http://balkanweb. com/gazetav5/ artikull. php?id=65125 Gazeta Shqiptare : 08/09/2009 - 13:50

Beqir Meta: Ja pse Ahmet Zogu i donte minoritetet

Fatmira Nikolli

Vendi ynė rezulton tė jetė njė ndėr shtetet ballkanike qė i ka dashur dhe respektuar mė shumė minoritetet. Njė "dashuri" e njėanshme kjo, kur kemi parasysh se minoritetet tona nė vendet fqinje e kanė pasur tė vėshtirė tė mbijetonin. Herė-herė ata kanė vuajtur edhe politikat asimiluese. Ky ėshtė pak a shumė konkluzioni nė tė cilin ka arritur historiani Beqir Meta, i cili pas pak kohėsh do tė botojė njė monografi mbi minoritetet. Nė harkun kohor nga krijimi i shtetit shqiptar deri nė fillimin e Luftės sė Dytė botėrore, studimi historik tregon se shteti shqiptar ka respektuar tė drejtat e minoriteteve nė njė kohė qė shqiptarėve tė mbetur jashtė kufijve tė shtetit mėmė nuk iu respektohej as e drejta e ekzistencės. Nė njė intervistė, Beqir Meta tregon pikat kryesore tė studimit tė tij, njė monografi qė jep panoramėn e viteve 1912-1939, nė bashkėjetesėn e shqiptarėve me minoritetet.
Ju po pėrgatisni njė monografi pėr minoritetet e huaja qė kanė jetuar nė Shqipėri. Ēfarė do tė ketė ky libėr?
Ėshtė njė studim i gjerė, qė bėhet pėr herė ta parė nė Shqipėri, pėr historinė e minoriteteve tė huaja qė jetojnė nė vendin tonė. Periudha kohore e studiuar fillon qė nga krijimi shtetit shqiptar deri nė mes tė shekullit tė 20-tė, pra deri nė fillimin e Luftės sė Dytė botėrore. Studimi ka si synim qė tė evidentojė historinė e kėtyre popullsive qė kanė qenė nga vende tė tjera, por qė jetėn e tyre e kanė pasur tė lidhur me zhvillimet e vendit tonė. Jam marrė edhe me trajtimin e origjinės sė tyre, pra cila ėshtė parahistoria e krijimit tė minoriteteve nė vendin tonė, si ka rrjedh procesi historik i formimit tė tyre, janė analizuar njė sėrė teorish e studimesh, argumentesh historike se si janė formuar minoritetet. Kjo ėshtė njė risi qė nuk ėshtė nė studime e deri sotme.
A mund tė na jepni nė vija tė pėrgjithshme temat kryesore qė trajtohen nė kapitujt e kėsaj monografie?
Njė kapitull i veēantė qė trajton minoritetet nė fazėn e parė tė krijimit tė shtetit shqiptar. Kjo nėnkupton periudhėn kur shteti ynė ishte nė momentet e para dhe tė vėshtira tė krijimit tė vet. Menjėherė pas shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė vjen Lufta e Parė Botėrore, ndėrhyrjet e shteteve ballkanike e pushtimi i territoreve shqiptare etj. Kėtu shihet roli i minoriteteve, ēfarė qėndrimi mbajtėn ata ndaj pavarėsisė sė Shqipėrisė, si reaguan shtetet fqinje pėr t'i pėrdorur, pėr t'i instrumentalizuar minoritetet nė raport me shtetin shqiptar, qėndrimin e qeverive shqiptare ndaj tyre nė kėtė periudhė. Njė kapitull tjetėr mjaft interesant ėshtė ai qė i kushtohet problemit tė zhvillimit tė identitetit kombėtar tė shqiptarėve. Shihet se ēfarė politikash kanė ndjekur qeveritė shqiptare nė vitet 1921-1924 dhe pastaj 1925 -1939, pėr tė forcuar identitetin kombėtar. Identiteti kombėtar nė momentin e krijimit tė shtetit, ėshtė nė njė formė goxha tė zhvilluar por kjo nuk do tė thotė se ka pėrfunduar si proces. Shteti shqiptar bėn pėrpjekje tė mėdha pėr tė shtrirė arsimin nė tė gjithė viset e popullsisė shqiptare, pėr tė sfiduar influencėn e shkollave tė huaja qė nxisnin pėrēarjen dhe pėr tė futur njė arsim unik qė drejtohej nga shteti. Pjesė e kėsaj ka qenė edhe krijimi i njė kishe efektive autoqefale kombėtare e cila tė respektonte ortodoksinė, katolicizmin, por edhe tė edukonte dashurinė pėr atdheun dhe pėr vendin. Pra, tė plotėsonte identitetin fetar dhe ta vinte atė nė funksion tė identitetit kombėtar. Kjo politikė ka qenė e vėshtirė pėr t'u realizuar, sepse shteti shqiptar ka ndeshur rezistencė tė jashtėzakonshme tė shteteve fqinje. Kėto tė fundit, me pretekstin qė po mbrojnė minoritetet e veta, interesoheshin tė pengonin politikat e kombėtarizimit e plotėsimit tė identitetit kombėtar shqiptar. Greqia, ėshtė pėrpjekur tė sabotojė tė gjitha politikat qė bėnte Shqipėria nė afirmimin e identitetit kombėtar tė ortodoksėve shqiptarė. Po kėshtu, ka pasur ndėrhyrje edhe nga Jugosllavia nė drejtime e segmente tė ndryshme tė popullsisė ku ata kishin interesa pėr tė cenuar procesin e shtetformimit tonė. Kjo ėshtė njė nga pikat mė interesante dhe kėtu hiqet njė vijė demarkacioni politikave tė shtetit pėr forcimin e identitetit kombėtar.
Si kanė qenė politikat e shtetit shqiptar ndaj minoriteteve dhe politikat e shteteve fqinje ndaj minoriteteve tona?
Politikat ndaj minoriteteve ndahen nė disa kapituj, ku dy janė mė kryesorėt. I pari ka tė bėjė me periudhėn 1920-1924, ku jemi nė procesin e konsolidimit. Shteti ka njė stabilitet jo tė qėndrueshėm, dhe qeveritė ndėrrohen shumė shpejt, pra ka probleme tė brendshme. Njė tjetėr kapitull flet pėr politikat e shtetit shqiptar ndaj minoriteteve nė periudhėn e Zogut. Kėtu flitet pėr qėndrimin ndaj minoritetit grek, ndaj atij bullgar (minoriteti i sotėm maqedonas qė nė atė kohė quhej bullgar), qėndrimi ndaj vllehėve, ndaj minoritetit malazez nė Vrakė etj. Ėshtė parė politika arsimore e ndjekur ndaj tyre, ato tė konsolidimit e shumė procese e faktorė tė tjerė tė jetės e tė zhvillimit tė tyre. Njė kapitull i veēantė i ėshtė kushtuar pėrplasjes dhe debateve qė ka pasur shteti shqiptar me fqinjėt pėr problemet e minoriteteve. Ėshtė bėrė njė analizė e qartė e politikave respektive. Analiza ėshtė krahasuese e nė kėtė mėnyrė krahason politikat e fqinjėve ndaj minoriteteve shqiptare atje, dhe politikat e shtetit tonė ndaj minoriteteve tė huaja. Kjo analizė e bėrė pėr herė tė parė jep tė gjitha dimensionet e politikės sė shtetit tonė nė qėndrimet e tė huajve. Si e respektonte ai tė drejtėn e pronės sė tyre, si e respektonte tė drejtėn e arsimimit, tė pėrfaqėsimit politik nė rang kombėtar apo lokal, tė drejtėn e besimit fetar. Shtetet fqinje u munduan t'i impononin Shqipėrisė politika tė disbalancuara, nė raport me minoritetet. Kjo do tė thotė se ata kėrkonin qė Shqipėria tė respektonte maksimalisht tė drejtat e pakicave tė tyre nė Shqipėri, nė njė kohė qė pakicave shqiptare nė vendet e tyre nuk iu respektonin as tė drejtat mė minimale. Kjo e drejtė minimale ėshtė ajo e ekzistencės sė tyre. Nga Shqipėria nuk u dėbua asnjė minoritar, dhe ky ėshtė njė rekord historik. Greqia nė tė kundėrt, deri nė vitet '30 kreu spastrim tė pjesshėm por shumė rrėnjėsor tė shqiptarėve, tė cilin do ta pėrfundonte plotėsisht mė vonė. Po kėshtu, Ish-Jugosllavia kreu njė spastrim tė rėndėsishėm etnik tė shqiptarėve me anė tė metodave tė ndryshme, qė nė libėr janė analizuar. Nė njė kohė qė nė Shqipėri minoritetet sa vinin e konsolidoheshin, nė Greqi e ish-Jugosllavi, filloi procesi i dobėsimit tė minoriteteve shqiptare. Nga ana tjetėr kemi qėndrimin ndaj pronės dhe pasurisė sė minoritarėve. Njė politikė krejt e kundėrt ėshtė e Shqipėrisė me kėto vende, dhe kėto vende kryen reforma agrare specifike ku dėnohen minoritetet dhe bėhet njė presion i madh ndaj tyre. Ata grabiten, iu merren pronat, me qėllim qė ata tė mbeten pa mbėshtetje ekonomike dhe tė detyrohen tė emigrojnė. E kundėrta ndodh nė vendin tonė. Minoriteti grek nė Shqipėri, konsolidohet ekonomikisht. Grekėt nė vendin tonė ishin mė sė shumti bujq, por si rezultat i konsolidimit dhe politikave shqiptare ndaj tyre, tek ata shtohet numri i pronarėve. Procesi tjetėr, ėshtė ai i pėrfaqėsimit politik. Minoriteti grek nė vendin tonė ka qenė i pėrfaqėsuar nė parlament, nė ministri, nėpunės nė nivel qendror e lokal, ndėrsa minoritetet shqiptare, ose kishin pak ose aspak pėrfaqėsim. Ēamėria nuk kishte e pėrfaqėsuar as nė parlament, as nė pushtetin qendror e as nė atė lokal. Ka ndodhur procesi i shpėrnguljeve tė minoriteteve ndėrkohė qė shtetet fqinje nuk e kanė lejuar rikthimin e minoritarėve, i yni po. Kemi njė rast, atė tė Vrakės nė Shkodėr, popullsia e sė cilės pa pasur asnjė presion nga shteti, por pėr arsye tė vetat, ėshtė larguar dy herė nga vendi, dhe ėshtė rikthyer sėrish. Hera e fundit ishte nė kohėn e Luftės sė Kosovės, kur iku duke menduar se do tė gjente njė "El Dorado" nė Jugosllavi, por kur iku atje, pa se nuk ka gjetur atė qė mendonte dhe ėshtė rikthyer sėrish, nė Vrakė.
Minoritetet e huaja nė Shqipėri kanė qenė pro vendimeve qė shteti ynė merrte nė lidhje me jetėn e tij si shtet, apo kanė qenė kundėr? A kanė qenė pro ēėshtjes shqiptare, apo kundėr saj?
Kjo ėshtė njė pyetje interesante dhe nė studim trajtohet me faqe tė tėra. Nė momente dhe nė faza tė ndryshme ka pasur qėndrime tė ndryshme, ashtu si edhe minoritetet e ndryshme kanė pasur qėndrime tė ndryshme. Nė fazėn e parė, minoriteti grek nuk ka qenė mbėshtetės i pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe ishte nė agjendėn e politikės shoviniste greke. Ka pasur njė angazhim qė minoriteti grek kėtu tė pėrdorej kundėr pavarėsisė, qoftė nė Luftėn Ballkanike, qoftė nė momentin e asaj qė ėshtė quajtur tragjedia e lėvizjes sė popullsisė vorio-epirote. Por Greqia, pėr interesat e saj ka pėrdorur edhe shqiptarėt grekomanė, tė cilėt u pėrdorėn si armė e politikės. Por nuk kanė qenė arma kryesore. Ata nuk kanė dashur tė nxjerrin minoritetin nė majė tė heshtės. Kanė qenė kompanitė tė caktuara qė kanė qenė me ushtarė grekė, qė visheshin si civilė, qė kryen masakra nė popullsinė shqiptare pėr tė spastruar Shqipėrinė e Jugut. Popullsia minoritare nuk u ekspozua, por pati njė angazhim tė kujdesshėm. Pas viteve '20, popullsia ka qenė mė paqėsore. Kjo nuk do tė thotė se popullsia minoritare ka qenė pro konsolidimit tė shtetit shqiptar. Tendenca e pėrgjithshme ka qenė qė minoriteti grek nuk pėrbėnte rrezik, por u pėrpoq tė instrumentalizohej nga qeveria greke pėr tė penguar disa procese tė konsolidimit tė shtetit tonė. Pėr shembull, procesi i mbylljes sė shkollave greke jashtė zonave tė minoriteteve, u kundėrshtua nga Greqia. Ajo u kap tek minoriteti pėr tė penguar kėtė proces. Kjo ishte njė e drejtė legjitime e shtetit tonė, pėr t'i dhėnė popullit shqiptar shkollim nė gjuhėn e vet. Minoriteti doli kundėr krijimit tė kishės Autoqefale Shqiptare. Minoriteti maqedonas (bullgar), duke parė qė mbetej shumė i rrezikuar po tė mbetej nėn Serbinė apo Greqinė e vitit 1913, ka kėrkuar qė atėherė qė tė mbetej nėn sovranitetin e shtetit shqiptar. Pra ishte njė kėrkesė vullnetare e njė minoriteti pėr tė qėndruar me njė shtet. Ky ėshtė njė rast i veēantė sepse ata parashikonin se do tė kishin mė shumė liri dhe mbrojtje tek ne, se sa tek shtetet e tjera, ku do tė ishin pėrballė rrezikut tė asimilimit. Kjo popullsi ka qenė miqėsore ndaj shtetit, ashtu si shteti ndaj tyre, dhe kemi njė bashkėjetesė tė mirė. Po kėshtu ka ndodhur edhe me vllehėt. Kėta tė fundit, nė Konferencėn e Londrės mė 1913-ėn, edhe nė atė tė Parisit, duke parė qė nė shtetin shqiptar mund tė jetonin mė tė lirė dhe me popullin shqiptar do tė ishin mė mirė, sepse nuk shihnin shenja asimilimi, kėrkuan tė pėrfshihen brenda shtetit shqiptar.
Si ėshtė sjellė Ahmet Zogu me minoritetet?
Mund tė pėrkufizohet si njė qėndrim pozitiv, realist dhe njė qėndrim qė ka respektuar tė drejtat e minoriteteve. Kjo e bėn qeverinė e Zogut krejt tė dallueshme nga qeveritė e vendeve tė tjera ballkanike. Ėshtė interesant fakti qė megjithėse kjo ishte njė qeveri autoritare, nė politikat ndaj minoriteteve ishte njė qeveri qė mbante qėndrime liberale. Por, ndryshe nga qeveritė e viteve 1921-1924, kur situata ishte e turbullt, politikat e Zogut ndaj minoriteteve ishin shumė mė tė qarta dhe shumė mė tė pėrcaktuara. Ai iu jepte ato tė drejta qė iu takonin, por u pėrpoq qė tė mos lejonte shtetet e huaja tė instrumentalizonin minoritetet nė funksion tė politikave tė tyre ndaj shtetit shqiptar. Ky kujdes shpjegon nismat qė mori qeveria e Zogut nė vitin 1934, pėr mbylljen e shkollave private e tė huaja nė Shqipėri. Ai mbylli shkollat private, por nuk ndaloi mėsimin e gjuhės nė greqisht me ato tekste dhe lėndė. Shkollat i mbylli, sepse duke qenė tė subvencionuara nga jashtė zhvillonin propagandė politike kundėr shtetit shqiptar. Ai u pėrpoq tė eliminonte ndėrhyrjen politike nė arsim, pėr ta pėrdorur pastaj si instrument. Po kėshtu, deshi tė mbyllte edhe shkollat me ndikim italian. Qeveria e tij ishte nė kulmin e krizės me Italinė. Ai u pėrpoq tė eliminonte "arsimin" si element qė ndėrhynte nė politikė, duke krijuar kėshtu njė arsim publik kombėtar ku tė respektoheshin interesat e shtetit shqiptar. Nuk ia arriti dot qėllimit pėr shkak tė presionit dhe prishjes sė marrėdhėnieve me shtetet e huaja, sepse e shihte tė dėmshme pėrkeqėsimin e marrėdhėnieve me ta.

 

http://www.gazetastart.com/lajm.php?kategoria=Aktualitet&nr=4333
 
Topi: Turqia partner strategjik nė rajon
 
 
Tiranė - Presidenti i Republikės, Bamir Topi priti sot Ambasadorin e Jashtėzakonshėm e Fuqiplotė tė Turqisė nė Shqipėri, Hasan Sevilir Aşan me rastin e paraqitjes sė Letrave-kredenciale.
 Sipas burimeve zyrtare nga Presidenca, Kreu i Shtetit i shprehu mbėshtetjen e plotė ambasadorit turk pėr realizimin e detyrės sė tij diplomatike nė Tiranė me besimin se ajo do t'i kontribuojė zhvillimit tė marrėdhėnieve dhe bashkėpunimit mes dy vendeve.  Ai e informoi z. Hasan Sevilir Aşan pėr zhvillimet e brendshme nė vend dhe arritjet e politikės sonė tė jashtme, duke vlerėsuar pėrkrahjen dhe ndihmėn e madhe qė Turqia i ka dhėnė Shqipėrisė gjatė gjithė procesit pėr anėtarėsimin e plotė nė NATO.

Topi e vlerėsoi Turqinė njė mik tė ngushtė tė Shqipėrisė dhe qė tashmė ėshtė njė partner strategjik i saj nė rajon e mė gjerė. Nė kėtė kuadėr, Presidenti theksoi rėndėsinė e thellimit dhe zgjerimit tė bashkėpunimit ekonomik dypalėsh nė fusha me rėndėsi prioritare pėr zhvillimin e vendit si nė atė energjitike, nė infrastrukturė, turizėm, telekomunikacion, etj.

