politike tė Shqipėrisė. Kjo pyetje ka ngelur ende shumė e paqartė. Si do t’i pėrgjigjeshit sot kėsaj pyetjeje?

Unė jam larguar fizikisht, por asnjėherė shpirtėrisht nga Shqipėria. Fakti qė nuk i jam pėrgjigjur thirrjeve tė caktuara pėr njė pozicion tė caktuar, ka tė bėjė me atė qė unė nuk e shoh kthimin tim nė Shqipėri si njė kthim karriere politike. Por e shoh si njė detyrim dhe pėrgjegjėsi pėr tė kontribuar pėr vendin tim. Unė e quaj fat tė madh qė kam dhėnė njė kontribut modest dhe nuk do tė ketė dėshirė mė tė madhe pėr mua tė kem edhe njėherė mundėsinė pėr tė kontribuar pėr vendin tim. Sepse shqiptarėt kanė vuajtur, shqiptarėt meritojnė mė shumė, dhe unė mendoj se janė nė rrugė tė mbarė ta kapėrcejnė kėtė krizė dhe tė futen nė drejtimin e duhur, atė tė integrimit euroatlantik.

A u ėshtė bėrė njė ftesė konkrete nga zyrtarėt shqiptarė, pėr t’u kthyer nė politikėn shqiptare?

Ka patur ftesa tė mėparshme, por nuk bėhet fjalė pėr njė ftesė konkrete dhe unė mbase i kam dekurajuar me qėndrimin tim, qė e shikoj kėtė punė pak ndryshe. Duke i falėnderuar, shikoj se si do tė jetė kontributi mė i madh pėr tė ndihmuar vendin. Secili ka raportet e tij personale me vendin e tij. Kur unė ta ndiej qė kjo i shėrben vendit, unė patjetėr do tė kthehem dhe do tė jap kontributin tim.

 

 

http://pages.albaniaonline.net/rd/

Kryeministri Berisha dhe ish-kryeministri Nano angazhohen pėr zgjedhje tė lira me 18 shkurt

Interesat e vendit mbi llogaritė e vogla politike

Kryeministri Berisha: Deklarata vendos, para tė gjithė interesave, interesat demokratike dhe europiane tė qytetarėve shqiptarė, interesat mė tė mėdha tė kombit dhe tė vendit. Jam i vendosur, me pėrkushtim, tė punoj pėr jetėsimin e kėsaj deklarate, tė bėj ēdo pėrpjekje, si qeveri dhe si parti politike, pėr zgjedhje plotėsisht tė lira dhe tė ndershme, tė bėj ēdo pėrpjekje, sė bashku me zotin Nano dhe faktorė tė tjerė, pa pėrjashtuar askėnd, pėr tė dalė nga kjo krizė, e cila, nė vlerėsimin tim, ka nė bazė absurdin, sepse unė nuk di t'i gjej njė bazė tjetėr. Mendoj se ėshtė njė pėrpjekje, nė njė moment tė vėshtirė dhe delikat pėr vendin, pėr njė proces pėr tė cilin qytetarėt shqiptarė janė plotėsisht tė pjekur dhe e meritojnė atė.

 

Zoti Nano: Mė lejoni tė ndaj me ju vlerėsimin pėr kėtė iniciativė tė pėrbashkėt tė Kryeministrit tė Republikės sė Shqipėrisė dhe timen si ish-Kryeministėr qė ka sjellė deri afėr pėrfundimit procesin e negociatave pėr nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Stabilizim- Asociimit me Komisionin Europian dhe vendet anėtare tė BE, qė nėnshkroi qeveria e drejtuar nga zoti Sali Berisha. Besoj se ky vlerėsim, me kontributin tuaj, shkon nė momentin e duhur, nė vėmendjen e tė gjithė qytetarėve shqiptarė dhe partnerėve ndėrkombėtarė tė vendit, tė cilėt presin zgjidhjet e munguara dhe hapat e mėdha pėrpara nga politika dhe institucionet e shtetit tonė demokratik

Unė besoj se edhe ju, ashtu si i gjithė opinioni publik, do tė vlerėsoni se bėhet fjalė pėr njė frymė tė re nė politikėn shqiptare, e cila synon tė zgjedhė reformat e mėdha pėr integrim, vendimmarrjen strategjike pėr zhvillim tė qėndrueshėm dhe pėrshpejtimin e hapave qė aktivizojnė potencialet e mėdha njerėzore dhe natyrore qė ka vendi, pėr tė konkuruar nė hapėsirat globale ku po integrohemi, si njė vullnet qė nuk mund tė vijė ndryshe nė shoqėrinė shqiptare, pėrveēse nėpėrmjet dialogut mes kundėrshtarėve politikė. Unė besoj se hapat e mėdha, iniciativat e mėdha qė ndryshojnė faqen dhe klimėn e zhvillimit tė Shqipėrisė nė demokraci, mund tė vijnė vetėm nėpėrmjet dialogut dhe bashkėpunimit tė autoriteteve tė mėdha tė dy palėve.

Unė jam i bindur qė kjo nuk do tė mbetet njė iniciativė vetėm e kryeministrit aktual dhe ish-kryeministrit si autoritete politike. Prandaj dua tė vė theksin, nė mėnyrė tė pėrsėritur, tek apeli qė pėrfshin deklarata jonė e pėrbashkėt qė: tė gjithė aktorėt e pėrgjegjshėm tė politikės shqiptare, tė gjithė aktorėt dhe pėrfaqėsuesit e grupeve tė interesit qė lėvizin tashmė nė hapėsira gjithnjė e mė europiane nė vendin tonė dhe ju, si media e lirė, tė bashkoheni nė nxitjen dhe mbėshtetjen e iniciativave qė e bėjnė gjithnjė e mė konvergjente harxhimin e energjive, si dhe orientimin e sipėrmarrjeve tė lira shtetėrore, ekonomike dhe sociale drejt njė efikasiteti mė tė madh nė realizimin e iniciativave ndėrkombėtare tė integrimit nė BE dhe nė NATO. Unė do tė uroja qė ju tė ndeshni nė veprimtarinė tuaj tė pėrditshme, gjithnjė e mė shumė mesazhe qė konvergojnė nė kėtė angazhim solemn tė dy autoriteteve politike qė miratuan deklaratėn e sapopublikuar.

