Mė lejoni zoti president t`ju pėrgėzoj pėr zgjedhjen tuaj si president i sesionit tė 62-tė tė Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara dhe t`ju uroj suksese nė kėtė detyrė vėrtet tė rėndėsishme. Dėshiroj tė falenderoj gjithashtu presidenten qė largohet nga kjo detyrė, znj. Sheikha Haya Rashed Al Khalifa, pėr kontributin e saj tė rėndėsishėm nė Asamblenė e Pėrgjithshme.
Gjithashtu, dėshiroj tė falenderoj zotin Ban Ki Mun, Sekretarin e Pėrgjithshėm pėr pėrpjekjet e mėdha nė mbėshtetje tė paqes dhe bashkėpunimit, kontributin e tij pėr konsolidimin e Kombeve tė Bashkuara dhe institucioneve tė saj.
Si pėrfaqėsues i njė vendi qė ka kaluar njė nga regjimet komuniste diktatoriale mė tė egra pas Luftės sė Dytė Botėrore, kam bindjen e thellė se liria dhe vlerat e saj, mbrojtja dhe promovimi i saj dhe mbėshtetja pėr popujt e shtypur pėr tu ēliruar nga regjimet tiranike qė vazhdojnė tė gjenerojnė vuajtje njerėzore, varfėri, dhunė dhe terrorizėm, duhet tė jenė prioritetet kryesore tė kėsaj organizate.
Nė kėtė kontekst, dėshiroj tė theksoj se Azia Qendrore, Lindja e Mesme, Ballkani dhe e gjithė bota janė tani mė tė lirė dhe mė tė sigurt, pa Mullah Omarin, Sadam Huseinin dhe Sllobodan Milosheviēin.
Duke pėrfituar nga ky rast, dėshiroj tė pėrsėris mesazhin e shpresės qė presidenti George W. Bush lėshoi nga kjo tribunė pėr tė gjithė popujt e botės qė jetojnė ende nėn regjimet tiranike.
Shqipėria ėshtė njė vend i vogėl, por me vokacion dhe vendosmėri tė qartė pėr tė forcuar demokracinė dhe lirinė pėr popullin e saj, si dhe ėshtė thellėsisht e angazhuar nė dhėnien e kontributit tė saj modest pėr paqen nė botė.
Ne kemi vendosur bashkėpunim me vendet mike dhe organizatat ndėrkombėtare nė luftėn kundėr terrorizmit. Nė kėtė kontekst, njėsitė tona paqeruajtėse kanė shėrbyer nė Bosnjė, Gjeorgji, Afganistan dhe Irak. Dėshiroj tiu informoj se, nė kėtė frymė, qeveria ime ka vendosur qė tė kontribuojė me njė togė tjetėr me trupa paqeruajtėse nė Afganistan.
Gjithashtu, Shqipėria ka qenė mbėshtetėse e rėndėsishme e pėrpjekjeve ndėrkombėtare pėr parandalimin e pėrhapjes sė armėve tė shkatėrrimit nė masė dhe pėrdorimin e paligjshėm tė armėve tė lehta dhe tė vogla, tė cilat pėrbėjnė njė kėrcėnim pėr paqen, sigurinė dhe stabilitetin nė botė. Nė kėtė kontekst, ne jemi angazhuar pėr eliminimin e arsenalit tonė tė armėve kimike dhe Shqipėria ėshtė vendi i parė nė botė kėtė korrik, pa materiale dhe armė kimike. Shfrytėzoj kėtė rast qė tė falenderoj qeverinė e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Gjermaninė, Italinė, Greqinė, Zvicrėn, tė cilat kanė dhėnė njė mbėshtetje teknike dhe financiare tė ēmueshme pėr tė kryer kėtė objektiv mjaft tė rėndėsishėm.
Ne po implementojmė me sukses njė numėr tė rėndėsishėm programesh nė bashkėpunim me PNUD-in, UNICEF-in dhe agjenci tė tjera tė Kombeve tė Bashkuara.
Shqipėria ėshtė bėrė tashmė pjesė e iniciativės sė ndėrmarrė Njė OKB, duke iu bashkangjitur nė mėnyrė vullnetare programit pėr Njė OKB, si njė nga vendet pilote. Aktualisht, ne po punojmė me Agjencitė e Kombeve tė Bashkuara pėr tė testuar konceptin Njė OKB dhe pėr tė zhvilluar programe e metoda tė reja partneriteti nė fushat e zhvillimit, ndihmės humanitare dhe mjedisit. Rezultatet e para tė kėtij projekti janė shumė inkurajuese dhe ne jemi plotėsisht tė angazhuar pėr tė bėrė ēdo pėrpjekje qė kjo iniciativė tė rezultojė e suksesshme.