Ndėrsa Ambasadori Hasan Sevilir Aşan vuri nė dukje pėrgjegjėsinė dhe angazhimin e tij, qė marrėdhėniet mes Turqisė e Shqipėrisė gjatė mandatit diplomatik nė Tiranė tė njohin vetėm ecuri progresive. Hasan Sevilir Aşan, 59 vjeē ka studiuar nė degėn e Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare nė Fakultetin e Shkencave Politike nė Universitetin e Ankarasė. Gjatė karrierės si diplomat, ka  shėrbyer nė selitė diplomatike tė Turqisė nė Dehli, Tripoli, Pragė, Londėr, Melburn etj.

                                                                                             2009-09-03 14:54

 

 

http://french.cri.cn/781/2009/09/03/302s200014.htm © Radio Chine Internationale.Tous
 
Albanie : accord pour la formation d'un gouvernement de coalition
  2009-09-03 11:23:46  cri
 
Deux partis politiques albanais ont convenu de former un gouvernement de coalition, plus de deux mois aprčs les élections législatives du 28 juin dernier, a rapporté mercredi la presse locale.

Le Parti démocrate, dirigé par le Premier ministre, Sali Berisha, et le Mouvement socialiste pour l'intégration, dirigé par Ilir Meta, sont parvenus ą un accord pour former un gouvernement de coalition avant la session du nouveau Parlement prévue lundi prochain.

Conformément ą cet accord, M. Berisha dirigera le gouvernement de coalition, alors que M. Meta, ancien Premier ministre albanais de 1999 ą 2002, deviendra ministre des Affaires étrangčres du nouveau gouvernement.

En contrepartie, le parti de M. Meta, fruit d'une scission du Parti socialiste, gérera les portefeuilles de la Santé et de l'Economie.

Le parti de M. Berisha a remporté 70 des 140 sičges du Parlement, alors que l'opposition, les Socialistes, dirigée par Edi Rama, en a obtenu 66.

Le Parti socialiste a déclaré qu'il refuse de reconnaītre les résultats des élections législatives, affirmant que le scrutin est entaché d'irrégularités.

M. Rama, dirigeant de l'opposition et également maire de Tirana, la capitale albanaise, a appelé ą des élections anticipées et a laissé entendre que l'opposition pourrait boycotter le Parlement.

 

 

 

 
http://www.shekulli.com.al/2009/09/03/qeveria-e-re-ja-pikat-e-marreveshjes-berisha-meta.html

Qeveria e re, ja pikat e marrėveshjes Berisha-Meta

Nevila Perndoj | 03/09/2009 |
 
LSI merr zv/kryeministrin, 3 ministri, zv/kryetarin e Kuvendit dhe 20% tė pėrfaqėsimit nė strukturat qeverisėse


TIRANĖ - I majti Ilir Meta do tė jetė krahu i djathtė i Sali Berishės nė qeverinė e ardhshme, nė postin e zv/kryeministrit dhe ministrit tė Punėve tė Jashtme. Takimi i djeshėm, i paralajmėruar nė ambientet e kryesisė sė Kuvendit, mes Berishės dhe Metės, ishte krejtėsisht formal.


Ata firmosėn publikisht marrėveshjen e arritur mes tyre pėrmes takimeve dhe negociatave informale, qė aq shumė i kishin mohuar pėr mediat. Vetėm nė pak minuta, Kryeministri Sali Berisha i shoqėruar nga Ridvan Bode firmosi formalisht marrėveshjen.


Tė njėjtėn gjė, i ulur nė krahun e djathtė tė Berishės, bėri edhe kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, i shoqėruar nga Edmond Haxhinasto. Nė qeverinė e re, Ilir Meta do tė jetė krah Berishės, ndėrsa pėr hir tė qeverisė sė pagėzuar si Qeveria e Integrimit Europian, ai do tė drejtojė edhe Ministrinė e Jashtme. Ashtu siē e konfirmoi edhe vetė Meta, nė postin e ministrit tė Shėndetėsisė, dikasterit tė dytė qė do tė drejtojė LSI-ja, do tė emėrohet Petrit Vasili.


Pavarėsisht se Shėndetėsia ėshtė cilėsuar prioritare nė programin e PD-sė, Kryeministri Sali Berisha, u shpreh se kishte besim tė plotė tek puna e Petrit Vasilit, ashtu siē kishte deklaruar nė fakt pak kohė mė parė edhe pėr ministren nė detyrė, Anila Godo.


Ndėrsa dikasteri i tretė pėr LSI-nė, Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, do tė drejtohet nga Dritan Prifti. Si rezultat i ndėrrimit tė drejtimit tė dikastereve, kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, ka siguruar dje se marrėveshja e arritur nuk do tė cenojė statusin e nėpunėsit civil.


"Morali ynė nuk ėshtė pėr tė hequr njerėz nga puna, por pėr tė hapur vende tė reja pune",- tha ndėr tė tjera Meta. Nė marrėveshje thuhet se PD-ja dhe LSI-ja bien dakord qė pėrfaqėsimi i LSI-sė nė qeverisje tė jetė 20% e organeve tė pushtetit dhe strukturave qeverisėse, duke respektuar ligjin "Pėr statusin e Nėpunėsit Civil".


Ndėrkohė, pėrfaqėsimi i LSI-sė nė tė gjitha nivelet e pushtetit, nivelet drejtuese dhe administrative, hallkave tė tjera tė pushtetit nė nivel qendror dhe atij vendor, do tė jetė nė masėn e 20%-shit. Po sipas marrėveshjes, LSI-ja do tė marrė edhe postin e zv-Kryetarit tė Kuvendit, qė pritet tė drejtohet nga deputeti i Beratit, Nasip Naco.


Kryeministri Sali Berisha ka deklaruar dje pas firmosjes sė marrėveshjes sė qeveria e re do tė jetė solide dhe afatgjatė, duke shkuar tej parashikimeve, teksa u shpreh se koalicioni me Metėn do tė vazhdojė edhe pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare tė 2013-ės.


Marrėveshja e firmosur dje mes Berishės dhe Metės ėshtė konsideruar nga tė dyja palėt e suksesshme dhe eficente, pavarėsisht se, siē u shprehėn edhe ata vetė, jo pėr ēdo gjė ėshtė rėnė dakord. Njė ndėr kushtet e parealizuara tė LSI-sė ėshtė pikėrisht kėrkesa e saj para dhe pas zgjedhore pėr realizimin e referendumit pėr ndryshimet nė Kushtetutė.


Edhe pse theksoi se kjo mbetet njė sfidė afatgjatė, kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, la tė kuptohet se njė hap i tillė nuk do tė ndėrmerret, ndėrkohė qė ka marrė sigurinė e Kryeministrit vetėm pėr reformimin e Kodit Zgjedhor, me qėllim eliminimin e ēdo diskriminimi qė cenon barazinė e konkurrimit politik.

 

http://www.shekulli.com.al/2009/09/03/neser-negociatat-me-berishen-partia-e-cameve-kerkon-nje-ministri.html

 

Ndahen postet, LSI merr tre ministri. Meta drejton diplomacinė

Shekulli Online | 03/09/2009 |
 
TIRANĖ - I majti Ilir Meta do tė jetė krahu i djathtė i Sali Berishės nė qeverinė e ardhshme, nė postin e zv/kryeministrit dhe ministrit tė Punėve tė Jashtme. Takimi i djeshėm, i paralajmėruar nė ambientet e kryesisė sė Kuvendit, mes Berishės dhe Metės, ishte krejtėsisht formal. Ata firmosėn publikisht marrėveshjen e arritur mes tyre pėrmes takimeve dhe negociatave informale, qė aq shumė i kishin mohuar pėr mediat. Vetėm nė pak minuta, Kryeministri Sali Berisha i shoqėruar nga Ridvan Bode firmosi formalisht marrėveshjen. Tė njėjtėn gjė, i ulur nė krahun e djathtė tė Berishės, bėri edhe kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, i shoqėruar nga Edmond Haxhinasto. Nė qeverinė e re, Ilir Meta do tė jetė krah Berishės, ndėrsa pėr hir tė qeverisė sė pagėzuar si Qeveria e Integrimit Europian, ai do tė drejtojė edhe Ministrinė e Jashtme.

 

Ashtu siē e konfirmoi edhe vetė Meta, nė postin e ministrit tė Shėndetėsisė, dikasterit tė dytė qė do tė drejtojė LSI-ja, do tė emėrohet Petrit Vasili. Pavarėsisht se Shėndetėsia ėshtė cilėsuar prioritare nė programin e PD-sė, Kryeministri Sali Berisha, u shpreh se kishte besim tė plotė tek puna e Petrit Vasilit, ashtu siē kishte deklaruar nė fakt pak kohė mė parė edhe pėr ministren nė detyrė, Anila Godo. Ndėrsa dikasteri i tretė pėr LSI-nė, Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, do tė drejtohet nga Dritan Prifti. Si rezultat i ndėrrimit tė drejtimit tė dikastereve, kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, ka siguruar dje se marrėveshja e arritur nuk do tė cenojė statusin e nėpunėsit civil. "Morali ynė nuk ėshtė pėr tė hequr njerėz nga puna, por pėr tė hapur vende tė reja pune",- tha ndėr tė tjera Meta. Nė marrėveshje thuhet se PD-ja dhe LSI-ja bien dakord qė pėrfaqėsimi i LSI-sė nė qeverisje tė jetė 20% e organeve tė pushtetit dhe strukturave qeverisėse, duke respektuar ligjin "Pėr statusin e Nėpunėsit Civil". Ndėrkohė, pėrfaqėsimi i LSI-sė nė tė gjitha nivelet e pushtetit, nivelet drejtuese dhe administrative, hallkave tė tjera tė pushtetit nė nivel qendror dhe atij vendor, do tė jetė nė masėn e 20%-shit.

 

Po sipas marrėveshjes, LSI-ja do tė marrė edhe postin e zv-Kryetarit tė Kuvendit, qė pritet tė drejtohet nga deputeti i Beratit, Nasip Naco. Kryeministri Sali Berisha ka deklaruar dje pas firmosjes sė marrėveshjes sė qeveria e re do tė jetė solide dhe afatgjatė, duke shkuar tej parashikimeve, teksa u shpreh se koalicioni me Metėn do tė vazhdojė edhe pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare tė 2013-ės. Marrėveshja e firmosur dje mes Berishės dhe Metės ėshtė konsideruar nga tė dyja palėt e suksesshme dhe eficente, pavarėsisht se, siē u shprehėn edhe ata vetė, jo pėr ēdo gjė ėshtė rėnė dakord. Njė ndėr kushtet e parealizuara tė LSI-sė ėshtė pikėrisht kėrkesa e saj para dhe pas zgjedhore pėr realizimin e referendumit pėr ndryshimet nė Kushtetutė. Edhe pse theksoi se kjo mbetet njė sfidė afatgjatė, kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, la tė kuptohet se njė hap i tillė nuk do tė ndėrmerret, ndėrkohė qė ka marrė sigurinė e Kryeministrit vetėm pėr reformimin e Kodit Zgjedhor, me qėllim eliminimin e ēdo diskriminimi qė cenon barazinė e konkurrimit politik.

 


 

Berisha: Qeveria e re do ketė surpriza. Drekė private me "tė vjetrit"

TIRANĖ- Ėshtė mbajtur sot nė orėn 11:00 mbledhja e fundit e qeverisė "Berisha 1" qė nisi punėn nė shtator tė 2005-s. Berisha ka bėrė njė rezyme tė sukseseve tė arritura nga kjo qeveri qė sipas tij edhe pse ka pasur ndryshime ka qenė kompakte pėr 4 vjet.

"Propozimi i Qeverisė sė re ėshtė njė proces kompleks, dhe unė nuk e di se cili prej jush do tė ulet nė kėto vende pas 10 ditėsh, apo dy javėsh. Por ata qė do tė mungojnė nga ju, absolutisht qė nuk do tė mungojnė nga moskonsideratat e mia dhe as nga mungesa e kontributit tė tyre parėsor nė kėto 4 vite", tha Kryeministri Berisha duke i'u drejtuar anėtarėve tė kabinetit tė tij qeveritar.

Ndersa gazetarėve, iu drejtua se sot pasdite do prisni surpriza. "Qeveria 'Berisha 2 'do tė jetė kabinet qė do tė dalė jashtė parashikimeve tuaja, por ju lutem tė prisni deri pasdite", u shpreh ai.

Ndėrkohė pėrsa i pėrket sukseseve tė kėsaj qeverie ai renditi, anėtarėsimin nė NATO, rrugėn Durrės-Kukės dhe rritjen e pagave dhe pensioneve. Nė fund ai ka lajmėruar se do tė ketė njė drekė private me tė gjithė ata qė kanė qenė anėtarė tė kabinetit 'Berisha 1' qė nga 2005 e deri mė tani.

 

Muredini i PDI kerkon nje ministri
dt 1 shtator

TIRANĖ - Kryetari i Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim, Tahir Muhedini, ka dalė nė konferencė pėr shtyp njė ditė para nisjes sė negociatave pėr formimin e qeverisė sė re. "Nė marrėveshjen qė do tė diskutohet me Kryeministrin Berisha, PDI do tė kėrkojė qė tė bėhet pjesė e qeverisjes sė vendit, si pjesė e koalicionit fitues tė zgjedhjeve tė 28 qershorit", tha Muredini.


Mė tej ai shtoi se "ne kėrkojmė tė pėrfaqėsoheni nė qeveri, duke kėrkuar njė post ministror". I pyetur nga gazetarėt se cili ėshtė dikasteri i tyre i preferuar, shtoi se "kjo do tė jetė pjesė e negociatave".


Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, e cila mbron tė drejtat e komunitetit ēam nė Shqipėri ka bėrė njė marrėveshje parazgjedhore me Partinė Demokratike, duke u bėrė pjesė e koalicionit "Aleanca pėr Ndryshim", nė zgjedhjet e 28 qershorit, nga rezultati i tė cilave, PDI do tė pėrfaqėsohet nė Kuvendin e Shqipėrisė me njė mandat deputeti. Nė kėtė koalicion ėshtė edhe Partia Republikane, e cila gjithashtu ka marrė vetėm njė mandat deputeti dhe kėrkon pėrfaqėsim nė qeveri.


Negociatat pėr formimin e qeverisė sė re nisin nesėr, me 2 gusht. Kėtė e ka deklaruar Kryeministri Sali Berisha njė ditė mė parė, i cili shtoi se nuk do tė ndryshojė numri i ministrive tashmė qė koalicioni ėshtė zgjeruar. LSI, PDI dhe PR presin pėr poste ministrore.

 
 
 
 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=70495
 

Vuloset pakti, Meta zevendes i Berishes

Te majtet "rrembejne" edhe 20 % te posteve ne administrate. Perfitimet dhe premtimet

 

Nė orėn 18.03 minuta, Kryeministri Sali Berisha dhe kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, u kanė dhėnė fund debateve tė shumta nė shtyp dhe nė qarqet politike duke firmosur marrėveshjen e bashkėqeverisjes mes PD-sė dhe LSI-sė. Kryeministri Berisha ka qenė i shoqėruar nga sekretari i pėrgjithshėm i PD-sė, Ridvan Bode, ndėrsa kryetari i LSI-sė, Meta, ka qenė i shoqėruar nga kreu i KDK nė LSI, Edmond Haxhinasto.

Berisha

Duke buzėqeshur, Kryeministri Berisha ka vlerėsuar bashkėpunimin me LSI-nė, duke theksuar se firmosja e marrėveshjes ka si qėllim kryesor krijimin e njė qeverie tė integrimit nė BE, duke qenė se projekti kryesor i shqiptarėve ėshtė realizimi i kėsaj ėndrre. Kryeministri ka theksuar se marrėveshja ka njė nėnkuptim politik tė madh. Ėshtė njė marrėveshje me spektėr politik tė gjerė, ku pėrfshihen tė gjithė qytetarėt. Nė kėtė qeverisje, tha Berisha, shqiptarėt do tė gjejnė njė shkrirje tė premtimeve tė tė gjitha forcave, ēka bėn qė qeveria tė ketė njė program shumė mė tė pasur dhe tė pėrfaqėsojė njė spektėr mė tė gjerė tė zgjedhėsve shqiptarė. Sipas Berishės, ky ėshtė njė koalicion qė do u japė shqiptarėve brenda vitit tė parė tė mandatit tė dytė lėvizjen e lirė dhe nėpėrmjet realizimit tė reformave tė thella Shqipėria do tė pėrfitojė statusin e vendit kandidat pėr nė BE. Koalicioni, ka theksuar Berisha, ėshtė i angazhuar pėr njė seri reformash tė madha, siē ėshtė rishikimi i Kodit Zgjedhor, duke mos pasur mė diskriminime. Pėrpjekja do tė jetė maksimale pėr ndryshimin e kodit nė tėrėsi, me qėllim qė rregullat pėr pėrfaqėsimin tė jenė mė tė drejta dhe jo persekutuese si rasti i kėtyre zgjedhjeve. Gjithashtu, Berisha ėshtė angazhuar qė nė zgjedhjet e ardhshme lokale PD-ja dhe LSI-ja tė dalin sė bashku duke forcuar mė tej bashkėpunimin pėr tė siguruar njė koalicion solid nė zgjedhjet e 2013-ės.

