http://www.tiranaobserver.com.al:80/al/index.php?option=com_content&task=view&id=8205&Itemid=32
e shtunė , 10 janar 2009
 
 
Koment / Historia e Shqipėrisė nė foto
Shkruar nga Valter Gjoni   
ImageHistoria e Shqipėrisė, nė tė gjithė hakun kohor tė ekzistencės sė kombit tonė dhe tė gjithė gjeografisė sė shtrirjes sė kėtij kombi ėshtė bėrė objekt studimi pėr mjaftė personalitete tė fushės sė historisė sė vendit dhe tė huaj. Tashmė mund tė themi se botimet historike edhe nga studiues tė huaj janė tė shumta. Kėto botime po pasurojnė fondin historiografik shqiptar me analiza, fakte tė reja nga kancelaritė botėrore, me dokumente me foto, por mbi tė gjitha, larmi po sjellin kėndvėshtrimet e studiuesve qė po trajtojnė historinė e vjetėr dhe tė re tė Shqipėrisė.

Kohėt e fundit po qarkullon nė Francė dhe mė pak nė vendin tonė, deri tani vetėm nė gjuhėn frėngjisht, njė botim voluminoz (5 volume), “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj mbretėrore 1443 – 2007” nga studiuesi francez Patrice Najbor.


Kush ėshtė Patrice Najbor, doktor i shkencave politike Diplomuar nė Institutin e  Studimeve te Marrėdhėnieve  Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit. Titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) pėr diplomaci dhe administrimi tė organizatave ndėrkombėtare (nė Universitetin Paris XI). Doktor i Shkencave Politike, duke realizuar tezėn “Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore” (nė Universitetin Paris XI - 1992). Nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (nė Universitetin Lille II -1990) mbron tezat
1. “Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė”
2. “Ēėshtja shqiptare e Kosovės”.
Ai ėshtė autor i librit “Dinastia e Zogut”,  2002 dhe sė fundmi,  i “Historisė se Shqipėrisė dhe i familjes sė saj mbretėrore  1443-2007” nė pesė vėllime, botuar mė 2008.
Shihet qartė qė dr. Najbor ėshtė tashmė ekspert i ēėshtjes shqiptare dhe kosovare dhe ėshtė shpesh i pranishėm nė rajon kur ka evenimente tė ndryshme tė karakterit historik.
Vetė autori pėr veprėn shprehet:
“Nė kėtė vepėr, jam pėrpjekur tė vendos tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saje tė burimeve tė jashtme, faktet dhe personat tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare. Kėshtu unė nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjell njė kontribut nė rishikimin e Historisė sė Shqipėrisė”.

Nė vėllimin e parė autori ka trajtuar me kujdes prejardhjen historike tė shqiptarėve duke ardhur kronologjikisht me evenimentet historike tė katėr shekujve, duke trajtuar ngjarje dhe veprimtarė tė historisė sonė nė bazė tė trajtesave historike tė gjendura nė kronikat, bibliografitė dhe arkivat historike botėrore. Mė pas nė kėtė vėllim autori pėrqendrohet nė luftėn pėr pavarėsi duke analizuar veprimtarinė diplomatike tė Ismail Qemalit me dokumente qė pėr autorin janė ekskluzive dhe qė lexuesi i sheh pėr herė tė parė. Vėllimi I mbyllet me njė studim tjetėr qė zė vend tė rėndėsishėm dhe ku duket qartė   studimi prej tij si ekspert i historisė sė diplomacisė botėrore i  veprimeve tė Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princit Vilhem Wied (1914).
        
Njėkohėsisht dr. Najbor ka analizuar politikėn e diskutueshme tė Esat Pashė Toptanit, i cili ėshtė analizuar nga kėndvėshtrime tė ndryshme historike dhe ėshtė konsideruar nga shume studiues si njė tradhtar kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės mė 23.04.1913, nė tė njėjtėn  kohė kur personaliteti i shquar Raimond Puankare ish-president dhe ish-kryeministėr i Francės gjatė kėsaj periudhe, nė veprėn e tij “Nė shėrbim tė Francės, nėntė vjet kujtime”, konstaton se nga ky veprim jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt dhe popullsinė nga njė gjenocid masiv, por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi, meqenėse disa ditė mė vonė nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi e riktheu qytetin qė pėr disa kohė u vetėqeveris.

Vėllimi mbyllet me veprimtarinė aktive tė patriotėve shqiptarė gjatė Luftės sė Parė Botėrore, tė cilėt bėnė qė vendi ynė tė rreshtohej nė anėn e aleateve, nė krah tė tė cilėve ai luftoi,  dhe nga ana tjetėr, duke ndikuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej nėpėr Shqipėri. Veprim qė favorizoi Frontin e Lindjes dhe qė vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve.
                                                                                             
  *    *    *

Nė vėllimin e dytė dhe tė tretė paraqitet periudha e viteve ‘20 deri ‘39 , duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėrsa iu pėrket dy figurave antagoniste tė skenės historike tė kohės, asaj tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut. Nė kundėrshtim me atė qė ėshtė folur pėr shumė kohė prej “historisė zyrtare”, pėr tė cilėn Fan Noli ishte demokrat dhe Ahmet Zogu duhej tė ishte diktator, autori sjell fakte qė dėshmojnė kundėrshti; “meqenėse qeveria e tij (Nolit) eci drejt diktaturės, duke shpallur nė tė gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe  duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhjet”.

Ndėrsa duke analizuar  sundimin e periudhės zoriste, duket se me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės se vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern tė tipit perėndimor.

Mjaft tė larmishme janė edhe faktet historike qė lidhen me marrėdhėniet ndėrkombėtare tė vendit tonė dhe veēanėrisht ato mes Italisė, Gjermanisė dhe Shqipėrisė, tė cilat mbyllen me pushtimin e vendit tonė nga Italia, duke ēelur njė vijim tė kronologjisė historike, atė qė autori e konsideron shtegtimi i gjatė e i vėshtirė i familjes mbretėrore nė mėrgim, luftėn e vazhdueshme tė mbretit Zog pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi, duke sjellė fakte tė reja tė pėrpjekjeve edhe pėr ēlirimin e Kosovės nga zgjedha serbe. Ashtu si gjatė gjithė veprės, autori nuk lė pa evidentuar edhe antagonistėt ose opozitarėt, ndaj nė kėtė vėllim zėnė vend fakte historike pėr Partinė Komuniste, forcat partizane, misionet aleate, veprimet politike nė pikėn historikisht mė tė dobėt, qytetin e Mitrovicės etj.
Vėllimi i IV ėshtė njė vėllimi intim i familjes mbretėrore shqiptare, qė si pjesė e historisė, zė vend nė shumė evenimente tė historisė. Pėr kėtė vėllim autori shprehet: “Unė sjell nė kėtė vėllim, dokumente tė shumta, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politikė tė prestarėve hierarkikė tė familjes mbretėrore. Mund tė themi se pėrtej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve, kjo familje ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar si me veprimtarin e Lekės I, ashtu dhe me pėrpjekjet e Lekės II pėr t’u  pėrgatitur me i shėrbye vendit tė tij”.
Nė kėtė vėllim dhe nė vazhdim duket qartė lufta e kombit shqiptar pėr demokraci nė territorin shqiptar dhe lufta pėr pavarėsi nė territorin kosovar. Nė asnjė moment gjatė gjithė veprės autori nuk e ka parė tė veēuar zhvillimin historik nė Shqipėri dhe Kosovė. Pėr gjatė gjithė veprės, faktet vinė tė ndėrlidhura duke e unifikuar me kujdes historinė e trojeve shqiptare.

Njė arkiv fotografik dhe Dokumentar i historisė sė kombit tonė

Rrallė qėllon qė botimet historike tė jenė tė ilustruara kaq dendur me foto, dokumente, faksimile gazetash dhe librash, me faksimile dokumentesh origjinale, hartografi tė situatave tė ndryshme historike etj. Nė tė gjitha ngjarjet historike tė trajtuara nė vepėr dhe pėr tė gjithė personazhet qė ajo pėrmend. Vepra historike dhe voluminoze e dr. Patric Najbor ėshtė krahas botimit dokumentar edhe njė arkiv i rėndėsishėm, me foto dhe dokumente shumė tė rėndėsishme historike dhe dokumentare.

Rreth 3500 ilustrime figurative (kėshtu po e emėrtoj kėtė fond tė pasur me foto, dokumente, faksimile gazetash, librash, dokumentesh origjinal e hartografi) janė pėrdorur me kujdes dhe origjinalitet, sa tė gjithė vėllimet duken si njė pjesė, ndėrsa teksti i shkuar dhe materiali figurativ janė ndėrthurur dhe duken si diēitura tė njėra-tjetrės. Pa hezitim, kjo vepėr historike dhe dokumentare mund tė renditet nė botimet e kohėve tė fundit edhe me titullin “Historia e ilustruar e Shqipėrisė”.

Domosdoshmėria e pėrkthimit dhe botimit nė shqip

Vepra pėr ēdo ngjarje qė ka ndodhur nė vendin tonė ka dhe analizėn, komentin, vlerėsimin dhe ilustrimin, por vepra ka edhe mendimin dhe analizėn origjinale qė herė-herė ka dhe kundėrshti nga historiografia skematike qė vazhdon tė jetė prezent edhe nė ditėt tona. Ndaj e shoh tė arsyeshme tė bėj prezente domosdoshmėrinė e pėrkthimit dhe botimit nė shqip tė kėsaj vepre, me qėllim qė faktet e reja tė saj tė mos ngelen vetėm pėr njė grup tė vogėl njerėzish.

----------------------------------

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Sot paradite Sekretari Politik i PLL z. Sulejman Gjanaj dha ne Seline e kesaj partie nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se lexuar prej tij me kete rast.

Zyra e shtypit e PLL

____________________________________________

Tirane, me 13 janar 2009 

Deklarate per mediat

 PLL e ka mbeshtetur dhe pershendetur miratimin e ligjit "Per pastertine e figurave te zyrtareve te larte te administrates dhe te zgjedhurve" dhe duke pritur dekretimin e ligjit nga Presidenti Topi shpreson ne hyrjen e tij ne fuqi sa me pare. Sipas pikepamjes tone, pavaresisht objektit dhe sferes te ngushte te veprimit si dhe boshlleqeve te tjera, ky ligj perben nje angazhim serioz qe duhet vleresuar si nje hap ne drejtimin e duhur per denimin e komunizmit dhe krimeve te atij sistemi.

 

Si nje parti me identitet te qarte antikomunist dhe perfaqesuese e drejtperdrejte e interesave te shtreses se popullsise qe u masakrua dhe persekutua barbarisht nga regjimi komunist, Partia "Levizja e Legalitetit" do te punoje panderprere  dhe do te ofroje gjithe kontributin e saj per plotesimin e kuadrit ligjor qe krahas denimit shumeplanesh te komunizmit, krimeve te tij dhe autoreve te tyre, do te siguroje ne menyre te shpejte nje kompensim real dhe integrim te plote ne shoqerine tone te te gjitha viktimave te atij sistemi gjakatar.

 

Partia "Levizja e Legalitetit" eshte e mendimit se, ne perputhje edhe me disa dokumente dhe Rezoluta perkatese te Asamblese Parlamentare te Keshillit te Evropes, ligji shqiptar "Per pastertine e figurave te zyrtareve te larte te administrates dhe te zgjedhurve" duhet shoqeruar edhe me akte te tjera ligjore dhe nenligjore qe duhet te synojne: sensibilizimin e brezave te rinj per krimet e komunizmit dhe rrezikshmerine e tij; ndryshimin dhe plotesimin e teksteve shkollore qe i referohen periudhes komuniste; ngritjen e permendoreve dhe memorialeve te viktimave te komunizmit ne mbare vendin; rehabilitimin e plote te emigranteve politike dhe familjeve te tyre qe u detyruan te largohen nga vendi per shkak te persekutimit komunist; hapjen e dosjeve dhe arkivave sekrete te shtetit lidhur me periudhen e diktatures komuniste dhe krimet e atij sistemi, etj.

 

PLL vlereson se procesi i integrimit te Shqiperise ne BE kerkon  shkeputjen e saj perfundimtare nga e kaluara komuniste dhe denimin pa ambiguitet te atij regjimi.