Dy objektivat kryesore tė Shqipėrisė janė anėtarėsimi nė NATO dhe nė Bashkimin Europian. Ne jemi tė vendosur tė bėjmė ēdo reformė dhe tė ndėrmarrim ēdo hap tė arrijmė kėto objektiva. Njė vit mė parė nėnshkruam Marrėveshjen e Stabilizim-Asocimit me Bashkimin Europian dhe po punojmė seriozisht nė ēdo drejtim pėr tė pėrmbushur standardet dhe obligimet e saj.
Nė tė njėjtėn kohė, ne kemi ndėrmarrė reforma tė thella nė Forcat e Armatosura, tė asistuar nga vendet anėtare tė NATO-s, pėrveē pėrpjekjeve pėr forcimin e shtetit ligjor dhe demokracisė nė vend. Por, ne jemi optimistė se nė samitin e ardhshėm tė NATO-s nė Bukuresht, do tė jemi gati tė meritojmė ftesėn pėr anėtarėsimin nė aleancė.
Jo shumė kohė mė parė, Ballkani ka qenė njė skenė ēnjerėzore e luftėrave brutale, e spastrimeve etnike, bazuar nė konceptin e njė vendi mė tė madh, tė ushqyer nga nacionalizmi ekstrem dhe racizmi i njė kombi, i cili ėshtė pėrfshirė nga ideja e hegjemonisė sė tij.
Por, vendet ballkanike, nė pak vite mundėn qė tė kalojnė nga epoka e diktaturave, urrejtjes dhe konflikteve, nė epokėn e paqes, miqėsisė, bashkėpunimit dhe integrimit.
Unė pėrfitoj nga ky rast qė tė falenderoj tė gjithė qeveritė dhe taksapaguesit e vendeve tė NATO-s, BE-sė dhe organizatave tė OKB-sė, ndihma dhe asistenca e tė cilėve ishin shumė tė rėndėsishme pėr kėto ndryshime historike.
Unė besoj se zgjidhja e statusit tė Kosovės, nė pėrputhje tė plotė me vullnetin e qytetarėve tė saj pėr pavarėsi, ėshtė kushti themelor pėr paqe dhe stabilitet tė qendrueshėm, jo vetėm nė Kosovė, por pėr tė gjithė rajonin. Shqipėria mbėshtet plotėsisht projektin e presidentit Ahtisari dhe pėrpjekjet e Trojkės pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės.
Pėr shkak tė mungesės sė realizmit dhe fantazmės sė Serbisė sė Madhe, Beogradi nuk pranoi planin e presidentit Ahtisari, i cili pėrcakton dhe garanton standardet mė tė larta europiane pėr minoritetin serb nė Kosovė, standarde tė cilat janė mė tė avancuara se ato qė gėzojnė shqiptarėt nė jug tė Serbisė.
Refuzimi i paketės sė Ahtisarit ėshtė i padobishėm dhe provon se Beogradi ėshtė mė tepėr i interesuar pėr Serbinė e Madhe, sesa liritė dhe tė drejtat e serbėve nė Kosovė. Njė qėndrim i tillė i Beogradit ėshtė inkurajuar nga qėndrimi i Rusisė nė Kėshillin e Sigurimit ndaj paketės sė Ahtisarit, njė qėndrim qė, pavarėsisht motivacionit tė saj, nuk i shėrben paqes dhe stabilitetit nė rajon.
Pretendimet se, pavarėsia e Kosovės pėrbėn njė precedent ndėrkombėtar, se krijon kushtet pėr Shqipėrinė e Madhe, apo frikėn e dy shteteve shqiptare nė Ballkan janė tė pabaza.
Ata qė janė tė interesuar pėr realitetin dhe tė vėrtetėn duhet tė kuptojnė se Kosova ėshtė njė rast unik si nga ana historike, ashtu edhe nga perspektiva aktuale.
Pėr mė shumė se pesė shekuj, nga fundi i shekullit tė 18-tė deri nė fillim tė shekullit tė 19-tė, Kosova ka qenė pjesė e Perandorisė Otomane, e banuar nga shqiptarė etnikė, me rrėnjėt dhe vendbanimet e tyre atje.
Vetėm nė fillim tė shekullit tė kaluar, nė njė nga padrejtėsitė mė tė mėdha historike, territori i Kosovės u nda nga territoret shqiptare dhe iu dha Serbisė pėr tė vetmen arsye se ishte pjesė e njė perandorie qė humbi luftėn.
