Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076
Sot paradite, Kryetari i PLL Ekrem Spahiu dhe drejtues te tjere te larte te
kesaj partie dhane nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim tekstin e plote te deklarates se lexuar me kete rast.
Tiranė, mė
24 dhjetor 2007
Deklaratė pėr mediat
83 vjet mė parė, pikėrisht mė 24 dhjetor 1924, atdhetarėt shqiptarė mė nė krye Ahmet Zogun, me ndihmėn politike, ushtarake, logjistike e financiare tė Fuqive tė Mėdha demokratike, rivendosėn legjitimitetin e dhunuar tė rendit kushtetues tė pas zgjdhjeve tė dhjetorit 1923 dhe tė qeverisė sė ligjshme tė Iljaz Vrionit, duke ndėshkuar Revolucionin Bolshevik tė Qershorit 1924 dhe duke stabilizuar pėrfundimisht shtetin shqiptar nga rebelimet me suport dhe frymėzime antishqiptare.
24 Dhjetori i vitit 1924, i njohur nė histori si Triumfi i Legalitetit, shėnoi zanafillėn e ngjizjes sė Legalitetit si parti legjitimiste e traditės historike, parti e cila edhe sot ėshtė e angazhuar nė politikė pėr mbrojtjen e ēėshtjes kombėtare, parimeve tė legjitimitetit demokratik dhe ndėrtimit tė shtetit tė sė Drejtės.
Nė kėtė prag tė fundvitit 2007, PLL vlerėson bilancin vjetor tė arritjeve tė shqiptarėve nė tė gjitha fushat, por veēanėrisht nė objektivat integruese tė vendit nė strukturat euroatlantike.
PLL i konsideron si arritje me rėndėsi jetike, nėnshkrimin nga vendi ynė tė Marrėveshjes se Stabilizim Asocijimit me BE, si dhe ratifikimin e saj nga shumica e parlamenteve tė vendeve anėtare tė BE.
PLL uron thellimin e arritjeve nė luftėn kundėr korrupsionit, trafiqeve dhe krimit tė organizuar, si parakushte pėr pėrgatitjen e ftesės pėr nė Samitin e NATO-s, nė Bukuresht.
PLL gjithashtu pėrshėndet arritjet e admirueshme nė fushėn fiskale, ēka mundesoi arkėtimin nė buxhet tė 4.1 miliardė $, si dhe uljen e shpenzimeve operative e buxhetore nė pėrgjithėsi.
PLL vlerėson arritjet gjatė kėtij viti nė realizimin me sukses dhe pa kontestime tė zgjedhjeve vendore tė 18 shkurtit, si dhe miratimin nga Kuvendi tė Ligjit pėr Dėmshpėrblimin e ish tė burgosurve dhe tė pėrndjekurve politikė.
PLL do tė mbėshtesė fuqimisht nismėn pėr rishikimin dhe rishkrimin e historisė, si detyrim madhor pėr kontributet atdhetare tė rilindasve dhe shtetformuesve tanė, dhe si premisė pėr ērrėnjosjen e enverizmit, variantit mė gjakatar tė komunizmit. Ajo do tė mbėshtesė gjithashtu tė gjitha nismat pėr fillimin, konsolidimin dhe pėrfundimin me sukses tė reformave nė tė gjitha fushat, por sidomos tė atyre prioritare, si nė Drejtėsi, Arsim, Shėndetėsi, Akademinė e Shkencave, etj..
PLL do tė japė kontributin e saj maksimal nė realizimin e Reformės zgjedhore, qė tė realizohen tre objektivat madhore:
1 - Ērrėnjosjen e fenomenit tė Dushkut;
2 - Pėrgatitjen dhe pajisjen e shtetasve me kartat e identitetit;
3 - Kalimin pėrfundimtar tė procesit tė numėrimit tė votave, nėn pėrgjegjėsinė e plotė ligjore tė komisioneve zgjedhore tė pėrbėrė prej teknicienėsh.
Pėr vitin 2008, PLL mendon se zbatimi i rekomandimeve tė ndėrkombėtarėve pėr proceset integruese, duhet tė vazhdojė tė jetė prioritet i politikės dhe institucioneve shqiptare, si objektiva madhorė qė ndihmojnė prosperitetin e Kombit shqiptar dhe procesin e pavarėsimit tė Kosovės shqiptare.
Me rastin e festave tė fundvitit, PLL uron gjithė shqiptarėt pėr gėzim e lumturi nė familje dhe realizim te aspiratve tė tyre personale dhe kombėtare.
------------------------------------------
22/12/2007
- 08:59 http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=27262
Ka lundruar nė dallgėt e jetės, duke provuar thuajse tė gjitha favoret e
disfavoret, por tani sipas tij ka ardhur momenti qė njerėzit tė reflektojnė
me objektivitet pėr figurėn e tė atit. Ilir Hoxha, djali i madh i udhėheqėsit
mė jetėgjatė tė shtetit shqiptar, nė njė intervistė pėr Gazetėn
Shqiptare, ka shpjeguar situatat qė ka kaluar dhe besimin qė kishte ai nė
punėn e bėrė nga Enveri dhe partia pėr ndėrtimin e vendit.
Sot bėhen 99 vjet nga lindja e Enver Hoxhės, Pėr ēfarė e mbani
mend mė shumė babanė tuaj?
Unė sė bashku me familjen time, do ta kujtojmė gjithmonė Enver Hoxhėn,
sepse ka qenė njeriu ynė i dashur, njė baba shembullor, i cili na ka
edukuar qė ta duam vendin tonė, tė kontribuonim nė ndėrtimin e tij, ti
donim njerėzit, punėtorėt fshatarėt, ushtarakėt, ti respektonim tė
parėt tanė qė luftuan pėr Shqipėrinė dhe aq mė tepėr dėshmorėt dhe
gjithė ata qė luftuan kundra pushtuesve nazifashistė nė luftėn heroike, qė
bėnė pėr ēlirimin e Shqipėrisė mė 29 nėntor, datė e fitimtarėve qė
nuk fshihet dot nga historia e shkruar apo e rishkruar.
Mbase jo tė gjithė mendojnė kėshtu sepse dhunimi i herėpashershėm
i varrit mund tė tregojė tė kundėrtėn?
Ėshtė i vėrtetė vetėm njė fakt qė nė kėto kohė tė turbullta Enver
Hoxhės i ėshtė dhunuar disa herė varri nga njerėz tė paguar apo pa
dinjitet e identitet njerėzor. Gjithmonė ia kemi rregulluar e do tia
rregullojmė nėse ja prishin. Po populli duhet ta dijė qė dhunimi i varrit
tė tij ėshtė dhe cenimi i tij si popull, fyerje pėr veteranėt qė luftuan,
familjet e dėshmorėve, njerėzit e thjeshtė tė punės, intelektualėt e
ndershėm, oficerėt e ushtarėt, komandant i tė cilėve ishte ai, sepse ky
dhunim nuk bėhet vetėm nė datat pėrkujtimore tė lindjes dhe vdekjes sė
tij, por bėhet dhe nė datat historike tė popullit tonė si 29 Nėntor, 11
Janar, 24 Maji, 10 Korriku, 5 Maji, data tė cilat kėrkohen tė fshihen nga
historia, tė ndryshohen tė sfumohen me mjegull tė politizuar e tė hidhet
baltė. Dhe dihet mirė kush e kėrkon kėtė gjė.
Meqė jemi nė kėtė linjė, ēfarė mendoni pėr tezat e rishkrimit
tė historisė?
Qė tė rishkruhet historia, siē kėrkojnė ta bėjnė, me penė tė ngjyer
me bojė tė helmuar, dhe kėtu bėhet fjalė nė radhė tė parė pėr luftėn
nacionalēlirimtare qė ėshtė ngjarja mė e rėndėsishme dhe mė e
lavdishme nė historinė e popullit tonė e mė vonė ajo e ndėrtimit tė
shtetit demokratik popullor, minimumi, e theksoj minimumi duhet tė pėrballen
me veprėn e shkruar tė Enver Hoxhės, me kujtesėn e popullit, si dhe me
dokumentet e arkivave dhe dosjet e tė dėnuarve pėr tė parė si i kanė
pohuar apo mohuar krimet e tyre.
Ēfarė vendi zė Enver Hoxha nė histori?
Enver Hoxha ka bėrė shumė pėr Shqipėrinė dhe popullin e tij, pėr
emancipimin e shoqėrisė shqiptare nga pikėpamja arsimore, kulturore e
shkencore. Ka bėrė shumė pėr Kosovėn e trojet shqiptare dhe nė veēanti
pėr popullin shqiptar, qė jetonte nė trojet e veta jashtė atdheut. Figurėn
e Enver Hoxhės nuk mund ta zbehin as disa stenda ekspozite gjysmake, me
dokumente tė falsifikuara rėndom e paturpėsisht, tė njėanshme tė
vendosura qoftė Brenda mureve tė parlamentit tonė apo nė trotuare
bulevardesh, tė interpretuara e tė transmetuara nė televizor sipas dėshirave
tė disave. Ajo figurė nuk mund tė pėrkulet as nga klithjet e ndonjėrit nėpėr
televizione, nga frika qė e kishte zėnė se po ringrihet figura e Enver Hoxhės,
nė pėrvjetorin e 65-tė tė Konferencės sė Pezės. Ata harrojnė se Enver
Hoxha forcėn e ka nė popull, se rrėnjėt e tij, janė thellė nė tokėn e
vaditur nga gjaku i dėshmorėve, e ka nė dashurinė e shumė shqiptarėve qė
jetojnė nė Kosovė, Maqedoni, Malin e Zi e kudo qofshin.
Enver Hoxha ka krijuar personalitetin e tij dhe nė arenėn ndėrkombėtare.
Ai nėpėrmjet politikės sė jashtme tė shtetit qė drejtonte, tė njė
politike tė drejtė, tė hapur, parimore, bėri qė Shqipėria e panjohur, tė
njihej nė mbarė botėn e tė respektohej si shtet Sovran, i dalė nga
vullneti legjitim i popullit. Edhe nė ditėt e sotme nga pėrfaqėsitė e
huaja nė Shqipėri, bile nga ato mė kryesoret e mė tė rėndėsishmet siē
janė pėrfaqėsitė e SHBA-sė apo Anglisė, qė luftuan pėr rrėzimin e
sistemit socialist asnjėherė nuk u morėn me Enver Hoxhėn. Ai ishte njė
figurė historike e Shqipėrisė dhe popullit tė tij dhe ata e dinė qė ėshtė
verdikti i popullit pėr tė vendosur pėr figurat e veta historike dhe jo e
njė grushti politikanėsh apo kushdo qofshin ata. Enver Hoxha ishte njė
opozitar i vlerėsuar pėr ta. Mendimet e tij, pavarėsisht tė ndryshme nga tė
tyret, konfrontonin ide, probleme me tė cilat ata pėrballeshin. Mėnyra e
organizimit dhe veprimit tė shtetit tonė ishin objekt vėmendjeje pėr ta. Kėtė
e them se di mjaft shembuj tė treguara nga babai apo dokumentacioni qė
disponoj.
Si ndjeheni sot?
Kėtė vit hymė nė 100 vjetorin e lindjes sė Enver Hoxhės. Ne e presim me
krenari jo vetėm si baba, por dhe si njeriu qė ka bėrė maksimalen e
mundshme nga ana e tij, nė kushtet e atėhershme pėr vlerėsimin historik
dhe figurave tė tij, qė nga Skėnderbeu, Rilindėsit, Ismail Qemali etj, pėr
Luftėn Nacional Ēlirimtare, pėr dėshmorėt, partizanėt, popullin, rininė,
gratė, punėtorėt, fshatarėt, inteligjencėn, ushtarakėt
Shqipėrinė
dhe shoqėrinė e saj nė tė gjitha aspektet e jetės. Nuk dua tė zgjatem,
por dua tė them qė pushtetarėt e sotėm duhet tė merren mė tepėr me
zgjidhjen e krizave qė shkaktojnė keqqeverisje, me problemet sociale,
politikat e jashtme, tė tregohen tė vendosur pėr pavarėsinė e plotė tė
Kosovės dhe bashkimin e saj me Shqipėrinė e bashkimin e tė gjitha trojeve
shqiptare, qė ishte ėndrra pėr tė cilėn luftoi gjithė jetėn Enver
Hoxha.
Nė tė gjithė bisedėn vlerėsoni e rivlerėsoni babanė tuaj. Ēfarė
prisni tė ndodhė kėtė vit qė ėshtė dhe 100-vjetori i tij?
Unė dhe familja ime gjithmonė do ta kujtojmė me respekt, do ta mbrojmė me
aq sa mundėsi kemi, gjė tė cilėn e kam treguar edhe nė burgun qė bėra 1
vit, i dėnuar nga regjimi i Sali Berishės sepse mbrojta babanė tim. Uroj qė
ky vit 100-vjetor i lindjes sė Enver Hoxhės, tė jetė njė vit reflektimi
objektiv ndaj figurės sė tij, duke lėnė mėnjanė mllefet dhe revanshet,
sepse ėshtė nė nderin e gjithkujt, si dhe dinjitetin e njė populli tė tėrė
tė jetė objektiv nė gjykimi e figurave qė kanė bėrė epokė.
------------------------------------------
Topalli pas dhunės nė familje, i kushtohet patriotizmit |
Saturday, 22 December 2007 | |
Pas
fushatės kundėr dhunės nė familje kryetarja e parlamentit Jozefina
Topalli i ėshtė pėrkushtuar nderimit tė figurave patriotike. Nė
mjediset e Kryesisė sė Kuvendit tė Shqipėrisė, nėn kujdesin e
Kryetares Jozefina Topalli, u organizua ceremonia e dekorimit me Urdhrin
Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, pas vdekjes, tė tre firmėtarėve tė
Aktit tė Pavarėsisė, Lef Nosi, Dom Nikollė Kaēorri, Mithat Frashėri
dhe patriotėve tė shquar Pandeli Evangjeli e Ali Kėlcyra. Dje
paradite Urdhri "Gjergj Kastrioti Skėnderbeu" iu dha atdhetarėve
tė shquar nga Presidenti i Republikės, Bamir Topi, me propozim tė
Kryetares sė Kuvendit, Jozefina Topalli.Nė fjalėn e saj, nė hapje tė
ceremonisė, Kryeparlamentarja, Topalli tha se ndihem mirė qė jemi
nė kėtė ceremoni tė dekorimit tė firmėtarėve tė Pavarėsisė, tė
patriotėve dhe tė njerėzve pėr tė cilėt historia jonė dhe ne
nderohemiduke vazhduar me falėnderimin pėr historianėt, studiuesit
e hulumtuesit pėr punėn e tyre. Natyrisht qė dekorimi nga
Presidenti i Republikės me Urdhrin Gjergj Kastrioti Skėnderbeu tė
Mithat Frashėrit, Dom Nikollė Kaēorrit, Lef Nosit, Pandeli
Evangjelit dhe Ali Kėlcyrės ėshtė njė nder qė nuk i bėjmė ne
atyre, por njė nder qė ata na kanė bėrė ne dhe historisė sonė. Unė
gjithmonė kam menduar se njė vend i mirė dhe njė komb i mirė nuk e
sheh kurrė historinė bardhė e zi. Sot nuk ka mė firma tė munguara nė
Aktin e Pavarėsisė dhe kjo ėshtė shumė e rėndėsishme. Mendoj se
nuk mund tė ketė kurrė as vlerėsime tė munguara, ka thėnė mė
tej Topalli, duke shtuar se shprehja e mirėnjohjes dhe vlerėsimit pėr
ta, nė fakt ėshtė njė shprehje mirėnjohjeje shtesė ndaj Aktit tė
Pavarėsisė. Ajo falėnderoi familjarėt e pranishėm nė kėtė
ceremoni tė dekorimit, si dhe Presidentin e Republikės pėr marrjen
parasysh tė propozimit tė Kuvendit tė Shqipėrisė pėr tė bėrė
vlerėsimin e kėtyre figurave, "kėtyre intelektualėve qė nė
kohė jashtėzakonisht tė vėshtira tė shtetit shqiptar, kur tė tjerė
kėrkonin copėtimin e trojeve shqiptare dhe kur lumenj gjaku derdheshin
pėr tė mbrojtur drejtėsinė e shqiptarėve, ata gjetėn kurajė,
sakrifikuan ēdo gjė, edhe jetėn e tyre, vendosėn firmėn nė Aktin mė
tė rėndėsishėm, mė tė shenjtė tė kombit tonė, qė ėshtė Pavarėsia.