****

Tiranė, mė 13 janar 2009

 

Deklaratė pėr mediat

 

PLL e ka mbėshtetur dhe pėrshėndetur miratimin e ligjit "Pėr pastėrtinė e figurave tė zyrtarėve tė lartė tė administratės dhe tė zgjedhurve" dhe duke pritur dekretimin e ligjit nga Presidenti Topi shpreson nė hyrjen e tij nė fuqi sa mė parė. Sipas pikėpamjes tonė, pavarėsisht objektit dhe sferės tė ngushtė tė veprimit si dhe boshllėqeve tė tjera, ky ligj pėrben njė angazhim serioz qė duhet vlerėsuar si njė hap nė drejtimin e duhur pėr dėnimin e komunizmit dhe krimeve te atij sistemi.

 

Si njė parti me identitet tė qartė antikomunist dhe pėrfaqėsuese e drejtpėrdrejtė e interesave tė shtresės sė popullsisė qė u masakrua dhe persekutua barbarisht nga regjimi komunist, Partia "Lėvizja e Legalitetit" do tė punojė pandėrprerė  dhe do tė ofrojė gjithė kontributin e saj pėr plotėsimin e kuadrit ligjor qė krahas dėnimit shumėplanėsh tė komunizmit, krimeve tė tij dhe autorėve tė tyre, do tė sigurojė nė mėnyrė tė shpejtė njė kompensim real dhe integrim tė plotė nė shoqėrinė tonė tė tė gjitha viktimave tė atij sistemi gjakatar.

 

Partia "Lėvizja e Legalitetit" ėshtė e mendimit se, nė pėrputhje edhe me disa dokumente dhe Rezoluta pėrkatėse tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės, ligji shqiptar "Pėr pastėrtinė e figurave tė zyrtarėve tė lartė tė administratės dhe tė zgjedhurve" duhet shoqėruar edhe me akte tė tjera ligjore dhe nėnligjore qė duhet tė synojnė: sensibilizimin e brezave tė rinj pėr krimet e komunizmit dhe rrezikshmėrinė e tij; ndryshimin dhe plotėsimin e teksteve shkollore qė i referohen periudhės komuniste; ngritjen e pėrmendoreve dhe memorialėve tė viktimave tė komunizmit nė mbarė vendin; rehabilitimin e plotė tė emigrantėve politikė dhe familjeve tė tyre qė u detyruan tė largohen nga vendi pėr shkak tė persekutimit komunist; hapjen e dosjeve dhe arkivave sekrete tė shtetit lidhur me periudhėn e diktaturės komuniste dhe krimet e atij sistemi, etj.

 

PLL vlerėson se procesi i integrimit tė Shqipėrisė nė BE kėrkon  shkėputjen e saj pėrfundimtare nga e kaluara komuniste dhe dėnimin pa ambiguitet tė atij regjimi.

--------------

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tirane, me 10 janar 2009

*Informacion per mediat*

Paraditen e sotme kryetari i Partise "Levizja e Legalitetit" Ekrem Spahiu se
bashku me nenkryetarin e kesaj partie Murat Basha zhvilluan nje takim me
strukturat drejtuese te deges se PLL Kruje.

Ky takim pati si qender te diskutimeve intensifikimin e puneve te
strukturave lokale te PLL ne funksion te pergatitjeve per zgjedhjet e
ardhshme parlamentare.

Pasi mori nje informacion te drejtperdrejte prej drejtuesve lokale per
fillimin e realizimit ne baze te detyrave qe Keshilli Kombetar i PLL caktoi
ne mbledhjen e dates 21 dhjetor 2008, kryetari i PLL tha se: "Zgjedhjet e
ardhshme parlamentare kane nje rendesi jetesore per PLL, por  edhe per
vazhdueshmerine e reformave dhe te suksesit te kesaj maxhorance qeverisese.

Partia "Levizja e Legalitetit" po pergatitet intensivisht per zgjedhjet
parlamentare dhe ka si objektiv te qarte realizimin e perfaqesimit
parlamentar dhe dhenien e nje kontributi te qenesishem ne fitoren e
koalicionit te qendres se djathte."

Spahiu tha gjithashtu se per realizimin e ketij objektivi eshte e nevojshme
qe, krahas shpalosjes me me efikasitet para zgjedhesve te programit dhe
alternativave te PLL, te sigurohet nje motivim dhe angazhim me i madh i
strukturave dhe anetaresise se PLL. Krijimi i infrastruktures elektorale ne
perputhje me ndarjen elektorale, nxitja e anetaresise per te qene pjese me
aktive e diskutimit ne parti dhe vendimeve qe merren ne te, zgjerimi i
radheve te PLL me anetare te rinj, jane detyra paresore per te cilat po
punohet cdo dite.

Kryetari i PLL shprehu optimizem dhe vleresoi me nota pozitive perpjekjet qe
po behen dhe masat qe po merren nga qeveria per denimin e krimeve te
komunizmit dhe shprehjen e nderimit per viktimat e atij sistemi, por theksoi
pikepamjen e PLL per masa me radikale qe do t'i sherbenin rivendosjes se
drejtesise dhe kompensimit me te shpejte te ish te burgosurve dhe
perndjekurve politike.



Zyra e shtypit e PLL

----------------------------------

 

Njoftimi per Media, Oborri Mbreteror Shqiptar (08/01/2009)

Tė nderuar Miq,

 

 

Oborri Mbreteror Shqiptar nė bashkėpunim me Shoqatėn FIABA dhe me Institutin Kombėtar i Integrimit tė Fėmijėve Jetimė Shqiptar, organizojnė me Dt. 08/01/2009, ora 12 – 00 nė ambjentet e Muzeut Histotik Kombėtar, aktivitetin me fėmijėt jetimė shqiptar si dhe fėmijėt jetimė tė Policėve tė vrarė nė krye tė detyrės, tė titulluar

                                       "Pėrhere me ju me shumė dashuri".

 Nė kėtė aktivitet do tė jenė pjesėmarrės:

Naltėsia e Tij Leka II, Princ i Shqiptarėve

Shkėlqesia e Tij Bujar Nishani, Ministėr i Brendshėm i Shqipėrisė

Drejtori i Pėrgjithshėm i Policisė, z. Ahmet Prenēi

Jeni tė lutur qė tė merrni pjesė dhe tja pasqyeroni kėtė aktivitet nė mediat tuaja

--
Erjon I. Teli
Zyra pėr Marrėdhėnie me Publikun/Head of Public Relations
Oborri Mbretėror Shqiptar/Royal Court of the Albanians
+355 4 261 281
+355 68 205 996 2/+377 44 531 798

----------------------------------

 

 

http://www.panorama.com.al/index.php?id=23275
Ambasadorėt, Mustafaj: Kanė faj Topi dhe Berisha
» Vendosur: 08/01/2009 - 09:06
Aristir Lumezi

Ish-ministri i Punėve tė Jashtme, Besnik Mustafaj, i bėn thirrje Presidentit tė Republikės, Bamir Topi dhe Kryeministrit Sali Berisha, qė tė zgjidhin ngėrēin e krijuar me mungesėn e ambasadorit tė Shqipėrisė nė Kosovė. "Nė kėtė rast pėrgjegjėsia ėshtė shumė e madhe e Kryeministrit, por nuk ėshtė pa pėrgjegjėsi dhe Presidenti Topi. Kryetari i shtetit duhet tė jetė mė i vėmendshėm dhe mė konsekuent nė ndjekjen e kėtij problemi, sepse dekretimi bėhet nga Presidenti. Kryeministri dhe Presidenti duhet tė kėshillohen mė dendur pėr kėtė gjė dhe tė kemi njė ritėm takimesh qė lidhet me politikėn e jashtme", theksoi Besnik Mustafaj. Sipas tij, dy drejtuesit e lartė tė shtetit duhet tė kėshillohen me njėri-tjetrin pėr zhbllokimin e procedurave tė emėrimit tė ambasadorit Lauka, ose tė bien dakord pėr njė kandidaturė tjetėr. Deputeti demokrat fajėson kreun e shtetit pėr mosdekretimin si detyrim tė tij kushtetues, por duke i kujtuar dhe Kryeministrit se nė rast se ka ndėrruar mendje pėr z. Lauka, nė mėnyrė urgjente duhet tė vendosė pėr njė emėr tjetėr. Ai apelon se Shqipėria duhet tė jetė prezent nė Kosovė, nė tė kundėrt mungesa e mėtejshme ngarkon me pėrgjegjėsi dy drejtuesit mė tė lartė tė shtetit shqiptar, Bamir Topin dhe Sali Berishėn. Por duket qė kjo mosmarrėveshje mes Topit dhe Kryeministrit vjen pėr kandidaturėn e diplomatit Islam Lauka, pėr tė cilin edhe pse ėshtė propozuar nga kreu i qeverisė Berisha, shėrbimi i tij diplomatik nė Kosovė ėshtė anuluar nga Komisioni i Politikės sė Jashtme, gjė tė cilėn Mustafaj nuk e quan normale. Pėr kėtė, z. Mustafaj pohon se "e kam vlerėsuar si njė zgjedhje shumė tė drejtė, po mė pas nuk e di pse ėshtė tėrhequr". "Unė nuk di arsyet pse ka mbetur pezull vazhdimi i procedurave. Nuk e quaj anormale nėse Kryeministri ka ndėrruar mendje, por ama duhet tė gjendet njė kandidaturė tjetėr", u shpreh Besnik Mustafaj. Prej 10 muajsh Shqipėria mungon me ambasadorin e saj nė Kosovė. Ai qė duhej tė pėrfaqėsonte Tiranėn zyrtare nė Kosovė ėshtė Islam Lauka, tė cilin e propozoi Kryeministri Sali Berisha nė njė nga mbledhjet e qeverisė. Por qė atėherė, emėrimi i tij ka mbetur pezull dhe mendohet pėr shkak tė disa kontradiktave mes Kryeministrit dhe Presidentit tė vendit, i cili duhej tė hidhte menjėherė firmėn mbi emrin e Islam Laukės. Gjatė vizitės sė sotme tė Presidentit Topi nė Kosovė, do tė shoqėrohet nga i ngarkuari me punė nė Prishtinė, Arben Ēejku, i cili ėshtė dekretuar si ambasador i Shqipėrisė nė Maqedoni. Marrėdhėniet e ndera mes Presidentit Topi dhe Kryeministrit Berisha lėnė vendin pa ambasadorė. Janė mbi 13 shtete nė tė cilat Shqipėria pėrfaqėsohet nga tė ngarkuarit me punė, tė cilėt emėrohen nga Ministria e Jashtme. Duket se marrėdhėniet jo normale institucionale mes Presidentit tė Republikės dhe kreut tė Ekzekutivit, por dhe raportet e ftohta mes Presidentit dhe Kryetares sė Parlamentit, nėnkryetare e PD-sė, kanė krijuar nė pėrfaqėsimin diplomatik tė vendit tonė nė botė njė imazh aspak serioz pėr njė vend qė kėrkon me insistim tė anėtarėsohet nė familjen e vendeve evropiane.