Kosova ėshtė gjithashtu njė rast unik nė vuajtjen e saj. Gjatė shekullit tė kaluar, implementimi i doktrinės sė Cubrilovicit, e bazuar nė racizmin ekstrem dhe zhdukjen e shqiptarėve, e ktheu Kosovėn nė arenė tė spastrimit etnik dhe aparteidit.
Ėshtė njė rast unik, sepse gjenocidi i fundit kundėr shqiptarėve nė vitin 1999 shkaktoi me mijėra vrasje tė popullsisė sė pafajshme, varre masive, shkatėrrime dhe djegie tė mė shumė se 130 mijė shtėpive, shkollave dhe spitaleve dhe kjo bėri qė NATO-ja tė ndėrmerrte ofensivėn mė tė madhe pėr tė mbrojtur tė drejtat njerėzore dhe liritė atje.
Gjithashtu, Kosova ėshtė rast unik nga pikėpamja ligjore, sepse gjatė regjimit tė Josif Bros Titos, ajo ishte njė entitet kushtetues i Federatės Jugosllave. Gjatė kėsaj kohe, Kosova gėzonte tė drejtėn e vetos nė qeverinė federale. Gjatė asaj kohe, Kosova kryesoi disa herė Federatėn Jugosllave, bazuar nė parimin e rotacionit tė udhėheqjes brenda Jugosllavisė.
Pretendimi se pavarėsia e Kosovės mund tė ēojė nė krijimin e Shqipėrisė sė Madhe nuk ėshtė i vėrtetė. Nė realitet, pavarėsia e Kosovės vetėm do ti japė fund fluiditetit tė shqiptarėve nė Ballkan dhe idesė sė krijimit tė njė shteti tė vetėm shqiptar nė territoret ku ata pėrbėjnė shumicėn dėrrmuese. E vėrteta e thjeshtė ėshtė se shqiptarėt e Kosovės kanė vendosur nė projektin e tyre tė sė ardhmes qė tė bashkohen me Brukselin dhe jo me Tiranėn.
Nga ana tjetėr, dėshiroj tiu garantoj se, Shqipėria ėshtė e vendosur qė tė respektojė plotėsisht kufijtė ndėrkombėtarė tė fqinjėve tė vet, duke pėrfshirė edhe kufijtė e Kosovės. Shqipėria ėshtė duke bashkėpunuar dhe do tė vazhdojė tė bashkėpunojė me tė gjitha vendet nė mėnyrė bilaterale, duke pėrfshirė edhe Serbinė nė integrimin rajonal europian dhe atlantik.
Unė besoj se shqetėsimi ndaj konceptit pėr dy shtete tė pavarura shqiptare nė Ballkan ėshtė ksenofobik. Dy shtete demokratike, tė banuara nga shqiptarėt, do tė jenė dy vende mike pėr fqinjėt e tyre.
Dėshiroj tė nxis udhėheqėsit politikė shqiptarė tė Kosovės tė frenohen dhe tė mos marrin veprime tė njėanshme. Ata duhet tė vazhdojnė tė bashkėpunojnė me komunitetin ndėrkombėtar pėr statusin final tė Kosovės, siē kanė bėrė deri tani, duke respektuar plotėsisht vullnetin e tyre dhe dinjitetin qė ata meritojnė.
Dėshiroj tė pėrfitoj nga ky rast dhe tė falenderoj udhėheqjen politike tė Kosovės pėr paraqitjen e traktatit tė pajtimit, tė miqėsisė dhe bashkėpunimit me Serbinė, njė traktat i frymėzuar nga vlerat mė tė larta tė Europės.
Shpresoj dhe uroj qė Serbia ta pranojė kėtė mundėsi tė rėndėsishme, sepse besoj se paqja dhe bashkėjetesa mes shqiptarėve dhe serbėve nė Ballkan ėshtė nė interesin mė tė mirė tė kombeve tona dhe gjithė rajonit.
* Fjala e kryeministrit Berisha gjatė punimeve tė sesionit tė 62-tė tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, pardje, nė Nju-Jork.
back | 28.09.2007
Disidenti politik, luftėtari antikomunist dhe simboli i qytetarit tė lirė, vizioni i tė cilit frymėzohet nga vlerat evropiane
At Zef Pllumi, personalitet dhe pasuri kulturore njerėzore
At Zef Pllumi, i cili lindi nė vitin 1924, nė Malin e Rencit (Lezhė), pėrfaqėson njė pasuri kulturore e njerėzore, njė institucion qė diti t'u rezistojė regjimeve dhe kohėrave mė tė vėshtira. I konsideruar si ndėrgjegjja e njė treve dhe historie tė tėrė, ai pati njė jetė shumė tė dhimbshme, plot vuajtje dhe sakrifica, por besnik ndaj fjalės sė Zotit dhe bindjeve tė tij, diti t'u mbijetojė pėrreth tre dekadave burgjeve komuniste.
