Shqipėri blu, sipas Najbor |
VIOLETA MURATI |
Prej 43-s e deri nė 2007-n, familja mbretėrore
shqiptare vjen me njė tezė kritike; pėr tu rishikuar prej
historiografisė shqiptare. Kjo kėrkesė e nėnvetėdijshme,
rikthehet pėr pretendimin mbi tė vėrtetėn historike, ku historiani
Dr. Patrice Najbor prezanton veprėn e tij me pesė vėllime
Historia e Shqipėrisė dhe i familjes sė saj mbretėrore
1443-2007. Najbor tregon se nė kuadrin e rishikimit tė historisė
sė Shqipėrisė vjen dhe ky kontribut botues, duke paraqitur me
objektivitet, pėrmes burimeve tė jashtme, faktet dhe personat, tė
cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare. Nė vėllimin e parė, Najbor ėshtė pėrqendruar kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi, duke studiuar edhe veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princ Wied, nė 1914. Njėkohėsisht historiani merret edhe me analizėn politike e tė diskutueshme tė Esat Pashė Toptanit, i cili ėshtė konsideruar nga shumė shqiptarė si tradhtar, kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės nė 1913, nė njė kohė kur nga ky veprim, Najbor shkruan se ai jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt (ku ushtria ishte e rraskapitur pas disa muajve luftė), por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi. Nga ky veprim i tij, ne, madje mund tė themi se ai ka qenė largpamės dhe i shkathėt, meqenėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi u detyrua tė kthehej nė qytet. Mė vonė me shpalljen e Luftės sė Parė botėrore, Esat Pasha ėshtė rreshtuar menjėherė nė anėn e aleatėve, nė krah tė tė cilėve ai luftoi dhe nga ana tjetėr, duke pranuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej. Duke kaluar nėpėr Shqipėri, ai shpėtoi Frontin e Lindjes, si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve, - shkruan historiani. Ndėrsa nė vėllimin e dytė ai ndalet nė periudhėn e viteve 20-tė, duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėr sa u pėrket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut. Studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perėndimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės me forcėn e sė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės (Shih punimet e konferencės shkencore ndėrkombėtare, organizuar nga Ministria e Kulturės e Shqipėrisė, Qendra e Studimeve Albanologjike, Instituti i Historisė dhe Muzeu Historik Kombėtar me 01.09.2008 me temė: "Monarkia shqiptare 1928-1939" dhe sidomos ndėrhyrjen e Patrice Najbor: "Realizimet e Mbretit Zog). Nė vėllimin e tretė jam pėrpjekur tė tregoj udhėtimin e gjatė e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha Serbe. Por nė anėn tjetėr, Najbor na sqaron se nė vėllimin e katėrt, libri pajiset me dokumente tė shumta, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politike tė mbretit Leka, ku konstaton se pėrtej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar. Ky dokumentacion pasohet dhe nė vėllimin e pestė, duke pėrmbajtur dokumente arshivore, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, kam dashur tė tregoj mė shumė se pėrmendjen e thjeshtė tė tyre, me qėllim qė lexuesi tė ketė mundėsi qė tė shprehė vetė mendimin e tij mbi faktet e treguara. Dr. Patrice Najbor ėshtė diplomuar nė Institutin e Studimeve tė Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politike, ka realizuar njė teze mbi "Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore" (Paris XI - 1992) dhe shumė shkrime nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (Lille II -1990) midis tė cilėve "Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė" dhe "Ēėshtja shqiptare e Kosovės". Ai ėshtė autor edhe i "Dinastisė se Zogut" 2002. |
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076
Tiranė, mė 9 nėntor 2008
Informacion pėr mediat
Paraditen e sotme, nė njė nga sallat e Muzeut Historik Kombėtar zhvilloi punimet Konferenca e 10-tė e Degės sė PLL Tiranė.
Krahas delegatėve nga tė gjitha nėndegėt, nė kėtė konferencė merrnin pjesė edhe drejtuesit mė tė lartė tė PLL: kryetari Spahiu, n/kryetari Basha, sekretari i pėrgjithshėm Tujani, sekretari pėr marrėdhėniet me jashtė Gjana, etj.
Konferenca kishte si kryefjalė pėrgatitjet e Legalitetit pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare gjė qė u theksua edhe nė fjalėn e kryetarit Spahiu, i cili ndėr tė tjera tha se "ky takim shėnon fillimin e pėrgatitjeve tė degės PLL Tiranė pėr zgjedhjet parlamentare tė vitit 2009, tė cilat marrin njė rėndėsi tė veēantė jo vetėm pėr Legalitetin, si njė parti qė do t'i rikthehet Parlamentit, por edhe pėr maxhorancėn aktuale, sepse vendi ka nevojė pėr thellimin dhe pėrfundimin e reformave tė nisura".
Spahiu tha gjithashtu se Shqipėria ka arritur rezultate tė dukshme nė rrugėn e plotėsimit tė standardeve evropiane, gjė qė u evidentua edhe nė Raport-Progresin mė tė fundit tė Komisionit Evropian. Por Spahiu theksoi se "zgjedhjet parlamentare tė vitit tė ardhshėm do tė jenė njė sfidė e rėndėsishme qė duhet kaluar me sukses pėr tė realizuar zgjedhje tė lira, tė ndershme dhe me shanse tė barabarta pėr tė gjithė konkurruesit".
Duke u prononcuar pėr debatin mė tė fundit nė lidhje me pėrbėrjen e komisioneve zgjedhore dhe grupeve tė numėrimit, Spahiu shprehu qėndrimin e PLL se "duhet zbatuar i njėjti standard dhe se aksesi nė procesin e votimit dhe numėrimit tė votave duhet tė jetė i njėjtė pėr tė gjithė subjektet pjesėmarrėse nė zgjedhje, qofshin kėto parti parlamentare ose jo parlamentare. Nė kushtet kur nė Shqipėri diskutohet akoma realizimi i zgjedhjeve tė lira e tė ndershme, Kodi i ri zgjedhor duhet qė minimalisht tė sigurojė besim dhe paritet pėr palėt si dhe transparencė nė tė gjitha hallkat e procesit, duke mėnjanuar kėshtu tė gjitha premisat pėr paragjykime tė arsyeshme akoma pa filluar procesi." Spahiu risolli edhe njė herė nė qendėr tė vėmendjes propozimin e kahershėm tė PLL qė komisionet zgjedhore dhe grupet e numėrimit tė pėrbėhen nga persona jopartiakė.
Konferenca e Tiranės, pas dorėheqjes sė kryetarit tė mėparshėm, zgjodhi si kryetar te Degės sė PLL z. Artan Tujani.
Zyra e shtypit e PLL
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076
Sot paradite, Sekretari per Marredheniet me Jashte i PLL Sulejman Gjana, dha
ne Seline e PLL nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim tekstin e plote te deklarates se lexuar prej tij me
kete rast.
Zyra e shtypit e PLL
Tiranė, mė 7 nėntor 2008
Deklaratė e PLL
Partia Lėvizja e Legalitetit" pėrshėndet dhe uron zgjedhjen e presidentit Barak Obama nė krye tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
Duke ndjekur me vėmendhe gjithė fushatėn zgjedhore pėr president tė SHBA, partia "Lėvizja e Legalitetit" ėshtė ndjerė e entuzjazmuar pėr nivelin e lartė tė demokracisė, pjekurinė politike dhe rrespektin e vlerave qė mbizotėrojnė nė kėtė shtet mik dhe aleat tė shqiptarėve.
Partia "Lėvizja e Legalitetit" ka arsye qė tė ndjehet krenare se tėrėsia e vlerave qė SHBA rikonfirmuan mė sė fundmi edhe me zgjedhjet e tyre presidenciale, ka qenė pėr ne legalistėt edhe gjatė gjithė viteve tė diktaturės jo vetėm njė burim referimi por edhe shprese.
Zgjedhjet nė SHBA treguan se mungesa e paragjykimeve dhe krijimi i shanseve tė barabarta nė shfaqjen e alternativave dhe nė konkurrim janė burim energjie dhe vlera universale tė vlefshme pėr ēdo komb.
PLL shpreh bindjen se miqėsia dhe Aleanca strategjike e kombit shqiptar me atė amerikan, gjatė mandatit tė Presidentit Obama do tė thellohet e pėrforcohet edhe mė tej.
...
Partia "Lėvizja e Legalitetit" e konsideron Progres-Raportin e Komisionit Evropian nė tėrėsi si njė vlerėsim objektiv tė progresit qė Shqipėria ka siguruar gjatė periudhes tetor 2007-tetor 2008 nė rrugėn e saj drejt zhvillimit dhe integrimit nė Bashkimin Evropian.
Progresi dhe rezultatet e arritura e tė dokumentuara nė progres raportin mė tė fundit te BE janė njė burim kėnaqėsie dhe optimizmi qė dėshmojnė seriozitetin e shoqėrisė dhe qeverisė shqiptare nė materializimin e objektivave tona tė pėrbashkėta pėr zhvillimin e vendit dhe integrimin e tij nė BE.
Duke ofruar kontributin e saj, PLL gjykon se mangėsitė e konstatuara dhe sugjerimet e shprehura nga Komisioni Evropian duhen trajtuar nga institucionet e shtetit shqiptar dhe gjithė klasa politike nė mėnyrė tė shpejtė, serioze dhe me kujdesin e duhur si ēėshtje prioritare.
Arritjet pozitive tė dokumentuara nė Progres-Raportin mė tė fundit tė Komisionit Evropian marrin njė rėndėsi tė veēantė nė kėtė vit elektoral dhe i dėshmojmė shqiptarėve vullnetin politik tė kėsaj maxhorance qeverisėse nė rrugėn e reformave tė cilat duhet tė shkojnė mė tej dhe garantohen edhe me njė mandat tjetėr qeverisės.
______________________
Ndėrkohė qė rrėshqitjet e kėndshme tė tingujve tė saj nė violinė tė lėnė pa fjalė me lojėn muzikore, tė ardhurat qė mblidhen ushqejnė tė uriturit nė botė
Ajo mban emrin e njė princeshe ilire dhe aktivitetet e saj mė tė fundit i shkojnė pėr shtat njė anagrame tė tillė. Rruga e artit tė saj ka qenė njė sukses nė rritje, sė bashku me rrugėn e konsolidimit e profilit human.
Nuk janė tė pakta performancat virtuoze tė artistes me famė ndėrkombėtare, Anyla Kraja, por ndryshe nga shumė tė tjerė, telat e violinės sė saj largojnė urinė. Tingujt qė vibrojnė nga telat e violinės sė saj kanė njė qėllim pėrtej muzikės, ēka e tregon mirė edhe sipėrmarrja e saj mė e fundit. Prej disa vitesh artistja bashkėpunon me FAO-n, njė nga organizmat kryesore tė OKB-sė, qė lufton kundėr urisė nė botė. Mbėshtetjen e projekteve tė FAO-Telefood e ka realizuar nėpėrmjet CD-sė sė saj Heart Strings, si dhe njė sėrė koncertesh nė gjithė botėn. Jo mė kot muzika e saj ėshtė cilėsuar si jehonė e zemrės njerėzore. Artistja shprehet se singėllin ia dedikon Heart Strings, tė gjithė njerėzve qė e duan jetėn dhe e qė, nė sajė tė muzikės, duhen edhe mė shumė. Duke pėrqafuar kėtė ēėshtje, artistja 40 pėr qind e tė ardhurave nga shitja e CD-sė Heart Strings shkojnė pėr tė uriturit. Por sesi ka lindur ky bashkėpunim dhe kjo ofertė pėr artisten, ajo nuk ngurron ta rrėfejė si mė poshtė: Menjėherė pas ēmimit internacional Ciociaria 2004, pata njė ftesė si violiniste pėr tė ekzekutuar gjatė Ditės Ndėrkombėtare tė Ushqimit qė organizohet ēdo 16 tetor nė selinė qendrore tė FAO-s, nė Romė, ftesė qė e pranova me kėnaqėsi. Nė kėtė rast u njoha dhe u trondita shumė me atė qė ėshtė realiteti mė tragjik dhe mė i dhimbshėm i rruzullit: uria nė botė. Ēdo ditė nė botė vdesin 30.000 njerėz nga uria dhe nga ky kontingjent, 80 pėr qind janė fėmijė nėn moshėn 5-vjeēare. Ishin kėto shifra, qė vunė nė krizė totale ekzistencėn time si artiste dhe qė zgjuan dėshirėn e fortė pėr tė bėrė diēka konkrete. Pas njė reflektimi tė thellė, u dedikova CD-nė time Heart Strings, qė nė atė moment po dilte nė treg nė shėrbim tė kėsaj ēėshtjeje. Ky ishte edhe reagimi im mė spontan. Mė vonė ēdo gjė u konsolidua nė njė platformė mė tė organizuar edhe nėpėrmjet shpirtit tė pėrbashkėt qė gjeta pėr mbėshtetjen e kėsaj ēėshtjeje edhe nga bashkėpunėtorėt e mi mė tė ngushtė, si pianistja Fabiana Biasini, menaxherja ime etj., pėrfundon Kraja. Lidhja e saj me telat e violinės ėshtė krijuar qėkur ishte 6 vjeēe, saqė tashmė duket se janė aq tė bashkuara, sa nuk ndahen dot nga njėra-tjetra, madje as nė aktivitet sociale tė artistes. Edhe pse prej vitesh jeton nė Itali, brumin e ka marrė nė Tiranė, pėrēuar pėrtej Adriatikut nė festivalet mė prestigjioze tė botės. Dhe rolin e ambasadores sė kulturės e kryen mė mirė Kraja, falė postit tė momentit. Anyla ėshtė presidente e shoqėrisė artistike NamArt, e cila promovon kulturėn dhe artin shqiptar nė Itali dhe Evropė. Artistja shqiptare pėrfaqėson atė plejadė artistėsh, qė pasi u larguan nga Shqipėria kėrkuan perfeksionimin e tyre profesional drejt njė karriere dinjitoze. Dhe kjo ėshtė fitorja mė e madhe pėr njė artist, sidomos kur jeton dhe militon jashtė kufijve tė atdheut qė e ka rritur, pėr tė lartėsuar gjithmonė dhe mė shumė imazhin e popullit tė tij. Aktivitetin e Krajės, mjaft domethėnės nė Itali, e dėshmon edhe fakti qė ajo, nėpėrmjet tingullit tė violinės, i ka dhėnė drite diēkaje qė deri dje ka qenė nė letargji, duke inauguruar rihapjen e Teatrit tė Monte Vibios nė Umbria, i ashtuquajtur edhe Teatri mė i vogėl nė botė, sepse ka 99 vende; auditoriumin e ri Santa Chiara nė Romė dhe sallonin e muzikės sė dhomės nė pallatin Sforza nė Genzano.
> Nga Albert Zholi
>
> Intervista/ Anila KRAJA, Artistja shqiptare qė ndihmon dhe mbėshtet
projektet e FAO-Telefood.
>
> Anyla Kraja studion violine qe ne moshen 6 vjecare. Me pas ne liceun
artistik me prof. Robert Papavrami dhe ne Akademine e Arteve me prof.
Rajmonda Koco. Mbaron studimet me rezultate te shkelqyera duke mbrojtur
diplomen me orchestren e T.O.B ku punon si violiniste per shtate vjet dhe
njekohesisht si pedagoge e jashtme e violines prane Akademise se Arteve ne
Tirane. Kryen kursin e perfeksionimit ne Akademine Umbra te Perugias dhe
kursin e perfeksionimit te muzikes se dhomes prane Akademise Chigiana ne
Siena ku per rezultate te shkelqyera i akordohet nje burse studimi. Per
aktivitet te ngjeshur dhe me nivel shume te larte artistik ne vitin 2004 i
jepet cmimi nderkombetar "Ciociaria" me motivacionin: "Arti
i saj, virtuozizmi, por mbi te gjitna shpirti, zemra e saj qe ndjejme te
vibroje nepermjet telave te violines se saj.Jemi krenare qe kjo artiste
lindur dhe shkolluar ne Tirane, por tashme qytetare italiane con artin e saj
ne teatrot dhe ne festivalet me me prestigj te botes".
