OBORRI
MBRETĖROR SHQIPTAR
ROYAL
COURT OF THE ALBANIANS
Pallati i Vjetėr Mbretėror
P.Box.
Nr.8170
Rr. Murat Toptani, Tiranė, Shqipėri
Tirana,
Albania
Tiranė,
mė 15 Mars 2008
Deklaratė
Nė
kėto momente tė rėnda tė fatkeqėsisė mbarėkombėtare, pas incidentit
tragjik tė shpėrthimit tė municioneve luftarake pranė fshatit Gėrdec tė
Tiranės, ku pėsuam humbje tė jetėve tė bashkatdhetarėve dhe plagosje tė
dhjetėra tė tjerėve, Familja Mbretėrore Shqiptare u dėrgon ngushėllimet mė
tė thella familjarėve dhe tė afėrmve tė viktimave.
Nė
kėto ēaste ndajmė me to dhe me tė gjithė shqiptarėt dhimbjen mė tė thellė
dhe lusim Zotin qė tė mos kemi mė humbje jetėsh tė vėllezėrve dhe motrave
tona.
Nė
kėto momente, qė sė bashku dhe me ndihmėn e Zotit shpresojmė ti
tejkalojmė, Familja Mbretėrore gjen rastin tė falėnderojė thellėsisht tė
gjitha vendet demokratike qė u solidarizuan me popullin shqiptar dhe qė kanė
ndihmuar konkretisht, apo qė kanė shprehur gatishmėrinė pėr tė na ndihmuar
nė kapėrcimin e vėshtirėsive.
Zoti
qoftė me ju, me ne, me tė gjithė shqiptarėt!
I
Juaji Vėllazėrisht,
Leka
I
Mbret
i Shqiptarėve
Le Kosovo envisage d'ouvrir 20 représentations diplomatiques en 2008 | ||
2008-03-13 11:16:21 |
|
"L'OCI solidaire avec le Kosovo", dit son secrétaire général | ||
2008-03-15 14:25:54 |
|
Le Kosovo souhaite prouver aux pays membres de lOrganisation de la conférence islamique (OCI), qui se réunissent jeudi et vendredi ą Dakar, que son indépendance ne créera pas de précédent pour dautres régions du monde.
Enver Hoxhaj, ministre de lÉducation, et Bekim Collaku, haut conseiller auprčs du Premier ministre, sont attendus dans la capitale sénégalaise, ą linvitation du Secrétaire général de lOrganisation de la conférence islamique, Ekmeleddin Ihsanoglu.
Avant son départ, Enver Hoxhaj a déclaré ą la presse que « le sommet de Dakar était une bonne occasion pour le Kosovo de faire ses premiers pas sur la scčne internationale. »
« Notre principal objectif est de montrer que la question kosovare, qui a mis un sičcle ą se résoudre, est un problčme proprement européen. En aucune faēon, il ne faut faire de parallčle avec dautres régions en Asie ou en Afrique », a-t-il ajouté.
Le mois dernier, le Secrétariat général de lOCI avait salué la proclamation dindépendance du Kosovo et la plupart de ses membres doivent maintenant prendre une décision individuelle quant ą la reconnaissance du nouvel État.
Certains pays musulmans, comme lAzerbaļdjan ou lIndonésie, ont déją annoncé quils ne reconnaitraient pas lindépendance du Kosovo, craignant que lévénement ne serve de précédent pour les régions séparatistes avec lesquelles ils sont en prise.
Premier pays africain ą reconnaītre le Kosovo, le Sénégal prévoit détablir des relations diplomatiques avec les autorités de Pritina.
De son cōté, le vice Premier ministre kosovar a déclaré, la semaine derničre, que son pays devrait avoir une vingtaine dambassades ą létranger dici la fin de lannée.
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 12, No. 51, Part II, 14 March 2008
ETHNIC ALBANIAN PARTY QUITS MACEDONIAN GOVERNMENT. Macedonian
President Branko Crvenkovski said on March 13 that he strongly regrets the
decision earlier that day by the large Democratic Party of the Albanians (PDSh)
to leave the governing coalition it formed two years ago with the Internal
Macedonian Revolutionary Organization (VMRO-DPMNE), RFE/RL's South Slavic and
Albanian Languages Service reported. Crvenkovski argued that the weakening of
the government comes at a particularly inopportune time for Macedonia's
international relations. He noted that Macedonia hopes to be asked to join NATO
at the alliance's April 2-4 Bucharest summit, and that talks with Greece over
the perennial name issue have entered a "very delicate phase" (see
"RFE/RL Newsline," October 22, 2007, and March 4, 2008). The PDSh left
the coalition to protest what it called the VMRO-DPMNE's refusal to recognize
Kosova, to ensure greater rights for the use of the Albanian language and flag,
and to provide benefits for ethnic Albanian veterans of the 2001 conflict, which
was resolved peacefully through the mediation of the United States and the EU.
PDSh leader Menduh Thaci said on March 13 that his party's decision to quit the
cabinet is final. It is not clear whether Prime Minister Nikola Gruevski will
seek new coalition partners or lead a minority government. Radmila Sekerinska,
who heads the mainly ethnic Macedonian Social Democratic Alliance of Macedonia (SDSM),
the largest opposition party, said that "all options are open," adding
that "we don't have much time." Gruevski's coalition has 57 out of 120
seats in the parliament. Macedonian governments usually include at least one
large party from each of the two main ethnic groups. PM
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 12, No. 49, Part II, 12 March 2008
SERBIA RULES OUT EMBARGO ON KOSOVA. Serbian Foreign Minister Vuk
Jeremic, a member of President Boris Tadic's Democratic Party, told the UN
Security Council in New York on March 11 that Serbia will not impose an economic
blockade on Kosova, news agencies reported. "It is in our vital interest
that all of Kosovo's communities prosper, and prosper together in peace,
security, and reconciliation as neighbors in a progressive society of hope and
forgiveness," he said. Jeremic added that "this is why Serbia does not
intend to impose an embargo, and why we have a clear policy of not resorting to
the force of arms." Shortly before Kosova declared independence on February
17, the Serbian government approved a secret "action plan" of measures
it planned to take in response to Prishtina's move and the eventual diplomatic
recognition of Kosova by foreign countries (see "RFE/RL Newsline,"
February 14 and 28, 2008, and "RFE/RL Balkan Report," February 13,
2008). There was much speculation in the European media at the time that
Belgrade might impose an economic blockade on Kosova, including cutting off
water supplies from Gazivodsko Lake, which would seriously affect power
generation inside Kosova. Some media reports suggested that Belgrade would avoid
economic sanctions because they would affect Kosova's Serbian minority as well
as its ethnic Albanian majority. Those reports also noted that Serbia would face
16,000 NATO-led KFOR troops if it tried to intervene militarily in Kosova.
Russian Ambassador Vitaly Churkin, who chairs the Security Council this month,
called for new negotiations on Kosova. British Ambassador to the UN John Sawers
said that "we are all conscious that there are political events going on in
Serbia at the moment, and I don't think there is going to be any rapid or marked
change in the position in the Security Council that you have seen for some
months now." PM
SWEDEN, FRANCE MAKE OVERTURE TO SERBIA. Bernard Kouchner and Carl Bildt,
the foreign ministers of France and Sweden, respectively, said in an article
published in Britain's "The Times" and several other European dailies
on March 12 that they are "conscious of the incomprehension of our Serbian
friends when France, then Sweden, both friends of Serbia, recognized Kosovo's
independence." They added that they "would have preferred the
continuation of the union between [those] western Balkan states," but
stated that there was "no other solution" than recognizing Kosova's
independence. They stressed that the split with Kosova could ultimately
"help Serbia move forward" (see "RFE/RL Balkan Report,"
February 13, 2008). Kouchner and Bildt said that they hope Serbia will receive
EU candidate status "as soon as possible." RFE/RL's South Slavic and
Albanian Languages Service reported on March 11 that the Serbian election
scheduled for May 11 will be overshadowed by the question of how Serbia will
deal with the EU in light of the fact that most EU members have recognized
Kosova's independence. The broadcast quoted Serbian Radical Party (SRS) leader
Tomislav Nikolic as denying reports that he has made a coalition pact with Prime
Minister Vojislav Kostunica of the Democratic Party of Serbia (DSS). Both
parties oppose any ties with the EU unless Brussels recognizes Kosova as part of
Serbia, which is unlikely to happen. The broadcast also quoted a DSS spokesman,
Andreja Mladenovic, as saying that his party will not launch any coalition talks
until after the election (see End Note, "RFE/RL Newsline," March 10,
2008). PM
-------------------------------------------
06/03/2008
Ngushėllim
Partia "Lėvizja e Legalitetit" shpreh dhimbjen e saj tė thellė pėr fatkeqėsinė e ndodhur sot nė Liqenin e Farkės ku aksidenti fatal mori jetėn e 16 personave.
PLL, duke qenė nė lutje pėr shpirtrat e viktimave, ngushėllon familjet Osmani, Hysa, Spahiu dhe Dibra pėr humbjen e njerėzve tė tyre tė dashur dhe i siguron ato se nė kėtė moment tė vėshtirė gjendet pranė tyre nė pėrballimin e kėsaj fatkeqėsie.
Zyra e shtypit e PLL
Dy pjesėtarė tė stafit tė Oborrit Mbretėror dhe respektivisht Z. Behar Spahiu, dhe Karaman Qato kanė humbur familjarėt e tyre mė tė afėrt. Me kėtė rast ndajmė dhimbjen Tonė mė tė thellė dhe njėkohėsisht Ju dėrgojmė ngushėllimet Tona mė tė sinqerta tė gjitha familjeve tė goditura nga kjo tragjedi
Besojmė se Zoti i madh me plotėfuqinė e Tij, do t'ju japė forcė t'a pėrballojnė kėtė dhimbje tė madhe pėr ta e familjet e tyre.
Lusim Zotin qė shpirtrat e Tyre tė prehen nė paqe.
Vėllazėrisht,
FAMILJA MBRETĖRORE SHQIPTARE
-------------------------------------------
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 12, No. 45, Part II, 6 March 2008
SLOVENIA RECOGNIZES KOSOVA. On March 6, Slovenia became the 26th
country and first Yugoslav successor state to recognize Kosova, which declared
independence on February 17, news agencies and kosovothanksyou.com reported (see
"RFE/RL Newsline," February 27, 2008). Slovenia's government argues
that recognition will help promote stability in the Balkans. Critics charge that
the move potentially harms Slovenia's considerable business interests in Serbia.
At least for the present, Croatia and Macedonia are withholding recognition lest
they offend Serbia or appear to be acting ahead of many EU member states, which
have yet to recognize Kosova. The Serbian entity in Bosnia-Herzegovina is
blocking recognition of Kosova by Bosnia. On March 5, Macedonian President
Branko Crvenkovski said in Sandanski, Bulgaria, that he will discuss issues
regarding Macedonia's border with Kosova not with the authorities in Prishtina
but with international officials, who, he noted, "are likely to stay [in
Kosova] for a very long time." He rejected calls by Prishtina to engage in
direct talks as "a bad start for bilateral relations." In 2001, Skopje
and Belgrade concluded a frontier agreement, which Prishtina does not recognize.
In former Yugoslavia, delineation of borders between the republics or autonomous
provinces was often imprecise, and relations between most successor states have
consequently been bedeviled by border disputes. PM
EU APPEALS TO SERBIA. EU Enlargement Commissioner Olli Rehn said in
Brussels on March 5 that Serbia should "reaffirm its commitment to closer
ties" with the EU, news agencies reported. He added that he is "fully
aware that a great majority of Serbian people consistently support EU membership.
It should be a realistic expectation that the Serbian government listens to this
silent majority." Alluding to recent anti-EU statements by Serbian Prime
Minister Vojislav Kostunica and some other leading Serbian officials and
politicians, Rehn said that "we are on standby. We are ready once Serbia is
ready by reaffirming its European perspective" (see "RFE/RL Newsline,"
March 5, 2008). Rehn and other EU officials also proposed the eventual phasing
out of EU visa requirements, doubling the number of student scholarships to EU
member states, and integrating land and sea transportation with that of EU
member states for Albania, Bosnia-Herzegovina, Croatia, Kosova, Macedonia,
Montenegro, and Serbia, RFE/RL's South Slavic and Albanian Languages Service
reported. In Brussels on March 6, NATO Secretary-General Jaap de Hoop Scheffer
said in his opening address to a meeting of the alliance's foreign ministers
that "our job is security, and I think we should all be encouraged by what
we have not seen inside Kosovo," news agencies reported. He argued that
"since the declaration of independence, we have seen no interethnic
violence, no mass flows of refugees, no organized attacks on patrimonial sites.
