Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 230076
__________________
Tiranė, mė 28 tetor 2008
Deklaratė pėr mediat
Miratimi prej Senatit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės i Protokollit tė Anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO ėshtė stacioni mė i rėndėsishėm nė rrugėn e gjatė tė shpalosjes dhe afirmimit tė aspiratės tonė kombėtare si komb me pėrkatėsi tė qartė Euro-Atlantike.
Partia "Lėvizja e Legalitetit" gjen rastin tė falėnderojė Senatin e SHBA, presidentin Bush dhe gjithė kombin amerikan pėr kėtė besim dhe mbėshtetje madhore ndaj vendit tonė, si dhe tė risjellė nė vėmendje tė opinionit shqiptar se SHBA kanė qenė aleati ynė mė i madh qė nga koha e krijimit, njohjes dhe mbrojtjes sė shtetit tė parė shqiptar; pėr tė vazhduar me luftėn ndaj regjimit komunist nė Shqipėri; pėrkrahjen e pakursyer ndaj proceseve demokratike nė fillimin e viteve '90; rolin vendimtar nė ēlirimin dhe pavarėsinė e Kosovės dhe mė gjerė.
Nisur nga ky kėndvėshtrim, Partia "Lėvizja e Legalitetit" ka arsye tė ndjehet krenare qė gjatė gjithė ekzistencės sė saj ka aspiruar, punuar dhe sakrifikuar pėr krijimin e miqėsisė sė vendit tonė me SHBA, si dhe tė dyshojė nė sinqeritetin e deklaratave mbėshtetėse ndaj kėsaj miqėsie tė asaj pjese tė politikės qė ėshtė trashėgimtare e atyre qė deri jo shumė kohė mė parė i vendosnin portretet e presidentėve tė SHBA nė tabelat e qitjes sė ushtarėve dhe zboristėve shqiptarė.
***
Partia "Lėvizja e Legalitetit" pėrshėndet zhbllokimin e punės sė Komisionit tė Posaēėm Parlamentar pėr "Reformėn Zgjedhore" dhe rithekson qėndrimin e saj pėr domosdoshmėrinė e njė Kodi Zgjedhor sa mė tė ndershėm e tė saktė, qė shoqėruar me vullnetin politik tė partive pjesėmarrėse, tė sigurohen zgjedhje tė pakontestueshme, pėr t'i dhėnė fund procesit tė tranzicionit nė Shqipėri pėr votėn e lirė.
Me kėtė rast PLL u bėn thirrje partive politike dhe pėrfaqėsuesve tė tyre nė Komisionin Parlamentar pėr Reformėn Zgjedhore qė tė punojnė sa mė shpejt pėr tė fituar kohėn e humbur dhe larg interesave tė ngushta partiake.
***
Krahas kontributit nė qeverisjen qendrore dhe vendore, Partia "Lėvizja e Legalitetit" ėshtė duke punuar pėr organizimin dhe fuqizimin e strukturave tė saj nė mbarė vendin me qėllimin e vetėm qė kontributi i saj nė fitoren e sė Djathtės nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare tė jetė konkret dhe i matshėm.
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=50563 27 September 2008
Ēamėt: Duam njė memorial pėr viktimat nė Greqi
Kėrkesa pėr ministrin e Jashtėm, Lulzim Basha
Rikthehet ēėshtja e nxehtė e varrezave greke mes
diplomacisė greke dhe asaj shqiptare, ēka ka shkaktuar pėr herė tė parė
reagimin nė mėnyrė zyrtare tė PDI, Shoqatės "Ēamėria" dhe
Institutin e Studimeve pėr Ēamėrinė, tė cilėt i kanė dorėzuar njė kėrkesė
zyrtare Ministrisė sė Jashtme. Ēamėt kėrkojnė tu pėrgjigjen grekėve
me tė njėjtėn monedhė, duke kėrkuar nėpėrmjet rrugėve diplomatike
ngritjen e njė varreze pėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė Greqi,
ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė gjatė gjenocidit
mbi popullatėn ēame. Skandali i Kosinės dhe konflikti qė ajo shkaktoi, kur
nė maj 2006 u zhvarrosėn eshtrat e banorėve tė zonės, me pretekstin e
gjetjes sė varreve tė ushtarėve grekė, nuk e kanė ndalur, siē shihet,
projektin e Athinės pėr tė krijuar varreza ushtarėsh nė disa lokalitete tė
Jugut. Pėr kėtė arsye, komuniteti ēam kėrkon nė mėnyrė zyrtare qė
qeveria "Berisha" ti paraqes palės greke nė mėnyrė zyrtare dy
nga pikat e kėrkuara nga ēamėt, ku njėra ėshtė ndėrtimi i njė lapidari
nė Paramithi tė Greqisė dhe ndėrtimin e njė varreze pėrkujtimore pėr ēamėt,
qė u vranė gjatė gjenocidit. Kėtė zhvillime delikate duket se s`do tė
jenė aspak tė lehta pėr diplomacinė shqiptare, e cila ka dhėnė shenja qė
prej kohėsh ndodhet nėn presionin e qeverisė greke. Qeveria shqiptare
prej kohėsh mban njė linjė tė butė ndaj Athinės zyrtare, tė drejtuar
nga qeveria e djathtė e Karamanlis. Qeveria shqiptare ka rėnė dakord pėr
marrėveshjen qė do tė lejojė ngritjen e njė varreze greke nė Shqipėri,
ēka solli mjaft debate nė opinion publik, dy vjet mė parė me incidentin e
Kosinės. Nė incidentin e zhvarrimeve abuzive tė Kosinės u pėrfshi edhe
Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė, ku nė vend tė ushtarėve grekė u
zbuluan eshtra fėmijėsh. Pretendimet e qeverisė greke janė qė varrezat e
ushtarėve grekė tė ndėrtohen nė Kėlcyrė, Ersekė, Ēiflik tė Korēės
dhe Bularat. Shoqėria "Ēamėria", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė
dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, nė letrėn drejtuar Ministrisė sonė
tė Jashtme, shprehin bindjen se popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė,
duke ndėrtuar sė pari Faljen, duke respektuar ata qė ranė pėr njė
kauzė tė ndershme. "Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur
se miqėsitė ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve,
nderohen ata", citohet nė letrėn drejtuar Ministrisė sė Jashtme. Duke
kėrkuar njė bashkėpunim mes palėve, nė letėr theksohet se Shoqėria
"Ēamėria", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr
Drejtėsi dhe Integrim nuk janė institucione tė specializuar mendim-dhėnėse
as pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave, as pėr vendvendosjen e tyre nė
truallin shqiptar dhe as pėr sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato. "Ėshtė
shteti shqiptar, ai qė ka tagrin, tė drejtėn dhe detyrėn tė ēmojė
arsyet, qėllimet dhe pasojat pėr ngritjen e varrezave nė kujtim tė tė rėnėve
grekė gjatė luftės italo-greke". Nė fund tė mesazhit tė pėrfaqėsuesve
ēam drejtuar instancave tė larta tė diplomacisė sonė, theksohet se
"ne besojmė se tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre, lypset tė
nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė huaj".
