RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 50, Part II, 16 March 2007

Ahtisaari will explicitly recommend that the UN's Security Council
recognize Kosova as an independent state, Reuters reported on March
15. The news agency quoted unnamed sources as saying Ahtisaari will
call for "independence under international supervision" and that his
recommendation makes frequent references to independence. Ahtisaari
told Reuters on March 12 that he will submit a "separate piece of
paper which actually spells out the status issue very clearly and
gives a justification for that." Ahtisaari's mandate from the UN was
to advise the Security Council on the final status of the region,
which is a Serbian province populated overwhelmingly by ethnic
Albanians and administered by the UN. Ahtisaari's proposed
settlement, unveiled on February 2 and revised on March 7, has
already been interpreted by Serbian and Kosovar Albanian leaders as
amounting to independence (see "RFE/RL Newsline," February 5 and
March 8 and 12, 2007). The Security Council is expected to discuss
Ahtisaari's proposal in early April. AG

. A Kosovar Serb leader, Oliver Ivanovic, on March 15 said
that criticism of Russia by the former U.S. envoy for the Balkans,
Richard Holbrooke, would be to blame if war were to break out in
Kosova, the Serbian news agency FoNet reported the same day. In an
article published on March 13 in "The Washington Post," Holbrooke
argued that "if Moscow vetoes or delays the Ahtisaari plan, the
Kosovar Albanians will declare independence unilaterally. Some
countries, including the United States and many Muslim states, would
probably recognize them, but most of the European Union would not. A
major European crisis would be assured. Bloodshed would return to the
Balkans. NATO, which is pledged to keep peace in Kosovo, could find
itself back in battle in Europe." Ivanovic, who leads the moderate
Serbian List for Kosovo, said, "such statements...solely serve to
intimidate Serbs in Kosovo and in Serbia." There has so far been no
official comment by Serbian or Russian leaders. Holbrooke's
commentary reflects a shift in emphasis away from the status of
Kosova to Moscow's response if, as assumed, the UN's envoy calls for
independence for the region. A commentary in the March 11 edition of
the Serbian publication "Politika" predicted that Washington would
set a "trap" for Russian President Vladimir Putin, blaming Russia if
there are complications. "That raises the question of whether [the
Russians] are ready to take the risk for the sake of a small Balkan
enclave at a time when they are not concealing their global
ambitions." The commentator concluded Russia would not use its veto.
Serbian Foreign Minister Vuk Draskovic has warned Serbs not to jump
to "hasty, gambling conclusions" that Russia will veto the Ahtisaari
plan (see "RFE/RL Newsline," March 12, 2007). AG

Association of Macedonian Muslims, Ismail Bojda, called on March 13
for the authorities in Kosova to recognize the Gorani community as a
Macedonian ethnic minority, Radio-Television Kosova (RTV) reported
the same day. Bojda, himself a Gorani, also called for the Gorani to
be allowed to be taught in Macedonian, granted dual Kosovar and
Macedonian citizenship, and guaranteed three seats in Kosova's
parliament. RTV referred to Bojda as "the self-proclaimed president
of the International Gorani Conference," a previously unknown group,
but Bojda has long been a leading figure in the Gorani community as
head of the Association of Macedonian Muslims. Including its
diaspora, the Gorani may number up to 50,000 people. In a 1991
census, 16,000 people in the Gora region, on Kosova's southern border
with Albania and Macedonia, identified themselves as Gorani. The
Gorani are a Slavic community that converted from Orthodoxy to Islam
in the 18th century. In the modern era, there have been attempts to
identify them as a Slavic community of Bosnian, Macedonian, Serbian,
and even Bulgarian origin. The UN's blueprint for Kosova's future
drawn up by Ahtisaari does not specifically name the Gorani in its
provisions on minorities. However, in a March 9 commentary for, Kosovar Prime Minister Agim Ceku wrote that "my
objective is to protect and integrate all of our minority citizens --
whether they are Turkish or Croat, Serb, or Gorani." AG

sent an official protest to Athens in connection with a video showing
Greek soldiers singing xenophobic songs during training, the MIA news
agency reported the same day. The dispute began a few weeks ago when
a Greek newspaper reported on a video posted on the Greek Army's
official site in which recruits are heard shouting chants insulting
neighboring countries, including Macedonia. Albania has already
expressed its objections (see "RFE/RL Newsline," March 6, 2007).
"Greece firmly rejects any notion of bigotry," Foreign Ministry
spokesman George Koumoutsakos told AFP on March 15. The video shows
Greek soldiers chanting, "I'm a Macedonian, my blood is Greek, and I
do not grant Skopje the name [Macedonia]." The incident is the most
recent of many highlighting the long-standing dispute over the name
of Macedonia, which Greece insists should be known as the Former
Yugoslav Republic of Macedonia since there is a Greek province of the
same name, and since Macedonia was the heart of Greece's ancient
empire. Macedonian media reports in early March, for example,
suggested that, at Greece's urging, NATO has asked it to remove
artifacts from the era of Alexander the Great from the country's
military museum. NATO denied those reports. As an existing member,
Greece could veto Macedonia's accession both to NATO and to the EU.
Greece's isolation on the name issue was highlighted again on March
12 when Greek Foreign Minister Dora Bakoyannis told the Greek
television station MEGA that "Athens and Washington have discordant
positions on many issues, particularly in regards to the dispute with
Skopje over the name." AG


RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 49, Part II, 15 March 2007

leader of the Liberation Army of Presevo, Medvedja, and Bujanovac
(UCPMB) on March 14 renewed calls for the region, which lies on
Serbia's southern border, to be allowed to join Kosova, FoNet
reported the same day. Jonuz Musliu was reportedly a political rather
than military figure in the guerrilla group, which was disbanded in
2001 after an agreement with Belgrade. The UCPMB was responsible for
hundreds of attacks in the region. Musliu is now the leader of the
radical Movement for Democratic Progress and a deputy mayor in
Bujanovac, one of three municipal districts in the region. Albanians,
who make up about 90 percent of the border region's population of
roughly 90,000, in 1992 voted in a referendum for cultural and
political autonomy. The vote was ignored by Belgrade. Presevo
Albanians subsequently boycotted elections to the national
parliament. The full boycott ended in January, when the region's
long-time leader, Riza Halimi, gained a seat in Belgrade. According
to a "Beta Week" profile on February 8, Halimi, who organized the
1992 referendum, now speaks out against "wasting energy in waging war
and redrawing borders," saying that trying to separate southern
Serbia from the rest of Serbia "means playing with fire." Musliu and
other similarly hard-line leaders boycotted January's national
elections. Within the region itself, Musliu and other radicals have
been a stronger political force than Halimi since local elections in
November 2005. AG
Jutarnji List - Statut du Kosovo : un dangereux casse-tźte pour l’Union européenne
Traduit par Jean-Arnault Dérens
Publié dans la presse : 12 mars 2007
Mise en ligne : mardi 13 mars 2007

Les négociations d’un an sur le statut du Kosovo se sont soldées par un échec complet. La question relčve désormais du Conseil de sécurité de l’ONU. Les diplomates occidentaux n’espčrent plus qu’une chose : amadouer la Russie. Si Moscou oppose son veto et bloque le processus, l’Union européenne, divisée, encore une fois incapable de prendre une décision, se retrouvera dans une situation trčs inconfortable.

Par Augustin Palokaj

Puisque Belgrade et Pristina, en un an de discussions n’ont réussi ą s’entendre sur rien ą propos du statut final du Kosovo, il reviendra au Ghana, au Pérou, au Qatar, au Congo, au Panama et ą l’Indonésie de décider de ce statut. Ce n’est pas une plaisanterie, c’est la plus stricte vérité.

Ces pays - en plus des cinq membres permanents, les Etats-Unis, la Russie, la Chine, la France et la Grande-Bretagne - composent le Conseil de sécurité des Nations Unies qui devra adopter la résolution sur le statut du Kosovo. Pour que la résolution soit adoptée, il faut que vote en sa faveur la majorité des États représentés au Conseil (9 sur 15), et qu’aucun membre permanent n’oppose son veto. En supposant avec optimisme que, dans le meilleur des cas, la Russie et la Chine ne s’opposeront pas ą une résolution ouvrant la voie ą une indépendance reconnue du Kosovo, soutenue par les États occidentaux, la décision dépendra encore du vote des pays africains, asiatiques et latino-américains.

La responsabilité de la communauté internationale est grande, et l’Union européenne, indécise comme toujours dans son histoire, attend l’issue du processus devant le Conseil de sécurité, afin de pouvoir commencer sa future mission de supervision de la mise en œuvre d’une indépendance limitée du Kosovo. Les discussions sur le futur statut du Kosovo se sont achevées ą Vienne samedi dernier et Martti Ahtisaari, l’ancien Président finlandais, un des négociateurs les plus expérimentés du monde, a dū lui-mźme constater qu’il n’existait « aucune possibilité de rapprocher les positions des deux parties sur le statut du Kosovo », et que « toutes les possibilités avaient été explorées jusqu’au bout ».

Martti Ahtisaari avait pourtant réussi ą régler un grand nombre de problčmes mondiaux, depuis la Namibie jusqu’ą Aceh, en Indonésie. Récemment, il a déclaré devant le Parlement européen qu’il espérait régler le statut du Kosovo, et qu’il n’allait pas s’avérer plus facile de régler des problčmes en Asie ou en Afrique qu’un problčme européen. De fait, la résolution du statut du Kosovo est un des problčmes les plus difficiles de l’Europe.

Aprčs que Martti Ahtisaari a déclaré, au terme d’un an de travail, que toutes les possibilités avaient été explorées pour une solution négociée, et alors que l’OTAN, l’UE et beaucoup d’États occidentaux soutiennent le plan de l’ancien Président finlandais, il est clair qu’il ne reste plus qu’une seule faēon de résoudre le problčme. Martti Ahtisaari présentera sa derničre proposition au Secrétaire général de l’ONU Ban Ki-Moon dčs le 15 mars. Selon les diplomates engagés dans le processus de résolution du statut, cette proposition sera aussitōt traduite dans toutes les langues des États membres du Conseil de sécurité et remise au Conseil avant la fin du mois. C’est alors que commencera la vraie bataille pour une nouvelle résolution.

Les Etats-Unis et la Grande-Bretagne insisteront pour l’adoption la plus rapide possible d’une nouvelle résolution, car ils considčrent que tout report du processus serait dangereux pour la stabilité du Kosovo et de la région. Cette position est largement partagée par l’Italie et la Belgique, qui sont également membres du Conseil de sécurité, et par la majorité des États membres de l’UE et de l’OTAN.

Les Américains veulent une solution rapide, car ils considčrent que les habitants du Kosovo ont déją trop attendu, et qu’il est temps qu’ils sachent quel sera leur avenir. Vivront-ils, comme le résumait le sous-secrétaire d’État Nicholas Burns, « dans un État indépendant ou seront-ils une partie de la Serbie » ?

Depuis longtemps, la Grande-Bretagne soutient l’indépendance du Kosovo. Tous les responsables de ce pays ont déclaré que c’était la meilleure et la seule solution, depuis le Premier ministre Tony Blair et l’ancien ministre Jack Straw, jusqu’aux fonctionnaires de moindre niveau du Foreign Office. Les Américains ont expliqué de maničre officieuse qu’ils étaient pour une forme d’indépendance limitée et, récemment, les Italiens, jusqu’alors sceptiques, ont déclaré par la voix de leur ministre des Affaires étrangčres, Massimo d’Alema, que le statut final devait źtre ce que souhaitait la majorité des habitants du Kosovo, c’est-ą-dire l’indépendance. Cette position est également celle de la France et de l’Allemagne, membres du Groupe de contact.

Ainsi, il est désormais clair que le facteur central sera la position de la Russie. Si elle décidait de ne pas bloquer le processus, tout le monde serait content, sauf Belgrade. Mais si Moscou utilise son veto et bloque l’adoption d’une nouvelle résolution, on ne peut pas exclure un « scénario cauchemar », qui terrorise l’Union européenne. Vraisemblablement, les institutions du Kosovo parviendront ą attendre jusqu’ą la fin juin une décision du Conseil de sécurité. S’il n’y a pas de décision prise ą ce moment, elles proclameront l’indépendance et demanderont des reconnaissances bilatérales. Trčs vraisemblablement, cette indépendance sera reconnue par la Grande-Bretagne, les Etats-Unis, Israėl, la Suisse, l’Albanie et quelques autres pays... Dans cette hypothčse, l’UE serait divisée et ne serait pas en mesure de commencer sa mission. L’Union montrerait une nouvelle fois son incapacité ą prendre une décision difficile, alors que la question du Kosovo est perēue comme « la derničre question non résolue dans le processus d’éclatement de l’ancienne Yougoslavie ».

Dans ce scénario, les institutions du Kosovo ne suivraient pas les recommandations de Martti Ahtisaari. Ainsi, la majorité des Kosovars pense que le projet de l’émissaire des Nations Unies donne trop d’avantages ą la minorité serbe au Kosovo. L’Europe est terrorisée par la perspective d’un échec devant le Conseil de sécurité, ce que révčle encore la récente déclaration du commissaire ą l’Élargissement Olli Rehn, qui estime que si la question du Kosovo n’est pas résolue, « les Balkans retourneront dans le chaos et l’instabilité ».

Les diplomates européens expliquent qu’ils essayent par tous les moyens d’obtenir le soutien russe ą une nouvelle résolution, ou au moins que Moscou ne bloque pas l’adoption de cette résolution. Toute la question est de savoir si Poutine tiendra compte du casse-tźte qu’il crée ą l’Europe s’il empźche une solution pour le Kosovo, ou bien s’il se félicitera de révéler ainsi l’impuissance de l’Occident. Alors que certains diplomates pensent « qu’il va agir de maničre responsable et éviter le chaos au Kosovo », d’autres estiment que « l’Occident ne peut pas dépendre de la décision de Poutine ».

Pour ce qui est des délégations de Belgrade et de Pristina, personne n’a jamais cru qu’elles pouvaient se mettre d’accord sur quoi que ce soit. Au bout d’un an de discussions, la seule chose sur laquelle elles ont pu se mettre d’accord est le partage des frais de la salle oł étaient organisées les conférences de presse. C’est le seul accord « historique » conclu entre Belgrade et Pristina. La forte animosité qui régnait entre les deux délégations a été encore révélée par l’incident de samedi dernier. Le Premier ministre serbe Vojislav Kostunica a refusé de déjeuner dans la mźme salle que la délégation du Kosovo. Certains diplomates se demandaient cependant si Kostunica avait refusé l’invitation de Martti Ahtisaari ą cause de la présence des Albanais, ou bien ą cause de la présence de Boris Tadic, ou de celle de Martti Ahtisaari, ou bien encore pour toutes ces raisons ą la fois.
Birn - Serbie : les oubliés de la vallée de Presevo
Traduit par Stéphane Surprenant
Publié dans la presse : 8 mars 2007
Mise en ligne : mardi 13 mars 2007

La colčre gronde dans la vallée de Presevo. Mise en place en 2000, l’Agence de coordination pour le sud de la Serbie soulčve des critiques croissantes, tant de la part des Albanais que de la part des Serbes. C’est l’ensemble de la région qui se sent oublié par Belgrade...

Par Nikola Lazic

L’Agence de coordination pour le sud de la Serbie soulčve des critiques croissantes de la part des Serbes et des Albanais de la vallée de Presevo. Certains affirment que son ineptie a paralysé les réformes élaborées en 2000.

La pauvreté désolante et la rupture des relations entre Serbes et Albanais ne sont que quelques-uns des problčmes auxquels la région doit faire face. En fait, les deux groupes ethniques se retrouvent pour critiquer l’inefficacité de l’Agence de coordination.

Dusan Janjic, le directeur du Forum pour les Relations ethniques basé ą Belgrade, pense que le gouvernement n’a pas de stratégie claire pour le développement de la région, en partie parce que les autorités consacrent toute leur attention au Kosovo. « Réévaluer ce qui a été fait dans le sud de la Serbie jusqu’ici devrait constituer une priorité, mais les dirigeants serbes ne font preuve d’aucune initiative en la matičre », a expliqué Janjic au Balkan Insight.

Il concčde que les autorités ont pris des mesures pour développer les infrastructures de la région, mais que cela est insuffisant. « Le prochain gouvernement doit changer de politique dans le sud de la Serbie », continue Janjic.

