RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 50, Part II, 16 March 2007
UN ENVOY TO CALL FOR INDEPENDENCE FOR KOSOVA... UN envoy Martti
Ahtisaari will explicitly recommend that the UN's Security Council
recognize Kosova as an independent state, Reuters reported on March
15. The news agency quoted unnamed sources as saying Ahtisaari will
call for "independence under international supervision" and that his
recommendation makes frequent references to independence. Ahtisaari
told Reuters on March 12 that he will submit a "separate piece of
paper which actually spells out the status issue very clearly and
gives a justification for that." Ahtisaari's mandate from the UN was
to advise the Security Council on the final status of the region,
which is a Serbian province populated overwhelmingly by ethnic
Albanians and administered by the UN. Ahtisaari's proposed
settlement, unveiled on February 2 and revised on March 7, has
already been interpreted by Serbian and Kosovar Albanian leaders as
amounting to independence (see "RFE/RL Newsline," February 5 and
March 8 and 12, 2007). The Security Council is expected to discuss
Ahtisaari's proposal in early April. AG
..WHILE FORMER U.S. ENVOY WARNS RUSSIAN VETO COULD PROPEL REGION
INTO WAR. A Kosovar Serb leader, Oliver Ivanovic, on March 15 said
that criticism of Russia by the former U.S. envoy for the Balkans,
Richard Holbrooke, would be to blame if war were to break out in
Kosova, the Serbian news agency FoNet reported the same day. In an
article published on March 13 in "The Washington Post," Holbrooke
argued that "if Moscow vetoes or delays the Ahtisaari plan, the
Kosovar Albanians will declare independence unilaterally. Some
countries, including the United States and many Muslim states, would
probably recognize them, but most of the European Union would not. A
major European crisis would be assured. Bloodshed would return to the
Balkans. NATO, which is pledged to keep peace in Kosovo, could find
itself back in battle in Europe." Ivanovic, who leads the moderate
Serbian List for Kosovo, said, "such statements...solely serve to
intimidate Serbs in Kosovo and in Serbia." There has so far been no
official comment by Serbian or Russian leaders. Holbrooke's
commentary reflects a shift in emphasis away from the status of
Kosova to Moscow's response if, as assumed, the UN's envoy calls for
independence for the region. A commentary in the March 11 edition of
the Serbian publication "Politika" predicted that Washington would
set a "trap" for Russian President Vladimir Putin, blaming Russia if
there are complications. "That raises the question of whether [the
Russians] are ready to take the risk for the sake of a small Balkan
enclave at a time when they are not concealing their global
ambitions." The commentator concluded Russia would not use its veto.
Serbian Foreign Minister Vuk Draskovic has warned Serbs not to jump
to "hasty, gambling conclusions" that Russia will veto the Ahtisaari
plan (see "RFE/RL Newsline," March 12, 2007). AG
CALL FOR RECOGNITION OF KOSOVA'S GORANI MINORITY. The head of the
Association of Macedonian Muslims, Ismail Bojda, called on March 13
for the authorities in Kosova to recognize the Gorani community as a
Macedonian ethnic minority, Radio-Television Kosova (RTV) reported
the same day. Bojda, himself a Gorani, also called for the Gorani to
be allowed to be taught in Macedonian, granted dual Kosovar and
Macedonian citizenship, and guaranteed three seats in Kosova's
parliament. RTV referred to Bojda as "the self-proclaimed president
of the International Gorani Conference," a previously unknown group,
but Bojda has long been a leading figure in the Gorani community as
head of the Association of Macedonian Muslims. Including its
diaspora, the Gorani may number up to 50,000 people. In a 1991
census, 16,000 people in the Gora region, on Kosova's southern border
with Albania and Macedonia, identified themselves as Gorani. The
Gorani are a Slavic community that converted from Orthodoxy to Islam
in the 18th century. In the modern era, there have been attempts to
identify them as a Slavic community of Bosnian, Macedonian, Serbian,
and even Bulgarian origin. The UN's blueprint for Kosova's future
drawn up by Ahtisaari does not specifically name the Gorani in its
provisions on minorities. However, in a March 9 commentary for
euobserver.com, Kosovar Prime Minister Agim Ceku wrote that "my
objective is to protect and integrate all of our minority citizens --
whether they are Turkish or Croat, Serb, or Gorani." AG
MACEDONIA JOINS PROTEST AT GREEK ARMY VIDEO. Macedonia on March 15
sent an official protest to Athens in connection with a video showing
Greek soldiers singing xenophobic songs during training, the MIA news
agency reported the same day. The dispute began a few weeks ago when
a Greek newspaper reported on a video posted on the Greek Army's
official site in which recruits are heard shouting chants insulting
neighboring countries, including Macedonia. Albania has already
expressed its objections (see "RFE/RL Newsline," March 6, 2007).
"Greece firmly rejects any notion of bigotry," Foreign Ministry
spokesman George Koumoutsakos told AFP on March 15. The video shows
Greek soldiers chanting, "I'm a Macedonian, my blood is Greek, and I
do not grant Skopje the name [Macedonia]." The incident is the most
recent of many highlighting the long-standing dispute over the name
of Macedonia, which Greece insists should be known as the Former
Yugoslav Republic of Macedonia since there is a Greek province of the
same name, and since Macedonia was the heart of Greece's ancient
empire. Macedonian media reports in early March, for example,
suggested that, at Greece's urging, NATO has asked it to remove
artifacts from the era of Alexander the Great from the country's
military museum. NATO denied those reports. As an existing member,
Greece could veto Macedonia's accession both to NATO and to the EU.
Greece's isolation on the name issue was highlighted again on March
12 when Greek Foreign Minister Dora Bakoyannis told the Greek
television station MEGA that "Athens and Washington have discordant
positions on many issues, particularly in regards to the dispute with
Skopje over the name." AG
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 49, Part II, 15 March 2007
FORMER PRESEVO ALBANIAN COMMANDER WANTS UNION WITH KOSOVA. A former
leader of the Liberation Army of Presevo, Medvedja, and Bujanovac
(UCPMB) on March 14 renewed calls for the region, which lies on
Serbia's southern border, to be allowed to join Kosova, FoNet
reported the same day. Jonuz Musliu was reportedly a political rather
than military figure in the guerrilla group, which was disbanded in
2001 after an agreement with Belgrade. The UCPMB was responsible for
hundreds of attacks in the region. Musliu is now the leader of the
radical Movement for Democratic Progress and a deputy mayor in
Bujanovac, one of three municipal districts in the region. Albanians,
who make up about 90 percent of the border region's population of
roughly 90,000, in 1992 voted in a referendum for cultural and
political autonomy. The vote was ignored by Belgrade. Presevo
Albanians subsequently boycotted elections to the national
parliament. The full boycott ended in January, when the region's
long-time leader, Riza Halimi, gained a seat in Belgrade. According
to a "Beta Week" profile on February 8, Halimi, who organized the
1992 referendum, now speaks out against "wasting energy in waging war
and redrawing borders," saying that trying to separate southern
Serbia from the rest of Serbia "means playing with fire." Musliu and
other similarly hard-line leaders boycotted January's national
elections. Within the region itself, Musliu and other radicals have
been a stronger political force than Halimi since local elections in
November 2005. AG
Les négociations dun an sur le statut du Kosovo se sont soldées par un échec complet. La question relčve désormais du Conseil de sécurité de lONU. Les diplomates occidentaux nespčrent plus quune chose : amadouer la Russie. Si Moscou oppose son veto et bloque le processus, lUnion européenne, divisée, encore une fois incapable de prendre une décision, se retrouvera dans une situation trčs inconfortable.
Par Augustin Palokaj
Puisque Belgrade et Pristina, en un an de discussions nont réussi ą sentendre sur rien ą propos du statut final du Kosovo, il reviendra au Ghana, au Pérou, au Qatar, au Congo, au Panama et ą lIndonésie de décider de ce statut. Ce nest pas une plaisanterie, cest la plus stricte vérité.
Ces pays - en plus des cinq membres permanents, les Etats-Unis, la Russie, la Chine, la France et la Grande-Bretagne - composent le Conseil de sécurité des Nations Unies qui devra adopter la résolution sur le statut du Kosovo. Pour que la résolution soit adoptée, il faut que vote en sa faveur la majorité des États représentés au Conseil (9 sur 15), et quaucun membre permanent noppose son veto. En supposant avec optimisme que, dans le meilleur des cas, la Russie et la Chine ne sopposeront pas ą une résolution ouvrant la voie ą une indépendance reconnue du Kosovo, soutenue par les États occidentaux, la décision dépendra encore du vote des pays africains, asiatiques et latino-américains.
La responsabilité de la communauté internationale est grande, et lUnion européenne, indécise comme toujours dans son histoire, attend lissue du processus devant le Conseil de sécurité, afin de pouvoir commencer sa future mission de supervision de la mise en uvre dune indépendance limitée du Kosovo. Les discussions sur le futur statut du Kosovo se sont achevées ą Vienne samedi dernier et Martti Ahtisaari, lancien Président finlandais, un des négociateurs les plus expérimentés du monde, a dū lui-mźme constater quil nexistait « aucune possibilité de rapprocher les positions des deux parties sur le statut du Kosovo », et que « toutes les possibilités avaient été explorées jusquau bout ».
Martti Ahtisaari avait pourtant réussi ą régler un grand nombre de problčmes mondiaux, depuis la Namibie jusquą Aceh, en Indonésie. Récemment, il a déclaré devant le Parlement européen quil espérait régler le statut du Kosovo, et quil nallait pas savérer plus facile de régler des problčmes en Asie ou en Afrique quun problčme européen. De fait, la résolution du statut du Kosovo est un des problčmes les plus difficiles de lEurope.
Aprčs que Martti Ahtisaari a déclaré, au terme dun an de travail, que toutes les possibilités avaient été explorées pour une solution négociée, et alors que lOTAN, lUE et beaucoup dÉtats occidentaux soutiennent le plan de lancien Président finlandais, il est clair quil ne reste plus quune seule faēon de résoudre le problčme. Martti Ahtisaari présentera sa derničre proposition au Secrétaire général de lONU Ban Ki-Moon dčs le 15 mars. Selon les diplomates engagés dans le processus de résolution du statut, cette proposition sera aussitōt traduite dans toutes les langues des États membres du Conseil de sécurité et remise au Conseil avant la fin du mois. Cest alors que commencera la vraie bataille pour une nouvelle résolution.
Les Etats-Unis et la Grande-Bretagne insisteront pour ladoption la plus rapide possible dune nouvelle résolution, car ils considčrent que tout report du processus serait dangereux pour la stabilité du Kosovo et de la région. Cette position est largement partagée par lItalie et la Belgique, qui sont également membres du Conseil de sécurité, et par la majorité des États membres de lUE et de lOTAN.
Les Américains veulent une solution rapide, car ils considčrent que les habitants du Kosovo ont déją trop attendu, et quil est temps quils sachent quel sera leur avenir. Vivront-ils, comme le résumait le sous-secrétaire dÉtat Nicholas Burns, « dans un État indépendant ou seront-ils une partie de la Serbie » ?
Depuis longtemps, la Grande-Bretagne soutient lindépendance du Kosovo. Tous les responsables de ce pays ont déclaré que cétait la meilleure et la seule solution, depuis le Premier ministre Tony Blair et lancien ministre Jack Straw, jusquaux fonctionnaires de moindre niveau du Foreign Office. Les Américains ont expliqué de maničre officieuse quils étaient pour une forme dindépendance limitée et, récemment, les Italiens, jusqualors sceptiques, ont déclaré par la voix de leur ministre des Affaires étrangčres, Massimo dAlema, que le statut final devait źtre ce que souhaitait la majorité des habitants du Kosovo, cest-ą-dire lindépendance. Cette position est également celle de la France et de lAllemagne, membres du Groupe de contact.
Ainsi, il est désormais clair que le facteur central sera la position de la Russie. Si elle décidait de ne pas bloquer le processus, tout le monde serait content, sauf Belgrade. Mais si Moscou utilise son veto et bloque ladoption dune nouvelle résolution, on ne peut pas exclure un « scénario cauchemar », qui terrorise lUnion européenne. Vraisemblablement, les institutions du Kosovo parviendront ą attendre jusquą la fin juin une décision du Conseil de sécurité. Sil ny a pas de décision prise ą ce moment, elles proclameront lindépendance et demanderont des reconnaissances bilatérales. Trčs vraisemblablement, cette indépendance sera reconnue par la Grande-Bretagne, les Etats-Unis, Israėl, la Suisse, lAlbanie et quelques autres pays... Dans cette hypothčse, lUE serait divisée et ne serait pas en mesure de commencer sa mission. LUnion montrerait une nouvelle fois son incapacité ą prendre une décision difficile, alors que la question du Kosovo est perēue comme « la derničre question non résolue dans le processus déclatement de lancienne Yougoslavie ».
Dans ce scénario, les institutions du Kosovo ne suivraient pas les recommandations de Martti Ahtisaari. Ainsi, la majorité des Kosovars pense que le projet de lémissaire des Nations Unies donne trop davantages ą la minorité serbe au Kosovo. LEurope est terrorisée par la perspective dun échec devant le Conseil de sécurité, ce que révčle encore la récente déclaration du commissaire ą lÉlargissement Olli Rehn, qui estime que si la question du Kosovo nest pas résolue, « les Balkans retourneront dans le chaos et linstabilité ».
Les diplomates européens expliquent quils essayent par tous les moyens dobtenir le soutien russe ą une nouvelle résolution, ou au moins que Moscou ne bloque pas ladoption de cette résolution. Toute la question est de savoir si Poutine tiendra compte du casse-tźte quil crée ą lEurope sil empźche une solution pour le Kosovo, ou bien sil se félicitera de révéler ainsi limpuissance de lOccident. Alors que certains diplomates pensent « quil va agir de maničre responsable et éviter le chaos au Kosovo », dautres estiment que « lOccident ne peut pas dépendre de la décision de Poutine ».
