Vendosur: 28/09/2007 - 10:24  http://www.panorama.com.al/index.php?id=5138
Historia e grushteve mes deputetėve nė Kuvend

• Nė historinė e parlamenteve ka pasur pėrherė sherre mes politikanėve tė pozitės dhe opozitės.

 Ngjarja mė tronditėse ka qenė ajo e plagosjes sė deputetit tė PD-sė, liderit tė dhjetorit, Azem Hajdari, mė 18 qershor tė vitit 1997 nga deputeti i ish-maxhorancės socialiste, Gafurr Mazreku. Menjėherė pas kėtij incidenti tė rėndė Mazrekut iu hoq imuniteti dhe u dėnua me burg pėr kėtė vepėr penale. Sherret mė tė mėdha me grushte dhe shqelma mund tė pėrmendim atė mes deputetėve Edi Palokės sė PD-sė dhe Arben Imamit tė Aleancės Demokratike. Mė pas kreut tė PLL-sė, Eqerem Spahia dhe ministrit tė atėhershėm tė Bujqėsisė, deputetit tė PS-sė, Agron Duka. Ndėrsa jo tė pakta janė sherret e deputetėve tė PD-sė gjatė kohės kur kjo parti ishte nė opozitė, ku strategjia ishte bllokimi i punimeve tė Parlamentit. Pėllumb Berisha i PD-sė me deputetin socialist Braēe, Valentina Palaj tė PD-sė dhe Braēes. Gjatė kohės qė u ndėrruan pushtetet sherret janė nxitur mė tepėr nga ana e deputetėve tė opozitės dhe pozitės. Nė janar tė vitit 2006 sherret mė tė mėdha ka qenė mes deputetit tė PS-sė, Paulin Stėrkaj dhe kryeministrit Berisha. Opozita atėherė kundėrshtonte seancat e Kuvendit, duke kėrkuar votimin e fshehtė pėr kryeparlamentares Topalli. Deputeti Klosi bėri sherr me ministrin Gjana. Nė sallė ndėrhynė forcat e gardės pėr tė ndaluar debatet dhe sherret mes deputetėve. Deputeti socialist Klosi mė pas hoqi fishat e kompjuterit qendror tė sistemit elektronik, si dhe prishi mikrofonin. Sherri tjetėr ka qenė mė 16 shkurt tė vitit 2006, ku deputeti i PD-sė, Ndriēim Babasi dhe socialisti Dedja bėnė sherr pėr mėnyrėn e votimit. Babasi e qėlloi me grusht nė fytyrė Ballėn. Sherri tjetėr pėrfshihet edhe ndėrmjet ministrit Sokol Olldashi dhe kreut tė PSD-sė, Skėnder Gjinushi, mė 9 qershor tė vitit 2006. Ndėrsa sherri mė i madh ka qenė nė korrik tė vitit tė kaluar nė kohėn kur Parlamenti do tė votonte pėr anėtarin e KQZ-sė. Opozita bllokoi seancėn dhe duke e kthyer Parlamentin nė njė arenė grushti, duke u thyer vazot e luleve dhe tavolinat dhe karriget e sallės. Bllokimi i seancės sė 28 korrikut solli qė seanca tė zhvendosjes nė kryesinė e Kuvendit. Grushtet dhe pėrplasjet nuk kanė munguar as mes deputetit tė PR-sė, Albert Faruku dhe socialistit Taulant Balla, apo socialistit Taulant Balla me Frrok Gjinin e PDK-sė. Ndėrsa klubi i Kuvendit nuk ka shėrbyer vetėm pėr thurur kulisa apo arritur marrėveshje politike mes pozitės dhe opozitės, por pėr tė regjistruar dhe rrahje ndėrmjet deputetėve. Grushtet dhe sharjet nuk kanė kursyer as deputetėt e tė tė njėjtit kamp politik. I tillė ishte sherri mes deputetit tė PS-sė, Taulant Dedja me kreun e PSD-sė, Skėnder Gjinushin. Shkak i kėsaj grindjeje u bė njė sms e Gjinushit drejtuar Dedjės.
 
 
http://www.gazetatema.net/

Pavarėsia e Kosovės, kusht pėr stabilitet rajonal

Nga Sali Berisha

Mė lejoni zoti president t`ju pėrgėzoj pėr zgjedhjen tuaj si president i sesionit tė 62-tė tė Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara dhe t`ju uroj suksese nė kėtė detyrė vėrtet tė rėndėsishme. Dėshiroj tė falenderoj gjithashtu presidenten qė largohet nga kjo detyrė, znj. Sheikha Haya Rashed Al Khalifa, pėr kontributin e saj tė rėndėsishėm nė Asamblenė e Pėrgjithshme.

Gjithashtu, dėshiroj tė falenderoj zotin Ban Ki Mun, Sekretarin e Pėrgjithshėm pėr pėrpjekjet e mėdha nė mbėshtetje tė paqes dhe bashkėpunimit, kontributin e tij pėr konsolidimin e Kombeve tė Bashkuara dhe institucioneve tė saj.

Si pėrfaqėsues i njė vendi qė ka kaluar njė nga regjimet komuniste diktatoriale mė tė egra pas Luftės sė Dytė Botėrore, kam bindjen e thellė se liria dhe vlerat e saj, mbrojtja dhe promovimi i saj dhe mbėshtetja pėr popujt e shtypur pėr t’u ēliruar nga regjimet tiranike qė vazhdojnė tė gjenerojnė vuajtje njerėzore, varfėri, dhunė dhe terrorizėm, duhet tė jenė prioritetet kryesore tė kėsaj organizate.

Nė kėtė kontekst, dėshiroj tė theksoj se Azia Qendrore, Lindja e Mesme, Ballkani dhe e gjithė bota janė tani mė tė lirė dhe mė tė sigurt, pa Mullah Omarin, Sadam Huseinin dhe Sllobodan Milosheviēin.

Duke pėrfituar nga ky rast, dėshiroj tė pėrsėris mesazhin e shpresės qė presidenti George W. Bush lėshoi nga kjo tribunė pėr tė gjithė popujt e botės qė jetojnė ende nėn regjimet tiranike.

Shqipėria ėshtė njė vend i vogėl, por me vokacion dhe vendosmėri tė qartė pėr tė forcuar demokracinė dhe lirinė pėr popullin e saj, si dhe ėshtė thellėsisht e angazhuar nė dhėnien e kontributit tė saj modest pėr paqen nė botė.

Ne kemi vendosur bashkėpunim me vendet mike dhe organizatat ndėrkombėtare nė luftėn kundėr terrorizmit. Nė kėtė kontekst, njėsitė tona paqeruajtėse kanė shėrbyer nė Bosnjė, Gjeorgji, Afganistan dhe Irak. Dėshiroj t’iu informoj se, nė kėtė frymė, qeveria ime ka vendosur qė tė kontribuojė me njė togė tjetėr me trupa paqeruajtėse nė Afganistan.

Gjithashtu, Shqipėria ka qenė mbėshtetėse e rėndėsishme e pėrpjekjeve ndėrkombėtare pėr parandalimin e pėrhapjes sė armėve tė shkatėrrimit nė masė dhe pėrdorimin e paligjshėm tė armėve tė lehta dhe tė vogla, tė cilat pėrbėjnė njė kėrcėnim pėr paqen, sigurinė dhe stabilitetin nė botė. Nė kėtė kontekst, ne jemi angazhuar pėr eliminimin e arsenalit tonė tė armėve kimike dhe Shqipėria ėshtė vendi i parė nė botė kėtė korrik, pa materiale dhe armė kimike. Shfrytėzoj kėtė rast qė tė falenderoj qeverinė e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Gjermaninė, Italinė, Greqinė, Zvicrėn, tė cilat kanė dhėnė njė mbėshtetje teknike dhe financiare tė ēmueshme pėr tė kryer kėtė objektiv mjaft tė rėndėsishėm.

Ne po implementojmė me sukses njė numėr tė rėndėsishėm programesh nė bashkėpunim me PNUD-in, UNICEF-in dhe agjenci tė tjera tė Kombeve tė Bashkuara.

Shqipėria ėshtė bėrė tashmė pjesė e iniciativės sė ndėrmarrė “Njė OKB”, duke iu bashkangjitur nė mėnyrė vullnetare programit pėr “Njė OKB”, si njė nga vendet pilote. Aktualisht, ne po punojmė me Agjencitė e Kombeve tė Bashkuara pėr tė testuar konceptin “Njė OKB” dhe pėr tė zhvilluar programe e metoda tė reja partneriteti nė fushat e zhvillimit, ndihmės humanitare dhe mjedisit. Rezultatet e para tė kėtij projekti janė shumė inkurajuese dhe ne jemi plotėsisht tė angazhuar pėr tė bėrė ēdo pėrpjekje qė kjo iniciativė tė rezultojė e suksesshme.

Dy objektivat kryesore tė Shqipėrisė janė anėtarėsimi nė NATO dhe nė Bashkimin Europian. Ne jemi tė vendosur tė bėjmė ēdo reformė dhe tė ndėrmarrim ēdo hap tė arrijmė kėto objektiva. Njė vit mė parė nėnshkruam Marrėveshjen e Stabilizim-Asocimit me Bashkimin Europian dhe po punojmė seriozisht nė ēdo drejtim pėr tė pėrmbushur standardet dhe obligimet e saj.

