Partia "Lėvizja
e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076
____________________
Tiranė, mė 8 shkurt 2009
Deklaratė pėr media
Partia "Lėvizja e Legalitetit" po punon me intensitet tė lartė pėr pėrshtatjen dhe pėrgatitjen e strukturave tė saj pėr zgjedhjet parlamentare tė 28 qershorit. Nė kėtė kuadėr, nė tė gjitha degėt e PLL po zhvillohen takime tė strukturave nė tė cilat marrin pjesė drejtues tė Partisė nga qendra si dhe drejtuesit nė rang qarku.
PLL e pėrmbylli me sukses objektivin e caktuar nė Kėshilli Kombėtar pėr pėrshtatjen e strukturave tė saj nė nivel qarku, sipas veēorive tė diktuara nga Kodi i ri zgjedhor. Kėshtu, tė 12 Sekretarėt koordinativė tė qarqeve, janė prezantuar nė strukturat lokale dhe kanė nisur punėn pėr harmonizimin e pėrgatitjeve elektorale nė secilėn degė tė qarkut dhe koordinimin e tyre me kryesinė e Partisė. Ky ėshtė njė proces qė po zhvillohet me shpejtėsi dhe nė harmoni tė plotė.
Njėherazi me intensifikimin e jetės organizative dhe motivimin e strukturave tė bazės, po punohet pėr rritjen e pjesėmarrjes dhe kontributit tė tyre nė hartimin e platformės elektorale tė PLL, propozimin e kandidatėve pėr zgjedhjet e 28 qershorit si dhe ēdo vendim-marrje tė rėndėsishme nė parti.
***
Nė kėtė deklaratė pėr mediat, gjejmė rastin tė sqarojmė gjithė opinionin e interesuar se Partia Lėvizja e Legalitetit nuk ka asnjė lidhje me votimin nė Kėshillin Bashkiak tė Tiranės pėr Buxhetin e vitit 2009. Ēdo hamendėsim qė kėrkohet tė hidhet ndaj PLL-sė pėr votimin pro buxhetit, tė kėshilltarit tė LZHK, ėshtė i pa vėrtetė dhe dashakeq. Nė zgjedhjet pėr pushtetin vendor tė 18 shkurtit Partia "Lėvizja e Legalitetit" ka qenė pjesė e koalicionit me Partinė Demokratike. Tė zgjedhurit e PLL nė pushtetin vendor, qofshin kėta kryetar bashkie apo komunash, kryetarė tė kėshillave apo kėshilltarė tė thjeshtė, janė shquar pėr qėndrimin e tyre korrekt ndaj interesave tė komunitetit, programit tė PLL dhe detyrimeve tė koalicionit.
Si pjesa mė e rėndėsishme dhe bartėse e lidhjeve tė drejtpėrdrejta tė ish-LZHK dhe krijuesit tė saj, Madhėrisė sė Tij Leka I, Partia "Lėvizja e Legalitetit" disponon tė gjitha provat se LZHK ishte njė koalicion i krijuar vetėm pėr zgjedhjet parlamentare tė vitit 2005. Shpėrndarja "de jure" e koalicionit LZHK ka ndodhur mė 18 korrik 2005 kur nė praninė dhe me miratimin e NMT Leka I, organet drejtuese tė PLL vendosėn pėr daljen e saj nga LZHK. Pas kėsaj shkėputje tė PLL, NMT Leka I, ka deklaruar nė mėnyrė tė pėrsėritur se nuk ka asnjė lidhje me atė strukturė politike qė vazhdonte tė mbante emrin LZHK. Nė kėtė kuptim, NMT Leka I dhe partia "Lėvizja e Legalitetit" nuk kanė asnjė pėrgjegjėsi pėr qėndrimet politike tė tė ashtuquajturės LZHK.
E verteta e takimit Rugova-Milloshevic |
» Dėrguar mė: 07/02/2009 - 07:29 |
Arben Lagreta/ Shkodėr
lagretaben@yahoo.it
SHKODER - Legalistėt e Shqipėrisė pėrshėndesin
qeverinė shqiptare nė lidhje me vendimin e fundit tė saj pėr verifikimin
dhe evidentimin e listave tė zgjedhėsve pranė njėsive tė qeverisjes
vendore.
Nė tė njėjtėn kohė, PLL ka riafirmuar pozicionimin e saj si aleate e
maxhorancės qeverisėse dhe ka pėrshėndetur edhe vendimin e fundit tė
Senatit Francez qė bėri tė mundur ratifikimin tė Protokollit tė anėtarėsimit
tė Shqipėrisė nė NATO.
Kėtė e ka bėrė tė ditur dje Sekretari pėr Ēėshtjet e Pushtetit Vendor
tė PLL, Enis Dizdari gjatė njė takimi pune qė zhvilloi me strukturat e degės
sė kėsaj partie nė qytetin mė tė madh verior. Partia Lėvizja e
Legalitetit pėrshėndet Qeverisjen Vendore nė shkallė vendi pėr
evidentimin dhe shpalljen e listave pranė bashkive dhe komunave pėr
shtetasit shqiptarė tė cilėt nuk kanė letėrnjoftime.
Me kėto veprime tregohet qarte se Maxhoranca qeverisėse kėrkon tė
realizoje zgjedhje te pakontestueshme, tė zbatojė me pėrpikmėri premtimin
qė i ka dhėnė shqiptarėve dhe ndėrkombėtarėve pėr zgjedhje tė lira
dhe tė ndershme, thuhet ndėrmjet tė tjerash nė deklaratėn e lexuar nga
Dizdari.
Nė vijim, duke argumentuar nevojėn e veprimit tė mėsipėrm, deklarata e
PLL vijon: Me kartat e identitet dhe pasaportat biometrike u thuhet
shqiptareve se ne jemi te sigurt drejtė liberalizimit te vizave dhe shume
pranė futjes se Shqipėrisė ne Bashkimit Europian.Ne gjykojmė se procesi i
identifikimit te shtetasve duhet shoqėruar edhe me rregullimin e nevojshėm nė
ligjin Pėr shtetėsinė shqiptare nė mėnyre qė kjo shtetėsi tu
sigurohet tė gjithė pasardhėsve tė mėrgatės sė vjetėr qė e dėshirojnė
njė gjė tė tillė..
Legalistėt kanė paraqitur me kėtė rast edhe pozicionimin e tyre si aleatė
tė mazhorancės aktuale tė kryesuar nga PD, duke theksuar: Nė
kuadrin e zgjedhjeve parlamentare tė 28 qershorit, Partia Lėvizja e
Legalitetit dhe drejtuesit e saj po bėjnė takime me elektoratin nė
shumė bashki dhe komuna ku po bėjnė tė qartė qėndrimin e kėsaj force
politike pro maxhorancės qeverisėse, intensifikimin e marrėdhėnieve me
Partinė Demokratike dhe me partitė e djathta. Objektivi i PLL ėshtė
fitorja e koalicionit qeverisės. Pėr realizimin e kėtij objektivi ajo do tė
vėrė nė efiēencė tė gjithė resurset e saja.
PLL vlerėson masat qė po merr qeveria pėr shtresat nė nevojė dhe i
bėn apel pushtetit vendor nė shkallė vendi pėr tė evidentuar tė gjitha kėto
shtresa dhe mbėshtet grupin ndėrministror pėr kėtė problem. Me vullnetin
e dukshėm tė maxhorancės pėr tė zhvilluar zgjedhje tė lira dhe tė
pakontestueshme dhe me reformat e ndėrmarra, po bėhet garant i fitores sė
28 Qershorit dhe i besueshėm pėr ndėrkombėtaret pėr tė realizuar
liberalizimin e vizave hyrjen nė NATO dhe BE
Ndėrsa nė mbyllje tė kėsaj deklarate tė lexuar nga Sekretari pėr Ēėshtjet
e Pushtetit Vendor, Enis Dizdari, legalistėt shqiptarė pėrshėndesin
Senatin e Francės me rastin e ratifikimit tė Protokollit tė anėtarėsimit
tė Shqipėrisė nė NATO.
Ambasadori i Shqipėrisė nė Francė reagon ndaj lajmit pėr foton e "vajzės me perēe" e cila mendohej tė ishte imazhi nė Paris i aktivitetit pėr trashėgiminė fotografike shqiptare ndėrmjet viteve 1858-1945. Ylljet Aliēka: "Njė vullnet i tillė dizinformues e ka burimin te mėrzitja dhe dėshpėrimi qė kapėllon rėndom qenien njerėzore kur nuk ka se ē'tė denigrojė pandershmėrisht."
"Sinqerisht mbeta i befasuar nga jehona e njė veprimtarie e cila pėr hir tė sė vėrtetės jo vetėm nuk i ka pėrmasat qė pretendohet, porse ėshtė shumė larg sė vėrtetės", u shpreh Ylljet Aliēka, ambasador i Shqipėrisė nė Francė.
Reagon disa ditė pas qarkullimit nė internet dhe botimit nė "Shekulli" tė fotos qė mendohej tė prezantonte trashėgiminė fotografike shqiptare nė Paris. Pėrse ishte zgjedhur imazhi i njė "vajze me perēe", pra i njė Shqipėrie myslimane dhe tė tejmbetur pas ishte pyetja qė vinte bashkė me lajmin.
Ambasada shqiptare ėshtė bashkorganizatore e aktivitetit nė bashkėpunim me Universitetin e Ēikagos nė Paris, prandaj ambasadori komenton jehonėn e parakohshme qė i ėshtė bėrė "ekspozitės" dhe sqaron se sė pari nuk ėshtė fjala pėr ekspozitė, por pėr njė kolokium shkencor propozuar nga Universiteti amerikan nė Paris.
"Periudha e artė e fotografisė shqiptare 1858-1945" ėshtė
kolokium i programuar pėr njė pasdite kulturore mė 12 shkurt 2009, nga
ora 14-20.00, nė formėn e njė debati mbi vlerat historike tė fotografisė
sė vjetėr shqiptare, qė nga fillimi i saj deri nė vitet 40, pasuar nga
njė tavolinė e rrumbullakėt pėr letėrsinė shqipe.
"Thėnė ndryshe, kolokiumi synon tė nxjerrė nė pah vlerat e trashėgimisė kulturore shqiptare. Pėr kėtė arsye kėtij aktiviteti i ėshtė bashkuar si partnere dhe ambasada shqiptare nė Paris."
Aliēka vė nė dukje se fotografia qė u bė sebep pėr kėtė reagim,
ishte njė variant qė organizatorėt i propozuan atij pėr modelin qė do tė
kishte ftesa e aktivitetit. "Fotoja e botuar paraqet njė foto tė vjetėr
tė Idromenos, qė daton fillimin e shekullit tė kaluar dhe qė pėr ironi
nuk rezulton njė grua myslimane por njė grua katolike. Sidoqoftė e pėrsėris
se ky ishte njė ndėr variantet e ftesės dhe nė realitet, pėr arsye tė
ndryshme nga ato qė pretendohet, nuk u pėrzgjodh si variant pėrfundimtar.
Ajo qė tė bėn pėrshtypje ėshtė fakti se ende pa u materializuar nė versionin final, nga konsultimet nė njė rreth jo mė shumė se katėr pesė personash, (si nė njė roman tė verdhė) para se tė merrte miratimin tim si ambasador, ky variant mori dhenė, komentuar si njė formė e sofistikuar nga ana ime pėr tė denigruar kulturėn shqiptare nėpėrmjet njė ekspozite!"
Nuk dihet se si ėshtė e mundur qė ajo foto tė cilėn po e botojmė pėrkrah
tė zgjedhurės si model ftese pėr kolokiumin "Periudha e artė e
fotografisė shqiptare 1858-1945", tė kėrcejė nga tryeza e
bisedimeve tė njė diplomati shqiptar nė Paris deri nė Shqipėri.
Por e sigurtė ėshtė qė pėr pasditen shkencore kushtuar trashėgimisė sonė dhe pėr paraqitjen e saj me njė ftesė realizuar njė foto tė vjetėr shqiptare, kanė punuar dy studiues tė huaj, dy francezė emrat e tė cilėve nuk janė tė panjohur pėr ne.
Loļc Chauvin dhe Christian Raby, organizuan nė vjeshtė 2007 njė turne tė
ekspozitės "Vėshtrim historik i fotografisė shqiptare" nė
qytetet Shkodėr, Berat, Korēė dhe Tiranė me 62 foto tė zgjedhura nga
arkivat e Marubėve, Mios, Sotirit, Idromenos, Xhimitikut, Picit. Mbahet
mend prezantimi qė ata i bėnė nė Galerinė Kombėtare tė Arteve kėsaj
pasurie qė nuk ishte ekspozuar dhe as botuar ndonjėherė.
Rezultati i Raby-sė, profesor i Filozofisė dhe Fotografisė nė Universitetin e Ēikagos dhe Chauvinit i cili nė vitin 1994 realizoi albumin e parė "Marubi" i botuar nė Paris me parathėnie tė Ismail Kadaresė, ishte mbyllja e njė cikli disavjeēar kėrkimi dhe studimti tė materialit fotografik nė arkivat shtetėrore dhe ato familjare shqiptare.
Dhe nė nėntor 2007 e paraqitėn nė Strasburg, nė Kėshillin e Evropės,
fotografinė e vjetėr shqiptare me njė tematikė tė larmishme: ceremonitė
fetare, ushtarė dhe luftėtarė shqiptarė, portrete njerėzish tė shquar
apo tė panjohur, skena tė jetės sė pėrditshme, pejzazhe, pamje urbane
etj.
Njė fotografi qė pėrtej kuadrit historik, ka njė vlerė bashkėkohėsie. Fotografėt shqiptarėt japin njė Shqipėri nė "kapėrcyell", e shkėputur mė nė fund nga perandoria otomane dhe e orientuar drejt Oksidentit. Ky "dimension evropian" qė Raby-n dhe Chauvin-i gjejnė nė trashėgiminė fotografike shqiptare tė periudhės sė artė 1858-1945, nuk i lė indiferentė.
Prandaj ėshtė krejt e natyrshme tė vijė prej kėtyre dy individėve
iniciativa - pėr tė cilėn meritojnė mirėnjohje - e kolokiumit nė
Paris.
Kur u deklaruan rezultatet e tyre nė shtypin shqiptar patėn thėnė se Shqipėria ka njė trashėgimi fotografike ndoshta unike nė Ballkan. "Megjithatė, zyrtarisht, Shqipėria nuk ekziston nė historinė botėrore tė fotografisė. Asnjė referencė, asnjė emėr qė tė tregojė se ky vend ka pasur fotografė artistė tė talentuar."
Pėr habinė e atyre as dinastia e Marubėve nuk figuron ndėrmjet emrave tė mėdhenj tė fotografisė universale.
Megjithė injorimin qė i ėshtė bėrė kėsaj pasurie brenda dhe pėrtej
kufijve tė Shqipėrisė, pėr Raby-n dhe Chauvin-in njė gjė ėshtė e
sigurtė: tė gjitha kėto imazhe pėrcjellin emocione tė forta dhe na
zhysin nė mendime.
Mbase kėtė do donte tė shtonte ambasadori shqiptar nė Francė, njėherėsh
shkrimtar, skenarist dhe burokrat i regjur nė administratėn shtetore dhe
atė ndėrkombėtare. Por reagimi i Aliēkės nuk ka prolog:
"Sa mė sipėr mė lind e drejta tė mendoj se njė vullnet i tillė
dizinformues mė tepėr se sa ndjenjat e sinqerta tė dikujt qė do tė
mbrojė vlerat e identitetit shpirtėror e kulturor shqiptar, e ka burimin
te mėrzitja dhe dėshpėrimi qė kapėllon rėndom qenien njerėzore kur
nuk ka se ē'tė denigrojė pandershmėrisht."
Kongoli paraqet romanin e ri
"Bolero nė vilėn e pleqve" romani i ri i Fatos Kongolit (Botimet Toena) prezantohet sot nė orėn 12.00, nė sallėn Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė. Pse kėtu? Ndoshta edhe ngase Kongoli ėshtė edhe kandidat pėr zėvendėskryetar i ASH-sė nė zgjedhjet qė do tė mbahen nesėr. "Bolero nė vilėn e pleqve" ėstė romani i dhjetė i Kongolit i shkruar nė dy dekadat e fundit.
Vetmia, ekzistencializmi dhe bota e brendshme e njė femre ėshtė fara e romanit. Nė fokus janė dy pleq, nė njė vilė, dhe njė infermiere qė kujdeset pėr ta. Nė aktin e fundit tė jetės, pleqtė i shkruajnė letra njėri-tjetrit, tė cilat i zhdukin pa lėnė gjurmė, ndėrsa infermierja pėrpiqet mė kot t'i shtjerė nė dorė.
Botėn e mbyllur tė vilės e trazojnė kohė mė kohė doktori i familjes, njeri qejfli, hokatar dhe i paparashikueshėm; djali i pleqve, bos i njė firme tė fuqishme ndėrtimi, me gruan e tij tė re e tė bukur; vajza e madhe e pleqve, gjyqtare e rreptė; njė femėr enigmatike, po aq e bukur, veshur gjithmonė me tė zeza, etj.
Pėrmes rrėfimit tė infermieres, Kongoli zbulon misteret e saj, dramat e
personazheve, me ndėrlikimet, dėshirat e fshehura, nė njė mjedis shpesh
tė egėr, tė pamėshirshėm, ku femra ėshtė mė e pambrojtura.
Re. ku
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076
Sot paradite, Sekretari i PLL per Ceshtjet e Pushtetit Vendor z. Enis Dizdari dha nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se lexuar prej tij me kete rast.
Zyra e shtypit e PLL
________________________________________________________
6 shkurt 2009
Deklarate PLL
Partia "Levizja e Legalitetit" pershendet Qeverisjen Vendore ne shkalle vendi, per evidentimin dhe shpalljen e listave prane Bashkive dhe Komunave per shtetasit te cilet nuk kane leter njoftime.
Me keto veprime po tregohet qarte se Maxhoranca qeverisese kerkon te realizoje zgjedhje te pakontestueshme, te zbatoje me perpikeri premtimin qe ju ka dhene shqiptareve dhe nderkombetareve.
Me kartat e identitet dhe pasaportat biometrike u thote shqiptareve se jemi te sigurt drejte liberalizimit te vizave dhe shume prane futjes se Shqiperise ne BE.
Ne gjykojme se procesi i identifikimit te shtetasve duhet shoqeruar edhe me rregullimin e nevojshem ne ligjin "Per shtetesine shqiptare" ne menyre qe kjo shtetesi tu sigurohet te gjithe pasardhesve te mergates se vjeter qe e deshirojne nje gje te tille.
Ne kuadrin e zgjedhjeve parlamentare Partia "Levizja e Legalitetit" dhe drejtuesit e saj po bejne takime me elektoratin ne shume Bashki dhe Komuna, ku bejne te qarte qendrimin e kesaj force politike, pro Maxhorances Qeverisese, intensifikimin e marredhenieve me Partine Demokratike dhe me partite e djathta. Objektivi i PLL eshte fitorja e koalicionit qeverises. Per realizimin e ketij objektivi ajo do te veje ne eficense te gjithe resurset e saj.