Pour ce qui est des délégations de Belgrade et de Pristina, personne na jamais cru quelles pouvaient se mettre daccord sur quoi que ce soit. Au bout dun an de discussions, la seule chose sur laquelle elles ont pu se mettre daccord est le partage des frais de la salle oł étaient organisées les conférences de presse. Cest le seul accord « historique » conclu entre Belgrade et Pristina. La forte animosité qui régnait entre les deux délégations a été encore révélée par lincident de samedi dernier. Le Premier ministre serbe Vojislav Kostunica a refusé de déjeuner dans la mźme salle que la délégation du Kosovo. Certains diplomates se demandaient cependant si Kostunica avait refusé linvitation de Martti Ahtisaari ą cause de la présence des Albanais, ou bien ą cause de la présence de Boris Tadic, ou de celle de Martti Ahtisaari, ou bien encore pour toutes ces raisons ą la fois.
La colčre gronde dans la vallée de Presevo. Mise en place en 2000, lAgence de coordination pour le sud de la Serbie soulčve des critiques croissantes, tant de la part des Albanais que de la part des Serbes. Cest lensemble de la région qui se sent oublié par Belgrade...
Par Nikola Lazic
LAgence de coordination pour le sud de la Serbie soulčve des critiques croissantes de la part des Serbes et des Albanais de la vallée de Presevo. Certains affirment que son ineptie a paralysé les réformes élaborées en 2000.
La pauvreté désolante et la rupture des relations entre Serbes et Albanais ne sont que quelques-uns des problčmes auxquels la région doit faire face. En fait, les deux groupes ethniques se retrouvent pour critiquer linefficacité de lAgence de coordination.
Dusan Janjic, le directeur du Forum pour les Relations ethniques basé ą Belgrade, pense que le gouvernement na pas de stratégie claire pour le développement de la région, en partie parce que les autorités consacrent toute leur attention au Kosovo. « Réévaluer ce qui a été fait dans le sud de la Serbie jusquici devrait constituer une priorité, mais les dirigeants serbes ne font preuve daucune initiative en la matičre », a expliqué Janjic au Balkan Insight.
Il concčde que les autorités ont pris des mesures pour développer les infrastructures de la région, mais que cela est insuffisant. « Le prochain gouvernement doit changer de politique dans le sud de la Serbie », continue Janjic.
LAgence de coordination a été mise sur pied en 2000 aprčs que des paramilitaires albanais aient lancé une insurrection dans la zone frontaličre séparant la Serbie du Kosovo. Le conflit a pris fin en 2001 avec la signature dun accord de paix imposé par lOTAN. Jusquen 2005, lagence soccupait surtout des questions relatives ą la sécurité, bien que sous son premier directeur, Nebojsa Covic, elle ait également traité de questions économiques, culturelles et sportives.
En mars 2005, le personnel de lagence a été remanié et son mandat modifié pour encourager des politiciens albanais ą rejoindre la structure. Six mois plus tard, le Ministre serbe pour les Droits de lHomme et des Minorités, Rasim Ljajic, prenait la place de Covic. Ljajic a voulu démissionner seulement six mois plus tard, durant lété 2006, mais est revenu sur sa décision peu aprčs lavoir annoncée.
Janjic croit que lagence a failli ą sa tāche et na, dans lensemble, rempli aucune de ses fonctions ces derničres années. Elle na pas poussé les réformes économiques et politiques promises pour accélérer lintégration des Albanais du sud de la Serbie au sein de la société civile.
« Lélite politique serbe se sert de la région pour ses petits intérźts et ses conflits politiques mesquins », a-t-il déclaré. Au final, les Serbes locaux se sentent ignorés par Belgrade et lAgence de coordination en est largement responsable.
Janjic a rappelé que Covic et Ljajic étaient tombés en disgrāce aux yeux du Premier ministre serbe, Vojislav Kostunica, pour des sujets nayant rien ą voir avec le sud de la Serbie.
« Covic a quitté son poste parce quil a refusé de soutenir la Loi sur lIndustrie pétroličre, tandis que Ljajic a proposé sa démission lorsque Kostunica a donné son appui ą un parti politique rival dans le Sandjak, sa région dorigine », raconte Janjic.
Il a appelé le gouvernement ą former une nouvelle équipe dexperts issus de champs de compétences variés, couvrant léconomie et la culture. « Lintégration des habitants albanophones, si lon en juge par leur récente participation aux élections législatives, est en progrčs et doit saccélérer », a poursuivi Janjic. Une coalition de deux des quatre partis albanophones de la région, le Parti de lAction démocratique (PDD) et lUnion démocratique (DUD), ont pris part au scrutin du 21 janvier et ont obtenu un sičge sur les 250 que compte lAssemblée serbe.
Lévénement a été acclamé comme une preuve des progrčs politiques accomplis aprčs de longues années oł les Albanais boycottaient les institutions et les élections serbes. Néanmoins, plusieurs politiciens albanais locaux soutiennent que le processus dintégration, qui relčve de lAgence de coordination, est encore beaucoup trop lent.
Deux des trois municipalités du sud de la Serbie, Bujanovac et Presevo, sont majoritairement albanophones. Or, les dirigeants locaux affirment que les Albanais demeurent sous-représentés dans les institutions publiques.
« LAgence de coordination ne met pas en uvre son programme, et particuličrement la partie oł il est question de lintégration des Albanais », a déploré Shaip Kamberi, un représentant du PDD qui est aussi le directeur du Bureau pour les Droits de lHomme de Bujanovac. « Beaucoup dAlbanais de la région se sentent frustrés et trompés », a-t-il ajouté. « Le programme de lAgence de coordination stipule que les Albanais doivent accéder ą des postes administratifs aussi rapidement que possible, mais le gouvernement actuel ne démontre aucune volonté dagir », a expliqué Kamberi au Balkan Insight.
Précisant son propos, il a constaté que les Albanophones nétaient pas assez représentés au sein de la police, du systčme judiciaire, des douanes, ainsi que dans bon nombre dinstitutions, et ce en dépit du fait quą Bujanovac et ą Presevo, la majorité de la population soit albanophone.
Kamberi a dit espérer que la situation saméliore et que lagence de coordination « commence ą faire son travail » avec le nouveau Parlement - oł sičge désormais un député albanophone.
Les Serbes du sud du pays sont également mécontents de lAgence de coordination. Goran Taskovic, président du Parti démocratique (DS) de Bujanovac, soutient que les autorités ont gaspillé de largent dans des projets dinfrastructure, aux dépens de créations demplois. « Bien sūr, nous avons besoin daméliorer les infrastructures », a-t-il concédé. « Mais trop de personnes restent sans travail et la pauvreté qui en découle génčre dautres problčmes. »
En effet, le chōmage ą Bujanovac sélčve ą 35%, sur une population approximative de 50 000 habitants, loin au-dessus de la moyenne nationale. Et la situation est encore pire dans la commune voisine de Presevo.
Des membres de lAgence de coordination soutiennent pour leur part que beaucoup de ces critiques ne sont pas fondées et que les gens oublient de mentionner combien les aides gouvernementales ont abondé dans la région depuis 2001. Ils affirment que le gouvernement et les donateurs étrangers ont investi environ 50 millions deuros dans les trois municipalités de Bujanovac, Presevo et Medvedja. Sima Gazikalovic, représentant de lAgence de coordination ą Bujanovac, a assuré que lagence avait atteint ses principaux objectifs dans les trois municipalités, ajoutant que son plus grand succčs avait été dapporter la paix dans la région.
« Limpression que lAgence de coordination ne fait pas son travail est trompeuse, parce que la situation ici est stable », a-t-il plaidé. « Nous remplissons tous nos engagements, spécialement nos obligations financičres envers les municipalités. Les dirigeants politiques doivent faire preuve de maturité et commencer ą régler leurs propres problčmes sans nous. »
« Une personne qui ne détient aucun diplōme nest tout simplement pas qualifiée pour źtre juge ou chef de la police », continue Gazikalovic. « Les Albanophones éduqués ont obtenu les postes correspondant ą leurs qualifications. »
Dusan Spasojevic, lun des députés en charge de lAgence de coordination, est plus disposé ą admettre quil y a eu des échecs au regard des attentes suscitées par lagence. Mais il rappelle quil y a plusieurs raisons ą cela. « Les péripéties politiques en Serbie, ą commencer par la coopération avec le Tribunal de La Haye et la question brūlante du Kosovo, ont relégué le problčme du sud du pays au second plan », a-t-il expliqué.
Spasojevic pense que laugmentation du niveau de participation des Albanophones au processus politique est la meilleure preuve de leur plus grande intégration dans la société serbe. En outre, le gouvernement a fait tout ce qui était en son pouvoir pour améliorer la situation économique.
« Cette région est trčs importante pour la Serbie en raison de sa position géostratégique », a-t-il lancé. « Maintenant que ses infrastructures ont été remises en état, notre prochain objectif stratégique sera de stimuler le développement économique. »
Dans la vallée de Presevo, au Kosovo et dans le nord de la Macédoine, de nombreuses femmes albanaises sont encore victimes de mariages forcés. Liées ą leurs époux par des arrangements financiers ou par des solidarités claniques, elles sont privées de toutes libertés. Une enquźte en forme de témoignage réalisée par le Balkan Informative Reporting Network.
Par Finiske Rexhepi
La tradition denvoyer des jeunes filles
albanaises se marier avec des inconnus choisis par la famille et qui vivent
ą létranger est toujours vivace. Cest un drame que vivent encore
aujourdhui les jeunes filles de la vallée de Presevo.
Nora a rencontré son mari pour la premičre
fois juste avant la cérémonie de mariage. Selon la tradition, sa famille
avait choisi le marié parce quil avait lair davoir de largent,
car il avait travaillé en Occident, comme des milliers dAlbanie du sud
de la Serbie, du Kosovo ou de la Macédoine occidentale.
Aprčs le mariage, le couple est parti vivre
en Suisse pendant un an. Mais le mariage a vite tourné au vinaigre car
Nora, une jeune femme de 25 ans, avait pour seule occupation de soccuper
du ménage et de son homme, masi navait pas demploi et ne connaissait
pas la langue du pays. Elle saperēut trčs vite que son mari était
alcoolique et drogué. Il se lassa vite de son épouse et la renvoya chez
ses parents au village, et un peu plus tard lui fit parvenir un message
annonēant « quil était un homme libre et pouvait chercher une
autre femme car il avait divorcé selon la coutume islamique ».
Nora fait partie de ces innombrables femmes
albanaises de la vallée de Presevo, du Kosovo ou de louest de la Macédoine
prises au pičge entre les traditions et le monde moderne.
Hysnije Miftari, du village de Nesalce, prčs
de Bujanovac, sest séparée de son mari parce quil « était
impossible de continuer ą vivre avec un homme qui ne lui faisait que du mal ».
Elle raconte comment il a commencé ą voir une autre femme et lui a suggéré
de quitter la maison ou daccepter de devenir, selon la tradition
islamique, « sa seconde épouse ». Elle a choisi de partir, mais
elle a dū laisser son fils derričre elle avec la famille de son mari.
« Je rźve de mon fils tout le temps, je serai mźme prźte ą
retourner chez mon mari, mais il y a peu despoir ».
Les conflits armés du Kosovo, de Macédoine
et du sud de la Serbie ą la fin des années 1990 et au début des années
2000 ont provoqué une profonde dislocation sociale. La guerre et le manque
chronique demplois ont provoqué une migration des zones rurales vers les
villes. Beaucoup sont partis pour les pays de lUnion européenne, la
Suisse ou les Etats-Unis. Ces migrants y restent quelques années pour
travailler, souvent dans lillégalité.
Cette tendance ą émigrer a débuté dans
les années 1950 quand les Albanais ont commencé ą émigrer en Turquie.
Elle a continué dans les années 1970, et lAllemagne et les autres pays
de lUE ont remplacé la Turquie. Le nombre de ces émigrés a grossi réguličrement
jusquen 1999, quand le conflit du Kosovo était ą son paroxysme. Selon
certaines estimations, prčs de 30% de la population masculine du Kosovo, de
la vallée de Presevo et de la Macédoine occidentale travaillent ą létranger.
Riza Halimi, le président du Parti albanais
pour laction démocratique (PDD), considčre cette émigration comme
« un trčs sérieux problčme pour la vallée de Presevo. Quand les
guerres ont éclaté dans les années 1990, il y a eu une émigration
massive ».
Les émigrants ont emporté leurs traditions
avec eux. Les familles, souvent trčs unies, insistent pour que les jeunes
hommes vivant ą létranger se marient avec des femmes de leurs villages
dorigine. Le clan ou les anciens de la famille arrangent les mariages
pour conserver ou accroītre le patrimoine de la famille. Des jeunes femmes
sont alors expédiées dans des pays quelles ne connaissent pas pour
rencontrer leur futur époux quelles nont jamais vu. Beaucoup se
retrouvent isolées dans un pays dont elles ignorent la langue, ą la merci
dun inconnu.
Ermina, āgée de 33 ans, originaire de
Tetovo en Macédoine, a rencontré son mari pour la premičre fois ą laéroport
de Munich. « Mon pčre mavait simplement dit quun jour on
menverrait en Allemagne pour rencontrer un homme qui deviendrait mon
mari. »
Selon la tradition musulmane albanaise, les
femmes sont la propriété de leur mari tant que le mariage dure. La femme
peut obtenir une séparation si elle insiste, mais les enfants restent avec
le mari. « Jai passé une année en Allemagne, sans pratiquement
quitter son appartement. Un jour il est rentré du travail, il ma dit de
faire mes bagages et de partir. Il ne ma mźme pas payé le billet de
retour, jai dū emprunter de largent ą un cousin », raconte
Ermina.
Divorcer de cette faēon est un déshonneur
pour ces femmes. Elles retournent alors dans leur famille et cherchent ą se
marier ą nouveau avec un homme seul, souvent un veuf ou un divorcé.
