Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Sot paradite Sekretari Organizativ i PLL z. Besnik Murati dha nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se lexuar prej tij me kete rast.
Zyra e shtypit e PLL



____________________

Tiranė, mė 8 shkurt 2009

Deklaratė pėr media

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit" po punon me intensitet tė lartė pėr pėrshtatjen dhe pėrgatitjen e strukturave tė saj pėr zgjedhjet parlamentare tė 28 qershorit. Nė kėtė kuadėr, nė tė gjitha degėt e PLL po zhvillohen takime tė strukturave nė tė cilat marrin pjesė drejtues tė Partisė nga qendra si dhe drejtuesit nė rang qarku.

PLL e pėrmbylli me sukses objektivin e caktuar nė Kėshilli Kombėtar pėr pėrshtatjen e strukturave tė saj nė nivel qarku, sipas veēorive tė diktuara nga Kodi i ri zgjedhor. Kėshtu, tė 12 Sekretarėt koordinativė tė qarqeve, janė prezantuar nė strukturat lokale dhe kanė nisur punėn pėr harmonizimin e pėrgatitjeve elektorale nė secilėn degė tė qarkut dhe koordinimin e tyre me kryesinė e Partisė. Ky ėshtė njė proces qė po zhvillohet me shpejtėsi dhe nė harmoni tė plotė.

Njėherazi me intensifikimin e jetės organizative dhe motivimin e strukturave tė bazės, po punohet pėr rritjen e pjesėmarrjes dhe kontributit tė tyre nė hartimin e platformės elektorale tė PLL, propozimin e kandidatėve pėr zgjedhjet e 28 qershorit si dhe ēdo vendim-marrje tė rėndėsishme nė parti.

***

Nė kėtė deklaratė pėr mediat, gjejmė rastin tė sqarojmė gjithė opinionin e interesuar se Partia Lėvizja e Legalitetit nuk ka asnjė lidhje me votimin nė Kėshillin Bashkiak tė Tiranės pėr Buxhetin e vitit 2009. Ēdo hamendėsim qė kėrkohet tė hidhet ndaj PLL-sė pėr votimin pro buxhetit, tė kėshilltarit tė LZHK, ėshtė i pa vėrtetė dhe dashakeq. Nė zgjedhjet pėr pushtetin vendor tė 18 shkurtit Partia "Lėvizja e Legalitetit" ka qenė pjesė e koalicionit me Partinė Demokratike. Tė zgjedhurit e PLL nė pushtetin vendor, qofshin kėta kryetar bashkie apo komunash, kryetarė tė kėshillave apo kėshilltarė tė thjeshtė, janė shquar pėr qėndrimin e tyre korrekt ndaj interesave tė komunitetit, programit tė PLL dhe detyrimeve tė koalicionit.

Si pjesa mė e rėndėsishme dhe bartėse e lidhjeve tė drejtpėrdrejta tė ish-LZHK dhe krijuesit tė saj, Madhėrisė sė Tij Leka I, Partia "Lėvizja e Legalitetit" disponon tė gjitha provat se LZHK ishte njė koalicion i krijuar vetėm pėr zgjedhjet parlamentare tė vitit 2005. Shpėrndarja "de jure" e koalicionit LZHK ka ndodhur mė 18 korrik 2005 kur nė praninė dhe me miratimin e NMT Leka I, organet drejtuese tė PLL vendosėn pėr daljen e saj nga LZHK. Pas kėsaj shkėputje tė PLL, NMT Leka I, ka deklaruar nė mėnyrė tė pėrsėritur se nuk ka asnjė lidhje me atė strukturė politike qė vazhdonte tė mbante emrin LZHK. Nė kėtė kuptim, NMT Leka I dhe partia "Lėvizja e Legalitetit" nuk kanė asnjė pėrgjegjėsi pėr qėndrimet politike tė tė ashtuquajturės LZHK.

 

 

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52797
E verteta e takimit Rugova-Milloshevic
» Dėrguar mė: 07/02/2009 - 07:29
 
Ky ėshtė njė libėr memorial - dokumentar i rėndėsishėm qė vjen nė kohėn e duhur, nė 10-vjetorin e Konferencės sė Rambujesė, qė hodhi themelet pėr zgjidhjen e tė ardhmes sė Kosovės dhe pėrvjetorit tė parė tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, si rrjedhojė e kėsaj Konference. Autori i librit, historiani, diplomati dhe politikani i njohur Paskal Milo, ka qenė ministėr i Jashtėm i Shqipėrisė nė vitet 1997 - 2001, nė momentet nga mė tė rėndėsishmet dhe mė tė vėshtirat tė historisė sė kohės sė sotme pėr vendin dhe botėn shqiptare nė Rajon, qė njihen tashmė nė historiografi dhe media si vitet e konfliktit nė Kosovė. Konciz dhe i drejtpėrdrejtė, i pėrpiktė, shkruar kėndshėm dhe me ngjyra letrare, "Ditari" i Milos, i hedhur nė letėr nė momentet kur kanė ndodhur ngjarjet dhe i botuar me besnikėri sipas shėnimeve tė asaj kohe, ėshtė njė kontribut i vyer pėr tė kuptuar atmosferėn kur u zhvilluan ngjarjet dhe ku vepruan aktorėt kryesorė tė kėtyre viteve, personalitetet mė tė njohur tė botės shqiptare dhe ata ndėrkombėtarė. Tė vėrtetat qė dalin nga botimi i kėtij libri, tė thėna e tė pathėna pėr arsye tė ndryshme gjatė kėtyre 10 vjetėve, janė njė ndihmesė e ēmuar pėr tė kuptuar realisht ato qė kanė ndodhur gjatė kohės sė Konfliktit, nė Kosovėn e pasluftės e deri mė sot. Pėrpos vlerave njohėse dhe rėndėsisė pėr historinė, idetė dhe mesazhet qė marrim nga ky libėr - ditar janė tė shumta, por stigmatizimi i natyrės kriminale tė regjimit tė Millosheviēit, mbėshtetja e fuqishme dhe e vendosur ndėrkombėtare, qėndrimi i vendeve fqinje, roli historik i vendimit tė vėshtirė tė Delegacionit Shqiptar pėr tė firmosur nė Rambuje, qėndrimi i secilit anėtar delegacioni dhe sa ndikoheshin nga pozicionet politike qė pėrfaqėsonin janė disa prej kulmeve qė ngjallin dhe mė shumė kuriozitet pėr lexuesit.

Ibrahim Rugova nuk bashkėpunon me qeverinė shqiptare 31 maj 1998
Edhe kėto dy javė politikėn tonė tė jashtme e ka dominuar ēėshtja e Kosovės. Bisedimet vetėm sa kanė filluar. Pas takimit nė Beograd Millosheviē-Rugova, midis tė dy palėve u bė edhe njė takim tjetėr nė nivel mė tė ulėt nė Prishtinė, ndėrsa nė 5 qershor ėshtė lėnė takimi i tretė. Ashtu si edhe dyshoja, partitė politike nė Kosovė u pėrēanė pėr ēėshtjen e bisedimeve. Rugovėn e sulmuan pothuajse tė gjithė, pėrfshirė Demaēin dhe Qosjen. UĒK-ja vazhdon tė rritet dhe tė popullarizohet nė dėm tė influencės dhe reputacionit tė Rugovės.
Ne nuk kemi informacione dhe lidhje tė drejtpėrdrejta me Rugovėn. Ai po u shmanget kontakteve me ne dhe kjo ėshtė e ēuditshme. I ngarkuari ynė me punė nė Beograd, F. Nova disa herė ka kėrkuar ta takojė, por ai ėshtė shmangur. Pėrfaqėsuesi i Kosovės nė Tiranė, I. Rahmajli ėshtė i painformuar ose ėshtė i porositur tė mos na informojė. Se cila ėshtė arsyeja, koha do ta tregojė.
Pėr mendimin tim, nė kėtė rast Rugova vepron gabim. I pėlqen ose jo Nano apo qeveria shqiptare, ata janė pėrfaqėsuesit e shtetit amė qė po investon dhe qė po rrezikon kaq shumė sot nė situatėn nė tė cilėn ndodhet vendi. Rugova e ka pėr detyrė qė tė bashkėpunojė me ata. Ne jemi angazhuar totalisht brenda vendit dhe nė planin ndėrkombėtar pėr Kosovėn, po rrezikojmė Shqipėrinė dhe po pėrgatitemi tė presim edhe refugjatė.
Rugova, kėto ditė sė bashku me F. Aganin, B. Bukoshin, V. Surroin ishin nė SHBA-ja, ku u pritėn nga presidenti Klinton, sekretarja e shtetit Ollbrajt dhe zyrtarė tė tjerė tė lartė amerikanė. Ftesa dhe pritja ishin njė mesazh i qartė qė amerikanėt u dhanė tė gjithėve: "Kosova po pėrfshihet nė sferėn e interesave amerikane sė bashku me Shqipėrinė dhe Maqedoninė". Mendohet se Rugova u ka kėrkuar amerikanėve dhe kėta e kanė kuptuar se UĒK-ja nuk duhet tė quhet terroriste. Nė fakt, nė deklaratat e fundit tė BE-sė dhe NATO-s pėr Kosovėn, UĒK-ja nuk cilėsohet mė terroriste dhe as nuk pėrdoret mė kjo fjalė. Beogradi dhe Moska e shfrytėzuan dhe pėrfituan mjaft nga pėrdorimi i kėtij termi.
Amerikanėt disa herė na kanė kėrkuar qė tė mbėshtesim fort publikisht Rugovėn dhe ne e kemi bėrė. Ata kanė frikė nga rėnia e popullaritetit tė tij dhe prandaj e ftuan nė SHBA. Kam pėrshtypjen se amerikanėt, pas ardhjes sė Hollbrukut, sikur e ulėn intensitetin e kontakteve. Ne ua thamė, por, si duket, ata e kuptuan se ne mund tė ndikonim pak te Rugova.
Delegacioni shqiptar ėshtė i mpirė para pėrgjegjėsisė sė madhe
19 shkurt 1999

Gjithnjė e mė shpesh mė takon tė hedh shėnime nė aeroplan. Kėtė po e bėj tani, nė orėn 23.00 nė linjėn Kajro-Xhedah (Arabia Saudite) ku po shkoj pėr njė vizitė zyrtare 24-orėshe. Sot deri nė momentin qė hipa nė aeroplan, jam marrė me zhvillimet nė Rambuje. Nė mėngjes erdhi kryeministri Majko nė mbledhjen e kolegjiumit tė Ministrisė, ku u diskutua pėr fazėn finale tė Konferencės mbėshtetur edhe nė informacionet mė tė fundit qė kishim. Mė vonė prita pjesėtarė tė familjes Jashari nga Kosova ku vitin e kaluar u vranė 52 anėtarė tė saj. Nga kjo familje doli edhe komandanti i parė i UĒK-sė, Adem Jashari. Nė fund dhashė njė intervistė tė gjatė nė televizionin shtetėror pėr Rambujenė.
Nesėr ėshtė dita e fundit e Konferencės. Sipas Grupit tė Kontaktit, nėse nuk do tė nėnshkruhet marrėveshja, do tė ketė sanksione. Shanset pėr marrėveshje sot kanė qenė fare minimale. Millosheviēi dhe serbėt po rezistojnė fort para presioneve tė NATO-s dhe veēanėrisht tė amerikanėve. Hill sot shkoi prapė nė Beograd, por nuk u prit nga Millosheviēi. Ky i fundit ka deklaruar se Kosovėn, serbėt nuk kanė pėr ta dhėnė dhe sikur tė shkatėrrohet e gjithė Serbia! Millosheviēi dihet qė luan fort deri nė fund, por kėtė herė luan dhe pėr fatin e tij personal. Ollbrajt ka ardhur pėrsėri nė Rambuje. Thonė se mund tė shkojė dhe nė Beograd. Nuk besoj se amerikanėt do tė tėrhiqen kėtė herė dhe do tė pranojnė sfidėn e Millosheviēit. Hilli ma ka pohuar synimin.
Si po vijnė punėt, lufta ėshtė nė fije tė perit dhe do tė na duhet tė pėrballojmė rreziqe tė mėdha e tė shumta. Delegacioni shqiptar nė Rambuje ėshtė i mpirė, i frikėsuar para pėrgjegjėsisė sė madhe pėr tė hedhur firmėn nė letėr dhe para presionit qė bėjnė segmente tė UĒK-sė nė terren pėr tė mos nėnshkruar n.q.s nuk pėrmendet referendumi nė marrėveshje dhe nėse parashikohet qė UĒK-ja tė shpėrndahet pas marrėveshjes. Gjendja ėshtė me tė vėrtetė kritike.
Sot Hashim Thaēi u largua nga Rambuje pėr nė Lubjanė tė Sllovenisė pėr tė takuar A.Demaēin, me tė cilin do tė diskutojė rreth marrėveshjes. Demaēi ėshtė pėrfaqėsues i atyre qė kanė kundėrshtuar dhe biseda me tė ka pasur rėndėsi pėr tė pėrcaktuar qėndrimin e nesėrm tė delegacionit shqiptar.
Ne sot dhamė mesazhin se vendimin do ta marrin vetė shqiptarėt e Kosovės. Ne nuk na takon tė marrim mė tepėr pėrsipėr. Megjithatė, shqiptarėt nuk duhet qė tė bėhen shkaktarė tė dėshtimit tė Rambujesė. Ata janė nė pozitė tė vėshtirė dhe delikate. Ne edhe sot jemi pėrpjekur t'i ndihmojmė. B. Shala tha se ndėrhyrja ime te Hilli ka qenė e mrekullueshme.
NATO-ja ėshtė bėrė gati pėr ndėrhyrje. Diplomatėt e huaj kanė filluar tė largohen nga Beogradi. Pėrsėri taktika e fillimit tė tetorit tė vitit tė kaluar kur u arrit marrėveshja Hollbruk-Millosheviē. A do tė tėrhiqet nesėr Millosheviēi? Po rusėt a do tė ushtrojnė presion? Tė gjithė po presin me ankth orėn 12.00 tė ditės sė nesėrme, e shtunė 20 shkurt.
V.O
Berisha kėto tri ditėt e fundit doli me tezėn e pavarėsisė sė Kosovės. Me patetizmin e tij karakteristik u bėri thirrje tė gjithė shqiptarėve qė tė luftojnė pėr pavarėsinė. Ai e di mirė se tani pavarėsia ėshtė e pamundur. Atėherė pse e shpalli me kaq forcė e pasion? U inkurajua nga kongresmeni amerikan trafikant qė Hilli e quajti tė ēmendur (crazy) apo kėrkon tė luajė kartėn e nacionalistit e tė fitojė ndonjė pikė, sepse e kuptoi se ne kishim iniciativėn gjatė gjithė kėsaj kohe pėr Kosovėn dhe fituam mė shumė autoritet nė sytė e kosovarėve? Koha do ta tregojė.
Delegacioni shqiptar u prit ngrohtė nė Kosovė
1 mars 1999

Kthimi nga Rambuje nė Tiranė, natyrshėm mė vendosi nė qendėr tė vėmendjes sė medias elektronike e tė shkruar. Organizuam njė konferencė tė posaēme shtypi, ku fola pėr Konferencėn dhe rezultatet e saj. Por m'u desh qė t'i pėrgjigjem edhe iniciativės sė fundit tė Berishės pėr Trans Rambujenė.
Kryetari i opozitės pėr dhjetė ditė rresht, nuk la fjalė pa thėnė kundėr pjesėmarrjes sė shqiptarėve nė Konferencėn e Rambujesė. Pas miratimit nė parim tė marrėveshjes, ai bėri kthesė 180 gradė dhe shpiku formulėn e Trans Rambujesė, qė do tė thotė takim i tė gjitha partive politike nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia e Mali i Zi pėr tė diskutuar e vendosur pėr nėnshkrimin e marrėveshjes nė 15 mars. Ne e kundėrshtuam, sepse e dinim qė ishte pėr konsum politik tė ditės dhe e parealizueshme, sikurse e dinte edhe vetė autori i saj. Ndaj, edhe nė konferencėn e shtypit thashė se zotit Berisha i ka ikur treni i Rambujesė, ai pėrpiqet ta arrijė, por nuk e kap dot.
Miratimi nė parim i marrėveshjes nė Rambuje dhe shtyrja pėr tri javė e nėnshkrimit tė saj, ishte njė vendim i menēur diplomatik i Grupit tė Kontaktit, por para sė gjithash i amerikanėve. Kjo i dha frymėmarrje e kohė delegacionit shqiptar, e kryesisht Thaēit e drejtuesve tė tjerė tė UĒK-sė, qė tė ktheheshin nė Kosovė, tė bisedonin me komandantėt e njerėzit e terrenit dhe pastaj tė merrnin njė vendim tė pjekur mirė. Pritja e ngrohtė qė iu bė delegacionit kur u kthye nė Kosovė, e kishte bėrė tashmė gjysmėn e punės.
Ne kemi vazhduar tė ndjekim me vėmendje e optimizėm zhvillimet diplomatike rreth konferencės sė ardhshme qė do tė mbahet nė Paris, nė 15 mars, pas Rambujesė, marrėdhėniet tona me liderėt kryesorė politikė tė Kosovės e me anėtarėt e delegacionit, janė bėrė mė miqėsore e mė bashkėpunuese. U manifestua besimi i ndėrsjellė, qė dikur mund edhe tė ishte vėnė nė dyshim. Vetėm Demaēi na kritikoi qė ndihmuam delegacionin nė Rambuje qė tė shprehej pozitivisht pėr marrėveshjen.
Delegacioni shqiptar kalon pėrmes Tiranės
pėr nė Prishtinė
20 mars 1999
Ndryshe nga ē'pritej, dje Grupi i Kontaktit vendosi ta ndėrpresė Konferencėn e Parisit duke i bėrė thirrje Beogradit qė tė reflektojė pėr herė tė fundit pėr nėnshkrimin e marrėveshjes. Bashkėkryetarėt e Konferencės, Vedrin dhe Kuk, dolėn nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp dhe shpėrndanė deklaratėn nė tė cilėn thuhej se Marrėveshjet e Rambujesė janė e vetmja zgjidhje paqėsore pėr problemin e Kosovės. Delegacioni i Kosovės e shfrytėzoi kėtė mundėsi, ndėrsa delegacioni jugosllav ėshtė pėrpjekur t'i prishė ato. Nė kėto rrethana nuk ka kuptim qė bisedimet tė shtyhen mė tej, vazhdonte deklarata, ndaj bisedimet u pezulluan dhe ato nuk do tė rifillojnė nė rast se serbėt nuk shprehin pranimin e marrėveshjeve.
Menjėherė pas kėsaj, kryetari i radhės i OSBE-sė, norvegjezi Knut Volebek, lajmėroi tėrheqjen e vėzhguesve tė OSBE-sė nga Kosova, e cila u realizua plotėsisht paradite (1381 vėzhgues). Unė i telefonova mbrėmė Volebekut qė mė informoi pėr tėrheqjen. Po sot serbėt kanė filluar njė fushatė ofensive tė gjerė nė Kosovėn Qendrore dhe Veriore.
Largimi i verifikuesve e lė Kosovėn pa dėshmitarė para synimeve serbe pėr njė fushatė tė re spastrimi etnik e krimi nė Kosovė. Amerikanėt, por dhe shumica e evropianėve, po deklarojnė hapur se nė rast se serbėt nuk binden tė nėnshkruajnė mbi ta do tė bjerė ndėshkimi i NATO-s. Kėshilli i NATO-s vazhdon tė jetė i mbledhur dhe po diskuton detajet e aksionit.
Gjithēka duket si prag lufte. Ne jemi fare pranė saj dhe tė rrezikuar nga njė sulm i mundshėm i forcave serbe nė kufijtė veriorė dhe verilindorė. Kemi diskutuar dje dhe sot nė qeveri pėr marrjen e tė gjitha masave nė pėrforcim tė mbrojtjes nė kufirin verilindor. Vendosėm qė tė kryejmė nesėr disa veprime pėr tė mobilizuar vendin dhe popullin, pėr tė dhėnė mesazhe dhe pėr tė tėrhequr vėmendjen e Komunitetit Ndėrkombėtar. Nesėr Majko do tė takojė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, ndėrsa unė nė orėn 12.00 kam thirrur ambasadorėt e vendeve tė NATO-s pėr t'u folur pėr situatėn dhe pėr tė na ndihmuar nė aspektin humanitar pėr tė pėrballuar njė valė tė mundshme refugjatėsh nga Kosova. Po nesėr do t'i dėrgoj njė letėr Solanės nė tė cilėn do t'i kėrkoj mbledhjen urgjente tė kėshillit tė NATO-s pėr konsultime politike me Shqipėrinė. Pasnesėr vendosėm qė tė mblidhet parlamenti, i cili do tė informohet pėr situatėn dhe masat e marra. Nė Shqipėri njerėzit ende nuk janė plotėsisht tė ndėrgjegjshėm se jemi nė prag lufte.
Sot u ndal nė Tiranė pėr rreth njė orė e gjysmė delegacioni kosovar, i cili kthehej nė Prishtinė pėrmes Shkupit. Tė njoftuar nga ambasadori francez, Kristman, dolėm pėr t'i takuar sė bashku me presidentin Meidani. Nga aeroplani ushtarak zbriti shumica e delegacionit: Thaēi me tė UĒK-sė, Qosja me tė tijtė, V. Surroi, B. Shala, F. Agani, I. Ajeti, etj. Mendova se I. Rugova nuk kishte ardhur. Por, nuk kaluan veē 20 minuta kur ai u shfaq nė derėn e sallės sė bashku me dy-tre tė tjerė dhe ambasadorin francez.
Rugova nuk kishte dashur tė zbriste nga aeroplani, por e kanė detyruar kur i kanė thėnė se e priste presidenti Meidani. Erdhi dhe u ul midis nesh si i ndier nė faj. Shkėmbyem pėrshėndetjet e rastit. Meidani nuk e di se pėr ēfarė arsye nuk i kushtoi vėmendje, ndoshta se e kishte ftuar disa herė dhe ai kishte refuzuar. Mua m'u desh ta mbaja nė bisedė. Pėr tė ngrohur atmosferėn dhe duke e ditur edhe qė e pėlqente, porosita dy gota raki kur tė tjerėt pinin vetėm kafe.
Filloi njė muhabet rakie dhe unė angazhova njohuritė e mia tė varfra pėr kėtė pije popullore shqiptare e ballkanike. E pyeta nėse kishte pirė ndonjėherė raki mani dhe kur mė tha jo, atėherė i premtova se do t'i dėrgoja dy shishe nga Boboshtica e Korēės, qė shquhet pėr prodhimin e saj.
Gjeta rastin dhe i thashė se e prita nė Ambasadė nė Paris para dy ditėsh, por nuk erdhi. U pėrpoq tė justifikohej. I thashė gjithashtu se nuk ka arsye pse tė na mbesė hatri pėr njėri-tjetrin, mund tė kemi edhe diferenca, por ēėshtja kombėtare na bashkon.
Mė tha se nuk kishte deklaruar asgjė nė publik dhe gjithė fajin ia hodhi shtypit qė ishte shumė i papėrgjegjshėm. Sigurisht qė nuk tha tė vėrtetėn, veē premtoi se do tė kthehej nė Tiranė nė rastin mė tė parė qė do tė dilte jashtė Kosovės, premtim qė e kishte bėrė kush e di se sa herė.
U larguan nė orėn 14.30. Nė Tiranė mbetėn 5 anėtarėt e delegacionit tė UĒK-sė: Thaēi, Krasniqi, Ram Buja, Azem Syla dhe Xh. Haliti (Zeka). Do t'i takoj tė hėnėn nė darkė. Tė shohim se ēfarė zhvillimesh do tė ketė deri atėherė.
Takim nė Romė me
Rugovėn, tė liruar
nga Millosheviēi
7 maj 1999, Ora 23.15

Sonte, nė orėn 21.00, u takova me Rugovėn nė Vilėn "Panfilio", qė ėshtė rezidencė qeveritare. Kisha qenė njėherė nė kėtė vilė, nė fund tė korrikut 1997, kur shkuam me Nanon tė ftuar nga qeveria italiane pėr tė marrė pjesė nė konferencėn pėr Shqipėrinė. Vila ruhej mirė nga policė dhe njerėz tė shėrbimeve sekrete italiane. Nė takim shkova me ambasadorin Ēuēi dhe me E. Sulon. Pėr rėndėsinė qė kishte takimi i porosita rrugės pėr nė vilė qė tė mbanin sa mė shumė shėnime e detaje dhe qė gjithsecili do tė shkruante nė mėnyrė tė pavarur informacionin e tij. Doja tė merrnim sa mė shumė, por edhe saktė.
Na priti Adnan Merovci, roja dhe kėshilltari mė i afėrt i Rugovės. Rugova erdhi disa minuta mė vonė. U pėrshėndetėm dhe pak minuta mė vonė zbritėm poshtė, nė dhomėn e bukės pėr tė ngrėnė mocarela dhe domate qė italianėt na dhanė pėr darkė.
Unė isha i pėrgatitur tė dėgjoja sa mė shumė dhe tė kėrkoja sqarime nga Rugova pėr tri-katėr ēėshtje pėr tė cilat ai ishte pėrgojuar kaq shumė ose qė kishin nevojė pėr njė pėrgjigje nga ana e tij. E urova qė kishte ardhur shėndoshė e mirė nė Romė dhe qė kėtej e tutje do tė bashkojmė pėrpjekjet nga afėr pėr t'u ēliruar sa mė shpejt Kosova. I nėnvizova se e kisha marrė kėtė iniciativė pėr t'u takuar e biseduar me tė dhe pėr tė ndarė mendimet lidhur me tė ardhmen edhe nė frymėn e deklaratės sė G-8 nė Bon.
...
I thashė qė e prisnim nė Tiranė, se populli i tij donte ta shihte dhe ta dėgjonte, se duhej t'i jepte njė mesazh opinionit publik, pėr tė shpėrndarė dhe ndonjė "keqkuptim" qė ishte krijuar pėr tė. E informova se pritėm delegacionin e LDK-sė nė Tiranė para disa ditėsh dhe biseduam me ta pėr nevojėn e njė takimi tė tė gjithė faktorėve politikė shqiptarė tė Kosovės nė Tiranė pėr tė rikonfirmuar qėndrimet e pėrbashkėta tė marra nė Rambuje dhe pėr tė krijuar pėrfundimisht Qeverinė e Pėrkohshme.
Qė nė fillim konstatova se Rugova ishte shumė i kujdesshėm nė pėrgjigjet e tij. Fliste qetė dhe kėrkonte tė dukej i sigurt nė ato qė thoshte. Mė erdhi keq pėr sforcimin qė po bėnte, sepse ai ndodhej para njė shqiptari, i sigurt qė unė e respektoja pavarėsisht se unė jam ministėr i njė qeverie qė ai nuk e ka dashur.
Filloi tė flasė duke mė falėnderuar pėr ftesėn qė i kisha bėrė pėr tė ardhur nė Tiranė bashkė me familjen e tij dhe pėr solidaritetin qė kisha treguar. Pastaj mė tregoi pėr shkatėrrimet nė Kosovė, pėr shkretimin qė ndihej aty, aq sa edhe qentė e lopėt e ndjenin mungesėn e njerėzve dhe ishin nė kėrkim tė tyre. Mė tregoi se gjatė kohės sė izolimit nė Prishtinė kishte pasur kontakte telefonike tė shkurtra, por tė pėrditshme me ambasadorin Hill, qė e quajti mikun e tij.
Ftesės time nė emėr tė qeverisė pėr tė ardhur nė Tiranė iu pėrgjigj se do tė vinte sė shpejti, pasi tė kryente disa angazhime ndėrkombėtare nė Evropė, Francė, Gjermani, Bruksel, Londėr etj. Pėr propozimin tjetėr pėr tė mbledhur gjithė faktorėt politikė tė Kosovės nė Tiranė, nuk e kundėrshtoi, por tha se do te bisedojė me bashkėpunėtorėt e tij, tė cilėt janė tė shpėrndarė. Deklaroi se mbėshtet marrėveshjen e Rambujesė pėr krijimin e qeverisė sė pėrkohshme, ndonėse la tė kuptohet qartė se ai u kishte lėshuar pe nė Rambuje njerėzve tė UĒK-sė pėr hir tė unitetit.
Me sa kuptova, ai nuk e dėshiron tani kėtė qeveri, me pėrkrahjen qė po rigjen nė Uashington, Romė, Paris e Londėr, dhe mendon ta pėrmbysė situatėn nė favor tė tij. Prandaj ai nuk do tė nxitohet.
Mė shpjegoi se qėllimi kryesor pse kishte ardhur nė Romė, ishte qė tė punonte qė shqiptarėt tė riktheheshin nė Kosovė, qė tė koordinonte pėrpjekjet me ne dhe me Fuqitė e Mėdha qė kjo tė realizohet sa mė shpejt.
Nė moment ndėrhyri Adnani, i cili shtoi se ka pasur keqkuptime pėr qėndrimet e Rugovės pėr vendosjen e trupave tė NATO-s nė Kosovė. Mė kėrkoi qė tė sqaroja se Rugova ėshtė pėr vajtjen e NATO-s nė Kosovė. "Filozofia qė pėrdor Rugova, vazhdoi Merovci, ėshtė njė filozofi pacifiste, pėr tė nuk ka njerėz tė liq dhe ndonėse ata mund ta sulmojnė, denigrojnė, keqtrajtojnė, e ka tė pamundur tė thotė fjalė tė keqe."
Por ajo qė mė bėri shumė pėrshtypje ishin fjalėt e tij, se Rugova ndonėse i izoluar nga bota, nė asnjė mėnyrė nuk ka pėr tė thėnė njė fjalė tė keqe pėr Millosheviēin a ndonjė njeri tjetėr, sepse kjo ėshtė jashtė mėnyrės sė tij tė tė konceptuarit tė realitetit dhe tė marrėdhėnieve nė shoqėri.
Ajo qė kėrkoja tė sqaroja mė tepėr, por edhe mė habiti mė shumė, ishte ēėshtja e bisedimeve tė tij me Millosheviēin, Milutinoviēin dhe nėnshkrimi i komunikatės sė pėrbashkėt.
Nuk bėri asnjė pėrpjekje pėr tė krijuar pėrshtypjen se kishte qenė peng dhe se kishte qenė i detyruar qė t'i bėnte kėto takime dhe tė mbante kėto qėndrime. Mė deklaroi se kishte qenė i ndėrgjegjshėm se kėto takime duheshin bėrė, se ai e kishte takuar edhe mė parė Millosheviēin (maj 1998), se duhej krijuar besimi dhe se ishte nė interes tė tė dy palėve tė bisedonin.
Mė habiti kur mė tha se Millosheviēi, Milutinoviēi, Shahinoviē etj. ishin treguar realistė, se e kishin kuptuar situatėn dhe nevojėn e arritjes sė njė marrėveshjeje se edhe kėta njerėz janė, njerėz qė mendojnė e kėrkojnė njė zgjidhje, ēka do tė thotė se pikėrisht me kėta jo vetėm duhet tė bisedohet, por edhe tė bashkėjetohet. Madje edhe pėr largimin e tij nga Prishtina mė tha:
"U thashė serbėve qė tė mė lėshojnė se nuk kam se ēfarė tė bėjė nė Prishtinė, se po tė jem jashtė do tė jem mė i dobishėm dhe do tė punoj edhe pėr juve qė tė arrihet njė marrėveshje."
U hoq se nuk i bėnte pėrshtypje qė disa njerėz e kishin quajtur tradhtar dhe kėtu u referohej njerėzve tė UĒK-sė dhe se nuk do tė jepte llogari pėr veprimet e tij si kėrkonin ata.
Dje dhe sot, Rugova ka takuar kėtu nė Romė Skalfaron, D'Alemėn, Dinin, Kris Hillin dhe Petriēin. Ditėt e ardhshme do takojė tė tjerė nėpėr Evropė.
Sot, Krasniqi nė Tiranė nė emėr tė UĒK-sė e ka hedhur poshtė Deklaratėn e G-8 dhe ka thėnė se ata janė pėr pavarėsinė. Ky qėndrim i tremb perėndimorėt, ndaj edhe mbėshtesin Rugovėn e moderuar qė mund tė bashkėjetojė me serbėt. Pėr takimin me Rugovėn, njoftova me telefon Meidanin, Majkon, Gjinushin dhe Godon. Shtypit nuk i dhashė asgjė.
 