>
> Bashkepunon qe prej kater vjetesh me FAO-n nje nga organismat kryesore
te O.K.B-se qe lufton kunder urise ne bote duke u bere mbeshtetese e
projekteve te FAO-Telefood nepermjet CD-se se saj "Heart Strings dhe
koncerteve te ndryshme ne te gjithe boten.
> Eshte presidente e shoqerise artistike "NamArt" qe
promovon kulturen dhe artin shqiptar ne Itali dhe Europe.
>
> E vetmja artiste shqiptare e cila pėr katėr vjet radhazi bashkėpunon
me njė nga organizmat kryesore tė O.K.B-sė me FAO-n, organizatė qė
punon kundėr urisė nė botė. Duke pėrqafuar kėtė ēėshtje nė pėr
projektet e FAO-Telefood 40%, e tė ardhurave qė vijnė nga shitja e CD-sė
"Heart Strings" tė artistes nėpėr botė shkojnė nė
mbėshtetje tė kėtyre projekteve.
>
> Pak kuriozitet nė lidhje me emrin tuaj tė veēante, njė
emėr arti apo emri juaj anagrafik?
>
> Ėshtė njė pyetje qė mė drejtohet shpesh nė ambientet
shqiptare dhe unė e ritheksoj qė apsolutisht emri Anyla nuk ėshtė njė
emėr arti, por ėshtė emri im anagrafik qė ka njė origjinė shumė tė
lashtė dhe pikėrisht emri tė cilin e mbante njė princeshė ilire dhe pėr
kėtė ndjej krenari.
>
> Ju jeni artistja shqiptare qė pėrfaqėsoni atė plejade
artistėsh qė pasi u larguan nga Shqipėria kėrkuan perfeksionimin e tyre
profesional drejt njė kariere dinjitoze. Mund tė na thoni cilat kanė qėnė
etapat mė tė rėndėsishme tė formimit tuaj artistik nė Itali?
>
> Unė jam larguar nga Tirana nė fillim tė vitit 94' duke u shkėputur
nga Teatri i Operas dhe Baletit ku kam punuar pėr shtatė vjet si
violiniste dhe nga Akademia e Arteve ku pėr tre vjet kam punuar paralelisht
si pedagoge e jashtme e violinės , pėr tė ndjekur kursin tre vjeēar tė
perfeksionimit pranė Akademisė Umbra nė Perugia nė klasėn e prof. Eddy
Perpich dhe me pas kursin e perfeksionomit tė muzikės sė dhomės pranė
Akademisė Chigiana nė Siena qė konsiderohet njė nga Akademite mė me
prestigj tė Europės, nė klasėn e prof. R. Brengola.
>
> Nė vitin 2004 me njė motivacion qė flet qartė jo vetėm pėr
aktivitetin tuaj tė ngjeshur artistik nė Itali, Europė, SHBA dhe Kanada,
por edhe pėr paraqitjen dhe evidentimin e artit shqiptar nė perėndim, ju
ėshtė akorduar ēmimi internacional "Cioēiaria" ēmim tė cilin
e kanė marrė autoritete tė fushave tė ndryshme me pėrmasa
internacionale si : Presidenti Bertini, Gorbaēiov, Alberto Sordi, Maurizio
Costanzo, Mara Vernier, Fabrizio Frizzi e deri Papa Giovanni II.
>
> Si e keni ndjerė veten mbas njė vlerėsimi tė tillė?
>
> Sigurisht qė ka qenė dhe mbetet njė sadisfaksion shumė i madh pėr
mua jo vetėm si artiste por nė radhė tė parė si shqiptare. Mendoj se ne
shqiptarėt qė jetojmė nė perėndim pasi jemi nė mėnyrė tė
vazhdueshme nėn presionin psikologjik tė njė lloj kompleksi qė na
krijohet herė herė pėr imazhin negativ qė i atribohet vendit tonė
sidomos nga mediat e ndryshme, instiktivisht e kemi mė tė zhvilluar
vetmbrojtjen e dinjitetit kombėtar duke e kontrastuar kėtė realitet
sigurisht nėpėrmjet aftėsive profesionale dhe artit qė perfaqėsojmė.
Artisti nė kėtė drejtim ėshtė mė i favorizuar pėr vetė rolin qė
luan arti nė shoqėri si arma mė e mirė pėr tė depėrtuar, prekur dhe
sensibilizuar pjesėn mė fisnike tė shpirtit human. Kjo bėn tė mundur qė
nėpėrmjet figurės se njė artisti sidomos tė muzikės klasike tė shihet
nė njė tjetėr kėdvėshtrim edhe atdheu tė cilit ai i pėrket pėr
arsyen e thjeshtė qė pas nivelit tė lartė tė tij artistik nėnkuptohet
prezenca e njė shkolle qė e ka formuar, prezenca e njė plejade pedagogesh
qė e kanė istruktuar, prezenca e njė publiku tė kulturuar qė e ka
ndjekur dhe e ka kultivuar si artist. Dhe kjo ėshtė fitorja mė e madhe pėr
njė artist sidomos kur jeton dhe militon jashtė kufijve tė atdheut qė e
ka rritur pėr tė lartėsuar gjithmonė dhe mė shumė imazhin e popullit tė
tij.
>
> Ju jeni njė artiste me qytetari italiane dhe qė shpesh
kur ju prezantojne nė publik ju quajnė artiste italiane me origjinė
shqiptare. Si reagoni karshi kėtij fakti?
>
> Vazhdimisht kam korrigjuar kėtė tendence tė prezantuesve apo tė
gazetarėve tė ndryshėm. Unė jam artiste shqiptare me qytetari italiane.
Qytetarinė njeriu gjatė jetės sė tij mund ta ndryshojė edhe 100 herė
por gjakun qė rrjedh nėpėr venat e tij, kurrė.
>
> Aktivitetin tuaj mjaft cilėsor nė Itali e dėshmon edhe fakti qė
ju jeni artistja shqiptare qė keni inaguruar rihapjen e Teatrit tė Monte
Vibios nė Umbria i ashtuquajtur edhe "Teatri mė i vogėl nė botė"
sepse ka 99 vende, Auditoriumin e ri " Santa Chiara" nė Romė dhe
sallonin e muzikės seė dhomės nė Pallatin "Sforza" nė Genzano.
>
> Cfarė pėrfaqėson pėr ju si artiste kjo dhe a do tė
kishit ndonjė dėshirė tė inauguronit nė tė ardhmen diēka edhe nė
Shqipėri?
>
> Ėshtė e vėrtetė qė kėto momente do tė mbeten shumė tė veēanta
nė karierėn time sepse kanė qėnė momente tė mbushura me njė emocion
jashtėzakonisht tė madh. Vetė fjala inaugurim do tė thotė celebrim me
solemnitet i njė fillimi tė ri, gjė qė pa dyshim tė jep njė kėnaqėsi
dhe njė kėnaqėsi me pėrmasa gjiganteske pasi tė krijohet mundėsia qė
nėpėrmjet tingullit tė violinės t'i japesh drite diēkaje qė deri dje
ka qėnė nė letargji apo t'i japesh jetė diēkaje tė re, por nė tė njėjtėn
kohė ndjen pėrgjegjėsinė e madhe morale dhe profesionale pėrpara njė
evenimenti tė tillė.
>
> Nė Shqipėri do tė kisha dėshirė tė inauguroja si artiste
rikthimin nė jetė tė Kalasė sė Shkodrės qė shpresoj tė jetė sa mė
i shpejtė, si simbol qė pėrfaqėson forcėn, urtėsinė, menēurinė dhe
kulturėn e lashtė tė veriut tė Shqipėrisė dhe si ndėrtesė tė re kam
ėndėrr tė marr pjesė si artiste nė inaugurimin e Katedrales sė Nėnė
Terezes qė po ndėrtohet nė Prishtinė dhe qė do tė pėrfundojė nė
2010.
>
> Ju si njė artiste tashmė keni krijuar njė raport tė veēantė
me Kosovėn. Tė fillojmė me dy koncertet qė i keni dhuruar Kosoves nė
prag tė Pamvarsisė nė nėntorin e shkuar nė Prishtinė dhe nė Pejė,
duke vazhduar me projektin tuaj ambizioz tė aprovuar nga ish Kryeministri
Ceku pėr tė prodhuar njė DVD artistike me vlerat historike, arkeologjike,
etnike, kulturore dhe humane tė Kosovės, me pjesėmarrjen tuaj nė mbrėmjen
" maskat e luftės dhe fytyrat e paqes" nė sallėn e
Universitetit te Sapienzes nė Romė pėrkrah poetit tė madh kosovar Ali
Podrimja dhe ekspozitės fotografkie tė N.Pllanės ku ju gjatė ekzekutimit
tė veprės sė kompozitorit A.Gashi "Lotėt e lahutės" u
gjunjezuat nė nderim tė viktimave nga genocidi serb, gjest jashtėzakonisht
domethėnės dhe qė krijoi njė emocion dhe njė mirėnjohje tė thellė pėr
ju si artiste fakt i cili u shoqėrua me duartrokitje shumė tė gjatė nga
ana e publikut, duke pėrfunduar me koncertin nė njė nga sallat mė
prestigjoze te Brukselit nė gusht tė kėtij viti pėr nder tė fitores sė
Pamvarsisė sė Kosovės. C'farė pėrfaqeėsojnė pėr artin tuaj tė
gjitha kėto evenimente?
>
> Nė radhė tė parė dua tė theksoj se ēdo artist i vėrtetė jo
vetėm militon por e lidh egsistencėn e tij me atė tė atdheut qė i pėrket
duke shfytėzuar rolin universal tė gjuhės sė artit pėr tė pėrēuar
mesazhe me vlera sa mė humane. Nė momentin kritik tė egsistencės sė
popollit kosovar ndjeva thjesht detyrėn si artiste tė bėja diēka edhe unė
pėr kėtė cėshtje. Sot Kosova gėzon Pamvarsinė e plotė qė e fitoi me
shumė gjak dhe sakrifica dhe madje ka edhe flamurin e vet qė e pėrfaqėson,
por pėr mua Shqipėria dhe Kosova do tė mbeten pėrherė njė zemėr e
madhe e ndarė mė dysh dhe qė rreh me tė njėjtin ritėm pasi i pėrkasim
qė nė lashtėsi tė njėjtit popull. Tė gjitha rastet qė ju kujtuat janė
momente qė kanė lėnė shenjė nė kujtesėn time si momente qė mė kanė
ofruar mundėsinė pėr tė shprehur me zemėr dėshirėn e madhe pėr tė qėnė
pranė popullit kosovar si nė ditėt mė tė dhimbshme ashtu edhe nė ato mė
tė lumtura.
>
> Sė bashku me pianistin A.Gashi ju si artiste nė mars tė
ketij viti i keni kushtuar njė koncert tė veēante nė Tiranė figurės sė
Geraldines, mbretereshės sė shqiptareve. Kush ėshtė motivi i kėsaj
iniciative?
>
> Unė jam thellėsisht e bindur se mbretėresha Geraldina edhe pse
ishte e huaj me shpirtin dhe me veprėn e saj e deshi popullin shqiptar mė
shumė ndoshta seē e duam ne shqiptarėt. Ajo deri sa vdiq e nderoi dhe e
respektoi thellėsisht popullin tonė. Njė nga thėniet e saj mė domethėnėse
qė tregon se sa ajo e ēmonte dhe e donte popullin tonė ishte: " Asnjėri
nuk ka tė drejtė tė flasi pėr popullin shqiptar pa e njohur mirė atė nė
tė gjitha virtytet e tij". Organizimi dinjitoz i kėtij koncerti dhe
dedikimi i njė vepre me motive folklorike shqiptare kushtuar personalitetit
tė saj nga kompozitori A. Gashi me emrin "Geraldina" ,
simbolikisht pėrfaqėsoi pėruljen me nderim dhe me respekt pėrpara
shpirtit fisnik dhe tė dinjitetit human tė figurės sė saj.
>
> Gjithmonė njė sukses nė rritje rruga e artit tuaj sė bashku me
rrugėn e konsolidimit tė profilit tuaj human, por desha tė pregatis
lexuesit qė akoma nuk kemi prekur pikėn me kulminante.
>
> Ju si artiste keni katėr vjet qė bashkėpunoni me njė nga
organizmat kryesore tė O.K.B-sė me FAO-n qė punon kundėr urisė nė botė
duke mbėshtetur dhe pėrqafuar kėtė ēėshtje nė mbėshtetjen e
projekteve FAO-Telefood. 40% e tė ardhurave qė vijnė nga shitja e CD-sė
suaj "Heart Strings" nė botė shkojnė nė mbėshtetje tė
projekteve tė ndryshme tė FAO-s. Ju jeni ideatorja dhe organizatorja e
spektaklit "Intermitenze del cuore" nėn kujdesin e Gina
Lollobrigidės nė rolin e Ambasadores sė FAO-s dhe tė njė sėre
koncertesh pėr shkollat nė Itali pėr tė sensibilizuar publikun italian
dhe brezin e ri pėr luftėn kundėr urisė nė botė dhe pėr mbledhjen e
fondeve nė ndihme tė FAO-s. Pėr kėtė aktivitet tuajin si artiste dhe
humaniste ju keni qenė e intervistuar nga Radio e Vatikanit, Radio France,
Televizioni i Prishtinės dhe Radio Tirana. Si ka lindur ky bashkėpunim dhe
kjo ofertė si artiste nga ana juaj?
>
> Menjėherė mbas Cmimit Internacional "Ciociaria 2004"
pata njė ftesė si violiniste pėr tė egzekutuar gjatė Ditės Ndėrkombetare
tė Ushqimit qė organizohet ēdo 16 tetor nė selinė qėndrore tė FAO-s nė
Romė, ftese qė e pranova me kėnaqėsi . Kjo ceremoni zhvillohet
tradicionalisht nė sallėn plenare tė Fao-s nė praninė e 1500
autoriteteve politike , tė tė gjithė trupit dipllomatik tė akredituar nė
Itali, pėrfaqėsuesve tė tė gjitha organizatave mė tė rėndėsishme
internacionale, tė Ambasadorėve tė Jashtėzakonshėm tė Fao-s qė janė
autoritete politike (kryesisht First Lady) qė kanė mbėshtetur konkretisht
kėtė ēėshtje dhe Ambasadorėve tė Fao-s qė janė artistė, shkencėtarė,
figura akademike me famė internacionale.
> Nė kėtė rast u njoha dhe u trondita shumė me atė qė ėshtė
realiteti mė tragjik dhe mė i dhimbshėm i rruzullit, uria nė botė. Cdo
ditė nė botė vdesin 30.000 njerėz nga uria dhe nga ky kontigjent 80% janė
fėmijė nėn moshėn 5-vjeēare.
>
> Ishin kėto shifra qė vunė nė krizė totale egzistencėn time si
artiste dhe qė zgjuan dėshirėn e fortė pėr tė bėrė diēka konkrete.
Mbas njė reflektimi tė thellė dedikova CD-nė tim "Heart
Strings" qė nė atė moment po dilte nė treg nė shėrbim tė kėsaj
ēėshtje dhe ky ishte reagimi mė spontan. Mė vonė ēdo gjė u konsolidua
nė njė platformė mė tė organizuar edhe nėpėrmjet shpirtit tė pėrbashkėt
qė gjeta pėr mbėshtetjen e kėsaj ēėshtje edhe nga bashkėpuntorėt e
mi mė tė ngushtė si pianistja Fabiana Biasini, manaxherja ime , etj.
