http://www.panorama.com.al/index.php?id=3917
Kuvendi hap arkivat qė nga koha e Zogut
 
Vendosur: 31/08/2007 - 08:59
• Kuvendi dhe Arkivat e shtetit arrijnė marrėveshje pėr tė bėrė publike pjesėn e "errėt" tė historisė sė parlamentarizmit shqiptar.

Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli dhe drejtorja e Pėrgjithshme e Arkivave tė Shtetit, Nevila Nika, nėnshkruan dje njė marrėveshje bashkėpunimi mes dy institucioneve. Qėllimi i kėsaj marrėveshjeje ėshtė promovimi i dokumenteve tė historisė e trashėgimisė sė Parlamentit shqiptar nė fillimet e veprimtarisė sė tij dhe qė janė tė panjohura e tė pastudiuara deri tani, si dhe tė inkurajojė bashkėpunimin nė interes tė mirėfunksionimit tė Arkivit tė Kuvendit. "Tė njohėsh historinė e vendit tėnd dhe njerėzve qė bėnė historinė ėshtė detyrė parėsore. Pavarėsisht zigzageve apo rrebesheve tė kohėrave, historia jonė ėshtė e pasur me veprimtarinė e personaliteteve tė shumtė, tė shkolluar nė universitetet mė tė mira tė Evropės, me formim kulturor tė lakmueshėm dhe kontribut tė jashtėzakonshėm atdhetar, pėr tė cilėt ėshtė folur pak apo aspak, sipas konjukturave apo trysnive tė politikės sė kohės", deklaroi Topalli. Ndėr dokumentet historike qė do tė promovohen, janė procesverbale tė Parlamentit shqiptar tė vitit 1920, Rregullore e Brendshme e Kėshillit Kombėtar (1920), Ligji pėr Zgjedhjen e Deputetėve. Tė pranishėm nė ceremoni ishin personalitete tė politikės dhe kulturės shqiptare, si ish-kryetari i Kuvendit, Servet Pėllumbi, shkrimtari dhe politikani Sabri Godo, deputetėt dhe historianėt Paskal Milo e Neritan Ceka, pedagogė tė Fakultetit tė Historisė nė Universitetin e Tiranės, punonjės tė arkivave.
 

 

http://www.shekulli.com.al/

Mbėshtetja e PLL pėr Palokėn, Spahia emėrohet zv-ministėr

Berisha gjatė njė takimi me kryetarin e PLL-sė Ekrem Spahia
B.Sinani
30-08-2007
TIRANĖ- Ekrem Spahia ėshtė emėruar zv/ministėr i Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve. Qė nga dita e djeshme, kryetari i Partisė Lėvizja e Legalitetit do t'i shtohet qeverisė sė koalicionit tė djathtė, ndonėse duke marrė njė post tė nivelit tė dytė, siē ėshtė ai i zv/ministrit. Kėshilli i Ministrave vendosi gjatė mbledhjes sė djeshme emėrimin e Ekrem Spahisė si numrin dy tė ministrisė sė Turizmit, duke liruar nga detyra Neritan Alibalin, pėrfaqėsuesin e Partisė Republikane qė deri dje mbante postin nė tė cilin ėshtė emėruar kreu i PLL-sė. Por, menjėherė sapo ėshtė liruar nga detyra e zv/ministrit tė Turizmit, Neritan Alibali ėshtė emėruar nė atė zv/ministrit tė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjitikės, duke zėnė vendin bosh qė kėtė ministri qė kishte mbetur nga largimi i Gjergji Bojaxhiut nė krye tė Korporatės Energjitike Shqiptare.

Ndonėse nė vendimet pėrkatėse qė u morėn dje nuk qartėsohen arsyet qė kanė shtyrė Kryeministrin Berisha pėr tė bėrė njė lėvizje tė tillė nė kabinetin qeveritar, pra nė emėrimin e Ekrem Spahisė si zv/ministėr i Turizmit, situata politike nė tė cilėn ndodh ky emėrim vėrteton mė sė miri se ky ėshtė njė lloj pakti mes Berishės dhe PLL-sė pėr zgjedhjet e pjesshme nė zonėn zgjedhore nr 31. Kjo pasi, pak ditė mė parė Ekrem Spahia, si kryetar i legalistėve, ka shprehur mbėshtetjen e tij pėr kandidatin e PD-sė nė kėtė zonė zgjedhore, Edi Paloka, nė njė kohė qė paraprakisht nėnkryetari i PLL-sė, Murat Basha kishte shprehur dėshirėn pėr tė qenė kandidat i mazhorancės sė djathtė.

Nė kėtė mėnyrė, mbėshtetja e Lėvizjes sė Legalitetit pėr kandidatin e Partisė Demokratike, votat pro tė legalistėve pėr Edi Palokėn, dhe tėrheqja e Murat Bashės nga kandidimi, apo edhe qėndrimi i tyre kundėr LZHK-sė, "shpėrblehet" nga Kryeministri Sali Berisha me njė post ekzekutiv pėr kryetarin Ekrem Spahia. Duke bėrė njė lėvizje tė tillė, kryeministri Sali Berisha minimizon paksa rrezikun e rrjedhjes sė votave tė elektoratit tė djathtė, duke qenė se nė garėn elektorale mbetet ende kandidati i LZHK-sė, Dashamir Shehi. Marrėdhėniet mes PLL-sė dhe PD-sė kanė pasur gjithnjė luhatjet e tyre. Kėshtu, nė zgjedhjet parlamentare tė 2005-ės PLL kandidoi nė koalicion me Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar, tė kryesuar atėherė nga Mbreti Leka Zog, ndėrsa nė zgjedhjet vendore tė 18 shkurtit 2007 pėrkrah PD-sė dhe Berishės.
 
 
 
http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=19836
Spahia: Nė qeveri, por s'heq dorė nga monarkia
31/08/2007 - 07:24
• 

Eqerem Spahia, kryetari i Partisė Lėvizja e Legalitetit, bėri tė ditur dje se emėrimi i tij nė postin e zėvendėsministrit tė Kulturės, Turizmit dhe Sportit nuk ėshtė njė kompensim nga ana e Berishės, qė kandidati i kėsaj partie, Murat Basha tė tėrhiqej nga gara. Nė intervistėn e tij, ai thekson se emėrimi ka ardhur si rrjedhė logjike e marrėdhėnieve me PD-nė dhe koalicionin e djathtė. Pavarėsisht se ai, por edhe pinjolli i familjes mbretėrore, Princi Leka, punojnė pėr qeverinė shqiptare, e formuar nga njė koalicion kundėr monarkisė, thekson se PLL-ja nuk heq dorė nga referendumi mbarėpopullor pėr tė ndryshuar sistemin.
Ēfarė natyre do tė ketė partia juaj, kur dihet se ju jeni pėr monarkinė dhe jo pėr republikėn?
Ne falenderojmė Kryeministrin Berisha dhe gjithė anėtarėt e KM-sė pėr vendimin qė kanė marrė nė emėrimin si zėvendėsministėr. Ku ėshtė vlerėsim dhe besim qė kanė te kjo parti, pėr vetė vlerat qė mbart edhe pėr t'u bėrė pjesė e qeverisė nė pėrmbushjen e programit tė kėsaj maxhorance, qė ėshtė nė gjysmėn e dytė tė mandatit tė saj.
Si do kontribuoni pėr monarkinė shqiptare, ndėrkohė qė po jepni kontribut pėr republikėn?
PLL-ja ėshtė parti specifike nė Shqipėri, qė brenda Kushtetutės kėrkon njė sistem ndryshe, nėpėrmjet rrugėve legjitime, siē ėshtė referendumi mbarėpopullor dhe kjo ėshtė e sanksionuar nė Kushtetutėn e kėtij vendi. Kjo ėshtė njė pikė e programit tonė, ndėrsa pikat e tjera janė tė pėrbashkėta me partitė e djathta nė shumė drejtime. Kjo pikė qė na ndan me formėn e sistemit nuk ka tė bėjė nė kėtė mes, ndėrkohė qė gjithė pikat e tjera na bashkojnė. Kjo nuk ėshtė aleancė e re. PLL-ja ka qenė nė koalicion me PD dhe me PR-nė, siē ka qenė Bashkimi pėr Demokraci, 1997-2001 dhe Bashkimi pėr Fitore, 2001-2005. Nuk ėshtė diēka e re koalicioni jonė me PD-nė, por nė vazhdėn e marrėdhėnieve tė mira me PD-nė dhe me partitė e tjera tė koalicionit.
Shkėputje ka qenė vetėm 2005, qė legaliteti mbėshteti lėvizjen e ideuar nga Mbreti Leka.
Princi Leka i pari dhe ju tani, i dyti, qė bėheni pjesė e qeverisjes, a mendoni se po ju komprometojnė lėvizjen monarkiste partitė politike qė janė pėr republikėn?
Princi Leka ėshtė me njė funksion qė ėshtė nė shėrbim tė diplomacisė dhe shtetit shqiptar dhe nuk ka tė bėjė me pozicionin partiak. Kontributi i familjes mbretėrore do tė jetė nė dobi tė kombit shqiptar. Ndėrsa angazhimi i PLL-sė nė qeverisjen e vendit ėshtė njė vlerėsim dhe duke menduar qė legaliteti do tė japė kontributin maksimal nė kėtė qeveri, pėr tė pėrmbushur programin e qeverisė.
Flitet shumė qė emėrimi juaj ka ardhur si kompensim i Berishės pas tėrheqjes sė kandidatit tuaj pėr zonėn zgjedhore 31, Murat Basha. A ėshtė e vėrtetė kjo gjė?
Ky emėrim nuk ka tė bėjė me zgjedhjet e pjesshme nė zonėn 31, pasi ky emėrim pritej prej kohėsh dhe koincidenca mund tė bėjė dyshues ndonjė subjekt politik apo media. Por kjo nuk ka tė bėjė aspak. Ne qėndrimin tonė e kemi bėrė qė me datėn 18 korrik 2005, qė PLL-ja nuk bėn pjesė nė formacion tjetėr, pra ėshtė nė zbatim tė programit tė saj dhe kemi mbėshtetur PD-nė qė nė fitoren e 3 korrikut 2005. Nuk ėshtė njė kompensim pėr zonėn 31, por ėshtė rrjedhė logjike normale e ecurisė sė marrėdhėnieve PD-PLL.
 
 
 
  
http://www.panorama.com.al/
 
Besnik Mustafaj: Kėrkohen ndryshime nė qeveri
 
Vendosur: 31/08/2007 - 09:02
• Ish-ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, tė cilin e gjetėm nė zyrėn e tij elektorale pranė gjimnazit “Partizani”, shprehet se nuk ėshtė penduar pėr vendimin e tij tė dorėheqjes si ministėr i qeverisė "Berisha".

Aristir Lumezi

 Sipas tij, qeveria ka nevojė pėr ndryshime edhe pėr shkak se nė zgjedhjet vendore, disa ministra kanė humbur mjaft terren nė zonat e tyre elektorale.
Pėr herė tė parė Mustafaj sulmon hapur avokat Ngjelėn duke e cilėsuar atė provokator. Sipas tij, Ngjela nuk ka lidhje tė forta me Partinė Demokratike dhe as histori nė kėtė parti. Duke komentuar zgjedhjet e pjesshme nė zonėn 31 Mustafaj shprehet kritik ndaj Dashamir Shehit, i cili ka hyrė nė garė pėr t'i prishur punė kandidatit tė Partisė Demokratike Edi Paloka. Nė lidhje me ndryshimet nė PD, Mustafaj pėrmend njė sėrė emrash favoritė pėr kryetarin e grupit parlamentar dhe shprehet se ai s'duhet tė jetė njė "yes men" i qeverisė. Por ish-ministri i Jashtėm e cilėson avokat Ngjelėn provokator nė PD dhe aspak njeri me lidhje tė forta nė kėtė parti. 
Zoti Mustafaj, nė zonėn 31 do tė kemi zgjedhje tė pjesshme ku pėrballė kandidatit tė opozitės sė bashkuar kemi dy kandidatė tė maxhorancės. Sa kjo pėrballje favorizon kandidatin e majtė?
E mira do tė ishte qė e djathta tė dilte me njė kandidat, aq mė tepėr qė PD dhe maxhoranca qeverisėse ofron njė kandidat serioz, siē ėshtė Edi Paloka, njė njeri me shumė cilėsi, me eksperiencė politike dhe drejtues i sprovuar, siē ėshtė drejtimi prej tij nė kėto dy vjet i ATSH. Por mua tė them tė drejtėn nuk arrij ta kuptoj qėndrimin e Dashamir Shehit, sepse nuk mė duket dinjitoze njė gjė e tillė. Pasi njė njeri me pėrvojė nė politikė prej 16 vjetėsh, njė njeri qė nė qeverisjen e parė tė PD-sė ka marrė gjithēka tė mundshme deri nė zv/kryeministėr, njeriu qė e braktisi PD-nė kur ajo humbi pushtetin, qė e lidhi qenien nė PD me qenien nė pushtet dhe tani pretendon tė rikthehet nė koalicionin e qendrės sė djathtė dhe futet nė zgjedhje pėr tė prishur punė. Nuk shkon njė burrė 50 vjeē nė politikė pėr tė prishur punė, pasi nuk ėshtė dinjitoze pėr tė. Pra nė kėtė kuptim unė jam i bindur qė elektorati i kėsaj zone do ta lexojė shumė qartė prezencėn e Dashamir Shehit nė kėtė garė dhe nuk do t'ia lejojė vetes qė tė bjerė nė kurthin e obskursionizmit dhe pėrēarjes sė elektoratit.     
Pas lėnies sė mandateve tė Bamir Topit nė PD, ka njė garė pėr ta zėvendėsuar atė. Mendoni se do tė ketė njė garė vlerash apo njė emėrim tė kryetarit?
Unė jam i vendosur qė kjo tė jetė garė vlerash, pra nė gjithė influencėn time qoftė si anėtar i grupit parlamentar, qoftė dhe si anėtar i Kėshillit Kombėtar apo strukturat e tjera tė partisė unė do tė luftoj qė kjo tė jetė njė garė. PD nuk mund tė jetė njė parti emėrimesh, sidomos tani qė ėshtė nė pushtet. Posti i kryetarit tė grupit parlamentar ėshtė shumė delikat dhe shumė specifik, sepse do tė duhet njė deputet qė tė ketė autoritetin e nevojshėm mbi grupin parlamentar, qė tė sigurojė kohezion dhe homogjenitet nė qėndrimet e grupit parlamentar, duhet tė jetė njė njeri me eksperiencė politike qė tė mbrojė mirė pėrpara gjithė Parlamentit vendimet, ligjet dhe politikėn e qeverisė, duhet tė jetė gjithashtu njė njeri qė ka njė frymė analitike mbi veprimet e qeverisė. Ai nuk mund tė jetė njė "yes men" i qeverisė, por njė njeri qė analizon punėn e qeverisė.
Kush mendoni se mund tė jetė kandidatura mė pėrfaqėsuese pėr kreun e grupit parlamentar tė Partisė Demokratike?
Unė e kam thėnė dhe herė tjetėr se nė grupin tonė parlamentar ka personalitete shumė tė individualizuara, tė pėrshtatshme pėr ta bėrė kėtė detyrė. Ndėr ta tani mė bie ndėrmend mund tė them Rexhep Uka, Pėllumb Spaho, Aleksandėr Biberaj, Preē Zogaj e shumė tė tjerė qė tė mos bėj njė listė shumė tė gjatė.
Zoti Berisha ka lėnė tė kuptohet se koalicioni maxhoritar mund tė pėsojė ndryshime me hyrjen dhe tė partive tė tjera, pėrfshi kėtu dhe ato tė spektrit opozitar. Mendoni se ka nevojė pėr ndryshime nė qeveri, lėvizje ministrash apo njė konceptim tjetėr qeverisės?
Zgjerimi apo mbajtja nė formatin e tanishėm tė koalicionit qeveritar nuk ėshtė pėrcaktuese pėr ndryshimet nė qeveri. Unė mendoj se ka nevojė pėr ndryshime nė qeveri, ka nevojė pėr njė bilanc ministrash, bilanci duhet tė jetė edhe nė raport me rezultatet e tyre nė dikasteret qė ata drejtojnė por si njerėz politikė, bilanci duhet tė bėhet edhe nė raport me zgjedhjet e 18 shkurtit pėr pushtetin vendor. Ministra qė masivisht kanė humbur thellė nė zonat ku ata janė deputetė, ata duhet tė shohin vlerėsimin e tyre politik nė postet qė mbajnė.
Si do tė konsiderohej krijimi i aleancave tė reja nė Kuvend nė funksion tė reformave tė mėdha integruese, qė do tė kėrkojnė dhe ndryshime kushtetuese?
Fjala aleancė, ndoshta nuk ėshtė termi mė i pėrshtatshėm, por qė duhen krijuar konsensuse mirėkuptimi pėr ligje apo programe konkrete, qė kanė tė bėjnė me integrimin nė BE dhe NATO, kjo ėshtė e domosdoshme dhe seanca plenare ku mblidhen tė gjithė deputetėt ėshtė vendi mė i pėrshtatshėm, po ashtu dhe komisionet parlamentare ku janė pėrfaqėsuesit e tė gjithė spektrave parlamentare. Besoj se mundėsitė institucionale ekzistojnė, njė vullnet i shprehur pėr tė punuar sė bashku pėr kėto reforma ekziston edhe nga opozita, edhe nga maxhoranca, tani duhet vetėm konkretizimi.
Ju flisni pėr konsensuse mirėkuptimi mes pozitės dhe opozitės, ndėrkohė qė brenda PS-sė kemi njė prishje tė mirėkuptimeve..?
Mua mė shqetėson ajo qė ka ndodhur kėtė verė nė Partinė Socialiste, sepse pėrfundimisht kryetari i PS-sė Edi Rama ka nxjerrė jashtė loje grupin parlamentar. Nė njė demokraci grupi parlamentar ėshtė struktura politike mė vizibėl, mė e dukshme e partisė, ėshtė mė pėrfaqėsuesja e elektoratit tė gjerė dhe ngritja e partisė, pra e kryetarit mbi strukturat parlamentare tė partisė ėshtė nė dėm tė rolit tė opozitės nė shėrbim tė vendit. Nėpėrmjet pėrjashtimit Rama i ka futur frikėn tė gjithė deputetėve tė tjerė tė grupit parlamentar, pra nė mėnyrė tė dėmshme ai ka minuar rolin qė duhet tė luajė opozita nė reformat e mėdha pėr ēuarjen pėrpara tė vendit drejt NATO-s, si objektivi mė i afėrt pėr vendin.
Sa e ka ndihmuar opozita qeverinė nė kryerjen e misionit tė saj nė mėnyrė sa mė tė suksesshme, duke e vėnė pėrballė zgjidhjeve alternative, apo kemi pasur opozita vetėm pėr opozitė?
Unė mund tė them se opozita nė kėto dy vjet ka qenė njė opozitė obstruksioniste, njė opozitė spektakolare vetėm, kujtoj kėtu daullet, bilbilat, apo pjesėt e spektaklit tė saj nė Parlament, ēka nė thelb nuk e vė maxhorancėn nė pozita pune, pasi kėtu nuk i bėhet analizė veprimeve, qėndrimeve qė merr maxhoranca, por bėhet njė show, njė spektakėl pėr ta parė nė televizor dhe nė kėtė masė gabimet e bėra nga maxhoranca dhe vetė kryeministri janė edhe pasojė e mosekzistencės sė njė opozite serioze, analitike me programe, alternativa qė paraqitet nė Kuvend. Ka qenė njė luks i madh pėr kėtė qeverisje sa ē'ka qenė dhe i dėmshėm mungesa e kėsaj opozite.
Nė mandatin e saj tė parė PD bėri njė shpėrndarje tė pronės publike pa respektuar ish-pronarėt, ndėrsa tani me rregullimet e reja ligjore kėrkon tė gjejė pronarėt e vėrtetė, duke ndryshuar titujt e pronėsisė. Sa ligjore mendoni se ėshtė kjo dhe ēfarė pasojash sociale mund tė sjellė?
Sa ligjore nuk mund ta them se nuk jam jurist. Unė mund tė them qė ky ėshtė njė vendim politik qė tregon pjekuri politike nga ana e PD-sė, njė identifikim mė tė mirė tė saj, tė interesave, tė atyre qė e mbėshtesin dhe kur them se tregon pjekuri dua tė them, se kur njė parti synon tė vetėkorrigjohet nė mėnyrė tė rregullt dhe parimore pėr mua ėshtė treguesi i njė serioziteti tė madh dhe pėrgjegjėsie qė kjo parti merr para kombit. Unė e mbėshtes kėtė nismė.
Nuk mund tė krijojė kjo probleme tė mprehta sociale?
Eshtė nė detyrėn e qeverisė qė nė ēdo veprim qė ndėrmerr tė parashikojė dhe pasojat dhe pėrballimin e tyre. Nėse do tė ketė probleme sociale qeveria me siguri duhet t'i pėrballojė kėto pasoja pa tronditje. Nėse ajo ka marrė njė vendim tė tillė, qė unė e mbėshtes dhe nuk ka marrė parasysh dhe parashikuar pėrballimin e pasojave sociale pėr njė rast tė tillė, atėherė unė do tė jem kritik.
Si dhe nė mandatin e parė qeverisės, kryeministri Berisha kėrkoi rishikimin e historisė. Nė rastin e parė ky rishikim vuri nė diskutim datėn e ēlirimit tė vendit e deri dhe tė LANĒ-it. Ēfarė pasojash mund tė ketė njė rishikim i historisė nė kėto momente?
E vėrteta ėshtė se qeveria pėrpiqet t'i hapė rrugė rishikimit tė historisė dhe kjo ėshtė bėrė nė tė gjitha vendet ish-komuniste dhe ne jemi tė vonuar nė kėtė pikė. Vendimi duhet inkurajuar, pastaj rishikimin nuk duhet ta bėjnė mė politikanėt. Politika i hap rrugėn njė procesi, por procesin do ta realizojnė historianėt, njerėzit qė kanė kompetencėn e nevojshme shkencore, pasi rishikimi i historisė ėshtė njė rezultat shkencor dhe jo njė rezultat politik, ndėrsa hapja e rrugės, krijimi i mundėsisė ėshtė njė veprim politik.
Njė tjetėr nismė e maxhorancės ėshtė zbardhja e disa ēėshtjeve tė vitit '97. Nė aspektin juridik mendoni se zbardhja e tyre nuk do tė ketė ndikimin politik?
Unė jam i mendimit se pėr drejtėsinė nuk ėshtė kurrė vonė, mendoj se vonesa e shkaktuar nė gjykimin e atyre qė sulmuan shtetin, pra jo pushtetin, sulmet ndaj policisė, ndaj institucioneve, bibliotekave janė sulme ndaj shtetit duhet tė ishin gjykuar gjatė periudhės socialiste. Pra nuk ėshtė kurrė vonė tė vendoset drejtėsi, procesi nuk duhet kurrė tė politizohet. Deri tani ėshtė nė duart e drejtėsisė, nė fund tė fundit pėrsėri do tė jetė drejtėsia qė do tė thotė fjalėn e saj, qoftė prokurorėt, qoftė gjykatėsit. Pra, mua nuk mė duket se ka vend pėr politizim, siē dhe jam i bindur se nuk ėshtė kurrė vonė pėr tė vendosur drejtėsi dhe pėr tė treguar se shteti ėshtė etern dhe pushteti ėshtė i ndėrrueshėm. Pra shteti nuk duhet sulmuar sepse ėshtė njė nevojė pėr gjithė shoqėrinė.
Kanė kaluar 16 vjet demokraci, mendoni se PD ėshtė demokratizuar brenda saj apo parti tė tjera dhe tė spektrave tė tjerė po imitojnė PD, veēanėrisht nė lidhje me mendimin ndryshe brenda tyre? 
Partia Demokratike ka qenė njė parti dinamike qė nė themelimin e saj e deri mė sot. Kjo ėshtė njė pasuri e madhe nė trashėgiminė dhe nė eksperiencėn e PD-sė. Dinamizmi prodhon personalitete tė shumta. Unė jam i bindur se PD ėshtė sot partia mė demokratike nė vend, ē'ka nuk do tė thotė se ajo nuk ka nevojė pėr njė modernizim dhe vitalizim tė mėtejshėm tė saj. Vjeshta dhe dy vitet qė kemi pėrpara, sepse pas zgjedhjeve tė presidentit dhe zgjedhjeve lokale, ne kemi kohė si parti mė tė qetė pėr tė bėrė reforma pėr tė modernizuar partinė, pėr t'u pėrgatitur pėr zgjedhjet e ardhshme.  
Pėrveē disa zėrave ndryshe nė forumet e PD-sė, si ju, zoti Ngjela, Omer Stringa e ndonjė tjetėr, mund tė flasim pėr njė prani tė mendimit ndryshe nė PD dhe pa pasoja politike?
Deri tani nuk ka askush pasoja politike. Kjo ėshtė njė gjė e sigurt. Ngjelėn unė nuk e fus te mendimi ndryshe, ai ėshtė njė provokator dhe pa lidhje tė forta me Partinė Demokratike, nuk ka histori brenda PD-sė. Por unė mendoj se ka njė truall tė mirė debati brenda PD-sė dhe ky truall bėhet pjellor nėse funksionojnė mirė strukturat e PD-sė, Kėshilli Kombėtare, tė jetė mė dinamik grupi parlamentar si strukturė politike e partisė edhe kryesia mund tė ketė njė rol mė tė hapur, por nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės PD ėshtė njė parti e debatit. Nėse ka nevojė apo mundėsi qė ky debat tė jetė mė sistematik, mė i strukturuar mė nė shėrbim tė programit qeverisės, kjo ėshtė njė gjė e padiskutueshme dhe kjo realizohet duke i bėrė funksionale strukturat politike dhe statutore tė PD-sė.
Presidenti Topi menjėherė pas marrjes sė detyrės ka marrė garanci nga krerėt e partive politike pėr vendosjen e njė mandati pėr prokurorin e Pėrgjithshėm. Mendoni se mund tė shkojmė nė njė pėrplasje tė re mes ekzekutivit dhe Prokurorisė sė Pėrgjithshme, duke pasur si mbėshtetės kėtė radhė dhe Presidentin e Republikės?
Unė kam qenė dhe jam i bindur se reforma nė drejtėsi ka shumė pėr tė bėrė, ėshtė njė nevojė qė buron nga realiteti, ėshtė njė konstatim qė gjendet nė tė gjitha raportet ndėrkombėtare pėr reformat e nevojshme komplekse qė ka vendi, reformat nė drejtėsi konsiderohet mė e prapambetura dhe mandati i prokurorit tė Pėrgjithshėm ėshtė pjesė e kėsaj reforme. Pra, unė nuk dua tė hyj nė detaje teknike sepse nuk ėshtė nė kompetencėn time tė hyj nė detaje teknike. Unė jam i bindur se qenia e zotit Topi nė funksionin e kryetarit tė shtetit, eksperienca e tij politike si kryetar i grupit parlamentar tė maxhorancės, konstatimet qė ka ai nė kėto funksione do ta ndihmojnė qė tė marrė vendime sa mė tė drejta dhe tė mundshme nė pėrputhje me Kushtetutėn.
Dua tė flasim pak pėr dikasterin qė ju keni mbuluar, Ministrinė e Jashtme. Tashmė jemi ende nė bisedime dhe negociata nė lidhje me statusin e Kosovės. Mendoni se diplomacia shqiptare nuk luajti sa duhet rolin e saj nė pėrmbylljen e negociatave dhe pėrcaktimin e statusit tė Kosovės?
Unė jam i bindur se pėrderisa ka pėrfunduar raporti i presidentit Ahtisari unė kam qenė vetė aktiv, por jo aktor siē e kam formuluar qėndrimin e diplomacisė shqiptare nė atė periudhė. Unė jam i bindur se diplomacia shqiptare ka dhėnė gjithė mbėshtetjen e nevojshme negociatave, duke inkurajuar faktorėt shqiptarė tė Kosovės pėr kompromis, ka qenė njė adresė e rėndėsishme diplomatike pėr tė gjithė aktorėt e zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės. Problemi ėshtė tani, qė raporti i presidentit Ahtisari ka rrezikun e shpėrfilljes. Unė mendoj se diplomacia shqiptare nė raport me konkluzionet dhe rekomandimet e presidentit Ahtisari e ka kryer plotėsisht detyrėn e saj dhe ėshtė paraqitur shumė dinjitoze, qoftė pėrkrah atyre qė e kanė mbėshtetur idenė e kompromisit pėr tė kufizuar nė kohė periudhėn e negociatave ashtu siē e kėrkonte presidenti Ahtisari, kėtu kam parasysh SHBA, Francėn, Britaninė e Madhe dhe vende tė tjera tė BE-sė, po aq dinjitoze ka qenė dhe pėrballė Rusisė qė ishte deri nė fund kundėr caktimit tė njė limiti kohor nė negociata dhe kundėr marrjes sė njė vendimi qė nuk pranohej nga serbėt. Unė vetė gjatė vitit 2006 kam pasur katėr takime me ministrin e Jashtėm rus Lavrov, dhe kanė qenė takime ku kemi shkėmbyer gjerėsisht mendimet tona. Unė dua tė siguroj tė gjithė lexuesit e gazetės suaj, se diplomacia shqiptare ka qenė nė lartėsinė e nevojshme.
Zoti Mustafaj, jeni penduar pėr dorėheqjen tuaj si ministėr i Jashtėm, apo sot mendoni se do kishit bėrė mirė tė qėndronit nė kabinetin qeveritar?
Pėrgjithėsisht unė i marr vendimet pasi i peshoj mirė nė kokė. Pra, mendoj se kam marrė njė mendim nė pėrputhje me parimet e mia dhe pėrsa ėshtė nė pėrputhje me parimet e mia nuk jam penduar aspak.