 

- Ju thatė se keni bėrė gjithēka pėr tė kapėrcyer kėtė situatė. Por pyetja ime ėshtė, mos ndoshta pėr tė kapėrcyer kėtė situatė dhe jo pėr ta thelluar atė nuk do tė ishte ndoshta mė korrekte qė tė konsumonit njė takim me kryetarin aktual faktik tė PS-sė, zotin Rama?

 

Zoti Berisha: Pyetja juaj mė habit. Si gazetarė, jo pa memorie politike, duhet tė kujtoni se kam shprehur nė mėnyrė tė pėrsėritur gatishmėrinė pėr tė takuar zotin Rama dhe nuk kam marrė pėrgjigje, pėrkundrazi. Jam takuar me zotin Meta dhe kam bėrė pėrpjekjet mė serioze pėr tė dhėnė njė zgjidhje, kam takuar zotin Majko, kam diskutuar pėr rreth njė orė pėr tė gjetur njė zgjidhje, kam komunikuar me shumė eksponentė. Dua t'ju siguroj se, pavarėsisht nga absurdi nė tė cilin ndodhemi, komunikimi nuk ėshtė ndėrprerė pėr asnjė moment dhe nuk mund tė ndėrpritet.

 

- Zoti Nano, ju duhet tė jeni koshientė qė njė lėvizje e tillė, kur ju ende nuk po konkretizoni atė ēfarė keni ndėrmend tė bėni pėr rikthimin e fuqishėm tuajin nė politikė, mos ndoshta po i paguani me kėtė njė kosto tė lartė asaj qė mund tė quhet njė ambicie e juaja pėr t'u bėrė president i vendit?

 

Zoti Nano: Pėr tė qenė alternativ nė komunikimin e pėrbashkėt me ju, pėrkrah zotit Berisha, mė lejoni tė them se mua nuk mė habit pyetja juaj. E them kėtė, sepse vlerėsoj se kjo ėshtė pjesė e opinionit dhe tė ndjeshmėrisė qė qarkullon nė publik dhe nė politikėn shqiptare. Por, ndėrkohė, mė duhet tė ritheksoj se iniciativa dhe procesi bipartizan qė ne po iniciojmė nuk drejtohet kundėr askujt, aq mė pak do tė synonte tė pėrjashtonte faktorė tė stėrvitur pėr kontakte, negociata, dialog politik me Europėn moderne, me pėrfaqėsuesit e saj politikė, institucionalė dhe diplomatikė qė ndodhen nė Partinė Socialiste, qė unė kam drejtuar dhe stėrvitur njėkohėsisht pėr vite me radhė. Nga kjo pikėpamje, unė besoj se ju e morėt pėrgjigjen qė kėrkonit. Ju si gazetarė me pėrvojė e synoni pėrgjigjen edhe duke sjellė nė vėmendjen e opinionit rrezikun e tė kundėrtės. Pra, pėrgjigjja ėshtė qė spektri i politikės dhe i pėrfaqėsuesve tė interesave tė njė Shqipėrie qė zhvillohet drejt Europės, ėshtė shumė mė i gjerė sesa konflikti i ditės, sesa bllokimi i procesit tė zgjedhjeve vendore tė radhės. Unė dhe zoti Berisha jemi tė vendosur qė kėtė interpretim dhe angazhimet qė burojnė prej tij, ta ndajmė me njė shumicė faktorėsh tė tjerė, pėrfaqėsues tė Shqipėrisė nė marrėdhėniet me Europėn, sepse jam i bindur qė mazhoranca europiane e vendit ėshtė mė e madhe se ēdo mazhorancė shqiptare e momentit.

 

- Lėvizja juaj, edhe pse e papritur, ishte plot me detaje dhe deklarata natyrisht ėshtė e mirėpritur nga tė gjitha. Por a keni menduar se ku do ta vendosni atė qė "de juro" ėshtė kryetari i PS-sė, zotin Edi Rama, i cili ka mbetur ende tek negociatat, tek Presidenti i Republikės?

 

Zoti Berisha: Deklarata ishte ftesė pėr tė gjitha forcat pro europiane tė vendit. Deklarata nuk njeh pėrjashtime, u bėn thirrje forcave tona politike, qytetarėve, shoqėrisė civile, mediave, tė kontribuojnė pėr tė dalė nga ky spiral absurd.

 

- Zoti Nano, ju si aktor shumė i stėrvitur me marrėveshjet, sikurse e thatė edhe vetė, e parashikoni zotin Rama brenda propozimit qė ju bėtė me kėtė lėvizje. Do t'i bėni thirrje qė tė bashkohet me ju, apo keni njė iniciativė qė ju do ta ndėrmerrni pėr hir tė interesave tė vendit duke kaluar tė gjitha propozimet nė Kuvend nė mėnyrė qė tė marrin shumicėn e cilėsuar dhe qė do ta zhbllokojnė situatėn?

 

Zoti Nano: Unė vlerėsoj se ēdo pėrfaqėsuesi kryesor ose relevant politik, ose jo politik nė Shqipėri i jepet njė mesazh i qartė nėpėrmjet kėtij qėndrimi tė pėrbashkėt politik tė zotit Berisha dhe timin, pėr nevojėn e konvergjencės dhe tė komplementaritetit, me njė zhvillim tė madh, tė munguar nė politikėn shqiptare. Natyrisht, ne nuk kushtėzojmė dhe nuk diskriminojmė, aq mė pak dėnojmė askėnd. Kjo ėshtė fryma me tė cilėn ne komunikojmė me opinionin publik dhe me pėrfaqėsuesit e zhvillimit europian nė vend. Vetėm nė dorėn e cilitdo pėrfaqėsuesi, por unė besoj se elementėt e sjelljes negative pėrballė interesave kombėtare dhe tė veprimit informal ku Shqipėria po legalizohet deri nė skutat e saj mė tė largėta, tashmė janė konsumuar dhe janė tė qartė nė vėmendjen e tė gjithėve, jo vetėm tė publikut vendas, por edhe tė faktorėve tė rėndėsishėm ndėrkombėtarė qė na monitorojnė dhe asistojnė. Vetėpėrjashtimi nuk mund tė evitohet nga njė angazhim qė i drejtohet shumicės dhe pėr pasojė kjo ėshtė sfidė personale e atyre qė do ta zgjedhin. Mė lejoni tė ritheksoj bindjen time se mazhoranca e faktorėve europianė nė Shqipėri do ta mbėshtesė kėtė frymė dhe do tė kontribuojė pėr zhvillimin e saj tė qėndrueshėm.

