http://balkanweb.
com/gazetav5/
artikull.
php?id=65125 Gazeta Shqiptare : 08/09/2009 - 13:50
Beqir Meta: Ja pse Ahmet Zogu i donte minoritetet
Fatmira Nikolli
Vendi ynė rezulton tė jetė njė ndėr shtetet ballkanike qė i ka dashur dhe
respektuar mė shumė minoritetet. Njė "dashuri" e njėanshme kjo,
kur kemi parasysh se minoritetet tona nė vendet fqinje e kanė pasur tė vėshtirė
tė mbijetonin. Herė-herė ata kanė vuajtur edhe politikat asimiluese. Ky ėshtė
pak a shumė konkluzioni nė tė cilin ka arritur historiani Beqir Meta, i cili
pas pak kohėsh do tė botojė njė monografi mbi minoritetet. Nė harkun kohor
nga krijimi i shtetit shqiptar deri nė fillimin e Luftės sė Dytė botėrore,
studimi historik tregon se shteti shqiptar ka respektuar tė drejtat e
minoriteteve nė njė kohė qė shqiptarėve tė mbetur jashtė kufijve tė
shtetit mėmė nuk iu respektohej as e drejta e ekzistencės. Nė njė intervistė,
Beqir Meta tregon pikat kryesore tė studimit tė tij, njė monografi qė jep
panoramėn e viteve 1912-1939, nė bashkėjetesėn e shqiptarėve me minoritetet.
Ju po pėrgatisni njė monografi pėr minoritetet e huaja qė kanė jetuar nė
Shqipėri. Ēfarė do tė ketė ky libėr?
Ėshtė njė studim i gjerė, qė bėhet pėr herė ta parė nė Shqipėri, pėr
historinė e minoriteteve tė huaja qė jetojnė nė vendin tonė. Periudha
kohore e studiuar fillon qė nga krijimi shtetit shqiptar deri nė mes tė
shekullit tė 20-tė, pra deri nė fillimin e Luftės sė Dytė botėrore.
Studimi ka si synim qė tė evidentojė historinė e kėtyre popullsive qė kanė
qenė nga vende tė tjera, por qė jetėn e tyre e kanė pasur tė lidhur me
zhvillimet e vendit tonė. Jam marrė edhe me trajtimin e origjinės sė tyre,
pra cila ėshtė parahistoria e krijimit tė minoriteteve nė vendin tonė, si
ka rrjedh procesi historik i formimit tė tyre, janė analizuar njė sėrė
teorish e studimesh, argumentesh historike se si janė formuar minoritetet. Kjo
ėshtė njė risi qė nuk ėshtė nė studime e deri sotme.
A mund tė na jepni nė vija tė pėrgjithshme temat kryesore qė trajtohen nė
kapitujt e kėsaj monografie?
Njė kapitull i veēantė qė trajton minoritetet nė fazėn e parė tė
krijimit tė shtetit shqiptar. Kjo nėnkupton periudhėn kur shteti ynė ishte nė
momentet e para dhe tė vėshtira tė krijimit tė vet. Menjėherė pas
shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė vjen Lufta e Parė Botėrore, ndėrhyrjet
e shteteve ballkanike e pushtimi i territoreve shqiptare etj. Kėtu shihet roli
i minoriteteve, ēfarė qėndrimi mbajtėn ata ndaj pavarėsisė sė Shqipėrisė,
si reaguan shtetet fqinje pėr t'i pėrdorur, pėr t'i instrumentalizuar
minoritetet nė raport me shtetin shqiptar, qėndrimin e qeverive shqiptare ndaj
tyre nė kėtė periudhė. Njė kapitull tjetėr mjaft interesant ėshtė ai qė
i kushtohet problemit tė zhvillimit tė identitetit kombėtar tė shqiptarėve.
Shihet se ēfarė politikash kanė ndjekur qeveritė shqiptare nė vitet
1921-1924 dhe pastaj 1925 -1939, pėr tė forcuar identitetin kombėtar.
Identiteti kombėtar nė momentin e krijimit tė shtetit, ėshtė nė njė formė
goxha tė zhvilluar por kjo nuk do tė thotė se ka pėrfunduar si proces.
Shteti shqiptar bėn pėrpjekje tė mėdha pėr tė shtrirė arsimin nė tė
gjithė viset e popullsisė shqiptare, pėr tė sfiduar influencėn e shkollave
tė huaja qė nxisnin pėrēarjen dhe pėr tė futur njė arsim unik qė
drejtohej nga shteti. Pjesė e kėsaj ka qenė edhe krijimi i njė kishe
efektive autoqefale kombėtare e cila tė respektonte ortodoksinė, katolicizmin,
por edhe tė edukonte dashurinė pėr atdheun dhe pėr vendin. Pra, tė plotėsonte
identitetin fetar dhe ta vinte atė nė funksion tė identitetit kombėtar. Kjo
politikė ka qenė e vėshtirė pėr t'u realizuar, sepse shteti shqiptar ka
ndeshur rezistencė tė jashtėzakonshme tė shteteve fqinje. Kėto tė fundit,
me pretekstin qė po mbrojnė minoritetet e veta, interesoheshin tė pengonin
politikat e kombėtarizimit e plotėsimit tė identitetit kombėtar shqiptar.
Greqia, ėshtė pėrpjekur tė sabotojė tė gjitha politikat qė bėnte Shqipėria
nė afirmimin e identitetit kombėtar tė ortodoksėve shqiptarė. Po kėshtu,
ka pasur ndėrhyrje edhe nga Jugosllavia nė drejtime e segmente tė ndryshme tė
popullsisė ku ata kishin interesa pėr tė cenuar procesin e shtetformimit tonė.
Kjo ėshtė njė nga pikat mė interesante dhe kėtu hiqet njė vijė
demarkacioni politikave tė shtetit pėr forcimin e identitetit kombėtar.
Si kanė qenė politikat e shtetit shqiptar ndaj minoriteteve dhe politikat e
shteteve fqinje ndaj minoriteteve tona?
Politikat ndaj minoriteteve ndahen nė disa kapituj, ku dy janė mė kryesorėt.
I pari ka tė bėjė me periudhėn 1920-1924, ku jemi nė procesin e
konsolidimit. Shteti ka njė stabilitet jo tė qėndrueshėm, dhe qeveritė ndėrrohen
shumė shpejt, pra ka probleme tė brendshme. Njė tjetėr kapitull flet pėr
politikat e shtetit shqiptar ndaj minoriteteve nė periudhėn e Zogut. Kėtu
flitet pėr qėndrimin ndaj minoritetit grek, ndaj atij bullgar (minoriteti i
sotėm maqedonas qė nė atė kohė quhej bullgar), qėndrimi ndaj vllehėve,
ndaj minoritetit malazez nė Vrakė etj. Ėshtė parė politika arsimore e
ndjekur ndaj tyre, ato tė konsolidimit e shumė procese e faktorė tė tjerė tė
jetės e tė zhvillimit tė tyre. Njė kapitull i veēantė i ėshtė kushtuar pėrplasjes
dhe debateve qė ka pasur shteti shqiptar me fqinjėt pėr problemet e
minoriteteve. Ėshtė bėrė njė analizė e qartė e politikave respektive.
Analiza ėshtė krahasuese e nė kėtė mėnyrė krahason politikat e fqinjėve
ndaj minoriteteve shqiptare atje, dhe politikat e shtetit tonė ndaj
minoriteteve tė huaja. Kjo analizė e bėrė pėr herė tė parė jep tė
gjitha dimensionet e politikės sė shtetit tonė nė qėndrimet e tė huajve.
Si e respektonte ai tė drejtėn e pronės sė tyre, si e respektonte tė drejtėn
e arsimimit, tė pėrfaqėsimit politik nė rang kombėtar apo lokal, tė drejtėn
e besimit fetar. Shtetet fqinje u munduan t'i impononin Shqipėrisė politika tė
disbalancuara, nė raport me minoritetet. Kjo do tė thotė se ata kėrkonin qė
Shqipėria tė respektonte maksimalisht tė drejtat e pakicave tė tyre nė
Shqipėri, nė njė kohė qė pakicave shqiptare nė vendet e tyre nuk iu
respektonin as tė drejtat mė minimale. Kjo e drejtė minimale ėshtė ajo e
ekzistencės sė tyre. Nga Shqipėria nuk u dėbua asnjė minoritar, dhe ky ėshtė
njė rekord historik. Greqia nė tė kundėrt, deri nė vitet '30 kreu spastrim
tė pjesshėm por shumė rrėnjėsor tė shqiptarėve, tė cilin do ta pėrfundonte
plotėsisht mė vonė. Po kėshtu, Ish-Jugosllavia kreu njė spastrim tė rėndėsishėm
etnik tė shqiptarėve me anė tė metodave tė ndryshme, qė nė libėr janė
analizuar. Nė njė kohė qė nė Shqipėri minoritetet sa vinin e
konsolidoheshin, nė Greqi e ish-Jugosllavi, filloi procesi i dobėsimit tė
minoriteteve shqiptare. Nga ana tjetėr kemi qėndrimin ndaj pronės dhe pasurisė
sė minoritarėve. Njė politikė krejt e kundėrt ėshtė e Shqipėrisė me kėto
vende, dhe kėto vende kryen reforma agrare specifike ku dėnohen minoritetet
dhe bėhet njė presion i madh ndaj tyre. Ata grabiten, iu merren pronat, me qėllim
qė ata tė mbeten pa mbėshtetje ekonomike dhe tė detyrohen tė emigrojnė. E
kundėrta ndodh nė vendin tonė. Minoriteti grek nė Shqipėri, konsolidohet
ekonomikisht. Grekėt nė vendin tonė ishin mė sė shumti bujq, por si
rezultat i konsolidimit dhe politikave shqiptare ndaj tyre, tek ata shtohet
numri i pronarėve. Procesi tjetėr, ėshtė ai i pėrfaqėsimit politik.
Minoriteti grek nė vendin tonė ka qenė i pėrfaqėsuar nė parlament, nė
ministri, nėpunės nė nivel qendror e lokal, ndėrsa minoritetet shqiptare,
ose kishin pak ose aspak pėrfaqėsim. Ēamėria nuk kishte e pėrfaqėsuar as nė
parlament, as nė pushtetin qendror e as nė atė lokal. Ka ndodhur procesi i
shpėrnguljeve tė minoriteteve ndėrkohė qė shtetet fqinje nuk e kanė lejuar
rikthimin e minoritarėve, i yni po. Kemi njė rast, atė tė Vrakės nė Shkodėr,
popullsia e sė cilės pa pasur asnjė presion nga shteti, por pėr arsye tė
vetat, ėshtė larguar dy herė nga vendi, dhe ėshtė rikthyer sėrish. Hera e
fundit ishte nė kohėn e Luftės sė Kosovės, kur iku duke menduar se do tė
gjente njė "El Dorado" nė Jugosllavi, por kur iku atje, pa se nuk ka
gjetur atė qė mendonte dhe ėshtė rikthyer sėrish, nė Vrakė.
Minoritetet e huaja nė Shqipėri kanė qenė pro vendimeve qė shteti ynė
merrte nė lidhje me jetėn e tij si shtet, apo kanė qenė kundėr? A kanė qenė
pro ēėshtjes shqiptare, apo kundėr saj?
Kjo ėshtė njė pyetje interesante dhe nė studim trajtohet me faqe tė tėra.
Nė momente dhe nė faza tė ndryshme ka pasur qėndrime tė ndryshme, ashtu si
edhe minoritetet e ndryshme kanė pasur qėndrime tė ndryshme. Nė fazėn e parė,
minoriteti grek nuk ka qenė mbėshtetės i pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe
ishte nė agjendėn e politikės shoviniste greke. Ka pasur njė angazhim qė
minoriteti grek kėtu tė pėrdorej kundėr pavarėsisė, qoftė nė Luftėn
Ballkanike, qoftė nė momentin e asaj qė ėshtė quajtur tragjedia e lėvizjes
sė popullsisė vorio-epirote. Por Greqia, pėr interesat e saj ka pėrdorur
edhe shqiptarėt grekomanė, tė cilėt u pėrdorėn si armė e politikės. Por
nuk kanė qenė arma kryesore. Ata nuk kanė dashur tė nxjerrin minoritetin nė
majė tė heshtės. Kanė qenė kompanitė tė caktuara qė kanė qenė me
ushtarė grekė, qė visheshin si civilė, qė kryen masakra nė popullsinė
shqiptare pėr tė spastruar Shqipėrinė e Jugut. Popullsia minoritare nuk u
ekspozua, por pati njė angazhim tė kujdesshėm. Pas viteve '20, popullsia ka
qenė mė paqėsore. Kjo nuk do tė thotė se popullsia minoritare ka qenė pro
konsolidimit tė shtetit shqiptar. Tendenca e pėrgjithshme ka qenė qė
minoriteti grek nuk pėrbėnte rrezik, por u pėrpoq tė instrumentalizohej nga
qeveria greke pėr tė penguar disa procese tė konsolidimit tė shtetit tonė.
Pėr shembull, procesi i mbylljes sė shkollave greke jashtė zonave tė
minoriteteve, u kundėrshtua nga Greqia. Ajo u kap tek minoriteti pėr tė
penguar kėtė proces. Kjo ishte njė e drejtė legjitime e shtetit tonė, pėr
t'i dhėnė popullit shqiptar shkollim nė gjuhėn e vet. Minoriteti doli kundėr
krijimit tė kishės Autoqefale Shqiptare. Minoriteti maqedonas (bullgar), duke
parė qė mbetej shumė i rrezikuar po tė mbetej nėn Serbinė apo Greqinė e
vitit 1913, ka kėrkuar qė atėherė qė tė mbetej nėn sovranitetin e shtetit
shqiptar. Pra ishte njė kėrkesė vullnetare e njė minoriteti pėr tė qėndruar
me njė shtet. Ky ėshtė njė rast i veēantė sepse ata parashikonin se do tė
kishin mė shumė liri dhe mbrojtje tek ne, se sa tek shtetet e tjera, ku do tė
ishin pėrballė rrezikut tė asimilimit. Kjo popullsi ka qenė miqėsore ndaj
shtetit, ashtu si shteti ndaj tyre, dhe kemi njė bashkėjetesė tė mirė. Po kėshtu
ka ndodhur edhe me vllehėt. Kėta tė fundit, nė Konferencėn e Londrės mė
1913-ėn, edhe nė atė tė Parisit, duke parė qė nė shtetin shqiptar mund tė
jetonin mė tė lirė dhe me popullin shqiptar do tė ishin mė mirė, sepse nuk
shihnin shenja asimilimi, kėrkuan tė pėrfshihen brenda shtetit shqiptar.
Si ėshtė sjellė Ahmet Zogu me minoritetet?
Mund tė pėrkufizohet si njė qėndrim pozitiv, realist dhe njė qėndrim qė
ka respektuar tė drejtat e minoriteteve. Kjo e bėn qeverinė e Zogut krejt tė
dallueshme nga qeveritė e vendeve tė tjera ballkanike. Ėshtė interesant
fakti qė megjithėse kjo ishte njė qeveri autoritare, nė politikat ndaj
minoriteteve ishte njė qeveri qė mbante qėndrime liberale. Por, ndryshe nga
qeveritė e viteve 1921-1924, kur situata ishte e turbullt, politikat e Zogut
ndaj minoriteteve ishin shumė mė tė qarta dhe shumė mė tė pėrcaktuara. Ai
iu jepte ato tė drejta qė iu takonin, por u pėrpoq qė tė mos lejonte
shtetet e huaja tė instrumentalizonin minoritetet nė funksion tė politikave tė
tyre ndaj shtetit shqiptar. Ky kujdes shpjegon nismat qė mori qeveria e Zogut nė
vitin 1934, pėr mbylljen e shkollave private e tė huaja nė Shqipėri. Ai
mbylli shkollat private, por nuk ndaloi mėsimin e gjuhės nė greqisht me ato
tekste dhe lėndė. Shkollat i mbylli, sepse duke qenė tė subvencionuara nga
jashtė zhvillonin propagandė politike kundėr shtetit shqiptar. Ai u pėrpoq tė
eliminonte ndėrhyrjen politike nė arsim, pėr ta pėrdorur pastaj si
instrument. Po kėshtu, deshi tė mbyllte edhe shkollat me ndikim italian.
Qeveria e tij ishte nė kulmin e krizės me Italinė. Ai u pėrpoq tė
eliminonte "arsimin" si element qė ndėrhynte nė politikė, duke
krijuar kėshtu njė arsim publik kombėtar ku tė respektoheshin interesat e
shtetit shqiptar. Nuk ia arriti dot qėllimit pėr shkak tė presionit dhe
prishjes sė marrėdhėnieve me shtetet e huaja, sepse e shihte tė dėmshme pėrkeqėsimin
e marrėdhėnieve me ta.
Topi: Turqia partner strategjik nė rajon
Tiranė - Presidenti i Republikės, Bamir Topi priti sot Ambasadorin e Jashtėzakonshėm
e Fuqiplotė tė Turqisė nė Shqipėri, Hasan Sevilir Aşan me rastin e
paraqitjes sė Letrave-kredenciale.
Sipas burimeve zyrtare nga Presidenca, Kreu i Shtetit i shprehu mbėshtetjen
e plotė ambasadorit turk pėr realizimin e detyrės sė tij diplomatike nė
Tiranė me besimin se ajo do t'i kontribuojė zhvillimit tė marrėdhėnieve
dhe bashkėpunimit mes dy vendeve. Ai e informoi z. Hasan Sevilir Aşan
pėr zhvillimet e brendshme nė vend dhe arritjet e politikės sonė tė
jashtme, duke vlerėsuar pėrkrahjen dhe ndihmėn e madhe qė Turqia i ka dhėnė
Shqipėrisė gjatė gjithė procesit pėr anėtarėsimin e plotė nė NATO.
Topi e vlerėsoi Turqinė njė mik tė ngushtė tė Shqipėrisė dhe qė
tashmė ėshtė njė partner strategjik i saj nė rajon e mė gjerė. Nė kėtė
kuadėr, Presidenti theksoi rėndėsinė e thellimit dhe zgjerimit tė bashkėpunimit
ekonomik dypalėsh nė fusha me rėndėsi prioritare pėr zhvillimin e
vendit si nė atė energjitike, nė infrastrukturė, turizėm,
telekomunikacion, etj.
