Tirane, me 28 janar 2007
Informacion per Mediat

Drejtuesit e Partisė "Lėvizja e Legalitetit" vazhdojnė turin elektoral pėr prezantimin e kandidatėve tė PLL qė pėrfaqėsojnė koalicionin qeverisės nė zgjedhjet e 18 shkurtit 2007.

Kryetari i Partisė "Lėvizja e Legalitetit'  Ekrem Spahiu nė njė atmosferė festive, nė prani tė Ministrave Jemin Gjana dhe Arenca Trashani, tė deputetėve tė Shkodrės, drejtuesve lokalė tė partive tė Koalicionit Aleanca e Madhe, anėtarėve dhe simpatizantėve tė shumtė, prezantoi kandidatin Faz Shabaj pėr kryetar tė komunės Postribė.

Z.Spahiu pasi evokoi vlerat, sakrificat dhe kontributet e kėsaj treve nė dobi tė Shqipėsise dhe demokracisė, shprehu vlerėsimet mė tė larta pėr kandidatin Shabaj, si pėrfaqėsuesi mė i denjė i komunitetit qė sigurisht do tė jetė kryetar i ardhshėm i kėsaj komune. 

Shkodra, nė pėrgjithsėsi dhe Postriba nė veēanti kanė mbajtur gjatė viteve tė diktaturės njė barrė tė rėndė tė persekutimit komunist. Por edhe gjatė viteve tė qeverisjes socialiste ato kanė qenė tė diskriminuara. Me fitoren edhe te pushtetit vendor prej sė djathtės, do tė realizohen ndryshimet e duhura dhe tė domosdoshme edhe ndaj kėsaj zone te lėnė nė harresė deri mė tani.


Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

 

 

Sot paradite, ne Seline e PLL, zedhenesja e fushates elektorale znj Armira Kapxhiu dha nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim tekstin e plote te deklarates.

Tiranė, mė 25 janar 2007

Deklaratė pėr mediat

 Pas pėrfundimit tė negociatave me Partinė Demokratike dhe nėnshkrimit tė marrėveshjes sė Koalicionit tė Madh, Partia "Lėvizja e Legalitetit" pėrfundoi mė sukses regjistrimin e kandidatėve dhe listave tė saj nė tė gjithė territorin e vendit dhe ka nisur sot fazėn e prezantimit tė kandidaturave.

PLL gjen rastin tė vlerėsojė punėn e KQZ dhe KZQV-ve, tė cilat, ndonėse me pak kohė nė dispozicion, arritėn tė kryejnė me sukses detyrimet e tyre pėr kėtė fazė tė rėndėsishme tė procesit, duke garantuar njė premisė tė mirė pėr gjithė ecurinė e mėtejshme.

Pėr zgjedhjet vendore tė 18 shkurtit Partia "Lėvizja e Legalitetit" ka realizuar njė mbulim cilėsor nė tė dyja llojet e konkurrimit dhe synon tė dyfishojė rezultatin e saj tė vitit 2003.

Gjithashtu, PLL ka reflektuar ndaj nevojės sė grave pėr t'u pėrfaqėsuar gjerėsisht nė politikė, si njė faktor i rėndėsishėm nė vendim-marrje dhe pjesėmarrje politike. Pėr kėtė arsye, listat e konkurrimit tė PLL pėrmbajnė 37% kandidate femra.

 Partia "Lėvizja e Legalitetit" bashkohet me nismėn e Presidentit tė Republikės dhe angazhimin e pėrbashkėt tė Koalicionit tė Madh pėr respektimin gjatė fushatės zgjedhore tė Kodit tė Etikės. PLL shpreh angazhimin e saj solemn, se ashtu si nė fushatat e tjera zgjedhore tė zhvilluara deri tani, ne do t'i pėrmbahemi parimeve tona morale dhe etike qe i kemi dėshmuar nė ēdo kohė.

Duke besuar nė kėto parime dhe qė janė tė lidhura me vetė emrin e saj, Partia "Lėvizja e Legalitetit" bėn thirrje pėr ndėrgjegjėsimin e gjithė partive politike dhe kandidatėve tė tyre, qė nė zbatim tė Kushtetutės, Kodit Zgjedhor dhe ligjeve tė tjera, tė kontribuojnė pėr njė proces zgjedhor tė qetė, ku tė mbizotėrojė konkurrenca e vlerave dhe alternativave si dhe tė sundojė klima e njė tolerance demokratike.

Armira Kapxhiu

Zėdhėnėse e Fushatės sė PLL

 
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

 


http://www.gazeta-shqip.com/ © Gazeta Shqip  21/01/2007

Nderim dhe ndjesė pėr shqiptarėt qė shpėtuan hebrenjtė

Familjarėt e Mefail BiCakut nga Shqipėria nderohen nė Amerikė nga Liga e Antiparagjykimeve pėr mbrojtjen qė baballarėt e tyre u bėnė hebrenjve gjatė Holokaustit

 

Pėr kontributin e shqiptarėve nė mosdorėzimin e hebrenjve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, nuk ėshtė hera e parė qė dėgjojmė tė shkruhet e flitet nė agjencitė e huaja. Por duhet pranuar se nė krahasim me atė Cka shqiptarėt kanė bėrė dhe shkallėn se sa ky kontribut ka marrė vendin e merituar, kjo lė disi pėr tė dėshiruar. Megjithatė, prej kohėsh diCka duket se ka nisur tė lėvizė edhe nė kėtė drejtim e tė bėhet mė konkrete. Kėshtu, mėsojmė se familjes BiCaku i ėshtė akorduar sė fundmi njė Cmim special pėr kontributin e dhėnė nga paraardhėsit e tyre qė kanė jetuar nė Shqipėrinė e Mesme dhe kanė marrė mirėnjohjen dhe falėnderimet pėr veprėn e sakrificėn e tyre, nga njė organizatė e themeluar qysh nė vitin 1913 e qė merret kryesisht me zbulimin, arkivimin, dokumentimin dhe prej vitit 1987, edhe me akordimin e Cmimeve pėr ata individė, familje, grupe njerėzish, organizatash apo dhe qytetesh, qė kanė bėrė tė mundur shpėtimin e hebrenjve gjatė kohės sė Luftės sė Dytė Botėrore, apo siC njihet ndryshe edhe si "epoka e Holokaustit". Nė njė njoftim pėr shtyp, bėrė sė fundmi nga Liga e Antiparagjykimeve (ADL) dhe komentet mbi tė, lexojmė, ndėr tė tjera, se: Lufta e Dytė Botėrore ka mbarur dhe dr. Anna Kohen, asokohe veCse njė vogėlushe, po ecte sė bashku me tė ėmėn e saj nė Vlorė, Shqipėri, kur njė grua po vraponte drejt tyre, duke qarė e thirrur nėnėn e tyre me njė emėr tė padėgjuar pėr tė.

Dėshmia: Shpėtuam falė shqiptarėve
Kohen mbeti e shtangur, kur gruaja ia nisi tė qante me dėnesė. E ėma e saj i shpjegoi mė vonė se njė grua myslimane ishte nga fshati ku jetonte edhe ajo, dhe, ku i ati i Kohen e hebrenj tė tjerė ishin fshehur gjatė pushtimit nazist para se Kohen tė lindte. Pėr tė mbrojtur veten, nėna e Kohen, Nina dhe i ati, Davidi, i kishin vėnė vetes emra myslimanė.
"Gjithkush qė ishte nė fshat e dinte se aty kishte hebrenj, por askush nuk i kishte treguar ata te nazistėt", tha me krenari Kohen, duke risjellė ndėrmend ngjarjen e ndodhur shumė dekada mė parė, tė mėrkurėn kur Liga kundėr Paragjykimeve nderoi me Cmim special Shqipėrinė, si i vetmi vend i okupuar, ku hebrenjtė nuk vdiqėn nė duart e nazistėve, falė shqiptarėve kristianė e myslimanė.

Nderimi pas vdekjes
Liga nė fjalė nderoi pas vdekjes njė shqiptar mysliman dhe tė birin e tij, pėr ndihmėn e strehėn qė u kishin dhėnė 6 familjeve hebrenje. Organizata prezantoi me krenari Cmimin e "Kurajės e Kujdesit" dhėnė zotit Mefail BiCaku dhe tė birit, Njaziut. Tė dy kėta bėnė qė njė total prej 26 personash, ose 6 familjesh hebrenje tė kalonin nė siguri tė plotė e duar tė sigurta jetėn nė zonat malore tė Shqipėrisė sė Mesme.
Pėr muaj tė tėrė, BiCakėt ndanė me ta shtėpinė e ushqimin, u dhanė atyre C‘kishin edhe pėr vete, ndėrsa i ruanin ata madje edhe me njė karabinė, duke bėrė shpesh roje - thanė burime nga Liga. E shoqja e Mefailit, Xhevria, lante asokohe teshat e tyre pa u ankuar kurrė.
Kur disa sugjeruan qė BiCakėt t‘ua kthenin hebrenjtė qė mbante tė fshehur nė shtėpi nazistėve dhe tė pėrmirėsonin kėshtu gjendjen e tyre financiare me njė shpėrblim tė majmė, familja refuzoi me forcė, sipas dėshmive tė mbledhura nga Liga.
Kur nazistėt arritėn nė vendin e fshehtė nė male, ku hebrenjtė ndenjėn pėr ca kohė nė vitin 1944, asnjė prej tyre (hebrenjve pra) nuk ra nė duart e tyre, sipas Ligės.

"Yjet ndriCues"
"Nė cektėsinė morale qė mbyti botėn nė ato kohė tė errėta, kur tmerret e nazistėve ishin skena tė pėrditshme, familja BiCaku ishte ndėr ata pak "yje" qė po "shndritnin" - tha Michael Salberg, drejtor i Ligės pėr Cėshtjet ndėrkombėtare. Ishte vetė ai qė i dorėzoi Cmimin tė birit tė Mefailit, Muhametit, dhe djalit tė tij, Qemalit, e tė bijės sė Njaziut, Elida Hazbiu.
Kohen, prindėrit e sė cilės morėn strehė asokohe nė njė fshat tjetėr, tha se "humanizmi dhe simpatia" e shqiptarėve, myslimanė e kristianė, pėr dhimbjet e vuajtjet e hebrenjve asokohe, ka qenė fatkeqėsisht pak e njohur".
Megjithėse kujtimet e dėshmitė e mbledhura nga ajo kohė janė tė paplota, Salberg vlerėsoi se mijėra hebrenj ishin ata tė cilėt asokohe shkruan drejt Shqipėrisė nga vendet fqinje nė Evropėn Lindore.

Shqipėria, unikale pas luftės
"Tė gjithė ata u shpėtuan", tha Salberg. "Shqipėria ishte i vetmi vend nė botė i okupuar nga nazistėt, qė kishte mė shumė hebrenj pas pėrfundimit tė luftės, se sa para fillimit tė saj, Cka ėshtė edhe njė reflektim i faktit se hebrenjtė kishin gjetur strehė tė sigurt nė Shqipėri e u kishin mbijetuar pėr mrekulli tė gjitha tmerreve tė pėrndjekjeve naziste".
Shkėlqesia e tij, Adrian Neritani, ambasadori i Shqipėrisė nė Kombet e Bashkuara, tha se mirėnjohja ndaj "trimėrisė e humanizmit tė shqiptarėve" ishte lėnė shumė kohė pas dore.
"Asnjė hebre i vetėm nuk u lejua tė kapej e torturohej nga pushtuesit", tha Neritani pėrballė mė shumė se 100 njerėzve tė mbledhur nė atė ceremoni tė kėndshme.
Muhamet BiCaku udhėtoi sė bashku me Hazbiun nga Shqipėria drejt Nju-Jorkut pėr tė qenė prezent nė atė ceremoni. Ndėrsa Qemal BiCaku erdhi nga New Hampshire.
Me Kohen nė krah, qė pėrkthente, Muhamet BiCaku falėnderoi Ligėn Kundėr Pėrndjekjes e Paragjykimeve, duke thėnė se ai ishte tejet i nderuar pėr ta pranuar kėtė Cmim nė emėr tė tė atit tė tij.

Muhamet BiCaku: Krenar pėr veprėn e tim ati
Babai i tij u fut madje nė burg nė vitin 1961, me akuzėn pėr "bashkėpunim me Cifutėt" dhe vdiq nė vitin 1969, tha ai.
"Unė jam shumė krenar qė ai e bėri tė gjithė kėtė", tha ai.


*Associated Press





Shqiptarėt nderuan racėn njerėzore
Ndėrkohė, njė tjetėr njoftim po dje nga njė burim i ngjashėm, bėnte tė ditur me bujė se "njė familje myslimane nga Shqipėria, e cila shpėtoi 26 hebrenj nga nazistėt dhe i ruajti nė shtėpinė e tyre e fshehur nė malet e Shqipėrisė Qendrore, nderohet nga Liga Kundėr Paragjykimeve e Pėrndjekjes (ADL) me Cmimin e "Kurajės e Pėrkujdesjes". Mė tej, ajo vazhdonte duke shkruar se
Michael Salberg, drejtori i Cėshtjeve tė jashtme tė kėsaj Lige, i cili u dorėzoi dhe Cmimin personave tė nominuar, tha, ndėr tė tjera se "Mefaili, i biri i tij, Njaziu dhe familja e tij patėn kurajėn tė merrnin nėn mbrojte persona tė tjerė. Nėpėrmjet angazhimit dhe vlerave tė tyre, pa mbajtur parasysh pėrkatėsinė fetare apo diferencat etnike, ata ngritėn lart nderin e racės njerėzore dhe ndėrgjegjen e botės".

