Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

Tiranė, mė  21 maj 2006

 

Informacion pėr mediat

Vazhdojnė me sukses konferencat e PLL nė rrethe

Kryetari i PLL Ekrem Spahiu mori pjesė nė Konferencėn e Degės sė PLL Fierit ku sė bashku me legalistėt fierakė u diskutua pėr aktivitetin politiko-organizativ tė kėsaj dege nė periudhėn ndėrmjet dy konferencave si dhe u projektuan objektivat pėr tė ardhmen.

Zoti Spahiu evidentoi rezultatet nė rritje tė kėsaj dege dhe shprehu nevojėn pėr zgjerimin e anėtarėsisė dhe njė mbulim mė tė mirė me struktura tė PLL tė tė gjithė territorit tė rrethit. "Zgjedhjet parlamentare tė vitit 2009 po afrohen me shpejtėsi dhe Legaliteti duhet tė pėrgatitet maksimalisht jo vetėm pėr tė marrė njė rezultat tė kėnaqshėm, por edhe pėr tu bėrė kontribuues nė fitoren e sė Djathtės.  – theksoi ndėr tė tjera z. Spahiu.

Diskutues tė ndryshėm, drejtues dhe tė zgjedhur tė PLL nė pushtetin vendor,  sollėn nė vėmendje bashkėpunimin e ngushtė dhe tė frytshėm tė tyre me PD dhe partitė e tjera tė djathta nė tė gjitha nivelet dhe shprehėn nevojėn qė ky bashkėpunim gjatė zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare tė institucionalizohet edhe nė rang kombėtar.

Konferenca zgjodhi organet drejtuese dhe kryetar z. Tomorr Buzi.

 

Zyra e shtypit e PLL

 

 
http://www.shqip.al//index.php?option=com_content&task=view&id=235&Itemid=70
 
22/05/2008
 
Roli i Sulejman Delvinės si atdhetar dhe Kryeministėr i Shqipėrisė


70dossier

Nga Sherif Delvina & Dashnor Kaloēi

Karriera e Sulejman Delvinės si Kryeministėr i Shqipėrisė dhe roli i tij si burrė shteti dhe patriot i shquar, nė themelimin e konsolidimin e shtetit shqiptar. Historia e panjohur e Sulejman Delvinės, njėrit prej pinjollėve tė familjes sė famshme delvinjote, i cili pasi u shkollua nė Janinė e Stamboll, shėrbeu nė detyra dhe funksione tė larta nė administratėn e Perandorisė Osmane. Kthimi i tij nė atdhe dhe angazhimi nė Kongresin e Lushnjės, ku atij iu besua detyra e kryeministrit, zv/ministrit tė Brendshėm dhe atij tė Drejtėsisė.

Sulejman Delvina ka lindur nė vitin 1873 nė qytezėn e Delvinės, nė njė nga familjet mė tė njohura dhe mė tė famshme nė tė gjithė Jugun e Shqipėrisė. Pasi mbaroi shkollėn fillore nė vendlindjen e tij, ai shkoi nė gjimnazin e Janinės dhe qė andej nė atė tė Mylqijes sė Stambollit. Fakultetin e Mylqijes nė kryeqendrėn e Perandorisė Osmane ai e mbaroi nė vitin 1898, dhe pas marrjes sė diplomės ai u emėrua menjėherė nė detyrėn e atasheut nė Ministrinė e Brendshme tė Turqisė dhe mė pas si sekretar nė zyrėn e dekreteve tė Kryeministrisė. Po nė ato vite, ai shėrbeu si profesor i literaturės nė Liceun e Gallata Sarajit dhe nė gjimnazin e Vefasė. Duke dhėnė mėsim nė liceun e Gallata Sarajit, ku frėngjishtja ishte gjuha bazė e atij liceu plot me libra tė vlefshėm tė asaj kohe, Sulejman Delvina e shfrytėzonte atė mjedis perėndimor, bibliotekėn e pasur tė liceut dhe me ato libra ai lidhej me shkencėn perėndimore duke kaluar kohėn e lirė. Mė pas, ai u emėrua nėnshef seksioni dhe shef seksioni nė Ministrinė e Brendshme tė Turqisė dhe pak mė vonė nė funksionin e drejtorit tė pėrgjithshėm tė punėve lokale tė vilajeteve. Pas Luftės sė Pėrgjithshme, Sulejman Delvina, shkoi nė Paris si delegat i kolonisė shqiptare tė Stambollit, ku bashkė me tė ishin edhe Halil Pasha Gjirokastra me Fuat bėj Dibrėn.

 

Kryeministėr nė qeverinė e dalė nga Kongresi i Lushnjės

Nė janarin e vitit 1920, Sulemjan Delvina mori pjesė nė Kongresin e Lushnjės, ku spikati si njė nga aktorėt kryesorė tė asaj ngjarjeje madhore, e cila i hapi rrugė riorganizimit tė shtetit shqiptar. Lidhur me kėtė, nė revistėn "Minerva" tė vitit 1932, publicisti i njohur, Nebil Ēika, nė artikullin me titull: "Vdekja e Sulejman Delvinės", ka shkruar: "Kongresi i Lushnjės plotėsoi qeverinė e re me zgjedhjen e njė kabineti prej nėntė anėtarėsh tė kryesuar nga Sulejmani dhe caktimin e njė Senati apo Kėshilli Kombėtar prej 37 anėtarėsh tė veshur me fuqi parlamentare deri nė kohėn e zgjedhjeve tė pėrgjithshme. Kabineti pėrbėhej si mė poshtė: Sulejman Bej Delvina, Kryeministėr, Mehmet bej Konica, Ministėr i Punėve tė Jashtme, Ahmet Bej Zogu, Ministėr i Brendshėm, Kadri Bej Prishtina- Ministėr i Drejtėsisė, Sotir Peci, Ministėr i Arsimit, Ndoc Ēoba, Ministėr i Financave, Eshref Bej Frashėri, Ministėr i Punėve Botore, Idhomene Kosturi, Ministėr i Postave dhe Telegrafėve dhe Ali Riza Pasha Kolonja, Ministėr i Luftės.

U zgjodh dhe Kėshilli i Lartė i Regjencės prej katėr vetash: z. Imzot Bumēi, Aqif Pashė Elbasani, Abdi Toptani dhe dr. Mihal Turtulli. Nė kėtė Kongres u formua dhe Kėshilli Kombėtar, si dhe u miratua Statuti i Lushnjės, i cili ishte ligji themeltar i shtetit tė ri shqiptar. Ai shpalli ndarjen e fesė nga shteti dhe vendosi qė mė vonė, kur tė bėheshin zgjedhjet, Asambleja Kushtetuese tė pėrcaktonte formėn e regjimit. Pra, nė Lushnjė u sanksionua sovraniteti i shtetit shqiptar me organet qė ngriti Kongresi. Nė gazetėn "Mbrojtja Kombėtare" tė datės 11 nėntor 1920, nė  artikullin "Rregulli i Shtetit", Ali Kėlcyra e pėrcakton kėshtu Kongresin e Lushnjės: "Mbledhja e Lushnjės, e cila u bė burimi i shpėtimit tė Shqipėrisė, do meritojė tė shkruhet me shkronja tė arta nė historinė tonė." Ndėrsa pėr Kryeministrin Sulejman Delvina, ai shprehet: "Sulejman Beu, i cili kėto kohėrat qė u ndodh nė qeveri dha prova jo vetėm si njeri i mėsuar, por akoma dhe si njė burrė shteti me karakter". Kongresi i Lushnjės hodhi poshtė kompromisin 13-14 janarit tė vitit 1920 ku Fuqitė e Mėdha kėrkonin copėtimin e Shqipėrisė. Kongresi i Lushnjės gjithashtu rrėzoi qeverinė filo-italiane tė Durrėsit, duke u zotuar se do tė luftonte pėr ēlirimin e vendit. Qeveria e Sulejman Delvinės brenda njė kohe prej dhjetė muajsh zgjidhi me sukses detyrat qė i caktoi Kongresi i Lushnjės. Mė 11 shkurt, qeveria u vendos nė Tiranė, e cila qė nga ajo kohė u bė kryeqyteti i Shqipėrisė. Mė 13 mars tė po atij viti u shpall bashkimi i Shkodrės me qeverinė kombėtare tė Tiranės, duke shmangur repartet e armatosura jugosllave qė kishin ardhur afėr Shkodrės. Lidhur me kėtė, nė njė shkresė tė Sulejman Delvinės, thuhet: "Tiranė mė 8-IV- 192O. Prokurorisė s‘Apelit Shqypni. Mbas shkresės sė Kryeministrisė Nr. 252/1 dhe 4/4/20, Ju njoftohet se Kėshilli i Pėrfaqėsuesve me vullnet e dėshirė tė kėshilltarėve tė vet mori emrin Kėshilli Kombėtar. Zv. Ministri i Drejtėsisė. Kryeministėr. S. Delvina (d.v.)" (Fondi 249, dosja II-12 viti 1920).

Raporti i Sulejman Delvinės pėr qeverinė qė kryesonte

Mė 29 prill tė vitit 1920, Sulejman Delvina raportonte nė Kėshillin Kombėtar se qeveria ka zbatuar vendimet e Kongresit tė Lushnjės. Lidhur me kėtė, nė atė raport tė kryeministrit Delvina, thuhet: "Kongresi i Lushnjės duke i dhėnė besimin qeverisė sė re, i parashtroi dhe programin politik, tė cilin ajo e ka pranuar dhe mbi tė cilin ėshtė betuar dhe ky program ėshtė mbrojtja e indipendencės sė plotė me tė drejta sovrane i tėrėsisė tokėsore tė shtetit shqiptar; kėshtu qė tashti qeverisė i mbetet vetėm me ju paraqit zhvillimin e programit tė brendshėm nė tė gjitha degėt e administratės dhe rrugėn qė ka pėr tė ndjekur pėr tė mbrojtur tė drejtat kombėtare, sipas programit tė Lushnjės.
Pėr tė siguruar indipendencėn e plotė qeveria ka vendosur tė mos njohė asnjė qeveri tė huaj tė pėrzihet nė punėt shtetėrore dhe kėtė vendim e ka mbajtur dhe do ta mbajė me ēdo teori pėr sigurimin e tėrėsisė tokėsore, e cila ėshtė krejt e dėmtuar nga fuqitė e huaja..." (Fondi 146, dosja 23, vitet 1920-1929, fq. 8).

Nė fushat e politikės sė brendshme qeveria e kryesuar nga Suljman Delvina u drejtua nė zhvillimin e programit tė brendshėm nė tė gjitha degėt e administratės. Po nė dosjen 23, tė cituar mė lart, flitet edhe pėr Ministrinė e Brendshme. Aty, midis tė tjerave, theksohej se: "Mendimi i ministrive pėr administratat e vendit ėshtė tė ngriturit e prefekturave e tė qeverisurit tė Shqipėrisė vetėm me shkallė qeverinash, sigurimi i qetėsisė, ruajtje e kufijve tė shtetit mbėshtetet vetėm nė fuqinė e xhandarmėrisė, veē njė batalion qė gjendet nė ēdo qendėr prefekture, kanė pėr tė formuar dhe tre batalione shėtitėse". Po nė dosjen 23 tė fondit 146, vitet 1920-1929, me nėntitull "Financat", shkruhet: "Duhen
shtuar tė marrurat, qė tė mos vrasin drejtpėrdrejt pasurinė e popullit. Arka e pėrgjithshme e Financės ka pėr tė paraqitur sė bashku tė gjithė tė marrurat, si dhe prishjet e gjithhershme tė shtetit, tė rregullohen, tė mos i rėndohen shtetit jashtė fuqive financiare qė mund tė ketė shteti, ndonėse duket se tė marrurat sot nuk u bėjnė dot ballė shpenzimeve". Nė kuadėr tė kėsaj, shtojmė se Kryeministri Sulejman Delvina pėr sigurimin e mjeteve financiare nė fillim tė marsit 1920, nxori vendimin pėr tė emetuar njė hua tė brendshme prej dy milionė franga ari, e cila do tė shlyhej brenda dy vjetėve. Vlen tė theksohet se Korēa, nė kohėn e bashkimit me pjesėn tjetėr tė atdheut, dorėzoi qeverisė qendrore tė Tiranės gjendjen e arkės qė pėrfshinte shumėn e dy milionė franga franceze, shumė kjo qė ishte kursyer nga miradministrimi i administratės franceze gjatė pushtimit francez. Qeveria e Sulejman Delvinės e dalė nga Kongresi i Lushnjės e qeverisi vendin fill pas Luftės sė Parė Botėrore, ku dėmet materiale dhe njerėzore nė Shqipėri ishin tepėr tė mėdha. Ajo u pėrpoq tė mirė-administrojė vendin dhe arriti tė mos marrė hua nga asnjė shtet i huaj. Kurse pėr arsimin, gjendja nė Shqipėri nė kohėn e qeverisjes sė Sulejman
Delvinės ishte e mjeruar, mungonin librat, orenditė, ndėrtesat shkollore. Nė kėtė kuadėr, ajo qeveri duhej tė krijonte prej asgjėje, gjithēka qė i pėrket arsimit, tė pėrgatiste mėsues tė aftė, tė hartonte libra e tė pėrkujdesej pėr orendi e ndėrtesa. (Parlamenti, Fondi 146, Dosja 23, vitet 1920-1929).

Konsolidimi i organeve tė drejtėsisė nga qeveria e Delvinės

Pėr sa u pėrket organeve tė drejtėsisė, asokohe u pėrdor legjislacioni turk, gjė tė cilėn mė parė e kishte bėrė edhe qeveria e Vlorės, pėr interesat e shtetit shqiptar, por nė qeverinė e kryesuar nga Suljeman Delvina u bėnė edhe ndryshime nė organizimin gjyqėsor, nė llojet e gjykatave. Kėshtu, pas Gjykatės sė Paqit, (e Faktit, shėnimi ynė), vinte Gjykata e Fillimit, e Pėrtėrimit dhe e fundit, Gjykata e Diktimit, (Apelit), ishte instanca mė e lartė
nė sistemin gjyqėsor. Sulejman Delvina ishte jo vetėm Kryeministėr, por dhe zv.ministėr i Drejtėsisė. Mes tė tjerash, lidhur me ushtrimin e asaj detyre tė dytė bėjnė fjalė edhe kėto dokumente qė po citojmė mė poshtė, ku thuhet: Kryesisė sė Kėshillit Ministerial. Ministrisė sė Drejtėsisė, Nė Tiranė. Po ju dėrgojmė kėtu ngjit shtojcėn e ligjeve tė organizimit edhe ligjin e nėpunėsve tė vėrtetuara pėrkohėsisht prej Kėshillit Kombėtar,
Nr. 51, datė 28-05-1920, e pėlqyer prej Kėshillit tė Lartė, Nr. 108 mė 19-07-1920, pėr ta vėnė nė veprim plotėsisht. Tiranė, 11 VIII 20. Kryeministri. Sulejman Delvina.
(Vula Firma). (Ministria e Drejtėsisė, Kuadėr Organizim, Fondi 155, Dosje II-13, vitet 1919-1920).

 Ministrisė sė Drejtėsisė. Kryeministrisė Tiranė

Nė pėrgjigje tė shkresės suaj 1346, kemi nderin tė lajmėrojmė Shkėlqesinė tuaj se trupi gjykues i Pėrtėrimit tė Beratit ėshtė i plotėsuar. Por nė ndryshimin qė qe bėrė, prokurori qe emėruar kryetar dhe zoti Hamid qė ka qenė pyetės ėshtė emėruar ndihmės-anėtar. Nga shkaku qė kėta nuk kanė mundur tė gjinden nė shikimin e disa padirave mbas njė shkrese tė prokurorisė e Diftimit gojarisht tė z. Prefekt tė Beratit, u muar vesh se gjyqi i Beratit nuk ka mundur tė veprojė rregullisht. Pėr tė mos u shkaktuar vonimi i gjyqeve qe dhėnė urdhėr i veēantė, tė merret si gjyqtar z. Faik Monopati, pyetės qė ėshtė emėruar rishtas e kėshtu tė plotėsohet trupi gjykues. Tiranė 8-8-1920.

Me nderime tė posaēme paraqesim kėtė anėshkrim.

Kryeministri.
Zv/ministėr i Drejtėsisė, S. Delvina.

Pėr tė mos me shkaktue vonim gjyqeve me urdhėr tė veēantė u emėrua pyetės nė gjyqin e pėrtėrimit tė Beratit, Faik Monopati. (A.Q.SH. Fondi 249, Dosja I 223/3, fl. 119)

Roli i Sulejman Delvinės nė diplomacinė shqiptare

Mė 28 maj tė vitit 1920, u nėnshkrua protokolli i Kapshticės me qeverinė greke, u njohėn kufijtė e 1913-ės, dhe kėshtu u ndalua hyrja e ushtrisė greke nė Jug tė Shqipėrisė, por atje ngelėn 26 fshatra shqiptarė nė duart e grekėve. Me akordin e qeverisė sė Tiranės u normalizuan marrėdhėniet e Shqipėrisė me Italinė. Qeveria e kryesuar nga Sulejman Delvina u pėrpoq pėr ēlirimin e plotė nga ana e veriut dhe e lindjes, duke u ankuar me notat 12 dhe 14-VIII- 1920 pėr shkeljen e padrejtė tė tokės shqiptare. Po nė kėto kohė, qeveria bėri ēka kishte mundėsi pėr t‘u bėrė qė Shqipėria tė pranohet nė Lidhjen e Kombeve. Votimi i favorshėm qė dha Asambleja e Lidhjes sė Kombeve mė 17 dhjetor tė vitit 1920, ishte njė fitore e madhe pėr diplomacinė shqiptare. Qeveria e kryesuar nga Sulejman Delvina arriti tė ēlirojė pjesėn mė tė madhe tė Shqipėrisė, ngriti administratėn shqiptare dhe krijoi ushtrinė kombėtare pėr mbrojtjen e atdheut. Qeveria shqiptare nuk pranoi propozimin italian pėr mbrojtjen e Vlorės pėr shkaqe "sigurie", pėr tė mirėn edhe tė vetė Shqipėrisė! Ajo nuk lejoi tė cenohej tėrėsia tokėsore e Shqipėrisė. Sulejman Delvina u pėrpoq qė ēlirimi i Shqipėrisė tė kryhej me mjete diplomatike, me mbrojtje tė interesave tė kombit shqiptar nė arenėn ndėrkombėtare.
Ajo nuk u solidarizua haptazi me luftėn e Vlorės, por e ndihmonte atė me gjithēka kishte mundėsi. Sulejman Delvina dallohej pėr kulturėn e madhe qė kishte. Ai kishte kryer shkollėn e lartė tė shkencave politike-administrative e ekonomike, Universitetin e Perandorisė Osmane ku pėrgatiteshin kuadrot e larta drejtuese nė fushat e ndryshme tė administratės perandorake, gjė e cila bėri qė nė Perandorinė Osmane, atij t‘i besoheshin detyrat tė rėndėsishme.

Puna e Sulejman Delvinės si ministėr i Brendshėm

Pėrveē funksionit tė Kryeministrit, Sulejman Delvina mbajti edhe postet e zėvendėsministrit tė Brendshėm dhe tė Drejtėsisė. Nė kėto detyra ai u pėrpoq dhe luftoi me tė gjitha mundėsitė e tij pėr krijimin e institucioneve themelore tė shtetit tė ri shqiptar tė riorganizuar pas Kongresit tė Lushnjės. Nė kuadėr tė kėtyre detyrave, Sulejman Delvina iu vu punės pėr konsolidimin e sistemit gjyqėsor dhe pėr mirėfunksionimin e tij. Lidhur me kėtė bėjnė fjalė edhe disa dokumente e materiale qė po citojmė mė poshtė, ku shihet qartė puna dhe roli i madh i tij si nacionalist e diplomat, i cili pėrpiqej ta drejtonte shtetin shqiptar me drejtėsi, sjellje tė matura, kėshilla tė urta dhe tė vlefshme, pa shkaktuar konflikte, duke u munduar tė shpėtonte shtetin e porsakrijuar shqiptar. Kėshtu, nė dokumentin qė mban datėn 5 shtator 1920, i cili gjendet nė fondin arkivor tė Bajram Currit, midis tė tjerash shkruhet: "I nderuari Zotni, Pranimi i armėve tė dėrguara nė emėr tė Hasan Beut (Hasan Prishtina, shėnimi ynė), nga ana e D‘Anuncios (D‘Anunzio), politikisht ka shumė inkonveniencė tė jashtėzakonshme, po ta marrė vesh Europa se qeveria shqiptare ka marrėdhėnie dhe bashkėpunon me D‘Anuncion, tė cilin e trajton si njė aventurier, kishte pėr tė dhėnė njė gjykim shumė tė keq dhe do ta trajtonte si njė element turbullues e ngatėrrestar. Mbas lajmeve tė fundit, Anglia nuk dėshiron ndonjė shteg tė ndizet zjarri i luftės nė Ballkan. Amerika, qė ėshtė mė i madhi mbrojtėsi ynė, ėshtė duke bashkėpunuar me D‘Anuncion, i ndėrron mendimet dhe qėllimet e mira qė ushqen pėr ne".

Po si qėndronte e vėrteta e problemit qė Sulejman Delvina i parashtronte Bajram Currit nė atė letėr? Nė atė kohė, Kėshilli i Ministrave me nė krye Sulejman Delvinėn, vendosi mos-shkarkimin nė portet shqiptare tė njė vapori italian, i cili ishte ngarkuar me armė e municion dhe me mjete tė tjera luftarake. Kjo anije kishte ardhur nė Durrės pėr tė shkarkuar armėt e dėrguara nga D‘Anuncio pėr kosovarėt, qė ata, me tė marrė kėto armė, tė hidheshin nė kryengritje. Po tė mbėrrinin kėto armė nė Kosovė, serbėt, si reprezalje tė veprimeve tė kosovarėve do tė digjnin fshatra tė tėrė e do tė shkaktonin njė eksod tė ri tė kosovarėve. Vapori qė u dėrgua nė Durrės, atje u dėbua, pastaj ai shkoi nė Shėngjin, ku u ndalua me forcė shkarkimi i tij nga xhandarėt.
Nė kėtė kohė, fuqitė jugosllave ishin pėrqendruar nė Grykėn e Bunės, gati pėr tė pushtuar Shėngjinin nė rast tė shkarkimit tė armėve.

