La représentation de la famille Royale d'Albanie ą Paris 

Résolution sur la question ēame

 Le 5 novembre 2008

Monsieur le Président de la République et Président de l'Union européenne, Nicolas Sarkozy
55, rue du faubourg Saint-Honoré
75008 Paris

Considérant le sort de la population ēame,

 

Rappelant les interventions antérieures suivantes :

- Condamnations du génocide ēame par le Roi des Albanais Zog Ier et le gouvernement royal albanais,
- Memorandum du Cham Anti-Fascist Committee adressé ą l'ONU le 11 janvier 1946,
- Memorandum du Cham Anti-Fascist Committee adressé ą l'ONU en 1947,

- Résolution UNPO UNPOGA4/1995/12 du 20-26 janvier 1995,
- Memorandum de la Ēameria National Political Association du 15 novembre 1998,
- Projet de résolution sur le problčme de la minorité ēame déposé au parlement albanais en septembre 2003 par M. Ekrem Spahija (PLL - Parti de La Légalité) et par M. Uran Metko (Balli Kombetar) soutenus par 53 députés albanais,
- Memorandum intitulé "Les Chams en Grčce doivent jouir des mźmes droits dont jouit la minorité grecque en Albanie" envoyé par 6 eurodéputés au chef de la Commission des Affaires étrangčres, Chris Patten, en 2004,

 

Rendant hommage aux efforts déployés,

 

Constatant avec inquiétude et regrets que les préjudices subit par la population ēame perdurent,
 
 

Faisant suite ą la récente lettre de nos compatriotes ēames d'Amérique du 30 septembre 2008,


Nous avons l'honneur de solliciter votre haute bienveillance en attirant votre attention sur l'injustice que subit, depuis trop longtemps, au coeur de l'Europe, la population ēame.


Rappelant que le 10 novembre 1940, le parlement grec a approuvé la loi n° 2636/1940, proclamant l’état de guerre contre l’Albanie alors que les troupes italiennes envahissaient la Grčce (Paradoxalement, la Grčce a proclamé l'état de guerre avec l'Albanie alors que celle-ci, victime des fascistes, était occupée militairement par l'Italie). Une conséquence directe du décret royal du 10 novembre 1940 a été que toutes les richesses albanaises en Grčce ont été saisies par l’État grec, qui les détient toujours...

 

Les Ēames sont les Albanais du Nord de la Grčce, chassés aprčs la fin de la deuxičme Guerre mondiale. Ils étaient, en 1940, considérés comme des citoyens grecs puis furent déchus de leur citoyenneté (Or, l'article 15.2 de la Déclaration Universelle des Droits de l’Homme affirme que "personne ne peut źtre privé de sa citoyenneté") et contraints d’abandonner leurs propriétés pour trouver refuge en Albanie, en 1944, pour fuir les persécutions grecques (alors que le protocole n°4 de la Convention européenne (clause 3) stipule que "personne ne peut źtre persécuté d'une faēon individuelle ou collective"). Les Ēames perdirent ainsi tous leurs autres droits tandis que l’Albanie leur a fourni un abri.

 

Considérant votre souhait d'źtre "le Président d’une France qui se sente solidaire de tous les proscrits, de tous ceux qui sont menacés de mort par les dictatures et par les fanatismes" et votre volonté de "défendre les droits de l’Homme partout oł ils sont méconnus ou menacés",

 

Demandons instamment de faire pression sur le gouvernement grec :
- pour abroger l'état de guerre.

Comment peut-on accepter qu'un Etat européen soit encore en guerre avec son voisin depuis la seconde Guerre mondiale ?

- pour que les Ēames en Grčce puissent jouir des mźmes droits dont jouit la minorité grecque en Albanie .

Comment peut-on accepter qu'un Etat de l'Union européenne ne respecte pas les droits de l'Homme ?

