Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

Tiranė, mė 25 gusht 2007

Deklaratė pėr mediat

Partia "Lėvizja e Legalitetit" pėrshėndet vendimin e Kėshillit tė Ministrave pėr "Bashkimin e disa institucioneve tė Akademisė sė Shkencave dhe organizimin e tyre nė Qendrėn e Studimeve Albanologjike" dhe vlerėson opinionin e shprehur prej kryeministrit Berisha pėr nevojėn e rishkrimit tė historisė. Njėkohėsisht, PLL shpreh pretendimin e saj se detyrimi pėr rishikimin e historisė sė Shqipėrisė gjatė shekullit tė kaluar duhej pasqyruar mė qartė nė aktin qė pėrcakton detyrat e kėsaj Qendre. 

Partia "Lėvizja e Legalitetit" ėshtė shprehur nė mėnyrė tė vazhdueshme pėr nevojėn e rishikimit tė historisė jo vetėm pėr faktin se PLL  ka qenė dhe mbetet e dėmtuar drejtpėrsėdrejti prej falsifikimeve tė fakteve historike dhe interpretimit ideologjik tė tyre prej historiografisė komuniste, por edhe si njė nevojė e tė gjithė shoqėrisė pėr tė shprehur distancimin nga sistemi i kaluar. Ne vazhdojmė tė mbetemi tė shqetėsuar pėr aq kohė sa shtrembėrimi i historisė vazhdon akoma tė gjejė pasqyrim edhe nė tekstet shkollore, duke i shkaktuar njė deformim tė pallogaritshėm formimit tė brezit tė ri. 

Partia "Lėvizja e Legalitetit" i ėshtė pėrmbajtur bindjes se Historia e Vėrtetė e Shqipėrisė nuk mund tė shkruhej nga institucione qė funksiononin mbi baza ideologjike dhe individėve tė indoktrinuar. Duke vlerėsuar emancipimin dhe objektivitetin e njė pjese tė historianėve, ne shpresojmė qė Qendra e Studimeve Albanologjike do tė punojė me profesionalistet tė lartė dhe si institucion i pavarur. Ne e sigurojmė atė pėr mbėshtetjen tonė morale dhe jemi tė gatshėm tė ofrojmė materiale arkivore tė pashfrytėzuara mė parė.  PLL fton tė gjitha forcat politike qė tė qėndrojnė jashtė debatit pėr rishikimin e historisė. 

Nė kushtet kur diskutimi i ēėshtjes shqiptare nė Ballkan dhe krijimi i shtetit tė pavarur tė Kosovės ka gjallėruar propagandėn serbe, e cila furnizohet pa ndėrprerė me teza prej qarqeve tė saj shoviniste, krijimi i Qendrės sė Studimeve Albanologjike merr njė rėndėsi tė veēantė dhe para saj, si institucioni mė i specializuar nė kėtė fushė, lind nevoja pėr njė veprimtari mė aktive dhe artikulacion me tone me te larta. Kjo ėshtė njė arsye mė shumė qė Qendra e Studimeve Albanologjike jo vetėm tė mos pengohet prej segmenteve tė caktuara politike, por edhe tė mbėshtetet nga i gjithė opinioni.

 

----------------------

Basha tall “patriotet” e gushtit
E Marte, 21 Gusht 2007 http://www.korrieri.com/
“Diplomacia shqiptare nuk ka qene kurre me e angazhuar se ne keto muaj ne lidhje me statusin final te Kosoves”. Kjo eshte pergjigja qe ministri i Jashtem, Lulzim Basha, u ka dhene sulmeve te opozites, por edhe qendrimit te paraardhesit te tij ne kete post, demokratit Besnik Mustafaj. Opozita dhe Mustafaj para pak ditesh deklaruan se ministri Basha po tregohej apatik ne ēeshtjen e Kosoves. Por kjo eshte hedhur poshte nga vete Basha. Sipas tij, objektivi kryesor i politikes se jashtme te Tiranes zyrtare, bere e njohur ne takime te shumta ne Uashington, Bashkimin Evropian dhe vende te rajonit, eshte zgjidhja e statusit te Kosoves, ne baze te propozimeve te presidentit Marti Ahtisari. “Patrioteve te gushtit duhet t’u kujtoj se gjate gjithe kesaj periudhe, opozita dhe zedhenesit e saj kane qene teper te okupuar me krizen presidenciale dhe luften e brendshme politike, per te pikasur zhvillimet ne frontin e Kosoves dhe rolin e Shqiperise, ndonese keto te fundit jane pasqyruar gjeresisht ne mediat vendase dhe te huaja”, ka deklaruar Basha. Nderkohe, ai eshte shprehur kunder idese per ndarjen e Kosoves. Sipas tij, kjo ide millosheviēiane eshte krejt e pamundur dhe e papranueshme. “Gjate periudhes 120-ditore te bisedimeve te pritshme shtese, diplomacia shqiptare ka objektiva te qarta, te cilat po ndiqen me rigorozitet, ku objektiv qendror eshte vendimi qe vendet anetare te BE-se duhet te marrin ne rast te deshtimit te negociatave shtese”, deklaroi Basha. Ai ka theksuar se, nese nuk do te arrihet nje vendim unanim per statusin e Kosoves, atehere veteshpallja e pavaresise nga vete Prishtina eshte e pamenjanueshme. Pavaresi, e cila per ministrin Basha, do te njihet nga Uashingtoni dhe Brukseli. Keto qendrime te ministrit te Jashtem shqiptar u bene, nderkohe qe ai prezantoi anetarin e ri te kabinetit te tij, Princin Leka II. Basha ka thene ne ceremonine e prezantimit, se emerimi i Princit Leka II ne kabinetin e tij, eshte pjese e filozofise se qeverise shqiptare, si dhe e vendosmerise se tij per te pranuar ne administraten shteterore kapacitetet me te mira te vendit, persona me aftesi te spikatura ne pajtim me nevojat e Sherbimit te Jashtem dhe kerkesave gjithnje ne rritje te diplomacise shqiptare.
 

 ----------------------

 
http://pages.albaniaonline.net/rd/  Rilindja Demokratike 24/08/2007

Basha-Surroi, takim nė Tiranė: Paketa "Ahtisaari", kompromisi i bisedimeve shtesė

Paketa "Ahtisaari", A-ja dhe Z-ja e bisedimeve tė ardhshme

Ministri i Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, priti nė njė takim drejtuesin e Lėvizjes "ORA" tė Kosovės dhe anėtar i Grupit tė Unitetit, Veton Surroi. Pas takimit tė informimit mes tyre, ministri i Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, tha se "ritheksojmė edhe njėherė pozicionin tonė, se paketa "Ahtisaari" pėrbėn jo vetėm bazėn, por edhe kompromisin mė tė madh tė mundshėm nė kėtė periudhė tė pritshme bisedimesh shtesė 120 ditore, dhe se kjo periudhė mund tė vlejė jo vetėm pėr tė arritur njė pajtim pėrsa i pėrket paketės "Ahtisaari", gjė qė mund tė arrihet ose jo, por edhe pėr tė shtruar bazėn e njė marrėdhėnieje normale midis shtetit tė Serbisė dhe shtetit tė ardhshėm tė Kosovės, duke patur parasysh qė nė njė tė ardhme jo shumė tė largėt, tė dy kėto shtete, si gjithė pjesa tjetėr e rajonit, parėsor do tė kenė integrimin nė strukturat e NATO-s dhe BE-sė". Nė fjalėn e tij pėr mediat, ministri Basha theksoi se "mund tė them se jam i inkurajuar nga lėvizjet e zgjuara tė Grupit tė Unitetit, pėrfaqėsues legjitim tė vullnetit tė popullit tė Kosovės, dhe perceptimin e drejtė tė situatės nė tė cilėn po kalon procesi i pavarėsimit tė Kosovės dhe, sigurisht, shpreha mbėshtetjen e plotė tė Shqipėrisė pėr Grupin e Unitetit dhe pėr faktorin politik kosovar nė veprimet e tyre tė tanishme dhe tė ardhshme, pėr tė arritur rezultatin e dėshiruar dhe tė pritshėm nga tė gjithė". Dy pėrfaqėsuesit diskutuan gjerėsisht pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė dhe pėr Kosovėn. Ata shkėmbyen informacione pėr takimet qė kanė patur dhe pėr qėndrimet qė janė mbajtur nė kėto takime nga bashkėfolėsit e ndryshėm tė faktorit politik kosovar dhe diplomacisė shqiptare.