« Je ne pense pas que je vais me marier ą nouveau. Cest pourquoi
je suis partie ą Belgrade pour refaire ma vie », affirme Ermina
Pour Xhevahire Shabani, responsable de
lorganisation de femmes Prosperiteti, du village de
Trnovac, ą la sortie de Bujanovac, trop de femmes sont encore ą la merci
de leur mari : « elles nont pas de droits, simplement parce
quelle sont du sexe féminin ». Prosperiteti
est lun de ces groupes de citoyens de la vallée de Presevo qui a pour
objectif daider les femmes, notamment les illettrées, ą protéger leurs
droits.
Mivete Shababni, un professeur du second
degré, assure que lon a besoin de ces organisations car trop peu de
femmes participent aux cours sur la violence domestique, sur les droits de
la personne et des femmes, sur les femmes et la politique et sur la
solidarité interculturelle.
Pour aider ą résoudre ces questions, les
autorités ont mis en place un quota minimum de 8 femmes sur les 41 députés
de lassemblée de Bujanovac. Cinq sont des Albanaises. Mais pour Vjollca
Sadiku, directeur du centre culturel Vuk Karadzic de Bujanovac, ce nest
quun début car il y a encore beaucoup ą faire.
Shpallet qeveria Berisha 2 |
E Marte, 13 Mars 2007 https://www.korrieri.com/ |
Kryeminister
Sali Berisha Zevendeskryeminister Gazmend Oketa Minister i Puneve te Jashtme Besnik Mustafaj Minister i Integrimit Majlinda Bregu Minister i Brendshem Bujar Nishani Minister i Mbrojtjes Fatmir Mediu Minister i Financave Ridvan Bode Minister i Eko. Treg. e Energj. Genc Ruli Minister i Drejtesise Ilir Rusmajli Minister i Pun. Pub. Transp. e Tele. Lulzim Basha Minister i Arsimit dhe Shkences Genc Pollo Minister i Shendetesise Nard Ndoka Minister i Punes, Cesht. Sociale Kosta Barka Minister i Bujqesise Jemin Gjana Minister i Turizmit, Kultures Ylli Pango Minister i Mjedisit Lufter Xhuveli |
Berisha 2, pakėnaqėsi nė PD
14-03-2007
|
Zogaj dhe Ngjela preferojnė tė mos komentojnė, ndėrkohė qė deputetja e PR-sė e thotė hapur, se ėshtė e pakėnaqur nga kėto ndryshime TIRANĖ- Si asnjėherė tjetėr, deputetėt demokratė i kanė pritur nė heshtje ndryshimet nė qeverinė "Berisha". Njė ditė pasi kryeministri Sali Berisha ka bėrė tė ditur pėr mediat dhe opinionin publik, ndryshimet nė kabinetin qeveritar, asnjė nga deputetėt e grupit parlamentar tė PD-sė nuk ka dhėnė dje vlerėsimin e tyre pėr kėto ndryshime, apo qoftė dhe njė koment tė vogėl mbi emrat e rinj qė do tė futen nė qeveri dhe mbi ata qė nuk do tė jenė mė pjesė e saj.Ata kanė qenė mjaft tė rezervuar nė komunikimet me median, duke lėnė tė nėnkuptuar nė mėnyrė konfidenciale se, nė radhėt e grupit parlamentar tė Partisė Demokratike, ka hatėrmbetje pėrsa i pėrket ndryshimeve nė qeverinė e koalicionit tė djathtė. Kėshtu, i kontaktuar nga "Shekulli", deputeti demokrat Spartak Ngjela ka deklaruar, se komentin e tij pėr ndryshimet nė qeverinė "Berisha" do ta bėnte vetėm pasi pėrbėrja e re tė dekretohet nga Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu. Ngjela, edhe pse njihet si njė kritik i qeverisjes sė koalicionit tė djathtė dhe kryeministrit Sali Berisha, nuk ka dashur tė komentojė lėvizjet qė Berisha bėri dje nė ekzekutiv. "Tė presim njė herė dekretimin nga Presidenti dhe pastaj tė flasim pėr kėto ndryshime",- ėshtė shprehur avokat Ngjela, nė mėnyrė tė prerė. Njė tjetėr deputet demokrat qė i ėshtė shmangur dje interesimit tė medias, pėr tė komentuar ndryshimet nė kabinetin qeveritar, ka qenė dhe Preē Zogaj. Pavarėsisht se ėshtė njė ndėr deputetėt qė nuk nguron tė japė vlerėsimin e tij pėr lėvizjet politike nė radhėt e mazhorancės, sapo ato ndodhin, dje demokrati Preē Zogaj ėshtė treguar i tėrhequr, duke mos pranuar tė komentojė ndryshimet nė qeveri, qoftė me njė koment tė shkurtėr. Zogaj, ka qenė njė ndėr kandidaturat kryesore pėr postin e ministrit tė Kulturės dhe Turizmit. Edhe deputetė tė tjerė tė PD-sė, nuk kanė komentuar dje ndryshimet, tė cilėt nė shumicėn e rasteve nuk hezitojnė tė mbėshtesin ēdo lėvizje qė ndėrmerr kryeministri Sali Berisha. I pakėnaqur duket se ka mbetur edhe deputeti tjetėr i PD-sė, Edmond Spaho, i cili ishte kandidat favorit jo vetėm pėr postin e zv/kryeministrit, por edhe pėr atė tė Bujqėsisė. Ndėrkohė, i vetmi reagim mbi ndryshimet nė qeverinė "Berisha" ka ardhur nga aleatėt e djathtė, por edhe ky reagim ka qenė kundėr kėtyre ndryshimeve. Deputetja e PR-sė, Lajla Pėrnaska i sheh ndryshimet nė qeverinė "Berisha" si tė vonuara dhe thekson se, nė radhėt e koalicionit ka figura mė potenciale sesa ato qė ka pėrzgjedhur kryeministri Sali Berisha. Pėrnaska nuk ka pranuar tė flasė pėr emra konkretė, por ka nėnvizuar se nuk ėshtė dakord me pėrzgjedhjen e ministrave tė rinj qė ka bėrė kreu i ekzekutivit, Sali Berisha. "Nė radhė tė parė mendoj se ndryshimet nė qeveri mund tė ishin bėrė mė parė. Qė nė gjashtėmujorin e parė tė qeverisjes, mund tė ishte bėrė analiza e performancės. Nė radhė tė dytė, gjykoj se mazhoranca ka figura me tė denja sesa ato qė janė zgjedhur nga Kryeministri. Nuk besoj se ėshtė bėrė gjetja e duhur e figurave qė do tė kenė poste ministrore",- tha deputetja republikane, Lajla Pėrnaska. B. Sinani
|
Presidenti, konsulta me juristėt, brenda 7 ditėve duhet tė dekretojė ministrat e rinj
Dekretet, Moisiu heziton pėr 3 ministra
Rezerva pėr Rusmalin, Nishanin e Oketėn. Omari: Nuk ka precedent
Presidenti Moisiu pritet tė dekretojė kabinetin e ri qeveritar, dhe pse ka rezerva pėr disa ministra.
Nė bazė tė nenit 98 tė Kushtetutės, Presidenti i Republikės, brenda 7 ditėsh duhet tė dekretojė ministrat e rinj tė propozuar nga kryeministri Berisha, por mėsohet se Moisiu ka disa mėdyshje pėr dy ministra tė qeverisė sė re. Bujar Nishani, Gazmend Oketa dhe Ilir Rusmali janė tre ministrat e kabinetit tė ri, pėr tė cilėt presidenti po konsultohet edhe me juristėt e Presidencės. Shkak pėr kėtė janė deklaratat e dy eksponentėve tė Partisė Demokratike nė adresė tė presidentit Moisiu, me rastin e mosdekretimit tė shkarkimit tė prokurorit tė Pėrgjithshėm Sollaku, pas raportit tė komisionit Hetimor parlamentar. Nė atė kohė, si ish-zėvendėskryeministri Rusmali ashtu dhe zėdhėnėsi i grupit parlamentar tė PD-sė, Nishani, por dhe zėdhėnėsi i selisė blu, Oketa, pėrdorėn njė gjuhė tė ashpėr ndaj kreut tė shtetit, duke e akuzuar presidentin e vendit pėr mbrojtje tė prokurorit tė lidhur me krimin dhe bandat kriminale nė vend. Por edhe pse dekretimi i ministrave tė rinj ėshtė kompetencė e Presidentit tė Republikės, sipas Kushtetutės, arsyet mbi tė cilat ngrihen rezervat e Moisiut ndaj dy ministrave janė mė shumė tė karakterit personal, sesa tė bazuara mbi njė bazė reale pėr tė anuluar dekretimin e tyre. Pėr kėtė, kreu i shtetit po konsultohet edhe me juristėt e tij pėr tė parė tė gjithė anėn ligjore, por dhe etike tė ēėshtjes, e cila do tė mbėshteste ēdo veprim tė presidentit nė rast mosdekretimi. Nėse kjo do tė ndodhė, do tė jetė rasti i parė nė historinė pluraliste tė vendit, qė Presidenti i Republikės tė kthejė mbrapsht dhe tė mos dekretojė ministrat e propozuar nga kryeministri i vendit, gjė qė do tė rindizte pėrplasjen politike mes institucionit tė presidentit dhe ekzekutivit.
Juristėt
I kontaktuar nga gazeta Panorama, kostitucionalisti i njohur Luan Omari
tha se Presidenti i Republikės, bazuar nė Kushtetutėn e vendit, dekreton
ministrat e propozuar nga kryeministri i vendit. Pėr Omarin, tė vetmet
raste ku presidenti mund tia kthejė mbrapsht propozimet janė vetėm kur
ai konstaton konflikt interesi ose dėshmi penaliteti jo tė pastėr. Mund
tė ketė ndonjė rast kur propozimi nuk ėshtė kompatibėl, kur kandidati pėr
ministėr mund tė ketė konflikt interesi mes dikasterit qė do tė drejtojė
dhe ndonjė aktiviteti biznesi qė mund tė ushtrojė. Gjithashtu, i njėjti
vendim mund tė merret nga presidenti edhe nė rast se kandidati pėr ministėr
ka qenė mė parė i dėnuar me njė vendim gjykate, tha Omari. Por sipas
kostitucionalistit tė njohur, deri tani nuk ka pasur ndonjė precedent tė
mosdekretimit nga ana e Presidentit tė Republikės tė ministrave tė
propozuar nga kryeministri i vendit. Dy ditė mė parė, kryeministri Berisha
i dėrgoi presidentit Moisiu emrat e katėr ministrave tė rinj tė qeverisė
sė tij, Bujar Nishani, si ministėr i Brendshėm, Ilir Rusmali, ministėr
Drejtėsie, Gazmend Oketa, zv/kryeministėr, Majlinda Bregu, ministre
Integrimi dhe Ylli Pango, ministėr Kulture, Rinisė dhe Sporteve.
kushtetuta
http://www.gazeta-shqip.com/ 14/03/2007
Pronat, Brukseli heton qeverinė
Njė komitet i posaēėm do tė monitorojė praktikat e kthimit dhe kompensimit
Parlamenti Evropian do tė ushtrojė njė kontroll mbi
situatėn e procesit tė kthim-kompensimit tė pronave nė Shqipėri. Hetimi i
Brukselit mbi ēėshtjen e pronave nė Shqipėri, mund tė sjellė pasoja nė
vėrejtjet e pėrvitshme qė institucionet evropiane bėjnė pėr progresin e
vendit, duke qenė se angazhimi i qeverisė mbi kthim-kompensimin e pronave,
ka marrė sakaq vlerėsime negative mbi trajtimin e ēėshtjes. Vendimi i
institucionit mė tė lartė tė Bashkimit Evropian ka ardhur pas njė ankese
tė pėrbashkėt tė shoqatave tė ish-pronarėve tė Shqipėrisė, Serbisė
dhe Rumanisė. Ankuesit propozuan qė ligjet pėr kthimin e pronave tė pėrmirėsohen
dhe procesi i kthimit tė pėrshpejtohet, duke u monitoruar nga BE, kėshtu qė
ai tė zhvillohet kudo sipas standardeve tė BE-sė. Ky vendim i erdhi nė
formė gati unanime, pasi shumė parlamentarė deklaruan se ēėshtja e
kthimit tė pronave ėshtė njė shqetėsim themelor dhe se Komiteti i
Ankesave duhet tė jetė i vendosur pėr pranimin e kėtij ankimimi.
Parlamentari evropian, Marcin Libincki, nga Polonia, kryetar i Komitetit tė
Ankesave, tha se ai e njeh problemin e kthimit tė pronave nė vendin e tij.
Ai udhėzoi Sekretariatin e Komitetit tė Ankesave qė tė pėrgatisė njė
notė, lidhur me kėtė problem, pėr ta diskutuar nė mbledhjen e ardhshme tė
koordinatoreve. Ndėrkaq, sipas transkriptimeve tė diskutimit, tė publikuara
nė internet, nė pėrfundim tė takimit zv.kryetari i Parlamentit Evropian,
Mc.Millan Scott, deklaroi: "Ky ėshtė njė rezultat pozitiv. Nė 18
muajt e fundit, Komiteti i Ankesave ka shqyrtuar njė sėrė ankesash pėr
kthimin e pronave dhe duke e lidhur kėtė edhe me ankimin e fundit, Komiteti
Ankesave do tė shqyrtojė monitorimin e ēėshtjes, duke kėrkuar njė raport
tė jashtėm, nė mėnyrė qė tė zbuloje se cila ėshtė situata e vėrtetė
pėr kėtė ēėshtje nė vendet evropiane, ish-komuniste dhe ēfarė duhet bėrė.
