Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076


__________________

Tiranė, mė 28 tetor 2008

Deklaratė pėr mediat

Miratimi prej Senatit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės i Protokollit tė Anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO ėshtė stacioni mė i rėndėsishėm nė rrugėn e gjatė tė shpalosjes dhe afirmimit tė aspiratės tonė kombėtare si komb me pėrkatėsi tė qartė Euro-Atlantike.

Partia "Lėvizja e Legalitetit" gjen rastin tė falėnderojė Senatin e SHBA, presidentin Bush dhe gjithė kombin amerikan pėr kėtė besim dhe mbėshtetje madhore ndaj vendit tonė, si dhe tė risjellė nė vėmendje tė opinionit shqiptar se SHBA kanė qenė aleati ynė mė i madh qė nga koha e krijimit, njohjes dhe mbrojtjes sė shtetit tė parė shqiptar; pėr tė vazhduar me luftėn ndaj regjimit komunist nė Shqipėri; pėrkrahjen e pakursyer ndaj proceseve demokratike nė fillimin e viteve '90; rolin vendimtar nė ēlirimin dhe pavarėsinė e Kosovės dhe mė gjerė.

Nisur nga ky kėndvėshtrim, Partia "Lėvizja e Legalitetit" ka arsye tė ndjehet krenare qė gjatė gjithė ekzistencės sė saj ka aspiruar, punuar dhe sakrifikuar pėr krijimin e miqėsisė sė vendit tonė me SHBA, si dhe tė dyshojė nė sinqeritetin e deklaratave mbėshtetėse ndaj kėsaj miqėsie tė asaj pjese tė politikės qė ėshtė trashėgimtare e atyre qė deri jo shumė kohė mė parė i vendosnin portretet e presidentėve tė SHBA nė tabelat e qitjes sė ushtarėve dhe zboristėve shqiptarė.

***

Partia "Lėvizja e Legalitetit" pėrshėndet zhbllokimin e punės sė Komisionit tė Posaēėm Parlamentar pėr "Reformėn Zgjedhore" dhe rithekson qėndrimin e saj pėr domosdoshmėrinė e njė Kodi Zgjedhor sa mė tė ndershėm e tė saktė, qė shoqėruar me vullnetin politik tė partive pjesėmarrėse, tė sigurohen zgjedhje tė pakontestueshme, pėr t'i dhėnė fund procesit tė tranzicionit nė Shqipėri pėr votėn e lirė.

Me kėtė rast PLL u bėn thirrje partive politike dhe pėrfaqėsuesve tė tyre nė Komisionin Parlamentar pėr Reformėn Zgjedhore qė tė punojnė sa mė shpejt pėr tė fituar kohėn e humbur dhe larg interesave tė ngushta partiake.

***

Krahas kontributit nė qeverisjen qendrore dhe vendore, Partia "Lėvizja e Legalitetit" ėshtė duke punuar pėr organizimin dhe fuqizimin e strukturave tė saj nė mbarė vendin me qėllimin e vetėm qė kontributi i saj nė fitoren e sė Djathtės nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare tė jetė konkret dhe i matshėm.




http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=50563 27 September 2008

 

Ēamėt: Duam njė memorial pėr viktimat nė Greqi

Kėrkesa pėr ministrin e Jashtėm, Lulzim Basha

 

Rikthehet ēėshtja e nxehtė e varrezave greke mes diplomacisė greke dhe asaj shqiptare, ēka ka shkaktuar pėr herė tė parė reagimin nė mėnyrė zyrtare tė PDI, Shoqatės "Ēamėria" dhe Institutin e Studimeve pėr Ēamėrinė, tė cilėt i kanė dorėzuar njė kėrkesė zyrtare Ministrisė sė Jashtme. Ēamėt kėrkojnė t‘u pėrgjigjen grekėve me tė njėjtėn monedhė, duke kėrkuar nėpėrmjet rrugėve diplomatike ngritjen e njė varreze pėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė Greqi, ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė gjatė gjenocidit mbi popullatėn ēame. Skandali i Kosinės dhe konflikti qė ajo shkaktoi, kur nė maj 2006 u zhvarrosėn eshtrat e banorėve tė zonės, me pretekstin e gjetjes sė varreve tė ushtarėve grekė, nuk e kanė ndalur, siē shihet, projektin e Athinės pėr tė krijuar varreza ushtarėsh nė disa lokalitete tė Jugut. Pėr kėtė arsye, komuniteti ēam kėrkon nė mėnyrė zyrtare qė qeveria "Berisha" t‘i paraqes palės greke nė mėnyrė zyrtare dy nga pikat e kėrkuara nga ēamėt, ku njėra ėshtė ndėrtimi i njė lapidari nė Paramithi tė Greqisė dhe ndėrtimin e njė varreze pėrkujtimore pėr ēamėt, qė u vranė gjatė gjenocidit. Kėtė zhvillime delikate duket se s`do tė jenė aspak tė lehta pėr diplomacinė shqiptare, e cila ka dhėnė shenja qė prej kohėsh ndodhet nėn ‘presionin‘ e qeverisė greke. Qeveria shqiptare prej kohėsh mban njė linjė tė butė ndaj Athinės zyrtare, tė drejtuar nga qeveria e djathtė e Karamanlis. Qeveria shqiptare ka rėnė dakord pėr marrėveshjen qė do tė lejojė ngritjen e njė varreze greke nė Shqipėri, ēka solli mjaft debate nė opinion publik, dy vjet mė parė me incidentin e Kosinės. Nė incidentin e zhvarrimeve abuzive tė Kosinės u pėrfshi edhe Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė, ku nė vend tė ushtarėve grekė u zbuluan eshtra fėmijėsh. Pretendimet e qeverisė greke janė qė varrezat e ushtarėve grekė tė ndėrtohen nė Kėlcyrė, Ersekė, Ēiflik tė Korēės dhe Bularat. Shoqėria "Ēamėria", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, nė letrėn drejtuar Ministrisė sonė tė Jashtme, shprehin bindjen se popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė, duke ndėrtuar sė pari ‘Faljen‘, duke respektuar ata qė ranė pėr njė kauzė tė ndershme. "Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve, nderohen ata", citohet nė letrėn drejtuar Ministrisė sė Jashtme. Duke kėrkuar njė bashkėpunim mes palėve, nė letėr theksohet se Shoqėria "Ēamėria", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nuk janė institucione tė specializuar mendim-dhėnėse as pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave, as pėr vendvendosjen e tyre nė truallin shqiptar dhe as pėr sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato. "Ėshtė shteti shqiptar, ai qė ka tagrin, tė drejtėn dhe detyrėn tė ēmojė arsyet, qėllimet dhe pasojat pėr ngritjen e varrezave nė kujtim tė tė rėnėve grekė gjatė luftės italo-greke". Nė fund tė mesazhit tė pėrfaqėsuesve ēam drejtuar instancave tė larta tė diplomacisė sonė, theksohet se "ne besojmė se tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre, lypset tė nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė huaj".

