http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=47713         

10/08/2008

Kur motrat e Zogut kujdeseshin pėr sportin, artet dhe turizmin

Gjatė pesėmbėdhjetė
viteve tė qeverisjes sė
regjimit tė monarkisė
sė Zogut, kryesisht pas
vitit 1928, kohė nė tė cilėn u
shpall dhe mbretėria shqiptare
e shteti i ri shqiptar filloi tė konsolidohej
e tė merrte gjithnjė e
mė shumė formėn dhe trajtėn e
njė shteti evropian, krahas hapave
dhe reformave tė shumanshme
pėr zhvillimin ekonomik
tė vendit, tė gjitha qeveritė e asaj
periudhe, si dhe vetė regjimi nė
tėrėsi, i kushtuan njė kujdes tė
veēantė edhe zhvillimit tė sporteve,
turizmit dhe arteve tė bukura.
Krahas strukturave pėrkatėse
qė ndodheshin nė organikat e
dikastereve kryesore tė qeverive
tė asaj kohe, si dhe federatave
e enteve tė ndryshme qė kishin
si detyrė funksionale masivizimin,
zhvillimin dhe pėrhapjen
e sporteve, turizmit dhe arteve
nė pėrgjithėsi, pėr mbarėvajtjen
e tyre nė atė kohė kujdeseshin
dhe vetė motrat e Mbretit Zog,
princeshat Myzejen, Maxhide
dhe Ruhije. Madje jo vetėm
kaq, por pas viteve ‘30-tė ato u
quajtėn Patronate (kujdestare)
tė Larta tė Sporteve, Turizmit,
Automobilizmit dhe Arteve tė
Bukura, duke i ndarė pėrkatėsisht
nė kėtė mėnyrė: princesha
Myzejen kishte nė kujdestari tė
gjitha sportet, princesha Ruhije,
artet e bukura dhe princesha
Maxhide, Entin Kombėtar tė
Turizmit dhe Automobilizmit tė
mbretėrisė shqiptare. Si rrjedhojė
e kėsaj kujdestarie qė ato kishin
marrė pėr sportet, turizmin dhe
artet e bukura, gjatė periudhės
sė monarkisė sė Zogut, bėnė njė
punė tė madhe pėr zhvillimin dhe
pėrhapjen e tyre. Nė saj tė kujdesit
tė tyre, nė atė kohė u zhvilluan
mjaft aktivitete, manifestime
dhe spartakiada tė mėdha kombėtare,
sidomos ato me rastin e
jubileve tė 28 nėntorit tė shpalljes
sė pavarėsisė sė Shqipėrisė,
apo themelimit tė mbretėrisė
shqiptare. Jo vetėm qė princeshat
Myzejen, Maxhide dhe Ruhije
ishin tė pranishme pothuaj nė
tė gjitha aktivitetet e mėdha kulturore,
artistike dhe sportive qė
zhvilloheshin gjatė atyre viteve
nė Tiranė, por ato shpesh herė
ndėrmerrnin udhėtime edhe nė
rrethe tė tjera tė vendit ku kishte
aktivitete, si nė Durrės, Shkodėr,
Elbasan, Korēė, Vlorė, e deri nė
qytezat e vogla tė vendit nga jugu
nė veri. Madje, motrat e Zogut nė
ato vite patėn ndėrmarrė edhe
disa udhėtime jashtė Shqipėrisė,
pėr t‘u njohur dhe pėr tė marrė
pėrvojė nga shtetet mė tė pėrparuara
tė Perėndimit. Si rezultat
edhe i kujdesit dhe punės sė
tyre nė zhvillimin e pėrhapjen
e sporteve, kulturės dhe arteve
tė bukura, nė ato vite pati njė
hop tė ndjeshėm nė kėto fusha
dhe Shqipėria krahasohej, apo
mund tė konkurronte me dinjitet,
jo vetėm me shtetet fqinjė tė
Ballkanit, si Jugosllavia, Greqia,
Mali i Zi, Bullgaria etj., por edhe
mė gjerė, me shtete tė ndryshme
tė Evropės. Nė kėtė drejtim, nė
ato vite sportet nė pėrgjithėsi
patėn njė zhvillim tė ndjeshėm,
ku dalloheshin futbolli dhe atletika,
qė zhvillonin kampionate tė
rregullta. Madje jo vetėm kaq, por
gjatė asaj periudhe kohe futbollistėt
dhe atletėt shqiptarė zhvilluan
njė sėrė takimesh, turnesh
dhe aktivitetesh ndėrkombėtare
zyrtare dhe miqėsore, si brenda,
ashtu edhe jashtė Shqipėrisė.
Janė tė njohura tashmė takimet
dhe ndeshjet ndėrkombėtare tė
futbollit si nė rang klubesh, ashtu
dhe tė pėrfaqėsuesve sė Tiranės
dhe kombėtares shqiptare gjatė
atyre viteve, qė u ndeshėn me
mjaft ekipe tė huaja nga Mali i
Zi, Serbia, Italia etj., duke zhvilluar
ndeshje mjaft tė bukura. Po
kėshtu, gjatė atyre viteve disa
futbollistė shqiptarė si: Naim
Kryeziu, Riza Lushta dhe mė
pas Loro Boriēi, u aktivizuan me
mjaft sukses nė disa kampionate
radhazi nė ekipet italiane.
Krahas futbollit vlejnė pėr t‘u
pėrmendur edhe kampionatet
ballkanike tė atletikės, ku shquhej
atleti dhe trajneri i famshėm me
origjinė nga Shkodra, mjeshtri
i madh Luigj Shala, apo dhe
Abdyl Kėllezi (ish-ministėr dhe
zv/kryeministėr i Shqipėrisė nė
vitet 1945-1975, i ekzekutuar me
pushkatim nė vitin 1976 si "armik
i popullit"), i cili nė kampionatin
ballkanik tė zhvilluar nė Jugosllavi
nė vitin 1936 konkurroi me
dinjitet nė garėn e 400 metrave,
duke zėnė vendin e parė. Krahas
kėtyre disiplinave sportive,
gjatė periudhės sė Monarkisė sė
Zogut pati njė zhvillim tė madh
edhe sporti burrėror i boksit, ku
disa boksierė shqiptarė, si Refail
Dishnica nga qyteti i Korēės, por
edhe ndonjė tjetėr, zhvilluan
mjaft ndeshje ndėrkombėtare si
brenda, ashtu edhe jashtė vendit,
duke konkurruar me dinjitet me
sportistė dhe emra tė famshėm tė
kėtij sporti nė arenėn ndėrkombėtare.
Veē kėtyre sporteve dhe
sportistėve qė cituam mė lart,
gjatė periudhės sė monarkisė sė
Zogut patėn njė zhvillim edhe
sportet e tjera, tė cilat ishin nėn
kujdesin dhe mbėshtetjen e vazhdueshme
tė motrave tė Zogut,
princeshave Myzejen, Ruhije dhe
Maxhide. Lidhur me kėtė bėjnė
fjalė edhe kėto shkrime qė po
botojmė mė poshtė nė kėto faqe
tė rubrikės sonė historike "Dossier",
tė cilat i kemi shkėputur
nga revista "Diana" (me pronar
dhe drejtor Medin Kamberin),
njė nga publicistėt e njohur tė
periudhės sė monarkisė. Nė kėto
shkrime qė po i botojmė pa asnjė
ndryshim, flitet pėr kontributin
e motrave tė Zogut nė zhvillimin
e pėrhapjen e sporteve, turizmit
dhe arteve tė bukura gjatė kohės
sė monarkisė.
Patronesha e Lartė
e Sportit: N.S.M.
Princesha MYZEJEN
Djalėria Shqiptare, nė ndeshjet
e saj sportive qė zhvillohen
pėr pėrgatitjen fizike tė brezit tė
ri tė vendit t‘onė, e ka pas gjithmonė
pranė, inkurajuese, dhe
nxitėse pėr suksese mė tė mėdha,
Patroneshėn e Lartė tė Sportit, N.
S. Mbrentonre, Princeshėn Myzejen,
qoftė kur duhet tė thyehet
nje rekord atletike tė lehtė, ose
kur lypet tė triumfojsh nė sporte
mė tė rėnda, nė tė cilat tė gjitha
energjitė duhet tė shkruhen
drejt qėllimit tė vetėm qė ėshtė
fitorja e veprimtarisė fizike tė fisit
t‘onė, brenda kufivet t‘Atdheut,
qoftė kur luftohet kundra kundėrshtarėsh
mė tė fortė nė fusha tė
ndryshme jasht Shqipėris, Rinija
jonė, Rinjia e Mbretit ZOG, e ka
gjithmonė parasysh gazin e ėmbėl
dhe fjalėn burneshė tė motrės
sė Shpėtimtarit tė Kombit. N.S.
Mbretnore, Princesha Myzejen
e ndjen sportin jo vetėm si njė
mjet me tė cilin triumfon fuqia
e pashkueshme e fisit t‘onė , por
edhe si njė edukatė kalorėsije qė
vjen pėr t‘u mprehur karakteret e
ndryshme qė duhet t‘u injektohen
tė rinjve dhe tė rejave Shqiptare.
Kėshtu mund tė shpjegohet se si
atletėt Shqiptarė, kur ndeshen
me ēdo kundėrshtarė pėr triumfin
e njė sipranije Kombėtare
ose ndėrkombėtare, tregohen
gjithmonė tė denjė pėr besimin
dhe pėr nxitjen qė Princesha Auguste
Myzejen nuk kursen t‘i japė.
Patronesha e Lartė e Sportit nuk
mjaftohet vetėm me njė inkurajim
kuptim plotė nė edukatėn
fizike t‘Atdheut, por ndėrmerr
shpesh herė marshime tė rėnda
nė krye tė rejave Shqiptare pėr
t‘i treguar botės s‘onė dhe botės
sė jashtme se Shqipėria e re ka
vendosur qė tė bėjė hapa vigane
nė ēdo shesh tė veprimtarisė sė
saj fizike dhe kulturore. Nė kėto
10 vjet Mbretnije, rinija e jonė
duke qėndruar nė gatitu pėr tė
pershėndetur kohėn e ardhme
t‘Atdheut, epokat e reja qė do tė
shtohen plot ngadhėnjim nė faqet
ende tė pashkruara tė historis
s‘onė, i drejton Patroneshės sė vet
tė lartė njė "Hero" qė rrjedh nga
gjokset e tyre tė ēelniktė.
Patronesha e Arteve tė Bukura:
N.S.M. Princesha Ruhije
Duke ndėrmarrė krijimin e njė
arti qė tė ketė gjurmėn e thjeshtė
Shqiptare, artistet dhe artistėt
t‘onė punojnė duke menduar
tek N. M. S. M. Princesha Ruhije,
Patronesha e Lartė e Arteve
tė Bukura. I gjithė trashėgimi i
humbur mjerisht nė kohė duhet
tė burrohet pėr t‘i dhėnė vendit
t‘onė njė lavdi edhe nė kėtė
fushė veprimi. Ishim njė popull
i stėrvitun gjithmonė pėr tė qėndruar
nė armė dhe, ndonėse nė
hijedritat e jetės s‘onė shoqėrore,
shkėlqente ndonjė visarė qė na
kujtonte njė qytetėrim tė kaluar,
jeta e jonė e lashtė nuk na lejojė
qė tė bėheshim tė denjė pėr
shokėt qė na rrethojnė pėrtej
kufive tė shenjta t‘Atdheut. Arti,
kjo frymė shpirtėrore qė e mban
gjithmonė lart fisnikėrinė e njė
Kombi, iu mohua vendit t‘onė.
Kjo deri dje. Sepse, njė ditė prej
dite, njė Motėr e Mbretit ZOG, N.
M. S. PrinceshA Ruhije, u vu nė
krye tė djelmoshave artistė pėr
tė siguruar njė gjurmė pėrjetėsie
nė shekujt shqiptar. Kur sheshi i
njė piktori t‘onė dhe tablot qė do
t‘i dhurohen mė vonė Atdheut,
ose kur dora e fortė e skulptorit
plasmon njė bust ose njė fytyrė e
dėshmon njė jetė shpirtnore, kur
vegla e hollė e artizanit shqiptar
qindisė vizat e holla qė do tė
pėrbajnė njė tanėsi artistike, N.
M. S. princesha RUHIJE ėsht aty,
pranė. Pranė nė trup ose enė vegim.
Por gjithmonė pranė.
Udhėtimi i princeshave
nė vendet skandinave
Udhėtimi i Princeshave jashtė
Shqipėrisė, sidomos nė atė pjesė
tė Evropės veriore qė quhet
Evropa e lumtun ose Shtetet
Skandinave, ka njė rėndėsi nė
kuptimin e zhvillimit shoqėror
tė Shqipėrisė. Mbasi, siē dihet,
Lartėsitė e Tyre (motrat e Zogut,
shėnimi ynė), e kanė pasur
kurdoherė nė zemėr zhvillimin
e vendit dhe kanė dhėnė prova
tė shumta pėrpjekjesh pėr kėtė
ēėshtje. Pėr kėtė arsye duhet
parė nė udhėtimin e gjatė dhe
tė frytshėm nė Shtetet Skandinave
njė udhėtim studimesh tė
ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me
zhvillimin e veprave lumirsije
(lumturie), asistence shoqėrore
dhe organizimi e instituteve pėrkatėse
nė Shqipėri, ku mungojnė
ende institute tė tillė, por qė tregohet
njė interesim i gjallė kohėt
e fundit pėr t‘i vendosur edhe
ndėr ne, brenda mundėsive qė
dita ditės krijon regjimi Zogist.
Udhėtimin e bukur tė Princeshave
e pat ilustruar nė mėnyrė
tė gjerė nė njė tok konferencash
qė dha Dr. Zoi Xoxa, tė cilat u
botuan nė shtypin kombėtar dhe
u ndoqėn me vėrejtje tė gjallė
prej gjithė publikut, qė ēmon
thellėsisht pėrpjekjet e Princeshave
nė lėmin qytetėronjės dhe
pėrparimtar. Por rreth udhėtimit
tė N. M. Tyre (Naltėmadhėnisė
sė Tyre), patėm shkruar edhe nė
"Shtypin" sidomos nė njė intervistė
qė Naltėsija e saj princesha
Myzejen, denjoi tė na japė, dhe
qė ėshtė njė sintezė e bukur e
atij udhėtimi. Nė gazetėn "Shtypi",
shkruejshim nė lidhje me
kėtė udhėtim. Udhėtimi i parė
n‘Amerikė ka qenė pa dyshim
njė ngjarje e gėzueshme pėr
Shqiptarėt e shumtė qė rojnė
nė mėrgim, tė cilėt panė nė
Naltėsinė e Tyre Pėrfaqėsuesit e
Sovranit dhe tė Shqipėrisė sė Re
Zogiste qė zhvillohet me shpejtėsi
nėn udhėheqjen e Prijsit tė vet
dhe punon pėr gatimin e njė tė
ardhme mė tė lumtur. Dheu i Ri
qe pėr princeshat jo njė udhėtim
argėtimi tė merituar, po mė tepėr
njė barrė delikate, pse motrat e
Sovranit t‘onė e kaluan kohėn
nė mes bashkatdhetarėve tė
largėt, duke u treguar nė personat
e shquar tė Tyre, shkallėn e
pėrparimit tė Shqipėrisė, sidomos
tė Gruas Shqiptare, duke
bėrė njė propagandė tė mirė jo
vetėm, ndėr shqiptarėt por edhe
te Amerikanėt. Gjith kjo mund
tė thuhet edhe pėr udhėtimin e
dytė tė princeshave nė Shtetet
Skandinave, ose nė atė pjesė tė
Shteteve Veriore t‘Europės, qė
me tė drejtė janė quajtur "Shtetet
e lumtur". Nė kėto Shtete ku njeriu
modern ka arritur tė ngrihet
nė shkallėn e dinjitetit mė tė
privilegjuar, ku pėrparohet nė
fushat mendore e lėndore nuk
njofin kufi, dhe standarti i jetesės
sė popujve nuk ka barazim
me popujt e tjerė, Princeshat
t‘ona gjejnė njė botė shumė tė
pasur, botėn qė kėrkonin pėr
tė plotėsuar vrojtimet e tyre nė
ēėshtjet shoqėrore. Danimarka,
Norvegjia e Suedia, janė nė kėtė
pikpamje vendet ideale; Shtetet
qė meritojnė tė merren si model
pėr sa u pėrket problemeve
shoqnore qė kanė arritur pikėn
e njė zhvillimi tė pėrsosurit.
Prandaj Naltėsitė e tyre qė kanė
ndihmuar vazhdimisht nė zhvillimin
e vendit duke patronuar tė
gjitha nicjativat pėrparim dashėse
gjetėn njė kėnaqėsi krejt tė
veēantė n‘udhėtimin e dytė ndėr
vendet veriore tė Evropės, qė
tregohet nė kėto deklarata qė mė
bėnė me rastin e soires (pritjes),
sė vitit tė ri nė Pallat.
Deklarata e
Princeshės Myzejen
"Mbas udhėtimit t‘onė nė
Amerikė, ku patėm njė pritje tė
ngrohtė dhe tė pėrzemėrt, vendosėn
tė vizitojnė edhe Shtetet e
Skandinavisė tė cilat na i kishin
lavdėruar shumė, veēanėrisht
pėr ēėshtje qė i interesojnė mė
shumė vendit t‘onė; pėrparimet
shoqnore dhe organizmin e jetės
mendore e landore (materiale,
kėtu ka kuptimin e teknologjisė).
Gjendja e vėrtetė e kėtyne
shteteve nuk asht e mundur tė
pėrshkruhet me njė kallxim tė
shkurtėr pėrmbledhės. Pikė sė
pari ėshtė njė detyrė tė shprehim
kėnaqėsinė t‘onė tė madhe
pėr pritjen sa mė tė kandėshme
aq fisnike t‘autoriteteve tė nalta
nė ēdo qytet e qendėr tė rėndėsishme
qė vizituam. Kalorėsija
dhe sjelljet bujare tė zyrtarėvet
dhe tė popullit, mėnyra e ftohtė
dhe e perzemėrt e kėtyne popujve
tė japin pėrshtypjen e parė dhe
bindjen se ndodhen nė vende ku
klima, temperamenti dhe natyra
kanė formuar njė tip njeriu tė
veēantė n‘Evropė qė ka mundur
me i sigurue vetes njė jetė tė vėrtetė
tė lumtur mbi tokė".
Princesha Myzejen flet me
ngadalė dhe njė kėnaqėsi e dukėshme
i ndrit nė fytyrė kur permend
pritjet, shfaqjet e shumta
e tė tjera nderime. Por siē thamė,
Priceshat Mbretėnore janė tė
interesuara veēanėrisht pėr institutet
e ndryshme, shkolla, spitale,
streha dhe shtėpi ndihmash pėr
popullin e vobegtė etj, dhe kėtu
bėhet mė interesant udhėtimi. E
pyes Naltėsinė e Saj tė mė tregojė
nonjė Institut qė i ka bėrė mė
tepėr pėrshtypje, dhe Ajo vazhdon:
"Institutet qė patėm rastin
me vizitue janė prej atyne qė nuk
gjen ndėr vende tė tjerė, ėshtė
vėshtirė me bamė njė mendim
tė saktė mbi ta po nuk e pe vetė
me sy. Pėr shembull vizituam njė
shkollė krejt moderne, ishte krejt
e pajueme me tė gjitha orenditė
dhe veglat gjimnastikore. Kishte
pishinė dhe sipėr njė teracė (taracė),
tė posaēme me instalime
pėr atė nga nxėnėsit qė nuk janė
dhe aq nė gjendje tė shėndoshė
shėndetėsore. Terca ishte e ndėrtuar
nė njė mėnyrė qė tė merrte
njė sasi nxanėsish qė bėjshin nga
dy orė nė ditė kura dielli detyrisht.
Nė njė shtėpi ndihme pėr tė
papunė ose tė vegjel, jepeshin
ushqime rregullisht ēdo ditė,
ushqime tė pastėrta, gjellė tė
shumta dhe ambėlsina, si nė njė
restorant tė dorės sė parė".
Ishte e tepėrt t‘a lodhnim N.
E. Saj pėr tė vazhduar nė pėrshkrime
tė jetės Skandinave. Kjo
jetė ėsht njė privilegj n‘Europėn
e tronditur nga krizat e shumta
ekonomike shoqnore, prandaj
njė ėndėrr pėr ta dhe aq mė
shumė pėr ne. Por studimi i saj
intereson nė shkallė tė gjerė
vendit t‘onė qė zhvillohet me
shpejtėsi ēdo ditė, sidomos nė
fushėn e njė politike shoqnore
t‘organizuar nė tė cilėn ėshtė bėrė
njė hap mjaft i mirė. Princesha
Myzejen na tregon shkurtimisht
disa nga vizitat interesante duke
theksuar ndėr sa tė tjera atė nė
Upsala, kryeqytetin shpirtėror
tė Suedisė, qytetin tė kulturės tė
Universiteteve, Bibliotekave tė
famshme dhe Katedrales ku varrosen
Mbretėrit e Suedisė. Kėtu
ku banojnė mė tepėr studenta
dhe profesorė, Princeshave iu
bė njė pritje madhėshtore, prej
studentave universitarė tė cilėt nė
shenj simpatie pėr vendin t‘onė
nderuan Shqiptarisht me dorėn
e djathtė nė zemėr. Njė udhėtim
plot kujtime tė kėndėshme pėr
Naltėsitė e Tyre, por edhe njė
udhėtim tepėr i dobishėm pėr
vendin t‘onė nė pikėpamje pėrfitimi
nga organizmi i jetės nė
Shtetet veriore. Nė pak fjalė,
shkurtimisht, po me njė zotėsi
pėrmbledhėse tė ēuditėshme,
Nalėtistė e Tyre Mbretnore, shfaqin
pėrshtypjet e vizitės ndėr
Shtetet e permenduna ku u pritėn
me njė fisnikėri tė rrallė prej
autoriteteve lokale kudo dhe me
nderime tė veēanta e pritjet nė
nderin e Tyre qenė njė provė e
gjallė e stinės sė shteteve veriore
pėr vednin t‘onė dhe nderimit
qė kanė kundrejt Sovranit t‘onė
August dhe Familjes Mbretnore.

