http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=12057  23/10/2008  
 
 
Shqipėri blu, sipas Najbor
VIOLETA MURATI
Prej ‘43-s e deri nė 2007-n, familja mbretėrore shqiptare vjen me njė tezė kritike; pėr t’u rishikuar prej historiografisė shqiptare. Kjo “kėrkesė” e nėnvetėdijshme, rikthehet pėr pretendimin mbi tė vėrtetėn historike, ku historiani Dr. Patrice Najbor prezanton veprėn e tij me pesė vėllime “Historia e Shqipėrisė dhe i familjes sė saj mbretėrore 1443-2007”. Najbor tregon se nė kuadrin e rishikimit tė historisė sė Shqipėrisė vjen dhe ky kontribut botues, duke paraqitur me objektivitet, pėrmes burimeve tė jashtme, faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare.

Nė vėllimin e parė, Najbor ėshtė pėrqendruar kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi, duke studiuar edhe veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princ Wied, nė 1914.

Njėkohėsisht historiani merret edhe me analizėn politike e tė diskutueshme tė Esat Pashė Toptanit, i cili ėshtė konsideruar nga shumė shqiptarė si tradhtar, kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės nė 1913, nė njė kohė kur nga ky veprim, Najbor shkruan se ai jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt (ku ushtria ishte e rraskapitur pas disa muajve luftė), por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi. “Nga ky veprim i tij, ne, madje mund tė themi se ai ka qenė largpamės dhe i shkathėt, meqenėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi u detyrua tė kthehej nė qytet.

Mė vonė me shpalljen e Luftės sė Parė botėrore, Esat Pasha ėshtė rreshtuar menjėherė nė anėn e aleatėve, nė krah tė tė cilėve ai luftoi dhe nga ana tjetėr, duke pranuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej. Duke kaluar nėpėr Shqipėri, ai shpėtoi Frontin e Lindjes, si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve”, - shkruan historiani.

Ndėrsa nė vėllimin e dytė ai ndalet nė periudhėn e viteve ’20-tė, duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėr sa u pėrket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut.

“Studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perėndimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės me forcėn e sė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės (Shih punimet e konferencės shkencore ndėrkombėtare, organizuar nga Ministria e Kulturės e Shqipėrisė, Qendra e Studimeve Albanologjike, Instituti i Historisė dhe Muzeu Historik Kombėtar me 01.09.2008 me temė: "Monarkia shqiptare 1928-1939" dhe sidomos ndėrhyrjen e Patrice Najbor: "Realizimet e Mbretit Zog).

“Nė vėllimin e tretė jam pėrpjekur tė tregoj udhėtimin e gjatė e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha Serbe”.

Por nė anėn tjetėr, Najbor na sqaron se nė vėllimin e katėrt, libri pajiset me dokumente tė shumta, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politike tė mbretit Leka, ku konstaton se pėrtej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar.

Ky dokumentacion pasohet dhe nė vėllimin e pestė, duke pėrmbajtur dokumente arshivore, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. “Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, kam dashur tė tregoj mė shumė se pėrmendjen e thjeshtė tė tyre, me qėllim qė lexuesi tė ketė mundėsi qė tė shprehė vetė mendimin e tij mbi faktet e treguara.

Dr. Patrice Najbor ėshtė diplomuar nė Institutin e Studimeve tė Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politike, ka realizuar njė teze mbi "Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore" (Paris XI - 1992) dhe shumė shkrime nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (Lille II -1990) midis tė cilėve "Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė" dhe "Ēėshtja shqiptare e Kosovės". Ai ėshtė autor edhe i "Dinastisė se Zogut" 2002.


 

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tiranė, mė 9 nėntor 2008

 

Informacion pėr mediat

Paraditen e sotme, nė njė nga sallat e Muzeut Historik Kombėtar zhvilloi punimet Konferenca e 10-tė e Degės sė PLL Tiranė.

Krahas delegatėve nga tė gjitha nėndegėt, nė kėtė konferencė merrnin pjesė edhe drejtuesit mė tė lartė tė PLL: kryetari Spahiu, n/kryetari Basha, sekretari i pėrgjithshėm Tujani, sekretari pėr marrėdhėniet me jashtė Gjana, etj.

Konferenca kishte si kryefjalė pėrgatitjet e Legalitetit pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare gjė qė u theksua edhe nė fjalėn e kryetarit Spahiu, i cili ndėr tė tjera tha se "ky takim shėnon fillimin e pėrgatitjeve tė degės PLL Tiranė pėr zgjedhjet parlamentare tė vitit 2009, tė cilat marrin njė rėndėsi tė veēantė jo vetėm pėr Legalitetin, si njė parti qė do t'i rikthehet Parlamentit, por edhe pėr maxhorancėn aktuale, sepse vendi ka nevojė pėr thellimin dhe pėrfundimin e reformave tė nisura".

Spahiu tha gjithashtu se Shqipėria ka arritur rezultate tė dukshme nė rrugėn e plotėsimit tė standardeve evropiane, gjė qė u evidentua edhe nė Raport-Progresin mė tė fundit tė Komisionit Evropian. Por Spahiu theksoi se "zgjedhjet parlamentare tė vitit tė ardhshėm do tė jenė njė sfidė e rėndėsishme qė duhet kaluar me sukses pėr tė realizuar zgjedhje tė lira, tė ndershme dhe me shanse tė barabarta pėr tė gjithė konkurruesit".

Duke u prononcuar pėr debatin mė tė fundit nė lidhje me pėrbėrjen e komisioneve zgjedhore dhe grupeve tė numėrimit, Spahiu shprehu qėndrimin e PLL se "duhet zbatuar i  njėjti standard dhe se aksesi nė procesin e votimit dhe numėrimit tė votave duhet tė jetė i njėjtė pėr tė gjithė subjektet pjesėmarrėse nė zgjedhje, qofshin kėto parti parlamentare ose jo parlamentare. Nė kushtet kur nė Shqipėri diskutohet akoma realizimi i zgjedhjeve  tė lira e tė ndershme, Kodi i ri zgjedhor duhet qė minimalisht tė sigurojė besim dhe paritet pėr palėt si  dhe transparencė nė tė gjitha hallkat e procesit, duke mėnjanuar kėshtu tė gjitha premisat pėr paragjykime tė arsyeshme akoma pa filluar procesi." Spahiu risolli edhe njė herė nė qendėr tė vėmendjes propozimin e kahershėm tė PLL qė komisionet zgjedhore dhe grupet e numėrimit tė pėrbėhen nga persona jopartiakė.

Konferenca e Tiranės, pas dorėheqjes sė kryetarit tė mėparshėm, zgjodhi si kryetar te Degės sė PLL z. Artan Tujani.

Zyra e shtypit e PLL

 

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Sot paradite, Sekretari per Marredheniet me Jashte i PLL Sulejman Gjana, dha ne Seline e PLL nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim tekstin e plote te deklarates se lexuar prej tij me kete rast.

Zyra e shtypit e PLL

Tiranė, mė 7 nėntor 2008

Deklaratė e PLL

 

Partia Lėvizja e Legalitetit" pėrshėndet dhe uron zgjedhjen e presidentit Barak Obama nė krye tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.

Duke ndjekur me vėmendhe gjithė fushatėn zgjedhore pėr president tė SHBA, partia "Lėvizja e Legalitetit" ėshtė ndjerė e entuzjazmuar pėr nivelin e lartė tė demokracisė, pjekurinė politike dhe rrespektin e vlerave qė mbizotėrojnė nė kėtė shtet mik dhe aleat tė shqiptarėve.

Partia "Lėvizja e Legalitetit" ka arsye qė tė ndjehet krenare se tėrėsia e  vlerave qė SHBA rikonfirmuan mė sė fundmi edhe me zgjedhjet e tyre presidenciale, ka  qenė pėr ne legalistėt edhe gjatė gjithė viteve tė diktaturės jo vetėm njė burim referimi por edhe shprese.

Zgjedhjet nė SHBA treguan se mungesa e paragjykimeve dhe krijimi i shanseve tė barabarta nė shfaqjen e alternativave dhe nė konkurrim janė burim energjie dhe vlera universale tė vlefshme pėr ēdo komb.

PLL  shpreh bindjen se miqėsia dhe Aleanca strategjike e kombit shqiptar me atė amerikan, gjatė mandatit tė Presidentit Obama do tė thellohet e pėrforcohet edhe mė tej.

...

Partia "Lėvizja e Legalitetit" e konsideron Progres-Raportin e Komisionit Evropian nė tėrėsi si njė vlerėsim objektiv tė progresit qė Shqipėria ka siguruar gjatė periudhes tetor 2007-tetor 2008 nė rrugėn e saj drejt zhvillimit dhe integrimit nė Bashkimin Evropian.

Progresi dhe rezultatet e arritura e tė dokumentuara nė progres raportin mė tė fundit te BE janė njė burim kėnaqėsie dhe optimizmi qė dėshmojnė seriozitetin e shoqėrisė dhe qeverisė shqiptare nė materializimin e objektivave tona tė pėrbashkėta pėr zhvillimin e vendit dhe integrimin e tij  nė BE.

 

Duke ofruar kontributin e saj,  PLL gjykon se mangėsitė e konstatuara dhe sugjerimet e shprehura nga Komisioni Evropian  duhen trajtuar nga institucionet e shtetit shqiptar dhe gjithė klasa politike nė mėnyrė tė shpejtė, serioze dhe me kujdesin e duhur si ēėshtje prioritare.

Arritjet pozitive tė dokumentuara nė Progres-Raportin mė tė fundit tė Komisionit Evropian marrin njė rėndėsi tė veēantė nė kėtė vit elektoral dhe i dėshmojmė shqiptarėve vullnetin politik tė kėsaj maxhorance qeverisėse nė rrugėn e reformave tė cilat duhet tė shkojnė mė tej dhe garantohen edhe me njė mandat tjetėr qeverisės.

 

______________________

 
korrieri  http://www.korrieri.com/index.php?news=1254
Violina qė shuan urinė
 
image

Ndėrkohė qė rrėshqitjet e kėndshme tė tingujve tė saj nė violinė tė lėnė pa fjalė me lojėn muzikore, tė ardhurat qė mblidhen ushqejnė tė uriturit nė botė

Ajo mban emrin e njė princeshe ilire dhe aktivitetet e saj mė tė fundit i shkojnė pėr shtat njė anagrame tė tillė. Rruga e artit tė saj ka qenė njė sukses nė rritje,  sė bashku me rrugėn e konsolidimit e profilit human.

Nuk janė tė pakta performancat virtuoze tė artistes me famė ndėrkombėtare, Anyla Kraja, por ndryshe nga shumė tė tjerė, telat e violinės sė saj largojnė urinė. Tingujt qė vibrojnė nga telat e violinės sė saj kanė njė qėllim pėrtej muzikės, ēka e tregon mirė edhe sipėrmarrja e saj mė e fundit. Prej disa vitesh artistja bashkėpunon me FAO-n, njė nga organizmat kryesore tė OKB-sė, qė lufton kundėr urisė nė botė. Mbėshtetjen e projekteve tė “FAO-Telefood” e ka realizuar nėpėrmjet CD-sė sė saj “Heart Strings”, si dhe njė sėrė koncertesh nė gjithė botėn. Jo mė kot muzika e saj ėshtė cilėsuar si jehonė e zemrės njerėzore. Artistja shprehet se singėllin ia dedikon “Heart Strings”, tė gjithė njerėzve qė e duan jetėn dhe  e qė, nė sajė tė muzikės, duhen edhe mė shumė”. Duke pėrqafuar kėtė ēėshtje, artistja 40 pėr qind e tė ardhurave nga shitja e CD-sė “Heart Strings” shkojnė pėr tė uriturit. Por sesi ka lindur ky bashkėpunim dhe kjo ofertė pėr artisten, ajo nuk ngurron ta rrėfejė si mė poshtė: “Menjėherė pas ēmimit internacional “Ciociaria 2004”, pata njė ftesė si violiniste pėr tė ekzekutuar gjatė Ditės Ndėrkombėtare tė Ushqimit qė organizohet ēdo 16 tetor nė selinė qendrore tė FAO-s, nė Romė, ftesė qė e pranova me kėnaqėsi. Nė kėtė rast u njoha dhe u trondita shumė me atė qė ėshtė realiteti mė tragjik dhe mė i dhimbshėm i rruzullit: uria nė botė. Ēdo ditė nė botė vdesin 30.000 njerėz nga uria dhe nga ky kontingjent, 80 pėr qind janė fėmijė nėn moshėn 5-vjeēare. Ishin kėto shifra, qė vunė nė krizė totale ekzistencėn time si artiste dhe qė zgjuan dėshirėn e fortė pėr tė bėrė diēka konkrete. Pas njė reflektimi tė thellė, u dedikova CD-nė time “Heart Strings”, qė nė atė moment po dilte nė treg nė shėrbim tė kėsaj ēėshtjeje. Ky ishte edhe reagimi im mė spontan. Mė vonė ēdo gjė u konsolidua nė njė platformė mė tė organizuar edhe nėpėrmjet shpirtit tė pėrbashkėt qė gjeta pėr mbėshtetjen e kėsaj ēėshtjeje edhe nga bashkėpunėtorėt e mi mė tė ngushtė, si pianistja Fabiana Biasini, menaxherja ime etj.”, pėrfundon Kraja. Lidhja e saj me telat e violinės ėshtė krijuar qėkur ishte 6 vjeēe, saqė tashmė duket se janė aq tė bashkuara, sa nuk ndahen dot nga njėra-tjetra, madje as nė aktivitet sociale tė artistes. Edhe pse prej vitesh jeton nė Itali, brumin e ka marrė nė Tiranė, pėrēuar pėrtej Adriatikut nė festivalet mė prestigjioze tė botės. Dhe rolin e ambasadores sė kulturės e kryen mė mirė Kraja, falė postit tė momentit. Anyla ėshtė presidente e shoqėrisė artistike “NamArt”, e cila promovon kulturėn dhe artin shqiptar nė Itali dhe Evropė. Artistja shqiptare pėrfaqėson atė plejadė artistėsh, qė pasi u larguan nga Shqipėria kėrkuan perfeksionimin e tyre profesional drejt njė karriere dinjitoze. Dhe kjo ėshtė fitorja mė e madhe pėr njė artist, sidomos kur jeton dhe militon jashtė kufijve tė atdheut qė e ka rritur, pėr tė lartėsuar gjithmonė dhe mė shumė imazhin e popullit tė tij. Aktivitetin e Krajės, mjaft domethėnės nė Itali, e dėshmon edhe fakti qė ajo, nėpėrmjet tingullit tė violinės, i ka dhėnė drite diēkaje qė deri dje ka qenė nė letargji, duke inauguruar rihapjen e Teatrit tė Monte Vibios nė Umbria, i ashtuquajtur edhe “Teatri mė i vogėl nė botė”, sepse ka 99 vende; auditoriumin e ri “Santa Chiara” nė Romė dhe sallonin e muzikės sė dhomės nė pallatin “Sforza” nė Genzano.

 

 

 

 

 

http://www.hermesnews.org:80/

 

 

Eksluzive

10/28/2008 1:32:48 PM

Interviste Anila Kraja

EKSLUZIVE/ Artistja shqiptare qė ndihmon dhe mbėshtet projektet e FAO-Telefood.