Dr. Anna Kohen
Nė ceremoni foli nė emėr tė shoqatės sė grave shqiptaro-amerikane "Motrat Qiriazi" edhe dr. Anna Kohen, presidente e saj dhe Myriam Abramovicz, producent filmash dhe themelues i lėvizjes sė fėmijėve tė humbur.


Historia rrėfen
Si shpėtoi Mefail BiCaku 26 hebrenj
Po ashtu, nė njė tjetėr burim citojmė tė thuhet: "Nė shtator 1943, kur nazistėt nisėn tė kėrkonin pėr hebrenj tė fshehur nė mbarė rajonin ballkanik e Evropėn Lindore pėr tė pėrmbyllur kėshtu misionin e tyre tė shfarosjes pėrfundimtare tė tyre nė kontinent, fjala i mbėrriti nė vesh edhe Mefail BiCakut, se njė numėr i konsiderueshėm hebrenjsh ishin nė rrezik tė madh. Mefaili, njė burrė i mirėnjohur nė zonėn ku ai banonte pėr trimėri, urtėsi e ndershmėri, i dha besėn - Cka nėnkupton nė gjuhėt e tjera ‘fjalėn e nderit tė shqiptarit‘ - se ai do t‘i mbronte, ushqente dhe strehonte ata. Njaziu, i biri, pėrpiqej tė ruante vazhdimisht e gjithashtu mundohej qė atyre tė mos u mungonte asgjė dhe kur banditėt nė ato zona i sugjeruan Mefailit t‘u kthente hebrenjtė e fshehur te gjermanėt, kundrejt shpėrblimit, ai refuzoi menjėherė me indinjatė".


Shqipėria, "oazi i paqes" pėr hebrenjtė
I njėjti burim dje theksonte edhe njėherė faktin se: "Gjatė Holokaustit, Shqipėria ishte i vetmi vend nė Evropė qė mbrojti dhe strehoi tė gjithė popullsinė e saj hebrenje dhe mirėpriti e siguroi madje edhe shumė hebrenj tė ardhur nga vendet fqinje. Nėpėrmjet pėrpjekjeve tė tė dyja komuniteteve religjioze nė vend, kristianėve e myslimanėve, tė gjithė ata mundėn pra tė dilnin paq nga lufta".

Mirėnjohja pėr Mefail e Njazi BiCakun
Zoti Mefail dhe Njazi BiCaku, qė tė dy janė njohur e nderuar mė parė nga shteti i Izraelit dhe "Yad Vashem", duke u zgjedhur edhe pėr tė fituar Cmimin mė tė madh tė dhėnė pėr tė huajt, "Tė drejtė mes kombeve".



Kur nisi programi i Cmimeve?
Ndėr fituesit edhe Shindler
Nė 1987-ėn, ADL nisi aplikimin e njė programi unikal dhėniesh Cmimesh pėr tė respektuar tė gjithė njerėzit nė botė, qė gjatė Holokaustit rrezikuan jetėn dhe familjet e tyre pėr tė shpėtuar hebrenjtė. Cmimi i "Kurajės e Kujdesit "sponzorizohet nga Eileen Ludwig Greenland. Pėrfitues tė kėtij Cmimi mė parė kanė qenė edhe Hiram Bingham IV, Sir Nicholas Winton, Konstantin Koslovsky, Jan dhe Miep Gies, Aristides De Sousa Mendes, qyteza franceze e Le Chambon-Sur-Lignon, Emilie e Oskar Schindler dhe gjithashtu edhe partizanėt e Riccione-s nė Itali.


Cfarė ėshtė Liga Antiparagjykim
"The Anti-Defamation League" u themelua nė vitin 1913 dhe ėshtė organizata mė e madhe, qė nė statusin e saj pėrcakton se lufton antisemitizmin nė botė, me anė programesh konkrete qė predikojnė luftėn kundėr urrejtjes dhe paragjykimeve racore e kombėtare



BiCaku u arrestua nė 1961-in
"Fati i mbrapshtė i shpėtimtarit"
Pėr ironi tė fatit, Mefail BiCaku, qė mundėsoi mbrojtjen e strehimin nė siguri tė plotė tė shumė hebrenjve nė Shqipėri dhe qė renditej kėsisoj ndėr njerėzit qė kishin kontribuar edhe nė luftėn ndaj nazifashizmit, u burgos nė vitin 1961 nga regjimi monist nė Shqipėri, me akuzėn pėr bashkėpunim me "Cifutėt sionistė", nė kohėn kur politika zyrtare e Tiranės nuk kishte asnjė lloj lidhjeje diplomatike me shtetin hebre, megjithėse e njohu atė qysh nga krijimi i tij. Mefaili do tė vdiste disa vite mė vonė, nė vitin 1969. Pasardhėsit e tij, megjithatė shprehen se ndihen shumė krenarė pėr aktin e bėrė nga i ati.

 

 

21/01/2007© Gazeta Shqip http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=10693

Dossier : Kur Noli, Konica e Zogu shaheshin dhe putheshin

Historia qė ka karakterizuar marrėdhėniet ndėrmjet liderėve tė politikės shqiptare dhe burrave qė kanė qeverisur kėtė vend, qė nga krijimi i shtetit tė Arbrit, duket se ėshtė destinuar tė pėrsėritet pikė pėr pikė. Ashtu si dikur, Ismail Qemali, princ Vidi, Turhan Pasha, Esad Pasha, Ahmet Zogu, Fan Noli, Faik Konica etj., historia e tė cilėve nė kohė tė ndryshme ėshtė e mbushur sa me miqėsira e bashkėpunime tė ngushta, aq dhe me konflikte (deri tė armatosura) me njėri-tjetrin, edhe "trashėgimtarėt" e tyre tė politikės sė sotme shqiptare duket se janė nė tė njėjtėn rrugė. Marrėdhėniet plot dritėhije qė kanė mbushur nė kėto 16 vjet tė periudhės postkomuniste, tė gjithė rrugėn nga kanė ecur pothuajse tė gjithė krerėt e politikės shqiptare, si: Nano, Berisha, Meksi, Selami, Meta, Pėllumbi, Dokle, Majko, Rama, Ceka, Gjinushi etj., ngjajnė si dy pika uji me ato tė paraardhėsve tė tyre. Madje, jo vetėm kaq, por edhe tė gjitha ato vepra qė ata kanė bėrė pėr "tė mirėn e popullit", si dhe mbėshtetja e pėrkrahja e madhe dhe e pakursyer, qė populli u ka dhėnė atyre, nuk ka asnjė ndryshim. Kjo gjė shihet qartė dhe konfirmohet mė sė miri edhe po tė shohėsh vetėm atė qė ėshtė pasqyruar nė shtypin e kohės, (qė nga vitet e para tė shekullit tė kaluar e deri nė ditėt e sotme), pėr tė nxjerrė njė konkluzion tė saktė mbi historinė e politikės shqiptare. Pėr t‘i ilustruar kėto qė thamė mė lart, nė kėtė shkrim po botojmė njė artikull editorial tė gazetės "LES DEBATS" ("Bisedimet") tė vitit 1930 (gazetė qė botohej nė Kajro tė Egjiptit nga emigrantėt shqiptarė) tė titulluar: "Cuditemi me popullin", i cili duket sikur ėshtė shkruar sot. Bashkė me kėtė shkrim, qė po e publikojmė tė plotė, po botojmė edhe disa shkrime tė tjera tė marra nga gazeta "Melesini" e vitit 1930, (botohej nė SHBA nga emigrantėt shqiptarė), ku shihen qartė marrėdhėniet qė kanė karakterizuar liderėt e politikės dhe emigracionin shqiptar tė atyre viteve, tė cilat nuk kanė nevojė pėr asnjė koment.

