http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=49699 13 SHTATOR 2008
Vila e Zogut, akuza: Ja si u falsifikua shitja
Prokuroria e Durrėsit konfirmon nisjen e hetimeve pėr zyrtarėt vendorė
Njė seri falsifikimesh kanė sjellė tjetėrsimin
e pronės sė famshme Vila e Zogut, e cila gjendet nė kodrėn dominuese nė
hyrje tė qytetit tė Durrėsit, "pronė" e Bashkisė Sukth. Zyrtarėt
e saj, duke parė manovrat e disa individėve, tė cilėt tė mbėshtetur edhe
nga disa nėpunės kanė denoncuar nė Prokurorinė e Durrėsit mėnyrėn e
falsifikimit nga krerėt e Kėshillit tė Qarkut. Pas kėtij denoncimi, nga njerėz
tė interesuar, prokuroria ka marrė nėn hetim dy zyrtarė tė qeverisjes
vendore, shtetasin Seit Kertusha, me detyrė kryetari i Kėshillit tė Qarkut
dhe shtetasin Mikel Koja, shef i urbanistikės nė Bashkinė e Durrėsit.
Procedimi penal
Sipas burimeve zyrtare pranė Prokurorisė sė Durrėsit, mėsohet se nga
verifikimet dhe hetimet disamujore ėshtė regjistruar procedimi penal, me
persona nėn hetim Kertushėn dhe Kojėn, pasi dyshohen se kanė kryer veprat
penale tė "shpėrdorimit tė detyrės" nė bashkėpunim. Sipas
prokurorisė, nga hetimet ka rezultuar se ndėrtesa e njohur si Vila e Zogut, qė
ndodhet nėn juridiksionin e Bashkisė sė Sukthit, ėshtė tjetėrsuar me anė
tė vendimit tė Agjencisė sė Kthimit e tė Kompensimit tė Pronave, duke ia
kaluar njė personi tė familjes sė Esat Toptanit, nė vlerėn 250 mijė dollarė
amerikanė. Ndėrkohė, pas kalimit tė kėsaj prone nėn emrin e personit nė
fjalė, ky i fundit menjėherė pas marrjes sė certifikatės sė pronėsisė, e
ka shitur atė te personi i tretė, qė nė kėtė rast ėshtė Kisha Autoqefale
Katolike nė Durrės me vlerėn e 20-fishuar, prej 4 milionė e 200 mijė eurosh.
Ndėrkohė, pėrfaqėsuesit e familjes mbretėrore pretendojnė vazhdimisht se
prona ėshtė e Mbretit Ahmet Zogu dhe nuk mund tė tjetėrsohet. Gjithashtu,
Bashkia e Sukthit vazhdon pretendimet se pronėsia mbi supervilėn ėshtė
"dokumentuar" nė mėnyrė jo tė rregullt, me anė tė dokumenteve tė
falsifikuara. Sipas tyre, i mbetet organit tė akuzės tė zbardhin akuzat dhe
pretendimet e tyre.
Historia e vilės
Burime nga Prokuroria e Durrėsit thanė se familja mbretėrore ka fituar tė
drejtėn mbi pronėsinė e konfiskuar, vetėm pak vite mė parė. Pallati veror,
me shkallė mermeri, dysheme me parket, tavan dekorativ karakteristik, i punuar
me dru arre, me njė dhomė tė posaēme tharjeje, ėshtė njė dhuratė nga
Mbreti i Italisė, Viktor Emanueli II, i cili e rimori pas ikjes sė Zogut nga
Shqipėria. Pallati ėshtė pėrdorur shpesh pėr pritje, apo ceremoni tė rėndėsishme
pėrpara viteve 90. Ai ėshtė grabitur dhe dėmtuar rėndė 10 vjet mė parė,
gjatė kolapsit qė u krijua nga firmat piramidale dhe si pasojė vlera iu ul
shumė.
http://www.shekulli.com.al/news/101/ARTICLE/32378/2008-09-13.html
Durrės-Prokuroria e Durrėsit pas kallėzimit tė drejtuesve tė Bashkisė sė Sukthit merr nėn hetim dy zyrtarė tė qeverisjes vendore nė Durrės, shtetasin Seit Kertusha, me detyrė kryetari i Kėshillit tė Qarkut nė Durrės dhe shtetasin Mikel Koja, Shef i Urbanistikės nė Bashkinė e Durrėsit.
Sipas burimeve zyrtare pranė institucionit tė akuzės mėsohet se nga verifikimet dhe hetimet disa mujore ėshtė regjistruar procedimi penal, me persona nėn hetim Kertushėn dhe Kojėn, pasi dyshohen se kanė kryer veprat penale tė shpėrdorimit tė detyrės nė bashkėpunim.