> Nga Albert Zholi
>
> Intervista/ Anila KRAJA, Artistja shqiptare qė ndihmon dhe mbėshtet projektet e FAO-Telefood.
>
> Anyla Kraja studion violine qe ne moshen 6 vjecare. Me pas ne liceun artistik me prof. Robert Papavrami dhe ne Akademine e Arteve me prof. Rajmonda Koco. Mbaron studimet me rezultate te shkelqyera duke mbrojtur diplomen me orchestren e T.O.B ku punon si violiniste per shtate vjet dhe njekohesisht si pedagoge e jashtme e violines prane Akademise se Arteve ne Tirane. Kryen kursin e perfeksionimit ne Akademine Umbra te Perugias dhe kursin e perfeksionimit te muzikes se dhomes prane Akademise Chigiana ne Siena ku per rezultate te shkelqyera i akordohet nje burse studimi. Per aktivitet te ngjeshur dhe me nivel shume te larte artistik ne vitin 2004 i jepet cmimi nderkombetar "Ciociaria" me motivacionin: "Arti i saj, virtuozizmi, por mbi te gjitna shpirti, zemra e saj qe ndjejme te vibroje nepermjet telave te violines se saj.Jemi krenare qe kjo artiste lindur dhe shkolluar ne Tirane, por tashme qytetare italiane con artin e saj ne teatrot dhe ne festivalet me me prestigj te botes".
>
> Bashkepunon qe prej kater vjetesh me FAO-n nje nga organismat kryesore te O.K.B-se qe lufton kunder urise ne bote duke u bere mbeshtetese e projekteve te FAO-Telefood nepermjet CD-se se saj "Heart Strings dhe koncerteve te ndryshme ne te gjithe boten.
> Eshte presidente e shoqerise artistike "NamArt" qe promovon kulturen dhe artin shqiptar ne Itali dhe Europe.
>
> E vetmja artiste shqiptare e cila pėr katėr vjet radhazi bashkėpunon me njė nga organizmat kryesore tė O.K.B-sė me FAO-n, organizatė qė punon kundėr urisė nė botė. Duke pėrqafuar kėtė ēėshtje nė pėr projektet e FAO-Telefood 40%, e tė ardhurave qė vijnė nga shitja e CD-sė "Heart Strings" tė artistes nėpėr botė shkojnė nė mbėshtetje tė kėtyre projekteve.
>
> Pak kuriozitet nė lidhje me emrin tuaj tė veēante, njė emėr arti apo emri juaj anagrafik?
>
> Ėshtė njė pyetje qė mė drejtohet shpesh nė ambientet shqiptare dhe unė e ritheksoj qė apsolutisht emri Anyla nuk ėshtė njė emėr arti, por ėshtė emri im anagrafik qė ka njė origjinė shumė tė lashtė dhe pikėrisht emri tė cilin e mbante njė princeshė ilire dhe pėr kėtė ndjej krenari.
>
> Ju jeni artistja shqiptare qė pėrfaqėsoni atė plejade artistėsh qė pasi u larguan nga Shqipėria kėrkuan perfeksionimin e tyre profesional drejt njė kariere dinjitoze. Mund tė na thoni cilat kanė qėnė etapat mė tė rėndėsishme tė formimit tuaj artistik nė Itali?
>
> Unė jam larguar nga Tirana nė fillim tė vitit 94' duke u shkėputur nga Teatri i Operas dhe Baletit ku kam punuar pėr shtatė vjet si violiniste dhe nga Akademia e Arteve ku pėr tre vjet kam punuar paralelisht si pedagoge e jashtme e violinės , pėr tė ndjekur kursin tre vjeēar tė perfeksionimit pranė Akademisė Umbra nė Perugia nė klasėn e prof. Eddy Perpich dhe me pas kursin e perfeksionomit tė muzikės sė dhomės pranė Akademisė Chigiana nė Siena qė konsiderohet njė nga Akademite mė me prestigj tė Europės, nė klasėn e prof. R. Brengola.
>
> Nė vitin 2004 me njė motivacion qė flet qartė jo vetėm pėr aktivitetin tuaj tė ngjeshur artistik nė Itali, Europė, SHBA dhe Kanada, por edhe pėr paraqitjen dhe evidentimin e artit shqiptar nė perėndim, ju ėshtė akorduar ēmimi internacional "Cioēiaria" ēmim tė cilin e kanė marrė autoritete tė fushave tė ndryshme me pėrmasa internacionale si : Presidenti Bertini, Gorbaēiov, Alberto Sordi, Maurizio Costanzo, Mara Vernier, Fabrizio Frizzi e deri Papa Giovanni II.
>
> Si e keni ndjerė veten mbas njė vlerėsimi tė tillė?
>
> Sigurisht qė ka qenė dhe mbetet njė sadisfaksion shumė i madh pėr mua jo vetėm si artiste por nė radhė tė parė si shqiptare. Mendoj se ne shqiptarėt qė jetojmė nė perėndim pasi jemi nė mėnyrė tė vazhdueshme nėn presionin psikologjik tė njė lloj kompleksi qė na krijohet herė herė pėr imazhin negativ qė i atribohet vendit tonė sidomos nga mediat e ndryshme, instiktivisht e kemi mė tė zhvilluar vetmbrojtjen e dinjitetit kombėtar duke e kontrastuar kėtė realitet sigurisht nėpėrmjet aftėsive profesionale dhe artit qė perfaqėsojmė. Artisti nė kėtė drejtim ėshtė mė i favorizuar pėr vetė rolin qė luan arti nė shoqėri si arma mė e mirė pėr tė depėrtuar, prekur dhe sensibilizuar pjesėn mė fisnike tė shpirtit human. Kjo bėn tė mundur qė nėpėrmjet figurės se njė artisti sidomos tė muzikės klasike tė shihet nė njė tjetėr kėdvėshtrim edhe atdheu tė cilit ai i pėrket pėr arsyen e thjeshtė qė pas nivelit tė lartė tė tij artistik nėnkuptohet prezenca e njė shkolle qė e ka formuar, prezenca e njė plejade pedagogesh qė e kanė istruktuar, prezenca e njė publiku tė kulturuar qė e ka ndjekur dhe e ka kultivuar si artist. Dhe kjo ėshtė fitorja mė e madhe pėr njė artist sidomos kur jeton dhe militon jashtė kufijve tė atdheut qė e ka rritur pėr tė lartėsuar gjithmonė dhe mė shumė imazhin e popullit tė tij.
>
> Ju jeni njė artiste me qytetari italiane dhe qė shpesh kur ju prezantojne nė publik ju quajnė artiste italiane me origjinė shqiptare. Si reagoni karshi kėtij fakti?
>
> Vazhdimisht kam korrigjuar kėtė tendence tė prezantuesve apo tė gazetarėve tė ndryshėm. Unė jam artiste shqiptare me qytetari italiane. Qytetarinė njeriu gjatė jetės sė tij mund ta ndryshojė edhe 100 herė por gjakun qė rrjedh nėpėr venat e tij, kurrė.
>
> Aktivitetin tuaj mjaft cilėsor nė Itali e dėshmon edhe fakti qė ju jeni artistja shqiptare qė keni inaguruar rihapjen e Teatrit tė Monte Vibios nė Umbria i ashtuquajtur edhe "Teatri mė i vogėl nė botė" sepse ka 99 vende, Auditoriumin e ri " Santa Chiara" nė Romė dhe sallonin e muzikės seė dhomės nė Pallatin "Sforza" nė Genzano.
>
> Cfarė pėrfaqėson pėr ju si artiste kjo dhe a do tė kishit ndonjė dėshirė tė inauguronit nė tė ardhmen diēka edhe nė Shqipėri?
>
> Ėshtė e vėrtetė qė kėto momente do tė mbeten shumė tė veēanta nė karierėn time sepse kanė qėnė momente tė mbushura me njė emocion jashtėzakonisht tė madh. Vetė fjala inaugurim do tė thotė celebrim me solemnitet i njė fillimi tė ri, gjė qė pa dyshim tė jep njė kėnaqėsi dhe njė kėnaqėsi me pėrmasa gjiganteske pasi tė krijohet mundėsia qė nėpėrmjet tingullit tė violinės t'i japesh drite diēkaje qė deri dje ka qėnė nė letargji apo t'i japesh jetė diēkaje tė re, por nė tė njėjtėn kohė ndjen pėrgjegjėsinė e madhe morale dhe profesionale pėrpara njė evenimenti tė tillė.
>
> Nė Shqipėri do tė kisha dėshirė tė inauguroja si artiste rikthimin nė jetė tė Kalasė sė Shkodrės qė shpresoj tė jetė sa mė i shpejtė, si simbol qė pėrfaqėson forcėn, urtėsinė, menēurinė dhe kulturėn e lashtė tė veriut tė Shqipėrisė dhe si ndėrtesė tė re kam ėndėrr tė marr pjesė si artiste nė inaugurimin e Katedrales sė Nėnė Terezes qė po ndėrtohet nė Prishtinė dhe qė do tė pėrfundojė nė 2010.
>
> Ju si njė artiste tashmė keni krijuar njė raport tė veēantė me Kosovėn. Tė fillojmė me dy koncertet qė i keni dhuruar Kosoves nė prag tė Pamvarsisė nė nėntorin e shkuar nė Prishtinė dhe nė Pejė, duke vazhduar me projektin tuaj ambizioz tė aprovuar nga ish Kryeministri Ceku pėr tė prodhuar njė DVD artistike me vlerat historike, arkeologjike, etnike, kulturore dhe humane tė Kosovės, me pjesėmarrjen tuaj nė mbrėmjen " maskat e luftės dhe fytyrat e paqes" nė sallėn e Universitetit te Sapienzes nė Romė pėrkrah poetit tė madh kosovar Ali Podrimja dhe ekspozitės fotografkie tė N.Pllanės ku ju gjatė ekzekutimit tė veprės sė kompozitorit A.Gashi "Lotėt e lahutės" u gjunjezuat nė nderim tė viktimave nga genocidi serb, gjest jashtėzakonisht domethėnės dhe qė krijoi njė emocion dhe njė mirėnjohje tė thellė pėr ju si artiste fakt i cili u shoqėrua me duartrokitje shumė tė gjatė nga ana e publikut, duke pėrfunduar me koncertin nė njė nga sallat mė prestigjoze te Brukselit nė gusht tė kėtij viti pėr nder tė fitores sė Pamvarsisė sė Kosovės. C'farė pėrfaqeėsojnė pėr artin tuaj tė gjitha kėto evenimente?
>
> Nė radhė tė parė dua tė theksoj se ēdo artist i vėrtetė jo vetėm militon por e lidh egsistencėn e tij me atė tė atdheut qė i pėrket duke shfytėzuar rolin universal tė gjuhės sė artit pėr tė pėrēuar mesazhe me vlera sa mė humane. Nė momentin kritik tė egsistencės sė popollit kosovar ndjeva thjesht detyrėn si artiste tė bėja diēka edhe unė pėr kėtė cėshtje. Sot Kosova gėzon Pamvarsinė e plotė qė e fitoi me shumė gjak dhe sakrifica dhe madje ka edhe flamurin e vet qė e pėrfaqėson, por pėr mua Shqipėria dhe Kosova do tė mbeten pėrherė njė zemėr e madhe e ndarė mė dysh dhe qė rreh me tė njėjtin ritėm pasi i pėrkasim qė nė lashtėsi tė njėjtit popull. Tė gjitha rastet qė ju kujtuat janė momente qė kanė lėnė shenjė nė kujtesėn time si momente qė mė kanė ofruar mundėsinė pėr tė shprehur me zemėr dėshirėn e madhe pėr tė qėnė pranė popullit kosovar si nė ditėt mė tė dhimbshme ashtu edhe nė ato mė tė lumtura.
>
> Sė bashku me pianistin A.Gashi ju si artiste nė mars tė ketij viti i keni kushtuar njė koncert tė veēante nė Tiranė figurės sė Geraldines, mbretereshės sė shqiptareve. Kush ėshtė motivi i kėsaj iniciative?
>
> Unė jam thellėsisht e bindur se mbretėresha Geraldina edhe pse ishte e huaj me shpirtin dhe me veprėn e saj e deshi popullin shqiptar mė shumė ndoshta seē e duam ne shqiptarėt. Ajo deri sa vdiq e nderoi dhe e respektoi thellėsisht popullin tonė. Njė nga thėniet e saj mė domethėnėse qė tregon se sa ajo e ēmonte dhe e donte popullin tonė ishte: " Asnjėri nuk ka tė drejtė tė flasi pėr popullin shqiptar pa e njohur mirė atė nė tė gjitha virtytet e tij". Organizimi dinjitoz i kėtij koncerti dhe dedikimi i njė vepre me motive folklorike shqiptare kushtuar personalitetit tė saj nga kompozitori A. Gashi me emrin "Geraldina" , simbolikisht pėrfaqėsoi pėruljen me nderim dhe me respekt pėrpara shpirtit fisnik dhe tė dinjitetit human tė figurės sė saj.
>
> Gjithmonė njė sukses nė rritje rruga e artit tuaj sė bashku me rrugėn e konsolidimit tė profilit tuaj human, por desha tė pregatis lexuesit qė akoma nuk kemi prekur pikėn me kulminante.
>
> Ju si artiste keni katėr vjet qė bashkėpunoni me njė nga organizmat kryesore tė O.K.B-sė me FAO-n qė punon kundėr urisė nė botė duke mbėshtetur dhe pėrqafuar kėtė ēėshtje nė mbėshtetjen e projekteve FAO-Telefood. 40% e tė ardhurave qė vijnė nga shitja e CD-sė suaj "Heart Strings" nė botė shkojnė nė mbėshtetje tė projekteve tė ndryshme tė FAO-s. Ju jeni ideatorja dhe organizatorja e spektaklit "Intermitenze del cuore" nėn kujdesin e Gina Lollobrigidės nė rolin e Ambasadores sė FAO-s dhe tė njė sėre koncertesh pėr shkollat nė Itali pėr tė sensibilizuar publikun italian dhe brezin e ri pėr luftėn kundėr urisė nė botė dhe pėr mbledhjen e fondeve nė ndihme tė FAO-s. Pėr kėtė aktivitet tuajin si artiste dhe humaniste ju keni qenė e intervistuar nga Radio e Vatikanit, Radio France, Televizioni i Prishtinės dhe Radio Tirana. Si ka lindur ky bashkėpunim dhe kjo ofertė si artiste nga ana juaj?
>
> Menjėherė mbas Cmimit Internacional "Ciociaria 2004" pata njė ftesė si violiniste pėr tė egzekutuar gjatė Ditės Ndėrkombetare tė Ushqimit qė organizohet ēdo 16 tetor nė selinė qėndrore tė FAO-s nė Romė, ftese qė e pranova me kėnaqėsi . Kjo ceremoni zhvillohet tradicionalisht nė sallėn plenare tė Fao-s nė praninė e 1500 autoriteteve politike , tė tė gjithė trupit dipllomatik tė akredituar nė Itali, pėrfaqėsuesve tė tė gjitha organizatave mė tė rėndėsishme internacionale, tė Ambasadorėve tė Jashtėzakonshėm tė Fao-s qė janė autoritete politike (kryesisht First Lady) qė kanė mbėshtetur konkretisht kėtė ēėshtje dhe Ambasadorėve tė Fao-s qė janė artistė, shkencėtarė, figura akademike me famė internacionale.
> Nė kėtė rast u njoha dhe u trondita shumė me atė qė ėshtė realiteti mė tragjik dhe mė i dhimbshėm i rruzullit, uria nė botė. Cdo ditė nė botė vdesin 30.000 njerėz nga uria dhe nga ky kontigjent 80% janė fėmijė nėn moshėn 5-vjeēare.

>
> Ishin kėto shifra qė vunė nė krizė totale egzistencėn time si artiste dhe qė zgjuan dėshirėn e fortė pėr tė bėrė diēka konkrete. Mbas njė reflektimi tė thellė dedikova CD-nė tim "Heart Strings" qė nė atė moment po dilte nė treg nė shėrbim tė kėsaj ēėshtje dhe ky ishte reagimi mė spontan. Mė vonė ēdo gjė u konsolidua nė njė platformė mė tė organizuar edhe nėpėrmjet shpirtit tė pėrbashkėt qė gjeta pėr mbėshtetjen e kėsaj ēėshtje edhe nga bashkėpuntorėt e mi mė tė ngushtė si pianistja Fabiana Biasini, manaxherja ime , etj.
>
> Edhe kėtė vit ju pėrsėri pėr herėn e tretė ishit e ftuar pėr tė luajtur pėr nder tė Ditės Ndėrkombėtare tė Ushqimit por kėtė radhė nė sallė ishte e ftuar me njė ftesė tė veēantė nga zyra e Ambasadorėve tė FAO-s edhe zonja Liri Berisha si Presidente e Fondacionit "Fėmijėt e Shqipėrisė". Si e ndjete veten nga prania e njė Presidente Fondacioni nga Shqipėria?
>
> Kėtė vit Dita Ndėrkombėtare e Ushqimit kishte njė rėndėsi tė veēantė pėr faktin se nė dhjetor festohet 60-vjetori i te drejtave te njeriut nga O.K.B-ja dhe fakti qė 862 milion njerėz nė botė vuajnė nga uria dhe nuk e gėzojnė kėtė tė drejtė umane, domethėnė tė drejtėn e ushqimit dhe si rrjedhojė tė drejtėn e jetės , ėshtė njė ēėshtje qė duhet tė pėrkrahet fuqimisht nga tė gjithė. Neė kėtė kėndvėshtrim prezenca e zonjės Berisha qoftė si Presidente e Fondacionit qoftė si gruaja e Kryeministrit tė Shqipėrisė pėr mendimin tim pati njė rol dhe njė peshė tė veēantė nė evidentimin e sensibilitetit tė politikės shqiptare neė mbėshtetje tė kėsaj ēėshtje me pėrmasa globale pėrkrah shteteve mė tė civilizuara tė botės . Nga ana tjetėr sigurisht pėr mua si artiste, si shqiptare dhe veēanėrisht si grua ishte njė nder i veēantė dhe njėkohėsisht njė stimul i madh moral prezenca e zonjės Berisha nė sallė.
>
> Arti dhe politika nuk shkojnė shumė dakort, megjithatė ē'mendoni pėr politikėn shqiptare sot?
>
> Unė nuk e ndjek politikėn e pėrditėshme shqiptare pėr arsye kohe dhe largėsie, por pėrjetoj me njė emocion tė jashtėzakonshėm, besoj si ēdo shqiptar qė e do me shpirt Shqipėrinė , evenimente dhe fitore tė tilla tė mėdha tė politikės shqiptare siē ishte fitorja e Pamvarsisė sė Kosovės, integrimi dhe antarėsimi i Shqipėrisė nė NATO, pėrfundimi i veprave madhore siē ishte pėrfundimi i rrugės nė hyrje te Tiranės qė na shton dinjitetin dhe krenarinė kombėtar , sidomos ne qė jetojmė jashtė duke na shtuar dėshirėn pėr tė ardhur mė shpesh nė vendlindje.
>
> Ju Anila jeni jo vetėm njė violiniste me famė , njė humaniste qė shton dinjitetin e figurės sė gruas shqiptare por edhe njė nėnė e shkėlqyer. Djali i madh Geani mbaroi shkollėn e mesme nė Romė (Colleferro) me rezultate tė shkėlqyera dhe meritoi ēmimin si studenti mė i mirė i tė gjithė Lazios ēmim qė ju akordua edhe nė prezencėn e autoriteteve politike lokale dhe tė autoriteteve tė ambasadės sonė nė Romė dhe aktualisht studion pėr mjekėsi nė Toronto, kurse Aleni edhe ai i shkėlqyer nė mėsime ka fituar ēmimin e II nacional tė poezisė me titull " La mia speranza" qė i ka kushtuar Shqipėrisė. Si keni mundur ti gėrshetoni nė mėnyrė kaq tė pėrsosur kėto dy detyra : profesionin dhe rolin e rėndėsishėm tė nėnės.
> Mendoj se faktori bazė nė edukimin e fėmijėve dhe qė ėshtė hallka mė e vėshtirė pėr realizimin me sukses tė tij ėshtė raporti i ekuilibruar dhe i shėndoshė midis prinderve dhe fėmijės dhe nė mėnyrė tė veēantė midis nėnės dhe fėmijės. Pėr fat kjo hallkė ka funksionuar shumė mirė me tė dy djemtė. Njė faktor tjetėr fondamental ka qėnė ndihma konkrete e prindėrve tė mi qė kanė sakrifikuar vazhdimisht pėr tė mė lehtėsuar dhe pėr tė mė ndihmuar si artiste dhe si nėnė. Mendoj se edhe roli i gjyshėrve nė rritjen dhe edukimin e nipėrve ėshtė fondamental.

>
> Dhe pėr ta pėrfunduar kėtė intervistė interesante dhe me shumė vlera, do tė dėshiroja tė dija kush ėshtė sekreti nga i cili buron kjo forcėn e vazhdueshme gjeneruese pėr tė ēuar gjithmonė dhe mė pėrpara kėto obligime madhore nė jetėn tuaj si artiste, humaniste dhe si grua?
>
> Njė nga karakteristikat mė evidente tė njė artisti ėshtė se ai ndodhet nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe insistiuese nė kėrkim tė perfeksionimit tė artit tė tij. Dhe kjo ėshtė njė gjė pozitive, por uneė pas shumė pėrpjekjesh kam kuptuar thellėsisht se perfeksionimi kryesor nė jetėn e artistit ėshtė pėrkushtimi nė njė shtegėtim shpirtėror kaq tė domosdoshėm pėr rigjenerimin e potencialit dhe energjive pozitive tė tij, shtegėtim pa tė cilin artisti nuk mund tė bėhet pėrēues i mesazheve me vlera universale pėr shoqėrinė tė cilės i pėrket. Filozofi i shquar fracez Paskal ka thene: « Zemra ka arsyet e veta qė arsyeja nuk i njeh».
>
>
> Hermesnews©AllRightsReserved
> Ēdo riprodhim i paautorizuar ndėshkohet sipas ligjeve nė fuqi.

______________________

 

OBORRI MBRETĖROR SHQIPTAR                                                    OBORRI  MBRETĖROR I SHQIPTARĖVE

          Pallati i Vjetėr Mbretėror                                                                                                            P.Box. Nr.8170,

           Rr. Murat Toptani,Tiranė.                                                                                                                              Tirana, Albania

           Data: 03/11/2008                                                                                                                                +355 4 261 281

 

  

DEKLARATĖ PER MEDIA

Me datė 03.11.2008 Familja Mbretėrore Shqiptare rezervoi njė pritje tė veēantė ne ambientet e Pallatit Mbretėror pėr

Shkėlqesinė e Tij, Presidentin e Kosovės, prof. Fatmir Sejdiu.