Skandali i Kosinės
Qeveria greke u distancua nga ky skandal
Si nisi incidenti i zhvarrimeve nė Pėrmet
Skandali i zhvarrimeve tė Kosinės nisi me bllokimin e eshtrave tė 137
skeleteve nė fshatin Kosinė, tė Pėrmetit. Dhe mė pas, me 69 kutitė e
eshtrave qė ndodheshin nė kishėn e Shėn Mėhillit tė Kutalit. Zhvarrimet
nisėn tė bėheshin nė fshatin Piskovė dhe mė pas nė fshatin Kosinė, me
argumentin se ka pasur varre tė ushtarėve helenė tė rėnė gjatė Luftės
sė Dytė Botėrore. Gjatė vizitės sė kreut tė shtetit grek, Stefanopulos,
u diskutua ideja e ngritjes sė njė memoriali tė ushtarėve grekė, tė vrarė
nė Luftėn e Dytė Botėrore kundėr ushtrisė italiane. Memoriali do tė
ngrihej nė qytezėn e Kėlcyrės, nėn kujdestarinė e Kishės Ortodokse. Pas
prezantimit tė projektit, pėr tė cilėn mėsohet tė kėtė edhe njė marrėveshje,
pala greke ka filluar punė pėr gjetjen e vendeve, ku dyshohej se ishin
varrosur trupat e ushtarėve grekė. Pala greke pretendon se janė tė paktėn
8 mijė ushtarė grekė, qė janė vrarė nė Shqipėri gjatė Luftės I dhe
II Botėrore. Nė lidhje me kėtė ēėshtje, Ministria e Jashtme greke dhe
zyrat konsullore kanė deklaruar distancimin dhe faktin se nuk janė tė pėrziera
nė ēėshtjen e zhvarrimeve tė bėra nė kishėn e Kosinės dhe asaj tė
Kutalit nė Pėrmet.
Diplomacia
Zanafilla e varrezave greke nisi nė 2005-ėn
Krisja e marrėdhėnieve diplomatike Shqipėri-Greqi
Krisja e marrėdhėnieve diplomatike mes Greqisė dhe Shqipėrisė nisi fill nė
nėntor tė vitit 2005-sė, ku ministri i Mbrojtjes nė atė kohė, Fatmir
Mediu, dhe homologu i tij grek, Spilios Spiliotopoulos, ranė dakord parimisht
pėr marrėveshjen e kėrkimeve tė varreve greke nė Shqipėri. Pas largimit
tė Spiliotopoulos nga qeveria greke, vendin e tij e zuri Evangelos Meimarakis
nė maj tė vitit 2006-tė. Ky i fundit i lėshoi ultimatumin qeverisė
shqiptare pėr tė miratuar nė mbledhjen e qeverisė marrėveshjen, pėr tė
cilėn kishte biseduar Mediu me Spiliotopoulos pėr varret greke nė Shqipėri.
Kryeministri Berisha nuk ra dakord me urdhrin e qeverisė greke, duke krijuar
nė kėtė mėnyrė njė krisje, qė zgjati afro tre muaj mes Shqipėrisė dhe
Greqisė. Rezultati i kėsaj krisjeje ishte edhe anulimi i njė sėrė
vizitash tė zyrtarėve grekė nė vendin tonė. Skandali i Kosinės ishte
ēėshtja e radhės qė solli turbullirėn e situatės pėr hapjen e varreve
greke, ku nė vend tė ushtarėve tė rėnė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore
u gjetėn nė varret e hapura eshtra grash dhe fėmijėsh. Ky skandal solli
edhe reagimin publik tė Kryeministrit Berisha, i cili u shpreh se "zhvarrosja
ėshtė e paautorizuar dhe pėrbėn njė vepėr penale, pėr tė cilėn nga tė
gjitha njohuritė e mia po zhvillohet njė hetim nga ana e policisė gjyqėsore
dhe autoriteteve antikriminale".
LETRA
KĖRKESĖ
Drejtuar:Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė;
Pėr Dijeni: Kryetarit tė Kėshillit tė Ministrave tė Republikės sė Shqipėrisė
Kėrkues:
1. Shoqėria "ĒAMĖRIA"
2. Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė
3. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim
Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nėpėrmjet kėsaj kėrkese ripėrsėrisin
bashkėrisht njė kėrkesė drejtuar Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė
Republikės sė Shqipėrisė edhe mė 6 tetor 2007.
Nėpėrmjet kėsaj kėrkese risjellim nė vėmendje tė Ministrisė sė Punėve
tė Jashtme tė Republikės sė Shqipėrisė se i qėndrojmė kėrkesės sė bėrė
tek Ju nga Shoqėria "ĒAMĖRIA".
Ne kėrkojmė qė MPJ e Shqipėrisė ti paraqesė palės respektive tė
Republikės sė Greqisė kėrkesėn tonė pėr:
1. Ndėrtimi nė Paramithi, Greqi, tė njė obelisku nė pėrkujtim tė masakrės
sė Paramithisė;
2. Ndėrtimi i njė varreze pėrkujtimore pranė Urės sė lumit Kalama, nė
Greqi aty ku prehen tė rėnėt e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė dhe nuk
mundėn tė kalonin kėtė urė, gjatė gjenocidit mbi popullatėn ēame.
Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė,
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim shprehin bindjen se popujt i lidhin urat e
tyre tė miqėsisė, duke ndėrtuar sė pari Faljen, duke respektuar ata
qė ranė pėr njė kauzė tė ndershme.
Ne jemi tė bindur se tė rėnėt ēamė, rreth 2800 tė tillė, u masakruan nė
kauzėn e tyre tė shenjtė pėr tė lindur fėmijėt e tyre nė tokė tė
baballarėve.
Ne jemi tė bindur se tė masakruarit, rreth 400 tė tillė, vetėm gjatė njė
dite nė Paramithi, ranė nė tokė tė tyre, pa u gjykuar, u vranė. Ne duam
tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė ngrihen mbi faljen,
para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve, nderohen ata.
Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė,
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim ndjekin me vėmendje pėrkushtimin disavjeēar
tė zyrtarėve tė shtetit fqinj, Greqisė; nė aplikim tė dėshirės sė
tyre pėr ngritjen e varrezave memoriale nė kujtim tė tė rėnėve grekė
gjatė luftės italo-greke.
Shoqėria "ĒAMĖRIA", Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė,
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim nuk janė institucione tė specializuar
mendim-dhėnėse as pėr pėrcaktimin e numrit tė varrezave, as pėr
vendvendosjen e tyre nė truallin shqiptar dhe as pėr sipėrfaqet qė pritet
tė zaptojnė ato.
Ėshtė shteti shqiptar, ai qė ka tagrin, tė drejtėn dhe detyrėn tė ēmojė
arsyet, qėllimet dhe pasojat.
Ne kėrkojmė qė nė zbatim tė parimit tė mirėnjohur tė reciprocitetit
midis shteteve miq, tė ngrihet prej Jush dhe tė shqyrtohet kjo kėrkesė e
jona gjatė bisedimeve me pėrfaqėsues tė shtetit grek. Ne besojmė nė
drejtėsinė e kėrkesės sonė, ne besojmė se respekti qė shfaqet pėr tė
rėnėt nuk do tė jetė i ndryshėm, pavarėsisht kombėsisė sė ndryshme tė
tė rėnėve.
Ne besojmė se tė rėnėt tanė, martirė pėr vatrat e tyre, lypset tė
nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt grekė nė tokė tė huaj.
1. Shoqėria "ĒAMĖRIA"
Kryetari
Ardian TANA
2. Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė
Drejtori Ekzekutiv
Ahmet MEHMETI
3. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim
Kryetari
Tahir MUHEDINI
|
||
Njė
vit pasi Partia qė pėrfaqėson komunitetin ēam PDI dhe shoqata Ēamėria
i bėn kėrkesė Ministrisė sonė tė Jashtme dhe Kryeministrit
Berisha pėr tė ndėrhyrė te Greqia pėr njė varrezė pėrkujtimore,
nuk ka asnjė hap zyrtar, ose reagim. Shoqėria Ēamėria,
Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė dhe Partia pėr Drejtėsi dhe
Integrim, me letėr zyrtare i kujton pėrsėri ministrisė atė kėrkesė
qė i ka drejtuar mė 6 Tetor 2007. Ne kėrkojmė qė MPJ e Shqipėrisė
ti paraqesė palės respektive tė Republikės sė Greqisė kėrkesėn
tonė pėr ndėrtimin nė Paramithi, Greqi, tė njė obelisku nė pėrkujtim
tė masakrės sė Paramithisė dhe ngritjen e njė Varrezepėrkujtimore
pranė Urės sė lumit Kalama, nė Greqi, aty ku prehen tė rėnėt
e pafajshėm, qė mbetėn tė vrarė dhe nuk mundėn tė kalonin kėtė
urė, gjatė genocidit mbi popullatėn ēame-thuhet nė letrėn
zyrtare qė ēamėt i kanė nisur Ministrit Basha. Shoqėria Ēamėria,
Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė, Partia pėr Drejtėsi dhe
Integrim deklaron se popujt i lidhin urat e tyre tė miqėsisė
duke ndėrtuar sė pari faljen, duke respektuar ata qė ranė
pėr njė kauzė tė ndershme. Ne jemi tė bindur se tė rėnėt
ēamė, rreth 2800 persona, u masakruan nė kauzėn e tyre tė
shenjtė pėr tė lindur fėmijėt e tyre nė tokė tė baballarėve.
Ne jemi tė bindur se tė masakruarit, rreth 400 persona vetėm gjatė
njė dite nė Paramithi, ranė nė tokė tė tyre, pa u gjykuar, u
vranė-kėmbėngulin nė kėrkesėn e tyre PDI dhe Shoqata e Ēamėrisė.
Ne duam tė ndėrtohet miqėsi. Ne jemi tė bindur se miqėsitė
ngrihen mbi faljen, para sė gjithash u kėrkohet falje tė rėnėve,
nderohen ata- arsyetohet nė kėtė memorje drejtuar Ministrit tė
Jashtėm. Shoqėria ĒAMĖRIA, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė,
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim duan tė vėnė njė barazpeshė
me rastin e Pėrmetit ku qeveria jonė lejoi ngritjen e varrezave tė
ushtarėve grekė nė Pėrmet. Ndjekim me vėmendje pėrkushtimin
disavjeēar tė zyrtarėve tė Greqisė pėr ngritjen e varrezave
memoriale nė kujtim tė tė rėnėve grekė gjatė luftės
italo-greke dhe kėrkojmė reciprocitet-thuhet nė deklaratėn e
tyre. Shoqėria ĒAMĖRIA, Instituti i Studimeve pėr Ēamėrinė,
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim vėren se duhet tė ēmohen
arsyet, qėllimet dhe pasojat nga institucionet e specializuar pėr
pėrcaktimin e numrit tė varrezave greke, vendvendosjen e tyre nė
truallin shqiptar dhe pėr sipėrfaqet qė pritet tė zaptojnė ato.
Ne kėrkojmė qė nė zbatim tė parimit tė mirėnjohur tė
reciprocitetit midis shteteve miq, tė ngrihet prej Jush dhe tė
shqyrtohet kjo kėrkesė e jona gjatė bisedimeve me pėrfaqėsues tė
shtetit grek-pėrkufizon kėrkesėn e vet komuniteti ēam. Ata
shprehen se kėrkesa e tyre ėshtė e drejtė dhe se respekti qė
shfaqet pėr tė rėnėt nuk mund tė jetė i ndryshėm, pavarėsisht
kombėsisė sė ndryshme tė tė rėnėve. Tė rėnėt tanė, martirė
pėr vatrat e tyre, lypset tė nderohen sė paku njėsoj me tė rėnėt
grekė nė tokė tė huaj- pėrfundon letra e komunitetit ēam
drejtuar Ministrisė sė Jashtme.