PLL vlereson masat qe po merr Qeveria per shtresat ne nevoje dhe i ben apel Pushtetit Vendor ne shkalle vendi, per te evidentuar te gjitha keto shtresa dhe mbeshtetur grupin nderministror per kete problem.
Partia "Levizja e Legalitetit" pershendet senatin Francez, i cili ratifikoi protokollin e anetaresimit te Shqiperise per ne NATO.
Me vullnetin e dukshem te maxhorances per te zhvilluar zgjedhje te lira dhe te pakontestueshme dhe me reformat e ndermarra, maxhoranca aktuale po behet garante e fitores se 28 Qershorit dhe e besueshem per nderkombetaret, per te realizuar liberalizimin e vizave hyrjen ne NATO dhe BE.
Enis Dizdari
Sekretar per Ceshtjet e Pushtetit Vendor
|
|
Hashim Thaēi: Serbia ėshtė shtet kėrcėnues
GAFA
E LUL BASHES
|
» Dėrguar mė: 05/02/2009 - 06:20 |
PLL: Zgjedhjet, tė afrohemi mė shumė me PD |
» Dėrguar mė: 05/02/2009 - 10:27 |
Kryetari i Levizjes per Zhvillim Kombetar, Dashamir Shehi deklaroi se
levizja politike "Poli i Lirise" pretendon te marre 20-30 per qind
te votave te elektoratit shqiptar, gjate zgjedhjeve parlamentare te ketij viti.
Ne nje interviste per "Koha Jone", Shehi shprehet se ai vete ka
shpresa te mira se do te pesefishoje rezultatin e tij qe nga hera e fundit kur
ka kandiduar ne emer te LZHK-se. Por per te, partite perberese te ketij poli
nuk perjashtojne mundesine e nje bashkepunimi me PD-ne pas zgjedhjeve
parlamentare, ndonese Dashamir Shehi deklaron se, aktualisht kjo parti eshte
nje shkretetire idesh. Po keshtu Shehi flet edhe per mundesine e prurjeve te
reja ne kete formacion politik, duke theksuar avantazhet dhe dizavantazhet qe
iu jep Kodi i ri Zgjedhor. Njeheresh ai shprehet se nuk hyn ne koalicion per
pushtet, sic beri sipas tij Berisha, qe bashkepunoi me Nanon apo perfshiu
Xhuvelin ne qeverisje.
Cili eshte qellimi i krijimit te levizjes politike "Poli i Lirise"
dhe cfare ndryshimi do te sjelli ky formacion, nga e djathta aktuale qe
qeveris vendin?
Kjo e jona eshte nje levizje politike, qe pretendon te terheqe te gjithe
njerezit nga qendra deri ne te djathte, te cilet nuk ndihen te perfaqesuar ne
kete mazhorancen e sotme dhe ne te gjithe frymen. Kjo levizje vjen ne formen e
nje disidence, e cila ka ekzistuar gjithmone brenda krahut te qendres se
djathte. Po keshtu kjo levizje vjen per te krijuar nje alternative dhe
dialektike brenda qendres se djathte, qe na ka munguar prej shume vitesh. Kjo
sepse e djathta gjithmone ka folur vetem me zerin e nje personi dhe ne rastin
me te mire, vetem me zerin e nje partie, grupi apo klani politik. Kjo levizje
u jep nje mundesi te gjithe te djathteve te pakenaqurve per zgjidhje jo vetem
per ceshtjen e pronave, por edhe per ceshtjet e shtetit dhe institucioneve per
te krijuar nje shtepi te re politike.
Po keshtu krijimi i kesaj levizje politike ka edhe sensin e saj pragmatist, si
efekt i miratimit te Kodit te Ri Zgjedhor. Ne kemi nevoje sot t'i
maksimalizojme votat, kudo qe ato jane si ne rajonet e medha dhe ato te vogla.
Ne kete menyre ky ligj i ri elektoral na detyron te jemi bashke, ndryshe do te
kemi nje shperndarje te panevojshme te votave, sidomos ne rajonet e vogla
elektorale.
A ka marre forme te plote ne perberje kjo levizje dhe cilat jane partite e
reja, apo individet qe pritet t'i bashkengjiten?
Nga partite te konfirmuara ne kete levizje jane Levizja per Zhvillim Kombetar,
Partia Per Liri dhe Drejtesi qe drejtohet nga Spartak Ngjela. Po keshtu, pjese
e kesaj levizje eshte edhe Partia Demokristiane. Per zgjerimin akoma me tej te
koalicionit po bejme negociata, per te perfshire ne kete levizje Partine per
Drejtesi dhe Integrim, parti qe perfaqeson camet ne Shqiperi, po keshtu edhe
Partine e Ballit Kombetar. Po keshtu pjese e kesaj levizje do te behen edhe
nje mori partish te vogla, qe kane qene gjithnje ne koalicion me LZHK-ne, si
Partia Konservatore. Ne jemi te hapur per te gjitha forcat e tjera politike qe
e konsiderojne veten me te djathte se kjo mazhorance aktuale.
Cilat jane avantazhet dhe dizavantazhet e Kodit te ri Zgjedhor, per kete
koalicion politik?
Kodi i ri Zgjedhor sigurisht qe na ka vene disa pengesa artificiale dhe te
pamoralshme ne nje fare menyre. Kerkohen 10 mije firma per nje parti per t'u
regjistruar ne zgjedhje, kur duhen vetem 300 firma per ta regjistruar kete
parti ne gjykate. Megjithese kjo eshte nje kosto qe duhet paguar, ne do t'i
shkojme deri ne fund. Ky Kod i ri vertet na penalizon ne rajonet e vogla, por
nga ana tjeter na jep nje shans ne rajonet e medha. Nga ana tjeter, Kodi i ri
na ben nje avantazh pervec demeve qe na sjell. Ky Kod na jep avantazhin qe per
here te pare na detyron te futemi ne koalicion dhe ne kete kuader, nuk kemi
nevoje te grindemi me njeri-tjetrin, sepse gjithsekush do te marre ate qe i
takon. Po keshtu do te mund te ruaje edhe identitetin brenda koalicionit,
sepse nuk votohet koalicioni brenda ketij ligji, por votohet nje nga partite e
koalicionit. Kjo jep nje shans per here te pare, qe te gjitha palet te ruajne
ekuilibrat dhe te bihen ne ujdi, sepse secili do te marre sa meriton.
Drejtues te larte te mazhorances, si kryeparlamentarja Topalli e kane cilesuar
ndikimin e partive tuaja ne elektorat, si te paperfillshem. Cilat jane
pretendimet dhe shifrat tuaja per sa i perket peshes ne elektorat?
Ne do te marrim patjeter votat qe kemi marre cdo here tjeter, kryesisht ne
zgjedhjet e fundit lokale dhe parlamentare. Keshtu po te mbledhesh sot votat e
ketyre partive do te shikosh qe e kemi te padiskutuar 10% te elektoratit ne
vend. Por une gjykoj se kjo shifer do te behet dyfish dhe trefish. Nuk e di qe
ky rezultat te shikohet si i paperfillshem, ky mund te shikohet ne kete menyre,
vetem nga njerez te cilet politiken e kane veshur ne vend te fustanit. Duhet
te kuptohet se ne kete vend ka realitete shume me te vjetra dhe me te
rendesishme se zonja Topalli. Une jam i sigurt per dyfishimin dhe trefishimin
e rezultatit te te gjithe levizjes dhe une vete, do ta pesefishoj rezultatin
tim kete vit ne Tirane.
A do te pranonit te ishit pjese e nje koalicioni paszgjedhor me Partine
Demokratike?
Kjo eshte nje ceshtje qe ha diskutim dhe varet nga procesi zgjedhor, e shume
faktore te tjere. Por per nje gje jam i sigurt, se LZHK dhe perfaqesuesit e
kesaj partie nuk puqen ndonjehere me te majten. Te tjeret e kane treguar
shpesh qe puqen me te majten, perfshire ketu edhe zotin Berisha, kur u puq me
Fatos Nanon dhe Partine Agrare Ambjentaliste per hir te pushtetit. Ne nuk
puqemi, sepse perpara pushtetit kemi vene shtetin dhe idealet e te gjithe
shqiptareve, kryesisht shqiptareve te djathte.
Kete vit te fundit te mandatit te PD-se si force kryesore qeverisese, po
flitet gjithnje e me shume per klane brenda demokrateve. Mendoni se kane
ndonje baze te vertete keto hamendesime?
Nuk ma merr mendja sepse Partia Demokratike eshte nje shkretetire, pa asnje
lloj ideje. I pari eshte Berisha dhe me pas jane 95 vende bosh, dhe pastaj ne
rastin me te mire e 96-ta eshte zonja Topalli. Deri me sot nuk shoh liri ne
ate parti dhe nuk tendenca per te ardhur kjo liri. Edhe ata tre-kater
disidente te vegjel qe e kane tepruar ne ate parti, do te shikojme qe do te
rrafshohen ne zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Perfaqesuesi i Levizjes per Zhvillim Kombetar ne Keshillin Bashkiak te kryeqytetit, Armando Ruco eshte shprehur dhe dje ne lidhje me voten pro buxhetit, per vitin 2009 te paraqitur nga kryetari i bashkise se Tiranes, Edi Rama. "Ishte nje vendim politik i LZHK, i marre ne menyre te qarte per te votuar ne parim, buxhetin e bashkise se Tiranes, te paraqitur nga ana e kryetarit te bashkise. Ne ishim dakord ne parim me kete buxhet, dhe kerkuam qe te permiresoheshin disa. Por vota jone pro ketij buxheti, ka qene ne baze te nje vendimi politik te LZHK dhe jo vendim individual. Ishte nje vendim ne te mire te qytetareve te Tiranes, perfaqesues te se cileve ne jemi zgjedhur", ka qene deklarata e keshilltarit bashkiak, perfaqesues te LZHK, Armando Ruco. I cili ka qene ne qender te kritikave dhe te akuzave te forta nga ana e demokrateve por dhe perfaqesuesve te LSI-se, te pozicionuar qarte kunder projektbuxhetit te paraqitur nga ana e kryebashkiakut Rama. Pozicionim qe u be dhe nepermjet votes se tyre kunder, nderkohe qe pretendojne se votimi i dy diteve me pare ka qene i parregullt, dhe eshte anuluar.
Ambasadorėt, Berisha tėrhiqet pėrballė Topit |
» Vendosur: 06/02/2009 - 08:53 |
Shpėtim Ēaushi
I propozuar nga Qeveria si ambasador i Shqipėrisė nė Serbi, Shpėtim Ēaushi ka qenė mė parė pėrfaqėsues i pėrhershėm i Shqipėrisė nė Kėshillin e Evropės. Gjatė njė aktiviteti diplomatik nė Tiranė nė vitin 2002, ai ka mbajtur referatin me temė Diplomacia shqiptare nė normalizimin e marrėdhėnieve me Gjermaninė.
Sokol Gjoka
I propozuar si ambasador i Shqipėrisė nė Rusi, Sokol Gjoka ka qenė mė parė ambasador i vendit tonė nė Poloni. Nė vitin 1999, ai ka pasur funksionin e zėdhėnėsit tė Kryeministrit tė asaj kohe, Pandeli Majko. Gjithashtu ai ka mbajtur edhe postin e zėdhėnėsit nė Ministrinė e Jashtme gjatė kohės qė ky institucion drejtohej nga Paskal Milo.
Valter Ibrahimi
Propozimi i qeverisė pėr ambasador nė Gjermani, Valter Ibrahimi ėshtė aktualisht ambasador nė Austri. Kėtė post e mban qė nga marsi i vitit 2006. Nė periudhėn dhjetor 2002-janar 2006 ka qenė drejtor pėr Integrimin Evropian. Ndėrkohė nė periudhėn gusht 2002-tetor 2002 ka qenė kreu i seksionit tė marrėdhėnieve me SHBA nė Ministrinė e Jashtme.
Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, ėshtė shmangur tėrėsisht nga linja zyrtare e qeverisė amerikane dhe nuk ka mundur dot tė shkėpusė qoftė dhe njė foto duke i dhėnė dorėn nė kalim Presidentit tė SHBA, Barack Obama. Gazeta Christian Science Monitor, e cila bėnte dje humor me takimet jozyrtare tė Mėngjesit tė Lutjeve, e pėrshkruante kryeministrin e Shqipėrisė dhe presidentin e Haitit si dy njerėz qė u torturuan duke qėndruar nė radhė pėr ti dhėnė dorėn presidentit Obama.
Mėngjesi i Lutjeve, njė ceremoni qė ėshtė kthyer nė traditė nė Uashington tė martėn e parė tė shkurtit qė nga viti 1953, ėshtė njė ceremoni jozyrtare dhe pėrdoret shpesh nga liderė botėrorė pėr kontakte jozyrtare me qeverinė amerikane.
Kryeministri Berisha, siē shihet dhe nga njoftimet e tij zyrtare, ėshtė injoruar nė vizitėn e tij nė SHBA nga qeveria amerikane. Ai nuk ka bėrė asnjė takim zyrtar nė selinė e qeverisė amerikane. Tė gjitha njoftimet e tij tė shtypit janė lajme mbi takime nė sallėn e Mėngjesit tė Lutjeve. Kėshtu, nėse citojmė faqen e tij zyrtare, mėsojmė se ai ka pasur fat, se ka qenė nė njė rresht me Hillary Clinton dhe duket qartė pėrpjekja e tij pėr tė pozuar duke bėrė fotografi me tė. Ai po ashtu ka takuar nė hollin e Mėngjesit tė Lutjeve senatorin Joseph Biden, dhe spikeren e Dhomės sė Kongresit, Nancy Pelosi. Po aty Berisha ka takuar dhe senatorin John McCain.
Tė gjithė ata qė kanė qenė nė Mėngjesin e Lutjeve, e kanė tė qartė se ceremonia ėshtė krejt e hapur dhe sivjet njė biletė pėr tė shkuar aty ishte nė shitje 5 dollarė nė internet.
Fatmir Mediu ėshtė bashkėpunėtor i kėtij komiteti organizator nė Shqipėri. Udhėtimi i tij nė Uashington sė bashku me Berishėn, nė njė vizitė jozyrtare, ėshtė parė si njė karshillėk politik qė dyshja Mediu-Berisha i bėjnė politikės zyrtare amerikane, e cila ka kėrkuar hetim serioz pėr tragjedinė e Gėrdecit, ku Berisha dhe Mediu janė fajtorė dhe pėrgjegjės.
Duke parė qartazi pėrpjekjet e tyre pėr tė pėrdorur njė vizitė private nė SHBA pėrmes fotove tė bėra nėpėr korridore tė ceremonisė, qeveria amerikane duket se ka ulur nivelin e kontakteve zyrtare tė Berishės me administratėn, duke e anashkaluar tėrėsisht vizitėn e dyshes Berisha-Mediu nė SHBA
back | 05.02.2009
Kryeministri Berisha takon zėvendėspresidentin e SHBA-sė |
VALENTINA MADANI |
Njė muaj pas ardhjes nė pushtet tė Presidentit tė ri tė SHBA-sė, Barack Obama, Kryeministrit tė Shqipėrisė Sali Berisha iu rezervua dje njė takim me zėvendėsin e tij, z. Joe Biden. Zėvendėspresidenti amerikan i shprehu mbėshtetje tė padiskutueshme Shqipėrisė nė proceset e saj integruese teksa pranoi me kėnaqėsi ftesėn e Berishės pėr tė vizituar vendin tonė. Nė fillim tė takimit, z. Berisha i shprehu z. Joe Biden mirėnjohjen e thellė, kėnaqėsinė e veēantė dhe nderin e madh pėr mundėsinė qė iu dha pėr tė takuar zėvendėspresidentin amerikan, njė mik tė vyer tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve. Nga ana e tij, zėvendėspresidenti amerikan Biden u shpreh me ndjenja tė pėrzemėrta pėr kėtė takim dhe tha se ndihej i nderuar qė ishte mik i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve. Administrata e re amerikane, - u shpreh zėvendėspresidenti amerikan, - do tė mbėshtesė plotėsisht Shqipėrinė nė pėrpjekjet e saj pėr ndėrtimin dhe forcimin e njė shoqėrie demokratike dhe nė rrugėn e reformave integruese. Kryeministri Berisha, duke vlerėsuar rolin dhe aktivitetin e zėvendėspresidentit amerikan, z. Joe Biden, e ftoi atė pėr njė vizitė nė Shqipėri, duke u shprehur se kjo vizitė do tė ishte njė kėnaqėsi shumė e madhe pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt, ftesė e cila u pranua me kėnaqėsi nga zėvendėspresidenti amerikan, Joe Biden. Gjatė kėtij takimi Berisha shoqėrohej nga kryetari i Partisė Republikane, deputeti Fatmir Mediu. Nė kryeqytetin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Uashington DC, dje u zhvillua ceremonia e Mėngjesit tė Lutjeve, njė takim ndėrkombėtar, me pjesėmarrjen e personaliteteve tė larta nga 182 vende tė botės si, senatorė, kongresmenė amerikanė, anėtarė tė qeverisė amerikane, zyrtarė tė lartė tė administratės, liderė, politikanė tė lartė dhe personalitete tė ndryshme tė botės, nga fusha e artit, kulturės, shkencės etj. Nė ceremoni morėn pjesė Presidenti i SHBA-sė, z. Barack Obama, i shoqėruar nga Zonja e Parė, Michelle Obama, dhe zėvendėspresidenti amerikan, z. Joe Biden. Kryeministrit Berisha dhe bashkėshortes sė tij u ishte rezervuar njė vend nderi nė tryezėn ku ndodhej Sekretarja e Shtetit, znj. Hillary Clinton dhe senatori Bill Nelson. Nė fillim tė takimit, kongresmenėt Vernon J. Ehlers dhe Heath Shuler prezantuan para tė pranishmėve Kryeministrin e Republikės sė Shqipėrisė, z. Sali Berisha, prani e cila u duartrokit dhe u mirėprit me pėrzemėrsi nga pjesėmarrėsit. Njė ditė mė parė, para kėsaj audience, Kryeministri Berisha mbajti njė fjalim, i cili u vlerėsua nga tė pranishmit si frymėzues pėr vlerat e kombeve, paqen, mirėkuptimin dhe besimin njerėzor. Nė ceremoninė e Mėngjesit tė Lutjeve mbajti pėrshėndetjen kryesore Presidenti i SHBA-ve, z. Barack Obama. Nė fjalimin e tij frymėzues, qė ngjalli emocion tek pjesėmarrėsit, Presidenti Obama u ndal tek rėndėsia e madhe qė ka paqja, dialogu, vėllazėria pėr bashkėpunimin e shoqėrive njerėzore, kombeve dhe popujve nė botė. Presidenti Obama theksoi rėndėsinė e madhe tė kėtyre vlerave, pėr mė tepėr nė kohė tė tilla, kur kriza ekonomike ka prekur shumė vende tė botės dhe pėr kapėrcimin e tė cilės kėrkohet durim, vullnet, bashkėpunim dhe mirėkuptim. Mėngjesi i Lutjeve ėshtė njė takim vjetor qė mbahet nė Uashington tė enjten e parė tė muajit shkurt tė ēdo viti dhe ėshtė shndėrruar tashmė nė traditė tė promovimit tė vlerave njerėzore, paqes, dashurisė dhe miqėsisė nė botė. Mėngjesi i Lutjeve ėshtė njė takim vjetor qė mbahet nė Uashington tė enjten e parė tė muajit shkurt tė ēdo viti dhe ėshtė shndėrruar tashmė nė traditė tė promovimit tė vlerave njerėzore, paqes, dashurisė dhe miqėsisė nė botė. Pelosi: Thellim tė marrėdhėnieve Shqipėri-SHBA Gjatė qėndrimit nė Uashington, Kryeministri Berisha bisedoi dje me spikeren e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan, znj. Nancy Pelosi. Kryeministri Berisha i shprehu zonjės Pelosi mirėnjohjen e madhe pėr ndihmėn dhe mbėshtetjen qė Kongresi amerikan i ka dhėnė Shqipėrisė gjatė kėtyre viteve, nė rrugėn e integrimit tė saj nė NATO dhe nė suksesin e reformave tė ndėrmarra nė vend. Nga ana e saj, spikerja e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan, znj. Nancy Pelosi, u shpreh e kėnaqur qė takohej me Kryeministrin Berisha, ndėrsa garantoi thellimin e bashkėpunimit mes dy vendeve, nė vazhdim. Zonja Pelosi, pas ftesės sė bėrė nga Kryeministri Berisha, shprehu kėnaqėsinė pėr tė vizituar Shqipėrinė, vend pėr tė cilin nuk i ishte dhėnė mundėsia mė parė pėr ta vizituar. |
Obama vizitė nė Shqipėri pas samitit tė muajit prill
Kredia, Shqipėria bojkoton Izraelin |
» Dėrguar mė: 05/02/2009 - 10:19 |
--------------------------------
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076
Tiranė, mė 3 shkurt 2009
Informacion pėr mediat
Nėnkryetari i PLL z.Murat Basha zhvilloi njė takim nė degėn e PLL Mirditė nė tė cilėn u diskutua rreth pėrgatitjeve qė ka kryer kjo degė nė funksion tė zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare, si edhe objektivave imediate politike. Z.Basha bėri njė ekspoze rreth pikave tė veēanta tė sistemit zgjedhor dhe kodit nė fuqi, duke synuar tė nxjerrė nė pah mundėsitė dhe pėrparėsitė qė krijon ky kod pėr spektrin e djathtė nė pėrgjithėsi, dhe PLL nė veēanti. Basha kėrkoi njė angazhim tė tė gjitha strukturave tė kėsaj dege nė mėnyrė qė rezultatet inkurajuese tė zgjedhjeve tė fundit, tė kurorėzoheshin me njė fitore historike nė kėtė pėrballje elektorale nė rang qarku, pasi mundėsitė dhe potencialet ekzistojnė. Basha theksoi qė "duhen intensifikuar marrėdhėniet me PD dhe partitė e djathta, nė funksion tė fitores nė zgjedhjet e 28 qershorit!"