Gazeta "Melesini" e vitit 1930: CUDITEMI ME POPULLIN
Pas njė kryengritje tė gjakwshme, Fan Noli braktisi pushtetin dhe iku pėr nė Itali. Dhe me kėtė Shqipėria merr rekordin tė pėrmbysjeve qeveritare me armė nė dorė. Tani as ajy Meksiku s‘na shkon dot; pėrkundėr do na zilojė se, kur atje shkuan 2-3 vjet qetėsije, nėr ne nė njė mot u bėnė, 2-3 kryengritja!! Bravo na qoftė!! Tani, kėtu lark nuk Cudit nė quhet Nol a Zogu ajy qė organizon gjakderdhjen dhe vėllavrasjen. Na Cudit lehtėsia me tė cilėn populli ndjek pas kėta. Se nė atė i shtyn ideali, egoizma a lakmim i madhėrisė, pėr tė rrokur pushtetin; popullin C‘e shtyn tė vejė tė vritet? Nuk i janė mjaft varfėria dhe mjerimet? Mos kėrkon tė shtojė fatkeqėsinė dhe urinė?
"Populli tė mos bėhet vegėl e politikės"
T‘ish populli mė i zoti tė urdhėrojė vetehnė do mos bėnėsh vegla e Cdo politikani, ura qė tė shkelen mbi kurris tė tij dhe tė shkojnė diplomatėt...Se cila do parti nė fitoftė, ky fitim vjen nga gjaku qė derdhi i mjeri popull. Nga djersa qė i ra, nga ndihma morale dhe lėndore qė dha se pa popullin, do mos kuxonte kurrkush tė bėjė tė tilla lėvizje. Cvillimi i mendimeve duhet bėrė me shkrime, me fjalė dhe jo me mbi vėnė nė plumb tė pushkės a majėn e thikės. Jemi mjaft tė pakė, numerisht, qė tė duam tė pėrparojmė me kėtė sistem. Se, me kėtė mėnyrė, dhe nė u mbushtė no njė ditė, qėllimi i kėtij, a atij, do tė jetė i kotė se Shqipėria e shkretė, do mos ketė mė banorė dhe do tė hyjnė tė huajt tė na sundojnė dhe tė rrinė nė vatrėn tėnė, afėr nėnavet, motrave dhe bijave t‘jona, tė mbetura pa burra qė t‘u mbrojnė nderin! Atėhere na rroftė gazi qė vramė shoqi-shoqin!
"Djemuria tė mos bėjė nga lufta civile"
Djelmuria, shpresa jonė e nesėrme, nė vėnd qė tė marrė anė tuke u sulur, e para, nė sheshet e luftės civile, do bėnte mė mirė tė mbahej pak dhe tė mundohej tė pėrhapte idealet kombėtare nėr popullin pa mėsuar qė tė gatuajė, tė forcojė dhe tė pėrgatite kundėr C‘do intrige tė brendshme dhe nėrhyrje tė jashtėme. Lere tė kuptoje djemuria se programi i‘anmiqėvet tenė ėshtė: Tė haemi me shoku shokun, tė demoralizohen politikanėt tėnė dhe populli, i lodhur i dėshpėruar, nga tė vetėt qė e sundojnė, t‘i hapė krahėt tė huajit, si shpėtimtari, dhe tė kėrkojė atje, prehjen dhe qetėsinė qė s‘i dhanė atdhetarėt. Politika e lakmonjėsvet tė tokės tėnė ėshtė, qė kurdoherė tė jenė dy kundėrshtarė, nė Shqipėri: Ismailit (Ismail Qemalit) i kundrequan (kundėrvunė, shėnimi i redaksisė "Shqip") Esadin dhe kėtij Mbretin...(ėshtė fjala pėr princ Vidin).
Kryeministrat nė luftė ndaj njėri-tjetrit
Si u Cduknė kėta tė tre, fuqia e shtetit zu tė pėrkulet, pa u rrėnjosur, nė duart e Turhanit (Turhan Pashė Pėrmetit, kryeministėr nė vitet 1914-1918), Suljeman Delvinės, Vrionit dhe tė tjerėvet, gjer sa u bė lėvizja e Hasan Prishtinės qė mposhti nė gjak, Ahmed Zogu. Kjo ngjarje dhe mvarajat (ekzekutimet me varje nė litar) qė bėri nė mes tė Tiranės, ngritne kėtė djalosh nė sytė e atyre qė kėrkonin njė burrė tė kuzimshim qė t‘e bėjnė vegėl. Me maskėn e miqve tė Shqipėrisė, e gėnjyen dhe e bėnė organ‘ e tyre. Mirpo miqt‘e tjerė, qė s‘e panė me sy tė mirė animin tė politikės Shqiptare, nxituan tė gjejnė, dhe kėta njė njeri tė tyrin qė t‘e pėrdorin si u vjen mė mirė. Ambicia e Fan Nolit i shėrbeu plotėsisht dhe zunė t‘e frynė, me fjalė, me lajka, me mburja, me para, tėpkė si miqtė e tjerė patne bėrė pėr Ahmed Zogun. Prifti ariu (arriti) tė mbėsojė se ėshtė i dėrguari i Zotit dhe zu tė marrė, nė dorė, tė gjitha ofiqet dhe nderet, qė tė thotė: Unė jam; Dhespot, Eksarh i Shqipėrisė, Ministėr, Kryeministėr dhe Kėshill i Naltė! D.m.th. Vetė Ali dhe vetė kadi. Vetė vendos dhe vetė vulos! Kur i ardhi rradha Zogut, dashi dhe ky t‘imitojė me mė lart dhe u bė Kryetar i Republikės Shqiptare!
"Politika qė mbushi rrugėt me gjak"
Nuk kritikojmė as njėrin dhe as tjetrin, se kėtė lozėn lodrėn e tyre dhe, mundet, pa ditur, u bėnė veglat e miqve qė dėshirojnė copėtimin e Shqipėrisė; por do na jepet lejen tė mendohemi qė, ky a ajy, nė ishin mė patriotė, sa t‘i japin dėrmėn shtetit, dhe tė mbushin rrugėt e Krumės dhe Shkodrės me gjak, limanet e Durrėsit dhe tė Vlorės me tė arratisur dhe burget e Tiranės me djelmosha qė patriotizme e sinqertė dhe gjak nzetėsia e moshės, i shtyri tė sulen, me kėtė, a po me atė parti, nėnė flamur tė Shqipėrisė, me qėllim qė t‘i shėrbejnė atdheut vet; sa tė bėjnė kėto qė tė ngjinjen (njihen) meritė vetjake; po tė ishin mė patriotė politikanėt tėnė do tė mėndoheshin si tė pėrmirėsojnė gjendjen e popullit, tė bėjnė rrugė, tė hapen shkolla, t‘ujdisin limanet dhe tė lumtėsojnė vėndin qė tė mos rėnkojė i gjunjosur nėn vėrgjitė e shumta dhe taksat doganave qė janė 1000 pėr 100, dhe tė mos mallkojė ditėn qė u lint...Shqipėtar. (Gazeta "LES DEBATS".Kairo, 15 shkurt 1925)
Gazeta "Melesini": "Konica, njė kryevagabond dhe aventurier i famshėm"
Ku e shpuri "Vatrėn" Faik Konitza (titulli i shkrimit). Pranė patriotėve tė ndershėm qė janė pėrpjekur pėr Shqipėri, tė shtytur nga instikti i atdhedashjes, qysh nė fillim janė shėnuar edhe disa vagabondė, tė cilėt duke e bėrė mjeshtėri patriotismėn, kanė dashur dhe gjer nė njė pikė kanė mundur, tė rehin (rrahin) t‘anė dhe tė huaj e tė sigurojnė, nė kėtė mėnyrė njė jetė luksoze nėpėr metropollat e huaja. Syresh m‘i famshmi ėsht, sigurisht, Faik Bej Konitza. I pajisur me tė gjithė cilėsirat qė i duhen njė aventurieri tė math, pasi nxori nė mezat (nė ankand, pėr ta shitur) mė shumė herė kurorėn e Shqipėrisė, pasi zhveshi gjithė princat naivė q‘i duall pėrpara, pasi ropi vite me rradhė "argatėt e Amerikės", duke u shitur ideologji dhe patriotismė me kut, (njėsi matėse) pensionuari i vjetėr i buxhetit tė Romės, u emėrua, pėr turp tė Shqipėrisė dhe tė atij qė rri mbi Fronin e Kastriotit-kundra tė Cilit nuk la adjektiv (epitete sharjesh) pa thėnė mė parė-Ministėr Fuqiplot i Mbretnisė Shqiptare nė Uashington. Tė mos besojė kush se qėllimi i kėtij artikulli ėshtė t‘i tregojmė Qeverisė degradimin moral qė ka pėsuar dhe po pėson Shteti ynė duke qenė i pėrfaqėsuar prej kėtij kryevagabondi; jo! Qeveria e di mė mirė se nė Faik Konitzėn dhe megjith kėtė e toleron. Pėrse? Kėtė do tė rezervohemi ta thomi kur tė vijė koha.
"Faik beu shuajti zjarrin e ‘Vatrės‘"
Dora dorės mbi tjetėr pikė duam tė qėndrojmė, Faik Konitza pasi e pėrdori Federatėn vite me rradhė pėr qėllimet e tija personale, kur nuk pati mė nevojė prej saj, kur e Ciku qėllimin dhe u bė "xhinxhellesė", kujtoj se ėshtė mė mirė ta shfarosė "Vatrėn" e ta shuaj krejt zjarrin qė diqte tek ajo nga frika se mos i pėrvėlojė ndonjė ditė duart e ndotura, ato duar tė mėsuara tė marrin Cmimet e ndėrgjegjes sė tij tė pazarepsur nė mėnyrėn mė tė ndyrė. Dhe e shfarosi; mbolli grindjen fetare midis vatranėve, i ndau nė dy gaborre beligjrante dhe u tall me ta, me "argatėt e Amerikės", siC i quan sot, ndonėse ata "argatė", e mbajnė aqe vite me bukė, -u tall me ta si i desh qejfi. Njė letėr nga Bostoni dėrguar fletores "Melesini" nė muajin Prill 1933, dėshmon plotėsisht dekadencėn e Federatės, duke thėnė: "Mėsoni se binaja e "Vatrės" u shit nė mezat (ankand) dhe i mbeti Bankės qė kish befan e parė (aksionet) pėr 16.000 dollarė; Ata qė kishin befan e dytė prej 3.000 dollarėsh dhe shqiptarėt qė kishin befan e tretė prej 2.000 dollarėsh nuk muarėn gjė. Ja derexheja nė tė cilėn e solli brenda nė pak vite, mė tė bukurėn dhe mė tė madhen shoqėri shqiptare. Populli le tė gjykojė dhe... Gurazezėt, nė s‘kanė tjetėr punė, le tė vazhdojnė t‘i ngrehin "osana"-n aventurierit ndėrkombėtar, tė cilin njė fat i shtrembėr dhe buadallallėku ynė, e ngritnė nė pozitė, Ministėr Fuqiplotė.
"Pėr shuarjen e ‘Vatrės‘ faj kanė dhe shqiptarėt"
Shėnimi i "Melesinit": Nė Ckatėrrimin e "Vatrės", njė pjesė e fajt i‘ bje Faikut dhe tjetra pjesė u bje Shqiptarėve, tė cilėt nė raste tė trumbullta nukė dinė se Cfarė udhė tė marrin. Mirpo qė "Vatrėn" e prishi Faiku, po Federatėn Bijt e Shqipėrisė kush e prishi? "Immigrantin" kush e mbylli, Faiku apo Shqiptarėt vetė? Faiku u thotė Shqiptarėve tė mos dėrgojnė pajtimet "Melesinit" po ta marrin badjava pėr shtatė muaj? E vėrteta ėshtė qė Shqiptarėt vetė i lėnė Institutat e tyre tė gremisen. Po edhe sikur t‘i kėshillojė Faiku tė kundėrtėn, kush e dėgjon?
"Flamuri kombėtar nė ankand"
Njė person, me nėnshkrimin G.N.P., ca javė tė shkuara shkrojti nė "Dielli" mbi Cėshtjen e Flamurit Kombėtar qė gjoja sikur Kryekisha Shėn Gjergji, e paskėsh nxjerrė nė "ankan" ditėn e Ujit tė Bekuar, dhe qė nuk e paskesh kremtuar Ditėn e Flamurit si dhe nė vitet e kaluara. Kėtij personi qė fshihet prapa gardhit, neve munt t‘i themi kėto qė pasojnė, dhe pėr tė tjerat le t‘i pėrgjigjen atdhetarėt qė munt ta njohin ose munt ta dinė sigurisht se cili ėshtė. G.N.P. je i gabuar kur thua se Kryekisha Shėn Gjergj e fėlliqi Flamurin Kombėtar kur e nxorri nė "ankan" qė tė pėrdorim fjalėn tėnde. Nuk e nxorri nė "ankan" po e nxorri ashtu si e ka nxjerrė mot pėr mot, me nderim dhe lavdėrim, dhe ca mė shumė ca qė e shėnjtėron se e barabit (barazon) me ngritjen e shėnjtėorėvet, tė cilėt ajo Kishė i lut dhe i kremton, dhe ca mė tepėr se Flamuri ėshtė m‘i pari qė prifti e ngre, sipas zakonit fetar tė Kishės Orthodokse qė e bėjnė nė ditėt e Ujit tė Bekuar. Sa pėr moskremtimin e Ditės sė Flamurit, e solli rasti i lik qė Qeveria Shqiptare nuk gjeti dot njerės tė zot tė dėrgontej si zyrtarė tė saj nė Amerikė. As ministri dhe as konsulli s‘kanė dalė tė flasin nė pėr kollonitė ose dhe nėpėr Institutat Kombėtarė, pėr shembull si Kisha, Klube, etj, qė tė sjellin njė afėrim. Po nė vent tė bashkimit ata mbjellin pėrCarje duke mos dhėnė pasaporta atyre qė dėshirojnė tė bėjnė njė vizitė nė Atdhen‘ e tyre etj, qė t‘i tregojnė qeverisė se gjoja kanė punė tė madhe dyk e "luftuar kundėrshtarėt e qeveris, Fanolistėt", etj. Zyrtarėt e Kryekishės Shėn Gjergji e dinin fare mirė se asnjė shqiptar nuk do tė vinte t‘a kremtontej dhe harxhet e mundimet do tė vinin mė kot. As ti nuk do tė kishe vajtur. Duam t‘ju bėjmė njė pyetje. Pėrse s‘bėn qarjen tėndė nė mbledhjen e Kishės? Apo s‘je antar i Saj? Kur tė vinj bashkimi nė mes tė Shqiptarėve tė Amerikės, atėhere do t‘i shikosh Kishėt, Shoqėritė dhe Klubet qė ta kremtojėn Ditėn e Flamurit Madhėshtisht. Por bashkimi do tė vinjė kur tė kemi nė mes t‘onė zyrtarė tė zot qė dinė detyrėn e tyre. Kėta tė sotmit e dinė fare mirė qė Imzot Noli adhurohet, jo vetėm nė Amerikė, po edhe aqė shumė nė Shqipėri, dhe pallavrat e tyre as qė munt t‘i cėnojnė dot veprat e pavdekura tė Imzot Nolit. Po duke kundėrshtuar Imzot Nolin, politikėrisht dhe ndryshe, pandehin se i bėjnė shėrbim Cėshtjes Shqiptare kėtu nė Amerikė.
Akroballiqet e Faik Konicės nė Amerikė
Shqiptarėt e Amerikės dėshirojnė bashkim, po bashkim me kuptim dhe jo si i teket Faikut, dhe tė dy shokėt e tij qė tė hidhemi kėtej dhe tė bredhim andej, sikur bėri Faiku kur ishte kryetar i "Vatrės", qė: e luftoj dhe e shau Zogun sė bashku em Vatranėt dhe mė nė funt, pa i pyetur dhe nė mėnyra nėnrrogosta, bėri njė marrėveshje me Zogun. Fajin e kanė tė tillėt dhe jo Shqiptarėt e Amerikės, qė edhe sot edhe mot e dashurojnė dhe adhurojnė Flamurin Dykrenor tė Skėnderbeut. Me qė ti me shkrimet tėnde do tė tregohesh si patriot i math, tė themi tė na rrėfesh emrin tėnt qė tė shikojmė se C‘ke bėrė nė kohėn qė Shqipėria ish nė mėshirėn armiqve. Apo i bėn me sy nonjė pozite tė majme.
Polemika e editorit tė "Dielli"-t me z. Cekrezi
Editor i "Diellit" me njė kryeartikull tė gjatė atakonte Zotin Chekrez, se gjoja Chekrezi ka mbajtur njė fjalė nė shkollėn Teknike nė Tiranė dhe paska thėnė se Faiku nuk ėshtė fillonjėsi i "Vatrės". Neve nuk kemi qėllim qė t‘a mprojmė ose qė ta kritikojmė Chekrezin, duam vetėm t‘i heqim vėrejtjen editorit tė "Diellit", qė kėrkon aqė shumė "paqen dhe bashkimin" dhe "bindje tek lartmadhėsi e tij". E para Chekrezi ėshtė i "ngarkuar me punė tė larta tė shtetit". Pra, pėrse editori i famėshėm nuk i bindet Urdhėrit tė "dorės sė hekurt"? Apo tė binden tė tjerėt dhe jo ay? E dyta thotė dhe kėto: "Kur tė botohen arshivat e "Vatrės", nė formė libri, atėhere do tė shohin shqiptarėt historinė e vėrtetė tė "Vatrės‘". Pėrgjigjja jonė ėshtė: Arshivat e "Vatrės", pėr tė cilat flet Zoti Editor, janė shtypur njėherė nė 1918, dhe nuk ėshtė nevoja tė rishtypen. Nė arshivat e "Vatrės", gjenden kėto qė pasojnė: "Ideja e bashkimit tė shoqėrisė shqiptare tė Amerikės ishte e vjetėr. U-bisedua disa herė po nuk u vu nė punė. Mė 24 dhjetor 1911, nė Boston, pas thirrjes sė shoqėrisė BESA-BESĖN, nėn chairmanė e z. Kristo Floqi, redaktorit tė "Dielli", njė mbledhje nė Rathbo Hall, 722 Washington Street, ku u bisedua gjėr e gjatė Cėshtja e bashkimit tė shoqėrive. Mė nė fundt, propozimi i zotit, Marko Adams, vendos tė zgjidhet njė Komitet prej ZZ Faik Bej Konitza, At Fan Noli, Kristo Floqi dhe Paskal Aleksi, tė cilėt tė kujdesen pėr kėtė punė. Nė mbledhjen e parė tė Komitetit Organizator, u zgjodh pėr sekretar At Fan Noli dhe iu la barra tė nga njė letėr gjithė Shoqėrive dhe kollonive shqiptare dhe t‘u Cpjegonjė nevojėn e bashkimit. Nė mbledhjen e 31 Marsit, ishin mbledhur Komisjoni Organizator dhe Delegatėt e Shoqėrive tė ndryshme, u emėrua shoqėria me emrin VATRA. Mė 28 prill bashkim i shoqėrive mori funt, u emėrua pleqėsi e pėrkohėshme me kėta zotėrinj: Sekretar At Fan Noli, Arkėtar Lambi Chikozi, menaxher i "Diellit", zoti Kristo Kirika. Ju ra pėr tė filluar degė tė "Vatrės" Faik Konitzės, At fan Nolit, Kristo Floqit. Komisjoni i Betimit ish: At Fan Noli, Kristo Floqi, Faik Konitza, dhe Paskal Aleksi. Delegatė ishin: Kristo Kirka, Lambi Chikozi, Elia Tromara dhe Kosta Vasili.
"Cekrezit i binin erė kėmbėt"
Zoti Chekrezi ka qenė redaktor‘ i "Diellit" qė nė 10 Nėntor 1914, gjer mė 20 Dhjetor 1915; kontrollor i "Vatrės‘ 1915-1916; delegat i Kuvendit 1917; editor i Revistės Adriatike, dhe pėrfaqėsonjės nė Uashington. Sa pėr ato qė thotė editor i "Diellit‘, se Chekrezit i binin erė kėmbėt, ajo ėshtė njė Cėshtje qė nuk n‘a pėrket. Nuk ėshtė Cudi qė zoti Chekrez, me qė merr rrogė tė mirė tani, kur tė kthehet zoti Editor nė Shqipėri, ta marrė me rrogė e ta mbaronjė atė punė. Shpresojmė se kėto do t‘a lethėsojnė luftėn e editorit me Zotin Chekrez i cili nuk do tė ketė nge tė merret mė. (Gazeta "Melesini", WORCESTER, MASS, Maj 1930)