Bamir Topi: Pranojeni Kosovėn nė OKBPresidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, u kėrkoi Kombeve tė Bashkuara qė tė njohin e tė pranojnė si anėtare tė tyre shtetin e ri tė Kosovės. Presidenti i bėri deklaratat nė fjalėn qė mbajti pėrpara burrėshtetasve nga mbarė bota nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara. Deklaratat e Topit ishin rikonfirmim i qėndrimit tė Shqipėrisė pėr Kosovėn, njė nga krahinat e saj etnike, e cila iu dha Serbisė nė Konferencėn e Ambasadorėve tė mbajtur nė Londėr nė vitin 1913. Topi tha pa u lėkundur, se Kosova duhet tė pranohej nė Kombet e Bashkuara. Shqipėria ėshtė e bindur se njohja e shtetit tė ri tė Kosovės ėshtė nė interes tė vetė Kosovės, tė Shqipėrisė, tė Serbisė dhe tė gjithė fqinjėve tė afėrt ose tė largėt tė saj, tė Evropės dhe tė hapėsirės mesdhetare. Prandaj Kosova, ky realitet i ri politik, ekonomik dhe social, meriton plotėsisht tė jetė sa mė parė anėtare i organizatės sonė tė Kombeve tė Bashkuara. Ju bėj thirrje tė pranoni me realizėm kėtė zhvillim tė pakthyeshėm, duke e njohur dhe mbėshtetur Republikėn e Kosovės, - tha presidenti. Topi e nisi fjalėn e tij, duke thėnė se Shqipėria e konsideron krijimin e shtetit tė pavarur e sovran tė Kosovės si ngjarjen historike dhe zhvillimin mė tė rėndėsishme politik tė kėtij fillimshekulli. Sipas tij, pavarėsia e Kosovės e ēliron pėrfundimisht kėtė pjesė tė Evropės nga makthi i luftės, i konflikteve ndėretnike, i spastrimeve e gjenocidit etnik, pėrmbush dhe respekton vullnetin e lirė tė njė populli pėr tu shkėputur nga zgjedha politike, nga padrejtėsia historike dhe nga pamundėsia pėr zhvillim. Ai tha gjithashtu, se Kosova nuk udhėhiqet mė nga Jugosllavia e dėshtuar, as nga jugosllavėt e rinj tė moderuar, por nga parimet e Evropės sė civilizuar dhe tė OKB-sė sė universalizuar. I takuar gjatė qėndrimit nė OKB me presidentin e shtetit tė dytė shqiptar, atė tė Kosovės, Fatmir Sejdiun, Topi gjeti rastin tė vlerėsojė popullin dhe qeverinė e Kosovės, kur tha se Shqipėria i mbėshtet ata nė pėrkushtimin e tyre pėr ndėrtimin e njė shoqėrie demokratike, me qėllim qė, sipas planit Ahtisari, ēdo individ, ēdo grup etnik, pavarėsisht pėrkatėsisė etnike, tė ndihet i lirė nė shtėpinė dhe pronėn e tij. Presidenti Topi tha gjithashtu, se duhen ndėrmarrė tė gjithė veprimet e nevojshme pėr rikonfigurimin e UMNIK-ut. Zoti Topi pėrjashtoi sakaq kategorikisht ēdo krahasim tė Kosovės me rajonin e Kaukazit, pėrkatėsisht Gjeorgjinė. Shqipėria i konsideron tė pabaza pėrpjekjet pėr tė vendosur paralele midis Kosovės dhe rajoneve tė Gjeorgjisė, Abkhazinė dhe Osetinė e Jugut. Argumente tė panumėrta historike, juridiko-kushtetues, politike, demografike etj., dėshmojnė se rasti i Kosovės ėshtė unik, sui generis dhe zgjidhja e zbatuar pėr tė ėshtė unike. Si i tillė, ai nuk shėrben dhe as nuk mund tė shėrbejė si model pėr zgjidhjen e konflikteve tė tjera as nė rajon, as jashtė tij, - tha Topi. Nė ēėshtjet e tjera, presidenti Topi theksoi gatishmėrinė e Shqipėrisė nė luftėn kundėr terrorizmit dhe se ka pėrmbushur aktivisht detyrimet dhe pėrgjegjėsitė e saj. Presidenti kujtoi se Shqipėria kontribuon me trupa paqeruajtėse nė kuadrin e OKB-sė dhe tė organizatave tė tjera tė sigurisė nė Afganistan, Irak, Gjeorgji, Bosnjė dhe Hercegovinė, dhe se kohėt e fundit dėrgoi 68 trupa nė pėrbėrje tė EUFOR-it nė Ēad. |
Les voix des 500.000 citoyens américains dorigine albanaise sont lobjet de toutes les attentions de la part des deux candidats ą la Maison Blanche, Barack Obama et John Mac Cain. Alors que la candidat républicain a, depuis longtemps, assuré de son amitié le gouvernement de Pristina, Barack Obama avait inquiété les électeurs dorigine albanaise en déclarant par exemple soutenir la candidature serbe ą lintégration européenne. Une position tempérée par une lettre adressée au National Albanian American Council (NAAC) qui réaffirme le soutien du démocrate ą lindépendance du Kosovo.
Par S.R.
Barack Obama
« En tant que Président des USA, jaiderai ą la construction des infrastructures et du secteur énergétique du Kosovo », promet Barack Obama aux Américains dorigine albanaise. Le sénateur de lIllinois tente dobtenir les voix des Américains dorigine albanaise inquiets en raison de ses précédents messages adressés aux Serbes.
Le candidat Barack Obama a dit aux électeurs dorigine albanaise quil soutenait lindépendance du Kosovo et quil aiderait au Kosovo ą « développer une économie puissante ».
Dans une lettre au National Albanian American Council, Barak Obama souligne quil suivra attentivement la situation dans les Balkans. Les Albanais des États-Unis ont pris connaissance de cette missive lors dun dīner oł étaient décernés des prix récompensant les personnalités ayant le plus soutenues la cause albanaise, dont lancien négociateur américain Frank Wisner et le député de New York Eliot Engel.
« Je soutiens lindépendance du Kosovo et son chemin vers la souveraineté. Je crois que les États-Unis devraient encourager le développement dune démocratie forte au Kosovo pour garantir lapplication de lois garantissant les intérźts de tous les peuples. Je souhaite mengager pour lintégration du Kosovo dans les institutions euro-atlantiques. Pour ce faire, il faut instaurer une société libre, riche et tolérante qui promeut les droits des minorités et protčge les intérźts religieux et culturels de tous ses citoyens », a souligné le sénateur de lIllinois. Les derniers sondages le créditent dun léger avantage sur le candidat républicain John Mac Cain.
Dans cette lettre, Barack Obama souligne que son administration encouragerait la construction dinfrastructures au Kosovo et le développement du secteur énergétique (trois investisseurs américains ont dailleurs participé ą un appel doffre pour la construction dune nouvelle centrale thermique au Kosovo).
Cest la premičre déclaration du candidat du Parti démocrate aux Américains dorigine albanaise (plus de 500.000 daprčs les estimations de son équipe de campagne). Les médias albanais ont interprété cette adresse comme un recentrage aprčs ses déclarations vers la Serbie et les Serbes, qui avaient inquiété les Albanais. Dans des communiqués, le sénateur avait soutenu ą plusieurs reprises la Serbie dans son chemin vers lUnion européenne et sengageait ą soutenir les Serbes de Bosnie-Herzégovine, tout en qualifiant le Kosovo de « voisin » de la Serbie.
