Kur motrat e Zogut kujdeseshin pėr sportin, artet dhe turizmin
Gjatė pesėmbėdhjetė
viteve tė qeverisjes sė
regjimit tė monarkisė
sė Zogut, kryesisht pas
vitit 1928, kohė nė tė cilėn u
shpall dhe mbretėria shqiptare
e shteti i ri shqiptar filloi tė konsolidohej
e tė merrte gjithnjė e
mė shumė formėn dhe trajtėn e
njė shteti evropian, krahas hapave
dhe reformave tė shumanshme
pėr zhvillimin ekonomik
tė vendit, tė gjitha qeveritė e asaj
periudhe, si dhe vetė regjimi nė
tėrėsi, i kushtuan njė kujdes tė
veēantė edhe zhvillimit tė sporteve,
turizmit dhe arteve tė bukura.
Krahas strukturave pėrkatėse
qė ndodheshin nė organikat e
dikastereve kryesore tė qeverive
tė asaj kohe, si dhe federatave
e enteve tė ndryshme qė kishin
si detyrė funksionale masivizimin,
zhvillimin dhe pėrhapjen
e sporteve, turizmit dhe arteve
nė pėrgjithėsi, pėr mbarėvajtjen
e tyre nė atė kohė kujdeseshin
dhe vetė motrat e Mbretit Zog,
princeshat Myzejen, Maxhide
dhe Ruhije. Madje jo vetėm
kaq, por pas viteve 30-tė ato u
quajtėn Patronate (kujdestare)
tė Larta tė Sporteve, Turizmit,
Automobilizmit dhe Arteve tė
Bukura, duke i ndarė pėrkatėsisht
nė kėtė mėnyrė: princesha
Myzejen kishte nė kujdestari tė
gjitha sportet, princesha Ruhije,
artet e bukura dhe princesha
Maxhide, Entin Kombėtar tė
Turizmit dhe Automobilizmit tė
mbretėrisė shqiptare. Si rrjedhojė
e kėsaj kujdestarie qė ato kishin
marrė pėr sportet, turizmin dhe
artet e bukura, gjatė periudhės
sė monarkisė sė Zogut, bėnė njė
punė tė madhe pėr zhvillimin dhe
pėrhapjen e tyre. Nė saj tė kujdesit
tė tyre, nė atė kohė u zhvilluan
mjaft aktivitete, manifestime
dhe spartakiada tė mėdha kombėtare,
sidomos ato me rastin e
jubileve tė 28 nėntorit tė shpalljes
sė pavarėsisė sė Shqipėrisė,
apo themelimit tė mbretėrisė
shqiptare. Jo vetėm qė princeshat
Myzejen, Maxhide dhe Ruhije
ishin tė pranishme pothuaj nė
tė gjitha aktivitetet e mėdha kulturore,
artistike dhe sportive qė
zhvilloheshin gjatė atyre viteve
nė Tiranė, por ato shpesh herė
ndėrmerrnin udhėtime edhe nė
rrethe tė tjera tė vendit ku kishte
aktivitete, si nė Durrės, Shkodėr,
Elbasan, Korēė, Vlorė, e deri nė
qytezat e vogla tė vendit nga jugu
nė veri. Madje, motrat e Zogut nė
ato vite patėn ndėrmarrė edhe
disa udhėtime jashtė Shqipėrisė,
pėr tu njohur dhe pėr tė marrė
pėrvojė nga shtetet mė tė pėrparuara
tė Perėndimit. Si rezultat
edhe i kujdesit dhe punės sė
tyre nė zhvillimin e pėrhapjen
e sporteve, kulturės dhe arteve
tė bukura, nė ato vite pati njė
hop tė ndjeshėm nė kėto fusha
dhe Shqipėria krahasohej, apo
mund tė konkurronte me dinjitet,
jo vetėm me shtetet fqinjė tė
Ballkanit, si Jugosllavia, Greqia,
Mali i Zi, Bullgaria etj., por edhe
mė gjerė, me shtete tė ndryshme
tė Evropės. Nė kėtė drejtim, nė
ato vite sportet nė pėrgjithėsi
patėn njė zhvillim tė ndjeshėm,
ku dalloheshin futbolli dhe atletika,
qė zhvillonin kampionate tė
rregullta. Madje jo vetėm kaq, por
gjatė asaj periudhe kohe futbollistėt
dhe atletėt shqiptarė zhvilluan
njė sėrė takimesh, turnesh
dhe aktivitetesh ndėrkombėtare
zyrtare dhe miqėsore, si brenda,
ashtu edhe jashtė Shqipėrisė.
Janė tė njohura tashmė takimet
dhe ndeshjet ndėrkombėtare tė
futbollit si nė rang klubesh, ashtu
dhe tė pėrfaqėsuesve sė Tiranės
dhe kombėtares shqiptare gjatė
atyre viteve, qė u ndeshėn me
mjaft ekipe tė huaja nga Mali i
Zi, Serbia, Italia etj., duke zhvilluar
ndeshje mjaft tė bukura. Po
kėshtu, gjatė atyre viteve disa
futbollistė shqiptarė si: Naim
Kryeziu, Riza Lushta dhe mė
pas Loro Boriēi, u aktivizuan me
mjaft sukses nė disa kampionate
radhazi nė ekipet italiane.
Krahas futbollit vlejnė pėr tu
pėrmendur edhe kampionatet
ballkanike tė atletikės, ku shquhej
atleti dhe trajneri i famshėm me
origjinė nga Shkodra, mjeshtri
i madh Luigj Shala, apo dhe
Abdyl Kėllezi (ish-ministėr dhe
zv/kryeministėr i Shqipėrisė nė
vitet 1945-1975, i ekzekutuar me
pushkatim nė vitin 1976 si "armik
i popullit"), i cili nė kampionatin
ballkanik tė zhvilluar nė Jugosllavi
nė vitin 1936 konkurroi me
dinjitet nė garėn e 400 metrave,
duke zėnė vendin e parė. Krahas
kėtyre disiplinave sportive,
gjatė periudhės sė Monarkisė sė
Zogut pati njė zhvillim tė madh
edhe sporti burrėror i boksit, ku
disa boksierė shqiptarė, si Refail
Dishnica nga qyteti i Korēės, por
edhe ndonjė tjetėr, zhvilluan
mjaft ndeshje ndėrkombėtare si
brenda, ashtu edhe jashtė vendit,
duke konkurruar me dinjitet me
sportistė dhe emra tė famshėm tė
kėtij sporti nė arenėn ndėrkombėtare.
Veē kėtyre sporteve dhe
sportistėve qė cituam mė lart,
gjatė periudhės sė monarkisė sė
Zogut patėn njė zhvillim edhe
sportet e tjera, tė cilat ishin nėn
kujdesin dhe mbėshtetjen e vazhdueshme
tė motrave tė Zogut,
princeshave Myzejen, Ruhije dhe
Maxhide. Lidhur me kėtė bėjnė
fjalė edhe kėto shkrime qė po
botojmė mė poshtė nė kėto faqe
tė rubrikės sonė historike "Dossier",
tė cilat i kemi shkėputur
nga revista "Diana" (me pronar
dhe drejtor Medin Kamberin),
njė nga publicistėt e njohur tė
periudhės sė monarkisė. Nė kėto
shkrime qė po i botojmė pa asnjė
ndryshim, flitet pėr kontributin
e motrave tė Zogut nė zhvillimin
e pėrhapjen e sporteve, turizmit
dhe arteve tė bukura gjatė kohės
sė monarkisė.
Patronesha e Lartė
e Sportit: N.S.M.
Princesha MYZEJEN
Djalėria Shqiptare, nė ndeshjet
e saj sportive qė zhvillohen
pėr pėrgatitjen fizike tė brezit tė
ri tė vendit tonė, e ka pas gjithmonė
pranė, inkurajuese, dhe
nxitėse pėr suksese mė tė mėdha,
Patroneshėn e Lartė tė Sportit, N.
S. Mbrentonre, Princeshėn Myzejen,
qoftė kur duhet tė thyehet
nje rekord atletike tė lehtė, ose
kur lypet tė triumfojsh nė sporte
mė tė rėnda, nė tė cilat tė gjitha
energjitė duhet tė shkruhen
drejt qėllimit tė vetėm qė ėshtė
fitorja e veprimtarisė fizike tė fisit
tonė, brenda kufivet tAtdheut,
qoftė kur luftohet kundra kundėrshtarėsh
mė tė fortė nė fusha tė
ndryshme jasht Shqipėris, Rinija
jonė, Rinjia e Mbretit ZOG, e ka
gjithmonė parasysh gazin e ėmbėl
dhe fjalėn burneshė tė motrės
sė Shpėtimtarit tė Kombit. N.S.
Mbretnore, Princesha Myzejen
e ndjen sportin jo vetėm si njė
mjet me tė cilin triumfon fuqia
e pashkueshme e fisit tonė , por
edhe si njė edukatė kalorėsije qė
vjen pėr tu mprehur karakteret e
ndryshme qė duhet tu injektohen
tė rinjve dhe tė rejave Shqiptare.
Kėshtu mund tė shpjegohet se si
atletėt Shqiptarė, kur ndeshen
me ēdo kundėrshtarė pėr triumfin
e njė sipranije Kombėtare
ose ndėrkombėtare, tregohen
gjithmonė tė denjė pėr besimin
dhe pėr nxitjen qė Princesha Auguste
Myzejen nuk kursen ti japė.
Patronesha e Lartė e Sportit nuk
mjaftohet vetėm me njė inkurajim
kuptim plotė nė edukatėn
fizike tAtdheut, por ndėrmerr
shpesh herė marshime tė rėnda
nė krye tė rejave Shqiptare pėr
ti treguar botės sonė dhe botės
sė jashtme se Shqipėria e re ka
vendosur qė tė bėjė hapa vigane
nė ēdo shesh tė veprimtarisė sė
saj fizike dhe kulturore. Nė kėto
10 vjet Mbretnije, rinija e jonė
duke qėndruar nė gatitu pėr tė
pershėndetur kohėn e ardhme
tAtdheut, epokat e reja qė do tė
shtohen plot ngadhėnjim nė faqet
ende tė pashkruara tė historis
sonė, i drejton Patroneshės sė vet
tė lartė njė "Hero" qė rrjedh nga
gjokset e tyre tė ēelniktė.