Delvina: Tė mos pėrlyejmė emrin e Shqipėrisė

Lidhur me kėtė ngjarje, nė letrėn e sipėrcituar, Sulejman Delvina shkruan: "Respektin qė kemi fituar nė Europė me ngjarjen e lumtur tė Vlorės, po ta pėrlyejmė me disa sjellje tė pamatura, kishte pėr t‘u zhdukur dėshira qė kanė shtetet e Europės pėr tė formuar rishtas njė Shqipėri indipendente, e atėherė, atdheu ynė i mjerė, do tė jetė fatzi pėrgjithmonė. Thoshin se deri tashti e shkatėrroi Shqipėrinė Esat Pasha. Porse kėtė herė, nė qoftė se Shqipėria shkatėrrohet, ajo shkatėrrohet me dorėn tonė, ka pėr tė qenė njė fatkeqėsi e njė dėm i madh pėr ne. Po tė vijojmė me veprimet tona qė t‘i sjellim shqetėsime Europės, ju siguroj me nderin dhe ndėrgjegjen time se Shqipėria do zhduket ..." Ėshtė pėr tė ardhur
keq se me sigurimin e kėtyre armėve dhe zbarkimin e tyre nė bregdetin shqiptar merrej miku i Komitetit "Mbrojtja Kombėtare e Kosovės", D‘Anuncio. Kurse pėr tė treguar se kush ishte fashisti, Gabriele D‘Anuncio, citojmė lajmin e gazetės "Shqipėria e Re", ku njoftohet se poeti italian, D‘Anuncio, dėrgoi nė Shqipėri 30 milionė fishekė pėr tė vrarė shqiptarėt nė Luftėn e Vlorės. (Dokumenti Nr. 80. Dokumente e materiale historike nga lufta e popullit shqiptar pėr liri e demokraci 1917-1941, Tiranė, 1959). Midis tė tjerash nė ato dokumente bėhet fjalė edhe pėr D‘Anuncion, ku ai shfaqte hidhėrimin pėr humbjen e Vlorės: "Si mundeni, mbrojtės tė Fiumes, tė ndieni dhembje e tė hidhėrohi qė Vlora t‘u kthehet shqiptarėve? Nuk luftoni ju kundėr ēdo lloj grabitjeje, shtypjeje? Nuk mbroni si nė Fiume me ēdo kusht parimin e nacionalitetit dhe tė drejtėn popullore pėr t‘u ribashkuar me atdheun e zgjedhur?" (Pėr D‘Anuncion, atdheu i zgjedhur ishte Italia, mė tė cilin duhet tė ribashkohej Vlora, sepse, siē pohonte vetė D‘Anuncio: "Pėr shkak tė dėbimit nga Vlora, Italia ėshtė njė kor i madh sopran tė tredhurish...")

Qėndrimi i Sulejman Delvinės ndaj luftės sė Vlorės

Nė verėn e vitit 1920, qeveria e Tiranės, nė bisedimet me palėn italiane, kishte si kusht kryesor pranimin nga ana e tyre tė bashkimit administrativ tė Prefekturės sė Vlorės me pjesėn tjetėr tė vendit. Sulejman Delvina, nga funksioni i tij si Kryeministėr, nuk donte qė lufta e Vlorės tė kishte karakterin e njė lufte midis shtetit shqiptar dhe atij italian. Kjo vinte, pasi qeveria e kryesuar prej tij asokohe vazhdonte bisedimet diplomatike, duke fituar prestigjin ndėrkombėtar dhe duke e mbrojtur tėrėsinė territoriale tė vendit nga fqinjėt grabitqarė. Nė kėtė kuadėr, qeveria e Sulejman Delvinės pati akuza pa vend nė mbledhjen e 40-tė tė Kėshillit Kombėtar, e cila u zhvillua mė 23 maj tė vitit 1920. Nė procesverbalin e asaj mbledhje, midis tė tjerash thuhet se: "Z. Qazim Koculi, kėrkon se ē‘masa ka marrė qeveria pėr ēėshtjen e Vlorės...? Shkėlqesia e tij, Kryeministri dėfton, se qeveria jonė pėrherė ka kėrkuar dorėzimin e Vlorės. Zoti Koculi, tregon hidhėrimin e tij se qeveria nuk ka bėrė kurrgjė pėr shpėtimin e Vlorės. Shkėlqesia e Tij, Kryeministri thotė se qeveria jep fjalėn e nderit se kurrė nuk do kursehet tė bėjė edhe njė therorėsie pėr shpėtimin e Vlorės". Sipas librit "Historia e Popullit Shqiptar" (vėll. III, Akademia e Shkencave tė Shqipėrisė, Tiranė 2007), qeveria e Sulejman Delvinės i premtoi Komitetit tė Vlorės ndihma materiale etj., por me rrugė jozyrtare. Lidhur me kėtė, midis tė tjerash aty thuhet: "Ky qėndrim gjeti mirėkuptimin e Komitetit "Mbrojta Kombėtare"... Ministėr pa portofol u emėrua edhe Spiro Koleka, i cili do tė mbante lidhje ndėrmjet Komitetit tė Vlorės dhe qeverisė sė Tiranės". Po kėshtu, Sejfi Vllamasi, senator i asaj kohe, nė librin e tij "Ballafaqime politike nė Shqipėri (1897-1912)" pėr Sulejman Delvinėn shkruan: "Sulejman Delvina, gjatė luftės sė Vlorės ka mbajtur njė qėndrim tė vendosur kundėr italianėve. Ai ka qenė pėr zbrazjen pa kusht tė tokės shqiptare nga italianėt dhe kur Komiteti i Luftės sė Vlorės filloi tė lėkundet pėr shkak tė luftės, ai e inkurajoi atė pėr vazhdimin e saj, derisa u arrit fitorja e plotė".

Letra e Sulejman Delvinės pėr Bajram Currin

Krahas angazhimit, ndonėse tė tėrthortė pėr tė ndihmuar luftėn e Vlorės, qeveria e kryesuar prej Sulejman Delvinės, bėnte njė pėrpjekje tė madhe edhe pėr ēėshtjen e Kosovės. Por siē shihet edhe nga njė letėr e Sulejman Delvinės, e cila gjendet nė fondin arkivor tė Bajram Currit (dhe qė mendohet t‘i jetė dėrguar atij), sipas tij, problemi i Kosovės duhej parė me kujdes dhe jo gjithmonė pėr zgjidhjen e atij problemi duhej tė pėrdoreshin armėt dhe kryengritjet e armatosura. Ai i sugjeronte mikut tė tij, Bajram beg Currit, se pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės duheshin pėrdorur edhe metodat diplomatike, pasi shteti shqiptar ishte i dobėt dhe nė tentativė pėr tė zgjidhur tė gjitha problemet me forcėn e armėve, mund tė vihej nė rrezik i gjithė shteti shqiptar qė ishte brenda kufijve tė 1913-ės. Lidhur me sa mė sipėr, nė letrėn dėrguar Bajram Currit, Sulejman Delvina shkruante: "Unė kam kėshilluar zotni e miq, shokė tuaj tė ndershėm tė heqin dorė nga Kosova kreshnike, qė ėshtė pjesa mė e madhe dhe mė e bukur e vendit tonė. Unė e provoj me fakte se krejt Shqipėrinė e dua njėsoj e nuk preferoj njė krahinė mė tepėr se tjetrėn, po tė them tė vėrtetėn, tash pėr tash nuk shoh fare mundėsi pėr shpėtimin e Kosovės. Ēdo veprim e iniciativė qė do tė bėhet sot pėr shpėtimin e Kosovės, ka pėr tė vėnė nė rrezik Shqipėrinė e 1913-ės. Ju premtoj se kur tė vijė koha kemi pėr ta pėrkrahur. Edhe ngjarjet e vajtueshme tė Dibrės, edhe pėr pak kohė do tė binte Elbasani, duke marrė parasysh kėto kondita e konflikte me serbėt nuk mund tė zgjidhen me fuqi tė armėve. Unė jam njeri qė nuk i trembem vdekjes, se pėrpara se tė vija nė Shqipėri vendosa me vdek e pastaj erdha. Po me kusht qė vdekja jonė tė shpėtojė nderin. Po tė humbė atdheu, ē‘rėndėsi ka vdekja... Po ju parashtroj gjithēka mendoj dhe zotnia jote vini dorėn nė zemėr, nė zemrėn tuaj tė pastėr dhe mejtohuni. Vendimin qė do tė merrni ma shkruani qė tė veproj dhe unė. Me nderime tė pėrzemėrta, Kryeministri Sulejman Delvina". (AQSH F. 818, Dosja 8/2, fq. 24).

Letra e Sulejman Delvinės pėr amerikanėt

Gjatė qeverisjes sė tij, Kryeministri Sulejman Delvina mbajti marrėdhėnie shumė tė mira edhe me qeverinė e SHBA-sė, duke parė tek ata mbrojtėsit e sigurt tė paqes dhe dashamirėsinė qė kishin treguar ndaj Shqipėrisė. Lidhur me kėtė bėn fjalė edhe njė letėr e Sulejman Delvinės, dėrguar Personelit Amerikan pėr Bashkėpunim nė fushėn e Arsimit, Kulturės e Bujqėsisė, ku midis tė tjerash shkruhet: "Tiranė, 15 tetor, 1920, Hirėsisė sė Tij, Peshkopit Blake, Hirėsisė sė tij, Dr. E.F. Lee dhe z. Franc. Pėrshėndetje kordiale, Ne autorėt e Regjencės dhe Qeverisė Shqiptare jemi prekur nga ndjenjat fisnike dhe interesi dashamirės qė ju keni shprehur nė emėr tė SHBA-sė. Sugjerimet qė keni bėrė pėr sa i pėrket zhvillimit tė popullit tonė aprovohen. Nevoja e parė pėr ne ėshtė njė shkollė e mesme. Ne duam qė kėtu tė sillet qytetėrimi tuaj. Ajo do tė kishte njė vlerė shumė tė madhe pėr stėrvitjen e udhėheqėsve tė kombit, tė rinisė femėrore.... nevoja jonė e dytė ėshtė stėrvitja e mėsonjėsve pėr shkollat kombėtare. Kėrkojmė qė njė degė e shkollės suaj tė jetė pėr stėrvitjen e mėsonjėsve. Nevoja jonė e tretė ėshtė tė na dėrgoni njė ekspert edukimi tė stėrvitur jo vetėm nga teknika, por me zotėsi organizimi, administrimi qė tė veprojė si kėshilltar nė Ministrinė e Arsimit. Ne jemi njė popull bujk, por Shqipėria prodhon njė tė katėrtėn e asaj qė duhet tė prodhonte. Nė qoftė se ju merrni pėrsipėr krijimin e njė ferme model, instruktime shkencore pėr bujqėsinė moderne ashtu siē ėshtė zhvilluar nė USA. Anėtarėt e qeverisė sime janė gati tė bashkėpunojnė nė gjetjen e tokave pėr ferma, ndėrtesa, ne jemi shėrbyesit tuaj. Regjentėt Sulejman Delvina, Aqif Elbasani, Kryeministėr, Dr. M. Turtulli, Mehmet Konica, Abdi, Toptani, ministėr i Jashtėm, Imzot Luigj Bumēi, Ahmet Zogu, ministėr i Brendshėm, Sotir Peci, ministėr i Arsimit. (AQSH Koleksion fondesh, Fondi 886, Dosja 2334, fq. 1-8). Nė periudhėn e qeverisjes sė tij, Kryeministri Sulejman Delvina i kushtoi njė vėmendje tė veēantė edhe formimit tė administratės shtetėrore, duke shtruar si detyrė kryesore pėr nėpunėsit e shtetit, pėrvetėsimin e gjuhės shqipe. Lidhur me kėtė, nė njė dokument arkivor, midis tė tjerash thuhet: "Kryesia e Kėshillit Ministerial (tė Shkėlqyeshmit e Kėshillit tė Naltė). Kėshilli i Ministrave vendosi me bisedėn e tij nr. 888, 10-11-1920, pėrmbi propozimin e Ministrisė sė Drejtėsisė nr. 317/3/10-20 vendosi heqjen e Mustafa Boriēit, ndihmėsgjyqtar i pajtimit tė Shkodrės nga padija e tij e gjuhės zyrtare". Tiranė, 17.11.1920. Zv/kryeministri Sulejman Delvina.

Konflikti me Mitropolitin Jakovos pėr Fan Nolin

Nė korrik tė vitit 1920, Sulejman Delvinės iu desh tė pėrballonte Mitropolitin Jakovos Ngjingjilas, Eksark i Patrikanės dhe armik i vjetėr i Shqipėrisė. Mitropoliti Jakovos i shkruante Sulejman Delvinės nė korrik tė 1920-ės njė letėr, ku kėrkon moslejimin e ardhjes sė Fan Nolit nė Shqipėri. Duke e quajtur mes fyerjeve tė tjera Nolin, si episkop rrenacak qė kishte shkelur ēdo ligj tė Zotit. Nė kėtė kohė kishte filluar lufta e Vlorės, njė pjesė tė tokave tė Shqipėrisė Verilindore i kishin pushtuar jugosllavėt dhe peshkopi grek i bėnte presion Kryeministrit Sulejman Delvina, qė tė mos pranonte Fan Nolin, duke pasur pėrkrahjen pa rezerva tė Patrikanės, e cila nuk donte tė lejonte kurrė qė nė Shqipėri tė krijohej Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė. Sipas Apostolos Glavinas, autor i librit "Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė", (Selanik 1989), thuhet se: "Jakovi ishte fronėzuar nė Stamboll mė 15 shkurt tė vitit 1911 si Mitropolit i Durrėsit dhe kishte shėrbyer si mitropolit i kėtij qyteti deri nė vitin 1917, vit i dėbimit tė parė nga Shqipėria (nga austriakėt, shėnimi ynė). Ky Mitropolit u kthye pėrsėri nė fund tė vitit 1919, sepse ishte mik personal i Venizellosit". J. Swire pėr kėtė pohon: "Esat Pashė Toptani pati koleg kryesor nė intrigat e veta peshkopin grek, Jakov dhe sekretarin e tij, Gjurakoviē, i cili u bė prefekti i Durrėsit gjatė pushtimit serb. Ky mitropolit u vendos nė Korēė mė 1 dhjetor tė vitit 1919, por kėsaj radhe si eksark. Nė Korēė, ai krijoi shoqatėn "Bashkimi i Ortodoksėve tė Korēės". Mitropoliti Jakovos ishte kundėr autoqefalisė sė Kishės Ortodokse Shqiptare, ai ishte vetėm pėr autonominė e saj, Patrikana e Stambollit donte kontrollin administrativ mbi kishėn tonė. Nė atė kohė, Kryeministri Sulejman Delvina, hoqi mundėsinė e njė fėrkimi me mitropolitin Jakovos dhe pas kėsaj ai i shkroi njė letėr Kryeministrit Delvina, ku thuhet: Nr. Prot. 1711. Shkėlqesisė sė tij Sulejman bej Delvinės, kryetarit, qeverisė shqiptare nė Tiranė, Shkėlqesė, Tuj u pėrkujdesun pėr qetėsinė e vendit, sidomos nė kėto ditė tė kritikshme, tuj u pėrkujdesun pėr nderė e prestizhin e fesė, nė tė cilėn ėshtė bashkė me mua njė pjesė e madhe e Kombit Shqiptar dhe mė shumė si kryetar i ligjshėm i Orthodoksėve tė Diocezit tė Durrėsit, sillem prej detyrės sė hjeq vėrejtjen e plotė tė shkėlqesės suaj dhe tė qeverisė mbi njė ēėshtje fort me rėndėsi, dhe jam i sigurt qė shkėlqesa e juaj do ta ēmojė sikurse duhet. Lajme prej Amerike kallėzojnė se pregatitet tė vijė nė pak kohė nė Shqipėri i njofturi Prift Fan Noli, i cili, ėshtė njė send pėr m‘u tmerrue, tuj shkelun ēdo ligjė tė Zotit dhe tė njerėsve dhe tuj pėrqeshun e tuj marė nė lojė Zotin, njerėzit dhe fenė sė cilės pėr fat tė keq ka takuar anėtar, ka filluar prej disa kohėsh tė ēfaqet si Episkop, tė meshojė dhe jo vetėm kėtė, por edhe tė autorizojė (tė bėjė) si i kėtillė priftėr dhe dhjakona. Klerikalė me tė tillė ndėrgjegje dhe pa frikėsie Zoti fort tė pakėt tregon historia e Kishės sonė. Midis kėtyre vjen tė zėrė vent nė shekullin e njėzetė dhe i pėrmenduri Episkopi i rrenave Fan Noli. Po ju dėrgoj njė kopje tė njė shkrese qė i ėshtė drejtuar Episkopit Rus prej anės sė tre priftėrinjve orthodoksė shqipėtarė: at Naum Ceres, at Dhamianit Angjeli dhe at Nikollės Kristoforit. Nė kėtė qartas shifet, porsi nė pasqyrė jeta dhe sjellja e tė pėrmendurit Fan Nolit. Gjithashtu, po ju dėrgonj dhe njė kopje tė shtypur tė qarkores sė Episkopit Rus, e cila u drejtohet shqiptarėve tė Amerikės klerikalė dhe laikė. Tashi, sa tė drejtė ka Episkopi Rus Aleksandėr tė sjellė titullin episkop i orthodoksėve shqiptarė tė Amerikės. Kjo ėshtė njė ēėshtje kanonike, e cila u pėrket autoriteteve fetare kompetente. Gjėja, e cila intereson shkronjėsin dhe shkėlqesėn tuaj ėshtė se, qė prej qarkores sė pėrmendur vėrtetohet se at Fan Noli i autorizuar sipas rregullave tė Kishės Episkop dhe kėshtu ėshtė njė rrenacak pa ndėrgjegje. Do tė jetė mendoj, dakord me mua plotėsisht dhe shkėlqesa juaj, se ky njeri nuk i sjell nder kombit shqiptar, nė tė cilin pretendon se ka pjesė. Tuke qenė pra kėshtu i bėhet lutje shkėlqesisė suaj qė tė marrė masat e duhura dhe tė ndalojė nė ēdo mėnyrė ardhjen nė Shqipėri tė tė pėrmendurit Episkopit rrenacak Fan Nolit, sepse jo vetėm qė kjo nuk do tė sjellė ndonjė tė mirė, por do tė bėhet pėrkundrazi shkak i shumė tė kėqijave. Jini tė lutur shkėlqesė tė kini mirėsinė tė pranoni ndjesinat e mia mė tė nalta". Korēė 9/22 Korrik 1920. Mitropolit i Durrėsit Jakovos (firma) (AQSH fq. 249 v. 1920. d.I 30, fl. 1).

Shoqėria "Vatra" ndėrmjetėson te Delvina pėr Fan Nolin

Ndryshe nga mitropoliti i Durrėsit, Jakovos, kryesia e shoqėrisė "Vatra" tė Bostonit, i kėrkonte Kryeministrit Sulejman Delvina qė ai tė lejonte ardhjen e Fan Nolit nė Shqipėri. Nė atė letėr thuhet: "Shkėlqesisė sė Tij Sulejman Delvina. Kryesia e Shoqėrisė "Vatra" kėrkon dhėnien e lejes Fan Nolit pėr tė hyrė nė Shqipėri dhe emėrimin e tij si delegat pranė Lidhjes sė Kombeve nė Zvicėr. Lajmėrohet ardhja e At Nolit me vaporin Puglia". (AQSH F. 149, D. 20, viti 1920). Pasi mori letrėn, Kryeministri Sulejman Delvina urdhėroi Prefekturėn e Durrėsit qė t‘i bėnte me dije Fan Nolit se pėr shkaqe politike tė brendshme tė elementit ortodoks, qeveria shqiptare ėshtė e shtrėnguar qė tė mos e lejojė tė zbresė nga vapori nė Shqipėri, tė kthehet nė Bari dhe atje do tė marrė njė letėr". Nė njė letėr me koncept nr. 180 7/1 drejtuar Prefekturės sė Durrėsit nga Sulejman Delvina, shohim gjuhėn plot respekt qė pėrdor ai Kryeministėr pėr Fan Nolin. Sulejman Delvina kėrkonte qė urdhri i tij t‘i komunikohej Nolit nė mėnyrė tė butė (Fondi 149, dosja I-29, viti 1920). Lidhur me kėtė, me anė tė njė letre Kryeministri Sulejman Delvina, njoftonte: "Kryesisė sė Federatės Boston, me gjithė ndalimin e arsyeshėm at Nolit ju dha leje pėr me ardhė nė Shqipėri, u emėrua delegat pranė Lidhjes sė Kombeve. Kryeministėr S. Delvina". Koncept Nr. 2301 (AQSH Fondi 249, Dosja I-29, viti 1920). Pas kėsaj, nė nėntor tė vitit 1921, u dėbua nga Korēa mitropoliti grek Jakov Ngjingjilas, i cili ishte kundėrshtar i vendosur i autoqefalisė.

Dorėheqja e Kryeministrit Sulejman Delvina

Nė fundin e vitit 1920, nė krahinat e Korēės dhe tė Gjirokastrės filloi tė pėrhapej lėvizja pėr mbledhjen e Asamblesė Kushtetuese. Duke u mbėshtetur nė kėtė lėvizje, qeveria e Sulejman Delvinės vendosi qė mė 14 nėntor tė atij viti tė zhvilloheshin zgjedhjet pėr Asamblenė. Por ky vendim u kundėrshtua nga disa anėtarė tė Kėshillit tė Lartė dhe nga mjaft deputetė tė Kėshillit Kombėtar, me tė cilėt u bashkuan dhe disa ish-anėtarė tė qeverisė sė Durrėsit, si dhe figura tė tjera me orientim pro-italian. Nė kėto rrethana, qeveria e Sulejman Delvinės, po atė ditė u detyrua tė jepte dorėheqjen ("Historia e Popullit Shqiptar", vėll. III, Tiranė 2007). Lidhur me kėtė, nė tekstin e dorėheqjes sė tij, Kryeministri Sulejman Bej Delvina, shkruante: "Si mbas nevojės, qė pashė, dhashė dorėheqjen me emėrin e Kabinetit tim, derisa tė formohet kabinet‘ i ri, do tė veproj si zėvendės; Kabineti i ri do tė formohet prej njerėzve tė ndershėm, qė ka besimin e popullit tė plotė tė kombit. Jam pėrkrahje e kėtij Kabineti me gjithė fuqinė time, nė kėto kohėra delikate. Lutemi tė kini kujdesin pėr qetėsinė e prehjes tė vendit; kėtė e pres prej atdhedashurisė". Kryeministri Sulejman Delvina. Nė pėrgjigje tė kėsaj letre, Kėshilli i Lartė i Shtetit, i shkruante: "Kėshill‘ e Naltė e Shtetit Shqiptar, e pranoj dorėheqjen qė bėri kabineti qė ish formuar nėn kryesinė e Shkel. Sė Tij Z. Sulejman Delvinės, me DEKRET. Shkel. Sė Tij Z. Sulejman Delvinės-Tiranė. Shkėlqesi! E muarmė letrėn e Z. S. me 14.11.1920 me tė cilėn na bėni tė njoftur se Kabineti qė qe formuar nėn Kryesin e Sh. Suaj dha dorėheqjen: ēmojmė fort mirė shėrbimet e Sh. Suaj qė kini sjellė Atdheut nė kohėrat me tė vėrtetė kritike dhe ju falėnderojmė pėr tė gjitha kėto. Por, me qenė qė nė Parlament s‘keni njė shumicė pėrmbi tė cilėn tė bazohet, jemi edhe na tė detyruar t‘jua pranojmė dorėheqjen. Por, pas zakonevet, ju lutemi shumė qė Shkėlqesa juaj bashkė me Ministrat e tjerė tė vazhdoni nė punė, si zėvendės, gjersa tė nisin punė ata qė do tė emėnohen. Pritni nderime t‘ona mė tė mėdha. Kėshill‘ e Naltė e Shtetit Shqiptar". Elbasani, Bumēi, D. M. Turtulli, Abdi Toptani. (Mbrojtja Kombėtare, 18. nėntor, 1920). Ėshtė pėr tė vėnė nė dukje se nė kėtė dekret vlerėsohet shumė puna e Kryeministrit Sulejman Delvina nė shėrbim tė atdheut nė kohėrat me tė vėrtetė kritike. Vlen tė pėrmendet gjithashtu edhe roli i Kryeministrit Sulejman Delvina dhe i qeverisė sė tij nė konsolidimin e shtetit tė ri shqiptar. Ai vihet nė dukje nė veprėn "Shqipėria dhe Mbreti Zog, Pavarėsia, Republika dhe Monarkia 1908-1939" tė autorit Owen Pearson, Londėr 2004, vėllimi I, ku nė faqen 155 thuhet: "Arritjet e qeverisė sė S. Delvinės s‘kanė tė numėruar. Ajo bėri pėrpjekje tė jashtėzakonshme pėr tė vendosur marrėdhėnie miqėsore me shtetet fqinje, sidomos me Italinė. Ia doli tė mbledhė njė hua kombėtare prej dy milionė frangash ari, organizoi njė ushtri tė vogėl e xhandarmėrinė dhe arriti tė krijojė njė shėrbim civil tė efektshėm dhe tė moderuar. Ajo ngriti 528 shkolla fillore dhe po studionte mundėsinė e ngritjes sė njė sistemi arsimor kombėtar tė njė niveli mė tė pėrparuar. Ia doli tė shmangė me sukses kėrcėnimet e intrigat e huaja, mposhti kryengritjet e brendshme dhe bashkoi popullin shqiptar. Dhe sė fundi rivendosi kufijtė kombėtarė tė cėnuar nga Konferenca e Ambasadorėve tė vitit 1913".

