Shehi: PD shpėrbleu PLL pėr tėrheqjen nė zonėn 31
Kreu i LZHK-sė: Jam optimist, do tė fitoj mandatin e deputetit
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar komenton pėrfshirjen e PLL-sė nė kabinetin qeveritar, duke e cilėsuar kėtė si njė shpėrblim tė dhėnė nga Kryeministri Berisha pėr shkak tė tėrheqjes sė PLL-sė nga zona 31. Kandidati i kėsaj partie, gjithashtu edhe kryetar i LZHK-sė, Dashamir Shehi, u shpreh se kjo ėshtė ēėshtje e Kryeministrit dhe nuk vlen tė komentohet, pasi duhet gjykuar nga vetė banorėt kėsaj zone. Sipas tij, kryetari i PLL-sė, Ekrem Spahia tėrhoqi nga gara kandidatin e saj, Murat Bashėn pėr tė pėrfituar njė post si zv/ministėr. Basha ėshtė tėrhequr nga gara menjėherė pas daljes zyrtare tė kandidaturės sė PD-sė pėr zonėn 31 nė Tiranė. Kreu i PLL-sė, Ekrem Spahia, zgjodhi pėrfshirjen e tij nė koalicionin qeveritar, ndėrsa kreu i LZHK-sė zgjodhi tė vazhdojė garėn deri nė fund, duke mos pranuar asnjė ofertė nga partia nė pushtet. "Nuk komentoj ēbėjnė tė tjerėt. Unė zgjedh tė vazhdoj garėn pėr zonėn 31", tha Shehi. Vendimi i sė mėrkurės nė mbledhjen e qeverisė ka zyrtarizuar pėrfshirjen e Spahisė nė kabinet. Qė prej dy ditėsh, ai ėshtė zv/ministėr i Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe Sporteve. Partia Demokratike, pėr tė tėrhequr nga gara kreun e LZHK-sė, i propozoi atij njė zonė tė sigurt nė zgjedhjet e pėrgjithshme parlamentare tė 2009-ės nė Tiranė. Shehi i pakėnaqur nga oferta e demokratėve, fillimisht nuk pranoi tė negocionte ofertėn e saj dhe mė pas deklaroi se nuk do tė tėrhiqej pėr asnjė motiv nga gara dhe se do tė shkonte nė zgjedhje i vetėm pa mbėshtetjen e PD-sė. Pas kėtij vendimi, kandidati i PD-sė, Edi Paloka, u shpreh se "Dash Shehi nė kėtė mėnyrė po rrezikon karrierėn e tij politike, pasi partia qė ai pėrfaqėson nuk mund tė marrė mė shumė vota se ēka marrė nė zgjedhjet e 2005-ės, kur u nda nga koalicioni i djathtė". Ndėrkohė qė kandidati i LZHK-sė, i cili nuk ka as mbėshtetjen e koalicionit tė djathtė ėshtė shprehur se do ta fitojė kėtė zonė, pasi politikat e tė djathtėve kanė dėshtuar, sepse aktualisht banorėt e saj nuk kanė drita dhe ujė nė shtėpitė e tyre, madje as rrugė tė shtruara. Gjithashtu, edhe gjatė ditės sė djeshme, Dashamir Shehi ka frekuentuar zonėn 31, ku ėshtė takuar me banorėt e lagjes. Strategjia e Shehit pėr tė zhvilluar fushatėn ėshtė takimi me banorėt nė mėnyrė individuale. Pothuajse tė djathtėt kanė preferuar tė zgjedhin njė strategji tė thjeshtė pėr tė bėrė fushatėn, ku cilėsojnė tė rėndėsishėm komunikimin me banorėt, ndėrkohė qė opozita ka preferuar qė krahas fushatės dhe komunikimit me njerėzit, tė mos mungojė as ana artistike e njė fushate, ajo e zhvillimit tė mitingjeve. Mė 23 shtator, pėrballė Shehit, i cili nuk pranoi tė negociojė me Berishėn pėr tu larguar nga gara, do tė jenė pjesė e garės, Edi Paloka i PD-sė dhe Luan Zhegu i PS-sė.
Kryeredaktor Astrit Patozi |
|
Pasardhėsit e Mbretit Zog, trashėgimtarė tė denjė tė shqiptarizmit
31/08/2007
- 07:35
Nga Murat BASHA
Detyrimi moral pėr t'i shėrbyer tė vėrtetės, kėsaj "viktime" tė
pėrjetshme tė padijes, indoktrinimit, konformizmit apo keqdashjes, na
imponon tė shfaqim kundėrshtimet dhe saktėsimet tona drejtuar opinionit
publik. Nė kėrkim tė identitetit individual dhe kombėtar, tė gjithė
shqiptarėt intelektualė ose jo, vuajnė dyshimin sokratik: "Nga vijmė
dhe ku shkojmė"...?!
Mbretėrorėt dhe intelektualėt shqiptarė e kanė pėrshėndetur aktin e
qytetarisė tė 76 deputetėve tė tė gjitha krahėve, tė cilėt, nė
respekt tė historisė sė kombit shqiptar dhe vazhdimėsisė sė tij juridike,
mė 28 qershor 2002, ftuan Familjen Mbretėrore Shqiptare dhe Mbretin Leka I,
tė rikthehen nė Shqipėri pas njė ekzili tė detyruar 63 vjeēar.
Politika shqiptare, e ndėrgjegjshme pėr padrejtėsitė historike qė pėrjetoi
Familja Mbretėrore, si nė vitin 2002, por mė shumė sot, po gjen forca tė
shkėputet nga vargonjtė e indoktrinimit dhe interesave tė ngushta. Ky akt
qytetarie, ėshtė shprehje e rimorsit tė ndėrgjegjes qytetare, qė regėtin
akoma nė klasėn tonė politike. Por, gabojnė ata qė shėnjestrojnė
njeriun dhe familjen, qė nuk i kanė kurrfarė borxhi kėtij vendi, pėrkundrazi...
dhe njėkohėsisht nuk kanė ndikuar aspak nė agravimin e mbrapshtive qė kanė
shoqėruar kohėn e diktaturės dhe tranzicionin e gjatė. Nėse Familja Mbretėrore
Shqiptare, si gjeneratori i shpresės sė Shqipėrisė dhe shqiptarėve, pėrgjegjėsi
qė i trashėgon prej shekuj e brezash, bashkė me skeptrin dhe kurorėn, ka
vendosur tė sakrifikojė sėrish. Kėtė nuk ka tė drejtė t'ja ndalojė
askush...
Opinioni publik shqiptar ėshtė ndjerė prej kohėsh i helmuar nga demagogjia
komuniste se dinastia Zog ėshtė njė "kapitull i mbyllur", njė
"njollė turpi", " regjim satrapi" dhe se monarkia ėshtė
njė regjim jodemokratik. Fatmirėsisht,edhe republikanistėt mė
intransigjentė kanė hequr dorė nga zhvleftėsimi i njė periudhe tė artė
pėr shqiptarėt, ku kombi, atdheu dhe shteti ishin tė njėsuar, ku dinjiteti
dhe identiteti i shtetasit shqiptar ishte i njohur e mirėnjohur kudo nė botė,
ku "asocimi" me kontinentin evropian ishte njė fakt, ku "stabiliteti"
politik ishte njė realitet, ku shqiptarėt ndjeheshin ipso fakto "tė
integruar" nė kontinent, pa pasur nevojė pėr "liberalizim"
vizash. Tashmė pas gjithė kėtyre viteve, antizogistėt e thekur si Enver
Hoxha , Ēatin Saraēi, etj. kanė ndėrruar jetė. E bashkė me ta edhe,
pezmi, vneri, smira, urrejtja patologjike e tė gjithė atyre qė nuk
pajtoheshin apo edhe paqėtoheshin me regjimin monarkist zogist.
Ndėrkohė, kripto-antizogistėt kanė ndėrruar fletė. Tashmė, "pinjollėt
e antizogizmit" e kanė kanalizuar sentimentin e tyre monarkofobist ndaj
pinjollėve tė Mbreti Zog I, ndaj Mbretit dhe Princit Leka. Ēdo pėrpjekje
dhe kontribut i Familjes Mbretnore Shqiptare, konkretisht i Mbretit Leka dhe
Princit Leka, nė interes tė kombit shqiptar , fatkeqėsisht kėrkohet tė
kanalizohet si mbėshtetje pėr pushtetet qė vijnė si produkt i votės. Pėrkundrazi,
e gjithė veprimtaria e tyre e deritashme, tregon njė disponim e pėrkushtim
tė admirueshėm, lidhur pazgjidhshmėrisht vetėm me fatet dhe interesat e
mbarė shqiptarėve. Bashkė me kurorėn, apostujt e shqiptarizmės , nė frymėn
e rilindasve tė mėdhenj, mė 1 shtator 1928 "blatuan"
Kryerilindasit "Shpėtimtari i Kombit" edhe barrėn dhe pėrgjegjėsinė
pėr tė shpėtuar atdheun qė sot trashėgojmė. Dhe Ai, bashkė me mendjet mė
tė ndritura tė kohės, e kreu me nder kėtė detyrė. Pikėrisht kėtu lind
edhe detyrimi gjenetik, pėr tė kontribuar pėr kombin bashkė me tė gjithė
shqiptarėt. Kjo ėshtė pėrgjegjėsi historike. Dhe njė familje, e cila ka
sakrifikuar gjithēka nė shėrbim tė ēėshtjeve madhore tė kombit shqiptar,
nuk mundet tė bėhet pre e lojrave politike apo interesave meskine tė ēastit.
Ide apo qendrime tė tilla, janė produkt i mendjeve tė sėmura, delirante e
nihiliste, tė cilat nė tė kaluarėn, nėpėrmjet votės, teksa ushtronin tė
drejtėn e pushtetit, janė prekur ndoshta nga sindroma tė tilla. Normalisht,
ata besojnė se nė kėtė botė nuk mund tė ketė idealistė qė tė jenė tė
imunizuar nga kėto sėmundje.
Parė nė njė kėndvėshtrim tjetėr, vetėm ide tė ēekuilibruara politike
mbajtur nga ithtarėt e djeshėm tė kryeministrit dhe kritizeret in extremis
ndaj tij, mund tė shfrehen me mllef ndaj qėndrimeve tė ekuilibruara tė
Mbretit Leka I, qė gjithnjė i duhet tė qėndrojė mbi palėt, diktuar kjo
nga pozicioni i "kreut tė shtetit". Edhe pse de jure ai (nuk) e gėzon
kėtė tė drejtė qė ja njohu vota masive e shqiptarėve nė vitin 1997.
Thuhet se: ..."pasardhėsit e njerėzve tė mėdhenj, zakonisht humbasin
nėn hijen e veprės sė baballarėve dhe paraardhėsve..." Por, Mbreti
Leka I dhe Princi Leka, jo vetėm nuk kanė humbur nga hija e veprės madhėshtore
tė Mbretit ZOG, por pėrkundrazi, me veprimet dhe qėndrimet e tyre thellėsisht
patriotike, ja kanė shtuar shkėlqimin veprės madhore tė apogjeut tė
shqiptarizmės, Mbretit ZOG I. Dhe vlerat vetes.
Pėrsa i takon Princit Leka, edhe pse nė moshėn 25 vjeēare, ai pranoi pa pėrfitim
monetar, por me pėrkushtim atdhetar, tė ishte krahu i djathtė i z.Lulzim
Basha. Njė kopje kjo diplomatike sa e nevojshme aq edhe e domosdoshme pėr
mbarėvajtjen e diplomacisė shqiptare, tė zgjidhjes sė ēėshtjes mbarėkombėtare.
Dyshe kjo me njė vizion sa realist aq edhe pragmatist, sa me karizmė aq edhe
me maturi, aspak e kushtėzuar nga qėndrimet e ēekuilibruara tė "patriotėve
tė gushtit" dhe ex-diplomacisė sė thatė, tė nxehtė dhe me zjarrmi (delir)
stinore.
Pėr mė tepėr Princi Leka ėshtė njė djalosh vėrtet me fytyrė tė njomė,
por me kokėn plot, me dije akademike tė sistemuara, aspak me vese si jo pak
bashkėmoshatarė tė tij, qė vjedhin, grabisin, drogohen, prostituojnė apo
edhe djem pushtetarėsh tė dikurshėm, tė kapur nė flagrancė duke kryer
vepra tė ulta penale. Atė kohė qė mund ta kalonte nė disko, pub-e, pranė
femrave duke u shulluar nėn rrezet e diellit, Princi Leka e kalon gozhduar nė
bibliotekėn marramendėse tė familjes, pranė skrivanisė sė Ministrisė sė
Jashtme, ashtu i thjeshtė e fjalėpakė, mė shumė serioz se sa buzagaz,
pranė shokėve e miqve tė shumtė me tė cilėt merr dhe jep mendime shoqėrore,
ide politike apo edhe qėndrime diplomatike. Si dhe duke u pėrpjekur qė
lidhjet e shumta, krushqitė dhe miqėsitė qė ka Familja Mbretėrore nėpėr
botė, t'i vėrė nė shėrbim tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve.
E kjo nuk ėshtė pak pėr njė djalosh tė cilin rinia e sotme e ka pėr zemėr,
i cili edhe pse i ka tė gjitha mundėsitė pėr tė qenė "princi i kaltėr"
i shumė vajzave shqiptare, pranon tė jetė vetėm "princi kuqezi"
i tyre, pėr tė realizuar njė ėndėrr tė madhe , atė kombėtare, e cila
fillon me Pavarėsimin e Kosovės, e mė tej vazhdon me integrimin nė NATO
dhe BE. Ėndėrr e plazmuar nga rilindėsit shqiptarė, ndėrtuar nga Mbreti
ZOG I, dhe vazhduar nga trashėgimtarėt e tij. Ky ėshtė detyrimi historik.
Ky ėshtė morali dhe patriotizmi i kėsaj familjeje, trashėgimtare e denjė
e shqiptarizmit.
----------------------------------------
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076
Tiranė, mė 3 gusht 2007
Njoftim pėr mediat
Partia "Lėvizja e Legalitetit" pėrshėndet nismėn e Kryetares sė Kuvendit tė Shqipėrisė zj. Jozefina Topalli pėr publikimin e fondit tė parlamentarizmit shqiptar dhe materializimin e kėsaj nisme ne hapjen e pavionit pėrkatės nė mjediset e Kuvendit.
Ne gjykojmė se njė nismė e tillė shkon njėsh me nevojėn e mbarė shoqėrisė shqiptare pėr njohjen me atė pjesė tė historisė qė qėllimisht dhe pėr arsye ideologjike ka qenė e mbajtur larg syve tė saj. Njėkohėsisht ky ėshtė njė hap i duhur nė procesin e domosdoshėm tė rivlerėsimit tė historisė dhe personazheve tė saj tė fillimshekullit tė kaluar.
Partia "Lėvizja e Legalitetit" shpreh bindjen se publikimi pa shtrembėrime i materialeve arkivore dhe rėnia e tyre nė kontakt me publikun edhe mė tė gjerė do tė nxjerrė nė pah jo vetėm vėshtirėsitė me tė cilat shqiptarėt u ndeshėn gjatė krijimit tė shtetit tė tyre, por edhe standarted e larta tė demokracisė tė asaj kohe dhe kontributin e paēmuar tė individėve qė bėnė historinė, ku ndėrmjet tė cilėve spikat padyshim kontributi i Mbretit Zog I.
Zėdhėnėsi i PLL
----------------------------------------
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 162, Part II, 31 August 2007
KOSOVA TALKS BEGIN IN VIENNA... Political leaders from Serbia and
Kosova gathered on August 30 amid low expectations that the meeting would lead
to a breakthrough on the future of Kosova. One of the international community's
three mediators at the talks, Russia's Aleksandr Botsan-Kharchenko, said it
would be "wrong to expect that some revolutionary new ideas will emerge
right away," the Serbian news agency Tanjug reported on August 30.
Representatives of the Serbs and Kosovar Albanians met only with the talks'
mediators. They are likely to start face-to-face talks only in late September,
Serbian and Kosovar media reported, citing unnamed sources. Kosovar leaders
arrived insisting that independence is "nonnegotiable" and threatening
to walk out if compromise solutions -- such as partition -- are raised. In
recent weeks, Serbian ministers have added to their consistent rejection of
independence by accusing the United States of seeking to create a "puppet
NATO state," but the Serbian team was more restrained going into the
meeting. Reuters on August 30 quoted Serbian sources as saying Belgrade views
the meeting as "consultative," and Serbia appeared to emphasize the
preliminary nature of the talks by sending neither its president nor prime
minister. Two ministers and their deputies attended, along with two government
advisers and two Kosovar Serbs. Both Kosova's president and prime minister were
at the talks, as were the speaker of its parliament and two opposition leaders.
Serbian Foreign Minister Vuk Jeremic told Serbian media that Belgrade presented
a detailed outline of its proposal for an autonomous Kosova under Serbian
sovereignty, while Kosovar Albanian spokesman, Skender Hyseni, said the Kosovar
team "were reassured that the partition of Kosova is ruled out." AG
...AMID KOSOVAR CALLS FOR SERBIAN 'RECONCILIATION,' EUROPEAN 'COMMITMENT'...