Patronesha e Arteve tė Bukura:
N.S.M. Princesha Ruhije
Duke ndėrmarrė krijimin e njė
arti qė tė ketė gjurmėn e thjeshtė
Shqiptare, artistet dhe artistėt
tonė punojnė duke menduar
tek N. M. S. M. Princesha Ruhije,
Patronesha e Lartė e Arteve
tė Bukura. I gjithė trashėgimi i
humbur mjerisht nė kohė duhet
tė burrohet pėr ti dhėnė vendit
tonė njė lavdi edhe nė kėtė
fushė veprimi. Ishim njė popull
i stėrvitun gjithmonė pėr tė qėndruar
nė armė dhe, ndonėse nė
hijedritat e jetės sonė shoqėrore,
shkėlqente ndonjė visarė qė na
kujtonte njė qytetėrim tė kaluar,
jeta e jonė e lashtė nuk na lejojė
qė tė bėheshim tė denjė pėr
shokėt qė na rrethojnė pėrtej
kufive tė shenjta tAtdheut. Arti,
kjo frymė shpirtėrore qė e mban
gjithmonė lart fisnikėrinė e njė
Kombi, iu mohua vendit tonė.
Kjo deri dje. Sepse, njė ditė prej
dite, njė Motėr e Mbretit ZOG, N.
M. S. PrinceshA Ruhije, u vu nė
krye tė djelmoshave artistė pėr
tė siguruar njė gjurmė pėrjetėsie
nė shekujt shqiptar. Kur sheshi i
njė piktori tonė dhe tablot qė do
ti dhurohen mė vonė Atdheut,
ose kur dora e fortė e skulptorit
plasmon njė bust ose njė fytyrė e
dėshmon njė jetė shpirtnore, kur
vegla e hollė e artizanit shqiptar
qindisė vizat e holla qė do tė
pėrbajnė njė tanėsi artistike, N.
M. S. princesha RUHIJE ėsht aty,
pranė. Pranė nė trup ose enė vegim.
Por gjithmonė pranė.
Udhėtimi i princeshave
nė vendet skandinave
Udhėtimi i Princeshave jashtė
Shqipėrisė, sidomos nė atė pjesė
tė Evropės veriore qė quhet
Evropa e lumtun ose Shtetet
Skandinave, ka njė rėndėsi nė
kuptimin e zhvillimit shoqėror
tė Shqipėrisė. Mbasi, siē dihet,
Lartėsitė e Tyre (motrat e Zogut,
shėnimi ynė), e kanė pasur
kurdoherė nė zemėr zhvillimin
e vendit dhe kanė dhėnė prova
tė shumta pėrpjekjesh pėr kėtė
ēėshtje. Pėr kėtė arsye duhet
parė nė udhėtimin e gjatė dhe
tė frytshėm nė Shtetet Skandinave
njė udhėtim studimesh tė
ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me
zhvillimin e veprave lumirsije
(lumturie), asistence shoqėrore
dhe organizimi e instituteve pėrkatėse
nė Shqipėri, ku mungojnė
ende institute tė tillė, por qė tregohet
njė interesim i gjallė kohėt
e fundit pėr ti vendosur edhe
ndėr ne, brenda mundėsive qė
dita ditės krijon regjimi Zogist.
Udhėtimin e bukur tė Princeshave
e pat ilustruar nė mėnyrė
tė gjerė nė njė tok konferencash
qė dha Dr. Zoi Xoxa, tė cilat u
botuan nė shtypin kombėtar dhe
u ndoqėn me vėrejtje tė gjallė
prej gjithė publikut, qė ēmon
thellėsisht pėrpjekjet e Princeshave
nė lėmin qytetėronjės dhe
pėrparimtar. Por rreth udhėtimit
tė N. M. Tyre (Naltėmadhėnisė
sė Tyre), patėm shkruar edhe nė
"Shtypin" sidomos nė njė intervistė
qė Naltėsija e saj princesha
Myzejen, denjoi tė na japė, dhe
qė ėshtė njė sintezė e bukur e
atij udhėtimi. Nė gazetėn "Shtypi",
shkruejshim nė lidhje me
kėtė udhėtim. Udhėtimi i parė
nAmerikė ka qenė pa dyshim
njė ngjarje e gėzueshme pėr
Shqiptarėt e shumtė qė rojnė
nė mėrgim, tė cilėt panė nė
Naltėsinė e Tyre Pėrfaqėsuesit e
Sovranit dhe tė Shqipėrisė sė Re
Zogiste qė zhvillohet me shpejtėsi
nėn udhėheqjen e Prijsit tė vet
dhe punon pėr gatimin e njė tė
ardhme mė tė lumtur. Dheu i Ri
qe pėr princeshat jo njė udhėtim
argėtimi tė merituar, po mė tepėr
njė barrė delikate, pse motrat e
Sovranit tonė e kaluan kohėn
nė mes bashkatdhetarėve tė
largėt, duke u treguar nė personat
e shquar tė Tyre, shkallėn e
pėrparimit tė Shqipėrisė, sidomos
tė Gruas Shqiptare, duke
bėrė njė propagandė tė mirė jo
vetėm, ndėr shqiptarėt por edhe
te Amerikanėt. Gjith kjo mund
tė thuhet edhe pėr udhėtimin e
dytė tė princeshave nė Shtetet
Skandinave, ose nė atė pjesė tė
Shteteve Veriore tEuropės, qė
me tė drejtė janė quajtur "Shtetet
e lumtur". Nė kėto Shtete ku njeriu
modern ka arritur tė ngrihet
nė shkallėn e dinjitetit mė tė
privilegjuar, ku pėrparohet nė
fushat mendore e lėndore nuk
njofin kufi, dhe standarti i jetesės
sė popujve nuk ka barazim
me popujt e tjerė, Princeshat
tona gjejnė njė botė shumė tė
pasur, botėn qė kėrkonin pėr
tė plotėsuar vrojtimet e tyre nė
ēėshtjet shoqėrore. Danimarka,
Norvegjia e Suedia, janė nė kėtė
pikpamje vendet ideale; Shtetet
qė meritojnė tė merren si model
pėr sa u pėrket problemeve
shoqnore qė kanė arritur pikėn
e njė zhvillimi tė pėrsosurit.
Prandaj Naltėsitė e tyre qė kanė
ndihmuar vazhdimisht nė zhvillimin
e vendit duke patronuar tė
gjitha nicjativat pėrparim dashėse
gjetėn njė kėnaqėsi krejt tė
veēantė nudhėtimin e dytė ndėr
vendet veriore tė Evropės, qė
tregohet nė kėto deklarata qė mė
bėnė me rastin e soires (pritjes),
sė vitit tė ri nė Pallat.
Deklarata e
Princeshės Myzejen
"Mbas udhėtimit tonė nė
Amerikė, ku patėm njė pritje tė
ngrohtė dhe tė pėrzemėrt, vendosėn
tė vizitojnė edhe Shtetet e
Skandinavisė tė cilat na i kishin
lavdėruar shumė, veēanėrisht
pėr ēėshtje qė i interesojnė mė
shumė vendit tonė; pėrparimet
shoqnore dhe organizmin e jetės
mendore e landore (materiale,
kėtu ka kuptimin e teknologjisė).
Gjendja e vėrtetė e kėtyne
shteteve nuk asht e mundur tė
pėrshkruhet me njė kallxim tė
shkurtėr pėrmbledhės. Pikė sė
pari ėshtė njė detyrė tė shprehim
kėnaqėsinė tonė tė madhe
pėr pritjen sa mė tė kandėshme
aq fisnike tautoriteteve tė nalta
nė ēdo qytet e qendėr tė rėndėsishme
qė vizituam. Kalorėsija
dhe sjelljet bujare tė zyrtarėvet
dhe tė popullit, mėnyra e ftohtė
dhe e perzemėrt e kėtyne popujve
tė japin pėrshtypjen e parė dhe
bindjen se ndodhen nė vende ku
klima, temperamenti dhe natyra
kanė formuar njė tip njeriu tė
veēantė nEvropė qė ka mundur
me i sigurue vetes njė jetė tė vėrtetė
tė lumtur mbi tokė".
Princesha Myzejen flet me
ngadalė dhe njė kėnaqėsi e dukėshme
i ndrit nė fytyrė kur permend
pritjet, shfaqjet e shumta
e tė tjera nderime. Por siē thamė,
Priceshat Mbretėnore janė tė
interesuara veēanėrisht pėr institutet
e ndryshme, shkolla, spitale,
streha dhe shtėpi ndihmash pėr
popullin e vobegtė etj, dhe kėtu
bėhet mė interesant udhėtimi. E
pyes Naltėsinė e Saj tė mė tregojė
nonjė Institut qė i ka bėrė mė
tepėr pėrshtypje, dhe Ajo vazhdon:
"Institutet qė patėm rastin
me vizitue janė prej atyne qė nuk
gjen ndėr vende tė tjerė, ėshtė
vėshtirė me bamė njė mendim
tė saktė mbi ta po nuk e pe vetė
me sy. Pėr shembull vizituam njė
shkollė krejt moderne, ishte krejt
e pajueme me tė gjitha orenditė
dhe veglat gjimnastikore. Kishte
pishinė dhe sipėr njė teracė (taracė),
tė posaēme me instalime
pėr atė nga nxėnėsit qė nuk janė
dhe aq nė gjendje tė shėndoshė
shėndetėsore. Terca ishte e ndėrtuar
nė njė mėnyrė qė tė merrte
njė sasi nxanėsish qė bėjshin nga
dy orė nė ditė kura dielli detyrisht.
Nė njė shtėpi ndihme pėr tė
papunė ose tė vegjel, jepeshin
ushqime rregullisht ēdo ditė,
ushqime tė pastėrta, gjellė tė
shumta dhe ambėlsina, si nė njė
restorant tė dorės sė parė".
Ishte e tepėrt ta lodhnim N.