Ndėrsa Ambasadori Hasan Sevilir Aşan vuri nė dukje pėrgjegjėsinė
dhe angazhimin e tij, qė marrėdhėniet mes Turqisė e Shqipėrisė gjatė
mandatit diplomatik nė Tiranė tė njohin vetėm ecuri progresive. Hasan
Sevilir Aşan, 59 vjeē ka studiuar nė degėn e Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare
nė Fakultetin e Shkencave Politike nė Universitetin e Ankarasė. Gjatė
karrierės si diplomat, ka shėrbyer nė selitė diplomatike tė
Turqisė nė Dehli, Tripoli, Pragė, Londėr, Melburn etj.
2009-09-03 14:54
Albanie : accord pour la
formation d'un gouvernement de coalition |
2009-09-03 11:23:46 cri
|
Deux partis politiques albanais ont convenu de former un
gouvernement de coalition, plus de deux mois aprčs les élections législatives
du 28 juin dernier, a rapporté mercredi la presse locale.
Le Parti démocrate, dirigé par le Premier ministre, Sali
Berisha, et le Mouvement socialiste pour l'intégration, dirigé par
Ilir Meta, sont parvenus ą un accord pour former un gouvernement de
coalition avant la session du nouveau Parlement prévue lundi
prochain.
Conformément ą cet accord, M. Berisha dirigera le gouvernement
de coalition, alors que M. Meta, ancien Premier ministre albanais de
1999 ą 2002, deviendra ministre des Affaires étrangčres du
nouveau gouvernement.
En contrepartie, le parti de M. Meta, fruit d'une scission du
Parti socialiste, gérera les portefeuilles de la Santé et de l'Economie.
Le parti de M. Berisha a remporté 70 des 140 sičges du
Parlement, alors que l'opposition, les Socialistes, dirigée par Edi
Rama, en a obtenu 66.
Le Parti socialiste a déclaré qu'il refuse de reconnaītre les
résultats des élections législatives, affirmant que le scrutin
est entaché d'irrégularités.
M. Rama, dirigeant de l'opposition et également maire de Tirana,
la capitale albanaise, a appelé ą des élections anticipées et a
laissé entendre que l'opposition pourrait boycotter le Parlement.
|
Qeveria e re, ja pikat e marrėveshjes Berisha-Meta
Nevila Perndoj
| 03/09/2009 |
LSI merr zv/kryeministrin, 3 ministri, zv/kryetarin e Kuvendit dhe
20% tė pėrfaqėsimit nė strukturat qeverisėse
TIRANĖ - I majti Ilir Meta do tė jetė krahu i djathtė
i Sali Berishės nė qeverinė e ardhshme, nė postin e zv/kryeministrit
dhe ministrit tė Punėve tė Jashtme. Takimi i djeshėm, i paralajmėruar
nė ambientet e kryesisė sė Kuvendit, mes Berishės dhe Metės, ishte
krejtėsisht formal.
Ata firmosėn publikisht marrėveshjen e arritur mes tyre pėrmes takimeve
dhe negociatave informale, qė aq shumė i kishin mohuar pėr mediat. Vetėm
nė pak minuta, Kryeministri Sali Berisha i shoqėruar nga Ridvan Bode
firmosi formalisht marrėveshjen.
Tė njėjtėn gjė, i ulur nė krahun e djathtė tė Berishės, bėri edhe
kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, i shoqėruar nga Edmond Haxhinasto. Nė
qeverinė e re, Ilir Meta do tė jetė krah Berishės, ndėrsa pėr hir tė
qeverisė sė pagėzuar si Qeveria e Integrimit Europian, ai do tė
drejtojė edhe Ministrinė e Jashtme. Ashtu siē e konfirmoi edhe vetė
Meta, nė postin e ministrit tė Shėndetėsisė, dikasterit tė dytė qė
do tė drejtojė LSI-ja, do tė emėrohet Petrit Vasili.
Pavarėsisht se Shėndetėsia ėshtė cilėsuar prioritare nė programin e
PD-sė, Kryeministri Sali Berisha, u shpreh se kishte besim tė plotė tek
puna e Petrit Vasilit, ashtu siē kishte deklaruar nė fakt pak kohė mė
parė edhe pėr ministren nė detyrė, Anila Godo.
Ndėrsa dikasteri i tretė pėr LSI-nė, Ministria e Ekonomisė, Tregtisė
dhe Energjetikės, do tė drejtohet nga Dritan Prifti. Si rezultat i ndėrrimit
tė drejtimit tė dikastereve, kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, ka siguruar
dje se marrėveshja e arritur nuk do tė cenojė statusin e nėpunėsit
civil.
"Morali ynė nuk ėshtė pėr tė hequr njerėz nga puna, por pėr tė
hapur vende tė reja pune",- tha ndėr tė tjera Meta. Nė marrėveshje
thuhet se PD-ja dhe LSI-ja bien dakord qė pėrfaqėsimi i LSI-sė nė
qeverisje tė jetė 20% e organeve tė pushtetit dhe strukturave qeverisėse,
duke respektuar ligjin "Pėr statusin e Nėpunėsit Civil".
Ndėrkohė, pėrfaqėsimi i LSI-sė nė tė gjitha nivelet e pushtetit,
nivelet drejtuese dhe administrative, hallkave tė tjera tė pushtetit nė
nivel qendror dhe atij vendor, do tė jetė nė masėn e 20%-shit. Po
sipas marrėveshjes, LSI-ja do tė marrė edhe postin e zv-Kryetarit tė
Kuvendit, qė pritet tė drejtohet nga deputeti i Beratit, Nasip Naco.
Kryeministri Sali Berisha ka deklaruar dje pas firmosjes sė marrėveshjes
sė qeveria e re do tė jetė solide dhe afatgjatė, duke shkuar tej
parashikimeve, teksa u shpreh se koalicioni me Metėn do tė vazhdojė
edhe pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare tė 2013-ės.
Marrėveshja e firmosur dje mes Berishės dhe Metės ėshtė konsideruar
nga tė dyja palėt e suksesshme dhe eficente, pavarėsisht se, siē u
shprehėn edhe ata vetė, jo pėr ēdo gjė ėshtė rėnė dakord. Njė ndėr
kushtet e parealizuara tė LSI-sė ėshtė pikėrisht kėrkesa e saj para
dhe pas zgjedhore pėr realizimin e referendumit pėr ndryshimet nė
Kushtetutė.
Edhe pse theksoi se kjo mbetet njė sfidė afatgjatė, kryetari i LSI-sė,
Ilir Meta, la tė kuptohet se njė hap i tillė nuk do tė ndėrmerret, ndėrkohė
qė ka marrė sigurinė e Kryeministrit vetėm pėr reformimin e Kodit
Zgjedhor, me qėllim eliminimin e ēdo diskriminimi qė cenon barazinė e
konkurrimit politik.
Ndahen postet, LSI merr tre ministri. Meta drejton diplomacinė
Shekulli Online
| 03/09/2009 |
TIRANĖ - I majti Ilir Meta do tė jetė krahu i djathtė i Sali Berishės nė
qeverinė e ardhshme, nė postin e zv/kryeministrit dhe ministrit tė Punėve
tė Jashtme. Takimi i djeshėm, i paralajmėruar nė ambientet e kryesisė sė
Kuvendit, mes Berishės dhe Metės, ishte krejtėsisht formal. Ata firmosėn
publikisht marrėveshjen e arritur mes tyre pėrmes takimeve dhe negociatave
informale, qė aq shumė i kishin mohuar pėr mediat. Vetėm nė pak minuta,
Kryeministri Sali Berisha i shoqėruar nga Ridvan Bode firmosi formalisht
marrėveshjen. Tė njėjtėn gjė, i ulur nė krahun e djathtė tė Berishės,
bėri edhe kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, i shoqėruar nga Edmond Haxhinasto.
Nė qeverinė e re, Ilir Meta do tė jetė krah Berishės, ndėrsa pėr hir
tė qeverisė sė pagėzuar si Qeveria e Integrimit Europian, ai do tė
drejtojė edhe Ministrinė e Jashtme.
Ashtu siē e konfirmoi edhe vetė Meta, nė postin e ministrit tė Shėndetėsisė,
dikasterit tė dytė qė do tė drejtojė LSI-ja, do tė emėrohet Petrit
Vasili. Pavarėsisht se Shėndetėsia ėshtė cilėsuar prioritare nė
programin e PD-sė, Kryeministri Sali Berisha, u shpreh se kishte besim tė
plotė tek puna e Petrit Vasilit, ashtu siē kishte deklaruar nė fakt pak
kohė mė parė edhe pėr ministren nė detyrė, Anila Godo. Ndėrsa
dikasteri i tretė pėr LSI-nė, Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe
Energjetikės, do tė drejtohet nga Dritan Prifti. Si rezultat i ndėrrimit
tė drejtimit tė dikastereve, kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, ka siguruar
dje se marrėveshja e arritur nuk do tė cenojė statusin e nėpunėsit
civil. "Morali ynė nuk ėshtė pėr tė hequr njerėz nga puna, por
pėr tė hapur vende tė reja pune",- tha ndėr tė tjera Meta. Nė
marrėveshje thuhet se PD-ja dhe LSI-ja bien dakord qė pėrfaqėsimi i
LSI-sė nė qeverisje tė jetė 20% e organeve tė pushtetit dhe
strukturave qeverisėse, duke respektuar ligjin "Pėr statusin e Nėpunėsit
Civil". Ndėrkohė, pėrfaqėsimi i LSI-sė nė tė gjitha nivelet e
pushtetit, nivelet drejtuese dhe administrative, hallkave tė tjera tė
pushtetit nė nivel qendror dhe atij vendor, do tė jetė nė masėn e
20%-shit.
Po sipas marrėveshjes, LSI-ja do tė marrė edhe postin e zv-Kryetarit
tė Kuvendit, qė pritet tė drejtohet nga deputeti i Beratit, Nasip Naco.
Kryeministri Sali Berisha ka deklaruar dje pas firmosjes sė marrėveshjes
sė qeveria e re do tė jetė solide dhe afatgjatė, duke shkuar tej
parashikimeve, teksa u shpreh se koalicioni me Metėn do tė vazhdojė
edhe pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare tė 2013-ės. Marrėveshja e
firmosur dje mes Berishės dhe Metės ėshtė konsideruar nga tė dyja palėt
e suksesshme dhe eficente, pavarėsisht se, siē u shprehėn edhe ata vetė,
jo pėr ēdo gjė ėshtė rėnė dakord. Njė ndėr kushtet e parealizuara
tė LSI-sė ėshtė pikėrisht kėrkesa e saj para dhe pas zgjedhore pėr
realizimin e referendumit pėr ndryshimet nė Kushtetutė. Edhe pse
theksoi se kjo mbetet njė sfidė afatgjatė, kryetari i LSI-sė, Ilir
Meta, la tė kuptohet se njė hap i tillė nuk do tė ndėrmerret, ndėrkohė
qė ka marrė sigurinė e Kryeministrit vetėm pėr reformimin e Kodit
Zgjedhor, me qėllim eliminimin e ēdo diskriminimi qė cenon barazinė e
konkurrimit politik.
Berisha: Qeveria e re do ketė surpriza. Drekė private me
"tė vjetrit"
TIRANĖ- Ėshtė mbajtur sot nė orėn 11:00 mbledhja e fundit e
qeverisė "Berisha 1" qė nisi punėn nė shtator tė 2005-s.
Berisha ka bėrė njė rezyme tė sukseseve tė arritura nga kjo qeveri qė
sipas tij edhe pse ka pasur ndryshime ka qenė kompakte pėr 4 vjet.
"Propozimi i Qeverisė sė re ėshtė njė proces kompleks, dhe unė
nuk e di se cili prej jush do tė ulet nė kėto vende pas 10 ditėsh, apo
dy javėsh. Por ata qė do tė mungojnė nga ju, absolutisht qė nuk do tė
mungojnė nga moskonsideratat e mia dhe as nga mungesa e kontributit tė
tyre parėsor nė kėto 4 vite", tha Kryeministri Berisha duke i'u
drejtuar anėtarėve tė kabinetit tė tij qeveritar.
Ndersa gazetarėve, iu drejtua se sot pasdite do prisni surpriza.
"Qeveria 'Berisha 2 'do tė jetė kabinet qė do tė dalė jashtė
parashikimeve tuaja, por ju lutem tė prisni deri pasdite", u shpreh
ai.
Ndėrkohė pėrsa i pėrket sukseseve tė kėsaj qeverie ai renditi, anėtarėsimin
nė NATO, rrugėn Durrės-Kukės dhe rritjen e pagave dhe pensioneve. Nė
fund ai ka lajmėruar se do tė ketė njė drekė private me tė gjithė
ata qė kanė qenė anėtarė tė kabinetit 'Berisha 1' qė nga 2005 e
deri mė tani.
Muredini i PDI kerkon nje ministri
dt 1 shtator
TIRANĖ - Kryetari i Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim, Tahir
Muhedini, ka dalė nė konferencė pėr shtyp njė ditė para nisjes sė
negociatave pėr formimin e qeverisė sė re. "Nė marrėveshjen qė
do tė diskutohet me Kryeministrin Berisha, PDI do tė kėrkojė qė tė bėhet
pjesė e qeverisjes sė vendit, si pjesė e koalicionit fitues tė
zgjedhjeve tė 28 qershorit", tha Muredini.
Mė tej ai shtoi se "ne kėrkojmė tė pėrfaqėsoheni nė qeveri,
duke kėrkuar njė post ministror". I pyetur nga gazetarėt se cili
ėshtė dikasteri i tyre i preferuar, shtoi se "kjo do tė jetė pjesė
e negociatave".
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, e cila mbron tė drejtat e komunitetit
ēam nė Shqipėri ka bėrė njė marrėveshje parazgjedhore me Partinė
Demokratike, duke u bėrė pjesė e koalicionit "Aleanca pėr
Ndryshim", nė zgjedhjet e 28 qershorit, nga rezultati i tė cilave,
PDI do tė pėrfaqėsohet nė Kuvendin e Shqipėrisė me njė mandat
deputeti. Nė kėtė koalicion ėshtė edhe Partia Republikane, e cila
gjithashtu ka marrė vetėm njė mandat deputeti dhe kėrkon pėrfaqėsim
nė qeveri.
Negociatat pėr formimin e qeverisė sė re nisin nesėr, me 2 gusht. Kėtė
e ka deklaruar Kryeministri Sali Berisha njė ditė mė parė, i cili
shtoi se nuk do tė ndryshojė numri i ministrive tashmė qė koalicioni
ėshtė zgjeruar. LSI, PDI dhe PR presin pėr poste ministrore.
Vuloset pakti, Meta zevendes i
Berishes
Te majtet "rrembejne" edhe 20
% te posteve ne administrate. Perfitimet dhe premtimet
Nė orėn 18.03 minuta, Kryeministri Sali Berisha dhe
kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, u kanė dhėnė fund debateve tė shumta nė
shtyp dhe nė qarqet politike duke firmosur marrėveshjen e bashkėqeverisjes
mes PD-sė dhe LSI-sė. Kryeministri Berisha ka qenė i shoqėruar nga
sekretari i pėrgjithshėm i PD-sė, Ridvan Bode, ndėrsa kryetari i LSI-sė,
Meta, ka qenė i shoqėruar nga kreu i KDK nė LSI, Edmond Haxhinasto.
Berisha
Duke buzėqeshur, Kryeministri Berisha ka vlerėsuar bashkėpunimin me LSI-nė,
duke theksuar se firmosja e marrėveshjes ka si qėllim kryesor krijimin e njė
qeverie tė integrimit nė BE, duke qenė se projekti kryesor i shqiptarėve
ėshtė realizimi i kėsaj ėndrre. Kryeministri ka theksuar se marrėveshja
ka njė nėnkuptim politik tė madh. Ėshtė njė marrėveshje me spektėr
politik tė gjerė, ku pėrfshihen tė gjithė qytetarėt. Nė kėtė
qeverisje, tha Berisha, shqiptarėt do tė gjejnė njė shkrirje tė
premtimeve tė tė gjitha forcave, ēka bėn qė qeveria tė ketė njė
program shumė mė tė pasur dhe tė pėrfaqėsojė njė spektėr mė tė gjerė
tė zgjedhėsve shqiptarė. Sipas Berishės, ky ėshtė njė koalicion qė do
u japė shqiptarėve brenda vitit tė parė tė mandatit tė dytė lėvizjen e
lirė dhe nėpėrmjet realizimit tė reformave tė thella Shqipėria do tė pėrfitojė
statusin e vendit kandidat pėr nė BE. Koalicioni, ka theksuar Berisha, ėshtė
i angazhuar pėr njė seri reformash tė madha, siē ėshtė rishikimi i Kodit
Zgjedhor, duke mos pasur mė diskriminime. Pėrpjekja do tė jetė maksimale pėr
ndryshimin e kodit nė tėrėsi, me qėllim qė rregullat pėr pėrfaqėsimin
tė jenė mė tė drejta dhe jo persekutuese si rasti i kėtyre zgjedhjeve.
Gjithashtu, Berisha ėshtė angazhuar qė nė zgjedhjet e ardhshme lokale
PD-ja dhe LSI-ja tė dalin sė bashku duke forcuar mė tej bashkėpunimin pėr
tė siguruar njė koalicion solid nė zgjedhjet e 2013-ės.