L’Agence de coordination a été mise sur pied en 2000 aprčs que des paramilitaires albanais aient lancé une insurrection dans la zone frontaličre séparant la Serbie du Kosovo. Le conflit a pris fin en 2001 avec la signature d’un accord de paix imposé par l’OTAN. Jusqu’en 2005, l’agence s’occupait surtout des questions relatives ą la sécurité, bien que sous son premier directeur, Nebojsa Covic, elle ait également traité de questions économiques, culturelles et sportives.

En mars 2005, le personnel de l’agence a été remanié et son mandat modifié pour encourager des politiciens albanais ą rejoindre la structure. Six mois plus tard, le Ministre serbe pour les Droits de l’Homme et des Minorités, Rasim Ljajic, prenait la place de Covic. Ljajic a voulu démissionner seulement six mois plus tard, durant l’été 2006, mais est revenu sur sa décision peu aprčs l’avoir annoncée.

Janjic croit que l’agence a failli ą sa tāche et n’a, dans l’ensemble, rempli aucune de ses fonctions ces derničres années. Elle n’a pas poussé les réformes économiques et politiques promises pour accélérer l’intégration des Albanais du sud de la Serbie au sein de la société civile.

« L’élite politique serbe se sert de la région pour ses petits intérźts et ses conflits politiques mesquins », a-t-il déclaré. Au final, les Serbes locaux se sentent ignorés par Belgrade et l’Agence de coordination en est largement responsable.

Janjic a rappelé que Covic et Ljajic étaient tombés en disgrāce aux yeux du Premier ministre serbe, Vojislav Kostunica, pour des sujets n’ayant rien ą voir avec le sud de la Serbie.

« Covic a quitté son poste parce qu’il a refusé de soutenir la Loi sur l’Industrie pétroličre, tandis que Ljajic a proposé sa démission lorsque Kostunica a donné son appui ą un parti politique rival dans le Sandjak, sa région d’origine », raconte Janjic.

Il a appelé le gouvernement ą former une nouvelle équipe d’experts issus de champs de compétences variés, couvrant l’économie et la culture. « L’intégration des habitants albanophones, si l’on en juge par leur récente participation aux élections législatives, est en progrčs et doit s’accélérer », a poursuivi Janjic. Une coalition de deux des quatre partis albanophones de la région, le Parti de l’Action démocratique (PDD) et l’Union démocratique (DUD), ont pris part au scrutin du 21 janvier et ont obtenu un sičge sur les 250 que compte l’Assemblée serbe.

L’événement a été acclamé comme une preuve des progrčs politiques accomplis aprčs de longues années oł les Albanais boycottaient les institutions et les élections serbes. Néanmoins, plusieurs politiciens albanais locaux soutiennent que le processus d’intégration, qui relčve de l’Agence de coordination, est encore beaucoup trop lent.

Deux des trois municipalités du sud de la Serbie, Bujanovac et Presevo, sont majoritairement albanophones. Or, les dirigeants locaux affirment que les Albanais demeurent sous-représentés dans les institutions publiques.

« L’Agence de coordination ne met pas en œuvre son programme, et particuličrement la partie oł il est question de l’intégration des Albanais », a déploré Shaip Kamberi, un représentant du PDD qui est aussi le directeur du Bureau pour les Droits de l’Homme de Bujanovac. « Beaucoup d’Albanais de la région se sentent frustrés et trompés », a-t-il ajouté. « Le programme de l’Agence de coordination stipule que les Albanais doivent accéder ą des postes administratifs aussi rapidement que possible, mais le gouvernement actuel ne démontre aucune volonté d’agir », a expliqué Kamberi au Balkan Insight.

Précisant son propos, il a constaté que les Albanophones n’étaient pas assez représentés au sein de la police, du systčme judiciaire, des douanes, ainsi que dans bon nombre d’institutions, et ce en dépit du fait qu’ą Bujanovac et ą Presevo, la majorité de la population soit albanophone.

Kamberi a dit espérer que la situation s’améliore et que l’agence de coordination « commence ą faire son travail » avec le nouveau Parlement - oł sičge désormais un député albanophone.

Les Serbes du sud du pays sont également mécontents de l’Agence de coordination. Goran Taskovic, président du Parti démocratique (DS) de Bujanovac, soutient que les autorités ont gaspillé de l’argent dans des projets d’infrastructure, aux dépens de créations d’emplois. « Bien sūr, nous avons besoin d’améliorer les infrastructures », a-t-il concédé. « Mais trop de personnes restent sans travail et la pauvreté qui en découle génčre d’autres problčmes. »

En effet, le chōmage ą Bujanovac s’élčve ą 35%, sur une population approximative de 50 000 habitants, loin au-dessus de la moyenne nationale. Et la situation est encore pire dans la commune voisine de Presevo.

Des membres de l’Agence de coordination soutiennent pour leur part que beaucoup de ces critiques ne sont pas fondées et que les gens oublient de mentionner combien les aides gouvernementales ont abondé dans la région depuis 2001. Ils affirment que le gouvernement et les donateurs étrangers ont investi environ 50 millions d’euros dans les trois municipalités de Bujanovac, Presevo et Medvedja. Sima Gazikalovic, représentant de l’Agence de coordination ą Bujanovac, a assuré que l’agence avait atteint ses principaux objectifs dans les trois municipalités, ajoutant que son plus grand succčs avait été d’apporter la paix dans la région.

« L’impression que l’Agence de coordination ne fait pas son travail est trompeuse, parce que la situation ici est stable », a-t-il plaidé. « Nous remplissons tous nos engagements, spécialement nos obligations financičres envers les municipalités. Les dirigeants politiques doivent faire preuve de maturité et commencer ą régler leurs propres problčmes sans nous. »

« Une personne qui ne détient aucun diplōme n’est tout simplement pas qualifiée pour źtre juge ou chef de la police », continue Gazikalovic. « Les Albanophones éduqués ont obtenu les postes correspondant ą leurs qualifications. »

Dusan Spasojevic, l’un des députés en charge de l’Agence de coordination, est plus disposé ą admettre qu’il y a eu des échecs au regard des attentes suscitées par l’agence. Mais il rappelle qu’il y a plusieurs raisons ą cela. « Les péripéties politiques en Serbie, ą commencer par la coopération avec le Tribunal de La Haye et la question brūlante du Kosovo, ont relégué le problčme du sud du pays au second plan », a-t-il expliqué.

Spasojevic pense que l’augmentation du niveau de participation des Albanophones au processus politique est la meilleure preuve de leur plus grande intégration dans la société serbe. En outre, le gouvernement a fait tout ce qui était en son pouvoir pour améliorer la situation économique.

« Cette région est trčs importante pour la Serbie en raison de sa position géostratégique », a-t-il lancé. « Maintenant que ses infrastructures ont été remises en état, notre prochain objectif stratégique sera de stimuler le développement économique. »
Dans la vallée de Presevo, on se marie beaucoup... par la force
Traduit par Jacqueline Dérens
Publié dans la presse : 6 mars 2007
Mise en ligne : mercredi 14 mars 2007

Dans la vallée de Presevo, au Kosovo et dans le nord de la Macédoine, de nombreuses femmes albanaises sont encore victimes de mariages forcés. Liées ą leurs époux par des arrangements financiers ou par des solidarités claniques, elles sont privées de toutes libertés. Une enquźte en forme de témoignage réalisée par le Balkan Informative Reporting Network.

Par Finiske Rexhepi

La tradition d’envoyer des jeunes filles albanaises se marier avec des inconnus choisis par la famille et qui vivent ą l’étranger est toujours vivace. C’est un drame que vivent encore aujourd’hui les jeunes filles de la vallée de Presevo.

Nora a rencontré son mari pour la premičre fois juste avant la cérémonie de mariage. Selon la tradition, sa famille avait choisi le marié parce qu’il avait l’air d’avoir de l’argent, car il avait travaillé en Occident, comme des milliers d’Albanie du sud de la Serbie, du Kosovo ou de la Macédoine occidentale.

Aprčs le mariage, le couple est parti vivre en Suisse pendant un an. Mais le mariage a vite tourné au vinaigre car Nora, une jeune femme de 25 ans, avait pour seule occupation de s’occuper du ménage et de son homme, masi n’avait pas d’emploi et ne connaissait pas la langue du pays. Elle s’aperēut trčs vite que son mari était alcoolique et drogué. Il se lassa vite de son épouse et la renvoya chez ses parents au village, et un peu plus tard lui fit parvenir un message annonēant « qu’il était un homme libre et pouvait chercher une autre femme car il avait divorcé selon la coutume islamique ».

Nora fait partie de ces innombrables femmes albanaises de la vallée de Presevo, du Kosovo ou de l’ouest de la Macédoine prises au pičge entre les traditions et le monde moderne.

Hysnije Miftari, du village de Nesalce, prčs de Bujanovac, s’est séparée de son mari parce qu’il « était impossible de continuer ą vivre avec un homme qui ne lui faisait que du mal ». Elle raconte comment il a commencé ą voir une autre femme et lui a suggéré de quitter la maison ou d’accepter de devenir, selon la tradition islamique, « sa seconde épouse ». Elle a choisi de partir, mais elle a dū laisser son fils derričre elle avec la famille de son mari. « Je rźve de mon fils tout le temps, je serai mźme prźte ą retourner chez mon mari, mais il y a peu d’espoir ».

Les conflits armés du Kosovo, de Macédoine et du sud de la Serbie ą la fin des années 1990 et au début des années 2000 ont provoqué une profonde dislocation sociale. La guerre et le manque chronique d’emplois ont provoqué une migration des zones rurales vers les villes. Beaucoup sont partis pour les pays de l’Union européenne, la Suisse ou les Etats-Unis. Ces migrants y restent quelques années pour travailler, souvent dans l’illégalité.

Cette tendance ą émigrer a débuté dans les années 1950 quand les Albanais ont commencé ą émigrer en Turquie. Elle a continué dans les années 1970, et l’Allemagne et les autres pays de l’UE ont remplacé la Turquie. Le nombre de ces émigrés a grossi réguličrement jusqu’en 1999, quand le conflit du Kosovo était ą son paroxysme. Selon certaines estimations, prčs de 30% de la population masculine du Kosovo, de la vallée de Presevo et de la Macédoine occidentale travaillent ą l’étranger.

Riza Halimi, le président du Parti albanais pour l’action démocratique (PDD), considčre cette émigration comme « un trčs sérieux problčme pour la vallée de Presevo. Quand les guerres ont éclaté dans les années 1990, il y a eu une émigration massive ».

Les émigrants ont emporté leurs traditions avec eux. Les familles, souvent trčs unies, insistent pour que les jeunes hommes vivant ą l’étranger se marient avec des femmes de leurs villages d’origine. Le clan ou les anciens de la famille arrangent les mariages pour conserver ou accroītre le patrimoine de la famille. Des jeunes femmes sont alors expédiées dans des pays qu’elles ne connaissent pas pour rencontrer leur futur époux qu’elles n’ont jamais vu. Beaucoup se retrouvent isolées dans un pays dont elles ignorent la langue, ą la merci d’un inconnu.

Ermina, āgée de 33 ans, originaire de Tetovo en Macédoine, a rencontré son mari pour la premičre fois ą l’aéroport de Munich. « Mon pčre m’avait simplement dit qu’un jour on m’enverrait en Allemagne pour rencontrer un homme qui deviendrait mon mari. »

Selon la tradition musulmane albanaise, les femmes sont la propriété de leur mari tant que le mariage dure. La femme peut obtenir une séparation si elle insiste, mais les enfants restent avec le mari. « J’ai passé une année en Allemagne, sans pratiquement quitter son appartement. Un jour il est rentré du travail, il m’a dit de faire mes bagages et de partir. Il ne m’a mźme pas payé le billet de retour, j’ai dū emprunter de l’argent ą un cousin », raconte Ermina.

Divorcer de cette faēon est un déshonneur pour ces femmes. Elles retournent alors dans leur famille et cherchent ą se marier ą nouveau avec un homme seul, souvent un veuf ou un divorcé. « Je ne pense pas que je vais me marier ą nouveau. C’est pourquoi je suis partie ą Belgrade pour refaire ma vie », affirme Ermina

Pour Xhevahire Shabani, responsable de l’organisation de femmes Prosperiteti, du village de Trnovac, ą la sortie de Bujanovac, trop de femmes sont encore ą la merci de leur mari : « elles n’ont pas de droits, simplement parce qu’elle sont du sexe féminin ». Prosperiteti est l’un de ces groupes de citoyens de la vallée de Presevo qui a pour objectif d’aider les femmes, notamment les illettrées, ą protéger leurs droits.

Mivete Shababni, un professeur du second degré, assure que l’on a besoin de ces organisations car trop peu de femmes participent aux cours sur la violence domestique, sur les droits de la personne et des femmes, sur les femmes et la politique et sur la solidarité interculturelle.

Pour aider ą résoudre ces questions, les autorités ont mis en place un quota minimum de 8 femmes sur les 41 députés de l’assemblée de Bujanovac. Cinq sont des Albanaises. Mais pour Vjollca Sadiku, directeur du centre culturel Vuk Karadzic de Bujanovac, ce n’est qu’un début car il y a encore beaucoup ą faire.


Shpallet qeveria “Berisha 2”
E Marte, 13 Mars 2007
Kryeminister Sali Berisha

Zevendeskryeminister Gazmend Oketa

Minister i Puneve te Jashtme Besnik Mustafaj

Minister i Integrimit Majlinda Bregu

Minister i Brendshem Bujar Nishani

Minister i Mbrojtjes Fatmir Mediu

Minister i Financave Ridvan Bode

Minister i Eko. Treg. e Energj. Genc Ruli

Minister i Drejtesise Ilir Rusmajli

Minister i Pun. Pub. Transp. e Tele. Lulzim Basha

Minister i Arsimit dhe Shkences Genc Pollo

Minister i Shendetesise Nard Ndoka

Minister i Punes, Cesht. Sociale Kosta Barka

Minister i Bujqesise Jemin Gjana

Minister i Turizmit, Kultures Ylli Pango

Minister i Mjedisit Lufter Xhuveli

“Berisha 2”, pakėnaqėsi nė PD

B. Sinani

Zogaj dhe Ngjela preferojnė tė mos komentojnė, ndėrkohė qė deputetja e PR-sė e thotė hapur, se ėshtė e pakėnaqur nga kėto ndryshime

TIRANĖ- Si asnjėherė tjetėr, deputetėt demokratė i kanė pritur nė heshtje ndryshimet nė qeverinė "Berisha". Njė ditė pasi kryeministri Sali Berisha ka bėrė tė ditur pėr mediat dhe opinionin publik, ndryshimet nė kabinetin qeveritar, asnjė nga deputetėt e grupit parlamentar tė PD-sė nuk ka dhėnė dje vlerėsimin e tyre pėr kėto ndryshime, apo qoftė dhe njė koment tė vogėl mbi emrat e rinj qė do tė futen nė qeveri dhe mbi ata qė nuk do tė jenė mė pjesė e saj.

Ata kanė qenė mjaft tė rezervuar nė komunikimet me median, duke lėnė tė nėnkuptuar nė mėnyrė konfidenciale se, nė radhėt e grupit parlamentar tė Partisė Demokratike, ka hatėrmbetje pėrsa i pėrket ndryshimeve nė qeverinė e koalicionit tė djathtė. Kėshtu, i kontaktuar nga "Shekulli", deputeti demokrat Spartak Ngjela ka deklaruar, se komentin e tij pėr ndryshimet nė qeverinė "Berisha" do ta bėnte vetėm pasi pėrbėrja e re tė dekretohet nga Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu.

Ngjela, edhe pse njihet si njė kritik i qeverisjes sė koalicionit tė djathtė dhe kryeministrit Sali Berisha, nuk ka dashur tė komentojė lėvizjet qė Berisha bėri dje nė ekzekutiv. "Tė presim njė herė dekretimin nga Presidenti dhe pastaj tė flasim pėr kėto ndryshime",- ėshtė shprehur avokat Ngjela, nė mėnyrė tė prerė. Njė tjetėr deputet demokrat qė i ėshtė shmangur dje interesimit tė medias, pėr tė komentuar ndryshimet nė kabinetin qeveritar, ka qenė dhe Preē Zogaj. Pavarėsisht se ėshtė njė ndėr deputetėt qė nuk nguron tė japė vlerėsimin e tij pėr lėvizjet politike nė radhėt e mazhorancės, sapo ato ndodhin, dje demokrati Preē Zogaj ėshtė treguar i tėrhequr, duke mos pranuar tė komentojė ndryshimet nė qeveri, qoftė me njė koment tė shkurtėr.