 
 
http://www.panorama.com.al/index.php?id=23252
Topi nis konsultimet pėr ligjin e Dosjeve,edhe 7 ditė afat pėr kthimin nė Kuvend
» Vendosur: 08/01/2009 - 08:58
ADI SHKEMBI

Presidenti Bamir Topi do tė vendosė brenda njė jave nėse do tė dekretojė apo do kthejė pėr rishqyrtim nė Parlament ligjin pėr pastėrtinė e figurave tė zyrtarėve tė lartė. Prej fundit tė muajit dhjetor, kreu i shtetit ėshtė duke u konsultuar me njė grup ekspertėsh pėr ligjin e ardhur nga Parlamenti dhe qė ka tė bėjė pikėrisht me hapjen e dosjeve tė zyrtarėve qė kandidojnė pėr poste tė larta nė administratėn shtetėrore. Pas kritikave tė shumta tė ndėrkombėtarėve pėr draftin e paraqitur nga maxhoranca, Presidenti po e shqyrton nė detaje ligjin dhe nuk pėrjashtohet mundėsia qė ai ta rikthejė pėr rishqyrtim nė Parlament. Ligji pėr hapjen e dosjeve u miratua nė Kuvend tė hėnėn e 22 dhjetorit vetėm me votat e maxhorancės, pasi opozita nuk pranoi tė jepte konsensusin pėr atė draft. Ndėrkohė, pas miratimit, ligji i ėshtė paraqitur Presidentit Topi pėr dekretim nė datėn 26 dhjetor. Sipas Kushtetutės, kreu i shtetit ka 20 ditė kohė pėr ta shqyrtuar dhe pėr tė dhėnė mendimin e tij, sikundėr me kalimin e kėtij afati mund ta lėrė tė miratohet nė heshtje. Gjatė debatit dymujor qė pasoi miratimin e ligjit tė dosjeve, kreu i shtetit u prononcua vetėm njėherė publikisht. Gjatė njė ceremonie nė qendrėn e tė Moshuarve, Topi tha se “nė rast se do tė mė pyesnit si politikan, gjithmonė kam qenė i hapur pėr ta parė kėtė ēėshtje sa mė shpejt, nė mėnyrė sa mė profesionale, nė mėnyrė sa mė tė gjerė, sa mė komplekse dhe natyrisht, qė ai qė kėrkon tė bėjė karrierė, natyrisht qė ka disa detyrime parėsore dhe kjo nė radhė tė parė ka tė bėjė me pastėrtinė morale”. Ndėrkohė, thirrjet nė njė zė tė komunitetit ndėrkombėtar pėr tė mos e miratuar ligjin e dosjeve, pėr shkak se bie ndesh me Kushtetutėn, duket se ka shtyrė kreun e shtetit qė tė analizojė deri nė detaje kėtė ligj, duke mos pėrjashtuar edhe mundėsinė e rikthimit tė tij nė Parlament, ēka do tė shėnonte precedentin e tretė (pas kthimit tė disa ndryshimeve nė ligjin e legalizimeve dhe Kodit Zgjedhor) qė nga momenti i marrjes sė postit mė tė lartė tė piramidės shtetėrore. Ambasada amerikane u shfaq qė nė fillim tė kėtij debati e prerė nė qėndrimin e saj pėr tė mos e miratuar kėtė ligj, pasi sipas saj drafti ngre probleme serioze kushtetuese. Nė tė njėjtėn kohė edhe ambasada britanike, Kėshilli i Evropės dhe OSBE-ODIHR i kėrkuan maxhorancės tė mos nxitohet me miratimin e kėtij ligji dhe tė marrė konsulencėn e duhur ndėrkombėtare. Por pavarėsisht thirrjeve tė vazhdueshme tė pėrfaqėsuesve tė huaj, maxhoranca u shfaq e vendosur nė qėndrimin e saj dhe tė hėnėn e 22 dhjetorit me 74 vota miratoi nė Kuvend variantin e saj pėr hapjen e dosjeve. Njė ditė para votimit tė ligjit, Kryeministri Berisha u pėrplas publikisht me SHBA-nė, pas njė telefonate tė ndihmės-sekretarit tė Shtetit pėr Ēėshtjet e Evropės dhe Euroazisė, Daniel Fried, i cili i kėrkoi qė ligji tė mos kalonte. 24 orė pas miratimit tė draftit nė Kuvend, komuniteti ndėrkombėtar reagoi sėrish. Zėdhėnėsi Shon Mekormek tha se “procesi i ndjekur pėr miratimin e ligjit pėr pastėrtinė e figurave, ka dhėnė arsye pėr shqetėsime nga pala amerikane. Shtetet e Bashkuara ia kanė shprehur kėto shqetėsime qeverisė shqiptare dhe pikėrisht ndihmės-sekretari i Shtetit pėr Ēėshtjet e Evropės dhe Euroazisė, Daniel Fried, bisedoi me Kryeministrin e Shqipėrisė pėr kėto shqetėsime”.


PD akuzon kreun e PS: Rama, lustraxhiu i Sigurimit tė Shtetit

Partia Demokratike ka reaguar dje pas botimit tė njė skice qė mban firmėn e kreut tė PS-sė, Edi Rama. Sipas zėdhėnėsit tė selisė blu, Gerti Bogdani, “sot shtypi i pėrditshėm boton dokumente autentike, tė cilat faktojnė Edi Ramėn si lustraxhiun e sigurimit tė shtetit. Skicat dhe shkarravinat e tij tė botuara sot, tė periudhės sė rinisė sė tij, nuk janė marrė nga gazeta e kontrolluar e Lidhjes sė Shkrimtarėve, por nga revista e sigurimit tė shtetit”. Bogdani tha se, “kėshtu Edi Rama ilustron nė kėtė revistė me skicat e tij luftėn kundėr diversantėve, kundėr imperializmit amerikan dhe armikut tė klasės. Ky ėshtė njė dokument qė fakton lidhjet e Edi Ramės me sigurimin e shtetit nė njė kohė kur bashkėmoshatarėt e tij ekzekutoheshin nga arma e sigurimit, pasi guxonin tė pėrmendnin fjalėt dhe tė drejtat e njeriut”. Zėdhėnėsi i selisė blu theksoi se ky dokument i botuar nė media fakton lidhjet e kreut tė Partisė Socialiste me sigurimin e shtetit. “Tė tjerat do tė bėhen tė njohur nė ditėt nė vazhdim, derisa Rama pėr shkak edhe tė ligjit tė dosjeve dhe lidhjeve tė tij me sigurimin tė ndahet njė herė e mirė me politikėn shqiptare”.


Ligji i ri, analizė komunizmit

ADI SHKEMBI

Pas miratimit tė ligjit tė pastėrtisė sė figurave tė zyrtarėve tė lartė, qeveria bėn gati ligjin pėr ngritjen e Institutit tė Studimeve tė Krimeve tė Komunizmit. Nė mbledhjen e parė tė Kėshillit tė Ministrave pėr kėtė vit, Kryeministri Berisha u shpreh se ky institut ka si qėllim edukimin e shoqėrisė dhe tė ndihmojė atė nė ruajtjen e kujtesės pėr ato qė pėrjetoi gjatė sistemit komunist. Sipas nenit katėr tė kėtij ligji, detyrė kryesore e Institutit do tė jetė tė studiojė dhe vlerėsojė objektivisht periudhėn e regjimit komunist si dhe tė identifikojė aktet ligjore dhe nėnligjore tė miratuara nga institucionet shtetėrore, tė cilat kanė shėrbyer si bazė e organizimit dhe funksionimit tė sistemit. “Instituti studion dhe vlerėson objektivisht ndėrtimin dhe organizimin institucional, si dhe veprimtarinė antidemokratike dhe kriminale tė strukturave shtetėrore tė regjimit komunist, veēanėrisht tė organeve dhe strukturave tė sigurisė sė shtetit. Kėtu ėshtė zgjeruar nė fakt koncepti i sigurimit nė siguri tė shtetit. Brigadat e ndjekjes kanė ekzekutuar pa gjyq me qindra e qindra qytetarė”, thuhet nė njė prej paragrafėve tė nenit 4 tė kėtij ligji. Nė tė njėjtėn kohė, njė tjetėr detyrė e rėndėsishme e Institutit do tė jetė edhe analizimi i rrugėve pėrmes tė cilave u vendos regjimi komunist nė Shqipėri, si dhe personat shqiptarė apo tė huaj qė ndihmuan nė ardhjen e kėtij regjimi. “Instituti ka pėr detyrė tė informojė publikun mbi krimet dhe rrjedhojat e tjera tė luftės sė klasave, tė sistemojė dhe botojė kujtime e memorie tė tė dėnuarve politikė nė burgje dhe kampet e pėrqendrimit, tė pėrpunojė nė formė elektronike tė gjithė dokumentacionin dhe krimet e regjimit komunist”, thuhet gjithashtu nė ligjin e diskutuar dje nė qeveri. Nė pjesėn e parė tė mbledhjes, Kryeministri Berisha iu pėrgjigj edhe kritikave, sipas tė cilave kėto hapa tė ndėrmarra nga maxhoranca janė tė vonuara. Pėr kėtė ai solli nė vėmendje dy raste tė vendeve anėtare tė BE-sė, Ēekisė dhe Rumanisė, tė cilat e kanė ngritur Institutin e Studimeve tė Krimeve tė Komunizmit vetėm dy vjet mė parė. “Pėr ata tė cilėt mendojnė se kjo nismė ėshtė e vonuar, dua t’u them se njė institut tė tillė qė ne po e ngremė tani, Republika Ēeke e ka ngritur nė vitin 2006, Rumania gjithashtu anėtare e Bashkimit Evropian e ka ngritur nė vitin 2007. Do tė ishte mirė ta kishim bėrė mė parė. Asnjė vend nė Evropė nuk ka pasur kėtė shkallė tė tmerrshme tė dhunės e represionit qė ka pasur Shqipėria, ndaj nuk ėshtė aspak vonė pėr kėto vendime”, u shpreh dje Kryeministri Berisha. Duke iu rikthyer edhe njėherė krimeve tė sistemit komunist, kreu i qeverisė tha se “tė gjitha kėto nuk janė njė e shkuar e largėt, por njė e shkuar e afėrt 20-vjeēare. Ajo ēka ėshtė jashtėzakonisht e dhimbshme, ėshtė se kėto 18 vjet liri nuk kanė ngritur ende ndjenjėn e faljes e tė pendesės. Shpeshherė tė krijohet pėrshtypja se ende ka jo pak qė thonė mirė ua bėnė, sepse shoqėria qe tėrėsisht e ndarė nė ne dhe ata, nė armiq dhe mbėshtetės e konformistė. Kjo ėshtė e vėrteta”.


Instituti kryen detyrat si mė poshtė 

Studion dhe vlerėson objektivisht periudhėn e regjimit komunist. Identifikon aktet ligjore e nėnligjore, sekrete dhe jo sekrete, tė pėrgatitura apo tė miratuara nga tė gjitha institucionet, organet dhe autoritetet shtetėrore dhe kushtetuese, tė cilat kanė shėrbyer si bazė e organizimit dhe funksionimit tė tė gjithė aparatit represiv tė sistemit komunist;

Studion dhe vlerėson objektivisht ndėrtimin dhe organizimin institucional, si dhe veprimtarinė antidemokratike dhe kriminale tė strukturave shtetėrore tė regjimit komunist, veēanėrisht tė organeve dhe strukturave tė sigurisė sė shtetit. Kėtu ėshtė zgjeruar nė fakt koncepti i sigurimit nė siguri tė shtetit. Brigadat e ndjekjes kanė ekzekutuar pa gjyq me qindra e qindra qytetarė;

Analizon shkaqet dhe rrugėt e vendosjes sė regjimit komunist, dokumente qė vėrtetojnė pėrfshirjen e personave shqiptarė, por edhe tė huaj, qė mbėshtetėn ardhjen e kėtij regjimi dhe tė atyre qė bėnė rezistencė kundėr tij, nė rrafshin historik;

Grumbullon tė dhėna, dokumente dhe dėshmi qė i shėrbejnė ndriēimit tė veprimtarisė sė organeve e strukturave tė sigurisė sė shtetit, tė formave tė persekutimit dhe formave tė rezistencės kundėr tyre, si dhe tė gjitha veprimtarive qė kanė ēuar nė dhunimin e tė drejtave dhe lirive themelore tė njeriut nė vitet e regjimit komunist;

Evidenton personat qė kanė qenė pjesė e organeve apo autoriteteve vendimmarrėse pėrgjegjėse pėr propagandėn komuniste, pėr aktet administrative dhe vendimet, tė cilat kanė ēuar direkt ose indirekt nė veprime represive nė jetėn sociale dhe kulturore, pėrfshirė kėtu luftėn e klasave, kolektivizimin, luftėn kundėr fesė, izolimin nga perėndimi, pamundėsinė pėr t’u informuar, censurėn e artit, kulturės, shkencės, si dhe kufizimin e furnizimit me ushqime, kartave tė ushqimit, urisė sė krijuar dhe pasojave tė saj.

Tė informojė publikun mbi krimet e rrjedhojat e tjera tė luftės sė klasave, tė sistemojė dhe botojė kujtime e memorie tė tė dėnuarve politikė nė burgje dhe kampet e pėrqendrimit, tė pėrpunojė nė formė elektronike tė gjithė dokumentacionin dhe krimet e regjimit komunist;

Tė publikojė e tė pėrhapė materiale tė shkruara nė letėr e rrugė elektronike, si dhe organizon ekspozita, seminare, konferenca e diskutime mbi krimet e komunizmit dhe pasojat e tij nė Shqipėri;

Bashkėpunon me institucionet kėrkimore, kulturore, arsimore dhe institucione tė tjera me qėllim shkėmbimin e informacionit dhe pėrvojės lidhur me objektin e punės sė Institutit;

Bashkėpunon me institucionet pėrgjegjėse tė arsimit pėr pėrfshirjen nė planet dhe programet mėsimore tė shkollave tė tė gjitha niveleve informacion tė mjaftueshėm mbi krimet e komunizmit dhe pasojat e kėtij sistemi nė Shqipėri.