E. Saj pėr tė vazhduar nė pėrshkrime
tė jetės Skandinave. Kjo
jetė ėsht njė privilegj nEuropėn
e tronditur nga krizat e shumta
ekonomike shoqnore, prandaj
njė ėndėrr pėr ta dhe aq mė
shumė pėr ne. Por studimi i saj
intereson nė shkallė tė gjerė
vendit tonė qė zhvillohet me
shpejtėsi ēdo ditė, sidomos nė
fushėn e njė politike shoqnore
torganizuar nė tė cilėn ėshtė bėrė
njė hap mjaft i mirė. Princesha
Myzejen na tregon shkurtimisht
disa nga vizitat interesante duke
theksuar ndėr sa tė tjera atė nė
Upsala, kryeqytetin shpirtėror
tė Suedisė, qytetin tė kulturės tė
Universiteteve, Bibliotekave tė
famshme dhe Katedrales ku varrosen
Mbretėrit e Suedisė. Kėtu
ku banojnė mė tepėr studenta
dhe profesorė, Princeshave iu
bė njė pritje madhėshtore, prej
studentave universitarė tė cilėt nė
shenj simpatie pėr vendin tonė
nderuan Shqiptarisht me dorėn
e djathtė nė zemėr. Njė udhėtim
plot kujtime tė kėndėshme pėr
Naltėsitė e Tyre, por edhe njė
udhėtim tepėr i dobishėm pėr
vendin tonė nė pikėpamje pėrfitimi
nga organizmi i jetės nė
Shtetet veriore. Nė pak fjalė,
shkurtimisht, po me njė zotėsi
pėrmbledhėse tė ēuditėshme,
Nalėtistė e Tyre Mbretnore, shfaqin
pėrshtypjet e vizitės ndėr
Shtetet e permenduna ku u pritėn
me njė fisnikėri tė rrallė prej
autoriteteve lokale kudo dhe me
nderime tė veēanta e pritjet nė
nderin e Tyre qenė njė provė e
gjallė e stinės sė shteteve veriore
pėr vednin tonė dhe nderimit
qė kanė kundrejt Sovranit tonė
August dhe Familjes Mbretnore.
http://balkans.courriers.info/article11006.html
La princesse France Petrović Njego, épouse de lhéritier du trōne du Monténégro, Nicolas II Petrović Njego, est décédée le 6 aoūt ą Paris, ą lāge de 58 ans. Elle sera enterrée ą Paris dans lintimité familiale. Le Courrier des Balkans sassocie ą la peine de la famille Petrović Njego, et salue le souvenir dune grande dame et dune grande amie.
Par T. Pavičević
La princesse monténégrine est décédée aprčs une longue lutte contre la maladie. Sa décence et son attachement ą la famille lui ont valu le titre de « belle-fille du Monténégro », accordé par les amis de la famille Petrović Njego.
« Elle était gravement malade, mais son optimisme rayonnant me faisait espérer quelle allait vaincre la maladie », dit Djuro Vucinic, directeur de la chaīne de télévision « Montena ».
France Petrović Njego sera enterrée ą Paris dans lintimité familiale. LAgence Antena M a annoncé que la famille Petrović Njego ne permettrait la présence daucun représentant officiel monténégrin, ą cause de lattitude du gouvernement envers la famille.
Domiciliée ą Paris, la famille Petrović Njego a souvent séjourné au Monténégro. Soutenu par son épouse, Nicolas Petrović Njego a fondé la Biennale de Cetinje, importante manifestation artistique qui a disparu sans explications aprčs dix années dexistence.
La journaliste Branka Bogavac rappelle que France Petrović Njego a toujours soutenu les projets de son époux. « Elle soutenait les activités de Nicolas dans lintérźt du pays, et elle aimait le Monténégro », explique-t-elle.
Petar Čuković, historien de lart, confirme que France Petrović Njego témoignait dune profonde fidélité aux idéaux de son mari et quelle éprouvait un amour sincčre envers le Monténégro. « Elle voulait réintroduire le Monténégro parmi les pays européens civilisés », explique-t-il.
Janko Vukotić, économiste de Paris, qui passait souvent ses vacances dété avec la famille Petrović dans le village de Ljuta, prčs de Kotor, affirme que France Petrović Njego avait « un trčs vif intérźt pour le Monténégro ». « Elle voulait que certaines choses progressent, que le Monténégro devienne membre de la famille européenne ą titre dégalité, elle souhaitait lintroduction des normes européennes », explique léconomiste, descendant du héros Janko Vukotić.
La princesse de Monténégro est née le 27 janvier 1950 ą Casablanca (Maroc) sous le nom de France Navarro. Elle était diplōmée de droit ą Paris. Elle travaillait dans le domaine de la mode.
Le directeur de la chaīne de télévision Montena se souvient de France Petrović comme dune personne qui sintéressait ą tout, qui suivait toutes les tendances de la mode mondiale, aussi bien que les développements de la pensée contemporaine. « Son comportement réflétait son appartenance au monde de lart. Ses vźtements ne sautaient jamais aux yeux, mais tout sur elle était si caractéristique ».
Lhistorienne de lart Ljiljana Zeković se rappelle de France Petrović comme dune belle dame, pleine de décence, gentille, souriante, dune conduite discrčte et amicale envers tout le monde. « Elle avait des traits de caractčre dignes de ses prédécesseuses, qui nétaient pas montées sur le trōne monténégrin par hasard ou par pure formalité. La princesse était avant tout une femme moderne, qui tenait ą sa profession et lexercait avec amour », explique Ljiljana Zeković.
Il y a dix ans, France Petrović Njego avait voulu racheter lusine de textile Jadran de Perast pour 700 000 euros et la transformer en maison de haute couture. LAgence étatique pour la privatisation avait réfusé son offre sous prétexte que le montant proposé était insuffisant.
« La princesse France Petrović Njego navait pas lambition de restaurer la royauté », affirme Ljiljana Zeković. « Elle voulait assister économiquement et promouvoir son pays de la maničre la plus humaine possible ».
Lhistorienne de lart Natasa Djurović estime que le Monténégro a perdu non seulement sa princesse, mais aussi une grand amie. Gordana Stevović, ancienne secrétaire générale de la Biennale de Cetinje, estime que le Monténégro a beaucoup perdu parce quil na pas suffisamment connu France Petrović Njego.
France Navarro et Nicolas Petrović Njego se sont mariés le 27 novembre 1976, et ils ont eu deux enfants, Altinai et Boris. France était trčs attaché ą sa famille.
La directrice du Musée du roi Nikola Ier de Cetinje, Andje Kapičić estime que France Petrović Njego était une femme desprit noble qui sintéressait beaucoup au Monténégro.« Elle avait reēu une éducation traditionnelle, et elle était trčs attachée ą sa famille. Simple et modeste, elle sympathisait vite avec les Monténégrins », dit Andje Kapičić.
Elle explique que, pendant ses séjours ą Cetinje, la princesse monténégrine saluait tout le monde et quelle était trčs accueillante chez elle ą Paris. « Lappartement de la famille Petrović Njego était modeste, sans luxe superficiel. France préparait des spécialités marocaines pour les invités, elle remplissait cet espace dun esprit dhospitalité et de gentillesse », se rappelle Andje Kapičić, en évoquant une soirée passée dans lappartement des Petrović Njego en compagnie de Pascale Delpech, la compagne de lécrivain Danilo Kis.
Pour Andje Kapičić, la princesse du Monténégro était une femme dune simplicité particuličre « qui refusait mźme de se maquiller ou de teindre ses cheveux ». « Javais limpression que leur mariage était trčs harmonieux », ajoute-t-elle.
Nicolas Petrović Njego assure depuis plusieurs années la présidence du Courrier des Balkans. France était aussi souvent présente lors des réunions ou des rencontres du Courrier. Nous pleurons la perte dune grande amie.
Toute la rédaction sassocie ą la peine de la famille.
Précisions du prince Nicolas Petrović Njego : Aprčs certaines informations qui ont circulé au Monténégro, le prince Nicolas Petrović Njego a publié un communiqué rappelant que les obsčques de la princesse France nauront aucun caractčre religieux, et que la famille na aucunement interdit la présence des autorités monténégrines mais seulement demandé que soit respecté le caractčre familial et intime de la cérémonie.
Le communiqué précise que lopinion sera informée dune cérémonie publique qui sera organisée début septembre. Le prince est révolté par les tentatives de manipulation de linformation en ce moment trčs difficile pour lui.
La Colombie et le Belize reconnaissent l'indépendance du Kosovo | ||
2008-08-08 09:47:19 |
|
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076
Zyra e shtypit e PLL
________________
Tiranė, mė 7 gusht 2008
Deklaratė pėr mediat
Ditėt e fundit, opozita e majtė ėshtė munduar tė trillojė dhe hedhė nė qarkullim njė tymnajė pėr gjoja konflikte tė maxhorancės qeverisėse me njė pjese tė institucioneve ndėrkombėtare.
Maxhoranca e sotme, duke qenė bartėse dhe pėrfaqėsuese e drejtpėrdrejtė e aspiratės sė popullit shqiptar pėr demokraci dhe integrim Euro-Atlantik, gjatė gjithė egzistencės sė saj ka punuar dhe ka arritur rezultate tė dukshme pėr materializimin e kėsaj aspirate qė zė fill menjėherė pas instalimit tė regjimit komunist e kulmon nė fundin e viteve '90 me thirrjet "E duam Shqipėrinė si gjithė Europa"
Nėnshkrimi i marrėveshjes sė Stabilizim-Asocijimit, vizita e presidentit Bush nė Tiranė, marrja nė Takimin e Bukureshtit e ftesės pėr anėtarėsim nė NATO, roli aktiv i Shqipėrisė nė procesin e pavarėsisė sė Kosovės dhe njohjes sė saj si shtet i pavarur, janė shembuj tė qartė tė qėndrimit konstant tė kėsaj maxhorance qė dėshmojnė bashkėpunimin e saj tė frytshėm e shumėplanėsh me partnerėt ndėrkombėtar.
Pėrkundrejt kėtij realiteti, gjejmė rastin t'i kujtojmė opinionit publik, se nė njė ēoroditje tė plotė nga mungesa e alternativave, kanė qenė eksponentė tė opozitės sė majtė qė duke u prononcuar haptas e nė mėnyrė tė vazhdueshme kundėr prezencės sė OSBE nė Shqipėri, kanė shprehur qartė fobinė e tyre ndaj institucioneve ndėrkombėtare.
PLL shpreh vullnetin e palėkundur pėr ruajtjen e nivelit tė lartė tė bashkėpunimit me tė gjitha institucionet ndėrkombėtare dhe thellimin e tij, si dhe beson se ato, nė pėrputhje me mandatin e tyre, do tė vazhdojnė tė japin tė njėjtin kontribut si edhe mė parė.
...
Partia "Lėvizja e Legalitetit" shpreh shqetėsimin e saj pėr mosdhėnien e konsensusit tė opozitės gjatė sesionit tė kaluar parlamentar pėr ligjet e rėndėsishme qė kanė tė bėjnė me Reformėn nė Drejtėsi, Reformėn Zgjedhore, Dėnimin e Krimeve tė Komunizmit duke pėrfshirė edhe hapjen e arkivave dhe dosjeve te Sigurimit tė Shtetit.
Partia "Lėvizja e Legaliteit" gjykon se mosdhėnia e konsensusit tė opozitės pėr kėto ligje tė rėndėsishme dhe ēdo vonesė nė miratimin e tyre ėshtė njė pengesė e panevojshme nė rrugėn e plotėsimit tė standardeve dhe pėrmbushjes sė detyrimeve qė kjo maxhorancė ka marrė mbi vete. PLL pret qė me fillimin e sesionit tė ri parlamentar kėto ligje tė miratohen sa mė parė.