Legalizimet sabotuan kthim-kompensimin
Sipas njė pėrllogaritjeje me vlerė mesatare, tė kryer nga vetė pronarėt,
kostoja e legalizimeve shkon nė 6 miliardė dollarė. Ndėrsa, plot 30
miliardė dollarė ėshtė fatura financiare qė i pėrkon zgjidhjes pėrfundimtare
tė ēėshtjes sė pronave. Tė paktėn kjo ėshtė shuma qė Shoqata Pronėsi
me Drejtėsi, nėpėrmjet njė deklarate zyrtare, pretendon se nevojitet qė
kjo ēėshtje tė mbyllet njė herė e pėrgjithmonė. Sipas pėrllogaritjes sė
pronarėve, vetėm pėr kthimin dhe kompensimin ndaj zotėrve origjinalė tė
trojeve apo ndėrtesave tė ndryshme, nevojiten rreth 24 miliardė dollarė.
Nga ana tjetėr, zgjidhja e problemit tė legalizimit tė ndėrtimeve tė
paligjshme, llogaritet tė kushtojė rreth 6 miliardė dollarė. Kjo bėn qė
fatura e pėrfundimtare e pronave nė Shqipėri, tė kapė shumėn marramendėse
dhe krejtėsisht tė papėrballueshme, prej 30 miliardė dollarėsh, shumė
kjo e mbėshtetur pėrgjithėsisht edhe nga ekspertė tė pavarur. Nė fakt, nė
njė raport tė Bankės Botėrore, thuhet se vlera shumė e lartė e tokės e
bėn tė dyshimtė suksesin e procesit tė kthim-kompensimit tė pronave, duke
vlerėsuar rritjen e fortė tė ēmimit pėr metėr katror nė qytet dhe tė
ēmimit pėr tokėn bujqėsore. Sidoqoftė, nė Tiranė vėrehen edhe
transaksione pronash, nga ku rezulton se 1 metėr katror ėshtė vlerėsuar me
1500 apo 2000 dollarė. Pronarėt shprehen se mėnyra se si po kryhet procesi
i legalizimeve, nė fakt po lejon hapėsira pėr zvogėlimin e sipėrfaqeve tė
disponueshme nėpėrmjet ngritjes sė mė shumė ndėrtesave ilegale, duke vėshtirėsuar
procesin e kthim-kompensimit tė pronave. Sipas Shoqatės Pronėsi me Drejtėsi,
"hapėsirat e abuzimeve me pronat janė kolosale dhe i tejkalojnė vetė
abuzimet e skemave piramidale". Nga ana tjetėr, pronarėt pranojnė se
asnjė qeveri nuk ka llogaritur seriozisht koston e njė procesi tė tillė,
nga i cili varet edhe integrimi i vendit nė Bashkimin Evropian.
Vrasjet e shqiptarėve nė gjykatėn e
Pragės
|
OLIMBI VELAJ |
6
Mars Gazetat serbe: Familja Kryeziu kishte
vendosur pėr ekzekutimin e Bebit. Hasan Beu, vėllai i Ceno Bej
Kryeziut: Janė shpifje. Ne skishim interes, donim qė ēėshtja tė
zbardhej Cikli i vrasjeve tė kundėrshtarėve politikė nuk ishte njė gjė e panjohur pėr shqiptarėt e viteve 20. Ishte normale tė dėgjohej se si gjendeshin tė atentuar ose tė helmuar shqiptarė qė kishin profile tė spikatura politike qė binin ndesh me Ahmet Zogun dhe kursin e tij. Ceno Bej Kryeziu ishte njėri nga njerėzit e kėsaj liste. Vrasja e tij nuk u zbardh kurrė ligjėrisht, ndonėse pėr kėdo ishte e qartė se si dhe pse ndodhi. Ceno Bej Kryeziu, kunati i Ahmet Zogut dhe bashkėpunėtor i tij i ngushtė nė kohėn kur u arratis pėr nė Jugosllavi, u kthye shpejt nė njė kundėrshtar. Zogu, qė jo rrallė i bėnte konsuj kundėrshtarėt e tij, i dha Kryeziut postin e Ministrit Fuqiplotė nė Beograd. Skaloi shumė dhe ai u bė njėherėsh Ministėr Fuqiplotė i Shqipėrisė edhe nė Pragė. Burimet nga shtypi pohojnė se Ceno Beu se kishte pėr gjė tė vazhdonte tė komplotonte kundėr kunatit tė tij qė po ngjitej pėrditė, edhe pse ky i fundit informohej hollėsisht pėr ēdo gjė. Rivaliteti serbo-italian i rreshtoi nė dy kampe dy burrat, dikur miq pėr kokė. Dhe vrasja e Ceno Beut pėr shumėkėnd ishte njė fund logjik i gjithė rrjedhės sė ngjarjeve. Por publikisht pėr atentatin kishte vetėm njė student nacional-socialist pėrballė njė ministri qė sipas tij ishte tradhėtar. Dhe kur ky student atentator doli nė gjygj, Zija Vuēiterni, njė burrė analfabet, qė nuk dinte asnjė gjuhė tė huaj pėrveē serbishtes dhe qė pėr ēudinė e tė gjithėve kishte shkuar tė ndiqte seancėn, e vrau atė. Justifikimi pėr vrasjen ishte se burri analfabet qe mėrzitur nga qetėsia me tė cilėn po dėshmonte vrasėsi i Ceno Beut. Ndėrkohė policia e Pragės hetoi pėr mundėsinė e njė rrjeti tė organizuar tė emigrantėve politikė, por nuk rezultoi tė kishte njė tė tillė. Praga qe kthyer nė njė arenė vrasjesh politike. Ukrainasit kishin bėrė njė atentat kundėr konsullit polak nė po atė kohė. Tė gjitha ērregullimet politike tė Lindjes pėrplaseshin nė kryeqytet e qetė tė Evropės Qendrore dhe herė pas here tronditnin me historitė e padėgjuara, tė denja shpesh pėr romane. Nga Vjena, raportohej pėr ēėshtjen Kryeziu Konsullata e Mbretnisė Shqiptare Vjenė Nr.399-II Vjenė , mė 27 Nanduer 1928 Shkurtim: mbi procesin kundra vrasėsit tė pėrfaqėsuesit tė Shqipėrisė nė Pragė. Sė ndershmes Ministri Mbretnore tė Punvet tė Jashtme nė Tiranė Fletorja e Vjenės Die Stunde nė numrin e sotshėm boton kėtė lajm tė marrun nga Praga: Tė prenden fillon nė Pragė procesi kundra Alqibiades Bebi, gjakėsorit tė Cena Beut, pėrfaqėsuesit tė Shqipnisė. Procesi do tė qindrojė nji apo dy ditė. Kryesinė do ta ket proces Vice presidenti i gjygjit penal tė Pragės, i quetun Boucek. Fajtorit i asht dhanun zyrtarisht nji mprojtės, nė personin e avokatit Dr. Kersch. Padija e bame prej prokurorit Dr. Cesak pėrfshin katėr faqe. Kjo i len krejt jashtė shkaqjet politike tė vrasjes, dhe thotė, se ka qenė nji vrasje e bame me qėllim tė keq. Megjithkėt nuk ka dyshim, se mprojtėsi ka me i dhanė krejt procesit nji ngjyrje politike. Ka qenė qi i padituni pėrveē gjuhės shqipe kupton vetėm italisht, do ti bahen pyetjet nė gjuhėn italishte me ndihmė t nji dragomani. Nė kėt proces janė thirrun vetėm pak dishmuesa; ndėr ta asht edhe Gani Beu, i vėllau i tė vramit, i cili pėr sė shpejti ka me arritun nė Pragė. Kuponi i fletores nė fjalė po dėrgohet kėtu ngjitun. Me nderime tė veēanta. Konsulli. Nėnshkrimi Konsullata e Mbretnisė Shqiptare Vjenė Nr.401 Vjen, mė 1 Dhetuer 1928 Shkurtim: Dėrgohet tri gazeta tė ndryshme me lajmet e para tė vrasjes sė Alqibiades Bebi nė gjegj tė Pragės. Sė ndershmes Ministri Mbretnore tė Punvet tė Jashtme nė Tiranė Kemi nderin tė Ju dėrgojm kėtu mbyllun tri gazeta, d.m.th Nr. 23065, datė 30.XI. e Nr. 23066, datė 1. tė k. tė fletores sė kėtushme Neue Freie Presse bashkė me Nr.15153, datė 30.XI. tė gazetės Viener Allgemeine Zeitung, tė cilat i pėrmbajn tė parat lajme mbi vrasjen e djeshme nė gjygj tė Pragės, ku shėrbėtori i Gani Bej Kryeziut e vrau Alqibiades Bebi. Me nderime tė veēanta Konsulli: Nėnshkrimi Konsullata e Mretnisė Shqiptare Vjenė Nr.402-II Vjenė, mė 3 Dhetuer 1928 Shkurtim: Ad Akt Nr. 401-II, datė 1.XII.- Dėrgohen 2 kupona fletoresh sė Vjenės. Sė ndershmes Ministri Mbretnore tė Punvet tė Jashtme nė Tiranė Nė vijim tė shkresės sonė Nr.401-II, datė 1. tė k. Kemi nderin tė ju dėrgojm kėtu mbyllun nji kupon tė Neue Freie Presse Nr. 23067, datė 2. tė k. m. Si edhe tė fletores sė kėtueshme Die Stunde, Nr. 1719, datė 1 tė k. qi pėrmbajn lajmet e fundit mbi vrasjen e Alqibiades Bebi nė sall tė gjygjit tė Pragės. Gazeta e fundshme ka edhe fytyrat e Cena Beut, Alqibiades Bebi, dhe tė Zija Vuēiternit. Mbas lajmeve tė fletoreve tė Vjenės, Gani Kryeziu ndodhet edhe nė arrest nė Pragė. Nė kėtė raste po mbyllim kėtu mbrendė edhe Nr. 97 tė fletores Liria Kombėtare. Me nderime tė veēanta Konsulli nėnshkrimi Prej fletores suisiane: La Liberte Friburg, mė 6.12.928. Rreth vrasjes sė Bebit nė Pragė. Tragjedia e Pragės ku njė shqiptar midis sallės sė drejtsisė, vrau njė prej konpatriotėve tė tij, tėrheq prapė vėrejtjen mi situatėn politike tė Shqipnisė. Mbahet mėnd, se mė 14 tė Tetorit 927, njė student shqiptar i quajtur Alqibiadh Bebi vrau me revolver nė Pragė ambasadorin e Shqipėrisė nė Beligrad Cena Begun. Mė 30 tė Nanduerit tė kaluam, Alqibiadh Bebi doli pėrpara gjyqit tė kriminelėve nė Pragė. Pa u-mbaruar mirė pyetjet e para, njė njeri i cili ndodhej nė grumbullin e dėgjuesve u-hoth mi parmakėt dhe shtiu shumė herė me revolver mi takuzuarin, qė ra me njėherė pėrdhe i vdekur, kurse nga ana tjetėr ishte plagosur rėndė edhe njė gazetar italjan. Vrasėsi u-ndalua, i cili ėshtė njė farė Vuēiterni qė ka qenė shėrbetor nė njėri nga vėllezėrit e Cena Begut. Vrasėsi i cili u-gjent se ishte fare analfabet, pretendoj se kishte shkuar nė Gjykatore pa qėllim vrasjeje por tue e dėgjuar tė fliste nė gjuhėn italisht e kapi njė zemėrim patriotik dhe prandaj shtiu me revolver mi tė cilin. Ky njeri i lehtė nga mėndja e tregoj fare mirė mėsimin qė i kishin dhėnė; po kurrkush nuk ka besuar asnjė fjalė. Para gjykimi ishte i dukur. Tash mbetet pėr tu mėsuar se pėrse Vuēiterna e vrau Alqibiadh Bebin. Pėr tė kthjelluar kėtė mister, duhet tė kthehemi mi vrasjen e Cena Begut. I ndjeri ambasador i Shqipėrisė nė Beligrad ishte i kunati i Ahmed Zogut, atėherė President dhe tani Mbret i Shqipnisė. Cena Begu ishte aq sėrbofil i nxehtė sikurse edhe Ahmed Zogu ishte mik i Italjanėve. Cena Begu ishte Ministėr i P. tė Mbrėndėshme; mosakordimi i tij me Ahmed Zogun e bėri qė tė largohet nga Qeverija; atij iu besua ambasadorija shqiptare e Beligradit; ky ishte njė largim i ndershim. Por nuk e ēarmatosėn dot aq fort. Cena Begu nė Beligrad intrigonte fort dhe nė njė mėnyrė tė shėndoshė kundra politikės italofile tė kunatit tė tij. Kjo sjellje e tij ishte si njė bukė e bejkuėme pėr Serbėt qė po shihnin tė binte Shqipnija nėn ujdinė edhe grushtin e Italisė, rivalja e tyre e urejtėshme. Ishte e dukur se dipllomacija e Cena Begut ishte nė kundėrshtim me politikėn e jashtme tė Qeverisė sė tij e se ay donte qė tė largoheshin italjanėt. Dhe kėshtu nė kėtė kohė njė student shqiptar i cili kishte kaluar nėpėr lysetė italjane, Alqibiadh Bebi, vrau Cena Begun. Pėr shumė shqiptarė edhe pėr tė gjithė Sėrbėt, revolveri i Bebit ka qenė mbushur nItali. Alqibiadh Bebi na provoj vėrtetėsinė e fjalės s Zotit: Ay qė do tė ketė pėr mjet pėrdorimi shpatėn do tė humbasė prej shpatės. Ose me fjalė tė tjera: gjaku sjell gjakun. Kėshtu edhe Bebi u-vra nga ana tjetėr. Po pėrse? Masi Vuēiterni ka qenė nė shėrbimin e vėllajt tė Cena Begut, ashtė supozuar se ay ėshtė bėrė vegla e njė shpagimit tė familjes. Njė fletore e Beligradit ka shkua aq pėrpara sa ka thėnė se vrasja e Bebit ėshtė vendosun solemnisht prej familjes sė Cena Begut nė ditėn kur ashtė mbushė kryeviti i vrasjes. Por njėri prej vėllezėrvet tė ndjerit ambasador, Hasan Beg Kryeziu, deputet nė Parlamentin Shqiptar, ka protestuar nxehtėsisht kundrejt asaj thėnieje. Veprėn e Vuēiternit ky e ka shpjeguar si njė lidhje tė fortė qė kish ay ndaj Cena Beut, i cili i kish bėrė shumė tė mira. Hsan Beu ka deklaruar se e dėnon idenė e ah-marrjes, e cila pėr fat tė keq ndodhet akoma si zakon nė Shqipėri, dhe ka shtue se familja e Cena Begut jo qė nuk e dėshėronte vdekjen e Bebit, por ashtė dėshpėrue tepėr, sepse prej procesit tė vrasėsit ajo priste ndriēime mi atentatin e parė qė shkoj viktim Cena Begu. Rreth kėsaj pikės sė fundit, duam tė notojmė se ėshtė bėrė njė ide se vdekje e Alqibiadh Bebit ashtė vendosun po prej atyne tė cilėt bėnė vegėl atė nė vrasjen e Cena Begut dhe me kėtė mėnyrė deshnė ti mbyllnin gojėn definitivisht. Po kjo, dukėsisht, ėshtė njė tepėricė romaneske, dhe nuk duhet bėrė njė mendim prej supozimeve t tilla. Shtojmė se nuk ėshtė e lehtė tė ndriēohet plotėsisht atentati i ri, sikurse nuk u-ndriēua edhe atentati i parė. Drejtėsija ēekosllovake, kur ndiqte procesin e Bebit, vrasėsit tė Ceno Begut, nuk mundi tė merrte asnjė informatė nga Shqipnija. Pa dyshim kjo do tė ngjajė edhe kėtė herė. Mė nė fund, konstatojmė se emigrantėt politikė shqiptarė janė tė ndamė nė tre grupe, tė cilėt dhe nė janė dakord pėr tė luftuar regjimin e Ahmed Zogut, nuk mund tė merren vesht aspak midis tyre, pėrkundrazi, theren me dhėmbė tė mprehtė. Pėrkthyesi: Qazim Prodani. 