 

 

http://www.hermesnews.org/rubriche/3727---.asp

2/6/2009 5:25:21 PM

PLL mbeshtet qeverine per evidentimin e listave

Nė tė njėjtėn kohė, PLL ka riafirmuar pozicionimin e saj si aleate e maxhorancės qeverisėse dhe ka pėrshėndetur edhe vendimin e fundit tė Senatit Francez qė bėri tė mundur ratifikimin tė Protokollit tė anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO.


Arben Lagreta/ Shkodėr
lagretaben@yahoo.it


SHKODER - Legalistėt e Shqipėrisė pėrshėndesin qeverinė shqiptare nė lidhje me vendimin e fundit tė saj pėr verifikimin dhe evidentimin e listave tė zgjedhėsve pranė njėsive tė qeverisjes vendore.

Nė tė njėjtėn kohė, PLL ka riafirmuar pozicionimin e saj si aleate e maxhorancės qeverisėse dhe ka pėrshėndetur edhe vendimin e fundit tė Senatit Francez qė bėri tė mundur ratifikimin tė Protokollit tė anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO.

Kėtė e ka bėrė tė ditur dje Sekretari pėr Ēėshtjet e Pushtetit Vendor tė PLL, Enis Dizdari gjatė njė takimi pune qė zhvilloi me strukturat e degės sė kėsaj partie nė qytetin mė tė madh verior. “Partia “Lėvizja e Legalitetit” pėrshėndet Qeverisjen Vendore nė shkallė vendi pėr evidentimin dhe shpalljen e listave pranė bashkive dhe komunave pėr shtetasit shqiptarė tė cilėt nuk kanė letėrnjoftime.

Me kėto veprime tregohet qarte se Maxhoranca qeverisėse kėrkon tė realizoje zgjedhje te pakontestueshme, tė zbatojė me pėrpikmėri premtimin qė i ka dhėnė shqiptarėve dhe ndėrkombėtarėve pėr zgjedhje tė lira dhe tė ndershme”, thuhet ndėrmjet tė tjerash nė deklaratėn e lexuar nga Dizdari.

Nė vijim, duke argumentuar nevojėn e veprimit tė mėsipėrm, deklarata e PLL vijon: “Me kartat e identitet dhe pasaportat biometrike u thuhet shqiptareve se ne jemi te sigurt drejtė liberalizimit te vizave dhe shume pranė futjes se Shqipėrisė ne Bashkimit Europian.Ne gjykojmė se procesi i identifikimit te shtetasve duhet shoqėruar edhe me rregullimin e nevojshėm nė ligjin “Pėr shtetėsinė shqiptare” nė mėnyre qė kjo shtetėsi tu sigurohet tė gjithė pasardhėsve tė mėrgatės sė vjetėr qė e dėshirojnė njė gjė tė tillė..”

Legalistėt kanė paraqitur me kėtė rast edhe pozicionimin e tyre si aleatė tė mazhorancės aktuale tė kryesuar nga PD, duke theksuar: “Nė kuadrin e zgjedhjeve parlamentare tė 28 qershorit, Partia “Lėvizja e Legalitetit” dhe drejtuesit e saj po bėjnė takime me elektoratin nė shumė bashki dhe komuna ku po bėjnė tė qartė qėndrimin e kėsaj force politike pro maxhorancės qeverisėse, intensifikimin e marrėdhėnieve me Partinė Demokratike dhe me partitė e djathta. Objektivi i PLL ėshtė fitorja e koalicionit qeverisės. Pėr realizimin e kėtij objektivi ajo do tė vėrė nė efiēencė tė gjithė resurset e saja.

“PLL vlerėson masat qė po merr qeveria pėr shtresat nė nevojė dhe i bėn apel pushtetit vendor nė shkallė vendi pėr tė evidentuar tė gjitha kėto shtresa dhe mbėshtet grupin ndėrministror pėr kėtė problem. Me vullnetin e dukshėm tė maxhorancės pėr tė zhvilluar zgjedhje tė lira dhe tė pakontestueshme dhe me reformat e ndėrmarra, po bėhet garant i fitores sė 28 Qershorit dhe i besueshėm pėr ndėrkombėtaret pėr tė realizuar liberalizimin e vizave hyrjen nė NATO dhe BE”

Ndėrsa nė mbyllje tė kėsaj deklarate tė lexuar nga Sekretari pėr Ēėshtjet e Pushtetit Vendor, Enis Dizdari, legalistėt shqiptarė pėrshėndesin Senatin e Francės me rastin e ratifikimit tė Protokollit tė anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO.

© 2009 HermesNews

 

 

 

http://www.shekulli.com.al/2009/02/alicka-e-verteta-e-fotos-denigruese.html

Aliēka: E vėrteta e fotos "denigruese"

Aliēka: E vėrteta e fotos
 
 
Elsa Demo | 06/02/2009
 

Ambasadori i Shqipėrisė nė Francė reagon ndaj lajmit pėr foton e "vajzės me perēe" e cila mendohej tė ishte imazhi nė Paris i aktivitetit pėr trashėgiminė fotografike shqiptare ndėrmjet viteve 1858-1945. Ylljet Aliēka: "Njė vullnet i tillė dizinformues e ka burimin te mėrzitja dhe dėshpėrimi qė kapėllon rėndom qenien njerėzore kur nuk ka se ē'tė denigrojė pandershmėrisht."

"Sinqerisht mbeta i befasuar nga jehona e njė veprimtarie e cila pėr hir tė sė vėrtetės jo vetėm nuk i ka pėrmasat qė pretendohet, porse ėshtė shumė larg sė vėrtetės", u shpreh Ylljet Aliēka, ambasador i Shqipėrisė nė Francė.

 

Reagon disa ditė pas qarkullimit nė internet dhe botimit nė "Shekulli" tė fotos qė mendohej tė prezantonte trashėgiminė fotografike shqiptare nė Paris. Pėrse ishte zgjedhur imazhi i njė "vajze me perēe", pra i njė Shqipėrie myslimane dhe tė tejmbetur pas ishte pyetja qė vinte bashkė me lajmin.

 

Ambasada shqiptare ėshtė bashkorganizatore e aktivitetit nė bashkėpunim me Universitetin e Ēikagos nė Paris, prandaj ambasadori komenton jehonėn e parakohshme qė i ėshtė bėrė "ekspozitės" dhe sqaron se sė pari nuk ėshtė fjala pėr ekspozitė, por pėr njė kolokium shkencor propozuar nga Universiteti amerikan nė Paris.



"Periudha e artė e fotografisė shqiptare 1858-1945" ėshtė kolokium i programuar pėr njė pasdite kulturore mė 12 shkurt 2009, nga ora 14-20.00, nė formėn e njė debati mbi vlerat historike tė fotografisė sė vjetėr shqiptare, qė nga fillimi i saj deri nė vitet 40, pasuar nga njė tavolinė e rrumbullakėt pėr letėrsinė shqipe.

 

"Thėnė ndryshe, kolokiumi synon tė nxjerrė nė pah vlerat e trashėgimisė kulturore shqiptare. Pėr kėtė arsye kėtij aktiviteti i ėshtė bashkuar si partnere dhe ambasada shqiptare nė Paris."

 


Aliēka vė nė dukje se fotografia qė u bė sebep pėr kėtė reagim, ishte njė variant qė organizatorėt i propozuan atij pėr modelin qė do tė kishte ftesa e aktivitetit. "Fotoja e botuar paraqet njė foto tė vjetėr tė Idromenos, qė daton fillimin e shekullit tė kaluar dhe qė pėr ironi nuk rezulton njė grua myslimane por njė grua katolike. Sidoqoftė e pėrsėris se ky ishte njė ndėr variantet e ftesės dhe nė realitet, pėr arsye tė ndryshme nga ato qė pretendohet, nuk u pėrzgjodh si variant pėrfundimtar.

 

Ajo qė tė bėn pėrshtypje ėshtė fakti se ende pa u materializuar nė versionin final, nga konsultimet nė njė rreth jo mė shumė se katėr pesė personash, (si nė njė roman tė verdhė) para se tė merrte miratimin tim si ambasador, ky variant mori dhenė, komentuar si njė formė e sofistikuar nga ana ime pėr tė denigruar kulturėn shqiptare nėpėrmjet njė ekspozite!"



Nuk dihet se si ėshtė e mundur qė ajo foto tė cilėn po e botojmė pėrkrah tė zgjedhurės si model ftese pėr kolokiumin "Periudha e artė e fotografisė shqiptare 1858-1945", tė kėrcejė nga tryeza e bisedimeve tė njė diplomati shqiptar nė Paris deri nė Shqipėri.

 

Por e sigurtė ėshtė qė pėr pasditen shkencore kushtuar trashėgimisė sonė dhe pėr paraqitjen e saj me njė ftesė realizuar njė foto tė vjetėr shqiptare, kanė punuar dy studiues tė huaj, dy francezė emrat e tė cilėve nuk janė tė panjohur pėr ne.



Loļc Chauvin dhe Christian Raby, organizuan nė vjeshtė 2007 njė turne tė ekspozitės "Vėshtrim historik i fotografisė shqiptare" nė qytetet Shkodėr, Berat, Korēė dhe Tiranė me 62 foto tė zgjedhura nga arkivat e Marubėve, Mios, Sotirit, Idromenos, Xhimitikut, Picit. Mbahet mend prezantimi qė ata i bėnė nė Galerinė Kombėtare tė Arteve kėsaj pasurie qė nuk ishte ekspozuar dhe as botuar ndonjėherė.

 

Rezultati i Raby-sė, profesor i Filozofisė dhe Fotografisė nė Universitetin e Ēikagos dhe Chauvinit i cili nė vitin 1994 realizoi albumin e parė "Marubi" i botuar nė Paris me parathėnie tė Ismail Kadaresė, ishte mbyllja e njė cikli disavjeēar kėrkimi dhe studimti tė materialit fotografik nė arkivat shtetėrore dhe ato familjare shqiptare.



Dhe nė nėntor 2007 e paraqitėn nė Strasburg, nė Kėshillin e Evropės, fotografinė e vjetėr shqiptare me njė tematikė tė larmishme: ceremonitė fetare, ushtarė dhe luftėtarė shqiptarė, portrete njerėzish tė shquar apo tė panjohur, skena tė jetės sė pėrditshme, pejzazhe, pamje urbane etj.

 

Njė fotografi qė pėrtej kuadrit historik, ka njė vlerė bashkėkohėsie. Fotografėt shqiptarėt japin njė Shqipėri nė "kapėrcyell", e shkėputur mė nė fund nga perandoria otomane dhe e orientuar drejt Oksidentit. Ky "dimension evropian" qė Raby-n dhe Chauvin-i gjejnė nė trashėgiminė fotografike shqiptare tė periudhės sė artė 1858-1945, nuk i lė indiferentė.

 


Prandaj ėshtė krejt e natyrshme tė vijė prej kėtyre dy individėve iniciativa - pėr tė cilėn meritojnė mirėnjohje - e kolokiumit nė Paris.

 

Kur u deklaruan rezultatet e tyre nė shtypin shqiptar patėn thėnė se Shqipėria ka njė trashėgimi fotografike ndoshta unike nė Ballkan. "Megjithatė, zyrtarisht, Shqipėria nuk ekziston nė historinė botėrore tė fotografisė. Asnjė referencė, asnjė emėr qė tė tregojė se ky vend ka pasur fotografė artistė tė talentuar."

 

Pėr habinė e atyre as dinastia e Marubėve nuk figuron ndėrmjet emrave tė mėdhenj tė fotografisė universale.



Megjithė injorimin qė i ėshtė bėrė kėsaj pasurie brenda dhe pėrtej kufijve tė Shqipėrisė, pėr Raby-n dhe Chauvin-in njė gjė ėshtė e sigurtė: tė gjitha kėto imazhe pėrcjellin emocione tė forta dhe na zhysin nė mendime.



Mbase kėtė do donte tė shtonte ambasadori shqiptar nė Francė, njėherėsh shkrimtar, skenarist dhe burokrat i regjur nė administratėn shtetore dhe atė ndėrkombėtare. Por reagimi i Aliēkės nuk ka prolog:


"Sa mė sipėr mė lind e drejta tė mendoj se njė vullnet i tillė dizinformues mė tepėr se sa ndjenjat e sinqerta tė dikujt qė do tė mbrojė vlerat e identitetit shpirtėror e kulturor shqiptar, e ka burimin te mėrzitja dhe dėshpėrimi qė kapėllon rėndom qenien njerėzore kur nuk ka se ē'tė denigrojė pandershmėrisht."

Kongoli paraqet romanin e ri

"Bolero nė vilėn e pleqve" romani i ri i Fatos Kongolit (Botimet Toena) prezantohet sot nė orėn 12.00, nė sallėn Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė. Pse kėtu? Ndoshta edhe ngase Kongoli ėshtė edhe kandidat pėr zėvendėskryetar i ASH-sė nė zgjedhjet qė do tė mbahen nesėr. "Bolero nė vilėn e pleqve" ėstė romani i dhjetė i Kongolit i shkruar nė dy dekadat e fundit.

 

Vetmia, ekzistencializmi dhe bota e brendshme e njė femre ėshtė fara e romanit. Nė fokus janė dy pleq, nė njė vilė, dhe njė infermiere qė kujdeset pėr ta. Nė aktin e fundit tė jetės, pleqtė i shkruajnė letra njėri-tjetrit, tė cilat i zhdukin pa lėnė gjurmė, ndėrsa infermierja pėrpiqet mė kot t'i shtjerė nė dorė.

 

Botėn e mbyllur tė vilės e trazojnė kohė mė kohė doktori i familjes, njeri qejfli, hokatar dhe i paparashikueshėm; djali i pleqve, bos i njė firme tė fuqishme ndėrtimi, me gruan e tij tė re e tė bukur; vajza e madhe e pleqve, gjyqtare e rreptė; njė femėr enigmatike, po aq e bukur, veshur gjithmonė me tė zeza, etj.


Pėrmes rrėfimit tė infermieres, Kongoli zbulon misteret e saj, dramat e personazheve, me ndėrlikimet, dėshirat e fshehura, nė njė mjedis shpesh tė egėr, tė pamėshirshėm, ku femra ėshtė mė e pambrojtura.
Re. ku

 

 

 


Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Sot paradite, Sekretari i PLL per Ceshtjet e Pushtetit Vendor z. Enis Dizdari dha nje konference per shtyp.

Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se lexuar prej tij me kete rast.

Zyra e shtypit e PLL

________________________________________________________


6 shkurt 2009

Deklarate PLL

Partia "Levizja e Legalitetit" pershendet Qeverisjen Vendore ne shkalle vendi, per evidentimin  dhe shpalljen e listave prane Bashkive dhe Komunave per shtetasit te cilet nuk kane leter njoftime.

Me keto veprime po tregohet qarte  se Maxhoranca  qeverisese kerkon te realizoje zgjedhje te pakontestueshme, te zbatoje me perpikeri premtimin qe ju ka dhene shqiptareve dhe nderkombetareve.

Me kartat e identitet dhe pasaportat biometrike u thote shqiptareve se jemi te sigurt drejte liberalizimit te vizave dhe shume prane futjes se Shqiperise  ne BE.

Ne gjykojme se procesi i identifikimit te shtetasve duhet shoqeruar edhe me rregullimin e nevojshem ne ligjin "Per shtetesine shqiptare" ne menyre qe kjo shtetesi  tu sigurohet  te gjithe pasardhesve  te mergates se vjeter qe e deshirojne nje gje te tille.

Ne kuadrin e zgjedhjeve parlamentare Partia "Levizja e Legalitetit" dhe drejtuesit e saj po bejne takime me elektoratin ne shume Bashki dhe Komuna, ku bejne te qarte qendrimin e kesaj force politike, pro Maxhorances Qeverisese, intensifikimin e marredhenieve me Partine Demokratike dhe me partite e djathta. Objektivi i PLL eshte fitorja e koalicionit qeverises. Per realizimin e ketij objektivi ajo do te veje ne eficense te gjithe resurset e saj.

PLL vlereson masat qe po merr Qeveria per shtresat ne nevoje dhe i ben apel Pushtetit Vendor ne shkalle vendi, per te evidentuar te gjitha keto shtresa dhe mbeshtetur grupin nderministror per kete problem.

Partia "Levizja e Legalitetit" pershendet senatin Francez, i cili ratifikoi protokollin e anetaresimit te Shqiperise per ne NATO.

Me vullnetin e dukshem te maxhorances per te zhvilluar zgjedhje te lira dhe te pakontestueshme dhe me reformat e ndermarra, maxhoranca aktuale po behet garante e fitores se 28 Qershorit dhe e besueshem per nderkombetaret, per te realizuar liberalizimin e vizave hyrjen ne NATO dhe  BE.

Enis Dizdari

Sekretar per Ceshtjet e Pushtetit Vendor

 

 
http://www.korrieri.com/Rajoni/576.html  06/02/2009 

Haradinaj pret 51 %

image

Nė njė tubim nė Deēan, Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj pėrpara mbėshtesėve tė forcės sė tij politike nė opozitė, tha se aoj synon qė nė zgjedhjet e ardhshme tė fitojė 51 pėrqind tė votave tė zgjedhėsve. Gazeta „Express“ nė Kosovė raportoi nė faqen e saj online nė internet se Haradinaj ai as nė kėtė tubim nuk ka harruar tė kritikojė Qeverinė e kryeministrit Hashim Thaēi, tė cilėn e quan „pa plan“. Haradinaj i ka bėrė thirrje Thaēit, njėkohėsisht Kryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės, qė nė vend tė fushatės qė e ka filluar me libreza, tė dalė nė zgjedhje. “Na kanė akuzuar pėr dy gjėra, njėrėn qė kemi lidhur koalicion me LDK dhe na kanė quajtur tradhtarė, ndėrkaq, e dyta ka qenė pėr hajni. Dilni pyetni qytetarėt, ndėrkombėtarėt, se kush ėshtė duke vjedhur sot”, tha Hardinaj. Nė kėtė tubim janė shpėrndarė 1470 libreza tė AAK-sė. Ndėrkohė, zėvendėsi i Haradinajt, Ardian Gjini, i quajti deklaratat e Kryeministrit Thaēi nė lidhje me keqpėrdorimet e mundshme nė projektin e zhvendosjes sė fshatit Hade si “insinuata qesharake”.

Kryeministri Thaēi, nė mbledhjen e fundit tė Qeverisė, ka kėrkuar raport pėr tė parė shpenzimin e 20 milionė eurove nė projektin e fshatit Hade nėn dyshimin e shpėrdorimeve nga pėrbėrja e kaluar e Qeverisė. Thaēi ka thėnė se disa ish-ministra edhe fshihen pas disa blloqeve banesore tė cilat i shesin tash ndėrsa i kanė ndėrtuar duke shpėrdoruar atė fond. Ish-Ministri i Ambientit dhe Planifikimit Hapėsinor, i cili ka qenė zyrtari kyē nė projektin e zhvendosjes sė Hadesė, ka thėnė se nė realizimin e kėtij projekti mund tė ketė pasur gabime, por se “absolutisht jo vjedhje”. Sipas tij, ka vetėm njė tė vėrtetė.  Ajo ėshtė se 14 milionė para kesh u janė dhėnė banorėve tė fshatit Hade pėr kompensim ndėrsa vlerėsimin e vlerės sė pronave e ka bėrė njė kompani e pavarur e thirrur me tender. 600 mijė euro kanė shkuar nė projektin e fshatit Shkabaj pėr ata banorė qė kanė dashur truall. Pastaj 2.3 milionė euro kanė shkuar nė ndėrtimin e apartamenteve nė Obiliq tė cilat, ka thėnė ai, kanė pronar Qeverinė. Ndėrsa, 2 milionė kanė shkuar ndėrkohė pėr qira dhe ushqime pėr banorėt. “Dokumentet janė tė gjitha nė Ministri dhe ne duam qė raporti tė dalė sa mė shpejt. Nė Momentin qė ta marrim unė vet do ta kopjoj dhe do t’ua shpėrndajė gazetarėve”, ėshtė shprehur Gjini. Ai ka thėnė se nuk qėndron prapa asnjė ndėrtese banesore nė shitje. “Pėr tė tjerėt (ish-Ministra nga AAK-ja) duhet t’i pyesni ata. Unė pėr vete nuk kam. E gjithė pasurinė e kam deklaruar dhe kjo ėshtė transparente”, ka thėnė Gjini. “Por ėshtė normale, nuk mund t’i ndalohet askujt e drejta pėr biznes”-shtoi ai. Gjini tha se deri mė tash tek ai nuk ėshtė interesuar asnjė prokuror, por se do tė ishte i gatshėm pėr t’iu pėrgjigjur atyre. Ndėrkohė, Partia Demokratike e Kosovės i ka dhėnė mbėshtetje iniciativės sė Kryeministrit, tė dielėn. “PDK mbėshtetė iniciativėn e drejtė tė kryeministrit pėr tė kėrkuar raport nė lidhe me zhvendosjen dhe kompensimin e fshatit Hade”, ka thėnė zėdhėnėsi Blerand Stavileci. “Kjo ėshtė kėrkesė, jo akuzė. Askush nuk duhet tė frikohet nga llogaridhėnia, transparenca dhe sundimi i ligjit”.

 
 
http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=57147
PE: Shtetet tė njohin Kosovėn
06/02/2009  Rezoluta merr mbėshtetje me 424 vota. Vendet e bllokut pro shtetit mė tė ri

Parlamenti Evropian kėrkon nga Serbia vendosjen e marrėdhėnieve dypalėshe

Parlamenti Evropian ka miratuar rezolutėn pėr Kosovėn. Kjo rezolutė kėrkon qė Kosova tė njihet nga tė gjitha shtetet anėtare tė bllokut qė deri mė tani nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, midis tyre edhe Greqia. Gjithashtu rezoluta kėrkon qė marrėveshja midis Serbisė dhe Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara tė rishqyrtohet.

Nė rezolutėn e miratuar nė Strasburg me 424 vota pro, 133 kundėr dhe 24 abstenime ėshtė theksuar se nuk ekziston asnjė mundėsi pėr ndarjen e territorit tė Kosovės, pavarėsisht pretendimeve tė serbėve.

Pėrmes kėsaj rezolute u kėrkohet Kosovės dhe Serbisė qė tė angazhohen nė dialog pėr ēėshtje me interes tė pėrbashkėt dhe tė kontribuojnė pėr bashkėpunimin rajonal. Parlamenti Evropian i bėn thirrje Serbisė qė tė vazhdojė tė luajė njė rol konstruktiv, i cili ėshtė nė pėrputhje me aspiratat e saj pėr anėtarėsimin nė Bashkimin Europian. “Marrėveshjet kalimtare mes OKB-sė dhe qeverisė sė Serbisė duhet tė rishqyrtohen sipas zhvillimeve nė terren, kur EULEX-i tė arrijė aftėsi tė plotė vepruese”, - shkruhet nė dokument. Ndėrkohė njė vendim i tillė pritet tė shoqėrohet me nisjen e fazės sė dytė tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės. Pritet qė kėtė herė tė jenė vendet me popullsi myslimane qė tė ndėrmarrin vendimet pėr njohjen e shtetit mė tė ri. Ndėrkohė shtetet mė tė rėndėsishme nė Bashkimin Europian kanė njohur shtetin e Kosovės si dhe pasaportat e reja. Ndėrkohė ka nisur dhe procesi i hapjes sė ambasadave pėrkatėse dhe zyrave diplomatik.
 
http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=57146
Bisedimet vetėm sipas planit “Ahtisari”
06/02/2009  Sejdiu dhe Thaēi: Me Serbinė ka pėrfunduar gjithēka mė 17 shkurt 2008

“Prishtina ėshtė e gatshme tė flasė me Beogradin vetėm pėr ēėshtje qė dalin nga paketa "Ahtisari", tė cilėn ėshtė zotuar se do ta zbatojė”, - thanė Presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi. Pas takimit me shefin e UNMIK-ut Lamberto Zanier, ata thanė se gjithēka me Serbinė ėshtė mbyllur mė 17 shkurt, kur Kosova shpalli pavarėsinė. Ndėrkaq Zanier pranoi se roli i UNMIK-ut ėshtė reduktuar dhe se tani vendimet i marrin institucionet e Kosovės.

UNMIK-u shpreson, por nuk kėmbėngul si mė parė nė dialogun Prishtinė–Beograd. Shefi i misionit Lamberto Zanier tha dje se nuk ka njė kalendar se kur mund tė mbahet ndonjė takim dhe se u takon palėve qė tė vendosin. Ai tha se mandati i UNMIK-ut, bazuar nė rrethanat nė terren, ėshtė reduktuar shumė dhe e kaloi ēėshtjen te misioni i ri i Bashkimit Evropian. “Rol tė rėndėsishėm do tė ketė Bashkimi Evropian, i cili ka marrė pėrsipėr pėrgjegjėsitė nė lėmin e sundimit tė ligjit dhe pėr kėtė mund tė ketė rol mbėshtetės nė zgjidhjen e ēėshtjeve tė kėsaj fushe, - tha Zanier. - Duhet tė pėrcaktohet profili i misionit tė Bashkimit Evropian, pėrfshirė edhe diskutimet e tyre me Beogradin.” Zanier u takua me Presidentin Fatmir Sejdiu dhe kryeministrin Hashim Thaēi, me tė cilėt ka diskutuar paralajmėrimet e ditėve tė fundit pėr bisedime. Ai tha se tema e 6 pikave ėshtė diēka e tejkaluar, por agjenda ėshtė shumė e gjerė. Megjithatė, ai tha se vendimet u takojnė institucioneve tė Kosovės, ndaj tė cilave nuk do tė ketė presion. “Ėshtė vendim i lirė i institucioneve tė Kosovės se si pozicionohen ndaj dialogut me Beogradin. Unė nuk e shoh si proces negociator, por relacion ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, qė mund tė zhvillohet nė mėnyra tė ndryshme. Nuk mendoj se ka ndonjė imponim pėr kėtė”, - tha Zanier. Presidenti Fatmir Sejdiu tha se askush nuk mund tė rifillojė diskutimet me Serbinė nė tema qė lidhen me sovranitetin e vendit. Por ai tha se mund tė flitet pėr tema qė dalin nga paketa “Ahtisari”. Ndėrkaq kryeministri Hashim Thaēi tha se axhendėn e Kosovės e caktojnė vetėm institucionet e saj. Ēėshtja e diskutimeve pėr 6 pikat e pėrfshira nė raportin e fundit tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė Ban Ki Mun ėshtė hapur ditėt e fundit nga liderėt nė Beograd. Por Prishtina ka thėnė se ato pika janė tė vdekura. Ndėrkohė Zanier pranoi rolin plotėsisht tė reduktuar, por tha se mbetet nė Kosovė sipas mandatit qė ka pėr raportim nė Kėshillin e Sigurimit dhe pėr kėtė tha se do tė vazhdojė kontaktet dhe vizitat nė Beograd.
 
 
http://www.ndryshe.com/mat.php?idm=12602

Hashim Thaēi: Serbia ėshtė shtet kėrcėnues

“Shqiptarėt e Kosovės i janė mirėnjohjes Presidentit George W. Bush”

Hashim Thaēi: Serbia ėshtė shtet kėrcėnues

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi ka deklaruar se Prishtina po pret planet e Presidentit amerikan Barack Obama pėr Ballkanin Perėndimor. Nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen austriake Der Standard, i pyetur nėse SHBA-ja i ka dhėnė mbėshtetje tė mjaftueshme Kosovės, Thaēi ka thėnė se “Shqiptarėt e Kosovės i janė mirėnjohjes Presidentit George W. Bush, Qeverisė dhe popullit amerikan”. Nė kėtė intervistė, kreu i Qeverisė ka folur erdhe rreth njohjeve ndėrkombėtare pėr shtetin e ri. “Ne jemi pjesė e familjes europiane. Ne do tė jemi pjesė e Bashkimit Europian dhe NATO-s. Po ashtu, do tė ketė edhe mė shumė njohje nga shtetet e Konferencės Islamike, por duket qė gjėrat janė komplikuar pak, mė shumė se sa kemi pritur. Premtimet ende janė tė vlefshme dhe ne presim qė ato tė pėrmbushen”, ka thėnė Kryeministri Thaēi. Lidhur me shtetet e BE-sė qė akoma se kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, Thaēi ka thėnė se kjo ka tė bėjė me “me problemet e tyre tė brendshme”, duke shtuar se “kėto shtete janė duke pritur njė moment mė tė mirė pėr tė njohur Kosovėn”. Kryeministri ka thėnė se Prishtina ėshtė e gatshme tė bisedojė me Beogradin “rreth ēėshtjeve praktike qė janė tė interesit tė ndėrsjellė, siē ėshtė paraparė me Planin e Presidentit Ahtisaari”. Ai ka komentuar edhe rreth tė ardhmes sė qytetit tė Mitrovicės, duke thėnė se “integriteti territorial i Kosovės ėshtė i pacenueshėm”, dhe se “askush nuk mund tė prekė sovranitetin e Kosovės”. “Ėshtė e vėrtetė se Beogradi po vepron nė mėnyrė shumė negative. Ėshtė koha tė kuptohet se nuk do tė ketė tė ardhme europiane nėse pavarėsia e njė shteti tė pavarur kėrcėnohet”, citohet tė ketė thėnė Kryeministri Thaēi. I pari i Qeverisė ka deklaruar se Kosova kurrė nuk ka qenė serbe. “Pėr Serbinė nuk ka vend nė Kosovė pėr shkak se ka ardhur kėtu pėrmes pėrdorimit tė dhunės. Ata e patėn pushtuar Kosovėn dhe kanė kryer gjenocid. Ėshtė koha qė Serbia tė mendojė se ēfarė ka bėrė dhe t’u kėrkojė falje qytetarėve tė Kosovės. Fytyra e Serbisė nė Kosovė ėshtė fytyrė e gjenocidit, as mė pak, as mė shumė”, ka thėnė Thaēi.