________________
http://www.kohajone.com/html/artikull_28495.html
Rozeta Rapushi
E Marte, 29 Korrik 2008
Miratohen ndryshimet ne qeverine Berisha 4. Kuvendi aprovoi dje me nje shumice prej 74 e 81 votash riparimet ne kabinetin e djathte qe ne tre vite behen per te katerten here. Keshtu, zyrtarisht parlamenti aprovoi me 81 vota pro emerimin e Fatos Bejes ne krye te Ministrise se Arsimit dhe Shkences, pasi shkarkoi nga kjo detyre ish ministrin Genc Pollo. Ky i fundit u miratua me 78 vota pro e 47 kunder ne postin e zv/kryeministrit me, vend vakant qe pas largimit te Gazmend Oketes per ne Ministrine e Mbrojtjes. Nga ana tjeter, Kuvendi miratoi dhe shkarkimin e Nard Ndokes nga posti i ministrit te Shendetesise, duke emeruar ne kete me 79 vota pro e 45 kunder post Anila Godon, vajzen e republikanit Sabri Godo. Ashtu sic vendosi ne mbledhjen e grupi, Partia Socialiste votoi kunder ndryshimeve ne kabinetin qeveritar, duke e cilesuar nje kabinet te deshtuar qe vetem arnohet. Ndryshimet ne kabinet u pasuan dhe me ndryshime ne perberjen e Komisioneve Parlamentare te Kuvendit, ku u krijuan vende vakante pas largimit te disa anetareve. Me emerimin e Bejes ne nje post ministror, komisioni Parlamentar i Ligjeve mbetet pa kryetar. Maxhoranca vendosi qe ta zevendesoje me Ilir Rusmalin, qe aktualisht eshte anetare u Komisionit te ligjeve. Ne oret e vona te mbremjes, Parlamenti nisi votimin e fshehte me kuti te dekreteve te Presidentit te Republikes per anetare te Gjykates se Larte si dhe nje propozim per anetare te Keshillit te Larte te Drejtesise. Me shtate kuti votimi te gjitha me ngjyra te ndryshme per te mos pasur ngaterresa gjate votimit, deputetet nisen te japin pelqimin apo jo te tyre per dekretet e kreut te shtetit vetem ne oren 11:30 te mbremjes. Deputetet e opozites, deklaruan voten e tyre pro kandidaturave te presidentit Topi qe pas mbledhjes se drekes se grupit parlamentare. Te vetmit qe nuk u shprehen deri ne oret e vona te mbremjes ishin deputetet e djathte. Ndonese PD mblodhi grupin e saj parlamentar, demokratet nuk bene publik asnje vendim mbi dekretet e kreut te shtetit deri ne mbremje. Sipas tyre, vota e cdo deputeti eshte e fshehte dhe nuk do te behet publike. Kete qendrim grupi i djathte e mbajti deri ne fund, ne momentin kur nisi votimi per dekretet e kreut te shtetit. Votimi qe vjen per te dyten here ndaj kandidaturave te presidentit per anetare te Gjykates se Larte vijoi deri pas mesnates se dites se djeshme. Kuvendi votoi per Aleksander Muskaj, Arjana Fullani, Andi Celiku, Evelina Qirjako, Guxim Zenelaj dhe Majlinda Andrea qe u perzgjodhen nga presidenti ne listen prej 105 kandidateve. Kandidatet jane Aleksander Muskajt, ish-anetar i KLD-se, aktualisht gjyqtar prane Gjykates se Apelit Tirane. Arjana Fullani, gjyqtare per njembedhjete vjet, aktualisht drejtore e Shkolles se Magjistratures prej tete vjetesh. Andi Celiku, gjyqtar ne Gjykaten e Rrethit Gjyqesor Tirane per 6 vjet, aktualisht avokat prej dhjete vjetesh. Evelina Qirjako, avokate prej nentembedhjete vjetesh. Guxim Zenelaj, gjyqtar per kater vjet, ndihmes ligjor ne Gjykaten e Larte per trembedhjete vjet, ish-avokat Pergjithshem i Shtetit, aktualisht anetar i KLD-se. Majlinda Andrea, gjyqtare prej gjashtembedhjete vjetesh Gjykaten e Rrethit Gjyqesor Durres.
Presidenti i Republikes, Bamir Topi, jep pelqimin e tij per ndryshimet ne
qeveri, duke i hapur rruge miratimit te tyre ne Kuvend. Me shpejt sesa pritej,
kreu i shtetit firmosi per dekretet qe ndryshojne per te disaten here brenda
pak viteve perberjen e kabinetit qeveritar "Berisha". Keshtu dje,
Presidenti Topi dekretoi shkarkimin e Nard Ndokes nga posti i ministrit te
Shendetesise, duke aprovuar plotesisht emerimin ne vend te tij te vajzes se
republikanit Sabri Godo, Anila Godon. Po diten e djeshme, pa humbur kohe, duke
qene se Kuvendi per kete sesion do te zhvilloje dhe dy seanca plenare, kreu i
shtetit firmosi dhe emerimin e Fatos Bejes ne postin e ministrit te Arsimit.
Kete vendim, Presidenti Topi e ndermori pas shkarkimit nga karrigia e
ministrit te Genc Pollos, i cili u emerua ne detyren e numrit dy te qeverise,
zevendeskryeministrit. Sipas procedures ligjore, ndryshimet ne kabinetin
"Berisha", do te shkojne per votim ne seance plenare. Vetem pas
votes se Kuvendit, ato do te quhen te miratuara. Per te mos humbur kohe,
dekretet e Presidentit do te votohen ne seancen plenare te dites se hene. Pak
dite para mbylljes se ketij sesioni parlamentar. I vetmi i humbur ne keto
ndryshime eshte ministri i Shendetesise, Nard Ndoka, i cili mbetet pa post
ministror dhe partia e tij pjese e koalicionit qeverises nuk do te kete asnje
ministri. Ndryshimet ne kabinetin qeveritar priteshin te realizoheshin ne
shtator te ketij viti, me nisjen e sesionit te ri parlamentar. Por presioni i
Partise Republikane, aleate e qeverise, ndaj Kryeministrit dhe kabinetit te
tij se nuk kishte asnje portofol ne qeveri, beri qe keto ndryshime te
realizoheshin me shpejt nga sa pritej. Pas doreheqjes se ministrit te
Mbrojtjes, Fatmir Mediu, nga detyra, per shkak te tragjedise se Gerdecit,
republikanet nuk perfaqesoheshin ne qeveri me asnje minister. Situate qe duhet
se aleatet kryesore te PD-se nuk e pertypnin per me gjate. Vendimi per
ndryshime erdhi pas disa negociatave te vazhdueshme mes koalicionit te djathte
ne pushtet. E duke qene se nderhyri ne kabinet, Kryeministri Sali Berisha
mendoi qe te plotesoje dhe vendin bosh te zv/kryeministrit, i krijuar pas
largimit te Gazmend Oketes ne Ministrine e Mbrojtjes. Ne keto ndryshime,
Kryeministri nuk perfshiu PDK-ne qe per momentin eshte jashte kabinetit
qeveritar. Rozeta Rapushi
http://www.panorama.com.al/index.php?id=17289
Berisha: Pse e ndryshova Qeverinė |
» Vendosur: 29/07/2008 - 07:24 |
http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=2958
Kuvendi ka miratuar dje me votat e mazhorancės ndryshimet nė kabinetin qeveritar. Nė lidhje me kėtė ēėshtje nuk ka pasur asnjė debat nga ana e deputetėve, megjithėse priteshin reagime tė paktėn nga PDK, e cila tashmė ska asnjė post ministri nė qeveri. Opozita pėr emra tė pėrveēėm votoi kundėr, ndėrsa nė ndonjė rast, siē ishte rasti i Genc Pollos, nuk mori pjesė nė votim.
Votat
Kėshtu, me 84 vota pro u miratua dekreti pėr shkarkimin e Genc Pollos dhe 30 kundėr, ndėrsa pėr emėrimin e tij si zėvendėskryeministėr votuan pro 87 deputetė, ndėrsa pjesa tjetėr nuk mori pjesė nė votime. Pėr emėrimin e Fatos Bejės nė postin e ministrit tė Arsimit votuan pro 81 deputetė dhe 54 kundėr. Pėr shkarkimin e Nard Ndokės nga posti i ministrit tė Arsimit votuan pro 72 deputetė dhe pati 9 abstenime, ndėrsa opozita nuk mori pjesė nė votim, ndėrsa pėr emėrimin e Anila Godos nė postin e ministres sė Shėndetėsisė votuan pro 79 deputetė tė mazhorancės. Nga ana e opozitės nuk pati komente nė lidhje me kėtė ēėshtje, pėrveē deputetit Namik Dokle, i cili kėrkoi qė qeveria tė angazhojė njė ministėr, i cili tė mbajė kontakte tė vazhdueshme me Kuvendin.
Nishani: Nė janar fillon prodhimi i kartave tė identitetit
Me 87 vota pro, asnjė kundėr dhe me 47 abstenime tė opozitės ka kaluar dje kontrata pėr kartat e identitetit me kompaninė Sagem Security. Ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, deklaroi dje nė Kuvend se nė fillim tė muajit janar 2009 do tė fillojė prodhimi i dokumenteve tė reja tė identitetit. Ministri Nishani iu pėrgjigj pyetjeve tė deputetėve nė sallė, gjatė shqyrtimit tė projektligjit Pėr ratifikimin e kontratės koncesionare Pėr prodhimin dhe shpėrndarjen e kartave tė identitetit dhe tė pasaportave elektronike ndėrmjet Ministrisė sė Brendshme tė Shqipėrisė dhe grupimit tė Sagem Securite e Fondit Shqiptaro-Amerikan tė Ndėrmarrjeve.
Duke u ndalur te ēėshtja e hedhjes sė tė dhėnave nga regjistri themeltar i shtetasve nė regjistrin e ri elektronik, zoti Nishani theksoi se kanė pėrfunduar dy proceset e para tė hedhjes sė tė dhėnave dhe tashmė vazhdon procesi i certifikimit tė hedhjes sė tyre. Sipas tij, deri tani rezultojnė 4.3 milionė rekorde, por mbetet ende edhe njė element tjetėr i rėndėsishėm, siē ėshtė ai i pėrditėsimit tė tė dhėnave.