 

http://balkans.courriers.info/article11006.html

Vijesti
In memoriam France Petrović Njegoš
Traduit par Jasna Andjelić
Mise en ligne : samedi 9 aoūt 2008
Sur la Toile

La princesse France Petrović Njegoš, épouse de l’héritier du trōne du Monténégro, Nicolas II Petrović Njegoš, est décédée le 6 aoūt ą Paris, ą l’āge de 58 ans. Elle sera enterrée ą Paris dans l’intimité familiale. Le Courrier des Balkans s’associe ą la peine de la famille Petrović Njegoš, et salue le souvenir d’une grande dame et d’une grande amie.

Par T. Pavičević

JPEG - 50.8 ko
France et Nicolas Petrović Njegoš

La princesse monténégrine est décédée aprčs une longue lutte contre la maladie. Sa décence et son attachement ą la famille lui ont valu le titre de « belle-fille du Monténégro », accordé par les amis de la famille Petrović Njegoš.

« Elle était gravement malade, mais son optimisme rayonnant me faisait espérer qu’elle allait vaincre la maladie », dit Djuro Vucinic, directeur de la chaīne de télévision « Montena ».

France Petrović Njegoš sera enterrée ą Paris dans l’intimité familiale. L’Agence Antena M a annoncé que la famille Petrović Njegoš ne permettrait la présence d’aucun représentant officiel monténégrin, ą cause de l’attitude du gouvernement envers la famille.

Domiciliée ą Paris, la famille Petrović Njegoš a souvent séjourné au Monténégro. Soutenu par son épouse, Nicolas Petrović Njegoš a fondé la Biennale de Cetinje, importante manifestation artistique qui a disparu sans explications aprčs dix années d’existence.

La journaliste Branka Bogavac rappelle que France Petrović Njegoš a toujours soutenu les projets de son époux. « Elle soutenait les activités de Nicolas dans l’intérźt du pays, et elle aimait le Monténégro », explique-t-elle.

Petar Čuković, historien de l’art, confirme que France Petrović Njegoš témoignait d’une profonde fidélité aux idéaux de son mari et qu’elle éprouvait un amour sincčre envers le Monténégro. « Elle voulait réintroduire le Monténégro parmi les pays européens civilisés », explique-t-il.

Janko Vukotić, économiste de Paris, qui passait souvent ses vacances d’été avec la famille Petrović dans le village de Ljuta, prčs de Kotor, affirme que France Petrović Njegoš avait « un trčs vif intérźt pour le Monténégro ». « Elle voulait que certaines choses progressent, que le Monténégro devienne membre de la famille européenne ą titre d’égalité, elle souhaitait l’introduction des normes européennes », explique l’économiste, descendant du héros Janko Vukotić.

La princesse de Monténégro est née le 27 janvier 1950 ą Casablanca (Maroc) sous le nom de France Navarro. Elle était diplōmée de droit ą Paris. Elle travaillait dans le domaine de la mode.

Le directeur de la chaīne de télévision Montena se souvient de France Petrović comme d’une personne qui s’intéressait ą tout, qui suivait toutes les tendances de la mode mondiale, aussi bien que les développements de la pensée contemporaine. « Son comportement réflétait son appartenance au monde de l’art. Ses vźtements ne sautaient jamais aux yeux, mais tout sur elle était si caractéristique ».

L’historienne de l’art Ljiljana Zeković se rappelle de France Petrović comme d’une belle dame, pleine de décence, gentille, souriante, d’une conduite discrčte et amicale envers tout le monde. « Elle avait des traits de caractčre dignes de ses prédécesseuses, qui n’étaient pas montées sur le trōne monténégrin par hasard ou par pure formalité. La princesse était avant tout une femme moderne, qui tenait ą sa profession et l’exercait avec amour », explique Ljiljana Zeković.

Il y a dix ans, France Petrović Njegoš avait voulu racheter l’usine de textile Jadran de Perast pour 700 000 euros et la transformer en maison de haute couture. L’Agence étatique pour la privatisation avait réfusé son offre sous prétexte que le montant proposé était insuffisant.

« La princesse France Petrović Njegoš n’avait pas l’ambition de restaurer la royauté », affirme Ljiljana Zeković. « Elle voulait assister économiquement et promouvoir son pays de la maničre la plus humaine possible ».

L’historienne de l’art Natasa Djurović estime que le Monténégro a perdu non seulement sa princesse, mais aussi une grand amie. Gordana Stevović, ancienne secrétaire générale de la Biennale de Cetinje, estime que le Monténégro a beaucoup perdu parce qu’il n’a pas suffisamment connu France Petrović Njegoš.

France Navarro et Nicolas Petrović Njegoš se sont mariés le 27 novembre 1976, et ils ont eu deux enfants, Altinai et Boris. France était trčs attaché ą sa famille.

La directrice du Musée du roi Nikola Ier de Cetinje, Andje Kapičić estime que France Petrović Njegoš était une femme d’esprit noble qui s’intéressait beaucoup au Monténégro.« Elle avait reēu une éducation traditionnelle, et elle était trčs attachée ą sa famille. Simple et modeste, elle sympathisait vite avec les Monténégrins », dit Andje Kapičić.

Elle explique que, pendant ses séjours ą Cetinje, la princesse monténégrine saluait tout le monde et qu’elle était trčs accueillante chez elle ą Paris. « L’appartement de la famille Petrović Njegoš était modeste, sans luxe superficiel. France préparait des spécialités marocaines pour les invités, elle remplissait cet espace d’un esprit d’hospitalité et de gentillesse », se rappelle Andje Kapičić, en évoquant une soirée passée dans l’appartement des Petrović Njegoš en compagnie de Pascale Delpech, la compagne de l’écrivain Danilo Kis.

Pour Andje Kapičić, la princesse du Monténégro était une femme d’une simplicité particuličre « qui refusait mźme de se maquiller ou de teindre ses cheveux ». « J’avais l’impression que leur mariage était trčs harmonieux », ajoute-t-elle.


Nicolas Petrović Njegoš assure depuis plusieurs années la présidence du Courrier des Balkans. France était aussi souvent présente lors des réunions ou des rencontres du Courrier. Nous pleurons la perte d’une grande amie.

Toute la rédaction s’associe ą la peine de la famille.


Précisions du prince Nicolas Petrović Njegoš : Aprčs certaines informations qui ont circulé au Monténégro, le prince Nicolas Petrović Njegoš a publié un communiqué rappelant que les obsčques de la princesse France n’auront aucun caractčre religieux, et que la famille n’a aucunement interdit la présence des autorités monténégrines mais seulement demandé que soit respecté le caractčre familial et intime de la cérémonie.

Le communiqué précise que l’opinion sera informée d’une cérémonie publique qui sera organisée début septembre. Le prince est révolté par les tentatives de manipulation de l’information en ce moment trčs difficile pour lui.