Historia
Letra e dėrguar nė Departamentin e Shtetit nė vitin 1943

Noli: Vetėm Zogu mund ta shpėtojė Shqipėrinė

Historia e marrėdhėnieve tė Fan Nolit me Ahmet Zogun ėshtė e mbushur me plot zigzage nė udhėn e tyre tė gjatė. Dikur, nė fillimin e viteve ‘20, ata ishin bashkė nė Partinė Popullore, deputet tė tė njėjtit grup parlamentar, pas zgjedhjeve tė para tė prillit 1921 dhe bėnin pjesė nė njė kabinet: Noli si ministėr i Jashtėm dhe Zogu si ministėr i Brendshėm. Por miqėsia dhe marrėdhėniet e tyre tė ngushta nuk do tė zgjasnin shumė. Krisjet erdhėn duke u zmadhuar sė tepėrmi dhe ato Cuan nė prishjen pėrfundimtare nė qershorin e vitit 1924, kur Noli udhėhoqi kryengritjen e armatosur (nė historiografinė komuniste njihet si: Revolucioni Demokratiko-Borgjez i Qershorit), e cila rrėzoi qeverinė e Shefqet Vėrlacit, ku Zogu, qė mbante postin e ministrit tė Brendshėm, u arratis nė Jugosllavi. Qė nga ajo kohė, ata u deklaruan armiq tė betuar me njėri-tjetrin dhe qeveria e Nolit e dėnoi me vdekje (nė mungesė) Zogun. Por pas gjashtė muajsh, Zogu u rikthye nė pushtet dhe ishte radha e Nolit qė tė arratisej jashtė Shqipėrisė. Qeveria e Kryeministrit Ahmet Zogu fillimisht e dėnoi me vdekje Nolin, por ai dėnim u zbut me 101 vjet burg nė amnistinė e pėrgjithshme qė bėri Zogu nė vitin 1926. Qė nga ajo kohė e deri nė prillin e 1939-ės, qė Zogu qėndroi nė pushtet, marrėdhėniet nė mes tyre vazhduan tė ishin tė tensionuara. Ndėrsa Noli e atakonte vazhdimisht nė shtyp e kudo regjimin e Zogut dhe personalisht Mbretin ("C‘qe ky shyqyr kėsmet, qė pamė hallvaxhiun Mbret", poezia e Nolit, "Marshi i Barabait"), Zogu nuk iu pėrgjigj kurrė atij dhe tė gjithė kundėrshtarėve tė tjerė politikė. Por pas viteve ‘40, Noli reflektoi nė qėndrimin qė kishte mbajtur prej vitesh ndaj Mbretit Zog. Madje, nė njė letėr tė gjatė qė Imzot Noli i dėrgoi Departamentit tė Shtetit, (nė ditėt nė vazhdim kjo letėr do publikohet nė faqet e gazetės "Shqip"), ai i sugjeronte qeverisė amerikane qė tė ndihmonte dhe tė pėrkrahte Mbretin Zog, duke e rikthyer atė nė pushtet, pasi vetėm Zogu mund ta shpėtonte Shqipėrinė nga pushtimi fashist italian. Qė nga ajo kohė e deri sa ata u ndanė nga kjo jetė, nuk patėn mė kontradikta dhe sulme ndaj njėri-tjetrit. Tė njėjtėn gjė bėri edhe Konica, i cili nga njė kundėrshtar i rreptė politik i Zogut, pranoi postin e ministrit Fuqiplotė tė Shqipėrisė nė SHBA dhe nuk e ngacmoi mė Zogun. Kjo gjė pat sjellė reagimin dhe mėrinė e Nolit, i cili nė atė kohė shkruante: "Ky Faiku faqen ndėrron, dje shante sot lėvdon".


Precedenti
Marrėdhėniet e tyre: miqėsira, bashkėpunime dhe konflikte

Berisha, Nano, Rama, nė rrugėn e paraardhėsve tė tyre

Historia e marrėdhėnieve tė liderėve tė politikės shqiptare dhe krerėve tė shtetit tonė, duket se ėshtė e destinuar tė pėrsėritet pikė pėr pikė nė tė gjithė udhėn e saj. Ashtu si dikur, nė kohė tė ndryshme, Ismail Qemali, princ Vidi, Turhan Pasha, Esad Pasha, Ahmet Zogu, Fan Noli, Faik Konica, etj politikanė e burra shtetit qė kanė qeverisur kėtė vėnd, bashkėpunonin ngushtė me njėri- tjetrin pėr t‘u armiqėsuar mė pas pėr vdekje ndėrmjet tyre, edhe "trashėgimtarėt" e tyre, Nano, Berisha, Rama, Majko, Meta, Gjinushi, Ceka etj., duket se janė nė tė njėjtėn rrugė. Janė tė njohura tashmė marrėdhėniet e ngushta tė Edi Ramės me liderėt kryesorė tė Partisė Demokratike nė fillimet e viteve ‘90, kur Rama nga tribunat e PD-sė kėrkonte me insistim sulme radikale jo vetėm ndaj komunistėve tė pėrfaqėsuar nga Ramiz Alia, por edhe ndaj Partisė Socialiste, qė konsideroheshin si pasardhėsit e tyre. Nė vitet qė pasuan, Rama u tėrhoq nga ato qėndrime, duke u armiqėsuar me PD-nė dhe duke qenė njė nga kritikėt mė tė ashpėr tė qeverisjes sė saj. Pas ardhjes sė socialistėve nė pushtet nė 1997-ėn, Rama pranoi postin e Ministrit tė Kulturės nė kabinetin "Nano", duke u bėrė njė nga mbėshtetėsit kryesorė tė tij dhe armiku mė i madh i Berishės. Por miqėsia me Nanon nuk do tė zgjaste shumė dhe ajo do tė kalonte nė njė rrugė plot zigzage, edhe pse ata vazhdojnė tė jenė nė tė njėjtėn llogore partiake. Ndėrsa Rama (tashmė kreu i socialistėve), vazhdon tė mbajė tė njėjtėn linjė nė marrėdhėniet me Berishėn, kurse te Nano duket se diCka ka ndryshuar. Takimi i tyre i para ca ditėve e tregon mė sė miri kėtė gjė, e cila as mė shumė dhe as mė pak, ėshtė njė rrugė nėpėr tė cilėn kanė kaluar pothuaj tė gjithė liderėt e politikės shqiptare dhe burrat qė kanė qeverisur kėtė vend qė nga krijimi i shtetit tė Arbrit.

 

21/01/2007© Gazeta Shqip http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=10696

Skenderbeu dhe Vatikani

Marrėdhėniet e Skėnderbeut me Vatikanin janė pasqyrė e njė prej aspekteve mė tė rėndėsishme tė personalitetit tė tij prej burri shteti dhe diplomati. Duke qenė se Selia e Shenjtė nė Mesjetė ishte pushteti qendror i Evropės dhe ushtronte autoritetin e saj si mbi aspektet fetare tė banorėve tė Evropės, ashtu edhe mbi tė gjitha aspektet e tjera tė jetės sė tyre, ishte menēuri nga ana e Skėnderbeut qė tė pėrpiqej tė fitonte vėmendjen e Vatikanit dhe ta pėrdorte kėtė vėmendje pėr qėllimet e tij.

Nėse do tė pėrpiqemi qė tė kuptojmė mirė kėto marrėdhėnie tė Skėnderbeut me Vatikanin, duhet t‘i marrim nė konsideratė ato nė tė gjitha nivelet dhe nė tė gjithė plotėsinė e tyre, gjė qė do tė ishte njė sipėrmarrje shumė e veēantė, por edhe shumė e madhe. Nė kėtė shkrim bėhet njė pėrpjekje pėr tė cekur disa nga nivelet mė tė rėndėsishme tė kėtyre marrėdhėnieve, kryesisht duke u pėrqendruar mbi dokumente arkivore, qė sot gjenden nė Arkivin Sekret tė Vatikanit, njė pjesė e mirė e tė cilave nuk janė botuar asnjėherė.

Qysh nė fillim duhet theksuar qė marrėdhėniet midis Skėnderbeut dhe Selisė sė Shenjtė u ndėrtuan mbi bazėn e njė interesi tė ndėrsjellė, si nga ana e Skėnderbeut ashtu edhe nga ana e Selisė sė Shenjtė, interesa kėto qė erdhėn duke u forcuar me kalimin e kohės dhe me rritjen e famės sė Skėnderbeut si strateg nė luftėn kundėr osmanėve. Ishte dėshtimi i kryqėzatės sė Varnės (1443-1444) e mbėshtetur nga papati dhe e udhėhequr nga Vladislavi III, mbreti polak qė nė ato kohė ishte bėrė edhe mbreti i Hungarisė, nga Janosh Hunyadi, figurė kryesore e oborrit mbretėror hungarez qė sundonte Transilvaninė dhe Gjergj Brankoviqi, qė pas pushtimit turk tė Serbisė ishte strehuar nė Hungari, ai qė e bėri papatin qė tė kthente tėrė vėmendjen e tij nga Skėnderbeu, i cili me qėndresėn e pandėrprerė nė territoret shqiptare ndezi pėrsėri shkėndijat e shpresės pėr papatin dhe pengimin e depėrtimit otoman nė Evropėn Perėndimore.

Megjithatė, qė Skėnderbeu tė fitonte plotėsisht besimin e Selisė sė Shenjtė iu desh kohė dhe shumė fitore kundėr turqve. Atij iu desh jo vetėm qė ta ēonte ushtrinė e vet nga fitorja nė fitore, por edhe tė demonstronte qė ishte serioz nė sipėrmarrjet e tij kundėr turqve dhe qė do tė luftonte si njė princ i krishterė kundėr jobesimtarėve. Papėt Eugjen IV (1431-1447) dhe Nikolla V (1447-1455) e afruan mjaft Skėnderbeun, por nuk mund tė thuhet qė ata tė vetmen shpresė e kishin tek ai dhe pėr kėtė arsye ta pėrqendronin tė gjithė vėmendjen e tyre pėr luftėn kundėr otomanėve te ai. Ata e kishin tė pėrqendruar vėmendjen e tyre edhe te Hungaria dhe Kostandinopoja, qė mbanin barrėn kryesore tė luftės sė krishterimit kundėr jobesimtarėve, ndėrkohė qė me Papėn Kalisti III (1455-1458), sidomos nė fund tė pontifikatit tė tij, vėmendja e papatit ndaj Shqipėrisė rritet, pėr tė arritur kulmin me Papėn Piu II (1458-1464), i cili e konsideronte Skėnderbeun si komandant tė ushtrisė sė krishterė kundėr turqve.

