http://balkans.courriers.info/article11329.html
 
Gazeta Tema
Albanie : Sali Berisha veut jouer les M. Propre de la lutte anti-corruption
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 2 octobre 2008
Mise en ligne : jeudi 9 octobre 2008

Le Premier ministre Sali Berisha a lancé une campagne de sensibilisation contre la corruption en Albanie. Pour l’éditorialiste de Tema, le mot d’ordre d’un Premier ministre qui n’a pas tenu ses promesses électorales semble źtre devenu : « Faites ce que je dis, mais pas ce que je fais » ! La presse ne ménage plus Sali Berisha, qui appelle les citoyens ą le contacter « personnellement » s’ils sont confrontés ą des cas de corruption...

Par Mero Baze

JPEG - 37.2 ko
Sali Berisha

 

 

 

 

 

 

 

Pour lancer sa campagne télévisée contre la corruption en Albanie, le Premier ministre, Sali Berisha, a plagié le texte et la présentation du spot télévisé utilisé par le candidat argentin ą la présidentielle d’octobre 2007, Ricardo Lopez Murphy. Certes, le plagiat n’est pas si grave ; en revanche, le contenu du spot ne colle pas vraiment ą l’action de notre Premier ministre. Commencer une campagne de lutte contre la corruption en plagiant les autres n’est pas de bonne augure, c’est faire l’inverse de ce qu’on préconise.

Ne nous attardons pas sur les personnes qui lui ont proposé l’idée du spot, comme si celle-ci leur appartenait, pour nous arrźter plutōt sur l’éthique de fond de ce message, dans lequel le Premier ministre demande aux citoyens de le contacter directement par téléphone pour dénoncer les affaires de vols dont ils seraient témoin. Cette initiative est une mauvaise idée : elle contrevient au fonctionnement de l’État de droit, elle reflčte une mentalité pas franchement démocratique et enfin, elle vise ą attribuer au Premier ministre une autorité dont il ne peut bénéficier.

Le fonctionnement d’une société démocratique nous oblige, nous citoyens, ą séparer les pouvoirs et ą faire l’effort de nous adresser aux bonnes institutions pour régler les problčmes. Ainsi, ce n’est pas au Premier ministre que nous devons nous adresser en cas d’infraction ą la loi, mais aux institutions judiciaires spécialisées. Ne dépendre que du chef du gouvernement pour régler les contentieux serait illégal, et digne d’une société autoritariste. L’idée que le responsable de la lutte anti-corruption soit le Premier ministre et qu’il puisse mener celle-ci en utilisant des informations sur ceux qui volent son administration est dangereuse ; cela ressemble ą une parodie ridicule du fonctionnement des anciens services secrets communistes et de leur réseau de délateurs.

Dans un État de droit, il est inconcevable qu’un Premier ministre exige de ses citoyens qu’ils s’adressent ą lui plutōt qu’aux organes de justice. Il est tout aussi absurde de vouloir ainsi ravir les compétences du procureur, du juge, ou de n’importe qui d’autre, dans le seul but de les affaiblir auprčs de l’opinion publique, de les décrédibiliser, dans le cas oł ceux-ci monteraient des accusations contre le Premier ministre. Sali Berisha s’est démené pendant deux mois pour éviter que Fatmir Mediu soit traduit en justice [ancien ministre de la Défense, démissionnaire aprčs l’explosion tragique de Gėrdec, Fatmir Mediu est toujours impliqué dans l’enquźte].

La mentalité du bakchich

C’est pourtant lui qui demande aux citoyens de lui dénoncer les pickpockets, alors que l’Albanie souffre mille fois plus de la corruption qui gangrčne son État. Les exemples ne manquent pas : opérations financičres comme celles de l’autoroute Durrės-Kukės, grandes concessions faites aux centrales hydrauliques (celle de Devoll ou de Vjosa), grandes privatisations comme celle de la compagnie pétroličre ARMO, toutes commandées et gérées par la clientčle du Premier ministre.

Ces exemples montrent ą quel point l’État est gangrené par la corruption ; et ce ne sont pas quelques pots-de-vin que s’octroie un petit fonctionnaire dans son bureau qui en constituent les aspects les plus graves. La mentalité du bakchich fait partie de notre culture, elle se nourrit des actes d’hommes politiques comme Berisha, qui éduquent les gens ą dénoncer les malfrats non pas ą la justice, mais au gouvernement (ou au Parti).

C’est lą que le spot publicitaire fait tache, ą mon avis. Les mensonges qui s’ensuivent n’en paraissent que plus ridicules. Par exemple, le Premier ministre assure avoir économisé 280 millions de dollars lors des passations de marchés publics. Rappelons que la liaison Durrės-Kukės, longue de 53 kilomčtres, coūte un milliard de dollars, soit prčs de 20 millions de dollars par kilomčtre. Du temps des prédécesseurs de Berisha, le coūt du kilomčtre ne dépassait pas 2 millions de dollars. Soit une différence de 800 millions de dollars ; lorsque Sali Berisha se vante d’avoir économisé 280 millions de dollars, cela fait réfléchir. Et nous ne savons pas jusqu’oł cela ira, les travaux n’étant pas encore finis. Le Premier ministre nous prend-il pour des ānes ?

Des promesses électorales non tenues

« Nous avons économisé 2 milliards de dollars grāce aux impōts et autres taxes », assure-t-il encore. Balivernes ! La vérité réside dans le fait que le budget a augmenté de 2 milliards de dollars, grāce ą la hausse d’une part des prix de référence et des taxes, et d’autre part, des prix mondiaux de l’énergie, le pétrole en premier lieu, dont le gouvernement est le seul ą percevoir l’assise. Cette hausse n’est donc pas une conséquence directe du perfectionnement du systčme, mais de sa brutalité. L’État est devenu encore plus répressif et arbitraire dans le traitement qu’il réserve aux entreprises, augmentant les revenus qu’il perēoit d’elles et le montant des sommes versées aux corrompus. En 2008, ces derniers s’en sont mis bien plus dans la poche que ceux qui en 2005 avaient le mźme poste. Tout aussi fictifs sont les chiffres concernant les cent hauts fonctionnaires traduits en justice pour malversations ou bien d’autres chiffres, revendiqués par le Premier ministre comme des succčs de sa politique.

Le problčme de ce gouvernement est qu’il n’a pas honoré ses principales promesses. Sa gestion de la question des propriétés a été un vrai fiasco [1]. Cette gestion a engendré tout un systčme de corruption dont il sera difficile de sortir. Ce gouvernement s’est moqué de maničre éhontée des personnes persécutées par le régime communiste. Il a échoué dans la mise en place des réformes dans le domaine de l’éducation, de la santé et des impōts. Il devra répondre de tous ces échecs, avec des spots publicitaires (si cela lui chante), mais surtout avec des chiffres réels.

Le fait que le Premier ministre ait été contraint de plagier la campagne publicitaire de quelqu’un d’autre témoigne de la qualité de son entourage, de ses idéaux et de ses visions. Difficile de convaincre les autres que le vol est une action immorale, alors qu’on vole soi-mźme. Difficile de persuader le peuple que c’est mal de mentir, alors qu’on le berne en permanence. Comment montrer aux citoyens qu’on ne craint pas la concurrence et la compétition qu’annoncent les futures élections, alors qu’on s’évertue ą menacer quiconque se hasarde ą contredire ses propres mensonges ?

[1] depuis l’instauration de la démocratie, certains anciens propriétaires ont entrepris des démarches visant ą récupérer leurs biens mobiliers ou immobiliers dont ils avaient été dépossédés par le systčme communiste

 

 

 

http://www.korrieri.com/index.php?news=1199
korrieri 09/10/2008
 
image

Ish-ministri i Jashtėm, Mustafaj, deklaron se, nėse Kosova ndahet, ajo nuk mund tė qėndrojė e vetme

“Nėse Kosova ndahet, ajo duhet tė zgjedhė se mė kė do tė qėndrojė, me Shqipėrinė, apo me Maqedoninė”. Ka qenė kjo deklarata e ish-shefit tė diplomacisė shqiptare, Besnik Mustafaj, lidhur tezėn serbe tė ndarjes sė shtetit tė ri tė Kosovės, qė vetėm para pak ditėsh u ripėrsėrit nga vetė presidenti serb, Boris Tadiē. “Ky ėshtė njė opsion i rrezikshėm. Them i rrezikshėm, sepse ka qarkulluar nėpėr mjediset diplomatike dhe rusėt e kanė artikuluar pak me zė mė tė lartė, por unė jam i bindur qėkur isha nė Ministrinė e Jashtme, se kjo vinte nga Beogradi. Nė bindjen time Kosova mund tė mbijetojė e vetme si e tillė, me integritetin territorial qė ka sot. Nėse Kosova ndahet, atėherė unė kam bėrė njė deklaratė qė ėshtė marrė shumė seriozisht dhe pėr njė kohė u zhduk shumė gjatė ideja e artikulimit tė ndarjes dhe vetė serbėt nuk po e artikulonin mė, kur thashė se nėse do tė ketė ndarje tė Kosovės, ajo duhet tė mendojė se me kė do tė rrijė”, - tha Mustafaj gjatė njė interviste televizive pėr “Ora News”. Sipas sekretarit pėr Marrėdhėniet me Jashtė nė Partinė Demokratike, Kosova nuk mund tė mbijetojė e vetme. “Kosova ose do t’u bashkėngjitet territoreve shqiptare tė Maqedonisė, ose do t’i bashkohet Shqipėrisė, qė ėshtė natyrale dhe qė ka probabilitet mė tė madh. Por nėse eventualiteti i njė skenari tė tillė, qė mua mė i duket i rrezikshėm pėr rajonin dhe i dėmshėm pėr vetė shqiptarėt, ekziston, atėherė kush nė Tiranė apo Prishtinė do tė ketė mė kurajėn t’u thoshte shqiptarėve tė Tetovės “Ju rrini nė Maqedoni, sepse ne do tė bashkohemi”! Detyrimisht ka njė efekt domino, qė e detyron tė lėvizė. Pra, nuk ka sens pozitiv njė tentativė pėr ndarjen e Kosovės”, - tha Mustafaj. Deklarata e tij, e bėrė jo vetėm nė pozicionin e ish-ministrit tė Jashtėm, por edhe nė rolin e njė zyrtari tė lartė nė PD, tregon se brenda faktorit politik qė qeveris aktualisht nė Shqipėri, ekziston ideja e bashkimit tė Shqipėrisė me Kosovėn (vetėm nė rast se kjo deklaratė ėshtė thjesht opinion personal i Mustafaj). Lidhur me miratimin e rezolutės serbe nė OKB, ish-shefi i diplomacisė shqiptare tha se pėrpjekja e Beogradit nuk mund tė ndryshojė aspak pavarėsinė e Kosovės. “Kjo ėshtė njė politikė e dėshpėruar edhe e politikės, edhe e diplomacisė serbe. Por ajo ēka nuk e ndryshon rezultatin e pavarėsisė sė Kosovės ėshtė vendimi qė mund tė japė Gjykata Ndėrkombėtare, ku unė jam i bindur se do tė jetė nė favor tė pavarėsisė, pasi gjykimi qė kėrkojnė serbėt ėshtė pėr tė provuar nėpėrmjet gjykatės se janė shkelur ligjet e sė drejtės ndėrkombėtare. Nuk ėshtė shkelur asnjė ligj. Por nė thelb, pėrsėri, pavarėsisht nga pėrmbajtja qė mund tė ketė vlerėsimi i Gjykatės Ndėrkombėtare, ai ėshtė vetėm konsultativ, dhe jo obligativ. Pra, asgjė nuk e zhbėn, asgjė nuk do tė mundet. Tani Kosova duhet tė ndėrtojė njė jetė diplomacie intensive, pėr tė filluar dhe pėr tė zhvilluar marrėdhėniet diplomatike bilaterale, pėr tė ndėrtuar programe zhvillimi dhe bashkėpunimi me kėto vende, pėr tė ndėrtuar perspektiva miqėsie me kėto vende dhe me kėta popuj, dhe tė mos e vrasė shumė mendjen e njohėn apo jo ishujt Fixhi”, - vazhdoi Mustafaj. Ai u shpreh se Kosova ka tė gjitha shanset dhe mundėsitė qė sė shpejti tė jetė pjesė e strukturave euroatlantike. “Unė mendoj se Kosova ka tė gjitha kushtet, madje po humb kohė pėr t’u integruar, pėr tė filluar procedurat pėr t’u integruar nė Kėshillin e Evropės. Nuk ėshtė kusht qė tė jesh anėtar nė OKB pėr tė qenė anėtar i KE-sė, ndaj duhet tė fillojė procedurat pėr t’u interesuar pėr anėtarėsim. Kosova e ka mė tė lehtė, pra ka njė pengesė mė pak se Serbia pėr t’u anėtarėsuar nė BE, sepse ajo nuk e ka njohur pavarėsinė e Kosovės dhe njė nga parimet bazė mbi tė cilin ndėrtohet Bashkimi Evropian ėshtė njohja reciproke e pavarėsisė dhe e sovranitetit tė tė gjithė vendeve qė anėtarėsohen nė BE. Ndėrsa Kosova e njeh sovranitetin e Serbisė”, - deklaroi Mustafaj. Megjithatė, ish-ministri i Jashtėm i Shqipėrisė theksoi se nevojitet mė shumė punė nga diplomacia kosovare dhe ajo shqiptare, siē ėshtė rasti i vendeve anėtare tė Konferencės Islamike. “Nuk ėshtė punuar aq sa duhet, kjo duhet marrė nė konsideratė. Kishte tė drejtė Veton Surroi nė njė shkrim qė bėri para disa kohėsh, qė duhet marrė parasysh elementi i mosnjohjes. Unė kam takuar zyrtarė tė lartė qė vinin nga vende tė ndryshme anėtare tė Konferencės Islamike, qė nuk e dinin se Enver Hoxha dhe Tito kanė vdekur. Kur flisja me ta, mė thoshin pse duan tė ikin nga Tito. Pra, duhet marrė nė konsideratė elementi i mosnjohjes, ēka do tė thotė se nuk ėshtė bėrė punė e mjaftueshme as nga diplomacia kosovare. Por nuk ėshtė bėrė njė punė “agresive” as nga diplomacia shqiptare. Por nė tė njėjtėn kohė, mundėsia pėr t’u ndryshuar ky opinion me njė njohje reciproke ėshtė krejtėsisht e realizueshme”, - pėrfundoi Mustafaj.

 

 

http://www.shekulli.com.al/news/49/ARTICLE/33746/2008-10-09.html

Mustafaj: Berisha po shpėrfill zgjedhjet ne parti

Besnik Mustafaj

 

Kandidati i vetėshpallur pėr PD-nė e Tiranės, deputeti demokrat Besnik Mustafaj, rrėfen njė pjesė tė platformės sė tij pėr degėn e kryeqytetit, raportet aktuale me Berishėn, si dhe gjendjen nė tė cilėn ndodhen strukturat e partisė.