 

 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=25792

Shehi: PD shpėrbleu PLL pėr tėrheqjen nė zonėn 31

Kreu i LZHK-sė: Jam optimist, do tė fitoj mandatin e deputetit

 

Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar komenton pėrfshirjen e PLL-sė nė kabinetin qeveritar, duke e cilėsuar kėtė si njė shpėrblim tė dhėnė nga Kryeministri Berisha pėr shkak tė tėrheqjes sė PLL-sė nga zona 31. Kandidati i kėsaj partie, gjithashtu edhe kryetar i LZHK-sė, Dashamir Shehi, u shpreh se kjo ėshtė ēėshtje e Kryeministrit dhe nuk vlen tė komentohet, pasi duhet gjykuar nga vetė banorėt kėsaj zone. Sipas tij, kryetari i PLL-sė, Ekrem Spahia tėrhoqi nga gara kandidatin e saj, Murat Bashėn pėr tė pėrfituar njė post si zv/ministėr. Basha ėshtė tėrhequr nga gara menjėherė pas daljes zyrtare tė kandidaturės sė PD-sė pėr zonėn 31 nė Tiranė. Kreu i PLL-sė, Ekrem Spahia, zgjodhi pėrfshirjen e tij nė koalicionin qeveritar, ndėrsa kreu i LZHK-sė zgjodhi tė vazhdojė garėn deri nė fund, duke mos pranuar asnjė ofertė nga partia nė pushtet. "Nuk komentoj ē‘bėjnė tė tjerėt. Unė zgjedh tė vazhdoj garėn pėr zonėn 31", tha Shehi. Vendimi i sė mėrkurės nė mbledhjen e qeverisė ka zyrtarizuar pėrfshirjen e Spahisė nė kabinet. Qė prej dy ditėsh, ai ėshtė zv/ministėr i Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe Sporteve. Partia Demokratike, pėr tė tėrhequr nga gara kreun e LZHK-sė, i propozoi atij njė zonė tė sigurt nė zgjedhjet e pėrgjithshme parlamentare tė 2009-ės nė Tiranė. Shehi i pakėnaqur nga oferta e demokratėve, fillimisht nuk pranoi tė negocionte ofertėn e saj dhe mė pas deklaroi se nuk do tė tėrhiqej pėr asnjė motiv nga gara dhe se do tė shkonte nė zgjedhje i vetėm pa mbėshtetjen e PD-sė. Pas kėtij vendimi, kandidati i PD-sė, Edi Paloka, u shpreh se "Dash Shehi nė kėtė mėnyrė po rrezikon karrierėn e tij politike, pasi partia qė ai pėrfaqėson nuk mund tė marrė mė shumė vota se ēka marrė nė zgjedhjet e 2005-ės, kur u nda nga koalicioni i djathtė". Ndėrkohė qė kandidati i LZHK-sė, i cili nuk ka as mbėshtetjen e koalicionit tė djathtė ėshtė shprehur se do ta fitojė kėtė zonė, pasi politikat e tė djathtėve kanė dėshtuar, sepse aktualisht banorėt e saj nuk kanė drita dhe ujė nė shtėpitė e tyre, madje as rrugė tė shtruara. Gjithashtu, edhe gjatė ditės sė djeshme, Dashamir Shehi ka frekuentuar zonėn 31, ku ėshtė takuar me banorėt e lagjes. Strategjia e Shehit pėr tė zhvilluar fushatėn ėshtė takimi me banorėt nė mėnyrė individuale. Pothuajse tė djathtėt kanė preferuar tė zgjedhin njė strategji tė thjeshtė pėr tė bėrė fushatėn, ku cilėsojnė tė rėndėsishėm komunikimin me banorėt, ndėrkohė qė opozita ka preferuar qė krahas fushatės dhe komunikimit me njerėzit, tė mos mungojė as ana artistike e njė fushate, ajo e zhvillimit tė mitingjeve. Mė 23 shtator, pėrballė Shehit, i cili nuk pranoi tė negociojė me Berishėn pėr t‘u larguar nga gara, do tė jenė pjesė e garės, Edi Paloka i PD-sė dhe Luan Zhegu i PS-sė.

 
 
 
 
 
http://pages.albaniaonline.net/rd/RD%2031%20gusht/intervista.htm
Kryeredaktor Astrit Patozi

Intervista

Intervistė e kryetares sė Kuvendit, Jozefina Topalli: Ėshtė njė fat i madh qė SHBA janė liderė tė procesin e Kosovės

Ndryshimi i kushtetutės, njė domosdoshmėri

- Zonja Topalli si e vlerėsoni deri mė tani fazėn e diskutimeve prej 120 ditėsh pėr pėrcaktimin e statusit tė Kosovės?

Unė nuk e shoh si diēka tragjikė faktin qė duhen edhe 120 ditė tė tjera pėr tė negociuar. Nė fund tė fundit 120 ditė nuk janė asgjė kur tė mendosh se nė fund tė kėtij procesi do tė jetė pavarėsia. Gjithsesi ēėshtja e Kosovės vazhdon tė mbetet e vėshtirė, pavarėsisht se kam pėrsėritur faktin qė pavarėsia ėshtė njė proces tashmė i konsumuar. Se cila do tė jetė rruga e formalizimit tė kėsaj pavarėsie - a do bėhet t menjėherė pas 120 ditėsh apo do kėrkojė mė shumė kohė - mbetet pėr t'u parė. Natyrisht qė menaxhimi i pavarėsisė ėshtė diēka shumė e rėndėsishme. Ėshtė fat imadh qė SHBA-tė janė liderė nė kėtė proces dhe pėr ēėshtjen e Kosovės, si ēėshtje evropiane, tė ketė njė qėndrim unik nga vendet e BE-sė, pėr pavarėsinė e Kosovės. Ndėrkohė duhet tė kemi parasyshė faktin qė edhe gjatė kėsaj periudhe nė analiza dhe opionionet e ndryshme vazhdon tė mėshohet ideja qė paketa Ahtisari ėshtė kompromisi mė i mirė i mundshėm pėr t'i shėrbyer stausit final tė Kosovės, paqes dhe qėndrueshmėrisė sė rajonit pėr tė ardhmen.

 

- Me fillimin e punimeve tė Parlamentit a do tė kėtė iniciativa nė mbėshtetje tė kėsaj ēėshtjeje?

Absolutisht. Parlamenti shqiptar nė kėto17 vjetė ka qenė njė mbrojtės i qėndrueshėm i ēėshtjes sė Kosovės, kur nė vendet tjera nuk flitej fare pėr kėtė ēėshtje. Kjo ėshtė njė histori me rezoluta tė pėrsėritura, tė ndryshme nė ēdo legjislaturė tė Parlamentit nė mbėshtėtjė tė kėsaj ēėshtjeje. Por ėshtė e rėndėsishmė qė deputetėt tė punojnė dhe tė lobojnė fort nė vende tė ndryshmė nė mbėshtetje tė paketės Ahtisaari.

 

- Ju njiheni si politikane akitve midis Prishtinės dhe Tiranės zyrtare. Ndėrkohė sipas disa opinioneve ka rezerva pėrsa i pėrket punės sė diplomacisė…

Unė besoj sė qėndrimi ėshtė unik nga tė gjitha institucionet dhe partitė politike; pėr kėtė ēėshtje nuk ka patur ndonjėherė diferencė. Besoj qė edhe vizita e presidentit Bush nė fund tė fundit tregoi dimensionin e punės sė shtetit shqiptar pėrfshirė edhe punėn e diplomacisė. Ėshtė pėr t'u theksuar artikulimi dhe qėndrimi i presidentit amerikan si njė ndėr arritjet mė tė rėndėsishme tė politikės globale, nė mbėshtėtje tė pavarėsisė sė Kosovės. Pas mbėshtetjes konsekuente dhe tė qartė tė SHBA-ve ėshtė shumė e rėndėsishme qė BE-ja tė jetė realiste nė menaxhimin e pavarėsisė dhe projektit afatgjatė tė Kosovės nė procėsin e integrimit. Mua mė vjen shumė mirė qė tashmė Parlamenti i Kosovės ka filluar punėn pėr tė konkretizuar paketėn Ahtisaari, nėpėrmjėt miratimit tė ligjeve tė rėndėsishme tė kėsaj pakete, tė cilat nuk bėjnė gjė tjėtėr veēse projektojnė njė shtet tė qėndrueshėm dhe afatgjatė nė rajonin tonė. Kjo ėshtė njė gjė shumė serioze sepse ata e shohin shtetin e ardhshėm tė ri tė Kosovės, tė bazuar nė njė kornizė kushtetuese dhe ligjore, tė pranueshme ne standarde edhe me projektin e perspektivės evropianė tė rajonit tonė.

 

Cilat do tė jenė disa nga drejtimet kryesore tė reformave qė do ndėrmerren tashmė nė Parlament pėrsa i pėrket politikės sė brendshme?

Vazhdon tė mbetet prioritet reforma zgjedhore. Kjo ėshtė vlerėsuar si njė shtyllė e rėndėsishme e njė reforme mė tė gjėrė institucionale dhe konstitucionale, e cila ėshtė njė domodsdoshmėri e parė dhe e dėshmuar nė momente tė vėshtira qė kanė kaluar disa intitucione. Kėtu kam parasysh prekjen e disa kapitujve tė Kushtetutės, pėr t'i dhėnė mundėsi shtetit shqiptar qė kjo Kushtetutė tė shėrbejė si njė instrument shumė i rėndėsishėm, pėr tė kapėrcyer krizat dhe jo pėr tė krijuar ngėrēe. Sigurisht qė kjo kėrkon njė bashkėpunim shumė tė afėrt, tė sinqertė dhe me njė sens tė madh pėrgjegjėsie, midis mazhorancės dhe opozitės. Ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė vazhdohet me lobimin e fuqishėm dhe tė punohet nė funksion tė standardeve pėr tė marrė ftesėn pėr anėtarėsim nė NATO. Ne kemi ngritur njė komsionin Ad Hoc pėr NATO-n, nė Parlament. Ato po punojnė pėr njė program takimesh jo vėtėm me ambasadorė, por edhe me strukturat ndėrkombėtare, pėr tė marrė njė mbėshtetje maksimale ndėrkombėtare.

Ndėrkohė Marėvėshja e Stabilizim Asociimit po ecėn shumė mirė. Do tė ketė pėrpjekje tė tjera tė Parlamentit tonė, qė kjo marrėveshje tė ratifikohet nga vendet e tjera tė BE-sė. Tė gjithja kėto lėvizje do tė kenė tri elemente kryesore brenda tyre; Mbėshtetje pėr ratifikimin e MSA-sė, mbėshtetje pėr tė marrė ftesėn pėr anėtarėsim nė NATO dhe sigurisht vazhdon tė mbetet prioritet mbėshtetja pėr pavarėsinė e Kosovės dhe paketės Ahtisaari, si kompromisi mė i mirė i mundshėm, pėr tė siguruar njė prjekt pėr rajon tė qetė, stabil dhe rritje ekonomike nė perspektivė.

Radio Europa e Lirė

 

 

 
Kryeredaktor Astrit Patozi

Politika

Berisha dhe ministri gjerman i Mbrojtjes deklarohen kundėr ndarjes sė Kosovės dhe pėrkrahin Planin e Ahtisaarit

Jung: Mbėshtesim anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO

Gjermania do tė mbėshtesė plotėsisht pėrpjekjet e Shqipėrisė pėr anėtarėsim nė NATO, nė samitin e Bukureshtit qė do tė mbahet nė prill tė vitit tė ardhshėm. Kėtė e konfirmoi dje ministri gjerman i Mbrojtjes Franz Jozef Jung, gjatė njė takimi qė zhvilloi me Kryeministrin e Shqipėrisė, Sali Berisha. Kreu i Mbrojtjes gjermane vlerėsoi pozitivisht pėrpjekjet e Shqipėrisė nė pėrmbushjen e standardeve tė kėrkuara, me qėllim marrjen e ftesės nė samitin e vitit qė vjen. Duke vlerėsuar marrėdhėniet mes dy vendeve si tė shkėlqyera, Jung evidentoi edhe bashkėpunimin e ngushtė mes forcave shqiptare dhe atyre tė NATO-s dhe Gjermanisė, nė Afganistan dhe nė Bosnje. Lidhur me ēėshtjen e Kosovės, anėtari i kabinetit gjerman rikonfirmoi edhe njėherė qėndrimin e Gjermanisė pėr zhvillimin e negociatave mbi bazėn e paketės sė Ahtisaarit.

"Unė gėzohem qė kemi marrėdhėnie aq tė shkėlqyera mes Republikės Federale tė Gjermanisė dhe Shqipėrisė. Dua tė nėnvizoj, gjithashtu, pėrpjekjet pozitive qė ka ndėrmarrė Shqipėria pėr tė marrė ftesėn pėr anėtarėsimin nė NATO, nė Samitin e Bukureshtit qė do tė zhvillohet nė muajin prill tė vitit tė ardhshėm. Ne mbėshtesim pėrpjekjet e vendit tuaj edhe pėr sa i pėrket perspektivės euroatlantike pėr Shqipėrinė", tha Jung menjėherė pas takimit me kryeministrin Berisha. Duke vijuar mė tej, ai theksoi se "dua tė nėnvizoj edhe bashkėpunimin tonė nė fusha tė tjera qė krijojnė paqe e stabilitet. Qė prej rreth 10 vitesh, jemi duke bashkėpunuar nė Bosnje-Hercegovinė, ndėrkohė Shqipėria po angazhohet dhe nė Afganistan".

Nė fjalėn e tij, kreu i qeverisė shqiptare, pasi falenderoi ministrin gjerman pėr vizitėn nė Tiranė, i shprehu atij mirėnjohjen pėr ndihmėn financiare qė Gjermania i ka dhėnė Shqipėrisė. Kreu i qeverisė, gjithashtu, falenderoi Gjermaninė pėr mbėshtetjen qė i ka dhėnė Shqipėrisė nė procesin e integrimit. Ai tha se qeveria shqiptare, nga ana e saj, do tė ndėrmarrė ēdo reformė pėr pėrmbushjen e standardeve pėr marrjen e ftesės nė Samitin e Bukureshtit. "Unė e sigurova ministrin Jung se ne jemi tė vendosur tė marrim ēdo vendim, tė ndėrmarrim ēdo reformė nė interes tė arritjes sė standardeve tė anėtarėsimit tė vendit nė NATO. I shpreha mirėnjohjen time mė tė thellė Qeverisė sė Republikės Federale Gjermane dhe kombit gjerman, pėr ndihmėn shumė tė madhe dhe tepėr tė ēmuar qė i kanė dhėnė Shqipėrisė gjatė kėtyre viteve. Kjo ndihmė, nė 17 vitet e fundit, arrin vlerėn financiare prej 700 milion euro. Ajo ka pėrfshirė tė gjitha fushat dhe kjo ka dhėnė njė kontribut shumė tė madh nė ndryshimet e mėdha qė ka bėrė Shqipėria dhe shqiptarėt", theksoi Berisha, duke shtuar se bashkėpunimi politik, ekonomik, ushtarak dhe i gjithanshėm me Republikėn Federale tė Gjermanisė ka njė rėndėsi shumė tė veēantė pėr Shqipėrinė.