Qė nė fillim tė fushatės sė tij antiosmane, Skėnderbeu tregon qartė qė po kėrkonte njė orientim perėndimor-katolik. Nuk ishte rastėsi qė pėrpjekjet e para pėr bashkim tė princėrve shqiptarė ndodhėn pikėrisht nė njė katedrale tė ritit katolik. Fan Noli pohon qė Kuvendi i Lezhės (2 mars 1444), nė tė cilin Skėnderbeu thirri tė gjithė princat shqiptarė dhe ata tė vendeve fqinjė, nuk u mblodh rastėsisht nė njė katedrale: me anė tė kėtij veprimi Skėnderbeu po dėshmonte qė kisha katolike, institucionet dhe klerikėt e saj, do tė ishin ata qė do tė shėrbenin si bazė nė misionin e tij kundėr turqve. Koha e mėtejshme tregon sesa tė vėrteta ishin kėto plane. Kisha katolike kishte luajtur dhe do tė vazhdonte tė luante jo vetėm njė rol tė rėndėsishėm nė luftėn kundėr turqve, por edhe nė realizimin e idesė sė bashkimit tė princėrve fetarė dhe tė koalicioneve efektive si pjesė pėrbėrėse tė njė plani lufte kundėr infideles.

Meqenėse marrėdhėniet e Gj. K. Skėnderbeut me Selinė e Shenjtė kishin filluar qė herėt dhe patėn njė vazhdimėsi tė pandėrprerė gjer nė fund tė jetės sė Skėnderbeut, mund tė flasim pa frikė edhe pėr rrugė diplomatike tė konsoliduara midis tyre. Pėrfaqėsuesit e Kishės Katolike ishin vazhdimisht tė ngarkuar me shėrbime ndėrmjetėsuese midis Vatikanit, fisnikėve shqiptarė dhe fuqive tė tjera tė Evropės sė asaj kohe.

Mė 27 shkurt 1451, ambasadori i Skėnderbeut, Gjon Gazuli, e informoi Papėn Kalist V pėr situatėn e vėshtirė nė tė cilėn ndodhej Skėnderbeu. Kjo situatė nuk ishte krijuar vetėm si rrjedhojė e sulmeve tė turqve, por edhe pėr shkak tė mungesės sė financave pėr tė vazhduar luftėn kundėr turqve. Pėr shkak tė kėsaj situate, nė tė cilėn ndodhej Skėnderbeu, Gjon Gazuli ishte nisur pėr nė Raguzė (Dubrovnikun e sotėm), ku mundi tė merrte ndihmė financiare, vetėm pasi paraqiti atje letrat papnore qė kishte marrė nga Papa Nikolla V. Nė kėto letra, Papa i kėrkonte Republikės sė Raguzės qė tė ndihmonte fuqishėm Skėnderbeun.

Zyrtarisht dhe tė pėrhershėm si ambasador tė dėrguar pranė Selisė sė Shenjtė, funksioni i tė cilit ishte dorėzimi i letėrkredencialeve tė Skėnderbeut te Papa Piu II, kemi Martin Muzaka, njė pinjoll i shquar i familjes Muzaka. Mė 29 tetor 1459, pasi ka marrė njė relacion nga Martin Muzaka, ambasadori i tij pranė Piut II, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, i prezanton kryeipeshkvit Pal Engjėlli tė Durrėsit, e tė rajonit ilirik, Biaxhon, prior tė Dominikanėve tė Konventit tė Shkodrės, orator e nunc apostolik nė Shqipėri.

Kisha Katolike e Shqipėrisė dhe sidomos Pal Engjėlli luajtėn njė rol shumė tė rėndėsishėm nė vitet ‘60 tė shekullit XV pėr pėrkrahjen ekonomike dhe politike tė Skėnderbeut. Qė prej vitit 1465, kryeipeshkvi i Durrėsit, Pal Engjėlli, ishte ambasadori kryesor i Skėnderbeut nė marrėdhėniet diplomatike me Selinė e Shenjtė. Ai konsiderohet madje edhe si njė ndėr princat klerikė mė tė rėndėsishėm tė tė gjithė Ballkanit tė shekullit XV, sepse ishte nė shėrbim tė planeve kryqtare tė Papės Piu II, i cili fushatat kundėr turqve i ndėrmerrte me gjithė energjinė e mundshme.

Papa Kalisti III, nė njė breve tė tij drejtuar Skėnderbeut, na pėrmend njė tjetėr personalitet kishtar, i cili funksionoi kryesisht si ambasador pėr ēėshtjet midis Skėnderbeut dhe Sinjorisė sė Venedikut: Gjergj Pelinin, abatin e manastirit benediktin tė Shėn Marisė sė Rotecit. Edhe ai ishte i dėrguari diplomatik i Skėnderbeut nė Vatikan dhe anasjelltas. Papa Kalist III na informon qė ai i plotėsonte tė gjitha dėshirat e Skėnderbeut. Duke e lavdėruar nė njė letėr tė 19 shkurtit tė vitit 1461, Papa Piu II thotė pėr Gjergj Pelinin, qė krahas devocionit pėr Kishėn Katolike, ai kishte sakrifikuar jashtėzakonisht shumė edhe pėr Skėnderbeun, sidomos kur e shoqėronte kėtė tė fundit si pėrfaqėsues papnor nė Pulia tė Italisė.

Pėr sa i pėrket zėrit diplomatik tė Selisė sė Shenjtė pranė Skėnderbeut, kemi shumė autoritete kishtare. Ndėr mė tė hershmit qė daton nga 1 prilli i vitit 1444 ėshtė Paganino, ipeshkvi i Ulqinit. Me kėtė datė, Papa Eugjeni IV e konfirmon Paganinon, ipeshkvin e Ulqinit nė autoritetin dhe postin e nuncit tė Selisė sė Shenjtė pėr Shqipėri e Dalmaci: pėrkatėsisht pėr trojet shqiptare si, Tivari, Budva, Ulqini, Shasi, Drishti, Pulti, Shkodra dhe Sarda. Pas vdekjes sė Gjergj Pelinit, i tillė kishte qenė nė Shqipėri edhe Giovanni Navarra. Andrea Suma ishte njė tjetėr ambasador i Skėnderbeut dhe pėrfaqėsues i Kurisė papnore pranė Skėnderbeut. Mė 18 mars tė vitit 1452, atė e gjejmė nė Raguzė, ku merr njė shumė prej 4893 dukatė ari pėr Skėnderbeun. Pėr tė tėrhequr para, pra nga Raguza, e cila ishte qendra e financave tė Skėnderbeut, si pėr ato personale ashtu edhe pėr ato tė fushatave kundėr turqve, Skėnderbeu pėrdorte gjithmonė klerikė katolikė.

Marrėdhėniet diplomatike tė Skėnderbeut me Selinė e Shenjtė shfaqen mė tė frytshme pėr sa i pėrket ēėshtjes sė bashkimit tė krerėve shqiptarė rreth Skėnderbeut. Minoriti dhe nunci apostolik, Antonio de Olivetto, ishte porositur prej Papės Nikolla V, qė tė fitonte fisnikėt vendas pėr Skėnderbeun, me qėllim qė ata ta mbėshtesnin atė nė luftėn kundėr turqve.

Njė rast shumė i spikatur ėshtė ai i pajtimit tė gjaqeve midis Skėnderbeut dhe Dukagjinasve. Marrėdhėniet midis Skėnderbeut dhe Dukagjinasve ishin ashpėrsuar veēanėrisht nė vitin 1450, kur rezultuan nė luftime tė vogla. Nė po atė vit, disa anėtarė tė familjes sė Dukagjinit duket se kanė ndihmuar fushatėn osmane dhe si rezultat rriten pronat e tyre tokėsore. Selia e Shenjtė filloi ndėrhyrjet pėr pajtimin e Skėnderbeut me Dukagjinasit nė vitin 1452. Mė 13 gusht 1452, Papa Nikolla V emėron Pal Dushin (Paolo Dussus), ipeshkvin e Drishtit, nunc dhe mediator tė paqes midis Gjergj Kastriotit Skėnderbeut dhe Palit e Nikollė Dukagjinit. Dhe nė tė vėrtetė, paqja u pėrfundua, edhe pse gati dy vjet mė vonė, nė vitin 1454, gjė qė tregon se sa serioze ishin kėto kontradikta.

Megjithatė, paqja midis Skėnderbeut dhe dukagjinasve nuk zgjati shumė. Mė 10 shkurt tė vitit 1459 ishte Papa Piu II ai qė i drejtohet me njė bulė kryeipeshkėve tė Durrėsit e tė Tivarit dhe sufraganėve tė tyre, nė lidhje me kundėrshtimet e dukagjinasve, nė atė kohė aleatė tė turqve "kundėr popullsive katolike, kundėr Selisė sė Shenjtė dhe veēanėrisht kundėr birit tė shquar, burrit fisnik Gjergj Kastrioti i ashtuquajtur Skėnderbeg, zot i Shqipėrisė". Papės Piu II iu desh tė pėrdorte autoritetin e tij apostolik pėr kėtė rast: i kėrcėnoi dukagjinasit me shkishėrim, nėse ata do tė vazhdonin kundėrshtimet e tyre. Pėrveē kėsaj, Pal Engjėlli u tregua njė mediator i shkėlqyer kur arriti tė shmangte luftėn midis tė dy palėve shqiptare.

Njė tjetėr rast pėr intervenimin apostolik shfaqet nė vitet 1463-1464, kur Skėnderbeu dhe dukagjinasit kishin marrė njė qėndrim neutral pėrkundrejt osmanėve. Duke qenė se po bėheshin plane sulmi tė tė krishterėve kundėr turqve nėn udhėheqjen e Papės Piu II, Papa Piu II i donte edhe Skėnderbeun dhe dukagjinasit aktivė nė kėtė fushatė dhe ia arriti qė t‘i tėrhiqte ata nė anėn antiosmane.

Nė kėtė kohė, nė tė gjithė Ballkanin Jugor vepronte edhe Eugen Suma, i cili ishte emėruar nga Papa Nikolla V si nunc dhe komisar pėr kėtė rajon. Ai predikonte jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė Bullgari dhe nė Rasha (Serbi). Papa Nikolla V e ngriti nė postin e ministrit provincial tė franēeskanėve dhe sė fundi i ngarkoi atij edhe postin e inkuizitorit nė luftėn kundėr heretizmit nė kėto territore. Eugen Suma ishte njė ndėr predikuesit kryesorė nė Shqipėri e nė Ballkanin Jugor pėr tė pėrkrahur Skėnderbeun nė luftėrat e tij antiosmane.


Mbėshtetja financiare e Selisė sė Shenjtė pėr Skėnderbeun

Voigt dhe Fallmerayer thonė se papėt e ndihmuan Skėnderbeun vetėm me bekime apostolike dhe me ligjėrata panegjirike, zėra kėto qė gjejnė jehonė tė fuqishme edhe sot e kėsaj dite nė historiografi, por Noli e hedh poshtė kėtė gjė, duke pohuar qė papėt "e ndihmuan Skėnderbeun me tė holla tingėlluese qė arrinin nė mijėra dukatė ari tė thesarit papal" dhe se "shumat e parave qė ata i dhanė ishin nė ēdo rast mė tė mėdha se ato tė ēdo shteti tjetėr tė veēantė". "Dhuratave tė tyre - vazhdon Noli - duhet t‘u shtohen edhe fondet e mbledhura nga legatėt e papėve si brenda nė Shqipėri, ashtu edhe pėrjashta, veēanėrisht nė Dalmaci, pėr kryqėzanėn e Skėnderbeut". E, nė fakt, pėr kėtė kemi shumė dokumente arkivore, disa prej tė cilave do t‘i pėrmendim mė poshtė.

Mė 19 shkurt tė vitit 1447, nėpėrmjet njė bule, Papa Nikolla V u jep indulgentia pleniaria tė gjithė atyre (individė apo fuqi politike evropiane qofshin ato) qė do tė ndihmonin Gjergj Kastriotin Skėnderbeun me para. Nėse mbajmė parasysh qė indulgjencat luanin njė rol shumė tė rėndėsishėm nė jetėn e besimtarit tė asaj kohe dhe qė ishin njė ndėr motorėt kryesorė qė kisha pėrdorte pėr tė bėrė para, atėherė dhėnia e indulgjencave tė plota, sipas sė cilės faleshin mėkatet pėr gjithė jetėn dhe qė vlente pėr tė gjitha llojet e mėkatet, pėr tė gjithė ata qė ndihmonin Skėnderbeun me para ishte njė ndihmė e konsiderueshme ekonomike pėr tė. Ndihma tė tilla tė tėrthorta ekonomike, Selia e Shenjtė i dha Skėnderbeut edhe nė raste tė tjera. Mė 15 shtator 1457, Papa Kalisti III i plotėson dėshirėn Skėnderbeut, duke lėshuar njė indulgjencė pėr ata qė do tė bėjnė donacione pėr rikonstruktimin e kishės sė Shėn Nikollės nė Lezhė, tempull antik, qė nė atė epokė ishte nė rrėnim. Pas vdekjes, Skėnderbeu u varros nė kėtė kishė. Tė tjera indulgjenca iu dhanė edhe nė vitin e shenjtė, 1450. Nė kėtė vit, Gjon Gazuli ishte personaliteti mė i rėndėsishėm, pėrgjegjės pėr mbledhjen e financave qė Kuria ia kishte akorduar Skėnderbeut.