In an opinion piece published by "The Wall Street Journal" on August
30, Kosovar Prime Minister Agim Ceku said the talks should be used "to look
to the first day after independence and elaborate a new vision of how Kosovo as
a state will work to develop a constructive and neighborly relationship with
Serbia." Ceku was uncompromising about independence but conciliatory about
future relations with Serbia, calling for Serbs and Kosovars "to move
beyond the legacy of conflict" to "reconciliation," to recognize
their "common destiny" and "common aspirations," and accept
that they should be "friends," "partners," and "equals."
Ceku also called for "European commitment," and depicted the talks as
an opportunity to "help the international community, especially the
European Union, achieve the consensus needed to move forward to a successful
conclusion this year." The only major power to come out explicitly against
a solution on the basis of a plan drawn up by UN envoy Marrti Ahtisaari is
Russia, but European leaders have become increasingly vocal in asserting that it
is primarily Europe's responsibility to end the diplomatic impasse. European
unity remains elusive, however: in an interview published by "Sudtirol
Online" on August 30, Ahtisaari's deputy, Albert Rohan, said there are
"three or four" EU states who "want to go their own way" on
the issue of Kosova. In other comments made ahead of the talks and reported by
international news agencies, Ceku said the two teams "shouldn't waste time
talking about things which cannot be agreed upon" -- namely, independence
for Kosova on the basis of the Ahtisaari plan -- and said the talks should
"open a way for us to declare independence." If that doesn't happen,
he said, "we have to declare and we are going to ask the international
community to recognize us." AG
...AND DOUBT ABOUT CUTOFF DATE. The EU's envoy to the talks, Wolfgang
Ischinger, indicated on August 30 that he currently views December 10 as the
date when discussions should end. "We don't have a mandate beyond that,"
Reuters quoted him as saying. December 10 is the date when the mediators are due
to submit a report to the UN secretary-general, but Serbia and Russia have
insisted so far that that is not a cutoff date and that talks should continue
until Serbia achieves a result that satisfies it. European leaders have, by
contrast, repeatedly talked of 120 days of talks, which, including a preparatory
round of shuttle diplomacy in early August, leads roughly to mid-December.
However, the Kosovar Albanian daily "Koha ditore" wrote on August 24
that, according to an unnamed EU diplomat, an "informal request arrived
from some European countries to have another 60 days of talks if nothing is
achieved within the 120 days, because those countries do not want to take the
burden of recognizing independence unilaterally upon themselves." Ahead of
the Vienna talks, Kosovar Prime Minister Ceku said that, if he remains prime
minister, "the only development that we are expecting to happen after
December 10 is the declaration and the recognition of Kosova's independence,"
"Koha ditore" wrote on August 28. Kosova is due to hold elections
before the end of the year, but no date has yet been set. AG
ALBANIAN WRITER KADARE CALLS FOR SELF-DETERMINATION FOR KOSOVA. In an
interview with RFE/RL's South Slavic and Albanian Service, Albania's greatest
living writer, Ismail Kadare, has insisted that Kosovars should be granted a
right to self-determination (see "Kosovo: Albanian Writer Says 'Every
Nation Has A Right To Ask For Its Freedom'," rferl.org, August 29, 2007).
In the interview, Kadare said that at issue in the talks is "the freedom or
the slavery of a nation" and that "every nation has a right to ask for
its freedom." The Yugoslavia of Slobodan Milosevic had, he said, "undermined
in the most barbaric way possible" the freedom of Kosova through "ethnic
cleansing." Now, Europe is feeling a "spoken or unspoken" sense
of "remorse" at its intervention, which he described as an "incomprehensible
absurdity" because "the bombardment of a barbarian regime" cannot
be compared with Yugoslavia's "ethnic cleansing." "There should
be no remorse, no turning back" by Europe, Kadare said. "On the
contrary, it should force Serbia to apologize. Instead, Serbia is being coddled
and, by coddling it, Europe is doing the greatest damage to Serbia itself,"
because "there will be no democracy in Serbia if its crimes are not
acknowledged." The "crucial" need for Serbia to understand "who
committed crimes and who suffered from them" underpinned Kadare's objection
to partition, which, he said, would "not provide a conclusion" to the
1998-99 conflict but would start "a new and terrible conflict" and
"be an open source of disputes." Kadare has generally steered clear of
political statements, but has occasionally found himself on the political arena.
In January, the Greek authorities took umbrage when he referred to "Macedonia"
rather than "the former Yugoslav Republic of Macedonia" and Kadare was
also mentioned as a possible presidential candidate early in discussions about
the next Albanian president (see "RFE/RL Newsline," January 29 and
March 9, 2007). A party politician, Bamir Topi, was subsequently chosen. AG
KFOR COMMANDER LEAVES POST. Roland Kather, the head of the international
force in Kosova (KFOR) steps down on August 31. Lieutenant General Kather, a
German, will be replaced by a French general, Bout de Marnhac. Kather told
reporters on August 28 that he believes the security situation in Kosova is
stable, but warned of "increased nervousness" in Kosova and urged the
international community to decide on the disputed region's future "as soon
as possible." "We need [a decision] to help economic development, and
by that, at the same time to provide for security," he said. Kather ruled
out the possibility of another outbreak of violence in Kosova, saying, "the
people in Kosovo understood the message that violence is a dead-end road."
Kather said that, based on the Ahtisaari plan, he envisages KFOR will remain in
Kosova "without any changes in 2007 and 2008." Kosova's political
leaders praised the contribution made by Kather, saying that he has been a
calming and reassuring influence, local media have reported in recent days. AG
ALBANIAN MILITANT CHARGED OVER ATTACK IN SOUTHERN SERBIA. Authorities in the
southern region of Presevo have charged an alleged member of a militant
ethnic-Albanian group in connection with a grenade attack on the mayor of one of
the region's three towns (see "RFE/RL Newsline," June 8, 2007).
District prosecutors said the 22-year-old Feton Osmani is a member of the "terrorist
organization of the Albanian National Army, which is directly led by Ljirim
Jakupi," the Serbian broadcaster B92 reported on August 30. Jakupi is one
of seven prisoners who recently escaped from a high-security prison in
neighboring Kosova (see "RFE/RL Newsline," August 22, 2007). The
report gives no indication what Osmani's motive might have been for attacking
the mayor of Bujanovac, Nagip Arifi. Osmani has been in custody since June 8.
Jakupi remains a fugitive. AG
Berisha "gostit" PR dhe PLL me 2 poste zv/ministrash
Neritan Alibali emėrohet zv/ministėr i Ekonomisė, ndėrsa Ekrem Spahia e zėvendėson te Ministria e Kulturės
Kryeministri Sali Berisha zgjeron koalicionin. Republikanėt
marrin njė post mė tė rėndėsishėm nė qeveri, ndėrsa PLL hyn nė
kabinetin qeveritar me njė post zv/ministri. Dy aleatėt mė tė ngushtė tė
demokratėve kanė siguruar njė post mė shumė nė qeverinė Berisha.
Republikani Neritan Alibali ėshtė emėruar zyrtarisht dje si zv/ministėr i
Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, ndėrsa Ekrem Spahia, i Partisė Lėvizja
e Legalitetit, do ta zėvendėsojė Alibalin nė postin e zv/ministrit tė
Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe Sporteve. Kėto ndryshime nė rang zv/ministrash
ishin paralajmėruar prej kohėsh nga republikanėt, tė cilėt kėrkonin njė
post mė tė rėndėsishėm nė rang zv/ministrash, qė prej largimit tė
Gjergj Bojaxhiut nga Ministria e Ekonomisė. Pėr kėtė, republikani Alibali
ka zhvilluar njė kurs nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nė fushėn
ekonomike.
Detyrat e kabinetit
Gjatė mbledhjes sė qeverisė, Kryeministri Berisha u ndan detyrat e shtėpisė
pėr muajin shtator e nė vazhdim shtatė ministrave tė kabinetit tė tij
qeveritar. Sektorėt ku do tė pėrqendrohet puna e qeverisė do tė jenė:
krijimi i transportit publik nė zonat turistike, rikonstruksioni i rrugėve,
decentralizimi pėr shėrbimet qytetare, krijimi i shkollave tė reja
profesionale, ndėrtimet e reja dhe dhėnia e tokės pėr fermerėt. Berisha u
ka kėrkuar me urgjencė shtatė anėtarėve tė kabinetit tė tij qeveritar tė
kontribuojnė mė shumė pėr pjesėn jugore tė Shqipėrisė, duke u dhėnė
edhe detyrat pėrkatėse. Ministrat Ylli Pango, Sokol Olldashi, Genc Ruli,
Ridvan Bode, Bujar Nishani, Genc Pollo dhe Jemin Gjana do tė pėrqendrojnė
punėn e tyre nė favor tė turizmit, rrugėve mė cilėsore dhe krijimit tė
transporteve publike, decentralizimit tė shėrbimeve qytetare, ndėrtimit tė
shkollave dhe dhėnies sė tokave fermerėve.
Nė lidhje me zhvillimin e turizmit, Berisha pėrcaktoi si njė nga mangėsitė
mė serioze mungesėn e transportit. Ai kėrkoi qė Ministria e Turizmit dhe
ajo e Punėve Publike, nė bashkėpunim me kryetarėt e bashkive tė Vlorės,
Himarės, Sarandės, Gjirokastrės, Tepelenės dhe Libohovės, tė bėjnė
projektin pėr organizimin e transportit publik nė sezonin turistik. "Pėr
shkak tė mungesės sė transportit, njė turist qė vendoset nė njė nga
zonat turistike tė bregut ėshtė i "dėnuar" 15 ditė tė qėndrojė
aty dhe tė mos vizitojė zonat e tjera. Nėse ėshtė nė Dhėrmi, tė mos
vizitojė Himarėn dhe kalanė e saj, apo tė mos ngjitet dot nė Llogara. Nėse
ėshtė nė Sarandė, tė mos shkojė nė Finiq, sepse nuk ka linjė tė
autobusėve, apo nė Gjirokastėr dhe Tepelenė. Turistėt mbeten nė mėshirėn
e taksive, tė cilat u presin ndonjėherė fatura shumė tė kripura",
tha Kryeministri. Ministria e Turizmit duhet tė pėrqendrohet gjithashtu nė
zhvillimin e konceptit tė tureve turistike. Krahas promovimit tė vendeve
turistike, duhet tė bėhet ēdo pėrpjekje pėr tė organizuar pėr turistėt
ture turistike nė tė gjitha zonat turistike tė vendit. Kryeministri tha se
duhet tė mundėsohet dėrgimi i turistėve njė ditė nė Berat, njė ditė nė
Apoloni apo Butrint. "Ndonėse Gjirokastra ėshtė shpallur nga UNESCO
pasuri e njerėzimit, gjatė 30 viteve tė fundit ėshtė punuar pėr
braktisjen e qytetit", tha Berisha, duke iu referuar qendrave historike.
Pėr kėtė ai cilėsoi si tė rėndėsishėm projektin pėr rivitalizimin e
qendrės historike tė qytetit. "Nėse nuk e popullojmė zemrėn e
qytetit, nė mėnyrėn mė tė pamėshirshme e tė pashmangshme ajo do tė
kthehet nė rrėnojė", tha ai. Sipas kėtij projekti, synohet rigjallėrimi
i kėsaj qendre nga Qafa e Pazarit, duke zhvendosur tė gjitha institucionet
qeveritare drejt saj dhe duke formuar njė kompleks sė bashku me bashkinė
dhe prefekturėn.
http://pages.albaniaonline.net/rd/
Presidenti Topi pranon letrat kredenciale tė ambasadorėve tė rinj tė SHBA dhe Gjermanisė
Uithers II: SHBA, mbėshtetės tė fortė tė Shqipėrisė
Presidenti i Republikės, Bamir Topi, ka patur dje njė axhendė shumė tė ngjeshur me takime. Gjatė ditės sė djeshme, kreu i lartė i shtetit ėshtė takuar me ambasadorin e Jashtėzakonshėm dhe Fuqiplotė tė SHBA-ve nė Tiranė, Dr. Xhon L. Uithers II, i cili i ka paraqitur letrat kredenciale. Nė mėnyrė tė veēantė, ambasadori amerikan i ka pėrcjellė Presidentit Topi pėrshėndetjet qė i ka dėrguar Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, George W. Bush, i cili ėshtė takuar me Topin gjatė vizitės historike qė bėri nė Shqipėri, dy muaj mė parė. Nė fjalėn e tij, Presidenti i Shqipėrisė i ka premtuar ambasadorit amerikan vendosmėrinė pėr ēuarjen pėrpara tė reformave institucionale, tė domosdoshme nė Shqipėri. Po ashtu, ai i ka kėrkuar ambasadorit qė t'i pėrcjellė Presidentit Bush pėrshėndetjet e tij mė tė pėrzemėrta. Gjatė takimit, tė dy bashkėbiseduesit kanė shprehur dėshirėn dhe vullnetin pėr thellimin e marrėdhėnieve tė shkėlqyera mes dy vendeve, ku ambasadori amerikan e siguroi Presidentin Topi se SHBA-tė mbeten mbėshtetės tė fortė tė Shqipėrisė nė aspiratat e saj pėr integrimin nė NATO. Gjithashtu, ata kanė biseduar edhe pėr situatėn nė rajon e veēanėrisht mbi statusin e ardhshėm tė Kosovės. Presidenti shqiptar dhe ambasadori amerikan ndanė besimin pėr njė Kosovė tė pavarur dhe pėr zgjidhjen e statusit tė saj nė njė kohė sa mė tė shpejtė qė tė jetė e mundur. Kreu i lartė i shtetit ėshtė shprehur se e vetmja zgjidhje e Kosovės ėshtė pavarėsia e saj, ndėrsa theksoi se mbėshtet planin e Ahtisaarit, qė ėshtė pėr pavarėsinė e plotė tė Kosovės.
Borhard: Thellim i marrėdhėnieve shumė tė mira
Mė pas, ai ka zhvilluar edhe njė takim me ambasadorin e jashtėzakonshėm dhe fuqiplotė tė Republikės Federale tė Gjermanisė nė Tiranė, Bernard Borhard, i cili paraqiti letrat kredenciale. Presidenti shqiptar e ka siguruar ambasadorin gjerman pėr mbėshtetjen e tij gjatė misionit tė zotit Borhard nė Shqipėri, i cili nėnvizoi se zhvillimi i mėtejshėm i marrėdhėnieve bilaterale mes dy vendeve do tė jetė objektivi kryesor i punės sė tij nė Shqipėri. Nė mėnyrė tė veēantė, ai ka shprehur interes dhe vlerėsim reciprok pėr thellimin e marrėdhėnieve shumė tė mira qė ekzistojnė mes dy vendeve, jo vetėm nė fushėn politike, por edhe nė atė ekonomike. Njė vėmendje tė veēantė, Topi, gjatė kėtij takimi, i ka kushtuar situatės sė vėshtirė energjitike qė po kalon Shqipėria. Po gjatė ditės sė djeshme, ai ka pritur njė delegacion tė Parlamentit tė Estonisė, pėrfaqėsues tė grupit tė miqėsisė Estoni-Shqipėri. Gjatė kėtij takimi ėshtė folur pėr ecurinė e Shqipėrisė nė rrugėn e saj drejt integrimit euroatlantik dhe eksperiencėn e Estonisė nė kėtė drejtim. Presidenti i Republikės, Bamir Topi, ėshtė ndalur tek reformat ku kreu i shtetit do tė bashkėpunojė me Parlamentin, reformėn zgjedhore dhe reformėn nė drejtėsi. Ndėrsa pėrfaqėsuesit e grupit parlamentar tė miqėsisė Estoni-Shqipėri i kanė pėrcjellė Presidentit Topi pėrshėndetjet e Presidentit tė Estonisė dhe angazhimin pėr gjallėrimin e bashkėpunimit ekonomik me Shqipėrinė, si dhe mbėshtetjen nė proceset integruese tė vendit tonė.
Rishkrimi i Historisė
28-08-2007
|
"Historinė e shkruajnė fitimtarėt"... Kjo ėshtė
njė sentencė e njohur qė ėshtė bėrė varrmihėse e historisė
sė vėrtetė. Po cilėt janė fitimtarėt? Kjo ėshtė njė
pyetje qė vėshtirė se mund t'i jepet pėrgjigje. Ndryshimet e mėdha
social-historike kurrė nuk kuptohen nė epokėn e vet, por duan
kohė tė pėrcaktohen dhe vlerėsohen si tė tilla. Kėshtu p.sh.,
francezėt pasi shanė e mallkuan Revolucionin dhe Napoelonin pėr
pėrmbysjet e mėdha, kodin e Napoelonit e bėnė kushtetutėn e
Francės, duke sanksionuar nė kėtė mėnyrė kėto ndryshime.