Stimuli i ekonomisė, Obama zhvillon fushatė intensive

Barak Obama filloi dje javėn e tij tė parė tė plotė si presidenti i Shteteve tė Bashkuara, me fokusin tek ekonomia amerikane. Udhėheqėsi i shumicės demokrate nė Senat, Herri Rid, ka thėnė se dėshiron qė kandidatura e zotit Gaithner tė hidhet nė votė sonte nė mbrėmje. Zoti Gaithner ka qenė objekt kritikash pėr njė gabim nė pagimin e taksave disa vjet mė parė, por megjithatė, kandidatura e tij pritet tė miratohet nė Senat. Presidenti Obama kėtė javė pritet tė zhvillojė lobizėm me ligjvėnėsit pėr miratimin e paketės pėr stimulimin e ekonomisė, me njė vlerė prej 825 miliardė dollarėsh. Anėtarėt e Bordit tė Rezervės Federale ėshtė nė plan tė takohen tė martėn dhe tė mėrkurėn pėr tė diskutuar mbi normat e interesit. Njė raport qė pritet tė publikohet kėtė javė, mendohet se do tė informojė se prodhimi bruto i vendit pėr tremujorin e fundit tė 2008-ės ka rėnė me mė tepėr se 5 pėr qind. Po ashtu kėtė javė pritet tė publikohen edhe fitimet e kompanive mė tė mėdha amerikane. Ndėrkohė, Kėshilltari kryesor pėr ekonominė i Presidentit Barak Obama tha dje se problemet financiare tė vendit janė shumė serioze dhe se do tė duhet njė kohė e gjatė pėr zgjidhjen e tyre. Lawrence Summers, Drejtori i Kėshillit Kombėtar pėr Ekonominė nė Shtėpinė e Bardhė tha dje nė njė intervistė televizive pėr programin “Meet the Press” tė televizionit NBC, se plani i administratės synon rigjallėrimin e tregjeve financiare, mė tepėr se sa konsolidimin e bankave. Por udhėheqėsi i pakicės republikane nė Kongres, Xhon Bohner, tha nė tė njėjtin program televiziv, se administrata do tė ishte mė mirė tė siguronte stimuj pėr bizneset e vogla dhe individėt privatė, qė ata tė investojnė tek ekonomia. Presidenti Obama do tė zhvillojė lobizėm pėr tė siguruar miratimin e paketės massive Presidenti Obama po zhvillon njė fushatė agresive pėr planin e tij. Siē njofton korrespondentja e Zėrit tė Amerikės nė Shtėpinė e Bardhė, Paola Ufson, presidenti do qė paketa tė miratohet deri nga mesi i shkurtit. Tė dielėn Presidenti Obama dėrgoi nėnpresidentin dhe kėshilltarin e tij kryesor pėr ekonominė pėr tė dhėnė intervista televizive, pėr promovimin e planit e tij mbi stimulimin e ekonomisė amerikane nė krizė. Nė njė intervistė qė dha pėr programin CBS, nėnpresidenti Xho Bajden paralajmėroi se kriza ekonomike e vendit po thellohet dhe se nė kėto kushte, nuk duher humbur kohė.

"Gjendja po bėhet pėr ditė e mė keq. Nuk ka patur fare lajme tė mira pėr ekonominė," - tha Nėnpresidenti Bajden. Ndėrsa kėshilltari pėr ekonominė nė Shtėpinė e Bardhė, Lerri Samėrs tha nė programin “Meet the Press” tė televizionit NBC, se ekonomia amerikane ėshtė mė keq se ka qenė gjatė gjithė viteve pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ai tha se me qėllim qė tė kapėrcehen sfidat ekonomike, Presidenti po pėrpiqet tė verė njė ekuilibėr mes shpenzimeve tė qeverisė sė re dhe uljes sė taksave.

Fuere: Nuk janė shqiptarėt fajtor pėr zgjedhjet

Ambasadori i Bashkimit Evropian nė Maqedoni, Ervan Fuere ka hedhur poshtė pretendimet e ndryshme se shqiptarėt kanė qenė fajtorė tė vetėm nė parregullsitė e zgjedhjeve tė qershorit 2008. Ambasadori Fuere ka drejtuar kritika ndaj tė gjithė faktorėve politik nė Maqedoni pėr zgjedhjet e qershorit tė vitit tė kaluar, por duke kėrkuar pėrgjegjėsi tė njėjtė edhe nė zgjedhjet e 22 marsit. “Unė nuk e vendos fajin vetėm kryesisht tek blloku shqiptar, sepse nėse ekziston klimė ku rezultati pėrfundimtar do tė fokusohet nė njė territor tė caktuar, nuk mund t`i akuzoni vetėm ata qė janė mė aktiv nė atė territor, por tė akuzoni partitė nga tėrė vendi. Pėr atė ekziston pėrgjegjėsi kolektive, pėrgjegjėsi e tė gjithė liderėve politik pėr atė qė ndodhi. Mendoj se ajo ishte thelbi i raportit tė ODIHR-it dhe do tė ishte gabim tė definohet se ajo qė ndodhi nė qershor tė vitit tė kaluar ka tė bėjnė vetėm me njė grup tė vogėl, pakicė, tė kufizuar nė njė territor tė vogėl tė vendit”, ka theksuar ambasadori i BE-sė nė Maqedoni, Ervan Fuere nė intervistėn pėr tė pėrditshmen “Veēer”. Ai ka nėnvizuar se liderėt politik duhet tė bėjnė tė gjitha pėrpjekjet nė nivel lokal dhe kombėtar pėr t`u tejkaluar ajo qė ndodhi nė qershorin e vitit tė kaluar.“ Ata duhet tė kuptojnė se ky ėshtė shansi i fundit qė vendi tė demonstrojė se ka kapacitete pėr zgjedhje”, ka theksuar evroambasadori Fuere, duke ritheksuar nevojėn e angazhimit tė Qeverisė dhe partive politike pėr zgjedhje korrekte dhe demokratike. Fuere sėrish ka drejtuar kritika pėr procedurat e pėrshpejtuara parlamentare me rastin e miratimit tė disa ligjeve, ndėr tė cilin edhe atė pėr pėrdorimin e gjuhėve. “Procedurat e pėrshpejtuara parlamentare tė praktikuara nė korrik tė vitit tė kaluar ishin diēka qė nuk janė tė zakonshme nė praktikėn demokratike”, ka theksuar evroambasadori Fuere. Ai ka hedhur poshtė edhe tezėn e lansuar se duhet tė bėhet presion mė i madh ndaj liderėve tė partive shqiptare. “Jo, sepse kjo do tė jepte njė pėrshtypje se ata tė vetmit janė fajtorė, ndėrsa faji ėshtė tek tė gjitha partitė politike, kjo do tė duhet tė jetė kėshtu, edhe pse disa liderė nė pėrgjithėsi e ndjejnė veten se nuk janė fajtorė, por vetėm nga fakti se janė lider tė partive, ata marrin pėrgjegjėsi”-ka theksuar Fuere. Ina.


Mbyllja e Guantanamos, Solana: BE- ja, nė ndihmė tė Amerikės

Vende tė ndryshme tė BE-sė kanė deklaruar dje se BE-ja duhet tė ndihmojė presidentin Barak Obama tė mbyllė Guantanamon. Javėn e shkuar, Obama urdhėroi mbylljen e burgut qė ndodhet nė ishullin e Kubės brenda njė viti. Ekzistenca e Guantanamos, me metoda agresive gjatė marrjes nė pyetje qė janė aplikuar ėshtė konsideruar njė njollė pėr tė drejtat njerėzore nė SHBA. "Duhet tė mbėshtesin SHBA-nė. Ky ėshtė njė fillim i ri, Guantanamo mbyllet dhe pas kėsaj ne jemi shumė tė kėnaqur"- ka thėnė finlandezi Alexander Stubb gjatė njė mbledhjeje tė ministrave tė jashtėm tė BE-sė. Ndėrkohė qė pėrfaqėsuesin e lartė pėr politikėn e Jashtme dhe Sigurinė, Havier Solana, nėse SHBA do tė kėrkojnė zyrtarisht ndihmėn e Evropės pėr mbylljen e Guantanamos, Evropa nuk do tė tėrhiqet. Duke pranuar se nė fund, kjo ėshtė njė ēėshtje qė i takon Amerikės, Solana ka theksuar se kjo gjė duhet tė zgjidhet nga administrata e brendshme amerikane. "Besoj se nė momentin qė do tė kėrkojnė ndihmė, pėrgjigja e BE-sė do tė jetė 'Po"- ka konfirmuar ai.


Juristja e policisė, bie pre e hajdutėve

Juristja e Drejtorisė sė Policisė sė Durrėsit ka rėnė pre e hajdutėve nė fundjavė. Makina e saj e parkuar para shtėpisė ėshtė vjedhur nė orėt e vona tė natės sė djeshme. Lajmi u mėsua kur juristja bėri kallėzim nė polici pėr automjetin e humbur. Burime tė mirinformuara pranė Drejtorisė sė Policisė bėjnė tė ditur se automjeti tip "Benz 2000" ishte me targa DR 58 06 D ishte nė pronėsi tė bashkėshortit tė saj Ymer Zelimaj. Makina parkohej ēdo natė para shtėpisė nė lagjen nr. 13 tė plazhit nė qytetin e Durrėsit. Por mbrėmjen e djeshme makina ėshtė vjedhur. Pronarėt kur kanė konstatuar mungesėn e automjetit tė tyre kanė bėrė edhe denoncimin nė polici. Kjo lagje njihet si zonė problematike, me numėr tė madh vjedhjesh. Por hajdutėt me sa duket nuk kanė kursyer as funksionaren e policisė sė kėtij qyteti.

 

 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52623
GAFA E LUL BASHES
» Dėrguar mė: 05/02/2009 - 06:20
 
Tedi Blushi

Ministria e Punėve tė Jashtme nuk e konsideron veten si njė institucion tė njė Republike Parlamentare, por si organ tė njė Mbretėrie imagjinare. Nė dikasterin e drejtuar nga Lulzim Basha, kėshilltarit tė tij tė jashtėm, qytetarit Leka Zogu, i drejtohen zyrtarisht me titullin “Naltmadhnia e Tij”. Madje, Ministria e Jashtme, duke bėrė edhe njė gafė diplomatike, u kėrkon tė gjitha ambasadave tė huaja nė vendin tonė qė nė korrespondencat mes tyre, t’i drejtohen me tė njėjtin titull Leka Zogut. Konkretisht, pėrmes njė shkrese zyrtare qė mban datėn 6 tetor 2008, ky institucion u shkruan mes tė tjerash pėrfaqėsive diplomatike dhe organizatave ndėrkombėtare nė Tiranė se, “emri i saktė i Kėshilltarit tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme ėshtė N.T Leka II Zogu dhe lutet qė nė korrespondencat e ardhshme tė mbahet parasysh nga ana juaj”. Skandali nė kėtė rast ka tė bėjė me pėrdorimin e fjalės nė njė kontekst institucional. Lulzim Basha, si qytetar i thjeshtė mund ta quajė “Naltmadhni”, Leka Zogun, por kėtė nuk mund ta bėjė nė cilėsinė e ministrit tė Jashtėm. “Naltmadhnia e Tij” ėshtė njė titull me tė cilin nėnshtetasit e njė mbretėrie i drejtohen monarkut tė vet. Lulzim Basha nuk ėshtė nėnshtetas i Leka Zogut, pasi ky i fundit nuk ėshtė monarku i Shqipėrisė pėr sa kohė ne jemi njė Republikė Parlamentare. Nė nenin 1, pika 1 e Kushtetutės, citojmė shprehimisht: “Shqipėria ėshtė Republikė Parlamentare”. Nė kėtė kontekst, Leka Zogu ėshtė njė qytetar i thjeshtė qė e pretendon fronin e Shqipėrisė sipas njė kriteri biologjik.
Emėrimi
Falė njė marrėveshjeje politike tė Partisė Demokratike me pretendentin e Fronit Mbretėror, Leka Zogu dhe Partinė e Legalitetit, rreth njė vit e gjysmė mė parė u ra dakord qė djali i tij, Princi Leka, tė marrė njė post tė rėndėsishėm nė administratė. Vetė Kryeministri Berisha i ofroi trashėgimtarit tė fronit mbretėror se mund tė zgjidhte ēfarė pozicioni tė donte. Dhe, Princi nuk zgjodhi keq, por njė vend nė diplomacinė shqiptare, ku shpreson tė ngjisė karrierėn graduale. Ministri i Jashtėm, Lulzim Basha, duke e prezantuar atė para zyrtarėve mė tė lartė tė kėtij institucioni, vuri nė dukje se emėrimi i Princit Leka nė kabinetin e tij ėshtė pjesė e filozofisė sė qeverisė shqiptare, si dhe e vendosmėrisė sė tij pėr tė pranuar nė administratėn shtetėrore kapacitetet mė tė mira tė vendit, persona me aftėsi tė spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė jashtėm dhe kėrkesave gjithnjė nė rritje tė diplomacisė shqiptare.


http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52619
 
Basha, ambasadorėve: Leka Zogu ėshtė ‘Naltmadhni’  i dates 05/02/09
Tedi Blushi
Ministria e Punėve tė Jashtme nuk e konsideron veten si njė institucion tė njė Republike Parlamentare, por si organ tė njė Mbretėrie imagjinare. Nė dikasterin e drejtuar nga Lulzim Basha, kėshilltarit tė tij tė jashtėm, qytetarit Leka Zogu, i drejtohen zyrtarisht me titullin “Naltmadhnia e Tij”. Madje, Ministria e Jashtme, duke bėrė edhe njė gafė diplomatike, u kėrkon tė gjitha ambasadave tė huaja nė vendin tonė qė nė korrespondencat mes tyre, t’i drejtohen me tė njėjtin titull Leka Zogut. Konkretisht, pėrmes njė shkrese zyrtare qė mban datėn 6 tetor 2008, ky institucion u shkruan mes tė tjerash pėrfaqėsive diplomatike dhe organizatave ndėrkombėtare nė Tiranė se, “emri i saktė i Kėshilltarit tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme ėshtė N.T Leka II Zogu dhe lutet qė nė korrespondencat e ardhshme tė mbahet parasysh nga ana juaj”. Skandali nė kėtė rast ka tė bėjė me pėrdorimin e fjalės nė njė kontekst institucional. Lulzim Basha, si qytetar i thjeshtė mund ta quajė “Naltmadhni”, Leka Zogun, por kėtė nuk mund ta bėjė nė cilėsinė e ministrit tė Jashtėm. “Naltmadhnia e Tij” ėshtė njė titull me tė cilin nėnshtetasit e njė mbretėrie i drejtohen monarkut tė vet. Lulzim Basha nuk ėshtė nėnshtetas i Leka Zogut, pasi ky i fundit nuk ėshtė monarku i Shqipėrisė pėr sa kohė ne jemi njė Republikė Parlamentare. Nė nenin 1, pika 1 e Kushtetutės, citojmė shprehimisht: “Shqipėria ėshtė Republikė Parlamentare”. Nė kėtė kontekst, Leka Zogu ėshtė njė qytetar i thjeshtė qė e pretendon fronin e Shqipėrisė sipas njė kriteri biologjik.
Emėrimi
Falė njė marrėveshjeje politike tė Partisė Demokratike me pretendentin e Fronit Mbretėror, Leka Zogu dhe Partinė e Legalitetit, rreth njė vit e gjysmė mė parė u ra dakord qė djali i tij, Princi Leka, tė marrė njė post tė rėndėsishėm nė administratė. Vetė Kryeministri Berisha i ofroi trashėgimtarit tė fronit mbretėror se mund tė zgjidhte ēfarė pozicioni tė donte. Dhe, Princi nuk zgjodhi keq, por njė vend nė diplomacinė shqiptare, ku shpreson tė ngjisė karrierėn graduale. Ministri i Jashtėm, Lulzim Basha, duke e prezantuar atė para zyrtarėve mė tė lartė tė kėtij institucioni, vuri nė dukje se emėrimi i Princit Leka nė kabinetin e tij ėshtė pjesė e filozofisė sė qeverisė shqiptare, si dhe e vendosmėrisė sė tij pėr tė pranuar nė administratėn shtetėrore kapacitetet mė tė mira tė vendit, persona me aftėsi tė spikatura nė pajtim me nevojat e shėrbimit tė jashtėm dhe kėrkesave gjithnjė nė rritje tė diplomacisė shqiptare.

 

 

 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52632
PLL: Zgjedhjet, tė afrohemi mė shumė me PD
» Dėrguar mė: 05/02/2009 - 10:27
Nėnkryetari i PLL-sė, Murat Basha ka kėrkuar qė tė intensifikohen marrėdhėniet me PD-nė dhe partitė e djathta, nė funksion tė fitores nė zgjedhjet e 28 qershorit. Kėtė kėrkesė ai e bėri gjatė njė takimi qė zhvilloi nė degėn e PLL-sė nė Mirditė, nė tė cilėn u diskutua rreth pėrgatitjeve qė ka kryer kjo degė nė funksion tė zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare. Basha kėrkoi njė angazhim tė tė gjitha strukturave tė kėsaj dege, nė mėnyrė qė rezultatet inkurajuese tė zgjedhjeve tė fundit, tė kurorėzoheshin me njė fitore historike nė kėtė pėrballje elektorale nė rang qarku, pasi mundėsitė dhe potencialet ekzistojnė. Nė fakt, kėrkesa e PLL-sė pėr tė intensifikuar marrėdhėniet nuk ėshtė pėr herė tė parė qė bėhet nė drejtim tė Partisė Demokratike. Kreu i Lėvizjes Demokristiane, Nikollė Lesi i ka kėrkuar pėr tė disatėn herė vetė Partisė Demokratike qė tė thėrrasė njė tryezė me tė gjithė aleatėt pėr tė rimodeluar edhe njėherė koalicionin e djathtė. Pavarėsisht kėrkesave tė vazhdueshme tė bėra nga aleatėt e PD-sė, kjo e fundit ende nuk ka marrė njė iniciativė tė tillė.
 
 
http://www.kohajone.com/html/artikull_37086.html

Shehi: "Poli i Lirise", do arrijme 30 per qind

Shehi:
Fatjona Mejdini
E Enjte, 05 Shkurt 2009

Kryetari i Levizjes per Zhvillim Kombetar, Dashamir Shehi deklaroi se levizja politike "Poli i Lirise" pretendon te marre 20-30 per qind te votave te elektoratit shqiptar, gjate zgjedhjeve parlamentare te ketij viti. Ne nje interviste per "Koha Jone", Shehi shprehet se ai vete ka shpresa te mira se do te pesefishoje rezultatin e tij qe nga hera e fundit kur ka kandiduar ne emer te LZHK-se. Por per te, partite perberese te ketij poli nuk perjashtojne mundesine e nje bashkepunimi me PD-ne pas zgjedhjeve parlamentare, ndonese Dashamir Shehi deklaron se, aktualisht kjo parti eshte nje shkretetire idesh. Po keshtu Shehi flet edhe per mundesine e prurjeve te reja ne kete formacion politik, duke theksuar avantazhet dhe dizavantazhet qe iu jep Kodi i ri Zgjedhor. Njeheresh ai shprehet se nuk hyn ne koalicion per pushtet, sic beri sipas tij Berisha, qe bashkepunoi me Nanon apo perfshiu Xhuvelin ne qeverisje.

Cili eshte qellimi i krijimit te levizjes politike "Poli i Lirise" dhe cfare ndryshimi do te sjelli ky formacion, nga e djathta aktuale qe qeveris vendin?

Kjo e jona eshte nje levizje politike, qe pretendon te terheqe te gjithe njerezit nga qendra deri ne te djathte, te cilet nuk ndihen te perfaqesuar ne kete mazhorancen e sotme dhe ne te gjithe frymen. Kjo levizje vjen ne formen e nje disidence, e cila ka ekzistuar gjithmone brenda krahut te qendres se djathte. Po keshtu kjo levizje vjen per te krijuar nje alternative dhe dialektike brenda qendres se djathte, qe na ka munguar prej shume vitesh. Kjo sepse e djathta gjithmone ka folur vetem me zerin e nje personi dhe ne rastin me te mire, vetem me zerin e nje partie, grupi apo klani politik. Kjo levizje u jep nje mundesi te gjithe te djathteve te pakenaqurve per zgjidhje jo vetem per ceshtjen e pronave, por edhe per ceshtjet e shtetit dhe institucioneve per te krijuar nje shtepi te re politike.

Po keshtu krijimi i kesaj levizje politike ka edhe sensin e saj pragmatist, si efekt i miratimit te Kodit te Ri Zgjedhor. Ne kemi nevoje sot t'i maksimalizojme votat, kudo qe ato jane si ne rajonet e medha dhe ato te vogla. Ne kete menyre ky ligj i ri elektoral na detyron te jemi bashke, ndryshe do te kemi nje shperndarje te panevojshme te votave, sidomos ne rajonet e vogla elektorale.

A ka marre forme te plote ne perberje kjo levizje dhe cilat jane partite e reja, apo individet qe pritet t'i bashkengjiten?

Nga partite te konfirmuara ne kete levizje jane Levizja per Zhvillim Kombetar, Partia Per Liri dhe Drejtesi qe drejtohet nga Spartak Ngjela. Po keshtu, pjese e kesaj levizje eshte edhe Partia Demokristiane. Per zgjerimin akoma me tej te koalicionit po bejme negociata, per te perfshire ne kete levizje Partine per Drejtesi dhe Integrim, parti qe perfaqeson camet ne Shqiperi, po keshtu edhe Partine e Ballit Kombetar. Po keshtu pjese e kesaj levizje do te behen edhe nje mori partish te vogla, qe kane qene gjithnje ne koalicion me LZHK-ne, si Partia Konservatore. Ne jemi te hapur per te gjitha forcat e tjera politike qe e konsiderojne veten me te djathte se kjo mazhorance aktuale.

Cilat jane avantazhet dhe dizavantazhet e Kodit te ri Zgjedhor, per kete koalicion politik?

Kodi i ri Zgjedhor sigurisht qe na ka vene disa pengesa artificiale dhe te pamoralshme ne nje fare menyre. Kerkohen 10 mije firma per nje parti per t'u regjistruar ne zgjedhje, kur duhen vetem 300 firma per ta regjistruar kete parti ne gjykate. Megjithese kjo eshte nje kosto qe duhet paguar, ne do t'i shkojme deri ne fund. Ky Kod i ri vertet na penalizon ne rajonet e vogla, por nga ana tjeter na jep nje shans ne rajonet e medha. Nga ana tjeter, Kodi i ri na ben nje avantazh pervec demeve qe na sjell. Ky Kod na jep avantazhin qe per here te pare na detyron te futemi ne koalicion dhe ne kete kuader, nuk kemi nevoje te grindemi me njeri-tjetrin, sepse gjithsekush do te marre ate qe i takon. Po keshtu do te mund te ruaje edhe identitetin brenda koalicionit, sepse nuk votohet koalicioni brenda ketij ligji, por votohet nje nga partite e koalicionit. Kjo jep nje shans per here te pare, qe te gjitha palet te ruajne ekuilibrat dhe te bihen ne ujdi, sepse secili do te marre sa meriton.

Drejtues te larte te mazhorances, si kryeparlamentarja Topalli e kane cilesuar ndikimin e partive tuaja ne elektorat, si te paperfillshem. Cilat jane pretendimet dhe shifrat tuaja per sa i perket peshes ne elektorat?

Ne do te marrim patjeter votat qe kemi marre cdo here tjeter, kryesisht ne zgjedhjet e fundit lokale dhe parlamentare. Keshtu po te mbledhesh sot votat e ketyre partive do te shikosh qe e kemi te padiskutuar 10% te elektoratit ne vend. Por une gjykoj se kjo shifer do te behet dyfish dhe trefish. Nuk e di qe ky rezultat te shikohet si i paperfillshem, ky mund te shikohet ne kete menyre, vetem nga njerez te cilet politiken e kane veshur ne vend te fustanit. Duhet te kuptohet se ne kete vend ka realitete shume me te vjetra dhe me te rendesishme se zonja Topalli. Une jam i sigurt per dyfishimin dhe trefishimin e rezultatit te te gjithe levizjes dhe une vete, do ta pesefishoj rezultatin tim kete vit ne Tirane.

A do te pranonit te ishit pjese e nje koalicioni paszgjedhor me Partine Demokratike?

Kjo eshte nje ceshtje qe ha diskutim dhe varet nga procesi zgjedhor, e shume faktore te tjere. Por per nje gje jam i sigurt, se LZHK dhe perfaqesuesit e kesaj partie nuk puqen ndonjehere me te majten. Te tjeret e kane treguar shpesh qe puqen me te majten, perfshire ketu edhe zotin Berisha, kur u puq me Fatos Nanon dhe Partine Agrare Ambjentaliste per hir te pushtetit. Ne nuk puqemi, sepse perpara pushtetit kemi vene shtetin dhe idealet e te gjithe shqiptareve, kryesisht shqiptareve te djathte.

Kete vit te fundit te mandatit te PD-se si force kryesore qeverisese, po flitet gjithnje e me shume per klane brenda demokrateve. Mendoni se kane ndonje baze te vertete keto hamendesime?

Nuk ma merr mendja sepse Partia Demokratike eshte nje shkretetire, pa asnje lloj ideje. I pari eshte Berisha dhe me pas jane 95 vende bosh, dhe pastaj ne rastin me te mire e 96-ta eshte zonja Topalli. Deri me sot nuk shoh liri ne ate parti dhe nuk tendenca per te ardhur kjo liri. Edhe ata tre-kater disidente te vegjel qe e kane tepruar ne ate parti, do te shikojme qe do te rrafshohen ne zgjedhjet e ardhshme parlamentare.

 
http://www.kohajone.com/html/artikull_37109.html

"Vota pro buxhetit, ishte nje vendim politik i LZHK"


E Enjte, 05 Shkurt 2009

Perfaqesuesi i Levizjes per Zhvillim Kombetar ne Keshillin Bashkiak te kryeqytetit, Armando Ruco eshte shprehur dhe dje ne lidhje me voten pro buxhetit, per vitin 2009 te paraqitur nga kryetari i bashkise se Tiranes, Edi Rama. "Ishte nje vendim politik i LZHK, i marre ne menyre te qarte per te votuar ne parim, buxhetin e bashkise se Tiranes, te paraqitur nga ana e kryetarit te bashkise. Ne ishim dakord ne parim me kete buxhet, dhe kerkuam qe te permiresoheshin disa. Por vota jone pro ketij buxheti, ka qene ne baze te nje vendimi politik te LZHK dhe jo vendim individual. Ishte nje vendim ne te mire te qytetareve te Tiranes, perfaqesues te se cileve ne jemi zgjedhur", ka qene deklarata e keshilltarit bashkiak, perfaqesues te LZHK, Armando Ruco. I cili ka qene ne qender te kritikave dhe te akuzave te forta nga ana e demokrateve por dhe perfaqesuesve te LSI-se, te pozicionuar qarte kunder projektbuxhetit te paraqitur nga ana e kryebashkiakut Rama. Pozicionim qe u be dhe nepermjet votes se tyre kunder, nderkohe qe pretendojne se votimi i dy diteve me pare ka qene i parregullt, dhe eshte anuluar.

 
 
 
 
http://www.panorama.com.al/index.php?id=24409
Ambasadorėt, Berisha tėrhiqet pėrballė Topit
» Vendosur: 06/02/2009 - 08:53
 
ADI SHKEMBI

Kryeministri Berisha tėrhiqet pėrfundimisht pėrballė Presidentit Topi nga kandidatura e Mal Berishės si ambasador nė Gjermani. Pas muajsh tė tėrė heshtjeje nga ana e Presidentit Topi, e cila u pėrkthye si refuzim, qeveria do tė dėrgojė njė emėr tjetėr nė tavolinėn e kreut tė shtetit. Bėhet fjalė pėr Valter Ibrahimin, i cili ėshtė propozuar pėr tė zėnė vendin e mbetur bosh prej disa muajsh pėr shkak tė mbarimit tė mandatit tė Gazmend Turdiut. Ibrahimi ėshtė aktualisht ambasador i Shqipėrisė nė Austri. Tirana zyrtare pėrfaqėsohet nė shtetin mė tė fuqishėm ekonomikisht tė Evropės me njė prej drejtorėve tė saj, Gazmend Barbullushin. Burime zyrtare nga Komisioni i Jashtėm bėjnė tė ditur pėr gazetėn, se javėn e ardhshme ky komision do tė zhvillojė seancė dėgjimore me tre emra tė propozuar nga qeveria. Pėrveē Valter Ibrahimit, Qeveria ka propozuar Shpėtim Ēaushin si ambasador tė Shqipėrisė nė Serbi dhe Sokol Gjokėn si ambasador nė Rusi. Nė Beograd prej pak kohėsh i ka pėrfunduar mandati ambasadorit Spiro Koēi, dhe zėvendėsimi i tij bėhet akoma mė imediat po tė kihet parasysh momenti i rėndėsishėm lidhur me qėndrimin ndaj Kosovės. Gjithashtu edhe nė Moskė prej disa muajsh Shqipėria nuk pėrfaqėsohet nė nivel ambasadori pėr shkak tė tėrheqjes sė shkrimtarit tė njohur Teodor Laēo. Por marrėdhėniet e ftohta mes Qeverisė dhe Presidencės kanė prekur drejtpėrdrejtė edhe diplomacinė. Si pasojė e kėsaj gjendje, deri pak ditė mė parė shteti mė i ri nė Evropė pėr tė cilin Shqipėria u investua aq shumė, Kosova dhe Organizata e Kombeve tė Bashkuara, ishin pa ambasadorė. Kreu i shtetit firmosi nė fund tė muajit janar dekretin pėr emėrimin e Islam Laukės nė Prishtinė dhe sekretarit tė pėrgjithshėm tė Ministrisė sė Jashtme, Ferid Hoxha nė Nju Jork. Ndėrkohė gjendja e pandryshuar ėshtė nė disa prej pėrfaqėsive tė tjera diplomatike. Kėshtu veē Rusisė, Gjermanisė dhe Serbisė, pėr tė cilat shpresohet qė procedurat burokratike dhe lufta e ftohtė mes krerėve tė shtetit tė mos pengojnė emėrimet, Shqipėria nuk ka ende ambasador nė Spanjė, Maqedoni dhe Egjipt. Vendi i madh arab drejtohet prej dy vjet e gjysmė nga i ngarkuari me punė i Ministrisė sė Jashtme, ndėrkohė qė dimė se Kajro luan njė rol tė fuqishėm nė rajon pėr mosnjohjen e shtetit tė ri tė Kosovės. Qė pas largimit tė Viktor Kalemit, Shqipėria nuk ka mundur tė emėrojė dot pėrfaqėsuesin mė tė lartė diplomatik edhe nė kėtė vend. Ndėrkohė nė Shkup, qė prej 7 muajsh i ka pėrfunduar mandati edhe ambasadorit, Vladimir Prela, ndėrsa Arben Ēejku, i cili do ta zėvendėsojė dhe ka marrė edhe pėlqimin e palės maqedonase, nuk ka nisur nga puna, pėr shkak se Prela vazhdon tė qėndrojė nė Shkup.

Shpėtim Ēaushi
I propozuar nga Qeveria si ambasador i Shqipėrisė nė Serbi, Shpėtim Ēaushi ka qenė mė parė pėrfaqėsues i pėrhershėm i Shqipėrisė nė Kėshillin e Evropės. Gjatė njė aktiviteti diplomatik nė Tiranė nė vitin 2002, ai ka mbajtur referatin me temė “Diplomacia shqiptare nė normalizimin e marrėdhėnieve me Gjermaninė”.

Sokol Gjoka
I propozuar si ambasador i Shqipėrisė nė Rusi, Sokol Gjoka ka qenė mė parė ambasador i vendit tonė nė Poloni. Nė vitin 1999, ai ka pasur funksionin e zėdhėnėsit tė Kryeministrit tė asaj kohe, Pandeli Majko. Gjithashtu ai ka mbajtur edhe postin e zėdhėnėsit nė Ministrinė e Jashtme gjatė kohės qė ky institucion drejtohej nga Paskal Milo.

Valter Ibrahimi
Propozimi i qeverisė pėr ambasador nė Gjermani, Valter Ibrahimi ėshtė aktualisht ambasador nė Austri. Kėtė post e mban qė nga marsi i vitit 2006. Nė periudhėn dhjetor 2002-janar 2006 ka qenė drejtor pėr Integrimin Evropian. Ndėrkohė nė periudhėn gusht 2002-tetor 2002 ka qenė kreu i seksionit tė marrėdhėnieve me SHBA nė Ministrinė e Jashtme.
 
 
 
 
 
http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=4468
Obama injoron Berishėn dhe Mediun

Obama injoron Berishėn dhe Mediun

Nga Tema

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, ėshtė shmangur tėrėsisht nga linja zyrtare e qeverisė amerikane dhe nuk ka mundur dot tė shkėpusė qoftė dhe njė foto duke i dhėnė dorėn nė kalim Presidentit tė SHBA, Barack Obama. Gazeta “Christian Science Monitor”, e cila bėnte dje humor me takimet jozyrtare tė Mėngjesit tė Lutjeve, e pėrshkruante kryeministrin e Shqipėrisė dhe presidentin e Haitit si dy njerėz qė u torturuan duke qėndruar nė radhė pėr t’i dhėnė dorėn presidentit Obama.