 

- Duke iu rikthyer memories politike, ju, pak pas fitimit tė zgjedhjeve, deklaruat pėr zotin Nano pensionin e tij politik. Nė kėtė moment duket se nuk jeni shumė i bindur se e keni nxjerrė apo jo nė pension politik?

 

Zoti Berisha: Ju ngatėrroni deklaratat elektorale dhe post elektorale me pėrpjekjet mė serioze pėr t'i dhėnė zgjidhje dhe shtytje njė procesi jetik pėr vendin, demokracinė, qytetarėt dhe integrimin. Kėto, nė mendimin tim, janė dy gjėra tė ndryshme. Por jam i bindur se askush nuk mund ta nxjerrė jashtė kėtij konteksti kėtė pėrpjekje tonėn. Ju jeni dėshmitarė se nė pėrpjekjet pėr t'i dhėnė zgjidhje, njė koalicion prej 7 partish politike bėri njė marrėveshje me zotin Meta dhe sėrish ai ėshtė i pėrfshirė. Kjo ėshtė njė pėrpjekje shumė e sinqertė pėr njė proces qė ne realisht e konsiderojmė vendimtar pėr ecurinė e demokracisė shqiptare dhe integrimin e vendit nė institucionet euroatlantike. Jashtė kronikave dhe jashtė tė gjitha paragjykimeve, mendoj se procesi ėshtė jashtėzakonisht i rėndėsishėm.

 

- Zoti Nano, a nuk do tė ishte mė e udhės qė para kėtij takimi tė zhvillonit paraprakisht njė takim me krerėt e partive tė opozitės pėr tė shfaqur mė pas kėto qėndrime me kryeministrin?

 

Zoti Nano: Besoj se pėr tė qenė konvergjent me frymėn qė duam tė sjellim, nė dominante tė zhvillimit edhe nė politikėn shqiptare, tė frymės bipartizane dhe konsensuale, me angazhimin tonė tė pėrbashkėt dalim pėrtej kornizave tė politikės sė vjetėr, kur vendimmarrja e rėndėsishme mbetej ekskluzivitet i krerėve tė partive. Unė nuk mendoj se vendimmarrjet e rėndėsishme mund tė realizohen pa kontributet e krerėve tė zgjedhur nė mėnyrė demokratike nė partitė legjitime qė funksionojnė nė shoqėrinė tonė pluraliste. Angazhimi ėshtė shumė mė lart dhe mė gjerė sesa zyrat e krerėve. Unė besoj se edhe zoti Berisha po jep prova pėr tė mos i mbajtur shqetėsimet e mėdha tė Kryeministrit tė Shqipėrisė, tė cilat unė i kuptoj pėr shkak tė eksperiencės sė mėparshme, brenda zyrės sė tij shtetėrore apo zyrės sė tij politike. Prandaj, ne kėrkojmė qė krahas krerėve me konvergjencė pėr pėrshpejtimin e reformave tė integrimit, tė bashkohen tė gjithė faktorėt qė realisht mbajnė Shqipėrinė tė ngulur fort nė kėtė proces tė pėrafrimit me Europėn dhe tė shfaqen tani pėr tė zhbllokuar procesin administrativ zgjedhor, pėr t'u pėrgatitur pėr sfida tė tjera jo vetėm elektorale, por tė garantojnė stabilitetin dhe integrimin me dinjitet tė Shqipėrisė, pra tė tė gjithė faktorėve qė pėrfaqėsojnė Shqipėrinė, edhe tė krerėve, nė botėn europiane qė po na asiston me aq shumė vėmendje dhe kontribute.

 

- Kryetari i KQZ-sė ka deklaruar se nėse nuk do tė nxitoni, atėherė dhe data 18 shkurt do tė jetė e pamundur pėr tė zhvilluar zgjedhjet. Sa kohė do tė prisni pėr reflektimin e partive tė tjera tė opozitės qė deri tani nuk duken shumė optimiste pėr kėtė takim?

 

Zoti Berisha: Njė proces serioz tryeze, dialogu, po vazhdon nėn drejtimin e Presidentit tė Republikės. Kjo deklaratė dhe ky takim ėshtė njė mbėshtetje e fuqishme pėr kėtė proces, vlerėsim pėr kėtė proces, me dėshirėn qė pėrgjigjja tė jetė sa mė e shpejtė. Dua tė ripėrsėris sėrish njė bindje timen, se Shqipėria ėshtė vend me probleme, por ėshtė njė vend me shoqėri me maturitet politik dhe ata qė nuk pėrllogarisin maturitetin e shoqėrisė shqiptare, gabojnė. Ky vend ėshtė njė vend me ligje tė mira, me ligje qė lejojnė funksionimin e shtetit ligjor. Ky vend ėshtė njė vend me Kushtetutė demokratike dhe me njė vokacion tė papėrmbajtur pėr integrimin euroatlantik. Ndaj dhe kėtu, sot, si Kryeministėr i kėtij vendi, zoti Nano si ish-Kryeministėr, por edhe si dy personalitete protagoniste tė rotacionit politik tė korrikut qė kaloi, sėrish jetėsuam kėtė deklaratė, principe qė ne besojmė se janė tė domosdoshme pėr vendin, pėr tė ecur nė rrugėn e integrimit.

 

- Zoti Nano, a besoni dhe ju nė njė reflektim pozitiv tė drejtuesve tė opozitės?

 

Zoti Nano: Pa ekuivoke po. Dhe pėr kėtė angazhohem si njė nga pėrfaqėsuesit e opozitės qė ka akoma kontribute pėr tė dhėnė dhe qė sot, mė shumė se kurrė, ndjen qė kontributet qė kėrkohen, janė ato qė mund tė bashkojnė njė shumicė edhe tė opozitės, nė mbėshtetje tė reformave mė tė shpejta tė integrimit tė vendit nė Bashkimin Europian. Flas pėr pėrfaqėsues politikė tė opozitės nė parlament, pėr pėrfaqėsues tė opozitės sė sotme nė qeverisjen vendore, tė cilėt, jam i bindur, kanė aftėsitė, krahas respektit pėr Kushtetutėn dhe ligjet demokratike tė vendit, pėr tė konkuruar nė zgjedhjet e ardhshme, pėr tė pėrsėritur autoritetin e tyre, i cili do tė vazhdojė tė mbetet, si pėr mazhorancėn dhe pėr opozitėn, nė gjykimin e votuesve tė mbarė Shqipėrisė, tė cilėt sot po marrin njė sinjal shumė tė rėndėsishėm. Jam i bindur qė sinjali qė lėshojmė sot, kryeministri dhe unė, ėshtė njė dėshirė e hershme e tė gjithė shqiptarėve, qė do tė mirėpritet prej tyre dhe pėr kėtė shkak, nuk do tė mund tė sabotohet nga cilido pėrfaqėsues i vogėl dhe i tkurrur pas anktheve apo interesave minore, nė raport me interesat e integrimit.