Drejtuesit e degės u shprehėn me besim se nė kėto zgjedhje, nė shkallė rrethi do tė mund tė dyfishojnė shifrat elektorale dhe do tė realizojnė njė pėrfaqėsim dinjitoz tė Legalitetit nė funksion tė fitores sė tė djathtės. Njė pikė tjetėr ishte diskutimi i ēėshtjeve tė veēanta tė programit elektoral qė ėshtė nė pėrfundim e sipėr dhe u kėrkua nga drejtuesit lokalė qė tė kontribuonin nė tė, si edhe tė evidentonin problemet me tė cilat pėrballet popullsia e kėsaj zone. Basha u shpreh se PLL i ka tė qarta zgjidhjet pėr shumė nga problemet e verifikuara deri mė sot dhe se njė pėrfaqėsim nė legjislativin dhe ekzekutivin e ardhshėm, do tė mundėsonte zgjidhjen e mjaft ēėshtjeve delikate qė deri sot nuk kanė gjetur pėrgjigje adekuate.
Zyra e shtypit e PLL
--------------------------------
http://www.aacl.com/email_blast/crisis_preshevavalley.html 28/01/2009
THE UNFOLDING CRISIS IN THE PRESHEVA VALLEY
by Shirley Cloyes DioGuardi
Thousands of Albanians in the Presheva Valley (southern Serbia) gathered on January 28 in the city of Presheva to demand the immediate release of ten Albanian men who were arrested by the Serbian paramilitary police last month for alleged war crimes during the 1999 war in Kosova. Most of the men were tortured and then transferred to prison in Belgrade. The protesters also called for amnesty for the local fighters who fought Serb forces in the Presheva Valley from 2000 to 2001, a conflict that ended in a peace agreement brokered by NATO, the United States, and the Organisation for Security and Cooperation in Europe. The day before the protests, Albanian political parties in Presheva issued a joint declaration, calling on the international community to "mediate talks between the Serbian government and Albanian political representatives to evaluate a seven-year-old peace process and to stop the deterioration of the political and security situation."
This is the moral course of action, given decades of human rights violations against the Albanian population in southern Serbia. It is also the pragmatic course of action, because the arrestswidely believed to be an effort on the part of the Serbian government to criminalize Albanians while they pursue the "silent" ethnic cleansing of the Presheva Valley and the partition of northern Kosovathreaten the stability of the Valley and the region. With wars in Afghanistan and Iraq, the international community can ill afford renewed conflict in Southeast Europe
The Arrest and Torture of Albanians in the Presheva Valley: The Facts of the Case
On December 26, 2008, from midnight to 2:00 a.m., hundreds of Serbian paramilitary police raided seventeen homes and arrested ten Albanian men in Presheva. The men, along with their wives and children, were terrorized at gunpoint, brutally treated, and, in many cases, tortured. Men, women, and children were taken from their beds and forced to stand in the snow in sub zero temperatures until 9:00 a.m. Women and children suffering from hypothermia and a range of injuries later were helped across the border by friends and relatives to the hospital in Gjilan, Kosova.
The families were among the poorest in the region. They did not know the Serbian language. Because there were no Albanian police or translators present at the scene, they did not even know why they were being attacked. To make it appear as if the arrests had been conducted in a proper fashion, the Serbian police brought in a crew to film them after the tortureas they were leading the prisoners away in handcuffs. The footage was dramatically broadcast throughout the region by Serbian state TV.
Serbian Interior Minister Ivica Dacic issued a statement that the police had "found arms and proof" that the ten were former members of the Kosova Liberation Army and the UCPMB (the acronym for the Liberation Army of Presheva, Medvegje, and Bujanovc) guilty of kidnapping 159 Serbian civilians, imprisoning them in Gjilan's boarding school, and killing 51 between June and October 1999. Calling them "The Gnjilane Group," Dacic said that the men sought to drive Serbs and other non-Albanians out of Gjilan at the end of the Kosova war. The indictment also implicated the arrestees in the spontaneous uprising in March 2004, in response to the drowning of an Albanian child in northern Kosova.
According to an Agence-France Press report on the day of the arrests, Serbian police and prosecutors said that they had waited for four months to apprehend the suspects, some of whom were visiting Presheva from Kosova and from Switzerland during the Christmas holidays, and that the operation had been elaborately planned "because of the extremely high risk as almost all of the suspects were armed."
Acting on orders from the Serbian war crimes prosecutor, the police transferred nine of the men (Burim Fazliu, Faton Hajdari, Ferat Hajdari, Samet Hajdari, Ahmet Hasani, Agush Memishi, Sylimon Sadiku, Kamber Sahiti, and Nazif Hasani) to custody in Belgrade. A tenth suspect, Muhamet Nuhiu, was brutally beaten at the time of his arrest, but then charged only with weapons possession and released on 7000 EU bail. The Serbian media reported that the prosecution is investigating at least seven more suspects, some of whom are purported to be in Kosova.
The ten men in custody were physically harmed when they were arrested and subsequently subjected to sleep deprivation and other tortures. The latter was confirmed by relatives of four of the prisoners who visited their loved ones in prison in early January. It has since been confirmed that the prisoners are being tortured every day.
Analysis of and Responses to the Arrests
Interior Minister Dacic insists that the arrests were "not acts against Albanian citizens," but rather against people accused of "serious crimes" who must be brought to justice in Belgrade's war crimes court. But the facts appear to be different. Ahmet Isufi, who headed the Gjilan zone of the Kosova Liberation Army during the 1998-1999 war and who is today the deputy president of the Alliance for the Future of Kosova, went on record stating that "the arrests are based on false accusations. There are no missing Serbs in the Gjilan zone. The charges against Albanians from Presheva are absolutely untrue." His statement is supported by Albanian politicians in the Presheva Valley and borne out by the fact that at war's end and until today, Serbs, who make up 5 percent of Kosova's population, comprise 16 percent of Gjilan's.
Although individual acts of violence were committed against Serbs in Gjilan in 1999 and in 2004, none of the ten men (some of whom are former members of UCK and the UCPMB) were involved, according to reliable Albanian and Western sources speaking off the record. One of the men was only fifteen years old in 1999; more than half were civilians who never joined any people's defense force; and several were not even in Gjilan during the periods cited in the indictment.
Riza Halimi, the only Albanian deputy in the Serbian parliament and the leader of the Party for Democratic Action, accused the police of using excessive force and of "militarizing" the region. The Organizing Council of Presheva issued a declaration calling on domestic and international politicians "to do everything possible to immediately release the prisoners." They said that "they had no faith in Serbian courts and their politically motivated, biased trials, and that the case should be handled by an international court."
Other political officials in the Balkans denounced the arrests as politically motivated and simply the latest effort by Serbia to destabilize the region, especially for the purpose of undermining Kosova as an independent state. On December 28, the Speaker of Kosova's parliament, Jakup Krasniqi, insisted that the arrests were "intended to make Albanians and Serbs enemies and to provoke Kosova." He called on Belgrade to "release the prisoners and be responsible at this important historic moment that the region and our two countries are going through." He also called on the international community to "step up their pressure against the aggressive and repressive politics and war-inciting policy that Serbia is embracing these days."
The arrests appear to be designed to achieve other aims as well. As Jonuz Musliu, Deputy Mayor of Bujanovc, told Agence France-Presse on December 28, "All of this action is an invention of the Serbian government aimed to deflect attention from its own problems and transfer them to the Presheva Valley." Off the record, some officials and Western representatives have stated that, under the guise of upholding the rule of law and pursuing war criminals, Belgrade is using the arrests to deflect international attention away from Serbia's ongoing attempts to destabilize northern Kosova and ultimately annex it. Equally important, the arrests are believed to be part of Serbia's ongoing campaign to "silently ethnically cleanse" the Presheva Valley. By charging the men with war crimes, Serbia hopes to block the representatives of the international community in Belgrade from taking action on behalf of the prisoners. It is also believed by me and other analysts that Belgrade would welcome a violent response on the part of Albanians in the Presheva Valley as a way to justify the arrests before the international community.
At the same time, by arresting, torturing, and incarcerating poor and marginalized men, Serbia hopes to intimidate Albanians in the Presheva Valley into leaving for good. According to the 2002 census, there are 70,000 Albanians in Presheva, Medvegje, and Bujanovc. In reality, 30 to 40 percent of that number live outside the Valley as either guest or illegal workers. Meanwhile, Albanians are leaving the Presheva Valley every day, either for Kosova or the West, because life for the majority there has become unbearable, with no jobs and continual harassment by the Serbian police and military.
Background to the Unfolding Crisis in the Presheva Valley
The Presheva Valley (Presheva, Medvegje, and Bujanovc) is a
predominantly ethnic Albanian community on Serbia's southern border next to
Kosova and Macedonia. In March 1992, after decades of anti-Albanian
discrimination and repression, 99 percent of Albanians in the Presheva Valley
voted in a plebiscite to become a "special
political-territorial-constitutional region," which would be reunited with
Kosova in the event that the resolution of the final status of Kosova should
entail the partition of northern Kosova.
Neither Belgrade nor the international community recognized the will of the people. At the end of the Kosova war, withdrawing Serbian troops raped, pillaged, and burned their way through the Presheva Valley, driving out thousands of Albanian residents, most of whom have been unable to return to this day.
This, together with deplorable economic conditions (upwards of 75 percent of Albanians in the Presheva Valley are unemployed) and political disenfranchisement, led to the formation of the UCPMB, which combated Serbian security forces from 2000 to 2001. The fighting ended in March 2001, when both sides signed the declaration of demilitarization known as the Koncul Agreement. The Koncul Agreement called for major reforms on the part of Belgrade to bring genuine human and civil rights to its Albanian minority population, but most of the reforms have yet to be implemented. In addition, the construction of a large Serbian military base is nearing completion in Cepotin, just outside of Bujanovc. Albanians view this as a provocation and a ratcheting up of the Serbian military's control of the Valley.
In a public declaration condemning the arrests on December 26, 2008, the seven Albanian political parties, along with the Council for Human Rights, in the Presheva Valley objected to the selective approach of Serbia, "which has taken no action so far in order to shed light on the crimes committed against the [Albanian] citizens of the Presheva Valley" before and after the Kosova war. They stressed Belgrade's unwillingness to facilitate "the return of thousands of displaced Albanians citizens from the Presheva Valley, especially former UCPMB members and their families."
They also emphasized the failure of Serbia to fulfill its obligations under the Koncul agreement. Albanians still live in poverty, have little representation in public institutions, and have no access to higher education. On November 28, 2008, about a month before the arrests, 8,000 protestors from Presheva, Medvegje and Bujanocv marched in the streets of Presheva, calling for the legalization of the use of the Albanian flag and the Albanian language in public, the opening of an Albanian university in the Presheva Valley, and the removal of the Serbian military from the region.
Recommendations
January 28, 2009
Shirley Cloyes DioGuardi is Balkan Affairs Adviser to the Albanian American
Civic League. This article was first published in the Albanian-American
newspaper Illyria.
SHPALOSJA E KRIZES NE LUGINEN E PRESHEVES
Nga Shirley Cloyes DioGuardi
Mijėra shqiptarė tė Luginės sė Preshevės (nė jug tė Serbisė) u
mbolodhėn mė 28 Janar nė qytetin e Preshevės pėr tė kėrkuar lirimin e
menjėhershėm tė dhjetė shqiptarėve tė arrestuar nga forcat e xhandarmėrisė
serbe muajin e kaluar nėn akuza pėr krime lufte gjatė luftės sė Kosovės mė
1999. Shumica e tė arrestuarėve u torturuan dhe mandej u transferuar nė
burg nė Beograd. Protestuesit po ashtu kėrkuar amnesti pėr luftėtarėt
lokalė qė luftuar kundėr forcave serbe nė Luginė tė Preshevės mė 2000
dhe 2001, gjatė njė konflikti qė pėrundoi me njė marrėveshje tė hartuar
nga NATO, SHBA-tė, dhe OSBE. Ditėn para protestės, partitė politike
shqiptare nė Preshevė lėshuar njė deklaratė tė pėrbashkėt, duke thirrur
komunitetin ndėrkombėtar pėr tė ndėrmjetėsuar nė bisedime ne mes
qeverisė sė Serbisė dhe pėrfaqėsuesėve politikė shqiptarė pėr tė vlerėsuar
procesin shtatė-vjecar tė paqės dhe pėr tė ndaluar keqėsimin e mėtutjeshėm
tė gjendjes politike dhe tė sigurisė.
Ky ėshtė kursi i moralshėm i veprimit, duke patur parasysh dekadat e
shkeljeve tė tė drejtave njerėzore tė shqiptarėve nė jug tė Serbisė.
Ky ėshtė po ashtu kursi pragmatik i veprimit, sepse arrestimetgjerėsisht tė
besuara si njė pėrpjekje nga ana e qeverisė sė Serbisė pėr tė
kriminalizuar shqiptarėt gjerėsa tė bėjnė spastrimin etnik tė
heshtur tė Luginės sė Preshevės dhe ndarjen e veriut tė Kosovėskėrcėnojnė
stabilitetin e Luginės dhe rajonit. Me luftrat nė vazhdim nė Afganistan
dhe Irak, komunitetit ndėrkombėtar aspak nuk i duhet edhe njė konflikt i ri nė
Evropėn Juglindore.
Arrestimi dhe Tortura e Shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės: Faktet e Rastit
Mė 26 Dhjetor 2008, nga mesnata deri nė 2:00, qindra policė e paramilitarė serbė bastisėn 17 shtėpi dhe arrestuan dhjetė shqiptarė tė Preshevės. Kėta burra, sė bashku me grate dhe fėmijėt e tyre, u terrorizuan para grykės sė pushkės, u trajtuan brutalisht, dhe, nė shumė raste, u torturuan. Burra, gra, e fėmijė u nxorrėn nga shtretėrit dhe u detyruan tė qėndrojnė jashtė nė borė nė temperature nėn zero gjeri nė ora 9 tė mėngjesit. Gratė dhe fėmijėt qė pėsuan nga hipertermia dhe lėndimet tjera, mė vonė u dėrguan andej kufirit nga miqtė e farefisi pėr tu kuruar nė spitalin e Gjilanit, Kosovė.
Kėto familje ishin ndėr mė tė varfėrat nė rajon. Ato nuk dinin gjuhėn serbe. Pasi qė nuk kishte prezentė as policė shqiptarė e as pėrkthyes, ata as qė e dinin se pse po sulmoheshin. Sa pėr tė bėrė arrestimet tė duken se u kryen nė mėnyrė tė rregulltė, policia serbe solli me vete edhe nje ekip xhirimi pas torturės qė kishte ushtruarku xhirimet tregonin vetėm marrjen e tė burgosurve nėn pranga. Kjo instancė filmike u transmetua nga televizioni shtetėror serb nė mėnyrė dramatike.
Ministri i mbrendshėm serb, Ivica Dacic, lėshoi njė deklaratė ku thuhej se policėt kishin gjetur armė dhe prova qė tė dhjetit ishin ish-anėtarė tė Ushtrisė Clirimtare tė Kosovės dhe tė UCPMB-sė, dhe fajtorė pėr kidnapimin e 159 civilėve serbė, burgosjen e tyre nė Gjilan, dhe vrasjen e 51 prej tyre nė mes tė Qershorit dhe Tetorit 1999. Duke i quajtur Grupi i Gjilanit, Dacic tha se kėta njerzė kanė tentuar ti dėbojnė serbėt dhe jo-shqiptarėt tjerė gjatė pėrfundimit tė luftės nė Kosovė. Akuza po ashtu i involvon kėta tė arrestuar edhe nė ngjarjet sporadike tė Marsit 2004, qė erdhėn si pėrgjigje e mbytjes sė njė fėmiu shqiptar nė lum nė veri tė Kosovės.