I burgosur pėr herė tė parė nė moshėn 22-vjeēare, At Zefi dėshmoi fitoren morale dhe njerėzore kundėr njė prej regjimeve mė totalitare nė Europėn Lindore. Si i tillė, ai pėrfaqėsoi disidentin politik, luftėtarin antikomunist dhe simbolin e qytetarit tė lirė, vizioni i tė cilit frymėzohet nga vlerat evropiane.
Ishte viti 1956 kur shugurohet meshtar dhe pėr 12 vite shėrbeu si meshtar i Dukagjinit, me qendėr nė Shosh. Por nė vitin 1967 arrestohet dhe pėr 23 vite vuan dėnimin nė burgje dhe kampe tė ndryshme.
At Zef Pllumi e tregoi jetėn e tij me saktėsi nė kryeveprėn e tij "Rrno pėr me tregue". Nė faqet e kėtij libri pasqyrohet ana e errėt e sistemit komunist, e cila, nė fakt, pėrbėn ditarin e pėrditshmėrisė sė tij dhe qė duhet njohur nga tė gjithė. Ky dhe libra tė tjerė tė shkruar nga Zef Pllumi janė njė pasuri e ēmuar kulturore dhe dokumentare e memories sonė kombėtare.
Forca e tij krijuese, morali dhe shpirti human i njė njeriu qė jetėn ia nėnshtroi bindjes para fjalės sė Zotit, tė vėrtetės dhe luftės pėr vlerat e lirisė dhe tė humanizmit, e bėjnė At Zef Pllumin njė nga personalitetet mė imponuese tė kulturės shqiptare.
I nxėnė me dije nė kolegjin franēeskan tė Shkodrės, ai pati si mėsues personalitetet e shquara tė kulturės kombėtare si At Gjergj Fishta, Anton Arapi, At Gjon Shllaku. Me ardhjen e demokracisė, ai rifilloi me devotshmėrinė qė e karakterizonte meshtarinė nė kishėn e Shna Nout nė Tiranė (25 dhjetor 1990). Prej atėherė nuk pushoi dhe pasioni i dikurshėm pėr dijen dhe kulturėn. Nga viti 1993 deri 1997 rinxjerr revistėn Hylli i Dritės, e cila pas njė ndėrprerjeje ka dalė dhe nė vitin 2003. Janė gjithashtu kėto vite kohė e njė veprimtarie krijuese pėr At Zefin. Ai shkroi dhe botoi triologjinė "Rrno vetėm pėr me tregue", vėllimet "Franēeskanėt e mėdhenj", "Frati i pashallarėve Bushatli", "Erazmo Balneo", "Ut heri diēebamus-siē i thonim dje". Me gjithė moshėn e thyer dhe vėshtirėsitė e shikimit, i ndihmuar nga nxėnėsit e vet, ai vazhdoi tė punojė.
Njė ndėr nismat e tij me vlerė tė pamasė ėshtė dhe ribotimi i kolanės sė plotė tė veprave tė etėrve franēeskanė, tė zhdukura barbarisht nga qarkullimi dhe nga raftet e bibliotekave. Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, nė vitin 2006 e dekoroi At Zef Pllumin me Urdhrin "Nderi i Kombit". Po nė vitin 2006, At Zef Pllumi mori ēmimin letrar 'Penda e Artė' pėr triologjinė e tij me kujtime "Rrno vetėm pėr me tregue", akorduar nga Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve. "Juria paska pranuar edhe mendimin ndryshe, edhe mendimin e kundėrt, kėtu besoj ėshtė vlera qė ka demokracia. Kjo ėshtė vlefta mė e madhe qė i bėhet librit tim. Tė tjerat janė pėr mua kurora qė ēohen nė funerale qė i vdekuri nuk i sheh", ishte shprehur Zef Pllumi nė ceremoninė e marrjes sė ēmimit.
Trupi At Zef Pllumit ndodhet nė spitalin "Agustino Gemelli" nė Romė
Trupi i pajetė i At Zef Pllumit, shkrimtar dhe klerik disident, personalitet i kulturės shqiptare, ndodhet nė morgun e spitalit "Agustino Gemelli" nė Romė (Itali), sipas burimeve tė Kolegjit tė Franceskanėve. At Zef Pllumi, 83 vjeē, i fundit i priftėrinjve qė kishte mbetur gjallė nga burgjet komuniste, ndėrroi jetė tė martėn nė mbrėmje, rreth orės 22:20, nė spitalin e Romės, ku ai ndodhej i shtruar prej disa javėsh.