Nė lidhje me tė dhjetat e mbledhura pėr fushatat, taksė qė nė vitin 1457 u mblodh nė tė gjithė Dalmacinė, paratė u ndanė midis Hungarisė, Bosnjės dhe Skėnderbeut. Mė 17 shtator tė vitit 1457, Papa Kalisti III i dėrgon njė breve kardinalit tė S. Angelo-s, duke i kėrkuar udhėzime pėr tė shpėrndarė tė dhjetat e mbledhura pėr kryqėzatat nė Dalmaci midis mbretit tė Hungarisė, Bosnjės, dhe Skėnderbeut. Mė 17 shtator tė vitit 1457, Papa Kalist III i drejton njė breve Skėnderbeut, ku siē e thamė i flet kryesisht qė abati Pellini i kishte plotėsuar tė gjitha dėshirat e tij, por nė kėtė breve Papa Kalisti III i komunikon gjithashtu Skėnderbeut keqardhjen e tij pėr vdekjen e ipeshkvit tė Krujės, qė kishte qenė nunc dhe kolektor pontifik nė Shqipėri. Nė vend tė tij, Papa kishte dėrguar njė komisar tė ri nė Shqipėri, Giovanni Navarrėn, pėr tė rikuperuar tė gjitha shumat e mbledhura nga ipeshkvi i sipėrpėrmendur dhe nga kolektorėt e subkolektorėt e tjerė pėr kryqėzatėn. Giovanni Navarra do tė kujdesej gjithashtu qė ndarja e tė dhjetave tė bėhej ashtu si duhej.

Mė 20 shtator tė vitit 1457, Papa Kalist III i komunikon dogjit tė Venedikut, Francesco Foscari, qė kishte nisur komisarin e tij, Giovanni Navarrėn, dhe ēdo shumė parash e mbledhur nga Raguza e nė qytete tė tjera tė Dalmacisė nė favor tė Selisė sė Shenjtė, tė ndahej nė mėnyrė tė barabartė midis mbretit tė Hungarisė, Bosnjės dhe Skėnderbeut, gjė qė tregon se Shqipėria e vogėl do tė merrte po aq financa sa Mbretėria e Hungarisė, qė jo vetėm ishte shumė mė e madhe gjeografikisht, por kishte qenė edhe shumė mė e konsoliduar nė luftėn kundėr turqve. Pėrveē kėsaj, Papa i kėrkon Dogjit venedikas qė Giovanni Navarri t‘i dorėzojė Skėnderbeut edhe paratė e mbledhura nė Shqipėri, nė vendet qė juridikisht ishin subjekte tė Republikės sė Venedikut.

Mė 6 shkurt tė vitit 1458, Papa Kalisti III i drejton njė breve Gjergj Kastriotit Skėnderbeut, nė tė cilėn e informon qė kishte marrė nga ai ambasadorė qė e kishin informuar pėr situatėn nė Shqipėri. Kalisti III e definon Skėnderbeut si princ tė vėrtetė katolik dhe pėr tė lavdėruar pamposhtmėrinė e tij nė luftė kundėr turqve i dhuron atij 6000 dukatė de camera dhe i shpreh edhe miqėsinė e tij.

Mė 8 shkurt 1458, Papa Kalist III i drejton njė breve mbretit tė Aragonės, nė tė cilėn e informon qė kishte ndėrmend t‘i dėrgonte edhe ndihma tė tjera Skėnderbeut dhe i bėn thirrje atij qė t‘i dėrgonte gjithashtu shuma parash zotit tė Shqipėrisė. Mė 17 qershor tė vitit 1461, sipas instruksioneve tė marra nga Papa Piu II, Dhoma Apostolike i vė nė dispozicion Skėnderbeut 1000 florinj ari.

Pėrveē se me para tė thata, Selia e Shenjtė e ndihmonte Skėnderbeun edhe me forca ushtarake aq sa mundet. Mė 9 qershor tė vitit 1457, Papa Kalist III e siguron Gjergj Kastriotin Skėnderbeun, dominus Albaniae, se do t‘i japė menjėherė njė flotė tė pajisur mirė dhe i premton qė do t‘i dėrgojė tė tjera sa mė shpejt qė tė jetė e mundur. Mė 11 shtator tė vitit 1457, Papa Kalisti III i drejton njė breve Skėnderbeut, nė tė cilėn e lavdėron atė dhe e quan "atleta invitto e propugnatore del nome cristiano". Nė tė njėjtėn kohė, ai gjithashtu i shpreh keqardhje pėr Shqipėrinė e kėrcėnuar nga ushtria e fuqishme turke dhe e siguron Skėnderbeun qė do t‘i vėrė nė dispozicion flotėn e madhe papnore, tė dislokuar nė Orient.

Ėshtė e vėrtetė qė nė vitin 1467, kur Skėnderbeu vajti vetė nė Romė, pėr t‘i kėrkuar ndihmė financiare Papės Pali II, ai nuk mori ndihmėn financiare qė priste. Megjithatė, vetėm njė rast si ky dhe qė ka arsyet e veta, nuk mund tė pėrgjithėsohet nė atė mėnyrė sa tė thuhet Skėnderbeu ka marrė vetėm bekime apostolike dhe mburrje panegjirike nga Selia e Shenjtė.

Ėshtė tashmė njė fakt i njohur, qė politika e papatit ndryshon sipas pikėpamjeve personale tė ēdo pape qė vjen nė krye tė Selisė sė Shenjtė. Kėshtu, Papa Pali II si individ, ndryshe nga papėt e tjerė paraardhės, nuk ėshtė shquar pėr ndonjė mbėshtetje tė madhe ndaj Skėnderbeut. Arsyet janė tė ndryshme, si politiko-ekonomiko, ushtarake dhe diplomatike, nė veēanti ato individuale tė vetė Atit tė Shenjtė, pėrkatėsisht pėrcaktimet e tij pėr luftė, pėr paqe ose pėr njė variant tjetėr tė tretė. Ėshtė pastaj vetė Skėnderbeu, qė nė 1467-ėn ka bėrė midis kardinalėve tė fitojė mė tepėr ajo pjesė qė ishte kundėr tij dhe kundėr luftės, qė tashmė e konsideronin tė pashpresė. Pamja e Skėnderbeut, "njė burrė i varfėr dhe qė i kishte kaluar prej kohės tė 60-at", siē pėrshkruhet nė dokumentet e asaj kohe, me siguri qė nuk ka qenė shumė shpresėdhėnėse pėr kardinalėt, qė, sipas atyre qė kishin dėgjuar, prisnin me siguri qė tė shihnin njė superhero tė pavdekshėm, me tė gjitha karakteristikat e jashtme. Paraqitja e njė plaku, qė edhe sikur tė ishte i suksesshėm nė luftė kundėr turqve gjatė jetės sė tij, kjo pėrsėri nuk ishte shumė shpresėdhėnėse pėr tė ardhmen e krishterimit, pasi dukej qartė qė ai nuk do tė jetonte gjatė, ka qenė ndoshta njė grusht shumė i fortė pėr palėn pėrkrahėse tė kardinalėve. Dhe faktikisht, vdekja e Skėnderbeut njė vit mė vonė i pėrligji veprimet e palėve kundėrshtuese.

Marrėdhėniet diplomatike midis Skėnderbeut dhe Selisė sė Shenjtė, si dhe pėrkrahja financiare e papėve pėr fushatat e Skėnderbeut kundėr turqve, natyrisht qė kishte qėllime politike nė sfond. Kryqėzata kundėr turqve ishin shpallur nga tė gjithė papėt e shekullit XV, por me Papa Piun II, i njohur qė gjatė kardinalatit tė tij si predikues dhe promovues i kryqėzatės dhe qė kishte treguar interes pėr Shqipėrinė e pėr Skėnderbeun qė gjatė asaj kohe, Shqipėria ngrihej nė pėrfytyrimet papnore si njė bazė pėr planet kryqtare dhe Skėnderbeu nė njė udhėheqės tė kryqėzatės sė planifikuar. Kjo duket qartė nė njė dokument tė prillit tė vitit 1463, nė tė cilin Papa Piu II, Republika e Venedikut, si dhe aleatėt e tjerė i kėrkonin Skėnderbeut qė tė nėnshkruante njė marrėveshje me ta pėr luftė kundėr turqve. Pas fitores sė Skėnderbeut nė vitin 1464, Papa Piu II ishte pėrfundimisht i bindur e i vendosur qė Skėnderbeu do tė ishte udhėheqėsi i ushtrisė kryqtare tė krishterė kundėr turqve "tė pabesė". Megjithatė, Papa Piu II vdiq nė Ankona, kur po fillonte kryqėzatėn dhe bashkė me vdekjen e tij vdiqėn edhe idetė e tij.

 


Gazeta Shqiptare - 21/01/2007 : Filmimi i rrallė : Dasmė mbretėrore nė Shqipėrinė e viteve 30