"Ne jemi mirėnjohės pėr mbėshtetjen qė kemi gjetur dhe gjejmė nga qeveria dhe kombi gjerman nė pėrpjekjet tona pėr anėtarėsim nė Bashkimin Europian dhe nė NATO. Nė ndihmėn e dhėnė pėr arritjen e standardeve, si nė fushėn ushtarake, Ministria gjermane e Mbrojtjes i ka dhėnė ushtrisė shqiptare njė ndihmė shumė tė ēmuar, nė fushėn e arsimimit, edukimit, nė fushėn logjistike, nė shėrbimin shėndetėsor, shkollimin nė Gjermani dhe kėtu, etj. Njėsitė e para ushtarake shqiptare jashtė vendit, nė Bosnje, u shpalosėn nėn ombrellėn e Ministrisė sė Mbrojtjes sė Gjermanisė", pohoi numri njė i ekzekutivit shqiptar. Ai theksoi se Kancelarja Merkel, nė vjeshtėn e vitit 2005, nė Konferencėn e Sigurisė Ndėrkombėtare, nė Mynih, pėrmendi Shqipėrinė si njė nga 3 vendet e mundshme pėr tė marrė ftesėn pėr anėtarėsim nė NATO. Kėtė qėndrim mbajti qeveria gjermane dhe nė Samitin e Rigės. Ēėshtja e Kosovės ishte gjithashtu temė e bashkėbisedimit mes kreut tė qeverisė shqiptare dhe ministrit gjerman tė Mbrojtjes. "Nė Kosovė, ne kemi nevojė pėr stabilitet e paqe nė tė ardhmen. Pėr kėtė arsye, ne jemi tė mendimit qė negociatat tė zhvillohen mbi bazėn e Planit "Ahtisaari", pėr tė arritur njė zgjidhje sa mė tė shpejtė. Ne shpresojmė qė brenda kėtyre 120 ditėve tė arrihet njė zgjidhje, nė qoftė se do tė jetė e mundur, edhe mė parė, sepse kjo do tė jetė kushti paraprak pėr paqe e stabilitet, jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė rajonin pėrreth", tha Jung, duke pėrjashtuar nė mėnyrė pėrfundimtare mundėsinė e njė ndarjeje tė Kosovės. "Ndarja e Kosovės nuk mund tė jetė njė opsion pėr ne. Kėshtu qė unė gėzohem pėr faktin qė, nga njėra anė, jemi dakord e tė njė mendimi politikisht dhe, nga ana tjetėr kemi, mundėsi pėr tė shoqėruar rrugėn e Shqipėrisė drejt tė ardhmes sė saj, nė mėnyrė konstruktive", tha Jung. Kryeministri Berisha theksoi se vizita e ministrit gjerman tė Mbrojtjes dhe e delegacionit qė e shoqėron atė, bėhet nė prag tė 20-vjetorit tė marrėdhėnieve diplomatike tė Shqipėrisė me Republikėn Federale Gjermane, marrėdhėnie miqėsore, tė suksesshme dhe me njė perspektivė tė shkėlqyer.

 

 

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=19848 Gazeta Shqiptare
 

Pasardhėsit e Mbretit Zog, trashėgimtarė tė denjė tė shqiptarizmit

31/08/2007 - 07:35
• Nga Murat BASHA



Detyrimi moral pėr t'i shėrbyer tė vėrtetės, kėsaj "viktime" tė pėrjetshme tė padijes, indoktrinimit, konformizmit apo keqdashjes, na imponon tė shfaqim kundėrshtimet dhe saktėsimet tona drejtuar opinionit publik. Nė kėrkim tė identitetit individual dhe kombėtar, tė gjithė shqiptarėt intelektualė ose jo, vuajnė dyshimin sokratik: "Nga vijmė dhe ku shkojmė"...?!
Mbretėrorėt dhe intelektualėt shqiptarė e kanė pėrshėndetur aktin e qytetarisė tė 76 deputetėve tė tė gjitha krahėve, tė cilėt, nė respekt tė historisė sė kombit shqiptar dhe vazhdimėsisė sė tij juridike, mė 28 qershor 2002, ftuan Familjen Mbretėrore Shqiptare dhe Mbretin Leka I, tė rikthehen nė Shqipėri pas njė ekzili tė detyruar 63 vjeēar.
Politika shqiptare, e ndėrgjegjshme pėr padrejtėsitė historike qė pėrjetoi Familja Mbretėrore, si nė vitin 2002, por mė shumė sot, po gjen forca tė shkėputet nga vargonjtė e indoktrinimit dhe interesave tė ngushta. Ky akt qytetarie, ėshtė shprehje e rimorsit tė ndėrgjegjes qytetare, qė regėtin akoma nė klasėn tonė politike. Por, gabojnė ata qė shėnjestrojnė njeriun dhe familjen, qė nuk i kanė kurrfarė borxhi kėtij vendi, pėrkundrazi... dhe njėkohėsisht nuk kanė ndikuar aspak nė agravimin e mbrapshtive qė kanė shoqėruar kohėn e diktaturės dhe tranzicionin e gjatė. Nėse Familja Mbretėrore Shqiptare, si gjeneratori i shpresės sė Shqipėrisė dhe shqiptarėve, pėrgjegjėsi qė i trashėgon prej shekuj e brezash, bashkė me skeptrin dhe kurorėn, ka vendosur tė sakrifikojė sėrish. Kėtė nuk ka tė drejtė t'ja ndalojė askush...
Opinioni publik shqiptar ėshtė ndjerė prej kohėsh i helmuar nga demagogjia komuniste se dinastia Zog ėshtė njė "kapitull i mbyllur", njė "njollė turpi", " regjim satrapi" dhe se monarkia ėshtė njė regjim jodemokratik. Fatmirėsisht,edhe republikanistėt mė intransigjentė kanė hequr dorė nga zhvleftėsimi i njė periudhe tė artė pėr shqiptarėt, ku kombi, atdheu dhe shteti ishin tė njėsuar, ku dinjiteti dhe identiteti i shtetasit shqiptar ishte i njohur e mirėnjohur kudo nė botė, ku "asocimi" me kontinentin evropian ishte njė fakt, ku "stabiliteti" politik ishte njė realitet, ku shqiptarėt ndjeheshin ipso fakto "tė integruar" nė kontinent, pa pasur nevojė pėr "liberalizim" vizash. Tashmė pas gjithė kėtyre viteve, antizogistėt e thekur si Enver Hoxha , Ēatin Saraēi, etj. kanė ndėrruar jetė. E bashkė me ta edhe, pezmi, vneri, smira, urrejtja patologjike e tė gjithė atyre qė nuk pajtoheshin apo edhe paqėtoheshin me regjimin monarkist zogist.
Ndėrkohė, kripto-antizogistėt kanė ndėrruar fletė. Tashmė, "pinjollėt e antizogizmit" e kanė kanalizuar sentimentin e tyre monarkofobist ndaj pinjollėve tė Mbreti Zog I, ndaj Mbretit dhe Princit Leka. Ēdo pėrpjekje dhe kontribut i Familjes Mbretnore Shqiptare, konkretisht i Mbretit Leka dhe Princit Leka, nė interes tė kombit shqiptar , fatkeqėsisht kėrkohet tė kanalizohet si mbėshtetje pėr pushtetet qė vijnė si produkt i votės. Pėrkundrazi, e gjithė veprimtaria e tyre e deritashme, tregon njė disponim e pėrkushtim tė admirueshėm, lidhur pazgjidhshmėrisht vetėm me fatet dhe interesat e mbarė shqiptarėve. Bashkė me kurorėn, apostujt e shqiptarizmės , nė frymėn e rilindasve tė mėdhenj, mė 1 shtator 1928 "blatuan" Kryerilindasit "Shpėtimtari i Kombit" edhe barrėn dhe pėrgjegjėsinė pėr tė shpėtuar atdheun qė sot trashėgojmė. Dhe Ai, bashkė me mendjet mė tė ndritura tė kohės, e kreu me nder kėtė detyrė. Pikėrisht kėtu lind edhe detyrimi gjenetik, pėr tė kontribuar pėr kombin bashkė me tė gjithė shqiptarėt. Kjo ėshtė pėrgjegjėsi historike. Dhe njė familje, e cila ka sakrifikuar gjithēka nė shėrbim tė ēėshtjeve madhore tė kombit shqiptar, nuk mundet tė bėhet pre e lojrave politike apo interesave meskine tė ēastit. Ide apo qendrime tė tilla, janė produkt i mendjeve tė sėmura, delirante e nihiliste, tė cilat nė tė kaluarėn, nėpėrmjet votės, teksa ushtronin tė drejtėn e pushtetit, janė prekur ndoshta nga sindroma tė tilla. Normalisht, ata besojnė se nė kėtė botė nuk mund tė ketė idealistė qė tė jenė tė imunizuar nga kėto sėmundje.
Parė nė njė kėndvėshtrim tjetėr, vetėm ide tė ēekuilibruara politike mbajtur nga ithtarėt e djeshėm tė kryeministrit dhe kritizeret in extremis ndaj tij, mund tė shfrehen me mllef ndaj qėndrimeve tė ekuilibruara tė Mbretit Leka I, qė gjithnjė i duhet tė qėndrojė mbi palėt, diktuar kjo nga pozicioni i "kreut tė shtetit". Edhe pse de jure ai (nuk) e gėzon kėtė tė drejtė qė ja njohu vota masive e shqiptarėve nė vitin 1997. Thuhet se: ..."pasardhėsit e njerėzve tė mėdhenj, zakonisht humbasin nėn hijen e veprės sė baballarėve dhe paraardhėsve..." Por, Mbreti Leka I dhe Princi Leka, jo vetėm nuk kanė humbur nga hija e veprės madhėshtore tė Mbretit ZOG, por pėrkundrazi, me veprimet dhe qėndrimet e tyre thellėsisht patriotike, ja kanė shtuar shkėlqimin veprės madhore tė apogjeut tė shqiptarizmės, Mbretit ZOG I. Dhe vlerat vetes.
Pėrsa i takon Princit Leka, edhe pse nė moshėn 25 vjeēare, ai pranoi pa pėrfitim monetar, por me pėrkushtim atdhetar, tė ishte krahu i djathtė i z.Lulzim Basha. Njė kopje kjo diplomatike sa e nevojshme aq edhe e domosdoshme pėr mbarėvajtjen e diplomacisė shqiptare, tė zgjidhjes sė ēėshtjes mbarėkombėtare. Dyshe kjo me njė vizion sa realist aq edhe pragmatist, sa me karizmė aq edhe me maturi, aspak e kushtėzuar nga qėndrimet e ēekuilibruara tė "patriotėve tė gushtit" dhe ex-diplomacisė sė thatė, tė nxehtė dhe me zjarrmi (delir) stinore.
Pėr mė tepėr Princi Leka ėshtė njė djalosh vėrtet me fytyrė tė njomė, por me kokėn plot, me dije akademike tė sistemuara, aspak me vese si jo pak bashkėmoshatarė tė tij, qė vjedhin, grabisin, drogohen, prostituojnė apo edhe djem pushtetarėsh tė dikurshėm, tė kapur nė flagrancė duke kryer vepra tė ulta penale. Atė kohė qė mund ta kalonte nė disko, pub-e, pranė femrave duke u shulluar nėn rrezet e diellit, Princi Leka e kalon gozhduar nė bibliotekėn marramendėse tė familjes, pranė skrivanisė sė Ministrisė sė Jashtme, ashtu i thjeshtė e fjalėpakė, mė shumė serioz se sa buzagaz, pranė shokėve e miqve tė shumtė me tė cilėt merr dhe jep mendime shoqėrore, ide politike apo edhe qėndrime diplomatike. Si dhe duke u pėrpjekur qė lidhjet e shumta, krushqitė dhe miqėsitė qė ka Familja Mbretėrore nėpėr botė, t'i vėrė nė shėrbim tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve.
E kjo nuk ėshtė pak pėr njė djalosh tė cilin rinia e sotme e ka pėr zemėr, i cili edhe pse i ka tė gjitha mundėsitė pėr tė qenė "princi i kaltėr" i shumė vajzave shqiptare, pranon tė jetė vetėm "princi kuqezi" i tyre, pėr tė realizuar njė ėndėrr tė madhe , atė kombėtare, e cila fillon me Pavarėsimin e Kosovės, e mė tej vazhdon me integrimin nė NATO dhe BE. Ėndėrr e plazmuar nga rilindėsit shqiptarė, ndėrtuar nga Mbreti ZOG I, dhe vazhduar nga trashėgimtarėt e tij. Ky ėshtė detyrimi historik. Ky ėshtė morali dhe patriotizmi i kėsaj familjeje, trashėgimtare e denjė e shqiptarizmit.

 

----------------------------------------

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

Tiranė, mė 3 gusht 2007

Njoftim pėr mediat

Partia "Lėvizja e Legalitetit" pėrshėndet nismėn e Kryetares sė Kuvendit tė Shqipėrisė zj. Jozefina Topalli pėr publikimin e fondit tė parlamentarizmit shqiptar dhe materializimin e kėsaj nisme ne hapjen e pavionit pėrkatės nė mjediset e Kuvendit.

Ne gjykojmė se njė nismė e tillė shkon njėsh me nevojėn e mbarė shoqėrisė shqiptare  pėr njohjen me atė pjesė tė historisė qė qėllimisht dhe pėr arsye ideologjike ka qenė e mbajtur larg syve tė saj. Njėkohėsisht ky ėshtė njė hap i duhur nė procesin e domosdoshėm tė rivlerėsimit tė historisė dhe personazheve tė saj tė fillimshekullit tė kaluar.

Partia "Lėvizja e Legalitetit" shpreh bindjen se publikimi pa shtrembėrime i materialeve arkivore dhe rėnia e tyre nė kontakt me publikun edhe mė tė gjerė do tė nxjerrė nė pah jo vetėm vėshtirėsitė me tė cilat shqiptarėt u ndeshėn gjatė krijimit tė shtetit tė tyre, por edhe standarted e larta tė demokracisė tė asaj kohe dhe kontributin e paēmuar tė individėve qė bėnė historinė, ku ndėrmjet tė cilėve spikat padyshim kontributi i Mbretit Zog I.

Zėdhėnėsi i PLL

----------------------------------------

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 162, Part II, 31 August 2007

KOSOVA TALKS BEGIN IN VIENNA... Political leaders from Serbia and Kosova gathered on August 30 amid low expectations that the meeting would lead to a breakthrough on the future of Kosova. One of the international community's three mediators at the talks, Russia's Aleksandr Botsan-Kharchenko, said it would be "wrong to expect that some revolutionary new ideas will emerge right away," the Serbian news agency Tanjug reported on August 30. Representatives of the Serbs and Kosovar Albanians met only with the talks' mediators. They are likely to start face-to-face talks only in late September, Serbian and Kosovar media reported, citing unnamed sources. Kosovar leaders arrived insisting that independence is "nonnegotiable" and threatening to walk out if compromise solutions -- such as partition -- are raised. In recent weeks, Serbian ministers have added to their consistent rejection of independence by accusing the United States of seeking to create a "puppet NATO state," but the Serbian team was more restrained going into the meeting. Reuters on August 30 quoted Serbian sources as saying Belgrade views the meeting as "consultative," and Serbia appeared to emphasize the preliminary nature of the talks by sending neither its president nor prime minister. Two ministers and their deputies attended, along with two government advisers and two Kosovar Serbs. Both Kosova's president and prime minister were at the talks, as were the speaker of its parliament and two opposition leaders. Serbian Foreign Minister Vuk Jeremic told Serbian media that Belgrade presented a detailed outline of its proposal for an autonomous Kosova under Serbian sovereignty, while Kosovar Albanian spokesman, Skender Hyseni, said the Kosovar team "were reassured that the partition of Kosova is ruled out." AG

...AMID KOSOVAR CALLS FOR SERBIAN 'RECONCILIATION,' EUROPEAN 'COMMITMENT'...
In an opinion piece published by "The Wall Street Journal" on August 30, Kosovar Prime Minister Agim Ceku said the talks should be used "to look to the first day after independence and elaborate a new vision of how Kosovo as a state will work to develop a constructive and neighborly relationship with Serbia." Ceku was uncompromising about independence but conciliatory about future relations with Serbia, calling for Serbs and Kosovars "to move beyond the legacy of conflict" to "reconciliation," to recognize their "common destiny" and "common aspirations," and accept that they should be "friends," "partners," and "equals." Ceku also called for "European commitment," and depicted the talks as an opportunity to "help the international community, especially the European Union, achieve the consensus needed to move forward to a successful conclusion this year." The only major power to come out explicitly against a solution on the basis of a plan drawn up by UN envoy Marrti Ahtisaari is Russia, but European leaders have become increasingly vocal in asserting that it is primarily Europe's responsibility to end the diplomatic impasse. European unity remains elusive, however: in an interview published by "Sudtirol Online" on August 30, Ahtisaari's deputy, Albert Rohan, said there are "three or four" EU states who "want to go their own way" on the issue of Kosova. In other comments made ahead of the talks and reported by international news agencies, Ceku said the two teams "shouldn't waste time talking about things which cannot be agreed upon" -- namely, independence for Kosova on the basis of the Ahtisaari plan -- and said the talks should "open a way for us to declare independence." If that doesn't happen, he said, "we have to declare and we are going to ask the international community to recognize us." AG

...AND DOUBT ABOUT CUTOFF DATE. The EU's envoy to the talks, Wolfgang Ischinger, indicated on August 30 that he currently views December 10 as the date when discussions should end. "We don't have a mandate beyond that," Reuters quoted him as saying. December 10 is the date when the mediators are due to submit a report to the UN secretary-general, but Serbia and Russia have insisted so far that that is not a cutoff date and that talks should continue until Serbia achieves a result that satisfies it. European leaders have, by contrast, repeatedly talked of 120 days of talks, which, including a preparatory round of shuttle diplomacy in early August, leads roughly to mid-December. However, the Kosovar Albanian daily "Koha ditore" wrote on August 24 that, according to an unnamed EU diplomat, an "informal request arrived from some European countries to have another 60 days of talks if nothing is achieved within the 120 days, because those countries do not want to take the burden of recognizing independence unilaterally upon themselves." Ahead of the Vienna talks, Kosovar Prime Minister Ceku said that, if he remains prime minister, "the only development that we are expecting to happen after December 10 is the declaration and the recognition of Kosova's independence," "Koha ditore" wrote on August 28. Kosova is due to hold elections before the end of the year, but no date has yet been set. AG

ALBANIAN WRITER KADARE CALLS FOR SELF-DETERMINATION FOR KOSOVA.
In an interview with RFE/RL's South Slavic and Albanian Service, Albania's greatest living writer, Ismail Kadare, has insisted that Kosovars should be granted a right to self-determination (see "Kosovo: Albanian Writer Says 'Every Nation Has A Right To Ask For Its Freedom'," rferl.org, August 29, 2007). In the interview, Kadare said that at issue in the talks is "the freedom or the slavery of a nation" and that "every nation has a right to ask for its freedom." The Yugoslavia of Slobodan Milosevic had, he said, "undermined in the most barbaric way possible" the freedom of Kosova through "ethnic cleansing." Now, Europe is feeling a "spoken or unspoken" sense of "remorse" at its intervention, which he described as an "incomprehensible absurdity" because "the bombardment of a barbarian regime" cannot be compared with Yugoslavia's "ethnic cleansing." "There should be no remorse, no turning back" by Europe, Kadare said. "On the contrary, it should force Serbia to apologize. Instead, Serbia is being coddled and, by coddling it, Europe is doing the greatest damage to Serbia itself," because "there will be no democracy in Serbia if its crimes are not acknowledged." The "crucial" need for Serbia to understand "who committed crimes and who suffered from them" underpinned Kadare's objection to partition, which, he said, would "not provide a conclusion" to the 1998-99 conflict but would start "a new and terrible conflict" and "be an open source of disputes." Kadare has generally steered clear of political statements, but has occasionally found himself on the political arena. In January, the Greek authorities took umbrage when he referred to "Macedonia" rather than "the former Yugoslav Republic of Macedonia" and Kadare was also mentioned as a possible presidential candidate early in discussions about the next Albanian president (see "RFE/RL Newsline," January 29 and March 9, 2007). A party politician, Bamir Topi, was subsequently chosen. AG

KFOR COMMANDER LEAVES POST
. Roland Kather, the head of the international force in Kosova (KFOR) steps down on August 31. Lieutenant General Kather, a German, will be replaced by a French general, Bout de Marnhac. Kather told reporters on August 28 that he believes the security situation in Kosova is stable, but warned of "increased nervousness" in Kosova and urged the international community to decide on the disputed region's future "as soon as possible." "We need [a decision] to help economic development, and by that, at the same time to provide for security," he said. Kather ruled out the possibility of another outbreak of violence in Kosova, saying, "the people in Kosovo understood the message that violence is a dead-end road." Kather said that, based on the Ahtisaari plan, he envisages KFOR will remain in Kosova "without any changes in 2007 and 2008." Kosova's political leaders praised the contribution made by Kather, saying that he has been a calming and reassuring influence, local media have reported in recent days. AG

ALBANIAN MILITANT CHARGED OVER ATTACK IN SOUTHERN SERBIA.
Authorities in the southern region of Presevo have charged an alleged member of a militant ethnic-Albanian group in connection with a grenade attack on the mayor of one of the region's three towns (see "RFE/RL Newsline," June 8, 2007). District prosecutors said the 22-year-old Feton Osmani is a member of the "terrorist organization of the Albanian National Army, which is directly led by Ljirim Jakupi," the Serbian broadcaster B92 reported on August 30. Jakupi is one of seven prisoners who recently escaped from a high-security prison in neighboring Kosova (see "RFE/RL Newsline," August 22, 2007). The report gives no indication what Osmani's motive might have been for attacking the mayor of Bujanovac, Nagip Arifi. Osmani has been in custody since June 8. Jakupi remains a fugitive. AG


 
http://www.gazeta-shqip.com/ 30/08/2007
 

Berisha "gostit" PR dhe PLL me 2 poste zv/ministrash

Neritan Alibali emėrohet zv/ministėr i Ekonomisė, ndėrsa Ekrem Spahia e zėvendėson te Ministria e Kulturės

 

Kryeministri Sali Berisha zgjeron koalicionin. Republikanėt marrin njė post mė tė rėndėsishėm nė qeveri, ndėrsa PLL hyn nė kabinetin qeveritar me njė post zv/ministri. Dy aleatėt mė tė ngushtė tė demokratėve kanė siguruar njė post mė shumė nė qeverinė Berisha. Republikani Neritan Alibali ėshtė emėruar zyrtarisht dje si zv/ministėr i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, ndėrsa Ekrem Spahia, i Partisė Lėvizja e Legalitetit, do ta zėvendėsojė Alibalin nė postin e zv/ministrit tė Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe Sporteve. Kėto ndryshime nė rang zv/ministrash ishin paralajmėruar prej kohėsh nga republikanėt, tė cilėt kėrkonin njė post mė tė rėndėsishėm nė rang zv/ministrash, qė prej largimit tė Gjergj Bojaxhiut nga Ministria e Ekonomisė. Pėr kėtė, republikani Alibali ka zhvilluar njė kurs nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nė fushėn ekonomike.

Detyrat e kabinetit

Gjatė mbledhjes sė qeverisė, Kryeministri Berisha u ndan detyrat e shtėpisė pėr muajin shtator e nė vazhdim shtatė ministrave tė kabinetit tė tij qeveritar. Sektorėt ku do tė pėrqendrohet puna e qeverisė do tė jenė: krijimi i transportit publik nė zonat turistike, rikonstruksioni i rrugėve, decentralizimi pėr shėrbimet qytetare, krijimi i shkollave tė reja profesionale, ndėrtimet e reja dhe dhėnia e tokės pėr fermerėt. Berisha u ka kėrkuar me urgjencė shtatė anėtarėve tė kabinetit tė tij qeveritar tė kontribuojnė mė shumė pėr pjesėn jugore tė Shqipėrisė, duke u dhėnė edhe detyrat pėrkatėse. Ministrat Ylli Pango, Sokol Olldashi, Genc Ruli, Ridvan Bode, Bujar Nishani, Genc Pollo dhe Jemin Gjana do tė pėrqendrojnė punėn e tyre nė favor tė turizmit, rrugėve mė cilėsore dhe krijimit tė transporteve publike, decentralizimit tė shėrbimeve qytetare, ndėrtimit tė shkollave dhe dhėnies sė tokave fermerėve.