Meta

Ashtu si Kryeministri Berisha edhe kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, e ka vlerėsuar nė tė mirė tė vendit dhe shqiptarėve bashkėpunimin pėr tė qeverisur katėr vitet e ardhshme me PD-nė. Meta ka theksuar se gjatė fjalės sė tij para mediave se mbi kėtė marrėveshje do tė konkretizohet edhe programi i qeverisė sė ardhshme pas konstituimit tė Parlamentit tė ri. Duke sulmuar nė mėnyrė indirekte PS-nė, Meta ka deklaruar se tė gjithė e mbajnė mend fushatėn, qytetarėt u njohėn vetėm me dy programe tė shkruara, atė tė PD-sė dhe tė LSI-sė. Duke vlerėsuar marrėveshjen Meta tha se kjo garanton jo vetėm stabilitet qeverisės, por edhe reforma tė cilat do ta shpejtojnė integrimin. Kjo marrėveshje, tha Meta, nuk do tė cenojė statusin e nėpunėsit civil. Sipas Metės, morali i kėsaj bashkėqeverisjeje nuk ėshtė pėr tė hequr njerėz nga puna, por pėr tė hapur vende tė reja pune. Nė fund tė katėr viteve tė kėtij mandati, tha Meta, shqiptarėt jo vetėm qė do tė jetojnė shumė mė tė qetė dhe mė tė sigurt, por ata do tė jenė nė njė pozicion tjetėr nė lidhje me qytetarėt e tjerė europianė. Do tė mundohemi tė zbusim sa mė shumė varfėrinė. Ky koalicion ka parametra tė shėndeteshėm. Meta theksoi gjithashtu se ky koalicion qė do tė funksionojė nė mėnyrė transparente, do tė jetė njė koalicion fitues edhe nė zgjedhjet lokale dhe nė fund do tė jetė njė koalicion qė do ta meritojė sėrish votėbesimin e shqiptarėve.


LSI

Gjoni: Nuk do tė bėjmė spastrime politike nė ministritė tona


Zėdhėnėsi i LSI-sė, Ralf Gjoni, bėri me dije dje se hyrja e LSI-sė nė qeverinė "Berisha" nuk do tė shėrbejė pėr spastrime politike, por pėr integrimin e vendit.

Do tė ketė spastrime politike nė postet qė LSI do tė mbajė nė qeverinė e re?

Jo. Ne nuk jemi pėr spastrime politike, por jemi pėr njė vazhdim sa mė transparent dhe mė demokratik. Patjetėr qė do tė ketė caktime postesh politike, por pėr momentin nuk ėshtė diskutuar pėr pozicione tė tjera. Pėr ēdo pozicion, strukturat e LSI do tė jenė nė bisedime tė vazhdueshme pėr tė marrė njė vendim nė tė mirė tė integrimit tė vendit. E rėndėsishme pėr ne ėshtė, janė dhe do tė jenė zbatimi dhe funksionimi i prioriteteve tona programore brenda kėtij koalicioni. Programi ynė ėshtė mė i rėndėsishėm sesa emrat. Mė duhet tė theksojė se LSI ka brenda saj njė arsenal talentesh, tė cilat do tė vihen nė shėrbim tė koalicionit.

Cila do tė jetė e ardhmja e 5 ‘rebelėve‘ tė LSI nė partinė tuaj qė kundėrshtuan bashkėqeverisjen me Berishėn?

LSI ka qenė gjithmonė e hapur dhe e ka vlerėsuar gjithnjė mendimin ndryshe dhe 5 anėtarėt e kėsaj force kanė qenė gjithnjė tė mirėpritur dhe janė tė ftuar qė tė rikthejnė brenda strukturave tė kėsaj partie pėr ta shprehur mendimin e tyre dhe pėr tė dhėnė kontributin e tyre nė mbarėvajtjen dhe funksionimin sa mė efikas tė koalicionit qeverisės me PD. Ajo qė duhet theksuar ėshtė se LSI ėshtė ka qenė dhe do mbetet njė forcė e majtė dhe ėshtė futur nė kėtė koalicion me pėrfaqėsinė e votės sė majtė dhe tė socialistėve tė tjerė qė nuk ndihen mė tė pėrfaqėsuar nga Edi Rama. Ne nuk jemi pėr pėrjashtim tė mendimit ndryshe, por jemi tė hapur pėr bashkėbisedime nė funksion tė integrimit europian tė vendit.


Ftesa

Berisha: Pėr reformat e mėdha mbetem i hapur tė bashkėpunoj me PS


Kryeministri Berisha i ka bėrė sėrish dje thirrje opozitės dhe kryetarit tė saj, Edi Rama, qė tė bashkėpunojė me qeverinė pėr realizimin e reformave kryesore, tė cilat janė nė shėrbim tė vendit dhe i hapin rrugė anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė BE. Duke u ndalur te vendimi i marrė nga kryetari Rama pėr bojkot tė Kuvendit nga grupi parlamentar i PS-sė, Berisha i ka kujtuar se ky nuk ėshtė njė hap pozitiv, i cili i shėrben vendit pėr tė ecur para. Por, gjithsesi, ėshtė shprehur Berisha, unė mbetem i hapur pėr tė respektuar ēdo vendim qė do tė marrė kryetari i PS-sė. Ndėrsa kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, duke shprehur keqardhjen e tij pėr futjen nė qorrsokak tė PS-sė nga kryetari Rama, tha se "kam njė ndjesi mė tė madhe personale dhe politike, pasi kam qenė ndėr themeluesit e kėsaj force politike dhe Kryeministėr i saj, i kujtoj Ramės se ėshtė bėrė objekt diskutimi pėr kthimin mbrapsht tė standardeve tė PS-sė". Gjithashtu ai i ka kujtuar Ramės se nuk i takon atij tė ankohet pėr procesin zgjedhor, pasi ai diktoi gjithė reformėn zgjedhore dhe bashkė me PD-nė ishte pjesė e menaxhimit tė zgjedhjeve. Duke shprehur qėndrimin e tij se megjithėse ėshtė nė koalicion qeverisės me Berishėn, zemra e tij mbetet majtas, Meta i ka siguruar tė 83 mijė votuesit e opozitės se gjatė kėsaj kohe do tė punojė fort pėr funksionimin siē duhet tė shtetit dhe pėr realizimin e reformave kryesore nė vend siē janė shėrbimet publike, tė cilat do ta lehtėsojnė mė shumė jetėn e ēdo shqiptari. Meta i ka kujtuar Ramės se ka qenė ky i fundit shkatėrruesi i PS-sė dhe kėtė e ka nisur qė nė ‘92-in kur u largua nga PD-ja dhe kėrkonte qė tė varesish socialistėt dhe komunistėt nė stadium ashtu siē kishte ndodhur nė Kili dhe me ligj kėrkonte tė nxirrte jashtė funksioni PS-nė.



Marrin fund dilemat e raporteve nė qeveri tė LSI-sė. Kryetari i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim, Ilir Meta, firmosi paktin pėr tė qenė zėvendės i Berishės nė qeverinė e re dhe tė mbajė njėkohėsisht edhe postin e shefit tė diplomacisė. Ashtu siē ishte pėrfolur edhe herė mė parė gjatė negociatave informale Berisha-Meta nė Dhėrmi dhe Pogradec, ku asokohe posti mė i pėrfolur pėr tė marrė kreu i LSI-sė ishte ai i kryetarit tė Kuvendit, Ilir Meta, zgjodhi tė ulet nė krahun e djathtė tė Kryeministrit Sali Berisha nė ēdo mbledhje qeverie dhe nė ēdo seancė tė Parlamentit. Takimi zyrtar nė Kryesinė e Kuvendit zbardhi vendimmarrjen sekrete tė pėrcaktuar kohė mė parė mes kreut tė PD-sė, Sali Berisha dhe atij tė LSI-sė, Ilir Meta. LSI do tė pėrfaqėsohet nė qeverinė e re edhe me dy ministri tė tjera. Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės do tė drejtohet nga Dritan Prifti, i cili i ka mbyllur vetė marrėveshjet kokė mė kokė me Kryeministrin Berisha. Ndėrsa Petrit Vasili do tė kontrollojė Ministrinė e Shėndetėsisė, e cila qė prej vitit 2007 ėshtė drejtuar nga aleatėt e djathtė tė PD-sė. Kreu i LSI-sė do tė drejtojė Ministrinė e Jashtme duke "detyruar" Kryeministrin t‘i bėjė rotacion Lulzim Bashės brenda qeverisė dhe spostuar Genc Pollon pėr tė cilin pjesa e tortės sė pushtetit do tė zbulohet tė dielėn e parė tė shtatorit.

Marrėveshja

Kabineti i ri ėshtė pagėzuar me emrin "Qeveria e Integrimit Europian". Pėrpos tre ministrive, LSI do tė ulė nė krah tė Kryetares sė Parlamentit, Jozefina Topalli, deputetin Nasip Naēo i cili do tė mbajė edhe postin e nėnkryetarit tė Kuvendit. LSI do tė pėrfaqėsohet nė masėn 20% nė tė gjitha nivelet e pushtetit, nivelet drejtuese dhe administrative dhe hallkave tė tjera tė pushtetit nė nivel qendror dhe atij vendor. Duke iu referuar marrėveshjes politike, PD dhe LSI kanė rėnė dakord qė pėr krijimin e kohezionit tė qėndrimeve politike tė rėndėsishme tė qeverisė dhe Parlamentit tė realizohet konsultimi dhe koordinimi i kėtyre qėndrimeve midis kryetarėve tė partive apo personave tė caktuar prej tyre. Nė marrėveshjen PD-LSI citohet se "konsensusi ėshtė i nevojshėm pėr emėrimet nė institucionet kushtetuese apo institucione tė tjera qė varen nga Parlamenti. Berisha dhe Meta nėnshkruan publikisht tė hyjnė sė bashku nė zgjedhjet lokale tė vitit 2011, por kanė tė pėrcaktuar nė kontratėn e djeshme qė tė ketė edhe njė tjetėr marrėveshje tė dytė. "Koalicioni do tė realizojė zgjedhjen e Presidentit tė Republikės mbi bazėn e konsensusit PD-LSI", thuhet nė kontratėn bashkėqeverisėse tė Berishės dhe Metės. Brenda muajit tetor tė kėtij viti, LSI do tė ketė tė pėrcaktuar pėrveē zv/ministrave edhe dy prefektėt e Beratit dhe Fierit apo drejtorėt e rėndėsishėm qė ka pėrfituar nga marrėveshja me PD-nė. Kryeministri ėshtė treguar i kujdesshėm pėr tė shmangur shkarkimet politike duke pėrcaktuar nė marrėveshje qė "pėr realizimin e kėtyre objektivave, PD dhe LSI bien dakord qė pėrfaqėsimi i LSI nė qeverisje tė jetė 20% e organeve tė pushtetit dhe strukturave qeverisėse, duke respektuar ligjin "pėr statusin e nėpunėsit civil".


Pėrpjekja e dėshtuar e Topallit

Nėnkryetarja e PD-sė mbetet nė Kuvend

Posti i kryediplomatit ishte kthyer nė "mollėn" mė tė kėrkuar nė qeverinė e ardhshme "Berisha", pasi KQZ zbardhi rezultatin pėrfundimtar tė zgjedhjeve qė nxori fitues koalicionin e djathtė. Ambicia e hershme e nėnkryetares sė PD-sė, Jozefina Topalli pėr Ministrinė e Jashtme u "kėput" nė shtator tė 2005-ės, ku nė krye tė kėtij dikasteri u vendos Besnik Mustafaj dhe pas tij vendin e zė ish-anėtari i KOP-it, Lulzim Basha. Edhe kėtė herė, numri i pamjaftueshėm qė PD, PR dhe PDI kanė pėr tė ndėrtuar qeverinė e re, kushtėzoi kalimin e zonjės Topalli drejt Ministrisė sė Jashtme. Pėrpara se dilemat pėr postet qė do tė pėrfitonte LSI tė zbardheshin, numri dy i PD-sė synonte drejtimin e Ministrisė sė Jashtme. Burimet pranė nėnkryetares Topalli, por edhe pranė Partisė Demokratike konfirmuan si dy emėrime tė sigurta Ridvan Boden tek Ministria e Financave dhe Jozefina Topallin te Ministria e Jashtme. Por loja ndryshoi pasi PD-sė i duheshin 71 vota pėr tė ndėrtuar qeverinė e re pėr tė cilėn e vetmja qė mund ta ndihmonte ishte LSI, sė cilės i ngelen edhe rregullat e kėsaj loje nė dorė, pavarėsisht kostos se karrigia e Kryeministrit ishte e panegociueshme dhe se Kryeministėr do tė vazhdonte tė ishte Sali Berisha.


Kryesia

Kryeministri Sali Berisha pėrpara firmosjes sė paktit bashkėqeverisės me LSI nuk ka informuar deputetėt e tij, duke shmangur kryesinė e madhe tė partisė dhe duke u mjaftuar vetėm me mbledhjen e kryesisė sė vogėl, ku prezent ishin ai, dy nėnkryetarėt, Topalli dhe Patozi, sekretari i pėrgjithshėm, Ridvan Bode dhe sekretari organizativ, Flamur Noka.


Demokratėt

Demokratėt janė ende nė pritje se cilėt do tė jenė ministrat e ardhshėm tė kabinetit qeveritar. Shumica e deputetėve demokratė pėr ministritė qė pėrfitoi LSI nga bashkėpunimi me PD-nė u informuan nėpėrmjet medias. Nga 14 ministri tė kabinetit "Berisha", vetėm 10 do tė drejtohen nga demokratėt, ndėrsa 4 janė vendosur t‘i lihen nė dorė aleatėve tė PD-sė.

Negociatorėt

Njė ndėr negociatorėt kryesorė tė LSI-sė pėr qeverinė e ardhshme "Berisha", ishte Dritan Prifti, i cili pėrfitoi njė post ministri nga ky bashkėpunim. Dje pakti PD-LSI ėshtė firmosur nga Kryeministri Sali Berisha, i cili u shoqėrua nga sekretari i pėrgjithshėm, Ridvan Bode, dhe nga kampi i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim ishte kryetari Ilir Meta dhe kryetari i KDK-sė, Edmond Haxhinasto.

Prefektėt

Nga marrėveshja e nėnshkruar me PD-nė, LSI-ja ka pėrfituar edhe dy poste prefektėsh. Tashėm kjo parti do tė drejtojė Prefekturėn e Qarkut tė Beratit dhe Prefekturėn e Qarkut tė Fierit. Dy zona nga e cila LSI-ja nė krahasim me qarqet e tjera ėshtė shpėrblyer nė zgjedhjet e 28 qershorit me nga njė deputet. Tashmė me kėto dy institucione LSI-ja ofron vende punė pėr mbėshtetėsit e saj.

20% e posteve

Oreksi vjen duke ngrėnė, thotė popullit. Kjo ka shėrbyer dje edhe pėr marrėveshjen e LSI-sė me PD-nė, e cila pėrpos tre posteve ministrore, postit tė nėnkryetarit tė Kuvendit, 2 prefektėve, 7 zėvendėsministrave, kryetari i kėsaj partie ka kėrkuar qė nė rangjet dytėsore, drejtor drejtorish dhe pushtetin lokal LSI-ja tė pėrfaqėsohet nė masėn 20%

6 vjet mė parė

Personalisht pėr kryetarin e LSI-sė realizimi i kėsaj marrėveshjeje nuk ka shėnuar ndonjė fitore tė madhe po tė kujtosh kohėn kur iku nga PS-ja. Gjashtė vjet mė parė Meta mbante postin e zv/kryeministrit dhe tė ministrit tė Jashtėm kur Nano ishte Kryeministėr. Por ambicia pėr tė qenė nė krye tė qeverisė e detyroi tė prishet me Nanon, duke u larguar edhe nga PS-ja




Berisha, sot negociata me aleatėt

Do tė shpėrblehen nė bazė tė peshės elektorale

Pas mbylljes sė negociatave me kryetarin e LSI-sė, Ilir Meta, tashėm Kryeministri Berisha do tė kthehet nga aleatėt e tjerė tė tij pėr tė dėgjuar dhe kėnaqur pretendimet e tyre dhe mė pas ē‘tė mbetet do tė plotėsohen me njerėzit e tij nė parti. Sot, Kryeministri pritet tė ketė negociata me PR-nė dhe PDI-nė tė cilėt kanė nga njė deputet nė sallėn e Kuvendit, por ka lėnė tė hapur ftesėn edhe pėr PBDNJ-nė e cila aktualisht ėshtė pozicionuar nė spektrin e majtė, nė koalicion me PS-sė. Pėr tė ndalur disi hovin e aleatėve nė kėrkesat e tyre, Berisha dje ka deklaruar se aleatėt do tė shpėrblehen nė bazė tė numrit tė votave qė ata kanė marrė nė zgjedhjet e 28 qershorit, pra sipas peshės elektorale. Kjo tha Berisha do tė bėhet nė mėnyrė transparente me qėllim qė tė mbesin tė kėnaqur tė gjitha palėt. Pėr tė qenė pjesė e qeverisė ka shprehur dėshirėn PR-ja, PDI-ja si dhe disa drejtues tė PBDNJ-sė. Mė pas Berisha ka vlerėsuar punėn e bėrė nga aleatėt gjatė qeverisjes qė sapo u mbyll duke vėnė theksin pikėrisht te Ministria e Shėndetėsisė, e cila deri mė dje ėshtė drejtuar nga PR-ja dhe tashmė do drejtohet nga LSI-ja. Berisha ka shprehur bindjen se reformat nė shėndetėsi do tė vazhdojnė edhe nga LSI-ja, duke marrė si bazė modelin gjerman.



Deklarata

Miēo: PBDNJ e vėrtetė e ka vendin nė koalicionin qeverisės

Kriza nė gjirin e PBDNJ-sė sa vjen dhe thellohet mė shumė. Nėnkryetari i kėsaj partie, Thoma Miēo, ka akuzuar dje sėrish kryetarin Dule se po shkatėrron partinė. Sipas Miēos, PBDNJ-ja e ka vendin nė qeverisje nė koalicion me Partinė Demokratike. Ai ka theksuar dje pėr mediat se "veprimet e gabuara dhe

mungesa e alternativave tė kryetarit tė PBDNJ-sė, Vangjel Dule, po i vuan minoriteti grek, duke i njollosur dhe tjetėrsuar moralin e tij". Nėnkryetari i PBDNJ-sė tha se "ėshtė nė tė mirėn e partisė dhe tė elektoratit tė saj qė Vangjel Dule tė largohet nga posti qė mban, pėr t‘i hapur rrugė zhvillimeve statutore, me qėllim qė PBDNJ tė rikthehet nė rrugėn e misionit tė saj historik, nė vend qė ai tė shtrijė dorėn pėr pak pushtet tė pamerituar". "PBDNJ e vėrtetė e ka vendin nė koalicionin qeverisės, por jo me sharlatanė qė i shkaktuan partisė dhe anėtarėsisė sė saj dėmin elektoral mė tė madh tė tė gjitha viteve". Sipas Miēos, "pėrpjekjet e Dules pėr tė qėndruar nė krye tė partisė, do tė rezultojnė njėlloj fatale edhe nė zgjedhjet e ardhshme tė pushtetit lokal, ashtu siē rezultoi nė zgjedhjet e pėrgjithshme parlamentare tė 28 qershorit.

