Koment / Historia e Shqipėrisė nė foto |
Shkruar nga Valter Gjoni | |
Historia
e Shqipėrisė, nė tė gjithė hakun kohor tė ekzistencės sė
kombit tonė dhe tė gjithė gjeografisė sė shtrirjes sė kėtij
kombi ėshtė bėrė objekt studimi pėr mjaftė personalitete tė
fushės sė historisė sė vendit dhe tė huaj. Tashmė mund tė
themi se botimet historike edhe nga studiues tė huaj janė tė
shumta. Kėto botime po pasurojnė fondin historiografik shqiptar me
analiza, fakte tė reja nga kancelaritė botėrore, me dokumente me
foto, por mbi tė gjitha, larmi po sjellin kėndvėshtrimet e
studiuesve qė po trajtojnė historinė e vjetėr dhe tė re tė
Shqipėrisė.
Kohėt e fundit po qarkullon nė Francė dhe mė pak nė vendin tonė, deri tani vetėm nė gjuhėn frėngjisht, njė botim voluminoz (5 volume), Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj mbretėrore 1443 2007 nga studiuesi francez Patrice Najbor. Kush ėshtė Patrice Najbor, doktor i shkencave politike Diplomuar nė Institutin e Studimeve te Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit. Titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) pėr diplomaci dhe administrimi tė organizatave ndėrkombėtare (nė Universitetin Paris XI). Doktor i Shkencave Politike, duke realizuar tezėn Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore (nė Universitetin Paris XI - 1992). Nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (nė Universitetin Lille II -1990) mbron tezat 1. Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė 2. Ēėshtja shqiptare e Kosovės. Ai ėshtė autor i librit Dinastia e Zogut, 2002 dhe sė fundmi, i Historisė se Shqipėrisė dhe i familjes sė saj mbretėrore 1443-2007 nė pesė vėllime, botuar mė 2008. Shihet qartė qė dr. Najbor ėshtė tashmė ekspert i ēėshtjes shqiptare dhe kosovare dhe ėshtė shpesh i pranishėm nė rajon kur ka evenimente tė ndryshme tė karakterit historik. Vetė autori pėr veprėn shprehet: Nė kėtė vepėr, jam pėrpjekur tė vendos tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saje tė burimeve tė jashtme, faktet dhe personat tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare. Kėshtu unė nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjell njė kontribut nė rishikimin e Historisė sė Shqipėrisė. Nė vėllimin e parė autori ka trajtuar me kujdes prejardhjen historike tė shqiptarėve duke ardhur kronologjikisht me evenimentet historike tė katėr shekujve, duke trajtuar ngjarje dhe veprimtarė tė historisė sonė nė bazė tė trajtesave historike tė gjendura nė kronikat, bibliografitė dhe arkivat historike botėrore. Mė pas nė kėtė vėllim autori pėrqendrohet nė luftėn pėr pavarėsi duke analizuar veprimtarinė diplomatike tė Ismail Qemalit me dokumente qė pėr autorin janė ekskluzive dhe qė lexuesi i sheh pėr herė tė parė. Vėllimi I mbyllet me njė studim tjetėr qė zė vend tė rėndėsishėm dhe ku duket qartė studimi prej tij si ekspert i historisė sė diplomacisė botėrore i veprimeve tė Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princit Vilhem Wied (1914). Njėkohėsisht dr. Najbor ka analizuar politikėn e diskutueshme tė Esat Pashė Toptanit, i cili ėshtė analizuar nga kėndvėshtrime tė ndryshme historike dhe ėshtė konsideruar nga shume studiues si njė tradhtar kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės mė 23.04.1913, nė tė njėjtėn kohė kur personaliteti i shquar Raimond Puankare ish-president dhe ish-kryeministėr i Francės gjatė kėsaj periudhe, nė veprėn e tij Nė shėrbim tė Francės, nėntė vjet kujtime, konstaton se nga ky veprim jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt dhe popullsinė nga njė gjenocid masiv, por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi, meqenėse disa ditė mė vonė nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi e riktheu qytetin qė pėr disa kohė u vetėqeveris. Vėllimi mbyllet me veprimtarinė aktive tė patriotėve shqiptarė gjatė Luftės sė Parė Botėrore, tė cilėt bėnė qė vendi ynė tė rreshtohej nė anėn e aleateve, nė krah tė tė cilėve ai luftoi, dhe nga ana tjetėr, duke ndikuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej nėpėr Shqipėri. Veprim qė favorizoi Frontin e Lindjes dhe qė vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve. * * * Nė vėllimin e dytė dhe tė tretė paraqitet periudha e viteve 20 deri 39 , duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėrsa iu pėrket dy figurave antagoniste tė skenės historike tė kohės, asaj tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut. Nė kundėrshtim me atė qė ėshtė folur pėr shumė kohė prej historisė zyrtare, pėr tė cilėn Fan Noli ishte demokrat dhe Ahmet Zogu duhej tė ishte diktator, autori sjell fakte qė dėshmojnė kundėrshti; meqenėse qeveria e tij (Nolit) eci drejt diktaturės, duke shpallur nė tė gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhjet. Ndėrsa duke analizuar sundimin e periudhės zoriste, duket se me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės se vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern tė tipit perėndimor. Mjaft tė larmishme janė edhe faktet historike qė lidhen me marrėdhėniet ndėrkombėtare tė vendit tonė dhe veēanėrisht ato mes Italisė, Gjermanisė dhe Shqipėrisė, tė cilat mbyllen me pushtimin e vendit tonė nga Italia, duke ēelur njė vijim tė kronologjisė historike, atė qė autori e konsideron shtegtimi i gjatė e i vėshtirė i familjes mbretėrore nė mėrgim, luftėn e vazhdueshme tė mbretit Zog pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi, duke sjellė fakte tė reja tė pėrpjekjeve edhe pėr ēlirimin e Kosovės nga zgjedha serbe. Ashtu si gjatė gjithė veprės, autori nuk lė pa evidentuar edhe antagonistėt ose opozitarėt, ndaj nė kėtė vėllim zėnė vend fakte historike pėr Partinė Komuniste, forcat partizane, misionet aleate, veprimet politike nė pikėn historikisht mė tė dobėt, qytetin e Mitrovicės etj.
Vėllimi i IV ėshtė njė vėllimi intim i familjes mbretėrore
shqiptare, qė si pjesė e historisė, zė vend nė shumė
evenimente tė historisė. Pėr kėtė vėllim autori shprehet:
Unė sjell nė kėtė vėllim, dokumente tė shumta, shpesh tė
panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politikė tė prestarėve
hierarkikė tė familjes mbretėrore. Mund tė themi se pėrtej
mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve, kjo familje ka punuar pėr
ribashkimin e kombit shqiptar si me veprimtarin e Lekės I, ashtu
dhe me pėrpjekjet e Lekės II pėr tu pėrgatitur me i shėrbye
vendit tė tij.
Nė kėtė vėllim dhe nė vazhdim duket qartė lufta e kombit
shqiptar pėr demokraci nė territorin shqiptar dhe lufta pėr pavarėsi
nė territorin kosovar. Nė asnjė moment gjatė gjithė veprės
autori nuk e ka parė tė veēuar zhvillimin historik nė Shqipėri
dhe Kosovė. Pėr gjatė gjithė veprės, faktet vinė tė ndėrlidhura
duke e unifikuar me kujdes historinė e trojeve shqiptare.