 

 

http://www.shekulli.com.al/news/53/ARTICLE/25706/2008-05-17.html

Ministri reformator dhe rėnia e mbretėrisė

 

Mirash Ivanaj, njė emėr gati i panjohur pėr brezat e sotėm, radhitet nė mes asaj plejade intelektualėsh qė kontribuan dhe hapėn shtigje tė reja nė vitet '20-30 pėr emancipimin shqiptar. Koha do ta njohė Ivanajn pėr atdhetar tė flaktė dhe demokrat tė bindur, luftėtar tė mendimit tė lirė dhe veprimtar tė guximshėm, njeri me karakter tė fortė dhe intrasigjent.

Prof. Nasho Jorgaqi
Sht, 17 Maj 2008 08:44:00
 

Nė 55 vjetorin e ndarjes nga jeta tė Mirash Ivanajt. Jetė nė mes njė akordi triumfues dhe fundit tragjik e publicistit dhe ministrit reformator tė arsimit nė vitet 30. dėshmitė e Ivanajt pėr pushtimin fashist dhe tradhėtinė e Mbretit Zog

Mirash Ivanaj, njė emėr gati i panjohur pėr brezat e sotėm, radhitet nė mes asaj plejade intelektualėsh qė kontribuan dhe hapėn shtigje tė reja nė vitet '20-30 pėr emancipimin shqiptar. Koha do ta njohė Ivanajn pėr atdhetar tė flaktė dhe demokrat tė bindur, luftėtar tė mendimit tė lirė dhe veprimtar tė guximshėm, njeri me karakter tė fortė dhe intrasigjent. Mbi tė gjitha ai ėshtė reformator i arsimit kombėtar nė hapat e parė tė shtetit shqiptar.

Jeta e tij ndjek vijėn e jetės shqiptare tė gjysmės sė parė tė kėtij shekulli, fatin e njė kohe me kthesa historike, plot kontraste dhe batica e zbatica, me ngjarje nga mė tronditėset. Vetė fati i tij kontraston nė mes tė njė akordi triumfues dhe njė fundi tragjik. Mirash Ivanaj vinte nė hapėsirat e historisė shqiptare nga viset e Malėsisė sė Madhe. Ishte ndėr tė parėt intelektualė tė kėtyre anėve qė do tė barte virtyte dhe tipare fisnike tė botės dhe njėmendėsisė malėsore, atdhedashurinė dhe trimėrinė, zgjuarsinė dhe vullnetin e pathyer, besėn dhe natyrėn realiste.

Prindėt e tij tė ndjekur nga pushtuesit turq kishin zbritur nga Begaj i Trieshtit nė Podgoricė. I ati Dodė Ivanaj ishte dėnuar tri herė me vdekje nga qeveria turke. Nė kėtė familje patriotike lindi mė 12 mars 1891 Mirashi. Prindėt, me sa duket qenė arsimdashės sepse, ndryshe nga shumė bashkėfshatarė u pėrkujdesėn pėr shkollimin e fėmijėve tė tyre. Mirashi, pasi kreu shkollėn fillore nė vendlindje, ndoqi Liceun klasik tė Beogradit, pėr tu regjistruar mė vonė nė Universitetin e atjeshėm nė fakultetin e letėrsisė. Nuk dimė arsyet pėrse i ndėrpret studimet, sepse mė 1913 shkon nė Itali. Atje qėndroi dhjetė vjet (1913-1923) dhe mbaron dy fakultete, duke u doktoruar me lavdėrime pėr letėrsi dhe drejtėsi.

Mė 1923 kthehet nė atdhe, me njė formim jo tė zakonshėm pėr kohėn dhe vendoset nė Shkodėr. Kėtu sė bashku me publicistin-patriot Nikolla Ivanaj, tė cilin e kish kushėri, dhe shok idesh, nxjerrin gazetėn "Republika". Pėr afro tre vjet, (1923-1925) kjo gazetė u bė tribunė e mendimit tė lirė, pėr njė Shqipėri tė bashkuar dhe tė pėrparuar, me njė qėndrim tė theksuar kritik ndaj rretheve konservatore tė klerit katolik. Njė nga pendat qė bėri emėr nė faqet e saj ishte dhe ajo e Mirashit. Publicisti i ri u shqua pėr trajtimin e temave tė ditės, pėr idetė republikane qė shpaloste, pėr guximin atdhetar dhe qytetar. Dėshmonte me kėtė pėr formimin letrar dhe pėr talentin, pėr tė cilin kish dhėnė prova qysh student me ciklin poetik "Epopeja e njeriut" apo me dramėn italisht me tri akte "Zjarri i Shėn Elmos", shkruar me tė vėllanė Martinin.

Mė 1925, Mirashin e shohim drejtor tė gjimnazit tė shtetit nė Shkodėr dhe mė pas profesor nė gjimnazin e Tiranės. Nė fushėn e arsimit, ai dallohet shpejt si njė pedagog i pėrgatitur e serioz, me kėrkesa shkencore. Horizonti i gjerė dhe konceptet pedagogjike bashkėkohore i krijojnė atij njė shtat intelektual qė e bėjnė tė shohė mė larg nga kufijtė e ngushtė tė kohės. Prandaj, nuk ėshtė njė rastėsi qė nė pranverėn e vitit 1933, ai ngarkohet me detyrėn e Ministrit tė Arsimit. Nė kėtė detyrė do tė shfaqet si reformator i shkollės shqiptare dhe do ti mbetet emri nė historinė e arsimit kombėtar. Ideoi dhe zbatoi reformėn mė radikale nė kėtė fushė, mbylli dhe shtetėzoi tė gjitha shkollat fetare dhe private, me synimin atdhetar pėr tė krijuar njė shkollė unike shqiptare, mbi baza kombėtare, laike dhe shkencore. Kjo reformė qė ishte njė bombė pėr mjediset dhe mendėsitė konservatore tė kohės nuk kish si tė mos prekte interesat e ngushta madje dhe antishqiptare tė qarqeve tė caktuara tė brendshme e tė jashtme. Drejtimi kombėtar, por njėkohėsisht modern dhe evropian i shkollės shqipe ngjalli reaksion tė madh sidomos te kleri katolik dhe iu kundėrvu synimeve tė fuqive tė huaja qė kishin interesa pushtuese nė Shqipėri (si Italia, Greqia etj.) Ai ishte i bindur nė drejtėsinė dhe nevojėn imperative tė reformės, siē qe dhe i ndėrgjegjshėm pėr entuziazmin me tė cilin e priti brezi i ri. Por tek e fundit, fati i reformės nuk varej prej tij. Mbreti kapitulloi para presionit tė Italisė fashiste dhe arrogancės sė klerit dhe nė kėto kushte, pas dy vjetėsh, Ministri reformator u detyrua tė jap dorėheqjen dhe t'i hapė rrugėn mbretit pėr tė bėrė lėshime. Megjithatė, fara e shėndoshė nė fushėn e arsimit shqiptar ishte hedhur. Emri i Mirash Ivanajt qe kthyer nė simbol qėndrese dhe parimėsisė sė lartė. Prandaj mendjen e menēur e tė guximshme tė Ivanajt, Zogu nuk mundi tė mos e pėrfillte. Ishte kjo arsyeja dhe popullariteti i merituar dhe i padiskutueshėm, qė mbreti e emėroi mė pas anėtar dhe kryetar tė Kėshillit tė Lartė tė Shtetit.

Nė kėtė post e gjeti pragu i pushtimit fashist. Nė rrethanat e tradhtisė kombėtare dhe tė sabotimit tė qėndresės sė organizuar, ai do tė ndjehet i tronditur dhe i zhgėnjyer keq. Pėr ngjarjet tragjike tė 7 prillit, ai na ka lėnė ditarin "Na qė shpėtimin e gjetėm nė t'ikun. Shkėndi dhe hije tė prillit 1939", i botuar nėn titullin "Orėt e fundit tė mbretėrisė sė Zogut" (1997). Nga ky moment i rėndė, patrioti demokrat do tė ndahet pėrfundimisht nga Zogu dhe nė rrethana qė s'vareshin prej tij do tė merrte rrugėn e hidhur tė mėrgimit. Nė fillim nė Greqi, e pastaj nė Turqi, Liban dhe Egjypt, ai do t'i kalonte vitet e rėnda tė Luftės sė Dytė Botėrore nė Jeruzalem. I shkėputur krejtėsisht nga Zogu, dhe pėrpjekjet e tij pėr tė organizuar pasuesit nė mėrgim, Mirash Ivanaj ndjek nga larg fatin e popullit tė vet dhe punon me aq sa mundet pėr ēėshtjen shqiptare.

Ēlirimin e atdheut e pret me gėzim tė madh dhe kėtė e dėshmon fakti se nga fundi i shkurtit 1945 lė Stambollin dhe pa asnjė mėdyshje niset pėr nė Shqipėri. Pas shumė peripecish, duke kaluar nėpėr Bullgarinė dhe Jugosllavinė e shkatėrruar nga lufta, mbėrrin mė nė fund nė atdhe. E presin shumė mirė dhe ai ndjehet plot shpresa se Shqipėria kish hyrė nė rrugėn e demokracisė dhe tė pėrparimit. Dėshmi pėr kėtė ėshtė ditari, janė ngjarjet dhe mendimet qė ai shėnon nė tė. Ishreformatorin e shkollės kombėtare e pret nė audiencė dhe Enver Hoxha. "Mė priti si s'ka mė mirė – shkruan ai, - siē i ka hije njė kryetari tė zgjedhur prej 50 mijė shqiptarėve, shpėtimtarėve t'Atdheut. Mbeta shumė i kėnaqun." (Ditari, 8-10-1945, Shih: L. Radi: "Misteret e njė ministri" f. 27) Nė atmosferėn e fill pas luftės, luftėtari i mendimit tė lirė Mirash Ivanaj s'kish si tė mos mbėshteste disa nga reformat demokratike tė kohės. "Sende tė mėdha asht tue ba kjo qeveri e dalun nga lėvizja qė me armė nė dorė e liruen atdheun" (Ditari 3.1.1946 AQSH).

Mbi tė gjitha atė e gėzon goditja e asaj pjese tė klerit katolik, qė ishte komprometuar me pushtuesit dhe mbeturinat e reaksionit. Ky antiklerikal i vendosur do tė shkruajė nė ditar tėrė entuziazėm: "Erdhi dita qė unė kam pritė 21 vjetė!"

Qėndrimi i tij i prerė antiklerikal nuk kurseu individė dhe urdhrat e njohur katolikė atė jezuit dhe franēeskan. Pėr kėtė tė fundit shkruan: "Duhet me doemos qė Shqipnia tė lirohet pėrgjithmonė prej njė ēerdhe tjetėr tradhtarėsh tė vėrtetė: franceskajve tė Shkodrės nga tė cilėt kanė dalė gjarprinjtė si Gjergj Fishta dhe Anton Harapi." (Ditari, 22-I-1946)

Ndėrkaq Ivanaj ndjek me vėmendje jetėn politike qė zhvillohet nė vend. Republikani i vjetėr pėrshėndet shpalljen e Republikės Popullore nga Asambleja kushtetuese dhe gėzohet qė "kėshtu, Zogu sot mbaroj" (Ditari, 11-I-1946). Por situata politike nga brenda ėshtė e mbarsur me probleme. Elemente guximtare tė forcave demokratike, jashtė radhėve tė partisė komuniste shprehen pėr njė demokraci pluraliste. Miku i tij, Gjergj Kokoshi, deputet, kėrkon krijimin e njė opozite legale dhe botimin e njė gazete opozitare. Presioni i demokracisė perėndimore mbi fatin e demokracisė shqiptare sa vjen e bėhet mė i ndjeshėm. Krijohen situata para tė cilave Ivanaj nuk mund tė rrinte indiferent, nuk mund tė pajtohej me dhunėn dhe diktatin. Shpirtėrisht ėshtė me ato forca qė kėrkonin liri mendimi, oponencė politike, diversitet pikpamjesh pėr njė shoqėri shqiptare tė hapur. Megjithėse i kishin ofruar poste tė ndryshme, bile tė vinte dhe kandidaturėn pėr deputet, ai nuk kish pranuar. Detyrėn e tij ai e shikonte nė vendin e edukatorit tė brezit tė ri, nė rimėkėmbjen e njė arsimi tė vėrtetė kombėtar e laik. Pėr mė se dy vjet punon si profesor nė shkollėn pedagogjike tė Tiranės, gjithnjė i pėrgatitur dhe kėrkues, serioz dhe fjalėpakė. Sipas njė raporti tė drejtorisė sė shkollės ai paraqitet "shumė i aftė si mėsues i palodhur, i papėrtuar, pėr tė ndihmuar nxėnėsit dhe jashtė orarit, por indiferent me mbledhjet e sindikatave dhe mitingjet". Kjo indiferencė qė shprehte jo aq tipin e tij tė vetmuar e tė mbyllur se sa zhgėnjimin gradual qė po pėsonte e vuri nė opozitė shpirtėrore me pushtetin e ri dhe e afroi me qėndrimin e elementėve opozitarė. Megjithėse nuk beson se Gjergj Kokoshi, tė ciline kanė burgosur, tė ketė "mohue parimet pėr tė cilat ka shkue nė mal dhe luftue me shokė", Ivanaj nė ditar tėrthorazi shpreh njė tė vėrtetė kur shkruan: "Kėtu publiku nuk kupton. Ndoshta Kokoshi pėrfaqėson njė rrymė ma tė butė tė lėvizjes kombėtare tė atyre vjetėve" (Ditari 25-I-1946).

Nė kėtė atmosferė tė vėshtirė pėr intelektualėt demokratė, mė 15 janar 1947, Mirash Ivanaj arrestohet dhe pas afro njė viti hetuesije, mė 7 prill 1948 dėnohet me shtatė vjet burg, me akuzėn absurde si "ish ministėr i regjimit zogist dhe agjent i anglo-amerikanėve". Merret me mend drama e rėndė dhe e pamerituar e kėtij njeriu aq tė ndershėm dhe tė drejtė, tė gjendur para njė dėnimi tė pashembullt. I habitur dhe i revoltuar pėr njė ēast kur dėgjon vendimin, ai do t'i drejtohet prokurorit me zė tė lartė nė sallėn e gjyqit: "Po a ka ligj nė botė, zotni, qė tė dėnojė mendimin?"

Koha qė erdhi mė pas do tė qe njė kalvar i vėrtetė pėr profesorin e nderuar, po tė marrim parasysh karakterin e fortė dhe moshėn e tij tė kaluar. Besnik i bindjeve tė veta, i papėrkulur para situatave tė rėnda ai i kaloi vitet e burgut duke pėrkthyer vepra nga gjuhė tė ndryshme. Pas afro shtatė vjetėsh, 12 ditė para mbarimit tė afatit tė burgimit, profesor Ivanaj vdes nė spitalin e Tiranės, nė moshėn 62-vjeēare (1953). Ishte njė vdekje tragjike, e trishtueshme, njė fund aspak i merituar po tė mendosh pėrpjekjet e tij fisnike pėr njė mendim tė lirė dhe njė shoqėri shqiptare tė emancipuar.

Ditari i tragjedisė sė 7 prillit 1939

Ndonėse erudit, me njė pėrgatitje solide e tė gjithanshme, Mirash Ivanaj, mė shumė se intelektual kabineti, u tregua intelektual i aksionit arsimor dhe kulturor: publicist, organizator i arsimit tė mesėm, edukator i rinisė e mbi tė gjitha reformator i shkollės sonė kombėtare. Nė tėrė kėtė veprimtari ai mbajti ditare tė rregullt tė cilėt janė njė pasqyrė e saktė dhe e sinqertė e mendimeve dhe punės sė tij, dhe kronikė pėr ngjarje dhe probleme tė kohės. Kurorėn e Ditareve tė Ivanajt e pėrbėn ditari i fundit, ai mė madhori qė la nė dorėshkrim nėn titullin "Na, qė shpėtimin e gjetėm me tė ikun... (Shkėndi dhe hije tė prillit 1939"), botuar mė 1997 nėn titullin "24 orėt e fundit tė mbretėrisė sė Zogut".

Ditari sipas njė shėnimi tė dorėshkrimit ėshtė shkruar nė bashkėautorėsi me tė vėllain Martin Ivanaj. I vėllai, i cili vdiq nė mėrgim nė vitet 40, njihet si njė nga juristėt mė tė shquar tė kohės, qė mbajti dertyra tė larta nė drejtėsinė shqiptare tė periudhės ė pavarėsisė. Nuk mund tė pohojmė me bindje se sa e saktė ėshtė bashkautorėsia e kėtij libri, po tė shqyrtojmė mėnyrėn e hartimit tė tij, paraqitjen e ngjarjeve, njerėzve dhe mendimeve, pozitėn e treguesit nė ditar, veēoritė stilistike a tė pėrbashkėta nė mes kėsaj vepre dhe ditareve tė tjerė tė Mirash Ivanajt.

Ky ditar ėshtė njė vepėr dokumentare pėr njė nga momentet mė dramatike tė historisė sonė tė re, siē paraqitet pragu i pushtimit fashist tė vendit. I ndarė nė dy pjesė, ai pėrfshin dhe jep nė mėnyrė autentike ngjarjet e pragut tė pushtimit dhe fill pas tij. Pjesa e parė ėshtė kronologjia e 24 orėve tė fundit tė mbretėrisė shqiptare, tė njė segmenti tė ngushtė kohor, por me ngarkesa tė forta politike e psikologjike. Para lexuesit ngrihet perdja e dramės qė u luajt nė kapėrcyell tė ditėve 6 e 7 prill 1939, kapitullimi dhe sabotimi i luftės, arratisja e mbretit Zog dhe besnikėve tė tij nga atdheu. Pjesa e dytė, merret kryesisht me ditėt e para (deri mė 22 prill 1939) tė qėndrimit nė Larisa tė Greqisė tė mėrgatės politike shqiptare.

Boshtin e ditarit e pėrbėn autori, pozita e tij nė raport me ngjarjet dhe njerėzit e dramės sė prillit tė vitit 1939. Duke qenė nga funksionarėt e lartė tė shtetit shqiptar dhe qytetar me ndėrgjegje atdhetare, ai arrin tė zbulojė nga brenda dhe nga jashtė, nga lart dhe nga poshtė, me pėrmasa tė gjera gjithė situatėn e jetės politike tė kryeqytetit nė prag tė pushtimit fashist. Pėr autorin ėshtė e qartė se duke qenė atdheu nė rrezik, detyra e ēdo shqiptari ėshtė tė vihet nė mbrojtje tė tij. Nė mbrojtje tė atdheut, nėnvizon Ivanaj askush nuk ėshtė i zėvendėsueshėm. Ai vetė kėrkon dhe jep shembullin i pari.

Gjatė aktit tė fundit tė tragjikomedisė sė mbretėrisė shqiptare, Ivanaj zbret nė skenė dhe merr pjesė nė tė. Roli i tij paraqitet i dyfishtė, pjesėmarrės dhe dėshmitar, po njė dėshmitar aktiv. Pasqyrė e kėtij qėndrimi ėshtė gjithēka qė ai pėrshkruan dhe nga ē'pozita e pėrshkruan. Nga njė anė jep gjendjen e rėndė tė popullit, zemėrimin dhe shqetėsimin e tij, nga ana tjetėr, tregon pėr pasivitetin, frikėn, kapitullimin deri nė tradhti ndaj atdheut tė parisė, tė baballarėve tė kombit, tė monarkisė zogiste. Pragu i kėsaj katastrofe shpaloset nėpėr faqet e ditarit si pėrjetim i thellė individual qė ka njė rezonancė mė tė gjėrė. Autori nuk fshihet pas anonimitetit dhe pohimeve tė pėrgjithshme. Ajo qė mendon e qė thotė ėshtė reagim dhe qėndrim i pėrftuar nga situata konkrete, nga ballafaqimi pa asnjė ekuivok me kohėn, larg ēdo subjektivizmi dhe iluzioni. I gjithė ditari pėrshkohet nga njė tension i vazhdueshėm, tensioni para rrezikut tė pushtimit, po dhe i mobilizimit shpirtėror e fizik i shqiptarėve.

Kundrejt kėsaj tabloje, Ivanaj, pa bėrė asnjė kompromis me ndėrgjegjen, duke u ngritur mbi pozitėn e lartė shtetėrore, guxon tė tregojė sė ē'ndodh nė qarqet drejtuese tė mbretėrisė shqiptare. Ato janė tė paafta pėr t'u vėnė nė mbrojtje tė vendit; aparati sa vjen e shpėrbėhet, egoizmi dhe egocentrizmi shfaqet sheshazi nė trajtat mė tė neveritshme. Tradhtia kombėtare nga ēasti nė ēast merr frymė tė qartė nė figurat mė pėrfaqėsuese tė regjimit. Dėshmia e autorit nė kėtė rast ėshtė konkrete pėr njerėz e vende, pėr rrethana e situata. Ai rrėfen pėr rolin sabotues tė "kollonės sė pestė", e cila i ka vėnė minat pavarėsisė sė Shqipėrisė, akoma pa u pushtuar ushtarakisht. Pėr kėtė jep fakte dhe pėrmend figura tė ndryshme, pa kursyer as emra si Gj. Fishta, E. Koliqi, L. Shantoja, A. Harapi etj.