Konkurs ndėrkombėtar pėr obeliskun e viktimave

Nė mbledhjen e djeshme Kryeministri Berisha i ka kėrkuar ministrit tė Kulturės, Ylli Pango, tė hapė konkurs ndėrkombėtar pėr ngritjen e njė obelisku nė Tiranė, pėr nder tė viktimave tė sistemit komunist. “Ministria e Kulturės do tė hapė njė konkurs ndėrkombėtar pėr ngritjen e njė obelisku pėr mijėra e mijėra qytetarė shqiptarė, burra, gra, fėmijė, intelektualė, punėtorė, fshatarė, tė rinj, tė moshuar, tė cilėt u martirizuan pėr kėto liri qė ne kemi e gėzojmė sot. Ata nuk qenė qytetarėt qė u konfirmuan, por qė qėndruan dhe nė mėnyrėn e tyre ata dėshmuan rezistencėn ndaj regjimit”, u shpreh Kryeministri Berisha. Ligji pritet tė kalojė sė shpejti nė qeveri dhe mė pas do tė shkojė nė Parlament pėr t’u miratuar. Gjithashtu Kuvendi do tė miratojė njė ligj pėr ngritjen e muzeut tė krimeve dhe dhunės komuniste. Sipas kreut tė ekzekutivit, nė muze do tė gdhenden emrat e qindra mijėra qytetarėve qė u martirizuan gjatė periudhės sė regjimit. Nė tė njėjtėn kohė, Berisha i kėrkoi ministrit Pango qė nė 20 shkurt Muzeu Kombėtar tė organizojė njė ekspozitė pėr dhunėn e sistemit tė kaluar nė Shqipėri. Duke u ndalur te 20 shkurti, kreu i qeverisė u shpreh se pas propozimeve tė shumta u vendos qė tė shpallet pikėrisht kjo dita e nderimit tė viktimave tė sistemit komunist. “20 shkurti ka njė moment tjetėr gjithashtu, jehonėn botėrore. Bota priste pikėrisht kėtė. Ata na ndihmuan, por sėrish diktatori, nė qendėr tė sheshit ‘Skėnderbe’, ishte njė provė jashtėzakonisht e rėndėsishme e opozitės shqiptare, tė cilėn ajo duhet ta kapėrcente me sukses”, theksoi mė tej Berisha.
 
 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=56470  07/01/2009

 Ēamėt, gjyq ndėrkombėtar ndaj Greqisė

PDI dhe shoqata "Ēamėria" mbledhin provat nga arkivat shqiptarė dhe ata tė huaj

 

Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim dhe shoqata "Ēamėria" kėrkojnė mbajtjen e njė gjyqi ndėrkombėtar ndaj shtetit grek pėr gjenocidin e kryer ndaj popullsisė ēame. Nė njė intervistė pėr "Shqip", kreu i PDI-sė, Tahir Muhedini, sqaroi se "PDI nė bashkėpunim me shoqatėn "Ēamėria", nė njė kohė shumė tė shkurtėr do ta hedhim nė gjyq ndėrkombėtar shtetin grek pėr gjenocidin ndaj popullsisė ēame". Kreu i PDI-sė ripėrsėriti edhe njė herė kėrkesat e komunitetit ēam ndaj palės greke dhe kritikoi sėrish deklaratat e kreut tė PBDNJ-sė, Vangjel Dule. Hapi i parė i kėsaj iniciative ishte edhe takimi nė Strasburg mes kreut tė PDI-sė dhe komisionerit tė Kėshillit tė Evropės pėr tė drejtat e Njeriut, Thomas Hammerberg.
Zoti Muhedini, cilat do tė jenė kėrkesat e palės shqiptare pėr 2009-ėn pėr zgjidhjen e problemit ēam?
Siē e dini, PDI nė programin e saj ka edhe zgjidhjen e ēėshtjes ēame. Komuniteti ēam kėrkon ēėshtjet mė elementare, qė i takojnė nė bazė tė tė drejtave tė njeriut dhe nė bazė tė tė drejtave tė pronės. Komuniteti ēam nė radhė tė parė kėrkon dinjitetin e saj pėr atė gjenocid qė ka ndodhur karshi popullsisė sė pafajshme. Kėrkojmė pronat, kėrkojmė shtetėsinė, qė ėshtė hequr nė mėnyrė kolektive ku pas shkeljes sė tė drejtave tė njeriut nė bazė tė kartave ndėrkombėtare qė edhe shtetėsia tė lidhet me tė drejtėn e personit qė do apo jo ta mbajė kėtė shtetėsi. Popullsia ēame kėrkon tė kthehet nė shtėpitė dhe vatrat e tyre, si shtetas grekė dhe shteti grek duhet tė kėrkojė falje pėr atė gjenocid qė i ka ndodhur asaj popullsie. Nė njė kohė qė Greqia ėshtė pjesė e BE dhe me tė drejta tė plota dhe duhet tė zbatojė nė mėnyrėn mė korrekte tė drejtat e njeriut dhe tė njohė pronėn si tė drejtė tė patjetėrsueshme. Por Greqia ka ngelur nė ato shprehjet e saj qė popullsia ēame ėshtė bashkėpunėtore e fashizmit. Mendoj se kjo shprehje ėshtė bajate. Nuk ka asnjė lloj vlere dhe Greqia nuk mund tė hedhė baltė mbi kėtė gjenocid sidomos nėpėr institucionet ndėrkombėtare. Por pėrpjekja mė e madhe ėshtė se komuniteti ēam nė sistemin e diktaturės nuk ka pasur mundėsi t‘u jepte pėrgjigje Greqisė dhe tė kėrkonte tė drejtat e njeriut. Me ndryshimin e sistemit tė diktaturės nė sistemin demokratik, kjo popullsi po kėrkon sipas standardeve dhe konventave ndėrkombėtare tė drejtat e lirisė qė i takojnė ēdo njeriu, tė drejtėn e shtetėsisė dhe tė njohjes sė pronės. Unė e them hapur se tė drejtat e njeriut shihen me dy standarde. Shteti shqiptar e ka tipike nga BE qė tė drejtat e minoritetit tė respektohen tė gjitha, Shqipėria pėrveēse po i respekton dhe i zbaton tė gjitha tė drejtat e minoritetit grek, por u ka dhėnė edhe shtetėsinė greke, duke i bėrė me dyshtetėsi, tė jemi tė sinqertė qė i kanė bėrė edhe me prona. E kundėrta ndodh me popullsinė ēame, e cila kėrkon shtetėsinė, tė cilėn e ka pasur dhe ua kanė hequr dhe tė drejtėn e pronės. Nuk dua tė zgjatem, por ka familje qė kanė trungun familjar deri nė 850 vjet mė pėrpara. Ēamėt nė krahinėn e Ēamėrisė janė autoktonė. Bashkimi Evropian, Shqipėria dhe Greqia duhet tė zbatojnė njė standard kur flasim pėr tė drejtat e njeriut. PD kur erdhi nė pushtet u mor me popullsinė ēame, u integruan nė Parlamentin shqiptar dhe institucionet e shtetit shqiptar anėtarė tė kėtij komuniteti. Me njė fjalė, institucionet nga viti 1960 deri nė vitin 1991 kanė qenė nė mėnyrėn minimale 1% e popullsisė nė institucionet e shtetit. Ky ėshtė fakt. PD njohu edhe gjenocidin e 27 qershorit 1944, nė vitin 1994, ku Presidenti i atėhershėm, Sali Berisha, me dekret e shpalli datėn 27 qershor si ditėn e gjenocidit. Nė 1996 u krye edhe traktati i miqėsisė midis Greqisė dhe Shqipėrisė, por ky traktat miqėsie qė nga 1996 deri mė sot nuk ka kryer asnjė funksion. PS nuk u mor fare me ēėshtjen ēame. Unė mendoj se pėrderisa politika shqiptare ėshtė e njohur me shkeljen e tė drejtave tė njeriut nė Shqipėri, tė gjithė deputetėt shqiptarė e pranojnė dhe ngėrēi qėndron se pse Parlamenti shqiptar nuk e lė tė zgjidhet ēėshtja ēame. Unė mund tė them se ēėshtja ēame ėshtė njė ēėshtje kombėtare dhe nė kėtė ēėshtje kombėtare duhet tė kontribuojnė tė gjitha forcat politike, pavarėsisht forcave tė majta apo tė djathta. Kombi shqiptar ka pasur dy probleme kryesore siē ka qenė ndarja e Kosovės, krahina e Kosovės dhe krahina e Ēamėrisė. PDI e mirėpriti pavarėsinė e Kosovės dhe falėnderon tė gjithė kontribuuesit qė dhanė forcat politike tė Kosovės dhe SHBA qė ka ndihmuar se pas njė shekulli padrejtėsia qė i ishte bėrė popullsisė shqiptare kosovare mė nė fund mori pavarėsinė e saj kurse me krahinėn e Ēamėrisė nuk ėshtė e njėjta gjė. Popullsia ēame nuk kėrkon tė bėhet shtet mė vete, por kėrkon qė tė jetė e integruar si shtetas grek me kombėsi shqiptare, riatdhesimin, njohjen e pronės.
Cilėt do tė jenė hapat e parė tė Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim gjatė kėtij viti pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame?
Pėr sa i pėrket gjenocidit, PDI po krijon njė dosje nė bazė tė dokumenteve dhe fakteve tė popullsisė ēame, nė bazė tė arkivave tė shtetit shqiptar dhe arkivave tė huaj dhe mendojmė qė ka ardhur koha qė karshi shtetit grek tė hapet njė gjyq pėr gjenocidin e ushtruar karshi popullsisė ēame tė pafajshme. PDI nė bashkėpunim me shoqatėn "Ēamėria" e cila na furnizon me materiale, bashkė me institutin e studimeve pėr Ēamėrinė dhe ne mendojmė qė nė njė kohė shumė tė shkurtėr do ta hedhim nė gjyq ndėrkombėtar shtetin grek pėr gjenocidin ndaj popullsisė ēame. Krahas kėsaj, PDI kėrkon nga shteti shqiptar qė tė zbatohen tė drejtat e njeriut pėr popullsisė ēame dhe tė ndikojė pozitivisht karshi Greqisė, pavarėsisht se Athina mban qėndrimin se ēamėt kanė qenė bashkėpunėtorė tė fashizmit, njė herė tjetėr shprehet se kjo ēėshtje ėshtė inekzistente, njė herė tjetėr sqaron qė Ministria e Jashtme t‘i drejtohet Strasburgut, por unė mendoj qė shoqėria e shėndoshė nė shtetin grek ka pasur reagime pozitive karshi kėsaj padrejtėsie pėr komunitetin ēam. Mund tė them se historianėt grekė kanė thėnė haptas nė disa leksione nė Athinė se popullsia ēame nuk ka qenė bashkėpunėtore e fashizmit dhe karshi kėsaj popullsie ėshtė ushtruar gjenocid.
Pas reagimit tuaj pėr bashkėpunim me PBDNJ-nė a ka pasur ndonjė reagim apo reflektim nga kjo parti pėr njohjen e tė drejtave tė komunitetit ēam?
Pavarėsisht se ka pasur reagime shumė tė forta nga konservatorėt ekstremistė, unė mund tė them se e keqja mė e madhe ėshtė se ne kemi edhe njė forcė politike nė Shqipėri siē ėshtė PBDNJ me kryetar Vangjel Dulen dhe ai si perifan telefonon mediat greke ku nė njė studio televizive njė pjesė e minoritetit ēam kėrkon tė drejtat e njeriut dhe zoti Dule merr nė telefon duke thėnė se ata qė janė nė studio janė fėmijė tė bashkėpunėtorėve tė fashizmit gjerman. Nė njė kohė qė ky kryetar partie flet gjithmonė qė tė ndikohet pozitivisht pėr integrimin e Shqipėrisė dhe se partia e tij po ndikon qė Shqipėria tė hyjė nė BE, ndėrkohė qė i takon kryetarit tė PBDNJ-sė tė merret me kėtė ēėshtje dhe tė mbėshtesė komunitetin ēam, tė cilit i janė mohuar tė drejtat. Unė mendoj se ky u shėrben qarqeve antishqiptare dhe ekstremiste dhe e ka si ideologji integrimin e Shqipėrisė, por mendoj se ai ka synim tė kundėrtėn qė Shqipėria tė mos integrohet nė Bashkimin Evropian.
Megjithatė, ne jemi tė qetė dhe nuk duhet tė merremi shumė me Vangjel Dulen, por ne mendojmė se integrimi i Shqipėrisė kėrkon bashkėpunim nė radhė tė parė dhe PDI dhe PBDNJ duhet tė kenė marrėdhėnie tė mira dhe tė ndikojnė pozitivisht qė marrėdhėniet Greqi-Shqipėri tė jetė njė urė lidhėse pėr tė zgjidhur problemet qė ka edhe komuniteti grek, por edhe popullsia ēame. Pavarėsisht se ne kemi bėrė disa kėrkesa pėr tė bėrė takime, por na janė refuzuar, por ne pėrsėri do tė bėjmė kėrkesė derisa tė bindet Vangjel Dulja qė tė ndikojė pozitivisht karshi minoritetit grek dhe karshi popullsisė ēame si kryetar i tė drejtave tė njeriut. Dules i takon tė merret me zgjidhjen e ēėshtjes ēame.
Nė fakt ėshtė folur shumė pėr tė drejtat e njeriut. Kemi vėnė re qė institucionet shqiptare kanė qėndruar nė heshtje pėr ēėshtjen ēame. Personalisht, ju si kryetar i PDI-sė a keni bėrė ndonjė lėvizje dhe a ia keni parashtruar kėrkesat tuaja faktorėve ndėrkombėtarė?
Tė jemi tė sinqertė, BE-ja shtetin grek e ka vendosur si vėzhgues tė shtetit shqiptar pėr tė hyrė nė BE. Dhe Greqia, pėrveēse kėrkesėn qė ka ndaj shtetit shqiptar pėr t‘i zgjidhur ēėshtjen e minoritetit grek, pala shqiptare nuk po bėn atė qė po bėn Greqia qė t‘i dalė pėr zot popullsisė shqiptare pėr problemet qė ka ndaj shtetit grek. PDI po punon shumė pėr ndėrkombatėrizimin e kėsaj ēėshtjeje. Unė duhet tė them se kam qenė i ftuar nė SHBA nga shoqata "Vatra" dhe mund t‘ju them qė tė gjithė bashkatdhetarėt tanė nė SHBA thoshin njė zėri se do tė merremi nė zgjidhjen e ēėshtjes ēame se kjo ka ngelur pa konkluduar nga trungu shqiptar. Ata thanė se pavarėsinė e Kosovės e morėn, tani tė zgjidhin ēėshtjen ēame. Ata po pėrpiqeshin sesi tė ndėrhynin nė Senatin amerikan dhe mė kėrkuan qė tė ēojė njė dosje tė plotė me problematikėn qė ka ēėshtja ēame. Gjithashtu, unė kam pasur edhe njė takim me komisionerin e Kėshillit tė Evropės pėr tė drejtat e njeriut, Tomas Hammerberg, ku i pasqyrova problematikėn qė ka popullsia ēame, mbi shkeljen e tė drejtave qė ka kjo popullsi, mbi mohimin e pronės qė ushtron Greqia karshi kėsaj popullsie. I kam dhėnė edhe dokumente nė bazė tė fakteve pėr qėndrimin e grekėve. Pritja me zotin Hammerberg ishte me interes dhe u tregua i gatshėm tė ndihmojė mbi zgjidhjen e problemit, ku bashkė me mua ishte edhe anėtari i kryesisė sė PDI, Arben Tahiri. Ne nga ana jonė do mundohemi tė kemi bashkėpunime tė mėtejshme qė ai duke ndėrhyrė tė detyrojė Greqinė t‘i japė zgjidhje kėtij problemi kaq madhor, por njėkohėsisht edhe shteti shqiptar tė merret drejtpėrdrejt me zgjidhjen e ēėshtjes ēame. Ajo nuk mund tė zgjidhet me raste sporadike, por duhet marrė seriozisht duke filluar nga parlamenti shqiptar. Ka ikur koha e bisedave sporadike, duhen nė bazė institucionale dhe dokumenteve tė bėhen gjėrat. Institucionet ndėrkombėtare nuk kanė dokumente dhe i kėrkojnė ato, dhe PDI bashkė me shoqatėn Ēamėria do tė pasqyrojnė realitetin duke u servirur atyre fakte tė gjalla dhe dokumente. Popullsia ēame ka qenė minoritet nė shtetin grek dhe erdhi si rob lufte nė Shqipėri.