Nė lidhje me zhvillimin e turizmit, Berisha pėrcaktoi si njė nga mangėsitė mė serioze mungesėn e transportit. Ai kėrkoi qė Ministria e Turizmit dhe ajo e Punėve Publike, nė bashkėpunim me kryetarėt e bashkive tė Vlorės, Himarės, Sarandės, Gjirokastrės, Tepelenės dhe Libohovės, tė bėjnė projektin pėr organizimin e transportit publik nė sezonin turistik. "Pėr shkak tė mungesės sė transportit, njė turist qė vendoset nė njė nga zonat turistike tė bregut ėshtė i "dėnuar" 15 ditė tė qėndrojė aty dhe tė mos vizitojė zonat e tjera. Nėse ėshtė nė Dhėrmi, tė mos vizitojė Himarėn dhe kalanė e saj, apo tė mos ngjitet dot nė Llogara. Nėse ėshtė nė Sarandė, tė mos shkojė nė Finiq, sepse nuk ka linjė tė autobusėve, apo nė Gjirokastėr dhe Tepelenė. Turistėt mbeten nė mėshirėn e taksive, tė cilat u presin ndonjėherė fatura shumė tė kripura", tha Kryeministri. Ministria e Turizmit duhet tė pėrqendrohet gjithashtu nė zhvillimin e konceptit tė tureve turistike. Krahas promovimit tė vendeve turistike, duhet tė bėhet ēdo pėrpjekje pėr tė organizuar pėr turistėt ture turistike nė tė gjitha zonat turistike tė vendit. Kryeministri tha se duhet tė mundėsohet dėrgimi i turistėve njė ditė nė Berat, njė ditė nė Apoloni apo Butrint. "Ndonėse Gjirokastra ėshtė shpallur nga UNESCO pasuri e njerėzimit, gjatė 30 viteve tė fundit ėshtė punuar pėr braktisjen e qytetit", tha Berisha, duke iu referuar qendrave historike. Pėr kėtė ai cilėsoi si tė rėndėsishėm projektin pėr rivitalizimin e qendrės historike tė qytetit. "Nėse nuk e popullojmė zemrėn e qytetit, nė mėnyrėn mė tė pamėshirshme e tė pashmangshme ajo do tė kthehet nė rrėnojė", tha ai. Sipas kėtij projekti, synohet rigjallėrimi i kėsaj qendre nga Qafa e Pazarit, duke zhvendosur tė gjitha institucionet qeveritare drejt saj dhe duke formuar njė kompleks sė bashku me bashkinė dhe prefekturėn.


 

http://pages.albaniaonline.net/rd/

 Presidenti Topi pranon letrat kredenciale tė ambasadorėve tė rinj tė SHBA dhe Gjermanisė

Uithers II: SHBA, mbėshtetės tė fortė tė Shqipėrisė

Presidenti i Republikės, Bamir Topi, ka patur dje njė axhendė shumė tė ngjeshur me takime. Gjatė ditės sė djeshme, kreu i lartė i shtetit ėshtė takuar me ambasadorin e Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė tė SHBA-ve nė Tiranė, Dr. Xhon L. Uithers II, i cili i ka paraqitur letrat kredenciale. Nė mėnyrė tė veēantė, ambasadori amerikan i ka pėrcjellė Presidentit Topi pėrshėndetjet qė i ka dėrguar Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, George W. Bush, i cili ėshtė takuar me Topin gjatė vizitės historike qė bėri nė Shqipėri, dy muaj mė parė. Nė fjalėn e tij, Presidenti i Shqipėrisė i ka premtuar ambasadorit amerikan vendosmėrinė pėr ēuarjen pėrpara tė reformave institucionale, tė domosdoshme nė Shqipėri. Po ashtu, ai i ka kėrkuar ambasadorit qė t'i pėrcjellė Presidentit Bush pėrshėndetjet e tij mė tė pėrzemėrta. Gjatė takimit, tė dy bashkėbiseduesit kanė shprehur dėshirėn dhe vullnetin pėr thellimin e marrėdhėnieve tė shkėlqyera mes dy vendeve, ku ambasadori amerikan e siguroi Presidentin Topi se SHBA-tė mbeten mbėshtetės tė fortė tė Shqipėrisė nė aspiratat e saj pėr integrimin nė NATO. Gjithashtu, ata kanė biseduar edhe pėr situatėn nė rajon e veēanėrisht mbi statusin e ardhshėm tė Kosovės. Presidenti shqiptar dhe ambasadori amerikan ndanė besimin pėr njė Kosovė tė pavarur dhe pėr zgjidhjen e statusit tė saj nė njė kohė sa mė tė shpejtė qė tė jetė e mundur. Kreu i lartė i shtetit ėshtė shprehur se e vetmja zgjidhje e Kosovės ėshtė pavarėsia e saj, ndėrsa theksoi se mbėshtet planin e Ahtisaarit, qė ėshtė pėr pavarėsinė e plotė tė Kosovės.

 

Borhard: Thellim i marrėdhėnieve shumė tė mira

Mė pas, ai ka zhvilluar edhe njė takim me ambasadorin e jashtėzakonshėm dhe fuqiplotė tė Republikės Federale tė Gjermanisė nė Tiranė, Bernard Borhard, i cili paraqiti letrat kredenciale. Presidenti shqiptar e ka siguruar ambasadorin gjerman pėr mbėshtetjen e tij gjatė misionit tė zotit Borhard nė Shqipėri, i cili nėnvizoi se zhvillimi i mėtejshėm i marrėdhėnieve bilaterale mes dy vendeve do tė jetė objektivi kryesor i punės sė tij nė Shqipėri. Nė mėnyrė tė veēantė, ai ka shprehur interes dhe vlerėsim reciprok pėr thellimin e marrėdhėnieve shumė tė mira qė ekzistojnė mes dy vendeve, jo vetėm nė fushėn politike, por edhe nė atė ekonomike. Njė vėmendje tė veēantė, Topi, gjatė kėtij takimi, i ka kushtuar situatės sė vėshtirė energjitike qė po kalon Shqipėria. Po gjatė ditės sė djeshme, ai ka pritur njė delegacion tė Parlamentit tė Estonisė, pėrfaqėsues tė grupit tė miqėsisė Estoni-Shqipėri. Gjatė kėtij takimi ėshtė folur pėr ecurinė e Shqipėrisė nė rrugėn e saj drejt integrimit euroatlantik dhe eksperiencėn e Estonisė nė kėtė drejtim. Presidenti i Republikės, Bamir Topi, ėshtė ndalur tek reformat ku kreu i shtetit do tė bashkėpunojė me Parlamentin, reformėn zgjedhore dhe reformėn nė drejtėsi. Ndėrsa pėrfaqėsuesit e grupit parlamentar tė miqėsisė Estoni-Shqipėri i kanė pėrcjellė Presidentit Topi pėrshėndetjet e Presidentit tė Estonisė dhe angazhimin pėr gjallėrimin e bashkėpunimit ekonomik me Shqipėrinė, si dhe mbėshtetjen nė proceset integruese tė vendit tonė.

 


 
http://www.shekulli.com.al/

Rishkrimi i Historisė

Nga Dorian Koēi
28-08-2007
"Historinė e shkruajnė fitimtarėt"... Kjo ėshtė njė sentencė e njohur qė ėshtė bėrė varrmihėse e historisė sė vėrtetė. Po cilėt janė fitimtarėt? Kjo ėshtė njė pyetje qė vėshtirė se mund t'i jepet pėrgjigje. Ndryshimet e mėdha social-historike kurrė nuk kuptohen nė epokėn e vet, por duan kohė tė pėrcaktohen dhe vlerėsohen si tė tilla. Kėshtu p.sh., francezėt pasi shanė e mallkuan Revolucionin dhe Napoelonin pėr pėrmbysjet e mėdha, kodin e Napoelonit e bėnė kushtetutėn e Francės, duke sanksionuar nė kėtė mėnyrė kėto ndryshime. Edhe epoka e Restaurimit qė pasoi mė pas, nuk hyri nė punė pėr ndonjė gjė, por vetėm sa tregoi pafuqishmėrinė e kohės sė vjetėr pėr t'iu pėrshtatur ndryshimeve tė reja. Nė historiografinė franceze tė dyja epokat kanė marrė vlerėsimin e duhur, duke hedhur poshtė "shpifiografinė" e revolucionarėve dhe bonapartistėve pėr ruajalizmin, por nė tė njėjtėn kohė iu bė njė analizė e plotė tmerreve dhe terrorit tė viteve tė Revolucionit. Kjo u bė e mundur duke shmangur sa mė shumė pasionin e fitimtarėve pėr tė shkruar historinė dhe duke bėrė tė vetin mendimin qė shpreh shkrimtari i njohur francez Anatol Frans tek libri i tij "Krimi i Silvestėr Bonarit" se "historia qė ishte njė art dhe lejonte tė gjitha fantazitė e imagjinatės, sot ka arritur tė bėhet shkencė, nė tė cilėn duhet tė ecet me njė metodė tė pėrpiktė".

Loja e "fantazive tė imagjinatės" nė historiografinė zyrtare shqiptare e kaloi kufirin e sendėrtimeve tė miteve apo legjendave pėr sa i pėrket historisė moderne tė tyre, aq sa shpesh herė jemi detyruar tė lexojmė historinė tonė tė shkruar nga autorė tė huaj apo tė mundohemi tė krijojmė vetė opinionet tona pėr figura tė ndryshme historike qė janė denigruar dhe pėr ngjarjet historike qė janė fabrikuar pėr tė krijuar protagonistė tė rremė.

Edhe pse shtrembėrimet monstruoze tashmė janė shmangur, madje edhe pse kanė kaluar mė shumė se 15 vjet pas ndryshimeve tė viteve '90, Fishta, Konica, Mithat e Mehdi Frashėri etj., vazhdojnė tė mos tė kenė fituar akoma "statusin" e patriotit nė sytė e popullsisė qė ndryshimet demokratike i zunė 40 vjeē e lart. Shpesh herė reagohet emocionalisht ndaj fakteve tė reja qė nuk pėrfaqėsojnė atė ēka thonė tekstet e historisė zyrtare tė periudhės komuniste, duke shprehur kėshtu rėnien nė kurthin e politikės sė pėrditshme qė ka monopolizuar gjykimin e drejtė dhe transparent nė emėr tė ruajtjes sė "llogoreve" dhe elektorateve.

Ėshtė e nevojshme qė tė shpjegohet se rishkrimi i historisė nuk ėshtė i pėrqendruar vetėm nė rivlerėsimin e fakteve dhe ngjarjeve historike, por dhe nė tėrė strukturėn dhe metodėn sesi ėshtė shkruar ajo. Historiografia jonė duhet tė ēlirohet nga etnonacionalizmi pozitiv, i cili pėrpiqet tė shpjegojė se ēdo lėvizje kryengritėse ka pasur karakter kombėtar dhe se nė ēdo periudhė pas pushtimit turk shqiptarėt kanė vepruar tė ndėrgjegjėsuar si komb. Sepse pėrndryshe nuk mund tė shpjegohet sesi ėshtė e mundur qė rreth 40 vezirė tė mėdhenj tė perandorisė otomane, qė ishin shqiptarė, nuk bėnė asgjė pėr vendin e tyre, pėrveēse donacioneve pėr objekte kulti?! Veziri shqiptar Ferid Pashė Vlora pėr periudhėn 1901-1908, ndiqte dhe pėrndiqte patriotėt shqiptarė qė pėrhapnin gjuhėn shqipe; e quante tė drejtė tė ndėrtonte hekurudhėn Stamboll-Bagdad-Mekė pėr pelegrinėt dhe pėr tė transportuar trupat turke aty, por nuk inicionte ndėrtimin e asnjė metri hekurudhė nė atdheun e vet, edhe pse nga vilajetet shqiptare tė asaj kohe vileshin 40 milionė franga ari taksa. Ishte kjo arsyeja qė patrioti rebel Faik Konica shkruante nė faqet e "Albania-s" se "e keqja Shqipėrisė i vjen nga vetė shqiptarėt".

Me tė njėjtėn logjikė pozitiviste ėshtė shkruar dhe historia e nxehtė e Luftės Antifashiste dhe periudhės qė pasoi pas saj. Opinioni mbizotėrues qė sundon pas viteve '90, pėr vlerėsimin e kėsaj epoke pas shtrembėrimeve tė mėdha qė ishin bėrė qoftė ne protagonistė, qoftė nė ngjarje ėshtė se "partia komuniste pati meritė qė e rreshtoi vendin nė koalicionin fitues, dhe kėshtu siguroi dhe tėrėsinė territoriale tė Shqipėrisė". Njė vlerėsim shumė i qartė duke gjykuar nga pozitat e sotme, por sa tė ndėrgjegjshėm ishin protagonistėt e asaj kohe pėr kėtė akt tė tyre? Si duhen tė trajtohen marrėdhėniet shqiptaro-jugosllave tė asaj kohe? Vendin nė njė koalicion fitues si ai i Antantės nė Luftėn e Parė Botėrore, pėr informacion tė atyre qė se dinė, e rreshtoi dhe Esat Pashė Toptani, duke ndihmuar me kėtė akt tėrthorazi qė Shqipėria tė pėrfaqėsohej nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Por ndėrsa pėr Esat Pashėn dihet se kujt padronėve u shėrbente pėr kėta tė tjerėt tė Luftės sė Dytė, nė ndėrgjegjen popullore akoma nuk dihet gjė. Vitet 1945-1948, tė mbushura plot me terror dhe qė kulmojnė me bashkimin doganor me Jugosllavinė, mbeten tė hedhin mė shumė dritė nė kėtė drejtim.

Si pėr ironi dramatike, i njėjti gjykim pozitivist sundon dhe pėr rezistencėn antikomuniste. Kėsaj radhe piramida u kthye kokėposhtė dhe u vlerėsua se "bajraktarėt e Veriut ishin antikomunistė tė bindur, sepse kuptonin rrezikun qė i kanosej vendit nga kolera e kuqe", duke himnizuar kėshtu luftėn e tyre qė nė tė vėrtetė mė shumė sesa rezistencė antikomuniste, ishte njė pėrpjekje kundėr ēdo lloj centralizimi. U harrua se dhe mbreti Zog kish pasur telashe me ta, deri sa mė nė fund i kishte shpėrblyer me para, duke ua "blerė" kėshtu rezistencėn. Ata qė kishin jetuar ndopak mes maleve shqiptare ishin aq tė aftė sa tė kuptonin, se bajraktarėt tanė me gjithė respektin e madh qė duhet tė kemi pėr ta sepse ruanin zakonet shqiptare, nuk ishin aq tė qartė ideologjikisht sa tė bėnin dallim mes rendit socialist dhe atij kapitalist, pasi qė tė dy pėr zhvillimin ekonomik tė malėsive tona ishin krejt tė huaj!

Natyrisht faji nė kėtė mes nuk ėshtė as i partizanėve tė thjeshtė qė bėnė detyrėn ndaj atdheut, e as i malėsorėve qė kundėrshtonin njė regjim, qė me tė vėrtetė u bė skllavėrues pėr kombin shqiptar, por i pasioneve qė sa herė qė peshorja e historisė anon nga njė anė gjejnė "studiues" qė e shkruajnė historinė sipas oreksit tė atyre, qė e konsiderojnė veten fitimtarė. Shmangia e kėsaj dėshire tė fshehtė vlerėsimi duhet tė bėhet njė kriter i rishkruajtjes sė historisė, qė sė bashku me kritikėn e drejtė ndaj etnonacionalizmit do na japin mė nė fund mundėsinė e tė pasurit tė njė historie tė pranueshme dhe admirueshme nga tė gjithė. Zgjedhja e "metodės sė pėrpiktė", mė shumė sesa njė kriter i kulluar shkencor, duhet tė kristalizohet brenda nesh, sepse historia ashtu siē dihet mė shumė se ēdo shkencė tjetėr ėshtė njė sagė e njerėzve nė kohė dhe hapėsirė, njė sagė qė mund tė fillojė si legjendė, por qė patjetėr duhet tė hidhet nė letėr pėr t'u kėnduar ashtu siē ka ndodhur.


 

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?cat_id=Faqe6-7

 
Shehi: Votat e mia t’i ruajė PD e PS
29/08/2007 - 07:32


Kandidati i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Dashamir Shehi, nė zgjedhjet e 23 shtatorit nuk do tė ketė komisionerė as nė KZZ-nė e zonės, por as nė komisionet e qendrave tė votimit si dhe nė ato tė numėrimit. Kjo pėr shkak se ligji zgjedhor pėrcakton qartė se anėtarė nė kėto komisione janė vetėm partitė parlamentare. Shehi gjatė kėtyre zgjedhjeve do tė ketė tė atashuar vetėm vėzhgues nė tė gjitha kėto struktura zgjedhore, tė cilėt do tė pėrpiqen tė ruajnė votat e tij. "Ne si parti nuk kemi komisionerė nė kėto komisione, votat e mia u takon t'i ruajnė kundėrshtarėt e mi, nėse kėtu flitet pėr shitje dhe blerje votash, jo vetėm qė nuk mund tė ketė zgjedhje tė lira dhe tė ndershme, por kot flasim se ekziston demokracia", - u shpreh dje Shehi lidhur me kėtė ēėshtje. Sipas tij, nėse do tė ketė tentativa tė tilla, tė cilat nuk i pėrjashton, kėtė vjedhje votash nuk do ta lejojė opinioni publik dhe vetė zgjedhėsit, tė cilėt do tė kėrkojnė me patjetėr pėrfaqėsimin me atė tė votės, "pasi vota e hedhur pėr mua ėshtė imja, vota pėr Palokėn ėshtė e Palokės dhe ajo e Zhegut e Zhegut, kėshtu duhet tė lexohet vota".
Fushata elektorale sapo ka nisur, ku garuesit nė kėtė fushatė elektorale po punojnė nė bazė, por ende jo me aktivitete tė mėdha, tė cilat pritet tė ndodhin nė javėn e dytė tė shtatorit, ku do tė angazhohen dhe drejtuesit kryesorė tė dy partive, Berisha dhe Rama. Kjo gjė nuk e shqetėson Shehin, pasi shprehet se ai nuk e ka pritur kėtė mbėshtetje kaq tė madhe qė i ka dhėnė elektorati i kėsaj zone. "Deri mė tani fushata po ecėn shumė mirė. Nuk e kisha pritur njė dashuri kaq tė madhe nga populli i kryeqytetit dhe kjo ėshtė mbėshtetja mė e madhe qė mė jepet", - shtoi mė tej kandidati i LZHK-sė pėr zonėn zgjedhore 31. I pyetur nėse ka ndonjė mesazh pėr kryetarin e PD-sė dhe Kryeministrin e vendit, Berisha, Shehi shprehet se nuk ka se ēfarė t'i thotė. "Por mesazhi im ėshtė pėr qytetarėt e Tiranės, qytetarėt dhe zgjedhėsit e zonės 31, qė tė dielėn e 23 shtatorit tė mos rrinė nė shtėpi, por tė dalin dhe tė votojnė, tė votojnė njė politikė ndryshe", - tha Shehi. Sipas tij, nuk do tė bėjė premtime tė mėdha, s'do t'ju premtojė tiranasve lumturinė, "por njė shpresė pėr t'u pėrfaqėsuar nė Parlament me njė zė krejt ndryshe".
Ndėrkohė, Shehi vazhdon takimet e tij elektorale nė kėtė zonė dhe shpreson tė ketė tė njėjtėn mbėshtetje dhe ditėn e votimit. Sipas tij, kėtė mbėshtetje e ka nga elektorati i djathtė i zonės, tė cilin e njeh shumė mirė, pasi ka punuar me kohė me kėtė elektorat pėr tė forcuar bazėn e PD-sė nė kryeqytet. Pėr tė mos u ndarė elektorati i djathtė nė dysh, pra njė pjesė tė votojė pėr tė dhe njė tjetėr pėr Palokėn, Shehi ka kėrkuar nga kryetari i PD-sė, tė ishte ai kandidati i vetėm pėr zonėn 31. Por njė gjė tė tillė Berisha nuk e pranoi, duke caktuar Edi Palokėn, drejtorin e ATSH-sė dhe ish-deputet i Tiranės, pėr tė garuar pėrballė Shehit dhe Luan Zhegut tė PS-sė. Zgjedhjet e pjesshme nė zonėn zgjedhore 31 u dekretuan pėr shkak se deputeti i kėsaj zone, Bamir Topi, u zgjodh me 85 vota, Presidenti i Shqipėrisė.
 
 
http://www.panorama.com.al/index.php?id=3708
Vendosur: 25/08/2007 - 11:19
Shehi: Nuk tėrhiqem nga gara
• Drejtuesi i LZHK-sė, Dashamir Shehi, do tė jetė pėrballė dy kandidatėve nė zonėn 31 nė Tiranė.