Meta
Ashtu si Kryeministri Berisha edhe kryetari i LSI-sė, Ilir Meta, e ka vlerėsuar
nė tė mirė tė vendit dhe shqiptarėve bashkėpunimin pėr tė qeverisur
katėr vitet e ardhshme me PD-nė. Meta ka theksuar se gjatė fjalės sė tij
para mediave se mbi kėtė marrėveshje do tė konkretizohet edhe programi i
qeverisė sė ardhshme pas konstituimit tė Parlamentit tė ri. Duke sulmuar nė
mėnyrė indirekte PS-nė, Meta ka deklaruar se tė gjithė e mbajnė mend
fushatėn, qytetarėt u njohėn vetėm me dy programe tė shkruara, atė tė
PD-sė dhe tė LSI-sė. Duke vlerėsuar marrėveshjen Meta tha se kjo garanton
jo vetėm stabilitet qeverisės, por edhe reforma tė cilat do ta shpejtojnė
integrimin. Kjo marrėveshje, tha Meta, nuk do tė cenojė statusin e nėpunėsit
civil. Sipas Metės, morali i kėsaj bashkėqeverisjeje nuk ėshtė pėr tė
hequr njerėz nga puna, por pėr tė hapur vende tė reja pune. Nė fund tė
katėr viteve tė kėtij mandati, tha Meta, shqiptarėt jo vetėm qė do tė
jetojnė shumė mė tė qetė dhe mė tė sigurt, por ata do tė jenė nė njė
pozicion tjetėr nė lidhje me qytetarėt e tjerė europianė. Do tė
mundohemi tė zbusim sa mė shumė varfėrinė. Ky koalicion ka parametra tė
shėndeteshėm. Meta theksoi gjithashtu se ky koalicion qė do tė funksionojė
nė mėnyrė transparente, do tė jetė njė koalicion fitues edhe nė
zgjedhjet lokale dhe nė fund do tė jetė njė koalicion qė do ta meritojė
sėrish votėbesimin e shqiptarėve.
LSI
Gjoni: Nuk do tė bėjmė spastrime politike nė ministritė tona
Zėdhėnėsi i LSI-sė, Ralf Gjoni, bėri me dije dje se hyrja e LSI-sė nė
qeverinė "Berisha" nuk do tė shėrbejė pėr spastrime politike,
por pėr integrimin e vendit.
Do tė ketė spastrime politike nė postet qė LSI do tė mbajė nė qeverinė
e re?
Jo. Ne nuk jemi pėr spastrime politike, por jemi pėr njė vazhdim sa mė
transparent dhe mė demokratik. Patjetėr qė do tė ketė caktime postesh
politike, por pėr momentin nuk ėshtė diskutuar pėr pozicione tė tjera. Pėr
ēdo pozicion, strukturat e LSI do tė jenė nė bisedime tė vazhdueshme pėr
tė marrė njė vendim nė tė mirė tė integrimit tė vendit. E rėndėsishme
pėr ne ėshtė, janė dhe do tė jenė zbatimi dhe funksionimi i prioriteteve
tona programore brenda kėtij koalicioni. Programi ynė ėshtė mė i rėndėsishėm
sesa emrat. Mė duhet tė theksojė se LSI ka brenda saj njė arsenal
talentesh, tė cilat do tė vihen nė shėrbim tė koalicionit.
Cila do tė jetė e ardhmja e 5 rebelėve tė LSI nė partinė tuaj qė
kundėrshtuan bashkėqeverisjen me Berishėn?
LSI ka qenė gjithmonė e hapur dhe e ka vlerėsuar gjithnjė mendimin ndryshe
dhe 5 anėtarėt e kėsaj force kanė qenė gjithnjė tė mirėpritur dhe janė
tė ftuar qė tė rikthejnė brenda strukturave tė kėsaj partie pėr ta
shprehur mendimin e tyre dhe pėr tė dhėnė kontributin e tyre nė mbarėvajtjen
dhe funksionimin sa mė efikas tė koalicionit qeverisės me PD. Ajo qė duhet
theksuar ėshtė se LSI ėshtė ka qenė dhe do mbetet njė forcė e majtė
dhe ėshtė futur nė kėtė koalicion me pėrfaqėsinė e votės sė majtė
dhe tė socialistėve tė tjerė qė nuk ndihen mė tė pėrfaqėsuar nga Edi
Rama. Ne nuk jemi pėr pėrjashtim tė mendimit ndryshe, por jemi tė hapur pėr
bashkėbisedime nė funksion tė integrimit europian tė vendit.
Ftesa
Berisha: Pėr reformat e mėdha mbetem i hapur tė bashkėpunoj me PS
Kryeministri Berisha i ka bėrė sėrish dje thirrje opozitės dhe kryetarit tė
saj, Edi Rama, qė tė bashkėpunojė me qeverinė pėr realizimin e reformave
kryesore, tė cilat janė nė shėrbim tė vendit dhe i hapin rrugė anėtarėsimit
tė Shqipėrisė nė BE. Duke u ndalur te vendimi i marrė nga kryetari Rama pėr
bojkot tė Kuvendit nga grupi parlamentar i PS-sė, Berisha i ka kujtuar se ky
nuk ėshtė njė hap pozitiv, i cili i shėrben vendit pėr tė ecur para. Por,
gjithsesi, ėshtė shprehur Berisha, unė mbetem i hapur pėr tė respektuar
ēdo vendim qė do tė marrė kryetari i PS-sė. Ndėrsa kryetari i LSI-sė,
Ilir Meta, duke shprehur keqardhjen e tij pėr futjen nė qorrsokak tė PS-sė
nga kryetari Rama, tha se "kam njė ndjesi mė tė madhe personale dhe
politike, pasi kam qenė ndėr themeluesit e kėsaj force politike dhe
Kryeministėr i saj, i kujtoj Ramės se ėshtė bėrė objekt diskutimi pėr
kthimin mbrapsht tė standardeve tė PS-sė". Gjithashtu ai i ka kujtuar
Ramės se nuk i takon atij tė ankohet pėr procesin zgjedhor, pasi ai diktoi
gjithė reformėn zgjedhore dhe bashkė me PD-nė ishte pjesė e menaxhimit tė
zgjedhjeve. Duke shprehur qėndrimin e tij se megjithėse ėshtė nė
koalicion qeverisės me Berishėn, zemra e tij mbetet majtas, Meta i ka
siguruar tė 83 mijė votuesit e opozitės se gjatė kėsaj kohe do tė punojė
fort pėr funksionimin siē duhet tė shtetit dhe pėr realizimin e reformave
kryesore nė vend siē janė shėrbimet publike, tė cilat do ta lehtėsojnė
mė shumė jetėn e ēdo shqiptari. Meta i ka kujtuar Ramės se ka qenė ky i
fundit shkatėrruesi i PS-sė dhe kėtė e ka nisur qė nė 92-in kur u
largua nga PD-ja dhe kėrkonte qė tė varesish socialistėt dhe komunistėt nė
stadium ashtu siē kishte ndodhur nė Kili dhe me ligj kėrkonte tė nxirrte
jashtė funksioni PS-nė.
Marrin fund dilemat e raporteve nė qeveri tė LSI-sė. Kryetari i Lėvizjes
Socialiste pėr Integrim, Ilir Meta, firmosi paktin pėr tė qenė zėvendės
i Berishės nė qeverinė e re dhe tė mbajė njėkohėsisht edhe postin e
shefit tė diplomacisė. Ashtu siē ishte pėrfolur edhe herė mė parė gjatė
negociatave informale Berisha-Meta nė Dhėrmi dhe Pogradec, ku asokohe posti
mė i pėrfolur pėr tė marrė kreu i LSI-sė ishte ai i kryetarit tė
Kuvendit, Ilir Meta, zgjodhi tė ulet nė krahun e djathtė tė Kryeministrit
Sali Berisha nė ēdo mbledhje qeverie dhe nė ēdo seancė tė Parlamentit.
Takimi zyrtar nė Kryesinė e Kuvendit zbardhi vendimmarrjen sekrete tė pėrcaktuar
kohė mė parė mes kreut tė PD-sė, Sali Berisha dhe atij tė LSI-sė, Ilir
Meta. LSI do tė pėrfaqėsohet nė qeverinė e re edhe me dy ministri tė
tjera. Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės do tė drejtohet
nga Dritan Prifti, i cili i ka mbyllur vetė marrėveshjet kokė mė kokė me
Kryeministrin Berisha. Ndėrsa Petrit Vasili do tė kontrollojė Ministrinė e
Shėndetėsisė, e cila qė prej vitit 2007 ėshtė drejtuar nga aleatėt e
djathtė tė PD-sė. Kreu i LSI-sė do tė drejtojė Ministrinė e Jashtme
duke "detyruar" Kryeministrin ti bėjė rotacion Lulzim Bashės
brenda qeverisė dhe spostuar Genc Pollon pėr tė cilin pjesa e tortės sė
pushtetit do tė zbulohet tė dielėn e parė tė shtatorit.
Marrėveshja
Kabineti i ri ėshtė pagėzuar me emrin "Qeveria e Integrimit Europian".
Pėrpos tre ministrive, LSI do tė ulė nė krah tė Kryetares sė Parlamentit,
Jozefina Topalli, deputetin Nasip Naēo i cili do tė mbajė edhe postin e nėnkryetarit
tė Kuvendit. LSI do tė pėrfaqėsohet nė masėn 20% nė tė gjitha nivelet
e pushtetit, nivelet drejtuese dhe administrative dhe hallkave tė tjera tė
pushtetit nė nivel qendror dhe atij vendor. Duke iu referuar marrėveshjes
politike, PD dhe LSI kanė rėnė dakord qė pėr krijimin e kohezionit tė qėndrimeve
politike tė rėndėsishme tė qeverisė dhe Parlamentit tė realizohet
konsultimi dhe koordinimi i kėtyre qėndrimeve midis kryetarėve tė partive
apo personave tė caktuar prej tyre. Nė marrėveshjen PD-LSI citohet se
"konsensusi ėshtė i nevojshėm pėr emėrimet nė institucionet
kushtetuese apo institucione tė tjera qė varen nga Parlamenti. Berisha dhe
Meta nėnshkruan publikisht tė hyjnė sė bashku nė zgjedhjet lokale tė
vitit 2011, por kanė tė pėrcaktuar nė kontratėn e djeshme qė tė ketė
edhe njė tjetėr marrėveshje tė dytė. "Koalicioni do tė realizojė
zgjedhjen e Presidentit tė Republikės mbi bazėn e konsensusit PD-LSI",
thuhet nė kontratėn bashkėqeverisėse tė Berishės dhe Metės. Brenda
muajit tetor tė kėtij viti, LSI do tė ketė tė pėrcaktuar pėrveē zv/ministrave
edhe dy prefektėt e Beratit dhe Fierit apo drejtorėt e rėndėsishėm qė ka
pėrfituar nga marrėveshja me PD-nė. Kryeministri ėshtė treguar i kujdesshėm
pėr tė shmangur shkarkimet politike duke pėrcaktuar nė marrėveshje qė
"pėr realizimin e kėtyre objektivave, PD dhe LSI bien dakord qė pėrfaqėsimi
i LSI nė qeverisje tė jetė 20% e organeve tė pushtetit dhe strukturave
qeverisėse, duke respektuar ligjin "pėr statusin e nėpunėsit
civil".
Pėrpjekja e dėshtuar e Topallit
Nėnkryetarja e PD-sė mbetet nė Kuvend
Posti i kryediplomatit ishte kthyer nė "mollėn" mė tė kėrkuar nė
qeverinė e ardhshme "Berisha", pasi KQZ zbardhi rezultatin pėrfundimtar
tė zgjedhjeve qė nxori fitues koalicionin e djathtė. Ambicia e hershme e nėnkryetares
sė PD-sė, Jozefina Topalli pėr Ministrinė e Jashtme u "kėput" nė
shtator tė 2005-ės, ku nė krye tė kėtij dikasteri u vendos Besnik
Mustafaj dhe pas tij vendin e zė ish-anėtari i KOP-it, Lulzim Basha. Edhe kėtė
herė, numri i pamjaftueshėm qė PD, PR dhe PDI kanė pėr tė ndėrtuar
qeverinė e re, kushtėzoi kalimin e zonjės Topalli drejt Ministrisė sė
Jashtme. Pėrpara se dilemat pėr postet qė do tė pėrfitonte LSI tė
zbardheshin, numri dy i PD-sė synonte drejtimin e Ministrisė sė Jashtme.
Burimet pranė nėnkryetares Topalli, por edhe pranė Partisė Demokratike
konfirmuan si dy emėrime tė sigurta Ridvan Boden tek Ministria e Financave
dhe Jozefina Topallin te Ministria e Jashtme. Por loja ndryshoi pasi PD-sė i
duheshin 71 vota pėr tė ndėrtuar qeverinė e re pėr tė cilėn e vetmja qė
mund ta ndihmonte ishte LSI, sė cilės i ngelen edhe rregullat e kėsaj loje
nė dorė, pavarėsisht kostos se karrigia e Kryeministrit ishte e
panegociueshme dhe se Kryeministėr do tė vazhdonte tė ishte Sali Berisha.
Kryesia
Kryeministri Sali Berisha pėrpara firmosjes sė paktit bashkėqeverisės me
LSI nuk ka informuar deputetėt e tij, duke shmangur kryesinė e madhe tė
partisė dhe duke u mjaftuar vetėm me mbledhjen e kryesisė sė vogėl, ku
prezent ishin ai, dy nėnkryetarėt, Topalli dhe Patozi, sekretari i pėrgjithshėm,
Ridvan Bode dhe sekretari organizativ, Flamur Noka.
Demokratėt
Demokratėt janė ende nė pritje se cilėt do tė jenė ministrat e ardhshėm
tė kabinetit qeveritar. Shumica e deputetėve demokratė pėr ministritė qė
pėrfitoi LSI nga bashkėpunimi me PD-nė u informuan nėpėrmjet medias. Nga
14 ministri tė kabinetit "Berisha", vetėm 10 do tė drejtohen nga
demokratėt, ndėrsa 4 janė vendosur ti lihen nė dorė aleatėve tė PD-sė.
Negociatorėt
Njė ndėr negociatorėt kryesorė tė LSI-sė pėr qeverinė e ardhshme
"Berisha", ishte Dritan Prifti, i cili pėrfitoi njė post ministri
nga ky bashkėpunim. Dje pakti PD-LSI ėshtė firmosur nga Kryeministri Sali
Berisha, i cili u shoqėrua nga sekretari i pėrgjithshėm, Ridvan Bode, dhe
nga kampi i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim ishte kryetari Ilir Meta dhe
kryetari i KDK-sė, Edmond Haxhinasto.
Prefektėt
Nga marrėveshja e nėnshkruar me PD-nė, LSI-ja ka pėrfituar edhe dy poste
prefektėsh. Tashėm kjo parti do tė drejtojė Prefekturėn e Qarkut tė
Beratit dhe Prefekturėn e Qarkut tė Fierit. Dy zona nga e cila LSI-ja nė
krahasim me qarqet e tjera ėshtė shpėrblyer nė zgjedhjet e 28 qershorit me
nga njė deputet. Tashmė me kėto dy institucione LSI-ja ofron vende punė pėr
mbėshtetėsit e saj.
20% e posteve
Oreksi vjen duke ngrėnė, thotė popullit. Kjo ka shėrbyer dje edhe pėr
marrėveshjen e LSI-sė me PD-nė, e cila pėrpos tre posteve ministrore,
postit tė nėnkryetarit tė Kuvendit, 2 prefektėve, 7 zėvendėsministrave,
kryetari i kėsaj partie ka kėrkuar qė nė rangjet dytėsore, drejtor
drejtorish dhe pushtetin lokal LSI-ja tė pėrfaqėsohet nė masėn 20%
6 vjet mė parė
Personalisht pėr kryetarin e LSI-sė realizimi i kėsaj marrėveshjeje nuk ka
shėnuar ndonjė fitore tė madhe po tė kujtosh kohėn kur iku nga PS-ja.
Gjashtė vjet mė parė Meta mbante postin e zv/kryeministrit dhe tė
ministrit tė Jashtėm kur Nano ishte Kryeministėr. Por ambicia pėr tė qenė
nė krye tė qeverisė e detyroi tė prishet me Nanon, duke u larguar edhe nga
PS-ja
Berisha, sot negociata me aleatėt
Do tė shpėrblehen nė bazė tė peshės elektorale
Pas mbylljes sė negociatave me kryetarin e LSI-sė, Ilir Meta, tashėm
Kryeministri Berisha do tė kthehet nga aleatėt e tjerė tė tij pėr tė dėgjuar
dhe kėnaqur pretendimet e tyre dhe mė pas ētė mbetet do tė plotėsohen
me njerėzit e tij nė parti. Sot, Kryeministri pritet tė ketė negociata me
PR-nė dhe PDI-nė tė cilėt kanė nga njė deputet nė sallėn e Kuvendit,
por ka lėnė tė hapur ftesėn edhe pėr PBDNJ-nė e cila aktualisht ėshtė
pozicionuar nė spektrin e majtė, nė koalicion me PS-sė. Pėr tė ndalur
disi hovin e aleatėve nė kėrkesat e tyre, Berisha dje ka deklaruar se aleatėt
do tė shpėrblehen nė bazė tė numrit tė votave qė ata kanė marrė nė
zgjedhjet e 28 qershorit, pra sipas peshės elektorale. Kjo tha Berisha do tė
bėhet nė mėnyrė transparente me qėllim qė tė mbesin tė kėnaqur tė
gjitha palėt. Pėr tė qenė pjesė e qeverisė ka shprehur dėshirėn PR-ja,
PDI-ja si dhe disa drejtues tė PBDNJ-sė. Mė pas Berisha ka vlerėsuar punėn
e bėrė nga aleatėt gjatė qeverisjes qė sapo u mbyll duke vėnė theksin
pikėrisht te Ministria e Shėndetėsisė, e cila deri mė dje ėshtė
drejtuar nga PR-ja dhe tashmė do drejtohet nga LSI-ja. Berisha ka shprehur
bindjen se reformat nė shėndetėsi do tė vazhdojnė edhe nga LSI-ja, duke
marrė si bazė modelin gjerman.
Deklarata
Miēo: PBDNJ e vėrtetė e ka vendin nė koalicionin qeverisės
Kriza nė gjirin e PBDNJ-sė sa vjen dhe thellohet mė shumė. Nėnkryetari i
kėsaj partie, Thoma Miēo, ka akuzuar dje sėrish kryetarin Dule se po shkatėrron
partinė. Sipas Miēos, PBDNJ-ja e ka vendin nė qeverisje nė koalicion me
Partinė Demokratike. Ai ka theksuar dje pėr mediat se "veprimet e
gabuara dhe
mungesa e alternativave tė kryetarit tė PBDNJ-sė, Vangjel Dule, po i vuan
minoriteti grek, duke i njollosur dhe tjetėrsuar moralin e tij". Nėnkryetari
i PBDNJ-sė tha se "ėshtė nė tė mirėn e partisė dhe tė elektoratit
tė saj qė Vangjel Dule tė largohet nga posti qė mban, pėr ti hapur
rrugė zhvillimeve statutore, me qėllim qė PBDNJ tė rikthehet nė rrugėn e
misionit tė saj historik, nė vend qė ai tė shtrijė dorėn pėr pak
pushtet tė pamerituar". "PBDNJ e vėrtetė e ka vendin nė
koalicionin qeverisės, por jo me sharlatanė qė i shkaktuan partisė dhe anėtarėsisė
sė saj dėmin elektoral mė tė madh tė tė gjitha viteve". Sipas Miēos,
"pėrpjekjet e Dules pėr tė qėndruar nė krye tė partisė, do tė
rezultojnė njėlloj fatale edhe nė zgjedhjet e ardhshme tė pushtetit lokal,
ashtu siē rezultoi nė zgjedhjet e pėrgjithshme parlamentare tė 28
qershorit.