 

- Si e gjykoni rolin e Presidentit nė kėtė krizė?

 

Zoti Berisha: Mendoj se prej dy ditėsh, Presidenti i Republikės ka bėrė pėrpjekjet mė serioze pėr njė marrėveshje pėr zgjidhjen e situatės. Jam gjithashtu i kėnaqur se koalicioni qeveritar firmosi tekstin integral tė marrėveshjes qė Presidenti i Republikės paraqiti si draft tė tij dhe tė komunitetit ndėrkombėtar, ku qė tė gjitha pikat ishin kėrkesa jo tė qeverisė. Unė kėrkoj kėtu mirėkuptimin tuaj dhe tė qytetarėve, se nė tė gjitha kėto qėndrime pėr ēertifikatat qė u demonizuan nė kėtė mėnyrė, ne kemi vetėm njė shkak dhe ky ėshtė shkaku ligjor. Kodi Elektoral i kėtij vendi i njeh ato si dokument themelor pėr tė votuar, ligji i gjendjes civile i njeh ato si dokumente identiteti tė qytetarėve shqiptarė. Pra, ne e firmosėm marrėveshjen. Dje, Presidenti i Republikės, pėr shkak se pala tjetėr nuk ishte dakord, ka vazhduar pėrpjekjet deri nė orėt e para tė mėngjesit dhe nuk ėshtė se nuk u bė njė punė serioze, por, nė fund, u rikthye ideja e noterizimit tė dokumentave zyrtare. Imagjinoni ju sikur dikush t'ju kėrkojė kopje tė noterizuar tė diplomave tuaja, tė patentave tuaja, sepse nė kėtė drejtim duhet ta masim veten me qytetarin. Nuk mund tė bėjmė dėnime kolektive. Kjo ėshtė gjithė arsyeja, asgjė tjetėr. Ndaj edhe ne, nė deklaratė, e kemi shprehur mbėshtetjen pėr procesin e nisur nga Presidenti.

 

- Po nė vlerėsimin tuaj, zoti Nano, si e gjykoni nismėn e Presidentit? Nga ana tjetėr, nėse nuk do tė ketė njė ndjeshmėri tė madhe nga opozita, si mendoni tė jepni kontributin tuaj nė parlament pėr kalimin e gjithė ndryshimeve nė Kodin Zgjedhor? A i keni ju votat e mjaftueshme pėr kėtė. Mė drejtpėrdrejt, a do tė jeni ju ditėn e hėnė nė parlament, zoti Nano?

 

Zoti Nano: Unė besoj se nė tė njėjtin vlerėsim, dua tė bashkohem pėr pėrpjekjet e admirueshme tė Presidentit tė Republikės, krahas faktorėve tė tjerė tė pėrgjegjshėm, pra asistencės sė pėrfaqėsuesve tė rėndėsishėm pėr tė zhbllokuar procesin zgjedhor tė radhės. Kjo mė lejon gjithashtu tė konstatoj se Presidenti i Republikės nuk mund tė bėjė detyrėn e munguar tė pėrfaqėsuesve politikė apo tė ekspertėve qė negociojnė pėr zgjidhjet teknike tė munguara. Pra, unė do tė theksoja, nė kėtė rast, se askujt nuk i lejohet tė nėpėrkėmbė institucionet, aq mė pak kryetarin e shtetit, qeverinė e vendit tė tij si dhe parlamentin, qė ėshtė institucioni kryesor i demokracisė shumėpartiake. Pėr pasojė, unė do tė vazhdoj tė jem i pranishėm, jo vetėm nė Kuvendin e Shqipėrisė, qė ėshtė tempulli i demokracisė, por edhe nė kontakte tė tjera me pėrfaqėsues politikė dhe jo tė tillė, tė lėvizjes dhe interesit europian tė shqiptarėve, me tė cilėt do tė vazhdoj tė synoj dhe tė punoj - jam i sigurt pėr suksesin - pėr mpiksjen e mazhorancave mė tė gjera sesa ato zyrtare, nė dobi tė integrimit europian.

 

- Zoti Berisha, ju do ta pėrkrahni njė kandidim tė mundshėm tė zotit Nano pėr President tė Republikės?

 

Zoti Berisha: Nė kėtė takim, tė jeni tė sigurt se nuk ka asnjė interes personal tė Sali Berishės apo tė zotit Fatos Nano. Nė kėtė takim ėshtė diskutuar ēdo gjė pėr njė proces, tė cilin askush nuk mund ta mohojė qė ėshtė jetik pėr vendin. Ne, nė rast se duam qė nė Shqipėri tė funksionojė shteti ligjor, nė kėtė vend duhet tė respektohen dhe zbatohen ligje, duhet tė respektohet dhe zbatohet Kushtetuta.

 

- Zoti Nano, lėvizja juaj a ka ndonjė lidhje ndoshta me njė rinovim tė strukturave tė Partisė Socialiste?