Les médias albanophones indiquent que le républicain John Mac Cain est un ami de longue date du Kosovo. Il a déją annoncé quen cas de victoire électorale, il aiderait le gouvernement de Pristina ą développer son économie et ą établir des « institutions qui servent tous les citoyens du Kosovo ». Koha Ditore, un quotidien de Pristina, a publié le message de Barack Obama en une, avec comme titre « Obama promet la pleine souveraineté au Kosovo ».
Les voix des 500.000 citoyens américains dorigine albanaise sont lobjet de toutes les attentions de la part des deux candidats ą la Maison Blanche, Barack Obama et John Mac Cain. Alors que la candidat républicain a, depuis longtemps, assuré de son amitié le gouvernement de Pristina, Barack Obama avait inquiété les électeurs dorigine albanaise en déclarant par exemple soutenir la candidature serbe ą lintégration européenne. Une position tempérée par une lettre adressée au National Albanian American Council (NAAC) qui réaffirme le soutien du démocrate ą lindépendance du Kosovo.
Par S.R.
« En tant que Président des USA, jaiderai ą la construction des infrastructures et du secteur énergétique du Kosovo », promet Barack Obama aux Américains dorigine albanaise. Le sénateur de lIllinois tente dobtenir les voix des Américains dorigine albanaise inquiets en raison de ses précédents messages adressés aux Serbes.
Le candidat Barack Obama a dit aux électeurs dorigine albanaise quil soutenait lindépendance du Kosovo et quil aiderait au Kosovo ą « développer une économie puissante ».
Dans une lettre au National Albanian American Council, Barak Obama souligne quil suivra attentivement la situation dans les Balkans. Les Albanais des États-Unis ont pris connaissance de cette missive lors dun dīner oł étaient décernés des prix récompensant les personnalités ayant le plus soutenues la cause albanaise, dont lancien négociateur américain Frank Wisner et le député de New York Eliot Engel.
« Je soutiens lindépendance du Kosovo et son chemin vers la souveraineté. Je crois que les États-Unis devraient encourager le développement dune démocratie forte au Kosovo pour garantir lapplication de lois garantissant les intérźts de tous les peuples. Je souhaite mengager pour lintégration du Kosovo dans les institutions euro-atlantiques. Pour ce faire, il faut instaurer une société libre, riche et tolérante qui promeut les droits des minorités et protčge les intérźts religieux et culturels de tous ses citoyens », a souligné le sénateur de lIllinois. Les derniers sondages le créditent dun léger avantage sur le candidat républicain John Mac Cain.
Dans cette lettre, Barack Obama souligne que son administration encouragerait la construction dinfrastructures au Kosovo et le développement du secteur énergétique (trois investisseurs américains ont dailleurs participé ą un appel doffre pour la construction dune nouvelle centrale thermique au Kosovo).
Cest la premičre déclaration du candidat du Parti démocrate aux Américains dorigine albanaise (plus de 500.000 daprčs les estimations de son équipe de campagne). Les médias albanais ont interprété cette adresse comme un recentrage aprčs ses déclarations vers la Serbie et les Serbes, qui avaient inquiété les Albanais. Dans des communiqués, le sénateur avait soutenu ą plusieurs reprises la Serbie dans son chemin vers lUnion européenne et sengageait ą soutenir les Serbes de Bosnie-Herzégovine, tout en qualifiant le Kosovo de « voisin » de la Serbie.
Les médias albanophones indiquent que le républicain John Mac Cain est un ami de longue date du Kosovo. Il a déją annoncé quen cas de victoire électorale, il aiderait le gouvernement de Pristina ą développer son économie et ą établir des « institutions qui servent tous les citoyens du Kosovo ». Koha Ditore, un quotidien de Pristina, a publié le message de Barack Obama en une, avec comme titre « Obama promet la pleine souveraineté au Kosovo ».
Michael Martens sur la reconnaissance du Kosovo |
Le processus de reconnaissance du Kosovo se met péniblement en marche en Europe du Sud-Est, écrit Michael Martens dans le quotidien Frankfurter Allgemeine Zeitung. La Grčce, la Roumanie, la Macédoine, le Monténégro ou la Bosnie-Herzégovine n'ont ą ce jour toujours pas reconnu l'indépendance du Kosovo. La Bulgarie, la Croatie et la Hongrie ont eu tant de mal ą franchir le pas qu'ils n'ont osé s'y résoudre que de faēon conjointe, afin de répartir le poids de la colčre serbe sur le plus grand nombre d'épaules possibles. Cela n'est pas surprenant, car si l'on ne craint pas les sanctions serbes en Amérique centrale, en Afrique occidentale ou sur un atoll du Pacifique, il en va autrement dans la région. ? C'est pourquoi l'intégration du Kosovo reste incomplčte justement au sein de la communauté des Etats situés dans son voisinage direct, lą oł elle serait la plus importante pour des raisons économiques. ? Jusqu'ą présent, Bucarest ne rechigne pas seulement ą reconnaītre le Kosovo parce qu'elle craint que la minorité hongroise de Roumanie ne prenne exemple sur les Albanais du Champ des merles. Aprčs les événements en Géorgie, la considération apportée ą la République voisine de Moldavie, dont la Roumanie se présente comme l'avocat, joue aussi un rōle important. Personne ne veut offrir de prétexte ą Moscou pour 'résoudre' le conflit relatif ą la région séparatiste moldave de Transnistrie, soutenue par la Russie, selon un modčle néo-soviétique. En Grčce, des considérations semblables jouent un rōle avec Chypre. ? La reconnaissance du Kosovo par l'Etat tri-national de Bosnie-Herzégovine semble impossible actuellement. Le toujours prééminent traité de paix de Dayton de 1995, qui s'est révélé dans le fond źtre un arrangement par rapport ą la division durable du pays, permet aux Serbes de Bosnie d'empźcher la prise d'une telle mesure." |
Frankfurter Allgemeine Zeitung (Allemagne) |
http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=44030 Gazeta Shqiptare 24/09/2008
Leka
kthen vilėn e tė atit nė kazino
DURRES -Vilės
Zogut, 11 vjet pasi u kthye nė gėmadhė, do t'i rikthehet lavdia e
dikurshme, por tashmė me njė funksion tjetėr, atė tė kazinosė. Kėto ditė,
vila ėshtė rrethuar me skela ndėrtimi dhe nė mjediset e saj kanė nisur
punimet. Nė bashkinė e Durrėsit na sqaruan se vila do tė kthehet nė njė
resort turistik sipas modelit anglez. Familja mbretėrore ka nėnshkruar njė
marrėveshje me njė subjekt anglez pėr njė menaxhim tė pėrbashkėt tė vilės.