Nė tė njėjtėn kohė, ne kemi ndėrmarrė reforma tė thella nė Forcat e Armatosura, tė asistuar nga vendet anėtare tė NATO-s, pėrveē pėrpjekjeve pėr forcimin e shtetit ligjor dhe demokracisė nė vend. Por, ne jemi optimistė se nė samitin e ardhshėm tė NATO-s nė Bukuresht, do tė jemi gati tė meritojmė ftesėn pėr anėtarėsimin nė aleancė.

Jo shumė kohė mė parė, Ballkani ka qenė njė skenė ēnjerėzore e luftėrave brutale, e spastrimeve etnike, bazuar nė konceptin e njė vendi mė tė madh, tė ushqyer nga nacionalizmi ekstrem dhe racizmi i njė kombi, i cili ėshtė pėrfshirė nga ideja e hegjemonisė sė tij.

Por, vendet ballkanike, nė pak vite mundėn qė tė kalojnė nga epoka e diktaturave, urrejtjes dhe konflikteve, nė epokėn e paqes, miqėsisė, bashkėpunimit dhe integrimit.

Unė pėrfitoj nga ky rast qė tė falenderoj tė gjithė qeveritė dhe taksapaguesit e vendeve tė NATO-s, BE-sė dhe organizatave tė OKB-sė, ndihma dhe asistenca e tė cilėve ishin shumė tė rėndėsishme pėr kėto ndryshime historike.

Unė besoj se zgjidhja e statusit tė Kosovės, nė pėrputhje tė plotė me vullnetin e qytetarėve tė saj pėr pavarėsi, ėshtė kushti themelor pėr paqe dhe stabilitet tė qendrueshėm, jo vetėm nė Kosovė, por pėr tė gjithė rajonin. Shqipėria mbėshtet plotėsisht projektin e presidentit Ahtisari dhe pėrpjekjet e Trojkės pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės.

Pėr shkak tė mungesės sė realizmit dhe fantazmės sė Serbisė sė Madhe, Beogradi nuk pranoi planin e presidentit Ahtisari, i cili pėrcakton dhe garanton standardet mė tė larta europiane pėr minoritetin serb nė Kosovė, standarde tė cilat janė mė tė avancuara se ato qė gėzojnė shqiptarėt nė jug tė Serbisė.

Refuzimi i paketės sė Ahtisarit ėshtė i padobishėm dhe provon se Beogradi ėshtė mė tepėr i interesuar pėr Serbinė e Madhe, sesa liritė dhe tė drejtat e serbėve nė Kosovė. Njė qėndrim i tillė i Beogradit ėshtė inkurajuar nga qėndrimi i Rusisė nė Kėshillin e Sigurimit ndaj paketės sė Ahtisarit, njė qėndrim qė, pavarėsisht motivacionit tė saj, nuk i shėrben paqes dhe stabilitetit nė rajon.

Pretendimet se, pavarėsia e Kosovės pėrbėn njė precedent ndėrkombėtar, se krijon kushtet pėr Shqipėrinė e Madhe, apo frikėn e dy shteteve shqiptare nė Ballkan janė tė pabaza.

Ata qė janė tė interesuar pėr realitetin dhe tė vėrtetėn duhet tė kuptojnė se Kosova ėshtė njė rast unik si nga ana historike, ashtu edhe nga perspektiva aktuale.

Pėr mė shumė se pesė shekuj, nga fundi i shekullit tė 18-tė deri nė fillim tė shekullit tė 19-tė, Kosova ka qenė pjesė e Perandorisė Otomane, e banuar nga shqiptarė etnikė, me rrėnjėt dhe vendbanimet e tyre atje.

Vetėm nė fillim tė shekullit tė kaluar, nė njė nga padrejtėsitė mė tė mėdha historike, territori i Kosovės u nda nga territoret shqiptare dhe iu dha Serbisė pėr tė vetmen arsye se ishte pjesė e njė perandorie qė humbi luftėn.

Kosova ėshtė gjithashtu njė rast unik nė vuajtjen e saj. Gjatė shekullit tė kaluar, implementimi i doktrinės sė Cubrilovicit, e bazuar nė racizmin ekstrem dhe zhdukjen e shqiptarėve, e ktheu Kosovėn nė arenė tė spastrimit etnik dhe aparteidit.

Ėshtė njė rast unik, sepse gjenocidi i fundit kundėr shqiptarėve nė vitin 1999 shkaktoi me mijėra vrasje tė popullsisė sė pafajshme, varre masive, shkatėrrime dhe djegie tė mė shumė se 130 mijė shtėpive, shkollave dhe spitaleve dhe kjo bėri qė NATO-ja tė ndėrmerrte ofensivėn mė tė madhe pėr tė mbrojtur tė drejtat njerėzore dhe liritė atje.

Gjithashtu, Kosova ėshtė rast unik nga pikėpamja ligjore, sepse gjatė regjimit tė Josif Bros Titos, ajo ishte njė entitet kushtetues i Federatės Jugosllave. Gjatė kėsaj kohe, Kosova gėzonte tė drejtėn e vetos nė qeverinė federale. Gjatė asaj kohe, Kosova kryesoi disa herė Federatėn Jugosllave, bazuar nė parimin e rotacionit tė udhėheqjes brenda Jugosllavisė.

Pretendimi se pavarėsia e Kosovės mund tė ēojė nė krijimin e Shqipėrisė sė Madhe nuk ėshtė i vėrtetė. Nė realitet, pavarėsia e Kosovės vetėm do t’i japė fund fluiditetit tė shqiptarėve nė Ballkan dhe idesė sė krijimit tė njė shteti tė vetėm shqiptar nė territoret ku ata pėrbėjnė shumicėn dėrrmuese. E vėrteta e thjeshtė ėshtė se shqiptarėt e Kosovės kanė vendosur nė projektin e tyre tė sė ardhmes qė tė bashkohen me Brukselin dhe jo me Tiranėn.

Nga ana tjetėr, dėshiroj t’iu garantoj se, Shqipėria ėshtė e vendosur qė tė respektojė plotėsisht kufijtė ndėrkombėtarė tė fqinjėve tė vet, duke pėrfshirė edhe kufijtė e Kosovės. Shqipėria ėshtė duke bashkėpunuar dhe do tė vazhdojė tė bashkėpunojė me tė gjitha vendet nė mėnyrė bilaterale, duke pėrfshirė edhe Serbinė nė integrimin rajonal europian dhe atlantik.

Unė besoj se shqetėsimi ndaj konceptit pėr dy shtete tė pavarura shqiptare nė Ballkan ėshtė ksenofobik. Dy shtete demokratike, tė banuara nga shqiptarėt, do tė jenė dy vende mike pėr fqinjėt e tyre.

Dėshiroj tė nxis udhėheqėsit politikė shqiptarė tė Kosovės tė frenohen dhe tė mos marrin veprime tė njėanshme. Ata duhet tė vazhdojnė tė bashkėpunojnė me komunitetin ndėrkombėtar pėr statusin final tė Kosovės, siē kanė bėrė deri tani, duke respektuar plotėsisht vullnetin e tyre dhe dinjitetin qė ata meritojnė.

Dėshiroj tė pėrfitoj nga ky rast dhe tė falenderoj udhėheqjen politike tė Kosovės pėr paraqitjen e traktatit tė pajtimit, tė miqėsisė dhe bashkėpunimit me Serbinė, njė traktat i frymėzuar nga vlerat mė tė larta tė Europės.

Shpresoj dhe uroj qė Serbia ta pranojė kėtė mundėsi tė rėndėsishme, sepse besoj se paqja dhe bashkėjetesa mes shqiptarėve dhe serbėve nė Ballkan ėshtė nė interesin mė tė mirė tė kombeve tona dhe gjithė rajonit.

* Fjala e kryeministrit Berisha gjatė punimeve tė sesionit tė 62-tė tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, pardje, nė Nju-Jork.

back | 28.09.2007

 
 
 
http://pages.albaniaonline.net/rd/

Disidenti politik, luftėtari antikomunist dhe simboli i qytetarit tė lirė, vizioni i tė cilit frymėzohet nga vlerat evropiane

At Zef Pllumi, personalitet dhe pasuri kulturore njerėzore

At Zef Pllumi, i cili lindi nė vitin 1924, nė Malin e Rencit (Lezhė), pėrfaqėson njė pasuri kulturore e njerėzore, njė institucion qė diti t'u rezistojė regjimeve dhe kohėrave mė tė vėshtira. I konsideruar si ndėrgjegjja e njė treve dhe historie tė tėrė, ai pati njė jetė shumė tė dhimbshme, plot vuajtje dhe sakrifica, por besnik ndaj fjalės sė Zotit dhe bindjeve tė tij, diti t'u mbijetojė pėrreth tre dekadave burgjeve komuniste.

I burgosur pėr herė tė parė nė moshėn 22-vjeēare, At Zefi dėshmoi fitoren morale dhe njerėzore kundėr njė prej regjimeve mė totalitare nė Europėn Lindore. Si i tillė, ai pėrfaqėsoi disidentin politik, luftėtarin antikomunist dhe simbolin e qytetarit tė lirė, vizioni i tė cilit frymėzohet nga vlerat evropiane.

Ishte viti 1956 kur shugurohet meshtar dhe pėr 12 vite shėrbeu si meshtar i Dukagjinit, me qendėr nė Shosh. Por nė vitin 1967 arrestohet dhe pėr 23 vite vuan dėnimin nė burgje dhe kampe tė ndryshme.