>
> Edhe kėtė vit ju pėrsėri pėr herėn e tretė ishit e
ftuar pėr tė luajtur pėr nder tė Ditės Ndėrkombėtare tė Ushqimit por
kėtė radhė nė sallė ishte e ftuar me njė ftesė tė veēantė nga zyra
e Ambasadorėve tė FAO-s edhe zonja Liri Berisha si Presidente e
Fondacionit "Fėmijėt e Shqipėrisė". Si e ndjete veten nga
prania e njė Presidente Fondacioni nga Shqipėria?
>
> Kėtė vit Dita Ndėrkombėtare e Ushqimit kishte njė rėndėsi tė
veēantė pėr faktin se nė dhjetor festohet 60-vjetori i te drejtave te
njeriut nga O.K.B-ja dhe fakti qė 862 milion njerėz nė botė vuajnė nga
uria dhe nuk e gėzojnė kėtė tė drejtė umane, domethėnė tė drejtėn
e ushqimit dhe si rrjedhojė tė drejtėn e jetės , ėshtė njė ēėshtje
qė duhet tė pėrkrahet fuqimisht nga tė gjithė. Neė kėtė kėndvėshtrim
prezenca e zonjės Berisha qoftė si Presidente e Fondacionit qoftė si
gruaja e Kryeministrit tė Shqipėrisė pėr mendimin tim pati njė rol dhe
njė peshė tė veēantė nė evidentimin e sensibilitetit tė politikės
shqiptare neė mbėshtetje tė kėsaj ēėshtje me pėrmasa globale pėrkrah
shteteve mė tė civilizuara tė botės . Nga ana tjetėr sigurisht pėr mua
si artiste, si shqiptare dhe veēanėrisht si grua ishte njė nder i veēantė
dhe njėkohėsisht njė stimul i madh moral prezenca e zonjės Berisha nė
sallė.
>
> Arti dhe politika nuk shkojnė shumė dakort, megjithatė
ē'mendoni pėr politikėn shqiptare sot?
>
> Unė nuk e ndjek politikėn e pėrditėshme shqiptare pėr arsye
kohe dhe largėsie, por pėrjetoj me njė emocion tė jashtėzakonshėm,
besoj si ēdo shqiptar qė e do me shpirt Shqipėrinė , evenimente dhe
fitore tė tilla tė mėdha tė politikės shqiptare siē ishte fitorja e
Pamvarsisė sė Kosovės, integrimi dhe antarėsimi i Shqipėrisė nė NATO,
pėrfundimi i veprave madhore siē ishte pėrfundimi i rrugės nė hyrje te
Tiranės qė na shton dinjitetin dhe krenarinė kombėtar , sidomos ne qė
jetojmė jashtė duke na shtuar dėshirėn pėr tė ardhur mė shpesh nė
vendlindje.
>
> Ju Anila jeni jo vetėm njė violiniste me famė , njė humaniste qė
shton dinjitetin e figurės sė gruas shqiptare por edhe njė nėnė e shkėlqyer.
Djali i madh Geani mbaroi shkollėn e mesme nė Romė (Colleferro) me
rezultate tė shkėlqyera dhe meritoi ēmimin si studenti mė i mirė i tė
gjithė Lazios ēmim qė ju akordua edhe nė prezencėn e autoriteteve
politike lokale dhe tė autoriteteve tė ambasadės sonė nė Romė dhe
aktualisht studion pėr mjekėsi nė Toronto, kurse Aleni edhe ai i shkėlqyer
nė mėsime ka fituar ēmimin e II nacional tė poezisė me titull " La
mia speranza" qė i ka kushtuar Shqipėrisė. Si keni mundur ti gėrshetoni
nė mėnyrė kaq tė pėrsosur kėto dy detyra : profesionin dhe rolin e rėndėsishėm
tė nėnės.
> Mendoj se faktori bazė nė edukimin e fėmijėve dhe qė ėshtė
hallka mė e vėshtirė pėr realizimin me sukses tė tij ėshtė raporti i
ekuilibruar dhe i shėndoshė midis prinderve dhe fėmijės dhe nė mėnyrė
tė veēantė midis nėnės dhe fėmijės. Pėr fat kjo hallkė ka
funksionuar shumė mirė me tė dy djemtė. Njė faktor tjetėr fondamental
ka qėnė ndihma konkrete e prindėrve tė mi qė kanė sakrifikuar
vazhdimisht pėr tė mė lehtėsuar dhe pėr tė mė ndihmuar si artiste dhe
si nėnė. Mendoj se edhe roli i gjyshėrve nė rritjen dhe edukimin e nipėrve
ėshtė fondamental.
>
> Dhe pėr ta pėrfunduar kėtė intervistė interesante dhe
me shumė vlera, do tė dėshiroja tė dija kush ėshtė sekreti nga i cili
buron kjo forcėn e vazhdueshme gjeneruese pėr tė ēuar gjithmonė dhe mė
pėrpara kėto obligime madhore nė jetėn tuaj si artiste, humaniste dhe si
grua?
>
> Njė nga karakteristikat mė evidente tė njė artisti ėshtė se
ai ndodhet nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe insistiuese nė kėrkim tė
perfeksionimit tė artit tė tij. Dhe kjo ėshtė njė gjė pozitive, por
uneė pas shumė pėrpjekjesh kam kuptuar thellėsisht se perfeksionimi
kryesor nė jetėn e artistit ėshtė pėrkushtimi nė njė shtegėtim
shpirtėror kaq tė domosdoshėm pėr rigjenerimin e potencialit dhe
energjive pozitive tė tij, shtegėtim pa tė cilin artisti nuk mund tė bėhet
pėrēues i mesazheve me vlera universale pėr shoqėrinė tė cilės i pėrket.
Filozofi i shquar fracez Paskal ka thene: « Zemra ka arsyet e veta qė
arsyeja nuk i njeh».
>
>
> Hermesnews©AllRightsReserved
> Ēdo riprodhim i paautorizuar ndėshkohet sipas ligjeve nė fuqi.
______________________
OBORRI MBRETĖROR SHQIPTAR
OBORRI
MBRETĖROR I SHQIPTARĖVE
Pallati i Vjetėr Mbretėror P.Box.
Nr.8170,
Rr. Murat Toptani,Tiranė.
Tirana, Albania
Data: 03/11/2008
+355
4 261 281
Me datė 03.11.2008 Familja
Mbretėrore Shqiptare rezervoi njė pritje tė veēantė ne ambientet e Pallatit
Mbretėror pėr
Shkėlqesinė e Tij, Presidentin e Kosovės, prof. Fatmir Sejdiu.
Biseda u pėrqendrua nė ēėshtjen
mė tė rėndėsishme si, njohja e shtetit tė ri tė Kosovės, si shtet i
pavarur dhe realiteti i ri gjeopolitik nė rajon.
Familja Mbretėrore Shqiptare shprehu konsideratėn mė tė lartė
pėr Presidentin Sejdiu dhe administratėn e Tij, duke i uruar qėndrim tė kėndshėm
nė Tiranė dhe suksese nė realizimin e objektivave tė shtetit tė ri tė
Kosovės.
Shkėlqesia e Tij, Presidenti Fatmir Sejdiu,
vlerėsoi kontributin, sakrificat dhe pėrkushtimin e Naltmadhnisė
sė Tij Leka I, Mbretit tė Shqiptarėve
pėr dekada me rradhė nė shėrbim tė ēėshtjes sė Kosovės. Presidenti
Sejdiu, gjeti rastin tė falėnderoi Familjen Mbretėrore Shqiptare pėr mbėshtetjen
qe iu ka ofruar shqiptareve tė Kosovės gjatė momenteve tė depėrtimeve, shpėrnguljeve
dhe spastrimeve etnike nė vitet e mbretėrimit tė NMT Zog I, Mbret i Shqiptarėve.
Gjithashtu Presidenti Sejdiu, bėri urimet me rastin e 80-vjetorit tė Monarkisė
Shqiptare me datė 1 shtator 2008.
Familja Mbretėrore Shqiptare
premtoi se do tė vazhdojė me tė njėjtin pėrkushtim ndihmesėn nė dobi tė
Kosovės dhe bashkėkombėsve tė Saj
duke shfrytėzuar tė gjitha njohjet dhe lidhjet e Saj nė botė,
si dhe komunikimin dhe bashkėpunimin e ndėrsjellėt me tė gjithė faktorėt
politik Shqiptar, brenda dhe jashtė kufijve, nė funksion tė njohjes sė
shtetit tė Kosovės.
Zyra pėr Marrėdhėnie me Publikun
Oborri Mbretėror Shqiptar
La famille royale a reēu la visite du président
du Kosovo qui a déclaré que le Roi Leka I a toujours uvré en faveur de l'indépendance
du Kosovo et que ses efforts ont été vivement appréciés. De mźme la
Cour Royale a exprimé sa volonté de travailler continuellement pour le développement
du pays et le bien źtre des Albanais de Kosovo.
______________________
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076
Tiranė, mė 2 nėntor 2008
Informacion pėr mediat
Dje, mė 1 nėntor 2008 zhvilloi punimet Konferenca e Degės sė Partisė "Lėvizja e Legalitetit" Kavajė nė tė cilėn morėn pjesė edhe Kryetari i PLL Ekrem Spahiu dhe Sekretari i Pėrgjithshėm Artan Tujani.
Kryetari i PLL Ekrem Spahiu bėri njė ekspoze tė situatės politike nė vend duke e vėnė theksin edhe nė arritjet konkrete nė rrafshin ekonomik dhe politik tė maxhorancės qeverisėse, pjesė e sė cilės Legaliteti ėshtė.
Ai i njohu tė pranishmit me procesin e gjallėrimit nė njė nivel tė ri tė aktivitetit politik dhe organizativ tė strukturave tė PLL nė mbarė vendin dhe optimizmit qė ekziston nė to pėr konkurrim dhe rezultat dinjitoz nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Spahiu ritheksoi qėndrimin e PLL "pėr zgjedhje tė lira, tė ndershme dhe me shanse tė barabarta" si dhe shprehu nevojėn qė "kodi i ri zgjedhor duhet tė materializojė frymėn e Kushtetutės qė pėrfaqėsimi i partive politike nė tėrėsinė e Kuvendit tė Shqipėrisė, duhet tė jetė nė proporcion me mbėshtetjen e tyre elektorale nė mbarė vendin."
Sekretari i Pėrgjithshėm Artan Tujani u shpreh se "pavarėsisht kufizimeve absurde qė po parashikohen nė kodin zgjedhor qė drejtpėrdrejt dėmtojnė edhe Legalitetin, PLL do tė marrė pjesė denjėsisht nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare edhe pėr t'i dėshmuar shqiptarėve se mirė apo keq qeverisja e vendit nuk varet nga madhėsia e partive, por nga sa ato janė tė pėrkushtuara ndaj interesave tė qytetarėve."
Konferenca zgjodhi kryetar tė degės sė PLL z. Bahri Kollēaku, sekretar tė pėrgjithshėm z. Remzi Muhja si dhe nėnkryetarė zotėrinjtė Skėnder Gjocaj dhe Ramazan Xhafa.
Zyra e shtypit e PLL
______________________
Lenvoyé de lONU chargé de mener une médiation entre Pristina et Belgrade sur la « reconfiguration » de la présence civile internationale au Kosovo, le Néo-Zélandais Andrew Landley, a proposé une « division administrative », entre le nord du Kosovo et le reste du pays. Le Nord serbe disposerait de sa propre police et dun systčme douanier autonome. Une proposition encore informelle, mais déją catégoriquement rejetée par les dirigeants kosovars.
Par Arben Atashi
Des sources internationales et des sources fiables au sein des institutions du Kosovo nous ont confirmé le contenu des propositions dAndrew Landley.
Loin de lattention des médias, le diplomate Landley a rencontré vendredi les dirigeants du Kosovo, le Président Fatmir Sejdiu, le Premier ministre Hashim Thaēi, et le vice-Premier ministre Hajredin Kuēi, pour présenter officiellement sa proposition. Cependant, selon nos sources, les dirigeants kosovars nont pas permis ą lenvoyé de lONU de présenter son plan, en interrompant unilatéralement la rencontre.
Il y a quelques jours, le diplomate néo-zélandais sétait engagé ą rédiger un document pouvant servir de « nouveau compromis » entre Pristina et Belgrade, rendant possible la mise en uvre du plan du Secrétaire général de lONU, Ban Ki-moon, qui prévoyait une « reconfiguration » de la Minuk et le déploiement de la mission européenne Eulex au Kosovo.
Le diplomate sest rendu ą plusieurs reprises ą Belgrade, et il a rencontré les principaux responsables serbes, dans le but dobtenir le feu vert de la Serbie ą la mise en place dEulex, notamment dans le nord du Kosovo.
Le plan de Ban Ki-moon pour la reconfiguration de la Minuk suppose darriver ą un compromis entre Pristina et Belgrade dans six domaines cruciaux : la police, les douanes, la justice, les transports, les télécommunications, la gestion de la frontičre et la protection des monuments religieux serbes.
Nos sources internationales affirment que la partie serbe aurait accepté le déploiement dEulex dans le nord du Kosovo, ą la condition que la Constitution de la République du Kosovo ne soit pas reconnue ni appliquée dans cette zone. Les deux points qui défient la Constitution du Kosovo, en la rendant inapplicable, concernent les douanes et la police.
Indépendance douaničre et policičre
La proposition dAndrew Ladley serait que les douanes fonctionnent au Nord du Kosovo séparément du systčme douanier du reste du pays, et que le produit des taxations douaničres dans cette zone soient exclusivement affectés aux besoins des autorités locales, cest-ą-dire des communes serbes qui sont gérées par les structures parallčles dirigées par Belgrade.
De mźme, Andrew Ladley a proposé que la police dispose dun commandement séparé dans le nord, sans lien avec la direction de la police du Kosovo, ce qui reprend la proposition serbe dune police ethnique séparée au nord.
Nos sources confirment que ces propositions ont été tout de suite rejetées par les dirigeants kosovars, qui estiment quun tel plan formaliserait la partition du pays, tout en nuisant ą la souveraineté et ą lintégrité territoriale de la République du Kosovo.
Comme ils connaissaient déją les propositions que lenvoyé de lONU allait leur formuler, les dirigeants de Pristina ont refusé de lécouter, en lui expliquant quils ne voulaient pas entendre parler dun autre projet que le plan Ahtisaari.
Llesh Topallaj, si humbi jetėn pėr tė shpėtuar Zogun
heroi i parė i Gardės Kombėtare
|
Shkruar nga Roland Qafoku | |
e martė , 24 qershor 2008 | |
Kėtė sentencė major Topallaj duket e dinte mjaft mirė derisa
pėr tė mbrojtur shefin e tij nga plumbat e atentatorėve, i doli pėrpara
duke mbetur vet viktimė. Megjithatė, fiks 77 vjet mė parė,
Gjykata e Vjenės me njė vendim tė posaēėm nė dhjetorin e vitit
1931, dėnoi vetėm me shtatė vjet heqje lirie Ndok Gjeloshin dhe
tre vjet Aziz Ēamin, dy shqiptarėt qė organizuan atentatin mė tė
bujshėm nė Evropė tė asaj kohe. Gazeta vjeneze Neue Freie
Press, ditėn tjetėr deklaroi me tė madhe se me kėtė ngjarje
ishte cėnuar mikpritja austriake. Ajo dhe simotrat e saj Wiener
Tageblatt, Nachrichten, por edhe shqiptarja Vullneti i
popullit, na sjellin pas kaq kohėsh kronikėn e njė prej
ngjarjeve mė tė rėnda. Ndėrkohė, Llesh Topallaj, njeriu qė
mbeti i vrarė pėr tė shpėtuar shefin e vet, ėshtė padyshim
heroi i parė i Gardės sė Republikės sė Shqipėrisė, por edhe
njė hero qė me aktin e tij nuk ka njė tė dytė. Asnjė badigardi
deri mė sot nuk i ka ndodhur tė jetė nė kėtė situatė dhe tė
pranojė eliminimin e vetes pėr tė shpėtuar personalitetin qė ka
pėr detyrė ta ruajė. Por, pėr organizimin e kėtyre bandave pėr tė krijuar
destabilizim flet edhe gazeta Reichspost. Nė njė shkrim tė
saj informohej se alarmi pėr krijimin e bandave jugosllave kishte
detyruar ambasadorin anglez tia parashtronte kėtė qeverisė sė
Beogradit. Por, edhe gazeta shqiptare Vullneti i popullit nė
njė shkrim tė saj ka deklaruar se dy atentatorėt janė shtyrė
prej qarqeve jugosllave qė kėrkonin eliminimin e Naltmadhnisė. Qėllimi
i tyre, sipas gazetės, ishte destabilizimi i mbretėrisė shqiptare
dhe nė pushtet tė hipnin pėrkrahėsit e saj. Ndėrsa nė gazetėn
Neue Freie Presse Ahmet Zogu e shfaqi hapur mendimin e tij
teksa tha se, u kėrkojmė fqinjėve tė respektojnė
intergritetin e popullit shqiptar. Tė gjitha kėtyre deklarimeve,
supozimeve dhe hamendjeve tė bazuara apo jo, ua vuri vulėn
zhvillimi i gjyqit. Kur nga hetimet e policisė kishte rezultuar se
familjet e Ēamit dhe Gjeloshit ishin tė varfra, avokatėt e tyre
Pressburger dhe Frischauer ishin mė tė njohurit nė Austri, qė
natyrisht ishin paguar me miliona. Atėherė nga i gjetėn paratė
dy shqiptarėt e varfėr qė donin tė vrisnin mbretin?