Sipas njė raporti tė Agence-France Press, nė ditėn e arrestimeve, policėt dhe prokuroret serbė kishin deklaruar se kishin pritur mėse katėr muaj pėr ti arrestuar kėta tė dyshuar, disa prej tė cilėve po vizitonin Preshevėn nga Kosova dhe Zvicra gjatė pushimeve tė Kėrshėndellave, dhe se operacioni ishin planifikuar detajisht pėr shkak tė rrezikut ekstremisht tė madh pasi qė tė gjithė tė dyshuarit ishin tė armatosur.
Duke zbatuar urdhėrat e prokurorit serb tė krimeve tė luftės, policia transferoi nėntė nga tė arrestuarit (Burim Fazliu, Faton Hajdari, Ferat Hajdari, Samet Hajdari, Ahmet Hasani, Agush Memishi, Sylimon Sadiku, Kamber Sahiti, dhe Nazif Hasani) nė paraburgim nė Beograd. I dyshuari i dhjetė, Muhamet Nuhiu, ishte rrahur brutalisht gjatė arrestit, dhe mandej ishte akuzuar vetėm pėr armėmbajtje pa leje dhe ishte liruar pas pagesės sė dėnimit prej 7,000 Eurove. Mediat serbe raportuan dhe prokuroria po hulumton edhe tė paktėn shtatė tė dyshuar tė tjerė, disa prej tė cilėve flitet se janė nė Kosovė.
Dhjetė tė arrestuarit janė lėnduar fizikisht kur ishin arrestuar dhe mandej janė deprivuar nga gjumi dhe janė torturuar nė mėnyra tė tjera. Kėto tė dhėna janė konfirmuar nga tė afėrmit e katėr nga tė arrestuarit qė kishin vizituar tė dashurit e tyre nė burg nė fillim tė Janarit. Qė nga atėherė ėshtė konfirmuar se kėta tė burgosur torturohen cdo ditė.
Analiza dhe Pėrgjigjet ndaj Arrestimeve
Ministri i Mbrendshėm Dacic insiston se arrestimet nuk ishin akte kundėr qytetarėve shqiptarė por kundėr njerėzve tė akuzuar pėr krime serioze tė cilėt duhet tė sillen para drejtėsisė nė Gjyqin e Krimeve tė Luftės nė Beograd. Por, faktet paraqesin dicka tjetėr. Ahmet Isufi, qė kishte udhėhequr Zonėn e Gjilanit nė Ushtrinė Clirimtare tė Kosovė gjatė luftės sė vitit 1998-99 dhe i cili sot ėshtė nėnkryetar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, ka deklaruar publikisht se arrestimet janė tė bazuara nė akuza false. Nuk ka serbė tė zhdukur nė Zonėn e Gjilanit. Akuzat kundrejtė kėtyre shqiptarėve tė Preshevės janė absolutisht tė pavėrteta. Deklarata e tij ėshtė mbėshtetur edhe nga politikanėt shqiptarė tė Luginės sė Preshevės dhe po ashtu pėrkrahėt nga fakti se qė nga fundi i luftės e deri mė tani, serbėt qė pėrbėjnė mėse 5 pėrqind tė popullatės sė Kosovės, pėrbėjnė rreth 16 pėrqind tė popullatės sė Gjilanit.
Edhepse akte individuale tė dhunės kanė ndodhur kundėr serbėve nė Gjilan mė 1999 dhe 2004, asnjėri nga kėta dhjetė tė arrestuar (disa nga tė cilėt janė ish-anėtarė tė UCK-sė dhe UCPMB-sė) nuk ishin tė involvuar, sipas burimeve tė besueshme shqiptare dhe perėndimore qė nuk duan tė emėrohen. Njėri nga tė arrestuarit ishte vetėm pesėmbėdhjetė vjecar mė 1999; kurse mė shumė se gjysma e tyre ishin civilė qė asnjėherė nuk iu bashkangjitėn forces popullore tė mbrojtjes; dhe disa nga ata as qė ishin nė Gjilan nė kohėn pėr tė cilėn i rėndon akuza.
Riza Halimi, deputeti i vetėm shqiptar nė parlamentin serb dhe lider i Partisė pėr Veprim Demokratik, akuzoi policinė pėr pėrdorim tė tepruar tė forces dhe pėr militarizim tė rajonit. Kėshilli Organizues i Preshevės lėshoi njė deklaratė qė thėrret politikanėt vendorė dhe ndėrkombėtarė tė bėjnė gjithėcka qė ėshtė e mundur pėr lirimin e menjėhershėm tė tė burgosurve. Ata thanė se nuk kanė besim nė gjyqėsinė serbe dhe se gjykimet e tyre janė tė motivuara politikisht dhe tė njė-anėshme andaj duhet tė trajtohen nga njė gjyq ndėrkombėtar.
Zyrtarėt tjerė politikė nė Ballkan dėnuan arrestimet si tė motivuara politikisht dhe thjesht si gabim i rradhės i Serbisė pėr tė destabilizuar rajonin, vecanerisht pėr arsye tė minimit tė Kosovės si shtet tė pavarur. Mė 28 Dhjetor, kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakupt Krasniqi, insistoi se arrestimet kishin pėr qėllim armiqėsinė nė mes shqiptarėve dhe serbėve dhe provokimin ndaj Kosovės. Ai kėrkoi nga Beogradi qė tė lirojė tė burgosurit dhe tė jetė i pėrgjegjshėm nė kėtė moment historik tė cilin po e kalon rajoni dhe dy vendet tona. Ai po ashtu kėrkoi nga komuniteti ndėrkombėtar tė rrisin presionin e tyre kundrejtė politikės agresive dhe represive qė Serbia po e implementon kėtyre ditėve.
Arrestimet duket se janė dizajnuar pėr tė arritur edhe qėlime tjera. Sic i ka thenė edhe Januz Musliu, zėvendės kryetar i Bujanovcit, Agence France-Press mė 28 Dhjetor, i gjithė ky veprim ėshtė njė invencion i qeverisė serbe me qėllim tė largimit tė vėmendjes nga problemet e veta madhore dhe transferimit tė saj nė Luginė tė Preshevės. Jozyrtarisht, disa zyrtarė dhe pėrfaqėsues perėndimorė kanė thenė se nėn pretekstin e zbatimit tė sundimit tė ligjit dhe ndjekjes sė kriminelėve tė luftės, Beogradi po i pėrdorė kėto arrestime pėr tė hequr vėmendjen ndėrkombėtare nga pėrpjekjet e vazhdueshme tė saj pėr tė destabilizuar Kosovėn veriore dhe pėr ta aneksuar atė pėrfundimisht. Njejtė i rendėsishėm ėshtė edhe fakti se se kėto arrestime janė bėrė si pjesė e fushatės sė Serbisė pėr tė spastruar etnikisht dhe heshturazi Luginėn e Preshevės. Duke i akuzuar kėtė njerzė pėr krime tė luftės, Serbia shpreson tė bllokojė pėrfaqėsuesit e komunitetit ndėrkombėtar tė ndėrmarrin veprime tė nevojshme nė emėr tė tė burgosurve. Besohet nga unė dhe analistė tjerė se Beogradi do tė mirėpriste njė pėrgjigje tė dhunėshme nga ana e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės si mėnyrė e mirė pėr ti justifikuar arrestimet para komunitetit ndėrkombėtar.
Nė tė njejtėn kohė, pėrmes arrestimit, torturimit, dhe burgosjes sė njerėzve tė varfėr e tė margjinalizuar, Serbia shpreson ti frikėsojė shqiptarėt e Luginės sė Preshevės nė mėnyrė qė ata tė largohen nga vatrat e tyre pėrgjithmonė. Sipas regjistrimit tė popullsisė tė vitit 2002, ka mėse 70,000 shqiptarė nė Preshevė, Medvegjė, dhe Bujanovc. Nė realitet, 30-40 perqind e kėtij numri jetojnė jashtė Luginės qoftė si punonjės sezonal apo ilegal. Ndėrkohė, shqiptarėt po e lėnė Luginėn e Preshevės pėr cdo ditė e mė shumė, qoftė pėr nė Kosovė, apo Perėndim, sepse jeta pėr shumicėn e tyre atje ėshtė bėrė e padurueshme, pa punė dhe me keqtrajtim tė vazhdueshėm nga forcat policore dhe ushtarake serbe.
Prapavija e Shpalosjes sė Krizės nė Luginė tė Preshevės
Lugina e Preshevės (Presheva, Medvegja, dhe Bujanovci) ėshtė e banuar kryesisht me shqiptarė etnikė dhe gjendet nė pjesėn jugore tė Serbisė pranė kufirit me Kosovėn dhe Maqedoninė. Nė Mars 1992, pas dekada diskriminimi anti-shqiptar dhe represioni, 99 pėrqind e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės votuan pėr tė qenė njė rajon special territorial dhe kushtetues, qė do ti bashkangjitej Kosovės nėse definimi i statusit tė saj politik pėrfundon nė ndarjen e pjesės veriore tė saj.
As Beogradi e as komuniteti ndėrkombėtar nuk e njohėn kėtė vullnet tė njerėzve. Nė fund tė luftės sė Kosovės, trupat serbe nė tėrheqje pėrdhunuan, vodhėn, dhe dogjėn gjatė kalimit nėpėr Luginė tė Preshevės, duke bėrė tė ikin mijėra banorė shqiptarė shumica e tė cilėve edhe sot e kėsaj dite nuk kanė patur mundėsi tė kthehen nė vatrat e tyre.
Kjo, sė bashku me pėrkeqėsimin e gjendjes ekonomike (mėse 75 pėrqind e shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės janė tė papunėsuar) dhe diskriminimin politik, solli deri tek formimi i UCPMB-sė, e cila luftoi kundėr forcave serbe tė sigurimit nga viti 2000 deri mė 2001. Luftimi pėrfundoi nė Mars 2001 kur tė dyja palėt nėnshkruan njė marrėveshje demilitarizimi tė njohur si Marrėveshja e Konculit. Marrėveshja e Konculit kėrkonte reforma madhore nga ana e Beogradit pėr tė sjellur tė drejtat e nevojshme njerėzore dhe qytetare pėr pakicėn shqiptare tė kėtij rajoni, por shumica e ketyre reformave ende nuk janė implementuar. Tutje, njė bazė e madhe ushtarake serbe ėshtė afėr pėrfundmit sė ndėrtuari nė Cepotin, shumė afėr Bujanovcit. Shqiptarėt kėtė e shohin si njė provokim dhe marrje nėn kontrollė tė Luginės ushtarakisht.
Nė njė deklaratė publike qė dononte arrestimet, mė 28 Dhjetor, tė shtatė partite politike shqiptare, sė bashku edhe me Kėshillin pėr tė Drejtat e Njeriut nė Luginė tė Preshevės, kundėrshtuan casjen selektive tė Serbisė, e cila deri mė tani nuk ka hedhur aspak dritė mbi krimet kundėr shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės para dhe pas luftės sė Kosovės. Ata po ashtu potencuan mosvullnetin e Beogradit pėr tė mundėsuar kthimin e mijėra shqiptarėve tė zhvendosur nga Lugina e Preshevės, vecanėrisht tė anėtarėve tė ish-UCPMB-sė dhe familjeve tė tyre.
Ata po ashtu theksuan edhe dėshtimin e Serbisė pėr tė pėrmbushur obligimet e veta sipas Marrėveshjes sė Konculit. Shqiptarėt ende jetojnė nė varfėri, kanė pak pėrfaqėsim nė institucione publike, dhe nuk kanė casje nė arsimim tė lartė. Mė 28 Nėntor 2008, rreth njė muaji para arrestimeve, 8,000 protestues nga Presheva, Medvegja, dhe Bujanovci marshuan rrugėve tė Preshevės duke kėrkuar legalizimin e pėrdorimit tė flamurit shqiptar dhe gjuhės shqipe nė publik, hapjen e njė universiteti shqiptar nė Luginė tė Preshevės, dhe largimin e ushtrisė serbe nga rajoni.
Rekomandime
28 Janar 2009
Shirley Cloyes DioGuardi ėshtė Kėshilltare pėr Cėshtje tė Ballkanit
pranė Ligės Qytetare Shqiptaro-Amerikane. Ky artikull ėshtė botuar pėr herė
tė parė nė gazetėn Shqiptarto-Amerikane Illyria.
Aprčs lannonce par le nouveau Président américain Barack Obama de la fermeture prochaine de la prison de Guantanamo, des informations sur le réseau des bases américaines en Europe et dans le monde commencent ą filtrer. Des membres présumés dAl-Qaļda auraient ainsi été torturés et interrogés au Kosovo, dans la base de Bondsteel, et en Bosnie-Herzégovine, au camp Eagle, prčs de Tuzla. Le Conseil de lEurope a mźme qualifié la base de Bondsteel de « Guantanamo en miniature ».
Thomas Hammarberg, le commissaire aux Droits de lHomme du Conseil de lEurope, a qualifié Bondsteel, la prison de larmée américaine au Kosovo, de « Guantanamo en miniature ».
Des activistes militants pour des ONG ont déją prouvé que des prisons semblables ą celles de Guantanamo avaient bel et bien existé, notamment en Bosnie-Herzégovine et au Kosovo.
Le British Telegraph évoque deux endroits controversés : le camp Eagle, prčs de Tuzla, en Bosnie, et la base de Bondsteel, au Kosovo. Ces deux prisons font partie du réseau de bases de larmée américaine en Europe. Selon des informations récentes, des membres présumés dAl-Qaļda y auraient été torturés et interrogés, avant dźtre transférés en Afghanistan, puis ą Guantanamo.
Aprčs les attaques du 11 septembre 2001 sur le World Trade Center, les services de renseignement allemands (Bundesnachrichtendienst, BND) auraient reēu une demande pour envoyer un interprčte et deux officiers du renseignement ą Tuzla, afin daider aux interrogatoires de prisonniers soupēonnés de terrorisme, a révélé la semaine derničre lhebdomadaire allemand Stern.
Un « Guantanamo en miniature »
La nouvelle est tombée aprčs lannonce - faite le 23 janvier 2009 par le nouveau Président américain Barack Obama - de la fermeture des prisons secrčtes, cest-ą-dire des sites secrets de la CIA oł un nombre inconnu de « prisonniers fantōmes » ont été détenus.
Alors que de nouvelles informations apparaissent au sujet du nombre de prisonniers retenus en captivité dans des sites semblables, sans droits ni défense légale, les lieux utilisés par la CIA commencent ą źtre identifiés.
Outre en Bosnie et au Kosovo, beaucoup de prisonniers ont été détenus en Thaļlande. Certaines données permettent de croire que des personnes auraient aussi été détenues en Pologne et en Roumanie. Ce réseau obscur de sites secrets sest aussi étendu jusquą la corne de lAfrique, notamment au Camp Lemonier, une ancienne base franēaise destinée aux légionnaires.
En ce qui concerne la base américaine de Bondsteel, cest le quotidien britannique Guardian qui a été le premier ą rapporter les paroles du commissaire aux Droits de lhomme du Conseil de lEurope, qui a qualifié lendroit de « Guantanamo en miniature ».
http://balkans.courriers.info:80/article12191.html
La Communauté islamique dAlbanie a lancé une pétition ą lattention des 57 États membres de lOrganisation de la Conférence islamique, pour quils reconnaissent lindépendance du Kosovo. Pour linstant, seuls neuf pays musulmans lont reconnu, ce qui est considéré comme une « faillite » de la diplomatie de Pristina.
Par Besar Likmeta
Seuls 9 des 57 membres de cette Organisation ont reconnu le Kosovo comme un État souverain, aprčs la proclamation de son indépendance le 17 février 2008. Au total, le Kosovo a été reconnu par 54 pays, notamment les Etats-Unis et 22 des 27 États membres de lUnion européenne.
Les initiateurs de la pétition veulent recueillir 100.000 signatures de citoyens albanais pour attirer lattention de lOCI, aprčs ce quils appellent « une faillite des efforts diplomatiques ». LIslam est depuis des sičcles la religion de la plus grande partie de la communauté albanaise du Kosovo. Le gouvernement de Pristina espérait une reconnaissance en bloc de la part des États membres de lOCI.
LAlbanie est devenue membre de lOCI en 1994, ce qui avait suscité beaucoup de controverse dans le pays, nombre de citoyens étant plutōt désireux de voir le pays rejoindre lUnion européenne et lOtan. Bien que lOCI ait accepté ladhésion de lAlbanie, le parlement albanais, quant ą lui, na jamais ratifié laccord de participation.
Un projet de la Banque mondiale, initialement destiné ą sauvegarder des zones cōtičres, aurait servi de prétexte pour démolir sélectivement certaines parties du village de Jale, dans le sud de lAlbanie, jetant plusieurs familles ą la rue. Cest ce que vient de révéler un rapport interne ą cette institution. La Banque mondiale a réagi en annoncant la suspension du financement du projet. De son cōté, le Premier ministre Sali Berisha dément les accusations portées contre lui. Léclairage du Balkan Insight.
Par Besar Likmeta et Gjergj Erebara
Un projet de la Banque mondiale, initialement destiné ą sauvegarder des zones cōtičres, aurait servi de prétexte pour démolir sélectivement certaines parties dun village du sud de lAlbanie, jetant plusieurs familles ą la rue. Cest ce que vient de révéler un rapport interne ą cette institution. On y apprend également que des allégations de corruption planent sur cette affaire et que la Banque mondiale aurait mźme fait des efforts pour éviter quelle ne sébruite.
Un rapport interne de lAssociation de développement international (ADI), dont le Balkan Insight a obtenu copie, révčle quun projet de la Banque mondiale portant sur laménagement cōtier dans le sud du pays a contribué ą la démolition dhabitations de fortune dans le village de Jale ce qui va ą lencontre de la politique de la Banque en matičre de déplacements forcés.
Lenquźte, menée par un groupe de personnes désignées, a démontré que la direction de la Banque mondiale avait failli aux obligations stipulées dans sa propre politique concernant la conception, lévaluation et la mise en uvre de son projet, ce qui a entraīné des conséquences néfastes sur les habitants de lendroit. Lenquźte a aussi découvert que la Banque mondiale avait aidé ą la démolition en pressant les autorités locales en charge du bātiment dagir et en leur fournissant de léquipement et des photographies aériennes.
En plus du non-respect de sa propre politique par la Banque mondiale, les enquźteurs ont fait état dallégations de corruption, ainsi que de plaintes selon lesquelles la démolition des habitations de Jale ne serait quun aspect dun projet plus large, qui consisterait en laménagement de la zone en complexe touristique. Mźme si le groupe denquźteurs ne saventure pas ą juger de la véracité de ces allégations, il estime que la démolition sélective, menée par les autorités en charge du bātiment, semble corroborer une éventuelle intention de nettoyer la zone.