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=64866
Berisha-Meta,
rikthehet Mediu, Basha te Mbrojtja |
»
Dėrguar
mė: 03/09/2009 - 08:17 |
Berisha dhe
Meta nėnshkruajnė marrėveshjen e bashkėpunimit, ku pėrveē posteve tė
nivelit tė parė dhe tė dytė, LSI-ja do tė kėrkojė 20 pėr qind tė pjesėmarrje
nė administratėn shtetėrore, pa prekur punonjėsit qė kanė statusin e nėpunėsit
civil. Nasip Naēo, deputeti i Beratit, do tė jetė nėnkryetari i Kuvendit
si dhe ėshtė kėrkuar qė brenda 30 tetorit koalicioni mes kėtyre partive tė
shtrihet dhe nė nivel vendor. Pėr zgjedhjet lokale do tė ketė njė marrėveshje
tjetėr mes LSI-sė dhe PD-sė si dhe ky koalicion do tė realizojė zgjedhjen
e presidentit. Nė marrėveshje pėrcaktohet se ēdo ndryshim i tekstit tė
saj do tė bėhet me konsensus dhe me amendamente tė veēanta. Pas nėnshkrimit
tė marrėveshjes, krerėt e dy partive, Berisha dhe Meta iu pėrgjigjėn
interesit tė gazetarėve.
Socialistėt kanė shpallur bojkotin e parlamentit shqiptar. A do tė
ishte kjo njė humbje pėr maxhorancėn, zoti Berisha dhe a do tė mbeteni sėrish
pėr bashkėpunim me kėtė opozitė?
Jemi tė gatshėm tė bashkėpunojmė me opozitėn. Por, konstatoj se zoti
Rama po shfaq shenja sipas tė cilave do tė pėrdorė bojkotin pėr qėllime
tėrėsisht personale, mendon se mund tė dėmtojė lėvizjen e lirė tė
qytetarėve shqiptarė, mendon se nė kėtė mėnyrė do tė mund tė garantojė
mė shumė vota nė procesin e zgjedhjes. Uroj qė edhe zoti Lakrori tė mos i
tėrhiqet, se do tė dalė me 99.9 pėr qind. Pra, unė mbetem i vendosur tė
respektoj ēdo vendim tė zotit Rama. Mendoj se pėr shumė arsye, por edhe
qoftė tė trashėgimisė sė kėsaj partie, heqja dorė nga doktrina e
bojkotit ėshtė njė nga kushtet themelore tė reformimit tė saj dhe tė
vendit. Cilindo vendim qė tė marrė zoti Rama, do ta respektojmė.
Zoti Meta, a jepni garanci pėr njė stabilitet tė kėsaj qeverisjeje
katėrvjeēare dhe a do ti vazhdoni nismat tuaja tė ndėrmarra kohė mė
parė, siē ėshtė referendumi pėr ndryshimet kushtetuese?
Unė jam i bindur se qėndrueshmėria dhe stabiliteti i kėsaj maxhorance do tė
jetė i padiskutueshėm, sepse besoj se tė dyja palėt, por edhe palėt e
tjera qė do ti bashkohen kėsaj marrėveshjeje dhe kėtij koalicioni, pa
asnjė diskutim do ti pėrmbahen dhe do tė tregojnė vullnetin maksimal
dhe transparencėn maksimale nė kėto drejtime. Sa i takon PS-sė, unė
shpreh keqardhjen e thellė pėr atė qorrsokak ku po e fut atė forcė tė rėndėsishme
pėr vendin, ndaj tė cilės unė kam ndjesi njerėzore, pasi kam kontribuar,
pasi kam qenė kryeministėr i saj dhe qė nuk e nderon kėtė parti qė shėnoi
progres tė madh nė vend. Tashmė ajo ėshtė bėrė objekt i diskutimeve pėr
kthimin tė standardeve mbrapa si sa i takon zgjedhjeve, si sa i takon shtypit,
me mediat e kėshtu me radhė. Nuk i takon zotit Rama qė tė ankohet pėr
zgjedhjet kur ai e diktoi vetė, pėr shkak tė domosdoshmėrisė sė
konsensusit qė duhet tė jepte si kryetar i opozitės, tė gjithė reformėn
zgjedhore, tė gjithė kodin, kur ka qenė po aq pjesė e administrimit tė
zgjedhjeve sa vetė PD. Dhe, kėto qė thotė sot, nuk i tha as ditėn e diel,
kur ka pasur mendime se edhe mund tė fitonte, as ditėn e hėnė, as ditėn e
martė, as ditėn e mėrkurė, kur mė dėrgonte ndėrmjetės pėr tė mė bėrė
kryeministėr, duke shtuar maxhorancėn me trafikime deputetėsh nga krahu
tjetėr, por i thotė tani, dhe arsyeja ka tė bėjė pikėrisht me
respektimin e tij pėr atė nen qė ka vėnė vet, pėr ndėrprerjen e
mandatit nė rast tė humbjes. Prandaj, nėse ka ndonjė force politike qė
ngre pretendimet pėr zgjedhjet dhe standardet e saj, kjo ėshtė LSI-ja, e
cila u diskriminua nė mėnyrė tė pandershme, pikėrisht pėr shkakun e
zotit Rama.
Sė dyti, nuk ėshtė e moralshme aspak qė pėr interesa personale, tė njė
karriere personale tė hidhet baltė nga autori i gjithė reformės zgjedhore
nė vend, dhe elementi tjetėr, do tė theksoja nuk ėshtė aspak nė nderin e
PS-sė qė tė japė kėtė shembull tė shėmtuar, tė cenimit tė interesave
tė vendit, qė kanė tė bėjė me axhendėn integruese tė saj, thjesht se
kryetari i tyre dėshiron qė tė fitojė zgjedhjet me ēdo kusht. Do tė
kishte qenė shumė mė e ndershme qė tė kėrkonte njė mandat tjetėr, por
jo duke u pėrpjekur pėr tė denigruar dhe njollosur vendin. Pėr ēėshtjen
e referendumit tė ndryshimeve kushtetuese, ne e kemi diskutuar kėtė, dhe ka
qenė njė nga prioritet tona dhe do tė vazhdojmė ta kemi ashtu. Dihet se
kushtetutat nuk ndryshohen lehtė, por pėr fat tė keq Kushtetuta, mė 21
prill u ndryshua shumė shpejt, ndėrsa statut i PS-sė nuk ndryshohet, duhen
gjashtė muaj. Kur ia kam bėrė kėtė kėrkesė zotit Berisha, mė tha se kėto
ndryshime mu kėrkuan, u bėnė se atėherė ishte maxhorancė kushtetuese,
tani kjo maxhorancė nuk ekziston dhe as dallimet e tjera nė kėtė drejtim.
Kjo mbetet njė sfidė afatgjatė pėr LSI. Ne besojmė se njė ekuilibėr i
qeverisjes sė vendit, qė vjen edhe nga rezultati i 28 qershorit, kompenson
atė humbje tė disa ekuilibrave tė rėndėsishėm qė ishin vendosur nė
Kushtetutė.
Zoti Berisha, a ka emra tė tjerė aleatėsh qė mund ti bėni
publikė sa i takon pjesėmarrjes nė qeverinė e re?
Siē e dini, ne e kemi bėrė fushatėn zgjedhore me disa parti politike.
Secila prej tyre konsiderohet anėtare e koalicionit, nė proporcionin e
caktuar. Kam pasur njė zotim me anėtarėt e koalicionit, qė unė do tė
respektoj proporcionin, kuotimin nga zgjedhėsit, dhe asaj i qėndroj plotėsisht.
Nuk kam filluar negociatat, sepse koalicioni me LSI-nė ishte esencial, ishte
thelbėsor pėr ekzistencėn e qeverisjes. Pas saj do tė fillojmė negociatat
me PR-nė dhe me partitė e tjera. Njė ftesė i ėshtė bėrė dhe mbetem i
hapur dhe pėr PBDNJ-nė.
Po nga LSI-ja, kush do tė jetė tjetėr nė qeverinė e re?
Unė sapo vij nga njė mbledhje kryesie me kolegėt e mi tė LSI, pėrveē
emrit tim, nė qeverinė e re do tė jetė Dritan Prifti nė Ministrinė e
Ekonomisė dhe Petrit Vasili, nė Ministrinė e Shėndetėsisė.
A nuk ėshtė njė humbje pėr PD qė Shėndetėsinė e merr LSI kur
shumė mirė mund ta mbanit pėr vete?
Pėr mua si kryeministėr, pėr kėtė qeveri, reforma e sistemit tė Shėndetėsisė
pėrbėjnė reformat mė tė para. Kam besim tė plotė te zoti Petrit Vasili,
i cili i njeh reformat. Zonja Godo i lė njė trashėgimi tė vyer zotit
Vasili. Mė duhet tju them se sistemi ynė shėndetėsor do tė marrė
modelin gjerman. Ka qenė model lider, e vėrteta ėshtė se ka disa probleme,
por reformat po vazhdojnė. Marrėveshja e nėnshkruar vendos bashkėpunimin nė
tė gjitha fushat e reformės. Qeveria gjermane do tė na ndihmojė ne, zotin
Vasili dhe mua, pėr tė pasur njė sukses tė plotė nė kėtė reformė.
Zoti Rama ju ka akuzuar se me kėtė marrėveshje ju po tradhtoni 83
mijė zemra qė kanė votuar pėr ju. A do tė mund tė quhet njė natė e zezė
pėr tė majtėn kjo marrėveshje me PD-nė?
Nė fakt, Rama ėshtė ai qė tradhtoi ideologjinė e majtė. Nė fillim tė
vitit 92, kur zoti Rama u largua nga PD-ja kėrkoi tė vareshin tė gjithė
komunistėt dhe socialistėt nė stadium si nė Kili, kėrkoi nxjerrjen nga
ligji tė PS-sė, kėtė e ka tė shkruar te libri i tij Refleksione. Unė
kam qenė dhe socialist dhe ashtu do tė jem gjithmonė. Kjo pjesėmarrje nė
qeveri nuk ndryshon asgjė pėr mua dhe pėr LSI, do tju siguroj se
socialistėt e vėrtetė, se tė majtėt e vėrtetė janė shqiptarė dhe
interesat e vendit i kanė mė tė shtrenjta se interesat partiake apo ato
personale, sikurse po ndodh me kreun aktual mandat-ndėrprerė tė PS. Nė kėtė
drejtim, socialistėt dhe tė majtėt duan stabilitet, duan tė stabilizohen
shėrbimet publike, i arsimit, i shėndetėsisė, tė ulet varfėria, duan dhe
ata si gjithė shqiptarėt tė shpėtojnė nga makthi i vizave pėr tė udhėtuar
nė Europė dhe botė. Kurrsesi nuk mund tė ngatėrrojė interesat e pjesshme
me ato qė janė jetike. Ēdo vit qė tė kalojė, do ta kujtojė kėtė
koalicion, qė nė njė fare mėnyre e krijoi edhe vet, kuptohet pa dashje...
Ndėrsa, karakterizimi i kėtij koalicioni si njė tradhti ėshtė veprimi mė
anakronik, ėshtė veprimi qė tregon qė politika e re ka qenė thjesht njė
flluskė. Ėshtė njė gjė e vjetėr, sepse koalicione tė tilla ka nė
Austri, ka pasur nė vende tė tjera, ku nė bazė tė rezultateve, nė bazė
tė programeve, integrohet dhe krijohet qeveria. Se detyrė e ēdo force
politike ėshtė qė tė japė qeverisje dhe zgjidhje nė mėnyrėn mė tė pėrgjegjshme
dhe nė mėnyrėn mė transparente. Kam dėgjuar shpesh pėr votat e LSI. Zoti
Rama e di shumė mirė se nuk kanė qenė 83 mijė vota, kanė qenė shumė mė
tepėr. Dhe, jo vetėm ato tė tjerat qė kanė munguar te numėrimi apo te
votimi, pėr arsye qė i dimė shumė mirė, por do tė jenė edhe mė shumė
zemra tė tjera, dhe aq mė tepėr po vazhdoi nė kėtė rrugė.
Pėr tradhtinė
Besoj se biem dakord qė nėse ka ndonjė njeri mbi kėtė tokė qė nuk ka
tė drejtė morale tė flasė pėr tradhti zemrash, ėshtė Edi Rama. Dhe, unė
ju garantoj se nuk e them kėtė nė rast se kjo do tė shkonte nė drejtim tė
Don Zhuanit, nuk e them kėtė, ai ėshtė problem tjetėr. Por, e dini vetė
pse e them kėtė dhe nuk dua ta shpreh, prandaj fjalė tė cilat vetėm ai
nuk ka tė drejtė morale ti shqipėrojė, mė mirė ti hedhim atje ku
thotė Faik Konica, nė kazan. Ska ai tė drejtė tė flasė pėr tradhti
zemrash.
Berisha- Meta nisin sot
negociatat pėr qeverinė |
|
02/09/2009 Takimi
sot nė orėn 18.30 nė kryesinė e Kuvendit
Zbardhen detajet e takimit mes kryeministrit dhe kreut tė LSI-sė
Pritet tė nisin sot negociatat mes Kryeministrit tė Shqipėrisė,
Sali Berisha, dhe kreut tė LSI-sė, Ilir Meta. Kėtė gjė e
konfirmoi dhe Kryeministri Berisha nė njė konferencė tė dy ditėve
mė parė. Madje duket se data e takimit me Metėn e ka kushtėzuar
Berishėn qė tė niset brenda ditės nga Polonia pėr tė marrė pjesė
nė kėtė takim Mė pas, gjatė fundjavės Berisha do tė vijojė
takimet edhe me aleatėt pėr tė formatuar pėrfundimisht qeverinė e
re.
Gjatė konferencės sė para dy ditėve, kreu i qeverisė bėri tė
ditur se numri i ministrive nuk do tė ndryshojė, sikurse edhe modeli
i Kėshillit tė Ministrave, pavarėsisht aleancave. Mbledhja e fundit
e qeverisė aktuale pritet tė mbahet ditėn e nesėrme dhe mė pas
takimi mes Metės dhe Berishės do ti hapė rrugė krijimit tė
qeverisė sė re me njė koalicion tė konfirmuar mes Partisė
Demokratike dhe Lėvizjes Socialiste pėr Integrim. Burime nga LSI
pohojnė se negociatat do tė zhvillohen gjatė pasdites sė nesėrme
nė orėn 18:30 minuta nė selinė e kryesisė sė Kuvendit.
Postet
Burime nga selitė e dy partive pohojnė se LSI-sė do ti ofrohen 3
poste ministrore , ku mė tė pėrfolurat janė ai i Ekonomisė, Shėndetėsisė
dhe Ministria e Jashtme, si dhe disa poste zėvendėsministrore. Emrat
e ministrave qė do tė katapultohen nė qeveri, do tė jenė ata tė
Ilir Metės, i cili do tė marrė ministrinė e jashtme, Dritan prifti
qė do tė marrė Ministrinė e Ekonomisė, si dhe Petrit Vasili, qė
pritet tė marrė Ministrinė e Shėndetėsisė. Ndėrkohė qė nga
ministrat aktualė pritet largimi i ministres Godo, ndėrsa sa pėr
Bashėn dhe Rulin, mendohet se do ketė rotacion brenda kabinetit. Nė
komunikimin e tij pėr mediat, Kryeministri Sali Berisha tha se
Kushtetuta garanton tė drejtėn e krijimit tė qeverisė pėr partinė
e parė qė garanton shumicėn dhe ky propozim mund tė bėhet edhe nė
prag tė mbledhjes sė Parlamentit. Kushtetuta parashikon afatin 10
ditor, si detyrim pėr Kryeministrin e ri pėr tė paraqitur programin
nė Kuvend, u shpreh Berisha. Gjithēka duket se tashmė ėshtė njė
formalitet pėr hir tė njė fjale tė thėnė se negociatat do tė
zhvillohen para publikut. Mė tej Berishės i duhet tė mendojė dhe pėr
postet qė do i japė dy aleatėve tė tjerė, PR dhe PDI-sė. Pėr tė
parin mendohet tė jetė Ministria e Bujqėsisė, ndėrsa pėr tė
dytin Ministria e Mjedisit. Sa pėr aleatėt e tjerė, pra ata qė nuk
kanė marrė deputetė nė Kuvend, duhet tė mjaftohen me postet e zėvendėsministrave
apo dhe me drejtorė drejtorish.
Ftesa e Berishės dhe pėrgjigja e Metės
Meta vendimin pėr aleancė mė 4 korrik
Vendimin pėr tė hyrė nė qeverinė Berisha, Meta e mori mė datė
katėr korrik, kur zgjedhjet e 28 qershorit sapo kishin pėrfunduar.
Ky veprim i Metės u konsiderua si tradhti nga tė majtėt sidomos nga
PS-ja, megjithėse pėrgjatė fushatės elektorale kishte krijuar pėrshtypjen
se luftėn e kishte mė shumė me PS-nė se sa me Partinė Demokratike.
Postet qė pritet tė marrė LSI-ja kanė goxha peshė nė kabinetin
Berisha, gjė e cila justifikon dhe lėvizjen e Metės drejt qeverisė
sė djathtė. Por jo vetėm kaq. Postet do tė shoqėrohen dhe me njė
sėrė drejtorish dhe zėvendėsministrash, tė cilat do bėnin tė
mundur futjen nė dikastere tė njė pjesė tė mirė tė anėtarėsisė
sė kėsaj partie, e cila ka gati gjashtė vjet nė opozitė. Nė
lidhje me kėtė ēėshtje opinioni publik ėshtė ndarė mė dysh.