This is positive." PM
END NOTE
EU PRAISES CROATIA, FEARS SERBIA BACKLASH
By Ahto Lobjakas
A snapshot of the race toward the goal of EU membership reveals a scattered
field. Croatia is long out of the starting blocks with Macedonia about to do the
same, while Albania and Montenegro are still warming up. Serbia has yet to show
up and threatens to pull out, should Kosova also be invited.
The European Union's executive arm, the European Commission, has issued a report
reviewing the progress of reforms in the western Balkan countries -- all of
which are guaranteed to join the EU one day. The commission also unveiled a new
initiative to tighten the region's transport links with the rest of the
continent. Ahead of a trip to Zagreb for talks with the Croatian government, EU
Enlargement Commissioner Olli Rehn gave his strongest hint yet that Croatia
could wrap up its membership talks with the EU before the year is out. "My
intention is to send encouraging messages to Croatia as regards its EU accession
negotiations because it can make this year, 2008, a decisive year -- or the
decisive year -- on the conditions that the benchmarks [set by the EU] are met
shortly by Croatia," Rehn said in Brussels.
The EU wants Croatia to speed up judicial and administrative reforms, rein in
corruption, restructure its shipbuilding industry, and rescind its claim to a
"fishing and ecological" zone in the Adriatic, which irks neighbors
Italy and Slovenia, both EU member states.
Croatia is in a tight race to finalize its talks with the EU before the European
Parliament elections in June 2009, so as to be able to join the bloc by 2011.
The EU's relations with Serbia, on the other hand, have nose-dived since most of
the bloc's member states recognized Kosova's independence, which it proclaimed
on February 17.
Officials in Brussels have dropped hints about Serbia's potential to ruin much
of the EU's good work in the Balkans, which the bloc subsidizes to the tune of 1
billion euros ($1.5 billion) a year -- the highest levels of per capita EU aid
anywhere.
Rehn stressed on March 5 that Serbia is key to stability in the region, and
called upon Belgrade to heed its people's wish to build closer ties with the EU.
"I'm fully aware that a great majority of Serbian people consistently
support EU membership," he said. "It should be a realistic expectation
that the Serbian government listens to this silent majority."
However, Rehn went on to ruefully note that "certain recent statements from
Belgrade seem to rule [this] out." He said the Serbian government must now
make its intentions clear. As things stand, this could lead to a formal severing
of ties between the two sides, as Prime Minister Vojislav Kostunica has called
on all political parties in Serbia to reject formal ties with the EU, unless it
reverses its decision to work with an independent Pristina.
Rehn said the "EU is on standby" for developing closer relations with
Serbia, but noted "it takes two" to conduct consultations that could
lead to formal accession talks.
Reflecting deep-seated divisions among the EU's own member states over Kosova,
Rehn confined himself to a single sentence in reference to the erstwhile Serbian
province, saying the EU remains committed to working toward an eventual
conclusion to its status. A small but vocal minority of EU member states, led by
Spain and Cyprus, does not recognize Kosova for fear of setting a precedent for
domestic separatists.
The EU is worried that Serbian resentment in the region could prompt Bosnia's
Serbs to declare independence in their turn. Rehn did not address this concern
directly, but said the EU remains prepared to sign a Stabilization and
Association Agreement (SAA) with Bosnia-Herzegovina as soon as April. Rehn said
the region's stragglers, Albania and Montenegro, still need to "convince"
the EU they are able to implement their own SAAs.
Regarding Macedonia, Rehn said the country is close to being able to "demonstrate"
to the EU it is ready to launch accession talks, possibly already this year.
Rehn said the country needs to speed up reforms of the judiciary and public
administration, and properly implement police reform and anticorruption laws. He
warned though, that Skopje may find its progress towards EU membership blocked
by Greece, which does not accept the country's right to call itself Macedonia.
(Ahto Lobjakas is an RFE/RL correspondent based in Brussels.)
http://balkans.courriers.info/article9944.html
Le Parlement slovčne a confirmé ce que la politique étrangčre de Ljubljana préparait depuis des mois : lindépendance du Kosovo a été reconnue par 57 voix contre 4. Seule lextrźme droite a voté contre cette décision. De son coté, répondant aux critiques, le ministre des Affaires étrangčres slovčne, Dimitrij Rupel, a démenti źtre aux ordres de la politique étrangčre américaine.
Le Parlement slovčne, réuni le mercredi 5 mars en session extraordinaire, sest prononcé en faveur de la reconnaissance de lindépendance et de la souveraineté du Kosovo, par 57 voix contre 4 (sur un total de 67 voix). Les députés du Parti national slovčne (SNS) et les indépendants de Sao Peče ont voté contre cette décision. Ces derniers ont justifié leur position en affirmant que la reconnaissance du Kosovo serait dommageable ą la Slovénie et que celle-ci était trop précipitée.
Zmago Jelinčič a affirmé, au nom des députés du SNS, que lindépendance du Kosovo était une grave erreur qui ne profiterait pas ą la Slovénie. Selon lui, la Slovénie y perdra commercialement de linfluence. De plus, « cette décision équivaut ą enfoncer un couteau dans le dos de la Serbie ». Cette reconnaissance précipitée du Kosovo sexplique « par les pressions exercées par les Etats-Unis et certains pays de lUE ».
Le groupe des députés indépendants, comme la affirmé son porte-parole Sao Peče, estime également que cette reconnaissance est trop rapide et quelle revient ą « piétiner » le droit international. Cette reconnaissance, selon lui, nest pas dans lintérźt de la Slovénie mais de celui des Etats-Unis. Elle répond surtout aux consignes données par Dimitrij Rupel, le ministre des Affaires étrangčres. Cest du moins ce que révélait un document secret émanant du mźme ministčre en décembre dernier. (...)
Rupel dément obéir aux Américains
Rupel a rejeté les accusations qui affirment que la reconnaissance du Kosovo répond ą des consignes américaines, en les qualifiant de « mensongčres », « ridicules » et « idiotes ». Pour preuve, la Slovénie nest pas le premier pays ą reconnaītre le nouvel Etat. Il sest également inscrit en faux contre cet « antiaméricanisme primaire » qui a surgi lors des débats. Laccusation selon laquelle la reconnaissance du Kosovo violerait le droit international est selon lui absurde car, sil en était ainsi, « pratiquement tout le monde civilisé devrait supporter de telles critiques ».
[...] Rupel a précisé [...] que la poursuite des négociations entre Pritina et Belgrade naurait rien résolu de plus. En outre, la déclaration dindépendance du Kosovo du 17 février répond ą la volonté de la majorité des habitants du Kosovo. « Le gouvernement a également pris en compte les circonstances historiques particuličres qui font du Kosovo un cas unique », a-t-il ajouté. Le gouvernement a également justifié sa position par le droit des peuples ą lautodétermination, dont la Slovénie a su elle-mźme profiter pour déclarer son indépendance.
Il a également affirmé sa détermination ą ne pas laisser la Slovénie se faire dicter sa politique étrangčre par les extrémistes qui ont détruit lambassade de Slovénie ą Belgrade et qui ont menacé le pays de mesures de rétorsion. Il a souligné que cette décision nétait pas dirigée contre la Serbie mais quelle sinscrivait dans le cadre de la politique de lUE ou, plus précisément, de la politique de la communauté internationale. [...]
La Sučde pour une adhésion du Kosovo ą l'UE | ||
2008-03-10 09:19:45 |
|
"Janullatosi hoqi foton e Nolit nga kisha e Bostonit"
At Nikolla Marku i Elbasanit akuzon Kryepeshkopin grek tė Kishės Ortodokse Shqiptare
Elbasani ka pėrkujtuar dje 100-vjetorin e mbajtjes sė
meshės sė parė nė gjuhėn shqipe. Peshkopi i Kishės Autoqefale Kombėtare,
nė lagjen "Kala" tė Elbasanit, At Nikolla Marku, ka kremtuar
sipas riteve fetare kėtė pėrvjetor tė rėndėsishėm. "Kemi kėnaqėsinė
tė pėrkujtojmė me nder e lavdi kombėtare tė madhin Fan Noli, i cili si
sot, njė shekull mė parė, mundi tė mbajė nė gjuhėn e mėmės meshėn
e parė", tha At Nikolla Marku, prifti i kishės sė Shėn Mėrisė nė
Elbasan. Marku, modest e patriot, ka dhėnė dje pėr mediat njė deklaratė,
sido qė me doza fetare, por nė pėrmbajtje me vlera atdhetare kombėtare.
Ai ka vlerėsuar aktin historik tė Fan Stilian Nolit, i cili 100 vjet mė
parė, me shqiptarėt e diasporės nė Amerikė, arriti tė mbajė meshėn e
parė nė gjuhėn shqipe, me shqiptarėt qė jetonin e punonin nė Boston tė
shtetit Masaēuset. Sipas tij, mesha ishte dhe ka mbetur themeli i Kishės
Autoqefale Kombėtare, pėr tė cilėn prifti elbasanas ka afro 20 vjet qė
lufton ta bėjė kishė mbizotėruese nė Shqipėri. "Dua tė denoncoj
publikisht me kėtė rast, aktin barbar dhe antifetar ortodoks tė Hirėsisė
sė tij Janullatos, qė kėto ditė ka hequr nga Kisha Shqiptare Ortodokse e
Bostonit fotografinė e tė madhit Fan Noli, emri dhe vepra e tė cilit
nderon tė gjithė bashkėkombėsit kudo qė ndodhen e nė ēdo kėndvėshtrim
qė e shohim sot", ka shtuar At Nikolla Marku. Ai ka ftuar tė gjithė
ortodoksėt elbasanas dhe tė gjithė besimtarėt e feve, qė respektojnė
dhe vlerėsojnė figurėn komplekse tė Nolit, qė tė jenė sot tė pranishėm
nė meshėn e mbajtur pėr nder tė 100- vjetorit tė kėndimit nė shqip tė
kėtij riti fetar ortodoks, mbajtur nė Boston tė Amerikės. Nga ana tjetėr,
edhe Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė, me Kryepeshkop Anastas
Janullatosin ka dalė dje me njė deklaratė pėr shtyp, ku njofton pėr
aktivitetet e planifikuara pėr 100-vjetorin e meshės sė parė nė gjuhėn
shqipe.
La partition du Kosovo est-elle en cours ? Le mouvement radical albanais Vetėvendosja dénonce la situation qui prévaut dans les zones serbes, au Nord du Kosovo, mais aussi dans les enclaves. Il dénonce également la souveraineté « limitée » dont jouira le Kosovo, et réitčre son opposition ą la mission européenne Eulex. Pour Vetėvendosja, le nouveau drapeau du Kosovo aurait mźme des « couleurs serbes »...
Par Shkelzen Dragaj
Les militants du mouvement « Vetėvendosja » (« Autodétermination ») ont expliqué quaprčs la déclaration dindépendance, le Kosovo courait le risque dune double partition. Le nord de Mitrovica a vu le retrait de la mission EULEX, de la police du Kosovo (KPS) et des institutions judiciaires. De plus, les manifestations serbes qui sétendent jusquau pont du fleuve Ibar, représentent pour les militants de Vetėvendosja une preuve irréfutable de la volonté de partage dune partie du territoire du Kosovo.
Lors dune conférence de presse, ils ont déclaré quen plus du Nord, apparaissaient ą lintérieur du territoire du Kosovo des séparations sur des lignes ethniques dans les enclaves et les zones particuličres.
Tout cela est caché au peuple du Kosovo par les institutions kosovares qui prolongent les célébration pour que le peuple ne se rende pas compte des véritables enjeux de la proclamation dindépendance. Selon Vetėvendosja, la Constitution mźme du Kosovo ainsi que son nouveau drapeau participent ą ce phénomčne, en montrant clairement ce qui se passe, depuis que le Kosovo a gagné son statut dÉtat.
Pour le leader du mouvement, Albin Kurti, tous les éléments mentionnés plus haut aboutissent ą une partition du nouvel État kosovar.
Sécession sur le pont ?
« Le retrait de la mission EULEX du nord de Mitrovica ouvre la voie au partage du Kosovo », a déclaré Albin Kurti. « Le Nord a été nettoyé des institutions du Kosovo. Pour des raisons de sécurité, le KPS a reēu lordre de ne pas patrouiller dans cette zone que les Albanais ont quittée depuis déją lan 2000. », ajoutant que de toute faēon dans cette zone tout respirait la Serbie, et que lidée de scission était confirmée par les manifestations serbes ą proximité du pont du fleuve Ibar.
« La venue symbolique des manifestants serbes dans la partie nord du pays, jusquau pont, est révélatrice des desseins sécessionnistes de la Serbie. La Serbie ne considčre pas ce pont comme une passerelle oł le passage serait libre mais comme un bātiment oł tout prend fin- oł la Serbie prend fin et oł commence le Kosovo ».