  
Atė mėngjes dimėrak, princesha lėkundej mes ndjesive kundėr shtuese. E lumtur? E trishtuar? Ne prag tė vajit? Kryeneēe? Apo e sofistikuar, veshur me imazhin qė pėlqehej nga gjindja?...E veshur e tėra me tė bardha. Fustani i gjatė dhe elegant, flokėt e modeluar gjithė kujdes, ballin e hapur dhe stolitė fine, dhe mbi tė gjitha velloja e bardhė qė bie deri nė tokė e rrėshqet lehtė, ndėrsa ndjek ecjen plot lėkundje tė princeshės.
...Ėshtė njė nga ditėt e para tė fillimvitit 1936. Pikėrisht 12 janar. Princesha Senije po martohet. Nė krah ka vėllain e saj, mbretin Zog. Njeriu mė i pushtetshėm i kohės, me uniformėn plot zbukurime, me hap tė shtruar e me kapelėn nė duar, mban pėr krahu motrėn e tij veshur nuse. Ndėrsa ecin ngadalė, shoqėruar prej qindra ushtarakėve qė nderojnė solemnisht, pas i shoqėrojnė fėmijė qė mbajnė fustanin e princeshės nuse. Djemtė e vegjėl kanė veshur kostume tė bardha me papijon tė zi, ndėrsa vajzat me fustane tė bardha qė prekin tokėn e flokėt e zbukuruar me lule Pastaj, pamje tė plota nga sheshi i Tiranės, ku qindra njerėz kėrkojnė me vėshtrime princeshėn nuse. S’dihet ēfarė i shtyn mė shumė, kureshtja e kudondodhur e kėtyre rasteve apo nderimi ndaj princeshės e mbretit Zog. Thuhej se ajo ishte mė e dashura e bujarja ndėr gjithė motrat e Zogut. S’linte kurrė rast pa bėrė ndonjė bamirėsi dhe tė gjithė ata qė i kėrkonin ndihmė gjithmonė e merrnin prej saj. Mbase janė aty pikėrisht pėr kėtė, ar pėr tė motrėn, princeshėn Senije. Kamera fikson tavolinat e tejmbushura me ushqime gjithfare, tė ftuarit qė drejtojnė vėshtrimet nga princesha dhe mbreti Zog, veshjet, zbukurimet…
Mbreti dhe princesha janė ulur pranė njėri-tjetrit. Ajo mban kokėn lart dhe vėshtrimin pėrdhe. Ndėrsa mbreti sheh mėnjanė me njė vėshtrim gati tė papėrcaktueshėm.
Mė tej, sėrish pamje jashtė. Njerėz pafund qė vėshtrojnė me kureshtje. Sėrish hyrja e pallatit mbretėror, nė krye tė shkallėve shfaqet mbreti, sėrish i veshur me uniformė, dhe princesha, tashmė pa fustanin e bardhė. Nė krah tė saj njė burrė shtatlartė veshur me shik, me flokėt e krehur pas e me njė palė syza tė dukshme. Ėshtė princi Abid, ndėrsa ecėn bashkė me gruan e tij dhe mbretin Zog, e marrin rrugėn drejt sheshit. Nė dy anėt e rrugės ku ecin, qindra ushtarakė nderojnė me armėt ngritur nė ajėr. Mes tyre, princesha Senije me kostum tė errėt, pallton prej gėzofi e kapelėn nė anė tė kokės. Nė krah tė djathtė tė saj, mbreti Zog, ndėrsa nė tė majtė princ Abid. Komentatori, nė gjuhėn italiane, njofton se nė kėtė moment princesha dhe bashkėshorti i saj po bėhen gati tė nisen drejt Italisė pėr muaj mjalti. Njė makinė e pret ēiftin pak hapa mė tej. Princesha ndalon. Mbreti Zog i mallėngjyer e puth tė motrėn nė ballė. Princi Abid hap derėn e automobilit, e me hapa tė kujdesshėm princesha ngjitet nė makinė. Pėrshėndet me dorė. Pėr njė moment duket e trishtuar. Por pak, vetėm pak sekonda mė vonė, shenja nervozizmi i duken nė portret.
Princi Abid nis tė ngasė automobilin dhe kamera fikson njė grup tė madh vajzash veshur me kostume kombėtare, qė pėrshėndesin ēiftin e sapomartuar.
Kėtu filmimi ndėrpritet. Mė tej? Me siguri, princesha u nis drejt Durrėsit. Pastaj nga Durrėsi nė Bari. Pastaj kthimi nga muaji i mjaltit. Vendosja nė pallatin e caktuar enkas pėr tė, aty ku ėshtė vendosur sot familja mbretėrore… mė tej jeta e pėrditshme e saj, mė studime, kėshillime, bamirėsi, angazhime shoqėrore e politike, deri nė kohėn kur u largua drejt Francės, nė Nice, Kanė, ku edhe vdiq nė mėrgim, me 15 prill 1969 nė moshėn 60-vjeēare, pa lėnė asnjė pasardhės.
Nė Arkivin e Filmit
Filmimet e kėsaj dite janė realizuar nga ndėrmarrja Kinematografike Shqiptare, nė Itali. Viti i prodhimit ėshtė 1936. Janė plot 94.9 metra film, me xhirime bardhė e zi me zė (folės italisht) me titullin “Martesa e princeshės Sanie”.
Kėto janė tė dhėnat e para qė gjejmė nė kartelėn bazė tė filmit nė Arkiv. E pėrmes saj, orientohemi edhe pėr materialet qė gjenden brenda saj. Nė mėnyrė integrale nė kartelė shpjegohet: “Pamje e pėrgjithshme e Tiranės. Nė ceremoninė e dasmės vijnė pėr tė marrė pjesė tė ftuar nė martesėn e princeshės Senie me princin Habib.
Ceremonia e darkės. Nga pallati, Zogu pėrcjell tė motrėn me burrin e saj pėr nė Itali. Vajza tė veshura me kostume kombėtare.”
Nėndrejtori i kėtij Arkivi, Flori Slatina shpjegon se ky filmim ėshtė hedhur nė njė kasetė, bashkė me disa sekuenca nga martesa e Zogut, dhe tjera imazhe nga njė paradė pėr nder tė mbretit. Kėsisoj, ėshtė mė e lehtė t’i shfaqėsh kėto filmime tė hershme, tė cilat i joshin shpesh studiuesit dhe tė interesuarit ndaj kėtyre materialeve tė rralla. Kėto filmime hyjnė nė radhėn e materialeve mė tė hershme dhe mė interesante qė ruhen nė Arkivin e Filmit nė Kinostudio.
Mbi ēiftin e sapomartuar
Atmosferėn e kėsaj dasme e gjejmė edhe nė gazetėn e pėrdishme politike, “Besa”, nė faqen e parė tė sė cilės me shkronja tė mėdha shkruhet: “Gazi na u trashėgoftė…”. Nė dy foto ovale janė princesha e Senije, me veshje elegante e krehur sipas stilit tė kohės, dhe princi Abid. Nė shkrim, shumė detaje nga lidhja e tyre, martesa dhe biografia dhe urime tė shumta, qė nga Parlamenti e deri tek persona tė veēantė. Nė anė tė fotos sė princeshės shėnohet N.S. Mbretnore, princesha Senije, ndėrsa nė foton tjetėr, N.T. Imperiale, prince Abid.
Ndėr tė dhėnat e publikuara ato ditė nė shtypin e kohės mėsojmė se Senije Zogu, njėra prej motrave tė Mbretit Zog, e lindur nė Burgajet, pas tre fėmijėve, dy motrave mė tė mėdha, Adila dhe Nafije dhe mbretit Zog, ishte kėshilltarja mė e afėrt e kėtij tė fundit. Me tė dhėna tė mira intelektuale, ajo e kėshillonte mbretin nė shumė ēėshtje politike. Ishte kryetare e Kryqit tė Kuq nė kohėn kur organizata njohu rritje dhe autoritet.
Asokohe, ministri i Punėve tė Mbrendeshme, Ahmet Zogu propozoi dhe me 30 djetor tė vitit 1921 u themelua Kryqi i Kuq Shqiptar. Pas mė shumė se njė viti, me 2 gusht tė vitit 1923, u bė anėtare e Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar. Dhe me themelimin e Monarkisė, parlamenti caktoi si patroneshė tė Kryqit tė Kuq Shqiptar, princeshėn Senije. Nėn kujdesin e Kryqit tė Kuq u hapėn shkolla, jetimore, streha varfėrore, azilet e para tė pleqeve, ndaheshin dhe gjellė pėr tė varfrit nė disa qendra. Kėto veprimtari hynin ndėr angazhimet kryesore tė princeshės.
Ndėrsa tė dhėnat biografike pėr princin Abid i gjejmė nė gazetat ku u publikua lajmi i martesės sė princesėsh me kėtė princ turk.
Fjalė pėr fjalė, nota e tij biografike shėnohet kėshtu: “Naltėsia e tij imperiale, princi Abid ėshtė biri mė i vogėl i tė ndjerit Abdyl Hamidit tė II-tė, sulltanit tė Turqisė. Ka lemun para tridhetė vjetėve nė pallatin Ylldiz-Qoshk tė Stambollit. Ka filluem mėsimet e tij nė lyceum e Gallata Sarajit tė Stambollit dhe kur shkoi nė Francė u regjistrue nė Fakultetin e Drejtėsisė t’Universitetit tė Parisit, ku mbaroj simvjet mėsimet e tij me sukses”. Vetėm njė vit pas martesės mė princeshėn Senije (1937), princi Abid u emėrua i ngarkuar me punė i Shqipėrisė nė Paris. Duke u emėruar mė vonė ministėr fuqiplotė, e ushtroi kėtė detyrė deri nė prill 1939. Martesa e Senijes me Abid ftohu sėrish marrėdhėniet e Zogut me Ataturkun, por ky i fundit i sėmurė, nuk reagoi si nė vitin 1928. Pėr t’u shėnuar ėshtė fakti se Senija mė 31 tetor 1938, pėruroi godinėn e re tė Bankės Kombėtare tė Shqipėrisė. Senija dhe Abid nuk patėn fėmijė. Princesha vdiq nė Kanė, nė moshėn 60-vjeēare, larg atdheut tė saj dhe prehet nė tė njėjtėn varrezė ku prehet dhe vėllai i saj, mbreti i shqiptarėve, Ahmet Zogu. Mbase momente te fundit ndėrmend ka sjellė mes qindra kujtimeve edhe ditėn e martesės sė saj nė Tiranė, rrugėt e kryeqytetit mbushur plot me kureshtar e adhurues, ushtarakėt qė nderonin anės rrugėve, banketin e dasmės, urimet dhe dhuratat, sigurisht dhe ankthim e atyre orėve, e njėsitė kundėrshtuese tė asaj dite tė fillimdimrit tė 1936.
 
 
Motra e preferuar e Zogut

Zef Mark Harapi, mendohet se ėshtė autori i njė varg shėnimeve qė gjenden nė Arkivin e Shtetit mbi familjen e mbretit
Zog. Shėnimet e daktilografuara janė dorėzuar nė arkiv nga Stefan Ēapaliku, pasi janė dhuruar nga familja e Zef Mark Harapit. I lindur nė vitin 1910, ai vdiq menjėherė pas ēlirimit, nė vitin 1946. Ai ishte dramaturg, tregimtar, pėrkthyes, studiues dhe biograf. Mes kėtyre shėnimeve pėr oborrin mbretėror kemi shkėputur vetėm shėnimet qė ai mban pėr princeshėn Senije dhe po i botojmė sipas origjinalit, pa ndėrhyrė nė strukturėn gjuhėsore tė pėrdorur prej tij


Senija
Ahmet zogu e kalonte jetėn me Senijen, e cila ma tė shumtėn e kohės rrite nė Tiranė e nė Durrės, me ka 3-4 muej rresht. Senijen e sjellte nėpėr pallat e zyrė tė vet, ndėrsa motrat e tjera i kishte rreth vedit nė orė tė caktueme.
Senija ishte e zgjuet e bujare. Zogun e kshillonte ndėr ēashtje politike. Dijte inglisht, frengisht, italisht e germanisht. Babatasi ka kenė profesori i princeshave e jetote me ta. Nė spjazhė tė Durrėsit, oda e mbretit ishte dame prej asaj tė Senijes me nji perde. Motra e preferuar e ZogutSi edhe me ba dhantina, pse Mbreti ishte serraf, ai gjithherė ia ka mbajtė premtimin Senijes.
Mbreti ka kenė frikacak.
Senija ka dhanė ndihma pėr martesa varzash, tė vorfuna, nepte shpėrblime. Kush nuk iu drejtonte kėsaj jitte pa gja.
Vishej luks e ndrronte sipas ditės ka nji kostum. Pėr shėrbim kishte nji austriake e nji djalė.
Sa ishte vajzė hante me familjen, pos tė vllait Zogut i cili hante bukė veēmas. Pasi u martue hante me Zogun e me mbretneshėn. Ishte qefli fotografinash. E ka pas msue me i la Palok Gurashi. U martue nė Tiranė me Habibin,(Abidi) djali i Abdyl Hamidit, i cilli jetonte nė Paris, e vinte nė Shqypni pėr ndo’i festim me randėsi.

 

 

http://gazetametropol.com/

Britania kėrkon sqarimin e ēėshtjes ēame
 
La Grande Bretagne demande des eclaircissement au sujet du problčme ēame". Un rapport du ministčre de la defense met l'accent sur les biens  et la nationalité des Albanais de Cameria.
20 Janar  Pronat dhe nėnshtetėsia thelbi i raportit tė publikuar

Ēėshtja ēame ėshtė pėrfshirė nė njė raport tė publikuar nga Ministria e Mbrojtjes sė Britanisė sė Madhe. Nė bazė tė kėtij raporti ēėshtja ēame ka tre aspekte, njohja e kėtij problemi nga qeveria greke, sė dyti, pėrbėn njė ēėshtje pronėsie dhe, sė treti, mbetet ēėshtja e rėndėsishme e nėnshtetėsisė. Ēėshtja ēame nga politikanėt shqiptarė nė bazė tė raportit nuk shikohet si ēėshtje politike, pasi sipas tyre ėshtė njė ēėshtje ekonomike. Por raporti thekson se ky trajtim qė politikanė shqiptarė i bėjnė kėsaj ēėshtje nuk ėshtė korrekt, pasi ēamėt e shikojnė kompensimin financiar si njė pikė tė kėrkesave tė tyre. Nė bazė tė raportit, kėrkesa kryesore e ēamėve mbetet e drejta pėr t’u kthyer te pronat e tyre nė Greqi dhe tė fitojnė titullin ligjor tė pronėsisė, tė drejtėn pėr tė fituar nėnshtetėsi greke, duke mbajtur dhe nėnshtetėsisė e vendit ku ato qėndrojnė; tė drejtėn pėr tė jetuar, punuar dhe udhėtuar lirisht nė Greqi, pa patur nevojė tė marrin viza. Nė bazė tė raportit, sipas shumė qytetarėve ēamė, paratė e dėmshpėrblimit pėr pronėn nuk janė aq tė rėndėsishme sa nėnshtetėsia. “Ne kemi qenė refugjatė pėr shumė kohė, ne duam tė na kthehet identiteti”, shprehen ata. Gjatė zhvillimeve tė fundit nuk ka mbetur mė mundėsi pėr Greqinė qė tė vazhdojė tė deklarojė se nuk ekziston ēėshtja ēame dhe traktati i miqėsisė i vitit 1996 hodhi poshtė nevojėn e heqjes nga Parlamenti grek tė ligjit tė luftės. Nėpėrmjet Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim, ēamėt e kanė futur vetveten nė hartėn e politikės.

Nė bazė tė raportit tė Britanisė sė Madhe, qeveria shqiptare duhet tė tregohet mė e qartė dhe mė specifike nė diskutimin e kėrkesave tė ēamėve. Ligji i luftės midis dy vendeve duhet tė diskutohet patjetėr, pasi ai pėrbėn njė pengesė pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė pronės ēame. E ardhmja e marrėdhėnieve shqiptaro-greke do tė mbahet peng i ēėshtjes ēame, ndaj bisedimet duhet tė mbahen sa mė shpejt tė jetė e mundur dhe duhet tė mbahen nėn vėzhgimin dhe ndėrmjetėsimin ndėrkombėtar. Njė zgjidhje e drejtė do tė ishte nėpėrmjet ndėrmjetėsimit tė institucioneve tė BE dhe SHBA-sė. Nė vitet e ardhshme, nė bazė tė raportit, theksohet se do tė jetė e vėshtirė pėr qeverinė greke dhe shqiptare dhe pėr institucionet e BE-sė qė tė injorojnė ēėshtjen ēame, e cila rrezikon tė pėrdoret nga elementė radikalė nė Shqipėri.