Familja
mbretėrore i ka dėrguar njė kėrkesė KRRTRSH-sė, nė tė cilėn i kėrkon kėtij
institucioni leje ndėrtimi pėr tė rikonstruktuar dhe ndryshuar destinacionin
e vilės mbi kodrėn e Durrėsit. Vetė kreu i qeverisė, Sali Berisha njėkohėsisht
edhe kryetar i KRRTRSH-sė ėshtė shprehur i gatshėm qė kjo leje tė lėshohet.
Pėr kėtė qėllim, KRRTRSH-ja i ka kėrkuar KRRT-sė sė Durrėsit qė ajo tė
shprehet lidhur me kėtė kėrkesė. Kjo e fundit ėshtė pėrgjigjur
pozitivisht dhe me njė shkresė pėrcjellėse ja ka deleguar kėtij
institucioni tė drejtėn e marrjes sė vendimit. Nė njė linjė me to ka qenė
edhe Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, e cila ka dhėnė
"OK" pėr kėtė projekt. Nė mbledhjen e radhės, KRRTRSH-ja pritet qė
tė zbardhė vendimin. Nė mbledhjen qė shkoi Berisha qe shprehur se, "familja
mbretėrore ka sjellė njė kėrkesė ku kėrkon leje ndėrtimi pėr
rikonstruktimin e vilės. Unė
kam mendim pozitiv pėr kėtė kėrkesė". Ndėrkohė,
firma e ndėrtimit nė pritje tė zbardhjes sė vendimit, ka bėrė gati skelat
e larta rreth e qark objektit duke e bėrė fakt tė kryer zbatimin e projektit.
Vilėn
e njohur, para 3 vjetėve Komisioni i Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave nė
Durrės, deri nė atė kohė pronė e Drejtorisė sė Rezidencės Qeveritare, ja
ktheu familjes Zogu. Qė nga ajo kohė ka pasur shumė zėra pėr destinacionin
qė do tė kishte ky objekt, i cili nė 78 vjet tė ekzistencės sė tij fsheh
mjaft histori, qė nisin me familjen e Zogut, vazhdojnė me kohėn e komunizmit
pėr tė pėrfunduar nė plaēkitjen qė pėsoi nė vitin 1997. Vila ėshtė
vendosur nė lartėsinė e 160 metrave mbi nivelin e detit, mu nė majė tė
"Kodrės sė Moisiut". Projekti i ri me vlerė 20 milionė euro, synon
qė ta kthejė atė nė njė resort turistik. Ai do tė pėrbėhet nga 50
apartamente, ku pėrveē dhomave tė pushimit, do tė ketė edhe njė kazino me
synim joshjen e milionerėve vendas e tė huaj. Atė do ta menaxhojė njė
kompani angleze, qė do tė synojė ta bėjė tė njohur nė radhėt e lojtarėve
tė ruletės nė mjaft vende tė huaja. Gjithashtu, vila do tė ketė edhe
mjedise tė tjera dėfryese tė njė lloji tė veēantė.
Nė
bazė tė dokumenteve, rezulton se vila u ndėrtua nga tregtarėt e Durrėsit e
tė Tiranės dhe ju bė dhuratė Ahmet Zogut pas kurorėzimit Mbret i Shqiptarėve.
Gjatė viteve tė sundimit tė tij vila u pėrdor prej familjes mbretėrore si
rezidencė verore. Zogu vinte shpesh atje me familjen e tij dhe kalonte disa ditė
pushimi. Vila, e cila nė fakt ėshtė njė pallat, nė atė kohė u pajis me
objekte tė kushtueshme, duke nisur qė nga parketi, shandanet e ndriēimit,
pajisjet e banjave, qilimat e Persisė, takėmet e kuzhinės, shkallėt prej
mermeri si dhe me afreske nė njė pjesė tė mirė tė mjediseve tė mėdha. Tė
gjitha kėto brenda pak minutave u plaēkitėn mė 1997 dhe vila mbeti pėr 11
vjet vetėm njė karabina e rrethuar me tela me gjemba. Ajo ruhej nga 3 ushtarė,
pasi bėnte pjesė nė inventarin e Drejtorisė sė Rezidencės Qeveritare.
Tashmė vila e njohur kthehet nė njė kompleks turistik
E mėrkurė, 24 shtator 2008 http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=3367
Sot tė gjithė i largohen diktaturės. Edhe ata qė e ideuan, e ndėrtuan dhe punuan pėr ta bėrė tė pėrjetshme nuk pėlqejnė tė identifikohen me tė.
Vendin e djallit nė shpirtin e veglave tė diktaturės tani e ka zėnė hipokrizia, por, kur shiten si heronj ose duan tė konsiderohen tė tillė, e kalojnė masėn. Me kėtė veprim shkelet vija e kuqe, qė ata e kanė rreptėsisht tė ndaluar ta prekin.
Shkrimtarėt e realizmit socialist, pėr shembull, nuk kanė pse vėnė kujėn kur dėgjojnė frazėn rishkrim i historisė sė letėrsisė. Rishkrimi nuk nėnkupton mėnjanimin e periudhės sė realizmit socialist apo fshirjen e saj, gjė tė cilės i trembet Dritėro Agolli nė intervistėn e 8 shtatorit nė gazetėn Panorama, por shkrimin real tė saj. Askush, nga ata qė janė shprehur pro rishkrimit tė historisė, nuk ka deklaruar ose nuk ka lėnė tė kuptohet se rishkrimi do tė bėhet duke mėnjanuar ose fshirė, siē ka dėgjuar tė thuhet zoti Agolli.
Ndoshta zoti Agolli ka dėgjuar zėrin e tij tė brendshėm, metodėn e realizmit socialist tė shkrimit tė historisė sė letėrsisė shqipe, e cila la jashtė saj vepra dhe autorė tė caktuar, vetėm pse nuk pėlqeheshin prirjet e tyre politike.
Pika mė e nxehtė e rishkrimit tė historisė sė letėrsisė do tė jetė periudha e realizmit socialist, sepse autorėt e saj, nė njė histori letėrsie profesionale do tė humbasin rolin e patriarkut, tė cilin, nė mėnyrė tė pamerituar, e kanė ruajtur deri mė sot. Dritėro Agolli dhe shokėt e tij nuk mund ta pranojnė dot faktin se brezat e rinj, nė u rėntė rasti tė merren me ta, mund ti pėrcaktojnė si bori propagandistike tė diktaturės komuniste dhe jo si shkrimtarė.