 

Tirana, hapat e nevojshėm nė momentin e duhur pėr pavarėsinė e Kosovės

Nė pėrgjigje tė interesit tė gazetarėve lidhur me gatishmėrinė e Tiranės zyrtare pėr njohjen e njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės, ministri i Punėve tė Jashtme Lulzim Basha tha se "mund t'ju them se Tirana zyrtare, nė bashkėpunim dhe bashkėrendim tė plotė me Prishtinėn, por edhe me Uashingtonin dhe Brukselin, siē ėshtė demonstruar nga qėndrimet e partnerėve tanė ndėrkombėtarė, do tė ndėrmarrė hapat e nevojshme nė momentin e duhur, pėr tė siguruar rezultatin qė pret populli i Kosovės". Ministri i Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, ka shprehur qartė mbėshtetjen e Tiranės zyrtare nė bisedimet shtesė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. "Ne mbėshtesim plotėsisht pėrpjekjet e institucioneve tė Kosovės, presidentit, kryeministrit, kryetarit tė opozitės, Surroi, si njė pjesėtar shumė aktiv i Grupit tė Unitetit dhe tė iniciativave tė tij pėr tė arritur objektivin, i cili ėshtė pavarėsimi i Kosovės nė pėrputhje me paketėn "Ahtisaari"", tha Basha. Ai nėnvizoi se "siē u shpreh dhe zoti Surroi, kjo paketė ėshtė kompromisi mė i madh, i mundshėm, duke i ofruar komunitetit serb tė Kosovės dhe komuniteteve tė tjera, garanci unike dhe pa precedent, dhe duke i afruar tė gjitha hapėsirat e nevojshme pėr tė operuar brenda shtetit tė ardhshėm tė Kosovės". Duke vlerėsuar paketėn "Ahtisaari", Basha nėnvizoi se ajo ėshtė A-ja dh Z-ja e procesit tė bisedimeve. "Prandaj, mendoj se paketa "Ahtisaari" nuk pėrbėn vetėm bazėn, por pėrbėn A-nė dhe Z-nė e procesit tė ardhshėm tė bisedimeve, natyrisht, pa i paragjykuar ato, pasi ato do tė zhvillohen midis pėrfaqėsuesve legjitimė tė Kosovės dhe pėrfaqėsuesve tė Beogradit". Basha ka sjellė ndėrmend procesin e Rambujesė. "Nė njė farė mėnyre, procesi mė kujton procesin e Rambujesė, pa pasur paralele sigurisht, ku para palėve u paraqit njė dokument ndėrkombėtar, siē ėshtė nė kėtė rast paketa "Ahtisaari'. Ky nuk ėshtė njė dokument i hartuar nė Prishtinė, nuk ėshtė njė dokument i hartuar nė Beograd, nuk ėshtė njė dokument i hartuar nga persona tė lidhur me palėt, por nga persona tė caktuar nė mėnyrė tė paanshme dhe tė emėruar nga Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-se, siē ėshtė zoti Ahtisaari. Paraqitja e kėtij dokumenti para dy palėve dhe pranimi i kėtij dokumenti nga njė palė, sigurisht, tė ēon nė njė dinamikė qė, nė asnjė mėnyrė, nuk mund tė ndikohet prej ndryshimit tė beftė tė qėndrimeve tė atyre qė mendojnė se kjo paketė nuk i plotėson interesat e tyre tė ngushta".

 

Surroi: Kosova, shtet i lirė brenda BE

"Platforma e Kosovės ėshtė jo vetėm pavarėsia e Kosovės, por edhe pavarėsia e saj si njė shtet i lirė brenda Europės sė bashkuar". Kėshtu ka deklaruar drejtuesi i Lėvizjes "ORA" tė Kosovės dhe anėtar i Grupit tė Unitetit, Veton Surroi, pas takimit me ministrin e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Lulzim Basha. Surroi tha pėr mediat se ai informoi gjatė kėtij takimi ministrin Basha pėr platformėn e delegacionit nė bisedimet e ardhshme. Ai theksoi se "kjo platformė do tė shohė pėrpara, do tė jetė platforma e afrimit me Serbinė, nė mėnyrė qė tė ndihmojmė njėri-tjetrin si shtete tė pavarura nė njė integrim mė tė shpejtė. Serbia nuk mund tė integrohet nė BE pa zgjidhur ēėshtjen e Kosovės dhe ēėshtja e Kosovės nuk zgjidhet nė asnjė formė tjetėr, veēse me pavarėsinė e saj". Ai nėnvizoi se "tė gjitha ēėshtjet e tjera shumė tė dhimbshme, si ajo e tė zhdukurve gjatė luftės, dėmet e luftės, duhet tė vihen brenda platformės sė integrimit nė Europė, sepse kjo ėshtė treguar si formula qė ka shtendosur kontinentin, pra edhe mund tė shtendosė marrėdhėniet mes shqiptarėve dhe serbėve". I pyetur nga gazetarėt lidhur me bisedimet e reja Prishtinė-Beograd, nėse ato do tė japin rezultate, Surroi tha se "ne do tė pėrpiqemi. Ne nuk do tė jemi ata qė do tė paragjykojmė rezultatin. Detyra jonė do tė jetė qė tė shtrijmė dorėn pėr tė arritur njė proces pajtimi me Serbinė, natyrisht si tė barabartė. Barazia nėnkupton njohjen reciproke tė shtetėsisė. Ky ėshtė njė proces qė ne duhet ta ēojmė pėrpara". Optimist nė ēėshtjen e pavarėsisė, Surroi, duke iu pėrgjigjur njė tjetėr pyetjeje tė gazetarėve, theksoi se nė fund tė kėtyre bisedimeve, Kosova duhet tė pėrgatisė qė tani institucionet e saj pėr pavarėsinė. "Raportin duhet ta japin, natyrisht, ndėrmjetėsit ndėrkombėtarė. Por mund tė themi se Kosova duhet tė pėrgatitet, institucionet e Kosovės duhet tė pėrgatisin vendin pėr pavarėsi. Ėshtė njė proces i pashmangshėm, por qė do tė kėrkojė njė rakordim shumė tė mirė me bashkėsinė ndėrkombėtare", tha drejtuesi i Lėvizjes "ORA" tė Kosovės dhe anėtar i Grupit tė Unitetit, Veton Surroi.

Xhumelina Dervishi

 ----------------------

 
 
http://www.panorama.com.al/
Shehi, nuk tėrhiqem 
Vendosur: 24/08/2007 - 08:43
• Kandidati i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, deklaroi se nuk tėrhiqej nga gara pėr deputet tė zonės numėr 31 tė Tiranės.

Ai theksoi se nuk ka arsye pse tė tėrhiqet, pėr shkak se LZHK-ja ėshtė i vetmi formacion politik qė nuk pėrfaqėsohet nė Parlament, pasi sistemi i Dushkut e la jashtė nė zgjedhjet e vitit 2005. "Sot nuk mund tė tėrhiqemi mė, sepse tėrheqja nuk ėshtė politikė permanente e LZHK-sė dhe nuk ka mė absolutisht asnjė lloj logjike. Madje, kjo vendosmėri pėr tė kandiduar buron nga tėrheqjet qė ne kemi bėrė mė pėrpara. Ne jemi tėrhequr tri herė dhe kėto zotėrinjtė pse nuk pranojnė qė tė tėrhiqen njė herė tė vetme kundrejt njė force politike, e cila i ka tė gjitha mundėsitė pėr ta marrė zonėn qė do tė zgjeronte aleancėn, do tė jepte theks mė tė djathtė dhe njė ngjyrim mė real tė qendrės sė djathtė", deklaroi dy ditė mė parė kreu i LZHK-sė, Dashamir Shehi. 
 