Biseda u pėrqendrua nė ēėshtjen mė tė rėndėsishme si, njohja e shtetit tė ri tė Kosovės, si shtet i pavarur dhe realiteti i ri gjeopolitik nė rajon.

Familja Mbretėrore Shqiptare shprehu konsideratėn mė tė lartė pėr Presidentin Sejdiu dhe administratėn e Tij, duke i uruar qėndrim tė kėndshėm nė Tiranė dhe suksese nė realizimin e objektivave tė shtetit tė ri tė Kosovės.

Shkėlqesia e Tij, Presidenti Fatmir Sejdiu, vlerėsoi kontributin, sakrificat dhe pėrkushtimin e Naltmadhnisė sė Tij Leka I, Mbretit tė Shqiptarėve pėr dekada me rradhė nė shėrbim tė ēėshtjes sė Kosovės. Presidenti Sejdiu, gjeti rastin tė falėnderoi Familjen Mbretėrore Shqiptare pėr mbėshtetjen qe iu ka ofruar shqiptareve tė Kosovės gjatė momenteve tė depėrtimeve, shpėrnguljeve dhe spastrimeve etnike nė vitet e mbretėrimit tė NMT Zog I, Mbret i Shqiptarėve. Gjithashtu Presidenti Sejdiu, bėri urimet me rastin e 80-vjetorit tė Monarkisė Shqiptare me datė 1 shtator 2008.

Familja Mbretėrore Shqiptare premtoi se do tė vazhdojė me tė njėjtin pėrkushtim ndihmesėn nė dobi tė Kosovės dhe bashkėkombėsve tė Saj   duke shfrytėzuar tė gjitha njohjet dhe lidhjet e Saj nė botė, si dhe komunikimin dhe bashkėpunimin e ndėrsjellėt me tė gjithė faktorėt politik Shqiptar, brenda dhe jashtė kufijve, nė funksion tė njohjes sė shtetit tė Kosovės.

 

Zyra pėr Marrėdhėnie me Publikun

Oborri Mbretėror Shqiptar

La famille royale a reēu la visite du président du Kosovo qui a déclaré que le Roi Leka I a toujours œuvré en faveur de l'indépendance du Kosovo et que ses efforts ont été vivement appréciés. De mźme la Cour Royale a exprimé sa volonté de travailler continuellement pour le développement du pays et le bien źtre des Albanais de Kosovo.
______________________

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tiranė, mė 2 nėntor 2008

Informacion pėr mediat

Dje, mė 1 nėntor 2008 zhvilloi punimet Konferenca e Degės sė Partisė "Lėvizja e Legalitetit" Kavajė nė tė cilėn morėn pjesė edhe Kryetari i PLL Ekrem Spahiu dhe Sekretari i Pėrgjithshėm Artan Tujani.

Kryetari i PLL Ekrem Spahiu bėri njė ekspoze tė situatės politike nė vend duke e vėnė theksin edhe nė arritjet konkrete nė rrafshin ekonomik dhe politik  tė maxhorancės qeverisėse, pjesė e sė cilės Legaliteti ėshtė.

Ai i njohu tė pranishmit me procesin e gjallėrimit nė njė nivel tė ri tė aktivitetit politik dhe organizativ tė strukturave tė PLL nė mbarė vendin dhe optimizmit qė ekziston nė to pėr konkurrim dhe rezultat dinjitoz nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare.

Spahiu ritheksoi qėndrimin e PLL "pėr zgjedhje tė lira, tė ndershme dhe me shanse tė barabarta" si dhe shprehu nevojėn qė "kodi i ri zgjedhor duhet tė materializojė frymėn e Kushtetutės qė pėrfaqėsimi i partive politike nė tėrėsinė e Kuvendit tė Shqipėrisė, duhet tė jetė nė proporcion me mbėshtetjen e tyre elektorale nė mbarė vendin."

Sekretari i Pėrgjithshėm  Artan Tujani u shpreh se "pavarėsisht kufizimeve absurde qė po parashikohen nė kodin zgjedhor qė drejtpėrdrejt dėmtojnė edhe Legalitetin, PLL  do tė marrė pjesė denjėsisht nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare edhe pėr t'i dėshmuar shqiptarėve se mirė apo keq qeverisja e vendit nuk varet nga madhėsia e partive, por nga sa ato janė tė pėrkushtuara ndaj interesave tė qytetarėve."

Konferenca  zgjodhi kryetar tė degės sė PLL z. Bahri Kollēaku, sekretar tė pėrgjithshėm z. Remzi Muhja si dhe nėnkryetarė zotėrinjtė Skėnder Gjocaj dhe Ramazan Xhafa.

 

Zyra e shtypit e PLL

 

______________________

  

http://balkans.courriers.info/article11520.html
 
Koha Ditore - « Reconfiguration » des missions internationales : un pas vers la partition du Kosovo ?
Traduit par Belgzim Kamberi
Publié dans la presse : 27 octobre 2008
Mise en ligne : mercredi 29 octobre 2008

L’envoyé de l’ONU chargé de mener une médiation entre Pristina et Belgrade sur la « reconfiguration » de la présence civile internationale au Kosovo, le Néo-Zélandais Andrew Landley, a proposé une « division administrative », entre le nord du Kosovo et le reste du pays. Le Nord serbe disposerait de sa propre police et d’un systčme douanier autonome. Une proposition encore informelle, mais déją catégoriquement rejetée par les dirigeants kosovars.

Par Arben Atashi

JPEG - 124 ko
Le mouvement Vetėvendosja s’oppose toujours ą la mission Eulex comme ą la Minuk

 

 

 

 

 

 

Des sources internationales et des sources fiables au sein des institutions du Kosovo nous ont confirmé le contenu des propositions d’Andrew Landley.

Loin de l’attention des médias, le diplomate Landley a rencontré vendredi les dirigeants du Kosovo, le Président Fatmir Sejdiu, le Premier ministre Hashim Thaēi, et le vice-Premier ministre Hajredin Kuēi, pour présenter officiellement sa proposition. Cependant, selon nos sources, les dirigeants kosovars n’ont pas permis ą l’envoyé de l’ONU de présenter son plan, en interrompant unilatéralement la rencontre.

Il y a quelques jours, le diplomate néo-zélandais s’était engagé ą rédiger un document pouvant servir de « nouveau compromis » entre Pristina et Belgrade, rendant possible la mise en œuvre du plan du Secrétaire général de l’ONU, Ban Ki-moon, qui prévoyait une « reconfiguration » de la Minuk et le déploiement de la mission européenne Eulex au Kosovo.

Le diplomate s’est rendu ą plusieurs reprises ą Belgrade, et il a rencontré les principaux responsables serbes, dans le but d’obtenir le feu vert de la Serbie ą la mise en place d’Eulex, notamment dans le nord du Kosovo.

Le plan de Ban Ki-moon pour la reconfiguration de la Minuk suppose d’arriver ą un compromis entre Pristina et Belgrade dans six domaines cruciaux : la police, les douanes, la justice, les transports, les télécommunications, la gestion de la frontičre et la protection des monuments religieux serbes.

Nos sources internationales affirment que la partie serbe aurait accepté le déploiement d’Eulex dans le nord du Kosovo, ą la condition que la Constitution de la République du Kosovo ne soit pas reconnue ni appliquée dans cette zone. Les deux points qui défient la Constitution du Kosovo, en la rendant inapplicable, concernent les douanes et la police.

Indépendance douaničre et policičre

La proposition d’Andrew Ladley serait que les douanes fonctionnent au Nord du Kosovo séparément du systčme douanier du reste du pays, et que le produit des taxations douaničres dans cette zone soient exclusivement affectés aux besoins des autorités locales, c’est-ą-dire des communes serbes qui sont gérées par les structures parallčles dirigées par Belgrade.

De mźme, Andrew Ladley a proposé que la police dispose d’un commandement séparé dans le nord, sans lien avec la direction de la police du Kosovo, ce qui reprend la proposition serbe d’une police ethnique séparée au nord.

Nos sources confirment que ces propositions ont été tout de suite rejetées par les dirigeants kosovars, qui estiment qu’un tel plan formaliserait la partition du pays, tout en nuisant ą la souveraineté et ą l’intégrité territoriale de la République du Kosovo.

Comme ils connaissaient déją les propositions que l’envoyé de l’ONU allait leur formuler, les dirigeants de Pristina ont refusé de l’écouter, en lui expliquant qu’ils ne voulaient pas entendre parler d’un autre projet que le plan Ahtisaari.

 

 

http://www.tiranaobserver.com.al/al/index.php?option=com_content&task=view&id=5595&Itemid=35
 
 
Llesh Topallaj, si humbi jetėn pėr tė shpėtuar Zogun heroi i parė i Gardės Kombėtare
Shkruar nga Roland Qafoku   
e martė , 24 qershor 2008
ImagePesėmbėdhjetė tė shtėna armėsh nė orėn 22:15, tė 20 shkurtit tė vitit 1931, nė rrugėn “Operangase”, prishėn qetėsinė e mbrėmjes nė kryeqytetin e Austrisė, Vjenė. Nuk ishte njė ngjarje dokudo. I ishte bėrė atentat mbretit tė shqiptarėve, Ahmet Zogu. Vet Naltmadhnia i vendit tė vogėl ballkanik kishte shpėtuar mrekullisht, por adjutanti i tij Llesh Topallaj mbeti nė vend i vrarė, ndėrsa ministri i Oborrit Ekrem Libohova u plagos nė kėmbė. Pėrveē zallamahisė tė krijuar nė kryeqytet dhe alarmit deri nė kupolėn e shtetit austriak, vrasja e adjutantit Topallaj vėrtetoi edhe njė herė thėnien e asaj kohe, se tė ishte oficer shėrbimi i rojės sė Zogut qe njėlloj si tė ishte roje nate nė njė uzinė baruti, rreth e rrotull sė cilės shkreptinin rrufe.

Kėtė sentencė major Topallaj duket e dinte mjaft mirė derisa pėr tė mbrojtur shefin e tij nga plumbat e atentatorėve, i doli pėrpara duke mbetur vet viktimė. Megjithatė, fiks 77 vjet mė parė, Gjykata e Vjenės me njė vendim tė posaēėm nė dhjetorin e vitit 1931, dėnoi vetėm me shtatė vjet heqje lirie Ndok Gjeloshin dhe tre vjet Aziz Ēamin, dy shqiptarėt qė organizuan atentatin mė tė bujshėm nė Evropė tė asaj kohe. Gazeta vjeneze “Neue Freie Press”, ditėn tjetėr deklaroi me tė madhe se me kėtė ngjarje ishte cėnuar mikpritja austriake. Ajo dhe simotrat e saj “Wiener Tageblatt”, “Nachrichten”, por edhe shqiptarja “Vullneti i popullit”, na sjellin pas kaq kohėsh kronikėn e njė prej ngjarjeve mė tė rėnda. Ndėrkohė, Llesh Topallaj, njeriu qė mbeti i vrarė pėr tė shpėtuar shefin e vet, ėshtė padyshim heroi i parė i Gardės sė Republikės sė Shqipėrisė, por edhe njė hero qė me aktin e tij nuk ka njė tė dytė. Asnjė badigardi deri mė sot nuk i ka ndodhur tė jetė nė kėtė situatė dhe tė pranojė eliminimin e vetes pėr tė shpėtuar personalitetin qė ka pėr detyrė ta ruajė.
Ngjarja qė tronditi Shqipėrinė dhe Austrinė
Duket se opera “Pagliacci” nuk duhet t’i ketė pėlqyer Ahmet Zogut sa “Aida” e Verdit, e ndjekur njė ditė mė parė nė Teatrin e Vjenės. Vetėm 15 minuta pėrpara pėrfundimit tė shfaqjes, mbreti la lozhėn dhe u drejtua prej nga dalja anėsore e godinės, e cila tė nxirrte pėrpara teatrit. Por, qetėsia e rrugės ėshtė kėputur nė mes, kur dy persona qė kishin zėnė pozicion pas njė shtylle hapėn zjarr me pistoletat qė mbanin nė duar nė drejtim tė Zogut. E vetmja mbrojtje qė mund tė bėnte adjutanti Topallaj ishte mbrojtja e jetės sė Zogut, duke vėnė nė pėrdorim trupin e tij. E duke i dalė pėrpara, dy plumba e marrin nė kokė duke e lėnė tė vdekur nė vend. Ky ishte shėrbimi i fundit qė i bėnte shefit tė tij. Megjithatė, beteja vazhdonte. Nga tytat e mauzerėve tė dy atentatorėve, vazhdonin tė dilnin plumba dhe nė tė qind tė sekondės ministri Libohova i kundėrpėrgjigjet. Por, ajo qė ishte mė kryesorja lidhjet me jetėn e Zogut. Ai shpėtoi mrekullisht, por, adjutanti i tij vdiq, ndėrsa Libohova mori dy plumba nė kėmbėn e majtė. Sipas gazetės vjeneze “Neve Freie Press”, dy atentatorėt ishin Aziz Ēami dhe Ndok Gjeloshi, tė arrestuar vetėm pak momente pas atentatit. Kapja e tyre u krye sa pėr aftėsi tė policisė sė Vjenės, e aq tė banorėve tė thjeshtė tė kryeqytetit. Kėshtu, e njėjta gazetė thekson se ka qenė Adolf Tresslet, shitėsi i gazetave nė fund tė rrugės ku u krye atentati, njeriu qė kapi Gjeloshin. Sapo pa qė ai po vraponte me pistoletė nė dorė shumė pranė tij, iu hodh pėrsipėr duke e ēarmatosur. Policisė nuk i mbeti shumė pėr tė bėrė pas kėtij momenti. Gjeloshi ėshtė pėrcjellė nė qeli nėn shoqėrinė e uniformave nė pritje tė shokut. Ndryshe ndodhi me kolegun Ēami, i cili pati punė vetėm me policinė. Ai u kap gati nė tė njėjtėn kohė pak metra mė tutje, kur njė postbllok i preu rrugėn dhe duke i shtrėnguar prangat pa njė e pa dy nė kyēet e duarve. Ajo qė i ka bėrė mė shumė pėrshtypje opinionit tė Vjenės nė ato momente, ishte fakti i dhėnė nga gazeta “Neus Wiener Journal”. Sipas njė shkrimi tė botuar nė tė nė 25 shkurt, thuhet se ishte tepėr e habitshme qėndrimi i Zogut gjatė dhe pas atentatit. Ai as qė mori mundimin tė kundėrsulmojė atentatorėt. Madje, mė pas ėshtė larguar mjaft i qetė dhe ėshtė futur sėrish nė godinėn e Teatrit tė Operas dhe pas dhjetė minutash ai ka shkuar nė hotel “Imperial”. Shumė njerėz qė kanė parė skenėn, janė shprehur pėr gazetėn nė fjalė se sjellja e tij ishte e ēuditshme. Por, ēudia ishte vetėm pėr austriakėt. Pasi shqiptarėt e kishin shumė tė freskėt tė njėjtin qėndrim tė tij kur Beqir Valteri i bėri atentat nė Parlament, dhe ai me plagė nė trup kėrkoi vazhdimin e seancės vetėm e vetėm qė tė mos shkaktonte bujė.
E gjithė policia e Vjenės nė kėmbė
Ngjarja e ndodhur nė kryeqytetin austriak u cilėsua si mė tė rėndat nė Evropė. Jo vetėm policia, por edhe vetė drejtuesit e shtetit bėnė tė gjitha pėrpjekjet qė tė paktėn pas kėtij akti, drejtėsia tė vihej nė vend. Vet zėvendėskancelari Schober, pas dy ditėsh vizitoi Zogun nė dhomėn e tij nė hotelin luksoz “Imperial”, duke i shprehur urimin qė kishte shpėtuar dhe premtoi se drejtėsia do tė vepronte ashpėr ndaj atentatorėve. Nga tė dhėnat e asaj kohe tė botuara nė tė gjithė shtypin, rezulton se policia ka kryer njė hetim gjeneral. Ai nuk u mjaftua vetėm me kapjen e dy atentatorėve dhe dėnimin e tyre. Nė sitėn e policisė vjeneze kaloi gati ēdo shqiptar qė i kishte rėnė qė tė jetonte nė Austri qoftė edhe njė ditė. Kjo solli qė policia jo vetėm tė kishte nė dorė dy atentatorė, por tė tregonte edhe qėllimin dhe organizmin e kėtij atentati. Kėshtu, nga dita nė ditė numri i tė arrestuarve erdhi duke u rritur. Gazeta “Wiener Neuse Nachrihten” ka dhėnė emrat e kėsaj liste, ku pėrveē Aziz Ēamit dhe Ndok Gjeloshit, nė qeli kanė pėrfunduar edhe Hasan Prishtina, Qazim Mulleti, Angjelin Suma, Sejfi Vllamasi, Rexhep Mitrovica, Memnduh Angoni dhe Luigj Shkurti. Listės me nėntė emra, mund t’i shtohen edhe shumė tė tjerė tė cilėve pas kontrollit tė dokumentacionit u dėbuan nga Shqipėria. Gjithēka lidhej me njė urdhėr tė lėshuar ato ditė, kur qeveria urdhėroi largimin e tė gjithė tė arratisurve politikė nga Vjena.
Kush ishin dy atentatorėt
Aziz Ēami dhe Ndok Gjeloshi do tė vazhdonin tė ishin tė panjohur nė historinė e Shqipėrisė dhe tė Austrisė, nėse atė mbrėmje shkurti nuk do tė kishin shkrehur armėt ndaj Zogut. Emigrantė prej disa vitesh nė Vjenė, tė dy dikur kishin qenė oficerė xhandarmėrie. Me tė njėjtin vit datėlindjeje, 37-vjeēarėt kanė realizuar kėshtu njė atentat, qė jo vetėm pėr kohėn, i kalon pėrmasat e bujės nė Shqipėri dhe nė Austri. Gjeloshi vinte nga Shkodra dhe dikur kishte qenė nė radhėt e forcave tė princ Vidit. Njihej si anėtar i Partisė Nacionaliste dhe antizogist ekstremist. Mė vonė ai ishte inkuadruar edhe nė strukturat e xhandarmėrisė nė qeverisjen e Nolit, por pas rrėzimit tė saj kishte shkuar nė Jugosllavi dhe ishte bėrė anėtar i grupit “Bashkimi Kombėtar”. Ndryshe nga atentatori i parė, Aziz Ēami kishte lindur nė Filat tė Greqisė dhe ishte me origjinė ēame. Edhe e kaluara e tij lidhet me bindjet antizogiste duke qenė se ishte mbėshtetės i flaktė i Nolit. Anėtar i partisė sė parė shqiptare, asaj Popullore, ai kishte arritur tė merrte gradėn Kapiten. Ēuditėrisht edhe Ēami mė pas kishte pėrfunduar nė Beograd pėr t’u katapultuar mė tej nė Vjenė. Sipas gazetės “Wiener Tageblatt”, nė deklarimet e tij Ndok Gjeloshi ka thėnė se nuk e kishte projektuar vrasjen e Zogut, por se e kishte parė krejt rastėsisht automobilin e tij dhe mendoi tė kryente vrasjen. Ndėrsa Aziz Ēami jo vetėm qė e pranoi organizimin e atentatit, por ka treguar edhe mėnyrėn e realizimit. “Unė e dija qė Zogu do shkonte nė Teatėr, - ka thėnė ai, - dhe kėshtu u pėrgatita. Mė pas takova edhe Ndokėn dhe vendosėm pėr ta qėlluar”. Tė dy atentatorėt deklaruan nė sallėn e gjyqit se arsyeja e atentatit ishte e madhe. “Zogu kishte tradhtuar popullin dhe kurrsesi nuk mund tė qėndronte mė nė pushtet”, janė shprehur ata gati njė zėri.
Tė japėsh jetėn pėr mbretin
Tė japėsh jetėn pėr tė shpėtuar mbretin, duhet tė ketė qenė motoja numėr njė nė detyrėn e adjutantit tė Llesh Topallajt. I njohur si njė nga njerėzit mė besnikė tė Naltmadhnisė, Topallaj kishte arritur tė fitone besimin e padiskutueshėm tė shefit tė tij. Kjo i kishte dhėnė frytet e veta nė gradimin qė mbreti i kishte bėrė. Jo vetėm detyra e tij pėr ta shoqėruar atė nė ēdo hap, por edhe dhėnia e gradės Major, ishin shpėrblimet mė tė larta nga ana e Zogut. Besnikėria e tij u tregua mė shumė se kurrė gjatė atentatit. Pėr tė shpėtuar mbretin nga vdekja e sigurt, majori bėri tė vetmin veprim: T’i shpėtonte jetėn duke dalė pėrpara tij e duke marrė nė trup plumbat qė ishin drejtuar nga mbreti. Trupi i balsamosur i tij mbėrriti nė Durrės nė 5 marsin e atij viti, i sjellė nga vapori Otranto. I gjithė shteti i bėri nderimet mė tė mėdha kėtij njeriu, duke e cilėsuar hero mbi heronjtė. Batare pushkėsh e topash, flamur nė gjysmė shtizė, por edhe dhėnia e titullit “Dėshmor i Kombit”, ishin njė mėnyrė pėr tė baraspeshuar shėrbimin qė ai i kishte bėrė tė parit tė vendit. Kėshtu u mbyll jeta e kėtij njeriu besnik, qė mė tepėr se ēdo obligim tjetėr kishte ruajtjen e jetės sė mbretit.
Arsyet e njė atentati
Pėrse u krye atentati ndaj Ahmet Zogut? Pėrgjigjja e kėsaj pyetjeje edhe sot qė kanė kaluar 77 vjet, vazhdon t’i mungojė historiografisė shqiptare. Duket se mė tė saktat nė kėtė drejtim janė gazetat e asaj kohe nė Austri. Kėshtu, gazetat austriake “Reichpost” dhe “Freihet” nė shumė shkrime kanė shkruar se atentatorėt ishin paguar prej Beogradit. Nė disa shkrime rrjesht, theksohej se ata merrnin rrogė mujore nga njė emigrant nė Vjenė me emrin Angjelin Suma, i cili figuron nė listėn e tė arrestuarve. Gjithnjė sipas kėtyre dy gazetave, ata ishin parė nėn shoqėrinė e punonjėsve tė ambasadės jugosllave nė Vjenė. Dhe fakti mė tronditės ishte se si Ēami dhe Gjeloshi dispononin pasaporta diplomatike jugosllave. Ndėrkohė, gazeta “Wiener Neue Nachrichen” deklaronte me tė madhe: “Kėta njerėz qė e quajnė veten luftėtarė tė lirisė morėn dėnimin e merituar. Ka prova qė njė pėrfaqėsues i huaj ka shpėrdorur bujarinė e Austrisė. Duket e sigurt qė Jugosllavia i ka mbajtur emigrantėt aty dhe ishte e interesuar qė atentati tė shkonte mirė”.