- pour ouvrir des négociations ą propos du recouvrement des droits de propriété de la population ēame. Les autorités grecques doivent permettent une rétrocession ou une compensation des biens spoliés. Selon l’International Crisis Group, la valeur totale des propriétés des Ēames, ą la fin de la deuxičme Guerre mondiale, était de 340 millions $US, et l’échange est aujourd’hui estimé ą 2,5 milliard $US.

Comment peut-on accepter que la Grčce n'assume pas ces actions passées alors que l'Italie a versé des réparations ?

 

Parce que vous pensez que "les droits de l'homme sont, pour toutes les démocraties du monde, ą la fois un point de départ et un horizon qui se déploie toujours devant eux" et que vous vous źtes engagé ą "ne passer jamais sous silence les atteintes aux droits de l’Homme", nous avons grand espoir en votre intervention et vos actions en faveur de la population ēame.

 

Nous vous prions de croire, Monsieur le Président de l'Union européenne, en l'assurance de notre considération distinguée.

 

  SKENDER ZOGU
Porte-parole de la représentation de la famille Royale

 

Cmdt. HYLLE SPAHIJA
A.D.C de Sa Majesté Leka I Roi des Albanais

 

Patrice NAJBOR
Conseiller du Bureau de Paris de la représentation de la famille Royale

 

 

________________________________________________

Service de Presse de la Maison Royale d'Albanie

albania.institute@online.fr
http://albania.dyndns.org/

Fax  : 01 42 07 57 34 

________________________________________________

 

 

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=54617

 
Presidenti frances njihet me ēėshtjen ēame
BEQIR SINA
20/10/2008  Shkėlqesisė sė Tij Z. Nikolas Sarkozy

President i Republikės Franceze

Shumė i nderuar Z, President

Me pėrshėndetjet mė tė sinqerta pėr veprimtarinė tuaj aq demokratike evropiane dhe mė gjerė, po ju drejtohemi ne 25 shqiptarė tė lindur shtetas grekė nė krahinėn shqiptare tė Ēamėrisė martire qė sot jetojmė e punojmė nė SHBA.

Z. President, Ēamėria (sot Thesprotia nė VP tė Greqisė), ėshtė njė nga krahinat mė vitale shqiptare Dialekti shqip i ēamėrishtes ėshtė mė i vjetri nė gjuhėn shqipe (nė kėtė dialekt Dhespoti i Ēamėrisė detyrohet tė pėrkthejė Dhjatėn e Re mė 1877, se besimtarėt e krishterė nuk e kuptonin meshėn nė gjuhėn greke), dhe jo pėr ēudi edhe mbas mbi 500 vjetėve flitet ende sot nga pasardhėsit tanė edhe nė Kalabri tė Italisė.

Ne sajė tė protestave e kėmbėnguljes sė popullsisė sė vendit, Kongresi i Berlinit mė 1879, anuloi vendimin e tij tė mėparshėm, duke mos e shkėputur nga trungu shqiptar, deri me Gjirin e Ambrakisė ( Arta e sotme). Pėr kėtė vepėr atdhetare u emėrua Ēami nga Lopesi, Abedin Pasha Dino-Ministėr i Jashtėm i Perandorise Osmane.

Por mė 1913, pavarėsisht luftės sė popullsisė ēame; nė bazė tė vendimeve tė Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr, padrejtėsisht, kjo krahinė shqiptare ju aneksua Greqisė.

Nė kundėrshtim me premtimet pėr respektimin e tė drejtave tė kėsaj popullate shqiptare administrata greke filloi raprezaliet, diskriminimin, ndalimin e gjuhės shqipe dhe konfiskimin e pasurive tė shqiptarėve tė Ēamėrisė. Mė 1925 nė saj te rezistencės sė kėsaj popullsie tė mbėshtetur edhe nga qeveria shqiptare e asaj kohe pranė Lidhjes sė Kombeve, u ndalua dėbimi si shkėmbim me grekėt e dėbuar nga Turqia.