Zogaj, ka qenė njė ndėr kandidaturat kryesore pėr postin e ministrit tė Kulturės dhe Turizmit. Edhe deputetė tė tjerė tė PD-sė, nuk kanė komentuar dje ndryshimet, tė cilėt nė shumicėn e rasteve nuk hezitojnė tė mbėshtesin ēdo lėvizje qė ndėrmerr kryeministri Sali Berisha. I pakėnaqur duket se ka mbetur edhe deputeti tjetėr i PD-sė, Edmond Spaho, i cili ishte kandidat favorit jo vetėm pėr postin e zv/kryeministrit, por edhe pėr atė tė Bujqėsisė. Ndėrkohė, i vetmi reagim mbi ndryshimet nė qeverinė "Berisha" ka ardhur nga aleatėt e djathtė, por edhe ky reagim ka qenė kundėr kėtyre ndryshimeve.

Deputetja e PR-sė, Lajla Pėrnaska i sheh ndryshimet nė qeverinė "Berisha" si tė vonuara dhe thekson se, nė radhėt e koalicionit ka figura mė potenciale sesa ato qė ka pėrzgjedhur kryeministri Sali Berisha. Pėrnaska nuk ka pranuar tė flasė pėr emra konkretė, por ka nėnvizuar se nuk ėshtė dakord me pėrzgjedhjen e ministrave tė rinj qė ka bėrė kreu i ekzekutivit, Sali Berisha. "Nė radhė tė parė mendoj se ndryshimet nė qeveri mund tė ishin bėrė mė parė. Qė nė gjashtėmujorin e parė tė qeverisjes, mund tė ishte bėrė analiza e performancės. Nė radhė tė dytė, gjykoj se mazhoranca ka figura me tė denja sesa ato qė janė zgjedhur nga Kryeministri. Nuk besoj se ėshtė bėrė gjetja e duhur e figurave qė do tė kenė poste ministrore",- tha deputetja republikane, Lajla Pėrnaska.

B. Sinani

Presidenti, konsulta me juristėt, brenda 7 ditėve duhet tė dekretojė ministrat e rinj

Dekretet, Moisiu heziton pėr 3 ministra
Rezerva pėr Rusmalin, Nishanin e Oketėn. Omari: Nuk ka precedent

Presidenti Moisiu pritet tė dekretojė kabinetin e ri qeveritar, dhe pse ka rezerva pėr disa ministra.

Nė bazė tė nenit 98 tė Kushtetutės, Presidenti i Republikės, brenda 7 ditėsh duhet tė dekretojė ministrat e rinj tė propozuar nga kryeministri Berisha, por mėsohet se Moisiu ka disa mėdyshje pėr dy ministra tė qeverisė sė re. Bujar Nishani, Gazmend Oketa dhe Ilir Rusmali janė tre ministrat e kabinetit tė ri, pėr tė cilėt presidenti po konsultohet edhe me juristėt e Presidencės. Shkak pėr kėtė janė deklaratat e dy eksponentėve tė Partisė Demokratike nė adresė tė presidentit Moisiu, me rastin e mosdekretimit tė shkarkimit tė prokurorit tė Pėrgjithshėm Sollaku, pas raportit tė komisionit Hetimor parlamentar. Nė atė kohė, si ish-zėvendėskryeministri Rusmali ashtu dhe zėdhėnėsi i grupit parlamentar tė PD-sė, Nishani, por dhe zėdhėnėsi i selisė blu, Oketa, pėrdorėn njė gjuhė tė ashpėr ndaj kreut tė shtetit, duke e akuzuar presidentin e vendit pėr mbrojtje tė prokurorit tė lidhur me krimin dhe bandat kriminale nė vend. Por edhe pse dekretimi i ministrave tė rinj ėshtė kompetencė e Presidentit tė Republikės, sipas Kushtetutės, arsyet mbi tė cilat ngrihen rezervat e Moisiut ndaj dy ministrave janė mė shumė tė karakterit personal, sesa tė bazuara mbi njė bazė reale pėr tė anuluar dekretimin e tyre. Pėr kėtė, kreu i shtetit po konsultohet edhe me juristėt e tij pėr tė parė tė gjithė anėn ligjore, por dhe etike tė ēėshtjes, e cila do tė mbėshteste ēdo veprim tė presidentit nė rast mosdekretimi. Nėse kjo do tė ndodhė, do tė jetė rasti i parė nė historinė pluraliste tė vendit, qė Presidenti i Republikės tė kthejė mbrapsht dhe tė mos dekretojė ministrat e propozuar nga kryeministri i vendit, gjė qė do tė rindizte pėrplasjen politike mes institucionit tė presidentit dhe ekzekutivit.

I kontaktuar nga gazeta “Panorama”, kostitucionalisti i njohur Luan Omari tha se “Presidenti i Republikės, bazuar nė Kushtetutėn e vendit, dekreton ministrat e propozuar nga kryeministri i vendit”. Pėr Omarin, tė vetmet raste ku presidenti mund t’ia kthejė mbrapsht propozimet janė vetėm kur ai konstaton konflikt interesi ose dėshmi penaliteti jo tė pastėr. “Mund tė ketė ndonjė rast kur propozimi nuk ėshtė kompatibėl, kur kandidati pėr ministėr mund tė ketė konflikt interesi mes dikasterit qė do tė drejtojė dhe ndonjė aktiviteti biznesi qė mund tė ushtrojė. Gjithashtu, i njėjti vendim mund tė merret nga presidenti edhe nė rast se kandidati pėr ministėr ka qenė mė parė i dėnuar me njė vendim gjykate”, tha Omari. Por sipas kostitucionalistit tė njohur, deri tani nuk ka pasur ndonjė precedent tė mosdekretimit nga ana e Presidentit tė Republikės tė ministrave tė propozuar nga kryeministri i vendit. Dy ditė mė parė, kryeministri Berisha i dėrgoi presidentit Moisiu emrat e katėr ministrave tė rinj tė qeverisė sė tij, Bujar Nishani, si ministėr i Brendshėm, Ilir Rusmali, ministėr Drejtėsie, Gazmend Oketa, zv/kryeministėr, Majlinda Bregu, ministre Integrimi dhe Ylli Pango, ministėr Kulture, Rinisė dhe Sporteve.




© Gazeta Shqip - 2006-2007

Pronat, Brukseli heton qeverinė

Njė komitet i posaēėm do tė monitorojė praktikat e kthimit dhe kompensimit


Parlamenti Evropian do tė ushtrojė njė kontroll mbi situatėn e procesit tė kthim-kompensimit tė pronave nė Shqipėri. Hetimi i Brukselit mbi ēėshtjen e pronave nė Shqipėri, mund tė sjellė pasoja nė vėrejtjet e pėrvitshme qė institucionet evropiane bėjnė pėr progresin e vendit, duke qenė se angazhimi i qeverisė mbi kthim-kompensimin e pronave, ka marrė sakaq vlerėsime negative mbi trajtimin e ēėshtjes. Vendimi i institucionit mė tė lartė tė Bashkimit Evropian ka ardhur pas njė ankese tė pėrbashkėt tė shoqatave tė ish-pronarėve tė Shqipėrisė, Serbisė dhe Rumanisė. Ankuesit propozuan qė ligjet pėr kthimin e pronave tė pėrmirėsohen dhe procesi i kthimit tė pėrshpejtohet, duke u monitoruar nga BE, kėshtu qė ai tė zhvillohet kudo sipas standardeve tė BE-sė. Ky vendim i erdhi nė formė gati unanime, pasi shumė parlamentarė deklaruan se ēėshtja e kthimit tė pronave ėshtė njė shqetėsim themelor dhe se Komiteti i Ankesave duhet tė jetė i vendosur pėr pranimin e kėtij ankimimi. Parlamentari evropian, Marcin Libincki, nga Polonia, kryetar i Komitetit tė Ankesave, tha se ai e njeh problemin e kthimit tė pronave nė vendin e tij. Ai udhėzoi Sekretariatin e Komitetit tė Ankesave qė tė pėrgatisė njė notė, lidhur me kėtė problem, pėr ta diskutuar nė mbledhjen e ardhshme tė koordinatoreve. Ndėrkaq, sipas transkriptimeve tė diskutimit, tė publikuara nė internet, nė pėrfundim tė takimit zv.kryetari i Parlamentit Evropian, Mc.Millan Scott, deklaroi: "Ky ėshtė njė rezultat pozitiv. Nė 18 muajt e fundit, Komiteti i Ankesave ka shqyrtuar njė sėrė ankesash pėr kthimin e pronave dhe duke e lidhur kėtė edhe me ankimin e fundit, Komiteti Ankesave do tė shqyrtojė monitorimin e ēėshtjes, duke kėrkuar njė raport tė jashtėm, nė mėnyrė qė tė zbuloje se cila ėshtė situata e vėrtetė pėr kėtė ēėshtje nė vendet evropiane, ish-komuniste dhe ēfarė duhet bėrė.

Legalizimet sabotuan kthim-kompensimin

Sipas njė pėrllogaritjeje me vlerė mesatare, tė kryer nga vetė pronarėt, kostoja e legalizimeve shkon nė 6 miliardė dollarė. Ndėrsa, plot 30 miliardė dollarė ėshtė fatura financiare qė i pėrkon zgjidhjes pėrfundimtare tė ēėshtjes sė pronave. Tė paktėn kjo ėshtė shuma qė Shoqata Pronėsi me Drejtėsi, nėpėrmjet njė deklarate zyrtare, pretendon se nevojitet qė kjo ēėshtje tė mbyllet njė herė e pėrgjithmonė. Sipas pėrllogaritjes sė pronarėve, vetėm pėr kthimin dhe kompensimin ndaj zotėrve origjinalė tė trojeve apo ndėrtesave tė ndryshme, nevojiten rreth 24 miliardė dollarė. Nga ana tjetėr, zgjidhja e problemit tė legalizimit tė ndėrtimeve tė paligjshme, llogaritet tė kushtojė rreth 6 miliardė dollarė. Kjo bėn qė fatura e pėrfundimtare e pronave nė Shqipėri, tė kapė shumėn marramendėse dhe krejtėsisht tė papėrballueshme, prej 30 miliardė dollarėsh, shumė kjo e mbėshtetur pėrgjithėsisht edhe nga ekspertė tė pavarur. Nė fakt, nė njė raport tė Bankės Botėrore, thuhet se vlera shumė e lartė e tokės e bėn tė dyshimtė suksesin e procesit tė kthim-kompensimit tė pronave, duke vlerėsuar rritjen e fortė tė ēmimit pėr metėr katror nė qytet dhe tė ēmimit pėr tokėn bujqėsore. Sidoqoftė, nė Tiranė vėrehen edhe transaksione pronash, nga ku rezulton se 1 metėr katror ėshtė vlerėsuar me 1500 apo 2000 dollarė. Pronarėt shprehen se mėnyra se si po kryhet procesi i legalizimeve, nė fakt po lejon hapėsira pėr zvogėlimin e sipėrfaqeve tė disponueshme nėpėrmjet ngritjes sė mė shumė ndėrtesave ilegale, duke vėshtirėsuar procesin e kthim-kompensimit tė pronave. Sipas Shoqatės Pronėsi me Drejtėsi, "hapėsirat e abuzimeve me pronat janė kolosale dhe i tejkalojnė vetė abuzimet e skemave piramidale". Nga ana tjetėr, pronarėt pranojnė se asnjė qeveri nuk ka llogaritur seriozisht koston e njė procesi tė tillė, nga i cili varet edhe integrimi i vendit nė Bashkimin Evropian.
Vrasjet e shqiptarėve nė gjykatėn e Pragės
6 Mars  Gazetat serbe: “Familja Kryeziu kishte vendosur pėr ekzekutimin e Bebit”. Hasan Beu, vėllai i Ceno Bej Kryeziut: “Janė shpifje. Ne s’kishim interes, donim qė ēėshtja tė zbardhej”

Cikli i vrasjeve tė kundėrshtarėve politikė nuk ishte njė gjė e panjohur pėr shqiptarėt e viteve ’20. Ishte normale tė dėgjohej se si gjendeshin tė atentuar ose tė helmuar shqiptarė qė kishin profile tė spikatura politike qė binin ndesh me Ahmet Zogun dhe kursin e tij. Ceno Bej Kryeziu ishte njėri nga njerėzit e kėsaj liste. Vrasja e tij nuk u zbardh kurrė ligjėrisht, ndonėse pėr kėdo ishte e qartė se si dhe pse ndodhi. Ceno Bej Kryeziu, kunati i Ahmet Zogut dhe bashkėpunėtor i tij i ngushtė nė kohėn kur u arratis pėr nė Jugosllavi, u kthye shpejt nė njė kundėrshtar. Zogu, qė jo rrallė i “bėnte” konsuj kundėrshtarėt e tij, i dha Kryeziut postin e Ministrit Fuqiplotė nė Beograd. S’kaloi shumė dhe ai u bė njėherėsh Ministėr Fuqiplotė i Shqipėrisė edhe nė Pragė.

Burimet nga shtypi pohojnė se Ceno Beu s’e kishte pėr gjė tė vazhdonte tė komplotonte kundėr kunatit tė tij qė po ngjitej pėrditė, edhe pse ky i fundit informohej hollėsisht pėr ēdo gjė. Rivaliteti serbo-italian i rreshtoi nė dy kampe dy burrat, dikur miq pėr kokė.

Dhe vrasja e Ceno Beut pėr shumėkėnd ishte njė fund logjik i gjithė rrjedhės sė ngjarjeve. Por publikisht pėr atentatin kishte vetėm njė student nacional-socialist pėrballė njė ministri qė sipas tij “ishte tradhėtar”. Dhe kur ky student atentator doli nė gjygj, Zija Vuēiterni, njė burrė analfabet, qė nuk dinte asnjė gjuhė tė huaj pėrveē serbishtes dhe qė pėr ēudinė e tė gjithėve kishte shkuar tė ndiqte seancėn, e vrau atė. Justifikimi pėr vrasjen ishte se burri analfabet qe mėrzitur nga qetėsia me tė cilėn po dėshmonte vrasėsi i Ceno Beut.

Ndėrkohė policia e Pragės hetoi pėr mundėsinė e njė rrjeti tė organizuar tė emigrantėve politikė, por nuk rezultoi tė kishte njė tė tillė. Praga qe kthyer nė njė arenė vrasjesh politike. Ukrainasit kishin bėrė njė atentat kundėr konsullit polak nė po atė kohė. Tė gjitha ērregullimet politike tė Lindjes pėrplaseshin nė kryeqytet e qetė tė Evropės Qendrore dhe herė pas here tronditnin me historitė e padėgjuara, tė denja shpesh pėr romane.

Nga Vjena, raportohej pėr ēėshtjen Kryeziu

Konsullata e Mbretnisė Shqiptare



Vjenė , mė 27 Nanduer 1928

Shkurtim: mbi procesin kundra vrasėsit tė pėrfaqėsuesit tė Shqipėrisė nė Pragė.

Sė ndershmes

Ministri Mbretnore tė Punvet tė Jashtme

nė Tiranė

Fletorja e Vjenės “Die Stunde” nė numrin e sotshėm boton kėtė lajm tė marrun nga Praga:

“Tė prenden fillon nė Pragė procesi kundra Alqibiades Bebi, gjakėsorit tė Cena Beut, pėrfaqėsuesit tė Shqipnisė. Procesi do tė qindrojė nji apo dy ditė. Kryesinė do t’a ket proces Vice presidenti i gjygjit penal tė Pragės, i quetun Boucek. Fajtorit i asht dhanun zyrtarisht nji mprojtės, nė personin e avokatit Dr. Kersch. Padija e bame prej prokurorit Dr. Cesak pėrfshin katėr faqe. Kjo i len krejt jashtė shkaqjet politike tė vrasjes, dhe thotė, se ka qenė nji vrasje e bame me qėllim tė keq. Megjithkėt nuk ka dyshim, se mprojtėsi ka me i dhanė krejt procesit nji ngjyrje politike. Ka qenė qi i padituni pėrveē gjuhės shqipe kupton vetėm italisht, do t’i bahen pyetjet nė gjuhėn italishte me ndihmė t nji dragomani. Nė kėt proces janė thirrun vetėm pak dishmuesa; ndėr ta asht edhe Gani Beu, i vėllau i tė vramit, i cili pėr sė shpejti ka me arritun nė Pragė.”

Kuponi i fletores nė fjalė po dėrgohet kėtu ngjitun.

Me nderime tė veēanta.



Konsullata e Mbretnisė Shqiptare



Vjen, mė 1 Dhetuer 1928

Shkurtim: Dėrgohet tri gazeta tė ndryshme me lajmet e para tė vrasjes sė Alqibiades Bebi nė gjegj tė Pragės.