Nė vijim, historianė, studiues e analistė tė medias folėn pėr
figurat e Pandeli Evangjelit, Lef Nosit, Dom Nikollė Kaēorrit,
Mithat Frashėrit dhe Ali Kėlcyrės. Referuesit qė morėn fjalėn
gjatė ceremonisė, duke vlerėsuar lart kontributin e tyre, jo vetėm nė
shpalljen e Pavarėsisė, shprehėn vlerėsim edhe pėr kontributin qė
kėto figura kanė dhėnė edhe pėr ndėrtimin dhe konsolidimin e
shtetit shqiptar, si dhe pėr mbrojtjen dhe forcimin e identitetit kombėtar.
Nė pėrfundim tė ceremonisė, Kryetarja e Kuvendit u dorėzoi familjarėve
tė firmėtarėve, tė pranishėm nė ceremoni, Urdhrin Gjergj
Kastrioti Skėnderbeu pas vdekjes, dhėnė nga Presidenti Bamir Topi.
Familjarėt e atdhetarėve tė kanė shprehur mirėnjohje pėr nismėn e
Topallit pėr nxjerrjen nė dritė dhe vlerėsimin e kėtyre figurave
dhe kontributit qė ata kanė dhėnė pėr ēėshtjen kombėtare, si dhe
Presidentin Bamir Topi pėr dhėnien e dekoratave. Tė pranishėm nė kėtė
ceremoni ishin familjarė tė firmėtarėve, historianė e studiues,
deputetė, analistė tė medias.
Mithat Frashėri |
Dekorohen pesė personalitete historike tė historisė shqiptare Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, ka dekoruar me Urdhrin e Lartė tė Lirisė "Gjergj Kastrioti Skėnderbeu" pesė personalitete politike tė jetės dhe historisė shqiptare, tė cilėve u janė mohuar padrejtėsisht vlerat e mėdha pėr kontributin qė kanė dhėnė nė ndėrtimin e shtetit shqiptar. Ceremonia e dekorimit ėshtė organizuar dje, nė sallėn e Kuvendit nga Kryetarja e Parlamentit, Jozefina Topalli. Pesė personalitetet e dekoruara kanė qenė figura tė shquara e tė ndritura, tė cilėt kanė bėrė tė pamundurėn pėr ndėrtimin e shtetit shqiptar, modern dhe perėndimor. Kėto figura kanė qenė edhe firmėtarė tė Aktit tė Pavarėsisė sė shtetit tė parė shqiptar, tė krijuar nė 1912. Lef Nosi, Dom Nikollė Kaēorri, Mit'hat Frashėri, Pandeli Evangjeli e Ali Kėlcyra, kanė qenė mohuar, internuar e pushkatuar nga sistemi totalitar i regjimit komunist nė Shqipėri dhe populli shqiptar, pėr disa dekada, nuk ka mėsuar pėr vlerėn e madhe qė kėta atdhetarė patėn pėr pavarėsinė dhe demokracinė e vendit. Urdhri "Gjergj Kastrioti Skėnderbeu" iu dha kėtyre atdhetarėve tė shquar nga Presidenti i Republikės, Bamir Topi, me propozim tė Kryetares sė Kuvendit, Jozefina Topalli. Tė pranishėm ishin familjarė tė firmėtarėve, historianė e studiues, deputetė, analistė tė medias, ku figura tė njohura kanė folur pėr kontributin e ēmuar tė kėtyre atdhetarėve. Kryetarja e Parlamentit, Jozefina Topalli, ka falenderuar tė gjithė ata historianė qė kanė marrė pjesė nė nxjerrjen e tė dhėnave dhe realitetit tė mohuar pėr kėto figura. Ajo e ka quajtur kėtė dekorim njė nder jo pėr ata, por qė ato figura i kanė bėrė shtetit dhe popullit shqiptar. "Unė, sot, ndihem shumė mirė qė jemi nė kėtė ceremoni tė dekorimit tė firmėtarėve tė Pavarėsisė, tė patriotėve dhe tė njerėzve pėr tė cilėt historia jonė dhe ne nderohemi. Gjej rastin tė falenderoj historianė, studiues, hulumtues pėr punėn e tyre. Natyrisht qė dekorimi nga Presidenti i Republikės me Urdhrin "Gjergj Kastrioti Skėnderbeu" tė Mit'hat Frashėrit, Dom Nikollė Kaēorrit, Lef Nosit, Pandeli Evangjelit dhe Ali Kėlcyrės, ėshtė njė nder qė nuk iu bėjmė ne atyre, por njė nder qė ata na kanė bėrė ne dhe historisė sonė. Unė gjithmonė kam menduar se njė vend i mirė dhe njė komb i mirė nuk e sheh kurrė historinė bardhė e zi. Sot nuk ka mė firma tė munguara nė Aktin e Pavarėsisė dhe kjo ėshtė shumė e rėndėsishme. Mendoj se nuk mund tė ketė kurrė as vlerėsime tė munguara. Shprehja e mirėnjohjes dhe vlerėsimit pėr ta, nė fakt, ėshtė njė shprehje mirėnjohjeje shtesė ndaj Aktit tė Pavarėsisė. Unė falenderoj tė gjithė familjarėt qė janė sot tė pranishėm nė kėtė ceremoni tė dekorimit dhe gjej rastin tė falenderoj edhe Presidentin e Republikės pėr marrjen parasysh tė propozimit tė Kuvendit tė Shqipėrisė pėr tė bėrė vlerėsimin e kėtyre figurave, kėtyre intelektualėve, qė nė kohė jashtėzakonisht tė vėshtira tė shtetit shqiptar, kur tė tjerė kėrkonin copėtimin e trojeve shqiptare dhe kur lumenj gjaku derdheshin pėr tė mbrojtur drejtėsinė e shqiptarėve, ata gjetėn kurajo, sakrifikuan ēdo gjė, edhe jetėn e tyre, vendosėn firmėn nė Aktin mė tė rėndėsishėm, mė tė shenjtė tė kombit tonė, qė ėshtė Pavarėsia". Nė vijim, historianė, studies e analistė tė medias folėn pėr figurat e Pandeli Evangjelit, Lef Nosit, Dom Nikollė Kaēorrit, Mit'hat Frashėrit dhe Ali Kėlcyrės. Drejtoresha e Arkivit Shtetėror, Nevila Nika, foli pėr figurėn e Mit'hat Frashėrit, i cili, sipas saj, ēoi emrin e tė atit, Abdyl Frashėri, dhe tė xhaxhallarėve tė tij nė majat mė tė larta, duke u bėrė pjesė e historisė sė vendit. Zonja Nika, ndėr tė tjera, veēoi kontributin e dhėnė nga Mit'hat Frashėri pėr hedhjen e bazave pėr krijimin e Bibliotekės Kombėtare shqiptare. Historiani dhe studiuesi Kasem Biēoku, duke folur pėr figurėn e Lef Nosit, i cili ėshtė pushkatuar nga regjimi komunist nė moshėn 70-vjeēare, u shpreh se veprimtaria atdhetare e kėtij personaliteti tė jashtėzakonshėm pėr historinė dhe kulturėn kombėtare shqiptare, ka dalė nė pah nė fillim tė shekullit tė XX-tė. Zoti Biēoku nėnvizoi se Lef Nosi ka kontribuar nė hapjen e shkollave shqipe dhe zhvillimin e publicistikės nė Shqipėri, si dhe i ka pėrqėndruar energjitė e tij nė gjurmimin dhe grumbullimin e dokumenteve historike, tė dorėshkrimeve tė vjetra tė kulturės kombėtare, duke dhėnė ndihmesė tė shquar dhe tė pazėvendėsueshme. Nė emėr tė historianit Kristo Frashėri, i cili mungoi nė ceremoni pėr arsye shėndetėsore, u lexua njė shėnim pėr figurėn e Dom Nikollė Kaēorrit, si njė figurė qė ka kontibuar pėr mbrojtjen e tė drejtave tė shqiptarėve nė fushėn e arsimit dhe kulturės. Botuesi dhe analisti Mero Baze, nė fjalėn e tij, u pėrqėndrua nė figurėn e Ali Kėlcyrės si njė personalitet, i cili, sipas tij, ka njė histori tė pangjashme me figurat e tjera tė Pandeli Evangjelit, Lef Nosit, Dom Nikollė Kaēorrit e Mit'hat Frashėrit. Baze nėnvizoi se Ali Kėlcyra ishte njė idealist i palėkundur nė bindjet e tij socialdemokrate e pro perėndimore, me veprimtari tė gjerė parlamentare e publicistike. Historiania dhe studiuesja Fatmira Rama, duke folur pėr figurėn e Pandeli Evangjelit, e cilėsoi atė si njė nga personalitetet mė tė spikatura tė Rilindjes Kombėtare shqiptare. Pandeli Evangjeli ishte mendimtar, veprimtar dhe publicist i njohur, si dhe pėrkrahės i flaktė i diturisė dhe arsimit kombėtar nė gjuhėn shqipe. Ai ka mbajtur lidhje tė ngushta me tė gjitha kolonitė e diasporės shqiptare dhe ka dhėnė kontribute tė dukshme pėr krijimin e njė literature tė bollshme nė gjuhėn shqipe. Referuesit qė morėn fjalėn gjatė ceremonisė, duke vlerėsuar lart kontributin e tyre, jo vetėm nė shpalljen e Pavarėsisė, u shprehėn edhe pėr kontributin qė kėto figura kanė dhėnė pėr ndėrtimin dhe konsolidimin e shtetit shqiptar, si dhe pėr mbrojtjen dhe forcimin e identitetit kombėtar. Nė pėrfundim tė ceremonisė, Kryetarja e Kuvendit u dorėzoi familjarėve tė firmėtarėve, tė pranishėm nė ceremoni, Urdhrin "Gjergj Kastrioti Skėnderbeu", pas vdekjes, dhėnė nga Presidenti Bamir Topi. Familjarėt e atdhetarėve tė shquar shprehėn mirėnjohje pėr nismėn e kryetares Topalli, pėr nxjerrjen nė dritė dhe vlerėsimin e kėtyre figurave, si dhe kontributit qė ata kanė dhėnė pėr ēėshtjen kombėtare, si dhe Presidentin Bamir Topi pėr dhėnien e dekoratave.
Mit`hat Frashėri pjesė e historisė sė kombit Nevila NIKA
Ndihem e nderuar tė jem e para tė marr fjalėn nė kėtė tubim. Natyrisht qė unė jam edhe e emocionuar, sepse tė flasėsh pėr kėto personalitete qė ju i shihni prapa meje, ėshtė jashtėzakonisht shumė e vėshtirė dhe do tė duheshin jo disa minuta sa mė thanė mua, por orė tė tėra dhe nuk do tė mjaftonin. Tė them tė drejtėn, unė kam shkruar diēka, por nuk do tė doja ta lexoja, sepse do tė kthehej nė njė orė mėsimi e zakonshme. Unė shoh kėtu dhe mė vjen jashtėzakonisht mirė qė ka pasardhės tė familjeve tė tyre. Natyrisht pėr 50 vjet menduam se, siē u shuan emrat e tyre nga librat e historisė, siē u vranė njė pjesė e tyre nė vitet e para tė mbarimit tė luftės, natyrisht nuk do tė kishte ngelur mė pasardhės gjallė. Kjo ishte dhe ndjesia e brezave qė erdhėn pas luftės. Unė personalisht vij nga njė familje qė ka dhėnė shumė pėr Shqipėrinė, por nuk vihet askush nė balancė, tė gjithė bėnė atė qė ishte e pamundura. Unė do tė doja tė flisja pėr Mit'hat Abdyl Frashėrin. Po e them Abdyl Frashėrin, se tė qenit bir i Abdyl Frashėrit, ishte thjesht njė fat i tij, sepse ėshtė fat tė jesh bir i dikujt, nuk ėshtė meritė e jotja. Mit'hat Frashėri diti ta ēojė emrin e babait dhe tė xhaxhallarėve tė tij nė majat mė tė larta. Ai u bė pjesė e historisė sė vendit tonė dhe pėr kėtė ne duhet ta nderojmė nė maksimum. Mit'hat Frashėri u lind nė Janinė. Janina e asokohe ishte pjesė e Shqipėrisė. Ai u rrit nė njė mjedis mjaft tė kulturuar dhe qytetar. Pėrfytyrimi ynė pėr Shqipėrinė e atyre viteve ėshtė "njė fshat i madh". Nuk ėshtė e vėrtetė, kishte familje tė mėdha, kishte njerėz qė ishin tė kulturuar, tė qytetėruar dhe qė rrisnin fėmijė tė tillė. Mit'hat Frashėri lindi pikėrisht nė 25 mars 1850, nė kulmin e Lidhjes sė Prizrenit. Ndoshta ėshtė edhe kjo rastėsi e bukur qė e bėri atė aq tė madh. Ndoshta ėshtė ky vit kaq i madh pėr ne qė Mit'hat Frashėrit iu ngjizėn vetitė mė tė mira tė atdhetarisė shqiptare. Nė shtėpinė e tij ai nuk pati mundėsi tė kishte ndonjė shkollė tė madhe, tė kishte diplomė universitare, por Abdyli, Samiu, tek ai derdhėn tė gjitha dijet e tyre dhe dashurinė pėr atdheun. Mit'hat Frashėri, qė nė rininė e tij, unė mund t'ju thoja dhjetra e dhjetra dėshmi tė asaj qė ai ka bėrė pėr atdheun, por do tė ndalesha tek ajo qė kėtu kemi punonjėsit e Bibliotekės, do ta quaja krijuesin e Bibliotekės Kombėtare shqiptare, tė atij sektori tė albanologjisė, qė ėshtė diēka e mrekullueshme pėr ne dhe pėr brezat qė do tė vijnė. Njė popull qė nuk di tė kaluarėn e tij, nuk ka as tė ardhme, nuk ka as tė tashme. Mit'hat Frashėri punoi me tė gjitha energjitė e tij. Unė shpeshherė e kam theksuar se kėta atdhetarė tė mėdhenj nuk pritėn njė rrogė nga shteti shqiptar. Bėnė atė qė menduan dhe qė e dėshiruan nga xhepat e tyre, shpenzuan vetė pėr tė bėrė Shqipėrinė, dhe ne kėtyre burrave iu jemi mirėnjohės, jo vetėm se vunė firmėn nė Aktin e Pavarėsisė, por se ata janė themeltarėt e shtetit shqiptar. Nė kėtė ndėrtesė ku ėshtė Kuvendi i Shqipėrisė, ata janė tė parėt qė menduan se duhet tė ketė njė shtet shqiptar dhe qė u pėrpoqėn nė maksimum pėr ta bėrė. Kontributi i Mit'hat Frashėrit ėshtė i gjithanshėm. Unė u ndala tek librat, sepse libraria e tij e vogėl nė Tiranė ishte zemra e rinisė nė Tiranė dhe e rinisė shqiptare. Aty merrnin dijet e para dhe mėsonin tė donin atdheun e tyre. Mit'hat Frashėri shėrbeu pak si nėpunės i kėtij shteti, qw pak kohė ministėr nė qeverinė e pėrkohshme tė Ismail Qemalit dhe diplomat. Si diplomat ai shkėlqeu. Dokumentet qė ka krijuar ai si diplomat, janė gjėra tė papėrsėritshme nė mbrojtje tė tė drejtave tona kombėtare. Pasi dha dorėheqjen, ai vazhdoi tė punojė nė librarinė e tij. Ndoshta dikujt i dukej si njė tregtar i vogėl, por dėshmitė qė ne ruajmė nė arkivin tonė kombėtar, janė tė pamohueshme. Ai ishte njė atdhetar i madh. Ai mėkoi tek rinia shqiptare e viteve 1920-1940 atė qė ishte mė e mira. Ai u pėrpoq, por natyrisht fati ishte kundra tij. Ai mbylli sytė nė mėrgim, ashtu siē nuk do ta kishte dėshiruar kurrė. Ky nderim qė i bėhet sot Mit'hatit ėshtė njė nderim qė bėhet sot pėr tė gjithė ata qė punuan sė bashku me tė dhe do tė dėshiroja qė tė mos ishte i fundit, sepse ne kemi nevojė ta njohim historinė tonė, kemi nevojė ta dimė kush janė ata qė e bėnė kėtė vend, i mirė ose i keq ky ėshtė vendi ynė.