Disa e konsiderojnė si vetėvrasje politike tė LSI-sė, ndėrsa
pjesa tjetėr si njė lėvizje, e cila do e mbajė kėtė forcė
politike pėr shumė kohė nė pushtet. Por gjithēka i mbetet kohės. |
2009-09-02 08:38
Kabineti i ri qeveritar, sot negociata Berisha-Meta
Tiranė
Gjatė ditės sė sotme do tė zhvillohen bisedimet pėr kabinetin e ri
qeveritar, tė drejtuar nga kryeministri Sali Berisha edhe pėr njė mandat tė
dytė.
Deri mė tani, ėshtė bėrė tė ditur se Lėvizja Socialiste pėr Integrim e
drejtuar nga Ilir Meta do tė marrė katėr ministri, por ende asgjė nuk ėshtė
zyrtare. LSI-ja pritet tė pėrfaqėsohet nė qeverinė e Berishės me katėr
poste dhe me tre anėtarė tė rėndėsishėm tė saj. Kėto dy poste, sė
bashku me atė tė ministrit tė Ekonomisė dhe Energjetikės, pėr tė cilin
kandidaturė deri mė tani ėshtė Dritan Prifti si dhe ministrinė e
Mbrojtjes ose tė Shėndetėsisė nga anėtari i kryesisė sė LSI-sė, Petrit
Vasili, do tė jenė pjesė e negociatave zyrtare, pasi ato jozyrtaret duket
se kanė mbaruar me kohė.
Ndėrkohė, nga njė post ministror do tė marrė edhe Partia Republikane me
njė deputet nė Kuvendin e ri. Gjithashtu, njė post ministror do tė marrė
edhe Partia Drejtėsi pėr Integrim e njohur si partia e komunitetit ēam, e
cila hyn pėr herė tė parė nė Kuvendin e Shqipėrisė me njė deputet.
Kryeministri Sali Berisha gjatė njė konference pėr shtyp tė dy ditėve mė
parė, pat deklaruar se kabineti i ri do tė formatohet brenda datės 7
shtator, kur edhe do tė ēelet seanca e parė e Parlamentit.
Si Berisha ashtu edhe kreu i LSI-sė, Meta kanė thėnė se kabineti do tė
jetė i qėndrueshėm, jo vetėm pėr njė mandat por edhe mė tej. Lėvizja
Socialiste pėr Integrim u bashkua nė aleancė pas zgjedhore me Partinė
Demokratike, e cila fitoi nė zgjedhje bashkė me aleatėt e saj, fitore
e cila ishte e ngushtė, ēka iu deshėn edhe votat e LSI-sė nė Parlament.
Takimi midis Metės dhe Berishės do tė zhvillohet rreth orės 18:30 tėpasdites.
Nė takim pritet tė jetė edhe nėnkryetarja e PD-sė, JozefinaTopalli, ose
sekretari i Pergjithshėm i PD-se, Ridvan Bode, dhesekretari i Pėrgjithshėm
i LSI-se, Petrit Vasili.
Sot nisin negociatat, ja ēfarė do kėrkojė LSI-ja
Shekulli Online
| 01/09/2009 |
TIRANE- Kryeministri Sali Berisha dhe kreu i LSI-se, Ilir Meta, do te
takohen pasditen e sotme ne oren 18:30 ne Kryesine e Kuvendit, per te
nisur negociatat e formimit te qeverise se re.
Ilir Meta, perveē pozicionit te zv/kryeministrit, pritet te marre edhe
ministrine e Jashtme, ate te Shendetesise dhe Ministrine e Ekonomise,
Tregtise dhe Energjetikes.
Pas takimit me Meten, Kryeministri Berisha do te pershkallezoje
negociatat edhe me aleatet e tjere, si republikanet dhe Partine per
Drejtesi dhe Integrim. E ftuar per negociata eshte edhe Partia Bashkimi
per te Drejtat e Njeriut. Qeveria e re pritet te pagezohet me emrin
"qeveria e integrimit europian".
Paraprakisht duket se jane qartesuar pikat e marreveshjes se pritshme
per bashkeqeverisje midis PD dhe LSI. Mesohet se Kryeministri ka rene
dakord t'i ofroje kesaj partie tre poste ministrore dhe nje numer te
konsiderueshem zv/ministrash. Po sipas burimeve eshte rene dakord qe
posti i pare te jete ai i ministrit te Ekonomise.
Emri me i gatshem per te marre persiper drejtimin e ketij dikasteri
eshte ai i deputetit Dritan Prifti. Sakaq, nje tjeter kabinet ministror
mesohet se do te jete Ministria e Jashtme. Kjo e shoqeruar bashke me
postin e zevendeskryeministrit. Ato pritet te mbahen nga kryetari i
partise, Ilir Meta.
Posti tjeter ministror eshte Ministria e Shendetesise. Mesohet se
gjate diskutimeve eshte rene dakord qe perfaqesimi ne kete nivel
qeverisjeje te shkoje nga 5 deri ne 7 poste zevendesministrore. Gama e
perfaqesimit ne kete nivel do te jete sipas fushave te ndryshme, ku ka
prioritetet programore Levizja Socialiste per Integrim.
Mbremjen e se merkures do te qartesohet gjithēka dhe ne takim pritet
te jete edhe nenkryetarja e PD-se, Jozefina Topalli, ose sekretari i
Pergjithshem i PD-se, Ridvan Bode, dhe sekretari i Pergjithshem i LSI-se,
Petrit Vasili.
Muredini i PDI kerkon nje ministri
dt 1 shtator
TIRANĖ - Kryetari i Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim, Tahir
Muhedini, ka dalė nė konferencė pėr shtyp njė ditė para nisjes sė
negociatave pėr formimin e qeverisė sė re. "Nė marrėveshjen qė
do tė diskutohet me Kryeministrin Berisha, PDI do tė kėrkojė qė tė
bėhet pjesė e qeverisjes sė vendit, si pjesė e koalicionit fitues tė
zgjedhjeve tė 28 qershorit", tha Muredini.
Mė tej ai shtoi se "ne kėrkojmė tė pėrfaqėsoheni nė qeveri,
duke kėrkuar njė post ministror". I pyetur nga gazetarėt se cili
ėshtė dikasteri i tyre i preferuar, shtoi se "kjo do tė jetė
pjesė e negociatave".
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, e cila mbron tė drejtat e
komunitetit ēam nė Shqipėri ka bėrė njė marrėveshje parazgjedhore
me Partinė Demokratike, duke u bėrė pjesė e koalicionit "Aleanca
pėr Ndryshim", nė zgjedhjet e 28 qershorit, nga rezultati i tė
cilave, PDI do tė pėrfaqėsohet nė Kuvendin e Shqipėrisė me njė
mandat deputeti. Nė kėtė koalicion ėshtė edhe Partia Republikane, e
cila gjithashtu ka marrė vetėm njė mandat deputeti dhe kėrkon pėrfaqėsim
nė qeveri.
Negociatat pėr formimin e qeverisė sė re nisin nesėr, me 2 gusht. Kėtė
e ka deklaruar Kryeministri Sali Berisha njė ditė mė parė, i cili
shtoi se nuk do tė ndryshojė numri i ministrive tashmė qė koalicioni
ėshtė zgjeruar. LSI, PDI dhe PR presin pėr poste ministrore.
BIRN
Trafic darmes en
Albanie : le suspect n°1 plaide coupable
Traduit par Jacqueline Dérens
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 1er septembre 2009
Mise en ligne : mercredi 2 septembre 2009
Efraim E. Diveroli, le PDG de la compagnie AEY, basée ą Miami, qui est
suspecté davoir vendu frauduleusement des armes dorigine chinoise
ą larmée afghane, en complicité avec les autorités albanaises, a
plaidé coupable devant un tribunal fédéral de Floride.
Efraim
E. Diveroli, 24 ans, souvent qualifié de « petit génie de la vente
darmes », a reconnu quil avait fait faire des emballages
nouveaux pour des millions de vieilles cartouches chinoises et avait
ensuite certifié quelles avaient été fabriquées en Albanie.
Comme il a accepté de plaider coupable, le procureur a abandonné plus
de 80 autres chefs dinculpation pour entente illicite dans le but de
fraude contre les autorités fédérales américaines. Il risque jusquą
5 ans de prison. Le jugement sera prononcé en novembre prochain.
Deux autres responsables de la compagnie AEY, David Packouz et
Alexander Podrizki ont aussi plaidé coupables pour fraude, alors que
Ralph Merril, un actionnaire de la compagnie a refusé de plaider
coupable.
Les quatre accusés ont été inculpés de fraude par un grand jury fédéral
de Miami en juin 2008 pour une vente de munitions ą larmée afghane.
« Les accusés ont fourni ą larmée américaine de faux
documents certifiant que les munitions fournies avaient été fabriquées
en Albanie alors quelles venaient de Chine », avait déclaré un
procureur du tribunal South District de Floride, R.Alexander au moment de
linculpation.
« Efraim E.Diveroli, David Packouz et Alexander Podrizki avaient
utilisé le stratagčme suivant : ils avaient ordonné que les
munitions soient livrées en Afghanistan avec un nouvel emballage effaēant
toute trace mentionnant que ces munitions avaient été fabriquées en
Chine ».
Les autorités albanaises sont soupēonnées davoir bénéficiées
de cette vente frauduleuse faite par AEY, dont le contrat avec larmée
américaine venait dźtre suspendu.
Laffaire a éclaté au grand jour quand le New York Times a
publié un article, le 28 mars 2008, accusant les autorités albanaises
daffaires douteuses avec la compagnie AEY, fournisseur du Pentagone.
Cette derničre avait vu la rupture de son contrat avec larmée américaine
aprčs les allégations du journal laccusant de fournir des munitions
vieilles de plusieurs dizaines dannée ą larmée afghane.
On soupēonne Tirana et AEY davoir utilisé une troisičme
compagnie, basée ą Chypre, Evin.Ltd, sous-traitant de la compagnie
publique albanaise MEICO, pour la coordination du marché entre les
militaires albanais et AEY.
Le New York Times avance que le chef de la MEICO, Ylli Pinari, a
doublé le prix des munitions et quil a empoché la différence pour la
partager avec divers hommes politiques albanais.
Interrogé au Parlement sur ses allégations, le Premier ministre Sali
Berisha avait répondu : « Ces ragots sont bons pour les
chiottes ».
BIRN
Kosovo : retour ą
la case TPI pour Ramush Haradinaj
Traduit par Jacqueline Dérens
Sur la Toile :
Mise en ligne : lundi 31 aoūt 2009
Ramush Haradinaj va comparaītre ą nouveau devant le tribunal de La Haye,
ą la demande du Parquet, qui souhaite un nouveau procčs sur une partie des
accusations de crimes de guerre pesant sur le dirigeant de lAlliance pour
lavenir du Kosovo (AAK, opposition), ancien commandant de lUCK et
ancien Premier ministre. Il doit comparaītre le 29 octobre avec ses
co-inculpés, Lahi Bramihaj et Idriz Balaj.
- Ramush
Haradinaj
Laccusation demande ą « entendre directement les témoins,
concernant la participation des trois accusés ą une entreprise criminelle
commune et leur responsabilité individuelle », en relation avec un
certain nombre de crimes, peut-on lire sur site du TPIY.
Laccusation a demandé ą la Chambre dAppel la tenue dun nouveau
procčs partiel, alors que Ramush Haradinaj et Idriz Balaj ont été relaxés
parce que les témoins « ont été menacés et soumis au chantage ».
Ramush Haradinaj et ses co-inculpés sont danciens membres de lArmée
de libération du Kosovo (UCK) qui avaient été précédemment inculpés
pour enlčvement, viol et meurtre de civils serbes, rroms et albanais, entre
mars et septembre 1998.
En avril 2008, toutes les charges ą lencontre de Ramush Haradinaj et
dIdriz Balaj ont été levées ą la suite dun procčs de trois ans,
Lahi Bramihaj a été condamné ą six ans de prison aprčs avoir été
reconnu coupable de torture et de traitements inhumains. Lavocat de Lahi
Bramihaj cherche ą obtenir un acquittement ou une déduction de peine pour
son client.
Burim Ramadini, le secrétaire de lAlliance pour lavenir du Kosovo
a déclaré que lancien Premier ministre saurait surmonter cet obstacle :
« Nous sommes convaincus que ce défi (
) se terminera bien pour le
Kosovo et pour lancien Premier ministre ». Il a ajouté que cette
nouvelle convocation en justice naffecterait pas la campagne de lAAK
pour les élections locales du 15 novembre prochain.
« Nous pensons que nous devons źtre présent dans le paysage
politique du Kosovo et pas seulement pour cette campagne électorale. Nous
navons pas de raison de nous faire du souci », a souligné Burim
Ramadini.
Si laccusation narrive pas ą convaincre le tribunal de la
culpabilité des deux accusés, les dossiers Ramush Haradinaj et Lahi
Bramihaj seront définitivement clos.
25/08/2009
Besa e shqiptarėve dhėnė
hebrenjve |
|
|
|
Ekspozita "Besa: Njė kod nderi" e fotografit amerikan
Norman H. Gershman, e cila ka mė shumė se njė vit qė bėn xhiron
nėpėr botė, pėrbėhet nga 30 fotografi bardhezi qė pėrfaqėsojnė
gati 20.000 shqiptarė myslimanė qė kanė strehuar hebrenj gjatė
Luftės sė Dytė Botėrore. Fotografitė e kėsaj ekspozite janė
portrete tė shqiptarėve fotografuar nga Gershmani nė disa qytete
tė Shqipėrisė, duke dokumentuar rrėfimin e fėmijėve tė atyre
qė kanė strehuar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore hebrenjtė. Ėshtė
dėshmi e historisė, qė nga Shqipėria nuk u depėrtua asnjė
hebre drejt kampeve tė pėrqendrimit. Kjo ekspozitė ėshtė hapur
ditėt e fundit dhe do tė qėndrojė edhe pėr pesė javė me radhė,
nė Muzeun e Holokaustit dhe Qendrės sė Studimeve tė El Pasos nė
Teksas, SHBA.
Ekspozita ėshtė organizuar nga Hebrew Union College, Jewish
Institute of Religion Museum. Deri tani ėshtė prezantuar nė Yad
Vashem, nė Muzeun e Holokaustit nė Izrael, nė Kombet e Bashkuara
dhe Kėshillin e Evropės.
|
Mbreti Zog gjeneralėve
grekė: Nėse prekni kufirin shqiptar do bashkohem me Enver Hoxhėn |
|
|
|
Gjithmonė kanė ekzistuar pikėpyetjet pse Ahmet Zogu nuk tentoi tė
bėnte asnjė kryerengritje pėr tu rikthyer nė pushtet pas vitit
1944. nė shėnimet dhe dėshmitė e tij oficeri mė i afėrt i
Mbretit Hysen Selmani i jep pėrgjigje kėsaj pyetje. Sipas dėshmive
tė ofruara prej tij Zogut gjatė qėndrimit nė Egjypt iu ofrua disa
herė alternativa pėr tė pėrmbysur sistemin komunist me
kryerengtije popullore, por ai nuk pranoi duke e parė kėtė gjė si
njė gabim pėr momentin kohor, kur sipas tij Greqia fqinje vazhdonte
tė shfaqte hapur dėshirėn pėr aneksimin e tė ashtuquajturit
vorio-epir. Zogu kėrkonte mė parė garancinė e fuqive tė mėdha,
garanci qė ai se kishte pėr tė ndėrhyrė kundėr regjimit komunist.
Nė kėtė kontekst Zogu refuzon gjeneralėt grekė qė shkuan nė
Kajro pėr ti kėrkuar ndihmė kundėr komunistėve nė Greqi. Zogu
tha se kjo ishte punė e Greqisė por nėse tentohej tė prekej kufiri
shqiptar ai do tė vinte forcat e tij nė shėrbim tė Enver Hoxhės.
STAMBOLL, 30 TETOR1945
Madhėria e Tij Mbreti Zog I, i dėrgon njė urdhėr udhėzimesh
kolonel Hysen Selmanit nė Legatėn Shqiptare nė Stamboll. Letra pėrmban
kėto shėnime:
"I dashur kolonel. Raportet tuaja i kam marrė dhe megjithėse u
mungojnė hollėsirat. Mė vjen shumė keq Mėr veprimet qė po bėhen
nė vendin tonė. Tė kishin qenė tė bashkuar shqiptarėt, ēėshtja
e Shqipėrisė nuk do t'u bisedonte rishtazi "ex -nuovo". Pėrpara
gjendjes sė sotme do tė na duhet nė njė anė pėr tė siguruar
indipendencėn dhe integritetin e Shqipėrisė dhe nė anėn tjetėr pėr
t' u pėrpjekur tė sjellim bashkimin kombėtar pėr shpėtimin e
vendit nga turbullimet dhe anarkia e sotme prandaj: 1-Deri sa Greqia tė
vazhdojė tė kėrkojė tokat tona nuk mund tė bėhet asnjė bashkėpunim
me ta. Propozimet qė i pėrkasin kėsaj pike, nga cilado anė qė kėto
tė na bėhen, nuk duhet tė pranohen para se Greqia tė deklarojė
zyrtarisht se do tė heqė dorė nga kėrkesat e saj mbi Shqipėrinė
e Jugut tė cilėn ajo e quan "Epir i Veriut." 2-Vetėm pasi
tė sigurohet indipendenca dhe integriteti i Shqipėrisė, nė njė mėnyrė
a nė njė tjetėr, atėherė pas njė kohe relativisht tė gjatė dhe
tė vėshtirė do tė na lipset tė pėrpiqemi pėr shpėtimin e
Atdheut nga anarkia e sotme. Sot pėr sot, nuk shoh ndonjė rrugė
tjetėr veēse tė gjejmė ndonjė mėnyrė tė pėrshtatshme qė tė
hyni nė marrėdhėnie me ata qė ndodhen nė male si: Gjon Marka
Gjoni, Muha;rem Bajraktari, Fiqiri Dinja, Hysni Dema e tė tjerė nė
Veri dhe nė Jug pa pėrjashtim. Kėta lipset t'i ruajnė forcat e
tyre dhe duke harruar diferencat e kaluara dhe tendencat politike, tė
bashkuar sa mė tepėr tė presin rastin e volitshėrn. Po kėshtu
lipset tė veprohet me ata qė janė nė Itali dhe nė Greqi. Ky
lipset tė jetė qėndrimi juaj derisa tė merrni instruksione tė
reja. E di mirė se kundrejt ngjarjeve qė po bėhen nė Shqipėri, ky
inaktivitet ėshtė i rėndė, por kėshtu e kėrkon interesi i
Atdheut. Nuk duhet harruar se Atdheu ėshtė mbi tė gjitha e tė na
mbani nė korent me ngjarjet dhe veēanėrisht tė na lajmėroni mbi tė
parin qė ekzekutohet apo qė persekutohet. Me kėtė rast ju dėrgoj
tė falat e pėrzemėrta."