Edhe epoka e Restaurimit qė pasoi mė pas, nuk hyri nė punė pėr
ndonjė gjė, por vetėm sa tregoi pafuqishmėrinė e kohės sė
vjetėr pėr t'iu pėrshtatur ndryshimeve tė reja. Nė
historiografinė franceze tė dyja epokat kanė marrė vlerėsimin
e duhur, duke hedhur poshtė "shpifiografinė" e
revolucionarėve dhe bonapartistėve pėr ruajalizmin, por nė tė
njėjtėn kohė iu bė njė analizė e plotė tmerreve dhe
terrorit tė viteve tė Revolucionit. Kjo u bė e mundur duke
shmangur sa mė shumė pasionin e fitimtarėve pėr tė shkruar
historinė dhe duke bėrė tė vetin mendimin qė shpreh
shkrimtari i njohur francez Anatol Frans tek libri i tij "Krimi
i Silvestėr Bonarit" se "historia qė ishte njė art
dhe lejonte tė gjitha fantazitė e imagjinatės, sot ka arritur tė
bėhet shkencė, nė tė cilėn duhet tė ecet me njė metodė tė
pėrpiktė".
Loja e "fantazive tė imagjinatės" nė historiografinė zyrtare shqiptare e kaloi kufirin e sendėrtimeve tė miteve apo legjendave pėr sa i pėrket historisė moderne tė tyre, aq sa shpesh herė jemi detyruar tė lexojmė historinė tonė tė shkruar nga autorė tė huaj apo tė mundohemi tė krijojmė vetė opinionet tona pėr figura tė ndryshme historike qė janė denigruar dhe pėr ngjarjet historike qė janė fabrikuar pėr tė krijuar protagonistė tė rremė. Edhe pse shtrembėrimet monstruoze tashmė janė shmangur, madje edhe pse kanė kaluar mė shumė se 15 vjet pas ndryshimeve tė viteve '90, Fishta, Konica, Mithat e Mehdi Frashėri etj., vazhdojnė tė mos tė kenė fituar akoma "statusin" e patriotit nė sytė e popullsisė qė ndryshimet demokratike i zunė 40 vjeē e lart. Shpesh herė reagohet emocionalisht ndaj fakteve tė reja qė nuk pėrfaqėsojnė atė ēka thonė tekstet e historisė zyrtare tė periudhės komuniste, duke shprehur kėshtu rėnien nė kurthin e politikės sė pėrditshme qė ka monopolizuar gjykimin e drejtė dhe transparent nė emėr tė ruajtjes sė "llogoreve" dhe elektorateve. Ėshtė e nevojshme qė tė shpjegohet se rishkrimi i historisė nuk ėshtė i pėrqendruar vetėm nė rivlerėsimin e fakteve dhe ngjarjeve historike, por dhe nė tėrė strukturėn dhe metodėn sesi ėshtė shkruar ajo. Historiografia jonė duhet tė ēlirohet nga etnonacionalizmi pozitiv, i cili pėrpiqet tė shpjegojė se ēdo lėvizje kryengritėse ka pasur karakter kombėtar dhe se nė ēdo periudhė pas pushtimit turk shqiptarėt kanė vepruar tė ndėrgjegjėsuar si komb. Sepse pėrndryshe nuk mund tė shpjegohet sesi ėshtė e mundur qė rreth 40 vezirė tė mėdhenj tė perandorisė otomane, qė ishin shqiptarė, nuk bėnė asgjė pėr vendin e tyre, pėrveēse donacioneve pėr objekte kulti?! Veziri shqiptar Ferid Pashė Vlora pėr periudhėn 1901-1908, ndiqte dhe pėrndiqte patriotėt shqiptarė qė pėrhapnin gjuhėn shqipe; e quante tė drejtė tė ndėrtonte hekurudhėn Stamboll-Bagdad-Mekė pėr pelegrinėt dhe pėr tė transportuar trupat turke aty, por nuk inicionte ndėrtimin e asnjė metri hekurudhė nė atdheun e vet, edhe pse nga vilajetet shqiptare tė asaj kohe vileshin 40 milionė franga ari taksa. Ishte kjo arsyeja qė patrioti rebel Faik Konica shkruante nė faqet e "Albania-s" se "e keqja Shqipėrisė i vjen nga vetė shqiptarėt". Me tė njėjtėn logjikė pozitiviste ėshtė shkruar dhe historia e nxehtė e Luftės Antifashiste dhe periudhės qė pasoi pas saj. Opinioni mbizotėrues qė sundon pas viteve '90, pėr vlerėsimin e kėsaj epoke pas shtrembėrimeve tė mėdha qė ishin bėrė qoftė ne protagonistė, qoftė nė ngjarje ėshtė se "partia komuniste pati meritė qė e rreshtoi vendin nė koalicionin fitues, dhe kėshtu siguroi dhe tėrėsinė territoriale tė Shqipėrisė". Njė vlerėsim shumė i qartė duke gjykuar nga pozitat e sotme, por sa tė ndėrgjegjshėm ishin protagonistėt e asaj kohe pėr kėtė akt tė tyre? Si duhen tė trajtohen marrėdhėniet shqiptaro-jugosllave tė asaj kohe? Vendin nė njė koalicion fitues si ai i Antantės nė Luftėn e Parė Botėrore, pėr informacion tė atyre qė se dinė, e rreshtoi dhe Esat Pashė Toptani, duke ndihmuar me kėtė akt tėrthorazi qė Shqipėria tė pėrfaqėsohej nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Por ndėrsa pėr Esat Pashėn dihet se kujt padronėve u shėrbente pėr kėta tė tjerėt tė Luftės sė Dytė, nė ndėrgjegjen popullore akoma nuk dihet gjė. Vitet 1945-1948, tė mbushura plot me terror dhe qė kulmojnė me bashkimin doganor me Jugosllavinė, mbeten tė hedhin mė shumė dritė nė kėtė drejtim. Si pėr ironi dramatike, i njėjti gjykim pozitivist sundon dhe pėr rezistencėn antikomuniste. Kėsaj radhe piramida u kthye kokėposhtė dhe u vlerėsua se "bajraktarėt e Veriut ishin antikomunistė tė bindur, sepse kuptonin rrezikun qė i kanosej vendit nga kolera e kuqe", duke himnizuar kėshtu luftėn e tyre qė nė tė vėrtetė mė shumė sesa rezistencė antikomuniste, ishte njė pėrpjekje kundėr ēdo lloj centralizimi. U harrua se dhe mbreti Zog kish pasur telashe me ta, deri sa mė nė fund i kishte shpėrblyer me para, duke ua "blerė" kėshtu rezistencėn. Ata qė kishin jetuar ndopak mes maleve shqiptare ishin aq tė aftė sa tė kuptonin, se bajraktarėt tanė me gjithė respektin e madh qė duhet tė kemi pėr ta sepse ruanin zakonet shqiptare, nuk ishin aq tė qartė ideologjikisht sa tė bėnin dallim mes rendit socialist dhe atij kapitalist, pasi qė tė dy pėr zhvillimin ekonomik tė malėsive tona ishin krejt tė huaj! Natyrisht faji nė kėtė mes nuk ėshtė as i partizanėve tė thjeshtė qė bėnė detyrėn ndaj atdheut, e as i malėsorėve qė kundėrshtonin njė regjim, qė me tė vėrtetė u bė skllavėrues pėr kombin shqiptar, por i pasioneve qė sa herė qė peshorja e historisė anon nga njė anė gjejnė "studiues" qė e shkruajnė historinė sipas oreksit tė atyre, qė e konsiderojnė veten fitimtarė. Shmangia e kėsaj dėshire tė fshehtė vlerėsimi duhet tė bėhet njė kriter i rishkruajtjes sė historisė, qė sė bashku me kritikėn e drejtė ndaj etnonacionalizmit do na japin mė nė fund mundėsinė e tė pasurit tė njė historie tė pranueshme dhe admirueshme nga tė gjithė. Zgjedhja e "metodės sė pėrpiktė", mė shumė sesa njė kriter i kulluar shkencor, duhet tė kristalizohet brenda nesh, sepse historia ashtu siē dihet mė shumė se ēdo shkencė tjetėr ėshtė njė sagė e njerėzve nė kohė dhe hapėsirė, njė sagė qė mund tė fillojė si legjendė, por qė patjetėr duhet tė hidhet nė letėr pėr t'u kėnduar ashtu siē ka ndodhur. |
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=25156 21/08/2007
Letra e Bashės: Kėrkesa tė reja pėr ambasadorėt tanė
Princi Leka II, tani kėshilltar i ministrit tė Jashtėm
Shefi i diplomacisė shqiptarė, Lulzim Basha, nė njė letėr
dėrguar tė gjithė ambasadorėve shqiptarė tė akredituar nė botė, u bėn
thirrje qė tė rrisin cilėsinė e punės, tani qė pagat e diplomatėve u rritėn
ndjeshėm. Nė njė letėr zyrtare, tė dėrguar vetėm disa ditė pas vendimit
tė qeverisė, i cili rrit dhe kategorizon pagesat e ambasadorėve, sipas rėndėsisė
dhe vendit qė pėrfaqėson, ministri i Jashtėm shqiptar thekson se "kjo
do tė kėrkojė nga shėrbimi i jashtėm dhe nga tė gjithė anėtarėt e tij,
punė serioze e cilėsore, profesionalizėm tė shtuar e angazhim tė vazhdueshėm
dhe njė aktivitet mė intensiv. Shėrbimi i jashtėm duhet tė jetė nė
gjendje qė tė ofrojė mbrojtje tė shkėlqyer tė interesave tė vendit e tė
shtetasve, tu ofrojė autoriteteve tė vendit informacionin e duhur e nė kohė,
sugjerime dhe propozime me vlerė, tė dijė tė prezantojė nė ēdo kohė
vendin, vlerat e tij tė trashėgimisė e tė kulturės, nė dritėn e
zhvillimit dhe dinamikėn e avancimit tė gjithanshėm. Dhe kjo duhet e do tė
manifestohet qartė nė shėrbimin e jashtėm". Duke sqaruar vendimin e
marrė nga qeveria, ministri Basha thekson se ai "sjell njė ndryshim rrėnjėsor
tė strukturės sė pagave dhe shtesave pėrkatėse nė kėtė pjesė tė rėndėsishme
tė shėrbimit tė jashtėm. Ai shkėput nė mėnyrė pėrfundimtare sistemin e
ri tė pagesės nga praktikat e deritanishme, tė cilat bazoheshin vetėm nė
alokacion, pa ndonjė kriter tė saktė dhe pa ndonjė analizė tė mirėfilltė.
Vendimi heq po ashtu nė mėnyrė pėrfundimtare praktikėn barazituese nė
trajtimin e personelit tė pėrfaqėsive diplomatike". Nė letrėn e tij,
Basha thekson se Shqipėria njeh kryesisht rolin e drejtuesit tė pėrfaqėsisė
diplomatike, pra tė ambasadorit si zyrtarin qė merr edhe vlerėsimin mė tė
madh. Nė letėr theksohet se "vendimi njeh rolin dhe pėrgjegjėsinė e
gjithsecilit, por nė mėnyrė tė veēantė atė tė titullarit tė pėrfaqėsisė,
i cili, nė kushtet e pėrfaqėsive tona ende tė vogla e me personel tė
reduktuar, pėrballon njė ngarkesė pune veēanėrisht tė madhe e me pėrgjegjėsi
pėr tė mbrojtur interesat e vendit me dinjitet". Pėr tė stimuluar mė
tej punėn e njė sektori tepėr tė rėndėsishėm tė administratės shtetėrore,
ministri Basha thekson se shėrbimi diplomatik do tė pėrfitojė herė pas here
nga rritja e rrogave nė vend dhe nuk do tė ketė njė shpėrblim statik.
"Sistemi i pagesės pėr personelin jashtė vendit nuk do ti lihet rastėsisė,
por do tė bėjė pjesė nė politikėn e vazhdueshme tė rritjes sė pagave nė
Shqipėri, ēka nuk pėrjashton rritje tė ndjeshme nė tė ardhmen, duke pasur
parasysh nė veēanti shėrbimin e jashtėm dhe praktikat qė aplikojnė vendet
e tjera", thekson shefi i diplomacisė, nė letrėn dėrguar ambasadorėve.
Mė datėn 1 gusht, qeveria mori vendimin pėr rritjen e pagės sė diplomatėve
tė tė gjithė rangjeve, duke vendosur njė kategorizim edhe sipas vendeve qė
pėrfaqėsojnė, por edhe kostos sė jetesės nė vendet pėrkatėse. Kėshtu,
njė diplomat qė jeton nė njė qytet tė shtrenjtė si Parisi apo Londra, do tė
kompensohet mė shumė se sa njė diplomat qė punon nė njė vend disi mė tė
lirė si Athina, apo Ankaraja. Deri nė fund tė vitit 2007, numri i punonjėsve
tė pėrfaqėsive diplomatike ėshtė gjithsej 376 punonjės, nga tė cilėt 178
personel diplomatik dhe 198 punonjės administrativo-teknik.
Pagat
Ambasadori
Paga bazė mujore ambasadorin, konsullin e pėrgjithshėm bėhet 1200 euro, apo
1460 dollarė nė muaj
Rangu i dytė
Diplomatėt qė kanė gradėn ministėr, kėshilltar, paguhen me 900 euro, apo
1100 dollarė
Rangu i tretė
Kėshilltari paguhet me 750 euro apo 950 dollarė, Sekretari i Parė Konsull, me
600 euro apo 750 USD
Rangu i katėrt
Sekretar i Dytė, zėvendėskonsulli paguhet me 450 euro-590 dollarė, Sekretar
III 400 euro-500 USD
Kategorizimi
Kompensimi pėr vendet mė tė shtrenjta
Vendimi i qeverisė ka kategorizuar dhe pėrfaqėsitė diplomatike, tė cilėt
jetojnė nė qytetet mė tė shtrenjta tė botės, diplomatė qė do tė paguhen
dhe mė mirė. Nė kėtė kategori bėjnė pjesė: misioni shqiptar nė selinė
e OKB-sė nė Nju-Jork, ambasada nė Londėr, selia e OKB-sė nė Gjenevė,
ambasada nė Danimarkė, nė kryeqytetin zviceran, Bernė, ambasada nė
kryeqytetin rus, Moskė, Pekin, Tokio, konsullata nė Milano dhe ajo nė
Stamboll. Nė rangun e dytė hyjnė me radhė: Vjena, Uashingtoni, Parisi, Roma,
Strasburgu, Berlini, Madridi dhe Otava.
Princi Leka emėrohet kėshilltar i Bashės
Djali i vetėm i pretendentit pėr fronin mbretėror, Leka Zogu, ėshtė emėruar
qė prej ditės sė djeshme pjesėtar i kabinetit tė ministrit tė Jashtėm
shqiptar. Pas njė marrėveshjeje politike tė Partisė Demokratike me Lekėn I
dhe Partinė e Legalitetit, ėshtė rėnė dakord qė Princi Leka II tė marrė
njė post tė rėndėsishėm nė administratė. Vetė Kryeministri Berisha i
ofroi trashėgimtarit tė fronit mbretėror se mund tė zgjidhte ēfarė
pozicioni tė donte. Dhe princi nuk ka zgjedhur keq, por njė vend nė
diplomacinė shqiptare, ku shpreson tė ngjisė karrierėn graduale, pse jo deri
tek ambasadori. Ministri i Jashtėm, Lulzim Basha, prezantoi dje para zyrtarėve
mė tė lartė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe ekipit tė tij tė
ngushtė, anėtarin e ri tė kabinetit tė tij, princin Leka II. Ministri Basha
vuri nė dukje se emėrimi i princit Leka II nė kabinetin e tij ėshtė pjesė
e filozofisė sė qeverisė shqiptare, si dhe e vendosmėrisė sė tij pėr tė
pranuar nė administratėn shtetėrore kapacitetet mė tė mira tė vendit,
persona me aftėsi tė spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė jashtėm
dhe kėrkesave gjithnjė nė rritje tė diplomacisė shqiptare. Basha theksoi se
princi Leka II e ka pranuar me kėnaqėsi ftesėn pėr tė qenė pjesė e ekipit
tė tij, duke filluar kėshtu karrierėn profesionale nė fushėn e marrėdhėnieve
me jashtė, nė shėrbim tė diplomacisė sė vendit dhe nė mbrojtje tė
interesave mė tė larta tė kombit shqiptar. Princi Leka II ka njė formim
akademik solid. Ai ka studiuar nė disa kolegje tė njohura nė vende tė
ndryshme, pėrfshirė ST Peter College dhe mė pas ka vazhduar nė "Royal
Military Academy of Sandhurst", njė ndėr institucionet edukative mė
prestigjioze nė Mbretėrinė e Bashkuar.
Princi Leka II ka kryer gjithashtu njė kurs tremujor nė Akademinė Ushtarake
"Skėnderbeu" nė Tiranė dhe njė kurs 3-mujor nė Itali.
Princi Leka: Kujdes me historinė
Rrėfehet pinjolli i familjes mbretėrore: Detyra e re, Kosova dhe rishikimi i historisė. "Politikanėt smund tė bėhen historianė"
Njė javė pas emėrimit tė tij si kėshilltar nė
Ministrinė e Jashtme, princ Leka II rrėfen nė njė intervistė ekskluzive pėr
gazetėn "Shqip" motivin pse ka zgjedhur ti bashkohet administratės
dhe ambiciet drejt skenės politike. Monarku qė u bė pjesė e administratės
publike shqiptare ka lėnė pas dore veset e bashkėmoshatarėve tė tij pėr
tiu pėrkushtuar tėrėsisht ambicieve nė fushėn e diplomacisė dhe
politikės. Princ Leka pohon se pasi tė ketė marrė njohuritė e nevojshme nė
administratė dhe pėrmbushur me sukses detyrat e tij si kėshilltar i
Ministrisė sė Jashtme, kalimi drejt politikės ėshtė njė rrugė nė
vazhdimėsi. Si trashėgimtar i Oborrit Mbretėror, ēėshtjen e rishkrimit tė
historisė e shikon si njė hap qė duhet shikuar nga historianėt dhe jo nga
politikanėt. Sipas princit, politikanėt bėjnė politikėn, ndėrsa
historianėt shkruajnė historinė.