 

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=64866

 
Berisha-Meta, rikthehet Mediu, Basha te Mbrojtja
» Dėrguar mė: 03/09/2009 - 08:17

Berisha dhe Meta nėnshkruajnė marrėveshjen e bashkėpunimit, ku pėrveē posteve tė nivelit tė parė dhe tė dytė, LSI-ja do tė kėrkojė 20 pėr qind tė pjesėmarrje nė administratėn shtetėrore, pa prekur punonjėsit qė kanė statusin e nėpunėsit civil. Nasip Naēo, deputeti i Beratit, do tė jetė nėnkryetari i Kuvendit si dhe ėshtė kėrkuar qė brenda 30 tetorit koalicioni mes kėtyre partive tė shtrihet dhe nė nivel vendor. Pėr zgjedhjet lokale do tė ketė njė marrėveshje tjetėr mes LSI-sė dhe PD-sė si dhe ky koalicion do tė realizojė zgjedhjen e presidentit. Nė marrėveshje pėrcaktohet se ēdo ndryshim i tekstit tė saj do tė bėhet me konsensus dhe me amendamente tė veēanta. Pas nėnshkrimit tė marrėveshjes, krerėt e dy partive, Berisha dhe Meta iu pėrgjigjėn interesit tė gazetarėve.
Socialistėt kanė shpallur bojkotin e parlamentit shqiptar. A do tė ishte kjo njė humbje pėr maxhorancėn, zoti Berisha dhe a do tė mbeteni sėrish pėr bashkėpunim me kėtė opozitė?
Jemi tė gatshėm tė bashkėpunojmė me opozitėn. Por, konstatoj se zoti Rama po shfaq shenja sipas tė cilave do tė pėrdorė bojkotin pėr qėllime tėrėsisht personale, mendon se mund tė dėmtojė lėvizjen e lirė tė qytetarėve shqiptarė, mendon se nė kėtė mėnyrė do tė mund tė garantojė mė shumė vota nė procesin e zgjedhjes. Uroj qė edhe zoti Lakrori tė mos i tėrhiqet, se do tė dalė me 99.9 pėr qind. Pra, unė mbetem i vendosur tė respektoj ēdo vendim tė zotit Rama. Mendoj se pėr shumė arsye, por edhe qoftė tė trashėgimisė sė kėsaj partie, heqja dorė nga doktrina e bojkotit ėshtė njė nga kushtet themelore tė reformimit tė saj dhe tė vendit. Cilindo vendim qė tė marrė zoti Rama, do ta respektojmė.
Zoti Meta, a jepni garanci pėr njė stabilitet tė kėsaj qeverisjeje katėrvjeēare dhe a do t’i vazhdoni nismat tuaja tė ndėrmarra kohė mė parė, siē ėshtė referendumi pėr ndryshimet kushtetuese?
Unė jam i bindur se qėndrueshmėria dhe stabiliteti i kėsaj maxhorance do tė jetė i padiskutueshėm, sepse besoj se tė dyja palėt, por edhe palėt e tjera qė do t’i bashkohen kėsaj marrėveshjeje dhe kėtij koalicioni, pa asnjė diskutim do t’i pėrmbahen dhe do tė tregojnė vullnetin maksimal dhe transparencėn maksimale nė kėto drejtime. Sa i takon PS-sė, unė shpreh keqardhjen e thellė pėr atė qorrsokak ku po e fut atė forcė tė rėndėsishme pėr vendin, ndaj tė cilės unė kam ndjesi njerėzore, pasi kam kontribuar, pasi kam qenė kryeministėr i saj dhe qė nuk e nderon kėtė parti qė shėnoi progres tė madh nė vend. Tashmė ajo ėshtė bėrė objekt i diskutimeve pėr kthimin tė standardeve mbrapa si sa i takon zgjedhjeve, si sa i takon shtypit, me mediat e kėshtu me radhė. Nuk i takon zotit Rama qė tė ankohet pėr zgjedhjet kur ai e diktoi vetė, pėr shkak tė domosdoshmėrisė sė konsensusit qė duhet tė jepte si kryetar i opozitės, tė gjithė reformėn zgjedhore, tė gjithė kodin, kur ka qenė po aq pjesė e administrimit tė zgjedhjeve sa vetė PD. Dhe, kėto qė thotė sot, nuk i tha as ditėn e diel, kur ka pasur mendime se edhe mund tė fitonte, as ditėn e hėnė, as ditėn e martė, as ditėn e mėrkurė, kur mė dėrgonte ndėrmjetės pėr tė mė bėrė kryeministėr, duke shtuar maxhorancėn me trafikime deputetėsh nga krahu tjetėr, por i thotė tani, dhe arsyeja ka tė bėjė pikėrisht me respektimin e tij pėr atė nen qė ka vėnė vet, pėr ndėrprerjen e mandatit nė rast tė humbjes. Prandaj, nėse ka ndonjė force politike qė ngre pretendimet pėr zgjedhjet dhe standardet e saj, kjo ėshtė LSI-ja, e cila u diskriminua nė mėnyrė tė pandershme, pikėrisht pėr shkakun e zotit Rama.
Sė dyti, nuk ėshtė e moralshme aspak qė pėr interesa personale, tė njė karriere personale tė hidhet baltė nga autori i gjithė reformės zgjedhore nė vend, dhe elementi tjetėr, do tė theksoja nuk ėshtė aspak nė nderin e PS-sė qė tė japė kėtė shembull tė shėmtuar, tė cenimit tė interesave tė vendit, qė kanė tė bėjė me axhendėn integruese tė saj, thjesht se kryetari i tyre dėshiron qė tė fitojė zgjedhjet me ēdo kusht. Do tė kishte qenė shumė mė e ndershme qė tė kėrkonte njė mandat tjetėr, por jo duke u pėrpjekur pėr tė denigruar dhe njollosur vendin. Pėr ēėshtjen e referendumit tė ndryshimeve kushtetuese, ne e kemi diskutuar kėtė, dhe ka qenė njė nga prioritet tona dhe do tė vazhdojmė ta kemi ashtu. Dihet se kushtetutat nuk ndryshohen lehtė, por pėr fat tė keq Kushtetuta, mė 21 prill u ndryshua shumė shpejt, ndėrsa statut i PS-sė nuk ndryshohet, duhen gjashtė muaj. Kur ia kam bėrė kėtė kėrkesė zotit Berisha, mė tha se kėto ndryshime m’u kėrkuan, u bėnė se atėherė ishte maxhorancė kushtetuese, tani kjo maxhorancė nuk ekziston dhe as dallimet e tjera nė kėtė drejtim. Kjo mbetet njė sfidė afatgjatė pėr LSI. Ne besojmė se njė ekuilibėr i qeverisjes sė vendit, qė vjen edhe nga rezultati i 28 qershorit, kompenson atė humbje tė disa ekuilibrave tė rėndėsishėm qė ishin vendosur nė Kushtetutė.
Zoti Berisha, a ka emra tė tjerė aleatėsh qė mund t’i bėni publikė sa i takon pjesėmarrjes nė qeverinė e re?
Siē e dini, ne e kemi bėrė fushatėn zgjedhore me disa parti politike. Secila prej tyre konsiderohet anėtare e koalicionit, nė proporcionin e caktuar. Kam pasur njė zotim me anėtarėt e koalicionit, qė unė do tė respektoj proporcionin, kuotimin nga zgjedhėsit, dhe asaj i qėndroj plotėsisht. Nuk kam filluar negociatat, sepse koalicioni me LSI-nė ishte esencial, ishte thelbėsor pėr ekzistencėn e qeverisjes. Pas saj do tė fillojmė negociatat me PR-nė dhe me partitė e tjera. Njė ftesė i ėshtė bėrė dhe mbetem i hapur dhe pėr PBDNJ-nė.
Po nga LSI-ja, kush do tė jetė tjetėr nė qeverinė e re?
Unė sapo vij nga njė mbledhje kryesie me kolegėt e mi tė LSI, pėrveē emrit tim, nė qeverinė e re do tė jetė Dritan Prifti nė Ministrinė e Ekonomisė dhe Petrit Vasili, nė Ministrinė e Shėndetėsisė.
A nuk ėshtė njė humbje pėr PD qė Shėndetėsinė e merr LSI kur shumė mirė mund ta mbanit pėr vete?
Pėr mua si kryeministėr, pėr kėtė qeveri, reforma e sistemit tė Shėndetėsisė pėrbėjnė reformat mė tė para. Kam besim tė plotė te zoti Petrit Vasili, i cili i njeh reformat. Zonja Godo i lė njė trashėgimi tė vyer zotit Vasili. Mė duhet t’ju them se sistemi ynė shėndetėsor do tė marrė modelin gjerman. Ka qenė model lider, e vėrteta ėshtė se ka disa probleme, por reformat po vazhdojnė. Marrėveshja e nėnshkruar vendos bashkėpunimin nė tė gjitha fushat e reformės. Qeveria gjermane do tė na ndihmojė ne, zotin Vasili dhe mua, pėr tė pasur njė sukses tė plotė nė kėtė reformė.
Zoti Rama ju ka akuzuar se me kėtė marrėveshje ju po tradhtoni 83 mijė zemra qė kanė votuar pėr ju. A do tė mund tė quhet njė natė e zezė pėr tė majtėn kjo marrėveshje me PD-nė?
Nė fakt, Rama ėshtė ai qė tradhtoi ideologjinė e majtė. Nė fillim tė vitit ’92, kur zoti Rama u largua nga PD-ja kėrkoi tė vareshin tė gjithė komunistėt dhe socialistėt nė stadium si nė Kili, kėrkoi nxjerrjen nga ligji tė PS-sė, kėtė e ka tė shkruar te libri i tij “Refleksione”. Unė kam qenė dhe socialist dhe ashtu do tė jem gjithmonė. Kjo pjesėmarrje nė qeveri nuk ndryshon asgjė pėr mua dhe pėr LSI, do t’ju siguroj se socialistėt e vėrtetė, se tė majtėt e vėrtetė janė shqiptarė dhe interesat e vendit i kanė mė tė shtrenjta se interesat partiake apo ato personale, sikurse po ndodh me kreun aktual mandat-ndėrprerė tė PS. Nė kėtė drejtim, socialistėt dhe tė majtėt duan stabilitet, duan tė stabilizohen shėrbimet publike, i arsimit, i shėndetėsisė, tė ulet varfėria, duan dhe ata si gjithė shqiptarėt tė shpėtojnė nga makthi i vizave pėr tė udhėtuar nė Europė dhe botė. Kurrsesi nuk mund tė ngatėrrojė interesat e pjesshme me ato qė janė jetike. Ēdo vit qė tė kalojė, do ta kujtojė kėtė koalicion, qė nė njė fare mėnyre e krijoi edhe vet, kuptohet pa dashje... Ndėrsa, karakterizimi i kėtij koalicioni si njė tradhti ėshtė veprimi mė anakronik, ėshtė veprimi qė tregon qė politika e re ka qenė thjesht njė flluskė. Ėshtė njė gjė e vjetėr, sepse koalicione tė tilla ka nė Austri, ka pasur nė vende tė tjera, ku nė bazė tė rezultateve, nė bazė tė programeve, integrohet dhe krijohet qeveria. Se detyrė e ēdo force politike ėshtė qė tė japė qeverisje dhe zgjidhje nė mėnyrėn mė tė pėrgjegjshme dhe nė mėnyrėn mė transparente. Kam dėgjuar shpesh pėr votat e LSI. Zoti Rama e di shumė mirė se nuk kanė qenė 83 mijė vota, kanė qenė shumė mė tepėr. Dhe, jo vetėm ato tė tjerat qė kanė munguar te numėrimi apo te votimi, pėr arsye qė i dimė shumė mirė, por do tė jenė edhe mė shumė zemra tė tjera, dhe aq mė tepėr po vazhdoi nė kėtė rrugė.
Pėr tradhtinė…
“Besoj se biem dakord qė nėse ka ndonjė njeri mbi kėtė tokė qė nuk ka tė drejtė morale tė flasė pėr tradhti zemrash, ėshtė Edi Rama. Dhe, unė ju garantoj se nuk e them kėtė nė rast se kjo do tė shkonte nė drejtim tė Don Zhuanit, nuk e them kėtė, ai ėshtė problem tjetėr. Por, e dini vetė pse e them kėtė dhe nuk dua ta shpreh, prandaj fjalė tė cilat vetėm ai nuk ka tė drejtė morale t’i shqipėrojė, mė mirė t’i hedhim atje ku thotė Faik Konica, nė kazan. S’ka ai tė drejtė tė flasė pėr tradhti zemrash”.

 

 

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=61547
 
Berisha- Meta nisin sot negociatat pėr qeverinė
02/09/2009  Takimi sot nė orėn 18.30 nė kryesinė e Kuvendit

Zbardhen detajet e takimit mes kryeministrit dhe kreut tė LSI-sė

Pritet tė nisin sot negociatat mes Kryeministrit tė Shqipėrisė, Sali Berisha, dhe kreut tė LSI-sė, Ilir Meta. Kėtė gjė e konfirmoi dhe Kryeministri Berisha nė njė konferencė tė dy ditėve mė parė. Madje duket se data e takimit me Metėn e ka kushtėzuar Berishėn qė tė niset brenda ditės nga Polonia pėr tė marrė pjesė nė kėtė takim Mė pas, gjatė fundjavės Berisha do tė vijojė takimet edhe me aleatėt pėr tė formatuar pėrfundimisht qeverinė e re.

Gjatė konferencės sė para dy ditėve, kreu i qeverisė bėri tė ditur se numri i ministrive nuk do tė ndryshojė, sikurse edhe modeli i Kėshillit tė Ministrave, pavarėsisht aleancave. Mbledhja e fundit e qeverisė aktuale pritet tė mbahet ditėn e nesėrme dhe mė pas takimi mes Metės dhe Berishės do t’i hapė rrugė krijimit tė qeverisė sė re me njė koalicion tė konfirmuar mes Partisė Demokratike dhe Lėvizjes Socialiste pėr Integrim. Burime nga LSI pohojnė se negociatat do tė zhvillohen gjatė pasdites sė nesėrme nė orėn 18:30 minuta nė selinė e kryesisė sė Kuvendit.

Postet

Burime nga selitė e dy partive pohojnė se LSI-sė do ti ofrohen 3 poste ministrore , ku mė tė pėrfolurat janė ai i Ekonomisė, Shėndetėsisė dhe Ministria e Jashtme, si dhe disa poste zėvendėsministrore. Emrat e ministrave qė do tė katapultohen nė qeveri, do tė jenė ata tė Ilir Metės, i cili do tė marrė ministrinė e jashtme, Dritan prifti qė do tė marrė Ministrinė e Ekonomisė, si dhe Petrit Vasili, qė pritet tė marrė Ministrinė e Shėndetėsisė. Ndėrkohė qė nga ministrat aktualė pritet largimi i ministres Godo, ndėrsa sa pėr Bashėn dhe Rulin, mendohet se do ketė rotacion brenda kabinetit. Nė komunikimin e tij pėr mediat, Kryeministri Sali Berisha tha se Kushtetuta garanton tė drejtėn e krijimit tė qeverisė pėr partinė e parė qė garanton shumicėn dhe ky propozim mund tė bėhet edhe nė prag tė mbledhjes sė Parlamentit. “Kushtetuta parashikon afatin 10 ditor, si detyrim pėr Kryeministrin e ri pėr tė paraqitur programin nė Kuvend”, u shpreh Berisha. Gjithēka duket se tashmė ėshtė njė formalitet pėr hir tė njė fjale tė thėnė se negociatat do tė zhvillohen para publikut. Mė tej Berishės i duhet tė mendojė dhe pėr postet qė do i japė dy aleatėve tė tjerė, PR dhe PDI-sė. Pėr tė parin mendohet tė jetė Ministria e Bujqėsisė, ndėrsa pėr tė dytin Ministria e Mjedisit. Sa pėr aleatėt e tjerė, pra ata qė nuk kanė marrė deputetė nė Kuvend, duhet tė mjaftohen me postet e zėvendėsministrave apo dhe me drejtorė drejtorish.

Ftesa e Berishės dhe pėrgjigja e Metės

Meta vendimin pėr aleancė mė 4 korrik

Vendimin pėr tė hyrė nė qeverinė Berisha, Meta e mori mė datė katėr korrik, kur zgjedhjet e 28 qershorit sapo kishin pėrfunduar. Ky veprim i Metės u konsiderua si tradhti nga tė majtėt sidomos nga PS-ja, megjithėse pėrgjatė fushatės elektorale kishte krijuar pėrshtypjen se luftėn e kishte mė shumė me PS-nė se sa me Partinė Demokratike. Postet qė pritet tė marrė LSI-ja kanė goxha peshė nė kabinetin Berisha, gjė e cila justifikon dhe lėvizjen e Metės drejt qeverisė sė djathtė. Por jo vetėm kaq. Postet do tė shoqėrohen dhe me njė sėrė drejtorish dhe zėvendėsministrash, tė cilat do bėnin tė mundur futjen nė dikastere tė njė pjesė tė mirė tė anėtarėsisė sė kėsaj partie, e cila ka gati gjashtė vjet nė opozitė. Nė lidhje me kėtė ēėshtje opinioni publik ėshtė ndarė mė dysh. Disa e konsiderojnė si vetėvrasje politike tė LSI-sė, ndėrsa pjesa tjetėr si njė lėvizje, e cila do e mbajė kėtė forcė politike pėr shumė kohė nė pushtet. Por gjithēka i mbetet kohės.
 