Léquipe denquźteurs a de plus accusé la direction de la Banque mondiale davoir déformé les faits durant lenquźte et davoir limité laccčs des enquźteurs aux informations pertinentes en sa possession. Le rapport note aussi des trous de mémoire inhabituels chez les membres de son personnel concernant des faits et des événements pourtant cruciaux. Les enquźteurs soutiennent que plusieurs employés de la Banque mondiale - tant dans les bureaux de la direction que sur le terrain auraient été « préparés » en vue de fournir des informations cohérentes, mais erronées au regard des faits ou menant ą de fausses pistes.
Dans un communiqué envoyé au Balkan Insight, la Banque mondiale a admis « que des erreurs avaient été commises dans ce dossier et que des mesures destinées ą réparer les torts présumés causés ą ceux qui ont été affectés par le projet sont présentement ą létude ».
« La Banque mondiale est préoccupée par les erreurs commises par la direction et les membres de son personnel au cours de ce projet. La Banque examine donc les actions de son personnel au regard de sa procédure interne et, en cas de problčme, prendra les mesures appropriées », indique le communiqué.
Des vies « bulldozerisées »
Le village de Jale est situé sur la cōte ionienne, sur la route reliant le port de Vlora ą la ville de Saranda. Il est considéré par beaucoup comme le plus joli hameau de la Riviera albanaise. Deux auteurs de livres pour enfants issus de la région ont dailleurs décrit plusieurs fois dans leurs livres ses eaux dun bleu profond et ses plages de sable fin, donnant limpression dun paradis sur terre.
Les familles habitant le village revendiquent une histoire longue de 300 ans. Elles possčdent de petits lopins de terre qui ont été transmis de pčres en fils.
La région a été négligée par le régime stalinien dEnver Hoxha et son paysage a été préservé de lindustrialisation massive qui a enlaidi dautres parties du pays. Lorsque le régime a implosé en 1991, la majorité des maisons du village ne valaient gučre mieux que des cabanes : la plupart des résidents partirent pour la Grčce ou lEurope de lOuest, en quźte dune vie meilleure.
Aprčs une décennie de transition tumultueuse vers la démocratie, lindustrie du tourisme a commencé ą reprendre des forces, les transferts de fonds de létranger se sont mis ą arriver réguličrement, puis le village a connu une renaissance.
Les vieilles maisons accueillant un nombre croissant de touristes nétaient plus assez grandes. Les habitants demandčrent des permis de construire, mais ceux-ci furent refusés car la région ne faisait pas partie des zones prévues. Guidés par les nécessités économiques et la réalité de la construction sauvage qui prévaut partout au pays, ils allčrent de lavant et ajoutčrent de nouvelles chambres - ą lintérieur de leurs clōtures.
En 2006, quand lAlbanie a adopté une loi destinée ą légaliser les constructions illégales, les maisons de Jale ne constituaient quune infime fraction des 220.000 bātiments non autorisés ą travers le pays.
Si les villageois ont bien déposé des demandes de légalisation de leurs édifices en vertu de la nouvelle loi, aucun dentre eux na obtenu gain de cause. Le 3 avril 2007, ils ont été avisés par voix légale que leurs maisons étaient illégales et quelles devaient źtre démolies.
Les villageois sont allés en appel ą la Cour municipale, mais les autorités en charge du bātiment nont pas attendu que la cause soit entendue pour encercler la zone et démolir, le 17 avril 2007, toutes les maisons nouvellement construites dans le village.
« Ils [les policiers] ont encerclé le village, comme sil y avait la guerre », raconte Vasilika Koka, qui a vu la maison de ses parents en ruines. « Toutes ces forces de police en action, jusquaux tireurs délite en position... La route a été bloquée pendant trois jours et personne ne pouvait seulement apporter de la nourriture. »
Procédant sous les supplications et les invectives des villageois, les autorités en charge de la construction ont répondu aux résidents quils ne devaient pas sen faire.
« Vous pleurez maintenant, mais ne vous inquiétez pas, vous allez manger bientōt dans des cuillers dargent, parce que tout ēa fait partie dun grand projet de la Banque mondiale, qui va investir ici et soccuper de vous », aurait assuré un fonctionnaire des autorités du bātiment, selon les habitants.
Soutenir et encourager la destruction
Les images télévisées de ces démolitions ont soulevé une véritable tempźte. Le chef du parti de lUnion pour les libertés civiles, Vangjel Dule, qui représente la région au Parlement, sen est pris violemment au Premier ministre Sali Berisha, affirmant que la démolition avait été dirigée par des intérźts daffaires dont il était personnellement proche.
« Derričre ce processus [de démolition], se dissimulent de sinistres intérźts liés intimement ą Sali Berisha ! », a lancé Vangjel Dule durant la session parlementaire. Le Premier ministre Berisha a nié toute motivation occulte. Une porte-parole a rétorqué que celui-ci navait « quun seul intérźt : la loi et seulement la loi, et toute interprétation au-delą du contexte légal relčve de la spéculation et est simplement fausse ».
Une semaine aprčs les démolitions, le ministre des Transports Lulzim Basha a indiqué au Parlement que ces démolitions résultaient du projet de la Banque mondiale, portant sur la « gestion et le nettoyage des zones cōtičres intégrées ».
« La démolition était une nécessité en raison du projet de la Banque mondiale dans la région, cest la Banque qui la demandé », a plaidé Lulzim Basha.
Le groupe denquźteurs a effectivement découvert un lien direct entre le projet et les démolitions de Jale. Il a écrit que le rōle du projet dans cette affaire avait été de « paver la voie » aux démolitions.
Daprčs le rapport, les archives du projet décrivent une relation plutōt étroite entre le personnel en charge du projet et les autorités en charge du bātiment, puisque les photographies aériennes financées dans le cadre du projet identifiaient les bātiments ą démolir.
Lenquźte a également montré que le personnel en charge du projet avait fourni de léquipement aux autorités en charge de la construction pour mener ą bien la démolition. Cette aide incluait des caméras digitales, des GPS et des ordinateurs.
En mars 2007, cest-ą-dire deux semaines avant que lordre de démolition ne soit émis, le coordonnateur du projet et accessoirement gendre de Sali Berisha, Jamarber Malltezi, a envoyé une lettre au directeur des autorités en charge du bātiment exigeant la démolition des maisons construites sans permis ą Jale. Les deux CD joints ą cette lettre contenaient des photographies aériennes, financées par le projet de la Banque mondiale, oł les édifices ą démolir étaient marqués.
Plusieurs articles publiés plus tard dans les médias locaux ont établi un lien entre ces événements et le coordonnateur du projet. Ils affirmaient que les démolitions avaient eu lieu en vue de faire place nette pour un complexe touristique.
Le rapport des enquźteurs explique que, ą un certain moment, la Banque mondiale aurait préparé un communiqué de presse dans le but de répondre aux diverses allégations ą son sujet, mais ne la finalement jamais émis, choisissant de ne pas nier publiquement les rumeurs.
Contacté par le Balkan Insight, Jamarber Malltezi a rejeté toutes les allégations apparues dans les médias locaux dans la foulée des démolitions. « Les articles étaient trompeurs et payés [par quelquun] », assure-t-il. Il ajoute quil avait ą lépoque déją répondu aux accusations le concernant, mais que la presse locale nen avait pas tenu compte.
Jamarber Malltezi a qualifié le rapport de léquipe denquźteurs de biaisé et de non factuel. Il a aussi dit que la Banque mondiale comparerait en février ce rapport avec un autre, rédigé par les gestionnaires incriminés et répondant ą ces allégations, avant que son conseil dadministration ne prenne une décision.
La Banque mondiale a confirmé au Balkan Insight que le conseil dadministration se rencontrera pour discuter du rapport du groupe denquźteurs, ainsi que de la réponse des gestionnaires. Cette réunion du conseil devrait se tenir ą la mi-février. Les rapports du groupe denquźteurs et des gestionnaires seront ensuite rendus publics.
Les enquźteurs sont arrivés ą la conclusion que la Banque mondiale na pas respecté sa propre politique sur les déplacements forcés. De plus, les origines de cet échec remontent ą lévaluation du projet, en 2004.
Le groupe conclut enfin que la réponse des gestionnaires du projet « était particuličrement peu utile et peu informée, et ą certains endroits complčtement en contradiction avec des informations factuelles pourtant connues depuis longtemps par la direction du projet ». Bien que le rapport de léquipe denquźteurs ne réclament pas formellement de compensation, il rappelle que « plusieurs des personnes touchées semblaient pauvres et vulnérables, et ont clamé que les démolitions avaient fait disparaītre les économies dune vie et quelles auraient désormais besoin dassistance pour rebātir leur existence ».
Dissimuler la vérité
Dans une note envoyée le 24 novembre 2008, en marge du rapport, léquipe denquźteurs exprimait sa perplexité au conseil dadministration de la Banque au sujet de ce quelle a appelé la « fausse représentation des faits », dont aurait fait preuve les gestionnaires du projet de la banque et leur personnel.
« Nous sommes perplexes ą lidée de rapporter que, durant son enquźte, notre équipe a reēu certains documents qui déformaient des aspects pourtant fondamentaux du projet », peut-on lire dans cette note.
Ainsi, toujours selon cette note, dans un cas précis, une déclaration décisive apparaissant dans des documents dévaluation du projet établissait quun accord avait été trouvé avec le gouvernement albanais pour stopper les démolitions dans la zone concernée par le projet, du moins jusquą ce que certaines procédures et critčres soient mis en place. Léquipe denquźteurs a cependant découvert au cours de ses investigations que la déclaration était tout bonnement fausse.
Léquipe denquźteurs soutient que le personnel et les gestionnaires de la Banque ont restreint son accčs aux données sensibles et ą certains documents relatifs au projet. Ces informations et ces documents nont été fournis que grāce ą linsistance de léquipe.
« Pendant lenquźte, certains employés ont donné limpression davoir été pré-interrogés », lit-on dans la note. « Lors dun entretien en particulier, il y a mźme eu un refus de répondre directement ą une question factuelle, sous prétexte que la direction allait produire sous peu une réponse officielle ».
Léquipe denquźteurs a donc conclu en disant avoir rencontré des difficultés inhabituelles dans ses démarches pour avoir accčs ą une information exacte et complčte.
« Il sagit peut-źtre dun cas exceptionnel, mais le seul fait quil se soit produit constitue déją une grande source dinquiétude », constate la note.
Réactions du Premier ministre et de la Banque mondiale
Le Premier ministre albanais Sali Berisha a accusé les enquźteurs de jeter lopprobre sur le gouvernement : « Les enquźteurs de la Banque mondiale ont produit un rapport mensonger, qui est le résultat de rivalités existantes entre différents groupes au sein de la Banque mondiale » at-il confié aux journalistes. « La boue que jette ce rapport sur le gouvernement actuel, correspond au désordre mis en place par le gouvernement précédent, et que nous avons nettoyé ». Selon le Premier ministre, le projet de la Banque mondiale avait pour objectif dempźcher le contrōle des cōtes du sud de lAlbanie par la mafia.
Selon nos informations, la Banque mondiale a annoncé la suspension du financement du projet. Son porte-parole a concédé que « des erreurs avaient été commises et que [la Banque mondiale] réfléchissait au meilleur moyen de présenter ses excuses aux victimes ». « La Banque mondiale est affectée par les erreurs qui ont été commises par la direction et le personnel au cours du projet. En fonction de ses procédures internes, la Banque est en train de vérifier les pratiques de son personnel, et si nécessaires, des mesures apropriées seront prises ».
La cour dappel dAlbanie a confirmé labandon des poursuites de corruption contre le ministre des Affaires étrangčres Lulzim Basha, dans laffaire de la construction de lautoroute Durrės-Kukės-Morine. Certaines sources judiciaires affirment cependant que ces décisions nont aucune valeur juridique puisquelles interviennent alors que le ministre bénéficie encore de limmunité judiciaire due ą sa fonction.
Par Flamur Vezaj
La cour dappel a confirmé la décision de la juge Fatmira Hajdari, qui en décembre 2008, avait considéré aprčs deux ans denquźte la convocation de Lulzim Basha au tribunal comme irréguličre. Lactuel ministre des Affaires étrangčres et Andi Toma, lancien directeur du Département général des routes, étaient entendus pour des abus dans la construction de la route Rreshen-Kalimash, une partie de lautoroute Durrės-Kukės-Morine. Les deux accusés avaient refusé de se présenter devant la justice et avaient demandé lannulation de la convocation, ce quils ont obtenu.
La juge du tribunal de premičre instance, Fatmira Hajdari, avait rendu sa décision le 15 décembre 2008 et considéré comme nulles toutes les décisions du parquet général prises aprčs le 6 novembre 2008. Elle a décidé de mettre ą terme ą lenquźte contre les accusés.
Des sources officielles proches de laccusation affirment que « ces décisions du tribunal de premičre instance et de la cour dappel nont aucune valeur et sont illégales, puisque ces deux organes nont pas les compétences nécessaires pour examiner linstruction de personnes jouissant dune immunité ».
En réalité, cette décision a surtout une valeur morale pour lancien ministre des Transports, Lulzim Basha et pour son subordonné, Andi Toma. « Cela témoigne, une fois de plus, que les juges succombent aux pressions politiques et enfreignent des lois quils sont les premiers ą devoir respecter », sindigne un haut fonctionnaire du parquet général.
http://balkans.courriers.info:80/article12143.html
La délégation albanaise ą lAssemblée Parlementaire du Conseil de lEurope na pas obtenu son accréditation le jour douverture de la session ą Strasbourg. En cause, un conflit interne au Parti démocratique que dénonce, naturellement, lopposition socialiste.
Par Armand Maho
Lannonce en est parue sur la page officielle du site du Conseil de lEurope. La raison ? Le député hongrois Mįtyįs Ewrsi a affirmé avoir des « raisons de croire quun des membres de la délégation albanaise a été évincé de maničre irréguličre et illégitime ». Le Comité de Réglementation de lAssemblée préparera un rapport sur cette question. Dici lą, la nouvelle délégation albanaise pourra siéger provisoirement ą la séance, en ayant le droit de voter et de sexprimer mais pas de voter sur les questions qui la concernent.
Le membre de la délégation suspendu par une décision du Parlement albanais et de sa présidente, Jozefina Topalli, est Aleksander Biberaj, président de la délégation albanaise ą Strasbourg et vice-président (PPE) de lAssemblée parlementaire du Conseil de lEurope. Il est accusé davoir abusé de ses frais de transport dans ses allers-retours entre Tirana et Strasbourg.
La nouvelle a secoué la classe politique albanaise. Les députés démocrates soulignent que cette affaire nuira terriblement ą limage du Parti démocratique en Occident. Le démocrate Besnik Mustafaj, ancien ministre des Affaires Etrangčres, a affirmé quAleksander Biberaj navait pas obtenu, ą deux reprises, le remboursement de ses frais de voyages et que la présidente du Parlement avait enfreint les rčgles en actant son exclusion.
Selon le Parti socialiste, la décision du Conseil de lEurope de suspendre le vote de lAlbanie est unique dans son histoire. Selon la députée socialiste, Mimi Kodheli, « il est regrettable que Sali Berisha et Josefina Topalli nous salissent encore une fois devant lopinion mondiale ».
Pour Ilir Meta, président de la Ligue Socialiste pour lIntégration, « les problčmes internet au Parti démocratique sont en train dinfluencer nos rapports avec les partenaires étrangers Faire fi de toutes les procédures parlementaires et remplacer arbitrairement un représentant élu par le Parlement, par une simple signature de sa présidente, est inadmissible ».
http://balkans.courriers.info:80/article12123.html
La Communauté islamique dAlbanie a remporté une victoire : les croyantes pourront porter un foulard sur les documents didentité, pour peu que celui-ci ne recouvre pas entičrement leur visage. La polémique avait éclaté alors que lAlbanie commence ą mettre en circulation de nouveaux passeports biométriques, dont la fabrication est confiée ą la société SAGEM. Cette derničre aura la charge dapprécier, au cas par cas, la compatibilité entre les exigences religieuses et les rčgles de sécurité.
Par Luljeta Ndoka
Alors que les nouveaux documents didentité électroniques et biométriques commencent ą entrer en vigueur, des citoyennes albanaises musulmanes ont refusé ces derniers jours denlever leur foulard pour la prise de photos didentité. Aprčs quelques incidents opposant ces femmes aux fonctionnaires de létat-civil, le vice-ministre de lIntérieur, Ferdinand Poni, a rencontré le président de la Communauté islamique dAlbanie, Selim Muca.
Lors de cette rencontre, qui sest déroulée dans un esprit dentente et de respect, la discussion a porté sur le respect du droit ą la croyance et sur les libertés des citoyens par rapport ą ces nouveaux documents didentité électroniques et ces passeports biométriques. Le vice-ministre a assuré au représentant de la Communauté islamique quą aucun moment le processus navait lésé ni ne léserait la croyance et lintégrité des croyants musulmans. De leur cōté, les représentants de la Communauté islamique ont réitéré leur plein soutien ą la réalisation de ce projet majeur pour notre pays et se sont engagés ą lexpliquer ą leurs membres.
Le foulard est toléré
Le vice-ministre de lIntérieur a garanti que le droit ą la croyance et les libertés des Albanais seraient totalement respectés, et que le port du foulard serait toléré pour la prise de la photo didentité en tenant compte des conditions techniques imposées - la possibilité de photographier le visage entier.
« Il faut quil soit clair pour lopinion publique quun foulard qui ne couvre pas tout le visage nest pas une burka. Il sagit dune obligation islamique pour les croyantes qui sont devenues majeures », explique le porte-parole de la Communauté islamique. Personne navait prévu le refus des jeunes filles musulmanes de se séparer de leur foulard pour les photos didentités. Le fait quune partie de la tźte reste couverte va ą lencontre des critčres de sécurité exigés par les nouveaux documents électroniques didentité. Ce nest pas, par ailleurs, la premičre fois que le foulard revient sur le devant de la scčne.
Découvrez
notre cahier Les
islams des Balkans
En Occident, dčs quil est question de lislam, les stéréotypes
et les idées reēues abondent, mais quand il est question de lislam
balkanique, cest surtout la méconnaissance qui prévaut. Un cahier
pour dépasser les clichés, pour comprendre les dynamiques actuelles des
islams des Balkans.
Un cahier de 213 pages, 10 euros.
Plus de trente articles traduits de la presse bosniaque, albanaise, serbe,
bulgare...
La communauté islamique dAlbanie a publié les trois modčles de foulard qui seront acceptés sur les photos didentité, ne recouvrant partiellement que le front et les oreilles. Les croyantes qui avaient refusé denlever le foulard se sont félicitées de cette décision et ont affirmé quelles nauraient jamais accepté de se séparer du symbole de leur foi.