 
 
 

 ----------------------

association Nouvelle Europe
Kosovo: "dessiner, c'est gagner" ... un nouveau drapeau
Écrit par Philippe Perchoc   
Vous vous źtes toujours demandé qui avait bien pu avoir dessiné les drapeaux de nos vieilles nations européennes, transmis de génération en génération depuis le fond des āges. Et bien, de nouveaux Etats continuent ą naītre en Europe : l'assemblée du Kosovo a lancé un un concours de drapeaux. 
Un drapeau pour une identité
Jusqu'ą présent, les autorités ont utilisé le drapeau de l'Albanie. Pourtant, alors que l'indépendance du Kosovo apparaīt de plus en plus probable, la question d'une identité propre s'est posée. Les rčgles de composition du nouveau drapeau ont été fixés par l'assemblée.
- Il doit źtre simple dans ses couleurs et son design. Il ne doit pas comprendre de devise.
- Il doit źtre unique et original. C'est une maničre de dire qu'il ne doit pas faire figurer l'aigle bicéphale qui orne le drapeau albanais. En effet, il pourrait źtre perēu comme le drapeau d'une communauté albanaise majoritaire au détriment de la communauté serbe. Ce détail est d'ailleurs bien souligné dans les rčgles de composition : la présence de tout aigle est interdite.
Il ne peut d'ailleurs pas reprendre les couleurs du drapeau serbe (rouge, blanc, bleu) ou albanais (rouge et noir).  
- Il doit źtre facilement reconnaissable.
- Il doit refléter les aspirations du Kosovo ą rejoindre les institutions européennes et euro-atlantique. 

Vous l'aurez compris, le soucis de l'assemblée est d'éviter que le nouveau drapeau n'identifie le pays comme un "petit frčre" de la Serbie ou de l'Albanie. Dans le cas de la Bosnie, le choix a été fait de représenter les trois principales communautés du pays sur le drapeau, mais les sondages montrent que personne n'est satisfait. 

Un président designer

rs-dardIbrahim Rugova, le dernier président kosovar, a proposé sa propre version du drapeau, dčs 2000. Pourtant, celui-ci ne pourra pas źtre retenu car il ne respecte pas les rčgles mises au point par l'assemblée, notamment celle concernant l'aigle albanais. 

Bien que marginale, la question du drapeau est aussi insoluble que celle de l'indépendance dans son ensemble. Il est probable que chaque communauté continuera ą utiliser le sein avant que les sičcles ne fassent leur travail ...

 
 
 

http://www.collectif-kosovo.fr/spip.php?article466

Les Albanais de Serbie centrale pour un rattachement avec le Kosovo

jeudi 23 aoūt 2007

Des représentants d’hommes politiques albanais du Sud de la Serbie Centrale estiment que les changements de frontičres et l’échange de territoires entre la Serbie Centrale et le Kosovo sont déją arrangés. Cet arrangement serait favorable aux Albanais de la région de Presevo, Bujanovac et Medvedja au Sud de la Serbie Centrale, selon le journal albanais "Koha Ditore".

Koha Ditore avance que "le changement de frontičres peut źtre inacceptable pour les dirigeants du Kosovo, pour le Groupe de Contact et pour la Serbie, mais pas pour les Albanais de la vallée de Presevo". Le journal cite la déclaration du maire de Presevo, Ragmi Mustafa, qui considčre qu’un accord sur une telle option contribuerait ą la paix dans tous les Balkans".

Le Premier Ministre du Kosovo, Bajram Redzepi, avait mentionné plus tōt qu’au cas oł le Kosovo serait partagé, le Kosovo chercherait le rattachement des trois municipalités de Presevo, Medvedja et Bujanovac.

"Koha Ditore" cite la déclaration de Redzepi concernant la partition du Kosovo. Il n’est pas d’accord avec cette option, il la soutiendrait seulement au cas oł la partie albanaise n’arriverait pas ą l’empźcher.

RadioYu, version franēaise traduite par www.collectif-kosovo.com

© www.collectif-kosovo.com

 

 
Statut du Kosovo : les Etats-Unis défendent leur politique
  2007-08-23 14:22:41  

     WASHINGTON, 22 aoūt (XINHUA) -- Les Etats-Unis ont défendu  mercredi leur politique de pousser l'indépendance de la province  serbe du Kosovo, oł les hostilités inter-ethniques ont entraīné  une repression de Belgrade et une opération aérienne de l'OTAN,  tout en rejetant l'accusation de la Serbie.  

     "Appeler le Kosovo dans le plan de (l'envoyé spécial de l'ONU  Martti) Ahtisaari un Etat de l'OTAN est plutōt une exagération", a indiqué le porte-parole du département d'Etat américain, Gonzo  Gallegos, faisant allusion aux commentaires du ministre serbe pour le Kosovo, Slobodan Samardzic. 

     "Nous ne pensons pas que cette déclaration représente la  position officielle du gouvernement serbe", a ajouté M. Gallegos. 

     "La rhétorique sans fondement et inutile ne nous mčnera pas  jusqu'aux objectifs communs de rétablir la paix et la stabilité  dans la région", a souligné le porte-parole. 

     Le 15 aoūt, dans un communiqué, M. Samardzic a accusé l'OTAN et les Etats-Unis de vouloir faire du Kosovo un "Etat satellite avec  les caractéristiques d'une caserne". 

     "L'OTAN et les Etats-Unis doivent renoncer ą leur projet de  créer un Etat satellite-caserne sur une terre étrangčre au moment  oł nous entamons de nouvelles négociations sur le futur statut du  Kosovo", a martelé M. Samardzic. 

     "Ce projet n'a aucun rapport ni avec le redressement économique du Kosovo, ni avec la réconciliation entre Serbes et Albanais,  d'autant plus que cette partie sera intégrée ą l'Europe dans  l'avenir", a indiqué le ministre serbe. 

     Le Kosovo est administré par l'ONU et l'OTAN depuis 1999,  moment oł l'Alliance atlantique a déclenché une frappe aérienne  pour empźcher la repression serbe contre les séparatistes de  l'ethnie albanaise. Celle-ci, qui représente prčs de 90% de la  population du Kosovo, demande l'indépendance de ce territoire,  alors que les Serbes souhaitent demeurer au sein de la Serbie. 

     En mars dernier, M. Ahtisaari a présenté au Conseil de sécurité des Nations Unies son plan sur le statut du Kosovo, qui prévoit  pour cette région une dépendance limitée et placée sous la  supervision internationale. 

     Ce plan, soutenu par les Etats-Unis et des pays occidentaux, a  été vivement rejeté par la Serbie et son alliée, la Russie, qui  menace de recourir ą son droit de veto au sein du Conseil de  sécurité. 

     La semaine derničre, les représentants de l'Union européenne,  des Etats-Unis et de la Russie, la troļka sur la question du  Kosovo, se sont rencontrés pour discuter des moyens de sortir  cette question de l'impasse. Ils ont envisagé de relancer un  nouveau tour de négociations ą Vienne (Autriche) d'ici la fin du  mois courant.

 
 
 
http://www.romandie.com/infos/news2/070814165615.cpcplye1.asp
 

L'Albanie confrontée ą une grave pénurie d'électricité

TIRANA - L'Albanie est confrontée ą une grave pénurie d'électricité en raison de la sécheresse qui a frappé le pays cet été, a indiqué mardi ą Tirana le ministčre albanais de l'Economie.

"Le pays est au bord d'une grave crise énergétique", a affirmé la porte-parole du ministre de l'Economie Iva Tiēo. L'eau accumulée dans les barrages hydroélectriques du pays a baissé de 85% par rapport au niveau habituel, a-t-elle rapporté.

"Afin d'éviter le pire", les autorités ont pris de sévčres mesures de rationnement de l'électricité pour les familles albanaises, les institutions d'Etat et les entreprises, obligées ą travailler la nuit, quand la consommation d'énergie est moins importante.

Les autorités ont également décidé de réduire de huit ą cinq les heures de travail dans les institutions d'Etat, alors que les foyers albanais ne peuvent avoir de l'électricité que cinq ą huit heures par jour.

Les pouvoirs publics albanais ont confirmé lundi une augmentation de 30% du prix de l'énergie électrique pour les familles albanaises et de 50% pour les entreprises privées, malgré la pénurie, persistante depuis de nombreuses années.

L'Albanie a besoin de 18 millions de kilowatts par jour, alors qu'elle ne peut produire en actuellement que 5,5 millions et qu'elle n'en importe que 6,5 millions, a confirmé M.Tiēo.

Vétustes, les centrales hydroélectriques construites ą l'époque du régime communiste représentent les seuls moyens de production d'énergie électrique en Albanie.

"Depuis 1985 aucun investissement n'a été fait dans ce domaine", a déclaré M.Tiēo, qui a assuré de l'intérźt de plusieurs compagnies étrangčres ou albanaises pour investir dans ce domaine en Albanie.

Dans la liste des projets figurent la construction de nouveaux centrales hydroélectriques et d'une centrale thermique sur la cōte de Vlora, ą 145 km au sud de Tirana. La privatisation de la Compagnie de distribution de l'électricité est également une piste envisagée.