 

 


La Colombie et le Belize reconnaissent l'indépendance du Kosovo
  2008-08-08 09:47:19  

     PRISTINA, 7 aoūt (Xinhua) -- Deux pays américains, la Colombie  et le Belize, ont reconnu l'indépendance du Kosovo, ont annoncé  jeudi les autorités de Pristina. 

     La Colombie a officiellement reconnu la République du Kosovo  comme un Etat souverain et indépendant, indique communiqué du  ministčre kosovar des Affaires étrangčres. 

     "Ceci a été confirmé au ministre (des Affaires étrangčres)  Hyseni par l'ambassadrice colombienne au Nations Unies, Claudia  Blum de Barberi", a indiqué le communiqué. 

     Par ailleurs, le bureau du président du Kosovo, Fatmir Sejdiu,  a reēu une nouvelle reconnaissance de la part du petit Etat d'  Amérique centrale, le Belize. 

     "Le gouvernement du Belize reconnait l'indépendance du Kosovo  comme un Etat souverain et indépendant et l'accueille comme  nouveau membre de la communauté internationale", a indiqué le  communiqué. 

     Malgré la reconnaissance du Kosovo, la Colombie a indiqué qu'  elle continuerait ą entretenir de bonnes relations traditionnelles avec la Serbie. 

     Ces nouvelles reconnaissances interviennent aprčs une longue  période de vide, la derničre reconnaissance en date remontant au  13 juin avec la Sierra Leone. 

     La Serbie, soutenue par la Russie, est fermement opposée ą l'  indépendance du Kosovo. Dans une bataille diplomatique ouverte,  Pristina fait du lobbying pour obtenir de nouvelles  reconnaissances, alors que Belgrade fait le contraire. 

     Le gouvernement serbe essaie de limiter le nombre d'Etats  reconnaissant le Kosovo avant la session de l'Assemblée générale  de l'ONU en septembre. 

     La Serbie cherche ą obtenir le soutien de la majorité de l'  Assemblée générale pour faire statuer la Cour internationale de  justice sur la légalité de l'indépendance du Kosovo.  

     Avec la Colombie et le Belize, 45 pays reconnaissent l'  indépendance du Kosovo, notamment le Costa Rica, les Etats-Unis,  le Pérou et le Canada au niveau des continents américains.

 

 

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076

Zyra e shtypit e PLL
________________

Tiranė, mė 7 gusht 2008

Deklaratė pėr mediat

Ditėt e fundit, opozita e majtė ėshtė munduar tė trillojė dhe hedhė nė qarkullim njė tymnajė pėr gjoja konflikte tė maxhorancės qeverisėse me njė pjese tė institucioneve ndėrkombėtare.

Maxhoranca e sotme, duke qenė bartėse dhe pėrfaqėsuese e drejtpėrdrejtė e aspiratės sė popullit shqiptar pėr demokraci dhe integrim Euro-Atlantik, gjatė gjithė egzistencės sė saj ka punuar dhe ka arritur rezultate tė dukshme pėr materializimin e kėsaj aspirate qė zė fill menjėherė pas instalimit tė regjimit komunist e kulmon nė fundin e viteve '90 me thirrjet "E duam Shqipėrinė si gjithė Europa"

Nėnshkrimi i marrėveshjes sė Stabilizim-Asocijimit, vizita e presidentit Bush nė Tiranė, marrja nė Takimin e Bukureshtit e ftesės pėr anėtarėsim nė NATO, roli aktiv i Shqipėrisė nė procesin e pavarėsisė sė Kosovės dhe njohjes sė saj si shtet i pavarur, janė shembuj tė qartė tė qėndrimit konstant tė kėsaj maxhorance qė dėshmojnė bashkėpunimin e saj tė frytshėm e shumėplanėsh me partnerėt ndėrkombėtar.

Pėrkundrejt kėtij realiteti,  gjejmė rastin t'i kujtojmė opinionit publik, se nė njė ēoroditje tė plotė nga mungesa e alternativave, kanė qenė eksponentė  tė opozitės sė majtė qė duke u prononcuar haptas e nė mėnyrė tė vazhdueshme  kundėr prezencės sė OSBE nė Shqipėri, kanė shprehur qartė fobinė e tyre ndaj institucioneve ndėrkombėtare.

PLL shpreh vullnetin e palėkundur pėr ruajtjen e nivelit tė lartė tė bashkėpunimit me tė gjitha institucionet ndėrkombėtare dhe thellimin e tij, si dhe beson se ato, nė pėrputhje me mandatin e tyre, do tė vazhdojnė tė japin tė njėjtin kontribut si edhe mė parė.

...

Partia "Lėvizja e Legalitetit" shpreh shqetėsimin e saj pėr mosdhėnien e konsensusit tė opozitės gjatė sesionit tė kaluar parlamentar pėr  ligjet e rėndėsishme qė kanė tė bėjnė me Reformėn nė Drejtėsi, Reformėn Zgjedhore, Dėnimin e Krimeve tė Komunizmit duke pėrfshirė edhe hapjen e arkivave dhe dosjeve te Sigurimit tė Shtetit.

Partia "Lėvizja e Legaliteit" gjykon se mosdhėnia e konsensusit tė opozitės pėr kėto ligje tė rėndėsishme dhe ēdo vonesė nė miratimin e tyre ėshtė njė pengesė e panevojshme nė rrugėn e plotėsimit tė standardeve dhe pėrmbushjes sė detyrimeve qė kjo maxhorancė ka marrė mbi vete. PLL pret qė me fillimin e  sesionit tė ri parlamentar kėto ligje tė miratohen sa mė parė.


________________

 

 

http://www.kohajone.com/html/artikull_28495.html
 Kuvendi “bekon” ministrat e rinj te Berishes, PS kunder

Rozeta Rapushi
E Marte, 29 Korrik 2008

Miratohen ndryshimet ne qeverine “Berisha 4”. Kuvendi aprovoi dje me nje shumice prej 74 e 81 votash riparimet ne kabinetin e djathte qe ne tre vite behen per te katerten here. Keshtu, zyrtarisht parlamenti aprovoi me 81 vota pro emerimin e Fatos Bejes ne krye te Ministrise se Arsimit dhe Shkences, pasi shkarkoi nga kjo detyre ish ministrin Genc Pollo. Ky i fundit u miratua me 78 vota pro e 47 kunder ne postin e zv/kryeministrit me, vend vakant qe pas largimit te Gazmend Oketes per ne Ministrine e Mbrojtjes. Nga ana tjeter, Kuvendi miratoi dhe shkarkimin e Nard Ndokes nga posti i ministrit te Shendetesise, duke emeruar ne kete me 79 vota pro e 45 kunder post Anila Godon, vajzen e republikanit Sabri Godo. Ashtu sic vendosi ne mbledhjen e grupi, Partia Socialiste votoi kunder ndryshimeve ne kabinetin qeveritar, duke e cilesuar nje kabinet te deshtuar qe vetem arnohet. Ndryshimet ne kabinet u pasuan dhe me ndryshime ne perberjen e Komisioneve Parlamentare te Kuvendit, ku u krijuan vende vakante pas largimit te disa anetareve. Me emerimin e Bejes ne nje post ministror, komisioni Parlamentar i Ligjeve mbetet pa kryetar. Maxhoranca vendosi qe ta zevendesoje me Ilir Rusmalin, qe aktualisht eshte anetare u Komisionit te ligjeve. Ne oret e vona te mbremjes, Parlamenti nisi votimin e fshehte me kuti te dekreteve te Presidentit te Republikes per anetare te Gjykates se Larte si dhe nje propozim per anetare te Keshillit te Larte te Drejtesise. Me shtate kuti votimi te gjitha me ngjyra te ndryshme per te mos pasur ngaterresa gjate votimit, deputetet nisen te japin pelqimin apo jo te tyre per dekretet e kreut te shtetit vetem ne oren 11:30 te mbremjes. Deputetet e opozites, deklaruan voten e tyre pro kandidaturave te presidentit Topi qe pas mbledhjes se drekes se grupit parlamentare. Te vetmit qe nuk u shprehen deri ne oret e vona te mbremjes ishin deputetet e djathte. Ndonese PD mblodhi grupin e saj parlamentar, demokratet nuk bene publik asnje vendim mbi dekretet e kreut te shtetit deri ne mbremje. Sipas tyre, vota e cdo deputeti eshte e fshehte dhe nuk do te behet publike. Kete qendrim grupi i djathte e mbajti deri ne fund, ne momentin kur nisi votimi per dekretet e kreut te shtetit. Votimi qe vjen per te dyten here ndaj kandidaturave te presidentit per anetare te Gjykates se Larte vijoi deri pas mesnates se dites se djeshme. Kuvendi votoi per Aleksander Muskaj, Arjana Fullani, Andi Celiku, Evelina Qirjako, Guxim Zenelaj dhe Majlinda Andrea qe u perzgjodhen nga presidenti ne listen prej 105 kandidateve. Kandidatet jane Aleksander Muskajt, ish-anetar i KLD-se, aktualisht gjyqtar prane Gjykates se Apelit Tirane. Arjana Fullani, gjyqtare per njembedhjete vjet, aktualisht drejtore e Shkolles se Magjistratures prej tete vjetesh. Andi Celiku, gjyqtar ne Gjykaten e Rrethit Gjyqesor Tirane per 6 vjet, aktualisht avokat prej dhjete vjetesh. Evelina Qirjako, avokate prej nentembedhjete vjetesh. Guxim Zenelaj, gjyqtar per kater vjet, ndihmes ligjor ne Gjykaten e Larte per trembedhjete vjet, ish-avokat Pergjithshem i Shtetit, aktualisht anetar i KLD-se. Majlinda Andrea, gjyqtare prej gjashtembedhjete vjetesh Gjykaten e Rrethit Gjyqesor Durres.

 

 

Presidenti dakord per emrat e ministrave
E Shtune, 26 Korrik 2008

Presidenti i Republikes, Bamir Topi, jep pelqimin e tij per ndryshimet ne qeveri, duke i hapur rruge miratimit te tyre ne Kuvend. Me shpejt sesa pritej, kreu i shtetit firmosi per dekretet qe ndryshojne per te disaten here brenda pak viteve perberjen e kabinetit qeveritar "Berisha". Keshtu dje, Presidenti Topi dekretoi shkarkimin e Nard Ndokes nga posti i ministrit te Shendetesise, duke aprovuar plotesisht emerimin ne vend te tij te vajzes se republikanit Sabri Godo, Anila Godon. Po diten e djeshme, pa humbur kohe, duke qene se Kuvendi per kete sesion do te zhvilloje dhe dy seanca plenare, kreu i shtetit firmosi dhe emerimin e Fatos Bejes ne postin e ministrit te Arsimit. Kete vendim, Presidenti Topi e ndermori pas shkarkimit nga karrigia e ministrit te Genc Pollos, i cili u emerua ne detyren e numrit dy te qeverise, zevendeskryeministrit. Sipas procedures ligjore, ndryshimet ne kabinetin "Berisha", do te shkojne per votim ne seance plenare. Vetem pas votes se Kuvendit, ato do te quhen te miratuara. Per te mos humbur kohe, dekretet e Presidentit do te votohen ne seancen plenare te dites se hene. Pak dite para mbylljes se ketij sesioni parlamentar. I vetmi i humbur ne keto ndryshime eshte ministri i Shendetesise, Nard Ndoka, i cili mbetet pa post ministror dhe partia e tij pjese e koalicionit qeverises nuk do te kete asnje ministri. Ndryshimet ne kabinetin qeveritar priteshin te realizoheshin ne shtator te ketij viti, me nisjen e sesionit te ri parlamentar. Por presioni i Partise Republikane, aleate e qeverise, ndaj Kryeministrit dhe kabinetit te tij se nuk kishte asnje portofol ne qeveri, beri qe keto ndryshime te realizoheshin me shpejt nga sa pritej. Pas doreheqjes se ministrit te Mbrojtjes, Fatmir Mediu, nga detyra, per shkak te tragjedise se Gerdecit, republikanet nuk perfaqesoheshin ne qeveri me asnje minister. Situate qe duhet se aleatet kryesore te PD-se nuk e pertypnin per me gjate. Vendimi per ndryshime erdhi pas disa negociatave te vazhdueshme mes koalicionit te djathte ne pushtet. E duke qene se nderhyri ne kabinet, Kryeministri Sali Berisha mendoi qe te plotesoje dhe vendin bosh te zv/kryeministrit, i krijuar pas largimit te Gazmend Oketes ne Ministrine e Mbrojtjes. Ne keto ndryshime, Kryeministri nuk perfshiu PDK-ne qe per momentin eshte jashte kabinetit qeveritar. Rozeta Rapushi

 

http://www.panorama.com.al/index.php?id=17289

 
Berisha: Pse e ndryshova Qeverinė
» Vendosur: 29/07/2008 - 07:24
• Kryeministri Sali Berisha flet pėr herė tė parė para deputetėve demokratė, lidhur me ndryshimet e fundit nė qeveri. Ndėrkohė qė ai kishte anashkaluar totalisht grupin parlamentar, por edhe kryesinė e partisė, para se tė ēonte emrat e rinj pėr t’i dekretuar Presidenti Topi. 