Pour Kurti, la Serbie est désormais en train de réaliser son plan de partage du Kosovo, en affaiblissant la zone frontaličre entre les deux États, et en la déplaēant au niveau du pont sur la rivičre Ibar. De la mźme faēon, on travaille pour le retour des Serbes dans le but de créer les municipalités dOsojan (Osojane) et de Gorazhdec (Goradevac), dans le nord-ouest du Kosovo.
Le leader de Vetėvendosja affirme que dautres phénomčnes sont révélateurs du futur partage du pays. Le drapeau du Kosovo en est la parfaite illustration.
Le Kosovo, comme Chypre et la Bosnie ?
Albin Kurti a comparé le drapeau du Kosovo ą ceux de la Bosnie et de Chypre, deux États divisés.
« Sur le drapeau de la Bosnie, et sur sa carte, on voit un territoire unique, mais ą lintérieur, en fait, cet État est partagé en deux entités », a-t-il déclaré, ajoutant que le Kosovo était sur la mźme voie. Le drapeau du Kosovo, selon Albin Kurti, possčde deux couleurs ą tendance « serbe » et aucune couleur ą tendance « albanaise ». La couleur bleue et la couleur blanche sont les couleurs du drapeau kosovar serbe. Dans ce contexte, Kurti a dit quen pratique les Serbes du Kosovo deviennent de plus en plus serbes et que les Albanais se « kosovarisent » encore plus.
Le Kosovo, tout comme Chypre a sa carte dessinée sur le drapeau. « Chypre a sur son drapeau sa carte dessinée mais nous savons tous trčs bien quen réalité, le découpage géographique est tout autre, avec deux territoires et deux nationalités bien distincts. Albin Kurti a souligné que dans les zones ą majorité albanaise, le drapeau national rouge et noir est retiré tandis que les localités oł habitent les Serbes sont de plus en plus garnies de drapeaux serbes.
Les activistes de Vetėvendosja ont déclaré quils manifesteraient contre ce processus et contre le Plan Ahtissari, responsable selon eux de la situation actuelle. De plus, les activistes maintiennent leur opposition ą la mission EULEX.
Constitution ou « Mode demploi administratif du Plan Ahtisaari » ?
Pour Vetėvendosja, un autre élément qui empźche le Kosovo de jouir dune souveraineté totale, est la Constitution quils ont rebaptisée « Mode demploi administratif du Plan Ahtisaari ».
Selon Albin Kurti, cette Constitution détruit les bases de la souveraineté kosovare, puisquelle prévoit clairement lapplication du Plan Ahtisaari et par conséquent donne ą la mission EULEX lessentiel du pouvoir exécutif.
« Il est écrit que le Kosovo possčde un territoire intouchable mais que ce territoire naura pas le droit de posséder une armée mais seulement une force de sécurité ». La souveraineté est aussi niée, toujours selon Albin Kurti, parce que la Constitution ne permet pas de se réunir ą un autre État.
« La question nest pas de savoir si le Kosovo désire sunir ou non ą lAlbanie. Linterdiction de ce droit montre seulement les limites du texte constitutionnel », a déclaré Albin Kurti qui a ajouté que, dans la Constitution, on ne cite nulle part le nom des Albanais, niant ainsi leur histoire.
« Cette Constitution présente dautres points négatifs, notamment dans le domaine judiciaire, celui de légalité devant la loi, la démocratie sociale, etc. », ajoute le dirigeant de Vetėvendosja.
Albin Kurti a déclaré quil enverrait ces remarques aux députés avant que ces derniers ne votent la nouvelle Constitution kosovare.
Au sein de l'UE, la reconnaissance
de l'indépendance du Kosovo ne fait pas l'unanimité. Réunis ą
Bruxelles ą l'occasion d'un Conseil Affaires extérieures, les 27
ministres des Affaires étrangčres ont cherché un terrain d'entente sur
la reconnaissance du nouveau micro Etat.
La France a été le premier Etat membre ą reconnaītre le nouvel Etat le
18 février. Ont suivi l'Allemagne, l'Autriche, le Danemark, l'Estonie,
l'Italie, la Lettonie, le Luxembourg, le Royaume-Uni, la Slovénie et la
Pologne.
Si huit autres Etats membres se sont prononcés en faveur de la
reconnaissance de l'indépendance du Kosovo, cinq restent en revanche
farouchement opposés, par crainte de créer un précédent, ą la
reconnaissance du nouvel Etat. Il s'agit de l'Espagne, de la Grčce, de la
Roumanie, de la Slovaquie et de Chypre.
BALKANS | 00h04 Sans surprise, le Conseil fédéral a pris acte de l'indépendance du Kosovo. Mais il promet aux Serbes de resserrer les liens avec eux. Belgrade refuse cette main tendue.
«Dans une telle situation, oł les enjeux émotionnels sont importants et les intérźts sont contradictoires, il n'y a pas de solution idéale.» Mais pour le président de la Confédération Pascal Couchepin, la reconnaissance de l'indépendance du Kosovo «demeure préférable ą toute autre alternative».
Sans surprise, la Suisse a donc pris acte hier de la proclamation unilatérale des Albanais du Kosovo le 17 février. Le gouvernement a toutefois pris son temps pour consulter les commissions parlementaires de politique extérieure, et surtout pour mener deux discussions nourries en l'espace d'une semaine.
Selon des sources proches du dossier, aucun des sept Sages n'a remis en
cause la reconnaissance du Kosovo tant la partition paraissait inéluctable
aprčs l'échec des négociations entre Serbes et Albanais. Par contre,
les avis divergeaient quant au rythme ą adopter entre l'UDC Samuel
Schmid, fortement tenté d'actionner le frein ą main, et le «turbo»
Micheline Calmy-Rey, qui clame
depuis plus de deux ans qu'au
Kosovo, «c'est l'indépendance ou l'indépendance». «La traditionnelle
modération de la ministre des Affaires étrangčres nous a facilité la tāche»,
a ironisé Pascal Couchepin.
Reste que sur le fond, Micheline Calmy-Rey a bel et bien été suivie. Aux yeux de la Suisse, l'indépendance du Kosovo est ainsi un pas décisif vers la stabilisation des Balkans. Berne se félicite au passage du «ferme engagement» des autorités kosovares quant au respect des minorités. La reconnaissance de l'indépendance ne risque-t-elle pas pourtant de donner des idées ą d'autres, ą commencer par les Serbes de Bosnie? «Cela ne constitue pas un précédent», soutient Pascal Couchepin.
Le Conseil fédéral multiplie malgré tout les égards envers la Serbie. «Un pays ami», rappelle Pascal Couchepin. La Suisse s'engage ainsi ą resserrer ses liens avec Belgrade. Sous quelle forme? Trop tōt pour le dire.
De toute maničre, la Serbie n'est pas d'humeur ą recevoir des cadeaux. Belgrade a ainsi rappelé son ambassadeur en Suisse et dénoncé «une attaque contre la souveraineté et l'intégrité territoriale de la Serbie». Conseiller ą l'ambassade ą Berne, Radivoje Radojevic prédit des «conséquences potentiellement dramatiques pour la stabilité de la région des Balkans, de l'Europe et du monde». Il ajoute que son pays prendra dans les prochains jours «des mesures appropriées» contre la Suisse.
La Serbie pourrait claquer la porte du «groupe suisse» au sein de la Banque mondiale et du Fonds monétaire international (FMI). La Suisse représente en effet les intérźts serbes au sein du conseil d'administration de ces institutions. Or, les 24 sičges de ce conseil sont en passe d'źtre redistribués, et la Serbie pourrait ne plus soutenir la candidature helvétique. «Jusqu'ą présent, nous n'avons aucun indice en ce sens et partons de l'idée que notre collaboration va se poursuivre», tempčre toutefois Paul Inderbinen, du Département fédéral des finances.
Les pays reconnaissant l'indépendance du Kosovo ne seront plus des amis (Belgrade) |
|||||
|
NEW YORK, 19 février - RIA Novosti. La Serbie est prźte ą réduire le niveau de ses relations diplomatiques avec les pays qui ont reconnu l'indépendance du Kosovo, a déclaré lundi ą New York le chef de la diplomatie serbe, Vuk Jeremic.
"Nous venons de rappeler les ambassadeurs accrédités dans les pays qui ont reconnu l'indépendance unilatérale et illégale du Kosovo", a-t-il indiqué ą l'issue d'une réunion extraordinaire du Conseil de sécurité de l'ONU.
"Nos relations avec les pays qui jugent légale la sécession d'une partie du territoire serbe ne peuvent pas rester amicales. Les pays qui reconnaissent l'indépendance du Kosovo ne pourront pas maintenir des relations normales avec la Serbie", a ajouté le diplomate, sans toutefois évoquer la rupture des relations diplomatiques.
"Une nouvelle page s'ouvre dans l'histoire de l'ONU. Sous les lambris des Nations unies, nous assistons ą la séparation d'une partie du territoire d'un Etat souverain, membre de l'ONU, fort d'une démocratie légitime et d'une culture européenne", a-t-il constaté.
M. Jeremic a réaffirmé les propos du président Boris Tadic selon lesquels Belgrade s'engageait ą défendre son droit ą l'intégrité territoriale par des méthodes politiques et diplomatiques, mais s'abstenait de recourir ą la force. Par rapport ą son dernier discours prononcé jeudi au Conseil de sécurité, le chef de la diplomatie serbe n'a pas évoqué les méthodes économiques de cette lutte.
Lundi, lors d'une réunion extraordinaire du Conseil de sécurité de l'ONU, le président serbe a exigé que l'ONU proclame illégale la déclaration d'indépendance adoptée par le parlement serbe. Son intervention a été appuyée par l'ambassadeur russe ą l'ONU, Vitali Tchourkine.
Six autres membres du Conseil de sécurité de l'ONU partagent entičrement ou presque cet avis, la Chine, l'Indonésie, le Vietnam, l'Afrique du Sud, le Burkina Faso et la Lybie. Les Etats-Unis, la France, la Grande-Bretagne, l'Italie, la Belgique et la Croatie ont au contraire soutenu l'indépendance du Kosovo. Le Costa Rica et le Panama se sont déclarés sans opinion.
Le ministre serbe des Affaires étrangčres a déclaré plus tōt qu'il rappelait urgemment les ambassadeurs postés aux Etats-Unis, en France et en Turquie. Dans une allocution au parlement serbe, le chef du gouvernement Vojislav Kostunica a indiqué qu'il s'agissait d'une "premičre mesure" prise par le gouvernement ą l'encontre des pays qui reconnaissent l'indépendance unilatérale du Kosovo.
Enkelejd Alibeaj
Ministri i Drejtėsisė, Enkelejd Alibeaj, nė letrėn pėr dhėnien e mendimit pėr kėtė projektvendim thekson se, duhet tė specifikohet lloji i kontratės qė do tė lidhet mes palėve pėr ruajtjen dhe magazinimin e koleksionit. Duke iu referuar ligjit pėr statusin e familjes mbretėrore, Alibeaj thotė se duhet tė pėrcaktohet nė mėnyrė eksplicite subjekti i cili do tė mbulojė shpenzimet pėr sigurimin e koleksionit.
Bujar Nishani
Nė relacionin e projektvendimit, ministri Nishani rrėzon propozimin e ministrit Alibeaj. "Nė lidhje me sugjerimin e Ministrisė sė Drejtėsisė pėr pėrcaktimin e llojit tė kontratės, nuk ėshtė marrė parasysh, sepse kontrata e lidhur me shoqėrinė e ruajtjes dhe sigurisė fizike nuk ėshtė njė kontratė sigurimi nė bazė tė nenit 1113 tė Kodit Civil", thotė Nishani nė relacion.
Ylli Pango
Ministri i Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, Ylli Pango kėrkon qė nė hartimin e kėtij projektvendimi tė merret parasysh ligji pėr trashėgiminė kulturore, sipas tė cilit objektet e trashėgimisė kulturore nė mėnyrė tė detyrueshme duhet tė regjistrohen nė qendrėn kombėtare tė inventarizimit dhe pasurive kulturore, e cila lėshon pasaportėn e objektit nė bazė tė kėtyre tė dhėnave.
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 12, No. 25, Part II, 6 February 2008
EU GIVES GREEN LIGHT FOR MISSION TO KOSOVA... The EU's member states
on February 4 approved funding, legal guidelines, and an operational framework
for a 1,800-strong mission to Kosova, international media reported. According to
the Serbian broadcaster B92, Christina Gallach, the spokeswoman for EU
foreign-policy chief Javier Solana, called the decision "very procedural"
and "just one step in a long process that will in the end result in
deploying the union's staff in Kosovo." However, the timing of the decision
-- just a day after Serbia's presidential runoff -- indicates both the EU's
sense that there is an urgent need for movement toward settling Kosova's future
and that it feared the decision could have affected the presidential election,
which Serbian President Boris Tadic depicted as a referendum on the EU.