Por, pėr organizimin e kėtyre bandave pėr tė krijuar destabilizim flet edhe gazeta “Reichspost”. Nė njė shkrim tė saj informohej se alarmi pėr krijimin e bandave jugosllave kishte detyruar ambasadorin anglez t’ia parashtronte kėtė qeverisė sė Beogradit. Por, edhe gazeta shqiptare “Vullneti i popullit” nė njė shkrim tė saj ka deklaruar se dy atentatorėt janė shtyrė prej qarqeve jugosllave qė kėrkonin eliminimin e Naltmadhnisė. Qėllimi i tyre, sipas gazetės, ishte destabilizimi i mbretėrisė shqiptare dhe nė pushtet tė hipnin pėrkrahėsit e saj. Ndėrsa nė gazetėn “Neue Freie Presse” Ahmet Zogu e shfaqi hapur mendimin e tij teksa tha se, “u kėrkojmė fqinjėve tė respektojnė intergritetin e popullit shqiptar. Tė gjitha kėtyre deklarimeve, supozimeve dhe hamendjeve tė bazuara apo jo, ua vuri vulėn zhvillimi i gjyqit. Kur nga hetimet e policisė kishte rezultuar se familjet e Ēamit dhe Gjeloshit ishin tė varfra, avokatėt e tyre Pressburger dhe Frischauer ishin mė tė njohurit nė Austri, qė natyrisht ishin paguar me miliona. Atėherė nga i gjetėn paratė dy shqiptarėt e varfėr qė donin tė vrisnin mbretin?

Ky shkrim ėshtė botuar pėr herė tė parė nė gazetėn “Koha Jonė”, nė shkurt tė vitit 2001

 

Emri: Llesh

Mbiemri: Topallaj

Grada: Major

Detyra: Adjutant (truprojė) i mbretit Ahmet Zogu

Vrarė: Mė 20 shkurt 1931

Vendi: Vjenė, Austri

Autorė tė dėnuar: Ndok Gjeloshi, Aziz Ēami

I shpallur: Hero i parė i Gardės Mbretnore (Gardės sė Republikės)

Tė dhėnat e atentatit

Ngjarja: 20 shkurt 1931, ora 22:15.

Vendi: Rruga “Operngase”, pėrpara Theatrit tė Operas, Vjenė, Austri

I drejtuar ndaj: Mbretit Ahmet Zogu, ministrit tė Oborrit Ekrem Libohova, adjutantit Llesh Topallaj

Pasojat: Vritet adjutanti Topallaj dhe plagoset ministri Ekrem Libohova

Atentatorėt: Aziz Ēami dhe Ndok Gjeloshi

Tė arrestuar: Aziz Ēami, Ndok Gjeloshi, Hasan Prishtina, Qazim Mulleti, Angjelin Suma, Sejfi Vllamasi, Rexhep Mitrovica, Memnduh Angoni, Luigj Shkurti

Dėnimi: Dhjetor 1931, Ndok Gjeloshi 7 vjet burg dhe Aziz Ēami 3 vjet burg

Gjyqi, dėnime shumė tė lehta
Jo vetėm gazetat shqiptare tė asaj kohe, por edhe ato tė huaja dhe tėrė opinioni e kanė cilėsuar dėnimin me 7 dhe tre vjet tė atentatorėve shumė tė lehtė. I pėrfunduar nė nėntor tė vitit 1931, pra pas nėntė muajsh hetim, procesi i shkarkoi tė gjitha bateritė vetėm tek dy atentatorėt. Asnjė prej personave qė u arrestua nga policia nuk u dėnua. Kjo edhe pėr faj tė provave, por edhe pėr aftėsinė e dy avokatėve. Pas pretencės sė prokurorit Walt Peither, kryetari i trupit gjykues Notha Cksberger vendosi dėnim me punė tė rėndė.
 


Personalitetet e huaja qė siguroi Garda 

Tė pakta janė institucionet e shtetit shqiptar qė i afrohen njė shekulli jetė. E para ėshtė Pavarėsia dhe ndėr tė parėt themelimi i Gardės sė Republikės sė Shqipėrisė. Pikėrisht mė 24 qershor tė vitit 1928, u krijua Garda Mretnore e Shqipėrisė, qė nė vitin 1945 u quajt Batalioni Special i Shtabit tė Pėrgjithshėm dhe nė shkurt tė vitit 1947 mori emrin Garda e Republikės sė Shqipėrisė, si strukturė pėrbėrėse e Forcave tė Armatosura. Shteti i parė shqiptar ngriti njė institucion aq simbolik, por aq tė domosdoshėm pėr kushtet e kohės. Qė nė vitet e mbretėrisė pati njė konsolidim gati tė pabesueshėm, nė vitet e komunizmit u pėrforcua, por i shėrbeu sistemit, dhe pas viteve '90 Garda u modernizua dhe u kthye nė njė shėrbim model. Ka luajtur njė rol vendimtar nė ruajtjen e personaliteteve tė huaja qė kanė vizituar vendin tonė, duke siguruar jetėn e tyre, qė nisin qė nga presidenti amerikan, Bush; presidenti i Komisionit Evropian, Romano Prodi; sekretari i Shtetit, Colin Pavvell; presidenti kroat, Stipe Mesiė; kryeministrin ēek, Mikel Topolanek, tė Kuvajtit, etj.  
Misioni
Garda e Republikės ėshtė njė strukturė me status tė veēantė nė Ministrinė e Brendshme. Misioni i saj ėshtė ruajtja dhe mbrojtja e personaliteteve tė lartė shtetėrorė tė vendit dhe tė huaj dhe tė selive e rezidencave ku personalitetet zhvillojnė veprimtarinė e tyre. Misioni dhe statusi i Gardės nuk ndryshon, ai ėshtė i njėjtė nė gjendje tė zakonshme apo nė gjendje lufte.
Detyrat e Gardės
Pėr realizimin e misionit Garda e Republikės, me strukturat e saj operuese dhe mbėshtetėse ka edhe detyrat pėrkatėse. Njė detyrė e veēantė ėshtė ruajtja dhe mbrojtja e personaliteteve tė larta tė shtetit si, tė Presidentit tė Republikės, kryetarit tė Kuvendit dhe kryeministrit, kudo qė zhvillojnė veprimtarinė dhe aktivitetin e tyre nė vend, si dhe duke koordinuar me shėrbimet homologe tė vendeve tė huaja pėr sigurimin e tyre jashtė vendit. Gjithashtu ka pėr detyrė ruajtjen dhe mbrojtjen e selive, rezidencave dhe banesave tė personaliteteve tė lartė shtetėrore. Ruajtjen dhe mbrojtjen fizike tė kryetarit tė Gjykatės Kushtetuese, Gjykatės sė Lartė, kryetarit tė Kontrollit tė Lartė tė Shtetit, prokurorit tė Pėrgjithshėm, Guvernatorit tė Bankės sė Shqipėrisė, ministrave, Drejtorit tė SHISH-it, kryetarit tė partisė mė tė madhe opozitare tė Parlamentit, si dhe tė ish-presidentit tė Republikės, ish-kryeministrit, ish-kryetarit tė Kuvendit, etj. Ka pėr detyrė ruajtjen dhe sigurinė fizike tė personaliteteve tė huaja tė tė njėjtit nivel me PLSH-tė e vendit, kudo qė zhvillojnė veprimtaritė dhe aktivitetet e tyre nė vendin tonė. Sigurimin e rrugėkalimeve me qėllim, rritjen e masave tė sigurisė gjatė lėvizjes sė personaliteteve tė lartė tė shtetit. Bashkėvepron dhe koordinon me strukturat e Policisė sė Shtetit, SHISH dhe institucioneve tė tjera shtetėrore, pėr ruajtjen e mbrojtjen e personaliteteve gjatė veprimtarisė sė tyre nė vend. Gjithashtu ka pėr detyrė kryerjen e shėrbimit ceremonial me Truprojė Nderi, sipas pėrcaktimit tė Protokollit tė Shtetit. 

Ø    Garda e Republikės ėshtė njė strukturė me status tė veēantė nė Ministrinė e Brendshme.

Ø    Garda i ka rrėnjėt nė historinė e shqiptarėve dhe shtetit shqiptar qė nė fillimet e krijimit tė tij.

Ø    Mė 24 qershor tė vitit 1928 u krijua Garda Mbretėrore e Shqipėrisė.

Ø    Nė vitin 1945 mori emrin Batalioni Special i Shtabit tė Pėrgjithshėm dhe nė shkurt tė vitit 1947 mori emrin Garda e Republikės sė Shqipėrisė, si strukturė pėrbėrėse e Forcave tė Armatosura.

Ø    Nė vitin 1951, Garda e Republikės, qė deri nė kėtė vit ishte nė varėsi tė Ministrisė sė Mbrojtjes, kaloi nė varėsi tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme.

Ø    Pas vitit 1990 Garda pėsoi ndryshime nė strukturė dhe organizim, u bėnė pėrmirėsime nė mision dhe detyra tė saj.

Ø    Vitet 1992-1993, janė vite tė njė ndryshimi nė organizimin dhe varėsinė e strukturave qė kryenin shėrbime pėr ruajtjen e mbrojtjen e personaliteteve tė larta shtetėrore tė vendit dhe tė huaj. 

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=52081 23/10/2008

Ambasadori i Kosovės, paraqet letrat kredenciale

Pezull ēėshtja e ambasadorit shqiptar

 

Ambasadori i shtetit tė Kosovės nė Shqipėri, ka marrė zyrtarisht detyrėn e tij dhe ka prezantuar letrat e tij kredenciale para shefit tė diplomacisė shqiptare, Lulzim Basha. Diplomati i ri i Republikės sė Kosovės, Gazmend Pula, i cili ėshtė emėruar nga krerėt e Prishtinės zyrtare pak kohė mė parė, ka nisur aktivitetin e tij nė Tiranė, duke nisur bashkėrendimin pėr tė lobuar sė bashku pėr tė rritur numrin e shteteve botėrore qė do tė njohin Kosovėn. Gjatė takimit tė zhvilluar dje, nė Ministrinė e Jashtme, shefi i diplomacisė shqiptare, Lulzim Basha, e ka vlerėsuar kėtė moment si historik dhe i ofroi ambasadorit Pula mbėshtetjen e plotė pėr pėrmbushjen me sukses tė misionit tė tij tė lartė, si pėrfaqėsues i Republikės sė Kosovės nė Republikėn e Shqipėrisė. Sipas deklaratės zyrės sė shtypit tė MPJ-sė, ministri Basha rikonfirmoi gjithashtu angazhimin maksimal tė Shqipėrisė nė mbėshtetje tė shtetit tė ri tė pavarur e sovran tė Kosovės pėr kapėrcimin e sfidave qė ka pėrpara nė rrugėn e konsolidimit tė demokracisė dhe ndėrtimit tė shtetit tė sė drejtės, nė forcimin e ekonomisė dhe pjesėmarrjen e saj nė proceset integruese rajonale, evropiane e euroatlantike, pėr tė zėnė vendin qė i takon nė familjen e kombeve tė lira e sovrane. Ndėrkaq, ambasadori Pulaj e falėnderoi ministrin Basha pėr pritjen e ngrohtė, si dhe i shprehu mirėnjohjen e popullit dhe tė institucioneve tė Kosovės, pėr mbėshtetjen e gjithanshme tė Shqipėrisė pėr realizimin e aspiratės sė pavarėsisė, si dhe pėr lobingun, lidhur me njohjen e saj ndėrkombėtare. Bashkėbiseduesit theksuan nevojėn e intensifikimit tė mėtejshėm tė marrėdhėnieve mes dy vendeve nė tė gjitha fushat e interesit tė pėrbashkėt, nė dobi tė forcimit tė paqes, sigurisė dhe stabilitetit nė rajonin e Ballkanit e mė gjerė. Ndėrkohė qė, ambasadori i Kosovės nė Shqipėri ka mbėrritur dhe ka bėrė gati letrat kredenciale qė do t‘i paraqesė te Presidenti i Republikės, Bamir Topi, Tirana zyrtare ende nuk ka zgjidhur ēėshtjen e diplomatit qė do ta pėrfaqėsojė nė Prishtinė. Disa kohė mė parė, gjatė njė mbledhjeje qeverie, Kryeministri Berisha shpalli emrin e Islam Laukės si ambasador, mė pas kjo ēėshtje u la nė harresė, nuk dihet se pėr ēfarė arsye. Ambasada e Republikės sė Kosovės nė Tiranė, ėshtė caktuar si vend nė qendėr tė Tiranės, pikėrisht nė mes ambasadės sė Federatės Ruse dhe Serbisė.

SHBA-BE

Ndihėmssekretari amerikan i Shtetit, Daniel Frid, do tė nėnshkruajė, nė njė ceremoni nė Bruksel, marrėveshjen ndėrmjet SHBA-ve dhe Bashkimit Evropian pėr pjesėmarrjen e policėve dhe gjykatėsve amerikanė nė Kosovė. Kėshilli i Ministrave tė BE-sė ka miratuar javėn e kaluar pjesėmarrjen e SHBA-ve nė misionin EULEX, tė cilat duhet tė dėrgojnė nė kuadėr tė misionit rreth 80 policė dhe gjykatės. Sipas marrėveshjes, Uashingtoni do tė sigurojė qė funksionarėt e tij tė "kryejnė misionin konform Aksionit tė pėrbashkėt dhe sipas planit operativ tė EULX-it". Shefi i EULEX-it Iv dė Kermabon do tė "komandojė dhe kontrollojė ekipet dhe njėsitė". Mirėpo SHBA-tė kanė kėrkuar dy pėrjashtime qė "cilado masė disiplinore tė mbetet nė kompetencė tė SHBA-ve dhe qė statusi anėtarėve amerikanė tė misionit tė jetė nė "kompetencė ekskluzive juridike" tė SHBA-ve.