Ministri i Brendshėm u shpreh se numri i saktė i votuesve nuk mund tė jepet, pėr sa kohė nuk ka pėrfunduar certifikimi i hedhjes sė tė dhėnave nė gjithė territorin e Shqipėrisė. Ai nėnvizoi se duhet marrė parasysh dhe fakti se ēdo ditė hyjnė nė moshėn e votimit shtetas tė rinj. Por, kontrata e Sagem, ėshtė kundėrshtuar nga opozita e cila ėshtė shprehur se ėshtė e pakuptimtė qė kontrata tė sillet pėr tu miratuar nė parlament. Sipas tyre, kontrata nuk ėshtė diskutuar mė parė nė komisione, plus qė ka dyshime dhe pėr shkelje nė hartimin e saj dhe paraqitjen
http://www.shekulli.com.al/
Mon,
28 Jul 2008 10:20:45
Shpata e Zogut shitet nė Londėr
Pak
ditė mė parė, nė njė ankand tė zhvilluar nė Londėr, u shit pėr 10800
paund shpata qė Mbreti Zog mbante nė ceremoninė e martesės. Shpata e punuar
nė ar daton 27 prill 1938
Alma
Mile
Pak
ditė mė parė, nė njė ankand tė zhvilluar nė Londėr, u shit pėr 10800
paund shpata qė Mbreti Zog mbante nė ceremoninė e martesės. Shpata e punuar
nė ar daton 27 prill 1938
Pėr
rreth 14 mijė euro, njė koleksionist anglez zotėron prej pak ditėsh shpatėn
ceremoniale tė Mbretit Zog. Njė shpatė historike qė i pėrket monarkut
shqiptar, ishte njė nga artikujt e rrallė qė u shit nė njė ankand pėr armė
dhe parzmore, qė u zhvillua disa ditė mė parėnga Bonhams nė
Knightsbridge nė Londėr. Nuk dihet mirė rrugėtimi qė ka bėrė ky objekt,
veēse ankand pas ankandi ai ka pėrfunduar nė njė nga agjencitė mė tė mėdha
tė shitjeve, bashkė me njė numėr tė madh armėsh tė ardhura nga e gjithė
bota dhe tanimė i pėrket njė koleksionisti anonim. Arma e mbretit Zog, njė
shpatė e rrallė oficerėsh me dorezė tė artė e mbajtur gjatė festimeve tė
martesės sė tij, njė prodhim italian ari 18 carat, e kapėrceu vlerėn
fillestare tė shitjes (4 mijė paund), duke arritur nė 10,800 paund tė
ofruara nga njė blerės anonim. Nė dorezė shėnohet data 5 prill 1938. Doreza
e punuar e gjitha nė ar, ėshtė njė vepėr e vėrtetė artistike.
Nė qendėr tė saj ndodhet stema shqiptare, pėrkrenarja e Skėnderbeut, njė
flamur qė shpaloset nė tė dyja anėt dhe nė mes njė shqiponjė me dy krerė,
nė zemėr tė sė cilės ėshtė gdhendur Z I (Zogu I). Stema rrethohet nga njė
shumėsi gjethesh. Tehu i shpatės, 85 cm e gjatė, ėshtė gjithashtu i
zbukuruar me motive floreale, por ajo qė tė bie nė sy janė mbishkrimet e
gdhendura nė shqip nė tė dyja anėt. Nga njėra anė shkruhet me gėrma tė
arta Besnikė Deri Nė Dekė Prisit Tė Vet Tė Mathi, ndėrsa nga ana
tjetėr Oficerėt Shqiptarė 27 prill 1938.
Sigurisht bėhet fjalė pėr njė objekt ceremonial, qė shoqėronte veshjen e
mbretit gjatė ceremonisė madhėshtore tė martesė sė tij. Dasma e Mbretit
Zog u zhvillua nė 27 prill tė vitit 1938 (dhe mbishkrimi mbi tehun e shpatės
pėrkon me kėtė datė). Ishte 43 vjeē kur u martua me konteshėn hungareze
Geraldine Appony, vajza e madhe e Kontit Gyula Appony nga Nagi-Appony dhe tė
konteshės Gledis Stjuart, njė amerikane me prejardhje skoceze dhe irlandeze, pėr
tė mbretėruar pėrkrah tij nė shtetin mė tė panjohur tė Europės. Dhjetėra
tė ftuar specialė kishin ardhur tė nderonin mbretin e Shqipėrisė, mes tė
cilėve pėrfaqėsues nga Dinastia Mbretėrore Italiane e Savojės, Duka i
Bergamos, ambasadorėt e Belgjikės, Rusisė, Japonisė dhe Iranit, tė cilėt
sollėn me vete dhe dhurata tė shumta. Festimet e martesės sė mbretit Zog
zgjatėn disa ditė.
Pėrpos tė ftuarve tė nderuar nga vende tė ndryshme tė Evropės, u shtruan
disa darka nė hotelet mė tė mira tė kohės pėr gazetarėt, arsimtarėt, etj.
Festimet mė tė mėdha i pėrjetuan qyteti i Tiranės dhe i Durrėsit, ku
mbreti shkoi pėr vizitė njė ditė pas martesės sė tij. Sipas fotove tė kohės,
sheshi para Bashkisė sė vjetėr tė Tiranės, ku sot ndodhet Muzeu Historik
Kombėtar, ishte mbushur me njerėz tė veshur mirė, qė festonin martesėn e
mbretit. Po kėshtu nė Durrės, teksa mbreti Zog dhe mbretėresha Geraldinė
udhėtonin me njė makinė tė hapur, populli priste duke duartrokitur e
sigurisht kuriozė pėr tė parė mbretėreshėn e re tė shqiptarėve. Ahmet
Zogu u kurorėzua mbret nė shtator tė vitit 1928 dhe mbretėroi deri nė 7
prill tė vitit 1939, ditė nė tė cilėn Shqipėria u pushtua nga Italia
fashiste.
Njė
tjetėr objekt me vlerė qė u shit nė ankandin e pak ditėve mė parė ishte
edhe njė kapelė e periudhės sė Revolucionit Francez, pra tė fundit tė shek.
XVIII. Ajo gjithashtu e tejkaloi ēmimin nga 3 mijė paundėsh, duke u shitur
10,320. Blerėsi anonim anglez duhet tė pėrballonte njė duel tė vėrtetė pėr
tė siguruar kėtė pjesė tė rrallė dhe tė mrekullueshme historie. Kjo kapelė
ka njė interes tė veēantė, pasi shoqėrohej me njė shėnim tė vjetėr me
shkrim dore, qė tregon se kapela ėshtė mbajtur nga Mr. McGibbon nė arrati
nga revolucioni francez. Kapelja e lirisė me tė cilėn Mr. McGibbon la
Parisin nė revolucion. Ky objekt i rrallė i mbijetuar ngjan me njė kapelė
policie. Megjithatė nė kėtė rast mendohet qė ajo ti ketė pėrkitur njė
anėtari tė ushtrisė sė revolucionit, qė ishte njė grupim politik, ndryshe
nga ushtria e rregullt, i ngarkuar tė zbatojė dekretet e Konventės. Prania e
njė spirance sugjeron qė kapela mund tė jetė mbajtur nga njė marinar.
Nė
ankandin e pak ditėve mė parė, u shit njė numėr i madh armėsh historike,
kryesisht armė zjarri, por duket se shumė pak ishin ato qė arrinin lartėsinė
e armės sė ardhur nga Shqipėria. Dhe nė tė vėrtetė, shpata e Mbretit Zog,
ishte njė nga objektet e shitura mė shtrenjtė nė ankand. Sipas specialistėve
tė fushės, blerja e armatimeve tė vjetra ėshtė tashmė nė modė.
Bonhams u themelua nė 1793 dhe ėshtė njė nga ndėrmarrjet e ankandeve
mė tė vjetra nė botė pėr veprat e artit dhe objektet antike. Kompania
aktuale u krijua nė nėntor tė vitit 2001 nga bashkimi iBonhams & Brooks,
Phillips Son dhe Neale UK. SotBonhams organizon mė shumė ankande se tė gjitha
rivalėt e saj. Ankandet zhvillohen qė ngaSan Francisco, Los Angeles, New York
dhe Boston nė SHBA, Zvicėr, Francė, Monako, Australi, Hong Kong dhe Dubai.
Bonhams ka njė rrjet botėror zyrash nė 25 vende.
Sale Date & Location | Lot No | Description | ||
23
Jul 2008 Knightsbridge | 143 | A Very Rare Gold-Hilted
Officer's Sword Commemorating The Marriage Of King Zog I Of Albania Sold for £10,800 inclusive of Buyer's Premium |
|
||||||||||||||||||||||
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=47155 29/07/2008
Berisha: Debati i dosjeve do tė rikthehet nė shtator
Biberaj: Ti heqim titujt Enver Hoxhės dhe tė ndryshojmė historinė
Hapja e dosjeve tė Sigurimit do tė jetė ēėshtja e parė
qė do tė diskutohet nė sesionin e ardhshėm parlamentar. Kryeministri
Berisha ka urdhėruar deputetėt e PD-sė qė tė fokusohen nė dy seancat e
fundit tė muajit korrik nė ēėshtje mė tė rėndėsishme pėr tiu
rikthyer nė shtator debateve pėr hapjen e dosjeve. Parlamenti shqiptar qė nė
tetor 2006 ka miratuar njė rezolutė tė KE-sė pėr dėnimin e krimeve tė
komunizmit, por konkretisht nuk ka zbatuar asnjė pikė tė kėsaj rezolute.
"Aty bėhet fjalė pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit, bėhet fjalė
pėr hapjen e dosjeve, bėhet fjalė pėr heqjen e titujve tė diktatorit
Enver Hoxha, i cili vazhdon ti ketė dhe sot, bėhet fjalė pėr rishikimin
e datave historike, tė cilat kanė qenė historike pėr komunistėt, por jo pėr
popullin shqiptar dhe pėr hapjen e burgjeve muze, ku kanė vuajtur ish tė
persekutuarit politikė, pėr pėrcaktimin e datave simbol tė viktimave tė
komunizmit, pra janė njė sėrė pikash, tė cilat janė zbatuar nė tė
gjitha vendet e Evropės Juglindore dhe vetėm nė Shqipėri nuk janė zbatuar
akoma", ėshtė shprehur deputeti Aleksandėr Biberaj. Kryeministri
Berisha ka postuar debatin e hapjes sė dosjeve tė ish-sigurimsave, duke e lėnė
ēėshtjen qė tė fillojė tė marrė zgjidhje nė muajin shtator. Edhe pse
disa deputetė tė PD-sė, por edhe tė partive tė tjera shprehen skeptikė pėr
hapjen e dosjeve, Partia Demokratike, pasi dėshtoi nė premtimin e radhės se
ēėshtja e dosjeve do tė nisė qė nė muajin korrik, ka ndryshuar afat dhe
rregullat e lojės. "Dosjet do tė diskutohen nė shtator", ėshtė
shprehur Kryeministri Berisha nė grupin parlamentar. Por ēfarė rrezikon
Shqipėria nė arenėn e politikės shqiptare dhe ndėrkombėtare, nė rast se
vazhdon tė zvarritet, tė mos dėnojė krimet e komunizmit, apo tė mos kryejė
rehabilitimin e viktimave antikomuniste tė atij regjimi? Deputeti i PD-sė,
Biberaj, shprehet se "dihet qė ne presim anėtarėsimin nė NATO dhe
jemi nė rrugėn e integrimit drejt Bashkimit Evropian, por besoj qė ėshtė
e pamundur tė bėhesh anėtar i NATO-s, ose anėtar i BE-sė, pa mbyllur edhe
kapitullin e dėnimit tė veprimeve tė komunizmit, qė ka tė bėjė me dėnimin
e ish-persekutorėve, dhe natyrisht edhe me largimin e ish-persekutorėve, por
dhe tė ish-bashkėpunėtorėve nga jeta politike nga jeta publike, nė mėnyrė
qė lidershipi i vendit tė jetė lidership demokratik dhe tė mos ketė asnjė
lloj lidhje me regjimin e kaluar dhe aq mė keq me ish-Policinė Sekrete".