ADI SHKEMBI

Nė mbledhjen me dyer tė mbyllura tė grupit parlamentar, pas largimit tė mediave kreu i qeverisė u ka shpjeguar deputetėve tė tij lėvizjet e fundit nė qeveri, tė cilat ata do t’i votonin vetėm pak orė mė vonė nė parlament.
Argumentet e Berishės
Burime pranė mbledhjes sė grupit parlamentar tė Partisė Demokratike, bėjnė tė ditur se kreu i qeverisė ka folur fillimisht pėr lėvizjet nė dikasterin e arsimit. “Menduam qė zotin Pollo tė kalonte nė postin e Zv.kryeministrit dhe zoti Beja tė zėrė vendin e tij nė postin e ministrit tė Arsimit. Zoti Beja e njeh shumė mirė atė fushė, pasi nga ajo fushė vjen”, mėsohet tė ketė thėnė kryeministri Berisha. Por gjatė mbledhjes sė djeshme ai ka folur pėr herė tė parė edhe pėr konfliktin nė Partinė Demokristiane. Megjithėse, nė tė gjitha daljet e tij publike nuk ka pranuar tė prononcohet lidhur me zhvillimet nė kėtė parti, duke i konsideruar ato si ndėrhyrje nė punėt e brendshme, Berisha dje ka folur hapur para deputetėve demokratė. “Vendosėm tė largojmė zotin Ndoka nga posti i ministrit tė Shėndetėsisė, deri sa ata tė zgjidhin problemet gjyqėsore, qė kanė me njėri-tjetrin pėr drejtimin e partisė. Nė momentin qė do tė dalė kryetari i ligjshėm i asaj partie, unė do tė jem gati tė negocioj me ata, pasi PDK ėshtė pjesė e koalicionit tė djathtė”, mėsohet tė ketė thėnė kryeministri Berisha nė mbledhjen, e cila nuk ka zgjatur mė shumė se 10 minuta pas largimit tė mediave.
Heshtja e deputetėve
Megjithėse ndryshimet e fundit nė qeveri, nuk janė pritur edhe aq mirė nga deputetėt e maxhorancės, askush prej tyre nuk ka folur dje nė mbledhjen e fundit tė grupit parlamentar. Me gjithė insistimin e kryeministrit pėr tė diskutuar gjatė mbledhjes, e cila ishte parashikuar tė zgjaste fare pak, deputetėt nuk kanė preferuar tė flasin. I vetmi zė publik deri tani, qė ka folur pėr ndryshimet nė qeveri ka qenė pikėrisht, ish-ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj. Gjatė njė takimi me elektoratin nė zonėn e tij nė kryeqytet, Mustafaj ėshtė shprehur se ndryshimet nė kabinetin qeveritar janė tė pamjaftueshme. Mustafaj tha se i kishte mirėpritur emrat e rinj nė qeverinė Berisha, por se kryeministri duhet tė bėnte ndryshime mė rrėnjėsore, nė shėrbim tė interesave tė qytetarėve. I pyetur nga media pas firmosjes sė dekreteve nga ana e Presidentit tė Republikės, Bamir Topi, deputeti demokrat u shpreh se qeveria ka sėrish nevojė pėr pėrmirėsime. “Do t’i bėjmė analizėn e nevojshme. Unė mendoj se ishin tė pamjaftueshme si ndryshime. Unė shpresoja njė formatim mė tė madh. Por duhet parė efikasiteti i tyre, pasi tė vihen nė provė. Unė ministrat e rinj i uroj pėr detyrėn e re. Unė kam besim tė plotė qoftė tek Godo, ashtu edhe tek Beja, qė bėhen ministra pėr herė tė parė, por ashtu edhe pėr z.Pollo, i cili ėshtė njė politikan me eksperiencė tashmė, por qeveria ka pėrsėri nevojė pėr t’u kompletuar mė mirė”, ka theksuar Mustafaj. Pas ndryshimeve nė qeveri tė ndėrmarra njė javė mė parė nga kryeministri Berisha, janė rikthyer nė kabinet republikanėt e Fatmir Mediut, tė cilėt kanė marrė postin e kreut tė Ministrisė tė Shėndetėsisė. PR-ja doli nga qeveria pas tragjedisė sė 15 marsit nė Gėrdec, ndėrkohė qė kishte deklaruar se nuk do tė rikthehej nė kabinet deri sa tė zbardhej komplet ngjarja. Ndėrkohė, sipas kėtyre ndryshimeve, kanė dalė nga kabineti demokristianėt, tė cilėt zyrtarisht tani kanė vetėm dy poste zv.ministrash.

 

http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=2958

Mazhoranca miraton ndryshimet nė qeveri, opozita abstenon emėrimin e Pollos

Nga Armand Maho

Kuvendi ka miratuar dje me votat e mazhorancės ndryshimet nė kabinetin qeveritar. Nė lidhje me kėtė ēėshtje nuk ka pasur asnjė debat nga ana e deputetėve, megjithėse priteshin reagime tė paktėn nga PDK, e cila tashmė s’ka asnjė post ministri nė qeveri. Opozita pėr emra tė pėrveēėm votoi kundėr, ndėrsa nė ndonjė rast, siē ishte rasti i Genc Pollos, nuk mori pjesė nė votim.

Votat

Kėshtu, me 84 vota pro u miratua dekreti pėr shkarkimin e Genc Pollos dhe 30 kundėr, ndėrsa pėr emėrimin e tij si zėvendėskryeministėr votuan pro 87 deputetė, ndėrsa pjesa tjetėr nuk mori pjesė nė votime. Pėr emėrimin e Fatos Bejės nė postin e ministrit tė Arsimit votuan pro 81 deputetė dhe 54 kundėr. Pėr shkarkimin e Nard Ndokės nga posti i ministrit tė Arsimit votuan pro 72 deputetė dhe pati 9 abstenime, ndėrsa opozita nuk mori pjesė nė votim, ndėrsa pėr emėrimin e Anila Godos nė postin e ministres sė Shėndetėsisė votuan pro 79 deputetė tė mazhorancės. Nga ana e opozitės nuk pati komente nė lidhje me kėtė ēėshtje, pėrveē deputetit Namik Dokle, i cili kėrkoi qė qeveria tė angazhojė njė ministėr, i cili tė mbajė kontakte tė vazhdueshme me Kuvendin.

Nishani: Nė janar fillon prodhimi i kartave tė identitetit

Me 87 vota pro, asnjė kundėr dhe me 47 abstenime tė opozitės ka kaluar dje kontrata pėr kartat e identitetit me kompaninė “Sagem Security”. Ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, deklaroi dje nė Kuvend se “nė fillim tė muajit janar 2009 do tė fillojė prodhimi i dokumenteve tė reja tė identitetit”. Ministri Nishani iu pėrgjigj pyetjeve tė deputetėve nė sallė, gjatė shqyrtimit tė projektligjit “Pėr ratifikimin e kontratės koncesionare “Pėr prodhimin dhe shpėrndarjen e kartave tė identitetit dhe tė pasaportave elektronike” ndėrmjet Ministrisė sė Brendshme tė Shqipėrisė dhe grupimit tė “Sagem Securite” e Fondit Shqiptaro-Amerikan tė Ndėrmarrjeve”.

Duke u ndalur te ēėshtja e hedhjes sė tė dhėnave nga regjistri themeltar i shtetasve nė regjistrin e ri elektronik, zoti Nishani theksoi se “kanė pėrfunduar dy proceset e para tė hedhjes sė tė dhėnave dhe tashmė vazhdon procesi i certifikimit tė hedhjes sė tyre”. Sipas tij, “deri tani rezultojnė 4.3 milionė rekorde, por mbetet ende edhe njė element tjetėr i rėndėsishėm, siē ėshtė ai i pėrditėsimit tė tė dhėnave”.

Ministri i Brendshėm u shpreh se “numri i saktė i votuesve nuk mund tė jepet, pėr sa kohė nuk ka pėrfunduar certifikimi i hedhjes sė tė dhėnave nė gjithė territorin e Shqipėrisė”. Ai nėnvizoi se duhet marrė parasysh dhe fakti se ēdo ditė hyjnė nė moshėn e votimit shtetas tė rinj. Por, kontrata e “Sagem”, ėshtė kundėrshtuar nga opozita e cila ėshtė shprehur se ėshtė e pakuptimtė qė kontrata tė sillet pėr t’u miratuar nė parlament. Sipas tyre, kontrata nuk ėshtė diskutuar mė parė nė komisione, plus qė ka dyshime dhe pėr shkelje nė hartimin e saj dhe paraqitjen

 

 

 

 

http://www.shekulli.com.al/ Mon, 28 Jul 2008 10:20:45

Shpata e Zogut shitet nė Londėr

 

Pak ditė mė parė, nė njė ankand tė zhvilluar nė Londėr, u shit pėr 10800 paund shpata qė Mbreti Zog mbante nė ceremoninė e martesės. Shpata e punuar nė ar daton 27 prill 1938

 

Alma Mile

   

Pak ditė mė parė, nė njė ankand tė zhvilluar nė Londėr, u shit pėr 10800 paund shpata qė Mbreti Zog mbante nė ceremoninė e martesės. Shpata e punuar nė ar daton 27 prill 1938

Pėr rreth 14 mijė euro, njė koleksionist anglez zotėron prej pak ditėsh shpatėn ceremoniale tė Mbretit Zog. Njė shpatė historike qė i pėrket monarkut shqiptar, ishte njė nga artikujt e rrallė qė u shit nė njė ankand pėr armė dhe parzmore, qė u zhvillua disa ditė mė parėnga “Bonhams” nė Knightsbridge nė Londėr. Nuk dihet mirė rrugėtimi qė ka bėrė ky objekt, veēse ankand pas ankandi ai ka pėrfunduar nė njė nga agjencitė mė tė mėdha tė shitjeve, bashkė me njė numėr tė madh armėsh tė ardhura nga e gjithė bota dhe tanimė i pėrket njė koleksionisti anonim. Arma e mbretit Zog, njė shpatė e rrallė oficerėsh me dorezė tė artė e mbajtur gjatė festimeve tė martesės sė tij, njė prodhim italian ari 18 carat, e kapėrceu vlerėn fillestare tė shitjes (4 mijė paund), duke arritur nė 10,800 paund tė ofruara nga njė blerės anonim. Nė dorezė shėnohet data 5 prill 1938. Doreza e punuar e gjitha nė ar, ėshtė njė vepėr e vėrtetė artistike.

Nė qendėr tė saj ndodhet stema shqiptare, pėrkrenarja e Skėnderbeut, njė flamur qė shpaloset nė tė dyja anėt dhe nė mes njė shqiponjė me dy krerė, nė zemėr tė sė cilės ėshtė gdhendur Z I (Zogu I). Stema rrethohet nga njė shumėsi gjethesh. Tehu i shpatės, 85 cm e gjatė, ėshtė gjithashtu i zbukuruar me motive floreale, por ajo qė tė bie nė sy janė mbishkrimet e gdhendura nė shqip nė tė dyja anėt. Nga njėra anė shkruhet me gėrma tė arta “Besnikė Deri Nė Dekė Prisit Tė Vet Tė Mathi”, ndėrsa nga ana tjetėr “Oficerėt Shqiptarė 27 prill 1938”.

Sigurisht bėhet fjalė pėr njė objekt ceremonial, qė shoqėronte veshjen e mbretit gjatė ceremonisė madhėshtore tė martesė sė tij. Dasma e Mbretit Zog u zhvillua nė 27 prill tė vitit 1938 (dhe mbishkrimi mbi tehun e shpatės pėrkon me kėtė datė). Ishte 43 vjeē kur u martua me konteshėn hungareze Geraldine Appony, vajza e madhe e Kontit Gyula Appony nga Nagi-Appony dhe tė konteshės Gledis Stjuart, njė amerikane me prejardhje skoceze dhe irlandeze, pėr tė mbretėruar pėrkrah tij nė shtetin mė tė panjohur tė Europės. Dhjetėra tė ftuar specialė kishin ardhur tė nderonin mbretin e Shqipėrisė, mes tė cilėve pėrfaqėsues nga Dinastia Mbretėrore Italiane e Savojės, Duka i Bergamos, ambasadorėt e Belgjikės, Rusisė, Japonisė dhe Iranit, tė cilėt sollėn me vete dhe dhurata tė shumta. Festimet e martesės sė mbretit Zog zgjatėn disa ditė.

Pėrpos tė ftuarve tė nderuar nga vende tė ndryshme tė Evropės, u shtruan disa darka nė hotelet mė tė mira tė kohės pėr gazetarėt, arsimtarėt, etj. Festimet mė tė mėdha i pėrjetuan qyteti i Tiranės dhe i Durrėsit, ku mbreti shkoi pėr vizitė njė ditė pas martesės sė tij. Sipas fotove tė kohės, sheshi para Bashkisė sė vjetėr tė Tiranės, ku sot ndodhet Muzeu Historik Kombėtar, ishte mbushur me njerėz tė veshur mirė, qė festonin martesėn e mbretit. Po kėshtu nė Durrės, teksa mbreti Zog dhe mbretėresha Geraldinė udhėtonin me njė makinė tė hapur, populli priste duke duartrokitur e sigurisht kuriozė pėr tė parė mbretėreshėn e re tė shqiptarėve. Ahmet Zogu u kurorėzua mbret nė shtator tė vitit 1928 dhe mbretėroi deri nė 7 prill tė vitit 1939, ditė nė tė cilėn Shqipėria u pushtua nga Italia fashiste.

Njė tjetėr objekt me vlerė qė u shit nė ankandin e pak ditėve mė parė ishte edhe njė kapelė e periudhės sė Revolucionit Francez, pra tė fundit tė shek. XVIII. Ajo gjithashtu e tejkaloi ēmimin nga 3 mijė paundėsh, duke u shitur 10,320. Blerėsi anonim anglez duhet tė pėrballonte njė duel tė vėrtetė pėr tė siguruar kėtė pjesė tė rrallė dhe tė mrekullueshme historie. Kjo kapelė ka njė interes tė veēantė, pasi shoqėrohej me njė shėnim tė vjetėr me shkrim dore, qė tregon se kapela ėshtė mbajtur nga Mr. McGibbon nė arrati nga revolucioni francez. “Kapelja e lirisė me tė cilėn Mr. McGibbon la Parisin nė revolucion”. Ky objekt i rrallė i mbijetuar ngjan me njė kapelė policie. Megjithatė nė kėtė rast mendohet qė ajo t’i ketė pėrkitur njė anėtari tė ushtrisė sė revolucionit, qė ishte njė grupim politik, ndryshe nga ushtria e rregullt, i ngarkuar tė zbatojė dekretet e Konventės. Prania e njė spirance sugjeron qė kapela mund tė jetė mbajtur nga njė marinar.

Nė ankandin e pak ditėve mė parė, u shit njė numėr i madh armėsh historike, kryesisht armė zjarri, por duket se shumė pak ishin ato qė arrinin lartėsinė e armės sė ardhur nga Shqipėria. Dhe nė tė vėrtetė, shpata e Mbretit Zog, ishte njė nga objektet e shitura mė shtrenjtė nė ankand. Sipas specialistėve tė fushės, blerja e armatimeve tė vjetra ėshtė tashmė nė modė. “Bonhams” u themelua nė 1793 dhe ėshtė njė nga ndėrmarrjet e ankandeve mė tė vjetra nė botė pėr veprat e artit dhe objektet antike. Kompania aktuale u krijua nė nėntor tė vitit 2001 nga bashkimi iBonhams & Brooks, Phillips Son dhe Neale UK. SotBonhams organizon mė shumė ankande se tė gjitha rivalėt e saj. Ankandet zhvillohen qė ngaSan Francisco, Los Angeles, New York dhe Boston nė SHBA, Zvicėr, Francė, Monako, Australi, Hong Kong dhe Dubai. Bonhams ka njė rrjet botėror zyrash nė 25 vende.