La compagnie SAGEM, qui est responsable de la sécurisation des documents didentité décidera quel foulard sera compatible avec les critčres de sécurité, la loi ne fixant aucune limite précise. De toute faēon, les émigrants qui possčdent une carte de long séjour dans un pays étranger seront obligés de se munir de passeports biométriques, comme le stipule la loi.
Cest encore une bien sombre histoire : le Premier ministre Sali Berisha a limogé le Directeur général des impōts, en cours de jugement pour tortures et meurtre. Alors quil était chef des services secrets, en 1995, Arben Sefgjini a torturé ą mort un Albanais de Macédoine. Les motifs de ce crime ne sont pas connus mais pourraient źtre liés aux trafics dessence auxquels Sali Berisha se livrait en association avec Slobodan Miloević.
Arben Sefgjini, chef de la Direction générale des impōts, avait précédemment été chef des services secrets de Tirana (SHIK). Trois de ses anciens collčgues, Budion Mece, Avni Kolladashi et Ilir Kumbaro ont aussi été accusés davoir tué et torturé Remzi Hoxha, un Albanais de Macédoine.
Les quatre anciens officiers du SHIK sont accusés davoir enlevé Remzi Hoxha, Zizo Kristopoli et Avdyl Losha, le 25 octobre 1995 dans le nord de lAlbanie. Les procureurs pensent quaprčs avoir été retenus dans une maison gardée de Lezha, une petite ville du nord du pays, les trois hommes ont été torturés, et que Remzi Hoxha est mort ą la suite des blessures reēues.
Sali Berisha avait résisté aux appels ą la démission du chef de son service des impōts, mźme quand celui-ci avait été assigné ą résidence au mois de mai dernier. La Cour dappel avait par la suite ordonné la remise en liberté de Sefgjni aprčs sźtre assuré quil ne senfuirait pas.
Les raisons de lenlčvement et des tortures restent obscures.
Les médias supposent que Remzi Hoxha aurait été le témoin dune conversation, tenue en Macédoine, entre Sali Berisha et lancien homme fort de la Serbie, Slobodan Miloević, au cours de laquelle ils se seraient mis daccord pour organiser le trafic de pétrole, durant la guerre de Bosnie, en 1992-1995.
Sali Berisha a refusé tout commentaire sur ces allégations mais, en 2005, il avait admis avoir toléré la contrebande de pétrole entre le Monténégro et lAlbanie pour « des raisons humanitaires », afin de soulager le Monténégro et le Kosovo des difficultés subies en raison de lembargo imposé par les Nations Unies. Largent de ce trafic aurait alimenté la machine de guerre de Miloević en Bosnie.
Les accusés ont tous plaidé non coupables quand ils ont comparu devant la Haute cour de Tirana.
28 Janar 2009
info@hermesnews.org
TIRANĖ - Zgjedhjet e 28 qershorit konsiderohen nga
PLL si zgjedhje shumė tė rėndėsishme qė do tė konfirmojnė fitoren e
maxhorancės aktuale dhe sigurojnė mundėsi pėr vazhdimin e reformave tė ndėrmarra
nė tė gjitha fushat dhe finalizimin e integrimit tė Shqipėrisė nė
strukturat Euro-Atlantike.
Ekrem Saphiu u shpreh se "nė zgjedhjet e 28 qershorit, qytetarėt
shqiptarė kanė mundėsi qė me votėn e tyre tė shprehen lirshėm pėr
partinė apo koalicionin qė dėshirojnė.
Revoltat 98, Spahia zyrtarisht nėn akuzė
Prokuroria pėrjashton nga procesi gjyqėsor deputetėt Frrok Gjini dhe Sali Shehu
Prokuroria e Pėrgjithshme
ka ridėrguar nė gjykatė tė
pandehurit pėr revoltat
e vitit 1998. Dje nė Gjykatėn
e Tiranės, ēėshtja e 14 shtatorit
me shtatė tė pandehur, mes
tė cilėve edhe zėvendėsministri
i Kulturės dhe Sporteve, Ekrem
Spahia, ka filluar sėrish procesi.
Por ndryshe nga gjykimet e
mėparshme gjyqėsore, i kanė
shpėtuar kėtij procesi dy tė pandehur
tė tjerė qė ishin sė bashku
nė dosje, Frrok Gjini dhe Sali
Shehu, tė cilėve u ėshtė pushuar
akuza pėr shkak tė imunitetit qė
ata gėzojnė si deputetė. Aktualisht
janė nėn akuzė Ekrem Spahia,
Alfons Zeneli, funksionari i lartė i
policisė, Shemsi Prenēi, Edmond
Ymeri, Dritan Gjeci, Elvis Kamberi
dhe Antonela Malaj. Nė sallėn e
gjyqit ishin tė pranishėm: Ekrem
Spahia, Antoneta Malaj dhe
Shemsi Prenēi, ndėrsa pjesa tjetėr
e tė akuzuarve u pėrfaqėsuan nga
avokatėt. Por, pėr shkak se mungonte
prokurori i ēėshtjes hapja
e seancės u caktua pas dy javėsh.
Pėr tė ashtuquajturėn kryengritje
tė 14 shtatorit ekzistojnė tri dosje,
apo tri kategori tė pandehurish,
njėra quhet dosja e badigardėve,
tjetra e gazetarėve dhe njerėz tė
thjeshtė, tė cilėt mė 14 shtator
1998, morėn pjesė nė sulmet me
armė ndaj Kryeministrisė dhe
institucioneve tė tjera shtetėrore.
Pėr kėto ngjarje nuk ka asnjė tė
dėnuar. Zvarritja e ēėshtjes nga
ana e gjykatės dhe prokurorisė,
bėri qė ndaj tė tre grupeve tė tė
pandehurve, tė skadonin afatet
e paraburgimit dhe tė gjithė tė
pėrfundonin tė lirė (me pėrjashtim
tė Izet Haxhisė, i cili ndodhet
nė burgjet turke pėr njė ēėshtje
tjetėr). Kėshtu tė parėt qė e fituan
lirinė ishin "gazetarėt" mė
pas "kryengritėsit" dhe tė fundit
"bodigardėt".
Gjykimi i ēėshtjeve
Nė Gjykatėn e Tiranės, tashmė
ndodhen 23 persona tė akuzuar
pėr kryengritjen e 14 shtatorit tė
vitit 1998. Nė njė hark kohor prej
dhjetė vitesh, drejtėsia shqiptare
nuk ka mundur ti japė zgjidhje
kalvarit tė gjatė tė proceseve
gjyqėsore, duke sjellė edhe lirimin
e tė gjithė tė pandehurve.
Kjo ka ndodhur edhe pse ata
janė tė akuzuar pėr njė vepėr
penale qė parashikon dėnimin
jo mė pak se 15 vjet burg dhe qė
shkon deri nė maksimumin "burg
pėrjetė". Qė prej mė tepėr se shtatė
vjetėsh, ēėshtjet nė ngarkim
tė tre grupeve tė tė akuzuarve
pėr "14 shtatorin" ndodhen nė
duart e gjyqtarėve tė kryeqytetit.
Mbi 5000 seanca gjyqėsore janė
zhvilluar, duke mos gjetur fajtorėt
e kryengritjes. Sipas gjykatės, nė
grupin e parė bėjnė pjesė tė pandehurit
gazetarė e ish-gazetarė:
Alfons Zeneli, Antoneta Malaj,
Dritan Zhgjeēi, Edmond Ymeri,
Elvis Kamberi, Eqerem Spahia
dhe Ilir Zhilla. Ata gjykohen nga
gjyqtari Arben Micko. Pėr kėtė
grup, gjykata ka kėrkuar qė tė shikohen
disa pamje filmike, tė cilat
janė sekuestruar pas revoltės.
Megjithėse nė pamjet filmime
duken qartė edhe protagonistėt,
ende gjykata ka shtyrė seancat
gjyqėsore. Nė grupin e dytė, tė
quajtur "kryengritėsit" bėjnė pjesė
tė pandehurit: Avni Metalija,
Bajram Hidri, Bajram Martini,
Cen Doēi, Gėzim Qordja, Hysni
Gjyriqi, Muharrem Boshnjaku,
Qamil Byberi, Sokol Gashi dhe
Uk Celkola. Grupi gjykohet nga
gjyqtari Artan Broci. Aktualisht,
procesi ėshtė nė fazėn e dėshmive.
Nė grupin e tretė bėjnė pjesė
ish-bodigardėt: Adem Dollapi,
Izet Haxhia, Kliton Dobrani,
Myftar Lumneshi dhe Sali Lusha.
Kėta gjykohen nga gjyqtari Gjin
Gjoni. Edhe nė kėtė grup gjykimi
ėshtė nė fazėn e dėshmive.
Gjykimi pėr kryengritje
Prokuroria e Tiranės ka dėrguar
nė gjykatė tri dosje pėr "14
shtatorin" me 23 tė pandehur.
Ata akuzohen pėr "kryengritje".
Sipas nenit 221: "Pjesėmarrja nė
veprime masive tė dhunshme,
si vendosje pengesash apo barrikadash
pėr tė ndaluar forcat
e rendit, rezistenca me armė
apo ēarmatosja e tyre, pushtimi
me force i ndėrtesave... krijimi i
lehtėsirave nė favor tė kryengritėsve
tė bėra pėr tė pėrmbysur
rendin kushtetues, dėnohen
me burgim nga pesėmbėdhjetė
gjer nė njėzetepesė vjet". Ndėrsa
marrja pjesė si udhėheqės
apo organizator nė veprimet e
mėsipėrme dėnohet me burgim
tė pėrjetshėm. Ndėrkohė, tė vetmit
viktima tė "drejtėsisė" ndaj
kėsaj ngjarjeje ishin tankistėt e
ushtarėt e Gardės, pėr tė cilėt
gjykata mbaroi procesin nė kohė
rekord e akordoi dėnime nga disa
muaj, deri nė mė shumė se pesė
vite heqje lirie.
"Spiunėt" rrezikojnė integrimin nė BE
Kritika tė ashpra edhe nga komisioneri pėr Zgjerimin. Rehn: Dialogu politik, kriter shumė i rėndėsishėm pėr ne. "Dosjet", njė argument i freskėt
Kristina Nagy, zėdhėnėse e Olli Rehn, komisionerit pėr
zgjerimin e BE, nė njė deklaratė ekskluzive pėr "DW" tha dje nė
Bruksel: "BE do tė shprehė qėndrimin e tij ndaj ligjit tė ri tė
lustracionit pas bisedimeve qė do tė zhvillojė sė shpejti me qeverinė e
Tiranės. BE ėshtė i prirur ti shohė kėto bisedime nė njė dritė
pozitive. Pa ditur rezultatin e kėtyre bisedimeve, nuk mund tė flitet nėse
shqetėsimet e BE-sė pėr ligjin e lustracionit do tė ndikojnė nė ecurinė
e procesit tė integrimit evropian tė Shqipėrisė". Nė raportin e
Komisionit Evropian pėr progresin e vendeve tė Ballkanit Perėndimor, ku pėrfshihet
edhe Shqipėria, tė titulluar "2009- viti i Ballkanit Perėndimor",
nuk pėrjashtohet pėrshpejtimi i ritmeve tė afrimit tė tyre drejt BE-sė,
nėse plotėsohen disa kushte tė cilėsuara nė kėtė raport "tė
domosdoshme". Nė krye tė tyre qėndron plotėsimi i kriterit politik
pėr integrimin nė BE, ku njė pikė themelore ėshtė funksionimi i
dialogut politik nė gjithė spektrin politik.
Pėr BE, ligji i ri i lustracionit, i sapo hyrė nė fuqi, pėrbėn njė
argument tė freskėt pėr moszbatimin e kėtij kriteri. Ligji nė fjalė ėshtė
miratuar vetėm me votėn e mazhorancės sė djathtė dhe palėt dėshtuan tė
ndėrtonin njė konsensus tė gjerė politik pėr kėtė ligj, tė kėrkuar
nga BE dhe faktori ndėrkombėtar. Opozita i ėshtė drejtuar Gjykatės
Kushtetuese pėr ta rrėzuar ligjin e lustracionit dhe refuzon prerė tė
ketė pėrfaqėsuesit e saj nė komisionin qė po ngrihet nė Tiranė pėr
pastėrtinė e figurave, duke rrezikuar qė ai tė pėrbėhet vetėm nga pėrfaqėsues
tė mazhorancės. Nė njė situatė tė tillė, Kristina Nagy, zėdhėnėsja
e komisionerit pėr zgjerim, Olli Rehn, i deklaroi "DW" se "funksionimi
i dialogut politik ėshtė i njė rėndėsie tė dorės sė parė pėr BE".
Vetėm pak muaj mė parė, nė raportin e progresit pėr Shqipėrinė pėr
2008-ėn, Komisioni Evropian i tėrhiqte vėmendjen spektrit politik tė
Tiranės pėr domosdoshmėrinė e konsolidimit tė kulturės sė dialogut,
"pėr tė lejuar sistemin politik tė funksionojė nė mėnyrė efikase".
Nė bisedimet e pritshme mes BE dhe qeverisė sė Tiranės pėr ligjin e
lustracionit, njė nga ēėshtjet qė do tė bėhet objekt diskutimesh ėshtė
edhe ajo e cenimit qė ky ligj i bėn pavarėsisė sė sistemit gjyqėsor
nga politika. "Pėr BE ėshtė shumė i rėndėsishėm njė gjyqėsor i
pavarur politikisht", tha Kristina Nagy. Deklarata e saj vjen pas dorėheqjes
sė njė prokurori nė Tiranė, qė deri dje drejtonte grupin hetimor pėr
zbardhjen e tragjedisė sė Gėrdecit. Opozita nė Tiranė konsideron se
Zamir Shtylla dha dorėheqjen si pasojė e presionit politik qė i bėn
ligji i ri i lustracionit mbi prokurorė, qė po hetojnė ēėshtje tė rėndėsishme,
ku akuzohen pėr korrupsion zyrtarė tė lartė tė qeverisė aktuale. Sepse
ky ligj pėrfshin nė procesin e pastrimit tė figurave edhe ata prokurorė
dhe gjykatės profesionistė, qė kanė punuar nė organet e drejtėsisė
edhe gjatė regjimit tė kaluar, siē ėshtė rasti i prokurorit tė dorėhequr
tė dosjes sė Gėrdecit, Zamir Shtylla.
Mesazhi i BE pėrmes zėdhėnėses Kristina Nagy ėshtė i qartė: Qeveria e
Tiranės duhet tė reflektojė shqetėsimet e BE-sė pėr tė plotėsuar ato
qė ky Bashkim i konsideron "kushte tė domosdoshme" pėr progres
drejt anėtarėsimit. Reflektimi sugjerohet kur qeveria e Tiranės kėrkon tė
bėjė njė hap domethėnės: tė aplikojė pėr tė marrė statusin e
vendit kandidat nė BE.
Krimet e komunizmit, zbardhja nė dorėn e ish-tė pėrndjekurve |
» Dėrguar mė: 31/01/2009 - 13:51 |
Ministria e Arsimit eshte e gatshme te toleroje per diplomat e studenteve
te 3 vjecarit, qe kane refuzuar kartonet e shperndare nga ky dikaster. Zv/ministrja
Adriana Gjonaj, ka pohuar se mund te ndryshoje formati i diplomes se
kontestuar, po ashtu dhe te percaktohen ne te, elemente te titullit por jo
ky i fundit, pasi ligji aktual nuk e lejon. "Ne do te shikojme ato
elemente qe mund te permiresohen. Natyrisht ligji eshte ne fuqi dhe askush
nuk ka te drejte te shkele kete legjislacion. Elemente te diskutueshem dhe
qe i vene pershtat procesit, kerkesave, do te rishikohen" ka pohuar zv/ministrja
e Arsimit, Adriana Gjonaj.
Rishikimi
Prej me shume se dy javesh studentet e Gazetarise te mbeshtetur edhe nga
studente te tjere, kane protestuar per diplomat e tyre te cilat nuk i
plotesojne te gjithe elementet e nevojshem. E ndersa kane kerkuar nje takim
me Ministrin e Arsimit, Fatos Beja ky i fundit, asnjehere nuk i eshte
pergjigjur kerkeses se studenteve te sistemit te Bolonjes. Por, zv/ministrja
Gjonaj ka pohuar se, mund te negociohet per disa elemente te cilet nuk bien
ndesh me ligjin. "I pari qe do te zbatohet eshte ligji, me mundesite qe
na jep ai, por duke mos e shkelur, do te rishikojme edhe diplomat e
studenteve te Gazetarise apo kolegeve te tyre, te cilet jane perfshire ne
sistemin e Bolonjes", - ka theksuar Gjonaj. Nga ana tjeter studentet e
Gazetarise kane theksuar ne peticionin drejtuar Ministrise se Arsimit se, do
te vazhdojne refuzimin e terheqjes se diplomes, derisa atyre t'u ofrohet
"nje diplome e denje, ku ne permbajtjen e saj, te perfshihen edhe
kerkesat me minimale te nje studenti, i cili ka studiuar per tre vite rresht
prane fakultetit te mesiperm".
Kerkesat
Nder kerkesat kryesore te studenteve kane qene vendosja e titullit ne
diplome dhe formulimin e sakte te saj. Nisur nga kjo, studentet protestues
kerkuan pajisjen me diplome te rregullt, e cila te permbaje te gjithe
elementet e nje diplome te mirefillte universitare si titullin, ne rastin
konkret "Gazetar", emrin e fakultetit si dhe te jete ne forme
kartoni, si diplomat e brezit te pare te Bolonjes ne Gazetari. "Kerkojme
mirekuptimin tuaj per zgjidhjen e ketij problemi qe na rrezikon te ardhmen.
Gjithashtu kerkojme te vihemi ne dijeni sa me shpejt, per hapat qe do te
ndermarre Ministria. Ne rast te kundert, ne studentet e Gazetarise te
solidarizuar edhe nga studentet e tjere, do te ndjekim hapat e tjera
demokratike, deri ne zgjidhjen e ketij problemi", thuhet ne peticionin
drejtuar Ministrise se Arsimit. Por duket se pikerisht kerkesa e ndryshimit
te titullit te diplomes, do te jete ajo qe nuk do te coje ne gjetjen e nje
emeruesi te perbashket mes ministrise dhe studenteve per zgjidhjen e
problemit te diplomave.
S. Isaku
Titulli
Titulli i diplomes eshte nje nga shkaqet kryesore qe cuan ne refuzimin e
marrjes se kartonit nga studentet e Gazetarise. Po kjo kerkese duket se do
te mbetet e pazgjidhur edhe nga Ministria e Arsimit.
http://www.shekulli.com.al/2009/01/ndalen-cmimet-kombetare-te-letersise-me-i-miri-kadareja.html
TIRANE-Ministria e Kulturės Rinisė dhe Sporteve vlerėsoi sot shkrimtarėt mė tė mirė tė vitit 2008. Ministri Ylli Pango i dorėzoi ēmimin e madh pėr letėrsinė (mė parė "Penda e artė") shkrimtarit Ismail Kadare pėr romanin "Darka e gabuar".