 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=56529  08/01/2009
 

Obelisk pėrkujtimor pėr viktimat e komunizmit nė oborrin e Piramidės

Qeveria miraton ngritjen e institutit tė studimeve tė krimeve dhe pasojave tė sistemit komunist nė Shqipėri

Kėshilli i Ministrave vendosi dje qė data 20 shkurt tė shpallet dita e nderimit tė viktimave tė sistemit komunist, ndėrkohė qė do tė krijohet edhe njė muze nė kujtim tė viktimave tė kėtij sistemi. "Mund tė ishin data tė tjera, por u vendos pėr datėn 20 shkurt, pasi kjo ishte data e ngadhėnjimit tė atyre qė patėn kurajėn tė pėrmbysin realisht bustet e gjalla dhe tė vdekura tė diktaturės", theksoi Berisha, duke shtuar se 20 shkurti i vitit 1991 ishte edhe dita e pėrmbysjes sė bustit tė diktatorit. Gjithashtu, Kryeministri vuri nė dukje se "do t‘i propozohet Parlamentit qė tė vendosė pėr ngritjen e obeliskut nė nderim tė viktimave tė sistemit komunist, para piramidės sė diktatorit, e cila sot ėshtė Qendėr Kulture". Kryeministri Berisha paraqiti nė mbledhjen e Kėshillit tė Ministrave, projektligjin pėr krijimin e institutit tė studimeve tė krimeve dhe pasojave tė sistemit komunist nė Shqipėri. "Sistemi komunist nė Shqipėri ishte sistemi mė represiv, shtypės dhe i dhunshėm nė tė gjithė Evropėn ish-komuniste. Ky sistem u krijoi shqiptarėve dramėn mė tė madhe kombėtare nė tėrė historinė e tyre", u shpreh Kryeministri. Shefi i qeverisė e cilėsoi kėtė iniciativė njė pėrpjekje pėr tė rikujtuar dhe pėr tė mos harruar dhunėn, vuajtjet dhe dhimbjen qė ky sistem u shkaktoi shqiptarėve.

"Nė asnjė rast, ne nuk kemi zgjedhur as hakmarrjen, sepse nuk do tė ishte gjė tjetėr veēse ripėrsėritje e asaj qė ka ndodhur, por e vėrtetė ėshtė se nuk kemi zgjedhur as drejtėsinė. Ne, si me ligjin e lustracionit dhe me tė gjitha ligjet e vendimet e tjera qė do tė ndėrmerren, kemi zgjedhur mė sė shumti njė kufizim tė pėrkohshėm pėr njė grup tė caktuar tė tė drejtave tė tyre, por krejtėsisht tė pėrkohshėm. Ne kemi zgjedhur njė pėrpjekje tė madhe pėr tė rikujtuar dhe pėr tė mos harruar", theksoi Berisha. Kreu i qeverisė ngarkoi me detyrė ministrin e Kulturės qė tė hapė njė konkurs ndėrkombėtar pėr ndėrtimin e njė obelisku.

 
 
 
 
29/12/2008 http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=14291
 
Zef Simoni: Komunistėt tė kėrkojnė falje pėr krimet
ERALD KAPRI

Ipeshkvi i Kishės Katolike tė Shkodrės kėrkon hapjen e dosjeve

“Duhet ecur para dhe kėshtu ecet kur nuk njihet e vėrteta”

Ipeshkvi i Kishės Katolike tė Shkodrės, Zef Simoni, reagoi dje duke kėrkuar hapjen e dosjeve tė periudhės komuniste nė Shqipėri. Nė moshėn 80-vjeēare, Zef Simoni, njė nga tė pėrndjekurit e sistemit komunist tha dje se shqiptarėt ende nuk janė pėrballur me tė vėrtetėn. Kreu u Kishės Katolike nė Shkodėr u shpreh se vendi nuk mund tė ecė para nė rast se nuk njihet e vėrteta, qė sipas tij, ende po vonon tė dalė. Ai bėri thirrje edhe pėr falje dhe vuri nė dukje se komunistėt nuk e kanė bėrė njė gjė tė tillė ende. Sipas tij, ėshtė e patolerueshme qė nė zyrat e shtetit mund tė shohėsh zyrtarė tė sė kaluarės komuniste. “Duhet ecur para dhe kėshtu ecet kur nuk njihet e vėrteta”, - tha Ipeshkvi i Shkodrės, Zef Simoni. I persekutuar me vite nė sistemin komunist, prifti katolik e sheh atė periudhė mė tė egrėn qė ka njohur vendi. Sipas tij, shqiptarėt mbijetuan 5 shekuj nga pushtimi turk, por sistemi komunist dhunoi shumė herė mė shumė shqiptarėt seē arriti tė bėjė perandoria otomane nė Shqipėria. Ipeshkvi Zef Simoni e sheh sistemin komunist nė Shqipėri si njė pushtim. “Shqipėria ka pasur dy pushtime. Ne kemi vuajtur prej turkut 500 vjet dhe pastaj 50 vjet me komunizmin”, - tha ai. Kreu i Kishės Katolike tė Shkodės kujtoi edhe krimet qė sistemi komunist kreu mbi klerin katolik. Kleri katolik shihej nga sistemi komunist si sfidė pėr pushtetin absolut. Duke parė qė tradicionalisht kleri ishte njė nga tempujt e kulturės dhe dijes, diktatori Enver Hoxha vuri nė vend tė parė tė persekutimit klerin katolik. Sipas dokumenteve tė zbuluara sė fundmi, nė udhėzimet e tij, diktatori Hoxha theksonte se kleri katolik nė veēanti duhej zhdukur me tė gjitha mėnyrat. Dija, kultura qė kishte kleri katolik u pa si sfiduese nga Hoxha, i cili torturoi dhe vrau me qindra priftėrinj shqiptarė. Njė pjesė tė sė vėrtetės qė kėrkon tė zbulohet ėshtė shkruar edhe nė librin e At Zef Pėllumbit, “Rrno pėr me tregue”. Deklarata e Ipeshkvit tė Kishės Katolike tė Shkodrės erdhi pas miratimit nga Kuvendi tė ligjit pėr pastėrtinė e figurave, ose siē njihet ndryshe si ligji i dosjeve. Aktualisht ky ligj u miratua dhe pritet tė nisė funksionimin e tij pėr pėrjashtimin nga administrata dhe politika mbetjet e komunizmit. Ligji do tė detyrojė administratorėt e sistemit tė vjetėr qė tė ketė pozita vendimmarrėse nė sistemin demokratik. I kontestuar nga ndėrkombėtarėt, ky ligj u miratua me votat e mazhorancės dhe pritet qė tė pėrmbyllė procesin e lustracionit qė nuk u mbyll dot pėrfundimisht nė Shqipėri. 
  
 
 
 
 
http://www.shekulli.com.al/news/101/ARTICLE/39089/2009-01-08.html

Presidenti Topi mbėrrin nė Kosovė, vizita e parė pas pavarėsisė

Presidenti Bamir Topi, shoqėruar nga zonja e parė ka mbėrritur nė Kosovė. Nė aeroportin e Prishtinės u prit nga anėtarė tė kabinetit tė qeverisė sė Kosovės.

Shekulli Online
Enjte, 08 Janar 2009 09:23:00

Presidenti, Bamir Topi nis sot vizitėn dyditore nė Kosovė, me ftesė tė kreut tė shtetit kosovar, Fatmir Sejdiu.

Kryetari i shtetit, Topi do jetė nė krye tė njė delegacioni zyrtar nė pėrbėrje tė tė cilit janė nėnkryetarėt e Kuvendit tė Shqipėrisė, deputetė tė komisionit tė jashtėm, tė komisionit tė sigurisė, tė komisionit tė ekonomisė dhe pėrfaqėsues tė biznesit.

Presidenti Topi dhe delegacioni qė e shoqėron do tė takojė e zhvillojė bisedime zyrtare me Presidentin e Kosovės Fatmir Sejdiu, Kryeministrin Hashim Thaēi, kryesinė e Kuvendit tė Kosovės dhe do tė mbajė njė fjalim pėr deputetėt e kėtij Kuvendi.

Sipas axhendės sė planifikuar, nė ditėn e parė tė vizitės zyrtare, Presidenti Topi do takohet me komandantin e KFOR-it, Gjeneral Emilio Gay dhe drejtues tė partive politike e minoriteteve nė Kosovė.