Lartėsia juaj, princ Leka, cili ishte motivi qė ju shtyu qė tė bėheshit
pjesė e administratės shtetėrore shqiptare?
Unė e konsideroj se ky ėshtė njė angazhim tjetėr i familjes mbretėrore pėr
Shqipėrinė nė drejtimin e ndihmės pėr tė mirėn e kombit shqiptar. Njė
mėnyrė tjetėr pėr tė ndihmuar nė ngritjen e imazhit tė saj, sidomos nė
momentet qė po kalojmė, tė cilat pėr familjen mbretėrore dhe mbarė
kombin janė historike. Pėr mua personalisht ėshtė njė eksperiencė e shkėlqyer,
sepse do tė mė ndihmojė nė formimin tim, tė njihem mė nga afėr me
administratėn shtetėrore dhe tė ndihmoj vendin tim, tė jap maksimumin tim
nė shėrbimin e tij. Si javė tė parė e konsideroj qė kam pasur mjaft
ngrohtėsi dhe mundėsi pėr tė marrė njė formim sa mė tė mirė pėr
situatėn aktuale qė ekziston brenda pėr brenda politikės sė jashtme tė
shtetit shqiptar.
Java qė kaloj ka qenė java juaj e parė si nėpunės i administratės. Si
kanė qenė ditėt e para tė punės suaj si kėshilltar?
Ditėt e para tė punės kanė qenė shumė tė mira, duke marrė njohuri dhe
duke plotėsuar ditėt kryesisht nė takimet me administratėn dhe duke marrė
njė informacion tė situatės edhe njė njohje mė tepėr brenda pėr brenda
administratės.
Ēfarė ėshtė pėr ju diplomacia dhe politika. E shihni detyrėn tuaj tė re
si kėshilltar nė Ministrinė e Jashtme si njė rrugė pėr tė hyrė drejt
politikės nė tė nesėrmen?
Pėr mua ėshtė njė shans qė unė tė jap kontributin tim dhe tė vė nė
dispozicion tė gjithė bagazhin tim pėr Shqipėrinė. Ėshtė e rėndėsishme
pėr mua qė unė ti shėrbej Shqipėrisė pėr tė pėrmbushur detyrat e
mia si shqiptar dhe si njė princ. Si trashėgimtar i familjes mbretėrore,
jeta ime ėshtė pėrfshirė edhe nė ēėshtje tė politikės sė vazhdueshme.
Unė mendoj se kjo ėshtė njė rrugė tjetėr pėr vazhdimėsi. Dhe tė jap
kontributin pėr njė shans tjetėr, pėr tė dhėnė sa mė shumė ndihmė
nga ana e familjes mbretėrore nė tė mirėn e kombit shqiptar.
Pra synoni qė karriera juaj nė tė ardhmen tė jetė e fokusuar mė tepėr nė
njė rang ambasadorėsh apo tė kontribuoni mė shumė nė politikėn e
brendshme shqiptare?
Unė do tė vazhdoj rrugėn time, sepse unė jam me emrin tim. E kam kėtė
shans tė jem edhe jam princi trashėgimtar i tė gjithė popullit shqiptar.
Jam princ edhe nė Kosovė, siē jam edhe kėtu. Dhe besoj nė rolin tim, pasi
princi nuk ndryshohet dhe nė kėtė drejtim kam marrė njė mbėshtetje tė
jashtėzakonshme edhe nga administrata shtetėrore. Unė e konsideroj detyrėn
si kėshilltar i ministrit si njė detyrė shtesė, qė duhet ta shfrytėzoj
me tė gjithė fuqinė qė kam.
Diplomacia shqiptare gjatė kohės sė Mbretit Zog njihet si diplomacia mė
brilante e Shqipėrisė me vendet e botės. Ēfarė do tė trashėgoni ju nga
ajo kohė dhe ēfarė kontributesh do tė jepni pėr Ministrinė e Jashtme?
Personalisht mund tė them se keni shumė tė drejtė. Koha e Mbretit Zog,
edhe nė mėnyrėn e zbatimit tė drejtimit nga ana e politikės, sidomos nga
ana e politikės sė jashtme, ka qenė e spikatur nga tė gjitha drejtimet. Unė
besoj se sot pėr sot ajo kohė ka ndryshuar. Politika duhet tė bazohet mbi
ēėshtjet sociale, ekonomike dhe elementet e politikės, d.m.th duhet ta
shikojmė situatėn me njė sy tjetėr. Ne nuk mund tė harrojmė historinė
dhe duhet tė vazhdojmė pėrpara. Duhet tė kujtojmė dhe tė mėsojmė mėsimet
mė tė rėndėsishme tė kohės sė Mbretit Zog. Ajo kohė mbetet njė nga
kohėt e arta tė diplomacisė shqiptare. Ėshtė koha e njė vetėdijeje tė
lartė kombėtare dhe dėshirė pėr shtetformimin, por shumėēka ka
ndryshuar dhe ne kemi kaluar kohė tė vėshtira, sot duhet tu pėrshtatemi
kushteve tė reja social-ekonomike dhe tu pėrgjigjemi nevojave tė bashkėkombėsve
tanė. Koha e Mbretit Zog na ka dhėnė njė shembull se si duhet ndėrtuar njė
shtet dhe sakrificat qė duhet tė bėjmė pėr vendin tonė. Sot ne e kemi
dhe duhet tė punojmė pėr tė, ti mbrojmė pavarėsinė si atė
administrative, politike, ashtu edhe ekonomike. Unė kam jetuar njė pjesė tė
jetės sime jashtė Shqipėrisė dhe pėrvoja e akumuluar jashtė si edhe
edukata e marrė nė familjen time do tė mė shėrbejė.
Keni deklaruar se do tė angazhoheni fuqishėm nė ēėshtjen e Kosovės.
Konkretisht, ēfarė mendoni se ėshtė mė e mirė pėr Kosovėn nė kėto
momente dhe ēfarė qėndrimi duhet tė mbajė diplomacia shqiptare ndaj
pengesave qė Serbia nxjerr pėr ēėshtjen e Kosovės?
Unė besoj se tashmė ėshtė e ditur qė Shqipėria ėshtė duke mbėshtetur
me tė gjithė fuqinė e saj pavarėsinė e Kosovės dhe planin e Ahtisarit.
Nuk ka asnjė dyshim qė Shqipėria do tė jetė gjithmonė pranė Kosovės.
Unė do tė vazhdoj tė jem si trashėgimtar i familjes mbretėrore, tė jem
njė zė i fuqishėm pro pavarėsisė sė Kosovės nė tė gjithė drejtimet e
saj. Edhe nė kėtė element, besoj se shteti shqiptar ėshtė duke dhėnė
maksimalen e vet pėr kėtė ēėshtje. Qėndrimet tona janė tashmė tė
njohura, pavarėsia e Kosovės ėshtė e vetmja alternativė, ēdo zgjidhje
tjetėr ėshtė e papranueshme. Diplomacia shqiptare ėshtė shprehur nė mbėshtetje
tė pakos sė Ahtisarit pėr pavarėsinė e Kosovės dhe kundėr ndarjes sė
saj, ky duhet tė jetė qėndrimi tė cilin duhet tė mbajė dhe sė cilės
duhet ti pėrkushtohet. E rėndėsishme pėr ne ėshtė bashkėrendimi i
punės me partnerėt tanė strategjikė si SHBA-tė, Mbretėria e Bashkuar dhe
BE-ja.
Si trashėgimtar i fronit mbretėror, cilat janė marrėdhėniet tuaja me
vendet e tjera tė botės. Sa do tė ndikojė kjo nė punėn e Ministrisė sė
Jashtme?
Shumė tė mira. Mund tė them se me vendet e tjera tė botės jemi shumė miq.
Kuptohet, ne do tė vazhdojmė dhe unė kam fatin jo vetėm si kėshilltar i
Ministrisė sė Jashtme, por kam edhe mbėshtetjen e plotė tė Oborrit Mbretėror,
qė kam mundėsi tė jap njė kontribut pėr tė mirėn e kombit shqiptar. Kam
filluar nė disa drejtime, sidomos nė element tė diasporės edhe vendeve tė
tjera, duke hapur rrugėt dhe shtrirjen e influencės sė shtetit shqiptar,
dhe unė besoj se kėtė drejtim unė do tė vazhdoj tė ndihmoj sidomos me
miqtė qė kemi. Kemi edhe miq nė Lindjen e Mesme dhe vende tė tjera.
Kėshilli i Ministrave ka vendosur pesė ditė mė parė qė historia e Shqipėrisė
tė shkruhet nga e para. Kjo ēėshtje ka ngjallur debate, jo vetėm mes
akademikėve, por edhe mes politikanėve. Mendoni se ėshtė e drejtė qė tė
rishikohet historia, kryesisht periudha e Mbretit Zog?
Kėtu do tė ketė edhe njė reagim. Unė personalisht nuk mund tė reagoj si
kėshilltar i ministrit tė Jashtėm, por nga ana e Oborrit Mbretėror do tė
ketė njė reagim pėr kėtė ēėshtje. Patjetėr qė historia nė Shqipėri
ka pasur shumė ndikime politike dhe duhet shikuar me njė sy tė pavarur. Jo
nga elemente tė vjetra tė politikės shqiptare. Unė do tė them me tė
gjithė fuqinė time, se nė qoftė se jeni i pėrfshirė nė politikė, nuk
duhet tė jeni edhe historianė.
Jeta nė Oborr
Siguria nė Oborrin Mbretėror, mė e lartė se nė Presidencė, Kryeministri
dhe aeroporte
"Princi nė punė deri nė tre tė mėngjesit"
Djali i trashėgimtarit tė fronit mbretėror, princi Leka II tregon pėr
"Shqip" se ka pak kohė tė lirė dhe se puna nė Oborrin Mbretėror
dhe si kėshilltar nė Ministrinė e Jashtme i harxhon shumė kohė. "Si
kėshilltar mund tė qėndroj nė punė edhe nė tre tė mėngjesit pa asnjė
problem", thotė Princi Leka II, i cili tregon se i ka me pasion punėt qė
bėn. Tė hysh nė Oborrin Mbretėror, aty ku kalon pjesėn e mbetur tė kohės
princi Leka, duhet tė kalosh njė kontroll tė rreptė, ēka tė lejon mė
pas tė shėtisėsh i lirė nė gjithė vilėn mbretėrore, muret e sė cilės
janė tė rrethuar nga fotografi tė bėra nga periudha e Mbretit Zog.
Fotografitė e familjes dhe miqve tė tij kanė mbushur zyrėn e princit Leka
II, e cila ndodhet nė katin e parė, nė hyrje tė ndėrtesės. Librat e huaj
me temė diplomatike dhe historike nuk mungojnė nė bibliotekėn e nipit tė
Mbretit Ahmet Zogu, por gjithashtu edhe flamujt shqiptarė tė pranishėm nė
ēdo dhomė dhe zyrė tė kėtij Oborri. Siguria brenda territorit tė vilės
ua kalon masave tė sigurisė sė Presidencės, Kryeministrisė, madje edhe
kontrolleve nėpėr aeroporte. Tė rrallė janė miqtė dhe personat qė futen
lirshėm nė Rezidencėn Mbretėrore, ku pėrveē stafit pjesa tjetėr duhet tė
harxhojė 15 minuta pėr tė hyrė nė vilėn mbretėrore pėr shkak tė
kontrolleve. Aredimi i godinės tė lė njė pėrshtypje tė mirė. Shpatat
dhe armėt e vjetra tė ndodhura gjithandej nė shtėpinė e princit, tregojnė
mė sė miri se familja mbretėrore e adhuron kulturėn popullore shqiptare
dhe se ėshtė njė njohėse e mirė e saj.
Miqtė
"Tani qė kam dy detyra tė ndryshme, nė ministri dhe nė Oborrin Mbretėror
kam shumė pak kohė tė lirė se mė pėrpara. Por si djalė i ri, i di si
ti shfrytėzoj deri nė maksimum", shprehet princ Leka II. 25-vjeēari
shprehet se ka pasur fatin tė krijojė njė shoqėri shumė tė mirė. "Dua
tė kem njė jetė aktive, duke takuar njerėzit pėrditė dhe besoj se kjo mė
ka ndihmuar me detyrėn tė mos jem i mbyllur dhe tė njoh situatėn. Unė jam
tipi qė kam qejf tė lėviz, tė njoh situatėn jashtė konceptit filozofik tė
Tiranės. Duke marrė parasysh se Shqipėria nuk ėshtė vetėm nė Tiranė
dhe Durrės, ajo ėshtė qė tė shkosh dhe tė vizitosh ēdo fshat dhe kėshtu
do tė vazhdoj edhe nė tė ardhmen", shprehet ai. Princi pranon se shoqėrohet
me miqtė VIP-a, por preferon tė mos publikojė emra, duke ruajtur me fanatizėm
identitetin e miqve tė tij. "Unė nuk frekuentoj njė shoqėri tė pėrcaktuar,
por shoqėrohem me njerėz tė tė gjitha fushave", thotė princi Leka II.
CV
Kėshilltari mė i ri i administratės
25-vjeēari, princi Leka ka pranuar ftesėn pėr tė mbajtur postin e kėshilltarit
tė ministrit tė Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, duke qenė nė kėtė mėnyrė
kėshilltari mė i ri i administratės publike. Shtatė ditė mė parė,
ministri Basha ka prezantuar para mediave bashkėpunėtorin e tij mė tė ri,
Leka Zogun II. Mė parė Basha ua ka prezantuar princin Leka II, zyrtarėve mė
tė lartė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe ekipit tė tij mė tė
ngushtė, anėtarin e ri tė kabinetit tė tij. Princi Leka II ka njė formim
akademik solid. Ai ka studiuar nė disa kolegje tė njohura nė vende tė
ndryshme, pėrfshirė ST. Peter College dhe mė pas ka vazhduar nė
"Royal Military Academy of Sandhurst", njė ndėr institucionet
edukative mė prestigjioze nė Mbretėrinė e Bashkuar. Princi Leka II ka
kryer gjithashtu njė kurs tremujor nė Akademinė Ushtarake "Skėnderbej",
nė Tiranė dhe njė kurs 3-mujor nė Itali. Sipas Ministrisė sė Jashtme, emėrimi
i princit Leka II nė kabinetin e tij ėshtė pjesė e filozofisė sė qeverisė
shqiptare si dhe e vendosmėrisė sė tij pėr tė pranuar nė administratėn
shtetėrore kapacitetet mė tė mira tė vendit, persona me aftėsi tė
spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė vendit.
Kėshilltar pėr Kosovėn
Princi Leka II nė foto me Presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu. Pėrveēse
ėshtė emėruar si kėshilltar i ministrit tė Jashtėm, Lulzim Basha, Princi
Leka II do tė ketė edhe funksionin si kėshilltar pėr ēėshtjen e Kosovės,
pėr tė cilėn deklaron se do tė angazhohet fuqishėm pėr pavarėsinė e
saj
Uniforma mbretėrore
I pari qė krijoi traditėn e uniformave ushtarake nė Shqipėri ishte Mbreti
Zog. Ato u dizajnuan nga italianėt, ishin "high-tech" pėr kohėn
dhe kishin njė vulė kombėtare. Nė vitin 1939, italianėt ngritėn njė
batalion tė Gardės Kombėtare dhe krijuan dy uniforma tė kushtueshme, njė
me tirqe dhe njė me fustanellė. Duke futur kėshtu elementė tė traditės
kombėtare nga jugu dhe veriu
Kronologjia
Uljet dhe ngritjet e familjes mbretėrore
Nė vitin 2002, familja mbretėrore mbėrrin pėrfundimisht nė Tiranė, duke
i dhėnė fund njė mėrgimi 63-vjeēar. Njė avion "boing 727"
transportoi nga aeroporti Lanceria tė Johanesburgut trashėgimtarin e fronit,
Leka Zogu I sė bashku me familjen e tij. Duke iu rikthyer mbrapa historisė,
nė prill tė vitit 1997, teksa Shqipėria gjendej e zhytur nė kaos pėr
shkak tė shembjes sė firmave piramidale, Mbreti Leka I mbėrriti nė Tiranė.