At Zef Pllumi e tregoi jetėn e tij me saktėsi nė kryeveprėn e tij "Rrno pėr me tregue". Nė faqet e kėtij libri pasqyrohet ana e errėt e sistemit komunist, e cila, nė fakt, pėrbėn ditarin e pėrditshmėrisė sė tij dhe qė duhet njohur nga tė gjithė. Ky dhe libra tė tjerė tė shkruar nga Zef Pllumi janė njė pasuri e ēmuar kulturore dhe dokumentare e memories sonė kombėtare.

Forca e tij krijuese, morali dhe shpirti human i njė njeriu qė jetėn ia nėnshtroi bindjes para fjalės sė Zotit, tė vėrtetės dhe luftės pėr vlerat e lirisė dhe tė humanizmit, e bėjnė At Zef Pllumin njė nga personalitetet mė imponuese tė kulturės shqiptare.

I nxėnė me dije nė kolegjin franēeskan tė Shkodrės, ai pati si mėsues personalitetet e shquara tė kulturės kombėtare si At Gjergj Fishta, Anton Arapi, At Gjon Shllaku. Me ardhjen e demokracisė, ai rifilloi me devotshmėrinė qė e karakterizonte meshtarinė nė kishėn e Shna Nout nė Tiranė (25 dhjetor 1990). Prej atėherė nuk pushoi dhe pasioni i dikurshėm pėr dijen dhe kulturėn. Nga viti 1993 deri 1997 rinxjerr revistėn Hylli i Dritės, e cila pas njė ndėrprerjeje ka dalė dhe nė vitin 2003. Janė gjithashtu kėto vite kohė e njė veprimtarie krijuese pėr At Zefin. Ai shkroi dhe botoi triologjinė "Rrno vetėm pėr me tregue", vėllimet "Franēeskanėt e mėdhenj", "Frati i pashallarėve Bushatli", "Erazmo Balneo", "Ut heri diēebamus-siē i thonim dje". Me gjithė moshėn e thyer dhe vėshtirėsitė e shikimit, i ndihmuar nga nxėnėsit e vet, ai vazhdoi tė punojė.

Njė ndėr nismat e tij me vlerė tė pamasė ėshtė dhe ribotimi i kolanės sė plotė tė veprave tė etėrve franēeskanė, tė zhdukura barbarisht nga qarkullimi dhe nga raftet e bibliotekave. Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, nė vitin 2006 e dekoroi At Zef Pllumin me Urdhrin "Nderi i Kombit". Po nė vitin 2006, At Zef Pllumi mori ēmimin letrar 'Penda e Artė' pėr triologjinė e tij me kujtime "Rrno vetėm pėr me tregue", akorduar nga Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve. "Juria paska pranuar edhe mendimin ndryshe, edhe mendimin e kundėrt, kėtu besoj ėshtė vlera qė ka demokracia. Kjo ėshtė vlefta mė e madhe qė i bėhet librit tim. Tė tjerat janė pėr mua kurora qė ēohen nė funerale qė i vdekuri nuk i sheh", ishte shprehur Zef Pllumi nė ceremoninė e marrjes sė ēmimit.

 

Trupi At Zef Pllumit ndodhet nė spitalin "Agustino Gemelli" nė Romė

Trupi i pajetė i At Zef Pllumit, shkrimtar dhe klerik disident, personalitet i kulturės shqiptare, ndodhet nė morgun e spitalit "Agustino Gemelli" nė Romė (Itali), sipas burimeve tė Kolegjit tė Franceskanėve. At Zef Pllumi, 83 vjeē, i fundit i priftėrinjve qė kishte mbetur gjallė nga burgjet komuniste, ndėrroi jetė tė martėn nė mbrėmje, rreth orės 22:20, nė spitalin e Romės, ku ai ndodhej i shtruar prej disa javėsh.

At Gazmend Dinaj, ministėr provincial i Franceskanėve Shqiptarė, tha pėr ATSH-nė se "ende nuk ėshtė pėrcaktuar data e saktė e ardhjes nė atdhe tė trupit tė At Zef Pllumit", duke u pohuar se " trupi tė paktėn do tė jetė nė atdhe deri tė premten".

At Dinaj tregoi ndėr tė tjera se At Zef Pllumi u dėrgua nė spitalin e Romės, nėn shoqėrinė e disa fretėrve franceskanė, pėr shkak tė disa problemeve shėndetėsore. "Askush nuk e kishte menduar se ai do tė ndahej kaq shpejt nga jeta", cilėsoi ai.

 


E Hene, 10 Shtator 2007 http://www.kohajone.com/html/artikull_10553.html
 
Historia si legjitimim i pushtetit
Historiografia komuniste, pervec shtremberimit, deformimit dhe tjetersimit te fakteve historike, cka eshte nje forme e nje manipulimi banal te historise, paraqiti nje te vertete, te vetmen te vertete te pakundershtueshme, te hartuar nga qendra dhe institucione shkencore, qe do te perligjnin kete te vertete. Fill pas kesaj, e verteta do te perhapej ne institucione te arsimimit, ku do te ndodhte indoktrinimi dhe ngulitja e kesaj te vertete ne mendjet e shqiptareve per breza me radhe. Pushteti totalitar nuk mund te legjitimohet vetem permes dhunes, i nevojiten dhe mitet e themelimit, simbole per te legjitimuar vijueshmerine ne pushtet. Mbase, si nje trill i fatit, institucionet kombetare te perpunimit te dijes ne Shqiperi, sikurse Akademia e Shkencave apo Instituti i Historise, jane themeluar bashke me sistemin komunist. Kur shtete te tjera evropiane apo shtete fqinje kishin kohe, qe paten krijuar institucionet e tyre te formulimit te dijes paralel me formesimin e tyre si komb, ne Shqiperi ende nuk ekzistonin institucione mirefilli te tilla. Me gjithe permbysjen e regjimit, sikurse dhe permbysjen e atij versioni te historise, ende nuk eshte permbysur menyra e te menduarit per Historine, si nje shkence, e verteta e se ciles arrihet me mjete shkencore, racionale dhe eshte teresisht objektive. C\'mendim qe mbyt cdo kundershti, cdo interpretim te ndryshem te ngjarjeve! Per pasoje ekziston vetem ose nje histori e manipuluar, ose nje histori e vertete. Tashme qe regjimi komunist ka rene, nuk mund te kete vec nje Histori te Vertete.

Historia e formimit te shteteve apo te kombeve eshte e lidhur me nje proces uniformiteti, te homogjenizimit te nje mase te pakontrollueshme njerezish, qe kthehen ne shtetas te ketij organizmi, qe do t\'i duhet te flase nje gjuhe zyrtare, perkunder dialekteve te shumte, te njohe nje Histori Kombetare, perkunder gojedhenave dhe historive lokale. Historiani e merr zanafillen e funksionit te tij, thote Le Goff, nje historian francez, si nje apologjet i pushtetit. Historia nuk eshte nje dije e paprekur, e pandikuar nga pushteti, ajo eshte me shume nje ligjerim perligjes i pushtetit, sesa nje dije e manipuluar prej tij. Gjithnje do te kete nje histori zyrtare, nje interpretim i perpunuar, nje institucion kerkimor apo komisione, te ngritura, posacerisht, per shkruarje, rishkruarje apo rishikim te historise. \"Pushteti eshte i pandashem nga Dija dhe kerkon te themeloje nje te Vertete te tij ne hapesiren publike\", do te shprehej Foucault, filozof i mirenjohur francez.

Debati i nxitur ne media mbi mbeshtetjen dhe kerkesen e shprehur te Kryeministrit per rishikim te historise nuk duhet pare si nje perpjekje per manipulim te historise, por si nje perpjekje per paraqitjen e nje versioni zyrtar te Historise se Shqiperise, per nje ligjerim te ri legjitimues te pushtetit te paskomunizmit. Fakti qe, tashme, jemi ne nje sistem demokratik, nuk e ben te pamundur apo absurde pasjen e nje versioni zyrtar te historise. Qeverisja, pushteti nuk eshte thjesht dhe vetem nje \"administrim i gjerave\", sikurse dhe legjitimiteti i pushtetit nuk buron vetem nga dita e votimit. Sarkozy, fill pas shpalljes President i Republikes, per te legjitimuar aksionin e tij politik per nje ndarje, shkeputje me te shkuaren, si dhe afrimin e personaliteteve te se majtes ne qeverisjen e tij per te mundesuar realizimin e projektit te tij politik e kombetar nuk mund te linte paprekur memorien historike. Duke nderuar te renet e Rezistences ndaj Fashizmit, tridhjete e pese te rene te rinj, shprehet se qe sot e tutje tere institucionet shkollore do te lexojne ne fillim te vitit shkollor letren e shkruar nga nje i ri komunist para ekzekutimit, i quajtur Guy Moquet, i rene ne lufte. Per te shkuar me tej ne kohe, menjehere pas mbarimit te Luftes se Dyte Boterore, Gjenerali de Gaulle urdheron krijimin nje komisioni historianesh, qe do te merrte persiper grumbullimin e te dhenave, si dhe shkrimin e Historise se Rezistences duke lene teresisht ne harrese periudhen e erret te regjimit te Vichy-se. Nuk ishte nje trill i tij, sesa nje perpjekje per te perligjur vijueshmerine e Republikes dhe te regjimit te ri per t\'u ndare perfundimisht nga regjimi i Vichy-se. Franca nuk ishte nje regjim totalitar ne atekohe, sikurse nuk eshte dhe sot, por pushtetit i duhej nje e vertete legjitimuese, pavaresisht se kjo linte ne hije persekutimin e hebrenjve gjate periudhes se Vichy-se apo ekzistencen e nje forme franceze te fashizmit, qe qeverisja demokratike e pasluftes e mohonte. Nje situate e ngjashme u pervijua dhe ne Gjermanine Federale apo ne Gjermanine e sotme, ku pushteti e linte ne harrese, ose e shkruante e rishkruante historine e periudhes naziste duke interpretuar Holokaustin, here si nje pergjegjesi e faj i gjermaneve, apo here si nje ngjarje e perngjashme me Gulagun komunist. Keto te verteta zyrtare nuk vijne prej sistemesh diktatoriale apo autoritariste!