At Gazmend Dinaj, ministėr provincial i Franceskanėve Shqiptarė, tha pėr ATSH-nė se "ende nuk ėshtė pėrcaktuar data e saktė e ardhjes nė atdhe tė trupit tė At Zef Pllumit", duke u pohuar se " trupi tė paktėn do tė jetė nė atdhe deri tė premten".
At Dinaj tregoi ndėr tė tjera se At Zef Pllumi u dėrgua nė spitalin e Romės, nėn shoqėrinė e disa fretėrve franceskanė, pėr shkak tė disa problemeve shėndetėsore. "Askush nuk e kishte menduar se ai do tė ndahej kaq shpejt nga jeta", cilėsoi ai.
Autori i Lajmit: Majlinda
Pashollari |
Grupi parlamentar i PR-sė do tė kėrkojė ndėrhyrjen nė nene tė veēanta tė projektligjit tė qeverisė Pėr dėmshpėrblimin e tė pėrndjekurve politikė, duke propozuar njė paketė tė plotė me projektamendamente.
Gjatė njė konference pėr shtyp, deputeti i PR-sė, Artur Hasanbelliu, ndėrsa shprehu parimisht aprovimin e plotė pėr kėtė draft, kėmbėnguli pėr rishikimin e neneve tė veēanta tė tij, qė, siē u shpreh ai, nuk janė korrekte.
Deputeti republikan vėrejti se, p/ligji ėshtė hartuar pa pjesėmarrjen e grupeve tė interesit. Ai bie nė kundėrshtim me nenin nr. 44 tė Kushtetutės dhe me ligjet e mėparshme tė tė pėrndjekurve si ai i vitit 1991 dhe 1993, tė miratuara unanimisht nė Kuvend.
Po ashtu pėr PR-nė, p/ligji i ri iu mohon tė drejtėn e dėmshpėrblimit rreth 4 mijė personave. Nga 6 027 tė pushkatuar dhe tė ekzekutuar, me e pa gjyq, qė gėzojnė statusin e tė pėrndjekurit politik, nė mėnyrė arbitrare i njihet e drejta e pėrfitimit rreth 2000 personave.
Nė kėto kushte Hasanbelliu tha se, PR do tė propozojė amendamente pėr pėrmirėsimin e neneve tė veēanta tė tij. Kėto propozime do tė konsistojnė nė pėrcaktimin e periudhave kohore, nė tė cilat ky ligj do tė shtrijė veprimin e tij, si dhe nė pėrcaktimin e viteve tė dėmshpėrblimit nė rastin e tė pushkatuarve dhe tė ekzekutuarve.
Gjithashtu, ndryshimet e propozuara nga PR-ja do tė kėrkojnė paraqitjen e referencave pėr tė pėrcaktuar objektivisht vlerėn e njė dite pune nė burg dhe tė faktit qė dėmshpėrblimi tė bėhet i kategorizuar sipas moshės dhe gjendjes shėndetėsore aktuale tė ish-tė pėrndjekurve, duke dhėnė njė shumė tė caktuar nė formė tė menjėhershme dhe tė shpėrblimit nė formėn e njė pensioni suplementar.
Projekt- amendamentet e PR
1. Pėrcaktimi i periudhave kohore, nė tė cilat ky ligj do tė shkrijė veprimin e tij si dhe nė pėrcaktimin e viteve tė dėmshpėrblimit nė rastin e tė pushkatuarve dhe tė ekzekutuarve
2. Paraqitjen e referencave pėr tė pėrcaktuar objektivisht vlerėn e njė dite pune nė burg
3. Dėmshpėrblimi tė bėhet i kategorizuar sipas moshės dhe gjendjes shėndetėsore aktuale tė ish-tė pėrndjekurve me anė e dy mėnyrave, tė dhėnies sė njė shume tė caktuar nė formė tė menjėhershme dhe tė shpėrblimit nė formėn e njė pensioni suplementar
4. Lehtėsimin e procedurave dhe tė pėrgatitjes sė dokumentacionit pėr tė pėrfituar nga ky projektligj. Dokumentet, tė cilat duhet tė merren nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Burgjeve dhe nė zyrėn qė shpėrndan ēertifikatat e gjendjes gjyqsore e dėshmitė e penalitetit, tashmė tė merren pėrsipėr nga Ministria e Drejtėsisė, e cila ka edhe varėsinė organike tė kėtyre dy institucioneve. Pėrgatitja e dokumentacionit pėr secilin nga ish tė pėrndjekurit qė do tė pėrfitojė dėmshpėrblim ėshtė detyrim shtetėror dhe moral pėr vuajtjen e tyre.