Skandali i Kosinės


Qeveria greke u distancua nga ky skandal


Si nisi incidenti i zhvarrimeve nė Pėrmet


Skandali i zhvarrimeve tė Kosinės nisi me bllokimin e eshtrave tė 137 skeleteve nė fshatin Kosinė, tė Pėrmetit. Dhe mė pas, me 69 kutitė e eshtrave qė ndodheshin nė kishėn e Shėn Mėhillit tė Kutalit. Zhvarrimet nisėn tė bėheshin nė fshatin Piskovė dhe mė pas nė fshatin Kosinė, me argumentin se ka pasur varre tė ushtarėve helenė tė rėnė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Gjatė vizitės sė kreut tė shtetit grek, Stefanopulos, u diskutua ideja e ngritjes sė njė memoriali tė ushtarėve grekė, tė vrarė nė Luftėn e Dytė Botėrore kundėr ushtrisė italiane. Memoriali do tė ngrihej nė qytezėn e Kėlcyrės, nėn kujdestarinė e Kishės Ortodokse. Pas prezantimit tė projektit, pėr tė cilėn mėsohet tė kėtė edhe njė marrėveshje, pala greke ka filluar punė pėr gjetjen e vendeve, ku dyshohej se ishin varrosur trupat e ushtarėve grekė. Pala greke pretendon se janė tė paktėn 8 mijė ushtarė grekė, qė janė vrarė nė Shqipėri gjatė Luftės I dhe II Botėrore. Nė lidhje me kėtė ēėshtje, Ministria e Jashtme greke dhe zyrat konsullore kanė deklaruar distancimin dhe faktin se nuk janė tė pėrziera nė ēėshtjen e zhvarrimeve tė bėra nė kishėn e Kosinės dhe asaj tė Kutalit nė Pėrmet.

Diplomacia


Zanafilla e varrezave greke nisi nė 2005-ėn


Krisja e marrėdhėnieve diplomatike Shqipėri-Greqi


Krisja e marrėdhėnieve diplomatike mes Greqisė dhe Shqipėrisė nisi fill nė nėntor tė vitit 2005-sė, ku ministri i Mbrojtjes nė atė kohė, Fatmir Mediu, dhe homologu i tij grek, Spilios Spiliotopoulos, ranė dakord parimisht pėr marrėveshjen e kėrkimeve tė varreve greke nė Shqipėri. Pas largimit tė Spiliotopoulos nga qeveria greke, vendin e tij e zuri Evangelos Meimarakis nė maj tė vitit 2006-tė. Ky i fundit i lėshoi ultimatumin qeverisė shqiptare pėr tė miratuar nė mbledhjen e qeverisė marrėveshjen, pėr tė cilėn kishte biseduar Mediu me Spiliotopoulos pėr varret greke nė Shqipėri. Kryeministri Berisha nuk ra dakord me urdhrin e qeverisė greke, duke krijuar nė kėtė mėnyrė njė krisje, qė zgjati afro tre muaj mes Shqipėrisė dhe Greqisė. Rezultati i kėsaj krisjeje ishte edhe anulimi i njė sėrė vizitash tė zyrtarėve grekė nė vendin tonė. Skandali i Kosinės ishte ēėshtja e radhės qė solli turbullirėn e situatės pėr hapjen e varreve greke, ku nė vend tė ushtarėve tė rėnė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore u gjetėn nė varret e hapura eshtra grash dhe fėmijėsh. Ky skandal solli edhe reagimin publik tė Kryeministrit Berisha, i cili u shpreh se "zhvarrosja ėshtė e paautorizuar dhe pėrbėn njė vepėr penale, pėr tė cilėn nga tė gjitha njohuritė e mia po zhvillohet njė hetim nga ana e policisė gjyqėsore dhe autoriteteve antikriminale".
LETRA



KĖRKESĖ


Drejtuar:Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė;



Pėr Dijeni: Kryetarit tė Kėshillit tė Ministrave tė Republikės sė Shqipėrisė


Kėrkues:

1. Shoqėria "ĒAMĖRIA"

2. Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė

3. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim



Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nėpėrmjet kėsaj kėrkese ripėrsėrisin bashkėrisht njė kėrkesė drejtuar Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė edhe mė 6 tetor 2007.

Nėpėrmjet kėsaj kėrkese risjellim nė vėmendje tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė se i qėndrojmė kėrkesės sė bėrė tek Ju nga Shoqėria "ĒAMĖRIA".

Ne kėrkojmė qė MPJ e Shqipėrisė t‘i paraqesė palės respektive tė Republikės sė Greqisė kėrkesėn tonė pėr:

1. Ndėrtimi nė Paramithi, Greqi, tė njė obelisku nė pėrkujtim tė masakrės sė Paramithisė;

2. Ndėrtimi i njė varreze pėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė Greqi aty ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė dhe nuk mundėn tė kalonin kėtė urė, gjatė gjenocidit mbi popullatėn ēame.

Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim shprehin bindjen se popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė, duke ndėrtuar sė pari ‘Faljen‘, duke respektuar ata qė ranė pėr njė kauzė tė ndershme.

Ne jemi tė bindur se tė rėnėt ēamė, rreth 2800 tė tillė, u masakruan nė kauzėn e tyre tė shenjtė pėr tė lindur fėmijėt e tyre nė tokė tė baballarėve.

Ne jemi tė bindur se tė masakruarit, rreth 400 tė tillė, vetėm gjatė njė dite nė Paramithi, ranė nė tokė tė tyre, pa u gjykuar, u vranė. Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve, nderohen ata.

Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim ndjekin me vėmendje pėrkushtimin disavjeēar tė zyrtarėve tė shtetit fqinj, Greqisė; nė aplikim tė dėshirės sė tyre pėr ngritjen e varrezave memoriale nė kujtim tė tė rėnėve grekė gjatė luftės italo-greke.

Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nuk janė institucione tė specializuar mendim-dhėnėse as pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave, as pėr vendvendosjen e tyre nė truallin shqiptar dhe as pėr sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato.

Ėshtė shteti shqiptar, ai qė ka tagrin, tė drejtėn dhe detyrėn tė ēmojė arsyet, qėllimet dhe pasojat.