Megjithatė mohimi i tė drejtave elementare si konfiskimi i pronave, mos hapja e shkollave nė gjuhėn amtare, raprezaliet, burgosjet dhe diskriminimi total nuk u ndėrprenė asnjėherė.

Djemėve ēamė kur thėrriteshin nė ushtri nuk u jepeshin armė, por vetėm kazma e lopata pėr tė punuar. Pėr mė tepėr, nė prag tė luftės Italo-Greke, u internuan tė gjithė meshkujt mbi 13 vjeēare nė ishujt e Egjeut. Atje nga keqetrajtimi vdiqėn disa qindra prej tyre.

Ndėrsa mė 1944-45, mbas masakrave ēnjerėzore e vrasjeve tė mė se 2900 njerėzve tė pafajshėm kryesisht gra, fėmijė e pleq u pėrzunė me dhunė pėr nė Shqipėri mbi 30.000 ēamė qė jetonim nė trojet tona etnike prej mijėra vjetėsh.

Sot vetėm nė Shqipėri jetojnė mbi 200.000 shqiptarė tė ardhur ose me prejardhje nga Ēamėria.

Shkėlqesia e Juaj,

Me keqeardhje ju themi se nė njė kohė qė vėllezėrit e njė gjaku, na pritėn krahė hapur e me shumė dashuri; pavarėsisht se tė shkatėrruar e tė varfėruar nga lufta (ndihmė tė ēmueshme na u dha edhe nga Misioni i UNRA-s), qeveria komuniste e E.Hoxhės me 1949, internoi 900 burra ēamė sepse kėta refuzuan tė bėheshin mish pėr top qė sipas kėrkesės sė Partisė Komuniste Greke, tė luftonin nė Greqi kundėr qeverisė sė ligjshme greke.

Kėshtu qė diskriminimi i jonė, megjithėse tė kombėsisė shqiptare, vazhdoi edhe nė Atdheun nėnė. Dhe kulmi i kėtij diskriminimi ndodhi mė 1953. Qeveria komuniste e komanduar nga E.Hoxha na imponoi, tė gjithė refugjateve ēame, shtetėsinė shqiptare nė bllok?! Ata qė refuzuan u burgosėn dhe u internuan. Ky veprim anti ligjor, i pa parė ndonjėherė. u bė pėr tė vetmen arsye qė ajo klikė komuniste antishqiptare, tė siguronte pushtetin, pa krijuar telashe me qeverinė greke.

Dhe ēudia e mohimit dhe diskriminimit tonė nuk mbaroi, vazhdoi edhe mė vonė. Mbas vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike nė 1971; ambasadori shqiptar nė Athinė, informon ministrinė e jashtme shqiptare se gjatė vizitės nė Gumenicė, kryeqendrėn e Ēamėrisė (Thesprotisė), Kryetari i Bashkisė i flet shqip, duke pohuar se ka mbi 40 fshatra nė kėtė krahinė qė flasin shqip. Bile shumė prej tyre, kryesisht pleq, nuk dinė greqisht!!

Kėto informacione kuptimplotė, i bėhen tė njohura publikut tė gjerė, vetėm mė 2002!!

Diskriminimi ndaj popullsisė ēame, vazhdon edhe sot. Qeveria greke, nėpėrmjet Ambasadės sė saj nė Tiranė, vjet u refuzoi vizat e hyrjes 26 ēamėve me banim nė Shqipėri me arsyen e mos arsyes se kanė lindur nė Greqi. Ata faktikisht kėrkonin tė vizitonin vatrat ku kishin lindur dhe tė vendosnin njė tufė me lule nė vendet ku kanė qenė varrezat e tė parėve tė tyre.

Aq mė tepėr, si mund tė pretendosh pėr respektimin e tė drejtave njerėzore, veēanėrisht pėr tė drejtėn e pronės, kur nuk tė jepet e drejta pėr tė hyrė legalisht nė Greqi?!