 

 
 
http://www.bonhams.com/cgi-bin/public.sh/pubweb/publicSite.r
 
 
Sale Date & Location Lot No Description  
23 Jul 2008
Knightsbridge
 
143  A Very Rare Gold-Hilted Officer's Sword Commemorating The Marriage Of King Zog I Of Albania

Sold for £10,800 inclusive of Buyer's Premium
 
Sale 15809 - Antique Arms & Armour, 23 Jul 2008
Knightsbridge

 
Flash version Help

Copyright © 2002-2008 Bonhams 1793 Ltd.,
Images and Text All Rights Reserved
Lot No: 143
A Very Rare Gold-Hilted Officer's Sword Commemorating The Marriage Of King Zog I Of Albania
Italian Gold Marks For 18 Carat Gold, Dated 1938
With blackened slender single-edged pipe-back blade decorated in gold along each side at the forte with the helmet of the Albanian hero Skanderbeg, a martial trophy and foliage, one side inscribed in gold 'Besnikė Deri Nė Dekė Prisit Tė Vet Tė Mathi', and on the other 'Oficerėt Shqipatrė - 27. Prill 1938' in Albanian, half-basket guard finely cast and pierced with branches of oak centred on the coat-of-arms of Albania bearing the silver cypher of King Zog I and surmounted by the Skanderbeg helmet, back-piece cast with laurel and a decorative column, threaded lion-head pommel, and meerschum grip bound with twisted gold wire
85 cm. blade


Sold for £10,800 inclusive of Buyer's Premium



View all items that were in the Sale




Contact the Specialist to discuss selling in a future sale
Email: Amina Ali-Shah
Tel: +44 (0)20 7393 3947

Footnote:
The inscription reads in translation: 'Faithful Till The Death To The Great Leader' and 'Albanian Officers - 27 April 1938'

Zog I, Skanderbeg III, King of the Albanians was born on 8 October 1895. Following his father's death in 1911 he became governor of Mat, and during the First World War supported the cause of Austria-Hungary. Following the war he became more involved in Albanian politics holding a number of posts including Chief of the Albanian Military between 1921-22. In 1924 Zog's industrialist opponent, Avni Rustemi, was assasinated leading to a revolt which forced Zog into exile. He returned to Albania with the assistance of Yugoslav forces and Yugoslavian-based White Russian troops, and became Prime Minister. He was elected President on 21 January 1925. Following the European model Zog's government maintained the social structure unchanged since the days of Ottoman rule however serfdom was gradually eliminated and for the first time since the death of Skanderbeg Albania began to emerge as a nation. He was crowned King of the Albanians on 1 September 1928 and was also declared Field Marshal of the Royal Albanian Army the same day. He married Countess Geraldine Apponyi de Nagy-Apponyi on 27 April 1938 and their son, King Leka of the Albanians was born on 5 April 1939. Zog is believed to have survived over fifty-five assassination attempts, one of which he survived by firing back at his would-be assassins, During the 1930s the Albanian Government became increasingly dependent on Mussolini and Italian influence began to dominate much of Albanian life culminating in the Italian invasion of 7 April 1939. Following his exile the royal family eventually settled in England at Parmoor House, near Frieth, Buckinghamshire before moving to the French Riviera where Zog died, having led the lifestyle of an exiled monarch, on 9 April 1962

Lot Notice
Offered with Jason Tomes, King Zog Self-Made Monarch of Albania, 2007
   
 
Contact Us

United Kingdom

Bonhams, New Bond Street
101 New Bond Street
London W1S 1SR
United Kingdom
Tel: +44 (0)207 447 7447

Bonhams, Knightsbridge
Montpelier Street
London SW7 1HH
United Kingdom
Tel: +44 (0)207 393 3900

UK regional offices

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=47155  29/07/2008

Berisha: Debati i dosjeve do tė rikthehet nė shtator

Biberaj: T‘i heqim titujt Enver Hoxhės dhe tė ndryshojmė historinė

 

Hapja e dosjeve tė Sigurimit do tė jetė ēėshtja e parė qė do tė diskutohet nė sesionin e ardhshėm parlamentar. Kryeministri Berisha ka urdhėruar deputetėt e PD-sė qė tė fokusohen nė dy seancat e fundit tė muajit korrik nė ēėshtje mė tė rėndėsishme pėr t‘iu rikthyer nė shtator debateve pėr hapjen e dosjeve. Parlamenti shqiptar qė nė tetor 2006 ka miratuar njė rezolutė tė KE-sė pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit, por konkretisht nuk ka zbatuar asnjė pikė tė kėsaj rezolute. "Aty bėhet fjalė pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit, bėhet fjalė pėr hapjen e dosjeve, bėhet fjalė pėr heqjen e titujve tė diktatorit Enver Hoxha, i cili vazhdon t‘i ketė dhe sot, bėhet fjalė pėr rishikimin e datave historike, tė cilat kanė qenė historike pėr komunistėt, por jo pėr popullin shqiptar dhe pėr hapjen e burgjeve muze, ku kanė vuajtur ish tė persekutuarit politikė, pėr pėrcaktimin e datave simbol tė viktimave tė komunizmit, pra janė njė sėrė pikash, tė cilat janė zbatuar nė tė gjitha vendet e Evropės Juglindore dhe vetėm nė Shqipėri nuk janė zbatuar akoma", ėshtė shprehur deputeti Aleksandėr Biberaj. Kryeministri Berisha ka postuar debatin e hapjes sė dosjeve tė ish-sigurimsave, duke e lėnė ēėshtjen qė tė fillojė tė marrė zgjidhje nė muajin shtator. Edhe pse disa deputetė tė PD-sė, por edhe tė partive tė tjera shprehen skeptikė pėr hapjen e dosjeve, Partia Demokratike, pasi dėshtoi nė premtimin e radhės se ēėshtja e dosjeve do tė nisė qė nė muajin korrik, ka ndryshuar afat dhe rregullat e lojės. "Dosjet do tė diskutohen nė shtator", ėshtė shprehur Kryeministri Berisha nė grupin parlamentar. Por ēfarė rrezikon Shqipėria nė arenėn e politikės shqiptare dhe ndėrkombėtare, nė rast se vazhdon tė zvarritet, tė mos dėnojė krimet e komunizmit, apo tė mos kryejė rehabilitimin e viktimave antikomuniste tė atij regjimi? Deputeti i PD-sė, Biberaj, shprehet se "dihet qė ne presim anėtarėsimin nė NATO dhe jemi nė rrugėn e integrimit drejt Bashkimit Evropian, por besoj qė ėshtė e pamundur tė bėhesh anėtar i NATO-s, ose anėtar i BE-sė, pa mbyllur edhe kapitullin e dėnimit tė veprimeve tė komunizmit, qė ka tė bėjė me dėnimin e ish-persekutorėve, dhe natyrisht edhe me largimin e ish-persekutorėve, por dhe tė ish-bashkėpunėtorėve nga jeta politike nga jeta publike, nė mėnyrė qė lidershipi i vendit tė jetė lidership demokratik dhe tė mos ketė asnjė lloj lidhje me regjimin e kaluar dhe aq mė keq me ish-Policinė Sekrete". Sipas Biberajt, projektligjet janė nė pėrputhje me frymėn e Kushtetutės, gjithashtu janė nė pėrputhje me frymėn e tė gjithė konventave ndėrkombėtare dhe me rezolutat e miratuara pėr kėtė ēėshtje edhe nga Kėshilli i Evropės dhe nga Parlamenti Evropian dhe mė gjerė nga tė gjithė institucionet ndėrkombėtare. "Tė tri projektligjet janė nė pėrputhje me Kushtetutėn dhe i respektojnė liritė dhe tė drejtat themelore tė njeriut, aq mė tepėr qė bėhet fjalė edhe pėr njė kompensim moral tė tė gjithė ish tė pėrndjekurve, tė ish tė persekutuarve politikė, tė cilėt pėr rreth pesė dekada kanė qenė tė persekutuar, kanė vuajtur nėpėr kampet dhe burgjet e asaj kohe, kanė humbur pronėn, rininė, familjen, gjithēka qė kanė pasur dhe normalisht ėshtė obligim i politikės shqiptare dhe posaēėrisht i Partisė Demokratike qė nė kėtė kohė tė vonshme t‘ju kthejė tė paktėn dinjitetin moral pėr sakrificat e tyre", tha ai.

 
 
http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=2964

Rose Dosti: Dosjet e ish-Sigurimit tė Shtetit duhen hapur

Nga Ilir Ikonomi, VOA

Rose Dosti, gazetarja me origjinė shqiptare e “Los Angeles Times”, ėshtė autore e qindra artikujve dhe e disa librave qė flasin kryesisht pėr jetėn e amerikanėve. Tani, ajo i ka vėnė vetes detyrėn e vėshtirė pėr tė mbledhur, arkivuar dhe publikuar dėshmitė e ish-tė pėrndjekurve tė regjimit komunist nė Shqipėri, ashtu siē janė mbledhur mijėra histori tė Holokaustit, qė sot mbahen tė arkivuara nė pjesė tė ndryshme tė botės. Zonja Dosti ishte para pak ditėsh nė studiot e “Zėrit tė Amerikės”

Cila mendoni se ėshtė rėndėsia e projektit tuaj?

Nė Shqipėri ka patur 50 mijė tė burgosur politikė, njerėz qė kanė qenė tė burgosur, tė internuar, qė u torturuan, u pushkatuan ose u varėn gjatė regjimit 50-vjeēar komunist. Historitė e tyre nuk janė treguar dhe duhen treguar. Ato duhen regjistruar pėr tė dėshmuar tė vėrtetėn historike, pėr qėllime arkivimi, nė mėnyrė qė studiuesit, mėsuesit, nxėnėsit apo artistėt tė mund tė frymėzohen prej tyre.

Cili ėshtė qėndrimi i shoqėrisė shqiptare sot ndaj asaj qė ka ndodhur gjatė 50 viteve tė regjimit tė Hoxhės?

Mendoj se ata janė tė traumatizuar prej kėsaj. Nuk ishin vetėm 50 mijė njerėz nė njė popullsi 1,5 milionėshe qė u prekėn prej saj. Mendoj se u prek i tėrė vendi, i cili u kthye nė njė shtet-burg. Sot, ata nuk dėshirojnė tė mendojnė pėr tė kaluarėn, ata duan tė vazhdojnė jetėn e tyre, tė marrin pjesė nė botė, sepse nuk e kanė patur kėtė privilegj pėr 50 vjet, kohė gjatė sė cilės ishin tė izoluar nga bota. Bota nuk e dinte se cilėt ishin ata dhe ende nuk e di, sepse pėr shqiptarėt nuk flitet shumė, pėrveē rasteve kur ata shfaqen nė lajme, pėr shembull, kur ndodh ndonjė shpėrthim si ai i Gėrdecit.

Ju sapo jeni kthyer nga Shqipėria. Cila ėshtė pėrvoja juaj nė bisedat me ish-tė burgosurit? A ishin ata tė gatshėm tė tregonin historitė e tyre?

Ata duan t'i tregojnė historitė e tyre, por jo publikisht. Ata kanė jetėn e tyre private dhe duan t'i tregojnė historitė e tyre, nė atė mėnyrė qė unė tė kuptoja se ēfarė kishin hequr.

Dhe pse jo publikisht?

Ata nuk duan qė emrat e tyre tė lakohen. Shqiptarėt janė njerėz shumė konservatorė dhe kėrkojnė privatėsi, nuk duan qė tė tjerėt tė pėrmendin emrat e tyre. Nga ana tjetėr, ata duan qė kėto histori tė dėgjohen dhe unė mendoj se ėshtė me rėndėsi tė madhe qė kėto histori tė dokumentohen.


Personalisht, pėrse ju intereson historia e ish-tė pėrndjekurve nė Shqipėri?

Prindėrit e mi ishin shqiptarė dhe shqiptarė shumė patriotė. Burri im ishte shqiptar. Vjehrri im, Hasan Dosti, ishte kryetar i Gjykatės Supreme pėrpara se tė vinin nė fuqi komunistėt. Kėta njerėz jetuan nė Amerikė, ndėrkohė qė vėllezėrit, motrat apo fėmijėt e tyre nė Shqipėri u arrestuan, u burgosėn apo u internuan nga komunistėt pėr 47 vjet. Ėshtė e natyrshme qė interesim im pėr kėtė temė tė jetė shumė personal. Nga ana tjetėr, si gazetare, unė e shoh kėtė si njė ngjarje shumė tė rėndėsishme historike, e cila duhet regjistruar. Ne nuk duhet ta harrojmė kurrė atė periudhė.

Le tė flasim pėr njė temė mjaft tė nxehtė, njė temė qė ėshtė bėrė e pėrhershme nė shoqėrinė shqiptare. Duhen hapur apo jo dosjet e ish-Sigurimit?

Mendoj se tė zbulosh ėshtė diēka me shumė rėndėsi. Dosjet duhen hapur, duhen publikuar dhe kjo ēėshtje duhet pėrfunduar njėherė e mirė. Kjo do t'i bėjė njerėzit qė vėrtet tė ecin pėrpara me jetėn e tyre. Njė ditė kjo do tė bėhet.

Kush e pengon kėtė proces?

Kjo pengohet nga vetė njerėzit qė kanė frikė nga e kaluara e tyre, tė cilėt ndoshta nuk duan qė tė tjerėt tė dinė pėr ato qė kanė bėrė nė tė kaluarėn.

Ēfarė do tė sillte hapja e dosjeve?

Shumė pėshtjellim dhe akuza tė ndėrsjella, shumė zemėrim, shumė hidhėrim, por nė tė njėjtėn kohė ky mund tė jetė njė proces shėrimi. Nuk jam psikologe, por mendoj se mund tė jetė diēka e mirė. Mendoj se e vėrteta ėshtė e mė e rėndėsishme sesa pasojat.


Cilat janė planet tuaja konkrete pėr dėshmitė e ish-tė pėrndjekurve?

Ne shpresojmė ta zgjerojmė kėtė dokumentar prej 12 minutash nė njė film tė plotė, i cili do tė japė pak histori dhe do tė tregojė pėr atė qė iu ndodhi kėtyre njerėzve gjatė 50 vjetėve tė regjimit komunist. Nė kėtė mėnyrė tė rinjtė do ta shikojnė atė, studiuesit do tė lexojnė dėshmitė dhe do tė shėrbejė si frymėzim pėr shkrimtarėt dhe artistėt. Pikėrisht ashtu si njerėzit qė studiojnė dėshmitė e viktimave tė Holokaustit nė fondacionin “Shoah”. Nė Los Angeles ka njė bibliotekė tė shkėlqyer me mijėra e mijėra dėshmi tė ish-viktimave tė Holokaustit, e cila tani ėshtė histori e dokumentuar.

Dhe, pėrse jo Shqipėria...?

Pėrse jo Shqipėria... Nuk ishte njė spastrim racor, por ishte njė spastrim politik dhe kėta njerėz meritojnė tė kenė dėshmitė e tyre tė dokumentuara.