Vend tė rėndėsishėm nė faqet e ditarit zė figura e mbretit Zog. Ndonėse me shpirt tė vjetėr republikan, por pėr hir tė unitetit kombėtar, Ivanaj, shpresat pėr fatin e Shqipėrisė i ka varur te mbreti. Kjo ėshtė arsyeja qė nė situatėn e krijuar nė prag tė pushtimit fashist ai beson dhe ushqen iluzione se sido qė tė vijė puna, Zogu do tė vihet nė ballė tė mbrojtjes sė atdheut. Kjo linjė nė vepėr pėrshkruhet me vėrtetėsi dhe sinqeritet prekės. Lexuesi pėrjeton tok me autorin shpresėn qė ai ka te Zogu dhe se si ato shpresa tronditen, zbehen dhe shkatėrrohen pėr tė mos u ngjallur mė kurrė. Braktisjen dhe largimin tinėzar tė Zogut jo vetėm e pėrjeton nė mėnyrė tragjike, si njė pėrdhosje dhe shkelje tė shpirtit tė tij patriotik nga ana e sovranit, por ka kurajon ta dėnojė pa mėdyshje. Ai bėhet dėshmitar i ndarjes sė Zogut nga truproja e ushtrisė mbretėrore nė Kapshticė para se tė kalojė kufirin. Kjo skenė gati e pabesueshme pėr tė, pėrshkruhet si njė akt tradhtie dhe varr i mbretėrisė shqiptare.

Nė atmosferėn e pėshtjellimit tė pėrgjithshėm, figura e Ivanajt spikat pėr atdhetarizmin dhe kurajon shpirtėrore, pėr qėndrimet realiste dhe orientimet e drejta. Ai tregohet njohės i situatės politike, i psikologjisė sė popullit dhe i individėve tė veēantė. Pėr tė, nė kėto raste janė tė huaja sentimentalizmi, iluzionet pa baza, luhatjet, mėshira ndaj tradhtarėve. Tė gjithė kėtė dialektikė tė brendshme, aq transparente nė faqet e ditarit, lexuesi e ndjek me emocion. Autori nuk qėndron dorėjashtė, ai nuk bėn pėrpjekje pėr t'u justifikuar, pėr t'i shpėtuar pėrgjegjėsisė historike, deri sa dhe vetė i pėrket asaj klase politike qė i ktheu shpinėn atdheut. Edhe titulli i veprės "Na, qė shpėtimin e gjetėm nė tė ikun...", pohon pozitėn autokritike qė ai mban. Ėshtė njė vepėr e mirėfilltė dokumentare, nuk ka aspak fantazi, trillim, ēdo kapitull ėshtė gatuar me lėndė tė gjallė nga ato rrethana qė ofronte momenti historik. Ajo ēka i jep nerv ėshtė kėndvėshtrimi vetjak i njė personaliteti tė lartė e tė palėkundur, veēori nuk e prek objektivitetin e gjithė asaj qė dėshmohet nė vepėr.

"Na, qė shpėtimin e gjetėm nė tė ikun...", qė botohet nėn titullin "Orėt e fundit tė mbretėrisė sė Zogut", ėshtė njė kontribut i rėndėsishėm nė letėrsinė tonė dokumentare, veēanėrisht nė atė tė kujtimeve pėr njė ngjarje qė shėnon rėnien e mbretėrisė zogiste dhe pushtimin fashist tė Shqipėrisė. Pėr kėtė moment tė rėndė historik janė tė interesuar tė gjithė brezat e lexuesve, por sidomos historianėt dhe shkrimtarėt.

 

Ideoi dhe zbatoi reformėn mė radikale nė kėtė fushė, mbylli dhe shtetėzoi tė gjitha shkollat fetare dhe private, me synimin atdhetar pėr tė krijuar njė shkollė unike shqiptare, mbi baza kombėtare, laike dhe shkencore.

I habitur dhe i revoltuar pėr njė ēast kur dėgjon vendimin, ai do t'i drejtohet prokurorit me zė tė lartė nė sallėn e gjyqit: "Po a ka ligj nė botė, zotni, qė tė dėnojė mendimin?"

 

 

 
http://balkans.courriers.info:80/article10437.html
 
Osservatorio sui Balcani
Albanie : la minorité grecque réclame l’autonomie pour Himara
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 5 mai 2008
Mise en ligne : mardi 13 mai 2008

Himara, ville cōtičre au Sud du pays, est la perle du tourisme albanais, mais la ville est aussi caractérisée par la forte présence de la minorité grecque. De récents incidents, comme l’arrestation de deux militants du mouvement grec d’Albanie Omonia, ont fait ressortir la question des revendications de cette communauté. Alors que des manifestants radicaux scandent « Himara c’est la Grčce ! », le maire de la ville réclame une autonomie territoriale.

Par Marjola Rukaj

L’énorme potentiel touristique qui a fait la renommée d’Himara est en passe de se faire dépasser les par incidents qui font périodiquement la une des journaux nationaux. Le dernier évčnement en date ą avoir soulevé un éničme tollé médiatique a eu lieu le 10 avril 2008.

Une arrestation qui tourne ą l’émeute

Tout a commencé lorsque deux agents de police ont arrźté deux jeunes d’Himara qui circulaient ą bord d’une voiture immatriculée ą l’étranger. Depuis les années 90, les autorités albanaises contrōlent trčs souvent ce type d’automobiles, dans le cadre des mesures prises contre le trafic de voitures volées ą l’étranger. Mais, selon les dires des policiers, les deux jeunes, Erjon Jorgo Rapo et Manol Zoto, membres d’Omonia, l’association de la minorité grecque en Albanie, leur ont résisté. Les policiers se sont alors vus contraints de les emmener au poste pour les relācher quelques heures plus tard. Le lendemain pourtant, un des policiers qui avait pris part au contrōle des jeunes a été attaqué par un groupe de personnes, pour protester – comme cela a été dit devant les caméras de télévision – contre les mauvais traitements physiques qu’auraient subis les deux jeunes.

Une dizaine d’autres citoyens, selon les médias grecs, entre 50 et 70 individus selon les médias albanais, se sont joints au petit groupe de départ, poursuivant le policier jusqu’ą la station de police, devant laquelle ils ont protesté en clamant : « Himara c’est la Grčce ! », « Albanais, hors d’Himara ! », « Nous voulons la police grecque ! ». On a mźme entendu quelqu’un réclamer l’autonomie en accusant les autorités albanaises de génocide ą l’égard de la minorité grecque.

Selon ce qu’ont rapporté la presse albanaise et les policiers, ces derniers se sont retirés ą l’intérieur du poste sans réagir ą la protestation, mais en tirant des coups de feu en l’air pour éloigner les manifestants. Ils ont rapidement demandé des renforts auprčs des forces de polices de Vlora et de Fier. Le préfet de Vlora, Xhevahir Rexhepi, s’est rendu d’urgence ą Himara pour discuter avec le maire, Vasil Bollano, qui est aussi président d’Omonia. Les émeutes se sont terminées seulement lorsque le maire a invité les participants ą s’éloigner. Les protestations, selon le maire et les manifestants, ont été amorcées par les violences physiques que les policiers auraient fait subir aux deux jeunes interpelés, tandis que les policiers nient avoir eu recours ą la violence. Les jeunes ont été soumis au contrōle des experts, qui n’ont pu trouver aucune trace de coups. En attendant, les policiers impliqués ont été suspendus et la question est désormais entre les mains de la justice.

Etrange coļncidence

L’incident a justement eu lieu la veille d’une visite de trois jours du vice-ministre des Affaires Etrangčres grecques, Theodoros Kasimis. Cette visite avait été déją programmée avant que cet incident n’éclate, comme cela a été précisé par la suite, alors qu’on a cru que Theodoros Kasimis s’était rendu ą Himara ą cause de l’affrontement entre les manifestants et la police.

Quelques jours plus tard, le quotidien « Shqip » publiait un article attribuant au maire d’Himara l’organisation de la manifestation et des incidents, quelques jours avant la visite de Kasimis, afin de faire diversion : Bollano est en effet soupēonné d’irrégularités gravissimes dans la gestion des financements alloués par le gouvernement grec ą cette zone. L’article en question rappelait aussi les accusations de l’ambassadeur grec en Albanie ą l’égard du maire Bollano qui serait impliqué dans un trafic de visas. Selon les autorités albanaises 350 000 euros destinés ą la construction d’un aqueduc ą Dhermi et quelques autres milliers d’euros de donations grecques se seraient volatilisés, ce qui, selon le journal albanais, aurait dégradé les rapports entre le maire d’Himara et les autorités grecques.

« Mźme en 1997, la police n’était pas allée jusqu’ą tirer sur des citoyens », a commenté durement le maire d’Himara, Vasil Bollano. Il a qualifié de « normales » les réactions de la foule, en expliquant que les gens étaient irrités par le comportement de la police. Le maire d’Himara a mis un point d’honneur ą recevoir le vice-ministre grec sur fond d’hymne et de drapeaux grecs, en allant mźme jusqu’ą revendiquer l’obtention collective de la citoyenneté grecque. Theodoros Kasimis a été, en revanche, bien plus diplomate. « Je sais comment vous vous sentez », a-t-il rassuré ses hōtes. Puis il a évoqué la perte des valeurs des frontičres, ainsi que l’importance de l’intégration européenne et du bon voisinage.

Dans une interview fort commentée par la presse albanaise, Kasimis a défini “de réactions émotionnelles”, les revendications d’autonomie qui ont été prononcées pendant sa visite ą Himara, avant d’affirmer : « Nous ne sommes plus dans les années 50 ou 70, mais ą un moment oł les frontičres entre les états comptent toujours plus ». En ce qui concerne la minorité grecque en Albanie, Kasimis a affirmé : « Ils sont tous de bons citoyens albanais, qui contribuent et qui contribueront au progrčs du pays ».

Les médias albanais se sont dits convaincus que Kasimis avait fait preuve d’autant de modération pendant son entrevue avec le maire Bollano. Aprčs la rencontre ą huis clos avec l’association Omonia, Kasimis s’est dirigé ą la presse trčs optimiste : « Omonia inaugure une phase de renouveau », avant de souligner le rōle que l’association doit jouer pour améliorer encore les rapports entre la Grčce et l’Albanie, qui sont entrées depuis ces derničres années dans une phase trčs positive.

Himara/Himarė : une ville qui divise les opinions

Les incidents ą Himara et les positions radicales adoptées initialement par le maire Bollano ont été largement réprouvés par la presse albanaise ainsi que parmi les politiques, mais les autorités n’ont pas réagi officiellement pour autant. La situation d’Himara a été pendant plusieurs jours analysée en long et en large ą la télévision et dans les journaux. Pour la majeure partie des médias albanais, les incidents qui ont eu lieu ont été organisés par le maire lui-mźme. Ce n’est en effet pas la premičre fois que ce dernier, ainsi que la branche la plus radicale de la minorité grecque d’Himara, sont ą l’origine de provocations que beaucoup considčrent comme anti-albanaises.

Divers journaux ont retracé chronologiquement les incidents successifs au sičge électoral d’Himara. On a mentionné le fait que sur son site officiel, la ville d’Himara déclare 85 % d’habitants appartenant ą la minorité grecque, et l’histoire albanaise y apparaīt plutōt « arrangée » ą la sauce grecque. Par exemple, Skenderberg, le héros national albanais, y figure avec le nom « Jorgo », ą la grecque, au lieu de « Gjergj » son prénom albanais. Depuis la salle du Parlement albanais, le député indépendant, anciennement membre du Parti Démocratique, Spartak Ngjela, a rappelé que l’année derničre, alors qu’on évoquait l’indépendance du Kosovo, le maire d’Himara avait publiquement déclaré que sa ville devrait suivre l’exemple du Kosovo en mettant les deux cas au mźme niveau . A l’époque aussi, la presse albanaise avait débordé de réactions contre les déclarations arrogantes du maire.

Ces derniers jours, la chaīne de télévision Top Channel a diffusé une émission sur un autre évčnement qui a de nouveau redonné la vedette ą Vasil Bollano : sur le site internet de la commune, les journalistes de la chaīne avaient remarqué que les propriétaires des hōtels de la cōte d’Himara avaient tous des noms grecs. Aprčs avoir mené l’enquźte sur le terrain, ils ont découvert qu’aucun d’entre eux n’était vraiment de nationalité grecque. « Il y a environ une trentaine de personnes, tous propriétaires d’hōtels, qui se sont dotés de nouveaux noms grécisés de leur propre chef, sans aucune autorisation », a affirmé devant les caméras de télévision Stefan Kokdhima, maire de Qeparo, qui se trouvait lui-mźme dans la liste avec le nom Stefanos Kokdhimas. Des analystes différents ont invité les autorités albanaises ą suspendre le maire d’Himara de ses fonctions pour ses actes considérés comme anticonstitutionnels. A Saranda et ą Vlora, des lycéens ont brūlé publiquement le drapeau grec.

Des revendications de plus en plus fréquentes

La minorité grecque en Albanie est depuis toujours au centre des débats, tant de la part des politiques et chercheurs grécophones, que du cōté des chercheurs albanais. Ces derniers ont construit un réseau touffu de théories pour démentir celles avancées par la partie grecque. Or, aucun des deux cōtés ne produit des études dignes de foi ou des données statistiques impartiales.

La situation n’est pas faite pour s’arranger avec l’émigration massive en Grčce des minoritaires, mais aussi avec les conversions faciles des Albanais et des Valaques, orthodoxes ou non, qui obtiennent en échange bien plus facilement la carte de séjour en Grčce et la perspective de prometteuses pensions de retraite.

Les gouvernements albanais, de gauche comme de droite, se sont toujours montrés prźts ą sauvegarder les droits de la minorité grecque, comme le bilinguisme dans les zones grécophones ou l’ouverture d’écoles qui suivent le programme scolaire grec. A part de rares incidents, on n’a jamais constaté de conflits entres Grecs et Albanais qui cohabitent dans cette ville méridionale, mais ils sont de plus en plus nombreux depuis l’élection du maire Vasil Bollano.

 

 

 

http://balkans.courriers.info/article10419.html
 
 
Gazeta Tema/ Voice of America
Liberté de la presse en Albanie : il y a encore du chemin ą faire
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 2 mai 2008
Mise en ligne : vendredi 9 mai 2008
Sur la Toile

Il y a 18 ans, l’Albanie ne connaissait qu’un seul quotidien, La Voix du Peuple, organe de presse du gouvernement, un hebdomadaire littéraire, La Lumičre, et quelques autres publications pour la jeunesse. Puis vint le pluralisme politique et sa myriade de journaux. La différence entre les uns et les autres ? Souvent difficile ą détecter... Le dernier rapport de Freedom House sur la liberté de la presse dans le monde dénonce une « uniformisation » et pointe les pressions politiques sur la presse albanaise.

Par Keida Kostreci

JPEG - 61.1 ko
Sali Berisha, un « prédateur » de la liberté de la presse ? (©CdB/ M.Janković)

L’organisation Freedom House vient de publier son rapport annuel 2007 sur la liberté de la presse dans le monde. Selon ce rapport, la presse albanaise continue ą źtre partiellement libre mais elle subit toujours des pressions politiques et économiques, les journalistes albanais ne semblent pas connaītre leurs droits et l’autocensure est un phénomčne trčs présent.

Parmi les 195 pays analysés par l’organisation Freedom House, l’Albanie occupe la 105e place pour le degré de liberté de la presse. Dans le rapport de cette organisation, il est précisé que le Premier ministre, Sali Berisha, exerce constamment de fortes pressions sur la presse proche de l’opposition. Il l’accuse souvent, sans précisions, d’źtre financée par des groupes issus du crime organisé.

Le rapport mentionne aussi la loi sur les transmissions digitales, trčs critiquée par la compagnie Top Media, dont les intérźts ont été les premiers touchés. Les organes de presse de cette compagnie ont toujours émis des critiques ą l’égard du Premier ministre. Le gouvernement a voulu lui infliger des amendes, mais a reculé devant la levée de boucliers des organisations de défense des droits de la personne et de la presse.

Selon Freedom House, la liberté d’informer est garantie par la Constitution albanaise, mais les hauts fonctionnaires de l’État résistent souvent aux demandes des médias. De leur cōté, les journalistes ne poursuivent pas leurs demandes et ne connaissent généralement pas leurs droits légaux.

Le Conseil national de la Radio-Télévision est toujours accusé de favoriser le gouvernement en place, alors que le personnel de ce Conseil et ses fonds de fonctionnement sont encore insuffisants. Cependant, le Conseil a été enrichi par la présence de membres de l’opposition, suite ą un accord signé en 2006.

Les médias albanais continuent ą présenter une grande diversité de points de vue, mais en 2007, les principaux titres ont cependant eu tendance ą soutenir leurs groupes politiques de préférence. Les journalistes s’autocensurent facilement, afin de ne pas contrarier les intérźts politiques ou économiques de leurs patrons. L’OSCE signale que les tendances habituelles ą la partialité des radio-télévisions se sont atténuées. Celles-ci ont reflété de maničre fort équilibrée les élections locales du février 2008, bien que la représentation des petits partis a encore été insuffisante et que la couverture médiatique portait plutōt sur les personnalités que sur leurs programmes. De plus, certaines rčgles de base sur les publicités des partis et le silence pré-électoral n’ont pas été respectées.

Les défenseurs de la liberté de presse poursuivent leurs efforts pour convaincre le gouvernement de ne pas qualifier légalement la diffamation de délit pénal, pouvant entraīner une peine maximale de deux ans d’emprisonnement. Bien que le Parlement n’ait pas approuvé ce projet d’amendement en 2005, le Premier ministre Sali Berisha a ordonné aux membres du gouvernement d’utiliser le droit de réponse plutōt que de porter plainte pour diffamation, en réaction ą la partialité politique ou ą des imprécisions dans les médias. Aucune plainte pour diffamation n’a été déposée en 2007.

Faiblesse économique et dépendance politique des médias

Le rapport précise aussi que l’absence de transparence dans le capital et le financement des médias expose ceux-ci ą des accusations infondées d’źtre sous l’influence du crime organisé. La Radio-télévision publique est généralement toujours favorable aux autorités, malgré les changements de gouvernement.

Les médias écrits sont souvent ouvertement de mźche avec des partis politiques ou des groupes d’intérźt. Presqu’aucun d’entre eux ne serait capable de survivre uniquement grāce ą la publicité ou aux abonnements.

Les principales télévisions dégagent beaucoup de profits, mais elles ressentent la pression des compagnies qui les financent ą travers la publicité. Le marché des radios est dominé par la musique et les émissions de divertissements. Seulement quatre stations sur quarante diffusent des informations originales.

La situation des journalistes albanais n’est pas brillante. Nombre d’entre eux travaillent sans contrat, ce qui augmente l’insécurité professionnelle et encourage l’autocensure. Tous les médias pénčtrent difficilement dans les zones rurales, ą cause de la faible infrastructure et des problčmes économiques. Cela touche particuličrement la diffusion d’Internet, que seul 13% de la population utilise réguličrement.

Quant au Kosovo, le rapport précise que le systčme de licence des médias est compliqué et peu cohérent. En 2007, de nombreux incidents violents ont été rapportés et les journalistes se sont plaints de ne pas pouvoir exploiter les sources d’information publique comme ils l’auraient souhaité. La majorité des médias kosovars ont connu de grandes difficultés financičres, affirme le rapport. L’indépendance rédactionnelle demeure faible, les médias sont soumis aux intérźts financiers. La Radio-Télévision du Kosovo (RTK) est, selon le rapport, particuličrement soumise aux intérźts politiques et financiers.

Ą l’échelle mondiale, la situation de la liberté de la presse en 2007 s’est dégradée, particuličrement dans les pays de l’ex-Union soviétique, de l’Asie et de l’Afrique subsaharienne. C’est la sixičme année consécutive que cette dégradation est constatée dans la presse, dans le monde entier.

 

 

http://www.shqip.al/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=42&Itemid=55   01/05/2008
 
Dossier
Kur Tirana zyrtare i kėrkonte Francės ekstradimin e Abaz Kupit
 


69dossier

Nga Dashnor Kaloēi


Pėr herė tė parė revista “Shqip” publikon dokumente sekrete tė nxjerra nga Arkivi i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme nė Tiranė, ku hidhet dritė mbi pėrpjekjet e qeverisė komuniste shqiptare nė vitet 1952-’53, pėr tė bėrė tė mundur ekstradimin e Abaz Kupit nga Franca. Letra e plotė e Tiranės zyrtare e nėnshkruar nga zv/ministri i Jashtėm i asaj kohe, Mihal Prifti dhe akuzat e hedhura ndaj ish-kreut tė Legalistėve shqiptarė, i cili nė atė kohe jetonte si azilant politik nė Francė

Me anė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe asaj tė Drejtėsisė, tė bėjmė tė gjitha pėrpjekjet tona dhe demarshet e duhura pranė qeverisė franceze, nė mėnyrė qė ajo tė na dorzojė sa mė parė kriminelin e luftės, Abaz Kupin”. Kėshtu u shpreh nė mes tė tjerash, nė fund tė fjalės sė tij nė njė prej mbledhjeve tė Byrosė Politike tė janarit tė vitit 1952, kryeministri i qeverisė shqiptare dhe njėkohėsisht Sekretari i Parė i Komitetit Qendror tė PPSH-sė, Enver Hoxha, i cili atė porosi tė prerė, e dha menjėherė porsa zėvendėsministri i Punėve tė Jashtme, Mihal Prifti, pėrfundoi raportin “Mbi veprimtarinė e emigracionit reaksionar shqiptar nė vende tė ndryshme tė botės”, qė ishte dhe pika kryesore e rendit tė ditės tė asaj mbledhjeje. Po cilat ishin hapat qė ndėrmori qeveria shqiptare e asaj kohe pėr ekstradimin e Abaz Kupit (kreut tė legalistėve shqiptarė nė Perėndim), nga Franca nė Shqipėri dhe ēfarė lėvizjesh diplomatike bėri ajo pėr tė zbatuar atė vendim tė Byrosė Politike? Pėr tė gjitha kėto bėhet fjalė nė njė numėr tė madh dokumentesh arkivore qė mbajnė siglėn “Tepėr sekret”, tė cilat i pėrkasin periudhės sė viteve 1952-1953, kohė nė tė cilėn filluan pėrpjekjet e para tė qeverisė shqiptare pėr tė bėrė tė mundur ekstradimin e kreut tė Lėvizjes sė Legalitetit, Abaz Kupi, nga Franca nė Shqipėri. Kėto dokumente, njė pjesė prej tė cilave po i publikojmė nė kėtė shkrim, nuk e kanė parė kurrė dritėn e botimit dhe ato bėhen publike pėr herė tė parė, pasi pėr gati gjysmė shekulli me radhė janė ruajtur nė fondet sekrete tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Arkivave tė Shtetit Shqiptar.

 

Tirana: Na ekstradoni kriminelėt e luftės

Kėrkesėn e parė pėr ekstradimin e kundėrshtarėve tė saj politikė ose tė atyre qė u quajtėn “Kriminelė tė luftės”, qeveria komuniste e Enver Hoxhės e kishte bėrė qė me mbarimin e luftės, nė fundin e vitit 1944, kur ajo kishte ardhur nė pushtet. Nė fillim tė listės sė gjatė prej mė shumė se 300 emrash, qė Tirana zyrtare ua dėrgonte nė atė kohė disa shteteve Perendimore ku ishin strehuar emigrantėt politikė shqiptarė, tė arratisur nga vendi, figuronte emri i mbretit Ahmet Zogu dhe pas tij, i dyti nė listė, vinte Abaz Kupi. Ndonėse qeveritė e vendeve tė ndryshme Perėndimore nuk iu pėrgjigjėn asnjėherė pozitivisht qeverisė sė Tiranės, dhe nuk ekstraduan asnjė nga personat qė figuronin nė atė listė tė gjatė, ajo kėrkesė vazhdoi tė qėndronte nė fuqi pėr vite me radhė. Nisur nga pėrgjigjet negative qė i vinin pėr atė problem, dhe duke e parė tė pamundur kėrkesėn e saj pėr sjelljen nė Shqipėri tė tė gjithė personave qė figuronin nė atė listė, nė fillimin e viteve ’50 qeveria komuniste e Tiranės ndryshoi taktikė dhe mendoi qė atė gjė ta kėrkonte me nota proteste vetėm pėr disa persona tė veēantė, duke e filluar atė me Abaz Kupin.