Lef Nosi, aktivist i hapjes sė normales sė Elbasanit Kasem Biēoku
Lef Nosi wshtw pushkatuar nė vitin 1946, nė moshėn 70-vjeēare prej regjimit komunist, njė personalitet i jashtėzakonshėm jo vetėm pėr Elbasanin, por sidomos pėr historinė dhe kulturėn tonė kombėtare. Veprimtaria e Lef Nosit ka qenė e lidhur ngushtė me figurat mė tė rėndėsishme tė qytetit tė Elbasanit. Veprimtaria atdhetare e kulturore e Lef Nosit doli nė pah nė fillim tė shekullit tė 20-tė, kur nė krye tė Perandorisė Osmane dhe me mbėshtetjen e shqiptarėve dolėn turqit e rinj. Me ardhjen e tyre nė pushtet u krijua pėrkohėsisht njė frymė liberale, qė u shoqėrua me hapjen e shkollave shqipe nė trojet shqiptare, me botimin e gazetave dhe librave nė gjuhėn shqipe dhe me krijimin e shoqėrive kulturore kombėtare. Nė kėtė kohė, Lef Nosi u tregua shumė aktiv nė qytetin e Elbasanit. Nė vitin 1908, ai ka dhėnė mėsim nė njė shkollė nate. Nė vitin 1909 ėshtė zgjedhur nėnkryetar i klubit "Vllaznia", themeloi dhe drejtoi shoqėrinė "Afėrdita" dhe mori pjesė aktive nė Kongresin e Elbasanit, nė tė cilin u vendos hapja e Shkollės "Normale". Nė vitin 1910, ai botoi dhe drejtoi gazetėn e parė tė qytetit tė tij "Tomorri". Lef Nosi u bė njė nga personalitetet atdhetare mė tė shquar tė Elbasanit. Ai e pėrfaqėsoi denjėsisht qytetin e tij nė Kuvendin historik tė Vlorės, ishte firmėtar i Aktit historik tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe ministėr nė kabinetin e parė qeveritar tė kryesuar nga Ismail Qemali. Gjatė vitit 1914, nė kohėn e princ Vidit, ai ishte anėtar i kabinetit qeveritar tė Turhan Pashė Pėrmetit si ministėr. Nė vitin 1919-1920, Lef Nosi ka qenė pjesėmarrės dhe anėtar i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Lef Nosi i ka pėrqendruar energjitė e tij nė gjurmimin dhe grumbullimin e dokumentave historike dhe tė dorėshkrimeve tė vjetra tė kulturės kombėtare shqiptare duke dhėnė ndihmesė tė shquar tė pazėvendėsueshme. Gjatė viteve 1918-1919 ai botoi nė Elbasan revistėn Kopshti Letrar ku vend tė rėndėsishėm zėnė kėngėt historike si kėngėt legjendare etj. Nė vitin 1924-1925 botoi shumė dokumenta tė rėndėsishme qė ishin dokumente historike pėr t'i shėrbyer ēėshtjes sonė kombėtare. Ky botim shumė i rėndėsishėm po botohet pranė institutit tė historisė kėto ditė. Ėshtė meritė e punės sė tij largpamėse pėr grumbullimin e dokumentave historike e dorėshkrimeve tė vjetra qė ne i gėzojmė si thesare tė historisė e kulturės sonė kombėtare. Fondi i tij nė arkivin qendror shtetėror pėrbėhet prej 12 mijė faqesh kurse fondi i bibliotekės albanologjike tė tij qė u grabit nga komunistėt kishte mbi 10 mijė vėllime. Lef Nosi ka ruajtur dokumentat e kryengritjeve tė 1910-1912, dokumente tė qeverisė sė Ismail Qemalit, aktin e shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe mijėra dokumenta tė tjera. Ai ka ruajtur gjithashtu dokumentacionin e gjykatės osmane tė Elbasanit qė fillon me vitin 1560, regjistrat e esnafėve dhe statutin e tyre, statuti i esnafėve tė Elbasanit i viti 1657 ėshtė statuti mė i vjetėr nė Ballkan. Dokumentet e grumbulluara tė Lef Nosit si dhe ruajtja prej tij e dorėshkrimeve shqipe tė Elbasanit tė shekullit 17-18, bėjnė qė emri i Lef Nosit tė kujtohet me nderim e respekt tė veēantė prej tė gjithė shqiptarėve.
Kaēorri, anėtar nė Kuvendin e Vlorės
Dom Nikoll Kaēorri me origjinė nga Lura lindur nė vitin 1862 me njė familje pjesėtarė tė sė cilės ishin disa katolikė disa myslimanė. Pasi mbaroi shkollėn fetare nė Shkodėr pėr disa kohė shėrbeu si prift deri sa nė fund tė shekullit XIX u emėrua famulltar dhe mė vonė pėr disa kohė vikar i Arqipeshkvisė sė Durrėsit. Nė dhjetėvjeēarin e parė tė shekullit tė XX me angazhimin e tij nė lidhjen patriotike u shqua si njė nga pėrfaqėsuesit kryesorė tė rilindjes kombėtare tė periudhės sė fundit tė pushtimit osman. Madje u shqua pėr veprimtarinė e tij patriotike nė favor tė lėvizjes sė Rilindjes kundėr zgjedhės osmane e cila disa herė binte ndesh me disiplinėn qė kėrkonte veprimtaria kishtare apostolike e Austro-Hungarisė e pėrqėndruar larg lėvizjeve tė armatosura pati edhe vėrejtje nga forumet eprore tė kishės sė tij. Ka pėrfaqėsuar Durrėsin nė Kongresin e Manastirit i cili miratoi nė nėntor tė vitit 1908 alfabetin kombėtar tė gjuhės shqipe. Ka marrė pjesė edhe nė Kongresin e Elbasanit mė 1909, i cili iu kundėrvu politikės sė qeverisė sė Stambollit qė mohonte tė drejtat kombėtare shqiptare nė fushėn e arsimit dhe tė kulturės. Mė 1911 u dėnua me disa vjet burg nga gjykkata ushtarake turke pėr veprimtarinė e tij patriotike shqiptare, por pėr shkak tė rrokullimės qė morėn ngjarjet qėndroi vetėm pėr pak kohė nė burg. Nė nėntor tė 1912 nė krye tė delegacionit tė Durrėsit mori pjesė nė Kuvendin e Vlorės, ku u shpall pavarėsia kombėtare e Shqipėrisė. Nė qeverinė e parė shqiptare qė zgjodhi Kuvendi i Vlorės me kryeministėr Ismail Qemalin imzot Dom Nikoll Kaēorri u zgjodh nėnkryetar i saj. Mė 1914 organet e larta kishtare nė Vjenė e detyruan tė largohej nga Shqipėria e tė vendosej nė Austri ku vdiq nė rrethana ende tė paqarta nė moshėn 55 vjeēare nė vitin 1917.
Analisti Mero Baze vlerėson figurėn e idealistit tė lėvizjes pėr politikė pro-perėndimore
Ali Kėlcyra, politikani i dėnuar dy herė me vdekje
Njė personazh aktiv i jetės i cili u pėrpoq tė bėnte politikė duke pėrdorur gazetarinė si armėn mė tė fuqishme. Ali Kėlcyra ka pasur njė histori krejt tė pangjashme me thuajse asnjė politikan apo burrė shteti nė Shqipėri, pėrsa i pėrket kundėrshtive dhe historisė qė ai ka prodhuar. Ėshtė njė idealist i palėkundėr nė bindjet e tij social-demokrate dhe pro perėndimore dhe ėshtė i vetmi be qė ka hequr dorė vetė nga titulli dhe ju a ka imponuar kėtė bejlerėve nė Parlamentin shqiptar. Ėshtė dėnuar dy herė me vdekje pėr bindjet e tij politike dhe ėshtė arrestuar thuajse nga tė gjithė pushtuesit e Shqipėrisė, nga grekėt, italianėt dhe mė pas ka pasur grindje me anglezėt pėr qėndrimin tij ndaj forcave partizane gjatė luftės. Pas shkollimit nė Galatasarai dhe mė pas pėr jurisprudencė nė Itali ka nisur tė shquhet nė kryengritjen gjatė Luftės sė Parė Botėrore ndaj grekėve e mė pas nė luftėn e Vlorės kundėr italianėve. Ishte delegat nė Kongresin e Lushnjes dhe kundra traditės sė Oxhakut tė Kėlcyrės ai fitoi pėrpara njė figure tepėr tė respektuar nė jug siē ishte Myfit Bej Libohova duke tronditur miqėsinė e Oxhakut tė Kėlcyrės me Myfit Bej Libohovėn tė cilat ishin dy familjet mė tė njohura nė jug. Debatet e tij tė zjarrta parlamentare janė ende rekorde tė jetės parlamentare nė shqiptare. Nė dhjetor tė vitit 1924 pas ardhjes sė mbretit Zog ai sė bashku me njė grup tė tjerė intelektualėsh e politikanėsh emigroi nė Itali. Nė atė kohė opozita e Zogut u nda nė dy pjesė, njė pjesė prosovjetike dhe njė pjesė tjetėr properėndimore, e cila formoi Bashkimin Kombėtar.Organizata e Bashkimit Kombėtar nė tė cilėn zoti Kėlcyra ishte njė nga drejtuesit kryesor zhvilloi aktivitetin e saj deri nė vitin 1927 nė Itali mė pas pėr shkak tė partneritetit mes Romės dhe Tiranės u zhvendos nė Vjenė, mė pas u zhvendos nė Paris. Dhe nė vitin 1939 me rekomandim tė qeverisė franceze dhe angleze zoti Kėlcyra sė bashku me njė grup atdhetarėsh u kthye nė Shqipėri pėr tė organizuar rezistencėn. Gjatė luftės nuk i pushuan problemet. Ai u internua sėrish nga italianėt nė vitin 1940, pati probleme me forcat partizane nė vitin 1943 dhe u arrestua. Dhe nė vitin 1945 kur mbėrriti nė Londėr u ndalua pėrsėri nga anglezėt pėr tė sqaruar pozicionin e tij nė mosbashkėpunim me partizanėt gjatė viteve tė luftės. Sė bashku me Mithat Frashėrin kanė qėndruar tė izoluar pėr 13 muaj nė Itali derisa kanė dalė nė gjyq. Pasi zoti Frashėri u gjykua zoti Kėlcyra ka ndenjur edhe 7 muaj tė tjerė nė izolim pėr shkak se u gjykua edhe pėr luftėn e Vlorės kundėr italianėve. Ėshtė pėrpjekur tė qendrojė larg makinacioneve tė vogla dhe meskiniteteve qė normalisht kanė shoqėruar grupet politike shqiptare nė emigracion, tė cilat realisht dobėsuan forcėn e tyre politike dhe aftėsinė pėr tju kundėrvenė regjimit komunist tė Tiranės. Mė parė ai ka pėrdorur shtypin francez atė italian si njė mėnyrė pėr tė kundėrshtuar regjimin nė Shqipėri por kam parė qė ai ishte i vetmi shqiptar qė kishte punuar pėr 12 vjet si komentator i pėrjavshėm nė njė nga Radiot mė prestigjioze amerikane qė punonin pėr vendet e robėruara. Dokumentet e tij janė pėrsėri njė rekord i paarritur i historisė shqiptare. Me kėtė rast desha tė falenderoj zonjėn Topalli pėr iniciativėn e saj dhe Presidentin e Republikės pėr kėtė akt qė ka vėnė nė vend jo vetėm njė figurė tė madhe tė kombit shqiptar por i ka hapur rrugėn vlerėsimit dhe qendrimit neutral tė veprimtarisė tė tė gjithė forcave politike nė Shqipėri. Faleminderit!
Pandeli Evangjeli, diplomat e politikan i shquar Fatmira Rama
Pandeli Evangjelin ishte njė ndėr personalitėetet mė tė spikatura tė rilindjes sonė kombėtare , mendimtar, veprimtar dhe publicist i njohur, drejtues pėr shumė vite i shoqėrisė "Dituria" nė Bukuresht, e ēmuar si ndėr shoqėritė mė tė rėndėsishme tė diasporės shqiptare. Pėrkrahės i flaktė i diturisė dhe i arsimit kombėtar nė gjuhėn shqipe, me kontribute tė dukshme nė botimin e njė literature tė bollshme nė gjuhėn shqipe tė autorėve tė shquar tė rilindjes kombėtare, nė lidhje tė ngushtė me tė gjitha kolonitė e diasporės shqiptare me lidhjen patriotike nė vend dhe me rilindas tė tjerė si vėllezrit Frashėri, Jeronim De Rada, Fan Noli, Faik Konica, Luigj Gurakuqi, Ismail Qemali, Mithat Frashėri e tė tjerė. Mbėshteti kryengritjet e mėdha shqiptare tė viteve 1910, 1911, 1912 dhe lėvizjen mbarėshqiptare pėr autonomi dhe pavarėsi. Ka vėnė njė gur tė vyer veprėn e madhe tė shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, ku nė krye tė komitetit Bashkimi nė Bukuresht mori pjesė nė mbledhjen e famshme qė Ismail Qemali organizoi atje mė 5 nėntor tė vitit 1912 ku u morėn vendime tė rėndėsishme pėr vetėqeverisjen e shqiptarėve. Pandeli Evangjeli do tė vinte gjithashtu njė gur themeli nė ndėrtimin, organizimin dhe konsolidimin e shtetit shqiptar, nė ruajtjen e tėrėsisė sė tij tokėsore, nė ndėrtimin e njė shteti konstitucional dhe demokratik. Ai do tė ishte aktiv nė elitėn politike shqiptare, nė tė gjitha etapat e shtetit modern shqiptar si prefekt i Qarkut tė Korēės qė nė vitin 1914 e mė pas nė 1920 si diplomat dhe politikan i shquar nė krye tė delegacionit tė shqiptarėve tė Rumanisė nė Konferencėn e Paqes nė 1919-1920, si kryetar disa herė i Parlamentit tė Shqipėrisė dhe Parlamentit tė parė tė vitit 1921. Ministėr i jashtėm dhe disa herė kryeministėr i vendit, kryesisht gjatė viteve tė monarkisė shqiptare. Kėsisoj ai dha njė ndihmesė tė madhe nė njohjen e statusit tė Shqipėrisė sė pavarur, pėr zgjidhjen e problemeve tė shumta kufitare me fqinjėt. Pėr unifikimin kombėtar nė luftė ndaj tendencave separatiste dhe pėrēarjeve fetare tė ēdo ngjyre. Pėr ndėrtimin e njė klime tė moderuar politike nė vend. Me pushtimin e Shqipėrisė nga Italia fashiste hoqi dorė pėrfundimisht nga jeta politike si njė formė e heshtur e protestės sė tij. E megjithatė ai dhe familja e tij u trajtuan si tė padėshiruar nga regjimi komunist dhe u detyruan tė largoheshin nga Tirana dhe tė vendoseshin nė Korēė. Vetėm pas pėrmbysjes sė kėtij regjimi, Pandeli Evangjelit pas vdekjes ju akordua nga presidenti i Republikės nė nėntor tė vitit '92 Urdhri i Lirisė tė Klasit tė Parė. I bėn nder popullit dhe shtetit shqiptar, dekorimi tashmė edhe me urdhrin e lartė tė Gjergj Kastriot Skėnderbeut. Dekorimet e Presidentit Topi
Republika e Shqipėrisė Presidenti i Republikės i jep Mithat Frashėrit pas vdekjes urdhrin Gjergj Kastriot Skėnderbeu nė shenjė vlerėsimi tė lartė si njė ndėr veprimtarėt mė tė shquar tė Lėvizjes Kombėtare, firmėtarit tė aktit tė shpalljes sė Pavarėsisė dhe njė ndėr krijuesit e shtetit shqiptar. Presidenti Bamir Topi.
Republika e Shqipėrisė Presidenti i Republikės i jep Lef Nosit pas vdekjes urdhrin Gjergj Kastrioti Skėnderbeu nė shenjė vlerėsimi tė lartė si njė ndėr veprimtarėt mė tė shquar tė Lėvizjes Kombėtare, firmėtarit tė aktit tė shpalljes sė Pavarėsisė dhe njė ndėr krijuesit e shtetit shqiptar. Presidenti Bamir Topi.