 
 
http://www.gazetastart.com/lajm.php?kategoria=Politike&nr=4226
 
2009-09-02 08:38
Kabineti i ri qeveritar, sot negociata Berisha-Meta
 
Tiranė – Gjatė ditės sė sotme do tė zhvillohen bisedimet pėr kabinetin e ri qeveritar, tė drejtuar nga kryeministri Sali Berisha edhe pėr njė mandat tė dytė.
Deri mė tani, ėshtė bėrė tė ditur se Lėvizja Socialiste pėr Integrim e drejtuar nga Ilir Meta do tė marrė katėr ministri, por ende asgjė nuk ėshtė zyrtare. LSI-ja pritet tė pėrfaqėsohet nė qeverinė e Berishės me katėr poste dhe me tre anėtarė tė rėndėsishėm tė saj. Kėto dy poste, sė bashku me atė tė ministrit tė Ekonomisė dhe Energjetikės, pėr tė cilin kandidaturė deri mė tani ėshtė Dritan Prifti si dhe ministrinė e Mbrojtjes ose tė Shėndetėsisė nga anėtari i kryesisė sė LSI-sė, Petrit Vasili, do tė jenė pjesė e negociatave zyrtare, pasi ato jozyrtaret duket se kanė mbaruar me kohė. 

Ndėrkohė, nga njė post ministror do tė marrė edhe Partia Republikane me njė deputet nė Kuvendin e ri. Gjithashtu, njė post ministror do tė marrė edhe Partia Drejtėsi pėr Integrim e njohur si partia e komunitetit ēam, e cila hyn pėr herė tė parė nė Kuvendin e Shqipėrisė me njė deputet. Kryeministri Sali Berisha gjatė njė konference pėr shtyp tė dy ditėve mė parė, pat deklaruar se kabineti i ri do tė formatohet brenda datės 7 shtator, kur edhe do tė ēelet seanca e parė e Parlamentit.

Si Berisha ashtu edhe kreu i LSI-sė, Meta kanė thėnė se kabineti do tė jetė i qėndrueshėm, jo vetėm pėr njė mandat por edhe mė tej. Lėvizja Socialiste pėr Integrim u bashkua nė aleancė pas zgjedhore me Partinė Demokratike, e cila fitoi nė zgjedhje bashkė me aleatėt e saj,  fitore e cila ishte e ngushtė, ēka iu deshėn edhe votat e LSI-sė nė Parlament.

Takimi midis Metės dhe Berishės do tė zhvillohet rreth orės 18:30 tėpasdites. Nė takim pritet tė jetė edhe nėnkryetarja e PD-sė, JozefinaTopalli, ose sekretari i Pergjithshėm i PD-se, Ridvan Bode, dhesekretari i Pėrgjithshėm i LSI-se, Petrit Vasili.

   

                                                                                          

 
http://www.shekulli.com.al/2009/09/01/neser-negociatat-me-berishen-partia-e-cameve-kerkon-nje-ministri.html

Sot nisin negociatat, ja ēfarė do kėrkojė LSI-ja

Shekulli Online | 01/09/2009 |

TIRANE- Kryeministri Sali Berisha dhe kreu i LSI-se, Ilir Meta, do te takohen pasditen e sotme ne oren 18:30 ne Kryesine e Kuvendit, per te nisur negociatat e formimit te qeverise se re.
Ilir Meta, perveē pozicionit te zv/kryeministrit, pritet te marre edhe ministrine e Jashtme, ate te Shendetesise dhe Ministrine e Ekonomise, Tregtise dhe Energjetikes.

Pas takimit me Meten, Kryeministri Berisha do te pershkallezoje negociatat edhe me aleatet e tjere, si republikanet dhe Partine per Drejtesi dhe Integrim. E ftuar per negociata eshte edhe Partia Bashkimi per te Drejtat e Njeriut. Qeveria e re pritet te pagezohet me emrin "qeveria e integrimit europian".


Paraprakisht duket se jane qartesuar pikat e marreveshjes se pritshme per bashkeqeverisje midis PD dhe LSI. Mesohet se Kryeministri ka rene dakord t'i ofroje kesaj partie tre poste ministrore dhe nje numer te konsiderueshem zv/ministrash. Po sipas burimeve eshte rene dakord qe posti i pare te jete ai i ministrit te Ekonomise.

Emri me i gatshem per te marre persiper drejtimin e ketij dikasteri eshte ai i deputetit Dritan Prifti. Sakaq, nje tjeter kabinet ministror mesohet se do te jete Ministria e Jashtme. Kjo e shoqeruar bashke me postin e zevendeskryeministrit. Ato pritet te mbahen nga kryetari i partise, Ilir Meta.

Posti tjeter ministror eshte Ministria e Shendetesise. Mesohet se gjate diskutimeve eshte rene dakord qe perfaqesimi ne kete nivel qeverisjeje te shkoje nga 5 deri ne 7 poste zevendesministrore. Gama e perfaqesimit ne kete nivel do te jete sipas fushave te ndryshme, ku ka prioritetet programore Levizja Socialiste per Integrim.

Mbremjen e se merkures do te qartesohet gjithēka dhe ne takim pritet te jete edhe nenkryetarja e PD-se, Jozefina Topalli, ose sekretari i Pergjithshem i PD-se, Ridvan Bode, dhe sekretari i Pergjithshem i LSI-se, Petrit Vasili.

 


Muredini i PDI kerkon nje ministri
dt 1 shtator

TIRANĖ - Kryetari i Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim, Tahir Muhedini, ka dalė nė konferencė pėr shtyp njė ditė para nisjes sė negociatave pėr formimin e qeverisė sė re. "Nė marrėveshjen qė do tė diskutohet me Kryeministrin Berisha, PDI do tė kėrkojė qė tė bėhet pjesė e qeverisjes sė vendit, si pjesė e koalicionit fitues tė zgjedhjeve tė 28 qershorit", tha Muredini.


Mė tej ai shtoi se "ne kėrkojmė tė pėrfaqėsoheni nė qeveri, duke kėrkuar njė post ministror". I pyetur nga gazetarėt se cili ėshtė dikasteri i tyre i preferuar, shtoi se "kjo do tė jetė pjesė e negociatave".


Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, e cila mbron tė drejtat e komunitetit ēam nė Shqipėri ka bėrė njė marrėveshje parazgjedhore me Partinė Demokratike, duke u bėrė pjesė e koalicionit "Aleanca pėr Ndryshim", nė zgjedhjet e 28 qershorit, nga rezultati i tė cilave, PDI do tė pėrfaqėsohet nė Kuvendin e Shqipėrisė me njė mandat deputeti. Nė kėtė koalicion ėshtė edhe Partia Republikane, e cila gjithashtu ka marrė vetėm njė mandat deputeti dhe kėrkon pėrfaqėsim nė qeveri.


Negociatat pėr formimin e qeverisė sė re nisin nesėr, me 2 gusht. Kėtė e ka deklaruar Kryeministri Sali Berisha njė ditė mė parė, i cili shtoi se nuk do tė ndryshojė numri i ministrive tashmė qė koalicioni ėshtė zgjeruar. LSI, PDI dhe PR presin pėr poste ministrore.

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13541.html
 
BIRN

Trafic d’armes en Albanie : le suspect n°1 plaide coupable

Traduit par Jacqueline Dérens
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 1er septembre 2009
Mise en ligne : mercredi 2 septembre 2009
 
Efraim E. Diveroli, le PDG de la compagnie AEY, basée ą Miami, qui est suspecté d’avoir vendu frauduleusement des armes d’origine chinoise ą l’armée afghane, en complicité avec les autorités albanaises, a plaidé coupable devant un tribunal fédéral de Floride.

Efraim E. Diveroli, 24 ans, souvent qualifié de « petit génie de la vente d’armes », a reconnu qu’il avait fait faire des emballages nouveaux pour des millions de vieilles cartouches chinoises et avait ensuite certifié qu’elles avaient été fabriquées en Albanie.

Comme il a accepté de plaider coupable, le procureur a abandonné plus de 80 autres chefs d’inculpation pour entente illicite dans le but de fraude contre les autorités fédérales américaines. Il risque jusqu’ą 5 ans de prison. Le jugement sera prononcé en novembre prochain.

Deux autres responsables de la compagnie AEY, David Packouz et Alexander Podrizki ont aussi plaidé coupables pour fraude, alors que Ralph Merril, un actionnaire de la compagnie a refusé de plaider coupable.

Les quatre accusés ont été inculpés de fraude par un grand jury fédéral de Miami en juin 2008 pour une vente de munitions ą l’armée afghane.

« Les accusés ont fourni ą l’armée américaine de faux documents certifiant que les munitions fournies avaient été fabriquées en Albanie alors qu’elles venaient de Chine », avait déclaré un procureur du tribunal South District de Floride, R.Alexander au moment de l’inculpation.

« Efraim E.Diveroli, David Packouz et Alexander Podrizki avaient utilisé le stratagčme suivant : ils avaient ordonné que les munitions soient livrées en Afghanistan avec un nouvel emballage effaēant toute trace mentionnant que ces munitions avaient été fabriquées en Chine ».

Les autorités albanaises sont soupēonnées d’avoir bénéficiées de cette vente frauduleuse faite par AEY, dont le contrat avec l’armée américaine venait d’źtre suspendu.

L’affaire a éclaté au grand jour quand le New York Times a publié un article, le 28 mars 2008, accusant les autorités albanaises d’affaires douteuses avec la compagnie AEY, fournisseur du Pentagone. Cette derničre avait vu la rupture de son contrat avec l’armée américaine aprčs les allégations du journal l’accusant de fournir des munitions vieilles de plusieurs dizaines d’année ą l’armée afghane.

On soupēonne Tirana et AEY d’avoir utilisé une troisičme compagnie, basée ą Chypre, Evin.Ltd, sous-traitant de la compagnie publique albanaise MEICO, pour la coordination du marché entre les militaires albanais et AEY.

Le New York Times avance que le chef de la MEICO, Ylli Pinari, a doublé le prix des munitions et qu’il a empoché la différence pour la partager avec divers hommes politiques albanais.

Interrogé au Parlement sur ses allégations, le Premier ministre Sali Berisha avait répondu : « Ces ragots sont bons pour les chiottes ».

 

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13528.html
 
BIRN

Kosovo : retour ą la case TPI pour Ramush Haradinaj

Traduit par Jacqueline Dérens
Sur la Toile :
Mise en ligne : lundi 31 aoūt 2009
 
Ramush Haradinaj va comparaītre ą nouveau devant le tribunal de La Haye, ą la demande du Parquet, qui souhaite un nouveau procčs sur une partie des accusations de crimes de guerre pesant sur le dirigeant de l’Alliance pour l’avenir du Kosovo (AAK, opposition), ancien commandant de l’UCK et ancien Premier ministre. Il doit comparaītre le 29 octobre avec ses co-inculpés, Lahi Bramihaj et Idriz Balaj.
 
JPEG - 65.5 ko
Ramush Haradinaj

 

 

 

 

 

 

 

L’accusation demande ą « entendre directement les témoins, concernant la participation des trois accusés ą une entreprise criminelle commune et leur responsabilité individuelle », en relation avec un certain nombre de crimes, peut-on lire sur site du TPIY.

L’accusation a demandé ą la Chambre d’Appel la tenue d’un nouveau procčs partiel, alors que Ramush Haradinaj et Idriz Balaj ont été relaxés parce que les témoins « ont été menacés et soumis au chantage ».

Ramush Haradinaj et ses co-inculpés sont d’anciens membres de l’Armée de libération du Kosovo (UCK) qui avaient été précédemment inculpés pour enlčvement, viol et meurtre de civils serbes, rroms et albanais, entre mars et septembre 1998.

En avril 2008, toutes les charges ą l’encontre de Ramush Haradinaj et d’Idriz Balaj ont été levées ą la suite d’un procčs de trois ans, Lahi Bramihaj a été condamné ą six ans de prison aprčs avoir été reconnu coupable de torture et de traitements inhumains. L’avocat de Lahi Bramihaj cherche ą obtenir un acquittement ou une déduction de peine pour son client.

Burim Ramadini, le secrétaire de l’Alliance pour l’avenir du Kosovo a déclaré que l’ancien Premier ministre saurait surmonter cet obstacle : « Nous sommes convaincus que ce défi (…) se terminera bien pour le Kosovo et pour l’ancien Premier ministre ». Il a ajouté que cette nouvelle convocation en justice n’affecterait pas la campagne de l’AAK pour les élections locales du 15 novembre prochain.

« Nous pensons que nous devons źtre présent dans le paysage politique du Kosovo et pas seulement pour cette campagne électorale. Nous n’avons pas de raison de nous faire du souci », a souligné Burim Ramadini.

Si l’accusation n’arrive pas ą convaincre le tribunal de la culpabilité des deux accusés, les dossiers Ramush Haradinaj et Lahi Bramihaj seront définitivement clos.

 

 

25/08/2009 
 
http://www.standard-al.com/tekst.php?idt=20871
 
Besa e shqiptarėve dhėnė hebrenjve
Ekspozita "Besa: Njė kod nderi" e fotografit amerikan Norman H. Gershman, e cila ka mė shumė se njė vit qė bėn xhiron nėpėr botė, pėrbėhet nga 30 fotografi bardhezi qė pėrfaqėsojnė gati 20.000 shqiptarė myslimanė qė kanė strehuar hebrenj gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Fotografitė e kėsaj ekspozite janė portrete tė shqiptarėve fotografuar nga Gershmani nė disa qytete tė Shqipėrisė, duke dokumentuar rrėfimin e fėmijėve tė atyre qė kanė strehuar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore hebrenjtė. Ėshtė dėshmi e historisė, qė nga Shqipėria nuk u depėrtua asnjė hebre drejt kampeve tė pėrqendrimit. Kjo ekspozitė ėshtė hapur ditėt e fundit dhe do tė qėndrojė edhe pėr pesė javė me radhė, nė Muzeun e Holokaustit dhe Qendrės sė Studimeve tė El Pasos nė Teksas, SHBA.

Ekspozita ėshtė organizuar nga Hebrew Union College, Jewish Institute of Religion Museum. Deri tani ėshtė prezantuar nė Yad Vashem, nė Muzeun e Holokaustit nė Izrael, nė Kombet e Bashkuara dhe Kėshillin e Evropės. 

 

 

http://www.standard-al.com/tekst.php?idt=20800        24/08/2009 
 
Mbreti Zog –gjeneralėve grekė: Nėse prekni kufirin shqiptar do bashkohem me Enver Hoxhėn


Gjithmonė kanė ekzistuar pikėpyetjet pse Ahmet Zogu nuk tentoi tė bėnte asnjė kryerengritje pėr tu rikthyer nė pushtet pas vitit 1944. nė shėnimet dhe dėshmitė e tij oficeri mė i afėrt i Mbretit Hysen Selmani i jep pėrgjigje kėsaj pyetje. Sipas dėshmive tė ofruara prej tij Zogut gjatė qėndrimit nė Egjypt iu ofrua disa herė alternativa pėr tė pėrmbysur sistemin komunist me kryerengtije popullore, por ai nuk pranoi duke e parė kėtė gjė si njė gabim pėr momentin kohor, kur sipas tij Greqia fqinje vazhdonte tė shfaqte hapur dėshirėn pėr aneksimin e tė ashtuquajturit vorio-epir. Zogu kėrkonte mė parė garancinė e fuqive tė mėdha, garanci qė ai se kishte pėr tė ndėrhyrė kundėr regjimit komunist. Nė kėtė kontekst Zogu refuzon gjeneralėt grekė qė shkuan nė Kajro pėr ti kėrkuar ndihmė kundėr komunistėve nė Greqi. Zogu tha se kjo ishte punė e Greqisė por nėse tentohej tė prekej kufiri shqiptar ai do tė vinte forcat e tij nė shėrbim tė Enver Hoxhės.



STAMBOLL, 30 TETOR1945

Madhėria e Tij Mbreti Zog I, i dėrgon njė urdhėr udhėzimesh kolonel Hysen Selmanit nė Legatėn Shqiptare nė Stamboll. Letra pėrmban kėto shėnime:

"I dashur kolonel. Raportet tuaja i kam marrė dhe megjithėse u mungojnė hollėsirat. Mė vjen shumė keq Mėr veprimet qė po bėhen nė vendin tonė. Tė kishin qenė tė bashkuar shqiptarėt, ēėshtja e Shqipėrisė nuk do t'u bisedonte rishtazi "ex -nuovo". Pėrpara gjendjes sė sotme do tė na duhet nė njė anė pėr tė siguruar indipendencėn dhe integritetin e Shqipėrisė dhe nė anėn tjetėr pėr t' u pėrpjekur tė sjellim bashkimin kombėtar pėr shpėtimin e vendit nga turbullimet dhe anarkia e sotme prandaj: 1-Deri sa Greqia tė vazhdojė tė kėrkojė tokat tona nuk mund tė bėhet asnjė bashkėpunim me ta. Propozimet qė i pėrkasin kėsaj pike, nga cilado anė qė kėto tė na bėhen, nuk duhet tė pranohen para se Greqia tė deklarojė zyrtarisht se do tė heqė dorė nga kėrkesat e saj mbi Shqipėrinė e Jugut tė cilėn ajo e quan "Epir i Veriut." 2-Vetėm pasi tė sigurohet indipendenca dhe integriteti i Shqipėrisė, nė njė mėnyrė a nė njė tjetėr, atėherė pas njė kohe relativisht tė gjatė dhe tė vėshtirė do tė na lipset tė pėrpiqemi pėr shpėtimin e Atdheut nga anarkia e sotme. Sot pėr sot, nuk shoh ndonjė rrugė tjetėr veēse tė gjejmė ndonjė mėnyrė tė pėrshtatshme qė tė hyni nė marrėdhėnie me ata qė ndodhen nė male si: Gjon Marka Gjoni, Muha;rem Bajraktari, Fiqiri Dinja, Hysni Dema e tė tjerė nė Veri dhe nė Jug pa pėrjashtim. Kėta lipset t'i ruajnė forcat e tyre dhe duke harruar diferencat e kaluara dhe tendencat politike, tė bashkuar sa mė tepėr tė presin rastin e volitshėrn. Po kėshtu lipset tė veprohet me ata qė janė nė Itali dhe nė Greqi. Ky lipset tė jetė qėndrimi juaj derisa tė merrni instruksione tė reja. E di mirė se kundrejt ngjarjeve qė po bėhen nė Shqipėri, ky inaktivitet ėshtė i rėndė, por kėshtu e kėrkon interesi i Atdheut. Nuk duhet harruar se Atdheu ėshtė mbi tė gjitha e tė na mbani nė korent me ngjarjet dhe veēanėrisht tė na lajmėroni mbi tė parin qė ekzekutohet apo qė persekutohet. Me kėtė rast ju dėrgoj tė falat e pėrzemėrta."