Mėsohet se gjatė vizitės zyrtare nė Kosovė, Presidenti Topi do vizitojė Bashkinė e Prishtinės dhe kuvendin komunal nė Ferizaj, Akademinė e Shkencave e Arteve tė Kosovės dhe Muzeun e Kosovės.

Nė plan janė edhe takimet e dy prsidentėve me pėrfaqėsues tė biznesit tė Shqipėrisė dhe atij tė Kosovės.

Kjo ėshtė vizita e parė zyrtare e Presidentit tė Republikės, Bamir Topi, nė shtetin e ri tė Kosovės. Kreu i Shtetit shqiptar ka kryer vizitėn e fundit nė Kosovė mė 25 janar 2008, pak ditė para shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

 

 

 
http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=56515
Dosjet, kategoritė qė nuk prek ligji
ALBANA LIKA
07/01/2009  Projekti i miratuar nga mazhoranca parlamentare lė jashtė verifikimit persona tė rėndėsishme

Mėsuesit dhe punonjėsit qė sigurojnė informacionin e klasifikuar i shpėtojnė sitės

Ligjvėnėsi shqiptar pas shumė pėrpjekjeve dhe viteve pritje pėr realizimin e njė ligji sa mė tė mirė pėr verifikimin e pastėrtisė sė figurės sė zyrtarėve, ka lėnė jashtė verifikimit disa kategori tė rėndėsishme pėr shoqėrinė shqiptare. Ndėr to pėr nga rėndėsia e funksionit janė mėsuesit, tė cilėt edukojnė brezin e ardhshėm, dhe punonjėsit e Drejtorisė sė Sigurimit tė Informacionit tė Klasifikuar, qė sigurojnė informacionet sekrete apo konfidenciale shtetėrore. Futja e mėsuesve nė listėn e subjekteve qė do tė verifikohen sipas ligjit qė u miratua nė fund tė muajit dhjetor u propozua nga deputetė tė Partisė Demokratike nė Komisionin parlamentar tė Ligjeve, propozim i cili u hodh poshtė nga anėtarėt e tjerė tė komisionit, deputetė tė sė njėjtės forcė politike.

Mėsuesit

Autoriteti i Kontrollit tė Figurave fillon procedurėn e verifikimit tė pastėrtisė morale tė funksionarėve, kryesisht pėr tė gjitha subjektet e pėrcaktuara nė ligj, pra qė nga Presidenti i Republikės deri te drejtorėt e gjimnazeve. Kėta tė fundit me propozim tė deputetėve u pėrfshinė nė listė, por u la jashtė njė tjetėr kategori po kaq e rėndėsishme siē janė mėsuesit. Kategoria qė pėrgatit tė ardhmen e kombit shqiptar nuk preket nga ligji qė synon pastėrtinė morale tė figurės sė zyrtarėve shqiptarė. Shumica parlamentare, e cila me votat e saj miratoi kėtė projekt, pati nė mesin e saj deputetė qė kėrkuan verifikimin edhe tė kėsaj kategorie, kėrkesė e cila u refuzua. Po ashtu shumica parlamentare, duke e cilėsuar jashtė objektit tė ligjit, refuzoi edhe propozimin e deputetit Nikollė Lesi pėr verifikimin e pronarėve, bashkėpronarėve, drejtorėve dhe kryeredaktorėt e medieve tė shkruara dhe audiovizive.

DSIK

Nga 25 punonjės qė ka nė total DSIK-ja, preken sipas ligjit qė ka hyrė nė fuqi vetėm 4 prej tyre. Ndėrkohė ky institucion pėr nga misioni ka njė rėndėsi tė veēantė. “Organizimi, drejtimi dhe kontrolli i masave pėr ruajtjen, klasifikimin dhe administrimin e informacionit tė klasifikuar”, ėshtė misioni i tij. DSIK gjithashtu harton politika, programe e procedura pėr sigurimin e informacionit tė klasifikuar dhe kontrollon zbatimin e tyre prej institucioneve; u rekomandon drejtuesve tė institucioneve marrjen e masave tė shpejta dhe tė pėrshtatshme pėr korrigjimin e shkeljeve tė vėrejtura; mbikėqyr rregullat e sigurimit fizik, ushtarak dhe elektronik tė informacionit tė klasifikuar, si dhe tė anės teknike tė marrjes, pėrpunimit, administrimit dhe arkivimit tė tyre; harton procedura pėr parimet e klasifikimit dhe tė shenjėzimit, trajnimit dhe edukimit profesional dhe harton udhėzime pėr klasifikimin e deklasifikimin; kryen rishikimin e programeve tė secilit institucion, kėrkon raporte nga kėto institucione dhe bashkėpunon pėr pėrmbushjen e pėrgjegjėsive etj.

Subjektet e verifikimit

Sipas kėtij ligji, subjekti i verifikimit janė tė gjithė funksionarėt publikė tė zgjedhur apo tė emėruar tė cilėt aktualisht ushtrojnė apo do tė ushtrojnė njė nga funksionet e mėposhtme:

Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė;

deputetėt e Kuvendit tė Shqipėrisė;

anėtarėt e Kėshillit tė Ministrave, zėvendėsministrat, funksionarėt politikė, sekretarėt e pėrgjithshėm, drejtorėt e pėrgjithshėm dhe drejtorėt e drejtorive tė dikastereve, si dhe tė barazuarit me ta nė institucionet e tjera shtetėrore qendrore dhe tė pavarura;

anėtarėt e Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė si dhe gjyqtarėt dhe prokurorėt pranė gjykatave dhe prokurorive tė tė gjitha niveleve;

funksionarė tė lartė tė Presidencė, tė administratės sė Kuvendit, tė Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė, tė Gjykatės sė Lartė, Gjykatės Kushtetuese, Prokurorisė sė Pėrgjithshme;

guvernatorė, zėvendėsguvernatorė dhe drejtorėt e Bankės sė Shqipėrisė;

funksionarė tė FA-sė nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė ushtrisė, si dhe oficerėt me gradė “gjeneral” dhe “kolonel”;

prefektėt, kryetarėt e kėshillave tė qarkut si dhe kryetarėt e bashkive dhe komunave;

nė SHISH, SHIU, SHIR dhe ēdo shėrbim tjetėr inteligjent; nė Gardėn e Republikės;

drejtori i Policisė sė Shtetit deri nė nivel qarku dhe komisariati;

drejtuesit e pėrfaqėsive diplomatike;

rektorė, zėvendėsrektorė tė universiteteve publike;

anėtarė tė Akademisė sė Shkencave;

drejtorėt e gjimnazeve dhe tė tė mesmeve tekniko-profesionale;

ēdo person tjetėr i dekretuar nga Presidenti i Republikės apo i zgjedhur nga Kuvendi.
 
 
http://www.panorama.com.al/index.php?id=23280
Qeveria shet pronat pėr kompensimin
» Vendosur: 08/01/2009 - 09:07
 
BLEDAR HOTI

Qeveria nxjerr nė shitje pronat shtetėrore, me qėllim krijimin e fondit tė veēantė pėr kompensimin financiar tė ish-pronarėve. Nė mbledhjen e djeshme, Kėshilli i Ministrave ka miratuar vendimin "Pėr kushtet dhe procedurėn e tjetėrsimit tė sipėrfaqeve tė tokės me cilėsi tė veēanta, pėr llogari tė fondit tė kompensimit". Nė bazė tė kėtij vendimi, sipėrfaqet qė tashmė do tė shiten duhet tė jenė rrugėkalime parcelash bujqėsore, sipėrfaqe tė zėna nga impiante bonifikuese, kanale kullimi apo vaditjeje. Paratė qė do tė nxirren nga shitja e kėtyre tokave do tė shkojnė nė krijimin e fondit tė posaēėm tė kompensimit financiar. Tokat qė do tė nxirret nė ankand pėrfshihen ato nė pronėsi tė shtetit dhe tė patransferuara nė inventarin e bashkive dhe tė komunave. Kategori tjetėr qė pėrfitojnė: "janė tė pėrfshira brenda njė pasurie tė paluajtshme, nė pronėsi tė kėrkuesit apo qė rrethohet ose lidh dy a mė shumė pasuri tė paluajtshme, nė pronėsi tė kėrkuesit; Brenda tyre ose nė lidhje funksionale me to, kėrkuesi tė ketė ngritur ndėrtesa banimi, sociale apo industriale apo tė jenė pjesė e njė studimi urbanistik tė miratuar, tė pa trajtuara nga legjislacioni pėrkatės, pėr legalizimin dhe urbanizmin e ndėrtimeve pa leje; Janė nė masė deri nė 20 pėr qind tė sipėrfaqes sė tokės, nė pronėsi tė kėrkuesit".
Procedura e blerjes
Personat qė duan tė blejnė tokėn qė kanė afėr banesės sė tyre, duke e tjetėrsuar atė duhet tė paraqesin kėrkesėn zyrtare pranė Agjencisė sė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave. Blerėsit duhet tė depozitojnė nė tė njėjtėn kohė edhe njė kapar pėr pronėn qė kėrkojnė ta blejnė. "Kapari ėshtė nė masėn 20% tė kundėrvlerės nė lekė, tė sipėrfaqeve, qė do tė tjetėrsohen nė pronėsi tė tyre, sipas ēmimit pėrkatės, tė pėrcaktuar nė bazė tė vendimit tė Kėshillit tė Ministrave, sipas metodikės pėr vlerėsimin e pronės sė paluajtshme, miratuar me vendimin nr.183, datė 28.4.2005, tė Kuvendit. Kapari tė jetė paguar pėr llogari tė fondit tė kompensimit tė pronave, jo mė vonė se 3 muaj nga data e marrjes sė njoftimit prej AKKP-sė, por pėrpara dėrgimit tė materialeve nga AKKP-ja te Ministri i Drejtėsisė", thuhet nė vendimin e qeverisė.
Ndėrsa pėr sipėrfaqet e zėna nga impiante bonifikuese, kanale kullimi apo vaditjeje, tė jetė marrė paraprakisht miratimi nga ministria pėrkatėse. Nė rastet e ndryshimit tė projekteve, aplikuesi, nė pėrputhje me legjislacionin nė fuqi, duhet tė paraqesė dhe tė ndėrtojė, me shpenzimet e veta, ndryshimet e mundshme nė veprat nė fjalė, pėr ruajtjen e funksionit. Kėrkuesi duhet tė paraqesė pranė AKKP-sė: dokumentin e lėshuar nga ZRPP-ja, qė vėrteton pronėsinė e kėrkuesit mbi pasuritė e paluajtshme, tė cilat ndodhen brenda apo rrethojnė ose lidhen nga sipėrfaqja, qė kėrkohet tė tjetėrsohet, si dhe, sipas rastit, lejen e ndėrtimit, dhėnė nga organi pėrgjegjės nė periudhėn kur ėshtė bėrė ndėrtimi, apo studimin urbanistik, tė miratuar. Gjithashtu duhet tė paraqesė dhe dokumentin e lėshuar nga ZRPP-ja, qė vėrteton pronėsinė e shtetit mbi pasuritė e paluajtshme, qė kėrkohen tė tjetėrsohen, si dhe regjistrimin pėrkatės kadastral tė kėsaj sipėrfaqeje pranė zyrave tė administrimit dhe tė mbrojtjes sė tokės, nė kėshillin e qarkut. Gjithashtu duhet tė paraqitet edhe planvendosjen e sipėrfaqes sė kėrkuar pėr t'u tjetėrsuar, tė lėshuar nga ZRPP-ja. Zyrat rajonale tė AKKP-sė brenda 10 ditėve nga paraqitja e kėrkesės i dorėzon zyrės qendrore nė Tiranė. Ndėrsa vetė AKKP-ja duhet qė tė verifikojė brenda 30 ditėve dokumentet e paraqitura.