Republika e Shqipėrisė Presidenti i Republikės i jep Dom Nikoll Kaēorrit pas vdekjes urdhrin Gjergj Kastriot Skėnderbeu nė shenjė vlerėsimi tė lartė si njė ndėr veprimtarėt mė tė shquar tė Lėvizjes Kombėtare, firmėtarit tė aktit tė shpalljes sė Pavarėsisė dhe njė ndėr krijuesit e shtetit shqiptar. Presidenti Bamir Topi.
Republika e Shqipėrisė Presidenti i Republikės i jep Ali Kėlcyrės pas vdekjes urdhrin Gjergj Kastrioti Skėnderbeu pėr kontribut tė shquar nė luftėn politike pėr krijimin nė Shqipėr tė njė shteti demokratik tė modelit perėndimor europian. Presidenti Bamir Topi.
Republika e Shqipėrisė Presidenti i Republikės i jep Pandeli Evangjelit pas vdekjes urdhrin Gjergj Kastrioti Skėnderbeu pėr kontribut tė shquar nė lėvizjen kombėtare pėr pavarėsi dhe nė krijimin dhe konsolidimin e shtetit shqiptar. Presidenti Bamir Topi.
Hana Kėlcyra- E bija e Ali Kėlcyrės
Dua tė them dy fjalė se ėshtė e para herė qė vij nė Shqipėri pas largimit tė '44-ės, me kėtė rast. Falenderoj Presidentin gjithashtu edhe ju Zonja Topalli pėr mundimin qė keni bėrė pėr kėta njerėz, jam e lumtur tė marr kėtė dekoratė nė emėr tė babait tim, por jo vetėm pėr personin e tij, por pėr tė gjithė ata qė kanė patur besim nė idealet e tij.
Skėnder Kosturi- mori dekoratėn pėr Lef Nosin
Dėshiroj tė falenderoj organet mė tė larta tė shtetit shqiptar tė cilin e krijoi Lef Nosi me shokėt e tij, pėr kėtė nder qė i bėnė atij dhe shokėve tė tij, njėkohėsisht dėshiroj tė nderoj ata persona tė cilėt e ruajtėn e fshehėn duke rrezikuar jetėn e tyre. Faleminderit!
Monsinjor Rrok Mirdita
Dėshiroj tė shpreh mirėnjohjen time tė thellė presidentit tė Republikės pėr vlerėsimin maksimal tė kėtyre figurave tė shquara dhe gjithashtu ju zonja kryetare pėr inisiativėn tuaj dhe angazhimin tuaj pėr ti rizbardhur e pėr ti rikthyer kėto figura tė cilat pluhuri jo i kohės por i rrethanave qė ne i njohim i ka mbuluar. Nė cilėsinė e kryetarit tė konferencės ipeshkvnore tė Shqipėrisė nė emėr tė Klerit Katolik, nė emėr tė Kishės por edhe si pasardhės nė Selinė arqipeshkvnore tė Durrėsit, njė ndėr mė tė vjetrat nė rajon ku Dom Nikoll Kaēorri ka pas edhe rolin si vikar i pėrgjithshėm kam nderin dhe kėnaqėsinė qė ta pranoj kėtė dekorim dhe tju falenderoj dhe vėrtetė ta vlerėsojmė tė gjithė kėtė vlerėsim maksimal qė i jepet njė figure sikurse ishte Dom Nikoll Kaēorri. Me kėtė nderohet edhe i tėrė Kleri Katolik, faleminderit! Najada Petrela- mori dekoratėn pėr Mit'hat Frashėrin
Nė emėr tė familjes sė Mithat Frashėrit falenderoj presidentin e Republikės, kryetaren e Parlamentit pėr kėtė vlerėsim qė i bėjnė figurės sė Mithat Frashėrit, faleminderit!
Donika Evangjeli- mbesa e Pandeli Evangjelit, e cila mori dekoratėn pėr gjyshin e saj Jam shumė e lumtur qė ndodhem kėtu sot. Shpreh falenderimet mė tė thella pėr presidentin, pėr zonjėn Topalli kryetaren e Kuvendit. Jam e lumtur qė po marr sot kėtė dekoratė pėr gjushim. Ju falenderoj tė gjithė! |
-------------------------------------
Hana Kelcyra, e bija e Ali Kelcyres, rrefen ne kete interviste kthimin e
babait te saj ne Shqiperi, njohjen me Enver Hoxhen, marredheniet me mbretin Zog
dhe lidhjet me Ballin Kombetar. Ali Kelcyra ishte nje nga firmetaret e Aktit te
Pavaresise se Shqiperise, i dekoruar pak dite me pare nga Presidenti i
Republikes, Bamir Topi, me urdhrin "Gjergj Kastrioti Skenderbeu".
Pse keni lindur ne Paris?
"Kam lindur (ne vitin 1936), sepse babai ishte ne emigracion kunder mbretit
Zog".
Ali Kelcyra ka qene dy here ne emigracion. Nje here i denuar me vdekje nga
mbreti Zog...
"Tri here nga mbreti Zog".
Tri here nga mbreti Zog dhe nje here nga komunistet?
"Nga komunistet nuk e di, nje here apo me shume. Por, nga mbreti Zog e di
qe tri here".
Ju keni lindur ne Paris, ne vitin 1936. Cili ishte mjedisi i pare qe mbani mend
ne Paris?
"Nga Parisi nuk mbaj mend asnje gje dhe eshte shume interesant qe kur ikem
nga Parisi dhe erdhem ne Shqiperi. Udhetimi ka vazhduar pak a shume nje jave,
apo dhjete dite. Une nuk mbaj mend as udhetimin ne tren, as kurrgje. Hapet nje
drite ne kujtimet e mia ne momentin qe une hipi ne vaporin nga Brindisi per ne
Sarande dhe gjeja qe me ka bere pershtypje kane qene penxheret rrumbullake te
vaporit. Arritem ne Sarande, fjetem atje dhe te nesermen, apo ate dite, nuk e
mbaj mend mire, arritem ne Kelcyre. Kelcyren e mbaj mend shume mire se me beri
pershtypje, qe nuk kishte drita edhe dolen njerezit me shandane, me qiri dhe une
isha 3 vjec e gjysme, e shihja prapa ketyre shandaneve hijet e tyre dhe njerezit
shumoheshin, pata shume frike, u tmerrova. Por, te nesermen, si sot ne mengjes
ketu, u zgjova shume heret dhe pashe qe kishte dale dielli dhe ajo ishte pjekja
e pare me Kelcyren".
Ju u kthyet ne shtepi per arsye se, Ali Kelcyra, nje nga deputetet e pare te
Parlamentit shqiptar, kishte vendosur te rikthehej ne Shqiperi per t'u marre me
politike. Si kishte hyre fillimisht ne politike babai juaj?
"Babai im, me ekzaktesi nuk e di. E di qe ka marre pjese ne Vlore, eshte
pjekur me princ Vidin dhe mbretereshen Sofi, besoj eshte fjalimi i pare qe ka
bere, politik, mbretereshes Sofi, pasi ai kishte bere studimet ne Gallatasarai
dhe zoteronte gjuhen frengjishte. Mbreteresha Sofi nuk ka ditur shqip. Keshtu qe,
ky u zgjodh pasi kishte lehtesi ne te folme dhe i mbajti mbretereshes Sofi nje
fjalim. Besoj se ky ka qene akti i pare i tij".
Cilat kane qene marredheniet e babait tuaj me Ahmet Zogun?
"Jo te mira. Nuk kane pasur marredhenie te mira, nuk ka funksionuar".
Per cfare arsye?
"Nuk e di, ka qene edhe mbase se nuk ka pasur simpati reciproke. Madje,
shume me vone, mbreti Zog ne Egjipt, kur u takuan (kur jane takuar per here te
pare nuk kam qene atje, por nga fundi u ndodha dhe une aty) ka pasur shume
simpati per mua. Me te vertete me ka trajtuar si niperit dhe mbesat e tij.
Megjithese une nuk kam asnje relate familjare me familjen mbreterore. Domethene,
te kaluara, apo me statutin, familja mbreterore nuk ka fis me bejleret".
Si shpjegohet qe babai juaj, i cili vinte nga nje familje e njohur bejleresh te
Kelcyres, u rendit me forcat qe kontestonin bejleret, me Fan Nolin, me Luigj
Gurakuqin etj., ne Parlamentin e pare?
"Besoj qe eshte nje reaksion me shkollen qe beri, pasi ai ka studiuar ne
Gallatasarai dhe eshte rritur ajo influenca e Frances, e kultures franceze".
Babai juaj u arratis per ne Paris ne vitin 1924. Si e kujtonte ai emigracionin
shqiptar ne Paris?
"Si e kujtonte, ne krahasim me emigracionin e dyte ose te trete, se eshte
edhe nje emigracion ne Luften e Pare Boterore. Kete emigracion e kujtonte
sigurisht me te lehte, ate te Parisit, sepse edhe nese ishte denuar me vdekje,
te gjitha keto peripecite, babai kishte kontakt me personalitete. Si Mehdi bej
Frasheri, kur vinte delegacioni shqiptar ne Kombet e Bashkuara, ai piqesh me ta.
Ndersa me qeverine e Enver Hoxhes, jo babai, por asnje, te themi keshtu haptazi
(nese kane pasur kontakte keshtu te fshehura qe nuk e besoj) nuk kane pasur
asnje kontakt. Domethene, ishte si nata me diten".
Babai juaj e ka njohur Enver Hoxhen ne Paris, ku ai ishte student, apo kur
kishte lene studimet pergjysme dhe jetonte ne Paris?
"Jo, me duket studionte akoma. Kur ka vdekur vellai i babait, Faiku, ka
ardhur madje per ngushellim. Pasi babai nepermjet vellait te tij, e dinte qe ky
nuk studionte mire, apo nuk kishte nota. Pervec kesaj, ai e njihte zoti Hoxha,
si kunati i mikut dhe shokut te tij, Bari Omarit. Pas vdekjes se vellait, kam
lindur une, pas nje viti ose pak me shume, dhe ka ardhur per te uruar per
lindjen time, Enver Hoxha".
Si e kujtonte babai juaj Enver Hoxhen me pas, ne emigracion?
"Nuk i ka bere nje pershtypje te mire, pasi besoj jo heren e pare, por
heren e dyte, zoti Hoxha kerkoi qe te futesh ne Bashkimin Demokratik dhe babai
nuk e pranoi, pasi tha se kjo ishte sepse zoti Hoxha humbiste bursen qe i kishte
dhene Ekrem Libohova. Familja e Hoxhave vijne nga Gjirokastra dhe bejleret e
Libohoves kane pasur nje fare mbrojtje per disa familje nga ato ane. Keshtu
ishte Shqiperia atehere, duhet te kishe keto lidhjet per te pasur nje burse. Me
qartesi nuk e di, po ky nuk i kishte kaluar provimet, nje vit ta falnin, vitin e
dyte ta perjashtonin bursen. Kaq ishte e vertete qe babai vajti, nuk eshte se
jemi kunder regjimit te mbretit Zog, por po humbnin bursen edhe per kete nuk e
pranoi.
Me ka treguar nje dite qe, i gjetem nje pune ne rrethet e Parisit. Perfundimisht
Eqerem Libohova, qe ishte minister ne ate kohe dhe i gjeti nje pune ne Bruksel,
ne konsullaten shqiptare dhe, me sa kam une dijeni, atje ka pasur kontaktet e
para me Kominternin".
Pra, Enver Hoxha ishte ne mbrojtje te Eqerem bej Libohoves, njeri nga ministrat
me te rendesishem te qeverise se mbretit?
"Po".
Per sa kohe ka vazhduar kjo perkujdesje?
"Po, deri sa u kthyem ne Shqiperi. Pastaj ndodhi nje aksident, qe kasa e
konsullates u vodh, nuk dihet nga kush, por ky ishte pergjegjes. Thoshin qe ky e
vodhi per vete, e vodhi per propaganden qe kishte pasur Kominterni dhe i
duheshin fonde. Kjo mbeti nje enigme".
U vodh kasa e konsullates kur Enver Hoxha ishte pergjegjes?
"Po, ishte pergjegjes, e thirren ne Tirane se do te behej gjyqi. Erdhi ne
Tirane me 7 prill dhe kjo nuk u sqarua kurre".
Pra, nuk u mor vesh nese ai ishte autori i vjedhjes?
"Po sepse nuk mund te themi qe i mori apo s'i mori".
Ju personalisht e keni njohur Eqerem bej Libohoven?
"Po".
C'mendime kishte me pas ne emigrim, megjithese ai vdiq heret?
"Nuk kam pasur nje okazion per te folur me te. Eqerem bej Libohova ka qene
me te vertete nje diplomat, mbase nuk ka pasur kalibrin e Myfit beut, ai ka qene
nje politikan, ndersa Eqerem beu ka qene thjesht nje diplomat, edhe fjalet i
kufizonte, i maste. Nuk kam pasur nje informate, isha teper e vogel".
Ne momentin qe u kthyet ne Kelcyre, qe sic e thate ishit 3 vjec e gjysme, ne
vitin 1939, ne gusht te 1939, Shqiperia ishte e pushtuar nga Italia. A eshte e
vertete qe Ali Kelcyra ka mirepritur pushtimin italian te Shqiperise?
"Jo, ne asnje menyre. Kur u degjua qe fuqite ushtarake po sulmonin
Shqiperine, jo vetem babai, por komplet Komiteti i Bashkimit Demokratik, i ka
derguar mbretit Zog nje telegraf, duke i paraqitur te rezistonte dhe keto ishin
te gatshem te vinin dhe ta mbronin, edhe pse ata ishin kundershtar te mbretit,
por per te mbrojtur Shqiperine. Kur ka arritur ky telegrafi, mbreti Zog ka qene
ne Greqi. Princ Leka lindi me 5 prill dhe me 7 u be pushtimi. Baba ka pasur
shume pjekje me Musa Juken ne Egjipt".
Pas vitit 1944?
"Jo, kur vajti ne Egjipt per t'u takuar me mbretin Zog. Babai me thoshte se
bisedat me Musa Juken kane qene shume me interesante se bisedat qe kane pasur me
mbretin Zog per situaten e Shqiperise, gjate regjimit te mbretit Zog".
Gjate luftes, Ali Kelcyra u perfshi shpejt ne nje nga organizatat politike dhe u
be nje nga kreret e Ballit Kombetar...
"Po, sepse ka ardhur me kete qellim, qe te perfshihej ne politike. Babai im
qe perpara nje dileme: Te mbetej ne emigracion duke luftuar Italine, se mbreti
Zog ishte larguar, ose te kthehesh ne Shqiperi. Ai anonte te rrinte perjashta.
Mamaja ime anonte qe te kthehej se ajo kishte shume te aferm dhe e kishte marre
malli per njerezit. Por, personi vendimtar qe e ka influencuar babane te kthehet,
ka qene nje anglez, Hilli. Ata kishin biseduar dhe i tha qe kaq vjet ke luftuar
mbretin Zog dhe kurre nuk do t'ia kishe arritur qellimit qe ta rrezoje, nese nuk
do te vinte Italia. Nga jashte nuk behet dot asnje rezistence, duhet te shkosh
ne vend dhe aty mund te kesh sukses per te luftuar. Keshtu vendosi babai te
kthehej, mori kontaktet e para me ambasaden italiane ne France. Kerkoi qe te
kthehej si privat, mos ta detyronin te merrej me ceshtje politike. Domosdo
ambasadori dhe ambasada nuk ishte ne gjendje te pergjigjeshin pa pyetur Palaco
Kixhin (qeverine italiane). Ai tha: Po. Kam degjuar ne disa dosje se ai personi
qe kishte shkruar: "Con tempo verra il piacere", qe do me thene se kur
te vinte babai do t'i vinte deshira per t'u marre me politike dhe te behej
minister. Qeveria italiane atehere kishte nevoje per keta njerez qe nuk ishin te
komprometuar me mbretin Zog".
Ne momentin qe u kthyet ne Shqiperi, a ishte Ali Kelcyra per nje kryengritje te
armatosur ndaj italianeve apo jo?
"Te armatosur nuk e di. Ka ardhur per te organizuar nje rezistence, kaq
ishte e vertete, nuk kishte mbushur as javen ne Kelcyre dhe ka marre mamane dhe
gjoja per t'i kallezuar Shqiperine, ka shetitur 6 muaj e ka marre kontakte me
persona. Ndersa mua me ka lene vetem nje here 3 muaj, nje here 4 muaj. Me ka
lene vetem ne Kelcyre me xhaxhane e tij dhe nje here me tezen".