Mėngjesi i Lutjeve, njė ceremoni qė ėshtė kthyer nė traditė nė Uashington tė martėn e parė tė shkurtit qė nga viti 1953, ėshtė njė ceremoni jozyrtare dhe pėrdoret shpesh nga liderė botėrorė pėr kontakte jozyrtare me qeverinė amerikane.

Kryeministri Berisha, siē shihet dhe nga njoftimet e tij zyrtare, ėshtė injoruar nė vizitėn e tij nė SHBA nga qeveria amerikane. Ai nuk ka bėrė asnjė takim zyrtar nė selinė e qeverisė amerikane. Tė gjitha njoftimet e tij tė shtypit janė lajme mbi takime nė sallėn e Mėngjesit tė Lutjeve. Kėshtu, nėse citojmė faqen e tij zyrtare, mėsojmė se ai ka pasur fat, se ka qenė nė njė rresht me Hillary Clinton dhe duket qartė pėrpjekja e tij pėr tė pozuar duke bėrė fotografi me tė. Ai po ashtu ka takuar nė hollin e Mėngjesit tė Lutjeve senatorin Joseph Biden, dhe spikeren e Dhomės sė Kongresit, Nancy Pelosi. Po aty Berisha ka takuar dhe senatorin John McCain.

Tė gjithė ata qė kanė qenė nė Mėngjesin e Lutjeve, e kanė tė qartė se ceremonia ėshtė krejt e hapur dhe sivjet njė biletė pėr tė shkuar aty ishte nė shitje 5 dollarė nė internet.

Fatmir Mediu ėshtė bashkėpunėtor i kėtij komiteti organizator nė Shqipėri. Udhėtimi i tij nė Uashington sė bashku me Berishėn, nė njė vizitė jozyrtare, ėshtė parė si njė karshillėk politik qė dyshja Mediu-Berisha i bėjnė politikės zyrtare amerikane, e cila ka kėrkuar hetim serioz pėr tragjedinė e Gėrdecit, ku Berisha dhe Mediu janė fajtorė dhe pėrgjegjės.

Duke parė qartazi pėrpjekjet e tyre pėr tė pėrdorur njė vizitė private nė SHBA pėrmes fotove tė bėra nėpėr korridore tė ceremonisė, qeveria amerikane duket se ka ulur nivelin e kontakteve zyrtare tė Berishės me administratėn, duke e anashkaluar tėrėsisht vizitėn e dyshes Berisha-Mediu nė SHBA

 

back | 05.02.2009

 
 
 
http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=15306  06/02/2009 
Kryeministri Berisha takon zėvendėspresidentin e SHBA-sė
VALENTINA MADANI


Njė muaj pas ardhjes nė pushtet tė Presidentit tė ri tė SHBA-sė, Barack Obama, Kryeministrit tė Shqipėrisė Sali Berisha iu rezervua dje njė takim me zėvendėsin e tij, z. Joe Biden. Zėvendėspresidenti amerikan i shprehu mbėshtetje tė padiskutueshme Shqipėrisė nė proceset e saj integruese teksa pranoi me kėnaqėsi ftesėn e Berishės pėr tė vizituar vendin tonė. Nė fillim tė takimit, z. Berisha i shprehu z. Joe Biden mirėnjohjen e thellė, kėnaqėsinė e veēantė dhe nderin e madh pėr mundėsinė qė iu dha pėr tė takuar zėvendėspresidentin amerikan, njė mik tė vyer tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve. Nga ana e tij, zėvendėspresidenti amerikan Biden u shpreh me ndjenja tė pėrzemėrta pėr kėtė takim dhe tha se ndihej i nderuar qė ishte mik i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve. “Administrata e re amerikane, - u shpreh zėvendėspresidenti amerikan, - do tė mbėshtesė plotėsisht Shqipėrinė nė pėrpjekjet e saj pėr ndėrtimin dhe forcimin e njė shoqėrie demokratike dhe nė rrugėn e reformave integruese”. Kryeministri Berisha, duke vlerėsuar rolin dhe aktivitetin e zėvendėspresidentit amerikan, z. Joe Biden, e ftoi atė pėr njė vizitė nė Shqipėri, duke u shprehur se kjo vizitė do tė ishte njė kėnaqėsi shumė e madhe pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt, ftesė e cila u pranua me kėnaqėsi nga zėvendėspresidenti amerikan, Joe Biden. Gjatė kėtij takimi Berisha shoqėrohej nga kryetari i Partisė Republikane, deputeti Fatmir Mediu. Nė kryeqytetin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Uashington DC, dje u zhvillua ceremonia e Mėngjesit tė Lutjeve, njė takim ndėrkombėtar, me pjesėmarrjen e personaliteteve tė larta nga 182 vende tė botės si, senatorė, kongresmenė amerikanė, anėtarė tė qeverisė amerikane, zyrtarė tė lartė tė administratės, liderė, politikanė tė lartė dhe personalitete tė ndryshme tė botės, nga fusha e artit, kulturės, shkencės etj. Nė ceremoni morėn pjesė Presidenti i SHBA-sė, z. Barack Obama, i shoqėruar nga Zonja e Parė, Michelle Obama, dhe zėvendėspresidenti amerikan, z. Joe Biden. Kryeministrit Berisha dhe bashkėshortes sė tij u ishte rezervuar njė vend nderi nė tryezėn ku ndodhej Sekretarja e Shtetit, znj. Hillary Clinton dhe senatori Bill Nelson. Nė fillim tė takimit, kongresmenėt Vernon J. Ehlers dhe Heath Shuler prezantuan para tė pranishmėve Kryeministrin e Republikės sė Shqipėrisė, z. Sali Berisha, prani e cila u duartrokit dhe u mirėprit me pėrzemėrsi nga pjesėmarrėsit. Njė ditė mė parė, para kėsaj audience, Kryeministri Berisha mbajti njė fjalim, i cili u vlerėsua nga tė pranishmit si frymėzues pėr vlerat e kombeve, paqen, mirėkuptimin dhe besimin njerėzor. Nė ceremoninė e Mėngjesit tė Lutjeve mbajti pėrshėndetjen kryesore Presidenti i SHBA-ve, z. Barack Obama. Nė fjalimin e tij frymėzues, qė ngjalli emocion tek pjesėmarrėsit, Presidenti Obama u ndal tek rėndėsia e madhe qė ka paqja, dialogu, vėllazėria pėr bashkėpunimin e shoqėrive njerėzore, kombeve dhe popujve nė botė. Presidenti Obama theksoi rėndėsinė e madhe tė kėtyre vlerave, pėr mė tepėr nė kohė tė tilla, kur kriza ekonomike ka prekur shumė vende tė botės dhe pėr kapėrcimin e tė cilės kėrkohet durim, vullnet, bashkėpunim dhe mirėkuptim.

Mėngjesi i Lutjeve ėshtė njė takim vjetor qė mbahet nė Uashington tė enjten e parė tė muajit shkurt tė ēdo viti dhe ėshtė shndėrruar tashmė nė traditė tė promovimit tė vlerave njerėzore, paqes, dashurisė dhe miqėsisė nė botė.

Mėngjesi i Lutjeve ėshtė njė takim vjetor qė mbahet nė Uashington tė enjten e parė tė muajit shkurt tė ēdo viti dhe ėshtė shndėrruar tashmė nė traditė tė promovimit tė vlerave njerėzore, paqes, dashurisė dhe miqėsisė nė botė.



Pelosi: Thellim tė marrėdhėnieve Shqipėri-SHBA



Gjatė qėndrimit nė Uashington, Kryeministri Berisha bisedoi dje me spikeren e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan, znj. Nancy Pelosi. Kryeministri Berisha i shprehu zonjės Pelosi mirėnjohjen e madhe pėr ndihmėn dhe mbėshtetjen qė Kongresi amerikan i ka dhėnė Shqipėrisė gjatė kėtyre viteve, nė rrugėn e integrimit tė saj nė NATO dhe nė suksesin e reformave tė ndėrmarra nė vend. Nga ana e saj, spikerja e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan, znj. Nancy Pelosi, u shpreh e kėnaqur qė takohej me Kryeministrin Berisha, ndėrsa garantoi thellimin e bashkėpunimit mes dy vendeve, nė vazhdim. Zonja Pelosi, pas ftesės sė bėrė nga Kryeministri Berisha, shprehu kėnaqėsinė pėr tė vizituar Shqipėrinė, vend pėr tė cilin nuk i ishte dhėnė mundėsia mė parė pėr ta vizituar.

 
 
 
http://www.ndryshe.com/mat.php?idm=12671

Obama vizitė nė Shqipėri pas samitit tė muajit prill

Presidenti do tė takojė liderėt e vendeve anėtare tė NATO-s



Obama vizitė nė Shqipėri pas samitit tė muajit prill





Presidenti i parė afro-amerikan i Shteteve tė Bashkuara mund tė vizitojė Shqipėrinė dhe Kroacinė nė muajin prill, menjėherė pas samitit tė NATO-s qė do tė mbahet nė Strasburg. Lajmin e bėjnė tė ditur mediat kroate, tė cilat i referohen burimeve tė afėrta nė Shtėpinė e Bardhė. Sipas tė dhėnave mė dt 3 dhe 4 Obama do tė takojė liderėt e vendeve anėtare tė NATO-s qė me futjen e Shqipėrisė dhe Kroacisė festojnė 60-vjetorin e themelimit tė organizatės. Menjėherė mė pas, thotė “Javno” Obama do tė kalojė disa orė ose nė Shqipėri ose nė Kroaci. Vizita e Presidentit Barak Obama, i sapo emėruar nė detyrė do tė jetė e para nė kėtė rajon. Ndalesa e tij nė Zagreb dhe Tiranė do tė jetė njė shenjė e fuqishme mbėshtetje, ndaj kėtyre dy vendeve qė nė muajin prill do tė bėhen anėtare fuqiplota tė aleancės sė Atlantikut tė Veriut. Kjo vizitė do tė vulosė edhe vlerėsimet jo vetėm tė Uashingtonit por edhe NATO-s pėr arritjet e vendit tonė dhe Kroacisė nė pėrmbushjen e reformave. Vlerėsimet pėr kėto tė fundit i dha vetė personalisht ish-Presidenti amerikan Xhorxh Bush nė njė vizitė historike nė qershor tė 2007, gjatė takimit me kryeministrin Berisha, ku edhe u mor garancia. Megjithatė gazeta “Javno” dhe “Jutarnji List” thonė se nėse pėr ndonjė arsye organizative, nuk arrihet dot realizimi i kėsaj vizite me pėrmasa historike, kryeministri Sali Berisha dhe ai kroat Ivo Sanader do tė marrin ftesa tė veēanta nga Presidenti Obama pėr tė vizituar e takuar kreun e Shtėpisė sė Bardhė.
 
 
 
 
 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52622
Kredia, Shqipėria bojkoton Izraelin
» Dėrguar mė: 05/02/2009 - 10:19
 
Tedi Blushi

Shqipėria vendos tė bojkotojė prodhimet dhe kompanitė izraelite, duke u rreshtuar krah vendeve anėtare tė Organizatės sė Konferencės Islamike. Vendimi ėshtė konkretizuar nė njė klauzolė tė posaēme tė marrėveshjes qė qeveria ka nėnshkruar me Bankėn Islamike pėr Zhvillim, pėr lėvrimin e njė kredie me vlerė 8,6 milionė dinarė islamikė, shumė e pėrafėrt me 13.351 mln USD. Fondi do tė shkojė si investim pėr projektin e furnizimit me ujė dhe shėrbime sanitare pėr zonėn bregdetare tė Orikumit, pranė Vlorės. Pėr lėvrimin e kėsaj kredie, Banka Islamike i ka vendosur njė kusht politik dhe jo financiar qeverisė shqiptare, dhe qė lidhet pikėrisht me bojkotin e Izraelit. Kusht, tė cilin Tirana zyrtare e ka pranuar plotėsisht. Nė seksionin 2.02, tė nenit 2, tė kėsaj marrėveshjeje tė paprecedent, tė paraqitur pėr miratim nė Parlament, citojmė shprehimisht se: “Qeveria respekton Rregullat e Organizatės sė Konferencės Islamike nė lidhje me bojkotin e Izraelit”.
Konferenca Islamike
Bojkoti i Izraelit, sipas rregullave tė Konferencės Islamike, pėrfshin tė gjitha prodhimet dhe shėrbimet izraelite si dhe institucionet akademike, kulturore, sportive dhe ekonomike. Marrja e kėtij vendimi nga kjo Organizatė ėshtė bėrė, citojmė: “Nė mėnyrė qė t’i bėhet presion tregtar ndėrkombėtar Izraelit ndaj dhunės gjysmėshekullore qė ushtron pėrmbi popullatėn palestineze”.
Projekti
Objekti i projektit ėshtė sigurimi i njė furnizimi tė pandėrprerė me ujė tė pijshėm tė banorėve tė Orikumit dhe pėrmirėsimi i kushteve tė mjedisit, nėpėrmjet ndėrtimit tė njė rrjeti furnizimi me ujė dhe shėrbimesh sanitare nė zonėn e projektit. Pjesė tė tij janė Dukati i Vjetėr, zona turistike Llogara, Dukati i Ri, Tragjasi, Orikumi, Radhima e vija bregdetare turistike Radhimė-Orikum. Kostoja totale e projektit ėshtė 16.5 milionė USD qė do tė bashkėfinancohet nga Banka Islamike pėr Zhvillim, me 13.351 milionė dollarė dhe nga qeveria shqiptare, me 3.116 milionė dollarė. Ai do tė zbatohet nga Ministria e Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit dhe ėshtė parashikuar tė realizohet brenda njė periudhe katėr-vjeēare. Marrėveshja mes qeverisė shqiptare dhe Bankės Islamike pėr Zhvillim u paraqit pėr miratim edhe nė Parlament.
 

 

 

 

--------------------------------

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

 

Tiranė, mė 3 shkurt 2009

Informacion pėr mediat

Nėnkryetari i PLL z.Murat Basha zhvilloi njė takim nė degėn e PLL Mirditė nė tė cilėn u diskutua rreth pėrgatitjeve qė ka kryer kjo degė nė funksion tė zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare, si edhe objektivave imediate politike. Z.Basha bėri njė ekspoze rreth pikave tė veēanta tė sistemit zgjedhor dhe kodit nė fuqi, duke synuar tė nxjerrė nė pah mundėsitė dhe pėrparėsitė qė krijon ky kod pėr spektrin e djathtė nė pėrgjithėsi, dhe PLL nė veēanti. Basha kėrkoi njė angazhim tė tė gjitha strukturave tė kėsaj dege nė mėnyrė qė rezultatet inkurajuese tė zgjedhjeve tė fundit, tė kurorėzoheshin me njė fitore historike nė kėtė pėrballje elektorale nė rang qarku, pasi mundėsitė dhe potencialet ekzistojnė. Basha theksoi qė "duhen intensifikuar marrėdhėniet me PD dhe partitė e djathta, nė funksion tė fitores nė zgjedhjet e 28 qershorit!"

Drejtuesit e degės u shprehėn me besim se nė kėto zgjedhje, nė shkallė rrethi do tė mund tė dyfishojnė shifrat elektorale dhe do tė realizojnė njė pėrfaqėsim dinjitoz tė Legalitetit nė funksion tė fitores sė tė djathtės. Njė pikė tjetėr ishte diskutimi i ēėshtjeve tė veēanta tė programit elektoral qė ėshtė nė pėrfundim e sipėr dhe u kėrkua nga drejtuesit lokalė qė tė kontribuonin nė tė, si edhe tė evidentonin problemet me tė cilat pėrballet popullsia e kėsaj zone. Basha u shpreh se PLL i ka tė qarta zgjidhjet pėr shumė nga problemet e verifikuara deri mė sot dhe se njė pėrfaqėsim nė legjislativin dhe ekzekutivin e ardhshėm, do tė mundėsonte zgjidhjen e mjaft ēėshtjeve delikate qė deri sot nuk kanė gjetur pėrgjigje adekuate.

Zyra e shtypit e PLL

--------------------------------

 

http://www.aacl.com/email_blast/crisis_preshevavalley.html 28/01/2009

THE UNFOLDING CRISIS IN THE PRESHEVA VALLEY

by Shirley Cloyes DioGuardi

Thousands of Albanians in the Presheva Valley (southern Serbia) gathered on January 28 in the city of Presheva to demand the immediate release of ten Albanian men who were arrested by the Serbian paramilitary police last month for alleged war crimes during the 1999 war in Kosova. Most of the men were tortured and then transferred to prison in Belgrade. The protesters also called for amnesty for the local fighters who fought Serb forces in the Presheva Valley from 2000 to 2001, a conflict that ended in a peace agreement brokered by NATO, the United States, and the Organisation for Security and Cooperation in Europe. The day before the protests, Albanian political parties in Presheva issued a joint declaration, calling on the international community to "mediate talks between the Serbian government and Albanian political representatives to evaluate a seven-year-old peace process and to stop the deterioration of the political and security situation."

This is the moral course of action, given decades of human rights violations against the Albanian population in southern Serbia. It is also the pragmatic course of action, because the arrests—widely believed to be an effort on the part of the Serbian government to criminalize Albanians while they pursue the "silent" ethnic cleansing of the Presheva Valley and the partition of northern Kosova—threaten the stability of the Valley and the region. With wars in Afghanistan and Iraq, the international community can ill afford renewed conflict in Southeast Europe

 

 

The Arrest and Torture of Albanians in the Presheva Valley:  The Facts of the Case

On December 26, 2008, from midnight to 2:00 a.m., hundreds of Serbian paramilitary police raided seventeen homes and arrested ten Albanian men in Presheva. The men, along with their wives and children, were terrorized at gunpoint, brutally treated, and, in many cases, tortured. Men, women, and children were taken from their beds and forced to stand in the snow in sub zero temperatures until 9:00 a.m. Women and children suffering from hypothermia and a range of injuries later were helped across the border by friends and relatives to the hospital in Gjilan, Kosova.

The families were among the poorest in the region. They did not know the Serbian language. Because there were no Albanian police or translators present at the scene, they did not even know why they were being attacked. To make it appear as if the arrests had been conducted in a proper fashion, the Serbian police brought in a crew to film them after the torture—as they were leading the prisoners away in handcuffs. The footage was dramatically broadcast throughout the region by Serbian state TV.

Serbian Interior Minister Ivica Dacic issued a statement that the police had "found arms and proof" that the ten were former members of the Kosova Liberation Army and the UCPMB (the acronym for the Liberation Army of Presheva, Medvegje, and Bujanovc) guilty of kidnapping 159 Serbian civilians, imprisoning them in Gjilan's boarding school, and killing 51 between June and October 1999. Calling them "The Gnjilane Group," Dacic said that the men sought to drive Serbs and other non-Albanians out of Gjilan at the end of the Kosova war. The indictment also implicated the arrestees in the spontaneous uprising in March 2004, in response to the drowning of an Albanian child in northern Kosova.

According to an Agence-France Press report on the day of the arrests, Serbian police and prosecutors said that they had waited for four months to apprehend the suspects, some of whom were visiting Presheva from Kosova and from Switzerland during the Christmas holidays, and that the operation had been elaborately planned "because of the extremely high risk as almost all of the suspects were armed."

Acting on orders from the Serbian war crimes prosecutor, the police transferred nine of the men (Burim Fazliu, Faton Hajdari, Ferat Hajdari, Samet Hajdari, Ahmet Hasani, Agush Memishi, Sylimon Sadiku, Kamber Sahiti, and Nazif Hasani) to custody in Belgrade. A tenth suspect, Muhamet Nuhiu, was brutally beaten at the time of his arrest, but then charged only with weapons possession and released on 7000 EU bail. The Serbian media reported that the prosecution is investigating at least seven more suspects, some of whom are purported to be in Kosova.

The ten men in custody were physically harmed when they were arrested and subsequently subjected to sleep deprivation and other tortures. The latter was confirmed by relatives of four of the prisoners who visited their loved ones in prison in early January. It has since been confirmed that the prisoners are being tortured every day.

 

 

Analysis of and Responses to the Arrests

Interior Minister Dacic insists that the arrests were "not acts against Albanian citizens," but rather against people accused of "serious crimes" who must be brought to justice in Belgrade's war crimes court. But the facts appear to be different. Ahmet Isufi, who headed the Gjilan zone of the Kosova Liberation Army during the 1998-1999 war and who is today the deputy president of the Alliance for the Future of Kosova, went on record stating that "the arrests are based on false accusations. There are no missing Serbs in the Gjilan zone. The charges against Albanians from Presheva are absolutely untrue." His statement is supported by Albanian politicians in the Presheva Valley and borne out by the fact that at war's end and until today, Serbs, who make up 5 percent of Kosova's population, comprise 16 percent of Gjilan's.

Although individual acts of violence were committed against Serbs in Gjilan in 1999 and in 2004, none of the ten men (some of whom are former members of UCK and the UCPMB) were involved, according to reliable Albanian and Western sources speaking off the record. One of the men was only fifteen years old in 1999; more than half were civilians who never joined any people's defense force; and several were not even in Gjilan during the periods cited in the indictment.

Riza Halimi, the only Albanian deputy in the Serbian parliament and the leader of the Party for Democratic Action, accused the police of using excessive force and of "militarizing" the region. The Organizing Council of Presheva issued a declaration calling on domestic and international politicians "to do everything possible to immediately release the prisoners." They said that "they had no faith in Serbian courts and their politically motivated, biased trials, and that the case should be handled by an international court."

Other political officials in the Balkans denounced the arrests as politically motivated and simply the latest effort by Serbia to destabilize the region, especially for the purpose of undermining Kosova as an independent state. On December 28, the Speaker of Kosova's parliament, Jakup Krasniqi, insisted that the arrests were "intended to make Albanians and Serbs enemies and to provoke Kosova." He called on Belgrade to "release the prisoners and be responsible at this important historic moment that the region and our two countries are going through." He also called on the international community to "step up their pressure against the aggressive and repressive politics and war-inciting policy that Serbia is embracing these days."

The arrests appear to be designed to achieve other aims as well. As Jonuz Musliu, Deputy Mayor of Bujanovc, told Agence France-Presse on December 28, "All of this action is an invention of the Serbian government aimed to deflect attention from its own problems and transfer them to the Presheva Valley." Off the record, some officials and Western representatives have stated that, under the guise of upholding the rule of law and pursuing war criminals, Belgrade is using the arrests to deflect international attention away from Serbia's ongoing attempts to destabilize northern Kosova and ultimately annex it. Equally important, the arrests are believed to be part of Serbia's ongoing campaign to "silently ethnically cleanse" the Presheva Valley. By charging the men with war crimes, Serbia hopes to block the representatives of the international community in Belgrade from taking action on behalf of the prisoners. It is also believed by me and other analysts that Belgrade would welcome a violent response on the part of Albanians in the Presheva Valley as a way to justify the arrests before the international community.

At the same time, by arresting, torturing, and incarcerating poor and marginalized men, Serbia hopes to intimidate Albanians in the Presheva Valley into leaving for good. According to the 2002 census, there are 70,000 Albanians in Presheva, Medvegje, and Bujanovc. In reality, 30 to 40 percent of that number live outside the Valley as either guest or illegal workers. Meanwhile, Albanians are leaving the Presheva Valley every day, either for Kosova or the West, because life for the majority there has become unbearable, with no jobs and continual harassment by the Serbian police and military.

 

 

Background to the Unfolding Crisis in the Presheva Valley

The Presheva Valley (Presheva, Medvegje, and Bujanovc) is a predominantly ethnic Albanian community on Serbia's southern border next to Kosova and Macedonia. In March 1992, after decades of anti-Albanian discrimination and repression, 99 percent of Albanians in the Presheva Valley voted in a plebiscite to become a "special political-territorial-constitutional region," which would be reunited with Kosova in the event that the resolution of the final status of Kosova should entail the partition of northern Kosova.

Neither Belgrade nor the international community recognized the will of the people. At the end of the Kosova war, withdrawing Serbian troops raped, pillaged, and burned their way through the Presheva Valley, driving out thousands of Albanian residents, most of whom have been unable to return to this day.

This, together with deplorable economic conditions (upwards of 75 percent of Albanians in the Presheva Valley are unemployed) and political disenfranchisement, led to the formation of the UCPMB, which combated Serbian security forces from 2000 to 2001. The fighting ended in March 2001, when both sides signed the declaration of demilitarization known as the Koncul Agreement. The Koncul Agreement called for major reforms on the part of Belgrade to bring genuine human and civil rights to its Albanian minority population, but most of the reforms have yet to be implemented. In addition, the construction of a large Serbian military base is nearing completion in Cepotin, just outside of Bujanovc. Albanians view this as a provocation and a ratcheting up of the Serbian military's control of the Valley.

In a public declaration condemning the arrests on December 26, 2008, the seven Albanian political parties, along with the Council for Human Rights, in the Presheva Valley objected to the selective approach of Serbia, "which has taken no action so far in order to shed light on the crimes committed against the [Albanian] citizens of the Presheva Valley" before and after the Kosova war. They stressed Belgrade's unwillingness to facilitate "the return of thousands of displaced Albanians citizens from the Presheva Valley, especially former UCPMB members and their families."

They also emphasized the failure of Serbia to fulfill its obligations under the Koncul agreement. Albanians still live in poverty, have little representation in public institutions, and have no access to higher education. On November 28, 2008, about a month before the arrests, 8,000 protestors from Presheva, Medvegje and Bujanocv marched in the streets of Presheva, calling for the legalization of the use of the Albanian flag and the Albanian language in public, the opening of an Albanian university in the Presheva Valley, and the removal of the Serbian military from the region.

 

 

Recommendations

  1. The disparity between the rights guaranteed to Serbs living in northern Kosova (which include their links to institutions in Serbia) and the denial of human and civil rights to Albanians in the Presheva Valley (including access to institutions in Kosova and Albania) is grossly unfair, violates international standards, and is now completely unsustainable. The international community should take a public position in support of Albanian rights in the Presheva Valley and insist that Belgrade end its abuses if it wants admission to the European Union.
  1. There has been insufficient international response to the illegal arrest of the ten Albanians in Presheva and the torture of these men. The United States was more or less sidelined during the transition between the Bush and Obama administrations. The transition is officially over, and because of the threat posed by the situation in the Presheva Valley to regional stability, action should be taken to investigate the basis of the arrests, publicly condemn the torture of the Albanian prisoners, and call for their release. The Council of Europe should also introduce a resolution on behalf of the prisoners, and the international human rights organizations in the region and around the world should add their voices.
  1. Because the Albanian prisoners can be held under Serbian law in pre-trial detention for up to six months (their initial 30-day detention has just been extended for another two months) and for eighteen months to two years during the trial proceedings, immediate diplomatic efforts should be made to prevent this outcome. Serbia should be asked to produce evidence of criminal activity or otherwise drop the charges.
  1. The amnesty that was granted to the former members of the UCPMB in the Koncul Agreement, along with other provisions of the agreement, should be respected.
  1. The Albanian political parties and Council for Human Rights in the Presheva Valley, citing the ongoing politicization of the Serbian judiciary, have called for an international monitoring mission to follow the status of the ten arrestees. In addition to fulfilling this request, a special rapporteur for minority rights should be assigned to investigate the arrests and the status of Albanians in the Presheva Valley, including Serbian efforts to prevent the return of the thousands forced to flee during the Kosova war and the 2001 conflict as part of a campaign to "silently cleanse" Presheva, Medvegje, and Bujanovc of Albanians.
  1. The Albanian political parties in the Presheva Valley should call for a meeting with Serbian President Boris Tadic and the ambassadors of the Quint nations (the European Union, the United States, Japan, Australia, and Canada to resolve the conflict.
  1. The Presheva Valley leadership should refuse to carry out their duties at the municipal government level until a serious mediation process, involving Albanian, Serbian, and international officials, begins.

January 28, 2009

Shirley Cloyes DioGuardi is Balkan Affairs Adviser to the Albanian American Civic League. This article was first published in the Albanian-American newspaper Illyria.

 

SHPALOSJA E KRIZES NE LUGINEN E PRESHEVES

Nga Shirley Cloyes DioGuardi

Mijėra shqiptarė tė Luginės sė Preshevės (nė jug tė Serbisė) u mbolodhėn mė 28 Janar nė qytetin e Preshevės pėr tė kėrkuar lirimin e menjėhershėm tė dhjetė shqiptarėve tė arrestuar nga forcat e xhandarmėrisė serbe muajin e kaluar nėn akuza pėr krime lufte gjatė luftės sė Kosovės mė 1999.  Shumica e tė arrestuarėve u torturuan dhe mandej u transferuar nė burg nė Beograd.  Protestuesit po ashtu kėrkuar amnesti pėr luftėtarėt lokalė qė luftuar kundėr forcave serbe nė Luginė tė Preshevės mė 2000 dhe 2001, gjatė njė konflikti qė pėrundoi me njė marrėveshje tė hartuar nga NATO, SHBA-tė, dhe OSBE. Ditėn para protestės, partitė politike shqiptare nė Preshevė lėshuar njė deklaratė tė pėrbashkėt, duke thirrur komunitetin ndėrkombėtar pėr tė “ndėrmjetėsuar nė bisedime ne mes qeverisė sė Serbisė dhe pėrfaqėsuesėve politikė shqiptarė pėr tė vlerėsuar procesin shtatė-vjecar tė paqės dhe pėr tė ndaluar keqėsimin e mėtutjeshėm tė gjendjes politike dhe tė sigurisė.”

Ky ėshtė kursi i moralshėm i veprimit, duke patur parasysh dekadat e shkeljeve tė tė drejtave njerėzore tė shqiptarėve nė jug tė Serbisė.  Ky ėshtė po ashtu kursi pragmatik i veprimit, sepse arrestimet—gjerėsisht tė besuara si njė pėrpjekje nga ana e qeverisė sė Serbisė pėr tė kriminalizuar shqiptarėt gjerėsa tė bėjnė spastrimin etnik tė “heshtur” tė Luginės sė Preshevės dhe ndarjen e veriut tė Kosovės—kėrcėnojnė stabilitetin e Luginės dhe rajonit.  Me luftrat nė vazhdim nė Afganistan dhe Irak, komunitetit ndėrkombėtar aspak nuk i duhet edhe njė konflikt i ri nė Evropėn Juglindore.

 

Arrestimi dhe Tortura e Shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės: Faktet e Rastit

Mė 26 Dhjetor 2008, nga mesnata deri nė 2:00, qindra policė e paramilitarė serbė bastisėn 17 shtėpi dhe arrestuan dhjetė shqiptarė tė Preshevės.  Kėta burra, sė bashku me grate dhe fėmijėt e tyre, u terrorizuan para grykės sė pushkės, u trajtuan brutalisht, dhe, nė shumė raste, u torturuan.  Burra, gra, e fėmijė u nxorrėn nga shtretėrit dhe u detyruan tė qėndrojnė jashtė nė borė nė temperature nėn zero gjeri nė ora 9 tė mėngjesit.  Gratė dhe fėmijėt qė pėsuan nga hipertermia dhe lėndimet tjera, mė vonė u dėrguan andej kufirit nga miqtė e farefisi pėr t’u kuruar nė spitalin e Gjilanit, Kosovė.

Kėto familje ishin ndėr mė tė varfėrat nė rajon.  Ato nuk dinin gjuhėn serbe. Pasi qė nuk kishte prezentė as policė shqiptarė e as pėrkthyes, ata as qė e dinin se pse po sulmoheshin.  Sa pėr tė bėrė arrestimet tė duken se u kryen nė mėnyrė tė rregulltė, policia serbe solli me vete edhe nje ekip xhirimi pas torturės qė kishte ushtruar—ku xhirimet tregonin vetėm marrjen e tė burgosurve nėn pranga.  Kjo instancė filmike u transmetua nga televizioni shtetėror serb nė mėnyrė dramatike.