Environ 40% des foyers albanais ne payent pas leurs factures d'électricité et plusieurs entreprises privées sont illégalement branchées au réseau de distribution.

(©AFP / 14 aoūt 2007 18h56)

 
 
 
http://www.balkanweb.com/gazetav4/  Gazeta shqiptare
 
Baron Nopēa: Ismail Qemali donte t’ia shiste Shqipėrinė Greqisė
 

19/08/2007 - 12:45
• Franc Baron Nopēa

Baroni Franc Nopēa dhe Kongresi i Triestit

ROBERT ELSIE

Kongresi i Triestit u zhvillua mė 1 mars 1913 pėr tė shfaqur solidar itetin e shqiptarėve nga Shqipėria dhe nga jashtė me shtetin e tyre tė sapolindur. Morėn pjesė afėrsisht 150 delegatė nga Shqipėria, Rumania, Bullgaria, Italia, Egjipti, Turqia, Austro-Hungaria dhe nga Shtetet e Bashkuara pėr tė diskutuar ēėshtjet e shtetit, ekzistenca e tė cilit ishte vėnė nė dyshim gjatė Luftės sė Parė Ballkanike (tetor 1912 - maj 1913).
Porti i Triestit, tani nė Itali, ndodhej nė atė kohė nė tokėn e Monarkisė sė Dyfishtė, pra nė Austro-Hungari, dhe ishte pikėrisht qeveria e Vjenės e cila mbėshteti kongresin, ndėr tė tjera, pėr tė ushtruar ndikimin e saj nė Shqipėri, nė veēanti lidhur me ēėshtjen e zgjedhjes sė princit pėr mbretėrinė e re shqiptare. Ndėr kandidatėt nė diskutim pėr fronin e sapokrijuar shqiptar ishin Duka Ferdinan Fransoa Burbon Orlean-Monpensie11 nga Franca, Albert Gjika nga Rumania, Konti Urah von Vyrtemberg nga Gjermania, princi egjiptian Ahmed Fuad, dhe djali i Markeze Castriota nga Napoli. Nė fund, asnjė prej tyre nuk fitoi dhe gjashtė muaj mė vonė, nė tetor 1913, Fuqitė e Mėdha ia ofruan fronin shqiptar njė princi gjerman, Vilhelm cu Vid [Wilhelm zu Wied, 1876-1945].
Baroni Franc Nopēa
Ndėr vėzhguesit e huaj nė Kongresin e Triestit ishte albanologu i njohur hungarez, baroni Franc Nopēa nga Felshėsilvashi [Franz Baron Nopcsa von Felsöszilvįs, 1877-1933], njė ndėr studiuesit mė tė spikatur tė kohės. Ai ishte lindur nė njė familje aristokratike hungareze mė 3 maj 1877 nė ēifligun familjar tė Saēal-it, afėr Haceg-it tė Transilvanisė. Me rekomandimin e ungjit dhe kumbarit tė tij, Franc von Nopēa, kryemjeshtėr i oborrit tė Mbretėreshės Elisabeta tė Austrisė, Nopēa mbaroi maturėn nė liceun vjenez Maria- Theresianum. Ngjarja vendimtare e rinisė sė tij ndodhi nė vitin 1895 gjatė njė ekskursioni nė Sentpeterfalva [Szentpéterfalva]. Aty ai dhe motra e tij zbuluan mbetje fosilesh tė eshtrave tė njė dinosauri, tė cilat ai ia dėrgoi Profesorit Eduard Sys [Edward Suess], gjeolog dhe paleontolog vjenez. Nga viti i maturės 1897 deri nė vitin 1903, Nopēa studioi pranė Sysit nė Universitetin e Vjenės, i cili nė atė kohė shquhej pėr studimet paleontologjike.
Franc Nopēa udhėtoi gjerėsisht nė Ballkanin jugperėndimor dhe jetoi pėr njė kohė nė fillim tė shekullit tė njėzetė nė Shkodėr. Nė vitet e mėvonshme ai u bė i njohur gjithashtu si njė ndėr albanologėt kryesorė tė kohės sė tij. Botimet e tij albanologjike nga vitet 1907 deri nė 1932 u pėrqėndruan kryesisht nė fusha tė tilla si: parahistoria dhe historia e lashtė, etnologjia, gjeografia, historia e re dhe e drejta zakonore shqiptare, d.m.th. kanuni. Librat e tij tė hershėm si Das katholische Nordalbanien (Shqipėria e Veriut katolike, Budapesht 1907), Aus Šala und Klementi (Nga Shala dhe Kelmendi, Sarajevė 1910) und Haus und Hausrat im katholischen Nordalbanien (Shtėpi dhe orendi nė Shqipėrinė e Veriut katolike, Sarajevė 1912) si dhe Beiträge zur Vorgeschichte und Ethnologie Nordalbaniens (Ndihmesa pėr parahistorinė dhe etnologjinė e Shqipėrisė sė Veriut, Sarajevė 1912) pėrmbajnė vėzhgime tė shumta, megjithėse materiali nuk ėshtė i sistematizuar mirė. Mė vonė, kur nuk ndėrmori udhėtime tė tjera nė Ballkan dhe kishte mė shumė qetėsi, ai botoi vepra shkencore monumentale. Mė tė njohura ndėr to janė: Bauten, Trachten und Geräte Nordalbaniens (Ndėrtime, veshje dhe vegla tė Shqipėrisė sė Veriut, Berlin & Lajpcig 1925) dhe para sė gjithash, monografia themelore prej 620 faqesh Geologie und Geographie Nordalbaniens (Gjeologjia dhe Gjeografia e Shqipėrisė sė Veriut, Öhrlingen 1932), e cila shquhet si kryevepra e botimeve albanologjike qė dolėn gjatė jetės sė tij. Lista e botimeve tė Nopēės pėrmban mė shumė se 186 tituj, kryesisht nga fushat e paleontologjisė, tė gjeologjisė dhe tė albanologjisė. 54 botime janė pėr Shqipėrinė. Ndėr veprat mė interesante tė Nopēės janė kujtimet e tij, tė botuara gjermanisht nė vėllimin Reisen in den Balkan: die Lebenserinnerungen des Franz Baron Nopcsa [Udhėtime nė Ballkan: kujtimet e baronit Franc Nopēa]. Aty baroni hungarez tregon edhe pėr pjesėmarrjen e tij nė Kongresin e Triestit, njė rrėfim qė duhet tė jetė mjaft interesant pėr publikun e sotėm shqiptar. Po e japim kėtu tekstin nga kujtimet e cituara.