Ne kėrkojmė qė nė zbatim tė parimit tė mirėnjohur tė reciprocitetit midis shteteve miq, tė ngrihet prej Jush dhe tė shqyrtohet kjo kėrkesė e jona gjatė bisedimeve me pėrfaqėsues tė shtetit grek. Ne besojmė nė drejtėsinė e kėrkesės sonė, ne besojmė se respekti qė shfaqet pėr tė rėnėt nuk do tė jetė i ndryshėm, pavarėsisht kombėsisė sė ndryshme tė tė rėnėve.

Ne besojmė se tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre, lypset tė nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė huaj.



1. Shoqėria "ĒAMĖRIA"

Kryetari

Ardian TANA



2. Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė

Drejtori Ekzekutiv

Ahmet MEHMETI


3. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim

Kryetari

Tahir MUHEDINI

 
 
http://www.sot.com.al/index.php?option=com_content&task=view&id=79318&Itemid=1&lang=
 

Ēamėt, Berishės: U lejove varrezė grekėve, duam obelisk nė Greqi

Friday, 26 September 2008
ImageNjė vit pasi Partia qė pėrfaqėson komunitetin ēam PDI dhe shoqata Ēamėria i bėn kėrkesė Ministrisė sonė tė Jashtme dhe Kryeministrit Berisha pėr tė ndėrhyrė te Greqia pėr njė varrezė pėrkujtimore, nuk ka asnjė hap zyrtar, ose reagim. Shoqėria “Ēamėria”, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, me letėr zyrtare i kujton pėrsėri ministrisė atė kėrkesė qė i ka drejtuar mė 6 Tetor 2007. “Ne kėrkojmė qė MPJ e Shqipėrisė t’i paraqesė palės respektive tė Republikės sė Greqisė kėrkesėn tonė pėr ndėrtimin nė Paramithi, Greqi, tė njė obelisku nė pėrkujtim tė masakrės sė Paramithisė dhe ngritjen e njė Varrezepėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė Greqi, aty ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė dhe nuk mundėn tė kalonin kėtė urė, gjatė genocidit mbi popullatėn ēame”-thuhet nė letrėn zyrtare qė ēamėt i kanė nisur Ministrit Basha. Shoqėria “Ēamėria”, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim deklaron se “popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė duke ndėrtuar sė pari “faljen”, duke respektuar ata qė ranė pėr njė kauzė tė ndershme”. “Ne jemi tė bindur se tė rėnėt ēamė, rreth 2800 persona, u masakruan nė kauzėn e tyre tė shenjtė pėr tė lindur fėmijėt e tyre nė tokė tė baballarėve. Ne jemi tė bindur se tė masakruarit, rreth 400 persona vetėm gjatė njė dite nė Paramithi, ranė nė tokė tė tyre, pa u gjykuar, u vranė”-kėmbėngulin nė kėrkesėn e tyre PDI dhe Shoqata e Ēamėrisė. “Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve, nderohen ata”- arsyetohet nė kėtė memorje drejtuar Ministrit tė Jashtėm. Shoqėria “ĒAMĖRIA”, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim duan tė vėnė njė barazpeshė me rastin e Pėrmetit ku qeveria jonė lejoi ngritjen e varrezave tė ushtarėve grekė nė Pėrmet. “Ndjekim me vėmendje pėrkushtimin disavjeēar tė zyrtarėve tė Greqisė pėr ngritjen e varrezave memoriale nė kujtim tė tė rėnėve grekė gjatė luftės italo-greke dhe kėrkojmė reciprocitet”-thuhet nė deklaratėn e tyre. Shoqėria “ĒAMĖRIA”, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim vėren se duhet tė ēmohen arsyet, qėllimet dhe pasojat nga institucionet e specializuar pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave greke, vendvendosjen e tyre nė truallin shqiptar dhe pėr sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato. “Ne kėrkojmė qė nė zbatim tė parimit tė mirėnjohur tė reciprocitetit midis shteteve miq, tė ngrihet prej Jush dhe tė shqyrtohet kjo kėrkesė e jona gjatė bisedimeve me pėrfaqėsues tė shtetit grek”-pėrkufizon kėrkesėn e vet komuniteti ēam. Ata shprehen se kėrkesa e tyre ėshtė e drejtė dhe se respekti qė shfaqet pėr tė rėnėt nuk mund tė jetė i ndryshėm, pavarėsisht kombėsisė sė ndryshme tė tė rėnėve. Tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre, lypset tė nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė huaj”- pėrfundon letra e komunitetit ēam drejtuar Ministrisė sė Jashtme.
 
 
 

Bamir Topi: “Pranojeni Kosovėn nė OKB”