 

Zoti Nano: Mė lejoni tė ritheksoj se takimi i sotėm shėnon nisjen e njė procesi, i cili nuk mund t'u japė qė sot pėrgjigje tė gjitha pyetjeve dhe dilemave qė kanė frenuar zhvillimin tonė, me ritmet e duhura, drejt standardeve europiane dhe politikės bashkėkohore. Jam i sigurt se nė kėtė proces do tė marrė pėrgjigje edhe njė pjesė e interesave apo pyetjeve qė opinioni publik, siē e interpretuat ju, ende kėrkon. Besoj se shtrati mė i mirė pėr tė mos e lėshuar vendin jetim nga krizat e vogla tė zgjedhjeve administrative tė radhės tek krizat e mėdha qė do tė bllokonin zgjedhjen e Presidentit tė Republikės - dhe nė kėtė rast Kushtetuta parashikon njė lėngim tė gjatė tė institucioneve, - do tė gėzojė mbėshtetjen e shumicės, do tė gėzojė mbėshtetjen e faktorėve mė pėrfaqėsues dhe mė tė pėrgjegjshėm pėr fatet e integrimit europian tė vendit, tė stabilitetit dhe iniciativave qė sigurojnė mirėqenien dhe mbarėvajtjen e shoqėrisė. Pėr pasojė, ne po pėrsėrisim angazhimin pėr tė kthyer faqen, pėr tė ndryshuar klimėn dhe rezultatet e investimit politik tė pėrfaqėsuesve nė Shqipėri.

 

 

Deklarata e pėrbashkėt e kryeministrit Berisha dhe ish-kryeministrit Nano, angazhim pėr zgjedhjeve tė lira

Ēertifikatat, sipas marrėveshjes sė 30 dhjetorit

Tė vetėdijshėm pėr thellėsinė e krizės zgjedhore dhe rrezikun qė mund tė paraqesė pėr vendin dhe stabilitetin politik tė tij, po ashtu ndikimin negativ nė rajon;

Tė vetėdijshėm se kėto zgjedhje dhe mėnyra si do tė mbahen ato, janė vendimtare pėr tė ardhmen europiane tė vendit, por nė veēanti pėr mundėsitė e anėtarėsimit tė afėrt nė NATO dhe pėr plotėsimin e detyrimeve tė vendit kundrejt BE-sė, detyrime qė rrjedhin nga MSA;

Tė bindur se dinamika e marrėdhėnieve shumicė-opozitė dhe konkurrenca politike pluripartiake nė njė vend demokratik nuk sjellin dhe nuk duhet tė sjellin konfliktualitet e konfrontime, por zgjidhje nė interesin mė tė lartė tė vendit;

Duke vlerėsuar se nė historinė tonė tė re politike krizat janė zgjidhur me marrėveshje dhe se marrėveshja, kontrata dhe respektimi i saj janė themeli i ngrehinės juridiko-politike tė shtetit perėndimor,

Ne deklarojmė:

Zgjedhjet e lira, tė barabarta e periodike janė institucioni mė i parė i demokracisė dhe njėkohėsisht detyrim kushtetues.

Ne vlerėsojmė se situata e krijuar nuk ėshtė e pakapėrcyeshme dhe se zgjedhjet administrative mund tė mbahen brenda kufijve tashmė tė relaksuar kushtetues.

Ne deklarojmė domosdoshmėrinė e pjesėmarrjes nė zgjedhjet e datės 18 shkurt dhe gjithashtu deklarojmė solemnisht para vendit dhe komunitetit tė partnerėve tanė ndėrkombėtarė angazhimin mė tė plotė pėr zgjedhje tė lira, tė ndershme e tė barabarta, si dhe iu bėjmė thirrje partive politike tė punojnė sė bashku pėr suksesin e tyre, dhe t'ua lėnė vlerėsimin e tyre vėzhguesve vendas e tė huaj, institucioneve e organizatave ndėrkombėtare partnere nė rrugėn tonė tė integrimit europian.

Lidhur me ēėshtjen e shumėdiskutuar tė ēertifikatave, ne biem dakord pėr t'u mbėshtetur nė precedentin e zgjedhjeve tė 3 korrikut dhe marrėveshjen e 30 dhjetorit 2006- ēertifikata e shoqėruar me njė nga dokumentet e cituar nė vendimin nr.1076, datė 1.07.2005 tė KQZ.

Ne deklarojmė se stabiliteti politik afatgjatė i vendit qėndron nė zgjedhjet e lira dhe tė ndershme, nė reformat e thella dhe tė gjithanshme tė sistemit zgjedhor, sistemit tė drejtėsisė e tė institucioneve tė tjera nė reformat ekonomike dhe sociale, tė cilat duhet tė realizohen nė njė process bashkėpunimi tė qėndrueshėm bipartizan, nė frymėn e interesave mė tė larta kombėtare tė integrimit euroatlantik tė vendit dhe tė mos mbahen mė peng i politikave konfliktuale tė derisotme.

Ne deklarojmė se ėshtė nė detyrimin e tė gjitha forcave politike interpretimi dhe zbatimi korrekt i Kushtetutės, e cila imponon zgjidhje konsensuale nė kėrkesėn e saj pėr votimin me shumicė tė cilėsuar pėr reformimin e sistemit zgjedhor, tė drejtėsisė, tė atij fiskal, pėr pėrshtatjen e kodeve themelore tė vendit me tė drejtėn europiane, pėr zgjedhjen e Presidentit tė Republikės. Ky angazhim politik atdhetar duhet tė jetė pėrcaktimi i atyre qė besojnė e punojnė pėr njė Shqipėri europiane, si e ardhmja mė e mirė e shqiptarėve.

Ne iu bėjmė thirrje palėve pjesėmarrėse nė tryezėn e iniciuar nga Presidenti i Republikės, qė, nė bazė tė marrėveshjes sė 30 dhjetorit 2006, tė zgjidhin kundėrshtitė, me qėllim qė tė marrė rrugėn e duhur procesi zgjedhor aq jetik pėr demokracinė dhe integrimin e Shqipėrisė, dhe vendi tė hyjė nė njė etapė tė re zhvillimi dinamik tė demokracisė, tė rritjes ekonomike tė qėndrueshme dhe tė reformave tė pėrshpejtuara pėr integrim global.

Ne iu shprehim pėrfaqėsuesve tė lartė tė qeverive dhe organizatave partnere ndėrkombėtare, si dhe pėrfaqėsuesve tė tyre diplomatikė nė Shqipėri, gjithė mirėnjohjen dhe solidaritetin tonė pėr vazhdimin dhe kurorėzimin me sukses tė pėrpjekjeve dhe kontributeve tė pėrbashkėta pėr konsolidimin e standardeve europiane tė demokracisė nė vendin tonė dhe nė rajon.