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 179, Part II, 26 September 2007
U.S. REITERATES INDEPENDENCE INEVITABLE FOR KOSOVA. U.S. Secretary of
State Condoleezza Rice has ratcheted up the pressure on Serbia and the EU prior
to direct talks between Belgrade and Prishtina on the future of Kosova, telling
Reuters on September 24, that "there's going to be an independent
Kosovo." "We're dedicated to that," she added. Rice did not
indicate whether Washington would back a unilateral move by Kosova, but said,
"we've told the Kosovars that we don't think a unilateral declaration of
independence is a very good idea." U.S. Undersecretary of State for
Political Affairs Nicholas Burns said in April that the United States would do
so, a position articulated again in September by Principal Deputy Assistant
Secretary of State Kurt Volker (see "RFE/RL Newsline," April 18, and
September 10 and 12, 2007). Asked how she expects Kosova's final status will be
determined, Rice said, "I think it will take the United States and Europe
together on this." She continued, "The Europeans...know the Balkans is
ultimately much closer to Europe than to the United States, and if they need a
stable Balkans, they're going to have to take the tough decisions and do the
right thing." AG
IS EU READY FOR END GAME? "The New York Times" reported on
September 24 that many EU states have agreed how the EU should respond should
Serbia and Kosova fail to reach an agreement, and it quoted an unnamed senior EU
diplomat as saying, "the game plan is set." The EU and the United
States insist that the talks should end on December 10, when mediators will
submit a report to the UN. "If there is no sense then that Serbia and
Kosovo can agree on the province's future, then Kosovo will make a unilateral
declaration of independence," the diplomat said, adding that "the U.S.
will recognize that independence and the Europeans, as far as they can remain
united, will follow too." A number of EU leaders have, like the United
States, said that it is inevitable that Kosova will gain independence, a stance
attacked by Serbia as giving the Kosovar Albanians no incentive to negotiate.
However, Serbia has found support from EU member states such as Cyprus, Greece,
and Romania for its position that no solution should be imposed on Serbia, and
EU foreign ministers have repeatedly stressed the importance of unity. An EU
move to recognize Kosova as an independent state would also be opposed by Russia.
AG
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 177, Part II, 24 September 2007
POPE TO VISIT ALBANIA. Pope Benedict XVI has accepted an invitation from Prime Minister Sali Berisha to visit Albania, the Albanian government announced on September 21. Berisha invited the pope during a visit by representatives of center-right parties from across Europe to the pope's summer residence at Castel Gandolfo on September 21. No date has yet been set. Pope Benedict's predecessor, John Paul II, in 1993 became the first pope to visit Albania. Catholics are estimated to comprise about 10 percent of Albania's population (see "RFE/RL Newsline," May 2 and June 11, 2007). AG
Kryeministri Berisha ne takimin e zhvilluar me drejtuesit vendore ka kerkuar me kembengulje perfundimin e reformes se pronesise. Duke e cilesuar ate si nje problem shume madhor per komunitetin, shoqerine dhe vendin ne teresi, per tregun, stabilitetin dhe ardhmen, eshte shprehur me se i vendosur per te cuar deri ne fund nje reforme te tille, qe do te stabilizonte dhe te gjitha sensibilitetet per kthimin dhe kompensimin e prones dhe, per me teper, per te parandaluar dublikimin dhe falsifikimin e saj. Kjo reforme kerkon vullnet te qarte politik dhe perkushtim te madh. Cdo vit i kerkoj ministrit te Drejtesise dhe Agjencise perkatese ta ndjeke me perkushtim te madh, por duhet te jemi te vetedijshem se asnje agjenci, nese ne nuk bashkojme vullnetin tone per ta plotesuar e perfunduar kete reforme, nuk mund ta realizoje dot, ka qene deklarata e djeshme e Berishes. Duke rikthyer ne vemendje edhe njehere nje takim te zhvilluar kohe me pare me kryetaret e qarqeve per formularin 6, ku eshte evidentuar se gjendja eshte jashtezakonisht problematike. Imagjinoni te leshohemi pas dublikatave, do te thote te bejme me shpejtesi te gjithe ate qe kemi bere nepermjet nje mekanizmi falsiteti, te pafund. Ministria e Drejtesise ka nxjerre nje udhezim, i cili kerkon vertetimin e njesise me origjinalin. Ai nuk duhet te shkelet nga ju ne asnje rast. Sikunder duhet te percaktohen te gjitha modalitetet per te plotesuar sa me shpejt arkivin me kete formular baze ne te gjithe reformen, e bazuar ne ligjin 7501, ka deklaruar Berisha. Duke u kujdesur per te eliminuar te gjithe elementet abuzues me pronesine dhe nen driten e perpjekjeve per reformen e drejtesise nga ana e mazhorances, Berisha, per here te pare pas kaq vitesh, ka nenvizuar se reforma e pronesise do te behet ne baze vetem te ligjit 7501 per token, aq shume te kontestuar nga ana e republikaneve, te cilet nje nder pikat themelore kane kerkuar abrogimin e ketij ligji. Ne te njejten loje kane qene dhe ish-pronaret, te cilet kerkojne qe ligji per token te shfuqizohet. A.G
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 176, Part II, 21 September 2007