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=52080 23/10/2008

Halimi: Humbjet e ēėshtjeve nė Gjykatėn e Strasburgut, nga mbrojtja e dobėt

Avokati i Shtetit fajėson Ministrinė e Jashtme

Avokati i Shtetit ka fajėsuar Ministrinė e Jashtme pėr humbjen e disa ēėshtjeve tė rėndėsishme nė Gjykatėn Evropianė pėr tė Drejtat e Njeriut nė Strasburg. Gjatė njė raportimi nė Komisionin e Ligjeve, avokati i Shtetit, Eduard Halimi ka kėrkuar qė tani e tutje duhet tė hapet njė zyrė e pėrhershme nė kryeqytetin evropian. Ai tha se "duhet tė ketė njė zyrė tė pėrfaqėsimit ligjor pranė Gjykatės Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut, pėr sa u pėrket ēėshtjeve qė do tė mbrohen nė kėtė gjykatė. Do tė kėtė njė avokat shteti, qė do tė jetė permanent atje dhe do tė trajtojė tė gjitha kėrkesat qė shtetasit shqiptarė do t‘i drejtojnė Gjykatės Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut. Ai avokat atje do tė bashkėpunojė me avokaturėn e shtetit nė Tiranė pėr tė hartuar mbrojtjen e duhur para Gjykatės Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut". Kjo, sipas Eduard Halimit, bėhet pasi deri mė tani nė Gjykatėn Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut ka pasur mjaft denoncime nga shtetasit shqiptarė, tė cilėt i kanė fituar ēėshtjet e tyre, duke i marrė shtetit shqiptar shuma shumė tė larta dhe kjo, sipas tij, ka ndodhur pėr shkak tė mbrojtjes jo tė mirė qė i ėshtė bėrė ēėshtjes nga pėrfaqėsuesi i shtetit shqiptar. Ndėrkaq, nga 1 janari i 2009-ės, institucioni i Avokaturės sė Shtetit do tė ketė kompetenca tė plota, duke qenė prezent nė tė gjitha ministritė dhe zyrat e pushtetit lokal, pėr tė dhėnė ndihmė nė hartimin e tė gjitha akteve ligjore. Kėtė tė drejtė, zyrės sė Avokatisė sė Shteti ia jep projektligji, qė qeveria ka depozituar nė Kuvend, ku pėrcaktohet qartė puna dhe kompetencat qė do tė ketė ky institucion. Megjithėse opozita e ka mirėpritur nė parim kėtė projektligj, deputetėt socialistė janė shprehur mosbesues pėr sa i pėrket ruajtjes sė pavarėsisė sė kėtij institucioni. Nė komisionin e ligjeve ka qenė i pranishėm dje Avokati i Pėrgjithshėm i Shtetit, Eduard Halimi, i cili ka theksuar se "me ligjin e ri, nga data 1 janar e mė tej, Avokati i Shtetit do tė marrė pjesė qė nė momentin qė do tė hartohet akti ligjor. Nuk do tė ndodhe mė qė njė akt i dalė nga administrata shtetėrore tė jetė nė kundėrshtim me qėndrimin e Avokatit tė Shtetit". Por deputetėt e opozitės e kanė kundėrshtuar kėtė pikė tė projektligjit, duke theksuar se kėshtu do tė cenohet pavarėsia e Avokatit tė Shtetit. Pasi qeveria mund tė nxjerrė vendime qė janė politike dhe qė bien ndesh me interesat e qytetarėve dhe shtetit. Sipas Besnik Dervishit, "nėse klienti nuk ju dėgjon dhe nuk nėnshkruan aktin nė formėn dhe pėrmbajtjen e caktuar qė ju e kėshilloni, deri ku shkon pavarėsia dhe autonomia juaj pėr tė mbrojtur dėmet pasurore qė shkaktohen nga ky akt". Por, Avokati i Pėrgjithshėm i Shtetit, Eduard Halimi, ėshtė shprehur se "nė asnjė rast mendimi i Avokatit tė Shtetit nuk do tė jete detyrues pėr klientin e vet". Sipas Halimit, kėto ndryshime po bėhen pėr tė pėrmirėsuar punėn e kėtij institucioni. Thelbi i ndryshimeve, tha Halimi, ėshtė ndryshimi tėrėsor i mėnyrės sė organizimit tė Avokaturės sė Shtetit dhe do tė ketė njė pėrfaqėsueshmėri tė avokaturės sė shtetit me njė nivel mė tė lartė profesional. "Pėrfaqėsueshmėria e shteti shqiptar edhe para gjykatave ndėrkombėtare, e cila bėhet aktualisht nga Ministria e Jashtme, do tė bėhet nga avokatėt e shtetit, tė cilėt do tė jenė tė mirėpaguar dhe tė mirinformuar profesionalisht", tha Halimi.

 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=52084 
 

"Pronat". Godo: Prefektėt po abuzojnė me ligjin 7501

PR: Ligji 7501 mbetet nė ēdo rast njė ligj qė duhet tė anulohet, sepse prek tė drejtėn e pronės

Presidenti i nderit tė asamblesė sė Partisė Republikane, Sabri Godo, thekson pėr "Shqip" se edhe prefektėt po abuzojnė me ligjin 7501, duke kėrkuar nga qeveria, nė kėtė mėnyrė, qė tė jetė mė e vėmendshme nė verifikimin e tapive tė shpėrndara nė bazė tė ligjit tė shumėpėrfolur, 7501. "Ligji 7501 mbetet nė ēdo rast njė ligj qė duhet tė anulohet, sepse prek tė drejtėn e pronės", shprehet republikani Sabri Godo.

PR, megjithėse e pafuqishme pėr tė ndalur ligjin 7501, i cili mbahet ende nė fuqi nga dy forcat mė tė mėdha politike, shprehet se shpresat pėr tė hequr kėtė ligj do tė mbahen nė Kuvendin e ardhshėm, pas zgjedhjeve tė qershorit tė 2009-ės. "Ajo qė bėri Berisha me prefektėt ishte njė gjė shumė pozitive dhe duhet pėrshėndetur, sepse ėshtė njė fakt qė gjatė zbatimit tė ligjit 7501 janė bėrė vjedhje tė pallogaritshme", thotė Godo.

Sipas tij, nga njė studim qė bėri njė fondacion amerikan i pavarur vetėm nė njė fshat tė Tiranės, u arrit nė konkluzionin se janė shpėrdoruar 1 milion e 100 mijė metra katrorė tokė bujqėsore. "Nuk duhet tė shpėrdoroheshin nė bazė tė kritereve qė pėrcakton ligji 7501. Ajo tokė ėshtė vjedhur e shpėrdoruar. Nė qoftė se e shtrijmė kėtė nė tė gjithė territorin e Shqipėrisė, mund tė gjejmė njė mesatare tė tokės sė shpėrdoruar", shtoi ai. Godo reagon ashpėr duke thėnė se "ka njerėz qė kanė qenė qytetarė pa asnjė lidhje me bujqėsinė, qė kanė marrė tokė sipas 7501; e ka tė tjerė qė mund tė kenė marrė nga 20 ha pyje, tė cilat i kanė quajtur tokė bujqėsore tė ligjit 7501. Ky abuzim shtrihet nė tė gjithė vendin". Republikani Godo shpreson se nėse gjėrat do tė ndreqen, atėherė e keqja e ligjit 7501 do tė pėrgjysmohet. Tashmė ėshtė ngritur komisioni pėr verifikimin e tapive tė dhėna nė bazė tė ligjit 7501 dhe aty ku do tė ketė abuzime do tė ketė "rrėmbim" tė menjėhershėm tė tokės. "Nė rast se ajo qė tha Berisha do tė vihet nė rrugė, duhet tė gjejė zbatim, dhe qė tė gjejė zbatim duhet tė kontrollohet ēdo muaj se ēfarė ėshtė bėrė mbi kėtė punė.

 

 

http://www.kohajone.com/html/artikull_32312.html

Ambasadoret e Kosoves nisin punen

E Hene, 20 Tetor 2008

Ambasadoret e shtetit me te ri ne Ballkan nisin punet e tyre ne perfaqesite e tyre diplomatike neper bote. Nga dita e djeshme te ngarkuarit e pare me pune u nisen per ne misionet e tyre diplomatike neper bote. Zevendesministrja e Puneve te Jashtme, Vlora Citaku, beri te ditur dje se kontingjenti i diplomateve kosovare do te filloje te shperndahet nga Kosova dhe do te vazhdoje deri nga fundi i javes se ardhshme, kur parashihet te permbyllet cikli i pare i funksionalizimit te ambasadave te Kosoves. "Te ngarkuarit ne pune fillimisht do te vendosen neper objekte me qira, pasi qe blerja e ambasadave nuk eshte thjeshte blerje e patundshmerise, por kerkon nje procedure te vecante qe merr kohe", shpjegoi zyrtarja e larte e ministrise se Jashtme. Qeveria i ka ndare Ministrise se Jashtme nje buxhet prej 25 milione eurosh per blerjen e objekteve te ambasadave, perkatesisht misioneve diplomatike. Ndryshe, ministria e Puneve te Jashtme paralajmeron se se shpejti do te shpall rrethin e dyte te ambasadave qe pritet te hapen neper vendet e ndryshme te botes. Nderkohe Qeveria e Kosoves ka deklaruar se po ben pergatitjet qe te filloje me punen e ambasadave dhe misioneve te para diplomatike gjate ketij muaji. Zyrtare te MPJ-se thone se fillimisht keto misione do te nisin punen me staf te reduktuar. Institucionet kosovare po bejne perpjekje qe brenda dhjete ditesh te nisin punen ambasadat dhe misionet e para diplomatike. Diplomatet e pare kosovare, sipas zyrtareve ne Ministrine e Puneve te Jashtme, do te dergohen ne keto misione edhe pse ende Kosova nuk i ka te percaktuara objektet, te cilat do t'i shfrytezoje si ambasada. Kujtim Shala, keshilltar i ministrit te Jashtem, Skender Hyseni, thote se te dhjete misionet e Kosoves, pervec Brukselit, do te nisin punen gjate ketyre diteve, qofte nevoja edhe neper hotele. Nje zgjidhje e tille, sipas Kujtim Shales, eshte e perkohshme. "Deri me tani jane identifikuar disa objekte, por asnjeri prej tyre nuk eshte perzgjedhur, sepse per secilin prej tyre duhet te aplikohet procedura e prokurimit dhe ne do ta respektojme ate. Ka vende qe misionet e tyre i mbajne edhe neper hotele, por ne nuk e kemi ndermend qe ta bejme kete, por per fillim ashtu do te shkoje puna", sqaroi Shala. Ndersa per dhjete misionet e para diplomatike jane ndare mjetet dhe pritet qe ato te fillojne punen, Ministria e Jashtme ka hartuar edhe nje strategji per ambasadat qe parashihen te hapen vitin tjeter. Shala thote se ne keto ambasada do te perfshihen edhe misionet diplomatike ne republikat e ish-Federates Jugosllave, perkatesisht edhe ne vendet fqinje, Maqedoni e Mal te Zi.

 

http://www.kohajone.com/html/artikull_32294.html

Kuvendi i Kosoves, denim krimeve gjate regjimit komunist

E Hene, 20 Tetor 2008
Edona Peci

Kuvendi i Kosoves pritet qe ne nje nga seancat e radhes te miratoje nje rezolute, permes se ciles denohen krimet e bera ne Kosove gjate regjimit komunist te ish-Jugosllavise. Deputetet kete e vleresojne edhe si deshmi per synimin e vendit drejt BE-se. Deputetet e Kuvendit te Kosoves e vleresojne si akt te rendesishem dhe te domosdoshem nxjerrjen e nje rezolute, me te cilen denohen krimet qe ish-regjimi komunist i Jugosllavise ka bere ne Kosove gjate viteve 1945 deri me 1999. Ata thone se nxjerrja e nje rezolute te tille, ndonese nuk mund te kete ndikim praktik, te pakten teorikisht deshmon synimin e vendit per te hequr dore nga e kaluara, duke shkuar drejt nje sistemi te mirefillte demokratik.

Kryetari i Grupit Parlamentar te Partise Demokratike te Kosoves, i cili kishte iniciuar kete kerkese, Rame Buja, vlereson se rezoluta do te sherbeje si mjet per te denuar para opinionit njerezit e perfshire ne krimet e bera gjate periudhes komuniste ne vend.

"Do te bejme krejt te mundshmen qe shoqeria e kaluar e komunizmit te ndeshkohet ne formen me te mire te mundshme te kesaj logjike. Nuk eshte qe mund te beje dicka praktike, por ne aspektin teorik kjo do t'u rikujtoje njerezve - gjithsesi po", tha Buja.

Sipas deputetit Buja, rezoluta do te deshmonte synimin e Republikes se Kosoves per t'u integruar ne strukturat euroatlantike. "Eshte ne vazhden e pershkallezimit pozitiv edhe ne deklarimet, si dhe ne veprimet konkrete, per te shkuar drejt Evropes dhe nje sistemi te ri demokratik te mirefillte", shtoi ai.

Bashkimi Evropian u kishte kerkuar te gjitha shteteve qe synonin anetaresimin ne BE, e qe dikur kishin qene pjese e ish-Jugosllavise, hartimin e nje rezolute, permes se ciles denohen veprimet e regjimit komunist ndaj popullit te vendit perkates.

Nenkryetari i partise opozitare Aleanca per Ardhmerine e Kosoves, Ahmet Isufi, mendon se rezoluta qe do te nxjerre legjislativi kosovar mbi kete ceshtje, duhet te jete ne perputhje edhe me rezolutat e shteteve te tjera, te cilat kane krijuar nje dokument te tille. "Kuvendi i Kosoves ka pasur nje obligim qe te nxjerre nje rezolute te tille, duke u bazuar edhe ne te gjitha vendet post-komuniste, te cilat kane denuar krimet qe kane ndodhur. Prandaj, nxjerrja e nje rezolute te tille eshte shume e arsyeshme, madje eshte dashur te behet edhe me heret", vleresoi Isufi.

Komisioni per Legjislacion dhe Kushtetute i Kuvendit te Kosoves do te jete pergjegjes per hartimin e rezolutes, e cila pritet te shqyrtohet edhe ne nje nga seancat e ardhme te ketij institucioni. Keshilli i Evropes, ne vitin 2006, kishte miratuar nje rezolute te ketij lloji, sipas se ciles denoheshin sulmet kunder rreth 100 milione viktimave te sistemit komunist ne mbare boten.

REL

 

http://www.panorama.com.al/index.php?id=20520

 
 
Mustafaj: Berisha nė Tiranė pėr gjendjen katastrofike tė PD
» Vendosur: 24/10/2008 - 07:05

ADI SHKEMBI

Marrja nga Kryeministri Berisha e drejtimit tė grupit tė punės pėr zgjedhjet nė Tiranė, tregon gjendjen katastrofike ku ndodhet kjo degė. Kėshtu e ka komentuar dje kandidati i vetėshpallur pėr kryetar tė degės sė Partisė Demokratike nė Tiranė, Besnik Mustafaj, vendimin e fundit tė kryesisė pėr pėrcaktimin e kryetarit tė PD-sė nė krye tė grupit tė punės nė kėtė degė. Nė njė prononcim pėr gazetėn "Panorama", ish-ministri i Jashtėm, deputet i kryeqytetit, shprehet se ky angazhim i Kryeministrit Berisha tregon faktin se nė ē'gjendje ėshtė katandisur dega mė e madhe e demokratėve. "Unė konstatoj me kėtė se zoti Berisha ėshtė plotėsisht i ndėrgjegjshėm pėr gjendjen katastrofike qė ka dega e Tiranės dhe qė ai me eksperiencėn e tij tė gjatė nė politikė dhe me autoritetin e tij si kryetari i partisė, do tė ndėrhyjė qė dega e PD-sė sė Tiranės do tė dalė nga ajo gjendje, ku e kanė katandisur drejtuesit aktualė tė kėsaj dege dhe ta vitalizojmė", theksoi Mustafaj. "Unė ndjehem i qetė nga kjo zgjedhje qė ka bėrė kryetari Berisha, qė ėshtė njė zgjedhje pėr herė tė parė me eksperiencėn e tij politike", vijoi mė tej ish-ministri i Jashtėm. I pyetur nėse i trembet faktit qė Kryeministri Berisha mund tė ndikojė nė zgjedhjen e kryetarit tė ri tė PD-sė sė Tiranės, ish-kandidati pėr bashkinė e kryeqytetit nė vitin 2000 tha: "Nuk kam asnjė sinjal se zoti Berisha ka preferenca pėr kandidatė tė caktuar". Prej disa javėsh, Besnik Mustafaj ka shpallur kandidaturėn pėr tė drejtuar degėn e PD-sė sė Tiranės. Por ashtu siē edhe ėshtė shprehur ai, pėr kėtė nuk ėshtė konsultuar me Kryeministrin Berisha, por me statutin e Partisė Demokratike. "Nė bazė tė statutit tė Partisė Demokratike ēdo anėtar i saj mund tė kandidojė. Unė e kam marrė kėtė vendim, pasi e kam pjekur fort me veten time, kam parė tė gjitha anėt e mira dhe tė dobėta tė kėtij veprimi tim politik", ėshtė shprehur Mustafaj. Nga ana tjetėr, Kryeministri Berisha ka lėnė tė kuptohet se nuk ka pasur asnjė konsultim mes tij dhe Besnik Mustafajt pėr kėtė garė, teksa ėshtė shprehur nė njė intervistė televizive se ish-ministri i tij ėshtė konsultuar me statutin. Ndėrkohė prej pak kohėsh ėshtė pėrmendur edhe emri i Gjergj Bojaxhiut, drejtori aktual i KESH-it, si njė kandidaturė potenciale, kėsaj here me mbėshtetjen e Berishės, pėr tė drejtuar degėn e kryeqytetit.

 

 

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=54691

Ambasadori i Kosovės nis zyrtarisht detyrėn
23/10/2008  Pulaj dorėzon letrat kredenciale

I ngarkuari me punė i republikės sė Kosovės nė Shqipėri Gazmend Pulaj i paraqiti dje letrat e akreditimit ministrit tė Jashtėm Lulėzim Basha. Duke e vlerėsuar kėtė moment si historik, ministri Basha i ofroi Pulajt mbėshtetjen e plotė pėr pėrmbushjen me sukses tė misionit tė tij tė lartė si pėrfaqėsues i Republikės sė Kosovės nė Republikėn e Shqipėrisė. Basha rikonfirmoi gjithashtu angazhimin maksimal tė Shqipėrisė nė mbėshtetje tė shtetit tė ri tė pavarur e sovran tė Kosovės pėr kapėrcimin e sfidave qė ka pėrpara nė rrugėn e konsolidimit tė demokracisė dhe ndėrtimit tė shtetit tė sė drejtės, nė forcimin e ekonomisė dhe pjesėmarrjen e saj nė proceset integruese rajonale, evropiane e euroatlantike, pėr tė zėnė vendin qė i takon nė familjen e kombeve tė lira e sovrane.

Ambasadori Pulaj falėnderoi ministrin Basha pėr pritjen e ngrohtė si dhe i shprehu mirėnjohjen e popullit dhe tė institucioneve tė Kosovės pėr mbėshtetjen e gjithanshme tė Shqipėrisė pėr realizimin e aspiratės sė pavarėsisė si dhe pėr lobingun lidhur me njohjen e saj ndėrkombėtare. Bashkėbiseduesit theksuan nevojėn e intensifikimit tė mėtejshėm tė marrėdhėnieve mes dy vendeve nė tė gjitha fushat e interesit tė pėrbashkėt, nė dobi tė forcimit tė paqes, sigurisė dhe stabilitetit nė rajonin e Ballkanit e mė gjerė.
 
 

 

http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=3611

Mustafaj: Berisha e ka kuptuar se si ėshtė katandisur PD e Tiranės

Nga Armand Maho

Kandidati i vetėm pėr PD e Tiranės, Besnik Mustafaj, e ka pritur mirė lajmin qė Berisha do tė marrė vetė frenat e drejtimit tė grupit tė punės pėr zgjedhjen e kryetarit tė ri nė PD e Tiranės. I kontaktuar nė telefon nga gazeta “TemA”, Mustafaj shprehet se, “lajmi qė zoti Berisha ėshtė vėnė nė krye tė grupit tė punės pėr zgjedhjet nė PD e Tiranės, ėshtė njė lajm i mirė, sepse Berisha ėshtė bėrė i vetėdijshėm se ku e kanė katandisur PD e Tiranės drejtuesit aktualė”, - thotė Mustafaj. Mė tej, kandidati pėr PD e Tiranės shton se beson nė njė garė tė ndershme dhe brenda rregullave.