Prapaskenat e shqiptareve ne Kongresin e Triestit

Franc Baron Nopēa

Nga 27 shkurti deri mė 6 mars unė mora pjesė nė Kongresin e Shqiptarėve nė Triest. Ky kongres shqiptar ishte gjė e
ēuditshme. Nė pranverė tė vitit 1913 froni shqiptar ishte ende i pazėnė dhe punėt shqiptare drejtoheshin prej Ismail Qemalit, i cili kishte takuar Berhtoldin, nė Budapesht pranė Shkėlqesisė sė Tij, Janosh Hadik, dhe pastaj me kėrkesė dhe me mbėshtetjen e Berhtoldit ai udhėtoi pėr nė Vlorė ku themeloi qeverinė e pėrkohshme tė Shqipėrisė sė sapokrijuar. Por pas kėsaj, si mik shumėvjeēar i Greqisė, bile edhe si agjent i paguar nga grekėt, ai kishte premtuar qė tė lehtėsonte pushtimin e Janinės, nė rast se ngelej nė pushtet nė Shqipėri. Ishte e qartė se Ismail Qemali donte tė mbetej shefi i qeverisė sė pėrkohshme, sepse njė gjė e tillė, kuptohet, ishte me fitim financiar. Mė pak e kuptueshme, siē doli nga takimi i Berhtoldit me Ismail Qemalin, ishte fakti qė Berhtoldi besonte se kishte aftėsinė pėr t’ia hedhur Qemalit. Natyrisht nuk ia doli mbanė. Duke qenė se nė vitin 1911 botuesi Stid [Stead] mė kishte treguar diēka pėr marrėdhėniet e Ismail Qemalit me Greqinė dhe se shkrimtari Aleksander Ular i cili, bashkė me Enriko Insabaton kishte shkruar librin “Gjysmėhėna qė po fiket”, mė kishte zbuluar disa gjėra pėr sjelljen e Qemalit si Guvernatori i Tripolisė, nuk e kisha tė vėshtirė tė parashikoja se Qemali do t’ia shiste Shqipėrinė Greqisė. Kur Berhtoldi mė kėrkoi mendim pėr Ismail Qemalin, qė dy javė pas themelimit tė qeverisė sė pėrkohshme, unė i thashė fjalė pėr fjalė
“Ismail Qemali ėshtė maskara”. Fakti qė Ismail Qemali e tradhtoi Shqipėrinė m’u konfirmua mė vonė plotėsisht nga Eqrem bej Vlora, djali i tė dėrguarit shqiptar nė Vjenė, Syrja bej, dhe nipi i Ismail Qemalit. Nuk e kam tė qartė nėse, pas pushtimit tė Janinės, grekėt donin tė liroheshin nga Ismail Qemali siē thotė fjala e urtė “Limoni i shtrydhur flaket”, por mė duket se ėshtė e mundur. Megjithatė, gjatė kohės kur nė Vlorė qeveria e pėrkohshme kryesohej nga Ismail Qemali, i cili merrte ryshfete, bile ryshfete tė mėdha, u bė propaganda e madhe nė Evropė pėr kandidatėt e ndryshėm tė fronit shqiptar. Albert Gjika [Albert Ghika], i cili kishte qenė edhe vetė pretendues i fronit shqiptar, ia doli t’i zgjojė interesin pėr fronin shqiptar edhe Dukės Monpensie. Ai ia kaloi kėtij tė fundit “tė drejtat” e tij tė njohura prej askujt, dhe pėr njė shpėrblim tė caktuar bėri propagandė pėr dukėn. Kopraci Fazil pashė Toptani dhe disa shqiptarė tė tjerė u bindėn lehtėsisht qė tė pėrkrahnin Monpensienė, dhe kėshtu u krijua plani pėr shpalljen e Monpensiesė mbret i Shqipėrisė gjatė kongresit tė Triestit.
Ndėrkohė u pėrhapėn thashetheme se Monpensie e kishte thyer bllokadėn greke dhe e kishte marrė edhe Vlorėn dhe Ismail Qemalin. Duke pasur parasysh kundėrshtimin e Monarkisė pėr shkak tė lidhjeve familjare tė Monpensiesė, u pa e udhės qė Austro-Hungaria tė mbėshteste Kongresin e Shqiptarėve, dhe kėshtu u vendos qė kongresi tė mbahej nė tokėn e Monarkisė, pėr tė pjellė kėtu njė vezė qyqe tė bukur diplomatike. Si mashė pėr shpalljen e kongresit u pėrdor nė mėnyrė tė shkathėt Stefan Curani, zemėrmirė por i leshtė, i zellshėm, por naiv, i cili kishte nam tė mirė nė Ballhausplatz dhe i cili shpalli kongresin si idenė e tij. Duke qenė se Ballhausplatz-it i pėlqeu njė tubim shqiptarėsh nė tokėn austriake pėr atdheun e tyre, Vjena e miratoi dhe mbėshteti planin. Pėrveē shqiptarėve nė kėtė kongres erdhėn edhe italo-shqiptarė, dhe bashkė me ta Markezi Kastriota me gjithė djemtė nga Napoli. Tė pranishėm gjithashtu ishin Albert Gjika, baroni Dungern, profesor dhe historian i Universitetit tė Ēernovicit, dy deputetė socialkristianė, konti Taaffe dhe Zoti Pantz nga Vjena, korrespondenti i Romės i gazettes Reichspost, Kavaljere Majerhėfer dhe unė. Unė solla me vete doktor Leo Frojndlihun, i cili kishte qenė deputet socialist nė Vjenė dhe i cili, nė momentin kur Shqipėria u bė interesante, themeloi me mjeshtri tė madhe gazetėn Albanische Korrespondenz dhe tani po luante kartėn e sundimit imperialist. I pranishėm nė Triest gjithashtu ishte Hasan Arnauti, i cili punonte pėr mua si detektiv i fshehtė. Aty ishin edhe disa organe tė shtypit. Gjithashtu nė Triest u shfaq edhe Zoti Jovo Vajs [Jovo Weiss] nga Beogradi, i cili pretendonte se donte t’u shiste shqiptarėve pushkė me ēmim 90 korona secila, por nė vėrtetė ai nuk ishte veēse agjent serb. Pėrfaqėsuesi i qeverisė austriake ishte Kėshtilltari Makavec [Makavetz], njė njeri i urtė, i qetė dhe me energji, i cili nuk hutohej kollaj. Pas darkės sė pėrshėndetjes, tė nesėrmen u zgjodhėn Markezi Kastriota si kryetar nderi dhe Faik bej Konica si kryetar kongresi. Nė kryesi u pranuan edhe Hilė Mosi, Fazil Toptani dhe Dervish Hima. Zgjedhja e Konicės nuk i pėlqente Gjikės sepse kur ky i fundit papritur hapi ēėshtjen e kandidaturės sė fronit, u pengua me aftėsi nga kundėrshtari i tij i vjetėr, Faiku. Pėr mė tej, me shkathtėsi, Gjika, i cili si shumė rumunė kishte patur njė karrierė batakēillėku, rrėmbeu djalin debil tė Ismail Qemalit, pėr t’a patur nė dorė kėtė tė fundit. Ai kishte udhėtuar nė Nicė qė para kongresit, ku familja e Qemalit jetonte nė kushte tė vėshtira financiare - Qemali vetė ishte i bllokuar - dhe e kishte sjellė me shpenzimet e veta, apo tė themi mė saktė me shpenzimet e Monpensiesė, djalin Tahirin, nė kongresin shqiptar tė Triestit. Tahiri nuk kishte asnjė kacidhe nė xhep dhe Gjika blente ēdo gjė pėr atė, bile edhe cigaret, kėshtu qė Tahiri nuk bėnte asnjė hap pa Gjikėn apo zėvendėsin e tij dhe ishte faktikisht i burgosuri i Gjikės. Se ēfarė donte Gjika me Tahirin, u bė e qartė mė vonė. Paraqitja e jashtme e kongresit ishte si mė poshtė: nga ana e djathtė e tavolinės sė kryesisė, e vendosur mbi podiumin me njė flamur shqiptar, ishte tavolina e shtypit, kurse nga ana e majtė, tavolina e mysafirėve. Anėtari i kryesisė, Dervish Hima, i cili sipas rastit bėhej mason nė Evropė dhe mysliman fanatik nė Turqi, kishte marrėdhėnie tė mira me gazetėn “Neue Freie Presse”, kurse unė doja qė deklaratat e shtypit tė kalonin nėpėr duart e mia. Prandaj arrita qė reportazhet zyrtare tė kongresit t’i jepeshin vetėm gazetės Albanische Korrespondenz. Korrespondentėt politikė tė pranishėm u prekėn dhe u ankuan, por pas ndėrhyrjes sime ata u njoftuan nga Vjena qė tė bindeshin. Pėr shkak tė kėsaj lėvizjeje tė zgjuar, Dervish Hima mund tė informonte gazetėn “Neue Freie Presse” vetėm me lejėn e Zotit Frojndlih, i cili ishte pa pėrvojė nė gjėra shqiptare, kėshtu qė ai kishte nevojė pėr mua. Pėr tė theksuar rėndėsinė e Frojndlihut, ai u ftua nė tavolinėn e mysafirėve, nė sy tė tė gjithė gazetarėve. Shpalosja e flamurit shqiptar u prit nė kėmbė me entuziazėm, dhe gjatė hapjes solemne, Kongresi i dėrgoi tė njėjtin telegram pershėndetjeje Berhtoldit dhe San Xhuljanos.
Unė kėshillova qė tė mos u dėrgoheshin telegrame mbretėrve tė Evropės duke qenė se teksti nuk mund tė ishte njėsoj pėr shkak tė qendrimit tė theksuar tė Austro-Hungarisė. San Xhuljano u pėrgjigj menjėherė, gjė qė bėri shumė pėrshtypje. Berhtoldi u pėrgjigji vetėm pasi unė i kėrkova Mėkėmbėsit tė Triestit, Princit Hohenlohe, qė t’a bindte ministrin pėr kėtė. Fakti i vonesės sė pėrgjigjes nga Berhtoldi natyrisht la njė pėrshtypje tė keqe dhe, pėr t’a kompensuar kėtė, i propozova Hohenlohes qė ai tė ftonte kryesinė e kongresit pėr drekė. Propozimi im u realizua me lejėn e Berhtoldit dhe  me praninė e konsullit italian nė Triest.
Dreka ishte e shkėlqyeshme dhe tavolina ishte zbukuruar me lule. Italo-shqiptarėt ishin tė shumtė nė kongres, por mbajtėn fjalime vetėm italisht. Unė u pėrshėndeta gjatė hapjes solemne nga Faiku si mik i madh i shqiptarėve. Mendova gjatė disa minutave pėr njė pėrgjigje, u ngrita nė podium dhe atėherė mbajta njė fjalim nė gjuhėn shqipe. Me pėrjashtim tė konsullit tė pėrgjithshėm Kral dhe tė disa konsujve tė tjerė austriakė dhe italianė, besoj se asnjė evropian tjetėr nuk e ka bėrė njė gjė tė tillė. Pėrveē konfliktit midis vllehėve dhe shqiptarėve gjatė tė cilit kombėsia ende e palindur e vllehėrve dha prova tė dukshme tė fanatizmit dhe tė mendjemadhėsisė sė saj ballkanike, dhe pas njė shkėmbimi fjalėsh midis kryetarit Faik bej Konica, dhe mashtruesit Nikollė Ivanaj, i cili e sfidoi kryetarin vetėm pėr tė tėrhequr vėmendje mbi veten, por nuk pati sukses, nė kongres u thane vetėm fjalė boshe. Duke qenė se nuk doli asgjė e arsyeshme nga kjo shkretėtirė fjalėsh, unė e thirra Faik bej Konicėn nė darkėn e ditės sė fundit dhe i bėra tė qartė se kongresi nuk kishte bėrė asnjė punė. Gjėja minimale qė mund tė pritej nga njė kongres politik ishte njė rezolutė. Faiku ishte dakord me mua, dhe unė ia diktova rezolutėn e cila ditėn e nesėrme do t’u pėrcillej si telegram fuqive tė mėdha. Pas njė gjysme ore ishim gati dhe tė nesėrmen Faiku ia paraqiti rezolutėn kongresit. Pas njė debati, prapė pėr gjendjen e vllehėrve nė kongres dhe nė tė ardhmen e Shqipėrise, qė Faiku e mbaroi me njė ultimatum pėr tė mirėn e shqiptarėve, rezoluta u pranua, dhe fjalėt e mia iu transmetuan fuqive tė mėdha si rezoluta e kongresit.