Perpjekja per hartimin e nje versioni zyrtar te ri te Historise se Shqiperise nuk eshte cudi, qe vjen nga e djathta dhe kundershtohet nga e majta. Mbizoterimi i nje te vertete historike, te artikuluar nga regjimi komunist, nje ligjerimi te mbeshtetur ne mite te caktuara, ne lenien ne harrese apo damkosjen e periudhave te caktuara, sikurse periudha e regjimit te Mbretit Zog, ne deformime te historise se shtetit shqiptar, ben qe e djathta te kerkoje nje ndarje, nje shkeputje nga kjo e vertete historike, per nje histori te re kombetare, qe e mendon si te shkruar mbi te verteten, mbi faktet objektive. Renia e sistemit komunist nuk u shoqerua me nje permbysje teresore ne historiografine shqipe. Ndryshimit te regjimit nuk iu dha nje ligjerim i ri zyrtar ndaj historise kombetare.

Tek e fundit, do te jete nje histori tjeter zyrtare, por qe nuk mund te zgjase per shume kohe. Nuk mund te cilesohet ketej e tutje si e pakundershtueshme, si a pacenueshme. Kjo jo vetem se tashme jemi ne nje sistem demokratik dhe debatet mbi faktet dhe periudhat historike behen lirisht ne hapesiren publike, por sepse detyrimi i cdo intelektuali, historiani, qe mbetet me vullnet te tij jashte institucioneve te dijes, ndertuar nga pushteti, eshte jo te paraqese nje te vertete te pakundershtueshme, te fundme, por te kritikoje, te kundershtoje, te vere ne dukje ato pjese te se shkuares, qe lihen ne harrese dhe nuk perfaqesohen ne versionin zyrtar te historise. Sikurse ne Francen e fundviteve 60-te u shkermoq versioni zyrtar i historise se periudhes se De Gaullit nga historiane te huaj apo franceze, madje, dhe nga regjisore filmash apo sikurse u permbys versioni zyrtar i historise, se shkruar gjate qeverisjes se Konrad Adenauer.

Sokol Lleshi
 
 
http://www.panorama.com.al/index.php?id=5090
Pronat, PR: Afati deri nė 2009
 
Vendosur: 27/09/2007 - 12:07
• PR-ja kėrkon shtyrjen e afatit tė kompensimit dhe tė kthimit fizik tė pronave deri mė 30 qershor tė vitit 2009.

BLEDAR HOTI

Kjo propozohen me amendamentet e republikanėve tė paraqitura pėr ligjin “Pėr kthimin e kompensimit tė pronave”. Partia Republikane ka paraqitur amendamentet pėr ndryshimin e ligjit tė pronave, qė ka bėjė nė thelb me shfuqizimin e nenit qė ka tė bėjė me djegien e afatit tė 1 tetorit tė vitit 2007, pėr depozitimin e kėrkesave tė subjekteve tė shpronėsuara pėr kthimin dhe kompensimin financiar.
Propozimet
Republikanėt kanė propozuar amendamentet qė gjithsej pėrmbajnė ndėrhyrjen nė shtatė nene qė kanė tė bėjnė me shtyrjen e njė pjese tė mirė tė afateve tė ligjit, ku njė pjesė e tyre ka pėrfunduar apo janė nė prag tė skadimit ligjor. Ndėrhyrja e parė ka tė bėjė me nenin 17, ku data 1 tetor 2007 shihet si afati i fundit i depozitimit tė kėrkesave tė ish-pronarėve pėr kthim dhe kompensim tė pronės. Republikanėt propozojnė qė ky afat tė shtyhet deri mė datėn 31 dhjetor tė vitit 2008. “Nė rast se subjekti i shpronėsuar pėr shkaqe tė pėrligjura nuk ka arritur tė depozitojė kėrkesėn, ka tė drejtėn tė rivendosė afatin nėpėrmjet gjykatės”, thuhet nė nenin 1 tė draftit. Njė propozim i tillė argumentohet me faktin se “rivendosja nė afat nėpėrmjet gjykatės ėshtė nė pėrputhje me parimin e sė drejtės tė ēdo subjekti nė kuptimin procedural pėr tė kėrkuar nga gjykata njė tė drejtė tė pretenduar”. “Praktikisht ndodh qė pėr shkaqe juridike ose reale njė person tė jetė penguar pėr ushtrimin e sė drejtės sė depozitimit tė kėrkesės. P.sh. kur ai ėshtė nė proces gjyqėsor pėr njohjen e sė drejtės sė tij pėr pronėn e pretenduar dhe pėr tė cilėn deri nė afatin e depozitimit tė kėrkesės pranė agjencisė sė kthimit tė pronės, gjykata nuk ėshtė shprehur me vendim tė formės sė prerė. Kjo rrethanė dhe shumė tė tjera penguese qė vėnė nė pamundėsi reale pėr tė vepruar pėrbėjnė bazėn e institutit juridik tė rivendosjes sė afatit dhe rregullohet nga dispozitė e veēantė e Kodit tė Procedurės Civile”, thuhet nė kėtė relacion. Ndryshimin e nenit 17, pika 3, republikanėt e lidhin me  abuzimet qė janė kryer me procesin e kthimit dhe tė njohjes sė pronave. PR propozon se ēdo pretendim i ish-pronarėve pėr pronat tė jetė mbi bazėn e vendimeve tė gjykatave. Paraqitja e kėtij amendamenti ka si qėllim pėr tė realizuar njė mbrojtje tė mirė tė interesave tė ēdo subjekti nė fushėn e sė drejtės sė pronės, si dhe pėr tė parandaluar parregullsitė dhe konfliktet qė mund tė shkaktohen nga mbivendosja e pronave. Njė propozim tjetėr ėshtė qė dokumentet pėr tė plotėsuar tė mos ndėrmerren nga ish-pronarėt, siē e ka ligji aktual, por tė realizohet nga institucionet pėrkatėse. “Pėr tė gjitha vendimet e dhėna nga ish-KKKP-tė apo KVKKP-tė, tė cilat nuk pėrmbushin kushtet e njė vendimi tė rregullt, pėr shkak tė mungesave tė planvendosjes topografike bashkėlidhur vendimit ngarkohen me plotėsimin e tyre tė gjitha zyrat rajonale tė AKKKP-ve nė qarqe. Afati i depozitimit tė kėrkesave nga subjektet e interesuara pranė zyrave tė AKKP-ve nė qarqe pėr dokumentin e plotė tė pronėsisė pėrfundon mė 31 dhjetor 2008”, thuhet nė nenin 4. Sipas republikanėve duhet tė jenė zyrat rajonale qė duhet tė marrin pėrgjegjėsitė pėr tė plotėsuar dokumentacionin hartografik nė momentin kur ka mbivendosje tė pronės. Njė ndryshim tjetėr ėshtė edhe pėr afatin ligjor tė institucioneve shtetėrore nė paraqitjen e tokave tė lira pėr kthimin fizik tė pronave. Afati kėrkohet tė shtyhet deri mė 31 dhjetor tė vitit 2008. “Duke qenė se afati pėrfundimtar ka kaluar rreth njė vit atėherė parashikohet qė shtyrja e fatit deri mė 31 dhjetor tė vitit 2008 ėshtė i mjaftueshėm pėrkundrejt pėrcaktimit tė parė, sipas tė cilit qeveria duhej ta pėrfundonte procesin brenda 60 ditėve”, thuhet nė relacionin e paraqitur. Gjithashtu republikanėt kėrkojnė tė shtyjnė edhe afatin e verifikimit tė shpėrndarjes sė tokės bujqėsore, duke e propozuar deri mė 30 qershor tė vitit 2008. Kjo pėr faktin se afati ligjor ka skaduar.

Amendamentet e PR

Neni 1
Nė nenin 17 tė ligjit, pika 1, shprehja “deri nė datėn 1 tetor 2007” ndryshohet nė: “deri nė datėn 31 dhjetor 2008”. Nė rast se subjekti i shpronėsuar pėr shkaqe tė pėrligjura nuk ka arritur tė depozitojė kėrkesėn, ka tė drejtėn tė rivendosė afatin nėpėrmjet gjykatės”.

Neni 2
Nė nenin 17 tė ligjit, nė pikėn 3, pas paragrafit tė parė shtohet njė paragraf me kėtė pėrmbajtje:
“Ēdo pretendim i subjekteve tė shpronėsuara qė ka tė bėjė me pozicionin e pronės, sipėrfaqen, kufitarėt me disponimin e kėsaj prone, pėrpara reformės agrare, tė provohet vetėm me vendim gjyqėsor themeli me palėn kundėrshtare”.