Ministri i mbrendshėm serb, Ivica Dacic, lėshoi njė deklaratė ku thuhej se policėt kishin gjetur “armė dhe prova” qė tė dhjetit ishin ish-anėtarė tė Ushtrisė Clirimtare tė Kosovės dhe tė UCPMB-sė, dhe fajtorė pėr kidnapimin e 159 civilėve serbė, burgosjen e tyre nė Gjilan, dhe vrasjen e 51 prej tyre nė mes tė Qershorit dhe Tetorit 1999.  Duke i quajtur “Grupi i Gjilanit,” Dacic tha se kėta njerzė kanė tentuar t’i dėbojnė serbėt dhe jo-shqiptarėt tjerė gjatė pėrfundimit tė luftės nė Kosovė.  Akuza po ashtu i involvon kėta tė arrestuar edhe nė ngjarjet sporadike tė Marsit 2004, qė erdhėn si pėrgjigje e mbytjes sė njė fėmiu shqiptar nė lum nė veri tė Kosovės.

Sipas njė raporti tė Agence-France Press, nė ditėn e arrestimeve, policėt dhe prokuroret serbė kishin deklaruar se kishin pritur mėse katėr muaj pėr t’i arrestuar kėta tė dyshuar, disa prej tė cilėve po vizitonin Preshevėn nga Kosova dhe Zvicra gjatė pushimeve tė Kėrshėndellave, dhe se operacioni ishin planifikuar detajisht “pėr shkak tė rrezikut ekstremisht tė madh pasi qė tė gjithė tė dyshuarit ishin tė armatosur.”

Duke zbatuar urdhėrat e prokurorit serb tė krimeve tė luftės, policia transferoi nėntė nga tė arrestuarit (Burim Fazliu, Faton Hajdari, Ferat Hajdari, Samet Hajdari, Ahmet Hasani, Agush Memishi, Sylimon Sadiku, Kamber Sahiti, dhe Nazif Hasani) nė paraburgim nė Beograd. I dyshuari i dhjetė, Muhamet Nuhiu, ishte rrahur brutalisht gjatė arrestit, dhe mandej ishte akuzuar vetėm pėr armėmbajtje pa leje dhe ishte liruar pas pagesės sė dėnimit prej 7,000 Eurove. Mediat serbe raportuan dhe prokuroria po hulumton edhe tė paktėn shtatė tė dyshuar tė tjerė, disa prej tė cilėve flitet se janė nė Kosovė.

Dhjetė tė arrestuarit janė lėnduar fizikisht kur ishin arrestuar dhe mandej janė deprivuar nga gjumi dhe janė torturuar nė mėnyra tė tjera.  Kėto tė dhėna janė konfirmuar nga tė afėrmit e katėr nga tė arrestuarit qė kishin vizituar tė dashurit e tyre nė burg nė fillim tė Janarit.  Qė nga atėherė ėshtė konfirmuar se kėta tė burgosur torturohen cdo ditė.

 

Analiza dhe Pėrgjigjet ndaj Arrestimeve

Ministri i Mbrendshėm Dacic insiston se arrestimet nuk ishin “akte kundėr qytetarėve shqiptarė” por kundėr njerėzve tė akuzuar pėr “krime serioze” tė cilėt duhet tė sillen para drejtėsisė nė Gjyqin e Krimeve tė Luftės nė Beograd. Por, faktet paraqesin dicka tjetėr. Ahmet Isufi, qė kishte udhėhequr Zonėn e Gjilanit nė Ushtrinė Clirimtare tė Kosovė gjatė luftės sė vitit 1998-99 dhe i cili sot ėshtė nėnkryetar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, ka deklaruar publikisht se “arrestimet janė tė bazuara nė akuza false. Nuk ka serbė tė zhdukur nė Zonėn e Gjilanit. Akuzat kundrejtė kėtyre shqiptarėve tė Preshevės janė absolutisht tė pavėrteta.”  Deklarata e tij ėshtė mbėshtetur edhe nga politikanėt shqiptarė tė Luginės sė Preshevės dhe po ashtu pėrkrahėt nga fakti se qė nga fundi i luftės e deri mė tani, serbėt qė pėrbėjnė mėse 5 pėrqind tė popullatės sė Kosovės, pėrbėjnė rreth 16 pėrqind tė popullatės sė Gjilanit.

Edhepse akte individuale tė dhunės kanė ndodhur kundėr serbėve nė Gjilan mė 1999 dhe 2004, asnjėri nga kėta dhjetė tė arrestuar (disa nga tė cilėt janė ish-anėtarė tė UCK-sė dhe UCPMB-sė) nuk ishin tė involvuar, sipas burimeve tė besueshme shqiptare dhe perėndimore qė nuk duan tė emėrohen.  Njėri nga tė arrestuarit ishte vetėm pesėmbėdhjetė vjecar mė 1999; kurse mė shumė se gjysma e tyre ishin civilė qė asnjėherė nuk iu bashkangjitėn forces popullore tė mbrojtjes; dhe disa nga ata as qė ishin nė Gjilan nė kohėn pėr tė cilėn i rėndon akuza.

Riza Halimi, deputeti i vetėm shqiptar nė parlamentin serb dhe lider i Partisė pėr Veprim Demokratik, akuzoi policinė pėr pėrdorim tė tepruar tė forces dhe pėr “militarizim” tė rajonit. Kėshilli Organizues i Preshevės lėshoi njė deklaratė qė thėrret politikanėt vendorė dhe ndėrkombėtarė “tė bėjnė gjithėcka qė ėshtė e mundur pėr lirimin e menjėhershėm tė tė burgosurve.”  Ata thanė se “nuk kanė besim nė gjyqėsinė serbe dhe se gjykimet e tyre janė tė motivuara politikisht dhe tė njė-anėshme andaj duhet tė trajtohen nga njė gjyq ndėrkombėtar.”

Zyrtarėt tjerė politikė nė Ballkan dėnuan arrestimet si tė motivuara politikisht dhe thjesht si gabim i rradhės i Serbisė pėr tė destabilizuar rajonin, vecanerisht pėr arsye tė minimit tė Kosovės si shtet tė pavarur.  Mė 28 Dhjetor, kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakupt Krasniqi, insistoi se arrestimet kishin pėr qėllim “armiqėsinė nė mes shqiptarėve dhe serbėve dhe provokimin ndaj Kosovės.” Ai kėrkoi nga Beogradi qė tė “lirojė tė burgosurit dhe tė jetė i pėrgjegjshėm nė kėtė moment historik tė cilin po e kalon rajoni dhe dy vendet tona.”  Ai po ashtu kėrkoi nga komuniteti ndėrkombėtar tė “rrisin presionin e tyre kundrejtė politikės agresive dhe represive qė Serbia po e implementon kėtyre ditėve.”

Arrestimet duket se janė dizajnuar pėr tė arritur edhe qėlime tjera.  Sic i ka thenė edhe Januz Musliu, zėvendės kryetar i Bujanovcit, Agence France-Press mė 28 Dhjetor, “i gjithė ky veprim ėshtė njė invencion i qeverisė serbe me qėllim tė largimit tė vėmendjes nga problemet e veta madhore dhe transferimit tė saj nė Luginė tė Preshevės.”  Jozyrtarisht, disa zyrtarė dhe pėrfaqėsues perėndimorė kanė thenė se nėn pretekstin e zbatimit tė sundimit tė ligjit dhe ndjekjes sė kriminelėve tė luftės, Beogradi po i pėrdorė kėto arrestime pėr tė hequr vėmendjen ndėrkombėtare nga pėrpjekjet e vazhdueshme tė saj pėr tė destabilizuar Kosovėn veriore dhe pėr ta aneksuar atė pėrfundimisht. Njejtė i rendėsishėm ėshtė edhe fakti se se kėto arrestime janė bėrė si pjesė e fushatės sė Serbisė pėr tė “spastruar etnikisht dhe heshturazi” Luginėn e Preshevės. Duke i akuzuar kėtė njerzė pėr krime tė luftės, Serbia shpreson tė bllokojė pėrfaqėsuesit e komunitetit ndėrkombėtar tė ndėrmarrin veprime tė nevojshme nė emėr tė tė burgosurve.  Besohet nga unė dhe analistė tjerė se Beogradi do tė mirėpriste njė pėrgjigje tė dhunėshme nga ana e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės si mėnyrė e mirė pėr t’i justifikuar arrestimet para komunitetit ndėrkombėtar.

Nė tė njejtėn kohė, pėrmes arrestimit, torturimit, dhe burgosjes sė njerėzve tė varfėr e tė margjinalizuar, Serbia shpreson t’i frikėsojė shqiptarėt e Luginės sė Preshevės nė mėnyrė qė ata tė largohen nga vatrat e tyre pėrgjithmonė.  Sipas regjistrimit tė popullsisė tė vitit 2002, ka mėse 70,000 shqiptarė nė Preshevė, Medvegjė, dhe Bujanovc. Nė realitet, 30-40 perqind e kėtij numri jetojnė jashtė Luginės qoftė si punonjės sezonal apo ilegal.  Ndėrkohė, shqiptarėt po e lėnė Luginėn e Preshevės pėr cdo ditė e mė shumė, qoftė pėr nė Kosovė, apo Perėndim, sepse jeta pėr shumicėn e tyre atje ėshtė bėrė e padurueshme, pa punė dhe me keqtrajtim tė vazhdueshėm nga forcat policore dhe ushtarake serbe.

 

Prapavija e Shpalosjes sė Krizės nė Luginė tė Preshevės

Lugina e Preshevės (Presheva, Medvegja, dhe Bujanovci) ėshtė e banuar kryesisht me shqiptarė etnikė dhe gjendet nė pjesėn jugore tė Serbisė pranė kufirit me Kosovėn dhe Maqedoninė.  Nė Mars 1992, pas dekada diskriminimi anti-shqiptar dhe represioni, 99 pėrqind e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės votuan pėr tė qenė njė “rajon special territorial dhe kushtetues,” qė do t’i bashkangjitej Kosovės nėse definimi i statusit tė saj politik pėrfundon nė ndarjen e pjesės veriore tė saj.

As Beogradi e as komuniteti ndėrkombėtar nuk e njohėn kėtė vullnet tė njerėzve. Nė fund tė luftės sė Kosovės, trupat serbe nė tėrheqje pėrdhunuan, vodhėn, dhe dogjėn gjatė kalimit nėpėr Luginė tė Preshevės, duke bėrė tė ikin mijėra banorė shqiptarė shumica e tė cilėve edhe sot e kėsaj dite nuk kanė patur mundėsi tė kthehen nė vatrat e tyre.

Kjo, sė bashku me pėrkeqėsimin e gjendjes ekonomike (mėse 75 pėrqind e shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės janė tė papunėsuar) dhe diskriminimin politik, solli deri tek formimi i UCPMB-sė, e cila luftoi kundėr forcave serbe tė sigurimit nga viti 2000 deri mė 2001. Luftimi pėrfundoi nė Mars 2001 kur tė dyja palėt nėnshkruan njė marrėveshje demilitarizimi tė njohur si Marrėveshja e Konculit.  Marrėveshja e Konculit kėrkonte reforma madhore nga ana e Beogradit pėr tė sjellur tė drejtat e nevojshme njerėzore dhe qytetare pėr pakicėn shqiptare tė kėtij rajoni, por shumica e ketyre reformave ende nuk janė implementuar.  Tutje, njė bazė e madhe ushtarake serbe ėshtė afėr pėrfundmit sė ndėrtuari nė Cepotin, shumė afėr Bujanovcit. Shqiptarėt kėtė e shohin si njė provokim dhe marrje nėn kontrollė tė Luginės ushtarakisht.

Nė njė deklaratė publike qė dononte arrestimet, mė 28 Dhjetor, tė shtatė partite politike shqiptare, sė bashku edhe me Kėshillin pėr tė Drejtat e Njeriut nė Luginė tė Preshevės, kundėrshtuan casjen selektive tė Serbisė, “e cila deri mė tani nuk ka hedhur aspak dritė mbi krimet kundėr shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės” para dhe pas luftės sė Kosovės. Ata po ashtu potencuan mosvullnetin e Beogradit pėr tė mundėsuar “kthimin e mijėra shqiptarėve tė zhvendosur nga Lugina e Preshevės, vecanėrisht tė anėtarėve tė ish-UCPMB-sė dhe familjeve tė tyre.”

Ata po ashtu theksuan edhe dėshtimin e Serbisė pėr tė pėrmbushur obligimet e veta sipas Marrėveshjes sė Konculit. Shqiptarėt ende jetojnė nė varfėri, kanė pak pėrfaqėsim nė institucione publike, dhe nuk kanė casje nė arsimim tė lartė.  Mė 28 Nėntor 2008, rreth njė muaji para arrestimeve, 8,000 protestues nga Presheva, Medvegja, dhe Bujanovci marshuan rrugėve tė Preshevės duke kėrkuar legalizimin e pėrdorimit tė flamurit shqiptar dhe gjuhės shqipe nė publik, hapjen e njė universiteti shqiptar nė Luginė tė Preshevės, dhe largimin e ushtrisė serbe nga rajoni.

 

Rekomandime

  1. Dallimi nė mes tė tė drejtave tė garantuara pėr serbėt qė jetojnė nė veri tė Kosovės (qė pėrfshinė edhe lidhjet e tyre me institucionet nė Serbi) dhe mohimit tė tė drejtave njerėzore dhe qytetare tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės (duke pėrfshirė casjen nė institucione nė Kosovė dhe Shqipėri) ėshtė tmerrėsisht jofer, shkelė standardet ndėrkombėtare dhe ėshtė krejtėsisht i paqėndrueshėm.  Komuniteti ndėrkombėtar duhet tė marrė qėndrim publik nė pėrkrahje tė tė drejtave tė shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės dhe tė insistojė qė Beogradi tė pėrfundojė abuzimet e tij nėse dėshiron pranim nė Bashkimin Evropian.
  1. Ka patur pėrgjigje jo tė bollėshme nga ana e komunitetit ndėrkombėtar nė lidhje me arrestimet ilegale tė dhjetė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės dhe torturen e ushtruar mbi ta.  Edhe SHBA-tė thuajse u gjendėn nė positė tė palakmueshme pėr tė reaguar, pasi qė ishin nė mes tė transferimit tė pushtetit nga Bushi tek Obama. Ky tranzicion pushteti zyrtarisht ka mbaruar, dhe pėr shkak tė rrezikut qė paraqet situata nė Luginė tė Preshevės ndaj stabilitetit rajonal, duhen ndėrmarrė veprime tė menjėherėshme pėr tė hulumtuar bazėn e kėtyre arrestimeve, pėr tė dėnuar publikisht torturėn e kėtyre tė burgosurve shqiptarė, dhe pėr tė kėrkuar lirimin e tyre.  Kėshilli i Evropės duhet gjithashtu tė paraqesė njė resolute nė emėr tė tė burgosurve dhe organizatat e tė tė drejtave tė njeriut nė rajon dhe anekėnd botės duhet t’i bashkangjiten kėsaj nisme.
  1. Pasi qė shqiptarėt e burgosur mund tė mbahen nė burg para gjykimit deri nė gjashtė muaj sipas ligjit serb (masa fillestare e paraburgimit pėr 30 ditė tani ėshtė vazhduar edhe pėr dy muaj) dhe mandej deri nė tetėmbėdhjetė muaj apo dy vite gjatė gjykimit, pėrpjekje tė menjėherėshme diplomatike duhet ndėrmarrė pėr tė parandaluar kėtė.  Serbisė duhet t’i kėrkohet tė paraqesė evidencė dhe dėshmi pėr aktivitetin e tyre kriminal apo tė anulojė akuzėn.
  1. Amnestia qė i ishte dhėnė ish-anėtarėve tė UCPMB-sė sipas Marrėveshjes sė Konculit, sė bashku edhe me nenet tjera tė kėsaj marrėveshje, duhet tė respektohet nė plotėni.
  1. Partitė politike shqiptare dhe Kėshilli pėr tė Drejtat e Njeriut nė Luginė tė Preshevės, duke cituar politizimin e vazhdueshėm tė judikaturės serbe, kanė bėrė thirrje pėr njė mision ndėrkombėtar monitorues pėr tė pėrcjellur statusin e tė dhjetė tė burgosurve.  Pėrveq pėrmbushjes sė kėsaj kėrkese, njė raportues special pėr tė drejta tė pakicave duhet emėruar pėr tė hulumtuar kėto arrestime dhe statusin e shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės, duke pėrfshirė edhe pėrpjekjet serbe pėr tė parandaluar kthimin e mijėra shqiptarėve qė ishin detyruar tė largoheshin pėr nė Kosovė gjatė luftės sė Kosovės dhe gjatė konfliktit tė vitit 2001 si pjesė e njė fushate pėr tė spastruar etnikisht dhe heshturazi Preshevėn, Medvegjėn, dhe Bujanovcin nga shqiptarėt.
  1. Partitė politike shqiptare nė Luginė tė Preshevės duhet tė thėrrasin njė takim me Presidentin Boris Tadiq dhe ambasadorėt e vendeve Kuintit (BE-sė, SHBA-ve, Japonisė, Australisė, dhe Kanadasė) pėr tė zgjidhur konfliktin. 
  1. Lidershipi i Luginės sė Preshevės duhet tė refuzojė kryerjen e detyrave tė tyre nė kuadėr tė qeverisjes lokale gjerėsa njė proces serioz i ndėrmjetėsimit, qė pėrfshinė shqiptarėt, serbėt, dhe ndėrkombėtarėt tė fillojė.

28 Janar 2009

Shirley Cloyes DioGuardi ėshtė Kėshilltare pėr Cėshtje tė Ballkanit pranė Ligės Qytetare Shqiptaro-Amerikane. Ky artikull ėshtė botuar pėr herė tė parė nė gazetėn Shqiptarto-Amerikane Illyria.

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12187.html
 
Javno
Camp Bondsteel : le Guantanamo du Kosovo ?
Traduit par Stéphane Surprenant
Publié dans la presse : 31 janvier 2009
Mise en ligne : mardi 3 février 2009
Sur la Toile

Aprčs l’annonce par le nouveau Président américain Barack Obama de la fermeture prochaine de la prison de Guantanamo, des informations sur le réseau des bases américaines en Europe et dans le monde commencent ą filtrer. Des membres présumés d’Al-Qaļda auraient ainsi été torturés et interrogés au Kosovo, dans la base de Bondsteel, et en Bosnie-Herzégovine, au camp Eagle, prčs de Tuzla. Le Conseil de l’Europe a mźme qualifié la base de Bondsteel de « Guantanamo en miniature ».

JPEG - 62.6 ko
Le Camp Bondsteel

 

 

 

 

 

 

 

Thomas Hammarberg, le commissaire aux Droits de l’Homme du Conseil de l’Europe, a qualifié Bondsteel, la prison de l’armée américaine au Kosovo, de « Guantanamo en miniature ».

Des activistes militants pour des ONG ont déją prouvé que des prisons semblables ą celles de Guantanamo avaient bel et bien existé, notamment en Bosnie-Herzégovine et au Kosovo.

Le British Telegraph évoque deux endroits controversés : le camp Eagle, prčs de Tuzla, en Bosnie, et la base de Bondsteel, au Kosovo. Ces deux prisons font partie du réseau de bases de l’armée américaine en Europe. Selon des informations récentes, des membres présumés d’Al-Qaļda y auraient été torturés et interrogés, avant d’źtre transférés en Afghanistan, puis ą Guantanamo.

Aprčs les attaques du 11 septembre 2001 sur le World Trade Center, les services de renseignement allemands (Bundesnachrichtendienst, BND) auraient reēu une demande pour envoyer un interprčte et deux officiers du renseignement ą Tuzla, afin d’aider aux interrogatoires de prisonniers soupēonnés de terrorisme, a révélé la semaine derničre l’hebdomadaire allemand Stern.

Un « Guantanamo en miniature »

La nouvelle est tombée aprčs l’annonce - faite le 23 janvier 2009 par le nouveau Président américain Barack Obama - de la fermeture des prisons secrčtes, c’est-ą-dire des sites secrets de la CIA oł un nombre inconnu de « prisonniers fantōmes » ont été détenus.

Alors que de nouvelles informations apparaissent au sujet du nombre de prisonniers retenus en captivité dans des sites semblables, sans droits ni défense légale, les lieux utilisés par la CIA commencent ą źtre identifiés.

Outre en Bosnie et au Kosovo, beaucoup de prisonniers ont été détenus en Thaļlande. Certaines données permettent de croire que des personnes auraient aussi été détenues en Pologne et en Roumanie. Ce réseau obscur de sites secrets s’est aussi étendu jusqu’ą la corne de l’Afrique, notamment au Camp Lemonier, une ancienne base franēaise destinée aux légionnaires.

En ce qui concerne la base américaine de Bondsteel, c’est le quotidien britannique Guardian qui a été le premier ą rapporter les paroles du commissaire aux Droits de l’homme du Conseil de l’Europe, qui a qualifié l’endroit de « Guantanamo en miniature ».

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12191.html

Birn
Les Albanais se mobilisent pour la reconnaissance du Kosovo par la Conférence islamique
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 3 février 2009
Mise en ligne : mercredi 4 février 2009
Sur la Toile

La Communauté islamique d’Albanie a lancé une pétition ą l’attention des 57 États membres de l’Organisation de la Conférence islamique, pour qu’ils reconnaissent l’indépendance du Kosovo. Pour l’instant, seuls neuf pays musulmans l’ont reconnu, ce qui est considéré comme une « faillite » de la diplomatie de Pristina.

Par Besar Likmeta

Seuls 9 des 57 membres de cette Organisation ont reconnu le Kosovo comme un État souverain, aprčs la proclamation de son indépendance le 17 février 2008. Au total, le Kosovo a été reconnu par 54 pays, notamment les Etats-Unis et 22 des 27 États membres de l’Union européenne.

Les initiateurs de la pétition veulent recueillir 100.000 signatures de citoyens albanais pour attirer l’attention de l’OCI, aprčs ce qu’ils appellent « une faillite des efforts diplomatiques ». L’Islam est depuis des sičcles la religion de la plus grande partie de la communauté albanaise du Kosovo. Le gouvernement de Pristina espérait une reconnaissance en bloc de la part des États membres de l’OCI.

L’Albanie est devenue membre de l’OCI en 1994, ce qui avait suscité beaucoup de controverse dans le pays, nombre de citoyens étant plutōt désireux de voir le pays rejoindre l’Union européenne et l’Otan. Bien que l’OCI ait accepté l’adhésion de l’Albanie, le parlement albanais, quant ą lui, n’a jamais ratifié l’accord de participation.

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12184.html
Birn
Albanie : quand la Banque mondiale démolit un village pour créer un complexe touristique
Traduit par Stéphane Surprenant
Publié dans la presse : 31 janvier 2009
Mise en ligne : mercredi 4 février 2009
Sur la Toile

Un projet de la Banque mondiale, initialement destiné ą sauvegarder des zones cōtičres, aurait servi de prétexte pour démolir sélectivement certaines parties du village de Jale, dans le sud de l’Albanie, jetant plusieurs familles ą la rue. C’est ce que vient de révéler un rapport interne ą cette institution. La Banque mondiale a réagi en annoncant la suspension du financement du projet. De son cōté, le Premier ministre Sali Berisha dément les accusations portées contre lui. L’éclairage du Balkan Insight.

Par Besar Likmeta et Gjergj Erebara

JPEG - 89.3 ko
Dans les ruines du village (©BIRN)

 

 

 

 

 

 

 

Un projet de la Banque mondiale, initialement destiné ą sauvegarder des zones cōtičres, aurait servi de prétexte pour démolir sélectivement certaines parties d’un village du sud de l’Albanie, jetant plusieurs familles ą la rue. C’est ce que vient de révéler un rapport interne ą cette institution. On y apprend également que des allégations de corruption planent sur cette affaire et que la Banque mondiale aurait mźme fait des efforts pour éviter qu’elle ne s’ébruite.

Un rapport interne de l’Association de développement international (ADI), dont le Balkan Insight a obtenu copie, révčle qu’un projet de la Banque mondiale portant sur l’aménagement cōtier dans le sud du pays a contribué ą la démolition d’habitations de fortune dans le village de Jale – ce qui va ą l’encontre de la politique de la Banque en matičre de déplacements forcés.

L’enquźte, menée par un groupe de personnes désignées, a démontré que la direction de la Banque mondiale avait failli aux obligations stipulées dans sa propre politique concernant la conception, l’évaluation et la mise en œuvre de son projet, ce qui a entraīné des conséquences néfastes sur les habitants de l’endroit. L’enquźte a aussi découvert que la Banque mondiale avait aidé ą la démolition en pressant les autorités locales en charge du bātiment d’agir et en leur fournissant de l’équipement et des photographies aériennes.

En plus du non-respect de sa propre politique par la Banque mondiale, les enquźteurs ont fait état d’allégations de corruption, ainsi que de plaintes selon lesquelles la démolition des habitations de Jale ne serait qu’un aspect d’un projet plus large, qui consisterait en l’aménagement de la zone en complexe touristique. Mźme si le groupe d’enquźteurs ne s’aventure pas ą juger de la véracité de ces allégations, il estime que la démolition sélective, menée par les autorités en charge du bātiment, semble corroborer une éventuelle intention de nettoyer la zone.

L’équipe d’enquźteurs a de plus accusé la direction de la Banque mondiale d’avoir déformé les faits durant l’enquźte et d’avoir limité l’accčs des enquźteurs aux informations pertinentes en sa possession. Le rapport note aussi des trous de mémoire inhabituels chez les membres de son personnel concernant des faits et des événements pourtant cruciaux. Les enquźteurs soutiennent que plusieurs employés de la Banque mondiale - tant dans les bureaux de la direction que sur le terrain – auraient été « préparés » en vue de fournir des informations cohérentes, mais erronées au regard des faits ou menant ą de fausses pistes.

Dans un communiqué envoyé au Balkan Insight, la Banque mondiale a admis « que des erreurs avaient été commises dans ce dossier et que des mesures destinées ą réparer les torts présumés causés ą ceux qui ont été affectés par le projet sont présentement ą l’étude ».

« La Banque mondiale est préoccupée par les erreurs commises par la direction et les membres de son personnel au cours de ce projet. La Banque examine donc les actions de son personnel au regard de sa procédure interne et, en cas de problčme, prendra les mesures appropriées », indique le communiqué.

Des vies « bulldozerisées »

JPEG - 89.7 ko
Dans les ruines du village (©BIRN)

 

 

 

 

 

 

 

Le village de Jale est situé sur la cōte ionienne, sur la route reliant le port de Vlora ą la ville de Saranda. Il est considéré par beaucoup comme le plus joli hameau de la Riviera albanaise. Deux auteurs de livres pour enfants issus de la région ont d’ailleurs décrit plusieurs fois dans leurs livres ses eaux d’un bleu profond et ses plages de sable fin, donnant l’impression d’un paradis sur terre.

Les familles habitant le village revendiquent une histoire longue de 300 ans. Elles possčdent de petits lopins de terre qui ont été transmis de pčres en fils.

La région a été négligée par le régime stalinien d’Enver Hoxha et son paysage a été préservé de l’industrialisation massive qui a enlaidi d’autres parties du pays. Lorsque le régime a implosé en 1991, la majorité des maisons du village ne valaient gučre mieux que des cabanes : la plupart des résidents partirent pour la Grčce ou l’Europe de l’Ouest, en quźte d’une vie meilleure.

Aprčs une décennie de transition tumultueuse vers la démocratie, l’industrie du tourisme a commencé ą reprendre des forces, les transferts de fonds de l’étranger se sont mis ą arriver réguličrement, puis le village a connu une renaissance.

Les vieilles maisons accueillant un nombre croissant de touristes n’étaient plus assez grandes. Les habitants demandčrent des permis de construire, mais ceux-ci furent refusés car la région ne faisait pas partie des zones prévues. Guidés par les nécessités économiques et la réalité de la construction sauvage qui prévaut partout au pays, ils allčrent de l’avant et ajoutčrent de nouvelles chambres - ą l’intérieur de leurs clōtures.

En 2006, quand l’Albanie a adopté une loi destinée ą légaliser les constructions illégales, les maisons de Jale ne constituaient qu’une infime fraction des 220.000 bātiments non autorisés ą travers le pays.

Si les villageois ont bien déposé des demandes de légalisation de leurs édifices en vertu de la nouvelle loi, aucun d’entre eux n’a obtenu gain de cause. Le 3 avril 2007, ils ont été avisés par voix légale que leurs maisons étaient illégales et qu’elles devaient źtre démolies.

Les villageois sont allés en appel ą la Cour municipale, mais les autorités en charge du bātiment n’ont pas attendu que la cause soit entendue pour encercler la zone et démolir, le 17 avril 2007, toutes les maisons nouvellement construites dans le village.

« Ils [les policiers] ont encerclé le village, comme s’il y avait la guerre », raconte Vasilika Koka, qui a vu la maison de ses parents en ruines. « Toutes ces forces de police en action, jusqu’aux tireurs d’élite en position... La route a été bloquée pendant trois jours et personne ne pouvait seulement apporter de la nourriture. »

Procédant sous les supplications et les invectives des villageois, les autorités en charge de la construction ont répondu aux résidents qu’ils ne devaient pas s’en faire.

« Vous pleurez maintenant, mais ne vous inquiétez pas, vous allez manger bientōt dans des cuillers d’argent, parce que tout ēa fait partie d’un grand projet de la Banque mondiale, qui va investir ici et s’occuper de vous », aurait assuré un fonctionnaire des autorités du bātiment, selon les habitants. 


Soutenir et encourager la destruction


Les images télévisées de ces démolitions ont soulevé une véritable tempźte. Le chef du parti de l’Union pour les libertés civiles, Vangjel Dule, qui représente la région au Parlement, s’en est pris violemment au Premier ministre Sali Berisha, affirmant que la démolition avait été dirigée par des intérźts d’affaires dont il était personnellement proche.

« Derričre ce processus [de démolition], se dissimulent de sinistres intérźts liés intimement ą Sali Berisha ! », a lancé Vangjel Dule durant la session parlementaire. Le Premier ministre Berisha a nié toute motivation occulte. Une porte-parole a rétorqué que celui-ci n’avait « qu’un seul intérźt : la loi et seulement la loi, et toute interprétation au-delą du contexte légal relčve de la spéculation et est simplement fausse ».

Une semaine aprčs les démolitions, le ministre des Transports Lulzim Basha a indiqué au Parlement que ces démolitions résultaient du projet de la Banque mondiale, portant sur la « gestion et le nettoyage des zones cōtičres intégrées ».

« La démolition était une nécessité en raison du projet de la Banque mondiale dans la région, c’est la Banque qui l’a demandé », a plaidé Lulzim Basha.

Le groupe d’enquźteurs a effectivement découvert un lien direct entre le projet et les démolitions de Jale. Il a écrit que le rōle du projet dans cette affaire avait été de « paver la voie » aux démolitions.

D’aprčs le rapport, les archives du projet décrivent une relation plutōt étroite entre le personnel en charge du projet et les autorités en charge du bātiment, puisque les photographies aériennes financées dans le cadre du projet identifiaient les bātiments ą démolir.

L’enquźte a également montré que le personnel en charge du projet avait fourni de l’équipement aux autorités en charge de la construction pour mener ą bien la démolition. Cette aide incluait des caméras digitales, des GPS et des ordinateurs.

En mars 2007, c’est-ą-dire deux semaines avant que l’ordre de démolition ne soit émis, le coordonnateur du projet et accessoirement gendre de Sali Berisha, Jamarber Malltezi, a envoyé une lettre au directeur des autorités en charge du bātiment exigeant la démolition des maisons construites sans permis ą Jale. Les deux CD joints ą cette lettre contenaient des photographies aériennes, financées par le projet de la Banque mondiale, oł les édifices ą démolir étaient marqués.