INDEPENDENCE NOT OFF AGENDA, EU'S KOSOVA ENVOY SAYS. Wolfgang
Ischinger, the German diplomat acting as the EU's envoy in talks on Kosova, has
assured Kosovar Albanian leaders that he was misrepresented by a British paper
that quoted him as saying that "strong supervised status" rather than
"independence" is on the agenda at talks on Kosova's future, Kosovar
media reported on September 18. "It is important for us that independence
is on the agenda," Kosovar President Fatmir Sejdiu said, adding that "independence
will be achieved." Sejdiu said Ischinger phoned him personally to allay his
concerns. Ischinger's alleged comments also roused fears that the EU is backing
away from offering clear support for independence for Kosova. There has been no
clarification of Ischinger's statement that, while the plan for Kosova drawn up
by UN envoy Martti Ahtisaari is "not off the table," he "would
not insist on the Ahtisaari package" as the basis for a solution. The EU
has previously argued that the Ahtisaari package should serve as the starting
point for any solution. Abandonment of the plan would raise the possibility that
issues ranging from the protection of minorities to the presence of
international troops might have to be renegotiated (see "RFE/RL Newsline,"
February 5, 2007). AG
FORMER ALBANIAN PREMIER LAUNCHES ATTACK ON PARTY'S LEADERSHIP. One of the dominant figures in Albanian politics since independence, Fatos Nano, has launched a campaign aimed at the "revival" of his party, the Socialists. At a meeting with supporters on September 19, Nano accused the party's current leader, Edi Rama, of ending democracy within the party, Albanian media reported. Reports from late August suggested Nano was on the verge of forming a new party, based initially on six parliamentarians expelled from the Socialist Party after they voted, at Nano's urging, to support the Democrat Party's candidate for the presidency, Bamir Topi. Their votes proved enough to secure Topi the post. Nano, who headed three Socialist-led governments between 1991 and 2005, himself stood earlier for the presidency, but failed to win the backing of the Socialist Party. Nano's campaign encountered problemd from the outset due to a power struggle with Rama. AG
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 174, Part II, 19 September 2007
EU ENVOY COOLS TALK OF INDEPENDENCE FOR KOSOVA. The EU's mediator at
talks on the future of Kosova, Wolfgang Ischinger, has indicated that talks on
Kosova's status will not focus on "labels" such as independence, but
on the type of "internationally supervised status" that Kosova should
enjoy. Ischinger, Germany's ambassador to Britain, told the British daily "The
Independent" on September 18 that "I would leave open independence. I
would rather talk about strong supervised status." Ischinger dismissed
Kosovar insistence on independence -- "The label [independence] is worth
nothing. Where are they going to get their income from? They would continue to
rely on foreign aid" -- and indicated that Serbia's offer of autonomy would
lead nowhere. "Independence versus autonomy is a gap which cannot be
bridged if you look at the fine print," he said. "International
supervision is accepted," he continued, adding that in the talks "we
will try to reach a status solution which will provide for an internationally
supervised status for Kosovo." International supervision is part of the
plan for Kosova drawn up in March by the UN envoy Martti Ahtisaari, but
Ischinger indicated that Ahtisaari's proposal -- which would pave the way for
Kosova to become an independent state -- is no longer the basis of discussions.
"I would not insist on the Ahtisaari package, but it's not off the
table," he told "The Independent." EU leaders and the United
States have so far argued that the Ahtisaari plan should serve as the starting
point for talks, while saying they would accept any agreement reached between
Belgrade and Prishtina. AG
KOSOVA WANTS FRIENDSHIP TREATY WITH SERBIA... The leaders of Kosova's
ethnic-Albanian majority will present a draft of a friendship treaty with Serbia
when they meet with international mediators on September 19. The proposed treaty
includes a clause forgiving Serbia for all crimes committed in Kosova. Kosovar
Albanian leaders signaled prior to the last major meeting, on August 30 in
Vienna, that the issue for them is no longer independence, but how to manage
relations with Serbia after independence (see "RFE/RL Newsline,"
August 30 and 31, 2007). The same message was sent by Prime Minister Agim Ceku
on September 17. "Independence is considered a closed issue," local
and international media quoted him as saying. "We are going there [to
London] to represent a state" and "to discuss technical issues between
two sovereign and independent states." The purpose of the meeting in London
is to prepare the ground for the first direct talks between Serbian and Kosovar
negotiators, which will probably be held in New York on September 28 on the
sidelines of a meeting of the UN General Assembly. Kosova's five-member team has
signaled in the past week that Kosova should declare independence shortly after
December 10, when they, the EU, and the United States believe talks should end.