Edhe pse demokratėt kanė kėrkuar qė Shehi tė tėrhiqet nga gara, pasi kėshtu ai favorizon kandidatin e majtė, Shehi kėmbėngul nė kandidimin e tij. Madje, Shehi ka denoncuar edhe ofertat qė i janė bėrė nga ekzekutivi nė shkėmbim tė tėrheqjes nga kandidimi. Shehi qė nė fillim kėrkoi qė ai tė mbėshtetej nga tė gjitha partitė e djathta.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=25156 21/08/2007

Letra e Bashės: Kėrkesa tė reja pėr ambasadorėt tanė

Princi Leka II, tani kėshilltar i ministrit tė Jashtėm

 

Shefi i diplomacisė shqiptarė, Lulzim Basha, nė njė letėr dėrguar tė gjithė ambasadorėve shqiptarė tė akredituar nė botė, u bėn thirrje qė tė rrisin cilėsinė e punės, tani qė pagat e diplomatėve u rritėn ndjeshėm. Nė njė letėr zyrtare, tė dėrguar vetėm disa ditė pas vendimit tė qeverisė, i cili rrit dhe kategorizon pagesat e ambasadorėve, sipas rėndėsisė dhe vendit qė pėrfaqėson, ministri i Jashtėm shqiptar thekson se "kjo do tė kėrkojė nga shėrbimi i jashtėm dhe nga tė gjithė anėtarėt e tij, punė serioze e cilėsore, profesionalizėm tė shtuar e angazhim tė vazhdueshėm dhe njė aktivitet mė intensiv. Shėrbimi i jashtėm duhet tė jetė nė gjendje qė tė ofrojė mbrojtje tė shkėlqyer tė interesave tė vendit e tė shtetasve, t‘u ofrojė autoriteteve tė vendit informacionin e duhur e nė kohė, sugjerime dhe propozime me vlerė, tė dijė tė prezantojė nė ēdo kohė vendin, vlerat e tij tė trashėgimisė e tė kulturės, nė dritėn e zhvillimit dhe dinamikėn e avancimit tė gjithanshėm. Dhe kjo duhet e do tė manifestohet qartė nė shėrbimin e jashtėm". Duke sqaruar vendimin e marrė nga qeveria, ministri Basha thekson se ai "sjell njė ndryshim rrėnjėsor tė strukturės sė pagave dhe shtesave pėrkatėse nė kėtė pjesė tė rėndėsishme tė shėrbimit tė jashtėm. Ai shkėput nė mėnyrė pėrfundimtare sistemin e ri tė pagesės nga praktikat e deritanishme, tė cilat bazoheshin vetėm nė alokacion, pa ndonjė kriter tė saktė dhe pa ndonjė analizė tė mirėfilltė. Vendimi heq po ashtu nė mėnyrė pėrfundimtare praktikėn barazituese nė trajtimin e personelit tė pėrfaqėsive diplomatike". Nė letrėn e tij, Basha thekson se Shqipėria njeh kryesisht rolin e drejtuesit tė pėrfaqėsisė diplomatike, pra tė ambasadorit si zyrtarin qė merr edhe vlerėsimin mė tė madh. Nė letėr theksohet se "vendimi njeh rolin dhe pėrgjegjėsinė e gjithsecilit, por nė mėnyrė tė veēantė atė tė titullarit tė pėrfaqėsisė, i cili, nė kushtet e pėrfaqėsive tona ende tė vogla e me personel tė reduktuar, pėrballon njė ngarkesė pune veēanėrisht tė madhe e me pėrgjegjėsi pėr tė mbrojtur interesat e vendit me dinjitet". Pėr tė stimuluar mė tej punėn e njė sektori tepėr tė rėndėsishėm tė administratės shtetėrore, ministri Basha thekson se shėrbimi diplomatik do tė pėrfitojė herė pas here nga rritja e rrogave nė vend dhe nuk do tė ketė njė shpėrblim statik. "Sistemi i pagesės pėr personelin jashtė vendit nuk do t‘i lihet rastėsisė, por do tė bėjė pjesė nė politikėn e vazhdueshme tė rritjes sė pagave nė Shqipėri, ēka nuk pėrjashton rritje tė ndjeshme nė tė ardhmen, duke pasur parasysh nė veēanti shėrbimin e jashtėm dhe praktikat qė aplikojnė vendet e tjera", thekson shefi i diplomacisė, nė letrėn dėrguar ambasadorėve. Mė datėn 1 gusht, qeveria mori vendimin pėr rritjen e pagės sė diplomatėve tė tė gjithė rangjeve, duke vendosur njė kategorizim edhe sipas vendeve qė pėrfaqėsojnė, por edhe kostos sė jetesės nė vendet pėrkatėse. Kėshtu, njė diplomat qė jeton nė njė qytet tė shtrenjtė si Parisi apo Londra, do tė kompensohet mė shumė se sa njė diplomat qė punon nė njė vend disi mė tė lirė si Athina, apo Ankaraja. Deri nė fund tė vitit 2007, numri i punonjėsve tė pėrfaqėsive diplomatike ėshtė gjithsej 376 punonjės, nga tė cilėt 178 personel diplomatik dhe 198 punonjės administrativo-teknik.



Pagat

Ambasadori

Paga bazė mujore ambasadorin, konsullin e pėrgjithshėm bėhet 1200 euro, apo 1460 dollarė nė muaj



Rangu i dytė

Diplomatėt qė kanė gradėn ministėr, kėshilltar, paguhen me 900 euro, apo 1100 dollarė


Rangu i tretė

Kėshilltari paguhet me 750 euro apo 950 dollarė, Sekretari i Parė Konsull, me 600 euro apo 750 USD



Rangu i katėrt


Sekretar i Dytė, zėvendėskonsulli paguhet me 450 euro-590 dollarė, Sekretar III 400 euro-500 USD



Kategorizimi

Kompensimi pėr vendet mė tė shtrenjta


Vendimi i qeverisė ka kategorizuar dhe pėrfaqėsitė diplomatike, tė cilėt jetojnė nė qytetet mė tė shtrenjta tė botės, diplomatė qė do tė paguhen dhe mė mirė. Nė kėtė kategori bėjnė pjesė: misioni shqiptar nė selinė e OKB-sė nė Nju-Jork, ambasada nė Londėr, selia e OKB-sė nė Gjenevė, ambasada nė Danimarkė, nė kryeqytetin zviceran, Bernė, ambasada nė kryeqytetin rus, Moskė, Pekin, Tokio, konsullata nė Milano dhe ajo nė Stamboll. Nė rangun e dytė hyjnė me radhė: Vjena, Uashingtoni, Parisi, Roma, Strasburgu, Berlini, Madridi dhe Otava.




Princi Leka emėrohet kėshilltar i Bashės


Djali i vetėm i pretendentit pėr fronin mbretėror, Leka Zogu, ėshtė emėruar qė prej ditės sė djeshme pjesėtar i kabinetit tė ministrit tė Jashtėm shqiptar. Pas njė marrėveshjeje politike tė Partisė Demokratike me Lekėn I dhe Partinė e Legalitetit, ėshtė rėnė dakord qė Princi Leka II tė marrė njė post tė rėndėsishėm nė administratė. Vetė Kryeministri Berisha i ofroi trashėgimtarit tė fronit mbretėror se mund tė zgjidhte ēfarė pozicioni tė donte. Dhe princi nuk ka zgjedhur keq, por njė vend nė diplomacinė shqiptare, ku shpreson tė ngjisė karrierėn graduale, pse jo deri tek ambasadori. Ministri i Jashtėm, Lulzim Basha, prezantoi dje para zyrtarėve mė tė lartė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe ekipit tė tij tė ngushtė, anėtarin e ri tė kabinetit tė tij, princin Leka II. Ministri Basha vuri nė dukje se emėrimi i princit Leka II nė kabinetin e tij ėshtė pjesė e filozofisė sė qeverisė shqiptare, si dhe e vendosmėrisė sė tij pėr tė pranuar nė administratėn shtetėrore kapacitetet mė tė mira tė vendit, persona me aftėsi tė spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė jashtėm dhe kėrkesave gjithnjė nė rritje tė diplomacisė shqiptare. Basha theksoi se princi Leka II e ka pranuar me kėnaqėsi ftesėn pėr tė qenė pjesė e ekipit tė tij, duke filluar kėshtu karrierėn profesionale nė fushėn e marrėdhėnieve me jashtė, nė shėrbim tė diplomacisė sė vendit dhe nė mbrojtje tė interesave mė tė larta tė kombit shqiptar. Princi Leka II ka njė formim akademik solid. Ai ka studiuar nė disa kolegje tė njohura nė vende tė ndryshme, pėrfshirė ST Peter College dhe mė pas ka vazhduar nė "Royal Military Academy of Sandhurst", njė ndėr institucionet edukative mė prestigjioze nė Mbretėrinė e Bashkuar.

Princi Leka II ka kryer gjithashtu njė kurs tremujor nė Akademinė Ushtarake "Skėnderbeu" nė Tiranė dhe njė kurs 3-mujor nė Itali.

 

 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=25525  27/08/2007

Princi Leka: Kujdes me historinė

Rrėfehet pinjolli i familjes mbretėrore: Detyra e re, Kosova dhe rishikimi i historisė. "Politikanėt s‘mund tė bėhen historianė"

 

Njė javė pas emėrimit tė tij si kėshilltar nė Ministrinė e Jashtme, princ Leka II rrėfen nė njė intervistė ekskluzive pėr gazetėn "Shqip" motivin pse ka zgjedhur t‘i bashkohet administratės dhe ambiciet drejt skenės politike. Monarku qė u bė pjesė e administratės publike shqiptare ka lėnė pas dore veset e bashkėmoshatarėve tė tij pėr t‘iu pėrkushtuar tėrėsisht ambicieve nė fushėn e diplomacisė dhe politikės. Princ Leka pohon se pasi tė ketė marrė njohuritė e nevojshme nė administratė dhe pėrmbushur me sukses detyrat e tij si kėshilltar i Ministrisė sė Jashtme, kalimi drejt politikės ėshtė njė rrugė nė vazhdimėsi. Si trashėgimtar i Oborrit Mbretėror, ēėshtjen e rishkrimit tė historisė e shikon si njė hap qė duhet shikuar nga historianėt dhe jo nga politikanėt. Sipas princit, politikanėt bėjnė politikėn, ndėrsa historianėt shkruajnė historinė.

Lartėsia juaj, princ Leka, cili ishte motivi qė ju shtyu qė tė bėheshit pjesė e administratės shtetėrore shqiptare?

Unė e konsideroj se ky ėshtė njė angazhim tjetėr i familjes mbretėrore pėr Shqipėrinė nė drejtimin e ndihmės pėr tė mirėn e kombit shqiptar. Njė mėnyrė tjetėr pėr tė ndihmuar nė ngritjen e imazhit tė saj, sidomos nė momentet qė po kalojmė, tė cilat pėr familjen mbretėrore dhe mbarė kombin janė historike. Pėr mua personalisht ėshtė njė eksperiencė e shkėlqyer, sepse do tė mė ndihmojė nė formimin tim, tė njihem mė nga afėr me administratėn shtetėrore dhe tė ndihmoj vendin tim, tė jap maksimumin tim nė shėrbimin e tij. Si javė tė parė e konsideroj qė kam pasur mjaft ngrohtėsi dhe mundėsi pėr tė marrė njė formim sa mė tė mirė pėr situatėn aktuale qė ekziston brenda pėr brenda politikės sė jashtme tė shtetit shqiptar.

Java qė kaloj ka qenė java juaj e parė si nėpunės i administratės. Si kanė qenė ditėt e para tė punės suaj si kėshilltar?

Ditėt e para tė punės kanė qenė shumė tė mira, duke marrė njohuri dhe duke plotėsuar ditėt kryesisht nė takimet me administratėn dhe duke marrė njė informacion tė situatės edhe njė njohje mė tepėr brenda pėr brenda administratės.

Ēfarė ėshtė pėr ju diplomacia dhe politika. E shihni detyrėn tuaj tė re si kėshilltar nė Ministrinė e Jashtme si njė rrugė pėr tė hyrė drejt politikės nė tė nesėrmen?

Pėr mua ėshtė njė shans qė unė tė jap kontributin tim dhe tė vė nė dispozicion tė gjithė bagazhin tim pėr Shqipėrinė. Ėshtė e rėndėsishme pėr mua qė unė t‘i shėrbej Shqipėrisė pėr tė pėrmbushur detyrat e mia si shqiptar dhe si njė princ. Si trashėgimtar i familjes mbretėrore, jeta ime ėshtė pėrfshirė edhe nė ēėshtje tė politikės sė vazhdueshme. Unė mendoj se kjo ėshtė njė rrugė tjetėr pėr vazhdimėsi. Dhe tė jap kontributin pėr njė shans tjetėr, pėr tė dhėnė sa mė shumė ndihmė nga ana e familjes mbretėrore nė tė mirėn e kombit shqiptar.

Pra synoni qė karriera juaj nė tė ardhmen tė jetė e fokusuar mė tepėr nė njė rang ambasadorėsh apo tė kontribuoni mė shumė nė politikėn e brendshme shqiptare?

Unė do tė vazhdoj rrugėn time, sepse unė jam me emrin tim. E kam kėtė shans tė jem edhe jam princi trashėgimtar i tė gjithė popullit shqiptar. Jam princ edhe nė Kosovė, siē jam edhe kėtu. Dhe besoj nė rolin tim, pasi princi nuk ndryshohet dhe nė kėtė drejtim kam marrė njė mbėshtetje tė jashtėzakonshme edhe nga administrata shtetėrore. Unė e konsideroj detyrėn si kėshilltar i ministrit si njė detyrė shtesė, qė duhet ta shfrytėzoj me tė gjithė fuqinė qė kam.

Diplomacia shqiptare gjatė kohės sė Mbretit Zog njihet si diplomacia mė brilante e Shqipėrisė me vendet e botės. Ēfarė do tė trashėgoni ju nga ajo kohė dhe ēfarė kontributesh do tė jepni pėr Ministrinė e Jashtme?

Personalisht mund tė them se keni shumė tė drejtė. Koha e Mbretit Zog, edhe nė mėnyrėn e zbatimit tė drejtimit nga ana e politikės, sidomos nga ana e politikės sė jashtme, ka qenė e spikatur nga tė gjitha drejtimet. Unė besoj se sot pėr sot ajo kohė ka ndryshuar. Politika duhet tė bazohet mbi ēėshtjet sociale, ekonomike dhe elementet e politikės, d.m.th duhet ta shikojmė situatėn me njė sy tjetėr. Ne nuk mund tė harrojmė historinė dhe duhet tė vazhdojmė pėrpara. Duhet tė kujtojmė dhe tė mėsojmė mėsimet mė tė rėndėsishme tė kohės sė Mbretit Zog. Ajo kohė mbetet njė nga kohėt e arta tė diplomacisė shqiptare. Ėshtė koha e njė vetėdijeje tė lartė kombėtare dhe dėshirė pėr shtetformimin, por shumėēka ka ndryshuar dhe ne kemi kaluar kohė tė vėshtira, sot duhet t‘u pėrshtatemi kushteve tė reja social-ekonomike dhe t‘u pėrgjigjemi nevojave tė bashkėkombėsve tanė. Koha e Mbretit Zog na ka dhėnė njė shembull se si duhet ndėrtuar njė shtet dhe sakrificat qė duhet tė bėjmė pėr vendin tonė. Sot ne e kemi dhe duhet tė punojmė pėr tė, t‘i mbrojmė pavarėsinė si atė administrative, politike, ashtu edhe ekonomike. Unė kam jetuar njė pjesė tė jetės sime jashtė Shqipėrisė dhe pėrvoja e akumuluar jashtė si edhe edukata e marrė nė familjen time do tė mė shėrbejė.

Keni deklaruar se do tė angazhoheni fuqishėm nė ēėshtjen e Kosovės. Konkretisht, ēfarė mendoni se ėshtė mė e mirė pėr Kosovėn nė kėto momente dhe ēfarė qėndrimi duhet tė mbajė diplomacia shqiptare ndaj pengesave qė Serbia nxjerr pėr ēėshtjen e Kosovės?

Unė besoj se tashmė ėshtė e ditur qė Shqipėria ėshtė duke mbėshtetur me tė gjithė fuqinė e saj pavarėsinė e Kosovės dhe planin e Ahtisarit. Nuk ka asnjė dyshim qė Shqipėria do tė jetė gjithmonė pranė Kosovės. Unė do tė vazhdoj tė jem si trashėgimtar i familjes mbretėrore, tė jem njė zė i fuqishėm pro pavarėsisė sė Kosovės nė tė gjithė drejtimet e saj. Edhe nė kėtė element, besoj se shteti shqiptar ėshtė duke dhėnė maksimalen e vet pėr kėtė ēėshtje. Qėndrimet tona janė tashmė tė njohura, pavarėsia e Kosovės ėshtė e vetmja alternativė, ēdo zgjidhje tjetėr ėshtė e papranueshme. Diplomacia shqiptare ėshtė shprehur nė mbėshtetje tė pakos sė Ahtisarit pėr pavarėsinė e Kosovės dhe kundėr ndarjes sė saj, ky duhet tė jetė qėndrimi tė cilin duhet tė mbajė dhe sė cilės duhet t‘i pėrkushtohet. E rėndėsishme pėr ne ėshtė bashkėrendimi i punės me partnerėt tanė strategjikė si SHBA-tė, Mbretėria e Bashkuar dhe BE-ja.

Si trashėgimtar i fronit mbretėror, cilat janė marrėdhėniet tuaja me vendet e tjera tė botės. Sa do tė ndikojė kjo nė punėn e Ministrisė sė Jashtme?

Shumė tė mira. Mund tė them se me vendet e tjera tė botės jemi shumė miq. Kuptohet, ne do tė vazhdojmė dhe unė kam fatin jo vetėm si kėshilltar i Ministrisė sė Jashtme, por kam edhe mbėshtetjen e plotė tė Oborrit Mbretėror, qė kam mundėsi tė jap njė kontribut pėr tė mirėn e kombit shqiptar. Kam filluar nė disa drejtime, sidomos nė element tė diasporės edhe vendeve tė tjera, duke hapur rrugėt dhe shtrirjen e influencės sė shtetit shqiptar, dhe unė besoj se kėtė drejtim unė do tė vazhdoj tė ndihmoj sidomos me miqtė qė kemi. Kemi edhe miq nė Lindjen e Mesme dhe vende tė tjera.

Kėshilli i Ministrave ka vendosur pesė ditė mė parė qė historia e Shqipėrisė tė shkruhet nga e para. Kjo ēėshtje ka ngjallur debate, jo vetėm mes akademikėve, por edhe mes politikanėve. Mendoni se ėshtė e drejtė qė tė rishikohet historia, kryesisht periudha e Mbretit Zog?

Kėtu do tė ketė edhe njė reagim. Unė personalisht nuk mund tė reagoj si kėshilltar i ministrit tė Jashtėm, por nga ana e Oborrit Mbretėror do tė ketė njė reagim pėr kėtė ēėshtje. Patjetėr qė historia nė Shqipėri ka pasur shumė ndikime politike dhe duhet shikuar me njė sy tė pavarur. Jo nga elemente tė vjetra tė politikės shqiptare. Unė do tė them me tė gjithė fuqinė time, se nė qoftė se jeni i pėrfshirė nė politikė, nuk duhet tė jeni edhe historianė.




Jeta nė Oborr


Siguria nė Oborrin Mbretėror, mė e lartė se nė Presidencė, Kryeministri dhe aeroporte


"Princi nė punė deri nė tre tė mėngjesit"


Djali i trashėgimtarit tė fronit mbretėror, princi Leka II tregon pėr "Shqip" se ka pak kohė tė lirė dhe se puna nė Oborrin Mbretėror dhe si kėshilltar nė Ministrinė e Jashtme i harxhon shumė kohė. "Si kėshilltar mund tė qėndroj nė punė edhe nė tre tė mėngjesit pa asnjė problem", thotė Princi Leka II, i cili tregon se i ka me pasion punėt qė bėn. Tė hysh nė Oborrin Mbretėror, aty ku kalon pjesėn e mbetur tė kohės princi Leka, duhet tė kalosh njė kontroll tė rreptė, ēka tė lejon mė pas tė shėtisėsh i lirė nė gjithė vilėn mbretėrore, muret e sė cilės janė tė rrethuar nga fotografi tė bėra nga periudha e Mbretit Zog. Fotografitė e familjes dhe miqve tė tij kanė mbushur zyrėn e princit Leka II, e cila ndodhet nė katin e parė, nė hyrje tė ndėrtesės. Librat e huaj me temė diplomatike dhe historike nuk mungojnė nė bibliotekėn e nipit tė Mbretit Ahmet Zogu, por gjithashtu edhe flamujt shqiptarė tė pranishėm nė ēdo dhomė dhe zyrė tė kėtij Oborri. Siguria brenda territorit tė vilės ua kalon masave tė sigurisė sė Presidencės, Kryeministrisė, madje edhe kontrolleve nėpėr aeroporte. Tė rrallė janė miqtė dhe personat qė futen lirshėm nė Rezidencėn Mbretėrore, ku pėrveē stafit pjesa tjetėr duhet tė harxhojė 15 minuta pėr tė hyrė nė vilėn mbretėrore pėr shkak tė kontrolleve. Aredimi i godinės tė lė njė pėrshtypje tė mirė. Shpatat dhe armėt e vjetra tė ndodhura gjithandej nė shtėpinė e princit, tregojnė mė sė miri se familja mbretėrore e adhuron kulturėn popullore shqiptare dhe se ėshtė njė njohėse e mirė e saj.

Miqtė

"Tani qė kam dy detyra tė ndryshme, nė ministri dhe nė Oborrin Mbretėror kam shumė pak kohė tė lirė se mė pėrpara. Por si djalė i ri, i di si t‘i shfrytėzoj deri nė maksimum", shprehet princ Leka II. 25-vjeēari shprehet se ka pasur fatin tė krijojė njė shoqėri shumė tė mirė. "Dua tė kem njė jetė aktive, duke takuar njerėzit pėrditė dhe besoj se kjo mė ka ndihmuar me detyrėn tė mos jem i mbyllur dhe tė njoh situatėn. Unė jam tipi qė kam qejf tė lėviz, tė njoh situatėn jashtė konceptit filozofik tė Tiranės. Duke marrė parasysh se Shqipėria nuk ėshtė vetėm nė Tiranė dhe Durrės, ajo ėshtė qė tė shkosh dhe tė vizitosh ēdo fshat dhe kėshtu do tė vazhdoj edhe nė tė ardhmen", shprehet ai. Princi pranon se shoqėrohet me miqtė VIP-a, por preferon tė mos publikojė emra, duke ruajtur me fanatizėm identitetin e miqve tė tij. "Unė nuk frekuentoj njė shoqėri tė pėrcaktuar, por shoqėrohem me njerėz tė tė gjitha fushave", thotė princi Leka II.



CV

Kėshilltari mė i ri i administratės


25-vjeēari, princi Leka ka pranuar ftesėn pėr tė mbajtur postin e kėshilltarit tė ministrit tė Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, duke qenė nė kėtė mėnyrė kėshilltari mė i ri i administratės publike. Shtatė ditė mė parė, ministri Basha ka prezantuar para mediave bashkėpunėtorin e tij mė tė ri, Leka Zogun II. Mė parė Basha ua ka prezantuar princin Leka II, zyrtarėve mė tė lartė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe ekipit tė tij mė tė ngushtė, anėtarin e ri tė kabinetit tė tij. Princi Leka II ka njė formim akademik solid. Ai ka studiuar nė disa kolegje tė njohura nė vende tė ndryshme, pėrfshirė ST. Peter College dhe mė pas ka vazhduar nė "Royal Military Academy of Sandhurst", njė ndėr institucionet edukative mė prestigjioze nė Mbretėrinė e Bashkuar. Princi Leka II ka kryer gjithashtu njė kurs tremujor nė Akademinė Ushtarake "Skėnderbej", nė Tiranė dhe njė kurs 3-mujor nė Itali. Sipas Ministrisė sė Jashtme, emėrimi i princit Leka II nė kabinetin e tij ėshtė pjesė e filozofisė sė qeverisė shqiptare si dhe e vendosmėrisė sė tij pėr tė pranuar nė administratėn shtetėrore kapacitetet mė tė mira tė vendit, persona me aftėsi tė spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė vendit.