Emri: Llesh Tė dhėnat e atentatit Gjyqi, dėnime shumė tė lehta
Tė pakta janė institucionet e shtetit shqiptar qė i afrohen njė
shekulli jetė. E para ėshtė Pavarėsia dhe ndėr tė parėt
themelimi i Gardės sė Republikės sė Shqipėrisė. Pikėrisht mė
24 qershor tė vitit 1928, u krijua Garda Mretnore e Shqipėrisė, qė
nė vitin 1945 u quajt Batalioni Special i Shtabit tė Pėrgjithshėm
dhe nė shkurt tė vitit 1947 mori emrin Garda e Republikės sė
Shqipėrisė, si strukturė pėrbėrėse e Forcave tė Armatosura.
Shteti i parė shqiptar ngriti njė institucion aq simbolik, por aq
tė domosdoshėm pėr kushtet e kohės. Qė nė vitet e mbretėrisė
pati njė konsolidim gati tė pabesueshėm, nė vitet e komunizmit u
pėrforcua, por i shėrbeu sistemit, dhe pas viteve '90 Garda u
modernizua dhe u kthye nė njė shėrbim model. Ka luajtur njė rol
vendimtar nė ruajtjen e personaliteteve tė huaja qė kanė
vizituar vendin tonė, duke siguruar jetėn e tyre, qė nisin qė
nga presidenti amerikan, Bush; presidenti i Komisionit Evropian,
Romano Prodi; sekretari i Shtetit, Colin Pavvell; presidenti kroat,
Stipe Mesiė; kryeministrin ēek, Mikel Topolanek, tė Kuvajtit, etj.
Ø Garda e Republikės ėshtė njė strukturė
me status tė veēantė nė Ministrinė e Brendshme. Ø Nė vitin 1951, Garda e Republikės, qė
deri nė kėtė vit ishte nė varėsi tė Ministrisė sė Mbrojtjes,
kaloi nė varėsi tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. |
Ambasadori i Kosovės, paraqet letrat kredenciale
Pezull ēėshtja e ambasadorit shqiptar
Ambasadori i shtetit tė Kosovės nė Shqipėri, ka marrė
zyrtarisht detyrėn e tij dhe ka prezantuar letrat e tij kredenciale para
shefit tė diplomacisė shqiptare, Lulzim Basha. Diplomati i ri i Republikės
sė Kosovės, Gazmend Pula, i cili ėshtė emėruar nga krerėt e Prishtinės
zyrtare pak kohė mė parė, ka nisur aktivitetin e tij nė Tiranė, duke
nisur bashkėrendimin pėr tė lobuar sė bashku pėr tė rritur numrin e
shteteve botėrore qė do tė njohin Kosovėn. Gjatė takimit tė zhvilluar
dje, nė Ministrinė e Jashtme, shefi i diplomacisė shqiptare, Lulzim Basha,
e ka vlerėsuar kėtė moment si historik dhe i ofroi ambasadorit Pula mbėshtetjen
e plotė pėr pėrmbushjen me sukses tė misionit tė tij tė lartė, si pėrfaqėsues
i Republikės sė Kosovės nė Republikėn e Shqipėrisė. Sipas deklaratės
zyrės sė shtypit tė MPJ-sė, ministri Basha rikonfirmoi gjithashtu
angazhimin maksimal tė Shqipėrisė nė mbėshtetje tė shtetit tė ri tė
pavarur e sovran tė Kosovės pėr kapėrcimin e sfidave qė ka pėrpara nė
rrugėn e konsolidimit tė demokracisė dhe ndėrtimit tė shtetit tė sė
drejtės, nė forcimin e ekonomisė dhe pjesėmarrjen e saj nė proceset
integruese rajonale, evropiane e euroatlantike, pėr tė zėnė vendin qė i
takon nė familjen e kombeve tė lira e sovrane. Ndėrkaq, ambasadori Pulaj e
falėnderoi ministrin Basha pėr pritjen e ngrohtė, si dhe i shprehu mirėnjohjen
e popullit dhe tė institucioneve tė Kosovės, pėr mbėshtetjen e
gjithanshme tė Shqipėrisė pėr realizimin e aspiratės sė pavarėsisė, si
dhe pėr lobingun, lidhur me njohjen e saj ndėrkombėtare. Bashkėbiseduesit
theksuan nevojėn e intensifikimit tė mėtejshėm tė marrėdhėnieve mes dy
vendeve nė tė gjitha fushat e interesit tė pėrbashkėt, nė dobi tė
forcimit tė paqes, sigurisė dhe stabilitetit nė rajonin e Ballkanit e mė
gjerė. Ndėrkohė qė, ambasadori i Kosovės nė Shqipėri ka mbėrritur dhe
ka bėrė gati letrat kredenciale qė do ti paraqesė te Presidenti i
Republikės, Bamir Topi, Tirana zyrtare ende nuk ka zgjidhur ēėshtjen e
diplomatit qė do ta pėrfaqėsojė nė Prishtinė. Disa kohė mė parė, gjatė
njė mbledhjeje qeverie, Kryeministri Berisha shpalli emrin e Islam Laukės si
ambasador, mė pas kjo ēėshtje u la nė harresė, nuk dihet se pėr ēfarė
arsye. Ambasada e Republikės sė Kosovės nė Tiranė, ėshtė caktuar si
vend nė qendėr tė Tiranės, pikėrisht nė mes ambasadės sė Federatės
Ruse dhe Serbisė.
SHBA-BE
Ndihėmssekretari amerikan i Shtetit, Daniel Frid, do tė nėnshkruajė, nė
njė ceremoni nė Bruksel, marrėveshjen ndėrmjet SHBA-ve dhe Bashkimit
Evropian pėr pjesėmarrjen e policėve dhe gjykatėsve amerikanė nė Kosovė.
Kėshilli i Ministrave tė BE-sė ka miratuar javėn e kaluar pjesėmarrjen e
SHBA-ve nė misionin EULEX, tė cilat duhet tė dėrgojnė nė kuadėr tė
misionit rreth 80 policė dhe gjykatės. Sipas marrėveshjes, Uashingtoni do tė
sigurojė qė funksionarėt e tij tė "kryejnė misionin konform Aksionit
tė pėrbashkėt dhe sipas planit operativ tė EULX-it". Shefi i EULEX-it
Iv dė Kermabon do tė "komandojė dhe kontrollojė ekipet dhe njėsitė".
Mirėpo SHBA-tė kanė kėrkuar dy pėrjashtime qė "cilado masė
disiplinore tė mbetet nė kompetencė tė SHBA-ve dhe qė statusi anėtarėve
amerikanė tė misionit tė jetė nė "kompetencė ekskluzive juridike"
tė SHBA-ve.
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=52080 23/10/2008
Halimi: Humbjet e ēėshtjeve nė Gjykatėn e Strasburgut, nga mbrojtja e dobėt
Avokati i Shtetit fajėson Ministrinė e Jashtme
Avokati i Shtetit ka fajėsuar Ministrinė e Jashtme pėr
humbjen e disa ēėshtjeve tė rėndėsishme nė Gjykatėn Evropianė pėr tė
Drejtat e Njeriut nė Strasburg. Gjatė njė raportimi nė Komisionin e
Ligjeve, avokati i Shtetit, Eduard Halimi ka kėrkuar qė tani e tutje duhet tė
hapet njė zyrė e pėrhershme nė kryeqytetin evropian. Ai tha se "duhet
tė ketė njė zyrė tė pėrfaqėsimit ligjor pranė Gjykatės Evropiane tė
tė Drejtave tė Njeriut, pėr sa u pėrket ēėshtjeve qė do tė mbrohen nė
kėtė gjykatė. Do tė kėtė njė avokat shteti, qė do tė jetė permanent
atje dhe do tė trajtojė tė gjitha kėrkesat qė shtetasit shqiptarė do
ti drejtojnė Gjykatės Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut. Ai avokat
atje do tė bashkėpunojė me avokaturėn e shtetit nė Tiranė pėr tė
hartuar mbrojtjen e duhur para Gjykatės Evropiane tė tė Drejtave tė
Njeriut". Kjo, sipas Eduard Halimit, bėhet pasi deri mė tani nė Gjykatėn
Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut ka pasur mjaft denoncime nga shtetasit
shqiptarė, tė cilėt i kanė fituar ēėshtjet e tyre, duke i marrė shtetit
shqiptar shuma shumė tė larta dhe kjo, sipas tij, ka ndodhur pėr shkak tė
mbrojtjes jo tė mirė qė i ėshtė bėrė ēėshtjes nga pėrfaqėsuesi i
shtetit shqiptar. Ndėrkaq, nga 1 janari i 2009-ės, institucioni i Avokaturės
sė Shtetit do tė ketė kompetenca tė plota, duke qenė prezent nė tė
gjitha ministritė dhe zyrat e pushtetit lokal, pėr tė dhėnė ndihmė nė
hartimin e tė gjitha akteve ligjore. Kėtė tė drejtė, zyrės sė Avokatisė
sė Shteti ia jep projektligji, qė qeveria ka depozituar nė Kuvend, ku pėrcaktohet
qartė puna dhe kompetencat qė do tė ketė ky institucion. Megjithėse
opozita e ka mirėpritur nė parim kėtė projektligj, deputetėt socialistė
janė shprehur mosbesues pėr sa i pėrket ruajtjes sė pavarėsisė sė kėtij
institucioni. Nė komisionin e ligjeve ka qenė i pranishėm dje Avokati i Pėrgjithshėm
i Shtetit, Eduard Halimi, i cili ka theksuar se "me ligjin e ri, nga data
1 janar e mė tej, Avokati i Shtetit do tė marrė pjesė qė nė momentin qė
do tė hartohet akti ligjor. Nuk do tė ndodhe mė qė njė akt i dalė nga
administrata shtetėrore tė jetė nė kundėrshtim me qėndrimin e Avokatit tė
Shtetit". Por deputetėt e opozitės e kanė kundėrshtuar kėtė pikė tė
projektligjit, duke theksuar se kėshtu do tė cenohet pavarėsia e Avokatit tė
Shtetit. Pasi qeveria mund tė nxjerrė vendime qė janė politike dhe qė
bien ndesh me interesat e qytetarėve dhe shtetit. Sipas Besnik Dervishit,
"nėse klienti nuk ju dėgjon dhe nuk nėnshkruan aktin nė formėn dhe pėrmbajtjen
e caktuar qė ju e kėshilloni, deri ku shkon pavarėsia dhe autonomia juaj pėr
tė mbrojtur dėmet pasurore qė shkaktohen nga ky akt". Por, Avokati i Pėrgjithshėm
i Shtetit, Eduard Halimi, ėshtė shprehur se "nė asnjė rast mendimi i
Avokatit tė Shtetit nuk do tė jete detyrues pėr klientin e vet". Sipas
Halimit, kėto ndryshime po bėhen pėr tė pėrmirėsuar punėn e kėtij
institucioni. Thelbi i ndryshimeve, tha Halimi, ėshtė ndryshimi tėrėsor i
mėnyrės sė organizimit tė Avokaturės sė Shtetit dhe do tė ketė njė pėrfaqėsueshmėri
tė avokaturės sė shtetit me njė nivel mė tė lartė profesional. "Pėrfaqėsueshmėria
e shteti shqiptar edhe para gjykatave ndėrkombėtare, e cila bėhet
aktualisht nga Ministria e Jashtme, do tė bėhet nga avokatėt e shtetit, tė
cilėt do tė jenė tė mirėpaguar dhe tė mirinformuar profesionalisht",
tha Halimi.
"Pronat". Godo: Prefektėt po abuzojnė me ligjin 7501
PR: Ligji 7501 mbetet nė ēdo rast njė ligj qė duhet tė anulohet, sepse prek tė drejtėn e pronės
Presidenti i nderit tė asamblesė sė Partisė
Republikane, Sabri Godo, thekson pėr "Shqip" se edhe prefektėt po
abuzojnė me ligjin 7501, duke kėrkuar nga qeveria, nė kėtė mėnyrė, qė
tė jetė mė e vėmendshme nė verifikimin e tapive tė shpėrndara nė bazė
tė ligjit tė shumėpėrfolur, 7501. "Ligji 7501 mbetet nė ēdo rast njė
ligj qė duhet tė anulohet, sepse prek tė drejtėn e pronės", shprehet
republikani Sabri Godo.
PR, megjithėse e pafuqishme pėr tė ndalur ligjin 7501, i cili mbahet ende nė
fuqi nga dy forcat mė tė mėdha politike, shprehet se shpresat pėr tė
hequr kėtė ligj do tė mbahen nė Kuvendin e ardhshėm, pas zgjedhjeve tė
qershorit tė 2009-ės. "Ajo qė bėri Berisha me prefektėt ishte njė
gjė shumė pozitive dhe duhet pėrshėndetur, sepse ėshtė njė fakt qė
gjatė zbatimit tė ligjit 7501 janė bėrė vjedhje tė pallogaritshme",
thotė Godo.
Sipas tij, nga njė studim qė bėri njė fondacion amerikan i pavarur vetėm
nė njė fshat tė Tiranės, u arrit nė konkluzionin se janė shpėrdoruar 1
milion e 100 mijė metra katrorė tokė bujqėsore. "Nuk duhet tė shpėrdoroheshin
nė bazė tė kritereve qė pėrcakton ligji 7501. Ajo tokė ėshtė vjedhur e
shpėrdoruar. Nė qoftė se e shtrijmė kėtė nė tė gjithė territorin e
Shqipėrisė, mund tė gjejmė njė mesatare tė tokės sė shpėrdoruar",
shtoi ai. Godo reagon ashpėr duke thėnė se "ka njerėz qė kanė qenė
qytetarė pa asnjė lidhje me bujqėsinė, qė kanė marrė tokė sipas 7501;
e ka tė tjerė qė mund tė kenė marrė nga 20 ha pyje, tė cilat i kanė
quajtur tokė bujqėsore tė ligjit 7501. Ky abuzim shtrihet nė tė gjithė
vendin". Republikani Godo shpreson se nėse gjėrat do tė ndreqen, atėherė
e keqja e ligjit 7501 do tė pėrgjysmohet. Tashmė ėshtė ngritur komisioni
pėr verifikimin e tapive tė dhėna nė bazė tė ligjit 7501 dhe aty ku do tė
ketė abuzime do tė ketė "rrėmbim" tė menjėhershėm tė tokės.