Pėr tė kuptuar dhe mė pas pėr tė shkruar pėr realizmin socialist dhe shkrimtarėt e kėsaj rryme duhet tė njohim dy gjėra thelbėsore: ēfarė ishte metoda e realizmit socialist dhe cili ishte roli i shkrimtarit nė shoqėri, si promovohej ai, si trajtohej, si orientohej, si organizohej etj.
Realizmi socialist, nė njė pėrkufizim flesh nga fjalori i shqipes (1984), ėshtė metodė artistike e letėrsisė dhe artit socialist, e cila, duke u mbėshtetur nė botėkuptimin marksist-leninist, e pasqyron me besnikėri realitetin historik nė zhvillimin e tij revolucionar dhe ka pėr qėllim edukimin komunist tė masave. Ky mund tė mos jetė pėrkufizimi mė profesional i kėsaj metode, por institucionet artistike shqiptare dhe shkrimtarėt e artistėt vepronin sipas kėtij parimi. Pavarėsisht interpretimeve qė iu bėhen sot disa veprave tė caktuara, qėllimi i vėrtetė i tyre ka qenė edukimi komunist i masave.
Kushti i parė qė tė ishe shkrimtar nė Shqipėri gjatė diktaturės ishte pėrshtatja me metodėn e realizmit socialist, kush nuk e bėnte kėtė, jo vetėm qė nuk kishte tė drejtė botimi, por internohej, futej nė burg apo dėnohej me vdekje. Vetė Dritėro Agolli ka kritikuar si liberalė njė tufė shkrimtarėsh dhe artistėsh nė korrik 1973, nė Plenumin e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė: Minush Jeron pėr dramėn Njollat e murrme, Faslli Halitin pėr poemat Dielli dhe rrėketė, piktorin Edison Gjergo pėr Epika e yjeve tė mėngjesit dhe Portreti i punėtorit, Ali Osekun pėr Shqipėria, Maks Velon pėr Peizazhi i pranverės, regjisorin Mihal Luarasi, apo Kujtim Spahivoglin pėr vepra regjisoriale dhe devijatorin e djathtė dhe elementin antiparti, Fadil Paēramin pėr gjithēka. Kėta devijatorė dhe shumė tė tjerė para e pas tyre u internuan, burgosėn ose u dėnuan me vdekje. Shkrimtarėt si Agolli promovoheshin nė bazė tė veprave propagandistike, u jepej leje krijimtarie, shtėpi e bollshme me dhomė pune ose studio nė rastin e piktorėve dhe artistėve, ose bėheshin edhe deputetė e anėtarė tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės. Orientimi i kėtyre shkrimtarėve dhe artistėve ishin sloganet e partisė apo fjalimet e diktatorit. Unė kam lexuar me dhjetėra fjalime tė Dritėroit dhe tė tė tjerėve, kur ata citojnė orientimet e marra nga partia apo diktatori. Nė kėtė plenum partia vuri detyra tė mėdha para artit tonė, para ēdo shkrimtari dhe artisti, pėr tė krijuar vepra tė frymėzuara nga jeta, puna dhe lufta e popullit tonė pėr ndėrtimin e socializmit, - deklaroi Dritėro Agolli, nė plenum, si kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve.
Lidhja e Shkrimtarėve dhe Artistėve ka qenė katėrcipėrisht e ngjashme me Sigurimin e Shtetit: njė grup fanatikėsh tė regjimit qė punonin me pėrkushtim pėr ta mbrojtur atė nga devijatorėt dhe armiqtė. Ashtu si Sigurimi, Lidhja mblidhte fakte dhe ofronte ekspertizė pėr gjyqet politike.
Dritėro Agolli deklaroi nė intervistė se historia e letėrsisė duhet pasuruar, jo rishkruar, por ai me kėtė nėnkupton futjen nė tė tė autorėve dhe veprave qė historianėt e letėrsisė komuniste lanė jashtė. Ai ka tė drejtė, kjo ėshtė logjika e tranzicionit: njė shoqėri ku tė kenė tė njėjtin status edhe xhelati, edhe viktima.
Kur tranzicioni tė marrė fund, kėto raporte do tė ndryshojnė. Mirėpo ai nuk merr fund vetiu, fillimisht duhet qė dikush ti ndryshojė kėto raporte.
Shtypi perėndimor nė vitet kur Shqipėria qeverisej nga Ahmet Zogu, jepte lajme kureshtare mbi personin e tij
Mbreti Zog ėshtė njė nga njerėzit qė punon mė shumė se ēdokush tjetėr nė botė, - shkruante New York Times nė fillim tė viteve '30. Ai deklaron se punon 18 orė nė ditė dhe se bėn gjatė tė gjithė ditės vetėm dy pushime nga dhjetė minuta.
Anėtar i njė fisi shqiptar nga Mati, i biri i njė kreu lokal, post qė trashėgohej, Ahmet Zogu pati vesin tipik tė politikanėve tė Ballkanit, vende ku krerėt duhet tė sundojnė pėr tė gjithė jetėn. Dikur ai u detyrua tė arratisej, por arriti tė kthehej, u bė president dhe mė pas u bė mbret mė 1928, shkruante Times e Londrės ditėn kur Zogu u largua pėr herė tė fundit nga Shqipėria.
Mė 1929, njė shoqatė e luftės kundėr duhanit, kėshilloi mbretin Zog tė ulte dietėn e tij tė cigareve, sepse ajo sakaq i kishte shkaktuar humbjen e zėrit. Nė perėndim qarkullonin zėra se ai konsumonte 150 cigare nė ditė ose 55 mijė nė vit.
Media e kohės qe veēanėrisht e tėrhequr nga Mbreti Zog. Ata e
ndoqėn hap pas hapi. Shkruajtėn kur Zogu dha shembullin i pari pėr
kthimin e vendit nga Perėndimi, duke shkurtuar mbiemrin e vet e duke i
hequr njė germė emrit, nė mėnyrė qė tė largonte konotacionin
oriental. Shkruajtėn kur mė 1929, filloi ndėrtimin e pallatit tė ri
mbretėror, me kosto prej 1 milionė dollarėsh tė kohės, pasi zotėronte
edhe katėr tė tjerė tė tillė dhe deklaronte se do tė ndėrtonte
edhe njė tė gjashtė nė Krujė. Shkruajtėn kur u pėrfol se ai do tė
shpallej mbret me titullin Skėnderbeu i Tretė.