Sipas Biberajt, projektligjet janė nė pėrputhje me frymėn e Kushtetutės,
gjithashtu janė nė pėrputhje me frymėn e tė gjithė konventave ndėrkombėtare
dhe me rezolutat e miratuara pėr kėtė ēėshtje edhe nga Kėshilli i Evropės
dhe nga Parlamenti Evropian dhe mė gjerė nga tė gjithė institucionet ndėrkombėtare.
"Tė tri projektligjet janė nė pėrputhje me Kushtetutėn dhe i
respektojnė liritė dhe tė drejtat themelore tė njeriut, aq mė tepėr qė
bėhet fjalė edhe pėr njė kompensim moral tė tė gjithė ish tė pėrndjekurve,
tė ish tė persekutuarve politikė, tė cilėt pėr rreth pesė dekada kanė
qenė tė persekutuar, kanė vuajtur nėpėr kampet dhe burgjet e asaj kohe,
kanė humbur pronėn, rininė, familjen, gjithēka qė kanė pasur dhe
normalisht ėshtė obligim i politikės shqiptare dhe posaēėrisht i Partisė
Demokratike qė nė kėtė kohė tė vonshme tju kthejė tė paktėn
dinjitetin moral pėr sakrificat e tyre", tha ai.
Rose Dosti, gazetarja me origjinė shqiptare e Los Angeles Times, ėshtė autore e qindra artikujve dhe e disa librave qė flasin kryesisht pėr jetėn e amerikanėve. Tani, ajo i ka vėnė vetes detyrėn e vėshtirė pėr tė mbledhur, arkivuar dhe publikuar dėshmitė e ish-tė pėrndjekurve tė regjimit komunist nė Shqipėri, ashtu siē janė mbledhur mijėra histori tė Holokaustit, qė sot mbahen tė arkivuara nė pjesė tė ndryshme tė botės. Zonja Dosti ishte para pak ditėsh nė studiot e Zėrit tė Amerikės
Cila mendoni se ėshtė rėndėsia e projektit tuaj?
Nė Shqipėri ka patur 50 mijė tė burgosur politikė, njerėz qė kanė qenė tė burgosur, tė internuar, qė u torturuan, u pushkatuan ose u varėn gjatė regjimit 50-vjeēar komunist. Historitė e tyre nuk janė treguar dhe duhen treguar. Ato duhen regjistruar pėr tė dėshmuar tė vėrtetėn historike, pėr qėllime arkivimi, nė mėnyrė qė studiuesit, mėsuesit, nxėnėsit apo artistėt tė mund tė frymėzohen prej tyre.
Cili ėshtė qėndrimi i shoqėrisė shqiptare sot ndaj asaj qė ka ndodhur gjatė 50 viteve tė regjimit tė Hoxhės?
Mendoj se ata janė tė traumatizuar prej kėsaj. Nuk ishin vetėm 50 mijė njerėz nė njė popullsi 1,5 milionėshe qė u prekėn prej saj. Mendoj se u prek i tėrė vendi, i cili u kthye nė njė shtet-burg. Sot, ata nuk dėshirojnė tė mendojnė pėr tė kaluarėn, ata duan tė vazhdojnė jetėn e tyre, tė marrin pjesė nė botė, sepse nuk e kanė patur kėtė privilegj pėr 50 vjet, kohė gjatė sė cilės ishin tė izoluar nga bota. Bota nuk e dinte se cilėt ishin ata dhe ende nuk e di, sepse pėr shqiptarėt nuk flitet shumė, pėrveē rasteve kur ata shfaqen nė lajme, pėr shembull, kur ndodh ndonjė shpėrthim si ai i Gėrdecit.
Ju sapo jeni kthyer nga Shqipėria. Cila ėshtė pėrvoja juaj nė bisedat me ish-tė burgosurit? A ishin ata tė gatshėm tė tregonin historitė e tyre?
Ata duan t'i tregojnė historitė e tyre, por jo publikisht. Ata kanė jetėn e tyre private dhe duan t'i tregojnė historitė e tyre, nė atė mėnyrė qė unė tė kuptoja se ēfarė kishin hequr.
Dhe pse jo publikisht?
Ata nuk duan qė emrat e tyre tė lakohen. Shqiptarėt janė njerėz shumė konservatorė dhe kėrkojnė privatėsi, nuk duan qė tė tjerėt tė pėrmendin emrat e tyre. Nga ana tjetėr, ata duan qė kėto histori tė dėgjohen dhe unė mendoj se ėshtė me rėndėsi tė madhe qė kėto histori tė dokumentohen.
Personalisht, pėrse ju intereson historia e ish-tė pėrndjekurve nė Shqipėri?
Prindėrit e mi ishin shqiptarė dhe shqiptarė shumė patriotė. Burri im
ishte shqiptar. Vjehrri im, Hasan Dosti, ishte kryetar i Gjykatės Supreme pėrpara
se tė vinin nė fuqi komunistėt. Kėta njerėz jetuan nė Amerikė, ndėrkohė
qė vėllezėrit, motrat apo fėmijėt e tyre nė Shqipėri u arrestuan, u
burgosėn apo u internuan nga komunistėt pėr 47 vjet. Ėshtė e natyrshme qė
interesim im pėr kėtė temė tė jetė shumė personal. Nga ana tjetėr, si
gazetare, unė e shoh kėtė si njė ngjarje shumė tė rėndėsishme
historike, e cila duhet regjistruar. Ne nuk duhet ta harrojmė kurrė atė
periudhė.
Le tė flasim pėr njė temė mjaft tė nxehtė, njė temė qė ėshtė bėrė e pėrhershme nė shoqėrinė shqiptare. Duhen hapur apo jo dosjet e ish-Sigurimit?
Mendoj se tė zbulosh ėshtė diēka me shumė rėndėsi. Dosjet duhen hapur, duhen publikuar dhe kjo ēėshtje duhet pėrfunduar njėherė e mirė. Kjo do t'i bėjė njerėzit qė vėrtet tė ecin pėrpara me jetėn e tyre. Njė ditė kjo do tė bėhet.
Kush e pengon kėtė proces?
Kjo pengohet nga vetė njerėzit qė kanė frikė nga e kaluara e tyre, tė cilėt ndoshta nuk duan qė tė tjerėt tė dinė pėr ato qė kanė bėrė nė tė kaluarėn.
Ēfarė do tė sillte hapja e dosjeve?
Shumė pėshtjellim dhe akuza tė ndėrsjella, shumė zemėrim, shumė hidhėrim, por nė tė njėjtėn kohė ky mund tė jetė njė proces shėrimi. Nuk jam psikologe, por mendoj se mund tė jetė diēka e mirė. Mendoj se e vėrteta ėshtė e mė e rėndėsishme sesa pasojat.
Cilat janė planet tuaja konkrete pėr dėshmitė e ish-tė pėrndjekurve?
Ne shpresojmė ta zgjerojmė kėtė dokumentar prej 12 minutash nė njė film tė plotė, i cili do tė japė pak histori dhe do tė tregojė pėr atė qė iu ndodhi kėtyre njerėzve gjatė 50 vjetėve tė regjimit komunist. Nė kėtė mėnyrė tė rinjtė do ta shikojnė atė, studiuesit do tė lexojnė dėshmitė dhe do tė shėrbejė si frymėzim pėr shkrimtarėt dhe artistėt. Pikėrisht ashtu si njerėzit qė studiojnė dėshmitė e viktimave tė Holokaustit nė fondacionin Shoah. Nė Los Angeles ka njė bibliotekė tė shkėlqyer me mijėra e mijėra dėshmi tė ish-viktimave tė Holokaustit, e cila tani ėshtė histori e dokumentuar.
Dhe, pėrse jo Shqipėria...?
Pėrse jo Shqipėria... Nuk ishte njė spastrim racor, por ishte njė spastrim politik dhe kėta njerėz meritojnė tė kenė dėshmitė e tyre tė dokumentuara.
Dhe ky ėshtė njė brez qė po shuhet me shpejtėsi.
Shumė shpejt. Ata janė nė tė gjashtėdhjetat apo shtatėdhjetat, pra ėshtė me shumė rėndėsi qė t'i kapim sa mė shpejt. Shumė prej tyre janė larguar nga vendi dhe historitė e tyre po zhduken. Shpresoj qė pėrmes internetit, shumė nga kėto histori do tė mund tė regjistrohen dhe do tė vendosen nė kėtė arkiv. Ėshtė njė punė tepėr e madhe. Unė jam njė e vetme qė po pėrpiqem ta filloj atė.
A gjetėt shumė mbėshtetje nė Shqipėri pėr projektin tuaj?
Jo dhe aq. Ua tregova disa studentėve dhe ata mė thanė: Oh, po ashtu ishte sistemi atėherė, nuk kishe ē'bėje. Pastaj, tė paktė ishin ata qė u persekutuan. Unė u thosha: Jo, nuk ishin pak. Nė pėrpjesėtim me popullsinė prej 1,5 milionė banorėsh, 50 mijė njerėz janė shumė.
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=47127
Nipi i Ismail Qemalit: Inatet e rektorit
Reagime tė ashpra pas propozimit pėr heqjen e emėrtimit tė Universitetit tė Vlorės: Turp kombėtar. Shpjegohet Shaska: Ja pse nuk e dua kėtė emėr
Nipi i Ismail Qemalit, profesor Nedim R. Vlora, ka reaguar
pėrmes njė letre tė hapur, mbi propozimin pėr heqjen e emrit tė
shtetformuesit shqiptar, nga Universiteti i Vlorės, "Ismail Qemali".