"Nė rast se ajo qė tha Berisha do tė vihet nė rrugė, duhet tė gjejė
zbatim, dhe qė tė gjejė zbatim duhet tė kontrollohet ēdo muaj se ēfarė
ėshtė bėrė mbi kėtė punė.
http://www.kohajone.com/html/artikull_32312.html
E Hene, 20 Tetor 2008
Ambasadoret e shtetit me te ri ne Ballkan nisin punet e tyre ne perfaqesite e
tyre diplomatike neper bote. Nga dita e djeshme te ngarkuarit e pare me pune u
nisen per ne misionet e tyre diplomatike neper bote. Zevendesministrja e
Puneve te Jashtme, Vlora Citaku, beri te ditur dje se kontingjenti i
diplomateve kosovare do te filloje te shperndahet nga Kosova dhe do te
vazhdoje deri nga fundi i javes se ardhshme, kur parashihet te permbyllet
cikli i pare i funksionalizimit te ambasadave te Kosoves. "Te ngarkuarit
ne pune fillimisht do te vendosen neper objekte me qira, pasi qe blerja e
ambasadave nuk eshte thjeshte blerje e patundshmerise, por kerkon nje
procedure te vecante qe merr kohe", shpjegoi zyrtarja e larte e
ministrise se Jashtme. Qeveria i ka ndare Ministrise se Jashtme nje buxhet
prej 25 milione eurosh per blerjen e objekteve te ambasadave, perkatesisht
misioneve diplomatike. Ndryshe, ministria e Puneve te Jashtme paralajmeron se
se shpejti do te shpall rrethin e dyte te ambasadave qe pritet te hapen neper
vendet e ndryshme te botes. Nderkohe Qeveria e Kosoves ka deklaruar se po ben
pergatitjet qe te filloje me punen e ambasadave dhe misioneve te para
diplomatike gjate ketij muaji. Zyrtare te MPJ-se thone se fillimisht keto
misione do te nisin punen me staf te reduktuar. Institucionet kosovare po
bejne perpjekje qe brenda dhjete ditesh te nisin punen ambasadat dhe misionet
e para diplomatike. Diplomatet e pare kosovare, sipas zyrtareve ne Ministrine
e Puneve te Jashtme, do te dergohen ne keto misione edhe pse ende Kosova nuk i
ka te percaktuara objektet, te cilat do t'i shfrytezoje si ambasada. Kujtim
Shala, keshilltar i ministrit te Jashtem, Skender Hyseni, thote se te dhjete
misionet e Kosoves, pervec Brukselit, do te nisin punen gjate ketyre diteve,
qofte nevoja edhe neper hotele. Nje zgjidhje e tille, sipas Kujtim Shales,
eshte e perkohshme. "Deri me tani jane identifikuar disa objekte, por
asnjeri prej tyre nuk eshte perzgjedhur, sepse per secilin prej tyre duhet te
aplikohet procedura e prokurimit dhe ne do ta respektojme ate. Ka vende qe
misionet e tyre i mbajne edhe neper hotele, por ne nuk e kemi ndermend qe ta
bejme kete, por per fillim ashtu do te shkoje puna", sqaroi Shala. Ndersa
per dhjete misionet e para diplomatike jane ndare mjetet dhe pritet qe ato te
fillojne punen, Ministria e Jashtme ka hartuar edhe nje strategji per
ambasadat qe parashihen te hapen vitin tjeter. Shala thote se ne keto ambasada
do te perfshihen edhe misionet diplomatike ne republikat e ish-Federates
Jugosllave, perkatesisht edhe ne vendet fqinje, Maqedoni e Mal te Zi.
http://www.kohajone.com/html/artikull_32294.html
E Hene, 20 Tetor 2008
Edona Peci
Kuvendi i Kosoves pritet qe ne nje nga seancat e radhes te miratoje nje
rezolute, permes se ciles denohen krimet e bera ne Kosove gjate regjimit
komunist te ish-Jugosllavise. Deputetet kete e vleresojne edhe si deshmi per
synimin e vendit drejt BE-se. Deputetet e Kuvendit te Kosoves e vleresojne si
akt te rendesishem dhe te domosdoshem nxjerrjen e nje rezolute, me te cilen
denohen krimet qe ish-regjimi komunist i Jugosllavise ka bere ne Kosove gjate
viteve 1945 deri me 1999. Ata thone se nxjerrja e nje rezolute te tille,
ndonese nuk mund te kete ndikim praktik, te pakten teorikisht deshmon synimin
e vendit per te hequr dore nga e kaluara, duke shkuar drejt nje sistemi te
mirefillte demokratik.
Kryetari i Grupit Parlamentar te Partise Demokratike te Kosoves, i cili kishte
iniciuar kete kerkese, Rame Buja, vlereson se rezoluta do te sherbeje si mjet
per te denuar para opinionit njerezit e perfshire ne krimet e bera gjate
periudhes komuniste ne vend.
"Do te bejme krejt te mundshmen qe shoqeria e kaluar e komunizmit te
ndeshkohet ne formen me te mire te mundshme te kesaj logjike. Nuk eshte qe
mund te beje dicka praktike, por ne aspektin teorik kjo do t'u rikujtoje
njerezve - gjithsesi po", tha Buja.
Sipas deputetit Buja, rezoluta do te deshmonte synimin e Republikes se Kosoves
per t'u integruar ne strukturat euroatlantike. "Eshte ne vazhden e
pershkallezimit pozitiv edhe ne deklarimet, si dhe ne veprimet konkrete, per
te shkuar drejt Evropes dhe nje sistemi te ri demokratik te mirefillte",
shtoi ai.
Bashkimi Evropian u kishte kerkuar te gjitha shteteve qe synonin anetaresimin
ne BE, e qe dikur kishin qene pjese e ish-Jugosllavise, hartimin e nje
rezolute, permes se ciles denohen veprimet e regjimit komunist ndaj popullit
te vendit perkates.
Nenkryetari i partise opozitare Aleanca per Ardhmerine e Kosoves, Ahmet Isufi,
mendon se rezoluta qe do te nxjerre legjislativi kosovar mbi kete ceshtje,
duhet te jete ne perputhje edhe me rezolutat e shteteve te tjera, te cilat
kane krijuar nje dokument te tille. "Kuvendi i Kosoves ka pasur nje
obligim qe te nxjerre nje rezolute te tille, duke u bazuar edhe ne te gjitha
vendet post-komuniste, te cilat kane denuar krimet qe kane ndodhur. Prandaj,
nxjerrja e nje rezolute te tille eshte shume e arsyeshme, madje eshte dashur
te behet edhe me heret", vleresoi Isufi.
Komisioni per Legjislacion dhe Kushtetute i Kuvendit te Kosoves do te jete
pergjegjes per hartimin e rezolutes, e cila pritet te shqyrtohet edhe ne nje
nga seancat e ardhme te ketij institucioni. Keshilli i Evropes, ne vitin 2006,
kishte miratuar nje rezolute te ketij lloji, sipas se ciles denoheshin sulmet
kunder rreth 100 milione viktimave te sistemit komunist ne mbare boten.
REL
http://www.panorama.com.al/index.php?id=20520
Mustafaj: Berisha nė Tiranė pėr gjendjen katastrofike tė PD |
» Vendosur: 24/10/2008 - 07:05 |
http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=54691
Ambasadori i Kosovės nis zyrtarisht detyrėn |
23/10/2008 Pulaj
dorėzon letrat kredenciale I ngarkuari me punė i republikės sė Kosovės nė Shqipėri Gazmend Pulaj i paraqiti dje letrat e akreditimit ministrit tė Jashtėm Lulėzim Basha. Duke e vlerėsuar kėtė moment si historik, ministri Basha i ofroi Pulajt mbėshtetjen e plotė pėr pėrmbushjen me sukses tė misionit tė tij tė lartė si pėrfaqėsues i Republikės sė Kosovės nė Republikėn e Shqipėrisė. Basha rikonfirmoi gjithashtu angazhimin maksimal tė Shqipėrisė nė mbėshtetje tė shtetit tė ri tė pavarur e sovran tė Kosovės pėr kapėrcimin e sfidave qė ka pėrpara nė rrugėn e konsolidimit tė demokracisė dhe ndėrtimit tė shtetit tė sė drejtės, nė forcimin e ekonomisė dhe pjesėmarrjen e saj nė proceset integruese rajonale, evropiane e euroatlantike, pėr tė zėnė vendin qė i takon nė familjen e kombeve tė lira e sovrane. Ambasadori Pulaj falėnderoi ministrin Basha pėr pritjen e ngrohtė si dhe i shprehu mirėnjohjen e popullit dhe tė institucioneve tė Kosovės pėr mbėshtetjen e gjithanshme tė Shqipėrisė pėr realizimin e aspiratės sė pavarėsisė si dhe pėr lobingun lidhur me njohjen e saj ndėrkombėtare. Bashkėbiseduesit theksuan nevojėn e intensifikimit tė mėtejshėm tė marrėdhėnieve mes dy vendeve nė tė gjitha fushat e interesit tė pėrbashkėt, nė dobi tė forcimit tė paqes, sigurisė dhe stabilitetit nė rajonin e Ballkanit e mė gjerė. |
Kandidati i vetėm pėr PD e Tiranės, Besnik Mustafaj, e ka pritur mirė lajmin qė Berisha do tė marrė vetė frenat e drejtimit tė grupit tė punės pėr zgjedhjen e kryetarit tė ri nė PD e Tiranės. I kontaktuar nė telefon nga gazeta TemA, Mustafaj shprehet se, lajmi qė zoti Berisha ėshtė vėnė nė krye tė grupit tė punės pėr zgjedhjet nė PD e Tiranės, ėshtė njė lajm i mirė, sepse Berisha ėshtė bėrė i vetėdijshėm se ku e kanė katandisur PD e Tiranės drejtuesit aktualė, - thotė Mustafaj. Mė tej, kandidati pėr PD e Tiranės shton se beson nė njė garė tė ndershme dhe brenda rregullave.
Humbja nė 2007
Zbritja e Berishės nga maja e Olimpit, siē ėshtė posti kryeministror dhe kreu i PD, me synimin pėr tė marrė nė dorė frenat nė PD e Tiranės, tregon se pozitat e tij, sidomos nė PD e Tiranės, janė dobėsuar sė tepėrmi. Jo mė kot ai shmang nga drejtimi i punėve kryetarin aktual tė PD Tiranė, Sokol Olldashi dhe sekretarin e degės sė Tiranės, duke i mbajtur larg nga ky proces.
Nė kėto 18 vjet, vėrtet nė krye tė degėve, qoftė nė Tiranė, qoftė nė rrethe, janė zgjedhur njerėzit qė kishin pėrkrahjen e kryetarit dhe ishte ai vetė qė de facto e drejtonte kėtė proces, por nė metodėn e punės sė tij, Berisha asnjėherė nuk kishte dalė hapur nė pėrkrahje tė njė kandidati pėr PD e Tiranės. Dalja e Mustafajt nė skenė duket se ndryshoi ekuilibrat. Kryeqyteti ėshtė njė dhe ndėr qytetet mė tė zhgėnjyer nga ana e qeverisė Berisha. Nė zgjedhjet e vitit 2005, fitorja e tė djathtės nė Tiranė ishte bindėse, por raportet u pėrmbysėn nė 2007, kryetari i degės sė PD Tiranė, i shpallur kandidat pėr kryetar bashkie humbet nė mėnyrė bindėse nė garėn pėr Bashkinė e Tiranės.
Kandidatėt
Ndėrkohė, Berisha duket dhe mė i pasigurt pėr kandidaturėn qė do i nxjerrė pėrpara Mustafajt nė garėn pėr Tiranėn. Duke pasur parasysh staturėn e kėtij tė fundit dhe simpatinė qė gėzon nė elektoratin e Tiranės, pėr shkak tė qėndrimeve tė tij tė moderuara dhe tė ekuilibruara, Berishės medoemos i duhet tė nxjerrė nė garė njė element tė fortė qė tė pėrballet me tė. Deri mė tani mė i pėrfoluri ėshtė Gjergj Bojaxhi, drejtori aktual i KESH, intelektual dhe njeri, i cili e vlerėson shumė pavarėsinė e tij, gjė qė jo nė pak raste e ka shfaqur nė deklaratat kontradiktore me ato tė kryeministrit. Por duket se ėshtė pikėrisht kjo veti ajo qė e bėn atė disi tė pavarur nė qėndrimet e tij, gjė e cila bie ndesh me perceptimin e kryeministrit pėr kandidatėt. Deri mė tani, sipas burimeve nga PD, Bojaxhi nuk ėshtė se ka marrė bekimin e Berishės pėr kėtė kandidim, dhe e gjithė tymnaja pėr tė ėshtė nxitur vetėm nga njė takim qė ky i fundit ka zhvilluar me sekretarin e Pėrgjithshėm tė PD, Ridvan Bode.
Zhgėnjimi elektoratit
Por sa gjasa ka tė fitojė Mustafaj nė PD e Tiranės? Zhgėnjimi nga qeverisja e Berishės dhe lėnia pas dore e anėtarėve tė PD dhe militantėve nė kryeqytet, duket se janė karta mė e fortė e Mustafajt nė kėtė garė. Mėnyra e drejtimit nga drejtuesit aktualė, krahinizmi dhe tribalizmi i ndjekur nė emėrimet nė administratė, kanė bėrė qė shumė prej anėtarėve tė PD sė Tiranės tė mbeten tė zhgėnjyer dhe kėta janė nė shumicė. Berisha, nga ana tjetėr nuk mund tė lejojė njė fitore tė Mustafajt, e cila as mė shumė e as mė pak do tė thoshte njė goditje ndaj tij. Berisha do e ketė shumė tė vėshtirė ta pranojė kėtė dhe jo mė kot ka marrė vetė drejtimin e grupit tė punės nė dorė, qė ėshtė dhe njė mesazh i qartė i lėkundjes sė pozitave tė tij jo vetėm nė elektorat, por edhe brenda partisė.
back | 23.10.2008
Berat, la « ville aux mille fenźtres » vient enfin dźtre classée ą la liste du Patrimoine mondial de lUNESCO. Cest le troisičme site albanais ą bénéficier dune telle reconnaissance, aprčs la ville de Gjirokastra et le site antique de Butrint. Lopportunité de préserver et de valoriser une cité au prestigieux patrimoine bāti, riche dune longue histoire. Loccasion aussi de développer le tourisme culturel en Albanie.
Fondée il y a 2400 ans, la ville de Berat repose sur une triste histoire damour Une belle fée avait ravi le cur de deux frčres, Tomor et Shpirag, que lamour et la jalousie menčrent jusquau fratricide. Tomor donna un coup dépée ą Shpirag qui lui asséna, ą son tour, un coup de massue. Le dieu qui les regardait se débattre sénerva de tant de haine entre frčres et les punit.
Les deux frčres furent transformés en pierres, condamnés ą porter sur leur corps les traces de ce terrible combat, jusquą la fin des temps. Depuis lors, le grand frčre, le mont Tomor, montre au soleil ses flancs troués et le petit frčre, le mont Shpirag, ses cōtes zébrés dentailles. La belle fée, ą lorigine du combat fratricide, néchappa pas au courroux du dieu. Elle devint une colline rocheuse, sur laquelle fut un jour construit le grand et beau chāteau qui trōne majestueusement sur les hauteurs de la ville de Berat. La fée pleura toutes les larmes de son corps, qui donnčrent naissance ą un fleuve, lOsum.
Un patrimoine devenu mondial
Il était une fois Berat Aujourdhui, 2400 ans plus tard, Berat a gardé sa majesté et la beauté de la légende. La ville fait maintenant officiellement partie du patrimoine mondial de lUNESCO. Cet événement majeur est la confirmation des valeurs universelles de cette trčs vieille ville, la troisičme dAlbanie ą avoir obtenu ce statut aprčs celles de Butrint et de Gjirokastra.