Kėshilltar pėr Kosovėn

Princi Leka II nė foto me Presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu. Pėrveēse ėshtė emėruar si kėshilltar i ministrit tė Jashtėm, Lulzim Basha, Princi Leka II do tė ketė edhe funksionin si kėshilltar pėr ēėshtjen e Kosovės, pėr tė cilėn deklaron se do tė angazhohet fuqishėm pėr pavarėsinė e saj


Uniforma mbretėrore

I pari qė krijoi traditėn e uniformave ushtarake nė Shqipėri ishte Mbreti Zog. Ato u dizajnuan nga italianėt, ishin "high-tech" pėr kohėn dhe kishin njė vulė kombėtare. Nė vitin 1939, italianėt ngritėn njė batalion tė Gardės Kombėtare dhe krijuan dy uniforma tė kushtueshme, njė me tirqe dhe njė me fustanellė. Duke futur kėshtu elementė tė traditės kombėtare nga jugu dhe veriu


Kronologjia

Uljet dhe ngritjet e familjes mbretėrore

Nė vitin 2002, familja mbretėrore mbėrrin pėrfundimisht nė Tiranė, duke i dhėnė fund njė mėrgimi 63-vjeēar. Njė avion "boing 727" transportoi nga aeroporti Lanceria tė Johanesburgut trashėgimtarin e fronit, Leka Zogu I sė bashku me familjen e tij. Duke iu rikthyer mbrapa historisė, nė prill tė vitit 1997, teksa Shqipėria gjendej e zhytur nė kaos pėr shkak tė shembjes sė firmave piramidale, Mbreti Leka I mbėrriti nė Tiranė. Ai mori pjesė nė fushatėn elektorale pėr zgjedhjen e formės sė regjimit nė Partinė e Legalitetit, duke shkuar pothuajse nė tė gjitha rrethet e Shqipėrisė. Nė kėto zgjedhje, monarkia fitoi 36% tė votave sipas Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve. Ky rezultat u shpall i falsifikuar nga Mbreti Leka I. Nisur nga kjo, tri ditė pas zgjedhjeve, Partia e Legalitetit organizoi njė miting proteste, ku simpatizantėt e saj bashkė me babain e Leka Zogut II marshuan drejt qendrės sė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, ku pati edhe konfrontime me policinė. Pak ditė mė pas u hap njė proces hetimor ndaj Leka Zogut, duke e akuzuar atė pėr sulm tė armatosur ndaj institucioneve tė shtetit. Zogu u dėnua nė mungesė dhe pastaj pėrfitoi njė amnisti. Heqja e kėsaj pengese bėri qė Leka Zogu, trashėgimtari i ligjshėm i fronit mbretėror tė Shqipėrisė tė kthehej nė vend. Nė bazė tė njė marrėveshjeje midis PD-sė dhe PLL-sė dhe trashėgimtarit tė fronit mbretėror, 25- vjeēari, princi Leka II ėshtė punėsuar si kėshilltar i ministrit tė Jashtėm dhe do tė fokusohet kryesisht nė ēėshtjen e statusit tė Kosovės.

 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=25552 28/08/2007

Keshilltaret

 

Niko Faber

Numri njė i diplomacisė shqiptare, z. Basha, nė njė ceremoni tė pazakontė, bėri para zyrtarėve mė tė lartė dhe ekipit mė tė ngushtė tė dikasterit tė tij, prezantimin e nipit tė ish-Mbretit Zog, Leka II, si kėshilltarin mė tė ri tė tij. Siē pohoi vetė zoti ministėr, emėrimi i nipit tė Mbretit Zog nė kabinet, ėshtė as mė pak e as mė shumė pjesė e filozofisė sė qeverisė shqiptare pėr tė pranuar nė administratė persona me aftėsi tė spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė jashtėm dhe kėrkesave gjithnjė e nė rritje tė diplomacisė shqiptare.

Kėsisoj, z. Basha ende njė djalė i ri dhe i parrahur me problemet e ndėrlikuara tė diplomacisė, i cili ka me tė vėrtetė nevojė pėr t‘u kėshilluar, merr pėr kėshilltar njė djalė tė sapodalė nga bankat e shkollės, kur siē pohon edhe vetė, ka ndjekur kolegje ushtarake dhe jo ndonjė shkollė pėr diplomaci. A do ta ndėrmerrte njė veprim tė tillė ministri i Jashtėm i Britanisė sė Madhe? Nė asnjė mėnyrė jo. Njė nga binjakėt e princeshės Diana, i cili pėrfundoi Akademinė Ushtarake, flitej se do tė shkonte nė Irak pėr t‘iu bashkuar trupave tė tjera ushtarake angleze, qė luftojnė pėr rivendosjen e demokracisė nė atė vend. Ja pra si fillohet karriera dhe si edukohen kuadrot e reja tė White Holl-it britanik, e cila mbahet si njė nga administratat mė tė pėrsosura nė botė.

Duke iu rikthyer idesė sė kėtij shkrimi, vetėkuptohet se z. Basha nuk ka se ē‘pėrfiton nga "kėshillat" e princit tė ri, por ajo qė ėshtė mė shqetėsuese, qėndron nė faktin se ky ministėr ka nevojė pėr kėshilltarė tė zotė, me pėrvojė tė gjatė pune e jo formalė, pėr "ujqėr" tė diplomacisė, qė fatmirėsisht nuk na mungojnė. Tė folurit rrjedhshėm nė gjuhėn angleze apo tė qenit nė Perėndim pėr njė farė kohe, nuk tė jep patentėn e diplomatit tė pėrkryer. Duke iu referuar kujtimeve tė zotit Kisinger, sekretarit amerikan tė Shtetit pėr punėt e jashtme, ai theksonte: "Jam vėnė shumė herė nė vėshtirėsi gjatė bisedimeve me zotin Gromiko - homologun rus - i cili edhe pse e dinte shkėlqyeshėm gjuhėn angleze, vazhdimisht punonte me pėrkthyes, duke pėrfituar kėsisoj dyfishin e kohės pėr t‘u menduar nė krahasim me mua"! Ėshtė e kuptueshme qė princi i ri gėzon tė drejtėn e punėsimit si gjithė shqiptarėt e tjerė, aq mė tepėr kur dihet qė familja mbretėrore ndodhet nė vėshtirėsi ekonomike, por kjo nuk i jep tė drejtėn as edhe vetė ministrit tė shkelė nė mėnyrė flagrante ligjin dhe rregullat e punėsimit nė shėrbimin diplomatik shqiptar.

Nėse ky do tė ishte njė rast i veēuar, nuk do t‘ia vlente tė merrnim mundimin pėr tė lodhur lexuesin me kėtė shkrim, por duke e shtrirė kėtė ide nė kohė, se si ėshtė vepruar me pėrzgjedhjen e kėshilltarėve nė qeveritė e kaluara edhe nė kėtė tė sotmen, ia vlen tė ndalemi mė tej. Nuk janė tė rralla rastet qė nė shėrbimin kėshillimor tė dikastereve, prefekturave, qarqeve, bashkive, etj., vazhdojnė tė merren kuadro tė reja, tė porsadalė nga bankat e shkollės. Me veprime tė tilla nepotike e klienteliste, dėmi ėshtė i dyfishtė, dėmtohet puna e shtetit, por edhe mėsohen keqazi kėto kuadro tė reja. Nė suksesin apo dėshtimin e njė qeverisjeje, ėshtė e madhe edhe pėrgjegjėsia e stafit tė padukshėm tė kėshilltarėve. Zotėsia e njė Presidenti, Kryeministri apo ministri, duket edhe nė faktin se si i pėrzgjedh dhe sa i dėgjon ai kėshilltarėt. Njė kėshilltar i mirė nuk mjafton tė jetė vetėm i aftė dhe domosdoshmėrisht ekspert nė fushėn qė ai mbulon, por edhe imponues tek eprori, kur punėt nuk ecin mirė.

Zoti Nano, nė qeverinė e fundit tė drejtuar prej tij, rriti stafin e kėshilltarėve nga 17 nė 23. Nė dukje kjo, njė punė e mirė, por sa i pyeste e sa konsultohej ai me ta? Shumė pak. Pėr ta argumentuar kėtė po jap esencėn e njė bisede qė kemi zhvilluar nė Komisionin e Bujqėsisė tė Kuvendit tė Shqipėrisė me kėshilltarin e tij pėr ēėshtjet e bujqėsisė. Pyetjes sonė se, kur ka qenė takimi i fundit i tij me Kryeministrin, ai iu pėrgjigj: "Ka mė shumė se shtatė muaj". Pyetjes tjetėr: "Nėse gjatė kėsaj kohe ka pasur probleme shqetėsuese qė duhej t‘i dinte apo tė ndėrhynte Kryeministri?", ai iu pėrgjigj: "Ka pasur", por ai s‘e kishte thirrur. E pra, nė raste tė tilla kėshilltari, qė e ndien veten nė krye tė detyrės, nuk pret, por shkon vetė e troket nė derėn e Kryeministrit, ministrit, pėr tė insistuar e po qe nevoja pėr ta kapur edhe pėr xhakete, pėr punėt qė nuk ecin. Shembulli i mėsipėrm, siē theksuam, i pėrket qeverisė sė parafundit, tė drejtuar nga zoti Nano, sepse nė qeverinė e fundit tė tij ai nuk pati fare kėshilltar pėr bujqėsinė. Dhe njė nga shkaqet madhore tė humbjes sė socialistėve nė zgjedhjet e korrikut 2005, ishte padyshim puna e dobėt e qeverisė Nano nė ndjekjen dhe mbėshtetjen e bujqėsisė e tė problemeve tė fshatit.

Kryeministri Berisha ėshtė treguar mė dorėshtrėnguar nė krahasim me paraardhėsin e tij Nano nė numrin e kėshilltarėve. Ai ka vetėm 15 tė tillė. Duke i hedhur njė sy pėrbėrjes sė listės sė kėshilltarėve tė kėsaj qeverie dhe duke gjykuar mbi bazėn e tė dhėnave tė pjesshme, vetėm nė fushat qė mbulojnė, del se ka mjaft mangėsi. Kryeministri Berisha dubloi kohėt e fundit sektorin e informacionit me njė emėr tė bujshėm Grid Roi, i cili qė nga dita e prezantimit (me njė shqipe tė ēalė), nuk ėshtė ndjerė mė. Por, nė tė njėjtėn kohė, ka lėnė zbuluar sikurse paraardhėsi i tij, fusha tė tilla tė rėndėsishme si bujqėsia, siguria ushqimore, mjedisi, aq sensibėl pėr vendin dhe njėkohėsisht prioritare pėr komunitetin evropian e mė gjerė.

Ministri i Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanseve tė Barabarta, Kosta Barka, ka pėrveē tė tjerėve, tre kėshilltarė tė jashtėm tė pėrhershėm (njė rekord i llojit tė vet ky), pra, po aq sa dhe ministri i Jashtėm, Basha. Nga tė dhėnat e publikuara nuk merret vesh se kush e kėshillon ministrin Gjana pėr blegtorinė, ministrin Xhuveli pėr pyjet. Ministri Rusmali, mesa duket nuk e ndjen nevojėn e kėshilltarėve. Kėshilltarėt e kėsaj qeverie kanė tė gjithė ngjyrėn blu. A nuk do tė ishte e dobishme p.sh., qė ministri Ruli, nė kushtet e krizės sė thellė energjetike qė po kalon vendi, tė thėrriste edhe ndonjė kėshilltar rozė? Pėr kėshilltarėt, shteti shqiptar shpenzon jo pak. Ata janė ndėr mė tė paguarit. Lista e kėshilltarėve nuk pėrfundon me tė pėrhershmit. Pas tyre vjen njė numėr i madh kėshilltarėsh tė jashtėm. Roli i tyre mund dhe duhet tė rritet nė tė ardhmen. Ka ardhur koha e monitorimit tė efektivitetit tė punės sė kėshilltarėve nė tė gjitha instancat, me qėllim qė tė rritet roli i tyre nė miradministrimin e vendit.

 
 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikuj.php?kat=5   28/08/2007
 

Sarkozy: Mbėshtesim fuqishėm pavarėsinė e Kosovės

Presidenti francez mban fjalimin vjetor para ambasadorėve

 

Franca ėshtė bashkuar fuqishėm me aktorėt mė tė mėdhenj ndėrkombėtarė qė mbėshtesin pavarėsinė e Kosovės. Parisi zyrtar, i cili ėshtė cilėsuar shpesh mė parė si njė nga pėrkrahėsit e Beogradit, ka folur me nivelin mė tė lartė pro pavarėsisė sė Kosovės. Ka qenė pikėrisht Presidenti francez, Nicholas Sarkozy, i cili ka pėrsėritur mbėshtetjen pėr pavarėsinė e mbikėqyrur pėr Kosovėn dhe ka theksuar se ndėrtimi i Evropės ėshtė pėrparėsi absolute pėr Francėn. "Ne mbėshtesim parimin pėr pavarėsinė e mbikėqyrur, tė cilin me ndihmėn e BE-sė do ta zbatojė bashkėsia ndėrkombėtare, garantuese e respektimit tė tė drejtave tė pakicave", ka thėnė Sarkozy para ambasadorėve tė Francės nė botė. Ky ėshtė fjalimi kryesor i Sarkozy pėr politikėn e jashtme qė nga ardhja nė postin e Presidentit. Takimi i Presidentit tė Francės me trupin diplomatik ėshtė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme tė politikės sė jashtme tė atij vendi dhe pėrbėn synimin kryesor tė diplomacisė franceze pėr njė periudhė njėvjeēare. Ndaj deklarata e djeshme e Presidentit Sarkozy, pėrbėn njė ngjarje mjaft tė rėndėsishme pėr Kosovėn, por edhe pėr ēėshtjen shqiptare nė pėrgjithėsi. Beogradi, pas deklaratės sė djeshme tė Kreut tė "Elizesė" (Pallati presidencial francez), ka mbetur vetėm me njė aleat, e cila ėshtė Rusia, por qė pritet qė tė ketė zhvillime tė reja nė hapėsirėn ndėrkombėtare. Ndėrkaq, Shefja e diplomacisė austriake Ursula Plasnik ka deklaruar dje se zgjidhja e ēėshtjes sė statusit tė ardhshėm tė Kosovės ėshtė njė test pėr Bashkimin Evropian. Plasnik, nė fjalimin e saj me rastin e hapjes sė "bisedimeve politike" nė "Forumin evropian Alpbah", ka theksuar se BE-ja ėshtė "njė organizatė e cila vazhdimisht mėson", kurse Kosova ėshtė njė test i pjekurisė pėr politikėn e saj unike tė jashtme. Shefja e diplomacisė austriake ka porositur qė nė ēėshtjen e Kosovės, Evropa mund tė "mbajė njė qėndrim tė qartė dhe vetjak evropian". "Gjithashtu do tė shihet nėse BE-ja do t‘ia dalė tė gjejė edhe njė profil unik ndaj Rusisė", ka thėnė Plasnik lidhur me Kosovėn dhe mbrojtjen raketore amerikane. Nga ana tjetėr, krerėt e lartė tė Kosovės, tė inkurajuar nga pėrforcimi i qėndrimit ndėrkombėtar pro pavarėsisė sė Kosovės, kanė ritheksuar platformėn e tyre nė negociatat e 29 gushtit nė Vjenė, ku pavarėsia cilėsohet si ēėshtje e panegociueshme. Kryeministri Agim Ēeku, tha se Ekipi i Unitetit do tė shkojė nė Vjenė "pėr tė treguar seriozitetin, vendosmėrinė dhe drejtėsinė e kauzės sonė", me qėndrimin e qartė se "pavarėsia ėshtė e panegociueshme". "Pavarėsia ėshtė pozicioni ynė. Ėshtė pozicion nga i cili hyjmė nė kėto bisedime shtesė. Pavarėsia ėshtė pikėnisja, jo finishi. Ėshtė themeli prej tė cilit ndėrtojmė", u shpreh Ēeku nė fjalimin e rregullt drejtuar qytetarėve nėpėrmjet radios. Kosova do tė jetė shtet, qė ėshtė arritur nė qershor tė vitit 1999, me pėrpjekje tė vazhdueshme "pėr ta bėrė Kosovėn shtet tė qėndrueshėm dhe funksional", tha Kryeministri i vendit, duke nėnvizuar se "nuk ka asnjė alternativė tjetėr", gjė qė siē thotė, e ka pohuar Grupi i Kontaktit, me parimet e veta, e ka shpallur botėrisht Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, e ka deklaruar kreu i Kombeve tė Bashkuara dhe Brukselit, tė cilėt i kanė dhėnė mbėshtetje tė plotė planit Ahtisari dhe rekomandimit tė tij pėr pavarėsinė e mbikėqyrur tė Kosovės. Por Ēeku kėrkoi tė mbyllet kapitulli i sė shkuarės dhe guximi pėr tė parė tė ardhmen e marrėdhėnieve mes Kosovės dhe Serbisė, si dy vende fqinje e tė pavarura. Pėr Serbinė dhe klasėn e saj politike, tha mė tej Ēeku, ndarja me tė kaluarėn duket tė jetė shumė e vėshtirė, por shtoi se ėshtė momenti i fundit pėr t‘u shkėputur nga ajo "trashėgimi e hidhur".



 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=24888 

  18/08/2007

Dossier

Si nisi dhe dėshtoi kryengritja e Fierit kundėr Zogut?

 

Plot 72 vjet mė parė, nė pasditen e 16 gushtit tė vitit 1935, nė qytetin e Fierit shpėrtheu njė kryengritje e armatosur, e cila kishte pėr qėllim rrėzimin e regjimit monarkik tė Mbretit Zog. Ndonėse iniciatorėt e asaj kryengritjeje, qė filloi papritur dhe para kohės sė caktuar mė parė, ishin togeri Musa Kranja qė asokohe shėrbente si ndihmės-rrethkomandant i Fierit dhe publicisti e gazetari i njohur, Kostė Cekrezi, autorėt e vėrtetė dhe truri i asaj kryengritjeje qėndronin nė Tiranė e nė disa rrethe tė tjera tė vendit. Ndėr krerėt kryesorė tė saj ishin disa ish-oficerė madhorė tė liruar dhe nė pension, apo dhe aktivė si Ali Shefqet Shkupi, Ramiz Dibra, Riza Cerova, Mustafa Kaēaēi, etj., si dhe shumė civilė si Ramiz Omari, Shefqet Hekali, etj. Menjėherė pas shtypjes sė kryengritjes, forcat qeveritare filluan arrestimet nė tė gjitha qytetet dhe krahinat ku kishte persona tė implikuar direkt nė atė ngjarje, tė cilėt mė pas iu dhanė gjyqit tė lartė pėr faje politike. Ai gjyq ku nė bankėn e tė akuzuarve u ulėn disa qindra persona, zgjati afro njė vit me radhė dhe krerėt kryesorė tė Kryengritjes sė Fierit, fillimisht u dėnuan me vdekje, por mė pas atyre iu fal jeta me dekret tė posaēėm tė Mbretit Zog dhe dėnimet iu zbritėn, duke filluar nga 101 vjet e poshtė. Kjo ngjarje, e cila ėshtė jo pak e njohur nė historinė e Shqipėrisė, pati njė jehonė tė madhe edhe nė shtypin e monarkisė sė Zogut, ku mjaft gazeta tė atyre ditėve e pasqyruan atė me hollėsira dhe detaje, madje duke bėrė edhe reportazhe nga vendi i ngjarjes, Fieri dhe Lushnja, ku pati luftime nė mes forcave kryengritėse dhe atyre qeveritare. Njė ndėr ato gazeta qė pasqyroi gjerėsisht ngjarjen, ishte "Vatra", me botues Timo Dilon, prej sė cilės ne kemi pėrzgjedhur dhe po japim tė plota disa prej artikujve tė saj, duke i publikuar ato pa asnjė ndryshim dhe me gjuhėn e shkruar tė asaj kohe.


Pasqyrimi i Lėvizjes sė Fierit nga gazeta "Vatra"

Lėvizja donkishoteske e Fierit u shtyp brenda njė kohe shumė tė shklurtėr. - Lėvizja filloj nė Fier ditėn e Mėrkurė mbasdreke. - Tentativa pėr tė zaptuar Lushnjen dėshtoj nga rezistenca e fuqive dhe ndihma e arritur. - Gjenerali de Ghilardi qė u vra ndodhej nė Pojan. - Trupi i tij do tė varroset sot nė Kėshtjellėn e Petrelės. - Pėrveē gjeneralit dhe shoferit kurrkush tjatėr s‘ėshtė vrarė. (titujt e mėdhenj te gazetės "Vatra" nė faqen e parė tė saj).

Lėvizja donkishote qė u shėnua tė mėrkurėn mbasdreke nė Fier dhe qė u tentua tė pėrhapej edhe nė Lushnje, po merr atė mėnyrė qė filloj kėshtu edhe dėshtoj brenda njė kohe tė shkurtėr. Donkishotėt e Fierit, kur u gjendėn karshi fuqive qeveritare, u shpėrndanė nė njė mėnyrė tė turpshme dhe dikush tue u hedhun nė hendeqe dhe dikush tjatėr tue marrė vrapin pėrmes fushave, i dhanė fund mizorisht lėvizjes sė tyre kundrejt autoriteteve legale tė vendit. Lėvizja reaksionare u shėnua pėr herėe tė parė nė Fier, aty nga ora 8 e mbasdrekes. Ndihmėsi i Rrethkomandantit tė kėtij qyteti, toger Musa Rustem Kranja, me disa shokė tė tjerė, prenė vijat telefonike dhe deklaruan veten e tyre autoritete supreme tė qytetit...Mbas kėtij...zaptimi triumfonjės, u nisėn pėr nė Lushnje, tė cilėn shpresonin se e kishin pėr tė shtirė nė dorė pa asnjė pėrpjekje. Mirpo kėtu gjetėn njė rezistencė tė fortė nga ana e Rrethkomandantit Gjek Marashit, tė ndihmuar edhe prej vėllait tė tij, Llesh Marashit, i cili u gjent atje me rastin e shėnimit (emėrimit, shėnimi ynė), si Rrethkomandant i ktij qyteti. Midis dy palėve, u zhvillua njė pėrpjekje e cila filloj nga ora 22 e sė Mėrkurės dhe mbajti gadi tri orė. Tė dy vllazrit Marashi bashkė me fuqinė e vogėl qė dispononin, mbajtėn njė rezistencė tė fortė. Ndėrkaq nė ndihmė tė autoriteteve tė Lushnjes arriti fuqia qeveritare, dhe kur donkishoptėt e Fierit muarėn vesh se arriti ndihmė ushtarėsh, u thyen nė mėnyrė qesharake. Disa nėpėr hendeqe dhe disa tė tjerė pėrmes fushave pėrfunduan andej e kėndej dhe fuqia qeveritare u bė kėshtu e zonja e situatės. Pėr tė kuptuar se sa qesharake ishte lėvizja e tyre. Mjafton tė shėnohet se nga tė dy anėt nuk u shėnua asnjė i vdekur dhe as qė u plagos dikush. Vrasja e inspektorit tė ushtrisė De Ghilardi bashkė me shoferin e tij, e cila prodhoi hidhėrimin mė tė madh nė Tiranė ku i ndjeri gjeneral gėzonte stimėn mė tė madhe dhe simpathinė e pėrgjithėshme, kualitetet e tij dhe me gjithė qė ishte prej origjine e huaj, e ka dashur dhe ka luftuar heroikisht pėr vėndin t‘onė, u bė tė Mėrkurė mbrėma. Inspektori kishte vatur nė Pojan pėr tė vizituar Museumin e antikave dhe tue udhėtuar nga Pojani nė Fier, u qėllua me pushkė dhe mbeti i vrarė bashke me shoferin. Trupi i gjeneralit u suall nė Tiranė dje natėn. Po bėhen pėrgatitjet tė posaēme pėr funeralin e tij. Simbas informatave qė kemi, gjenerali do tė varroset nė Kėshtjellat e Petrelės, simbas dėshirės qė kishte ēfaqur prej kohe. Siē e thamė edhe nė numrin e djeshėm, qeveria ka arrestuar njė numėr tė madh prej shtytasve tė lėvizjes reaksionare, dhe tė gjithė kėta do tė gjykohen nga gjyqi i posaēėm. Me qenė se hetimet nga ana e autoriteteve janė tue vazhdue, tash pėr tash nuk mundemi tė japim. Vetėm shėnojmė se Qeveria me sa kemi marrė vesh ishte nė dijeni tė lėvizjes sė pėrgatitur, dhe njė takėm prej kryetarėve tė tė lėvizjes vėzhgoheshin prej kohe. Ka shumė tė ngjarė qė lėvizja tė jetė bėrė pėrpara kohės sė caktuar prej tyre mbasi do tė kenė konstatuar se ndiqeshin prej autoriteteve, dhe pėr tė moz u zėnė prej kėtyre nė kohėn e duhur, nisėn lėvizjen. Qetėsiua mbretėron nė tė gjitha viset e Mbretėrisė, komunikasjoni, i prerė pak kohė mė parė nga ana e kryengritėsave, tani ėshtė nė rregull tė plotė.