Ne ftojmė tė gjithė pėrfaqėsuesit e pėrgjegjshėm politikė, drejtuesit e institucioneve demokratike, aktorėt e interesave europeiste nė gjithė shoqėrinė e hapur shqiptare dhe median e lirė, tė bashkohen dhe angazhohen me pėrkushtim atdhetar pėr tė shpėtuar vendin njėherė e mirė nga krizat e politikės konfliktuale, dhe pėr tė shumėfishuar energjitė dhe sipėrmarrjet konvergjente me objektivat kombėtare tė integrimit euroatlantik tė Shqipėrisė.

 

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 7, Part II, 12 January 2007

SERBIAN RADICAL LEADER SAYS HE WON'T COOPERATE ON HAGUE OR KOSOVA...
Serbian Radical Party (SRS) leader Tomislav Nikolic said on January
11 that Belgrade would neither recognize an independent Kosova nor
arrest war crimes fugitives if he becomes prime minister, AP reported
the same day. "I am convinced that Ratko Mladic is not in Serbia, but
do not expect me to arrest him even if he was," Nikolic said in an
interview with AP, referring to the former Bosnian Serb leader and
war crimes fugitive. Nikolic also said he would tell the West, "Do
not play games with Serbia any more." Polls have shown Nikolic's SRS
leading all other parties ahead of Serbia's January 21 elections, but
not strong enough to win a majority necessary to form a government.
"I would tell them [the West], Serbia is here, if you want to punish
us, do it, but we cannot do things any other way," Nikolic said.
"There must be no more cat-and-mouse games with Serbia." BW

..BUT FAVORS EU INTEGRATION. In the same interview with AP on
January 11, Nikolic rejected claims by Serbian liberals that his
coming to power would isolate the country. "We are for EU
integration, but not at any price," he said. "How can we become EU
members if the EU recognizes independent Kosovo?" Nikolic added that
the SRS is the victim of "stereotypes" created by political
opponents. He also said he was against UN envoy Martti Ahtisaari's
decision to delay announcing his final-status proposal for Kosova
until after the January 21 elections. Some Serbian liberals are
seeking to have the decision delayed further, until a new government
is formed (see "RFE/RL Newsline," November 13, 2006, and January 8
and 11, 2007). "There should have been no delays," he said. BW

U.S. OFFICIAL SAYS KOSOVA STATUS TO BE DECIDED MONTHS AFTER SERBIAN
ELECTION.
U.S. Undersecretary for Political Affairs Nicholas Burns
has said that Kosova's final status should be settled "one or two
months" after Serbia's elections, UPI, Beta, and B92 reported on
January 11, citing an interview by Voice of America. Burns said the
people of Kosova, more than seven years after the war ended, do not
know what their status is. All people, he added, have the right to
know on which territory they live and who rules over this territory.
Burns added that the United States will not propose any option for
Kosova until after UN envoy Ahtisaari announces his proposal.
Ahtisaari is expected to announce his proposal shortly after Serbia's
January 21 elections. The UN Security Council must approve any final
solution for Kosova. BW

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 6, Part II, 11 January 2007

NATO TELLS ALBANIA THAT FAIR ELECTIONS CRUCIAL TO MEMBERSHIP HOPES.
NATO
on January 10 urged Albanian officials to settle a crisis over
local elections, AP reported the same day, and warned Tirana that
free and fair elections are essential for the country to join NATO.
"NATO certainly sees the electoral process in the larger sense as a
critical test for membership of the alliance," spokesman James
Appathurai said. "NATO encourages all parties in Albania to work
constructively towards free and fair elections. The democratic
process must work properly to be a NATO member. That is quite clear."
In December, opposition parties decided to boycott the January 20
elections, claiming that the governing coalition is preparing to
engage in fraud (see "RFE/RL Newsline," December 14, 2006). The
opposition has accused the government of distributing fake birth
certificates, which are used by voters as proof of identity, which
the government denies. Both sides have agreed in principle to
postpone the vote until February 18, but the decision has yet to be
approved by the parliament and president. BW

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 5, Part II, 10 January 2007

EU FOREIGN-POLICY CHIEF SAYS KOSOVA PROPOSAL WILL BE PRESENTED BY
FEBRUARY.
EU High Representative for Common Foreign and Security
Policy Javier Solana has said that both Prishtina and Belgrade should
see a proposal for Kosova's final status by February, B92 reported on
January 9. "The Serbian elections will be held on January 21...Martti
Ahtisaari, representing the [UN] secretary-general, has decided to
present his plan for a potential solution to the interested parties
after the Serbian elections. For this reason, the mediator's position
will be known to both parties by early February at the latest,"
Solana said. Unconfirmed media reports citing unidentified diplomatic
sources have said that Ahtisaari, the UN special envoy, will present
his status proposal to the Contact Group on January 26 in Vienna, and
then to Serbia and Kosova (see "RFE/RL Newsline," January 5, 2007).
BW

GERMAN MINISTER SAYS PREVENTING KOSOVA CONFLICT A TOP EU PRIORITY.
German Foreign Minister Frank-Walter Steinmeier said stability in the
Balkans depends on a solution for Kosova and that the European Union
will do everything in its power to prevent a new conflict, UPI
reported on January 8. Germany took over the EU Presidency on January
1. "We will have to deal with Kosovo right at the start of the year,"
Steinmeier was quoted by the weekly "Bild am Sonntag" as saying. "The
upcoming decision about its future status is closely linked to
stability in the Balkans. The EU, which will take over responsibility
from the UN, will do everything in its power to prevent any new
conflicts with Serbia." The EU is slated to take over from the UN
Mission in Kosova after the province's final status is decided. "It
will cost money and we will need people," Steinmeier said. "But you
only need to recall the horrors of the Balkan wars in the 1990s to
know that stability in the Balkans is of great importance and
deserves our complete engagement." BW

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 4, Part II, 9 January 2007
 
OSCE, COUNCIL OF EUROPE CALL ON ALBANIANS TO RESOLVE ELECTIONS
DISPUTE...
The Organization for Security and Cooperation in Europe
(OSCE) and the Council of Europe on January 8 repeated appeals to
Albanian politicians to resolve the deadlock over local elections, AP
reported the same day. "We urge the leaders of all political parties
to...demonstrate the highest possible degree of responsibility in the
search for an agreement. This is in the clear interest of Albania and
its international reputation," said a joint statement. Both
organizations plan to send a mission to Albania later this week. In
December, opposition parties decided to boycott the January 20 local
elections, claiming that the governing coalition, led by Sali
Berisha's Democratic Party, is preparing to engage in fraud (see
"RFE/RL Newsline," December 14, 2006). The head of Albania's election
commission said on January 6 that political infighting is preventing
the elections from taking place on January 20 as scheduled (see
"RFE/RL Newsline," January 8, 2006). BW