En juillet 2008, Emin Riza, président du groupe de travail qui a élaboré le dossier de candidature de Berat, jubilait lors de la confirmation de son acceptation : « Désormais lavenir de Berat sera peut-źtre perēu dune autre maničre. En effet, lacceptation de sa candidature par lUNESCO accroītra lattention ą légard de la restauration et de la préservation de ses richesses historiques. Cest extraordinairement important pour notre héritage culturel », déclarait-il.
Le chāteau, joyau de la ville, et les quartiers historiques de Mangalemi et Gorica, se voient donc dotés du passeport de lUNESCO. La ville sera placée sous la tutelle dune des plus importantes institutions mondiales visant ą la préservation du patrimoine représentant un intérźts et des valeurs précieuses pour lhumanité. Grāce aux soins de préservation et de financement de lUNESCO, la ville deviendra sans doute une destination touristique.
Cest en 2006 que son dossier avait été présenté au sičge central de lorganisation ą Paris. Berat était candidate ą la liste du Patrimoine mondial de lUNESCO. Elle fut définie comme une ville témoin de la continuité historique, de la tolérance religieuse et de la diversité culturelle. Il aura encore fallu deux autres années pour quelle soit inscrite ą cette liste. Le comité du Patrimoine mondial, réuni ą Québec, a voté ą lunanimité en faveur de lentrée de la ville-musée albanaise au rang des richesses mondiales.
« Une ville ą la beauté et aux richesses admirables »
Aprčs la décision du conseil de lUNESCO, une cérémonie a célébré lévénement, réunissant les hautes autorités albanaises et les pouvoirs locaux, ainsi que deux représentants de lUNESCO, sa sous-directrice générale, Franēoise Rivičre, et son directeur régional, Engelbert Ruoss. En inaugurant la plaque de lUNESCO, le Premier ministre Sali Berisha a promis plus dattention et dinvestissements de la part du gouvernement. Franēoise Rivičre, a précisé que tant la ville de Berat que celle de Gjirokastra représentaient un symbole puissant du patrimoine culturel. « Chacune de ces villes mérite dźtre admirée comme un ensemble extraordinaire, mais ce caractčre leur est peut-źtre moins conféré par leur seule beauté, admirable sans doute, que par le fait quelles témoignent de la civilisation humaine et de sa diversité », précisait-elle.
Selon Franēoise Rivičre, elles acquérront désormais le statut de symboles majeurs de la dignité et de la diversité humaine. « Les 177 endroits dont lUNESCO a constaté le caractčre extraordinaire ont justement en commun leur majesté et leur variété. Mais, peut-źtre nulle part ailleurs dans le monde, cette entrée dans le patrimoine mondiale nest-elle aussi importante. Au cur de lEurope du Sud-Est, une ville ottomane extraordinairement vivante et bien préservée, qui traduit dans la symbolique spécifique de votre pays les influences croisées de nombreuses formes de civilisations », poursuivait-elle dans son discours.
Elle a rappelé que cet événement entraīne la responsabilité particuličre de développer de maničre prioritaire le centre historique de Berat, de renforcer lengagement ą préserver les valeurs de la ville et ą réaliser des projets dignes du statut du patrimoine universel. Le jour de la célébration de lentrée de Berat au patrimoine de lUNESCO devait donner une impulsion majeure aux fonds pour le développement rapide du centre historique, et accélerer les projets dentretien des richesses architecturales.
La ville aux mille et une fenźtres
La ville de Berat est connue dans toute lAlbanie pour ses richesses historiques, remontant ą la civilisation illyrienne qui sy est développée. Le chāteau, aux murs fortifiés, remonte au IVe sičcle avant J.C. La ville a été qualifiée de musée ą ciel ouvert. Les ensembles caractéristiques dhabitations citadines des trois quartiers historiques, le Chāteau, Mangalem et Gorica, constituent un exemple sans égal du génie créateur populaire, qui a construits sur les flancs des collines de la ville. Les lieux de culte et les plus importants monuments se distinguent par leur architecture particuličre. Leurs fondations reposent sur des constructions paléochrétiennes.
Certains monuments des XIVe-XVIIIe sičcles ont été bien préservés. Ils recčlent des uvres importantes de grands maītres traditionnels, Onufri, Nicolas, Cyprien et bien dautres anonymes. Les mosquées et les tékés sont aussi des exemples dune grande maītrise de larchitecture, notamment pour leurs ambiances intérieures, les plafonds et les vitraux.
Les quartiers de Mangalemi et de Gorica, sillustrent par une inscription harmonieuse dans leur environnement. Le premier est un vrai joyau dans lart de la construction, oł la composition esthétique des maisons est poussée ą son apogée. Le quartier dessine une pyramide élégante qui épouse la silhouette de la colline au sommet de laquelle trōne le chāteau. Cette composition majestueuse de par ses dimensions et délicate de par sa composition, se caractérise par une intense transparence conférée par les nombreuses fenźtres. Cest cette caractéristique qui a donné ą Berat le surnom de « ville aux mille et une fenźtres ».
Le pont de Gorica
Le pont de Gorica, a été initialement construit en bois en 1780 par Ahmet Kurt Pacha, puis il fut reconstruit en pierre ą la fin du XIXe sičcle et restaurée entre 1920-1930. Il est long de 129.3 m, large de 5.3m, ses 7 arches sont espacés de 9 ą 16.7 m. Le pont sélčve ą 10 mčtres au-dessus du niveau du fleuve. Le premier pilier contenait jusquą sa reconstruction un grand creux fermé par une grille en fer, oł selon la légende, on avait enfermé une jeune fille, qui mourrut dinanition, sacrifiée au fleuve pour calmer ses esprits, contraires ą la construction du pont. Dans un autre pilier, pendant la restauration, on a trouvé une sculpture en bois représentant une tźte de femme.
Berat a toujours été une ville qui a attiré les touristes, cest un des endroits les plus visités en Albanie. Riche de trois musées, artistique, ethnographique et historique, gardiens des pičces monumentales de ses richesses, la ville est en train dacquérir une position centrale dans le tourisme culturel.
LUNESCO en Albanie
Cette organisation est engagée au niveau international dans les domaines de léducation, de la science et de la culture, sous légide de lONU. LAlbanie en est devenue membre le 16 octobre 1958. Depuis 2006, lUNESCO, le PNUD et les ministčres du Tourisme et des Affaires étrangčres ont élaboré une stratégie et un programme spécifique pour faire ressortir davantage lidentité et le patrimoine culturel de lAlbanie et pour promouvoir limage du pays au-delą de ses frontičres.
Financé par le Fonds espagnol pour la Culture et le développement, ce programme commun se concentre sur quelques activités de restauration, dont le plus important semble źtre la gestion et la préservation du patrimoine culturel albanais. Ces projets entraīnent de nouvelles opportunités économiques, grāce au développement du tourisme culturel ą Gjirokastra et ą Berat.
LUNESCO compte 197 États membres, qui partagent les frais de fonctionnement de cette organisation. Son sičge est situé ą Paris, mais 50 antennes sont implantées partout dans le monde. Son histoire commence dčs la Deuxičme Guerre mondiale, en 1942, quand les ministres de lEducation des Alliés se sont rencontrés pour échanger leurs réflexions sur la reconstruction des systčmes éducatifs dans leurs pays respectifs quand la guerre serait finie. En novembre 1942, 37 pays se sont accordé sur la création de lorganisation, surtout vouée ą promouvoir la culture de la paix. Son but demeure la création de la confiance ą travers une collaboration pacifique entre les peuples et les États.
http://gazetametropol.com/forumlexomesazh.php?id=2136
Emri Mbiemri: Skender Zogu |
Data: E Premte, 24 Tetor 2008 |
Shteti: France |
Subjekti: Berati né UNESCO |
Ky lajmé n'a gézon shumé dhe ashté konsekuenza e punés té Zonjés Tatiana Gjonaj, ish Ambosadorja né Unesco né Paris.Si Shqiptar deshirojmé me falenderue Zonjén Tatiana qé gjaté qendrimit sajé né Paris ka mbrojté gjithémané interesat toné kombétare dhe ka sherbye ēeshtjen e kulturés shqiptar me shumé sukses.I urojmé ne tjera suksese gjaté aktivitetit sajé n'Atdhe dhe i pareqisim nderimet tona me respekt. |
La mission du Fonds monétaire international (FMI) ą Tirana, dont le mandat sachčve en décembre 2008, est au centre dune polémique déclenchée par lopposition et les médias. Le gouvernement pourrait choisir de ne pas renouveler le contrat du FMI, dont il demande pourtant laide financičre pour faire face ą la crise. La question de la présence des missions du FMI et de lOSCE en Albanie est déją devenue un enjeu de la prochaine campagne électorale.
Par Mero Baze
La présence du FMI en Albanie rassure les investisseurs internationaux sur le bon déroulement des réformes financičres et sur la capacité de ladministration albanaise ą gérer son budget. Elle constitue donc une garantie pour le gouvernement, tout en le gźnant. En effet, elle impose des restrictions sur les crédits, les réformes, les hausses de salaires ou les baisses de taxes.
Le gouvernement albanais traverse une phase deuphorie budgétaire. Il a dépassé les quatre milliards deuros et a réussi ą contracter jusquą sept cents millions deuros de crédits auprčs de diverses banques, avec laval du FMI. Mais, en 2009, le gouvernement aura besoin de crédits supplémentaires pour financer plusieurs projets majeurs. Par exemple, si les crédits pour finir lautoroute entre Rreshen et Kalimash sont refusés, lachčvement des travaux, prévus en juin 2009, sera retardé et lÉtat risque la banqueroute.
Lannée 2009 sera également marquée par des échéances électorales importantes, qui vont lourdement peser sur les dépenses publiques, notamment afin de satisfaire les revendications de certaines couches sociales. Il est fort probable que le FMI ne cautionne pas les nouveaux crédits que le gouvernement va devoir contracter...
Pour toutes ces raisons, il est fort possible que le gouvernement envisage de ne pas reconduire son association avec le FMI. Quelque soit la décision prise par le gouvernement, elle aura des raisons plus politiques que techniques.
En effet, le FMI est plus utile politiquement quéconomiquement pour le gouvernement. En théorie, lAlbanie est capable de maintenir seule son équilibre budgétaire, sans aide extérieure. Toutefois, le soutien politique du FMI représente une garantie informelle dont labsence se ferait nettement sentir. Cest un peu comme loxygčne dans un espace clos : invisible mais indispensable. Si le contrat du FMI nest pas reconduit pour des raisons politiques, et si ce dernier le perēoit comme un geste hostile, le gouvernement serait lourdement pénalisé. Personne ne peut interdire au FMI de faire des déclarations politiques, éventuellement en se servant de scandales internes comme preuve ą lappui. Ą la veille des élections, cela coūterait cher au gouvernement albanais.
Une opposition trop zélée ?
Lopposition crie au loup, elle dénonce la volonté du gouvernement déloigner lOSCE et le FMI. Or, il est important de vérifier cette volonté du gouvernement ą légard du FMI. Laissons-le donc sexprimer sur cet aspect. Si seule lopposition et le FMI se font entendre ą ce sujet, on donnera limpression de chercher ą faire pression sur le gouvernement, qui sen servira ą son avantage en prétextant quil na aucune intention déloigner le FMI.
Dun autre cōté, si lopposition insiste pour que le FMI reste, cest aussi parce quelle est une candidate potentielle au pouvoir. Dans la campagne électorale déją entamée, elle se sert du FMI pour attaquer le gouvernement. Donc, si le gouvernement et le FMI ne renouvellent pas le contrat en janvier 2009 et si lopposition accčde au pouvoir en juin 2009, cela impliquerait la signature dudit contrat en septembre 2009. Cela politise le problčme, le FMI devient un sujet électoral exploité par les deux camps, ce que le gouvernement veut éviter.
La tentation du gouvernement ą vouloir mettre un terme définitif au mandat du FMI est ą mettre en relation avec sa volonté déloigner lOSCE, en justifiant cet éloignement par le fait que le pays sest stabilisé et quil na plus besoin de la présence internationale. Cest peut-źtre vrai en principe, mais le moment choisi pour le faire nest pas opportun. Ces missions se sont implantées en Albanie aprčs un accord entre les différents camps politiques, il faudrait quun départ éventuel soit décidé également en commun.
Ni la droite, ni la gauche, représentées respectivement par Sali Berisha et Edi Rama, ne pourront décider seules du départ de ces missions. Si Sali Berisha tentait néanmoins de le faire, cela risquerait de provoquer un grave problčme politique, qui influencerait dangereusement les élections. Ce serait peut-źtre le plus dramatique problčme de tous ceux que Sali Berisha aura engendrés pendant ses quatre années au gouvernement.
La communauté internationale ne sait toujours pas comment pourra se déployer la mission européenne Eulex, si Belgrade ne donne pas son feu vert. Les diplomates rejettent loption dun déploiement limité au sud du Kosovo, qui entérinerait la partition du territoire, et redoutent une période trčs difficile pour le Kosovo dans les prochains mois. Bruxelles et Belgrade poursuivent les discussions mais, au Conseil de sécurité, la Russie pourrait se montrer plus radicale que la Serbie. Lanalyse de Koha Ditore.
Par Fatmir Aliu
Nos sources dans un important pays européen affirment que le déploiement dEulex sur tout le territoire du Kosovo, surtout dans les zones les plus problématiques, dépendra de la bonne volonté de la Serbie. Ą défaut, ce déploiement sera de nouveau différé. Eulex est en train de passer ą une deuxičme phase de transition, alors que lon ne sait toujours pas quand la mission pourra devenir pleinement opérationnelle, ni quand elle pourra assumer un véritable pouvoir exécutif. Des sources occidentales soulignent que le déploiement dEulex sur les trois quarts du territoire du Kosovo est un fait accompli, mais que la mission a peu de chances de pouvoir se déployer sur tout le territoire.
« Le déploiement dEulex dans le sud et pas dans le nord renforcerait considérablement lhypothčse de la partition du Kosovo. Il serait donc trčs difficile de convaincre les pays qui ont reconnu lindépendance du Kosovo de sengager dans un tel processus. Si rien de nouveau ne se fait jour, le déploiement de la mission risque de se retrouver bloqué dans une impasse », reconnaissent ces sources.
Selon elles, certains États nauraient rien contre un déploiement dEulex en deux phases séparées, mais « lun des pays les plus puissants au monde » refuse cette option. Comme lexpliquent les diplomates, cette option supposerait que, dans une premičre phase, Eulex commence ą mettre en place son autorité et sa présence partout oł elle le pourra, mais quil faudrait attendre la levée de toutes les menaces pour quelle pénčtre dans le nord du Kosovo.
Les responsable politiques (serbes) du nord du Kosovo ont publiquement menacé Eulex et son personnel, assurant que tous les moyens seront utilisés pour empźcher le déploiement de la mission européenne dans cette zone.
De son cōté, Bruxelles na toujours pas réussi a parvenir ą un compromis précis avec Belgrade, qui pourrait permettre ą Eulex dźtre fonctionnelle dans le nord. Cependant, les diplomates se déclarent optimistes ą propos des négociations entre le chef de la diplomatie européenne, Javier Solana, et le Président serbe Boris Tadić, assurant que la Serbie finira par donner son feu vert.
Léventuel soutien de Belgrade serait motivé par laspiration européenne de la Serbie et par la ratification de lAccord de Stabilisation et dAssociation, ą laquelle aspire ce pays. Dans cette hypothčse, comme lexpliquent les diplomates, la Serbie soccuperait elle-mźme déliminer les obstacles au déploiement dEULEX dans le nord du Kosovo.
Selon les diplomates occidentaux, les pays européens ne peuvent pas se mettre daccord pour que leurs citoyens débarquent dans un Nord du Kosovo hostile, oł les conditions de travail seraient trčs difficiles, et oł leurs vies pourraient mźme źtre en danger.