Qeveria shqiptare pajton avokatin Zhuvenel

Pas porosisė sė prerė tė Enver Hoxhės dhe vendimit tė Byrosė Politike tė janarit tė vitit 1952, qė qeveria shqiptare tė bėnte tė gjitha pėrpjekjet e duhura pėr tė bėrė tė mundur ekstradimin e Abaz Kupit nga Franca nė Shqipėri, Ministria e Punėve tė Jashtme nisi dhe procedurat e para pėr zbatimin e atij vendimi. Siē shihet dhe nga dokumentet arkivore, pėrpara se Ministria e Jashtme nė Tiranė tė niste procedurat e saj pėr ekstradimin e Abaz Kupit nga Franca nė Shqipėri, ajo fillimisht i tatoi pulsin qeverisė franceze, duke parė sesi do reagonte ajo pėr atė problem. Kėshtu, me anė tė njerėzve tė shėrbimeve sekrete tė Zbulimit Shqiptar (Sigurimi i Shtetit), qė vepronin tė kamufluar nėn petkun e diplomatėve nė pėrfaqėsitė tona tė akredituara kryesisht nė Romė e Paris, Ministria e Jashtme e Shqipėrisė u lidh me avokatin francez Zhuvenel, i cili botoi nė gazetėn “Humanite” (organ i Partisė Komuniste Franceze) njė numėr artikujsh kundėr eksponentėve kryesorė tė mėrgatės politike shqiptare nė Perėndim, duke i cilėsuar ata si kriminelė lufte. Por pas kėtyre artikujve qė shėnuan dhe hapin e parė tė pėrpjekjeve tė Tiranės zyrtare mbi ēėshtjen e ekstradimit tė Abaz Kupit, ngjarjet nuk rrodhėn ashtu sikurse i kishte menduar qeveria shqiptare, pasi dolėn tė tjera probleme. Pas artikujve tė avokatit francez Zhuvenel, kreu i legalistėve shqiptarė nė Perėndim, Abaz Kupi, i cili ishte dhe njė nga personat mė tė anatemuar nė shkrimet e gazetės “Humanite”, u indinjua pa masė. Ndaj akuzave tė bėra nė adresė tė tij, ai nuk qėndroi duarkryq, por pajtoi njė avokat tjetėr francez dhe paditi pėr shpifje Zhuvenelin, duke e hedhur atė nė gjyq. Pas kėsaj, Ministria e Jashtme nė Tiranė, nėpėrmjet zėvendėsministrit Mihal Prifti (nė atė kohė ministėr i Jashtėm ishte vetė Enver Hoxha), me anė tė disa telegrameve i kėrkonte legatės shqiptare nė Paris qė ajo ta mbante nė korrent vazhdimisht pėr problemin qė kishte dalė dhe ta njoftonte pėr kohėn kur do tė fillonte gjyqi ndaj avokatit francez Zhuvenel. Po kėshtu, nė ato telegrame Mihal Prifti i bėnte me dije ambasadorit Behar Shtylla se qeveria shqiptare kishte vendosur tė dėrgonte nė Paris dy dėshmitarė, Riza Sulon e Xhavit Qesen (Xhavit Qesja, funksionar i lartė i KQ tė PPSH-sė nė atė kohė, kishte dhe lidhje krushqie me Kupin), pėr tė dėshmuar kundėr Abaz Kupit dhe pėr tė mbrojtur avokatin francez Zhuvenel. Kjo gjė konfirmohet edhe nė njė nga telegramet e ambasadorit shqiptar tė asaj kohe tė akredituar nė Paris, Behar Shtylla (nė atė kohė quhej Ministėr fuqiplotė), tė dėrguar nė adresė tė Ministrisė sė Jashtme nė Tiranė. Nė atė telegram, qė mban datėn 14 janar 1952, midis tė tjerash thuhet: “Bisedova me Nordmanin. Gjyqi do filloj me 4 shkurt, veē nė rast se kundėrshtarėt kėrkojnė atė ditė, gjyqi mund tė vendosė tė shtyjė. Sipas tij, amerikanėve nuk iu intereson tė bėhet ky gjyq, edhe ne nuk kemi fitim tė bėhet. Mendoj se Xhavit Qesja mjafton, por edhe tė dy po tė vijnė, mirė ėshtė. Vendet miq dėrgojnė shahitė. Unė mendoj tė vijė Xhaviti vetė. Ndėrhymė pėr vizat nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme. Ēėshtja e Arif Sulos ka ditė, legata frėnge aty ėshtė, ka njoftuar tė jap vizėn”. Behari.

 

Porositė pėr Behar Shtyllėn

Pas njoftimeve tė legatės shqiptare tė Parisit, pėr fillimin e gjyqit ndaj avokatit francez Zhuvenel, Tirana zyrtare nuk u mjaftua vetėm me idenė e dėrgimit nė Paris tė Xhavit Qeses, i cili do dėshmonte nė gjyq kundėr Abaz Kupit. Por, pėr t’i ardhur sadopak nė ndihmė avokatit francez, qeveria shqiptare mendoi qė atė gjyq ta shfrytėzonte dhe pėr tė deklaruar publikisht vendimin e saj pėr tė kėrkuar ekstradimin e Kupit nga Franca. Kjo gjė shihet mė sė miri dhe konfirmohet edhe nga njė telegram i zėvendėsministrit Prifti, dėrguar ambasadorit Behar Shtylla nė Paris. Nė atė telegram, ku nė fillim tė tij thuhet “Tepėr Sekret. Tė shkruhet vetėm me dorė dhe me shkrim tė pastėr”, titullari i Ministrisė sė Jashtme ka shkruar: “Kėshillohuni me avokatėt e Zhuvenelit dhe me miqtė e tij dhe na njoftoni urgjentisht nėse ata e shikojnė opportune qė tė kėrkojmė qė tani nga Qeveria Franceze, dorzimin e Abaz Kupit si kriminel lufte me qenė se ka deklaruar qėndrimin nė Francė. Sipas informative qė ka kjo Ministri, aty qėndron mė tė shumtėn e kohės nė Itali ku zhvillon aktivitetin e tij. Na njoftoni nėse tani me rastin e afrimit tė hapjes sė gjyqit, ndodhet nė Francė apo gjetkė. Stop. Mihal”.(firma)

 

Pėrgjigja e ambasadorit Behar Shtylla

Pas kėrkesės sė Ministrisė sė Jashtme nė Tiranė, e cila i kėrkonte ambasadorit tė saj nė Paris, Behar Shtylla, qė tė bisedohej me avokatėt e Zhuvenelit, nėse qeveria shqiptare mund tė kėrkonte pranė qeverisė franceze ekstardimin e Kupit, ambasadori Shtylla i pėrgjigjet menjėherė shefave tė tij nė Tiranė, duke u dhėnė shpjegime tė hollėsishme pėr ato qė i kėrkoheshin. Nė telegramin e tij, qė mban datėn 19 janar 1952, nė mes tė tjerash shkruhet: “Dje kisha pėr ēaj avokat “Zhuvelin” dhe Manjenin. Biseduam pėr procesin. Dje, “Normanin” e kish njoftuar avokati i Abaz Kupit se Abaz Kupi nuk do paraqitet nė gjyq, gjoja se nuk e ditkam ku ndodhet tani. Tėrheqja e Abaz Kupit ose ėshtė manovėr ose pse e dinė qė ėshtė elementi mė i kompromentuar e mė i dobėt i akuzės. Mė parė ėshtė hequr njė rumun. Ne menduam kėshtu: Tė vazhdojmė pėrgatitjet sikur ai do tė paraqitej, po tė mos paraqitet materiali dhe dokumentat qė kemi kundėr tij tė pėrdoren pėr tė goditur tė tjerėt, e treta avokatėt tė gjejnė bazėn juridike qė Zhuveneli ta hedhė nė gjyq Abaz Kupin pėr akuzė shpifarake duke tentuar kėshtu qė ditėn e parė ta kthejmė gjyqin nė kundėr akuzė. Mendojmė tė vijė sidoqoftė njė shahit (dėshmitar). Pėr vizėn edhe sot ndėrhymė por s’kanė dhėnė pėrgjigje tė saktė. Qė sot filloi fushata nė “Humanite”. Mė 21 gjer mė 24 Janar mblidhen nė Londėr krerėt e kriminelėve tė luftės tė Europės Lindore. Aty do tė marrin pjesė dhe disa socialistė tė sė djathtės, Spaak R. Ramadjer etj, Paul Rainot etj. Duket atje do tė caktohet ndėr tė tjera dhe qėndrimi dhe shahitėt e akuzojnė procesin e Juvenelit. Ka pak ditė qė gazeta “Le’ Mond” shkroi tre artikuj tė gjatė mbi emigracionin e Europės Lindore nė Perėndim, pėr shqiptarėt shkroi vetėm tri radhė. Kėta artikuj filluan fushatėn e reaksionit pėr procesin. Njoftoni Romėn tė na dėrgojė relacionin mbi Abaz Kupin. Pėr gjithēka tė re do ju njoftojmė”. Behari.


Kėrkesa e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė pranė legatės franceze nė Tiranė

Nata e protestės e qeverisė shqiptare pėr ekstradimin e Abaz Kupit

Ministria e Punėve tė Jashtme e Republikės Popullore tė Shqipėrisė me urdhėr tė Qeverisė sė saj ka nderin t’i njoftojė Legatės sė Francės nė Tiranė me lutje qė t’ia transmetojė Qeverisė sė saj sa mė poshtė vijon: Nga informatat qė ka Qeveria e Republikės Popullore tė Shqipėrisė rezulton se krimineli i luftės dhe armiku i popullit shqiptar Abaz Kupi, ndodhet nė Francė dhe banon nė Paris nė adresėn 11, Rue Massaset XVI. Krimineli i luftės dhe armiku i popullit shqiptar Abaz Kupi ka qenė bashkėpunėtor i ngushtė i okupatorit gjerman dhe i Qeverive kuislinge qė ekzistonin nė Shqipėri nė okupacionin fashist dhe nazist. Ai ka qenė iniciatori dhe organizatori kryesor i organizatės tradhėtare Legaliteti. Nė bashkėpunim me ushtrinė e okupatorit gjerman dhe tė qeverive kuislinge, si dhe nė bashkėpunim me forcat mercenare tė organizatės tradhėtare “Balli Kombėtar”, Abaz Kupi ka luftuar aktivisht kundėr Ushtrisė Nacional- Ēlirimtare dhe popullit shqiptar. Ai veēanėrisht ėshtė pėrgjegjės pėr tė gjitha shkatėrrimet dhe grabitjet, pėr vrasjet e patriotėve dhe tė popullsisė nė krahinat e Shqipėrisė sė mesme si nė Krujė, Mat, Peshkopi, nė rrethet e Tiranės, nė Prezė, Tujan, Shėngjergj, Selbė, Shėn-Pal e gjetiu. Abaz Kupi ka qenė inspiruesi i masakrave tė trishtueshme dhe tė pashembullta tė 4 Shkurtit 1944 nė Tiranė. Veprimtaria kriminale dhe anti-popullore e kėtij krimineli lufte dhe armiku tė popullit shqiptar, bashkėpunimi i tij me okupatorėt fashist dhe qeveritė kuislinge si dhe gjithė akuzat qė rėndojnė mbi tė janė tė njohura publikisht dhe tė faktuara nė mėnyrė tė plotė dhe tė padiskutueshme. Pėr t’i shpėtuar ndėshkimit tė drejtė tė popullit shqiptar pėr krimet e rėnda qė ka kryer gjatė okupacionit kundėr tij, nė pragun e ēlirimit tė Shqipėrisė, Abaz Kupi me ndihmėn e anglo-amerikanėve kaloi nė Itali e sė andejmi nė Francė ku sot ka vendbanimin e tij dhe nga ku vazhdon aktivitetin e tij armiqėsor kundėr Republikės Popullore tė Shqipėrisė dhe popullit Shqiptar. Komisioni Qendror i Shqipėrisė pėr krimet e luftės si dhe Qeveria e Republikės Popullore tė Shqipėrisė, duke u mbėshtetur nė deklaratėn e Moskės tė tre fuqive tė mėdha tė botuar nė tetor tė vitit 1943 si dhe mbi vendimet e mėpastajme tė marra nga fuqitė aleate mbi dorėzimin e kriminelėve tė luftės kanė kėrkuar pranė Komisionit Qendror pėr krimet e luftės nė Londėr, si dhe nga Qeveritė e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės tė Britanisė sė Madhe dhe tė Italisė, dorėzimin e kriminelėve me kombėsi shqiptare ose tė huaj qė gjatė luftės kanė kryer krime dhe kanė bashkėpunuar me agresorėt fashistė dhe nazistė nė kurriz tė popullit shqiptar. Nė tė gjitha kėto kėrkesa, emri i kriminelit tė luftės dhe armikut tė popullit shqiptar Abaz Kupi figuron nė krye tė listės sė kriminelėve tė kėrkuar pėr t’u dorėzuar. Qeveria e Republikės Popullore tė Shqipėrisė duke i bėrė tė ditur sa mė sipėr Qeverisė Franceze pėr aktivitetin armiqėsor dhe kriminal tė Abaz Kupit, duke u mbėshtetur nė deklaratėn e Moskės tė vitit 1943 tė tė tre fuqive tė mėdha mbi dorėzimin e kriminelėve tė luftės si dhe nė vendimet e mėvonshme tė fuqive aleate mbi kėtė ēėshtje, e bindur se vepron me frymėn e kartės tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara dhe me interesin e pėrbashkėt tė popujve dhe tė paqes dhe duke marrė parasysh se aktualisht Abaz Kupi ndodhet me banim nė Francė nga ku vazhdon aktivitetin e tij armiqėsor kundėr Republikės Popullore tė Shqipėrisė dhe popullit shqiptar, kėrkon nga Qeveria Franceze tė procedojė sa mė parė nė dorėzimin e kėtij krimineli lufte dhe armikut tė popullit shqiptar, Qeverisė sė Republikės Popullore tė Shqipėrisė. Qeveria e Republikės Popullore tė Shqipėrisė dėshiron nga Qeveria Franceze qė tė ketė sa mė shpejt qė tė jetė e mundur njė pėrgjigje mbi sa kėrkohet nė kėtė notė. Ministria e Punėve tė Jashtme e Republikės Popullore tė Shqipėrisė me kėtė rast i shpreh Legatės sė Francės nė Tiranė sigurimet e konsideratės sė saj mė tė lartė.

 

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article10379.html
 
Osservatorio sui Balcani
Énergie et environnement en Albanie : Vlora s’insurge contre la Petrolifera italienne
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 29 avril 2008
Mise en ligne : samedi 3 mai 2008

Les habitants de Vlora s’opposent toujours ą la construction d’une centrale thermique et d’un terminal pétrolier dans leur magnifique baie. La société Petrolifera ne respecte aucune des lois et refuse le dialogue avec les opposants. La police a arrźté des manifestants et les a gardé en détention dans des conditions scandaleuses. Les militants écologistes témoignent sur ces graves violations des droits de la personne, alors que d’autres projets énergétiques se profilent en Albanie.

Par Indrit Maraku

JPEG - 21.4 ko
Le port de Vlora

Depuis plusieurs semaines, les citoyens de Vlora protestent contre le plan énergétique du gouvernement, qui bouleverserait l’équilibre de l’environnement mais aussi toute la magnifique baie de la ville. Les manifestants revendiquent un référendum sur cette question qui touche de prčs la vie de prčs de 200 000 habitants, mais les autorités en semblent pas en faire grand cas.

Le projet, qui a déją été lancé, prévoit en effet la construction d’une centrale thermique (TEC) et d’un terminal pétrolier, pour le compte de la compagnie italienne La Petrolifera Italo-Rumena. Au départ, ce projet s’inscrivait dans le « parc énergétique », un plan qui concernait l’oléoduc américain Ambo, destiné ą relier Burgas ą Vlora, que le précédent gouvernement socialiste soutenait ą tout prix.

Le Premier ministre actuel, Sali Berisha, ą l’époque dans l’opposition, s’était déclaré hostile ą ces projets, « qui auraient détruit le tourisme dans la zone ». Aprčs son retour au pouvoir en 2005, beaucoup de ces projets ont simplement changé d’emplacement. Ils ont tous été déplacés de Vlora ą Fier. Tous, sauf le TEC et les dépōts de la compagnie italienne La Petrolifera.

Pas de référendum

De simples citoyens, des intellectuels et quelques-unes des principales ONG locales se sont unis pour créer l’Alliance citoyenne pour la défense de la baie de Vlora. Leur but unique : organiser un référendum pour donner aux citoyens la possibilité d’exprimer leur avis. Mais la Commission électorale Centrale a refusé cette demande et les rencontres avec les ambassadeurs et autres hauts fonctionnaires de l’Etat – dont le Président albanais, Bamir Topi – n’ont donné aucun résultat.

Aprčs avoir pointé du doigt la responsabilité de la politique albanaise, dans un communiqué de presse, l’Alliance a dénoncé publiquement la maničre dont « cette campagne immorale – tant du point de vue politique que du point de vue du principe démocratique – implique aussi les représentants étrangers comme l’ambassadeur italien D’Elia et Mme Margaret, représentant la Banque mondiale en Albanie ».

Protestations et arrestations

Face ą cette indifférence générale des autorités locales et centrales envers leur destin, les citoyens de Vlora on soutenu les protestations pacifiques sur la place publique organisées par l’Alliance entre la fin du mois de mars et le début du mois d’avril 2008. Vu l’attention croissante des médias, la police de Vlora a décidé d’intervenir le soir du 31 mars dernier, arrźtant six personnes, dont des étudiants et des dirigeants de l’Alliance, en les accusant d’avoir « bloqué la circulation des véhicules et organisé des manifestations illégales ».

La nouvelle a fait le tour des médias et le 2 avril 2008, une délégation de journalistes, de défenseurs des droits de la personne, d’intellectuels et d’avocats, est venue de Tirana pour parler avec les dirigeants locaux de la police et du Parquet. Un seul d’entre eux a reēu la permission spéciale du Ministčre de l’Intérieur de parler avec les détenus. Il a ensuite déclaré ą la presse : « Une des personnes arrźtées, Vasil Sholla, avait une marque trčs visible sur l’œil gauche. Il a affirmé avoir été frappé par les policiers et mźme avoir perdu connaissance. Les personnes arrźtées m’ont raconté qu’aprčs leur arrestation, ils ont été parqués dans une pičce dont le sol baignait dans l’urine. Ils ont été transféré dans une pičce qui était une salle de bain transformée en cellule, oł ils ont dormi tous ensemble par terre, sommairement couverts. Ils étaient traumatisés et transis de froid, et souffraient de conditions minimales d’hygične ».

La police a accompagné les six prévenus devant le juge aprčs les avoir placés en détention préventive pendant 85 heures aprčs leur arrestation, ce qui viole la loi albanaise. Deux d’entre eux ont été considérés comme des personnes « dangereuses » par la Cour de Vlora, qui les a condamnés ą verser une caution. Devant les protestations des signatures les plus prestigieuses du journalisme albanais, les deux personnes ont été relāchées par la suite.

Témoignage de garde ą vue

Un de ces personnes arrźtées, Eneid Hamzaj, un des dirigeants de l’Alliance, décrit ainsi son expérience de détention : « Il y avait trois pičces en tout, séparées par un couloir, et une salle de bain. Souvent, les policiers se vantaient d’avoir enfermé jusqu’ą 23 personnes dans une pičce. Nous étions contraints de dormir ą tour de rōle, vu l’étroitesse de l’espace. Sans parler des conditions d’hygične ». Il ajoute : « en ce qui me concerne, je n’ai subi aucune violence physique. Le chef de la police et d’autres policiers en civil m’ont seulement fait subir une forte pression psychologique au moment de l’arrestation ».

Eneid Hamzaj fait ensuite la liste des nombreux droits dont ils ont été privés pendant leur arrestation : « Je n’ai pas eu la possibilité de prévenir ma famille ni un avocat. Je suis accusé d’avoir été pris en flagrant délit, mais en réalité, j’ai été arrźté 3 ou 4 heures aprčs les faits. Nous avons été présentés devant la Cour 85 heures aprčs avoir été arrźtés, alors que l’Article 28 de la Constitution stipule clairement que cela doit survenir dans les 48 heures. Ą défaut, nous aurions dū źtre relāchés ».

Andrea Stefani, analyste notoire de la presse ą Tirana, a directement accusé les sphčres politiques d’źtre responsables de l’arrestation des six activistes : « J’ai des doutes, a-t-il affirmé, que je pense nécessaires ą partager avec les autres. Ą travers le Parquet et les organes judiciaires, c’est la politique qui tire les fils dans cette affaire, de maničre indirecte et cachée, et sa main invisible est injuste ».

La Petrolifera, patronne de la ville

« Les camions de la compagnie italienne circulent sans respecter la moindre rčgle de de sécurité, chargés d’énormes rochers et sans protection latérale. De plus, ils circulent en dehors des horaires établis par la Commune de Vlora et sur une des artčres les plus importantes de la ville. Tout cela sous les yeux de la Police nationale », affirme Eneid Hamzaj.

Une autre habitante de Vlora confirme cette situation : « Toutes les trois minutes, un camions passe ą grande vitesse devant chez moi, j’habite sur la route principale qui relie la zone de construction avec celle de Kanina, oł les camions chargent leur cargaison. De plus, récemment, le maire a décidé d’interdire la circulation des camions sur cette route, mais cette ordonnance n’est pas respectée », explique Erviola Selenica. La Petrolifera" s’est-elle intéressée aux habitants des zones proches du chantier ? Elle répond : « Je ne crois pas qu’ils se préoccupent tellement des gens qui habitent dans les alentours ».

Cependant la compagnie italienne a tenté de dialoguer avec les citoyens de Vlora. Mais, comme l’explique Eneid Hamzaj, « chaque rencontre publique avec La Petrolifera, qui porterait sur les conditions dans lesquelles elle occupe une partie du territoire public en mettant en danger la vie des gens, a été refusée et boycottée par l’opinion publique ».

Nouveau projet grec de centrale

La presse albanaise vient d’évoquer un accord entre la compagnie publique grecque PPC et le géant énergétique allemand RWE, qui prévoit la construction d’une thermocentrale trčs puissante, entre 500 et 800 MW, sur le territoire albanais, soit 5 ą 8 fois plus puissante que celle qui est en train de se construire ą Vlora.

Selon la presse albanaise et la presse grecque, les deux compagnies ont choisi le territoire albanais suite aux contestations massives des habitants grecs de la ville oł était prévue initialement la construction. Dans un premier temps, les autorités albanaises ont affirmé ne rien savoir concernant l’accord, mais l’a confirmé ą la suite.