Juria e pėrbėrė nga Mark Marku, Mirela Kumbaro, Parid Teferiēi, Agron Gjekmarkaj dhe Zija Ēela i akorduan ēmimin pėr romanin mė tė mirė, "Petro Marko", shkrimtarit nga Kosova Mehmet Kraja, pėr romanin "Selvitė e Tivarit". Ēmimin "At Gjergj Fishta", pėr esenė mė tė mirė e mori Prof Artan Fuga pėr librin "Brirėt e Dhisė". Studiuesi Jorgo Bulo u vlerėsua me ēmimin "Faik Konica", pėr studimin e veprės sė plotė tė Andon Zako Ēajupit. Si autori i ri mė i mirė pėr 2008-ėn u cilėsua Alba Shala. Ajo mori ēmimin Migjeni pėr librin e saj "Papa dixhital". "Gjallė unė pashė" ėshtė vėllimi poetik pėr tė cilin Preē Zogaj u vlerėsua me ēmimin "Lasgush Poradeci".
Pėr kontributin e dhėnė pėr sjelljen nė shqip tė veprave tė mėdha tė letėrsisė botėrore pesė anėtarėt e jurisė e kanė ndarė ēmimin "Fan Noli" mes pėrkthyesve Pashk Gjeēi dhe Shpėtim Ēuēka. Tė dy kanė sjellė nė shqip tė njėjtėn vepėr, "Faustin" e Gėtes, i paėri nė dialektin gegė dhe Ēuēka nė gjuhėn standarde.
Pėrkthyesi i veprave shqip nė gjuhėn angleze John Hodgson u vlersėua me ēmimin "Jusuf Vrioni".
Pėr tė dytin vit radhazi juria nuk dha ēmimin pėr autorin mė tė mirė pėr letėrsinė pėr fėmijė, "At Donat Kurti", pasi prurjet nė kėtė lloj letėrsie gjatė vitit 2008 ishin tė niveli tė dobėt. Po pėr tė njėjtėn arsye juria nuk dha edhe ēmimin pėr prozėn mė tė mirė tė shkurtėr, " Mitrush Kuteli".
http://www.ndryshe.com/mat.php?idm=12608
27 Janar 2009
Historia e Bolenės ėshtė pjesė e historisė sė Shqipėrisė
http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=64 29/11/2007
Isa Boletini nė Vlorė-Koment rreth fotos | ||
QERIM VRIONI | ||
shėnuara, e ndoshta ishte edhe nė dijeni se atypari, do kalonin kosovarėt me Isėn nė krye. Ajo ishte rruga qė lidhte lagjen ku ata banonin (Topana), me qendrėn. E kur janė dukur nė krye tė rrugės, me veshjet karakteristike e si pėrherė me nga njė armė brezi, mbase fotografit i janė dridhur pak duart e i janė shtuar rrahjet e zemrės, por shpejt e ka mbledhur veten. Pa i porositur fare trimat qė do fotografonte (siē bėjnė rėndomė fotografėt), se dhe koha spriste, ka shkrepur aparatin njė herė, dy herė , kurse ata ecnin fare tė shkujdesur drejt tij. Gjithēka mund tė ketė pėrfunduar me pėrshėndoshjen dashamirėse tė tė dy palėve, por me gėzimin e madh tė fotografit se kish pėrngrirė nė letrėn fotografike pjesėmarrės tė shquar tė ngjarjes historike, i vetėdijshėm dhe i kėnaqur pėr pėrjetėsimin kėsisoj tė atmosferės sė ditėve tė lirisė. Isa Boletini, edhe pse nuk ėshtė nė qendrėn optike tė fotos, kuptohet lehtė se ėshtė kryesori nė atė grup njerėzish, edhe ngase ai ecėn njė hap para tė tjerėve. Nga vėshtrimi i fotos tė bien nė sy trupat viganė tė tyre, por sidomos ecja e lirshme dhe dinjitoze. Kishin tė drejtė, Pavarėsia ishte shpallur e, ata ishin tashmė njerėz tė lirė nė shtetin e tyre, nėn atė copė qielli qė u kish rėnė nė pjesė. Vėllezėrit nga Kosova u pritėn me bujari tė madhe nga tė gjithė qytetarėt vlonjatė nė shtėpitė e tyre, shumica nė lagjen e vjetėr Topana (sot Katėr heronjtė), nė pjesėn e sipėrme tė sė cilės u krijua dhe vend-fushimi i kafshėve dhe pajisjeve luftarake tė tyre. Kjo ishte njė kodėr a bregore vogėl e mbushur me ullinj, prej nga shihej mirė krejt qyteti. Vendasit dhe miqtė u miqėsuan shpejt me njeri-tjetrin, madje tė parėt, si pėr ti nderuar mė shumė ardhėsit, filluan ta thėrrisnin kodrėn thjeshtė dhe shkurt Kaēanik me qenė se pjesa mė e madhe e tyre kish luftuar nė Grykėn e Kaēanikut. Kėshtu nisėn ta quanin bregoren mė pas banorėt e qytetit, ndonėse mjaft njerėz nė Vlorė nuk ia dinin mė vonė origjinėn e kėtij emri, por kjo skish ndonjė rėndėsi. Kodra Kaēanik po kthehej kėsisoj, nė njė pėrmendore tė veēantė historike pėr pėrjetėsimin e ardhjes sė Isa Boletinit me trimat e tij nė Ngritjen e Flamurit. Kjo ka ndodhur nė vitin e Madh 1912, e prej asaj kohe vazhdoi me dhjetėra vite e vazhdon e sot e gjithė ditės qė ajo tė thėrritet Kaēanik, edhe pse tanimė e mbushur me banesa. Gjithashtu vlen tė shėnojmė se rruga kryesore e lagjes Topana, ku kalonin nė atė kohė ēdo ditė edhe kosovarėt, prej rreth 70 e ca vitesh quhet me vendim tė autoriteteve lokale tė atėhershme, Isa Boletini, ndėrsa 2-3 dhjetėvjeēarė mė parė (aty nga vitet 70), me emrin e Fatosit tė Kosovės u quajt njė nga lagjet e reja mė tė mėdha tė qytetit tė Flamurit. Kėshtu, Isa Boletini erdhi nė Vlorė para 95 vitesh, por ai vazhdon tė jetė atje me rrugėn dhe lagjen qė mbajnė emrin e tij, por veēanėrisht me toponimin mitik Kaēanik. Emri i Isa Boletinit bashkė me atė tė Ismail Qemalit, jetojnė nė kėtė qytet prej 95 vjetėsh, por ata do jetojnė edhe 195 e shumė e shumė vite tė tjerė, bashkė me emrat e tė gjithė atyre patriotėve qė u pėrpoqėn pėr shpalljen e Pavarėsisė, derisa tė jetojnė shqiptarė nė Vlorė, Prishtinė, Tetovė, Ulqin e kudo qoftė ku do tė rrojnė njerėzit qė i thonė bukės, bukė dhe ujit, ujė. Kėto gjera mė erdhėn nė mendje tani duke vėshtruar kėtė fotografi tė vjetėr, tė ēmuar e pa emėr autori. Tani, kur ndodhem me mijėra kilometra larg fizikisht nga Shqipėria dhe sidomos nga Vlora, qyteti, ku si fėmijė, i ri dhe burrė, kam pritur e pėrcjellė dhjetėra herė me gėzim e dashuri, Ditėn e Madhe tė 28 Nėntorit, Ditėn e Flamurit. Qerim Vrioni, Michigan (SHBA), Nėntor 2007 Adhurues i Kadaresė pėr librat e shkruar mbi gjakmarrjen, regjisori nga Kosova Luan Kryeziu ka projektuar dje filmin Gjakmarrja. Krijim autorial ku simbolika dhe surealizmi prodhojnė gjakmarrjen e ftohtė, tė vdekur, nė distancė nga publiku. Gjakmarrja, si riciklim i tė njėjtit gjak, ėshtė krejtėsisht e palogjikshme, dhe pa motiv kjo ėshtė ironia e 25 minutave filmike 25 minuta gjakmarrje Ilka Kapedani Dy kulla pėrballė njėra-tjetrės qė riciklojnė gjakun nė distancė nga publiku dhe vetė krijuesi. Gjakmarrje e ftohtė, si diēka e vdekur. Ky ėshtė krijimi i regjisorit nga Kosova, Luan Kryeziut, i projektuar dje paradite nė kinema Imperial. Gjakmarrja qė zbret nga Kanuni, qė ėshtė kthyer nė njė kėrshėri dhe burim i pashtershėm pėr lėndėn kinematografike pėr regjisorin Kryeziu nuk ėshtė aspak e ekzagjeruar. Ai pėrmend Amerikėn, si vendi qė kėtė lėndė e ka brumin mė tė ngjeshur nė produksionet kinematografike. E sa pėr regjisorėt shqiptarė, Kanuni ėshtė njė realitet nė minus, qė nuk ėshtė shfrytėzuar. Pa fjalė, rreth 25 minuta, filmi me metrazh tė shkurtėr qė konkurron nė Festivalin Ndėrkombėtar tė TIFF ka si karrem simbolikėn dhe surealizmin. Njė bunar nė mes dy shtėpive qė presin nė grykė tė pushkės, nė frėngji tė kullave, krijon mirazhin e vrasjes. Kova qė mbushet e zbrazet nga provokimi dypalėsh i burrave qė presin tė vriten, a tė jenė tė lirė, shkakton lojėn e frikshme me jetėn. Kryeziu thotė se elementėt e tij, siē ėshtė kova qė mbushet nė pus e shpesh kthehet bosh, pėrdoren si karrem pėr riciklimin e gjakut tė shoqėruar me elementėt surrealė pėr trajtimin e idesė. Nė pamje tė parė tė krijohet iluzioni i njė filmi bosh. Gjakmarrja duket sikur nuk ka gjė pėr tė thėnė nė kėtė kontekst pa fjalė, viziv. Burrat e plagosur ushqejnė gjakun e tyre, tė humbur, me gjakun e gjaksit. Kėshtu mbėshtillet gjithė qėllimi i autorit, tė shpėrfillė gjakun e ndryshėm. Ironia nė marrjen dhe dhėnien e gjakut prej tė plagosurve ėshtė thjesht njė riciklim i tė njėjtit gjak. Ata kanė tė njėjtin gjak, tė njėjtin bunar, tė njėjtėn tokė nuk kanė asnjė motiv, arsye qė pėr njė vrasje tė ndodhin tė tjera, - thotė Kryeziu, duke u munduar tė krijojė njė autorėsi. Kėtij filmi i mungon baza historike, ėshtė njė trill kompozicional i autorit, pėr ta shkatėrruar qėllimisht fenomenin kanunor, si vizualitet surrealist. Ajo qė duket e ekzagjeruar, e pamundur, krejt e pakontrollueshme dhe njėkohėsisht shpėrfillėse nga mendja. Njerėzit me tė njėjtin gjak dhe kanė njė burim jete, njė diell, njė tokė, dhe njė qiell, luftojnė nė mes vete pa ndonjė motiv tė arsyeshėm logjik. Ata e pėrdorin burimin e jetės si karrem, me qėllim qė lufta tė pėrtėrihet. Ata dėnohen nga gjaku i tyre si hakmarrje e kohėrave tė vjetra. Fanatizmi i hakmarrjes shkakton ngujimin, gjė e cila shkakton privimin e lirisė edhe tė atyre qė e adhurojnė atė. Ata e fitojnė lirinė, madje duke e paguar edhe me jetėn e tyre. Ēdo familje ka heronjtė e saj, me gjakun e tė cilėve ushqehen. Pse ekzistojnė luftėrat kur ka mjaft tokė, ujė, diell e dashuri pėr tė gjithė. A ja vlen qė pėr njė lule tė kėputur tė prishet i gjithė kopshti, ėshtė qėndrimi autorial. Regjisori i ri thotė se ėshtė adhurues i Kadaresė, tė cilit ia njeh mirė veprat dhe esetė tė shkruara mbi gjakmarrjen. Ndėrsa Kosova ka kaluar njė kohė tė vėshtirė luftėrash, sigurisht qė pėr gjakmarrje smund tė flitej. Kryeziu thotė se janė disa zona qė ndodh aktualisht ky fenomen, vetėm jo nė masė tė madhe. Prej Kanunit tė Lekė Dukagjinit nė kėto treva ka mbetur vetėm fenomeni i gjakmarrjes. Nė kėtė kohė pavarėsie pėr Kosovėn, Kryeziu e sheh fenomenin me skepticizėm, po me qartėsinė se populli tanimė e ka kuptuar tė keqen e gjakmarrjes. Ndėrsa Kryeziu vjen nė kėtė festival nga shkolla kosovare e filmit, i diplomuar nė Akademinė e Arteve ku ėshtė regjisor i filmave Kufomat, Pini, Pasioni zjarrit, Skulptura (film i shkurtėr), Dhuratat, (film i shkurtėr) gjithashtu ka realizuar dhe disa dokumentarė si Muaji i rinisė kosovare, Mbijetesa njerėzore ku ka qenė edhe aktor. Gjakmarrja ėshtė dhėnė premierė nė Kosovė, dhe regjisori pret tė shkojė pėr tė konkurruar nė Kolorado, njė festival prestigjioz ku ėshtė selektuar edhe filmi i tij. Flutura e Stefan Taēit Njė vajzė e re piktore, pas njė telefonate niset tė takojė tė dashurin e saj nė vendin e caktuar. Historia e filmit zhvillohet nė Tiranė, por mund tė ndodhte nė ēdo vend tė botės. Pėrmes simbolikės e poezisė sė udhėtimit tė vajzės-flutur, shohim e ndjejmė atmosferėn tipike tė qytetit, ku pėrtej njė ndjesie lokale pėrjetojmė sadopak edhe problematikėn globale. Nė fund, publiku, pėrballet me dilemėn e vajzės. A mund tė jetė e vėrtetė ajo ēka ndodh nė fantazinė e saj gjatė kohės qė pret tė dashurin? Me skenar tė Stefan Taēit filmi qė konkurron nė seksionin e animuar tė festivalit ndėrkombėtar tė TIFF-it, ėshtė projektuar njė ditė mė parė nė kinemanė Imperial, duke realizuar premierėn e saj. Me fotografi tė Spartak Papadhimitrit, animacion, dhe skenar tė Stefan Taēit ku luajnė aktorėt Ermela Teli dhe Klajd Kruja, filmi Flutura shtrydh fantazinė krijuese nė njė realitet ndjeshmėrie ku artistikisht loja ėshtė imagjinatė e bukur. |
Ismail Qemali 90 vjet mbas ndarjes nga jeta
Nga Prof. Nedim Vlora
Mė se 90 vjet tė ndarjes nga jeta, figura dhe vepra e Ismail Qemalit jetojnė
akoma nė mendjen e shqiptarėve, tė cilėve u la njė atdhe tė lirė dhe tė
pavarur, mbas nėnshtrimit shekullor tė turqve. Ajo ditė e nėntorit, ėshtė
ditė e paprekshme nė zemrat e atyre qė ishin tė pranishėm dhe tė atyre,
patriotėve, qė akoma edhe sot e kujtojnė. Vetė Ismail Qemal bej Vlora, 5
vjet mė vonė, pas pavarėsisė, kujtonte me emocione dhe mallėngjim ato
momente historike kur shkruante:
Mbledhja u ndėrpre. Anėtarėt e Kuvendit dolėn nga salla pėr tė
ngritur nė shtėpinė ku kisha lindur, ku kishin jetuar paraardhėsit e mi,
Flamurin e Skėnderbeut qe flinte pėr 445 vjet i palosur. Minuta tė
paharrueshme, nė tė cilat, me duar qė dridheshin me shprese dhe krenari,
ngrita ne ballkonin e banesės time tė vjetėr Flamurin
(Ismail Kemal Bey,
LAlbania indépendante et son premier mbret, in Je sais tout magazine,
XIII, 15 nov. 1917, pp.563-574).
Patrioti i madh, tė cilit ne tė gjithė shqiptarėt duhet ti jemi mirėnjohės,
nuk e braktisi kurrė aktivitetin politik, siē e demonstrojnė disa dokumente
dhe siē e konfirmon veē vdekja e tij nga rrethana jo tė sqaruara mirė, por
tė pėrcjella dhe tė dėshmuara nga disa djemtė e tij, tė pranishėm atė
natė, nė Hotel Brufani tė Peruxhės. Kanė kaluar mė shumė se 90 vjet dhe
mė takon mua, nipi i tė parėlindurit Mahmud Nedim bej Vlorės qė ishte i
pranishėm nė ngjarjen tragjike, qė tė rikujtoj me fjalė ato momente plot
emocione dhe ankth. Falė gjyshes, Alice, shumė vite mė pas, e cila mė
tregoi mua dhe motrės time traktativat sekrete me qeverinė italiane,
refuzimin e Ismail bej Vlorės, darkėn, dhimbjet e mėdha nė bark, mbėrritjen
e mjekut kur shpresat tashmė ishin shuar : e gjitha kjo ndodhi shumė shpejt
aq sa te bllokonte frymėmarrjen. Ishte si tė shfletoje njė album tė vjetėr
plot me fotografi, shprehės nė heshtjen e tyre, aq sa nė ēatinė e vogėl
dhe tė vjetėr tė Rrugės « Markon » nė San Remo, nė tė cilėn gjyshja
ime jetonte si refugjate dhe pa atdhe, dukej sikur historia tė pėrsėriste
vetveten, ēdo herė nė mėnyrė tė njėjtė, krenare dhe e trishtuar.
« Asnjė copė toke shqiptare do tu cedohet (jepet) tė huajve: ishin kėto
fjalėt e fundit tė politikanit tė madh, referuar pėrfaqėsuesve tė
qeverisė italiane disa ditė mė parė nga vdekja e tij. Dėshira pėr tė pėrcjellė
qartėsisht mendimin e tij direkt ministrave pėrgjegjės nuk u krye. Pritja
pati njė pėrfundim tragjik. Zemra e tij pushoi sė punuari; Patrioti Ismail
Qemali ndėrroi jetė. Me karakter liberal, Ai mendonte se ēdo individ duhet
tė shprehet dhe tė sillet sipas bindjeve tė tij, por nė respekt tė ligjit.