Parmoor - Hause - 2 6-Tetor-1945 ZOGI

Bėhet fjalė se grekėt na kishin bėrė shumė propozime: si grekėt nacionalistė edhe Qeveria pėr njė bashkėpunim kundėr komunizmit nė Greqi dhe nė Shqipėri e ky propozim nuk u pranua prej Madhėrisė sė Tij Mbretit Zog I. Ky propozim na u bė si mua ashtu dhe Xhaxhulit.



STAMBOLL, 8 NĖNTOR 1945

Pėrfaqėsuesit e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe tė Britanisė sė Madhe u tėrhoqėn nga Shqipėria. Ky ėshtė njė gabim politik dhe patriotik qė bėnė dirigjentėt e Qeverisė komuniste shqiptare kundėr Anglo-Saksonėve. Ata, nė vend qė tė kėrkonin pėrkrahjen e ndihmat e tyre pėr rimėkėmbjen e popullit tė varfėr nga evolucioni i tmerrshėm rreth 4 viteve; i pėrzunė nė shenjė armiqėsore. Njė veprim i tillė, vėrtetėsisht nuk qartėsohet. Arsyeja e kėtij veprimi mbetet nė errėsirė dhe ėshtė e padalluar. Shqipėria akoma ndodhet nė njė anarki tė tmerrshme, sepse pėrditė vėrtetohen ekzekutime, burgime, internime. Pothuaj ėshtė njė situatė e dhimbshme qė nuk pajtohet me njerėzimin. Dhe ne nuk kuptojmė se pse bėhen kėto masakra nė popull, pavarėsisht se nuk ka asnjė rezistencė qė t'i trondisė fituesit nacional-ēlirimtarė. Pėrkundrazi, kjo e ndihmon fort megalomaninė greke nė kėrkesat e "Vorio - Epirit." Nga ana tjetėr, tė gjithė nacionalistėt i bashkon fakti me ata qė mbrojnė interesat e indipendencės dhe tė integritetit shqiptar. Sot, dua tė them se asnjė hap nuk bėhet kundėr regjimit tė Tiranės. Tanimė, edhe qėndrimi i njė pjese nacionaliste qė kanė mbetur akoma nėpėr malet e Shqipėrisė, nuk ka asnjė dobi pėrveē se shtohen vuajtjet e tyre. Dėmtimet qė mund tė shkaktojnė nė popull janė tė mėdha, sepse duket se nuk ėshtė koha e njė aksioni kundėr komunizmit. Kuptohet se pa patur sigurimet, siē na urdhėron Madhėria e Tij Mbreti Zog, se grekėt nuk kanė hequr dorė nga kėrkesat e Shqipėrisė sė Jugut, asnjėherė nuk do t'ia mbėrrijnė atij ėndėrrimi tė pavend, vetėm se po shkaktojnė njė armiqėsi nė mes tė dy popujve miq. Emigrata shqiptare, si nė Itali po ashtu nė Greqi, ka mbetur nė frikėsime tė mėdha. Frika ėshtė se mos t'i dorėzojnė pasi kėrkesat e Titos, bėhen pa masė si pėr jugosllavėt ashtu pėr Shqiptarėt qė t'i dorėzojnė se janė kriminelė lufte. Ka shumė mundėsi qė t'i dorėzojnė. Kur na lajmėrojnė' se Mit'hat Frashėrin dhe Ali Kėlcyrėn i kanė arrestuar nė Itali, ėshtė fiito ///////se mos t'i dorėzojnė tek komunistėt. Eshtė kjo arsyeja, qė Mbreti Zog ka urdhėruar Ministrin fuqiplotė nė Turqi Asaf Xhaxhulin qė tė bėjė demarshet pranė autoriteteve anglo-amerikane, pėr t' i lėnė tė lirė dhe tė japė ēdo garanci pėr ta. Mbreti Zog menjėherė ndėrhyri vetė pranė Qeverisė Britanike qė mos tė pėsojnė ndonjė rrezik kėta nga kėrkesat komuniste. Tė lihen nė kampe tė lirė, ose t'i tėrheqė nė Angli ose tė marshojnė nė Egjipt pranė Madhėrisė sė Tij Mbretit Faruk qė tė shkojnė nė Egjipt. Po, ashtu u bėnė hapa edhe pranė Qeverisė italiane. Tani, prej atyre qė patėn mbetur nė male, pjesa mė e madhe u tėrhoqėn dhe kaluan nė Greqi si: Fiqri Dinja, Hysni Dema, Muharrem Bajraktari, Abaz Ermenj' e tė tjerė. Pothuaj se afėr 300 vetė dolėn bashkė me kėta nė Greqi, sepse ishte i pamundur sigurimi i ushqimeve nė Shqipėri pa u diktuar prej agjentėve komunistė. Nė ndeshje janė bėrė edhe shumė vrasje dhe dėme nė popull prej komunistėve. Tani ėshtė njė pjesė tepėr e vogėl, por pa asnjė veprimtari. Ata hyjnė e dalin, por jo ndonjė dobi vetėm se kanė qėllim me marrė ndonjė informatė mbi pozitat e soviteve nė vendet strategjike.



EGJIPT - KAIRO, 12 MAJ 1946

Madhėria eTij Mbreti Zog I,u drejtoi kėtė mesazh gjithė bashkatdhetarėve shqiptarė brenda e jashtė:

"Vėllezėr e motra shqiptarė: Tani u bėnė 34 vjet qė Atdheu i ynė i dashur ka fituar Pavarėsinė e vet. Por u mbushėn 7 vjet qė kjo Pavarėsi ka mbetur njė Ijalė e thatė qė pėrvėlon zemrat e gjithė shqiptarėve tė vėrtetė. Provė e gjallė janė patriotėt qė po vuajnė nė mėrgim e nėpėr kombe, pėrjashta e pėrbrenda Atdheut. Por, edhe nėpėr burgje janė me mijėra tė pafajshėm, jo pėr tjetėr po prej dashurisė pėr Lirinė e vendit e tė popullit tė tyre. Vetėm se nuk duhet tė dėshpėrohemi kurrė. Se zjarri i kėsaj dashurie dhe besim i ngulėt s'ka pėr t'u shuar kurrė ndėr zemrat tona. Kjo bėhet pėr njė ringjallje sa mė shpejt tė Shqipėrisė sonė tė pavarur tė cunguar e tė lumtur qė ta gėzojnė shqiptarėt tė gjithė e vetėm shqiptarėt nė Liri e tė bashkuar nė flakėn e shenjtė tė njė vėllazėrie kombėtare tė bukur qė tė jetė e kulluar dhe e panjollė. Ashtu siē po e ndieni e po e tregoni sot ju vetė, aty nė mes tė gjithė atyre mjerimeve. Rroftė Shqipėria! “



Kairo, 12 Maj 1946, ZOGI

ALEKSANDRI, 30 GUSHT1949

Pas formimit tė komitetit "Shqipėria e lirė" mė kėtė' datė, siē kemi patur pėrshkruar edhe mė parė nė vitin 1947 erdhėn nga Roma' 'Kolonel Lloyd, amerikan; Julian Emery, Billi Macklein anglez. Nė Aleksandri, ata menjėherė u paraqitėn tek Madhėria eTij, Mbreti Zog dhe i parashtruan programin sipas dėshirės sė Mbretit. Nė listė ishin kėta persona 1-Mit'hat Frashėri si Kryetar (pas pėlqimit tė Madhėrisė Suaj), 2- Abaz Kupi, anėtar, 3- Nuēi Kotta, anėtar, 4- Sait Kryeziu, anėtar; 5- Zef Pali, anėtar. Ndėrsa pėr sa i pėrket bllokut indipendent i kemi lutur sa e sa herė, por nuk pranuan tė marrin pjesė. Mbreti Zog u pėrgjigj: "Shumė mirė. Vetėm lipset, qė edhe ata qė akoma nuk kanė marrė pjesė nė komitetet duhet tė marrin pjesė tė barabartė qė emigrata mos tė pėrēahet, se tė gjithė janė bijtė e atij kombi e tė barabartė. Vetėm mos harroni dhe kėtė ta keni gjithmonė parasysh, qė nė asnjė mėnyrė nuk duhet tė bėhet veprimi politik qė cėnon interesat e Shqipėrisė, por pa qenė konstatimi im. Sot, ky ėshtė i vetmi pushtet ligjor. Unė pėrfaqėsoj vendin tim Shqipėrinė. Unė, pas kėsaj, do tė lėshoj njė deklaratė qė tė mund tė qetėsoj gjithė grupet politike jashtė dhe kombin brenda, mbi interesat e Atdheut."Me kėto fjalė u ndanė me miqtė amerikanė dhe anglezė. Mbreti i mbajti pėr darkė dhe shkėmbyen plot fjalė tė mira e patriotike. "Gjithmonė duke i vėnė tė kuptonin se nuk duhet tė bėhet asnjė gabim, qė tė mė detyrojnė mua, tė shkoj kundėr veprimtarisė suaj me komitetin. Dhe, tė bėni ēmos qė tė bashkoni gjithė grupet politike me kėto fjalė."I gjithė grupi duke i dhėnė tė gjitha premtimet Mbretit, u nis i kėnaqur pėr nė Romė. Nė fund, miqtė amerikanė dhe britanikė, kur ishin nė kėmbė duke u nisur pėr nė Romė, i kėrkuan Mbretit Zog njė favor tė vogėl pėr sa i pėrkiste veprimtarisė sė komitetit mbi informatat e brendshme. "Ky program, ne na lidh kėmbė e duar nė veprimet tona," - i thanė ata. Mbreti Zog, po nė kėmbė pa u ulur u tha: "Ēdo veprim jashtė, pėrsa kemi biseduar ėshtė i papranueshėm qė ta bisedojmė mė. Nė rast se, mendoni njė gjė mė tė vogėl qė cėnon sovranitetin tokėsor tė shqiptarėve, do tė jem unė mė i egėr se Enver Hoxha kundėr njė veprimtarie, qė nuk pajtohet me interesat tokėsore tė Shqipėrisė. Edhe sikur qeveria komuniste e Tiranės ta pranojė, unė kurrė nuk do ta pranoj dhe do ta luftoj me gjithė fuqinė time. Kjo, tani po mė detyron qė sot, tė lėshoj njė deklaratė mbi sa i pėrket Komitetit."

DEKLARATA E LĖSHUAR

Mbreti Zog menjėherė urdhėroi Legatėn Mbretėrore Shqiptare nė Kairo, pėr tė botuar kėtė deklaratė duke ua dhėnė tė gjitha agjensive tė shtypit me 30 gusht 1949 kėshtu: "U formua Komiteti dhe Legata Mbretėrore Shqiptare nė Egjipt, pėr mos t'i lėnė shteg asnjė keqkuptimi qė mund tė shkaktojė kjo gjė,jep sipas udhėzimeve qė ka rr arrė prej Madhėrisė sė Tij, Mbretit tė Shqiptarėve Zog I, komunikatėn qė vijon (Teksti nė origjinal): "Ndryshime te bėra, nė regjimin e Mbretėrisė Shqiptare, qė me agresionin e Italisė fashiste nė 1939, qė shkaktoi shpalljen e luftės prej anės sone' s'kanė qenė shprehje e vullnetit tė popullit. Prandaj, Madhėria e Tij, Mbreti Zog I, i veshur me fuqinė dhe tė drejtat kushtetore, ėshtė sot i vetmi pushtet ligjor, qė pėrfaqėson vendin. Me kėtė cilėsi Mbreti i drejtohet Kombit e gjithė partive politike, cilatdo qofshin mendimet politike tė tyre, qė tė pėrpiqen sė bashku dhe me mjetet paqėsore pėr tė realizuar bashkimin, aq tė nevojshėm, kombėtar. Ėshtė e nevojshme, qė tė gjithė shqiptarėt pa pėrjashtim, duke marrė parasysh rrezikun qė rėndon mbi vendin dhe duke parė shqetėsimin e situatės ndėrkombėtare, tė bashkojnė fuqitė e tyre pėr t'i siguruar Shqipėrisė, njė kohė pėrtėritjeje e sigurimi, nė mbarė rrethin e Kombeve tė lira e demokratike, si edhe pėr tė mbrojtur tėrėsinė tokėsorė tė saj. Pas gjithė atyre viteve e luftimeve vėllavrasėse tė vajtueshme, qė na kanė imponuar kėto dhjetė vitet e fundit tė historisė sonė, detyra patriotike e ēdo shqiptari ėshtė t'i shėrbejė besnikėrisht ēėshtjes sė Atdheut, e tė kenė besim nė tė ardhmen e tij. Ditėn qė ka pėr tė qenė e mundur, Mbreti do tė kėrkojė qė tė bėhet nė Shqipėri njė plebishit legale e i paanshėm nėn kontrollin e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara dhe Qeveria Kombėtare qė do tė formohet atėherė, ka pėr tė realizuar vllazėrimin e tė garantojė lirinė." Dhe kjo komunikatė i shqetėsoi grekėt, aq sa u hodh pa asnjė drejtim shtypi grek kundėr saj. Por, kjo ishte njė komunikatė pėr sa u pėrkiste shqiptarėve brenda dhe jashtė Atdheut, e jo grekėve, as qė ėshtė pėrmendur ēėshtja greke, nė tė nuk shkruajnė aspak dhe nuk po na bėhet vonė.

EGJIPT, 1 JANAR 1950

Madhėria e Tij Mbreti bashkė me Mbretėreshėn edhe me Princeshat e suitėn, mė datė 1 Janar 1950 shkuan pėr tė vizituar vendet e Faraonėve si "Luksor dhe Asuan." Natyrisht, Qeveria Egjiptiane i kishte vėnė nė dispozicion Toufik Dos Pashėn si dhe Mahmut Beun. Kishim edhe Dr. Omar Shaukinė. Si nė Luksor, edhe nė Asuanė kemi qėndruar afėr njė muaj. Ishte njė kohė shumė e mirė dhe e pastėr. Mė datė 6 Kallnur 1950, ne Aduane, na vjen atasheu ushtarak francez nga Tirana. Ky ishte i emėruar si Atashe Ushtarak i Francės pranė Qeverisė Komuniste Shqiptare nė Tiranė. Ai po bėnte edhe detyrėn e Ministrit. "Porsa ka hyrė nė Holelin nė Asua, menjėherė ka kėrkuar tė marrė kontakt me kolonel Hysen Selmanin, qė ishte kryeadjutant i Mbretit Zog dhe shefi i shtėpisė Mbretėrore. I thonė kolonel Selmanit se njė kolonel francez dėshiron t'ju takoje, sepse ka njė punė teper urgjente. "Mire, -i thashė kapiten Zenel Shehit,- fute nė sallon poshtė. Tani po vij edhe unė."Menjėherė, shkova nė sallon dhe aty e gjeta bashkė me kapiten Zenel Shehin. Si u pėrshėndetėm e ftova se ēfarė dėshironte tė pinte. Zyrtari francez kėrkoi mjesht njė kafe. Posa porositėm kafet, ai mė tha se: "Une jam atasheu militar i Francės, nė Tiranė, kolonel G. Unė vij direkt nga Tirana. Isha nė Aleksandri dhe pa u ndaluar erdha kėtu. Kam njė porosi tepėr urgjente dhe sekret vetėm pėr t'ja parashtruar Madhėrisė sė Tij Mbretit Zog, personalisht. Do tė jetė e mundur tė kthehem prapė." "Po, mirė, -i thashė, - rrini pak kėtu." Unė shkova menjėherė lart tek Mbreti Zog dhe ja parashtrova tekstualisht. Mbreti mė urdhėroi ta ngjisja menjėherė lart tek ai vetė. Shkova poshtė dhe e shoqėrova nė sallonin privat ku ishte Mbreti. Si u prezantua unė dola, oor mė parė i thashė Mbretit: "Po ju lė vetėm." 'Mirė,- tha Mbreti,- se po qe nevoja ju thėrras. Vetėm na dėrgoni kamarierin, qė tė na sjellė kafe." Unė dola nė sallonin tjetėr. Ata kanė biseduar vetėm pėr vetėm afėro 3 orė, saqė, kur erdhi koha e drekės, Mbreti e ndaloi pėr drekė tė hanin bashkė. ur mbaroi dreka, Mbreti Zog m'u drejtua: "Kolonet, miku yt kolonel G. ka pėr tė qėndruar pėr katėr ditė kėtu. Ai ėshtė mysafiri im e ta shėtisni gjithkund." Francezi, menjėherė dha njė shifėr nė legatėn e tij franceze nė Tiranė, qė kėshtu ēdo ditė bisedonte me Mbretin, mbi misionin qė i ishte besuar. bas 4 ditėve, ku pėr ēdo ditė kishte bisedime tė gjata me Madhėrinė e Tij Mbretin, edhe ditėn e fundit ai, e ka mbajtur 3 orė nė bisedime. Pasi mbaruan, ai u nis direkt pėr Tiranė dhe mbeti tepėr i kėnaqur. Mbreti, kur i shtrėngoi dorėn, i tha: "Jam dakord, e mos keni asnjė merak dhe ju kolonel kurdo qė tė shihni nevojė direkte tė vini nė shtėpinė time nė Aleksandri." Kolonel Selmani e dėrgoi nė aeroport dhe u pė'shėndetėn e u nis pėr nė Tiranė. Pasi u nis koloneli francez atasheu ushtarak nė Tiranė, Madhėria e Tij Mbreti Zog, mė thiri dhe mė urdhėroi tė nisesha menjeherė nė Athinė, Greqi, Itali e Francė. Madhėria e tij dha njė mesazh pėr mbarė kombit shqiptar dhe emigracionit nė tė cilėn shėnonte: "Jam i mendirmt, se njė lėvizje sado e vogėl qė tė jetė, po t'i japė formė kryengritjes nė Shqipėri sot nuk do tė sjellė asnjė dobi, pėrveē rreziqe nė dėmin e integritetit tokėsor tė shtetit. Ēdo kryengritje para kohe ėshtė nė dėm tė Shqipėrisė. Nuk duhet tė harrojmė kurrė se Greqia ka pretendime tokėsore pėrmbi "Epirin Shqiptar" nė tė cilin banon njė minoritet prej 27 mijė grekėsh. Greqia po dėshironte qė tė 100 mijė Orthodokset Shqiptar tė Vorio-Epirit t'i konsideronte si grekė. Ajo do tė pėrfitonte para kausit, qė do shkaktonte njė kryengritje nė Shqipėri dhe do ndėrhynte me tė shpejtė, qė tė bashkonte regjionin e "Epirit" dhe qė pėr tė cilin s'ka pushuar tė pretendojė gjithė kohėn e Luftės sė Dytė Botėrore." Mbreti Zog bėri tė njohur se: Unė kurrė nuk do tė pranoj qė tė bėhet ndonjė lėvizje kundrejt regjimit komunist tė sotėm tė Shqipėrisė', sepse derisa nuk ėshtė dhėnė njė sigurim pėr kufijtė shqiptarė prej 3 Fuqive tė Mėdha tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Britanisė sė Madhe dhe Francės, ēdo gjė mė e vogėl nuk duhet tė bėhet nė kundėrshtim tė regjimit tė sotshėm." Ky qe mesazhi i Mbretit Zog. 