Sipas prokurorisė, nga hetimet ka rezultuar se ndėrtesa e njohur nė rrethin e Durrėsit si Vila e Zogut qė ndodhet nėn juridiksionin e Bashkisė sė Sukthit ėshtė tjetėrsuar me anė tė vendimit tė Agjencisė sė Kthimit tė Kompensimit tė Pronave, duke ia kaluar njė personi tė familjes sė Esat Toptanit me vlerė prej 250 mijė dollarė amerikane.
Ndėrkohė, pas kalimit tė kėsaj prone nėn emrin e personit nė fjalė, ky i fundit menjėherė pas marrjes sė certifikatės sė pronėsisė e ka shitur atė tek personi i tretė qė nė kėtė rast ėshtė Kisha Autoqefale nė Durrės me vlerė prej prej 4 milion e 200 mijė euro.
Pėrfaqėsuesit e familjes mbretėrore pretendojnė se prona ėshtė e mbretit Ahmet Zogu dhe nuk mund tė tjetėrsohet. Ndėrkaq, Bashkia Sukth pretendon se Vila ėshtė tjetėrsuar nė mėnyrė jo tė rregullt dhe me anė tė dokumenteve tė falsifikuara, qė i mbetėt organit tė akuzės tė zbardhin kėto pretendime.
13 SHTATOR 2008 www.gazeta-shqip.com
Tė dhėnat e tregut pėr ēmimet e apartamenteve pėr vitin 2008
Rruga Ēmimi (euro/m2)
-Unaza, Materniteti i Ri 700-800
-Uzina e Autotraktorėve 500-600
-Blloku, Liceu, Rr. Elbasanit 1400-2000
-Rruga e Elbasanit 1200-1800
-Min. Jashtme, Q.Studenti 1100-1600
-Spitalet, Shkolla e Bashkuar 650-850
-Kinostudio 500-600
-Unazė, Shish-Tufinė 450-500
-Zona e Bllokut, Pallatet Agimi 1600-2000
-St.Dinamo, Garda 1800-2000
-Pishinat, rruga "Komuna e Parisit" 750-850
Unaza e re, Kombinat-"Misto Mame" 400-580
-Ish-Ekspozita 1500-1800
-"Myslym Shyri" 900-1600
-Inxhinieria, "21 Dhjetori", "Zogu i Zi",
Rr. e Ambasadave 1000-1500
-Rruga e Kavajės 1300-1800
-Rruga e Durrėsit 1300-1800
-Pazari i Ri 750-900
-Rruga "Bardhyl" 700-850
-Stacioni i Trenit 900-1200
-"Don Bosko" 650-750
-Lapraka 550-700
Burimi: Agjencitė imobiliare
Berisha: "Shqipėria e madhe", jo realiste
"Vitin tjetėr kėrkojnė anėtarėsimin nė BE"
Tirana zyrtare nuk ka asnjė plan pėr bashkimin e Shqipėrisė
me Kosovėn. Kryeministri Berisha ka dhėnė tė enjten njė intervistė pėr
"Reuters", ku ka theksuar se ideja pėr "Shqipėrinė e madhe"
ėshtė jorealiste. Gjithashtu, pėr "Reuters" shefi i Ekzekutivit
ka deklaruar se "Shqipėria vitin tjetėr mund tė jetė gati qė tė kėrkojė
anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian". Nga kjo kėrkesė e qeverisė
shqiptare pritet tė vijnė njė sėrė lehtėsirash nė adresė tė shqiptarėve,
duke filluar nga ēėshtja shumė e pėrfolur: lehtėsimi dhe liberalizimi i
vizave, ose e njohur ndryshe si lėvizja e lirė nė Evropė. Sipas kreut tė
qeverisė, Sali Berisha, pavarėsia e Kosovės nuk nėnkupton krijimin e Shqipėrisė
sė madhe. Lidhur me projektin e Shqipėrisė pėr anėtarėsimin nė
Bashkimin Evropian, Kryeministri Berisha tha se procesi po ecėn me ritme shumė
tė mira, megjithatė, sipas tij, procesi i anėtarėsimit nuk varet nga Shqipėria,
e cila tashmė ka arritur njė stabilitet ekonomik, politik dhe social, por
varet nga vendimet e Brukselit. Por, vijoi mė tej Kryeministri Berisha,
Brukseli ka qenė gjithnjė i qartė nė fjalėn e tij pėr perspektivėn e
Shqipėrisė pėr anėtarėsimin evropian. Pra, ėshtė thjesht ēėshtje kohe
dhe procedurash. Pėr sa i pėrket anėtarėsimit nė NATO, Kryeministri
Berisha tha se ky ėshtė prioriteti mė madhor i Shqipėrisė dhe shqiptarėve.