Sė ndershmes

Ministri Mbretnore tė Punvet tė Jashtme

nė Tiranė

Kemi nderin tė Ju dėrgojm kėtu mbyllun tri gazeta, Nr. 23065, datė 30.XI. e Nr. 23066, datė 1. tė k. tė fletores sė kėtushme “Neue Freie Presse” bashkė me Nr.15153, datė 30.XI. tė gazetės “Viener Allgemeine Zeitung”, tė cilat i pėrmbajn tė parat lajme mbi vrasjen e djeshme nė gjygj tė Pragės, ku shėrbėtori i Gani Bej Kryeziut e vrau Alqibiades Bebi.

Me nderime tė veēanta



Konsullata e Mretnisė Shqiptare



Vjenė, mė 3 Dhetuer 1928

Shkurtim: Ad Akt Nr. 401-II, datė 1.XII.- Dėrgohen 2 kupona fletoresh sė Vjenės.

Sė ndershmes

Ministri Mbretnore tė Punvet tė Jashtme

nė Tiranė

Nė vijim tė shkresės s’onė Nr.401-II, datė 1. tė k. Kemi nderin tė ju dėrgojm kėtu mbyllun nji kupon tė “Neue Freie Presse” Nr. 23067, datė 2. tė k. m. Si edhe tė fletores sė kėtueshme “Die Stunde”, Nr. 1719, datė 1 tė k. qi pėrmbajn lajmet e fundit mbi vrasjen e Alqibiades Bebi nė sall tė gjygjit tė Pragės. Gazeta e fundshme ka edhe fytyrat e Cena Beut, Alqibiades Bebi, dhe tė Zija Vuēiternit.

Mbas lajmeve tė fletoreve tė Vjenės, Gani Kryeziu ndodhet edhe nė arrest nė Pragė.

Nė kėtė raste po mbyllim kėtu mbrendė edhe Nr. 97 tė fletores “Liria Kombėtare”.

Me nderime tė veēanta



Prej fletores suisiane: “La Liberte”

Friburg, mė 6.12.928.

Rreth vrasjes sė Bebit nė Pragė.

Tragjedia e Pragės ku njė shqiptar midis sallės sė drejtsisė, vrau njė prej konpatriotėve tė tij, tėrheq prapė vėrejtjen mi situatėn politike tė Shqipnisė.

Mbahet mėnd, se mė 14 tė Tetorit 927, njė student shqiptar i quajtur Alqibiadh Bebi vrau me revolver nė Pragė ambasadorin e Shqipėrisė nė Beligrad Cena Begun. Mė 30 tė Nanduerit tė kaluam, Alqibiadh Bebi doli pėrpara gjyqit tė kriminelėve nė Pragė. Pa u-mbaruar mirė pyetjet e para, njė njeri i cili ndodhej nė grumbullin e dėgjuesve u-hoth mi parmakėt dhe shtiu shumė herė me revolver mi t’akuzuarin, qė ra me njėherė pėrdhe i vdekur, kurse nga ana tjetėr ishte plagosur rėndė edhe njė gazetar italjan. Vrasėsi u-ndalua, i cili ėshtė njė farė Vuēiterni qė ka qenė shėrbetor nė njėri nga vėllezėrit e Cena Begut. Vrasėsi i cili u-gjent se ishte fare analfabet, pretendoj se kishte shkuar nė Gjykatore pa qėllim vrasjeje por tue e dėgjuar tė fliste nė gjuhėn italisht e kapi njė zemėrim patriotik dhe prandaj shtiu me revolver mi tė cilin.

Ky njeri i lehtė nga mėndja e tregoj fare mirė mėsimin qė i kishin dhėnė; po kurrkush nuk ka besuar asnjė fjalė. Para gjykimi ishte i dukur.

Tash mbetet pėr t’u mėsuar se pėrse Vuēiterna e vrau Alqibiadh Bebin.

Pėr tė kthjelluar kėtė mister, duhet tė kthehemi mi vrasjen e Cena Begut.

I ndjeri ambasador i Shqipėrisė nė Beligrad ishte i kunati i Ahmed Zogut, atėherė President dhe tani Mbret i Shqipnisė. Cena Begu ishte aq sėrbofil i nxehtė sikurse edhe Ahmed Zogu ishte mik i Italjanėve. Cena Begu ishte Ministėr i P. tė Mbrėndėshme; mosakordimi i tij me Ahmed Zogun e bėri qė tė largohet nga Qeverija; atij iu besua ambasadorija shqiptare e Beligradit; ky ishte njė largim i ndershim. Por nuk e ēarmatosėn dot aq fort. Cena Begu nė Beligrad intrigonte fort dhe nė njė mėnyrė tė shėndoshė kundra politikės italofile tė kunatit tė tij. Kjo sjellje e tij ishte si njė bukė e bejkuėme pėr Serbėt qė po shihnin tė binte Shqipnija nėn ujdinė edhe grushtin e Italisė, rivalja e tyre e urejtėshme. Ishte e dukur se dipllomacija e Cena Begut ishte nė kundėrshtim me politikėn e jashtme tė Qeverisė sė tij e se ay donte qė tė largoheshin italjanėt. Dhe kėshtu nė kėtė kohė njė student shqiptar i cili kishte kaluar nėpėr lysetė italjane, Alqibiadh Bebi, vrau Cena Begun. Pėr shumė shqiptarė edhe pėr tė gjithė Sėrbėt, revolveri i Bebit ka qenė mbushur n’Itali.

Alqibiadh Bebi na provoj vėrtetėsinė e fjalės s Zotit: “Ay qė do tė ketė pėr mjet pėrdorimi shpatėn do tė humbasė prej shpatės”. Ose me fjalė tė tjera: gjaku sjell gjakun. Kėshtu edhe Bebi u-vra nga ana tjetėr. Po pėrse? Masi Vuēiterni ka qenė nė shėrbimin e vėllajt tė Cena Begut, ashtė supozuar se ay ėshtė bėrė vegla e njė shpagimit tė familjes. Njė fletore e Beligradit ka shkua aq pėrpara sa ka thėnė se vrasja e Bebit ėshtė vendosun solemnisht prej familjes sė Cena Begut nė ditėn kur ashtė mbushė kryeviti i vrasjes. Por njėri prej vėllezėrvet tė ndjerit ambasador, Hasan Beg Kryeziu, deputet nė Parlamentin Shqiptar, ka protestuar nxehtėsisht kundrejt asaj thėnieje. Veprėn e Vuēiternit ky e ka shpjeguar si njė lidhje tė fortė qė kish ay ndaj Cena Beut, i cili i kish bėrė shumė tė mira. Hsan Beu ka deklaruar se e dėnon idenė e ah-marrjes, e cila pėr fat tė keq ndodhet akoma si zakon nė Shqipėri, dhe ka shtue se familja e Cena Begut jo qė nuk e dėshėronte vdekjen e Bebit, por ashtė dėshpėrue tepėr, sepse prej procesit tė vrasėsit ajo priste ndriēime mi atentatin e parė qė shkoj viktim Cena Begu.

Rreth kėsaj pikės sė fundit, duam tė notojmė se ėshtė bėrė njė ide se vdekje e Alqibiadh Bebit ashtė vendosun po prej atyne tė cilėt bėnė vegėl atė nė vrasjen e Cena Begut dhe me kėtė mėnyrė deshnė t’i mbyllnin gojėn definitivisht.

Po kjo, dukėsisht, ėshtė njė tepėricė romaneske, dhe nuk duhet bėrė njė mendim prej supozimeve t tilla.

Shtojmė se nuk ėshtė e lehtė tė ndriēohet plotėsisht atentati i ri, sikurse nuk u-ndriēua edhe atentati i parė.

Drejtėsija ēekosllovake, kur ndiqte procesin e Bebit, vrasėsit tė Ceno Begut, nuk mundi tė merrte asnjė informatė nga Shqipnija. Pa dyshim kjo do tė ngjajė edhe kėtė herė.

Mė nė fund, konstatojmė se emigrantėt politikė shqiptarė janė tė ndamė nė tre grupe, tė cilėt dhe nė janė d’akord pėr tė luftuar regjimin e Ahmed Zogut, nuk mund tė merren vesht aspak midis tyre, pėrkundrazi, theren me dhėmbė tė mprehtė.

Pėrkthyesi: Qazim Prodani.


Konsullata e Mbretnisė Shqiptare



Vjenė, 7 Dhetuer 1928.

Shkurtim: Policija e Pragės merr masa tė rrepta kundra emigrantavet.

Sė ndershmes

Ministri Mbretnore tė Punėvet tė Jashtme

nė Tiranė

Fletorja “Viener Allgemeine Zeitung”, Nr. 15158, datė 6. tė k. boton lajmin e poshtėshėnuem tė marrun nga Praga:

“Siē ka muejt me marrė vesht “Bohemia” nė ēėshtje tė vrasjes sė Alqibiades Bebi, vendosi gjyqtari hetues, qi Gani Beu tė mbahet edhe tutje nė arrest tė hetimit.

Atentati i Ukrajnasit Taziuk kundra Krye-Konsullit tė Polonisė, si edhe vrasja e javės sė kaluese nė sall tė gjygjit e shtrėnguenė policinė e Pragės, qi tė marri masa ma tė rrepta kundra emigrantavet.

Hetimet e bame deri tash kundra organizacjoneve tė mshefta tė ndryshme qenė deri tash shumė tė vėshtira, sepse anėtarėt e kėtyne organizacjoneve kanė nji dishiplinė tė rreptė, dhe me ndodhė ndonji tradhti, tradhtari ka ndėshkimin mbrapa.

Megjithkėt policija muejti me konstatue, se nė Ēekosllovaki ka tri organizacjone tė mshefta tė Ukrajnasvet.

Deri tani nuk qe e mundun, qi tė konstatohet a ka edhe ndonji organizacjon tė msheftė shqiptar.”

Kuponi pėrkatės po dėrgohet kėtu ngjitun bashkė me Nr.30 tė fletores “Bashkimi Kombėtar”, qi doli nė kėto ditė.

Me nderime tė veēanta



Prej fletores franceze “Le Temps”, mė 2 dhjetor 1928

Njė vrasje nė Gjyqin e Pragės

Njė dramė e pėrgjakshme u-zhvillue dje nė mėngjez pėrpara gjykatores sė Pragės, ku nė kohėn qė po delte pėrpara jurisė i riu shqiptar Bebi, i cili mė 14 tė Tetorit 1927, vrau nė njė kafe tė Pragės Cena Begun, ministrin e Shqipnisė nė Beligrad dhe kunatin e Mbretit tė Shqipėrisė.

Nė momentin kur kryetari i gjyqit po pushonte audiencėn pėr njė ēerek ore, njė njeri i cili ndodhej nė mes tė publikut, shtiu mi t’akuzuarin Bebi shtatė herė me revolver, tė ciline vrau me njė herė. Njė plumb i cili tue ndėrruar drejtimin qėlloj rėndė dhe plagosi Z. Adrian del Vecchio, redaktor dhe korrespondent i fletores “Il Picolo” tė Triestes.

Vrasėsi u-arrestua. I cili deklaroj se ka qėnė njė shėrbetor i vjetėr i vėllajt tė Cena Begut. Mi tė u –gjent njė pashaportė me emnin Zija Vuēiterni, lindun mė 1901 nė katundin Kosovo afėr Tiranės.

Telegrafojnė nga Praga detajet qė vijojnė:

Vrasja ngjau nė prezencėn e Gani Beut, vėllaj i Cena Begut, Gani beu qysh prej dy ditėsh ka arritur nė Pragė nė shkoqnim me shėrbetorin e vetė.

Edhe ndjekte rjedhjen e gjyqit si pėrfaqėsues i anės sė thyeme, Gani beu duket tė ketė deklaruar se nuk ka supozuar qė shėrbetori i tij tė kish qėllime vrasėse.

N’orėn e tashme, Gani beu vazhdon tė pyetet nė prefekturėn e Policisė. Si vetė edhe shėrbetori i tij pėrgjigjen nė gjuhėn serbe, dhe pyetjet u-bėhen po nė kėtė gjuhė.

Dell Vecchio, pėrfaqėsues nė Pragė i Federatės sė Pėrgjithėshme Fashiste dhe i Industrisė Italajne, dhe n’atė e sipėr edhe korrespondent i gazetave “Giornale d’Italia” si edhe “Il Picolo”.

Gjendja e tij ėshtė konsideruar si grave por jo dhe e dėshpėrueme. Tue folun me zor, Z. Del Vecchio i ka thėnė bashkėpunėtorit t’agjencisė Ceteka se “ por sa u-prenė pyetjet pėrpara gjyqit, ay iu drejtua veēanėrisht Bebit dhe i tha nė italisht “Parli piu alte” (fol me za ma tė naltė). Po nė kėtė ēast ay u godit me plumbin mė tė parė tė revolverit tė zbrazur nga vrasėsi. Nė mest tė zhurmės sė madhe, as njeri nuk pa rėzimin e tij. Dhe plagosja e tij u-kuptua kur ay lajmėroj njė dragoman i cili ndodhej nga ana e tij.

Z. Del Vecchio banon nė Pragė qysh prej nėntė vjetėsh.

Telegrafojnė nga Beligradi:

Njė vėlla i dyjtė i Cena Begut, Hasan Beg Kryeziu, deputet nė Parlamentin shqiptar, i cili prej disa kohėsh ndodhet nė Beligrad, me tė mėsuar lajmin e vrasjes sė Bebit nė gjyqin e Pragės, deklaroj: “gjithė fėmija jonė e dėnon kėtė veprim, por edhe duhet kujtuar se ndėr neve shqiptarėt ah-marrja ėshtė akoma njė rregull. Pėr pjesė t’ime e dėnoj mė tepėr kėtė krim sepse Bebi nuk ishte tjetėr gjė veē se njė ekzekutues nė hesapin e vrasėsve tė vėrtetė tė vėllajt t’im. Pika kryesore e kėtij procesi ishte me tė vėrtetė se gjyqi do tė kėrkonte tė zbulonte, tė paktėn pėrpara historisė, shtytėsit e kėsaj vrasje. Plumbat e Vuēiternit i kanė dhėnė fund procesit, por cirkonstancat e krimit prej tė cilave shkoj viktim vėllaj jonė mbenė t’errėta. Pėr tė gjithė, puna tash u-mbyll, gja kjo qė nuk ishte as n’interesin e fėmijes s’onė as edhe nė t’imin veēanėrisht.”

Pėrkthyesi: Qazim Prodani


Si u vra Ceno Bej Kryeziu, kunati i Ahmet Zogut
3 Mars  2007
Viti 1927. Studenti shqiptar, 23-vjeēari Alqiviadh Bebi qėllon mbi Ministrin Fuqiplotė tė vendit tė tij nė Pragė. Njė nga vrasjet qė tronditi opinionin e kohės. Ana e panjohur e atentatit

Nė kėtė numėr:

Pse u vra Ceno Bej Kryeziu, kunati proserb i Presidentit Zog.

Cili ishte studenti atentator, Alqiviadh Bebi.

Hetimet pėr atentatin nė kafe “Passage”nė Pragė.

Cili ishte roli i italianėve nė kėtė atentat dhe ēfarė raportuan nėpunėsit shqiptarė.

Partneri strategjik i Shqipėrisė duke filluar qė nga viti 1926 po bėhej Italia. Firmosja e Marrėveshjes sė Tiranės dhe pėrparėsia qė iu dha fqinjit tė detit prej vendit tė vogėl e tė trazuar ballkanik, ia preu shpresat Mbretėrisė serbo-kroate- sllovene pėr dominim tė saj nė kėto territore. Ahmet Zogu, po shfaqte haptas simpati pėr italianėt dhe po “i linte pas dere” fqinjėt jugosllavė qė edhe e ndihmuan tė vinte nė pushtet.

Marrėdhėniet dypalėshe me Jugosllavinė u tendosėn dhe nuk po mungonin edhe incidentet. Po ashtu nuk po mungonte njė gjuhė e ndėrsjellėt fyese, qė i tejkalonte kufijtė e diplomacisė, sidomos po tė shihen pasqyrimet e marrėdhėnieve nė gazetat e kohės.

“Divorci” me jugosllavėt po linte jashtė loje njerėzit qė ishin mjaft tė lidhur me ta. Ceno Bej Kryeziu, burri i njėrės nga motrat e Ahmet Zogut, ishte ministėr Fuqiplotė i Shqipėrisė asokohe nė Beograd. Njė incident me njė tė ashtuquajtur pėrkthyes tė Legatės Jugosllave nė Durrės, qė doli nė sipėrfaqe nė kohėn kur pėrvijohej qartė kursi proitalian e Shqipėrisė, e renditi haptas kundėr politikės zyrtare tė Zogut, kunatin e tij, Kryeziun.

