http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=49699  13 SHTATOR 2008

Vila e Zogut, akuza: Ja si u falsifikua shitja

Prokuroria e Durrėsit konfirmon nisjen e hetimeve pėr zyrtarėt vendorė

Njė seri falsifikimesh kanė sjellė tjetėrsimin e pronės sė famshme Vila e Zogut, e cila gjendet nė kodrėn dominuese nė hyrje tė qytetit tė Durrėsit, "pronė" e Bashkisė Sukth. Zyrtarėt e saj, duke parė manovrat e disa individėve, tė cilėt tė mbėshtetur edhe nga disa nėpunės kanė denoncuar nė Prokurorinė e Durrėsit mėnyrėn e falsifikimit nga krerėt e Kėshillit tė Qarkut. Pas kėtij denoncimi, nga njerėz tė interesuar, prokuroria ka marrė nėn hetim dy zyrtarė tė qeverisjes vendore, shtetasin Seit Kertusha, me detyrė kryetari i Kėshillit tė Qarkut dhe shtetasin Mikel Koja, shef i urbanistikės nė Bashkinė e Durrėsit.


Procedimi penal

Sipas burimeve zyrtare pranė Prokurorisė sė Durrėsit, mėsohet se nga verifikimet dhe hetimet disamujore ėshtė regjistruar procedimi penal, me persona nėn hetim Kertushėn dhe Kojėn, pasi dyshohen se kanė kryer veprat penale tė "shpėrdorimit tė detyrės" nė bashkėpunim. Sipas prokurorisė, nga hetimet ka rezultuar se ndėrtesa e njohur si Vila e Zogut, qė ndodhet nėn juridiksionin e Bashkisė sė Sukthit, ėshtė tjetėrsuar me anė tė vendimit tė Agjencisė sė Kthimit e tė Kompensimit tė Pronave, duke ia kaluar njė personi tė familjes sė Esat Toptanit, nė vlerėn 250 mijė dollarė amerikanė. Ndėrkohė, pas kalimit tė kėsaj prone nėn emrin e personit nė fjalė, ky i fundit menjėherė pas marrjes sė certifikatės sė pronėsisė, e ka shitur atė te personi i tretė, qė nė kėtė rast ėshtė Kisha Autoqefale Katolike nė Durrės me vlerėn e 20-fishuar, prej 4 milionė e 200 mijė eurosh. Ndėrkohė, pėrfaqėsuesit e familjes mbretėrore pretendojnė vazhdimisht se prona ėshtė e Mbretit Ahmet Zogu dhe nuk mund tė tjetėrsohet. Gjithashtu, Bashkia e Sukthit vazhdon pretendimet se pronėsia mbi supervilėn ėshtė "dokumentuar" nė mėnyrė jo tė rregullt, me anė tė dokumenteve tė falsifikuara. Sipas tyre, i mbetet organit tė akuzės tė zbardhin akuzat dhe pretendimet e tyre.


Historia e vilės

Burime nga Prokuroria e Durrėsit thanė se familja mbretėrore ka fituar tė drejtėn mbi pronėsinė e konfiskuar, vetėm pak vite mė parė. Pallati veror, me shkallė mermeri, dysheme me parket, tavan dekorativ karakteristik, i punuar me dru arre, me njė dhomė tė posaēme tharjeje, ėshtė njė dhuratė nga Mbreti i Italisė, Viktor Emanueli II, i cili e rimori pas ikjes sė Zogut nga Shqipėria. Pallati ėshtė pėrdorur shpesh pėr pritje, apo ceremoni tė rėndėsishme pėrpara viteve ‘90. Ai ėshtė grabitur dhe dėmtuar rėndė 10 vjet mė parė, gjatė kolapsit qė u krijua nga firmat piramidale dhe si pasojė vlera iu ul shumė.

 

 

http://www.shekulli.com.al/news/101/ARTICLE/32378/2008-09-13.html

Vila e Zogut nė Durrės, 2 zyrtarė nė hetim

Durrės-Prokuroria e Durrėsit pas kallėzimit tė drejtuesve tė Bashkisė sė Sukthit merr nėn hetim dy zyrtarė tė qeverisjes vendore nė Durrės,

Flamur Vezaj
Shtune, 13 Shtator 2008 17:49:00

Durrės-Prokuroria e Durrėsit pas kallėzimit tė drejtuesve tė Bashkisė sė Sukthit merr nėn hetim dy zyrtarė tė qeverisjes vendore nė Durrės, shtetasin Seit Kertusha, me detyrė kryetari i Kėshillit tė Qarkut nė Durrės dhe shtetasin Mikel Koja, Shef i Urbanistikės nė Bashkinė e Durrėsit.

Sipas burimeve zyrtare pranė institucionit tė akuzės mėsohet se nga verifikimet dhe hetimet disa mujore ėshtė regjistruar procedimi penal, me persona nėn hetim Kertushėn dhe Kojėn, pasi dyshohen se kanė kryer veprat penale tė “shpėrdorimit tė detyrės” nė bashkėpunim.