Njė arkiv fotografik dhe Dokumentar i historisė sė kombit tonė Rrallė qėllon qė botimet historike tė jenė tė ilustruara kaq dendur me foto, dokumente, faksimile gazetash dhe librash, me faksimile dokumentesh origjinale, hartografi tė situatave tė ndryshme historike etj. Nė tė gjitha ngjarjet historike tė trajtuara nė vepėr dhe pėr tė gjithė personazhet qė ajo pėrmend. Vepra historike dhe voluminoze e dr. Patric Najbor ėshtė krahas botimit dokumentar edhe njė arkiv i rėndėsishėm, me foto dhe dokumente shumė tė rėndėsishme historike dhe dokumentare. Rreth 3500 ilustrime figurative (kėshtu po e emėrtoj kėtė fond tė pasur me foto, dokumente, faksimile gazetash, librash, dokumentesh origjinal e hartografi) janė pėrdorur me kujdes dhe origjinalitet, sa tė gjithė vėllimet duken si njė pjesė, ndėrsa teksti i shkuar dhe materiali figurativ janė ndėrthurur dhe duken si diēitura tė njėra-tjetrės. Pa hezitim, kjo vepėr historike dhe dokumentare mund tė renditet nė botimet e kohėve tė fundit edhe me titullin Historia e ilustruar e Shqipėrisė. Domosdoshmėria e pėrkthimit dhe botimit nė shqip Vepra pėr ēdo ngjarje qė ka ndodhur nė vendin tonė ka dhe analizėn, komentin, vlerėsimin dhe ilustrimin, por vepra ka edhe mendimin dhe analizėn origjinale qė herė-herė ka dhe kundėrshti nga historiografia skematike qė vazhdon tė jetė prezent edhe nė ditėt tona. Ndaj e shoh tė arsyeshme tė bėj prezente domosdoshmėrinė e pėrkthimit dhe botimit nė shqip tė kėsaj vepre, me qėllim qė faktet e reja tė saj tė mos ngelen vetėm pėr njė grup tė vogėl njerėzish. |
----------------------------------
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076
Sot paradite Sekretari Politik i PLL z. Sulejman Gjanaj dha ne Seline e kesaj
partie nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se lexuar prej tij me
kete rast.
Zyra e shtypit e PLL
____________________________________________
Tirane, me 13 janar 2009
Deklarate per mediat
PLL e ka mbeshtetur dhe pershendetur miratimin e ligjit "Per pastertine e figurave te zyrtareve te larte te administrates dhe te zgjedhurve" dhe duke pritur dekretimin e ligjit nga Presidenti Topi shpreson ne hyrjen e tij ne fuqi sa me pare. Sipas pikepamjes tone, pavaresisht objektit dhe sferes te ngushte te veprimit si dhe boshlleqeve te tjera, ky ligj perben nje angazhim serioz qe duhet vleresuar si nje hap ne drejtimin e duhur per denimin e komunizmit dhe krimeve te atij sistemi.
Si nje parti me identitet te qarte antikomunist dhe perfaqesuese e drejtperdrejte e interesave te shtreses se popullsise qe u masakrua dhe persekutua barbarisht nga regjimi komunist, Partia "Levizja e Legalitetit" do te punoje panderprere dhe do te ofroje gjithe kontributin e saj per plotesimin e kuadrit ligjor qe krahas denimit shumeplanesh te komunizmit, krimeve te tij dhe autoreve te tyre, do te siguroje ne menyre te shpejte nje kompensim real dhe integrim te plote ne shoqerine tone te te gjitha viktimave te atij sistemi gjakatar.
Partia "Levizja e Legalitetit" eshte e mendimit se, ne perputhje edhe me disa dokumente dhe Rezoluta perkatese te Asamblese Parlamentare te Keshillit te Evropes, ligji shqiptar "Per pastertine e figurave te zyrtareve te larte te administrates dhe te zgjedhurve" duhet shoqeruar edhe me akte te tjera ligjore dhe nenligjore qe duhet te synojne: sensibilizimin e brezave te rinj per krimet e komunizmit dhe rrezikshmerine e tij; ndryshimin dhe plotesimin e teksteve shkollore qe i referohen periudhes komuniste; ngritjen e permendoreve dhe memorialeve te viktimave te komunizmit ne mbare vendin; rehabilitimin e plote te emigranteve politike dhe familjeve te tyre qe u detyruan te largohen nga vendi per shkak te persekutimit komunist; hapjen e dosjeve dhe arkivave sekrete te shtetit lidhur me periudhen e diktatures komuniste dhe krimet e atij sistemi, etj.
PLL vlereson se procesi i integrimit te Shqiperise ne BE kerkon shkeputjen e saj perfundimtare nga e kaluara komuniste dhe denimin pa ambiguitet te atij regjimi.
****
Tiranė, mė 13 janar 2009
Deklaratė pėr mediat
PLL e ka mbėshtetur dhe pėrshėndetur miratimin e ligjit "Pėr pastėrtinė e figurave tė zyrtarėve tė lartė tė administratės dhe tė zgjedhurve" dhe duke pritur dekretimin e ligjit nga Presidenti Topi shpreson nė hyrjen e tij nė fuqi sa mė parė. Sipas pikėpamjes tonė, pavarėsisht objektit dhe sferės tė ngushtė tė veprimit si dhe boshllėqeve tė tjera, ky ligj pėrben njė angazhim serioz qė duhet vlerėsuar si njė hap nė drejtimin e duhur pėr dėnimin e komunizmit dhe krimeve te atij sistemi.
Si njė parti me identitet tė qartė antikomunist dhe pėrfaqėsuese e drejtpėrdrejtė e interesave tė shtresės sė popullsisė qė u masakrua dhe persekutua barbarisht nga regjimi komunist, Partia "Lėvizja e Legalitetit" do tė punojė pandėrprerė dhe do tė ofrojė gjithė kontributin e saj pėr plotėsimin e kuadrit ligjor qė krahas dėnimit shumėplanėsh tė komunizmit, krimeve tė tij dhe autorėve tė tyre, do tė sigurojė nė mėnyrė tė shpejtė njė kompensim real dhe integrim tė plotė nė shoqėrinė tonė tė tė gjitha viktimave tė atij sistemi gjakatar.
Partia "Lėvizja e Legalitetit" ėshtė e mendimit se, nė pėrputhje edhe me disa dokumente dhe Rezoluta pėrkatėse tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės, ligji shqiptar "Pėr pastėrtinė e figurave tė zyrtarėve tė lartė tė administratės dhe tė zgjedhurve" duhet shoqėruar edhe me akte tė tjera ligjore dhe nėnligjore qė duhet tė synojnė: sensibilizimin e brezave tė rinj pėr krimet e komunizmit dhe rrezikshmėrinė e tij; ndryshimin dhe plotėsimin e teksteve shkollore qė i referohen periudhės komuniste; ngritjen e pėrmendoreve dhe memorialėve tė viktimave tė komunizmit nė mbarė vendin; rehabilitimin e plotė tė emigrantėve politikė dhe familjeve tė tyre qė u detyruan tė largohen nga vendi pėr shkak tė persekutimit komunist; hapjen e dosjeve dhe arkivave sekrete tė shtetit lidhur me periudhėn e diktaturės komuniste dhe krimet e atij sistemi, etj.
PLL vlerėson se procesi i integrimit tė Shqipėrisė nė BE kėrkon shkėputjen e saj pėrfundimtare nga e kaluara komuniste dhe dėnimin pa ambiguitet tė atij regjimi.
--------------
Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076
Tirane, me 10 janar 2009
*Informacion per mediat*
Paraditen e sotme kryetari i Partise "Levizja e Legalitetit"
Ekrem Spahiu se
bashku me nenkryetarin e kesaj partie Murat Basha zhvilluan nje takim me
strukturat drejtuese te deges se PLL Kruje.
Ky takim pati si qender te diskutimeve intensifikimin e puneve te
strukturave lokale te PLL ne funksion te pergatitjeve per zgjedhjet e
ardhshme parlamentare.
Pasi mori nje informacion te drejtperdrejte prej drejtuesve lokale per
fillimin e realizimit ne baze te detyrave qe Keshilli Kombetar i PLL caktoi
ne mbledhjen e dates 21 dhjetor 2008, kryetari i PLL tha se: "Zgjedhjet e
ardhshme parlamentare kane nje rendesi jetesore per PLL, por edhe per
vazhdueshmerine e reformave dhe te suksesit te kesaj maxhorance qeverisese.