Gjatė kongresit, Kavaljere Majerhėfer mori vesh nga Tahiri, djali i Ismail Qemali, se Monpensie po pėrgatiste njė puē. Ai ma tregoi mua, dhe asnjė i huaj tjetėr nuk e mori vesh, pra as Frojndlihu dhe as Dungerni. Tė dy ne e informuam Makavecin, dhe ky i fundit e informoi Ballhausplatzin. Aty u ndėrmorėn tėrė kundėrmasat. Plani i Gjikės pėr tė hapur ēėshtjen e fronit nė kongres tashmė kishte dėshtuar, por kishim merak pėr ndonjė sulm tjetėr, duke qenė se Monpensie rrinte gati me jahtin e tij nė det. Kaluam dy ditė nė Triest pa lajme nėse Vjena do ta miratonte ose jo kandidaturėn e Monpensiesė pėr shkak tė lidhjes sė tij familjare me Arqidukeshėn Maria Dorotea. Shqiptarėt, ndėr tė tjerė edhe Faik bej, filluan tė na pyesnin se si duhej te reagonin lidhur me kėtė kandidaturė. Me pėrgjegjėsinė time unė i thashė: “Nė mėnyrė armiqėsore! Nuk besoj se Monpensie ėshtė kandidati i Vjenės”. Mė nė fund erdhi pėrgjigjja nga Vjena e cila mbėshteti hamendjen time. Tash mund tė vepronim nė mėnyrė tė hapur kundėr Monpensiesė. Rastėsisht deputetėt e Vjenės pranė kongresit dhanė njė darkė nė Palace Hotel, dhe gjatė njė pushimi nė bisedat unė thashė me zė tė lartė: “Kam dėgjuar se Monpensie do tė bėhet mbreti i Shqipėrisė dhe bile ka shtypur tashmė shpallje. A ka vallė ndonjė prej zotėrinjve kėtu njė shpallje tė tillė nė xhep? Ju e dini, zotėrinj, se unė mbledh shtypin pėr Shqipėrinė”.
Habi e madhe! Qetėsi e plotė! Por Fan Noli harroi dhe nxorri nga xhepi shpalljen e shtypur dhe ma dha. E fshehta e Monpensiesė doli nė shesh. Nė mbrėmje shpalljen ia dėrgova me postė Berhtoldit. Shqetėsimet tona u pakėsuan, por nuk u zhdukėn. Ditėn tjetėr nė kongres pati njė moment vėrtet dramatik kur u pėrhapėn lajme se kishte ardhur nė Triest njė kasnec i qeverisė sė pėrkohshme nga Vlora, dhe disa minuta mė vonė u soll nė sallė njė plak i lodhur nga udhėtimi, shatgjatė, i pėrkulur dhe me shumė emocione. Ishte kryeministri shqiptar, Kristo Meksi, i sapoardhur nga Vlora. Njė ngazėllim i stuhishėm! Tė gjithė ishin si tė elektrizuar. Faiku u zbeh sepse kishte pėrshtypje se kryesia kishte humbur ēdo ndikim mbi kongresin. Tashti kryesimin kėtu e mori qeveria e pėrkohshme. Ai nuk dinte se ēfarė lajmesh kishte sjellė me vete Meksi. Po tė propozonte Kristo Meksi si i dėrguari i qeverisė shqiptare nė Vlorė, Dukėn Monpensie si mbret tė Shqipėrisė, pas ndonjė marrėveshjeje tė fshehtė, atėhere kishte mbaruar ēdo gjė. Unė u ula pranė ministrit tė qeverisė austriake, Makavec, dhe i thashė: “Shikoni, nėse Kristo Meksi mbėshtet kandidaturėn e Monpensiesė, jemi tė humbur, sepse ai do tė shpallet njėzėri”.
Makaveci dukej i qetė nga jashtė, por nga brenda po dridhej. Ai ishte gati tė shkonte deri aty sa tė bėnte skandal duke mbyllur kongresin. Kristo Meksi filloi tė fliste. Ai i transmetoi Kongresit tė Shqiptarėve pėrshėndetjet e qeverisė sė pėrkohshme dhe njoftoi se anėtarėt e qeverisė ishin shėndoshė e mirė. Pas kėsaj u largua nga podiumi, pėrsėri i shoqėruar nga duartrokitje tė stuhishme, pa kuptuar fare se ēfarė vendimi kishte patur nė dorė. Atmosfera u ēel. Ne kuptuam se Ismail Qemali nuk dinte gjė pėr planin e Monpensiesė. Tani erdhi koha pėr tė larguar Tahirin nga Gjika. Njė rastėsi na lehtėsoi planet tona. Gjika nuk donte tė paguante shpenzimet e hotelit tė Tahirit. Ai iu drejtua tė tjerėve, dhe pas pak kohe mė erdhi njė patriot shqiptar. Besoj se ishte Mark Kakarriqi apo Koci, i cili mė tha se Tahiri, i biri i kryetarit tė qeverisė tė pėrkohshme, kishte njė hall. Ky patriot, duke qenė se kishte dėgjuar se unė isha mik i shqiptarėve, mė pyeti nėse mund ta ndihmoja pėr tė shlyer borxhin e Tahirit sepse, po tė bėhej e njohur kjo, gjithė Shqipėria do tė diskreditohej. Tahiri kishte nevojė pėr 500 deri 600 korona. Ai tha se kishte turp tė mė kėrkonte para vetė. Unė isha gati menjėherė tė ndihmoja dhe i premtova se do tė rregulloja ēdo gjė mu pasdite. Drekėn e hėngra me Tahirin dhe Majerhėferin dhe i shpjegova Tahirit se ishte bėrė vegėl, bile se ishte peng nė duart e Gjikės, me anė tė tė cilit ata mund tė detyronin babain e tij tė hiqte dorė nga qeveria e pėrkohshme pėr tė shpėtuar djalin, nė dobi tė Monpensiesė. Tahiri natyrisht u tremb jashtė mase. Ai mė rrėfeu ēdo gjė qė dinte, por tha se nuk kishte para qė tė largohej nga Gjika. Unė i premtova qė do tė rregulloja ēdo gjė. Pasdite pagova faturėn e hotelit dhe ia dhashė shumėn e nevojshme pėr shpenzimet e tij deri tė nesėrmen. Mė vonė e takova pėrsėri patriotin shqiptar i cili kishte kėrkuar 500-600 korona dhe i njoftova se e kisha shlyer borxhin e Tahirit, por se ai kishte gabuar me shumėn. Nuk ishte fjala pėr 500-600 korona, por vetėm pėr 190 korona. Nė kėtė mėnyrė njė patriot shqiptar dėshtoi nė planin e tij pėr tė fituar 300-400 korona. Tahiri mė ftoi pėr darkė dhe, qė ai tė mos pėrzihej nė ndonjė veprim gjatė natės, duke qenė se edhe Gjika banonte nė atė hotel, i dhashė shumė alkohol pėr tė pirė. Nė mesnatė e ktheva nė hotel, tė pirė e bėrė xurxull si derr, dhe nė hyrje takuam Gjikėn. Ai e kuptoi mirė situatėn dhe pa se pėr sa i pėrket Tahirit, kishte dėshtuar. Me nxitjen time Tahiri i tha se tash do tė shkonte nė Vjenė, ku do tė banonte me mua. Kėshtu u ndėrprenė pėrfundimisht lidhjet midis Gjikės dhe Tahirit. Herėt nė mėngjes dėrgova dikė pėr tė marrė ēantat e Tahirit dhe pastaj ai udhėtoi, pėrsėri pa para nė xhep, pėr nė Vjenė, ku e strehova nė njė hotel. Kėsaj radhe ishte pengu im. Mė vonė i bleva njė biletė treni pėr nė Nicė, i dhashė pak para xhepi nė dorė, dhe e ktheva te nėna e tij. Qė tė mos pėrsėritej njė histori e tillė, Ballhausplatzi i dėrgoi Zonjės Qemali njė shumė mė tė madhe qė t’a ndihmonte atė me problemet e saj financiare. Qė tė flas pėr nivelin intelektual tė Tahirit, mjafton tė them se gjatė kohės sė Abdul Hamidit ai kishte qenė oficer i forcave detare turke. Kjo i shpjegon tė gjitha. Kaq ishte pjesėmarrja ime nė Kongresin e Shqiptarėve nė Triest.
Pėr hir tė sė vėrtetės, duhet tė theksoj se Ministria e Punėve tė Jashtme mė ka mbuluar shpenzimet. Kam marrė para nga organet qeveritare austro-hungareze gjithsej katėr herė.
Herėn e parė mora njė shumė pas krizės sė Anekcionit [tė Bosnjes] pėr shlyerjen e shumės qė kisha harxhuar nė vitin 1909 gjatė muajve janar, shkurt dhe mars pėr agjitacion nė Shqipėri. Herėn e dytė Ministria mė dha mundėsi tė dėrgoja Saidin nė Malin e Zi dhe nė Shqipėri gjatė Luftės Ballkanike. Herėn e tretė u shlyen shpenzimet e mia nė Kongresin e Shqiptarėve nga fondet qė mė solli Ali Arnauti. Herėn e katėrt mora njė rrogė tė lartė kur punoja nė Bukuresht nė njė mision tė posaēėm diplomatik gjatė fillimit tė Luftės Botėrore. Tė gjitha shpenzimet e tjera pėr udhėtim, agjitacion, dhe informacion, i pagova nga xhepi im. Vetėm njė herė isha agjent politik dhe kurseva para. Kjo ishte ku dola nė mision si ēoban. Pati edhe njė episod mjaft interesant nė Kongresin e Shqiptarėve kur famullitari Pjetėr Tushaj i tregoi Zotit Majerhėfer se ai dhe Kryepeshkopi i Shkodrės, Monsinjor Sereqi [Sereggi], kishin bashkėpunuar mė Malin e Zi kundėr turqve nė vjeshtė tė vitit 1912. Majerhėferi mė informoi pėr kėtė lajm, qė e kisha marrė me mend. Ishte pėr tė qeshur se si e turpėrova agjentin serb Vajs. Zoti Vajs, pėr karakterin e dyshimtė tė tė cilit mė kishte informuar Ali Arnauti, donte tė prezantohej me mua. Unė nuk isha kundėr sepse kėshtu mund t’a demaskoja mė mirė. Kur mėsova pėr qėllimin e Vajsit, iu afrova atij menjėherė, u pėrkula jashtėzakonisht thellė para tij, dhe u paraqita, duke e pyetur se si mund t’a ndihmoja. Mirėsjellja ime e habiti plakun, ashtu siē kisha pritur. Pėr shkak tė moshės dhe tė mėnyrės sė tij, prisja tė ishte i ngadalshėm nga pikėpamja e inteligjencės. Ai u hutua, donte tė prezantohej shpejt dhe tha: “Jov...” dhe menjėherė e ndreqi: “Johan Vajs.” Une i thashė: “Thoni lirisht Jovo. E di qė jeni nga Beogradi.” Kėshtu e kapa dhe Zoti Vajs nga Serbia pohoi se kishte jetuar nė Serbi, ishte pėrfshirė nė njė proces me qeverinė serbe pėr njė truall, dhe mė nė fund pranoi se kishte ardhur nė Triest si pėrfaqėsues i njė fabrike armėsh, pėr t’iu ofruar shqiptarėve, pėrkatėsisht shtetit tė tyre, armė. Rrenat e Zotit Vajs nuk ishin tė kėqia. Ai besonte se unė nuk e kuptoja qėllimin e ardhjes sė tij. Ai kishte pėr detyrė tė vėzhgonte nėse shqiptarėt furnizoheshin me armė nga qeveria austro-hungareze. Unė i thashė Zotit Vajs se pikėrisht pushka automatike e tij ishte e papėrshtatshme pėr shqiptarėt pėr shkak tė harxhimit tė madh tė municionit, dhe e njoftova se nuk ishte shumė e zgjuar nga ana e firmės sė tij tė dėrgonte pėrfaqėsuesin e saj tė Beogradit, pra tė dėrgonte atė njeri nė Triest, i cili po furnizonte me armė armikun shekullor tė shqiptarėve, dmth. serbėt. Nė fund, e kėshillova Zotin Vajs, qė tė mos diskreditohej dhe tė mos diskreditonte firmėn e tij, tė largohej sa mė shpejtė nga Triesti dhe t’iu ofronte mallrat shqiptarėve mė vonė, kur armiqėsia midis serbėve dhe shqiptarėve tė ishte zbutur pak. Natyrisht Zoti Jovo Vajs nuk ishte shumė i kėnaqur pėr kėtė kėshillė dashamirėse, kunjin e sė cilės e kuptoi shumė mirė. Ai u zhduk nga vendi menjėherė. Mė 3 mars unė i shkrova Konradit10 nga Triesti si mė poshtė:

“Shkėlqesi!
Do tė keni dėgjuar pėr rrengun e parashikuar tė Dukės sė Monpensiesė pėr marrjen e fronit shqiptar. Biografinė e tij tė shtypur shqip ia dėrgova Berhtoldit sot paradite. Mbase do tė mendoni se jam i ēmendur, kur Ju bėj kėtė propozim, por pėr shkak tė rreziqeve qė mund tė dalin si pasojė e politikės sone tė mosveprimit, unė ju propozoj kėtė plan, edhe po tė jetė aventurist. Do tė blej, gjoja me paratė e mia, dy avullore tė Llojdit, shumė tė vogla dhe shumė shpejta, dhe do t’i armatos me topa dhe me 300 ushtarė tė veshur civil si vullnetarė tė mi, dhe, duke marrė pajisjet e duhura ushtarake, do tė zbarkoj nė veri tė Durrėsit nėn flamurin shqiptar. Avullorja e dytė do tė shkojė nė Vlorė. Anijet greke nga frika prej Hamidisė do tė jenė zhdukur, edhe Monpensie e di kėtė. Kjo avullore do tė informojė qeverinė shqiptare e cila mban kontakte miqėsore me Vjenėn dhe tė cilėn unė si vullnetar do t’a njoh zyrtarisht. Gjithė kjo duhet tė inskenohet gjatė kohės qė Ballhausplatzi po i shkruan Zetterit dhe Kordiosė pėr qėllimin e Monpensiesė. Ministria duhet tė duket e zemėruar. Duke qenė se shqiptarėt e egėr - pra ata me pushkė - mė njohin mirė, njė protestė e mundshme e letrarėve dhe politikanėve mund tė jetė njėsoj pėr mua, gjė qė nuk vlen pėr Monpensienė. Ju kėrkoj ndjesė, Shkėlqesi, nėse Ju shkruaj kėtu me shpejtėsi diēka qė, me syrin Tuaj tė stėrvitur i cili kupton mė mirė vėshtirėsitė, Ju duket fėmijėrore. Por unė besoj se nėse njė francez, i cili nuk di shqip, guxon tė komplotojė, atėherė mund tė komplotoj edhe unė. Tė mėrkurėn do tė vij nė Vjenė pėr tė folur me Ju personalisht pėr kėtė ēėshtje, nėse Shkėlqesia e lejon, dhe deri atėherė me shumė respekt,
Baron Franc Nopēa”