Ai mori pjesė nė fushatėn elektorale pėr zgjedhjen e formės sė regjimit
nė Partinė e Legalitetit, duke shkuar pothuajse nė tė gjitha rrethet e
Shqipėrisė. Nė kėto zgjedhje, monarkia fitoi 36% tė votave sipas
Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve. Ky rezultat u shpall i falsifikuar nga
Mbreti Leka I. Nisur nga kjo, tri ditė pas zgjedhjeve, Partia e Legalitetit
organizoi njė miting proteste, ku simpatizantėt e saj bashkė me babain e
Leka Zogut II marshuan drejt qendrės sė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve,
ku pati edhe konfrontime me policinė. Pak ditė mė pas u hap njė proces
hetimor ndaj Leka Zogut, duke e akuzuar atė pėr sulm tė armatosur ndaj
institucioneve tė shtetit. Zogu u dėnua nė mungesė dhe pastaj pėrfitoi njė
amnisti. Heqja e kėsaj pengese bėri qė Leka Zogu, trashėgimtari i ligjshėm
i fronit mbretėror tė Shqipėrisė tė kthehej nė vend. Nė bazė tė njė
marrėveshjeje midis PD-sė dhe PLL-sė dhe trashėgimtarit tė fronit mbretėror,
25- vjeēari, princi Leka II ėshtė punėsuar si kėshilltar i ministrit tė
Jashtėm dhe do tė fokusohet kryesisht nė ēėshtjen e statusit tė Kosovės.
Keshilltaret
Niko Faber
Numri njė i diplomacisė shqiptare, z. Basha, nė njė
ceremoni tė pazakontė, bėri para zyrtarėve mė tė lartė dhe ekipit mė tė
ngushtė tė dikasterit tė tij, prezantimin e nipit tė ish-Mbretit Zog, Leka
II, si kėshilltarin mė tė ri tė tij. Siē pohoi vetė zoti ministėr, emėrimi
i nipit tė Mbretit Zog nė kabinet, ėshtė as mė pak e as mė shumė pjesė
e filozofisė sė qeverisė shqiptare pėr tė pranuar nė administratė
persona me aftėsi tė spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė jashtėm
dhe kėrkesave gjithnjė e nė rritje tė diplomacisė shqiptare.
Kėsisoj, z. Basha ende njė djalė i ri dhe i parrahur me problemet e ndėrlikuara
tė diplomacisė, i cili ka me tė vėrtetė nevojė pėr tu kėshilluar,
merr pėr kėshilltar njė djalė tė sapodalė nga bankat e shkollės, kur siē
pohon edhe vetė, ka ndjekur kolegje ushtarake dhe jo ndonjė shkollė pėr
diplomaci. A do ta ndėrmerrte njė veprim tė tillė ministri i Jashtėm i
Britanisė sė Madhe? Nė asnjė mėnyrė jo. Njė nga binjakėt e princeshės
Diana, i cili pėrfundoi Akademinė Ushtarake, flitej se do tė shkonte nė
Irak pėr tiu bashkuar trupave tė tjera ushtarake angleze, qė luftojnė pėr
rivendosjen e demokracisė nė atė vend. Ja pra si fillohet karriera dhe si
edukohen kuadrot e reja tė White Holl-it britanik, e cila mbahet si njė nga
administratat mė tė pėrsosura nė botė.
Duke iu rikthyer idesė sė kėtij shkrimi, vetėkuptohet se z. Basha nuk ka
se ēpėrfiton nga "kėshillat" e princit tė ri, por ajo qė ėshtė
mė shqetėsuese, qėndron nė faktin se ky ministėr ka nevojė pėr kėshilltarė
tė zotė, me pėrvojė tė gjatė pune e jo formalė, pėr "ujqėr"
tė diplomacisė, qė fatmirėsisht nuk na mungojnė. Tė folurit rrjedhshėm
nė gjuhėn angleze apo tė qenit nė Perėndim pėr njė farė kohe, nuk tė
jep patentėn e diplomatit tė pėrkryer. Duke iu referuar kujtimeve tė zotit
Kisinger, sekretarit amerikan tė Shtetit pėr punėt e jashtme, ai theksonte:
"Jam vėnė shumė herė nė vėshtirėsi gjatė bisedimeve me zotin
Gromiko - homologun rus - i cili edhe pse e dinte shkėlqyeshėm gjuhėn
angleze, vazhdimisht punonte me pėrkthyes, duke pėrfituar kėsisoj dyfishin
e kohės pėr tu menduar nė krahasim me mua"! Ėshtė e kuptueshme qė
princi i ri gėzon tė drejtėn e punėsimit si gjithė shqiptarėt e tjerė,
aq mė tepėr kur dihet qė familja mbretėrore ndodhet nė vėshtirėsi
ekonomike, por kjo nuk i jep tė drejtėn as edhe vetė ministrit tė shkelė
nė mėnyrė flagrante ligjin dhe rregullat e punėsimit nė shėrbimin
diplomatik shqiptar.
Nėse ky do tė ishte njė rast i veēuar, nuk do tia vlente tė merrnim
mundimin pėr tė lodhur lexuesin me kėtė shkrim, por duke e shtrirė kėtė
ide nė kohė, se si ėshtė vepruar me pėrzgjedhjen e kėshilltarėve nė
qeveritė e kaluara edhe nė kėtė tė sotmen, ia vlen tė ndalemi mė tej.
Nuk janė tė rralla rastet qė nė shėrbimin kėshillimor tė dikastereve,
prefekturave, qarqeve, bashkive, etj., vazhdojnė tė merren kuadro tė reja,
tė porsadalė nga bankat e shkollės. Me veprime tė tilla nepotike e
klienteliste, dėmi ėshtė i dyfishtė, dėmtohet puna e shtetit, por edhe mėsohen
keqazi kėto kuadro tė reja. Nė suksesin apo dėshtimin e njė qeverisjeje,
ėshtė e madhe edhe pėrgjegjėsia e stafit tė padukshėm tė kėshilltarėve.
Zotėsia e njė Presidenti, Kryeministri apo ministri, duket edhe nė faktin
se si i pėrzgjedh dhe sa i dėgjon ai kėshilltarėt. Njė kėshilltar i mirė
nuk mjafton tė jetė vetėm i aftė dhe domosdoshmėrisht ekspert nė fushėn
qė ai mbulon, por edhe imponues tek eprori, kur punėt nuk ecin mirė.
Zoti Nano, nė qeverinė e fundit tė drejtuar prej tij, rriti stafin e kėshilltarėve
nga 17 nė 23. Nė dukje kjo, njė punė e mirė, por sa i pyeste e sa
konsultohej ai me ta? Shumė pak. Pėr ta argumentuar kėtė po jap esencėn e
njė bisede qė kemi zhvilluar nė Komisionin e Bujqėsisė tė Kuvendit tė
Shqipėrisė me kėshilltarin e tij pėr ēėshtjet e bujqėsisė. Pyetjes sonė
se, kur ka qenė takimi i fundit i tij me Kryeministrin, ai iu pėrgjigj:
"Ka mė shumė se shtatė muaj". Pyetjes tjetėr: "Nėse gjatė
kėsaj kohe ka pasur probleme shqetėsuese qė duhej ti dinte apo tė ndėrhynte
Kryeministri?", ai iu pėrgjigj: "Ka pasur", por ai se
kishte thirrur. E pra, nė raste tė tilla kėshilltari, qė e ndien veten nė
krye tė detyrės, nuk pret, por shkon vetė e troket nė derėn e
Kryeministrit, ministrit, pėr tė insistuar e po qe nevoja pėr ta kapur edhe
pėr xhakete, pėr punėt qė nuk ecin. Shembulli i mėsipėrm, siē theksuam,
i pėrket qeverisė sė parafundit, tė drejtuar nga zoti Nano, sepse nė
qeverinė e fundit tė tij ai nuk pati fare kėshilltar pėr bujqėsinė. Dhe
njė nga shkaqet madhore tė humbjes sė socialistėve nė zgjedhjet e
korrikut 2005, ishte padyshim puna e dobėt e qeverisė Nano nė ndjekjen dhe
mbėshtetjen e bujqėsisė e tė problemeve tė fshatit.
Kryeministri Berisha ėshtė treguar mė dorėshtrėnguar nė krahasim me
paraardhėsin e tij Nano nė numrin e kėshilltarėve. Ai ka vetėm 15 tė
tillė. Duke i hedhur njė sy pėrbėrjes sė listės sė kėshilltarėve tė
kėsaj qeverie dhe duke gjykuar mbi bazėn e tė dhėnave tė pjesshme, vetėm
nė fushat qė mbulojnė, del se ka mjaft mangėsi. Kryeministri Berisha
dubloi kohėt e fundit sektorin e informacionit me njė emėr tė bujshėm
Grid Roi, i cili qė nga dita e prezantimit (me njė shqipe tė ēalė), nuk
ėshtė ndjerė mė. Por, nė tė njėjtėn kohė, ka lėnė zbuluar sikurse
paraardhėsi i tij, fusha tė tilla tė rėndėsishme si bujqėsia, siguria
ushqimore, mjedisi, aq sensibėl pėr vendin dhe njėkohėsisht prioritare pėr
komunitetin evropian e mė gjerė.
Ministri i Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanseve tė Barabarta, Kosta Barka,
ka pėrveē tė tjerėve, tre kėshilltarė tė jashtėm tė pėrhershėm (njė
rekord i llojit tė vet ky), pra, po aq sa dhe ministri i Jashtėm, Basha. Nga
tė dhėnat e publikuara nuk merret vesh se kush e kėshillon ministrin Gjana
pėr blegtorinė, ministrin Xhuveli pėr pyjet. Ministri Rusmali, mesa duket
nuk e ndjen nevojėn e kėshilltarėve. Kėshilltarėt e kėsaj qeverie kanė
tė gjithė ngjyrėn blu. A nuk do tė ishte e dobishme p.sh., qė ministri
Ruli, nė kushtet e krizės sė thellė energjetike qė po kalon vendi, tė thėrriste
edhe ndonjė kėshilltar rozė? Pėr kėshilltarėt, shteti shqiptar shpenzon
jo pak. Ata janė ndėr mė tė paguarit. Lista e kėshilltarėve nuk pėrfundon
me tė pėrhershmit. Pas tyre vjen njė numėr i madh kėshilltarėsh tė
jashtėm. Roli i tyre mund dhe duhet tė rritet nė tė ardhmen. Ka ardhur
koha e monitorimit tė efektivitetit tė punės sė kėshilltarėve nė tė
gjitha instancat, me qėllim qė tė rritet roli i tyre nė miradministrimin e
vendit.
Sarkozy: Mbėshtesim fuqishėm pavarėsinė e Kosovės
Presidenti francez mban fjalimin vjetor para ambasadorėve
Franca ėshtė bashkuar fuqishėm me aktorėt mė tė mėdhenj
ndėrkombėtarė qė mbėshtesin pavarėsinė e Kosovės. Parisi zyrtar, i
cili ėshtė cilėsuar shpesh mė parė si njė nga pėrkrahėsit e Beogradit,
ka folur me nivelin mė tė lartė pro pavarėsisė sė Kosovės. Ka qenė pikėrisht
Presidenti francez, Nicholas Sarkozy, i cili ka pėrsėritur mbėshtetjen pėr
pavarėsinė e mbikėqyrur pėr Kosovėn dhe ka theksuar se ndėrtimi i Evropės
ėshtė pėrparėsi absolute pėr Francėn. "Ne mbėshtesim parimin pėr
pavarėsinė e mbikėqyrur, tė cilin me ndihmėn e BE-sė do ta zbatojė
bashkėsia ndėrkombėtare, garantuese e respektimit tė tė drejtave tė
pakicave", ka thėnė Sarkozy para ambasadorėve tė Francės nė botė.
Ky ėshtė fjalimi kryesor i Sarkozy pėr politikėn e jashtme qė nga ardhja
nė postin e Presidentit. Takimi i Presidentit tė Francės me trupin
diplomatik ėshtė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme tė politikės sė
jashtme tė atij vendi dhe pėrbėn synimin kryesor tė diplomacisė franceze
pėr njė periudhė njėvjeēare. Ndaj deklarata e djeshme e Presidentit
Sarkozy, pėrbėn njė ngjarje mjaft tė rėndėsishme pėr Kosovėn, por edhe
pėr ēėshtjen shqiptare nė pėrgjithėsi. Beogradi, pas deklaratės sė
djeshme tė Kreut tė "Elizesė" (Pallati presidencial francez), ka
mbetur vetėm me njė aleat, e cila ėshtė Rusia, por qė pritet qė tė ketė
zhvillime tė reja nė hapėsirėn ndėrkombėtare. Ndėrkaq, Shefja e
diplomacisė austriake Ursula Plasnik ka deklaruar dje se zgjidhja e ēėshtjes
sė statusit tė ardhshėm tė Kosovės ėshtė njė test pėr Bashkimin
Evropian. Plasnik, nė fjalimin e saj me rastin e hapjes sė "bisedimeve
politike" nė "Forumin evropian Alpbah", ka theksuar se BE-ja
ėshtė "njė organizatė e cila vazhdimisht mėson", kurse Kosova
ėshtė njė test i pjekurisė pėr politikėn e saj unike tė jashtme. Shefja
e diplomacisė austriake ka porositur qė nė ēėshtjen e Kosovės, Evropa
mund tė "mbajė njė qėndrim tė qartė dhe vetjak evropian".
"Gjithashtu do tė shihet nėse BE-ja do tia dalė tė gjejė edhe njė
profil unik ndaj Rusisė", ka thėnė Plasnik lidhur me Kosovėn dhe
mbrojtjen raketore amerikane. Nga ana tjetėr, krerėt e lartė tė Kosovės,
tė inkurajuar nga pėrforcimi i qėndrimit ndėrkombėtar pro pavarėsisė sė
Kosovės, kanė ritheksuar platformėn e tyre nė negociatat e 29 gushtit nė
Vjenė, ku pavarėsia cilėsohet si ēėshtje e panegociueshme. Kryeministri
Agim Ēeku, tha se Ekipi i Unitetit do tė shkojė nė Vjenė "pėr tė
treguar seriozitetin, vendosmėrinė dhe drejtėsinė e kauzės sonė",
me qėndrimin e qartė se "pavarėsia ėshtė e panegociueshme".
"Pavarėsia ėshtė pozicioni ynė. Ėshtė pozicion nga i cili hyjmė nė
kėto bisedime shtesė. Pavarėsia ėshtė pikėnisja, jo finishi. Ėshtė
themeli prej tė cilit ndėrtojmė", u shpreh Ēeku nė fjalimin e
rregullt drejtuar qytetarėve nėpėrmjet radios. Kosova do tė jetė shtet, qė
ėshtė arritur nė qershor tė vitit 1999, me pėrpjekje tė vazhdueshme
"pėr ta bėrė Kosovėn shtet tė qėndrueshėm dhe funksional",
tha Kryeministri i vendit, duke nėnvizuar se "nuk ka asnjė alternativė
tjetėr", gjė qė siē thotė, e ka pohuar Grupi i Kontaktit, me parimet
e veta, e ka shpallur botėrisht Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, e ka
deklaruar kreu i Kombeve tė Bashkuara dhe Brukselit, tė cilėt i kanė dhėnė
mbėshtetje tė plotė planit Ahtisari dhe rekomandimit tė tij pėr pavarėsinė
e mbikėqyrur tė Kosovės. Por Ēeku kėrkoi tė mbyllet kapitulli i sė
shkuarės dhe guximi pėr tė parė tė ardhmen e marrėdhėnieve mes Kosovės
dhe Serbisė, si dy vende fqinje e tė pavarura. Pėr Serbinė dhe klasėn e
saj politike, tha mė tej Ēeku, ndarja me tė kaluarėn duket tė jetė shumė
e vėshtirė, por shtoi se ėshtė momenti i fundit pėr tu shkėputur nga
ajo "trashėgimi e hidhur".
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=24888
Dossier
Si nisi dhe dėshtoi kryengritja e Fierit kundėr Zogut?
Plot 72 vjet mė parė, nė pasditen e 16 gushtit tė
vitit 1935, nė qytetin e Fierit shpėrtheu njė kryengritje e armatosur, e
cila kishte pėr qėllim rrėzimin e regjimit monarkik tė Mbretit Zog.
Ndonėse iniciatorėt e asaj kryengritjeje, qė filloi papritur dhe para
kohės sė caktuar mė parė, ishin togeri Musa Kranja qė asokohe shėrbente
si ndihmės-rrethkomandant i Fierit dhe publicisti e gazetari i njohur, Kostė
Cekrezi, autorėt e vėrtetė dhe truri i asaj kryengritjeje qėndronin nė
Tiranė e nė disa rrethe tė tjera tė vendit. Ndėr krerėt kryesorė tė
saj ishin disa ish-oficerė madhorė tė liruar dhe nė pension, apo dhe
aktivė si Ali Shefqet Shkupi, Ramiz Dibra, Riza Cerova, Mustafa Kaēaēi, etj.,
si dhe shumė civilė si Ramiz Omari, Shefqet Hekali, etj. Menjėherė pas
shtypjes sė kryengritjes, forcat qeveritare filluan arrestimet nė tė gjitha
qytetet dhe krahinat ku kishte persona tė implikuar direkt nė atė ngjarje,
tė cilėt mė pas iu dhanė gjyqit tė lartė pėr faje politike. Ai gjyq ku
nė bankėn e tė akuzuarve u ulėn disa qindra persona, zgjati afro njė vit
me radhė dhe krerėt kryesorė tė Kryengritjes sė Fierit, fillimisht u
dėnuan me vdekje, por mė pas atyre iu fal jeta me dekret tė posaēėm tė
Mbretit Zog dhe dėnimet iu zbritėn, duke filluar nga 101 vjet e poshtė. Kjo
ngjarje, e cila ėshtė jo pak e njohur nė historinė e Shqipėrisė, pati
njė jehonė tė madhe edhe nė shtypin e monarkisė sė Zogut, ku mjaft
gazeta tė atyre ditėve e pasqyruan atė me hollėsira dhe detaje, madje duke
bėrė edhe reportazhe nga vendi i ngjarjes, Fieri dhe Lushnja, ku pati
luftime nė mes forcave kryengritėse dhe atyre qeveritare. Njė ndėr ato
gazeta qė pasqyroi gjerėsisht ngjarjen, ishte "Vatra", me botues
Timo Dilon, prej sė cilės ne kemi pėrzgjedhur dhe po japim tė plota disa
prej artikujve tė saj, duke i publikuar ato pa asnjė ndryshim dhe me gjuhėn
e shkruar tė asaj kohe.