Shkėlqesi,

Po ju drejtohemi juve si president i Francės si edhe vendit qė mban Presidencėn e radhės nė BE-simbol i demokracisė dhe mbrojtjes sė tė drejtave njerėzore pėr tė gjithė banorėt e atij Unioni Shumėkombėsh, i cili ėshtė mishėrim i qyteterimit mė tė lartė dhe traditave demokratike tė gjithė vendeve qė pėrfshihen nė tė.

Po ju drejtohemi Juve Shkėlqesi, njė dashamirėsi dhe miku tė SHBA, shtet ku ne jetojmė, shtet ashtu si Franca, kanė hapur krahėt pėr mijėra emigrantė shqiptarė, tė vuajtur nga regjimi komunist antinjerėzor, tė punojmė dhe tė gjejmė e tė respektojmė veten tonė.

Po ju drejtohemi Juve Shkėlqesi si Kryetar i njė vendi Evropian hartues dhe respektues i njė afrimi demokratik tė gjithė vendeve tė Mesdheut, pėr njė tė ardhme paqėsore dhe vėllazėrore midis popujve dhe racave tė ndryshme njerėzore; qė me kulturėn demokratike evropiane tė frymėzuar dhe realizuar nga i Madhi De Gol, tė ndėrhyni qė Ēėshtja Came, si problem i tė drejtave tė njeriut ( veē tė tjerave, njohur edhe nga Kėshilli i Evropės), tė marri zgjidhjen e duhur.

Neve nuk kėrkojmė ndryshimin e kufijve, por kėrkojmė tė njihen tė drejtat tona;

- dėnimin e genocidit grek tė ushtruar ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė;

- njohjen e tė drejtave si shtetėsinė, gjuhėn, pronėn, traditave dhe kulturėn;

- kompensimin prej mbi 60 vjeēarė tė shfrytėzimit tė padrejtė tė shtėpive, pronave dhe pasurive tė tjera nga pronarėt e paligjshėm

Shkėlqesi, kemi besim tė plotė se vetėm me mirqkuptimin dhe demokracinq evropiane dhe Tuajėn nė veēanti do tė mundet ai mentalitet ballkanik i urrejtjes dhe mosrespektimit tė njeri-tjetrit. Ballkani nuk duhet tė quhet mė “fuēi baruti”, por pjesė e Evropės sė Bashkuar Demokratike.

Me shumė respekt:

Kadrije Pronjo lindur Paramithi mė 1920, banon NY

Safet Rojba Margellic 1927 Cikago

Rasim Bebo Konispol 1927 Cikago

Eqrem Beqiri Vrohona 1932 Filadelfia

-Rexhep Llaias Filat 1927 Jaksonville

- Mehmet Zenelaj Pica 1934 Boston,

Tahir Tare Paramithi 1935 Detroit

Latif Zenelaj Picar 1936 Boston

Beqir Bako Paramithi 1935 Boston

-Habibe Beqiri Mazreke 1936 Filadelfia,

Rahmi Telushi Varfanje 1936 Filadelfia

-Fadil Delli Margellic 1936 Filadelfia,

Sali Bollati Paramithi 1937 NY,

-Abedin Teme Mazreke 1937 Filadelfia,

-Nijazi Teme Mazreke 1938 Filadelfia

-Hetem Baki Paramith 1938 Boston

-Qerime Hyseni Paramithi 1940 Jaksonville

Nurije Teme Skopjan 1940 Filadelfia

Hajrije Xhemali Arpice 1940 Filadelfia,

Hava Zenelaj Gllobocar 1940 Boston

Aferdita Llaias Konispol 1940 Jaksonville

Hane Hima Kalibaq 1941 Boston,

Rafete Bako Paramithi 1941 Boston,

Nurije Zenelaj Grikohor 1941 Boston,

-Afete Xhemali Arpice 1941 Florida

Bule Bollati Paramithi 1944 NY
 
 

Lettre au Président Nicolas Sarkozy des ēames d'Amérique 

New York, September 30, 2008

His Excellency President of France,
Mr. Nicolas Sarkozy

Very honorable Mr. President,

With the most humble greetings for your democratic activities in Europe and elsewhere, we, 25  Albanians born as Greek citizens in the Albanian region of martyred Chameria, who today live and work in the US are directing this letter to your Excellency.