Artikulli i Time mė 1929
Hekurudhat, rrugėt, anijet me avull, kanalet, janė tė gjitha shenja tė qytetėrimit, por ato kushtojnė para. Javėn e kaluar, zeshkani Ahmet Bej Zogu Mati, Mbret i Shqipėrisė, bėri njė shenjė efektive dhe tė pakushtueshme drejt perėndimizimit tė mbretėrisė sė trazuar, duke dekretuar se nė tė ardhmen, tė gjithė nėnshtetasit e tij duhet tė heqin dorė nga zakonet e vjetra Muhamedane tė marrjes sė emrit tė qytetit apo fshatit nė tė cilin jetojnė dhe duhet tė adoptojnė emra tė mirė Europianė. Duke krijuar modėn, mbreti hoqi emrin e Matit nga emri i vet, hoqi U-nė nga Zogu (vulosi monedhat shqiptare nėn emrin Amet Zogu), dhe i dha vetes emrin kumbues Mbreti Zog, shkruante Time mė 17 korrik 1929, nė njė artikull me titull Zog, jo Skėnderbej.
Pasioni pėr pallate
Megjithėse Shqipėria nuk ka rrugė, ajo nuk do tė vuajė kurrė pėr pallate mbretėrore. Javėn e kaluar, punėtorė italianė dhe inxhinierė, tė dėrguar nga mbrojtėsi i Mbretit Zog, Diktatori Musolini, hodhėn themelet e njė pallati tė ri mbretėror, i pesti pėr mbretin Zog, nė tė dalė tė kryeqytetit tė zbehtė Tiranė. Ndėrtesa do tė kushtojė mė shumė se 1 milionė dollarė, por pasioni i tij pėr pallate duket se nuk ėshtė plotėsuar, pasi ka planifikuar tė ndėrtojė njė tė gjashtė nė qytetin antik tė Krujės, shtėpia e heroit shqiptar tė shekullit tė 15, Skėnderbeut tė Madh. Pėr vendėsit, pasioni i Zogut pėr pallate ėshtė i kuptueshėm. Ata e dinė se shumė shqiptarė me sy tė uritur janė betuar se do ta vrasin dhe Zogu i kujdesshėm shumė rrallė del nga pallatet e tij. Pėr njė njeri tė gjallė si ai, jeta nė brendėsi tė edhe pesė pallateve, ėshtė shumė e kufizuar.
-------------------------------------------------
Artikulli i Time kur Zog u martua
Times: Martesa e Zogut me Jerry
Mijėra malėsorė tė varfėruar por me fytyrė krenare veshėn javėn
e kaluar bluzat e bardha mė tė pastra, xhaketat e Skėnderbeut dhe
fustanellat, i hipėn gomerėve tė tyre ngordhalaq dhe kapėrcyen malet
pėr nė Tiranė, kryeqytetin e tyre qė mban erė tė keqe. Ata erdhėn
tė festonin martesėn e mbretit tė tyre 42-vjeēar Zog I, me gjysmė-amerikanen
22-vjeēare, Konteshėn Geraldine Apponyi tė Hungarisė. E ėma dhe i
ati i Konteshės, qė parapėlqen nofkėn e vet tė Budapestit Jerry,
janėGladys Virginia Stewart e Manhatanit dhe Konti Anton Apponyi i
Budapestit.
Bashkė me traditėn e gjakmarrjes ėshtė edhe tradita e tė pirit rėndė
nė raste tė tilla feste dhe Mbreti Zog qė ėshtė finok, e di se shumė
malėsorė me emėr janė betuar ta vrasin, e pėr kėtė arsye i mbajti
ata tė zėnė me tre ditė tė tėra festime. Gegė krenarė nga veriu
dhe toskė tė zbathur nga jugu i harruan hallet me raki. Por kur
entuziazmi mungoi pėr ditėn e dytė radhazi, qeveria miratoi njė ligj
pėr martesėn masive tė 150 ēifteve nė mėnyrė qė rakia tė
vijonte tė derdhej.
Dasma mbretėrore shkoi nė ditėn e tretė, ndėrkohė qė askush
nuk kishte arritur ta shihte mbretin. Ndėrsa muezinėt kėndonin nė
minare, Kontesha e gjatė dhe me flokė tė zi, e veshur me tė bardha
hipi nė karrocėn e tėrhequr nga katėr kuaj tė bardhė, dhuratė nga
qeveria Hungareze, eci pėrgjatė rrugėve tė pluhurosura tė Pallatit
Mbretėror. I mbrojtur nga njė trupė prej 1 mijė ushtarėsh, Mbreti
Zog e priti nusen, e shoqėroi te biblioteka ku i tregoi koleksionet me
armė antike.
Hiqmet Delvina, zėvendėskryetari i Parlamentit u bashkua me ēiftin nė
njė ceremoni tė thjeshtė civile, pėr shkak se Zogu ėshtė mysliman,
ndėrsa Mbretėresha ėshtė Katolike. Jake Koēi, njeriu qė kėrkonte
nuse pėr mbretin, pati kaluar javė shumė tė ngarkuara deri sa mori
frymė lirshėm javėn e kaluar. Ėshtė e shkėlqyer, deklaroi
ai, ju e dini se monarku i njė vendi tė vogėl si ky i yni duhet tė
tregohet shumė i kujdesshėm qė tė mos pėrzihet nė politikėn ndėrkombėtare
pėrmes martesės. Nė fakt, Zogu prej shumė kohėsh ka qenė nė ujėrat
ndėrkombėtare.
Qė nga viti 1927 ai ka qenė njė kukull e Musolinit. Kreditė italiane
qė nuk jepen pėr tė fituar interesa kanė majmur financat shqiptare,
ushtria ėshtė e gjitha e drejtuar nga italianėt dhe Italia ėshtė
klienti mė i mirė i Shqipėrisė. Pėr kėtė arsye, martesa duhet tė
marrė miratimin e Musolinit. Duēe tregoi se ai e miratoi me forcė kėtė
lidhje italiano-shqiptaro-hungareze, duke dėrguar dhėndrin e tij,
ministrin e Jashtėm Konti Galeazzo Ciano, i cili ndėrpreu bisedimet
Franko-Italiane nė Romė, pėr tė bėrė dėshmitarin e dasmės nė
Tiranė.
Kur mbėrritėn dhuratat, u bė e qartė se komplikimet ndėrkombėtare nuk patėn kaluar pa u vėnė re. Adolf Hitleri i dėrgoi njė Mercedes-Benz sportiv. Musolini i dėrgoi katėr vazo bronzi, qė dikur i pėrkisnin Napoleonit; njė statujė dragoi erdhi nga Mbreti Vittorio Emanuele; Tapete orientale nga diktatori Metaxas i Greqisė dhe njė skrivani e pėrpunuar nga Generalissimo Franco i Spanjės.