Le ministre de l’Economie et de l’Energie albanais, Genc Ruli, a déclaré que jusqu’ą présent, « les autorités albanaises ont seulement pris connaissance d’une proposition de construction d’une centrale en Albanie. C’est tout ». Selon Genc Ruli, le gouvernement albanais, prendra sa décision aprčs avoir reēu le détail de cette proposition.

Parallčlemement, les médias athéniens ont spécifié que l’énergie produite par cette centrale devrait presque entičrement satisfaire les besoins de l’Etat grec, une petite partie seulement de l’énergie étant destinée au marché albanais.

 

 

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

Tiranė, mė 28 prill 2008

 Deklaratė pėr mediat

 Ditėn e dielė, nė njė nga sallat e Hotel "Skampa"  zhvilloi punimet Konferenca e VIII-tė e Degės sė PLL Elbasan.

Nė kėtė konferencė, krahas delegatėve qė pėrfaqėsonin 23 nėndegėt e kėsaj dege, morėn pjesė dhe pėrshėndetėn edhe drejtues tė pushtetit vendor, partive politike dhe shoqatave tė ndryshme tė Elbasanit.

 

Nė kėtė konferencė mori pjesė edhe Kryetari i PLL Ekrem Spahiu, i cili duke ju referuar zhvillimeve te fundit dhe veēanėrisht marrjes sė ftesės pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO tha se "Kjo ėshtė njė ngjarje e rėndėsishme e pėrmasave historike dhe plotėsim i njė aspirate tė kahershme tė shqiptarėve pėr integrim nė strukturat Euro-Atlantike, sepse shqiptarėt kurdoherė e kanė ndjerė veten se i pėrkasin kėsaj demokracie"

 

Spahiu kritikoi qėndrimin destruktiv tė opozitės qė u manifestua pas ngjarjes sė Gėrdecit. Ai tha se "Larg dhimbjes njerėzore dhe duke abuzuar me gjendjen psikologjike qė shkaktojnė tragjedi tė tilla, Partia Socialiste dhe aleatėt e saj u pėrpoqėn tė manipulojnė opinionin publik duke harruar se, nė thelb edhe ajo tragjedi ishte derivate i sistemit tė ndėrtuar prej eterve te tyre tė cilėt ato e kanė aq pėr zemėr."

 

Nė lidhje me Reformėn Zgjedhore, Kryetari Spahiu rikonfirmoi edhe njė herė vendosmėrinė e PLL pėr tė realizuar zgjedhje tė lira, tė ndershme dhe me shance tė barabarta pėr tė gjithė konkurruesit. Spahiu tha se Kodi i ri zgjedhor duhet tė japė zgjidhje pėrfundimtare pėr:

  1. Eleminimin e fenomenit tė Dushkut.
  2. Krijimin e njė regjistri tė saktė kombėtar tė votuesve.
  3. Pajisjen e shtetasve me karta identiteti.
  4. Menaxhimin e procesit zgjedhor prej komisionerėve jopartiakė.
  5. Numėrimin elektronik tė fletėve tė votimit.
  6. Krijimin e mundėsive qė mėrgata e vjetėr dhe emigracioni i ri tė ushtrojnė tė drejtėn e votės.

 

Duke folur pėr aktivitetin e PLL, Spahiu tha se "Duke qenė tė vetėdijshėm pėr vlerat programore qė Legaliteti pėrfaqėson, si njė parti monarkiste e traditės dhe vlerave mė tė tė mira tė familjes dhe Kombit, por edhe si njė parti me vizion tė qartė qeverisės e koncepte bashkėkohore, ne po punojmė qė kėto vlera tė pėrēohen sa mė mirė nė elektoratin shqiptar.

 Konferenca bėri njė analizė tė punės dhe zgjodhi organet e reja drejtuese.

 Zyra e shtypit e PLL

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article10348.html
 
BIRN
Les Albanais rois du pétrole ?
Traduit par Stéphane Surprenant
Publié dans la presse : 24 avril 2008
Mise en ligne : mercredi 7 mai 2008

Manas Petroleum prévoit d’explorer les réserves de pétrole et de gaz dans une zone mesurant environ 3150 kilomčtres carrés, le long d’un pli géologique situé dans le nord-ouest de l’Albanie. Si cette exploration se révčle concluante, la firme pourrait devenir un acteur important de l’exploitation des réserves terrestres de pétrole et de gaz naturel en Albanie.

JPEG - 12.3 ko
La raffinerie de Ballsh

DWM, une filiale de Manas Petroleum, a annoncé le 21 avril un nouveau projet d’exploration pétroličre en Albanie, destiné ą préciser les informations actuelles sur neuf sites déją identifiés et contenant probablement d’importantes réserves de pétrole et de gaz.

En janvier, l’entreprise avait déją annoncé la découverte de vastes réserves de pétrole et de gaz dans le nord du pays.

Cette trouvaille était basée sur un rapport indépendant établi par Gustavson Associates LLC, pour le compte de Manas Petroleum Corporation, qui a obtenu un contrat du gouvernement albanais en vue d’explorer le potentiel des réserves de pétrole et de gaz dans le nord du pays.

Selon ce rapport, les réserves non prouvées s’élčveraient ą 2,987 milliards de barils de pétrole et ą 85,347 milliards de mčtres cubes de gaz naturel.

Si le pétrole est recouvert d’une couche de gaz, Gustavson Associates LLC calcule que ce champ pétrolifčre pourrait contenir environ 1,4 milliards de barils de brut léger, ainsi que 424,752 milliards de mčtres cubes de gaz naturel.

Si seul le gaz est présent, on s’attend ą ce que cette réserve représente 792,871 milliards de mčtres cubes de gaz.

Des 345 millions de barils environ qui constituent les réserves pétroličres certaines des Balkans, 198 millions sont situés en Albanie.

Quant aux réserves prouvées de gaz naturel dans les Balkans, elles atteignent approximativement 76,455 milliards de mčtres cubes.

Manas considčre l’Albanie comme un atout décisif et a l’intention de retenir la totalité des parts dans ce projet. L’entreprise évalue également d’autres sites potentiels sur le territoire du pays.

En vertu des termes du contrat accordé ą Manas Petroleum Corporation, l’entreprise a le droit d’explorer les réserves de pétrole et de gaz dans une zone mesurant environ 3150 kilomčtres carrés, le long d’un pli géologique situé dans le nord-ouest de l’Albanie.

« Les chances de succčs d’un forage d’exploration dans une zone dont la structure est aussi complexe sont relativement élevées, parce qu’il existe une source prouvée d’hydrocarbures et une production analogue 20 ou 30 kilomčtres plus loin », explique Gustavson Associates LLC dans son rapport.

Manas poursuivra les analyses de ces découvertes et fera d’autres déclarations publiques dans les semaines ą venir en ce qui concerne les étapes ultérieures de ses activités.

La firme est un acteur important dans le développement des réserves terrestres de pétrole et de gaz naturel en Albanie.

En décembre 2007, le Conseil des ministres d’Albanie s’est mis d’accord pour permettre ą DWM Petroleum AG, une filiale de Manas, de participer ą l’exploration, au développement et ą la production des réserves terrestres d’hydrocarbures de l’Albanie, de concert avec l’Agence des ressources naturelles du gouvernement.

 

http://www.shqip.al//index.php?option=com_content&task=view&id=232&Itemid=70         14 Apr, 2008
Pasardhesi i Skenderbeut qe shmangu keqkuptimin me Leka Zogun


69aktualitet


Nga Ylli Polovina

Njė shpėrthim mediatik mbi George Maria Castriota Scanderbeg, bėri qė nė vitin e trazuar tė 1997-ės, nė vendin fqinj Itali, tė ndėrtohej njė fabul dinastish, fabul qė vetė trashėgimtari i Skėnderbeut nuk e ushqeu asnjėherė, pėrkundrazi u mundua tė shuante qė nė lindjen e saj. Nga titulli dhe trajtimi spekullativ i njė gazete lokale tė vendit ku jetonte nė jug tė Italisė, e deri nė programet e specializuara tė Rai-t, tė gjithė kėrkonin tė “zbulonin sekretin” qė sipas tyre mbante tė strukur brenda vetes ky pinjoll i Skėnderbeut, pėr pretendim tė fronit mbretėror, ndėrkohė qė shqetėsimi i drejtė i George lidhej me deklarata tė shtrembėruara nga media tė cilat do tė lindin njė keqkuptim tė madh politik jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė Italinė e angazhuar nė njė operacion ndihme pėr ta nxjerrė vendin tonė nga kriza.

Si lindi dhe si u servir historia e trashėgimtarit qė realisht nuk pretendonte asgjė?

 

Giorgio Maria Castriota Scanderbeg (Xhorxho Maria Kastriota Skėnderbe) jeton nė qytetin e Kazertės, afėr Napolit. Me dėshmi tė pakundėrshtueshme tė Drejtorisė sė Arkivės sė Shtetit Italian, protokolluar me numrin 2566, regjistri 14/86, ai ka stėrgjysh tė tij Giovanni Castriota Scanderbeg. Kjo do tė thotė se ėshtė stėrnip i Gjonit, djalit tė vetėm tė Skėnderbeut, i cili nė mes tė shkurtit 1468, diēka mė pak se njė muaj nga vdekja e tė atit, bashkė me Donikėn, tė ėmėn, si edhe disa vejusha, gra komandantėsh ushtarakė shqiptarė tė rėnė nė fushė tė betejės, u nisėn nga porti i Durrėsit pėr nė Mbretėrinė e Napolit, te kryezoti dhe aleati i tyre, mbreti Ferdinand i Aragonės.

 

Sipas njė rregulli qė ishte veprues nė Italinė e para vitit 1948, kur me referendum monarkia humbi dhe fitoi republika, ai ėshtė njė princ. Sigurisht i tillė ėshtė sipas pemės gjenealogjike, e cila nėpėrmjet provash dokumentare ėshtė njohur nga Arkivi i Shtetit Italian. Kjo pėrkatėsi dhe cilėsim me titullin princ i shkruhet nė tė gjitha botimet e fisnikėrisė italiane dhe tė vetė qytetit tė Napolit.

Por problemi nuk ėshtė kėtu, pra tek ekzistenca e njė princi italo-shqiptar, tė njė arbėreshi me kėtė titull. Me njė ligj tė veēantė qė nė vitin 1948 nė vendin fqinj janė ndaluar pėrdorimi zyrtar i titujve tė fisnikėrisė, edhe pse nė rrethe tė ngushta apo nė media, nė shenjė individualiteti apo respekti, emėrtimet sipas traditės sė vjetėr i pėrdorin pa e tepruar. Kėshtu ndodh jo vetėm me princėrit, por edhe me dukėt, kontėt e markezėt.

Te Giorgio Maria Scanderbeg kėsaj radhe u kthyem jo pėr tė bėrė tė ndjeshme praninė e tij si edhe faktin qė ėshtė ligjėrisht pasardhės i heroit tonė kombėtar. As se ėshtė trashėgimtar i ndonjė froni mbretėror, sepse tė tillė nuk ka nė Shqipėri tė paktėn qė nga viti 1997, ku nėpėrmjet njė referendumi tė vonuar mundėsia e njė sistemi monarkik nuk u pranua pėrfundimisht.

Mbi pesėqind vite larguar Kastriotėt e emigruar nė Itali kanė njė histori tė ndėrlikuar marrėdhėniesh me tokėn amė. Ajo nuk mund tė tregohet nė kėtė shkrim tė shkurtėr, ca mė shumė qė ai ka sipėrmarrė njė temė tjetėr. Giorgio Maria e do shumė vendin e tij tė origjinės, por mbetet njė bashkėkombės i italianizuar qė nuk ka patur kurrė ndėrmend tė rikthehet nė Shqipėri as pėr ndonjė pretendim dinastie dhe as pėr tė trazuar jetėn politike. Nuk e ka bėrė kėtė gjė edhe nga pėrtej bregu, pa e kapėrcyer detin fare, edhe pse rastet dhe arsyet kanė qenė joshėse.

Nė tė vėrtetė ai nuk ka dashur asnjėherė, por kanė qenė tė tjerėt ngacmues. Pikėrisht kjo situatė e fundit, krejt e paparashikuar nga stėrnipi i Skėnderbeut, ėshtė edhe arsyeja kryesore pėrse zgjodhėm kėtė temė pėr shkrimin e radhės nė “Shqip”, revistė qė ka e takon nėpėr Europė mjaft lexues nga trojet tona. Duke jetuar nė Perėndim, nė njė botė me qytetėrim mė tė kultivuar, ku njė pjesė e vendeve janė forma moderne tė monarkisė si edhe tė tjerė nga mė tė vendosurit nė alternativėn republikane, ata do tė na mirėkuptojnė thellėsisht ēfarė duam tė kumtojmė.

Shqipėria e mban mend shumė mirė vitin e saj tė trazuar 1997. Bota e pa kėtė qė na ndodhi prej sė largu, edhe pse shumė vende na ndihmuan ta kapėrcejmė sa mė shpejt. Edhe pėrtej detit, nė gadishullin Apenin, italianėt ēfarė na ngjau e ndoqėn nėpėrmjet ekraneve televizive dhe faqeve tė para tė gazetave.

Pėr ta ajo qė po ndodhte nė Shqipėri ishte edhe afėr, edhe larg. Nuk do ta merrnin dot me mend qė njėmijė e nėntėqind e nėntėdhjetė e shtata e “vendit tė shqiponjave”, me njė ngjarje nga mė befasueset, do t’u depėrtonte edhe nė vendin e tyre.

Kjo kishte tė bėnte me Giorgio Maria Scanderbeg.

Ndodhia pėrfshiu atė dhe familjen e tij nė Kazerta, ndėrsa vetė ishte nėpunės banke, bashkėshortja Stefani shtėpiake dhe dy djemtė fare tė vegjėl.

Njė ditė mesprilli i ra ziles nė apartamentin e tij gazetari i njė tė pėrditshmeje lokale tė qytetit. I porsaardhuri u prezantua me emrin Fulvio Fiano dhe e pyeti mos i zoti i shtėpisė ishte Giorgio Maria Castriota Scanderbeg, pra pasardhėsi i Skėnderbeut, disa shekuj mė parė mbret i Shqipėrisė. Thjesht kėrkonte njė intervistė. Giorgio Maria nė fillim u hutua, jo vetėm sepse iu duk i ēuditshėm ai interesim pėr tė dhe familjen e tij ndėrkohė qė vendi i stėrgjyshit tė tij gjendej nė vėshtirėsi tė madhe. Nga natyra e tij e ndruajtur, por edhe prej njė rregulli moral pėr tė mos e shfrytėzuar kurrė lidhjen e tij tė veēantė, me pėrkatėsi tė ligjshme fisnike, me Shqipėrinė, ai e pyeti gazetarin prej kujt e kishte marrė informacionin. Tjetri i pėrmendi njė mikun e tij, gazetarin Matias. Nė tė vėrtetė ky i fundit, mik i Giorgio-s, prej shumė muajsh i pati shprehur interesin pėr njė intervistė. Sipas tij fakti qė ishte njė princ me origjinė nga Shqipėria do ta bėnte shumė tė lexueshėm shkrimin dhe do ta kthente vėmendjen e opinionit tek ai. Matias atėherė nguli kėmbė se nuk kishte pėrse bėnte aq shumė jetė tė rezervuar dhe se, duke e bėrė tė njohur pėrkatėsinė e tij fisnike, do tė kishte njė rast pėr t’u angazhuar nė jetėn publike. Atėherė Giorgio Maria nuk e kundėrshtoi bėrjen e njė interviste, por jo tė njė shkrimi, nė mėnyrė qė miku Matias tė shkruante nė gazetė vetėm fjalėt e shqiptuara prej tij dhe jo ēfarė mendonte vetė.

Por i njohuri i tij nuk erdhi kurrė pėr ta bėrė atė intervistė dhe ēėshtja u harrua. Tani qė Shqipėria ishte trazuar dhe nė ngjarjet e saj ishte shfaqur edhe Leka, i biri i Ahmet Zogut, njė politikan qė nė vitet tridhjetė pati qenė shpallur mbret i atij vendi, Matias ishte kujtuar pėr Giorgio Maria Castriota Scanderbeg. I kishte thėnė kolegut Fulvio se ajo qė nė Tiranė po bėnte Leka Zogu, i cili pretendonte fronin e Shqipėrisė, ishte e padrejtė, sepse trashėgimtari i atij froni nuk ishte atje, por nė Itali. Madje nuk ndodhej as tepėr lart nė veri dhe as shumė poshtė nė jug. Nuk gjendej as nė Romė. E kishin fare afėr, bile mu te hunda, nė qytetin e tyre tė Kazertės. Tjetri kishte mbetur pa mend: njė trashėgimtar froni, pra njė princ shqiptar, gjendej aty dhe prej dekadash asnjė nuk e dinte kėtė gjė!? Kėshtu vrapoi me njė frymė pėr nė adresėn qė i dhanė.

Sapo mbaroi intervistėn Fulvio Fiano kėrkoi leje t’i bėnte edhe disa foto veēas dhe bashkė me familjen. Ndėrkohė ishin mirėkuptuar qė thelbi i asaj qė Giorgio Maria Castriota Scanderbeg dėshironte t’u thoshte lexuesve duhej tė ishte “vendi im i origjinės, Shqipėria, duhet tė ecė me kėmbėt e veta dhe i uroj sa mė shpejt ta kapėrcejė krizėn”. Pasi bėri shpejt e shpejt fotot gazetari lokal, syndezur nga subjekti shpėrthyes qė kishte gjetur, ja mbathi pėr nė redaksi.

Dy ditė mė pas, fundjavė, e shtunė, 18 prill, Giorgio Maria i lirė nga puna nė bankė, si pėrherė shkoi tė shoqėrojė djalin e madh, Filipin tetėvjeēar, nė shkollė. Nė njė nga reklamat e shtypit, vendosur buzė rrugės, pa nga makina me shkronja tė mėdha emrin e tij. Titulli ia turbulloi vėshtrimin. Nė tė thuhej se ai kish thėnė se nė rast se nė Shqipėri kthehej mbretėria pėr tė trashėguar fronin tė drejtėn e ligjshme e kishte ai dhe jo Leka Zogu.

Iu muarr fryma dhe pasi futi nė shkollė tė birin u kthye nė kioskėn mė tė afėrt tė shtypit dhe bleu gazetėn lokale “Il Giornale di Caserta”. Nė faqen e parė pėrveē titullit gėrmėmadh “Jeton nė Kazerta trashėgimtari i fronit tė Shqipėrisė”, nė mė shumė se dy tė tretėn e hapėsirės sė faqes sė parė ishte botuar njė foto e madhe e tij me bashkėshorten e tij, Stefaninė. Nė brendėsi faqja 6, e gjitha speciale pėr tė, niste me njė foto tjetėr tė madhe tė ēiftit, kėsaj radhe sė bashku me dy djemtė. Titulli i ri ishte “Lotoj pėr Shqipėrinė dhe shpresoj qė tė shpėtojė”. Nė tė majtė e tė djathtė tė fotos sė tyre familjare gėrmat e dukshme shėnonin “Giorgio Maria Scanderbeg ėshtė trashėgimtari i drejtpėrdrejtė i princit Gjergj, heroit kombėtar shqiptar, i cili nė mes tė viteve 1400 luftoi kundėr turqve myslimanė pėr pavarėsinė e vendit tė tij” dhe “Jeton nė lagjen San Nicola la Strada me gruan e tij tė bukur Stefania e dy djemtė e pasionuar pas basketbollit dhe tenisit. Punon nė bankė, ka njė karakter qė tė rri larg dhe ndihet i bezdisur kur e thėrresin princ”.

Shkrimi niste me fjalėt “Forca popull shqiptar, ėshtė momenti tė ngrihesh nė kėmbė!” Ėshtė njė thirrje por edhe njė urim. Ėshtė njė shpresė qė vjen nga Princi Giorgio Maria Scanderbeg i Shqipėrisė, trashėgimtar i ligjshėm i fronit nė rast tė rikthimit tė sistemit tė monarkisė nė vendin tashmė tė pėrfshirė nga lufta civile”.

Kur mbėrriti nė fund tė shkrimit tė gjatė tė Fulvio Fianos Giorgio Maria gjeti fjalėt “E pėrsėris, tė rikthehem nė atdhe kėto ēaste mė duket punė e papėrshtatshme. Nuk kėrkoj publicitet dhe nuk kam qėllime pėr pushtet”. Pa u vonuar nxitoi pėr nė shtėpi dhe ja tregoi tė gjithė ngjarjen tė shoqes. Stefania nė fillim u ndje e gėzuar qė patėn tėrhequr vėmendjen e opinionit. Pėr tė i shoqi gjithnjė kishte qenė njė princ i vėrtetė, i konfirmuar ligjėrisht. Por kur pa se Giorgio Maria ende dukej i shqetėsuar dhe pėrsėriste se me atė titull dhe me mėnyrėn se si gazeta lokale e kishte ekspozuar rrezikonte tė shkaktonin njė keqkuptim tė madh politik jo vetėm nė Shqipėri, por edhe aty, nė vendin e tyre, tė angazhuar nė ato ēaste nė njė operacion ndihme pėr ta nxjerrė nga kriza. Atė ditė e kishte nė majė tė gjuhės, por nuk ja tha Stefanisė, se nė mėnyrėn se si gazetari Fulvio pati devijuar bisedėn me tė kishte njė aluzion edhe pėr grindjet e njohura pėr fronin mbretėror qė bėheshin nė Itali mes familjes Savoja dhe asaj tė Dukės sė Aostės, zėnkė me tė cilėn italianėt ishin ngopur dhe pėr tė dy palėt mendonin keq. Prej atij publiciteti tė shtrembėruar, po tė hynte edhe nėn kureshtjen e gazetave tė tjera, do tė pėsonte tė njėjtėn gjė edhe familja e tyre.

Dhe “shpėrthimi” mediatik nuk vonoi. Pas tre ditėsh nga botimi nė gazetėn lokale vjehrri i Giorgio Maria Castriota Scanderbeg, babai i Stefanisė, i cili ishte fotoreporter dhe gazetar i Agjencisė Italiane tė Lajmeve, ANSA, ia tha kėtė qė pati ndodhur njė kolegu tė tij. Ky menjėherė i kėrkoi nėse mund tė bėnte njė intervistė me dhėndrin e tij. E telefonoi Giorgion dhe ky ra dakord. Pranoi sepse kishte tashmė njė rast pėr tė bėrė korrigjimin e asaj qė pati pėrhapur lokalja “Il giornale della Caserta”. Gjatė pyetjeve nėpėrmjet telefonit kolegu i vjehrrit nisi ta provokojė. E pyeti se si i kishte marrėdhėniet me Leka Zogun, i cili nė Shqipėri po kryesonte njė lėvizje e parti politike dhe kėrkonte referendum pėr monarkinė.

Duke e kapėrcyer nervozizmin Giorgio Maria Castriota Scanderbeg pyetjes sė mbrapsht iu pėrgjigj me frazėn “Po tė ketė nė Shqipėri njė referendum pėr monarkinė sigurisht qė nuk do tė paraqitem. Nuk dua tė dal e tė them “Shiheni, jam edhe unė” e ca mė pak as qė ka pėr tė ndodhur tė vihem nė krye tė ndonjė lėvizjeje politike! Unė do tė qėndroj nė shtėpi”.