Humbja nė 2007

Zbritja e Berishės nga maja e “Olimpit”, siē ėshtė posti kryeministror dhe kreu i PD, me synimin pėr tė marrė nė dorė “frenat” nė PD e Tiranės, tregon se pozitat e tij, sidomos nė PD e Tiranės, janė dobėsuar sė tepėrmi. Jo mė kot ai shmang nga drejtimi i punėve kryetarin aktual tė PD Tiranė, Sokol Olldashi dhe sekretarin e degės sė Tiranės, duke i mbajtur larg nga ky proces.

Nė kėto 18 vjet, vėrtet nė krye tė degėve, qoftė nė Tiranė, qoftė nė rrethe, janė zgjedhur njerėzit qė kishin pėrkrahjen e kryetarit dhe ishte ai vetė qė de facto e drejtonte kėtė proces, por nė metodėn e punės sė tij, Berisha asnjėherė nuk kishte dalė hapur nė pėrkrahje tė njė kandidati pėr PD e Tiranės. Dalja e Mustafajt nė skenė duket se ndryshoi ekuilibrat. Kryeqyteti ėshtė njė dhe ndėr qytetet mė tė zhgėnjyer nga ana e qeverisė ‘Berisha’. Nė zgjedhjet e vitit 2005, fitorja e tė djathtės nė Tiranė ishte bindėse, por raportet u pėrmbysėn nė 2007, kryetari i degės sė PD Tiranė, i shpallur kandidat pėr kryetar bashkie humbet nė mėnyrė bindėse nė garėn pėr Bashkinė e Tiranės.

Kandidatėt

Ndėrkohė, Berisha duket dhe mė i pasigurt pėr kandidaturėn qė do i nxjerrė pėrpara Mustafajt nė garėn pėr Tiranėn. Duke pasur parasysh staturėn e kėtij tė fundit dhe simpatinė qė gėzon nė elektoratin e Tiranės, pėr shkak tė qėndrimeve tė tij tė moderuara dhe tė ekuilibruara, Berishės medoemos i duhet tė nxjerrė nė garė njė element tė fortė qė tė pėrballet me tė. Deri mė tani mė i pėrfoluri ėshtė Gjergj Bojaxhi, drejtori aktual i KESH, intelektual dhe njeri, i cili e vlerėson shumė pavarėsinė e tij, gjė qė jo nė pak raste e ka shfaqur nė deklaratat kontradiktore me ato tė kryeministrit. Por duket se ėshtė pikėrisht kjo veti ajo qė e bėn atė disi tė pavarur nė qėndrimet e tij, gjė e cila bie ndesh me perceptimin e kryeministrit pėr kandidatėt. Deri mė tani, sipas burimeve nga PD, Bojaxhi nuk ėshtė se ka marrė “bekimin” e Berishės pėr kėtė kandidim, dhe e gjithė tymnaja pėr tė ėshtė nxitur vetėm nga njė takim qė ky i fundit ka zhvilluar me sekretarin e Pėrgjithshėm tė PD, Ridvan Bode.

Zhgėnjimi elektoratit

Por sa gjasa ka tė fitojė Mustafaj nė PD e Tiranės? Zhgėnjimi nga qeverisja e Berishės dhe lėnia pas dore e anėtarėve tė PD dhe militantėve nė kryeqytet, duket se janė karta mė e fortė e Mustafajt nė kėtė garė. Mėnyra e drejtimit nga drejtuesit aktualė, krahinizmi dhe tribalizmi i ndjekur nė emėrimet nė administratė, kanė bėrė qė shumė prej anėtarėve tė PD sė Tiranės tė mbeten tė zhgėnjyer dhe kėta janė nė shumicė. Berisha, nga ana tjetėr nuk mund tė lejojė njė fitore tė Mustafajt, e cila as mė shumė e as mė pak do tė thoshte njė goditje ndaj tij. Berisha do e ketė shumė tė vėshtirė ta pranojė kėtė dhe jo mė kot ka marrė vetė drejtimin e grupit tė punės nė dorė, qė ėshtė dhe njė mesazh i qartė i lėkundjes sė pozitave tė tij jo vetėm nė elektorat, por edhe brenda partisė.

back | 23.10.2008

 

 

http://balkans.courriers.info/article11502.html
Gazeta Shqiptare - 22/10/2008 : Albanie : La ville de Berat inscrite au patrimoine mondial de l’UNESCO
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 22 octobre 2008
Mise en ligne : mercredi 29 octobre 2008

Berat, la « ville aux mille fenźtres » vient enfin d’źtre classée ą la liste du Patrimoine mondial de l’UNESCO. C’est le troisičme site albanais ą bénéficier d’une telle reconnaissance, aprčs la ville de Gjirokastra et le site antique de Butrint. L’opportunité de préserver et de valoriser une cité au prestigieux patrimoine bāti, riche d’une longue histoire. L’occasion aussi de développer le tourisme culturel en Albanie.

JPEG - 95.9 ko
Berat, « la ville aux mille fenźtres »

 

 

 

 

 

 

Fondée il y a 2400 ans, la ville de Berat repose sur une triste histoire d’amour… Une belle fée avait ravi le cœur de deux frčres, Tomor et Shpirag, que l’amour et la jalousie menčrent jusqu’au fratricide. Tomor donna un coup d’épée ą Shpirag qui lui asséna, ą son tour, un coup de massue. Le dieu qui les regardait se débattre s’énerva de tant de haine entre frčres et les punit.

Les deux frčres furent transformés en pierres, condamnés ą porter sur leur corps les traces de ce terrible combat, jusqu’ą la fin des temps. Depuis lors, le grand frčre, le mont Tomor, montre au soleil ses flancs troués et le petit frčre, le mont Shpirag, ses cōtes zébrés d’entailles. La belle fée, ą l’origine du combat fratricide, n’échappa pas au courroux du dieu. Elle devint une colline rocheuse, sur laquelle fut un jour construit le grand et beau chāteau qui trōne majestueusement sur les hauteurs de la ville de Berat. La fée pleura toutes les larmes de son corps, qui donnčrent naissance ą un fleuve, l’Osum.

Un patrimoine devenu mondial

Il était une fois Berat… Aujourd’hui, 2400 ans plus tard, Berat a gardé sa majesté et la beauté de la légende. La ville fait maintenant officiellement partie du patrimoine mondial de l’UNESCO. Cet événement majeur est la confirmation des valeurs universelles de cette trčs vieille ville, la troisičme d’Albanie ą avoir obtenu ce statut aprčs celles de Butrint et de Gjirokastra.

En juillet 2008, Emin Riza, président du groupe de travail qui a élaboré le dossier de candidature de Berat, jubilait lors de la confirmation de son acceptation : « Désormais l’avenir de Berat sera peut-źtre perēu d’une autre maničre. En effet, l’acceptation de sa candidature par l’UNESCO accroītra l’attention ą l’égard de la restauration et de la préservation de ses richesses historiques. C’est extraordinairement important pour notre héritage culturel », déclarait-il.

Le chāteau, joyau de la ville, et les quartiers historiques de Mangalemi et Gorica, se voient donc dotés du passeport de l’UNESCO. La ville sera placée sous la tutelle d’une des plus importantes institutions mondiales visant ą la préservation du patrimoine représentant un intérźts et des valeurs précieuses pour l’humanité. Grāce aux soins de préservation et de financement de l’UNESCO, la ville deviendra sans doute une destination touristique.

C’est en 2006 que son dossier avait été présenté au sičge central de l’organisation ą Paris. Berat était candidate ą la liste du Patrimoine mondial de l’UNESCO. Elle fut définie comme une ville témoin de la continuité historique, de la tolérance religieuse et de la diversité culturelle. Il aura encore fallu deux autres années pour qu’elle soit inscrite ą cette liste. Le comité du Patrimoine mondial, réuni ą Québec, a voté ą l’unanimité en faveur de l’entrée de la ville-musée albanaise au rang des richesses mondiales.

« Une ville ą la beauté et aux richesses admirables »

Aprčs la décision du conseil de l’UNESCO, une cérémonie a célébré l’événement, réunissant les hautes autorités albanaises et les pouvoirs locaux, ainsi que deux représentants de l’UNESCO, sa sous-directrice générale, Franēoise Rivičre, et son directeur régional, Engelbert Ruoss. En inaugurant la plaque de l’UNESCO, le Premier ministre Sali Berisha a promis plus d’attention et d’investissements de la part du gouvernement. Franēoise Rivičre, a précisé que tant la ville de Berat que celle de Gjirokastra représentaient un symbole puissant du patrimoine culturel. « Chacune de ces villes mérite d’źtre admirée comme un ensemble extraordinaire, mais ce caractčre leur est peut-źtre moins conféré par leur seule beauté, admirable sans doute, que par le fait qu’elles témoignent de la civilisation humaine et de sa diversité », précisait-elle.

Selon Franēoise Rivičre, elles acquérront désormais le statut de symboles majeurs de la dignité et de la diversité humaine. « Les 177 endroits dont l’UNESCO a constaté le caractčre extraordinaire ont justement en commun leur majesté et leur variété. Mais, peut-źtre nulle part ailleurs dans le monde, cette entrée dans le patrimoine mondiale n’est-elle aussi importante. Au cœur de l’Europe du Sud-Est, une ville ottomane extraordinairement vivante et bien préservée, qui traduit dans la symbolique spécifique de votre pays les influences croisées de nombreuses formes de civilisations », poursuivait-elle dans son discours.

Elle a rappelé que cet événement entraīne la responsabilité particuličre de développer de maničre prioritaire le centre historique de Berat, de renforcer l’engagement ą préserver les valeurs de la ville et ą réaliser des projets dignes du statut du patrimoine universel. Le jour de la célébration de l’entrée de Berat au patrimoine de l’UNESCO devait donner une impulsion majeure aux fonds pour le développement rapide du centre historique, et accélerer les projets d’entretien des richesses architecturales.

La ville aux mille et une fenźtres

La ville de Berat est connue dans toute l’Albanie pour ses richesses historiques, remontant ą la civilisation illyrienne qui s’y est développée. Le chāteau, aux murs fortifiés, remonte au IVe sičcle avant J.C. La ville a été qualifiée de musée ą ciel ouvert. Les ensembles caractéristiques d’habitations citadines des trois quartiers historiques, le Chāteau, Mangalem et Gorica, constituent un exemple sans égal du génie créateur populaire, qui a construits sur les flancs des collines de la ville. Les lieux de culte et les plus importants monuments se distinguent par leur architecture particuličre. Leurs fondations reposent sur des constructions paléochrétiennes.

Certains monuments des XIVe-XVIIIe sičcles ont été bien préservés. Ils recčlent des œuvres importantes de grands maītres traditionnels, Onufri, Nicolas, Cyprien et bien d’autres anonymes. Les mosquées et les tékés sont aussi des exemples d’une grande maītrise de l’architecture, notamment pour leurs ambiances intérieures, les plafonds et les vitraux.

Les quartiers de Mangalemi et de Gorica, s’illustrent par une inscription harmonieuse dans leur environnement. Le premier est un vrai joyau dans l’art de la construction, oł la composition esthétique des maisons est poussée ą son apogée. Le quartier dessine une pyramide élégante qui épouse la silhouette de la colline au sommet de laquelle trōne le chāteau. Cette composition majestueuse de par ses dimensions et délicate de par sa composition, se caractérise par une intense transparence conférée par les nombreuses fenźtres. C’est cette caractéristique qui a donné ą Berat le surnom de « ville aux mille et une fenźtres ».

Le pont de Gorica

Le pont de Gorica, a été initialement construit en bois en 1780 par Ahmet Kurt Pacha, puis il fut reconstruit en pierre ą la fin du XIXe sičcle et restaurée entre 1920-1930. Il est long de 129.3 m, large de 5.3m, ses 7 arches sont espacés de 9 ą 16.7 m. Le pont s’élčve ą 10 mčtres au-dessus du niveau du fleuve. Le premier pilier contenait jusqu’ą sa reconstruction un grand creux fermé par une grille en fer, oł selon la légende, on avait enfermé une jeune fille, qui mourrut d’inanition, sacrifiée au fleuve pour calmer ses esprits, contraires ą la construction du pont. Dans un autre pilier, pendant la restauration, on a trouvé une sculpture en bois représentant une tźte de femme.

Berat a toujours été une ville qui a attiré les touristes, c’est un des endroits les plus visités en Albanie. Riche de trois musées, artistique, ethnographique et historique, gardiens des pičces monumentales de ses richesses, la ville est en train d’acquérir une position centrale dans le tourisme culturel.

L’UNESCO en Albanie

Cette organisation est engagée au niveau international dans les domaines de l’éducation, de la science et de la culture, sous l’égide de l’ONU. L’Albanie en est devenue membre le 16 octobre 1958. Depuis 2006, l’UNESCO, le PNUD et les ministčres du Tourisme et des Affaires étrangčres ont élaboré une stratégie et un programme spécifique pour faire ressortir davantage l’identité et le patrimoine culturel de l’Albanie et pour promouvoir l’image du pays au-delą de ses frontičres.

Financé par le Fonds espagnol pour la Culture et le développement, ce programme commun se concentre sur quelques activités de restauration, dont le plus important semble źtre la gestion et la préservation du patrimoine culturel albanais. Ces projets entraīnent de nouvelles opportunités économiques, grāce au développement du tourisme culturel ą Gjirokastra et ą Berat.

L’UNESCO compte 197 États membres, qui partagent les frais de fonctionnement de cette organisation. Son sičge est situé ą Paris, mais 50 antennes sont implantées partout dans le monde. Son histoire commence dčs la Deuxičme Guerre mondiale, en 1942, quand les ministres de l’Education des Alliés se sont rencontrés pour échanger leurs réflexions sur la reconstruction des systčmes éducatifs dans leurs pays respectifs quand la guerre serait finie. En novembre 1942, 37 pays se sont accordé sur la création de l’organisation, surtout vouée ą promouvoir la culture de la paix. Son but demeure la création de la confiance ą travers une collaboration pacifique entre les peuples et les États.

 

http://gazetametropol.com/forumlexomesazh.php?id=2136

Emri Mbiemri: Skender Zogu
Data: E Premte, 24 Tetor 2008
Shteti: France
Subjekti: Berati né UNESCO
Ky lajmé n'a gézon shumé dhe ashté konsekuenza e punés té Zonjés Tatiana Gjonaj, ish Ambosadorja né Unesco né Paris.Si Shqiptar deshirojmé me falenderue Zonjén Tatiana qé gjaté qendrimit sajé né Paris ka mbrojté gjithémané interesat toné kombétare dhe ka sherbye ēeshtjen e kulturés shqiptar me shumé sukses.I urojmé ne tjera suksese gjaté aktivitetit sajé n'Atdhe dhe i pareqisim nderimet tona me respekt.

 

 

 
 
 
http://balkans.courriers.info/article11479.html
Tema - Albanie : le gouvernement Berisha veut-il congédier le FMI ?
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 27 septembre 2008
Mise en ligne : mardi 28 octobre 2008

La mission du Fonds monétaire international (FMI) ą Tirana, dont le mandat s’achčve en décembre 2008, est au centre d’une polémique déclenchée par l’opposition et les médias. Le gouvernement pourrait choisir de ne pas renouveler le contrat du FMI, dont il demande pourtant l’aide financičre pour faire face ą la crise. La question de la présence des missions du FMI et de l’OSCE en Albanie est déją devenue un enjeu de la prochaine campagne électorale.

Par Mero Baze

JPEG - 15.8 ko
Sali Berisha

 

 

 

 

 

La présence du FMI en Albanie rassure les investisseurs internationaux sur le bon déroulement des réformes financičres et sur la capacité de l’administration albanaise ą gérer son budget. Elle constitue donc une garantie pour le gouvernement, tout en le gźnant. En effet, elle impose des restrictions sur les crédits, les réformes, les hausses de salaires ou les baisses de taxes.

Le gouvernement albanais traverse une phase d’euphorie budgétaire. Il a dépassé les quatre milliards d’euros et a réussi ą contracter jusqu’ą sept cents millions d’euros de crédits auprčs de diverses banques, avec l’aval du FMI. Mais, en 2009, le gouvernement aura besoin de crédits supplémentaires pour financer plusieurs projets majeurs. Par exemple, si les crédits pour finir l’autoroute entre Rreshen et Kalimash sont refusés, l’achčvement des travaux, prévus en juin 2009, sera retardé et l’État risque la banqueroute.

L’année 2009 sera également marquée par des échéances électorales importantes, qui vont lourdement peser sur les dépenses publiques, notamment afin de satisfaire les revendications de certaines couches sociales. Il est fort probable que le FMI ne cautionne pas les nouveaux crédits que le gouvernement va devoir contracter...

Pour toutes ces raisons, il est fort possible que le gouvernement envisage de ne pas reconduire son association avec le FMI. Quelque soit la décision prise par le gouvernement, elle aura des raisons plus politiques que techniques.

En effet, le FMI est plus utile politiquement qu’économiquement pour le gouvernement. En théorie, l’Albanie est capable de maintenir seule son équilibre budgétaire, sans aide extérieure. Toutefois, le soutien politique du FMI représente une garantie informelle dont l’absence se ferait nettement sentir. C’est un peu comme l’oxygčne dans un espace clos : invisible mais indispensable. Si le contrat du FMI n’est pas reconduit pour des raisons politiques, et si ce dernier le perēoit comme un geste hostile, le gouvernement serait lourdement pénalisé. Personne ne peut interdire au FMI de faire des déclarations politiques, éventuellement en se servant de scandales internes comme preuve ą l’appui. Ą la veille des élections, cela coūterait cher au gouvernement albanais.

Une opposition trop zélée ?

L’opposition crie au loup, elle dénonce la volonté du gouvernement d’éloigner l’OSCE et le FMI. Or, il est important de vérifier cette volonté du gouvernement ą l’égard du FMI. Laissons-le donc s’exprimer sur cet aspect. Si seule l’opposition et le FMI se font entendre ą ce sujet, on donnera l’impression de chercher ą faire pression sur le gouvernement, qui s’en servira ą son avantage en prétextant qu’il n’a aucune intention d’éloigner le FMI.

D’un autre cōté, si l’opposition insiste pour que le FMI reste, c’est aussi parce qu’elle est une candidate potentielle au pouvoir. Dans la campagne électorale déją entamée, elle se sert du FMI pour attaquer le gouvernement. Donc, si le gouvernement et le FMI ne renouvellent pas le contrat en janvier 2009 et si l’opposition accčde au pouvoir en juin 2009, cela impliquerait la signature dudit contrat en septembre 2009. Cela politise le problčme, le FMI devient un sujet électoral exploité par les deux camps, ce que le gouvernement veut éviter.

La tentation du gouvernement ą vouloir mettre un terme définitif au mandat du FMI est ą mettre en relation avec sa volonté d’éloigner l’OSCE, en justifiant cet éloignement par le fait que le pays s’est stabilisé et qu’il n’a plus besoin de la présence internationale. C’est peut-źtre vrai en principe, mais le moment choisi pour le faire n’est pas opportun. Ces missions se sont implantées en Albanie aprčs un accord entre les différents camps politiques, il faudrait qu’un départ éventuel soit décidé également en commun.