"VATRA" nė vėndin e kryengritjes (Reportazhi)

Qysh filloi e mbaroi lėvizja Kranja-Cekrezi. - Arrestimi i nėnperefektit - Marja e pushkave nga depoja - Kundėrshtimi i Kap. Vas Kirit - Thirrja e parisė sė nėnprefekturės - Cekrezi fshihej prej dy ditėsh nė shtėpinė e Kranjės - Ardhja e Gjen. Ghilardit dhe urdhri "zjarr" i Kranjės - Kush e ekzekutoi urdhėrin - "Komisjoni pėr qetėsinė e vendit" - Fjalimi i Kranjės dhe Cekrezit - Cekrezi pėrshėndet allanacionalista - Arrestmi i i kap. Edip Pustinės - Dėshtimi i sulmit tė Lushnjes - Mbrojtja heroike e 6 oficerėve dhe 24 xhandarėve dhe ushtarėve - Humbja e sulmuesėve dhe ikja e tyre e turpshme - Grabitin tė hollat e Post-Telegrafės - Fajtorėt kryesorė ikin pėr nė Divjakė me anė tė Libofshit - Fieri nė duar tė qeverisė.

Qetėsia ėshtė e plottė

Reportazh i Xhem Xhemit qė shkoj postafat nė Fier. Fier 17 Gusht. Otomobili i parė qė u nis nga Tirana pėr nė Fier mbas shtypjes sė lėvizjes komiko-tragjike, ka qenė vetura me tė cilin unė i nėnshkruari shkova postafat nė vėndin e ngjarjeve pėr tė mbledhur informata tė sakta dhe tė plota qė tė vihen kėshtu nė korent kėndonjėsit e gazetės s‘onė mbi tė gjitha hollėsirat e lėvizjes. Si ēdo ditė tjatėr edhe dita e Mėrkurė ishtre e qetė nė Fier. Nėnprefekti z. Hasan Lame bėhej gati tė lėnte pėrgjithmonė qytetin pėr tė shkuar nė Vlorė, dhe s‘andejmi nė Peqin ku ėshtė transferuar. Nėntoger Muhamet Luzati, ndihėms Rrethkomandant i Xhandarmėrisė, ėshtė nė krye tė detyrės dhe herė herė tue bėrė shėtitje. Aty kėtu shkėmbente ndonjė fjalė me njė reshter dhe njė civil, njė farė Hekurani. Populli vazhdon punėn i qetė.

Nėnprefekti nėn arrestim (Si ndodhi ngjarja)

Vjen mesi i ditės, nėnprefekti urdhėron pėr njė shėrbim njė xhandar, ordinancėn e tij. Po shėrbimi s‘mbarohet se Nėntogeri e takon nė rrugė dhe i heq vėrejtjen dhe pastaj e urdhėron qė tė marrė me vete armėn. Hasan Lamja e pret dhe shkojnė orė qė s‘vjen. Kalon ora dy, Nėntogeri vjen dhe takohet me Nėnprefektin, dhe bashkė me kėtė ecin nė sheshin e gjerė karshi godinės sė postės. Ndėrkohė qė hasi nė kundėrshtimin e z. Lame, Kranja e deklaron nėn arrestim. Njė reshter qė mbante me vete Nėntogeri urdhėrohet ahere qė tė shkojė nė shtėpinė e Kranjes dhe tė lajmėroi Kost Cekrezin se nėnprefekti ėshtė nėn arrestim, ndėrsa njė xhandar shoqėronte Hasan Lamen nė njė shtėpi ku u vu nėn roje.

Del Kostė Cekrezi

Nga informatat qė mblodhėm, Kostė Cekrezi gjendej prej dy ditėsh nė Fier dhe mbahej i fshehur nė shtėpinė e Nėntogerit dhe dolli nė piacė ahere kur u lajmėrohet pėr arrestimin e nėnprefektit. Lėvizja tani nė piacė fillon tė bėhet e dukshme. Disa xhandarė dhe civilė venė dhe vinė, kuvendojnė mė Nėntogerin, ky me Cekrezin dhe pastaj Kranja shkon nė depon e armėve tė paraushtarakėve. Kur hyri brenda, vjen kapiteni i ushtrisė, Vas Kiri dhe kėrkon shpjegime pėr hyrjen pa leje nė depo. Nėntogeri e arsyeton me njė urdhėr superior, por Kiri kundėrshton dhe ahere edhe ky arrestohet dhe dėrgohet nėn roje nė njė shtėpi.

Thėrritet pėrėsia

Ora ėshtė pothuaj pesė mbasdreke. Disa civila duken qė ecin rrugėve me qetėsi dhe arrijnė tek sheshi para Nėnprefekturės ku janė mbledhur gati njėzet vet nga parėsija. Musa Kranja u shpjegon qėllimin e thirrjes, Iu thotė se atė ditė do tė shpallet nė tė gjithė Shqipėrinė kryengritja. "Unė e shpall kėtė kėtu dy orė mė parė", - tha midis tė tjerave Nėntogeri. "Tė gjitha prefekturat dhe nėnprefekturat janė tė lidhura pėr kėtė veprim dhe sonte mė orėn nėntė fuqitė kryengritėse do tė hyjnė nė Tiranė. Duhet pra, dhe populli i Fierit tė marrė pjesė nė kėtė kryengritje". Kur po mbaronte fjalimin Nėntogeri, dy tre civilė bashke me kaq xhandarė, vinė me vrap pėrpara gjindjes dhe lajmėrojnė Kranjėn se gjeneral Ghilardi erdhi me otomobil.

"Zjarr",! Kundėr gjeneralit

Nėntogeri s‘kėrkoj hollėsira pėr urdhėroj: "Zjarr"! Lajmėtarėt kthehen menjėherė dhe drejtohen te automobili i gjeneralit qė kishte ndaluar nė sheshė dhe pikėrisht parapara disa dyqaneve tė vegjėl dhe kafehaneve qė janė nė sėrėn e godinės sė nėnprefekturės. I pari qė qėlloi kundrė gjeneralit, simbas informatave qė mblodhėm, ka qenė civili Hekurani. Ky iu afrua shumė afėr dhe shtiu me pushkė tė gjatė nė gjoksė. Pastaj na thanė se qėlloi dhe njė reshter dhe disa civila tė rretheve me revolver. Pastaj vranė dhe ordinancėn. Gjenerali, siē muarmė vesh, erdhi nė Fier pėr tė shkuar pastaj nė Pojan me rastin e panairit qė do tė zhvillohej tė nesėrmen.

Flet Cekrezi

Kur mbaroi fjalėn Kranja, dolli nė ballkonin e nėnprefekturės, Kostė Cekrezi dhe filloi tė mbajė njė fjalim. Nė kėtė ēast, filloj diskursin "guvernator" i Fierit - se me kėtė cilėsi e paraqet veten e tij Kostė Cekrezi - vrasjen e Gjeneral Ghilardit, kėshtu po vė re populli i Tiranės vrasjen e Abduhraman Matit (Lalė Krosit, shėnimi ynė), tė Musa Jukės, tė Abdurahman Dibrės dhe tė tjerėve. Kryengritėsit janė tė zotėt e tė gjithė Shqipėrisė"... - Dhe pastaj ftoj edhe popullin Fierit qė tė bashkohet me ta. Mbas pak, me instruksionet e Nėntogerit, u formua nga parėsija e thirrur e Fierit, njė komision qė u quajt "i mbajtjes sė qetėsisė". Pėrpara kėtij komisioni Kranja dhe Cekrezi jepnin hollėsira. Dhe thoshte se pritej tė vinte ushtria nė ndihmė tė tyre prej Berati dhe Vlore, edhe se ata bėnin pėrgatitjet pėr tė zaptuar Lushnjen.

Kapiten Pustina nėn arrestim

Kur komisioni ishte mbledhur nė njė nga sallat e Nėnprefekturės, mori vesh se po arrinte nė Fier, Qark-komandanti i Beratit, Kapiten Edip Pustina. Dhe ishte ora mė tepėr se shtatė mbasdreke. Simbas informatave t‘ona, Kapiten Pustina u urdhėrua nga Prefekti i Beratit qė tė merrte nė dorzim komandėn e rrethit tė Fierit. Kapiten Pustina shkoi tė merrte detyrėn, por u vu nė arrestim dhe shoqėrohet edhe ky nėn roje nė njė shtėpi. U vunė kėshtu nėn arrestim: Nėnprefekti, Hasan Lame, kapiten Vas Kiri dhe kapiten Edip Pustina.

Qetėsia e qytetit

Mbasi u largua kap. Pustina, Musa Kranja rekomandon komisionin pėr tė mbajtur qetėsinė mbasi ay me shokėt e tij do tė nisej pėr tė zaptuar Lushnjen dhe i vė komisionit nė dispozicion pesė gjashtė xhandarė dhe armė. U formuan kėshtu patrulla me dy civilė dhe njė xhandarė secila, dhe gjithė natėn kėto vinin rreth qytetit. Para se tė ikte Nėntogeri, i rekomandoj komisionit qė tė tre tė arrestuarit tė mos pėsojnė asnjė gjė tė keqe dhe nėnpunsit tė telefonit tė mos ēelej dhe as tė pranojė komunikasjon me asnjė vėnt dhe personė.

Drejt Lusnjes

Kur u nisėn pėr tė zaptuar Lushnjen, ora do tė ishte nėntė. Si udhėheqės ishte Nėntogeri, Cekrezi dhe disa tė tjerė, dhe gjatė rrugės duket se muarėn dhe katundarė dhe kėshtu me njė fuqi prej 200 e ca vetash, me kamjone dhe otomobila u nisėn pėr nė Lushnje. Ndėrkaq Lushnja e kishte marrė haberin e lėvizjes sė Fierit dhe nisjen e ktyre pėr nė Lushnje. Fuqia qeveritare e kėtij qyteti, pėrbėhej prej 24 xhandarėsgh dhe ushtarėsh, dhe prej 4 oficerėsh, Togerėt Sulejman Hosceka, Xhemal Rustemi dhe nėntogerėt Muhamet Luzati e Isa Drishti. Nė kohėn qė kishte arritur lajmi i lėvizjes dhe katėr ioficerėt pėrgatiteshin tė merrnin masat pėr rezistėncė, arrijėn nga Shkodra vllazrit Gjek e Llesh Marashi, qė tė dy kapitenė tė Xhandarmėrisė, respektivisht, Rreth-Komandantė tė Lushnjes dhe tė Fierit.

Betimi pėr Mbret

Vendosėn tė gjithė me rezistue gjer nė vdekje dhe tue pėrsėritun edhe njeherė betimin pėr Mbretin, rreshtojnė nga tė gjitha anėt e godinave tė nėnprefekturės dhe tė presin. Aty nga ora 11 e natės ja qė po dėgjohen zhurma kamjoni dhe otomobila nga rruga e Lushnjes, dhe kur i ofrohen gati 1000 metra qytetit, dritat e otomobilave fiken. Janė kryengritėsit. Komandėn e mbrojtjes e ka nė dorė Gjek Marashi, si mė i vjetri dhe me cilėsinė e Komandantit tė Garnizonit. Kur rebelat afrohen dhe hyjnė nė oborrin e godinės nga ana e Lushnjes dhe afrohen te porta kryesore e saj, kėrcet njė batare. Kryengritėsit me zėra tė nalta ftojnė oficerat trima dhe besnikė tė dorzoheshin se mbrojtja e tyre ishte e kotė, mbasi pėrveė Lushnjes, tė gjitha viset kishin rėnė nė duart e tyre. Kėsaj ftese dhelparake iu pėrgjigjėn me brohoritje pėr Mbretin dhe pushka kėshtu filloi menjeherė. Harruam tė shėnojmė se bashkė em xhandarėt e Lushnjes, qė luftonin, ishte dhe konduktori, Alush Hoxha nga Shkodra. Nga fuqitė e rregullta, u hodhėn 1031 pushkė. Perėndia e di se sa u hodhėn nga kryengritėsit.

Heroisma e oficerave

Heroisma dhe besnikėria e oficerave dhe xhandėrmėve tė Lushnjes, janė pėr t‘u admiruar. Mbajtėn njė rezistencė tė ēuditėshme dhe me gjithė fuqitė gati 10 herė mė shumė tė sulmuesėve, mujtėn t‘i bėjnė ballė sulmimit dhe tė shtėrngonin kėshtu ata tė ktheheshin mbrapshtė nė mėnyrė tė turpshme.

Ymni i Mbretit

Dy xhandarė qė kishin zėnė vėnt prapa njė muri afėr portės sė jashtme tė hyrjes nga ana qė rezervohet pėr xhandarmrinė, kėndonin ymnin e Mbretit duke lėftuar. Anėt e jashtme tė godinės sė Nėnprefekturės janė plot vrima tė shkaktura nga pushkat. Me qindra kanė kėto shenja. Gjek Marashi inkurajon me zė tė naltė shokėt trima dhe i entuziazmon me guximin e tij.

Kryengritėsit tėrhiqen

Kur filloj tė zbardhojė, luftimi pushon. Tė hedhur nėpėr hendeqe, disa ikin me vrap nėpėr fusha, nė mėnyrė tė turpshme. Ndėrkaq arrinte fuqi tjatėr qeveritare nėn komandėn e Toger. Zyhdi Cami, ndėrsa nga Mallakastra populli i qarkut nėn komandėn e deputetit Hysni Toskės vraponte vullnetarisht dhe me shpejtėsi kundėr kryengritėsve.

Kryetarėt ikin

Nė Fier s‘dihej akoma se ē‘kishte ngjarė nė Lushnje. Komisjoni i ngarkuar pėr qetėsinė, po vazhdonte tė interesohej pėr qetėsinė e qytetit. Dikush aty n ga ora 5 e mėngjezit paska parė Musa Kranjėn qė ka hyrė me otomobil nė Fier dhe tė largohej mbas pak me shpejtėsi. Vetėm mė orėn 8 tė mėngjezit e mori vesh populli i Fierit se kryengritja kishte dėshtuar. Kėshtu u mėsua mė vonė se Kranja, Cekrezi, Hekurani dhe njė reshter me shoferin Peēi Gera, u drejtuan pėr nė buzė detin e Divjakės, me anė tė Libofshit. Thuhet bile se paskan qėndruar nė Libofshė pėr tė pirė kafe. Kur arritėn te roja kufizore (Roja kufitare bregdetare), nėntogeri paraqiti Cekrezin si ingjinier italian i ardhur gjoja atje pėr tė bėrė studime, dhe mbasi dha instruksione qė tė pėrgatisnin drekėn, muarė rugėn pėr mė poshtė ku karshi ndodhej njė benzinatė (varkė me motorr). Shoferin e lanė afėr buzė detit dhe e kėrcėnuan me pushkė se nė rast se largohej para dy orėsh dhe ky nga frika s‘bėri ndryshime. Harruam tė shėnojmė se disa na thanė se Kranja kishte marrė me vete edhe tė hollat qė gjendeshin nė arkėn e Postė-Telegrafės. Kur u muar vesh se kryetarėt e lėvizjes ikėn, ahere njė rreshter i kėshilluar nga komisioni, vate dhe lajmėroj kap. Edip Pustinėn qė tė dilte dhe tė merrte nė dorėzim komandėn e xhandarmėrisė dhe mbas kėtij duallnė dhe Nėnprefekti me kap. Vas Kirin. Pastaj arriti nga Lushnja edhe titullari i Rreth Komandės, kap. I Llesh Marashi gjithashtu dhe N / kolonel Ali Rizai si komandant i operasjonit me ushtri. Gjėndja hyri kėshtu nė normalitet dhe qetėsia mbretėron kudo.

Kush ishte gjeneral Gjilardi?

21 vjet pėrpara binte dėshmor i detyrės njė i huaj, adhuronjės i Shqipėrisė, Koloneli Olandez, Thomson, prej plumbave tradhėtore tė rebelėve. Nė kohėn qė i gjithė populli Shqiptar me adhurim, mirėnjojtje dhe respekt tė thellė nderonte kujtimin e tij, duart gjaksore, jo me shpirt shqiptari, por me instikta krimineli lanė tė vdekur Gjeneralin trim, Leon de Ghilardi, i cili la detyrat dhe gradat e tij qė kishte nė Imperatorinė Austriake dhe u vu nė nė shėrbim tė shtetit Shqiptar me gradat mė tė ulta, duke luftuar nė Korēė, nė Skrapar e nė Lesh, dhe nė malėsinė e Dibrės e tė Kosovės, edhe rreth Tiranės me njė ideal, me njė qėllim, pėr stabilizimin e Shtetit Shqiptar. Kėto shėrbime tė paharushme ia ēmoi Shteti dhe Sovarni t‘Onė August, duke e ngarkuar me detyrėn e lartė tė Inspektorit tė Pėrgjithshėm t‘Ushtrisė pranė Oborrit Mbretnuer. Ky ėshtė me pak fjalė Gjenerali Leon de Ghilardi, por nė shpirtrat t‘onė dhe tė djalėrisė, fytyra jote madhėshtore dhe triėmria legjendare do tė ngelin pėrherė simbol dhe populli ēfaq mėnin e tij pėr kriminelėt barbarė qė tė larguan kaq shpejt nga gjiri i tij. Dhe Drejtėsia kėrkon sadisfaksion. Mėshira ka kufi, sidomos kundėr gjaksorėve qė ngritėn dorė kundėr Mėmės Shqipėri, ēdo ndjejnjė mėshire ėshtė krim. Prova e mėshirės atnore qė e ka treguar nė shumė raste shpirti bujar i Sovranit t‘onė, dha konsekuenca tė kundėrta. Pėr redisivistėt nuk duhet mėshirė. Shpata e drejtėsisė duhet tė bjerė pa mėshirė kundra tė gjithė atyre. Shpata e drejtėsisė duhet tė bjerė pa mėshirė kundėr atyre qė s‘kanė tjetėr program nė jetėn e tyre, veēse tė rrojnė dhe spekullojnė nė kurriz tė popullit inoncent, duke shtytur nė aventura, qė rrezikojnė ekzistencėn e shtetit. Qeveria ka pėrgjegjėsi kundrejt Shtetit dhe Mbretit nė rast se tregon plogėsi dhe sugjeron mėshirė pėr persona qė janė dėnuar nga nmdėrgjegjia e popullit. Populli pret qė Gjyqi i Posaēėm tė aplikojė ligjin me rreptėsi dhe pa mėshirė kundėr auktorėve dhe shkakėtarėve, jo pėr t‘i dhėnė sadisfaksjon shpirtit tė Gjeneral Leon de Ghilardit, se ay atė sadisfaksjon e ka marrė me njė Shqipėri tė lirė dhe indipendente, por pėr t‘iu prerė hovi njėherė e mirė aventurave tė tilla dhe qė tė mos ē‘thuret rruga e pėrparimit dhe e qytetėrimit qė prej dhjetė vjetėsh e theu, vazhdon shteti t‘onė nėn udhėheqjen gjeniale tė Mbretit Zog i I.


Nė ceremonitė mortore morėn pjesė autoritetet mė tė larta tė Monarkisė


Varrimi madhėshtor nė Tiranė i gjeneral Gjilardit


Ndėrmjet shkrimeve tė shumta qė gazeta "Vatra" me botues Timo Dilon u kushtoi ngjarjeve tė Fierit, nė mesin e muajit gusht tė vitit 1935, njė vend tė veēantė ajo i rezervoi edhe figurės sė gjeneralit Leon de Gjilardi, qė mbeti i vrarė nga forcat kryengritėse, si dhe ceremonive madhėshtore tė varrimit tė tij qė u zhvilluan nė Tiranė dhe nė Kalanė e Petrelės, ku u preh trupi i tij. Lidhur me kėtė, ndėrmjet tė tjerash, gazeta "Vatra" ka shkruar: "Funerali madhėshtor i gjeneralit zhvillohet nėn mallėngjimin e pėrgjithshėm. - Mbreti i jep pėrshėndetjen e fundit. Dhe nė orėn 10 u bė funerali. Prej orės 9, trupat kishin zėnė vėnd para njė nga pavijonet e Spitalit Ushtarak, ku ishte vendosur kufoma e gjeneralit. Nė funeralin muarėn pjesė N. N. e Tyre Sali dhe Hysen, Kryeministri me tė gjithė ministrat, Trupi Diplomatik, deputetėt e ndodhur kėtu, officerat me granduniformė, nėnpunėsit e lartė me taite dhe cilindėr (lloj veshje pėr raste ceremonialesh dhe kapele republike e rrumbullaket), si dhe njė shumicė e madhe popull. Kurorat ishin tė shumta; ēquheshin ajo e N. M. Tij Mbretit, me dedikimin: "Ghilardit shokut dhe ushtarit t‘im shum trim e tė vlefshėm, Zogu i I", e Princeshave, Princ Tatit, Princave Sali dhe Hysen, Adjutantura e Mbretit, Ushtria Mbretnore, Kėshilli i Minitrave, Ministri Italjan, legata Inglize, Atasheu Ushtarak Italjan, Bashkia e Fierit, Gjeneral Percy, Officerat Organizator Italjan, Bashkia e Kryeqytetit, Komanda e Gardės Mbretnore, Abdurahman Mati, Kryesia e Kishės Autoqefale Ortodhokse, Spitali ushtarak, Pėrfaqėsia e Gruas Shqiptare, Oda e Tregtis, Shoqata SITA, Detashmenti Rua, Diprimenti Ushtarak pranė Oborrit Mbretnuer, Arma e Gjindarmėrisė Mbretnore dhe shumė tė tjera. Kortėzhin e ēeli njė togė Kalorsije mbas sė cilės vinin me rradhė Banda Ushtarake me vegla nė zi, Baoni (Bataljoni), "Deja", me tri kompani dhe Flamur, Grupi i Artilerisė Divizionale nė kėmbė, Kurorat, Kleri. Mbas Klerit vinte Kufoma qė ishte vendosur nė shtrtin e njė topi tė tėrhequr nga gjashtė kuaj tė mbuluar me stof tė zezė dhe njė Flamur i math. Nga tė dy anėt ishin rreshtuar oficerat, togerat: Masar Kryeziu, Rifat Jakova, Atif Golja, Hysen Jegeni, Shaqir Muēa, Nazim Baraku, Ali Feti Picari, Irfan, Rifat dhe Hektor Zaharia, Ragip Kalenja, Veli Shtylla dhe nėntoger Itball Shapllo dhe njė togė ushtarėsh tė Baonit "Deja", Pas arkivolit vinte njė oficer qė mbante dekorasjonet e Gjeneralit, dhe kali i tij mbuluar me tė zezė. Nė vijė tė parė prapa kufomės vinin pėrfaqėsuesit e N. M. Tij, Mbretit, Princi Sali dhe Husen, oficerat e Adjutanturės, Kryeministri, Kryetari i Parlamentit, Minsitrat, Trupi Diplomatik, Komandanti i Mbrojtjes Kombėtare, funkcjonerėt e lartė tė shtetit, oficerat, paria e vendit dhe popull. Kortezhi i formuuar nė kėtė mėnyrė pėrshkoj rrugin e Dibrės, Bulevardin Zog, ku u ndal pakė pėrpara Kishės Katolike pėr lutjen e zakonshme, dhe duke u kthyer nga krahu tjetėr i Bulevardit Zog vazhdoi pėr nė rrugėn 28 Nėndori. Me tė arritur para Pallatit Mbretnuer, ndaloi pėr pak minuta ku kishte dalė N. M. Tij Mbreti pėr tė pėrshėndetur pėr herė tė fundit shokun dhe ushtarin e Tij trim dhe shumė tė vlefshėm. N. M. e Tij, Mbreti me gjithė qė pėrpiqej, nuk mund ta mbante mallėngjimin qė e ndjentė dhe qė ishte i dukshėm nhė tiparet e fytyrės sė Tij. Kortėzhi vazhdoi rrugėn dhe te posta e policisė sė rrugės sė Elbasanit ndaloi, ku Komandantio i Mbrojtjes Kombėtare, i dha tė ndyerit lamtumirėn e fundit me kėto fjalė: "Ghilard o shok i dashtun, Me zemėr tė helmuar dhe me lot ndėr sy vinj me tė dhanė pėrshėndetjen e fundit. Dora mizore tė ēkėputi prej nesh. Re dėshmor pėr Shqipėrinė, pėr Mbretin. Kujtimi juaj nuk do tė harroet kurrė".