Plusieurs articles publiés plus tard dans les médias locaux ont établi un lien entre ces événements et le coordonnateur du projet. Ils affirmaient que les démolitions avaient eu lieu en vue de faire place nette pour un complexe touristique.

Le rapport des enquźteurs explique que, ą un certain moment, la Banque mondiale aurait préparé un communiqué de presse dans le but de répondre aux diverses allégations ą son sujet, mais ne l’a finalement jamais émis, choisissant de ne pas nier publiquement les rumeurs.

Contacté par le Balkan Insight, Jamarber Malltezi a rejeté toutes les allégations apparues dans les médias locaux dans la foulée des démolitions. « Les articles étaient trompeurs et payés [par quelqu’un] », assure-t-il. Il ajoute qu’il avait ą l’époque déją répondu aux accusations le concernant, mais que la presse locale n’en avait pas tenu compte.

Jamarber Malltezi a qualifié le rapport de l’équipe d’enquźteurs de biaisé et de non factuel. Il a aussi dit que la Banque mondiale comparerait en février ce rapport avec un autre, rédigé par les gestionnaires incriminés et répondant ą ces allégations, avant que son conseil d’administration ne prenne une décision.

La Banque mondiale a confirmé au Balkan Insight que le conseil d’administration se rencontrera pour discuter du rapport du groupe d’enquźteurs, ainsi que de la réponse des gestionnaires. Cette réunion du conseil devrait se tenir ą la mi-février. Les rapports du groupe d’enquźteurs et des gestionnaires seront ensuite rendus publics.

Les enquźteurs sont arrivés ą la conclusion que la Banque mondiale n’a pas respecté sa propre politique sur les déplacements forcés. De plus, les origines de cet échec remontent ą l’évaluation du projet, en 2004.

Le groupe conclut enfin que la réponse des gestionnaires du projet « était particuličrement peu utile et peu informée, et ą certains endroits complčtement en contradiction avec des informations factuelles pourtant connues depuis longtemps par la direction du projet ». Bien que le rapport de l’équipe d’enquźteurs ne réclament pas formellement de compensation, il rappelle que « plusieurs des personnes touchées semblaient pauvres et vulnérables, et ont clamé que les démolitions avaient fait disparaītre les économies d’une vie et qu’elles auraient désormais besoin d’assistance pour rebātir leur existence ».

Dissimuler la vérité

Dans une note envoyée le 24 novembre 2008, en marge du rapport, l’équipe d’enquźteurs exprimait sa perplexité au conseil d’administration de la Banque au sujet de ce qu’elle a appelé la « fausse représentation des faits », dont aurait fait preuve les gestionnaires du projet de la banque et leur personnel.

« Nous sommes perplexes ą l’idée de rapporter que, durant son enquźte, notre équipe a reēu certains documents qui déformaient des aspects pourtant fondamentaux du projet », peut-on lire dans cette note.

Ainsi, toujours selon cette note, dans un cas précis, une déclaration décisive apparaissant dans des documents d’évaluation du projet établissait qu’un accord avait été trouvé avec le gouvernement albanais pour stopper les démolitions dans la zone concernée par le projet, du moins jusqu’ą ce que certaines procédures et critčres soient mis en place. L’équipe d’enquźteurs a cependant découvert au cours de ses investigations que la déclaration était tout bonnement fausse.

L’équipe d’enquźteurs soutient que le personnel et les gestionnaires de la Banque ont restreint son accčs aux données sensibles et ą certains documents relatifs au projet. Ces informations et ces documents n’ont été fournis que grāce ą l’insistance de l’équipe.

« Pendant l’enquźte, certains employés ont donné l’impression d’avoir été pré-interrogés », lit-on dans la note. « Lors d’un entretien en particulier, il y a mźme eu un refus de répondre directement ą une question factuelle, sous prétexte que la direction allait produire sous peu une réponse officielle ».

L’équipe d’enquźteurs a donc conclu en disant avoir rencontré des difficultés inhabituelles dans ses démarches pour avoir accčs ą une information exacte et complčte.

« Il s’agit peut-źtre d’un cas exceptionnel, mais le seul fait qu’il se soit produit constitue déją une grande source d’inquiétude », constate la note.

Réactions du Premier ministre et de la Banque mondiale

Le Premier ministre albanais Sali Berisha a accusé les enquźteurs de jeter l’opprobre sur le gouvernement : « Les enquźteurs de la Banque mondiale ont produit un rapport mensonger, qui est le résultat de rivalités existantes entre différents groupes au sein de la Banque mondiale » at-il confié aux journalistes. « La boue que jette ce rapport sur le gouvernement actuel, correspond au désordre mis en place par le gouvernement précédent, et que nous avons nettoyé ». Selon le Premier ministre, le projet de la Banque mondiale avait pour objectif d’empźcher le contrōle des cōtes du sud de l’Albanie par la mafia.

Selon nos informations, la Banque mondiale a annoncé la suspension du financement du projet. Son porte-parole a concédé que « des erreurs avaient été commises et que [la Banque mondiale] réfléchissait au meilleur moyen de présenter ses excuses aux victimes ». « La Banque mondiale est affectée par les erreurs qui ont été commises par la direction et le personnel au cours du projet. En fonction de ses procédures internes, la Banque est en train de vérifier les pratiques de son personnel, et si nécessaires, des mesures apropriées seront prises ».

 
 
 
http://balkans.courriers.info:80/article12190.html
Shekulli
Albanie : abandon des poursuites judiciaires contre le ministre Lulzim Basha
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 3 février 2009
Mise en ligne : mercredi 4 février 2009
Sur la Toile

La cour d’appel d’Albanie a confirmé l’abandon des poursuites de corruption contre le ministre des Affaires étrangčres Lulzim Basha, dans l’affaire de la construction de l’autoroute Durrės-Kukės-Morine. Certaines sources judiciaires affirment cependant que ces décisions n’ont aucune valeur juridique puisqu’elles interviennent alors que le ministre bénéficie encore de l’immunité judiciaire due ą sa fonction.

Par Flamur Vezaj

JPEG - 21.7 ko
Lulzim Basha

 

 

 

 

 

 

 

La cour d’appel a confirmé la décision de la juge Fatmira Hajdari, qui en décembre 2008, avait considéré aprčs deux ans d’enquźte la convocation de Lulzim Basha au tribunal comme irréguličre. L’actuel ministre des Affaires étrangčres et Andi Toma, l’ancien directeur du Département général des routes, étaient entendus pour des abus dans la construction de la route Rreshen-Kalimash, une partie de l’autoroute Durrės-Kukės-Morine. Les deux accusés avaient refusé de se présenter devant la justice et avaient demandé l’annulation de la convocation, ce qu’ils ont obtenu.

La juge du tribunal de premičre instance, Fatmira Hajdari, avait rendu sa décision le 15 décembre 2008 et considéré comme nulles toutes les décisions du parquet général prises aprčs le 6 novembre 2008. Elle a décidé de mettre ą terme ą l’enquźte contre les accusés.

Des sources officielles proches de l’accusation affirment que « ces décisions du tribunal de premičre instance et de la cour d’appel n’ont aucune valeur et sont illégales, puisque ces deux organes n’ont pas les compétences nécessaires pour examiner l’instruction de personnes jouissant d’une immunité ».

En réalité, cette décision a surtout une valeur morale pour l’ancien ministre des Transports, Lulzim Basha et pour son subordonné, Andi Toma. « Cela témoigne, une fois de plus, que les juges succombent aux pressions politiques et enfreignent des lois qu’ils sont les premiers ą devoir respecter », s’indigne un haut fonctionnaire du parquet général.

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12143.html

Tema
L’Albanie au Conseil de l’Europe : bisbilles internes au Parti démocratique
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 26 janvier 2009
Mise en ligne : lundi 2 février 2009
Sur la Toile

La délégation albanaise ą l’Assemblée Parlementaire du Conseil de l’Europe n’a pas obtenu son accréditation le jour d’ouverture de la session ą Strasbourg. En cause, un conflit interne au Parti démocratique que dénonce, naturellement, l’opposition socialiste.

Par Armand Maho

JPEG - 14.7 ko
Aleksander Biberaj

 

 

 

 

 

 

 

 

L’annonce en est parue sur la page officielle du site du Conseil de l’Europe. La raison ? Le député hongrois Mįtyįs Ewrsi a affirmé avoir des « raisons de croire qu’un des membres de la délégation albanaise a été évincé de maničre irréguličre et illégitime ». Le Comité de Réglementation de l’Assemblée préparera un rapport sur cette question. D’ici lą, la nouvelle délégation albanaise pourra siéger provisoirement ą la séance, en ayant le droit de voter et de s’exprimer mais pas de voter sur les questions qui la concernent.

Le membre de la délégation suspendu par une décision du Parlement albanais et de sa présidente, Jozefina Topalli, est Aleksander Biberaj, président de la délégation albanaise ą Strasbourg et vice-président (PPE) de l’Assemblée parlementaire du Conseil de l’Europe. Il est accusé d’avoir abusé de ses frais de transport dans ses allers-retours entre Tirana et Strasbourg.

La nouvelle a secoué la classe politique albanaise. Les députés démocrates soulignent que cette affaire nuira terriblement ą l’image du Parti démocratique en Occident. Le démocrate Besnik Mustafaj, ancien ministre des Affaires Etrangčres, a affirmé qu’Aleksander Biberaj n’avait pas obtenu, ą deux reprises, le remboursement de ses frais de voyages et que la présidente du Parlement avait enfreint les rčgles en actant son exclusion.

Selon le Parti socialiste, la décision du Conseil de l’Europe de suspendre le vote de l’Albanie est unique dans son histoire. Selon la députée socialiste, Mimi Kodheli, « il est regrettable que Sali Berisha et Josefina Topalli nous salissent encore une fois devant l’opinion mondiale ».

Pour Ilir Meta, président de la Ligue Socialiste pour l’Intégration, « les problčmes internet au Parti démocratique sont en train d’influencer nos rapports avec les partenaires étrangers… Faire fi de toutes les procédures parlementaires et remplacer arbitrairement un représentant élu par le Parlement, par une simple signature de sa présidente, est inadmissible ».

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12123.html

Koha Jone
Albanie : les musulmanes pourront porter un foulard sur les documents d’identité
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 23 janvier 2009
Mise en ligne : mardi 3 février 2009
Sur la Toile

La Communauté islamique d’Albanie a remporté une victoire : les croyantes pourront porter un foulard sur les documents d’identité, pour peu que celui-ci ne recouvre pas entičrement leur visage. La polémique avait éclaté alors que l’Albanie commence ą mettre en circulation de nouveaux passeports biométriques, dont la fabrication est confiée ą la société SAGEM. Cette derničre aura la charge d’apprécier, au cas par cas, la compatibilité entre les exigences religieuses et les rčgles de sécurité.

Par Luljeta Ndoka

Alors que les nouveaux documents d’identité électroniques et biométriques commencent ą entrer en vigueur, des citoyennes albanaises musulmanes ont refusé ces derniers jours d’enlever leur foulard pour la prise de photos d’identité. Aprčs quelques incidents opposant ces femmes aux fonctionnaires de l’état-civil, le vice-ministre de l’Intérieur, Ferdinand Poni, a rencontré le président de la Communauté islamique d’Albanie, Selim Muca.

Lors de cette rencontre, qui s’est déroulée dans un esprit d’entente et de respect, la discussion a porté sur le respect du droit ą la croyance et sur les libertés des citoyens par rapport ą ces nouveaux documents d’identité électroniques et ces passeports biométriques. Le vice-ministre a assuré au représentant de la Communauté islamique qu’ą aucun moment le processus n’avait lésé ni ne léserait la croyance et l’intégrité des croyants musulmans. De leur cōté, les représentants de la Communauté islamique ont réitéré leur plein soutien ą la réalisation de ce projet majeur pour notre pays et se sont engagés ą l’expliquer ą leurs membres.

Le foulard est toléré

Le vice-ministre de l’Intérieur a garanti que le droit ą la croyance et les libertés des Albanais seraient totalement respectés, et que le port du foulard serait toléré pour la prise de la photo d’identité en tenant compte des conditions techniques imposées - la possibilité de photographier le visage entier.

« Il faut qu’il soit clair pour l’opinion publique qu’un foulard qui ne couvre pas tout le visage n’est pas une burka. Il s’agit d’une obligation islamique pour les croyantes qui sont devenues majeures », explique le porte-parole de la Communauté islamique. Personne n’avait prévu le refus des jeunes filles musulmanes de se séparer de leur foulard pour les photos d’identités. Le fait qu’une partie de la tźte reste couverte va ą l’encontre des critčres de sécurité exigés par les nouveaux documents électroniques d’identité. Ce n’est pas, par ailleurs, la premičre fois que le foulard revient sur le devant de la scčne.


Découvrez notre cahier Les islams des Balkans

En Occident, dčs qu’il est question de l’islam, les stéréotypes et les idées reēues abondent, mais quand il est question de l’islam balkanique, c’est surtout la méconnaissance qui prévaut. Un cahier pour dépasser les clichés, pour comprendre les dynamiques actuelles des islams des Balkans.

Un cahier de 213 pages, 10 euros.
Plus de trente articles traduits de la presse bosniaque, albanaise, serbe, bulgare...


La communauté islamique d’Albanie a publié les trois modčles de foulard qui seront acceptés sur les photos d’identité, ne recouvrant partiellement que le front et les oreilles. Les croyantes qui avaient refusé d’enlever le foulard se sont félicitées de cette décision et ont affirmé qu’elles n’auraient jamais accepté de se séparer du symbole de leur foi.

La compagnie SAGEM, qui est responsable de la sécurisation des documents d’identité décidera quel foulard sera compatible avec les critčres de sécurité, la loi ne fixant aucune limite précise. De toute faēon, les émigrants qui possčdent une carte de long séjour dans un pays étranger seront obligés de se munir de passeports biométriques, comme le stipule la loi.

 
http://balkans.courriers.info:80/article12156.html
Birn
Albanie : Berisha limoge le chef des impōts, accusé de torture et de meurtre
Traduit par Jacqueline Dérens
Publié dans la presse : 28 janvier 2009
Mise en ligne : vendredi 30 janvier 2009
Sur la Toile

C’est encore une bien sombre histoire : le Premier ministre Sali Berisha a limogé le Directeur général des impōts, en cours de jugement pour tortures et meurtre. Alors qu’il était chef des services secrets, en 1995, Arben Sefgjini a torturé ą mort un Albanais de Macédoine. Les motifs de ce crime ne sont pas connus mais pourraient źtre liés aux trafics d’essence auxquels Sali Berisha se livrait en association avec Slobodan Milošević.

JPEG - 4.7 ko
Arben Shefgjini

 

 

 

 

 

Arben Sefgjini, chef de la Direction générale des impōts, avait précédemment été chef des services secrets de Tirana (SHIK). Trois de ses anciens collčgues, Budion Mece, Avni Kolladashi et Ilir Kumbaro ont aussi été accusés d’avoir tué et torturé Remzi Hoxha, un Albanais de Macédoine.

Les quatre anciens officiers du SHIK sont accusés d’avoir enlevé Remzi Hoxha, Zizo Kristopoli et Avdyl Losha, le 25 octobre 1995 dans le nord de l’Albanie. Les procureurs pensent qu’aprčs avoir été retenus dans une maison gardée de Lezha, une petite ville du nord du pays, les trois hommes ont été torturés, et que Remzi Hoxha est mort ą la suite des blessures reēues.

Sali Berisha avait résisté aux appels ą la démission du chef de son service des impōts, mźme quand celui-ci avait été assigné ą résidence au mois de mai dernier. La Cour d’appel avait par la suite ordonné la remise en liberté de Sefgjni aprčs s’źtre assuré qu’il ne s’enfuirait pas.

Les raisons de l’enlčvement et des tortures restent obscures.

Les médias supposent que Remzi Hoxha aurait été le témoin d’une conversation, tenue en Macédoine, entre Sali Berisha et l’ancien homme fort de la Serbie, Slobodan Milošević, au cours de laquelle ils se seraient mis d’accord pour organiser le trafic de pétrole, durant la guerre de Bosnie, en 1992-1995.

Sali Berisha a refusé tout commentaire sur ces allégations mais, en 2005, il avait admis avoir toléré la contrebande de pétrole entre le Monténégro et l’Albanie pour « des raisons humanitaires », afin de soulager le Monténégro et le Kosovo des difficultés subies en raison de l’embargo imposé par les Nations Unies. L’argent de ce trafic aurait alimenté la machine de guerre de Milošević en Bosnie.

Les accusés ont tous plaidé non coupables quand ils ont comparu devant la Haute cour de Tirana.

 
 

http://www.hermesnews.org/rubriche/3668---.asp

1/28/2009 1:10:17 PM

Spahiu, zgjedhjet e '09 te lira

Spahiu: ģnė zgjedhjet e 28 qershorit, qytetarėt shqiptarė kanė mundėsi qė me votėn e tyre tė shprehen lirshėm pėr partinė apo koalicionin qė dėshirojnė.'


28 Janar 2009
info@hermesnews.org


TIRANĖ - Zgjedhjet e 28 qershorit konsiderohen nga PLL si zgjedhje shumė tė rėndėsishme qė do tė konfirmojnė fitoren e maxhorancės aktuale dhe sigurojnė mundėsi pėr vazhdimin e reformave tė ndėrmarra nė tė gjitha fushat dhe finalizimin e integrimit tė Shqipėrisė nė strukturat Euro-Atlantike.

Ekrem Saphiu u shpreh se "nė zgjedhjet e 28 qershorit, qytetarėt shqiptarė kanė mundėsi qė me votėn e tyre tė shprehen lirshėm pėr partinė apo koalicionin qė dėshirojnė”.

© 2009 HermesNews

 
 
 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=58057    31/01/2009

Revoltat ‘98, Spahia zyrtarisht nėn akuzė

Prokuroria pėrjashton nga procesi gjyqėsor deputetėt Frrok Gjini dhe Sali Shehu

 

Prokuroria e Pėrgjithshme
ka ridėrguar nė gjykatė tė
pandehurit pėr revoltat
e vitit 1998. Dje nė Gjykatėn
e Tiranės, ēėshtja e 14 shtatorit
me shtatė tė pandehur, mes
tė cilėve edhe zėvendėsministri
i Kulturės dhe Sporteve, Ekrem
Spahia, ka filluar sėrish procesi.
Por ndryshe nga gjykimet e
mėparshme gjyqėsore, i kanė
shpėtuar kėtij procesi dy tė pandehur
tė tjerė qė ishin sė bashku
nė dosje, Frrok Gjini dhe Sali
Shehu, tė cilėve u ėshtė pushuar
akuza pėr shkak tė imunitetit qė
ata gėzojnė si deputetė. Aktualisht
janė nėn akuzė Ekrem Spahia,
Alfons Zeneli, funksionari i lartė i
policisė, Shemsi Prenēi, Edmond
Ymeri, Dritan Gjeci, Elvis Kamberi
dhe Antonela Malaj. Nė sallėn e
gjyqit ishin tė pranishėm: Ekrem
Spahia, Antoneta Malaj dhe
Shemsi Prenēi, ndėrsa pjesa tjetėr
e tė akuzuarve u pėrfaqėsuan nga
avokatėt. Por, pėr shkak se mungonte
prokurori i ēėshtjes hapja
e seancės u caktua pas dy javėsh.
Pėr tė ashtuquajturėn kryengritje
tė 14 shtatorit ekzistojnė tri dosje,
apo tri kategori tė pandehurish,
njėra quhet dosja e badigardėve,
tjetra e gazetarėve dhe njerėz tė
thjeshtė, tė cilėt mė 14 shtator
1998, morėn pjesė nė sulmet me
armė ndaj Kryeministrisė dhe
institucioneve tė tjera shtetėrore.
Pėr kėto ngjarje nuk ka asnjė tė
dėnuar. Zvarritja e ēėshtjes nga
ana e gjykatės dhe prokurorisė,
bėri qė ndaj tė tre grupeve tė tė
pandehurve, tė skadonin afatet
e paraburgimit dhe tė gjithė tė
pėrfundonin tė lirė (me pėrjashtim
tė Izet Haxhisė, i cili ndodhet
nė burgjet turke pėr njė ēėshtje
tjetėr). Kėshtu tė parėt qė e fituan
lirinė ishin "gazetarėt" mė
pas "kryengritėsit" dhe tė fundit
"bodigardėt".
Gjykimi i ēėshtjeve
Nė Gjykatėn e Tiranės, tashmė
ndodhen 23 persona tė akuzuar
pėr kryengritjen e 14 shtatorit tė
vitit 1998. Nė njė hark kohor prej
dhjetė vitesh, drejtėsia shqiptare
nuk ka mundur t‘i japė zgjidhje
kalvarit tė gjatė tė proceseve
gjyqėsore, duke sjellė edhe lirimin
e tė gjithė tė pandehurve.
Kjo ka ndodhur edhe pse ata
janė tė akuzuar pėr njė vepėr
penale qė parashikon dėnimin
jo mė pak se 15 vjet burg dhe qė
shkon deri nė maksimumin "burg
pėrjetė". Qė prej mė tepėr se shtatė
vjetėsh, ēėshtjet nė ngarkim
tė tre grupeve tė tė akuzuarve
pėr "14 shtatorin" ndodhen nė
duart e gjyqtarėve tė kryeqytetit.
Mbi 5000 seanca gjyqėsore janė
zhvilluar, duke mos gjetur fajtorėt
e kryengritjes. Sipas gjykatės, nė
grupin e parė bėjnė pjesė tė pandehurit
gazetarė e ish-gazetarė:
Alfons Zeneli, Antoneta Malaj,
Dritan Zhgjeēi, Edmond Ymeri,
Elvis Kamberi, Eqerem Spahia
dhe Ilir Zhilla. Ata gjykohen nga
gjyqtari Arben Micko. Pėr kėtė
grup, gjykata ka kėrkuar qė tė shikohen
disa pamje filmike, tė cilat
janė sekuestruar pas revoltės.
Megjithėse nė pamjet filmime
duken qartė edhe protagonistėt,
ende gjykata ka shtyrė seancat
gjyqėsore. Nė grupin e dytė, tė
quajtur "kryengritėsit" bėjnė pjesė
tė pandehurit: Avni Metalija,
Bajram Hidri, Bajram Martini,
Cen Doēi, Gėzim Qordja, Hysni
Gjyriqi, Muharrem Boshnjaku,
Qamil Byberi, Sokol Gashi dhe
Uk Celkola. Grupi gjykohet nga
gjyqtari Artan Broci. Aktualisht,
procesi ėshtė nė fazėn e dėshmive.
Nė grupin e tretė bėjnė pjesė
ish-bodigardėt: Adem Dollapi,
Izet Haxhia, Kliton Dobrani,
Myftar Lumneshi dhe Sali Lusha.
Kėta gjykohen nga gjyqtari Gjin
Gjoni. Edhe nė kėtė grup gjykimi
ėshtė nė fazėn e dėshmive.
Gjykimi pėr kryengritje
Prokuroria e Tiranės ka dėrguar
nė gjykatė tri dosje pėr "14
shtatorin" me 23 tė pandehur.
Ata akuzohen pėr "kryengritje".
Sipas nenit 221: "Pjesėmarrja nė
veprime masive tė dhunshme,
si vendosje pengesash apo barrikadash
pėr tė ndaluar forcat
e rendit, rezistenca me armė
apo ēarmatosja e tyre, pushtimi
me force i ndėrtesave... krijimi i
lehtėsirave nė favor tė kryengritėsve
tė bėra pėr tė pėrmbysur
rendin kushtetues, dėnohen
me burgim nga pesėmbėdhjetė
gjer nė njėzetepesė vjet". Ndėrsa
marrja pjesė si udhėheqės
apo organizator nė veprimet e
mėsipėrme dėnohet me burgim
tė pėrjetshėm. Ndėrkohė, tė vetmit
viktima tė "drejtėsisė" ndaj
kėsaj ngjarjeje ishin tankistėt e
ushtarėt e Gardės, pėr tė cilėt
gjykata mbaroi procesin nė kohė
rekord e akordoi dėnime nga disa
muaj, deri nė mė shumė se pesė
vite heqje lirie.

 
 
 
 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=58043

"Spiunėt" rrezikojnė integrimin nė BE

Kritika tė ashpra edhe nga komisioneri pėr Zgjerimin. Rehn: Dialogu politik, kriter shumė i rėndėsishėm pėr ne. "Dosjet", njė argument i freskėt

 

Kristina Nagy, zėdhėnėse e Olli Rehn, komisionerit pėr zgjerimin e BE, nė njė deklaratė ekskluzive pėr "DW" tha dje nė Bruksel: "BE do tė shprehė qėndrimin e tij ndaj ligjit tė ri tė lustracionit pas bisedimeve qė do tė zhvillojė sė shpejti me qeverinė e Tiranės. BE ėshtė i prirur t‘i shohė kėto bisedime nė njė dritė pozitive. Pa ditur rezultatin e kėtyre bisedimeve, nuk mund tė flitet nėse shqetėsimet e BE-sė pėr ligjin e lustracionit do tė ndikojnė nė ecurinė e procesit tė integrimit evropian tė Shqipėrisė". Nė raportin e Komisionit Evropian pėr progresin e vendeve tė Ballkanit Perėndimor, ku pėrfshihet edhe Shqipėria, tė titulluar "2009- viti i Ballkanit Perėndimor", nuk pėrjashtohet pėrshpejtimi i ritmeve tė afrimit tė tyre drejt BE-sė, nėse plotėsohen disa kushte tė cilėsuara nė kėtė raport "tė domosdoshme". Nė krye tė tyre qėndron plotėsimi i kriterit politik pėr integrimin nė BE, ku njė pikė themelore ėshtė funksionimi i dialogut politik nė gjithė spektrin politik.

Pėr BE, ligji i ri i lustracionit, i sapo hyrė nė fuqi, pėrbėn njė argument tė freskėt pėr moszbatimin e kėtij kriteri. Ligji nė fjalė ėshtė miratuar vetėm me votėn e mazhorancės sė djathtė dhe palėt dėshtuan tė ndėrtonin njė konsensus tė gjerė politik pėr kėtė ligj, tė kėrkuar nga BE dhe faktori ndėrkombėtar. Opozita i ėshtė drejtuar Gjykatės Kushtetuese pėr ta rrėzuar ligjin e lustracionit dhe refuzon prerė tė ketė pėrfaqėsuesit e saj nė komisionin qė po ngrihet nė Tiranė pėr pastėrtinė e figurave, duke rrezikuar qė ai tė pėrbėhet vetėm nga pėrfaqėsues tė mazhorancės. Nė njė situatė tė tillė, Kristina Nagy, zėdhėnėsja e komisionerit pėr zgjerim, Olli Rehn, i deklaroi "DW" se "funksionimi i dialogut politik ėshtė i njė rėndėsie tė dorės sė parė pėr BE". Vetėm pak muaj mė parė, nė raportin e progresit pėr Shqipėrinė pėr 2008-ėn, Komisioni Evropian i tėrhiqte vėmendjen spektrit politik tė Tiranės pėr domosdoshmėrinė e konsolidimit tė kulturės sė dialogut, "pėr tė lejuar sistemin politik tė funksionojė nė mėnyrė efikase". Nė bisedimet e pritshme mes BE dhe qeverisė sė Tiranės pėr ligjin e lustracionit, njė nga ēėshtjet qė do tė bėhet objekt diskutimesh ėshtė edhe ajo e cenimit qė ky ligj i bėn pavarėsisė sė sistemit gjyqėsor nga politika. "Pėr BE ėshtė shumė i rėndėsishėm njė gjyqėsor i pavarur politikisht", tha Kristina Nagy. Deklarata e saj vjen pas dorėheqjes sė njė prokurori nė Tiranė, qė deri dje drejtonte grupin hetimor pėr zbardhjen e tragjedisė sė Gėrdecit. Opozita nė Tiranė konsideron se Zamir Shtylla dha dorėheqjen si pasojė e presionit politik qė i bėn ligji i ri i lustracionit mbi prokurorė, qė po hetojnė ēėshtje tė rėndėsishme, ku akuzohen pėr korrupsion zyrtarė tė lartė tė qeverisė aktuale. Sepse ky ligj pėrfshin nė procesin e pastrimit tė figurave edhe ata prokurorė dhe gjykatės profesionistė, qė kanė punuar nė organet e drejtėsisė edhe gjatė regjimit tė kaluar, siē ėshtė rasti i prokurorit tė dorėhequr tė dosjes sė Gėrdecit, Zamir Shtylla.

Mesazhi i BE pėrmes zėdhėnėses Kristina Nagy ėshtė i qartė: Qeveria e Tiranės duhet tė reflektojė shqetėsimet e BE-sė pėr tė plotėsuar ato qė ky Bashkim i konsideron "kushte tė domosdoshme" pėr progres drejt anėtarėsimit. Reflektimi sugjerohet kur qeveria e Tiranės kėrkon tė bėjė njė hap domethėnės: tė aplikojė pėr tė marrė statusin e vendit kandidat nė BE.

 
 
 
 
 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52307
Krimet e komunizmit, zbardhja nė dorėn e ish-tė pėrndjekurve
» Dėrguar mė: 31/01/2009 - 13:51
 
Krimet e komunizmit do tė zbardhen nga ish-tė pėrndjekurit politikė dhe shoqėria civile. Drafti i qeverisė pėr krijimin e “Institutit tė Studimeve tė Krimeve dhe Pasojave tė Komunizmit”, qė ka mbėrritur pėr miratim nė Kuvend, parashikon qė nga 7 anėtarėt e tij, 3 tė zgjidhen nga Instituti i Integrimit tė ish-tė burgosurve politikė, 2 nga Konferenca e Rektorėve, 1 nga shoqėria civile dhe 1 nga Akademia e Shkencave. Nė projektligjin e ri parashikohet edhe mėnyra e funksionimit. Ky Institut, jo vetėm do tė studiojė dhe vlerėsojė objektivisht periudhėn e regjimit komunist, por edhe do tė identifikojė aktet ligjore e nėnligjore, sekrete dhe jo sekrete, tė pėrgatitura apo tė miratuara nga tė gjitha institucionet, organet dhe autoritetet shtetėrore dhe kushtetuese, tė cilat kanė shėrbyer si bazė e organizimit dhe funksionimit tė tė gjithė aparatit represiv tė sistemit komunist. Kompetencė tjetėr e “Institutit tė Studimeve tė Krimeve dhe Pasojave tė Komunizmit”, ėshtė tė studiojė dhe vlerėsojė objektivisht ndėrtimin dhe organizimin institucional, si dhe veprimtarinė antidemokratike dhe kriminale tė strukturave shtetėrore tė regjimit komunist, veēanėrisht tė organeve dhe strukturave tė sigurisė sė shtetit. Instituti gjithashtu do tė analizojė shkaqet dhe rrugėt e vendosjes sė regjimit komunist, dokumente qė vėrtetojnė pėrfshirjen e personave shqiptarė, por edhe tė huaj, qė mbėshtetėn ardhjen e kėtij regjimi dhe tė atyre qė bėnė rezistencė kundėr tij, nė rrafshin historik.
Arkivat
Drafti i qeverisė i jep pėr kompetencė kėtij Instituti qė tė grumbullojė tė dhėnat, dokumentet dhe dėshmitė qė i shėrbejnė ndriēimit tė veprimtarisė sė organeve e strukturave tė sigurisė sė shtetit, tė formave tė persekutimit dhe formave tė rezistencės kundėr tyre, si dhe tė gjitha veprimtarive qė kanė ēuar nė dhunimin e tė drejtave dhe lirive themelore tė njeriut nė vitet e regjimit komunist. Ai duhet tė evidentojė personat qė kanė qenė pjesė e organeve apo autoriteteve vendimmarrėse pėrgjegjėse pėr propagandėn komuniste, pėr aktet administrative dhe vendimet, tė cilat kanė ēuar direkt ose indirekt nė veprime represive nė jetėn sociale dhe kulturore, pėrfshirė kėtu luftėn e klasave, kolektivizimin, luftėn kundėr fesė, izolimin nga Perėndimi, pamundėsinė pėr t’u informuar, censurėn e artit, kulturės, shkencės, si dhe kufizimin e furnizimit me ushqime, kartave tė ushqimit, urisė sė krijuar dhe pasojave tė saj. Autoriteti i tij ka pėr detyrė tė informojė publikun mbi krimet e rrjedhojat e tjera tė luftės sė klasave; tė sistemojė dhe botojė kujtime e memorie tė tė dėnuarve politikė nė burgje dhe kampet e pėrqendrimit; tė pėrpunojė nė formė elektronike tė gjithė dokumentacionin dhe krimet e regjimit komunist; tė publikojė e tė pėrhapė materiale tė shkruara nė letėr e rrugė elektronike, si dhe tė organizojė ekspozita, seminare, konferenca e diskutime mbi krimet e komunizmit dhe pasojat e tij nė Shqipėri; bashkėpunon me institucionet kėrkimore, kulturore, arsimore dhe institucione tė tjera me qėllim shkėmbimin e informacionit dhe pėrvojės lidhur me objektin e punės sė Institutit.
 
 
http://www.kohajone.com/html/artikull_36853.html
 

Diplomat, Gjonaj; Gati per negociata


E Diele, 01 Shkurt 2009

Ministria e Arsimit eshte e gatshme te toleroje per diplomat e studenteve te 3 vjecarit, qe kane refuzuar kartonet e shperndare nga ky dikaster. Zv/ministrja Adriana Gjonaj, ka pohuar se mund te ndryshoje formati i diplomes se kontestuar, po ashtu dhe te percaktohen ne te, elemente te titullit por jo ky i fundit, pasi ligji aktual nuk e lejon. "Ne do te shikojme ato elemente qe mund te permiresohen. Natyrisht ligji eshte ne fuqi dhe askush nuk ka te drejte te shkele kete legjislacion. Elemente te diskutueshem dhe qe i vene pershtat procesit, kerkesave, do te rishikohen" ka pohuar zv/ministrja e Arsimit, Adriana Gjonaj.