Pjesė nga Vendimi i qeverisė

1. AKKP futet nė procedurėn e shitjes sė pronave nė kėto raste
a) Sipėrfaqet tė jenė rrugėkalime parcelash bujqėsore, sipėrfaqe tė zėna nga impiante bonifikuese, kanale kullimi apo vaditjeje, tė cilat kanė kėto cilėsi:
i. Janė nė pronėsi tė shtetit dhe tė pa transferuara nė inventar tė organeve tė qeverisjes vendore, nė bazė tė ligjit nr. 8744, datė 22.2.2001, "Pėr transferimin e pronave tė paluajtshme publike tė shtetit nė njėsitė e qeverisjes vendore", tė ndryshuar;
ii. Janė tė pėrfshira brenda njė pasurie tė paluajtshme, nė pronėsi tė kėrkuesit apo qė rrethohet ose lidh dy a mė shumė pasuri tė paluajtshme, nė pronėsi tė kėrkuesit;
iii. Brenda tyre ose nė lidhje funksionale me to, kėrkuesi tė ketė ngritur ndėrtesa banimi, sociale apo industriale apo tė jenė pjesė e njė studimi urbanistik tė miratuar, tė pa trajtuara nga legjislacioni pėrkatės, pėr legalizimin dhe urbanizmin e ndėrtimeve pa leje;
iv. Janė nė masė deri nė 20 pėr qind tė sipėrfaqes sė tokės, nė pronėsi tė kėrkuesit;
b) Kėrkuesit tė kenė paguar nė numrin e llogarisė sė caktuar nga AKKP-ja, pėr llogari tė fondit tė kompensimit tė pronave, tė krijuar sipas pikės 1, nenit 23, tė ligjit nr. 9235, datė 29.7.2004, "Pėr kthimin dhe kompensimin e pronės", tė ndryshuar, kapar, nė masėn 20% tė kundėrvlerės nė lekė, tė sipėrfaqeve, qė do tė tjetėrsohen  nė pronėsi tė tyre, sipas ēmimit pėrkatės, tė pėrcaktuar nė bazė tė vendimit tė Kėshillit tė Ministrave, sipas metodikės pėr vlerėsimin e pronės sė paluajtshme, miratuar me vendimin nr.183, datė 28.4.2005, tė Kuvendit.
c) Kapari tė jetė paguar pėr llogari tė fondit tė kompensimit tė pronave jo mė vonė se 3 muaj nga data e marrjes sė njoftimit prej AKKP-sė, por pėrpara dėrgimit tė materialeve nga AKKP-ja te Ministri i Drejtėsisė.
ē) Kėrkesa tė depozitohet nė zyrėn e AKKP-sė nė qendėr, e shoqėruar me dokumentacion provues, sipas kėtij vendimi. 
d) Pėr sipėrfaqet e zėna nga impiante bonifikuese, kanale kullimi apo vaditjeje tė jetė marrė, paraprakisht, miratimi nga ministria pėrkatėse. Nė rastet e ndryshimit tė projekteve, aplikuesi, nė pėrputhje me legjislacionin nė fuqi, duhet tė paraqesė dhe tė ndėrtojė, me shpenzimet e veta, ndryshimet e mundshme nė veprat nė fjalė, pėr ruajtjen e funksionit.

2. Kėrkesa pėr tjetėrsimin, pėr llogari tė fondit tė kompensimit, tė sipėrfaqeve tė pėrcaktuara nė kėtė vendim, paraqitet nga kėrkuesit pranė zyrės sė AKKP-sė, nė qendėr me postė rekomande. Krahas kėrkesės, sipas formularit tip, tė miratuar nga drejtori i pėrgjithshėm i AKKP-sė, kėrkuesit duhet tė paraqesin edhe dokumentet e mėposhtme:
a) Dokumentin e lėshuar nga ZRPP-ja, qė vėrteton pronėsinė e kėrkuesit mbi pasuritė e paluajtshme, tė cilat ndodhen brenda apo rrethojnė ose lidhen nga sipėrfaqja, qė kėrkohet tė tjetėrsohet, sipas kushteve tė pėrcaktuara nė pikėn 1, tė kėtij vendimi,  si dhe, sipas rastit, lejen e ndėrtimit, dhėnė nga organi pėrgjegjės nė periudhėn, kur ėshtė bėrė ndėrtimi, apo studimin urbanistik, tė miratuar; 
b) Dokumentin e lėshuar nga ZRPP-ja, qė vėrteton pronėsinė e shtetit mbi pasuritė e paluajtshme, qė kėrkohen tė tjetėrsohen, sipas kushteve tė pėrcaktuara nė pikėn 1, tė kėtij vendimi si dhe regjistrimin pėrkatės kadastral tė kėsaj sipėrfaqeje pranė zyrave tė administrimit dhe tė mbrojtjes sė tokės, nė kėshillin e qarkut;
c) Planvendosjen e sipėrfaqjes sė kėrkuar pėr t'u tjetėrsuar, tė lėshuar nga ZRPP-ja.

 

 

http://www.gazetatelegraf.com/ana_creative/10.html

Mbreti Leka, referendum pas integrimit

05 January, 2009 05:06:00 Ilir Bushi
 
image

Mėkėmbėsi i Fronit feston Vitin e Ri me stafin. Qė nga kreu i zyrės sė oborrit deri te roja i derės

Trashėgimtari i Fronit Mbretėror Leka Zogu i Parė, ka festuar natėn e ndėrrimit tė viteve, nė shtėpinė e tij, tek ish-Pallati i Pionierėve, sė bashku me stafin e afėrt, duke pirė shumė pak alkool dhe duke respektuar dietėn rigoroze, nė prani tė mjekut, Vilson Ibrahimllari. Gjatė kėsaj darke, ai ka shprehur shqetėsimin e tij, pėr ngjarjet e Rripit tė Gazės, sepse kėto ngjarje, sipas tij, “mund ta spostojnė sadopak vėmendjen e opinionit ndėrkombėtar, nga ēėshtja e Kosovės”. Pėr kėtė arsye, brenda kėtyre javėve, ai do tė ndėrmarrė njė turne takimesh, nėpėr ato kancelari evropiane, ku ka njė ndikim tė veēantė, pėr tė ndihmuar nė sensibilizimin e problemit tė Kosovės. Gjatė natės sė Vitit tė Ri, trashėgimtari i fronit ėshtė shfaqur me njė gjendje shpirtėrore tė mirė, e cila i pėrgjigjet gjendjes aktuale, shėndetėsore, tė pėrmirėsuar. Gjatė kėsaj mbrėmjeje, nė tryezėn e festės ishin tė pranishėm edhe kreu i zyrės sė oborrit, Ali Ohri, sekretarja, Julinda Kamberi, kordinatori politik, Murat Basha, si edhe Sul Mulosmani, Hysen Bajraktari, etj. Nė kėtė festė, mėkėmbėsi i mbretit i ka bashkuar tė gjithė nė njė tryezė tė pėrbashkėt, qė nga kryetari i zyrės sė oborrit, e deri tek roja i portės. Aktualisht, ai ėshtė 69 vjeē dhe gjatė kėtij viti, stafi i tij, do pėrgatitet pėr festimin e  70-vjetorit. Gjithashtu, bėhet e ditur se gjatė darkės sė 31 dhjetorit, Leka i Parė nuk ka shkėmbyer shumė mesazhe telefonike, sepse, disa ditė mė parė ai u kish dėrguar kartolina, thuajse tė gjithė politikanėve shqiptarė qė drejtojnė forcat e spektrave tė ndryshėm   

  

Pjesėmarrja nė politikė

 

Tani pėr tani, Leka Zogu i Parė, nuk do tė bėhet pjesė e asnjė force politike, por gjithsesi, pjesėmarrja e tij nė politikė nuk do tė mungojė. Sipas konceptit tė tij, “mbreti qėndron gjithmonė mbi palėt, por gjithsesi, mbret tė Majtė nuk mund tė ketė”. Kjo tregon, se gjatė fushatės elektorale, Leka Zogu, mund tė ndihmojė forcat e Djathta, ndėrkohė qė flitet se djali i tij, do tė jetė deputet i listės, sė PD-sė, pėr zonėn e Burrelit. Sipas tė dhėnave paraprake, thuhet se ajo do tė ndihmojė mė shumė Legalitetin, por ende nuk mėsohen detajet nėse do ta ndihmojė me pjesėmarrjen direkte nė fushatė, apo vetėm me mbėshtetje konsultative. Gjithashtu, nė adresė tė qeverisė aktuale, ai ndihet i entuziazmuar sidomos pėr rrugėn Durrės-Kukės, dhe ėshtė shprehur se mė nė fund u realizua dėshira e vjetėr pėr lidhjen e trojeve shqiptare nėpėrmjet rrugėve. Leka Zogu shpesh herė shfaq interes edhe pėr projektin e Rrugės sė Arbrit, e cila sipas tij, do tė jetė njė fitore e madhe pėr Shqipėrinė.       

  

Referendumi

 

“Nuk do ketė mė referendum popullor, pa u zgjidhur njėherė ēėshtja e Kosovės dhe e shqiptarėve tė Maqedonisė”. Kėshtu mėsohet tė jetė shprehur Leka Zogu, gjatė darkės sė Vitit tė Ri, ku ka theksuar se “referendumi do tė vijė nė mėnyrė tė natyrshme pas integrimit tė Shqipėrisė dhe zgjidhjes pėrfundimtare tė problemit tė Kosovės, apo tė shqiptarėve tė Maqedonisė”. Pikėrisht, kjo periudhė, sipas trashėgimtarit, do tė thėrresė nė skenė nevojėn e mbajtjes sė njė referendumi popullor, sepse, nė realitetin e ri qė do tė krijohet, figura e mbretit, mund tė jetė mė gjithėpėrfshirėse dhe mė pėrfaqėsuese. Gjithmonė, sipas kėtij konteksti, ky realitet do tė krijohet rreth vitit 2012, kur shqiptarėt do tė ushtrojnė vullnet tė lirė pėr tė zgjedhur sistemin politik. Nga ana tjetėr, duhet theksuar se gjatė darkės festive tė gjitha bisedat e Leka Zogut, kanė pasur lidhje vetėm me ngjarjet dhe perspektivat politike tė Shqipėrisė dhe Kosovės, tė cilat ai uron t’i shohė tė bashkuara.       

  

Operacioni nė kėmbė pa sukses

 

Proteza nuk funksionon si duhet

 Pas aksidentit tė disa viteve mė parė, nė fshatin Vishnjė, ku trashėgimtari i fronit, pati njė thyerje tė kėmbės sė majtė, disa ambasadorė i afruan atij, qė tė operohej nė spitalet e huaja, por Leka i Parė nuk pranoi, duke bėrė njė vlerėsim tepėr tė lartė pėr mjekėt shqiptarė. Pėr kėtė arsye, ai pranoi tė bėhej operacion nė klinikat shqiptare, ku edhe vuri njė protezė nė kėmbėn e majtė. Por duket se kjo dashamirėsi mbretėrore ndaj mjekėsisė sonė, i ka kushtuar shumė, Lekės sė Parė, sepse proteza e vendosur, tek Kocka e Femurit, tė kėmbės sė majtė nuk ka funksionuar siē duhet. Madje kjo protezė i ka hapur atij shumė probleme, nė  mbajtjen e ekuilibrit tė plotė gjatė ecjes.  Sipas procedurave mjekėsore, vetė operacioni, nuk ka qenė aq problematik, sa ē’ka rezultuar tė jetė, pas ndėrhyrjeve kirurgjikale tė mjekėve shqiptarė. Por vetė Leka i Parė megjithėse ankohet pėr dhimbjet nė kėmbė, nuk ėshtė ankuar asnjėherė, pėr ndonjė prej kirurgėve qė e kanė operuar. Megjithatė, kjo pakujdesi gjatė procedurave tė vėnies sė protezės, i ka krijuar probleme atij. Dhe tė gjitha operacionet konsiderohen tė pasuksesshme, ngaqė nuk ėshtė bėrė kalkulimi apo ndėrhyrja e duhur nė gjymtyrėn e tij tė majtė.          
 

 

 

 
http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=14132  24/12/2008 
Monsinjor Rrok Mirdita :Tė hapen dosjet pėr tė mos harruar
Intervistė e Monsinjor Rrok Mirditės pėr ALSAT nė emisionin “Studio e hapur” me Eni Vasilin

“Mė kujtohet nė kohėn e Presidentit Regan, kur ai emėroi njė gjykatės tė njohur, u bė problem pėr disa artikuj tė tij kur ai si jurist i ri kishte shkruar nė disa revista, tė cilat kishin pasur njė shije jo tė mirė pėr shkak se atje janė shumė tė ndjeshme ēėshtjet raciale. Pėr shkak tė kėtyre artikujve njė njeri qė kishte tė gjitha kualitetet, u refuzua tė aprovohej nga Senati”.