..AS DOES ALBANIAN PRESIDENT. Also on January 8, Albanian President
Alfred Moisiu called on both sides in the election dispute to find a
compromise, AP reported the same day. "It is intolerable that Albania
and its national interests are held as a pawn by political
individuals...who put their personal political interests above
everything else," Moisiu said in a statement. Moisiu has reportedly
failed to convene a meeting of the two parties, AP reported. The
government and the opposition have agreed in principle to postpone
the local elections until February 18. For the new date to become
official, parliament must vote on it and Moisiu must sign a decree.
BW

 

 

http://balkans.courriers.info:80/editoriaux.php3
Le Courrier des Balkans : « Balkans occidentaux » : la responsabilité de l’Europe
Mise en ligne : dimanche 7 janvier 2007

Le 1er janvier 2007 a marqué une date historique pour la Bulgarie et la Roumanie, qui ont rejoint l’Union européenne, mais les dirigeants européens ont prévenu que de nouveaux élargissements ne seraient pas ą l’ordre du jour dans les prochaines années. En cause, la « capacité d’absorption » de l’Union. La nouvelle frilosité européenne pourrait avoir de redoutables conséquences pour les pays des « Balkans occidentaux ».

Par Jean-Arnault Dérens

Le Sommet européen de Thessalonique, en juin 2003, avait affirmé la « vocation européenne » de tous les pays des « Balkans occidentaux », c’est-ą-dire la Croatie, la Bosnie-Herzégovine, la Serbie, le Kosovo, le Monténégro, la Macédoine et l’Albanie, ą rejoindre l’UE. Mais sans fixer de calendrier ni d’étapes. La seule perspective immédiatement offerte était la signature d’un accord d’association et de stabilisation (ASA) avec l’Union. Depuis, la Croatie et la Macédoine ont mźme obtenu le statut de candidats officiels ą l’Union, mais cela ne préjuge aucunement d’une adhésion rapide.

Au contraire, le conseil européen des 14 et 15 décembre dernier a rappelé que mźme la Croatie - pourtant présentée comme le « meilleur élčve de la classe », et qui espérait une rapide adhésion - allait devoir attendre plusieurs années avant d’espérer bénéficier d’un nouvel élargissement.

Pourtant, la perspective de l’intégration européenne constitue toujours la seule perspective politique opposable aux logiques nationalistes, toujours puissantes dans la région.

Seule l’Europe peut sauver la Macédoine

Le cas de la Macédoine a valeur exemplaire. Depuis la conclusion des accords de paix d’Ohrid, ce pays a fait des progrčs majeurs. Au-delą des conflits et des vicissitudes politiques du quotidien, la communauté macédonienne a compris qu’une véritable intégration sociale et politique des Albanais était une condition impérative pour la survie de l’État. Pour leur part, les Albanais, sans oublier peut-źtre complčtement le rźve pan-albanais d’une unification avec le Kosovo, ont majoritairement compris que l’État macédonien pouvait satisfaire nombre de leurs revendications et leur offrir un appréciable cadre de vie et de développement. Jusqu’en 2001, les Albanais de Macédoine ne croyaient gučre ą la pérennité de l’État dans lequel ils vivaient, ils n’en percevaient pas non plus la légitimité.

Or, l’État macédonien pourra survivre s’il prouve sa légitimité en offrant ą tous ses citoyens - macédoniens, albanais, serbes, rroms, turcs et autres - un cadre de vie satisfaisant, ce qui passe nécessairement par l’intégration européenne de ce pays. En effet, pourquoi un Albanais de Tetovo ou de Kumanovo aurait-il le moindre attachement pour le passeport macédonien, quand ce passeport ne lui permet quasiment pas de franchir les frontičres du pays ? Ce passeport acquiert une toute autre valeur s’il devient le sésame ouvrant les portes de l’Europe.

La Macédoine a reēu le statut officiel de pays candidat ą l’intégration en décembre 2005, ouvrant d’immenses espoirs, mais depuis, rien n’a avancé, en bonne part ą cause de l’inertie des dirigeants politiques de Skopje, de gauche comme de droite. Cependant, alors que la question du Kosovo se rapproche inexorablement de son épilogue, la stabilité de la Macédoine demeure un élément essentiel pour l’ensemble de la région. La définition du statut du Kosovo - ou l’absence de solution rapide - ne manqueront pas d’avoir des répercussions, bien difficilement prévisibles, en Macédoine.

Une Macédoine clairement engagée dans une procédure devant la mener, en quelques années, ą une pleine intégration européenne pourra résister aux contrecoups du dossier du Kosovo, parce que tous les habitants de la Macédoine - Macédoniens, Albanais ou autres - sauront bien que leur intérźt commun passe par la survie de l’État macédonien. Si la perspective européenne demeure floue et lointaine, ce qui est hélas le cas, rien ne permet d’assurer que celle-ci contribuera ą protéger la Macédoine dans les épreuves qui l’attendent.

Ouvrir une perspective politique pour la Serbie, la Bosnie, le Monténégro et l’Albanie

Le dilemme européen de la Serbie est également bien connu. L’Europe peut difficilement accélérer les perspectives d’intégration de ce pays, en semblant passer outre les obligations non remplies de coopération avec le Tribunal pénal international de La Haye. Mais, en fermant ses portes ą la Serbie, l’Europe décourage les forces démocratiques et pro-européennes de ce pays, renforēant ainsi les courants nationalistes, notamment le Parti radical de Vojislav Seselj. Si les forces démocratiques devaient malgré tout l’emporter lors des élections du 21 janvier, comme les derniers sondages peuvent le faire espérer, il faudra que l’Europe envoie ą la Serbie des signaux forts et encourageants. Pas seulement pour la « dédommager » d’une éventuelle perte du Kosovo, mais avant tout pour renforcer la légitimité des courants démocratiques serbes clairement pro-européens.