Rishikimi

Prej me shume se dy javesh studentet e Gazetarise te mbeshtetur edhe nga studente te tjere, kane protestuar per diplomat e tyre te cilat nuk i plotesojne te gjithe elementet e nevojshem. E ndersa kane kerkuar nje takim me Ministrin e Arsimit, Fatos Beja ky i fundit, asnjehere nuk i eshte pergjigjur kerkeses se studenteve te sistemit te Bolonjes. Por, zv/ministrja Gjonaj ka pohuar se, mund te negociohet per disa elemente te cilet nuk bien ndesh me ligjin. "I pari qe do te zbatohet eshte ligji, me mundesite qe na jep ai, por duke mos e shkelur, do te rishikojme edhe diplomat e studenteve te Gazetarise apo kolegeve te tyre, te cilet jane perfshire ne sistemin e Bolonjes", - ka theksuar Gjonaj. Nga ana tjeter studentet e Gazetarise kane theksuar ne peticionin drejtuar Ministrise se Arsimit se, do te vazhdojne refuzimin e terheqjes se diplomes, derisa atyre t'u ofrohet "nje diplome e denje, ku ne permbajtjen e saj, te perfshihen edhe kerkesat me minimale te nje studenti, i cili ka studiuar per tre vite rresht prane fakultetit te mesiperm".

Kerkesat

Nder kerkesat kryesore te studenteve kane qene vendosja e titullit ne diplome dhe formulimin e sakte te saj. Nisur nga kjo, studentet protestues kerkuan pajisjen me diplome te rregullt, e cila te permbaje te gjithe elementet e nje diplome te mirefillte universitare si titullin, ne rastin konkret "Gazetar", emrin e fakultetit si dhe te jete ne forme kartoni, si diplomat e brezit te pare te Bolonjes ne Gazetari. "Kerkojme mirekuptimin tuaj per zgjidhjen e ketij problemi qe na rrezikon te ardhmen. Gjithashtu kerkojme te vihemi ne dijeni sa me shpejt, per hapat qe do te ndermarre Ministria. Ne rast te kundert, ne studentet e Gazetarise te solidarizuar edhe nga studentet e tjere, do te ndjekim hapat e tjera demokratike, deri ne zgjidhjen e ketij problemi", thuhet ne peticionin drejtuar Ministrise se Arsimit. Por duket se pikerisht kerkesa e ndryshimit te titullit te diplomes, do te jete ajo qe nuk do te coje ne gjetjen e nje emeruesi te perbashket mes ministrise dhe studenteve per zgjidhjen e problemit te diplomave.

S. Isaku



Titulli

Titulli i diplomes eshte nje nga shkaqet kryesore qe cuan ne refuzimin e marrjes se kartonit nga studentet e Gazetarise. Po kjo kerkese duket se do te mbetet e pazgjidhur edhe nga Ministria e Arsimit.

 

http://www.shekulli.com.al/2009/01/ndalen-cmimet-kombetare-te-letersise-me-i-miri-kadareja.html

Ēmimet kombėtare tė Letėrsisė, fiton Kadareja

Shekulli Online | 31/01/2009 |

TIRANE-Ministria e Kulturės Rinisė dhe Sporteve vlerėsoi sot shkrimtarėt mė tė mirė tė vitit 2008. Ministri Ylli Pango i dorėzoi ēmimin e madh pėr letėrsinė (mė parė "Penda e artė") shkrimtarit Ismail Kadare pėr romanin "Darka e gabuar".

Juria e pėrbėrė nga Mark Marku, Mirela Kumbaro, Parid Teferiēi, Agron Gjekmarkaj dhe Zija Ēela i akorduan ēmimin pėr romanin mė tė mirė, "Petro Marko", shkrimtarit nga Kosova Mehmet Kraja, pėr romanin "Selvitė e Tivarit". Ēmimin "At Gjergj Fishta", pėr esenė mė tė mirė e mori Prof Artan Fuga pėr librin "Brirėt e Dhisė". Studiuesi Jorgo Bulo u vlerėsua me ēmimin "Faik Konica", pėr studimin e veprės sė plotė tė Andon Zako Ēajupit. Si autori i ri mė i mirė pėr 2008-ėn u cilėsua Alba Shala. Ajo mori ēmimin Migjeni pėr librin e saj "Papa dixhital". "Gjallė unė pashė" ėshtė vėllimi poetik pėr tė cilin Preē Zogaj u vlerėsua me ēmimin "Lasgush Poradeci".

Pėr kontributin e dhėnė pėr sjelljen nė shqip tė veprave tė mėdha tė letėrsisė botėrore pesė anėtarėt e jurisė e kanė ndarė ēmimin "Fan Noli" mes pėrkthyesve Pashk Gjeēi dhe Shpėtim Ēuēka. Tė dy kanė sjellė nė shqip tė njėjtėn vepėr, "Faustin" e Gėtes, i paėri nė dialektin gegė dhe Ēuēka nė gjuhėn standarde.

Pėrkthyesi i veprave shqip nė gjuhėn angleze John Hodgson u vlersėua me ēmimin "Jusuf Vrioni".

Pėr tė dytin vit radhazi juria nuk dha ēmimin pėr autorin mė tė mirė pėr letėrsinė pėr fėmijė, "At Donat Kurti", pasi prurjet nė kėtė lloj letėrsie gjatė vitit 2008 ishin tė niveli tė dobėt. Po pėr tė njėjtėn arsye juria nuk dha edhe ēmimin pėr prozėn mė tė mirė tė shkurtėr, " Mitrush Kuteli".


Redaktoi: R.Dedaj

 

 

 

http://www.ndryshe.com/mat.php?idm=12608

27 Janar 2009

Historia e Bolenės ėshtė pjesė e historisė sė Shqipėrisė

Servet Tartari nė monografinė “Asim Aliko Legjendė”



Historia e Bolenės ėshtė pjesė e historisė sė Shqipėrisė



Nga Birēe Hasko

Nė promovimin e librit “Asim Aliko Legjendė”, me autor, publicistin dhe shkrimtarin e palodhur , pėr vendlindjen e tij, z. Servet Tartari, i cili na paraqet kėtė libėr monografik pėr heroin e popullit Asim Aliko.Servet Tartari, merr guximin dhe me kurajo, pėr tė shkruajtur kėtė libėr me pėrgjegjėsi. Ai ėshtė i thjesht dhe krenar pėr kėtė vepėr madhore tė bijėve tė Shqipėrisė.“Nuk bėra asgjė tjetėr, thekson me modesti autori, veēse mblodha dorėshkrimet, dhe shkrimet nėpėr shtypin e pėrditėshėm, gjithashtu nga bashkėpuntorėt dhe bashkėluftėtarėt, nga historiku i fshatit Bolenė, ku fillon jeta dhe veprimtaria e Asim Alikos”. Pėr mua, Asim Aliko, ėshtė Legjendė, ashtu siē e ka pėrshkruajtur autori, por ėshtė edhe simbol, jo vetėm i Bolenės, Labėrisė, por i gjithė kombit tonė. Simbol i trimėris, zgjuarsisė dhe sakrificės, duke mos kursyer as jetėn pėr lirinė dhe pavarsinė e vendit tė tij. Aktetet e tij heroike, janė kthyer nė legjendė, nga ku duhet tė mėsojnė brezat e sotėm dhe brezat e ardhshėm.

Njė nga kėta bij tė shquar tė popullit Shqiptar, ishte dhe mbetet, edhe biri i Bolenės, dhe i kombit tonė, “Heroi i Popullit Asim Aliko “…

Pjesmarrja nė kėtė sall pėr dy evenimente, tregon respektin, jo vetėm pėr autorin e librit dhe tė filmit, por njėherash, respekt dhe nderim pėr Bolenėn dhe Bolenasit, qė kanė ndriēuar e janė shquar nė tėrė historin e tyre, ndėrshekuj. Ajo qė ishte edhe mė kryesore, merrnin pjesė intelektual, artist, shkrimtar, poet, politikanė, historianė, dhe nga treva tė Shqpiėrisė qė jetojnė nė Tiranė. Sepse historia e Bolenės ėshtė pjesė e historisė sė Shqipėrisė.

Aktiviteti u filmua dhe u bėnė fotografi nė shėnjė kujtimi, nga Artisti i Merituar Ilia Terpini.






Heronjtė janė yje ndriēues qė rezatojnė nė histori dhe nė shpirtin e popullit...


Prof. Dr. Zihni Haskaj-historian


E lexova me interesim tė veēantė librin e ri “Legjenda e njė heroi” tė autorit Servet Tartari. Heronjtė janė yje ndriēues e udhėrrėfyes tė karvanit pambarim tė popullit. Ata, me shembullin, ndėrgjegjen e veprimtarinė e tyre nė dobi tė popullit e tė kombit, mbeten pėr jetė tė skalitur nė zemra brezash. Njė nga kėta yje, qė nuk do tė shuhet anjėherė nė kujtesėn tonė dhe tė brezave, qė do tė na pasojnė, ėshtė edhe Heroi i Popullit, Asim Shuaip Aliko. Autori, bashkėfshatar i Heroit, publicisti dhe studiuesi Servet Tartari, i dhuron lexuesit librin qė po promovohet sot kėtu. Ai e boton kėtė libėr mbas njė pėrvoje tė pasur tė punės sė tij, si gazetar dhe botues i disa librave, tė cilat kanė gjetur njė jehonė tė mirė tek lexuesit. Nė kėtė drejtim, mund tė pėrmendim librat: “Bolena nė Sportin Shqiptar”, botuar nė vitin 1999; “Nė prushin e vėllazėrimit”, botuar nė vitin 2004; “Eriku nė sytė tanė” etj. Por ai ka nė dorėshkrim, edhe katėr libra tė tjerė me tematikė historike, publicistike, poezi dhe gjenealogji. E theksuam punėn e tij botuese, me qėllim qė tė kuptohet, se kjo monografi ėshtė njė nga librat mė tė mirė tė kėtij autori.

Puna, si historian e diplomat, ma ka dashur qė tė njihesha nga afėr me kėta heronj, nėpėrmjet kontakteve personale e bisedave me ta, nėpėrmjet grumbullimit tė kujtimeve tė tyre dhe studimit tė dokumenteve e shkrimeve tė pabotuara e tė botuara. Por libri ri, qė po na paraqitet sot, mė ka shtuar mė tej njohuritė pėr Heroin e Popullit, Asim Alikon e shokėt e tij. Unė, besoj, se jam njė nga tė paktit, qė mu dha mundėsia ta lexoj kėtė libėr disa herė, kur ishte duke u pėrgatitur, hedhur nė kompjuter e redaktuar nga kolegu im, publicisti Bektash Zite e, mė pas, kur materiali u printua e u bė gati pėr botim. Libri, qė me leximin e parė, mė la pėrshtypje tė mira dhe pėrgėzova autorin e tij pėr punėn qė ka bėrė. Duhet theksuar se ky libėr ėshtė botimi i parė i plotė pėr jetėn dhe veprimtarinė e kėtij heroi. Ėshtė shkruar nė mėnyrė tė atillė, qė e tėrheq lexuesin dhe i shton atij njohuri pėr heroin. Libri ėshtė ndėrtuar nė disa kapituj, qė e paraqesin materialin nė mėnyrė kronologjike dhe tė argumentuar. Nė fillim, nė kreun e parė e tė dytė, jepen tė dhėna pėr Bolenėn dhe bijtė e saj nė breza, pėrqėndrohet tek Alikomuēajt, tė parėt e Asimit: gjyshi, babai e vėllezėrit e motrat. Midis kėtyre tė dhėnave, ato pėr jetėn e Asimit nė fshat e Gjirokastėr janė mė tė shumta. Ato vazhdojnė, nė kreun e tretė, nė tė cilin shkruhet pėr Arsimin nė vitet e luftės partizane. Jeta 28 vjeēare (1916-1944) e Asimit tonė tė dashur, qė jepet nė kėto pjesė, ėshtė si jeta e gjithė shqiptarėve tė tjerė, qė jetonin e punonin nė fshat. Ai duke u rritur e madhuar, krahas punės qė bėnte pėr tė jetuar, mėsoi e kuptoi dhe tė kaluarėn atdhetare tė gjyshit, babait, bashkėfshatarėve dhe bashkėkrahinarėve. Kjo traditė atdhetare bėri, qė ai tė radhitej nė anėn e luftėtarėve tė lirisė, nė luftėn qė u bė 1939-1944. Nė ato vite ai zgjidhet kryetar i kėshillit nacionalēlirimtar tė fshatit, anėtar i atij tė zonės sė Kurveleshit, merr pjesė nė luftėn e Gjormit, caktohet komisar i batalionit tė katėrtė tė brigadės sė tetė sulmuese dhe jep shembull, si partizan e kuadėr nė luftimet pėr mbrojtjen e Kongresit tė Pėrmetit, nė Zagorije, nė Konispol, Berat, Lushnje, Tiranė e deri nė Vishegrad tė ish-Jugosllavisė. Marrja pjesė nė kėto luftime, kundėr pushtuesve tė huaj dhe bashkėpunėtorėve tė tyre e burrėruan mė shumė, e aftėsuan si kuadėr dhe e bėnė tė kuptonte, se ashtu si tė parėt e tij pėr lirinė, duhet tė bėheshin sakrifica tė mėdha. Mė pas, me ēlirimin e Shqipėrisė, me detyrėn qė kishte si shef i sigurimit pranė Divizionit tė gjashtė, ai ishte njė nga ata qė punoi e luftoi pėr ruajtjen e lirisė dhe sigurimin e jetės e tė punės, qė po bėnte populli pėr rindėrtimin e vendit e zhvillimin e tij tė mėtejshėm nė tė gjitha drejtimet. Por nė tė njėjtėn kohė, ai u bė mė i vėmendshėm dhe mė vigjilent pėr tė arritur kėto objektiva. Prandaj Heroi ynė ėshtė njė nga veprimtarėt mė tė dalluar tė kohės, kundėr synimeve e veprimeve tė armiqve tė jashtėm dhe mbeturinave te bashkė-punėtorėve tė tyre qė kishin mbetur brenda vendit. Kjo punė lavdėruese kundėr tyre, jepet mirė e qartė nė katėr krerėt pasues. Autori nė kėta krerė tė librit ka ditur tė nxjerrė nė pah pėrpjekjet e shumėllojshme tė armiqve pėr tė rrėzuar pushtetin e popullit, pėr tė penguar e shkatėrruar arritjet e punės vetmohuese tė popullit tonė, dhe pėr ta copėtuar Shqipėrinė tonė tė dashur. Asimi me shokėt e tij, u radhit nė radhėt e para tė luftės, qė bėnte mbarė populli ynė, kundėr veprimtarive armiqėsore tė ēdo lloji me anė tė ushtrisė, policisė e sigurimit, nė tė cilat bėnin pjesė nga bijtė mė tė mirė tė tij, ish-partizan e kuadro tė Luftės Nacionalēlirimtare. Autori ka ditur tė na japė nė libėr, si njė bllok me vete, gjithė synimet e veprimet keqėdashėse kundėr popullit e atdheut tonė nga individė, organizata e shtete tė ndryshme. Pėr kėtė, autori ka shfrytėzuar njė emision televiziv, nė tė cilin kėto qėllime tė mbrapshta, pohoen me gojėn e disa trajtuesve apo pjesėmarrėsve tė huaj nė ato veprime antishqiptare. Me kėtė shtrim tė problemeve tė kohės, lexuesi i sotėm kupton, se populli shqiptar, nė vitet e parė mbas ēlirimit u ndesh dhe kapėrceu vėshtirėsitė e mėdha ekonomike; nė tė njėjtėn kohė pėrballoi dhe likuidoi banda tė tėra dhe paralizoi veprimet penguse antikombėtare tė tyre. Pikėrisht, kundėr tyre luftoi Asim Aliko bashkė me shokėt e tij, duke kryer detyra tė vėshtira, qė kėrkonin trimėri tė rrallė, zgjuarėsi tė veēantė, forcė fizike durim e vullnet.

Kjo punė vigane e kėtyre heronjve del mirė nė pah edhe nė krerėt e tjerė tė librit, qė kanė tė bėjnė me kujtimet e bashkėluftėtarėve dhe bashkėkohėsve, si dhe nė pasqyrimin e tyre nėpėr faqet e shtypit. Me tė drejtė, ky libėr mbyllet me vlerėsimin, qė i ėshtė bėrė nga i gjithė populli dhe pushtetarėt e kohės, veprimtarisė sė kryer nga Asim Alikua. Atij janė dhėnė dekorata e urdhėra tė shumta dhe i ėshtė akorduar titulli mė i lartė “Heroi i Popullit”. Pėr tė till heronj, njerėz qė nuk kursejnė asgjė dhe bėjnė gjithshka pėr popullin e vendin e tyre, ka gjithmonė admirim, krenari, flitet mirė e shkruhet vazhdimisht pėr ta. Nė kėtė kuadėr, me siguri, nė tė ardhmen edhe kėtė libėr do ta pasojnė tė tjerė, se Heronjtė e Popullit i meritojnė.




Pėrse duhej shkruar kjo legjendė...?



Nga Bektash Zite

publicist


Sot kemi nė dorė librin e Servet Tartarit “Legjenda e njė Heroi”, pėr tė cilin, besoj, se ėshtė i mirėpritur nga shumė njerėz, pėr tė mėsuar tė vėrtetat e pėrjetuara, pak mė shumė, se gjysėm shekulli mė parė...

Heronjtė dhe historia kanė njė lidhje tė natyrshme e tė pazgjidhėshme mes tyre. Ata, me veprėn e tyre, nė sherbim tė njė qėllimi tepėr tė lartė, i bėjnė vend vetes nė “sofrėn e burrave”, historia i mer nė gjirin e saj dhe shpirti i popullit i derdh nė kėngė... Por, herė-herė, pėrmasat e veprės sė kėtyre bijve tė lavdishėm i kapėrcejnė kufijtė e jetėsores dhe hyjnė nė kufijt e legjendės. Kėshtu ndodhi edhe me Asim Alikon...

Duke kaluar nėpėr duar monografinė, mu kujtuan vargjet e poetit tone kombėtar, tė menēurit Dritero Agolli:Nė sofrėn e shtruar tė historisė,Vijnė tė marrin lugėn tė gjithė;/Vėshtrojnė thelat dhe duan tė hanė,/Maskarenj, bataēinj, pelivanė...!/Po historia u jep nga njė kafe nė kėmbė Dhe pėshpėrit ngadalė nėpėr dhėmbė:Tani na falni, se presim tė vijnė,/Ata qė bėjnė vėrtet historinė...Po kėtė histori lypset tė shkruajmė e ta ruajmė, sepse ajo ėshtė njė nga shtyllat e kujtesės sė popullit dhe kombit: njė popull qė s`njeh tė kaluarėn e vet, nuk mund tė ketė as tė ardhme. Jo vetėm ne, por tėrė brezat, qė do tė vijnė, duhet ta dijnė mirė, se nga vijnė e ku duhet tė shkojnė... Pėrmes tė vėrtetave historike tė shkruara, ata qė bėjnė historinė, vijnė mes nė gėzime e nė kėngė, pėr tė na thėnė “Ne e bėmė tonėn; ju bėni tuajėn pėr mėmėdhenė”!Asim Aliko ishte njė copė shkėmb i Ēipinit, qė mori me vete erėn e malit, kaltėrsinė e qiellit dhe virtytet e mėkuara, atje pranė vatrės, ku piqej kulaēi i hirit, pėr t`i manifestuar ato nė ēdo hap e nė ēdo ēast tė jetės sė tij, plot dallgė e tallaze shpesh tė tėrbuara... Por ai nuk u tund dhe as u lėkund, as nė ēastet mė tė vėshtira, kur vdekja qėndronte ballėpėrballė dhe vėshtroheshin sy mė sy, sepse ishte nga ata djem, qė rrallė i bėn nėna...Dhe nė kėtė monografi, Servet Tartari na i sjell ashtu tė gjallė, pėr tė na thėnė, se “trimat e bėn vendi...”

E thirri atdheu dhe ai u nis nė rrugėt e luftės pėr t`u kthyer sėbashku me lirinė. Re tė zeza u mblodhėn mbi qiellin e pastėr tė lirisė dhe atė e thirri sėrish detyra, pėr ta “harruar” familjen. Ballėpėrballė me vdekjen, tregoi se bindjet tė bėjnė shkėmb tė patundur, pėrballė ēdo furtune e stuhie... Dhe, kjo nuk ishte rastėsi: Alikomuēajt e Bolenės, nė breza, i kishte dehur era e barutit, kur bėhej fjalė pėr fatet e mėmėdheut: gjyshi i Asimit, radhitej me Leskodukajt e famshėm e trimat e tjerė tė Labėrisė, kundėr osmanėve; i ati, me “dyfek mė gjalmė” do tė bėhej luftėtar dhe do tė radhitej me organizatorėt e Luftės sė Vlorės mė 1920; Asimi do tė rradhitej partizan qė nė orėt e para... Dhe, s`ka sit ė ndodhė ndryshe: Tek ka rrjedhur, doemos, do tė pikojė...

Burrat atdhetarė asnjėherė nuk luftojnė e punojnė pėr lavdi, por vepra e tyre, bėn qė lavdia t`i ndjekė pas. Kjo ndodhi edhe me Asim Alikon, qė me veprėn e tij nė sherbim tė mėmėdheut, mbeti njė gur i ēmuar nė ballin e Bolenės sė Kurveleshit, por ai, nė qiellin e yllėzuar tė Labėrisė, do tė ketė dritėn e vet nė breza. Meritat e Asim Alikos, Asim Tomorrit dhe tė shokėve tė vet, janė tė shkruara, me meritė, edhe nė analet e sherbimeve inteligjente angleze dhe amerikane, ndėrsa populli i Labėrisė i ka pėrjetėsuar nė kėngė...

Duhej shkruar kjo “legjendė njerėzore”, edhe pėr tė ruajtur njė amanet tė tė ndriturit Fan Noli: “Ne jemi shqiptarė dhe e kemi pėr detyrė tė mbetemi, siē kemi qenė prej kohe: stoli e maleve tona tė larta dhe e qiellit”.

 

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=64   29/11/2007 

Isa Boletini nė Vlorė-Koment rreth fotos
QERIM VRIONI
Duke kaluar nėpėr duar e shqyrtuar shumė fotografi qė “flasin” pėr Historinė e Shqipėrisė, qėndrova diē mė gjatė tek fotoja ku paraqitet Isa Boletini (1864 – 1916) me trimat e tij nė Vlorė mė 28 nėntor 1912. Kjo ėshtė data e cila shoqėron foton sa herė botohet nė libra historie a nė shtypin periodik. Nė tė vėrtetė kjo fotografi e vyer ėshtė realizuar dy-tri ditė pas kėsaj date, sepse pėr shkaqe tė ndryshme jashtė dėshirės dhe vullnetit sė tij, ai mbėrriti nė qytet me vonesė. Isa Boletini ishte ftuar si pėrfaqėsues i Kosovės nga Ismail Qemali pėr tė marrė pjesė nė Kuvendin Kombėtar i cili do tė shpallte Pavarėsinė e Shqipėrisė. Ai ishte njė nga udhėheqėsit kryesorė tė kryengritjeve shqiptare tė vitit 1910, me aftėsi tė dalluara organizimi dhe drejtimi, aq sa turqit mendonin se kishin tė bėnin me ndonjė gjeneral tė huaj. Nė 1913, bashkė me Ismail Qemalin dhe Luigj Gurakuqin shkon nė Londėr pėr tė protestuar nė emėr tė qeverisė shqiptare kundėr copėtimit tė Shqipėrisė nga Fuqitė e Mėdha. Duke pėrbėrė njė pengesė tė fortė e tė pėrhershme pėr synimet grabitqare tė fqinjėve, Isa Boletini u vra pabesisht nga shovinistėt malazezė nė Podgoricė, mė 23 janar 1916. Nė atė vjeshtė tė tretė tė vitit 1912, ai vinte nė Vlorė me rreth 100 luftėtarė, shumica e tė cilėve tė kalitur nė pėrpjekjet kryengritėse tė 1910-s, veēanėrisht nė pėrleshjet me turqit nė Grykėn e Cėrnalevės dhe atė tė Kaēanikut e, njėherazi ata pėrbėnin, si tė thuash “gardėn” e Kuvendit. Emri i Kaēanikut ishte bėrė i dėgjuar edhe nė Shqipėrinė bregdetare, kėsisoj edhe nė Vlorė. Trimat kosovarė kishin pėrshkuar rrugė tė gjatė e tė lodhshme disaditore me kuaj drejt Vlorės, por lodhjen natyrshėm, ua lehtėsonte mjaft qėllimi i shenjtė pėr tė cilin po udhėtonin, do merrnin pjesė nė Shpalljen e Pavarėsisė, ngjarja mė e madhe shekullit XX pėr kombin shqiptar. Fotografia ėshtė bėrė nė rrugėn kryesore tė qytetit, nė atė kohė me emrin “Liria” (sot rruga muze “Justin Godard” nė lagjen e vjetėr “Muradie”), disa dhjetėra metra para se ajo tė bashkohet me “Sheshin e Flamurit”. Autori i saj ishte njė fotograf shqiptar emri i tė cilit fatkeqėsisht, ende nuk njihet. Ai kishte ngritur trekėmbėshin e aparatit aty pėr tė pėrjetėsuar ato ditė tė

shėnuara, e ndoshta ishte edhe nė dijeni se atypari, do kalonin kosovarėt me Isėn nė krye. Ajo ishte rruga qė lidhte lagjen ku ata banonin (Topana), me qendrėn. E kur janė dukur nė krye tė rrugės, me veshjet karakteristike e si pėrherė me nga njė armė brezi, mbase fotografit i janė dridhur pak duart e i janė shtuar rrahjet e zemrės, por shpejt e ka mbledhur veten. Pa i porositur fare trimat qė do fotografonte (siē bėjnė rėndomė fotografėt), se dhe koha s’priste, ka shkrepur aparatin njė herė, dy herė…, kurse ata ecnin fare tė shkujdesur drejt tij. Gjithēka mund tė ketė pėrfunduar me pėrshėndoshjen dashamirėse tė tė dy palėve, por me gėzimin e madh tė fotografit se kish pėrngrirė nė letrėn fotografike pjesėmarrės tė shquar tė ngjarjes historike, i vetėdijshėm dhe i kėnaqur pėr pėrjetėsimin kėsisoj tė atmosferės sė ditėve tė lirisė. Isa Boletini, edhe pse nuk ėshtė nė qendrėn optike tė fotos, kuptohet lehtė se ėshtė kryesori nė atė grup njerėzish, edhe ngase ai ecėn njė hap para tė tjerėve. Nga vėshtrimi i fotos tė bien nė sy trupat viganė tė tyre, por sidomos ecja e lirshme dhe dinjitoze. Kishin tė drejtė, Pavarėsia ishte shpallur e, ata ishin tashmė njerėz tė lirė nė shtetin e tyre, nėn atė copė qielli qė u kish rėnė nė pjesė. Vėllezėrit nga Kosova u pritėn me bujari tė madhe nga tė gjithė qytetarėt vlonjatė nė shtėpitė e tyre, shumica nė lagjen e vjetėr “Topana” (sot “Katėr heronjtė”), nė pjesėn e sipėrme tė sė cilės u krijua dhe vend-fushimi i kafshėve dhe pajisjeve luftarake tė tyre. Kjo ishte njė kodėr a bregore vogėl e mbushur me ullinj, prej nga shihej mirė krejt qyteti. Vendasit dhe miqtė u miqėsuan shpejt me njeri-tjetrin, madje tė parėt, si pėr t’i nderuar mė shumė ardhėsit, filluan ta thėrrisnin kodrėn thjeshtė dhe shkurt “Kaēanik” me qenė se pjesa mė e madhe e tyre kish luftuar nė Grykėn e Kaēanikut. Kėshtu nisėn ta quanin bregoren mė pas banorėt e qytetit, ndonėse mjaft njerėz nė Vlorė nuk ia dinin mė vonė origjinėn e kėtij emri, por kjo s’kish ndonjė rėndėsi. Kodra “Kaēanik” po kthehej kėsisoj, nė njė pėrmendore tė veēantė historike pėr pėrjetėsimin e ardhjes sė Isa Boletinit me trimat e tij nė Ngritjen e Flamurit. Kjo ka ndodhur nė vitin e Madh 1912, e prej asaj kohe vazhdoi me dhjetėra vite e vazhdon e sot e gjithė ditės qė ajo tė thėrritet “Kaēanik”, edhe pse tanimė e mbushur me banesa. Gjithashtu vlen tė shėnojmė se rruga kryesore e lagjes “Topana”, ku kalonin nė atė kohė ēdo ditė edhe kosovarėt, prej rreth 70 e ca vitesh quhet me vendim tė autoriteteve lokale tė atėhershme, “Isa Boletini”, ndėrsa 2-3 dhjetėvjeēarė mė parė (aty nga vitet ‘70), me emrin e Fatosit tė Kosovės u quajt njė nga lagjet e reja mė tė mėdha tė qytetit tė Flamurit. Kėshtu, Isa Boletini erdhi nė Vlorė para 95 vitesh, por ai vazhdon tė jetė atje me rrugėn dhe lagjen qė mbajnė emrin e tij, por veēanėrisht me toponimin mitik “Kaēanik”. Emri i Isa Boletinit bashkė me atė tė Ismail Qemalit, jetojnė nė kėtė qytet prej 95 vjetėsh, por ata do jetojnė edhe 195 e shumė e shumė vite tė tjerė, bashkė me emrat e tė gjithė atyre patriotėve qė u pėrpoqėn pėr shpalljen e Pavarėsisė, derisa tė jetojnė shqiptarė nė Vlorė, Prishtinė, Tetovė, Ulqin e kudo qoftė ku do tė rrojnė njerėzit qė i thonė bukės, bukė dhe ujit, ujė. Kėto gjera mė erdhėn nė mendje tani duke vėshtruar kėtė fotografi tė vjetėr, tė ēmuar e pa emėr autori. Tani, kur ndodhem me mijėra kilometra larg fizikisht nga Shqipėria dhe sidomos nga Vlora, qyteti, ku si fėmijė, i ri dhe burrė, kam pritur e pėrcjellė dhjetėra herė me gėzim e dashuri, Ditėn e Madhe tė 28 Nėntorit, Ditėn e Flamurit.