Pasqyrimi i Lėvizjes sė Fierit nga gazeta "Vatra"
Lėvizja donkishoteske e Fierit u shtyp brenda njė kohe shumė tė shklurtėr.
- Lėvizja filloj nė Fier ditėn e Mėrkurė mbasdreke. - Tentativa pėr tė
zaptuar Lushnjen dėshtoj nga rezistenca e fuqive dhe ndihma e arritur. -
Gjenerali de Ghilardi qė u vra ndodhej nė Pojan. - Trupi i tij do tė
varroset sot nė Kėshtjellėn e Petrelės. - Pėrveē gjeneralit dhe shoferit
kurrkush tjatėr sėshtė vrarė. (titujt e mėdhenj te gazetės "Vatra"
nė faqen e parė tė saj).
Lėvizja donkishote qė u shėnua tė mėrkurėn mbasdreke nė Fier dhe qė u
tentua tė pėrhapej edhe nė Lushnje, po merr atė mėnyrė qė filloj
kėshtu edhe dėshtoj brenda njė kohe tė shkurtėr. Donkishotėt e Fierit,
kur u gjendėn karshi fuqive qeveritare, u shpėrndanė nė njė mėnyrė tė
turpshme dhe dikush tue u hedhun nė hendeqe dhe dikush tjatėr tue marrė
vrapin pėrmes fushave, i dhanė fund mizorisht lėvizjes sė tyre kundrejt
autoriteteve legale tė vendit. Lėvizja reaksionare u shėnua pėr herėe tė
parė nė Fier, aty nga ora 8 e mbasdrekes. Ndihmėsi i Rrethkomandantit tė
kėtij qyteti, toger Musa Rustem Kranja, me disa shokė tė tjerė, prenė
vijat telefonike dhe deklaruan veten e tyre autoritete supreme tė
qytetit...Mbas kėtij...zaptimi triumfonjės, u nisėn pėr nė Lushnje, tė
cilėn shpresonin se e kishin pėr tė shtirė nė dorė pa asnjė pėrpjekje.
Mirpo kėtu gjetėn njė rezistencė tė fortė nga ana e Rrethkomandantit
Gjek Marashit, tė ndihmuar edhe prej vėllait tė tij, Llesh Marashit, i cili
u gjent atje me rastin e shėnimit (emėrimit, shėnimi ynė), si
Rrethkomandant i ktij qyteti. Midis dy palėve, u zhvillua njė pėrpjekje e
cila filloj nga ora 22 e sė Mėrkurės dhe mbajti gadi tri orė. Tė dy
vllazrit Marashi bashkė me fuqinė e vogėl qė dispononin, mbajtėn njė
rezistencė tė fortė. Ndėrkaq nė ndihmė tė autoriteteve tė Lushnjes
arriti fuqia qeveritare, dhe kur donkishoptėt e Fierit muarėn vesh se arriti
ndihmė ushtarėsh, u thyen nė mėnyrė qesharake. Disa nėpėr hendeqe dhe
disa tė tjerė pėrmes fushave pėrfunduan andej e kėndej dhe fuqia
qeveritare u bė kėshtu e zonja e situatės. Pėr tė kuptuar se sa qesharake
ishte lėvizja e tyre. Mjafton tė shėnohet se nga tė dy anėt nuk u shėnua
asnjė i vdekur dhe as qė u plagos dikush. Vrasja e inspektorit tė ushtrisė
De Ghilardi bashkė me shoferin e tij, e cila prodhoi hidhėrimin mė tė madh
nė Tiranė ku i ndjeri gjeneral gėzonte stimėn mė tė madhe dhe
simpathinė e pėrgjithėshme, kualitetet e tij dhe me gjithė qė ishte prej
origjine e huaj, e ka dashur dhe ka luftuar heroikisht pėr vėndin tonė,
u bė tė Mėrkurė mbrėma. Inspektori kishte vatur nė Pojan pėr tė
vizituar Museumin e antikave dhe tue udhėtuar nga Pojani nė Fier, u qėllua
me pushkė dhe mbeti i vrarė bashke me shoferin. Trupi i gjeneralit u suall
nė Tiranė dje natėn. Po bėhen pėrgatitjet tė posaēme pėr funeralin e
tij. Simbas informatave qė kemi, gjenerali do tė varroset nė Kėshtjellat e
Petrelės, simbas dėshirės qė kishte ēfaqur prej kohe. Siē e thamė edhe
nė numrin e djeshėm, qeveria ka arrestuar njė numėr tė madh prej
shtytasve tė lėvizjes reaksionare, dhe tė gjithė kėta do tė gjykohen nga
gjyqi i posaēėm. Me qenė se hetimet nga ana e autoriteteve janė tue
vazhdue, tash pėr tash nuk mundemi tė japim. Vetėm shėnojmė se Qeveria me
sa kemi marrė vesh ishte nė dijeni tė lėvizjes sė pėrgatitur, dhe njė
takėm prej kryetarėve tė tė lėvizjes vėzhgoheshin prej kohe. Ka shumė
tė ngjarė qė lėvizja tė jetė bėrė pėrpara kohės sė caktuar prej
tyre mbasi do tė kenė konstatuar se ndiqeshin prej autoriteteve, dhe pėr
tė moz u zėnė prej kėtyre nė kohėn e duhur, nisėn lėvizjen. Qetėsiua
mbretėron nė tė gjitha viset e Mbretėrisė, komunikasjoni, i prerė pak
kohė mė parė nga ana e kryengritėsave, tani ėshtė nė rregull tė plotė.
"VATRA" nė vėndin e kryengritjes (Reportazhi)
Qysh filloi e mbaroi lėvizja Kranja-Cekrezi. - Arrestimi i nėnperefektit -
Marja e pushkave nga depoja - Kundėrshtimi i Kap. Vas Kirit - Thirrja e
parisė sė nėnprefekturės - Cekrezi fshihej prej dy ditėsh nė shtėpinė
e Kranjės - Ardhja e Gjen. Ghilardit dhe urdhri "zjarr" i Kranjės
- Kush e ekzekutoi urdhėrin - "Komisjoni pėr qetėsinė e vendit"
- Fjalimi i Kranjės dhe Cekrezit - Cekrezi pėrshėndet allanacionalista -
Arrestmi i i kap. Edip Pustinės - Dėshtimi i sulmit tė Lushnjes - Mbrojtja
heroike e 6 oficerėve dhe 24 xhandarėve dhe ushtarėve - Humbja e
sulmuesėve dhe ikja e tyre e turpshme - Grabitin tė hollat e
Post-Telegrafės - Fajtorėt kryesorė ikin pėr nė Divjakė me anė tė
Libofshit - Fieri nė duar tė qeverisė.
Qetėsia ėshtė e plottė
Reportazh i Xhem Xhemit qė shkoj postafat nė Fier. Fier 17 Gusht. Otomobili
i parė qė u nis nga Tirana pėr nė Fier mbas shtypjes sė lėvizjes
komiko-tragjike, ka qenė vetura me tė cilin unė i nėnshkruari shkova
postafat nė vėndin e ngjarjeve pėr tė mbledhur informata tė sakta dhe tė
plota qė tė vihen kėshtu nė korent kėndonjėsit e gazetės sonė mbi
tė gjitha hollėsirat e lėvizjes. Si ēdo ditė tjatėr edhe dita e
Mėrkurė ishtre e qetė nė Fier. Nėnprefekti z. Hasan Lame bėhej gati tė
lėnte pėrgjithmonė qytetin pėr tė shkuar nė Vlorė, dhe sandejmi nė
Peqin ku ėshtė transferuar. Nėntoger Muhamet Luzati, ndihėms
Rrethkomandant i Xhandarmėrisė, ėshtė nė krye tė detyrės dhe herė
herė tue bėrė shėtitje. Aty kėtu shkėmbente ndonjė fjalė me njė
reshter dhe njė civil, njė farė Hekurani. Populli vazhdon punėn i qetė.
Nėnprefekti nėn arrestim (Si ndodhi ngjarja)
Vjen mesi i ditės, nėnprefekti urdhėron pėr njė shėrbim njė xhandar,
ordinancėn e tij. Po shėrbimi smbarohet se Nėntogeri e takon nė rrugė
dhe i heq vėrejtjen dhe pastaj e urdhėron qė tė marrė me vete armėn.
Hasan Lamja e pret dhe shkojnė orė qė svjen. Kalon ora dy, Nėntogeri
vjen dhe takohet me Nėnprefektin, dhe bashkė me kėtė ecin nė sheshin e
gjerė karshi godinės sė postės. Ndėrkohė qė hasi nė kundėrshtimin e
z. Lame, Kranja e deklaron nėn arrestim. Njė reshter qė mbante me vete
Nėntogeri urdhėrohet ahere qė tė shkojė nė shtėpinė e Kranjes dhe tė
lajmėroi Kost Cekrezin se nėnprefekti ėshtė nėn arrestim, ndėrsa njė
xhandar shoqėronte Hasan Lamen nė njė shtėpi ku u vu nėn roje.
Del Kostė Cekrezi
Nga informatat qė mblodhėm, Kostė Cekrezi gjendej prej dy ditėsh nė Fier
dhe mbahej i fshehur nė shtėpinė e Nėntogerit dhe dolli nė piacė ahere
kur u lajmėrohet pėr arrestimin e nėnprefektit. Lėvizja tani nė piacė
fillon tė bėhet e dukshme. Disa xhandarė dhe civilė venė dhe vinė,
kuvendojnė mė Nėntogerin, ky me Cekrezin dhe pastaj Kranja shkon nė depon
e armėve tė paraushtarakėve. Kur hyri brenda, vjen kapiteni i ushtrisė,
Vas Kiri dhe kėrkon shpjegime pėr hyrjen pa leje nė depo. Nėntogeri e
arsyeton me njė urdhėr superior, por Kiri kundėrshton dhe ahere edhe ky
arrestohet dhe dėrgohet nėn roje nė njė shtėpi.
Thėrritet pėrėsia
Ora ėshtė pothuaj pesė mbasdreke. Disa civila duken qė ecin rrugėve me
qetėsi dhe arrijnė tek sheshi para Nėnprefekturės ku janė mbledhur gati
njėzet vet nga parėsija. Musa Kranja u shpjegon qėllimin e thirrjes, Iu
thotė se atė ditė do tė shpallet nė tė gjithė Shqipėrinė kryengritja.
"Unė e shpall kėtė kėtu dy orė mė parė", - tha midis tė
tjerave Nėntogeri. "Tė gjitha prefekturat dhe nėnprefekturat janė tė
lidhura pėr kėtė veprim dhe sonte mė orėn nėntė fuqitė kryengritėse
do tė hyjnė nė Tiranė. Duhet pra, dhe populli i Fierit tė marrė pjesė
nė kėtė kryengritje". Kur po mbaronte fjalimin Nėntogeri, dy tre
civilė bashke me kaq xhandarė, vinė me vrap pėrpara gjindjes dhe
lajmėrojnė Kranjėn se gjeneral Ghilardi erdhi me otomobil.
"Zjarr",! Kundėr gjeneralit
Nėntogeri skėrkoj hollėsira pėr urdhėroj: "Zjarr"!
Lajmėtarėt kthehen menjėherė dhe drejtohen te automobili i gjeneralit qė
kishte ndaluar nė sheshė dhe pikėrisht parapara disa dyqaneve tė vegjėl
dhe kafehaneve qė janė nė sėrėn e godinės sė nėnprefekturės. I pari
qė qėlloi kundrė gjeneralit, simbas informatave qė mblodhėm, ka qenė
civili Hekurani. Ky iu afrua shumė afėr dhe shtiu me pushkė tė gjatė nė
gjoksė. Pastaj na thanė se qėlloi dhe njė reshter dhe disa civila tė
rretheve me revolver. Pastaj vranė dhe ordinancėn. Gjenerali, siē muarmė
vesh, erdhi nė Fier pėr tė shkuar pastaj nė Pojan me rastin e panairit qė
do tė zhvillohej tė nesėrmen.
Flet Cekrezi
Kur mbaroi fjalėn Kranja, dolli nė ballkonin e nėnprefekturės, Kostė
Cekrezi dhe filloi tė mbajė njė fjalim. Nė kėtė ēast, filloj diskursin
"guvernator" i Fierit - se me kėtė cilėsi e paraqet veten e tij
Kostė Cekrezi - vrasjen e Gjeneral Ghilardit, kėshtu po vė re populli i
Tiranės vrasjen e Abduhraman Matit (Lalė Krosit, shėnimi ynė), tė Musa
Jukės, tė Abdurahman Dibrės dhe tė tjerėve. Kryengritėsit janė tė
zotėt e tė gjithė Shqipėrisė"... - Dhe pastaj ftoj edhe popullin
Fierit qė tė bashkohet me ta. Mbas pak, me instruksionet e Nėntogerit, u
formua nga parėsija e thirrur e Fierit, njė komision qė u quajt "i
mbajtjes sė qetėsisė". Pėrpara kėtij komisioni Kranja dhe Cekrezi
jepnin hollėsira. Dhe thoshte se pritej tė vinte ushtria nė ndihmė tė
tyre prej Berati dhe Vlore, edhe se ata bėnin pėrgatitjet pėr tė zaptuar
Lushnjen.
Kapiten Pustina nėn arrestim
Kur komisioni ishte mbledhur nė njė nga sallat e Nėnprefekturės, mori vesh
se po arrinte nė Fier, Qark-komandanti i Beratit, Kapiten Edip Pustina. Dhe
ishte ora mė tepėr se shtatė mbasdreke. Simbas informatave tona, Kapiten
Pustina u urdhėrua nga Prefekti i Beratit qė tė merrte nė dorzim komandėn
e rrethit tė Fierit. Kapiten Pustina shkoi tė merrte detyrėn, por u vu nė
arrestim dhe shoqėrohet edhe ky nėn roje nė njė shtėpi. U vunė kėshtu
nėn arrestim: Nėnprefekti, Hasan Lame, kapiten Vas Kiri dhe kapiten Edip
Pustina.
Qetėsia e qytetit
Mbasi u largua kap. Pustina, Musa Kranja rekomandon komisionin pėr tė
mbajtur qetėsinė mbasi ay me shokėt e tij do tė nisej pėr tė zaptuar
Lushnjen dhe i vė komisionit nė dispozicion pesė gjashtė xhandarė dhe
armė. U formuan kėshtu patrulla me dy civilė dhe njė xhandarė secila, dhe
gjithė natėn kėto vinin rreth qytetit. Para se tė ikte Nėntogeri, i
rekomandoj komisionit qė tė tre tė arrestuarit tė mos pėsojnė asnjė
gjė tė keqe dhe nėnpunsit tė telefonit tė mos ēelej dhe as tė pranojė
komunikasjon me asnjė vėnt dhe personė.
Drejt Lusnjes
Kur u nisėn pėr tė zaptuar Lushnjen, ora do tė ishte nėntė. Si
udhėheqės ishte Nėntogeri, Cekrezi dhe disa tė tjerė, dhe gjatė rrugės
duket se muarėn dhe katundarė dhe kėshtu me njė fuqi prej 200 e ca vetash,
me kamjone dhe otomobila u nisėn pėr nė Lushnje. Ndėrkaq Lushnja e kishte
marrė haberin e lėvizjes sė Fierit dhe nisjen e ktyre pėr nė Lushnje.
Fuqia qeveritare e kėtij qyteti, pėrbėhej prej 24 xhandarėsgh dhe
ushtarėsh, dhe prej 4 oficerėsh, Togerėt Sulejman Hosceka, Xhemal Rustemi
dhe nėntogerėt Muhamet Luzati e Isa Drishti. Nė kohėn qė kishte arritur
lajmi i lėvizjes dhe katėr ioficerėt pėrgatiteshin tė merrnin masat pėr
rezistėncė, arrijėn nga Shkodra vllazrit Gjek e Llesh Marashi, qė tė dy
kapitenė tė Xhandarmėrisė, respektivisht, Rreth-Komandantė tė Lushnjes
dhe tė Fierit.