Dhe ky ėshtė njė brez qė po shuhet me shpejtėsi.

Shumė shpejt. Ata janė nė tė gjashtėdhjetat apo shtatėdhjetat, pra ėshtė me shumė rėndėsi qė t'i kapim sa mė shpejt. Shumė prej tyre janė larguar nga vendi dhe historitė e tyre po zhduken. Shpresoj qė pėrmes internetit, shumė nga kėto histori do tė mund tė regjistrohen dhe do tė vendosen nė kėtė arkiv. Ėshtė njė punė tepėr e madhe. Unė jam njė e vetme qė po pėrpiqem ta filloj atė.

A gjetėt shumė mbėshtetje nė Shqipėri pėr projektin tuaj?

Jo dhe aq. Ua tregova disa studentėve dhe ata mė thanė: “Oh, po ashtu ishte sistemi atėherė, nuk kishe ē'bėje. Pastaj, tė paktė ishin ata qė u persekutuan”. Unė u thosha: “Jo, nuk ishin pak. Nė pėrpjesėtim me popullsinė prej 1,5 milionė banorėsh, 50 mijė njerėz janė shumė”.

 
http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=40790
 
 SKANDALI I KROMIT
28/07/2008 - 07:34
Djali i motrės sė Sali Berishės, Hysni Dema, merr bashkė me dy miqtė e tij pukianė shfrytėzimin e rezervave tė kromit nė Talle tė Komunės sė Vig-Mnelės. Nikoll Pjetri, sipėrmarrėsi i mėparshėm i mineralit, pas kallėzimit nė Prokurorinė e Shkodrės, denoncon publikisht makinacionet korruptive tė krerėve vendorė dhe tė organeve tė drejtėsisė, tė cilėt kanė lejuar njė firmė tė palicencuar tė shesė kromin e Vig-ut. Nikoll Pjetri thotė se dy vjet mė parė nisi njė aktivitet pėr shfrytėzimin e mineralit tė kromit nė vendin e quajtur Talle tė Komunės sė Vig-Mnelės, por dėshtoi nė tentativėn e tij. Babai i tre fėmijėve deklaron se ndonėse aktivitetin e nisi konform ligjit, drejtues vendorė dhe mė pas pėrfaqėsues tė organeve tė drejtėsisė e futėn nė njė lėmsh qė nuk di nga t'ia gjesh fillin. Sipas tij, metastazat e korrupsionit kanė kapėrcyer me kohė korridoret e politikės shqiptare nė Tiranė, duke u shtrirė nė zonat mė tė varfra tė vendit, deri aty ku njerėzit nuk ngopen as me bukė thatė. Duke treguar me detaje pėrpjekjet pėr hapjen e biznesit tė tij, Nikoll Pjetri akuzon kryetarin e Komunės sė Vig-Mnelės, Pjetėr Lleshin, se i ka kėrkuar 50 mijė euro nėn dorė. Kjo, kundrejt lejes pėr hapjen e aktivitetit qė ai e konsideron se ėshtė shumė fitimprurės. Gjithashtu, Pjetri akuzon se nė lojėn qė iu bė pėr nxjerrjen e tij jashtė kėtij biznesi, janė pėrfshirė nipi i kryeministrit Sali Berisha, Hysni Dema, si dhe punonjės tė policisė e Prokurorisė sė Shkodrės. Akuzėn mė tė fundit, 46-vjeēari e argumenton me peripecitė qė ka hasur pas denoncimit tė dy sekserėve nga Puka (sipas tij, brenda njė viti kanė fituar nė mėnyrė tė paligjshme njė shumė marramendėse prej dy miliardė lekėsh) dhe me pushimin e ēėshtjes nga prokuroria e rrethit verior.
BIZNESI
Katėr vjet mė parė, Nikoll Pjetrit i ka lindur ideja pėr shfrytėzimin e kromit qė gjendet nė sipėrfaqe nė territorin e komunės ku banon. "Para disa viteve kam punuar shofer me njė shef qarkullimi nė Bulqizė. Aty konstatova se bėhej shfrytėzimi i kromit, ndaj vendosa qė tė merresha me njė biznes tė tillė. U lidha me njė inxhinier tė Bulqizės dhe i thashė qė ka krom dhe nė Vig-Mnelė. Ai mė mėsoi procedurat qė duhej tė ndiqja pėr hapjen e aktivitetit qė ėshtė fitimprurės", - tregon Pjetri. Gjithė entuziazėm e shpresė se mė nė fund do tė siguronte jetesėn e familjes, por do tė punėsonte dhe bashkėfshatarėt e tij tė varfėr, 46-vjeēari ka nisur procedurat pėrkatėse. Nė vitin 2004, ai ka depozituar kėrkesėn pėr marrjen e lejes tek drejtuesit e njėsisė vendore. "Nė vitin 2004, depozitova kėrkesėn pranė Komunės sė Vig-Mnelės. Kėshilli i Komunės e miratoi kėrkesėn time. Disponoj dokumentin me firmė dhe vulė tė rregullt. Megjithėse e mora lejen, nuk e nisa aktivitetin, pasi nė atė kohė nuk kishte treg shitjeje pėr llojin e kromit qė ndodhet nė Talle", - sqaron Nikoll Pjetri. Nė vitin 2006, ka bėrė sėrish kėrkesė nė komunė pėr shfrytėzimin e kromit. "Isha i vetmi banor i zonės qė isha i interesuar pėr tė hapur njė aktivitet tė tillė, ndaj nuk mė nxorėn probleme. Mė datė 20 shtator tė kėtij viti, Kėshilli i Komunės miratoi kėrkesėn time. Ndėrsa mė 14 gusht, nėnshkrova njė kontratė qiraje me Drejtorinė e Shėrbimit Pyjor tė Shkodrės, pėr dhėnien nė pėrdorim e shfrytėzim tė vendit tė quajtur Talle", - thotė Pjetri. Nė shtator tė 2007-ės, kam nisur punimet pėr hapjen e rrugės, pasi nuk kishte rrugė pėr tek vendi ku ndodhej kromi. Nė atė kohė, ai pretendon se kryekomunari futi nė lojėn e biznesit dhe dy sekserė nga Puka, pėrkatėsisht Artur Kuēon dhe Lekė Biēokun.
DENONCIMI
Njė muaj pasi ka nisur punėn, Nikoll Pjetri pretendon se kreu i Komunės i ka kėrkuar 50 mijė euro ryshfet. "Nė fillim tė nėntorit tė 2007-ės, prisja tė merrja vendimin e Gjykatės sė Shkodrės si person juridik. Pikėrisht nė atė kohė nisėn problemet me kryetarin e Komunės, Pjetėr Lleshi. Ai mė thirri nė zyrė dhe mė kėrkoi qė t'i jepja 50 mijė euro, nė tė kundėrt do tė fuste njerėz tė tjerė nė aktivitetin pėr shfrytėzimin e kromit", - tregon Pjetri. Ndėrsa ka refuzuar tė paguante nėn dorė, duke argumentuar se kishte votuar pėr antikorrupsionin dhe jo pėr korrupsionin, 46-vjeēari ėshtė pėrballur me presionin e vendorėve. Ai thotė se Kėshilli i Komunės sė Vig-Mnelės, mė pas u ka dhėnė leje pėr shfrytėzimin e kromit dhe dy pukjanėve. Gjithashtu, bėn me dije se refuzoi ortakllėkun me dy pukjanėt, pasi kėta e mashtruan duke i thėnė se kishin leje nga Ministria e Energjetikės pėr shfrytėzimin e kromit nė Talle. "Kuēo e Biēoku mė mashtruan. Ata mė thanė se kishin leje shfrytėzimi nga ministria e Rulit, ndėrsa nuk e kanė as sot e kėsaj dite. Pėr mashtrimin qė mė bėnė, i denoncova nė Komisariatin e Policisė sė Shkodrės mė 20 nėntor tė vitit 2007.
SHOQĖRIMI
Njė punonjės i SHKB-sė nė Shkodėr, ka qenė i vetmi qė ka ndihmuar Nikoll Pjetrin. Madje, ai thotė se ka sinjalizuar pėr vjedhjen e kromit dhe inspektorin e zonės, Zef Lalėn, por ky i fundit i ka thėnė: "Rri urtė e mos bėj zė, kėtė punė e di i Madhi". Mė 7 dhjetor, policia ka shoqėruar dy pukjanėt si dhe Pjetrin. Ēėshtja i ka kaluar Prokurorisė sė Shkodrės, e cila mė 28 mars tė 2008-ės e ka njoftuar pėr pushimin e dosjes. Pjetri ka bindjen se policia dhe prokuroria u tėrhoq pas presioneve tė nipit tė Berishės, Hysni Dema, i cili ka shoqėri me dy sekserėt e kromit nga Puka.

 
 
http://www.balkanweb.com/sitev4/index.php
Dėrguar mė: 29/07/2008 - 08:57
 
Nipi i Ismail Qemalit: Turp pėr Rektoratin, interesa meskine
 
• Nga Zenepe Luka 

Nipi i Ismail Qemalit ndjehet i revoltuar pėr vendimin e marrė nga disa senatorė tė Universitetit tė Vlorės pėr heqjen nga universiteti tė emrit tė gjyshit tė tij. “Janė thjesht interesa meskine” thotė Nedin Vlora, nipi i drejtpėrdrejtė i themeluesit tė parė tė shtetit shqiptar. Ai mendon se qeveria shqiptare nuk do tė marrė parasysh propozimin e bėrė nga disa pedagogė tė paaftė tė universitetit tė Vlorės.
Jeni tė informuar profesor Vlora lidhur me zhurmėn qė bėhėt nė Shqipėri pėr heqjen e emrit tė Ismail Qemalit nga Universiteti i Vlorės?
Sigurisht po e ndjek debatin qė ka pėrfshirė shtypin dhe ndihem vėrtet keq, madje shumė keq. Kjo, jo pse jam trashėgimtari i Ismail Qemalit, por edhe sepse jam shqiptar dhe besoj se kėtė keqardhje e ka ndjerė ēdo shqiptar qė e do Atdheun e tij, historinė dhe burrat e kombit qė kanė kontribuar nė histori.
Nuk mė kish shkuar nė mėnd kurrė, qė njė ditė njerėz tė kulturės, tė dijės, tė arrinin tė njollosin emrin e njė patrioti, qė me dedikimin e tij, i bėri me atdhe shqiptarėt, formoi shtetin shqiptar. Ehe pse disa nga kėta,kanė demonstruar se nuk e meritojnė.
Ndjeheni i cenuar si pasardhės i Ismail Qemalit ndaj kėtij vendimi dhe ēfarė do t’i kėshillonit kryeministrit Berisha qė do tė ketė mbi tryezė kėtė vendim?
Sigurisht ndjehem i prekur, diēka mė tej i ofenduar, jo thjesht si pasardhės i kėsaj figure tė rėndėsishme mbarėkombėtare, por thjesht si shqiptar. Vėrtetė unė kam lindur nė Itali dhe ky nuk ėshtė faji im, por pėr shkak tė politikės sė mbretit Zog, qė detyroi dhe internoi tė paralindurin e parė Muhamet Nedin dhe familjen e tij.
Prof.dr.Berisha nuk besoj se ka nevojė pėr kėshillėn time, pasi gjykoj se ėshtė person inteligjent dhe ekspert nė politikė dhe jam i bindur se nuk do tė vulosė kėrkesėn e 8 senatorėve tė Universitetit Ismail Qemali nė Vlorė se do tė injorojė motivimet e shprehura nga Dr. Shaska, qė, ndoshta mendon se kush mėson vetėm matematikė, mund tė konsiderohet si shkencėtar. Pėr mė tepėr nė Universitetin e Vlorės, ka shumė degė tė ndryshme dhe mėsohen shumė disiplina midis tė cilave, jo shkencore. Ndaj gjykoj se justifikimi i dhėnė nga ky rektor, ėshtė absolutisht i papranueshėm dhe as i propozueshėm.
Cili ka qenė kontributi juaj si prof. i Universitetit tė Barit,me Universitetin “Ismail Qemali” nė Vlorė?
Prej shumė vitesh kam qenė i interesuar qė tė nėnshkruaj njė marrėveshje pėr shkėmbim pedagogėsh dhe studentėsh midis dy universiteteve. Universiteti i Barit ka shumė marrėveshje me Universitetet mė tė rėndėsishme nė tė gjithė botėn dhe ēuditėrisht ishte shumė e vėshtirė qė tė arrinim qė tė kishim njė financim pėr zbatimin e protokollit tė firmosur midis dy universiteteve. Insistova gjatė, kėmbėngula shumė nė tė mirė tė punės, nė nder tė Vlorės dhe financimi u akordua. Ishte njė organizim i njė Konference ndėrkombėtare nė Universitetin e Vlorės mbi argumente juridikė tė kėrkuar nga departamenti kompetent, organizuar kjo me rastin e ditės sė Drejtėsisė mė 10 maj.
Pas zgjedhjes sė z. Shaska, u fiksua njė takim, ku shkova posaēėrisht nė Vlorė, pėr t’i pėrcjellė pėrshėndetjet e Universitetit tė Barit dhe pėr tė pėrfunduar organizimin e konferencės sė programuar. Rektori mbėrrin nė Vlorė dy ditė me vonesė, pasi ishte bllokuar nė aeroport nė Amerikė nga dėbora dhe tė shtunėn edhe pse e dinte qė e prisja nė Vlorė, nuk mė pret duke mė vėnė nė dijeni nėpėrmjet sekretares sė tij se “tė shtunėn nuk punoj”. U ktheva menjėherė nė Bari dhe menjėherė paraqita dorėheqjen time si pėrfaqėsues i marrėveshjes dhe ktheva mbrapsht financimin e akorduar nga Universiteti i Barit, qė do tė thotė: Anulimin e Konferencės sė programuar. Pėr kėtė informova rektorin Shaska, qė nuk mė ktheu asnjė pėrgjigje.
Si do ta konsideroni kėtė sjellje tė njė rektori qė vjen me njė imazh tė ri “nga Amerika”?
Kjo sjellje tregon interesimin e tij, pse jo edhe aftėsitė qė ka pėr tė pėrmirėsuar punėn nė Universitetin e Vlorės, por, mesa duket, mė shumė se sa Konferenca shkencore e shqetėson emri i Universitetit.
Si do ta komentonit ju kėrkesėn e 8 senatorėve tė Universitetit pėr heqjen e emrit “Ismail Qemali”, ndėrsa 6 tė tjerė kanė protestuar dhe opinioni i shėndoshė ndjehet i revoltuar?
Duke parė shkaqet qė paraqiten, mund ta pėrmbledhėsh vetėm nė njė fjalė tė vetme: qesharake, naļve, mungesė serioziteti nė punėn e tyre.
Sikur ta kishin nė dorė kėta senatorė, me siguri do ti ndėrronin edhe emrin e aeroportit “Nėnė Tereza”. Jam koshient tė shprehem se kėta senatorė, kėta akademikė, qė nuk di, nėse me koshiencė apo pėr servilizėm mbėshtetėn propozimin e Shaskajt, kanė demonstruar sjelljen e tyre antishqiptare. Ata nuk e duan atdheun e tyre, shtetin e tyre dhe Ismail Qemalin dhe as patriotėt e mėdhenj qė e themeloi shtetin i dhanė Pavarėsinė Shqipėrisė. Fakti qė propozimi vjen nga profesorė universitetesh, ka demonstruar se ata nuk janė nė lartėsinė e duhur si edukues tė brezave. Ata janė mediokėr, qė nuk e di se nga ēfarė interesash janė nisur dhe nuk e di nėse kanė arritur nė pėrfundimin se mbeten njė njollė turpi nė historikun e Universitetit “Ismail Qemali nė Vlorė.
Nėse do tė ishte prof.Nedin Vlora Ministėr i arsimit, si do tė kishit gjykuar pėr kėta 8 senatorė?
Nėse do tė isha unė? Pėrveēse do t’i largoja nga vendi i punės, do tė kėrkoja qė t’u hiqej edhe nėnshtetėsia shqiptare. Ky vendim i tyre qė mė shumė ka shkaktuar ilaritet dhe i gjeti punė me disa tė merret me ta, mendoj se kanė pėshtyrė flamurin shqiptar.
Pėr lexuesin shqiptar duam tė dimė me pak fjalė, kush ėshtė prof.Nedim Vlora dhe cili ėshtė kontributi juaj pėr Shqipėrinė? Jam djali i Ismail Qemal Galib, nipi i parė i patriotit Ismail Bej, i lindur nė Nicė mė 21 janar 1914, njė ditė mė parė qė Ismail Bej, la qeverinė shqiptare pėr tė shkuar nė Nicė Francė.
Pyesni pėr kontribute? Ndoshta na duhej tė flisnim gjatė, por pėr tė qenė korrekt me pyetjen tuaj dua t’ju them se menjėherė pas eksodit tė ambasadave, drejtova nė Bari Qeverinė e Shqipėrisė sė Lirė demokratike me kundėrshtim tė fortė nga qeveria komuniste e Ramiz Alisė. Si pasojė pak ditė mė pas, mora nga ana e sigurimit kėrcėnime me vdekje. Dėshiroj ta bėj objekt tė njė interviste tjetėr nėse dėshironi?
Heqja e emrit “Ismail Qemali” tė Universitetit tė Vlorės,pėr pasojė edhe i monumentit tė bronxtė, do tė cilėsohej njė tradhėti kombėtare?
Sigurisht,ndoshta diēka mė shumė,Kjo pėr faktin se tė bėsh kėtė veprim,bazuar nė njė vendim tė tetė kokrrave “senatorė”,do tė thotė tė fshish pjesėn mė tė artė tė historisė sė kombit shqiptar dhe tė mohosh origjinėn e shtetit tėnd,qė avash avash,po mbush njė shekull. Unė i ftoj kėta senatorė tė mėdhenj, qė bashkė me rektorin Shaskaj, kėtė ideator tė madh, tė paraqiten mė 28 nėntor nė Sheshin e Flamurit, pėr tė nderuar ngjarjen historike. Do tė ishte kulmi i hipokrizisė,i pafytyrėsisė sė tyre, prania aty.
Mendoni profesor se pas kėsaj kėrkese, fshihen interesa tė tjera?
Nuk di tė pėrgjigjem saktė pėr kėtė, por mendoj, se rektori dhe ai senat akademik, do tė kishin bėrė mirė qė tė mendojnė dhe vlerėsojnė problemet qė ngrenė profesorėt e kėtij Universiteti si dhe kundėrshtimet e bazuara qė ngrihen ēdo ditė nga studentėt. Duket, janė tė pazotė pėr tė kryer kėtė detyrė kryesore dhe bėjnė zhurmė pėr emrin, a thua se ju prish punė “Ismail Qemali” pėr tė bėrė detyrėn e tyre themelore si pedagogė e senatorė. Pėrsėri mund tė pėrdor fjalėn qesharake. Ajo qė dua tė them nė kėtė intervistė,ėshtė se emri i mirė i njė Universiteti, vjen nga aftėsia profesionale e profesorėve tė tij, qė mbi gjithēka duhet tė jenė edukatorė dhe kur rektor Shaska, ka demonstruar tashmė publikisht se nuk ka qenė dhe nuk mund tė jetė edukator dhe nė lartėsinė e detyrės qė ka marrė.
(d.b/GazetaShqiptare/Balkanweb)
 