-----------------------------------------
Topi dekoron firmėtarėt e Aktit tė Pavarėsisė23/12/2007
- 11:41 Copyright
2007 Gazeta Shqiptare http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=27306
Nė Aktin e Pavarėsisė nuk ka mė as firma dhe as vlerėsime tė munguara.
Pesė personalitete; Lef Nosi, Dom Nikollė Kaēorri, Ali Kėlcyra, Mithat
Frashėri dhe Pandeli Evangjeli, firmat e tė cilėve nė shpalljen e pavarėsisė,
mė 28 nėntor 1912 u censuruan nga diktatura komuniste pėr 45 vjet, janė
dekoruar dje me Urdhrin Gjergj Kastrioti Skėnderbeu. Dekorimi i firmėtarėve
u bė me kėrkesėn e kryeparlamentares Jozefina Topalli. Nė ceremoninė e
organizuar me kėtė rast nė ambientet e kryesisė sė Kuvendit, Topalli nė
fjalėn e saj tha se ndihem shumė mirė qė jemi nė kėtė ceremoni tė
dekorimit tė firmėtarėve tė Pavarėsisė, tė patriotėve dhe tė njerėzve
pėr tė cilėt historia jonė dhe ne nderohemi, ndėrsa falenderoi
historianė, studiues, hulumtues pėr punėn e tyre. Natyrisht qė dekorimi
nga Presidenti i Republikės me Urdhrin Gjergj Kastrioti Skėnderbeu tė
Mithat Frashėrit, Dom Nikollė Kaēorrit, Lef Nosit, Pandeli Evangjelit
dhe Ali Kėlcyrės, ėshtė njė nder qė nuk i bėjmė ne atyre, por njė
nder qė ata na kanė bėrė ne dhe historisė sonė. Unė gjithmonė kam
menduar se njė vend i mirė dhe njė komb i mirė nuk e sheh kurrė historinė
bardhė e zi. Sot nuk ka mė firma tė munguara nė Aktin e Pavarėsisė dhe
kjo ėshtė shumė e rėndėsishme. Mendoj se nuk mund tė ketė kurrė as
vlerėsime tė munguara, - vijoi mandej kryeparlamentarja Topalli, ndėrsa
shtoi se shprehja e mirėnjohjes dhe vlerėsimit pėr ta, nė fakt ėshtė
njė shprehje mirėnjohjeje shtesė ndaj Aktit tė Pavarėsisė. Ajo
falenderoi tė gjithė familjarėt e pranishėm nė kėtė ceremoni tė
dekorimit, si dhe Presidentin e Republikės pėr marrjen parasysh tė
propozimit tė Kuvendit tė Shqipėrisė pėr tė bėrė vlerėsimin e kėtyre
figurave. Nė vijim, historianė, studiues e analistė tė medias folėn pėr
figurat e kėtyre pesė patriotėve. Drejtoresha e Arkivit Shtetėror, Nevila
Nika, foli pėr figurėn e Mithat Frashėrit, i cili sipas saj, ēoi emrin
e tė atit, Abdyl Frashėri dhe tė xhaxhallarėve tė tij, nė majat mė tė
larta, duke u bėrė pjesė e historisė sė vendit. Zonja Nika, ndėr tė
tjera, veēoi kontributin e dhėnė nga Mithat Frashėri pėr hedhjen e
bazave pėr krijimin e Bibliotekės Kombėtare shqiptare. Historiani dhe
studiuesi Kasem Biēoku, duke folur pėr figurėn e Lef Nosit, i cili ėshtė
pushkatuar nga regjimi komunist nė moshėn 70-vjeēare, u shpreh se
veprimtaria atdhetare e kėtij personaliteti tė jashtėzakonshėm pėr
historinė dhe kulturėn kombėtare shqiptare ka dalė nė pah nė fillim tė
shekullit tė 20-tė. Nė emėr tė historianit Kristo Frashėri, i cili
mungoi nė ceremoni pėr arsye shėndetėsore, u lexua njė shėnim pėr figurėn
e Dom Nikollė Kaēorrit, si njė figurė qė ka kontribuar pėr mbrojtjen e tė
drejtave tė shqiptarėve nė fushėn e arsimit dhe kulturės. Referuesit e
tjerė qė morėn fjalėn gjatė ceremonisė, duke vlerėsuar lart kontributin
e tyre, jo vetėm nė shpalljen e Pavarėsisė, shprehėn vlerėsim edhe pėr
kontributin qė kėto figura kanė dhėnė edhe pėr ndėrtimin dhe
konsolidimin e shtetit shqiptar, si dhe pėr mbrojtjen dhe forcimin e
identitetit kombėtar.
-----------------------------------------
http://balkans.courriers.info:80/article9419.html
Dans un entretien exclusif accordé au Courrier des Balkans, le Premier ministre sortant, Agim Ceku, revient sur son mandat et les raisons de son retrait provisoire de la vie politique. Cet ancien militaire restera avant tout « lhomme qui mena les négociations » pour lindépendance du Kosovo. Il revient sur cette expérience, les promesses américaines et les perspectives du pays, la nécessité de construire le Kosovo « avec les Serbes », ainsi que sur ses propres projets.
Propos recueillis par Gaėlle Pério
Ą 47 ans, grand et large dépaules, le crāne chauve, Agim Ceku, le Premier ministre sortant du Kosovo, se départit rarement de son sourire. Ceku ressemble ą un chat qui aurait vécu plusieurs vies. Engagé dans lArmée yougoslave, ce militaire de carričre rejoint les forces croates dčs 1991 et participe en 1995 ą lopération Tempźte, la reconquźte de la Krajina. Ą la signature des accords de pays, il a récolté 9 médailles et 4 balles dans les jambes. En 1998, il rejoint les rangs de lArmée de libération du Kosovo (UCK), parvenant au Kosovo aprčs avoir traversé ą pieds et sous la neige les montagnes albanaises et macédoniennes. Trois de ses frčres se sont également battus dans les rangs de lUCK. La mission de Ceku dans lUCK est de discipliner les troupes et transformer les guérilleros en soldats.
Pour Belgrade, Agim Ceku est avant tout un criminel de guerre sous mandat darrźt pour « crimes commis en Croatie » et « génocide des Serbes du Kosovo ». Le Tribunal Pénal International pour lex-Yougoslavie na pourtant pas émis dacte daccusation contre lui. Aprčs le conflit de 1999, durant lequel son pčre sera tué, Ceku prend la tźte du Corps de Protection du Kosovo (TMK), qui sert surtout ą démilitariser lUCK. Son adjoint de lépoque nest autre que Ramush Haradinaj. En mai 2006, il devient Premier ministre du Kosovo et restera dans lhistoire comme lhomme qui ne proclama pas lindépendance du Kosovo mais mena les négociations. Son épouse, Dragica, est croato-serbe. La famille Ceku, qui garde de solides attaches ą Zadar, en Croatie, vit dans la banlieue de Pristina dans une maison relativement modeste selon les standards kosovars. Chez eux, on parle croate mźme si les trois enfants sont parfaitement bilingues en albanais. Ą la veille de passer le relais ą Hashim Thaēi, Agim Ceku a accepté de revenir sur son mandat, en exclusivité pour le Courrier des Balkans.
Le Courrier des Balkans (CdB) : Comment vous sentez-vous ą la veille de quitter vos fonctions de Premier ministre du Kosovo, fonction que vous avez occupée depuis 2006 ?
Agim Ceku (AC) : Je quitte ma fonction trčs satisfait. Jai limpression davoir accompli ma mission parce que ma tāche était de préparer le Kosovo ą lindépendance et le Kosovo est prźt. Nous avons traversé la phase des négociations, nous devrions proclamer lindépendance et nous attendons maintenant la reconnaissance de cette indépendance. Nous sommes parvenus ą construire un État et nous sommes prźts ą nous concentrer sur dautres questions trčs concrčtes, comme la vie quotidienne des Kosovars et léconomie du pays.
CdB : Que va concrčtement apporter la résolution du statut du Kosovo ?
AC : Le statut va donner de la clarté. Les gens vont enfin connaītre leur futur et construire leur avenir. Nous nous tournons vers un avenir démocratique dabord et européen.
CdB : Le Kosovo a un PIB équivalent ą celui du Rwanda, pensez-vous quil puisse survivre économiquement en étant indépendant ?
AC : Le Kosovo est un pays viable. Il a une position géographique stratégique ą la croisée de plusieurs pays. Nous avons une ressource humaine importante et jeune. Et une main duvre bon marché par rapport aux autres pays européens. Le secteur énergétique est définitivement notre atout majeur. Lagriculture en est un autre. Oui, je suis plein despoir pour lavenir économique du Kosovo.
CdB : Quallez-vous faire maintenant ?
AC : Dans limmédiat, je vais dabord prendre un peu de vacances avec ma famille en Croatie.
CdB : Des rumeurs prétendent que vous partiriez travailler pour INA, la compagnie pétroličre croate, vous confirmez ?
AC : Non, pas pour Ina. (Sourire.) Je noublie pas la Croatie mais je suis du Kosovo, jappartiens ą ce peuple et ą ce pays. Je vais rester engagé au service de mon peuple. Je ne sais pas encore sous quelle forme, mais je vais rester engagé au Kosovo.
CdB : Quest-ce qui a été le plus difficile durant votre mandat ?
AC : Les négociations ont été difficiles. Cétait un processus ą plusieurs. Cest comme źtre assis sur le sičge passager dune voiture. On est soumis aux pressions des autres membres de léquipe de négociation mais aussi de la Communauté Internationale. Cest trčs frustrant. Je suis un militaire. Depuis ma jeunesse, jai appris ą diriger les opérations, ą prendre et ą assumer des risques. Mais quand jai commencé ą exercer cette fonction politique, jai compris que je devais assumer la responsabilité pour des choses dont je ne moccupe pas directement. Ce fut une lourde charge, trčs frustrante et trčs stressante. Cétait pourtant mon devoir daccepter la fonction de Premier ministre. Je ne lai pas cherché, on est venu me chercher pour cette fonction. Je suis satisfait parce quaussi, tout au long de mon mandat, jai réussi ą garder les institutions kosovares stables et pérennes.
CdB : Quel est votre meilleur souvenir ? (Un long silence et Agim Ceku relčve la tźte.)
AC : Lentrée des forces de lOTAN au Kosovo.
CdB : Pourquoi ne vous źtes-vous pas présenté aux élections législatives du mois de novembre ?
AC : Je ne le voulais pas. Je veux servir mon pays, mais je ne veux pas me lancer dans une carričre politique. Et puis, je ne veux pas entrer en compétition avec les hommes politiques du Kosovo. Aprčs lindépendance, je reviendrai servir mon peuple.
CdB : Besnik Mustafaj, lancien ministre des Affaires étrangčres dAlbanie, a déclaré, je cite : « Les Albanais du Kosovo ont réussi ą admettre en huit ans que les Serbes, leurs anciens oppresseurs, avaient eux aussi des droits, et cest admirable », quen pensez-vous ?
AC : Je suis daccord. En cela, les négociations sur le statut du Kosovo ont été trčs utiles en aidant les Kosovars ą développer une conscience politique. On a dū apprendre ce quétait une négociation, et que ce nétait pas facile. Nous avons appris aussi ą réfléchir ą comment accommoder les Serbes au Kosovo, ą comment faire en sorte quils restent au Kosovo. Cest un bon début pour une réconciliation. Si lon signait un traité de coopération avec la Serbie, cela créerait aussi un bon environnement pour les Serbes kosovars. Mais je le répčte, les Serbes kosovars comme les Albanais kosovars ont besoin de clarté sur le statut du pays dans lequel ils vivent pour pouvoir se construire un futur. Ensemble.
CdB : Est-ce que vous vous źtes senti trahi par les Américains au mois de mai, quand ils vous ont garanti lindépendance pour le mois de juillet dernier ? Vous vous źtes dailleurs engagé publiquement sur cette date. (Selon nos informations, Condoleeza Rice avait téléphoné en personne ą Agim Ceku courant mai pour lui garantir lindépendance avant le début de lété.)
AC : Bien sūr, cela a été trčs dur de manquer ą ma parole. En mai, les Américains voulaient que lindépendance soit proclamée. Ils nont pas cru que les Russes seraient ą ce point jusquau-boutistes et intraitables sur la question du Kosovo. Les Américains en ont été les premiers surpris.
CdB : Certains disent quil vaudrait mieux proclamer lindépendance au printemps 2008 parce que cest plus agréable davoir une fźte nationale au début des beaux jours. Quen pensez-vous ?
Agim Ceku se contente de sourire...
LAlbanie vit au rythme dincessantes coupures de courants : les restrictions atteignent 4 heures par jour dans les meilleurs quartiers de Tirana, 17 heures dans les zones rurales. Pourtant, lAlbanie exporte du courant au Kosovo, lui aussi gravement frappé par le déficit énergétique, et menacé dun embargo par la Serbie, qui pourrait avoir des conséquences catastrophiques.
Par Bashkim Shala
LAlbanie, souvent elle-mźme plongée dans le noir, fournit au Kosovo de lénergie. Les réserves en eau du lac de Fierza ne dépassent toujours pas les 280 mčtres, mais les turbines parviennent ą tourner. Les pluies de ces derniers jours ont augmenté les apports hydriques jusquą 350 mčtres cubes ą la seconde.
« Prčs de 1,2 millions de kW/h (kilowatts par heure) de courant électrique est importé par la Corporation électroénergétique du Kosovo (KEK) depuis lAlbanie, pour aider ą stabiliser la fourniture en énergie électrique », a reconnu le directeur de la KEK, Remzi Shahini.
LAlbanie fournit de lénergie au Kosovo, alors que ce dernier se trouve confronté ą de longues coupures dénergie, surtout depuis la mise en place du plan ABC [1]. Les coupures sont tout aussi fréquentes en Albanie, dautant plus que la principale centrale hydroélectrique du pays puise dans ses réserves. Le directeur de la KEK, Remzi Shahini, na pas spécifié si la quantité dénergie importée dAlbanie correspondait ą la quantité dénergie que cette derničre a importé du Kosovo durant lété ou bien si elle était réglée selon les tarifs du marché. Le Kosovo a dū faire face ą des réductions brutales de son approvisionnement en énergie. Il manque aussi de charbon pour alimenter les centrales thermiques, ą cause de glissements de terrains dans les massifs contenant du charbon.
Le Kosovo dépendant de la Serbie
« Le Kosovo nimporte de lénergie de la Serbie quen période de crise. Depuis plusieurs jours nous navons pas échangé la moindre quantité de courant électrique avec la Serbie », affirme le directeur de la KEK. Selon lui, deux blocs de la centrale thermique Kosovo B produisent 267 MW/h, et un bloc de la centrale thermique Kosovo A produit de 120 ą 140 MW/h dénergie. Il a assuré que des efforts étaient fournis pour mettre en action deux autres blocs de Kosovo A. Dun autre cōté, le gouvernement serbe a prévenu quil interromprait toute fourniture en énergie électrique au Kosovo si ce dernier déclarait unilatéralement son indépendance, menaēant mźme de bloquer les autres voies de fourniture en énergie. Le Kosovo importe 40% de son énergie électrique de Serbie, et le reste de Macédoine, dAlbanie et du Monténégro. Or, la Macédoine et la Grčce manquent souvent elles-mźmes dénergie. Dans ce cas, le Kosovo se retourne vers la Serbie ou la Bulgarie. Dans tous les cas de figure lacheminement se fait ą travers la Serbie.
Cependant, la Serbie pourra difficilement mettre sa menace ą luvre car elle risquerait de porter préjudice ą la minorité serbe vivant au Kosovo, qui dépend de Belgrade pour tous les services fondamentaux. En réalité, affirment les fonctionnaires kosovars, les actions serbes ne risquent pas davoir une influence drastique, car depuis huit ans le Kosovo se trouve hors du contrōle serbe. Les seuls liens pratiques avec la Serbie se traduisent par les échanges énergétiques, le commerce et le transport routier. « Si la Serbie réagit, elle gźnera le Kosovo, mais aussi la Macédoine, lAlbanie et la Grčce. Le Kosovo est un pays de transit pour tous ses voisins », explique Nezir Sinani, porte-parole de la KEK.