Nevila Perndoj
Enjte, 09 Tetor 2008 09:21:00

 

Mustafaj deklaron se nė PD ka shumė dembelė, duke filluar nga Bode. Humbja e zgjedhjeve, sipas tij, nėnkupton largimin e Berishės nga partia

TIRANĖ- Kandidati i vetėshpallur pėr PD-nė e Tiranės, deputeti demokrat Besnik Mustafaj, rrėfen njė pjesė tė platformės sė tij pėr degėn e kryeqytetit, raportet aktuale me Berishėn, si dhe gjendjen nė tė cilėn ndodhen strukturat e partisė. Nė njė interviste pėr “Ora Neės”,Mustafaj shprehet pa dorashka se strukturat partiake nuk kanė funksionuar dhe se nė PD ka mjaft dembelė.

Mustafaj citon tė parin Sekretarin e Pėrgjithshėm Ridvan Bode tė cilin e cilėson njė dembel tė paparė nė raport me partinė. Mustafaj ka bėrė pėrgjegjės edhe kryetarin e partisė, Sali Berisha, i cili, sipas tij, po shpėrfill zgjedhjet nė parti. Deputeti demokrat komenton edhe deklaratėn e kryeministrit tė mbajtur pak ditė mė parė, nė rast se PD humb zgjedhjet. Pėr Mustafajin, deklarata e kryeministrit se do ta merrte ai faturėn e humbjes sė zgjedhjeve, nuk nėnkupton gjė tjetėr veēse largimin e Berishės nga lidershipi i partisė.

Strukturat

Rivitalizimi i strukturave ishte njė nga preokupimet kryesore tė kandidatit demokrat, Besnik Mustafaj gjatė intervistės sė djeshme. Duke theksuar se prej kohėsh nė PD nuk kanė funksionuar strukturat e partisė, Mustafaj ka shigjetuar jo pak edhe kryetarin e PD-sė, Sali Berisha pėr njė shpėrfillje nga ana e tij ndaj zgjedhjeve brendapartisė. “Unė shoh njė indiferencė, njė nėnvlehtėsim nga zoti Berisha dhe nga kryesia e PD-sė pėr zgjedhjet nė parti. Zgjedhjet nė parti janė njė moment shumė delikat dhe shumė kulmor nė jetėn politike tė njė partie”,- tha Mustafaj. Duke radhitur tė gjitha aspektet kryesore qė nė thelb kanė tė bėjnė me fatin e zgjedhjeve tė ardhshme, por edhe me fatin e vetė PD-sė, Mustafaj citoi se, “i duket i pajustifikuar indiferenca dhe shpėrfillja qė tregon Berisha ndaj zgjedhjeve”

Dembelėt e partisė

Deputeti demokrat ka sjelle dje ndėr mend njė shembull konkret, pėr tė treguar se nė Partinė Demokratike ka shumė dembelė, duke pėrfshirė edhe Sekretarin e Pėrgjithshėm tė partisė. “Herėn e fundit u mblodh njė kryesi e cila nuk bėri as detyrimin minimal qė ka pėr ta bėrė, nuk doli me njė dokument tė shkruar nė formė konkluzionesh tė cilat pastaj do t’iu kalojnė strukturave tė tjera tė partisė siē e kėrkon statuti.

U fol pėr ndryshime statuti dhe vetėm dėgjuam Sekretarin e Pėrgjithshėm pėr herė tė parė pas tre vitesh, zotin Bode, e dėgjuam pėr herė tė parė tė flasė nė emėr tė partisė, e palejueshme, njė dembel i paparė nė raport me partinė, i cili nuk mori as mundimin qė tė sistemonte debatet qė janė bėrė. Unė nuk kam qenė i thirrur nė atė mbledhje, por nuk mori mundimin as t’i sistemonte nė njė faqe letėr pėr ne tė tjerėt, anėtarėt e PD-sė, figurat drejtuese tė strukturave tė PD-sė”, tha Mustafaj, duke shtuar se nė PD ka jashtėzakonisht shumė dembela, pa dashur tė citojė emra tė tjerė. “Ka shumė, ka jashtėzakonisht shumė. Kur them shumė domethėnė shkon shumė e gjatė lista”,- tha ai.

Raporti mė Berishėn

Deputeti demokrat, Besnik Mustafaj sqaron se aktualisht ai ruan vetėm raporte institucionale me Berishėn. Deputeti demokrat nuk mendon se duhet folur pėr pasardhėsin e Berishės. Megjithatė, teksa i referohet njė deklarate tė kryeministrit Berisha se nė rast se humb zgjedhjet e ardhshme, ai do tė marrė pėrsipėr edhe faturėn e humbjes, Mustafaj shprehet se ky qėndrim nėnkuptonte largimin e tij nga lidershipi i partisė. “Mua mė duket se nuk ka ndonjė kontekst qė ne na ēon tek konkluzioni qė ne duhet tė mendojmė pėr zėvendėsuesin e Berishės.

Pra Berisha vetė ka bėrė deklaratėn pėr herė tė fundit atė natė nė debat televiziv ku ishit prezent, ka bėrė deklaratėn se nėse unė humb zgjedhjet, faturėn e kam unė. Kjo nėnkupton se humbja e zgjedhjeve vitin e ardhshėm do tė ishte largim i Berishės nga lidershipi i Partisė Demokratike”,- tha ai.

Fushata

Kandidati demokrat pėr degėn e PD-sė sė Tiranės, Besnik Mustafaj shprehet se fushatėn e tij do ta bazojė nė dy drejtime. “Po punoj nė dy drejtime. E para, po i jap dorėn e fundit platformės sime, me tė cilėn do tė paraqitem pėrpara demokratėve tė Tiranės dhe sė dyti po kontaktoj pėr tė ndėrtuar atė staf qė ėshtė i nevojshėm pėr njė fushatė. Kur them po kontaktoj njerėz, kam parasysh njė kategori tė caktuar, qė janė anėtarė tė Partisė Demokratike, drejtues tė strukturave. Pra po pėrgatitem shumė seriozisht sepse ėshtė njė nga angazhimet e mia mė serioze qė unė kam marrė”, tha ai. Mustafaj shprehet se do ti shkoje deri nė fund garės dhe se nė rast humbjeje, ai do tė vazhdojė tė mbetet nė strukturat e partisė.

 

 

 

9 Tetor 2008 http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=9533

Kandidati pėr kreun e PD-sė sė Tiranės zbardh detaje nga fushata
“Ridvan Bode ėshtė njė dembel i paparė nė lidhje me partinė”. “Bamir Topi ėshtė njė lider i padiskutueshėm brenda lidershipit tė PD-sė”


Ish-ministri i Jashtėm, deputeti i Partisė Demokratike, Besnik Mustafaj, ka zbuluar disa nga detajet e fushatės sė tij pėr kreun e PD-sė sė Tiranės. Mustafaj gjithashtu ka komentuar marrėdhėniet e tij me kreun e Partisė Demokratike, Sali Berisha, ndėrsa ka kritikuar funksionimin e PD-sė dhe tė qeverisė. Ish-ministri i Jashtėm ka bėrė tė ditur se ėshtė duke hartuar njė platformė pėr tė fituar postin e kreut tė PD-sė sė Tiranės dhe ka shprehur bindjen se do ta fitojė kėtė post. Duke komentuar njė kandidaturė tė mundshme siē ėshtė ajo e Gjergj Bujaxhiut, Mustafaj ka shprehur bindjen se fitues do tė jetė vetė ai. Po kėshtu, i pyetur se ēdo tė ndodhė nė rast se Berisha del kundėr tij nė mbėshtetje tė hapur ndaj kandidatit tjetėr, Mustafaj ėshtė shprehur se Berishės nuk i intereson qė tė dalė kundėr tij. Sipas Mustafajt, nė rast se Berisha del kundėr tij, atėherė gara bėhet midis tij dhe Berishės. Mustafaj komenton dhe marrėdhėniet e tij me funksionarė tė lartė tė shtetit dhe tė PD-sė.
Zoti Mustafaj, ēfarė po bėni me kandidimin tuaj pėr postin e kryetarit tė PD-sė sė Tiranės?
Unė po pėrgatitem pėr fushatėn. Domethėnė po punoj nė dy drejtime. E para, po i jap dorėn e fundit platformės sime, me tė cilėn do tė paraqitem pėrpara demokratėve tė Tiranės dhe, sė dyti, po kontaktoj njėherė pėr tė ndėrtuar atė staf qė ėshtė i nevojshėm pėr njė fushatė. Kur them po kontaktoj njerėz, kam parasysh njė kategori tė caktuar, qė janė anėtarė tė Partisė Demokratike, drejtues tė strukturave. Pra po pėrgatitem shumė seriozisht sepse ėshtė njė nga angazhimet e mia mė serioze qė kam marrė.
Ju keni ndonjė staf? Si po punoni konkretisht?
Duhet tė mbajmė parasysh se ėshtė fjala pėr njė fushatė brenda partisė dhe jo brenda gjithė partisė, por brenda vetėm njė dege tė PD-sė, qė ėshtė dega e Tiranė. Pra unė po punoj. Kam njė staf njerėzish tė menēur, qė janė juristė, janė njerėz me eksperiencė nė politikė, qė janė tė rinj tė tjerė, tė cilėt po mė ndihmojnė tė hartojmė njė platformė sa mė serioze tė pėrshtatshme pėr njė fushatė brenda partisė. Do tė jetė njė novitet i madh dalja me njė platformė, pasi kurrė njė kryetar dege dhe madje asnjė degė e PD-sė nė Tiranė nuk ėshtė paraqitur me ndonjė platformė, siē do tė jetė njė novitet edhe konkurrenca qė do tė ketė.
Megjithatė, konkurrimi juaj, megjithėse paksa i butė nė aspektin publik, nuk ėshtė se ka kaluar nė heshtje brenda strukturave tė PD-sė. Kemi parasysh kėtu faktin qė njė tjetėr kandidat ėshtė vetėshpallur, zoti Gjergj Bojaxhi, drejtori aktual i KESH-it. Si e vlerėsoni ju kėtė?
Unė nuk e kam dėgjuar zotin Bojaxhi tė ketė deklaruar publikisht se do tė jetė kandidat pėr kryesinė e PD-sė sė Tiranės, por unė mendoj se zoti Bojaxhi ėshtė njė vlerė nė PD dhe do tė mendoja nėse do tė ishte zoti Bojaxhiu, unė do tė jem i sigurt se fushata do tė jetė shumė moderne, pasi do tė jetė njė ballafaqim platformash, do tė jetė e qytetėruar, do tė jetė civile. Unė besoj se do tė fitoj, por pavarėsisht nga kjo, pėrsėri mendoj se PD-ja, nė rivalitetin e saj brenda nė konkurrencė, brenda personaliteteve tė saj, duhet tė fusė njė frymė tė re moderne.
Tė gjithė e kanė pritur kėtė kohė, prononcimin e zotit e Berisha nė lidhje me kandidimin tuaj. Nė njė ballafaqim televiziv tė para pak ditėve, i pyetur pėr kandidimin tuaj, ai u shmang. Si e vlerėsoni qėndrimin e deritanishėm?
Unė nuk pres qė zoti Berisha tė ketė njė qėndrim as ndaj meje dhe as ndaj kandidatėve tė tjerė, sepse ne do tė kemi njė garė brenda PD-sė, pra ne nuk do tė kemi njė garė qė do tė ketė rival brenda zotin Berisha. Unė besoj se ai do tė mbajė njė distancė tė barabartė nga tė gjithė kandidatėt. Por ajo qė mė shqetėson mua nė kėtė qėndrim tė zotit Berisha nuk ka tė bėjė me mua, por me PD-nė. Ēka do tė thotė se unė shoh njė indiferencė, njė nėnvlerėsim nga zoti Berisha dhe nga Kryesia e PD-sė pėr zgjedhjet nė parti.
Jo, nuk janė treguar aq indiferent po tė kemi parasysh se pak ditė mė parė u mblodh Kryesia e Partisė Demokratike. Ndoshta ajo qė ka ndodhur ėshtė qė mund tė jetė shtyrė nė kohė pėr shkak tė kandidimit tuaj gara...
U mblodh njė kryesi e cila nuk bėri as detyrimin minimal qė ka pėr tė bėrė, nuk doli me njė dokument tė shkruar nė formė konkluzionesh, tė cilat pastaj do t’u kalojnė strukturave tė tjera tė partisė, siē e kėrkon statuti. U fol pėr ndryshime statuti dhe vetėm dėgjuam sekretarin e Pėrgjithshėm pėr herė tė parė pas tre vitesh, zotin Bode, e dėgjuam pėr herė tė parė tė flasė nė emėr tė partisė. E palejueshme. Njė dembel i paparė nė raport me partinė, i cili nuk mori as mundimin qė tė sistemonte debatet qė janė bėrė. Unė nuk kam qenė i thirrur nė atė mbledhje, por nuk mori mundimin as t’i sistemonte nė njė faqe letėr pėr ne tė tjerėt, anėtarėt e PD-sė, figurat drejtuese tė strukturave tė PD-sė.
Ajo qė mė vjen nė mendje ėshtė qė sa dembelė tė tillė ka PD-ja pasi kanė hyrė nė pushtet?
Ka shumė, ka jashtėzakonisht shumė. Kur them shumė, domethėnė shkon shumė e gjatė lista.
Ju sapo pėrmendėt pak mė sipėr se zoti Berisha do tė bėnte mirė tė ishte i paanshėm nė garėn pėr kreun e PD-sė. Nėse zoti Berisha do tė nxirrte njė kandidat tė vetin, apo do tė mbėshteste publikisht njėrin nga kandidatėt, ju si do tė veproni?
Unė do tė vazhdoja fushatėn. Por nuk besoj qė zoti Berisha do ta bėjė kėtė gabim. Do tė ishte njė gabim nė radhė tė parė pėr fushatėn, sepse do ta deformonte dhe zoti Berisha si kryetar i PD-sė me mandat tė pavėnė nė diskutim nga askush, nuk ka asnjė interes ta dėmtojė fushatėn, ta deformojė, tė deformojė garėn brenda partisė. Sė dyti, nėse rrimė gjakftohtė, pra nėse abstragojmė pėr njė moment sikur unė po flas pėr momentin si njėri nga kandidatėt, nėse zoti Berisha do tė merrte anė nė mėnyrė tė pashmangshme me ndonjė nga rivalėt e mi, nė mėnyrė tė pashmangshme, dua s’dua unė, nė perceptimin e pėrgjithshėm tė opinionit publik do tė ishte si njė rivalitet midis meje dhe zotit Berisha. Ēka nuk ėshtė as realiste, sepse nuk ka asnjė rivalitet midis meje dhe zotit Berisha dhe shtyrja e perceptimit tė kėsaj fushate si njė rivalitet midis meje dhe zotit Berisha do tė ishte e gabuar, nuk do tė ishte realiste. Sė dyti, nuk do tė ishte as nė interes tė zotit Berisha, po tė marrim shkurt kryetarin e partisė qė tė perceptohet nė opinionin publik, pra edhe te demokratėt e bazės, se ka njė rivalitet brenda strukturave tė PD-sė, pėrderisa nuk ekziston ky rivalitet.
Ėshtė njė kuriozitet qė ėshtė pėrtej kontekstit tė pyetjeve. Nė kėto mbledhje, nė kėto takime, flitet se vetėm ju i drejtoni me emėr drejtpėrdrejt zotit Berisha dhe askush tjetėr nga drejtuesit apo strukturat. Ju ka mbetur qė nga njohja?
Nuk i drejtohem me emėr. Qėkur kam ikur nga qeveria unė i drejtohem me zoti kryeministėr, apo Doktor.
Ėshtė shenjė e distancės qė keni?
Ėshtė shenjė e distancės, pra ėshtė shenjė e mungesės sė njė komunikimi personal, por qė nuk e ndryshon komunikimin institucional midis nesh.
Si i keni marrėdhėniet me zotin Topi, ato politike dhe personale?
Do tė thosha shumė korrekte absolutisht, pa asnjė hije midis nesh, pa asnjė tension, por njėkohėsisht pa ndonjė intensitet tė madh takimesh dhe as shkėmbimesh, por qė unė e kam takuar disa herė qėkur ėshtė bėrė president. Kam qenė shumė aktiv nė momentin qė kandidatura e tij ka qenė nė dyshim, kam qenė parimisht aktiv qė ai duhet tė ishte kandidati ynė. Kam mendimin qė ėshtė njė lider i padiskutueshėm brenda lidershipit tė PD-sė. Pra ėshtė njė pjesė thelbėsore cilėsore e lidershipit tė PD-sė dhe si i tillė unė e respektoj, e dėgjoj, ia them mendimin tim pa mėdyshje. Vlerėsoj te zoti Topi qetėsinė me tė cilėn ai i dėgjon gjėrat pėr tė cilat s’ėshtė dakord.
Pak kohė mė parė u fol pėr pasardhėsin e mundshėm tė Berishės. Por nuk flitet mė pėr kėtė tezė, pasi edhe vetė Berisha ka thėnė qė “pensioni biologjik do mė ēojė tek pensioni politik”. Nė fakt, a ka ndonjė zėvendėsues, sepse ēdo parti e madhe mendon pėr dikė qė do ta marrė stafetėn...
Mua mė duket se nuk ka ndonjė kontekst qė na ēon te konkluzioni qė ne duhet tė mendojmė pėr zėvendėsuesin e Berishės. Pra Berisha vetė ka bėrė deklaratė pėr herė tė fundit atė natė nė debat televiziv ku ishit prezent, se “nėse unė humb zgjedhjet, faturėn e kam unė”. Kjo nėnkupton, humbja e zgjedhjeve vitin e ardhshėm do tė ishte largim i Berishės nga lidershipi i Partisė Demokratike. Tė gjitha tė tjerat janė pjesė i humorit tė Berishės. Pra Berisha nė kėtė pikė ėshtė parimor dhe e lidh ashtu si ēdo lider i njė partie serioze, qenien e tij nė krye tė partisė me sukseset elektorale, ēka do tė thotė edhe me sukseset qeverisėse. Pra nė kėtė kuptim nuk ėshtė monarkike, pra nuk ėshtė dinastike Partia Demokratike. Atje do tė ketė garė dhe ne si anėtarė tė PD-sė sot pėr sot jemi tė gjithė tė rreshtuar, nė kuptimin mė tė mirė tė fjalės, prapa kryetarit qė e kemi zgjedhur vetė dhe nuk kemi pse fabrikojmė figura rezervė, nuk ka ushtarė rezervė nė Partinė Demokratike.
Ē’do tė ndodhė nėse humbisni garėn pėr kreun e PD-sė sė Tiranės?
Unė nuk largohem nga PD-ja. Jam njeri qė i pranoj humbjet kur humbjet janė pjesė e njė procesi tė ndershėm. Unė jam njė njeri qė besoj se parimet janė mė tė rėndėsishme se rezultati. Pra kėtė fushatė do tė pėrpiqem ta mbėshtes nė parime sa mė tė shėndosha. Por edhe nėse nuk do tė kem njė mendim shumė pozitiv pėr fushatėn, pra ēka shumė njerėz e kanė frikė se mund tė deformohet fushata, unė s’e kam kėtė frikė. Pėrsėri do tė jem pjesė e Partisė Demokratike.
Po nėse zoti Berisha nuk ju fut nė lista?
Unė nuk besoj se do tė ndodhė kjo gjė, por edhe nėse zoti Berisha nuk mė fut nė lista, pėrsėri do tė jem anėtar i Partisė Demokratike.