 
 I hoqėn Vlorės Ismail Qemalin!
• Nga Rexhep Qosja
Nė pikė tė verės kur shumė shqiptarė gjenden me pushime u dėgjua lajmi: universiteti tė Vlorės i ėshtė hequr emri Ismail Qemali! A ėshtė e mundur kjo? 


 A ėshtė ėndėrr e shėmtuar, apo njė mendėsi kjo?
Televizionet tona qė dėgjova, na liruan prej mėdyshjes: kjo ndodhi.
Universitetit tė Vlorės i ėshtė hequr emri i themeluesit tė shtetit shqiptar Ismail Qemalit!
Universitetit tė Vlorės i ėshtė hedhur poshtė emri i babait tė Shqipėrisė, Ismail Qemalit!
Universitit tė Vlorės i ėshtė hequr emri i Ismail Qemalit, i arsimdashėsit tė madh, i autorit tė kujtimeve mė tė rėndėsishme historike nė letėrsinė shqipe, i liberalit politik, i kryetarit tė kėshillit qė merrej me vendosjen nė tokat nėn sundimin otoman tė hebrejve tė dėbuar prej Rusisė, Ukrainės dhe disa shteteve evropiane!
Kush e projektoi dhe kush e zbatoi kėtė masė tė shėmtuar me tė cilėn u fye Vlora dhe Shqipėria?
Ē’ka thuhet tani pėr kėtė akt tė ēnderimit tė emrit tė atij qė me 28 nėntor 1912 e bėri Shqipėrinė shtet tė lirė tė pavarur e mė vete?
Ē’tė thuhet tani pėr kėtė akt fyes, me tė cilin cenohet lavdia e qytetit historik, i cili mburret me ditėn e 28 nėntorit 1912 dhe me emrin Ismail Qemali qė atė ditė e bėri ditė tė madhe historike?
Le tė thuhet: mendjet e ringjallura feudale bajraktare qė tash e sa vjet kohė pas kohe hedhin baltė edhe nė fytyrėn e Naim Frashrit, Sami Frashrit e tė Fan Nolit me nė fund goditėn edhe fytyrėn e Ismail Qemalit!
Mendjet e ringjallura feudale krahinore, dhe fundamentaliste ideologjike me shėrbėtorėt e tyre qė tani e sa vjet i quajnė tė lavdishėm bashkėpunėtorėt e fashizmit e nazizmit e fyejnė dėshmorė, tė rėnė nė luftėn e Ēlirimit tė atdheut prej tyre, mė nė fund iu hakmorėn edhe Ismail Qemalit!
Ēmenduri morale dhe historike!
Por besoj se kjo nuk do tė kalojė. Kėtė ēmenduri do ta ndalė Vlora e lavdishme.
Do ta ndalė pėr hir tė lavdisė sė merituar, tė babait tė Shqipėrisė Ismail Qemalit, pėr hir tė vetes dhe pėr hir tė Shqipėrisė.
(d.b/BalkanWeb)
 
 
 
 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=47127

Nipi i Ismail Qemalit: Inatet e rektorit

Reagime tė ashpra pas propozimit pėr heqjen e emėrtimit tė Universitetit tė Vlorės: Turp kombėtar. Shpjegohet Shaska: Ja pse nuk e dua kėtė emėr

 

Nipi i Ismail Qemalit, profesor Nedim R. Vlora, ka reaguar pėrmes njė letre tė hapur, mbi propozimin pėr heqjen e emrit tė shtetformuesit shqiptar, nga Universiteti i Vlorės, "Ismail Qemali". Ai ėshtė pėrpjekur tė hedhė dritė mbi qėllimet e vėrteta tė propozimit tė Tanush Shaskės, rektorit tė universitetit "Ismail Qemali" nė Vlorė.

Pasardhėsi i Kryeministrit tė parė tė shtetit shqiptar i ka kujtuar rektorit Shaska se "nė qoftė se ai prezantohet me nder jashtė vendit si njė qytetar shqiptar, ia detyron pikėrisht Ismail Qemalit dhe veprės sė tij". Ndėrsa e ka konsideruar si njė njeri qė nuk ėshtė nė gjendje tė vendosė pėr ēėshtje historike.

Pasi ka mėsuar pėr vendimin e senatit akademik tė Universitetit tė Vlorės, i propozuar nga rektori, nipi i Ismail Qemalit, profesor Vlora, nė letrėn e tij tė hapur shkruan: "Duke lėnė mėnjanė ēdo konsideratė tė natyrės akademike, qė lidhet me titujt e personazhit tė ēėshtjes nė fjalė, marr tė drejtėn tė them se dr. Shaska, tė cilit i uroj njė karrierė brilante akademike nė tė ardhmen, nuk ėshtė nė gjendje tė vendosė pėr ēėshtje tė natyrės historike".

Profesor Vlora bėn me dije mė tej edhe njė tjetėr situatė qė ka ndodhur pėrpara marrjes sė kėtij vendimi nga ana e rektorit Shaska. Sipas profesor Vlorės, ka qenė pikėrisht indiferenca e rektorit Shaska, ajo qė ēoi nė djegien e fondeve qė Universiteti i Barit kishte akorduar pėr atė tė Vlorės, pėrmes njė marrėveshjeje tė pėrbashkėt bashkėpunimi. Vlora pohon se ka qenė njė iniciativė e tij personale dhe punė kėmbėngulėse qė ēoi deri nė nėnshkrimin e kėsaj marrėveshjeje. Por menjėherė mė pas ka ardhur edhe propozimi i bėrė nė senat pėr heqjen e emrit tė Kryeministrit tė parė tė vendit nga ky universitet.

Nė fillim tė letrės sė tij, nipi i Ismail Qemalit shkruan se

"nga rektori Shaska duket se qenka e mundur tė presėsh gjithēka".

Ai tregon se qė nė prill 2008, pas njė marrėveshjeje bashkėpunimi (mbi njė iniciativė timen dhe pas njė interesimi kėmbėngulės) mes Universitetit tė Barit dhe Universitetit tė Vlorės, fiksova njė takim me rektorin e ri. Shkova posaēėrisht nė Vlorė pėr tė dėrguar pėrshėndetjet e Universitetit tė Barit dhe pėr tė festuar Ditėn e Drejtėsisė, 10 majin, sipas kėrkesės sė profesorėve tė Departamentit tė Drejtėsisė, nė Universitetin e Vlorės". Por ditėn e takimit, sekretarja e rektorit, i ka bėrė tė ditur se Shaska, pėr shkak tė dėborės, nuk mundi tė nisej nga Shtetet e Bashkuara. "Tė shtunėn pasuese, rektori ishte nė zyrėn e tij nė Vlorė, e dinte pėr praninė time, por nuk mė priti duke mė thėnė pėrmes sekretares sė tij se tė shtunėn ai nuk punonte", sqaron mė tej profesor Nedim Vlora. Pas kėsaj indiference ai ka vendosur qė tė niset pėr nė Itali dhe nė takimin e parė me rektorin e Universitetit tė Barit i ka paraqitur atij dorėheqjen nga kjo detyrė, "duke hequr dorė nga financimet qė ky universitet kishte vendosur tė jepte nė kuadėr tė marrėveshjes me universitetin ‘Ismail Qemali‘ tė Vlorės". Edhe pse ka njoftuar pėr aktin e dorėheqjes edhe rektorin Shaska, sėrish nuk ka pasur asnjė pėrgjigje prej tij.

Nga ana tjetėr, profesor Nedim Vlora ka shtuar se "edhe mėnyra e drejtimit tė Universitetit tė Vlorės nga ana e rektorit Shaska nuk ėshtė fort e pranuar, qė nga momenti qė janė tė shumta kundėrshtimet e profesorėve, tė cilėve i janė shtuar edhe kundėrshtimet e forta dhe tė motivuara tė studentėve".

Vetė rektori Shaska, i cili flet pėr marketing, tashmė ka mundėsinė qė tė shpjegojė se kush ėshtė ndonjė figurė tjetėr simbol pėr Vlorėn, mė e rėndėsishme se sa Ismail Qemali, qė tė pėrmirėsojė marketingun qė ai pretendon.



Akademiku Gudar Beqiraj


"Jam kundėr. Ėshtė e palogjikshme"


Nėnkryetari i Akademisė sė Shkencave, Gudar Beqiraj, ėshtė shprehur dje se "personalisht ėshtė kundėr heqjes sė emrit tė Ismail Qemalit nga Universiteti i Vlorės". Ai ka pohuar se arsyeja qė ndryshimi i emrit tė kėtij universiteti kėrkohet tė bėhet nėn pretendimin se Ismail Qemali nuk ėshtė marrė me punė akademike, nuk mund tė qėndrojė. "Po ēfarė mund tė themi pėr emrat e shkollave tė tjera", pyet me tė drejtė akademiku Beqiraj. Ai pėrmend emėrtimin e shkollės "Partizani" nė kryeqytet dhe thotė se emri i saj nuk mund tė ndryshojė me kėtė logjikė.

Po kėshtu reagime kundėr kėtij propozimi tė bėrė nga rektori i universitetit "Ismail Qemali" nė Vlorė ka pasur edhe nga njerėz tė tjerė tė arsimit, por edhe tė politikės, tė pasuara kėto nga njė indinjatė e pėrgjithshme qytetare.


Herostrati i Vlorės: Pse nuk e dua Ismail Qemalin


Rektori Shaska mundohet tė shpėrndajė tymin e shashkės sė tij


Pasi la me gojė hapur tė gjithė shqiptarėt, rektori i universitetit "Ismail Qemali" tė Vlorės, Tanush Shaska, u mundua dje qė tė shpėrndante tymin e "shashkės" qė hodhi vetė tė shtunėn nė mbrėmje. Shaska doli dje nė njė konferencė shtypi, ku mori mbi vete tė gjitha pėrgjegjėsitė pėr propozimin skandaloz pėr heqjen e emrit tė Ismail Qemalit nga Universiteti i Vlorės. "Ėshtė e rėndėsishme tė kihet parasysh se pėrgjegjėsia morale mbi kėtė veprim bie plotėsisht mbi mua si kryetar i senatit dhe rektor i universitetit ‘Ismail Qemali‘ tė Vlorės", tha dje Shaska, duke marrė pozicionin e Herostratit (shek IV p.e.s.), i cili dogji njė tempull tė mrekullueshėm vetėm e vetėm pėr t‘u bėrė i famshėm.