Intervista me ANSA-n doli dhe brenda gjendej sėrish fara e trazimit qė po i bėhej thelbit qė ai pėrherė thoshte korrektėsisht. Lihej tė kuptohej se jo Leka Zogu, por ai, Giorgio Maria Castriota Scanderbeg, ishte pretendenti real i fronit mbretėror shqiptar. Kėshtu e kyēi gojėn dhe u mbyll edhe mė shumė brenda mureve tė bankės dhe tė shtėpisė. Por tashmė pėr ēfarė mendonte ai nuk kishin mė nevojė. Lajmi kishte bėrė kėmbė dhe ikte vetė.

Nė 6 maj njėherėsh dy gazeta tė mėdha, “Il Mattino” dhe “Il Giornale di Napoli”, botuan pėr tė shkrime me tituj befasues. Sipas tyre mbret i vendit, ku po ndodhte katrahura dhe po shkonin me urgjencė ndihma ndėrkombėtare, nuk ishte Leka Zogu. Por ndėrsa e pėrditshmja rajonale “Il Giornale di Napoli” e botoi shkrimin me titullin “Giorgio Maria Castriota banon nė Kazerta dhe punon nė bankė”, tirazhmadhja kombėtare “Il Mattino” bėri njė zgjedhje tjetėr. Nė titull shkroi “Ēfarė Leka! Mbreti i Shqipėrisė jam unė”. Nė mbititull redaksia vendosi “Kazerta. Giorgio Scanderbeg, 40-vjeēar, punonjės banke, pretendenti i dytė”. Ajo vijonte “Ėshtė kohė kokash me kurora, mbretėrish tė humbura dhe psherėtimave pėr t’u kthyer nė atdhe. Ka njė Viktor Emanuel, i cili pothuaj e ka fituar betejėn, por ka edhe njė princ trashėgimtar tė njė dege tjetėr tė zhdukur, i asaj tė Shqipėrisė: tėrheqės i vėmendjes sė shtypit i pari, njė funksionar i panjohur banke ky i dyti. Dhe sikur tė mos ishte lufta, sikur tė mos ndodhte qė shqiptarėt tė zbarkonin me mijėra nė brigjet pulieze, sikur tė mos ishte operacioni humanitar “Alba”, mbase do tė mbetej pėrgjithmonė njė zotėri dyzetvjeēar me shtat elegant dhe i rezervuar, me njė mbiemėr origjinal, njė grua tė bukur dhe dy fėmijė tė shkėlqyer. Me njė fjalė ėshtė njė njeri si gjithė tė tjerėt. Porse pa shih, ėshtė trashėgimtar i drejtpėrdrejtė i Gjergj Kastriot Skėnderbeut, hero kombėtar i shqiptarėve, i cili gjatė luftės pėr pavarėsi kundėr turqve fitoi titullin Bej....E kishte treguar historinė e vet nė njė tė pėrjavshme tė Kazertės dhe mė pas nuk ishte ndjerė mė. U rikthye nė jetėn e tij anonime. U shfaq qė tė bėnte t’i dėgjohej zėri se ishte ai dhe jo Leka, i biri i Zogut, trashėgimtari i ligjshėm i fronit tė Shqipėrisė, fron qė ishte i Skėnderbeut. “Mbroj titullin tim, jam krenar pėr origjinėn time, mė qan zemra kur shoh tė gjithė ata tė dėshpėruar qė mbėrrijnė nė Itali, por nuk kam asnjė pretendim dhe as mė ka shkuar mendja tė merrem me politikė nė vendin prej ku tė mitė vijnė, edhe pse ngjarjet atje i ndjek me vėmendje”.

Pas dy artikujve tė “Il Giornale di Napoli” dhe “Il Mattino” ishte krejtėsisht i pafuqishėm. Tė nesėrmen, mė 7 maj, ndėrsa gjendej nė punė i mbėrriti njė telefonatė nga Radiotelevizioni Italian. Zėri pėrmatanė receptorit pyeti nėse po fliste me tė vėrtetė me zotin Kastrioti dhe se vetė quhej Maria Teresa Beluēi. Tha “A mund t’ju bėjmė njė intervistė radiofonike?” Giorgio Maria iu pėrgjigj “Nė kėtė ēast nuk mundem, jam i angazhuar nė njė punė. Nėse mund tė mė telefononi sot nė mbrėmje nė orėn 18.00, kur ndodhem nė shtėpi”. Gazetarja e Rai-t ra dakord menjėherė. Intervista u bė nė orėn e parashikuar dhe u transmetua e plotė tre herė tė nesėrmen, duke filluar me edicionin radiofonik tė lajmeve tė orės tetė. Ngacmimi i paraleles me Leka Zogun u bė vetėm nė pjesėn hyrėse tė bisedės, opinion i vetė redaksisė, porse mė pas u tha vetėm ato qė kishte deklaruar Giorgio Maria. Thelbi i tyre ishte se qe trashėgimtar dinastie i heroit kombėtar tė shqiptarėve, se uronte shpėtimin sa mė tė shpejtė tė atdheut tė stėrgjyshit tė tij dhe me zhvillimet e brendshme politike qė zhvilloheshin nė Shqipėri nuk kishte asnjė punė.

Dy ditė mė pas pėr tė, ēėshtjen e Leka Zogut dhe tė referendumit qė ai kėrkonte pėr rikthimin e monarkisė, botuan shkrime tė pėrditshmet “Il Giornale di Roma” dhe “La Nazione”. Tashmė gjithēka kishte marrė trajtėn e njė thashethemi dhe ai nuk dinte si ta ndalte. Vendosi ta linte tė fikej. Kėshtu vijuan disa ditė me heshtje. Telefonata e re tringėlliu mė 30 maj. Vinte nga Roma. Tani ishte vetė kanali i parė i televizionit publik, programi “Una Mattina”. I thanė se do tė intervistohej pėr njė rast tė veēantė: 2 qershorin, festėn e Republikės Italiane.

Giorgio Maria iu pėrgjigj me mirėsjellje se do tė vinte nė studion e atij programi tė nderuar vetėm nė rast se bashkė me tė do tė ishte gruaja e tij dhe dy djemtė. Nė rast tė kundėrt e refuzonte ftesėn. U tha “Unė nuk kam asnjė interes e dėshirė tė dukem, nuk kėrkoj asgjė nėpėrmjet kėsaj interviste. Vij vetėm nė rast se mė duhet tė prezantoj familjen time dhe prejardhjen qė kam, pra vlerat qė kemi, vetė heroin kombėtar tė shqiptarėve, Gjergj Kastriot Skėnderbeun. Nė rast se nuk ju intereson kjo qė po ju propozoj, unė qėndroj nė shtėpi”. Redaksia e “Una Mattina” ra dakord. Kur vajtėm nė Romė dhe nė njė nga zyrat e redaksisė i vunė nė duar tekstin me pyetjet qė do t’i bėnin, i lanė njė gjysmė ore pėr tė pėrgatitur pėrgjigjet. Kjo gjė e irritoi Giorgio Marian dhe u vuri kusht “Ju lutem, nuk dua asnjė pyetje pėr Zogun, sepse nuk mė intereson, nuk dua!” U shpjegoi se nė vendin e tij, nė Kazerta dhe nė tė gjithė jugun e Italisė, kishin boll probleme tė tjera, duke filluar nga papunėsia dhe lufta me krimin e mafies dhe askush nuk donte t’ia dinte pėr atė qė po luhej nė media, ku po pėrpiqeshin mė kot ta interpretonin rastin e tij sipas modelit italian tė konfliktit mes Savojas dhe Dukės sė Aostės. Pėr kėtė lojė, u kėmbėnguli, nuk u vihej nė dispozicion. Njerėzit e Una Mattina” e pranuan kushtin e tij.

Porse nė studio gjatė transmetimit tė drejtpėrdrejtė, pasi e lanė tė prezantonte familjen, nė pyetjen e dytė u hodhėn te tema pėr Leka Zogun. Giorgio Maria Castriota Scanderbeg u pėrgjigj pa thėnė asgjė nga ajo qė prisnin tė eturit pėr thashethem. Shqipėria ende ishte nė hall tė madh dhe mezi po e merrte veten nga kriza e madhe e anarkisė. Loja e pistė qė po bėhej me tė e mbushte me zemėrim.

Kur u kthyen nė shtėpi kuptuan se ishin bėrė mė tė famshėm se mė parė. “Una Mattina” kishte mbi pesė milion shikues. Njė pjesė e miqve qė e vizituan, i thanė se tashmė duhej tė pėrfitonte nga ai moment. Ishte bėrė VIP, person tepėr i rėndėsishėm. Por Giorgio Maria ua preu: do tė mbetej i tėrhequr nė punėn e tij, ashtu siē kishte bėrė gjithmonė.

Ato ditė ra edhe njė telefon tjetėr. Ishte Digos, policia sekrete italiane. Kėrkuan ndjesė qė nuk e kishin ditur se ndodhej aty dhe se tashmė njė patrullė do ta mbante nga afėr nėn mbrojtje. E porositėn t’i lajmėronte menjėherė nė rast se nė afėrsi tė shtėpisė sė tij do tė dėgjonte qoftė edhe krismėn e njė fishekzjarri.

 

 

 

http://www.shekulli.com.al/news/52/ARTICLE/23400/2008-04-06.html

Pushtimi fashist, si “nisi” me njė bakshish pėr ministrin e Zogut...

Pushtimi i vendit nga Italia fashiste sillte si pasojė daljen nė sipėrfaqe tė njė “klase” tė re nė shoqėrinė shqiptare, “klasėn e bashkėpunėtorėve tė okupatorit”.

Nga Dr.Arben Puto
Die, 06 Pri 2008 10:33:00
Pushtimi ivendit ngaItalia fashiste silltesi pasojėdaljen nė sipėrfaqe tė njė “klase” tė re nė shoqėrinė shqiptare, “klasėn ebashkėpunėtorėve tė okupatorit”. Mepėrjashtim tė njė numrifunksionarėsh “besnikė” qė i shkuan pas Zogut, gati gjithėburokracia e tij, e zhveshurnga ēdo ndjenjėkombėtare, u vu nėshėrbim tė okupatorit. Mjaft domethėnės nė kėtė drejtim ėshtė rasti igjen. Z.Sereqit, i besuar i Zogut dhe i emėruar ministėr fuqiplotė nė Romė. Gjatėditėve tė nxehta tė krizės ai ishtevazhdimisht nė kontakt me Ēianon. Mė1 prill ai ishte dakord me ultimatumin qė iuparaqit Zogut dhe u shpreh i gatshėmtė shkontenė Tiranė bashkėme Jakomonin, ministri i Italisė nė Tiranė, qė do tė bėhet mėkėmbėsi i Viktor Emanuelit, pėr ta bindurZogun qė tė pranonte. Por atypėr atytha se nuk kishtepatur kohė pėrkėmbimin e valutės dhe moriprej Jakomonitbakshishin e parė prej 15.000 lirash Sereqi dhadorėheqjennga postidhe mė 7 prill u kthyenė Shqipėribashkė me suitėn e Ēianos, pasimoripremtiminse do tė zintenjė post tė lartė. Njė shembulltjetėr i dezertimitishte ai i prefektittė Durrėsit, M. Kodheli, i cili shkoinė Bari prej nga transmetoi nė radio“mallkimet” pėr Zogundhe “mirėseardhjen” pėr Italinė. Por ky ėshtė vetėm njė fillim. Tablloja e kthesėssė turpshmedo tėdalė e plotėnė ditėtnė vijim, pas agresionit.

***

Ēiano do ta marrėvetė nė dorėoperacionin pėr rekrutimin e rrethit tė ngushtė tė mbretit tė ikur, si hap i parė drejt “legalizimit” tė regjimit tė okupacionit. E kishte vendosurme kohė planin: duhejgjeturnjė formulė qė tė mbulonte faktin e okupimit dhe tėkrijontepėrshtypjense nuk ishteprishje e pavarėsisė sė Shqipėrisė. Pikėrishtkėshtu u shpreh Ēiano me t’u kthyer nė Romė nė njė bisedėme ambasadorinamerikan Ėilliam Philips. Ai tha se “Italianukkishte ndėrmend tė prishtepavarėsinėe Shqipėrisė”. Ambasadori do tė shkruante: “Mė ēuditi... me atėgėnjeshtėr tė tepėrtdhe tė trashė”. Po cilado tė ishte formula? Ēianoka lėnė njė ditar, qė filloi ta shkruante qė kur emėrua ministėr i jashtėm nga Mussolini nė 1936 dhe qė e vazhdoi deri nė shkarkimin e tij nė vitin 1943 (Diario, 1936-1943). Ai ėshtė njė dokument me vlerė, veēanėrisht pėr sa u pėrket pėrgatitjeve tė agresionit tė 7 prillit dhe vendosjes sė regjimit tė okupacionit. Nė kėtė ditar Ēiano tregon se fillimisht Duējaparaqiti njė projekt pėrvendosjen e njė regjence. Ēianonuk e quantetė mjaftueshme. Sipas tijduhej mbledhur njė “Konstituente”, e cilado tė vendosteunionin personal, d.m.th. njė bashkim tė thjeshtė kurorash,midis dyvendeve, duke i dhėnėmbretit tė Italisė Viktor-Emanuelit III kurorėn e Shqipėrisė. Kjo formulė, - sipastij, - “do tė shpėtonteaparencatduke nadhėnėnė dorėShqipėrinė. Nuk pritej ndonjė kundėrshtimas nga Jugosllavia, as nga Greqia”.

***

Nė tė vėrtetė, kėshtu edhe u veprua, sipas skemės sė Ēianos. Njė ditėpas hyrjes sėtrupave nė Tiranė, mė 9 prill u formuanjė “Komitet i pėrkohshėm administrativ” me funksione ekzekutive nėn kryesinė eXhafer Ypit. Nė pėrbėrje tė Komitetit ishin sekretarėt e pėrgjithshėmtė ministrive tė ndryshme.

Xh.Ypi kishteqenė njėnga eksponentėt e lartė tė regjimit zogist. Madje, me Zogunai kishtevendosurnjė lidhje tė veēantėqė kur u caktuasi kryeministėrnė dhjetor 1921. Nė qeverinėe tij Zogumorri postin e ministrit tėBrendshėm, njė post ky qė i dha dorėpėr forcimin e pushtetit tė tij personal.Xh. Ypi ka qenė disa herė ministėrsi nė kohėn e Republikės, ashtu edhe nė atė tė Monarkisė.

Me urdhėr tė drejtpėrdrejtėtė MussolinitLegata italianenė Tiranėkėrkoi qė “Komiteti”tė merrtemenjėherėmasa pėr thirrjen e njė asamblejekushtetuese pėr zbatimin e formulės sė “bashkimit personal” qė do t’ijepte kurorėn e ShqipėrisėViktor Emanuelit III. Asamblejau mblodhmė 12 prill nėn kryesinėpo tė Xh.Ypit. Morėn pjesė 159vetė tė zgjedhur kryesisht nga radhėte parisė sė vendit, ngarrethi i ngushtėi regjimit zogist. Ndėr ta ishin: 68ishin bejlerė e ēifligarė, 25 bajraktarė, 20 klerikė, tė tjerėtfunksionarė ushtarakė, njė grushtintelektualėsh tė lidhurme fashizmin. Shumė“asamblistė” u sollėnnė Tiranėme urgjencė nga rrethet e ndryshmeme aeroplanė italianė. Nė tė dy rastet Xh.Ypi pėrshėndet okupacionin italian. Nė tė parin, mė 10 prill ai i drejtohet me njė mesazh popullit shqiptar. Nė tė dytinai mbanfjalėnhyrėsenė Asamble mė 12 prill.

***

Nė kėtė pikėdo tė hapimnjėparantezė qė do tė tregojėsjelljen e shtypit tė afėrtme qeverinė. Pėrtė siguruartekstet e dy ndėrhyrjeve tė Xh.Ypitnuk ka patur burim tjetėrveē gazetavetėkėtyreditėve. Zgjodhėm gazetėn mė tė afėrt me regjimin, “Drita”, me drejtorepronarDr. Zoi Xoxa.Kemishfletuarnumrat e ditėve tė fundittė marsitdhe fillimit tė prillit. Gazetandjekrregullishtngjarjetnė Itali, u bėn jehonė tėgjitha lėvizjeve tė Mussolinit, i bėn vend tė posaēėm fjalimit tė tij nė “20-vjetorin ethemelimittėFashjove” mė 23 mars. Pėrgjithėsisht, gazeta ėshtė e orientuar nė linjėn e Boshtit Romė-Berlin. Nė anėn tjetėr pasqyrohensi gjithnjė ngjarjet qė lidheshin me Oborrin Mbretėror.

Mė 4prill gazeta boton pėrgėnjeshtrimin zyrtar pėr“lajmet tendencioze mbi marrėdhėnietmidis Shqipėrisė e Italisė”. Ditėn e nesėrme mė 5 prill, boton deklaratėn e ATSHse “Shqipėria nuk do tė pranojė kurrėnjėcėnimtė indipendencės dhe integritetittė saj”.

Mė 6 prill “Drita” hapetme dyfotografimadhėshtoretė Mbretit Zog dhe tė MbretėreshėsGeraldinė me titujkubikėqė mbulojnėgjithėfaqen e parė. Ėshtėlajmi i madh i lindjes sėTrashėgimtarit tė Fronit, qė shėnohet me “21tė shtėnatopidhe manifestime tė zjarrtanėpėr Oborrin e Pallatitduke brohoritur frenetikishtMbretinShpėtimtar, MbretėreshėndheFamiljen mbretnore”.

Mė tej, siē mund tėpritej, ka njėkapėrximnga 6 prilli deri mė 8 dhe 10 prill. Njė kapėrcimjo vetėm datash. Numri i 8 prillithapetme lajmin e hyrjes “triumfale”, tė trupave italiane nė Tiranė. Mė 10 prill gazeta hapet me fotografi po aq madhėshtore, por kėsaj radhetė “Duēes sė Madh”, tė “Mbretitimperator, ushtria e tė cilit ēliroi Shqipėrinė”dhe “Kontit Ēiano qė pasqyron punė, paqe e drejtėsi”.

Pomė 10 prillbotohet“mesazhi” i Xhafer Ypit. Duhetdhėnėintegralishtpėr tė parėshkallėn e degradimittė qeveritarėve qė kanėlėnė njė post dherendin tė zenėnjė tė ri nė sferat e larta tė regjimit tė okupacionit fashist.

Lexojmė: “Populli shqiptar mė njehdhejam i sigurtėse edhe populli italian ka pėr tė mė kuptuar. Fjalėt e mijajanė tė sinqerta dhe dalin nga zemra. Prej 26 vjetėshkemiindipendencėn e Shqipėrisė. Ndėr kėto vjet nuk i kemitreguarbotės sė qytetnueme – na qė gjindeminė zemėr tė Evropės – me qenėtė zotėt me uadministrue. Kjo administratėe keqei ka dhanė bindje botės, por edheneve vetė se jemiduke u drejtuardrejtnjė rreziku: n’atėtė copėtimit tė Shqipnis.

Shpresa e vetme e jona,- thotė Xh. Ypi-, ishtepersona gjeniale e dashtun e Duēes, qė ka basakrificamorale emateriale pėr neve. Ai e ka shpėtuarShqipėrinė prejrreziqvet qė kjondjekte.Ushtrijaqė vjen sotėshtėushtrija e komanduemeprej Duēes. Vjensi mikeshė e jo si anmike. Janėdishidentėt (pasardhėsit) e italianėve qė luftuanme Skėnderbeun. Janėdishidentėt e Kombit tė madh me tė cilinSkėnderbeu ka luftuar nė njėmij rreziqee pėr kėtėduhetme qenėtė qetė dhe me e pritėkėtė ushtri, e cilai kapėrgjegjunpushkvettė disaveme aktebujarie”.

Nė mbylljemesazhii drejtohejvetėDuēes: “Duēe i dashtun,ke bashumėsakrificapėr neve. Na keshpėtuarprej shumėrreziqvet, jeni nė zemrėne popullit shqiptar, pėrveēnji pakicėsshumė tėvogėl qė nuktė kupton. GjithėShqipnijatė mban nė zemėr... JuveDuēe jukėrkojmėme e shpėtuepopullin shqiptar”. Do tė vihet re se nė tekstin e letrės sė Xh. Ypit ka njė pėrzierje dialektesh, gjė qė tregon se nė tė ka hyrė edhe njė dorė e dytė.

***

Eshtė pėrsėri Xh.Ypi qė hap mbledhjen e “Asamblesė”mė12prill. Parasė gjithashaidėnonqeveritarėt “qė iknė e qė lanėvendet e tyre, qėnukmendonin pėr pėrparimine Kombit, por vetėmevetėm si t’imbushninarkat e tyreme tė hollat publike”

“Por ishteDuēeja [asnjėherė Ypi nuke quanme emėr Mussolinin]qė po vėzhgonteme syrin e tijtejshikonjės dhe e pase pėrkundra sakrificaveqė bėntepėrneve, vendiynė po shkontenė greminė, edėgjoizėrin e populit tonė dhe i dhaurdhėrushtrisėitaliane tėvinte e tė shpėtonte Shqipėrinė. Popullishqiptar, me gjithėushtrinėdhe gjindarmėrinė e vogėlqė kishte, e pativendosurmekohė qė tė pristeme krahėhapur ushtrinė e Duēes, prandajpėrveēdisa kusarėve, askush nukbėriasnjėkundėrshtim...”.

Ypi ėshtė lajkatar i fortė, e ngre Duēen nė lartėsinė e komandantėve mė tė mėdhenj tė historisė. “Kamshpresė, - thotė ai nė mbyllje, -nėmirėvajtjen e nėpėrparimin e kombittonė se Duēejai Madh, i cili ka treguarnjė zotėsimė tė madhese Annibali (i Kartagjenės sh.IV para erės sė re)dhe Qezari (iRomės, njėshekull para e. r.), i Cili [me c tė madhe] di tėfitojė e tė pėrfitojė e qė ka njė karakter Burri [me b tė madhe] tėfjalės e tėbesės, nuk do ta lejė tė humbasė kombi ynė i vogėl, por shumė ivjetėr. Ē’presim ngaDuēeja, -pyet ai, - as mėpak e as mėshumė: “lirinėkombėtare, gjuhėn tonė (sic!), Paqendhe Drejtėsinė”. Prandaj, “umblodhėnnė Asamble qė t’iparashtrojmė Duēesvendimintonė”.

Xh. Ypi nuk do tė jetė i vetmi. Eksponentė tė tjerė tė regjimit [Shefqet Vėrlaci, etj] do tė zėnė poste tė larta nė qeveri dhe nė Partinė e shpikur fashiste tė Shqipėrisė, me nė kyre ish diplomatin e Zogut T. Mborja. Megjithatė, ėshtė njė fakt domethėnės qė vetė Ēiano e shėnėn nė Ditarin e tij. Pasi ka ardhur nė Tiranė si triumfator, shpreh kėnaqėsi kur sheh se “Tirana ėshtė zgjuar me flamurin tringjyrėsh”, por midis turmės shquan edhe njė zonė tė ftohtė, sidomos te nxėnėsit e shkollave tė mesme qė nuk duan tė ngrenė dorėn “per saluto romano” [pėrshėndetje fashiste]. Nxėnėsit e japin qė tani mesazhin pėr rezistencė.