Marre me shkurtime nga Ora-News

 

 

 

http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=3499  | 08.10.2008

Mustafaj: Berisha po mban qėndrim shpėrfillės ndaj partisė

Nga Alfred Peza, “Ora News”

Nė fakt, sigurisht qė pyetja e parė qė i vjen ndėrmend ēdokujt qė do tė dėshironte t’ju takonte apo t’ju intervistonte, ka lidhje me kandidimin tuaj pėr kreun e Partisė Demokratike tė Tiranės, sepse ju e bėtė kėtė kandidim pas njė deklarimi publik nė media, por mė pas ju nuk keni folur mė pėr atė ēfarė ju po bėni nė kėtė kandidim, pasi keni preferuar mė shumė tė punoni se sa tė flisni pėr mediat. Nė fakt, ēfarė po bėni?

Unė kam folur, nuk kam folur shpesh, por kam folur aq sa unė e kam quajtur tė natyrshme, sepse ende fushata nuk ka hyrė nė dinamikėn normale tė njė fushate. Ndėrkaq, unė po pėrgatitem pėr fushatėn. Domethėnė po punoj nė dy drejtime. E para, po i jap dorėn e fundit platformės sime, me tė cilėn do tė paraqitem pėrpara demokratėve tė Tiranės dhe, sė dyti, po kontaktoj njėherė pėr tė ndėrtuar atė staf qė ėshtė i nevojshėm pėr njė fushatė. Kur them po kontaktoj njerėz, kam parasysh njė kategori tė caktuar, qė janė anėtarė tė Partisė Demokratike, drejtues tė strukturave. Pra po pėrgatitem shumė seriozisht, sepse ėshtė njė nga angazhimet e mia mė serioze qė unė kam marrė.


Ju keni ndonjė staf? Si po punoni konkretisht, a keni njė strategji konkrete tė shtrirė nė kohė dhe hapėsirė apo si?

Duhet tė mbajmė parasysh se ėshtė fjala pėr njė fushatė brenda partisė dhe jo brenda gjithė partisė, por brenda vetėm njė dege tė PD, qė ėshtė dega e partisė, Tiranė. Pra, unė po punoj. Kam njė staf njerėzish tė menēur, qė janė juristė, janė njerėz me eksperiencė nė politikė, qė janė tė rinj tė tjerė, tė cilėt po mė ndihmojnė tė hartojmė njė platformė sa mė serioze, tė pėrshtatshme pėr njė fushatė brenda partisė. Do tė jetė njė novitet i madh dalja me njė platformė, pasi kurrė njė kryetar dege dhe as madje asnjė degė e PD nė Tiranė nuk ka paraqitur ndonjė platformė, siē do tė jetė njė novitet edhe konkurrenca qė do tė ketė. Nuk ka qenė njė traditė qė ka pasur njė konkurrencė tė madhe pėr kryetarin e partisė sė Tiranės. Pra, kam njė staf njerėzish tė menēur dhe tė lidhur thelbėsisht dhe ideologjikisht me PD, edhe historikisht, sepse njė pjesė e tyre janė prej shumė vitesh nė PD. Njėkohėsisht, gjatė kėsaj kohe, njė pjesė tė madhe tė ditės ma merr takimi me shumė demokratė, tė cilėt pas deklarimit tim nė Tiranė, kanė dėshirė tė mė takojnė, qė janė anėtarė tė PD nė Tiranė, qė janė drejtues seksionesh, pra qė janė njerėz me njė aktivitet tė gjatė nė PD, njė aktivitet tė vullnetshėm, sepse kanė hyrė me dėshirėn e tyre nė PD dhe qė tani kandidimin tim e panė si njė sinjal pėr t’u riaktivizuar, sepse ndjehen tėrėsisht tė lėnė pas dore.


Megjithatė, konkurrimi juaj, megjithėse pak sa i butė nė aspektin publik, nuk ėshtė se ka kaluar nė heshtje brenda strukturave tė PD, kemi parasysh kėtu faktin qė njė tjetėr kandidat ėshtė vetėshpallur, zoti Gjergj Bojaxhi, drejtori aktual i KESH. Si e vlerėsoni ju kėtė?

Unė nuk e kam dėgjuar zotin Bojaxhi tė ketė deklaruar publikisht se do tė jetė kandidat pėr Kryesinė e PD sė Tiranės, por unė mendoj se zoti Bojaxhi ėshtė njė vlerė nė PD dhe unė do tė mendoja se, nėse do tė ishte zoti Bojaxhi, unė jam i sigurt, pavarėsisht nėse rezultati do tė jetė nė favorin tim apo tė zotit Bojaxhi, se fushata do tė jetė shumė moderne, fushata do tė jetė shumė qytetare. Pasi do tė jetė njė ballafaqim platformash, do tė jetė e qytetėruar, do tė jetė civile, nuk do tė ketė banalitet. Kėshtu qė, nisur nga kjo, nga ky vlerėsim qė unė kam pėr personalitetin e tij, them qė nėse do tė ishte zoti Bojaxhi, fushata do tė ishte shumė serioze, do tė ishte nė tė mirė tė partisė, pavarėsisht se njeri nga tė dy do tė humbė. Unė besoj se do tė fitoj, por, pavarėsisht nga kjo, pėrsėri unė mendoj se PD nė rivalitetin e saj brenda, nė konkurrencėn brenda personaliteteve tė saj duhet tė fusė njė frymė tė re moderne. Unė ndjehem i gėzuar me njė aspekt tė kandidimit tim. Gjithsesi, ka dhėnė tharmet e njė fenomeni tė ri nė PD. Ke njė numėr kandidatėsh qė kanė dalė nėpėr rrethe, gjė qė s’ka ndodhur mė parė. Ke kandidatė nė qytete tė mėdha qė janė vetėshpallur nėn kėtė lloj filozofie si edhe unė, pas meje, ke nė Durrės, ke nė Elbasan, me siguri duhet tė ketė edhe nė Shkodėr, duhet tė ketė nė Korēė, ka nė Vlorė, me sa mė kanė thėnė.


Tė gjithė kanė pritur kėtė kohė prononcimin e zotit e Berisha nė lidhje me kandidimin tuaj dhe me garėn. Por nė fakt ai ose ka heshtur, ose i ėshtė shmangur njė pėrgjigjeje tė prerė dhe tė qartė. Madje, nė njė ballafaqim televiziv tė para pak ditėve unė e pyeta drejtpėrdrejt pėr kandidimin tuaj dhe i thashė, nėse ai do ju konsideronte ju nė kėtė garė si partner apo si kundėrshtar, gjithsesi edhe nė kėtė rast zoti Berisha u shmang. Si e vlerėsoni qėndrimin e deritanishėm?

Unė nuk pres qė zoti Berisha tė ketė njė qėndrim as ndaj meje edhe as ndaj kandidatėve tė tjerė, sepse ne do tė kemi njė garė brenda PD, pra ne nuk do tė kemi njė garė qė do tė ketė rival brenda zotin Berisha. Unė besoj se ai do tė mbajė njė distancė tė barabartė nga tė gjithė kandidatėt. Por ajo qė mė shqetėson mua nė kėtė qėndrim tė zotit Berisha nuk ka tė bėjė me mua, por ka tė bėjė me PD. Ēka do tė thotė se unė shoh njė indiferencė, njė nėnvleftėsim nga zoti Berisha dhe nga Kryesia e PD pėr zgjedhjet nė parti. Zgjedhjet nė parti janė njė moment shumė delikat dhe shumė kulmor nė jetėn politike tė njė partie. Pse e them kėtė? Zgjedhjet nė parti janė njė moment bilanci. Pra, ēdo lloj bilanci shoqėrohet me konkurrencė, me reformė njerėzish. Qė do tė thotė se ata qė nuk kanė pėrmbushur angazhimet nė krye tė strukturave tė PD, do tė zėvendėsohen me tė tjerė. Pra, dalje njerėzish tė tjerė. Sė dyti, ėshtė njė moment reflektimi i thellė dhe po tė kemi parasysh se kėto zgjedhjet nė parti janė nė prag tė fushatės sė pėrgjithshme, atėherė ky reflektim brenda partisė bėhet akoma mė jetik pėr fatin e zgjedhjeve tė ardhshme, sepse, duke qenė njė moment reflektimi, do tė analizohen gabimet, do tė pozitivohen vlerat, do tė shtohen vlera tė tjera dhe ėshtė njė moment programor, sepse do tė shqyrtohet programi, me tė cilin erdhi deri kėtu partia, do tė pasurohet ky program pėr tė pėrgatitur programin, me tė cilin PD do tė shkojė nė zgjedhjet e ardhshme, jo qeveria. Partia ėshtė nė demokraci mekanizmi politik me tė cilin shkohet nė zgjedhjet. Pra, duke pasur parasysh tė gjitha kėto aspekte qė kanė tė bėjnė jo vetėm me fatin e zgjedhjeve tė ardhshme, por me fatin e vetė PD mua mė duket e pajustifikuar indiferenca qė tregon, shpėrfillja qė tregon zoti Berisha ndaj zgjedhjeve.


Jo, nuk janė treguar aq indiferentė po tė kemi parasysh se pak ditė mė parė u mblodh Kryesia e Partisė Demokratike. Ndoshta ajo qė ka ndodhur, ėshtė qė mund tė jetė shtyrė nė kohė pėr shkak tė kandidimit tuaj gara...


Me statutin e partisė ne kemi njė herė nė dy vjet, tė detyrueshme, mbledhjen e njė kuvendi, i cili nuk ėshtė kuvend zgjedhor, ėshtė kuvend bilancor, njė herė nė katėr vjet janė mandatet. Pra, pėr tė shkuar nė njė kuvend, do tė thotė qė do tė bėhen tė gjitha hallkat, si tė thuash piramida hierarkike e partisė do tė lėvizė. Sė dyti, zgjedhjet u shpallėn vjet, u lanė nė harresė. U shpallėn nė pranverė dhe u lanė nė harresė. U shpallėn nė gusht dhe vetėm nė tetor u mblodh Kryesia. U mblodh njė Kryesi, e cila nuk bėri as detyrimin minimal qė ka pėr tė bėrė, nuk doli me njė dokument tė shkruar nė formė konkluzionesh, tė cilat pastaj do t’iu kalojnė strukturave tė tjera tė partisė, siē e kėrkon statuti. U fol pėr ndryshime statuti dhe vetėm dėgjuam Sekretarin e Pėrgjithshėm pėr herė tė parė pas tre vitesh, e dėgjuam pėr herė tė parė tė flasė nė emėr tė partisė. Njė dembel i paparė nė raport me partinė, i cili nuk mori as mundimin qė tė sistemonte debatet qė janė bėrė. Unė nuk kam qenė i thirrur nė atė mbledhje, por nuk mori mundimin as t’i sistemonte nė njė faqe letėr gjėrat qė ne tė tjerėt, anėtarėt e PD, figurat drejtuese tė strukturave tė PD thanė.


Ju jeni anėtar i Kryesisė sė PD?