 
image

Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, u kėrkoi Kombeve tė Bashkuara qė tė njohin e tė pranojnė si anėtare tė tyre shtetin e ri tė Kosovės. Presidenti i bėri deklaratat nė fjalėn qė mbajti pėrpara burrėshtetasve nga mbarė bota nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara. Deklaratat e Topit ishin rikonfirmim i qėndrimit tė Shqipėrisė pėr Kosovėn, njė nga krahinat e saj etnike, e cila iu dha Serbisė nė Konferencėn e Ambasadorėve tė mbajtur nė Londėr nė vitin 1913. Topi tha pa u lėkundur, se Kosova duhet tė pranohej nė Kombet e Bashkuara. “Shqipėria ėshtė e bindur se njohja e shtetit tė ri tė Kosovės ėshtė nė interes tė vetė Kosovės, tė Shqipėrisė, tė Serbisė dhe tė gjithė fqinjėve tė afėrt ose tė largėt tė saj, tė Evropės dhe tė hapėsirės mesdhetare. Prandaj Kosova, ky realitet i ri politik, ekonomik dhe social, meriton plotėsisht tė jetė sa mė parė anėtare i organizatės sonė tė Kombeve tė Bashkuara. Ju bėj thirrje tė pranoni me realizėm kėtė zhvillim tė pakthyeshėm, duke e njohur dhe mbėshtetur Republikėn e Kosovės”, - tha presidenti. Topi e nisi fjalėn e tij, duke thėnė se Shqipėria e konsideron krijimin e shtetit tė pavarur e sovran tė Kosovės si ngjarjen historike dhe zhvillimin mė tė rėndėsishme politik tė kėtij fillimshekulli. Sipas tij, pavarėsia e Kosovės e ēliron pėrfundimisht kėtė pjesė tė Evropės nga makthi i luftės, i konflikteve ndėretnike, i spastrimeve e gjenocidit etnik, pėrmbush dhe respekton vullnetin e lirė tė njė populli pėr t’u shkėputur nga zgjedha politike, nga padrejtėsia historike dhe nga pamundėsia pėr zhvillim. Ai tha gjithashtu, se “Kosova nuk udhėhiqet mė nga Jugosllavia e dėshtuar, as nga jugosllavėt e rinj tė moderuar, por nga parimet e Evropės sė civilizuar dhe tė OKB-sė sė universalizuar”. I takuar gjatė qėndrimit nė OKB me presidentin e shtetit tė dytė shqiptar, atė tė Kosovės, Fatmir Sejdiun, Topi gjeti rastin tė vlerėsojė popullin dhe qeverinė e Kosovės, kur tha se Shqipėria i mbėshtet ata nė pėrkushtimin e tyre pėr ndėrtimin e njė shoqėrie demokratike, me qėllim qė, sipas planit “Ahtisari”, ēdo individ, ēdo grup etnik, pavarėsisht pėrkatėsisė etnike, tė ndihet i lirė nė shtėpinė dhe pronėn e tij. Presidenti Topi tha gjithashtu, se duhen ndėrmarrė tė gjithė veprimet e nevojshme pėr rikonfigurimin e UMNIK-ut. Zoti Topi pėrjashtoi sakaq kategorikisht ēdo krahasim tė Kosovės me rajonin e Kaukazit, pėrkatėsisht Gjeorgjinė. “Shqipėria i konsideron tė pabaza pėrpjekjet pėr tė vendosur paralele midis Kosovės dhe rajoneve tė Gjeorgjisė, Abkhazinė dhe Osetinė e Jugut. Argumente tė panumėrta historike, juridiko-kushtetues, politike, demografike etj., dėshmojnė se rasti i Kosovės ėshtė unik, “sui generis” dhe zgjidhja e zbatuar pėr tė ėshtė unike. Si i tillė, ai nuk shėrben dhe as nuk mund tė shėrbejė si model pėr zgjidhjen e konflikteve tė tjera as nė rajon, as jashtė tij”, - tha Topi. Nė ēėshtjet e tjera, presidenti Topi theksoi gatishmėrinė e Shqipėrisė nė luftėn kundėr terrorizmit dhe se ka pėrmbushur aktivisht detyrimet dhe pėrgjegjėsitė e saj. Presidenti kujtoi se Shqipėria kontribuon me trupa paqeruajtėse nė kuadrin e OKB-sė dhe tė organizatave tė tjera tė sigurisė nė Afganistan, Irak, Gjeorgji, Bosnjė dhe Hercegovinė, dhe se kohėt e fundit dėrgoi 68 trupa nė pėrbėrje tė EUFOR-it nė Ēad.

 

 

http://balkans.courriers.info/article11247.html
 
Politika - Barack Obama : « je soutiens l’indépendance du Kosovo »
Traduit par Jasna Andjelić
Publié dans la presse : 24 septembre 2008
Mise en ligne : jeudi 25 septembre 2008
Sur la Toile

Les voix des 500.000 citoyens américains d’origine albanaise sont l’objet de toutes les attentions de la part des deux candidats ą la Maison Blanche, Barack Obama et John Mac Cain. Alors que la candidat républicain a, depuis longtemps, assuré de son amitié le gouvernement de Pristina, Barack Obama avait inquiété les électeurs d’origine albanaise en déclarant par exemple soutenir la candidature serbe ą l’intégration européenne. Une position tempérée par une lettre adressée au National Albanian American Council (NAAC) qui réaffirme le soutien du démocrate ą l’indépendance du Kosovo.

Par S.R.

JPEG - 26.7 ko

Barack Obama

« En tant que Président des USA, j’aiderai ą la construction des infrastructures et du secteur énergétique du Kosovo », promet Barack Obama aux Américains d’origine albanaise. Le sénateur de l’Illinois tente d’obtenir les voix des Américains d’origine albanaise inquiets en raison de ses précédents messages adressés aux Serbes.

Le candidat Barack Obama a dit aux électeurs d’origine albanaise qu’il soutenait l’indépendance du Kosovo et qu’il aiderait au Kosovo ą « développer une économie puissante ».

Dans une lettre au National Albanian American Council, Barak Obama souligne qu’il suivra attentivement la situation dans les Balkans. Les Albanais des États-Unis ont pris connaissance de cette missive lors d’un dīner oł étaient décernés des prix récompensant les personnalités ayant le plus soutenues la cause albanaise, dont l’ancien négociateur américain Frank Wisner et le député de New York Eliot Engel.

« Je soutiens l’indépendance du Kosovo et son chemin vers la souveraineté. Je crois que les États-Unis devraient encourager le développement d’une démocratie forte au Kosovo pour garantir l’application de lois garantissant les intérźts de tous les peuples. Je souhaite m’engager pour l’intégration du Kosovo dans les institutions euro-atlantiques. Pour ce faire, il faut instaurer une société libre, riche et tolérante qui promeut les droits des minorités et protčge les intérźts religieux et culturels de tous ses citoyens », a souligné le sénateur de l’Illinois. Les derniers sondages le créditent d’un léger avantage sur le candidat républicain John Mac Cain.

Dans cette lettre, Barack Obama souligne que son administration encouragerait la construction d’infrastructures au Kosovo et le développement du secteur énergétique (trois investisseurs américains ont d’ailleurs participé ą un appel d’offre pour la construction d’une nouvelle centrale thermique au Kosovo).

C’est la premičre déclaration du candidat du Parti démocrate aux Américains d’origine albanaise (plus de 500.000 d’aprčs les estimations de son équipe de campagne). Les médias albanais ont interprété cette adresse comme un recentrage aprčs ses déclarations vers la Serbie et les Serbes, qui avaient inquiété les Albanais. Dans des communiqués, le sénateur avait soutenu ą plusieurs reprises la Serbie dans son chemin vers l’Union européenne et s’engageait ą soutenir les Serbes de Bosnie-Herzégovine, tout en qualifiant le Kosovo de « voisin » de la Serbie.

Les médias albanophones indiquent que le républicain John Mac Cain est un ami de longue date du Kosovo. Il a déją annoncé qu’en cas de victoire électorale, il aiderait le gouvernement de Pristina ą développer son économie et ą établir des « institutions qui servent tous les citoyens du Kosovo ». Koha Ditore, un quotidien de Pristina, a publié le message de Barack Obama en une, avec comme titre « Obama promet la pleine souveraineté au Kosovo ».