 
 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13490.html
 
Koha Jone

Sali Berisha évoque « l’unité nationale » albanaise, Belgrade s’étrangle

Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :
Mise en ligne : jeudi 20 aoūt 2009
 
Le ministčre des Affaires étrangčres de Serbie a violemment réagi aux récentes déclarations du Premier ministre albanais, l’accusant de provoquer la souveraineté et l’intégrité territoriale de la République Serbe. Sali Berisha a évoqué « l’unité nationale » albanaise, réclamant la suppression des frontičres entre l’Albanie et le Kosovo, « qui ne peuvent se considérer mutuellement comme des États étrangers ».

Le ministčre des Affaires étrangčres de Serbie a envoyé une note de protestation par le biais du chargé d’affaires de l’ambassade de l’Albanie ą Belgrade, pour exprimer son mécontentement. Le Premier ministre Sali Berisha a récemment déclaré que le projet d’unité nationale des Albanais devait źtre une idée phare de tous les hommes politiques en Albanie et au Kosovo.

« Le ministčre des Affaires Étrangčres condamne sévčrement la déclaration provocante du Premier ministre albanais qui menace la souveraineté et l’intégrité territoriale de la République de la Serbie », notifie la déclaration serbe. Le ministčre des Affaires Étrangčres serbe estime que de telles déclarations de Sali Berisha risquent de nuire aux rapports de bon voisinage et de collaboration régionale.

De l’autre cōté, des sources proches du ministčre des Affaires étrangčres albanais, ont confirmé ą notre journal que la réponse ą la note de protestation serbe n’avait pas tardé : cette note explique, en cinq points, que les déclarations du Premier ministre albanais ne provoquent en rien la Serbie. Selon les diplomates albanais, la collaboration entre la République de l’Albanie et la République du Kosovo se fonde sur le respect mutuel naturel, et a pour point de référence commun l’intégration européenne.

« Le Premier ministre Sali Berisha et le gouvernement albanais sont décidés ą progresser dans le chemin de la libre circulation des personnes et des marchandises ainsi que de la diminution des barričres existant entre les deux pays », précise la réponse albanaise aux inquiétudes serbes. « La politique étrangčre de la République d’Albanie est gouvernée par les objectifs communs d’intégration euratlantique du pays et de la République du Kosovo », poursuit la réaction officielle albanaise.

« La République d’Albanie mise sur la collaboration et l’intégration régionale, une condition préalable ą l’intégration européenne des pays balkaniques. Elle est, de surcroīt, ouverte ą toutes les initiatives visant l’intégration régionale et dans ce sens elle a appliqué une suppression unilatérale du régime des visas pour les citoyens de la République de Serbie pendant toute la saison touristique », explique enfin la note officielle du gouvernement albanais.

Cette derničre met aussi en évidence le fait que le Monténégro et l’Albanie partage déją un poste de frontičre commun, conscients que la libre circulation des personnes, des marchandises et des idées est le meilleur moyen pour progresser vers l’intégration européenne de tous les citoyens de la région. Le ministčre des Affaires étrangčres d’Albanie invite la République de Serbie, en tant qu’État voisin, ą une collaboration pour favoriser la libéralisation de la circulation dans la région.

Sali Berisha et l’union de la nation albanaise

Lors d’une interview accordée ą la chaīne télévisée Klan, le Premier ministre albanais a déclaré que l’unité nationale était l’idéal commun ą tous les Albanais pour qu’ils se sentent bien dans leurs territoires. Concernant ce projet, il a précisé qu’il consistait « en l’union des territoires albanais qui ferait disparaītre les conséquences des partitions injustes, les plus grandes que l’Europe ait connues… Je voudrais que les Albanais se sentent bien partout oł ils sont sur leurs territoires, en Albanie ou au Kosovo. Nous ne pouvons ignorer les conséquences d’un sičcle entier de séparation. Par ailleurs, rien ne justifie qu’il existe encore des postes-frontičre entre l’Albanie et le Kosovo. Il n’y a ni frontičre, ni policiers entre Strasbourg et Cologne. On peut mźme aller jusqu’ą Bruxelles, traverser trois pays sans źtre arrźté par un seul policier. Par contre, il y a deux postes de douane et de police entre nous, ą Morina et au Col de Prushi », a expliqué Sali Berisha.

Il a ensuite appelé ą résoudre cette situation rapidement, affirmant qu’il était soutenu par les citoyens du Kosovo, trčs gźnés par les longues files d’attente au poste-frontičre de Morina. Sali Berisha a affirmé qu’il « demanderait au Monténégro » de supprimer aussi les postes-frontičres. « L’Albanie et le Kosovo ne peuvent, en aucun cas, se considérer l’une l’autre comme des États étrangers », a-t-il affirmé, en ajoutant que « naturellement, cela n’avait rien ą voir avec la souveraineté des autres États de la région ».

 

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=64199  Gazeta Shqiptare
 
Artan Shkreli: Pirro i Epirit dhe Ylli i Balshajve, ja pse Zogu i vuri nėpėr ministri
 
 
» Dėrguar mė: 19/08/2009 - 13:53
Fatmira Nikolli

Jo shumė kohė pasi Ahmet Zogu erdhi nė pushtet, e shpalli veten mbret tė Shqiptarėve. Serbėt, duke kuptuar domethėnien e titullit, nuk iu pėlqeu aspak. Por, Zogu vendimin e kishte marrė, dhe mendje nuk ndryshonte. Nė vitet ’20, mbreti kėrkoi tė ndėrtonte godinat dhe institucionet e shtetit. Pėr kėtė, ndėr tė tjerė, punėsoi arkitektin italian Florestano de Fausto. Njė arkitekture qė gjithesi mbeti e huaj pėr vendin tonė, Mbreti i Shqiptarėve, kėrkoi t’i jepte njė pamje kombėtare. Por jo vetėm kaq. Pėrqasja shqiptare do duhej tė thoshte mė shumė. Nė kuadėr tė intitolaturės qė i dha vetes, ai kėrkoi qė simbolet e historisė tė vendosura nėpėr fasada, tė demonostronin atė ide qė mbreti kishte pėr mbretėrinė e vet. Artan Shkreli, kritik arkitekture, nė njė intervistė pėr “Gazetėn Shqiptare”, tregon se simbolet e Pirros sė Epirit, Skėnderbeut dhe Balshajve, jo mė kot janė vėnė nė kėto fasada. Domethėnia e tyre ėshtė e madhe. “Ahmet Zogu nuk e shpalli veten mbret tė Shqipėrisė, por tė shqiptarėve. Asokohe, ai, nė kėtė ikonografi tė monarkisė sė vet le tė themi, donte tė pėrfshinte edhe trojet shqiptare tė mbetura jashtė kufijve tė pėrcaktuar nga Europa. Kėsisoj, Pirro pėrfaqėsonte nė njė farė mėnyre Ēamėrinė, njė tokė shqiptare nė jug tė vendit qė kishte mbetur jashtė kufijve shtetėrore, ndėrsa Ylli i Balshajve, trojet e grabitura nė veri. Sa i takon Skėndėrbeut, duhej tė pėrfaqėsonte vetė mbretėrinė” - tregon Shkreli. Pra, simbolika ėshtė e qartė. Nė pamjen e jashtme tė godinave tė institucioneve shtetėrore, mbreti tregonte se ishte mbret i shqiptarėve qė nga trojet e Pirros deri tek ato tė Balshajve. Mė tej Artan Shkreli, kritik arkitekture dhe njohės mjaft i mirė i arkitektuarve tė ndryshme, na surprizon me tė tjera tė dhėna dhe fakte mbi figurat e historisė shqiptare.
Nė fasadat e minitrive ka disa vepra arti tė cilat nė fakt qėndrojnė aty prej pothuaj njė shekulli. Cilat janė vlerat e tyre dhe domėthėnia qė kanė pėr ne? Pėrse u vunė aty dhe nga kush?
Veprat e vėna nė fasadat e ministrive nuk janė bėrė nė kohėn e pushtimit italian por para saj. Realizimi i tyre ka pėrfunduar nė fillim tė viteve ’30, ndėrsa italianėt do ta pushtonin Shqipėrinė nė fund tė kėtyre viteve. Ministritė u bėnė me porosi tė mbretit Zog, i cili kishte ndėrtuar administratėn e parė shqiptare dhe donte tė konsolidonte institucionet dhe ndėrtonte godinat e tyre nė Shqipėri. Florestano de Fausto projektoi ansamblin e ministrive, duke racionalizuar nė njė farė mase skemėn e vjetėr tė Armando Brazinit. Me siguri me porosi tė Zogut, arkitekti qė i ndėrtoi, u dha njė simbologji shqiptare kėsaj arkitekture, e cila gjithsesi mbeti e huaj nė vendin tonė. Mbeti e huaj pasi tradita e ndėrtesave nė Shqipėri, deri nė atė kohė, kish rrjedhur pa shkėputje nga godinat me karakter administrativ osman. Disa prej kėtyre i kemi trashėguar deri nė ditėt e sotme. Tė periudhės sė fundit osmane janė ish-pallati mbretėror, qė sot ėshtė Akademia e Shkencave, apo disa godina tė tjera nė rrugėn “Xhorxh Bush”. Gjithsesi, ndonėse trashėgohen nga periudha e fundit osmane, nė fakt nuk janė tė stilit tipik osman por tė njė miksti tė oksidentalizuar. Stil osman janė ndėrtesat e Toptanė. Kėshtu Florestano De Fausto, arkitekti italian, pati detyrė jo vetėm projektimin e ngrehinave por edhe krijimin e njė ikonografie qė tė lidhej me indin historik shqiptar, dhe pėr kėtė ai iu referua temave tė sė kaluares. De Fausto nuk e pėrqėndroi sintezė e tij vetėm tek Skėnderbeu, i cili vėrtet kishte peshė ndėr vendasit, por kėrkoi tė reflektonte gjithė paradigma ideologjike tė shtetit tė ri shqiptar. Ahmet Zogu e kish shpallur veten jo mbret tė Shqipėrisė por tė shqiptarėve dhe ky koncept, nė kėtė ikonografi tė mbretėrisė sė vet, le tė themi, do duhej tė pėrfshinte edhe trojet shqiptare tė mbetura jashtė shtetit.
Nė kėtė mėnyrė, Ahmet Zogu me Pirron e Epirit, Yllin e Balshajve dhe figurėn e Skėndėrbeut donte tė thoshte se ishte “Mbret i Shqiptarėve”?
Po, pėr kėtė arsye, nė qendėr vendos figurėn e Skėnderbeut, qė ėshtė figura qėndrore e historisė sonė, e nė periferi vendos dy elemementė tė tjerė. Nga njėra anė imazhi i Pirros sė Epirit, e per kete, si figurė tė Pirros merr njė bust tė tij qė ruhet nė Muzeun arkeologjik tė Napolit. Imazhi ėshtė shumė i stilizuar, me kapele dhe dy veshoret e gjata. Ai pėrfaqėsonte nė njė farė mėnyre nė kėto fasada, Ēamėrinė. Ndėrsa nga ana tjetėr, vendos Yllin e Balshajve, njė yll me gjashtė cepa, tė cilin e depoziton ne dekorin e ministrive. Me kėtė ai evokon siē thamė trojet shqiptare nė veri tė Shqipėrisė qė ju bashkangjiten trevave serbo-malazeze. Balshajt kanė qenė njė pikė referimi mjaft e rėndėsishme pėr veriun shqiptar gjatė gjithė historisė sonė. Madje, vetė Kastriotėt kane Yllin e Balshajve nė terciarin e stemės sė tyre, ku paraqitet shqipja me dykrenore - simbol perandorak i Bizantit, tė cilėn paraardhės tė Skėndėrbeut e kanė marrė pėr shėrbimeve nė favor tė perandorise – e mbi shqipe ėshtė Ylli i Balshajve qė duhet tė jetė njė konēesion, martesė apo shenjė shpėrblimi qė Balshajt i japin dinastisė sė Kastriotėve. Pėr ne ėshtė e panjohur kur dhe nė ē’rrethana ata e kanė marrė. Askush nuk ka studiuar shterrueshėm, nė nivel heraldik, blazonet e Skėnderbeut.
Cila ėshtė domethėnia e Yllit tė Balshajve?
Studiuesi K. Biēoku bėn njė persiatje kur mediton nėse mbi shqipen me dy krerė, ėshtė njė yll apo ėshtė njė diell me rreze, duke aluduar pėr diellin e Lekės sė Madh, por duke parė nė varret e ndryshme ku prehen pasardhėsit e heroit, kuptohet qartė, dhe nuk ka mė dyshime, se kemi tė bėjmė me njė yll, i cili herė del me gjashtė e herė me mė shumė cepa. Balshajt vetė, vijnė nga njė familje arbėrore, ndonėse origjina e largėt e tyre ėshtė e panjohur. Ka hipoteza mbi origjine arbė, por ka njė tjetėr se ata vijnė nga njė familje anzhuine e Italisė jugore, De Balzio. Pavarėsisht nga origjina e largėt, Balshajt paraqiten nė histori si familje arbėrore qė patėm dy stema. Njėrėn me yllin me shumėcepėsh dhe tjetra me ujkun. Ky i fundit ėshtė simbol i mjaft familjeve, si nė Itali, Serbi, Arbėni etj. dhe aktualisht e kemi ripėrdorur edhe nė vetė stemė e Tiranės pasi ėshtė marrė prej dinastise sė Skurajve, qė njiheshin nėn ujkun e bardhė. Por ylli, qė ėshtė nė stemen e dytė e Balshajve, ka qenė stemė e shumė familjeve perendimore. Pra, pėr tė pėrfaqėsuar trevat shqiptare jashtė kufijve tė shtetit, Zogu pėrdori Yllin e Balshajve pėr veriun, dhe Pirron e Epirit pėr jugun. Nė kėtė kuadėr, nuk ishin italianėt qė vendosėn kėtė ikonografi por vete mbreti i shqiptarėve. Vetė italianėt pas pushtimit tė vendit nuk hoqėn dorė nga simbolet e Skėndėrbeut pasi nė fund tė fundit Viktor Emanuelit iu dhurua kurora e Skėnderbeut, dhe kurorė nė njė farė mėnyre bėnte pjesė edhe nė investiturėn italiane.
Me ardhjen nė pushtet tė komunistėve, shumė simbole tė mbretėrisė e shumė gjėra qė kishin tė bėnin me Mbretin u “zhdukėn” ose nuk ishin mė tė dėshiruara pėr pushtetin e ri. Si u ruajtėn dhe si shpėtuan kėto stema dhe simbolika?
Pėr fat tė keq me ardhjen e komunizmit u hoq dorė nga ēdo referencė mesjetare, apo tė princėrve arbėr nė Mesjetė, dhe u pėrqėndrua kryesisht tek figura e Skėnderbeut. Enver Hoxha nuk mund tė lejonte disparticion tė pushtetit dhe ai thekson faktin e njė Skėndėrbeu unitar, kryezot tė Shqipėrisė, ndonėse ai nuk u shpall asnjėherė mbret i Arbėnisė dhe Epirit. Enveri me qėllim harronte se kishte dinastira arbėnore mjaft tė fuqishme. Sot diēka ka ndryshuar. Nė njė nga librat e tij Ben Blushi, i jep rėndėsi tė duhur familjes sė Arianitėve, tė cilėt pėr hir tė sė vėrtetės duhet thėnė se ishin me gjak Patricėsh. Nė njė farė mėnyre origjina e Skėnderbeut ishte mė e ulėt nė rang se e Arianitėve, por ai arriti tė pabesueshmen, tė mbledhė zotnijtė shqiptare duke krijuar preludin e njė mbretėrie. Kjo ėndėrr mbeti pa u realizuar deri nė kohėn e Mbretit Zog. Ikonografia e Zogut i rezistoi kohėrave sepse Enver Hoxha, nuk e pa tė udhės t’i asgjėsonte kėto simbole. Kam idenė se ai nuk e pa me rrezik kėtė. Hoxha vėrtet nuk bėn shumė hapa nė drejtim tė rivendikimit tė tokave shqiptare, por brenda vetes kėtė “te drejte” e pėrdorte pasi ishte njė element qė ruante statukuonė e Shqipėrisė se tij. Duke ndėrmbėlytur herė pas here mbi ēėshtjen e trojeve tona ai “neutralizonte” zėrat e fqinjėve pėr ekspansion ndėr ne. Edhe pse Hoxha shkatėrroi disa nga simbolet e fashizmit, nė pėrgjithėsi, nėse nuk kishte shenja evidente tė monarkisė, ai as nuk i prekte, as nuk i propagandonte. Ky ėshtė motivi qė ato i mbijetuan diktaturės. Ato kanė ardhur deri nė ditėt tona, duke thėnė diēka mė tepėr se sa nė kohėn e Hoxhės, sepse atėherė ne pothuajse nuk e dinim se ēfarė ishin dhe as se ē’pėrfaqėsonin.
U shprehėt qė Zogu e deshi kokėn e Epirit si simbol tė Ēamėrisė. Pėrveē idesė sė tė qenit mbret i shqiptarėve, ēfarė arsyesh tė tjera e shtynė Zogun ta bėnte kėtė veprim?
Duhet tė kemi parasysh se Ēamėria mbeti njė ėndėrr e parealizuar. Tokat nė jug u morėn nga shteti grek pa tė drejtė kur nuk ekzistonte njė shtet shqiptar qė t’i mbronte. Por nė vitet 1930, plaga ishte akoma e freskėt. Italia, nė atė kohė nuk u prit aq keq sa na e propagandojnė sot. Ajo luajti njė lojė tė madhe ne politikėn e jashtme dhe u prit si ēlirimtare e trojeve tona etnike; bėnė virtualisht e Shqipėrinė e Madhe. Kėshtu nė vitet e Mbretit Zog, mendohej se shumė shpejt do tė gjendej njė mėnyrė diplomatike ose ushatrake pėr tė bashkuar Ēamėrinė me Shqipėrinė. Nė kėto kushte duhej mbajtur gjallė dhe ndezur ndjenja kombetare Duke evokuar mbretin e Epirit qė ishte Pirroja, dhe duke pasur parasysh se Zogu pretendonte tė ishte trashėgimtar i kurorės sė Skėndėrbut - Zot i Epirit – i binte te ishte dhe trashegimtar Epirit vete. Zogu dhe historiografia jonė asokohe mbante gjallė dhe evokonte tek shqiptarėt se janė epirotė, pasi Skėnderbeu vete ishte zot i epirotėve.
Kėto simbole, pėrveēse nė fasadat e ministrive, ku gjenden tjetėr?
Kėto mund t’i shikojmė tek Pallati i mbretit Zog nė Durrės. Edhe ai pallat vepėr e Florestano de Faustos. Akoma sot atje ndodhet njė statujė ekuestre e Skėnderbeut, por ka edhe elementė embelmatikė tė mesjetės sonė. Zogu, duke imituar nė njė farė mėnyre mbretėritė e tjera evropiane me orderat arkitektore nė godina administraive, pėrkėdhelte sedrėn e vet e tė shqiptarėve. Thame se kish edhe historianė tė oborrit qė u pėrpoqėn tė nxjerrin origjinėn e tij nga familja e Kastriotėve, meqėnėse vinin nga e njėjta krahinė.
Pėrse Hoxha nuk i kėrkoi rrėnjėt e veta nė familjet e mėdha?
Mbase i ka kėrkuar, por prejardhja e familjes sė tij ishte shumė mė e ulėt se familjet e feudalėve shqiptarė. E vetmja mėnyrė qė atij i mbetej, ishte asgjėsimi i rrėnjėve, dhe atė e bėri fort me efikasitet pėr kohėn.