Mr. President, Chameria (today called Thesprotia by Greece),is one of the most ethnic Albanian regions. The Albanian dialect spoken in Chameria is the oldest of the Albanian language (in this dialect, the Orthodox Bishop in Chameria was compelled to translate the New Testament in 1877, because the Orthodox religion followers would not understand mass in the Greek language), and not coincidently after 500 years, this dialect is still spoken today by our descendants even in Calabria's region of Italy.

Due to the protests and determination of the region’s populace, the Congress of Berlin in 1879 annulled its previous decision and thus did not separate Chameria from Albania. The border was established at the bay of Ambracia (Arta of today). For this patriotic activity a Cham gentleman from Lopesi, Abedin Pasha Dino was appointed at the time Minister of Foreign Policy. However in 1913,  regardless of the Cham population’s outcry, in accordance with the decisions of the Conference of Ambassadors in London, unfairly, this region was annexed to Greece. Regardless of the promise to respect the rights of the Albanian population, the Greek administration started restricting, discriminating and stopping the Albanian language from being taught in schools. Greeks continued with the confiscation of property from this population. In 1925, due to the resistance of this populace which was backed by the Albanian government of that time and the United Nations, the exchange of the Albanian population in Greece with the Greeks in Turkey was not allowed.

Nevertheless, the denial of the most basic human rights for this population continued. The confiscation of property, Albanian schools being outlawed, the imprisonment of Albanian men and discrimination never stopped. When Albanian men would be drafted in the army, weapons would not be given to them, instead axes and shovels were handed out so they could do manual labor. Furthermore, in the eve of the Italian-Greek war, all men above 13 years of age were exiled in the remote Greek islands. While in exile as a result of the continued mistreatment, some hundreds of them would lose their lives.

During the 1944-1945 period, after the inhuman massacres of approximately 2900 innocent people who were mainly women, children and the elderly, 30000 Cham Albanians were forcefully removed from their ethnic lands where they had been living for thousands of years and were sent toward  Albania. Today there are over 600000 Chams, from whom 100000 live in Greece, over 200000 in Albania and also over 200000 others live in Turkey.

 

Dear Mr. President,

With deep sorrow, we are revealing to you that at a time when our Albanian brothers of the same blood, welcomed us with open arms and abundant love regardless of their grave economic state at the end of World War II and with a precious aid given to us from the UNRA mission; the communist government of E. Hoxha in 1949 exiled 900 Cham men because they refused to fight against the Greek government in the name of communism. Unfortunately discrimination toward Cham population would continue even in Albania. The worst of this discrimination would occur in 1953 when the Albanian communist government imposed to all the Cham refugees Albanian citizenship, thus forcefully dropping their Greek citizenship. Those who refused would be imprisoned. This illegal activity, unheard of before, happened because the Albanian communist government wanted to  guarantee its power without any problems from the Greek government.

The history of our discrimination and denial would not finish and would continue even further. After the establishment of diplomatic ties with Greece in 1971, the Albanian ambassador in Athens informs the Albanian Ministry of Foreign Affairs that during his visit in Gumenica, the capital of Chameria (Thesprotia), the mayor of the city talks Albanian to him, admits that there are 40 villages in the area that speak Albanian. Some of this population, he added, especially the elderly, do not even know any Greek. Unfortunately, all this important information would become known only in 2002.

The discrimination against the Cham people continues even today. The Greek government through its  embassy in Tirana continuously refuses visas to Cham born people with the absurd reason that they were born in Greece. Actually these Chams simply want to visit the villages where they were born and bring a bouquet of flowers to the graves of their ancestors. Hence, how can you claim your human rights, especially your property rights when you are not even given the right to enter lawfully in Greece?