Njė episod pak i njohur saktėson mendimin e tij : njė ditė nė Parlamentin
e Stambollit u kėrcėnua nga njė kundėrshtar politik, i cili drejtoi armėn
ndaj tij ; menjėherė ndėrhyri nė mbrojtje tė tij Tahiri, por ai duke ulur
dorėn e djalit tė tij, qė mbante pistoletėn, tha : « Ndal, armėt janė
forca e tė dobėve ». Episodi dėshmoi qartėsisht se si patrioti i madh e
bazoi fuqinė e tij politike te fjalėt, te dialogu, te pėrballimi, dhe jo nė
njė pushtet tė dhunshėm apo imponues dhespotik. Ai, i dha tė birit njė
leksion tė shkėlqyeshėm mbi demokracinė, sepse sqaroi se nė demokraci tė
gjitha opinionet duhet tė respektohen, edhe ato tė kundėrta : kėto
opinione duhet ti ēelin rrugėn diskutimeve, por nuk duhet ti japin
shkas dėnimeve, hakmarrjeve, ndėshkimeve. Demokracia imponon pluralizėm, kėshtu
qė nėqoftėse njė ide ėshtė mė e pėrhapur se njė tjetėr, nėqoftėse
njė parti mbizotėron mbi tė tjerat nuk duhet tė procedohet nė «spastrimet
staliniste as nė mohime «naziste» kundėr atyre qė mendojnė ose votojnė
ndryshe nga mazhoranca.
Ismai Qemal bej Vlora, pra, ishte nė thelb njė demokrat, respektonte idetė
e tė tjerėve, edhe kur kėto ishin plotėsisht kundėr ideve tė tij dhe ky
ėshtė mėsimi qė Ai u la fėmijėve dhe bashkėkombėsve tė tij. Nė fakt
idetė e tij i paraprinė ideve qė janė afirmuar nga Deklarata Universale e
te Drejtave tė Njeriut.
Personalisht gjithmonė kam besuar qė ky ka qenė mesazhi politik mė i rėndėsishmi
i lėnė nga Ismail Bej Vlora: dashurinė pėr atdhenė dhe pėr popullin e
tij, tė gjithė tė lirė nė njė vend tė lirė. Dhe ky ėshtė urimi qė i
drejtoj Shqipėrisė nė kėtė ditė kujtimi, me shpresėn qe vendi ynė i
vogėl mund tė shndėrrohet si vendi i njė demokracie tė vėrtetė.
LAlbanie et le Monténégro ont signé le 21 décembre dernier un accord de collaboration dans les domaines de la culture et de la préservation du patrimoine culturel et naturel. Cette collaboration sinscrit dans le cadre des projets régionaux du Conseil de lEurope et de lUE. Le lac de Skadar/Shkodėr ou la ville dUlcinj figurent naturellement parmi les sites qui pourraient faire lobjet dune collaboration accrue entre les deux pays.
Le ministre de la Culture et du Tourisme albanais, Ylli Pango, sest rendu en visite officielle au Monténégro pour rencontrer son homologue, Branislav Mičunović. Lobjectif de la rencontre concernait la collaboration culturelle dans les secteurs de la cinématographie, du théātre, des centres musicaux, de la littérature et des arts visuels.
Les deux ministres ont aussi évoqué le patrimoine, les fouilles archéologiques, le réseau des chāteaux du Lac de Shkodra/ Skadar, louverture du musée ethnographique de Muriq et la collaboration dans le cadre de linitiative de lUnion pour la Méditerranée.
Un projet ą échelle régionale
Les deux ministres ont ainsi discuté du projet du Conseil de lEurope pour le développement économique de la zone de Shkodra ą travers la valorisation de ses richesses culturelles et naturelles.
Le Programme régional pour lhéritage culturel et naturel dans lEurope du Sud-Est est un projet commun de lUnion européenne et du Conseil de lEurope. Il est destiné aux neuf pays de la région et vise ą développer une collaboration ą grande échelle entre ces pays dans le but de préserver, de conserver et de réhabiliter lhéritage culturel et naturel, en se focalisant sur le développement durable dans ladministration urbaine et rurale et le développement local des conditions de vie et de lenvironnement.
Le Ministčre du Tourisme, de la Culture, de la Jeunesse et des Sports albanais est engagé dans ce Programme Régional, qui vise ą financer la restauration des sites menacés ou leur restauration. Ce programme a démarré en 2003 sous légide du Conseil de lEurope, de lUE et du président de la Commission européenne de lépoque, Romano Prodi. Le ministčre de la Culture albanais a passé avec succčs les deux premičres phases du projet : lélaboration dun rapport sur létat du patrimoine archéologique et architectural du pays, puis lélaboration dune liste des monuments menacés, accompagnée des données techniques de chacun de ces monuments.
Les sites inclus dans le projet
Cette liste comporte des sites comme lamphithéātre de Durrės, le chāteau de Kruja et de Gjirokastra, le bazar et quelques maisons menacées de cette ville, le Bazar de Korēa, la maison des Kurpale ą Kukės, et toute une série déglises comme celle de Saint Stéphane dans la forteresse de Rozafa ą Shkodra, celle de Saint-Podrome ą Voskopoja, celle de Tous-les-Saints ą Gjirokastra, celle de Kozare ą Berat, etc.
La troisičme phase concernera les estimations techniques préliminaires pour chaque monument et la définition des coūts dinterventions techniques. La derničre phase sera celle de lélaboration des études de faisabilité. Dans le cadre de ce projet, quelques experts du Conseil de lEurope se sont rendus en Albanie pour visiter certains sites de la liste et rencontrer des spécialistes du ministčre du Tourisme et de la Culture.
Des études de faisabilité sont déją prźtes pour le Bazar de Korēa et la demeure des Haxhistase. Le 21 décembre 2008, le ministre Ylli Pango a visité la ville dUlcinj, en compagnie de son homologue monténégrin. Ils ont été accueillis par le maire ainsi que par le ministre des Minorités et des Droits de la personne auprčs du gouvernement monténégrin, Fuad Nimani.
Laccent a été mis sur limportance de la collaboration culturelle entre la ville dUlcinj et dautres villes ou institutions culturelles albanaises. Cette collaboration a trčs bien débuté jusquą présent, mais elle gagnerait ą źtre renforcer. Les deux ministres sy sont engagés.
http://balkans.courriers.info:80/article12130.html
En 1992, des centaines de réfugiés bosniaques ont été déportés par la police monténégrine et remis aux autorités serbes de Bosnie. La plupart ont été assassinés, certains sont encore portés disparus. Podgorica vient de créer un précédent historique dans la région en offrant une somme dargent ą titre de compensation aux familles des Bosniaques déportés et assassinés en 1992. Les victimes insistent quant ą elles sur le fait que justice ne sera jamais faite tant que les responsables de ces crimes nauront pas été jugés.
Par Erna Mačkić et Nedjeljko Rudović
Jasenka Titorić-Perović a perdu son frčre de 29 ans, Alenko, suite ą son arrestation par les autorités monténégrines, alors quil était en visite dans la ville dHerceg Novi, en mai 1992. Elle sait seulement quils lont emmené ą Bratunac, dans lest de la Bosnie, avec 27 ou 28 autres personnes. Il est porté disparu depuis ce jour.
Aprčs 16 ans de recherches et beaucoup de démarches devant la justice, la famille Titorić aura au moins obtenu une compensation financičre pour ses souffrances. « Cest important, parce que, en payant cette compensation, le pays reconnaīt sa participation au crime », explique Jasenka Titorić-Perović.
« Au départ, nous avons rempli un formulaire de demande de compensation, car nous ne voulions pas que mon frčre ne soit quune personne disparue parmi tant dautres, dont les destins resteront ą jamais inconnus », poursuit-elle.
Ą la sortie dune réunion du gouvernement, le 25 décembre dernier, le ministre de la Justice Mira Radović a annoncé que le jugement de la Cour avait été favorable dans 42 procčs concernant des personnes déportées en mai 1992. Le montant total du rčglement prévu sélčve ą 4,13 millions deuros.
Le gouvernement de Milo Djukanović a pris cette décision quatre ans aprčs le dépōt de la premičre demande de compensation, et plus de deux ans aprčs louverture de lenquźte portant sur les événements incriminés.
Lenquźte a abouti, le 19 janvier 2009, ą un acte daccusation rédigé par le procureur dÉtat du Monténégro contre neuf personnes, qui sont accusées davoir commis des crimes de guerre contre des civils.
Le procureur a également émis des mandats darrestation, compte tenu des « circonstances trčs graves dans lesquelles ces crimes ont été perpétrés, ainsi que des conséquences de ces crimes ».
Seki Radončić, le journaliste et éditeur qui a le premier attiré lattention du public sur cette affaire, a déclaré quun pas important avait été fait. Seki Radončić est lauteur du livre Kobna sloboda (Fatale liberté) [1].
« Je suis content que le Monténégro ait admis son crime de faēon honnźte, ce que le pays navait pas réussi ą faire pendant les années de troubles qui ont balayé les Balkans », se réjouit-il. « Mais il ne sagit lą que dune premičre étape ! »
68 personnes toujours portées disparues
Selon les données disponibles, entre le 15 mai 1992 et le 6 juin 1992, la police monténégrine a arrźté plusieurs citoyens bosniaques qui se trouvaient ą ce moment sur son territoire.
Les familles Klapuh et Avdagić, qui sétaient pourtant échappées de Foča, dans lest de la Bosnie, furent ainsi tuées au Monténégro par la police spéciale de larmée de la Republika Srpska (RS).
Un tribunal du Monténégro a échoué ą faire qualifier de crime de guerre le meurtre de la famille Klapuh. Techniquement, un crime de guerre ne peut avoir lieu que sur un territoire impliqué dans une guerre.
La Cour a cependant condamné Vidoje Golubić, un ancien membre de la police spéciale de RS, ą huit mois demprisonnement. Les autres individus ayant participé au crime sont restés hors de portée de la justice.
Dautres Bosniaques faits prisonniers au Monténégro ont été transférés directement en Republika Srpska.
Comme lexplique Seki Radončić, qui a écrit un livre et produit un documentaire sur le sujet, une bonne centaine de citoyens bosniaques auraient été livrés ą la Republika Srpska. Parmi eux, dix civils et seize soldats ont survécu. Seize ans plus tard, quinze corps ont été identifiés, tandis que 68 ont disparu.
Sous la pression de lopinion publique, les autorités ont ouvert une enquźte en 2006. Lenquźte a mené, le 19 janvier 2009, ą létablissement dun acte daccusation ą lencontre de neuf individus. Ceux-ci sont accusés davoir illégalement déporté des citoyens bosniens qui avaient obtenu le statut de « réfugiés ».
Les personnes accusées sont : Boko Bojović, ancien adjoint au ministre de lIntérieur du Monténégro en matičre de sécurité ; Milislav Marković, ancien adjoint au ministre de lIntérieur ą la sécurité publique ; Radoje Radunović, directeur de la sécurité au Service de sécurité dÉtat ą Herceg Novi ; Duko Bakrac, chef des opérations dans le mźme secteur ; Boidar Stojović, chef de secteur du Service de sécurité dÉtat ą Ulcinj ; Milorad Ivanović, directeur du centre de sécurité de Herceg Novi ; Milorad ljivancanin, chef de la police dHerceg Novi ; Branko Bujić, directeur du centre de sécurité de Bar ; Sreten Glenda, enfin, responsable de la sécurité ą Ulcinj.
Le Procureur de la République les a accusés davoir mis ą exécution les ordres de lancien ministre de lIntérieur Pavle Bulatović, davoir déplacé par la force 79 personnes et de les avoir livrées ą la police de Sokolac, Srebrenica et Foča, en Republika Srpska de Bosnie, ainsi quau Centre correctionnel de Foča.
La motion initiale exigeant louverture dune enquźte alléguait que des responsables dHerceg Novi et de Bar avaient arrźté 83 Musulmans et Serbes, afin de les déporter en Republika Srpska.
Avant louverture de lenquźte, début décembre 2004, 40 poursuites civiles ont été lancées par le bureau de lavocat Dragan Prelević, devant la Cour de premičre instance de Podgorica, dans le but dobtenir des compensations. Sept de ces requźtes avaient été remplies par des personnes qui avaient elles-mźmes survécu ą lopération de déportation.
La premičre audience dans ce procčs a eu lieu ą Podgorica le 20 octobre 2006. Deux jours plus tard, le procureur dÉtat déclenchait la procédure en vue de louverture dune enquźte en bonne et due forme.
Les familles des victimes avaient exigé environ 45 millions deuros en compensations de la part du Monténégro. Le premier appel a été jugé par la Cour de grande instance le 14 juillet 2006, lors du verdict prononcé dans la cause de Sanin Krdalija.
Outre des compensations financičres, les survivants et les familles des victimes exigent que tous les coupables de ces crimes soient présentés devant la justice. Il demandent aussi que lÉtat du Monténégro présente ses excuses, érige un monument, marque lanniversaire de ces sinistres événements et sassure que les livres dhistoire relatent ces crimes.
« Parfois, jai limpression quil se trouve ą cōté de moi »
Les familles des victimes vivent aujourdhui dans différents pays du monde. Seules quelques unes sont revenues vivre en Bosnie-Herzégovine. La famille Titorić figure parmi elles. Jasenka a témoigné devant la Cour ą Podgorica durant le procčs.
« Javais déją voyagé au Monténégro auparavant, mais je ne métais pas sentie trčs ą laise », raconte-t-elle. « Quand je suis allée ą Podgorica pour comparaītre devant le tribunal, jai vomi sans arrźt... »
Mais ses parents ne pouvaient pas laccompagner devant la Cour. Leur fille confie quils ont changé depuis la mort de leur fils son frčre. « Mon pčre est devenu asocial et refuse de passer du temps avec qui que ce soit... Il ne parle plus quą sa famille », dit-elle. « Et ma mčre souffre de différents problčmes de santé, qui ne lui laissent aucun répit. »
« Je ne me sens pas bien lorsque je parle de la perte de mon frčre. Chaque fois que cela se produit, je me sens trčs mal pendant des jours. Parfois, jai limpression quil se trouve juste ą cōté de moi, et quil essaie de me dire quelque chose. »
Daprčs le ministre Mira Radović, larrangement « a valeur dobligation légale et de verdict exécutable ». Aucune procédure judiciaire supplémentaire ne sera entreprise dans ces 42 affaires.
« Le gouvernement a déterminé que cet arrangement représentait la meilleure et la plus efficace des options pour surmonter définitivement ces litiges », a expliqué le ministre.
« Le gouvernement a donc exprimé son intention de trouver une entente au sujet des jugements de la Cour relatifs aux causes ouvertes par les procédures des victimes, pour séquestration et déportation des membres de leur famille en Bosnie-Herzégovine en 1992. »
Le ministre a rappelé que cinq rencontres entre le ministre de la Justice et les représentants des familles avaient eu lieu entre le 9 et le 23 décembre 2008. Les participants ont alors discuté des conditions du rčglement de cet affaire.
Seki Radončić rappelle que ces discussions avaient montré que 202 personnes avaient déposé des poursuites contre le Monténégro pour compensation matérielle ou non-matérielle, relativement aux 44 personnes extradées, dont neuf ont survécu. Ces poursuites ont été lancées par les survivants et leur famille, ainsi que par les proches des personnes extradées qui ont été tuées en Bosnie-Herzégovine.
« Il a été convenu que le montant de la compensation dépendrait de la relation dun proche avec la victime, alors que les survivants, pour leur part, recevraient une compensation calculée sur la base de la durée de leur détention », a expliqué le ministre.
Celui-ci a également précisé que les montants des compensations pour les proches des personnes assassinées seraient calculées comme suit : chaque enfant de victime toucherait 30.000 euros, les conjoints et les parents des victimes 25.000 euros, et les frčres et surs des victimes, 10.000 euros.
Le procureur Dragan Prelević a déclaré que le rčglement intervenu dans ces 42 causes démontrait la réelle volonté du gouvernement du Monténégro dassumer sa responsabilité dans ces crimes, ce qui devrait, ą tout le moins, apporter une satisfaction morale aux plaignants.
« Nous regrettons que cette décision ne soit pas intervenue plus tōt, car cinq des plaignants sont décédés ces derničres années », a-t-il ajouté. « Néanmoins, nous estimons que cette décision revźt un caractčre historique. »
Le procureur na pas encore approuvé de rčglement dans une seule cause, celle concernant Osmo Bajramović, dont les proches vivent toujours ą Herceg Novi. La femme dOsmo Bajramović et ses deux enfants ont cependant lancé la poursuite et les procédures judiciaires vont suivre leur cours.
Seki Radončić affirme que beaucoup de membres des familles des victimes nont jamais cru que le Monténégro leur accorderait des compensations. Jasenka Titorić, la sur de feu Alenko, a confié que lorsquelle a annoncé ą ses parents que largent avait été versé sur leur compte bancaire, sa mčre a simplement rétorqué : « je nai pas besoin dargent, parce que mon fils a disparu ».
« Ni ma mčre ni moi ne pouvons accepter que mon frčre ne soit plus avec nous », dit-elle. « Parfois, je me dis quil sest effondré psychologiquement en raison de tous les sévices quil a subis. Je mimagine alors quil erre quelque part, ne sachant plus qui il est... ».
Maintenant que la premičre étape est franchie, les victimes osent croire que ceux qui ont ordonné larrestation de leurs proches, au Monténégro en 1992, devront répondre de leurs actes devant la justice.
« Les procédures criminelles reliées ą ces exactions doivent continuer. Tous ceux qui ont participé ą ces actes criminels, de mźme que toutes les personnes qui ont donné des ordres en ce sens doivent źtre punis », rappelle Seki Radončić. Il ajoute que son livre contient dailleurs les noms de toutes les personnes qui assumaient des fonctions de direction ą lépoque.
Lauteur soutient que mźme les politiciens de la Bosnie nont rien fait pour que justice soit faite dans cette affaire. Le systčme judiciaire bosniaque, doit néanmoins « prendre des mesures concrčtes et punir les coupables qui ont assassiné des citoyens bosniaques aprčs leur déportation du Monténégro ».
Lun des documents cités dans le livre Kobna sloboda [Liberté fatale] relate comment 35 Bosniens furent remis entre les mains des membres du Service des affaires internes, ą Srebrenica, le 27 mai 1992. Dans son ouvrage, Seki Radončić désigne mźme la police ą laquelle les victimes ont été remises.
Lun des noms cité dans le livre est celui de Petar Mitrović, qui a reēu en premičre instance une condamnation de 38 ans demprisonnement pour génocide. Ces crimes auraient été commis ą Kravica, prčs de Srebrenica.
Bien que le Monténégro doive en faire davantage, Seki Radončić constate que le pays pourra « servir dexemple ą ses voisins, incluant la Bosnie-Herzégovine, qui devrait elle aussi commencer ą verser des compensations aux victimes de la guerre ».
Velija Murić, président du Comité pour les droits de lHomme au Monténégro, abonde dans le mźme sens : la décision de Podgorica va améliorer non seulement la faēon dont le pays sera désormais perēu par ses voisins, mais représente aussi un pas en avant pour le Monténégro dans son processus dintégration ą lUnion européenne.
[1] Seki Radoncic, Kobna Sloboda. Deportacija bosanskih izbjeglica iz Crne Gore, Fond za humanitarno pravo, Belgrade, 2005.