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13461.html
 
Le Courrier du Kosovo

Kosovo/Serbie : qui veut relancer le tric-troc des territoires ?

Par notre correspondant ą Preševo
Sur la Toile :
Mise en ligne : mercredi 12 aoūt 2009
 
Les Albanais de la Vallée de Preševo réclament la constitution d’une « région autonome » et les Serbes du Kosovo boycotteront les élections municipales du 15 novembre. Alors que les incidents se multiplient dans la Vallée de Preševo et que les tensions sont toujours vives dans les zones serbes du Nord du Kosovo, on reparle d’un échange de territoires entre ces deux régions. Cette vieille idée est toujours condamnée par la plupart des diplomates occidentaux, mais elle occupe ą nouveau tous les esprits.

Par Belgzim Kamberi

JPEG - 80.6 ko
Ą l’entrée de Leposavić, nord du Kosovo

 

 

 

 

 

 

 

La vielle idée d’un échange de territoires entre le Kosovo et la Serbie est revenue occuper, ces derniers temps, les cercles politiques et médiatiques de la région. Dana Rohrabacher, élu de Californie ą la Chambre des représentants américains, a relancé le débat sur un éventuel échange de territoires entre la Vallée de Preševo et le Nord du Kosovo.

Lors d’un entretien télévisé, ce républicain trčs conservateur a déclaré qu’un échange de territoire entre le Kosovo et la Serbie serait la seule solution fonctionnelle assurer pour la stabilité de la région. « Il faut avoir une compréhension générale, un accord entre la Serbie et Le Kosovo, qui inclurait un échange de territoires. Les régions de Serbie ą forte population albanaise qui se situent aux abords des frontičres devraient faire partie du Kosovo, tandis que les zones du Kosovo qui se situent au nord du fleuve Ibar et auprčs des frontičres de la Serbie - habitées principalement par les Serbes - devraient faire partie de la Serbie », a déclaré Dana Rohrabacher, provoquant de fortes réactions.

Cependant, l’idée a été de nouveau rejetée par les dirigeants du Kosovo, mais aussi par les diplomates occidentaux qui ont participé (in)directement aux différentes négociations entre Priština et Belgrade. Le Président du Kosovo, Fatmir Sejdiu, a symboliquement choisi sa visite ą Leposavić – zone du Nord du Kosovo sous contrōle des structures parallčles serbes – pour rejeté toute possibilité d’échanges de territoires. « Le Kosovo n’a un sens qu’en tant qu’unité, comme Etat unitaire ayant une intégrité territoriale garantie, et le Kosovo a, sur ce point, le plein soutient de la communauté internationale », a affirmé Fatmir Sejdiu.

L’ancien envoyé spécial de l’UE au Kosovo Wolfgang Petrisch s’est aussi positionné contre toute éventuelle modification des frontičres. « Je ne pense pas que cela soit une solution. C’est une idée qui relčve du XIXe sičcle, quand on discutait d’échanges de populations. Ceci ne fonctionne pas. Dans une Europe unifiée et intégrée, on doit avancer vers la reconnaissance de la diversité », a-t-il déclaré. De mźme, Albert Rohan, l’ancien adjoint de Martti Ahtisaari, a pris position en faveur du respect des frontičres actuelles.

La relance de l’idée d’un échange de territoires entre le Kosovo et la Serbie intervient au moment mźme oł, dans le Sud de la Serbie et dans le Nord du Kosovo, réapparaissent de plus en plus d’incidents et d’incertitudes politiques. Alors que les Serbes du Nord du Kosovo ont déją fait savoir qu’ils boycotteront les prochaines élections municipales du Kosovo, prévues le 15 novembre, deux incidents ont récemment ébranlé les communes de Preševo et Bujanovac.

Une « région autonome » pour la Vallée de Preševo

Les conseillers municipaux albanais des communes du Sud de la Serbie ont approuvé, « en réponse ą la situation actuelle », une nouvelle déclaration politique, oł ils revendiquent une « région autonome » dans le cadre de la future réorganisation territoriale de la Serbie, revendication immédiatement refusée par Belgrade par la voix de son délégué pour la région, Milan Marković.

Les dirigeants politiques albanais de Preševo, Bujanovac et Medvedja ont réaffirmé « qu’en cas de partition du Kosovo, ils s’engageraient pour le rattachement de la Vallée de Preševo au Kosovo ». L’idée d’échange de territoires entre la Vallée de Presevo et le Nord du Kosovo circulent discrčtement depuis plusieurs années au sein des cercles nationalistes albanais et serbes.

La partition du Kosovo entre le Nord serbe et le Sud albanais est une option qui a été souvent avancée par des intellectuels serbes - cette option est d’ailleurs souvent présentée comme un projet de l’ancien Premier ministre assassiné Zoran Djindjić. Pour leur part, certains cercles politiques albanais optent aujourd’hui pour un échange de territoires entre la Vallée de Preševo et le Nord du Kosovo, en se revendiquant du droit des peuples pour disposer d’eux-mźmes, ou bien au nom de l’idée d’une changement pacifique des frontičres par le biais d’un accord réciproque entre deux Etats indépendants. Cette derničre idée avait été lancée par le défunt Président du Kosovo, Ibrahim Rugova.

 

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13421.html
 
Le Courrier de la Macédoine

Macédoine : ą quand l’usage officiel de la langue albanaise au Parlement ?

Traduit par Kristina Velevska
Publié dans la presse : 28 juillet 2009
Mise en ligne : mardi 1er septembre 2009
 
L’adoption de la nouvelle loi sur l’Assemblée nationale a dominé le feuilleton politique de l’été. La Commission européenne exigeait un « large consensus » sur cette question, mais le BDI a obtenu le vote ą la double majorité, tandis que Nouvelle démocratie d’Imer Selmani milite pour l’usage officiel de la langue albanaise au Parlement. Marginalisé, le PDSh de Menduh Thaēi a décidé de boycotter le Parlement... Retour sur un été politique agité, avec Dnevnik et Utrinski Vesnik.

(D’aprčs Dnevnik et Utrinski Vesnik)

JPEG - 93.3 ko
Le Sobranie, le Parlement de Macédoine

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Le 23 juillet, le Commissaire européen ą l’Élargissement, Olli Rehn, était en visite ą Skopje. Il a rencontré le Premier ministre Nikola Gruevski, lui faisant passer deux message. Le premier est qu’avec la libéralisation des visas, Bruxelles entendait bien récompenser la Macédoine, reconnaissant que tous les critčres avaient été remplis pour prendre cette mesure. Le second message était que la Commission européenne pourrait recommander de fixer une date d’ouverture des négociations, si elle constatait des progrčs dans les réformes sur les huit points indiqués au pays dans le rapport de l’an dernier.

Au mois d’octobre 2009, la Commission doit publier un rapport sur les progrčs du pays. Ce rapport sera déterminant pour savoir si la Macédoine peut obtenir une date d’ouverture des négociations pour l’adhésion ą l’Union. D’aprčs les huit standards que la Commission a fixé ą la Macédoine l’année derničre, il faut que le pays remplisse toutes les obligations liées ą l’Accord de stabilisation et d’association (ASA), notamment le dialogue entre les partis politiques et la mise en œuvre de la loi sur la police. Le pays doit aussi obtenir des résultats dans la lutte contre la corruption, poursuivre les réformes du systčme judiciaire et de l’administration publique, prendre des mesures pour diminuer le chōmage, et améliorer le climat économique.

Le 25 juillet, aprčs la rencontre avec le Commissaire Olli Renn, les dirigeants des principaux partis politiques en Macédoine se sont mis d’accord sur certaines lois, ce qui représente une des conditions pour que le pays bénéficie d’un rapport positif de la Commission européenne, et ce qui ouvre la possibilité d’obtenir une date pour le début des négociations sur l’adhésion ą l’Union Européenne.

Le Premier ministre Nikola Gruevski, le président de l’Alliance social-démocrate de Macédoine (SDSM), Branko Crvenkovski, le président de l’Union démocratique pour l’intégration (BDI), Ali Ahmeti, et le président de Nouvelle Démocratie, Imer Selmani, se sont engagés ą voter avec le consensus le plus large possible en faveur de la loi sur l’Assemblée nationale, de la loi sur le financement des partis politiques et de la soi sur l’administration publique. En plus de cet engagement, les dirigeants politiques ont affirmé leur volonté de poursuivre l’effort commun pour la poursuite de la mise en œuvre de l’Accord-cadre d’Ohrid.

D’aprčs les décisions prises lors de cette rencontre, le Parlement doit voter d’ici le 15 septembre ces différentes lois. Toutefois, le président du Parti démocratique des Albanais (PDSh), Menduh Taci n’a pas participé ą la réunion.

La « majorité Badinter »

Malgré les engagements pris en faveur d’un large consensus, le BDI a demandé, fin juillet, que la loi sur l’Assemblée nationale soit votée avec la « majorité Badinter », qui suppose que la loi soit adoptée en plus de la majorité simple de tous les députés, par la majorité des députés représentant les minorités ethniques.

Le BDI a formulé cette demande alors que le parti Nouvelle Démocratie d’Imer Selmani s’est montré trčs intransigeant dans l’exigence que « la langue albanaise soit utilisée comme une seconde langue officielle ą tous les niveaux, aussi bien au niveau local que national ». Cela supposerait l’utilisation de la langue albanaise dans les sessions parlementaires, et que tous les documents officiels et de travail du Parlement soient rédigés dans les deux langues.

« Le BDI soutiendra la loi, mais demande qu’elle soit votée selon les principes fixés par Robert Badinter, parce que ces principes garantissent l’utilisation de la langue albanaise au Parlement », a dit le coordinateur du groupe parlementaire du BDI, Tahir Hani. Il a cependant précisé que le BDI voterait en faveur de la nouvelle loi sur l’Assemblée, mźme si tous les amendements de Nouvelle démocratie n’étaient pas acceptés. Cependant, le BDI a confirmé son soutien aux exigences de Nouvelle Démocratie sur l’utilisation de la langue albanaise.

La coordinatrice du groupe parlementaire de Nouvelle démocratie, Flora Kadriu, a précisé que son parti ne voterait en faveur de la loi que si ses amendements sur l’utilisation de la langue albanaises étaient retenus.

Ą la mi-aoūt, aprčs plusieurs heures de négociations, le VMRO-DPMNE de Nikola Gruevski a accepté que la loi soit votée selon la « majorité Badinter », mźme si ce n’était pas initialement prévu.

L’opposition considčre que cet accord entre le VMRO-DPMNE et le BDI est irrationnel, parce que la loi sur l’Assemblée détermine le travail du Parlement et n’a rien ą avoir avec la protection de l’identité des communautés ethniques.

La ténacité montrée par BDI pour le recours au principe Badinter est considérée comme une tentative du parti de démontrer qu’il s’efforce de protéger les intérźts des Albanais de Macédoine, et de ne pas se laisser concurrencer sur ce terrain par le dirigeant de Nouvelle démocratie, Imer Selmani, qui réclame depuis longtemps que la loi sur l’Assemblée garantisse l’utilisation de la langue albanaise, au mźme niveau que la langue macédonienne.

Imer Selmani a déclaré que le Parlement devait démontrer qu’il souhaitait respecter la Constitution et l’Accord-cadre d’Ohrid. Nouvelle démocratie craint en effet qu’avec la nouvelle loi proposée, l’utilisation officielle de la langue albanaise, pourtant garantie par la Constitution et les Accords d’Ohrid, ne soit pas assurée. Imer Selmani a mentionné l’article 5 de la Constitution, qui précise que la langue albanaise est une langue officielle en Macédoine, dčs lors que cette langue est parlée de plus de 20% de la population.

La loi sur l’Assemblée nationale est une des lois sur lesquelles la Commission européenne demande un consensus des partis politiques. C’est certainement la raison pour laquelle le VMRO-DPMNE a accepté les exigences du BDI. Cependant, le consensus sera difficile ą atteindre au Parlement, mźme si le SDSM va soutenir la loi, car son dirigeant Branko Crvenkovski s’est entendu sur ce point avec Nikola Gruevski.

Le PDSh boycotte le Parlement

« Nous utilisons l’arme démocratique du boycott pour stopper la dangereuse politique du gouvernement. Depuis plus d’une année le Parlement provoque les crises et vote des lois qui sont contraires ą l’Accord-cadre d’Ohrid. Il vote aussi des lois qui ne sont pas respectées aprčs leur adoption. La loi sur la natalité qui avait été adoptée par le Parlement était discriminatoire pour les Albanais (Lire notre article « Macédoine : la Cour constitutionnelle retoque la loi nataliste du gouvernement »), et chaque initiative de l’opposition est boycottée », s’est indigné Imer Aliu, coordinateur du groupe parlementaire du PDSh. Il a souligné que l’attitude arrogante du gouvernement et sa maničre « de négliger systématiquement toutes les demandes des Albanais » justifiaient le boycott.

Le Comité central du PDSh a confirmé la décision de quitter le Parlement. Les députés du PDSh n’y reviendront que lorsque la coalition au pouvoir aura changé, a annoncé le dirigeant du parti, Menduh Taci.

« Le boycott est une arme démocratique, qui est utilisé dans tous les pays développés. Avec cette décision, nous aurons une influence politique forte auprčs des Albanais, des Macédoniens, mais aussi des acteurs internationaux. Ce geste montrera que la situation est alarmante et qu’il fait faire quelque chose », a précisé Menduh Taci.

Aprčs les tensions apparues au sein de Nouvelle démocratie et les incidents de Nerezi (Lire notre article « Macédoine : violences interethniques aprčs un match de football »), le dirigeant du PDSh s’attend ą voir se developer un vaste mouvement national albanais.

La loi sur l’Assemblée nationale devant la Cour Constitutionnelle

La loi a finalement été votée par le Parlement, mais l’accord politique entre le VMRO-DPMNE et le BDI est contraire ą toutes les procédures prévues par le Rčglement parlementaire et la Constitution. C’est pourquoi la loi sur l’Assemblée nationale devra źtre examinée par la Cour Constitutionnelle, ont annoncé les députés de la Nouvelle démocratie et de Nouvelle Alternative.

Les députés de Nouvelle démocratie et le dirigeant de la Nouvelle alternative, Gjorgji Orovcanec, ont engagée une initiative devant la Cour Constitutionnel ą propos de cette loi. Les deux partis considčrent que la procédure d’adoption de la loi n’est pas claire. En effet, selon eux, il n’y avait pas besoin, pour adopter cette loi, de recourir ą la majorité Badinter, un principe qui a été introduit par le VMRO-DPMNE et le BDI.