Ai nuk u kursye tė shprehet publikisht nė gazetat e kohės qėndrimin e tij projugosllav. Ceno Beu ishte gjakovar qė kishte marrėdhėnie mjaft tė mira me qarqe tė politikės jugosllave tė kohės. Ai e ndihmoi Zogun kur iu desh tė arratisej dhe mė pas kur u rikthye triumfues nė Tiranė, me ndihmėn e jugosllavėve. Pozita e Ceno Bej Kryeziut ishte e admirueshme dhe ai pėr disa kohė qe edhe Ministri Fuqiplotė shqiptar nė Beograd. Por “gafat” e Ceno Bej Kryeziut, i cili nuk e pati pėr gjė tė dilte kundėr qėndrimit zyrtar tė Ministrisė sė Jashtme, kur erdhi puna pėr qėndrimin me jugosllavėt, Zogu nuk mund t’i falte. Historianė seriozė tė kėsaj periudhe flasin pa hezitim pėr hakmarrje tė Zogut ndaj Ceno Bej Kryeziut. Por kurrė, nė asnjė rast nuk janė gjendur fakte se organizatori i atentatit kundėr tij ishte kunati Ahmet Zogu.

Ajo qė dihej dhe dukej pas daljes hapur nė mbrojtje tė njė vije projugosllave dhe jo proitaliane tė Ceno Bej Kryeziut, ishte njė lėvizje paralel e tij si Ministrit Fuqiplotė nė Pragė, duke mbajtur njėherėsh edhe postin e mėparshėm, atė tė Ministrrit Fuqiplotė nė Beograd.

Ceno Beu kaloi shumė mė tepėr kohė se ē’duhej pėrpara se tė lėvizte nga kryeqyteti jugosllav nė atė ēekosllovak. Por, mė nė fund, kur ai u zhvendos pėr nė Pragė, nuk vonoi edhe hakmarrja.

Ishte 14 tetori i vitit 1927. Ai kishte pirė kafe nė njė nga lokalet mė tė njohura tė kryeqytetit ēekosllovak, nė kafe “Passage” dhe po shkonte nė garderobė tė merrte pallton dhe tė dilte. Por njė student shqiptar, Alqiviadh Bebi shtiu mbi tė dhe e la tė vdekur. Rrugės pėr nė spital, ministri qė ende nuk kishte mundur tė paraqiste letrat kredenciale, vdiq. Kėshtu u mbyll jeta e 32 vjeēarit, Ceno Bej Kryeziu, pėr tė cilin mė pas gazetat e Pragės do tė shpreheshin se vdekja e bėri atė shumė tė njohur dhe i dha njė publicitet qė as mund tė mendohej, nėse ai do tė kishte vazhduar detyrėn si njė pėrfaqėsues modest i njė vendi tepėr tė vogėl dhe krejt tė parėndėsishėm tė kontinentit dhe tė vetė Ballkanit.

Falė dokumenteve tė Arkivit tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, nė disa numra tė gazetės po sjellim kėtė atentat dhe mėnyrėn se ai u pėrcoll nė kryeqytet evropiane.

Dy ditė pas atentatit, hetimet pėr vrasėsin

Legation D’Albanie n. 347/III

Romė, mė 16 tė Tetorit 1927

Objekt: Mbi vrasėsin e Ceno Bej Kryeziut

Zotnis Ministrė,

Kam nderin, pikė sė pari, tė ju paraqes ekspresjonet e dhimbjes s’ime tė thellė pėr humbjen tragike tė kollaboratorit t’onė nė Pragė, Z-t Ceno Kryeziut.

Tue qenė se vrasja u bae prei nji studenti shqiptar i cili mėsonte nė Romė, kam marrė disa informacjone pėr tė nga ca burime qi meritojnė besim, edhe po ju a parashtroj nė kėtė raport, munshin kėto ndoshta tė sjellin njė pikė dritė pėr sbulimin e shkaqevet shtyrėse nė kėtė krim.

Alqiviadh Bebi asht lindun n’Elbasan mė 1904 prei prindėsh me originit kuēo-vllahe, edhe kėjo ka qenė gjuha e tij amtare. Ky djal ka qenė si nxėnės nė Shkollėn Teknike tė Tiranės deri nė vitin 1921, edhe n’atė kohė ka qenė i remarkuem edhe marrė nėn mbrojtjen e nji milionari amerikan, emėnin e tė cilit nuk e dijmė edhe prei kėtij tė fundit u shtie nė “Collegio Internazionale di Monte Mario” tė Romės.

Qeveria Shqiptare bursėn kėtij djali ia paska dhanė vetėm mė 1925. Qyshė prei asaj kohe ka vazhdue si ekstern mėsimet nė nji Liceo Moderno tė Romės.

Ndonse 23 vjeē nga mosha, ka qenė shumė i vogėl nga trupi; por nga ana tjetėr, fakultetet e tia intelektuale ishin mjaft tė shvillueme. Nė mėsimet ka vazhduem gjithmonė me nji zell eksemplar edhe kish rrėfyer gjithmonė attitude tė veēanta nė ē’do degė tė spekulacjoneve tė mendjes. Zakonisht shumė i butė me tė gjithė; nga ndonjė herė manifestonte pėrkundrazi shenja tė lehta delinkuence, edhe sidomos impacience. Jasht orarit tė shkollės, frekuentonte, si gjithė studentėt, dy kafe tė Romės, ku mblidhen studentėt shqiptarė: CAFFE Grand Italia dhe CAFFE Pagano, edhe nė bisedimet e tyne nuk ka tėrhequn kurr vėrejtjen mbi vehte pėr ndonjė ekstremizmė patriotike, bisedime, tė cilat rridhnin mbi subjekte ku pėrgjithėsisht edhe politika gjente vend. Nė vitin shkolluer tė fundit kish vendosun tė banjė nji effort tė veēantė edhe tė kapėrcejė dye klasė pėr nji herė, dhe kėshtu tė shkruhej sivjet nė universitet.

Alqiviadh Bebi kėrkoi vizė pėr nė Shqipėri

Nė maj 1927 u paraqit nė Legatė edhe na kėrkoi vizėn pėr Shqipnie, si dhe treqind lireta avancė nga bursa e tij pėr shpenzimet. Vizėn pėr nė Shqipni i a dhamė, por 300 liretat jo; edhe aj gjeti kėtoi, edhe ma vonė Legata i pagoi kėto 300 liretat avancuesit nga bursa e Alqiviadh Bebit. Ndėr ato ditė qė mori vizėn edhe 300 liretat, u shduk prei Rome edhe besoj tė ketė ikun nė Shqipni. Dhe kėtė e besoj kaq tepėr, sa po tė kish pas qėllim me shkuem gjetiu, nuk do tė kish kėrkuem vizėn e Legatės s’onė, tue qenė se mbas nji konvencjoni tė vjetėr lidhun ndėrmjet dye qeverivet, shqiptaret, siē e dini, hyejnė e dalin nga Italia pa asnji formalitt veē pasaportės, tė cilėn aj e ka pas nė rregull, tue qenė e deliverueme nga Prefektura e Elbasanit me N. 19 datė 29-9-1926. Dje kam dėgjuam se, pėrpara se t’ikte nė Shqipnie, ka pas lanė edhe disa borxhe nė dy restaurante.

Mbi movementet e deliktit deri tashti do tė jen ēfaqun shumė hypotheza nga burimet e ndryshme, dhe sidomos shtypi i Beligradit ka qenė i pari qi i a ngarkon responsabilitetin Italies.

Por un, me kėto elemente qė kam nė dorė, ndonse edhe kėjo njė conjecture, supozoj qė:

Vrasėsi kur la Romėn, s’kishte edhe marrė determinacjonin tė vrasė nji njeri.

Prej kėndei s’ka qenė shtyem prei ndonji complice-i.

Naturisht kėjo mund tė jet ashtu, nė ka vajtun at’herė drejt-pėr drejtė nė Shqipnie, edhe nė ka mbetun atje njė kohė tė gjatė inactive. Nė kėtė eventualisht do tė mund tė na ndriēonte kontrollimi i attitudės sė tij nė kohėn qė ka mbetun n’Elbasan.

Tue vazhduem nė ekstrem t’elementevet tė naltshėnueme, mund tė besohet se guximtari, nė padurimin t’i dėgjohet shpejt nami, - qėllim ky tė cilin nuk besonte t’a arrinte lehtė sa po afrohesh edhe koha e provimevet, njė action d’eclat, edhe pėr kėtė marrė tė tana masat dhe prekaucjonet qė kėjo mos t’i rrezikoj jetėn edhe tė konsumohet nėr limitet e garancivet trupnore qė precedentė tė turpshme anloge konstituojnė nji encoragement pėr delinkuentėt tė vet-quajtun politikė. Guximtari, siē e shofim; nuk pati guxim tė shkonte e tė vriste ndonji personalitet mbrenda nė Shqipni, ose Ceno Beun mbrenda nė Belgrad; kėjo naturisht nga frika qė ndonji intervecjon privat mos t’i linte kohė pėr tė vojtun deri pėrpara gjykatoreve tė cilat pėrgjithėsisht janė gjithsesi ma klemente se “trimat”. Deliktin vojti t’a konsumojė nė Pragė, nji vend i qytetnum, ke, mbas vrasjes, s’i kan dokondisun asnjė qime, edhe ku shpreson qė t’absolvohet nėn maskėn e njė poatrotizme tė gėnjeshtėrt.

Hipotezat pėr atentatorin

Kėjo hypothezė naturisht nuk mund tė ekskludojė ndonjė tjetrė, nė qoftė se dalin nė shesh elemente tė reja tė bazueme, por, tash pėr tash, ajo qė besoj un, asht se Alqiviadh Bebi, i lodhun nga kursi normal i jetės, ka vendosun tė shpėtojė nga ajo situatė, edhe, nė ka marrė deri nė njė pikė nė sy edhe possibilitetin e nji dėnimi shembulluer, ushqen edhe shpresėn e nji shpėtimi bashkė me ca napoleona qi mund t’i vinjėn nga ndonji grup shqiptarėsh kundėrshtarė tė Regimit, ose prei tjetėrkui.

Nuk thom se nji subject i tillė nuk mund tė bahet edhe instrument tė tjerėsh, por nuk asht pėr t’u pėrjashtuem se mund t’a banjė edhe nga vetė-vetiu.

Po tė presumohet hypotheza qė anmiqt e Ceno Beut, politikė ose personalė, kėrkonin nji instrument pėr m’e eleminuem, - nuk besoj, zoti ministrė, qė tė konfidonin nji misjon tė tillė nji djalit origine kuēo-vllahe,- elemente, tė cilat s’ka dyshim qė kanė kalitete shumė tė ēquara, -por deri mė tash nė Shqipni s’kan illustruem ndonjė faqe heroismi.

Tashti, qė nga koha qė la Romėn, me kohė me kė ka folun daē nė Shqipnie, daē nė Serbije, daē nė Vjenė, edhe me kė ka qenė nė relacjon tė ngushtė, -kėtė s’e dij, edhe, naturisht, autoritetet shqiptare nuk kursejnė hetimet.

Nė fund, edhe Instruktoria e Gjykatavet tė Pragės do tė mund tė na ndriēojnė.

Pranoni, ju lutem, Zotnie Minister, nderimet e mia tė nalta.

D. Dino.

Njė avokat pėr ēėshtjen

Ja se ēfarė raportohet nė njė tjetėr relacion pėr vrasėsin e Ceno Bej Kryeziut:

“Sjellja e tė pandehunit ndaj autoriteteve ēekosllovake e kundrejt neve ka kenė jo vetėm kundra njerzis por krejt edhe kundra edukacjonit filluer, tue na shkaktue nji pėrshtypje mjaftė tė thellė edhe mbi cillėsit e studentit.

Mbas kėtyre veprimeve kem gjetė avokatin nė personin Z. Dr. Jozef Josifko, i cili asht profesjonisti ma i fortė nė Prahė.

Siē u kuptua nga bisedimet qi patėm me Zotnin e tij, nė Ēekosllavaki asht fort e pėrhapun bindja se krimi asht organizuem n’Itali e se nga disa elementa pritet edhe nji pėrfundim politik kundra Italis prej rrjedhjes gjyqėsore. Por kėtyne mendimeve- tė cilat mshefin qėllime politike tė pa–pajtueshme me tė vėrtetėn e me respektin e vdekjes tragjike tė Ministrit t’onė- u kundėrshtova tue porositė avokatin dhe Zotni Konsullin se hetimet lypsen bamė pa paramendime, tue u frymėzue vetėm prej indipendencės gjyqėsore dhe prej pa-anėsis e tue ndjekė pa mėshirė vetėm ata njerėz qi me prova e dokumenta dalin shtytės ose bashkėveprues.

Pėr plotėsim tė veprimeve para Hetuesit, asht paraqitė Z. Kapiten Gani Kryeziu, i cili bani akim kundra kriminelit dhe dishmojė se ky mbėrriti nė Beligrad me qėllimin mizuer qi mujti me krye nė Prahė, se ka pasė me vedi nji revolver tė vogėl qi i asht marrė prej ish-Kap. Luigj Shantoja, se, mbasi u poq me Xhevat Korēėn, u zhduk prej Beligradit e vate nė Vien, ku i asht blemė nji pushkė tjetėr prej kėtij; nė nė Hotel Park fajtori pati pėrpjekje jo vetėm me Xhevat Korēėn por edhe me njerėz tė tjerė qė zdihen.

Ktyne kontestimeve i pandehuni- i thirrun prap- u gjegjė gjithnji tuj mohue, me nji ashpri e kreni qi diftojshin nji shpirt tė keq kriminelit tė pa pėrmirėsueshėm.

Nji hollėsi e vogėl por qi difton natyrėn e dobėt tė kriminelit: Kur Gjykatėsi, mbi vrejtjen tonė, i urdhnoj me ndej me respekt dhe kėrcėnoj se do t’a mbyllė nė bodrum po tė sillej prap pa respekt, ai me nji herė u zbutė e uli kokėn!….

Insistova atėherė, mbasi u largue kriminali, qi t’u merreshin disa masa mundimesh disiplinore pėr me shtrėngue fajtorin me folė, por mjerisht mora gjgje se kjo punė, pa i dhanė shkak i pandehuni, nuk ishte e mundun por se nė rastin e parė do tė bėhej dishka.”

Ēfarė po dilte nga hetimet

Nė vijim relacioni pėr vrasėsin e ministrit shqiptar hedh dritė mbi disa ēėshtje, sidomos nė ēėshtjen e mospėrzierjs sė palės italiane nė kėtė vrasje:

“Tė kryeme kėto veprime nė Prahė, u nisėn pėr nė Romė, ku unė u ndala disa ditė pėr me vijuem hetimet.

Pėrfundimet janė kėto:

Autoritetvet qeveritare Italiane nuk u rezulton deri mė sot qi tė jetė pėrzyem ndonji italjan nė krimin e Prahės, por se janė gati me veprue pa mėshirė nė dalshin elementa kundra ndokujt, cili qi tė jetė; se nė kėt ėmėnyrė i kanė dhėnė nota diplomatike qeverisė Ēekosllovake; se ishin tė gėzuem me konstaue pėrputhjen e pikpamjes shqiptare me pikpamjen Italjane ndjekjen e ēashtjes me paanėsi e largė paramejtimesh.

Krimineli Bebi nuk ka lanė nė Romė ndonji gjurmė ose shej tė tij.

Mbasi ai kishte pretendue edhe se kishte blemė pushkėn nė Romė hetimet e bame atje na provuan se pretendimet e tija janė tė rrema.

Si pėrfundim t’udhėtimit t’onė, na duket se mund tė thomi: Se mbas ndėrhymjes s’onė i pandehuni mund tė dėnohet edhe me vdekje nė se interesimi i ynė e ndjek ēėshtjen me kujdes, tue dhanė provat se krimineli ka veprue pėr shpirt keq e jo pėr idhealizėm.

Prandaj lypsen sa mė parė:

1). Prokura e zonjės sė Ceno Kryeziut dhe nanės sė tij pėr Avokatin Dr. Jozef Josifko nė Prahė.

2). Dėshmija e Kishės Ortodokse t’Elbasanit mbi datė lindjen e kriminelit.

3). Dishmi zyrtare mbi prcedentėt kriminalė tė familjes sė fajtorit.

4). Dokumenta se familja e tė pandehunit asht tepėr e vorfėn e se ai nuk ka mujtė me u ba ballė shpenzimeve t’udhėtimit pa ndihmėn e tjetėr kujt.