Unė normalisht jam, sepse unė formalisht jam ende Sekretar i Marrėdhėnieve me Jashtė, por ky ėshtė njė problem i njė rėndėsie jo tė veēantė. Pra, kjo mbledhje praktikisht nuk prodhoi njė lėvizje politike, prodhoi njė zhurmė tė vogėl, por nuk prodhoi njė lėvizje politike brenda PD, ēka ėshtė nė detyrimin e njė mbledhjeje tė Kryesisė. Pra, nė kėtė kuptim, unė them se qėndrimi i zotit Berisha dhe i Kryesisė ėshtė shpėrfillės ndaj partisė.


Ju u shprehet ndaj zotit Bode se ėshtė njė dembel i paparė me partinė, ju e keni ngritur kėtė shqetėsim brenda strukturave?

Nuk janė mbledhur strukturat njėherė, pika e parė. Ne kemi nė statut detyrim tė mblidhemi dy herė nė vit si Kėshill kombėtar dhe deri tani ėshtė mbledhur 1 herė apo 2 herė Kėshilli kombėtar. Jemi mbledhur njėherė formalisht qė zgjodhėm zotin Patozi, por nuk jam nė kėtė moment shumė i predispozuar tė bėj njė bilanc tė gjithė aktiviteteve tė partisė, unė dhashė thjesht njė shqetėsim timin.


Ajo qė mė vjen nė mendje ėshtė qė sa dembele tė tillė ka PD, pasi kanė hyrė nė pushtet?

Ka shumė, ka jashtėzakonisht shumė. Kur them shumė, domethėnė shkon shumė e gjatė lista.


Janė mė shumė brenda nė qeveri apo jashtė saj?

Po shumica e njerėzve drejtues tė partisė janė nė qeveri.


Mesazhi besoj se ėshtė i qartė. Ju sapo pėrmendėt pak mė sipėr se zoti Berisha do tė bėnte mirė tė ishte i paanshėm nė garėn pėr kreun e PD, ashtu sikundėr dhe pėr garat pėr krerėt e seksioneve apo tė elementėve tė tjerė drejtues tė PD nė rrethe. Por, pyetja qė shtrohet, se ne gazetarėt gjithmonė bėjmė avokatin e djallit, ėshtė nėse zoti Berisha do tė nxirrte njė kandidat tė vetin apo do tė mbėshteste publikisht njėrin nga kandidatėt. Ju si do tė vepronit dhe si do tė silleshit politikisht nė kėtė rast?

Unė do tė vazhdoja fushatėn. Por unė nuk besoj qė zoti Berisha do ta bėjė kėtė gabim. Do tė ishte njė gabim nė radhė tė parė pėr fushatėn, sepse do ta deformonte dhe zoti Berisha si kryetar tė PD me mandat tė pavėnė nė diskutim nga askush, nuk ka asnjė interes ta dėmtojė fushatėn, ta deformojė fushatėn, ta deformojė garėn brenda partisė. Sė dyti, nėse rrimė gjakftohtė, pra, nėse abstragojmė pėr njė moment, sikur unė po flas pėr momentin si njėri nga kandidatėt, nėse zoti Berisha do tė merrte anė nė mėnyrė tė pashmangshme me ndonjė nga rivalėt e mi, nė mėnyrė tė pashmangshme, dua, s’dua unė, nė perceptimin e pėrgjithshėm tė opinionit publik do tė ishte si njė rivalitet midis meje dhe zotit Berisha. Ēka nuk ėshtė as realiste, sepse nuk ka asnjė rivalitet midis meje dhe zotit Berisha dhe shtyrja e perceptimit tė kėsaj fushate si njė rivalitet midis meje dhe zotit Berisha do tė ishte e gabuar, nuk do tė ishte realiste. Sė dyti, nuk do tė ishte as nė interes tė zotit Berisha, po tė marrim shkurt kryetarin e partisė qė tė perceptohet nė opinionin publik, pra edhe te demokratėt e bazės, se ka njė rivalitet brenda strukturave tė PD, pėrderisa nuk ekziston ky rivalitet.


Ėshtė njė kuriozitet qė ėshtė pėrtej kontekstit tė pyetjeve. Nė mbledhje, nė takime, flitet se vetėm ju i drejtoheni me emėr drejtpėrdrejt zotit Berisha dhe askush tjetėr nga drejtuesit apo strukturat. Ju ka mbetur qė nga njohja...?

Nuk i drejtohem me emėr tani, qė kur kam ikur nga qeveria, unė i drejtohem me zoti kryeministėr apo doktor.


Ėshtė shenjė e distancės qė keni?

Ėshtė shenjė e distancės, pra ėshtė shenjė e mungesės sė njė komunikimi personal, por qė nuk e ndryshon komunikimin institucional midis nesh.


Ky komunikim institucional nė linjė partie si ėshtė tani mes jush? Pra, ēfarė raporti keni ju aktualisht me piramidėn e PD nisur nga selia qendrore dhe kėshtu me radhė?

Mendoj se ėshtė njė raport i paplotė, pėrderisa strukturat partiake nuk funksionojnė, pra ėshtė njė raport qė nuk lejon, si tė thuash, qė si unė dhe shumė tė tjerė tė japim tė gjithė kontributin qė mundemi tė japim pėr PD, sepse strukturat e partisė nuk funksionojnė. Funksionon vetėm njė nga strukturat e parashikuara nė statut, qė ėshtė grupi parlamentar dhe nė grup ky komunikim ėshtė intensiv.


Nė fakt, ju po flisni me njė lloj nostalgjie pėr atė mungesė funksionimi normal tė strukturave tė PD nė momentin qė kjo forcė erdhi nė pushtet pas korrikut 2005. Ju vetė, nė fakt, nuk ėshtė se jeni njė nga ato partiakė qė ne njohim si tė rregullt. Si ėshtė kjo pėrqasja juaj me tė qenit partiak?

Unė mendoj se jam partiak nė mėnyrėn time, partiak shumė i vendosur, sepse unė e kam lidhur karrierėn time me PD. Do tė thotė qė unė nė 1997 isha ambasador nė Paris. Unė, pėr tė mos qenė edhe njėherė modest, isha njė ambasador i suksesshėm, nė kuptimin qė atė qė kisha bėrė, atė ēka i takon njė ambasadori, unė e kisha bėrė pėrgjithėsisht me njė cilėsi tė vlerėsuar, qoftė nga qeveria, qoftė nga presidenti i asaj kohe, zoti Berisha, qoftė nga opozita, qoftė edhe nga shteti francez dhe institucionet e ndryshme franceze. Marrėdhėniet ndėrkombėtare janė njė pasion i madh i imi. Njė pasion i filluar shumė herėt, qė kur kam filluar tė merrem me gjuhėt e huaja. Unė kam pasur oferta nė 1997 qė tė rri nė Trupin Diplomatik, tė rrija ambasador dhe jo tė bėhem sekretar i tretė diku apo tė punoj nė arkivin e ministrisė.


Nga ju ka ardhur kjo ofertė?

Nga presidenti i asaj kohe, zoti Meidani. Nė asnjė moment nuk kam pasur luhatje pėr tė dhėnė dorėheqjen. Pra, unė kam dhėnė dorėheqjen e parevokueshme, ditėn qė zoti Meidani ka marrė mandatin e Presidentit tė Republikės dhe jam vėnė nė shėrbim tė Partisė Demokratike dhe nuk kam pranuar tė rrija as nė Paris, tė punoja nė UNESCO. Isha edhe ambasador pėr UNESCO. Isha njė njeri mjaft i afėrt me drejtorin e UNESCO nė atė kohė. Kam pasur oferta tė jap mėsim nė universitet, jo tė rri si njė emigrant me asistencė sociale, por tė rri si njė njeri qė bėn punėn dhe paguhet dhe me njė status social tė pėlqyeshėm dhe pėrsėri kam sjellė fėmijėt e vegjėl nga Parisi, dhe flasim pėr gushtin ’97, ku gjithēka ishte shumė e nxehtė nga ato qė ndodhėn nė pranverė. Jam kthyer, kam mbetur pa punė kėtu, por jam vėnė pa asnjė dilemė nė shėrbim tė PD. Kam qenė pėr njė kohė tė caktuar i vetmi zė qė shkruante pėrtej shtypit tė PD, pra pėrtej RD. Qė shkruante nė shtypin e kohės. Pra, unė kam njė histori qė e provon qė unė jam partiak. Sė dyti, unė nuk jam militant nė atė kuptim pezhorativ qė pėrdoret shpesh, qė pėr vete mendoj se nuk ėshtė shumė i drejtė, por unė nė perceptimin tim Kėshillin Kombėtar, Kryesinė, deri edhe seksionin e partisė, por sidomos kėto struktura tė tė zgjedhurve tė partisė qė shkojnė nė drejtimin qendror tė partisė, i shoh si skena debati, janė skena ku prodhohen ide, ku bėhen analiza. Prandaj aty ėshtė ajka e partisė, ėshtė elita e partisė. Pra, nė kėtė kuptim, flas me nostalgji, por flas edhe me shqetėsim nė mungesė tė funksionimit tė kėtyre instancave tė partisė, tė kėtyre skenave tė debatit tė partisė, sepse ėshtė shmangur kontributi i njerėzve tė partisė, i elitės sė partisė pėr partinė, pėr pėrpunimin e njė mendimi politik tė partisė. Tė mos harrojmė se shumė anėtarė tė Kėshillit Kombėtar sot janė me funksione qė nga ministra deri nė drejtorė tė ndryshėm nėpėr rrethe apo nė Tiranė. Puna nė ekzekutiv apo nė administratė ėshtė njė tjetėr gjė nga debati partiak brenda partisė. Pra, unė mendoj se shqetėsimi im buron pikėrisht nga fakti se kontributi i elitės sė partisė, ashtu sikurse kontributi i militantėve tė partisė nė seksione, nė celulėn bazė, nė organizmin bazė, nuk po funksionon nė pėrmirėsim tė qeverisjes.


Pra, ju e konsideroni veten njė lloj tjetėr partiaku qė nuk duhet tė rrijė nė zyrė, atėherė kur s’duhet tė qėndrojė...?

Unė nuk rri nė zyrė, kur nuk kam pse tė qėndroj.


Ka shpeshherė debate qė sillen rreth figurave qendrore tė PD, njė prej tė cilave jeni edhe ju. Meqė jemi kėtu dhe meqė e pėrmendėm pak mė parė faktin qė ju nuk i drejtoheni mė me emėr kryeministrit tė vendit, por i drejtoheni me titullin e tij dhe me zoti pėrpara, qė krijon njė distancė, nė fakt, pak a shumė, shumė njerėz e dinė raportin tuaj me zotin Berisha, njė raport miqėsie prej rreth tė paktėn 30 vjetėsh dhe tani ju flisni pėr njė distancė dhe jo pa dhimbje. Nė fund tė fundit, a ka njė hallkė qė vazhdon akoma ta lidhė kėtė raport tuajin, kėtė miqėsinė tuaj apo ėshtė shkėputur kjo gjė?

Unė mendoj se cilėsia e bashkėpunimit tonė nuk ka rėnė dhe kjo ėshtė nė sajė tė asaj hallkės qė ekziston, qė do tė thotė hallka ėshtė PD, grupi parlamentar dhe qenia nė mazhorancė ose nesėr nė opozitė. Por kėto struktura janė hallkė shumė mė e fortė sesa afeksionet personale. Njė forcė politike ėshtė bashkim programesh, bashkim idesh, bashkim interesash dhe mua mendoj se programi, idetė dhe interesat mė bashkojnė me Berishėn si kryetar i PD dhe si kryeministėr.


Ju kujtohet, kur e keni takuar pėr herė tė parė zotin Berisha?

Pėr herė tė parė kam qenė student. Isha i vetmi student nė universitetin e Tiranės qė kisha botuar njė libėr me poezi, pėr tė cilin u fol, sepse unė e mbarova qė nė pėrfundimin e maturės, sepse atėherė ishte shumė e vėshtirė, pasi atėherė nuk botoheshin me lekė librat. Nė njėfarė mėnyre isha njė student qė isha gjithnjė e mė prezent nė shtypin letrar, qoftė nė pėrkthime, qoftė nė poezi dhe rasti e solli qė u njohėm.


Si ndodhi?

Nuk ka rėndėsi, janė detaje qė nuk kanė rėndėsi shumė. Por rėndėsi ka qė gjėrat ecėn normalisht.


Kėmbėngula, sepse pyetja vijuese ėshtė, kur jeni takuar pėr herė tė fundit?

Pėr herė tė fundit jemi takuar gjatė ditėve qė debatohej pėr ndryshimet nė Kushtetutė, vetėm pėr vetėm, nė njė zyrė jemi takuar, jo nė zyrėn e tij.


Biseda ėshtė konfidenciale...?

Pėrderisa ėshtė mė kokė mė kokė, ėshtė njė gjė personale, por qė nuk ishte asgjė qė tejkalonte debatin, pėr tė cilin ishim aty.


Hyn tek ato biseda, alla Konica, alla Zogu, pėr tė cilat Noli tha se “jam gati tė jap gjysmėn e Shqipėrisė, vetėm tė marrė vesh se ēfarė kanė thėnė”?

Unė mendoj se ishte njė takim i dobishėm.


Pak ditė mė parė zoti Berisha sėrish nė njė debat televiziv tha se zoti Topi qė tani qė ėshtė President i Republikės ėshtė munduar qė tė krijojė njė minorancė bllokuese brenda mazhorancės. Ju e ndjeni kėtė?

Unė e dėgjova kėtė, e ndoqa zoti Berisha kur e bėri njė deklarim tė tillė. Ua them me sinqeritet, juve dhe nėpėrmjet jush dhe komplet teleshikuesve tė televizionit “Ora”, nė asnjė moment qė kam pasur me zotin Topi, nuk mė ka sugjeruar ose nuk mė ka kėrkuar qėndrime qė duhet tė mbaja unė si deputet nė parlament. Unė nuk njoh asnjė nga njerėzit, me tė cilėt rri, po flas intimėt e mi brenda grupit apo brenda grupeve parlamentare tė mazhorancės, nuk di asnjė qė tė ketė marrė njė mesazh tė tillė nga zoti Topi dhe nuk mė duket nė natyrėn e zotit Topi, por unė nuk e di se ēfarė informacionesh ka zoti Berisha.


Pra, ju nuk keni qenė pjesė e kėsaj minorance...?

Unė e pėrsėris edhe njėherė, nuk kam marrė asnjė mesazh nga zoti Topi, as tani, as mė parė, as nuk e di cilit rast i referohet zoti Berisha. Unė s’kam marrė asnjė mesazh nė asnjė rast nga zoti Topi, se duhej tė votoja pro apo kundėr njė gjėje. Asnjė nga ata miqtė e mi qė kanė pasur rastin ta takojnė apo tė komunikojnė me tė nuk kanė marrė ndonjėherė ndonjė mesazh. Nė analizė tė pėrgjithshme mua zoti Topi nuk mė duket qė ėshtė nga ata qė mund tė ndėrmarrė veprime tė tilla.


Njė nga rastet qė mund tė mendohet ėshtė pėrpjekja pėr votimin e ndryshimeve kushtetuese. Ju, nė fakt, nuk keni votuar pro...