Parmoor - Hause - 2 6-Tetor-1945 ZOGI
Bėhet fjalė se grekėt na kishin bėrė shumė propozime: si grekėt
nacionalistė edhe Qeveria pėr njė bashkėpunim kundėr komunizmit nė
Greqi dhe nė Shqipėri e ky propozim nuk u pranua prej Madhėrisė sė
Tij Mbretit Zog I. Ky propozim na u bė si mua ashtu dhe Xhaxhulit.
STAMBOLL, 8 NĖNTOR 1945
Pėrfaqėsuesit e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe tė
Britanisė sė Madhe u tėrhoqėn nga Shqipėria. Ky ėshtė njė
gabim politik dhe patriotik qė bėnė dirigjentėt e Qeverisė
komuniste shqiptare kundėr Anglo-Saksonėve. Ata, nė vend qė tė kėrkonin
pėrkrahjen e ndihmat e tyre pėr rimėkėmbjen e popullit tė varfėr
nga evolucioni i tmerrshėm rreth 4 viteve; i pėrzunė nė shenjė
armiqėsore. Njė veprim i tillė, vėrtetėsisht nuk qartėsohet.
Arsyeja e kėtij veprimi mbetet nė errėsirė dhe ėshtė e padalluar.
Shqipėria akoma ndodhet nė njė anarki tė tmerrshme, sepse pėrditė
vėrtetohen ekzekutime, burgime, internime. Pothuaj ėshtė njė
situatė e dhimbshme qė nuk pajtohet me njerėzimin. Dhe ne nuk
kuptojmė se pse bėhen kėto masakra nė popull, pavarėsisht se nuk
ka asnjė rezistencė qė t'i trondisė fituesit nacional-ēlirimtarė.
Pėrkundrazi, kjo e ndihmon fort megalomaninė greke nė kėrkesat e
"Vorio - Epirit." Nga ana tjetėr, tė gjithė nacionalistėt
i bashkon fakti me ata qė mbrojnė interesat e indipendencės dhe tė
integritetit shqiptar. Sot, dua tė them se asnjė hap nuk bėhet kundėr
regjimit tė Tiranės. Tanimė, edhe qėndrimi i njė pjese
nacionaliste qė kanė mbetur akoma nėpėr malet e Shqipėrisė, nuk
ka asnjė dobi pėrveē se shtohen vuajtjet e tyre. Dėmtimet qė mund
tė shkaktojnė nė popull janė tė mėdha, sepse duket se nuk ėshtė
koha e njė aksioni kundėr komunizmit. Kuptohet se pa patur sigurimet,
siē na urdhėron Madhėria e Tij Mbreti Zog, se grekėt nuk kanė
hequr dorė nga kėrkesat e Shqipėrisė sė Jugut, asnjėherė nuk do
t'ia mbėrrijnė atij ėndėrrimi tė pavend, vetėm se po shkaktojnė
njė armiqėsi nė mes tė dy popujve miq. Emigrata shqiptare, si nė
Itali po ashtu nė Greqi, ka mbetur nė frikėsime tė mėdha. Frika
ėshtė se mos t'i dorėzojnė pasi kėrkesat e Titos, bėhen pa masė
si pėr jugosllavėt ashtu pėr Shqiptarėt qė t'i dorėzojnė se janė
kriminelė lufte. Ka shumė mundėsi qė t'i dorėzojnė. Kur na lajmėrojnė'
se Mit'hat Frashėrin dhe Ali Kėlcyrėn i kanė arrestuar nė Itali,
ėshtė fiito ///////se mos t'i dorėzojnė tek komunistėt. Eshtė
kjo arsyeja, qė Mbreti Zog ka urdhėruar Ministrin fuqiplotė nė
Turqi Asaf Xhaxhulin qė tė bėjė demarshet pranė autoriteteve
anglo-amerikane, pėr t' i lėnė tė lirė dhe tė japė ēdo garanci
pėr ta. Mbreti Zog menjėherė ndėrhyri vetė pranė Qeverisė
Britanike qė mos tė pėsojnė ndonjė rrezik kėta nga kėrkesat
komuniste. Tė lihen nė kampe tė lirė, ose t'i tėrheqė nė Angli
ose tė marshojnė nė Egjipt pranė Madhėrisė sė Tij Mbretit Faruk
qė tė shkojnė nė Egjipt. Po, ashtu u bėnė hapa edhe pranė
Qeverisė italiane. Tani, prej atyre qė patėn mbetur nė male, pjesa
mė e madhe u tėrhoqėn dhe kaluan nė Greqi si: Fiqri Dinja, Hysni
Dema, Muharrem Bajraktari, Abaz Ermenj' e tė tjerė. Pothuaj se afėr
300 vetė dolėn bashkė me kėta nė Greqi, sepse ishte i pamundur
sigurimi i ushqimeve nė Shqipėri pa u diktuar prej agjentėve
komunistė. Nė ndeshje janė bėrė edhe shumė vrasje dhe dėme nė
popull prej komunistėve. Tani ėshtė njė pjesė tepėr e vogėl,
por pa asnjė veprimtari. Ata hyjnė e dalin, por jo ndonjė dobi vetėm
se kanė qėllim me marrė ndonjė informatė mbi pozitat e soviteve nė
vendet strategjike.
EGJIPT - KAIRO, 12 MAJ 1946
Madhėria eTij Mbreti Zog I,u drejtoi kėtė mesazh gjithė
bashkatdhetarėve shqiptarė brenda e jashtė:
"Vėllezėr e motra shqiptarė: Tani u bėnė 34 vjet qė Atdheu
i ynė i dashur ka fituar Pavarėsinė e vet. Por u mbushėn 7 vjet qė
kjo Pavarėsi ka mbetur njė Ijalė e thatė qė pėrvėlon zemrat e
gjithė shqiptarėve tė vėrtetė. Provė e gjallė janė patriotėt
qė po vuajnė nė mėrgim e nėpėr kombe, pėrjashta e pėrbrenda
Atdheut. Por, edhe nėpėr burgje janė me mijėra tė pafajshėm, jo
pėr tjetėr po prej dashurisė pėr Lirinė e vendit e tė popullit tė
tyre. Vetėm se nuk duhet tė dėshpėrohemi kurrė. Se zjarri i kėsaj
dashurie dhe besim i ngulėt s'ka pėr t'u shuar kurrė ndėr zemrat
tona. Kjo bėhet pėr njė ringjallje sa mė shpejt tė Shqipėrisė
sonė tė pavarur tė cunguar e tė lumtur qė ta gėzojnė shqiptarėt
tė gjithė e vetėm shqiptarėt nė Liri e tė bashkuar nė flakėn e
shenjtė tė njė vėllazėrie kombėtare tė bukur qė tė jetė e
kulluar dhe e panjollė. Ashtu siē po e ndieni e po e tregoni sot ju
vetė, aty nė mes tė gjithė atyre mjerimeve. Rroftė Shqipėria!
Kairo, 12 Maj 1946, ZOGI
ALEKSANDRI, 30 GUSHT1949
Pas formimit tė komitetit "Shqipėria e lirė" mė kėtė'
datė, siē kemi patur pėrshkruar edhe mė parė nė vitin 1947 erdhėn
nga Roma' 'Kolonel Lloyd, amerikan; Julian Emery, Billi Macklein
anglez. Nė Aleksandri, ata menjėherė u paraqitėn tek Madhėria
eTij, Mbreti Zog dhe i parashtruan programin sipas dėshirės sė
Mbretit. Nė listė ishin kėta persona 1-Mit'hat Frashėri si Kryetar
(pas pėlqimit tė Madhėrisė Suaj), 2- Abaz Kupi, anėtar, 3- Nuēi
Kotta, anėtar, 4- Sait Kryeziu, anėtar; 5- Zef Pali, anėtar. Ndėrsa
pėr sa i pėrket bllokut indipendent i kemi lutur sa e sa herė, por
nuk pranuan tė marrin pjesė. Mbreti Zog u pėrgjigj: "Shumė
mirė. Vetėm lipset, qė edhe ata qė akoma nuk kanė marrė pjesė nė
komitetet duhet tė marrin pjesė tė barabartė qė emigrata mos tė
pėrēahet, se tė gjithė janė bijtė e atij kombi e tė barabartė.
Vetėm mos harroni dhe kėtė ta keni gjithmonė parasysh, qė nė
asnjė mėnyrė nuk duhet tė bėhet veprimi politik qė cėnon
interesat e Shqipėrisė, por pa qenė konstatimi im. Sot, ky ėshtė
i vetmi pushtet ligjor. Unė pėrfaqėsoj vendin tim Shqipėrinė. Unė,
pas kėsaj, do tė lėshoj njė deklaratė qė tė mund tė qetėsoj
gjithė grupet politike jashtė dhe kombin brenda, mbi interesat e
Atdheut."Me kėto fjalė u ndanė me miqtė amerikanė dhe anglezė.
Mbreti i mbajti pėr darkė dhe shkėmbyen plot fjalė tė mira e
patriotike. "Gjithmonė duke i vėnė tė kuptonin se nuk duhet tė
bėhet asnjė gabim, qė tė mė detyrojnė mua, tė shkoj kundėr
veprimtarisė suaj me komitetin. Dhe, tė bėni ēmos qė tė bashkoni
gjithė grupet politike me kėto fjalė."I gjithė grupi duke i
dhėnė tė gjitha premtimet Mbretit, u nis i kėnaqur pėr nė Romė.
Nė fund, miqtė amerikanė dhe britanikė, kur ishin nė kėmbė duke
u nisur pėr nė Romė, i kėrkuan Mbretit Zog njė favor tė vogėl pėr
sa i pėrkiste veprimtarisė sė komitetit mbi informatat e brendshme.
"Ky program, ne na lidh kėmbė e duar nė veprimet tona," -
i thanė ata. Mbreti Zog, po nė kėmbė pa u ulur u tha: "Ēdo
veprim jashtė, pėrsa kemi biseduar ėshtė i papranueshėm qė ta
bisedojmė mė. Nė rast se, mendoni njė gjė mė tė vogėl qė cėnon
sovranitetin tokėsor tė shqiptarėve, do tė jem unė mė i egėr se
Enver Hoxha kundėr njė veprimtarie, qė nuk pajtohet me interesat
tokėsore tė Shqipėrisė. Edhe sikur qeveria komuniste e Tiranės ta
pranojė, unė kurrė nuk do ta pranoj dhe do ta luftoj me gjithė
fuqinė time. Kjo, tani po mė detyron qė sot, tė lėshoj njė
deklaratė mbi sa i pėrket Komitetit."
DEKLARATA E LĖSHUAR
Mbreti Zog menjėherė urdhėroi Legatėn Mbretėrore Shqiptare nė
Kairo, pėr tė botuar kėtė deklaratė duke ua dhėnė tė gjitha
agjensive tė shtypit me 30 gusht 1949 kėshtu: "U formua
Komiteti dhe Legata Mbretėrore Shqiptare nė Egjipt, pėr mos t'i lėnė
shteg asnjė keqkuptimi qė mund tė shkaktojė kjo gjė,jep sipas udhėzimeve
qė ka rr arrė prej Madhėrisė sė Tij, Mbretit tė Shqiptarėve Zog
I, komunikatėn qė vijon (Teksti nė origjinal): "Ndryshime te bėra,
nė regjimin e Mbretėrisė Shqiptare, qė me agresionin e Italisė
fashiste nė 1939, qė shkaktoi shpalljen e luftės prej anės sone'
s'kanė qenė shprehje e vullnetit tė popullit. Prandaj, Madhėria e
Tij, Mbreti Zog I, i veshur me fuqinė dhe tė drejtat kushtetore, ėshtė
sot i vetmi pushtet ligjor, qė pėrfaqėson vendin. Me kėtė cilėsi
Mbreti i drejtohet Kombit e gjithė partive politike, cilatdo qofshin
mendimet politike tė tyre, qė tė pėrpiqen sė bashku dhe me mjetet
paqėsore pėr tė realizuar bashkimin, aq tė nevojshėm, kombėtar.
Ėshtė e nevojshme, qė tė gjithė shqiptarėt pa pėrjashtim, duke
marrė parasysh rrezikun qė rėndon mbi vendin dhe duke parė shqetėsimin
e situatės ndėrkombėtare, tė bashkojnė fuqitė e tyre pėr t'i
siguruar Shqipėrisė, njė kohė pėrtėritjeje e sigurimi, nė mbarė
rrethin e Kombeve tė lira e demokratike, si edhe pėr tė mbrojtur tėrėsinė
tokėsorė tė saj. Pas gjithė atyre viteve e luftimeve vėllavrasėse
tė vajtueshme, qė na kanė imponuar kėto dhjetė vitet e fundit tė
historisė sonė, detyra patriotike e ēdo shqiptari ėshtė t'i shėrbejė
besnikėrisht ēėshtjes sė Atdheut, e tė kenė besim nė tė
ardhmen e tij. Ditėn qė ka pėr tė qenė e mundur, Mbreti do tė kėrkojė
qė tė bėhet nė Shqipėri njė plebishit legale e i paanshėm nėn
kontrollin e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara dhe Qeveria Kombėtare
qė do tė formohet atėherė, ka pėr tė realizuar vllazėrimin e tė
garantojė lirinė." Dhe kjo komunikatė i shqetėsoi grekėt, aq
sa u hodh pa asnjė drejtim shtypi grek kundėr saj. Por, kjo ishte njė
komunikatė pėr sa u pėrkiste shqiptarėve brenda dhe jashtė
Atdheut, e jo grekėve, as qė ėshtė pėrmendur ēėshtja greke, nė
tė nuk shkruajnė aspak dhe nuk po na bėhet vonė.
EGJIPT, 1 JANAR 1950
Madhėria e Tij Mbreti bashkė me Mbretėreshėn edhe me Princeshat e
suitėn, mė datė 1 Janar 1950 shkuan pėr tė vizituar vendet e
Faraonėve si "Luksor dhe Asuan." Natyrisht, Qeveria
Egjiptiane i kishte vėnė nė dispozicion Toufik Dos Pashėn si dhe
Mahmut Beun. Kishim edhe Dr. Omar Shaukinė. Si nė Luksor, edhe nė
Asuanė kemi qėndruar afėr njė muaj. Ishte njė kohė shumė e mirė
dhe e pastėr. Mė datė 6 Kallnur 1950, ne Aduane, na vjen atasheu
ushtarak francez nga Tirana. Ky ishte i emėruar si Atashe Ushtarak i
Francės pranė Qeverisė Komuniste Shqiptare nė Tiranė. Ai po bėnte
edhe detyrėn e Ministrit. "Porsa ka hyrė nė Holelin nė Asua,
menjėherė ka kėrkuar tė marrė kontakt me kolonel Hysen Selmanin,
qė ishte kryeadjutant i Mbretit Zog dhe shefi i shtėpisė Mbretėrore.
I thonė kolonel Selmanit se njė kolonel francez dėshiron t'ju
takoje, sepse ka njė punė teper urgjente. "Mire, -i thashė
kapiten Zenel Shehit,- fute nė sallon poshtė. Tani po vij edhe unė."Menjėherė,
shkova nė sallon dhe aty e gjeta bashkė me kapiten Zenel Shehin. Si
u pėrshėndetėm e ftova se ēfarė dėshironte tė pinte. Zyrtari
francez kėrkoi mjesht njė kafe. Posa porositėm kafet, ai mė tha
se: "Une jam atasheu militar i Francės, nė Tiranė, kolonel G.
Unė vij direkt nga Tirana. Isha nė Aleksandri dhe pa u ndaluar erdha
kėtu. Kam njė porosi tepėr urgjente dhe sekret vetėm pėr t'ja
parashtruar Madhėrisė sė Tij Mbretit Zog, personalisht. Do tė jetė
e mundur tė kthehem prapė." "Po, mirė, -i thashė, -
rrini pak kėtu." Unė shkova menjėherė lart tek Mbreti Zog dhe
ja parashtrova tekstualisht. Mbreti mė urdhėroi ta ngjisja menjėherė
lart tek ai vetė. Shkova poshtė dhe e shoqėrova nė sallonin privat
ku ishte Mbreti. Si u prezantua unė dola, oor mė parė i thashė
Mbretit: "Po ju lė vetėm." 'Mirė,- tha Mbreti,- se po qe
nevoja ju thėrras. Vetėm na dėrgoni kamarierin, qė tė na sjellė
kafe." Unė dola nė sallonin tjetėr. Ata kanė biseduar vetėm
pėr vetėm afėro 3 orė, saqė, kur erdhi koha e drekės, Mbreti e
ndaloi pėr drekė tė hanin bashkė. ur mbaroi dreka, Mbreti Zog m'u
drejtua: "Kolonet, miku yt kolonel G. ka pėr tė qėndruar pėr
katėr ditė kėtu. Ai ėshtė mysafiri im e ta shėtisni gjithkund."
Francezi, menjėherė dha njė shifėr nė legatėn e tij franceze nė
Tiranė, qė kėshtu ēdo ditė bisedonte me Mbretin, mbi misionin qė
i ishte besuar. bas 4 ditėve, ku pėr ēdo ditė kishte bisedime tė
gjata me Madhėrinė e Tij Mbretin, edhe ditėn e fundit ai, e ka
mbajtur 3 orė nė bisedime. Pasi mbaruan, ai u nis direkt pėr Tiranė
dhe mbeti tepėr i kėnaqur. Mbreti, kur i shtrėngoi dorėn, i tha:
"Jam dakord, e mos keni asnjė merak dhe ju kolonel kurdo qė tė
shihni nevojė direkte tė vini nė shtėpinė time nė Aleksandri."