Bruxelles et Belgrade sont en train de travailler ensemble pour arriver ą une déclaration du Conseil de Sécurité de lONU, qui conclurait le processus de « reconfiguration » de la présence civile internationale au Kosovo. Jusquą présent, le processus de reconfiguration repose sur le feu vert donné par le Secrétaire général de lONU Ban Ki-moon, mais ce processus a été rejeté par Belgrade. Il était prévu que cette reconfiguration sachčve au milieu du mois de décembre, mais peu de personnes pensent que cet agenda pourra źtre tenu.
La déclaration du Conseil de Sécurité de lONU, sur laquelle disputent Bruxelles et Belgrade, préciserait les formes que prendrait le « parapluie de lONU », sous lequel serait légalement placée la mission Eulex, dans le cadre de la résolution 1244, cest-ą-dire en restant neutre sur le statut du Kosovo et en reconnaissant le commandement de lONU.
Étant donné que la Fédération de Russie est lun des membres permanents du Conseil de Sécurité de lONU, les diplomates occidentaux sont assez pessimistes sur les possibilités dobtenir un succčs, mźme si toutes les questions étaient réglées avec la Serbie. Jusquą maintenant, Moscou sest toujours opposée au transfert du pouvoir exécutif de la MINUK ą Eulex, sans un accord préliminaire du Conseil de Sécurité de lONU. Pour obtenir une déclaration du Conseil de sécurité de lONU, il faut laccord ou labstention des cinq membres permanents de ce Conseil.
Avant quun tel accord difficile ne soit obtenu, les puissances occidentales qui assurent la plus grande part de la mission de maintien de la paix de lOTAN au Kosovo (KFOR) craignent une possible intensification du chaos dans le nord du territoire. Pour cette raison, comme lexpliquent nos sources, ces pays ont commencé ą envisager une alternative provisoire, qui permettrait lapplication de la loi dans le nord, et pour faire face au vide légal et policier. Ces pays veulent surtout éviter que la MINUK reste au nord et quEulex se déploie au sud.
« On peut envisager un accord préliminaire avec la KFOR, qui permettrait plus facilement aux grandes puissances daccepter la situation », précisent nos sources, qui ne cachent pas les grandes difficultés que le Kosovo risque de connaītre dici la fin de lannée. Ce nest pas par hasard que le Président Boris Tadić a évoqué ą plusieurs reprises, ces derniers temps, loption de la partition. « Les Kosovars doivent commencer ą réfléchir ą cette option, car les problčmes ne se résolvent pas dans le Nord. Seule cette perspective pourrait permettre davoir deux vainqueurs car, pour linstant, la Serbie nest pas satisfaite », expliquent des représentants européens.
Les Albanais de la Vallée de Preevo, dans le Sud de la Serbie, sont en colčre. Belgrade refuse en effet toujours de reconnaitre la validité des diplōmes délivrés par les Universités du Kosovo. Pour les étudiants albanophones de Serbie, qui étudient majoritairement ą Pristina, la pilule est dure ą avaler. Riza Halimi, unique député albanais au Parlement de Serbie, menace de démissionner et les responsables politiques albanais de la Vallée de Preevo ont promis de réagir.
Par Nikola Lazić
Le refus de Belgrade de reconnaītre les diplōmes universitaires délivrés au Kosovo suscite la colčre des Albanais du Sud de la Serbie. Plusieurs dirigeants de cette région, déją quelque peu instable, accusent le gouvernement de créer une crise et dattiser délibérément les tensions.
Shaip Kamberi, maire de Bujanovac, la plus grande ville du Sud de la Serbie, estime que les Albanais considčrent ce geste comme une attaque contre les droits accordés ą la minorité albanaise en 2001, ą la suite du conflit qui avait enflammé la région. « Nous allons utiliser tous les moyens démocratiques légaux pour nous opposer ą cette décision, et faire tout ce qui est possible pour conserver les droits acquis en 2001 », a-t-il déclaré au Balkan Insight.
Riza Halimi, député au Parlement de la Serbie et membre de la Coalition pour les Albanais de la Vallée de Presevo, promet de boycotter les sessions du Centre de coordination pour le Sud de la Serbie si cette décision reste en vigueur.
Cette institution est chargée de superviser les relations du gouvernement avec les trois municipalités frontaličres de Bujanovac, Preevo et Medvedja, oł les Albanais représentent soit la majorité de la population, soit une minorité importante. « Mais si cette loi discriminatoire demeure en vigueur, nous ne pourront rien faire pour nous y opposer », admet toutefois Riza Halimi.
Les Albanais du Sud de la Serbie sont en colčre, car beaucoup dentre eux détiennent des diplōmes obtenus dans des universités du Kosovo, oł ils peuvent étudier dans leur langue maternelle. En effet, les possibilités de réaliser des études supérieures sont minimes pour eux en Serbie - ą moins quils ne parlent couramment le serbe et quils soient prźts ą supporter un environnement souvent hostile.
Certains fonctionnaires serbes accusent les politiciens albanais de la vallée de Preevo de faire du chantage. Mais des indices laissent cependant penser quun compromis pourrait źtre trouvé.
Milan Marković, directeur du Centre de coordination pour la municipalité de Medvedja, pense pour sa part quun des changements qui pourrait profiter aux habitants de la région sera louverture cette année dune antenne de lUniversité de Belgrade dans la ville. De mźme, lUniversité de Ni devrait ouvrir une antenne ą Bujanovac. Dans ces deux cas, lenseignement sera donné ą la fois en serbe et en albanais.
« Medvedja et Bujanovac auront des établissements denseignement supérieur, oł les étudiants serbes et albanais de toute la région seront enfin en mesure détudier dans leur propre ville », promet Milan Marković.
Sima Gazikalović, vice-président du Centre de coordination, prévoit aussi que le problčme des diplōmes du Kosovo sera bientōt surmonté. « Des discussions avec les dirigeants albanais sont en cours et je mattends ą des compromis des deux cōtés », a-t-il assuré au Balkan Insight. « Nous céderons peu, les Albanais céderont peu, mais je reste certain que le problčme sera résolu trčs bientōt », a poursuivi Sima Gazikalović.
La décision de cesser de reconnaītre les diplōmes émis au Kosovo a été prise lan dernier par le gouvernement nationaliste de Vojislav Kotunica, mais elle est entrée en vigueur seulement en aoūt 2008, sous le gouvernement de Mirko Cvetković.
Le Sud de la Serbie, région rurale située entre le Kosovo et la Macédoine, a connu un bref conflit armé opposant les forces de sécurité serbes et des combattants albanophones en 2000 et 2001. Le Centre de coordination a été mis en place fin 2000 dans le but dapaiser ces tensions. Le conflit sest finalement terminé en mai 2001, avec laide de lOtan et de la communauté internationale.
Le Kosovo a proclamé son indépendance le 17 février 2008, mais Belgrade a juré de ne jamais reconnaītre le nouvel État. La Serbie continue donc de considérer le Kosovo comme sa province méridionale.
Lors dune visite dans le Sud de la Serbie en septembre dernier, le ministre de lÉducation, arko Obradović, a justifié la décision concernant les diplōmes kosovars en invoquant la « raison dÉtat », sans autre précision.
Selon les fonctionnaires du ministčre de lÉducation, les diplōmes du Kosovo « ne sont pas émis en accord avec les normes en vigueur et ne constituent pas la preuve dune éducation réellement acquise ».
Si cette décision naura pratiquement aucun effet sur les personnes vivant au Kosovo - qui sont de toute maničre bien peu nombreuses ą voyager en Serbie -, elle causera bien des problčmes aux membres de la communauté albanaise de Serbie.
Les étudiants albanophones des municipalités de Bujanovac, Preevo et Medvedja poursuivent depuis des années leurs études supérieures dans les universités du Kosovo, en Albanie, ou encore ą Tetovo, la ville universitaire de louest de la Macédoine majoritairement peuplée dAlbanais.
Malgré labsence de données officielles, on peut estimer ą environ 400 les Albanais de Bujanovac, Preevo et Medvedja qui étudient ą lheure actuelle dans ces facultés.
Outre la question de la langue, depuis léclatement de diverses guerres en ex-Yougoslavie et la sécession récente du Kosovo, les Albanais nosent plus sinscrire dans les universités de Serbie, essentiellement pour des raisons de sécurité.
Daprčs Riza Halimi, « nos étudiants ne peuvent pas étudier en Serbie, qui est pourtant le pays dans lequel ils paient des taxes, tout simplement parce quil nexiste aucune faculté oł lenseignement se déroule dans leur langue maternelle. Bien sūr, ą cela sajoute des considérations politiques et sécuritaires évidentes ».
Néanmoins, Duan Spasojević, vice-président du Centre de coordination pour le Sud de la Serbie ą Bujanovac, affirme quil « ne peut pas accepter la position » de Shaip Kamberi. Ce dernier parle dun éventuel boycott.
« Les ultimatums autour des diplōmes sont ridicules, car il y a des problčmes bien plus importants dans la région », soutient Duan Spasojević, qui est aussi secrétaire du ministčre de la Défense. « Il sagit dune approche complčtement inappropriée, qui ne créera pas de bonnes conditions de travail. Le gouvernement nacceptera jamais le chantage, mźme venant de personnes bien plus influentes que le maire de Bujanovac... », a-t-il prévenu.
De leur cōté les Albanais disent que, au-delą du boycott, ils pourraient presser le député Riza Halimi de démissionner du Parlement serbe.
Jonuz Musliu, président du Conseil municipal de Bujanovac et chef du Mouvement pour le progrčs démocratique (LPD), affirme que son parti pourrait « reconsidérer » la présence de Riza Halimi au Parlement. Les députés en Serbie représentent leur parti au Parlement : ils peuvent donc en źtre retirés par leur formation politique.
« Le comportement du gouvernement serbe relčve de la xénophobie et le rappel de Riza Halimi serait une bonne faēon de manifester notre mécontentement », explique Jonuz Musliu.
Jonuz Musliu, lun des chefs des insurgés du conflit de 2001, accuse Belgrade dintolérance ą légard des Albanais. « La décision de ne pas reconnaītre les diplōmes du Kosovo est chauvine et clairement dirigée contre les Albanais de la Vallée de Preevo », a-t-il expliqué au Balkan Insight.
Riza Halimi lui-mźme a déclaré que son retrait du Parlement fera certainement lobjet de discussions. « Si les autorités de Belgrade sobstinent ą imposer cette décision, il ny aura aucune raison pour moi de continuer ą siéger au Parlement », constate Riza Halimi.
« Jai commencé par madresser au Premier ministre Mirko Cvetković au sujet de ce problčme. Il a renvoyé la balle dans le camps du ministčre de lÉducation. Mais le ministre arko Obradovic répčte ą qui veut lentendre que les diplōmes délivrés au Kosovo ne seront tout simplement pas reconnus », raconte Riza Halimi.
Le député Halimi a également indiqué quune assemblée des leaders albanais de Bujanovac, Preevo et Medvedja aurait lieu, afin de discuter de cette « question brūlante ».
La décision de suspendre la reconnaissance des diplōmes du Kosovo a été contestée par quelques ONG en Serbie, ainsi que par des institutions ou des responsables internationaux. LONG Initiative jeunesse pour les Droits de la personne a pressé les autorités serbes dannuler cette décision et de respecter les droits des membres de la minorité albanaise du pays. Hans Ola Urstad, lambassadeur de la mission de lOSCE en Serbie, a fait des recommandations similaires.
Pendant ce temps, les diplōmés et les jeunes de la région qui fréquentent une université au Kosovo se demandent bien quel avenir les attend. Driton Rexhepi, de Bujanovac, un diplōmé de lÉcole de Droit de Pristina, narrive toujours pas ą comprendre cette mesure discriminatoire. « Si la Serbie suspend réellement les diplōmes kosovars, jaurai étudié durant quatre ans pour rien ! », sinquičte-t-il.
Ragmi Mustafa, qui termine ses études ą la mźme faculté, abonde dans le mźme sens. « Dans les zones plus pauvres comme Preevo et Bujanovac, il est déją trčs difficile de se trouver un emploi, mźme avec un diplōme universitaire en poche », constate-t-il. « Je rźve dun bon boulot depuis que je me suis inscrit ą lUniversité, mais mon rźve est remis en question maintenant... ».
Rencontre avec lécrivain Ylljet Aliēka, dont la fameuse nouvelle Slogans a été adaptée au cinéma par Gjergj Xhuvani. Également ambassadeur dAlbanie ą Paris, Ylljet Aliēka sexprime sur la diplomatie albanaise, la littérature et la vie. Marqué par sa relégation dans un village éloigné ą lépoque communiste, Ylljet Aliēka reste méfiant envers toute bureaucratie comme envers la « bonne morale » proclamée par les uns ou les autres...
Propos recueillis par Elsa Demo
Ylljet Aliēka est un homme ą plusieurs casquettes. Écrivain, diplomate, et depuis peu représentant de lAlbanie ą lUNESCO, cest un homme simple qui na jamais caché son rejet de la bureaucratie, tout en reconnaissant quil lui doit son inspiration littéraire. Féru de culture, lambassadeur dAlbanie en France croit cependant en lutilité dune vraie politique de soutien financier pour mettre en uvre ses nombreuses idées.
Nommé ambassadeur en France en 2007, et plus récemment représentant de lAlbanie auprčs de lUnesco, ą 57 ans, Ylljet Aliēka nous fait part des évčnements qui ont marqué sa vie et de ses rapports avec l« establishment ». En tant quécrivain, sa carričre est ponctuée de succčs. En 1997, il publiait le recueil de récits Le Compromis et la nouvelle Slogans. Dix ans plus tard, paraissait le roman Un récit avec des internationaux, dévoilant une face inconnue des étrangers qui se rendent en Albanie. Il a aussi écrit les scénarios de deux films : Slogans réalisé par Gjergj Xhuvani et primé comme meilleur scénario au 12čme Festival du Film albanais, et Chronique dune province réalisé par Artan Minarolli.
Shekulli (Sh) : Les changements qui ponctuent votre carričre diplomatique et bureaucratique (selon vos propres termes), en Albanie et ą létranger, vous ont-ils vous-mźme changé ?
Ylljet Aliēka (Y.A.) : Absolument, le changement a été radical, dans tous les domaines, mon lieu de vie et mon travail, les amis... Naturellement, cest un changement qui va dans le bon sens, autrement je naurais pas accepté ce poste privilégié.
Sh. : Vous sentez-vous plus proche des questions culturelles maintenant que vous źtes aussi représentant de lAlbanie auprčs de lUNESCO ?
Y.A. : Cest une charge qui me tient ą cur grāce ą lexpérience que jai acquise dans ce domaine. Mais ces aspirations, ces idées et ces projets ne coļncident pas avec les ressources financičres dont nous disposons.
Sh. : Notre ambassade ą Paris couvre une zone diplomatique qui sétend ą la France, au Portugal et ą lAlgérie. Comment cela fonctionne-t-il ? Est-il vrai que, partout dans le monde, on surnomme les ambassades albanaises les « petits T1 » ?
Y.A. : Ce nest pas le cas ą Paris, oł nous avons un appartement assez grand, situé dans un bon quartier. Cependant, en comparaison ą la majeure partie du corps diplomatique présent ą Paris, nous ne sommes pas les mieux lotis... Mais le gouvernement projette dacheter de nouveaux bātiments pour les ambassades, dans divers pays dont la France. Dautre part, il est courant dans la diplomatie mondiale quune ambassade couvre plusieurs pays ą la fois. Si on ajoute aussi le travail qui mincombe au sein de lUNESCO et de lOrganisation mondiale de la francophonie, cela fait en effet un certain nombre de pays ! Heureusement, il est aussi prévu douvrir une ambassade au Portugal.
Sh. : Avez-vous été heureux dans votre vie ?
Y.A. : Oui, quand je suis revenu ą Tirana aprčs avoir passé onze années de ma vie dans des villages reculés. Jai ressenti la mźme sensation lorsque la dictature prit fin au début des années 1990.