Betimi pėr Mbret
Vendosėn tė gjithė me rezistue gjer nė vdekje dhe tue pėrsėritun edhe
njeherė betimin pėr Mbretin, rreshtojnė nga tė gjitha anėt e godinave tė
nėnprefekturės dhe tė presin. Aty nga ora 11 e natės ja qė po dėgjohen
zhurma kamjoni dhe otomobila nga rruga e Lushnjes, dhe kur i ofrohen gati 1000
metra qytetit, dritat e otomobilave fiken. Janė kryengritėsit. Komandėn e
mbrojtjes e ka nė dorė Gjek Marashi, si mė i vjetri dhe me cilėsinė e
Komandantit tė Garnizonit. Kur rebelat afrohen dhe hyjnė nė oborrin e
godinės nga ana e Lushnjes dhe afrohen te porta kryesore e saj, kėrcet njė
batare. Kryengritėsit me zėra tė nalta ftojnė oficerat trima dhe besnikė
tė dorzoheshin se mbrojtja e tyre ishte e kotė, mbasi pėrveė Lushnjes, tė
gjitha viset kishin rėnė nė duart e tyre. Kėsaj ftese dhelparake iu
pėrgjigjėn me brohoritje pėr Mbretin dhe pushka kėshtu filloi menjeherė.
Harruam tė shėnojmė se bashkė em xhandarėt e Lushnjes, qė luftonin,
ishte dhe konduktori, Alush Hoxha nga Shkodra. Nga fuqitė e rregullta, u
hodhėn 1031 pushkė. Perėndia e di se sa u hodhėn nga kryengritėsit.
Heroisma e oficerave
Heroisma dhe besnikėria e oficerave dhe xhandėrmėve tė Lushnjes, janė
pėr tu admiruar. Mbajtėn njė rezistencė tė ēuditėshme dhe me gjithė
fuqitė gati 10 herė mė shumė tė sulmuesėve, mujtėn ti bėjnė ballė
sulmimit dhe tė shtėrngonin kėshtu ata tė ktheheshin mbrapshtė nė
mėnyrė tė turpshme.
Ymni i Mbretit
Dy xhandarė qė kishin zėnė vėnt prapa njė muri afėr portės sė jashtme
tė hyrjes nga ana qė rezervohet pėr xhandarmrinė, kėndonin ymnin e
Mbretit duke lėftuar. Anėt e jashtme tė godinės sė Nėnprefekturės janė
plot vrima tė shkaktura nga pushkat. Me qindra kanė kėto shenja. Gjek
Marashi inkurajon me zė tė naltė shokėt trima dhe i entuziazmon me guximin
e tij.
Kryengritėsit tėrhiqen
Kur filloj tė zbardhojė, luftimi pushon. Tė hedhur nėpėr hendeqe, disa
ikin me vrap nėpėr fusha, nė mėnyrė tė turpshme. Ndėrkaq arrinte fuqi
tjatėr qeveritare nėn komandėn e Toger. Zyhdi Cami, ndėrsa nga Mallakastra
populli i qarkut nėn komandėn e deputetit Hysni Toskės vraponte
vullnetarisht dhe me shpejtėsi kundėr kryengritėsve.
Kryetarėt ikin
Nė Fier sdihej akoma se ēkishte ngjarė nė Lushnje. Komisjoni i
ngarkuar pėr qetėsinė, po vazhdonte tė interesohej pėr qetėsinė e
qytetit. Dikush aty n ga ora 5 e mėngjezit paska parė Musa Kranjėn qė ka
hyrė me otomobil nė Fier dhe tė largohej mbas pak me shpejtėsi. Vetėm mė
orėn 8 tė mėngjezit e mori vesh populli i Fierit se kryengritja kishte
dėshtuar. Kėshtu u mėsua mė vonė se Kranja, Cekrezi, Hekurani dhe njė
reshter me shoferin Peēi Gera, u drejtuan pėr nė buzė detin e Divjakės,
me anė tė Libofshit. Thuhet bile se paskan qėndruar nė Libofshė pėr tė
pirė kafe. Kur arritėn te roja kufizore (Roja kufitare bregdetare),
nėntogeri paraqiti Cekrezin si ingjinier italian i ardhur gjoja atje pėr tė
bėrė studime, dhe mbasi dha instruksione qė tė pėrgatisnin drekėn,
muarė rugėn pėr mė poshtė ku karshi ndodhej njė benzinatė (varkė me
motorr). Shoferin e lanė afėr buzė detit dhe e kėrcėnuan me pushkė se
nė rast se largohej para dy orėsh dhe ky nga frika sbėri ndryshime.
Harruam tė shėnojmė se disa na thanė se Kranja kishte marrė me vete edhe
tė hollat qė gjendeshin nė arkėn e Postė-Telegrafės. Kur u muar vesh se
kryetarėt e lėvizjes ikėn, ahere njė rreshter i kėshilluar nga komisioni,
vate dhe lajmėroj kap. Edip Pustinėn qė tė dilte dhe tė merrte nė
dorėzim komandėn e xhandarmėrisė dhe mbas kėtij duallnė dhe Nėnprefekti
me kap. Vas Kirin. Pastaj arriti nga Lushnja edhe titullari i Rreth Komandės,
kap. I Llesh Marashi gjithashtu dhe N / kolonel Ali Rizai si komandant i
operasjonit me ushtri. Gjėndja hyri kėshtu nė normalitet dhe qetėsia
mbretėron kudo.
Kush ishte gjeneral Gjilardi?
21 vjet pėrpara binte dėshmor i detyrės njė i huaj, adhuronjės i
Shqipėrisė, Koloneli Olandez, Thomson, prej plumbave tradhėtore tė
rebelėve. Nė kohėn qė i gjithė populli Shqiptar me adhurim, mirėnjojtje
dhe respekt tė thellė nderonte kujtimin e tij, duart gjaksore, jo me shpirt
shqiptari, por me instikta krimineli lanė tė vdekur Gjeneralin trim, Leon de
Ghilardi, i cili la detyrat dhe gradat e tij qė kishte nė Imperatorinė
Austriake dhe u vu nė nė shėrbim tė shtetit Shqiptar me gradat mė tė
ulta, duke luftuar nė Korēė, nė Skrapar e nė Lesh, dhe nė malėsinė e
Dibrės e tė Kosovės, edhe rreth Tiranės me njė ideal, me njė qėllim,
pėr stabilizimin e Shtetit Shqiptar. Kėto shėrbime tė paharushme ia ēmoi
Shteti dhe Sovarni tOnė August, duke e ngarkuar me detyrėn e lartė tė
Inspektorit tė Pėrgjithshėm tUshtrisė pranė Oborrit Mbretnuer. Ky
ėshtė me pak fjalė Gjenerali Leon de Ghilardi, por nė shpirtrat tonė
dhe tė djalėrisė, fytyra jote madhėshtore dhe triėmria legjendare do tė
ngelin pėrherė simbol dhe populli ēfaq mėnin e tij pėr kriminelėt
barbarė qė tė larguan kaq shpejt nga gjiri i tij. Dhe Drejtėsia kėrkon
sadisfaksion. Mėshira ka kufi, sidomos kundėr gjaksorėve qė ngritėn dorė
kundėr Mėmės Shqipėri, ēdo ndjejnjė mėshire ėshtė krim. Prova e
mėshirės atnore qė e ka treguar nė shumė raste shpirti bujar i Sovranit
tonė, dha konsekuenca tė kundėrta. Pėr redisivistėt nuk duhet
mėshirė. Shpata e drejtėsisė duhet tė bjerė pa mėshirė kundra tė
gjithė atyre. Shpata e drejtėsisė duhet tė bjerė pa mėshirė kundėr
atyre qė skanė tjetėr program nė jetėn e tyre, veēse tė rrojnė dhe
spekullojnė nė kurriz tė popullit inoncent, duke shtytur nė aventura, qė
rrezikojnė ekzistencėn e shtetit. Qeveria ka pėrgjegjėsi kundrejt Shtetit
dhe Mbretit nė rast se tregon plogėsi dhe sugjeron mėshirė pėr persona
qė janė dėnuar nga nmdėrgjegjia e popullit. Populli pret qė Gjyqi i
Posaēėm tė aplikojė ligjin me rreptėsi dhe pa mėshirė kundėr
auktorėve dhe shkakėtarėve, jo pėr ti dhėnė sadisfaksjon shpirtit tė
Gjeneral Leon de Ghilardit, se ay atė sadisfaksjon e ka marrė me njė
Shqipėri tė lirė dhe indipendente, por pėr tiu prerė hovi njėherė e
mirė aventurave tė tilla dhe qė tė mos ēthuret rruga e pėrparimit dhe
e qytetėrimit qė prej dhjetė vjetėsh e theu, vazhdon shteti tonė nėn
udhėheqjen gjeniale tė Mbretit Zog i I.
Nė ceremonitė mortore morėn pjesė autoritetet mė tė larta tė Monarkisė
Varrimi madhėshtor nė Tiranė i gjeneral Gjilardit
Ndėrmjet shkrimeve tė shumta qė gazeta "Vatra" me botues Timo
Dilon u kushtoi ngjarjeve tė Fierit, nė mesin e muajit gusht tė vitit 1935,
njė vend tė veēantė ajo i rezervoi edhe figurės sė gjeneralit Leon de
Gjilardi, qė mbeti i vrarė nga forcat kryengritėse, si dhe ceremonive
madhėshtore tė varrimit tė tij qė u zhvilluan nė Tiranė dhe nė Kalanė
e Petrelės, ku u preh trupi i tij. Lidhur me kėtė, ndėrmjet tė tjerash,
gazeta "Vatra" ka shkruar: "Funerali madhėshtor i gjeneralit
zhvillohet nėn mallėngjimin e pėrgjithshėm. - Mbreti i jep pėrshėndetjen
e fundit. Dhe nė orėn 10 u bė funerali. Prej orės 9, trupat kishin zėnė
vėnd para njė nga pavijonet e Spitalit Ushtarak, ku ishte vendosur kufoma e
gjeneralit. Nė funeralin muarėn pjesė N. N. e Tyre Sali dhe Hysen,
Kryeministri me tė gjithė ministrat, Trupi Diplomatik, deputetėt e ndodhur
kėtu, officerat me granduniformė, nėnpunėsit e lartė me taite dhe
cilindėr (lloj veshje pėr raste ceremonialesh dhe kapele republike e
rrumbullaket), si dhe njė shumicė e madhe popull. Kurorat ishin tė shumta;
ēquheshin ajo e N. M. Tij Mbretit, me dedikimin: "Ghilardit shokut dhe
ushtarit tim shum trim e tė vlefshėm, Zogu i I", e Princeshave,
Princ Tatit, Princave Sali dhe Hysen, Adjutantura e Mbretit, Ushtria Mbretnore,
Kėshilli i Minitrave, Ministri Italjan, legata Inglize, Atasheu Ushtarak
Italjan, Bashkia e Fierit, Gjeneral Percy, Officerat Organizator Italjan,
Bashkia e Kryeqytetit, Komanda e Gardės Mbretnore, Abdurahman Mati, Kryesia e
Kishės Autoqefale Ortodhokse, Spitali ushtarak, Pėrfaqėsia e Gruas
Shqiptare, Oda e Tregtis, Shoqata SITA, Detashmenti Rua, Diprimenti Ushtarak
pranė Oborrit Mbretnuer, Arma e Gjindarmėrisė Mbretnore dhe shumė tė
tjera. Kortėzhin e ēeli njė togė Kalorsije mbas sė cilės vinin me
rradhė Banda Ushtarake me vegla nė zi, Baoni (Bataljoni), "Deja",
me tri kompani dhe Flamur, Grupi i Artilerisė Divizionale nė kėmbė,
Kurorat, Kleri. Mbas Klerit vinte Kufoma qė ishte vendosur nė shtrtin e njė
topi tė tėrhequr nga gjashtė kuaj tė mbuluar me stof tė zezė dhe njė
Flamur i math. Nga tė dy anėt ishin rreshtuar oficerat, togerat: Masar
Kryeziu, Rifat Jakova, Atif Golja, Hysen Jegeni, Shaqir Muēa, Nazim Baraku,
Ali Feti Picari, Irfan, Rifat dhe Hektor Zaharia, Ragip Kalenja, Veli Shtylla
dhe nėntoger Itball Shapllo dhe njė togė ushtarėsh tė Baonit "Deja",
Pas arkivolit vinte njė oficer qė mbante dekorasjonet e Gjeneralit, dhe kali
i tij mbuluar me tė zezė. Nė vijė tė parė prapa kufomės vinin
pėrfaqėsuesit e N. M. Tij, Mbretit, Princi Sali dhe Husen, oficerat e
Adjutanturės, Kryeministri, Kryetari i Parlamentit, Minsitrat, Trupi
Diplomatik, Komandanti i Mbrojtjes Kombėtare, funkcjonerėt e lartė tė
shtetit, oficerat, paria e vendit dhe popull. Kortezhi i formuuar nė kėtė
mėnyrė pėrshkoj rrugin e Dibrės, Bulevardin Zog, ku u ndal pakė pėrpara
Kishės Katolike pėr lutjen e zakonshme, dhe duke u kthyer nga krahu tjetėr
i Bulevardit Zog vazhdoi pėr nė rrugėn 28 Nėndori. Me tė arritur para
Pallatit Mbretnuer, ndaloi pėr pak minuta ku kishte dalė N. M. Tij Mbreti
pėr tė pėrshėndetur pėr herė tė fundit shokun dhe ushtarin e Tij trim
dhe shumė tė vlefshėm. N. M. e Tij, Mbreti me gjithė qė pėrpiqej, nuk
mund ta mbante mallėngjimin qė e ndjentė dhe qė ishte i dukshėm nhė
tiparet e fytyrės sė Tij. Kortėzhi vazhdoi rrugėn dhe te posta e policisė
sė rrugės sė Elbasanit ndaloi, ku Komandantio i Mbrojtjes Kombėtare, i dha
tė ndyerit lamtumirėn e fundit me kėto fjalė: "Ghilard o shok i
dashtun, Me zemėr tė helmuar dhe me lot ndėr sy vinj me tė dhanė
pėrshėndetjen e fundit. Dora mizore tė ēkėputi prej nesh. Re dėshmor
pėr Shqipėrinė, pėr Mbretin. Kujtimi juaj nuk do tė harroet kurrė".
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 155, Part II, 22 August 2007
ALBANIA 'MAY' BACK UNILATERAL MOVE BY KOSOVA. Albanian Foreign
Minister Lulzim Basha has stated that Albania might recognize Kosova as an
independent state if Kosova decides to declare independence unilaterally, the
Albanian daily "Gazeta Shqiptare" reported on August 21. Basha
dismissed talk of a partition of Kosova and said he expects some of Kosova's
other neighbors to back a unilateral move by Prishtina, but gave no names.
Basha indicated that Kosova might declare independence 120 days after the
beginning of the current round of talks on Kosova's future. That roughly
coincides with the December 10 date when the international diplomats mediating
talks between Belgrade and Prishtina are due to submit a report to the UN.
Russia and Serbia have rejected suggestions that December 10 should mark the
end of talks and have said that any solution must be voted on by the UN
Security Council. In the latest sign of pressure by the EU for an early
resolution, Austrian Foreign Minister Ursula Plassnik on August 20 told
Austrian reporters that the current round of talks would be the
"last." Plassnik also said Russia had undermined the role of the UN
by blocking EU and U.S. attempts to pass a vote on Kosova's future and is
forcing the international community to find a solution outside the UN. AG
UN, KFOR REJECT CALL FOR RETURN OF SERBIAN TROOPS TO KOSOVA... The UN
Mission in Kosova (UNMIK) and the NATO-led international force in the region,
KFOR, have rejected a call by Serbian Prime Minister Vojislav Kostunica for
Serbian troops and police to return to Kosova. Aleksandar Simic, a spokesman for
Kostunica, said on August 17 that "the time has come for the return"
of up to 1,000 Serbian security personnel to the UN-administered but still
nominally Serbian province. Under UN Security Council Resolution 1244, passed in
1999 after NATO troops forced Serbian security forces out of Kosova, Serbia was
given permission to station up to 1,000 police and army troops to guard Serbian
churches and monasteries, though this was made subject to approval by the UN.
UNMIK and KFOR have previously argued that the presence of Serbian troops would
put security at risk, an argument that a KFOR spokesman, Colonel Michael Knop,
made once again on August 19, international and local media reported. Serbian
television and the news agency Tanjug on August 19 quoted a UNMIK spokesman,
Aleksandar Ivanko, as calling the Serbian proposal "very irresponsible"
and as saying it should not be taken "seriously." Simic argued for a
deployment at this point because a roughly four-month round of talks that
Belgrade and Prishtina have just begun "will produce barely any results"
(see "RFE/RL Newsline," August 13, 2007). Dusan Prorokovic, a
secretary of state in Serbia's ministry for Kosovo affairs, linked the call to
KFOR's alleged failure to provide security, arguing, according to the news
agency FoNet on August 19, that "if KFOR is not able to fulfill its mandate
to protect the non-Albanian population in the province and stop ethnic cleansing
and violence, our security forces should be entrusted with the task."