31.12.928. Konsullata e Mbretnisė Shqiptare Vjenė nr.403-II Vjenė, 7 Dhetuer 1928. Shkurtim: Policija e Pragės merr masa tė rrepta kundra emigrantavet. Sė ndershmes Ministri Mbretnore tė Punėvet tė Jashtme nė Tiranė Fletorja Viener Allgemeine Zeitung, Nr. 15158, datė 6. tė k. boton lajmin e poshtėshėnuem tė marrun nga Praga: Siē ka muejt me marrė vesht Bohemia nė ēėshtje tė vrasjes sė Alqibiades Bebi, vendosi gjyqtari hetues, qi Gani Beu tė mbahet edhe tutje nė arrest tė hetimit. Atentati i Ukrajnasit Taziuk kundra Krye-Konsullit tė Polonisė, si edhe vrasja e javės sė kaluese nė sall tė gjygjit e shtrėnguenė policinė e Pragės, qi tė marri masa ma tė rrepta kundra emigrantavet. Hetimet e bame deri tash kundra organizacjoneve tė mshefta tė ndryshme qenė deri tash shumė tė vėshtira, sepse anėtarėt e kėtyne organizacjoneve kanė nji dishiplinė tė rreptė, dhe me ndodhė ndonji tradhti, tradhtari ka ndėshkimin mbrapa. Megjithkėt policija muejti me konstatue, se nė Ēekosllovaki ka tri organizacjone tė mshefta tė Ukrajnasvet. Deri tani nuk qe e mundun, qi tė konstatohet a ka edhe ndonji organizacjon tė msheftė shqiptar. Kuponi pėrkatės po dėrgohet kėtu ngjitun bashkė me Nr.30 tė fletores Bashkimi Kombėtar, qi doli nė kėto ditė. Me nderime tė veēanta Konsulli: Nėnėshkrimi Prej fletores franceze Le Temps, mė 2 dhjetor 1928 Njė vrasje nė Gjyqin e Pragės Njė dramė e pėrgjakshme u-zhvillue dje nė mėngjez pėrpara gjykatores sė Pragės, ku nė kohėn qė po delte pėrpara jurisė i riu shqiptar Bebi, i cili mė 14 tė Tetorit 1927, vrau nė njė kafe tė Pragės Cena Begun, ministrin e Shqipnisė nė Beligrad dhe kunatin e Mbretit tė Shqipėrisė. Nė momentin kur kryetari i gjyqit po pushonte audiencėn pėr njė ēerek ore, njė njeri i cili ndodhej nė mes tė publikut, shtiu mi takuzuarin Bebi shtatė herė me revolver, tė ciline vrau me njė herė. Njė plumb i cili tue ndėrruar drejtimin qėlloj rėndė dhe plagosi Z. Adrian del Vecchio, redaktor dhe korrespondent i fletores Il Picolo tė Triestes. Vrasėsi u-arrestua. I cili deklaroj se ka qėnė njė shėrbetor i vjetėr i vėllajt tė Cena Begut. Mi tė u gjent njė pashaportė me emnin Zija Vuēiterni, lindun mė 1901 nė katundin Kosovo afėr Tiranės. Telegrafojnė nga Praga detajet qė vijojnė: Vrasja ngjau nė prezencėn e Gani Beut, vėllaj i Cena Begut, Gani beu qysh prej dy ditėsh ka arritur nė Pragė nė shkoqnim me shėrbetorin e vetė. Edhe ndjekte rjedhjen e gjyqit si pėrfaqėsues i anės sė thyeme, Gani beu duket tė ketė deklaruar se nuk ka supozuar qė shėrbetori i tij tė kish qėllime vrasėse. Norėn e tashme, Gani beu vazhdon tė pyetet nė prefekturėn e Policisė. Si vetė edhe shėrbetori i tij pėrgjigjen nė gjuhėn serbe, dhe pyetjet u-bėhen po nė kėtė gjuhė. Dell Vecchio, pėrfaqėsues nė Pragė i Federatės sė Pėrgjithėshme Fashiste dhe i Industrisė Italajne, dhe natė e sipėr edhe korrespondent i gazetave Giornale dItalia si edhe Il Picolo. Gjendja e tij ėshtė konsideruar si grave por jo dhe e dėshpėrueme. Tue folun me zor, Z. Del Vecchio i ka thėnė bashkėpunėtorit tagjencisė Ceteka se por sa u-prenė pyetjet pėrpara gjyqit, ay iu drejtua veēanėrisht Bebit dhe i tha nė italisht Parli piu alte (fol me za ma tė naltė). Po nė kėtė ēast ay u godit me plumbin mė tė parė tė revolverit tė zbrazur nga vrasėsi. Nė mest tė zhurmės sė madhe, as njeri nuk pa rėzimin e tij. Dhe plagosja e tij u-kuptua kur ay lajmėroj njė dragoman i cili ndodhej nga ana e tij. Z. Del Vecchio banon nė Pragė qysh prej nėntė vjetėsh. Telegrafojnė nga Beligradi: Njė vėlla i dyjtė i Cena Begut, Hasan Beg Kryeziu, deputet nė Parlamentin shqiptar, i cili prej disa kohėsh ndodhet nė Beligrad, me tė mėsuar lajmin e vrasjes sė Bebit nė gjyqin e Pragės, deklaroj: gjithė fėmija jonė e dėnon kėtė veprim, por edhe duhet kujtuar se ndėr neve shqiptarėt ah-marrja ėshtė akoma njė rregull. Pėr pjesė time e dėnoj mė tepėr kėtė krim sepse Bebi nuk ishte tjetėr gjė veē se njė ekzekutues nė hesapin e vrasėsve tė vėrtetė tė vėllajt tim. Pika kryesore e kėtij procesi ishte me tė vėrtetė se gjyqi do tė kėrkonte tė zbulonte, tė paktėn pėrpara historisė, shtytėsit e kėsaj vrasje. Plumbat e Vuēiternit i kanė dhėnė fund procesit, por cirkonstancat e krimit prej tė cilave shkoj viktim vėllaj jonė mbenė terrėta. Pėr tė gjithė, puna tash u-mbyll, gja kjo qė nuk ishte as ninteresin e fėmijes sonė as edhe nė timin veēanėrisht. Pėrkthyesi: Qazim Prodani 8.12.28 Fund |
Si u vra Ceno Bej Kryeziu, kunati i
Ahmet Zogut
|
OLIMBI VELAJ |
3
Mars 2007
Viti 1927. Studenti shqiptar, 23-vjeēari
Alqiviadh Bebi qėllon mbi Ministrin Fuqiplotė tė vendit tė tij nė
Pragė. Njė nga vrasjet qė tronditi opinionin e kohės. Ana e
panjohur e atentatit
Nė kėtė numėr: Pse u vra Ceno Bej Kryeziu, kunati proserb i Presidentit Zog. Cili ishte studenti atentator, Alqiviadh Bebi. Hetimet pėr atentatin nė kafe Passagenė Pragė. Cili ishte roli i italianėve nė kėtė atentat dhe ēfarė raportuan nėpunėsit shqiptarė. Partneri strategjik i Shqipėrisė duke filluar qė nga viti 1926 po bėhej Italia. Firmosja e Marrėveshjes sė Tiranės dhe pėrparėsia qė iu dha fqinjit tė detit prej vendit tė vogėl e tė trazuar ballkanik, ia preu shpresat Mbretėrisė serbo-kroate- sllovene pėr dominim tė saj nė kėto territore. Ahmet Zogu, po shfaqte haptas simpati pėr italianėt dhe po i linte pas dere fqinjėt jugosllavė qė edhe e ndihmuan tė vinte nė pushtet. Marrėdhėniet dypalėshe me Jugosllavinė u tendosėn dhe nuk po mungonin edhe incidentet. Po ashtu nuk po mungonte njė gjuhė e ndėrsjellėt fyese, qė i tejkalonte kufijtė e diplomacisė, sidomos po tė shihen pasqyrimet e marrėdhėnieve nė gazetat e kohės. Divorci me jugosllavėt po linte jashtė loje njerėzit qė ishin mjaft tė lidhur me ta. Ceno Bej Kryeziu, burri i njėrės nga motrat e Ahmet Zogut, ishte ministėr Fuqiplotė i Shqipėrisė asokohe nė Beograd. Njė incident me njė tė ashtuquajtur pėrkthyes tė Legatės Jugosllave nė Durrės, qė doli nė sipėrfaqe nė kohėn kur pėrvijohej qartė kursi proitalian e Shqipėrisė, e renditi haptas kundėr politikės zyrtare tė Zogut, kunatin e tij, Kryeziun. Ai nuk u kursye tė shprehet publikisht nė gazetat e kohės qėndrimin e tij projugosllav. Ceno Beu ishte gjakovar qė kishte marrėdhėnie mjaft tė mira me qarqe tė politikės jugosllave tė kohės. Ai e ndihmoi Zogun kur iu desh tė arratisej dhe mė pas kur u rikthye triumfues nė Tiranė, me ndihmėn e jugosllavėve. Pozita e Ceno Bej Kryeziut ishte e admirueshme dhe ai pėr disa kohė qe edhe Ministri Fuqiplotė shqiptar nė Beograd. Por gafat e Ceno Bej Kryeziut, i cili nuk e pati pėr gjė tė dilte kundėr qėndrimit zyrtar tė Ministrisė sė Jashtme, kur erdhi puna pėr qėndrimin me jugosllavėt, Zogu nuk mund ti falte. Historianė seriozė tė kėsaj periudhe flasin pa hezitim pėr hakmarrje tė Zogut ndaj Ceno Bej Kryeziut. Por kurrė, nė asnjė rast nuk janė gjendur fakte se organizatori i atentatit kundėr tij ishte kunati Ahmet Zogu. Ajo qė dihej dhe dukej pas daljes hapur nė mbrojtje tė njė vije projugosllave dhe jo proitaliane tė Ceno Bej Kryeziut, ishte njė lėvizje paralel e tij si Ministrit Fuqiplotė nė Pragė, duke mbajtur njėherėsh edhe postin e mėparshėm, atė tė Ministrrit Fuqiplotė nė Beograd. Ceno Beu kaloi shumė mė tepėr kohė se ēduhej pėrpara se tė lėvizte nga kryeqyteti jugosllav nė atė ēekosllovak. Por, mė nė fund, kur ai u zhvendos pėr nė Pragė, nuk vonoi edhe hakmarrja. Ishte 14 tetori i vitit 1927. Ai kishte pirė kafe nė njė nga lokalet mė tė njohura tė kryeqytetit ēekosllovak, nė kafe Passage dhe po shkonte nė garderobė tė merrte pallton dhe tė dilte. Por njė student shqiptar, Alqiviadh Bebi shtiu mbi tė dhe e la tė vdekur. Rrugės pėr nė spital, ministri qė ende nuk kishte mundur tė paraqiste letrat kredenciale, vdiq. Kėshtu u mbyll jeta e 32 vjeēarit, Ceno Bej Kryeziu, pėr tė cilin mė pas gazetat e Pragės do tė shpreheshin se vdekja e bėri atė shumė tė njohur dhe i dha njė publicitet qė as mund tė mendohej, nėse ai do tė kishte vazhduar detyrėn si njė pėrfaqėsues modest i njė vendi tepėr tė vogėl dhe krejt tė parėndėsishėm tė kontinentit dhe tė vetė Ballkanit. Falė dokumenteve tė Arkivit tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, nė disa numra tė gazetės po sjellim kėtė atentat dhe mėnyrėn se ai u pėrcoll nė kryeqytet evropiane. Dy ditė pas atentatit, hetimet pėr vrasėsin Legation DAlbanie n. 347/III Romė, mė 16 tė Tetorit 1927 Objekt: Mbi vrasėsin e Ceno Bej Kryeziut Zotnis Ministrė, Kam nderin, pikė sė pari, tė ju paraqes ekspresjonet e dhimbjes sime tė thellė pėr humbjen tragike tė kollaboratorit tonė nė Pragė, Z-t Ceno Kryeziut. Tue qenė se vrasja u bae prei nji studenti shqiptar i cili mėsonte nė Romė, kam marrė disa informacjone pėr tė nga ca burime qi meritojnė besim, edhe po ju a parashtroj nė kėtė raport, munshin kėto ndoshta tė sjellin njė pikė dritė pėr sbulimin e shkaqevet shtyrėse nė kėtė krim. Alqiviadh Bebi asht lindun nElbasan mė 1904 prei prindėsh me originit kuēo-vllahe, edhe kėjo ka qenė gjuha e tij amtare. Ky djal ka qenė si nxėnės nė Shkollėn Teknike tė Tiranės deri nė vitin 1921, edhe natė kohė ka qenė i remarkuem edhe marrė nėn mbrojtjen e nji milionari amerikan, emėnin e tė cilit nuk e dijmė edhe prei kėtij tė fundit u shtie nė Collegio Internazionale di Monte Mario tė Romės. Qeveria Shqiptare bursėn kėtij djali ia paska dhanė vetėm mė 1925. Qyshė prei asaj kohe ka vazhdue si ekstern mėsimet nė nji Liceo Moderno tė Romės. Ndonse 23 vjeē nga mosha, ka qenė shumė i vogėl nga trupi; por nga ana tjetėr, fakultetet e tia intelektuale ishin mjaft tė shvillueme. Nė mėsimet ka vazhduem gjithmonė me nji zell eksemplar edhe kish rrėfyer gjithmonė attitude tė veēanta nė ēdo degė tė spekulacjoneve tė