Kolonel Selmani e dėrgoi nė aeroport dhe u pė'shėndetėn e u nis pėr
nė Tiranė. Pasi u nis koloneli francez atasheu ushtarak nė Tiranė,
Madhėria e Tij Mbreti Zog, mė thiri dhe mė urdhėroi tė nisesha
menjeherė nė Athinė, Greqi, Itali e Francė. Madhėria e tij dha njė
mesazh pėr mbarė kombit shqiptar dhe emigracionit nė tė cilėn shėnonte:
"Jam i mendirmt, se njė lėvizje sado e vogėl qė tė jetė, po
t'i japė formė kryengritjes nė Shqipėri sot nuk do tė sjellė
asnjė dobi, pėrveē rreziqe nė dėmin e integritetit tokėsor tė
shtetit. Ēdo kryengritje para kohe ėshtė nė dėm tė Shqipėrisė.
Nuk duhet tė harrojmė kurrė se Greqia ka pretendime tokėsore pėrmbi
"Epirin Shqiptar" nė tė cilin banon njė minoritet prej 27
mijė grekėsh. Greqia po dėshironte qė tė 100 mijė Orthodokset
Shqiptar tė Vorio-Epirit t'i konsideronte si grekė. Ajo do tė pėrfitonte
para kausit, qė do shkaktonte njė kryengritje nė Shqipėri dhe do
ndėrhynte me tė shpejtė, qė tė bashkonte regjionin e "Epirit"
dhe qė pėr tė cilin s'ka pushuar tė pretendojė gjithė kohėn e
Luftės sė Dytė Botėrore." Mbreti Zog bėri tė njohur se: Unė
kurrė nuk do tė pranoj qė tė bėhet ndonjė lėvizje kundrejt
regjimit komunist tė sotėm tė Shqipėrisė', sepse derisa nuk ėshtė
dhėnė njė sigurim pėr kufijtė shqiptarė prej 3 Fuqive tė Mėdha
tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Britanisė sė Madhe dhe
Francės, ēdo gjė mė e vogėl nuk duhet tė bėhet nė kundėrshtim
tė regjimit tė sotshėm." Ky qe mesazhi i Mbretit Zog.
|
Koha Jone
Sali Berisha évoque
« lunité nationale » albanaise, Belgrade sétrangle
Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :
Mise en ligne : jeudi 20 aoūt 2009
Le ministčre des Affaires étrangčres de Serbie a violemment réagi aux récentes
déclarations du Premier ministre albanais, laccusant de provoquer la
souveraineté et lintégrité territoriale de la République Serbe. Sali
Berisha a évoqué « lunité nationale » albanaise, réclamant
la suppression des frontičres entre lAlbanie et le Kosovo, « qui
ne peuvent se considérer mutuellement comme des États étrangers ».
Le
ministčre des Affaires étrangčres de Serbie a envoyé une note de
protestation par le biais du chargé daffaires de lambassade de lAlbanie
ą Belgrade, pour exprimer son mécontentement. Le Premier ministre Sali
Berisha a récemment déclaré que le projet dunité nationale des
Albanais devait źtre une idée phare de tous les hommes politiques en
Albanie et au Kosovo.
« Le ministčre des Affaires Étrangčres condamne sévčrement la
déclaration provocante du Premier ministre albanais qui menace la
souveraineté et lintégrité territoriale de la République de la Serbie »,
notifie la déclaration serbe. Le ministčre des Affaires Étrangčres serbe
estime que de telles déclarations de Sali Berisha risquent de nuire aux
rapports de bon voisinage et de collaboration régionale.
De lautre cōté, des sources proches du ministčre des Affaires étrangčres
albanais, ont confirmé ą notre journal que la réponse ą la note de
protestation serbe navait pas tardé : cette note explique, en cinq
points, que les déclarations du Premier ministre albanais ne provoquent en
rien la Serbie. Selon les diplomates albanais, la collaboration entre la République
de lAlbanie et la République du Kosovo se fonde sur le respect mutuel
naturel, et a pour point de référence commun lintégration européenne.
« Le Premier ministre Sali Berisha et le gouvernement albanais sont
décidés ą progresser dans le chemin de la libre circulation des personnes
et des marchandises ainsi que de la diminution des barričres existant entre
les deux pays », précise la réponse albanaise aux inquiétudes
serbes. « La politique étrangčre de la République dAlbanie est
gouvernée par les objectifs communs dintégration euratlantique du pays
et de la République du Kosovo », poursuit la réaction officielle
albanaise.
« La République dAlbanie mise sur la collaboration et lintégration
régionale, une condition préalable ą lintégration européenne des
pays balkaniques. Elle est, de surcroīt, ouverte ą toutes les initiatives
visant lintégration régionale et dans ce sens elle a appliqué une
suppression unilatérale du régime des visas pour les citoyens de la République
de Serbie pendant toute la saison touristique », explique enfin la
note officielle du gouvernement albanais.
Cette derničre met aussi en évidence le fait que le Monténégro et
lAlbanie partage déją un poste de frontičre commun, conscients que la
libre circulation des personnes, des marchandises et des idées est le
meilleur moyen pour progresser vers lintégration européenne de tous les
citoyens de la région. Le ministčre des Affaires étrangčres dAlbanie
invite la République de Serbie, en tant quÉtat voisin, ą une
collaboration pour favoriser la libéralisation de la circulation dans la région.
Sali Berisha et lunion de la nation albanaise
Lors dune interview accordée ą la chaīne télévisée Klan, le
Premier ministre albanais a déclaré que lunité nationale était lidéal
commun ą tous les Albanais pour quils se sentent bien dans leurs
territoires. Concernant ce projet, il a précisé quil consistait
« en lunion des territoires albanais qui ferait disparaītre les
conséquences des partitions injustes, les plus grandes que lEurope ait
connues
Je voudrais que les Albanais se sentent bien partout oł ils sont
sur leurs territoires, en Albanie ou au Kosovo. Nous ne pouvons ignorer les
conséquences dun sičcle entier de séparation. Par ailleurs, rien ne
justifie quil existe encore des postes-frontičre entre lAlbanie et le
Kosovo. Il ny a ni frontičre, ni policiers entre Strasbourg et Cologne.
On peut mźme aller jusquą Bruxelles, traverser trois pays sans źtre
arrźté par un seul policier. Par contre, il y a deux postes de douane et
de police entre nous, ą Morina et au Col de Prushi », a expliqué
Sali Berisha.
Il a ensuite appelé ą résoudre cette situation rapidement, affirmant
quil était soutenu par les citoyens du Kosovo, trčs gźnés par les
longues files dattente au poste-frontičre de Morina. Sali Berisha a
affirmé quil « demanderait au Monténégro » de supprimer
aussi les postes-frontičres. « LAlbanie et le Kosovo ne peuvent,
en aucun cas, se considérer lune lautre comme des États étrangers »,
a-t-il affirmé, en ajoutant que « naturellement, cela navait rien
ą voir avec la souveraineté des autres États de la région ».
Artan Shkreli: Pirro i Epirit dhe Ylli i
Balshajve, ja pse Zogu i vuri nėpėr ministri
»
Dėrguar
mė: 19/08/2009 - 13:53 |
Fatmira
Nikolli
Jo shumė
kohė pasi Ahmet Zogu erdhi nė pushtet, e shpalli veten mbret tė Shqiptarėve.
Serbėt, duke kuptuar domethėnien e titullit, nuk iu pėlqeu aspak. Por, Zogu
vendimin e kishte marrė, dhe mendje nuk ndryshonte. Nė vitet 20, mbreti kėrkoi
tė ndėrtonte godinat dhe institucionet e shtetit. Pėr kėtė, ndėr tė
tjerė, punėsoi arkitektin italian Florestano de Fausto. Njė arkitekture qė
gjithesi mbeti e huaj pėr vendin tonė, Mbreti i Shqiptarėve, kėrkoi ti
jepte njė pamje kombėtare. Por jo vetėm kaq. Pėrqasja shqiptare do duhej tė
thoshte mė shumė. Nė kuadėr tė intitolaturės qė i dha vetes, ai kėrkoi
qė simbolet e historisė tė vendosura nėpėr fasada, tė demonostronin atė
ide qė mbreti kishte pėr mbretėrinė e vet. Artan Shkreli, kritik
arkitekture, nė njė intervistė pėr Gazetėn Shqiptare, tregon se
simbolet e Pirros sė Epirit, Skėnderbeut dhe Balshajve, jo mė kot janė vėnė
nė kėto fasada. Domethėnia e tyre ėshtė e madhe. Ahmet Zogu nuk e
shpalli veten mbret tė Shqipėrisė, por tė shqiptarėve. Asokohe, ai, nė kėtė
ikonografi tė monarkisė sė vet le tė themi, donte tė pėrfshinte edhe
trojet shqiptare tė mbetura jashtė kufijve tė pėrcaktuar nga Europa. Kėsisoj,
Pirro pėrfaqėsonte nė njė farė mėnyre Ēamėrinė, njė tokė shqiptare
nė jug tė vendit qė kishte mbetur jashtė kufijve shtetėrore, ndėrsa Ylli
i Balshajve, trojet e grabitura nė veri. Sa i takon Skėndėrbeut, duhej tė
pėrfaqėsonte vetė mbretėrinė - tregon Shkreli. Pra, simbolika ėshtė
e qartė. Nė pamjen e jashtme tė godinave tė institucioneve shtetėrore,
mbreti tregonte se ishte mbret i shqiptarėve qė nga trojet e Pirros deri tek
ato tė Balshajve. Mė tej Artan Shkreli, kritik arkitekture dhe njohės mjaft
i mirė i arkitektuarve tė ndryshme, na surprizon me tė tjera tė dhėna dhe
fakte mbi figurat e historisė shqiptare.
Nė fasadat e minitrive ka disa vepra arti tė cilat nė fakt qėndrojnė
aty prej pothuaj njė shekulli. Cilat janė vlerat e tyre dhe domėthėnia qė
kanė pėr ne? Pėrse u vunė aty dhe nga kush?
Veprat e vėna nė fasadat e ministrive nuk janė bėrė nė kohėn e
pushtimit italian por para saj. Realizimi i tyre ka pėrfunduar nė fillim tė
viteve 30, ndėrsa italianėt do ta pushtonin Shqipėrinė nė fund tė kėtyre
viteve. Ministritė u bėnė me porosi tė mbretit Zog, i cili kishte ndėrtuar
administratėn e parė shqiptare dhe donte tė konsolidonte institucionet dhe
ndėrtonte godinat e tyre nė Shqipėri. Florestano de Fausto projektoi
ansamblin e ministrive, duke racionalizuar nė njė farė mase skemėn e vjetėr
tė Armando Brazinit. Me siguri me porosi tė Zogut, arkitekti qė i ndėrtoi,
u dha njė simbologji shqiptare kėsaj arkitekture, e cila gjithsesi mbeti e
huaj nė vendin tonė. Mbeti e huaj pasi tradita e ndėrtesave nė Shqipėri,
deri nė atė kohė, kish rrjedhur pa shkėputje nga godinat me karakter
administrativ osman. Disa prej kėtyre i kemi trashėguar deri nė ditėt e
sotme. Tė periudhės sė fundit osmane janė ish-pallati mbretėror, qė sot
ėshtė Akademia e Shkencave, apo disa godina tė tjera nė rrugėn Xhorxh
Bush. Gjithsesi, ndonėse trashėgohen nga periudha e fundit osmane, nė
fakt nuk janė tė stilit tipik osman por tė njė miksti tė oksidentalizuar.
Stil osman janė ndėrtesat e Toptanė. Kėshtu Florestano De Fausto,
arkitekti italian, pati detyrė jo vetėm projektimin e ngrehinave por edhe
krijimin e njė ikonografie qė tė lidhej me indin historik shqiptar, dhe pėr
kėtė ai iu referua temave tė sė kaluares. De Fausto nuk e pėrqėndroi
sintezė e tij vetėm tek Skėnderbeu, i cili vėrtet kishte peshė ndėr
vendasit, por kėrkoi tė reflektonte gjithė paradigma ideologjike tė
shtetit tė ri shqiptar. Ahmet Zogu e kish shpallur veten jo mbret tė Shqipėrisė
por tė shqiptarėve dhe ky koncept, nė kėtė ikonografi tė mbretėrisė sė
vet, le tė themi, do duhej tė pėrfshinte edhe trojet shqiptare tė mbetura
jashtė shtetit.
Nė kėtė mėnyrė, Ahmet Zogu me Pirron e Epirit, Yllin e Balshajve
dhe figurėn e Skėndėrbeut donte tė thoshte se ishte Mbret i Shqiptarėve?
Po, pėr kėtė arsye, nė qendėr vendos figurėn e Skėnderbeut, qė ėshtė
figura qėndrore e historisė sonė, e nė periferi vendos dy elemementė tė
tjerė. Nga njėra anė imazhi i Pirros sė Epirit, e per kete, si figurė tė
Pirros merr njė bust tė tij qė ruhet nė Muzeun arkeologjik tė Napolit.
Imazhi ėshtė shumė i stilizuar, me kapele dhe dy veshoret e gjata. Ai pėrfaqėsonte
nė njė farė mėnyre nė kėto fasada, Ēamėrinė. Ndėrsa nga ana tjetėr,
vendos Yllin e Balshajve, njė yll me gjashtė cepa, tė cilin e depoziton ne
dekorin e ministrive. Me kėtė ai evokon siē thamė trojet shqiptare nė
veri tė Shqipėrisė qė ju bashkangjiten trevave serbo-malazeze. Balshajt
kanė qenė njė pikė referimi mjaft e rėndėsishme pėr veriun shqiptar
gjatė gjithė historisė sonė. Madje, vetė Kastriotėt kane Yllin e
Balshajve nė terciarin e stemės sė tyre, ku paraqitet shqipja me dykrenore
- simbol perandorak i Bizantit, tė cilėn paraardhės tė Skėndėrbeut e kanė
marrė pėr shėrbimeve nė favor tė perandorise e mbi shqipe ėshtė
Ylli i Balshajve qė duhet tė jetė njė konēesion, martesė apo shenjė shpėrblimi
qė Balshajt i japin dinastisė sė Kastriotėve. Pėr ne ėshtė e panjohur
kur dhe nė ērrethana ata e kanė marrė. Askush nuk ka studiuar
shterrueshėm, nė nivel heraldik, blazonet e Skėnderbeut.
Cila ėshtė domethėnia e Yllit tė Balshajve?
Studiuesi K. Biēoku bėn njė persiatje kur mediton nėse mbi shqipen me dy
krerė, ėshtė njė yll apo ėshtė njė diell me rreze, duke aluduar pėr
diellin e Lekės sė Madh, por duke parė nė varret e ndryshme ku prehen
pasardhėsit e heroit, kuptohet qartė, dhe nuk ka mė dyshime, se kemi tė bėjmė
me njė yll, i cili herė del me gjashtė e herė me mė shumė cepa. Balshajt
vetė, vijnė nga njė familje arbėrore, ndonėse origjina e largėt e tyre
ėshtė e panjohur. Ka hipoteza mbi origjine arbė, por ka njė tjetėr se ata
vijnė nga njė familje anzhuine e Italisė jugore, De Balzio. Pavarėsisht
nga origjina e largėt, Balshajt paraqiten nė histori si familje arbėrore qė
patėm dy stema. Njėrėn me yllin me shumėcepėsh dhe tjetra me ujkun. Ky i
fundit ėshtė simbol i mjaft familjeve, si nė Itali, Serbi, Arbėni etj. dhe
aktualisht e kemi ripėrdorur edhe nė vetė stemė e Tiranės pasi ėshtė
marrė prej dinastise sė Skurajve, qė njiheshin nėn ujkun e bardhė. Por
ylli, qė ėshtė nė stemen e dytė e Balshajve, ka qenė stemė e shumė
familjeve perendimore. Pra, pėr tė pėrfaqėsuar trevat shqiptare jashtė
kufijve tė shtetit, Zogu pėrdori Yllin e Balshajve pėr veriun, dhe Pirron e
Epirit pėr jugun. Nė kėtė kuadėr, nuk ishin italianėt qė vendosėn kėtė
ikonografi por vete mbreti i shqiptarėve. Vetė italianėt pas pushtimit tė
vendit nuk hoqėn dorė nga simbolet e Skėndėrbeut pasi nė fund tė fundit
Viktor Emanuelit iu dhurua kurora e Skėnderbeut, dhe kurorė nė njė farė mėnyre
bėnte pjesė edhe nė investiturėn italiane.
Me ardhjen nė pushtet tė komunistėve, shumė simbole tė mbretėrisė
e shumė gjėra qė kishin tė bėnin me Mbretin u zhdukėn ose nuk
ishin mė tė dėshiruara pėr pushtetin e ri. Si u ruajtėn dhe si shpėtuan
kėto stema dhe simbolika?
Pėr fat tė keq me ardhjen e komunizmit u hoq dorė nga ēdo referencė
mesjetare, apo tė princėrve arbėr nė Mesjetė, dhe u pėrqėndrua
kryesisht tek figura e Skėnderbeut. Enver Hoxha nuk mund tė lejonte
disparticion tė pushtetit dhe ai thekson faktin e njė Skėndėrbeu unitar,
kryezot tė Shqipėrisė, ndonėse ai nuk u shpall asnjėherė mbret i Arbėnisė
dhe Epirit. Enveri me qėllim harronte se kishte dinastira arbėnore mjaft tė
fuqishme. Sot diēka ka ndryshuar. Nė njė nga librat e tij Ben Blushi, i jep
rėndėsi tė duhur familjes sė Arianitėve, tė cilėt pėr hir tė sė vėrtetės
duhet thėnė se ishin me gjak Patricėsh. Nė njė farė mėnyre origjina e
Skėnderbeut ishte mė e ulėt nė rang se e Arianitėve, por ai arriti tė
pabesueshmen, tė mbledhė zotnijtė shqiptare duke krijuar preludin e njė
mbretėrie. Kjo ėndėrr mbeti pa u realizuar deri nė kohėn e Mbretit Zog.
Ikonografia e Zogut i rezistoi kohėrave sepse Enver Hoxha, nuk e pa tė udhės
ti asgjėsonte kėto simbole. Kam idenė se ai nuk e pa me rrezik kėtė.