Arqipeshkvi i Tiranė-Durrės, Monsinjor Rrok Mirdita, mbėshtet hapjen e dosjeve gjatė njė interviste pėr ALSAT me gazetaren Eni Vasili. Ai thotė se tani ėshtė koha qė gjėrat tė vendosen nė vendin qė u takon

Ēfarė ndodhi me shqiptarėt qė pas viteve ‘60 u larguan me dhunė nga Zoti?

Unė po citoj njė thėnie tė Papa Leonit tė madh, njė ndėr mė tė mėdhenjtė nė historinė e Kishės kur ai u drejtohej tė krishterėve nė gjuhėn latine me thėnien: “Njihe o i krishterė dinjitetin tėnd”. Zoti ėshtė bėrė njeri, pėr t’i bėrė tė mundur njeriut qė tė njohė Zotin mė mirė, mė afėr. Dashuria e pafundme e Zotit qė nuk ka kursyer as birin e vet dhe na e dėrgoi sikurse njė njeri, te jetė njė vėlla yni qė ta kemi mė afėr ta dėgjojmė nga goja e tij gjithēka qė na zbulon mbi misterin e pashqyrtueshėm qė ėshtė pėrmbi Zotin, sepse truri ynė ėshtė tepėr i vogėl pėr tė mbuluar pafundėsinė e Zotit. Sigurisht, ndalimi i besimit ose qitja jashtė, braktisja prej njė familje ėshtė njė gjė jashtėzakonisht tragjike. Nė qoftė se kjo bėhet nga njė vend, nga njė komb ėshtė edhe mė tragjike, edhe nėse kjo ndodh me njė dekret ose me Kushtetutė sikurse ka ndodhur nėse nuk jam gabim nė ’67-ėn nė Shqipėri, atėherė ėshtė tragjedia mė e madhe pėr njė popull. Sigurisht nė qoftė se njė popull dėshiron tė keqen ose nė qoftė se ekziston njė rrugė qė e ēon njė popull nė njė tė pa tė ardhme absolute ėshtė ajo ku njeriu braktis Zotin. Unė gjithmonė u kam thėnė njerėzve nė rolin tim si predikator, gjatė pėrkujdesjes sime pėr shumė vite nė SHBA nė se dikush ka dyshime se ēfarė ndodh me njė njeri, me njė familje, me njė komb kur i qet jashtė Zotin tė shkojnė nė Shqipėri tė shohin. Atje do ta prekin, nuk ka nevojė pėr teori tė shfletojnė libra apo traktate teologjike apo filozofike. Sigurisht kjo ka qenė tragjedia mė e madhe qė ka mujt me i ndodh njė populli qė me ligj tė pėrjashtohet Zoti nė mėnyrė publike, sepse brendapėrbrenda njerėzve ėshtė e pamundur qė besimin dikush ta eliminojė.

A solli kjo nė atė kohė mė tepėr dhunė, padrejtėsi, mėkat?

Mė kujtohet njė thėnie e Dostojevskit nė “Krim dhe dėnim”, nėse nuk gaboj ku thotė: “Nėse nuk ka Zot, sikurse peshku i madh ha tė voglin dhe askujt nuk i bie ndėrmend, ėshtė njė gjė e natyrshme nė natyrėn e kėsaj kafshe”. Pra nėse nuk ka Zot gjithēka ėshtė e lejume, as ka mėkat, as ka pėrgjegjėsi, pra edhe vrasjet edhe persekutimet, kur kemi pėrjashtuar Zotin, kur e kemi qitur jashtė besimit tonė dhe kur nuk ekziston mė njė fuqi e mbinatyrshme qė ėshtė Zoti, atėherė kjo ėshtė krejtėsisht normale. Nuk ka mė njė autoritet ku ne do pėrgjigjemi nėse kemi bėrė mirė apo keq dhe nė kėtė kuptim kjo patjetėr ėshtė reflektuar edhe nė shoqėrinė tonė, sepse pa dashur tė bėhem ai qė duhet tė vlerėsoj apo tė bėj kritikat, unė e kuptoj mirė situatėn qė ka dominuar pėr vite me radhė. Mund tė kenė qėndrime tė ndryshme pėr sa i pėrket besimit fesė, megjithatė, tė besosh nė Zot ėshtė e drejta mė thelbėsore e njeriut. Nė Shqipėri fatkeqėsisht ka ndodhur kjo. Ne nuk jemi nė gjendje tė japim gjykime tė sakta, por jam mė se i bindur qė shumė pasoja tė cilat i pėrjetojmė edhe sot, janė pėr shkak tė atyre viteve kur gjenerata tė tėra janė formuar me njė frymė dhe shpirt antifetar dhe kjo ėshtė imponuar me forcė, janė pėrdorur tė gjitha mjetet.

Aktualisht ka njė debat tė gjerė pėr hapjen e dosjeve. Keni njė qėndrim pėr kėtė ēėshtje?

Unė uroj qė e gjithė kjo tė mos degradojė nė diēka qė nuk i shėrben kėsaj shoqėrie dhe kėtij momenti ku kemi arritur tani, por sidoqoftė tė vėrtetės nuk duhet t’i ikim asnjėherė. Kjo e vėrtetė duhet tė zbardhet edhe pse ata njerėz qė kanė qenė viktima e meritojnė njė sodisfaksion, minimumi moral, qė shoqėria mė nė fund pėrmes institucioneve zyrtare e ka njohur atė qė ka ndodhur gjatė kėtyre viteve. Gjithmonė jo pėr njė hakmarrje, jo pėr t’i hapur derėn spekulimeve, apo pėrēarjeve nė shoqėri. Unė mendoj se ėshtė e domosdoshme, nėse me tė vėrtetė pėrqendrohet tek njerėzit qė pretendohet ose qė janė nė instancat e larta tė pushtetit. Unė kam jetuar pėr njė kohė tė gjatė nė SHBA dhe ishte vendi i parė ku unė vėrtet kam takuar njė shoqėri ku demokracia nuk ėshtė vetėm nė letėr, dhe mė kujtohet nė kohėn e Presidentit Regan, kur ai emėroi njė gjykatės tė njohur, u bė problem pėr disa artikuj tė tij kur ai si jurist i ri kishte shkruar nė disa revista, tė cilat kishin pasur njė shije jo tė mirė pėr shkak se atje janė shumė tė ndjeshme ēėshtjet raciale. Pėr shkak tė kėtyre artikujve njė njeri qė kishte tė gjitha kualitetet, u refuzua tė aprovohej nga Senati.

Pra, ju jeni dakord?

Absolutisht nuk jam pėr atė qė njerėzit tė cilėt pėr rrethana qė dihen apo nuk dihen, me entuziazėm mė tepėr a mė pak, por qė kanė qenė nė poste tė tilla dhe qė ndonjėherė kanė kapėrcyer edhe ligjet e asaj kohe tė gėzojnė tė njėjtat poste edhe sot nė liri, kjo nuk do tė ndodhte nė asnjė vend demokratik. Jam qė tė ndahet shapi nga sheqeri, sepse shpeshherė bėhen edhe spekulime dhe insinuata tė ndryshme dhe pėrfshihet dikush qė s’ka dhe pėrjashtohet dikush qė ka tė bėjė.

Mendoni se 18 vite mė pas shoqėria shqiptare ka arritur tė pastrohet sa duhet nga periudha komuniste?

Tė them sa duhet, nuk e di, nuk jam i sigurt. Qė ka bėrė me siguri qė po. Njė gjė qė ėshtė nga bindja, ajo qė thonė “Fal, por mos harro”. Mendoj qė tė gjithė ne nuk duhet tė ushqejmė kurrfarė ndjenje urrejtjeje dhe hakmarrjeje. Besimi nuk lejon qė tė urresh atė tjetrin, por tė duash edhe armikun. Por qė tė harrohen sikur nuk kanė ekzistuar asnjėherė, atėherė ėshtė rreziku qė ato mund tė pėrsėriten, jo nė tė njėjtėn formė. Mendoj qė populli shqiptar ka provuar mė tepėr se asnjė komb tjetėr nė Evropė, njė lloj degradimi tė personalitetit mė dhunė. Prandaj t’i vendosim gjėrat aty ku u pėrket tė qėndrojnė dhe duke pasur nė vėmendje qė tė mos biem nė tė njėjtat gracka. 


 
 
 

 

 

OBORRI MBRETĖROR SHQIPTAR                                               ROYAL COURT OF THE ALBANIANS

      Pallati i Vjetėr Mbretėror                                                                                                                           P.Box. Nr.8170

      Rr. “Murat Toptani”,                                                                                                                             Tirana, Albania

      Tiranė,  Shqipėri                                                                                                                   

                                                                                                                                                                             Tiranė 13/12/2008

 

 

 

_______________________________________________________________________________________________________

 

Deklaratė pėr Media

 

Kėrkesa e para disa ditėve e shoqatės pėrfaqėsuese tė minoritetit grek nė Shqipėri, “Omonia”-s, drejtuar parlamentit tė Greqisė pėr mosratifikimin e MSA me Shqipėrinė nėse Jugu i saj nuk shpallet zonė minoritare greke e pėrputhur me hartėn politike tė “Vorio-Epirit”, shėnoi mosmirėnjohjen dhe fyerjen flagrante tė radhės ndaj kombit dhe popullit shqiptar, qė kėtė minoritet e mbajnė nė gji dhe i japin strehė qė prej dy shekujsh.

Kjo bukėshkalje e pėrsėritur dhe e pėrhershme, tashmė nga “Omonia” ėshtė shndėrruar nė konstante politike shoviniste dhe po pėrdoret pėr tė penguar proceset integruese tė Shqipėrisė nėpėrmjet shfrytėzimit tė votės miratuese tė Greqisė si vend anėtar i BE, nė kėmbim tė Autonomisė sė Vorio-Epirit, pra nė kahje tė kundėrt me aspiratat integruese rajonale, europiane e globale.

Kėto deklarata, akte dhe qėndrime politike qysh nė fillim tė krijimit tė “Omonia”-s nė vitin 1991 si “Shoqatė kulturore...”, e pozicionojnė pambarimisht kėtė shoqatė nė njė forcė tė mirėfilltė politike antikushtetuese, nė kundėrshtim me statutin e saj juridik tė miratuar asokohe, dhe e zhbėjnė atė ligjėrisht me vetėpėrjashtimin si subjekt mirėfilltazi antikushtetues.

Nė vend tė kėtyre akteve provokuese dhe adaptimit tė qėndrimeve zyrtare antishqiptare, ka ardhur koha pėr t’i kėrkuar Greqisė sė demokracisė sė lashtė qė, sot, nė fillim tė mijėvjeēarit tė tretė tė shoqėrisė njerėzore, aspak nė reciprocitet tė kėrkesave absurde tė “Omonia”-s, t’u miratohen ligjėrisht dhe t’u garantohen e jepen tė gjitha tė drejtat kombėtare e atyre tė Njeriut” tė gjithė shqiptarėve autoktonė ēamė tė Veriut tė Greqisė, tė pėrzėnė pėrdhunshėm nga trojet amtare, gjatė dhe pas Luftės Dytė Botėrore.

Tė vendosur pėr vazhdimin e politikave tė fqinjėsisė sė mirė me Greqinė, nė pėrputhje me standardet e BE dhe politikat integruese rajonale e kontinentale, i kėrkojmė Greqisė tė zbatojė politika tė reciprocitetit nė marrėdhėniet ndėrshtetėrore, ēka do tė thotė se gjithēka qė kėrkon njėra palė nga fqinji, ta garantojė atė edhe vetė nė territorin dhe administrimin e saj.

Vetėm kjo ėshtė rruga e shumėpritur e kapėrcimit dhe anashkalimit tė ndėrlikimeve shoviniste dhe tensioneve politike dypalėshe, nė shėrbim tė paqes dhe marrėdhėnieve miqėsore, tė partnershipit dhe fqinjėsisė sė mirė midis dy vendeve tona. Rrugė tjetėr nuk mund tė ketė.

Ka ardhur koha qė shtetet e Shqipėrisė dhe Greqisė tė qortojnė e kėshillojnė publikisht “Omonia”-n, qė t’i pėrmbahet statusit ligjor si “Shoqatė kulturore...”, dhe tė heqė dorė sa mė parė nga qėndrimet shoviniste dhe nga nxitja e urrejtjes ndėretnike, qė janė nė kundėrshtim me frymėn paqėsore dhe bashkėpunimin e popujve, nėse duan t’u shėrbejnė politikave integruese, paqes dhe stabilitetit ne rajon dhe mė gjerė.              

 

OBORRI MBRETĖROR SHQIPTAR

Zyra pėr Marrėdhėnie me Publikun