However, they have acknowledged differences between them about the timing and
method of a declaration. Like Serbian officials, Russian Foreign Minister Sergei
Lavrov warned on September 18 that independence for Kosova would likely "start
a chain reaction in different parts and continents of the world," Russian
and international media reported. AG
...WHILE SERBIA FOCUSES ON EU DIVISIONS. The London talks began on
September 18 with a meeting between Serbia's negotiators and the international
mediators. In comments carried by Serbian television on September 17, Serbia's
minister for Kosovar affairs, Slobodan Samardzic, described the meeting as
preparation for direct talks on September 28 and "real talks," which
he said will begin in October. Serbia's other chief representative at the talks,
Foreign Minister Vuk Jeremic, indicated the same on September 17, but also added
that at present Serbia is concentrating its efforts and hopes less on direct
talks than on bilateral talks with the EU's member states. "The key place
where political and diplomatic support should be sought at this moment is the
EU," Jeremic told Serbian television. The EU argues that it should have the
decisive say on Kosova's status if Belgrade and Prishtina fail to reach an
agreement, but a handful of the EU's 27 members are opposed to the consensus
that Kosova can no longer be a part of Serbia (see "RFE/RL Newsline,"
September 10, 2007). According to Voice of America, Kosova was one of the key
issues in talks held in Washington on September 17 between U.S. President George
W. Bush and Portuguese Prime Minister Jose Socrates. AG
KOSOVAR SERBS DIVIDED BY IDEA OF PARALLEL ELECTIONS. A leader of
moderates in Kosova's Serbian community, Oliver Ivanovic, has attacked a
suggestion for Kosovar Serbs to hold separate elections at the same time as
local and general elections are held in Kosova, calling it a violation of a UN
resolution and a tactical move aimed at shoring up support for Serbian Prime
Minister Vojislav Kostunica's party. He also warned that the call for parallel
elections, made on September 17 by Serbia's minister for Kosovar affairs,
Slobodan Samardzic, could undermine Serbia's effort to retain sovereignty over
Kosova, the Serbian news agency FoNet reported on September 18. "I am
convinced that this cannot be implemented without causing big and difficult
consequences regarding the negotiating process and Serbia's position in the very
difficult negotiations on the status of Kosovo-Metohija," he said. "The
statement is a flagrant violation of UN Resolution 1244 and I am certain that [ethnic]
Albanians will use that fact," Ivanovic said, referring to the resolution
that mandated international forces to assume responsibility for security in
Kosova in 1999. "I hope that that is not the position of the government,
that that is the position of a single minister and the policy of a single party,"
the news agency Beta quoted Ivanovic as saying on September 18. Ivanovic
previously advocated for Kosovar Serbs to participate in Kosova's local and
parliamentary elections on November 17 (see "RFE/RL Newsline," July
30, August 9 and 20, and September 4, 2007). However, Serbian President Boris
Tadic called on September 13 for Serbs to boycott the elections, a decision that
Ivanovic has since said he will respect (see "RFE/RL Newsline,"
September 14, 2007). The notion of parallel elections was first floated by
Ivanovic's namesake and hard-line rival, Milan Ivanovic. AG
ALBANIAN DEPUTY MINISTER ARRESTED FOR GRAFT. A deputy minister of
transportation in the Albanian government, Nikolin Jaka, and two senior
officials from his ministry were arrested on September 17 on corruption charges.
Another four people, including two other officials, were arrested in the
operation, which, according to the daily "Gazeta Shqiptare," was
prompted by suspicions about 15 road-building contracts signed in the past two
months. The operation was carried out in the midst of a controversy about
Albania's largest building project of recent years, to create a highway to link
the port of Durres with Kukes, a town on Albania's border with Kosova. That
contract was signed in 2006. Prosecutors have already questioned a former deputy
transportation minister and are hoping to interview a former transportation
minister, Lulzim Basha, who is now Albania's foreign minister. Basha has refused
so far to cooperate, arguing that the investigation is politically motivated.
Corruption was also in focus on September 17 for other reasons, with President
Bamir Topi urging the government and other political forces to join forces to
reform the judiciary. "We have a series of problems related to
professionalism, corruption, and interference from various political forces in
the judiciary," the news service Balkan Insight quoted Topi as saying. AG
http://www.shqip.al//index.php?option=com_content&task=view&id=79&Itemid=70
|