Agreement within the EU was reportedly achieved only after one opponent of
Kosovar independence, Cyprus, decided to abstain. The mission, which was
recently given the title EULEX, will consist of prosecutors, judges, and police
officers and will be charged with ensuring that the Kosovar government complies
with standards set out in March 2007 by the UN's special envoy, Martti Ahtisaari
(see "RFE/RL Newsline," February 4, 2008). Ahtisaari's plan also
included a recommendation that Kosova be granted "supervised independence,"
causing the whole plan effectively to be vetoed at the UN Security Council by
Russia. No date has been given for the mission to be deployed, and its duration
also still has to be decided. The date may be set when EU foreign ministers meet
on February 18. The February 4 decision needs to be formally approved the EU's
Council of Ministers, which consists of the leaders of the EU's 27 countries.
According to AP, some EU governments still want the UN Security Council approve
the mission. Approval seems unlikely, however, given Russia's stated opposition
to the mission. UN Secretary-General Ban Ki-moon has said that he is weighing
the legal aspects of an EU deployment, but has also said that he believes the EU
should take "primary responsibility" in resolving Kosova's status (see
"RFE/RL Newsline," January 28 and 29, 2008). AG
...WHICH INCURS HEATED RESPONSE FROM SERBIAN PREMIER... Serbian Prime
Minister Vojislav Kostunica lashed out at the EU on February 5, arguing that
"this decision to send a mission means that the EU, together with Albanian
separatists, is creating a false, Albanian state on Serbian territory." He
also accused the EU of "trickery" and of seeking to bribe Serbia into
accepting Kosova's claim to statehood, citing the offer made on January 28 by EU
foreign ministers to sign a "political agreement" with Serbia that
would boost trade, end visa requirements, and ease educational exchanges (see
"RFE/RL Newsline," January 29, 2008). "The EU's proposal to sign
a political agreement with Serbia while at the same time sending a mission to
break apart our state is a deception aimed at getting Serbia effectively to sign
its agreement to Kosovo independence," Kostunica declared. Underlining his
argument, Kostunica contended that, by signing the agreement, Serbia would
"thus become the first state to indirectly recognize an independent
Kosovo." Kostunica also filed a motion on behalf of his party, the
Democratic Party of Serbia (DSS), for an emergency session of parliament to be
held to discuss issues related to Kosova and the planned political agreement
with the EU. The EU made the offer of a "political agreement" to
Serbia after its members failed to agree to offer Serbia a substantially more
significant pact, a Stabilization and Association Agreement (SAA). That move
also appeared to sidestep Kostunica's warning to the EU that Serbia would only
sign an SAA if the EU did not deploy a mission to Kosova (see "RFE/RL
Newsline," February 4, 2008). While the political agreement has been
described as equivalent to "three-quarters" of an SAA, it is not --
unlike the SAA -- a formal, standard part of the EU's membership process. AG
...AND DANGER OF GOVERNMENT COLLAPSE. Serbian Prime Minister Kostunica's
strong opposition to the signing of an accord with the EU has opened up a major
rift within the governing coalition, and members of the government are
themselves now warning that the government could collapse over the issue. On
February 5, a cabinet meeting on Kosova and the EU was aborted after a DSS
minister -- Slobodan Samardzic, the minister for Kosovar affairs -- walked out,
and Kostunica's call for an extraordinary session of parliament has not been
backed by the DSS's two coalition partners, the Democratic Party (DS) and the
G17 Plus alliance. New Serbia (NS), the junior partner in the DSS's alliance,
has backed the motion. Its leader, Infrastructure Minister Velimir Ilic, said on
February 5 that the differences will come to a head within days. February 7 is
"D-day," Ilic said, AP reported. February 7 is the day that the EU
would like to sign the interim political agreement with Serbia. "If they [the
DS and G17 Plus] sign, anything can happen with the government," Ilic
continued. In the wake of the presidential election, which Tadic called a
referendum on the EU, Kostunica seems extremely unlikely to convince the DS and
G17 Plus not to sign the EU accord. "After the referendum confirmation of
our country's European orientation, not a single party or politician can prevent
what our citizens want and that is that we sign this agreement and join the EU
as soon as possible," Bozidar Djelic, a DS member and deputy prime minister,
said on February 5. Mladjan Dinkic, the economy minister and leader of G17 Plus,
said the same day that "there could not, and would not, be any compromise
on Serbia's European future," international and local media reported.
Unnamed government sources quoted by local and international media have
predicted that one possibility is that the government, which was cobbled
together only in May 2007 after 16 weeks of talks, could collapse, paving the
way for new elections. That would increase the possibility of the hard-line
nationalists, the Serbian Radical Party (SRS), forming a government. The SRS is
the largest party in parliament, and its leader, Tomislav Nikolic, managed in
the February 3 election to come within 3.9 percentage points of ousting Tadic
from the presidency, a margin of defeat that was smaller than the 7.8-point gap
in their battle for the presidency in 2004. With the possibility of the
government collapsing, there is now speculation that the DSS could link up with
the SRS. That speculation has been fed by the DSS's refusal to endorse Tadic in
his presidential battle with Nikolic, and by the SRS's support for the DSS's
call for an extraordinary session of parliament. AG
3 SHKURT 2008 www.gazeta-shqip.com
KONFERENCA PARIS
Shqipėri 1933-1944 - Nderi i njeriut-Ndėrkombėtarizohet fenomeni
Shqipėri pėr shpėtimin e hebrejve-N
ėn kujdesin e senatorit tė Rhones (Ronė) Bernard Fournier, kryetar i grupit tė miqve parlamentarė tė Shqipėrisė nė Asamblenė Kombėtare tė Francės;me bashkėpunimin e Ambasadės sė Shqipėrisė nė Paris dhe tė arkivave kombėtare tė vendit, mė 27 janar u zhvillua konferenca shkencore ndėrkombėtare kushtuar
Ditės sė Shoah, me temė Shqipėri 1933-1944: nderi i njeriut. Konferenca u mbajt nė Palais de Luxembourg, njė prej rezidencave mė tė rėndėsishme presidenciale tė
Francės. Studiues shqiptarė dhe tė huaj i paraqitėn njė mjedisi shkencor dhe politik tė zgjedhur dėshmi dhe pėrfundime rreth historisė sė shpėtimit tė hebrejve nė Shqipėri
para dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore (dr. Nevila Nika, drejtore e arkivave). Tė dhėna tė reja dolėn nė pah pėr rolin e popullatės, tė autoriteteve qeverisėse dhe tė institucioneve
fetare si gjatė periudhės mbretėrore, ashtu dhe gjatė luftės (dom Nikė Ukgjini, ipeshkėv i dioqezės sė Shkodrės). Referuesit saktėsuan se Shqipėria gjatė
holokaustit nazist shpėtoi jo hebreutė e tij, rezidentė, por disa mijėra hebrej tė ardhur nga shumica e vendeve tė Evropės Qendrore dhe Ballkanit. Burime arkivore
shqiptare dhe tė huaja i provuan audiencės se nė Shqipėri nuk u pėrshtatėn asnjėherė ligje dhe akte nėnligjore antihebraike (Msc Monika Stafa). Edhe institucionet klerikale
shqiptare, kishtare e myslimane, pėrmes dhėnies sė njė emri dhe identiteti tjetėr, bėnė tė mundur ruajtjen e dhjetėra jetėve tė hebrejve.
Personalitete tė albanologjisė nė botė, si Bernd Fischer, Noel Malcolm, Antonia Jung dhe shumė tė tjerė, qė morėn pjesė nė kėtė konferencė, vunė nė dukje njohjen
e vonėt tė fenomenit Shqipėri dhe rėndėsinė qė po merr gjithnjė e mė shumė nė shkallė ndėrkombėtare ndriēimi i historisė sė shpėtimit tė hebrejve nė kėtė
vend tė vogėl, tė varfėr, nėn pushtim e pa qeveri vetėvepruese. Nga studiuesit e huaj dhe organizatorėt e konferencės (Y. Aliēkaj, B. Fournier, E. Bommier, C. Lavoine) u theksua
se qėllimi kryesor i veprimtarisė ėshtė ti jepet rėndėsia e merituar botėrore kėtij modeli, qė parapriu kultin e tė drejtave, dinjitetit dhe nderit tė njeriut nė Evropėn
e sotme demokratike. Historiani i njohur Bernd Fischer, autor i shumė librave kushtuar historisė sė Shqipėrisė nė shekullin e 20-tė, tha se kėrkimet e tij do tė drejtoheshin
nė arkivat amerikane dhe britanike, pėr tė zbuluar mė shumė tė dhėna rreth marrėveshjeve me karakter ndėrkombėtar qė lehtėsuan ardhjen dhe shpėtimin e hebrejve
nė Shqipėri. Pjesėmarrėsit konfirmuan se identifikimi i burimeve tė panjohura arkivore mundėson qortimin e disa shifrave qė kanė mbetur tradicionalisht nė botime
pėr numrin e hebrejve tė mbijetuar nė Shqipėri, duke e bėrė mė tė rėndėsishėm rolin e saj. Njė vend mė vete zuri diskutimi pėr konvergjencėn e tė gjitha palėve politike
nė Shqipėri ndaj hebrejve, duke e konsideruar atė bashkėrisht ēėshtje tė brendshme. Pikėrisht kjo konvergjencė bėri qė Tirana tė mos ua dorėzojė kurrė listat e hebrejve
nazistėve. Me rastin e mbajtjes sė kėsaj konference, meshtari dom Nikė Ukgjini, njė prej referuesve, bashkėcelebroi nė Notre Dame de Paris (nė Katedralen e Parisit)
meshėn e sė dielės. Pėr herė tė parė nė aulat e kėsaj katedraleje fjalėt e ungjillit u dėgjuan edhe shqip. Mesha u ndoq nga qindra besimtarė, vendės e shqiptarė, tė
krishterė e myslimanė dhe u prit me shumė nderim.
Si u mbrojtėn hebrenjtė nė Shqipėri nga qeveritė kolaboracioniste
Tashmė ėshtė shumė i njohur fakti se gjatė periudhės
sė Luftės sė Dytė Botėrore, nė vitet 1939-1945, asnjė nga rreth 1800
shtetasit e ndryshėm me origjinė hebraike qė ndodheshin asokohe nė Shqipėri
nuk iu dorėzua autoriteteve pushtuese gjermane, ashtu siē ndodhi, fatkeqėsisht,
nė disa shtete tė tjera tė Evropės Lindore, tė pushtuara nga nazistėt,
si nė Bashkimin Sovjetik e Poloni, ku rreth 4 milionė hebrenj pėrfunduan
furrave tė krematoriumeve. Ky fakt ėshtė nxjerrė nė pah edhe kėto ditė
nė mjaft nga aktivitetet e shumta pėrkujtimore qė janė zhvilluar dhe po
zhvillohen nė disa shtete tė botės, si nė Jerusalem, Paris, Nju Jork, etj.,
me rastin e Ditės sė Holokaustit. Por, mė thelbėsorja e kėtij fakti tė
pakundėrshtueshėm dhe tė pranuar botėrisht nga tė gjitha shtetet, ėshtė
qė hebrenjtė tė cilėt ishin nė Shqipėri nuk u morėn nė mbrojtje vetėm
nga familjet e thjeshta shqiptare, qė i strehuan ata nė shtėpitė e tyre,
por nė radhė tė parė ata u morėn nė mbrojtje edhe nga tė gjitha qeveritė
shqiptare tė asaj kohe, si nė periudhėn e pushtimit italian, ashtu edhe nė
kohėn e okupimit gjerman nga shtatori i 1943-it, deri nė nėntorin e vitit
1944, kur ata u tėrhoqėn nga Shqipėria. Kėshtu, shumė politikanė tė
njohur tė asaj periudhe, si Mehdi bej Frashėri, Ibrahim bej Biēaku, Fiqėri
Dine, Mihal Zallari, Engjėll Ēoba, Javer bej Hurshiti, Qazim Mulleti, Mehmet
Gani e tė tjerė ministra, anėtarė tė regjencės, deputetė, prefektė,
kryetarė bashkish, apo funksionarė tė tjerė tė lartė tė administratės
sė shtetit shqiptar tė asaj kohe, jo vetėm qė i morėn nė mbrojtje
hebrenjtė, duke i pajisur me dokumente false si shtetas shqiptarė, por ata
shpeshherė hynė nė konflikte tė thella edhe me autoritetet gjermane qė kėrkonin
me ēdo kusht arrestimin dhe eliminimin e tyre fizik. Veē tė tjerash, pėr
veprimtarinė e hebrenjve nė Shqipėri gjatė viteve tė luftės (1939-1944)
dhe mbrojtjen qė iu bė atyre nga qeveritarėt e lartė tė asaj kohe, flasin
mė sė miri edhe mjaft dokumente qė na janė vėnė nė dispozicion nga
Drejtoria e Pėrgjithshme e Arkivave tė Shtetit Shqiptar nė Tiranė, njė
pjesė prej tė cilave ne po i publikojmė nė kėtė shkrim.