Neni 3
Nė nenin 18 tė ligjit pas germės c) tė pikės 1 shtohet:
“d) pushimin e hetimit administrativ”.

Neni 4
Pas nenit 22/2 tė ligjit shtohet neni 22/3 me kėtė pėrmbajtje:
“Pėr tė gjitha vendimet e dhėna nga ish-KKKP-tė apo KVKKP-tė, tė cilat nuk pėrmbushin kushtet e njė vendimi tė rregullt, pėr shkak tė mungesave tė plan vendosjes topografike bashkėlidhur vendimit, ngarkohen me plotėsimin e tyre tė gjitha zyrat rajonale tė AKKKP-ve nė qarqe.
Afati i depozitimit tė kėrkesave nga subjektet e interesuara pranė zyrave tė AKKP-ve nė qarqe pėr dokumentin e plotė tė pronėsisė pėrfundon nė 31 dhjetor 2008".

Neni 5
Nė nenin 24 tė ligjit, shprehja “deri nė datėn 31.06.2008”, ndryshohet nė:
“Deri nė datėn 30.06.2009”

Neni 6
Nė nenin 28 tė ligjit shprehja “brenda 60 ditėve nga hyrja nė fuqi tė kėtij ligji” tė ndryshohet nė:
“Brenda datės 31 dhjetor 2008”

Neni 7
Nė nenin 22/2 tė ligjit nė pikėn 3, shprehja “brenda datės 15 mars 2007” ndryshohet nė:
“Brenda datės 30 qershor 2008”
 
Pronat, 40 familje padi Shqipėrisė nė Gjykatėn e Strasburgut nė 2007
Vendosur: 27/09/2007 - 12:09
• TIRANE – Shteti shqiptar paditet nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Strasburgut nga 40 familje, tė cilat kėrkojnė dėmshpėrblim pėr pronat e tyre.

Lajmi konfirmohet nga burime zyrtare tė Ministrisė sė Drejtėsisė, tė cilat thanė dje se 40 dosjet janė regjistruar nė Gjykatėn Ndėrkombėtare gjatė vitit 2007. Palėt qė kanė bėrė paditė pretendojnė se shteti shqiptar ka shkelur tė drejtat e tyre nė procesin e kthimit dhe kompensimit tė pronave. Paditėsit e shtetit shqiptar i janė drejtuar Gjykatės sė Strasburgut, pasi kanė kryer procedurat fillestare. Mė pas gjykata ka bėrė shqyrtimin paraprak tė ēėshtjeve dhe ka vendosur t’i regjistrojė ato nė grafikun e punimeve tė saj me qėllim shqyrtimin gjyqėsor. Zv/ministri i Drejtėsisė, Eduard Halimi, tha dje se 40 paditė e pronėsisė qė janė bėrė gjatė kėtij viti nė Strasburg kanė tė bėjnė kryesisht me vendimet qė janė marrė nga autoritetet shqiptare. Gjatė viteve tė fundit Gjykata e Strasburgut dy herė ka vendosur nė favor tė palėve ankimuese duke gjobitur shtetin shqiptar me shuma tė larta financiare. Nė 40 ēėshtjet e regjistruara nė Strasburg mėsohet se palėt paditėse pretendojnė se u janė cenuar tė drejtat e tyre dhe se vendimet qė janė marrė nga autoritetet shtetėrore nė Shqipėri kanė qenė tė padrejta. Pas regjistrimit tė njė numri tė tillė dosjesh, i cili konsiderohet i lartė nga Ministria e Drejtėsisė, kjo e fundit ka krijuar njė grup pune me 15 anėtarė dhe me drejtues zv.ministrin Eduard Halimi. Krijimi i kėtij grupi juristėsh ėshtė bėrė me qėllim qė ata tė mbrojnė interesat e shtetit shqiptar nė rastet e padive qė janė bėrė nė Strasburg. Zyra e Kėshillit tė Evropės nė bashkėpunim me Ministrinė e Jashtme organizuan dje nė Tiranė njė konferencė lidhur me Zbatimin e Konventės Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut. Ministri i Drejtėsisė, Ilir Rusmali, i cili ishte i pranishėm nė kėtė aktivitet tha se vendimet e Gjykatės sė Strasburgut “na kanė ndihmuar ta kthejmė nė vėmendje tė qeverisė kthimin e pronave”. Ndėrkaq ekspertėt ndėrkombėtare tė pranishėm nė konferencė janė shprehur se “vendimet e Gjykatės sė Strasburgut do tė ndihmojnė drejtėsinė dhe gjyqėsorin shqiptar nė rrugėn e reformimit”. Nė aktivitetin e djeshėm ėshtė diskutuar edhe pėr ekzekutimin e vendimeve tė Gjykatės sė Strasburgut tė cilat kanė tė bėjnė me Shqipėrinė. Zv/ministri i Drejtėsisė, Eduard Halimi, pohoi gjatė fjalės sė tij se qeveria shqiptare i ka kushtuar rėndėsi tė veēantė pėrfaqėsimit nė Gjykatėn Ndėrkombėtare pėr tė Drejtat e Njeriut nė Strasburg. tr.so
 
 
http://www.ballkan.com/
KE:Qeveria ligj tė dytė pėr ish-pronart

Autori i Lajmit: Majlinda Pashollari
Bashkimi Evropian e cilėson ligjin e legalizimeve diskriminues pėr pronarėt dhe kundėr tė drejtave tė njeriut.Eksperti pėr ēėshtjet ligjore i Kėshillit tė Evropes, i sugjeron qeverisė shqiptare tė miratojė njė ligj tė dytė nė parlament pėr kompesimine pronareve me argumentin: ėshtė absurde qė shteti shqiptar tė pagujė pėr kompesimin e pronare ndėrsa ai qė ka zaptuar pa leje tė bėhet pronarė me tė drejta tė plota. Shpronėsimi i pronarėve mund tė bėhet pėr interesa publike. Nė rastin e Shqipėrisė ėshtė e dukshme qė s’kemi tė bėjmė me interesa publike, megjitatė kemi tė bėjmė me probleme socile. Parimi i Gjykatės Evropiane ėshtė qė kompesimi i pronarėve tė jetė me vlerėn e tregut. Kėtė vlerė duhet tė paguajė ai qė ka ndėrtuar pa leje dhe jo qeveria. E nėse kjo ndodh qeveria ėshtė duke bėrė njė veprim tė pajustifikuar. Ėshtė e rrezikshme pasi ata qė kane zaptuar pa leje nesėr do tė bėhen pronarė dhe do tė mund tė shesin pronėn. Dhe kjo ėshtė absurde. Mbi 100 pronarė tė mėdhenj i janė drejtuar Gjykatės sė Strasburgut pėr tė gjetur tė drejtėn e pronėsisė. Ky numėr parashikohet tė shkojė edhe mė tej pasi pronarėt shqiptare kundėrshtojnė ligjin nė fuqi.

Ky lajm ėshtė publikuar: 27/09/2007
 
http://www.gazetatema.net/ 27 shtator 2007

PR: Do paraqesim amendime pėr ligjin e ish-tė pėrndjekurve

Nga Ejona Bajrami

Grupi parlamentar i PR-sė do tė kėrkojė ndėrhyrjen nė nene tė veēanta tė projektligjit tė qeverisė “Pėr dėmshpėrblimin e tė pėrndjekurve politikė”, duke propozuar njė paketė tė plotė me projektamendamente.

Gjatė njė konference pėr shtyp, deputeti i PR-sė, Artur Hasanbelliu, ndėrsa shprehu parimisht aprovimin e plotė pėr kėtė draft, kėmbėnguli pėr rishikimin e neneve tė veēanta tė tij, qė, siē u shpreh ai, “nuk janė korrekte”.

Deputeti republikan vėrejti se, “p/ligji ėshtė hartuar pa pjesėmarrjen e grupeve tė interesit. Ai bie nė kundėrshtim me nenin nr. 44 tė Kushtetutės dhe me ligjet e mėparshme tė tė pėrndjekurve si ai i vitit 1991 dhe 1993, tė miratuara unanimisht nė Kuvend”.

Po ashtu pėr PR-nė, p/ligji i ri iu mohon tė drejtėn e dėmshpėrblimit rreth 4 mijė personave. Nga 6 027 tė pushkatuar dhe tė ekzekutuar, me e pa gjyq, qė gėzojnė statusin e tė pėrndjekurit politik, nė mėnyrė arbitrare i njihet e drejta e pėrfitimit rreth 2000 personave.

Nė kėto kushte Hasanbelliu tha se, “PR do tė propozojė amendamente pėr pėrmirėsimin e neneve tė veēanta tė tij. Kėto propozime do tė konsistojnė nė pėrcaktimin e periudhave kohore, nė tė cilat ky ligj do tė shtrijė veprimin e tij, si dhe nė pėrcaktimin e viteve tė dėmshpėrblimit nė rastin e tė pushkatuarve dhe tė ekzekutuarve”.

Gjithashtu, ndryshimet e propozuara nga PR-ja do tė kėrkojnė paraqitjen e referencave pėr tė pėrcaktuar objektivisht vlerėn e njė dite pune nė burg dhe tė faktit qė dėmshpėrblimi tė bėhet i kategorizuar sipas moshės dhe gjendjes shėndetėsore aktuale tė ish-tė pėrndjekurve, duke dhėnė njė shumė tė caktuar nė formė tė menjėhershme dhe tė shpėrblimit nė formėn e njė pensioni suplementar.