Partia "Levizja e Legalitetit" po pergatitet intensivisht per
zgjedhjet
parlamentare dhe ka si objektiv te qarte realizimin e perfaqesimit
parlamentar dhe dhenien e nje kontributi te qenesishem ne fitoren e
koalicionit te qendres se djathte."
Spahiu tha gjithashtu se per realizimin e ketij objektivi eshte e nevojshme
qe, krahas shpalosjes me me efikasitet para zgjedhesve te programit dhe
alternativave te PLL, te sigurohet nje motivim dhe angazhim me i madh i
strukturave dhe anetaresise se PLL. Krijimi i infrastruktures elektorale ne
perputhje me ndarjen elektorale, nxitja e anetaresise per te qene pjese me
aktive e diskutimit ne parti dhe vendimeve qe merren ne te, zgjerimi i
radheve te PLL me anetare te rinj, jane detyra paresore per te cilat po
punohet cdo dite.
Kryetari i PLL shprehu optimizem dhe vleresoi me nota pozitive perpjekjet qe
po behen dhe masat qe po merren nga qeveria per denimin e krimeve te
komunizmit dhe shprehjen e nderimit per viktimat e atij sistemi, por theksoi
pikepamjen e PLL per masa me radikale qe do t'i sherbenin rivendosjes se
drejtesise dhe kompensimit me te shpejte te ish te burgosurve dhe
perndjekurve politike.
Zyra e shtypit e PLL
----------------------------------
Njoftimi per Media, Oborri Mbreteror Shqiptar (08/01/2009)
Tė nderuar Miq,
Oborri Mbreteror Shqiptar nė bashkėpunim me Shoqatėn FIABA dhe me Institutin Kombėtar i Integrimit tė Fėmijėve Jetimė Shqiptar, organizojnė me Dt. 08/01/2009, ora 12 00 nė ambjentet e Muzeut Histotik Kombėtar, aktivitetin me fėmijėt jetimė shqiptar si dhe fėmijėt jetimė tė Policėve tė vrarė nė krye tė detyrės, tė titulluar
"Pėrhere me ju me shumė dashuri".
Nė kėtė aktivitet do tė jenė pjesėmarrės:
Naltėsia e Tij Leka II, Princ i Shqiptarėve
Shkėlqesia e Tij Bujar Nishani, Ministėr i Brendshėm i Shqipėrisė
Drejtori i Pėrgjithshėm i Policisė, z. Ahmet Prenēi
Jeni tė lutur qė tė merrni pjesė dhe tja pasqyeroni kėtė aktivitet nė mediat tuaja----------------------------------
Ambasadorėt, Mustafaj: Kanė faj Topi dhe Berisha |
» Vendosur: 08/01/2009 - 09:06 |
Topi nis konsultimet pėr ligjin e Dosjeve,edhe 7 ditė afat pėr kthimin nė Kuvend |
» Vendosur: 08/01/2009 - 08:58 |
Ēamėt, gjyq ndėrkombėtar ndaj Greqisė
PDI dhe shoqata "Ēamėria" mbledhin provat nga arkivat shqiptarė dhe ata tė huaj
Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim dhe shoqata "Ēamėria"
kėrkojnė mbajtjen e njė gjyqi ndėrkombėtar ndaj shtetit grek pėr
gjenocidin e kryer ndaj popullsisė ēame. Nė njė intervistė pėr "Shqip",
kreu i PDI-sė, Tahir Muhedini, sqaroi se "PDI nė bashkėpunim me
shoqatėn "Ēamėria", nė njė kohė shumė tė shkurtėr do ta
hedhim nė gjyq ndėrkombėtar shtetin grek pėr gjenocidin ndaj popullsisė
ēame". Kreu i PDI-sė ripėrsėriti edhe njė herė kėrkesat e
komunitetit ēam ndaj palės greke dhe kritikoi sėrish deklaratat e kreut tė
PBDNJ-sė, Vangjel Dule. Hapi i parė i kėsaj iniciative ishte edhe takimi
nė Strasburg mes kreut tė PDI-sė dhe komisionerit tė Kėshillit tė
Evropės pėr tė drejtat e Njeriut, Thomas Hammerberg.
Zoti Muhedini, cilat do tė jenė kėrkesat e palės shqiptare pėr 2009-ėn
pėr zgjidhjen e problemit ēam?
Siē e dini, PDI nė programin e saj ka edhe zgjidhjen e ēėshtjes ēame.
Komuniteti ēam kėrkon ēėshtjet mė elementare, qė i takojnė nė bazė
tė tė drejtave tė njeriut dhe nė bazė tė tė drejtave tė pronės.
Komuniteti ēam nė radhė tė parė kėrkon dinjitetin e saj pėr atė
gjenocid qė ka ndodhur karshi popullsisė sė pafajshme. Kėrkojmė pronat,
kėrkojmė shtetėsinė, qė ėshtė hequr nė mėnyrė kolektive ku pas
shkeljes sė tė drejtave tė njeriut nė bazė tė kartave ndėrkombėtare
qė edhe shtetėsia tė lidhet me tė drejtėn e personit qė do apo jo ta
mbajė kėtė shtetėsi. Popullsia ēame kėrkon tė kthehet nė shtėpitė
dhe vatrat e tyre, si shtetas grekė dhe shteti grek duhet tė kėrkojė
falje pėr atė gjenocid qė i ka ndodhur asaj popullsie. Nė njė kohė qė
Greqia ėshtė pjesė e BE dhe me tė drejta tė plota dhe duhet tė zbatojė
nė mėnyrėn mė korrekte tė drejtat e njeriut dhe tė njohė pronėn si tė
drejtė tė patjetėrsueshme. Por Greqia ka ngelur nė ato shprehjet e saj qė
popullsia ēame ėshtė bashkėpunėtore e fashizmit. Mendoj se kjo shprehje
ėshtė bajate. Nuk ka asnjė lloj vlere dhe Greqia nuk mund tė hedhė baltė
mbi kėtė gjenocid sidomos nėpėr institucionet ndėrkombėtare. Por pėrpjekja
mė e madhe ėshtė se komuniteti ēam nė sistemin e diktaturės nuk ka
pasur mundėsi tu jepte pėrgjigje Greqisė dhe tė kėrkonte tė drejtat
e njeriut. Me ndryshimin e sistemit tė diktaturės nė sistemin demokratik,
kjo popullsi po kėrkon sipas standardeve dhe konventave ndėrkombėtare tė
drejtat e lirisė qė i takojnė ēdo njeriu, tė drejtėn e shtetėsisė
dhe tė njohjes sė pronės. Unė e them hapur se tė drejtat e njeriut
shihen me dy standarde. Shteti shqiptar e ka tipike nga BE qė tė drejtat e
minoritetit tė respektohen tė gjitha, Shqipėria pėrveēse po i respekton
dhe i zbaton tė gjitha tė drejtat e minoritetit grek, por u ka dhėnė
edhe shtetėsinė greke, duke i bėrė me dyshtetėsi, tė jemi tė sinqertė
qė i kanė bėrė edhe me prona. E kundėrta ndodh me popullsinė ēame, e
cila kėrkon shtetėsinė, tė cilėn e ka pasur dhe ua kanė hequr dhe tė
drejtėn e pronės. Nuk dua tė zgjatem, por ka familje qė kanė trungun
familjar deri nė 850 vjet mė pėrpara. Ēamėt nė krahinėn e Ēamėrisė
janė autoktonė. Bashkimi Evropian, Shqipėria dhe Greqia duhet tė zbatojnė
njė standard kur flasim pėr tė drejtat e njeriut. PD kur erdhi nė
pushtet u mor me popullsinė ēame, u integruan nė Parlamentin shqiptar dhe
institucionet e shtetit shqiptar anėtarė tė kėtij komuniteti. Me njė
fjalė, institucionet nga viti 1960 deri nė vitin 1991 kanė qenė nė mėnyrėn
minimale 1% e popullsisė nė institucionet e shtetit. Ky ėshtė fakt. PD
njohu edhe gjenocidin e 27 qershorit 1944, nė vitin 1994, ku Presidenti i
atėhershėm, Sali Berisha, me dekret e shpalli datėn 27 qershor si ditėn
e gjenocidit. Nė 1996 u krye edhe traktati i miqėsisė midis Greqisė dhe
Shqipėrisė, por ky traktat miqėsie qė nga 1996 deri mė sot nuk ka kryer
asnjė funksion. PS nuk u mor fare me ēėshtjen ēame. Unė mendoj se pėrderisa
politika shqiptare ėshtė e njohur me shkeljen e tė drejtave tė njeriut nė
Shqipėri, tė gjithė deputetėt shqiptarė e pranojnė dhe ngėrēi qėndron
se pse Parlamenti shqiptar nuk e lė tė zgjidhet ēėshtja ēame. Unė mund
tė them se ēėshtja ēame ėshtė njė ēėshtje kombėtare dhe nė kėtė
ēėshtje kombėtare duhet tė kontribuojnė tė gjitha forcat politike,
pavarėsisht forcave tė majta apo tė djathta. Kombi shqiptar ka pasur dy
probleme kryesore siē ka qenė ndarja e Kosovės, krahina e Kosovės dhe
krahina e Ēamėrisė. PDI e mirėpriti pavarėsinė e Kosovės dhe falėnderon
tė gjithė kontribuuesit qė dhanė forcat politike tė Kosovės dhe SHBA qė
ka ndihmuar se pas njė shekulli padrejtėsia qė i ishte bėrė popullsisė
shqiptare kosovare mė nė fund mori pavarėsinė e saj kurse me krahinėn e
Ēamėrisė nuk ėshtė e njėjta gjė. Popullsia ēame nuk kėrkon tė bėhet
shtet mė vete, por kėrkon qė tė jetė e integruar si shtetas grek me
kombėsi shqiptare, riatdhesimin, njohjen e pronės.