 

 

 

http://balkans.courriers.info/article11247.html
 
Politika
Barack Obama : « je soutiens l’indépendance du Kosovo »
Traduit par Jasna Andjelić
Publié dans la presse : 24 septembre 2008
Mise en ligne : jeudi 25 septembre 2008
Sur la Toile

Les voix des 500.000 citoyens américains d’origine albanaise sont l’objet de toutes les attentions de la part des deux candidats ą la Maison Blanche, Barack Obama et John Mac Cain. Alors que la candidat républicain a, depuis longtemps, assuré de son amitié le gouvernement de Pristina, Barack Obama avait inquiété les électeurs d’origine albanaise en déclarant par exemple soutenir la candidature serbe ą l’intégration européenne. Une position tempérée par une lettre adressée au National Albanian American Council (NAAC) qui réaffirme le soutien du démocrate ą l’indépendance du Kosovo.

Par S.R.

JPEG - 26.7 ko
Barack Obama

« En tant que Président des USA, j’aiderai ą la construction des infrastructures et du secteur énergétique du Kosovo », promet Barack Obama aux Américains d’origine albanaise. Le sénateur de l’Illinois tente d’obtenir les voix des Américains d’origine albanaise inquiets en raison de ses précédents messages adressés aux Serbes.

Le candidat Barack Obama a dit aux électeurs d’origine albanaise qu’il soutenait l’indépendance du Kosovo et qu’il aiderait au Kosovo ą « développer une économie puissante ».

Dans une lettre au National Albanian American Council, Barak Obama souligne qu’il suivra attentivement la situation dans les Balkans. Les Albanais des États-Unis ont pris connaissance de cette missive lors d’un dīner oł étaient décernés des prix récompensant les personnalités ayant le plus soutenues la cause albanaise, dont l’ancien négociateur américain Frank Wisner et le député de New York Eliot Engel.

« Je soutiens l’indépendance du Kosovo et son chemin vers la souveraineté. Je crois que les États-Unis devraient encourager le développement d’une démocratie forte au Kosovo pour garantir l’application de lois garantissant les intérźts de tous les peuples. Je souhaite m’engager pour l’intégration du Kosovo dans les institutions euro-atlantiques. Pour ce faire, il faut instaurer une société libre, riche et tolérante qui promeut les droits des minorités et protčge les intérźts religieux et culturels de tous ses citoyens », a souligné le sénateur de l’Illinois. Les derniers sondages le créditent d’un léger avantage sur le candidat républicain John Mac Cain.

Dans cette lettre, Barack Obama souligne que son administration encouragerait la construction d’infrastructures au Kosovo et le développement du secteur énergétique (trois investisseurs américains ont d’ailleurs participé ą un appel d’offre pour la construction d’une nouvelle centrale thermique au Kosovo).

C’est la premičre déclaration du candidat du Parti démocrate aux Américains d’origine albanaise (plus de 500.000 d’aprčs les estimations de son équipe de campagne). Les médias albanais ont interprété cette adresse comme un recentrage aprčs ses déclarations vers la Serbie et les Serbes, qui avaient inquiété les Albanais. Dans des communiqués, le sénateur avait soutenu ą plusieurs reprises la Serbie dans son chemin vers l’Union européenne et s’engageait ą soutenir les Serbes de Bosnie-Herzégovine, tout en qualifiant le Kosovo de « voisin » de la Serbie.

Les médias albanophones indiquent que le républicain John Mac Cain est un ami de longue date du Kosovo. Il a déją annoncé qu’en cas de victoire électorale, il aiderait le gouvernement de Pristina ą développer son économie et ą établir des « institutions qui servent tous les citoyens du Kosovo ». Koha Ditore, un quotidien de Pristina, a publié le message de Barack Obama en une, avec comme titre « Obama promet la pleine souveraineté au Kosovo ».

 

Courrier International - 22 sep 2008
Michael Martens sur la reconnaissance du Kosovo
Le processus de reconnaissance du Kosovo se met péniblement en marche en Europe du Sud-Est, écrit Michael Martens dans le quotidien Frankfurter Allgemeine Zeitung. La Grčce, la Roumanie, la Macédoine, le Monténégro ou la Bosnie-Herzégovine n'ont ą ce jour toujours pas reconnu l'indépendance du Kosovo. La Bulgarie, la Croatie et la Hongrie ont eu tant de mal ą franchir le pas qu'ils n'ont osé s'y résoudre que de faēon conjointe, afin de répartir le poids de la colčre serbe sur le plus grand nombre d'épaules possibles. Cela n'est pas surprenant, car si l'on ne craint pas les sanctions serbes en Amérique centrale, en Afrique occidentale ou sur un atoll du Pacifique, il en va autrement dans la région. ? C'est pourquoi l'intégration du Kosovo reste incomplčte justement au sein de la communauté des Etats situés dans son voisinage direct, lą oł elle serait la plus importante pour des raisons économiques. ? Jusqu'ą présent, Bucarest ne rechigne pas seulement ą reconnaītre le Kosovo parce qu'elle craint que la minorité hongroise de Roumanie ne prenne exemple sur les Albanais du Champ des merles. Aprčs les événements en Géorgie, la considération apportée ą la République voisine de Moldavie, dont la Roumanie se présente comme l'avocat, joue aussi un rōle important. Personne ne veut offrir de prétexte ą Moscou pour 'résoudre' le conflit relatif ą la région séparatiste moldave de Transnistrie, soutenue par la Russie, selon un modčle néo-soviétique. En Grčce, des considérations semblables jouent un rōle avec Chypre. ? La reconnaissance du Kosovo par l'Etat tri-national de Bosnie-Herzégovine semble impossible actuellement. Le toujours prééminent traité de paix de Dayton de 1995, qui s'est révélé dans le fond źtre un arrangement par rapport ą la division durable du pays, permet aux Serbes de Bosnie d'empźcher la prise d'une telle mesure."
Frankfurter Allgemeine Zeitung (Allemagne)
 
 
 

 

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=44030 Gazeta Shqiptare 24/09/2008

Leka kthen vilėn e tė atit nė kazino

 

DURRES -Vilės Zogut, 11 vjet pasi u kthye nė gėmadhė, do t'i rikthehet lavdia e dikurshme, por tashmė me njė funksion tjetėr, atė tė kazinosė. Kėto ditė, vila ėshtė rrethuar me skela ndėrtimi dhe nė mjediset e saj kanė nisur punimet. Nė bashkinė e Durrėsit na sqaruan se vila do tė kthehet nė njė resort turistik sipas modelit anglez. Familja mbretėrore ka nėnshkruar njė marrėveshje me njė subjekt anglez pėr njė menaxhim tė pėrbashkėt tė vilės.