Projekt- amendamentet e PR

1. Pėrcaktimi i periudhave kohore, nė tė cilat ky ligj do tė shkrijė veprimin e tij si dhe nė pėrcaktimin e viteve tė dėmshpėrblimit nė rastin e tė pushkatuarve dhe tė ekzekutuarve

2. Paraqitjen e referencave pėr tė pėrcaktuar objektivisht vlerėn e njė dite pune nė burg

3. Dėmshpėrblimi tė bėhet i kategorizuar sipas moshės dhe gjendjes shėndetėsore aktuale tė ish-tė pėrndjekurve me anė e dy mėnyrave, tė dhėnies sė njė shume tė caktuar nė formė tė menjėhershme dhe tė shpėrblimit nė formėn e njė pensioni suplementar

4. Lehtėsimin e procedurave dhe tė pėrgatitjes sė dokumentacionit pėr tė pėrfituar nga ky projektligj. Dokumentet, tė cilat duhet tė merren nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Burgjeve dhe nė zyrėn qė shpėrndan ēertifikatat e gjendjes gjyqsore e dėshmitė e penalitetit, tashmė tė merren pėrsipėr nga Ministria e Drejtėsisė, e cila ka edhe varėsinė organike tė kėtyre dy institucioneve. Pėrgatitja e dokumentacionit pėr secilin nga ish tė pėrndjekurit qė do tė pėrfitojė dėmshpėrblim ėshtė detyrim shtetėror dhe moral pėr vuajtjen e tyre.

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 179, Part II, 26 September 2007

U.S. REITERATES INDEPENDENCE INEVITABLE FOR KOSOVA. U.S. Secretary of State Condoleezza Rice has ratcheted up the pressure on Serbia and the EU prior to direct talks between Belgrade and Prishtina on the future of Kosova, telling Reuters on September 24, that "there's going to be an independent Kosovo." "We're dedicated to that," she added. Rice did not indicate whether Washington would back a unilateral move by Kosova, but said, "we've told the Kosovars that we don't think a unilateral declaration of independence is a very good idea." U.S. Undersecretary of State for Political Affairs Nicholas Burns said in April that the United States would do so, a position articulated again in September by Principal Deputy Assistant Secretary of State Kurt Volker (see "RFE/RL Newsline," April 18, and September 10 and 12, 2007). Asked how she expects Kosova's final status will be determined, Rice said, "I think it will take the United States and Europe together on this." She continued, "The Europeans...know the Balkans is ultimately much closer to Europe than to the United States, and if they need a stable Balkans, they're going to have to take the tough decisions and do the right thing." AG

IS EU READY FOR END GAME? "The New York Times" reported on September 24 that many EU states have agreed how the EU should respond should Serbia and Kosova fail to reach an agreement, and it quoted an unnamed senior EU diplomat as saying, "the game plan is set." The EU and the United States insist that the talks should end on December 10, when mediators will submit a report to the UN. "If there is no sense then that Serbia and Kosovo can agree on the province's future, then Kosovo will make a unilateral declaration of independence," the diplomat said, adding that "the U.S. will recognize that independence and the Europeans, as far as they can remain united, will follow too." A number of EU leaders have, like the United States, said that it is inevitable that Kosova will gain independence, a stance attacked by Serbia as giving the Kosovar Albanians no incentive to negotiate. However, Serbia has found support from EU member states such as Cyprus, Greece, and Romania for its position that no solution should be imposed on Serbia, and EU foreign ministers have repeatedly stressed the importance of unity. An EU move to recognize Kosova as an independent state would also be opposed by Russia. AG


RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 177, Part II, 24 September 2007

POPE TO VISIT ALBANIA. Pope Benedict XVI has accepted an invitation from Prime Minister Sali Berisha to visit Albania, the Albanian government announced on September 21. Berisha invited the pope during a visit by representatives of center-right parties from across Europe to the pope's summer residence at Castel Gandolfo on September 21. No date has yet been set. Pope Benedict's predecessor, John Paul II, in 1993 became the first pope to visit Albania. Catholics are estimated to comprise about 10 percent of Albania's population (see "RFE/RL Newsline," May 2 and June 11, 2007). AG

 

E Diele, 23 Shtator 2007 http://www.kohajone.com/
Pronat, reforma bazuar ne ligjin 7501 per token

Kryeministri Berisha ne takimin e zhvilluar me drejtuesit vendore ka kerkuar me kembengulje perfundimin e reformes se pronesise. Duke e cilesuar ate si nje problem shume madhor per komunitetin, shoqerine dhe vendin ne teresi, per tregun, stabilitetin dhe ardhmen, eshte shprehur me se i vendosur per te cuar deri ne fund nje reforme te tille, qe do te stabilizonte dhe te gjitha sensibilitetet per kthimin dhe kompensimin e prones dhe, per me teper, per te parandaluar dublikimin dhe falsifikimin e saj. “Kjo reforme kerkon vullnet te qarte politik dhe perkushtim te madh. Cdo vit i kerkoj ministrit te Drejtesise dhe Agjencise perkatese ta ndjeke me perkushtim te madh, por duhet te jemi te vetedijshem se asnje agjenci, nese ne nuk bashkojme vullnetin tone per ta plotesuar e perfunduar kete reforme, nuk mund ta realizoje dot”, ka qene deklarata e djeshme e Berishes. Duke rikthyer ne vemendje edhe njehere nje takim te zhvilluar kohe me pare me kryetaret e qarqeve per formularin 6, ku eshte evidentuar se gjendja eshte jashtezakonisht problematike. “Imagjinoni te leshohemi pas dublikatave, do te thote te bejme me shpejtesi te gjithe ate qe kemi bere nepermjet nje mekanizmi falsiteti, te pafund. Ministria e Drejtesise ka nxjerre nje udhezim, i cili kerkon vertetimin e njesise me origjinalin. Ai nuk duhet te shkelet nga ju ne asnje rast. Sikunder duhet te percaktohen te gjitha modalitetet per te plotesuar sa me shpejt arkivin me kete formular baze ne te gjithe reformen, e bazuar ne ligjin 7501”, ka deklaruar Berisha. Duke u kujdesur per te eliminuar te gjithe elementet abuzues me pronesine dhe nen driten e perpjekjeve per reformen e drejtesise nga ana e mazhorances, Berisha, per here te pare pas kaq vitesh, ka nenvizuar se reforma e pronesise do te behet ne baze vetem te ligjit 7501 per token, aq shume te kontestuar nga ana e republikaneve, te cilet nje nder pikat themelore kane kerkuar abrogimin e ketij ligji. Ne te njejten loje kane qene dhe ish-pronaret, te cilet kerkojne qe ligji per token te shfuqizohet. A.G

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 176, Part II, 21 September 2007

INDEPENDENCE NOT OFF AGENDA, EU'S KOSOVA ENVOY SAYS. Wolfgang Ischinger, the German diplomat acting as the EU's envoy in talks on Kosova, has assured Kosovar Albanian leaders that he was misrepresented by a British paper that quoted him as saying that "strong supervised status" rather than "independence" is on the agenda at talks on Kosova's future, Kosovar media reported on September 18. "It is important for us that independence is on the agenda," Kosovar President Fatmir Sejdiu said, adding that "independence will be achieved." Sejdiu said Ischinger phoned him personally to allay his concerns. Ischinger's alleged comments also roused fears that the EU is backing away from offering clear support for independence for Kosova. There has been no clarification of Ischinger's statement that, while the plan for Kosova drawn up by UN envoy Martti Ahtisaari is "not off the table," he "would not insist on the Ahtisaari package" as the basis for a solution. The EU has previously argued that the Ahtisaari package should serve as the starting point for any solution. Abandonment of the plan would raise the possibility that issues ranging from the protection of minorities to the presence of international troops might have to be renegotiated (see "RFE/RL Newsline," February 5, 2007). AG

FORMER ALBANIAN PREMIER LAUNCHES ATTACK ON PARTY'S LEADERSHIP. One of the dominant figures in Albanian politics since independence, Fatos Nano, has launched a campaign aimed at the "revival" of his party, the Socialists. At a meeting with supporters on September 19, Nano accused the party's current leader, Edi Rama, of ending democracy within the party, Albanian media reported. Reports from late August suggested Nano was on the verge of forming a new party, based initially on six parliamentarians expelled from the Socialist Party after they voted, at Nano's urging, to support the Democrat Party's candidate for the presidency, Bamir Topi. Their votes proved enough to secure Topi the post. Nano, who headed three Socialist-led governments between 1991 and 2005, himself stood earlier for the presidency, but failed to win the backing of the Socialist Party. Nano's campaign encountered problemd from the outset due to a power struggle with Rama. AG

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 174, Part II, 19 September 2007

EU ENVOY COOLS TALK OF INDEPENDENCE FOR KOSOVA. The EU's mediator at talks on the future of Kosova, Wolfgang Ischinger, has indicated that talks on Kosova's status will not focus on "labels" such as independence, but on the type of "internationally supervised status" that Kosova should enjoy. Ischinger, Germany's ambassador to Britain, told the British daily "The Independent" on September 18 that "I would leave open independence. I would rather talk about strong supervised status." Ischinger dismissed Kosovar insistence on independence -- "The label [independence] is worth nothing. Where are they going to get their income from? They would continue to rely on foreign aid" -- and indicated that Serbia's offer of autonomy would lead nowhere. "Independence versus autonomy is a gap which cannot be bridged if you look at the fine print," he said. "International supervision is accepted," he continued, adding that in the talks "we will try to reach a status solution which will provide for an internationally supervised status for Kosovo." International supervision is part of the plan for Kosova drawn up in March by the UN envoy Martti Ahtisaari, but Ischinger indicated that Ahtisaari's proposal -- which would pave the way for Kosova to become an independent state -- is no longer the basis of discussions. "I would not insist on the Ahtisaari package, but it's not off the table," he told "The Independent." EU leaders and the United States have so far argued that the Ahtisaari plan should serve as the starting point for talks, while saying they would accept any agreement reached between Belgrade and Prishtina. AG