La situation n’est pas sans similitudes en Bosnie-Herzégovine, au Monténégro ou en Albanie. Depuis les élections du 1er octobre 2006, la Bosnie s’est une nouvelle fois retrouvée dans une impasse politique. Il a fallu attendre le début janvier pour constituer le gouvernement de l’État central, les nouveaux gouvernements semblent impossibles ą former dans la Fédération et les cantons de celle-ci. En Republika Srpska, Milorad Dodik est tout puissant, mais sans pouvoir, pour autant, se décider ą faire un pas de plus qui mčnerait effectivement vers l’éclatement de l’État. Tous les espoirs de réformer le cadre institutionnel issu des accords de Dayton semblent enterrés, et le pays est, une nouvelle fois, condamné ą un délétčre immobilisme. Il est bien difficile d’envisager un rapprochement européen de la Bosnie, tant que celle-ci disposera de ses institutions aberrantes et irréformables, mais comment pousser les dirigeants bosniens dans la voie de réelles réformes sans une perspective européenne réelle et crédible ?

De mźme, pourquoi les dirigeants monténégrins s’engageraient-ils réellement et efficacement ą lutter contre la corruption, le crime organisé et le blanchiment d’argent, pourquoi adopteraient-ils enfin des dispositions efficaces de protection du littoral et de l’environnement, si l’intégration de leur pays n’a aucune chance de se concrétiser avant dix ou quinze ans ? Dans ces conditions, autant continuer ą profiter de l’argent facile que les hommes d’affaires russes déversent sur le pays... Et pourquoi les socialistes et les démocrates albanais cesseraient-ils de se livrer ą leur activité favorite, qui consiste ą s’entredéchirer au lieu de s’attaquer aux problčmes réels du pays, si la perspective de l’intégration européenne de l’Albanie est aussi éloignée ?

La responsabilité de l’Europe

Lors de l’éclatement de la Yougoslavie socialiste, la Communauté européenne de l’époque a fait la démonstration de sa faiblesse politique, en étant incapable de prévoir et de prévenir la crise et de lui apporter une réponse politique. De ce point de vue, l’Europe qui n’a pas soutenu les tentatives désespérées de réformes du dernier Premier ministre fédéral de la République socialiste fédérative de Yougoslavie, le Croate Ante Markovic, porte une indéniable part de responsabilité dans le sanglant déchirement des années 1990.

Le « grand crime » de l’Europe est probablement de n’avoir pas su, alors, faire preuve de courage et d’audace politique. On dit, pour excuser l’Europe, qu’elle n’était encore ą l’époque qu’une construction économique, dépourvue de véritable pouvoir politique.

L’argument ne pourra plus valoir, mźme si l’Union traverse une évidente crise identitaire et structurelle depuis le rejet du projet de Constitution européenne au printemps 2005.

L’Europe assume déją depuis des années l’essentiel des coūts de la reconstruction des Balkans. Ses responsabilités politiques et militaires n’ont cessé de croītre, de la Macédoine ą la Bosnie-Herzégovine. Elle assume aujourd’hui la direction de la mission militaire EUFOR en Bosnie, et la tutelle des Nations Unies au Kosovo devrait prochainement lui źtre transférée.

Alors que les Etats-Unis se sont trčs largement désintéressés des questions balkaniques, ces nouvelles responsabilités européennes sont logiques et positives : l’UE n’a-t-elle pas vocation ą assumer un rōle de leader sur le continent ? Et qui mieux qu’elle pourrait accompagner dans leur évolution des pays destinés ą rejoindre, un jour, le cadre communautaire ?

Cependant, si l’Europe se contente de financer des missions de reconstruction ou de maintien de la paix et de gérer des crises, sans apporter de véritable projet politique, elle se condamne elle-mźme ą l’échec et ą l’impuissance.

Que représentent les « Balkans occidentaux » ? Six États, peut-źtre bientōt sept, une vingtaine de millions d’habitants... Que l’on cesse d’abuser les opinions européennes ! Quelles ont été les conséquences financičres pour les citoyens de l’Union de l’intégration de dix nouveaux membres en 2004 ? Nulles. Et peut-on encore se référer aux « critčres de Copenhague », établissant une série d’obligations pour les pays candidats ? Il va de soi que la Bulgarie et la Roumanie étaient bien loin de répondre ą l’intégralité de ces critčres, mais l’Europe a bien fait, pour des raisons politiques, de les intégrer sans tarder.

De mźme qu’elle ferait bien de proposer une intégration aussi rapide que possible ą l’ensemble des pays des « Balkans occidentaux ». Les accords ASA et toute la panoplie des instruments actuels de pré-adhésion ont montré leurs limites, s’ils ne sont pas mis en œuvre dans une claire et forte perspective politique rapide d’intégration : quel dirigeant voudra entreprendre des réformes difficiles et impopulaires, s’il n’est pas assuré que l’intégration de son pays est une perspective certaine et proche ?

L’intégration est la seule perspective politique qui puisse pousser les dirigeants de ces pays ą engager ces véritables réformes, c’est aussi la seule perspective qui puisse les détourner de l’attrait dangereux de nouvelles crispations nationalistes et de nouveaux conflits.

Et faire preuve de courage politique mčnera l’Europe ą payer une facture moins salée. Proposer l’intégration et l’équivalent d’un véritable plan Marshall, un plan de développement bien plus conséquent que le Pacte de stabilité de l’Europe du sud-est élaboré en 1999, sera en effet d’un coūt bien moins élevé que la gestion d’interminables tutelles politiques et que l’envoi de nouvelles missions de paix. De surcroīt, le maintien d’un īlot de misčre au cœur mźme du continent européen, qui continuera naturellement ą « exporter » des migrants clandestins et de la criminalité organisée ne peut pas aller dans le sens des intérźts de l’Europe.

L’Union est désormais seule face ą ses responsabilités dans les Balkans, car le désengagement de l’ONU et de l’OTAN va se poursuivre et s’accélérer. Elle doit prendre le risque de sauter le pas, en offrant au plus vite l’intégration, plutōt que de condamner les pays de la région ą un interminable purgatoire oł ne manqueront pas de germer de nouveaux conflits, qui pourraient mettre ą bas toute la construction elle-mźme.

L’Europe a failli ą sa mission dans les Balkans en 1991-1992. Elle risque de perdre jusqu’ą sa raison d’źtre si elle n’anticipe pas les prochaines crises qui risques d’embraser la région. L’enjeu du Kosovo rappelle qu’il n’est plus question de « gagner du temps » ou de différer la résolution des problčmes. Il faut que l’Europe assume ses responsabilités politiques. Tout de suite !