mendjes. Zakonisht shumė i butė me tė gjithė; nga ndonjė herė manifestonte pėrkundrazi shenja tė lehta delinkuence, edhe sidomos impacience. Jasht orarit tė shkollės, frekuentonte, si gjithė studentėt, dy kafe tė Romės, ku mblidhen studentėt shqiptarė: CAFFE Grand Italia dhe CAFFE Pagano, edhe nė bisedimet e tyne nuk ka tėrhequn kurr vėrejtjen mbi vehte pėr ndonjė ekstremizmė patriotike, bisedime, tė cilat rridhnin mbi subjekte ku pėrgjithėsisht edhe politika gjente vend. Nė vitin shkolluer tė fundit kish vendosun tė banjė nji effort tė veēantė edhe tė kapėrcejė dye klasė pėr nji herė, dhe kėshtu tė shkruhej sivjet nė universitet. Alqiviadh Bebi kėrkoi vizė pėr nė Shqipėri Nė maj 1927 u paraqit nė Legatė edhe na kėrkoi vizėn pėr Shqipnie, si dhe treqind lireta avancė nga bursa e tij pėr shpenzimet. Vizėn pėr nė Shqipni i a dhamė, por 300 liretat jo; edhe aj gjeti kėtoi, edhe ma vonė Legata i pagoi kėto 300 liretat avancuesit nga bursa e Alqiviadh Bebit. Ndėr ato ditė qė mori vizėn edhe 300 liretat, u shduk prei Rome edhe besoj tė ketė ikun nė Shqipni. Dhe kėtė e besoj kaq tepėr, sa po tė kish pas qėllim me shkuem gjetiu, nuk do tė kish kėrkuem vizėn e Legatės sonė, tue qenė se mbas nji konvencjoni tė vjetėr lidhun ndėrmjet dye qeverivet, shqiptaret, siē e dini, hyejnė e dalin nga Italia pa asnji formalitt veē pasaportės, tė cilėn aj e ka pas nė rregull, tue qenė e deliverueme nga Prefektura e Elbasanit me N. 19 datė 29-9-1926. Dje kam dėgjuam se, pėrpara se tikte nė Shqipnie, ka pas lanė edhe disa borxhe nė dy restaurante. Mbi movementet e deliktit deri tashti do tė jen ēfaqun shumė hypotheza nga burimet e ndryshme, dhe sidomos shtypi i Beligradit ka qenė i pari qi i a ngarkon responsabilitetin Italies. Por un, me kėto elemente qė kam nė dorė, ndonse edhe kėjo njė conjecture, supozoj qė: Vrasėsi kur la Romėn, skishte edhe marrė determinacjonin tė vrasė nji njeri. Prej kėndei ska qenė shtyem prei ndonji complice-i. Naturisht kėjo mund tė jet ashtu, nė ka vajtun atherė drejt-pėr drejtė nė Shqipnie, edhe nė ka mbetun atje njė kohė tė gjatė inactive. Nė kėtė eventualisht do tė mund tė na ndriēonte kontrollimi i attitudės sė tij nė kohėn qė ka mbetun nElbasan. Tue vazhduem nė ekstrem telementevet tė naltshėnueme, mund tė besohet se guximtari, nė padurimin ti dėgjohet shpejt nami, - qėllim ky tė cilin nuk besonte ta arrinte lehtė sa po afrohesh edhe koha e provimevet, njė action declat, edhe pėr kėtė marrė tė tana masat dhe prekaucjonet qė kėjo mos ti rrezikoj jetėn edhe tė konsumohet nėr limitet e garancivet trupnore qė precedentė tė turpshme anloge konstituojnė nji encoragement pėr delinkuentėt tė vet-quajtun politikė. Guximtari, siē e shofim; nuk pati guxim tė shkonte e tė vriste ndonji personalitet mbrenda nė Shqipni, ose Ceno Beun mbrenda nė Belgrad; kėjo naturisht nga frika qė ndonji intervecjon privat mos ti linte kohė pėr tė vojtun deri pėrpara gjykatoreve tė cilat pėrgjithėsisht janė gjithsesi ma klemente se trimat. Deliktin vojti ta konsumojė nė Pragė, nji vend i qytetnum, ke, mbas vrasjes, si kan dokondisun asnjė qime, edhe ku shpreson qė tabsolvohet nėn maskėn e njė poatrotizme tė gėnjeshtėrt. Hipotezat pėr atentatorin Kėjo hypothezė naturisht nuk mund tė ekskludojė ndonjė tjetrė, nė qoftė se dalin nė shesh elemente tė reja tė bazueme, por, tash pėr tash, ajo qė besoj un, asht se Alqiviadh Bebi, i lodhun nga kursi normal i jetės, ka vendosun tė shpėtojė nga ajo situatė, edhe, nė ka marrė deri nė njė pikė nė sy edhe possibilitetin e nji dėnimi shembulluer, ushqen edhe shpresėn e nji shpėtimi bashkė me ca napoleona qi mund ti vinjėn nga ndonji grup shqiptarėsh kundėrshtarė tė Regimit, ose prei tjetėrkui. Nuk thom se nji subject i tillė nuk mund tė bahet edhe instrument tė tjerėsh, por nuk asht pėr tu pėrjashtuem se mund ta banjė edhe nga vetė-vetiu. Po tė presumohet hypotheza qė anmiqt e Ceno Beut, politikė ose personalė, kėrkonin nji instrument pėr me eleminuem, - nuk besoj, zoti ministrė, qė tė konfidonin nji misjon tė tillė nji djalit origine kuēo-vllahe,- elemente, tė cilat ska dyshim qė kanė kalitete shumė tė ēquara, -por deri mė tash nė Shqipni skan illustruem ndonjė faqe heroismi. Tashti, qė nga koha qė la Romėn, me kohė me kė ka folun daē nė Shqipnie, daē nė Serbije, daē nė Vjenė, edhe me kė ka qenė nė relacjon tė ngushtė, -kėtė se dij, edhe, naturisht, autoritetet shqiptare nuk kursejnė hetimet. Nė fund, edhe Instruktoria e Gjykatavet tė Pragės do tė mund tė na ndriēojnė. Pranoni, ju lutem, Zotnie Minister, nderimet e mia tė nalta. D. Dino. Njė avokat pėr ēėshtjen Ja se ēfarė raportohet nė njė tjetėr relacion pėr vrasėsin e Ceno Bej Kryeziut: Sjellja e tė pandehunit ndaj autoriteteve ēekosllovake e kundrejt neve ka kenė jo vetėm kundra njerzis por krejt edhe kundra edukacjonit filluer, tue na shkaktue nji pėrshtypje mjaftė tė thellė edhe mbi cillėsit e studentit. Mbas kėtyre veprimeve kem gjetė avokatin nė personin Z. Dr. Jozef Josifko, i cili asht profesjonisti ma i fortė nė Prahė. Siē u kuptua nga bisedimet qi patėm me Zotnin e tij, nė Ēekosllavaki asht fort e pėrhapun bindja se krimi asht organizuem nItali e se nga disa elementa pritet edhe nji pėrfundim politik kundra Italis prej rrjedhjes gjyqėsore. Por kėtyne mendimeve- tė cilat mshefin qėllime politike tė papajtueshme me tė vėrtetėn e me respektin e vdekjes tragjike tė Ministrit tonė- u kundėrshtova tue porositė avokatin dhe Zotni Konsullin se hetimet lypsen bamė pa paramendime, tue u frymėzue vetėm prej indipendencės gjyqėsore dhe prej pa-anėsis e tue ndjekė pa mėshirė vetėm ata njerėz qi me prova e dokumenta dalin shtytės ose bashkėveprues. Pėr plotėsim tė veprimeve para Hetuesit, asht paraqitė Z. Kapiten Gani Kryeziu, i cili bani akim kundra kriminelit dhe dishmojė se ky mbėrriti nė Beligrad me qėllimin mizuer qi mujti me krye nė Prahė, se ka pasė me vedi nji revolver tė vogėl qi i asht marrė prej ish-Kap. Luigj Shantoja, se, mbasi u poq me Xhevat Korēėn, u zhduk prej Beligradit e vate nė Vien, ku i asht blemė nji pushkė tjetėr prej kėtij; nė nė Hotel Park fajtori pati pėrpjekje jo vetėm me Xhevat Korēėn por edhe me njerėz tė tjerė qė zdihen. Ktyne kontestimeve i pandehuni- i thirrun prap- u gjegjė gjithnji tuj mohue, me nji ashpri e kreni qi diftojshin nji shpirt tė keq kriminelit tė pa pėrmirėsueshėm. Nji hollėsi e vogėl por qi difton natyrėn e dobėt tė kriminelit: Kur Gjykatėsi, mbi vrejtjen tonė, i urdhnoj me ndej me respekt dhe kėrcėnoj se do ta mbyllė nė bodrum po tė sillej prap pa respekt, ai me nji herė u zbutė e uli kokėn! . Insistova atėherė, mbasi u largue kriminali, qi tu merreshin disa masa mundimesh disiplinore pėr me shtrėngue fajtorin me folė, por mjerisht mora gjgje se kjo punė, pa i dhanė shkak i pandehuni, nuk ishte e mundun por se nė rastin e parė do tė bėhej dishka. Ēfarė po dilte nga hetimet Nė vijim relacioni pėr vrasėsin e ministrit shqiptar hedh dritė mbi disa ēėshtje, sidomos nė ēėshtjen e mospėrzierjs sė palės italiane nė kėtė vrasje: Tė kryeme kėto veprime nė Prahė, u nisėn pėr nė Romė, ku unė u ndala disa ditė pėr me vijuem hetimet. Pėrfundimet janė kėto: Autoritetvet qeveritare Italiane nuk u rezulton deri mė sot qi tė jetė pėrzyem ndonji italjan nė krimin e Prahės, por se janė gati me veprue pa mėshirė nė dalshin elementa kundra ndokujt, cili qi tė jetė; se nė kėt ėmėnyrė i kanė dhėnė nota diplomatike qeverisė Ēekosllovake; se ishin tė gėzuem me konstaue pėrputhjen e pikpamjes shqiptare me pikpamjen Italjane d.m.th. ndjekjen e ēashtjes me paanėsi e largė paramejtimesh. Krimineli Bebi nuk ka lanė nė Romė ndonji gjurmė ose shej tė tij. Mbasi ai kishte pretendue edhe se kishte blemė pushkėn nė Romė hetimet e bame atje na provuan se pretendimet e tija janė tė rrema. Si pėrfundim tudhėtimit tonė, na duket se mund tė thomi: Se mbas ndėrhymjes sonė i pandehuni mund tė dėnohet edhe me vdekje nė se interesimi i ynė e ndjek ēėshtjen me kujdes, tue dhanė provat se krimineli ka veprue pėr shpirt keq e jo pėr idhealizėm. Prandaj lypsen sa mė parė: 1). Prokura e zonjės sė Ceno Kryeziut dhe nanės sė tij pėr Avokatin Dr. Jozef Josifko nė Prahė. 2). Dėshmija e Kishės Ortodokse tElbasanit mbi datė lindjen e kriminelit. 3). Dishmi zyrtare mbi prcedentėt kriminalė tė familjes sė fajtorit. 4). Dokumenta se familja e tė pandehunit asht tepėr e vorfėn e se ai nuk ka mujtė me u ba ballė shpenzimeve tudhėtimit pa ndihmėn e tjetėr kujt. 5). Dishmi njerzėsh tė besushėm se fajtori asht pederast (nji provė e tillė ka nji randėsi kryesore, mbasi i mbyllė rrugėn influencės qi mund tė kenė pretendimet e idhelizmės). 6). Pėrkthimi i atyne hetimeve tė bamė kėtu e qi mund tė shėrbejnė pėr mbrojtjen e pikėpamjes sė Qeveris sonė. Vjen prej vedit se tė gjitha kėto dokumenta do tė kenė vėrtetimin e Legatės Ēekosllovake nė Tiranė. 7). Me depozitue pranė Konsullatės sonė nė Prahė Fr. Ar 6000 pėr shpenzimet e shpėrblimet e Avokatit qi lypsen deri qi tė pėrfundohet gjykimi. 8). Mbasi Z. Ing. Jan Matoushek, konsulli i ynė, ka nji randėsi tė madhe nė Prahė, pse asht nji industrialist i math dhe ka nji vlla i cili asht Kryetari i Partisė Social-Demokrate, e mbasi ka diftue e difton se Qeverija kishte me ba nji veprim shum tė dobishėm po ti propononte sė Naltės Kryesi nji Dekoratė tė Klasit tė Dytė si shpėrblim moral pėr atė kosull. Pėr Sekretarin e Tij Z. Ing. Oldrich Chyle- i cili asht nji element i mirė e besnik,- kishim me dishirue nji livdim nga ana e P. T. Ministries sė P. P. tė Jashtme. Rezervohemi pėr tjera proponime nė kohėn qi mbyllen hetimet e caktohet dita e Gjykimit botnuer. Tiranė, mė 16. XII. 927 Sekretari i Pėrgj. i Kryesis sė Republikės. Vijon nesėr Nė numrin nė vijim: sĒfarė shkruante shtypi i Pragės pėr atentatin. Biografia e Ceno Bej Kryeziut. Si e vranė nė sallėn e gjyqit studentin atentator. Vėllai i Ceno Beut, iniciues i eleminimit tė Bebit. Evropianėt komentojnė zakonin e tmerrshėm tė vrasjeve shqiptare. |
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
http://www.gazeta-shqip.com/index.php 12/03/2007
Mars 1997, kur rriheshin politikanėt dhe gazetarėt
Raporti i "Human Rights Watch", publikuar mė 13 mars tė 10 viteve mė parė mbi zhvillimet nė Shqipėri
Organizata ndėrkombėtare "Human Rights Watch"
ka publikuar mė 13 mars tė vitit 1997 njė raport mbi zhvillimet nė Shqipėri,
pėrmes tė cilit rendit disa raste tė arrestimeve dhe keqtrajtimeve tė
politikanėve dhe gazetarėve shqiptarė nga policia. Nė 10-vjetorin e
trazirave tė vitit 97, risjellim tė plotė raportin e kėsaj organizate
prestigjioze.