 

 

Familja mbretėrore i ka dėrguar njė kėrkesė KRRTRSH-sė, nė tė cilėn i kėrkon kėtij institucioni leje ndėrtimi pėr tė rikonstruktuar dhe ndryshuar destinacionin e vilės mbi kodrėn e Durrėsit. Vetė kreu i qeverisė, Sali Berisha njėkohėsisht edhe kryetar i KRRTRSH-sė ėshtė shprehur i gatshėm qė kjo leje tė lėshohet. Pėr kėtė qėllim, KRRTRSH-ja i ka kėrkuar KRRT-sė sė Durrėsit qė ajo tė shprehet lidhur me kėtė kėrkesė. Kjo e fundit ėshtė pėrgjigjur pozitivisht dhe me njė shkresė pėrcjellėse ja ka deleguar kėtij institucioni tė drejtėn e marrjes sė vendimit. Nė njė linjė me to ka qenė edhe Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, e cila ka dhėnė "OK" pėr kėtė projekt. Nė mbledhjen e radhės, KRRTRSH-ja pritet qė tė zbardhė vendimin. Nė mbledhjen qė shkoi Berisha qe shprehur se, "familja mbretėrore ka sjellė njė kėrkesė ku kėrkon leje ndėrtimi pėr rikonstruktimin e vilės. Unė kam mendim pozitiv pėr kėtė kėrkesė". Ndėrkohė, firma e ndėrtimit nė pritje tė zbardhjes sė vendimit, ka bėrė gati skelat e larta rreth e qark objektit duke e bėrė fakt tė kryer zbatimin e projektit.

 

Vilėn e njohur, para 3 vjetėve Komisioni i Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave nė Durrės, deri nė atė kohė pronė e Drejtorisė sė Rezidencės Qeveritare, ja ktheu familjes Zogu. Qė nga ajo kohė ka pasur shumė zėra pėr destinacionin qė do tė kishte ky objekt, i cili nė 78 vjet tė ekzistencės sė tij fsheh mjaft histori, qė nisin me familjen e Zogut, vazhdojnė me kohėn e komunizmit pėr tė pėrfunduar nė plaēkitjen qė pėsoi nė vitin 1997. Vila ėshtė vendosur nė lartėsinė e 160 metrave mbi nivelin e detit, mu nė majė tė "Kodrės sė Moisiut". Projekti i ri me vlerė 20 milionė euro, synon qė ta kthejė atė nė njė resort turistik. Ai do tė pėrbėhet nga 50 apartamente, ku pėrveē dhomave tė pushimit, do tė ketė edhe njė kazino me synim joshjen e milionerėve vendas e tė huaj. Atė do ta menaxhojė njė kompani angleze, qė do tė synojė ta bėjė tė njohur nė radhėt e lojtarėve tė ruletės nė mjaft vende tė huaja. Gjithashtu, vila do tė ketė edhe mjedise tė tjera dėfryese tė njė lloji tė veēantė.

 

Nė bazė tė dokumenteve, rezulton se vila u ndėrtua nga tregtarėt e Durrėsit e tė Tiranės dhe ju bė dhuratė Ahmet Zogut pas kurorėzimit Mbret i Shqiptarėve. Gjatė viteve tė sundimit tė tij vila u pėrdor prej familjes mbretėrore si rezidencė verore. Zogu vinte shpesh atje me familjen e tij dhe kalonte disa ditė pushimi. Vila, e cila nė fakt ėshtė njė pallat, nė atė kohė u pajis me objekte tė kushtueshme, duke nisur qė nga parketi, shandanet e ndriēimit, pajisjet e banjave, qilimat e Persisė, takėmet e kuzhinės, shkallėt prej mermeri si dhe me afreske nė njė pjesė tė mirė tė mjediseve tė mėdha. Tė gjitha kėto brenda pak minutave u plaēkitėn mė 1997 dhe vila mbeti pėr 11 vjet vetėm njė karabina e rrethuar me tela me gjemba. Ajo ruhej nga 3 ushtarė, pasi bėnte pjesė nė inventarin e Drejtorisė sė Rezidencės Qeveritare. Tashmė vila e njohur kthehet nė njė kompleks turistik

 

 

 

 

 

 

E mėrkurė, 24 shtator 2008 http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=3367

Historia e letėrsisė duhet rishkruar tėrėsisht

Nga Celo Hoxha

Sot tė gjithė i largohen diktaturės. Edhe ata qė e ideuan, e ndėrtuan dhe punuan pėr ta bėrė tė pėrjetshme nuk pėlqejnė tė identifikohen me tė.

Vendin e djallit nė shpirtin e veglave tė diktaturės tani e ka zėnė hipokrizia, por, kur shiten si heronj ose duan tė konsiderohen tė tillė, e kalojnė masėn. Me kėtė veprim shkelet vija e kuqe, qė ata e kanė rreptėsisht tė ndaluar ta prekin.

Shkrimtarėt e realizmit socialist, pėr shembull, nuk kanė pse vėnė kujėn kur dėgjojnė frazėn “rishkrim i historisė sė letėrsisė”. Rishkrimi nuk nėnkupton mėnjanimin e “periudhės sė realizmit socialist” apo fshirjen e saj, gjė tė cilės i trembet Dritėro Agolli nė intervistėn e 8 shtatorit nė gazetėn “Panorama”, por shkrimin real tė saj. Askush, nga ata qė janė shprehur pro rishkrimit tė historisė, nuk ka deklaruar ose nuk ka lėnė tė kuptohet se rishkrimi do tė bėhet duke “mėnjanuar” ose “fshirė”, siē “ka dėgjuar” tė thuhet zoti Agolli.

Ndoshta zoti Agolli ka dėgjuar zėrin e tij tė brendshėm, metodėn e realizmit socialist tė shkrimit tė historisė sė letėrsisė shqipe, e cila la jashtė saj vepra dhe autorė tė caktuar, vetėm pse nuk pėlqeheshin prirjet e tyre politike.

Pika mė e nxehtė e rishkrimit tė historisė sė letėrsisė do tė jetė periudha e realizmit socialist, sepse autorėt e saj, nė njė histori letėrsie profesionale do tė humbasin rolin e patriarkut, tė cilin, nė mėnyrė tė pamerituar, e kanė ruajtur deri mė sot. Dritėro Agolli dhe shokėt e tij nuk mund ta pranojnė dot faktin se brezat e rinj, nė u rėntė rasti tė merren me ta, mund t’i pėrcaktojnė si “bori propagandistike tė diktaturės komuniste” dhe jo si “shkrimtarė”.

Pėr tė kuptuar dhe mė pas pėr tė shkruar pėr realizmin socialist dhe shkrimtarėt e kėsaj rryme duhet tė njohim dy gjėra thelbėsore: ēfarė ishte metoda e realizmit socialist dhe cili ishte roli i shkrimtarit nė shoqėri, si promovohej ai, si trajtohej, si orientohej, si organizohej etj.