Unė nuk kam votuar pro, por votimi im kundėr ka qenė konkluzion i njė debati me shumė seanca nė grupin parlamentar dhe i njė angazhimi tim edhe publik nė tė kundėrt tė kėtyre ndryshimeve, ato u bėnė shumė shpejt dhe nė mėnyrė shumė tė papjekur. Vazhdoj tė ruaj bindjen se ato janė bėrė nė mėnyrė shumė tė papjekur dhe unė ato ditė nuk kam pasur as edhe njė lloj komunikimi me zotin Topi, as me telefon dhe as takime tė drejtpėrdrejta. Kur them ato ditė, as ata muaj. Kėshtu qė, nuk kam qenė pjesė e asnjė lloji tentative pėr bllokim reformash. Kam qenė dhe jam konsekuent i bindjes sime, se ndryshimet nė Kushtetutė u bėnė shpejt, u bėnė tė papjekura dhe nga pikėpamja thjesht si partiak janė kundėr interesave elektorale tė PD.


A do tė ndihen kėto efekte nė 2009?

Unė shpresoj se do tė ndihen sa mė pak. Uroj qė tė ndjehen sa mė pak.


Ju mendoni dhe jeni i bindur nė vendimin....

Unė jam i bindur se ndryshimi i ligjit elektoral nė kėtė formė qė u bė ėshtė kundėr interesave elektorale tė PD.


Ajo mund tė ndikojė nė humbjen dhe nė fitoren e sė majtės apo nė deformimin e leximit tė rezultatit?

Unė, si anėtar i PD, si njė nga themeluesit e PD, si njė nga deputetėt qė nga 1991, qė jemi shumė pak nė kėtė parlamentin e sotėm, qė nė zgjedhjet e para, jam veteran i parlamentit nė kėtė kuptim. Qė nga marsi i 1991 kemi mbetur 4-5 veta nė parlament. Nė kėtė kuptim unė po punoj me gjithė vullnetin dhe kapacitet e mia qė PD t’i ndjejė sa mė pak kėto dėme qė i shkakton ligji i ri. Por ėshtė me tė parė, mendoj se PD duhet t’i fitojė zgjedhjet.


Njė nga mėnyrat apo truket, apo le tė themi format politike demokratike dhe legjitime sigurisht, qė ndoqi PD nė 2005 pėr tė fituar ishte afrimi tė rinjve dhe krijimi i KOP, Komitetit tė Orientimit tė Politikave. Pas tre vitesh si ju duken politikat?

Nė thelbin e saj ajo ishte njė lėvizje shumė pozitive, unė nė njėfarė mėnyre jam nė origjinė tė kėsaj. Pasi kjo ėshtė njė formulė e gatshme, e marrė nga partia e Sarkozy-sė. Pra, partia e qendrės sė djathtė franceze e ka pasur kėtė strukturė, e ka pasur si njė strukturė mendimi pėr tė ushqyer me ide programet politike. Si njė strukturė qė prodhonte ide, korrigjonte programe, pėrmirėsonte programe dhe ndihmonte qė partia tė rrijė nė aksin qė i takon, si njė parti e qendrės sė djathtė nė Francė. Unė kėtė koncept tė gatshėm e importova, e suportova nė PD dhe gjeti mirėkuptimin e lidershipit dhe pati efekte shumė pozitive nė zgjedhjet e vitit 2005. Unė pėr vete kam qenė dhe jam partizan i mbajtjes hapur tė dyerve tė partisė pėr tė thithur vazhdimisht figura tė reja. Akti i parė i rėndėsishėm pėr hapjen e dyerve tė partisė pėr figura tė reja ka qenė fushata ime nė 2000 pėr Bashkinė e Tiranės. Domethėnė, nė atė moment unė krijova njė staf, i cili nuk ishte as rivalitet dhe as mėnjanim me stafin e PD sė Tiranės, por qė ishte njė staf qė kishte nė thelbin e tij sjelljen e disa fytyrave tė reja, tė zgjuara dhe tė kulturuara dhe tė gatshėm tė bashkohen me programin politik. Ndėrkaq, idetė kanė qenė tė Partisė Demokratike. Kryetar i stafit tim ka qenė Kreshnik Spahiu. Anėtar i stafit tim ka qenė Ilir Rusmali, i cili pėr herė tė parė pas ikjes nga Presidenca rikthehej nė dyert e partisė, anėtar i stafit tim ka qenė Fatbardh Kadiu, anėtar i stafit tim ka qenė Sokol Olldashi dhe ndonjė tjetėr. Por dua tė pėrmend emra qė tani janė konfirmuar tashmė nė karrierėn politike ose juridike, por qė janė bėrė figura politike. Po tė marrėsh vetėm rastin e Sokol Olldashit. Ai nė atė kohė punonte te gazeta “Albania” dhe ishte koha e acarimit maksimal mes Berishės dhe Ylli Rakipit me gazetėn “Albania”. Ishte koha kur Berisha edhe lexues tė “Albanias” nuk i lejonte nė oborrin e PD dhe jo mė tė merrej njė gazetar nga “Albania” dhe tė futej nė stafin mė tė rėndėsishėm qė kishte ajo fushatė, qė ishte stafi pėr Tiranėn, nuk ishte njėlloj si stafi i zgjedhjeve pėr njė bashki tjetėr. Ky lloj stafi qė solla unė pati njė qėndrim refraktar nė fillim, por mė vonė, pastaj, shumė shpejt u kapėrcye edhe nė sajė tė metodės qė kam unė pėrgjithėsisht pėr tė mbėshtetur dhe pėr tė ndėrtuar dialogun dhe komunikimin me njerėzit, me tė cilėt punoj dhe unė jam i kėnaqur tė shoh se ajo tentativė e parė embrionale e 2000, filloi pak nga pak tė bėhet njė lloj fryme e rėndėsishme nė PD dhe tė bėhet produktive nė tė gjithė Shqipėrinė. Por KOP mendoj unė, e pėrsėris, KOP, duke u katapultuar njė pjesė e madhe e anėtarėve tė KOP nė instancat mė tė larta tė shtetit dhe tė pushtetit, nė mėnyrė tė padiskutueshme iku nga qėndrimi i tij i parė si Komitetit i Orientimit tė Politikave. Kjo do tė thotė se disa tė rinj qė erdhėn nė funksione shumė tė larta pa asnjė eksperiencė, pastaj nuk prodhuan as ide, nuk prodhuan as qeverisje cilėsore, sepse ėshtė edhe ēėshtje eksperiencė kjo punė dhe u bėnė shumė oportunistė, ēka mė duket njė pjesė shumė thelbėsore e dėshtimit tė KOP.


E keni fjalėn pėr ministrat...?

Pėr ministra, drejtorė, zėvendėsministra, pėr njerėz me funksione tė larta.


KOP, sipas jush, e ka mbaruar misionin e tij apo duhet ribėrė?

KOP, sipas mendimit tim, duhet ribėrė, sepse nuk presupozon tė bėhesh anėtar i PD. Ajo bashkon njerėz tė shkolluar mirė, njerėz qė ofrojnė programe, qė prodhojnė debat, qė tė jenė njerėz tė lirė, t’i besojnė mė shumė ideve tė tyre sesa karrigeve dhe nė kėtė drejtim KOP duhet ri-themeluar nė kėtė filozofi. Pjesa mė e madhe e anėtarėve tė KOP, qė kanė ndonjė funksion, janė njerėzit mė oportunistė qė ka sot qeverisja e PD. Nuk dua tė bėj diferencim, kur them pjesa mė e madhe, mbeten shumė pak.


Ndėrkohė, ka edhe njė pėrqasje me PD pėrveē KOP, pėrqasja e tė rikthyerve qė kanė qenė njėherė nė PD, qė u larguan nė rrethana tė ndryshme gjatė kėtyre 18 viteve dhe janė kthyer sėrish. Madje, ka vazhduar ky fenomen jo vetėm nė 2005, por edhe tani vonė. Zoti Neritan Ceka me votat e mazhorancės dhe votat e PD u zgjodh nėnkryetar i parlamentit. Zoti Albert Brojka ka shprehur dėshirėn pėr t’u kthyer. A duhet tė vazhdojė kjo gjė pėr zgjedhjet e 2009 dhe ēfarė i sjellin ata PD?

Kėta i sjellin histori PD, nuk ėshtė pak historia, por nuk ėshtė e mjaftueshme pėr tė bėrė tė sotmen, historia prapė ėshtė histori. Historia e Partisė Demokratike ėshtė pak komplekse, historia me tė ikurit, sidomos tė ikurit me PD. Ata qė ikėn, njė pjesė e madhe, pėr tė mos i pėrgjithėsuar komplet, ikėn pėr disa arsye. E para, ata besonin se pa ata PD do tė dobėsohej, ikėn me idenė se do t’i bėnin dėm PD, qė u provua se ishte njė ide e gabuar. PD ėshtė njė organizėm shumė vital dhe shumė i madh. Ata ikėn me njė besim tė tepruar te vetja, se do tė mund tė ndėrtonin binarė tė mėdhenj, dėshtuan nė kėtė pikė. Tani nė disa raste, ardhjet e tyre, me Preēin, pak nga pak, me Arben Imamin, me Genc Rulin, kanė qenė mė tė natyrshme, sepse ishin tashmė deputetė, ishin deputetė me background. Mua mė duket se mė dinjitozi ndėr gjithė kėta, tė valės sė dytė, nėse mund ta quajmė, ėshtė treguar Albert Brojka, i cili tha se “unė vij qė tė shkoj direkt nė seksionin e lagjes sime, qė tė rifilloj nė seksionin e PD, aty ku ėshtė shpirti i vėrtetė i saj”. Pra, tė gjithė tė tjerėt qė vijnė pėr tė marrė poste, qė vijnė pėr tė ruajtur poste, mua mė duket se janė tė pandershėm me PD. Duhet filluar me seksionet, asnjė prej tyre nuk ka filluar me seksionet, nuk ka filluar me seksionet e lagjes, pėrveē Brojkės qė e deklaroi tė paktėn dhe qė pati njė filozofi tė qartė rikthimi nė PD. Nuk bėhet, po nuk u rikthyen nė seksione.


Kemi kaluar dalėngadalė nė pjesėn e fundit tė bllokut tė pyetjeve politike. A ka rryma dhe grupe brenda Partisė Demokratike?

Nuk ka grupe, unė tė paktėn nuk jam nė dijeni tė njė ekzistencės sė njė grupi. Kėto janė mė shumė produkte tė mediave, ose ajo ēka artikuloi kryeministri, do tė thotė qė ka pas njė grup bllokues tė organizuar nga presidenti Topi nė njė moment tė caktuar, mua mė duket se nuk i korrespondon realitetit, unė nuk e njoh ekzistencėn e grupeve. As nuk mė ka ftuar njeri tė jem anėtar i ndonjė grupi, as nuk kam tentuar vetė tė krijoj ndonjė grup. Pra, nuk e di se mė kė janė kėto grupe, cilėt janė pėrbėrėsit e kėtyre grupeve, vetėm nėse janė klandestine.


Pak kohė mė parė u fol pėr pasardhėsin e mundshėm tė Berishės. Por nuk flitet mė pėr kėtė tezė, pasi edhe vetė Berisha ka thėnė qė pensioni biologjik nuk do mė ēojė te pensioni politik. Nė fakt, a ka ndonjė zėvendėsues, sepse ēdo parti e madhe mendon pėr dikė qė do ta marrė stafetėn...?

Mua mė duket se nuk ka ndonjė kontekst qė ne na ēon te konkluzioni qė ne duhet tė mendojmė pėr zėvendėsuesin e Berishės. Pra, Berisha vetė ka bėrė deklaratėn pėr herė tė fundit atė natė nė debat televiziv, ku ishit prezent, ka bėrė deklaratėn se, “nėse unė humb zgjedhjet, faturėn e kam unė”. Kjo nėnkupton se humbja e zgjedhjeve vitin e ardhshėm do tė ishte largim i Berishės nga lidershipi i Partisė Demokratike. Tė gjitha tė tjerat janė pjesė e humorit tė Berishės. Pra, Berisha nė kėtė pikė ėshtė parimor dhe e lidh, ashtu si ēdo lider i njė partie serioze, e lidh qenien e tij nė krye tė partisė me sukseset elektorale, ēka do tė thotė edhe me sukseset qeverisėse. Pra, nė kėtė kuptim, nuk ėshtė monarkike, pra nuk ėshtė dinastike Partia Demokratike, qė kur tė zėvendėsojmė tė parin. Atje do tė ketė garė dhe ne si anėtarė tė PD sot pėr sot jemi tė gjithė tė rreshtuar, nė kuptimin mė tė mirė tė fjalės, prapa kryetarit qė e kemi zgjedhur vetė dhe nuk kemi ne pse fabrikojmė figura rezervė, nuk ka ushtarė rezervė nė Partinė Demokratike.


Nė qershor tė 2009 mund tė bėhen zgjedhjet e ardhshme dhe mund tė marrim nė mėnyrė hipotetike qė mazhoranca aktuale humbet zgjedhjet dhe zoti Berisha e mban fjalėn qė do tė largohet. Aktualisht, kur tetė muaj na ndajnė nga kjo distancė, sa figura ka PD tė gatshme pėr tė zėvendėsuar zotin Berisha?

Unė nuk e di se kush mund tė dalė kandidat nė atė moment. Nuk mė pėlqen tė bėj skenarė hipotetikė tė kėsaj natyre, sepse unė shkoj me bindjen qė PD do t’i fitojė zgjedhjet e ardhshme. Partia Demokratike ėshtė parti tashmė e vjetėr, ėshtė parti e madhe, ėshtė e vetmja forcė politike nė historinė e Shqipėrisė sė kėtyre 18 viteve tė pluralizmit, ėshtė e vetmja forcė politike, e cila dy herė i ka dhėnė vendit Kuvendit tre figurat kryesore tė shtetit, kryeministrin, presidentin dhe kryetarin e Kuvendit. Pra, ka njė larmi tė madhe personalitetesh tė shquara brenda PD, tė cilėt shpresoj se do tė kenė nė rastin e njė zgjedhjeje tjetėr tė kryetarit, do tė kenė ambicien dhe predispozitėn, sepse ky ėshtė njė vendim i vėshtirė, pėr tė cilin do tė konkurrojnė pėr kryetar partie. Pra, ėshtė mė vėshtirė tė jesh kryetar Kuvendi, President Republike apo kryeministėr sesa tė jesh kryetar partie dhe, kur ne kemi pasur aq fuqi sa tė japim, pa llogaritur ministrat, dhe figura tė tjera tė shtetit, kur kemi pasur kaq shumė fuqi, atėherė duhet tė jemi akoma mė energjikė.


Po nėse ju humbni nė garėn pėr kreun e PD sė Tiranės, si do veproni? Do tė qėndroni brenda strukturave tė PD? Do tė largoheni nga politika apo do tė ndiqni rrugėn e disa tė tjerėve qė kanė qenė brenda PD, siē ėshtė zoti Ceka, si i ndjeri Kalakula, si zoti Pollo, tė cilėt krijuan parti?