Qerim Vrioni, Michigan (SHBA), Nėntor 2007




Adhurues i Kadaresė pėr librat e shkruar mbi gjakmarrjen, regjisori nga Kosova Luan Kryeziu ka projektuar dje filmin “Gjakmarrja”. Krijim autorial ku simbolika dhe surealizmi prodhojnė gjakmarrjen e ftohtė, tė vdekur, nė distancė nga publiku. Gjakmarrja, si riciklim i tė njėjtit gjak, ėshtė krejtėsisht e palogjikshme, dhe pa motiv –kjo ėshtė ironia e 25 minutave filmike



25 minuta gjakmarrje


Ilka Kapedani


Dy kulla pėrballė njėra-tjetrės qė riciklojnė gjakun nė distancė nga publiku dhe vetė krijuesi. Gjakmarrje e ftohtė, si diēka e vdekur. Ky ėshtė krijimi i regjisorit nga Kosova, Luan Kryeziut, i projektuar dje paradite nė kinema “Imperial”.

Gjakmarrja qė zbret nga Kanuni, qė ėshtė kthyer nė njė kėrshėri dhe burim i pashtershėm pėr lėndėn kinematografike pėr regjisorin Kryeziu nuk ėshtė aspak e ekzagjeruar. Ai pėrmend Amerikėn, si vendi qė kėtė lėndė e ka brumin mė tė ngjeshur nė produksionet kinematografike. E sa pėr regjisorėt shqiptarė, Kanuni ėshtė njė realitet nė minus, qė nuk ėshtė shfrytėzuar.

Pa fjalė, rreth 25 minuta, filmi me metrazh tė shkurtėr qė konkurron nė Festivalin Ndėrkombėtar tė TIFF ka si karrem simbolikėn dhe surealizmin.

Njė bunar nė mes dy shtėpive qė presin nė grykė tė pushkės, nė frėngji tė kullave, krijon mirazhin e vrasjes. Kova qė mbushet e zbrazet nga provokimi dypalėsh i burrave qė presin tė vriten, a tė jenė tė lirė, shkakton lojėn e frikshme me jetėn.

Kryeziu thotė se elementėt e tij, siē ėshtė kova qė mbushet nė pus e shpesh kthehet bosh, pėrdoren si karrem pėr riciklimin e gjakut tė shoqėruar me elementėt surrealė pėr trajtimin e idesė.

Nė pamje tė parė tė krijohet iluzioni i njė filmi bosh. Gjakmarrja duket sikur nuk ka gjė pėr tė thėnė nė kėtė kontekst pa fjalė, viziv. Burrat e plagosur ushqejnė gjakun e tyre, tė humbur, me gjakun e gjaksit.

Kėshtu mbėshtillet gjithė qėllimi i autorit, tė shpėrfillė gjakun e ndryshėm. Ironia nė marrjen dhe dhėnien e gjakut prej tė plagosurve ėshtė thjesht njė riciklim i tė njėjtit gjak. “Ata kanė tė njėjtin gjak, tė njėjtin bunar, tė njėjtėn tokė nuk kanė asnjė motiv, arsye qė pėr njė vrasje tė ndodhin tė tjera”, - thotė Kryeziu, duke u munduar tė krijojė njė autorėsi.

Kėtij filmi i mungon baza historike, ėshtė njė trill kompozicional i autorit, pėr ta shkatėrruar qėllimisht fenomenin kanunor, si vizualitet surrealist. Ajo qė duket e ekzagjeruar, e pamundur, krejt e pakontrollueshme dhe njėkohėsisht shpėrfillėse nga mendja. “Njerėzit me tė njėjtin gjak dhe kanė njė burim jete, njė diell, njė tokė, dhe njė qiell, luftojnė nė mes vete pa ndonjė motiv tė arsyeshėm logjik. Ata e pėrdorin burimin e jetės si karrem, me qėllim qė lufta tė pėrtėrihet. Ata dėnohen nga gjaku i tyre si hakmarrje e kohėrave tė vjetra. Fanatizmi i hakmarrjes shkakton ngujimin, gjė e cila shkakton privimin e lirisė edhe tė atyre qė e adhurojnė atė. Ata e fitojnė lirinė, madje duke e paguar edhe me jetėn e tyre. Ēdo familje ka heronjtė e saj, me gjakun e tė cilėve ushqehen. Pse ekzistojnė luftėrat kur ka mjaft tokė, ujė, diell e dashuri pėr tė gjithė. A ja vlen qė pėr njė lule tė kėputur tė prishet i gjithė kopshti”, ėshtė qėndrimi autorial. Regjisori i ri thotė se ėshtė adhurues i Kadaresė, tė cilit ia njeh mirė veprat dhe esetė tė shkruara mbi gjakmarrjen. Ndėrsa Kosova ka kaluar njė kohė tė vėshtirė luftėrash, sigurisht qė pėr gjakmarrje s’mund tė flitej. Kryeziu thotė se janė disa zona qė ndodh aktualisht ky fenomen, vetėm jo nė masė tė madhe. Prej Kanunit tė Lekė Dukagjinit nė kėto treva ka mbetur vetėm fenomeni i gjakmarrjes.

Nė kėtė kohė pavarėsie pėr Kosovėn, Kryeziu e sheh fenomenin me skepticizėm, po me qartėsinė se populli tanimė e ka kuptuar tė keqen e gjakmarrjes.

Ndėrsa Kryeziu vjen nė kėtė festival nga shkolla kosovare e filmit, i diplomuar nė Akademinė e Arteve ku ėshtė regjisor i filmave “Kufomat”, “Pini”, “Pasioni zjarrit”, Skulptura (film i shkurtėr), “Dhuratat”, (film i shkurtėr) gjithashtu ka realizuar dhe disa dokumentarė si “Muaji i rinisė kosovare”, “Mbijetesa njerėzore” ku ka qenė edhe aktor.

“Gjakmarrja” ėshtė dhėnė premierė nė Kosovė, dhe regjisori pret tė shkojė pėr tė konkurruar nė Kolorado, njė festival prestigjioz ku ėshtė selektuar edhe filmi i tij.



Flutura e Stefan Taēit

Njė vajzė e re piktore, pas njė telefonate niset tė takojė tė dashurin e saj nė vendin e caktuar. Historia e filmit zhvillohet nė Tiranė, por mund tė ndodhte nė ēdo vend tė botės. Pėrmes simbolikės e poezisė sė udhėtimit tė vajzės-flutur, shohim e ndjejmė atmosferėn tipike tė qytetit, ku pėrtej njė ndjesie lokale pėrjetojmė sadopak edhe problematikėn globale. Nė fund, publiku, pėrballet me dilemėn e vajzės. A mund tė jetė e vėrtetė ajo ēka ndodh nė fantazinė e saj gjatė kohės qė pret tė dashurin?

Me skenar tė Stefan Taēit filmi qė konkurron nė seksionin e animuar tė festivalit ndėrkombėtar tė TIFF-it, ėshtė projektuar njė ditė mė parė nė kinemanė “Imperial”, duke realizuar premierėn e saj. Me fotografi tė Spartak Papadhimitrit, animacion, dhe skenar tė Stefan Taēit ku luajnė aktorėt Ermela Teli dhe Klajd Kruja, filmi “Flutura” shtrydh fantazinė krijuese nė njė realitet ndjeshmėrie ku artistikisht loja ėshtė imagjinatė e bukur. 

 

 

 

http://www.ndryshe.com/mat.php?idm=12594
E Hene, 26 Janar 2009

Ismail Qemali 90 vjet mbas ndarjes nga jeta


Nga Prof. Nedim Vlora

Mė se 90 vjet tė ndarjes nga jeta, figura dhe vepra e Ismail Qemalit jetojnė akoma nė mendjen e shqiptarėve, tė cilėve u la njė atdhe tė lirė dhe tė pavarur, mbas nėnshtrimit shekullor tė turqve. Ajo ditė e nėntorit, ėshtė ditė e paprekshme nė zemrat e atyre qė ishin tė pranishėm dhe tė atyre, patriotėve, qė akoma edhe sot e kujtojnė. Vetė Ismail Qemal bej Vlora, 5 vjet mė vonė, pas pavarėsisė, kujtonte me emocione dhe mallėngjim ato momente historike kur shkruante:

“Mbledhja u ndėrpre. Anėtarėt e Kuvendit dolėn nga salla pėr tė ngritur nė shtėpinė ku kisha lindur, ku kishin jetuar paraardhėsit e mi, Flamurin e Skėnderbeut qe flinte pėr 445 vjet i palosur. Minuta tė paharrueshme, nė tė cilat, me duar qė dridheshin me shprese dhe krenari, ngrita ne ballkonin e banesės time tė vjetėr Flamurin… (Ismail Kemal Bey, L’Albania indépendante et son premier m’bret, in Je sais tout magazine, XIII, 15 nov. 1917, pp.563-574).

Patrioti i madh, tė cilit ne tė gjithė shqiptarėt duhet t’i jemi mirėnjohės, nuk e braktisi kurrė aktivitetin politik, siē e demonstrojnė disa dokumente dhe siē e konfirmon veē vdekja e tij nga rrethana jo tė sqaruara mirė, por tė pėrcjella dhe tė dėshmuara nga disa djemtė e tij, tė pranishėm atė natė, nė Hotel Brufani tė Peruxhės. Kanė kaluar mė shumė se 90 vjet dhe mė takon mua, nipi i tė parėlindurit Mahmud Nedim bej Vlorės qė ishte i pranishėm nė ngjarjen tragjike, qė tė rikujtoj me fjalė ato momente plot emocione dhe ankth. Falė gjyshes, Alice, shumė vite mė pas, e cila mė tregoi mua dhe motrės time traktativat sekrete me qeverinė italiane, refuzimin e Ismail bej Vlorės, darkėn, dhimbjet e mėdha nė bark, mbėrritjen e mjekut kur shpresat tashmė ishin shuar : e gjitha kjo ndodhi shumė shpejt aq sa te bllokonte frymėmarrjen. Ishte si tė shfletoje njė album tė vjetėr plot me fotografi, shprehės nė heshtjen e tyre, aq sa nė ēatinė e vogėl dhe tė vjetėr tė Rrugės « Markon » nė San Remo, nė tė cilėn gjyshja ime jetonte si refugjate dhe pa atdhe, dukej sikur historia tė pėrsėriste vetveten, ēdo herė nė mėnyrė tė njėjtė, krenare dhe e trishtuar.

« Asnjė copė toke shqiptare do t’u cedohet (jepet) tė huajve”: ishin kėto fjalėt e fundit tė politikanit tė madh, referuar pėrfaqėsuesve tė qeverisė italiane disa ditė mė parė nga vdekja e tij. Dėshira pėr tė pėrcjellė qartėsisht mendimin e tij direkt ministrave pėrgjegjės nuk u krye. Pritja pati njė pėrfundim tragjik. Zemra e tij pushoi sė punuari; Patrioti Ismail Qemali ndėrroi jetė. Me karakter liberal, Ai mendonte se ēdo individ duhet tė shprehet dhe tė sillet sipas bindjeve tė tij, por nė respekt tė ligjit. Njė episod pak i njohur saktėson mendimin e tij : njė ditė nė Parlamentin e Stambollit u kėrcėnua nga njė kundėrshtar politik, i cili drejtoi armėn ndaj tij ; menjėherė ndėrhyri nė mbrojtje tė tij Tahiri, por ai duke ulur dorėn e djalit tė tij, qė mbante pistoletėn, tha : « Ndal, armėt janė forca e tė dobėve ». Episodi dėshmoi qartėsisht se si patrioti i madh e bazoi fuqinė e tij politike te fjalėt, te dialogu, te pėrballimi, dhe jo nė njė pushtet tė dhunshėm apo imponues dhespotik. Ai, i dha tė birit njė leksion tė shkėlqyeshėm mbi demokracinė, sepse sqaroi se nė demokraci tė gjitha opinionet duhet tė respektohen, edhe ato tė kundėrta : kėto opinione duhet t’i ēelin rrugėn diskutimeve, por nuk duhet t’i japin shkas dėnimeve, hakmarrjeve, ndėshkimeve. Demokracia imponon pluralizėm, kėshtu qė nėqoftėse njė ide ėshtė mė e pėrhapur se njė tjetėr, nėqoftėse njė parti mbizotėron mbi tė tjerat nuk duhet tė procedohet nė «spastrimet” staliniste as nė mohime «naziste» kundėr atyre qė mendojnė ose votojnė ndryshe nga mazhoranca.

Ismai Qemal bej Vlora, pra, ishte nė thelb njė demokrat, respektonte idetė e tė tjerėve, edhe kur kėto ishin plotėsisht kundėr ideve tė tij dhe ky ėshtė mėsimi qė Ai u la fėmijėve dhe bashkėkombėsve tė tij. Nė fakt idetė e tij i paraprinė ideve qė janė afirmuar nga Deklarata Universale e te Drejtave tė Njeriut.

Personalisht gjithmonė kam besuar qė ky ka qenė mesazhi politik mė i rėndėsishmi i lėnė nga Ismail Bej Vlora: dashurinė pėr atdhenė dhe pėr popullin e tij, tė gjithė tė lirė nė njė vend tė lirė. Dhe ky ėshtė urimi qė i drejtoj Shqipėrisė nė kėtė ditė kujtimi, me shpresėn qe vendi ynė i vogėl mund tė shndėrrohet si vendi i njė demokracie tė vėrtetė.

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12011.html
 
Koha Jone
Culture et patrimoine : l’heure de la collaboration entre l’Albanie et le Monténégro
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 23 décembre 2008
Mise en ligne : dimanche 25 janvier 2009
Sur la Toile

L’Albanie et le Monténégro ont signé le 21 décembre dernier un accord de collaboration dans les domaines de la culture et de la préservation du patrimoine culturel et naturel. Cette collaboration s’inscrit dans le cadre des projets régionaux du Conseil de l’Europe et de l’UE. Le lac de Skadar/Shkodėr ou la ville d’Ulcinj figurent naturellement parmi les sites qui pourraient faire l’objet d’une collaboration accrue entre les deux pays.

JPEG - 102 ko
Le lac de Skadar/Shkodra, patrimoine naturel commun ą l’Albanie et au Monténégro

 

 

 

 

 

 

 

Le ministre de la Culture et du Tourisme albanais, Ylli Pango, s’est rendu en visite officielle au Monténégro pour rencontrer son homologue, Branislav Mičunović. L’objectif de la rencontre concernait la collaboration culturelle dans les secteurs de la cinématographie, du théātre, des centres musicaux, de la littérature et des arts visuels.

Les deux ministres ont aussi évoqué le patrimoine, les fouilles archéologiques, le réseau des chāteaux du Lac de Shkodra/ Skadar, l’ouverture du musée ethnographique de Muriq et la collaboration dans le cadre de l’initiative de l’Union pour la Méditerranée.

Un projet ą échelle régionale

Les deux ministres ont ainsi discuté du projet du Conseil de l’Europe pour le développement économique de la zone de Shkodra ą travers la valorisation de ses richesses culturelles et naturelles.

Le Programme régional pour l’héritage culturel et naturel dans l’Europe du Sud-Est est un projet commun de l’Union européenne et du Conseil de l’Europe. Il est destiné aux neuf pays de la région et vise ą développer une collaboration ą grande échelle entre ces pays dans le but de préserver, de conserver et de réhabiliter l’héritage culturel et naturel, en se focalisant sur le développement durable dans l’administration urbaine et rurale et le développement local des conditions de vie et de l’environnement.

Le Ministčre du Tourisme, de la Culture, de la Jeunesse et des Sports albanais est engagé dans ce Programme Régional, qui vise ą financer la restauration des sites menacés ou leur restauration. Ce programme a démarré en 2003 sous l’égide du Conseil de l’Europe, de l’UE et du président de la Commission européenne de l’époque, Romano Prodi. Le ministčre de la Culture albanais a passé avec succčs les deux premičres phases du projet : l’élaboration d’un rapport sur l’état du patrimoine archéologique et architectural du pays, puis l’élaboration d’une liste des monuments menacés, accompagnée des données techniques de chacun de ces monuments.

Les sites inclus dans le projet

Cette liste comporte des sites comme l’amphithéātre de Durrės, le chāteau de Kruja et de Gjirokastra, le bazar et quelques maisons menacées de cette ville, le Bazar de Korēa, la maison des Kurpale ą Kukės, et toute une série d’églises comme celle de Saint Stéphane dans la forteresse de Rozafa ą Shkodra, celle de Saint-Podrome ą Voskopoja, celle de Tous-les-Saints ą Gjirokastra, celle de Kozare ą Berat, etc.

La troisičme phase concernera les estimations techniques préliminaires pour chaque monument et la définition des coūts d’interventions techniques. La derničre phase sera celle de l’élaboration des études de faisabilité. Dans le cadre de ce projet, quelques experts du Conseil de l’Europe se sont rendus en Albanie pour visiter certains sites de la liste et rencontrer des spécialistes du ministčre du Tourisme et de la Culture.

Des études de faisabilité sont déją prźtes pour le Bazar de Korēa et la demeure des Haxhistase. Le 21 décembre 2008, le ministre Ylli Pango a visité la ville d’Ulcinj, en compagnie de son homologue monténégrin. Ils ont été accueillis par le maire ainsi que par le ministre des Minorités et des Droits de la personne auprčs du gouvernement monténégrin, Fuad Nimani.

L’accent a été mis sur l’importance de la collaboration culturelle entre la ville d’Ulcinj et d’autres villes ou institutions culturelles albanaises. Cette collaboration a trčs bien débuté jusqu’ą présent, mais elle gagnerait ą źtre renforcer. Les deux ministres s’y sont engagés.

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12130.html

BIRN
Déportation des Bosniaques du Monténégro : Podgorica reconnaīt enfin le crime
Traduit par Stéphane Surprenant
Publié dans la presse : 21 janvier 2009
Mise en ligne : vendredi 30 janvier 2009
Sur la Toile

En 1992, des centaines de réfugiés bosniaques ont été déportés par la police monténégrine et remis aux autorités serbes de Bosnie. La plupart ont été assassinés, certains sont encore portés disparus. Podgorica vient de créer un précédent historique dans la région en offrant une somme d’argent ą titre de compensation aux familles des Bosniaques déportés et assassinés en 1992. Les victimes insistent quant ą elles sur le fait que justice ne sera jamais faite tant que les responsables de ces crimes n’auront pas été jugés.

Par Erna Mačkić et Nedjeljko Rudović

JPEG - 109.7 ko
Une branche de la famille Klapuh, en Bukovica (commune de Pljevlja, Monténégro, ©CdB/L.Geslin)

 

 

 

 

 

 

 

Jasenka Titorić-Perović a perdu son frčre de 29 ans, Alenko, suite ą son arrestation par les autorités monténégrines, alors qu’il était en visite dans la ville d’Herceg Novi, en mai 1992. Elle sait seulement qu’ils l’ont emmené ą Bratunac, dans l’est de la Bosnie, avec 27 ou 28 autres personnes. Il est porté disparu depuis ce jour.

Aprčs 16 ans de recherches et beaucoup de démarches devant la justice, la famille Titorić aura au moins obtenu une compensation financičre pour ses souffrances. « C’est important, parce que, en payant cette compensation, le pays reconnaīt sa participation au crime », explique Jasenka Titorić-Perović.

« Au départ, nous avons rempli un formulaire de demande de compensation, car nous ne voulions pas que mon frčre ne soit qu’une personne disparue parmi tant d’autres, dont les destins resteront ą jamais inconnus », poursuit-elle.

Ą la sortie d’une réunion du gouvernement, le 25 décembre dernier, le ministre de la Justice Miraš Radović a annoncé que le jugement de la Cour avait été favorable dans 42 procčs concernant des personnes déportées en mai 1992. Le montant total du rčglement prévu s’élčve ą 4,13 millions d’euros.

Le gouvernement de Milo Djukanović a pris cette décision quatre ans aprčs le dépōt de la premičre demande de compensation, et plus de deux ans aprčs l’ouverture de l’enquźte portant sur les événements incriminés.

L’enquźte a abouti, le 19 janvier 2009, ą un acte d’accusation rédigé par le procureur d’État du Monténégro contre neuf personnes, qui sont accusées d’avoir commis des crimes de guerre contre des civils.

Le procureur a également émis des mandats d’arrestation, compte tenu des « circonstances trčs graves dans lesquelles ces crimes ont été perpétrés, ainsi que des conséquences de ces crimes ».

Seki Radončić, le journaliste et éditeur qui a le premier attiré l’attention du public sur cette affaire, a déclaré qu’un pas important avait été fait. Seki Radončić est l’auteur du livre Kobna sloboda (Fatale liberté) [1].

« Je suis content que le Monténégro ait admis son crime de faēon honnźte, ce que le pays n’avait pas réussi ą faire pendant les années de troubles qui ont balayé les Balkans », se réjouit-il. « Mais il ne s’agit lą que d’une premičre étape ! »

68 personnes toujours portées disparues

Selon les données disponibles, entre le 15 mai 1992 et le 6 juin 1992, la police monténégrine a arrźté plusieurs citoyens bosniaques qui se trouvaient ą ce moment sur son territoire.

Les familles Klapuh et Avdagić, qui s’étaient pourtant échappées de Foča, dans l’est de la Bosnie, furent ainsi tuées au Monténégro par la police spéciale de l’armée de la Republika Srpska (RS).

Un tribunal du Monténégro a échoué ą faire qualifier de crime de guerre le meurtre de la famille Klapuh. Techniquement, un crime de guerre ne peut avoir lieu que sur un territoire impliqué dans une guerre.

La Cour a cependant condamné Vidoje Golubić, un ancien membre de la police spéciale de RS, ą huit mois d’emprisonnement. Les autres individus ayant participé au crime sont restés hors de portée de la justice.

D’autres Bosniaques faits prisonniers au Monténégro ont été transférés directement en Republika Srpska.

Comme l’explique Seki Radončić, qui a écrit un livre et produit un documentaire sur le sujet, une bonne centaine de citoyens bosniaques auraient été livrés ą la Republika Srpska. Parmi eux, dix civils et seize soldats ont survécu. Seize ans plus tard, quinze corps ont été identifiés, tandis que 68 ont disparu.

Sous la pression de l’opinion publique, les autorités ont ouvert une enquźte en 2006. L’enquźte a mené, le 19 janvier 2009, ą l’établissement d’un acte d’accusation ą l’encontre de neuf individus. Ceux-ci sont accusés d’avoir illégalement déporté des citoyens bosniens qui avaient obtenu le statut de « réfugiés ».

Les personnes accusées sont : Boško Bojović, ancien adjoint au ministre de l’Intérieur du Monténégro en matičre de sécurité ; Milislav Marković, ancien adjoint au ministre de l’Intérieur ą la sécurité publique ; Radoje Radunović, directeur de la sécurité au Service de sécurité d’État ą Herceg Novi ; Duško Bakrac, chef des opérations dans le mźme secteur ; Božidar Stojović, chef de secteur du Service de sécurité d’État ą Ulcinj ; Milorad Ivanović, directeur du centre de sécurité de Herceg Novi ; Milorad Šljivancanin, chef de la police d’Herceg Novi ; Branko Bujić, directeur du centre de sécurité de Bar ; Sreten Glendža, enfin, responsable de la sécurité ą Ulcinj.

Le Procureur de la République les a accusés d’avoir mis ą exécution les ordres de l’ancien ministre de l’Intérieur Pavle Bulatović, d’avoir déplacé par la force 79 personnes et de les avoir livrées ą la police de Sokolac, Srebrenica et Foča, en Republika Srpska de Bosnie, ainsi qu’au Centre correctionnel de Foča.

La motion initiale exigeant l’ouverture d’une enquźte alléguait que des responsables d’Herceg Novi et de Bar avaient arrźté 83 Musulmans et Serbes, afin de les déporter en Republika Srpska.

Avant l’ouverture de l’enquźte, début décembre 2004, 40 poursuites civiles ont été lancées par le bureau de l’avocat Dragan Prelević, devant la Cour de premičre instance de Podgorica, dans le but d’obtenir des compensations. Sept de ces requźtes avaient été remplies par des personnes qui avaient elles-mźmes survécu ą l’opération de déportation.

La premičre audience dans ce procčs a eu lieu ą Podgorica le 20 octobre 2006. Deux jours plus tard, le procureur d’État déclenchait la procédure en vue de l’ouverture d’une enquźte en bonne et due forme.

Les familles des victimes avaient exigé environ 45 millions d’euros en compensations de la part du Monténégro. Le premier appel a été jugé par la Cour de grande instance le 14 juillet 2006, lors du verdict prononcé dans la cause de Sanin Krdžalija.

Outre des compensations financičres, les survivants et les familles des victimes exigent que tous les coupables de ces crimes soient présentés devant la justice. Il demandent aussi que l’État du Monténégro présente ses excuses, érige un monument, marque l’anniversaire de ces sinistres événements et s’assure que les livres d’histoire relatent ces crimes.

« Parfois, j’ai l’impression qu’il se trouve ą cōté de moi »

Les familles des victimes vivent aujourd’hui dans différents pays du monde. Seules quelques unes sont revenues vivre en Bosnie-Herzégovine. La famille Titorić figure parmi elles. Jasenka a témoigné devant la Cour ą Podgorica durant le procčs.

« J’avais déją voyagé au Monténégro auparavant, mais je ne m’étais pas sentie trčs ą l’aise », raconte-t-elle. « Quand je suis allée ą Podgorica pour comparaītre devant le tribunal, j’ai vomi sans arrźt... »

Mais ses parents ne pouvaient pas l’accompagner devant la Cour. Leur fille confie qu’ils ont changé depuis la mort de leur fils – son frčre. « Mon pčre est devenu asocial et refuse de passer du temps avec qui que ce soit... Il ne parle plus qu’ą sa famille », dit-elle. « Et ma mčre souffre de différents problčmes de santé, qui ne lui laissent aucun répit. »

« Je ne me sens pas bien lorsque je parle de la perte de mon frčre. Chaque fois que cela se produit, je me sens trčs mal pendant des jours. Parfois, j’ai l’impression qu’il se trouve juste ą cōté de moi, et qu’il essaie de me dire quelque chose. »

D’aprčs le ministre Miraš Radović, l’arrangement « a valeur d’obligation légale et de verdict exécutable ». Aucune procédure judiciaire supplémentaire ne sera entreprise dans ces 42 affaires.

« Le gouvernement a déterminé que cet arrangement représentait la meilleure et la plus efficace des options pour surmonter définitivement ces litiges », a expliqué le ministre.

« Le gouvernement a donc exprimé son intention de trouver une entente au sujet des jugements de la Cour relatifs aux causes ouvertes par les procédures des victimes, pour séquestration et déportation des membres de leur famille en Bosnie-Herzégovine en 1992. »

Le ministre a rappelé que cinq rencontres entre le ministre de la Justice et les représentants des familles avaient eu lieu entre le 9 et le 23 décembre 2008. Les participants ont alors discuté des conditions du rčglement de cet affaire.

Seki Radončić rappelle que ces discussions avaient montré que 202 personnes avaient déposé des poursuites contre le Monténégro pour compensation matérielle ou non-matérielle, relativement aux 44 personnes extradées, dont neuf ont survécu. Ces poursuites ont été lancées par les survivants et leur famille, ainsi que par les proches des personnes extradées qui ont été tuées en Bosnie-Herzégovine.

« Il a été convenu que le montant de la compensation dépendrait de la relation d’un proche avec la victime, alors que les survivants, pour leur part, recevraient une compensation calculée sur la base de la durée de leur détention », a expliqué le ministre.

Celui-ci a également précisé que les montants des compensations pour les proches des personnes assassinées seraient calculées comme suit : chaque enfant de victime toucherait 30.000 euros, les conjoints et les parents des victimes 25.000 euros, et les frčres et sœurs des victimes, 10.000 euros.

Le procureur Dragan Prelević a déclaré que le rčglement intervenu dans ces 42 causes démontrait la réelle volonté du gouvernement du Monténégro d’assumer sa responsabilité dans ces crimes, ce qui devrait, ą tout le moins, apporter une satisfaction morale aux plaignants.

« Nous regrettons que cette décision ne soit pas intervenue plus tōt, car cinq des plaignants sont décédés ces derničres années », a-t-il ajouté. « Néanmoins, nous estimons que cette décision revźt un caractčre historique. »

Le procureur n’a pas encore approuvé de rčglement dans une seule cause, celle concernant Osmo Bajramović, dont les proches vivent toujours ą Herceg Novi. La femme d’Osmo Bajramović et ses deux enfants ont cependant lancé la poursuite et les procédures judiciaires vont suivre leur cours.

Seki Radončić affirme que beaucoup de membres des familles des victimes n’ont jamais cru que le Monténégro leur accorderait des compensations. Jasenka Titorić, la sœur de feu Alenko, a confié que lorsqu’elle a annoncé ą ses parents que l’argent avait été versé sur leur compte bancaire, sa mčre a simplement rétorqué : « je n’ai pas besoin d’argent, parce que mon fils a disparu ».

« Ni ma mčre ni moi ne pouvons accepter que mon frčre ne soit plus avec nous », dit-elle. « Parfois, je me dis qu’il s’est effondré psychologiquement en raison de tous les sévices qu’il a subis. Je m’imagine alors qu’il erre quelque part, ne sachant plus qui il est... ».

Maintenant que la premičre étape est franchie, les victimes osent croire que ceux qui ont ordonné l’arrestation de leurs proches, au Monténégro en 1992, devront répondre de leurs actes devant la justice.

« Les procédures criminelles reliées ą ces exactions doivent continuer. Tous ceux qui ont participé ą ces actes criminels, de mźme que toutes les personnes qui ont donné des ordres en ce sens doivent źtre punis », rappelle Seki Radončić. Il ajoute que son livre contient d’ailleurs les noms de toutes les personnes qui assumaient des fonctions de direction ą l’époque.

L’auteur soutient que mźme les politiciens de la Bosnie n’ont rien fait pour que justice soit faite dans cette affaire. Le systčme judiciaire bosniaque, doit néanmoins « prendre des mesures concrčtes et punir les coupables qui ont assassiné des citoyens bosniaques aprčs leur déportation du Monténégro ».

L’un des documents cités dans le livre Kobna sloboda [Liberté fatale] relate comment 35 Bosniens furent remis entre les mains des membres du Service des affaires internes, ą Srebrenica, le 27 mai 1992. Dans son ouvrage, Seki Radončić désigne mźme la police ą laquelle les victimes ont été remises.

L’un des noms cité dans le livre est celui de Petar Mitrović, qui a reēu en premičre instance une condamnation de 38 ans d’emprisonnement pour génocide. Ces crimes auraient été commis ą Kravica, prčs de Srebrenica.

Bien que le Monténégro doive en faire davantage, Seki Radončić constate que le pays pourra « servir d’exemple ą ses voisins, incluant la Bosnie-Herzégovine, qui devrait elle aussi commencer ą verser des compensations aux victimes de la guerre ».

Velija Murić, président du Comité pour les droits de l’Homme au Monténégro, abonde dans le mźme sens : la décision de Podgorica va améliorer non seulement la faēon dont le pays sera désormais perēu par ses voisins, mais représente aussi un pas en avant pour le Monténégro dans son processus d’intégration ą l’Union européenne.

[1] Seki Radoncic, Kobna Sloboda. Deportacija bosanskih izbjeglica iz Crne Gore, Fond za humanitarno pravo, Belgrade, 2005.