Le ministre de lÉnergie et des Mines, Ethem Ēeku, a affirmé quil envisageait léventualité dimporter de lénergie des réseaux albanais, monténégrins et macédoniens. 80% de lénergie électrique qui passe dans le réseau kosovar ą 400 kilovolts est de lénergie en transit, destinée ą dautres pays de la région. Ces derniers temps, le bassin de la centrale hydroélectrique de Fierza, qui exporte lénergie vers le Kosovo, a réussi ą maintenir un niveau de 280 mčtres, alors que les turbines travaillent en alternance, surtout en période de hausse de consommation. Les derničres pluies ont augmenté la production locale et ont rendu possible lexportation dénergie - ou, au moins, le remboursement des dettes de lété. Entre aoūt et septembre 2007, le Kosovo a fourni ą lAlbanie 1,5 millions de kW/h, principalement durant la nuit. Le transport de lénergie électrique est assuré par la ligne haute tension de 220 kV Fierza-Prizren (par la station de Nasheci).
Bas niveau de retenue au lac de Fierza
LAlbanie tire 99% de son énergie électrique de ses ressources hydriques, alors que le Kosovo compte essentiellement sur ses ressources thermiques, notamment le charbon. Les demandes dénergie électrique en période de pic sont de 530 MW/h dénergie. Le Kosovo importe 120 MW/h dAlbanie, ce qui représente moins de la moitié de la capacité de production dun bloc de la centrale hydroélectrique de Fierza durant vingt quatre heures.
La centrale hydroélectrique de Fierza est la plus grande dAlbanie. Sa capacité de production, en pleine puissance, ą travers les quatre blocs disponibles, est de 1.200 MW/h. Les réserves hydriques actuelles ne permettent de faire travailler ą plein régime que deux turbines, sans affecter le niveau de 280 mčtres du lac, puisquune turbine doit disposer denviron 120 mčtres cubes ą la seconde. Le niveau maximal du lac de Fierza est de 296 mčtres, le « point mort » est ą 242 mčtres : ą ce niveau les turbines ne fonctionnent plus. Lorsque le niveau des eaux du lac de Fierza descend en-dessous de 260 mčtres, les turbines ne peuvent plus tourner normalement, puisquelles rencontrent des problčmes techniques avec les mécanismes hydrauliques. La puissance normale dune turbine, quand le niveau dépasse 260 mčtres, est de 125 MW/h, mais elle descend ą 75-80 MW/h, expliquent les spécialistes, lorsque le niveau descend en-dessous de 260 mčtres.
Alors que les pluies tombées depuis plus dun mois ont assuré un important apport en eau, des restrictions drastiques dénergie sont en vigueur dans tout le pays. La carte des restrictions commence ą quatre heures par jour, pour les quartiers les plus chanceux de Tirana. Dans les zones rurales, les plus mal loties, les coupures vont jusquą 17 heures par jour. Des sources proches de la Corporation énergétique Albanaise (KESH) ne donnent gučre lespoir dune amélioration de la situation, mais elles assurent que lentreprise fournira de lénergie pour les fźtes de fin dannée. On ne sait en revanche pas encore si les restrictions seront moins importantes en 2008.
La consommation albanaise en énergie est de 17 millions de kW/h. La KESH produit 11 millions de kW/h et en importe 6 millions.
[1] Le Kosovo est partagé en trois zones, A, B et C, en fonction du niveau de paiement des abonnés.
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 230, Part II, 13 December 2007
FORMER REBEL MANDATED TO FORM KOSOVAR GOVERNMENT. Hashim
Thaci, one of the top rebel commanders in the Kosovar Albanians' separatist
struggle in 1998-99, was mandated on December 11 to form the UN-administered
region's new government. The decision by President Fatmir Sejdiu was fully
expected, after Thaci's Democratic Party of Kosova (PDK) emerged from the
November 17 parliamentary elections with a commanding lead. Thaci had already
begun informal talks with potential coalition parties (see "RFE/RL Newsline,"
December 4, 2007). There is no sign that an agreement is imminent. The PDK,
which has 37 seats, could form a majority in the 120-seat parliament if it links
up with the second-largest party, the Democratic League of Kosova (LDK), which
has 25 seats. A number of options are also possible if the PDK joins forces with
other parties, and the dailies "Zeri" and "Express" on
December 12 quoted the head of the UN Mission in Kosova, Joachim Ruecker, as
encouraging a broad coalition. "I think it is important to have many
segments of the society represented in this government," he said. Kosova's
constitution requires ethnic Serbs and other minorities to have seats in
government and four ethnic-Serbian parties have expressed their willingness to
join the cabinet (see "RFE/RL Newsline," December 4 and 7, 2007).
However, one of the PDK's potential ethnic-Serbian partners, the Independent
Liberal Party of Serbs led by Slobodan Petkovic, has said it would leave the
government and parliament if Kosova were to declare independence unilaterally.
Thaci has promised that any move towards independence would be coordinated with
the EU and the United States, but the prospect of recognition by the UN Security
Council is remote, given Russia's opposition. The results of the local elections
also held on November 17 and completed on December 9 have yet to be officially
confirmed. Preliminary results suggest another victory for the PDK, but there
could be delays to an announcement due to allegations of electoral violations
and a strike by vote-counters protesting at the nonpayment of wages. AG
Les autorités du Kosovo semblent envisager avec flegme la menace dun embargo commercial, agitée par la Serbie en cas de proclamation dindépendance. Pourtant, les experts mettent en garde sur les problčmes dapprovisionnement énergétique et alimentaire. La Serbie demeure, et de loin, le premier partenaire commercial du Kosovo. La situation énergétique, déją catastrophique, pourrait encore saggraver en cas de blocus serbe. Le Kosovo importe massivement de Serbie sans rien exporter.
Par Arbana Xharra
Belgrade a prévenu ą plusieurs reprises, depuis le début de lannée, quelle prendrait des mesures sévčres en réaction ą une éventuelle déclaration dindépendance du Kosovo. Les sanctions serbes contre le Kosovo seront trčs vraisemblablement suivies de représailles diplomatiques contre les pays qui reconnaītront ce nouvel État indépendant.
La Serbie reste, en dépit des tensions, la principale source dimportation du Kosovo. Selon le ministčre du Commerce et de lIndustrie du Kosovo, la Serbie a exporté pour 300 millions deuros de marchandises ą sa province sécessionniste.
Selon les chiffres de lInstitut des statistiques du Kosovo, la Serbie compte pour 13,6% dans les importations du Kosovo, suivie par la Macédoine avec 12%, les autres partenaires commerciaux restant loin derričre.
Des voix rassurantes sélčvent aujourdhui, venant aussi bien de la MINUK que du gouvernement du Kosovo, pour dire que le Kosovo sera capable de supporter une rupture de ses relations commerciales avec la Serbie.
Mechthild Henneke, une porte-parole du département économique de la MINUK, nous a déclaré au que ladministration « se préparait ą toute éventualité concernant un embargo », mais a refusé den révéler les détails.
Le porte-parole du gouvernement du Kosovo, Avni Arifi, a fait remarquer que « la Serbie a mis des bātons dans les roues pour empźcher le développement du Kosovo depuis 1999 », mais il répčte que les menaces récentes des dirigeants serbes ne doivent pas źtre prises au sérieux.
Toutefois, dune maničre générale, on craint quun embargo ne vienne mettre ą mal une économie déją chancelante qui doit faire face ą de sérieux problčmes dapprovisionnement énergétique depuis 1999, avec de fréquentes coupures en hiver.
Dépendance énergétique
Ą cause dune production électrique locale limitée, les foyers du Kosovo dépendent de lénergie importée qui provient en grande partie du réseau serbe.
Nermine Aripi, une directrice du service import-export de la Compagnie électrique du Kosovo (KEK), a reconnu au Balkan Insight que la Serbie était la seule voie daccčs pour importer de lélectricité. Elle a aussi expliqué que ladministration de la MINUK avait conclu un accord avec les autorités serbes en 2001 pour des échanges dénergie entre le Kosovo et la Serbie. Cet accord ne sapplique quen cas de crise dapprovisionnement, ce qui nest pas rare au Kosovo. La Serbie pourrait créer de graves ennuis si le Kosovo voulait importer de lélectricité dautres pays parce quil doit utiliser le réseau serbe. Et les autres pays de la région ne disposent pas eux-mźmes de grands moyens de production et souffrent eux-mźmes du manque délectricité.
Nezir Simani, le porte-parole de la KEK, indique que le Kosovo importait environ 15% de son énergie de Serbie ou en utilisant les réseaux de ce pays. Ce chiffre nest quune moyenne et les importations peuvent monter jusquą 40% ą certaines périodes de lannée en cas durgence.
Ethem Ceku, ministre de lÉnergie du Kosovo pense que la menace dun embargo de la part de la Serbie naura pas deffet important sur la situation énergétique du pays. « Nous avons une ligne de 400 mégawatts qui nous relie au Monténégro et ą la Macédoine et nous avons une capacité de production suffisante. »
Fadil Ismaili de la Compagnie de distribution délectricité du Kosovo a aussi déclaré que la Serbie utilisait cette ligne pour vendre de lénergie ą dautres pays. Ą cause des sensibilités politiques, le Kosovo na jamais bénéficié de ces transferts dénergie parce que la Compagnie de distribution électrique de la Serbie (EMS) a déclaré que ce réseau du Kosovo était sa propriété. Si lon garde ą lesprit que 80% de cette énergie transportée par cette ligne du Kosovo est de lénergie fournie ą dautres pays, Fadil Ismail prédit que lembargo aura des répercussions néfastes pour toute la région.
Lautre menace qui pčse sur lapprovisionnement en électricité est la capacité de production du Kosovo lui-mźme. Leau nécessaire au systčme de refroidissement de la centrale Kosovo B vient du lac de Gazivoda, dans le nord du Kosovo qui est sous contrōle serbe. Cette centrale fournit 50% de lélectricité utilisée au Kosovo. « Si les Serbes décident de couper leau nécessaire au fonctionnement de la centrale, nous ne produirons plus du tout délectricité », explique Nezir Simani.
Pour les experts, la dépendance du Kosovo envers les importations en provenance de la Serbie laisse prévoir des problčmes ą court terme.
Muhamet Sadiku de lInstitut RIINVEST précise quun embargo allait une crise dans les premiers temps, mais pas ą long terme parce que le Kosovo peut sapprovisionner ailleurs et que le marché est ouvert.
« Une crise éventuelle conduira ą une augmentation des prix denviron 5%, mais on trouvera dautres voies daccčs aux marchandises », et dajouter que la Serbie souffrira plus de lembargo parce que ses entreprises nauront plus accčs au marché du Kosovo.
Une seule solution : la contrebande
Les hommes daffaires du Kosovo ne croient pas quun embargo imposé par la Serbie aura un quelconque impact. Pour Agim Shahini, président de Business Alliance of Kosovo, les restrictions imposées par la Serbie ne sont pas nouvelles et certaines sont en place depuis 1999. « La Serbie avait déją menacé dun embargo, mais il na jamais été mis en place. Et puis il y a dautres chemins pour importer et exporter des marchandises de Serbie. On ne peut pas interdire la contrebande... »
Muhamet Farizi, le responsable de lAssociation des minoteries du Kosovo, affirme que lembargo naura pas dimpact sur les importations de blé. « Nous pouvons nous approvisionner en Albanie, au Monténégro et en Macédoine par les ports grecs », et dajouter que si les prix du pain augmentent au Kosovo cest ą cause des cours mondiaux des céréales.
Les économistes avancent que le prix du pain augmentera encore plus, si les grains doivent źtre transportés par bateau étant donné létat déplorable des routes, en particulier des routes dAlbanie.
Mais le gouvernement du Kosovo est convaincu quil sera capable de faire face ą toutes les mesures que pourra prendre la Serbie quand le pays sera indépendant.
Cependant, quand on parle des mesures prises, il apparaīt que bien peu de choses ont été faites.
Récemment interrogé sur cette question, Naim Maloku, député de lAlliance pour un nouveau Kosovo (AKR), a admis que le Kosovo navait pas de réserves de farine ą cause de ce quil appelle « des questions techniques ». Il sexprimait au cours de lémission télévisée « Life in Kosovo », une production du Balkan Insight, et il a été fortement critiqué par Avit Haliti du Parti démocratique du Kosovo (PDK), qui a fortement condamné le gouvernement pour son inaction.
Parlant au nom du gouvernement, Avni Arifi a réitéré sa confiance parce que le Kosovo avait déją connu des problčmes semblables dans le passé. Il a fait référence aux restrictions que Belgrade avait imposées dans le passé, comme le refus de reconnaītre les documents didentité émis par le Kosovo ou la MINUK, ou bien linterdiction de lentrée des véhicules portant des plaques dimmatriculation du Kosovo, ou encore linterdiction dutiliser lespace aérien de la Serbie pour les avions allant ou venant du Kosovo.
« Il y a quelques mois, la Serbie a interdit aux entreprises serbes de vendre des produits agricoles aux compagnies du Kosovo, et cela na pas eu beaucoup dimpact parce que nous avons trouvé des sources dapprovisionnement dans dautres pays. »
Ces mots confortent ceux qui sont persuadés quun nouvel embargo aura peu deffet. Le Kosovo nexporte quasiment rien vers la Serbie. Les importations venant de Serbie ne vont pas sarrźter ą cause de la crainte vraisemblable de la contrebande et les produits manquants pourront źtre importés dautres pays.
Et pour conclure, Avni Arifi, porte-parole du gouvernement, affirme que « lembargo ne bénéficiera ą personne, et certainement pas ą la Serbie ».
Berisha-Mustafaj, debati i parė publik
11/12/2007
- 08:46 http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=26548
Tedi
Blushi
Pas dorėheqjes nga posti i ministrit tė Jashtėm pėr shkak tė lodhjes,
deputeti demokrat, Besnik Mustafaj ka konsumuar dje nė Parlament sherrin e
parė publik me kryeministrin Berisha. Mjaftoi njė propozim i kėtij tė
fundit pėr forcimin e masave kundėr dhunės nė familje, qė Mustafaj tė
reagonte mjaft ashpėr ndaj shefit tė qeverisė. Do ju bėja thirrje tė
gjitha grupeve parlamentare pėr amendimin e Kodit Penal, nė mėnyrė qė tė
parashikojmė dėnimet mė tė rrepta qė ekzistojnė nė Shqipėri pėr
krimin nė familje. Jemi dėshmitarė se nė njė hark kohor dymujor, 70 % e
vrasjeve janė brenda nė familje, - u shpreh Berisha. Por
i menjėhershėm ishte reagimi i deputetit Mustafaj. Ai e konsideroi tė
gabuar kėtė propozim tė kryeministrit, duke deklaruar se ishte kundėr
forcimit tė represionit. Ish-ministri i Jashtėm vuri nė dukje se qeveria, nė
vend qė tė kėrkonte sanksione tė ashpra kundėr krimit nė familje, duhet
tė angazhohej me nisma konkrete pėr emancipimin e shoqėrisė, ku veēoi ndėr
tė tjera rritjen e nivelit kulturor. Vetėm nė kėtė mėnyrė sipas tij, do
tė mund tė parandalohen vrasjet dhe dhuna. Mėnyra si e ngriti
kryeministri shqetėsimin e tij, ėshtė e gabuar. Krimi ėshtė tregues i njė
niveli tė ulėt tė shoqėrisė. Nėse do tė mendojmė se do tė risim
emancipimin e shoqėrisė duke forcuar represionin, kjo nuk shkon. Ka mėnyra
tė tjera qė nga masat parandaluese e deri tek rritja e nivelit kulturor. Unė
nuk pajtohem me idenė e forcimit tė represionit nė shoqėri, - nėnvizoi
Mustafaj. Berisha
nga ana e tij preferoi ta kalonte thjesht me njė ngėrdheshje replikėn e
ish-mikut tė vet. Ndėrkaq, nė emėr tė qeverisė reagoi ministri i Kulturės,
Ylli Pango. Ai e cilėsoi jo efektiv propozimin e Mustafajit, duke deklaruar
se emancipimi i shoqėrisė nėpėrmjet kulturės kėrkon njė kohė tė gjatė,
ndėrkohė qė krimi nė familje po shpeshtohet dita-ditės. Nga pozicioni
edhe i psikologut, Pango pėr tė pėrforcuar kėtė argument tė tij, shtoi
mandej se faktorėt kryesorė qė ndikojnė nė krim kanė lidhje periferike
me kulturėn qė zotėrojnė autorėt e vrasjeve. Ndėr faktorėt kryesorė
tė krimit nė familje janė sė pari modelet e stimujve negativė, armėt,
mediaviolenca dhe modeli i njė drejtėsie tė korruptuar, - u shpreh ai.