Unė nuk largohem nga PD. Unė jam njeri qė i pranoj humbjet, kur humbjet janė pjesė e njė procesi tė ndershėm. Unė jam njė njeri qė besoj se parimet janė mė tė rėndėsishme se rezultati. Pra, unė kėtė fushatė do tė pėrpiqem ta mbėshtes nė parime sa mė tė shėndosha. Por, edhe nėse nuk do tė kem njė mendim shumė pozitiv pėr fushatėn, pra qė shumė njerėz kanė frikė se mund tė deformohet fushata, unė s’e kam kėtė frikė. Pėrsėri unė do tė jem pjesė e Partisė Demokratike.


Po nėse zoti Berisha nuk ju fut nė lista?

Unė nuk besoj se do tė ndodhė kjo gjė, por edhe nėse zoti Berisha nuk mė fut nė lista, pėrsėri do tė jem anėtar i Partisė Demokratike.


Veēse politikan aktiv, ju jeni edhe njė vėzhgues i jetės politike pėr shkak tė profesionit, pėr shkak tė tė qenit gazetar dhe analist i shtypit tė lirė nė pėrgjithėsi. Si e shikoni rolin dhe qėndrimin 3-vjeēar tė opozitės, tė sė majtės nė kėto 3 vite?

Unė do tė thosha si pjesėtar i mazhorancės, si ish-ministėr dhe si njė njeri shumė aktiv sot qė unė nuk jam ministėr, opozitė mė komode nuk ka pasur ndonjėherė nė historinė pluraliste tė kėtij vendi. Njė opozitė, e cila nuk ta prish, i thonė nė Tropojė, tymin e duhanit. Ēka ėshtė njė komoditet shumė i madh pėr qeverinė, ēka nėnkupton bėrjen e reformave tė thella dhe janė bėrė reforma nė shumė aspekte, shumė tė domosdoshme. Partia Socialiste funksionon si njė shoqatė nė jetėn politike tė vendit. Domethėnė, nuk ka ndonjė dallim tė madh nė sjelljen politike ose sjelljen ndaj shoqėrisė midis “Mjaft” dhe PS. Pra, nė kėtė kuptim, mungesa e njė opozite serioze ka lejuar qė shumė nga gabimet qė mazhoranca jonė i ka bėrė, i ka bėrė nga fakti se nuk ka pasur se kujt t’i trembet, atij syri tė pakompromis qė duhet tė ketė opozita.


Cilat janė gabimet qė ka bėrė mazhoranca?

Nuk ėshtė momenti qė tė hyjmė nė gabime shumė tė madha, por ka disa skandale, por ka disa histori, tė cilat nuk do tė kishin ndodhur, nėse do tė kishim njė opozitė qė do tė na shihte pa kompromis.


Po raportin mes mazhorancės dhe opozitės, mė mirė mes PS dhe PD, mes Berishės dhe Ramės, kėto bashkime votash herėpashere, si i konsideroni, kanė qenė nė tė mirė tė reformave tė vendit?

Unė mendoj se nė shumicėn e rasteve Berisha ka arritur ta kthejė PS nė njė shtojcė votuese tė PD, kėtė nė sajė tė marrėveshjeve tė konkluduara apo tė nėnkuptuara. Pra, Rama me kėtė mėnyrė sjelljeje nė tė vėrtetė ia ka ulur krejtėsisht autoritetin grupit parlamentar. Nė pluralizėm, nė liri, grupi parlamentar ėshtė struktura politike mė serioze e njė partie, sepse ėshtė pėrditė nė ballafaqim me shoqėrinė, me ligjin, me institucionet dhe, nėse opozita humbet vitalitetin e grupit parlamentar, detyrimisht qė ka humbur njė gjė shumė tė rėndėsishme pėr tė qenė konstruktive. Nė kėtė drejtim do tė thosha se Rama me udhėzimet qė i ka dhėnė, urdhrat apo mėnyrėn se si e ka drejtuar grupin parlamentar, e ka zhvlerėsuar grupin parlamentar tė Partisė Socialiste. Kjo vinte, mendoj unė, nga njė lloj zilie dhe pafuqie qė ndjente ai duke mos qenė deputet, duke mos qene vetė anėtar i parlamentit, atėherė kishte prirjen tė thoshte qė ju s’vleni asgjė. Ne do tė shohim tani sesa prej deputetėve aktualė do tė jenė nė listat e ardhshme. Kam frikė se do tė jenė shumė tė paktė, me numra, me gishta nga deputetėt socialistė.


Dhe kjo e favorizon tė djathtėn dhe mazhorancėn pėr zgjedhjet nė 2009...?

Kjo e favorizon mendoj unė, por unė shpresoj shumė qė ne nuk do tė shkojmė nė zgjedhjet e ardhshme me besimin se kemi pėrballė njė opozitė pa fizionomi, pa identitet, pa fuqi goditėse, nė kuptimin e mirė tė fjalės dhe kjo ėshtė njė arsye qė ne tė fitojmė. Unė jam i bindur qė ne do tė shkojmė nė kėto zgjedhje si njė parti plotėsisht me eksperiencė pėr tė qeverisur pėr 4 vjet. Me njė program mė tė mirė se sa e kishim. Me njė kapacitet vetėkorrigjues pėr tė shmangur shumė nga aspektet jo tė mira, domethėnė nga gabimet apo defektet qė u shfaqėn nė kėto katėr vjet, pėr tė qenė vėrtetė ajo forcė politike qė e ka nė program Partia Demokratike.


Ju mendoni qė 2009 do tė jetė njė votė pro apo kundėr?

Ėshtė shumė shpejt, tė shohim, sepse kemi njė opinion publik qė lėviz me njė shpejtėsi mė tė madhe, qė ndryshon me njė shpejtėsi mė tė madhe se nė vende tė tjera me demokraci tė stabilizuar, por unė shpresoj se nuk do tė kemi njė votė kundėr.

 

 

 

http://balkans.courriers.info/article11358.html

BIRN
Statut du Kosovo : l’ONU saisit la Cour internationale de justice
Traduit par Laurent Geslin
Publié dans la presse : 8 septembre 2008
Mise en ligne : mercredi 8 octobre 2008

A la demande de Belgrade, l’Assemblée générale des Nations Unies a saisi la Cour internationale de justice par 77 votes pour, 7 contre et 74 abstentions. Une victoire symbolique pour la Serbie qui, ą défaut d’annuler l’indépendance du Kosovo, risque de ralentir les vagues de reconnaissance.

JPEG - 93.3 ko
Vuk Jeremić (CdB/Laurent Geslin)

 

 

 

 

 

 

 

L’Assemblée générale des Nations Unies a approuvé la résolution serbe qui demande de saisir la Cour internationale de justice sur la légalité de l’indépendance du Kosovo. 77 Etats ont voté pour, 7 contre et 74 pays se sont abstenus.

La demande est la suivante : « L’indépendance unilatérale du Kosovo proclamée par les institutions provisoires du Kosovo est-elle en accord avec la loi internationale ? »

John Sawers, l’ambassadeur britannique aux Nations Unies, a souligné aprčs le vote que son pays s’était abstenu car il avait soutenu l’indépendance du Kosovo. « L’opinion de la Cour de justice ne peut affecter l’indépendance du Kosovo ».

La plupart des 27 pays européens se sont abstenus durant le vote, tandis que les Etats-Unis et l’Abanie votaient contre.

La représentante américaine a souligné devant l’Assemblée que la requčte de la Serbie ne serait d’aucune aide ą Belgrade, en ajoutant que l’indépendance du Kosovo était définitive.

L’Europe est apparue encore une fois divisée. Chypre, la Slovaquie, la Roumanie, la Grčce et l’Espagne ont soutenu la Serbie.

Vuk Jeremić, le ministre des Affaires étrangčres serbe, a déclaré que l’initiative serbe allait réduire les tensions dans la région et renforcer les lois internationales.

« La République de Serbie pense qu’en renvoyant cette question devant la Cour Internationale de Justice, elle peut empźcher la crise du Kosovo de servir de précédent dans d’autres parties du globe », a dit Jeremić.

« Nous pensons également que l’opinion consultative de la Cour Internationale de Justice sera neutre, mais qu’elle fera tout de mźme autorité. Ce recours ą la Cour renforcera l’état de droit dans les relations internationales ».

Vuk Jeremić a déclaré que le fait que la résolution soit passée servirait ą « réaffirmer un principe fondamental : le droit de n’importe quel Etat-membre des Nations Unies de poser une question simple sur un problčme qu’il considčre comme important ».

La Cour pourrait prendre jusqu’ą deux ans pour donner un jugement définitif. Aujourd’hui, le Kosovo est reconnu indépendant par 48 pays, y compris par la plupart des pays membres de l’Union européenne et par les Etats-Unis.

 

http://balkans.courriers.info/article11340.html

BIRN
Kosovo : le fiasco de la diplomatie de Pristina
Traduit par Stéphane Surprenant
Publié dans la presse : 5 octobre 2008
Mise en ligne : mardi 7 octobre 2008

C’est un véritable échec pour la diplomatie kosovare : la Serbie porte la question de la légalité de la proclamation d’indépendance unilatérale du Kosovo devant l’Assemblée générale des Nations Unies, dont les membres voteront le 8 octobre prochain, validant probablement la demande d’avis de la CIJ sur la question. Au Kosovo, le gouvernement est sous le feu de la critique pour son manque de résultats sur le plan diplomatique depuis la proclamation d’indépendance le 17 février dernier.

Par Krenar Gashi ą Pristina

Tandis que Belgrade attend avec confiance le vote de l’Assemblée générale des Nations Unies sur l’indépendance du Kosovo, l’opposition au Kosovo accuse le ministre des Affaires étrangčres de courir au désastre.

La question du Kosovo devant l’Assemblée générale des Nations Unies

La question du Kosovo sera de nouveau au cœur des discussions aux Nations Unies cette semaine. Et, cette fois, ce ne sera pas au Conseil de sécurité, mais bien ą l’Assemblée générale.

Le 8 octobre 2008, les 192 États membres voteront sur une résolution proposée par la Serbie et destinée ą obtenir l’avis de la Cour internationale de justice (CIJ) sur la légalité de la proclamation d’indépendance unilatérale du Kosovo.

Jusqu’ą maintenant, 47 pays ont reconnu la proclamation d’indépendance du Kosovo de février 2008. Mais il semble que mźme ces pays ne voteront pas tous contre la résolution serbe.

En effet, des sources ą Bruxelles ont indiqué au Balkan Insight qu’en raison de l’absence de consensus au sein de l’Union européenne au sujet du Kosovo – l’Espagne et la Slovaquie, par exemple, ont refusé de reconnaītre son indépendance –, les pays membres de l’UE auraient décidé de s’abstenir en bloc.

« Nous nous sommes entendus pour nous abstenir, parce que ce ne sont pas tous les États membres de l’UE qui ont reconnu l’indépendance du Kosovo », a confirmé un diplomate basé ą Bruxelles.

« Quand nous disons que nous allons nous abstenir, il faut comprendre que nous ne voterons pas en faveur de la résolution de la Serbie », a précisé le diplomate, qui représente l’un des pays qui a reconnu le Kosovo.

Ą ce jour, 21 pays européens ont reconnu le Kosovo. Cinq se sont opposés ą sa reconnaissance, alors qu’un sixičme, le Portugal, n’a pas reconnu l’indépendance de l’ancienne province serbe, sans toutefois s’y opposer.

En vertu des rčgles de l’Assemblée générale des Nations Unies, les pays qui s’abstiendront de voter le 8 octobre prochain seront comptés parmi ceux qui n’auront pas voté.

La rčgle 86 le stipule : « Les termes « membre présent et votant » désigne les membres qui énonce un vote positif ou négatif. Les membres qui s’abstiennent de voter sont considérés comme n’ayant pas voté ».

Cela veut dire que la Serbie n’aura besoin que du soutien d’une majorité simple parmi les pays qui voteront pour que la cause du Kosovo soit transférée devant la Cour de justice internationale.

La semaine derničre, le ministre des Affaires étrangčres de la Serbie, Vuk Jeremić, s’est montré confiant de remporter ce vote. « La plupart des membres de l’ONU la soutienne [l’initiative de la Serbie] », a-t-il affirmé.

Vuk Jeremić a prédit que si la Cour internationale de justice se prononēait contre l’indépendance du Kosovo, certains pays retireraient leur reconnaissance. Cela nuirait considérablement aux efforts du nouvel Etat en vue d’entrer dans les organisations internationales.

« Certains pays nous ont ouvertement dit que si la Cour juge que [la reconnaissance] n’était pas conforme ą la loi internationale, ils retireront leur reconnaissance du Kosovo », assure le ministre Jeremić.

Inquiétudes au Kosovo

Le gouvernement du Kosovo conteste bien sūr ce pronostic. « Il y aura d’autres reconnaissances du Kosovo », a ainsi déclaré le Premier ministre Hashim Thaēi le 2 octobre. « Mźme la Serbie va źtre surprise. »

JPEG - 16.5 ko
Le ministre des Affaires étrangčres du Kosovo, Skender Hyseni

 

 

 

 

 

Mais les hauts fonctionnaires ą Pristina ne cachent pas leur malaise en ce qui concerne les efforts du ministre des Affaires étrangčres Skender Hyseni et de son équipe. Des sources ą l’intérieur du gouvernement confient que leurs initiatives diplomatiques semblent vouées ą l’échec dčs le départ.

« Si la Serbie parvient ą transférer cette cause devant la Cour internationale de justice, cela constituera une défaite importante pour la diplomatie kosovare », a concédé un haut fonctionnaire au Balkan Insight.

Albana Beqiri, l’un des conseillers de Skender Hyseni, rejette ces allégations et assure que le ministčre réagit ą l’offensive serbe avec toute l’urgence et l’énergie nécessaires. « Nous avons pris cette initiative trčs au sérieux », dit-elle. « Notre stratégie est d’obtenir le plus grand nombre de reconnaissances possibles, et c’est ą cette fin que nous avons surtout travaillé avec les pays qui n’ont pas encore reconnu le Kosovo. »

Interrogée sur l’abstention attendue de l’UE lors du vote ą l’ONU, Albana Beqiri a répondu : « Lorsque nous avons des pourparlers avec l’UE, nous devons tenir compte des procédures de prise de décision en vigueur au sein de ce mécanisme, des procédures qui sont complexes ».

Les partis d’opposition du Kosovo ont sévčrement critiqué le ministčre des Affaires étrangčres, lui reprochant en particulier son manque d’implication.

Besnik Tahiri, de l’Alliance pour l’avenir du Kosovo (AAK), un parti dirigé par Ramush Haradinaj, a déclaré que le ministčre avait « complčtement échoué dans sa mission visant ą faire reconnaītre l’indépendance ».

Lors d’une session extraordinaire du Parlement, le 18 septembre, plusieurs députés s’en sont pris trčs durement ą Skender Hyseni pour ses manquements présumés.

Ibrahim Gashi, du parti d’opposition appelé Alliance pour un nouveau Kosovo, est allé plus loin en tenant le ministčre coupable de « népotisme et manque de professionnalisme ».

Quant ą Adem Salihaj, de la Ligue démocratique de Dardania, il a réclamé la démission du ministre Hyseni, « pour son propre bien et celui du Kosovo entier ».