KOSOVA WANTS FRIENDSHIP TREATY WITH SERBIA...
The leaders of Kosova's ethnic-Albanian majority will present a draft of a friendship treaty with Serbia when they meet with international mediators on September 19. The proposed treaty includes a clause forgiving Serbia for all crimes committed in Kosova. Kosovar Albanian leaders signaled prior to the last major meeting, on August 30 in Vienna, that the issue for them is no longer independence, but how to manage relations with Serbia after independence (see "RFE/RL Newsline," August 30 and 31, 2007). The same message was sent by Prime Minister Agim Ceku on September 17. "Independence is considered a closed issue," local and international media quoted him as saying. "We are going there [to London] to represent a state" and "to discuss technical issues between two sovereign and independent states." The purpose of the meeting in London is to prepare the ground for the first direct talks between Serbian and Kosovar negotiators, which will probably be held in New York on September 28 on the sidelines of a meeting of the UN General Assembly. Kosova's five-member team has signaled in the past week that Kosova should declare independence shortly after December 10, when they, the EU, and the United States believe talks should end. However, they have acknowledged differences between them about the timing and method of a declaration. Like Serbian officials, Russian Foreign Minister Sergei Lavrov warned on September 18 that independence for Kosova would likely "start a chain reaction in different parts and continents of the world," Russian and international media reported. AG

...WHILE SERBIA FOCUSES ON EU DIVISIONS. The London talks began on September 18 with a meeting between Serbia's negotiators and the international mediators. In comments carried by Serbian television on September 17, Serbia's minister for Kosovar affairs, Slobodan Samardzic, described the meeting as preparation for direct talks on September 28 and "real talks," which he said will begin in October. Serbia's other chief representative at the talks, Foreign Minister Vuk Jeremic, indicated the same on September 17, but also added that at present Serbia is concentrating its efforts and hopes less on direct talks than on bilateral talks with the EU's member states. "The key place where political and diplomatic support should be sought at this moment is the EU," Jeremic told Serbian television. The EU argues that it should have the decisive say on Kosova's status if Belgrade and Prishtina fail to reach an agreement, but a handful of the EU's 27 members are opposed to the consensus that Kosova can no longer be a part of Serbia (see "RFE/RL Newsline," September 10, 2007). According to Voice of America, Kosova was one of the key issues in talks held in Washington on September 17 between U.S. President George W. Bush and Portuguese Prime Minister Jose Socrates. AG

KOSOVAR SERBS DIVIDED BY IDEA OF PARALLEL ELECTIONS. A leader of moderates in Kosova's Serbian community, Oliver Ivanovic, has attacked a suggestion for Kosovar Serbs to hold separate elections at the same time as local and general elections are held in Kosova, calling it a violation of a UN resolution and a tactical move aimed at shoring up support for Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica's party. He also warned that the call for parallel elections, made on September 17 by Serbia's minister for Kosovar affairs, Slobodan Samardzic, could undermine Serbia's effort to retain sovereignty over Kosova, the Serbian news agency FoNet reported on September 18. "I am convinced that this cannot be implemented without causing big and difficult consequences regarding the negotiating process and Serbia's position in the very difficult negotiations on the status of Kosovo-Metohija," he said. "The statement is a flagrant violation of UN Resolution 1244 and I am certain that [ethnic] Albanians will use that fact," Ivanovic said, referring to the resolution that mandated international forces to assume responsibility for security in Kosova in 1999. "I hope that that is not the position of the government, that that is the position of a single minister and the policy of a single party," the news agency Beta quoted Ivanovic as saying on September 18. Ivanovic previously advocated for Kosovar Serbs to participate in Kosova's local and parliamentary elections on November 17 (see "RFE/RL Newsline," July 30, August 9 and 20, and September 4, 2007). However, Serbian President Boris Tadic called on September 13 for Serbs to boycott the elections, a decision that Ivanovic has since said he will respect (see "RFE/RL Newsline," September 14, 2007). The notion of parallel elections was first floated by Ivanovic's namesake and hard-line rival, Milan Ivanovic. AG

ALBANIAN DEPUTY MINISTER ARRESTED FOR GRAFT. A deputy minister of transportation in the Albanian government, Nikolin Jaka, and two senior officials from his ministry were arrested on September 17 on corruption charges. Another four people, including two other officials, were arrested in the operation, which, according to the daily "Gazeta Shqiptare," was prompted by suspicions about 15 road-building contracts signed in the past two months. The operation was carried out in the midst of a controversy about Albania's largest building project of recent years, to create a highway to link the port of Durres with Kukes, a town on Albania's border with Kosova. That contract was signed in 2006. Prosecutors have already questioned a former deputy transportation minister and are hoping to interview a former transportation minister, Lulzim Basha, who is now Albania's foreign minister. Basha has refused so far to cooperate, arguing that the investigation is politically motivated. Corruption was also in focus on September 17 for other reasons, with President Bamir Topi urging the government and other political forces to join forces to reform the judiciary. "We have a series of problems related to professionalism, corruption, and interference from various political forces in the judiciary," the news service Balkan Insight quoted Topi as saying. AG

http://www.shqip.al//index.php?option=com_content&task=view&id=79&Itemid=70

Dossier sur le Roi Zog qui honorait  toutes les personnalités albanaises qui ont lutté pour les interets nationaux,les décorait at donnait des aides; aux familles des personnalités disparues ,des aides de l'etat.
  
Dossier
Kur Zogu solli ne Shqiperi eshtrat e Naim Frasherit



Nga Dashnor Kaloci

Gjatė gjithė periudhės sė qeverisjes sė tij, nga viti 1925 e deri nė 1939-ėn, Mbreti Zog i kushtoi njė vėmendje tė veēantė pėrkujtimit, vlerėsimit e nderimit tė shumė figurave e personaliteteve tė ndryshme historike, tė cilat nė tė kaluarėn kishin dhėnė kontributin e tyre nė dobi tė ēėshtjes shqiptare, duke luftuar me pushkė apo me penė. Nė kėtė kuadėr, ēdo 28 Nėntor, kur festohej Dita e Flamurit, pas propozimeve tė komisioneve qeveritare tė ngritura qė mė pėrpara pėr kėtė problem, Mbreti Zog dekoronte me medalje dhe urdhra tė ndryshėm mjaft patriotė shqiptarė nga tė gjitha rrethet e krahinat e vendit. Madje, njė pjesė tė atyre patriotėve qė nuk jetonin mė, Zogu u akordonte pensione patriotike pėr familjet, pensione tė cilat mjaft familje tė dėgjuara pėr kontributin qė tė parėt e tyre kishin dhėnė pėr ēėshtjen shqiptare, vazhduan t’i merrnin deri nė nėntorin e vitit 1944. pėrveē kėsaj, disa personaliteteve dhe figurave mė tė spikatura tė patriotizmės shqiptare, me dekret tė veēantė, Mbreti Zog u ngriti statuja, monumente apo pėrmendore nė qytetet e tyre, ku nė raste festash zhvilloheshin homazhe.

Nė kėtė kontekst u ngritėn dhe monumentet e themistokli Gėrmenjit nė korēė, Ēerēiz topullit nė Gjirokastėr, kolonelit tomson nė Durrės, major Llesh topollajt nė tiranė, apo heroit tonė kombėtar, Gjergj kastriot skėnderbeut, nė disa qytete tė shqipėrisė. Nė kuadrin e vlerėsimit dhe nderimit tė kėtyre figurave patriotike, nė vitin 1937, me iniciativėn e Mbretit Zog u bė e mundur sjellja nė shqipėri e eshtrave tė Naim Frashėrit, poetit tonė kombėtar, i cili qė nga viti 1900 prehej nė varrezėn Merdinveqoi nė stamboll. Ardhja e eshtrave tė Naimit dhe rivarrimi i tij nė teqen e Bektashinjve nė periferi tė tiranės u bė me ceremoni madhėshtore, ku morėn pjesė personalitetet mė tė larta tė shtetit dhe populli i kryeqytetit. pėr tė pasur njė ide mė tė qartė rreth kėsaj ngjarjeje, po publikojmė disa nga shkrimet e gazetave tė asaj kohe, ku shihet mė sė miri vlerėsimi qė i kushtoi qeveria e Mbretit Zog apostullit tė shqiptarizmės, Naim bej Frashėrit.