5). Dishmi njerzėsh tė besushėm se fajtori asht pederast (nji provė e tillė ka nji randėsi kryesore, mbasi i mbyllė rrugėn influencės qi mund tė kenė pretendimet e idhelizmės).

6). Pėrkthimi i atyne hetimeve tė bamė kėtu e qi mund tė shėrbejnė pėr mbrojtjen e pikėpamjes sė Qeveris s’onė.

Vjen prej vedit se tė gjitha kėto dokumenta do tė kenė vėrtetimin e Legatės Ēekosllovake nė Tiranė.

7). Me depozitue pranė Konsullatės s’onė nė Prahė Fr. Ar 6000 pėr shpenzimet e shpėrblimet e Avokatit qi lypsen deri qi tė pėrfundohet gjykimi.

8). Mbasi Z. Ing. Jan Matoushek, konsulli i ynė, ka nji randėsi tė madhe nė Prahė, pse asht nji industrialist i math dhe ka nji vlla i cili asht Kryetari i Partisė Social-Demokrate, e mbasi ka diftue e difton se Qeverija kishte me ba nji veprim shum tė dobishėm po t’i propononte sė Naltės Kryesi nji Dekoratė tė Klasit tė Dytė si shpėrblim moral pėr atė kosull.

Pėr Sekretarin e Tij Z. Ing. Oldrich Chyle- i cili asht nji element i mirė e besnik,- kishim me dishirue nji livdim nga ana e P. T. Ministries sė P. P. tė Jashtme.

Rezervohemi pėr tjera proponime nė kohėn qi mbyllen hetimet e caktohet dita e Gjykimit botnuer.

Tiranė, mė 16. XII. 927

Sekretari i Pėrgj. i Kryesis sė Republikės.”

Vijon nesėr

Nė numrin nė vijim:

sĒfarė shkruante shtypi i Pragės pėr atentatin.

Biografia e Ceno Bej Kryeziut.

Si e vranė nė sallėn e gjyqit studentin atentator.

Vėllai i Ceno Beut, iniciues i eleminimit tė Bebit.

Evropianėt komentojnė zakonin e tmerrshėm tė vrasjeve shqiptare.


RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 48, Part II, 14 March 2007
ALBANIAN GOVERNMENT RESHUFFLED. Albanian Prime Minister Sali Berisha
on March 12 announced a major reshuffle of his government, changing
six portfolios, Albanian media reported. The three most important
changes were the elevation of Gazmend Oketa to the post of deputy
prime minister, the demotion of Ilir Rusmajli to the Justice
Ministry, and the choice of Bujar Nishani as interior minister. The
changes follow a poor showing in local elections in February by
Berisha's Democratic Party, with its main rival, the Socialists,
gaining control of many of the country's major urban centers (see
"RFE/RL Newsline," February 21 and March 13, 2007). Berisha indicated
in late February that he would make changes. Media reports at the
time centered on the possibility that Rusmajli would be moved from
his position as deputy prime minister. The choice of Nishani as
interior minister was widely expected after his prominent role in the
government's investigation and subsequent sacking of the
prosecutor-general, Theodhori Sollaku. The position of health
minister was given to the leader of a coalition party, Nard Ndoka of
the Christian Democrats. One man who was initially touted as a
possible minister, Bamir Topi, leader of the Democrats' parliamentary
faction, was instead nominated as the party's candidate in
presidential elections to be held in mid-2007 (see "RFE/RL Newsline,"
March 9, 2007). AG


RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 48, Part II, 14 March 2007
confidential EU plan obtained by AP indicate that the European Union
would run a 72-strong mission in Kosova if, subject to UN approval,
it takes over responsibility for the region from the UN. The plan
would be put into effect if the UN Security Council backs a blueprint
drawn up for the contested region's future by Martti Ahtisaari (see
"RFE/RL Newsline," February 5 and March 12, 2007). The UN Security
Council is likely to discuss the plan in April, though it is not
clear if Russia will wield its veto (see "RFE/RL Newsline," March 12,
2007). The plan anticipates that the EU would also employ 200 support
staff and run offices in Prishtina, the ethnically divided city of
Mitrovica, and the Serbian capital, Belgrade. The cost in the first
year is put at 18.8 million euros ($24.3 million). The size of the
mission would be substantially smaller than the UN's current
3,000-strong presence. This reflects the envisaged reduction in the
international community's role in the region. Under the plan, the
EU-appointed international representative would not administer the
region, including the police, but would retain the power to veto
government decisions and fire officials deemed to be obstructing
implementation of the Security Council resolution. The plan does not
name the EU's representative to the region, but unnamed diplomats
quoted by AP suggest it would be a Dutch diplomat, Peter Feith. Feith
has similar experience: in 2003, he led an EU mission that replaced
NATO peacekeepers in neighboring Macedonia, and subsequently, in
2006, he led an EU mission to help reestablish peace in the
Indonesian province of Aceh. An adviser to Kosovar President Fatmir
Sejdiu, Muhamet Hamiti, welcomed "the EU's prudent and expeditious
planning for the future EU-led civilian mission," AP reported.
Serbian officials refused to comment. European Commission officials
and the EU's largest states have expressed support for Ahtisaari's
blueprint, but there have been signs of division in the 27-member
bloc from countries that include Greece, Romania, and Spain. AG
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 47, Part II, 13 March 2007

Secretary of State for European and Eurasian Affairs Daniel Fried
told journalists in Washington on March 12 that it should not be
assumed Russia will veto a UN resolution on the final status of the
UN-administered Serbian province of Kosova, RFE/RL reported. Speaking
two days after the end of consultations on a UN blueprint on the
contested region, Fried said that Russia has voiced "concerns," but
that the United States and Russia have worked "very closely and
collaboratively" on Kosovo's status over the past several years. He
expects that to continue. Fried added that there is still an
opportunity to incorporate changes to the plan before its author,
former Finnish President Martti Ahtisaari, presents it to the
Security Council. Fried's deputy, Rosemary DiCarlo, stressed at the
same press conference that Belgrade and Prishtina agree on "80
percent" of the UN plan. Many in Serbia expect Russia to wield its
veto, a hope that Serbian Foreign Minister Vuk Draskovic sought to
cool on March 9, warning Serbs against "hasty, gambling conclusions"
that Russia will scupper the Ahtisaari plan (see "RFE/RL Newsline,"
March 12, 2007). Fried dismissed one of Russia's and Serbia's key
arguments against the proposal, that independence for Kosova would
be, as Serbian Prime Minister Kostunica said on March 11, "the most
dangerous precedent in the history of the United Nations." "The
precedent simply doesn't apply," RFE/RL quoted Fried as saying. "We
have said before and we'll say again as many times as we have to,
that Kosovo is not a precedent for any other area -- whether that's
Abkhazia, South Ossetia, Chechnya, Transdniester, Corsica, or Texas."

..AND URGES SPEED. U.S. Assistant Secretary of State Fried denied
media reports that Kosovar Serbs warned him during his visit to the
region in early March that they will leave en masse if the UN's plan
is approved (see "RFE/RL Newsline," March 12, 2007). "I did not hear
the mayors talk about mass exodus. I did not hear threats of
violence. I did not hear demands, and threats of disruption," RFE/RL
reported. "What I did hear was a great deal of concern about the
future, a desire for clarity, a desire for an international presence
beyond the status process, and from a great many Kosovo Serbs, I
heard strong expressions of support for KFOR [the NATO-led
peacekeepers in Kosova] and what KFOR is doing to protect them." He
also said that "there is clearly not a great deal of trust, but there
is at least a great deal of determination to make the Ahtisaari plan
work." Fried underlined that security is a key reason for a swift
resolution of Kosova's status. "Delay is not going to bring more
stability," Reuters quoted him as saying. "Delay could bring exactly
the kind of instability we are worried about," adding that "this is
the Balkans, people have guns." Fried told RFE/RL that the
international community, Belgrade, and Prishtina face "difficult
choices under difficult circumstances," but "we cannot go back to the
situation before 1999" and "the status quo is not sustainable, so
therefore we must look ahead." Serbia is willing to offer Kosova
broad autonomy but insists on retaining sovereignty, while ethnic
Albanians are broadly satisfied with the plan, which they believe
sets the region on the path to independence. AG

12 announced the start of a competition for a national flag and coat
of arms, local media reported. Under the terms of a UN blueprint for
the province, Kosova would be entitled to many of the institutions
and trappings of statehood, including a flag and membership in
international organizations, although the draft plan does not talk
about independence. The competition will be open for 30 days, making
it possible that Kosova will have a flag by the time that the UN
Security Council discusses the settlement proposed by special envoy
Ahtisaari. The process of consultation on the plan ended on March 10
with no sign of significant compromises by either the Serbian or
Kosovar Albanian negotiating teams (see "RFE/RL Newsline," February 5
and March 12, 2007). A competition for a national anthem will be held
at a later, unannounced date. The flag and coat of arms will be
selected by a committee comprising members of parliament and
independent experts. AG

March 12 arrested two close associates of former Prime Minister
Ramush Haradinaj on suspicion of laundering money, local media
reported the same day. One of them, Jahja Lluka, is also an adviser
to current Prime Minister Agim Ceku. The other man, Milazim Abazi, is
the director of a local bank, KasaBank. Police spokesman Veton
Elshani confirmed that the police have also raided the offices of
Haradinaj's party, the Alliance for the Future of Kosova (AAK), of
which Lluka is a leader. Details are scant. However, Lluka was
responsible for setting up a fund to support the defense mounted by
Haradinaj against UN charges that he committed war crimes in 1998-99.
Haradinaj has been on trial at the Hague-based International Criminal
Tribunal for the former Yugoslavia (ICTY) since March 5 (see "RFE/RL
Newsline," February 26 and March 2 and 6, 2007). Local reports
suggest the fund has already attracted over $10 million in donations.
Prime Minister Ceku was, like Haradinaj, a commander of separatists
who fought against Serbian forces in the late 1990s and won
Haradinaj's backing when Haradinaj stepped down after the ICTY
indicted him. Ceku is not formally a member of the AAK. AG
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 46, Part II, 12 March 2007
March 10 wrapped up consultations on his plan for the UN-administered
Serbian province of Kosova, telling international and local media
that there is no prospect of a compromise deal being reached. "I
would have very much preferred that this process would lead to a
negotiated solution," the former Finnish president said. "But it has
left me in no doubt that the parties' not contain any
common ground to reach such an agreement." Ahtisaari said he plans
"to finalize the proposal for submission to the UN Security Council
in the course of this month," Reuters reported. The UN's top body is
expected to address the issue in April (see "RFE/RL Newsline," March
5, 2007). Negotiators from Belgrade and Prishtina were joined on the
final day of meetings by the Kosovar government and president and the
Serbian president, prime minister, and foreign minister. The day
brought little other than a restatement of the teams' original
positions on the plan, which has been rejected in its entirety by
Serbian politicians and broadly welcomed by Kosovar Albanian
politicians as setting the contested region on the path to
independence (see "RFE/RL Newsline," February 5, 2007). AG

Boris Tadic made a final appeal for a plan in which Serbia would
retain sovereignty over Kosova, which would be provided with
substantial autonomy and international guarantees, international
media reported. Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica stressed,
in comments aired by Radio-Television Serbia on March 10, that
anything "at variance with the principle of territorial sovereignty,
territorial integrity and sovereignty of Serbia, is simply
unacceptable." Kostunica also repeated calls for the talks to
continue. Serbian officials have been highly critical of Ahtisaari
during the consultation process, and Kostunica was again critical on
March 10, with the Croatian news agency Hina quoting him as saying
that "Ahtisaari showed antagonism toward compromise from the start."
A Kosovar Serb negotiator, Marko Jaksic, told Radio-Television Serbia
that none of the 200 amendments suggested by Serb negotiators have
been included. A number of amendments to the plan were made during
the consultation process, though all were of a fairly minor character
(see "RFE/RL Newsline," March 8, 2007). AG

minister, Vuk Draskovic, on March 9 warned Serbs "against hasty,
gambling conclusions, playing only the card of Russia's veto while
fighting to maintain Serbia's territorial integrity." Speaking to
local media ahead of the final day of talks on the future of Kosova,
Draskovic said Moscow has sent a clear message that it will not
support any solution for Kosova that either goes against Russia's
interests or is not agreed to by both sides. But Draskovic said "it
is one thing to say, 'we will not support the solution,' and it is
quite another so say 'we will oppose it.'" Draskovic repeated earlier
warnings that "most Serbs, once they wake up and discover the border
running along the summit of Mount Kopaonik, with Vranje [in southern
Serbia] in the border area, will suffer an emotional shock
accompanied by a feeling of national humiliation. That will lead to
an erosion of Euro-enthusiasm in Serbia, in turn causing instability
and turbulence in the country and the region," B92 reported. AG

Minister Draskovic also warned on March 9 that followers of Slobodan
Milosevic, the leader of Serbia in the 1990s, could attempt to
overthrow the Serbian government if Kosova gains independence.
Draskovic told the news agency Beta that ultranationalist allies of
the late Serbian president are "waiting for that Kosovo bomb to
happen and then, in what could follow in Serbia, return their people
to power." Milosevic's own party, the Socialist Party of Serbia
(SPS), won only 5.7 percent of the popular vote in elections in
January. However, the elections were won, with 28.6 percent, by the
ultranationalist Serbian Radical Party, and its deputy leader,
Tomislav Nikolic, on March 8 threatened an October 5-style uprising,
a reference to the street demonstrations that resulted in the ouster
in October 2000 of Milosevic. Opposition to independence for Kosova
is almost universal in Serbia. A poll conducted in mid-February and
published in the Serbian media on March 9 showed that almost 90
percent of Serbia's population view independence for Kosova as
unacceptable. However, the poll, conducted by Medium Gallup, also
found that 70 percent believe the situation in Kosova is untenable.
Most Serbs (87 percent) would support broad autonomy for autonomy,
while 42 percent would be willing to support partition. AG

optimistic assessment of the chances of the Ahtisaari plan being
rejected by the UN was presented in a March 9 report in the Serbian
newspaper "Glas javnosti," which cited "one of the best-informed
diplomats in Vienna" as saying that, largely under Russian pressure,
UN Secretary-General Ban Ki-moon will send back the proposal for
further deliberations. That would "practically freeze the situation,"
the paper said. The paper did not name its source, but said the
diplomat is "close to Russian and U.S. circles." The source claimed
Russian diplomats have made clear to U.S. envoys that "[Russian
President Vladimir] Putin is not [former President Boris] Yeltsin and
that Russia does not have debts, but rather, it has a can [sic] on
which the European Union depends." AG

of Kosova's moderate Serbs, Oliver Ivanovic, warned on March 9 that
there is a strong possibility of a new exodus of Serbs from the
region. "In 1999 we had an opportunity to see what happens when a
government fails to prepare its people for an event, so panic seized
200,000 Serbs and non-Albanians who left Kosovo together with the
army," Ivanovic told "Dan," a Montenegrin daily. "Today's atmosphere
is similar." The Belgrade broadcaster B92 reported on March 10 that
one woman has even exhumed the body of her mother from Prishtina's
Serbian Orthodox cemetery "since we are not allowed to visit her
grave safely in Prishtina." Sladjana Draskovic said she plans to
rebury her mother in Belgrade. Ivanovic's concern about the
possibility of another large outflow of ethnic Serbs was a central
factor in his attempt to create a new political forum to unite the
region's Serbs. However, that initiative has been controversial and
has so far served chiefly to highlight divisions within the Serbian
community (see "RFE/RL Newsline," March 6, 2007). "If Kosovo becomes
independent, the Kosovo Serbs will probably wait until the end of the
school year and then start leaving en masse," Ivanovic told "Dan."
Kosovar Serb representatives have in recent days conveyed similar
messages to U.S. Undersecretary of State Daniel Fried, the head of
the United Nations Mission in Kosovo, and Russia's ambassador to
Serbia. A 2005 estimate by Kosova's statistical office put the number
of ethnic Serbs in Kosova at 126,000-140,000, or around 7 percent of
the population. The last official census, in 1991, found 194,000
Serbs in Kosova, or roughly 10 percent of the population. AG

gathered on March 10 and 11 to mark the first anniversary of the
death of Slobodan Milosevic, the Serbian leader who led Serbia into
several wars in the 1990s and who died while on trial in The Hague
for genocide. The Croatian news agency Hina reported that 2,000
people attended a wreath-laying ceremony on March 10 and another 400
came on March 11. Milosevic's body was found in his prison cell on
March 11, 2006, but the exact time of his death was never determined.
Milosevic died several weeks before the International Criminal
Tribunal for the former Yugoslavia (ICTY) was due to rule whether he
was responsible for genocide, war crimes, and crimes against humanity
in Bosnia-Herzegovina, Croatia, and Kosova during the 1990s. As was
the case with Milosevic's funeral, the memorial was not attended by
members of his family, all of whom are living abroad. Nor was it
attended by government officials. Instead, a spokeswoman for
President Tadic condemned the former dictator, saying, in comments
carried by AP on March 10, that his "policies led Serbia into a
horrible situation" and that Serbia is still struggling to deal "with
the devastating effects of his legacy." AG

March 9 jailed a former commander of the Kosova Liberation Army (UCK)
for 12 years for terrorism, the Belgrade broadcaster B92 reported.
Xhavit Morina was jailed for leading an attack in 2001 on a
Macedonian village, Mala Recica, in which three people died. The UCK
was officially disbanded under UN supervision in 1999, but elements
of the UCK remained active and took part in six months of fighting in
Macedonia in 2001 between ethnic-Albanian guerrillas and Macedonian
security forces. Morina was arrested in Kosova in May 2003 for
illegally possessing weapons. Morina was tried in Kosova, as
Macedonia and Kosova have no extradition agreement. In a separate
case, a court in Kosova comprised of three international judges on
March 9 sentenced an ethnic Albanian to 16 years in prison for
killing an alleged collaborator and his family in 1999, during the
conflict between ethnic Albanians and the Serbian authorities. AP
reported on March 9 that Jeton Kiqina, who holds a Swedish passport,
was found guilty of murdering Hamza Hajra, who had worked for Serbian
police in Kosova, and four members of his family, including two
children. A sixth member of the family survived. Others involved in
the attack were sentenced in 2005 to jail terms of 11 to 30 years. AG 12/03/2007

Mars 1997, kur rriheshin politikanėt dhe gazetarėt

Raporti i "Human Rights Watch", publikuar mė 13 mars tė 10 viteve mė parė mbi zhvillimet nė Shqipėri


Organizata ndėrkombėtare "Human Rights Watch" ka publikuar mė 13 mars tė vitit 1997 njė raport mbi zhvillimet nė Shqipėri, pėrmes tė cilit rendit disa raste tė arrestimeve dhe keqtrajtimeve tė politikanėve dhe gazetarėve shqiptarė nga policia. Nė 10-vjetorin e trazirave tė vitit ‘97, risjellim tė plotė raportin e kėsaj organizate prestigjioze.