 

 

http://www.shekulli.com.al/news/53/ARTICLE/13710/2007-07-29.html

Zbulohen vulat mbretėrore

Pas dekadash tė harruara nė fondet etnografike dalin nė dritė vulat e administratės sė Zogut dhe pushtimit fashist

Alma Mile
Die, 29 Kor 2007 10:16:00
  Pas dekadash tė harruara nė fondet etnografike dalin nė dritė vulat e administratės sė Zogut dhe pushtimit fashist

Nuk dihet se sa urdhra kanė ligjėruar. Nuk dihet se sa vendime, shkresa, dokumente mbajnė shenjat e tyre. Ka pasur edhe vendime ogurzeza ndėr to. Vetėm pak ditė mė parė, nė arkivat etnografike tė Institutit tė Kulturės Popullore u gjetėn disa vula. Numėrohen nė disa dhjetėra tė tilla. Disa janė tė gdhendura, me bisht tė lėmuar druri, tė tjera kanė pėrbėrje gome. Tė lėna nė harresė mes objekteve etnografike, kėto vula i nėnshtrohen studimit e mė tej restaurimit pėr herė tė parė. Shefi i Laboratorit tė Arkeometrisė sė Konservimit, Frederik Stamati, i cili ka marrė pėrsipėr restaurimin e tyre, thotė se rėndėsia e kėtyre vulave ėshtė shumė e madhe, pasi mbartin njė histori tė tėrė. Janė vula tė pėrdorura nė administratėn eMbretit Zog dhe shumica gjatė viteve tė pushtimit fashist. Kėtė e dėshmojnė edhe datat e gdhendura me kujdes nė bishtat e rrumbullakuar, apo nėn vulė. Disa mbajnė vitin 1927, 1928, 1929, tė tjerat i pėrkasin viteve 1939-1943. Nė disa prej tyre, kryesisht tek ato qė i pėrkasin periudhės sė Zogut ėshtė gdhendur edhe emri i mjeshtrit qė i ka realizuar. Bashkė me vulat ringjallet edhe emri i Mehmet Dajės, i cili krahas vitit, nuk ka harruar tė gdhendė edhe emrin e tij tė plotė, apo dy inicialet e para. Pėrveē rėndėsisė si objekte tė pėrdorura prej mbretit Zog, apo administratės pushtuese, qė i pėrkasin njė periudhe tė caktuar historike, 70 apo 80 vjet mė parė, kėto vula na dėshmojnė edhe pėr institucionet qė funksiononin aso kohe. Janė dėshmi tė ekzistencės sė ministrive, inspektoriateve, zyrave tė shtypit, por edhe librarive e klubeve sportive. Kėshtu nė disa prej vulave shkruhet "Oborri Mbretėnuer - Inspektorija e Pėrgjithshme", "Ministria e Punėve tė Jashtme", "Kryesia e Kėshillit tė Naltė", "Kryeministrija- Zyra e Shtypit", "Drejtoria e Pėrgjithshme e Turizmit", "Libraria Lumo Skėndo", "Sport Klub Herbert Kir",etj. Sipas shefit tė laboratorit, Frederik Stamati, kėto vula janė unike nė llojin e vet. "Jam interesuar edhe pranė Bibliotekės Kombėtare e Arkivit tė Shtetit dhe nuk disponojnė vula tė tilla nė arkivat e tyre dhe mendoj se kėto janė tė vetmet vula tė trashėgura prej periudhės sė Mbretit Zog dhe tė pushtimit fashist", - thotė Stamati. Sipas tij, kėo vula janė tė rėndėsishme jo thjesht si objekte muzeale dhe dėshmi historike, por do tė shėrbejnė edhe pėr identifikimin e shumė dokumenteve qė mbajnė kėto vula. Pėr tė pėrcaktuar mė saktė datat dhe periudhat qė i takojnė. "Mendoj se Arkivave tė shtetit do t'iu hyjnė shumė nė punė. Pėrmes tyre mund tė provohet edhe vėrtetėsia e njė dokumenti", - thotė Stamati, teksa shton se gjendja e vulave ėshtė ende e mirė. Ato mund tė deshifrohen, megjithatė pėr shkak tė viteve kanė pėsuar dėmtime. Mė problematike paraqiten vulat e gomės, tė cilat kanė pėsuar deformime. Po kėto objekte paraqesin edhe vėshtirėsinė mė tė madhe nė restaurim. "Laboratori ynė nuk ka eksperiencė nė restaurimin e gomės. Kemi njohuri tė pakėta nė kėtė drejtim dhe do na duhet tė shfletojmė literaturė dhe tė kėrkojmė ndihmėn e institucioneve homologe, qė tė mund t'i ruajmė kėto objekte", - thotė Stamati, sipas sė cilit nė kėtė rast do tė ishte shumė e vlefshme edhe ndihma e Arkivit Qendror tė Shtetit, i cili mund tė hartonte njė projekt pėr restaurimin e kėtyre objekteve. Vulat mbretėrore kishin disa dekada qė qėndronin nė arkivat etnografike, ku mbaheshin vetėm nė ruajtje, pa qenė pjesė e koleksionit etnografik. Mendohet qė kėto vula tė jenė dorėzuar nė Institutin e Shkencave nė vitin 1946 nga Seksioni i Sigurimit tė qytetit tė Tiranės dhe 10 vjet mė vonė kaluan nė fondin etnografik tė Institutit tė Gjuhėsisė dhe Historisė. Pėr vite me rradhė ato u lanė nė harresė dhe shohin dritėn e studimit dhe restaurimit pėr herė tė parė.

 

 

http://www.shekulli.com.al/news/56/ARTICLE/25543/2008-05-14.html

"Koka e Deas sė Butrintit, ėshtė falur nga mbreti Zog"

Artikulli i mėposhtėm lidhet me botimin nė kolonėn Enciklopedi tė njė pėrgjigjeje lidhur me tė famshmen Kokė tė Deas sė Butrintit. Redaksia dėshiron tė shtojė se tė dhėnat pėr pėrgjigjen e replikuar janė marrė nga Fjalori Enciklopedik, botim i Akademisė sė Shkencave, Tiranė 1985, ku nuk pėrjashtojmė tė ketė fraza tė lidhura me konjunkturat politike tė kohės!

Padre Prof. Berto Rolfo*
Mer, 14 Maj 2008 08:32:00
 

SHĖNIM I REDAKSISĖ: Artikulli i mėposhtėm lidhet me botimin nė kolonėn Enciklopedi tė njė pėrgjigjeje lidhur me tė famshmen Kokė tė Deas sė Butrintit. Redaksia dėshiron tė shtojė se tė dhėnat pėr pėrgjigjen e replikuar janė marrė nga Fjalori Enciklopedik, botim i Akademisė sė Shkencave, Tiranė 1985, ku nuk pėrjashtojmė tė ketė fraza tė lidhura me konjunkturat politike tė kohės!

Si komunitet i Etėrve Jozefin qė punojnė nė Fier, nė preferencė nga tė pėrditshmet e tjera, ēdo ditė blejmė gazetėn "Shekulli", sepse ėshtė njė gazetė serioze dhe nuk prezanton propagandė tė padrejtė dhe joedukuese nė formimin e tė rinjve. Ju them kėtė, sepse pasi e kemi lexuar nė komunitet gazetėn, ditėn tjetėr e vendosim mbi tavolinėn e revistave qė ndodhen nė hyrje tė Qendrės sė Formimit Profesional, nė dispozicion tė personelit dhe tė tė rinjve, gjė tė cilėn ju mund ta konstatoni duke ardhur tė na vizitoni.

M'u dha mundėsia pėr t'ju shkruar, sepse nė 09 prill 2008, nė rubrikėn Enciklopedia, nė pėrgjigjen pėr pyetjen e njė lexuesi ku kėrkohet "Kur u kthye nė Shqipėri Dea e Butrintit", thuhet mes tė tjerash qė "u grabit nga italianėt".

Saktėsia historike qė fshin edhe fjalėn "u grabit", gjendet nė njė libėr dhe ky ėshtė: "Butrinti, miti i Eneas - gėrmimet e Luigjit" (Ugolini 1937 / XV Instituti Grafik Tiberino).

Zbulimi arkeologjik i Butrintit ėshtė vepėr e autorit tė librit nė vitet 1923 deri nė vitet '30. Njė traktat kulturor midis Italisė dhe Shqipėrisė nė 1926, ratifikon qė ēdo objekt i gjetur nė zbulimet arkeologjike t'i ngelej vendit pėrkatės dhe asgjė nuk duhej tė emigronte.

Vetė Ugolini, nė faqen 60 tė librit, shkruan pėr marrėveshjen arkeologjike: "Misioni (arkeologjik n.d.r) nuk merr me vete as kopje tė dytė tė objekteve tė gjetura". Mė poshtė (gjithmonė nė faqen 60) ėshtė shkruar: "I vetmi ekzemplar arkeologjik i hyrė nė Itali ėshtė Koka e Deas sė Butrintit, e dhuruar nga Mbreti Zog, Shkėlqesisė sė Tij Mussolinit".

Kjo ėshtė e vėrteta!!!... Qė mė pas, Italia dėshiroi t'ia rikthente vendit pėrkatės tė origjinės, unė jam plotėsisht i lumtur.

Nuk ėshtė i vjedhur, por i dhuruar, prej vetė mbretit shqiptar, Zogut. Ndėrsa tė gjithė admirojmė tė mrekullueshmen Kokėn e Deas sė Butrintit nė Muzeun e Tiranės, po shfrytėzoj rastin t'ju bėj ftesė pėr tė na vizituar nė Qendrėn e Formimit Profesional nė Fier dhe t'i mbani njė orė mėsimi mbi gazetarinė shumė tė dashurve kursantė tanė Shqiptarė nė Qendėr. Ju falėnderoj qė keni lexuar letrėn time.

*Drejtor i Qendrės Profesionale

 

 

 

http://www.shqip.al//index.php?option=com_content&task=view&id=207&Itemid=70 14 Feb, 2008
 
Princi Leka II: Kerkoj nje vajze shqiptare

67intervista


Nga Arjan Konomi

Princi Leka dhe jeta e tij mes Oborrit mbretėror dhe administratės publike. Gjaku blu qė rrjedh nė venat e tij, nuk e kanė transformuar aspak karakterin e djaloshit tė ri 26 vjeēar, i cili shquhet pėr klas, elegancė dhe thjeshtėsi. Nė ndryshim nga gjyshi dhe i ati, qė e lidhėn jetėn me princesha europiane, pėr Princin e ri e pėrzgjedhura mjafton tė jetė vetėm shqiptare. Edhe pse jo me gjak blu, pasi tė gjitha vajzat shqiptare janė princesha.    


Ishte 20 vjeē kur erdhi pėr herė tė parė nė Shqipėri dhe puthi tokėn e adheut.

Kjo ishte ėndrra e Princit Leka, e ushqyer prej vitesh nė emigrim nga familja me gjakun blu. Gjithēka qė gjeti pėrputhej me pėrfytyrimin qė ai kishte krijuar pėr Shqipėrinė nga leximet, rrėfimet, lajmet qė qarkullonin e qė shpesh herė pėrzienin gjumin e princit.

Ka bėrė njė betim si Princi Trashėgimtar i shqiptarėve dhe qė nga ajo ditė ēdo gjė e ka vėnė nė shėrbim tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve. Njė angazhim qė kėrkon tė gjithė seriozitetin e mundshėm dhe qė princi po e pėrmbush ēdo ditė. Pavarėsisht se ėshtė trashėgimtar i Monarkisė, ai prej pak kohėsh ėshtė vėnė nė shėrbim tė administratės publike, pasi kjo detyrė pėr tė do tė thotė angazhim nė njė moment historik tė kombit. Dhe si princ i gjithė shqiptarėve, si moment tė rėndėsishėm historik ai vlerėson sidomos shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės. E konsideron si njė finale tė madhe tė njė lufte shumėvjeēare e cila po jep rezultatet dhe po finalizohet, mbas kaq sakrificash dhe vuajtjesh tė popullit tė Kosovės.

I zgjuar, me njė sjellje delikate dhe tė rafinuar, Princi Leka gjithmonė ka zgjuar vėmendje: me shfaqjet e tij tė kujdesshme nė publik, me jetėn e shtruar dhe tė pa bujė, me edukatėn dhe maturinė qė tregon kudo e me kėdo. Pėr vetė moshėn e re tė tij, ngaqė ėshtė njė Princ, mashkull simpatik dhe mbi tė gjitha beqar, ėshtė mjaft i lakmuar sidomos pėr vajzat e reja dhe tėrheq vazhdimisht vėmendjen e tyre. Tashmė Princi nuk ėshtė njė ėndėrr e largėt pėr vajzat e thjeshta shqiptare. Deklaratat e tij se do tė martohej vetėm me njė vajzė shqiptare, mjafton qė ajo tė jetė e sinqertė, tė ketė personalitet dhe inteligjencėn e duhur, me siguri do tė gjallėrojė shpresat e vajzave shqiptare. Ku i dihet, nesėr mund tė jetė secila prej tyre.     

 

Ēfarė do tė thotė pėr ju tė jeni Princi i Shqiptarėve?

Unė kam njė titull dhe ai ėshtė Princi i Shqiptarėve, kur bėra betimin si Princ Trashėgimtar, u betova se do t’i shėrbej kombit tim dhe nuk do tė kursej asgjė pėr tė. Titulli mė ka dhėnė mundėsinė qė tė kontribuoj nė jetėn politike, sociale dhe unė kam ndėrmend ta shfrytėzoj kėtė, nė tė mirė tė vendit tim.


Princ Leka, si po e pėrjetoni eksperiencėn nė administratėn publike?

Nėse mė lejoni, nuk mund ta pėrkufizoj vetėm si eksperiencė, por pėr mua siē edhe e kam thėnė mė parė ėshtė njė angazhim nė kėto momente historike tė kombit. Njė angazhim i cili kėrkon tė gjithė seriozitetin e mundshėm dhe tė gjithė potencialin shqiptar. Si eksperiencė e deritanishme do ta pėrkufizoja shumė tė kėndshme, jam duke punuar me njerėz tė pėrgatitur profesionalisht dhe tė pėrkushtuar nė punėn e tyre.

 

Ēfarė ju shtyu pėr njė angazhim tė tillė dhe si do ta pėrkufizonit kėtė eksperiencė?

Njė mundėsi mė shumė pėr tė kontribuar nė pėrmirėsimin e jetės sė bashkėkombėsve tė mi, dėshira pėr t’u njohur mė shumė me administratėn publike dhe pėr tė qenė brenda problemeve tė cilat kėrkojnė njė zgjidhje.


Pėr shkak tė gjakut mbretėror dhe udhėtimeve tė shumta, sa i keni shfrytėzuar lidhjet me Botėn, nė shėrbim tė punės nė Ministrinė e Jashtme?

Sa herė qė ka qenė dhe do tė paraqitet nevoja, kemi vėnė nė dispozicion tė gjithė infrastrukturėn dhe lidhjet tona nė tė mirė tė interesit kombėtar. Kjo besoj qė ka qenė edhe njėri nga kontributet e Familjes Mbretėrore Shqiptare pėr Shqipėrine dhe pėr shqiptarėt.  


Duke qenė nė pozicionin e kėshilltarit, ju vetė a ndjeni nevojėn e kėshillave nga Naltmadhnia e Tij, Leka I?

Absolutisht po, ēdo veprim i imi merr pėlqimin e NMT Leka I, siē edhe e kam shprehur jo vetėm qė ėshtė babai im, por ėshtė Mbreti dhe miku im mė i mirė, eksperienca e tij ėshtė e mrekullueshme dhe unė mundohem qė tė pėrfitoj maksimalisht.

 

Si mund ta pėrkufizoni lidhjen qė keni me  Shqipėrinė?

 Si ēdo shqiptar, ndjehem krenar pėr pėrkatėsine time kombėtare, dhe i obliguar tė luftojė pėr tė.


Familja Mbretėrore ka kaluar mjaft vite nė emigrim. Cilat janė kujtimet mė dominante qė ruani nga ajo kohė?

Janė tė shumta, por nga mė tė veēantėt ka qenė takimi me shqiptarėt e parė, tė cilėt kėrkonin lirinė, ishin vitet e 90-ta dhe ishin vitet e ndryshimeve tė mėdha. Nėse mė lejoni do t’ju tregojė njė histori personale timen me kumbaren tim, Mbretin Baudoin tė Belgjikės.

“Nė moshėn 10-vjeēare, Familja Mbretėrore Shqiptare u ftua nga Ajo Belge, pėr mua ishte takimi i parė me kumbaren tim, Mbretin Baudoin.

Pėrpara se tė shkonim, isha nė njė presion tė madh, Mbretėresha Suzan, mė kėrkoi qė tė isha sa mė i kujdesshėm me sjelljet e mia gjatė vizitės nė Pallatin Mbretėror Belg. Gjatė drekės unė po qėndroja si i ngrirė dhe po zbatoja tė gjitha ato qė mė kishte mėsuar Nėna Ime, kur papritur Mbreti Baudoin, merr njė copė buke dhe mė gjuan me tė. Nė fillim u shtanga, por kur pashė se, qė tė gjithė po qeshnin atėherė u ēlirova. Atė ditė Mbreti Baudoin lejoi qė qentė tė hynin nė Pallatin Mbretėror dhe unė tė luaja me ta”.


Cili ėshtė kujtimi mė i bukur qė ruani nga fėmijėria juaj? Si ka qenė kjo fėmijėri?

Kisha thėnė e ngarkuar me sfida jo tė natyrshme pėr njė moshatar, shumė e ndryshme nga njė fėmijė i zakonshėm. Shkollimi ka qenė i ndryshėm nga fėmijėt e tjerė, po i referohem kolegjeve mė tė mira, tė cilat kėrkonin pėrkushtim tė jashtėzakonshėm dhe pėr tė mos mjaftuar kjo kisha edhe detyrat si Princ. Kjo mė detyronte qė tė organizoja kohėn maksimalisht, mund tė them qė koha e lirė ishtė njė luks nga i cili isha i privuar.


Jeni rritur me praninė e dy grave shumė tė ēmuara, gjyshes, Mbretėreshės Geraldina dhe nėnės suaj, Mbretėreshės Suzana. Cilat janė mėsimet mė tė mira qė keni marrė prej tyre?

Ajo qė sot ndihem me gojėn plot shqiptar, krenar dhe i pėrkushtuar kombtarisht. Mund tė them qė kemi patur gjithmonė fat me gratė nė Familjen Mbretėrore. Kėtu dua tė kujtoj edhe Nėnėn Mbretėreshe Sadije, e cila diti tė ishte njė shtyllė e fuqishme e Familjes Zogolli.


Cili ėshtė pėrjetimi qė merrni, tani qė Kosova po fiton pavarėsinė e saj, meqė keni qenė njė nga mbrojtėsit e pavarėsisė?

Ėshtė njė ėndėrr e cila po kthehet nė realitet, njė luftė shumėvjeēare e cila po jep rezultatet dhe po finalizohet, mbas kaq sakrificash dhe vuajtjesh. Nuk mund tė them qė kam qenė vetėm njė nga mbrojtėsit, por mund tė them qė kam kryer obligimin tim si shqiptar, dhe kėtė kontribut do vazhdojė ta jap...


Cilin nga politikanėt shqiptarė vlerėsoni mė tepėr?

 Vlerėsojmė tė gjithė ata politikanė qė punojnė nė interes tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve.


Sa vjeē keni ardhur nė Shqipėri dhe sa pėrmbushej ajo me pėrfytyrimin qė kishit krijuar pėr tė?  

Kam ardhur nė Shqipėri nė moshėn 20 vjeēare. Pėrfytyrimi pėr Shqipėrinė u pėrputh thuajse plotėsisht me realitetin, me atė ēka pashė: Atdheun Tonė tė shtrenjtė. 

 Tani qė ju jetoni vetėm me babanė, Naltmadhninė e Tij, Leka I, a e ndieni nevojėn e njė femre nė shtėpi, pėr tė zbutur klimėn mashkullore? A ka ndonjė projekt martese?

Ndiejmė mungesėn qė na ka shkaktuar humbja e pazėvendėsueshme e Nėnės Mbretėreshė Geraldinė dhe e Mbretėreshės Suzanė.

Shpresoj tė trashėgoj fatin e gjyshit dhe babait tim…


Jeni shprehur se do tė zgjidhni njė vajzė shqiptare. Cilat cilėsi do pėlqenit qė ajo tė kishte?

Po! Do tė zgjedh njė vajzė shqiptare, qė tė kenė si cilėsi sinqeritetin, personalitetin dhe inteligjencėn.


Mjaft femra janė vėnė “nė garė” pėr ju. Ju ēfarė mendimi keni pėr vajzat shqiptare?

Qesh…  Unė i vlerėsoj shumė vajzat shqiptare. 

Po kėrkoni njė vajzė me cilėsi aristokrate, e cila t’i shkojė pėr shtat rregullave tė Oborrit Mbretėror, apo kjo gjė nuk pėrbėn problem pėr ju?

Tė gjitha vajzat shqiptare pėr mua janė “Princesha”. Nė Familjen time nuk kemi paragjykime.

 

Cila ėshtė shoqėria qė keni dhe ē’vend zė ajo te Princi?

Shoqėria dhe miqtė e mi janė nga tė gjitha shtresat, kategoritė dhe profesionet.  


Ju shohim shpesh nė festat, ndėrsa nė lokalet e natės, qė pas nisjes sė punės, disi mė rrallė. A ėshtė jeta juaj aq aktive sa do tė donit tė ishte?

Pėrkundrazi! Qėkurse kam filluar punė nė ministrinė e Jashtme, daljet e mia janė mė tė shpeshta, duke iu pėrgjigjur ftesave tė miqve dhe tė tė njohurve tė mi. 

 

Si do ta pėrcaktonit veten, mashkull tradicional apo modern?

E pėrcaktoj veten si mashkull modern, por kam nostalgji pėr traditėn shqiptare.


Trashėgoni njė bibliotekė tė pasur me libra…Cilėt prej tyre preferoni tė lexoni?

Ne kemi njė bibliotekė me 14 mijė libra. Por i jam rikthyer pasionit pėr librat filozofikė.

Ēfarė ju tėrheq mė shumė nė jetė, ėshtė fjala pėr hobitė tuaja…..

Mė pėlqen tė bėj njė jetė aktive. Kam hobi sportet dhe artet…


Rregullat e Oborrit Mbretėror a janė tė rrepta pėr t’u zbatuar dhe a ka pasur, ose ka momente, qė kėto rregulla ju kufizojnė nė jetėn private?


Eshtė e vėrtetė qė Familja Mbretėrore ka njė protokoll. Por kam mėsuar qė nė momente ta caktuara ta anashkaloj kėtė protokoll.


Ka patur herė pas here lajme pėr lidhje tė mundshme me femra VIP. Media ka keqkuptuar shoqėrinė tuaj, apo kanė qenė lajme spekulative pėr tė bėrė “boom”?  

 Ka mė shumė keqkuptime, thashetheme dhe lajme spekulative. Mė shumė nė Kosovė sesa kėtu nė Shqipėri.