Ai ėshtė pėrpjekur tė hedhė dritė mbi qėllimet e vėrteta tė
propozimit tė Tanush Shaskės, rektorit tė universitetit "Ismail Qemali"
nė Vlorė.
Pasardhėsi i Kryeministrit tė parė tė shtetit shqiptar i ka kujtuar
rektorit Shaska se "nė qoftė se ai prezantohet me nder jashtė vendit
si njė qytetar shqiptar, ia detyron pikėrisht Ismail Qemalit dhe veprės sė
tij". Ndėrsa e ka konsideruar si njė njeri qė nuk ėshtė nė gjendje
tė vendosė pėr ēėshtje historike.
Pasi ka mėsuar pėr vendimin e senatit akademik tė Universitetit tė Vlorės,
i propozuar nga rektori, nipi i Ismail Qemalit, profesor Vlora, nė letrėn e
tij tė hapur shkruan: "Duke lėnė mėnjanė ēdo konsideratė tė natyrės
akademike, qė lidhet me titujt e personazhit tė ēėshtjes nė fjalė, marr
tė drejtėn tė them se dr. Shaska, tė cilit i uroj njė karrierė brilante
akademike nė tė ardhmen, nuk ėshtė nė gjendje tė vendosė pėr ēėshtje
tė natyrės historike".
Profesor Vlora bėn me dije mė tej edhe njė tjetėr situatė qė ka ndodhur
pėrpara marrjes sė kėtij vendimi nga ana e rektorit Shaska. Sipas profesor
Vlorės, ka qenė pikėrisht indiferenca e rektorit Shaska, ajo qė ēoi nė
djegien e fondeve qė Universiteti i Barit kishte akorduar pėr atė tė Vlorės,
pėrmes njė marrėveshjeje tė pėrbashkėt bashkėpunimi. Vlora pohon se ka
qenė njė iniciativė e tij personale dhe punė kėmbėngulėse qė ēoi deri
nė nėnshkrimin e kėsaj marrėveshjeje. Por menjėherė mė pas ka ardhur
edhe propozimi i bėrė nė senat pėr heqjen e emrit tė Kryeministrit tė
parė tė vendit nga ky universitet.
Nė fillim tė letrės sė tij, nipi i Ismail Qemalit shkruan se
"nga rektori Shaska duket se qenka e mundur tė presėsh gjithēka".
Ai tregon se qė nė prill 2008, pas njė marrėveshjeje bashkėpunimi (mbi njė
iniciativė timen dhe pas njė interesimi kėmbėngulės) mes Universitetit tė
Barit dhe Universitetit tė Vlorės, fiksova njė takim me rektorin e ri.
Shkova posaēėrisht nė Vlorė pėr tė dėrguar pėrshėndetjet e
Universitetit tė Barit dhe pėr tė festuar Ditėn e Drejtėsisė, 10 majin,
sipas kėrkesės sė profesorėve tė Departamentit tė Drejtėsisė, nė
Universitetin e Vlorės". Por ditėn e takimit, sekretarja e rektorit, i
ka bėrė tė ditur se Shaska, pėr shkak tė dėborės, nuk mundi tė nisej
nga Shtetet e Bashkuara. "Tė shtunėn pasuese, rektori ishte nė zyrėn
e tij nė Vlorė, e dinte pėr praninė time, por nuk mė priti duke mė thėnė
pėrmes sekretares sė tij se tė shtunėn ai nuk punonte", sqaron mė
tej profesor Nedim Vlora. Pas kėsaj indiference ai ka vendosur qė tė niset
pėr nė Itali dhe nė takimin e parė me rektorin e Universitetit tė Barit i
ka paraqitur atij dorėheqjen nga kjo detyrė, "duke hequr dorė nga
financimet qė ky universitet kishte vendosur tė jepte nė kuadėr tė marrėveshjes
me universitetin Ismail Qemali tė Vlorės". Edhe pse ka njoftuar pėr
aktin e dorėheqjes edhe rektorin Shaska, sėrish nuk ka pasur asnjė pėrgjigje
prej tij.
Nga ana tjetėr, profesor Nedim Vlora ka shtuar se "edhe mėnyra e
drejtimit tė Universitetit tė Vlorės nga ana e rektorit Shaska nuk ėshtė
fort e pranuar, qė nga momenti qė janė tė shumta kundėrshtimet e profesorėve,
tė cilėve i janė shtuar edhe kundėrshtimet e forta dhe tė motivuara tė
studentėve".
Vetė rektori Shaska, i cili flet pėr marketing, tashmė ka mundėsinė qė tė
shpjegojė se kush ėshtė ndonjė figurė tjetėr simbol pėr Vlorėn, mė e
rėndėsishme se sa Ismail Qemali, qė tė pėrmirėsojė marketingun qė ai
pretendon.
Akademiku Gudar Beqiraj
"Jam kundėr. Ėshtė e palogjikshme"
Nėnkryetari i Akademisė sė Shkencave, Gudar Beqiraj, ėshtė shprehur dje
se "personalisht ėshtė kundėr heqjes sė emrit tė Ismail Qemalit nga
Universiteti i Vlorės". Ai ka pohuar se arsyeja qė ndryshimi i emrit tė
kėtij universiteti kėrkohet tė bėhet nėn pretendimin se Ismail Qemali nuk
ėshtė marrė me punė akademike, nuk mund tė qėndrojė. "Po ēfarė
mund tė themi pėr emrat e shkollave tė tjera", pyet me tė drejtė
akademiku Beqiraj. Ai pėrmend emėrtimin e shkollės "Partizani" nė
kryeqytet dhe thotė se emri i saj nuk mund tė ndryshojė me kėtė logjikė.
Po kėshtu reagime kundėr kėtij propozimi tė bėrė nga rektori i
universitetit "Ismail Qemali" nė Vlorė ka pasur edhe nga njerėz tė
tjerė tė arsimit, por edhe tė politikės, tė pasuara kėto nga njė
indinjatė e pėrgjithshme qytetare.
Herostrati i Vlorės: Pse nuk e dua Ismail Qemalin
Rektori Shaska mundohet tė shpėrndajė tymin e shashkės sė tij
Pasi la me gojė hapur tė gjithė shqiptarėt, rektori i universitetit
"Ismail Qemali" tė Vlorės, Tanush Shaska, u mundua dje qė tė shpėrndante
tymin e "shashkės" qė hodhi vetė tė shtunėn nė mbrėmje.
Shaska doli dje nė njė konferencė shtypi, ku mori mbi vete tė gjitha pėrgjegjėsitė
pėr propozimin skandaloz pėr heqjen e emrit tė Ismail Qemalit nga
Universiteti i Vlorės. "Ėshtė e rėndėsishme tė kihet parasysh se pėrgjegjėsia
morale mbi kėtė veprim bie plotėsisht mbi mua si kryetar i senatit dhe
rektor i universitetit Ismail Qemali tė Vlorės", tha dje Shaska,
duke marrė pozicionin e Herostratit (shek IV p.e.s.), i cili dogji njė
tempull tė mrekullueshėm vetėm e vetėm pėr tu bėrė i famshėm.
Dje, Shaska mundi tė mblidhte nė ambientet e universitetit aq shumė gazetarė
sa nuk kishte mundur ti mblidhte nė tė gjitha deklaratat e tij publike tė
marra sė bashku. Pa pikėn e pendesės pėr irritimin qė shkaktoi, rektori
tha se ishte ai vetė qė propozoi mbrėmjen e datės 26 gusht 2008 ndryshimin
e emrit tė universitetit nga "Universiteti Ismail Qemali i Vlorės"
nė "Universiteti i Vlorės".
"Isha i pėrgatitur pėr njė reagim tė ashpėr nga opinioni nė Vlorė
dhe tejembanė trojeve shqiptare. Kjo pėr vetė faktin se figura e Ismail
Qemalit dhe vepra e tij patriotike ėshtė madhore dhe e padiskutueshme nė
historinė e kombit shqiptar", tha Shaska. Ai shtoi se "ėshtė e rėndėsishme
tė kihet parasysh se pėrgjegjėsia morale mbi kėtė veprim bie plotėsisht
mbi mua si kryetar i senatit dhe rektor i universitetit Ismail Qemali tė
Vlorės".
Mė tej, rektori renditi disa nga ato qė ai i quan arsye dhe qė e
justifikojnė propozimin e paprecedent pėr tė fshirė nga Universiteti i
Vlorės emrin e njeriut tė cilit i atribuohet formimi i shtetit shqiptar.
Arsyeja e parė, sipas rektorit, ėshtė fakti qė emri i Ismail Qemalit
pengon "marketingun" e universitetit. Nė kėtė prizėm, Shaska
sqaroi: "Universiteti Ismail Qemali i Vlorės po merr njė karakter
gjithmonė e mė shumė ndėrkombėtar. Vetėm kėtė vit, ne kemi me qindra kėrkesa
pėr studime nga vende si Kina, India, Bangladeshi, Pakistani, vendet e
Lindjes sė Mesme etj. Nė kėto kushte, pėrmirėsimi i imazhit tė
universitetit ėshtė synimi ynė kryesor. Duke pasur parasysh kėtė, unė
ende mendoj se Universiteti i Vlorės ėshtė shumė herė mė i
marketueshėm se sa Universiteti Ismail Qemali. Emrat e shkurtėr janė
shumė mė efektivė se sa emrat e gjatė".
Pėr tė ilustruar idenė e tij gjeniale pėr ta bėrė universitetin mė tė
"marketueshėm" (kjo fjalė nuk ekziston nė Fjalorin e Gjuhės
Shqipe), rektori solli edhe shembuj nga Perėndimi: ...universitete si
Oxford University, Cambridge University, University of
Michigan, University of Florida, University of California at
Berkeley, University of California at Los Angeles, etj., sot njihen
vetėm me emrat Oxford, Cambridge, UM, UF, Berkeley, UCLA, etj.". Por
rektori Shaska harron se asnjė nga kėto universitete nuk e ka ndryshuar
zyrtarisht emrin.
Ndėrkohė, rektori mendon se figura e Ismail Qemalit nuk dėmtohet nga heqja
e emrit tė tij nga Universiteti i Vlorės. Nė kėtė pikė, Tanush Shaska
hidhet nė kundėrsulm, duke thėnė se "ndoshta ne do tė bėnim mė
shumė pėr figurėn e Ismail Qemalit sikur tė siguronim disa fonde qė disa
prej studiuesve tanė qė po studiojnė figurėn e tij tė financohen nga
shteti dhe universitetet... Ismail Qemali ėshtė themeluesi i shtetit
shqiptar, por nuk ka ende asnjė bust tė tij nė kryeqytetin e Shqipėrisė....".