Dje, Shaska mundi tė mblidhte nė ambientet e universitetit aq shumė gazetarė sa nuk kishte mundur t‘i mblidhte nė tė gjitha deklaratat e tij publike tė marra sė bashku. Pa pikėn e pendesės pėr irritimin qė shkaktoi, rektori tha se ishte ai vetė qė propozoi mbrėmjen e datės 26 gusht 2008 ndryshimin e emrit tė universitetit nga "Universiteti Ismail Qemali i Vlorės" nė "Universiteti i Vlorės".

"Isha i pėrgatitur pėr njė reagim tė ashpėr nga opinioni nė Vlorė dhe tejembanė trojeve shqiptare. Kjo pėr vetė faktin se figura e Ismail Qemalit dhe vepra e tij patriotike ėshtė madhore dhe e padiskutueshme nė historinė e kombit shqiptar", tha Shaska. Ai shtoi se "ėshtė e rėndėsishme tė kihet parasysh se pėrgjegjėsia morale mbi kėtė veprim bie plotėsisht mbi mua si kryetar i senatit dhe rektor i universitetit ‘Ismail Qemali‘ tė Vlorės".

Mė tej, rektori renditi disa nga ato qė ai i quan arsye dhe qė e justifikojnė propozimin e paprecedent pėr tė fshirė nga Universiteti i Vlorės emrin e njeriut tė cilit i atribuohet formimi i shtetit shqiptar.

Arsyeja e parė, sipas rektorit, ėshtė fakti qė emri i Ismail Qemalit pengon "marketingun" e universitetit. Nė kėtė prizėm, Shaska sqaroi: "Universiteti ‘Ismail Qemali‘ i Vlorės po merr njė karakter gjithmonė e mė shumė ndėrkombėtar. Vetėm kėtė vit, ne kemi me qindra kėrkesa pėr studime nga vende si Kina, India, Bangladeshi, Pakistani, vendet e Lindjes sė Mesme etj. Nė kėto kushte, pėrmirėsimi i imazhit tė universitetit ėshtė synimi ynė kryesor. Duke pasur parasysh kėtė, unė ende mendoj se ‘Universiteti i Vlorės‘ ėshtė shumė herė mė i marketueshėm se sa ‘Universiteti Ismail Qemali‘. Emrat e shkurtėr janė shumė mė efektivė se sa emrat e gjatė".

Pėr tė ilustruar idenė e tij gjeniale pėr ta bėrė universitetin mė tė "marketueshėm" (kjo fjalė nuk ekziston nė Fjalorin e Gjuhės Shqipe), rektori solli edhe shembuj nga Perėndimi: ...universitete si ‘Oxford University‘, ‘Cambridge University‘, ‘University of Michigan‘, ‘University of Florida‘, ‘University of California at Berkeley‘, ‘University of California at Los Angeles‘, etj., sot njihen vetėm me emrat Oxford, Cambridge, UM, UF, Berkeley, UCLA, etj.". Por rektori Shaska harron se asnjė nga kėto universitete nuk e ka ndryshuar zyrtarisht emrin.

Ndėrkohė, rektori mendon se figura e Ismail Qemalit nuk dėmtohet nga heqja e emrit tė tij nga Universiteti i Vlorės. Nė kėtė pikė, Tanush Shaska hidhet nė kundėrsulm, duke thėnė se "ndoshta ne do tė bėnim mė shumė pėr figurėn e Ismail Qemalit sikur tė siguronim disa fonde qė disa prej studiuesve tanė qė po studiojnė figurėn e tij tė financohen nga shteti dhe universitetet... Ismail Qemali ėshtė themeluesi i shtetit shqiptar, por nuk ka ende asnjė bust tė tij nė kryeqytetin e Shqipėrisė....". Rektori mendon se vetė Ismail Qemali do tė ishte tepėr i lumtur qė Vlora tė dilte nė plan tė parė dhe jo Ismail Qemali. "Tė mos harrojmė se Vlora, Shqipėria, janė ato me tė cilat asnjė individ nuk mund tė baraspeshohet, ato pėr tė cilat ne duhet tė bėjmė pėrpjekjet maksimale pėr tė dalė nė plan tė parė".

Vetėm nė fund tė deklaratės sė tij tė gjatė, kreu i universitetit "Ismail Qemali" doli te ēėshtja qė i dhemb mė shumė: Mungesa e fondeve pėr universitetin. Pasi kishte deklaruar se universiteti po merrte pėrmasa mbarėkombėtare e madje ndėrkombėtare, rektori Shaska tha se: "Ne jemi universiteti me kushtet mė tė kėqija tė infrastrukturės nė tė gjithė Shqipėrinė. Nė kuadrin e akreditimit tė universiteteve nga agjenci tė huaja akreditimesh, universiteti ynė do tė ketė probleme tė thella. Ne kemi nevojė pėr ndihmė tė menjėhershme nga pushteti lokal nė Vlorė, biznesi vlonjat dhe qeveria pėr godina tė reja dhe tokė pėr njė kampus tė ri". Sipas Shaskės, kėto janė nevoja urgjente qė rrezikojnė ekzistencėn e Universitetit nė Vlorė. Dhe kjo mund tė jetė nė fakt arsyeja e vėrtetė e kėsaj pėrpjekjeje prej Herostrati, pėr tė pėrqendruar vėmendjen tek Universiteti modest i Vlorės.



Analogjia


Kush ishte Herostrati


Herostrati (Herostratus) ishte njė burrė i cili mė 21 korrik tė vitit 356 p.e.s. i vuri zjarrin Tempullit tė Artemisės, pėr shkak tė dėshirės sė tij pėr famė. Tempulli ishte njė ndėrtesė e mrekullueshme dhe konsiderohej si mė e bukura ndėr faltoret e ndėrtuara nga grekėt pėr tė nderuar zotat e tyre. Tempulli ishte gjithashtu njė nga Shtatė Mrekullitė e Botės sė Lashtė. Pasi shkatėrroi mrekullinė e grekėve, Herostrati nuk e shmangu veten nga pėrgjegjėsia, pėrkundrazi e pranoi me mburrje atė qė kishte bėrė dhe tha se kjo vepėr do ta fuste nė histori. Pėr kėtė arsye, autoritetet, pasi e dėnuan me vdekje, nxorėn njė dekret qė ndalonte pėrmendjen e emrit tė tij. Por, Herostrati ia arriti qėllimit, emri i tij u fut nė histori.

Kryebashkiaku Gjika dhe kreu i PS-sė lokale dėnojnė aktin e rektorit


Kryetari i Bashkisė sė Vlorės, Shpėtim Gjika, dhe kryetari i degės sė Partisė Socialiste nė kėtė qytet, Eltar Deda, kanė qenė tė ashpėr dje nė deklaratat e tyre kundėr propozimit tė senatit tė universitetit "Ismail Qemali". Kryebashkiaku Gjika ka dalė dje me njė deklaratė pėr shtyp, nė tė cilėn thuhet mes tė tjerash se "ėshtė vėrtet pėr t‘u shqetėsuar, qė ndėrkohė qė universiteti ‘Ismail Qemali‘ i Vlorės ka ‘background‘ tė konsoliduar, i cili nuk mund tė vlerėsohet pa emrin historik qė ka, rektori po senati vijnė nė njė vendim tė tillė, qė nė njė farė mėnyre i heq pjesėn mė tė bukur kėtij universiteti".

Kryebashkiaku Gjika thotė se jo mė kot i ėshtė vendosur emri i Ismail Qemalit Universitetit tė Vlorės. "Unė dua tė bėj publik faktin qė ky universitet pėr mua dhe pėr tė gjithė qytetarėt e Vlorės ėshtė institucioni mė prestigjioz nė qytetin tonė, pra nuk ėshtė as Bashkia, as Prefektura, as Qarku apo institucione tė tjera. Nė kėtė kuptim, njė institucioni prestigjioz lipset qė t‘i vihet njė emėr shumė prestigjioz, siē ėshtė emri i figurės mė kryesore tė historisė sė shtetit shqiptar, emri i Ismail Qemalit, i cili ėshtė nder, pasi ėshtė edhe qytetar i Vlorės", shprehet Gjika. Ai kėrkon nga rektori dhe nga senati nė mėnyrė tė veēantė, qė sa mė shpejt ta anulojnė vendimin absurd dhe mė shumė se sa heqje dhe vendosje emrash tė shikojnė pėr tė vlerėsuar edhe tė kaluarėn e universitetit "Ismail Qemali", por nė mėnyrė tė veēantė pėr t‘i dhėnė atij atė dimension qė realisht kėrkohet nga rinia vlonjate.

Ndėrkohė, kreu i PS-sė sė Vlorės, Eltar Deda, tha dje se vendimi pėr ndryshimin e emrit tė Universitetit tė Vlorės sjell njė dėm tė paimagjinueshėm nė jetėn e qytetit dhe pėrbėn njė precedent tė rrezikshėm pėr ēdo vlerė kulturore, historike, patriotike, akademike dhe shoqėrore tė qytetit dhe tė mbarė vendit. Sipas Dedės, "vėnia e emrit tė Ismail Qemalit universitetit ėshtė njė veprim qė jo vetėm ka kuptim, por edhe krijon atmosferėn e ngrohtė dhe tė nevojshme pėr njė edukim nė shembullin e jetės sė tij brilante".

Sipas kreut tė PS-sė sė Vlorės ėshtė e pakuptueshme dhe dashakeqe heqja e emrit, pėr ēfarėdo arsyeje, mendimi apo hamendėsimi, sepse emri i tij ėshtė guri i themelit tė shtetit shqiptar dhe ēdo tjetėrsim i emrit tė kėtij universiteti do tė prekte kėtė vlerė. Nė emėr edhe tė forcės politike qė pėrfaqėson, kreu i socialistėve vlonjatė kėrkoi qė "bashkė me rektorin tė pėrgjigjen pėrpara komunitetit pėr kėtė veprim edhe tė gjithė ata qė kanė votuar pėr heqjen e emrit dhe tė mbajnė pėrgjegjėsi deri nė largimin e tyre nga puna, sepse vetėm edukues nuk mund tė jenė kėta pedagogė".



Meta: Ky ėshtė turp kombėtar


Lėvizja Socialiste pėr Integrim ka reaguar dje me anė tė njė deklarate tė Ilir Metės, nė lidhje me vendimin e senatit tė Universitetit tė Vlorės pėr tė hequr emrin e Ismail Qemalit. "LSI-ja shpreh indinjatėn e thellė tė saj nė lidhje me heqjen e emrit tė Ismail Qemalit nga Universiteti i Vlorės. Ky akt nė vetvete pėrbėn njė turp kombėtar dhe njė veprim shumė tė rėndė ndaj njėrit prej simboleve mė tė denja tė kombit shqiptar, Ismail Qemalit", tha dje Ilir Meta. Ai shtoi se "askush sot, as rektori i ri i kėtij universiteti dhe as tetė pjesėtarėt e njė senati tė pėrkohshėm dhe pėr mė shumė edhe nė njė proces votimi tė paligjshėm s‘mund tė lejohen tė njollosin kujtesėn tonė kombėtare". Sipas Metės, arsyetimi se emri i Ismail Qemalit hiqet nga ky universitet, pasi ai nuk ka dhėnė ndihmesė nė fushėn e arsimit dhe nuk ka qenė njė akademik, provokon thellėsisht ndėrgjegjen tonė kombėtare. "Ismail Qemali nuk i pėrket Vlorės dhe as vetėm Shqipėrisė, por ai ėshtė babai dhe simboli i kombit shqiptar", tha Meta. Ai shtoi se "heqja e emrit nuk ėshtė tregues thjesht i mendjelehtėsisė, por ėshtė tregues i krizės sė thellė tė vlerave deri dhe kombėtare qė po kalon mazhoranca e sotme berishiane, e cila kėrkon tė ndryshojė gjithēka". LSI-ja i kėrkon vėmendjen ministrit tė sapoemėruar, zotit Beja, si dhe Presidentit Topi, qė tė ndėrhyjnė pėr tė shmangur kėtė skandal me pėrmasa kombėtare.



Qėndrimi


Paraardhėsi i Shaskės: Ishte njė gjest i turpshėm


Ish-rektori i universitetit "Ismail Qemali", aktualisht dekani i Fakultetit tė Ekonomisė dhe Drejtėsisė, Kreshnik Bello, e konsideron gjest tė turpshėm atė qė ka kryer senati dhe rektori i universitetit. Bello ka deklaruar se propozime tė tilla pėr heqjen e emrit tė Ismail Qemalit janė tė turpshme. Ai theksoi se ky universitet duhet ta meritojė kėtė emėr. Sipas Bellos, nuk ėshtė ky problemi i universitetit, pasi ato janė tė shumta jo vetėm nga ana akademike, por edhe nga ajo shkencore. "Ne duhet tė merremi me gjėrat qė janė vėrtet shqetėsuese pėr kėtė universitet. Unė gjykoj se ėshtė njė ngjarje jo korrekte nga ana e senatit dhe rektorit madje senati, rektori dhe i gjithė stafi i kėtij universiteti, si dhe studentėt, duhet tė pėrpiqen pėr tė merituar kėtė emėr kaq tė madh tė burrit tė shtetit Ismail Qemali dhe jo tė merremi me veprime tė tilla, pa u konsultuar me historianė, njerėz tė artit, tė kulturės, pedagogė etj. Prandaj them se ėshtė njė veprim tejet i nxituar i tetė senatorėve si dhe i rektorit dhe pėrshėndes ata senatorė qė janė treguar tė kujdesshėm dhe tė matur, duke kanė votuar kundėr", thotė dekani Bello. Ai shton se "unė mė i shqetėsuar jam pėr mėnyrėn se si po drejtohet ky universitet nga rektori. Kohėt e fundit kemi edhe ndėrprerje tė marrėdhėnieve me njė kolegj nė Amerikė, me tė cilin kemi pasur shkėmbime tė shkėlqyera eksperience. Kėto duhen parė e shumė tė gjėra tė tjera qė nuk shkojnė nė kėtė universitet, ndėrsa nuk gjej asnjė shkak logjik qė tė ndėrrohet emri i universitetit se gjoja nuk na pranoka bota".