Ceremonitė madhėshtore nė Tiranė

Shqipėria e lirė pret me mallėngjim ligjėronjėsin e shqiptarizmės, Naim Frashėrin. Erdh Naim Frashėri. Dhe tėrė populli i tiranės djepasdreke grumbullohej tej lėgatės amerikane, nė mes tė disa lėndinave tė gjelbėruara, ku vargjet “Bagėti e Bujqėsi” ndiheshin si kambanė mallėngjimi nė veshėt e atyre qė qysh nė djep kanė dėgjuar emrin “Naim”. Dhe cili shqiptar, sidomos i ri, nuk ėshtė ushqyer nga drita atdhetare e kėngėve tė Naimit? Ja shiko djemtė e rinj, fėmijėt e shkollave, ndonėse jo tė radhitur, bredhin pėrpjetė rrugės pėr tė pritur eshtrat e atdhetarit tė madh. Shquanin atje autoritetet e vendit. Kryeadjutanti i Mbretit, Gjeneral Serregji, Kryetari i Parlamentit, Ministri i p. tė Brendshme, Ministri i p. tė Jashtme, Kryetari i Bashkisė, Prefekti, Gjeneral Mirdashi, Gjeneral Araniti, tė tėrė deputetėt, Kleri, oficera, gazetarė, nėnpunės, popull. populli i mbledhur mizėri kishte mbushur anėt e rrugės s’Elbasanit, ndėrsa bataljoni “Deja” paraqiti armė se automobili me arkivolin e “yllit tė idhės shqiptare” po vinte aty nga ora 5. Pėr nder armė. Tingulli i bajonetave qėndruan gati nė atė heshtje kuptimplotė tė turmės sė madhe e cila me dhembjen mbante vėshtrimin nga automobili qė binte mbeturinat e njė “shenjtori shqiptar”, nuk u ndie fare se zemra e tė gjithėve rrinte pa papritur se Naimi erdhi. Erdh Naim Frashėri!
Erdh ai qė tha: “Kur mė shihni se jam tretur, Mos kujtoni se kam vdekur!..


Dorzimi i eshtrave

Dhe nė atė ēast, kur nė mendjen e cilitdo vėrtiteshin kėto vargje tė pavdekura del z. shatku, i ēuditur nga pritja madhėshtore, nga njė pritje e papritur, qė as programi, as rregulli s’e kishte parashikuar, pėrshėndet prej z. Musa Juka dhe z. Faik shatku, dorzon “eshtrat” tė mbyllura nė njė arkivol me vija kuq e zi dhe me njė zė tė mallėngjyer tha: “Ora e madhe me tė cilėn erdh qė idealet t’ona tė dalin nė dritėn e begatėshme qė vendi, Drejtėsia dhe Liria mund tė japin, erdh...Naim! Shiko si tė pret Shqipnia e tanė kryenaltė. Naim tė njoftoj ty dhe tanė botės shqiptare se kjo vepėr i kushtohet atij qė ēdo sakrificė tė bamun pėr Atdhe. Le tė qetohet pra shpirti yt i ndritur qė erdhi pėr t’u qetue nė tokėn e Atdheut...” Zoti Abedin Nepravishta, porsa mori nė dorzim arkivolin, tė cilin bashkė me Xhaxhan, prefektin dhe tė tjerė, e vendosėn pėrmbi njė karro-topi tė veshur me tė zi, u kthye nga Zoti shatku dhe foli: “Zoti N-kolonel! pėr mua asht njė detyrė aq e shenjt sa edhe e kėnaqėshme tė marr tash nė dorzim, nė emėn tė kryeqytetit, kėt arkivol, qė me inisiativėn e N. M. tij, sjell prej mėrgimit eshtnat e shenjta tė patriotit tė Math, tė poetit t’onė kombėtar, Naim Frashėri...”

Pastaj duke u kthyer nga ana tjetėr vazhdon: “Tash kemi para eshtrat e atij Idealisti tė pavdekshėm Shqiptar qė gjatė gjithė jetės sė vet me gjuhėn e tij tė zjarrtė, vajtoi me allėngjim fatin e atdheut tė robėnuem, me penėn e tij homerike pėrshkoi madhėshtinat e kombit t’onė, trimėritė dhe heroizmat e strėgjyshėrve t’anė dhe mė sė fundi me “Historinė e Skėnderbeut”, bashkė me heron t’onė Kombėtar, pėrjetėsoi epopenė kombėtare. Naimi me zemrėn e vet tė madhe, me ndjenjėn e tij tė naltė, me gjuhėn e tij tė zjarrtė, dashuroi, imagjinoi dhe kėndoi njė atdhe tė lirė, njė Shqipėri tė madhe. Por fatkeqsisht nuk mundi ta shikonte me sytė e tij. Dhe tash qė eshtrat e tij tė bekueme me urdhrin e naltė Mbretnur sillen pėr me u qetėsue nė tokėn e lirė t’Atdheut, nė Kryeqytetin e Mbretit Zog, Shpirti i Shenjtė i Naimit ndjen njė gėzim tė madh tė pėrzjiem me njė hidhėrim tė thellė. Ai gėzohet pasi mbas sodit, eshtrat e tij kanė me u qetėsuar nė tokėn arbėnore, nėn hijen e Flamurit tė lirisė, por njėkohėsisht, dėshprohet pse s’mujti me jetue pėr me e pa me sytė e vetė sot atė flamur me famė tė Kastriotėve qė valon me krenari mbi pallatin e Mbretit tė Madh tė Shqiptarėve. Por gėzimi i Shqipėrisė sė lirė dhe sigurimi i fatit tė saj prej drejtimit gjenial tė Mbretit t’onė tė madh e qetėson pėr jetė shpirtin e ndritshėm tė Poetit tė Pavdekshėm.


Fjalimet e personaliteteve

Zoti Delvina me fjalimin e tij plot afsh zjarrtar patriotik, i frymėzuar nga i madhi Naim qė kishte pranė, shumė pranė, mallėngjen dėgjonjėsit aq, sa aty kėtu nėpėr sytė e disa tė rinjve shquheshin sytė e pėrlotura.
Po pse? -Doemos nga mallėngjimi...Pa pritur del nė mes z. Eshref Frashėri, afėr tė cillit ishte familja dhe zonja Neime Xhelal Rusi, e vetmja trashėgimtare e Naimit. Ky me pak fjalė tė qarta kallzon jetėn e Naimit. Thotė pėrpjekjet e mėdha dhe mbledhjet e fshehta qė bėnte Naimi. Falenderon L. M e Tij pėr xhestin fisnik dhe patriotik qė bėri duke sjellė eshtrat e pionierit lėgjėronjės tė lirisė s’onė. “Naimi me kohė e kish paralajmėruar, qė do tė vinte dita qė perėndia do tė dėrgonte njė shpėtimtar. Dhe me tė vėrtetė: Dita e bardhė qė Naimi ėndėrronte, erdhi. Shpėtimtari ynė sot pasi realizoi pėrjetsin e Shqipnis, kthen sytė nga historia...Qetohu pra o Naim nė kėt atdhe qė ti ėndėrroje ta shihje tė lirė dikur... Dhe ja si e gjen tė lirė e tė lumtur”.


Dorzimi

Nė “bregoren bukuroshe” ku ngrihet Teqja, njė grumbull i madh njerėzish priste. Nja njėzet e ca dervishllar’ e baballarė, midis tė cilėve shquhet dhe zoti Kostaq Kota dhe Visarioni. Dhe ndėrsa Baba Ali Tomorri, duke patur pranė arkivolin e shenjtė, ligjėronte: “O malet e Shqipėrisė dhe ju o lisat e gjatė...”, atje poshtė dielli me ambėlsi gati humbiste nė majat e bregoreve tė largme. Baba Aliu me fjalė tė thella e t’arta pėrmendi rėndėsinė dhe vlerėn e Poetit tė Madh dhe sjelljen eshtrave n’ Atdhe. Para arkivolit quheshin kunora e L. M sė Tij, e Qeverisė, e Parlamentit, e Ushtrisė Kombėtare, e klerit Bektashian, e mbesės sė tij Naimes, etj... Dhe pėrpara se tė perėndonte fare dielli i skuqur, Jashar Erebara doli mu nė mes dhe u lut qė ta dėgjonin dhe ta falnin pėr pak fjalė qė do tė thoshte:
“Nė mes tuaj kam qėndruar / Dhe jam duke u pėrvėluar / Qė t’u jap pakėz dritė / Natėn t’ua bėjė dritė...” Mirė po u emocionua aq shumė sa mezi tha: “Kur mė shihni se jam tretur / Mos pandehni se kam vdekur..” Tregoi me pak fjalė kujtimet e ėmbla dhe tė mėdha tė Naim Beut, fytyrėn e shkėlqyer tė kėngėtarit t’onė duke thėnė se ky ėshtė pėr neve babai i gjuhės, i poezisė, i urtėsisė dhe adhetarisė. Ishte kuptimplote kjo paraqitje e thellė e Jasharit i cili u mallėngjye pėr sė tepėrmi. Dielli kish perėnduar kurse Xhaxhai, i heshtur me Hiqmetin, me Pogėn qė gati qante, me Visarionin qė kush e di se ē’desh tė thoshte, me Shtakon, me Avramin, me Fuad Asllanin e me shumė tė tjerė morėn arkivolin dhe e dorzuan bektashive, tė cilėt e vendosėn nė mes tė njė salle, ku cicėrimi i zogjve ka pėr t’i ligjėruar mėngjes pėr mėngjes kėngėt e tij duke i pėrsėritur me ambėlsi: “Flė i qet o Naim, se kėtu jashtė ndihet kėnga Shqiptare!...Dhe ikėn tė pėrkulur me radhė qė tė gjithė para atij arkivoli tė shenjtė, nga duhet tė kalojė dhe tė pėrkulet e gjithė Shqipėria.


(Gazeta “Shtypi”, dt. 3 qershor 1937)