Rektori mendon se vetė Ismail Qemali do tė ishte tepėr i lumtur qė Vlora tė
dilte nė plan tė parė dhe jo Ismail Qemali. "Tė mos harrojmė se
Vlora, Shqipėria, janė ato me tė cilat asnjė individ nuk mund tė
baraspeshohet, ato pėr tė cilat ne duhet tė bėjmė pėrpjekjet maksimale pėr
tė dalė nė plan tė parė".
Vetėm nė fund tė deklaratės sė tij tė gjatė, kreu i universitetit
"Ismail Qemali" doli te ēėshtja qė i dhemb mė shumė: Mungesa e
fondeve pėr universitetin. Pasi kishte deklaruar se universiteti po merrte pėrmasa
mbarėkombėtare e madje ndėrkombėtare, rektori Shaska tha se: "Ne jemi
universiteti me kushtet mė tė kėqija tė infrastrukturės nė tė gjithė
Shqipėrinė. Nė kuadrin e akreditimit tė universiteteve nga agjenci tė
huaja akreditimesh, universiteti ynė do tė ketė probleme tė thella. Ne
kemi nevojė pėr ndihmė tė menjėhershme nga pushteti lokal nė Vlorė,
biznesi vlonjat dhe qeveria pėr godina tė reja dhe tokė pėr njė kampus tė
ri". Sipas Shaskės, kėto janė nevoja urgjente qė rrezikojnė
ekzistencėn e Universitetit nė Vlorė. Dhe kjo mund tė jetė nė fakt
arsyeja e vėrtetė e kėsaj pėrpjekjeje prej Herostrati, pėr tė pėrqendruar
vėmendjen tek Universiteti modest i Vlorės.
Analogjia
Kush ishte Herostrati
Herostrati (Herostratus) ishte njė burrė i cili mė 21 korrik tė vitit 356
p.e.s. i vuri zjarrin Tempullit tė Artemisės, pėr shkak tė dėshirės sė
tij pėr famė. Tempulli ishte njė ndėrtesė e mrekullueshme dhe
konsiderohej si mė e bukura ndėr faltoret e ndėrtuara nga grekėt pėr tė
nderuar zotat e tyre. Tempulli ishte gjithashtu njė nga Shtatė Mrekullitė e
Botės sė Lashtė. Pasi shkatėrroi mrekullinė e grekėve, Herostrati nuk e
shmangu veten nga pėrgjegjėsia, pėrkundrazi e pranoi me mburrje atė qė
kishte bėrė dhe tha se kjo vepėr do ta fuste nė histori. Pėr kėtė arsye,
autoritetet, pasi e dėnuan me vdekje, nxorėn njė dekret qė ndalonte pėrmendjen
e emrit tė tij. Por, Herostrati ia arriti qėllimit, emri i tij u fut nė
histori.
Kryebashkiaku Gjika dhe kreu i PS-sė lokale dėnojnė aktin e rektorit
Kryetari i Bashkisė sė Vlorės, Shpėtim Gjika, dhe kryetari i degės sė
Partisė Socialiste nė kėtė qytet, Eltar Deda, kanė qenė tė ashpėr dje
nė deklaratat e tyre kundėr propozimit tė senatit tė universitetit
"Ismail Qemali". Kryebashkiaku Gjika ka dalė dje me njė deklaratė
pėr shtyp, nė tė cilėn thuhet mes tė tjerash se "ėshtė vėrtet pėr
tu shqetėsuar, qė ndėrkohė qė universiteti Ismail Qemali i Vlorės
ka background tė konsoliduar, i cili nuk mund tė vlerėsohet pa emrin
historik qė ka, rektori po senati vijnė nė njė vendim tė tillė, qė nė
njė farė mėnyre i heq pjesėn mė tė bukur kėtij universiteti".
Kryebashkiaku Gjika thotė se jo mė kot i ėshtė vendosur emri i Ismail
Qemalit Universitetit tė Vlorės. "Unė dua tė bėj publik faktin qė
ky universitet pėr mua dhe pėr tė gjithė qytetarėt e Vlorės ėshtė
institucioni mė prestigjioz nė qytetin tonė, pra nuk ėshtė as Bashkia, as
Prefektura, as Qarku apo institucione tė tjera. Nė kėtė kuptim, njė
institucioni prestigjioz lipset qė ti vihet njė emėr shumė prestigjioz,
siē ėshtė emri i figurės mė kryesore tė historisė sė shtetit shqiptar,
emri i Ismail Qemalit, i cili ėshtė nder, pasi ėshtė edhe qytetar i Vlorės",
shprehet Gjika. Ai kėrkon nga rektori dhe nga senati nė mėnyrė tė veēantė,
qė sa mė shpejt ta anulojnė vendimin absurd dhe mė shumė se sa heqje dhe
vendosje emrash tė shikojnė pėr tė vlerėsuar edhe tė kaluarėn e
universitetit "Ismail Qemali", por nė mėnyrė tė veēantė pėr
ti dhėnė atij atė dimension qė realisht kėrkohet nga rinia vlonjate.
Ndėrkohė, kreu i PS-sė sė Vlorės, Eltar Deda, tha dje se vendimi pėr
ndryshimin e emrit tė Universitetit tė Vlorės sjell njė dėm tė
paimagjinueshėm nė jetėn e qytetit dhe pėrbėn njė precedent tė rrezikshėm
pėr ēdo vlerė kulturore, historike, patriotike, akademike dhe shoqėrore tė
qytetit dhe tė mbarė vendit. Sipas Dedės, "vėnia e emrit tė Ismail
Qemalit universitetit ėshtė njė veprim qė jo vetėm ka kuptim, por edhe
krijon atmosferėn e ngrohtė dhe tė nevojshme pėr njė edukim nė
shembullin e jetės sė tij brilante".
Sipas kreut tė PS-sė sė Vlorės ėshtė e pakuptueshme dhe dashakeqe heqja
e emrit, pėr ēfarėdo arsyeje, mendimi apo hamendėsimi, sepse emri i tij ėshtė
guri i themelit tė shtetit shqiptar dhe ēdo tjetėrsim i emrit tė kėtij
universiteti do tė prekte kėtė vlerė. Nė emėr edhe tė forcės politike
qė pėrfaqėson, kreu i socialistėve vlonjatė kėrkoi qė "bashkė me
rektorin tė pėrgjigjen pėrpara komunitetit pėr kėtė veprim edhe tė
gjithė ata qė kanė votuar pėr heqjen e emrit dhe tė mbajnė pėrgjegjėsi
deri nė largimin e tyre nga puna, sepse vetėm edukues nuk mund tė jenė kėta
pedagogė".
Meta: Ky ėshtė turp kombėtar
Lėvizja Socialiste pėr Integrim ka reaguar dje me anė tė njė deklarate tė
Ilir Metės, nė lidhje me vendimin e senatit tė Universitetit tė Vlorės pėr
tė hequr emrin e Ismail Qemalit. "LSI-ja shpreh indinjatėn e thellė tė
saj nė lidhje me heqjen e emrit tė Ismail Qemalit nga Universiteti i Vlorės.
Ky akt nė vetvete pėrbėn njė turp kombėtar dhe njė veprim shumė tė rėndė
ndaj njėrit prej simboleve mė tė denja tė kombit shqiptar, Ismail Qemalit",
tha dje Ilir Meta. Ai shtoi se "askush sot, as rektori i ri i kėtij
universiteti dhe as tetė pjesėtarėt e njė senati tė pėrkohshėm dhe pėr
mė shumė edhe nė njė proces votimi tė paligjshėm smund tė lejohen tė
njollosin kujtesėn tonė kombėtare". Sipas Metės, arsyetimi se emri i
Ismail Qemalit hiqet nga ky universitet, pasi ai nuk ka dhėnė ndihmesė nė
fushėn e arsimit dhe nuk ka qenė njė akademik, provokon thellėsisht ndėrgjegjen
tonė kombėtare. "Ismail Qemali nuk i pėrket Vlorės dhe as vetėm
Shqipėrisė, por ai ėshtė babai dhe simboli i kombit shqiptar", tha
Meta. Ai shtoi se "heqja e emrit nuk ėshtė tregues thjesht i mendjelehtėsisė,
por ėshtė tregues i krizės sė thellė tė vlerave deri dhe kombėtare qė
po kalon mazhoranca e sotme berishiane, e cila kėrkon tė ndryshojė gjithēka".
LSI-ja i kėrkon vėmendjen ministrit tė sapoemėruar, zotit Beja, si dhe
Presidentit Topi, qė tė ndėrhyjnė pėr tė shmangur kėtė skandal me pėrmasa
kombėtare.
Qėndrimi
Paraardhėsi i Shaskės: Ishte njė gjest i turpshėm
Ish-rektori i universitetit "Ismail Qemali", aktualisht dekani i
Fakultetit tė Ekonomisė dhe Drejtėsisė, Kreshnik Bello, e konsideron gjest
tė turpshėm atė qė ka kryer senati dhe rektori i universitetit. Bello ka
deklaruar se propozime tė tilla pėr heqjen e emrit tė Ismail Qemalit janė
tė turpshme. Ai theksoi se ky universitet duhet ta meritojė kėtė emėr.
Sipas Bellos, nuk ėshtė ky problemi i universitetit, pasi ato janė tė
shumta jo vetėm nga ana akademike, por edhe nga ajo shkencore. "Ne duhet
tė merremi me gjėrat qė janė vėrtet shqetėsuese pėr kėtė universitet.
Unė gjykoj se ėshtė njė ngjarje jo korrekte nga ana e senatit dhe rektorit
madje senati, rektori dhe i gjithė stafi i kėtij universiteti, si dhe
studentėt, duhet tė pėrpiqen pėr tė merituar kėtė emėr kaq tė madh tė
burrit tė shtetit Ismail Qemali dhe jo tė merremi me veprime tė tilla, pa u
konsultuar me historianė, njerėz tė artit, tė kulturės, pedagogė etj.
Prandaj them se ėshtė njė veprim tejet i nxituar i tetė senatorėve si dhe
i rektorit dhe pėrshėndes ata senatorė qė janė treguar tė kujdesshėm
dhe tė matur, duke kanė votuar kundėr", thotė dekani Bello. Ai shton
se "unė mė i shqetėsuar jam pėr mėnyrėn se si po drejtohet ky
universitet nga rektori. Kohėt e fundit kemi edhe ndėrprerje tė marrėdhėnieve
me njė kolegj nė Amerikė, me tė cilin kemi pasur shkėmbime tė shkėlqyera
eksperience. Kėto duhen parė e shumė tė gjėra tė tjera qė nuk shkojnė
nė kėtė universitet, ndėrsa nuk gjej asnjė shkak logjik qė tė ndėrrohet
emri i universitetit se gjoja nuk na pranoka bota".