Cilėt do tė jenė hapat e parė tė Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim
gjatė kėtij viti pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame?
Pėr sa i pėrket gjenocidit, PDI po krijon njė dosje nė bazė tė
dokumenteve dhe fakteve tė popullsisė ēame, nė bazė tė arkivave tė
shtetit shqiptar dhe arkivave tė huaj dhe mendojmė qė ka ardhur koha qė
karshi shtetit grek tė hapet njė gjyq pėr gjenocidin e ushtruar karshi
popullsisė ēame tė pafajshme. PDI nė bashkėpunim me shoqatėn "Ēamėria"
e cila na furnizon me materiale, bashkė me institutin e studimeve pėr Ēamėrinė
dhe ne mendojmė qė nė njė kohė shumė tė shkurtėr do ta hedhim nė
gjyq ndėrkombėtar shtetin grek pėr gjenocidin ndaj popullsisė ēame.
Krahas kėsaj, PDI kėrkon nga shteti shqiptar qė tė zbatohen tė drejtat
e njeriut pėr popullsisė ēame dhe tė ndikojė pozitivisht karshi Greqisė,
pavarėsisht se Athina mban qėndrimin se ēamėt kanė qenė bashkėpunėtorė
tė fashizmit, njė herė tjetėr shprehet se kjo ēėshtje ėshtė
inekzistente, njė herė tjetėr sqaron qė Ministria e Jashtme ti
drejtohet Strasburgut, por unė mendoj qė shoqėria e shėndoshė nė
shtetin grek ka pasur reagime pozitive karshi kėsaj padrejtėsie pėr
komunitetin ēam. Mund tė them se historianėt grekė kanė thėnė haptas
nė disa leksione nė Athinė se popullsia ēame nuk ka qenė bashkėpunėtore
e fashizmit dhe karshi kėsaj popullsie ėshtė ushtruar gjenocid.
Pas reagimit tuaj pėr bashkėpunim me PBDNJ-nė a ka pasur ndonjė reagim
apo reflektim nga kjo parti pėr njohjen e tė drejtave tė komunitetit ēam?
Pavarėsisht se ka pasur reagime shumė tė forta nga konservatorėt
ekstremistė, unė mund tė them se e keqja mė e madhe ėshtė se ne kemi
edhe njė forcė politike nė Shqipėri siē ėshtė PBDNJ me kryetar
Vangjel Dulen dhe ai si perifan telefonon mediat greke ku nė njė studio
televizive njė pjesė e minoritetit ēam kėrkon tė drejtat e njeriut dhe
zoti Dule merr nė telefon duke thėnė se ata qė janė nė studio janė fėmijė
tė bashkėpunėtorėve tė fashizmit gjerman. Nė njė kohė qė ky kryetar
partie flet gjithmonė qė tė ndikohet pozitivisht pėr integrimin e Shqipėrisė
dhe se partia e tij po ndikon qė Shqipėria tė hyjė nė BE, ndėrkohė qė
i takon kryetarit tė PBDNJ-sė tė merret me kėtė ēėshtje dhe tė mbėshtesė
komunitetin ēam, tė cilit i janė mohuar tė drejtat. Unė mendoj se ky u
shėrben qarqeve antishqiptare dhe ekstremiste dhe e ka si ideologji
integrimin e Shqipėrisė, por mendoj se ai ka synim tė kundėrtėn qė
Shqipėria tė mos integrohet nė Bashkimin Evropian.
Megjithatė, ne jemi tė qetė dhe nuk duhet tė merremi shumė me Vangjel
Dulen, por ne mendojmė se integrimi i Shqipėrisė kėrkon bashkėpunim nė
radhė tė parė dhe PDI dhe PBDNJ duhet tė kenė marrėdhėnie tė mira
dhe tė ndikojnė pozitivisht qė marrėdhėniet Greqi-Shqipėri tė jetė
njė urė lidhėse pėr tė zgjidhur problemet qė ka edhe komuniteti grek,
por edhe popullsia ēame. Pavarėsisht se ne kemi bėrė disa kėrkesa pėr
tė bėrė takime, por na janė refuzuar, por ne pėrsėri do tė bėjmė kėrkesė
derisa tė bindet Vangjel Dulja qė tė ndikojė pozitivisht karshi
minoritetit grek dhe karshi popullsisė ēame si kryetar i tė drejtave tė
njeriut. Dules i takon tė merret me zgjidhjen e ēėshtjes ēame.
Nė fakt ėshtė folur shumė pėr tė drejtat e njeriut. Kemi vėnė re qė
institucionet shqiptare kanė qėndruar nė heshtje pėr ēėshtjen ēame.
Personalisht, ju si kryetar i PDI-sė a keni bėrė ndonjė lėvizje dhe a
ia keni parashtruar kėrkesat tuaja faktorėve ndėrkombėtarė?