Mr. Sarkozy,

We are writing to you as the President of France, the country which holds the European Union  presidency this year. The European Union is a symbol of democracy and protector of human rights for all the inhabitants of Europe. We are also writing to you as a friend of the USA, a country who just like France has opened its doors to thousands of Albanian immigrants who have suffered under the inhuman communist regime in Albania.

We are referring to you, as the head of a European country which has showed great consideration for a democratic amity between the countries of the Mediterranean, toward a brighter and peaceful future between the different races and people. With the democratic European culture inspired by De Gol, we are asking you to please interfere that the Cham issue, a human rights issue, which has been even recognized from the European Council, to get finally resolved.

Mr. Sarkozy,

We are writing to you for a very special issue. Although you have solved the property rights of your  grandfather in Greece, over there circulates a book by J. Margarit: “Unwanted Compatriots Chams and Jews”, that reflects the xenophobia of the Greeks against the Chams. The Greeks would treat us worse than second class citizens, although we were born autochthons in our land as Greek citizens (attached please find my Certificate of Birth issued in 1998).

We are not asking for any change of the borders. We are simply asking for the recognition of our  rights as follows:

- the punishment of the Cham Genocide issued by the Greeks;

- the recognition of our citizenship, language, property, tradition and culture;

- the compensation that for over sixty years our property and lands have been illegally taken advantage of.

Mr. Sarkozy,

We have complete faith that only with the empathy from the European democracy, the Balkan mentality of hate and animosity can be defeated. The Balkans does not have to be known as “A barrel of gunpowder”, but as a significant part of the united democratic Europe.
With our deepest respect,

- Kadrije Pronjo born in Paramithi me 1920, lives in NY
- Safet Rojba Margellic 1927 Cikago
- Rasim Bebo Konispol 1927 Cikago
- Eqrem Beqiri “ Vrohona 1927, Filadelfia
- Rexhep Llaias Filat 1927 Jaksonville
- Mehmet Zenelaj Picar 1934 Boston,
- Tahir Tare Paramithi 1935 Detroit
- Latif Zenelaj Picar 1935 Boston
- Beqir Bako Paramithi 1935 Boston
- Habibe Beqiri Mazreke 1936 Filadelfia,
- Rahmi Telushi Varfanje 1936 Filadelfia
- Fadil Delli Margellic 1936 Filadelfia,
- Sali Bollati Paramithi 1937 NY,
- Abedin Teme Mazreke 1937 Filadelfia,
- Nijazi Teme Mazreke 1938 Filadelfia
- Hetem Baki Paramithi 1938 Boston
- Qerime Hyseni Paramithi 1940 Jaksonville
- Nurije Teme Skopjan 1940 Filadelfia
- Hajrije Xhemali Arpice 1940 Filadelfia,
- Hava Zenelaj Gllobocar 1940 Boston
- Aferdita Llaias Konispol 1940 Jaksonville
- Hane Hima Kalibaq 1941 Boston,
- Rafete Bako Paramithi 1941 Boston,
- Nurije Zenelaj Grikohor 1941 Boston,
- Afete Xhemali Arpice 1941 Florida
- Bule Bollati Paramithi 1944 NY

Coordinator
Sali Bollati
Human Rights Activist
Adress: Sali Bollati, 48 Mc.Farland Ave, Staten Island, NY 10305. USA
Phone; 718 447 0436, e-mail s_bollati @yahoo.com


 

 

 