"Zhvillimet aktuale nė Shqipėri kanė nėnvizuar nevojėn pėr tė
gjitha partitė politike qė marrin pjesė nė qeverinė e pajtimit kombėtar,
tė kryesuar nga Kryeministri Bashkim Fino, pėr tė bėrė njė reformė nė
polici me prioritet absolut. Njė reformė e tillė, e dėshiruar me kohė, do
ti bėjė tė gjitha forcat policore - pėrfshirė kėtu edhe shėrbimin
sekret - plotėsisht tė pėrgjegjshme dhe tė afta tė ēarmatosin forcat
informale qė kanė terrorizuar opozitėn dhe shtypin e lirė. Posti i
ministrit tė Brendshėm ėshtė njė portofol kyē nė kabinetin e qeverisė
sė re tė pajtimit kombėtar dhe ministri i ri nuk duhet ta humbasė kėtė
shans pėr tė nisur reforma. Ndėrsa duhet pranuar hapur kompleksiteti dhe vėshtirėsia
e detyrės pėr tu dhėnė fund trazirave civile dhe vendosjes sė rendit
publik, duhet tė theksohet njėkohėsisht se Shqipėria ėshtė njė sprovė
pėr zbatimin e traktateve tė tė drejtave tė njeriut, tė cilat theksojnė
se edhe nė kohė situatash tė jashtėzakonshme, disa tė drejta themelore tė
njeriut, si e drejta e jetės dhe lirisė nga tortura, nuk duhet tė dhunohen.
Arrestimet, keqtrajtimet dhe sulmet e dhunshme mbi politikanėt e opozitės
dhe gazetarėt, tė cilat janė shtuar nė mėnyrė tė konsiderueshme pėrgjatė
vitit qė shkoi, kanė kontribuar nė polarizimin ekstrem tė popullatės dhe
mungesėn e respektit ndaj ligjit e rregullit, tė cilat tashmė e bėjnė kaq
tė vėshtirė arritjen e njė konsensusi mbi paqen. Autoritetet zyrtare, tė
ēfarėdolloj partie qofshin, kanė nevojė tė promovojnė kulturė e
tolerancė nė tė cilėn tė drejtat themelore tė njeriut, pėrfshirė kėtu
edhe tė drejtėn pėr tubime paqėsore, lirinė e shprehjes dhe tė drejtėn
pėr tu mbrojtur nga torturat e arrestimet arbitrare, tu garantohen tė
gjithė qytetarėve, pa mbajtur parasysh pikėpamjet politike qė ata mbėshtesin,
dhe se kjo nuk pėrbėn prerogativėn bazė tė atyre qė mbėshtesin partinė
nė pushtet.
Sfondi i zhvillimeve
Mė 9 mars, Presidenti Berisha dhe partitė e opozitės arritėn njė marrėveshje
pėr njė qeveri gjithėpėrfshirėse dhe mbajtjen e zgjedhjeve parlamentare nė
muajin qershor. Mė 11 mars parlamenti adoptoi njė ligj, i cili u garantonte
amnistinė tė gjithė civilėve dhe ushtarakėve qė kishin kryer krime tė
cilat lidheshin me ngjarjet e muajve tė fundit, pėrjashtuar ata qė kishin
kryer vrasje, si dhe gjithashtu ata tė cilėt do tė kapeshin me armė
brenda javės. Gjithsesi, shumė nga zonat nė jug tė vendit vazhdojnė tė
mbrojnė komitetet e shpėtimit, si dhe tė bėjnė thirrje pėr dorėheqjen e
Presidentit Berisha, duke pasuar javė tė tėra protestash antiqeveritare qė
nisėn si pasojė e skemave piramidale dhe ku situata mė vonė u rėndua deri
nė pėrplasjen me armė. Mė shumė se 40 persona thuhet se kanė gjetur
vdekjen, ndėrkohė qė shumė tė tjerė janė plagosur, ku me ēduket,
shumica e tyre nė mėnyrė aksidentale.
Popullsitė lokale nė jug tė vendit kanė vijuar tė vjedhin armė e
municione nga stacionet e afėrta tė policisė dhe bazat e ushtrisė, njė
praktikė kjo e cila tashmė ėshtė pėrhapur edhe nė veri tė vendit, ku
shumė qytete kanė rėnė nėn kontrollin e rebelėve. Kėrkesat e shtruara pėr
zbatim nga partia kryesore opozitare nė vend, ajo socialiste, kanė pėrfshirė
nė to edhe kėrkesėn ekskluzive pėr lirimin e liderit tė tyre Fatos Nano,
i burgosur qė nė vitin 1993 me akuzėn e falsifikimit tė dokumenteve dhe
mashtrimit. "Amnesty International" beson se akuzat kundėr tij nuk
janė mbėshtetur nė fakte dhe kanė qenė tė motivuara politikisht.
Organizata nė fjalė vazhdimisht ka bėrė thirrje pėr lirimin e tij. Nė
gjendjen e jashtėzakonshme tė deklaruar mė 2 mars, policia dhe shėrbimi
sekret, i njohur me emrin SHIK, u urdhėruan tė kalonin nėn lidershipin e
kreut tė shėrbimeve sekrete, qė u emėrua "komandant i pėrgjithshėm
i operacioneve kundėr rebelėve nė jug". Duket se nė praktikė ky
zyrtar pėrgjigjet vetėm para Presidentit tė Shqipėrisė. Oficerė tė shėrbimeve
sekrete si dhe policė, numri i tė cilėve ėshtė rritur nga oficerėt e
transferuar nga provincat, raportohet tė kenė marrė pjesė nė veprimet
kundėr demonstruesve nė Tiranė dhe nė Vlorė. Njerėz me uniformė civile
qė supozohet se janė oficerė tė shėrbimit sekret ose agjentė tė tyre,
besohet se janė pėrgjegjės pėr njė sėrė arrestimesh tė figurave tė
opozitės dhe gazetarėve nė javėt e fundit.
Roli i forcave parapolicore
Njė numėr incidentesh kanė nxjerrė nė pah ekzistencėn e grupeve tė
tjera informale, qė thuhet se janė rekrutuar nga partia nė pushtet pėr tė
shtypur opozitėn. Kėto grupe duket se janė tė lidhura, ose tė paktėn
tolerohen nga forcat e rendit zyrtar. Thuhet gjerėsisht se anėtarėt e tyre,
tė pėrshkruar shpesh si "banditė", janė rekrutuar me premtimet pėr
njė pagesė tė mirė e mes tyre numėrohen tė papunė dhe kriminelė. Nė
Fier, kryetari i degės lokale tė PD-sė tha pėr gazetarėt e agjencisė sė
lajmeve "Reuters" mė 14 shkurt: "Ne po organizojmė njė grup
mbėshtetėsish tanėt pėr tė mbrojtur njerėzit nga kėto demonstrata tė
paligjshme". Ai nuk pranoi tė thoshte, me gjithė kėmbėnguljen e
gazetarėve, nėse ky grup pėrbėhej edhe nga njerėz tė veshur me uniformė,
qė kishin sulmuar me shkopinj gome protestuesit qė valėvisnin lart trėndafila
tė kuq e tė bardhė njė ditė mė parė nė qytet, duke plagosur tre prej
tyre aq rėndė, sa pėrfunduan nė spital. Me kėtė rast, dėshmitarėt thanė
se policia qėndronte mėnjanė dhe nuk ndėrhyri. Gjithsesi, prezenca e kėtyre
forcave "parapolicore" ėshtė vėnė mė shumė re nė Tirane, ku
viktimat e tyre kryesore kanė qenė liderėt e opozitės dhe gazetarėt e
pavarur. Disa herė ėshtė raportuar se ata kanė qenė tė pajisur me
mburoja dhe helmeta tė policisė, ndėrkohė qė herė tė tjera thuhet se
ata kanė qenė veshur pjesėrisht me uniforma ushtarake ose civile. Policia
dhe policia sekrete janė qartėsisht tė njohura me faktin e aktiviteteve tė
ushtruara prej tyre dhe duket se i kanė toleruar kėta tė fundit tė operojnė
tė pandėshkuar.
Njė fushatė e dhunshme shtypi kundėr opozitės dhe medias
Shtypi i pavarur dhe ai i opozitės, pėrgjatė 10 ditėve tė fundit kanė
reshtur sė publikuari gazetat e veta, pjesėrisht pėr shkak tė ndėrhyrjes
sė censurės sė futur nė zbatim me rastin e gjendjes sė jashtėzakonshme,
por edhe si rezultat i njė fushate tė qartė shtypjesh dhe kėrcėnimesh. Nė
orėt e hershme tė mėngjesit tė datės 3 mars, pėr shembull, njė bandė
njerėzish me veshje civile u vunė flakėn zyrave tė gazetės sė pavarur
"Koha Jonė" nė Tiranė. Vetėm pak orė mė parė, persona tė
paidentifikuar kishin qėlluar drejt zyrave nga njė makinė, duke plagosur
rojėn e ndėrtesės. Njė bandė e ngjashme gjithashtu sulmoi kafene "Fideli"-n
nė qendėr tė qytetit, ku takohen rregullisht gazetarėt. Alfred Peza,
korrespondent i "Koha Jonė", u arrestua ndėrsa po shoqėrohej me
njė gazetar tė huaj dhe u mbajt nė polici, nė qytetin e Fierit, ku u rrah.
Ai u lirua 2 ditė mė vonė me dėmtime serioze. Edhe mė 3 mars, njė tjetėr
gazetar i "Koha Jonė", Zamir Dule, dhe shoferi i tij, Anesti
Nikolla, u rrethuan dhe u rrahėn nga njerėz me uniforma civile. Nė natėn e
4 marsit shtėpia e Shpėtim Nazarkos, pronar i gazetės sė pavarur "Dita
Informacion", u sulmua nga njerėz tė cilėt qėlluan disa herė duke
zbrazur qindra plumba mbi ndėrtesėn e tij. Shumė gazetarė ndėrkohė janė
fshehur ose kanė braktisur vendin. Mė 27 janar, Ndre Legisi, njė anėtar i
udhėheqėsisė sė Partisė Socialiste, po kthehej nė shtėpi nė orėn tetė
tė mbrėmjes, kur njerėz me uniformė civile e sulmuan dhe e rrahėn duke i
shkaktuar dėmtime nė kokė dhe fytyrė. Ata e morėn pastaj atė me vete nė
njė makinė dhe e hodhėn nė rrugė, ku u gjet mė pas nga kalimtarėt, tė
cilėt e ēuan nė spital nė gjendje kome. Njė doktor i mjekėsisė ligjore
konstatoi se ai e kishte kafkėn tė thyer, shkaktuar nga goditje me njė mjet
tė fortė. Njė ditė mė parė ai kishte marrė pjesė nė njė manifestim
proteste tė opozitės nė Tiranė. Burime nga Partia Demokratike kanė
pretenduar vazhdimisht se ai ka pėsuar dėmtime nga njė aksident me makinė.
Mė 9 shkurt, njė grup prej 12 vetash, tė veshur pjesėrisht me uniformė
ushtarake e qė mbanin me vete shkopinj gome, hynė nė kafene "Fideli"
dhe rrahėn liderėt e partisė sė qendrės sė majtė, "Aleanca
Demokratike", duke pėrfshirė Neritan Cekėn, Arben Demetin, Blendi
Gonxhen dhe Preē Zogajn. Kur gazetarėt e ulur aty pranė u pėrpoqėn tė ndėrhynin,
njerėzit nė fjalė nxorėn nga brezi armėt dhe mė pas u larguan duke thyer
xhamat e kafenesė. Policia arriti pak minuta pas ngjarjes dhe nė dukje ndėrmori
masa urgjente pėr tė arrestuar njerėzit qė e kishin shkaktuar atė ngjarje.