Ni la droite, ni la gauche, représentées respectivement par Sali Berisha et Edi Rama, ne pourront décider seules du départ de ces missions. Si Sali Berisha tentait néanmoins de le faire, cela risquerait de provoquer un grave problčme politique, qui influencerait dangereusement les élections. Ce serait peut-źtre le plus dramatique problčme de tous ceux que Sali Berisha aura engendrés pendant ses quatre années au gouvernement.

 

 

 

http://balkans.courriers.info/article11521.html
 
Koha Ditore - Kosovo : le déploiement de la mission Eulex dépend de la bonne volonté de Belgrade
Traduit par Belgzim Kamberi
Publié dans la presse : 21 octobre 2008
Mise en ligne : jeudi 30 octobre 2008

La communauté internationale ne sait toujours pas comment pourra se déployer la mission européenne Eulex, si Belgrade ne donne pas son feu vert. Les diplomates rejettent l’option d’un déploiement limité au sud du Kosovo, qui entérinerait la partition du territoire, et redoutent une période trčs difficile pour le Kosovo dans les prochains mois. Bruxelles et Belgrade poursuivent les discussions mais, au Conseil de sécurité, la Russie pourrait se montrer plus radicale que la Serbie. L’analyse de Koha Ditore.

Par Fatmir Aliu

JPEG - 16.4 ko
Yves de Kermabon, le chef de la mission Eulex

 

 

 

 

 

 

Nos sources dans un important pays européen affirment que le déploiement d’Eulex sur tout le territoire du Kosovo, surtout dans les zones les plus problématiques, dépendra de la bonne volonté de la Serbie. Ą défaut, ce déploiement sera de nouveau différé. Eulex est en train de passer ą une deuxičme phase de transition, alors que l’on ne sait toujours pas quand la mission pourra devenir pleinement opérationnelle, ni quand elle pourra assumer un véritable pouvoir exécutif. Des sources occidentales soulignent que le déploiement d’Eulex sur les trois quarts du territoire du Kosovo est un fait accompli, mais que la mission a peu de chances de pouvoir se déployer sur tout le territoire.

« Le déploiement d’Eulex dans le sud et pas dans le nord renforcerait considérablement l’hypothčse de la partition du Kosovo. Il serait donc trčs difficile de convaincre les pays qui ont reconnu l’indépendance du Kosovo de s’engager dans un tel processus. Si rien de nouveau ne se fait jour, le déploiement de la mission risque de se retrouver bloqué dans une impasse », reconnaissent ces sources.

Selon elles, certains États n’auraient rien contre un déploiement d’Eulex en deux phases séparées, mais « l’un des pays les plus puissants au monde » refuse cette option. Comme l’expliquent les diplomates, cette option supposerait que, dans une premičre phase, Eulex commence ą mettre en place son autorité et sa présence partout oł elle le pourra, mais qu’il faudrait attendre la levée de toutes les menaces pour qu’elle pénčtre dans le nord du Kosovo.

Les responsable politiques (serbes) du nord du Kosovo ont publiquement menacé Eulex et son personnel, assurant que tous les moyens seront utilisés pour empźcher le déploiement de la mission européenne dans cette zone.

De son cōté, Bruxelles n’a toujours pas réussi a parvenir ą un compromis précis avec Belgrade, qui pourrait permettre ą Eulex d’źtre fonctionnelle dans le nord. Cependant, les diplomates se déclarent optimistes ą propos des négociations entre le chef de la diplomatie européenne, Javier Solana, et le Président serbe Boris Tadić, assurant que la Serbie finira par donner son feu vert.

L’éventuel soutien de Belgrade serait motivé par l’aspiration européenne de la Serbie et par la ratification de l’Accord de Stabilisation et d’Association, ą laquelle aspire ce pays. Dans cette hypothčse, comme l’expliquent les diplomates, la Serbie s’occuperait elle-mźme d’éliminer les obstacles au déploiement d’EULEX dans le nord du Kosovo.

Selon les diplomates occidentaux, les pays européens ne peuvent pas se mettre d’accord pour que leurs citoyens débarquent dans un Nord du Kosovo hostile, oł les conditions de travail seraient trčs difficiles, et oł leurs vies pourraient mźme źtre en danger.

Bruxelles et Belgrade sont en train de travailler ensemble pour arriver ą une déclaration du Conseil de Sécurité de l’ONU, qui conclurait le processus de « reconfiguration » de la présence civile internationale au Kosovo. Jusqu’ą présent, le processus de reconfiguration repose sur le feu vert donné par le Secrétaire général de l’ONU Ban Ki-moon, mais ce processus a été rejeté par Belgrade. Il était prévu que cette reconfiguration s’achčve au milieu du mois de décembre, mais peu de personnes pensent que cet agenda pourra źtre tenu.

La déclaration du Conseil de Sécurité de l’ONU, sur laquelle disputent Bruxelles et Belgrade, préciserait les formes que prendrait le « parapluie de l’ONU », sous lequel serait légalement placée la mission Eulex, dans le cadre de la résolution 1244, c’est-ą-dire en restant neutre sur le statut du Kosovo et en reconnaissant le commandement de l’ONU.

Étant donné que la Fédération de Russie est l’un des membres permanents du Conseil de Sécurité de l’ONU, les diplomates occidentaux sont assez pessimistes sur les possibilités d’obtenir un succčs, mźme si toutes les questions étaient réglées avec la Serbie. Jusqu’ą maintenant, Moscou s’est toujours opposée au transfert du pouvoir exécutif de la MINUK ą Eulex, sans un accord préliminaire du Conseil de Sécurité de l’ONU. Pour obtenir une déclaration du Conseil de sécurité de l’ONU, il faut l’accord ou l’abstention des cinq membres permanents de ce Conseil.

Avant qu’un tel accord difficile ne soit obtenu, les puissances occidentales qui assurent la plus grande part de la mission de maintien de la paix de l’OTAN au Kosovo (KFOR) craignent une possible intensification du chaos dans le nord du territoire. Pour cette raison, comme l’expliquent nos sources, ces pays ont commencé ą envisager une alternative provisoire, qui permettrait l’application de la loi dans le nord, et pour faire face au vide légal et policier. Ces pays veulent surtout éviter que la MINUK reste au nord et qu’Eulex se déploie au sud.

« On peut envisager un accord préliminaire avec la KFOR, qui permettrait plus facilement aux grandes puissances d’accepter la situation », précisent nos sources, qui ne cachent pas les grandes difficultés que le Kosovo risque de connaītre d’ici la fin de l’année. Ce n’est pas par hasard que le Président Boris Tadić a évoqué ą plusieurs reprises, ces derniers temps, l’option de la partition. « Les Kosovars doivent commencer ą réfléchir ą cette option, car les problčmes ne se résolvent pas dans le Nord. Seule cette perspective pourrait permettre d’avoir deux vainqueurs car, pour l’instant, la Serbie n’est pas satisfaite », expliquent des représentants européens.

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article11418.html
 
BIRN
La Serbie ne reconnaīt plus les diplōmes du Kosovo : colčre dans la Vallée de Preševo
Traduit par Stéphane Surprenant
Publié dans la presse : 13 octobre 2008
Mise en ligne : jeudi 23 octobre 2008

Les Albanais de la Vallée de Preševo, dans le Sud de la Serbie, sont en colčre. Belgrade refuse en effet toujours de reconnaitre la validité des diplōmes délivrés par les Universités du Kosovo. Pour les étudiants albanophones de Serbie, qui étudient majoritairement ą Pristina, la pilule est dure ą avaler. Riza Halimi, unique député albanais au Parlement de Serbie, menace de démissionner et les responsables politiques albanais de la Vallée de Preševo ont promis de réagir.

Par Nikola Lazić

Le refus de Belgrade de reconnaītre les diplōmes universitaires délivrés au Kosovo suscite la colčre des Albanais du Sud de la Serbie. Plusieurs dirigeants de cette région, déją quelque peu instable, accusent le gouvernement de créer une crise et d’attiser délibérément les tensions.

Shaip Kamberi, maire de Bujanovac, la plus grande ville du Sud de la Serbie, estime que les Albanais considčrent ce geste comme une attaque contre les droits accordés ą la minorité albanaise en 2001, ą la suite du conflit qui avait enflammé la région. « Nous allons utiliser tous les moyens démocratiques légaux pour nous opposer ą cette décision, et faire tout ce qui est possible pour conserver les droits acquis en 2001 », a-t-il déclaré au Balkan Insight.

Riza Halimi, député au Parlement de la Serbie et membre de la Coalition pour les Albanais de la Vallée de Presevo, promet de boycotter les sessions du Centre de coordination pour le Sud de la Serbie si cette décision reste en vigueur.

Cette institution est chargée de superviser les relations du gouvernement avec les trois municipalités frontaličres de Bujanovac, Preševo et Medvedja, oł les Albanais représentent soit la majorité de la population, soit une minorité importante. « Mais si cette loi discriminatoire demeure en vigueur, nous ne pourront rien faire pour nous y opposer », admet toutefois Riza Halimi.

Les Albanais du Sud de la Serbie sont en colčre, car beaucoup d’entre eux détiennent des diplōmes obtenus dans des universités du Kosovo, oł ils peuvent étudier dans leur langue maternelle. En effet, les possibilités de réaliser des études supérieures sont minimes pour eux en Serbie - ą moins qu’ils ne parlent couramment le serbe et qu’ils soient prźts ą supporter un environnement souvent hostile.

Certains fonctionnaires serbes accusent les politiciens albanais de la vallée de Preševo de faire du chantage. Mais des indices laissent cependant penser qu’un compromis pourrait źtre trouvé.

Milan Marković, directeur du Centre de coordination pour la municipalité de Medvedja, pense pour sa part qu’un des changements qui pourrait profiter aux habitants de la région sera l’ouverture cette année d’une antenne de l’Université de Belgrade dans la ville. De mźme, l’Université de Niš devrait ouvrir une antenne ą Bujanovac. Dans ces deux cas, l’enseignement sera donné ą la fois en serbe et en albanais.

« Medvedja et Bujanovac auront des établissements d’enseignement supérieur, oł les étudiants serbes et albanais de toute la région seront enfin en mesure d’étudier dans leur propre ville », promet Milan Marković.

Sima Gazikalović, vice-président du Centre de coordination, prévoit aussi que le problčme des diplōmes du Kosovo sera bientōt surmonté. « Des discussions avec les dirigeants albanais sont en cours et je m’attends ą des compromis des deux cōtés », a-t-il assuré au Balkan Insight. « Nous céderons peu, les Albanais céderont peu, mais je reste certain que le problčme sera résolu trčs bientōt », a poursuivi Sima Gazikalović.

La décision de cesser de reconnaītre les diplōmes émis au Kosovo a été prise l’an dernier par le gouvernement nationaliste de Vojislav Koštunica, mais elle est entrée en vigueur seulement en aoūt 2008, sous le gouvernement de Mirko Cvetković.

Le Sud de la Serbie, région rurale située entre le Kosovo et la Macédoine, a connu un bref conflit armé opposant les forces de sécurité serbes et des combattants albanophones en 2000 et 2001. Le Centre de coordination a été mis en place fin 2000 dans le but d’apaiser ces tensions. Le conflit s’est finalement terminé en mai 2001, avec l’aide de l’Otan et de la communauté internationale.

Le Kosovo a proclamé son indépendance le 17 février 2008, mais Belgrade a juré de ne jamais reconnaītre le nouvel État. La Serbie continue donc de considérer le Kosovo comme sa province méridionale.

Lors d’une visite dans le Sud de la Serbie en septembre dernier, le ministre de l’Éducation, Žarko Obradović, a justifié la décision concernant les diplōmes kosovars en invoquant la « raison d’État », sans autre précision.

Selon les fonctionnaires du ministčre de l’Éducation, les diplōmes du Kosovo « ne sont pas émis en accord avec les normes en vigueur et ne constituent pas la preuve d’une éducation réellement acquise ».

Si cette décision n’aura pratiquement aucun effet sur les personnes vivant au Kosovo - qui sont de toute maničre bien peu nombreuses ą voyager en Serbie -, elle causera bien des problčmes aux membres de la communauté albanaise de Serbie.

Les étudiants albanophones des municipalités de Bujanovac, Preševo et Medvedja poursuivent depuis des années leurs études supérieures dans les universités du Kosovo, en Albanie, ou encore ą Tetovo, la ville universitaire de l’ouest de la Macédoine majoritairement peuplée d’Albanais.

Malgré l’absence de données officielles, on peut estimer ą environ 400 les Albanais de Bujanovac, Preševo et Medvedja qui étudient ą l’heure actuelle dans ces facultés.

Outre la question de la langue, depuis l’éclatement de diverses guerres en ex-Yougoslavie et la sécession récente du Kosovo, les Albanais n’osent plus s’inscrire dans les universités de Serbie, essentiellement pour des raisons de sécurité.

D’aprčs Riza Halimi, « nos étudiants ne peuvent pas étudier en Serbie, qui est pourtant le pays dans lequel ils paient des taxes, tout simplement parce qu’il n’existe aucune faculté oł l’enseignement se déroule dans leur langue maternelle. Bien sūr, ą cela s’ajoute des considérations politiques et sécuritaires évidentes ».

Néanmoins, Dušan Spasojević, vice-président du Centre de coordination pour le Sud de la Serbie ą Bujanovac, affirme qu’il « ne peut pas accepter la position » de Shaip Kamberi. Ce dernier parle d’un éventuel boycott.

« Les ultimatums autour des diplōmes sont ridicules, car il y a des problčmes bien plus importants dans la région », soutient Dušan Spasojević, qui est aussi secrétaire du ministčre de la Défense. « Il s’agit d’une approche complčtement inappropriée, qui ne créera pas de bonnes conditions de travail. Le gouvernement n’acceptera jamais le chantage, mźme venant de personnes bien plus influentes que le maire de Bujanovac... », a-t-il prévenu.

De leur cōté les Albanais disent que, au-delą du boycott, ils pourraient presser le député Riza Halimi de démissionner du Parlement serbe.

Jonuz Musliu, président du Conseil municipal de Bujanovac et chef du Mouvement pour le progrčs démocratique (LPD), affirme que son parti pourrait « reconsidérer » la présence de Riza Halimi au Parlement. Les députés en Serbie représentent leur parti au Parlement : ils peuvent donc en źtre retirés par leur formation politique.

« Le comportement du gouvernement serbe relčve de la xénophobie et le rappel de Riza Halimi serait une bonne faēon de manifester notre mécontentement », explique Jonuz Musliu.

Jonuz Musliu, l’un des chefs des insurgés du conflit de 2001, accuse Belgrade d’intolérance ą l’égard des Albanais. « La décision de ne pas reconnaītre les diplōmes du Kosovo est chauvine et clairement dirigée contre les Albanais de la Vallée de Preševo », a-t-il expliqué au Balkan Insight.

Riza Halimi lui-mźme a déclaré que son retrait du Parlement fera certainement l’objet de discussions. « Si les autorités de Belgrade s’obstinent ą imposer cette décision, il n’y aura aucune raison pour moi de continuer ą siéger au Parlement », constate Riza Halimi.

« J’ai commencé par m’adresser au Premier ministre Mirko Cvetković au sujet de ce problčme. Il a renvoyé la balle dans le camps du ministčre de l’Éducation. Mais le ministre Žarko Obradovic répčte ą qui veut l’entendre que les diplōmes délivrés au Kosovo ne seront tout simplement pas reconnus », raconte Riza Halimi.

Le député Halimi a également indiqué qu’une assemblée des leaders albanais de Bujanovac, Preševo et Medvedja aurait lieu, afin de discuter de cette « question brūlante ».

La décision de suspendre la reconnaissance des diplōmes du Kosovo a été contestée par quelques ONG en Serbie, ainsi que par des institutions ou des responsables internationaux. L’ONG Initiative jeunesse pour les Droits de la personne a pressé les autorités serbes d’annuler cette décision et de respecter les droits des membres de la minorité albanaise du pays. Hans Ola Urstad, l’ambassadeur de la mission de l’OSCE en Serbie, a fait des recommandations similaires.

Pendant ce temps, les diplōmés et les jeunes de la région qui fréquentent une université au Kosovo se demandent bien quel avenir les attend. Driton Rexhepi, de Bujanovac, un diplōmé de l’École de Droit de Pristina, n’arrive toujours pas ą comprendre cette mesure discriminatoire. « Si la Serbie suspend réellement les diplōmes kosovars, j’aurai étudié durant quatre ans pour rien ! », s’inquičte-t-il.

Ragmi Mustafa, qui termine ses études ą la mźme faculté, abonde dans le mźme sens. « Dans les zones plus pauvres comme Preševo et Bujanovac, il est déją trčs difficile de se trouver un emploi, mźme avec un diplōme universitaire en poche », constate-t-il. « Je rźve d’un bon boulot depuis que je me suis inscrit ą l’Université, mais mon rźve est remis en question maintenant... ».

 

 

 

http://balkans.courriers.info/article11273.html
 
Shekulli - Ylljet Aliēka, ambassadeur et écrivain : rencontre avec un homme libre
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 19 septembre 2008
Mise en ligne : dimanche 26 octobre 2008

Rencontre avec l’écrivain Ylljet Aliēka, dont la fameuse nouvelle Slogans a été adaptée au cinéma par Gjergj Xhuvani. Également ambassadeur d’Albanie ą Paris, Ylljet Aliēka s’exprime sur la diplomatie albanaise, la littérature et la vie. Marqué par sa relégation dans un village éloigné ą l’époque communiste, Ylljet Aliēka reste méfiant envers toute bureaucratie comme envers la « bonne morale » proclamée par les uns ou les autres...

Propos recueillis par Elsa Demo

JPEG - 18.1 ko
Ylljet Aliēka

 

 

 

 

 

 

 

 

Ylljet Aliēka est un homme ą plusieurs casquettes. Écrivain, diplomate, et depuis peu représentant de l’Albanie ą l’UNESCO, c’est un homme simple qui n’a jamais caché son rejet de la bureaucratie, tout en reconnaissant qu’il lui doit son inspiration littéraire. Féru de culture, l’ambassadeur d’Albanie en France croit cependant en l’utilité d’une vraie politique de soutien financier pour mettre en œuvre ses nombreuses idées.

Nommé ambassadeur en France en 2007, et plus récemment représentant de l’Albanie auprčs de l’Unesco, ą 57 ans, Ylljet Aliēka nous fait part des évčnements qui ont marqué sa vie et de ses rapports avec l’« establishment ». En tant qu’écrivain, sa carričre est ponctuée de succčs. En 1997, il publiait le recueil de récits Le Compromis et la nouvelle Slogans. Dix ans plus tard, paraissait le roman Un récit avec des internationaux, dévoilant une face inconnue des étrangers qui se rendent en Albanie. Il a aussi écrit les scénarios de deux films : Slogans réalisé par Gjergj Xhuvani et primé comme meilleur scénario au 12čme Festival du Film albanais, et Chronique d’une province réalisé par Artan Minarolli.