 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=51977   21/10/2008
 

Shehi: Vota e emigrantėve, rrezik nga Greqia

Ish-kryeministri nė vitet ‘92-‘97 dhe njėkohėsisht kryetar i LZHK-sė, Dashamir Shehi, shprehet kundėr idesė pėr tė votuar nė 2009-ėn edhe emigrantėt. Sipas Shehit, Athina do tė fuqizojė faktorin politik qė mbėshtet grekėt nė Shqipėri me anė tė kėsaj nisme, e cila pritet tė ligjėrohet nga forcat e mėdha politike nė vend. Shehi e justifikon idenė kundėr votės sė emigrantėve, duke theksuar se "problemi ėshtė nė aspektin teknik. Ne s‘kemi njė shtet tė mirėorganizuar. Ne e kemi tė vėshtirė t‘i zhvillojmė zgjedhjet nė Shqipėri, imagjinoni pastaj nė ambasada". Nė kėtė kontekst, Shehi e cilėson votėn e emigrantėve nė zgjedhje njė rrezik potencial nga pala greke. "150 mijė emigrantė nė Greqi kanė ndryshuar emrin, jo mė qė s‘do ta kenė problem pėr tė ndryshuar skedėn elektorale", tha ai.

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=51978 21/10/2008

Ēamėt nė SHBA: Greqia tė na njohė pronat

Ēėshtja ēame shkon nė Pallatin "Elysee". Popullsia nga zona e Ēamėrisė, qė jetojnė e punojnė nė SHBA, i kanė shkruar njė peticion Presidentit tė Francės, Nikolas Sarkozi, duke kėrkuar dėnimin e gjenocidit grek tė ushtruar ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė. Peticioni, i firmosur nga 25 shqiptarė tė lindur shtetas grekė, nė krahinėn shqiptare tė Ēamėrisė, nuk ka si synim ndryshimin e kufijve, por realizimin e tė drejtave tė tyre, si shtetėsinė, gjuhėn, pronėn, traditat dhe kulturėn. Nga ana e tyre, kėrkohet gjithashtu edhe kompensimi i shfrytėzimit tė padrejtė tė shtėpive, pronave dhe pasurive tė tjera nga pronarėt e paligjshėm. Motivi, pse ēamėt e Amerikės i shkruajnė Presidentit Sarkozi dhe jo qeverisė shqiptare, lidhet me besimin qė ky komunitet ka nė demokracinė evropiane pėr tė mposhtur mentalitetin ballkanik tė urrejtjes dhe mosrespektimit tė njėri-tjetrit. "Ballkani nuk duhet tė quhet mė ‘fuēi baruti‘, por pjesė e Evropės sė Bashkuar Demokratike", citohet nė letrėn drejtuar Sarkozi. Diskriminimi ndaj popullsisė ēame vazhdon edhe sot. Qeveria greke, nėpėrmjet ambasadės sė saj nė Tiranė, vjet u refuzoi vizat e hyrjes 26 ēamėve me banim nė Shqipėri, me arsyen e mosarsyes se kanė lindur nė Greqi. Ata faktikisht kėrkonin tė vizitonin vatrat ku kishin lindur dhe tė vendosnin njė tufė me lule nė vendet ku kanė qenė varrezat e tė parėve tė tyre. Komuniteti ēam nė SHBA shpreh shqetėsimin se si mund tė pretendohet qė tė respektohen tė drejtat njerėzore, veēanėrisht e drejta e pronės, kur nuk tė jepet e drejta pėr tė hyrė legalisht nė Greqi. Duke i bėrė njė pėrshkrim tė historisė sė ēėshtjes ēame, nė letrėn drejtuar Presidentit francez theksohet se,

nė kundėrshtim me premtimet pėr respektimin e tė drejtave tė kėsaj popullate shqiptare, administrata greke filloi reprezaljet, diskriminimin, ndalimin e gjuhės shqipe dhe konfiskimin e pasurive tė shqiptarėve tė Ēamėrisė.

Megjithatė, mohimi i tė drejtave elementare si konfiskimi i pronave, mos hapja e shkollave nė gjuhėn amtare, reprezaljet, burgosjet dhe diskriminimi total nuk u ndėrprenė asnjėherė.