Tė jemi tė sinqertė, BE-ja shtetin grek e ka vendosur si vėzhgues tė
shtetit shqiptar pėr tė hyrė nė BE. Dhe Greqia, pėrveēse kėrkesėn qė
ka ndaj shtetit shqiptar pėr ti zgjidhur ēėshtjen e minoritetit grek,
pala shqiptare nuk po bėn atė qė po bėn Greqia qė ti dalė pėr zot
popullsisė shqiptare pėr problemet qė ka ndaj shtetit grek. PDI po punon
shumė pėr ndėrkombatėrizimin e kėsaj ēėshtjeje. Unė duhet tė them
se kam qenė i ftuar nė SHBA nga shoqata "Vatra" dhe mund tju
them qė tė gjithė bashkatdhetarėt tanė nė SHBA thoshin njė zėri se
do tė merremi nė zgjidhjen e ēėshtjes ēame se kjo ka ngelur pa
konkluduar nga trungu shqiptar. Ata thanė se pavarėsinė e Kosovės e morėn,
tani tė zgjidhin ēėshtjen ēame. Ata po pėrpiqeshin sesi tė ndėrhynin
nė Senatin amerikan dhe mė kėrkuan qė tė ēojė njė dosje tė plotė
me problematikėn qė ka ēėshtja ēame. Gjithashtu, unė kam pasur edhe njė
takim me komisionerin e Kėshillit tė Evropės pėr tė drejtat e njeriut,
Tomas Hammerberg, ku i pasqyrova problematikėn qė ka popullsia ēame, mbi
shkeljen e tė drejtave qė ka kjo popullsi, mbi mohimin e pronės qė
ushtron Greqia karshi kėsaj popullsie. I kam dhėnė edhe dokumente nė bazė
tė fakteve pėr qėndrimin e grekėve. Pritja me zotin Hammerberg ishte me
interes dhe u tregua i gatshėm tė ndihmojė mbi zgjidhjen e problemit, ku
bashkė me mua ishte edhe anėtari i kryesisė sė PDI, Arben Tahiri. Ne nga
ana jonė do mundohemi tė kemi bashkėpunime tė mėtejshme qė ai duke ndėrhyrė
tė detyrojė Greqinė ti japė zgjidhje kėtij problemi kaq madhor, por
njėkohėsisht edhe shteti shqiptar tė merret drejtpėrdrejt me zgjidhjen e
ēėshtjes ēame. Ajo nuk mund tė zgjidhet me raste sporadike, por duhet
marrė seriozisht duke filluar nga parlamenti shqiptar. Ka ikur koha e
bisedave sporadike, duhen nė bazė institucionale dhe dokumenteve tė bėhen
gjėrat. Institucionet ndėrkombėtare nuk kanė dokumente dhe i kėrkojnė
ato, dhe PDI bashkė me shoqatėn Ēamėria do tė pasqyrojnė realitetin
duke u servirur atyre fakte tė gjalla dhe dokumente. Popullsia ēame ka qenė
minoritet nė shtetin grek dhe erdhi si rob lufte nė Shqipėri.
Obelisk pėrkujtimor pėr viktimat e komunizmit nė oborrin e Piramidės
Qeveria miraton ngritjen e institutit tė studimeve tė krimeve dhe pasojave tė sistemit komunist nė Shqipėri
Kėshilli i Ministrave vendosi dje qė data 20 shkurt
tė shpallet dita e nderimit tė viktimave tė sistemit komunist,
ndėrkohė qė do tė krijohet edhe njė muze nė kujtim tė viktimave tė
kėtij sistemi. "Mund tė ishin data tė tjera, por u vendos pėr
datėn 20 shkurt, pasi kjo ishte data e ngadhėnjimit tė atyre qė patėn
kurajėn tė pėrmbysin realisht bustet e gjalla dhe tė vdekura tė
diktaturės", theksoi Berisha, duke shtuar se 20 shkurti i vitit 1991
ishte edhe dita e pėrmbysjes sė bustit tė diktatorit. Gjithashtu,
Kryeministri vuri nė dukje se "do ti propozohet Parlamentit qė
tė vendosė pėr ngritjen e obeliskut nė nderim tė viktimave tė
sistemit komunist, para piramidės sė diktatorit, e cila sot ėshtė
Qendėr Kulture". Kryeministri Berisha paraqiti nė mbledhjen e
Kėshillit tė Ministrave, projektligjin pėr krijimin e institutit tė
studimeve tė krimeve dhe pasojave tė sistemit komunist nė Shqipėri.
"Sistemi komunist nė Shqipėri ishte sistemi mė represiv, shtypės
dhe i dhunshėm nė tė gjithė Evropėn ish-komuniste. Ky sistem u krijoi
shqiptarėve dramėn mė tė madhe kombėtare nė tėrė historinė e tyre",
u shpreh Kryeministri. Shefi i qeverisė e cilėsoi kėtė iniciativė
njė pėrpjekje pėr tė rikujtuar dhe pėr tė mos harruar dhunėn,
vuajtjet dhe dhimbjen qė ky sistem u shkaktoi shqiptarėve.
"Nė asnjė rast, ne nuk kemi zgjedhur as hakmarrjen, sepse nuk do
tė ishte gjė tjetėr veēse ripėrsėritje e asaj qė ka ndodhur, por e
vėrtetė ėshtė se nuk kemi zgjedhur as drejtėsinė. Ne, si me ligjin e
lustracionit dhe me tė gjitha ligjet e vendimet e tjera qė do tė
ndėrmerren, kemi zgjedhur mė sė shumti njė kufizim tė pėrkohshėm
pėr njė grup tė caktuar tė tė drejtave tė tyre, por krejtėsisht tė
pėrkohshėm. Ne kemi zgjedhur njė pėrpjekje tė madhe pėr tė
rikujtuar dhe pėr tė mos harruar", theksoi Berisha. Kreu i
qeverisė ngarkoi me detyrė ministrin e Kulturės qė tė hapė njė
konkurs ndėrkombėtar pėr ndėrtimin e njė obelisku.
Zef Simoni: Komunistėt tė kėrkojnė falje pėr krimet |
ERALD KAPRI |
Ipeshkvi i Kishės Katolike tė Shkodrės kėrkon hapjen e dosjeve Duhet ecur para dhe kėshtu ecet kur nuk njihet e vėrteta Ipeshkvi i Kishės Katolike tė Shkodrės, Zef Simoni, reagoi dje duke kėrkuar hapjen e dosjeve tė periudhės komuniste nė Shqipėri. Nė moshėn 80-vjeēare, Zef Simoni, njė nga tė pėrndjekurit e sistemit komunist tha dje se shqiptarėt ende nuk janė pėrballur me tė vėrtetėn. Kreu u Kishės Katolike nė Shkodėr u shpreh se vendi nuk mund tė ecė para nė rast se nuk njihet e vėrteta, qė sipas tij, ende po vonon tė dalė. Ai bėri thirrje edhe pėr falje dhe vuri nė dukje se komunistėt nuk e kanė bėrė njė gjė tė tillė ende. Sipas tij, ėshtė e patolerueshme qė nė zyrat e shtetit mund tė shohėsh zyrtarė tė sė kaluarės komuniste. Duhet ecur para dhe kėshtu ecet kur nuk njihet e vėrteta, - tha Ipeshkvi i Shkodrės, Zef Simoni. I persekutuar me vite nė sistemin komunist, prifti katolik e sheh atė periudhė mė tė egrėn qė ka njohur vendi. Sipas tij, shqiptarėt mbijetuan 5 shekuj nga pushtimi turk, por sistemi komunist dhunoi shumė herė mė shumė shqiptarėt seē arriti tė bėjė perandoria otomane nė Shqipėria. Ipeshkvi Zef Simoni e sheh sistemin komunist nė Shqipėri si njė pushtim. Shqipėria ka pasur dy pushtime. Ne kemi vuajtur prej turkut 500 vjet dhe pastaj 50 vjet me komunizmin, - tha ai. Kreu i Kishės Katolike tė Shkodės kujtoi edhe krimet qė sistemi komunist kreu mbi klerin katolik. Kleri katolik shihej nga sistemi komunist si sfidė pėr pushtetin absolut. Duke parė qė tradicionalisht kleri ishte njė nga tempujt e kulturės dhe dijes, diktatori Enver Hoxha vuri nė vend tė parė tė persekutimit klerin katolik. Sipas dokumenteve tė zbuluara sė fundmi, nė udhėzimet e tij, diktatori Hoxha theksonte se kleri katolik nė veēanti duhej zhdukur me tė gjitha mėnyrat. Dija, kultura qė kishte kleri katolik u pa si sfiduese nga Hoxha, i cili torturoi dhe vrau me qindra priftėrinj shqiptarė. Njė pjesė tė sė vėrtetės qė kėrkon tė zbulohet ėshtė shkruar edhe nė librin e At Zef Pėllumbit, Rrno pėr me tregue. Deklarata e Ipeshkvit tė Kishės Katolike tė Shkodrės erdhi pas miratimit nga Kuvendi tė ligjit pėr pastėrtinė e figurave, ose siē njihet ndryshe si ligji i dosjeve. Aktualisht ky ligj u miratua dhe pritet tė nisė funksionimin e tij pėr pėrjashtimin nga administrata dhe politika mbetjet e komunizmit. Ligji do tė detyrojė administratorėt e sistemit tė vjetėr qė tė ketė pozita vendimmarrėse nė sistemin demokratik. I kontestuar nga ndėrkombėtarėt, ky ligj u miratua me votat e mazhorancės dhe pritet qė tė pėrmbyllė procesin e lustracionit qė nuk u mbyll dot pėrfundimisht nė Shqipėri. |
Presidenti, Bamir Topi nis sot vizitėn dyditore nė Kosovė, me ftesė tė kreut tė shtetit kosovar, Fatmir Sejdiu.