Shekulli (Sh) : Les changements qui ponctuent votre carričre diplomatique et bureaucratique (selon vos propres termes), en Albanie et ą l’étranger, vous ont-ils vous-mźme changé ?

Ylljet Aliēka (Y.A.) : Absolument, le changement a été radical, dans tous les domaines, mon lieu de vie et mon travail, les amis... Naturellement, c’est un changement qui va dans le bon sens, autrement je n’aurais pas accepté ce poste privilégié.

Sh. : Vous sentez-vous plus proche des questions culturelles maintenant que vous źtes aussi représentant de l’Albanie auprčs de l’UNESCO ?

Y.A. : C’est une charge qui me tient ą cœur grāce ą l’expérience que j’ai acquise dans ce domaine. Mais ces aspirations, ces idées et ces projets ne coļncident pas avec les ressources financičres dont nous disposons.

Sh. : Notre ambassade ą Paris couvre une zone diplomatique qui s’étend ą la France, au Portugal et ą l’Algérie. Comment cela fonctionne-t-il ? Est-il vrai que, partout dans le monde, on surnomme les ambassades albanaises les « petits T1 » ?

Y.A. : Ce n’est pas le cas ą Paris, oł nous avons un appartement assez grand, situé dans un bon quartier. Cependant, en comparaison ą la majeure partie du corps diplomatique présent ą Paris, nous ne sommes pas les mieux lotis... Mais le gouvernement projette d’acheter de nouveaux bātiments pour les ambassades, dans divers pays dont la France. D’autre part, il est courant dans la diplomatie mondiale qu’une ambassade couvre plusieurs pays ą la fois. Si on ajoute aussi le travail qui m’incombe au sein de l’UNESCO et de l’Organisation mondiale de la francophonie, cela fait en effet un certain nombre de pays ! Heureusement, il est aussi prévu d’ouvrir une ambassade au Portugal.

Sh. : Avez-vous été heureux dans votre vie ?

Y.A. : Oui, quand je suis revenu ą Tirana aprčs avoir passé onze années de ma vie dans des villages reculés. J’ai ressenti la mźme sensation lorsque la dictature prit fin au début des années 1990.

Sh. : Quel est votre souvenir le plus ancien ?

Y.A. : Je devais avoir trois ans, lorsque j’ai assisté, terrorisé, ą la toilette mortuaire d’une personne ; ses oreilles étaient pleines de mousse et elle était allongée sur une table en bois dans une petite cour pavée de Tirana.

Sh. : Quelle personne vivante admirez-vous et pourquoi ?

Y.A : Les valeurs qui rendent un źtre humain admirable, je les retrouve davantage chez des personnages anonymes. Si l’on y prźte attention, on est émerveillé chaque jour par l’intelligence ou la fidélité des gens, par la dignité ou le courage avec lesquels beaucoup font face aux difficultés et aux coups durs de la vie. Sans geignement ou jérémiade. Je n’oublierai jamais, dans le village oł je travaillais, le visage d’un villageois qui traīnait une « tache » dans sa biographie politique. Lorsqu’il faisait la queue pour acheter du pain, la vendeuse de la coopérative, non sans une certaine jouissance, criait : « il n’y a plus de pain ! » Le pauvre homme ne disait rien, le visage plombé, seul, sous la pluie, le sac vide, il rentrait chez lui oł ses nombreux enfants l’attendaient. Ses yeux étaient mouillés, de pluie ou de larmes, je ne saurais dire.

Sh. : Qu’est-ce que vous n’aimez pas chez vous ?

Y.A. : Le manque d’assurance et parfois le manque de courage nécessaire pour faire les choses.

Sh. : Qu’est-ce que vous possédez de plus précieux ?

Y.A. : Mes enfants.

Sh. : Quelle est votre plus grande force ? Qu’est ce qui vous donne de l’énergie ?

Y.A. : J’aime dire que c’est la création, dans toutes ses dimensions.

Sh. : Qu’est-ce qui vous rend triste ?

Y.A. : L’inactivité.

Sh. : Que devez-vous ą vos parents ?

Y.A. : Les sacrifices qu’ils ont faits pour m’élever et me permettre de suivre des études.

Sh. : Une habitude dont vous źtes peu fier ?

Y.A. : Je ne fźte pas mes anniversaires et je ne fais jamais de cadeaux aux autres pour les leurs.

Sh. : Votre livre préféré ?

Y.A. : Cela dépend du moment. Ceux qui me viennent ą l’esprit aujourd’hui sont L’immoraliste d’André Gide ou Le concert d’Ismail Kadaré.

Sh. : Le livre que vous auriez aimé écrire ?

Y.A. : Imperium de Richard Kapuscinski.

Sh. : Que vous a-t-on dit de pire ?

Y.A. : En 1994, quelqu’un avait écrit dans un journal que j’avais collaboré avec les Services secrets, puisqu’en 1990, le gouvernement m’avait accordé une bourse pour étudier en France ! Sans modestie aucune, je peux dire qu’en réalité, c’était tout l’inverse.

Sh. : Ą qui aimeriez-vous dire « je regrette » et pourquoi ?

Y.A. : Ą une étudiante en psychologie ą qui je donnais, il y a quelques années, des cours d’éthologie. J’avais été trčs généreux et donné beaucoup de bonnes notes ą l’examen. Quand son tour est arrivé d’źtre interrogé, je lui ai mis une note moins élevée que ce qu’elle méritait. J’ai appris plus tard qu’elle excellait dans toutes les matičres. Elle n’a pas réagi sur le coup, mais je n’oublierai pas son regard triste et ses yeux embués de larmes de déception.

Sh. : Quel plaisir vous fait vous sentir coupable ?

Y.A. : Lorsqu’on se rassure en découvrant le malheur de quelqu’un, et que l’on constate le destin ne nous a pas frappé.

Sh. : Que pensez-vous de l’amour ?

Y.A. : L’amour est un grand plaisir, mais j’ai l’impression de ne pas źtre le premier ą le dire.

Sh. : Comment vous relaxez-vous ?

Y.A. : En faisant du sport, en dormant, en dégustant du vin. Et peut-źtre aussi en faisant autre chose, dont le nom m’échappe.

Sh. : Qu’est-ce que vous considérez comme votre plus grande réussite ?

Y.A. : Quelques-uns de mes récits.

Sh. : Préférez-vous le cinéma ou la littérature ?

Y.A. : La littérature.

Sh. : Quelle musique aimeriez-vous qu’on joue pour vos funérailles ?

Y.A. : J’ai assisté ą Paris aux funérailles du réalisateur franco-polonais Krzysztof Kieślowski (mon préféré). J’y ai entendu jouer le requiem qu’avait composé ą cette occasion Zbigniew Preisner, l’auteur de la musique de ses films Bleu, Blanc, Rouge, Zbigniew Preisner. L’écho du chœur des femmes, sous la coupole de l’église, était fatalement attirante pour un dernier voyage.

Sh. : Comment aimeriez-vous que l’on se souvienne de vous ?

Y.A. : Tel que je suis, avec mes bons et mes mauvais cōtés.

Sh. : Les plus grandes leēons que la vie vous a donné ?

Y.A. : Apercevoir la malignité et l’injustice cachés derričre le voile de la bonne morale. Et naturellement, ne pas m’en étonner.

Sh. : Oł aimeriez-vous źtre ą cet instant ?

Y.A. : En Albanie, que j’aime (hormis ses poubelles). Mais, j’aime aussi voyager, comme tout le monde.

Sh. : Est-ce que la diplomatie laisse du temps pour écrire ses souvenirs ?

Y.A. : Je préfčre écrire sur la diplomatie que de coucher des souvenirs sur le papier.

Sh. : Écrivez-vous en ce moment ?

Y.A. : Non, le travail quotidien m’en laisse peu le temps. Je m’efforce toutefois de tenir des notes.

 JPEG - 89.6 ko

L’affiche du film Slogans

 
 
 
http://www.shekulli.com.al/news/53/ARTICLE/32478/2008-09-19.html

Aliēka: E njoh ligėsinė qė fshihet pas moralit tė mirė

Pa paratė, idetė dhe dėshirat ėshtė njėlloj sikur tė mos i kesh. Nga pozicioni plus edhe i ambasadorit tė Shqipėrisė nė UNESCO, Ylljet Aliēka, i ngarkuari me i punė i vendit tonė nė Paris, idetė dhe dėshirat pėr qasjen e kulturės sonė atje ku ėshtė, i sheh tė pazbatueshme pa njė politikė financiare.

Elsa Demo
Premte, 19 Shtator 2008 09:08:00
Shkrimtari dhe sė fundi pėrfaqėsuesi i Shqipėrisė nė UNESCO, pėr momentet kryesore tė jetės dhe pėr burokracinė, lidhjet e thata me tė cilėn nuk i ka fshehur asnjėherė, madje me nyjet e tyre ka bėrė letėrsi

Pa paratė, idetė dhe dėshirat ėshtė njėlloj sikur tė mos i kesh. Nga pozicioni plus edhe i ambasadorit tė Shqipėrisė nė UNESCO, Ylljet Aliēka, i ngarkuari me i punė i vendit tonė nė Paris, idetė dhe dėshirat pėr qasjen e kulturės sonė atje ku ėshtė, i sheh tė pazbatueshme pa njė politikė financiare. Pra, pėrfaqėsimi shqiptar me njė njeri tė kulturės kaq afėr njė organizmi tė rėndėsishėm pėr shkencėn, arsimin dhe kulturėn, nuk mjafton. Duke marrė njė portofol tė dytė diplomati nė mė pak se njė vit (mė 2007 u emėrua ambasador nė Francė), 57-vjeēari, tregon pėr momentet kryesore tė jetės dhe sigurisht pėr burkokracinė, lidhjet e thata me tė cilėn nuk i ka fshehur asnjėherė, madje me nyjet e tyre ka bėrė letėrsi.

Ėshtė autori qė shpėrtheu njė stinė tė mirė me prozėn e shkurtėr mė 1997, me vėllimet me tregime «Kompromisi» dhe «Parullat me gur», dhe gati dhjetė vjet mė vonė me romanin « Njė rrėfenjė me ndėrkombėtarė» mbi anėn e panjohur tė ndėrkombėtarėve tė Shqipėri. Ka shkruar dy skenare «Parullat» (regjia Gjergj Xhuvani) i vlerėsuar skenari mė i mirė shqiptar nė Festivalin e 12-tė dhe «Kronikė e njė province» (regjia Artan Minarolli).

Nga burokrat (ju shpesh e keni pėrdorur kėtė cilėsor pėr veten) nė njė pėrfaqėsi diplomatike nė atdhe, diplomat jashtė atdheut. Ēfarė ndryshoi tek ju?

Gati gjithēka, vendi i jetesės, i punės, ndjenja e tė qėnit shef, rrethi miqėsor. Natyrisht qė pjesa mė e madhe e kėtyre ndryshimeve ėshtė pėr mirė, ndryshe nuk kisha pse e pranoja kėtė post tė priviligjuar.

Tani qė, pėrveē Francės ju ėshtė ngarkuar edhe pėrfaqėsimi nė UNESCO, ndiheni mė afėr ēėshtjeve tė kulturės?

Ėshtė njė fushė qė unė e kam pėr zemėr, kjo dhe nga pėrvoja qė kam fituar duke punuar nė kėto fusha. Porse dėshirat, idetė dhe projektet nuk pėrputhen me mundėsitė financiare.

Nė ē'mėnyrė e mbulon ambasada jonė nė Francė zonėn diplomatike pėr Francėn, Portugalinė dhe Algjerinė? A ėshtė e vėrtetė ajo qė thuhet pėr ambasadat tona nėpėr botė, "shtėpi njė dhome e njė kuzhinė"?

Nė Paris nuk ėshtė rasti, pasi kemi njė apartament me mė shumė se kaq sa thoni ju, nė njė lagje tė mirė. Veēse krahasuar me pjesėn dėrmuese tė trupit diplomatik atashuar nė Paris, duhet tė them se kjo e jona ėshtė mė poshtė. Nga ana tjetėr, ėshtė pėr tu theksuar se Qeveria ka njė plan pėr blerjen e disa ambasadave tė reja, midis tė cilave dhe nė Francė.

Nė lidhje me Portugalinė apo Algjerinė, ėshtė praktikė botėrore qė njė ambasadė tė pėrfaqėsojė vendin e vetsi rezident nė vendin kryesor dhe jo rezident nė disa vende me mė pak marrėdhėnie. Por po tė marrėsh parasysh dhe ngarkesėn e UNESCOS, qė u shtua kohėt e fundit, si dhe tė Organizatės Botėrore tė Frankofonisė, qė unė mbuloj, kuptohet qė janė shumė. Fatmirėsisht ka njė projekt pėr hapjen e njė ambasade tė re nė Portugali.

Kur keni qenė i lumtur?

Kur mė transferuan nga fshatrat e thella (ku kam kaluar 11 vjet) pėr nė Tiranė. Tė njėjtėn ndjenjė kam provuar kur ra diktatura nė fillimin e viteve 90.

Cili ėshtė kujtimi juaj mė i hershėm?

Do kem qenė rreth tri vjeē kur kam ndjerė frikė tek pashė njė tė vdekur qė po e lanin me sapun rrobash, veshėt e tė cilit ishin plot shkumė, mbi njė tavolinė tė vjetėr druri nė njė oborr tiranas me kalldrėm.

Cilin person tė gjallė admironi dhe pse?

Ato vlera qė e bėjnė njė njeri tė admirohet i has mė shumė te njerėzit jo publikė.

Me pak vėmendje mund tė mrekullohesh ēdo ditė nga intuita apo fisnikėria e dikujt, nga dinjiteti apo kurajua qė mjaft njerėz pėrballen me vėshtirėsi apo fatkeqėsitė e jetės, pa jargavitje apo jeremiada kėlthitėse.

Nuk e harroj kurrė fytyrėn e njė fshatari me biografi tė keqe nė fshatin ku punoja. Nė radhėn e bukės pėr tė blerė bukėn me zhavorr tė kooperativės, sapo vinte radha e tij shitėsja e kooperativės jo pa kėnaqėsi gėrthiste: buka u mbarua!

Ai nuk thoshte gjė, fytyra i ngurtėsohej si shkėmb dhe i vetmuar kthehej nėpėr shi me trastėn bosh. Nė shtėpi e prisnin njė tufė fėmijėsh. Mbi qerpikė i vareshin disa bulėza uji. Nuk isha i sigurtė nėse ishin lot apo pika shiu, pasi ai nuk kishte ombrellė.

Ēfarė nuk pėlqeni tek vetja?

Pasiguria dhe ndonjėherė mungesa e kurajos sė nevojshme.

Cila ėshtė prona juaj mė e ēmuar?

Fėmijėt.

Cila ėshtė forca, energjia juaj mė e madhe ?

Mė pėlqen tė them krijimi, nė tė gjitha dimensionet e tij.

Ēfarė ju bėn tė zymtė ?

Mos tė bėrit asgjė.

Pėr ēfarė iu detyroheni prindėrve?

Sakrificat pėr tė mė rritur dhe shkolluar.

Cili ėshtė zakoni juaj mė pak i bukur?

Nuk festoj ditlindje dhe s’bėj dhurata pėr tė tjerėt nė kėsi rastesh.

Cili ėshtė libri juaj i preferuar?

Nė kohė tė ndryshme kam pėlqyer libra tė ndryshėm. Por mund tė pėrmend me kėtė rast “Imorali” i Andre Zhidit, apo “Koncerti” i Kadaresė.

Cilin do kishit dashur tė shkruanit?

“Perandori” i Riēard Kapuēinskit.

Cila ėshtė gjėja e mė e keqeqė ju kanė thėnė?

Njė aludim i njė shkrimi nė njė gazetė para 14 vjetėsh se unė mund tė kem qenė bashkėpuntor i sigurimit, nga fakti qė nė vitin 1990, qeveria e asaj kohe mė lejoi tė shkoj nė Francė pasi fitova njė bursė!! Pa modesti them se nė realitet ka qenė e kundėrta.

Kujt do donit t’i thoshit mė vjen keq dhe pėrse ?

Njė studenteje tė kursit tė Psikologjisė, ku unė jepja para disa vitesh leksione Etologjie. Nė provimin e lėndės mbaj mend qė pasi kisha vėnė shumė nota tė larta, dhe kur erdhi radha e saj, u kujtova qė po e teproja me nota tė larta. Ajo u pėrgjegj shkėlqyeshėm dhe unė i vura pa tė drejtė njė notė mė tė ulėt seē meritonte, ndofta duke i dėmtuar mesataren, pasi mė vonė mora vesh se ishte studente me tė gjitha dhjeta. Ajo nuk reagoi aspak, veēse nuk e harroj vėshtrimin e saj tė trishtuar, me sy tė mbushur me lot zhgėnjimi. Natyrisht ndaj meje.

Cila ėshtė ajo kėnaqėsi qė ju bėn njėherėsh tė ndiheni nė faj?

Teksa dėgjon pėr ndonjė fatkeqėsi tė tjetrit dhe fshehtas kėnaqesh pėr faktin qė shyqyr qė s’mė ndodhi mua.

Cili ėshtė mendimi juaj pėr dashurinė?

Dashuria ėshtė kėnaqėsi e madhe, por kam pėrshtypjen se nuk jam unė i pari ta kem thėnė kėtė gjė.

Si qetėsoheni ?

Me sport, me gjumė, me verė. Natyrisht ka dhe ndonjė gjė tjetėr qė nuk ja kujtoj emrin.

Cilėn konsideroni arritjen tuaj mė tė madhe?

Disa nga tregimet e mia.

Kinema apo letėrsi ?

Letėrsi.

Ēfarė muzike do donit tė luhej nė funeralin tuaj ?

Mė ka qėlluar tė asistoj nė Paris, nė funeralin e regjisorit franko-polak Kryzstof Kiesloėski (njė regjisor imi i preferuar), ku dėgjova rekuiemin qė kishte kompozuar me kėtė rast autori i muzikės sė filmave tė tij tė njohur “Blu” e “E bardhė”, “E kuqe”, Zbignieė Preisner. Jehona e korit tė vajzave nėn kupolėn kumbuese tė kishės tė joshte tė vdisje sa mė parė.

Si do donit t’ju kujtonin?

Ashtu siē jam, me tė mirat e tė kėqijat.

Cili ėshtė mėsimi mė i madh qė jeta ju ka dhėnė?

Tė kuptoj ligėsinė apo padrejtėsinė fshehur pas cipės sė hollė tė moralit tė mirė dhe natyrisht tė mos habitem me kėtė gjė.

Ku do donit tė ishit pikėrisht tani?

Shqipėria mė pėlqen (pėrveē plehrave). Por si kushdo, kam mjaft kėnaqėsi tė udhėtoj.

A ėshtė diplomacia kohė e denjė pėr tė shkruar kujtime?

Personalisht kam mė tepėr kėnaqėsi tė bėj letėrsi mbi diplomacinė se sa tė shkruaj kujtime.

Ju po shkruani ndėrkohė dhe ēfarė?

Jo, kam shumė punė rutinė. Megjithatė pėrpiqem tė mbaj shėnime.