Skender Hyseni a répondu ą ce barrage de critiques en défendant le travail de son équipe et en insistant sur le fait que celle-ci avait fait tout en son pouvoir. « Notre ministčre n’est pas uniquement en charge du lobbying [concernant la reconnaissance de l’indépendance] », a-t-il répliqué aux attaques des députés.

Quelques députés ont réitéré que les délais dans l’établissement des ambassades du Kosovo ą l’étranger constituaient une erreur capitale. De cette maničre, la voix du Kosovo aurait été mieux entendue, ont-ils répété.

Des sources officielles ont par ailleurs informé le Balkan Insight que, effectivement, le gouvernement a tardé ą déployer ses diplomates, ajoutant que plusieurs d’entre eux n’ont mźme pas encore reēu de visa pour résider dans les pays oł ils exerceront leurs fonctions.

Le Président Fatmir Sejdiu a jusqu’ici procédé ą la nomination des ambassadeurs du Kosovo dans dix pays. Mais, dans les faits, aucun n’est présent ą son poste. Ils sont tous en formation ą Pristina, attendant d’źtre déployés dans leurs pays respectifs.

Albana Beqiri assure que cette phase touche ą sa fin. « Le ministčre des Affaires étrangčres est sur le point de régler les derničres questions techniques entourant l’ouverture prochaine des ambassades. Tout cela sera terminé trčs bientōt », a-t-elle affirmé.

 

http://balkans.courriers.info/article11313.html

Shekulli
Kosovo : le président du Parlement, un nostalgique d’Enver Hoxha ?
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 29 septembre 2008
Mise en ligne : mercredi 8 octobre 2008

Lors d’une émission télévisée organisée chez le président du Parlement kosovar Jakup Krasniqi, les journalistes ont noté la présence d’une photographie d’Enver Hoxha dans sa bibliothčque. Interrogé sur celle-ci, Jakup Krasniqi a confirmé les liens trčs forts qui l’unissent au pays des aigles... L’enquźte du journal Shekulli, de Tirana.

JPEG - 31.7 ko
Le président du Parlement du Kosovo, Jakup Krasniqi

 

 

 

 

 

 

Le président du Parlement du Kosovo Jakup Krasniqi garde toujours chez lui une photographie d’Enver Hoxha, l’homme qui dirigea d’une main de fer l’Albanie communiste pendant cinquante ans. Ce sont les caméras de la chaīne nationale de la télévision kosovare (RTK) qui l’ont repérée pendant l’habituel programme dominical « Un café avec les hommes politiques du Kosovo », réalisé chez ces derniers.

Aprčs le Président du Kosovo, Fatmir Sejdiu, et le vice-Premier ministre, Hajredin Kuēi, les téléspectateurs kosovars découvraient ainsi dans son intimité Jakup Krasniqi, président du Parlement kosovar et également secrétaire général du Parti démocratique du Kosovo. L’homme a, de surcroīt, un passé trčs engagé : il fut le porte-parole de l’Armée de libération du Kosovo (UĒK). Des portraits et des sculptures de Skenderbeg, héros national albanais, et d’Adem Jashari, figure emblématique de la guerre du Kosovo, ornent en grand nombre la grande maison du chef des parlementaires kosovars. Et les caméras de focaliser sur une photographie relativement grande d’Enver Hoxha, attenante ą un portrait d’Ismail Kadaré et ą d’autres gravures.

Volonté d’union entre le Kosovo et l’Albanie

La journaliste Delfina Krasniqi, intriguée, n’a pas manqué de poser la question au propriétaire des lieux, qui s’est justifié en prétextant l’avoir reēue en cadeau et ne pas avoir eu le temps de ranger cette partie de la bibliothčque. Il confirma ensuite les liens trčs forts qui l’unissent ą l’Albanie, oł il passe toujours ses vacances, ą Durrės notamment. Jakup Krasniqi a été le seul homme politique kosovar, haut représentant des grands partis du pays, ą s’źtre déclaré favorable au projet d’union du Kosovo et de l’Albanie, pour finalement changer d’avis quelque temps aprčs. Il développa cette idée notamment ą l’occasion d’une rencontre commémorative organisée en l’honneur d’un ancien commandant de l’UĒK, au cours de laquelle il précisa : « dans toute notre histoire, nous avons eu le droit [de nous unir ą l’Albanie], mais ce droit ne nous a pas suffi ą vivre ni ensemble ni en liberté ». Ces propos ont été soutenus par Fazli Veliu, député du BDI, le parti albanais en Macédoine.

« Nous avons gagné une grande partie de cette justice, grāce aux guerres de libération que nous avons menées, mais il reste ą réaliser le rźve du commandant légendaire0 Adem Jashari, pour lequel de nombreux martyrs de la nation ont sacrifié leur vie. Les obstacles que certains dressent sur le chemin de l’indépendance du Kosovo appellent les Albanais, oł qu’ils soient, ą réfléchir ą leur destin commun, ą la nouvelle place qu’ils doivent occuper dans l’histoire. La patrie appelle tous les Albanais impliqués dans la politique et qui ont des responsabilités politiques précises, ą considérer l’espace national dans son intégralité et non fragmenté », déclarait en 2007 Jakup Krasniqi. Il changera finalement d’avis lors d’une allocution devant les journalistes.

Enver Hoxha suscite encore de l’admiration au Kosovo

JPEG - 11.4 ko
Enver Hoxha

 

 

 

 

 

 

 

 

Quant ą Enver Hoxha, son image est toujours respectée et honorée au Kosovo. En 2007, dans la ville kosovare de Deēani, on commémorait le quatre-vingt-dix-neuvičme anniversaire de la naissance de l’ancien dictateur communiste albanais ; les orateurs qui ont pris la parole devant une foule exaltée ont qualifié ce dernier de « plus grand capitaine de l’histoire albanaise ».

La ville de Ferizaj a organisé ą trois reprises des commémorations en l’honneur de l’ancien dictateur. En avril 2006, ą l’occasion du vingt-et-uničme anniversaire de sa mort, les nostalgiques d’Enver Hoxha ont posé une plaque commémorative en son honneur sur une des places de la ville ; les autorités locales ont considéré l’action comme illégale et violente.

Le Comité d’organisation pour la valorisation de l’image d’Enver Hoxha, présent depuis longtemps dans cette ville, a entrepris par le passé plusieurs initiatives visant ą baptiser du nom d’Enver Hoxha une rue ou une place de Ferizaj. Ą l’époque, le comité avait réuni 500 signatures, et le projet avait été présenté devant le Parlement communal pour validation. Or ce dernier n’a jamais examiné la demande en question.

« Nos frontičres sont intouchables, la partition n’est pas notre option »

Comme tous les autres chefs politiques kosovars, Jakup Krasniqi ne considčre pas que la partition du Kosovo selon des bases ethniques soit une option envisageable. Le Premier ministre du Kosovo, Hashim Thaēi, affirme de son cōté, que l’intégrité territoriale du Kosovo est « intouchable ». Les hauts fonctionnaires kosovars ont réagi de cette faēon au dernier rapport d’International Crisis Group pour le Kosovo.

Ce rapport mentionnait notamment que, si la présence internationale au Kosovo ne parvenait pas ą s’étendre jusque dans les enclaves serbes du nord du Kosovo, cette zone deviendrait « une source potentielle de violence et de répartition des frontičres dans l’avenir et dans les Balkans ».

Pour Hashim Thaēi, la « reconnaissance internationale de l’indépendance du Kosovo dote ce dernier d’une intégrité territoriale intouchable ». Quant ą Jakup Krasniqi, il semble convaincu que l’autorité kosovare sera étendue mźme dans les zones habitées majoritairement par les Serbes : « Le nombre, qui ira croissant, des reconnaissances internationales de l’indépendance du Kosovo dans les frontičres existantes favorisera l’implantation du pouvoir central dans chaque partie du pays ; la partition n’est absolument pas envisageable », a t-il répété.

 

 

 
Gazeta Tema
Albanie : bilan mitigé pour Sali Berisha
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 16 septembre 2008
Mise en ligne : mardi 7 octobre 2008
Sur la Toile

Quel est le bilan des trois années de gouvernement de Sali Berisha, Premier ministre d’Albanie ? Un parcours émaillé de scandales (notamment l’explosion de Gėrdec au printemps 2008) et une stratégie de diversion. Un réquisitoire sans complaisance de Tema, qui dénonce la fuite du Premier ministre face aux questions des journalistes, auxquelles il n’a pas de réponses satisfaisantes...

Par Mero Baze

JPEG - 26.2 ko
Sali Berisha (© Fonet, archive)

Sali Berisha est apparu récemment devant les journalistes lors d’une conférence de presse organisée pour le bilan des trois années de son gouvernement. Dans un long discours reflétant l’indigence de son bilan politique, le Premier ministre s’est montré craintif face ą des journalistes prźts ą l’assaillir de questions. Abasourdi par tant de questions restées sans réponses, assommé par l’horreur des tragiques événements qui ont ruiné son autorité dans la société, Sali Berisha a fait part sans la moindre hésitation de l’amer bilan de sa vie politique et montré sa peur d’affronter les médias.

Le Premier ministre s’est souvenu que les Albanais ne s’étaient pas montrés préoccupés par les facilités fiscales dont avait joui Mihal Delijorgji [dont la compagnie gérait la fabrique de Gėrdec qui a explosé au printemps 2008], mais par les difficultés rencontrées par Kosta Trebicka pour travailler honnźtement [1]. Alors il a tenté de faire passer le temps en ne racontant que des frivolités pour faire diversion. Il sait s’y prendre, le Premier ministre, bien que ces derniers temps ils s’amuse ą jouer le naļf.

La seule issue qui lui reste, c’est de gagner du temps en fourvoyant les Albanais, pour fuir les grandes questions que les citoyens se posent sur sa maničre de gérer le pays. Ces derniers mois, le Premier ministre n’a pas hésité ą afficher des comportements et des attitudes curieuses de diversion. Comme ce mystérieux message qu’il mettait dans une bouteille du haut de la montagne Dajti, pour marquer la fin de ses vacances estivales. Sans compter les lubies d’hier oł il décidait d’offrir aux investisseurs un paradis fiscal en Albanie. Sali Berisha s’évertue avant tout ą faire oublier les amčres vérités qui ne font rire personne. Il est peut-źtre le seul Premier ministre qui choisit l’autodérision comme stratégie de relations publiques.

Ce sont les questions des journalistes sur son bilan qui l’horripilent surtout, alors il est prźt ą tout pourvu que l’on ne lui demande pas de comptes, et cela dure depuis l’explosion de Gėrdec au moins. On va devant les caméras et les ministres, on tient des discours ą droite ą gauche, on fait le malin et on part. Quand il passe ą la télévision, Sali Berisha choisit les journalistes en n’hésitant pas ą en vexer d’autres, puis il s’en va.

Cette panique concernant les questions susceptibles de lui źtre posées, aprčs trois ans passés au pouvoir, est nouvelle pour lui. Pourtant, Sali Berisha est passé par des situations plus difficiles et n’a pas tant craint les médias. En 1997, aprčs l’effondrement financier entraīné par la chute des pyramides financičres, lorsqu’il perdit le pouvoir et qu’il fut totalement isolé, il avait eu le courage nécessaire de répondre aux questions.

Et voilą qu’aujourd’hui, il n’y arrive plus. Il craint l’auditoire, ne parle pas devant n’importe qui. Il a tant besoin de ses ministres et autres conseillers pour l’assurer que personne ne fait la grimace ou une réflexion ou n’exprime des réserves. En effet, c’est peut-źtre le pire bilan pour un Premier ministre aux commandes du pays. Deux-trois ans plus tōt, la mźme salle était remplie de journalistes prźts ą poser toutes les questions qu’ils jugeaient nécessaires, bien que les « réussites » du Premier ministre n’étaient pas plus importantes que les actuelles. Actuellement, les « succčs » et « l’abondance » qu’il a assurés lui rendent les réponses difficiles, et leur écho encore plus improbable.

[1] Kosta Trebicka dénonēa le trafic d’armes aprčs l’explosion et fut trouvé mort le 12 septembre 2008 dans un mystérieux accident. Lire notre article Scandale des ventes d’armes en Albanie : le principal témoin disparaīt

 
 
 
http://balkans.courriers.info/article11089.html
BIRN
L’Albanie va-t-elle enfin ouvrir les dossiers de l’čre communiste ?
Traduit par Jacqueline Dérens
Publié dans la presse : 1er septembre 2008
Mise en ligne : mardi 2 septembre 2008
Sur la Toile

Le Parlement albanais doit discuter d’un projet de loi sur l’ouverture des dossiers de la Sigurimi, la police politique de l’čre communiste. L’Albanie est le seul pays post-communiste oł l’accčs ą ces dossiers soit toujours impossible. Mais existe-t-il une véritable volonté politique de regarder en face le passé ?

L’Albanie reste l’un des rares pays situés autrefois de l’autre cōté du rideau de fer ą n’avoir pas encore ouvert les archives et documents de ses services secrets du temps du communisme.

Une commission du Parlement albanais doit discuter d’un projet de loi permettant l’ouverture des dossiers des anciens services secrets de l’čre communiste.

Cependant, de nombreux anciens prisonniers politiques sont sceptiques sur l’engagement réel de la classe dirigeante actuelle ą faire toute la lumičre sur le passé obscur du pays.

Bien que la majorité gouvernementale, dirigée par le Parti démocratique (PD) de Sali Berisha, actuel Premier ministre, ait exprimé sa volonté d’ouvrir ces dossiers, mźme sans l’accord de l’opposition socialiste, ceux qui ont souffert sous l’ancien régime se posent des questions sur la véritable détermination du PD.

Fatos Lubonja, ancien dissident et écrivain, estime que l’actuelle classe dirigeante non seulement n’a aucune envie d’ouvrir ces dossiers, mais qu’elle les a détruits parce que ceux qui détiennent aujourd’hui le pouvoir politique et culturel en Albanie sont toujours « esclaves » du passé. « C’est difficile d’oublier le passé, ą part pour ceux qui ont été agents secrets et qui ont servi le régime pour assurer leur survie... Cette réalité crée un sentiment de solidarité dans l’élite dirigeante pour éviter cette question ».

Ces deux derničres années, toute une série de projets de loi ont été présentés, mais le Parlement doit encore légiférer pour l’ouverture des chapitres les plus sombres de l’histoire du pays.

Il y a bien eu des débats alimentés par les accusations venues de la droite comme de la gauche pour savoir si les hommes politiques et les parlementaires actuels ont été, dans le passé, des espions, mais les projets de loi n’ont jamais fait l’objet d’un vote.

Des accusations ont fusé pour dire que le niveau de complicité de l’élite actuelle avait été si élevé que jamais on ne pourrait mener un processus indépendant pour faire toute la lumičre sur les crimes d’une des plus féroces dictatures communistes de l’Europe de l’Est.

Selon Fatos Lubonja, les dossiers des services secrets auraient souvent été utilisés ces vingt derničres années pour faire du chantage politique, une méthode qui ne laisse pas indemnes les nouvelles générations de la nouvelle élite politique.

« Ces 17 derničres années, depuis la chute d’Enver Hoxha, de nouveaux dossiers pour corruption ont été utilisés comme moyens de chantage. Nous avons besoin de créer une nouvelle société saine, pour pouvoir enfin regarder droit dans les yeux les crimes du passé », affirme Fatos Lubonja.