Kryetari i shtetit, Topi do jetė nė krye tė njė delegacioni zyrtar nė pėrbėrje tė tė cilit janė nėnkryetarėt e Kuvendit tė Shqipėrisė, deputetė tė komisionit tė jashtėm, tė komisionit tė sigurisė, tė komisionit tė ekonomisė dhe pėrfaqėsues tė biznesit.
Presidenti Topi dhe delegacioni qė e shoqėron do tė takojė e zhvillojė bisedime zyrtare me Presidentin e Kosovės Fatmir Sejdiu, Kryeministrin Hashim Thaēi, kryesinė e Kuvendit tė Kosovės dhe do tė mbajė njė fjalim pėr deputetėt e kėtij Kuvendi.
Sipas axhendės sė planifikuar, nė ditėn e parė tė vizitės zyrtare, Presidenti Topi do takohet me komandantin e KFOR-it, Gjeneral Emilio Gay dhe drejtues tė partive politike e minoriteteve nė Kosovė.
Mėsohet se gjatė vizitės zyrtare nė Kosovė, Presidenti Topi do vizitojė Bashkinė e Prishtinės dhe kuvendin komunal nė Ferizaj, Akademinė e Shkencave e Arteve tė Kosovės dhe Muzeun e Kosovės.
Nė plan janė edhe takimet e dy prsidentėve me pėrfaqėsues tė biznesit tė Shqipėrisė dhe atij tė Kosovės.
Kjo ėshtė vizita e parė zyrtare e Presidentit tė Republikės, Bamir Topi, nė shtetin e ri tė Kosovės. Kreu i Shtetit shqiptar ka kryer vizitėn e fundit nė Kosovė mė 25 janar 2008, pak ditė para shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.
|
Qeveria shet pronat pėr kompensimin |
» Vendosur: 08/01/2009 - 09:07 |
http://www.gazetatelegraf.com/ana_creative/10.html
Mėkėmbėsi i Fronit feston Vitin e Ri me stafin. Qė nga kreu i zyrės sė oborrit deri te roja i derės
Trashėgimtari i Fronit Mbretėror Leka Zogu i Parė, ka festuar natėn e ndėrrimit tė viteve, nė shtėpinė e tij, tek ish-Pallati i Pionierėve, sė bashku me stafin e afėrt, duke pirė shumė pak alkool dhe duke respektuar dietėn rigoroze, nė prani tė mjekut, Vilson Ibrahimllari. Gjatė kėsaj darke, ai ka shprehur shqetėsimin e tij, pėr ngjarjet e Rripit tė Gazės, sepse kėto ngjarje, sipas tij, mund ta spostojnė sadopak vėmendjen e opinionit ndėrkombėtar, nga ēėshtja e Kosovės. Pėr kėtė arsye, brenda kėtyre javėve, ai do tė ndėrmarrė njė turne takimesh, nėpėr ato kancelari evropiane, ku ka njė ndikim tė veēantė, pėr tė ndihmuar nė sensibilizimin e problemit tė Kosovės. Gjatė natės sė Vitit tė Ri, trashėgimtari i fronit ėshtė shfaqur me njė gjendje shpirtėrore tė mirė, e cila i pėrgjigjet gjendjes aktuale, shėndetėsore, tė pėrmirėsuar. Gjatė kėsaj mbrėmjeje, nė tryezėn e festės ishin tė pranishėm edhe kreu i zyrės sė oborrit, Ali Ohri, sekretarja, Julinda Kamberi, kordinatori politik, Murat Basha, si edhe Sul Mulosmani, Hysen Bajraktari, etj. Nė kėtė festė, mėkėmbėsi i mbretit i ka bashkuar tė gjithė nė njė tryezė tė pėrbashkėt, qė nga kryetari i zyrės sė oborrit, e deri tek roja i portės. Aktualisht, ai ėshtė 69 vjeē dhe gjatė kėtij viti, stafi i tij, do pėrgatitet pėr festimin e 70-vjetorit. Gjithashtu, bėhet e ditur se gjatė darkės sė 31 dhjetorit, Leka i Parė nuk ka shkėmbyer shumė mesazhe telefonike, sepse, disa ditė mė parė ai u kish dėrguar kartolina, thuajse tė gjithė politikanėve shqiptarė qė drejtojnė forcat e spektrave tė ndryshėm
Pjesėmarrja nė politikė
Tani pėr tani, Leka Zogu i Parė, nuk do tė bėhet pjesė e asnjė force politike, por gjithsesi, pjesėmarrja e tij nė politikė nuk do tė mungojė. Sipas konceptit tė tij, mbreti qėndron gjithmonė mbi palėt, por gjithsesi, mbret tė Majtė nuk mund tė ketė. Kjo tregon, se gjatė fushatės elektorale, Leka Zogu, mund tė ndihmojė forcat e Djathta, ndėrkohė qė flitet se djali i tij, do tė jetė deputet i listės, sė PD-sė, pėr zonėn e Burrelit. Sipas tė dhėnave paraprake, thuhet se ajo do tė ndihmojė mė shumė Legalitetin, por ende nuk mėsohen detajet nėse do ta ndihmojė me pjesėmarrjen direkte nė fushatė, apo vetėm me mbėshtetje konsultative. Gjithashtu, nė adresė tė qeverisė aktuale, ai ndihet i entuziazmuar sidomos pėr rrugėn Durrės-Kukės, dhe ėshtė shprehur se mė nė fund u realizua dėshira e vjetėr pėr lidhjen e trojeve shqiptare nėpėrmjet rrugėve. Leka Zogu shpesh herė shfaq interes edhe pėr projektin e Rrugės sė Arbrit, e cila sipas tij, do tė jetė njė fitore e madhe pėr Shqipėrinė.
Referendumi
Nuk do ketė mė referendum popullor, pa u zgjidhur njėherė ēėshtja e Kosovės dhe e shqiptarėve tė Maqedonisė. Kėshtu mėsohet tė jetė shprehur Leka Zogu, gjatė darkės sė Vitit tė Ri, ku ka theksuar se referendumi do tė vijė nė mėnyrė tė natyrshme pas integrimit tė Shqipėrisė dhe zgjidhjes pėrfundimtare tė problemit tė Kosovės, apo tė shqiptarėve tė Maqedonisė. Pikėrisht, kjo periudhė, sipas trashėgimtarit, do tė thėrresė nė skenė nevojėn e mbajtjes sė njė referendumi popullor, sepse, nė realitetin e ri qė do tė krijohet, figura e mbretit, mund tė jetė mė gjithėpėrfshirėse dhe mė pėrfaqėsuese. Gjithmonė, sipas kėtij konteksti, ky realitet do tė krijohet rreth vitit 2012, kur shqiptarėt do tė ushtrojnė vullnet tė lirė pėr tė zgjedhur sistemin politik. Nga ana tjetėr, duhet theksuar se gjatė darkės festive tė gjitha bisedat e Leka Zogut, kanė pasur lidhje vetėm me ngjarjet dhe perspektivat politike tė Shqipėrisė dhe Kosovės, tė cilat ai uron ti shohė tė bashkuara.