"Zhvillimet aktuale nė Shqipėri kanė nėnvizuar nevojėn pėr tė gjitha partitė politike qė marrin pjesė nė qeverinė e pajtimit kombėtar, tė kryesuar nga Kryeministri Bashkim Fino, pėr tė bėrė njė reformė nė polici me prioritet absolut. Njė reformė e tillė, e dėshiruar me kohė, do t‘i bėjė tė gjitha forcat policore - pėrfshirė kėtu edhe shėrbimin sekret - plotėsisht tė pėrgjegjshme dhe tė afta tė ēarmatosin forcat informale qė kanė terrorizuar opozitėn dhe shtypin e lirė. Posti i ministrit tė Brendshėm ėshtė njė portofol kyē nė kabinetin e qeverisė sė re tė pajtimit kombėtar dhe ministri i ri nuk duhet ta humbasė kėtė shans pėr tė nisur reforma. Ndėrsa duhet pranuar hapur kompleksiteti dhe vėshtirėsia e detyrės pėr t‘u dhėnė fund trazirave civile dhe vendosjes sė rendit publik, duhet tė theksohet njėkohėsisht se Shqipėria ėshtė njė sprovė pėr zbatimin e traktateve tė tė drejtave tė njeriut, tė cilat theksojnė se edhe nė kohė situatash tė jashtėzakonshme, disa tė drejta themelore tė njeriut, si e drejta e jetės dhe lirisė nga tortura, nuk duhet tė dhunohen.

Arrestimet, keqtrajtimet dhe sulmet e dhunshme mbi politikanėt e opozitės dhe gazetarėt, tė cilat janė shtuar nė mėnyrė tė konsiderueshme pėrgjatė vitit qė shkoi, kanė kontribuar nė polarizimin ekstrem tė popullatės dhe mungesėn e respektit ndaj ligjit e rregullit, tė cilat tashmė e bėjnė kaq tė vėshtirė arritjen e njė konsensusi mbi paqen. Autoritetet zyrtare, tė ēfarėdolloj partie qofshin, kanė nevojė tė promovojnė kulturė e tolerancė nė tė cilėn tė drejtat themelore tė njeriut, pėrfshirė kėtu edhe tė drejtėn pėr tubime paqėsore, lirinė e shprehjes dhe tė drejtėn pėr t‘u mbrojtur nga torturat e arrestimet arbitrare, t‘u garantohen tė gjithė qytetarėve, pa mbajtur parasysh pikėpamjet politike qė ata mbėshtesin, dhe se kjo nuk pėrbėn prerogativėn bazė tė atyre qė mbėshtesin partinė nė pushtet.

Sfondi i zhvillimeve

Mė 9 mars, Presidenti Berisha dhe partitė e opozitės arritėn njė marrėveshje pėr njė qeveri gjithėpėrfshirėse dhe mbajtjen e zgjedhjeve parlamentare nė muajin qershor. Mė 11 mars parlamenti adoptoi njė ligj, i cili u garantonte amnistinė tė gjithė civilėve dhe ushtarakėve qė kishin kryer krime tė cilat lidheshin me ngjarjet e muajve tė fundit, pėrjashtuar ata qė kishin kryer vrasje, si dhe gjithashtu ata tė cilėt do tė kapeshin me armė

brenda javės. Gjithsesi, shumė nga zonat nė jug tė vendit vazhdojnė tė mbrojnė komitetet e shpėtimit, si dhe tė bėjnė thirrje pėr dorėheqjen e Presidentit Berisha, duke pasuar javė tė tėra protestash antiqeveritare qė nisėn si pasojė e skemave piramidale dhe ku situata mė vonė u rėndua deri nė pėrplasjen me armė. Mė shumė se 40 persona thuhet se kanė gjetur vdekjen, ndėrkohė qė shumė tė tjerė janė plagosur, ku me ē‘duket, shumica e tyre nė mėnyrė aksidentale.

Popullsitė lokale nė jug tė vendit kanė vijuar tė vjedhin armė e municione nga stacionet e afėrta tė policisė dhe bazat e ushtrisė, njė praktikė kjo e cila tashmė ėshtė pėrhapur edhe nė veri tė vendit, ku shumė qytete kanė rėnė nėn kontrollin e rebelėve. Kėrkesat e shtruara pėr zbatim nga partia kryesore opozitare nė vend, ajo socialiste, kanė pėrfshirė nė to edhe kėrkesėn ekskluzive pėr lirimin e liderit tė tyre Fatos Nano, i burgosur qė nė vitin 1993 me akuzėn e falsifikimit tė dokumenteve dhe mashtrimit. "Amnesty International" beson se akuzat kundėr tij nuk janė mbėshtetur nė fakte dhe kanė qenė tė motivuara politikisht. Organizata nė fjalė vazhdimisht ka bėrė thirrje pėr lirimin e tij. Nė gjendjen e jashtėzakonshme tė deklaruar mė 2 mars, policia dhe shėrbimi sekret, i njohur me emrin SHIK, u urdhėruan tė kalonin nėn lidershipin e kreut tė shėrbimeve sekrete, qė u emėrua "komandant i pėrgjithshėm i operacioneve kundėr rebelėve nė jug". Duket se nė praktikė ky zyrtar pėrgjigjet vetėm para Presidentit tė Shqipėrisė. Oficerė tė shėrbimeve sekrete si dhe policė, numri i tė cilėve ėshtė rritur nga oficerėt e transferuar nga provincat, raportohet tė kenė marrė pjesė nė veprimet kundėr demonstruesve nė Tiranė dhe nė Vlorė. Njerėz me uniformė civile qė supozohet se janė oficerė tė shėrbimit sekret ose agjentė tė tyre, besohet se janė pėrgjegjės pėr njė sėrė arrestimesh tė figurave tė opozitės dhe gazetarėve nė javėt e fundit.

Roli i forcave parapolicore

Njė numėr incidentesh kanė nxjerrė nė pah ekzistencėn e grupeve tė tjera informale, qė thuhet se janė rekrutuar nga partia nė pushtet pėr tė shtypur opozitėn. Kėto grupe duket se janė tė lidhura, ose tė paktėn tolerohen nga forcat e rendit zyrtar. Thuhet gjerėsisht se anėtarėt e tyre, tė pėrshkruar shpesh si "banditė", janė rekrutuar me premtimet pėr njė pagesė tė mirė e mes tyre numėrohen tė papunė dhe kriminelė. Nė Fier, kryetari i degės lokale tė PD-sė tha pėr gazetarėt e agjencisė sė lajmeve "Reuters" mė 14 shkurt: "Ne po organizojmė njė grup mbėshtetėsish tanėt pėr tė mbrojtur njerėzit nga kėto demonstrata tė paligjshme". Ai nuk pranoi tė thoshte, me gjithė kėmbėnguljen e gazetarėve, nėse ky grup pėrbėhej edhe nga njerėz tė veshur me uniformė, qė kishin sulmuar me shkopinj gome protestuesit qė valėvisnin lart trėndafila tė kuq e tė bardhė njė ditė mė parė nė qytet, duke plagosur tre prej tyre aq rėndė, sa pėrfunduan nė spital. Me kėtė rast, dėshmitarėt thanė se policia qėndronte mėnjanė dhe nuk ndėrhyri. Gjithsesi, prezenca e kėtyre forcave "parapolicore" ėshtė vėnė mė shumė re nė Tirane, ku viktimat e tyre kryesore kanė qenė liderėt e opozitės dhe gazetarėt e pavarur. Disa herė ėshtė raportuar se ata kanė qenė tė pajisur me mburoja dhe helmeta tė policisė, ndėrkohė qė herė tė tjera thuhet se ata kanė qenė veshur pjesėrisht me uniforma ushtarake ose civile. Policia dhe policia sekrete janė qartėsisht tė njohura me faktin e aktiviteteve tė ushtruara prej tyre dhe duket se i kanė toleruar kėta tė fundit tė operojnė tė pandėshkuar.

Njė fushatė e dhunshme shtypi kundėr opozitės dhe medias

Shtypi i pavarur dhe ai i opozitės, pėrgjatė 10 ditėve tė fundit kanė reshtur sė publikuari gazetat e veta, pjesėrisht pėr shkak tė ndėrhyrjes sė censurės sė futur nė zbatim me rastin e gjendjes sė jashtėzakonshme, por edhe si rezultat i njė fushate tė qartė shtypjesh dhe kėrcėnimesh. Nė orėt e hershme tė mėngjesit tė datės 3 mars, pėr shembull, njė bandė njerėzish me veshje civile u vunė flakėn zyrave tė gazetės sė pavarur "Koha Jonė" nė Tiranė. Vetėm pak orė mė parė, persona tė paidentifikuar kishin qėlluar drejt zyrave nga njė makinė, duke plagosur rojėn e ndėrtesės. Njė bandė e ngjashme gjithashtu sulmoi kafene "Fideli"-n nė qendėr tė qytetit, ku takohen rregullisht gazetarėt. Alfred Peza, korrespondent i "Koha Jonė", u arrestua ndėrsa po shoqėrohej me njė gazetar tė huaj dhe u mbajt nė polici, nė qytetin e Fierit, ku u rrah. Ai u lirua 2 ditė mė vonė me dėmtime serioze. Edhe mė 3 mars, njė tjetėr gazetar i "Koha Jonė", Zamir Dule, dhe shoferi i tij, Anesti Nikolla, u rrethuan dhe u rrahėn nga njerėz me uniforma civile. Nė natėn e 4 marsit shtėpia e Shpėtim Nazarkos, pronar i gazetės sė pavarur "Dita Informacion", u sulmua nga njerėz tė cilėt qėlluan disa herė duke zbrazur qindra plumba mbi ndėrtesėn e tij. Shumė gazetarė ndėrkohė janė fshehur ose kanė braktisur vendin. Mė 27 janar, Ndre Legisi, njė anėtar i udhėheqėsisė sė Partisė Socialiste, po kthehej nė shtėpi nė orėn tetė tė mbrėmjes, kur njerėz me uniformė civile e sulmuan dhe e rrahėn duke i shkaktuar dėmtime nė kokė dhe fytyrė. Ata e morėn pastaj atė me vete nė njė makinė dhe e hodhėn nė rrugė, ku u gjet mė pas nga kalimtarėt, tė cilėt e ēuan nė spital nė gjendje kome. Njė doktor i mjekėsisė ligjore konstatoi se ai e kishte kafkėn tė thyer, shkaktuar nga goditje me njė mjet tė fortė. Njė ditė mė parė ai kishte marrė pjesė nė njė manifestim proteste tė opozitės nė Tiranė. Burime nga Partia Demokratike kanė pretenduar vazhdimisht se ai ka pėsuar dėmtime nga njė aksident me makinė. Mė 9 shkurt, njė grup prej 12 vetash, tė veshur pjesėrisht me uniformė ushtarake e qė mbanin me vete shkopinj gome, hynė nė kafene "Fideli" dhe rrahėn liderėt e partisė sė qendrės sė majtė, "Aleanca Demokratike", duke pėrfshirė Neritan Cekėn, Arben Demetin, Blendi Gonxhen dhe Preē Zogajn. Kur gazetarėt e ulur aty pranė u pėrpoqėn tė ndėrhynin, njerėzit nė fjalė nxorėn nga brezi armėt dhe mė pas u larguan duke thyer xhamat e kafenesė. Policia arriti pak minuta pas ngjarjes dhe nė dukje ndėrmori masa urgjente pėr tė arrestuar njerėzit qė e kishin shkaktuar atė ngjarje. Merret vesh se mė vonė ata kishin arrestuar disa prej tyre, por gjatė rrugės pėr nė stacionin e policisė, policia mori urdhra pėr t‘i lėnė ata tė lirė. Mė herėt, mė 26 janar, njė tjetėr lider i Aleancės Demokratike, Dr. Shahin Kadare, ėshtė rrahur nga 5 persona me uniformė civile pranė hotel "Tirana", pas zhvillimit tė njė demonstrate proteste. Nė raste tė tjera, gazetarėt dhe liderėt e opozitės janė arrestuar dhe rrahur nga njerėz me uniformė civile, tė cilėt i kanė marrė ata me forcė nė stacionet e policisė dhe qė nė dukje ngjanin tė ishin oficerė tė policisė sekrete. Mė 19 janar liderėt e partive kryesore tė opozitės u mblodhėn pėr tė mbajtur njė demonstratė nė sheshin kryesor tė Tiranės, ndėrkohė qė policia ua kishte ndaluar kėtė. Rreth njė gjysmė ore para se tė fillonte mitingu, policia filloi tė arrestonte liderėt e opozitės e t‘i merrte nė furgonėt e saj. Kastriot Islami, njė nga udhėheqėsit e PS-sė, po merrte shėnim ndėrkohė targat e makinave tė policisė dhe gjithashtu tė njė kolone makinash tė drejtuara nga mbėshtetės tė PD-sė, tė cilėt po ndiqnin e po shoqėronin aktivitetin e opozitės. Por, papritur, ai u sulmua nga 3 njerėz me uniformė civile; njėri prej tyre nisi ta qėllonte me shkop gome, ndėrkohė qė tjetri e godiste me njė objekt metalik (me shumė gjasa, njė radio policie). Ata e futėn atė nė makinė dhe e dėrguan nė stacionin e policisė, duke vazhduar ta rrihnin e godisnin rrugės. Nė stacionin e policisė Islami i kėrkoi njė oficeri policie t‘i thoshte se kush ishin ata qė e kishin arrestuar. Oficeri i tha se nuk dinte gjė pėr kėtė, por kur Islami u pėrpoq tė largohej, oficeri e urdhėroi atė tė qėndronte aty. Ai u mbajt pėr 2 orė nė katin e 2-tė tė ndėrtesės (ku raportet tregojnė se ndodhen zyrat e selisė qendrore tė SHIK-ut tė Tiranės), sė bashku me liderė tė tjerė tė opozitės. Me t‘u liruar, Islami pati nevojė pėr trajtim mjekėsor pėr tė kuruar plagėt qė kishte marrė, duke pėrfshirė edhe njė dėmtim nė kokė pėr tė cilin iu nevojitėn 5 qepje. Ministri i Brendshėm mohoi publikisht faktin se nė atė mbrėmje Kastriot Islami ishte rrahur nga policia sekrete, duke thėnė se ai ishte sulmuar nga kalimtarė tė rastit dhe se "ishte shpėtuar nga policia". Mė vonė, nė mbrėmjet e datave 27 dhe 28 shkurt, njerėz tė imbarkuar nė 2-3 makina erdhėn pranė shtėpisė sė Islamit, goditėn me forcė nė derė dhe u pėrpoqėn tė hynin me dhunė. Gėzim Saliu, njė doktor i papunė nga Vlora, u arrestua nga oficerė policie tė armatosur, veshur me rroba civile, mė 12 shkurt nė Tiranė, pasi ai kishte marrė pjesė nė protesta. Sipas dėshmisė sė tij, ai ishte pėrpjekur tė ndihmonte njė grua, e cila po rrihej nga njė oficer i policisė. Pesė persona me uniformė civile e qė mbanin me vete shkopinj gome, iu vunė mė pas atij duke e rrahur e qėlluar dhunshėm e duke e ēuar mė tej nė njė stacion policie, ku ai u shtri i gjakosur nė njė korridor tė ndėrtesės. Njė orė mė vonė, kur u vu re se atij i kishte rėnė tė fikėt, e dėrguan nė spital ku kishte pėsuar dėmtime serioze. Ndėrkohė qė opozita e krahut tė majtė ka qenė objektivi mė i vazhdueshėm i kėtij persekutimi, edhe eksponentė tė krahut tė djathtė politik raportohet se nuk janė kursyer nga dhuna. Mė 13 shkurt, Kurt Kola, kryetar i "Shoqatės sė tė Persekutuarve Politikė" dhe Petrit Kalakula, kreu i Partisė sė Djathtė Demokratike, u rrahėn nga 1 grup njerėzish me uniforma civile. Dy ditė mė vonė, mė 15 shkurt, civilė tė armatosur, tė pajisur me radio policie, hynė nė zyrat e "Republika", gazetė kjo e krahut tė djathtė, organ i PR-sė dhe arrestuan Genc Ēobanin, zv/kryeredaktorin e saj. Ata e dėrguan atė me makinė pranė njė liqeni nė rrethinat e Tiranės dhe e pyetėn mbi prezencėn e tij nė Vlorė njė ditė mė parė, nė njė takim qė ishte zhvilluar midis protestuesve dhe PR-sė. Kur ai refuzoi t‘u pėrgjigjej, ata e rrahėn dhunshėm dhe e lanė aty tė shtrirė. Mė 17 shkurt Ēobani u dėrgua urgjentisht nė spital, ndėrkohė qė u konstatua se vuante nga ērregullime nė sy dhe paralizė tė kėmbės sė majtė. Ky incident tė kujton njė tjetėr rast tė ndodhur mė parė, nė maj tė viti tė shkuar, ku u pėrfshi Bardhok Lala, gazetar i "Dita Informacion". Ai u arrestua nga njerėz civilė, pasi kishte vėzhguar njė demonstratė proteste kundėr zgjedhjeve tė mbajtura 2 ditė mė parė, tė cilat ishin kritikuar gjerėsisht pėr vjedhje votash dhe kėrcėnime. Lala, gjithashtu u mor e u dėrgua pranė kėtij liqeni, u rrah e u bė subjekt i njė dhune tė paprecedentė, dhe u la aty i shtrirė me shumė plagė nė trup.