Sh. : Quel est votre souvenir le plus ancien ?
Y.A. : Je devais avoir trois ans, lorsque jai assisté, terrorisé, ą la toilette mortuaire dune personne ; ses oreilles étaient pleines de mousse et elle était allongée sur une table en bois dans une petite cour pavée de Tirana.
Sh. : Quelle personne vivante admirez-vous et pourquoi ?
Y.A : Les valeurs qui rendent un źtre humain admirable, je les retrouve davantage chez des personnages anonymes. Si lon y prźte attention, on est émerveillé chaque jour par lintelligence ou la fidélité des gens, par la dignité ou le courage avec lesquels beaucoup font face aux difficultés et aux coups durs de la vie. Sans geignement ou jérémiade. Je noublierai jamais, dans le village oł je travaillais, le visage dun villageois qui traīnait une « tache » dans sa biographie politique. Lorsquil faisait la queue pour acheter du pain, la vendeuse de la coopérative, non sans une certaine jouissance, criait : « il ny a plus de pain ! » Le pauvre homme ne disait rien, le visage plombé, seul, sous la pluie, le sac vide, il rentrait chez lui oł ses nombreux enfants lattendaient. Ses yeux étaient mouillés, de pluie ou de larmes, je ne saurais dire.
Sh. : Quest-ce que vous naimez pas chez vous ?
Y.A. : Le manque dassurance et parfois le manque de courage nécessaire pour faire les choses.
Sh. : Quest-ce que vous possédez de plus précieux ?
Y.A. : Mes enfants.
Sh. : Quelle est votre plus grande force ? Quest ce qui vous donne de lénergie ?
Y.A. : Jaime dire que cest la création, dans toutes ses dimensions.
Sh. : Quest-ce qui vous rend triste ?
Y.A. : Linactivité.
Sh. : Que devez-vous ą vos parents ?
Y.A. : Les sacrifices quils ont faits pour mélever et me permettre de suivre des études.
Sh. : Une habitude dont vous źtes peu fier ?
Y.A. : Je ne fźte pas mes anniversaires et je ne fais jamais de cadeaux aux autres pour les leurs.
Sh. : Votre livre préféré ?
Y.A. : Cela dépend du moment. Ceux qui me viennent ą lesprit aujourdhui sont Limmoraliste dAndré Gide ou Le concert dIsmail Kadaré.
Sh. : Le livre que vous auriez aimé écrire ?
Y.A. : Imperium de Richard Kapuscinski.
Sh. : Que vous a-t-on dit de pire ?
Y.A. : En 1994, quelquun avait écrit dans un journal que javais collaboré avec les Services secrets, puisquen 1990, le gouvernement mavait accordé une bourse pour étudier en France ! Sans modestie aucune, je peux dire quen réalité, cétait tout linverse.
Sh. : Ą qui aimeriez-vous dire « je regrette » et pourquoi ?
Y.A. : Ą une étudiante en psychologie ą qui je donnais, il y a quelques années, des cours déthologie. Javais été trčs généreux et donné beaucoup de bonnes notes ą lexamen. Quand son tour est arrivé dźtre interrogé, je lui ai mis une note moins élevée que ce quelle méritait. Jai appris plus tard quelle excellait dans toutes les matičres. Elle na pas réagi sur le coup, mais je noublierai pas son regard triste et ses yeux embués de larmes de déception.
Sh. : Quel plaisir vous fait vous sentir coupable ?
Y.A. : Lorsquon se rassure en découvrant le malheur de quelquun, et que lon constate le destin ne nous a pas frappé.
Sh. : Que pensez-vous de lamour ?
Y.A. : Lamour est un grand plaisir, mais jai limpression de ne pas źtre le premier ą le dire.
Sh. : Comment vous relaxez-vous ?
Y.A. : En faisant du sport, en dormant, en dégustant du vin. Et peut-źtre aussi en faisant autre chose, dont le nom méchappe.
Sh. : Quest-ce que vous considérez comme votre plus grande réussite ?
Y.A. : Quelques-uns de mes récits.
Sh. : Préférez-vous le cinéma ou la littérature ?
Y.A. : La littérature.
Sh. : Quelle musique aimeriez-vous quon joue pour vos funérailles ?
Y.A. : Jai assisté ą Paris aux funérailles du réalisateur franco-polonais Krzysztof Kieślowski (mon préféré). Jy ai entendu jouer le requiem quavait composé ą cette occasion Zbigniew Preisner, lauteur de la musique de ses films Bleu, Blanc, Rouge, Zbigniew Preisner. Lécho du chur des femmes, sous la coupole de léglise, était fatalement attirante pour un dernier voyage.
Sh. : Comment aimeriez-vous que lon se souvienne de vous ?
Y.A. : Tel que je suis, avec mes bons et mes mauvais cōtés.
Sh. : Les plus grandes leēons que la vie vous a donné ?
Y.A. : Apercevoir la malignité et linjustice cachés derričre le voile de la bonne morale. Et naturellement, ne pas men étonner.
Sh. : Oł aimeriez-vous źtre ą cet instant ?
Y.A. : En Albanie, que jaime (hormis ses poubelles). Mais, jaime aussi voyager, comme tout le monde.
Sh. : Est-ce que la diplomatie laisse du temps pour écrire ses souvenirs ?
Y.A. : Je préfčre écrire sur la diplomatie que de coucher des souvenirs sur le papier.
Sh. : Écrivez-vous en ce moment ?
Y.A. : Non, le travail quotidien men laisse peu le temps. Je mefforce toutefois de tenir des notes.
Laffiche du film Slogans
Pa paratė, idetė dhe dėshirat ėshtė njėlloj sikur tė mos i kesh. Nga pozicioni plus edhe i ambasadorit tė Shqipėrisė nė UNESCO, Ylljet Aliēka, i ngarkuari me i punė i vendit tonė nė Paris, idetė dhe dėshirat pėr qasjen e kulturės sonė atje ku ėshtė, i sheh tė pazbatueshme pa njė politikė financiare. Pra, pėrfaqėsimi shqiptar me njė njeri tė kulturės kaq afėr njė organizmi tė rėndėsishėm pėr shkencėn, arsimin dhe kulturėn, nuk mjafton. Duke marrė njė portofol tė dytė diplomati nė mė pak se njė vit (mė 2007 u emėrua ambasador nė Francė), 57-vjeēari, tregon pėr momentet kryesore tė jetės dhe sigurisht pėr burkokracinė, lidhjet e thata me tė cilėn nuk i ka fshehur asnjėherė, madje me nyjet e tyre ka bėrė letėrsi.
Ėshtė autori qė shpėrtheu njė stinė tė mirė me prozėn e shkurtėr mė 1997, me vėllimet me tregime «Kompromisi» dhe «Parullat me gur», dhe gati dhjetė vjet mė vonė me romanin « Njė rrėfenjė me ndėrkombėtarė» mbi anėn e panjohur tė ndėrkombėtarėve tė Shqipėri. Ka shkruar dy skenare «Parullat» (regjia Gjergj Xhuvani) i vlerėsuar skenari mė i mirė shqiptar nė Festivalin e 12-tė dhe «Kronikė e njė province» (regjia Artan Minarolli).
Nga burokrat (ju shpesh e keni pėrdorur kėtė cilėsor pėr veten) nė njė pėrfaqėsi diplomatike nė atdhe, diplomat jashtė atdheut. Ēfarė ndryshoi tek ju?
Gati gjithēka, vendi i jetesės, i punės, ndjenja e tė qėnit shef, rrethi miqėsor. Natyrisht qė pjesa mė e madhe e kėtyre ndryshimeve ėshtė pėr mirė, ndryshe nuk kisha pse e pranoja kėtė post tė priviligjuar.
Tani qė, pėrveē Francės ju ėshtė ngarkuar edhe pėrfaqėsimi nė UNESCO, ndiheni mė afėr ēėshtjeve tė kulturės?
Ėshtė njė fushė qė unė e kam pėr zemėr, kjo dhe nga pėrvoja qė kam fituar duke punuar nė kėto fusha. Porse dėshirat, idetė dhe projektet nuk pėrputhen me mundėsitė financiare.
Nė ē'mėnyrė e mbulon ambasada jonė nė Francė zonėn diplomatike pėr Francėn, Portugalinė dhe Algjerinė? A ėshtė e vėrtetė ajo qė thuhet pėr ambasadat tona nėpėr botė, "shtėpi njė dhome e njė kuzhinė"?
Nė Paris nuk ėshtė rasti, pasi kemi njė apartament me mė shumė se kaq sa thoni ju, nė njė lagje tė mirė. Veēse krahasuar me pjesėn dėrmuese tė trupit diplomatik atashuar nė Paris, duhet tė them se kjo e jona ėshtė mė poshtė. Nga ana tjetėr, ėshtė pėr tu theksuar se Qeveria ka njė plan pėr blerjen e disa ambasadave tė reja, midis tė cilave dhe nė Francė.
Nė lidhje me Portugalinė apo Algjerinė, ėshtė praktikė botėrore qė njė ambasadė tė pėrfaqėsojė vendin e vetsi rezident nė vendin kryesor dhe jo rezident nė disa vende me mė pak marrėdhėnie. Por po tė marrėsh parasysh dhe ngarkesėn e UNESCOS, qė u shtua kohėt e fundit, si dhe tė Organizatės Botėrore tė Frankofonisė, qė unė mbuloj, kuptohet qė janė shumė. Fatmirėsisht ka njė projekt pėr hapjen e njė ambasade tė re nė Portugali.
Kur keni qenė i lumtur?
Kur mė transferuan nga fshatrat e thella (ku kam kaluar 11 vjet) pėr nė Tiranė. Tė njėjtėn ndjenjė kam provuar kur ra diktatura nė fillimin e viteve 90.
Cili ėshtė kujtimi juaj mė i hershėm?
Do kem qenė rreth tri vjeē kur kam ndjerė frikė tek pashė njė tė vdekur qė po e lanin me sapun rrobash, veshėt e tė cilit ishin plot shkumė, mbi njė tavolinė tė vjetėr druri nė njė oborr tiranas me kalldrėm.
Cilin person tė gjallė admironi dhe pse?
Ato vlera qė e bėjnė njė njeri tė admirohet i has mė shumė te njerėzit jo publikė.
Me pak vėmendje mund tė mrekullohesh ēdo ditė nga intuita apo fisnikėria e dikujt, nga dinjiteti apo kurajua qė mjaft njerėz pėrballen me vėshtirėsi apo fatkeqėsitė e jetės, pa jargavitje apo jeremiada kėlthitėse.
Nuk e harroj kurrė fytyrėn e njė fshatari me biografi tė keqe nė fshatin ku punoja. Nė radhėn e bukės pėr tė blerė bukėn me zhavorr tė kooperativės, sapo vinte radha e tij shitėsja e kooperativės jo pa kėnaqėsi gėrthiste: buka u mbarua!
Ai nuk thoshte gjė, fytyra i ngurtėsohej si shkėmb dhe i vetmuar kthehej nėpėr shi me trastėn bosh. Nė shtėpi e prisnin njė tufė fėmijėsh. Mbi qerpikė i vareshin disa bulėza uji. Nuk isha i sigurtė nėse ishin lot apo pika shiu, pasi ai nuk kishte ombrellė.
Ēfarė nuk pėlqeni tek vetja?
Pasiguria dhe ndonjėherė mungesa e kurajos sė nevojshme.
Cila ėshtė prona juaj mė e ēmuar?
Fėmijėt.
Cila ėshtė forca, energjia juaj mė e madhe ?
Mė pėlqen tė them krijimi, nė tė gjitha dimensionet e tij.
Ēfarė ju bėn tė zymtė ?
Mos tė bėrit asgjė.
Pėr ēfarė iu detyroheni prindėrve?
Sakrificat pėr tė mė rritur dhe shkolluar.
Cili ėshtė zakoni juaj mė pak i bukur?
Nuk festoj ditlindje dhe sbėj dhurata pėr tė tjerėt nė kėsi rastesh.
Cili ėshtė libri juaj i preferuar?
Nė kohė tė ndryshme kam pėlqyer libra tė ndryshėm. Por mund tė pėrmend me kėtė rast Imorali i Andre Zhidit, apo Koncerti i Kadaresė.
Cilin do kishit dashur tė shkruanit?
Perandori i Riēard Kapuēinskit.
Cila ėshtė gjėja e mė e keqeqė ju kanė thėnė?
Njė aludim i njė shkrimi nė njė gazetė para 14 vjetėsh se unė mund tė kem qenė bashkėpuntor i sigurimit, nga fakti qė nė vitin 1990, qeveria e asaj kohe mė lejoi tė shkoj nė Francė pasi fitova njė bursė!! Pa modesti them se nė realitet ka qenė e kundėrta.
Kujt do donit ti thoshit mė vjen keq dhe pėrse ?
Njė studenteje tė kursit tė Psikologjisė, ku unė jepja para disa vitesh leksione Etologjie. Nė provimin e lėndės mbaj mend qė pasi kisha vėnė shumė nota tė larta, dhe kur erdhi radha e saj, u kujtova qė po e teproja me nota tė larta. Ajo u pėrgjegj shkėlqyeshėm dhe unė i vura pa tė drejtė njė notė mė tė ulėt seē meritonte, ndofta duke i dėmtuar mesataren, pasi mė vonė mora vesh se ishte studente me tė gjitha dhjeta. Ajo nuk reagoi aspak, veēse nuk e harroj vėshtrimin e saj tė trishtuar, me sy tė mbushur me lot zhgėnjimi. Natyrisht ndaj meje.
Cila ėshtė ajo kėnaqėsi qė ju bėn njėherėsh tė ndiheni nė faj?
Teksa dėgjon pėr ndonjė fatkeqėsi tė tjetrit dhe fshehtas kėnaqesh pėr faktin qė shyqyr qė smė ndodhi mua.
Cili ėshtė mendimi juaj pėr dashurinė?
Dashuria ėshtė kėnaqėsi e madhe, por kam pėrshtypjen se nuk jam unė i pari ta kem thėnė kėtė gjė.
Si qetėsoheni ?
Me sport, me gjumė, me verė. Natyrisht ka dhe ndonjė gjė tjetėr qė nuk ja kujtoj emrin.
Cilėn konsideroni arritjen tuaj mė tė madhe?
Disa nga tregimet e mia.
Kinema apo letėrsi ?
Letėrsi.
Ēfarė muzike do donit tė luhej nė funeralin tuaj ?
Mė ka qėlluar tė asistoj nė Paris, nė funeralin e regjisorit franko-polak Kryzstof Kiesloėski (njė regjisor imi i preferuar), ku dėgjova rekuiemin qė kishte kompozuar me kėtė rast autori i muzikės sė filmave tė tij tė njohur Blu e E bardhė, E kuqe, Zbignieė Preisner. Jehona e korit tė vajzave nėn kupolėn kumbuese tė kishės tė joshte tė vdisje sa mė parė.
Si do donit tju kujtonin?
Ashtu siē jam, me tė mirat e tė kėqijat.
Cili ėshtė mėsimi mė i madh qė jeta ju ka dhėnė?
Tė kuptoj ligėsinė apo padrejtėsinė fshehur pas cipės sė hollė tė moralit tė mirė dhe natyrisht tė mos habitem me kėtė gjė.
Ku do donit tė ishit pikėrisht tani?
Shqipėria mė pėlqen (pėrveē plehrave). Por si kushdo, kam mjaft kėnaqėsi tė udhėtoj.
A ėshtė diplomacia kohė e denjė pėr tė shkruar kujtime?
Personalisht kam mė tepėr kėnaqėsi tė bėj letėrsi mbi diplomacinė se sa tė shkruaj kujtime.
Ju po shkruani ndėrkohė dhe ēfarė?
Jo, kam shumė punė rutinė. Megjithatė pėrpiqem tė mbaj shėnime.