Prorokovic said that Serbian forces would clear minefields as well as protect
religious sites. Both Serbian and Kosovar media quoted an unnamed source or
sources in the U.S. State Department as saying Serbian requests to dispatch
troops to Kosova stand no chance of success. AG
...AS DO KOSOVAR POLITICIANS... Serbia's call has been welcomed by the leader of
the Serbian National Council of Kosovo-Metohija, Milan Ivanovic, who said,
according to Kosovar Albanian media, that the presence of Serbian troops would
boost the security of Kosovar Serbs. Local media reported, though this was
unconfirmed, that the statement came at the request of the Serbian National
Council. Other Kosovar Serbian leaders have yet to respond. The response from
Kosovar Albanians has been unequivocal. According to the daily "Koha ditore,"
Kosovar government spokeswoman Ulpiana Lama said on August 17 that "if the
Serbian minority is threatened by anyone and if they need protection, they are
threatened precisely by the Serbian government and it is from it that they need
to be protected." AFP quoted Lama as saying that the Serbian proposal is an
"absurdity." On August 18, "Koha ditore" reported that a
leader of veterans of the 1998-99 war, Faik Fazliu, said that "any return
of Serbian forces to Kosova means war." He added: "Resolution 1244 is
dead for us. We have never recognized it." AG
...WHILE DEBATE CONTINUES ABOUT SERBIAN CRITICISM OF NATO. Serbian government
spokesman Simic also declared on August 17 that if the United States were to
give up its plan to create "a NATO state in the Balkans, it would be
possible to hold real negotiations" on the future of Kosova. That statement
echoed accusations leveled during the preceding days by three Serbian ministers
(see "RFE/RL Newsline," August 16, 17, and 20, 2007). A fourth, Energy
Minister Aleksandar Popovic, subsequently -- on August 19 -- voiced the same
views, the news agency Beta reported. All the ministerial accusations have been
made by members of Kostunica's Democratic Party for Serbia (DSS), the
second-largest of Serbia's three governing parties. Leading figures in the
largest party, the Democrat Party (DS), have yet to comment. However, Nada
Kolundzija, a DS whip, called the DSS statements "damaging" to
Serbia's national interests and said, "we should direct all our efforts
towards winning the support of as many influential states as we can when it
comes to the settlement of Kosovo's future status," the broadcaster B92
reported on August 18. The anti-NATO rhetoric has also been heavily criticized
by some commentators, who raised the possibility of an emerging "rift"
within the Serbian government over joining NATO and of a swing away from the
West toward Russia. AG
FORMER SERBIAN, KOSOVAR PREMIERS RAISE POSSIBILITY OF PARTITION. Two former
prime ministers have said that partition should be considered as a means of
resolving the status of Kosova. Zoran Zivkovic, who led the Serbian government
between 2003 and 2004, embraced the idea, telling the Serbian daily "Blic"
on August 20 that partition is the best solution on offer. He also argued that
the return of northern Kosova to full Serbian sovereignty would facilitate the
return of Kosovar Serbs who have left Kosova since NATO halted the war in 1999.
Bajram Rexhepi, who was Kosova's prime minister from 2002 to 2004, said he would
be willing to discuss the possibility of partition, but only if Serbia were to
exchange the Albanian-dominated Presevo Valley in southern Serbia for land in
the Serbian-populated north of Kosova (see "RFE/RL Newsline," August
9, 2007). Both the Kosovar and Serbian governments have ruled out partition, and
Kosovar President Fatmir Sejdiu has said the Kosovar negotiating team might walk
out if the issue of partition were raised in negotiations (see "RFE/RL
Newsline," August 9, 2007). Dusan Prorokovic of Serbia's ministry for
Kosovo affairs said on August 19 that partition is being used as "an exit
strategy for some Albanian politicians who have realized that their insistence
on certain things has yielded no results." He did not specify to what
"things" he was referring. AG
MACEDONIA 'MUST DO EVERYTHING' TO PREVENT PARTITION OF KOSOVA... At a speech to
mark Macedonia's Army Day, President Branko Crvenkovski said on August 18 that
Macedonia "must do everything in its power to prevent" Kosova being
partitioned. Partition would, he said, encourage radicals across the region to
believe that new borders could be established based simply on ethnicity.
Crvenkovski added, however, that the security situation in Macedonia itself is
currently stable, the news agency MIA reported. AG
...WHILE BOSNIAN SERBS REJECT INDEPENDENCE FOR KOSOVA. Milorad Dodik, the prime
minister of the Republika Srpska and the Bosnian Serbs' most powerful political
leader, said that the ethnic-Serbian-dominated entity will not support any
attempt by the Bosnian authorities to recognize Kosova as an independent state,
Tanjug reported on August 19. Dodik argued that Kosova's status should be
decided by the UN Security Council. Europe and the United States in July halted
efforts to persuade the Security Council to accept independence for Kosova after
Russia threatened to use its veto. Dodik has pulled back this year from earlier
suggestions that the Republika Srpska could raise the possibility of secession
if Kosova gains independence. AG
Tirana_Albanias crown prince, Leka II, has been hired by the Foreign Minister, Lulzim Basha, as an adviser on foreign policy.
The nephew of the late King Zog will be tasked with further pushing ahead
Albanian diplomacy, Basha said at a ceremony on Monday in the foreign
ministry.
The Albanian royal family left the country on April 7, 1939 on the eve of the
invasion of the country by Fascist Italy. The communist takeover at the end of
the Second World War ruled out their return and no Albanian royals set foot in
the country until 1997. Albanian royalists lost a bid to restore the monarchy in
a referendum held that year when only one-third of the electorate backed the
plan.
A graduate of Britains top military academy at Sandhurst, Leka II is expected
to follow in the footsteps of his father, Leka I, who worked as an adviser to
the King of Saudi Arabia during his years of exile.
Basha used the ceremony on Monday to repeat Albanias stance on the future
status of Kosovo. If the process is not solved, we will work to push through
the [Martti] Ahtisaari plan, he added, referring to the UN envoys plan to
grant the disputed Serbian province eventual independence.
Basha recently came under fire from the former foreign minister, Besnik Mustafaj,
for failing to take a more active role in aiding the mainly Albanian population
of Kosovo in determining their future status. Basha replaced Mustafaj in May.
Leka II, nė kabinetin e ministrit tė Jashtėm
Ministri i Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, prezantoi dje anėtarin e ri tė kabinetit tė tij, Princin Leka II. Basha vuri nė dukje se emėrimi i Princit Leka II nė kabinetin e tij ėshtė pjesė e filozofisė sė qeverisė shqiptare si dhe e vendosmėrisė sė saj pėr tė pranuar nė administratėn shtetėrore kapacitetet mė tė mira tė vendit, persona me aftėsi tė spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė jashtėm dhe kėrkesave gjithnjė nė rritje tė diplomacisė shqiptare. Kreu i diplomacisė shqiptare theksoi se Princi Leka II e ka pranuar me kėnaqėsi ftesėn pėr tė qenė pjesė e ekipit tė tij, duke filluar kėshtu karrierėn profesionale nė fushėn e marrėdhėnieve me jashtė, nė shėrbim tė diplomacisė sė vendit dhe nė mbrojtje tė interesave mė tė larta tė kombit shqiptar. Princi Leka II ka njė formim akademik solid. Ai ka studiuar nė disa kolegje tė njohura nė vende tė ndryshme, pėrfshirė ST Peter College dhe mė pas ka vazhduar nė "Royal Military Academy of Sandhurst", njė ndėr institucionet edukative mė prestigjioze nė Mbretėrinė e Bashkuar. Princi Leka II ka kryer gjithashtu njė kurs tremujor nė Akademinė ushtarake "Skėnderbeu", nė Tiranė, dhe njė kurs 3-mujor nė Itali.
Ndarja e Kosovės sjell destabilizim nė rajon
Ministri i Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, deklaroi dje se diplomacia shqiptare nuk ka qenė kurrė mė e angazhuar se nė kėto muaj nė lidhje me statusin final tė Kosovės. Ai theksoi se nė takimet bilaterale nė Uashington me Condoleezza Rice dhe nė Bruksel me Javier Solana, Olli Rehn dhe Jaap de Hoop Scheffer, nė turin ballkanik Kosovė, Maqedoni, Mal i Zi, nė samitet e Zagrebit, Stambollit, Ohrit dhe Dubrovnikut, si dhe nė vizitat bilaterale nė Itali, Portugali, Slloveni dhe Spanjė, Kosova ka qenė kryefjala e diplomacisė shqiptare. "Procesi pėr statusin e Kosovės po rrjedh sipas parashikimeve dhe pritshmėrisė, pas bllokimit unilateral tė Rusisė nė Kėshillin e Sigurimit tė Paketės "Ahtisaari". Diplomacia shqiptare ėshtė mė e angazhuar se kurrė mė parė. Diplomacia shqiptare, me fytyrėn e saj publike, e ka kthyer ēėshtjen e Kosovės nė kryefjalė tė saj dhe ka arritur tė japė tonin e zhvillimeve dinamike pėr Kosovėn", u shpreh Basha, duke kujtuar se qėndrimi i Shqipėrisė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, nėpėrmjet dinamikės NATO-BE, nė rast tė dėshtimit tė negociatave nė Kėshillin e Sigurimit apo mospasjes sė suksesit nė bisedimet shtesė, pėrbėn njė pozicion tė avancuar dhe qė u paraprin zhvillimeve diplomatike nė tė gjithė skenėn europiane dhe botėrore.
Kreu i diplomacisė shqiptare theksoi se qėndrimi i Shqipėrisė kundėr pozicionit bllokues tė Rusisė, ndihmoi thelbėsisht nė formulimin e taktikės sė re tė aleatėve perėndimorė, qė ka rezultuar nė bisedimet e pritshme shtesė. Basha ka ironizuar qėndrimet e opozitės shqiptare, tė cilat kritikuan qeverinė pėr mungesė vizioni lidhur me ēėshtjen e Kosovės. "Unė mund tė them vetėm se diplomacia ka qenė mė e angazhuar se kurrė dhe se "patriotėt e gushtit" kanė mungesė informacioni, pasi vėmendja e opozitės ka qenė tėrėsisht e fokusuar nė krizėn presidenciale dhe nė ēėshtjet e tyre tė brendshme. Megjithatė, deklaratat e tyre, ndonėse me vonesė, ndonėse reflektojnė pozicione tė shprehura nga diplomacia shqiptare nė mėnyrė publike prej afro 1 muaj e gjysmė, janė prapė tė mirėpritura", theksoi ai.
Duke komentuar idenė e hedhur pėr ndarjen e Kosovės, ministri i Jashtėm theksoi se ky ėshtė njė opsion qė i pėrket kohės sė Millosheviēit. "Opsioni i ndarjes ėshtė njė opsion i qarkulluar para shumė kohėsh dhe kundėrshtuar me forcė nga diplomacia shqiptare nė Samitin e Ohrit. Ėshtė kundėrshtuar me forcė nga tė gjithė anėtarėt e komunitetit ndėrkombėtar. Nė kėtė kuadėr, dėshiroj tė shpreh edhe njė herė kėnaqėsinė qė qėndrimi i Shqipėrisė, qoftė pėrsa i pėrket ndarjes, por qoftė edhe pėrsa i pėrket statusit, ėshtė i rakorduar plotėsisht me disa nga fqinjėt si Maqedonia qė ėshtė, pa dyshim, njė arritje e diplomacisė sė Shqipėrisė, por qė ka ngjallur dhe reagime shpesh tė ashpra zyrtare nga Beogradi, si nė formėn e notave zyrtare, ashtu edhe nė formėn e shkėmbimeve tė ashpra nė forumet ndėrkombėtare shumėpalėshe. Ndarja ėshtė njė opsion qė i pėrket kohės sė Millosheviēit, nuk u pėrket aspiratave tė integrimit euroatlantik tė vendeve tė Ballkanit, ėshtė njė opsion qė hidhet pėr tė tėrhequr vėmendjen nga kursi i pashmangshėm i Kosovės. Ky kurs ėshtė zbatimi i Paketės "Ahtisaari" nė terren, nė bashkėpunim midis NATO-s, BE-sė dhe SHBA-ve, dhe nė njė kohė sa mė tė shkurtėr, pa paragjykuar bisedimet e pritshme shtesė. Sigurisht qė ėshtė njė opsion i rrezikshėm, i cili, nė thelb, ka idenė e shteteve tė pastra etnike dhe si i tillė shėrben vetėm si luftėnxitės", tha kreu i diplomacisė shqiptare. Sipas tij, diplomacia shqiptare u ka paraprirė zhvillimeve, duke u pozicionuar se, nė rast dėshtimi tė KS pėr tė aprovuar njė rezolutė pėr Kosovėn nė mbėshtetje tė Planit "Ahtisaari", NATO dhe BE duhet tė ndėrmarrin tė gjitha hapat e nevojshėm pėr vėnien nė jetė tė kėtij plani. "Veprimi dinamik i diplomacisė shqiptare ka rezultuar nė qėndrime tė pėrbashkėta me vende fqinje si Maqedonia dhe ėshtė bėrė shkas edhe pėr protesta zyrtare nga Beogradi dhe debate tė nxehta midis Shqipėrisė dhe Serbisė nė forumet shumėpalėshe", sqaroi Basha. Ai theksoi se gjatė periudhės 120 ditore tė bisedimeve tė pritshme shtesė, diplomacia shqiptare ka objektiva tė qarta, tė cilat po ndiqen me rigorozitet, ku objektiv qendror ėshtė vendimi qė vendet anėtare tė BE duhet tė marrin nė rast tė dėshtimit tė negociatave shtesė
Kryesia e PD-sė zyrtarizon fituesin e zonės 31. E majta nė kaos dhe krizė tė thellė emrash
Edi Paloka, kandidati i koalicionit
Kryesia e Partisė Demokratike vendosi dje, nė unanimitet tė plotė, zyrtarizimin e kandidaturės sė Edi Palokės, si kandidat tė mazhorancės nė zgjedhjet pėr deputet nė zonėn zgjedhore 31, nė Tiranė. Kryeministri Berisha, pas mbledhjes sė Kryesisė, shprehu bindjen se tė gjitha forcat politike tė koalicionit tė djathtė do tė mbėshtesin kandidaturėn e Palokės pėr deputet nė zonėn zgjedhore 31, nė kryeqytet. Ai theksoi se fushata e kandidatit tė koalicionit tė djathtė do tė jetė njė fushatė e qytetėruar, ku ai do tė shpalosė vlerat e tij dhe tė koalicionit qė pėrfaqėson. "Kryesia e PD-sė, me unanimitet tė plotė, vendosi qė Edi Paloka, njė nga eksponentėt mė tė vendosur dhe tė njohur tė PD-sė, tė jetė kandidat i saj dhe i koalicionit, se unė kam besim se tė gjitha forcat do ta mbėshtesin atė, nė zonėn nr.31, njė zonė qė sheh sot deputetin e saj President Republike", tha Berisha menjėherė pas mbledhjes. Berisha siguroi se Paloka do tė organizojė njė fushatė tė qytetėruar, fushatė tė mirėkuptimit qytetar, njė fushatė ku ai do tė shpalosė tė gjithė vlerat e tij dhe tė qeverisė sė koalicionit aktual. "Po krijohet ekipi i gjerė pėr drejtimin e kėsaj fushate, ku natyrisht njė zė ka dhe vetė kandidati pėr pėrzgjedhjen e drejtuesit tė saj. Janė njė seri kandidaturash, ku do tė pėrzgjidhet mė e pėrshtatshmja", theksoi kryetari i PD-sė. Duke komentuar mundėsinė e kandidimit tė kryetarit tė LZHK-sė nė kėtė zonė, kryeministri vuri nė dukje se me zotin Shehi do tė zhvillohen negociata tė sinqerta dhe tė hapura, pėr tė arritur nė marrėveshjen mė tė mirė, tė mundshme. "Shehi e kupton qė PD-nė e detyron ligji qė tė nxjerrė kandidatin e saj. Ne jemi tė gatshėm tė ulemi me tė dhe tė negociojmė mbi bazėn e interesit reciprok", u shpreh kreu i partisė mė tė madhe nė vend. Zgjedhjet e pjesshme pėr deputet nė zonėn zgjedhore nr.31, nė kryeqytet, do tė zhvillohen mė 23 shtator, pas dorėzimit tė mandatit tė deputetit nga Bamir Topi, pas zgjedhjes sė tij nė detyrėn e Presidentit tė Republikės.
Ndėrsa vetė kandidati pėr deputet, Edi Paloka, premtoi vlerėsim pėr banorėt e zonės 31 tė kryeqytetit. Ai shprehu kėnaqėsinė qė ka mundėsinė tė kontribuojė pėr qytetin dhe lagjen e tij. "Jam i bindur se banorėt e zonės nr.31 do tė di t'i vlerėsoj dhe t'u jap atė qė meritojnė. Dua tė shpreh kėnaqėsinė qė po mė jepet mundėsia qė tė kontribuoj pėr qytetin tim, Tiranėn, dhe lagjen time ku jam rritur. Dua t'u kthej atyre njerėzve respektin e treguar gjatė kėsaj kohe dhe jam i bindur se do tė di t'i vlerėsoj dhe t'u jap atė qė meritojnė", tha Paloka, pas zyrtarizimit tė kandidaturės sė tij nga Kryesia e PD-sė, pėr tė konkurruar nė zgjedhjet e pjesshme pėr deputet nė kėtė zonė. Zgjedhjet e pjesshme parlamentare nė zonėn zgjedhore 31, nė kryeqytet, do tė mbahen mė 23 shtator. Ndėrkohė, opozita ėshtė pėrfshirė nė njė garė kandidatėsh, shumica e tė cilėve kanė refuzuar tė kandidojnė, duke patur parasysh faktin se kjo zonė njihet si bastion i Partisė Demokratike.