Nga ana tjetėr, opozita nėpėrmjet kryetares sė grupit parlamentar tė PS-sė,
Valentina Leskaj e mirėpriti propozimin e kryeministrit Berisha. Nuk besoj
se do tė ketė ndonjė deputet socialist qė do tė jetė kundėr ndonjė
nisme qė do tė ulė dhunėn nė familje. Deputetėt socialistė do tė mbėshtesin
ēdo nismė qė do tė ulte dhunėn nė familje, qė do tė sillte njė
ndryshim real nė jetėn e tė dhunuarve, - e shpreh ajo. Por sipas saj, pėrpara
se tė nisėsh luftėn kundėr kėtij fenomeni, duhen gjetur shkaqet dhe varfėria
ėshtė njė nga burimet.
Pronat, shfuqizohet ligji 7501
Komisioni parlamentar i Ligjeve voton me 7 vota pro amendamentin e Partisė Republikane
Komisioni parlamentar i Ligjeve miratoi dje me 7 vota pro amendamentin e Partisė Republikane, i cili parashikon qė ligji 7501 tė pėrfundojė sė vepruari nė 31 dhjetor 2007. Gjatė mbledhjes sė djeshme, anėtari i Komisionit tė Ligjeve, Arian Madhi, ka shpjeguar se amendamenti i paraqitur prej tij, qė kėrkon shfuqizimin e ligjit 7501, ka pėr qėllim tė shpėtojė 1 pėr qind tė tokės qė ka ngelur pa u kthyer. Por, nė mėnyrė tė veēantė, amendamenti i Madhit synon njėkohėsisht edhe evitimin e abuzimeve tė mėtejshme nė ndarjen e tokės bujqėsore, tė kryera nė kuadėr tė zbatimit tė kėtij ligji. Por pozita ėshtė shprehur kundėr amendamentit tė Arian Madhit, duke e argumentuar qėndrimin e tyre me grupin e punės qė ka ngritur qeveria pėr tė hartuar njė draft pėr ligjin 7501 pėr pronat. Nisur nga kjo, ata kanė bėrė tė ditur se amendamenti i Madhit del i panevojshėm, pasi grupi i punės qė po punon pėr kėtė ēėshtje do tė paraqesė draftin e saj. Arsyetimi i opozitės ka sjellė reagimin e Madhit, i cili ka thėnė se miratimi i kėtij amendamenti do t'u japė fund abuzimeve tė deritanishme tė tokės. Ndėrkohė qė nė mbledhjen e fundit, Komisioni parlamentar i Ligjeve i ka kėrkuar Ministrisė sė Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit njė relacion "Mbi gjendjen reale tė pronėsisė mbi tokėn bujqėsore". Sipas informacionit tė vėnė nė dispozicion nga Ministria e Bujqėsisė, aktualisht tokė bujqėsore, e ndarė sipas ligjit 7501, figuron rreth 563 mijė ha, ndėrkohė qė e pandarė ose nė pronėsi tė shtetit kanė mbetur vetėm 137 mijė ha. Informacioni i MBUMK-sė thekson se lidhur me kėtė situatė, ky dikaster e gjykon tė domosdoshme hartimin e njė ligji, i cili tė jetė efektiv nė zgjidhjen e problemeve tė shumta dhe serioze qė evidenton ndarja e tokės. Ndėrkohė qė kryetari i Partisė Republikane, Arian Madhi, nė njė prononcim pėr mediat, ka bėrė tė ditur se ka kėrkuar shfuqizimin e ligjit 7501, pasi, sipas tij, ky i fundit lejon pushtetarėt vendorė qė tė abuzojnė me pronat. Ai ka bėrė tė ditur se edhe arrestimet e fundit qė kanė ndodhur nė komunėn e Kasharit, janė bėrė pasi kanė abuzuar me kėtė ligj. Ndėrsa theksoi se asgjė nuk do ta shmangė PR-nė nga detyrimi pėr tė mbrojtur interesat e ish-pronarėve dhe tė drejtėn universale tė pronės private. Mė tej, ai ka pėrshėndetur edhe deklaratėn e bėrė pak ditė mė parė ndaj procesit tė kthimit dhe kompensimit tė pronave. Sipas Madhit, deklarata e Topit pėr bashkėpunimin e tė gjitha institucioneve ka qenė njė ogur i mirė. "Tashmė ekziston njė kuadėr juridik i plotė dhe nga kjo pikėpamje nuk ka asnjė pengesė pėr tė realizuar procesin e kthimit dhe kompensimit tė pronės private", ėshtė shprehur kryetari i Grupit parlamentar tė Partisė Republikane. Ai theksoi se kėtė proces e pengon mungesa e eficiencės sė institucioneve qė janė ngritur pėr kėtė qėllim. Kreu i parlamentarėve republikanė ėshtė shprehur gjithashtu se zgjidhja e ēėshtjes sė pronave ėshtė mė adapte tė aplikohet me kompensimin fizik, pasi fatura financiare e kompensimit financiar ėshtė tejet e lartė.
E. Zyla
Informacion per mediat
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076
Tiranė, mė 22 nėntor 2007
Informacion pėr mediat
Nė njė nga sallat e Muzeut Historik Kombėtar zhvilloi punimet
Konferenca Kombėtare e Forumit Rinor tė Partisė "Lėvizja e
Legalitetit". Nė kėtė takim tė rėndėsishėm tė rinisė legaliste
merrnin
pjesė tė rinj e tė reja nga rrethet e ndryshėm tė vendit, nga
universitetet dhe shkollat e mesme te kryeqytetit si edhe nga
diaspora. Nė kėtė takim mori gjithashtu pjesė edhe Kryetari i PLL
Ekrem Spahiu dhe drejtues tė tjerė tė lartė tė kėsaj partie.
Raportin kryesor pėr aktivitetin e Forumit ndėrmjet dy Konferencave e
mbajti z. Ilir Kuka, i cili nėnvizoi pėrpjekjet e deritanishme pėr
organizimin e kėtij forumi dhe shtrirjen e tij nė tė gjitha rrethet e
vendit.
Nė fjalėn e tij pėrshėndetėse Kryetari i PLL Ekrem Spahiu ndėr tė
tjera tha se: "Kjo konferencė zhvillohet nė njė datė tė shėnuar jo
vetėm pėr legalitetin por edhe pėr historinė e Shqipėrisė, sepse
plot
64 vjet mė parė, pikėrisht mė 21 nėntor 1943, nė Zall-Herr tė Tiranės
u zhvillua Kongresi Historik i OKLL (Organizata Kombėtare e Lėvizjes
sė Legalitetit) ku u morėn vendime tė rėndėsishme.
Duke u fokusuar pėr rininė, Spahiu u shpreh se: "Shoqėria dhe
shteti
shqiptar aspirojnė pėr t'u anėtarėsuar nė strukturat Euro-Atlantike.
Por bindja jonė ėshtė se fillimisht rinia duhet tė integrohet nė tė
gjithė jetėn shqiptare, pėrfshirė kėtu edhe atė politike. Brezi i ri
ėshtė njė burim i madh zhvillimi shoqėror. Thirrja e studentėve nė
vitin 1990 dhe e mbėshtetur nga i gjithė populli shqiptar ishte "E
duam Shqipėrinė si gjithė Evropa". Fatkeqėsisht, pėr vetė rrjedhat e
proceseve demokratike qė pasuan Shqipėrinė, ngelet qė kjo aspiratė e
popullit shqiptar tė realizohet prej brezit tuaj. Pėr kėtė arsye, ne e
shikojmė angazhimin e brezit tė ri nė politikė si njė domosdoshmėri
kombėtare.
Qeveria shqiptare dhe MKTRS, - vijoi Spahiu, kanė hartuar njė
Strategji Kombėtare pėr Rininė (2007-2013) e qė ka filluar tė vihet
nė zbatim.
Konferenca Kombėtare zgjodhi zj. Armira Kapxhiu si Kryetare tė
Forumit Rinor tė PLL. Zonjushė Kapxhiu nė fjalėn e saj pėrshėndetėse e
vuri theksin nė parimet dhe vlerat e larta qė PLL mishėron. Ajo tha se
aspiratat e brezit tė ri gjejnė mishėrim tė plotė nė programin e PLL
dhe se te rinjtė dhe te rejat duhet t'i bashkohen kėtij Forumi, nė
mėnyrė qė duke materializuar kėto aspirata, tė vendosin njė gurė mė
shumė nė rrugėn e integrimit Euro-Atlantik tė Shqipėrisė.
Pas pėrfundimit tė Konferencės, pjesėmarrsit kaluan njė mbrėmje tė
kėndshme edhe me praninė e Lartėsisė sė Tij Princit Leka.
Zėdhėnėsi i PLL
E Hene, 19 Nentor 2007 http://www.korrieri.com/
PORTRET- HASHIM THACI,
ISH-KOMANDANTI I UCK-SE, TASHME POLITIKAN
|
Hashim
Thaci, Partia Demokratike (PDK) e te cilit fitoi zgjedhjet e
pergjithshme ne Kosove, eshte nje politikan i dale nga radhet e Ushtrise
Clirimtare te Kosoves (UCK). Hashim Thaci, 39 vjec, u shfaq ne skenen
politike ne 1998 ne krye te UCK-se, qe luftonte kunder forcave serbe
gjate luftes 1998-1999 dhe brenda se ciles njihej me nofken Gjarpri.
Ai ka lindur 24 prill 1968 ne fshatin Brocna te zones se Drenices (qender
e Kosoves), djep i perpjekjeve shqiptare per pavaresi dhe ka marre pjese
ne rezistencen pasive ndaj autoriteteve te Beogradit qe ne fillim te
viteve 1990. Por i bindur se politika e rezistences pasive e
ish-presidentit te Kosoves, Ibrahim Rugova, nuk do te jepte asnje
rezultat, ai vendosi se bashku me disa komandante te tjere te ardhshem
te rezistences se armatosur te krijonin UCK-ne, qe i forcoi radhet e saj
ne 1997. Ne maj 1998 ajo kontrollonte nje te katerten e territorit te
Kosoves. Thaci kishte marredhenie te ftohta me Rugoven, me te cilin nuk
u takua asnjehere koke me koke. I denuar ne mungese me 22 vjet burg per
terrorizem nga nje gjykate serbe, vecanerisht per sulmin ne maj te 1993
kunder nje patrulle te policise serbe, ai u strehua ne Zvicer, ku
perfundoi edhe studimet per shkenca politike. Hashim Thaci u shfaq ne
skenen politike ne Konferencen e Paqes te Rambujese (1999), ku me
mbeshtetjen e SHBA-ve u shfaq si shef i negociatoreve shqiptare.
Autoritetet serbe qe e konsiderojne si terrorist, refuzuan per nje
kohe te gjate te komunikonin me te. Ne qershor te vitit 2003 ai u ndalua
ne aeroportin e Budapestit per pak kohe mbi bazen e nje mandatarresti
nderkombetar te leshuar nga Beogradi, por u lirua menjehere pas
nderhyrjes se misionit te OKB-se, UNMIK ne Kosove. Gjate konfliktit te
1998-1999, ai zgjidhet kryeminister i qeverise se perkohshme te Kosoves.
Gjate vendosjes se UNMIK-ut, ai u zgjodh anetar i Keshillit te
perkohshem Administrativ. Pas krijimit te PDK-se, Thaci duke vazhduar
luften e tij per nje Kosove te pavarur, beri shume here thirrje per
dialog me Beogradin dhe eshte pro tolerances etnike. Fitorja e partise
se Thacit ne zgjedhjet e Kosoves vjen ne momentin kur serbet dhe
shqiptaret e Kosoves po negociojne per statusin perfundimtar te vendit.
Diskutimet priten te perfundojne me 10 dhjetor dhe kosovaret kane
njoftuar se ne rast deshtimi te tyre, ata do te shpallin njeanshmerisht
pavaresine. Menjehere pas 10 dhjetorit do te marrim vendimet per
Kosoven, si vend i pavarur dhe sovran, deklaroi Thaci gjate nje
interviste dhene kohet e fundit AFP-se. ATSH |
Fiton PDK, koalicion i mundshem |
E Hene, 19 Nentor 2007 |
Ish-luftetari
Hashim Thaci ka deklaruar fitoren elektorale ne zgjedhjet e treta
parlamentare, pas luftes se vitit 1999, qe u zhvilluan te shtunen ne
Kosove, dhe ndoshta do te jete pikerisht ai qe do te drejtoje Kosoven
drejt pavaresise nga Serbia, ne qeverine e nje koalicioni te madh. Me fitoren tone, sot fillon nje shekull i ri, i ka deklaruar Thaci elektoratit te tij, gjashte ore pas mbylljes se qendrave te votimit. Rezultatet elektorale tregojne per Partine Demokratike te Kosoves nje avantazh ne fitore nga partia e dyte me rreth 12 per qind, por pa i dhene mazhorancen absolute. Kemi treguar se Kosova eshte e gatshme qe te shkoje drejt lirise dhe pavaresise, ka deklaruar Thaci, partia e te cilit eshte pasardhesja e asaj ushtrie te clirimit qe u formua ne vitin 1998 per te luftuar okupatoret serbe. PDK-ja ka marre rreth 35 per qind te votave, ne nje dite votimi qe eshte karakterizuar nga nje numer i vogel votuesish (me pak se gjysma e atyre qe kane te drejte per vote) dhe bojkotimi i serbeve, qe protestojne kunder kerkeses se pavaresise te shqiptareve, mazhorance etnike ne Kosove. Ne vendin e dyte eshte vendosur Lidhja Demokratike e Kosoves i liderit te ndjere Ibrahim Rugova, e cila mori 22 per qind te votave. Drejtuesit e PDK-se kane bere te ditur menjehere nevojen per te krijuar nje koalicion midis ketyre dy partive, pra PDK dhe LDK. Te gjitha partite jane ne favor te pavaresise se menjehershme nga Serbia te Kosoves, e cila qe nga viti 1999 eshte nen administraten e OKB-se. Keto zgjedhje nuk i perkasin statusit te Kosoves, kishte thene te shtunen Thaci ndersa po shkonte te votonte. Do te deklarojme pavaresine menjehere pas 10 dhjetorit. Data e treguar eshte ajo ne te cilen do ti dorezohet sekretarit te Pergjithshem te Kombeve te Bashkuara, Ban Ki-Mun, raporti i mediatoreve te Rusise, SHBA-ve dhe BE-se mbi negociatat te minutes se fundit qe i perkasin te ardhmes se rajonit te Kosoves, e populluar ne 90 per qind nga shqiptare. Negociatoret do te kerkojne nje kompromis ne dy bisedimet e ardhshme qe do te zhvillohen ne Bruksel dhe ne Vjene ne javet e ardhshme. Reuters |
Leka do Galerine e Arteve |
E Hene, 19 Nentor 2007 |
Bashkia
e Tiranes nuk i kthen truallin, familja mbreterore e hedh ne gjyq. Pretendenti per fronin mbreteror, Leka Zogu, ka depozituar dite me pare ne Gjykaten e Shkalles se Pare ne Tirane nje padi civile kundrejt Bashkise se Tiranes, ku pretendon rikthimin e ambienteve te pasme te Galerise se Arteve. Pasi ka fituar te drejten e pronesise mbi Pallatin Mbreteror, Leka Zogu ka akuzuar bashkine per mosrikthim te truallit ne fjale. Ne lidhje me padine e ngritur, gjate dites se djeshme ka reaguar edhe Bashkia e Tiranes. Drejtori i kabinetit te kryetarit te bashkise, Eduart Shalsi, eshte shprehur se bashkia nuk ka ndermend ti ktheje familjes mbreterore hapesiren e pasme te Galerise se Arteve. Sipas Shalsit, Bashkia e Tiranes nuk do te lejoje askend ne kete qytet qe te mbreteroje mbi ligjin apo te ndertoje pa leje gardhe e mure, aq me teper te dhunoje hapesiren publike. Ne deklaraten per shtyp, drejtori i kabinetit te kryebashkiakut Rama ka sqaruar per opinionin, se territori qe pretendohet nga familja mbreterore do te kthehet ne park per qytetaret e Tiranes, ne baze te Planit Rregullues te Qendres dhe te projektit te miratuar nga Keshilli i Rregullimit te Territorit. Shalsi ka hedhur gjithashtu akuza edhe per menyren e perfitimit te godines mbreterore. Ne ftojme qytetarin Leka Zogu te mos pengoje punen tone, ne emer te interesave te qytetit dhe te mjaftohet me godinen qe ka marre ne menyren me abuzive, fale shkeljes se ligjit nga ana e kryeministrit Berisha. Ne perfundim te deklarates per shtyp, Eduart Shalsi ka shprehur edhe njehere qendrimin se territori pas Galerise se Arteve do te kthehet ne hapesire publike brenda standardeve evropiane, dhe nuk do te pyese per asnje force jashteligjore qe kerkon shkaterrimin e saj. |
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 233, Part II, 18 December 2007
RADICALS' LEADER WANTS RUSSIAN TROOPS IN SERBIA. The acting leader of
Serbia's largest party, Tomislav Nikolic of the Serbian Radical Party (SRS), has
called for the Serbian government to invite Russia to station troops in Serbia.