N/prefekti i Kavajės u jep dokumente
Po cilėt ishin disa nga hebrenjtė qė u fshehėn dhe u strehuan nė Shqipėri
gjatė periudhės sė Luftės sė Dytė Botėrore, nga kishin ardhur ata nė
vendin tonė, ku ishin shkolluar dhe me ēfarė aktiviteti merreshin ata nė
qytetet kryesore tė vendit ku ishin vendosur? Pėr kėtė bėhet fjalė nė
njė dokument tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Policisė sė Prefekturės
sė Tiranės, i cili mban datėn 15 maj 1944, dhe qė ėshtė firmosur nga
drejtori i Policisė Qendėr, Shaqir Preza, dhe Prefekti i Klasit I nė Tiranė,
Qazim Mulleti (AQSH F.252 V. 1944 D. 225. fq.57). Ky dokument, nė tė cilin
jepen me hollėsira tė gjitha tė dhėnat dhe aktiviteti i disa hebrenjve, tė
cilėt janė arrestuar nga komanda gjermane nė datėn 16 prill tė vitit
1944, i drejtohet Zyrės Politike tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme nė
Tiranė. Lidhur me aktivitetin e atyre shtetasve me kombėsi hebraike dhe qėndrimet
e tyre politike, nė atė dokument midis tė tjerash shkruhet: "Nė
gjegjie tė sipėrmes, kemi nderin tJu lajmėrojmė, se ēifutėt tarrestuem
mė datėn 16 prill tė k.v. nga ana e Policisė Gjermane nė bashkėpunim me
organet e kėsaj Zyre, me datė 30 prill tė k.v. nga ana e Policisė Gjermane,
tė shoqnuem, janė dėrgue nga ana e Strugės e Bitoljes (Manastirit) nė
drejtim tė padijtun. Nga hetimet e imta tė zhvillueme nga kjo Komiseri, na
rezulton si vijon: 1) Ēifuti Sallomon Salltiel, i tė vdekunve Isak e Matilda,
lindun mė 1915 nė Shkup, banues nė Shkup, nėshtetas i ish-Jugosllavis, ka
ardhur nė Shqipni nė 10 Fruer 1943 tinzisht, tue kalue kufinin
bullgaro-shqiptar nė Ferizaj abuzivisht, mbasi nuk ishte i pajisun me
pashaportė tė rregullt ose tė ndonjė tjetėr dokument udhėtimi. Nė
Ferizaj, i mshefun ka qėndrue dy muaj, por nga autoritetet e vėndit asht
diktue dhe kap e internue nė Kavajė, ku ka qėndrue deri nė kapitullimin e
Italisė. Nėnprefekti i Kavajės, zoti Mehmet Gani (Qani) mė datė
17.12.1943 me Nr Extra, i ka lėshue njė letėr idenditeti nė emėn false,
SALI ISA SALTIEL. Ky letėr idenditeti e pėrmban edhe fotografinė e
Sallomonit si dhe vulėn Zyrtare tė N/Prefekturės nė fjalė. Pėrveē kėsaj,
Bashkija e Tiranės-Zyra e Shėndetėsisė, mė datėn 12.VI.1943, me Nr.2021
i ka lėshue njė letėr idenditeti, po nė emėn fallso Sali Isa Saltiel. Kėtu
nė Tiranė, Sallomoni asht marrė me tregtina tė vogla. Pėrveē kėsaj asht
marrė edhe me shitjen e monedhave italiane (Lireta), tė cilat tė holla ja dėrgonte
njė farė Dervish Jahi, tregtar nga Shkodra me anėn e njė shoferi nga
Shkodra qė quhet Qamil Gali, me shėrbim pranė shoqėrisė automobilistike
transportesh "Ēurēija" nė Shkodėr. Bankėnotat nė monedha
Italiane, Dervish Jahi i paska ble prej njėrzve tė ardhun nga Mali i Zi dhe
sipas marrėveshjes qė paska me Sallomon Sallitelin, kėto tė holla me
shoferin e naltėpėrmėndun ja dėrgonte nė Tiranė. Sallomoni kėto monedha
Italiane ia shiste Italianėve, tė cilėt po ktheheshin nė Itali. Nė vijėn
politike nuk ka qenė e mundun tė konstatohet ndonjė gja, megjithse
Sallomoni asht i dyshimtė". Pas tė dhėnave pėr Sallomon Saltiellin, i
cili ėshtė ndihmuar nga n/prefekti i Kavajės dhe Bashkia e Tiranės, duke u
pajisur me dokumente false prej tyre, po nė atė dokument jepen edhe tė dhėnat
e disa hebrenjve tė tjerė, si Samiko Salltiell, Jakov Gatenjo, Haim Matallon,
Matilda Matallon dhe Ester Matallon, tė cilėt, siē bėhet e ditur aty, janė
arrestuar nga policia gjermane dhe janė dėrguan nė drejtim tė paditur prej
tyre.
Durrsakja qė spiunoi hebrenjtė pėr tė dashurin
Po nė ērrethana u arrestuan hebrenjtė pėr tė cilėt bėn fjalė
dokumenti i Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Policisė sė Prefekturės sė
Tiranės, i cili mban datėn 12 maj 1944 dhe kush i spiunoi ata te gjermanėt?
Lidhur me kėtė, po nė atė dokument tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė
Arkivave tė Shtetit, midis tė tjerash shkruhet: "Arrestimi i tė naltpėrmendunve
ka ndodhė nė kėtė mėnyrė: Njė vajzė e qyejtuna K.S. (nė dokument
jepet emri dhe mbiemri i plotė i saj. Shėnimi ynė), nga Durrėsi, tash
banuese nė Tiranė, mė datėn 15 tė Prillit, u paraqit nė kėtė Zyrė tue
thanė se ēifutėt e nalt-pėrmėndun, zhvillojnė veprimtari spiunazhi, se
ata kanė shumė tė holla nė monedha tė hueja, stėrlinga e dokumenta
kompromentuese. Kejo Zyrė, thanjet e kėsaj vajze i muarr parasysh edhe
disponoj, qė me datėn 16, d.m.th. me nesermen, nga organet e kėsaj Zyre tė
bahet njė kontroll i imtė nė banesėn e tyne edhe ne rast pozitiv tė
veprohet narrestimin e tyne. Kur organet e kėsaj Zyre, vajtėn nė banesėn
e ēifutėve tė pėrmėndun, aty gjetėn Policinė Gjermane tė Komandės SS
nė veprim e sipėr. Me ardhjen e Policisė Shqiptare, Policija Gjermane jo
vetėm qė nuk kundėrshtoj veprimin e Policisė Shqyptare, por pėrkundrazi i
asht lutė qė nė bashkėpunim ti vazhdojė veprimet. Organet e kėsaj
Zyre, me qenė se Policija Gjermane veprimet ma parė i kishte fillue edhe ēifutėt
e nalt-pėrmendun nga Gjermanėt, ishin ndalue edhe grumbullue nė njė qoshe
toborrit, pranuen bashkėpunimin e propozuem edhe veprimet e mandejshme
bashkarisht u zhvilluen. Nė kontrollin e bamun, pėrveēse letrave nė gjuhėn
Malazeze me karakter tregtare, ndonjė gja tjetėr nuk u gjetė. Ne pėrkufizimin
personal tė Sallomon Salltiel-it u gjet njė shumė tė hollash si vijon:
gjithsej 10.300 franga shqiptare e 11.000 lireta italiane. Pėr kėto tė
holla dha spjegime Sallomoni se janė tė Dervish Jahit, tregtar nga Shkodraā¦
Tė hollat nė fjalė u sekuestruen nga Policija Gjermane, mbasi veprimi ishte
fillue nga ata. Nga hetimet e ma-pastajshme, rezulltoj se, vajza K.S. pėrveē
lajmimit qė kishte ba nė kėtė Zyrė, njikohesisht kishte lajmue edhe
komandėn e Policisė Gjermane SS, Komandėn e Regjimentit tė Gjindarmėrisė
"Kosova" dhe Komandėn e Rrethit tė Mbrendėshme tė Gjindarmėrisė,
edhe kėshtu vajza nė fjalė ka shkaktue njė konfuzion. K.S. kėtė gjė e
ka ba me qėllim, qė tė shpresonte nė shpėtimin e dashnorit tė saj
komunist J. K. (nė dokument jepet emri dhe mbiemri i plotė i tij. Shėnimi
ynė), i cili nga organet e kėsaj Zyre, mė datėn 14 Prill tė k.v. ishte
arrestue si pjesmarrės nė vrasjen e nji Nėnoficeri e nji Agjenti tė
Policisė. Edhe vajza nė fjalė asht me ndjenja komuniste dhe imorale, por
tash pėr tash nuk asht konstatue nėse zhvillon ndonjė aktivitet komunist.
Sa sipri Ju parashtruem pėr njoftim e nė gjegje tė sipėrmes. Drejtori i
Policisė sė Qėndrės (Shaqir Preza.d.v.)". Pra, siē shihet edhe nga
dokumenti i cituar mė lart, shkas pėr arrestimin e gjashtė shtetasve me
kombėsi hebraike ėshtė bėrė njė vajzė e re komuniste nga qyteti i Durrėsit,
e cila i ka spiunuar nė Komandėn Gjermane, duke shpresuar se ata do ti
lironin tė dashurin e saj komunist, qė ishte arrestuar pėr pjesėmarrje nė
njė atentat kundėr njė agjenti tė policisė.
Urdhri i Qazim Mulletit: Liroi hebrenjtė!
Po cili ishte fati i mėtejshėm i hebrenjve qė u arrestuan nga gjermanėt,
pasi ata ishin spiunuar nga njė vajzė e re komuniste me origjinė nga qyteti
i Durrėsit dhe banuese nė Tiranė? Pėr kėtė gjė, nė dokumentet arkivore
qė jemi kėshilluar dhe disponojmė, nuk bėhet e ditur, por aty flitet pėr
dy shtetas tė tjerė me origjinė hebraike, tė cilėt janė liruar nga burgu
me vendimin e njė komisioni tė posaēėm tė kryesuar prej Prefektit tė
Tiranės, Qazim Mulleti. Nė atė dokument arkivor, qė mban datėn 9.6.1944,
shkruhet: "Shteti Shqiptar, Prefektura e Tiranės. Zyrės sė Burgut e pėr
njoftim: Komandės Qarkut Gjind. Komiseris Policis Tiranė. Ju njoftohet se
komisioni i posaēėm i mbledhun pardje me 7 tė k.m. nėn Kryesinė e
Titullarit tė kėsaj Prefekture, vendosi qi tė reshtuemit Sallomon Tashi e
Mina Roshi nga Durrėsi, tė lirohen me garanci, mbasi nuk kishin fakte pėr
tiu referue Gjyqit dhe me qėnė se bani konviksion se nuk janė persona tė
rrezikshėm qė lenia e tyre e lirė tė damtojnė qetėsinė publike. Lutemi
prandaj qė mbasi tė sigurojėn si garantė ndojė person tė ndershėm tė
njoftun me sjellje tė mira morale dhe politike, tė shoqnohen nė kėtė
Prefekturė, ku mbasi tė redaktohet akti i garancisė, do tė lehen tė lirė.
Prefekti i Klasit tė I-rė Qazim Mulleti d.v."
Ministri Ēoba: Lironi hebrenjtė!
Nė dokumentet e tjera qė gjenden nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė
Arkivave tė Shtetit nė Tiranė, ku bėhet fjalė pėr aktivitetin dhe
veprimtarinė e shtetasve tė huaj me origjinė hebraike, tė cilėt gjatė
periudhės sė Luftės sė Dytė Botėrore (1939-1944) gjendeshin nė Shqipėri,
ndodhet edhe njė korrespodencė e gjatė e bėrė ndėrmjet Prefektit tė
Shkodrės, Javer bej Hurshitit, dhe ministrit tė Brendshėm tė qeverisė
shqiptare tė asaj kohe, Engjėll Ēoba. Nė ato dokumente flitet pėr
arrestimin nga ana e gjermanėve tė katėr shtetasve tė huaj me origjinė
hebraike qė ndodheshin nė qytetin e Shkodrės, dhe ndėrhyrjen e
autoriteteve tė larta shqiptare pėr lirimin e tyre. Kėshtu, sipas
dokumenteve nė fjalė, mė datėn 2 maj tė vitit 1944 (ora 11.55), Prefekti
i Shkodrės, Javer bej Hurshti, me anė tė njė telegrami njofton Ministrinė
e Brendshme nė Tiranė duke i shkruar: "Informohemi se Komanda H.S.