Operacioni nė kėmbė pa sukses
Proteza nuk funksionon si duhet
Pas aksidentit tė disa viteve mė parė, nė fshatin Vishnjė, ku trashėgimtari i fronit, pati njė thyerje tė kėmbės sė majtė, disa ambasadorė i afruan atij, qė tė operohej nė spitalet e huaja, por Leka i Parė nuk pranoi, duke bėrė njė vlerėsim tepėr tė lartė pėr mjekėt shqiptarė. Pėr kėtė arsye, ai pranoi tė bėhej operacion nė klinikat shqiptare, ku edhe vuri njė protezė nė kėmbėn e majtė. Por duket se kjo dashamirėsi mbretėrore ndaj mjekėsisė sonė, i ka kushtuar shumė, Lekės sė Parė, sepse proteza e vendosur, tek Kocka e Femurit, tė kėmbės sė majtė nuk ka funksionuar siē duhet. Madje kjo protezė i ka hapur atij shumė probleme, nė mbajtjen e ekuilibrit tė plotė gjatė ecjes. Sipas procedurave mjekėsore, vetė operacioni, nuk ka qenė aq problematik, sa ēka rezultuar tė jetė, pas ndėrhyrjeve kirurgjikale tė mjekėve shqiptarė. Por vetė Leka i Parė megjithėse ankohet pėr dhimbjet nė kėmbė, nuk ėshtė ankuar asnjėherė, pėr ndonjė prej kirurgėve qė e kanė operuar. Megjithatė, kjo pakujdesi gjatė procedurave tė vėnies sė protezės, i ka krijuar probleme atij. Dhe tė gjitha operacionet konsiderohen tė pasuksesshme, ngaqė nuk ėshtė bėrė kalkulimi apo ndėrhyrja e duhur nė gjymtyrėn e tij tė majtė.
Monsinjor Rrok Mirdita :Tė hapen dosjet pėr tė mos harruar |
Intervistė e Monsinjor Rrok Mirditės pėr
ALSAT nė emisionin Studio e hapur me Eni Vasilin Mė kujtohet nė kohėn e Presidentit Regan, kur ai emėroi njė gjykatės tė njohur, u bė problem pėr disa artikuj tė tij kur ai si jurist i ri kishte shkruar nė disa revista, tė cilat kishin pasur njė shije jo tė mirė pėr shkak se atje janė shumė tė ndjeshme ēėshtjet raciale. Pėr shkak tė kėtyre artikujve njė njeri qė kishte tė gjitha kualitetet, u refuzua tė aprovohej nga Senati. Arqipeshkvi i Tiranė-Durrės, Monsinjor Rrok Mirdita, mbėshtet hapjen e dosjeve gjatė njė interviste pėr ALSAT me gazetaren Eni Vasili. Ai thotė se tani ėshtė koha qė gjėrat tė vendosen nė vendin qė u takon Ēfarė ndodhi me shqiptarėt qė pas viteve 60 u larguan me dhunė nga Zoti? Unė po citoj njė thėnie tė Papa Leonit tė madh, njė ndėr mė tė mėdhenjtė nė historinė e Kishės kur ai u drejtohej tė krishterėve nė gjuhėn latine me thėnien: Njihe o i krishterė dinjitetin tėnd. Zoti ėshtė bėrė njeri, pėr ti bėrė tė mundur njeriut qė tė njohė Zotin mė mirė, mė afėr. Dashuria e pafundme e Zotit qė nuk ka kursyer as birin e vet dhe na e dėrgoi sikurse njė njeri, te jetė njė vėlla yni qė ta kemi mė afėr ta dėgjojmė nga goja e tij gjithēka qė na zbulon mbi misterin e pashqyrtueshėm qė ėshtė pėrmbi Zotin, sepse truri ynė ėshtė tepėr i vogėl pėr tė mbuluar pafundėsinė e Zotit. Sigurisht, ndalimi i besimit ose qitja jashtė, braktisja prej njė familje ėshtė njė gjė jashtėzakonisht tragjike. Nė qoftė se kjo bėhet nga njė vend, nga njė komb ėshtė edhe mė tragjike, edhe nėse kjo ndodh me njė dekret ose me Kushtetutė sikurse ka ndodhur nėse nuk jam gabim nė 67-ėn nė Shqipėri, atėherė ėshtė tragjedia mė e madhe pėr njė popull. Sigurisht nė qoftė se njė popull dėshiron tė keqen ose nė qoftė se ekziston njė rrugė qė e ēon njė popull nė njė tė pa tė ardhme absolute ėshtė ajo ku njeriu braktis Zotin. Unė gjithmonė u kam thėnė njerėzve nė rolin tim si predikator, gjatė pėrkujdesjes sime pėr shumė vite nė SHBA nė se dikush ka dyshime se ēfarė ndodh me njė njeri, me njė familje, me njė komb kur i qet jashtė Zotin tė shkojnė nė Shqipėri tė shohin. Atje do ta prekin, nuk ka nevojė pėr teori tė shfletojnė libra apo traktate teologjike apo filozofike. Sigurisht kjo ka qenė tragjedia mė e madhe qė ka mujt me i ndodh njė populli qė me ligj tė pėrjashtohet Zoti nė mėnyrė publike, sepse brendapėrbrenda njerėzve ėshtė e pamundur qė besimin dikush ta eliminojė. A solli kjo nė atė kohė mė tepėr dhunė, padrejtėsi, mėkat? Mė kujtohet njė thėnie e Dostojevskit nė Krim dhe dėnim, nėse nuk gaboj ku thotė: Nėse nuk ka Zot, sikurse peshku i madh ha tė voglin dhe askujt nuk i bie ndėrmend, ėshtė njė gjė e natyrshme nė natyrėn e kėsaj kafshe. Pra nėse nuk ka Zot gjithēka ėshtė e lejume, as ka mėkat, as ka pėrgjegjėsi, pra edhe vrasjet edhe persekutimet, kur kemi pėrjashtuar Zotin, kur e kemi qitur jashtė besimit tonė dhe kur nuk ekziston mė njė fuqi e mbinatyrshme qė ėshtė Zoti, atėherė kjo ėshtė krejtėsisht normale. Nuk ka mė njė autoritet ku ne do pėrgjigjemi nėse kemi bėrė mirė apo keq dhe nė kėtė kuptim kjo patjetėr ėshtė reflektuar edhe nė shoqėrinė tonė, sepse pa dashur tė bėhem ai qė duhet tė vlerėsoj apo tė bėj kritikat, unė e kuptoj mirė situatėn qė ka dominuar pėr vite me radhė. Mund tė kenė qėndrime tė ndryshme pėr sa i pėrket besimit fesė, megjithatė, tė besosh nė Zot ėshtė e drejta mė thelbėsore e njeriut. Nė Shqipėri fatkeqėsisht ka ndodhur kjo. Ne nuk jemi nė gjendje tė japim gjykime tė sakta, por jam mė se i bindur qė shumė pasoja tė cilat i pėrjetojmė edhe sot, janė pėr shkak tė atyre viteve kur gjenerata tė tėra janė formuar me njė frymė dhe shpirt antifetar dhe kjo ėshtė imponuar me forcė, janė pėrdorur tė gjitha mjetet. Aktualisht ka njė debat tė gjerė pėr hapjen e dosjeve. Keni njė qėndrim pėr kėtė ēėshtje? Unė uroj qė e gjithė kjo tė mos degradojė nė diēka qė nuk i shėrben kėsaj shoqėrie dhe kėtij momenti ku kemi arritur tani, por sidoqoftė tė vėrtetės nuk duhet ti ikim asnjėherė. Kjo e vėrtetė