 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 155, Part II, 22 August 2007

ALBANIA 'MAY' BACK UNILATERAL MOVE BY KOSOVA. Albanian Foreign Minister Lulzim Basha has stated that Albania might recognize Kosova as an independent state if Kosova decides to declare independence unilaterally, the Albanian daily "Gazeta Shqiptare" reported on August 21. Basha dismissed talk of a partition of Kosova and said he expects some of Kosova's other neighbors to back a unilateral move by Prishtina, but gave no names. Basha indicated that Kosova might declare independence 120 days after the beginning of the current round of talks on Kosova's future. That roughly coincides with the December 10 date when the international diplomats mediating talks between Belgrade and Prishtina are due to submit a report to the UN. Russia and Serbia have rejected suggestions that December 10 should mark the end of talks and have said that any solution must be voted on by the UN Security Council. In the latest sign of pressure by the EU for an early resolution, Austrian Foreign Minister Ursula Plassnik on August 20 told Austrian reporters that the current round of talks would be the "last." Plassnik also said Russia had undermined the role of the UN by blocking EU and U.S. attempts to pass a vote on Kosova's future and is forcing the international community to find a solution outside the UN. AG


 RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 154, Part II, 21 August 2007

UN, KFOR REJECT CALL FOR RETURN OF SERBIAN TROOPS TO KOSOVA... The UN Mission in Kosova (UNMIK) and the NATO-led international force in the region, KFOR, have rejected a call by Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica for Serbian troops and police to return to Kosova. Aleksandar Simic, a spokesman for Kostunica, said on August 17 that "the time has come for the return" of up to 1,000 Serbian security personnel to the UN-administered but still nominally Serbian province. Under UN Security Council Resolution 1244, passed in 1999 after NATO troops forced Serbian security forces out of Kosova, Serbia was given permission to station up to 1,000 police and army troops to guard Serbian churches and monasteries, though this was made subject to approval by the UN. UNMIK and KFOR have previously argued that the presence of Serbian troops would put security at risk, an argument that a KFOR spokesman, Colonel Michael Knop, made once again on August 19, international and local media reported. Serbian television and the news agency Tanjug on August 19 quoted a UNMIK spokesman, Aleksandar Ivanko, as calling the Serbian proposal "very irresponsible" and as saying it should not be taken "seriously." Simic argued for a deployment at this point because a roughly four-month round of talks that Belgrade and Prishtina have just begun "will produce barely any results" (see "RFE/RL Newsline," August 13, 2007). Dusan Prorokovic, a secretary of state in Serbia's ministry for Kosovo affairs, linked the call to KFOR's alleged failure to provide security, arguing, according to the news agency FoNet on August 19, that "if KFOR is not able to fulfill its mandate to protect the non-Albanian population in the province and stop ethnic cleansing and violence, our security forces should be entrusted with the task." Prorokovic said that Serbian forces would clear minefields as well as protect religious sites. Both Serbian and Kosovar media quoted an unnamed source or sources in the U.S. State Department as saying Serbian requests to dispatch troops to Kosova stand no chance of success. AG

...AS DO KOSOVAR POLITICIANS... Serbia's call has been welcomed by the leader of the Serbian National Council of Kosovo-Metohija, Milan Ivanovic, who said, according to Kosovar Albanian media, that the presence of Serbian troops would boost the security of Kosovar Serbs. Local media reported, though this was unconfirmed, that the statement came at the request of the Serbian National Council. Other Kosovar Serbian leaders have yet to respond. The response from Kosovar Albanians has been unequivocal. According to the daily "Koha ditore," Kosovar government spokeswoman Ulpiana Lama said on August 17 that "if the Serbian minority is threatened by anyone and if they need protection, they are threatened precisely by the Serbian government and it is from it that they need to be protected." AFP quoted Lama as saying that the Serbian proposal is an "absurdity." On August 18, "Koha ditore" reported that a leader of veterans of the 1998-99 war, Faik Fazliu, said that "any return of Serbian forces to Kosova means war." He added: "Resolution 1244 is dead for us. We have never recognized it." AG

...WHILE DEBATE CONTINUES ABOUT SERBIAN CRITICISM OF NATO. Serbian government spokesman Simic also declared on August 17 that if the United States were to give up its plan to create "a NATO state in the Balkans, it would be possible to hold real negotiations" on the future of Kosova. That statement echoed accusations leveled during the preceding days by three Serbian ministers (see "RFE/RL Newsline," August 16, 17, and 20, 2007). A fourth, Energy Minister Aleksandar Popovic, subsequently -- on August 19 -- voiced the same views, the news agency Beta reported. All the ministerial accusations have been made by members of Kostunica's Democratic Party for Serbia (DSS), the second-largest of Serbia's three governing parties. Leading figures in the largest party, the Democrat Party (DS), have yet to comment. However, Nada Kolundzija, a DS whip, called the DSS statements "damaging" to Serbia's national interests and said, "we should direct all our efforts towards winning the support of as many influential states as we can when it comes to the settlement of Kosovo's future status," the broadcaster B92 reported on August 18. The anti-NATO rhetoric has also been heavily criticized by some commentators, who raised the possibility of an emerging "rift" within the Serbian government over joining NATO and of a swing away from the West toward Russia. AG

FORMER SERBIAN, KOSOVAR PREMIERS RAISE POSSIBILITY OF PARTITION. Two former prime ministers have said that partition should be considered as a means of resolving the status of Kosova. Zoran Zivkovic, who led the Serbian government between 2003 and 2004, embraced the idea, telling the Serbian daily "Blic" on August 20 that partition is the best solution on offer. He also argued that the return of northern Kosova to full Serbian sovereignty would facilitate the return of Kosovar Serbs who have left Kosova since NATO halted the war in 1999. Bajram Rexhepi, who was Kosova's prime minister from 2002 to 2004, said he would be willing to discuss the possibility of partition, but only if Serbia were to exchange the Albanian-dominated Presevo Valley in southern Serbia for land in the Serbian-populated north of Kosova (see "RFE/RL Newsline," August 9, 2007). Both the Kosovar and Serbian governments have ruled out partition, and Kosovar President Fatmir Sejdiu has said the Kosovar negotiating team might walk out if the issue of partition were raised in negotiations (see "RFE/RL Newsline," August 9, 2007). Dusan Prorokovic of Serbia's ministry for Kosovo affairs said on August 19 that partition is being used as "an exit strategy for some Albanian politicians who have realized that their insistence on certain things has yielded no results." He did not specify to what "things" he was referring. AG

MACEDONIA 'MUST DO EVERYTHING' TO PREVENT PARTITION OF KOSOVA... At a speech to mark Macedonia's Army Day, President Branko Crvenkovski said on August 18 that Macedonia "must do everything in its power to prevent" Kosova being partitioned. Partition would, he said, encourage radicals across the region to believe that new borders could be established based simply on ethnicity. Crvenkovski added, however, that the security situation in Macedonia itself is currently stable, the news agency MIA reported. AG

...WHILE BOSNIAN SERBS REJECT INDEPENDENCE FOR KOSOVA. Milorad Dodik, the prime minister of the Republika Srpska and the Bosnian Serbs' most powerful political leader, said that the ethnic-Serbian-dominated entity will not support any attempt by the Bosnian authorities to recognize Kosova as an independent state, Tanjug reported on August 19. Dodik argued that Kosova's status should be decided by the UN Security Council. Europe and the United States in July halted efforts to persuade the Security Council to accept independence for Kosova after Russia threatened to use its veto. Dodik has pulled back this year from earlier suggestions that the Republika Srpska could raise the possibility of secession if Kosova gains independence. AG


 

Balkan Investigative Reporting Network 20 08 2007  http://www.birn.eu.com:80/en/99/15/3891/

Albanian Prince to Advise Foreign Minister

 Tirana_Albania’s crown prince, Leka II, has been hired by the Foreign Minister, Lulzim Basha, as an adviser on foreign policy.

The nephew of the late King Zog will be tasked with “further pushing ahead Albanian diplomacy”, Basha said at a ceremony on Monday in the foreign ministry.

The Albanian royal family left the country on April 7, 1939 on the eve of the invasion of the country by Fascist Italy. The communist takeover at the end of the Second World War ruled out their return and no Albanian royals set foot in the country until 1997. Albanian royalists lost a bid to restore the monarchy in a referendum held that year when only one-third of the electorate backed the plan.
 
A graduate of Britain’s top military academy at Sandhurst, Leka II is expected to follow in the footsteps of his father, Leka I, who worked as an adviser to the King of Saudi Arabia during his years of exile.
 
Basha used the ceremony on Monday to repeat Albania’s stance on the future status of Kosovo. “If the process is not solved, we will work to push through the [Martti] Ahtisaari plan,” he added, referring to the UN envoy’s plan to grant the disputed Serbian province eventual independence.
 
Basha recently came under fire from the former foreign minister, Besnik Mustafaj, for failing to take a more active role in aiding the mainly Albanian population of Kosovo in determining their future status. Basha replaced Mustafaj in May.

 

 

http://pages.albaniaonline.net/rd/ Rilindja Demokratike 20/08/2007
 

Leka II, nė kabinetin e ministrit tė Jashtėm

Ministri i Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, prezantoi dje anėtarin e ri tė kabinetit tė tij, Princin Leka II. Basha vuri nė dukje se emėrimi i Princit Leka II nė kabinetin e tij ėshtė pjesė e filozofisė sė qeverisė shqiptare si dhe e vendosmėrisė sė saj pėr tė pranuar nė administratėn shtetėrore kapacitetet mė tė mira tė vendit, persona me aftėsi tė spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė jashtėm dhe kėrkesave gjithnjė nė rritje tė diplomacisė shqiptare. Kreu i diplomacisė shqiptare theksoi se Princi Leka II e ka pranuar me kėnaqėsi ftesėn pėr tė qenė pjesė e ekipit tė tij, duke filluar kėshtu karrierėn profesionale nė fushėn e marrėdhėnieve me jashtė, nė shėrbim tė diplomacisė sė vendit dhe nė mbrojtje tė interesave mė tė larta tė kombit shqiptar. Princi Leka II ka njė formim akademik solid. Ai ka studiuar nė disa kolegje tė njohura nė vende tė ndryshme, pėrfshirė ST Peter College dhe mė pas ka vazhduar nė "Royal Military Academy of Sandhurst", njė ndėr institucionet edukative mė prestigjioze nė Mbretėrinė e Bashkuar. Princi Leka II ka kryer gjithashtu njė kurs tremujor nė Akademinė ushtarake "Skėnderbeu", nė Tiranė, dhe njė kurs 3-mujor nė Itali.

 

 

Basha: Diplomacia shqiptare, me fytyrėn e saj publike, e ka kthyer ēėshtjen e Kosovės nė kryefjalė tė saj

Ndarja e Kosovės sjell destabilizim nė rajon

Ministri i Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, deklaroi dje se diplomacia shqiptare nuk ka qenė kurrė mė e angazhuar se nė kėto muaj nė lidhje me statusin final tė Kosovės. Ai theksoi se nė takimet bilaterale nė Uashington me Condoleezza Rice dhe nė Bruksel me Javier Solana, Olli Rehn dhe Jaap de Hoop Scheffer, nė turin ballkanik Kosovė, Maqedoni, Mal i Zi, nė samitet e Zagrebit, Stambollit, Ohrit dhe Dubrovnikut, si dhe nė vizitat bilaterale nė Itali, Portugali, Slloveni dhe Spanjė, Kosova ka qenė kryefjala e diplomacisė shqiptare. "Procesi pėr statusin e Kosovės po rrjedh sipas parashikimeve dhe pritshmėrisė, pas bllokimit unilateral tė Rusisė nė Kėshillin e Sigurimit tė Paketės "Ahtisaari". Diplomacia shqiptare ėshtė mė e angazhuar se kurrė mė parė. Diplomacia shqiptare, me fytyrėn e saj publike, e ka kthyer ēėshtjen e Kosovės nė kryefjalė tė saj dhe ka arritur tė japė tonin e zhvillimeve dinamike pėr Kosovėn", u shpreh Basha, duke kujtuar se qėndrimi i Shqipėrisė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, nėpėrmjet dinamikės NATO-BE, nė rast tė dėshtimit tė negociatave nė Kėshillin e Sigurimit apo mospasjes sė suksesit nė bisedimet shtesė, pėrbėn njė pozicion tė avancuar dhe qė u paraprin zhvillimeve diplomatike nė tė gjithė skenėn europiane dhe botėrore.

Kreu i diplomacisė shqiptare theksoi se qėndrimi i Shqipėrisė kundėr pozicionit bllokues tė Rusisė, ndihmoi thelbėsisht nė formulimin e taktikės sė re tė aleatėve perėndimorė, qė ka rezultuar nė bisedimet e pritshme shtesė. Basha ka ironizuar qėndrimet e opozitės shqiptare, tė cilat kritikuan qeverinė pėr mungesė vizioni lidhur me ēėshtjen e Kosovės. "Unė mund tė them vetėm se diplomacia ka qenė mė e angazhuar se kurrė dhe se "patriotėt e gushtit" kanė mungesė informacioni, pasi vėmendja e opozitės ka qenė tėrėsisht e fokusuar nė krizėn presidenciale dhe nė ēėshtjet e tyre tė brendshme. Megjithatė, deklaratat e tyre, ndonėse me vonesė, ndonėse reflektojnė pozicione tė shprehura nga diplomacia shqiptare nė mėnyrė publike prej afro 1 muaj e gjysmė, janė prapė tė mirėpritura", theksoi ai.

Duke komentuar idenė e hedhur pėr ndarjen e Kosovės, ministri i Jashtėm theksoi se ky ėshtė njė opsion qė i pėrket kohės sė Millosheviēit. "Opsioni i ndarjes ėshtė njė opsion i qarkulluar para shumė kohėsh dhe kundėrshtuar me forcė nga diplomacia shqiptare nė Samitin e Ohrit. Ėshtė kundėrshtuar me forcė nga tė gjithė anėtarėt e komunitetit ndėrkombėtar. Nė kėtė kuadėr, dėshiroj tė shpreh edhe njė herė kėnaqėsinė qė qėndrimi i Shqipėrisė, qoftė pėrsa i pėrket ndarjes, por qoftė edhe pėrsa i pėrket statusit, ėshtė i rakorduar plotėsisht me disa nga fqinjėt si Maqedonia qė ėshtė, pa dyshim, njė arritje e diplomacisė sė Shqipėrisė, por qė ka ngjallur dhe reagime shpesh tė ashpra zyrtare nga Beogradi, si nė formėn e notave zyrtare, ashtu edhe nė formėn e shkėmbimeve tė ashpra nė forumet ndėrkombėtare shumėpalėshe. Ndarja ėshtė njė opsion qė i pėrket kohės sė Millosheviēit, nuk u pėrket aspiratave tė integrimit euroatlantik tė vendeve tė Ballkanit, ėshtė njė opsion qė hidhet pėr tė tėrhequr vėmendjen nga kursi i pashmangshėm i Kosovės. Ky kurs ėshtė zbatimi i Paketės "Ahtisaari" nė terren, nė bashkėpunim midis NATO-s, BE-sė dhe SHBA-ve, dhe nė njė kohė sa mė tė shkurtėr, pa paragjykuar bisedimet e pritshme shtesė. Sigurisht qė ėshtė njė opsion i rrezikshėm, i cili, nė thelb, ka idenė e shteteve tė pastra etnike dhe si i tillė shėrben vetėm si luftėnxitės", tha kreu i diplomacisė shqiptare. Sipas tij, diplomacia shqiptare u ka paraprirė zhvillimeve, duke u pozicionuar se, nė rast dėshtimi tė KS pėr tė aprovuar njė rezolutė pėr Kosovėn nė mbėshtetje tė Planit "Ahtisaari", NATO dhe BE duhet tė ndėrmarrin tė gjitha hapat e nevojshėm pėr vėnien nė jetė tė kėtij plani. "Veprimi dinamik i diplomacisė shqiptare ka rezultuar nė qėndrime tė pėrbashkėta me vende fqinje si Maqedonia dhe ėshtė bėrė shkas edhe pėr protesta zyrtare nga Beogradi dhe debate tė nxehta midis Shqipėrisė dhe Serbisė nė forumet shumėpalėshe", sqaroi Basha. Ai theksoi se gjatė periudhės 120 ditore tė bisedimeve tė pritshme shtesė, diplomacia shqiptare ka objektiva tė qarta, tė cilat po ndiqen me rigorozitet, ku objektiv qendror ėshtė vendimi qė vendet anėtare tė BE duhet tė marrin nė rast tė dėshtimit tė negociatave shtesė 

 

Kryesia e PD-sė zyrtarizon fituesin e zonės 31. E majta nė kaos dhe krizė tė thellė emrash

Edi Paloka, kandidati i koalicionit

Kryesia e Partisė Demokratike vendosi dje, nė unanimitet tė plotė, zyrtarizimin e kandidaturės sė Edi Palokės, si kandidat tė mazhorancės nė zgjedhjet pėr deputet nė zonėn zgjedhore 31, nė Tiranė. Kryeministri Berisha, pas mbledhjes sė Kryesisė, shprehu bindjen se tė gjitha forcat politike tė koalicionit tė djathtė do tė mbėshtesin kandidaturėn e Palokės pėr deputet nė zonėn zgjedhore 31, nė kryeqytet. Ai theksoi se fushata e kandidatit tė koalicionit tė djathtė do tė jetė njė fushatė e qytetėruar, ku ai do tė shpalosė vlerat e tij dhe tė koalicionit qė pėrfaqėson. "Kryesia e PD-sė, me unanimitet tė plotė, vendosi qė Edi Paloka, njė nga eksponentėt mė tė vendosur dhe tė njohur tė PD-sė, tė jetė kandidat i saj dhe i koalicionit, se unė kam besim se tė gjitha forcat do ta mbėshtesin atė, nė zonėn nr.31, njė zonė qė sheh sot deputetin e saj President Republike", tha Berisha menjėherė pas mbledhjes. Berisha siguroi se Paloka do tė organizojė njė fushatė tė qytetėruar, fushatė tė mirėkuptimit qytetar, njė fushatė ku ai do tė shpalosė tė gjithė vlerat e tij dhe tė qeverisė sė koalicionit aktual. "Po krijohet ekipi i gjerė pėr drejtimin e kėsaj fushate, ku natyrisht njė zė ka dhe vetė kandidati pėr pėrzgjedhjen e drejtuesit tė saj. Janė njė seri kandidaturash, ku do tė pėrzgjidhet mė e pėrshtatshmja", theksoi kryetari i PD-sė. Duke komentuar mundėsinė e kandidimit tė kryetarit tė LZHK-sė nė kėtė zonė, kryeministri vuri nė dukje se me zotin Shehi do tė zhvillohen negociata tė sinqerta dhe tė hapura, pėr tė arritur nė marrėveshjen mė tė mirė, tė mundshme. "Shehi e kupton qė PD-nė e detyron ligji qė tė nxjerrė kandidatin e saj. Ne jemi tė gatshėm tė ulemi me tė dhe tė negociojmė mbi bazėn e interesit reciprok", u shpreh kreu i partisė mė tė madhe nė vend. Zgjedhjet e pjesshme pėr deputet nė zonėn zgjedhore nr.31, nė kryeqytet, do tė zhvillohen mė 23 shtator, pas dorėzimit tė mandatit tė deputetit nga Bamir Topi, pas zgjedhjes sė tij nė detyrėn e Presidentit tė Republikės.

Ndėrsa vetė kandidati pėr deputet, Edi Paloka, premtoi vlerėsim pėr banorėt e zonės 31 tė kryeqytetit. Ai shprehu kėnaqėsinė qė ka mundėsinė tė kontribuojė pėr qytetin dhe lagjen e tij. "Jam i bindur se banorėt e zonės nr.31 do tė di t'i vlerėsoj dhe t'u jap atė qė meritojnė. Dua tė shpreh kėnaqėsinė qė po mė jepet mundėsia qė tė kontribuoj pėr qytetin tim, Tiranėn, dhe lagjen time ku jam rritur. Dua t'u kthej atyre njerėzve respektin e treguar gjatė kėsaj kohe dhe jam i bindur se do tė di t'i vlerėsoj dhe t'u jap atė qė meritojnė", tha Paloka, pas zyrtarizimit tė kandidaturės sė tij nga Kryesia e PD-sė, pėr tė konkurruar nė zgjedhjet e pjesshme pėr deputet nė kėtė zonė. Zgjedhjet e pjesshme parlamentare nė zonėn zgjedhore 31, nė kryeqytet, do tė mbahen mė 23 shtator. Ndėrkohė, opozita ėshtė pėrfshirė nė njė garė kandidatėsh, shumica e tė cilėve kanė refuzuar tė kandidojnė, duke patur parasysh faktin se kjo zonė njihet si bastion i Partisė Demokratike.