Hausding ka arrestue katėr ebrej prej Prishtine dhe me qėndrim nė kėtė
qytet. Thuhet se kėtynė u janė kėrkue njėmijė napolona ar pėr lirim".
Pas marrjes sė kėtij telegrami, ministri i Punėve tė Brendshme, Engjėll
Ēoba, i ka bėrė njė telegram Prefekturės sė Shkodrės, ku kėrkon tė
dijė se shumėn e napolonave tė arit e ka marrė Prefektura e Shkodrės apo
komanda gjermane. Dhe pasi njoftohet nga Prefekti Hurshiti se ajo shumė ėshtė
marrė nga komanda gjermane, ministri Ēoba ka lajmėruar menjėherė
Ministrinė e Punėve tė Jashtme nė Tiranė, e cila kishte dhe autoritetin e
duhur ligjor pėr tė kontaktuar me Komandėn e Pėrgjithshme Gjermane nė
Shqipėri. Nė njoftimin e ministrit Ēoba, drejtuar Ministrisė sė Punėve tė
Jashtme nė Tiranė, pasi jepet fjalė pėr fjalė njoftimi i Prefektit Javer
Hurshiti pėr arrestimin e katėr hebrenjve dhe shuma qė u ėshtė kėrkuar pėr
ti liruar nga burgu, shkruhet: "Prandaj lutemi tė keni mirėsinė me
ndėrmjetėsue ku duhet qi autoritetet ushtarake Gjermane tė mos ndėrhyjnė
nė punėt e mbrendėshme tonat, vetėm ndėr raste qi kanė tė bėjnė
drejt pėr sė drejti me ushtrinė Gjermane". Pas kėtij njoftimi tė
ministrit Engjėll Ēoba, duket se Ministria e Jashtme nė Tiranė ka reaguar
menjėherė pranė Komandės sė Pėrgjithshme tė Gjermanėve, po nė Tiranė,
gjė e cila bėri qė katėr hebrenjtė e arrestuar tė liheshin tė lirė.
Kjo gjė bėhet e ditur edhe nga telegrami i Prefektit Hurshiti, i cili, mė 4
maj tė vitit 1944, njofton Ministrinė e Brendshme nė Tiranė, duke i thėnė
se Komanda Gjermane nė Shkodėr i la tė lirė katėr hebrenjtė, mbasi ata
paguan gjobėn prej 60000 frangash shqiptare. Por edhe pas kėtij njoftimi,
Ministria e Brendshme duket se nuk ėshtė e kėnaqur me faktin qė hebrenjtė
janė liruar, pasi kanė paguar para, dhe me anė tė njė telegrami tjetėr,
qė mban datėn 6 maj 1944, ajo ka reaguar pėrsėri pranė Ministrisė sė
Punėve tė Jashtme. Nė atė telegram shkruhet: "Kemi nderin me Ju
informue se Prefektura e Shkodrės me telin shifėr Nr. 191/2 res. d.5
vazhduesit na raporton se, Komanda Gjermane e atjeshme S.D. Hausding, nė datėn
2 tė k,m. ka arrestue 4 Ebrej prej Prishtine e me qindrim nė Shkodėr. Mė
datėn 4 tė k.m. mbasi u ka marrė njė shumė prej gjashtėdhetmijė (60000)
fr.shq. i ka lanė tė lirė. Prandaj sa sipri lutemi tė kini mirėsinė me
ndėrmjetsue ku duhet qi Autoritetet ushtarake Gjermane tė mos ndėrhyjnė ndėr
punėt e mbrendshme tona, vetėm ndėr raste qi kan tė bajnė drejtė pėr
sė drejti me ushtrin Gjermane". Pra, ashtu siē bėhet e ditur edhe nga
kėto dokumente arkivore qė cituam mė lart, tė cilat janė marrė nga
Arkivi Qendror i Shtetit nė Tiranė, tregohet mė sė miri dhe hidhet dritė
mbi njė nga ēėshtjet mė tė shumėpėrfolura tė historisė tragjike tė
hebrenjve nė vitet e Luftės sė Dytė Botėrore. Tė cilėt, si rrallė nė
ndonjė shtet tjetėr tė asaj kohe, nė Shqipėri u fshehėn dhe u morėn nė
mbrojtje jo vetėm nga familjet shqiptare, por edhe nga funksionarėt dhe
qeveritarėt mė tė lartė tė asaj kohe, duke u pajisur edhe me dokumente
false pėr tė shpėtuar nga ndjekjet e gjermanėve. Ky fakt i pamohueshėm
duket sikur ėshtė lėnė nė harresė pėr vetė tė kaluarėn komplekse me
shumė dritė dhe hije tė atyre funksionarėve e qeveritarėve tė lartė tė
asaj kohe, si dhe fatin tragjik qė i ndoqi nė vitet e regjimit komunist, tė
cilėt historiografia shqiptare edhe sot e kėsaj dite vazhdon ti njohė si
kolaboracionistė.
Njė ēaj me Kadaretė
Atėherė kur Notre Dame de Paris oshėtiu shqip
Rruga qė duhej tė pėrshkonim qė
nga Palais de Luxembourg, njė
prej rezidencave mė tė rėndė
sishme presidenciale (miqtė
tanė vendės na thonė se lejen pėr zhvillim
veprimtarish atje e jep vetėm zyra e
Sarkozy-sė), ku sapo kishim pėrfunduar
konferencėn ndėrkombėtare "Albanie
1933-1944: lhonneur de lhome" ("Shqipėri
1933-1944 - nderi i njeriut") deri te
shtėpia e Kadareve nė Paris, ku ishim ftuar
bujarisht "pėr njė ēaj", nuk zgjat mė
shumė se 10 minuta kohė. Ambasadori i
Shqipėrisė nė Paris, Ylljet Aliēkaj, edhe
vetė shkrimtar, pėrkujdesės i konferencės
sė bashku me senatorin e Rhone-s
Bernard Fournier, njėherėsh kryetar i
miqve parlamentarė francezė tė Shqipėrisė,
na shpjegon me fjalė e me gjeste
se banesa e Kadareve ėshtė e stilit tė
vjetėr. Ai na thotė se, ndonėse Kadare
nuk mund tė ftojė kėdo qė vjen nė Paris
nga Shqipėria dhe bota shqiptare nė
pėrgjithėsi, pėrsėri nė shtėpinė e tij ka
vazhdimisht bashkėvendės tė tij. "Nga
kjo anė zor se mund ta marrėsh pėr
gjirokastrit", shton ai me humor
dashamirės.
Nė njė farė mėnyre vėrtet shtėpia e
Kadareve ėshtė kthyer si njė qokė nderi
pėr shqiptarėt. Prej kohėsh. Tė mos
flasim pėr dimrin e vitit 1999, kur nė Rambouilliet
mbahej konferenca e famshme
pėr Kosovėn dhe delegacioni i shqiptarėve
kryemėvete tė ardhur nga
Prishtina, mbėrritur prej dyersh dhe frontesh
tė ndryshėm, ndoshta dhe tė
kundėrt, skishte gjasė tė pajtohej pėr
ndonjė qėndrim, pa fjalėn autoritare tė
Kadaresė.
"Pėr tė mirėn e Shqipėrisė", patėn shqiptuar
ngulmueshėm mė herėt elitat shqiptare
tė pas 90-ės. Nėse pretendohet
se ka pasur ndonjė tė tillė tė vėrtetė. Kadare
ka qenė kritik pėr opozitėn e parė?!
Kėshtu mė thanė miqtė atje. E besueshme,
po tė rikthejmė nė mendjen
tonė "ēekun e bardhė", ose "piramidėn e
parė" rentiere tė Shqipėrisė; pastaj "letrat
me vlerė", qė shteti i shpėrndante pėr
vlerė toptan dhe nė treg shiteshin vetėm
me dy pėr qind, deri te rrėnimi tėrėsor i
1997-ės. Ja, pikėrisht kjo ėshtė njė ēėshtje
pėr tė vrarė mendjen. Si ka ndodhur
qė mendimin kritik Kadaresė ia njohin
vetėm pėr aq sa lidhet me refuzimin e sė
shkuarės, kurse qortimet pėr mbrapshtitė
e kohėrave tė reja nuk ia kujton thuajse
askush?!
Nuk e kisha takuar ndonjėherė Kadarenė.
Konferenca qė sapo qe mbyllur,
kushtuar "modelit Shqipėri", me referencė
shpėtimin e hebrejve para dhe gjatė
luftės antifashiste, si paraprirje e mitit
mė tė fuqishėm tė Evropės sė sotme, atij
miti qė ndoshta duhet ti jemi mirėnjohės
pėr shembjen e perdeve tė ēelikta
politike dhe gjeopolitike qė ndanin botėn
nė njė ftohtėsi akullnajore, ishte njė konferencė
pėr imazhin e Shqipėrisė. Kisha
menduar me veten time, gjatė ditėve tė
vrullshme tė Tiranės, duke pėrgatitur e
pėrkthyer trajtesėn "Shtypi i kohės pėr
shpėtimin e hebrejve", se njė ngjarje qė lidhej
me imazhin e Shqipėrisė, duke u zhvilluar
nė zemėr tė Parisit ("Sigurisht,
Palais de Luxembourg nuk ėshtė Shtėpia e
Bardhė, por gjithsesi ėshtė zemra e Parisit,
qė ruan ende hijen e njė kryeqyteti botėror
tė kulturės dhe diplomacisė"), pra, njė veprimtari
ku do tė nderohej emri i Shqipėrisė,
sdo tė kishte gjithė kuptimin e
merituar pa "prekjen" e I. Kadaresė, tė
jemi realistė, njė kryeshenjė e
trashėgimit shpirtėror shqiptar. Nuk ia
kisha inkurajuar vetes qė ta besoja plotėsisht,
por ja qė po ndodhte.
Nė dhjetė minuta udhė mė kėmbė, sipas
njė riti tim tė brendshėm (me mend
herė pas herė uroja si tė moēmit dikur z.
Aliēkaj, qė nuk zgjodhi njė mėnyrė mė tė
shkurtėr, pėr shembull me autoveturėn
e ambasadės, pėr tė shkuar te Kadaretė),
mund tė rivendosja njėfarė rregulli nė
mendjen time dhe tė ftilloja pyetje e
pėrgjigje tė mundshme. Shumė njerėz e
kanė tė zorshme tė thonė se admirojnė
kėtė shkrimtar apo kėtė tjetrin dhe janė
tė njėjtėt qė se kanė pėr gjė fare tė thonė,
bie fjala, se do tė shtroheshin pėrdhĆ© pėr
"DJ Bobo-nė" a ndonjė tjetėr, megjithėse
ndoshta nuk e dinė fare se ajo shkurtesė
nė krye nuk ka ndonjė kuptim fisnikėrues,
thjesht ėshtė bashkim i nistoreve
tė shprehjes "disc jocker", domethėnė "ai
qė ndėrron disqet". Emri i I. Kadaresė dhe
prania e tij do tė mė bėnte kudo tė nderuar,
jo vetėm nė zemėr tė Parisit. A duhet
tia them kėtė? Ndoshta jo! Ai duhet ta
dijė se kjo ėshtė e vėrtetė. Por duhet ta
shpreh gjithsesi.
Ah, ēmė vjen ndėrmend tani, pėr tė
mė prishur gjakun. Unė vij nga bota e shtypit.
E shtypit qė tė shtyp. E shtypit qė
tė numėron jo kafetė, por dhe dhėmbėt.
Ta ketė lexuar vallė "Mos e prekni jetėn
time private?" Jo, smund tė pretendohet
kaq shumė! Ėshtė njė thirrje qė ia bėj
shpesh vetes dhe them se mė kthjellon.
Tė paktėn kėtė tė ketė lexuarā¦ Sa shumė
vrer shqiptarėsh ėshtė derdhur nė shtyp
kundėr tij! Vrer Salierėsh, vrer njerėzish
tė veckėl, vrer qeniesh paraqytetare,
para-urbane, qė skanė
gjuhė tjetėr komunikimi!
Ah, kur sjam prej
dikahit tjetėr. Pėr shembull,
nga mjekėsia, apo
nga fitoteknia. Vetėm
nga shtypi jo! Dhe ai ka
tė drejtė!
Duhet tju ketė qėlluar
edhe juve, sigurisht:
kur ju kanė pyetur pėr
vendin tuaj dhe ju keni
thėnė "Shqipėri", do tė
ketė qenė dikush aty
pėr tė pyetur: "Po ku
ėshtė kjo Shqipėria?"