duhet tė zbardhet edhe pse ata njerėz qė kanė qenė viktima e meritojnė njė sodisfaksion, minimumi moral, qė shoqėria mė nė fund pėrmes institucioneve zyrtare e ka njohur atė qė ka ndodhur gjatė kėtyre viteve. Gjithmonė jo pėr njė hakmarrje, jo pėr ti hapur derėn spekulimeve, apo pėrēarjeve nė shoqėri. Unė mendoj se ėshtė e domosdoshme, nėse me tė vėrtetė pėrqendrohet tek njerėzit qė pretendohet ose qė janė nė instancat e larta tė pushtetit. Unė kam jetuar pėr njė kohė tė gjatė nė SHBA dhe ishte vendi i parė ku unė vėrtet kam takuar njė shoqėri ku demokracia nuk ėshtė vetėm nė letėr, dhe mė kujtohet nė kohėn e Presidentit Regan, kur ai emėroi njė gjykatės tė njohur, u bė problem pėr disa artikuj tė tij kur ai si jurist i ri kishte shkruar nė disa revista, tė cilat kishin pasur njė shije jo tė mirė pėr shkak se atje janė shumė tė ndjeshme ēėshtjet raciale. Pėr shkak tė kėtyre artikujve njė njeri qė kishte tė gjitha kualitetet, u refuzua tė aprovohej nga Senati. Pra, ju jeni dakord? Absolutisht nuk jam pėr atė qė njerėzit tė cilėt pėr rrethana qė dihen apo nuk dihen, me entuziazėm mė tepėr a mė pak, por qė kanė qenė nė poste tė tilla dhe qė ndonjėherė kanė kapėrcyer edhe ligjet e asaj kohe tė gėzojnė tė njėjtat poste edhe sot nė liri, kjo nuk do tė ndodhte nė asnjė vend demokratik. Jam qė tė ndahet shapi nga sheqeri, sepse shpeshherė bėhen edhe spekulime dhe insinuata tė ndryshme dhe pėrfshihet dikush qė ska dhe pėrjashtohet dikush qė ka tė bėjė. Mendoni se 18 vite mė pas shoqėria shqiptare ka arritur tė pastrohet sa duhet nga periudha komuniste? Tė them sa duhet, nuk e di, nuk jam i sigurt. Qė ka bėrė me siguri qė po. Njė gjė qė ėshtė nga bindja, ajo qė thonė Fal, por mos harro. Mendoj qė tė gjithė ne nuk duhet tė ushqejmė kurrfarė ndjenje urrejtjeje dhe hakmarrjeje. Besimi nuk lejon qė tė urresh atė tjetrin, por tė duash edhe armikun. Por qė tė harrohen sikur nuk kanė ekzistuar asnjėherė, atėherė ėshtė rreziku qė ato mund tė pėrsėriten, jo nė tė njėjtėn formė. Mendoj qė populli shqiptar ka provuar mė tepėr se asnjė komb tjetėr nė Evropė, njė lloj degradimi tė personalitetit mė dhunė. Prandaj ti vendosim gjėrat aty ku u pėrket tė qėndrojnė dhe duke pasur nė vėmendje qė tė mos biem nė tė njėjtat gracka. |
OBORRI MBRETĖROR SHQIPTAR
ROYAL
COURT OF THE ALBANIANS
Pallati i Vjetėr Mbretėror
P.Box.
Nr.8170
Rr. Murat Toptani,
Tirana,
Albania
Tiranė, Shqipėri
Tiranė
13/12/2008
_______________________________________________________________________________________________________
Deklaratė pėr Media
Kėrkesa e para disa ditėve e
shoqatės pėrfaqėsuese tė minoritetit grek nė Shqipėri, Omonia-s,
drejtuar parlamentit tė Greqisė pėr mosratifikimin e MSA me Shqipėrinė nėse
Jugu i saj nuk shpallet zonė minoritare greke e pėrputhur me hartėn
politike tė Vorio-Epirit, shėnoi mosmirėnjohjen dhe fyerjen flagrante
tė radhės ndaj kombit dhe popullit shqiptar, qė kėtė minoritet e mbajnė
nė gji dhe i japin strehė qė prej dy shekujsh.
Kjo bukėshkalje e pėrsėritur
dhe e pėrhershme, tashmė nga Omonia ėshtė shndėrruar nė konstante
politike shoviniste dhe po pėrdoret pėr tė penguar proceset integruese tė
Shqipėrisė nėpėrmjet shfrytėzimit tė votės miratuese tė Greqisė si
vend anėtar i BE, nė kėmbim tė Autonomisė sė Vorio-Epirit, pra nė kahje
tė kundėrt me aspiratat integruese rajonale, europiane e globale.
Kėto deklarata, akte dhe qėndrime
politike qysh nė fillim tė krijimit tė Omonia-s nė vitin 1991 si
Shoqatė kulturore..., e pozicionojnė pambarimisht kėtė shoqatė nė
njė forcė tė mirėfilltė politike antikushtetuese, nė kundėrshtim me
statutin e saj juridik tė miratuar asokohe, dhe e zhbėjnė atė ligjėrisht
me vetėpėrjashtimin si subjekt mirėfilltazi antikushtetues.
Nė vend tė kėtyre akteve
provokuese dhe adaptimit tė qėndrimeve zyrtare antishqiptare, ka ardhur koha
pėr ti kėrkuar Greqisė sė demokracisė sė lashtė qė, sot, nė fillim
tė mijėvjeēarit tė tretė tė shoqėrisė njerėzore, aspak nė
reciprocitet tė kėrkesave absurde tė Omonia-s, tu miratohen ligjėrisht
dhe tu garantohen e jepen tė gjitha tė drejtat kombėtare e atyre tė
Njeriut tė gjithė shqiptarėve autoktonė ēamė tė Veriut tė Greqisė,
tė pėrzėnė pėrdhunshėm nga trojet amtare, gjatė dhe pas Luftės Dytė
Botėrore.
Tė vendosur pėr vazhdimin e
politikave tė fqinjėsisė sė mirė me Greqinė, nė pėrputhje me
standardet e BE dhe politikat integruese rajonale e kontinentale, i kėrkojmė
Greqisė tė zbatojė politika tė reciprocitetit nė marrėdhėniet ndėrshtetėrore,
ēka do tė thotė se gjithēka qė kėrkon njėra palė nga fqinji, ta
garantojė atė edhe vetė nė territorin dhe administrimin e saj.
Vetėm kjo ėshtė rruga e
shumėpritur e kapėrcimit dhe anashkalimit tė ndėrlikimeve shoviniste dhe
tensioneve politike dypalėshe, nė shėrbim tė paqes dhe marrėdhėnieve miqėsore,
tė partnershipit dhe fqinjėsisė sė mirė midis dy vendeve tona. Rrugė
tjetėr nuk mund tė ketė.
Ka ardhur koha qė shtetet e
Shqipėrisė dhe Greqisė tė qortojnė e kėshillojnė publikisht Omonia-n,
qė ti pėrmbahet statusit ligjor si Shoqatė kulturore..., dhe tė
heqė dorė sa mė parė nga qėndrimet shoviniste dhe nga nxitja e urrejtjes
ndėretnike, qė janė nė kundėrshtim me frymėn paqėsore dhe bashkėpunimin
e popujve, nėse duan tu shėrbejnė politikave integruese, paqes dhe
stabilitetit ne rajon dhe mė gjerė.
OBORRI MBRETĖROR SHQIPTAR
Zyra pėr Marrėdhėnie me Publikun