Merret vesh se mė vonė ata kishin arrestuar disa prej tyre, por gjatė rrugės
pėr nė stacionin e policisė, policia mori urdhra pėr ti lėnė ata tė
lirė. Mė herėt, mė 26 janar, njė tjetėr lider i Aleancės Demokratike,
Dr. Shahin Kadare, ėshtė rrahur nga 5 persona me uniformė civile pranė
hotel "Tirana", pas zhvillimit tė njė demonstrate proteste. Nė
raste tė tjera, gazetarėt dhe liderėt e opozitės janė arrestuar dhe
rrahur nga njerėz me uniformė civile, tė cilėt i kanė marrė ata me forcė
nė stacionet e policisė dhe qė nė dukje ngjanin tė ishin oficerė tė
policisė sekrete. Mė 19 janar liderėt e partive kryesore tė opozitės u
mblodhėn pėr tė mbajtur njė demonstratė nė sheshin kryesor tė Tiranės,
ndėrkohė qė policia ua kishte ndaluar kėtė. Rreth njė gjysmė ore para
se tė fillonte mitingu, policia filloi tė arrestonte liderėt e opozitės e
ti merrte nė furgonėt e saj. Kastriot Islami, njė nga udhėheqėsit e
PS-sė, po merrte shėnim ndėrkohė targat e makinave tė policisė dhe
gjithashtu tė njė kolone makinash tė drejtuara nga mbėshtetės tė PD-sė,
tė cilėt po ndiqnin e po shoqėronin aktivitetin e opozitės. Por, papritur,
ai u sulmua nga 3 njerėz me uniformė civile; njėri prej tyre nisi ta qėllonte
me shkop gome, ndėrkohė qė tjetri e godiste me njė objekt metalik (me shumė
gjasa, njė radio policie). Ata e futėn atė nė makinė dhe e dėrguan nė
stacionin e policisė, duke vazhduar ta rrihnin e godisnin rrugės. Nė
stacionin e policisė Islami i kėrkoi njė oficeri policie ti thoshte se
kush ishin ata qė e kishin arrestuar. Oficeri i tha se nuk dinte gjė pėr kėtė,
por kur Islami u pėrpoq tė largohej, oficeri e urdhėroi atė tė qėndronte
aty. Ai u mbajt pėr 2 orė nė katin e 2-tė tė ndėrtesės (ku raportet
tregojnė se ndodhen zyrat e selisė qendrore tė SHIK-ut tė Tiranės), sė
bashku me liderė tė tjerė tė opozitės. Me tu liruar, Islami pati nevojė
pėr trajtim mjekėsor pėr tė kuruar plagėt qė kishte marrė, duke pėrfshirė
edhe njė dėmtim nė kokė pėr tė cilin iu nevojitėn 5 qepje. Ministri i
Brendshėm mohoi publikisht faktin se nė atė mbrėmje Kastriot Islami ishte
rrahur nga policia sekrete, duke thėnė se ai ishte sulmuar nga kalimtarė tė
rastit dhe se "ishte shpėtuar nga policia". Mė vonė, nė mbrėmjet
e datave 27 dhe 28 shkurt, njerėz tė imbarkuar nė 2-3 makina erdhėn pranė
shtėpisė sė Islamit, goditėn me forcė nė derė dhe u pėrpoqėn tė
hynin me dhunė. Gėzim Saliu, njė doktor i papunė nga Vlora, u arrestua nga
oficerė policie tė armatosur, veshur me rroba civile, mė 12 shkurt nė
Tiranė, pasi ai kishte marrė pjesė nė protesta. Sipas dėshmisė sė tij,
ai ishte pėrpjekur tė ndihmonte njė grua, e cila po rrihej nga njė oficer
i policisė. Pesė persona me uniformė civile e qė mbanin me vete shkopinj
gome, iu vunė mė pas atij duke e rrahur e qėlluar dhunshėm e duke e ēuar
mė tej nė njė stacion policie, ku ai u shtri i gjakosur nė njė korridor tė
ndėrtesės. Njė orė mė vonė, kur u vu re se atij i kishte rėnė tė fikėt,
e dėrguan nė spital ku kishte pėsuar dėmtime serioze. Ndėrkohė qė
opozita e krahut tė majtė ka qenė objektivi mė i vazhdueshėm i kėtij
persekutimi, edhe eksponentė tė krahut tė djathtė politik raportohet se
nuk janė kursyer nga dhuna. Mė 13 shkurt, Kurt Kola, kryetar i "Shoqatės
sė tė Persekutuarve Politikė" dhe Petrit Kalakula, kreu i Partisė sė
Djathtė Demokratike, u rrahėn nga 1 grup njerėzish me uniforma civile. Dy
ditė mė vonė, mė 15 shkurt, civilė tė armatosur, tė pajisur me radio
policie, hynė nė zyrat e "Republika", gazetė kjo e krahut tė
djathtė, organ i PR-sė dhe arrestuan Genc Ēobanin, zv/kryeredaktorin e saj.
Ata e dėrguan atė me makinė pranė njė liqeni nė rrethinat e Tiranės dhe
e pyetėn mbi prezencėn e tij nė Vlorė njė ditė mė parė, nė njė takim
qė ishte zhvilluar midis protestuesve dhe PR-sė. Kur ai refuzoi tu pėrgjigjej,
ata e rrahėn dhunshėm dhe e lanė aty tė shtrirė. Mė 17 shkurt Ēobani u
dėrgua urgjentisht nė spital, ndėrkohė qė u konstatua se vuante nga ērregullime
nė sy dhe paralizė tė kėmbės sė majtė. Ky incident tė kujton njė tjetėr
rast tė ndodhur mė parė, nė maj tė viti tė shkuar, ku u pėrfshi Bardhok
Lala, gazetar i "Dita Informacion". Ai u arrestua nga njerėz civilė,
pasi kishte vėzhguar njė demonstratė proteste kundėr zgjedhjeve tė
mbajtura 2 ditė mė parė, tė cilat ishin kritikuar gjerėsisht pėr vjedhje
votash dhe kėrcėnime. Lala, gjithashtu u mor e u dėrgua pranė kėtij
liqeni, u rrah e u bė subjekt i njė dhune tė paprecedentė, dhe u la aty i
shtrirė me shumė plagė nė trup.
Zef Mirakaj, njė qytetar amerikan me origjinė shqiptare, publikoi njė
deklaratė nė shtypin shqiptar tė datės 2 shkurt, nė tė cilėn ai
denonconte se ishte arrestuar e rrahur nga njerėz me uniforma civile, ndėrkohė
qė po shkonte nė njė miting tė partive tė krahut tė djathtė nė Tiranė
mė 20 janar: "Njė makinė e vogėl qėndroi pranė meje dhe 2 njerėz
me veshje civile dolėn prej saj. Mė morėn pėr krahėsh, mė tėrhoqėn
prej flokėsh e mė futėn me dhunė nė sedijen prapa... Goditja e parė mu
dha nė nofull dhe kjo u pasua mė pas nga njė e dytė e njė e tretė nė anėn
e majtė tė kokės sime. Mu desh tė vuaja shumė, sidomos kur i njėjti
person mė goditi tek organet gjenitale dhe mė pas mė mbuluan kokėn me njė
thes apo xhaketė (nuk e mora dot vesh), aq fort sa qė mu mor fryma... Ne, mė
pas, pėr 20 minuta u sollėm vėrdallė me makinė, ndėrkohė qė ata
vazhdonin tė mė kėrcėnonin me zė tė lartė me njė fjalor nga mė
denigruesit. Goditjet filluan tė reduktoheshin e mė vonė tė pushonin pėrfundimisht,
pasi ata morėn vesh se unė isha qytetar amerikan... Mė nė fund makina
ndaloi. Mė nxorėn jashtė. Unė ndjeva se po bėnim disa hapa dhe nė njė
pikė ata ndaluan, morėn ēdo gjė qė kisha nėpėr xhepa dhe mė hoqėn
mbulesėn qė mė kishin vėnė nė kokė. E gjeta veten nė njė qeli. Rreth
orės 12:40 ata mė kthyen atje ku mė gjetėn dhe pashė se mė mungonin disa
paketa cigaresh e disa qeska me lajthi. Vetėm kur lashė ndėrtesėn, kuptova
se kisha qenė nė stacionin e policisė nr.1.
Presidenti, takim sekret Nano-Majko |
E Diele, 11 Mars 2007 |
NEGOCIATAT
Ish-kryeministri nis konsultimet me drejtues te Partise Socialiste,
per te shqyrtuar mundesine e kandidimit per postin e kreut te shtetit.
Pas propozimit publik, dje biseda me sekretarin e Pergjithshem. Plani
i Nanos dhe deklarata per te qene President i Republikes me pelqimin e
PD e PS Ish-kryeministri Fatos Nano ka nisur dje konsultimet me drejtues te Partise Socialiste, per te shqyrtuar mundesine e kandidimit per postin e Presidentit te Republikes. Vete Nano eshte deklaruar publikisht pak kohe me pare, per tentimin e karriges numer nje te shtetit, duke e kushtezuar perpjekjen e tij me marrjen e mbeshtetjes nga dy partite me te medha, demokratet ne pushtet dhe socialistet ne opozite. Pikerisht me partine se ciles i perket, Nano ka startuar bisedimet. Ai ka diskutuar dje pasdite per rreth 90 minuta me sekretarin e Pergjithshem te PS-se, Pandeli Majkon, lidhur me strategjine qe do te ndjeke partia kryesore e opozites ne votimin qe do te zhvillohet ne muajin qershor. Detajet rreth takimit mbeten te pakta, ndersa ai konfirmohet nga sekretariati i selise roze. Aktualisht edhe drejtuesi i grupit parlamentar te Partise Socialiste, Majko, pritet te kete nje rol te rendesishem ne menyren e veprimit te opozitareve pas zgjedhjeve vendore. Socialistet duken te zhvendosur nga ideja e tyre per zhvillimin e zgjedhjeve te parakohshme, ndersa demokratet ne pushtet kane shpallur zyrtarisht, se propozimi i shumices qeverisese per postin e Presidentit do te mbaje emrin e Bamir Topit. Keto alternativa mesohet te jene diskutuar ne takimin e djeshem, nje dite pasi kryetari socialist Edi Rama, e cilesoi nje telenovele hapjen ne kete kohe te temes se zgjedhjes se Presidentit. Burime nga Partia Socialiste nuk saktesuan nderkohe nese takimi Nano-Majko eshte bere me kerkesen e ish-kryetarit te PS-se apo te sekretarit te Pergjithshem. Sidoqofte, te dy ish-kryeministrat mesohet se kane folur mes tyre per rruget e veprimit brenda selise roze dhe me tej, ne negociata me kryeministrin Berisha, deri ne arritjen e nje marreveshjeje per Presidentin e ardhshem. Pikerisht ky duket te jete nje kushtet e Nanos, i cili edhe publikisht ka deklaruar se do te pranonte postin e Presidentit te Republikes, vetem nese do te siguroj nje shumice nga te dy kampet e medha. Megjithate, per te siguruar mbeshtetjen per postin e Presidentit, i cili duhet te votohet ne Parlament me te pakten 84 vota, Fatos Nano do te kerkoje te binde njerezit e partise qe drejtoi per 15 vjet. Marredheniet e tij me kryetarin aktual te PS-se nuk kane qene te mira dhe vete Edi Rama ka evituar te beje komente apo vleresime publike per mundesine e zgjedhjes se Fatos Nanos si President. Emri i Fatos Nanos per President u propozua dy dite me pare nga deputeti socialist Taulant Balla, ndersa eshte mbeshtetur publikisht edhe nga Leonard Solis e Andis Harasani. Megjithate, numri i deputeteve mbeshtetes te kandidatures se ish-kryeministrit mendohet te arrije ne 20, duke plotesuar edhe minimumin kushtetues per tu perfshire ne gare. M.E Fatos NANO per kandidimin: Une do ta pranoj kete post, vetem nese do te siguroj nje shumice nga te dy kampet e medha (socialistet dhe demokratet ne qeveri). Une deshiroj te bej nje pune mbi partite dhe te coj me perpara konsensusin, per te cilin Shqiperia ka kaq nevoje. Ne duhet te ndalojme luften ndaj njeri-tjetrit. |
Ēeku: Turqia ėshtė mbėshtetėse e
fortė e Kosovės
|
11
Mars Pėrfundon vizita Turqia ėshtė njė mbėshtetėse e pa rezervė e pavarėsisė si e vetmja zgjidhje pėr statusin e Kosovės, tha kryeministri Agim Ēeku, pas arritjes nė Aeroportin e Prishtinės, sapo u kthye nga Stambolli. Kryeministri Ēeku, i cili gjatė vizitės ėshtė shoqėruar edhe nga njė delegacion parlamentar, tha se autoritetet turke e kanė njėrin nga objektivat kryesore nė diplomaci politikėn e jashtme. "Nga autoritetet e larta turke statusi i Kosovės ėshtė vlerėsuar shumė lart apo si njė ndėr objektivat e politikės sė jashtme tė Turqisė",- tha Ēeku. Kryeministri theksoi se Turqia ėshtė zotuar se ėshtė zė i fuqishėm nė rajon, Evropė, nė NATO, si edhe nė konferencėn e organizatės islamike, ku ka premtuar nė mėnyrė tė veēantė tė jetė shumė aktive, pėr tė mbėshtetur njė zgjidhje tė drejt dhe tė shpejt pėr statusin e Kosovės. Kryeministri tha se nė Turqi ėshtė biseduar edhe pėr marrėdhėniet bilaterale dhe nga pala turke kanė marrė premtime tė mėdha pėr tė bashkėpunuar nė tė gjitha fushat, menjėherė pas statusit nė ndėrtimin e kapaciteteve tė reja tė shtetit tė ri tė Kosovės. Ai tha se kanė biseduar edhe pėr bashkėpunimin ekonomik ndėrmjet Kosovės dhe Turqisė. Ndėrkaq kryetari i Komisionit pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar dhe Integrim Euro Atlantik, Sabri Hamiti, tha se Turqia dėshiron ta konsiderojė veten si faktor nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Hamiti tha se Turqia ka premtuar qė tė logojė nė shtetet islamike qė tė votojnė pėr pavarėsinė e Kosovės. |