Natyrisht, pyetje tė tilla
nuk mund ti bėjnė
njerėz tė fisėm, si albanologet
Antonia Young e
Claire Lavoine (gjithnjė
mbetem e ēuditur qė shumica e studiuesve
tė historisė sė Shqipėrisė kanė
qenė e janė "lady", si janė nė Francė Odile
Daniele e Odette Marquette; nė Rusi Nina
Smirnova, Gertrude Entrej e Julia Ivanova;
nė SHBA Rose Line e Antonia Young);
dhe tė tjerė qė ishin tė pranishėm nė konferencėn
tonė. Por fakt ėshtė qė ėshtė njė
pyetje qė bėhet.
Ju mund tė pėrgjigjeni: "Shqipėria?!
Ah, nuk e ditkeni, sa keq! Po ndoshta keni
dėgjuar pėr Nėnė Terezėn!" "Nėnė
Terezėn e Kalkutės? Sigurisht, atė e njeh
e gjithė bota! Tė mė ndjeni, por unė kisha
pėrshtypjen se Shqipėria gjendet diku
nė Evropėā¦". "- Zotėri, ju nuk keni pse
kėrkoni ndjesė, Shqipėria nė Evropė gjendet,
edhe Nėnė Tereza e Kalkutės ėshtė
shqiptare". Pastaj, ti mendon me vete: E
kush i hyn kėtij debati?! Mė shumė se
gjysma e botės mendon se Nėnė Tereza
ėshtė nga India. Dhe, nė fakt, nobelistja
jonė ėshtė njė fenomen universal. Me
pak ndrojtje e rimerr veten dhe thua:
"Ndoshta keni lexuar diēka nga I. Kadare?!"
Ja, kėshtu mė ndodhi dhe mua nė njė
bisedė gjatė cocktaille-it nė Palais de Luxembourg.
"Kadare?! Si jo, se dija se ėshtė
shqiptar, tė mė ndjeni pėrsėri pėr padijen
time! Unė kujtoja se mund tė ishte hebre.
Ju e dini se nė emrin e kėtij shkrimtari,
Ismael, gjendet edhe emri i hyjit tė hebrejve,
"El", njėsoj si tek "Israel", "Jakohel",
"Rachele", "Daniel", "Ezekiel" dhe
shumė tė tjera?! Ah, e shoh se nuk e ditkeni!
Voila, Madame! Ja, kėshtu! Qenkeni
me fat vėrtet qė keni njė shkrimtar tė tillė".
Dhe tani ėshtė radha juaj tė ēuditeni!
Ylljet Aliēkaj, ky njeri i papėrtuar, qė
bota e njeh si krijues mė shumė se vetė
ne shqiptarėt (duke pėrjashtuar ndoshta
filmin "Slogan"), na shpjegon gjatė
rrugės se ja, kėtu, fare pranė banesės sė
Kadareve nė Paris, gjendet njė kafe qė
lidhet me emrin e shqiptarėve:
nė vitet 1950
aty qenkan mbledhur
mėrgimtarėt tanė, kryesisht
mėr-gimtarė politikė,
qė bėnin plane pėr
pėrmbysjen e regjimit
nė Shqipėri duke rrėkėllyer
konjak "Courvoisier"
e "Remi Martin". Por
unė nuk e kam mendjen
aty. Dhe them me vete
"Faleminderit" qė ambasadori
nuk mė kėrkon
pėrgjigje. "Slogani" im
ėshtė: Ti po shkon nė
kėtė shtėpi prej dyerve
tė shtypit. Kujtoju
njėherė ēke tė pėrbashkėt
me tė? Domethėnė,
ēka pasur nė pėrditshmėri
pėr tė?!
"- Edhe kėtė vit Kadare nuk e fitoi
ēmimin Nobel". Pse mė duket sikur nė
kėtė mėnyrė tė formuluari ka njėfarė
kėnaqėsie tinėzare?
"Shkrimtar i oborrit apo kontestator
i sistemit? Bobo! Ēėshtja "Nata me
hėnė!" Si mund tė nxirret nga mendja,
qė ndjenjat e njė babai shkrimtar janė
po aq tė denja dhe tė ligjshme sa dhe tė
ēdo babai tjetėr? Dhe kėrkojnė pastaj
"mė shumė njeri" te Kadare. Nėse njeriut
i cenohet brendėsia e tij, qoftė dhe
brendėsia e njė shkrimtari, si do tė mbetet
njė qenie ideale, ashtu si do tė
donim ne?
Befas Shqipėria ime e dhimbshme mė
duket shumė katundareske. Nga kryet nė
fund. Pėr tu dhimbsur. Gjithēka nė shitje.
Pėr para, pėr lexues, pėr teleshikim, pėr
dhunė nė jetėn e tjetrit. Mė kanė mjaftuar
vetėm pyetjet e pėrditshme tė
njerėzve qė njohim pėr tė kuptuar se cili
ėshtė lėndimi i njeriut tė cenuar nė jetėn
private. Dhe befasisht e ndiej veten
brenda njė faji kolektivā¦
Ja, tani, njė zė do tė na ftojė qė nga citofoni
tė ngjitemi lart. Mezi e ndjek
bisedėn e njėrit prej tanėve qė ka shtypur
butonin nė hyrje tė ndėrtesės. "Nga
cila anė tė ngjitemi?" - themi.
"Nga ana B" - buēon zėri i fuqishėm i
Kadaresė. "D si Domosdova?" - pyesim
ne. "B, B,- ushtron ton ai - si Budallė!"
Po, ky ėshtė pikėrisht zėri i I. Kadaresė.
Po hyjmė nė shtėpinė e tij, duke dėgjuar
si tė parėn fjalė pikėrisht kėtė, "B, si Budallė!"
Gjithsesi, kjo fjalė, qė ndoshta nuk
iu drejtua askujt, apo thjesht qe njė
formė shprehjeje dėbimi (ekzorcimi), nė
kuptimin qė vetėm njė Budallė nuk ka
punė aty, na ktheu nė humor. Ēdo ketė
pasur vallė nė kokėn e tij ato ēaste tė vrullshme
mendimesh qė rrjedhin si lumenjtė
e fryrė pas stuhish? Njė Zot i madh e
di, ēfarė, por mua mė vjen mirė qė e jetova
atė moment tė tijin intim, ku ai mu duk
se ishte mė shumė vetja se kurrė. Dhe nė
ēast i thashė vetes "Tė lumtė", qė ai moment
po mė bėnte tė ndihesha si tė hyja
nė shtėpinė e njė tė njohuri tė prejkohshėm.
Portėn na e hap Elena (dreq, ky ka pasur
fat edhe me zonjėn, veēse ajo e ka atė
pjesėn hyjnore, "El", nė krye, them me
vete). Ajo nuk ėshtė Elena Kadare, apo
zonja Kadare, tė paktėn nė kėtė ēast. Ajo
ėshtė zonja e shtėpisė Kadare. Ka diēka
intime nė paraqitjen e saj, qė tani i thonė
"performancė". Po ajo qė e mbaj mend qė
prej shumė kohėsh, veēse tani si nė shtėpinė
e saj. "Smajll, shih kush ka
ardhur!" - i drejtohet ajo tė shoqit, me
kėtė shkurtesė tė padėgjuar ndonjėherė
prej meje, qė mė shpėrngul vetvetiu prej
botės sė El-it nė atė tė Irlandės. "Smajll,
smille (qesh) pra", kjo ėshtė fjalia e vetme
qė mė formulon mendja!
Ndoshta ėshtė pikėrisht magjia e artit
tė kėtij njeriu qė mi sjell ndėrmend gjithė
kėto pėrngjasime. Intuita nuk mė ka
tradhtuar kurrė, them me vete dhe e lė
mendjen time krejt tė lirė. Le tė harbojė
po tė dojė, kėtu dhe gabimi ka diēka tė
vlefshme. Kėtu nuk kanė vlerė as "yesman"-
ėt, as "yes-woman"-ėt. Kushedi sa
tė tillė ka qenė i detyruar tė dėgjojė ai
njeri.
Ēudi, pse gjithnjė e kisha lidhur emrin
e Elenės (Kadare) me emrin e asaj
Helenės tjetėr, tė jelinit, Helenės sė
Trojės?! Kjo jona ėshtė njė pajtore e
vėrtetė. Pajtorja e Ardenicės. Pajtorja e
Durrėsit. Pajtorja e Shelcanit. Pajtorja e
Kadaresė, e Kadareve, e miqve tė tyre, e
tė njohurve tė tyre...
"Smajll, miqtė kanė ardhur!" Ndėrsa
pėrsėrisja me mend kėtė fjali, nė ndėrkohėn
e shkurtėr qė vetėtimthi kaloi ndėrsa
pėrshkonim udhėn prej portės sė
hapur deri te dhoma e ndenjes, apo "salloni",
si i thonė kėta tė kėtushmit, mu
kujtua se nė "zarfin e ftesės", si thuhet nė
zhargonin parisien, qė kishte sjellė
lajmin tek hyrja hijerėndė e Palais de Luxembourg,
na njoftohej se ishim tė
mirėpritur nė shtėpinė e Kadareve "pėr
njė ēaj". Pikėrisht njė ēaj ishte gjėja mė e
mirė pėr mua nė kėtė ēast, pas atij tė ftohti
qė kisha pėrshkuar rrugėve tė Parisit dhe
fytit tė tharė prej motit nordik nė janar.
Do zoti dhe Elena ka pėrgatitur ndonjė
prej atyre ėmbėlsirave tė shijshme, pėr
tė cilat nė Tiranė thonė "si tė asaj".
Ne kemi hyrė tashmė nė bisedė. Pas
pėrshėndetjeve, qė ne i quajmė "tė rastit",
por qė e bėjnė njė shtėpi tė jetė shtėpi,
ambasadori Aliēkaj nis tė tregojė rreth
njė takimi qė ka pasur me homologė tė tij
tė vendeve tė Ballkanit, ku ėshtė diskutuar
pėr Kosovėn:
"Folėn tė gjithė, pėrveē ambasadorit
tė Beogradit, shpjegon nė mėnyrė gati
natyraliste Aliēkaj. Atėherė unė e pyeta
homologun serb drejtpėrsėdrejti: Po ti,
ēmendon? Dhe ai mu pėrgjigj: Ja, ato qė
thanė kolegėt e mi parafolės".
Nuk ėshtė aspak e vėshtirė tė provokosh
zemėrimin, apo "mėninė" e I. Kadaresė.
Doni ta provoni?! Bėni njė lėshim
pėr Kosovėn! Nė vėshtrimin e I. Kadaresė
sėshtė aspak e vėshtirė tė lexosh pakėnaqėsinė.
"Po ti, ēfarė u the?!" - i drejtohet ai ambasadorit,
i cili parashtron me kujdes
gjithė argumentin e tij. Dhe mua mė
duket se po lexoj nė mendjen e tij njė
dėshirė tė sinqertė qė diplomati tė ketė
dhėnė pėrgjigjen mė tė mirė, mė tė merituar.
Ai do tė kėnaqej nga kjo, padyshim.
Nuk e di pse ndiej njė dėshirė tė marr
pjesė nė kėtė bisedė.
"Ēfarė do tė thosha unė?!" - mu bė
sikur dikush mė pyeti, por nė fakt ishte
vetėm qenia ime e brendshme qė pyeste:
"Unė? Epoā¦ jaā¦ Unė do tė thosha
pak a shumė se tė gjithė kėta qė folėn
janė sivėllezėrit e tu, domethėnė janė
pėrfaqėsues tė vendeve tė tyre, por, gjithsesi,
kanė pak jugosllavizėm brenda tyre
(madje pak jugosllavizėm mund tė ketė
edhe brenda shqiptarėve tė Kosovės,
shqiptoj nėn zė me dhimbje), kėshtu qė
nuk mė vjen ndonjė ēudi qė dėgjoj prej
gojės sė tyre, atė qė ti ke dėshirė tė shqiptosh.
Mirėpo puna ėshtė se tani Kosova
nuk ėshtė mė ēėshtje jugosllave dhe
duhet dalė prej kėsaj kornize".
I dhashė vetes tė drejtė tė bėja njė
pushim tė shkurtėr dhe tė merresha
qetėsisht me ēajin dhe ėmbėlsirėn time,
e cila sigurisht do tė ishte edhe mė e mirė
tė nesėrmen qė do tė festohej ditėlindja
e shkrimtarit. Por kjo zgjati fare pak.
"Ja, kjo i duhet thėnė atij tė Beogradit,
merr tonalitet zėri i Kadaresė. Ata duhet
ta kuptojnė se kanė humbur jo vetėm tė
drejtėn politike, por edhe atė historike e
kulturore. Serbėt kanė mbetur tė izoluar
edhe nė shkrim, jo mė nė tė tjera gjėra.