Hoxha vėrtet nuk bėn shumė hapa nė drejtim tė rivendikimit tė tokave
shqiptare, por brenda vetes kėtė te drejte e pėrdorte pasi ishte njė
element qė ruante statukuonė e Shqipėrisė se tij. Duke ndėrmbėlytur herė
pas here mbi ēėshtjen e trojeve tona ai neutralizonte zėrat e fqinjėve
pėr ekspansion ndėr ne. Edhe pse Hoxha shkatėrroi disa nga simbolet e
fashizmit, nė pėrgjithėsi, nėse nuk kishte shenja evidente tė monarkisė,
ai as nuk i prekte, as nuk i propagandonte. Ky ėshtė motivi qė ato i
mbijetuan diktaturės. Ato kanė ardhur deri nė ditėt tona, duke thėnė diēka
mė tepėr se sa nė kohėn e Hoxhės, sepse atėherė ne pothuajse nuk e
dinim se ēfarė ishin dhe as se ēpėrfaqėsonin.
U shprehėt qė Zogu e deshi kokėn e Epirit si simbol tė Ēamėrisė.
Pėrveē idesė sė tė qenit mbret i shqiptarėve, ēfarė arsyesh tė tjera
e shtynė Zogun ta bėnte kėtė veprim?
Duhet tė kemi parasysh se Ēamėria mbeti njė ėndėrr e parealizuar. Tokat
nė jug u morėn nga shteti grek pa tė drejtė kur nuk ekzistonte njė shtet
shqiptar qė ti mbronte. Por nė vitet 1930, plaga ishte akoma e freskėt.
Italia, nė atė kohė nuk u prit aq keq sa na e propagandojnė sot. Ajo
luajti njė lojė tė madhe ne politikėn e jashtme dhe u prit si ēlirimtare
e trojeve tona etnike; bėnė virtualisht e Shqipėrinė e Madhe. Kėshtu nė
vitet e Mbretit Zog, mendohej se shumė shpejt do tė gjendej njė mėnyrė
diplomatike ose ushatrake pėr tė bashkuar Ēamėrinė me Shqipėrinė. Nė kėto
kushte duhej mbajtur gjallė dhe ndezur ndjenja kombetare Duke evokuar mbretin
e Epirit qė ishte Pirroja, dhe duke pasur parasysh se Zogu pretendonte tė
ishte trashėgimtar i kurorės sė Skėndėrbut - Zot i Epirit i binte te
ishte dhe trashegimtar Epirit vete. Zogu dhe historiografia jonė asokohe
mbante gjallė dhe evokonte tek shqiptarėt se janė epirotė, pasi Skėnderbeu
vete ishte zot i epirotėve.
Kėto simbole, pėrveēse nė fasadat e ministrive, ku gjenden tjetėr?
Kėto mund ti shikojmė tek Pallati i mbretit Zog nė Durrės. Edhe ai
pallat vepėr e Florestano de Faustos. Akoma sot atje ndodhet njė statujė
ekuestre e Skėnderbeut, por ka edhe elementė embelmatikė tė mesjetės sonė.
Zogu, duke imituar nė njė farė mėnyre mbretėritė e tjera evropiane me
orderat arkitektore nė godina administraive, pėrkėdhelte sedrėn e vet e tė
shqiptarėve. Thame se kish edhe historianė tė oborrit qė u pėrpoqėn tė
nxjerrin origjinėn e tij nga familja e Kastriotėve, meqėnėse vinin nga e
njėjta krahinė.
Pėrse Hoxha nuk i kėrkoi rrėnjėt e veta nė familjet e mėdha?
Mbase i ka kėrkuar, por prejardhja e familjes sė tij ishte shumė mė
e ulėt se familjet e feudalėve shqiptarė. E vetmja mėnyrė qė atij i
mbetej, ishte asgjėsimi i rrėnjėve, dhe atė e bėri fort me efikasitet pėr
kohėn.
Le Courrier du Kosovo
Kosovo/Serbie : qui
veut relancer le tric-troc des territoires ?
Par notre correspondant ą Preevo
Sur la Toile :
Mise en ligne : mercredi 12 aoūt 2009
Les Albanais de la Vallée de Preevo réclament la constitution dune
« région autonome » et les Serbes du Kosovo boycotteront les élections
municipales du 15 novembre. Alors que les incidents se multiplient dans la
Vallée de Preevo et que les tensions sont toujours vives dans les zones
serbes du Nord du Kosovo, on reparle dun échange de territoires entre
ces deux régions. Cette vieille idée est toujours condamnée par la
plupart des diplomates occidentaux, mais elle occupe ą nouveau tous les
esprits.
Par Belgzim Kamberi
- Ą
lentrée de Leposavić, nord du Kosovo
La vielle idée dun échange de territoires entre le Kosovo et la
Serbie est revenue occuper, ces derniers temps, les cercles politiques et médiatiques
de la région. Dana Rohrabacher, élu de Californie ą la Chambre des représentants
américains, a relancé le débat sur un éventuel échange de territoires
entre la Vallée de Preevo et le Nord du Kosovo.
Lors dun entretien télévisé, ce républicain trčs conservateur a déclaré
quun échange de territoire entre le Kosovo et la Serbie serait la seule
solution fonctionnelle assurer pour la stabilité de la région. « Il
faut avoir une compréhension générale, un accord entre la Serbie et Le
Kosovo, qui inclurait un échange de territoires. Les régions de Serbie ą
forte population albanaise qui se situent aux abords des frontičres
devraient faire partie du Kosovo, tandis que les zones du Kosovo qui se
situent au nord du fleuve Ibar et auprčs des frontičres de la Serbie -
habitées principalement par les Serbes - devraient faire partie de la
Serbie », a déclaré Dana Rohrabacher, provoquant de fortes réactions.
Cependant, lidée a été de nouveau rejetée par les dirigeants du
Kosovo, mais aussi par les diplomates occidentaux qui ont participé
(in)directement aux différentes négociations entre Pritina et Belgrade.
Le Président du Kosovo, Fatmir Sejdiu, a symboliquement choisi sa visite ą
Leposavić zone du Nord du Kosovo sous contrōle des structures
parallčles serbes pour rejeté toute possibilité déchanges de
territoires. « Le Kosovo na un sens quen tant quunité, comme
Etat unitaire ayant une intégrité territoriale garantie, et le Kosovo a,
sur ce point, le plein soutient de la communauté internationale », a
affirmé Fatmir Sejdiu.
Lancien envoyé spécial de lUE au Kosovo Wolfgang Petrisch sest
aussi positionné contre toute éventuelle modification des frontičres.
« Je ne pense pas que cela soit une solution. Cest une idée qui
relčve du XIXe sičcle, quand on discutait déchanges de populations.
Ceci ne fonctionne pas. Dans une Europe unifiée et intégrée, on doit
avancer vers la reconnaissance de la diversité », a-t-il déclaré.
De mźme, Albert Rohan, lancien adjoint de Martti Ahtisaari, a pris
position en faveur du respect des frontičres actuelles.
La relance de lidée dun échange de territoires entre le Kosovo et
la Serbie intervient au moment mźme oł, dans le Sud de la Serbie et dans
le Nord du Kosovo, réapparaissent de plus en plus dincidents et
dincertitudes politiques. Alors que les Serbes du Nord du Kosovo ont déją
fait savoir quils boycotteront les prochaines élections municipales du
Kosovo, prévues le 15 novembre, deux incidents ont récemment ébranlé les
communes de Preevo et Bujanovac.
Une « région autonome » pour la Vallée de Preevo
Les conseillers municipaux albanais des communes du Sud de la Serbie ont
approuvé, « en réponse ą la situation actuelle », une
nouvelle déclaration politique, oł ils revendiquent une « région
autonome » dans le cadre de la future réorganisation territoriale de
la Serbie, revendication immédiatement refusée par Belgrade par la voix de
son délégué pour la région, Milan Marković.
Les dirigeants politiques albanais de Preevo, Bujanovac et Medvedja ont
réaffirmé « quen cas de partition du Kosovo, ils sengageraient
pour le rattachement de la Vallée de Preevo au Kosovo ». Lidée
déchange de territoires entre la Vallée de Presevo et le Nord du Kosovo
circulent discrčtement depuis plusieurs années au sein des cercles
nationalistes albanais et serbes.
La partition du Kosovo entre le Nord serbe et le Sud albanais est une
option qui a été souvent avancée par des intellectuels serbes - cette
option est dailleurs souvent présentée comme un projet de lancien
Premier ministre assassiné Zoran Djindjić. Pour leur part, certains
cercles politiques albanais optent aujourdhui pour un échange de
territoires entre la Vallée de Preevo et le Nord du Kosovo, en se
revendiquant du droit des peuples pour disposer deux-mźmes, ou bien au
nom de lidée dune changement pacifique des frontičres par le biais
dun accord réciproque entre deux Etats indépendants. Cette derničre idée
avait été lancée par le défunt Président du Kosovo, Ibrahim Rugova.
Le Courrier de la Macédoine
Macédoine : ą
quand lusage officiel de la langue albanaise au Parlement ?
Traduit par Kristina Velevska
Publié dans la presse : 28 juillet 2009
Mise en ligne : mardi 1er septembre 2009
Ladoption de la nouvelle loi sur lAssemblée nationale a dominé le
feuilleton politique de lété. La Commission européenne exigeait un
« large consensus » sur cette question, mais le BDI a obtenu le
vote ą la double majorité, tandis que Nouvelle démocratie dImer
Selmani milite pour lusage officiel de la langue albanaise au Parlement.
Marginalisé, le PDSh de Menduh Thaēi a décidé de boycotter le
Parlement... Retour sur un été politique agité, avec Dnevnik et Utrinski
Vesnik.
(Daprčs Dnevnik et Utrinski Vesnik)
- Le
Sobranie, le Parlement de Macédoine
Le 23 juillet, le Commissaire européen ą lÉlargissement, Olli Rehn,
était en visite ą Skopje. Il a rencontré le Premier ministre Nikola
Gruevski, lui faisant passer deux message. Le premier est quavec la libéralisation
des visas, Bruxelles entendait bien récompenser la Macédoine,
reconnaissant que tous les critčres avaient été remplis pour prendre
cette mesure. Le second message était que la Commission européenne
pourrait recommander de fixer une date douverture des négociations, si
elle constatait des progrčs dans les réformes sur les huit points indiqués
au pays dans le rapport de lan dernier.
Au mois doctobre 2009, la Commission doit publier un rapport sur les
progrčs du pays. Ce rapport sera déterminant pour savoir si la Macédoine
peut obtenir une date douverture des négociations pour ladhésion ą
lUnion. Daprčs les huit standards que la Commission a fixé ą la Macédoine
lannée derničre, il faut que le pays remplisse toutes les obligations
liées ą lAccord de stabilisation et dassociation (ASA), notamment le
dialogue entre les partis politiques et la mise en uvre de la loi sur la
police. Le pays doit aussi obtenir des résultats dans la lutte contre la
corruption, poursuivre les réformes du systčme judiciaire et de
ladministration publique, prendre des mesures pour diminuer le chōmage,
et améliorer le climat économique.
Le 25 juillet, aprčs la rencontre avec le Commissaire Olli Renn, les
dirigeants des principaux partis politiques en Macédoine se sont mis
daccord sur certaines lois, ce qui représente une des conditions pour
que le pays bénéficie dun rapport positif de la Commission européenne,
et ce qui ouvre la possibilité dobtenir une date pour le début des négociations
sur ladhésion ą lUnion Européenne.
Le Premier ministre Nikola Gruevski, le président de lAlliance
social-démocrate de Macédoine (SDSM), Branko Crvenkovski, le président de
lUnion démocratique pour lintégration (BDI), Ali Ahmeti, et le président
de Nouvelle Démocratie, Imer Selmani, se sont engagés ą voter avec le
consensus le plus large possible en faveur de la loi sur lAssemblée
nationale, de la loi sur le financement des partis politiques et de la soi
sur ladministration publique. En plus de cet engagement, les dirigeants
politiques ont affirmé leur volonté de poursuivre leffort commun pour
la poursuite de la mise en uvre de lAccord-cadre dOhrid.
Daprčs les décisions prises lors de cette rencontre, le Parlement
doit voter dici le 15 septembre ces différentes lois. Toutefois, le président
du Parti démocratique des Albanais (PDSh), Menduh Taci na pas participé
ą la réunion.
La « majorité Badinter »
Malgré les engagements pris en faveur dun large consensus, le BDI a
demandé, fin juillet, que la loi sur lAssemblée nationale soit votée
avec la « majorité Badinter », qui suppose que la loi soit
adoptée en plus de la majorité simple de tous les députés, par la
majorité des députés représentant les minorités ethniques.
Le BDI a formulé cette demande alors que le parti Nouvelle Démocratie
dImer Selmani sest montré trčs intransigeant dans lexigence que
« la langue albanaise soit utilisée comme une seconde langue
officielle ą tous les niveaux, aussi bien au niveau local que national ».
Cela supposerait lutilisation de la langue albanaise dans les sessions
parlementaires, et que tous les documents officiels et de travail du
Parlement soient rédigés dans les deux langues.
« Le BDI soutiendra la loi, mais demande quelle soit votée
selon les principes fixés par Robert Badinter, parce que ces principes
garantissent lutilisation de la langue albanaise au Parlement », a
dit le coordinateur du groupe parlementaire du BDI, Tahir Hani. Il a
cependant précisé que le BDI voterait en faveur de la nouvelle loi sur
lAssemblée, mźme si tous les amendements de Nouvelle démocratie nétaient
pas acceptés. Cependant, le BDI a confirmé son soutien aux exigences de
Nouvelle Démocratie sur lutilisation de la langue albanaise.
La coordinatrice du groupe parlementaire de Nouvelle démocratie, Flora
Kadriu, a précisé que son parti ne voterait en faveur de la loi que si ses
amendements sur lutilisation de la langue albanaises étaient retenus.
Ą la mi-aoūt, aprčs plusieurs heures de négociations, le VMRO-DPMNE
de Nikola Gruevski a accepté que la loi soit votée selon la « majorité
Badinter », mźme si ce nétait pas initialement prévu.
Lopposition considčre que cet accord entre le VMRO-DPMNE et le BDI
est irrationnel, parce que la loi sur lAssemblée détermine le travail
du Parlement et na rien ą avoir avec la protection de lidentité des
communautés ethniques.
La ténacité montrée par BDI pour le recours au principe Badinter est
considérée comme une tentative du parti de démontrer quil sefforce
de protéger les intérźts des Albanais de Macédoine, et de ne pas se
laisser concurrencer sur ce terrain par le dirigeant de Nouvelle démocratie,
Imer Selmani, qui réclame depuis longtemps que la loi sur lAssemblée
garantisse lutilisation de la langue albanaise, au mźme niveau que la
langue macédonienne.
Imer Selmani a déclaré que le Parlement devait démontrer quil
souhaitait respecter la Constitution et lAccord-cadre dOhrid. Nouvelle
démocratie craint en effet quavec la nouvelle loi proposée,
lutilisation officielle de la langue albanaise, pourtant garantie par la
Constitution et les Accords dOhrid, ne soit pas assurée. Imer Selmani a
mentionné larticle 5 de la Constitution, qui précise que la langue
albanaise est une langue officielle en Macédoine, dčs lors que cette
langue est parlée de plus de 20% de la population.
La loi sur lAssemblée nationale est une des lois sur lesquelles la
Commission européenne demande un consensus des partis politiques. Cest
certainement la raison pour laquelle le VMRO-DPMNE a accepté les exigences
du BDI. Cependant, le consensus sera difficile ą atteindre au Parlement, mźme
si le SDSM va soutenir la loi, car son dirigeant Branko Crvenkovski sest
entendu sur ce point avec Nikola Gruevski.
Le PDSh boycotte le Parlement
« Nous utilisons larme démocratique du boycott pour stopper la
dangereuse politique du gouvernement. Depuis plus dune année le
Parlement provoque les crises et vote des lois qui sont contraires ą lAccord-cadre
dOhrid. Il vote aussi des lois qui ne sont pas respectées aprčs leur
adoption. La loi sur la natalité qui avait été adoptée par le Parlement
était discriminatoire pour les Albanais (Lire notre article « Macédoine :
la Cour constitutionnelle retoque la loi nataliste du gouvernement »),
et chaque initiative de lopposition est boycottée », sest
indigné Imer Aliu, coordinateur du groupe parlementaire du PDSh. Il a
souligné que lattitude arrogante du gouvernement et sa maničre « de
négliger systématiquement toutes les demandes des Albanais »
justifiaient le boycott.
Le Comité central du PDSh a confirmé la décision de quitter le
Parlement. Les députés du PDSh ny reviendront que lorsque la coalition
au pouvoir aura changé, a annoncé le dirigeant du parti, Menduh Taci.
« Le boycott est une arme démocratique, qui est utilisé dans tous
les pays développés. Avec cette décision, nous aurons une influence
politique forte auprčs des Albanais, des Macédoniens, mais aussi des
acteurs internationaux. Ce geste montrera que la situation est alarmante et
quil fait faire quelque chose », a précisé Menduh Taci.
Aprčs les tensions apparues au sein de Nouvelle démocratie et les
incidents de Nerezi (Lire notre article « Macédoine :
violences interethniques aprčs un match de football »),
le dirigeant du PDSh sattend ą voir se developer un vaste mouvement
national albanais.
La loi sur lAssemblée nationale devant la Cour
Constitutionnelle
La loi a finalement été votée par le Parlement, mais laccord
politique entre le VMRO-DPMNE et le BDI est contraire ą toutes les procédures
prévues par le Rčglement parlementaire et la Constitution. Cest
pourquoi la loi sur lAssemblée nationale devra źtre examinée par la
Cour Constitutionnelle, ont annoncé les députés de la Nouvelle démocratie
et de Nouvelle Alternative.
Les députés de Nouvelle démocratie et le dirigeant de la Nouvelle
alternative, Gjorgji Orovcanec, ont engagée une initiative devant la Cour
Constitutionnel ą propos de cette loi. Les deux partis considčrent que la
procédure dadoption de la loi nest pas claire. En effet, selon eux,
il ny avait pas besoin, pour adopter cette loi, de recourir ą la majorité
Badinter, un principe qui a été introduit par le VMRO-DPMNE et le BDI.