Nga Triesti u ktheva nė Vjenė. Aty, kur unė i tregova Berhtoldit pėr pasojat e mundshme negative nėse froni shqiptar do tė mbetej bosh pėr njė kohė tė gjatė, ai m’u ankua se nuk gjente njė kandidat tė pėrshtatshėm. Nė fakt, kishte njė numėr tė madh kandidatėsh. Nė radhė tė parė ishte Konti Urah fon Vyrtemberg, pastaj edhe njė princ egjiptian, Ahmed Fuad, dhe djali i Markezit Castriota nga Napoli. Nė kėto rrethana, vendosa tė merrja njė hap qė mund tė mė bėnte lehtėsisht qesharak dhe mund tė dėmtonte tėrė imazhin e punės time pėr shqiptarėt. Megjithatė mora guxim dhe e provova. Unė i thashė Shkėqesisė Konrad me shkrim se edhe unė do tė isha gati tė bėhesha kandidat pėr fronin, nėse kandidatura ime do tė mbėshtetej nga Ballhausplatzi. I shpjegova se do tė mė duhej vetėm njė shumė e madhe, pėr tė blerė tė ashtuquajturit patriotė shqiptarė. Nga pėrvoja ime me puēin e Monpensiesė, pashė se nuk do tė ishte e vėshtirė qė tė shpallesha mbret prej tyre. Nė momentin kur tė bėhesha mbret evropian, nuk do tė kisha tė vėshtirė tė gjeja fonde tė tjera tė duhura duke u martuar me ndonjė amerikane tė pasur me pretendime pėr njė titull aristokratik, pra tė hyja nė njė martesė ku normalisht do tė kisha antipati. Mbėshtetjen e banorėve tė Veriut e kisha tė sigurtė pėr shkak tė qėndrimit tim aty nė vitet 1910 dhe 1911, dhe nė Vjenė mund tė shpresohej qė Ismail Qemali, i mbėshtetur mė parė nga Berhtoldi, nuk do tė krijonte vėshtirėsi. Disa ditė mė vonė, mė datėn 22 mars, i shkrova kėtė letėr:
“Shkėlqesi!
Pėr shkak tė acarimit tė fatlumtė tė marrėdhėnieve tė Monarkisė me Malin e Zi, pjesa e fundit tė bisedės sonė qė lidhej me mua, ėshtė bėrė pa rėndėsi. Nėse flisni pėr kėtė punė me Kontin Berhtold, do t’Ju kėrkoja tė mos e pėrmendnit fare kandidaturėn time, qė tė shmang pėrshtypjen e interesit vetjak. Para ndėrhyrjes sonė aktive ky hap mė dukej e vetmja rrugė, por pėr fat, Ballhausplatzi ka vendosur pėr njė mė tė mirė. Pėr sa i pėrket Dukės Monpensie, ai mbetet njė rrezik dhe mė duket se meqenėse ai udhėton nėn flamurin anglez, nuk kemi mundėsi tjetėr tė veprojmė kundėr rrengut tė tij tė planifikuar pėrveē njė aksidenti detar ku jahti i tij, qoftė duke u larguar nga Brindisi, qoftė duke ardhur nė Vlorė, tė pėrplaset rastėsisht me njė avullore tė Llojdit, duke bėrė tė domosdoshme qė Duka tė shpėtohej nga uji dhe tė ēohej ne Triest apo nė Kotorr. Siē kam dėgjuar, ai ka bėrė njė pėrpjekje tjetėr pėr tė vendosur kontakte me Ismail Qemalin. Duke Ju kėrkuar ndjesė qė kohėt e fundit Ju kam marrė kaq shumė kohė, mbetem me shumė respekt,
Baron Franc Nopēa”

Ka mundėsi qė kandidatura ime tė pritej me shpotitje nė qarqet kompetente. Disa javė mė vonė kur u tėrhoqa i neveritur nga ēdo veprimtari lidhur me Shqipėrinė, shumė njerėz menduan se kjo ndodhi vetėm se nuk u realizuan planet e mia ambicioze. Unė hoqa dorė pėr shkak se Shqipėria siē doli nga Konferenca e Londrės, ishte njė lindje e vdekur. Nuk u pėrpoqa tė mbrohesha nga akuzat dashakeqe tė pėrdorura me kėnaqėsi nga kundėrshtarėt e mi, duke ditur se ngjarjet qė do tė vinin, do tė pėrbėnin mbrojtjen mė tė mirė. Shembja e shtetit shqiptar nė vitin 1914 tregoi se unė pata tė drejtė nė vitin 1913 tė largohesha nga anija qė po fundosej. I vetmi “gabim” qė bėra ishte fakti se unė i parashikova ngjarjet shumė mė parė se kundėrshtarėt e mi. Gjatė kohės kur po mbahej ende Konferenca e Londrės, nė fronin e Shqipėrisė hypi princ Vidi. Nė kėtė kohė doli nė pah edhe Prenk Bibė Doda, i cili udhėtonte tutje e tėhu midis Vjenės dhe Romės. E kisha tė qartė prej kohėsh qėndrimin e tij proserb dhe promalazez, me anė tė tė cilit ai kėrkonte njohjen e tij si princ i Mirditės. Qė prej fillimit tė luftės ballkanike ai u bashkua me Malin e Zi dhe mė vonė, bashkė me Marka Gjonin, gjatė pėrparimit tė trupave serbe kundėr Lezhės, iu hapi rrugėn trupave tė tyre. Pas kėtyre gjėrave nuk mė habiti kur mė njoftoi, duke mė trajtuar si mikun e tij personal, gjatė njė darke festive nė Hotelin Zaher [Hotel Sacher], se ai kishte ndėrmend tė kthehej nė Mirditė jo nga Durrėsi, por nga Beogradi. Besimi i tij shkonte aq larg sa qė ai mė kėrkoi tė ndėrhyja pranė Berhtoldit nė kėtė ēėshtje. Fill pas Kongresit tė Shqiptarėve dhashė dorėheqje nga Komiteti Shqiptar pėr shkak tė kufijve tė Shqipėrise tė caktuar nė Londėr dhe u tėrhoqa nga ēdo veprimtari politike. “Kjo Shqipėri s’ka pėr tė mbijetuar. Nuk do tė mbijetojė sepse ajo detyrimisht do tė bjerė pre e njėrės prej dy fuqive fqinje. Mė keq se asgjė. Gjykoj se njė veprim i mėtejshem pėr Shqipėrinė nuk pėrputhet me sigurinė e Monarkisė. Njė Shlezvig-Holshtajn i ri. Kjo Shqipėri mjafton pėr tė blerė neutralitetin e Italisė, jo mė shumė.” Kėto janė fjalėt qė i pėrgatita dhe i dėrgova me shkrim Konradit. Dorėheqjen time nga Komiteti Shqiptar e morėn pėr keq. Gjithsesi unė u tėrhoqa nga ēdo veprimtari e mėtejshme pėr Shqipėrine dhe i shpjegova arsyet e mia Shkėlqesisė sė Tij Konradit, Berhtoldit, Shkėlqesisė sė Tij Berenrajter [Baerenreither] dhe tė gjithėve qė donin tė mė dėgjonin.

Pjesė nga vepra mė interesante e Nopēės
“Udhėtime nė Ballkan: kujtimet e baronit Franc Nopēa”
Titulli nė original:
“Reisen in den Balkan: die Lebenserinnerungen des Franz Baron Nopcsa”