Sipas prokurorisė, nga hetimet ka rezultuar se ndėrtesa e njohur nė rrethin e Durrėsit si “Vila e Zogut” qė ndodhet nėn juridiksionin e Bashkisė sė Sukthit ėshtė tjetėrsuar me anė tė vendimit tė Agjencisė sė Kthimit tė Kompensimit tė Pronave, duke ia kaluar njė personi tė familjes sė Esat Toptanit me vlerė prej 250 mijė dollarė amerikane.

Ndėrkohė, pas kalimit tė kėsaj prone nėn emrin e personit nė fjalė, ky i fundit menjėherė pas marrjes sė certifikatės sė pronėsisė e ka shitur atė tek personi i tretė qė nė kėtė rast ėshtė Kisha Autoqefale nė Durrės me vlerė prej prej 4 milion e 200 mijė euro.

Pėrfaqėsuesit e familjes mbretėrore pretendojnė se prona ėshtė e mbretit Ahmet Zogu dhe nuk mund tė tjetėrsohet. Ndėrkaq, Bashkia Sukth pretendon se Vila ėshtė tjetėrsuar nė mėnyrė jo tė rregullt dhe me anė tė dokumenteve tė falsifikuara, qė i mbetėt organit tė akuzės tė zbardhin kėto pretendime.

 

 

13 SHTATOR 2008 www.gazeta-shqip.com

Tė dhėnat e tregut pėr ēmimet e apartamenteve pėr vitin 2008

Rruga Ēmimi (euro/m2)

-Unaza, Materniteti i Ri 700-800

-Uzina e Autotraktorėve 500-600

-Blloku, Liceu, Rr. Elbasanit 1400-2000

-Rruga e Elbasanit 1200-1800

-Min. Jashtme, Q.Studenti 1100-1600

-Spitalet, Shkolla e Bashkuar 650-850

-Kinostudio 500-600

-Unazė, Shish-Tufinė 450-500

-Zona e Bllokut, Pallatet Agimi 1600-2000

-St.Dinamo, Garda 1800-2000

-Pishinat, rruga "Komuna e Parisit" 750-850

Unaza e re, Kombinat-"Misto Mame" 400-580

-Ish-Ekspozita 1500-1800

-"Myslym Shyri" 900-1600

-Inxhinieria, "21 Dhjetori", "Zogu i Zi",

Rr. e Ambasadave 1000-1500

-Rruga e Kavajės 1300-1800

-Rruga e Durrėsit 1300-1800

-Pazari i Ri 750-900

-Rruga "Bardhyl" 700-850

-Stacioni i Trenit 900-1200

-"Don Bosko" 650-750

-Lapraka 550-700

Burimi: Agjencitė imobiliare

 
13 SHTATOR 2008 www.gazeta-shqip.com

Berisha: "Shqipėria e madhe", jo realiste

"Vitin tjetėr kėrkojnė anėtarėsimin nė BE"

 

Tirana zyrtare nuk ka asnjė plan pėr bashkimin e Shqipėrisė me Kosovėn. Kryeministri Berisha ka dhėnė tė enjten njė intervistė pėr "Reuters", ku ka theksuar se ideja pėr "Shqipėrinė e madhe" ėshtė jorealiste. Gjithashtu, pėr "Reuters" shefi i Ekzekutivit ka deklaruar se "Shqipėria vitin tjetėr mund tė jetė gati qė tė kėrkojė anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian". Nga kjo kėrkesė e qeverisė shqiptare pritet tė vijnė njė sėrė lehtėsirash nė adresė tė shqiptarėve, duke filluar nga ēėshtja shumė e pėrfolur: lehtėsimi dhe liberalizimi i vizave, ose e njohur ndryshe si lėvizja e lirė nė Evropė. Sipas kreut tė qeverisė, Sali Berisha, pavarėsia e Kosovės nuk nėnkupton krijimin e Shqipėrisė sė madhe. Lidhur me projektin e Shqipėrisė pėr anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian, Kryeministri Berisha tha se procesi po ecėn me ritme shumė tė mira, megjithatė, sipas tij, procesi i anėtarėsimit nuk varet nga Shqipėria, e cila tashmė ka arritur njė stabilitet ekonomik, politik dhe social, por varet nga vendimet e Brukselit. Por, vijoi mė tej Kryeministri Berisha, Brukseli ka qenė gjithnjė i qartė nė fjalėn e tij pėr perspektivėn e Shqipėrisė pėr anėtarėsimin evropian. Pra, ėshtė thjesht ēėshtje kohe dhe procedurash. Pėr sa i pėrket anėtarėsimit nė NATO, Kryeministri Berisha tha se ky ėshtė prioriteti mė madhor i Shqipėrisė dhe shqiptarėve.