Djemve ēamė kur thėrriteshin nė ushtri nuk u jepeshin armė, por vetėm kazma e lopata pėr tė punuar. Pėr mė tepėr, nė prag tė luftės italo-greke, u internuan tė gjithė meshkujt mbi 13-vjeēarė nė ishujt e Egjeut. Atje nga keqtrajtimi vdiqėn disa qindra prej tyre. Ndėrsa me 1944-45, mbas masakrave ēnjerėzore e vrasjeve tė mė se 2900 njerėzve tė pafajshėm, kryesisht gra, fėmije e pleq, u pėrzunė me dhunė pėr nė Shqipėri mbi 30 mijė ēamė, qė jetonin nė trojet tona etnike prej mijėra vjetėsh.


Letra

Nju Jork


Shkėlqesisė sė Tij, z.Nikolas Sarkozi

President i Republikės Franceze


Shumė i nderuar z. President!

Me pėrshėndetjet mė tė sinqerta pėr veprimtarinė tuaj demokratike evropiane dhe mė gjerė, po ju drejtohemi ne, 25 shqiptarė tė lindur shtetas grekė nė krahinėn shqiptare tė Ēamėrisė martire, qė sot jetojmė e punojmė nė SHBA.

Z. President, Ēamėria (sot Thesprotia nė VP tė Greqisė), ėshtė njė nga krahinat mė vitale shqiptare. Dialekti shqip i ēamėrishtes ėshtė mė i vjetri nė gjuhėn shqipe (nė kėtė dialekt Dhespoti i Ēamėrisė detyrohet tė pėrkthejė Dhiatėn e Re mė 1877, se besimtarėt e krishterė nuk e kuptonin meshėn nė gjuhėn greke), dhe jo pėr ēudi edhe mbas mbi 500 vjetėve flitet ende sot nga pasardhėsit tonė edhe nė Kalabri tė Italisė. Sot vetėm nė Shqipėri jetojnė mbi 200000 shqiptarė tė ardhur ose me prejardhje nga Ēamėria.

Shkėlqesi,

Po ju drejtohemi juve si president i Francės si edhe vendit qė mban Presidencėn e radhės nė BE - simbol i demokracisė dhe mbrojtjes sė tė drejtave njerėzore pėr tė gjithė banorėt e atij Unioni Shumėkombėsh, i cili ėshtė mishėrim i qytetėrimit mė tė lartė dhe traditave demokratike tė gjithė vendeve qė pėrfshihen nė tė. Po ju drejtohemi Juve Shkėlqesi, si Kryetar i njė vendi evropian hartues dhe respektues i njė afrimi demokratik tė gjithė vendeve tė Mesdheut, pėr njė tė ardhme paqėsore dhe vėllazėrore midis popujve dhe racave tė ndryshme njerėzore; qė me kulturėn demokratike evropiane tė frymėzuar dhe realizuar nga i Madhi De Gol, tė ndėrhyni qė ēėshtja "Ēame", si problem i tė drejtave tė njeriut tė marrė zgjidhjen e duhur.

Ne nuk kėrkojmė ndryshimin e kufijve, por kėrkojmė tė njihen tė drejtat tona;

- dėnimin e gjenocidit grek tė ushtruar ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė;

- njohjen e tė drejtave si shtetėsinė, gjuhėn, pronėn, traditave dhe kulturėn;

- kompensimin prej mbi 60-vjeēarė tė shfrytėzimit tė padrejtė tė shtėpive, pronave dhe pasurive tė tjera nga pronarėt e paligjshėm.

Shkėlqesi, kemi besim tė plotė se vetėm me mirėkuptimin dhe demokracinė evropiane dhe Tuajėn nė veēanti do tė mundet ai mentalitet ballkanik i urrejtjes dhe mosrespektimit tė njėri- tjetrit. Ballkani nuk duhet tė quhet mė "fuēi baruti", por pjesė e Evropės sė Bashkuar Demokratike.