"A Russian military presence would bolster the Serbian position in seeking
a solution to the Kosovo crisis and remove the potential NATO threat,"
Nikolic said in an interview published by the daily "Dnevnik" on
December 15. Nikolic recently said that Serbia should "link [its] survival
now, and then our progress, to our biggest ally, biggest friend, biggest
protector," Russia. Nikolic also told "Dnevnik" that Serbia
should impose "a complete blockade" affecting "all forms of
traffic, including people, goods, and capital" if Kosova declares
independence. Nikolic is running a close second to President Boris Tadic in
opinion polls with just under five weeks before presidential elections (see
"RFE/RL Newsline," December 14, 2007). He was officially put forward
as a candidate on December 14. The SRS's official leader, Vojislav Seselj, is
currently facing war-crimes charges at the International Criminal Tribunal for
the former Yugoslavia (ICTY) in The Hague. AG
KOSOVAR PRESIDENT TO ADDRESS UN. Serbia has failed in its attempt to prevent
any Kosovar leader from addressing a key meeting of the UN Security Council,
according to local and international media. Belgrade has argued that the council
can only be addressed by representatives of a sovereign state, but the council's
current chair, Italy, ruled that Kosovar President Fatmir Sejdiu should be
allowed to speak on December 19 when the UN debates a report by international
mediators on the progress of direct talks between Belgrade and Prishtina (see
"RFE/RL Newsline," December 6, 2007). At Russia's and Serbia's
insistence, Sejdiu will be speaking "personally and at his own request,"
Serbian media reported. Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica will also
speak at the meeting and is expected to call on the UN to order the resumption
of direct talks. Russia has already circulated a draft resolution to council
members calling for new talks, and Serbian President Tadic predicted on December
16 that another permanent member of the council, China, will be one of several
other countries that will support a call for fresh negotiations. Western powers
argue that the possibilities for a compromise through negotiations have already
been exhausted in the two previous rounds of talks, which lasted a total of 19
months. Before leaving for New York on December 16, Sejdiu said he will ask for
"broad support" for independence for Kosova. Sejdiu has spoken at the
UN once before, in September 2006, but that was only an informal briefing.
Sejdiu said he will also meet with the ambassadors of four states set to join
the Security Council: Costa Rica, Croatia, Libya, and Vietnam. AG
ALBANIA TO HELP KOSOVA IN EVENT OF SERBIAN EMBARGO. "If Serbia
imposes an economic embargo on Kosovo, Albania will open its borders to help the
Kosovar people," Albanian Prime Minister Sali Berisha told AFP on December
14. "The government of Tirana will also engage all its capacities so that
Kosovo can benefit from Albanian infrastructure and have access to Albanian
ports," he said. In another expression of Albania's strong support for
Kosova, Berisha recently said that "Serbia should understand it will not
progress and persist as a colonial power,'' Bloomberg reported on December 14.
Albania is currently building a new road to slash the journey time from the
Kosovar border to the port of Durres from six to two hours, but the construction
will take years. AG
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 232, Part II, 17 December 2007
EU GIVES GO-AHEAD FOR KOSOVA MISSION... EU leaders have given the
green light for the biggest foreign mission ever undertaken by the EU, agreeing
at a one-day summit on December 14 to send up to 1,800 administrators, police
officers, and judges to Kosova. No date was set, but British Prime Minister
Gordon Brown indicated the mission will probably be deployed in February.
Portuguese Prime Minister Jose Socrates, who chaired the summit, said the
decision to send a mission "is the clearest signal the EU could possibly
give that Europe intends to lead on Kosovo and the future of the region."
The EU leaders did not, however, issue any statement backing independence for
Kosova. The idea of an EU mission is a core element of the UN plan drafted by
Martti Ahtisaari but rejected by Serbia and Russia. Moscow and Belgrade opposed
Ahtisaari's proposal that Kosova should be granted "supervised independence,"
and Belgrade insists that the EU can deploy a mission to Kosova only with the
backing of the UN. The EU would take over responsibility in Kosova from the UN,
which has been administering the contested Serbian province since 1999, and it
believes that the UN Security Council resolution that mandated the creation of
an international mission in Kosova in 1999 is sufficient legal basis for its own
mission. Details of the mission must now be worked out by the EU's foreign
ministers. Responsibility for security in the region would remain with NATO. The
EU's fear of instability in the region was highlighted by French President
Nicolas Sarkozy, who told reporters that "our goal is that Europe does not
explode." AG
Familja mbretėrore padit kryebashkiakun Edi Rama
Nėpėrmjet
njė kėrkesė padie tė dorėzuar pak ditė nė parė nė Gjykatėn e Tiranės,
familja mbretėrore kėrkon t'i rikthehet prona qė i ėshtė "rrėmbyer"
padrejtesisht
Mbreti
Leka Zogu i I-rė padit Bashkinė e Tiranės pėr pronėn private. Nėpėrmjet
njė kėrkesė padie tė dorėzuar pak ditė nė parė nė Gjykatėn e Tiranės,
familja mbretėrore kėrkon t'i rikthehet prona qė i ėshtė "rrėmbyer"
nė mėnyrė tė padrejtė. Nė fakt, Bashkia e ka shndėrruar truallin para
Galerisė sė Arteve nė njė lulishte dhe pas ish-Hotel Dajtit, pavarėsisht
se janė pronė private e familjes mbretėrore. Shorti elektronik ka pėrcaktuar
gjyqtaren Elona Stavri pėr tė bėrė shqyrtimin e kėrkesė-padisė sė Leka
Zogut. Nė fakt, afro dy vite mė parė Policia Ndėrtimore pezulloi punimet qė
Bashkia po kryente pas Shtėpisė sė Pionierit, pasi qeveria e njohu zonėn
si pronė tė familjes mbretėrore. Kjo ėshtė hera e dytė qė brenda pak
muajsh familja mbretėrorė "mėsyn" nė Gjykatė. Ndryshe nga tani,
qė ėshtė pikėrisht Leka Zogu pala paditėse, nė gjyqin civil qė ka pėrfunduan
para pak javėsh familja mbretėrore u padit pėr mospagim tė faturave tė
energjisė nga qiradhėnėsi i saj, Beqir Turtulli. Gjykata e Tiranės e
pranoi kėrkesėn e pronarit tė njė vile luksoze nė Vishnje tė Tiranės
dhe detyroi familjen mbretėrore tė paguante faturat e energjisė gjatė kohės
qė kishte qėndruar me qira. Ēėshtja ndodhet nė Apel.
Kėrkesa
Nė njė kohė kur Bashkia e Tiranės ka pėrfunduar projektin e saj, duke
gjelbėruar tė gjithė pjesėn pėrpara Galerisė sė Arteve, familja mbretėrore,
duke e cilėsuar si njė cenim tė pronės private, i ėshtė drejtuar Gjykatės
sė Tiranės me njė kėrkesė-padi. Pjesėtarėt e familjes mbretėrore, tė
cilėve trualli pėrpara Galerisė u ėshtė njohur si pronė e tyre private
nga Agjensia e Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave, kėrkojnė tė ndėrpritet
ēfarėdolloj punimi i mėtejshėm. Nė fakt, pėr gjelbėrimin e kėsaj pjese
Leka Zogut nuk i ėshtė marrė asnjė mendim, nė njė kohė kur ka tė drejtė
tė vendosė ai pėr fatin e pronės sė tij. Nėse gjykata i jep tė drejtė
familjes mbretėrore, shteti atėherė ėshtė i detyruar ta kompensojė atė,
duke e llogaritur vlerėn e pronės me ēmimin aktual tė tregut.
Pronat
Afro dy vite mė parė, qeveria vendosi t'i rikthejė tė gjitha pronat
familjes mbretėrore. Kėshtu, i gjithė trualli pėrreth Galerisė sė Arteve,
ish-shtėpisė sė pionerėve, pas ambienteve tė hotel "Dajtit" si
dhe ato pas Kishės Ortodokse, i pėrkisnin pretendentit pėr fronin mbretėror.
Por ndėrkohė nė tė gjithė kėtė zonė po zbatohej faza e parė e planit
francez pėr gjelbėrimin e saj. Sipas burimeve nga Bashkia, zona ėshtė
rreth 4 mijė metra katrorė dhe projekti kapte shifrėn e 50 milionė lekėve
tė reja. Por nė maj tė kėtij viti, teksa po zbatohej plani francez pėr
gjelbėrimin e truallit para ish-shtėpisė sė pionerėve, policia ndėrtimore
i ndėrpreu punimet. Qė prej asaj kohe nuk ka pasur mė asnjė tentativė pėr
tė nisur zbatimin e projektit, ose nė rast tė kundėrt ndonjė pėrpjekje tė
familjes mbretėrore
Mbreti padit Ramen: Po me vjedh lulishten
|
17/11/2007
- 08:21 Gazeta Shqiptare
Klodiana
Lala
Mbreti Leka Zogu i I-rė padit Bashkinė e Tiranės pėr
pronėn private. Nėpėrmjet njė kėrkesė padie tė dorėzuar pak ditė nė
parė nė Gjykatėn e Tiranės, familja mbretėrore kėrkon t'i rikthehet
prona qė i ėshtė "rrėmbyer" nė mėnyrė tė padrejtė. Nė fakt,
Bashkia e ka shndėrruar truallin para Galerisė sė Arteve nė njė lulishte
dhe pas ish-Hotel Dajtit, pavarėsisht se janė pronė private e familjes
mbretėrore. Shorti elektronik ka pėrcaktuar gjyqtaren Elona Stavri pėr tė
bėrė shqyrtimin e kėrkesė-padisė sė Leka Zogut. Nė fakt, afro dy vite mė
parė Policia Ndėrtimore pezulloi punimet qė Bashkia po kryente pas Shtėpisė
sė Pionierit, pasi qeveria e njohu zonėn si pronė tė familjes mbretėrore.
Kjo ėshtė hera e dytė qė brenda pak muajsh familja mbretėrorė "mėsyn"
nė Gjykatė. Ndryshe nga tani, qė ėshtė pikėrisht Leka Zogu pala paditėse,
nė gjyqin civil qė ka pėrfunduan para pak javėsh familja mbretėrore u
padit pėr mospagim tė faturave tė energjisė nga qiradhėnėsi i saj, Beqir
Turtulli. Gjykata e Tiranės e pranoi kėrkesėn e pronarit tė njė vile
luksoze nė Vishnje tė Tiranės dhe detyroi familjen mbretėrore tė paguante
faturat e energjisė gjatė kohės qė kishte qėndruar me qira. Ēėshtja
ndodhet nė Apel.
Kėrkesa
Nė njė kohė kur Bashkia e Tiranės ka pėrfunduar projektin e saj, duke
gjelbėruar tė gjithė pjesėn pėrpara Galerisė sė Arteve, familja mbretėrore,
duke e cilėsuar si njė cenim tė pronės private, i ėshtė drejtuar Gjykatės
sė Tiranės me njė kėrkesė-padi. Pjesėtarėt e familjes mbretėrore, tė
cilėve trualli pėrpara Galerisė u ėshtė njohur si pronė e tyre private
nga Agjensia e Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave, kėrkojnė tė ndėrpritet
ēfarėdolloj punimi i mėtejshėm. Nė fakt, pėr gjelbėrimin e kėsaj pjese
Leka Zogut nuk i ėshtė marrė asnjė mendim, nė njė kohė kur ka tė drejtė
tė vendosė ai pėr fatin e pronės sė tij. Nėse gjykata i jep tė drejtė
familjes mbretėrore, shteti atėherė ėshtė i detyruar ta kompensojė atė,
duke e llogaritur vlerėn e pronės me ēmimin aktual tė tregut.
Pronat
Afro dy vite mė parė, qeveria vendosi t'i rikthejė tė gjitha pronat
familjes mbretėrore. Kėshtu, i gjithė trualli pėrreth Galerisė sė Arteve,
ish-shtėpisė sė pionerėve, pas ambienteve tė hotel "Dajtit" si
dhe ato pas Kishės Ortodokse, i pėrkisnin pretendentit pėr fronin mbretėror.
Por ndėrkohė nė tė gjithė kėtė zonė po zbatohej faza e parė e planit
francez pėr gjelbėrimin e saj. Sipas burimeve nga Bashkia, zona ėshtė
rreth 4 mijė metra katrorė dhe projekti kapte shifrėn e 50 milionė lekėve
tė reja. Por nė maj tė kėtij viti, teksa po zbatohej plani francez pėr
gjelbėrimin e truallit para ish-shtėpisė sė pionerėve, policia ndėrtimore
i ndėrpreu punimet. Qė prej asaj kohe nuk ka pasur mė asnjė tentativė pėr
tė nisur zbatimin e projektit, ose nė rast tė kundėrt ndonjė pėrpjekje tė
familjes mbretėrore
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 213, Part II, 16 November 2007
STATE DEPARTMENT CONFIRMS SUPPORT FOR INDEPENDENT KOSOVA... Speaking
to the House of Representatives Subcommittee on Europe, U.S. Undersecretary of
State Nicholas Burns reaffirmed on November 14 that the United States considers
supervised independence the best option for Kosova if the ongoing talks between
Belgrade and Prishtina fail to produce an agreement, international media
reported. Burns spoke after a meeting with the U.S. and EU envoys to the Kosova
talks, Frank Wisner and Wolfgang Ischinger. Burns said the international
community has to step up to its responsibility for Kosova if no agreement can be
reached. He also warned both sides to refrain from any use of force. "We
have 17,000 NATO military personnel in Kosovo, including about 1,500 American
troops," Burns said. "Those troops are there to maintain law and order.
They will put down any attempt by any party to take the law into their own
hands, or to seek a partition, or to seek instability." TV
The former summer palace of the king of Albania is being turned into a timeshare villa as his impoverished nation takes its first steps into the world of second home investments.
The palace is in Durres, the Adriatic port city not far from the capital, Tirana. Built for King Zog in the 1930s in art deco style, it was trashed 10 years ago when the collapse of a pyramid savings scheme drove crowds of infuriated investors to loot and pillage.
Now the Durres municipality has given permission for it to be restored, and it is to become the hub of Albania's first luxury resort, developed by Alban Xhilleri, a Tirana-based developer, with a British consultancy, HLL Humbert's Leisure. Investors who buy a share in one of the 50 apartments to be built around the restored palace will have the right to live in it for six weeks a year. The palace itself will be remodelled as a spa, but the only son of King Zog, the pretender to the Albanian throne who styles himself King Leka, will retain a penthouse suite.
Zog, the first and only king of Albania, died in exile in 1961. He was born of a feudal family and claimed descent from Skanderbeg, Albania's medieval hero. Elected president in 1925, he was crowned king in 1928, and set up a constitutional monarchy modelled on Italy's across the Adriatic.
The palace was built in the 1930s and has parquet floors, a main ceiling covered in frescoes and a grand marble staircase. The focus of attention in the main drawing room is a throne of gilded walnut wood, a gift from the king of Italy, who supposedly sat on it after Italy invaded Albania and Zog was forced into exile.
Zog survived more than 50 assassination attempts while on the throne, and is celebrated as the only monarch of modern times to have returned fire when attacked by assassins (he always carried a revolver). But in his Durres palace, life was quiet to the point of torpor: the main diversion was poker, which the king played with his sisters, and perfumed cigarettes, of which he smoked 150 per day.
The palace was used for wedding parties under communist rule, and more recently a mobile phone antenna was installed. "King" Leka, who fled with his parents when he was only two days old, returned to Albania in 2002, and is likely to be a regular resident of the palace, having withdrawn from public life last year.
24/12/2007 ora 12:03