Realizmi socialist, nė njė pėrkufizim flesh nga fjalori i shqipes (1984), ėshtė metodė artistike e letėrsisė dhe artit socialist, e cila, duke u mbėshtetur nė botėkuptimin marksist-leninist, e pasqyron me besnikėri realitetin historik nė zhvillimin e tij revolucionar dhe ka pėr qėllim edukimin komunist tė masave. Ky mund tė mos jetė pėrkufizimi mė profesional i kėsaj metode, por institucionet artistike shqiptare dhe shkrimtarėt e artistėt vepronin sipas kėtij parimi. Pavarėsisht interpretimeve qė iu bėhen sot disa veprave tė caktuara, qėllimi i vėrtetė i tyre ka qenė “edukimi komunist i masave”.

Kushti i parė qė tė ishe shkrimtar nė Shqipėri gjatė diktaturės ishte pėrshtatja me metodėn e realizmit socialist, kush nuk e bėnte kėtė, jo vetėm qė nuk kishte tė drejtė botimi, por internohej, futej nė burg apo dėnohej me vdekje. Vetė Dritėro Agolli ka kritikuar si “liberalė” njė tufė shkrimtarėsh dhe artistėsh nė korrik 1973, nė Plenumin e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė: Minush Jeron pėr dramėn “Njollat e murrme”, Faslli Halitin pėr poemat “Dielli dhe rrėketė”, piktorin Edison Gjergo pėr “Epika e yjeve tė mėngjesit” dhe “Portreti i punėtorit”, Ali Osekun pėr “Shqipėria”, Maks Velon pėr “Peizazhi i pranverės”, regjisorin Mihal Luarasi, apo Kujtim Spahivoglin pėr vepra regjisoriale dhe “devijatorin e djathtė dhe elementin antiparti”, Fadil Paēramin – pėr gjithēka. Kėta “devijatorė” dhe shumė tė tjerė para e pas tyre u internuan, burgosėn ose u dėnuan me vdekje. Shkrimtarėt si Agolli promovoheshin nė bazė tė veprave propagandistike, u jepej leje krijimtarie, shtėpi e bollshme me dhomė pune ose studio nė rastin e piktorėve dhe artistėve, ose bėheshin edhe deputetė e anėtarė tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės. Orientimi i kėtyre shkrimtarėve dhe artistėve ishin sloganet e partisė apo fjalimet e diktatorit. Unė kam lexuar me dhjetėra fjalime tė Dritėroit dhe tė tė tjerėve, kur ata citojnė orientimet e marra nga partia apo diktatori. “Nė kėtė plenum partia vuri detyra tė mėdha para artit tonė, para ēdo shkrimtari dhe artisti, pėr tė krijuar vepra tė frymėzuara nga jeta, puna dhe lufta e popullit tonė pėr ndėrtimin e socializmit”, - deklaroi Dritėro Agolli, nė plenum, si kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve.

Lidhja e Shkrimtarėve dhe Artistėve ka qenė katėrcipėrisht e ngjashme me Sigurimin e Shtetit: njė grup fanatikėsh tė regjimit qė punonin me pėrkushtim pėr ta mbrojtur atė nga “devijatorėt” dhe “armiqtė”. Ashtu si Sigurimi, Lidhja mblidhte fakte dhe ofronte ekspertizė pėr gjyqet politike.

Dritėro Agolli deklaroi nė intervistė se historia e letėrsisė duhet pasuruar, jo rishkruar, por ai me kėtė nėnkupton futjen nė tė tė autorėve dhe veprave qė historianėt e letėrsisė komuniste lanė jashtė. Ai ka tė drejtė, kjo ėshtė logjika e tranzicionit: njė shoqėri ku tė kenė tė njėjtin status edhe xhelati, edhe viktima.

Kur tranzicioni tė marrė fund, kėto raporte do tė ndryshojnė. Mirėpo ai nuk merr fund vetiu, fillimisht duhet qė dikush t’i ndryshojė kėto raporte.

 

 

 

http://www.shekulli.com.al/
Shekulli Hene, 01 Shtator 2008 10:01:00

Pallatet mbretėrore, pasioni i zogut

“Mbreti Zog ėshtė njė nga njerėzit qė punon mė shumė se ēdokush tjetėr nė botė”, - shkruante “New York Times” nė fillim tė viteve '30. “Ai deklaron se punon 18 orė nė ditė dhe se bėn gjatė tė gjithė ditės vetėm dy pushime nga dhjetė minuta”.

Shtypi perėndimor nė vitet kur Shqipėria qeverisej nga Ahmet Zogu, jepte lajme kureshtare mbi personin e tij

“Mbreti Zog ėshtė njė nga njerėzit qė punon mė shumė se ēdokush tjetėr nė botė”, - shkruante “New York Times” nė fillim tė viteve '30. “Ai deklaron se punon 18 orė nė ditė dhe se bėn gjatė tė gjithė ditės vetėm dy pushime nga dhjetė minuta”.

“Anėtar i njė fisi shqiptar nga Mati, i biri i njė kreu lokal, post qė trashėgohej, Ahmet Zogu pati vesin tipik tė politikanėve tė Ballkanit, vende ku krerėt duhet tė sundojnė pėr tė gjithė jetėn. Dikur ai u detyrua tė arratisej, por arriti tė kthehej, u bė president dhe mė pas u bė mbret mė 1928”, shkruante “Times” e Londrės ditėn kur Zogu u largua pėr herė tė fundit nga Shqipėria.

Mė 1929, njė shoqatė e luftės kundėr duhanit, kėshilloi mbretin Zog tė ulte dietėn e tij tė cigareve, sepse ajo sakaq i kishte shkaktuar humbjen e zėrit. Nė perėndim qarkullonin zėra se ai konsumonte 150 cigare nė ditė ose 55 mijė nė vit.

Media e kohės qe veēanėrisht e tėrhequr nga Mbreti Zog. Ata e ndoqėn hap pas hapi. Shkruajtėn kur Zogu dha shembullin i pari pėr kthimin e vendit nga Perėndimi, duke shkurtuar mbiemrin e vet e duke i hequr njė germė emrit, nė mėnyrė qė tė largonte konotacionin oriental. Shkruajtėn kur mė 1929, filloi ndėrtimin e pallatit tė ri mbretėror, me kosto prej 1 milionė dollarėsh tė kohės, pasi zotėronte edhe katėr tė tjerė tė tillė dhe deklaronte se do tė ndėrtonte edhe njė tė gjashtė nė Krujė. Shkruajtėn kur u pėrfol se ai do tė shpallej mbret me titullin Skėnderbeu i Tretė.