Njė shekull mė parė, shqiptarėt kishin dy
alfabete latine, domethėnė dy alfabete
evropiane. Qysh nė kohėn e Buzukut shqipja
ėshtė shkruar si nė Evropė. A e dini
se interneti i kthen nė shenja tė pakuptueshme
germat e alfabetit cirilik qė pėrdorin
serbėt".
Kadare duket sikur kėrkon pėlqimin
tonė me sy. Unė marr zemėr nga mbėshtetja
qė gjej nė mendimin e tij dhe them
prapė duke i besuar intuitės:
"Ndoshta vetėm malazezėt mund tė
veēohen prej ish-jugosllavėve. Ata janė
tė vetmit qė janė hapur me Shqipėrinė.
Malazezėt dhe hebrejtė skanė viza me
ne". Nė njė ēast tė vetėm mė vėrtitet turbull
nė mendje njė emėr princi
pasardhės i Njegoshėve malazezė, qė e
kam pėrmendur nė njė reportazh pėr
Cetinjėn, tė cilin Kadare e ēmon si njė njeri
me sjellje europeiste.
Nė tė vėrtetė biseda pėr Kosovėn dhe
pėr imazhin e Shqipėrisė sundojnė gjithė
mbrėmjen. Gjatė "ēajit", qė zgjati gati tri
orė, flitet herė me gjuhė e terma diplomatike,
herė me gjuhė e terma mė tė lirshėm,
se si do tė jetė e ardhmja e ēėshtjes
shqiptare. I. Kadare mendon se nuk ka
pasur njė ēast mė tė lartė pėr shqiptarėt.
Ky ėshtė apogjeu. Asnjėherė shqiptarėt
skanė qenė kaq dinamikė dhe energjikė
nė rajon, asnjėherė skanė pasur aq
ndikim e fuqi "pėr tė bėrė vetveten" sa
tani.
"Ju tė diplomacisė si mendoni?" - i drejtohet
ai ambasadorit Aliēkaj.
"Ėshtė pak e ndėrlikuar, thotė ai, ka
mendime tė ndryshme dhe tė kundėrta,
kėshtu ndodh gjithnjė kur vendoset njė
kufi".
Por shkrimtari nė kėtė diskutim nuk
ka ndėrmend tė pajtohet kollaj.
"Kjo punė dihet tashmė, thotė ai. Kosova
ėshtė njė ēėshtje e vendosur. Apo ju
mendoni ndryshe?! - kthehet ai me vėshtrim
pyetės. Mė thuaj ti, qė ua gjete aq
mirė lidhjen atyre sivėllezėrve tė diplomatit
tė Beogradit. Si e mendoni ju punėn
e Kosovės?!"
Nė tė vėrtetė kisha shkuar e papėrgatitur
pėr tė dhėnė opinione dhe pėrgjigje
pėr ēėshtje tė tilla. Aq mė tepėr nė njė
mjedis shumė tė lartė, ku diplomatė me
pėrvojė bashkėbisedonin me njė mendimtar
referencė tė ēėshtjes shqiptare. U
mundova jo pak pėr tė gjetur fjalėt e duhura.
Gjėja e parė qė mė erdhi nė mendje
ishte shprehja shpėtimtare e Presidentit
Bush: "Time is Now!" Ne nė Tiranė nė
tė vėrtetė nxituam ta shpallim menjėherė
pavarėsinė e Kosovės, sepse
"Koha ėshtė Tani". Por, sidoqoftė, nxitova
ti pėrgjigjesha pyetjes qė mu bė, "edhe
nė mos qoftė pikėrisht right now, procesi
ka njė krye dhe ėshtė drejtuar nga pavarėsia;
ashtu si njė unazė fejese ėshtė
premtimi i dasmės, ashtu pavarėsia e
Kosovės tė ēon pashmangshmėrisht te
festa".
Ndihem mirė kėtu te Kadaretė. Ata
janė shumė tė vėmendshėm ndaj mendimeve
qė shprehen dhe aty nuk ka hierarki
zyrash. Aty vėmendjen e fiton
mendimi i vlefshėm.
Shtėpia e Kadareve ėshtė gjithaq e
rregullt, sa dhe e ērregullt, si ēdo shtėpi
shqiptare dhe ma merr mendja dhe si ēdo
shtėpi tjetėr. Sjelljet e njerėzve janė krejt
tė lirshme. Vetė Kadare aty gėzohet e aty
merr zjarr, sidomos kur i kujtohen ca tipa
qė pėr njė vizė apo pėr njė simpati tė pamerituar
prej tė huajve janė gati tė shajnė
vendin e lindjes qė prej kohės sė ilirėve
deri te plehrat e Tiranės sė sotme. Ai ka
njė zotėsi tė rrallė pėr tė kulluar prej sė
pėrditshmes sė rėndomtė dhe shpesh
mėrzitėse shenja tė njė bukurie optimiste
qė nuk tė shkojnė nė mendje. Bashkėcelebrimin
e meshės shqip prej dom
Nikė Ukgjinit me njė meshtar francez nė
Notre Dame de Paris ai e krahason me reformėn
humaniste tė priftėrinjve shkrimtarė
tė shekullit tė 16-tė, pėr tė cilėt
disa kohė mė parė kisha pasur rastin tė
shprehesha se pėrfaqėsojnė tė parėn
dhe nga tė rrallat lėvizje mendimi nė
botėn shqiptare. "E dini ju ēdo tė thotė
qė sot Notre Dame de Paris tė kumbonte
shqip pėr herė tė parė nė historinė e
Francės? A e dini Ju - ngulmon ai me nervozizėm
- se ēfarė ka bėrė ai prifti nga
Shkodra sot apo jo? Simboli i institucionit
fetar dhe shtetėror francez ka oshėtirė nė
shqip, more. Thojini more botės, se ēfarė
ngjau. Mos rrini indiferentė dhe inferiorė
para kėtyre fqinjėve qė janė njė hiē para
nesh - dhe u plas nė kanapenė dhunshėm,
sikur i doli njė shkulm inati i
mbledhur dokohėsh.
U trondita! Nuk kish si ndodhte ndryshe.
U trondita deri nė kockė. Njė shkulm
vetėtime mu ngjesh nė kraharor dhe u
ngrita nė kėmbė, se sduroja mė uljen
"spitullaqe" timen para tij. Unė kisha
takuar Historinė. Po, po, Historinė, atė tė
vėrtetėn me tė tėrėn e saj. Me Kosovėn,
Ēamėrinė, me Ulqinin, me Hotin,
Grudėn, Plavėn e Gucinė me Janinėn
dhe gjithēka tjetėr ku rrjedh gjak shqiptari.
Ja sa shumė gjėra kemi qė e bėjnė njė
shqiptar tė ndihet sė brendshmi evropian,
po aq sa njė francez apo ēdreqin
tjetėr, mendova. "Por fqinjėt tanė veriorė
spo bėhen tė vetėdijshėm pėr kėtė, madje
as pėr interesat e veta pragmatiste",
thotė shkrimtari. Ai shpreh aq shumė
mendime tė vlefshme, sa njėherė mė
shkon nė mendje ti kujtoj Elenės se
ndoshta duhet tė mbajė ditar pėr tė shėnjuar
gjithė kėto qė thuhen. Por mė duket
ende e tepėrt tė shpreh mendime pėr njė
punė tė tillė dhe e lė pėr njė herė tjetėr.
Sepse, kjo ėshtė njė bisedė e saponisur.
Kam shumė bindje te rikthimi, jo vetėm
kėtu, por edhe te mikpritėsit tanė
francezė e shqiptarė, te dr. Brikena Ēabej
e Mme. Solange dAngely dhe te vetė Kadaretė.
Nė fund tė fundit, nė pėrcjelljen te
dera, na pyesin: "Kur vini nesėr?!"
Po, nesėr. Sepse nesėr ėshtė 28 janari,
ėshtė ditėlindja e shkrimtarit, tė cilit nuk
jam e sigurt nėse i kemi dhėnė mė shumė
gėzim a trishtim. Nesėr kushedi sa vizitorė
do tė ketė kėtu! Bashkė me ambasadorin
Luan Rama vendosim qė ditėlindjen
tia urojmė me njė kartolinė. Shkrova
me njė kaligrafi tė paqėndrueshme
timen, njė urim tė thjeshtė:
" ...Pranė Le Flore nuk mund tė rrija
dot pa iu uruar Ditėn tuaj tė Lindjes!"
--
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076
Tiranė, mė 2 shkurt 2008
Informacion pėr mediat
Sot paradite, ne sallėn e teatrit "Aleksandėr Moisiu" Durrės zhvilloi punimet konferenca e 8-tė e degės sė PLL tė kėtij rrethi.
Nė kėtė konferencė, krahas delegatėve dhe legalistėve, morėn pjesė dhe pėrshėndetėn edhe Prefekti i Qarkut Durres z. Klodian Pajuni, drejtues tė pushtetit vendor, tė partive aleate dhe shoqatave tė ndryshme tė Durrėsit.
Duke u ndalur ne zhvillimet e rendesishme kombetare, Kryetari i PLL Ekrem Spahiu nė fjalėn e tij ndėr tė tjera tha:
"Viti 2008 ka nisur dhe do tė mbetet nė histori si njė vit mjaft i rėndėsishėm pėr tė gjithė shqiptarėt sepse gjatė tij priten tė realizohen njė pjesė e aspiratave tona kombėtare."
"Procesi i pavarėsimit tė Kosovės ėshtė nė njė rrugė tė mbarė dhe tė pa kthyeshme. Duke pritur me emocion tė veēantė aktin e shpalljes pėrfundimtare tė kėsaj pavarėsia si njė veprim kulmor dhe materializim i qėndresės, pėrkushtimit dhe gjakut tė derdhur pėr lirinė e Kosovės, ne gjejmė rastin tė pėrulemi me respekt nė kujtim tė martirėve tė kėsaj kauze."
"Njė ngjarje tjetėr e rėndėsishme qė pritet tė ndodhė nė fillim tė muajt prill nė takimin e Bukureshtit do tė jetė marrja e ftesės pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO. Edhe kjo ėshtė plotėsim i njė aspirate tė kahershme tė shqiptarėve pėr integrim nė strukturat Euro-Atlantike sepse ne kurdoherė e kane ndjerė veten se i pėrkasin kėsaj demokracie."
Spahiu tha gjithashtu se:
"Plotėsimi i standardeve tė kėrkuara pėr marrjen e ftesės pėr nė NATO ėshtė kryekėput meritė e qeverisė sė kryeministrit Berisha dhe masave tė ndėrmarra prej saj si lufta ndaj korrupsionit, trafiqeve dhe krimit tė organizuar si dhe reformat e rėndėsishme tė ndėrmarra, pa pėrjashtuar kėtu edhe reformimin e forcave tė armatosura."
Duke ju referuar opozites socialiste, Spahiu tha se:
"Opozita e majtė, duke e ndjerė veten tė paaftė pėr tė prodhuar alternativa dhe duke kuptuar se proceset integruese tė shqiptarėve janė tė pakthyeshme, mė sė fundmi, pėrmes njė show mediatik, po ofron tė ashtuquajturin konsensus tė saj pėr disa reforma. Ne do tė dėshironim qė deklarimet e saj tė ishin tė sinqerta dhe ajo tė mos veprojė sipas praktikave tė saj tė deritanishme, kur ndryshe shprehet publikisht, ndėrkohė qė nė prapaskenė punon pa ndėrprerje pėr mosrealizimin e reformave dhe procesit integrues."
Persa i perket pozicionimit politik te PLL Spahiu deklaroi:
"Ne do vazhdojmė tė jemi pjesė aktive e koalicionit tė qendrės sė djathtė dhe do tė punojmė pareshtur pėr fuqizimin e tij. Ne jemi tė bindur se vetėm tė bashkuar mund tė sigurojmė mandatin e ri qeverisės nė zgjedhjet e ardhshme tė vitit 2009 pėr tė mirėn e shqiptarėve. Kėtė shembull bashkėpunimi e kemi dhėnė jo vetėm nė nivel qendror, por edhe lokal, ku tė zgjedhurit tanė nė pushtetin vendor po punojnė nė unison tė plotė me kėshilltarėt e tjerė tė djathtė."
Ndersa per legalitetin, nder te tjera spahiu u shpreh se:
"Tė vetėdijshėm pėr vlerat programore qė Legaliteti mishėron, si njė parti monarkiste e traditės dhe vlerave mė tė mira tė familjes dhe kombit, por edhe si njė parti me vizion tė qartė qeverisės e koncepte bashkėkohore, ne po punojmė qė kėto vlera tė pėrēohen sa mė mirė nė elektoratin shqiptar."
Konferenca zgjodhi organet e reja drejtuese tė PLL nė Degėn e Durrėsit dhe kryetarin e saj z. Hysen Mushketa
Zyra e shtypit e PLL