 

 

E djathta ngre dolli pėr bashkimin
ELJONA BALLHYSA
18 Janar  Partitė e mazhorancės firmosin pėr tė dalė me njė kandidat dhe pėr mbrojtjen e votės gjatė procesit tė numėrimit

Berisha uron pėr arritjen e koalicionit tė madh. Ndahen zonat pėr tė gjitha partitė

Berisha firmos me aleatėt

PR 5 bashki, njė minibashki dhe 30 komuna

Bashkitė: Has, Shijak, Manzė, Konispol dhe minibashkinė 8

PDR 1 bashki dhe 23 komuna

Bashkinė: Ballsh

PDK 4 bashki dhe 20 komuna

Bashkinė: Divjakė, Rrėshen, Libohovė, Rrogozhinė

PAA 3 bashki dhe 19 komuna

Bashkitė: Ura Vajgurore, Poliēan, Patos

PLL 1 bashki 15 komuna

Bashkia: Selitė

PBK 7 komuna

PBKD 1 komunė

LZHK 1 minibashki dhe 8 komuna

PBLD 1 komunė

Rubik

Partitė e koalicionit tė djathtė qeverisės kanė firmosur gjatė mbrėmjes sė djeshme bashkėpunimin nė zgjedhjet vendore. Kėshtu, njė ditė para nisjes sė fushatės zgjedhore, krerėt e 9 partive tė djathta kanė vendosur tė mbėshtesin kandidatėt e pėrbashkėt nė zonat elektorale, qė janė ndarė pas njė periudhe tė gjatė negociatash. Nė emėr tė Partisė Demokratike ka firmosur vetė kryetari Sali Berisha, i cili gjatė fjalės sė tij e ka cilėsuar kėtė koalicion historik pėr nga numri i madh i partive qė marrin pjesė nė tė. Nė ceremoninė e hedhjes sė firmave dje nė hotel “Sheraton” mungonin pėrfaqėsuesit e Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut, e cila ka vendosur tė nėnshkruaj marrėveshje tė veēantė me parti tė ndryshme pėr zona tė caktuara.

Marrėveshja

Nė bazė tė marrėveshjes sė firmosur dje, partitė angazhohet tė bashkėpunojnė pėr zgjedhje tė lira e tė ndershme dhe pėr tė pėrballuar ēdo pėrpjekje pėr tė manipuluar apo dėmtuar standardet e zgjedhjeve tė 18 shkurtit. Partitė do tė bashkėpunojnė pėr mbrojtjen e votės sė qytetarėve nė qendrat e votimit dhe nė grupet e numėrimit. Partitė do tė krijojnė aleancė bashkėpunimi, qė konsiston me daljen me kandidatė tė pėrbashkėt pėr kryetarė tė njėsive vendore si dhe garim me lista tė veēanta pėr kėshilltarėt e qeverisjes vendore. Partitė palė tė kėsaj marrėveshje nuk do tė lejojnė qė anėtarėt e tyre tė rivalizojnė kandidatėt e tyre tė pėrbashkėt. Nė marrėveshje theksohet gjithashtu se partitė do tė shtrijnė nė tė gjitha nivelet bashkėpunimin dhe do tė respektojnė me rigorozitet detyrimet pėr pėrgatitjen dhe zhvillimin e fushatės zgjedhore. Nė bazė tė kėsaj marrėveshje nė tė gjitha njėsitė e qeverisjes vendore qė do tė fitohet nga kėto parti, partia qė do tė renditet e dyta nė proporcional do tė ketė tė drejtėn e caktimit tė pėrfaqėsuesve tė saj nė strukturat drejtuese tė kėshillave vendore.

Deklarata

“Ky koalicion ėshtė historik pėr nga numri i partive qė marrin pjesė nė tė. Unė dėshiroj tė them se nė 387 njėsi vendore, kryetarėt e komunave dhe bashkive janė kryetarė me vlera tė vėrteta, qė secili prej tyre, sė pari, pėrfaqėson kėtė koalicion dhe, sė dyti, do tė ketė logon e partisė sė tij. Sot nė fushatė dhe nesėr nė qeverisje, kėta individė do pėrfaqėsojnė vlerat mė tė mira qytetare”, ėshtė shprehur Berisha nė pėrfundim tė firmosjes sė marrėveshjes, duke theksuar se ky koalicion zotimin parėsor ka zhvillimin e njė fushate elektorale paqėsore dhe zgjedhje tė lira dhe tė ndershme dhe, sė dyti, ky koalicion do tė pėrpiqet t’i rikthejė qytetarėve pushtetin qė meritojnė. Mė pas, krerėt e partive tė djathta ngritėn njė dolli me shampanjė, duke bėrė humor me njėri-tjetrin. Nė pėrfundim, ata u drejtuan pėr nga banaku pėr tė pirė njė kafe.

Partitė angazhohen tė bashkėpunojnė pėr zgjedhje tė lira dhe tė ndershme dhe pėr tė pėrballuar ēdo pėrpjekje pėr tė manipuluar apo dėmtuar standardet e zgjedhjeve tė 18 shkurtit.

Partitė do tė bashkėpunojnė pėr mbrojtjen e votės sė qytetarėve nė qendrat e votimit dhe nė grupet e numėrimit. Partitė do tė krijojnė aleancė bashkėpunimi, qė konsiston me daljen me kandidatė tė pėrbashkėt pėr kryetarė tė njėsive vendore si dhe garim me lista tė veēanta pėr kėshilltarėt e qeverisjes vendore.

Partitė palė nuk do tė lejojnė qė anėtarėt e tyre tė rivalizojnė kandidatėt e tyre tė pėrbashkėt. Partitė do tė shtrijnė nė tė gjitha nivelet bashkėpunimin dhe do tė respektojnė me rigorozitet detyrimet pėr pėrgatitjen dhe zhvillimin e fushatės zgjedhore.

Nė tė gjitha njėsitė e qeverisjes vendore qė do tė fitohet nga kėto parti, partia qė do tė renditet e dyta nė proporcional do tė ketė tė drejtėn e caktimit tė pėrfaqėsuesve tė saj nė strukturat drejtuese tė kėshillave vendore.

 
 
Faqe 2/3 - Politikė

zgjedhjet lokale
maxhoranca
 

Nėntė parti tė maxhorancės arrijnė marrėveshjen

 

Firmoset “Aleanca e Madhe”, Dule braktis Berishėn

 
Adi Shkėmbi

Partia Demokratike zyrtarizoi dje krijimin e koalicionit zgjedhor pėr zgjedhjet lokale.

Koalicioni do tė pėrbėhet nga 9 parti, me tė cilat PD-ja do tė ketė marrėveshje kombėtare, ndėrsa me PBDNJ-nė do tė ketė marrėveshje lokale nė Bashkinė e Selenicės dhe nė 14 komuna, kryesisht nė jug tė vendit. PBDNJ-ja ishte partia e vetme qė mungonte dje nė tryezėn e thirrur nga kryeministri Berisha pėr nėnshkrimin e marrėveshjes. Kreu i PD-sė zbuloi njėkohėsisht edhe emėrtimin e koalicionit. “Aleanca e Madhe” do tė jetė emėrtimi i koalicionit tė qendrės dhe qendrės sė djathtė qė do tė regjistrohet nė KQZ.

Koalicioni
Partia Demokratike, Partia Republikane, Partia Demokrate e Re, Partia Demokristiane, Partia Agrare Ambientaliste, Partia Bashkimi Liberal Demokrat, Partia Lėvizja e Legalitetit, Partia Balli Kombėtar dhe Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar do tė dalin sė bashku nė zgjedhjet lokale, duke pėrbėrė kėshtu edhe koalicionin mė tė madh tė partive tė djathta. Nė pėrfundim tė nėnshkrimit tė marrėveshjes me partitė, kryeministri Berisha tha se “ky ėshtė koalicioni mė i gjerė nė historinė e pluralizmit shqiptar, ėshtė aleanca mė e madhe, ndaj dhe do ta emėrtojmė “Aleanca e Madhe”, sepse e tillė ėshtė”. Kryeministri theksoi lidhjet e veēanta mes partive tė kėsaj aleance, si dhe vlerat e saj si toleranca, besimi i ndėrsjellė e mirėkuptimi i pėrbashkėt, pėr tė realizuar qėllime tė larta e fisnike. Sipas marrėveshjes, partitė e koalicionit do tė drejtojnė 18 bashki nė tė gjithė vendin, tre prej partive PR, PDK dhe LZHK do tė kenė 3 njėsi bashkiake nė Tiranė, ndėrkohė qė tė gjitha partitė do tė kenė rreth 130 komuna. Lista e kandidatėve, e firmosur ndėrmjet PD-sė dhe partive respektive nė kuadėr tė marrėveshjeve dypalėshe, do tė mbėshtetet nga tė gjitha partitė, pjesėtare tė kėsaj marrėveshjeje nė tė gjithė territorin e vendit. Gjithashtu marrėveshja parashikon konkurrimin me lista tė veēanta pėr kėshilltarė tė qeverisjeve vendore pėr ēdo parti.

PBDNJ
E vetmja parti e koalicionit qeverisės qė nuk ka qenė e pranishme dje nė nėnshkrimin e marrėveshjes ishte Partia Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut. Arsyeja e mospjesėmarrjes sė kėsaj partie nė kėtė ceremoni ėshtė fakti se PBDNJ ka njė marrėveshje lokale me PD-nė dhe jo njė marrėveshje kombėtare. Partia e Dules ka nėnshkruar njė marrėveshje lokale me Partinė Demokratike, me tė cilėn do tė garojė sė bashku nė Bashkinė e Selenicės dhe nė 14 komuna. Kryetari i Partisė Demokratike, Sali Berisha, tha dy ditė mė parė gjatė njė prononcimi pėr mediat se PD-ja i ka njohur tė drejtėn PBDNJ-sė qė nė zona tė caktuara ajo tė vendosė vetė se me kė nga forcat e mėdha politike do tė bėjė koalicion. PD dhe PBDNJ nuk kanė rėnė dakord qė tė dalin me njė kandidat tė pėrbashkėt nė Bashkinė e Himarės, pasi PBDNJ ka kėrkuar me ngulm qė nė kėtė bashki tė propozojė kandidatin e saj. Nė zgjedhjet e vitit 2003 demokratėt bėnė aleancė me PBDNJ-nė kundėr PS-sė, duke nxjerrė fitues Vasil Bollanon.

Zonat e negociuara

PR* 4 bashki 30 komuna

PDK* 6 25

PAA 3 19

PLL 1 14

PBK 1 12

PDR 1 23

LZHK* 0 6

PBLD 1 4

PBDNJ 1 14

PBKD 0 1

* Kanė edhe nga njė minibashki nė Tiranė

 

 

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 10, Part II, 18 January 2007

.S. DIPLOMAT SAYS KOSOVA A BARRIER TO SERBIA'S EU ENTRY. U.S.
Ambassador to Serbia Michael Polt said on January 17 that Kosova's
unresolved status is a major obstacle to Belgrade's goal of joining
the European Union, UPI and AKI reported the same day, citing local
media reports. "Kosovo is obviously a barrier on your road toward the
European Union, because the EU doesn't want to import an unresolved
conflict," Polt said in an interview with the Belgrade daily
"Politika." "If you don't resolve the dispute between Belgrade and
Pristina, Kosovo will not move toward the EU, but neither will
Serbia," he added. Polt also dismissed Belgrade's claim that it has a
right under international law to preserve its current borders. He
said the UN is constantly amending international law, and that there
are no unchangeable categories, AKI reported. "The point is that the
people of Kosovo, of all of Serbia, the region, Europe, and the
entire international community deserve a solution to this problem,"
Polt said. BW

AUSTRIAN DIPLOMAT PREDICTS LIMITED INDEPENDENCE FOR KOSOVA. An
Austrian official at the United Nations has said that Kosova will be
granted a form of limited independence under EU supervision, UPI
reported on January 16. Wolfgang Petrich, the Austrian ambassador to
the UN Office in Geneva and a former high representative in
Bosnia-Herzegovina, told the Vienna-based daily "Kurier" that Kosova
will be granted limited independence for a period of several years.
He also rejected the idea of partitioning Kosova, and said the EU
will play a major role in containing any outbreaks of ethnic violence
in the province. Petrich's comments are consistent with media reports
quoting unidentified diplomatic officials as saying that UN envoy
Martti Ahtisaari will propose a form of "supervised independence" for
the province that will stop short of full independence, but leave the
possibility open for individual states to recognize Kosova (see
"RFE/RL Newsline," January 5, 2007). BW

EU WELCOMES ALBANIAN ELECTION COMPROMISE. The European Union has
welcomed a deal among Albanian political parties that ended a dispute
over local elections, AP reported on January 17. Albanian President
Alfred Moisiu announced on January 13 that 12 parliamentary political
parties have agreed to postpone the election until February 18 and to
implement constitutional amendments linked to electoral reforms. "The
EU stresses that all Albanian political forces must now implement the
agreement by working together constructively and in good faith and by
proceeding with the electoral preparations without further delay,"
the EU said in a statement. Brussels also commended Moisiu "for his
decisive role in mediating the agreement." In December, opposition
parties decided to boycott the elections, originally scheduled for
January 20, claiming that the governing coalition was preparing to
engage in fraud (see "RFE/RL Newsline," December 14, 2006). The
opposition accused the government of distributing fake birth
certificates, which are used by voters as proof of identity, which
the government denied. BW