Artikulli i Time mė 1929

“Hekurudhat, rrugėt, anijet me avull, kanalet, janė tė gjitha shenja tė qytetėrimit, por ato kushtojnė para. Javėn e kaluar, zeshkani Ahmet Bej Zogu Mati, Mbret i Shqipėrisė, bėri njė shenjė efektive dhe tė pakushtueshme drejt perėndimizimit tė mbretėrisė sė trazuar, duke dekretuar se nė tė ardhmen, tė gjithė nėnshtetasit e tij duhet tė heqin dorė nga zakonet e vjetra Muhamedane tė marrjes sė emrit tė qytetit apo fshatit nė tė cilin jetojnė dhe duhet tė adoptojnė emra tė mirė Europianė. Duke krijuar modėn, mbreti hoqi emrin e Matit nga emri i vet, hoqi U-nė nga Zogu (vulosi monedhat shqiptare nėn emrin Amet Zogu), dhe i dha vetes emrin kumbues Mbreti Zog”, shkruante “Time” mė 17 korrik 1929, nė njė artikull me titull “Zog, jo Skėnderbej”.

Pasioni pėr pallate

Megjithėse Shqipėria nuk ka rrugė, ajo nuk do tė vuajė kurrė pėr pallate mbretėrore. Javėn e kaluar, punėtorė italianė dhe inxhinierė, tė dėrguar nga mbrojtėsi i Mbretit Zog, Diktatori Musolini, hodhėn themelet e njė pallati tė ri mbretėror, i pesti pėr mbretin Zog, nė tė dalė tė kryeqytetit tė zbehtė Tiranė. Ndėrtesa do tė kushtojė mė shumė se 1 milionė dollarė, por pasioni i tij pėr pallate duket se nuk ėshtė plotėsuar, pasi ka planifikuar tė ndėrtojė njė tė gjashtė nė qytetin antik tė Krujės, shtėpia e heroit shqiptar tė shekullit tė 15, Skėnderbeut tė Madh. Pėr vendėsit, pasioni i Zogut pėr pallate ėshtė i kuptueshėm. Ata e dinė se shumė shqiptarė me sy tė uritur janė betuar se do ta vrasin dhe Zogu i kujdesshėm shumė rrallė del nga pallatet e tij. Pėr njė njeri tė gjallė si ai, jeta nė brendėsi tė edhe pesė pallateve, ėshtė shumė e kufizuar.


-------------------------------------------------

Artikulli i “Time” kur Zog u martua

Times: Martesa e Zogut me “Jerry”

Mijėra malėsorė tė varfėruar por me fytyrė krenare veshėn javėn e kaluar bluzat e bardha mė tė pastra, xhaketat e Skėnderbeut dhe fustanellat, i hipėn gomerėve tė tyre ngordhalaq dhe kapėrcyen malet pėr nė Tiranė, kryeqytetin e tyre qė mban erė tė keqe. Ata erdhėn tė festonin martesėn e mbretit tė tyre 42-vjeēar Zog I, me gjysmė-amerikanen 22-vjeēare, Konteshėn Geraldine Apponyi tė Hungarisė. E ėma dhe i ati i Konteshės, qė parapėlqen nofkėn e vet tė Budapestit “Jerry”, janėGladys Virginia Stewart e Manhatanit dhe Konti Anton Apponyi i Budapestit.

Bashkė me traditėn e gjakmarrjes ėshtė edhe tradita e tė pirit rėndė nė raste tė tilla feste dhe Mbreti Zog qė ėshtė finok, e di se shumė malėsorė me emėr janė betuar ta vrasin, e pėr kėtė arsye i mbajti ata tė zėnė me tre ditė tė tėra festime. Gegė krenarė nga veriu dhe toskė tė zbathur nga jugu i harruan hallet me raki. Por kur entuziazmi mungoi pėr ditėn e dytė radhazi, qeveria miratoi njė ligj pėr martesėn masive tė 150 ēifteve nė mėnyrė qė rakia tė vijonte tė derdhej.

Dasma mbretėrore shkoi nė ditėn e tretė, ndėrkohė qė askush nuk kishte arritur ta shihte mbretin. Ndėrsa muezinėt kėndonin nė minare, Kontesha e gjatė dhe me flokė tė zi, e veshur me tė bardha hipi nė karrocėn e tėrhequr nga katėr kuaj tė bardhė, dhuratė nga qeveria Hungareze, eci pėrgjatė rrugėve tė pluhurosura tė Pallatit Mbretėror. I mbrojtur nga njė trupė prej 1 mijė ushtarėsh, Mbreti Zog e priti nusen, e shoqėroi te biblioteka ku i tregoi koleksionet me armė antike.

Hiqmet Delvina, zėvendėskryetari i Parlamentit u bashkua me ēiftin nė njė ceremoni tė thjeshtė civile, pėr shkak se Zogu ėshtė mysliman, ndėrsa Mbretėresha ėshtė Katolike. Jake Koēi, njeriu qė kėrkonte nuse pėr mbretin, pati kaluar javė shumė tė ngarkuara deri sa mori frymė lirshėm javėn e kaluar. “Ėshtė e shkėlqyer”, deklaroi ai, “ju e dini se monarku i njė vendi tė vogėl si ky i yni duhet tė tregohet shumė i kujdesshėm qė tė mos pėrzihet nė politikėn ndėrkombėtare pėrmes martesės.” Nė fakt, Zogu prej shumė kohėsh ka qenė nė ujėrat ndėrkombėtare.

Qė nga viti 1927 ai ka qenė njė kukull e Musolinit. Kreditė italiane qė nuk jepen pėr tė fituar interesa kanė majmur financat shqiptare, ushtria ėshtė e gjitha e drejtuar nga italianėt dhe Italia ėshtė klienti mė i mirė i Shqipėrisė. Pėr kėtė arsye, martesa duhet tė marrė miratimin e Musolinit. Duēe tregoi se ai e miratoi me forcė kėtė lidhje italiano-shqiptaro-hungareze, duke dėrguar dhėndrin e tij, ministrin e Jashtėm Konti Galeazzo Ciano, i cili ndėrpreu bisedimet Franko-Italiane nė Romė, pėr tė bėrė dėshmitarin e dasmės nė Tiranė.

Kur mbėrritėn dhuratat, u bė e qartė se komplikimet ndėrkombėtare nuk patėn kaluar pa u vėnė re. Adolf Hitleri i dėrgoi njė Mercedes-Benz sportiv. Musolini i dėrgoi katėr vazo bronzi, qė dikur i pėrkisnin Napoleonit; njė statujė dragoi erdhi nga Mbreti Vittorio Emanuele; Tapete orientale nga diktatori Metaxas i Greqisė dhe njė skrivani e pėrpunuar nga Generalissimo Franco i Spanjės.