 
 
 
http://balkans.courriers.info/article11186.html
 
Mapo
Albanie : on solde les stocks d’armes périmées !
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 7 septembre 2008
Mise en ligne : mardi 16 septembre 2008
Sur la Toile

L’Albanie recycle ses vieux stocks d’armes périmées. Des roquettes et des missiles doivent źtre prochainement détruits aux États-Unis et en Sučde. Cependant, malgré leur vétusté, des centaines de milliers de cartouches pour fusils mitrailleurs AK-47 ont été envoyées en Afghanistan par l’intermédiaire d’une société américaine. Ą qui profite cette arnaque ? Les plus hauts dignitaires de l’État albanais pourraient źtre impliqués dans le scandale...

Par Lorenc Vangjeli

JPEG - 14.6 ko
Fusil mitrailleur AK-47

Elles avaient été montrées pour la derničre fois en public lors de la parade militaire qu’Enver Hoxha avait organisé pour le 35čme anniversaire de la libération de l’Albanie, en novembre 1979. Aujourd’hui, elles doivent nous quitter. C’est avec plus de nostalgie que de conviction qu’un des plus anciens militaires albanais encore en exercice nous raconte que les roquettes sol-sol SAM-2 ą court rayon d’action (300 km), quitteront sans gloire leurs dépōts. Leur destin est déją écrit, elles seront détruites ą l’étranger.

« Récemment, on a désarmé la tźte explosive de ces roquettes et le carburant spécial qui leur permettait de voler. Il ne reste plus qu’ą détruire les appareils de lancement », nous confie-t-il. Selon les spécialistes de l’armée, le carburant de ces roquettes est trčs nocif pour la santé. Selon un accord signé avec l’État suédois, le carburant a été envoyé par petites quantités en Sučde, pour y źtre détruit. La destination des autres parties des roquettes est inconnue.

La destruction des SAM-2 est la derničre étape du désarmement total des anciens équipement de l’armée albanaise. Ils faisaient jadis sa fierté, ils sont aujourd’hui détruits...

Obtenues par des accord avec les Soviétiques puis avec les Chinois, ces reliques de la Guerre froide n’ont jamais été utilisées. La revue MAPO a pu se procurer des documents qui confirment que 273 roquettes sol-air Mainpaid et 450 roquettes antichar chinoises produites en 1992 et acquises en 1995, seront envoyées aux Etats-Unis pour y źtre détruites.

Le scandale

Cependant, toutes les vieilles armes ne finissent pas ą la casse. L’Albanie et le gouvernement sont en effet impliqués dans un scandale de vente de munitions, avec la compagnie américaine AEY. Or, ces armes d’origine chinoise sont trčs āgées et la loi américaine interdit ce genre de commerce, financé par des fonds américains.

Selon la décision 17 du 13 janvier 2006, la longévité de tous les armements utilisées par les forces armées doit źtre précisée. Or, aucune date n’est indiquée sur ces munitions d’armes automatiques de type AK-47, comme celles envoyés en Afghanistan. Les spécialistes affirment que les balles de ce genre de fusils, quelque soient les conditions de stockage, peuvent źtre opérationnelles 25 ans aprčs leur production. Aprčs cette date, mźme si elles sont toujours utilisables, l’efficacité vantée dans les manuels de production n’est plus assurée.

Difficile de croire aux coļncidences entre « l’oubli » d’un gouvernement qui s’occupe généralement de tous les plus petits détails de son armée et le marché passé avec la compagnie AEY.

Cet arsenal militaire délabré ą la technologie archaļque transforme les dépōts des Forces armées albanaises en décharge. Ces munitions mettent la population en danger et n’ont qu’une valeur marchande limitée. L’armée les a donc confié ą l’entreprise d’État Meico, pour qu’elle trouve un marché pour les écouler alors qu’une décision du Conseil des ministres les a classifié en vieux matériel devant źtre recyclé.

Qui est la Meico ?

Il s’agit d’une entreprise d’Etat, dépendante du ministčre de la Défense, qui existe depuis 17 ans. Military Export Import Company (Meico) a été créée par décision du Conseil des ministres le 5 octobre 1991, avec l’objectif de compléter les besoins militaires des Forces armées et d’institutions comme le ministčre de l’Intérieur, par des importations contrōlées. Les fonds pour ces achats proviennent du budget de l’État albanais pour le compte du ministčre de la Défense et de la vente d’armes albanaises.

Les acheteurs des équipements militaires vendus par la Meico doivent źtre issus de pays ne se trouvant pas sous le coup d’un embargo des Nations Unies, oł sous le coup d’une interdiction de la convention internationale dont l’Albanie est membre. L’acheteur doit obtenir une licence et préciser l’identité de celui qui les utilisera. Il ne peut acheter des armements albanais pour les revendre ensuite ailleurs.

La décision 138 du Conseil des ministres du 14 mars 2007 a rappelé que toutes ces conditions devaient źtre remplies pour valider toute transaction. En pratique, les ventes effectuées par la Meico doivent obtenir une confirmation du ministčre des Affaires Étrangčres, qui vérifie si les pays qui utiliseront ces armes ne sont pas sous embargo de l’ONU, et ces ventes doivent recevoir l’aval informel de certains partenaires de l’OTAN.

 

http://balkans.courriers.info/article11070.html

BIRN
L’Albanie a vendu des armes ą la Géorgie
Traduit par Jacqueline Dérens
Publié dans la presse : 28 aoūt 2008
Mise en ligne : dimanche 31 aoūt 2008
Sur la Toile

Le ministčre de la Défense d’Albanie a reconnu avoir exporter prčs de deux mille tonnes de cartouches de fusil vers la Géorgie. Moscou avait accusé l’Albanie, la Serbie, la Macédoine et la Roumanie d’avoir vendu des armes ą Tbilissi.

Par Besar Likmeta

Des informations en provenance du Bureau des statistiques du commerce de marchandises des Nations Unies et du Haut directoire des douanes d’Albanie font état de l’exportation de munitions pour des fusils de type Kalashnikov vers la Géorgie par l’agence d’État d’armement (MEICO), pour la somme de 2, 1 millions d’euros.

L’Albanie a reconnu auprčs des Nations unies avoir exporté 1,9 tonne de cartouches de fusil.

Le chef d’état-major russe Anatoli Nogovitsyn a accusé l’Albanie, la Macédoine, la Serbie et la Roumanie d’źtre les principaux fournisseurs d’armes de la Géorgie, ce qui a pour conséquence d’alimenter le conflit dans le Caucase. « L’Albanie est l’un des pays qui ont fourni des armes ą la Géorgie » a déclaré Anatoli Nogovitsyn au cours d’une conférence de presse.

« Penser que la Géorgie avait besoin des armes de l’Albanie, c’est de la diffamation », a vigoureusement protesté le Premier ministre albanais Sali Berisha, qui a ajouté « La Géorgie possčde sa propre armée et ses propres munitions ».

Il n’existait pas d’embargo des Nations unies sur les armes vers la Géorgie au moment de ces ventes et, par conséquent, le transfert d’armes effectué par l’Albanie était légal selon le droit international.

Le ministre des Affaires étrangčres de Russie, Serguei Lavrov, a déclaré dans un entretien au Wall Street Journal que son pays « continuerait ą chercher ą priver le gouvernement actuel de Géorgie de tous moyens d’accomplir de nouveaux méfaits ». Il a notamment demandé un embargo sur les armes ą destination de Tbilissi.

La tentative par les forces armées de Géorgie de reprendre le contrōle de la région sécessionniste de d’Ossétie du Sud le 7 aoūt a provoqué l’invasion par la Russie d’une partie de son territoire.

La Russie prétend que cette intervention avait pour but de protéger les citoyens russes et Tbilissi dit que Moscou veut un changement de régime en Géorgie.

L’intervention de Moscou en Géorgie a aggravé les relations de la Russie avec l’Otan, et les Etats-Unis ont exigé le retrait complet des troupes russes du territoire géorgien.

 

http://balkans.courriers.info/article10743.html

BIRN
Albanie : Berisha et Mediu impliqués dans un trafic d’armes avec l’Afghanistan
Traduit par Jacqueline Dérens
Publié dans la presse : 21 juin 2008
Mise en ligne : dimanche 22 juin 2008
Sur la Toile

Quatre responsables de AYE, une société américaine d’armement, accusée de marchés douteux avec des responsables albanais pour la fourniture d’armes ą l’armée afghane viennent d’źtre inculpés pour fraude par un tribunal de Miami. Un nouveau scandale qui implique directement le Premier ministre Sali Berisha et l’ancien ministre de la Défense, Fatmir Mediu, qui a démissionné depuis la catastrophe de Gėrdec.

Le Procureur pour le district sud de Floride a fait la déclaration suivante : « les quatre inculpés, Efraim Diveroli, directeur de AYE, David Packouz, Alexander Podrizki et Ralph Merril sont accusés d’avoir fourni des faux documents ą l’armée américaine, attestant que les armes fournies étaient fabriquées en Albanie, alors qu’elles venaient de Chine. Les inculpés procédaient de la maničre suivante : ils demandaient ą d’autres de les aider ą reconditionner l’emballage des armes, qui devaient źtre livrées en Aghanistan et ils leur demandaient de faire disparaītre toute marque chinoise des conteneurs pour dissimuler que ces armes avaient été fabriquées en Chine ».

Les inculpés, sur lesquels pčsent 71 chefs d’inculpation, risquent 500 ans de prison s’ils sont reconnus coupables.

Des responsables politiques albanais sont soupēonnés d’avoir tiré profit de ce marché douteux avec AYE, dont le contrat avec l’armée américaine vient d’źtre suspendu.

Parmi les hommes politiques albanais soupēonnés d’źtre impliqués dans cette affaire, on trouve des personnages de haut rang, comme le Premier ministre Sali Berisha et l’ancien ministre de la Défense Fatmir Mediu.

Le scandale a éclaté aprčs la publication d’un article dans le New York Times le 28 mars dernier, accusant des responsables albanais d’un marché douteux avec le fournisseur du Pentagone, basé ą Miami en Floride. La société avait vu son contrat annulé aprčs les allégations du journal qui l’accusait de fournir des armes vieilles de plusieurs dizaines d’années ą l’armée afghane.

Il semblerait que Tirana et AYE utilisaient une troisičme société, basée ą Chypre, Edvin Ltd, une compagnie qui sous-traitait pour la société géante albanaise Meico, pour la coordination du marché.

Le New York Times soupēonne le responsable de Meico, Ylli Pinari, d’avoir doublé le prix des armes et d’avoir mis dans sa poche la différence qu’il partageait avec des hommes politiques albanais.

Sali Berisha et Fatmir Mediu ont rejeté toutes ces accusations. « Toutes ces histoires sont bonnes ą imprimer sur du papier cul ! », a répondu Sali Berisha quand il a été questionné au Parlement sur les allégations du journal.

L’ancien ministre de la Défense a également nié toutes les manœuvres frauduleuses, affirmant que les contrats étaient légaux et certifiés par le Pentagone.

Le scandale a éclaté aprčs l’explosion du dépōt d’armes dans le village de Gerdėc, le 15 mars dernier, qui a fait 26 morts et plus de 300 blessés.

 

http://balkans.courriers.info/article11177.html

Shekulli
Grand ménage dans les prisons italiennes : l’Albanie est priée de récupérer ses détenus
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 8 septembre 2008
Mise en ligne : mercredi 1er octobre 2008

Selon un nouveau projet du gouvernement italien, 2.000 prisonniers albanais ayant commis des délits mineurs en Italie seront rapatriés en Albanie pour y purger la fin de leur peine. Une mesure qui doit permettre de combattre la surpopulation des prisons italiennes, mais qui risque fort de créer la panique en Albanie oł le systčme carcéral manque déją dramatiquement de places et de moyens...

JPEG - 47.5 ko
Prison de San Vittore, Italie
(©Francesco Cocco)

 

 

 

 

 

 

 

 

Suite au nouveau projet italien de réaménagement des prisons, 2.000 prisonniers albanais seront transférés dans les prisons albanaises pour y purger le reste de leur condamnation. Selon le ministre italien de la Justice, les 3.300 étrangers condamnés ą des peines légčres devront rentrer chez eux. « Nous avons décidé de soulager la population des prisons italiennes des prisonniers condamnés ą des peines légčres, en mettant en liberté 4.100 citoyens italiens et en rapatriant d’ici ą la fin 2008 3.300 prisonniers ressortissants étrangers qui ont perpétré diverses infractions pénales en Italie », a déclaré le ministre italien.

Selon les données du ministčre de la Justice albanais, environ 5.000 citoyens albanais sont actuellement détenus dans les prisons italiennes, dont 2.000 purgeant des peines considérées comme légčres (celles ne dépassant pas sept ans de prison ferme).

Concernant les prisonniers étrangers, dont les 2.000 Albanais, le ministčre de la Justice italien a précisé que la majorité d’entre eux étaient en possession de documents de séjour réguliers. Selon la décision du ministčre, ils seront rapatriés en Albanie pour y purger le reste de leur peine, tout comme les autres étrangers seront rapatriés dans leur pays d’origine. Le Parlement italien devrait ratifier rapidement et sans difficulté ce décret.

Pour le ministre italien Alfano, ce décret se fonde sur l’article 16 de la loi « Bossi-Fini » qui présuppose l’expulsion immédiate du territoire italien de tous les ressortissants étrangers dont la peine est inférieure ą deux ans d’emprisonnement. Cette décision gouvernementale est une conséquence directe de la surpopulation des prisons et surtout de la dégradation de la situation carcérale ces derniers temps.

Le ministre italien a également indiqué que les 4.100 citoyens italiens concernés par cette libération anticipée seront des prisonniers ayant purgé la majorité de leur peine légčre, allant jusqu’ą sept ans d’enfermement, et dont le comportement aura été jugé bon par les institutions de rééducation. Ces personnes seront placées sous surveillance électronique ą domicile (grāce ą l’utilisation d’un bracelet électronique), et purgeront donc l’intégralité de leur peine.

Réaction albanaise

Le directeur général des prisons albanaises tire la sonnette d’alarme. Gazmend Dibra, a immédiatement réagi ą l’annonce italienne du rapatriement des prisonniers albanais détenus en Italie. Les prisons albanaises ne sont absolument pas prźtes ą faire face ą ce nouvel afflux de prisonniers, souffrant déją d’une surpopulation d’au moins 1.200 prisonniers. Gazmend Dibra a confirmé ą Shekulli n’avoir reēu aucune information officielle sur le rapatriement des prisonniers albanais de la part du gouvernement italien.

Le directeur général des prisons albanaises a néanmoins fait savoir que les Italiens avaient proposé de financer la construction d’une prison destinée ą accueillir les prisonniers rapatriés. « Il n’y a cependant aucun projet ou financement concret en perspective », a rajouté Gazmend Dibra, selon lequel il est impossible de trouver des cellules vacantes pour les prisonniers albanais rapatriés. Les prisons albanaises souffrent de problčmes dramatiques liés ą la surpopulation et ą l’absence de financements. Dans ces conditions, le projet du gouvernement italien apparaīt comme un défi impossible ą relever pour les autorités albanaises.