Zef Mirakaj, njė qytetar amerikan me origjinė shqiptare, publikoi njė deklaratė nė shtypin shqiptar tė datės 2 shkurt, nė tė cilėn ai denonconte se ishte arrestuar e rrahur nga njerėz me uniforma civile, ndėrkohė qė po shkonte nė njė miting tė partive tė krahut tė djathtė nė Tiranė mė 20 janar: "Njė makinė e vogėl qėndroi pranė meje dhe 2 njerėz me veshje civile dolėn prej saj. Mė morėn pėr krahėsh, mė tėrhoqėn prej flokėsh e mė futėn me dhunė nė sedijen prapa... Goditja e parė mu dha nė nofull dhe kjo u pasua mė pas nga njė e dytė e njė e tretė nė anėn e majtė tė kokės sime. Mu desh tė vuaja shumė, sidomos kur i njėjti person mė goditi tek organet gjenitale dhe mė pas mė mbuluan kokėn me njė thes apo xhaketė (nuk e mora dot vesh), aq fort sa qė mu mor fryma... Ne, mė pas, pėr 20 minuta u sollėm vėrdallė me makinė, ndėrkohė qė ata vazhdonin tė mė kėrcėnonin me zė tė lartė me njė fjalor nga mė denigruesit. Goditjet filluan tė reduktoheshin e mė vonė tė pushonin pėrfundimisht, pasi ata morėn vesh se unė isha qytetar amerikan... Mė nė fund makina ndaloi. Mė nxorėn jashtė. Unė ndjeva se po bėnim disa hapa dhe nė njė pikė ata ndaluan, morėn ēdo gjė qė kisha nėpėr xhepa dhe mė hoqėn mbulesėn qė mė kishin vėnė nė kokė. E gjeta veten nė njė qeli. Rreth orės 12:40 ata mė kthyen atje ku mė gjetėn dhe pashė se mė mungonin disa paketa cigaresh e disa qeska me lajthi. Vetėm kur lashė ndėrtesėn, kuptova se kisha qenė nė stacionin e policisė nr.1.
Presidenti, takim sekret Nano-Majko
E Diele, 11 Mars 2007
NEGOCIATAT Ish-kryeministri nis konsultimet me drejtues te Partise Socialiste, per te shqyrtuar mundesine e kandidimit per postin e kreut te shtetit. Pas propozimit publik, dje biseda me sekretarin e Pergjithshem. Plani i Nanos dhe deklarata per te qene President i Republikes me pelqimin e PD e PS

Ish-kryeministri Fatos Nano ka nisur dje konsultimet me drejtues te Partise Socialiste, per te shqyrtuar mundesine e kandidimit per postin e Presidentit te Republikes. Vete Nano eshte deklaruar publikisht pak kohe me pare, per tentimin e karriges numer nje te shtetit, duke e kushtezuar perpjekjen e tij me marrjen e mbeshtetjes nga dy partite me te medha, demokratet ne pushtet dhe socialistet ne opozite. Pikerisht me partine se ciles i perket, Nano ka startuar bisedimet. Ai ka diskutuar dje pasdite per rreth 90 minuta me sekretarin e Pergjithshem te PS-se, Pandeli Majkon, lidhur me strategjine qe do te ndjeke partia kryesore e opozites ne votimin qe do te zhvillohet ne muajin qershor. Detajet rreth takimit mbeten te pakta, ndersa ai konfirmohet nga sekretariati i selise roze.

Aktualisht edhe drejtuesi i grupit parlamentar te Partise Socialiste, Majko, pritet te kete nje rol te rendesishem ne menyren e veprimit te opozitareve pas zgjedhjeve vendore. Socialistet duken te zhvendosur nga ideja e tyre per zhvillimin e zgjedhjeve te parakohshme, ndersa demokratet ne pushtet kane shpallur zyrtarisht, se propozimi i shumices qeverisese per postin e Presidentit do te mbaje emrin e Bamir Topit. Keto alternativa mesohet te jene diskutuar ne takimin e djeshem, nje dite pasi kryetari socialist Edi Rama, e cilesoi nje telenovele hapjen ne kete kohe te temes se zgjedhjes se Presidentit.

Burime nga Partia Socialiste nuk saktesuan nderkohe nese takimi Nano-Majko eshte bere me kerkesen e ish-kryetarit te PS-se apo te sekretarit te Pergjithshem. Sidoqofte, te dy ish-kryeministrat mesohet se kane folur mes tyre per rruget e veprimit brenda selise roze dhe me tej, ne negociata me kryeministrin Berisha, deri ne arritjen e nje marreveshjeje per Presidentin e ardhshem. Pikerisht ky duket te jete nje “kushtet” e Nanos, i cili edhe publikisht ka deklaruar se do te pranonte postin e Presidentit te Republikes, “vetem nese do te siguroj nje shumice nga te dy kampet e medha”.

Megjithate, per te siguruar mbeshtetjen per postin e Presidentit, i cili duhet te votohet ne Parlament me te pakten 84 vota, Fatos Nano do te kerkoje te binde njerezit e partise qe drejtoi per 15 vjet. Marredheniet e tij me kryetarin aktual te PS-se nuk kane qene te mira dhe vete Edi Rama ka evituar te beje komente apo vleresime publike per mundesine e zgjedhjes se Fatos Nanos si President.

Emri i Fatos Nanos per President u propozua dy dite me pare nga deputeti socialist Taulant Balla, ndersa eshte mbeshtetur publikisht edhe nga Leonard Solis e Andis Harasani. Megjithate, numri i deputeteve mbeshtetes te kandidatures se ish-kryeministrit mendohet te arrije ne 20, duke plotesuar edhe minimumin kushtetues per t’u perfshire ne gare.


Fatos NANO per kandidimin:

“Une do ta pranoj kete post, vetem nese do te siguroj nje shumice nga te dy kampet e medha (socialistet dhe demokratet ne qeveri). Une deshiroj te bej nje pune mbi partite dhe te coj me perpara konsensusin, per te cilin Shqiperia ka kaq nevoje. Ne duhet te ndalojme luften ndaj njeri-tjetrit”.
Njė qeveri e Vorio Epirit punon kundėr Shqipėrisė
12/03/2007 - 09:33
• Artan Hoxha

Organizata Patriotike e Epirit ka krijuar qysh prej vitit 1999 tė ashtuquajturėn Qeveria e Epirit nė Mėrgim (ekzil) nėpėrmjet sė cilės synohet ēlirimi i Vorio Epirit nga Shqipėria dhe krijimi i shtetit tė dikurshėm tė Epirit. Njė lajm i tillė nuk do tė bėnte pėrshtypje nėse organizatorėt dhe financuesit e kėsaj se ashtuquajture Qeveri e Epirit nė Mėrgim, do tė ishin mjaftuar vetėm me propagandėn e tyre nė internet apo me takime nacionalistėsh ekstremistė, ku mė tepėr diskutohet nėn avujt e alkoolit sesa me llogjikė tė ftohtė. Por veprimet qė kanė pasuar nė terren, tashmė tė shfaqura publikisht ditėn pėr diell, si nė Greqi ashtu dhe nė Shqipėri, dėshmojnė se pikėrisht kėto qarqe antishqiptare qėndrojnė pas incidenteve tė ndodhura gjatė viteve tė fundit nė jug tė vendit. Qeveria fantazėm e Epirit nė Mėrgim ka tė afishuar publikisht nė internet, programin dhe objektivat e saj pėr tė tashmėn dhe tė ardhmen. Pėr tė realizuar objektivat e saj, ajo mendohet tė ketė dhe njė buxhet jo tė papėrfillshėm, tė sponsorizuar nga burime tė dyshimta. Ēuditėrisht simbolet, dhe objektivat e kėsaj organizate me qėllime tė qarta antishqiptare pėrkojnė me ato tė shfaqura tashmė nė njė seri episodesh nė jug tė vendit dhe nė vendin fqinj. Burime tė “GSH” thanė se strukturat e specializuara tė Shėrbimit Inteligjent Shqiptar (SHISH) janė duke hetuar nė lidhje me kėtė ēėshtje, qė pėrbėn njė precedent tė rrezikshėm kėrcėnues jo vetėm pėr rendin dhe qetėsinė nė vend, por dhe pėr sigurinė kombėtare.
“Qė nė vitin 1913, Qeveria e Shqipėrisė e ka pushtuar padrejtėsisht Epirin, tashmė ka ardhur koha tė kėrkohet qė Epirit t’i jepet e drejta tė vetėadministrohet, gjė qė ka tė drejtė ta bėj”! Kjo ėshtė fjalia e parė qė lexohet poshtė siglės sė tė quajturės Qeveria e Epirit nė Mėrgim. Mė poshtė paraqitet baza ligjore ku mbėshtetet pretendimi i saj pėr tė quajturin Vorio Epir, nė tė cilin thuhet se:”Kėto tė drejta u vendosėn nga Protokolli i Korfuzit nė vitin 1914 dhe u firmosėn nga qeveria e Anglisė, Francės, Gjermanisė, Austrisė, Rusisė dhe Italisė. Ky protokoll u pranua pa kushte nga qeveria e Shqipėrisė. Por Shqipėria nuk ka pranuar ta zbatojė Protokollin e Korfuzit”. Mė tej jepen tė dhėna nė lidhje me formimin e Qeverisė sė Epirit nė Mėrgim ku theksohet se:”Qeveria e Epirit u krijua nė vitin 1999 nga Organizata Patriotike e Epirit, e cila ėshtė shndėruar nė njė armė politike tė qeverisė”. Nė tė vėrtetė aktiviteti i Organizatės Patriotike Epiriote ėshtė i njohur jo vetėm nė aktivitetet e shumta qė ka zhvilluar matanė kufirit tė fqinjit tonė jugor, por dhe brenda kufirit territorial tė Republikės sė Shqipėrisė. Mjafton tė pėrmendim zgjedhjet e fundit pėr pushtetin vendor nė Himarė, ku kjo organizatė jo vetėm qė ka bėrė thirrje publike pėr mbėshtetjen e kandidatit Vasil Bollano(tashmė fitues), por ka sponsorizuar financiarisht dhe pėr udhėtimin e votuesve tė importuar nga Greqia, qė nė tė vėrtetė ishin faktori pėrcaktues nė rizgjedhjen e kryebashkiakut tė ri tė Himarės.
Jo mė pak “interesant” ėshtė dhe objektivi i kėsaj qeverie fantazėm, nė tė cilin thuhet se:”Qėllimi kryesor i kėsaj qeverie ėshtė tė sigurojė qė populli epiriot tė mos shkelet mė nga forcat pushtuese shqiptare. Pėr tė arritur kėtė qėllim, Organizata Patriotike Epiriote po bėn thirrje pėr lirinė e Epirit Verior(Vorio Epirit). Ndihma kėrkohet pėr tė siguruar tė drejtat e Epiriotasve”. Ideologėt e tė ashtuquajturės Qeveria e Epirit nė Mėrgim, kanė paraqitur si mjet final tė realizimit tė objektivit tė tyre pėr “krijimin e shtetit tė Epirit”, njė referendum popullor pėr vetėvendosje. “Merrni nė telefon pėrfaqėsuesin e qeverisė suaj, dhe thuajini se ju jeni dakort qė tė mbahet njė referendum pėr pavarėsinė e Epirit”.
Ēeku: Turqia ėshtė mbėshtetėse e fortė e Kosovės
11 Mars  Pėrfundon vizita

Turqia ėshtė njė mbėshtetėse e pa rezervė e pavarėsisė si e vetmja zgjidhje pėr statusin e Kosovės, tha kryeministri Agim Ēeku, pas arritjes nė Aeroportin e Prishtinės, sapo u kthye nga Stambolli. Kryeministri Ēeku, i cili gjatė vizitės ėshtė shoqėruar edhe nga njė delegacion parlamentar, tha se autoritetet turke e kanė njėrin nga objektivat kryesore nė diplomaci politikėn e jashtme. "Nga autoritetet e larta turke statusi i Kosovės ėshtė vlerėsuar shumė lart apo si njė ndėr objektivat e politikės sė jashtme tė Turqisė",- tha Ēeku. Kryeministri theksoi se Turqia ėshtė zotuar se ėshtė zė i fuqishėm nė rajon, Evropė, nė NATO, si edhe nė konferencėn e organizatės islamike, ku ka premtuar nė mėnyrė tė veēantė tė jetė shumė aktive, pėr tė mbėshtetur njė zgjidhje tė drejt dhe tė shpejt pėr statusin e Kosovės. Kryeministri tha se nė Turqi ėshtė biseduar edhe pėr marrėdhėniet bilaterale dhe nga pala turke kanė marrė premtime tė mėdha pėr tė bashkėpunuar nė tė gjitha fushat, menjėherė pas statusit nė ndėrtimin e kapaciteteve tė reja tė shtetit tė ri tė Kosovės. Ai tha se kanė biseduar edhe pėr bashkėpunimin ekonomik ndėrmjet Kosovės dhe Turqisė. Ndėrkaq kryetari i Komisionit pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar dhe Integrim Euro Atlantik, Sabri Hamiti, tha se Turqia dėshiron ta konsiderojė veten si faktor nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Hamiti tha se Turqia ka premtuar qė tė logojė nė shtetet islamike qė tė votojnė pėr pavarėsinė e Kosovės.